Professional Documents
Culture Documents
Teisės Teorija 4 Paskaita
Teisės Teorija 4 Paskaita
Teisės principai
Teisės moksle vienareikšmiškai sutariama, akd teisė susideda iš normų. Yra diskujų, kaip reikėtų
suprasti normos sąvoką (tik kaip kalbinį darinį arba kaip tam tikrą arba kaip tam tikrą
psichosocialinį aktą), bet teisės normos yra visuotinai pripažįstamos kaip teisės elementai.
Tačiau teisėje daug svarbesniais turėtume laikyti specifinę teisinės materijos dalį – teisės
principus.
Principa dažnai formuluojami kaip sentencijos. To paties principo tekstinė išreiška gali skirtis. Principais
laikome tokius normatyvinius teiginius:
Teisės principai- tai pamatinės teisės nuostatos, kuriomis yra grinždiamas teisinis reguliavimas ir
teisinė praktika.
Teisės principai sudaro teisės griaučius (karkasą), ant kurio ir laikosi visi teisinė tvarka.
Iš teisės principų kyla teisinių taisyklių kūrimo poreikis, nes teisės normos sukonkretinta teisės
principas.
Teisės principai nubrėžia ribas įstatymų leidėjo norams kontroliuoti visuomenę.
Teisės principai veikia kaip fonas, kuriame cirkuliuoja teisinės taisyklės, pagal poreikį
susijungdamos į vienokius ar kitokius junginius. Todėl kiekvieną kartą, kai taikome teisės normą,
turime atsižvelgti, ar ši norma dera su pamatiniais teisės principais.
Tam tikrais atvejais teisės principai suteikia mums galimybę teisiškai įvertinti konkretų atvejį
(išspręsti bylą) – jeigu situacija patenka į teisinio reguliavimo sferą, bet nėra sureguliuota teisės
normomis.
• Galime rasti pačių įvairiausių galimų kilmės teorijų: Senovės Graikija, Senovės Roma etc. Viena iš
teisės principų kilmės teorijų – siekis pagrįsti, kad pagrindinius teisės principus (ir teisinės
valstybės principus) mes randame Senajame Testamente:
• „Surink žmones – vyrus, moteris, vaikus ir ateivius, gyvenančius tavo miestuose, kad išgirstų ir
išmoktų Viešpaties... įstatymo žodį“; „o tu, Ezra, paskirk pareigūnus ir teisėjus pagal užrašytą
tavo Dievo išmintį, kad jie teistų visus Užupio žmones, žinančius tavo Dievo įstatymus, turite
pamokyti tuos, kurie jų nežino“ – Teisės viešumo principas.
• „Karalius pasikėlė virš įstatymo, ir tai negali likti be pasekmių (tokius žodžius išsako pranašas
Elijas, atėjęs pas karalių Ahabą, kuris apgaule gavo iš paprasto žmogaus Naboto trokštamą
vynuogyną, Nabotą apšmeižęs – Teisės viršenybės principas.
• „Tai teisėjas, jei kaltasis bus nusipelnęs plakimo, turi leisti jį paguldyti ir plakti jo akivaizdoje jo
nusikaltimą atitinkamų kirčių skaičiumi. Jis gali jį nuplakdinti 40 kartų, ne daugiau, kad, jei be šitų
toliau jį plakdintų daugeliu kirčių, tavo brolis nebūtų suniekintas tavo akyse“ – Bausmės
teisingumo ir adekvatumo principas.
• „Teisdami negalite būti šališki: išklausykite varguolį lygiai taip, kaip ir didžiūną; kalbėk už tą, kuris
pats už save negali kalbėti, ir dėl skurdžiaus teisių. Atverk burną“ – Visų lygybė prieš įstatymą.
• Nepriklausomai nuo to, kurias teisės principų ištakas pripažinsime esminėmis, neabejotina, kad
teisės principai – tai ilgo ir sudėtingo žmonijos vystymosi laikotarpio rezultatas.
• Teisės principai įtvirtina savyje vertybines nuostatas, be kurių teisė negali efektyviai veikti – ir ne
todėl, kad šios nuostatos yra „gėris“ savaime (moralinės dimensijos neturėtume absoliutinti, nors
principai neabejotinai yra glaudžiai susiję ir su morale), bet todėl, kad teisės principų laikymasis
leidžia bendruomenei, kurioje jie taikomi, išlikti stipresnei ir veikti efektyviau.
Ir teisės normos, ir teisės principai- tai galiojančios teisinės tvarkos (teisinės sitemos) elementai.
Ir teisės principai, ir teisės normos įtvirtinaa tinkamo (sektino, siektino, pavyzdingo) elgesio
sandarą.
Ir teisės normos, ir teisės principai veikia kaip žmonių elgesį norminančios (ribojančios)
priemonės.
Tesės norma tinkamo elgesio standartą įtvirtina konkrečia elgesio taisykle, o principams būdingas
itin aukštas abstrakcijos lygis (pvz., Niekas negali būti teisėju savo paties byloje. Nešališkumo
principas. Jeigu ginčo šalis yra teisėjo (sutuoktinis, sūnus, dukra,) negali nagrinėti.)
