Maironio eilėraštis „Taip niekas tavęs nemylės“

Jau niekas tavęs taip giliai nemylės,
Kaip tavo nuliūdęs poeta!
Ar kas ir kančių tiek pakelti galės
Tiktai dėl tavęs, numylėta?
Kiek ašarų jam išriedėjo griaudžių,
Kieksyk kaip žvaigždė sidabrinė
Per kiauras naktis nesumerkė akių,
Kai uždegei jauną krūtinę!
Kas suteikė tau, numylėta-graži!
Tą įstabią, slaptąją galią,
Kuria į dausas jojo dvasia neši;
Vėl dega jam norai atšalę!
Daug žemės puikių ir gražių dukterų
Jo širdį pavergti norėjo:
Dėl dainų-žiedų, dėl eilių įkvėptų
Ir auksą, ir vardą žadėjo.
Tau puikūs pečių neapsupo šilkai,
Tu proto netemdai gražybe, -
O tu tik viena širdies raktą radai
Skaisčia savo skausmo gilybe!
1. Iš kokio eilėraščių rinkinio (pavadinimas) yra Maironio
eilėraštis „Taip niekas Tavęs nemylės“?
2. Nurodykite politinę ir kultūrinę Lietuvos situaciją, kai
buvo sukurtas šis eilėraštis.
3. Kam dedikuoja eilėraščio lyrinis „aš“ šias eiles? Kas yra
lyrinio „aš“ mylimoji?
4. Kokia menine priemone sužmoginama Tėvynė Lietuva?
5. Koks epitetas eilėraštyje kartojamas net keturis kartus?
6. Koks lyrinio „aš“ santykis su Tėvyne? Kas jam yra
Tėvynė?
7. Kokį poveikį daro Tėvynė lyriniam „aš“? Kaip jį keičia?
Lyrinis „aš“, įkvėptas Tėvynės meilės tampa...
8. Romantikams būdinga ne tik idealizuoti mylimą
subjektą, bet ir priešinti kraštutinumus. Ką supriešina
lyrinis „aš“, kalbėdamas apie Tėvynę?
9. Ką lyrinis „aš“ turėjo galvoje kalbėdamas eilutėmis „ir
auksą, ir vardą žadėjo“. Kokia lyrinio „aš“ pozicija šiuo
atžvilgiu?
10. Ką reiškia metafora Tėvynė – „aukštybių žvaigždė“?
11. Ką reiškia metafora „iš nakties užteka aušra“?
12. Kokį motyvą meilė Tėvynei įgyja paskutiniuose
eilėraščio posmuose?

Bet jam tos negaila jaunystės giedros,

Kad skausmo širdis nesuprato;
Nes veidu žydros užtekėjai aušros,
Ir naują pasaulį jis mato.

Tada tai jo gema pirmoji giesmė,

Liūdnesnė už girių ošimą,
Nes švieti jaunam kaip aukštybių žvaigždė
Ir šventą neši įkvėpimą.

Pasklido giesmė po tą šalį toli,

Kur Nemuno vandenys bėga;
Pažino tave ir pamilo visi:
Ir rūmai, ir sodžių sermėga.

Poetams kitiems numylėta ranka

Iš liaurų vainiką nupynė,
Tu jį nors atmint ar atminsi kada?
Tu, jo numylėta t ė v y n e!
1982 m.