KONSTITUCINIO TEISMO TEISINĖS PADĖTIES PAGRINDAI

Konstitucinio Teismo paskirties esmė ir specifika (kitų teismų įgaliojimų ir Seimo teisėkūros
kontekste)
Laikinosiose konstitucijose nebuvo numatytos teisės aktų teisėtumo patikros konstitucinės prielaidos,
o tuo labiau – teisės aktų konstitucingumo kontrolės institucinės formos. 1918-1940 m. egzistavo
oficialiai deklaruojamas principas dėl įstatymų atitikimo Konstitucijai, tačiau nebuvo nustatyta jo
įgyvendinimo teisinė tvarka. Konstitucinės kontrolės teorinį modelį savo mokslo darbuose konstravo
M. Romeris. Jis manė, kad tik KT gali laiduoti Konstitucijos viršenybę teisinėje sistemoje.
Konstitucijos 102 str. „Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja
Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba
įstatymams.
Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo įstatymas.“
Konstitucinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad KT LR konstitucinėje sistemoje užima ypatingą
vietą – jis užtikrina Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje nustatyta tvarka spręsdamas, ar teisės
aktai yra teisėti, t. y., ar jie atitinka Konstituciją.
ERGE OMNES – visuotini.
INTER PARTES – privalomi tarp šalių.
KT nepriklausomumą ir savarankiškumo turinį sudaro:
1. KT ir teisėjų nepriklausomumas nuo jokios valstybės institucijos, asmens ar organizacijos.
2. Nuostata, kad KT klauso tik Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų.
3. Draudimas valstybės valdžios institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams,
politinėms ir visuomeninėms organizacijoms bei piliečiams kištis į KT ar teisėjo veiklą.
4. KT darbo organizavimo tvarkos nustatymo autonomiškumas (teismas tvirtina reglamentą).
5. Įstatyme laiduojamos finansinės, materialinės – techninės garantijos.
6. Savarankiškumas ir nepriklausomumas vykdant informacinį bei organizacinį veiklos
aprūpinimą.
7. Draudimas riboti teisinės, organizacines, finansines, informacines – technines ir kitas Teismo
veiklos sąlygas.
Konstitucijoje yra du atskiri skirsniai – VIII skirsnis „Konstitucinis teismas“ ir IX skirsnis „Teismas“.
Tai nepaneigia KT buvimo teismų sistemos dalimi, bet pabrėžia ypatingą jo statusą teisminėje
valdžioje, kartu ir visų valstybės valdžią vykdančių valstybės institucijų sistemoje.
Be pagrindinių funkcijų KT vykdo ir kitas funkcijas:
1. Konstitucinių teisinių vertybių įtvirtinimas.
2. Taikdarystė socialiniame politiniame gyvenime.
3. Teisinis politinių konfliktų sprendimas.
4. Politinės kaitos užtikrinimas.
5. Pedagoginė
6. Žmogaus teisių apsauga
7. Demokratijos užtikrinimas ir visuomenės demokratinės kultūros ugdymas.
8. Konstitucijos evoliucijos užtikrinimas.
9. Teisminės praktikos standartų tarptautinė sklaida.
Atkreiptinas dėmesys į KT prerogatyvas oficialiai aiškinti Konstituciją, taip pat kitus teisės aktus. Tai
savaime išplaukia iš Konstitucijos nuostatų aiškinimo reikmių, nes Konstitucijos nuostatos yra
susijusios, vienos turinys lemia kitos turinį ir taip jos sudaro darnią visumą. Nė vienos Konstitucijos
normos negalima aiškinti vien pažodžiui, nė vienos nuostatos negalima priešinti kitoms, aiškinti taip,
kad būtų iškreiptas ar paneigtas kurios nors konstitucinės nuostatos turinys, nes tuomet būtų iškreipta
visa konstitucinio teisinio reguliavimo esmė.

Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo, įgaliojimų pasibaigimo ir rotacijos pagrindai. Pirmųjų

teisėjų skyrimo 1993 m. specifika. Teisėjo Romo Urbaičio 2005 m. atvejis.
(Konstitucinio Teismo 2005 m. birželio 2 d. nutarimas)

Konstitucijos 103str. „Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik
vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris
kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos
Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas.
Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos
piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio
pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.“
Konstitucijos 108 str.: „Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigia
įgaliojimų laikas; 2) jis miršta; 3) atsistatydina; 4) negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės; 5)
Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.“
Pirmą kartą skiriant teisėjus trys iš jų buvo skiriami 3 metams, trys – 6 ir trys – 9.
KT teismo teisėjų kadencijos pabaiga – atitinkamų metų kovo mėnesio trečiasis ketvirtadienis.
Įstatymo dėl konstitucijos įsigaliojimo tvarkos 7 str:.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai, o iš jų – Konstitucinio Teismo pirmininkas, turi
būti paskirti ne vėliau kaip per vieną mėnesį po Respublikos Prezidento išrinkimo.
Pirmą kartą skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus, trys iš jų skiriami trejiems metams, trys –
šešeriems ir trys – devyneriems.
Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, siūlydami skirti
Konstitucinio Teismo teisėjus, nurodo, kuriuos iš jų skirti trejiems, šešeriems ir devyneriems metams.
Konstitucinio Teismo teisėjai, kurie bus skiriami trejiems ir šešeriems metams, po ne mažesnės kaip
trejų metų pertraukos gali užimti šias pareigas dar vieną kadenciją.

Kandidatūros turi būti pateiktos ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki teisėjų kadencijos pabaigos
(svarsto Seimo TTK uždarame posėdyje);

Konstitucinio Teismo įgaliojimai tirti jam teismingų teisės aktų atitiktį Konstitucijai.
Neteismingų aktų samprata.
Yra prielaidų sakyti, kad Konstitucinio teismo kompetencija yra optimali, nes Teismas kontroliuoja
tik aukščiausios teisinės galios teisės aktų konstitucingumą. Teismo įgaliojimų sričiai nepriklauso
ministerijų, kitų valdymų organų, vietos savivaldos teisės aktų teisėtumo tikrinimas. Šiuos klausimus
sprendžia atitinkami bendrosios kompetencijos ir administracinės jurisdikcijos teismai.
Teisės akto atitikimą Konstitucijai KT tikrina pagal kelis parametrus:
1. Normų turinį – reikia išsiaiškinti, ar teisės normoje nustatytos teisinių santykių subjektų teisės
ir pareigos atitinka Konstitucijoje išreikštą nuostatą šiuo klausimu.
2. Reguliavimo apimtį – suponuoja tai, kad teisės normos kūrėjas negali priimti tokių taisyklių,
kurių nustatymas nepriklauso jo kompetencijai.
3. Formą – jeigu konstitucijoje nurodyta, kad seimo rinkimai reguliuojami rinkimų įstatymų, tai
tokie santykiai gali būti sureguliuojami tik įstatymu.
4. Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo ir paskelbimo ir įsigaliojimo tvarką.
Įstatymų konstitucingumo problema yra viena aštriausių konstitucinių aktualijų jau vien todėl, kad
įstatymai yra seimo politinės veiklos rezultatas. Pasitelkus įstatymus reguliuojami patys svarbiausi
visuomeniniai santykiai, todėl jais gali būti padaromi patys sunkiausi Konstitucijos pažeidimai. Be to,
ydingu įstatymo pagrindu bus leidžiami Vyriausybės, ministerijų, kitų valdymo institucijų,
savivaldybių teisės aktai. Jie bus įgyvendinami ir teismų veikloje.
Įstatymų teisėtumo prezumpcija – įstatymas laikomas atitinkančiu Konstituciją iki tol, kol nebus
išreikšta oficiali KT nuostata šiuo klausimu.
Būdingas Lietuvos teisinės sistemos bruožas yra tas, kad Konstitucijoje numatyti ne tik ordinariniai
įstatymai, bet ir konstituciniai įstatymai, kurių konstitucinis statusas ir santykis su kitais teisės aktais
ilgai nebuvo apibrėžtas. KT teigia, kad konstituciniai įstatymai turi ypatingą teisinę galią. Šie
įstatymai numatyti Konstitucijoje būtent todėl, kad būtų galima užtikrinti didesnį šiais įstatymais
reguliuojamų visuomeninių santykių stabilumą. Atsižvelgdamas į tai, kad konstituciniai įstatymai yra
aukštesnės galios negu įstatymai, KT konstatavo, kad įstatymai negali prieštarauti konstituciniams
įstatymams.
KT teismas gali tirti ir jau negaliojančių teisės aktų atitiktį konstitucijai.
Vienas probleminių klausimų, kuris sprendžiamas konstitucinėje jurisprudencijoje, yra teisinio
reguliavimo spraga. Oficialioje konstitucinėje doktrinoje teigiama, jog tuo atveju, kai įstatymuose (jų
dalyse) nenustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, KT turi konstitucinius įgaliojimus tirti tų
įstatymų, jų dalių atitiktį konstitucijai tais atvejais, kai tuo, kad teisinis reguliavimas nėra nenustatytas
būtent tuose įstatymuose (jų dalyse) gali būti pažeidžiami konstituciniai principai ir (arba) normos.

Konstitucinio Teismo įgaliojimai teikti išvadas. Išvados apkaltos aspektais specifika.

KT teikia išvadas, ar per LR prezidento ar Seimo narių rinkimus nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai,
įtvirtinti Konstitucijoje, o konkrečiau apibrėžti atitinkamuose rinkimų įstatymuose bei KTĮ.
Konstitucinis teismas tiria ir vertina tik VRK sprendimus arba atsisakymą nagrinėti skundus dėl
rinkimų įstatymo pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita minėtų komisijų veikla
buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar LR Prezidentą.
Teikia išvadas, ar LR Prezidento sveikatos būklė leidžia jam eiti pareigas. Tokį klausimą KT gali
pateikti tik seimas. Prie klausimo ir atitinkamo seimo nutarimo turi būti pridėta Seimo patvirtintos
gydytojų komisijos išvada. Prireikus pridedami kiti sveikatos būklę apibūdinantys įrodymai.
LR tarptautinių sutarčių konstitucingumas, remiantis Konstitucijos normomis galima daryti išvadą,
kad Konstitucijoje nustatyta išankstinės (prevencinės) ir vėlesnės (represyvios) tarptautinių sutarčių
konstitucingumo kontrolės galimybės. Išankstinės kontrolės atveju gali būti sprendžiamas klausimas,
ar tarptautinė sutartis, kurią ruošiamasi ratifikuoti, neprieštarauja konstitucija. Vėlesnės kontrolės
atveju gali iškilti ir pirmoji problema ir kita – ar buvo laikomasi tarptautinės sutarties sudarymo,
ratifikavimo, paskelbimo tvarkos. Tokių išvadų gali prašyti Seimas ir LR Prezidentas. Nei
konstitucijoje, nei KTĮ nėra patikslinta, kokio pobūdžio tarptautinių sutarčių konstitucingumą gali
tikrinti KT.
LR konstitucinės kontrolės objektas yra ir tai, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų (LR Prezidento,
KT pirmininko, LAT pirmininko ir teisėjų, LApT pirmininko ir teisėjų), kuriems pradėta apkaltos
byla, konkretūs veiksmai prieštarauja konstitucijai. KT į apkaltos procesą gali įsitraukti po to, kai
Seimas pritaria specialiosios tyrimo komisijos išvadai, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procesą.
Šioje stadijoje seimas kreipiasi į KT ir prašo išvados, ar pareigūnų konkretūs veiksmai prieštarauja
Konstitucijai. Apkaltos procesas seime gali būti tęsiamas tik įsigalioju KT išvadai.
Taip pat KT turi pareigą ištirti, ar Prezidentas atliko konkrečius veiksmus, nurodytus ja pateiktame
kaltinime, ir įvertinti, ar šie veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ar Konstitucija yra pažeista šiurkščiai.
KT išvada, jog prezidento veiksmai prieštarauja (arba neprieštarauja) Konstitucijai, susaisto seimą tuo
atžvilgiu, kad pagal Konstituciją Seimas neturi įgaliojimų spręsti, ar KT teismo išvada yra pagrįsta ir
teisėta – teisinį faktą, kad LR Prezidento veiksmai prieštarauja arba neprieštarauja
Konstitucijai, nustato tik KT.
Dėl mandato netekimo klausimą išsprendžia seimas.