Teisės normos dažniausiai (išskyrus paprotys) yra rašytinės. Teisės principai gi dažniausiai
nerašytiniai. Užrašymas teisės principų svorio nepadidina, o neužrašymas jų svorio nesumažina.
Tiesa, teisės principai dažnai būna įvardinti teisės aktuose- ypač aukščiausios juridinės galios
teisės aktuose. Tačiau būtent- įvardijami. Nes teisės principo turinys yra atskleidžamas kiekvieną
kartą jį taikant- čia ir dabar.
Nustatant teisės principo turinį priartėjame prie moralinės dimensijos- t.y. kiekvienas asmuo gali
turėti savitą įsivaizdavimą, kokio elgesio iš mūsų reikalauja vienas ar kitas principas – o teisės
normai būdingas konkretumas ir apibrėžtumas (erdvė interpretacijai – ženkliai mažesnė).
Teisės principai niekada negali būti įgyvendinti visa apimti (principai yra beribiai, jeigu kažkoką
teisinė nuostatą galime įgyvendinti visa apimtimi, turime pagalvoti, ar tai tikrai principas, o gal tai
principinė itin svarbi norma?).
Teisės principai neturi iš anksto žinomų išimčių sąrašo (kokias turi teisės normos)
Skirtingai negu teisės normų taikymo atveju, neegzistuoja principų kolizijų sprendimo taisyklės-
nors principai susikerta ir net susigrumia labai dažname teisiniame ginče.
Teisės principai yra visiškai kitokio lygmens ir reikšminio krūvio kategorija, negu teisės normos,
kurias taikyti teisininkai yra įpratę ir įgudę.
Teisės principų taikymas visada reiškia kūrybišką ir vertybiškai orientuotą teisės taikymą – o tai
lemia, kad teisės principų taikymas dažnai yra kvestionuotinas ir sulaukia skirtingų vertinimų.
1. Neveikia kaip taisyklė, tiesiogiai nereguliuoja elgesio taisyklių. Teisės principai – tai abstraktaus
pobūdžio vadovaujančios idėjos, priklausančios teisinės sąmonės sričiai, kurios nepriklauso
normatyvinei tikrovei. Normatyvinis krūvis tenka tik normai. Taip suprantami teisės principai
nelaikomi tiesiogiai žmonių elgesį reguliuojančiomis nuostatomis.
2. Teisės principai suformuluoja tam tikrais teisės veikimo kryptis. Teisės principai reguliuoja tiek,
kiek juos sukonkretina teisės normos. Sakoma, kad teisės principai gali būti išvedami,
apibendrinus kelias teisės normas. Savarankiška reguliavimo funkcija teisės principams
nesuteikiama.
3. Savarankiški elgesio reguliatoriai. Galima be jokios teisinės taisyklės galima konstatuoti, kuri
šalis laimėjo ginčą. Teisės principai suprantami kaip savarankiški, savitus požymius bei funkcijas
turintys teisės sistemos elementai. Teisės principai reguliuoja asmenų elgesį – kaip ir normos
reguliuoja žmonių elgesį. Teisės principai skiriasi nuo normos itin aukštu abstrakcijos laipsniu,
struktūra, formulavimo ir taikymo ypatumas. Tačiau teisės principai gali savarankiškai, be normų
įsikišimo, paversti visuomeninius santykius teisiniais santykiais.
Apibendrinant teisės doktriną ir teismų jurisprudenciją, galima teigti, kad vyrauja antrojo ir trečiojo
požiūrių derinys.
Teisės principai- be abejonės, svarbiausia teisės sistemos kategorija. Tačiau jų taikymas reikalauja didelės
teisinės erudicijos ir kūrybiško mąstymo. Teisės principus taikyti nėra paprasta:
• Sudėtinga nustatyti teisės principų turinį (nėra tam skirtų taisyklių – subjektyvu).
• Sudėtinga nuspręsti, kuriam iš teisės principų turi būti suteiktas pirmumas (nėra tam skirtų
taisyklių – subjektyvu).
• Teisės principo turinys yra nustatinėjamas kiekvieną kartą, jį taikant – ir tai sukelia subjektyvizmo
grėsmę.
Baigiant
• Teisės principai ypatingą reikšmę įgyja sunkių bylų atveju (tėvų pareiga skiepyti savo vaikus, ar
žmogaus teisė į gyvybę atima ir jo teisę gyvybę atimti, motociklininkų pareigos važinėti su
šalmais ir vairuotojų pareigos rištis saugos diržus etc). Tačiau net ir iš pirmo žvilgsnio paprastuose
atvejuose kūrybiškas teisininkas gali rasti įdomių argumentų, pvz., kvestionuoti teisės normų
derėjimą su teisės principais.
• Teisės principai – viena iš tų priemonių, kurios teisininkus paverčia kūrėjais. Aktyviai taikydami
teisės principus (sukurdami teisėjams tam palankią socialinę aplinką), mes galime pasiekti, kad
netinkamos teisės normos bus eliminuotos iš teisės sistemos (arba išaiškintos kitaip, negu
išaiškinti įpareigotų jų tekstinė išraiška).
