Donorystė

Parengė Evelina Petrūnaitė IIID

 Kraujo donorystė

Socialinis reiškinys, kai žmogus (kraujo donoras)

savanoriškai suteikia savo kraujo:
▪ saugojimui kraujo banke, kad šis kraujas vėliau
būtų panaudotas kraujo perpylimui;
▪ arba tiesioginiam perpylimui esant skubiam
atvejui.
 Kraujo donorystės istorija

Pirmas sėkmingas žmogaus kraujo perpylimas

buvo atliktas 1818 metais, bet dėl žinių ir
mokslinių tyrimų trūkumo, sekė daug nesėkmių.
Vėliau nei po 80 metų, buvo atrasta, kad
paveldimi žmonių raudonųjų kraujo ląstelių
skirtumai buvo pagrindinės daugelio kraujo
perpylimo nesuderinamumo priežastys. Buvo
nustatytos keturios kraujo grupės – A, B, AB ir 0.
Šis atradimas iš pagrindų pakeitė hematologijos
(mokslo apie kraują) vystymąsi ir leido
sėkmingai atlikinėti kraujo perpylimus.
 Pasiruošimas donorystei

Likus keletui dienų iki kraujo davimo, daugelis kraujo bankų rekomenduoja donorui
pasiruošti šiam procesui, kuris gali susilpninti kūną. Donorai turi tikrinti savo vietinio
kraujo banko nurodymus, kadangi reikalavimai ir rekomendacijos keičiasi.
Potencialūs donorai būtinai turi gerti pakankamai skysčių – vandens ar sulčių,
vengti produktų su kofeinu. Keletą dienų prieš kraujo davimą draudžiama vartoti
alkoholinius gėrimus. Maistas taip pat turi didelę reikšmę: likus dienai siūloma
nevalgyti riebaus, aštraus maisto (riebios mėsos, silkių, keptų bulvių, tarkuotų bulvių
patiekalų, traškučių, majonezo, aštrių padažų, svogūnų ar česnakų). Maisto
produktai su dideliu geležies kiekiu yra naudingi, tuo tarpu mažas hemoglobino
kiekis gali laikinai padaryti donorą netinkamu. Tai ypač svarbu moterims, kurioms
neseniai buvo mėnesinės – dėl geležies praradimo per jas. Kraujo duoti nepatartina
po įtempto darbo ar po naktinės pamainos – žmogus turi būti pailsėjęs. Kraujo
davimo dieną rekomenduojama nerūkyti.
 Kraujo davimo procedūra

Donoras guli ant nugaros ant patogaus suolo. Vidinė

alkūnės pusė dezinfekuojama, ir adata įvedama į veną.
Kraujo davimo procedūra trunka nuo 6 iki 15 minučių. Jos
metu patariama atsipalaiduoti ir rankoje spaudyti minkštą
kamuoliuką, kuris pagreitina patį procesą. Kraujas teka iš
venos per adatą ir vamzdelį į specialų renkamąjį maišelį,
kur automatiškai matuojamas paimto kraujo kiekis.
Standartinė fiziologinė kraujo davimo dozė – 450 ml. Dar
apie 15 – 20 ml kraujo paimama tyrimams. Kraujas
surenkamas kraujo maišelyje, kuris savyje turi citrinų
rūgšties druskos dekstrozę, kuri trukdo kraujo krešėjimui ir
išsaugo kraują ilgą laikotarpį.
 Atsigavimas

▪ Po procedūros, venos dūrio vietoje, uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti 2
valandas. Žmogus turi pailsėti nuo 10 iki 15 minučių. Kraujo centre gali būti pasiūlyti gėrimai ir
užkandžiai, kad atkurtų kraujo ir cukraus kiekį kraujyje. Kai kuriose šalyse donorams duodami atminimo
lipdukai, kad donoras galėtų pasidžiaugti savo poelgiu ir kartu padrąsintų kitus duoti kraujo.

▪ Visas atsigavimo procesas gali trukti apytiksliai nuo penkiolikos minučių iki vienos valandos. Patariama
nesportuoti ir vengti fizinio krūvio, tokio kaip bėgimas, irklavimas, šuoliai. Plazmos kiekis atsistato
apytiksliai po 24 valandų, o eritrocitų kiekiui atsistatyti reikia 3-5, o prarastai geležiai – daugiau kaip 6-8
savaičių. Šis atsigavimo procesą gali pagreitinti maistas, turintis daug angliavandenių, geležies ir kitų
mineralinių medžiagų.

▪ Kraują galima duoti ne dažniau nei kas 60 dienų.

▪ Tapus donoru 40 kartų ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvavusiam nemokamos donorystės veikloje
suteikiamas Garbės donoro vardas.
 Galimos komplikacijos

Piršto dūris ir adatos įdūrimas sukelia tiktai smulkų

nepatogumą. Neigiamos medicinos reakcijos į kraujo
aukojimą yra retos, bet kraujo banko darbuotojai yra
apmokyti, kaip elgtis tokiais atvejais. Problemas galima
suskirstyti į tris grupes:
1. Hypovoleminės reakcijos gali įvykti dėl greito
kraujospūdžio pakitimo. Tokia reakcija atsiranda tada,
kai donorai yra nepaprastai susijaudinę, seniai valgę
ir mažai gėrę skysčių. Ši reakcija yra tipiškai švelni,
pykinimas ir alpimas apskritai yra blogiausia, su kuo
susiduriama. Donorai su reikšminga širdies liga gali
turėti rimtesnių problemų, todėl jie donorystei netinka.
2. Fizinė trauma gali įvykti dėl netinkamo adatos įvedimo.
Rimta problema, jei adata muša arteriją ar pakenkia nervui,
bet abu šie atvejai yra nepaprastai reti. Infekcija adatoje yra
mažai tikėtina, bet teoriškai galima. Mėlynė (hematoma)
adatos įdūrimo srityje yra beveik visada nekenksmingas
dalykas ir išnyksta po savaitės ar dviejų. Turintiems
krešėjimo problemų, atidedamas donorystės laikas, kol
atsistato trombocitų kiekis.
3. Donorai kartais nepalankiai reaguoja į natrio citratą,
naudojamą aferezėje, kad neleistų kraujui krešėti. Reakcija į
citratą sukelia dygsėjimą lūpose, bet taip pat gali sukelti
konvulsijas ar rimtesnes problemas. Donorams kartais
duodami kalcio priedai, kad nepasireikštų šie šalutiniai
poveikiai.
 Nauda donorams

▪ Kraujo donorystė trukdo geležies kaupimuisi.

▪ Taip pat kraujo dovanojimas gali sumažinti pavojų širdies ligomis sergantiems
žmonėms ir paskatinti raudonų kraujo ląstelių atsinaujinimą.
▪ Paaukodami vieną pintą kraujo, donorai efektyviai sudegina apytiksliai 650
kalorijų.
▪ Kraujo centrai taip pat kartais prideda papildomų stimulų, pvz., draudimas, prizai,
apdovanojimai (kraujo duodant neatlyginant). Lietuvos Respublikoje kraujo
donorai taip pat gali pasirinkti paaukoti kraujo atlygintinai.