Socialinės psichologijos pasiruošimas egzaminui

9 tema. ŽMONIŲ GRUPĖS.LYDERYSTĖ

1. Apibūdinkite, kas yra socialinė grupė?

Socialinė grupė - tai du ar daugiau žmonių, kurie vienas nuo kito priklauso, sąveikauja
tarpusavyje ir suvokia save kaip „MES“ (trumpiau – tarpusavio priklausomybė +
bendravimas/santykiai + jausmas „MES“)

2. Paaiškinkite, kuo skiriasi socialinis kolektyvas, socialinė kategorija, artimų žmonių

grupė bei tikslo siekimo grupė. Pateikite šių grupių pavyzdžius.
1) Socialiniai kolektyvai – tai paprastai yra žmonių susibūrimai, kuriems būdingi pagal
panašumą tam tikri dalykai, kurie gali greitai keistis. Kitaip tariant, tai didelės asmenų visumos,
kurių nariai yra panašūs kokiu nors požymiu (pvz. klasikinės muzikos mėgėjai), tačiau turi
mažai bendrų tikslų, tarpusavyje bendravo mažai arba išvis nebendravo ir į tokį darinį jiems
patekti ir iš jo išeiti jiems yra lengva.
2) Socialinės kategorijos – tai iš esmės, tas pats darinys kaip ir socialinis kolektyvas,
tačiau stabilesnės. Juos taip pat vienija tam tikri panašumai, tačiau tie, kurių taip paprastai
neišeis pakeisti – Moterys, vyrai, jaunimas, mėlynakiai. Tačiau kaip ir socialinių kolektyvų
atveju, socialinių kategorijų nariai tarpusavyje bendrauja mažai.
3) Artimų žmonių grupės – Didžiausias dėmesys yra skiriamas santykiams, o grupės
tikslas yra palaikyti, puoselėti santykius, bei gauti iš jų palaikymą, pritarimą. Tai grupė kuri iš
kitų socialinių darinių išsiskiria intensyviausiu bendravimu ir didžiausia svarba savo nariams.
Tokių grupių pavyzdžiais gali būti šeima arba draugų grupė.
4) Tikslo siekimo grupės – Esmė yra tikslas, užduotis, motyvacija, o
santykiai/bendravimas, tarpusavio priklausomybe yra tik priemonė tikslui pasiekti. Tai galėtų
būti sportinės komandos, darbo kolektyvai, įvairius grupinius projektus atliekantys studentai.
1. Pakomentuokite kriterijus, kurie socialinę grupę skiria nuo kitokių socialinių
darinių.
1) Narystės suvokimas = mes (Aš turiu būti tos grupės nariu ar dalimi ir savo galvoje.
Tačiau svarbu paminėti, kad vien narystės suvokimo neužtenka {man patinka alus, tačiau
nepriklausau jokiai alaus mėgėjų grupei}.
2) Panašumas (Tam tikri panašūs bruožai turi grupe vienyti, apjungti. Žmonės į grupes
buriasi dėl panašumų)
3) Tarpasmeninė sąveika (Bendravimas neformaliame lygyje. Tarp asmeninė sąveika yra
pagrysta gilesniais, prasmingesniais dalykais.)
4) Abipusė įtaka (Iš grupėje esančio bendravimo, sąveikos, kyla abipusė įtaka. Vieno
žmogaus buvimas ar nebuvimas daro įtaką kitų žmonių esančių tam tikroje grupėje, elgesiui,
motyvacijai ir t.t.
5) Tarpusavio priklausomybė ( PVZ:. Atsitikusi nelaimė vienam grupės nariui, daro
didelę įtaką kitam, [jei dėstytoja susirgo, ją pavaduos kita ir tai įtakos studentų norą,
motyvaciją, elgesį paskaitos metu].
6) Struktūruoti santykiai (Grupės santykiuose visuomet vyksta dinamika. Bendravimas
niekada nebūna vienodas. Struktūruoti santykiai motyvuoja grupę kaip atskirą darinį vystytis,
keistis, vyksta grupės raida, žmonės tampa artimesni bei atsiranda sutelktumas. Žmonės
susirandą vietą, statusą savo grupėje. Trumpiau, tai struktūruoti santykiai padeda man įsilieti į
grupę.
7) Tikslai (Grupė turi turėti bendrą „MUS“ vienijantį tikslą.)
8) Motyvacija (Motyvacija būti grupėje, keistis informacija, siekti tikslų, lengviau
patenkinti poreikius, pasidalinti stresu ar padaryti komandinį darbą.)
1. Paaiškinkite, kas yra referentinė grupė.

Referentinė grupė – tai taip vadinami „reikšmingi kiti“, žmonės arba grupė į kurią žmonės
lygiuojasi, tapatinasi su ja, nori jai priklausyti arba būti panašūs į jos narius. (trumpiau tai grupė
kuriai nepriklausome, tačiau norėtumėme. Tai kitų žmonių grupė, kurie yra man, tačiau
nebūtinai visai visuomenei, autoritetas, pavyzdys.)

2. Kas yra vaidmuo (rolė)? Kodėl vaidmenys labai svarbūs socialiniame kontekste?
Pateikite kelis vaidmens grupėje pavyzdžius.

Vaidmuo (rolė) – Tai grupės nariui priskirti tam tikri reikalavimai jo elgesiui, kurių paiso ir
pats grupės narys ir kiti grupės nariai. Vaidmenys socialiniame kontekste yra labai svarbūs dėl
to, jog jų dėka, mes galime geriau pažinti save, bei kitus žmones. (CJ)

3. Kas yra statusas grupėje? Pakomentuokite statusų hierarchiją grupėje.

Statusas – grupės nario padėtis santykių sistemoje, kitų grupės narių požiūriu. Tai vaidmens
vertinimas prestižo ir pagarbos atžvilgiu.

Hierarchija:

1) LYDERIS (jiems daug leidžiama, nieko daug nereikalaujama)

2) VIDUTINIO STATUSO ASMUO (tai juodadarbiai nariai kurių dėka visa grupė
funkcionuoja. Jie turi paklūsti taisyklėm, bet menki nusižengimai yra toleruojami)
3) ATSTUMTASIS IR IZULIUOTASIS (grupės atstumtas arba pats atsiskyręs nuo
grupės asmuo)
1. Kuo skiriasi vaidmuo ir statusas?

