Europėjanti LDK

Lietuva, paskutinė valstybė priėmusi krikštą. Per 150 metų trukusį europėjimo laikotarpį Lietuvoje
buvo perimta Vakarų Europos kultūra: krikščioniškas tikėjimas, mokyklos, raštas, luominės
visuomenės pagrindai, valstybės valdymo ypatumai.

Iki krikšto Krikštas

Tikėjimas- pagonybė. Tikėjimas- katalikybė.
Tolerancija kitoms tikyboms Tolerancija kitoms tikyboms,
išskyrus pagonybę

Raštas tik didžiojo Raštas plinta į kitu

kunigaikščio, miestuose
gyvenančių retų svetimšalių bei
stačiatikių aplinkoje.
Mokyklos stačiatikių žemėse
katedrų mokyklos. Pradedama
Mūrinė architektūra itin
negausi- mūrinės pilys, kelios
bažnyčios. Vilniuje- stačiatikių
cerkvės.
visuomenės sluoksnius
(dvasininkai, bajorija).
Kuriasi pirmosios parapines,
siųsti studentus į Europos
aukštąsias mokyklas.
Plinta gotikinė mūrinė
sakralinė architektūra

Datos:
 1385m.- Krėvos sutartis
 1387m.- Lietuvos krikštas
 1410m.- Žalgirio mūšis
 1392-1430m. Vytauto didžiojo valdymas
 1435m.- Pabaisko mūšis
 1492m.- Įteisinama ponų taryba
 1529m.- Lietuvos I statutas
 1557m.- Paskelbtos Valakų reformos
 1569m.- Liublino Unija
 1. Jogaila- Lietuvos ir Lenkijos valdovas

 Jogaila nenorėjo dalytis valdžios su Kęstučiu.

 Sudėtinga padėtis ir gausėjančios Vytauto šalininkų gretos vertė Jogailą derėtis
su pusbroliu.
 Vytautas, grįžęs į Lietuvą pripažino Jogailą didžiuoju kunigaikščiu.
 Lietuvai pasikrikštijus, kryžiuočių ordinas neteko pagrindo pulti Lietuvą.
 Svarbiausias Jogailos nuopelnas- Lietuvos krikštas (1387m.).
 Jogailai ir Lenkijos didikams patvirtinus Krėvos sutartį, sudaryta personalinė
unija. Lenkija ir LDK atiteko vienam valdovui.
Krėvos sutartis:
Jogailai atsirado galimybė tapti Lenkijos karaliumi ir vesti karalaitę Jadvygą. Mainais
Lenkijos didikai tikėjosi gauti naujų žemių, priėmimų prie prekybos kelių ir pelningų
pareigybių LDK.
Lenkijos didikų ir Jogailos derybas vainikavo Krėvos sutartis. (1385m.) Jogaila
pažadėjo:
1. Pakrikštyti save ir Lietuvą, priimti katalikų tikėjimą.
2. Grąžinti Lenkijai prarastas žemes.
3. Paleisti lenkų belaisvius.
4. Prišlieti LDK prie Lenkijos.
5. Buvusiam Jadvygos sužadėtiniui atsilyginti pinigais.
Lietuvos krikštas:
1387m. buvo surengtas Lietuvos krikštas. (be Žemaitijos)
Žemaitijos krikštas tapo galimas po pergalės Žalgirio mūšyje (1413m.)

Jogailos nuopelnai Lietuvai:

Jogaila Kęstutis
1. Lenkijos ir Lietuvos valstybių suartėjimas.
2. Lietuvos krikštas.
3. Pergalė Žalgirio mūšyje Valdyti
4. Privilegijos bajorams, katalikams. Valdyti
kartu su
vienas,
5. Ordinas neteko pagrindo pulti Lietuvą. Jogaila,
derėtis su
kovoti su
kryžiuočiais
kryžiuočiais
 2. Vytautas- LDK valdovas

 Jogailos ir Vytauto vaidus užbaigė Astravo sutartis 1392m.

