Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada 2023

Tema: „Viskas Tavo rankose!“

Ką planetai, jos gamtai, žmonijos

ateičiai ir Žemės ištekliams reiškia
auganti žmonių gerovė ir vis
didėjantis vartojimas?
Olimpiados ambasadorė
Iš Monikos Marijos dainų:

„(...) Viskas tavo rankose

Viskas tavo rankose
Pasitikėk savimi
Prisimink, kur tik eini
Viskas tavo rankose (...)“

„Just leave the light on for me

Just leave the light on for me“
Apsipirkinėjimas, arba šopingas, vertinamas
kaip tam tikra terapijos (psichoterapijos) forma,
ar praktikuojate (praktikavote)?

Neketinu meluoti ir sakyti, kad nusipirkti naują

instrumentą ar dar vieną mielą širdžiai naują
batų porą nedžiugina! Tačiau apskritai esu
lengvai „pamišusi“ dėl tvarkos namie, tad
kiekvienas naujas „namų gyventojas“ dabar
yra vis atidžiau pasveriamas ir turi praeiti
savotišką „moralinį teismą“, tad
apsipirkinėjimo, arba vadinamojo šopingo, Manau, kad neapsikrauti savęs
terapijos forma man gan svetima. daiktais yra menas, kurio
kiekvienas turime mokytis.
 Kiekvienas žmogus per savo gyvenimą
palieka vadinamąjį ekologinį pėdsaką.
Ką galvojate apie savo ekologinį
pėdsaką, ar kartais grybšteli sąžinė,
kad dėl įvairių aplinkybių tenka daugiau
vartoti, daugiau keliauti, daug reikalų,
ne visi veiksmai tampa tvarūs?

Tikrai taip, su sąžinės balsu neretai tenka

pasikalbėti, nes bene kiekvienas žingsnis,
geriau pagalvojus, yra vienaip ar kitaip susijęs
su ekologija. Nuo dušo atsikėlus ryte,
kosmetikos priemonių darantis makiažą,
aprangos, maisto, kelionių ir t. t. Jau pradedu Kiekvienas žingsnis, geriau
įprasti prieš atlikdama kokį veiksmą savęs pagalvojus, yra vienaip ar
paklausti, ar yra būdas jį atlikti tvariau, su
mažesniais aplinkos taršos kaštais. Žinoma,
kitaip susijęs su ekologija.
dar tikrai yra kur mokytis ir keistis, bet kaip ir
kiekvienas įprotis, taip ir šis, yra išsiugdomas.
Kokius savo veiksmus įvardintumėte kaip
socialiai atsakingus, atsakingo vartojimo
pavyzdžius?

Eidama į parduotuvę visada nešuosi savo

medžiaginį maišelį iš perdirbtų medžiagų,
stengiuosi atsisakyti arba ieškoti alternatyvos
viskam, kas supakuota į plastiką. Pirkdama rūbus
ar kitus daiktus visad pasveriu, kiek juos dėvėsiu,
sugedusius prietaisus, jei įmanoma, visad taisau,
atnaujinu detales ar pan., ne(be)tinkamiems
rūbams taip pat visad ieškau antro gyvenimo –
padovanoju artimiesiems, nunešu į labdarą,
sceninius parduodu ir t. t. Man ypač aktuali tema
pastaruoju metu – maisto produktų atsakingesnis
pirkimas, maisto planavimas.
Vienoje Jūsų dainoje skamba kartojami žodžiai „viskas tavo rankose“. Vis dėlto
daugybė dalykų priklauso nuo žmonių (visuomenės, bendruomenių) bendradarbiavimo
formų. Ar tikrai manote, kad vienas žmogus gali nuveikti labai daug, padaryti įtaką
kitiems, taip pat ir politikams?

Tikiu, kad visi pokyčiai

pirmiausia prasideda nuo
vieno žmogaus. Kaip ir
mano dainoje sakoma,
kad svarbiausia pasitikėti
savimi ir nepaleisti savo
tikslo iš rankų – pamažu
geri darbai ir norai kaip
bangelės nuvilnija per
aplinkinius, įtraukdami vis
daugiau bendraminčių.
Ką, Jūsų manymu, turėtų daryti žmogus, kad galėtų būti ramus arba bent
ramesnis, jog savo elgsena daro pakankamai, kad jo ekologinis pėdsakas būtų
kuo mažesnis?

Geriausias mano patarimas – „one step at a time“!

