KINETINIS ŠEIMOS

PIEŠINYS
Neringa Jurė
KINETINIS ŠEIMOS PIEŠINYS
Kinetinis šeimos piešinys tai projekcinis testas, kurio metu
klientai prašomi nupiešti savo šeimą taip, kad kiekvienas šeimos narys
ką nors veiktų. Testą gali naudoti vaikai, paaugliai ir suaugusieji.
Įvairūs tyrimai rodo, kad testas kartu su giluminiu interviu yra labai
veiksminga priemonė nustatyti vaikų problemoms [1].
Šis testas parodo, kaip vaikas suvokia savo šeimą ir joje esančius
santykius, jo požiūrį į atskirus šeimos narius [3]. Padeda įžvelgti vidinę
šeimos sandarą, jos psichologinį mikroklimatą, parodo ar vyksta šeimoje
koks nors konfliktas, ar yra sunkumų. Šiuose piešiniuose atsiskleidžia tiek
teigiamos, tiek neigiamos šeimoje vyraujančios emocijos [2]. Taip pat
padeda pažinti bei suprasti patį vaiką, ypač jei jis yra dėl ko nors sunerimęs
[3]. Tyrimai parodė, kad kinetinis šeimos piešinys atskleidžia ne tik vidines
vaikų emocines problemas, tokias kaip žema savivertė, motyvacija, liūdesys,
bet ir išorines problemas, kurios apima prievartą, seksualinį išnaudojimą ir
t.t. [1].
 ISTORINIS KONTEKSTAS
Projekciniais testais susidomėta 19 a. pabaigoje.
1926 JAV psichologė F. L. Goodenough sukūrė piešimo projekcinių testų
metodiką Nupiešk žmogų, skirtą vaikų intelekto tyrimams.
Šeimos piešiniai kaip psichologinės būklės vertinimo instrumentai pradėti
naudoti panašiu laikotarpiu, tačiau didžiulis perversmas įvyko 1970 m. kai
R. C. Burnsas ir S. H. Kaufmanas įvedė ir veiksmo elementą į šeimos
piešinį. Buvo tikimasi, kad prie ,,žmogaus“ piešinio pridėjus ir veiksmą,
mobilizuosis vaiko išgyvenami jausmai susiję su jo požiūriu į save ir į tarp
asmenius santykius, greičiau bus galima atrasti pirminius sutrikimus.
 TESTO ATLIKIMAS
Kinetinis šeimos piešinio testas paprastai atliekamas individualiai. Vaikui
duodamas baltas A4 formato lapas, kuris priešais jį padedamas horizontaliai,
paprastas pieštukas ir trintukas.

Instrukcija – nupieškite piešinį, kuriame visi jūsų šeimos nariai, įskaitant ir jus
pačius, kažką veiktų. Pabandykite žmones piešti ne iš pagaliukų ar
primenančius animacinius personažus, turi būti nupiešta žmogų primenanti
figūra.
Nėra duodamas laiko limitas, vaikas gali piešti tiek laiko kol jis pabaigia [4].
Kai piešinys baigtas, jis aptariamas kartu su vaiku.
KINETINIO ŠEIMOS PIEŠINIO ANALIZĖ
Kinetinio šeimos piešinio analizė atliekama
vertinant šias pagrindines kategorijas:

šeimos nario atliekamą veiksmą;

fizines figūrų charakteristikas,
figūros vietą,
atstumą tarp kitų figūrų,
kliūtis ir ribas tarp jų,
piešinio stilių
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į :

bendrą šeimos veiklą, įvairius šeimos narių veiksmus veiklose;

figūrų kūno dalis, kiekvienos figūros dydį, veido išraiškas;
kliūtis tarp motinos ir tėvo, kliūtis tarp motinos ir vaiko, kliūtis tarp vaiko ir tėvo,
kliūtis tarp vaiko ir vaiko, atstumus vienos figūros nuo kitos, kiekvienos figūros
judėjimo kryptį;
bendrą paveikslo kompoziciją, elementus rodančius emocinį trikdį t. y. figūrų
suskirstymą, apvedimą, figūrų izoliavimą, apatinį užbrūkšniavimą, viršutinį
užbrūkšniavimą, atskiros figūros pabraukimą, brūkšniavimą po ja [1].
Projekcinis testas interpretuojamas remiantis žmogaus figūros piešinio
interpretacija 1926 m. sukurta amerikiečių psichologės F. Goodenough, R. Burnso
ir S. Kaufmano rekomendacijomis taip pat Z. Freudo simbolių interpretavimu
[2].

