XX a.

I pusės literatūra gausiai

leidžiama ir mielai skaitoma Lietuvoje.
Žingeidiems dvyliktokams
pristatau žymiausius autorius ir jų
kūrybą.
 XX amžiaus I pusės
užsienio literatūros
apžvalga
I dalis
(istorinė situacija, Nobelio premija, „Prarastoji karta” ir žymiausi
jos atstovai)

Parengė Rita Karpavičienė, Panevėžio r. Raguvos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
 XX a. I pusės literatūros
panorama
labai sudėtinga ir dinamiška: vienos kryptys keičia kitas,
kuriasi ir žlunga literatūriniai sąjūdžiai, ryškėja idėjiniai
skirtumai.
Plinta K. Markso, F. Nyčės, A. Šopenhauerio, F. Brentano,
filosofų egzistencialistų (nuo S. Kierkegoro iki Ž. P. Sartro),
Rytų mąstytojų idėjos, Z. Froido psichoanalizė.
XX a. I p. rašytojus labai veikia XIX a. didieji rašytojai G.
Floberas, F. Dostojevskis, L. Tolstojus, O. Balzakas,
Č. Dikensas ir kt.
Sudėtinga istorinė situacija
Pirmasis pasaulinis karas, vykęs 1914–1918 m.
Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Rytų Azijoje,
kurio metu žuvo daugiau kaip 9 milijonai žmonių.
1917 metų revoliucija Rusijoje, po kurios pradėta kurti
socialistinė valstybė (RTFSR, Tarybų Sąjunga).
1929–1933 m. - pasaulinė ekonominė krizė, prasidėjusi
JAV, turėjusi sunkių ekonominių ir moralinių padarinių.
 Fašizmo įsigalėjimas: 1922 m. Italijoje pradėjus valdyti
B. Musoliniui, 1933 m. Vokietijoje – A. Hitleriui, 1936–1939 m.
- Ispanijoje pilietinis karas, po kurio įvestas F. Franko režimas.
1934–1939 m. - pasirengimas naujam karui.
1939–1945 m. Antrasis pasaulinis karas - didžiausias ir
kruviniausias karas žmonijos istorijoje. Į karą buvo įtraukta 61
valstybė (karo veiksmai vyko 40 valstybių teritorijoje), 1,7
mlrd. žmonių (80% visų pasaulio gyventojų).
 Nobelio literatūros premija
1901 metais skirtos pirmosios premijos.
Premija skiriama kasmet autoriui iš bet kurios šalies, kuris,
pasak Alfredo Nobelio, sukūrė „geriausią idealistinės krypties
darbą”. „Darbas” šiuo atveju suprantamas kaip visi autoriaus
darbai, o ne tik konkretus kūrinys, nors atskiri kūriniai dažnai
minimi premijos teikimo metu. Kam paskirti premiją, sprendžia
Švedijos Akademija.
Premija skiriama už ilgalaikius nuopelnus literatūroje.
 Auksinis Nobelio literatūros premijos
medalis.
Premiją įteikia Švedijos
karalius Stokholme Nobelio
mirties - gruodžio 10 d.
Premiją sudaro auksinis
medalis, diplomas ir pinigų
suma.
1997 m. Nobelio
literatūros premijos
laureato diplomas.
 „Prarastoji karta”
E. Hemingvėjaus pokalbio su Paryžiuje gyvenusia
amerikiečių rašytoja dekadente Gertrūda Stain frazė „Visi jūs -
prarastoji karta” iš karto prigijo ir tapo terminu.
Juo buvo vadinami įvairių kraštų jaunuoliai, tiesiai iš
mokyklos suolo patekę į Pirmojo pasaulinio karo frontą. Jie
tikėjo, kad eina ginti tėvynės, laisvės, demokratijos, bet karas
atvėrė jiems akis. Jie suprato, kad yra apgauti, kad karas - tai
nusikaltimas. Jie jautėsi sutrikę. Nustoję tikėti senomis
vertybėmis jie nesugebėjo sukurti naujų ir nežinojo, kaip toliau
gyventi.
 „Prarastosios kartos” rašytojai, patyrę karo baisumus,
įsitikinę jo beprasmiškumu, dangstomu melagingais
pseudohumaniškais ir pseudopatriotiniais šūkiais, vaizdavo
išgyventą karo tragizmą, reiškė nusivylimą jį sukėlusios
visuomenės morale ir politika.
„Prarastosios kartos” rašytojų herojai – vieniši, apimti
pesimizmo, išeities iš savo tragizmo ieškantys draugystėje,
meilėje, užsimiršimą randantys gamtoje.
 Ernestas
Hemingvėjus -
viena ryškiausių XX a. I pusės
asmenybių.
1954 m. apdovanotas Nobelio
premija „už meistrišką pasakojimo
meną, paveikusį šiuolaikinį stilių,
paskiausiai pademonstruotą
knygoje „Senis ir jūra“.
Ernest Miller Hemingway
1898–1961
 Vienas įdomiausių amerikiečių realistų romantikų,
romanistas ir novelistas, trumpų istorijų rašytojas. Dauguma jo
kūrinių laikomi klasikiniais amerikiečių literatūros kanone.
Ištikimybė gyvenimo tiesai buvo svarbiausias E.
Hemingvėjaus siekis. Jis buvo reiklus menininkas ir rašė apie tai,
ką pats profesionaliai išmanė: apie karą, medžioklę, žvejybą,
sportą, koridą, apie tai, ką puikiai pažino – vyrą ir moterį.
 Visą gyvenimą jis aukštino žmogaus, žemės, gamtos
grožį ir niekino baimę, išdavystę, nekentė fašizmo. Moralinių
vertybių išaukštinimas, žmogaus dvasinės ir fizinės stiprybės
bei ypatingų aplinkybių akcentavimas būdingas visai jo
kūrybai.
E. Hemingvėjus - rašytojas, kuris visuotinio pesimizmo ir
nevilties amžiuje poetizavo žmogų, kurio „nugalėti
neįmanoma”. Visa jo kūryba persunkta tragiško optimizmo.
 Populiariausi kūriniai:
 „Fiesta” (romanas);
 „Atsisveikinimas su ginklais” (romanas);
 „Mirtis vidurdienį” (dok. apysaka);
 „Žalios Afrikos kalvos” (dok. apysaka);
 „Turėti ir neturėti” (romanas);
 „Kam skambina varpai” (romanas);
 „Kilimandžaro sniegynai” (apsakymai);
 „Salos vandenyne” (romanas);
 „Anapus upės, medžių ūksmėje” (romanas);
 „Rojaus sodas” (romanas);
 „Šventė, kuri visada su tavimi”;
 „Senis ir jūra” (apysaka);
 „Pavojinga vasara” (dok. apysaka).
Paminklas Kochimare (Kuboje).