Subjektai, įgalioti inicijuoti Konstitucinio Teismo nutarimų ir išvadų priėmimą. Seimo kreipimo
in corpore specifika. Respublikos Prezidento kreipimosi specifika.
Konstitucinio teisminio proceso būdingas bruožas yra tas, kad ne visi gali kreiptis į KT dėl visų
konstitucinės kontrolės objektų.
Konstitucijos 106 str.: „Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą:
Dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų (įstatymų) turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5
visų Seimo narių (ne mažiau kaip 28 tautos atstovai), taip pat teismai.
Dėl Respublikos Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą turi teisę
kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai.
Dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne
mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas.
Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio
pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens
konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės
įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.
Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas ištirti, ar aktas sutinka
su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą.
Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių – ir
Respublikos Prezidentas.
Konstitucinis Teismas turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu kreipimasis
grindžiamas ne teisiniais motyvais.“
KTĮ 26 straipsnis: „Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas gauna Respublikos Prezidento teikimą
ištirti, ar Vyriausybės aktas atitinka Konstituciją ir įstatymus, arba kai Konstitucinis Teismas gauna
Seimo nutarimą, kuriame prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymas, kitas Seimo priimtas
aktas atitinka Konstituciją, ar Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas atitinka Konstituciją ir
įstatymus, ne vėliau kaip per 3 dienas turi būti atliktas išankstinis tos medžiagos tyrimas ir
tvarkomajame Konstitucinio Teismo posėdyje išspręstas klausimas, ar priimti prašymą nagrinėti
Konstituciniame Teisme.

Jeigu KT priima sprendimą priimti nagrinėti prašymą, KT pirmininkas tuoj pat apie tai oficialiai
paskelbia ETAR‘e, taip pat KT interneto tinklalapyje. Šiame pirmininko pranešime turi būti nurodytas
tikslus ginčijamo akto pavadinimas, jo priėmimo data ir tai, kad pagal LR Konstitucijos 106 str.
minėto akto galiojimas sustabdomas nuo šio oficialaus paskelbimo dienos iki KT nutarimo dėl šios
bylos paskelbimo.
Seimas gali prašyti KT teismo išvados visais Konstitucijoje nurodytais atvejais: ar nebuvo pažeisti
rinkimų įstatymai per LR Prezidento, seimo rinkimus, ar LR Prezidento sveikatos būklė leidžia jam
eiti pareigas, ar LR tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai, ar seimo narių ir valstybės
pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Seimo narių grupės teisė kreiptis į KT yra demokratinis institutas, kuris įtvirtina parlamento mažumos
(opozicijos) galimybes ginti Konstitucijos viršenybę teisinėje sistemoje. Parlamento dauguma ne
visada yra konstitucinio teisėtumo garantas, todėl būtinos papildomos parlamento mažumos
galimybės. Tačiau kreiptis gali nebūtinai parlamento mažumos grupės, kreipimąsi į KT inicijuoti gali
skirtingų parlamento frakcijų atstovai.
Respublikos Prezidento teisė kreiptis į KT dėl vyriausybės aktų patvirtina jo konstitucinį ryšį su
vyriausybe, priedermę stebėti, ar vyriausybė laikosi teisės normų kuriamojoje veikloje Konstitucijos ir
įstatymų nustatytos kompetencijos bei teisės aktų hierarchijos principų.
Inicijuoti konstitucinį ginčą KT teisme turi teisę bendrosios kompetencijos teismai ir specializuoti
teismai, jie gali kreiptis dėl įstatymų ir kitų seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų,
vyriausybės aktų atitikties konstitucijai, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonė, ar įstatymas,
kitas teisinis aktas neprieštarauja Konstitucijai, jis privalo kreiptis į KT prašydamas tai išnagrinėti ir
kol KT neišnagrinės šio prašymo, byla turi būti sustabdyta. To nepadarydamas teismas rizikuoja
priimti neteisingą sprendimą. Teismai į KT kreipiasi nutartimi, joje turi būti nurodyta: trumpa bylos
esmė ir kokias įstatymais dalyvaujantys byloje asmenys grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus,
teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo konstitucijai teisiniai argumentai,
suformuluotas teismo prašymas KT.

Reikalavimai asmenų kreipimuisi į Konstitucinį Teisimą (ypač pareiškėjo pozicijai). Prašymo

atšaukimas. Atsisakymo nagrinėti prašymą ir prašymo sugrąžinimo pareiškėjui pagrindai.
(be kita ko: Konstitucinio Teismo įstatymo 66, 68, 69, 70 str., aktuali redakcija)
66 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turinys
Prašyme ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai turi būti nurodyta:
 adresatas – Konstitucinis Teismas;
 pareiškėjo pavadinimas ir adresas;
 duomenys apie pareiškėjo atstovą ir jo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal
pareigas;
 valstybės institucijos, priėmusios ginčijamą teisės aktą, pavadinimas ir adresas;
 Konstitucijos ir šio įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį
Teismą;
 tikslus ginčijamo teisės akto pavadinimas, numeris, priėmimo data ir kiti jam identifikuoti
būtini duomenys, jo paskelbimo šaltinis (jeigu buvo skelbtas);
 konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į šio įstatymo normas;
 pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas
su nuorodomis į įstatymus;
 suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui;
 pridedamų dokumentų sąrašas.

Prašymą pasirašo valstybės institucijos, kuriai suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą,
vadovas. Vyriausybės prašymas turi būti paremtas Vyriausybės nutarimu, kuris pridedamas prie
teikiamų dokumentų. Seimo narių grupės prašymą pasirašo visi Seimo nariai, kurie su prašymu
kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kartu nurodydami savo grupės atstovą (atstovus); Seimo narių parašai
turi būti patvirtinti Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo parašu. Tais atvejais, kai
prašymas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, valstybės institucijos, kuriai
suteikta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, vadovas prašymą pasirašo pažangiuoju elektroniniu
parašu, o elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamas Seimo narių grupės prašymas
patvirtinamas Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo pažangiuoju elektroniniu parašu.

Prie prašymo pridedama:

 ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstas;
 įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai
atstovaujama pagal pareigas;
 dokumentų ir kitos medžiagos, surašytų ne lietuvių kalba, įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti
vertimai į lietuvių kalbą.
  Prie prašymo gali būti pridedamas siūlomų iškviesti į Konstitucinio Teismo posėdį liudytojų
ir ekspertų sąrašas, specialistų išvados bei kiti dokumentai ir medžiaga. Prie kiekvieno
liudytojo pavardės nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti.
 Prašymas ir šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti jo priedai pateikiami Konstituciniam
Teismui. Prašymas ir jo priedai gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis
elektronine forma. Prašymų ir jų priedų pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka
nustatoma Konstitucinio Teismo reglamente.

68 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai atšaukimas

Konstitucinio Teismo pirmininkui sutinkant, prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai gali
atšaukti jį padavusi institucija, Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas asmuo tol,
kol ta byla nepaskirta nagrinėti teisminiame posėdyje.
 
69 straipsnis. Konstitucinio Teismo atsisakymas nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą
Konstitucijai
Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą
Konstitucijai, jeigu:
1) prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą;
2) prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui;
3) prašyme nurodyto teisės akto atitikimas Konstitucijai jau buvo tirtas Konstituciniame
Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas;
4) Konstitucinis Teismas yra pradėjęs nagrinėti bylą dėl to paties dalyko;
5) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais;
6) Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymas paduotas
praleidus šiame įstatyme nustatytą jo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą, išskyrus šio
įstatymo 65 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytą atvejį.
 
Konstitucinis Teismas, atsisakydamas nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą
Konstitucijai, priima motyvuotą sprendimą, kurio nuorašas įteikiamas arba išsiunčiamas pareiškėjui.
Jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti pradėjus nagrinėti bylą
Konstitucinio Teismo posėdyje, priimamas sprendimas nutraukti bylą.
Ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtai teisenai
nutraukti. Jeigu tai paaiškėja iki teisminio posėdžio pradžios, Konstitucinis Teismas šį klausimą
sprendžia pasitarimų kambaryje.

70 straipsnis. Prašymo ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai sugrąžinimas pareiškėjui

Konstitucinio Teismo pirmininkas savo iniciatyva arba teisėjo siūlymu grąžina pareiškėjui
prašymą, jeigu:
1) prašymas arba jo priedai neatitinka šio įstatymo 66 ir 67 straipsniuose nustatytų
reikalavimų;
2) Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas asmuo neišnaudojo visų
įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, įskaitant teisę kreiptis į
teismą;
3) Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytas asmuo nepašalino trūkumų šio
įstatymo 24 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytu atveju ir terminais.

