Nuasmeninta

Byla Nr. 16-A/2020

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS
ĮSTATYMO (2016 M. BIRŽELIO 2 D. REDAKCIJA) 158 STRAIPSNIO
2 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2022 m. vasario 10 d. Nr. KT20-A-N1/2022

Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų

Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro,
Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 531 straipsniais, Teismo posėdyje 2022 m. sausio 20 d. rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 16-A/2020 pagal pareiškėjos [duomenys
neskelbiami] prašymą Nr. 1A-213/2020 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio
1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) 158 straipsnio
2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas arba, jeigu
prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį
išsilavinimą, surašyti šį prašymą turi teisę jis pats.

Konstitucinis Teismas
nustatė:

I
Prašymo aplinkybės ir pareiškėjos argumentai
 2

1. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo

(2016 m. birželio 2 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies
8, 10 punktais, buvo pateikusi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti
procesą pagal jos skundą išnagrinėtoje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, nes buvo
nepašalinti jo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartyje nurodyti trūkumai – nepateikti įrodymai,
patvirtinantys, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašė ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytus
reikalavimus atitinkantis asmuo.
2. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui grindžiamas šiais argumentais.
2.1. Pasak pareiškėjos, Konstitucijos ir įstatymų suponuojama teismo sprendimo teisinė
galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą,
tačiau galimi atvejai, kai jau išsprendus bylą paaiškėja naujos teisinės ar faktinės aplinkybės,
turinčios įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino
proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Pareiškėjos nuomone, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas proceso atnaujinimo institutą, siekė to
paties tikslo kaip ir nustatydamas teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą
(įtvirtindamas apeliaciją ir kasaciją), – užtikrinti, kad būtų išvengta galimo neteisėto teismo
sprendimo teisinių pasekmių, ir taip įvykdyti teisingumą apginant ne tik privačių asmenų, bet ir
viešąjį interesą. Prašyme nurodoma, jog administracinio proceso atnaujinimo tikslai – garantuoti,
kad teisinėje sistemoje neliktų neteisėtų ir nepagrįstų teismų sprendimų (šalinti teismo klaidas ir
įvykdyti teisingumą užtikrinant žmogaus teises ir laisves), ir prisidėti prie teisingos teismų praktikos
formavimo.
2.2. Pareiškėjos teigimu, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą
yra absoliuti, jos negalima paneigti ar pernelyg apriboti. Tačiau ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje
įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį fizinio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo
administracinėje byloje turi surašyti advokatas arba kitas nurodytas asmuo, turintis aukštąjį
universitetinį teisinį išsilavinimą, ši teisė pernelyg apribojama arba iš viso paneigiama (kai aukštojo
universitetinio teisinio išsilavinimo neturintis asmuo neturi pakankamai lėšų advokatui ir negali
gauti valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos, nes jo pajamos ir turtas viršija
Vyriausybės nustatytą dydį, arba kai jis pats gali surašyti tokį prašymą, nes, pasak pareiškėjos,
geriau žino faktines bylos aplinkybes).
2.3. Pareiškėja pažymi, kad visuose skirtingų rūšių bylų nagrinėjimo teisme tvarką
reglamentuojančiuose teisės aktuose (ABTĮ, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų
kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodekse (toliau – CPK)) yra įtvirtinti panašūs reikalavimai prašymui dėl proceso
 3

atnaujinimo (prašymui atnaujinti bylą). Tačiau, skirtingai nuo prašymų atnaujinti procesą civilinėje,
baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje (prašymų atnaujinti atitinkamą bylą),
prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje pateikimui ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje yra
nustatyta ribojamoji sąlyga – tokį prašymą turi pasirašyti advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį
universitetinį teisinį išsilavinimą. Pasak pareiškėjos, toks ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas
ginčijamas teisinis reguliavimas pažeidžia Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens
teisę kreiptis į teismą.
2.4. Pareiškėjos nuomone, kadangi nei tiek, kiek jos nurodyta, ginčijamoje ABTĮ
158 straipsnio 2 dalyje, nei kitose ABTĮ nuostatose nėra nustatyta reikalavimo, kad atsiliepimą į
prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas ar asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį
išsilavinimą, proceso šalys atsiduria nelygiavertėje padėtyje. Be to, remiantis ABTĮ nuostatomis,
apeliacinį skundą gali surašyti ir paduoti patys asmenys nepaisant jų profesijos ar išsilavinimo –
apeliaciniam skundui nėra nustatyta reikalavimo, kad jį surašytų advokatas arba pats fizinis asmuo,
jei jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Tad, pasak pareiškėjos, asmenims nustatytos
nevienodos sąlygos (tiek, kiek tai susiję su reikalavimo turėti teisinių žinių įtvirtinimu), nors
reikalavimai pačių dokumentų (apeliacinio skundo ir prašymo dėl proceso atnaujinimo) turiniui iš
esmės yra panašūs. Taip, pareiškėjos nuomone, pažeidžiama Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis,
pagal kurią įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

II
Suinteresuoto asmens atstovų argumentai
3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Lietuvos
Respublikos Seimo atstovų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro,
Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėjos Mildos Masteikienės ir
vyresniojo patarėjo Dainiaus Zebleckio rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas
teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens Seimo atstovų pozicija
grindžiama šiais argumentais.
3.1. Suinteresuoto asmens atstovai, atsižvelgdami į oficialiosios konstitucinės doktrinos
nuostatas, susijusias su Konstitucijoje įtvirtinta asmens teise kreiptis į teismą, nurodo, kad pagal jas
įstatymų leidėjui kyla besąlygiška pareiga užtikrinti galimybę asmenims kreiptis į pirmosios
instancijos teismą, o vėliau – suteikti objektyvią galimybę apskųsti pirmosios instancijos teismo
baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Jeigu toks teisinis reguliavimas yra
nustatytas ir asmenys gali pasinaudoti turima konstitucine teise kreiptis į teismą, ši teisė yra
užtikrinama. Suinteresuoto asmens atstovų nuomone, ABTĮ įtvirtintu teisiniu reguliavimu paisoma
nurodytų reikalavimų.
 4

3.2. Atsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suinteresuoto

asmens atstovai pabrėžia, kad proceso atnaujinimas yra ne pakartotinė bylos peržiūra, o išimtinė
procedūra, kuria siekiama užtikrinti kuo didesnį objektyvumą nagrinėjant bylas. Todėl įstatymų
leidėjas turi reguliuoti proceso atnaujinimą ne kaip įprastinę bylos nagrinėjimo teisme stadiją, o tik
kaip ekstraordinarinę priemonę, kurios įgyvendinimui gali ir turi būti taikomos įstatymų leidėjo
nustatytos sąlygos, įskaitant reikalavimą, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo būtų surašytas
advokato arba paties fizinio asmens, jeigu jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
3.3. Suinteresuoto asmens atstovų teigimu, atsižvelgiant į administracinių bylų ypatumus
(tokiose bylose vienai iš šalių visada atstovauja kvalifikuoti ir dalyvavimo teisminiuose ginčuose
patirtį turintys darbuotojai), įstatymų leidėjas turi nustatyti tokią teisės į proceso atnaujinimą
įgyvendinimo tvarką, kuria būtų užtikrinta tiek tai, kad asmenims, neturintiems deramų teisinių
žinių, būtų tinkamai atstovaujama ir jie galėtų pateikti motyvuotus ir teisiškai pagrįstus prašymus
dėl proceso atnaujinimo, tiek tai, kad proceso atnaujinimas netaptų tik dar viena galimybe kreiptis į
teismą dėl dar vieno bylos peržiūrėjimo teismine tvarka, taip pat tai, kad proceso atnaujinimas
išliktų ekstraordinarine, t. y. išimtine, teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma,
apsaugančia visos teisėtvarkos darną ir pastovumą.
3.4. Proceso atnaujinimo institutas ABTĮ, pasak suinteresuoto asmens atstovų, įstatymų
leidėjo vertinamas kiek kitaip nei procesą kitų rūšių bylose reguliuojančiuose teisės aktuose ir yra iš
dalies artimas kasacijos civiliniame procese institutui. Atsižvelgus į tai ir buvo nustatytas
ginčijamas teisinis reguliavimas.
3.5. Suinteresuoto asmens atstovai pažymi, kad, atsižvelgiant į veiklos sritį, kurioje,
įstatymų leidėjo manymu, būtinos teisinės žinios, yra objektyvus pagrindas skirtingai vertinti
asmenis, turinčius aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir asmenis, tokio išsilavinimo
neturinčius. Taigi ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenys, turintys aukštąjį
universitetinį teisinį išsilavinimą, išskiriami iš kitų, tokio išsilavinimo neturinčių, asmenų, yra
pagrįstas prezumpcija, jog tokie asmenys turi pakankamą kvalifikaciją, kad parengtų deramos
kokybės teisinį dokumentą teismui.

