Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto

Viešosios teisės katedra

IV kurso, vientisųjų teisės studijų

Ingos Kasperavičiūtės, Ugnės Petraitytės, Deimantės Lipčiūtės

RAŠTO DARBAS

Dėl Laikinojo mokslininkų valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, pagal kurią į

mokslinio darbo stažą šiai pensijai gauti įskaitomas tik darbas valstybinėse mokslo
ir studijų institucijose atitikties Konstitucijai

Vadovė: Prof. Dr. Paužaitė- Kulvinskienė Jurgita

Vilnius,
2021
 ANOTACIJA IR PAGRINDINIAI ŽODŽIAI

Šiame darbe analizuojama Lietuvos Vyriausiojo administracinio Teismo 2021 m. balandžio

21 d. nutartis, administracinėje byloje nr. eA-935-552/2021, aptariant mokslininkų
valstybinių pensijų skyrimą ir jo ypatumus. Darbo temai atskleisti aptariama institucijų,
kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą specifika bei
atitiktis konstituciniams principams. Analizei pasitelkiama Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos Respublikos teisės aktai bei minėta
Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartis. Apžvelgus buvusį ir dabartinį
teisinį reguliavimą, numatantį valstybinių pensijų skyrimo mokslininkams specifiką,
aptariama mokslinio daktaro stažo skaičiavimo problematika ir įvertinama šio teisinio
reguliavimo atitiktis Konstitucijai.

Pagrindiniai žodžiai: mokslinio darbo stažas; valstybinė pensija; valstybinės mokslo ir

studijų institucijos; nevalstybinės mokslo ir studijų institucijos.

1
 TURINYS

ĮVADAS...............................................................................................................................3

1. Nutarties dėl Laikinojo mokslininkų valstybinių pensijų įstatymo atitikties

Konstitucijai faktinės aplinkybės ir bylos esmė;..................................................5
2. Mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo ypatumai;...........................................6
3. Institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto
daktaro stažą, specifika ir atitiktis konstituciniams principams.........................9

IŠVADOS..........................................................................................................................12

ŠALTINIŲ SĄRAŠAS......................................................................................................13

SANTRAUKA...................................................................................................................15

2
 ĮVADAS

Temos aktualumas. Vienas svarbiausių kiekvienos valstybės uždavinių yra patikimos

socialinės apsaugos sistemos sukūrimas. Šiuolaikinė žmogaus teisių doktrina yra
grindžiama žmogaus teisių nedalomumo ir visų žmogaus teisių vienodo svarbumo
principais. Asmens konstitucinė teisė gauti pensiją tuo pačiu yra ir viena svarbiausių
asmens socialinių teisių. Taigi, įstatymų leidėjas, priimdamas įstatymus dėl pensinio
aprūpinimo, yra saistomas Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų ir principų. Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybinės pensijos savo
prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinių socialinio draudimo pensijų: jos yra
skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip
kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiems asmenims, ir mokamos iš valstybės
biudžeto. Šių pensijų gavimas siejamas su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais
ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas). Vadinasi,
valstybinė pensija mokama ne visiems asmenims, o tik tiems, kuriems yra numatyta ją skirti
ir kurie yra įvardyti 1994 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme.
Šio įstatymo 1 straipsnyje yra nurodytos valstybinių pensijų rūšys, o viena jų – mokslininkų
valstybinės pensijos. Būtent valstybinių pensijų mokslininkams skaičiavimo problematika
bus plačiau aptariama šiame darbe, analizuojant Lietuvos Vyriausiojo Administracinio
Teismo 2021m. balandžio 21 d. nutartį „Dėl Laikinojo mokslininkų valstybinių pensijų
įstatymo nuostatos, pagal kurią į mokslinio darbo stažą šiai pensijai gauti įskaitomas tik
darbas valstybinėse mokslo ir studijų institucijose atitikties Konstitucijai“.