Konstitucinio Teismo priimami aktai ir jų priėmimo bei ištaisymo sąlygos ir tvarkos pagrindai.
(be kita ko: Konstitucinio Teismo įstatymo 19, 22, 53, 55, 58 str.; aktuali redakcija)
LR Konstitucijos VIII skirsnyje, kuriame įtvirtinti pagrindiniai KT statuso bruožai minimos dvi KT
aktų rūšys: sprendimai ir išvados.
Konstitucijos 105 str.: Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.
Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams:
1) Respublikos Prezidento aktai;
2) Respublikos Vyriausybės aktai.
Konstitucinis Teismas teikia išvadas:
1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus;
2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;
3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;
4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai
prieštarauja Konstitucijai.
Nors Konstitucijoje minimos tik dvi KT aktų rūšys, tačiau akivaizdu, kad „sprendimai“ yra vartojami
kaip apibendrinanti sąvoka tų aktų, kuriuos priima KT.
Ir oficialioje konstitucinėje doktrinoje pabrėžiama, kad Konstitucijos 107str.2d. vartojama sąvoka
„sprendimai“ negali būti aiškinama kaip reiškianti esą KT spręsdamas jo kompetencijai priskirtus
klausimus gali priimti tik tokį teisės aktą, kuris vadinamas sprendimu (turi sprendimo formą). Sąvoka
„sprendimai“ yra bendrinė, ja ne tik apibūdinami KT priimami teisės aktai ir tų aktų rūšys – ji reiškia,
kad KT įgyvendina Konstitucijoje jam priskirtą kompetenciją ir pareiškia savo valią, t. y., priima KT
baigiamąjį aktą.
Iš KT aktų visumos išskirtina „baigiamųjų teisės aktų“ kategorija. Tai KT nutarimai, išvados,
sprendimai, kuriais baigiama konstitucinės justicijos byla. Baigiamieji teisės aktai yra ne tik tie,
kuriais konstitucinės justicijos byla išnagrinėjama iš esmės (nutarimai ir išvados), bet ir tokie, kurie
yra priimti ginčijamo teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės
aktui) netyrus iš esmės, o deramai argumentuotu sprendimu atsisakius nagrinėti prašymą arba
nutraukti pradėtą teiseną arba nutraukus bylą. KT aktai skirdamiesi savo teisine galia sukuria ir
nevienodus teisinius padarinius. Visus KT aktus sieja ir bendri požymiai:
1. Jie visi išreiškia KT, kaip vyriausiojo Konstitucijos sergėtojo, nuomonę dėl vienų ar kitų
teisinių reiškinių
2. Būdinga panaši vidinė struktūra:
 Akto pavadinimas
 Įvadinė dalis
 Nustatomoji dalis – atskleidžiami bylos pagrindai, byloje dalyvaujančių asmenų
pozicijos, t. y., konstitucinio ginčo esmė.
 Konstatuojamoji dalis – svarbi dėl to, kad joje yra KT motyvai ir argumentai, kuriais
pagrindžiama rezoliucija.
 Rezoliucija
KTeismas bylas ir nutarimus, išvadas ar sprendimus priima kolegialiai (visos sudėties). Posėdis yra
teisėtas, jei jame dalyvauja 6 teisėjai. KTeismo nutarimai, išvados ir sprendimai dėl KTeismo
baigiamojo akto išaiškinimo ar peržiūrėjimo priimami visų KTeismo teisėjų balsų dauguma, t. y., ne
mažiau nei 5 teisėjų balsais, kiti KTeismo aktai - posėdyje dalyvaujančių KTeismo teisėjų balsų
dauguma.
Konstitucijos justicijos bylos gali būti nagrinėjamos teismo posėdyje rašytine ir žodine proceso
tvarka. Sprendimą bylą nagrinėti rašytine proceso tvarka priima tik tada, kai jau yra surinkta
pakankamai duomenų, o asmenų pozicijos yra aiškiai išdėstytos ir nėra reikalo jų kviesti į posėdį
papildomai patikslinti.
Bylos nagrinėjamos eilės tvarka pagal prašymų ar paklausimų gavimo KTeisme laiką, tačiau
prireikus, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir kitas aplinkybes, gali nuspręsti paankstinti arba nukelti jį
vėlesniam laikui.
Bylos prioritetine tvarka gali būti nagrinėtos tik tos, kurios pateiktos Seimo in corpore ir Prezidento.
Bylos dėl prezidento sveikatos būklės ar dėl išvados pateikimo apkaltos byloje nagrinėjamos skubos
tvarka. Paankstinamas ir bylų, kuriose prašoma pateikti KTeismo baigiamųjų aktų išaiškinimą,
nagrinėjimas. Gavus išnagrinėti to paties akto konstitucingumą kelias bylas, jos gali būti sujungtos į
vieną arba atvirkščiai – dėl bylos efektyvumo gali priimti sprendimą gautąjį prašymą išskirstyti į
atskiras bylas.
Pagal KTeismo įstatymą galutinis sprendimas turi būti priimtas per 4 mėnesius nuo prašymo
gavimo dienos. Kai kada KTeismas gali pratęsti nagrinėjimą (atsižvelgiant į Darbo krūvį ar kitas
aplinkybes), bet ne tada, kai nagrinėjamas TA, reglamentuojantis žemės paėmimą visuomenės
poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus. Ypač skubiai turi būti išnagrinėtos
bylos dėl rinkimų pažeidmo - per 120 val., įskaitant ir nedarbo dienas, kad kuo greičiau paaiškėtų
oficialių rinkimų legitimumas.
KTeismo nutarimas, išvada, sprendimus dėl baigiamojo akto išaiškinimo turi būti priimtas ne vėliau
nei per vieną mėnesį nuo bylos išnagrinėjimo Teismo posėdyje dienos.

NUTARIMAI
Nutarimai priimami konstitucinės justicijos bylose, kuriose yra įvertinamas teisės akto
konstitucingumas. Tik KT turi tokią prerogatyvą įvertinti teisės aktų teisėtumą, todėl KT nutarimai
yra išskirtinės konstitucinės reikšmės.
Nutarimai pagal sukeliamus teisinius padarinius yra skirtingi. LR įstatymas (ar jo dalis), kitas seimo
aktas ar jo dalis, Respublikos prezidento aktas, Vyriausybės aktas negali būti taikomi nuo tos dienos,
kai oficialiai paskelbiamas KT nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja konstitucijai
ar kitam aukštesnės galios aktui. Tos pačios pasekmės atsiranda, kai KT priima nutarimą, kad
respublikos prezidento aktas ar vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja konstitucijai ar įstatymui.
Tokie KT nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams,
visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Kiek kitokią teisinę
reikšmę turi tie KT nutarimai, kuriais pripažįstama, kad teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, o
Prezidento ir vyriausybės aktai neprieštarauja įstatymams. Nors šie nutarimai nesukelia realių teisinių
pasekmių, tačiau jie taip pat turi įstatymo galią. Šių aktų ryškiausia ypatybė ta, kad jais patvirtinamas
teisės akto konstitucingumas, todėl teisės aktą taikančioms institucijoms neturėtų ateityje kilti
abejonių dėl šio konkretaus teisės akto suderinamumo su konstitucija.
Visi nutarimai yra skelbiami LR vardu, jie neskundžiami ir galutiniai. KT nutarimams taikoma
speciali ištaisymo, peržiūrėjimo ir aiškinimo tvarka.
1. Nutarimą ištaisyti gali priimti tik pats KT savo iniciatyva ar dalyvavusių byloje asmenų
prašymu. Šiuo atveju „ištaisymo“ sąvoka apima tik kai kuriuos netikslumus bei aiškias
redakcines klaidas, jeigu tai nekeičia nutarimo esmės;
2. Nutarimą peržiūrėti gali tik KT savo iniciatyva. Jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas
negali palenkti KT peržiūrėti nutarimą. KT gali peržiūrėti nutarimą savo iniciatyva, kai
paaiškėja naujos esminės aplinkybės, kurios buvo nežinomos KT nutarimo priėmimo metu.
Apibūdinant oficialiąją konstitucinę doktriną dėl nutarimo peržiūrėjimo akcentuotinos
pagrindinės pozicijos, kurių laikosi KT:
 Oficialiosios konstitucinės doktrinos plėtojimas nesuteikia pagrindo peržiūrėti
ankstesnėse bylose priimtų teismo baigiamųjų aktų. Joks konstitucinės doktrinos
plėtojimas – nei ankstesnėse bylose priimtuose KT aktuose pateiktos konstitucijos
nuostatų sampratos papildymas naujais elementais (fragmentais), nei toks anksčiau
suformuluotų oficialių konstitucinių doktrinų nuostatų reinterpretavimas, kai oficiali
konstitucinė doktrina yra pakoreguojama, - pagal konstituciją negali ir nėra pagrindas
peržiūrėti ankstesnėse konstitucinės justicijos bylose priimtus nutarimus, išvadas,
sprendimus.
 Teismo baigiamųjų aktų peržiūra galima, kai tai kyla iš pačios Konstitucijos
(paaiškėjus naujoms aplinkybėms)
 Konstitucijos pataisos nesuteikia pagrindo peržiūrėti KT baigiamųjų aktų. Jokie
aukštesnės galios teisės aktai, net konstitucijos pakeitimai ir papildymai, padaryti po
to, kai KT, remdamasis ankstesnėmis Konstitucijos nuostatomis, pripažino tam tikrą
Seimo, prezidento ar vyriausybės išleistą aktą arba referendumu priimta teisės aktą jo
dalį prieštaraujančiu kuriam nors aukštesnės galios teisės aktui ir pirmiausia
 konstitucijai, savaime negrąžina į Lietuvos teisės sistemą to teisės akto, jo dalies,
kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galio teisės aktui.
3. Nutarimo aiškinimas. Konstitucinėje jurisprudencijoje konstatuojama, kad KT gali aiškinti ne
tik nutarimus, bet ir kitus baigiamuosius aktus. Nutarimą išaiškinti gali tik pats KT arba
byloje dalyvavusių asmenų, taip pat kitų asmenų ir institucijų, kuriems nutarimas išsiųstas,
prašymu. Aiškinant nutarimą, negalima keisti jo turinio. Vadinasi, sprendime, kuriuo
aiškinamas nutarimas, negali būti peržengtos bylos esmės ribos, suformuluoti nauji
argumentai ir motyvai. KT ne kartą yra pabrėžęs, kad jo nutarimai yra vientisi. Nutarimo
nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamosios (konstatuojamosios) dalies argumentais,
todėl aiškindamas savo nutarimą KT yra saistomas tiek nutariamosios, tiek motyvuojamosios
dalies turinio.
IŠVADOS
Išvadas KT teikia šiais klausimais:
1. Ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per LR prezidento ar seimo rinkimus;
2. Ar LR Prezidento sveikatos būklė leidžia jam eiti pareigas;
3. Ar LR tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;
4. Ar seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai
neprieštarauja Konstitucijai. Seimas, gavęs 1/4 Seimo narių grupės, Etikos ir procedūrų
komisijos teikimą, GP pranešimą apie padarytą nusikaltimą. Sudaro specialiąją tyrimo
komisiją pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo
pradėti apkaltos procesą parengti. Pritaręs išvadai, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procesą,
Seimas kreipiasi KTeismą ir prašo išvados, ar Seimo narių ar valstybės pareigūnų konkretūs
veiksmai neprieštarauja Konstitucijai. Apkaltos procesas gali būti tęsiamas tik tada, kai
KTeismas padaro išvadą. Kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką.
Klausimą dėl pašalinimo iš pareigų ar Seimo Nario mandato atėmimo sprendžia tik Seimas.
KT išvados pagal savo teisinę galią ir pagal teisinius padarinius skiriasi nuo KT nutarimų. Galutinį
sprendimą šiais klausimais visada priima Seimas. Kitas išvadų charakteristikos požymis yra tas, kad
skirtingai nuo nutarimų išvados skelbiamos ne LR vardu, bet išreiškia KT poziciją dėl svarstyto
klausimo. Išvados nuo nutarimų skiriasi dar ir kitais aspektais. Dėl išvados į KT kreiptis gali seimas, o
dėl tarptautinių sutarčių atitikimo konstitucijai bei rinkimų pažeidimų ir prezidentas. Klausimai dėl
išvadų KT nagrinėjami paprastesne procedūra, paprastumą lemia tai, kad čia nėra dviejų šalių.
Pradžioje KT veiklos buvo tvirtinama, kad išvados neturi visuotino privalomumo, išreiškia tik KT
poziciją. Jose kaip nutarimuose formuoja oficiali doktrina.
KT pirmininkas priima potvarkius. Jis priima pranešimą dėl teisės akto galiojimo sustabdymo