• Tačiau aktyviai taikydami principus mes sukursime prielaidas skirtingam ir subjektyviam tų pačių
teisinių situacijų vertinimui – taip veikiant, silpnėja teisinio tikrumo ir stabilumo pozicijos.
Vadovėlis:
Teisės principai nagrinėjami ir platesniame kontekste, sprendžiant įvairius klausimus, susijusius su teisės
aiškinimu, teisės samprata, teisės ir moralės santykiu ir pan.
Kaip tam tikro reiškinio pamatinę nuosatatą, pagrindinį pradą. Teisės principas suprantamas kaip teisės ir
teisinės sitemos pamtinė nuostata, fundamentalus pradas, kuriuo grindžiamas visas teisinis reguliavimas
ir kuriuo remdamasi fukncionuoja teisinė sistema. Šie principai orientuoja ir teisėkūrą, ir teisės taikymą,
įgyvendinimą.
Teisės principai išreiškia pagrindines visuomenės vertybes ir yra formuluojami šioms vertybėms
apsaugoti.
Pirmos grupės funkcijos apibūdina principų vaidmenį teisės sistemos atžvilgiu (organizavimo
ir verifikavimo funkcijos)
Kitos grupės labiau apibūdina teisės principų reikšmę teisės sistemai funkcionuojant
praktikoje (reglamentavimo, interpretavimo, spragų užpildymo, kolizijų šalinimo ir
argumentavimo funkcijos).
Klasifikacijos:
Pagal deklaravimo (įtvirtinimo) būdą- pirminiai, sudėtiniai, išvestiniai, teisinę galią, veikimo sritį.
A) Norminis aktas turi galioti tuo laiku, kai susidarė vertinama situacija (temporalinis galiojimo
aspektas)
B) Norminis aktas turi galioti toje erdvėje, kurioje susidarė vertinama situacija (teritorinis galiojimo
aspektas)
C) Norminis aktas turi galioti tam asmeniui, kurio situacija vertinama (personalinis galiojimo
aspektas)
a) Kitą dieną po paskelbimo elektroniniame Teisės aktų registre (e TARe), jeigu jame nėra nurodyta
vėlesnė įsigaliojimo data: (TPĮ 12 str. 1 d. “Norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus
paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data
<...>”;
c) „Konstitucijos keitimo įstatymas įsigalioja ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo priėmimo“;
d) Išimtiniais atvejais, nedelsiant – sudarant visuomenei galimybę susipažinti (per žiniasklaidos
priemones).
• Kai kompetentinga institucija priima norminį aktą (naujesnį), kitaip reguliuojantį tuos pačius
santykius (tokiu atveju taikytinas norminis aktas pasirenkamas pagal chronologinę kolizinę
taisyklę)
Bendra taisyklė- norminis aktas galioja tik į prekį- tik toms situacijoms (santykiams), kurie atsiranda po
norminio akto įsigaliojimo.
1. Į praeitį galioja norminiai aktai, kurie naikina arba švelnina baudžiamąją ar administracinę
atsakomybę.
švelnina padėtį, numato įvairias kompensacijas; sunkinantys padėtį niekada neturi grįžtamojo
galiojimo, nes jis apsunkina asmens padėtį, nebent kalbama apie civilinio turto galiojimo
2. Į praeitį galioja norminiai aktai, kai tai nurodyta pačiame akte.
Bendra taisyklė- norminiai aktai galioja veikimo teritorijoje valdžios, kuri tuos aktus priėmė:
Toks norminių aktų taikymo principas vadinamas teritoriniu principu (jis derinamas su eksteritoriniu).
Teritorijos samprata
d) Žemės gelmės
i) Valstybės ambasados užsienio valstybėse (tai teritorija, kurioje galioja valstybės teisė)
Bendra taisyklė- norminiai aktai galioja visiems Lietuvos teritorijoje esantiems asmenims, nepriklausomai
nuo jų pilietybės, rasės, tautybės, turtinės padėties etc. Tačiau galimos išimtys:
b) Norminio akto veikimas gali būti susietas su asmens amžiumi ar kitais rūšiniais požymiais;
Prezidentas, seimo nariai, teisėjai. TIK prezidentui negalima panaikinti imuninteto, kol eina pareigas.
• A) norminis aktas buvo įsigaliojęs vertinamos situacijos metu ir jo galiojimas nebuvo pasibaigęs
arba kai yra pagrindas taikyti grįžtamąjį norminio akto galiojimą;
• C) norminis aktas taikytinas tam asmeniui, kurio veiksmai vertinami, ir nėra išimties, dėl kurios
tas aktas asmeniui taikomas neturėtų būti.
Vadovėlis:
Privalomumas
Bendras pobūdis- abstraktus ir taikomas visiems masiškai
Priimamas teisėkūros subjekto
Daugkartinis taikymas
Galiojimas į ateitį
Atidedamojo galiojimo aktai tam, kad galėtų planuoti savo veiklą ir strateguoti.
Eksteritorinis veikimas- LR teisinis reguliavimas veikia už valstybės ribų. Asmenų atžvilgiu, kai asmuo ne
Lietuvoje.