III
Byloje gauta medžiaga
4. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauta Mykolo Romerio universiteto Teisės
mokyklos dekanės prof. dr. Lyros Jakulevičienės pateikta Viešosios teisės instituto prof. dr. Eglės
Bilevičiūtės ir Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto doktorantės Monikos Dumbrytės-
Ožiūnienės (toliau – MRU Teisės mokykla) parengta rašytinė nuomonė, taip pat Vilniaus
universiteto Teisės fakulteto dekano prof. dr. Tomo Davulio pateikta Privatinės teisės katedros doc.
dr. Vigitos Vėbraitės (toliau – VU Teisės fakultetas) parengta rašytinė nuomonė.
 5

4.1. MRU Teisės mokyklos rašytinėje nuomonėje nurodoma, kad dalis ABTĮ įtvirtintų
proceso atnaujinimo pagrindų savo esme yra kasacinio bylos peržiūrėjimo dėl netinkamo
materialinės teisės normos aiškinimo ir taikymo arba procesinių normų pažeidimo pagrindai. Tad
nors proceso atnaujinimo instituto negalima visiškai prilyginti kasacinei teismų funkcijai, Lietuvoje
nustačius tik dvi administracinių teismų pakopas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,
spręsdamas dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose, kartu atlieka ir kasacinę funkciją.
Proceso atnaujinimas, kaip pažymima MRU Teisės mokyklos rašytinėje nuomonėje, pagal savo
pobūdį ir prigimtį yra fakultatyvi ir išimtinė stadija, kurioje byla nėra nagrinėjama iš esmės, – joje
pagal asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų sąlygų ir
tvarkos, patikrinama, ar yra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai.
Sprendžiant klausimą, ar buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant,
ir kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, kaip nurodoma
rašytinėje nuomonėje, teisinės žinios yra svarbios ne tik prašymo atnaujinti procesą priėmimo
teisme etape, bet ir surašant tokį prašymą.
Kaip nurodoma šioje rašytinėje nuomonėje, sprendžiant dėl ginčijamo teisinio reguliavimo
konstitucingumo vertintina ir tai, ar juo nesudaroma prielaidų riboti nepasiturinčių asmenų teises,
tačiau šiame kontekste pažymima, kad Lietuvoje yra įtvirtintas valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos institutas, t. y. ši pagalba suteikiama asmenims, kurie negali patys susimokėti už
kvalifikuoto teisininko paslaugas.
MRU Teisės mokyklos rašytinėje nuomonėje daroma išvada, kad ginčijamas teisinis
reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies nuostatoms,
konstituciniam teisinės valstybės principui, nes juo užtikrinamas kvalifikuotas atstovavimas
asmenims administraciniame procese, lemiantis efektyvesnę asmenų pažeistų teisių ir įstatymų
saugomų interesų gynybą.
4.2. VU Teisės fakulteto rašytinėje nuomonėje nurodoma, kad proceso atnaujinimas yra
ekstraordinarinė teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, ši kontrolė gali būti
vykdoma tik esant įstatyme nustatytiems konkretiems pagrindams ir negali būti tapatinama su bylų
nagrinėjimu apeliacine tvarka. Tad proceso atnaujinimo teisinis reguliavimas gali būti specifinis, be
kita ko, juo gali būti nustatyti specialūs reikalavimai teikiamiems prašymams atnaujinti procesą ir
šie prašymai neturėtų būti vertinami kaip pažeidžiantys Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį.
Pažymima ir tai, kad procesinio atstovavimo instituto paskirtis – užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos,
atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese, tačiau teisė turėti
advokatą negali būti paversta konstitucinę teisę į teisminę gynybą varžančia pareiga. VU Teisės
fakulteto rašytinėje nuomonėje pabrėžiama, kad nustačius, jog prašymą atnaujinti procesą
 6

administraciniame procese turi pasirašyti tik advokatas, neprivalomas surašant apeliacinį skundą,
gali būti neproporcingai varžomos asmenų teisės.
Rašytinėje nuomonėje pabrėžiama ir tai, kad negalima lyginti kasacinio proceso ir proceso
atnaujinimo institutų ir negalima teigti, kad ABTĮ įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas prilygsta
CPK įtvirtintam kasaciniam procesui, nes proceso atnaujinimo, kuris nėra susijęs tik su teisės
klausimų nagrinėjimu, pagrindai yra susiję su faktų klausimais ir tik du proceso atnaujinimo
pagrindai (įtvirtinti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose) yra panašūs į bylos peržiūrėjimo
kasacine tvarka pagrindus. Tuo tarpu prašymus atnaujinti procesą turi surašyti advokatas visais
ABTĮ nustatytais pagrindais. Be to, tam tikrose bylose (pavyzdžiui, tose, kuriose Europos Žmogaus
Teisių Teismas nustatė pažeidimą) būtent proceso atnaujinimas yra vienintelė priemonė pažeidimui
atitaisyti, todėl minėtu reikalavimu galėtų būti užkirstas kelias nepasiturinčiam asmeniui prašyti
atnaujinti procesą ir tinkamai apginti savo teises.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I
Tyrimo ribos
5. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies atitiktį Konstitucijai
tiek, kiek joje nustatyta, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas arba, jeigu prašymą
dėl proceso atnaujinimo paduoda fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą,
surašyti šį prašymą turi teisę jis pats.
5.1. ABTĮ 158 straipsnio „Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas“ 2 dalyje nustatyta:
„Prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas. Valstybės atstovo, kito juridinio asmens
prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys
aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda fizinis
asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti šį prašymą turi teisę jis pats. Be
to, prašymą dėl proceso atnaujinimo gali surašyti šio
įstatymo 47 straipsnio 4 dalies 4 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Prašymą dėl proceso atnaujinimo
pasirašo jį paduodantis asmuo ir prašymą surašęs asmuo. Prašymą paduodančio asmens parašas
nėra būtinas, jeigu jį pasirašo jo įgaliotas prašymą surašęs asmuo.“
5.2. Pareiškėja prašyme, be kita ko, nurodo, jog ginčijamu teisiniu reguliavimu nustačius
reikalavimą, kad fizinio asmens prašymą surašytų advokatas arba kitas nurodytas asmuo, turintis
aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, yra pernelyg apribota asmens teisė kreiptis į teismą arba
tam tikrais atvejais ši teisė iš viso paneigta – būtent tais atvejais, kai aukštojo universitetinio teisinio
išsilavinimo neturintis asmuo neturi pakankamai lėšų advokatui ir negali gauti valstybės
 7

garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos (jo pajamos ir turtas šiek tiek viršija Vyriausybės
nustatytą dydį) arba kai jis pats gali surašyti tokį prašymą, nes geriau žino faktines bylos
aplinkybes.
Vadinasi, pareiškėja abejoja ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies nuostatų konstitucingumu tiek,
kiek pagal jas fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl
proceso atnaujinimo surašo advokatas.
6. Atsižvelgdamas į tai, šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pagal
pareiškėjos prašymą tirs, ar Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja ABTĮ 158 straipsnio 2 dalis tiek, kiek
pagal ją fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl
proceso atnaujinimo surašo advokatas.

II
Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas
7. Seimas 1999 m. sausio 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymą, kuris ne kartą buvo keičiamas ir (arba) papildomas, be kita ko, Seimo 2016 m. birželio
2 d. priimtu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo
įstatymu (įsigaliojusiu 2016 m. liepos 1 d. (su tam tikromis išimtimis)), kuriuo ABTĮ išdėstytas
nauja redakcija.
ABTĮ nustatyta administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių,
nagrinėjimo tvarka (1 straipsnio 1 dalis).
8. Kaip minėta, pareiškėjos tiek, kiek nurodyta, ginčijamoje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje
nustatyta: „Prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas. Valstybės atstovo, kito juridinio
asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys
aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda fizinis
asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti šį prašymą turi teisę jis pats. Be
to, prašymą dėl proceso atnaujinimo gali surašyti šio įstatymo 47 straipsnio 4 dalies 4 ir
7 punktuose nurodyti asmenys. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pasirašo jį paduodantis asmuo ir
prašymą surašęs asmuo. Prašymą paduodančio asmens parašas nėra būtinas, jeigu jį pasirašo jo
įgaliotas prašymą surašęs asmuo.“
Taigi ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyti subjektai, galintys surašyti prašymą
dėl proceso atnaujinimo.
8.1. Aiškinant ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pažymėtina, jog
jame yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas, taip pat
nustatytos šios taisyklės išimtys – nurodyti kiti subjektai, kurie tam tikrais įstatyme nustatytais
atvejais gali surašyti atitinkamai fizinio ar juridinio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pagal
 8

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalį reikalavimo, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas,
gali būti nesilaikoma, jei tokį prašymą surašo asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį
išsilavinimą, kai jis atstovauja savo paties interesams arba yra juridinio asmens ar valstybės atstovo
darbuotojas. Kiti subjektai, pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalį galintys be advokato surašyti prašymą
dėl proceso atnaujinimo, nurodyti ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4, 7 punktuose.
8.2. Pažymėtina, jog ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4, 7 punktuose nustatyta, kad įgaliotaisiais
atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti: asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį
išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui)
(4 punktas); profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių
santykių bylose, taip pat šio įstatymo 1268 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju – profesinės sąjungos
arba asociacijos (tokiu atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos ar asociacijos vienasmenis
valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo
organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys
aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai)) (7 punktas).
Pažymėtina ir tai, kad ABTĮ 1268 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta galimybė
asociacijai arba profesinei sąjungai būti grupės atstove tais atvejais, kai grupės skundu reiškiami
reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba profesinės sąjungos
veiklos tikslais ir sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba profesinės
sąjungos nariai.
8.3. Pareiškėjos tiek, kiek nurodyta, ginčijamoje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytą
teisinį reguliavimą aiškinant kartu su nustatytuoju jame nurodytomis ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4,
7 punktų, taip pat ABTĮ 1268 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatuotina, kad, be advokato,
surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat gali:
– asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, tačiau tik tose bylose, kuriose
atstovauja sau arba savo artimajam giminaičiui ar sutuoktiniui (sugyventiniui);
– profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių
santykių bylose; asociacijos arba profesinės sąjungos (kaip grupės atstovės) tais atvejais, kai grupės
skundu reiškiami reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba
profesinės sąjungos veiklos tikslais ir sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra
asociacijos arba profesinės sąjungos nariai.
Taigi pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kartu su
nustatytuoju ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 4, 7 punktuose, 1268 straipsnio 1 dalyje, prašymą dėl
proceso atnaujinimo administracinėse bylose surašyti gali tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai –
advokatai ar kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys arba atskirais
nurodytais atvejais – asmenys, neturintys aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, tačiau
 9

