Satyriškas santykis su tikrove Dž. Orvelo romane „Gyvulių ūkis“.

Politinės alegorijos literatūroje dažnos jau nuo labai senų laikų. Tačiau pirmiausia
norėtųsi išsiaiškinti, kas visgi tai yra. Alegorija, anot žodyno, yra literatūrinė raiškos
priemonė, kuri įprasmina tam tikras idėjas naudojantis simboliniu įvaizdžiu. Politine alegorija
galima vadinti politines idėjas, įprasminamas kūrinyje. Neretai pastebima, kad būtent
politinės alegorijos daugiausiai siejamos su satyra, išjuokiančia tam tikras ydas ir
dviprasmišką santykį su tikrove. Šioje kalboje paminėsiu keletą populiariausių pasaulyje
politinių alegorijų bei apžvelgsiu satyrišką santykį su tikrove.

Pirmoji politinė alegorija – Džordžo Orvelo kūrinys „Gyvulių ūkis-, kuriame

atskleistos totalitarizmo negerovės. XX a. anglų rašytojas ir žurnalistas Džordžas Orvelas
1945 m. išleido šią alegoriją kaip satyrą tarybiniam totalitarizmui perteikti. Šis tarybinis
totalitarizmas daugiausiai buvo siejamas su Tarybų Sąjungos žymiausiu istoriniu veikėju
Josifu Stalinu. Kūrinyje daugiausia vaizduojami svarbiausi J. Stalino eros įvykiai. Tai buvo
pamatinis aspektas Dž. Orvelo žymiausiam visų laikų kūriniui. Siužete vaizduojama, kaip
vieno Anglijos ūkininko gyvuliai tarsi įsikūnija į bolševizmo sekėjų bei revoliucionierių
vaidmenis, sukyla prieš savo taip anksčiau garbintą šeimininką. Šeimininkas išvejamas, ir
gyvuliai pradeda kurti stiprią bei savarankišką bendruomenę, kurioje nebelieka susiskirstymo.
Čia visi tampa lygūs. Tačiau, kad ir kaip norima palaikyti ir puoselėti lygybės idėją, greitu
metu pradeda formuotis konfliktas – ima ryškėti didžiausi ir svarbiausi skirtumai tarp gyvulių
rūšių. Šios gyvulių rūšys sietinos su klasėmis, kurios susiformavo sovietmečiu. Kūrinio
siužetas yra glaudžiai susijęs su sovietmečiu vykusiais judėjimais, o vaizduojamame gyvulių
ūkyje įprasminami šie judėjimai, jie pašiepiami. Kūrinyje atskleidžiamos sovietinės sistemos
peripetijos ir svarbiausi aspektai. Kūrinyje aprašoma visose gyvenimo srityse sovietmečiu
įsigalėjusi ir ypač klestėjusi korupcija, dviveidiškumas ir kitos negatyvios savybės, kurios
bendruomenę tiesiog vedė į baisią pražūtį. Su sovietinės idėjos pašiepimu geriausiai gali būti
siejama kūrinio frazė, kuri vėliau tapo visos komunistinės visuomenės simboliu: „Visos
kiaulės lygios, tačiau kai kurios lygesnės-. Tai tik įrodo kūrinio alegoriškumą ir satyriškumą
ir net didelį santykį su tuo metu vykusia tikrove, nes pats Dž. Orvelas, rašydamas šį kūrinį,
mintimis ir idėjomis įsiskverbęs į totalitarinėje visuomenėje gyvenančio žmogaus buitį,
lygino jį su gyvulių ūkiu, kuris geriausiai įprasmino tuo metu vykusius politinius įvykius ir su
jais susijusius negatyvius dalykus, kaip slepiamas skurdas, nepriteklius, susipriešinimas ir
kitus, kas rašytoją ir piktino, ir skatino įtaigiu žodžiu visuomenei perduoti bei papasakoti
baisiausius sovietinio rėžimo įvykius. Taigi, kaip pirmąją ir nepakeičiamą politinę alegoriją
galima įvardinti Dž. Orvelo „Gyvulių ūkį-, kuriame satyriškai vaizduojamos sovietmečio
negerovės ir įprasmintos tuo metu vykusios tikrovės negandos, susijusios su sovietiniu
totalitarizmu.