Užtenka pradėti nuo vieno mažo žingsniuko, galbūt
atsisakyti vieno nevykusio įpročio, o galbūt įsigyti
vieną naują tinkamą. Aš ir pati po truputį vis dar
kantriai to mokausi.
Kiek yra darnaus (tvaraus) vystymosi tikslų?
 Įdomūs faktai apie tvarumą
Vanduo
•Dėl vandens čiaupo, iš kurio nulaša po vieną lašą
per sekundę, per mėnesį susidaro vandens kiekis,
kurį žmogus sunaudoja per dvi savaites.
•Energiją taupanti drabužių skalbyklė gali sutaupyti
daugiau vandens per vienerius metus, nei vienas
žmogus išgeria per visą gyvenimą.
•Automatinė indaplovė sunaudoja mažiau karšto
vandens nei plaunant indus rankomis.
•Vandenį taupantys įrenginiai gali sumažinti
vandens suvartojimą 30 procentų. Jei visi pasaulio gyventojai norėtų maitintis kaip vidutinis
amerikietis, pasaulyje neužtektų vandens visiems pasaulio
gyventojams išlaikyti.
 Įdomūs faktai apie tvarumą

•Sunkus dulkių sluoksnis ant lemputės gali nuslopinti iki

pusės šviesos srauto.
Energija
•Kai įjungiate kaitrinę lemputę, tik 10% sunaudojamos
elektros paverčiama šviesa. Kiti 90% iššvaistomi kaip šiluma.
•Kompaktiška fluorescencinė lemputė sunaudoja 75
procentais mažiau energijos nei įprasta lemputė ir gali būti
naudojama iki ketverių metų.
•Kai kurie nauji šaldytuvai yra tokie išmanūs, kad sunaudoja
mažiau elektros nei elektros lemputė.
•Kiekvieną kartą atidarius šaldytuvo dureles, į aplinką gali
išeiti iki 30 procentų šalto oro.
Įdomūs faktai apie tvarumą
Atliekos
• Ant vienos lapo pusės parašyto 10 puslapių laiško siuntimas
paštu kainuoja 0,55 JAV dol., tačiau jei tekstas yra ant abiejų
lapo pusių, tai penkių lapų laiško siuntimas paštu kainuoja tik
0,34 JAV dol.

•Viena tona 100 proc. perdirbto popieriaus sutaupo 4100 kWh

energijos ir 28 000 l vandens.

•Daugelyje Europos šalių daugiau nei 40 proc. komunalinių

kietųjų atliekų sudaro popierius.
 12 tikslas – užtikrinti tvaraus vartojimo ir
gamybos modelius, kurie yra labai svarbūs
siekiant išlaikyti dabartinės ir ateities kartų
pragyvenimo šaltinius

• Mūsų planetoje ištekliai yra riboti, tačiau gyventojų skaičius ir

toliau sparčiai auga. Jei iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius Per metus iššvaistoma
pasieks 9,8 milijardo, tai gamtinių išteklių, reikalingų
dabartiniam gyvenimo būdui palaikyti, prireiks beveik trijų stulbinamas kiekis maisto –
planetų ekvivalento. 931 milijonas tonų,
• Maisto švaistymas yra perteklinio vartojimo požymis, todėl nepaisant to, kad daugybė
būtina imtis priemonių, siekiant tai užkardinti. Tam reikia pasaulio gyventojų badauja.
investicijų į technologijas, infrastruktūrą ir švietimą.
• Turime keisti savo vartojimo įpročius, mažinti besaikį vartojimą.
 Kodėl toks svarbus atsakingas vartojimas?
• Pastarąjį šimtmetį ekonominę ir socialinę
pažangą lydėjo besaikis aplinkos
naikinimas, tai kelia pavojų toms
sistemoms, nuo kurių priklauso mūsų
ateitis ir išlikimas.
• Manoma, kad iki 2050 m. pasaulio
gyventojų skaičius gali pasiekti apie 10
mlrd.
• Mūsų planetoje ištekliai yra riboti, dėl to
gamtinių išteklių, reikalingų dabartiniam
gyvenimo būdui palaikyti, prireiks beveik
trijų planetų ekvivalento.
• Milžiniškas žmonių skaičius didins
vartojimą ir atliekų susidarymą, o tai dar
labiau skatins klimato kaitą.
 Kas yra atsakingas vartojimas?
Atsakingas vartojimas – tai požiūris, apimantis sprendimus dėl perkamų produktų,
atsižvelgiant į jų poveikį aplinkai, visuomenei ir ekonomikai.
Atsakingas vartojimas yra plati sąvoka, turinti ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominius,
socialinius ir sveikatos aspektus. Tiesą sakant, atsakingo vartojimo elgsenos
populiarumas ir akcentai yra kintami, tai priklauso ir nuo vartotojų jautrumo.
 Ką daro arba turi daryti šalių vyriausybės?