turintys tam tikrų specialių žinių (kaip antai profesinės sąjungos ar asociacijos (kaip grupės
atstovės) vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti
kolegialių valdymo organų nariai tais atvejais, kai grupės skundu reiškiami reikalavimai kyla iš
teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba profesinės sąjungos veiklos tikslais ir
sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba profesinės sąjungos
nariai). Vadinasi, pagal ginčijamą ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą fizinis
asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, savo byloje negali surašyti prašymo
dėl proceso atnaujinimo.
8.4. Pažymėtina, jog ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kad prašymą dėl
proceso atnaujinimo administracinėje byloje surašytų advokatas (išskyrus nurodytas išimtis), šiame
įstatyme pirmą kartą įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo
įstatymu ir, jam įsigaliojus, pradėtas taikyti 2016 m. liepos 1 d. Pagal iki tol galiojusias ABTĮ
nuostatas prašymą atnaujinti procesą turėjo teisę paduoti bylos šalys, tretieji suinteresuoti asmenys
bei jų atstovai, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar
nutartis pažeidė jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo
administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės
bei įstatymų saugomi interesai (154 straipsnio (2012 m. balandžio 17 d. redakcija) 1 dalis); tad
prašymą atnaujinti procesą galėjo surašyti inter alia pats fizinis asmuo, nors ir neturintis aukštojo
universitetinio teisinio išsilavinimo.
Šiame kontekste paminėtina, kad iš Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029
pakeitimo įstatymo travaux préparatoires matyti, jog prašymo dėl proceso atnaujinimo surašymo
taisyklės (kaip nurodyta, analogiškos nustatytosioms CPK nuostatose, reguliuojančiose kasacinį
procesą) nustatytos atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinė teismo
sprendimų peržiūros forma; siūlomu reglamentavimu buvo siekiama užtikrinti kvalifikuotą
atstovavimą, kuris lemtų efektyvesnę asmenų pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynybą
(Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-
1029 pakeitimo įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų
įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekto).
9. Pareiškėjos tiek, kiek nurodyta, ginčijamas ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas
teisinis reguliavimas aiškintinas kitų ABTĮ nuostatų kontekste.
9.1. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 156 straipsnio „Proceso atnaujinimo pagrindai“ 1 dalį
bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ
IV dalies „Proceso atnaujinimas“ I skyriuje „Prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimas“
nustatytais pagrindais ir tvarka.
 10

Taigi, kaip matyti iš ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatų, ABTĮ nustatyta tvarka galimas
tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos proceso atnaujinimas.
9.1.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad ABTĮ 98 straipsnyje įtvirtinta, jog neapskųsti
pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui
(1 dalis), apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine
tvarka išnagrinėjus bylą (2 dalis), o teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka,
įsiteisėja nuo naujo sprendimo priėmimo dienos (3 dalis).
Paminėtina, kad pagal ABTĮ 148 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimas
ar nutartis įsiteisėja priėmimo dieną ir kasacine tvarka neskundžiami.
Pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 98 straipsnio 4 dalį, sprendimui įsiteisėjus, proceso šalys
ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių
reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių
santykių, o pagal ABTĮ 99 straipsnį toks sprendimas tampa privalomas vykdyti.
9.1.2. Apibendrinant ABTĮ 98 straipsnio 1–4 dalyse, 99 straipsnyje, 148 straipsnio 1 dalyje,
156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad pagal ABTĮ gali būti
sprendžiama tik dėl įsiteisėjusiu, todėl privalomu vykdyti teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos
bylos proceso (t. y. bylos proceso, kuriame išspręsti reikalavimai, nustatyti faktai ir teisiniai
santykiai nebegali būti ginčo dalyku kitoje byloje, inicijuotoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar
nutartimi užbaigtos bylos proceso šalių, kitų proceso dalyvių) atnaujinimo; pagal ABTĮ bylos,
užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik ABTĮ
nustatytais pagrindais.
9.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad ABTĮ 156 straipsnio „Proceso atnaujinimo pagrindai“
2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) nustatyta:
„Procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams:
1) kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo
sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos
papildomiems protokolams, arba kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad
Lietuvos Respublikos teismo sprendimu pažeista Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte
nustatyta asmens teisė;
2) naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos
pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai,
žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių
įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;
 11

4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami proceso dalyvių, liudytojo,

specialisto, eksperto ar vertėjo veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią
bylą;
5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo
pagrindas priimti tą sprendimą ar nutartį;
6) jeigu viena iš proceso šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo
atstovaujama atstovo pagal įstatymą;
7) jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar
pareigų;
8) sprendimas ar nutartis yra be motyvų;
9) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;
10) jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų
pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį;
11) panaikinamas kaip neteisėtas individualus teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas
išsprendė bylą;
12) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą;
13) Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje
nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos
Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens
konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai.“
Taigi ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) nustatytas baigtinis
pagrindų, kuriais gali būti atnaujinamas procesas administracinėse bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu
teismo sprendimu ar nutartimi, sąrašas.
Kaip matyti iš ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) įtvirtinto
teisinio reguliavimo, juo nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai yra skirtingi:
– nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai, leidžiantys prašyti atnaujinti procesą, kai Europos
Žmogaus Teisių Teismas priima sprendimą arba Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas priima
išvadą byloje prieš Lietuvą (1 punktas);
– nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, kai pareiškėjui naujai paaiškėja faktinės
aplinkybės (t. y. esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos
nagrinėjimo metu) (2 punktas);
– nustatyti atitinkami proceso atnaujinimo pagrindai, susiję su tam tikromis teismų
sprendimuose (nuosprendžiuose) nustatytomis aplinkybėmis, reikšmingomis bylos, užbaigtos
įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, kontekste, taip pat su individualaus teisės akto, kuriuo
remdamasis teismas išsprendė bylą, panaikinimu kaip neteisėto (3–5, 11 punktai);
 12

– nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai, susiję su tam tikrų procesinių reikalavimų

nesilaikymu bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, kontekste (6, 7, 9 punktai)
arba paaiškėjus, kad sprendimas ar nutartis yra be motyvų (8 punktas);
– nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai, susiję su padarytu esminiu materialiosios teisės
normų pažeidimu jas taikant, galėjusiu turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, arba su
būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (10, 12 punktai);
– nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, susijęs su atitinkamu Konstitucinio Teismo
baigiamuoju aktu, priimtu asmeniui pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį ginant savo pažeistas
konstitucines teises ar laisves (13 punktas).
Taigi, šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu apibendrinant ABTĮ 156 straipsnio
2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) įtvirtintą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad jame
nustatytame baigtiniame pagrindų, kuriais gali būti atnaujinamas procesas administracinėse bylose,
sąraše įtvirtinti pagrindai yra skirtingi savo teisine prigimtimi: kaip antai vieni jų sudaro prielaidas
kreiptis dėl proceso atnaujinimo teismų sprendimų, kuriais nustatomos tam tikros bylos, užbaigtos
įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, kontekste reikšmingos aplinkybės, pagrindu, taip pat
tam tikrų tarptautinio teismo sprendimų ar tarptautinės institucijos išvadų pagrindu, priimto
sprendimo panaikinti kaip neteisėtą individualų teisės aktą, kuriuo remdamasis teismas išsprendė
bylą, pagrindu, dar kiti proceso atnaujinimo pagrindai yra susiję su tam tikrų procesinių reikalavimų
nesilaikymu byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi; be to, ABTĮ 156
straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) taip pat yra įtvirtinti proceso atnaujinimo
pagrindai, susiję su padarytu esminiu materialiosios teisės normų pažeidimu arba su būtinybe
užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
9.3. Paminėtinas šiai konstitucinės justicijos bylai aktualus ABTĮ 160 straipsnyje nustatytas
teisinis reguliavimas, kuriuo įtvirtinti reikalavimai prašymo dėl proceso atnaujinimo turiniui. Pagal
šio straipsnio 1 dalį prašyme dėl proceso atnaujinimo turi būti, be kita ko, nurodyta: įsiteisėjusio
teismo sprendimo (nutarties) esmė ir proceso atnaujinimo pagrindas (4 punktas), proceso
atnaujinimo motyvai (5 punktas), prašymo esmė (7 punktas). Pagal to paties straipsnio 2 dalį prie
prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys
įrodymai. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina ir tai, kad ABTĮ 160 straipsnio 3
dalyje yra įtvirtintas reikalavimas prie prašymo atnaujinti procesą pridėti įrodymus, patvirtinančius
prašymą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją.
Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 161 straipsnio „Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo
tvarka“ 1 dalį prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą nagrinėjanti Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, be kita ko, patikrina, ar prašymas atitinka ABTĮ
160 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o pagal šio straipsnio 4 dalį, nagrinėdamas prašymą dėl
 13

proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar jis pagrįstas įstatymų nustatytais proceso atnaujinimo
pagrindais.
Šioje konstitucinės justicijos byloje aktualias ABTĮ 160 straipsnio 1 dalies 4, 5, 7 punktų, 2,
3 dalių nuostatas aiškinant kartu su ABTĮ 161 straipsnio 1, 4 dalimis, pažymėtina, kad, teisėjų
kolegijai nustačius, jog prie prašymo atnaujinti procesą nėra pridėti įrodymai, patvirtinantys
prašymą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją, jame nėra nurodyti įsiteisėjusio teismo sprendimo
(nutarties) esmė ir proceso atnaujinimo pagrindas, proceso atnaujinimo motyvai, prašymo esmė ar
prie prašymo nėra pridėti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys įrodymai, toks
prašymas dėl proceso atnaujinimo negalėtų būti priimamas, o neįgyvendinus įstatyme nustatyto
reikalavimo prašymą dėl proceso atnaujinimo pagrįsti proceso atnaujinimo pagrindais, procesas
negalėtų būti atnaujinamas.
9.4. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ
165 straipsnio „Teismo sprendimai išnagrinėjus bylą iš naujo“ 1 dalį, kai atnaujinus procesą
administracinis teismas išnagrinėja bylą iš naujo, teismas, be kita ko, gali pakeisti apskųstą
sprendimą ar nutartį (2 punktas), taip pat gali panaikinti apskųstą sprendimą ar nutartį ir priimti
naują sprendimą ar nutartį (3 punktas).
9.5. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 98 straipsnio 1–4 dalis, 99 straipsnį, 148 straipsnio 1 dalį,
156 straipsnio (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) 1, 2 dalis, 160 straipsnio 1 dalies 4, 5,
7 punktus, 2, 3 dalis, 161 straipsnio 1, 4 dalis, 165 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus šioje
konstitucinės justicijos byloje aktualiu aspektu, pažymėtina, kad, kaip matyti iš šio teisinio
reguliavimo, proceso atnaujinimas – tai išimtinis administracinio proceso institutas: juo
sprendžiama dėl įsiteisėjusiu, todėl privalomu vykdyti teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos
bylos proceso (t. y. bylos proceso, kuriame išspręsti reikalavimai, nustatyti faktai ir teisiniai
santykiai nebegali būti ginčo dalyku kitoje byloje, inicijuotoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar
nutartimi užbaigtos bylos proceso šalių, kitų proceso dalyvių) atnaujinimo, kuris galimas tik
išimtiniais atvejais ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) nustatytais
pagrindais, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, inter alia įvykdžius prašymams dėl proceso
atnaujinimo keliamus reikalavimus (kaip antai prie prašymo atnaujinti procesą pridėjus įrodymus,
patvirtinančius prašymą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją, prašyme nurodžius proceso
atnaujinimo motyvus, prašymo esmę, prie prašymo pridėjus proceso atnaujinimo pagrindo buvimą
pagrindžiančius įrodymus); atnaujinus procesą ir bylą išnagrinėjus iš naujo, teismas, be kita ko, gali
pakeisti apskųstą teismo sprendimą arba nutartį ar jį (ją) panaikinti ir priimti naują sprendimą ar
nutartį.
9.6. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,
formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą yra konstatavęs, jog proceso
 14

atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė
procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius
pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai
laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos; įsiteisėjęs teismo
sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią
(teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį); tai reiškia, kad šalių
ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis
(pavyzdžiui, 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-76-520/2019, 2020 m.
birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-41-442/2020, 2021 m. vasario 4 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. eP-14-520/2021).
9.7. Pareiškėjos tiek, kiek nurodyta, ginčijamą ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį
reguliavimą aiškinant ABTĮ 98 straipsnio 1–4 dalių, 99 straipsnio, 148 straipsnio 1 dalies,
156 straipsnio (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) 1, 2 dalių, 160 straipsnio 1 dalies 4, 5, 7
punktų, 2, 3 dalių, 161 straipsnio 1, 4 dalių, 165 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatų kontekste,
pažymėtina, jog ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad prašymą dėl proceso
atnaujinimo surašo tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį
universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys (išskyrus nurodytas išimtis), taikoma visų ABTĮ
156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) įtvirtintų proceso atnaujinimo
pagrindų, kurių teisinė prigimtis, kaip minėta, yra skirtinga, atžvilgiu: inter alia tiek prašant
atnaujinti procesą remiantis proceso atnaujinimo pagrindais, susijusiais su teismų sprendimais,
kuriais nustatomos tam tikros bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi,
kontekste reikšmingos aplinkybės, tiek prašant atnaujinti procesą, kai panaikinamas kaip neteisėtas
individualus teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą (3–5, 11 punktai), tiek prašant
atnaujinti procesą, kai nesilaikoma tam tikrų procesinių reikalavimų byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu
teismo sprendimu ar nutartimi (6, 7, 9 punktai), t. y. kai proceso atnaujinimas siejamas su tam
tikromis nustatytomis ar paaiškėjusiomis akivaizdžiomis aplinkybėmis, taip pat ir prašant atnaujinti
procesą kitais proceso atnaujinimo pagrindais, be kita ko, susijusiais su sudėtingais teisės aiškinimo
ir taikymo klausimais arba su būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos
formavimą (10, 12 punktai). Neįvykdžius šio tiek, kiek nurodyta, ginčijamoje ABTĮ 158 straipsnio
2 dalyje nustatyto reikalavimo, kad prašymą surašytų advokatas (išskyrus nurodytas išimtis),
prašymas dėl proceso atnaujinimo negalėtų būti priimamas ir atitinkamai procesas negalėtų būti
atnaujinamas.
9.8. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtini ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies
10, 12 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų kontekste aktualūs CPK įtvirtinti
įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai – pagal CPK 346
 15

straipsnio 2 dalį yra šie pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka: materialinės ar procesinės teisės
normų pažeidimas, turintis esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis
pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (1 punktas); nukrypimas
nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos
skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) (2 punktas); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos
ginčijamu teisės klausimu nevienodumas (3 punktas).
9.8.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 30 d.
nutarime konstatavo, jog, kaip matyti iš CPK 346 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo,
kasacinis skundas gali būti paduodamas tik dėl sudėtingų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų
(t. y. tik tais atvejais, kai yra padarytas materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, tačiau
ne bet koks, o tik toks, kuris turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir tik jeigu
toks pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui) arba esant poreikiui
užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą (t. y. tais atvejais, kai skundžiamame sprendime
teismas nukrypo nuo jau suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ar ji ginčijamu
teisės klausimu yra nevienoda).
9.8.2. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad ABTĮ 156 straipsnio
2 dalies 10, 12 punktuose įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (t. y. proceso atnaujinimo
pagrindai, susiję su padarytu esminiu materialiosios teisės normų pažeidimu jas taikant, galėjusiu
turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, arba su būtinybe užtikrinti vienodos
administracinių teismų praktikos formavimą) savo teisine prigimtimi yra panašūs į CPK
346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka, kuriais, kaip minėta,
laikomi materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminę reikšmę vienodam
teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo
(nutarties) priėmimui, nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo
ir aiškinimo praktikos skundžiamame teismo sprendime (nutartyje), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikos ginčijamu teisės klausimu nevienodumas.
9.9. Šiame kontekste taip pat paminėtina aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
jurisprudencija, reikšminga atskleidžiant ABTĮ 156 straipsnio 10, 12 punktuose įtvirtintų proceso
atnaujinimo pagrindų turinį:
– siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu,
būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo
klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios
teisės normų aiškinimo ir taikymo (pavyzdžiui, 2009 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. P502-119/2009, 2022 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-90-502/2021);
prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį
 16

pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės

normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą; procesas šiuo
pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios
teisės normos pažeidimas ją taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks
pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar
nutartį (pavyzdžiui, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2018
m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018);
– prašydamas atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktu,
suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų
praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra
nukrypta nuo vienodos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga
linkme (pavyzdžiui, 2022 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-1-438/2022);
atnaujinti procesą remiantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kuriose nustatytos
faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, vertinant tas aplinkybes ir joms taikant
atitinkamas teisės normas buvo priimti skirtingi procesiniai sprendimai (pavyzdžiui, 2012 m. sausio
27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012); siekiant užtikrinti vienodos administracinių
teismų praktikos formavimą, procesas turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės
normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų
trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas
(2022 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-1-438/2022).
9.10. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina ir tai, kad ABTĮ
156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu), išskyrus jos 10, 12 punktus, nustatyti
proceso atnaujinimo administracinėse bylose pagrindai yra savo esme panašūs į CPK 366 straipsnio
(su 2019 m. liepos 16 d. pakeitimu) 1 dalyje nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus civilinėse
bylose.
Paminėtina ir tai, kad, skirtingai nei ABTĮ įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu, proceso
atnaujinimą reguliuojančiomis CPK, Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių nusižengimų
kodekso nuostatomis nėra įtvirtinta reikalavimo, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo atitinkamai
civilinėje, baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje surašytų tik tam tikros
kvalifikacijos teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys
asmenys (CPK 365 straipsnio 1 dalis (2011 m. birželio 21 d. redakcija), Baudžiamojo proceso
kodekso 446 straipsnio 1 dalis, 452 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija), 457
straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1, 2 dalys, Administracinių nusižengimų kodekso
659 straipsnis (su 2019 m. liepos 16 d. pakeitimu)).
 17

10. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiek, kiek nurodyta, ginčijamas ABTĮ 158 straipsnio
2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo, be kita ko, įtvirtintas reikalavimas, kad prašymą
dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas (išskyrus nurodytas išimtis), aiškintinas kartu su
nustatytuoju Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m.
gegužės 9 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos įstatymas) nuostatomis.
10.1. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (2019 m.
liepos 16 d. redakcija) valstybės garantuojama teisinė pagalba apima, be kita ko, dokumentų
rengimą, gynybą ir atstovavimą bylose (antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba).
10.2. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį (2020
m. birželio 26 d. redakcija) teisę gauti antrinę teisinę pagalbą turi Lietuvos Respublikos piliečiai,
kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kiti Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos
Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, taip pat kiti Lietuvos Respublikos
tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys,
kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei
pagalbai gauti arba kurie nurodyti šiame įstatyme kaip turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą
neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti.
10.3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje (su 2020 m.
birželio 26 d. pakeitimu) yra nurodyti atvejai, kada antrinė teisinė pagalba negali būti teikiama
nepaisant to, kad asmenų turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų
lygių teisinei pagalbai gauti.
10.4. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 10 dalį
(2020 m. birželio 26 d. redakcija) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę
išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo
individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą nepaisydama to, kad asmens (šeimos) turtas
viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5,
11, 15, 16 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.
10.5. Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 30 d.
nutarime yra nurodęs, kad, sistemiškai aiškinant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos
įstatymo 11 straipsnio 7 dalį (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu), 10 dalį (2020 m. birželio 26 d.
redakcija), pažymėtina, jog valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba neteikiama, kai asmens
reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, atstovavimas byloje yra neperspektyvus, asmuo kreipiasi
ne dėl savo teisių pažeidimo, reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi dėl antrinės teisinės pagalbos,
buvo perleistas asmeniui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, asmuo
piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialinėmis ar procesinėmis
 18

teisėmis arba nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies, nustatoma, kad
antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų)
dydį arba kad asmuo savarankiškai, be advokato pagalbos gali įgyvendinti arba apginti savo teises
ar įstatymų saugomus interesus, asmuo per nustatytą laiką nepateikė nurodytų dokumentų.
10.6. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste Valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su įtvirtintuoju ginčijamoje ABTĮ
158 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią, kaip minėta, be kita ko, reikalaujama, kad prašymą dėl proceso
atnaujinimo surašytų advokatas, pažymėtina, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba, inter alia
prašymui dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose parengti, teikiama asmenims,
atitinkantiems Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytas sąlygas, inter alia
sąlygą, kad tokio asmens turtas ir gaunamų pajamų lygis neturi viršyti nustatytojo, taip pat nesant
kitų atsisakymo teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagrindų, o išimtiniais atvejais,
atsižvelgus į asmens prašymą ir įvertinus konkretaus asmens individualią situaciją, gali būti
teikiama nepaisant to, kad asmens turtas viršija Vyriausybės nustatytą turto ir pajamų lygį ar yra
kitų nurodytų pagrindų neteikti tokios pagalbos (išskyrus tokius pagrindus, kai dėl objektyvių
priežasčių, kaip antai asmens skundas yra akivaizdžiai neperspektyvus ar asmuo piktnaudžiauja
savo teisėmis, tokia pagalba negali būti teikiama).

III
Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina
11. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies tiek, kiek pagal
ją fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl proceso
atnaujinimo surašo advokatas, atitiktis Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai,
konstituciniam teisinės valstybės principui.
12. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo
teisingumo – vieno pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų;
teisingumas gali būti įgyvendinamas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant interesų
priešpriešos (2021 m. gruodžio 30 d. nutarimas); viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos
visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais,
šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (2006 m. rugsėjo 21 d., 2015 m. balandžio 3 d.,
2018 m. gegužės 4 d. nutarimai).
12.1. Teisingumo ir teisinės valstybės principų turinys yra išreikštas įvairiose Konstitucijos
nuostatose, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje
vykdo tik teismai (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas inter alia
šią konstitucinę nuostatą, yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę teismų įgaliojimų vykdyti
teisingumą doktriną.
 19

12.1.1. Teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės
valdžios institucijų sistemoje; jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios
funkcijos (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2018 m. gruodžio 14 d.
nutarimai). Vykdyti teisingumą – teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija (inter
alia 2006 m. kovo 28 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai, 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas).
12.1.2. Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir
kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti
žmogaus teises ir laisves; iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir
objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (inter alia 2011 m. sausio
31 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai). Konstitucijos 109 straipsnio 1
dalis yra neatskiriamai susijusi su 30 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į
teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo, su Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu,
asmens prigimtine teise į teisingumą (2002 m. liepos 2 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai).
12.1.3. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą
teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo
sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai
teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija;
Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai,
reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo
sprendimo priėmimas (inter alia 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. gruodžio 1 d.
nutarimai).
12.1.4. Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia tam tikrus teisinius padarinius; įsiteisėjęs
teismo sprendimas tampa privalomas visoms valstybės institucijoms ar pareigūnams, visiems
fiziniams asmenims, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms ir turi būti vykdomas visoje šalies
teritorijoje (1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimas). Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra
įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų ir
patvirtintų teisinių santykių stabilumas, stiprinamas teisės subjektų pasitikėjimas valstybės valdžia,
įstatymais; kartu sudaromos realios galimybės įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir
tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą (1997
m. lapkričio 13 d. sprendimas). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra res judicata, turi
prejudicinę reikšmę, jie iš naujo neįrodinėjami (2010 m. gegužės 13 d., 2019 m. lapkričio 25 d.
nutarimai). Pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnį, pagal kurį teisingumą vykdo tik teismai,
konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymas,
nesant konstituciškai pateisinamo pagrindo, negali būti toleruojamas (2019 m. lapkričio 25 d.
nutarimas).
 20

12.2. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad pagal Konstituciją,
inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės
principo kylančiu teisingumo principu, vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių, t. y. res judicata
galią įgijusių, teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė vertybė. Tai, be kita ko, reiškia, kad
bet kokia vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra galima tik ypač
retais, išimtiniais, atvejais, kai tai būtina siekiant inter alia užtikrinti teisės viršenybę, apsaugoti
žmogaus teises ir laisves, paaiškėjus tam tikroms esminėms aplinkybėms, sudarančioms prielaidas
kilti abejonėms dėl konkrečioje byloje priimto teismo sprendimo teisingumo.
Konstituciją aiškinant kitaip (t. y. taip, esą įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra galima ne
tik ypač retais, išimtiniais, atvejais), būtų sudarytos prielaidos ne tik paneigti konstitucinę
teisingumo sampratą, vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumą,
bet ir pakirsti teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais.
12.3. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter
alia jos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, įstatymų
leidėjas įstatyme gali nustatyti tam tikrus išimtinius atvejus, kada galėtų būti atnaujinama
įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigta byla (jos procesas). Tai nustatydamas įstatymų leidėjas turi
diskreciją, kurią įgyvendindamas privalo paisyti Konstitucijos, inter alia jos suponuojamo
reikalavimo, kad įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra būtų galima tik ypač retais, išimtiniais,
atvejais, kai tai būtina siekiant inter alia užtikrinti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir
laisves, paaiškėjus tam tikroms esminėms aplinkybėms, sudarančioms prielaidas kilti abejonėms dėl
konkrečioje byloje priimto teismo sprendimo teisingumo.
12.3.1. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktuali Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalis (2019
m. kovo 21 d. redakcija), kurioje yra įtvirtintas individualaus konstitucinio skundo institutas (2021
m. gruodžio 30 d. nutarimas).
Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad
kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2
dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises
ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką
nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.
Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad individualaus konstitucinio skundo instituto
įtvirtinimas Konstitucijoje nėra savitikslis; juo siekiama sudaryti galimybes veiksmingai apginti
asmens konstitucines teises ar laisves, kurios galėjo būti pažeistos sprendimais, priimtais
Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų (jų dalių) pagrindu (2019 m. lapkričio 25 d. nutarimas).
12.3.2. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį (2019 m.
kovo 21 d. redakcija) byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d.
 21

redakcija) nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos
Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento
aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta
tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį (2019
m. kovo 21 d. redakcija) konstitucinės justicijos byloje pagal asmens, kuris gindamas savo
konstitucines teises ar laisves kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucinio Teismo
kompetencijai priskirtų tirti teisės aktų, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti jo
konstitucines teises ar laisves, atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės teisinės galios aktui),
prašymą priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis)
prieštarauja Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), yra pagrindas įstatymo nustatyta
tvarka atnaujinti procesą siekiant apginti to asmens konstitucines teises ar laisves (2019 m. lapkričio
25 d., 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimai).
Taigi Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) įtvirtintas
pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų asmens konstitucinių teisių ar
laisvių įgyvendinimo – tai Konstitucinio Teismo pagal individualų konstitucinį skundą išnagrinėtoje
konstitucinės justicijos byloje priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, kad atitinkamas teisės aktas
(jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui). Atsižvelgdamas į tai,
įstatymų leidėjas, nustatydamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso)
atnaujinimo pagrindus, privalo įstatyme įtvirtinti tokį Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje (2019 m.
kovo 21 d. redakcija) nustatytą bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindą.
12.4. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, įstatymų leidėjui
įstatyme nustačius išimtinius atvejus, kada galėtų būti atnaujinama įsiteisėjusiu teismo sprendimu
užbaigta byla (jos procesas), iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių
teisinės valstybės, teisingumo principų, jam kyla pareiga nustatyti bylos (jos proceso) atnaujinimo
tvarką, inter alia sąlygas, kuriomis paduodamas prašymas atnaujinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu
užbaigtą bylą (jos procesą) (kaip antai nustatyti reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą
dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo).
Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas,
nustatydamas sąlygas, kuriomis paduodamas prašymas atnaujinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu
užbaigtą bylą (jos procesą), inter alia įtvirtindamas reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti
prašymą dėl proceso atnaujinimo, viena vertus, negali sudaryti prielaidų pažeisti Konstitucijos
109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų suponuojamos
nuostatos, kad įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė vertybė, ir kartu, kita
vertus, negali dirbtinai suvaržyti ar nepagrįstai pasunkinti asmens teisės išimtiniais atvejais kreiptis
 22