2. Kas yra lyderystė?

Lyderystė – procesas kurio metu atskiras žmogus daro įtaką kitiems grupės nariams tam, kad
būtų įgyvendinti tos grupės tikslai:

-Tiesioginė įtaka, kai lyderis duoda aiškius nurodymus, viską valdo.

-Netiesioginė įtaka, kai lyderis pakreipia grupės veiklą arba atskirų žmonių elgesį tam tikra
linkme, be jokių aiškių nurodymų (žvilgsniu, kūno kalba). Tokie lyderiai gali tiesiog, turėti
daugiau atsakomybių, galių, galimybių.

3. Kokie yra pagrindiniai teoriniai požiūriai (paradigmos), aiškinantys lyderystę?

Trumpai pakomentuokite, ką apie lyderį ir lyderystę teigia kiekvienas šių požiūrių.

PERSONOLOGINIS požiūris – Lyderiai turi ypatingų asmeninių savybių, kurios išskiria juos
iš mūsų tarpo. Didžiausias dėmesys skiriamas asmeniui, o ne aplinkai, kurioje asmuo veikia.
Šis požiūris teigia, kad lyderiu gimstama tačiau yra sunkiai pateisinamas ir įrodomas
moksliniais tyrimais, nes nėra baigtinio lyderystės sąrašo.

ELGERIO požiūris – Lyderystė tai žmogaus gebėjimas pasirinkti tinkamą elgesio reakcijos į
situaciją būdą ir jį sėkmingai pritaikyti. Trumpiau tariant, tai tinkamai elgtis situacijose.
Lyderiavimas – vadovo darbų, elgesio, o ne jo savybių rezultatas. Geri vadovavimo rezultatai
pasiekiami, kai vadovas skatina žmones.
KOGNITYVINIS požiūris – Svarbu ne tik pasirinkti tinkamą elgesį, bet ir priimti tinkamą
sprendimą, tinkamai įvertinti situaciją. Trumpiau tariant – tikrasis sėkmingos lyderystės
pagrindas yra gebėjimas įvertinti situaciją ir daryti sprendimus.

SOCIALINĖS SAVEIKOS požiūris – Vadovavimas priklauso nuo socialinių santykių,

kylančių tarp vadovo ir pavaldinių. Vadovo veiksmai veikia pavaldinius, o jų reakcijos –
vadovą. Svarbu kaip vadovas mato ir elgiasi su pavaldiniais ir kaip jie elgiasi ir mato vadovą.

4. Kokie lyderio tipai skiriami remiantis personologiniu požiūriu?

Autoritarinis lyderis: diktatoriškai valdo, duoda įsakymus ir nurodymus tuo būdu dažnai
žlugdydamas bet kokią kitų grupės narių iniciatyvą ar savarankiškumą, dažniausiai jo bijoma.

Demokratinis lyderis: bendradarbiauja su grupės nariais, tariasi, išklauso jų nuomonės, tačiau

sprendimus priima pats

Liberalus arba anarchistinis lyderis: nesirūpina grupe ar jos veikla, nariai patys prisiima
atsakomybę ir daro sprendimus

5. Kokie lyderio tipai skiriami remiantis elgesio teorijų požiūriu?

Į tikslą orientuotas lyderis, kuriam svarbiausia organizuoti grupės veiklą taip, kad kuo
greičiau ir tiksliau būtų pasiektas grupės tikslas, o grupės nariai tėra tik priemonė pasiekti
tikslui. Jis siekia aiškiai apibrėžti ir struktūruoti savo bei grupės narių vaidmenį.

Į santykius orientuotas (emocinis) lyderis, kuris visų pirma rūpinasi gera emocine atmosfera
grupėje, pabrėžia žmogiškuosius santykius, asmeniškai domisi pavaldinių poreikiais ir
pripažįsta, kad grupės nariai gali būti skirtingi. Darbo santykius jis grindžia tarpusavio
pasitikėjimu, pagarba kitų idėjoms ir dėmesiu jų jausmams.

6. Kokie lyderio tipai skiriami remiantis socialinės sąveikos požiūriu?

Transakcinis vadovavimo stilius, kai vadovas nustato, ko pavaldiniui reikia, ir atveria kelius
tam pasiekti. Tai vadovavimas, pagrįstas racionaliu uždavinių ir situacijos supratimu.

Transformacinis vadovavimo stilius, kai lyderis motyvuoja sekėjus pakilti aukščiau

asmeninių interesų. Praplėsdamas asmeninių poreikių diapazoną ir išreikšdamas įsitikinimą tuo,
kad sekėjas ar pavaldinys gali patenkinti šiuos poreikius, transformacinio vadovavimo
šalininkas iš tikrųjų pakeičia darbuotojo tikslus.

7. Pakomentuokite grupės dinamikos (raidos, vystymosi) stadijas.

Susipažinimo (formavimosi) tai neaiškumo, pasimetimo stadija. Nariai yra nepažįstami ir turi
susipažinti vienas su kitu tiek socialiniame, tiek darbų (kas ką daro) lygmenyje. Tikslai irgi
nėra aiškūs, todėl nariai linkę būti priklausomi nuo lyderio.

Audrų (konfliktų). Daug neigiamų emocijų dėl konfliktų bei rodomo nepritarimo. Pasibaigia
pradinis neaiškumas, individai siekia primesti savo asmeninį supratimą apie grupę ir jos veiklą.
Ima formuotis subgrupės, ginčai dėl to, kuris kokį vaidmenį atlieka grupėje. Dėl neaiškios
statusų struktūros gali stiprėti grupės narių priešiškumas vienas kitam.

Normų ir pasitikėjimo. Grupė jau susiformavusi, vienodai suprantamas tikslas, dalinamasi

identiškumo jausmu, vaidmenys, normos ir statusas jau diferencijavosi. Nariams tampa aiški
grupės vizija.

Atlikimo (bendradarbiavimo). Nariai skandžiai, produktyviai, efektyviai siekia tikslų.

Bendradarbiau dami kovoja su iššūkiais, konfliktais.

Atsisveikinimo. Kai pasiekti grupės tikslai ir nebelieka ką veikti. Jei grupė pasiekė sutelktumą
ir jos nariai tapo artimi, didelis praradimo jausmas apninka narius. Kartais nariai gali rodyti
norą išlaikyti kontaktą, kuria planus tolimesniems susitikimams.

