KONSTITUCINIAI PRINCIPAI

Konstituciniai principai – tai konstitucinę galią turinčios nuostatos, nustatančios konstitucinio

teisinio reguliavimo ribas, standartus, gaires. Nenustato teisinio reguliavimo turinio, tik tam
tikrus esminius dalykus – apibrėžia normos turinį, bet patys nėra elgesio taisyklės.
Pagal tai, kaip yra išreikšti:
• Pirminiai principai – tiesiogiai pačioje Konstitucijoje įtvirtinti principai, “įrašyti”
viename ar kitame Konstitucijos str. (pvz., 2 str. suverenitetas priklauso tautai)
• Išvestiniai principai – nėra tiesiogiai įrašyti į kurį nors Konstitucijos str., tačiau yra iš jų
išvedami (5 str. valdžių padalijimo princ.)
Pagal tai, kam skirti:
• Koordinaciniai – lemia konstitucinių nuostatų darbą ir turinio nuoseklumą (KTVP)
• Determinacinai – lemia ordinarinės (visos kitos) teisės derinimą su konstitucine teise
(niekas negali būti sulaikytas be pagrindo).

Konstituciniai principai – Konstitucijoje įtvirtintos pamatinės nuostatos, lemiančios viso teisinio

reguliavimo kryptį. Konstituciniai principai ir konstitucinės teisės normos yra glaudžiai susiję
tarpusavyje, kartais kai kurias nuostatas galima laikyti ir principais, ir normomis. Pavyzdžiui,
Konstitucijos 29 str. įtvirtinta: įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams
visi asmenys lygūs. Tačiau principai konkrečiai neformuoja teisinių santykių subjekto teisių ir
pareigų, o apibendrina svarbiausius, socialiniu požiūriu reikšmingiausius reiškinius ir procesus,
nustato jų apimtį ir ribas – taip daroma įtaka visai teisinei sistemai, nes visi teisinių santykių
subjektai privalo jais vadovautis, jų nepažeisti.
Verčiant iš lotynų kalbos principium reiškia „pradžia, pagrindas“, taigi būtų galima teigti, kad
konstitucinėje teisėje principai yra visa ko pagrindas. Pasak E. Kūrio, teisės principai yra teisės
sistemos pamatinės nuostatos, kuriomis grindžiamas teisinis reguliavimas ir teisinė praktika,
bendrasis ir individualusis teisinis reguliavimas bei teisės įgyvendinimas. Teisės principai
persmelkia ir teisinį reguliavimą, ir teisinę praktiką.
Konstituciniai principai ir konstitucinės normos sudaro darnią sistemą. Tarp konstitucinių principų
ir konstitucinių normų negali būti ir nėra priešpriešos. Kaip tik konstituciniai principai organizuoja į
darnią visumą visas Konstitucijos nuostatas, neleidžia, kad Konstitucijoje būtų vidinių prieštarų ar
tokio jos aiškinimo, kai iškreipiama ar paneigiama kurios nors Konstitucijos nuostatos prasmė, kuri
nors Konstitucijoje įtvirtinta ir jos ginama vertybė. Per konstitucinius principus atsiskleidžia ne tik
Konstitucijos raidė, bet ir jos dvasia – tos vertybės ir siekiai.
Teigiama, kad principai nuo normų skiriasi šiais požymiais:
- abstraktumu ar išraiška (principai, palyginti su normomis, yra platesni, bendresni,
nekonkretizuoti);
- principai nurodo tam tikrą tikslą (jie vertinami ne tik kaip teikiantys juos išreiškiančių normų
paaiškinimą ar loginį pagrindimą, bet ir kaip padedantys jas pateisinti).
Pabrėžtina, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniais principais. Bet kuri
ordinarinės teisės norma, prieštaraujanti konstituciniam principui, negali būti taikoma, bet turi būti
pašalinama iš teisės sistemos.
Konstituciniai principai yra konstitucinio reguliavimo pagrindas, ant kurio „lipdoma“ norminė
medžiaga. Jie koordinuoja, organizuoja į visumą konstitucines nuostatas, suteikia pagrindą ir kryptį
visai ordinarinei teisei, kartu užtikrina Konstitucijos viršenybę.
Konstitucijos 6 str. 1 d. įtvirtinta, kad Konstitucija yra vientisas aktas, todėl darytina išvada, kad
konstituciniai principai lemia vienas kitą.