ISSN 1392-0448.

LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. 2017 39

Straipsniai

RUSĖNIŠKOJO GREITRAŠČIO GRAFIKA

XVII AMŽIAUS LDK TEISMŲ KNYGOSE:
INICIALAI IR DIDŽIOSIOS RAIDĖS

Vita Diemantaitė
Doktorantė
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto
Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedra
El. paštas: diemantaite@gmail.com

Santrauka. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pagrindinė rašto kalba buvo rusėnų kalba. Tokia ji išliko
iki 1697 m., kai valstybine kalba tapo lenkų kalba. Rusėniškasis greitraštis geriausiai yra išanalizuotas
XVI a. Lietuvos Metrikos ir Statutų tyrimų kontekste. Tačiau beveik nėra mokslinių darbų, kurie tirtų indi-
vidualius rašto tipus, analizuotų rašto graikos kaitą, apskritai XVII a. rusėniškasis greitraštis yra mažai
tyrinėtas. Todėl šio straipsnio tikslas yra ištirti XVII a. rusėniškajame greitraštyje vartotus inicialus ir di-
džiąsias raides. Nors LDK būta įvairių institucijų, šiam tyrimui pasirinktos labiausiai išplėtotos visuose
pavietuose veikusios LDK teismų raštinėse surašytos knygos, tačiau dėl knygų prieinamumo buvo pasi-
rinktos etnograinės Lietuvos teritorijoje veikusių teismų knygos.
Reikšminiai žodžiai: rusėnų kalba, inicialai, didžiosios raidės, raidžių graika, teismų knygos.
Keywords: Ruthenian language, initials, capital letters, letters’ graphic, court books.

Susiklosčius istorinėms aplinkybėms, ru- ir sklandžiai sudaryti dokumentą. Pagrin-

sėnų kalba tapo pagrindine rašto kalba Lie- diniai greitraščio požymiai: jungiamos
tuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliai – raidės, tarp žodžių daromi tarpai, atsiranda
LDK) kanceliarijoje. Iš pradžių tekstai skyrybos ženklai. XVI a. raidės labiau svy-
buvo rašomi ustavo rašto tipu1. XIV–XV a. ra į dešinę, atsiranda daugiau pačių raidžių
pradžioje iš ustavo pereinama į pususta- variantų. Greitraštis formavosi iš pususta-
vį, šis vyravo XV a. Didėjant rašto porei- vio ir įsigalėjo LDK raštijoje paskutiniais
kiams, natūraliai susiformavo greitraštis, XV a. dešimtmečiais. XVI a. greitraščiui
kuris atitiko kasdienius poreikius – greitai dar nebūdingas ištisinis raidžių jungimas,
paprastai jos rašomos nejungiant, išskyrus
1 Ustavas – tai kirilinis rašto tipas, tarsi pieštinių tam tikrus atvejus, tačiau tuo metu rašto
raidžių išdėliojimas nepaliekant tarpų tarp žodžių ir sa- braižas įgavo individualių bruožų, pagau-
kinių. Galiojo iki XIV a., tačiau bažnytinėje praktikoje
išliko ir XV–XVII a. Plačiau žiūrėti: S. Pamerneckis,
sėjo raidžių variantų. XVI a. gale–XVII a.
2012, p. 13. pradžioje pasirodė vis daugiau raidžių va-

9
riantų, raidės dažniau buvo jungiamos, dėl nio tikslas yra analizuoti rusėniškųjų rai-
to tekstą perskaityti tapo sunkiau. džių graiką, tad aptariama istoriograija
Lietuvoje kol kas labiausiai išplėtoti bus konkrečiai skirta tik tai raidžių grai-
rašto tyrimai mentaliniais, ideologiniais, kai. Pati naujausia studija šiuo metu yra
socialiniais klausimais. Šių tyrimų kon- K. Pietkiewicziaus „Ruska paleograia“2.
tekste yra aptartos pirmosios spausdintos Jos autorius, aptardamas raidžių ir ini-
knygos, Pirmojo Lietuvos Statuto, pirmo- cialų graiką, remiasi S. Pamerneckio ir
sios lietuviškos knygos, Lietuvos metraš- A. Hrušos tyrimais, kurie ir bus aptariami
čiai. Rusėniškasis greitraštis geriausiai iš- toliau. Baltarusių autorius A. Hruša3 savo
tirtas XVI a. Lietuvos Metrikos ir Statutų darbe LDK greitraštį suskirsto į periodus:
tyrimų kontekste, o štai XVII a. rusėniš- 1) XV a. antra pusė–XVI a. pirma pusė,
kasis greitraštis, palyginti, nėra sulaukęs 2) XVI a. vidurys–XVII a., 3) XVII–XVIII a.
daug dėmesio. XVII a. rusėniškojo grei- Pirmąjį laikotarpį jis apibūdina kaip senųjų
traščio paleograinis tyrimas leidžia nu- raidžių išlikimą, nes kiekviena raidė rašoma
statyti rašto grainę raidą, jo tipus (siauras, atskirai. Toks greitraštis buvo naudojamas
glaustas, platus etc.), jų įvairovę. Kadangi bažnytiniuose dokumentuose bei knygose.
šio straipsnio apimtis ribota, bus analizuo- Antrąjį laikotarpį A. Hruša skiria dėl teis-
jama tik inicialų ir didžiųjų raidžių graika mų reformos, Liublino unijos, bažnytinės
ir keliami šie klausimai: kas būdinga teis- Brastos unijos ir valstybės europėjimo –
mų knygų inicialams?; kaip keitėsi didžių- atsiranda lotynų kalbos įtaka. Trečiasis
jų raidžių rašyba?; kokią įtaką lotyniškoji laikotarpis – tai laikas, kai rusėnų kalba
abėcėlė turėjo kirilicai?; kada barokinis praranda valstybinį statusą, dokumentai
raštas įsitvirtino didžiųjų raidžių rašyboje? ja surašomi vis rečiau, o raidės apvalėja4.
Į visus šiuos klausimus padės atsakyti pa- A. Gieysztoras nagrinėjo lotynišką raštą, jo
leograinis metodas, analizuojant raidžių pastabas apie XVI a. pabaigos–XVII a. ra-
graiką, palyginamasis metodas – siekiant šybą galima pritaikyti ir rusėniškam raštui.
parodyti, kaip keitėsi LDK greitraštis per A. Gieysztoras teigia, kad kanceliarijoje
visą XVII a. Nors LDK būta įvairių insti- barokas pasireiškia kaligrainėmis formo-
tucijų, šiam tyrimui pasirinktos labiausiai mis, kasdienėje rašyboje reiškėsi raidžių
išplėtotos visuose pavietuose veikusios išraitymu, užsukimu, todėl jos atrodė „ne-
LDK teismų raštinės surašytos knygos, ramios“. Saksų valdymo metais XVIII a.
tačiau dėl knygų atrankos ir prieinamumo pradžioje raštas šalia baroko, esą, jau nau-
bus analizuojamos tik etnograinės Lietu- dojamas paprastesnis, aiškesnis ir apskri-
vos teritorijoje veikusių teismų knygos. tesnių formų. Lietuvoje vienintelis darbas,
Chronologija pasirinkta nuo XVII a. pra- skirtas rusėnų paleograijos mokslui, yra
džios iki 1697 m., kai rusėnų kalba oicia- S. Pamerneckio mokomoji priemonė stu-
liojoje LDK raštvedyboje jau nebebuvo dentams5, kurios tikslas – supažindinti
vartojama ir oicialia LDK kalba buvo pa- juos su paleograijos disciplina. Autorius
skelbta lenkų kalba.
Istoriograija rusėnų kalba paleogra- 2 K. Petkiewicz, 2015.
3 А. І. Груша, 2006.
ijos tematika yra gausi ir jai būtų galima 4 Ten pat, p. 16–17.
skirti atskirą studiją. Tačiau šio straips- 5 S. Pamerneckis, 2012.