SPRENDIMAI
Visais kitais atvejais, be kita ko, ir tais atvejais, kai byla neišsprendžiama iš esmės, KTeismas priima
sprendimus. Juos galima suklasifikuoti pagal konkretaus proceso veiksmo esmę:
 Dėl prašymo nagrinėti KTeisme priimtinumo. Juose sprendžiama, ar KTeismui pateiktas
prašymas ištirti TA atitiktį atitinka jam keliamus reikalavimus. Tokie sprendimai gali būti -
dėl prašymo priėmimo, dėl atsisakymo nagrinėti, dėl prašymo grąžinimo, dėl prašymo dalies
priėmimo ir dalies grąžinimo, dėl prašymo dalies priėmimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį, dėl
prašymo dalies grąžinimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį.
 Procesiniai sprendimai. Jie priimami rengiant byla teisminiam nagrinėjimui. Tokie
sprendimai formalizuoja tam tikrą procesinį veiksmą ir yra vienkartinio pobūdžio: sujungti
prašymus į vieną bylą, skirti nagrinėti bylą Teismo posėdyje ir paskirti teisėją pranešėją,
atidėti ar atnaujinti bylos nagrinėjimą, skirti baudas, tenkinti ir atsisakyti tenkinti byloje
dalyvaujančių asmenų prašymus, pratęsti bylos nagrinėjimo terminą.
  Sprendimai, kuriais baigiama konstitucinės justicijos byla. Gali būti tokie: pradėta
teiseną, priimami, kai panaikinamas ginčijamas TA ar kai nagrinėjant prašymą nebelieka
nagrinėjimo dalyko, taip pat sprendimai nutraukti bylą, priimami tada, kai Teismas pradėjo
nagrinėti bylą teisiniame posėdyje ir paaiškėjo iki tol nežinomos aplinkybės, dėl kurių turėjo
būti atsisakyti nagrinėti prašymą ar klausimą.
 Sprendimai, priimami po KTeismo nutarimo, išvados, kito baigiamojo akto priėmimo.
Sprendimai ištaisyti nutarimą, kita baigiamąjį aktą; peržiūrėti, išaiškinti nutarimą, baigiamąjį
aktą.
 Organizaciniai sprendimai, priimami teisėjų statuso ir Teismo vidaus darbo
organizavimo klausimais. Jie atspindi Teismo nepriklausomumo principą, autonomiškumą
tvarkant finansinio ir materialinio aprūpinimo dalykus. Teismo sprendimu tvirtinamas KT
reglamentas, aparato struktūra ir nuostatai, išlaidų sąmata, teisėjų mantijų pavyzdžiai etc. Tik
kolegialiai priimtu sprendimu gali būti taikomos materialinės sankcijos teisėjui už pareigų
nevykdymą, nedalyvavimą posėdžiuose be pateisinamos priežasties, sustabdomi teisėjų
įgaliojimai ir kt.

KTeismo įstatyme nustatyta, kad teisėjas, turintis kitą nuomonę dėl priimto akto, turi teisę ne vėliau
kaip per 5 Darbo dienas po akto paskelbimo Teismų posėdžių salėje raštu išdėstyti motyvuotą
atskirąją nuomonę. Ją gali pareikšti teisėjas, dalyvavęs svarstant bylą. Du ar daugiau gali reikšti
atskirą bendrą nuomonę. Toje nuomonėje gali būti reiškiamas su akto rezoliucine dalimi ir (arba) su
akte išdėstytais motyvais, aiškiai nurodant tas akto dalis ar nuostatas, dėl kurių teisėjas nesutinka su
daugumos sprendimu. Atskirojoje nuomonėje gali būti dėstomi tik tie dėl atitinkamoje byloje priimto
akto, pateikiama tik tiesiogiai su aktu ir išnagrinėtąja byla informacija. Nuomonė skelbiama
svetainėje, pridedama prie bylos, apie tai pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims ir visuomenės
informavimo priemonėmis.

19 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos kolegialumas

Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir nutarimus, išvadas ar sprendimus priima kolegialiai,
dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 visų Konstitucinio Teismo teisėjų.
Tvirtinant Konstitucinio Teismo reglamentą, jį keičiant ir sprendžiant kitus vidaus klausimus,
Konstitucinio Teismo posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Konstitucinio
Teismo teisėjų.
Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados ir sprendimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo,
išvados ar sprendimo išaiškinimo ar peržiūrėjimo priimami visų Konstitucinio Teismo teisėjų balsų
dauguma.
Konstitucinio Teismo aktai, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio trečiojoje dalyje, (toliau –
kiti Konstitucinio Teismo aktai) priimami posėdyje dalyvaujančių Konstitucinio Teismo teisėjų balsų
dauguma.
Konstitucinio Teismo teisėjai neturi teisės atsisakyti balsuoti arba balsuojant susilaikyti.

22 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai

Konstitucinis Teismas išsprendžia bylą iš esmės, priimdamas nutarimą. Nutarimus
Konstitucinis Teismas skelbia Lietuvos Respublikos vardu.
Šio įstatymo numatytais atvejais baigiamasis Konstitucinio Teismo aktas vadinamas išvada.
Konstitucinis Teismas atskirais klausimais, dėl kurių byla neišsprendžiama iš esmės, priima
sprendimus.
Konstitucinis Teismas nutarimus, išvadas ir sprendimus priima pasitarimų kambaryje.
Dėl nesudėtingų klausimų, taip pat dėl baudų paskyrimo posėdžio metu Konstitucinis
Teismas gali priimti sprendimą, pasitaręs ir neišeidamas į pasitarimų kambarį. Kai toks sprendimas
priimtas, posėdžio pirmininkas tuoj pat jį paskelbia ir jis įrašomas į posėdžio protokolą.

53 straipsnis. Konstitucinio Teismo pasitarimo slaptumas

Konstitucinio Teismo teisėjai, dalyvavę teisminiuose ginčuose, išeina į pasitarimų kambarį
priimti nutarimo. Apie tai posėdžio pirmininkas paskelbia esantiems posėdžių salėje asmenims.
Pasitarimo ir nutarimo ar išvados priėmimo metu pasitarimų kambaryje gali būti tik
Konstitucinio Teismo teisėjai. Posėdžio pirmininkas vadovauja teisėjų pasitarimui, garantuodamas
teisėjams galimybę laisvai ir nekliudomai pareikšti savo nuomonę, siekdamas visapusiško ir išsamaus
apsvarstymo, organizuoja balsavimą, sprendimo fiksavimą ir surašymą. Kai pasitarimas baigtas,
Konstitucinis Teismas į pasitarimų kambarį gali pakviesti Teismo tarnautoją, kad šis užrašytų jam
diktuojamą Konstitucinio Teismo nutarimą ar išvadą.
Nei Konstitucinio Teismo teisėjai, nei posėdyje dalyvavęs tarnautojas neturi teisės paskelbti
nei nuomonių, pareikštų pasitarimų kambaryje, nei kaip kas balsavo. Nuomonės paskelbimu
nelaikomas atskirosios nuomonės pareiškimas.

55 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo tvarka

Konstitucinio Teismo nutarimas dėl bylos priimamas pasitarimų kambaryje. Nutarimas turi
būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį baigus nagrinėti bylą.
Priimtas nutarimas išdėstomas raštu ir visų dalyvavusių teisėjų pasirašomas.
Pataisos nutarime turi būti aptartos raštu prieš teisėjų parašus.
Konstitucinio Teismo teisėjas, turintis kitą nuomonę dėl Konstitucinio Teismo priimto akto,
turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po atitinkamo akto paskelbimo Teismo posėdžių salėje
raštu išdėstyti motyvuotą savo atskirąją nuomonę. Jeigu tokia nuomonė yra gauta ne vėliau kaip iki
Konstitucinio Teismo akto paskelbimo Teismo posėdžių salėje, posėdžio pirmininkas apie tai praneša
Teismo posėdžių salėje paskelbus Konstitucinio Teismo priimtą aktą.
Teisėjo atskiroji nuomonė skelbiama Konstitucinio Teismo interneto svetainėje, pridedama
prie bylos ir apie tai pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims ir visuomenės informavimo
priemonėms.

58 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ir sprendimo ištaisymas

Konstitucinis Teismas, paskelbęs nutarimą, išvadą ar sprendimą, gali savo iniciatyva ar
dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ištaisyti juose esančius netikslumus ir akivaizdžias redakcines
klaidas, jeigu tai nekeičia nutarimo, išvados ar sprendimo esmės. Dėl to Konstitucinis Teismas priima
sprendimą. Šis sprendimas išsiunčiamas ir skelbiamas šio įstatymo nustatyta tvarka.

Konstitucinio Teismo posėdžių rūšys ir jų skirtumai, bylos nagrinėjimas rašytinio ir žodinio