Rašytojo kapas Kečumo (JAV) kapinėse.

Paminklas Pamplonoje (Ispanija).

 Frensis Skotas
Ficdžeraldas -
vienas žymiausių amerikiečių
„prarastosios kartos“ rašytojų,
savo kūryboje vaizdavusių
jaunosios amerikiečių kartos
nusivylimą po Pirmojo
pasaulinio karo.
Frensis Scott Fitzgerald
1896–1940
 Pagrindinė Ficdžeraldo tema yra tikslo siekimas –
idealizmas, kurį jis laikė būdingu amerikiečio bruožu. Kita tema
– kintamumas, arba praradimas.
Rašytojas moko, kad gyvenimas – tai pats rimčiausias
žaidimas, kuris reikalauja daug savikontrolės, vidinių jėgų ir
pastangų. Šiame gyvenime niekas nedalijama veltui, viską
reikia užsidirbti: ir meilę, ir pagarbą, ir pinigus...
 Žinomiausi kūriniai
Romanai:
 „Šiapus rojaus” (1920),
 „Gražūs ir prakeikti“ (1922),
 „Didysis Getsbis“ (1925),
 „Švelni naktis“ (1934),
 „Džiazo amžiaus istorijos“,
 „Paskutinio magnato meilė“ (liko neužbaigtas).
Paminklas Rice Parke, gimtojo Sent
Polio centre.

Palaidotas Šv. Marijos kapinėse Rokvilyje

kartu su žmona.
 Erichas Marija
Remarkas -
vienas populiariausių XX
amžiaus vokiečių rašytojų,
įtaigus „prarastosios kartos“
likimo vaizduotojas.