10
detalizuoja XVII a. greitraštį, esą, baroko vertinga šiai temai, nes, analizuodami rai-
elementų atsiradimas rusėniškajame rašte džių variantus, jie teigia, kad lotyniškas
laikytinas ne bendra valstybės kanceliari- raidynas, epochos meno stilius darė tam ti-
jos ir teismų kanceliarijų rašto tendencija krą įtaką rusėnų kalbos raštui: „Kaip rodo
ir praktika, o atskirų teismų raštininkų su- paralelės lotyniškoje rašyboje raidžių apž-
gebėjimu suteikti rusėniškajam raštui ba- valga, XV a. baltarusiškojo greitraščio są-
rokinį pavidalą XVII a. viduryje ir antro- lytis su gotikinėmis raidėmis yra nedidelis,
joje pusėje, kol tas raštas buvo vartojamas. tuo tarpu rusų ir baltarusių greitraščių gi-
Barokinį rašto pavidalą, kaip teigia auto- miningumas, nors ir ryškėja abiejų atmai-
rius, gerai atspindi Žemaitijos žemės teis- nų savarankiška evoliucija, yra akivaizdus.
mo (46–68 tekstai) ir Trakų pilies teismo <...> Tačiau nereikia pamiršti, kad tiek ki-
XVII a. antrosios pusės aktų knygoje sura- rilinis, tiek gotikinis greitraštis turėjo vie-
šyti Smolensko žemės teismo aktai (73–84 ną tikslą: pagreitinti rašybą. Tad principų
tekstai)6. „Barokinio stiliaus teismo aktai ištakos tos pačios, ir nėra lengva atskirti,
rašyti laisva maniera, plačiu rankos mostu, kas atsirado dėl bendros rašto raidos, o kas
akcentuojant raidžių kojelių užlenkimus, dėl tarpusavio sąveikos. Tai didelė ir jau
kilpas, jų dydį ir užapvalinimą. <...> Maž- specialių tyrimų dalis.“9
daug nuo XVII a. 5 dešimtmečio padažnėja Tiriant teismų knygas, būtinas bendras
iškeltų raidžių bei inicialų, didžiųjų raidžių teismų raštinių veiklos kontekstas. LDK
užlenkimų, užsukimų, rodančių barokinio valstybės kanceliarijos veikla XVII a. kol
meno stiliaus poveikį šiai rašto sistemai. kas nėra tirta, o kanceliarijų veikla XVI a.
<...> Taip pat XVII a. ne sumažėjo, o net yra sulaukusi didžiulio tyrėjų susidomėji-
padaugėjo atskirų raidžių variantų. Todėl mo10. Teismų raštinių veikla ir raštininkų
kai kurių raidžių rašymas supanašėjo: jas darbas paprastai nagrinėjami teismų vei-
reikia skirti pagal žodžio prasmę.“7 klos kontekste. Pavyzdžiui, Vyriausiojo
E. Gudavičiaus, S. Lazutkos ir I. Vali- Tribunolo veiklą tyrinėjęs V. Janulaitis ap-
konytės8 atlikta Pirmojo Lietuvos Statuto tarė ir raštininko veiklą bei padėtį11. 1564–
(toliau – PLS) paleograinė analizė yra 1566 m. teismų reformą daugiausia nagri-
nėja D. Vilimas12, analizuodamas refor-
6 Ten pat, p. 31. mos eigą, perimamas pareigybes. Pasak jo,
7 Ten pat, p. 25. „susikūrus pavietų žemės teismams, net ir
8 Be šių autorių, rusėnų paleograijos tema diser-
tacijas rašė A. Antonovičus ir A. Vasiliauskienė. Tačiau
tolimiausių valstybės regionų bajorai gavo
A. Antonovičius disertacijoje Kauno žemės teismo kny- galimybę išsaugoti savo turto dokumentus
gos 1566–1567 m.: graika ir ortograija (1961) daugiau tų regionų teismo įstaigų knygose. Kartu
dėmesio skiria raidžių morfologijai ir fonetikai, pateikia
raidžių variantus, o A. Vasiliauskienė disertacijoje, ku- kuriama ir nauja „juridinė“ raštvedybos
rios pagrindu išleista knyga Кириличнi списки Другого tradicija“13. Vėlesniuose savo straipsniuo-
Литовського Статуту: палеографiя, хронологiя,
кодикологiя (Львiв, 2004) vos užsimena, kad „XVII a.
I p. Adomo Zaluskio (1619), Lucko (1929) [turbūt ko- 9 S. Lazutka, E. Gudavičius, 1983, p. 152.
rektūros klaida – V. D.], Vasilijaus Usovičiaus (1648) 10 R. Petrauskas, 2012, p. 21; I. Valikonytė, 2012,
nuorašams būdinga XVII a. I p. rašyba – daugelis rai- p. 35; E. Gudavičius, 1999, p. 441.
džių bandomos sujungti, mažėja santrumpų ir t. t.“ Tai 11 A. Janulaitis, 1927, p. 166.

visiškai neišsami analizė – neaptartas raidžių jungimas, 12 D. Vilimas, 2006, p. 288.a

visiškai neužsimenama apie raidžių graiką. 13 Ten pat, p. 134.