proceso tvarka, bylų nagrinėjimo eiliškumas. (Konstitucinio Teismo įstatymo 21, 23, 28, 29, 44,
53¹ str.; aktuali redakcija)
Iki 2011 m. visos konstitucinės justicijos bylos buvo nagrinėjamos tik žodinio proceso tvarka.
Galimybė bylas nagrinėti ir rašytinio proceso tvarka atsirado 2011 m. pabaigoje priėmus atitinkamas
KTĮ pataisas.
Europos valstybių konstituciniuose teismuose esama skirtingų bylos nagrinėjimo formų derinimo
būdų: 1) bylos nagrinėjamos tik žodinio proceso tvarka (Italija); 2) bylos nagrinėjamos tik rašytinio
proceso tvarka (Vengrija ir Portugalija); 3) derinamos abi bylos nagrinėjimo formos (pvz., Albanija,
Austrija, Čekija, Slovėnija, Vokietija) ir Lietuva.
Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylą žodinio proceso tvarka, privalo tiesiogiai ištirti įrodymus:
išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų, specialistų paaiškinimus, liudytojų parodymus, ekspertų
išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais ir apžiūrėti kitus įrodymus, o nagrinėdamas bylą rašytinio
proceso tvarka, – ištirti rašytinius dalyvaujančių asmenų, specialistų paaiškinimus, ekspertų išvadas,
kitus rašytinius įrodymus
KTĮ 52 str. 1 d. nustatyta, kad, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, daromas Konstitucinio
Teismo posėdžio garso įrašas, kuris yra laikomas Konstitucinio Teismo posėdžio protokolu ir yra
sudedamoji bylos dalis. Nustatyta ir tai, kad, Konstituciniam Teismui nutarus, rašomas ir
Konstitucinio Teismo protokolas.
Išskirtos ir kitų kategorijų bylos, kurių nagrinėjimas paprastai gali būti paankstinamas: 1) bylų dėl
Konstitucijos keitimo įstatymų atitikties Konstitucijai; 2) bylų, kuriose sujungta daug pareiškėjų
prašymų ištirti žemesnės galios teisės aktų atitiktį Konstitucijai ar kitam aukštesnės galios teisės aktui;
3) bylų dėl rinkimų įstatymų atitikties Konstitucijai; 4) bylų dėl terminuotai galiojančių ir terminuotai
taikomų teisės aktų atitikties Konstitucijai ar kitam aukštesnės galios teisės aktui arba kitų bylų,
kurias nagrinėjant eilės tvarka pagal kreipimosi gavimo Konstituciniame Teisme laiką tyrimas taptų
savitikslis.
Žinoma, 4 mėnesių išnagrinėjimo terminas netaikomas paklausimams, ar nebuvo pažeisti rinkimų
įstatymai rengiant ir vykdant rinkimus konkrečioje rinkimų apygardoje per Respublikos Prezidento ar
Seimo narių rinkimus, kurie išnagrinėjami per KTĮ 77 str. 3 d. nustatytą 120 val. terminą. Tai yra
vienintelis griežtas išnagrinėjimo terminas šioje teisenoje
KTĮ 29 str. 5 d. taip pat nustatyta, kad bylos pagal Seimo paklausimus, ar Respublikos Prezidento
sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems
pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, nagrinėjamos skubos tvarka. KTĮ
29 str. neminimi paklausimai dėl tarptautinės sutarties konstitucingumo. Tačiau KTR 100 p. nustatyta,
kad visos bylos pagal Seimo ir Respublikos paklausimus nagrinėjamos skubos tvarka.
KTĮ 79 str. nustatyta, kad paklausimą dėl išvados teikimo gali atšaukti jį padavusi institucija iki
nagrinėjimo Konstitucinio Teismo posėdyje pradžios. Iki šiol nė vienas paklausimas nebuvo
atšauktas.
Kai yra sprendžiamos išvados, tai čia yra labai daug faktinių aplinkybių, reikia kviestis liudytojus.
21 straipsnis. Konstitucinio Teismo posėdžių rūšys
Konstituciniame Teisme būna organizaciniai, tvarkomieji ir teisminiai posėdžiai. Posėdžius
šaukia Konstitucinio Teismo pirmininkas arba jie vyksta Konstitucinio Teismo nustatytu laiku.
Organizacinių ir tvarkomųjų posėdžių forma yra laisva. Šio įstatymo nustatytais atvejais
teisminiai posėdžiai gali vykti ir laisva forma.
Teisminiuose posėdžiuose nagrinėjamos konkrečios bylos. Šie posėdžiai vyksta pagal šio
įstatymo nustatytas procedūras.

23 straipsnis. Organizaciniai Konstitucinio Teismo posėdžiai

Organizaciniuose posėdžiuose svarstomi ir sprendžiami vidaus, medžiagų tyrimo ir kiti
klausimai. Klausimus svarstyti siūlo Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai. Darbotvarkę bei
posėdžių grafiką nustato Konstitucinis Teismas.
Prireikus į organizacinius posėdžius pakviečiami mokslininkai, specialistai, kiti asmenys.

28 straipsnis. Tvarkomasis Konstitucinio Teismo posėdis

Konstitucinio Teismo tvarkomuosiuose posėdžiuose svarstomi: šio įstatymo 26 straipsnyje
numatytų prašymų priėmimo klausimai; visi atsisakymo nagrinėti prašymą ar paklausimą atvejai; bylų
parengimo nagrinėti ir kiti pasirengimo teisminiam posėdžiui klausimai.
Išklausęs teisėjo pranešimą ir apsvarstęs klausimą dėl bylos parengimo teisminiam
nagrinėjimui, Konstitucinis Teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) skirti bylą nagrinėti Teismo posėdyje ir paskirti teisėją pranešėją;
2) grąžinti bylą papildomai ištirti;
3) kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl
principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos
protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu.

29 straipsnis. Kreipimųsi nagrinėjimo Konstituciniame Teisme terminai ir eiliškumas

Konstitucinis Teismas, gavęs šio įstatymo nustatyta tvarka jam žinybingą kreipimąsi –
prašymą ar paklausimą, turi ne vėliau kaip per 7 dienas pradėti tyrimą, t. y. pavesti konkrečiam
Konstitucinio Teismo teisėjui pradėti išankstinį tyrimą.
Bylos nagrinėjimas turi būti užbaigtas ir Konstitucinio Teismo nutarimas ar išvada
priimti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo ar paklausimo gavimo Konstituciniame
Teisme dienos, jeigu Konstitucinis Teismas nenustato kitaip. Konstitucinis Teismas negali pratęsti
šioje dalyje nustatyto 4 mėnesių termino, kai nagrinėja bylą dėl įstatymo ar kito teisės akto,
reglamentuojančio žemės paėmimą visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės
svarbos projektus, atitikties Konstitucijai.
Bylos paprastai nagrinėjamos eilės tvarka – pagal prašymų ar paklausimų gavimo
Konstituciniame Teisme laiką. Prireikus Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir kitas
aplinkybes, gali paankstinti bylos nagrinėjimą arba nukelti jį vėlesniam laikui.
 Bylų pagal Respublikos Prezidento dekretus, kuriuose prašoma ištirti, ar Vyriausybės aktas
atitinka Konstituciją ir įstatymus, arba pagal Seimo nutarimo, kuriame prašoma ištirti, ar Lietuvos
Respublikos įstatymas, kitas Seimo priimtas aktas atitinka Konstituciją, ar Respublikos Prezidento
aktas, Vyriausybės aktas atitinka Konstituciją ir įstatymus, nagrinėjimas paankstinamas.
Bylos pagal Seimo paklausimus, ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam eiti
pareigas, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai
prieštarauja Konstitucijai, nagrinėjamos skubos tvarka.
Bylos pagal paklausimus, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai rengiant ir vykdant rinkimus
konkrečioje rinkimų apygardoje per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, išnagrinėjamos
per šio įstatymo 77 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytą laiką.

44 straipsnis. Teisminis posėdis
Byla Konstitucinio Teismo posėdyje nagrinėjama, tik kai dalyvaujantiems byloje asmenims
apie tai pranešta.
Dalyvaujančių byloje asmenų ir jų atstovų neatvykimas į Teismo posėdį nėra kliūtis bylai
nagrinėti, nutarimui ar išvadai bei kitiems sprendimams priimti.
Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas bylą žodinio proceso tvarka, privalo tiesiogiai ištirti
įrodymus: išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų, specialistų paaiškinimus, liudytojų parodymus,
ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais ir apžiūrėti kitus įrodymus, o nagrinėdamas bylą
rašytinio proceso tvarka, – ištirti rašytinius dalyvaujančių byloje asmenų, specialistų paaiškinimus,
ekspertų išvadas, kitus rašytinius įrodymus.
Kalbėti Teisme gali tik dalyvaujantys byloje asmenys, jų atstovai, liudytojai, ekspertai, kviesti
specialistai ar pareigūnai.
Tais atvejais, kai į teisminį posėdį neatvyksta nė vienas iš kviestųjų dalyvauti byloje asmenų
ir jų atstovų, teisminis posėdis vyksta laisva forma.

53 straipsnis. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Bylą teisminiam posėdžiui rengiantis Konstitucinio Teismo teisėjas, nustatęs, kad yra
pakankamai duomenų nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, tvarkomajame Konstitucinio Teismo
posėdyje siūlo priimti sprendimą skirti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai Konstitucinis Teismas
nusprendžia, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. 
Apie Konstitucinio Teismo sprendimą skirti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka byloje
dalyvaujantiems asmenims turi būti pranešta išsiųstu sprendimo nuorašu ne vėliau kaip prieš 7
kalendorines dienas iki teisminio posėdžio pradžios. 
Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviai į teisminį posėdį nekviečiami ir
jame nedalyvauja, posėdis vyksta laisva forma. Šiame įstatyme nustatytas teises ir pareigas proceso
dalyviai įgyvendina raštu iki teisminio posėdžio pradžios.
Nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, Konstitucinis Teismas, įvertinęs bylos medžiagą,
gali priimti sprendimą skirti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Konstitucinio Teismo teisėjo atsakomybė, nusišalinimas ir nušalinimas, atskiroji nuomonė.