į teismą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo, esant įstatyme nurodytiems bylos (jos proceso)
atnaujinimo pagrindams, įgyvendinimo.
12.4.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, viena
iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų yra teisė turėti advokatą
(2011 m. birželio 9 d., 2015 m. liepos 9 d., 2019 m. kovo 1 d. nutarimai); advokatas, vykdydamas
savarankišką profesinę veiklą ir teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai
yra pažeisti, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą (2011 m. birželio 9 d.
nutarimas).
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad konstitucinės teisės į
gynybą įgyvendinimas ypač priklauso nuo advokato profesinio pasirengimo lygio, t. y. nuo
teisininko įgytos kvalifikacijos ir teisinio darbo įgūdžių; įstatymu nustatant tokius reikalavimus
advokatams siekiama užtikrinti labiau kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimą gyventojams, t. y.
sustiprinti žmogaus teisių bei laisvių apsaugos ir gynimo garantijas (inter alia 1996 m. liepos 10 d.
nutarimas); tik būtiną profesinę kompetenciją turintiems teisininkams gali būti patikėtos
atitinkamos funkcijos užtikrinant, kad būtų teisinėmis priemonėmis saugomos ir ginamos asmens
teisės ir laisvės (inter alia 2008 m. vasario 20 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad pagal Konstituciją teisė turėti advokatą, kaip
viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų reguliuojant
konstitucinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, negali būti paversta šią konstitucinę teisę
varžančia pareiga inter alia tiek, kad būtų paneigta galimybė pasinaudoti pačia teise (inter alia 2019
m. kovo 1 d. nutarimas).
12.4.2. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutarime,
atskleisdamas įstatymų leidėjo diskrecijos nustatyti reikalavimus kasacinio skundo surašymui turinį,
be kita ko, konstatavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad advokato, kaip būtiną profesinę kompetenciją
turinčio teisininko, dalyvavimas yra viena iš asmens teisės į veiksmingą teisminę gynybą
įgyvendinimo sąlygų, taip pat į konstitucinę kasacinio proceso paskirtį, bylų nagrinėjimo kasacine
tvarka ypatumus, inter alia į tai, kad bylos kasacinio proceso tvarka dėl galimai pažeistų asmens
teisių ir laisvių gynimo nagrinėjamos tik dėl itin svarbių teisės klausimų, įstatymų leidėjas, pagal
Konstituciją naudodamasis jam suteikta diskrecija nustatyti kreipimosi į Lietuvos Aukščiausiąjį
Teismą tvarką, taip pat tam tikrus reikalavimus kasacinio skundo surašymui, kuriuos lemia inter
alia viešasis interesas užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei vienodos (nuoseklios,
neprieštaringos) teismų praktikos formavimą, gali nustatyti, be kita ko, tai, kad kasacinį skundą
privalo surašyti advokatas; taip būtų sudarytos prielaidos užtikrinti veiksmingą teisės į teisminę
gynybą, o kartu ir teisingumo principo įgyvendinimą kasaciniame procese atsižvelgiant į šio
proceso konstitucinę paskirtį ir funkcijas.
 23

12.4.3. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją,
inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, įstatymų
leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių, t. y. res judicata galią
įgijusių, teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė vertybė, įstatyme įtvirtinęs išimtinę
procesinę priemonę – įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimą,
atsižvelgęs į šios išimtinės procesinės priemonės paskirtį, įstatyme nustatytų įsiteisėjusiu teismo
sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindų teisinės prigimties skirtumus, privalo
inter alia diferencijuoti reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl bylos (jos proceso)
atnaujinimo.
Taigi įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti asmens teisės kreiptis į teismą dėl bylos (jos
proceso) atnaujinimo veiksmingą įgyvendinimą, kai prašymas dėl konkrečios bylos (jos proceso)
atnaujinimo grindžiamas įstatyme įtvirtintais bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindais, susijusiais,
be kita ko, su itin sudėtingais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais ar su būtinybe užtikrinti
vienodos teismų praktikos formavimą, gali nustatyti reikalavimą, kad prašymą dėl bylos (jos
proceso) atnaujinimo surašytų advokatas. Kita vertus, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio
teisinio reguliavimo, kuriuo asmens teisės kreiptis į teismą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo
įgyvendinimas būtų nepagrįstai pasunkinamas tais atvejais, kai asmuo minėtą teisę galėtų
veiksmingai įgyvendinti ir be advokato pagalbos (kaip antai tada, kai paaiškėja nagrinėjant
konkrečią bylą padaryti procesiniai pažeidimai).
Kaip minėta, Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) įtvirtintas
pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų asmens konstitucinių teisių ar
laisvių įgyvendinimo – Konstitucinio Teismo pagal individualų konstitucinį skundą išnagrinėtoje
konstitucinės justicijos byloje priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, kad atitinkamas teisės aktas
(jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui). Pagal Konstituciją
įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti tokį Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje (2019 m.
kovo 21 d. redakcija) įtvirtintą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso)
atnaujinimo pagrindą. Nustatydamas jį įstatymų leidėjas negali dirbtinai suvaržyti ar nepagrįstai
pasunkinti asmens teisės kreiptis į teismą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo minėtu Konstitucijos
107 straipsnio 3 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytu bylos (jos proceso) atnaujinimo
pagrindu įgyvendinimo.
12.4.4. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas,
Konstitucija, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, 31
straipsnio 2 dalyje garantuojamo bylos teisingo išnagrinėjimo nepriklausomame ir nešališkame
teisme imperatyvas, konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuoja valstybės pareigą įstatyme
nustatyta tvarka ir sąlygomis, paisant valstybės finansinių išgalių, užtikrinti veiksmingos teisinės
 24

pagalbos, inter alia teisinio konsultavimo ir atstovavimo paslaugų, teikimą tiems socialiai jautriems
(pažeidžiamiems) asmenims, kuriems kitaip ji įprastoje teisinių paslaugų rinkoje būtų fiktyvi ar itin
sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių, taip pat kitais atvejais, kai tai būtina teisingumo
interesais; įstatymų leidėjas, reglamentuodamas valstybės biudžeto ar kitomis viešosiomis lėšomis
finansuojamą ir specialiomis institucinėmis bei organizacinėmis priemonėmis užtikrinamą teisinę
pagalbą (viešąją teisinę paslaugą), turi plačią diskreciją pasirinkti jos organizavimo, teikimo ir
finansavimo modelį (2015 m. liepos 9 d., 2018 m. spalio 11 d., 2019 m. kovo 1 d. nutarimai); pagal
Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų
leidėjas turi nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį įstatyme nustatytais atvejais valstybės
užtikrinama teisinė pagalba būtų teikiama inter alia civilinėse bylose tiems asmenims, kuriems
tokios pagalbos nesuteikus apskritai nebūtų įmanoma įgyvendinti teisės kreiptis į teismą (2019 m.
kovo 1 d. nutarimas).
13. Kaip minėta, pagal pareiškėjos prašymą tiriama tiek, kiek nurodyta, ginčijamo teisinio
reguliavimo atitiktis, be kita ko, Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad
įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, inter alia
Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės principas. Konstitucinis
Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi
ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai
vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (inter alia
2012 m. vasario 27 d., 2017 m. sausio 25 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).
Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą
įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų
kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio
ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter
alia 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).
14. Minėta, kad pareiškėja tiek, kiek nurodyta, taip pat prašo ištirti ginčijamo teisinio
reguliavimo atitiktį Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.
Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar
laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs,
kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali
būti aiškinama kaip reiškianti, kad įstatymų leidėjas esą negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo,
pagal kurį asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves, į teismą galėtų kreiptis
tik laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos; įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą
 25

nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų
galima spręsti teisme, paisydamas inter alia Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio
1 dalyje nustatytų imperatyvų, gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą
tvarką, inter alia sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, kuriuos lemia inter alia viešasis interesas,
tačiau negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo
teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (2013 m. liepos 5 d., 2021 m.
gruodžio 30 d. nutarimai).

IV
Administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsnio 2 dalies
atitikties Konstitucijai vertinimas
15. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjos prašymą tiriama
ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies tiek, kiek pagal ją fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio
teisinio išsilavinimo, prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas, atitiktis Konstitucijos 29
straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
16. Pareiškėjos nuomone, ginčijamu teisiniu reguliavimu nustačius reikalavimą, kad fizinio
asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas arba kitas nurodytas asmuo, turintis
aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, pernelyg apribota arba tam tikrais atvejais iš viso
paneigta asmens teisė kreiptis į teismą – tais atvejais, kai aukštojo universitetinio teisinio
išsilavinimo neturintis asmuo neturi pakankamai lėšų advokatui ir negali gauti valstybės
garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos (jo pajamos ir turtas šiek tiek viršija Vyriausybės
nustatytą dydį) arba kai jis pats gali surašyti tokį prašymą, nes geriau žino faktines bylos
aplinkybes.
17. Minėta, kad pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą prašymą
dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose surašyti gali tik tam tikros kvalifikacijos
teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys arba
atskirais nurodytais atvejais – asmenys, neturintys aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo,
tačiau turintys tam tikrų specialių žinių (kaip antai profesinės sąjungos ar asociacijos (kaip grupės
atstovės) vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti
kolegialių valdymo organų nariai tais atvejais, kai grupės skundu reiškiami reikalavimai kyla iš
teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba profesinės sąjungos veiklos tikslais ir
sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba profesinės sąjungos nariai).
Minėta ir tai, kad pagal ginčijamą ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą
fizinis asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, savo byloje negali surašyti
prašymo dėl proceso atnaujinimo.
 26