11
se D. Vilimas gilinosi į XVI a. LDK že- ika kuo detaliau atsispindėtų laike ir teri-
mės ir pilies teismų knygų turinį14, teismo toriškai. Nors kai kurios knygos dėl savo
darbo speciiką15. Tačiau visi jo tyrimai būklės yra neprieinamos, vis dėlto yra pa-
apsiriboja XVI a. pabaiga. Patį raštininko kankamai išlikusių teismų knygų, XVII a.
darbą raštinėje, neatsižvelgdamas į institu- skirstymas į dešimtmečius leidžia detaliau
ciją, aprašė A. Dubonis16. Teismų raštinių ir nuosekliau pamatyti raidžių graikos
veiklos organizavimą XVI–XVIII a. ben- raidos speciiką, laipsnišką barokinio grei-
drais bruožais ir naudodamasi D. Vilimo traščio įsigalėjimą. 3) Atsirenkant teismų
tyrimais aptarė R. Šmigelskytė-Stukienė17. bylų knygas, buvo atsižvelgiama ir į in-
Šaltiniai. Pasirinktos LDK XVII a. dividualaus rašto braižo įvairovę, nes kai
teismų bylų knygos kaip rusėniškos pale- kuriose knygose rašto braižas buvo vieno-
ograijos objektas. das ir aptinkamas daugelyje knygų. Pavyz-
LDK teismų knygos saugomos Vil- džiui, Kauno 1602 m. žemės teismo kny-
niaus universiteto bibliotekoje, Rankraščių gos rašto braižas buvo naudojamas XVI a.
skyriaus (toliau VUB RS) 7-ajame fonde, pabaigos ir aptinkamas kitose XVII a.
kai kurios prieinamos internetu18. Šio ty- pradžios knygose. Atsirenkant knygas iš
rimo metu dėl restauravimo darbų buvo Vyriausiojo Tribunolo teismo fondo, kuris
visiškai neprieinamos visos Trakų žemės saugomas Lietuvos valstybės istorijos ar-
ir pilies teismų knygos. Todėl kai kurie chyve (toliau – LVIA), f. 8, buvo atsižvel-
tekstai iš šių knygų yra kopijuoti iš S. Pa- giama į knygų laikotarpį. Kadangi visos
merneckio rusėnų paleograijos metodinės knygos yra mikroilmuotos, atrankos kri-
priemonės19. Knygų atsirinkimo principai: terijumi tapo mikroilmo kokybė, nes kai
1) buvo atsižvelgiama į knygų išlikimo ko- kurie jų yra prastos kokybės, o dėl to labai
kybę, nes kai kurios knygos neišduodamos sunku skaityti bylos tekstą, ypač įžiūrėti
dėl prastos jų būklės, pavyzdžiui, VUB, raidžių graikos detales, jungimą.
RS, F7, Ukmergės 1680–1690 m. pilies Taigi iš VUB RS, f. 7, buvo pasirinktos
teismų knyga. Arba jų tekstai neperskai- šios knygos: Žemaitijos 1602–06 metų pi-
tomi dėl išsiliejusio arba išblukusio rašto. lies teismo bylų knyga (407 l), Upytės pilies
LDK XVII a. teismų knygos rašytos juo- teismo 1610–1615 m. bylų knyga (814 l),
du arba rudu rašalu. 2) Atsirenkant knygas Vilniaus pilies teismo 1620 m. knyga,
stengtasi remtis kuo trumpesniu laikotar- Ukmergės žemės teismo knyga 1620 m.
piu, tačiau išlikusios skirtingų regionų (441 l), Žemaitijos pilies teismo 1637 m
teismų knygos leido tekstus tirti dešimties (317 l). knyga, Trakų pilies teismo 1643 m.
metų intervalais siekiant, kad raidžių gra- knyga, Kauno žemės teismo 1640–1642 m.
knyga (778 l), Ukmergės pilies teismo
14 D. Vilimas, 2011. 1652–1655 m. knyga (375 l.), Vilniaus
15 Ten pat. žemės teismo 1668–1671 m. (941) kny-
16 A. Dubonis, 2001, p. 574–587.
17 R. Šmigelskytė-Stukienė, 2012, p. 71–93.
ga, Gardino 1694–1696 m. žemės teismo
18 Trakų pilies teismo knyga 1640–1643 m. [in- knyga (487 l); iš LVIA, f. 8, 1 apyrašo
teraktyvus], <http://atmintis.mb.vu.lt/fedora/repository/ nr. 247 – 1615 m. Vyriausiojo Tribunolo
gluosnis:knygos/-/collection>, [2014-05-01].
19 S. Pamerneckis, 2012, tekstų nr: 71–80, 80–85, knyga, Minsko kadencija; nr. 248 – 1626 m.
96–99. Vyriausiojo Tribunolo knyga, Minsko ka-

12
dencija; nr. 265 – 1664 m. Vyriausiojo Tri- inicialines raides, matyt, priklausė nuo to,
bunolo knyga, Minsko kadencija, nr. 266 – kiek galėdavo skirti tam laiko. Pavyzdžiui,
1685 m. Vyriausiojo Tribunolo knyga, Žemaitijos žemės teismo 1602–06 m.
Minsko kadencija; iš S. Pamerneckio me- knygoje aptinkami H raidės inicialai pa-
todinės priemonės studentams: tekstų nr. sižymi ilgomis, per kelias eilutes nutįsu-
71–99, 1650–1654 m. Trakų žemės teismo siomis kojelėmis, užsuktomis į kairę. Pati
bylų tekstai. Surinkta medžiaga leidžia ap- raidė pakrypusi į kairę arba tiesi, viršuje
tarti inicialinių ir didžiųjų raidžių graiką. kojelės užsuktos į dešinę. Horizontalė,
Šioms dviem problemoms ir bus skirtas šis jungianti kojeles, brėžta aukštai tiesi arba
straipsnis. šiek tiek pakrypusi22. O štai Upytės pilies
teismo 1610–1615 m. bylų knygoje yra
1. Inicialai keletas ypač išpuoštų Н raidžių. Vidurinis
„Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ pa- brūkšnelis yra sudarytas iš dviejų linijų, o
teikiamas toks inicialų apibūdinimas: jo vidus papuoštas įvairiais brūkšneliais,
„<...> puošnios, dažnai kito šrifto ir spal- taškeliais. Raidės kojelių galai tiek viršu-
vos rankraštinio arba spausdinto teksto ar je, tiek apačioje užsukti kilpomis arba už-
jo dalies pirmosios raidės“20. Nuo didžiųjų riesti. Kojelės pastorintos arba papuoštos
raidžių skiriasi savo puošnumu ir dydžiu. kaip ir vidurinis brūkšnelis23. Toje pačioje
Dažniausiai inicialinių raidžių kojelės nu- knygoje pasitaiko H raidės inicialų, puoš-
tęsiamos į apačią per porą ar daugiau teks- tų zigzago linijomis ir kilpomis, ir visiškai
to eilučių. Jos puošiamos kilpomis, užsu- paprastų, be jokios puošybos inicialų, bet
kimais, piešiniais ir t. t. Inicialu atrinktose nubrėžtų per kelias eilutes24. Ketvirtaja-
bylose nuo pat XVII a. pradžios pradeda- me XVII a. dešimtmetyje Н raidės kojelės
mas pirmasis bylų žodis. XVII a. teismų nebestorinamos, priešingai, jos užrašomos
knygose inicialai labiausiai puošia tekstą. pagal plunksnos storį, tačiau atsiranda la-
Inicialų rašymas ir puošyba labai įvairuo- bai daug kilpų, atrodo, kad visa raidė su-
ja – priklauso nuo raštininko gebėjimų, daryta iš kilpų25. Kitas naudojamas šios
estetinio pajautimo, galbūt ir laikotarpio. raidės variantas – kai kojelės pastorinamos
Labai dažnai naudojamos enklavos – į nedaug, tačiau pagrindinis papuošimo ak-
pirmąją, inicialinę, raidę buvo įrašoma to centas išlieka kilpos ir kojelių užsukimai.
paties žodžio gretima mažoji raidė21. Teis- Penktajame dešimtmetyje jau kaip iniciali-
mų bylų knygose inicialinių raidžių nėra nė atsiranda lotyniška N. Ji rašoma gražiai
daug. Tai lemia dokumento formuliaras ir išlenkiant kojeles, kojelių galiukus puošia
pirmieji žodžiai: „ω (O) справе...“, „Hа užlenkimas, vidurinis – įstrižas – brūkšne-
рочках...“, „Году от...“, „Лета“, „Перед lis pastorinamas. Šiam inicialui daug puoš-
нами“. Todėl šiame skyrelyje bus anali- numo suteikia trečioji žodžio raidė p. Ji ra-
zuojami šie inicialai: Г, Л, Н, П, ω.
Dažniausiai pasitaikanti inicialinė kiri- 22 Žemaitijos žemės teismo 1602–1606 m. knyga,
58l.
linė raidė yra Н. Kaip raštininkas puošdavo 23 Upytės pilies teismo 1610–1615 m. knyga, lapų

nr. 101, 324, 747, 806.

