Nuotykio pradžia

Horntonas buvo klestintis uostamiestis. Kasdien atplaukdavo ir išplaukdavo laivai su prekėmis iš

tolimiausių pasaulio kampelių, o Dynos upe iš kalnuose esančių vynuogynų atplaukdavo statinės su
geriausiu vynu.

Ant daugybės kalvų išsidėsčiusiame mieste dieną naktį virė gyvenimas - pirkliai sudarinėjo sandorius ir
prekiavo egzotiškomis prekėmis, iš užeigų sklido juokas, muzika ir gardūs aromatai. Triukus rodė
burtininkai, gatvėje žmones dainomis linksmino bardai, elgetos prašė išmaldos, o kišenvagiai tykojo
išsiblaškiusių praeivių.

Dynos upės žiotyse, vandenyno pakrantėje, buvo uostamiesčio širdis. Čia suplaukdavo laivai tiek iš
tolimesnių imperijos uostų, tiek iš kitų, imperijai nepriklausančių, žemių. Uosto prieigose gausu užeigų
bei įvairių prekeivių. Tolstant nuo vandenyno, uostas pamažu pereina į prekeivių bei amatininkų
teritoriją.

Kairėje Dynos upės pusėje galėjai įsigyti šilkų ir egzotiškų prieskonių, auksinių papuošalų ir brangiųjų
akmenų bei visko, ko reikia prabangiam gyvenimui. Čia plušėjo siuvėjai ir auksakaliai, meilės eliksyrus
turtingoms ponios pardavinėjo gero gyvenimo išlepinti burtininkai, o bardai traukė balades apie meilę…

Dešinėje Dynos upės pusėje veikė didžiulis žuvies turgus, netoli jo kaukšėjo ginklakalių kalvė, o meilę
aukštinančias ilgesingas melodijas pakeitė siautulingos jūreivių dainuškos. Šioje upės pusėje taip pat
veikė uostui priklausančios laivų remonto dirbtuvės - didžiulė teritorija su aukštais, mūriniais pastatais,
mediniais pastoliais ir eilėmis didelių laivų bei mažų laivelių. Kai kuriems reikėjo tik lengvo meistro
prisilietimo, kiti - stipriai nukentėję nuo piratų atakų laukė rimto remonto.

Abiejose upės pusėse įsikūrę verslai atspindėjo ten gyvenančius. Kairė pusė priklausė aukštuomenei,
čia buvo ir miesto rūmai, kuriuose gyveno Horntorną valdanti Licų šeima, amatininkų ir pirklių gildijų
atstovybės bei magijos akademija. Taip pat virė aktyvus politinis gyvenimas.

Dešinė pusė - jūreivių, užeigų savininkų, gatvės prekeivių ir kitų darbininkų namai. Tačiau Horntorno
turtai turtai siekė ir šias vietas - abi Dynos puses jungė daugybė tiltų, be to, plušėjo daugybė valtininkų,
galėjusių už pora variokų nuplukdyti į bet kurią miesto vietą. Nors gatvės siauresnės ir namai mažesni,
tačiau sutvarkyti ir puošti gėlėmis.

Tiek Dynos upe, tiek plačiais ir prižiūrėtais keliais, galėjai pasiekti daugelį imperijos miestų. Sostinė
Jerna buvo vos dvi dienos kelio keliaujant arkliu, o pakeliui - ne vienas kaimas bei užeiga.

Tačiau geros Horntorno dienos liko praeityje.

Jūrą ir uostą apgaubė jau kelis mėnesius neblėstantis rūkas - joks laivas negali nei įplaukti, nei
išplaukti. Jeigu pabando - kitą dieną jūros bangos į krantą išplauna tik laivo likučius. Tie keli, kuriems
pavyko išgyventi, pasakoja apie nuožmius monstrus bei kraupias haliucinacijas.

Rūkas nuo jūros po truputį ėmė plisti į patį miestą (prastas matomumas, susiję ability check -
disadvantage roll), o baimė vis labiau ir labiau smelkėsi į gyventojų širdis. Vis rečiau galėjai išgirsti
serenadą traukiantį bardą, užeigose balsai pritilo, ėmė sklisti kalbos apie tai, kad niekas jau savaitėmis
nematė nė vieno iš Licų, apie dingstančius žmones ar neseniai į miestą atsikėlusius svetimšalius ir jų
neįprastus papročius.