 Savo valdžiai sustiprinti Vytautas pasitelkė bajorus.
 Jam nepavyko karūnuotis, bet dėl savo nuopelnų jis vis tiek laikomas
didžiuoju.
 Vytautas neįsigalėjo Aukso ordoje.
Karūnavimas
1429m. Lucke vykusį Europos valstybių valdovų suvažiavimą Šventosios Romos
imperatorius pasiūlė Vytautą karūnuoti karaliumi. Siūlymui pritarė visi.
Karūnuotis Vytautui sutrukdė Lenkijos didikai. Jie baiminosi prarasti savo įtaką
Lietuvai tapus karalyste. Jie nepraleido Vytautui ir jo žmonai nukaldintų karūnų ir vis
atidėliodamas karūnacijos datą Lietuvos valdovas mirė.
Dėl ko Vytautas vadinamas Didžiuoju?
1. Didžiausia Lietuvos teritorija per visą jos gyvavimo laikotarpį.
2. Nebegrėsė kryžiuočių pavojus.
3. Sustiprino didžiojo kunigaikščio valdžią.
4. Valstybės gyvenime iškėlė naują jėgą- bajorus.
5. Atsirado tautos valstybingumo samprata.
6. Buvo sukurtas pirmasis herbas
Vidaus politika
Siekė sustiprinti kunigaikščio valdžią
Šalindamas atskiras Formuodamas naują
sritis valdančius visuomenės sluoksnį-
kunigaikščius bajoriją
Užsienio politika
Valdyti Lietuvą savarankiškai nuo Jogailos
Išvengti karo dviem frontais
Nukariauti Rusią, pasiskelbti karaliumi
 3. Žalgirio mūšis

 1410m. Liepos 15d.- Žalgirio mūšis. Jame susikovė sąjungininkų (Lenkijos ir

Lietuvos) bei kryžiuočių kariuomenės.
 Laimėti mūšį padėjo apgaulingas lietuvių atsitraukimo manevras.
 Pergalė visiems laikams sustabdė Ordino puolimus prieš Lietuvą.
Mūšis:
Kryžiuočiams vadovavo didysis magistras Ulrichas von Jungingenas
Vytautas taip pat atsivedė totorių ir Rusios žemių būrį. Jogaila- čekus.
Priartėti prie pergalės padėjo skaudi pamoka prie Vorsklos.
Kryžiuočiai tikėdami, kad jiems pavyko nugalėti staiga apsupo lietuviai ir ordinas
buvo sutriuškintas. Žuvo ir didysis ordino magistras.
Tačiau nugalėtojams Marienburgo pasiekti nepavyko.

Žalgirio mūšio išvados:

1. Pergalė mūšyje sunaikino ordino galybę ir jo prestižą.
2. Lietuva ir Lenkija tapo svarbiausia politine jėga Rytų Europoje.
Tačiau ordinas vis tiek galutinai nebuvo sužlugdytas. Karas baigėsi 1411m.
pasirašius Torūnės taiką. LDK susigrąžino Žemaitiją (iki Jogailos ir Vytauto
mirties)
Konfliktas galutinai baigėsi 1422m. pasirašius Melno taiką. LDK susigrąžino
Žemaitiją visiems laikams.
 4. LDK didikų valdžioje

 XV-XVII a. LDK ir Lenkiją valdė Jogailaičių dinastija.

 LDK didžiausias galias įgijo iš didikų ir svarbiausių valdžios pareigūnų
sudaryta Ponų taryba.
 Didžiausias LDK teisės laimėjimas- įstatymų rinkinys Lietuvos statutas.
 Ilgainiui bajorų teismas tapo pagrindine LDK valdžios institucija.
1447m. Kazimiero privilegija:
1. Nemažinti LDK teritorijos
2. Svetimšaliams neleisti LDK užimti pagrindinių privilegijų
3. Draudžiama bajorą suimti be teismo
4. Bajorams priklausantys valstiečiai atleisti nuo prievolių didžiajam
kunigaikščiui. Valstiečius teisti galėjo tik bajoras.

Lietuvos Statutas:
Įvestas: 1529m. Žygimanto Senojo
Visi rašytiniai įstatymai buvo surinkti ir suvienodinti.
Lietuvos I statutas buvo grindžiamas lietuvių paprotine bei
romėnų teise.
Statute buvo skelbiamas valstybės teritorijos
neliečiamumas, tvirtinamos LDK piliečių bajorų teisės.
Savos teisės susikūrimas reiškė LDK nepriklausomumą nuo
Lenkijos.
Statutas tapo teisiniu LDK valstybingumo pagrindu.
Iš viso buvo 3 Statutai.
Ponų taryba:
Valdovui šalyje nuolat nebūnant jo patarėjams teko imtis
veiksmų.
Ponų taryba- LDK aukščiausioji valdžios įstaiga.
5. LDK visuomenės ir kultūros permainos po krikšto

 LDK raštui vartotos rusėnų, lotynų, vokiečių ir lenkų kalbos. Lietuvių kalba-
šnekamoji.