Darbo tikslai ir uždaviniai. Šio darbo tikslas – atskleisti Lietuvos Vyriausiojo

administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties esmę, jos ginčo ypatumus,
išryškinti byloje keliamas teisės taikymo ir aiškinimo problemas.

Atsižvelgiant į darbo tikslą, išskirti tokie uždaviniai:

1. Atskleisti Nutarties dėl Laikinojo mokslininkų valstybinių pensijų įstatymo atitikties

Konstitucijai faktines aplinkybes ir šios bylos esmę;

2. Aptarti svarbiausius mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo ypatumus;

3. Atskleisti ir išanalizuoti minimos Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo

nutarties probleminius aspektus ir juos aptarti;

4. Pateikti argumentuotas išvadas.

3
Tyrimo objektas. Mokslininkų valstybinių pensijų įstatymo nuostata, pagal kurią į
mokslinio darbo stažą šiai pensijai gauti įskaitomas tik darbas valstybinėse mokslo ir
studijų institucijose.

Tyrimo metodai. Tiriant pasirinktą objektą ir siekiant išsikelto darbo tikslo pasitelkti šie
metodai: lingvistinis (teksto analizės), teleologinis, lyginamasis bei sisteminis metodai.
Atskleidžiant Nutarties dėl Laikinojo mokslininkų valstybinių pensijų įstatymo atitikties
Konstitucijai faktines aplinkybes ir šios bylos esmę bus pasitelkiamas aprašomasis ir
lyginamasis metodai. Lingvistiniu (teksto analizės), teleologiniu bei sisteminiu metodais
aptariami svarbiausi mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo ypatumai, atskleidžiamos
esminės teisės taikymo ir aiškinimo problemos bei aptariamo teisinio reguliavimo atitiktis
Konstitucijai.

Darbe naudoti svarbiausi šaltiniai. Rašto darbo pagrindu laikytinas 1998 m. Lietuvos
Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas (toliau, – Laikinasis
įstatymas), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina bei Lietuvos Vyriausiojo
Administracinio Teismo (toliau, - LVAT) praktika.

Darbo struktūra: Šis darbas susideda iš įvado, 3 dėstomųjų plano dalių ir baigiamas
išvadomis, šaltinių sąrašu bei santrauka.

4
 1. Nutarties dėl Laikinojo mokslininkų valstybinių pensijų įstatymo atitikties
Konstitucijai faktinės aplinkybės ir bylos esmė.

Į Lietuvos Vyriausiąjį Administracinį teismą (toliau – LVAT) kreipėsi asmuo (pareiškėjas),

su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) sprendimą, Fondo
valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą bei įpareigoti Fondo valdybą bei Fondo valdybos
Vilniaus skyrių įskaityti į pareiškėjo mokslinio darbo stažą, reikalingą mokslininkų
valstybinei pensijai gauti, 18 metų laikotarpį, jam dirbant ISM Vadybos ir ekonomikos
nevalstybiniame universitete, bei atitinkamai perskaičiuoti mokslininko valstybinės
pensijos dydį.

Fondo valdybos Vilniaus skyrius, paskirdamas mokslininko pensiją, įskaitė

tik pareiškėjo mokslinio darbo stažą, kurį pareiškėjas įgijo dirbdamas valstybinėse mokslo
institucijose. Šiuo atveju pabrėžtina, jog problema, dėl kurios pareiškėjas kreipėsi į Teismą
yra ta, jog į mokslinio darbo stažą buvo neįskaitytas laikotarpis, kai pareiškėjas dirbo
nevalstybinėje mokslo ir studijų institucijoje, o būtent - uždarojoje akcinėje bendrovėje
„ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“.