20 „Inicialas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, 24 Ten pat, lapų nr. 14, 123, 133.

t. VIII: Imh –Jun, p. 134. 25 Žemaičių pilies teismo 1637 m. knyga, 10, 78,
21 J. Drungilas, 2012, p. 223. 104, 109, 179 l.

13
šoma kaip mažoji, tačiau jos uodegėlė nu- tačiau jos kojelė nutęsiama žemiau, supi-
tęsiama į apačią, užsukama dideliu lanku nama su kitų raidžių kojelėmis. Toks P rai-
ir, sukant kilpas, kyla aukštyn, kol paliečia dės panaudojimas jau aptartas nagrinėjant
N raidės galiuką. Todėl gali pasirodyti, kad N raidės inicialą penktajame dešimtmety-
šios kilpos priklauso N raidei. Kiriliniai H je. Tačiau tendencija išlieka ta pati ir vė-
raidės inicialai penktajame–šeštajame de- lesniuose dešimtmečiuose. Raidės galvutė
šimtmetyje pasižymi didelėmis kilpomis, maža, o kojelė sukama į daugybę kilpų,
nutįsusiomis į apačią arba susipynusiomis kurios susipina su kitomis raidėmis29.
su p raidės kojele, kuri taip pat susukama П raidė buvo rašoma paprastai, tačiau jos
į kilpas. Gausėja enklavų, paprastai A rai-
viršūnė didelė, šone užapvalinta. 1664 m.
dė rašoma ant H raidės horizontalės, tokiu
Vyriausiojo Tribunolo knygoje šios raidės
atveju H raidės horizontalė tampa ir A rai-
viršūnė yra masyvi, su daug kilpų, kurios
dės horizontale26. Dešimtajame dešimtme-
primena skaičių 8 horizontalioje padėtyje.
tyje inicialinė H raidė labai puošni, suda-
Kai kurios kepurės dar papuoštos vertika-
ryta iš daugybės kilpų, ir visos H raidės,
išskyrus lotynišką, yra enklavos27. liais brūkšneliais, o raidės kojelės taip pat
Inicialinės Г raidės raida panaši. Pačio- papuoštos kilpomis30.
je amžiaus pradžioje jos kojelė dideliu lan- Pirmaisiais XVII a. dešimtmečiais Л
ku užsukama, kartais kojelės gale užsuka- raidės beveik niekuo nesiskyrė nuo didžio-
mos kilpos. Virš kojelės iš dešinės į kairę sios Л raidės. Nuo ketvirtojo dešimtmečio
truputį banguojant brėžiama horizontalė, inicialinės Л raidės pasikeitė: užraitytos,
kairėje į apačią brėžiamas lankas, kuris už- susuktomis kojelėmis, uždėta apvalia vir-
sisuka į dešinę, o kartais kerta kojelę. šūnėle arba susukta pati raidė. Nuo penkto-
Išskirtinis atvejis, kai Г raidės viršūnė jo dešimtmečio visų inicialinių raidžių ke-
nedidelė, nuleista kairėje pusėje ir trupu- purėlės rašomos didelės, kartais didesnės
tėlį užsukta į dešinę. Tačiau jos kojelė di- už pačią raidę, su visokiais pagražinimais
deliu lanku brėžiama į apačią ir sukama į iš kilpų. Daugiausia tokių kepurių turi rai-
kairę. Iš tos pačios kojelės viršaus lygia- dė Л. Tokia raidė atsiranda Trakų 1643–
grečiai brėžiama dar viena kojelė, gale jos 1645 m. žemės teismo knygoje. Čia Л rai-
susijungia į smailią uodegėlę, o visas vidu- dė papuošta didžiulėmis kilpomis. Vėliau
rys užbrūkšniuojamas. Vėliau šis inicialas ši raidė pasižymi dideliu dekoratyvumu,
puošiamas kilpomis, vėliavėlėmis, pastori- ji turi masyvią iš kilpų susuktą kepurę,
nimais, užsukimais28.
Panašiai yra ir su Р raide. Skirtumas 29 Trakų pilies teismo 1643 m. knyga, lapų nr. 23,
tas, kad ši raidė naudojama kaip mažoji, 60, 70; Kauno žemės teismo 1640–1643 m. knyga, lapo
nr. 169; Vyriausiojo Tribunolo knyga, Minsko kaden-
26 Trakų pilies teismo 1643 m. knyga, lapų nr. 15, cija, nr. 265 – 1664 m., lapų nr. 66, 103, 212; S. Pa-
23, 60, 70, 169; Kauno žemės teismo 1640–1643 m. merneckis, p. 96-1, 99-1; Vyriausiojo Tribunolo knyga,
knyga, lapų nr. 169; S. Pamerneckis, 2012, p. 70-1, Minsko kadencija, nr. 266 – 1685 m., lapų nr. 17, 65,
75-1, 78-1, 79-1; Gardino žemės teismo 1694–1696 m., 331, 333, 349, 514; Gardino žemės teismo 1694–1696
208 l. m. knyga, lapų nr. 28, 154, 176, 208.
27 Gardino žemės teismo 1694–1696 m., lapų 30 Vyriausiojo Tribunolo knyga, Minsko kadenci-

nr. 28, 139, 176, 208, 10.5. ja, nr. 265 – 1664 m., lapų nr. 62, 66; S. Pamerneckis,
28 Upytės pilies teismo 1610–1615 m. knyga, lapų p. 96-1, 99-1; Vyriausiojo Tribunolo knyga, Minsko ka-
nr. 101, 103; Žemaičių pilies teismo 1637 m. knyga, lapų dencija, nr. 266 –1685 m., lapų nr. 17, 65, 331, 333, 349,
nr. 18, 104,139; S. Pamerneckis, p. 96-1, 97-2, 98-1. 514.