 Po krikšto LDK formavosi luominės visuomenės samprata (bajorų, dvasininkų,

valstiečių luomai).

 Šaliai tapus krikščioniška, susidarė palankios sąlygos plisti Vakarų Europos

kultūrai.

 Buvo išpažintos įvairios religijos: stačiatikybė, katalikybė, islamas, judaizmas.

 Didžiausios privilegijos- bajorams. Turėjo neliečiamybės teisę, atskirą teismą,

nemokėjo mokesčių. Vienintelė prievolė- karo tarnyba.

 Dvasininkų padėtis nebuvo paveldima. Bažnyčios žemės atleistos nuo

mokesčių. Valstybės valdyme dalyvavo vyskupai.

 Atskirą luomą sudarė savivaldos – Magdeburgo teises gavusių miestų

gyventojai, kurie rinko savo valdžią, atskirus teismus. Svarbiausia prievolė-
piniginiai mokesčiai.

 Prie bažnyčių pradėtos kurti mokyklos, atsirado mūro statinių, studentai iš

Lietuvos galėjo studijuoti Europos universitetuose. Plito riterystės papročiai.
 6. Valstiečiai tampa baudžiauninkais

 Svarbiausia pajamas LDK gavo iš žemės ūkio produktų pardavimo.

 1557m. paskelbta valakų reforma galutinai įbaudžiavino valstiečius.
 Valstiečiai buvo menkiausia visuomenės grupė.
Valakų reforma:
Norėdamas padidinti pajamas LDK valdovas Žygimantas Augustas 1557m. įvedė
valakų reformą. Bajorai iš kunigaikščio gavo privilegijų leidžiančių prekiauti be
muitų, o tai teikė didelį pelną.
1. Valstiečiai tapo bajorų ar valdovų nuosavybė
2. Ariamosios žemės buvo išmatuotos valakais. (21ha)
3. Įvestas piniginis mokestis- činšas.
4. Buvo privaloma natūrinė duoklė.
5. Valstiečiai iš vienkiemių buvo iškelti į gatvinius kaimus.
6. Palivarkas- dvaro padalinys su atskira sodyba, ūkiniais pastatais.
7. Padidėjo dirbamosios žemės plotai, pagerėjo žemė įdirbimas.
8. Valstiečių gyvenimas panašėjo į vergovę, turėjo atlikti lažą.
Valstiečiai dažniausiai gyveno dūminėse pirkiose, dėvėjo lininius, vilnonius
drabužius, avėjo nagines. Maisto trūko, jis buvo vienodas.
 7. Vilnius- LDK sostinė

 XVIA. Vilnius buvo vienas iš didžiausių Rytų Europos miestų, politikos, bei
kultūros centras.
 Sostinės architektūroje vyravo gotikinis ir renesanso stiliai.
 Vilniaus klestėjimą nutraukė karai, gaisrai bei maras.
1323m. Gedimino įkurtame mieste 1387m. Jogailos suteikta Magdeburgo teisė leido
Vilniui tapti vienu didžiausių miestų Rytų Europoje. Mieste ėmė kilti gyventojų
gerovė, suklestėjo kultūra bei švietimas. Šis laikotarpis vadinamas Vilniaus aukso
amžiumi.
Vilniaus gatvių pavadinimai kilę nuo amato, tautybės ar tikybos žmonių, kurie ten
gyveno.
Šv. Mikalojaus bažnyčia- vienas pirmųjų gotikinių pastatų Lietuvoje. Garsiausia- Šv.
Onos bažnyčia.
Žygimanto Senojo žmona italė Bona Sforca diegė savo tėvynės papročius.
Pranciškus Skorina Vilniuje įsteigė Pirmąją knygų spaustuvę.
Vienu reikšmingiausiu kultūros centru tapo renesansiniai Žygimanto Augusto rūmai
(valdovų rūmai).
 8. Tolerancijos dvasia: nekrikščionys LDK

 LDK nuo kitų Europos šalių skyrėsi pakantumu kitų tautų ir tikėjimų
žmonėms.
 Šalyje prieglobstį rado nekrikščionys: žydai, karaimai bei totoriai.
 Jų paveldas yra svarbi Lietuvos kultūros dalis.
Karaizmas- į judaizmą panaši karaimų religija, grindžiama senuoju testamentu.
Kanesa- karaimų maldos namai.
Livakai- Lietuvoje gimę žydai.
Rabinas- judėjų dvasininkas.
Sinagoga- judėjų maldos namai.

Totoriai išpažino islamą, karaimai gyvena namuose su trimis langais į gatvę.