8. Pakomentuokite procesą ir jo etapus, kaip naujas žmogus (narys) prisijungia prie

grupės.

Tyrinėjimas, socializacija, palaikymas, resocializacija, atsiminimas.

10 tema. PROCESAI GRUPĖJE arba GRUPĖS ĮTAKA

ASMENS ELGESIUI
1. Kodėl kitų žmonių buvimas gali paveikti atskiro asmens veiklą?
 Kitų buvimas šalia, tam tikra evoliucine prasme signalizuoja apie galimą pavojų;
 Šalia esantys žmonės reikalauja mano dėmesio paskirstymo savo daromai veiklai ir
jiems. Šis konfliktas gali paveikti mano elgesį.
1. Kokios yra kitų žmonių buvimo formos?
1) Užduoties atlikimas greta kitų arba kartu su jais.
2) Užduoties atlikimas prieš auditoriją.
1. Kas yra socialinis palengvinimas (fasilitacija)? Pakomentuokite šio reiškinio
procesą ir sąsajas su atliekamos užduoties sudėtingumu.

Socialinis palengvinimas (fasilitacija) – tendencija, esant kitiems žmonės, lengvą užduotį

atlikti geriau, o sudėtingą – blogiau.

(Kitų buvimas šalia padidina mūsų sužadinimą, pas mus atsiranda energijos, padidėja
motyvacija pasirodyti, padaryti viską geriau, greičiau, efektyviau. Jeigu užduotis lengva, mes
žinome kaip tai padaryti – socialinis palengvinimas įvyksta. Jei užduotis sudėtinga, jei
nežinome kaip teisingai elgtis ar neturime įgūdžių, gebėjimų ar žinių – padidėja susijaudinimas,
susirūpinimas, kad mums nepavyks ir įvyksta socialinis slopinimas (padidėja motyvacija
neapsikvailinti, tuo tarpu motyvacija gerai atlikti užduotį sumažėja.))

2. Kaip socialinio palengvinimo (fasilitacijos) procesą aiškina būtino buvimo teorija?

1) Bet koks kitų buvimas sukelia fiziologinį sužadinimą; (kitų buvimas šalia signalizuoja
apie tam tikrą, evoliucine prasme, pavojų, todėl man šioje situacijoje reikia pasirinkti kiek
įmanoma tinkamesnį elgesį, kad išvengčiau pavojaus).
2) Padidėja dominuojančio atsakymo tikimybė;
3) Jei užduotis lengva – dominuojantis atsakymas teisingas, o jei sudėtinga – dažniausiai
klaidingas.
4) Socialinis palengvinimas yra socialinis reiškinys – pakanka vien kitų žmonių fizinio
buvimo tam, kad jis pasireikštų; (PVZ:. nesvarbu ar dėstytoja paskaita vestų prieš studentus
kurie į ją žiūri ir jos klauso, ar prieš tuos kurie nusisukę ir jos neklauso – dėstytojos elgesys,
pagal šią teoriją, būtų vienodas.)
1. Kaip socialinio palengvinimo (fasilitacijos) procesą aiškina įvertinimo suvokimo
teorija?
1) Kiti, būdami šalia, yra potencialūs elgesio vertintojai ir kritikai. (socialiniam
palengvinimui arba slopinimui labai svarbu ar žmogus, kuris kažką atlieka, supranta, kad kiti
žmonės jį stebi ir vertina.)
2) Fiziologinį sužadinimą sukelia suvokimas, jog mane stebi ir vertina.
3) Fiziologinį sužadinimą sukelia suvokimas, jog po užduoties atlikimo gali būti
apdovanojamas arba baudžiamas;
4) Socialinis palengvinimas neįvyksta, jei kiti nekreipia dėmesio į žmogaus veiklą ir
nesupranta, ką jis veikia.
5) Pastangos atlikti užduotį sustiprėja tada, kai stebintieji kiti turi aukštą socialinį statusą.
(kuo socialine patirtimi, statusu, pranašesni žmonės tave stebi ir vertina, tuo labiau tu stengsiesi
efektyviau atlikti lengvą užduotį, o ir didesnis slopinimas įvyks jeigu užduotis bus sudėtinga.)
1. Kaip socialinio palengvinimo (fasilitacijos) procesą aiškina atitraukimo – konflikto
teorija?
1) Stebint kitiems kyla konfliktas tarp dėmesio paskirstymo tiems kitiems ir užduoties
atlikimui – kitų buvimas primena, kad esame stebimi ir vertinami ir tuo būdu atitraukia dėmesį
nuo užduoties. Socialinis palengvinimas pasireiškia tik esant šiam konfliktui, nes tik jis sukelia
organizmo sužadinimą. (sužadinimas atsiranda tik tuomet kai žmogus patiria konfliktą tarp
dėmesio, susitelkimo į užduotį/veiklą kurią atlieką ir susitelkimo į kitus žmones. Jeigu manęs
kiti žmonės neblaško, negirdi, nepastebi – konfliktas neįvyksta.)
2) Socialinis palengvinimas nėra vien tik socialinis reiškinys, nes jį sukelti gali bet kas, kas
blaško dėmesį; (veiklą kurią žmogus turi atlikti, gali trukdyti didelis triukšmas, ryški šviesa ir
jei tai atitraukia dėmesį šis išsiblaškymas/konfliktas taip pat gali įtakoti socialinį palengvinimą
arba slopinimą).
3) Kitų buvimas riboja papildomos informacijos panaudojimą ir kūrybiškus sprendimus;
(kai blaškymo yra per daug, kai konfliktas yra per stiprus, atsiranda stimulų perkrova –
žmogaus dėmesys, kognityviniai procesai nebesugeba apdoroti visos informacijos. Atsitikus
stimulų perkrovai žmogaus dėmesys labai stipriai susiaurėja. Toks žmogus atlikdamas užduotį
nebemato viso lauko ir susikoncentruoja tik į tos užduoties centrinius momentus. Todėl
dirbdami grupėje žmonės yra mažiau kūrybingi, linkę rečiau pastebėti papildomas sąlygas.)
1. Kaip su socialiniu palengvinimu susijusi stimulų perkrova?
Kai dėmesio konfliktas (kuomet dėmesį turi paskirstyti ir savo veiklai ir žmonėms kurie tave
stebi) yra per didelis, įvyksta ne socialinis palengvinimas ar slopinimas, o stimulų perkrova.
Stimulų perkrovą patyręs žmogus, susiaurina savo dėmesį į esminius užduoties atlikimo
momentus.

