SĄVOKOS

Feodalizmas – viduramžių politinė santvarka, paremta vasaline lenine sistema:

monarchas perleisdavo feodo (leno) teise žemės dalį vasalams, o šie –
žemesniesiems savo vasalams.
Feodas – žemės valda, paremta feodaliniais santykiais ir susieta feodalinės
hierarchijos ryšiais.
Senjoras – žemvaldys (feodalas), turintis savo žemėje gyvenančių priklausomų
valstiečių ir miestiečių.
Vasalas – feodalas, asmeniškai priklausomas nuo galingesnio feodalo (senjoro).
Beneficija – žemės valda be paveldėjimo teisės, skiriama karaliaus arba stambaus
feodalo savo vasalui už tarnybą.
Alodas – privati žemės valda Frankų karalystės laikais.
Lenas – žemės valda, senjoro padovanota vasalui už administracinę ir karo tarnybą.
Luomas – viduramžių visuomenei būdinga visuomenės grupė, turinti įstatymais ar
papročiais nustatytų paveldimų teisių, privilegijų ir pareigų.
Cechas – laisvųjų miestų tos pačios specialybės amatininkų susivienijimas
ekonominėms bei politinėms jų narių teisėms ginti.
Gildija – pirklių susivienijimas, ginantis savo narių interesus ir privilegijas.
Latifundija – didelė privati žemės valda.
Dešimtinė – viduramžiais Katalikų bažnyčiai atiduodama dešimtoji pajamų arba
derliaus dalis.
Lažas – priverstinis baudžiauninko darbas dvare.
Duoklė – prievolė žemės ūkio produktais, kurią valstietis turi atiduoti savo ponui už
naudojimąsi žeme.
Činšas – baudžiauninkų arba žemės naudotojų mokestis žemės savininkui pinigais
arba natūra.
Omažo ritualas – vasalinės sutarties sudarymo apeigos, ritualas.
Investitūra – feodo perdavimo vasalui teisinis aktas, vykstantis su simbolinėmis
apeigomis.
Prekariumas – žemės nuomos forma, kuria valstietis įsipareigodavo mokėti činšą
arba eiti lažą už turtingo žemvaldžio ar Bažnyčios jam duodamas žemes.
Komendacija – raštas, kuriuo valstietis praranda asmeninę laisvę.