NORMINIO AKTO GALIOJIMAS

Norminio akto galiojimo pradžia:

Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas 20str:
1. Norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre,
jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data, išskyrus šio straipsnio 12
dalyje numatytus atvejus (12. Teisės aktų ir jais patvirtintų teritorijų planavimo
dokumentų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijų
planavimo įstatyme.)
Norminis aktas gali būti pritaikytas konkrečiam atvejui, kai yra 3 grupės sąlygų.
 Norminis aktas turi būti įsigaliojęs ir jo galiojimas neturi būti pasibaigęs. Įsigaliojęs
yra žiūrima į tą norminio akto redakcija, kuri galiojo vertinimų veiksmų atlikimo
metu.
 Norminis aktas turi būti taikomas būtent tam adresatui, kurio veiksmai yra vertinami.
 Norminiai aktai turi galioti tam tikroje teritorijoje.
Kaip tik todėl norminių aktų galiojimas yra tiriamas trimis aspektais.
1. GALIOJIMAS LAIKE (Temporalinis aspektas (laiko atžvilgiu galioja ar ne)). Šiuo
atveju yra vertinamas norminio akto galiojimo laikotarpis, tai yra nuo akto įsigaliojimo
iki akto galiojimo pabaigos. Įsigaliojimo pradžia: taikoma bendroji taisyklė, aktas negali

įsigalioti ankščiau negu adresatas įgyja objektyvią galimybę susipažinti su reguliavimo

 turiniu. (turi būti viešai paskelbta). Norminis aktas įsigalioja kitą diena, po jo paskelbimo
teisės aktų registre, jeigu pačiame akte nenurodytas kitas įsigaliojimo terminas.

1. GALIOJIMAS ASMENIU. Norminių aktų galiojimas asmens atžvilgiu reiškia, kad

šie norminiai aktai vienodai galioja visiems asmenims, esantiems norminio akto
galiojimo teritorijoje. Norminiai aktai gali būti taikomi ne tik visiems be išimties
asmenims, bet tik tam tikrai asmenų (subjektų) kategorijai. Paprastai tai matyti iš akto
turinio ar net jo pavadinimo. Tam tikrais atvejais norminiai aktai yra taikomi tik
piliečiams. Baudžiamąją ir administracinę atsakomybę įtvirtinantys įstatymai
diplomatinę neliečiamybę turintiems asmenims. (Diplomatinius rangus turintys ir arba
diplomatines pareigas einantys asmenys ir jų šeimos nariai, administracinio personalo
nariai, jei jie nėra Lietuvos piliečiai ir konsulinių atstovybių pareigūnai. Tokie
asmenys yra skelbiami persona non grata ir pašalinami iš šalies. Baudžiamoji ir
administracinė atsakomybė niekada netaikoma Prezidentui (be jokių išlygų), o
ministrams, premjerui, teisėjams, seimo nariams gali būti taikomi laikantis tam tikros
tvarkos: gavus seimo sutikimą. Dėl administracinės atsakomybės ši tvarką galioja, kai
už ją gresia administracinis areštas. Norminio akto veikimas gali būti siejamas su
adresato požymiais (specialiais).
2. GALIOJIMU ERDVĖJE. Geografinė ir teisinė valstybės teritorijos samprata
nesutampa. Teisinė teritorijos samprata yra platesnė, nei geografinė. Teisinė Lietuvos
teritorija – tai valstybės sienomis apribota sausumos teritorija, vidaus ir teritoriniai
Baltijos jūros vandenys, oro erdvė virš sausumos, žemės gelmės, Lietuvos ambasadų
teritorijos užsienio šalyse, visi laivai su Lietuvos vėliava, esantys atviroje jūroje, karo
laivai, esantys kitų šalių teritoriniuose vandenyse, skraidančių ir kosminių aparatų
kabinos, esančios atmosferoje. Šitaip suprantamoje Lietuvos teritorijoje galioja
Lietuvos įstatymai.
Akto galiojimo pabaiga:

 Kai baigiasi jame nurodytas terminas, jeigu aktas buvo terminuotas.

 Aktas baigia galioti, kai yra panaikinamas kitu aktu.
 Aktas baigia galioti, kai kompetentinga institucija priima aktą, kitaip reguliuojantį santykius,
o senasis nepanaikintas.
 Aktas baigia galioti, kai aktas yra pripažįstamas nekonstituciniu (konstitucinis teismas).
Konstitucinis teismas nenaikina nekonstitucinių aktų, tačiau paskelbia jį prieštaraujančiu
Konstitucijai ir iš to akto negali būti kildinamos jokios teisinės pareigos, juo remtis
nebegalima.
Grįžtamasis akto galiojimas (retroaktyvusis)
Norminiai aktai (bendra taisyklė) yra taikomi tik į priekį, tai yra tiems santykiams, kuria atsirado po
ako įsigaliojimo.
Atgal galioja aktai, kurie naikina arba švelnina baudžiamąją arba administracinę atsakomybę. Ši
taisyklė netaikoma nei darbo nei civiliniai sričiai. Pvz.: taikomi už veikas, kuriomis padaromi itin
sunkūs nusikaltimai (pvz.: už genocidą).
Atgal gali galioti aktas, kuris paaiškina ankščiau priimto akto nuostatas, nekeičiant jo turinio.

Kitam seminarui:
Teisinis reguliavimas ir teisiniai santykiai
Teisinio reguliavimo sfera, priemonės, pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai,
Teisinių santykių požymiai, teisinių santykių struktūra, objektas, subjektai, turinys
Teisiniai faktai kaip teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo prielaidos.
Straipsnis: Giedrė Lastauskienė „Teisinio reguliavimo priemonių derinimas“ Teisės žurnale 2005m
57tomas.