Erich Maria Remarque

1898–1970
 Remarkas priklauso rašytojų kartai, patyrusiai dramatiškus
XX amžiaus istorinius įvykius. Visa, kas susiję su liūdnais ir
tragiškais žmonių likimais, tapo svarbiausia Remarko kūrybos
tema.
Remarką jaudino didysis jo amžiaus skausmas – fašizmas
ir karas. Jis negalėjo jų panaikinti, bet mokėjo jų neapkęsti, kaip
priešpriešą blogiui iškeldamas nenugalimą žmogiškąjį orumą.
 Romanų veiksmo foną sudaro istoriniai įvykiai, visuose
autoriaus kūriniuose, vaizduojančiuose „paprastos kartos“
likimą, vyrauja draugystės tema.
E. M. Remarkas - vienas labiausiai skaitomų autorių. Jo
kūriniai apeliuoja į žmogaus emocijas, dorovinę patirtį, iškelia
toleranciją ir orumą kaip svarbiausias gyvenimo vertybes.
Rašytojas aukština amžinąsias vertybes – draugystę,
prieraišumą, žmogiškų santykių šilumą, solidarumą, meilę. Jo
knygų herojai prisirišę prie gyvenimo, moka įveikti skausmą ir
kančią. Gyvenimas čia iškyla kaip absoliuti vertybė.
 Kūryba
Romanai:
 „Vakarų fronte nieko naujo“ (1929);
 „Kelias atgal“ (1931);
 „Trys draugai“ (1938);
 „Mylėk savo artimą“ (1941);
 „Triumfo arka“ (1946);
 „Gyvybės kibirkštis“ (1952);
 „Laikas gyventi ir laikas mirti“ (1954);
 „Juodasis obeliskas“ (1956);
 „Gyvenimas skolon“ (1959);
 „Dangus neturi išrinktųjų“ (1961);
 „Naktis Lisabonoje“ (1963);
 „Šešėliai rojuje“ (1971).
 Rašytojo ir jo žmonos - Holivudo aktorės Polet Godard - kapas
Ronko kapinaitėse Tičino kantone Šveicarijoje.
 Ričardas
Oldingtonas -
vienas žymiausių XX a. Anglijos
rašytojų. Dalyvavo I-jame
pasauliniame kare, vaizdavo, kaip ir
dauguma to karo dalyvių rašytojų,
„prarastosios kartos” dramatišką
gyvenimą.

Richard Aldington
1892–1962
 R. Oldingtonas – vienas iš labiausiai išsilavinusių savo
meto rašytojų. Jo romanai – kaltinamasis aktas karui - kupini
karčios gyvenimiškos tiesos, pasakojantys apie milijonų
žmonių tragediją.
Išeitį iš tragiškos padėties, kurioje atsidūrė pasaulis po
Pirmojo pasaulinio karo, iš užburto vienatvės rato R.
Oldingtonas mato asmeninėje veikėjų laimėje ir meilėje.
 R. Oldingtonas stengiasi kuo giliau analizuoti veikėjų
nuotaikas ir vidines būsenas lemiamais gyvenimo momentais,
kad parodytų, kaip šie atsisveikina su iliuzijomis ir svajonėmis.
Rašytoją ypač domina, kaip žmogų veikia aplinka, kurioje jis yra.
„Didvyrio mirtis” - populiariausias R. Oldingtono romanas,
tai ištisos kartos istorija. Pats rašytojas teigė: „Ši knyga yra
paminklas, nors gal ir nelabai dailus, kartai, kuri nuoširdžiai
tikėjo, sąžiningai kovojo ir giliai kentėjo”. Romane keliami
klausimai, kodėl kilo karas, kas dėl jo kaltas. „Visas pasaulis
kaltas dėl pralieto kraujo”, - apibendrina autorius.
 Žinomiausi kūriniai
Romanai:
 „Didvyrio mirtis“ (1929),
 „Pulkininko duktė“ (1931),
 „Visi žmonės - priešai“ (1933),
 „Moterys privalo dirbti” (1934),
 „Tikras dangus“ (1937),
 „Septynetas prieš Rivzą” (1938),
 „Atstumtas svečias” (1939).