Pareiškėjas kreipėsi į LVAT prašydamas kreiptis į Lietuvos Respublikos

Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Laikinojo
įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai ta apimtimi, kuria nustatyta, kad
„Daktaro stažą sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo
ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro
stažą – mokslinio darbo minėtose institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio
suteikimo dienos, bet abiem atvejais ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai“ ir 4
straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „<…> kitų mokslininkų mokslinio darbo
stažas, kai jie dirbo mokslinį darbą vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo
programas, prilyginamas mokslinio darbo stažui Lietuvos Respublikos valstybinėse
mokslo ir studijų institucijose šio įstatymo 6 str. 3 d. nustatyta tvarka“. Pareiškėjas prašė
ištirti, ar minėtų straipsnių dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str.
1 d., 48 str. 1 d. ir 52 str. nuostatoms, kuriose nustatyta, jog „Įstatymui, teismui ir kitoms
valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“ (29 str. 1 d.); „Kiekvienas
žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas
darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju“ (48
str. 1 d.); bei „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas,

5
socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų
numatytais atvejais“ (52 str.).

Čia vertėtų išskirti ir atskirai paminėti kai kuriuos atsakovo (Fondo valdybos
Vilniaus skyriaus) argumentus. Atsakovas akcentavo, jog „ISM Vadybos ir ekonomikos
nevalstybinis universitetas“ Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakyme
(1995m. sausio 25 d. redakcija) “Dėl valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose
mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą mokslininkų
valstybinei pensijai gauti, sąrašo” patvirtintame sąraše nėra nurodytas. Suinteresuotas
trečiasis asmuo (Fondo valdyba) nurodė tokius pačius argumentus, kaip ir Fondo valdybos
Vilniaus skyrius (atsakovas). Fondo valdyba pasirėmė Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos sekretorės raštu (2009m. kovo 16d.), nurodytu Lygių galimybių kontrolieriaus
tarnybos pažymoje (2009m. balandžio 17d.). Šiame rašte teigta, kad Laikinojo įstatymo
priėmimo paskirtis – siekiamybė paremti mokslininkus, o valstybinių pensijų tikslas –
kompensuoti palyginti mažus valstybiniame sektoriuje dirbančių mokslininkų atlyginimus.
Kaip argumentas buvo panaudotas teiginys, jog privačiame sektoriuje yra didesnės
mokslinių tyrimų finansavimo galimybės, o jos užtikrina didesnį darbo užmokestį bei
geresnes mokslinių tyrimų vykdymo sąlygas. Kitaip tariant, Atsakovas ir tretieji asmenys
manė, kad į Konstitucinį Teismą kreiptis pagrindo nėra ir pabrėžė privataus ir viešo
sektoriaus mokslinių tyrimų finansavimo galimybių skirtumus, galinčius lemti ir didesnį
darbo užmokestį mokslininkams, dirbantiems privačiame sektoriuje.

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas išnagrinėjęs pareiškėjo

skundą, nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti
Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir
jame įtvirtintam konstituciniam asmenų lygybės principui.

6
 2. Mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo ypatumai

Mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo ypatumus įtvirtina Lietuvos Respublikos

mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas. Vertėtų pabrėžti, kad rašto darbe
aptariamoje LVAT nutartyje nagrinėjamas teisinis reguliavimas yra pasikeitęs ir šiuo metu
yra galiojanti nauja 2021m. balandžio 1 d. Laikinojo įstatymo redakcija. Siekiant
išanalizuoti mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo ypatumų esmę, toliau darbe yra
aptariami tiek LVAT nutartyje sprendžiamas klausimas dėl Laikinojo mokslininkų
valstybinių pensijų įstatymo nuostatos atitikties Konstitucijai, tiek dabartinis teisinis
reguliavimas, kuris mokslinio darbo stažo nebesieja vien tik su darbu valstybinėse mokslo
ir studijų institucijose.
Kalbant apie mokslininkų valstybinės pensijos koncepciją, paminėtina, kad ji
yra viena iš įstatyme įtvirtintų Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardytų pensijų
rūšių. Šios pensijos paskirtis – atlyginti už įstatymo nustatytos trukmės pilietinei
visuomenei ir Lietuvos valstybei reikšmingą mokslinį darbą, kuriam reikalinga ypatinga
kvalifikacija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2020 m. birželio 6 d. nutarimas).
Aptariant mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo tvarką, visų pirma
tikslinga aptarti paties mokslininko sąvoką. 2010 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro įsakyme dėl žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos
pakeitimo įtvirtinta sąvoka, pažyminti, kad mokslininkas yra tyrėjas, turintis mokslo laipsnį.
2005 m. kovo 11 d. Europos Komisijos rekomendacijos 3 skyriuje, mokslininkai
apibrėžiami kaip „specialistai, dirbantys kuriant koncepciją ar naujas žinias, produktus,
procesus, metodus ir sistemas ir dalyvaujantys valdant atitinkamus projektus“. Apibrėžiant
mokslininko sąvoką akcentuojamas mokslinio laipsnio ir pedagoginio vardo turėjimas bei
dalyvavimas mokslinėje veikloje ar mokslinių tyrimų atlikimas. Mokslo laipsnio svarbą
neabejotinai išreiškia ir Laikinojo įstatymo 1 straipsnis, kuriame nurodyta, kad mokslininkų
valstybinę pensiją gali gauti asmenys, kurie nuolat gyvena Lietuvoje ir kuriems yra
suteiktas ar nostrifikuotas mokslo laipsnis arba pedagoginis mokslo vardas.
Laikinojo įstatymo 3 straipsnis įtvirtina pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas.
Nurodyta, jog valstybinė pensija mokama tiems asmenims, kurie sulaukė Lietuvos
Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus arba
yra netekę 60 procentų ar daugiau darbingumo. Be to, asmenys, norintys gauti mokslininko
valstybinę pensiją turi turėti ne mažesnį kaip 10 metų daktaro arba habilituoto daktaro stažą
bei dirbę mokslinį darbą Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose
arba vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamos mokslo programos. Svarbu pažymėti,

7
kad mokslininkų valstybinė pensija neskiriama, o paskyrus, panaikinama tiems asmenims,
kurie teismo nuosprendžiu pripažįstami kaltais dėl tyčinio nusikaltimo padarymo. Toks
teisinis reguliavimas suponuoja tam tikrą Įstatymo Leidėjo požiūrį, kuris iš esmės atspindi
mokslininkų valstybinių pensijų išskirtinumą - valstybinės pensijos siejamos ne su
nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu –
nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas
(Konstitucinio Teismo 2008m. gruodžio 24 d. nutarimas), inter alia – ir ypatinga
kvalifikacija, kuri reikalinga atlikti reikšmingam moksliniam darbui (Konstitucinio Teismo
2015m. gegužės 14d. nutarimas).
Pažymėtina, kad konstitucingumo klausimas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų
jau buvo keltas. 2020 m. birželio 3 d. nutarime Konstitucinis teismas tam tikras minėto
įstatymo normas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai. Tiksliau tariant, norma,
nustatanti, kad mokslininkų valstybinė pensija neskiriama, o paskyrus nėra mokama tol,
kol asmenys turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio
pensijų draudimo įmokos, arba jei asmenys gauna ligos, motinystės, tėvystės, vaiko
priežiūros, profesinės reabilitacijos arba nedarbo socialinio draudimo išmokas, laikytina
prieštaraujančia Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Pasisakyta, kad Konstitucijai taip pat prieštarauja Laikinojo įstatymo norma, numatanti,
kad mokslininko darbo stažas skaičiuojamas ne ilgiau negu asmeniui sukaks 65 metai.
Tokia norma prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo
principui ir yra varžanti asmenų teisės dėl jų amžiaus.
Taigi, aptariant minėtas įstatymo nuostatas ir Konstitucinio Teismo
nutarimus, akivaizdu, kad tam tikros Laikinojo įstatymo nuostatos kelia abejones dėl jų
konstitucingumo. Pagrindinė LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje išryškėjusi problema
yra susijusi su mokslininko darbo vieta. Toliau darbe bus aptariama mokslininkų darbo
vietos vertinimo specifika aptariant LVAT nutartyje kvestionuojamo teisinio reguliavimo
atitiktį Konstitucijai.