• Įgyvendinti ir vykdyti politiką, apimančią tokias

priemones, kaip atliekų mažinimas, žiedinės
ekonomikos skatinimas.
• Skatintinti gyventojus kuo ilgiau naudoti gaminius,
juos atnaujinti ir sudaryti sąlygas juos perdirbti,
taip siekiant sumažinti atliekų ir išteklių
išeikvojimą.
• Skatinti žmones laikytis tvaresnio gyvenimo būdo
– mažiau vartoti, rinktis mažesnį poveikį aplinkai
darančius produktus, mažinti kasdieninėje
veikloje savąjį anglies pėdsaką.
Ką aš ir mano artimieji galime padaryti kaip vartotojai?
 Dieta, kurioje gausu
augalinio maisto,
sumažina
išmetamųjų teršalų
kiekį ir yra sveikesnė,
dėl to sumažėja
lėtinių ligų tikimybė.

Su žemės ūkiu susijusių

išmetamų teršalų kiekį
galima būti sumažinti
• Apgalvoti ir nuolat vertinti savo vartojimo įpročius. net 70 %, laikantis
veganiškos mitybos, ir
• Pagalvoti prieš tai, kas perkama, ir, jei tai įmanoma, visada rinktis kuo tvaresnį 63 % – vegetariškos.
produktą ar paslaugą.
• Pirkti ir vartoti kuo daugiau produktų, pagamintų Lietuvoje ir tų gamintojų, kurie
laikosi tvarumo.
• Saikingai maitintis ir neišmesti maisto.
 Plastikinių maišelių ir
plastiko butelių suirimas
gali užtrukti iki
tūkstančio metų, be to,
šios atliekos gali sukelti
jūrų gyvūnų mirtį, turėti
įtakos jų populiacijos
sveikatai bei išlikimui,
užteršti dirvą bei
vandenį.

• Naudoti daugkartinio naudojimo maišelius, geriausia – medžiaginius

arba popierinius.
• Mažinti plastiko, kaip vieno iš pagrindinių jūrų ir vandenynų vandens
teršalų, naudojimą.
• Visiškai atsisakyti naudoti plastikinius šiaudelius.
• Pagal galimybes kuo mažiau pirkti gėrimų plastikiniuose buteliuose.
Mažinti ir rūšiuoti savo atliekas.
Rinkimės dviratį ar paspirtuką. Jie duoda
daug naudos aplinkai, mažindami taršą ir
energijos naudojimą. Be to, šis transportas
prisideda prie judumo didinimo miestuose.
• Naudokimės viešuoju transportu.
• Dalinkimės automobiliu. Tai ne tik
naudinga aplinkai, bet ir padeda mažinti
eismo spūstis.
Tikrinkite produktų, kuriuos ketinate pirkti, ženklinimą, kad žinotumėte,
ar jie pagaminti laikantis tvarumo standartų.
• Taupiai naudoti elektros energiją.
• Pirkti prietaisus, kurie naudoja kuo mažiau energijos.
• Dėti pastangas naudoti iš atsinaujinančių išteklių
pagamintą elektros energiją.
 Dalijimosi ekonomika. Kas tai?
• Tyrimų duomenys rodo, kad kiekvienas
namuose vidutiniškai turime apie 25
elektronikos prietaisus, tačiau 5 iš jų
visiškai nenaudojame.
• Jeigu prietaisas nenaudojamas arba dar
veikiantis, bet vis tiek jis keičiamas nauju,
jį reikėtų perleisti į antras rankas –
parduoti ar padovanoti.
• Lietuvoje veikia įvairios dalijimosi
ekonomika paremtos platformos, kaip
pvyzdžiui Dalinuosi.lt. Jos padeda nuomoti
daiktus.
 Kas yra žiedinė ekonomika?
Žiedinė ekonomika – maksimalus žaliavų
panaudojimas, kitaip vadinamas
beatliekine gamyba.