14
papuoštą įvairiais brūkšneliais – tokia ji kojelės, o nuo septintojo dešimtmečio at-
iksuojama nuo septintojo dešimtmečio. siranda didelės, iš kilpų susuktos kepurės,
Sunku pasakyti, ar ši kepurė priklauso rai- papuoštos įvairiais brūkšneliais. Šalia ini-
dei Л, ar T. Greičiausiai tai T raidės kepu- cialinių raidžių rašomos ir didžiosios rai-
rė, sujungta su Л raidės kojelėmis, kurios dės, kai kada jų kojelės įsukamos į iniciali-
užsuktos į kilpas31. Gardino žemės teismo nių raidžių kilpas arba į pačią raidę.
knygoje yra inicialas, kurį pavyksta iššif-
ruoti tik remiantis šalia esančiomis rai- 2. Didžiosios raidės
dėmis ir toliau parašytais teksto žodžiais.
Didžiosios raidės nuo mažųjų raidžių ski-
Raidė ω inicialuose pasirodo septintajame
riasi savo dydžiu, viršūnėmis. XVII a. dar
dešimtmetyje Vyriausiojo Tribunolo kny-
nebuvo nusistovėjusios taisyklės, kada turi
goje, kurioje rašoma frazė „о справе“. Ši
būti vartojamos didžiosios raidės. XVII a.
raidė ypač dekoratyvi, puošta brūkšneliais,
pradžios tekstuose randame tikrinių daik-
užsukimais, kilpomis, viduryje galima
tavardžių, rašytų didžiosiomis raidėmis.
įžvelgti ornamentą32. Šiai raidei būdingos
Kartais neaišku, ar tai didžioji raidė, ar ma-
formos, kurios yra kitų raidžių kepurėse.
žoji, tik padidinta. Pavyzdžiui, taip labai
Tai pirmiau aptartos raidės П, Л, Т.
dažnai būna su C raide. Žodžio viduryje ji
Tik 1626 m. Vyriausiojo Tribunolo
rašoma tokio pat dydžio kaip ir kitos rai-
knygoje buvo panaudota inicialinė raidė
dės. Tačiau jei ji rašoma žodžio pradžioje,
B. Iš visų pirmiau aptartų inicialų ji išsi-
o kartais rašant žodį be ištisinio jungimo,
skiria savo puošnumu. Paveikslėlyje pa-
vaizduotas inicialas, puoštas spalvinimais, tada atskirti, ar tai didžioji, ar mažoji (tik
apačioje kilpų susikirtimo vietos dekoruo- dėl raštininko manieros parašyta didesnė),
tos smulkiais langeliais. B raidės viršus yra labai sudėtinga, todėl tokią raidę va-
dekoruotas papildomomis išsikišusiomis dinsime tiesiog padidinta.
linijomis, kurios puoštos gėlių motyvais. Kyla klausimas, ar antrajame variante
Raidės vidurį taip pat žymi augalinis mo- žodžio viduryje pavartota didžioji Г, ar
tyvas. Kiti trečiajame dešimtmetyje vartoti mažoji? Neabejoti, kad tai didžioji raidė,
inicialai, taip pat B raidės nebėra taip gau- galima tik tada, kai didžiąja raide prade-
siai dekoruoti33. damas sakinys arba rašomas vardas, todėl
Apskritai XVII a. inicialams būdingos šiuo atveju antrajame variante Г raidę lai-
nutįsusios į apačią, užsuktos ar užriestos kysime padidinta. Toliau aptariamos raidės
А, В, Г, К, Л, М, Н, П, Т, ω. Šios raidės
dažniausiai pasitaiko XVII a. teismų bylų
31 Trakų pilies teismo 1643 m. knyga, lapų nr. 23,
tekstuose ir dėl savo priklausomybės di-
60, 70; Vyriausiojo Tribunolo knyga, Minsko kadencija;
nr. 265 – 1664 m., lapų nr. 59, 62, 66; S. Pamerneckis, p. džiosioms ar mažosioms raidėms nekelia
99-1; Vyriausiojo Tribunolo knyga, Minsko kadencija, abejonių dėl to, kad jomis arba rašomi
nr. 266 –1685 m., lapų nr. 17, 65, 331, 333, 349, 514;
tikriniai daiktavardžiai, arba pradedamas
Gardino žemės teismo 1694–1696 m., lapų nr. 28, 139,
154, 176, 208. naujas sakinys. Aprašant raides, pateikia-
32 Vyriausiojo Tribunolo knyga, Minsko kadenci-
mas ankstyviausias pavyzdys ir pažymi-
ja, nr. 265 – 1664 m., lapų nr. 138, 212, 403.
33 Vyriausiojo Tribunolo knyga, Minsko kadenci- ma, kaip vėliau toks raidės variantas kito
ja, nr. 248 – 1626 m., lapų nr. 130, 143, 534. (jei kito). Raidės aprašymo pradžioje nu-

15
rodomas ankstyviausias pavyzdys iš Že- ma kilpa, brėžiama horizontaliai, kertama
maičių žemės pilies teismo 1602–1606 m. vertikalė ir užsukama. Tokia raidė primena
knygos, o raidės aprašymo pabaigoje vėly- horizontalų 8 su vertikale ties viduriu. Ta-
viausias – iš 1694–1696 m. Gardino žemės čiau XVII a. antroje pusėje raidė tampa dar
teismo knygos. apvalesnė, susukama daugiau kilpų, pilve-
Didžioji A raidė rašoma įprastai. Daž- liai pradeda liestis vienas su kitu, kartais
niausiai pirmąją kojelę turi kiek ilgesnę susipina, raidė atrodo tarsi paguldyta ant
nei antrąją. Raidės viršūnė smaili arba eilutės.
užapvalinta, kartais viena kojelė yra kiek K didžioji raidė taip pat dažnai vartoja-
ilgesnė už kitą. Vertikalus brūkšnelis tie- ma tekstuose. Raidė brėžiama tarsi V, tik
sus, brėžiamas nuo kairės kojelės ir baigia- labiau pakrypusi į dešinę, ir priduriama
mas už dešinės, todėl šiek tiek išsikiša ir kojelė dešinėje, kuri sujungiama su kita
neretai prijungiamas prie kitos raidės. Nuo raide. Viršutinis dešinysis brūkšnelis tęsia-
penktojo dešimtmečio pasitaiko atvejų, kai mas tolyn virš kitų žodžio raidžių (žiūrėti
kiriliniame A raidės variante kairioji koje- priede: Žemaitijos 1602–06 metų pilies
lė yra užsukta ir primena C raidę (žiūrėti teismo knyga). Vėliau raidė nebejungiama,
priede: Trakų pilies 1643 m. teismo kny- o brėžiamos dvi kojelės, pirmoji tiesesnė,
ga). Antrajame dešimtmetyje raidė gali o antroji labiau išlenkta ir besijungianti
būti pasvirusi tiek į kairę, tiek į dešinę. Ta- su kita raide (žiūrėti priede: Upytės pilies
čiau nuo ketvirto dešimtmečio raidės svyra 1610–1615 m. teismo knyga, 1–2 varian-
tik į dešinę. tas). Vėliau naudojami abu raidės varian-
Didžiąja B raide dažniausiai rašomi tai, raidės kojelės sujungiamos arba ne –
vardai ir pavardės. XVII a. esama daug nelygu raštininko braižas. Tačiau raidės
raidės variantų. Raidė brėžiama iš kairės į galūnės užriečiamos, užsukamos, atsiran-
dešinę, viršuje sukama kilpa, tada brūkš- da kilpų, raidė gali būti panaši į lotyniškąją
nelis brėžiamas į apačią, vėl užsukama kil- R (žiūrėti priede: Pamerneckis, Paleograi-
pa ir tęsiama žemyn, kartais užriečiant ko- ja, 1650–1655 m.).
jelę, o kartais paliekant ją tiesią. Taip raidė Л raidė labai dažnai vartojama amžiaus
įgauna du pilvelius, kurie vienas su kitu pradžioje, nes šia raide pradedamas bylų
nesiliečia, tarp jų paliekamas tarpelis. Ki- eschatokolas. Kai bylų eschatokole vietoj
tas variantas – kai B raidė primena C raidę žodžio Лета pradedamas vartoti Року,
su užsuktais galais, pavyzdžiui, Žemai- raidės variantų sumažėja. Л raidė kartais
tijos 1602–06 metų pilies teismo knygos būna tiesiog padidinta, bet dažniausiai ji
3 pavyzdys. Pasitaiko B raidės variantų, kaip nors ir pagražinama. Todėl eschato-
kurie primena raidę O, tik turi į vidų išsi- kolinės Л raidės priskirtos prie inicialų, o
kišusią horizontalią ir kilpomis dekoruotą toliau aptarsime bylų tekstuose vartotas
kojelę (žiūrėti priede: Upytės pilies teismo didžiąsias Л, kurios pačiuose tekstuose
1610–1615 m. knyga, 2 pavyzdys). Tre- pasitaiko ne itin dažnai. Šia didžiąja rai-
čiajame dešimtmetyje atsiranda dar kitoks de dažnai rašomi tikriniai daiktavardžiai,
šios raidės variantas. Viršuje sukama ma- pavyzdžiui, Литовьского. Raidės kairioji
žutė kilputė, brėžiama vertikalė į apačią, kojelė užriesta ir truputį plonesnė, tada už-
apačioje įžambiai brėžiama linija, užsuka- apvalinama viršuje ir nuleidžiama žemyn.