2. Kaip socialinio palengvinimo (fasilitacijos) procesą aiškina socialinio monitoringo

teorija?
 Kiti žmonės savo buvimu gali sukelti neužtikrintumą ne tik dėl to jog aš žinau, kad jie
mane stebi ir vertina, bet labiausiai dėl to, jog aš nežinau kaip jie pasielgs. Dėl to, jog kitus
(mane stebinčius žmones) įvertinu kaip neprognozuojamus, įvyksta sužadinimas, motyvacija ir
lengvą užduotį man atlikti yra lengviau, o sunkios užduoties atveju – pasimetu. (socialinė
fasilitacija pasireiškia tada, kai mane stebintys žmonės yra neprognozuojami, jei aš juos gerai
pažįstu – socialinė fasilitacija neįvyks.)
1. Kaip socialinio palengvinimo (fasilitacijos) procesą aiškina savęs suvokimo teorija?
 Žmonės stengiasi kitiems pasirodyti kaip įmanoma geriausiai. Kitų buvimas skatina
žmogaus savo elgesio ar veiklos supratimą/suvokimą ir vertinimą pagal tai, kiek jis atitinka
įsivaizduojamą idealą (kitų standartą).; (pažadinama motyvacija yra noras pristatyti savo
kitiems iš geriausios pusės ir yra pažadinama žmogaus savęs pristatymo motyvacija)
 Jei elgesys atitinka įsivaizduojamą standartą – įvyksta socialinio palengvinimo
procesas, jei ne – socialinis slopinimas; (jeigu aš galvoju, jog žinau koks tas standartas ir moku
jį atlikti, socialinis palengvinimas įvyks, o jei aš nežinau koks tas standartas arba nemoku jo
atitikti įvyks slopinimas)
1. Apibūdinkite socialinio dykinėjimo (simuliacijos) reiškinį. Kaip jis susijęs su
atliekamos užduoties sudėtingumu?
 Socialinio dykinėjimo (stimuliacijos) fenomenas – tendencija gerai atlikti sudėtingas ir
prastai atlikti lengvas užduotis, kai esi grupėje, bet asmeninių pastangų niekad negali įvertinti;
(socialinio palengvinimo atveju mes vis tiek daugiau mažiau suprantame, kad kiti mus mato,
stebi, vertina. Tačiau socialinio dykinėjimo atveju asmuo suvokia, kad jis yra nematomas, kad
gali nusimazinti, pasislėpti už kitų)
 Dirbdamas vienas žmogus labiau stengiasi atlikti užduotį, nei būdamas grupėje;
1. Pakomentuokite „laisvo jojiko“ ir „stūmoklio“ efektus. Pateikite pavyzdžius.
Laisvojo jojimo efektas – naudojimasis grupės pasiektais rezultatais bei pelnu vien dėl to, kad
priklausai tai grupei, tačiau pareigų ar indėlio siekiant šių rezultatų nėra. ( Aš neįsitraukiu į
veiklą, nes visuomet yra tikimybė/galimybė, kad kažkas iš grupės žinos, mokės geriau už mane
ir iš to naudos aš taip pat gausiu)

Stūmoklio efektas – žmonės tiki, kad kartais visi „dykinėja“, todėl tikisi, kad atsakomybės
imsis kiti, o patys jos nesiima tam. Kad palaikytų pusiausvyrą. (Žmogus taip pat galvoja, kad
gal jis neturi dėti pastangų vardan grupės rezultato, o verta palaukti ir pažiūrėti, ką kiti vardan
grupės padarys)

2. Kaip socialinio dykinėjimo (simuliacijos) procesą aiškina įvertinimo suvokimo

teorija?
 Ši teorija teigia, kad socialinį dykinėjimą lemia situaciją, kai žmogaus pastangos ar
veiklos atlikimas negali būti atpažintas, priskirtas jam ir įvertintas. ( Jeigu aš galiu grupėje tapti
anoniminis, nepastebėtas, tai socialinis dykinėjimas įvyks, jei tik atsiranda galimybė, kad mano
indėlį kažkas pastebės ar vertins – socialinis dykinėjimas įvyks)
 Žmogaus elgesio ar pastangų vertinimas ir lyginimas su kitų elgesiu ar pastangomis
socialinį dykinėjimą panaikina. (Kartais žmonės dykinėja todėl, kad nesupranta užduoties)
1. Kaip socialinio dykinėjimo (simuliacijos) fenomenas susijęs su žmogaus turimu
užduoties atlikimo standartu?

Žmonės dykinėja, nes neturi užduoties atlikimo standarto, kurį turėtų atitikti.

2. Kaip sumažinti socialinį dykinėjimą grupėje?

Socialiai nedykinėjam, kai:

*užduotis sudėtinga (įdomi, įtraukianti)

*pastangos gali būti lengvai atpažįstamos;

*užduotis yra svarbi, vertinga; (aš suprantu jos vertę, prasmę)

*dirbama su pažįstamais žmonėmis; (kai negali pasislėpti/tapti anonimu)

*yra stipri identifikacija su grupe

+ kai yra aukštesnis sąmoningumas(atsakingumas); aukštesnis sutarumas (žmonės orientuoti į
gerų santykių su kitais palaikymą); moterys; rytų kultūros žmonės;

3. Kas yra deindividualizacija? Nuo ko ji priklauso?

Deindividualizacija – tai grupes (kolektyvo) efektas, kai būdamas tarp kitų žmonių asmuo
mažiau savo kontroliuoja dažnai praranda savo individualumą ir paklūsta grupės normoms.

Lemia:

-Grupės dydis; -Atsakingumo laipsnis; -Dėmesio nukreipimas;

4. Kuo deindividaulizacija skiriasi nuo socialinio dykinėjimo ir kitokių asocialaus elgesio

formų?
5. Remdamiesi papildoma temos medžiaga paaiškinkite, kaip deindividualizacija susijusi
su anonimiškumu, kaip ji aiškinama remiantis Socialinio tapatumo teorija ir kaip –
Savikategorizacijos teorija.
6. Kas yra grupinė poliarizacija? Pakomentuokite, nuo ko ji priklauso. Pateikite
pavyzdį.