•Žiedinė ekonomika sudaro beveik uždarą

sistemą, kurioje siekiama naudoti kuo
mažiau neatsinaujinančių išteklių, nes jie yra
baigtiniai.
•Norima, kad būtų išmetama kuo mažiau
atliekų, kad produktui atgyvenus, jo
pagaminimui panaudotos medžiagos būtų
vėl iš naujo panaudojamos naujiems
gaminiams sukurti.
Žiedinės ekonomikos tikslas – kad mažintume besaikį
vartojimą bei jo pasekmes
 Kuo žiedinė ekonomika skiriasi nuo linijinės ekonomikos?

• Iki šiol daugiausia buvo taikomas linijinis gamybos modelis, kurio esmė: išgauti, pagaminti,
vartoti ir išmesti. Visuomenės vartojimo tempas vis labiau spartėja, todėl šis modelis yra
netvarus ir žalingas mums bei visai planetai.
• Žiedinė ekonomika pasitelkia tvaresnį gamybos ir vartojimo modelį, kai žaliavos gamybos cikle
užsibūna ilgiau ir gali būti naudojamos pakartotinai, dėl ko susidaro daug mažiau atliekų.
 Žiedinės ekonomikos pavyzdžiai

popieriaus
perdirbimas
stiklo perdirbimas

skardinių
perdirbimas
Perdirbimo svarba
0 atliekų filosofija – Zero waste
Zero waste – tai filosofija, kuri skatina
nė vienos šiukšlės neišmesti į sąvartyną.
Nulis atliekų, nulis švaistymo!
Terminas pirmą kartą buvo pavartotas
1970 m. Taip buvo pavadinta cheminių
medžiagų surinkimo gamykla, kuri jas
perdirbdavo ir parduodavo. Plačiau
visuomenėje terminas pradėjo plisti tik
2002–2003 m.

Šie procesai gali būti pasiekti naudojant ilgaamžio dizaino sprendimus, tinkamai prižiūrint
daiktus, juos taisant, restauruojant, atnaujinant, naudojant pakartotinai ir galiausiai –
perdirbant.
5 Zero waste žingsniai pagal Bea Johnson

5 žingsniai, kurie padeda palaikyti tuščią

šiukšliadėžę:

1. Atsisakyk, ko nereikia (nenaudok vienkartinių

plastikinių indų ir plastiko pakuočių, reklamos bukletų).
2. Sumažink tai, kas reikalinga (nepirk nebūtinų daiktų,
dalinkis daiktais su kitais).
3. Panaudok dar kartą (pirk naudotus daiktus, atiduok
nereikalingus daiktus, pirk tik būtiniausius pirkinius).
4. Rūšiuok.
5. Kompostuok.
Ką dar galime padaryti kiekvienas?
Rūšiuoti
Atliekas reikia rūšiuoti, kad kuo mažiau šiukšlių patektų į
sąvartynus, kurie teršia orą, vandenį ir žemę. Tik išrūšiuotas
atliekas galima perdirbti. Žaliojo taško simbolis ant pakuočių rodo,
kad pakuotės kelionė perdirbimo grandinėje jau apmokėta.

Rūšiuoti:
•popierių, kartoną
•aliuminio skardines
•plastikinius butelius
•stiklinius butelius ir stiklainius
•nebetinkamus naudoti elektronikos
prietaisus
•panaudotas baterijas
•dujošvytes lemputes
Stiklas dedamas į žaliuosius rūšiavimo
konteinerius

Į stiklui skirtus konteinerius reikia mesti:

• butelius Lietuvoje apie 9 %
komunalinių
• stiklainius atliekų
sudaro stiklas.

• stiklo pakuočių duženas

Svarbu! Į konteinerį negalima mesti porceliano ar keramikos šukių.

Stiklo atliekos gamtoje natūraliai suyra po 900 metų. Naujas stiklas yra gaminamas
lydant smėlį, klintis ir sodą 1200–1500 C° temperatūroje. Panaudojant stiklo atliekas
sutaupoma šių medžiagų bei 35 % energijos.
Kur dėti lemputes?
Lemputės negali būti išmestos į stiklo konteinerius.
Didelė dalis lempučių atsiduria stiklo atliekų konteineriuose.
Tačiau lemputės nėra padarytos tik iš stiklo, kartu jose yra metalo ir
pavojingų medžiagų, tokių kaip gyvsidabris ar švinas.

