ŽEGARAC AND OTHERS v.

SERBIA 17/01/2023 , NUTARIMAS SKUNDĖSI KAD SUMAŽINO

PENSIJAS.

FAKTAI:

Šie prašymai visų pirma susiję su pareiškėjams nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2018 m.
rugsėjo mėn. laikinai sumažintomis pensijomis, mokamomis pagal Pensijų mokėjimo tvarkos
laikinojo reguliavimo įstatymą.
Bylos faktines aplinkybes, kurias pateikė šalys, galima apibendrinti taip.
5. Visi pareiškėjai yra pensininkai, priklausantys valstybės viešojo sektoriaus pensijų sistemai
ir gaunantys senatvės pensijas (starosna pensija) pagal privalomas įmokas, mokamas į
Serbijos pensijų ir neįgalumo draudimo fondą (Republički fond za penzijsko i invalidsko
osiguranje zaposlenih - toliau - Pensijų fondas; daugiau informacijos apie pensijų sistemą ir
pensijoms mokėtinų sumų nustatymą žr. 38-42 punktus). Tikslios pareiškėjams mokėtinų
pensijų sumos buvo nustatytos įvairių Pensijų fondo padalinių priimtais sprendimais
(rešenja).

Serbijos Respublikos pensijų sistema didžiąją jos gyvavimo dalį buvo deficitinė, o tai reiškia,
kad reikia vyriausybės subsidijų, nes įmokų nepakanka visam pensijų mokėjimui finansuoti.
Akivaizdu, kad 2014 m. deficitas pasiekė istoriškai aukščiausią lygį (žr. 46 dalį). Vykdydamos
teisėkūros reformas valstybės institucijos paaiškino, kad, siekdamos sumažinti didelį
biudžeto deficitą ir išsaugoti pensijų sistemos finansinį tvarumą, jos turėjo imtis tiek
nuolatinių, tiek laikinų taupymo priemonių, įskaitant laikiną pensijų indeksavimo
sustabdymą ir laikiną valstybinių pensijų ir valstybės tarnautojų atlyginimų išmokėtų sumų
sumažinimą (daugiau informacijos žr. 45-52 dalis).

SKUNDAI

Pareiškėjai pirmiausia teigė, kad Vyriausybė pažeidė 1 Protokolo Nr. 1 1 straipsnį, nes
atėmusi iš jų "įgytą teisę į senatvės pensiją" (stečeno pravo na starosnu penziju) dėl
laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. sumažintų pensijų pažeidė
valstybės ratifikuotas tarptautines sutartis, Konstituciją ir visą laiką galiojusį Pensijų įstatymą.
Vyriausybės pagrindinis argumentas, kad mažinimas buvo įvestas įstatymu, t. y. Pensijų
mažinimo įstatymu (žr. 54 punktą), neturėtų būti priimtas kaip pakankamas, kad priemonė
būtų laikoma konstitucine ir teisėta.

Dėl teisėto tikslo pareiškėjai manė, kad Vyriausybės teiginiai, jog pensijų išmokų
sumažinimas padėjo išlaikyti pensijų sistemą, nebuvo tikri. Vyriausybė tik nurodė biudžeto
konsolidavimą; ji neįrodė, kad sumažinimas iš tikrųjų buvo reikalingas teisėtam tikslui
įgyvendinti.

EŽTT

Teismas pripažįsta, kad Pensijų mažinimo įstatymas turėjo teisinį pagrindą, o

Konstitucinio Teismo nuskaičiuotos nuostatos patvirtina įsikišimo teisėtumą. Būdamas
neoficialus, Konstitucinis Teismas taip pat atmetė atsakovų įstatymų pažeidimo
argumentus. Deja, aptariamą įstatymą vertino remdamasis kitomis 1 protokolo 1
straipsnio formuluotėmis nei tie, kuriais pareiškėjai grindė savo bylų argumentus.
Teismas pabrėžia, kad jam reikia įtikinamų priežasčių, kad pakeistų Konstitucinio
Teismo išvadas dėl Serbijos Konstitucijos aiškinimo ir vidaus teisės aktų nuostatų.
Galutinis sprendimas reiškia, kad Teismas nepalaiko pareiškėjų teiginių, kad įstatymas
buvo nepakankamai tikslus ar neproporcingas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad Serbijos valdžios institucijos