Svarbiausia naudojant ir interpretuojant projekcinius piešimo testus ypatingas

atsargumas ir jautrumas [2].
PIEŠINIŲ STILIUS IR INTERPETACIJA
Sveikų vaikų kinetiniame šeimos piešinyje šeimos nariai
vaizduojami be juos skiriančių kliūčių, piešiniuose
matomas fizinis artumas. Virš šeimos narių šviečia saulė.
Sveikos šeimos artimi tėvų ir vaikų, bei tėvų tarpusavio
santykiai aiškiai matomi ir piešinyje. Tėvų atliekamos
veiklos įtraukiamos į bendrą piešinio kompoziciją.
Vaikai dažniausiai save piešia šalia tų šeimos narių su
kuriais jaučiasi artimi. Jie gali kažką veikti kartu, paprastai
būna atsisukę vienas į kitą. Tai taip pat rodo, kad šiems
šeimos nariams vaikas laisvai gali išreikšti savo jausmus [4].
Vaikai, turintys emocinių problemų, linkę atskirti žmones vieną nuo kito objektais,
barjerais. Piešiamos kliūtys arba ribos atskiriančios tam tikrus asmenis. Šeimos
nariai piešiami atskirose plokštumose [5]. Linijomis padalintas popieriaus lapas,
kuriame šeimos nariai vaizduojami atskirame segmente, suskirstymas ir atskirų
šeimos narių izoliacija reiškia ir socialinę izoliaciją.

Kartais su vienais šeimos nariais vaikai turi darnius santykius, tačiau su kitais ne,
piešiniuose tai atsiskleidžia to šeimos nario apibrėžimu ar apibraukimu. Toks vieno
šeimos nario apibraukimas būna ir labai subtilus, tarkime vaikas gali pavaizduoti
savo jaunesniąją seserį su kuria nesutaria šokinėjančią per virvutę, apibraukdamas
liniją aplink visą jos figūrą [4].
Pagrindo užbrūkšniavimas būdingas vaikams, kurie jaučia nestabilumą
namuose ir stengiasi išlaikyti stabilumą kurdami labai tvirtą pagrindą. Kuo
užbrūkšniavimas platesnis ir intensyvesnis, tuo situacija – sunkesnė [4]. Pagrindo
užbrūkšniavimas būdingas daugelio skyrybas išgyvenančių vaikų šeimose,
kuriose daug streso ir nestabilumo [5].
Pabraukimai, brūkšniai po tam tikrais šeimos nariais gali reikšti, kad santykiai
su tais asmenimis yra nestabilūs arba sunkūs.
Užbrūkšniavimai viršutinėje popieriaus dalyje gali rodyti, kad vaiko pasaulis yra
gąsdinantis, pilnas tamsos ir susirūpinimo. Dažnai viršutinę popieriaus dalį
užbrūkšniuoja vaikas jaučiantis ūmų nerimą [4].
Kai kurie šeimos nariai gali būti išskirti iš kitų, pvz. dominuojantis brolis ar sesuo
gali būti komponuojami aukščiau.
Vaikai siekiantys dominuoti save gali piešti ant dėžių ar kitų paaukštinimų. Taip pat
gali savo galvą nupiešti aukščiau likusių šeimos narių.
 FIGŪROS VAIZDAVIMAS
Krentančios figūros gali reikšti įtampą. Piešiniuose atskiros figūros dalys gali
būti iškraipytos arba jų gali trūkti. Tam tikrų kūno vietų pabrėžimas gali reikšti
didelį susirūpinimą, pvz., padidinta akis žiūrinti į kažkurį šeimos narį gali reikšti
susirūpinimą juo. Išdidinti, pabrėžti pečiai ir kaklas – valdžios poreikis. Šeimos
nariai gali būti vaizduojami su prailgintomis rankomis. Paties autoriaus
pavaizduotos prailgintos rankos gali reikšti dėmesio troškimą iš kito šeimos
nario. Apsuktos figūros kitų figūrų atžvilgiu gali reikšti, jog vaikas jaučiasi
esantis kitoks nei likusieji šeimos nariai.
 ŠEIMOS NARIŲ ATLIEKAMI VEIKSMAI
Santykiai ir tarpusavio jausmai gali pasireikšti ir per papildomus objektus, pvz.
žaidime su kamuoliu galima pastebėti, kad kai kurių vaikų piešiniuose tarp gerai
sutariančių šeimos asmenų kamuolys gali lengvai judėti, o tarp nesutariančių
kamuolio judėjimas piešinyje atrodo sudėtingas.

Piešiniuose galima pamatyti ir įvairių pavojingų situacijų išreiškiančių pyktį, kaip