16
Kituose tekstuose raidės viršūnė smaili П raidė vartojama dažnai, todėl ir jos
(priklausė nuo raštininko braižo). XVII a. užrašytų variantų daugiau. Visą XVII a. ji
raidės graika kardinaliai nekito, o jos ra- neturi raidos etapų, jos užrašymas išlieka
šymas priklausė nuo raštininko manieros. vienodas. П raidės kojelės gali būti nu-
M raidė keitėsi nedaug. Šios raidės, brėžtos keliais variantais: 1) kojelės brauk-
kaip ir kitų, rašyba priklausė nuo raštinin- tos tiesiai; 2) kojelės užriestos į kairę;
ko: labiau užriestos kojelės ar neužriestos, 3) kojelės užriestos į dešinę; 4) kojelės
raidė smailesnė ar apvalesnė. Raidės ra- riestos į skirtingas puses; 5) viena kojelė
šyba beveik nekito. Tačiau skyrėsi raidės tiesi, kita užsukta į kurią nors pusę arba
jungimas: XVII a. pradžioje raidė jungia- viena kojelė ilgesnė, o kita trumpesnė.
ma žemai, o antroje pusėje – aukštai. Pasi- Taip pat svarbu pažymėti ir kojelių nuotolį
taiko, kad M raidė parašyta kaip Л ir prie viena nuo kitos. Tarpas tarp raidės kojelių
pat nubrėžtas vertikalus brūkšnelis (žiūrėti gali būti vientisas, tačiau dažnais atvejais į
priede: Upytės pilies teismo 1610–1615 m. apačią jos platėja, todėl viršuje būna arčiau
knyga, 4-as variantas). Kai raidė jungiama viena kitos, o apačioje labiau nutolusios.
aukštai, ji panašesnė į lotynišką M arba į Įsigalėjus ištisiniam jungimui, raidės koje-
kirilinę T mažąją raidę nei į kirilinę M (žiū- lės jungiamos tarpusavyje ir raidė atrodo
rėti priede: 1664 m. Vyriausiojo Tribunolo kaip a tik su horizontale (žiūrėti priede:
knyga. Minsko kadencija, 2-as variantas), Pamerneckis, Paleograija, 1674 m., 1–2
tokia raidės rašyba paveikta lenkų ir lotynų pavyzdžiai). Labai svarbi viršutinė hori-
kalbų abėcėlės. zontalė. Ji taip pat gali būti nubrėžta ke-
H raidė kito labiausiai. XVII a. pradžio- liais skirtingais būdais: 1) gali būti tiesi,
je ji buvo rašoma ir spausdintinės raidės o kojelės per vidurį; 2) horizontalė gali
variantu (žiūrėti priede: Upytės pilies teis- prasidėti ties kotelių viduriu, užsukama ir
mo 1610–1615 m. knyga, 1-as variantas). baigtis ties dešiniuoju koteliu arba išlįsti
Dažniausias variantas – rašytinė raidė, ku- už jo; 3) horizontalė gali būti bangelės for-
rios kojelės pagal raštininko braižą labiau mos, uždėta tiesiai arba įstrižai.
užsukamos arba ne, brūkšnelis daugiau T raidė turėjo kelis variantus – loty-
ar mažiau išlenda už raidės ir jungiamas nišką ir kirilinį. Kirilinis raidės variantas
arba ne su kita raide. Tačiau nuo ketvir- beveik nesikeitė, jos skirtingo užrašymo
tojo dešimtmečio raidė apvalėja, įgauna požymiai tokie pat kaip ir pirmiau aptar-
kilpų, kojelių galūnės labiau užsukamos. tos П raidės. Kadangi šios raidės skiriasi
Kiriliniuose dokumentuose atsiranda ir lo- tik tuo, kad T turi tris kojeles, plačiau apie
tyniškas H raidės variantas, kuris XVII a. tai nekalbėsime. Tačiau reikia pažymėti,
vis dažnėja: nuo ketvirtojo dešimtmečio kad XVII a. antroje pusėje, kai įsigalėjo
rašoma ir kiriliniu, ir lotynišku variantu, o vientisas jungimas, apačioje kojelės ga-
amžiaus antroje pusėje buvo naudojamas lėjo būti sujungiamos. Tokiu atveju raidė
beveik vien tik lotyniškas variantas, tai atrodo kaip Ш, tik viršuje dar turi horizon-
parodo lenkiškosios ir lotyniškosios abė- talę (žiūrėti priede: Pamerneckis, Paleo-
cėlės plitimą rusėniškuose tekstuose (žiū- graija, 1674 m.). Sulotynintas šios raidės
rėti priede: Žemaičių pilies teismo 1637 m. variantas – tai tarsi šiandieninė rašytinė
knyga, 1–3 kirilinės, o 4-a lotyniška). mažoji t, tik skersinis brūkšnelis dešinėje