nepažeidė pensininkų žmogaus teisių. Teismui nerasta pakankamai priežasčių, kad
būtų atsisakyta Konstitucinio Teismo išvadų ir pakeista nuomonė dėl Serbijos
Konstitucijos ir vidaus teisės aiškinimo. Teismas taip pat pažymi, kad valdžios
institucijos teisingai informavo pensininkus apie jų pensijų sumažinimus ir pateikė
atitinkamus sprendimus iš Pensijų fondo. Teismas mano, kad pensininkai galėjo
numatyti tokias pasekmes ir pensijų sumažinimo įstatymą. Be to, Teismas nesutinka
su pareiškėjais dėl ginčijamų laikinųjų priemonių trukmės ir mano, kad tai bus
nagrinėjama proporcingumo testo metu. Taigi, Europos Žmogaus Teisių Teismas
nusprendė, kad valdžios institucijos veikė teisėtai ir nepažeidė pensininkų žmogaus
teisių.

Teismas nurodo, kad Pensijų mažinimo įstatymas buvo priimtas siekiant išsaugoti
pensijų sistemos finansinį tvarumą Serbijos Respublikoje. Vyriausybė tvirtina, kad tai
buvo dalis bendrų taupymo priemonių, kurias valstybės institucijos parengė
siekdamos sumažinti valstybės išlaidas. Valdžios institucijos teigia, kad jis pasiekiamas
tikslas ir įstatymas buvo panaikintas po to, kai buvo sukaupta nemažai sutaupytų
lėšų. Tačiau pareiškėjai abejoja, ar šios priemonės ir jų poveikis buvo tinkamai
pagrįsti. Teismas pabrėžia, kad sprendimas dėl pensijų sumažinimo yra susijęs su
daugybe politinių, ekonominių ir socialinių klausimų, dėl kurių nuomonės gali labai
skirtis demokratinėje visuomenėje. Tačiau politikams suteikiamas platus veiksmų
laisvė sprendžiant ekonominės politikos klausimus, įskaitant pensijų srityje. Tai
reiškia, kad socialinio teisingumo ir ekonominės gerovės interesai gali būti
prieštaraujantys ir galimi pensijų sumažinimai.

Vis dėlto, nors šis klausimas turėjo kelti didelį susirūpinimą pareiškėjams ir kitiems
pensininkams, Teismas mano, kad pareiškėjai privalėjo tik laikinai pakęsti pagrįstą ir
proporcingą pensijų sumažinimą, o ne visišką pensijų sustabdymą ar nuolatinį pensijų
sumažinimą didele suma (žr., be daugelio kitų institucijų, Kjartan Ásmundsson, §§ 44-45;
Maggio, § 62; ir Valkov and Others, § 95, visi cituoti pirmiau). Šiuo atžvilgiu nė vienas iš
pareiškėjų neįrodė, kad jų pačių pensijų išmokų sumažinimas buvo toks, kad jiems grėsė
pavojus, jog neužteks lėšų pragyvenimui (žr. pirmiau cituotą Valkov and Others, § 97, kur
Teismas nustatė, kad apribojimas neatėmė iš pareiškėjų jų vienintelio pragyvenimo
šaltinio) arba kad jų gyvenimo sąlygos pablogėjo tiek, kad jiems grėsė pavojus atsidurti
žemiau pragyvenimo ribos (žr. 56869/00, 2002 m. balandžio 23 d.). Todėl Teismas mano,
kad pareiškėjai nebuvo priversti prisiimti pernelyg didelės individualios naštos ir kad šioje
byloje skundžiamas kišimasis nepažeidė jų teisių į pensiją esmės.
Galiausiai Teismas su tam tikru susirūpinimu pažymi, kad nors įstatymas buvo pristatomas
kaip laikinas teisės aktas, jo priėmimo metu valdžios institucijos nenurodė datos, kada
laikinas pensijų išmokų sumažinimas nustos galioti, taip pat nenurodė, kaip dažnai bus iš
naujo vertinama būtinybė palikti šias priemones galioti (žr. pirmiau minėtą sprendimą
Valkov ir kiti, §§ 27-28 ir 31-37). Vis dėlto Teismas nemano, kad būtina pradėti diskusiją
šiuo klausimu, nes negalima nepastebėti, kad pensijų išmokų sumažinimas iš tiesų buvo
laikina priemonė, kuri truko ketverius metus - nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2018 m.
rugsėjo (žr. 7 ir 50-52 punktus pirmiau, taip pat dėl retkarčiais per atitinkamą laikotarpį
padidintų pensijų), kai Įstatymo taikymas buvo nutrauktas ir valdžios institucijos vėl galėjo
pradėti mokėti viso dydžio pensijas ir vėl pradėti taikyti metinį indeksavimą (žr. 10 ir 53
punktus pirmiau).