18. Sprendžiant dėl ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai,
pažymėtina, kad, kaip minėta:
– pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su inter alia iš
konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiu teisingumo principu, vykdant teisingumą priimtų
ir įsiteisėjusių, t. y. res judicata galią įgijusių, teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė
vertybė; tai, be kita ko, reiškia, kad bet kokia vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių teismo
sprendimų patikra galima tik ypač retais, išimtiniais, atvejais, kai tai būtina siekiant inter alia
užtikrinti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, paaiškėjus tam tikroms esminėms
aplinkybėms, sudarančioms prielaidas kilti abejonėms dėl konkrečioje byloje priimto teismo
sprendimo teisingumo; Konstituciją aiškinant kitaip (t. y. taip, esą įsiteisėjusių teismo sprendimų
patikra galima ne tik ypač retais, išimtiniais, atvejais), būtų sudarytos prielaidos ne tik paneigti
konstitucinę teisingumo sampratą, vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų
privalomumą, bet ir pakirsti teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais;
– pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės,
teisingumo principus, įstatymų leidėjas įstatyme gali nustatyti tam tikrus išimtinius atvejus, kada
galėtų būti atnaujinama įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigta byla (jos procesas); tai
nustatydamas įstatymų leidėjas turi diskreciją, kurią įgyvendindamas privalo paisyti Konstitucijos,
inter alia jos suponuojamo reikalavimo, kad įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra būtų galima tik
ypač retais, išimtiniais, atvejais;
– įstatymų leidėjui įstatyme nustačius išimtinius atvejus, kada galėtų būti atnaujinama
įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigta byla (jos procesas), iš Konstitucijos, inter alia jos
109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų, jam kyla pareiga
nustatyti bylos (jos proceso) atnaujinimo tvarką, inter alia sąlygas, kuriomis paduodamas prašymas
atnaujinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtą bylą (jos procesą) (kaip antai nustatyti
reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo); įstatymų
leidėjas, nustatydamas šias sąlygas, inter alia įtvirtindamas reikalavimus asmenims, kurie gali
surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo, viena vertus, negali sudaryti prielaidų pažeisti
Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų
suponuojamos nuostatos, kad įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė
vertybė, ir kartu, kita vertus, negali dirbtinai suvaržyti ar nepagrįstai pasunkinti asmens teisės
išimtiniais atvejais kreiptis į teismą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo, esant įstatyme nurodytiems
bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindams, įgyvendinimo;
– pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės,
teisingumo principus, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad vykdant teisingumą priimtų ir
įsiteisėjusių, t. y. res judicata galią įgijusių, teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė
 27

vertybė, įstatyme įtvirtinęs išimtinę procesinę priemonę – įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos
bylos (jos proceso) atnaujinimą, atsižvelgęs į šios išimtinės procesinės priemonės paskirtį, įstatyme
nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindų teisinės
prigimties skirtumus, privalo inter alia diferencijuoti reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti
prašymą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo;
– įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti asmens teisės kreiptis į teismą dėl bylos (jos
proceso) atnaujinimo veiksmingą įgyvendinimą, kai prašymas dėl konkrečios bylos (jos proceso)
atnaujinimo grindžiamas įstatyme įtvirtintais bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindais, susijusiais,
be kita ko, su itin sudėtingais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais ar su būtinybe užtikrinti
vienodos teismų praktikos formavimą, gali nustatyti reikalavimą, kad prašymą dėl bylos (jos
proceso) atnaujinimo surašytų advokatas; kita vertus, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio
teisinio reguliavimo, kuriuo asmens teisės kreiptis į teismą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo
įgyvendinimas būtų nepagrįstai pasunkinamas tais atvejais, kai asmuo minėtą teisę galėtų
veiksmingai įgyvendinti ir be advokato pagalbos (kaip antai tada, kai paaiškėja nagrinėjant
konkrečią bylą padaryti procesiniai pažeidimai);
– pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) įstatymų leidėjui
kyla pareiga įstatyme nustatyti bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindą, kai Konstitucinis Teismas
pagal individualų konstitucinį skundą išnagrinėtoje konstitucinės justicijos byloje priima sprendimą,
kuriuo konstatuoja, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (kitam
aukštesnės galios teisės aktui).
18.1. Minėta, kad pagal ABTĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą proceso atnaujinimas – tai
išimtinis administracinio proceso institutas: juo sprendžiama dėl įsiteisėjusiu, todėl privalomu
vykdyti teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos proceso (t. y. bylos proceso, kuriame
išspręsti reikalavimai, nustatyti faktai ir teisiniai santykiai nebegali būti ginčo dalyku kitoje byloje,
inicijuotoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos proceso šalių, kitų proceso
dalyvių) atnaujinimo, kuris galimas tik išimtiniais atvejais ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020
m. birželio 30 d. pakeitimu) nustatytais pagrindais, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, inter alia
įvykdžius prašymams dėl proceso atnaujinimo keliamus reikalavimus (kaip antai prie prašymo
atnaujinti procesą pridėjus įrodymus, patvirtinančius prašymą surašiusio asmens teisinę
kvalifikaciją, prašyme nurodžius proceso atnaujinimo motyvus, prašymo esmę, prie prašymo
pridėjus proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiančius įrodymus); atnaujinus procesą ir
bylą išnagrinėjus iš naujo, teismas, be kita ko, gali pakeisti apskųstą teismo sprendimą arba nutartį
ar jį (ją) panaikinti ir priimti naują sprendimą ar nutartį.
18.2. Minėta, kad tiek, kiek nurodyta, ginčijamą teisinį reguliavimą nustačiusioje ABTĮ
158 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo tik
 28

tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą
turintys asmenys (išskyrus nurodytas išimtis), taikoma visų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su
2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų, kurių teisinė prigimtis
yra skirtinga, atžvilgiu: inter alia tiek prašant atnaujinti procesą remiantis proceso atnaujinimo
pagrindais, susijusiais su teismų sprendimais, kuriais nustatomos tam tikros bylos, užbaigtos
įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, kontekste reikšmingos aplinkybės, tiek prašant
atnaujinti procesą, kai panaikinamas kaip neteisėtas individualus teisės aktas, kuriuo remdamasis
teismas išsprendė bylą (3–5, 11 punktai), tiek prašant atnaujinti procesą, kai nesilaikoma tam tikrų
procesinių reikalavimų byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi (6, 7, 9
punktai), t. y. kai proceso atnaujinimas siejamas su tam tikromis nustatytomis ar paaiškėjusiomis
akivaizdžiomis aplinkybėmis, taip pat ir prašant atnaujinti procesą kitais proceso atnaujinimo
pagrindais, be kita ko, susijusiais su sudėtingais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais arba su
būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (10, 12 punktai);
neįvykdžius šio tiek, kiek nurodyta, ginčijamoje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatyto
reikalavimo, kad prašymą surašytų advokatas (išskyrus nurodytas išimtis), prašymas dėl proceso
atnaujinimo negalėtų būti priimamas ir atitinkamai procesas negalėtų būti atnaujinamas.
18.3. Kaip minėta, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, įstatyme nustatydamas reikalavimus
asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo, privalo juos
diferencijuoti, atsižvelgdamas, be kita ko, į įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos
proceso) atnaujinimo pagrindų teisinės prigimties skirtumus. Taigi įstatymų leidėjas, įstatyme
nustatydamas reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl bylos (jos proceso)
atnaujinimo, kai kuriais atvejais, įvertinęs konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų teisinę prigimtį,
gali nustatyti reikalavimą, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas, o kitais atvejais
tokio reikalavimo negali nustatyti.
18.3.1. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose yra įtvirtinti proceso
atnaujinimo pagrindai, susiję su padarytu esminiu materialiosios teisės normų pažeidimu jas taikant,
galėjusiu turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, arba su būtinybe užtikrinti vienodos
administracinių teismų praktikos formavimą.
18.3.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10,
12 punktuose įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (t. y. proceso atnaujinimo pagrindai, susiję su
padarytu esminiu materialiosios teisės normų pažeidimu jas taikant, galėjusiu turėti įtakos priimti
neteisėtą sprendimą ar nutartį, arba su būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos
formavimą) savo teisine prigimtimi yra panašūs į CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus pagrindus
peržiūrėti bylą kasacine tvarka, kuriais laikomi materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas,
turintis esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti
 29

įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos skundžiamame teismo sprendime (nutartyje),
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ginčijamu teisės klausimu nevienodumas.
Kaip minėta, Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutarime konstatavo, jog, kaip
matyti iš CPK 346 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, kasacinis skundas gali būti
paduodamas tik dėl sudėtingų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų arba esant poreikiui užtikrinti
vienodos teismų praktikos formavimą; konstatuota ir tai, kad, atsižvelgiant į tai, kad advokato, kaip
būtiną profesinę kompetenciją turinčio teisininko, dalyvavimas yra viena iš asmens teisės į
veiksmingą teisminę gynybą įgyvendinimo sąlygų, taip pat į konstitucinę kasacinio proceso paskirtį,
bylų nagrinėjimo kasacine tvarka ypatumus, įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją naudodamasis jam
suteikta diskrecija nustatyti kreipimosi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą tvarką, taip pat tam tikrus
reikalavimus kasacinio skundo surašymui, kuriuos lemia inter alia viešasis interesas užtikrinti
vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos
formavimą, gali nustatyti, be kita ko, tai, kad kasacinį skundą privalo surašyti advokatas.
18.3.3. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, kad ABTĮ 156 straipsnio
2 dalies 10, 12 punktuose įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai sietini su sudėtingais teisės
aiškinimo ir taikymo klausimais – procesas gali būti atnaujinamas tik tais atvejais, kai yra padarytas
materialiosios teisės normų pažeidimas, tačiau ne bet koks, o tik esminis, ir tik jeigu toks
pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto teismo sprendimo ar nutarties priėmimui, – arba su viešojo
intereso suponuojama būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą
(pavyzdžiui, tais atvejais, kai skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo jau suformuotos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos arba ji ginčijamu teisės klausimu yra
nevienoda).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prašymui dėl proceso atnaujinimo surašyti (inter alia
jame nurodyti proceso atnaujinimo motyvus, prašymo esmę) ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10,
12 punktuose nurodytais pagrindais reikalinga aukšta teisinė kvalifikacija ir atitinkami teisinio
darbo įgūdžiai, padedantys nustatyti ne tik tai, ar padarytas materialiosios teisės pažeidimas, bet ir
tai, ar jis galėjo turėti įtakos neteisėto teismo sprendimo (nutarties) priėmimui, nustatyti, ar byloje,
priimant ją užbaigiantį teismo sprendimą ar nutartį, nebuvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, ar ta praktika nėra
prieštaringa, ir dėl to pateikti išsamius teisinius argumentus.
18.3.4. Vadinasi, įstatymų leidėjas, ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatydamas reikalavimą,
kad inter alia fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl
proceso atnaujinimo surašytų tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį
universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys (išskyrus nurodytas išimtis), kai procesą prašoma
 30

