ĮSTATYMŲ LEIDYBOS PROCEDŪRA SEIME

Įstatymų leidyba – kompetentingų institucijų veikla, kurios tikslas – priimti aukščiausią teisinę galią
šalyje tam tikru laikotarpiu turinčius teisės aktus – įstatymus.

Įstatymų leidybos subjektai:

- Atstovaujamosios institucijos: parlamentas ir prezidentas.
- Piliečiai – referendumu.

Įstatymų leidyba
- Seimas leidžia: įstatymus, konstitucinius įstatymus, nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo,
kitus Seimo nutarimus, taip pat kitus teisės aktus, reikalingus Seimo funkcijoms įgyvendinti.
- Įgaliojimų leisti įstatymus negali perduoti kitoms valstybės institucijoms, o šios negali jų
perimti – Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos.
- Įstatymų leidybos proceso stadijos: įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas;
įstatymo projekto svarstymas; įstatymų priėmimas; įstatymų pasirašymas, paskelbimas ir
įsigaliojimas.
- Įstatymai gali būti priimami skubos ir ypatingos skubos tvarka, kai sutrumpinamos arba
praleidžiamos kai kurios stadijos.

Įstatymų leidyba – išimtinė Seimo kompetencija

• Seimas gali priimti bet kokį įstatymą, taip pat konstitucinį įstatymą, įstatymą dėl
Konstitucijos keitimo, poįstatyminį teisės aktą (Seimo nutarimą, sprendimą, rezoliuciją),
tačiau tik:
 laikydamasis Konstitucijos reikalavimų;
 nepažeisdamas Seimo statute ir kituose įstatymuose nustatytos įstatymų priėmimo
tvarkos.
 Konstitucinius įgaliojimus leisti įstatymus Seimas įgyvendina:
 priimdamas naujus įstatymus,
 keisdamas ar papildydamas galiojančius įstatymus,
 pripažindamas įstatymus netekusiais galios.

Įstatymų leidybos proceso stadijos

• Konstitucijoje skiriamos tokios pagrindinės įstatymų leidybos proceso stadijos:
 Įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas;
 Įstatymo projekto svarstymas;
 Įstatymo priėmimas;
 Įstatymo pasirašymas;
 Įstatymo oficialus paskelbimas ir įsigaliojimas.
• Tik pasibaigus vienai įstatymų priėmimo stadijai nuosekliai prasideda kita stadija.

Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė

Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi:

- Seimo nariai (po vieną arba grupė);
- Respublikos Prezidentas;
- Vyriausybė;
- 50 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Ši stadija įgyvendinama Seimo posėdžiui pateikiant konkretų įstatymo projektą kartu su
aiškinamuoju raštu, gautomis nuomonėmis. Toks pasiūlymas regstruojamas Seimo posėdžių
sekretoriate.
Dėl užregistruoto įstatymo projekto Seimo kanceliarijos Teisės departamentas parengia išvadas, ar tas
projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir juridinės technikos taisykles.
Dėl pateikto įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekto Seimas priima vieną iš šių sprendimų:
1) pradėti projekto svarstymo procedūrą;
2) atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti
iki pakartotinio projekto pateikimo Seime;
3) atmesti projektą nurodant motyvus.

Įstatymo projekto svarstymas

Tai viena svarbiausių įstatymų leidybos proceso stadijų, kurios metu ypatingas dėmesys skiriamas
teisėkūros proceso viešumo ir skaidrumo reikalavimų užtikrinimui, taip pat tam, kad būtų priimami
tik kokybiški įstatymai.
Pagal Seimo statutą skiriami du įstatymo projekto svarstymo etapai:
 svarstymas Seimo komitetuose (pagrindiniame ir papildomuose, beveik visada – Teisės ir
teisėtvarkos k.);
 svarstymas Seimo posėdyje.
Po svarstymo Seimas gali nuspręsti:
a) pritarti komiteto patvirtintam įstatymo projektui;
b) grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti;
c) daryti projekto svarstymo pertrauką;
d) grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės;
e) atmesti projektą ir prireikus pavesti parengti naują.