tarkime į kitą šeimos narį skriejantį kamuolį. Tam tikri veiksmai gali kelti
grėsmę, pvz. tėtis pasiruošęs su platuku kažkam užduoti. Lyginimas – šilčiausia
motiniška veikla. Šiukšlių išnešimas mažiems vaikams tolygus nepageidaujamų
ir ,,nešvarių“ dalykų pašalinimui.
 SIMBOLIAI PIEŠINIUOSE
Pasak R. C. Burnso ir S. H. Kaufmano simbolių stebėjimas ir aiškinimas yra labai
sudėtingas procesas. Analizuojant piešiniuose atsiradusius simbolius reikia
atsižvelgti į piešinio visumą, vaiko istoriją ir jo paties pasakojimą. Simboliai gali
turėti daug skirtingų reikšmių ir interpretacijų, atsižvelgiant ir į kultūrinį bei
laikmečio kontekstą, tačiau suprasdami simbolių prasmę atskleisime vaiko
problemos esmę.
Dažniausiai kinetiniame šeimos piešinyje pasitaikantys simboliai aprašyti autorių
knygoje ‘‘Actions, styles and symbols in kinetic family drawings (K-F-D)“.
Autoriai remiasi Z. Freudo simbolių interpretavimu.
KAI KURIŲ SIMBOLIŲ INTERPRETACIJOS
Drugelio pavaizdavimas gali simbolizuoti iliuzinės meilės ir grožio paiešką.
Būgno vaizdavimas piešinyje gali reikšti išstumtą pyktį.
Elektros, elektros lempučių pavaizdavimas paprastai siejamas su didžiuliu
meilės ir šilumos poreikiu.
Ugnies pavaizdavimas piešiniuose gali reikšti ir pyktį, ir šilumos stygių.
Gėlės simbolizuoja grožį, meilę, augimo procesą.
Karštis, šiluma simbolizuoja džiaugsmo ir šilumos poreikį.
Aitvarai, o kartais ir balionai, yra simboliai, kuriuos naudoja vaikai bandantys
išeiti iš ribojančios šeimos aplinkos. Šis simbolis siejamas su troškimu pabėgti,
laisvės poreikiu.
Kopėčios susijusios su įtampa, pusiausvyros nebuvimu.
Lietus – polinkis į depresiją.
Šaldytuvas gali simbolizuoti nepriteklių ir depresines reakcijas į nepriteklių.
Žvaigždės simbolis siejamas su tiek fiziniu tiek emociniu nepritekliumi. Paprastai
vaikams žvaigždės asocijuojasi su kažkuo šaltu ir tolimu. Žvaigždės taip pat
siejamos su skausmu.
Jaunesniems vaikams saulės piešimas yra stereotipiškas ir turi mažai reikšmės,
bet augančiam vaikui saulės vaizdavimas gali būti siejamas ir su šilumos, meilės
poreikiu. Vaikai, kuriems reikia šilumos ir priėmimo, dažnai bus atsisukę į saulę
arba palinkę į ją, o tie kurie jaučia atstūmimą dažnai bus toli nuo saulės, pasvirę ar
nuo jos nusisukę.
Dulkių siurbliai yra galios, valdingumo simboliai. Vaikai piešiantys savo mamą
siurbiančią kilimą dažnai į ją žiūri kaip į visa kontroliuojančią ir valdingą.
Vanduo susijęs su depresija [4].
Kinetinis šeimos piešinys teikia daug informacijos apie vaiko šeimoje esančius
santykius, tačiau labai svarbu išsiaiškinti ir vaiko istoriją, nes klaidingai
interpretuojant piešiniuose atsiradusius simbolius galima pridaryti žalos. Testo
interpretacijai reikalingas ypatingas atsargumas ir jautrumas. Piešinys
papildytas pasakojimais dar labiau iliustruoja tai, kas vyksta vaiko gyvenime.
Tyrimai parodė, kad projekciniai testai ypač naudingi tiems, kam sunku žodžiais
išreikšti savo jausmus ir įvardyti savo būseną.
Kinetinio šeimos piešinio, kaip ir kitų projekcinių testų, interpretavimas yra tema
apie kurią buvo daug rašyta, diskutuota, sulaukusi įvairių prieštaringų nuomonių.
Tačiau įvairūs tyrimai rodo, kad šis testas visgi gali būti puikus būdas susipažinti
su klientu ir jo kontekstu.
LITERATŪROS SĄRAŠAS:
1. Rashid, N.A., Omar, R., Haron, Z.: Qualitative Approach in Analyzing Children’s Psychological Problems
Through the Use of Kinetic Family Drawing (KFD). (2020)
2. Laher, S., Cockcroft, K.: Psychological Assessment in South Africa. Wits University Press, Johannesburg (2012)
3. Inesė Ratnikaitė: Projekcinių asmenybės tyrimo metodų taikymas edukaciniuose tyrimuose. Mokytojų
ugdymas. 19, 133–156 (2012)
4. Burns, R.C., Kaufman, S.H.: Action, Styles, And Symbols In Kinetic Family Drawings Kfd. Routledge, New York
(2013)
5. Indra, A.C.: The use of kinetic family drawing as a diagnostic tool in assessing family cohesion, (1999)
6. Kuraitė, E., Bieliauskaitė, R.: 7-10 metų berniukų, turinčių elgesio sunkumų, vidinės aš ir objektų
reprezentacijos. Psichologija (Vilniaus Univ). 44–87 (2011)

ILIUSTRACIJOS:
1. Burns, R.C., Kaufman, S.H.: Action, Styles, And Symbols In Kinetic Family Drawings Kfd. Routledge, New York (2013)
2. www.canva.com
AČIŪ !