17
užsukamas ir braukiamas ties viršūne, taip kama lenkų kalba surašytuose tekstuose
sudarydamas kilpą, o kojelė nuleidžiama XVII a. pradžioje. Tai aiškus pavyzdys,
įvairiai. Toks didžiosios T raidės variantas kad lenkų kalba darė įtaką rusėniškoms
aptiktas tik pirmajame dešimtmetyje. raidėms.
ω raidės variantų nėra daug, tačiau verta
paminėti, kad didžioji ω XVII a. pradžioje Išvados
buvo panaši į K raidę (žiūrėti Upytės pilies
1. Dešimties metų laikotarpio tekstų tyri-
teismo 1610–1615 m. knyga). Atskirti K
mas parodė lėtą rašto graikos kitimą,
nuo ω galima pasižiūrėjus į apatinę dešinę
nerasta jokio lūžio, kuris būtų kardina-
kojelę. K raidės ši kojelė tiesi, o ω raidės
liai pakeitęs visą rašto grainę išvaizdą.
kojelė yra zigzago formos, ji brėžiama
Akivaizdūs pirmojo ir penktojo dešimt-
skersai, tada horizontaliu brūkšneliu pri-
mečių rašto skirtumai. Vadinasi, baro-
jungiama prie raidės. XVII a. antroje pusė-
je raidė tampa apvali ir beveik visiškai pa- ko įsigalėjimas truko apie 40–50 metų.
keičia formą. Nors penktajame dešimtme- 2. Inicialai vartojami labai dažnai, jie
tyje ši raidė kampuota ir primena lotynišką puošiami pagal rašovo meninį skonį,
W, septintajame ir vėlesniuose dešimtme- turimą laiką, dažniausiai pasitaikančios
čiuose raidė labai suapvalėja, įgauna tarsi inicialinės raidės yra Г, Н, Л, П ir Ѡ.
naują pavidalą. Ji pradedama brėžti nuo Dažnai inicialuose vartojamos enklavos.
viršaus, sukama kilputė, tada leidžiamasi 3. XVII a. didžiųjų raidžių vartojimas
žemyn, brėžiama X raidė, kuri labai už- nėra nusistovėjęs. Dažniausios yra di-
apvalinama ir primena gulsčią aštuonetą, džiosios raidės А, В, К, Л, М, Н, П, Т,
tada plunksna kyla į viršų ir vėl užsukama Ѡ. Dažnai vartojamos ir padidintos
kilputė (žiūrėti priede: 1664 m. Vyriau- raidės, kurios gali pasitaikyti žodžio
siojo Tribunolo knyga. Minsko kadencija, viduryje, sakinio pradžioje, tačiau jų
2-as variantas). Yra ir kitoks šios raidės priklausomybė didžiosioms raidėms
variantas, kuris iksuotas 1663–1664 m. kvestionuotina. Dažniausiai padidintos
Vyriausiojo Tribunolo knygoje. Raidė brė- naudojamos Г ir С, tačiau ir visos kitos
žiama nuo vidurio, užapvalinama, tada raidės gali būti parašytos didesnės nei
leidžiamasi į apačia, nes brūkšnelis labai įprastai. Didžiųjų raidžių graika kinta
plonas, spėtina, kad raštininkas pakėlė ran- palaipsniui, penktajame dešimtmetyje
ką ir toliau raidę vedė nuo viršaus į apačią atsiranda lotyniškų raidžių variantų –
užapvalindamas ir palikdamas ją užsuktą. M ir N. XVII a. antroje pusėje visos rai-
Kad rašydamas raštininkas pakėlė ranką, dės apvalėja. Per visą XVII a. labiau-
patvirtina ir ryškesnis taškelis viršuje, nuo siai savo graiką pakeičia В, Н ir Ѡ,
kurio pradėta tęsti. Tokių W raidžių aptin- mažiausiai – А, Л, М, П, Т.

18
BIBLIOGRAFIJA
Antonovičius A., 1961 – Antanas Antonovičius, Lietuvos notariato istorija, sudarė Jolanta Karpavi-
Kauno žemės teismo knygos 1566–1567 m.: graika čienė, Vilnius, 2012.
ir ortograija: Disertacija, Vilnius, 1961. Pietkiewicz K., 2015 – Krzysztof Pietkiewicz,
Drungilas J., 2012 – Jonas Drungilas, „Pastabos Paleograia Ruska, Warszawa, 2015.
dėl lenkiškos rašybos Lietuvos Metrikos Užrašymų Šmigelskytė-Stukienė R., 2012 – Ramunė Šmi-
knygose XVI a. pabaigoje – XVIII a. antrojoje pusė- gelskytė-Stukienė, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikš-
je (remiantis Lazdijų ir Simno aktais)“, in: Istorijos tystės pavieto teismų notarinės funkcijos“, in: Lietu-
šaltinių tyrimai, t. 4, Vilnius, 2012. vos notariato istorija, sudarė Jolanta Karpavičienė,
Dubonis A., 2001 – Artūras Dubonis, „Raštinin- Vilnius, 2012.
kas“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: Valikonytė I., 2012 – Irena Valikonytė, „Nota-
tyrinėjimai ir vaizdai, sudarė Vytautas Ališauskas, riato instituto genezė ir sklaida Lietuvos Didžiojoje
Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys, Rimvydas Pe- Kunigaikštystėje iki XVI amžiaus antros pusės“, in:
Lietuvos notariato istorija, sudarė Jolanta Karpavi-
trauskas, Eligijus Raila, Vilnius, 2001.
čienė, Vilnius, 2012.
Gieysztor A., 2009 – Aleksander Gieysztor, Za-
Vasiliauskienė A., 2004 – Aldona Vasiliaus-
rys dziejów pisma łacińskiego, Warszawa, 2009.
kienė, Кириличнi списки Другого Литовського
Gudavičius E., 1999 – Edvardas Gudavičius,
Статуту: палеографiя, хронологiя, кодикологiя,
Lietuvos istorija, I tomas, Vilnius, 1999.
Львiв, 2004.
Janulaitis A., 1927 – Augustinas Janulaitis, Vy-
Vilimas D., 2006 – Darius Vilimas, „LDK pavie-
riausiasis Lietuvos Tribunolas XVI–XVIII a.: Jo at- to žemės teismų funkcija – tarp notariato ir teismo
siradimas, veikimas ir reikšmė Lietuvos gyvenime, (iki 1588 m.) (lietuviškų pavietų atvejis)“, in: Litua-
Kaunas, 1927. nistica, 2011, t. 57, Nr. 4 (86), [prieiga internetu], in:
Lazutka S., Gudavičius E., 1983 – Stanislovas http://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/lituanistica/
Lazutka, Edvardas Gudavičius, Pirmasis Lietuvos article/view/2169/1060, [2014-05-05].
Statutas, 1 t., 1 d.: Paleograinė ir tekstologinė nuo- Vilimas D., 2006 – Darius Vilimas, Lietuvos Di-
rašų analizė, Vilnius, 1983. džiosios Kunigaikštystės žemės teismo sistemos for-
Pamerneckis S., 2012 – Stanislovas Pamernec- mavimasis (1564–1588 m.), Vilnius, 2006.
kis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos rusėniškoji Груша А. І., 2006 – Аляксандр Іванавіч Гру-
paleograija, Vilnius, 2012. ша, Беларуская кірылічная палеаграфія: вучэбны
Petrauskas R., 2012 – Rimvydas Petrauskas, да паможнік для студэнтаў гістарычнага фа-
„Rašto ir raštinių kultūros pradžia Lietuvoje“, in: культэта, Мінск, 2006.

THE GRAPHICS OF INITIALS AND CAPITAL LETTERS IN RUTHENIAN CURSIVE

FOUND IN THE JUDICIAL COURT BOOKS OF THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA
IN THE 17TH CENTURY
Vita Diemantaitė
Summary
In the Grand Dutchy of Lithuania, the main language studies about the Ruthenian cursive in 17th century.
was Ruthenian until 1697, when the main language We haven’t investigated the individual pattern types
became Polish. In Lithuanian historiography, the or analyzed the letter graphics change, so, in general,
most developed researches concern the mental, ideo- the seventeenth century Ruthenian cursive is little
logical and social issues. These issues are discussed explored. Therefore, this research focused on the ini-
in the context of the irst printed book, the irst Lithu- tials and capital letters used in the Ruthenian cursive
anian Statute, on the conduct of the irst Lithuanian in the seventeenth century. We have chosen the most
book, the irst Lithuanian history problems. Ruthe- developed books of courts that have operated in the
nian cursive is best examined in texts from the 16th GDL in order to examine the changes of initials and
century, in the First Lithuanian Statute and Lithu- capital letters during the 17th century. However, this
anian Metrics context. However, there are almost no article researches only the ethnographic territory of

19
Lithuania, because of the availability of the books П and Ѡ. In the seventeenth century, the most often
in the archive. The research proved that the graphics used capital letters were А, В, К, Л, М, Н, П, Т, Ѡ.
of capital letters changed very slowly and the diffe- As the caps graphics changing gradually, the Latin
rence is seen only from the middle of the seventeenth alphabet options of M and N appeared in the 5th de-
century. Initials were used to decorate the text very cade. Throughout the seventeenth century, letters В,
often and they depended on the individual scribe’s Н and Ѡ have been changing the most, while the
hand. The most frequently used initials were Г, Н, Л, least changed letters were А, Л, М, П, Т.