Įstatymo priėmimas Seimo posėdyje

Įstatymo priėmimo metu Seimo posėdyje yra sprendžiama:
a) ar pritarti kiekvienam įstatymo straipsniui;
b) ar pritarti pataisoms, kurios pateiktos likus 24 val. iki įstatymo priėmimo Seimo posėdyje;
c) ar priimti visą įstatymą.
Pirmiausia balsuojama dėl atskirų įstatymo projekto dalių; straipsniai priimami iš eilės. Apsvarsčius
visus įstatymo projekto straipsnius, balsuojama dėl viso įstatymo projekto.
Pagal Konstitucijos 69 str. paprastieji įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma
Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje, o konstituciniai įstatymai – jei už juos balsuoja daugiau nei
pusė visų Seimo narių (konstitucinis įstatymas, kuriuo nustatytas konstitucinių įstatymų sąrašas,
priimamas, jei už jį balsuoja 3/5 visų Seimo narių).
Paprasti įstatymai keičiami posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, o konstituciniai
įstatymai – 3/5 Seimo narių balsų dauguma.

Įstatymo pasirašymas
Įstatymų leidybos procedūroje dalyvauja ir Respublikos Prezidentas, kuris ne vėliau kaip per 10
dienų nuo įstatymo priėmimo privalo:
a) jį pasirašyti ir oficialiai paskelbti, arba
b) grąžinti Seimui įstatymą svarstyti iš naujo (santykinio veto teisė), pateikdamas grąžinimo
motyvus, taip pat pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymo (bet nebūtinai).
Seimas gali įveikti Respublikos Prezidento veto, jei už grąžintą įstatymą balsuoja daugiau nei pusė
visų Seimo narių (arba daugiau nei pusė posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, jei pritariama
Prezidento pastaboms). Jei taip nutinka, Respublikos Prezidentas privalo pasirašyti įstatymą ne vėliau
nei per 3 dienas.
Jei Prezidentas dėl kokių nors priežasčių nepasirašo įstatymo, jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo
pirmininkas.

Oficialus įstatymo paskelbimas

- Galioja tik oficialiai paskelbti įstatymai.
- Teisė negali būti nevieša.
 - Tai būtina sąlyga tam, kad teisinių santykių subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra
jų turinys, ir juos vykdytų.
- Oficialiai įstatymai skelbiami Teisės aktų registre (TAR’e) www.e-tar.lt
- Įstatymai įsigalioja nuo jų paskelbimo TAR’e dienos (jei pačiame įstatyme nenumatyta kita
įsigaliojimo data; kartais vacatio legis gali būti būtina), poįstatyminiai aktai – kitą dieną po
paskelbimo TAR’e.
- Įstatymai skelbiami tik lietuvių kalba.

Skubos ir ypatingos skubos tvarka

Skubos tvarka gali būti taikoma ypatingais atvejais, kai dėl susiklosčiusių politinių, socialinių,
ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reguliavimą,
siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes.
Ypatingos skubos tvarka gali būti taikoma tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai
būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, kaip antai įvedant
arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, priimant sprendimą
panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus itin skubiai vykdyti
tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai
grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo
sprendimai.

Bendrieji esminiai konstituciniai reikalavimai įstatymų leidybai

- Įstatymai būtų aiškūs, suprantami, neprieštaringi, teisės aktų formuluotės juose būtų tikslios;
- Naujai priimami įstatymai turi derėti su anksčiau priimtais (turi būti užtikrinami teisės
sistemos nuoseklumas ir vidinė darna);
- Teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius
visuomeninius santykius;
- Teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia);
- Negalima nustatyti iš naujo tokio teisinio reguliavimo, kurį vieną kartą KT jau pripažino
prieštaraujančiu Konstitucijai;
- Neturi būti techninių klaidų, netikslių nuorodų ir pan.