Grupinė poliarizacija – grupės narių pradinės nuostatos (požiūrio) radikalėjimas, griežtėjimas

po to, kai nuostata yra diskutuojama bendraminčių grupėje.

Grupinę poliarizaciją lemia:

-Siekiama laviau atitikti savo grupės prototipą

-Siekiama užsitarnauti ir išsaugoti grupės narių pagarbą būnant “teisingiausiu“

-Nuostatą palaikantys argumentai (galimybė išsakyti savuosius ir išgirsti naujuosius.)

7. Kaip grupinę poliarizaciją lemia informacinė bei normų įtakos?

Informacinė įtaka – diskusija grupėje gimdo idėjas, sustiprinančias vyraujantį požiūrį:

*sužinoma daugiau argumentų,

*aktyviai dalyvaujama
Normatyvinė įtaka – žmonės lygina save su kitais ir norėdami būti mėgstami tvirčiau
reiškiame nuomonę, kuriai grupė pritaria.

8. Kas yra grupinis mąstymas? Kas jam būdinga?

Grupinis mąstymas – tendencija susitelkusioje, darnioje grupėje priimant sprendimus vardan

vienybės palaikymo atsisakyti kritiškos analizės, kūrybiškumo, novatoriškumo ir to pasėkoje
dažnai priimti klaidingus sprendimus.

Jam būdinga:

*didelis grupės sutelktumas

*emocinga grupės konkurencija su kita grupe

*informacijos šaltinių neprieinamumas

*lyderis, palaikantis klaidingą sprendimą

IR MEMAIIIIIIII
 12 ir 13 temos

Tarpasmeniniai santykiai. Draugystė ir meilė. Patrauklumą aiškinančios teorijos.

Tai, kas yra skliausteliuose, mano nuomone yra labiau papildoma, nei būtina medžiaga 😊

1. Apibūdinkite, kas yra tarpasmeniniai santykiai?

Tarpasmeniniai santykiai – neformalus asmenybių bendravimas, trunkantis kažkokį laiko
tarpą ir atspindintis tam tikrą intelektualinį, emocinį ir fizinį bendraujančiųjų artumą.
2. Kas yra draugystė ir meilė? Kuo šie reiškiniai skiriasi?
Meilė – pavadinimas jaučiamam fiziniam ir emociniam sužadinimui.
Draugystė – bendradarbiavimu ir pagalba remti santykiai, padedantys sėkmingai plėtoti
kitus santykius.
Skirtumai: meilė apima intymumą ir romantinius santykius, draugystė – nebūtinai
(dažniausiai ne).
3. Kodėl tarpasmeniniai santykiai yra svarbūs žmogaus gyvenime?
Svarbūs, kad būtų patenkinti šie poreikiai:
 Susietumo (siekis emociškai sietis ir būti šiltuose tarpasmeniniuose
santykiuose. Jį patenkinę veikia efektyviau, yra atsparesni stresui, patiria mažiau
psichologinių problemų.)
 Priklausomybės/ afiliacijos (siekis palaikyti ryšius su kitais žmonėmis –
privatumo reguliavimo teorija (žmogus nori būti priimtu ir atviru kitiems) ir
socialinės priklausomybės modelis (žmogus siekia palaikyti balansą tarp buvimo su
kitais ir buvimo vienam) ).
 Prieraišumo (siekis jausti emocinį kontaktą su kitais, dalintis intymiais
jausmais ir mintimis, rūpintis kitais ir jaustis reikalingais.)
Prieraišumo stiliai:
o Nerimastingas/ ambivalentiškas (kai tėvai nenuspėjami, tai visa aplinka
jam atrodo visiškai nevaldoma)
o Vengiantis / baimingas (kai tėvai neatliepia poreikių. Geriau būti
vienam, nei vėl patirti negatyvią situacijos pabaigą, kai poreikiai
neišgirsti)
o Saugus (kai tėvai adekvačiai tenkina poreikius).
  Praktinės naudos (padeda pasiekti kitų tikslų (palaikyti motyvaciją, perduoti info..),
patenkinti kitus poreikius (gauti pripažinimą, patvirtinimą, kurti norimą įvaizdį..),
skatina daugelį socialinių procesų (grupės formavimąsi, socialinės įtakos
pasireiškimą..)
 Nerimo sumažinimo (pasidalinto streso hipotezė).
1. Kaip žmogaus patrauklumą aiškina balanso teorija?
Kuo panašesni mano ir kito žmogaus požiūriai, interesai, vertybės – tuo mūsų santykiai
labiau subalansuoti – tuo labiau jis man patrauklus. Atsiradus skirtumams, požiūriai turi
būti suderinti (pakeisti), kad santykiai vėl būtų subalansuoti, patrauklumas grįžtų.
2. Kaip žmogaus patrauklumą aiškina pastiprinimo – jausmų teorija?
Žmogaus patrauklumas padidėja arba sumažėja priklausomai nuo to, kokias emocijas
išgyvename kartu su tais žmonėmis tam tikrose situacijose. (Patrauklumas formuojasi
klasikinio sąlygojimo principu.)
3. Kaip žmogaus patrauklumą aiškina apdovanojimo teorijos?
Žmogaus patrauklumas didėja, kai santykis su juo, bendravimas mus dažniau apdovanoja.
Kuo daugiau apdovanojimų santykiuose patiriame, tuo labiau tuos žmones mėgstame.
4. Kaip žmogaus patrauklumą aiškina socialinių mainų teorija? Kokie yra socialinių
mainų santykiuose objektai? Paaiškinkite, kaip vyksta šie socialiniai mainai. Kas
yra Minimax strategija?
Socialinių mainų teorija: santykiai visada priklauso nuo to, kaip žmonės keičiasi tam
tikrais apdovanojimais ir remiasi principu, jog reikia kažką duoti kitam tam, kad gautum
iš jo: kai mums patinka kažkoks žmogus, mes tikimės ir jam patikti (jam suteikiama
pripažinimą, tikimės, kad ir jis mus pripažins).
Kaip mainai vyksta: Pagal socialinių mainų teoriją pasitenkinimą santykiais ir žmogaus
patrauklumą lemia tai, ar gaunamas apdovanojimas viršija tam tikrą subjektyvų
palyginimo lygmenį – suvokiamą naudos standartą. Socialiniai mainai turi būti sąžiningi
ir teisingi. Skiriami du lygybės variantai: lygybė, kai visi gauna vienodai ir lygybė, kai
kiekvienas gauna pagal įdėtas pastangas.
Objektai, kuriais galima keistis: prekės, informacija, meilė, pinigai, paslaugos, statusai.
Minimax strategija: siekiama minimalių išlaidų ir maksimalus apdovanojimo.
5. Kaip ir kodėl fizinis grožis (išvaizda) lemia žmogaus patrauklumą kitiems? Kas yra
aureolės efektas?
Grožis lemia patrauklumą dėl biologinių/įgimtų (užtikrina geresnę sveikatą ir palikuonių
kokybę) ir kultūrinių/įgytų (išmokstame tai, kuo grožisi visuomenė) priežasčių.
Aureolės (Halo efektas) - visose kultūrose ir tautose su patraukliais (gražiais) žmonėmis
elgiamasi geriau, nei su nepatraukliais, jiems priskiriamos teigiamos savybės, jiems
daugiau leidžiama.
6. Kaip su žmogaus patrauklumu susijęs fizinis jo artumas erdvėje?
Mums patinka dažniau matomi žmonės (dažnesnio pasirodymo efektas) ir tie, su kuriais
dažniau bendraujame (dažnesnė sąveika).

