,,Hamletas“

(parašyta apie 1601; pirmąkart išspausdinta 1603 m.)

Paruošė lietuvių kalbos mokytojai

Mindaugas Grigaitis (Kauno Senamiesčio progimnazija)
ir Vilija Mataitė (Kauno VDU „Rasos“ gimnazija)
Siužetui medžiagą dramaturgas ėmė iš įvairių
šaltinių: padavimo apie Jutlandijos princą
Amletą, kurį pirmasis užrašė apie 1200 m.
danų metraštininkas Saksas Gramatikas.
Prancūzų rašytojas Fransua Belforė
atpasakojo šį seną padavimą „Tragiškose
istorijose“ (1576).
Greičiausiai Šekspyras rėmėsi XVI a.
pabaigoje Anglijoje statyta pjese „Hamletas“.
„Hamletas“ – poetinė drama. Ne tik
todėl, kad ji parašyta eiliuota forma,
bet ir dėl to, kad joje ryškus poetinis
pasaulio suvokimas.
Personažai gyvena ne realiame
pasaulyje, o poetinėje tikrovėje, kur
galimi paslaptingi dalykai (šmėklos
pasirodymas, tikima burtais, fortūnos
galia), mąstoma poetiniais vaizdais ir
sąvokomis.
Šekspyro kūryboje „kiekvienas žodis – vaizdas“.
Antai Hamletui atrodo, kad gyvenimas tarsi „užžėlęs
sodas, / Kur usnys vien ir piktžolės nuodingos/
Laisvai keroja“. Polonijus, ragindamas Laertą
skubėti kelionėn, sako, jog „burei ant pečių jau tupi
vėjas“. Ofelijai Hamletas yra „visos valstybės žiedas
ir viltis“. Tame poetiniame pasaulyje ir žmonių
jausmai nekasdieniški, pakylėti, poetiški.
Tai ir filosofinis kūrinys, kur pagrindinę vietą užima
nusivylusio žmogaus (Hamleto) jausmų išpažintis, jį
kankinantys vidiniai prieštaravimai. Saviti įvaizdžiai
padeda išreikšti dramos idėją, personažų dvasinę
būseną.
„Hamlete“ daug įvairių irimo formų įvaizdžių: ligos,
žaizdos, puvimas, gedimas. Jie atspindi Danijos tikrovę
ir personažų moralinį nuosmukį: motinos elgesį vadina
„pūlinga žaizda“, netgi saulės šviesą apibūdina fraze
„saulė veisia kirmėles šuns lavone“, dangaus skliautą
lygina su „smarvingu ir drumstu debesiu“.
Dažni ir kovos, dvikovos, durklo įvaizdžiai, kurie
padeda išreikšti tai, kas vyksta veikėjų viduje:
žodžiai „durklais bado“, kalbama apie gyvenimo
užbaigimą „su paprasčiausiu durklu“.
Savo amžių vadina „nutukusiu, nusigyvenusiu
amžiumi“. Visą pasaulį – kalėjimu.
Ryški mirties tema: daug svarstoma apie laikinumą,
gyvenimą po mirties, savižudybę.
Tragedijoje jaučiama Renesanso epochos
dvasia, nes personažai yra savarankiškos
asmenybės. Bet tragedija atspindi
paskutinio Renesanso laikotarpio situaciją,
kai humanistai ėmė nebetikėti žmogaus
kilnumu, pasaulio grožiu.
Taigi Šekspyro herojų mąstymas yra
artimas įvairių epochų žmonėms.
 Herojaus konfliktas su aplinka ir pačiu savimi
didžiausią įtampą pasiekia trečiame veiksme. Tai
tragedijos kulminacija, kurią sudaro Hamleto
monologas, jo susitikimas su Ofelija ir pjesė
„Pelėkautai“.
 Monologas – tai lūžis. Po jo Hamletas pradeda veikti.
 Šekspyras dramatizmą sustiprina įvairiomis
sceninėmis priemonėmis: užuomazgoje Šmėkla,
kulminacijoje – pjesė „Pelėkautai“, atomazgoje –
dvikova.
TEMOS:
 Kūrinyje gvildenamos mirties ir gyvybės,
beprotybės, keršto, žmogaus būties prasmės
temos.
PROBLEMOS:
 Kas aš esu dabar? Kas yra pareiga,meilė,
laimė? Kas yra tikra ir kas yra laikina? Ar
kerštas yra teisingas kelias?
 Hamletas - Danijos princas. Jis
tragiška ir didinga asmenybė,
aiškiai įžvelgia žmogaus esmę,
tačiau yra nusivylęs žmogaus
prigimtimi ir savo galimybėmis.
JIS YRA MĄSTYMO, O NE
VEIKLOS ŽMOGUS. Pareiga
verčia veikti, bet jo charakteris
yra daugiau mąstantis nei
ryžtingai veikiantis. Jis analizuoja
aplinką, stengiasi suprasti kitų
žmonių, net ir Klaudijaus,
pažiūras. Yra savikritiškas.
Idėja:
Parodyti žmogų sudėtingose pasirinkimo ir
apsisprendimo situacijose, kai jis pats turi
padaryti išvadas. Taip pat žmogaus nusivylimą
humanistiniais idealais, jo požiūrį į gyvenimą ir
mirtį, santykius su kitais žmonėmis.
Vertybės:
Sumenkinamos materialios vertybės,
pagrindiniam veikėjui svarbiau moralė,
atpildas, teisingumas, atsakomybė ir pareiga.
 Kūrinys labai aktualus ir šiandieninėje
visuomenėje. Kalbama apie žmogaus sutelkta
dėmesį į opiausius gyvenimo moralinius ir
filosofinius klausimus, kurie aktualūs ir šiandien.
o Žmogaus vienišumas,
o nereikalingumas,
o nusivylimas visuomene,
o kovojimas už savo gėrį,
o meilė ir išdavystė.
 ,,Hamletas“ - tai kūrinys, kuriame yra
vaizduojamas valstybės gyvenimas,
rodomi tėvų ir vaikų, brolio ir sesers,
mylimųjų santykiai. Bet jis nėra nei
politinė, nei šeimos tragedija. Tai
kūrinys apie žmogaus vietą pasaulyje,
priešinimąsi blogiui, humanistinių idealų
žlugimą.
1. Raskite citatų su ligos, irimo, žaizdos
motyvais. Paaiškinkite jų prasmę.
2. Raskite citatų su kovos, durklo motyvais.
Paaiškinkite jų prasmę.
3. Apibūdinti tragedijos konfliktą.
4. Raskite pasaulį ir visuomenę vertinančių
Hamleto pasakymų. Paaiškinkite jų prasmę.
5. Kodėl Hamletui reikalinga bepročio kaukė?
Išnagrinėti Hamleto
monologą, esantį 1 veiksme 2
scenoje. Aptarti svarbiausius
motyvus, idėjas, problemas,
menines priemones. Būtina
kurti rišlų tekstą.