Gėtės “Fausto” apibendrinimas

Gėtės dramoje yra šių epochų ir literatūros srovių atspindžių:

1. Išlaikomi antikinės dramos struktūros elementai: pro¬logas, choras, Deus ex machina
principas. Graikų dramų pavyzdžiu pasineriama į žmogaus dvasios gelmes.
2. Siužetas pasiskolinamas iš Viduramžių legendų.
3. Su klasicizmu sieja žmogaus vaizdavimas: klasicizmas domisi žmogaus prigimtimi,
analizuoja subrendusį, su susiformavusio¬mis ydomis ir dorybėmis žmogų. Toks yra ir
Faustas. Bet Gėtė nepaiso trijų vienumų principo - laisvai komponuoja epizodus; vartoja ir
aukštąjį, ir žemąjį stilių.
4. Aistros pražūtingumas grindžiamas racionalistų mintimi apie proto ir pareigos pir¬mumą.
5. Su sentimentalizmu sietų tai, kaip pateikiama Fausto ir Margaritos aistra.
6. Ši drama yra ir Švietimo epochos kūrinys, apmąs¬tanti pagrindinį to meto klausimą apie
žmogaus proto ir jausmų įtampas, apie žmogaus pažinti¬nės veiklos laisvę ar ribotumą.
Gėtė domisi žmogaus lemtimi, pri¬gimtimi ir dramoje nekelia konkretaus poelgio moralinės
problematikos.
Dramoje, pasakojančioje apie vieno žmogaus siekių ir klaidų istoriją, Gėtė ieško atsakymo į
klausimus, iškylančius ir Naujųjų laikų žmogui: kokia žmogaus prigimtis - geras jis ar blogas?
kiek jam lemta pažin¬ti? kas yra žmogus - Dievo paveikslas ar menkas kirminas? kur slypi
žmogaus gyvenimo vertė?
Fausto drama Gėtė parodo ir Viduramžių, ir savo laikų žmogaus men¬talitetą, per ilgus
amžius sukauptas Vakarų Europos civilizacijos idėjas, kultūros istoriją, žmogaus klaidų
istoriją, žmogaus supratimo ir vertini¬mo kaitą. Ypač „Faustu" žavėjosi vokiečių romantikai,
įžvelgę dramoje senąjį vokiečių pasaulį, mistiką, šiek tiek velnišką žmogaus prigimties
paslaptį. XIX amžiuje stiprėjanti Vokietijos politika ir Vokietijoje, ir kituose kraštuose
išpopuliarina Gėtės kultą. „Faustas" tampa viena svarbiausių knygų Europos literatūroje. Iš
tiesų svarbi tampa gal ne tiek Gėtės knyga apie Faustą, kiek pačios Fausto temos
sureikšminimas.
Ir dabar skaitydami kūrinį rasime jame ir šiuolaikinių, mums svarbių prasmių. Fausto
sutarties su velniu tema puikiai paaiškina ir šiuolaikinį pasaulį (slaptas sutartis tarp žmonių ar
valstybių).
Gėtei rūpi žmogaus prigimtis, kuri yra pati didžioji paslaptis. Se¬kant gamtos (arba Žemės
Dvasios) analogija, tik nuolatinis veikimas ir kitimas yra gyvenimo prasmė
Faustas ima trokšti ir ilgėtis patirtinio (jaus¬minio, jutiminio) gyvenimo. Kosmoso sistemas
pažinti įmanoma, bet kaip pažinti gyvybės esmę
Žmogaus prigimtis – dvilypė. Jausminė ir logiškoji. Logiškoji vadovaujasi faktais, knygine
išmintimi. Faustui to buvo negana, todėl jis pasinėrė į jausminę prigimti, tačiau nepamiršo ir
antrosios, logiškosios, nuolat veikė, mąstė ir norėjo kuo daugiau pažinti.
7.Pagrindinė kūrinio tema- faustiškojo tipo žmogaus nepasitenkinimas. Faustiškasis žmogus
yra toks, kuriam po kiekvieno noro išsipildymo atsiranda naujų troškimų, todėl neįmanomas
pastovus, ilgalaikis pasitenkinimas. Dėl to nebaisus ir sandėris su velniu, nes niekada negalės
ateiti toks žavus akimirksnis.