(be kita ko: Konstitucinio Teismo įstatymo 10, 12, 48, 55 str.; aktuali redakcija)
Teismų ir jų sprendimų autoriteto saugojimas; teisėjų išorinio nepriklausomumo nuo politinio
spaudimo saugojimas; teismo sprendimo aiškumo ir neginčijamumo užtikrinimas; teismo kolegialumo
saugojimas. Tuo tarpu pagrindiniai argumentai už atskirosios nuomonės institutą – teisėjų vidinio
nepriklausomumo ir saviraiškos laisvės saugojimas; teismų sprendimų kokybės ir įtikinamumo
gerinimas; skaidrumo skatinimas; dialogo su ateities teismo sudėtimis plėtotė.
KT teisėjų statusas atitinka aukštą KT vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje. KT teisėjai,
eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, asmens ar organizacijos,
vadovaujasi tiktai LR Konstitucija. Teisėjo asmuo yra neliečiamas, teisėjas be seimo sutikimo negali
būti traukiamas baužiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė išskyrus
atvejus, kai jis užtinkamas darant nusikaltimą. Klausimas dėl sutikimo patraukti teisėja baudžiamojon
atsakomybėn svarstomas pagal GP teikimą. Teisėjas už kalbas ar balsavimą KT negali būti
persekiojamas. KT teisėjo statuso turinį sudaro ir socialinės materialinės garantijos, mokamas
atlyginimas, kuris nustatytas įstatyme ir kurio negalima mažinti. Be visų garantijų teisėjams yra
numatyti ir darbinės veiklos bei kiti apribojimai: teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų
pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įmonėse ar įstaigose, išskyrus pedagoginį ar
kūrybinį darbą. Teisėjas negali gauti jokio kito atlyginimo išskyrus teisėjo ir už pedagoginę ar
kūrybinę veiklą. Teisėjas negali būti jokių kitų įmonių, įstaigų, organizacijų arba asmenų gynėju ar
atstovu, negali dalyvauti politinėje veikloje. KT teisėjai privalo laikytis etikos taisyklių, kurios
suformuotos LR KT reglamente (jį priima pats KT). Pagrindiniai reikalavimai yra šie: saugoti
profesijos garbę ir prestižą, nepažeisti žmogaus teisių ir orumo, nežeminti teisėjo vardo, teisėjas turi
būti nešališkas, išklausydamas procese dalyvaujančius asmenis turi būti jiems vienodai dėmesingas,
tačiau reiklus proceso tvarkos pažeidėjams, teisėjas turi vengti pokalbių apie nagrinėjamą bylą su
proceso dalyviais ne teismo proceso metu, negali pasiduoti valdžios ar valdymo institucijų, pareigūnų,
žiniasklaidos, atskirų piliečių įtakai, privalo įsigilinti į nagrinėjamos bylos esmę, vengti skubotumo ir
paviršutiniškumo, nevilkinti teismo proceso
KTĮ 10 str. „Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai gali būti sustabdyti Konstitucinio Teismo
sprendimu, kai:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka yra duotas sutikimas patraukti Konstitucinio Teismo teisėją
baudžiamojon atsakomybėn;
2) Seimo nutarimu po specialios tardymo komisijos išvados pradedamas Seime apkaltos
procesas Konstitucinio Teismo teisėjui;
3) įsiteisėjusiu teismo sprendimu teisėjas pripažįstamas nežinia kur esančiu.
Sustabdžius teisėjo įgaliojimus, jis netenka teisių, nustatytų šio įstatymo 9 ir 15 straipsniuose.
Kai nebelieka pagrindo Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimams sustabdyti, Konstitucinis
Teismas ne vėliau kaip per 3 dienas priima sprendimą dėl teisėjo įgaliojimų atstatymo. Jeigu nurodytu
laiku sprendimas nepriimamas, laikoma, kad Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai atstatyti nuo tos
dienos, kai jis faktiškai pradeda eiti savo pareigas, pareiškimu pranešdamas apie tai Konstitucinio
Teismo pirmininkui.“
Net ir sustabdžius teisėjo įgaliojimus jam išlieka asmens neliečiamumo, taip pat socialinės ir
materialinės garantijos. Kai nebėra pagrindo teisėjo įgaliojimams sustabdyti, KT ne vėliau kaip per
3d. priima sprendimą dėl teisėjo įgaliojimų atstatymo.
12 straipsnis. Materialinės sankcijos
Konstitucinio Teismo teisėjas negali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn. Konstitucinio
Teismo teisėjui už šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą, nedalyvavimą posėdžiuose be
pateisinamos priežasties Konstitucinio Teismo sprendimu gali būti taikomos materialinės sankcijos -
iki 50% sumažinamas atlyginimas už praėjusį mėnesį.
48 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo nusišalinimas ir nušalinimas
Konstitucinio Teismo teisėjas nusišalina ar gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu:
1) jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis, kai svarstomi paklausimai personaliniais
klausimais;
2) jis yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta Teisme nagrinėjama byla;
3) yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.
Jei yra aplinkybių, nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, prieš bylos nagrinėjimo pradžią
teisėjas privalo raštu apie tai pareikšti ir prašyti Konstitucinio Teismo spręsti jo nušalinimo klausimą.
Tais pačiais pagrindais ir tvarka motyvuotai nušalinimą gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys.
Jeigu šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja atliekant gauto prašymo
ar paklausimo išankstinį tyrimą, išankstinį tyrimą atliekantis teisėjas privalo raštu apie tai pareikšti ir
prašyti Konstitucinio Teismo pirmininko spręsti jo nusišalinimo klausimą. Teisėjo nusišalinimo nuo
prašymo ar paklausimo išankstinio tyrimo klausimą Konstitucinio Teismo pirmininko teikimu
sprendžia Konstitucinis Teismas.
55 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo tvarka
Konstitucinio Teismo nutarimas dėl bylos priimamas pasitarimų kambaryje. Nutarimas turi
būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį baigus nagrinėti bylą.
Priimtas nutarimas išdėstomas raštu ir visų dalyvavusių teisėjų pasirašomas.
Pataisos nutarime turi būti aptartos raštu prieš teisėjų parašus.
Konstitucinio Teismo teisėjas, turintis kitą nuomonę dėl Konstitucinio Teismo priimto akto,
turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po atitinkamo akto paskelbimo Teismo posėdžių salėje
raštu išdėstyti motyvuotą savo atskirąją nuomonę. Jeigu tokia nuomonė yra gauta ne vėliau kaip iki
Konstitucinio Teismo akto paskelbimo Teismo posėdžių salėje, posėdžio pirmininkas apie tai praneša
Teismo posėdžių salėje paskelbus Konstitucinio Teismo priimtą aktą.
Teisėjo atskiroji nuomonė skelbiama Konstitucinio Teismo interneto svetainėje, pridedama
prie bylos ir apie tai pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims ir visuomenės informavimo
priemonėms.

Konstitucinio Teismo nutarimų padariniai ir teisinės galios nukreipimas į ateitį bei oficialaus
paskelbimo atidėjimas. (be kita ko: Konstitucijos 107 str. 1 ir 2 d.; Konstitucinio Teismo
įstatymo 4 ir 5 str. bei 57 str. 3 d., aktuali redakcija)
Tačiau grįžtant prie šiame straipsnyje analizuojamo klausimo konstatuotina, kad sistemose, kuriose
konstitucinės justicijos institucijų sprendimai turi erga omnes poveikį, taip pat skirtingai sprendžiamas
klausimas dėl konstitucinės justicijos institucijos sprendimo įsigaliojimo laiko. Tradiciškai teismų
sprendimų galiojimas laiko aspektu skirstomas į tris grupes: ex tunc (nuo pradžios, galioja ir į praeitį),
ex nunc (nuo dabar), pro futuro (į ateitį)
107 straipsnis
Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos
Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai
paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra
galutiniai ir neskundžiami.
Byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas
Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo
aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja
Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens
konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo.
Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio trečiojoje dalyje
nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas.
4 straipsnis. Konstitucinio Teismo sudėtis ir sudarymo tvarka
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Konstitucinio Teismo
teisėjus, taip pat ir atnaujinant Teismo sudėtį, skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia
Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Teisėjų
kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio trečiasis ketvirtadienis. Valstybės pareigūnai,
pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teikiantys Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, privalo
ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki eilinės teisėjų kadencijos pabaigos pateikti Seimui naujų teisėjų
kandidatūras. Naujai paskirti Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia paskutinę iki jų kadencijos
pradžios darbo dieną. Nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs
teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas.
Kai Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta pirma laiko, į laisvą vietą likusiam
kadencijos laikui nustatyta bendra tvarka skiriamas naujas teisėjas. Jeigu toks teisėjas šias pareigas ėjo
ne ilgiau kaip šešerius metus, tai jis po ne mažesnės kaip trejų metų pertraukos gali eiti Konstitucinio
Teismo teisėjo pareigas dar vieną kadenciją.
Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento
teikimu.
 
5 straipsnis. Kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus
Konstitucinio Teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos
Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar
mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
Kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus pavardės iki svarstymo Seime paskelbiamos
spaudoje.
Seimui teikiamas Konstitucinio Teismo teisėjų ir pirmininko kandidatūras svarsto Seimo
Teisės ir teisėtvarkos komitetas uždarame posėdyje ir po to savo nuomonę pateikia Seimui.
57 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimas Teisme
Priėmęs nutarimą, Konstitucinis Teismas grįžta į posėdžių salę ir posėdžio pirmininkas
paskelbia Teismo nutarimą.
Visi esantieji posėdžių salėje, išskyrus Konstitucinio Teismo teisėjus, nutarimą išklauso
stovėdami.
Priėmus nutarimą, dalyvavę byloje asmenys bei kitos institucijos ir asmenys nebegali iš naujo
kelti Teisme klausimo dėl išnagrinėto teisės akto atitikimo Konstitucijai ar įstatymams arba ginčyti
Teismo išvados ar jo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Konstitucinio Teismo nutarimų išaiškinimas ir peržiūrėjimas. (Konstitucinio Teismo įstatymo

61, 62 str.; aktuali redakcija)
KTĮ 62 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ir sprendimo peržiūrėjimas
1. Konstitucinio Teismo nutarimas, išvada ir sprendimas gali būti peržiūrėti paties
Konstitucinio Teismo iniciatyva, jeigu paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios, jeigu
būtų buvusios žinomos Konstituciniam Teismui nutarimo, išvados ar sprendimo priėmimo
metu, būtų galėjusios lemti kitokį priimto nutarimo, išvados ar sprendimo turinį.
2. Tokiu atveju Konstitucinis Teismas priima sprendimą ir pradeda bylą nagrinėti iš naujo.
3. Konstitucinio Teismo sprendimas dėl savo nutarimo, išvados ar sprendimo išaiškinimo gali
būti peržiūrėtas ir tuo atveju, kai nutarimas, išvada ar sprendimas buvo išaiškintas ne pagal
tikrąjį jo turinį.
Nors Konstitucijoje nėra expressis verbis nurodyta, kad Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus
peržiūrėti savo nutarimus, išvadas, sprendimus, taip pat nėra expressis verbis nurodyti pagrindai,
kuriems esant Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus peržiūrėti savo nutarimus, išvadas, sprendimus,
tai nereiškia, jog minėti Konstitucinio Teismo įgaliojimai bei pagrindai Konstitucijoje apskritai nėra
nustatyti. Konstitucinio Teismo įgaliojimai peržiūrėti savo nutarimus, išvadas, sprendimus kyla iš
Konstitucinio Teismo konstitucinės paskirties vykdyti konstitucinį teisingumą, garantuoti
Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą.
Peržiūrėjimo objektais gali būti:

 Konstitucinio Teismo nutarimai.

 Sprendimai dėl atsisakymo nagrinėti prašymą.
 Sprendimai dėl teisenos nutraukimo.
 Sprendimai dėl bylos nutraukimo.
Konstitucinio Teismo nutarimų ar kitų aktų peržiūrėjimą galintys inicijuoti subjektai. Nors KTĮ
62 str. 1 d. nustatyta, kad nutarimas ar kitas aktas gali būti peržiūrėtas tik paties Konstitucinio Teismo
iniciatyva, tačiau kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, ši nuostata nereiškia, kad įvairūs teisės
subjektai, inter alia, tie, kurie pagal Konstituciją gali kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ar
paklausimu dėl klausimų, priskirtų Konstitucinio Teismo jurisdikcijai, negali Konstituciniame Teisme
kelti Konstitucinio Teismo baigiamojo akto peržiūrėjimo klausimo, tačiau pagal Konstituciją
spręsdamas, ar tai daryti, Konstitucinis Teismas turi plačią diskreciją. Vadinasi, į Konstitucinį Teismą
su siūlymu peržiūrėti atitinkamą Konstitucinio Teismo aktą gali kreiptis praktiškai bet kas, tačiau
Konstitucinis Teismas dėl tokio kreipimosi nepriims jokio procesinio sprendimo (t. y. priimti tokį
prašymą ar atsisakyti jį nagrinėti arba grąžinti jį pareiškėjui), tačiau tokiame siūlyme įžvelgęs
pagrindą peržiūrėti atitinkamą savo aktą Konstitucinis Teismas gali pradėti peržiūrėjimo procedūrą
savo iniciatyva.
KTĮ 19 str. 3 d. nustatyta, kad sprendimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ar sprendimo
peržiūrėjimo priimami visų Konstitucinio Teismo teisėjų balsų dauguma. Tačiau neaišku, kokia
teisėjų dauguma reikalinga norint inicijuoti atitinkamo akto peržiūrėjimo procedūrą, manytina,
kad šį teisėjų balsų daugumos reikalavimą reglamentuoja KTĮ 19 str. 4 d., pagal kurią kiti
Konstitucinio Teismo aktai priimami posėdyje dalyvaujančių Konstitucinio Teismo teisėjų balsų
dauguma.
Kai kurios su Konstitucinio Teismo aktų peržiūrėjimo procesu susijusios nuostatos įtvirtintos KTR:
1. Sprendimai dėl nutarimo, išvados, sprendimo peržiūrėjimo priimami pasitarimų kambaryje
(KTR 127 p.).
2. Sprendimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ar sprendimo peržiūrėjimo visada
skelbiami Teismo posėdžių salėje viešai juos perskaitant (KTR 130 p.).
3. Sprendimai dėl nutarimo, išvados, sprendimo peržiūrėjimo skelbiami Konstitucinio Teismo
interneto svetainėje ir įsigalioja jų paskelbimo dieną (KTR 139 p.).
4. Dėl sprendimų dėl nutarimo, išvados, sprendimo peržiūrėjimo gali būti pareiškiama atskiroji
nuomonė (KTR 145 p.)