7. Kaip žmogaus patrauklumą lemia panašumas ir papildymas?

Panašumas. Svarbu, nes: • mes turėtume patikti panašiems į mus; • gauname mūsų
“normalumo” patvirtinimą; • galime prognozuoti kito žmogaus elgesį.
(Patrauklumą santykiuose lemia žmonių tarpusavio panašumas pagal: amžių, lytį,
išsimokslinimą, fizinę išvaizdą, socialinę kilmę, socialinį statusą, vertybes, nuostatas,
asmenybės savybes, pomėgius, bendravimo stilių)
Papildymas. Priešybės traukia tik tuomet, kai kito žmogaus turimos skirtingos savybės
padeda mums patenkinti savo poreikius.
8. Kas yra abipusiškumo principas? Nuo ko jis priklauso? Kaip jis susijęs su žmogaus
patrauklumu?
Abipusiškumo principas – mes labiau mėgstame tuos, kurie ir mus mėgsta, todėl jie yra
laikomi patrauklesniais.
Priklauso nuo: situacinių faktorių (labiau mėgstame žmones, kurie iš pradžių mūsų
nemėgo, o po to pradėjo mėgti) ir individualių skirtumų (prieraišumo stilius, savęs
vertinimas).
9. Pakomentuokite, kaip vystosi tarpasmeniniai santykiai pagal tarpusavio
priklausomybės modelį. Kas būdinga visoms raidos stadijoms?
Manau reikia papildyti tai, kas būdinga – vadovėliuose neradau;(
I. Kontakto nebuvimas. Neatkreipiu dėmesio į šalia esantį žmogų.
II. Įsisąmoninimas. Atkreipiu dėmesį į žmogų, susiformuoju pirmąjį įspūdį.
 III. Paviršutiniškas kontaktas. Užmezgamas pirminis kontaktas.
IV. Bendrumas. Randamos bendros vertybės, požiūriai, kuriamas saugumas.
1. Apibūdinkite artimus santykius.
Artimi santykiai yra teigiamų emocijų, meilės, rūpinimosi, paramos, palaikymo,
pripažinimo ir pagarbos šaltinis. Kriterijai: dažna sąveika ir ilga trukmė, daug bendros
veiklos ir patirtų išgyvenimų, didelė įtaka vienas kitam.
2. Pakomentuokite, kaip vystosi tarpasmeniniai santykiai pagal savęs atskleidimo
modelį. Palyginkite du savęs atskleidimo tipus.
Tipai: Savęs atskleidimas į gylį – vis asmeniškesnių ir intymesnių dalykų atskleidimas.
Savęs atskleidimas į plotį – didesnio skaičiaus faktų apie save atskleidimas.
Kuo daugiau atsiskleidžiama į gylį ir į plotį (atskleidžiama daug skirtingų, intymių ar
asmeniškų faktų), tuo santykiai vystosi greičiau.
3. Kaip savęs atskleidimas susijęs su abipusiškumu?
Mes atsikleidžiame daugiau tiems žmonėms, kuriais pasitikime ir kurie mums patinka
(tiems, kuriems ir mes patinkame, kurie ir mumis pasitiki). Ir mėgstame labiau tuos
žmones, kurie parodo daugiau jausmų mums.
4. Apibūdinkite tris įsipareigojimo santykiams tipus.
 Asmeninis atsidavimas, pasišventimas. Santykiai palaikomi laisvu noru, asmuo
autentiškai nori skatinti ir ugdyti santykį.
 Moralinis įsipareigojimas. Santykiai palaikomi laisvu pasirinkimu (vieno asmens
arba poros), bet ,,iš principo“ – tam, kad nereikėtų išduoti savo vertybių, nuostatų.
Pvz. sutuoktiniai neišsiskiria tik dėl to, kad vaikas augtų su abiem tėvais.
 Prievartinis įsipareigojimas. Santykiai palaikomi dėl visuomenės ir/ar partnerio
spaudimo arba kliūčių – finansinio nestabilumo, baimės likti vienišu, investuoto
laiko gailėjimo ar kt.
1. Pakomentuokite draugystės palaikymui svarbius santykių aspektus.
• Fizinio atsiskyrimo nebuvimas – (neradau info, reikia patikslint, bet galbūt galimybė
matyti vienas kitą fiziškai, susitikti)
• Ištikimybė – prisiimtų įsipareigojimų tęsėjimas, pastovių ir atvirų santykių palaikymas
• Draugų patrauklumo išlaikymas – santykių subalansuotumas
 • Gyvenimo stilius, palaikantis draugystę – bent vienas bendras tikslas ir pomėgis,
panašios vertybės
2. Apibūdinkite ir palyginkite aistringą bei partnerišką meilę.
Aistringa meilė – kūnas reaguoja fiziologinio sužadinimo požymiais, žmogų užvaldo
mintys ir fantazijos apie mylimąjį, būdingi stiprūs, sumišę jausmai. Ši meilė trunka iki
kelių mėnesių.
Partneriška (draugiška) meilė – tai tokia meilė, kai du žmonės yra labai artimi vienas
kitam, pasitiki vienas kitu, rūpinasi vienas kito gerove. Jai būdingi vidutinio
intensyvumo, šilti jausmai.
Skiriasi jausmų intensyvumas, įsipareigojimo lygis, fiziologinė reakcija, trukmė ir kt.
3. Pakomentuokite Sternberg trikampės meilės teoriją. Kokie komponentai sudaro
meilę? Ką kiekvienas jų reiškia? Pateikite 3 skirtingų meilės tipų pavyzdžius pagal
šią teoriją.
Šioje teorijoje santykio (meilės) rūšį apsprendžia tai, kokie komponentai natūraliai yra
tame santykyje (varijuoja įvairiai, gali būti tik kažkuris vienas, įvairūs deriniai arba visi
trys komponentai).
Komponentai:
 Aistra (susižavėjimas) - jausmas, sukeliantis troškimą seksualiniams,
materialiniams, intelektualiniams, dvasiniams poreikiams patenkinti
 Intymumas (simpatija) – fizinis, socialinis, dvasinis, protinis, emocinis atvirumas
ir artumas, visiškas pasitikėjimas kitu šiose srityse
 Įsipareigojimas (sprendimas) – sąmoningas ir valingas apsisprendimas kurti tokį
santykį, kokio siekiama (pvz. sėkmingos santuokos) ir įveikti kliūtis
Pavyzdžiai: aistringa meilė (apima tik aistrą), tobula meilė (apima aistrą, intymumą,
įsipareigojimą), tuščia meilė (apima tik įsipareigojimą).
 1. Pakomentuokite priežastis, dėl kurių dažniausiai išyra santykiai.
 Kaičiasi požiūris į partnerį – mažėja susižavėjimo, nyksta santykių balansas
 Bendravimo problemos – negebėjimas konstruktyviai spręsti kylančių problemų
 Nepatenkinti vienas kito poreikiai – nevyksta socialiniai mainai, negaunama tai,
ko buvo tikimasi iš santykių
(Manau tikrai nereikia, bet skaidrėse yra: Pagal Levinger: • Naujas gyvenimas atrodo
vienintelė sėkminga išeitis • Yra prieinami alternatyvūs partneriai • Kai tikimasi, jog
santykiai vis tiek nepasiseks • Trūksta įsipareigojimo tam, kad santykiai būtų tęsiami)
1. Apibūdinkite skirtingus reakcijos į santykių iširimą (blogėjimą) tipus. Patekite
pavyzdžius.
Pasyvi reakcija (jokių aktyvių veiksmų nedarymas):
1. Laukimas – laukiama, kol santykiai atsistatys, juos kas nors kompensuos arba jie
netikėtai pagerės
2. Atsitraukimas – partneris arba buvę santykiai absoliučiai ignoruojami; iliuzija, kad
niekas nevyksta
Aktyvi reakcija:
1. Santykių taisymas – kalbėjimasis, problemų radimas ir sprendimų ieškojimas
2. Santykių nutraukimas – pasitraukiama iš santykių, nes problemos atrodo pernelyg
didelės ir nesprendžiamos
2. Apibūdinkite santykių iširimo proceso stadijas