8
 3. Institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto
daktaro stažą, specifika ir atitiktis konstituciniams principams

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (1998 m. spalio 22 d. įstatymo redakcija) nuostata

daktaro stažą mokslininko pensijai gauti tiesiogiai susieja su darbu valstybinėse mokslo ir
studijų institucijose. Pagal šią nuostatą valstybinių mokslininkams skiriamų pensijų
sistema susideda tik iš valstybinių aukštojo mokslo ir studijų institucijų, taigi asmenų, kurie
dirba valstybinėse mokslo ir studijų institucijose ir tos pačios kvalifikacijos asmenų,
dirbančių nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose statusas iš esmės skiriasi.
Pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Įstatymų leidėjas, įtvirtinęs
mokslininkų valstybinę pensiją, turi gana plačią diskreciją atsižvelgdamas į visas
reikšmingas aplinkybes nustatyti pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygas. Visgi,
įgyvendinant šią diskreciją bet kokiu atveju būtina paisyti Konstitucijos normų ir principų,
inter alia – lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principų (LR Konstitucinio teismo 2020m.
birželio 3d. nutarimas).

Lietuvos Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 16 dalis Lietuvos mokslo ir

studijų instituciją apibūdina kaip Lietuvos Respublikos įregistruota juridinį asmenį, kurio
pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai
tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Tame pačiame įstatyme numatyta, kad mokslo ir studijų
institucijos yra dviejų grupių – aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. Šiame
kontekste labai svarbu pabrėžti, kad nors šios įstaigos gali būti tiek valstybinės, tiek
nevalstybinės, tačiau keliami mokslininkų kvalifikacijos reikalavimai, mokslo ir studijų
kokybės aspektai yra iš esmės tokie patys. Mūsų analizuojamoje LVAT‘o nutartyje taip pat
pripažįstama, kad negali susiklostyti tokia situacija, kai panašus ar analogiškas
mokslininko darbas yra traktuojamas skirtingai mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo
prasme priklausomai vien nuo to, kokiame ūkio sektoriuje – viešajame ar privačiame
mokslininkas dirba. Taigi, LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje ginčijamas teisinis
reguliavimas ir iškelia esminę problematiką - pagal 1998m. spalio 22d. Laikinojo įstatymo
4 straipsnio 1 dalies redakciją, mokslininkai, kurie dirbo nevalstybinėse mokslo ir studijų
įstaigose negalėjo gauti valstybinės mokslininkų pensijos, nes neatitiko Laikinajame
įstatyme numatytų reikalavimų.

Tuo tarpu, nauja šio straipsnio redakcija (kuria buvo pakeisti Laikinojo
įstatymo 3, 4 ir 6 straipsniai) 4 straipsnio 1 dalis numato, kad daktaro stažą arba habilituoto
daktaro stažą sudaro asmens mokslinio darbo laikas atitinkamai nuo daktaro laipsnio ar

9
habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos. To paties straipsnio 3 dalis apibrėžia
mokslininkų daktaro ir habilituoto daktaro stažo skaičiavimo laikotarpį pažymint, kad
mokslinio darbo laikas nuo docento pedagoginio mokslo vardo suteikimo dienos laikomas
daktaro stažu, o nuo profesoriaus pedagoginio mokslo vardo suteikimo dienos – habilituoto
daktaro stažu. Šis įstatymo pakeitimas nebesieja mokslininko darbo stažo su valstybine ar
nevalstybine institucija.

Kadangi aptariamoje Nutartyje pareiškėjas kreipiasi į LVAT su prašymu

kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, svarbu vertinti buvusios Laikinojo
įstatymo redakcijos atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiksliau, Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29
straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar
pareigūnams visi asmenys yra lygūs“. Aiškinant šią nuostatą, matyti, jog joje įtvirtintas
asmenų lygybės principas, kurio turinį aiškindamas Konstitucinis Teismas savo
nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad formalios visų asmenų lygybės principo turi būti
laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Šis principas
įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius
faktus savavališkai vertinti skirtingai. Minėtas principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra
grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos
adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios
apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintas
(Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio
30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šios Konstitucinio Teismo išsakytos tezės apie
asmenų lygybės principą buvo paminėtos ir aptariamoje Nutartyje.