Įteikta 2016 02 11
Parengta skelbti 2017 02 22

PRIEDAS

Didžiosios raidės

A B
Žemaitijos Žemaitijos
1602–06 metų pilies 1602–06 metų pilies
teismo knyga teismo knyga
Upytės pilies Upytės pilies
teismo 1610–1615 m. teismo 1610–1615 m.
knyga knyga
1626 m. Vyriausiojo 1626 m. Vyriausiojo
Tribunolo knyga. Tribunolo knyga.
Minsko kadencija Minsko kadencija
Žemaitijos pilies Žemaitijos pilies
teismo 1637 m. knyga teismo 1637 m. knyga
Trakų pilies teismo Trakų pilies teismo
1643 m. knyga 1643 m. knyga
Pamerneckis S., Pamerneckis S.,
paleograija, paleograija,
1650–1654 m. tekstai 1650–1654 m. tekstai
1664 m. Vyriausiojo 1664 m. Vyriausiojo
Tribunolo knyga. Tribunolo knyga.
Minsko kadencija Minsko kadencija
Pamerneckis S., Pamerneckis S.,
paleograija, 1674 m. A didžiosios nėra paleograija, 1674 m.
tekstai tekstai
1685 m. Vyriausiojo 1685 m. Vyriausiojo
Tribunolo knyga. Tribunolo knyga.
Minsko kadencija Minsko kadencija
Gardino 1694–1696 m. Gardino 1694–1696 m. Pasirinktose bylose
žemės teismo knyga žemės teismo knyga didžiosios B atvejų nėra

20
 К Л
Žemaitijos Žemaitijos
1602–06 metų pilies 1602–06 metų pilies
teismo knyga teismo knyga
Upytės pilies Upytės pilies
teismo 1610–1615 m. teismo 1610–1615 m.
knyga knyga
1626 m. Vyriausiojo 1626 m. Vyriausiojo
Tribunolo knyga. Tribunolo knyga.
Minsko kadencija Minsko kadencija
Žemaitijos pilies Žemaitijos pilies Pasirinktose bylose
teismo 1637 m. knyga teismo 1637 m. knyga didžiosios Л atvejų nėra
Trakų pilies teismo Trakų pilies teismo
1643 m. knyga 1643 m. knyga
Pamerneckis S., Pamerneckis S.,
paleograija, paleograija,
1650–1654 m. tekstai 1650–1654 m. tekstai
1664 m. Vyriausiojo 1664 m. Vyriausiojo
Tribunolo knyga. Tribunolo knyga.
Minsko kadencija Minsko kadencija
Pamerneckis S., Pamerneckis S.,
Pasirinktose bylose
paleograija, 1674 m. paleograija, 1674 m.
didžiosios Л atvejų nėra
tekstai tekstai
1685 m. Vyriausiojo 1685 m. Vyriausiojo
Pasirinktose bylose
Tribunolo knyga. Tribunolo knyga.
didžiosios Л atvejų nėra
Minsko kadencija Minsko kadencija
Gardino 1694–1696 m. Gardino 1694–1696 m. Pasirinktose bylose
žemės teismo knyga žemės teismo knyga didžiosios Л atvejų nėra

М
Žemaitijos Pamerneckis S., Pasirinktose bylose
1602–06 metų pilies paleograija, didžiosios М atvejų nėra
teismo knyga 1650–1654 m. tekstai
Upytės pilies 1664 m. Vyriausiojo
teismo 1610–1615 m. Tribunolo knyga. Minsko
knyga kadencija
1626 m. Vyriausiojo Pamerneckis S.,
Tribunolo knyga. paleograija, 1674 m.
Minsko kadencija tekstai
Žemaitijos pilies Pasirinktose bylose 1685 m. Vyriausiojo
teismo 1637 m. knyga didžiosios М atvejų Tribunolo knyga. Minsko
nėra kadencija
Trakų pilies teismo Pasirinktose bylose Gardino 1694–1696 m. Pasirinktose bylose
1643 m. knyga didžiosios М atvejų žemės teismo knyga didžiosios М atvejų nėra
nėra

21
 Н П
Žemaitijos Žemaitijos
1602–06 metų pilies 1602–06 metų pilies
teismo knyga teismo knyga
Upytės pilies Upytės pilies
teismo 1610–1615 m. teismo 1610–1615 m.
knyga knyga
1626 m. Vyriausiojo 1626 m. Vyriausiojo
Tribunolo knyga. Tribunolo knyga.
Minsko kadencija Minsko kadencija
Žemaitijos pilies Žemaitijos pilies
teismo 1637 m. knyga teismo 1637 m. knyga
Trakų pilies teismo Trakų pilies teismo
1643 m. knyga 1643 m. knyga
Pamerneckis S., Pamerneckis S.,
paleograija, paleograija,
1650–1654 m. tekstai 1650–1654 m. tekstai
1664 m. Vyriausiojo 1664 m. Vyriausiojo
Tribunolo knyga. Tribunolo knyga.
Minsko kadencija Minsko kadencija
Pamerneckis S., Pamerneckis S.,
paleograija, 1674 m. paleograija, 1674 m.
tekstai tekstai
1685 m. Vyriausiojo 1685 m. Vyriausiojo
Tribunolo knyga. Tribunolo knyga.
Minsko kadencija Minsko kadencija
Gardino 1694–1696 m. Gardino
žemės teismo knyga 1694–1696 m. žemės
teismo knyga

22
 Т Ѡ
Žemaitijos Žemaitijos Pasirinktose bylose
1602–06 metų pilies 1602–06 metų pilies didžiosios Ѡ atvejų
teismo knyga teismo knyga nėra
Upytės pilies Upytės pilies
teismo 1610–1615 m. teismo 1610–1615 m.
knyga knyga
1626 m. Vyriausiojo 1626 m. Vyriausiojo Pasirinktose bylose
Tribunolo knyga. Tribunolo knyga. didžiosios Ѡ atvejų
Minsko kadencija Minsko kadencija nėra
Žemaitijos pilies Pasirinktose bylose Žemaitijos pilies Pasirinktose bylose
teismo 1637 m. knyga didžiosios Т atvejų nėra teismo 1637 m. knyga didžiosios Ѡ atvejų nėra
Trakų pilies teismo Trakų pilies teismo
1643 m. knyga 1643 m. knyga
Pamerneckis S., Pamerneckis S., Pasirinktose bylose
paleograija, paleograija, didžiosios Ѡ atvejų
1650–1654 m. tekstai 1650–1654 m. tekstai nėra
1664 m. Vyriausiojo 1664 m. Vyriausiojo
Tribunolo knyga. Tribunolo knyga.
Minsko kadencija Minsko kadencija
Pamerneckis S., Pamerneckis S.,
paleograija, 1674 m. paleograija, 1674 m.
tekstai tekstai
1685 m. Vyriausiojo 1685 m. Vyriausiojo
Tribunolo knyga. Tribunolo knyga.
Minsko kadencija Minsko kadencija
Gardino 1694–1696 m. Gardino 1694–1696 m.
žemės teismo knyga žemės teismo knyga

23