Kitas politinės satyros kūrinys – Džordžo Orvelo kūrinys „1984-, kuriame fantastiniu
būdu perteikiamas totalitarinio režimo mechanizmas. Iš esmės tai antitotalitarinė arba
totalitarinė antiutopija, satyriškas kūrinys, skirtas analizuoti tolimesnes pasaulio politikos
vystymosi neigiamas tikimybes. Svarbiausias kūrinyje – Didysis Brolis, kurį būtų galima sieti
su tokiais diktatoriais, kaip Josifas Stalinas, Adolfas Hitleris, tačiau pastarieji nevirto tokiais
žiauriais visuomenės vadovais, kaip Didysis Brolis. Būtent šis kūrinio veikėjas, didžioji
Okeanijos galva ir vadovas, yra žiaurus asmuo, kuris sukuria visiškai nepalankias sąlygas
žmogaus originalumui, individualumui ir net asmeniškumams. Kūrinio erdvėje kasdien
kontroliuojami žmonės, perrašoma žmonijos istorija, kuriami, išgalvojami ir visaip kitaip
iškraipomi faktai, kurie parodo išorinį Okeanijos, kaip tobulos supervalstybės vaizdą, kurioje
visi mąsto vienodai, rengiasi vienodai, vaizduojamos Ministerijos, kuriose žmonės dirba dėl
visuomenės gerovės ir talkina Didžiajam Broliui, kuris glemžiasi žmonių nuovoką. Tik
vienas pagrindinis kūrinio veikėjas Vinstonas Smitas suvokia šią tiesą ir bando slėpti save bei
savo prieštaringas valdymo idėjoms mintis, kad tik išlaikytų savo gerovę. Šis kūrinys nėra
visiškai susijęs su tikrove, ne veltui pabrėžiama, kad ši politinė alegorija ar, kitaip tariant,
satyra, yra visiškas fantazijos vaisius, kuriuo, geriausiu atveju, norima pašiepti valdžios
didybę ir žmonių apsileidimą, kuris garantuoja didelio diktatūrinio judėjimo plitimą, siekiant
parodyti, kokių pasekmių galime sulaukti, jeigu valdžiai užleisime vietą ir pasiduosime jos
spaudimui. Taigi, Džordžo Orvelo kūrinys „1984- yra politinės fantastikos žanro, kuris yra
tam tikra antiutopija, vaizduojanti totalitarinio rėžimo mechanizmą siekiant jį pašiepti ir
parodyti skaitytojui, kokios pasekmės gali laukti, jeigu valdžiai atiduosime viską ir visiškai ja
patikėsime.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Džordžas Orvelas yra vienas įdomiausių XX a.

rašytojų, sukūręs žymiausias pasaulyje politines satyrines alegorijas, kuriose vaizduojamos
valdžios negerovės. Žymiausi jo kūriniai – „Gyvulių ūkis- bei „1984-. Abu kūriniai yra
politinės alegorijos, tačiau jos skiriasi tik tuo, kad kūrinyje „Gyvulių ūkis- apibrėžiama realiai
vykusi situacija ir jos negerovės, kurios gretinamos su gyvulių ūkiu ir klasių kova, o „1984-
yra toks kūrinys, kuriame žvelgiama į ateitį ir pašiepiamas ateities valdžios troškimas valdyti.
Juo norima parodyti, kokių pasekmių galime sulaukti, jeigu viską atiduosime į valdžios
rankas ir kaip ji gali piktnaudžiauti savo padėtimi.

Informaciniai šaltiniai:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Alegorija
https://lt.wikipedia.org/wiki/Satyra
https://lt.wikipedia.org/wiki/Gyvuli%C5%B3_%C5%ABkis
https://www.rasyk.lt/rasytojai/george-orwell.html
http://knygu.landyne.lt/george-orwell
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-06-22-g-orwell-romane-1984-ieji-slapti-zmogaus-
sielos-uzkaboriai/132248