Vertinat Laikinojo įstatymo 4 str. atitiktį Konstitucijai, svarbu paminėti ir tai,

jog minimoje Nutartyje, LVAT Teisėjų kolegija pripažino, jog išties susiklosto situacija,
kad panašus ar analogiškas mokslininko darbas yra traktuojamas skirtingas mokslininkų
valstybinės pensijos skyrimo prasme vien dėl to, kad jis yra atliekamas nevalstybinėje
mokslo ir studijų institucijoje, t. y. priklauso nuo mokslininko socialinės padėties, nuo to,
kokiame – viešojo ar privataus ūkio sektoriuje jis dirba. Be kita ko, Konstitucijos 29
straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas neatsiejamas nuo konstitucinio
teisinės valstybės principo, kuris yra universalus principas ir kuriuo grindžiama visa
Lietuvos teisės sistema bei pati Konstitucija. Pažymėtina, kad konstitucinis teisinės
valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros
subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų;

10
teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo
reikalavimų, apimančių būtinumą užtikrinti asmens lygybę įstatymui, teismui ir valstybės
institucijoms ar pareigūnams ir kt. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m.
sausio 16 d., 2010 m. kovo 22 d. nutarimai).

Žinoma, jog konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime

nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam
tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra
tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai
pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais
požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai
reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su
reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu
(Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės
31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai). Tačiau įvertinus Nutartyje
aprašomas faktines aplinkybes, sunku būtų teigti, jog formali lygybė mokslininkų,
dirbančių valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose atžvilgiu, egzistuoja. Verčiau būtų
galima teigti, jog reguliavimas, pripažįstantis teisę į valstybinę pensiją tik mokslininkams,
dirbantiems valstybinėse institucijose, paneigia formalios lygybės buvimą ir skatina
formalaus teisingumo vykdymą tokiais atvejais, kai ignoruojamas asmens kaip
mokslininko statusas ir atsižvelgiama tik į jo darbovietės statusą.

Taigi, įvertinus, kaip Konstitucinis Teismas aiškina minėtus asmenų lygybės

ir teisinės valstybės konstitucinius principus, kurie anot pareiškėjo neįgyvendinami
Nutartyje ginčijama Laikinojo įstatymo nuostata, būtų galima teigti, jog valstybinės
pensijos nepaskyrimas mokslininkams, dirbantiems nevalstybinėse institucijose galimai
pažeidžia konstitucinius principus bei skatina formalaus teisingumo vykdymą.

11
 IŠVADOS

1. Į Lietuvos Vyriausiąjį Administracinį Teismą kreipėsi asmuo (pareiškėjas) su skundu,

prašydamas įskaityti į pareiškėjo mokslinio darbo stažą, reikalingą mokslininkų valstybinei
pensijai gauti, laikotarpį jam dirbant ISM Vadybos ir ekonomikos nevalstybiniame
universitete, bei atitinkamai perskaičiuoti mokslininko valstybinės pensijos dydį. Dėl to
pareiškėjas kreipėsi į LVAT prašydamas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį
Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų
laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2. Valstybinių pensijų gavimas siejamas su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais

ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas), o viena
valstybinių pensijų rūšių – mokslininkų pensijos. Šių pensijų skyrimo ypatumai apima
kvalifikacijos bei stažo skaičiavimo aspektus. LVAT nutartyje aptariamo teisinio
reguliavimo problematika pasireiškia stažo skaičiavimą išimtinai siejant su darbu
valstybinėje institucijoje ir tokio skaičiavimo atitikimu Konstitucijos 29 str. 1 d.

