Pasaulio pažinimo dėsningumai

Pažinimo teorija (gnoseologija) – bendras pažinimas.

Epistemiologija – pažinimo mokslas.
Siekiama paaiškinti, iš kur atsiranda žinojimas, kas garantuoja žinių tikrumą. Teigiama, kad žinios atsiranda
iš:
 Empirizmo – vienintelis žinojimo šaltinis - patyrimas
 Racionalizmo – abejoju, vadinasi mąstau; mąstau – vadinasi egzistuoju. Mokslo pagrindas – idėjos.
Žinojimo šaltinis – mąstymas, idėjos. Dekrato metodo taisyklės:
o Teisingi tik protui aiškūs teiginiai
o Tiriamo objekto skaidymas į smulkesnes dalis
o Perėjimas nuo to kas žinoma į tai, kas nežinoma
o Mąstyti nuosekliai, nedaryti praleidimų loginiame mąstyme
Epistemiologija – mokslinis pažinimas
Tiesos galima ieškoti:
 Mąstant
 Stebint
Pažinimo lygiai:
 Juslinis:
o Pojūtis
o Suvokimas
o Vaizdinys
 Loginis:
o Sąvoka
o Sprendimas
o Hipotezė
o Teorija: principai, dėsniai
o Išprotavimas:
 Indukcija – samprotavimas, vedantis nuo atskirų faktų prie bendrų teiginių
(empirizmas). Analogija.
 Dedukcija – naudojamas scholastikos (racionalizmas). Prasideda nuo teorijos, kuri
patvirtinama observacijomis (nuo bendro prie atskiro) (mokslinis metodas). Jį
kritikavo F. Bekonas, kuris sakė, jog tada idėjos nepatikrinamos jutimų. Jis išskyrė
keturis stabus:
 Giminės stabai – žmonės sužmogina reiškinius
 Urvo stabai – suklydimai priklauso nuo aplinkos
 Turgaus stabai – klaidos kyla iš žodžių
 Teatro stabai – autoritetai, „žvaigždės“ klaidina
Pažinimo teorija siekia paaiškinti, iš kur atsiranda žinojimas, kas garantuoja žinių tikrumą?:
 Empirizmas – visos žinios tik per jusles – šaltinis - patyrimas
 Racionalizmas – visos žinios iš pačio žmogaus. Mąstau, vadinasi egzistuoju. Mokslo pagrindas -
idėjos

Paulius Valiukevicius
 Pažinimo proceso mechanizmas (I. Kantas) – daiktai savyje per jutimo organus tampa daiktai mums.
Žmogus turi apriorinį protą, kurį sudaro juslinės ir intelektinės sąmonės galios. Pažinimą lemią žmogaus
intelektas ir protas.
Supratimas – gebėjimas įsivaizduoti save kito kailyje, patirti to asmens pojūčius. Du žmonės vienas kitą
supranta, kai susilieja jų supratimo horizontai (Gadmeris)
Dekarto metodo taisyklės:
 Teisingi tik protui aiškūs teiginiai
 Tiriamo objekto skaidymas (redukcija) į smulkesnes dalis
 Perėjimas nuo to kas žinoma, į tai, kas nežinoma
 Mąstyti nuosekliai, nedaryti praleidimų loginiame mąstyme
Antinomija – prieštaravimas tarp dviejų logiškai pagrįstų teiginių.
Proto antinomiškumas:
 Tezės – pasaulis turi pradžią laike ir ribas erdvėje. Viskas pasaulyje yra paprasta ir susideda iš
paprastų dalių. Pasaulyje yra laisvė
 Antitezės – pasaulis neturi pradžios laike ir ribų. Niekas pasaulyje nėra nei parasta, nei susideda iš
paprastų dalių. Nėra laisvės – viskas vyksta pagal gamtos dėsnius.
Apriorinis žinojimas – žinojimas įgytas prieš patyrimą
Aposteriorinis žinojimas – žinojimas įgytas po patyrimo
Ankščiau buvo manoma, kad tikrovės savybes nulemia pažinimą, tačiau I. Kantas teigė, kad pažinimą
nulemia žmogaus intelektas ir protas – juslumas ir intelektas.
Geriausias mokslininkas turi tiek empirinio, tiek racionalinio pažinimo ir mąstymo bruožų. Vien tik
racionalistas išvestų visą žinojimą iš savęs, o empirikas – tiesiog rintkų faktus ir informaciją.
Intuicija – nuojauta, ypatingas gebėjimas tiesiogiai pasiekti tiesą be išankstinio loginio samprotavimo.
Kontempliacija – įsižiūrėjimas, susitelkimas
Žmogaus pažinimo galios ribotos, nes žmogus yra baigtinė būtybė. Mąstymas leidžia peržengti ribas, tačiau
tai nesuteikia jokių reikšmingų visuotinai galiojančių rezultatų.
Supratimas – įsivaizdavimas save kito kailyje, patirti to asmens pojūčius. Stebimų veiksnių
„internalizavimas“.
Tiesa gali būti objektyvi ir subjektyvi. Tiesa – žmogaus žinojimo savybė.

Paulius Valiukevicius
 Tiesios teorijos:
 Klasikinė – teisingu galima laikyti tik tokį žinojimą, kuris atitinka tikrąją daiktų padėtį. Tiesa –
daikto ir minties atitikimas (T. Akvinietis)
 Akivaizdumo teorija – R. Dekartas. Tai, kas akivaizdu, yra teisinga.
 Loginės darnos arba koherentinė tiesios teorija (Leibnizas). Teisinga – tai, kas atitinka logikos
dėsnius.
 Pragmatinės tiesos teorija (W. Džeimsas, Ch. Pirsas). Tiesa – faktai, kurie atlaikė jų tyrinėjimą,
atitinka tam tikrus standartus, normas.
Holizmas. Diagnostika medicinoje
Redukcija – sudėtingų faktų skaidymas į paprastus. Visuma – dalių suma. Akcentuojami dalių sąveikos
ypatumai, o ne atskirų dalių elgsenos dėsningumai.
Visuma yra daugiau nei dalių suma – holizmo pagrindas
Tyrimo lygiai:
1. Atskirų dalių pažinimas - redukcionizmas
2. Atskirų dalių sąveikos pažinimas – naujasis redukcionizmas
3. Visumos elgsenos pažinimas - holizmas
4. Visumos elgsenos pažinimas, remiantis dalių sąveika – naujasis holizmas

Paulius Valiukevicius