Jei žmonės visame

Lemputės turi būti išmetamos pasaulyje kaitrines
į specialiuosius konteinerius, lemputes pakeistų į
kurių apstu prekybos energiją taupančias
centruose, pašto skyriuose, lemputes, pasaulis
bibliotekose ir t. t. kasmet sutaupytų
105 milijardus eurų.
Popierius metamas į mėlynuosius konteinerius
Į popieriui skirtus konteinerius reikia mesti:
•laikraščius
•žurnalus ir kitus spaudinius
•popierių Lietuvoje fabrikai galėtų
perdirbti apie 40 tūkst. t
popieriaus atliekų per metus.
•kartoną Tačiau Lietuvoje surenkama tik
25 % šio kiekio.

Antrinis popierius (popieriaus perdirbimas)

turi daug pranašumų prieš medieną ir celiuliozę:

-jis yra pigesnis, nes taupo energiją ir vandenį

-sumažina atliekų kiekį Įdomu. Kiekviena perdirbto popieriaus tona išsaugo 17
-jo gamyboje nenaudojami jokie chemikalai medžių, 26 460 litrų vandens ir pakankamai energijos tam,
kad 6 mėnesius būtų apšildytas normalaus dydžio namas.
-sustabdomas intensyvus medžių kirtimas
Plastikui skirti geltoni rūšiavimo konteineriai

Į plastmasei skirtus konteinerius reikia mesti:

•plastikinius butelius
•indus nuo padažų, aliejaus, šampūno Lietuvoje apie 9 %
komunalinių atliekų
•įvairias plastiko pakuotes sudaro plastmasė.

Įdomu. Plastikų gamyba sparčiai ėmė vystytis pirmoje XX a.

pusėje. Šiandien plastikas yra neatsiejama buities dalis. Iš
perdirbto plastiko gali būti gaminami indai, baldai, įvairiausios
detalės, naudojamos buityje, statyboje, audžiami sintetiniai
rūbai. Įdomus faktas: pardirbus išrūšiuotų
10 plastikinių butelių galima pagaminti
vienus marškinėlius, o iš 63 – vieną
megztinį.
Organinės atliekos kompostuojamos
Kompostavimas – tai augalų likučių, atliekų bei
panaudotų medžiagų kaupimas, siekiant, kad joms yrant
susidarytų derlinga tamsi žemė
Kompostavimo būdu galima
Kompostui tinkamos atliekos: perdirbti daugiau kaip 50 %
buitinių atliekų

• Buities atliekos – vaisių ir daržovių

gabaliukai ir žievės, kiaušinių lukštai,
kartonas ir kiti popieriaus gaminiai,
suplėšytas popierius, kiaušinių dėklai.

• Sodo atliekos – augalų lapai, nupjauta

žolė, jaunos piktžolės, sena vazonų žemė,
naminių gyvulių mėšlas, smulkios šakos.
Nerūšiuotos komunalinės atliekos

Tai komunalinės atliekos, nuo kurių

atskirtos antrinės žaliavos.

Šalyje kasmet susidaro apie 1 mln.

tonų komunalinių atliekų.
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose
kiekvienam gyventojui tenka apie
350400 kg atliekų, mažesniuose
miestuose – apie 220 kg, kaimo
vietovėse – apie 70 kg vienam
gyventojui per metus.
Lietuvoje apie 42 %
komunalinių atliekų
sudaro virtuvės
atliekos. Jas reikėtų
mesti į atskirą konteinerį,
nes jos taip pat gali
būti perdirbamos.
Remontuoti ar išmesti?
Įvairių tyrimų duomenimis, daugybė
lengvai ir nebrangiai sutaisomų prietaisų
atsiduria atliekų konteineriuose.

Kaip elgtis?
Ieškokite galimybių taisyti. Ir tik tada, jeigu remonto išlaidos sudaro
daugiau nei 50 % naujo prietaiso kainos, tuomet remontuoti netikslinga.
Tokiu atveju sugedusį elektronikos prietaisą reikėtų išmesti į elektronikos
atliekų konteinerius.
Kur dėti nenaudojamus telefonus?
• Nenaudojamą veikiantį telefoną galite
padovanoti kitam asmeniui, parduoti.
• Veikiantį telefoną galite perduoti labdaros
organizacijai.
• Sugedusį, sulūžusį telefoną, kurio
neapsimoka taisyti, meskite į specialųjį
konteinerį, skirtą smulkiosios elektronikos
atliekoms – jį galite rasti prekybos centre,
bibliotekoje, kitoje įstaigoje.
Ką dar svarbu žinoti rūšiuojant?
Rūšiuojant atliekas svarbu iš bendro
atliekų srauto atskirti ne tik antrines
žaliavas (popierių, stiklą, plastikus,
metalus), bet ir:

