Sveiki, esu Deimantė Stančiukaitė ir mano kalbėjimo tema yra Dž.

Orwello ,,Gyvulių ūkio‘‘ apysakos gyvulių

paveikslai.

Alegorija – literatūrinė raiškos priemonė, išreiškianti tam tikrą idėją simboliniu įvaizdžiu, kai pavaizduotas
vienas asmuo ar daiktas reiškia kitą asmenį ar daiktą, o sąvoka, moralinės savybes. Alegorija yra dažna
pasakėčiose ir pasakose, kuriose suktumas ir gudrumas alegoriškai vaizduojamas lapės pavidalu, godumas –
vilko, klastingumas – gyvatės.. Džiordžas Orwelas yra vienas iš žmonių, kuris geriausiai sugebėjo atskleisti
alegorijos svarbą, įtaką savo kūrinyje ,,Gyvulių Ūkis“, per šio kūrinio personažų charakteristika.

Nors ir ,,Gyvūlių ūkio‘‘ apysakoje aiškus laiko periodas nėra paminėtas ir apysakoje nėra tiesiogiai užsiminama
apie politinius veikėjus, istorinius įvykius, kurie leistu skaitytojui suprasti aiškų laiką nusakoma apysakoje.
Tačiau remiantis kontekstu (esamą rašytojo pratarmę knygos pradžioje ir autobiografija, politinę veiklą) galime
lengvai suprasti jog apysakos siužetas tai yra aiški alegorija, Rusijos 1917 m. įvykusio sukilimo ir jo sukilėlių,
bolševikų, ideologija – komunizmą, bei jų lyderio Stalino veiksmus. Bet prieš gilinantis į alegoriją, reikia suprasti
jog Džordžio Orvelo kritika turi mažai ką bendro su marksistine ideologija, kuria grindžiamas maištas, o greičiau
su šios ideologijos iškraipymu, kurį padarė vėlesni lyderiai.

O, gi, Knygos siužetas toks - pono Džonso fermoje, nepasitenkinę gyvenimo sąlygomis fermos gyvuliai sukyla
prieš jį, išveja jį lauk ir sukuria savą santvarką, atskira bendruomenę, savus įstatymus kuriais buvo grindžiama
tvarka. Iš jų buvo svarbiausias 7 įsakymas kuris teigė jog visi gyvuliai yra lygūs. Mes jau siužete galime numatyti
šiokią tokią užuominą apie ką bus kalbama, išjuokiama, kritikuojama, kadangi 7 įsakymas priverčia mus suvokti
jog tai yra aiški, sava, užuomina į komunizmo ideologiją, jos principus, kurie ir rėmėsi tuo jog visi iki vieno yra
lygūs.

Orvelas atskleidžia hipokritišką SSRS valdžios santvarka sudarydamas aiškius veikėjų alegorinius portretus
apysakoje. Pavyzdžiui jauna, inteligentiška, iškalbinga kiaulė Sniegius yra aiškus Leono Trockio, tarptautinio
darbininkų ir komunistinio judėjimo veikėjo, alegorinis portretas kartu ir Molė - baltoji kumelaitė irgi yra
mažosios buržuazijos, kuri pabėgo iš Rusijos praėjus keleriems metams po Rusijos revoliucijos, autoriaus
alegorinė išraiška. Net ir ūkininkai prilygsta tam tikriems istoriniams veikėjams: gyvulių ūkio buvęs savininkas,
ponas Džonsas, yra Rusijos caras Nikolas antrasis, o ponas Frederikas, gudrus ir ,,nepatikimas‘‘ kaimyninio ūkio,
Pinčfildo, operatorius vaizduoja nacistinės Vokietijos valdovą Adolfą Hitlerį, o jo priešas Pilkingtonas, yra
vaizduojamas kaip kapitalistinės valstybės – JAV ir Anglija.

Tačiau svarbiausi, ryškiausi veikėjai kurie atskleidžia autoriaus pagrindinę mintį yra trijų gyvulių paveikslai –
Senasis Majoras, Napaleonas, ir Boksininkas.

Senasis Majoras, vidutinųjų baltųjų veislės kuilys, atspindi ir filosofą Karlą Marksą ir revoliucionierių Vladimira
Ilijičių Leniną, yra gyvulių ūkio idealų, kurių gyvuliai ir toliau laikosi, šaltinis net tada, kai kiaulių vadai juos
išduoda. Kaip socialdemokratas, autorius labai gerbė Vokietijos politinį ekonomistą Karlą Marksą ir net
Vladimirą Ilijičius Leniną, tačiau kartu ir nebijojo šiek tiek pakritikuoti šių asmenybių.

Napaleonas, didelis, gan nuožmios išvaizdos Berškyro kuilys, išskirtinis kuilys visame ūkyje – dar vienas aiškus,
žymaus politikos veikėjo portretas, kuris aiškiai kritikuoja SSRS valdžią ir jos lyderį J. Staliną. Kuilio Napaleono
charakterio ir būdo bruožai yra aiški Stalino, SSRS lyderio alegorija. Pavyzdžiui, Tuo metu kai Napaleonas siekė
parduoti rąstų rietuvę kitiems ūkininkams, jis suformavo demonstratyvią draugystę su Pilkingtonu, o iš tiesų jis
buvo slapčia susitaręs su Frederiku dėl rąstų rietuvės pardavimo. Tai yra aiški užuomina į neteisėtai pasirašytą
draugystės sutartį tarp A. Hitlerio ir J. Stalino, kurioje pasidalijama Europa. Kartu mums tai padeda suvokti ir
veikėjo vardas – Napoleonas. Jis yra pavadintas iš po vieno garsiausių diktatorių vardu, kuris buvo laikomas
revoliucijos didvyriu ir netrukus atėjo į valdžią per tuo metu vykusią Prancūzijos revoliuciją, kaip ir Stalinas, kuris
irgi atėjo į valdžią iškart po bolševikų sukilimo.

O, Boksininko portretas yra priešingas Napaleonui, Senajam Majorui, kadangi jis simbolizuoja ne valdžios,
politikos, aukštos klasės atstovus, bet tuometinę SSRS gyventojų padėtį, nesąžiningoje, žiaurioje, korumpuotoje
valstybėje. Stiprus, stropus Boksininkas, kurio jėga prilygsta dviem arkliams, visa laika laiką dirbantis,
pritariantis Napoleonui, vis tiek išniekinamas pabaigoje tremtimi iš ūkio į arklių skerdyklą. Ir ši Boksininko
pražūtinga tremtis į arklių skerdyklą už bandymą išsiaiškinti tiesą bei priešintis Napoleono valdžiai, akivaizdžiai
prilygsta Stalino suorganizuotiems terminams į Sibirą, darbo stovyklas ir įvykdžiusius genocidus, visiems tiems
kurie nesileido tapti marionetėms jo valdžiai.

Žinoma Džeordžas Orvelas negalėjo tiksliai įvardyti, kas buvo kas ir kas darė ką, dėl tuo metu esančios
nesikišimo politikos tarp Didž. Britanijos ir SSRS. Bet nepaisant to, jo genialus sugebėjimas atskleisti, perteikti
mums savo mintis alegorija, mes galime lengvai suprasti ką jis norėjo mums pasakyti savo kūriniu.

Ir mano manymui, ši knyga, šis kūrinys yra nuostabus pavyzdys kokia graži, stipri, galia ir jėga slypi alegorijoje.