Konstitucinės kontrolės samprata ir raida Lietuvoje

Kiekvienos demokratinės teisinės valstybės siekis yra užtikrinti aukščiausiąją juridinę galią turinčio
šalies teisės akto – Konstitucijos viršenybę tarp visų kitų teisės aktų. Įstatymų ir kitų teisės aktų
atitiktį Konstitucijai paprastai užtikrina konstitucinės kontrolės institucijos, vykdančios konstitucinį
teisingumą.

Nors konstitucinės kontrolės institutui kiekvienoje valstybėje būdingos tam tikros specifinės ypatybės,
jo turinį atskleidžia šie pagrindiniai elementai:
- kokių teisės aktų atitiktis konstitucijai yra tiriama,
- kada tai daroma (kontrolės vykdymo laikas),
- kokia yra kontrolės forma,
- ar konstitucinės kontrolės institucijų sprendimai yra privalomi.

Pagal tai, kada vykdoma, skiriama:

- išankstinė konstitucinė kontrolė - tiriama nepasirašytų ir nepaskelbtų teisės aktų atitiktis
konstitucijai;
- Paskesnioji konstitucinė kontrolė - tiriama jau įsigaliojusių įstatymų ir kitų teisės aktų
atitiktis konstitucijai.

Taip pat yra skiriama:

- abstrakčios formos konstitucinė kontrolė - atveju teisės akto atitikties Konstitucijai tyrimas
nėra siejamas su konkrečiu atveju ar konkrečios bylos nagrinėjimu teisme.
- konkrečios formos konstitucinė kontrolė - atliekama dėl konkrečiame teisiniame ginče
taikytino teisės akto.

Konstitucinės kontrolės institucijos sprendimai gali būti privalomi:

- tik bylos šalims t. y. tik jos privalo netaikyti prieštaraujančiais Konstitucijai pripažintų teisės
aktų,
- visuotinai privalomi.
- Atsižvelgiant į priimto sprendimo sukeliamus padarinius, galima skirti du konstitucinės
kontrolės modelius;
- pirmajam būdinga tai, kad konstitucinės kontrolės institucijos sprendimų galia nukreipiama į
ateitį, t. y. prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas teisės aktas negalioja nuo tokio
sprendimo paskelbimo dienos;
- kitais atvejais konstitucinės kontrolės institucijos sprendimas turi grįžtamąją galią:
prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo.

KT įsteigimas buvo numatytas 1992 m. spalio 25 d. priimtoje Konstitucijoje.

Įgyvendinant Konstitucijos nuostatas, 1993 m. buvo priimtas KT įstatymas. Pagrindinė KT funkcija –
vykdyti konstitucinį teisingumą ir įgyvendinti konstitucinę teisės aktų kontrolę: spręsti, ar įstatymai ir
kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei
Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.
1993 m. vasarį – kovą prisiekė KT teisėjai, KT buvo skirtos patalpos
1993 m. rugpjūtį KT paskelbė, kad priima prašymus
1993 m. rugsėjo 15 d. įvyko pirmasis KT posėdis ir 1993 m. rugsėjo 17 d. buvo priimtas pirmasis
nutarimas Dėl Vilniaus miesto tarybos paleidimo.
Taigi Lietuva pasirinko europinės konstitucinės kontrolės modelį, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų
konstitucingumo patikrą atlieka speciali teisminė institucija – Konstitucinis Teismas.

Pabrėžtina, kad nors iki 1992 m. Konstitucijos priėmimo konstitucinės kontrolės institucijos (nei
teisminės, nei neteisminės) Lietuvoje nebuvo, minčių apie jos įsteigimą ir būtinybę kilo ne kartą, o
teisės aktų teisėtumo patikros konstitucinių prielaidų galima rasti Lietuvos tarpukario konstitucijose.