Diferenciacija – požiūrių skirtingumo išryškėjimas;

Atsiribojimas – bendravimas iš reikalo, klišėmis, gana formalus;

Sąstingis – bendrauti nebeįdomu (ir partneris neįdomus) ir nėra reikalo, trūksta motyvacijos
santykį palaikyti;

Vengimas – prioritetų perdėliojimas, laiko neradimas santykiui;

Išsiskyrimas – santykiai nutraukiami galutinai.

15 tema

Asocialus elgesys

1. Apibūdinkite asocialų elgesį. Kokias jo formas žinote? Kuo jos skiriasi?

Asocialus elgesys – apima įvairius elgesio nukrypimus nuo vyraujančių socialinių normų,
tačiau asocialus elgesys nėra tik blogas, amoralus ir žalingas visuomenei, jis tiesiog kitoks, nei
visuomenėje priimtina. Asocialaus elgesio formos, kurios tarpusavyje yra susijusios:

 iš pradžių dažniausiai pažeidžiamos moralinės elgesio normos.

 vėliau padaromi nedideli teisės pažeidimai
 dar vėliau – rimti nusikaltimai

Vienos asocialaus elgesio formos neretai sudaro palankias sąlygas/skatina kitus asocialius
elgesius.

1. Kas yra agresija? Kuo skiriasi skirtingi agresijos apibrėžimai? Kuo skiriasi
agresija ir agresyvumas?
Agresija – elgesys, nukreiptas prieš žmogų, gyvūną arba negyvą objektą, kuriuo siekiama
sukelti diskomfortą, skausmą arba padaryti žalą. Visuose agresyvaus elgesio apibūdinimuose
pabrėžiama:

 intencija sužaloti / elgesys kuris žaloja

 fizinė žala / fizinė ir psichologinė žala
 tik gyvi objektai / gyvi ir negyvi objektai

Agresyvumas – žmogaus polinkis (savybė, išmokimas) į aplinką dažniausiai reaguoti

agresyviu, visuomenės normų neatitinkančiu ir kitiems žalingu elgesiu.

1. Kokias žinote skirtingas agresijos formas? Apibūdinkite kiekvieną jų. Kuo šios
formos skiriasi ir kuo jos panašios?
 Fizinė agresija (fizinė ir materialinė)
 Verbalinė agresija (psichologinė)
 Tiesioginė agresija (aiškus elgesys, pvz., muštynės)
 Perkeltinė agresija (iš darbo grįžęs vyras apšaukia žmoną, nes darbe susipyko su
viršininku.)
 Aktyvi agresija (tiesioginė)
 Pasyvi agresija (pavyzdžiui, apkalbinėjimas)
 Sankcionuota agresija (teisėta agresija, leidžiama pagal įstatymą, pavyzdžiui,
policininkai gali duot baudas, sodint į kalėjimą.)
 Impulsyvi-gynybinė agresija (Automatinė reakcija, neturinti intencijų, pavyzdžiui, kai
siekiama apsisaugoti nuo užpuoliko.)
 Instrumentinė agresija (Agresija naudojama it instrumentas, siekiant tikslų, pavyzdžiui,
noriu valgyt, todėl pavogsiu pinigų. (agresija apgalvota)).
 Priešiška-piktybinė agresija (Apgalvota agresija, pagrindinis tikslas – žalos darymas).