DĖL PIKTNAUDŽIAVIMO PETICIJOS TEISE

Atsižvelgdamas į plačią valstybės vertinimo laisvę ir į ribotą pareiškėjų pensijų išmokų

sumažinimo mastą ir laikiną pobūdį siekiant subalansuoti valstybės išlaidas, Teismas
mano, kad pareiškėjų skundai pagal 1 Protokolo 1 straipsnį yra akivaizdžiai nepagrįsti ir turi
būti atmesti pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punktą ir 4 dalį.

Pareiškėjai išreiškė nepasitenkinimą dėl diskriminacinio požiūrio į juos, kuris buvo

taikomas ginčijant teisės aktus. Jie teigė, kad buvo nelygūs kitų pensininkų atžvilgiu,
kuriems taikytas pensijų sumažinimas mažesniu mastu arba visai nebuvo taikytas, nes
jų pensijos buvo mažesnės. Pareiškėjai teigė, kad visi pensininkai turėjo būti lygūs
prieš įstatymą ir prisidėti vienodai. Teismas pastebėjo, kad šis skundas esmėje yra tas
pats skundas, kuris buvo nagrinėjamas pagal 1 Protokolo 1 straipsnį, tačiau šį kartą
žvelgiant kitu kampu. Teismas mano, kad nustatytos ribos tikslas nebuvo sukurti
skirtumą tarp pensininkų kategorijų, bet prisidėti prie pusiausvyros užtikrinimo,
atsižvelgiant į solidarumo ir socialinio teisingumo principus. Pareiškėjų pensijos buvo
sumažintos, nors jie į Pensijų fondą įmokėjo daugiau nei kiti pensininkai, kurių
pensijos nebuvo sumažintos.

Teismas mano, kad nebuvo siekiama sukurti skirtumą tarp pensininkų kategorijų šioje
byloje, bet sprendimas dėl ribos sumažinimo buvo priimtas siekiant užtikrinti
pusiausvyrą ir atspindėti solidarumo bei socialinio teisingumo principus. Teismas taip
pat nesutinka su skundo teiginiu, jog pažeidžiami Konvencijos 14 straipsnis ir 1
Protokolo 1 straipsnis bei (arba) 12 Protokolo 1 straipsnis. Teismas mano, kad
vertinant, ar skirtingas požiūris į panašią situaciją yra pagrįstas, Serbijos įstatymų
leidėjas nepažeidė proporcingumo principo, ypač atsižvelgiant į ekonominės ir
socialinės strategijos priemones.

Nusprendžia išbraukti ketvirtąjį, penktąjį ir aštuntąjį skundus (Nr. 7697/16, 7705/16 ir

20743/16) iš savo bylų sąrašo;
Nusprendžia sujungti likusius pareiškimus ir paskelbia juos nepriimtinais;
PAPANIKOLAOU v. GREECE 13/12/2022 NUTARIMAS SUSIJĘS SU RELIGIJA, NEIŠNAUDOTOS VISOS
TEISINĖS GYNYBOS PRIEMONĖS

FAKTAI

4. Pareiškėja yra 2019 m. gimusio vaiko motina. Kitą dieną po vaiko gimimo tėvas apie
gimdymą pranešė gimdymo namų darbuotojui, kuris, jo manymu, buvo Amarousio
savivaldybės, t. y. regiono, kuriame buvo gimdymo namai, registro tarnybos darbuotojas.
5. Pareiškėjo teigimu, darbuotojas uždavė tėvui klausimų ir pats užpildė formą, kurią tėvas
vėliau pasirašė. Visų pirma, tėvo buvo paprašyta nurodyti, inter alia, jo ir pareiškėjo vardus ir
pavardes, jų pilietybę, profesiją ir religiją. Jis pareiškė, kad pareiškėja yra stačiatikė, o jis
neturi jokios religijos.
6. Teismui pateiktoje formoje, kurią užpildė ligoninės darbuotojas, tėvo religijai skirta vieta
buvo palikta tuščia. Formos viršuje ranka įrašyta pastaba "tėvas be religijos". Įraše apie
motinos religiją nurodyta "O.C." - ortodoksų krikščionių santrumpa.
7. Tuomet forma buvo išsiųsta į Amarousio civilinės metrikacijos biurą. Gimimo registracijos
aktas buvo surašytas pagal formą, kurią užpildė gimdymo namai. Tėvo religijai palikta tuščia
vieta, o prie pareiškėjos religijos esančiame įraše nurodyta, kad ji yra stačiatikė.