• didelių gabaritų atliekas

• pavojingąsias atliekas
• elektros ir elektroninę įrangą
• panaudotas baterijas
• dujošvytes lemputes
Didelių gabaritų atliekos
DIDŽIOSIOS ATLIEKOS –
nebereikalingi baldai, langų
rėmai, durys, stambi buitinė
technika
Kur jas dėti?
Stambiąsias atliekas gyventojai
turėtų atvežti į atliekų priėmimo Dėmesio: siurblių, šaldytuvų, spausdintuvų
aikšteles. Iš namų ūkių jos ir kitų prietaisų atliekų negalima palikti prie
buitinių atliekų konteinerių.
priimamos nemokamai.
Stambiagabarites elektronikos Apsilankyk epa.lt tinklalapyje ir ieškok
artimiausios, patogiausios vietos, kur galima
atliekas EPA komanda išveža iš atiduoti stambiagabaritės elektronikos atliekas.
namų nemokamai.
Pavojingųjų atliekų aikštelės

Buityje susidarančias
pavojingąsias atliekas
reikia nuvežti ir
nemokamai palikti
atliekų tvarkymo
aikštelėse.

Svarbu. Buityje susidarančios pavojingosios atliekos – itin taršios. Pvz., išpiltas 1 litras alyvos
dešimtmečiams užteršia pusę hektaro žemės. Per metus Lietuvoje sunaudojama apie 22–27
tūkst. tonų tepalų ir tepalinių alyvų. Deja, tik apie 10 proc. šio kiekio yra surenkama ir
sutvarkoma.
 Elektros ir elektroninės įrangos atliekų rūšiavimas

Atsimink: išmetant nebetinkamą

naudoti elektronikos prietaisą, reikia
išimti baterijas.

Ar žinai, kad:

* 20 % elektroninių žaislų neatsakingai

išmetama į buitinių atliekų konteinerius.
* 44 % Lietuvos gyventojų teigia, jog
elektroniniai žaislai į buities atliekų
konteinerius galėjo būti išmesti su juose Visi šie prietaisai turi keliauti į elektronikos
buvusiomis baterijomis. atliekų konteinerius arba perduodami
įgaliotiems elektronikos atliekų surinkėjams,
pvz., EPA komandai.
Mąstykime globaliai,
o veikime lokaliai:
čia...
kitur...
dabar...
visada...
 Asociacija šalies mastu finansuoja daugiau kaip 67 %
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą

• EPA yra ne pelno siekianti organizacija, vienijanti kelis šimtus

nacionalinių ir tarptautinių elektronikos įrenginių gamintojų bei
importuotojų, tokių kaip „Electrolux“, „Bosh“, „Siemens“ ir t. t.
• Asociacijos tikslas – finansuoti elektronikos atliekų sutvarkymą, tokiu
būdu įgyvendinant orgnizacijos narių socialinę atsakomybę.
• Organizacija visoje šalyje yra įrengusi daugiau kaip 2 tūkst.
elektronikos, baterijų ir dujošvyčių lempų atliekų surinkimo vietų.
• Stambiąsias elektronikos atliekas (šaldytuvus, skalbykles ir pan.) iš
gyventojų namų išveža nemokamai saugiam sutvarkymui.
EPA akcijos ir projektai
• EPA projektas „Neieškok kampo!” kartu su menininku Linu
Kaziulioniu, atkreipiantis dėmesį į elektronikos atliekų problematiką.
• „Atsakingas skaitytojas“. Konkursas Lietuvai ir jos bibliotekoms,
skatinant atsakingą elektronikos atliekų rūšiavimą bei tvarkymą.
• Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada. Žinių konkursas
7–8 klasių moksleiviams.

•Edukacijos projektas, skirtas skatinti atsakingą ir saugią elgseną su elektroniniais žaislais. Sukurti du
skaitmeniniai leidiniai vaikams. Vienas jų – „Kaip meistrai padėjo Mikiui” – yra spalvotas ir skirtas skaityti,
kitas – to paties leidinio pagrindu paruošta „Kaip meistrai padėjo Mikiui – spalvinimui”.
•Minint Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, Birštone buvo ir Vilniuje prie prekybos centro CUP tebėra
eksponuojama Martyno Gaubo skulptūra #ape_tit, atkreipiant dėmesį į elektronikos atliekų kaupimo ir
rūšiavimo problematiką.
Nacionalinės aplinkosaugos olimpiados organizatorius
Nacionalinės aplinkosaugos olimpiados
partneriai