KTĮ 61 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ir sprendimo aiškinimas

1. Konstitucinio Teismo nutarimą, išvadą ir sprendimą oficialiai gali aiškinti tik pats
Konstitucinis Teismas pagal dalyvavusių byloje asmenų, kitų šio įstatymo 60 straipsnio
pirmojoje dalyje nurodytų institucijų ar asmenų prašymą, taip pat savo iniciatyva. 
2. Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ir sprendimo aiškinimo teisminio posėdžio forma
yra laisva. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Dėl
Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ir sprendimo aiškinimo priimamas sprendimas –
atskiras dokumentas. Jis išsiunčiamas ir skelbiamas šio įstatymo nustatyta tvarka.
3. Konstitucinis Teismas privalo aiškinti savo nutarimą, išvadą ir sprendimą nekeisdamas jų
turinio. 
Konstitucinio Teismo įgaliojimai aiškinti savo nutarimus, kitus baigiamuosius aktus
Konstitucijoje expressis verbis nėra įtvirtinti, tačiau kaip ne sykį yra pažymėjęs Konstitucinis
Teismas, jie neabejotinai kyla iš Konstitucijos – konstitucinio teisinio reguliavimo visumos (inter
alia, konstitucinio teisinės valstybės principo), tokius Konstitucinio Teismo įgaliojimus suponuoja
pati Konstitucinio Teismo paskirtis vykdyti konstitucinį teisingumą, garantuoti Konstitucijos
viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą. Tai suponuoja būtinumą nurodytomis
aplinkybėmis Konstituciniam Teismui aiškinti atitinkamą Konstitucinio Teismo nutarimą, kitą
baigiamąjį aktą
Konstitucinio Teismo nutarimų, kitų baigiamųjų aktų aiškinimo instituto paskirtis – plačiau,
išsamiau atskleisti atitinkamų Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto nuostatų turinį,
prasmę, jeigu to reikia, kad būtų užtikrintas deramas to Konstitucinio Teismo nutarimo, kito
baigiamojo akto vykdymas, kad tuo Konstitucinio Teismo nutarimu, kitu baigiamuoju aktu būtų
vadovaujamasi. Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto aiškinimas galėtų būti
reikšmingas siekiant užtikrinti ne tik tai, kad būtų tinkamai įgyvendintas to akto rezoliucinėje dalyje
įtvirtintas sprendimas, bet ir tai, kad teisėkūros procese būtų deramai atsižvelgiama į Konstitucinio
Teismo formuojamą oficialiąją konstitucinę doktriną
Nėra aiškių nuostatų dėl sprendimų aiškinimo. Manytina, kad KTĮ 61 str. turėtų būti pildomas
nurodant, kokie konkrečiai Konstitucinio Teismo sprendimai gali būti aiškinami Konstituciniame
Teisme. Siūlytina įrašyti šias sprendimų kategorijas: sprendimai atsisakyti nagrinėti prašymą ar
paklausimą, sprendimai dėl bylos (teisenos) nutraukimo, sprendimai dėl nutarimo, išvados, sprendimo
aiškinimo, sprendimai dėl nutarimo, išvados, sprendimo peržiūrėjimo Taip pat manytina, kad nėra
ypatingo poreikio į aptariamos teisenos objektų sąrašą įtraukti nebaigiamuosius Konstitucinio Teismo
aktus, Konstitucinio Teismo pirmininko aktus bei organizacinius Teismo aktus, nes tai gali sudaryti
prielaidas nepagrįstam Teismo laiko ir resursų eikvojimui, dažnai ne itin reikšmingiems klausimams
nagrinėti.
KTĮ 60 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ir sprendimo išsiuntimas
 1. Konstitucinio Teismo nutarimas, išvada ir sprendimas ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jų
priėmimo dienos išsiunčiami:
 dalyvavusiems byloje asmenims;
 Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei;
 Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, generaliniam prokurorui, teisingumo ministrui.
2. Konstitucinio Teismo pirmininkas gali nurodyti, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, išvada
ir sprendimas būtų išsiųsti kitoms institucijoms, pareigūnams ar piliečiams.
KT nutarimo, išvados ir sprendimo išaiškinimo priimamas sprendimas – atskiras dokumentas.
Konstitucinis Teismas privalo aiškinti savo nutarimą, išvadą ir sprendimą nekeisdamas jų turinio
(KTĮ 61 str. 3 d.). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ši nuostata, be kita ko, reiškia,
jog aiškindamas savo nutarimą Konstitucinis Teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų
pakeista nutarimo nuostatų prasmė, inter alia, prasminė elementų, sudarančių nutarimo turinį,
visuma, argumentai, motyvai, kuriais grindžiamas tas Konstitucinio Teismo nutarimas.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad dėl Konstitucinio Teismo nutarimo aiškinimo priimtas
sprendimas yra neatskiriamas nuo Konstitucinio Teismo nutarimo.
Taigi apibendrinant Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos nuostatas, susijusias su sprendimų
dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, sprendimo ar išvados aiškinimo teisine galia, išskirtini šie
pagrindiniai ją apibūdinantys bruožai:
1. Sprendimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, sprendimo ar išvados aiškinimo yra
neatsiejami nuo atitinkamo nutarimo, išvados ar sprendimo.
2. Konstitucinis Teismas negali aiškinti to, ko jis toje konstitucinės justicijos byloje, kurioje
buvo priimtas prašomas išaiškinti aktas, netyrė.
3. Sprendimuose dėl Konstitucinio Teismo aktų išaiškinimo plėtojama oficiali konstitucinė
doktrina, tačiau šiuose Konstitucinio Teismo aktuose ji negali būti koreguojama.

Oficialiosios konstitucinės doktrinos plėtojimas ir koregavimas („reinterpretavimas“).

(Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas1, kuris iš dalies grindžiamas 2006 m. kovo 14
d. ir kovo 28 d. nutarimais)
Tirdamas įstatymų ir kitų teisės aktų atitiktį Konstitucijai Konstitucinis Teismas plėtoja savo
ankstesniuose nutarimuose, kituose aktuose pateiktą Konstitucijos nuostatų sampratą, atskleidžia
naujus atitinkamos konstitucinės justicijos bylos tyrimui būtinus Konstitucijoje numatyto teisinio
reguliavimo aspektus. Konstitucinės jurisprudencijos ir joje formuojamos oficialios konstitucinės
doktrinos raidai būdinga tai, kad ji yra formuojama ne visa iš kart, bet byla po bylos. Vienus tos
doktrinos elementus, atskleistus ankstesniuose KT aktuose papildant kitais, atskleidžiamais
vėlesniuose KT aktuose. Tai reiškia, kad KT neprivalo pirmą kartą pritaikydamas kurį nors straipsnį
atskleisti visus su tuo susijusios aspektus ir vėliau neva negalėti, nes naujų aspektų atskleidimas
prieštarautų. Konkrečioje byloje taikydamas tam tikrą straipsnį KT atskleidžia tik tiek aspektų,
susijusiu su tuo straipsniu, kiek reikia konkrečiai bylai išnagrinėti, tarp dviejų nutarimų gali būti metų
ar net kelių metų skirtumas, nors taikomas tas pats KT straipsnis, bet gali esmingai skirtis to straipsnio
tam tikrų aspektų aiškinimas.
Reinterpretavimas – išimtinė KT kompetencija, kuri leidžia koreguoti oficialią konstitucinę doktriną.
Koregavimas ir juo labiau reinterpretavimas yra ypatingi atvejai – turi būti laikomasi principo, kad
panašios bylos nagrinėjamos panašiai, todėl koreguoti doktriną ir juo labiau ją iš esmės pakeisti
reinterpretuojant galima tik laikantis pačio KT nurodytų sąlygų – aiškiai pažymima, kad yra ankstesnė
tam tikra doktrina, dėl kokių vertybių, priežasčių reikia koreguoti ankstesnę doktriną tam tikru
klausimu – siekiant užtikrinti žmogaus teisių plėtrą, teisinės valstybės principo plėtrą. Nei KT
rotacija, nei kitoks sudėties pasikeitimas negali būti veiksniu ar pagrindu atlikti ankstesnės doktrinos
koregavimą ar reinterpretavimą, šita pozicija netaikytina ir KT pirmininko pasikeitimui
Iš KT 2006 m. kovo 28 d. nutarimo
Tirdamas teisės aktų atitiktį Konstitucijai Konstitucinis Teismas plėtoja savo ankstesniuose
nutarimuose, kituose aktuose pateiktą Konstitucijos nuostatų sampratą, atskleidžia naujus, atitinkamai
konstitucinės justicijos bylai tirti būtinus Konstitucijoje nustatyto teisinio reguliavimo aspektus; taigi
oficiali konstitucinė doktrina bet kuriuo konstitucinio teisinio reguliavimo klausimu yra formuojama
ne „visa iškart“, bet „byla po bylos“. Dėl to apskritai nėra neįmanoma, kad Konstitucinio Teismo
jurisprudencijoje tam tikru metu būtų ir tokių oficialių konstitucinių doktrininių nuostatų (doktrinos
fragmentų arba užuomazgų), kurios sugretintos, bet vertinamos atsietos nuo viso oficialaus
konstitucinio doktrininio konteksto ir (arba) bendrųjų teisės principų gali būti traktuojamos kaip
konkuruojančios. Jeigu Konstitucijos tekstas nepakinta, lieka stabilus, minėta tikra ar tariama šių
oficialių konstitucinių doktrininių nuostatų konkurencija yra pašalinama toliau aiškinant ir plėtojant
Konstitucijos nuostatų sampratą, šių nuostatų pagrindu jau suformuluotas oficialias konstitucines
doktrinines nuostatas.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad oficialių doktrininių nuostatų tolesnis aiškinimas ir plėtojimas
naujose konstitucinės justicijos bylose priimtuose Konstitucinio Teismo aktuose tam tikromis
aplinkybėmis gali suponuoti ne tik naujų konstitucinio teisinio reguliavimo aspektų atskleidimą ir
ankstesniuose Konstitucinio Teismo aktuose pateiktos Konstitucijos nuostatų sampratos papildymą,
bet ir anksčiau suformuluotų oficialių konstitucinių doktrininių nuostatų reinterpretavimą, kai oficiali
konstitucinė doktrina yra pakoreguojama. Kiekvienas konstitucinės doktrinos reinterpretavimo atvejis
turi būti deramai argumentuojamas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad joks oficialios
konstitucinės doktrinos plėtojimas (tiek Konstitucijos nuostatų sampratos plėtojimas, tiek ankstesnių
konstitucinių doktrininių nuostatų reinterpretavimas) pagal Konstituciją nėra ir negali būti pagrindas
peržiūrėti ankstesnėse konstitucinės justicijos bylose priimtus nutarimus, išvadas, sprendimus ar jų
argumentavimą.