atnaujinti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ar 12 punkte nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais,
tinkamai įgyvendino Konstitucijos suponuojamą savo diskreciją įstatyme įtvirtinti reikalavimus
asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo, inter alia atsižvelgė į ABTĮ
156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų teisinę prigimtį – į
tai, kad jie susiję su itin sudėtingais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais arba su viešojo intereso
suponuojama būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
Taigi konstatuotina, kad ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu ginčijamu teisiniu
reguliavimu nesudaryta prielaidų nepagrįstai pasunkinti asmens teisės kreiptis į teismą dėl bylos
(jos proceso) atnaujinimo įgyvendinimą, kai procesą prašoma atnaujinti ABTĮ 156 straipsnio 2
dalies 10 ar 12 punkte nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
18.3.5. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas savo
diskreciją nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos proceso atnaujinimo pagrindus,
atsižvelgęs į konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų teisinę prigimtį ir jų ypatumus, gali nustatyti
reikalavimą, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas ir kitais nei ABTĮ
156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose nurodytais atvejais.
18.3.6. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal Valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos įstatyme, inter alia jo 11 straipsnio 2 dalyje (2020 m. birželio 26 d. redakcija),
įtvirtintą teisinį reguliavimą valstybės garantuojama teisinė pagalba, inter alia kasaciniam skundui
civilinėse bylose parengti, gali būti teikiama asmenims, atitinkantiems Valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos įstatyme nustatytas sąlygas. Minėta ir tai, kad pagal Valstybės garantuojamos
teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 10 dalį (2020 m. birželio 26 d. redakcija) išimtiniais
atvejais, atsižvelgus į asmens prašymą ir įvertinus konkretaus asmens individualią situaciją,
valstybės garantuojama teisinė pagalba gali būti teikiama nepaisant to, kad asmens turtas viršija
Vyriausybės nustatytą turto ir pajamų lygį ar yra kitų nurodytų pagrindų neteikti tokios pagalbos.
18.3.7. Pažymėtina, kad, kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio
30 d. pakeitimu) nustatytame baigtiniame pagrindų, kuriais gali būti atnaujinamas procesas
administracinėse bylose, sąraše yra įtvirtinti ir kiti proceso atnaujinimo pagrindai, kaip antai:
pagrindai, susiję su tam tikromis teismų sprendimuose (nuosprendžiuose) nustatytomis
aplinkybėmis, reikšmingomis bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi,
kontekste, taip pat su individualaus teisės akto, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą,
panaikinimu kaip neteisėto (3–5, 11 punktai); pagrindai, susiję su tam tikrų procesinių reikalavimų
nesilaikymu bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, kontekste (6, 7, 9
punktai); pagrindas, susijęs su atitinkamu Konstitucinio Teismo baigiamuoju aktu, priimtu asmeniui
pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį ginant savo pažeistas konstitucines teises ar laisves (13
punktas).
 31

18.3.8. Taigi, kaip matyti iš minėto ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d.
pakeitimu) nustatyto teisinio reguliavimo, joje nustatyti, be kita ko, tokie proceso atnaujinimo
pagrindai, kurie sietini su tam tikromis nustatytomis ar paaiškėjusiomis akivaizdžiomis
aplinkybėmis: kai teismai nustato įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtai bylai
reikšmingas aplinkybes (inter alia nustatomi žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai
melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, nusikalstami proceso dalyvių, liudytojo,
specialisto, eksperto ar vertėjo veiksmai), panaikinamas kaip neteisėtas individualus teisės aktas,
kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą, arba paaiškėja akivaizdūs procesinių reikalavimų
pažeidimai (inter alia paaiškėjus, kad viena iš proceso šalių proceso metu buvo neveiksni tam
tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą, kad sprendime teismas nusprendė dėl
neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų).
18.3.9. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, įvertinus ABTĮ
156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) įtvirtintų minėtų proceso atnaujinimo
pagrindų, sietinų su tam tikromis inter alia nacionalinių teismų nustatytomis ar paaiškėjusiomis
akivaizdžiomis aplinkybėmis, ypatumus, matyti, jog jų buvimui pagrįsti nebūtina aukšta teisinė
kvalifikacija ir atitinkami teisinio darbo įgūdžiai. Taigi tokiais akivaizdžiais atvejais prašymas dėl
proceso atnaujinimo galėtų būti surašomas (inter alia jame nurodant proceso atnaujinimo motyvus,
prašymo esmę) ir nepasitelkiant advokato.
18.3.10. Minėta ir tai, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 13 punkte (2019 m. liepos 16 d.
redakcija) yra nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, susijęs su atitinkamu Konstitucinio Teismo
baigiamuoju aktu, priimtu asmeniui pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį ginant savo pažeistas
konstitucines teises ar laisves.
Minėta, kad Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) įtvirtintas
pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų asmens konstitucinių teisių ar
laisvių įgyvendinimo – tai Konstitucinio Teismo pagal individualų konstitucinį skundą išnagrinėtoje
konstitucinės justicijos byloje priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, kad atitinkamas teisės aktas
(jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui).
Taigi įstatymų leidėjas, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 13 punkte (2019 m. liepos 16 d.
redakcija) nustatydamas šį įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos proceso
atnaujinimo pagrindą, įgyvendino jam iš Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalies (2019 m. kovo 21 d.
redakcija) kylančią pareigą įstatyme įtvirtinti joje nustatytą bylos (jos) proceso atnaujinimo
pagrindą.
18.3.11. Minėta ir tai, kad, nustatydamas Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje (2019 m.
kovo 21 d. redakcija) įtvirtintą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso)
atnaujinimo pagrindą, įstatymų leidėjas negali dirbtinai suvaržyti ar nepagrįstai pasunkinti asmens
 32

teisės kreiptis į teismą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo minėtu Konstitucijos 107 straipsnio 3
dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytu bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindu
įgyvendinimo.
18.3.12. Pažymėtina, kad tokiu atveju, kai Konstitucinis Teismas pagal individualų
konstitucinį skundą išnagrinėtoje konstitucinės justicijos byloje jau yra priėmęs sprendimą, kuriuo
konstatuota, kad teisės aktas (jo dalis), kurio pagrindu priimtas prašomoje atnaujinti byloje (jos
procese) nagrinėjimo dalyku buvęs sprendimas, prieštarauja Konstitucijai (kitam aukštesnės galios
teisės aktui), t. y. Konstitucinis Teismas jau yra nustatęs atitinkamo teisės akto (jo dalies)
prieštaravimą Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), pagal Konstitucijos 107 straipsnio
3 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) yra pagrindas atnaujinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar
nutartimi užbaigtos bylos procesą.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tokiu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo
galėtų būti surašomas (inter alia jame nurodant proceso atnaujinimo motyvus, prašymo esmę) ir
nepasitelkiant advokato.
18.4. Taigi konstatuotina, kad įstatymų leidėjas, šioje konstitucinės justicijos byloje tiek,
kiek nurodyta, ginčijamoje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtinęs bendrą taisyklę, jog inter alia
fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl proceso
atnaujinimo surašo tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį
universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys, kuri taikytina ir visų kitų ABTĮ 156 straipsnio
2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų (išskyrus šios
dalies 10, 12 punktuose įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus) atžvilgiu, nepaisė iš
Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo
principų, kylančios pareigos, atsižvelgus į proceso atnaujinimo kaip išimtinės procesinės priemonės
paskirtį, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje (su 2020 m. birželio 30 d. pakeitimu) nustatytų kitų proceso
atnaujinimo pagrindų teisinės prigimties skirtumus (išskyrus šios dalies 10, 12 punktuose įtvirtintus
proceso atnaujinimo pagrindus), diferencijuoti reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą
dėl proceso atnaujinimo; taigi nurodytu ginčijamu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas, nustatęs
reikalavimą, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas ir tais atvejais, kai proceso
atnaujinimas siejamas, be kita ko, su tam tikromis inter alia nacionalinių teismų nustatytomis ar
paaiškėjusiomis akivaizdžiomis aplinkybėmis (kaip antai paaiškėjus, kad nagrinėjant konkrečią bylą
padaryti procesiniai pažeidimai), nepaisė iš Konstitucijos kylančio reikalavimo nepagrįstai
nepasunkinti asmens teisės kreiptis į teismą dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos
proceso) atnaujinimo įgyvendinimo.
18.5. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ABTĮ 158 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją
fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl proceso
 33

atnaujinimo surašo advokatas visais šiame įstatyme įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais,
įstatymų leidėjui neatsižvelgus į šiame įstatyme įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų teisinės
prigimties skirtumus, išskyrus tiek, kiek toks reikalavimas nustatytas surašyti prašymui dėl proceso
atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose nustatytais proceso atnaujinimo
pagrindais, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės,
teisingumo principams.
19. Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas toliau netirs ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies tiek,
kiek nurodyta, atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos

Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 531, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas
nutaria:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m.
birželio 2 d. redakcija, TAR, 2016-06-02, Nr. 16849) 158 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją
fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl proceso
atnaujinimo surašo advokatas visais šiame įstatyme įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais,
įstatymų leidėjui neatsižvelgus į šiame įstatyme įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų teisinės
prigimties skirtumus, išskyrus tiek, kiek toks reikalavimas nustatytas surašyti prašymui dėl proceso
atnaujinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d.
redakcija) 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais,
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės
valstybės, teisingumo principams.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Gintaras Goda

Vytautas Greičius

Danutė Jočienė

Giedrė Lastauskienė

Vytautas Mizaras

Algis Norkūnas

Daiva Petrylaitė

Janina Stripeikienė