3. Įvertinus egzistuojantį teisinį reguliavimą, numatantį valstybinių pensijų skyrimo

mokslininkams specifiką bei konstitucinių principų aiškinimą Konstitucinio Teismo
nutarimuose, galima teigti, jog reguliavimas, pripažįstantis teisę į valstybinę pensiją tik
mokslininkams, dirbantiems valstybinėse institucijose, paneigia formalios lygybės buvimą
ir skatina formalaus teisingumo vykdymą tokiais atvejais, kai ignoruojamas asmens kaip
mokslininko statusas ir atsižvelgiama tik į jo darbovietės statusą.

12
 ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

Teisės norminiai aktai

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992). Valstybės žinios, 33-1014.

2. Lietuvos Respublikos laikinojo mokslininkų valstybinių pensijų įstatymas (1998 m.
spalio 22 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-909 (Žin., 1998, Nr. 98-2711)
3. Lietuvos Respublikos laikinojo mokslininkų valstybinių pensijų įstatymas (2021m.
balandžio 01 d. įstatymo redakcija).

Poįstatyminiai aktai
4. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1995 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 65
„Dėl valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į
daktaro ar habilituoto daktaro stažą mokslininkų valstybinei pensijai gauti;
5. 2010 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl
žmogiškųjų išteklių plėtos veiksmų programos pakeitimo “.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktai

6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarimas, Nr. KT100-
N6/2020;
7. Konstitucinio Teismo 2015m. gegužės 14d. nutarimas, Nr. KT15-N9/2015;
8. Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarimas, Nr. 16/18;
9. Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas, Nr. 23/05-18/07;
10. Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas, Nr. 28/08;
11. Konstitucinio Teismo 2008m. gruodžio 24 d. nutarimas, Nr. 09/06-30/06-01/07-30/;
12. Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas, Nr. 42/03;
13. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas. Nr. 7/03-41/03-40/04-46/04-
5/05-7/05-17/05;
14. Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas; Nr. 14/02/2005;
15. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-
26/03-27/03;
16. Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas; Nr. 40/03/2003;
17. Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Nr. 45/01-12/03-15/03-24/03;
18. Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas, Nr. 17/97/1998;
19. Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas, Nr. 2/96/1996;

13
Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo aktai
20. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo balandžio 21 d. nutartis, Nr. eA-935-
552/2021;

Kiti šaltiniai

21. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorės 2009 m. kovo 16 d. raštas Nr.
(26.10-35)-SD-2500, nurodytas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2009 m.
balandžio 17 d. pažymoje Nr.(09)-SN-20;

22. Europos Komisijos Rekomendacija 2005m. kovo 11d. dėl Europos mokslininkų
chartijos ir dėl Mokslininkų priėmimo į darbą elgesio kodekso. Europos Sąjungos
oficialusis leidinys (2005). Prieiga per internetą: https://eur-lex.europa.eu/legal-
content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32005H0251&from=EN [žiūrėta 2021m. spalio 21d.],
11p.

14
 SANTRAUKA

Daugėjant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Vyriausiojo

Administracinio Teismo jurisprudencijos, plečiasi ir konstitucinių principų bei kitų
įstatymų aiškinimas, taikymas bei keičiasi teisėkūra. Tokiu būdu įgyvendinamas teisinės
valstybės siekis, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Šiame rašto
darbe aptariama Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2021 m. balandžio 21 d.
nutartis, administracinėje byloje nr. eA-935-552/2021, paliečiant kitas svarbias, su šia
nutartimi susijusias temas – mokslininkų valstybinių pensijų skyrimą ir jo ypatumus;
institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą,
specifiką,bei šio reguliavimo atitiktis konstituciniams principams.

Remiantis detaliai išplėtota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija,

Lietuvos Respublikos teisės aktais (Lietuvos Respublikos Mokslininkų valstybinių pensijų
Laikinuoju įstatymu) bei minėta Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartimi,
darbe tiriamas buvusių ir esamų teisės aktų santykis bei darna su konstituciniais principais,
aptariama susijusi teisės taikymo ir aiškinimo problematika, taip pat atsakoma į klausimą
dėl minimoje nutartyje esančio prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pagrįstumo.

15