Asmens individualus konstitucinis skundas ir jo koncepcija bei jos įgyvendinimas.

Svarbu pažymėti ir tai, kad individualaus konstitucinio skundo institutas ne tik sudaro sąlygas
individams ginti savo teises ir laisves, bet ir padeda įgyvendinti tokius konstitucinius principus kaip
konstitucijos viršenybė bei valdžių padalijimas ir įtraukia individus į valstybės valdymo procesus.
Taigi pasitelkdamas šį institutą individas tampa aktyviu nacionalinės teisės sistemos
konstitucionalizacijos proceso dalyviu.
Individualaus konstitucinio skundo objektas
Asmuo individualų konstitucinį skundą gali pateikti dėl tų pačių teisės aktų (jeigu jų pagrindų
priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves), kurių konstitucingumą iki šiol
galėjo ginčyti ir kiti subjektai, t. y. dėl įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento
aktų, Respublikos Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai ar kitam aukštesnės galios teisės aktui
(Konstitucijos 106 str. 4 d.). Taigi Lietuvoje pasirinktas siauro dalyko konstitucinio skundo modelis,
kai konstitucinis skundas gali būti paduodamas, jeigu valstybės valdžios įgaliojimus turinti institucija
priėmė sprendimą, remdamasi (galimai) Konstitucijai prieštaraujančiu teisės aktu, bet ne plataus
dalyko konstitucinio skundo modelis, kurio skiriamasis bruožas yra tai, kad individualus konstitucinis
skundas gali būti paduodamas ne tik dėl teisės normos, kuri yra konkretaus sprendimo pagrindas,
atitikties Konstitucijai, bet ir dėl to, kaip teisminės ar kitos valstybės valdžios institucijos šią teisės
normą taiko.
Kalbant apie Konstitucinio Teismo kompetenciją kontroliuojant teisės aktų konstitucingumą, iškyla
kita problema – ją apibrėžiančių Konstitucijos straipsnių nuostatų formulavimas labai lakoniškas, jose
nedetalizuojama, kokie konkrečiai įstatymai (be paprastųjų) ir kiti teisės aktai gali būti konstitucinės
kontrolės objektais. Pvz., Konstitucijos 102 ir 105 str. expressis verbis nepaminėti Konstitucijos
keitimo įstatymai, konstituciniai įstatymai, įstatymai, kuriais ratifikuotos tarptautinės sutartys, Seimo
statutas. Tačiau esama nuomonės, kad Konstitucijos nuostatų lakoniškumas kaip tik išplečia
konstitucinės kontrolės galimybes 35 . Taip pat tvirtinama, kad abstraktus terminas „aktai“
Konstitucijos 102 str. ir 105 str. vartojamas sąmoningai, sudarant Konstituciniam Teismui galimybę
prireikus vertinti ir Konstitucijoje tiesiogiai neįvardytų aktų konstitucingumą, jei tuo sprendžiama
akivaizdi konstitucinė problema
Subjektai, turintys teisę kreiptis į KT su individualiu konstituciniu skundu
Subjektas, galintis kreiptis į Konstitucinį Teismą su individualiu konstituciniu skundu, Konstitucijos
106 straipsnyje įvardijamas labai talpia formuluote „kiekvienas asmuo“. Konstitucija nedetalizuoja
kas konkrečiai patenka į aptariamą sąvoką: tik fiziniai ar ir juridiniai asmenys; tik Lietuvos
Respublikos piliečiai ar ir kitų valstybių piliečiai, asmenys be pilietybės ir kt. KTĮ taip pat neapibrėžia
išsamaus aptariamų subjektų rato. Tačiau šio įstatymo nuostatų analizė leidžia užtikrintai tvirtinti, kad
į šį ratą patenka ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Pvz., KTĮ 32 str. kalbama apie juridinio
asmens atstovavimą Konstituciniame Teisme, 67 1 str. nurodoma, kad Konstitucijos 106 straipsnio
ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašyme Konstituciniam Teismui turi būti nurodyta prašymą
teikiančio asmens vardas, pavardė (pavadinimas). Vis dėlto KTĮ nepateikia atsakymo į tai, ar visi
juridiniai asmenys patenka į aptariamą ratą. Pvz., ar tik privatūs ar ir viešieji juridiniai asmenys turi
individualaus konstitucinio skundo teisę. Fizinių asmenų kategorija taip pat nedetalizuota,
Konstitucijoje ir KTĮ expressis verbis nenurodyta ar individualaus konstitucinio skundo subjektais
gali būti tik piliečiai ar ir užsieniečiai, taip pat asmenys be pilietybės. Tačiau atsižvelgiant į
Konstitucijoje pavartotą plačią „kiekvieno asmens“ formuluotę, logiška manyti, kad visos paminėtos
subjektų kategorijos į ją turėtų patekti. Priešingu atveju individualaus konstitucinio skundo subjektų
ratui apibrėžti būtų pasirinkta „žmogaus“, arba „piliečio“ sąvoka. Ateityje nagrinėdamas
konstitucinius skundus Konstitucinis Teismas turėtų suformuluoti oficialiąją konstitucinę doktriną
šiuo klausimu, kurioje tikėtina bus įvardyti visi paminėti subjektai. Tokią poziciją patvirtina ir
Konstitucinio Teismo interneto svetainėje pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus
dėl individualaus konstitucinio skundo pateikimo tvarkos. Šioje informacijoje nurodoma, kad
individualų konstitucinį skundą gali pateikti: 1) fiziniai asmenys, t. y. Lietuvos Respublikos piliečiai,
kitų valstybių piliečiai, asmenys be pilietybės; 2) juridiniai asmenys:  privatūs juridiniai asmenys
(pvz., uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, individualios įmonės ir t.
t.); viešieji juridiniai asmenys (pvz., valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės
įstaigos, viešosios įstaigos, profesinės sąjungos, religinės bendruomenės, asociacijos ir t. t.).
Pažymėtina ir tai, kad tam tikros individualaus konstitucinio skundo subjektų kategorijos
neišvengiamai turės tam tikrų išskirtinumų kitų atžvilgiu. Pavyzdžiui, užsienio valstybių piliečiai,
asmenys be pilietybės, neturi kai kurių piliečio teisių (pvz., teisė balsuoti per Seimo ar Prezidento
rinkimus yra politinė Lietuvos Respublikos piliečio teisė), todėl jų pateikti skundai dėl atitinkamų
teisių negalės būti nagrinėjami, savos specifikos turės ir juridinių asmenų kategorija (ypač viešųjų).
Vis dėlto apibendrintai galima konstatuoti, kad nors konkretaus subjektų rato neišskyrimas
Konstitucijoje ir KTĮ kelia tam tikrų neaiškumu, tačiau, kaip minėta, Konstitucijos nuostatų
lakoniškumas kaip tik išplečia konstitucinės kontrolės galimybes, todėl aptakios „kiekvieno asmens“
formuluotės pasirinkimas Konstitucijoje laikytinas daugiau konstitucinio skundo modelio privalumu,
nes neužkerta kelio skirtingų kategorijų subjektams ginti savo teisių Konstituciniame Teisme.
Individualių konstitucinių skundų srautą mažinantys filtrai
Nors individualių konstitucinių skundų srautas suteikia galimybę apginti savo pažeistas teises, tačiau
per didelis skundų skaičius, gali pakenkti sklandžiam konstitucinės justicijos funkcionavimui.
Valstybėse, kuriose funkcionuoja individualus konstitucinis skundas, labiausiai paplitę šie nepagrįstų
individualių konstitucinių skundų srautą sumažinantys filtrai:
1. Reikalavimas, kad pareiškėjo, bet ne trečiojo asmens, teisės ir laisvės būtų pažeidžiamos
(galimai) Konstitucijai prieštaraujančiu teisės aktu.
2. Reikalavimas išnaudoti visas kitas teisines gynybos priemones.
3. Konstitucinio skundo padavimo terminas.
4. Reikalavimas, kad skundą pagal nustatytus reikalavimus galėtų parengti advokatas.
5. Kreipimosi apmokestinimas.
Lietuvos individualaus konstitucinio skundo modelyje įtvirtintos pirmos trys paminėtos priemonės.
Dvi iš jų įtvirtintos Konstitucijoje:
1. „asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl aktų, kurių pagrindu priimtas
sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves“.
2. „asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones“ (106 str. 4 d.). Nors esama daug
galimų individualaus konstitucinio skundo instituto apibrėžimų, tačiau turbūt taikliausiai jį
apibūdinantis būtų šis: tai papildoma teisinė priemonė, kuria kreipiamasi į konstitucinį teismą
ar kitą panašią instituciją, ja ginamos asmens konstitucinės teisės ir laivės. Šios teisės ir
laisvės galimai pažeidžiamos tam tikrų valdžios institucijų aktais. Būtent dėl reikalavimo
išnaudoti visas teisinės gynybos priemones konstitucinis skundas gali būti įvardijamas kaip
papildoma teisinės gynybos priemonė. Tai leidžia pabrėžti, kad individualaus konstitucinio
skundo egzistavimas nepaneigia kitų žmogaus teisių apsaugos galimybių. Juk individualaus
konstitucinio skundo mechanizmas yra pasitelkiamas, kai neįmanoma užkirsti kelio žmogaus
teisių pažeidimui bendrosiomis teisių apsaugos priemonėmis
3. Trečioji – ordinarinės teisės lygmeniu. KTĮ nustatytas 4 mėnesių skundo padavimo
terminas po paskutinės instancijos, sprendusios bylą, galutinio sprendimo (65 str. 2 d. 3
p.).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs ir tai, kokių

klausimų jis netiria, pvz., įstatymo ar kito teisės akto taikymo klausimų,
normų kolizijų klausimų, tos pačios galios teisės aktų suderinamumo
klausimų, Seimo komisijų, kitų Seimo struktūrinių padalinių priimtų teisės
aktų.