SKUNDAS

Pareiškėja skundėsi pagal Konvencijos 9 straipsnį, kad teisinis reikalavimas deklaruoti savo
religiją registruojant vaiko gimimą pažeidė jos religijos laisvę. Be to, pagal 13 straipsnį ji
skundėsi dėl to, kad šiuo atžvilgiu nebuvo jokių veiksmingų teisinės gynybos priemonių.

EŽTT

Pagal pareigą išnaudoti vidaus teisinės gynybos priemones reikalaujama, kad pareiškėjas
įprastai pasinaudotų prieinamomis ir pakankamomis teisinės gynybos priemonėmis, kurios
yra prieinamos ir pakankamos jo skundams pagal Konvenciją nagrinėti. Atitinkamų teisių
gynimo priemonių egzistavimas turi būti pakankamai tikras ne tik teoriškai, bet ir praktiškai,
nes priešingu atveju jos nebus pakankamai prieinamos ir veiksmingos. 35 straipsnio 1 dalyje
taip pat reikalaujama, kad skundai, kuriuos ketinama vėliau pateikti Teismui, būtų buvę
pateikti atitinkamai vidaus institucijai, bent jau iš esmės ir laikantis vidaus teisėje nustatytų
formalių reikalavimų ir terminų, be to, kad būtų panaudotos visos procesinės priemonės,
galinčios užkirsti kelią Konvencijos paţeidimui. Jei pareiškėjas nesilaikė šių reikalavimų, jo
pareiškimas iš esmės turėtų būti pripažintas nepriimtinu dėl vidaus teisinės gynybos
priemonių nepanaudojimo (žr. inter alia, Vučković ir kiti prieš Serbiją (preliminarus
prieštaravimas) [GC], Nr. 17153/11 ir 29 kiti, §§ 71-72, 2014 m. kovo 25 d.)

Teismas mano, kad pareiškėjas galėjo pateikti prašymą dėl panaikinimo Vyriausiajam
administraciniam teismui, remdamasis Konstitucijos 13 straipsniu arba tiesiogiai
Konvencija, kuri turi viršenybę prieš bet kokią įstatymo nuostatą. Teismo nuomone,
Vyriausiasis administracinis teismas buvo kompetentingas panaikinti administracinį
aktą, jei jis pažeidžia Konvenciją. Pareiškėja neįrodė, jog kita teisių gynimo priemonė
negalėtų suteikti tinkamos kompensacijos už pažeidimus. Be to, nėra jokių išimčių,
kurios galėtų atleisti pareiškėją nuo pareigos panaudoti vidaus teisinės gynybos
priemones. Teismas pabrėžia, kad abejonės dėl tam tikros teisinės gynybos
priemonės nėra pateisinama priežastis nepanaudoti jos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas turėjo
kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą, kad įvykdytų vidaus teisinės gynybos priemonių
išnaudojimo reikalavimą. Todėl šis skundas turi būti atmestas pagal Konvencijos 35
straipsnio 1 ir 4 dalis dėl vidaus teisinės gynybos priemonių nepanaudojimo.

DĖL PIKTNAUDŽIAVIMO PETICIJOS TEISE

pagal Konvencijos 13 straipsnį pareiškėja skundėsi, kad nebuvo veiksmingos teisinės

gynybos priemonės, kuri leistų jai pateikti skundą dėl jos religijos įrašymo dukters gimimo
akte.
37. Teismas pažymi, kad Vyriausybei nebuvo pranešta apie šį skundą, todėl šalys
nepateikė jokių pastabų šiuo klausimu.
38. Teismas pirmiau konstatavo, kad pareiškėja turėjo veiksmingą teisinės gynybos
priemonę, kuria privalėjo pasinaudoti Konvencijos 35 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl jos
skundas pagal Konvencijos 13 straipsnį turi būti atmestas kaip aiškiai nepagrįstas
Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punkto ir 4 dalies prasme.

Ieškinys pripažįstamas nepriimtinu.

Zambrano v. france

Koch poland