1. Pakomentuokite, kaip asocialų ir agresyvų elgesį aiškina instinktų teorijos. Kuo jos
skiriasi?
o S. Freud agresijos teorija: žmogaus agresija yra įgimto mirties instinkto rezultatas ir
nukreipta į savidestrukciją, bet dėl auklėjimo ji tampa nukreipta į išorę.
o K. Lorenz agresijos teorija: agresija yra instinktas kaip ir visi kiti, natūraliomis
sąlygomis padedantis išsaugoti gyvybę. Tam, kad agresija pasireikštų, reikalingi ją skatinantys
išoriniai stimulai.

Pagrindinė mintis: agresija – prigimtinis instinktas.

1. Pakomentuokite, kaip asocialų ir agresyvų elgesį aiškina evoliucinė teorija.

Agresija, kaip ir bet koks kitas elgesys, yra paveldėta, nes evoliucijos procese pasireiškė kaip
elgesys, padedantis išlikti – kaip adaptyvus elgesys.

Pagrindinė mintis: agresija – paveldėtas adaptyvus elgesys, padedantis prisitaikyti

(varžytis dėl maisto, patelių ir t. t.)

2. Kodėl kritikuojamas biologinis agresijos aiškinimas?

 Priklausomybė nuo nepaaiškinamos energijos
 Nepaaiškina agresijos formų įvairovės
 Nepaaiškina skirtingo agresyvumo laipsnio
 Atmeta situacinių ir asmenybinių faktorių įtaką
 Neįmanoma agresijos prevencija

1. Pakomentuokite, kaip asocialų ir agresyvų elgesį aiškina frustracijos – agresijos

teorija.

Agresija kyla esant frustruojančiai situacijai ar įvykiams. Kiekvienam žmogui būdingas

individualus frustracijos tolerancijos laipsnis, kurį viršijus kyla pyktis, skatinantis agresiją.
Žmogus kilusią agresiją slopina, o aplinkos faktoriai skatina ją išreikšti. Stipriausią frustraciją
sukelia didelis skirtumas tarp turimų lūkesčių ir esančių galimybių.
Pagrindinė mintis: frustracija veda į agresiją. Susikaupusios frustracijos pagrindu reaguojam su
agresija į aplinką.

2. Pakomentuokite, kaip žmogus mokosi asocialaus elgesio.

Agresyvus elgesys yra išmoktas iš socialinės aplinkos modelių.

 per savo patirtį

 per kitų patirtį
 stebint kitus ir atkartojant jų elgesį

1. Pakomentuokite, kaip asocialų ir agresyvų elgesį aiškina socialinės – kognityvinės

teorijos. Kuo jos skiriasi?

o K. A. Dodge agresijos teorija: Agresyvus elgesys yra informacijos apdorojimo

proceso pasekmė.
o L. R. Huesmann agresijos teorija: Agresyvų elgesį nulemia išmokti agresyvaus
elgesio scenarijai, kurie tokį elgesį paaiškina kaip labiausiai tinkamą.

Pagrindinė mintis: soc. faktorių ir kognityvinio vertinimo svarba agresijai. Kaip žmogus mato,
vertina situaciją.

1. Kokie individualūs skirtumai ir kaip susiję su agresyviu elgesiu?

 Biocheminiai organizmo sistemų pakitimai: – hormonai ir agresijos reguliacija –
alkoholis ir agresija
 Fiziologinis sužadinimas
 Lytis: genetika ir socializacija
 Tiesioginės provokacijos
 A tipo asmenybė
 Asmenybės bruožai
1. Kokie situaciniai skirtumai ir kaip susiję su agresyviu elgesiu?
 Fizinė aplinka: skausmas, karštis, didelė šiluma, oro trūkumas, didesnis žmonių skaičius
 Agresijos užuominos – ginklai
 Socialinės atskirties grupės: jausmas jog turi mažiau, nei turėtum (ir norėtum) turėti
 Kultūriniai skirtumai
 Smurto subkultūra

1. Pakomentuokite trumpalaikį ir ilgalaikį žiniasklaidoje matomos agresijos poveikį

žmogui bei sąsajas su jo agresyvumu.

Trumpalaikis poveikis:

 modeliavimas
 pasaulio kaip pavojingos vietos suvokimas
 sumažėjęs jautrumas agresijai, pripratimas prie jos
 laikina artimų minčių ir jausmų aktyvacija

Ilgalaikis poveikis:

 agresyvaus elgesio scenarijų išmokimas, padidėjęs prieinamumas ir atgaminimas

 dažnesnis fantazavimas agresijos tema
 socialinės pasekmės: agresyvus konfliktų sprendimas, bendravimo ir mokymosi
sunkumai
 abipusė agresyvumo ir smurtinių laidų žiūrėjimo priklausomybė

1. Apibūdinkite visuomeninį, grupės ir asmens agresijos kontrolės lygmenis. Kokios

priemonės galimos kiekviename jų?

Visuomenės:

 mažinti frustraciją ir didinti gyvenimo kokybę

 ginklų kontrolė
 veikianti bausmių sistema
 mažinti agresijos kiekį žiniasklaidoje
Grupės:

 stiprinti tėvystės įgūdžius

 stiprinti socialinius ryšius
 skatinti empatiją

Asmens:

 ugdyti savimonę
 stiprinti savireguliaciją
 atribucijos ir socialinių įgūdžių mokymas
 stiprinti pasitikėjimą savimi – ATSARGIAI

1. Pakomentuokite bent tris efektyvius agresijos mažinimo būdus.

Instinktų teorijos:

 Sudaryti galimybę agresiją išreikšti socialiai priimtinu būdu

Frustracijos-agresijos teorija:

 Vengti frustruojančių situacijų

 Leisti šiek tiek išreikšti agresijos tam, kad nuslūgtų įtampa

Socialinio išmokimo teorija:

 Pašalinti agresyvaus elgesio modelius ir pateikti neagresyvaus elgesio modelius

 Pašalinti agresijos pastiprinimą
 Taikant nutraukimo metodą
 Sukuriant neagresyvią aplinką