Vyresnio ir senyvo amžiaus

žmonių mityba

Gyd. dietologė
Rūta Petereit
 P3 dietos tikslas

Patenkinti visus organizmo poreikius,

užtikrinti optimalią organizmo sistemų
veiklą, sulėtinti dėl amžiaus atsirandančių
ligų (osteoporozės, aterosklerozės,
virškinimo sistemos ir kt.) raidą.
 Indikacijos

Asmenims, vyresniems kaip 65 m., skiriama

pilnavertė dieta.
 Nepakankamos mitybos priežastys
sename amžiuje:
 Socialiniai faktoriai- vienišumas, neturtas.
 Amžiniai virškinimo ir kitų sistemų pakitimai,
susilpnėjęs poreikis mitybai, greitesnis
pasisotinimas.
 Pablogėjusi funkcinė organų būklė ir
motorinis aktyvumas. Pablogėjęs mechaninis
valgymas ir ligos sutrikdančios maitinimas.
 Psichologiniai faktoriai- depresija, demencija,
neteisingas suvokimas.
Pagalba esant mitybos sutrikimams:

- Šalinti priežastį.
- Išlaikyti normalų svorį.
- Optimaliai laikyti ir paruošti maistą.
- Sudaryti meniu pagal skonį, apetitą,
individualius poreikius.
 Dietos principai:

 Renkant maitinimosi anamnezę, atkreipti

dėmesį, kaip toleruojamas maistas, kokie
vaistai vartojami ir kaip jie toleruojami, kaip
kramtoma, ryjama, kaip virškinamas
maistas.
 Parinkti maisto produktus kiekvienam
pagal poreikius.
 Dieta turi būti subalansuota, t.y.
suvartojamo maisto energija turi atitikti
išeikvojamos energijos kiekį (maistinę ir
energetinę vertę skaičiuoti individualiai).
 Skirti įvairų maistą. Būtina daugiau valgyti
žalių vaisių ir daržovių (pageidautina visus
metus), davinyje turi būti adekvatus
vitaminų ir mineralų kiekis.
 Vengti maisto produktų, sukeliančių pilvo
pūtimą.
 Vartoti liesus produktus.
 Skirti lengvai virškinamų baltymų –
vištienos, žuvies.
 Reiktų vengti konservuotų maisto
produktų, koncentratų, riboti druskos kiekį,
nes druska didina kraujospūdį, sulaiko
skysčius organizme, sunkina širdies
darbą.
 Vengti keptų patiekalų, nes riebalų skilimo
medžiagos trikdo virškinamosios sistemos
ir tulžies išsiskyrimo veiklą.
 Reiktų vengti ir maisto produktų turinčių
daug cholesterolio.
 Valgyti daugiau juodos duonos.
 Skirti pakankamai skaidulinių medžiagų.
 Maistas turi būti kvapnus, gražiai atrodyti.
Tai labai svarbu, nes vyresni žmonės
dažnai neturi apetito.
 Valgyti šiltą maistą.
 Svarbu parinkti tinkamą maisto paruošimo
būdą.
 Geriau tinka virtas ir troškintas maistas,
rečiau – apkeptas.
 Jei toleruoja, galima vartoti žalumynų,
česnakų, svogūnų, krienų, gerti daržovių ir
vaisių sulčių.
Tai ne tik gerina skonį, bet ir aprūpina
organizmą mineralais, vitaminais, fitoncidais
ir kt.
 Tačiau maisto, kuriame yra daug prieskonių,
geriau vengti, nes jis gali dirginti
virškinamosios sistemos organų gleivinę, o
dėl to gali sutrikti jos veikla.
 Per dieną būtina išgerti iki 1,5 l skysčių (jei
nėra inkstų, kepenų ir širdies ligų
komplikacijų, dėl kurių reikėtų riboti
skysčių kiekį).
 Nepatartina kasdien gaminti patiekalų iš
miltinių masės, nes toks maistas dažnai
skatina vidurių užkietėjimą.
 Valgyti lėtai, mažomis porcijomis,
dažnai, reguliariai.
- Iš karto suvalgytas didelis maisto kiekis,
ypač riebalų, trikdo kitų organų veiklą,
dažniausiai širdies ir kraujagyslių
sistemos.
- Greitai valgant su maistu praryjama daug
oro, dėl to gali pradėti raugėti arba maisto
dalelių gali patekti į kvėpavimo takus.
- Dideliais kąsniais prarytas maistas
sunkiau virškinamas.
- Maisto perpildytas skrandis spaudžia širdį
ir trikdo jos veiklą.
- Kenkia ir persivalgymas prieš naktį. Tai
yra rizikos nutukti veiksnys, kenkia
virškinamosios sistemos darbo ritmui,
blogai veikia širdies veiklą, trikdo miegą.
- Retas valgymas didina cholesterolio kiekį
kraujyje ir didina aterosklerozės atsiradimo
riziką.
 Kad būtų tolygiai apkrauta virškinamoji
sistema, geriau išsiskirtų virškinimo sultys
ir maistas būtų geriau virškinamas bei
pasisavinamas, patartina valgyti 4–5
kartus per dieną.

 Geriau valgyti tuo pačiu laiku, nes tada

atsiranda sąlyginis refleksas – tuo laiku
susidaro gausios fermentų skrandžio
sultys.
 Apytikrė dietos sudėtis:

 Baltymai 20 proc. bendro kaloringumo

 Riebalai 25 proc. bendro kaloringumo
(daugiau augalinės kilmės)
 Angliavandeniai 55 proc. bendro
kaloringumo, nevartojant cukraus
 Energetinė vertė skaičiuojama
individualiai, atsižvelgiant į sveikatos
būklę, galėjimą sukramtyti maistą, įvairias
ligas.
 Šiame amžiuje kūno masė mažesnė,
medžiagų apykaita lėtesnė, žmogus
mažiau juda, todėl energijos poreikis
mažinamas:
- 51 – 75 m. asmenims 200 kcal per dieną;
- vyresniems nei 75 m. vyrams 500 kcal per
dieną;
- vyresnėms nei 75 m. moterims
400 kcal per dieną.
 Skysčių poreikis 1 ml/1 kcal, Na – 1
g/1000kcal, bet ne daugiau kaip 3 g
kasdien, o Ca – 1200 – 1500 mg. Vengti
dehidracijos bei edemų.
 Maitinimosi režimas. Valgyti 5 kartus per
dieną.
 Dieta pilnavertė.
 Rekomenduojami maisto produktai
(jei toleruoja)
 Pienas (jei netoleruoja – virintas su
arbata, kava) ir jo produktai:
- kefyras, rūgęs pienas;
- varškė ir sūriai (liesi, neaštrūs).
 Augaliniai riebalai (su salotomis,
mišrainėmis, sriubomis), sviestas,
grietinėlė, grietinė (vengti kiaulės, jaučio,
avies taukų).
 Mėsa ir jos produktai (liesa, virta,
troškinta; geriau apkepta aliejuje, prieš tai
išvirus):
- veršiena,
- triušiena,
- vištiena,
- kalakutiena,
- vengti rūkytų, sūdytų, marinuotų, riebių
mėsos produktų.
 Žuvis ir jos produktai:
- liesa,
- aliejuje virta, troškinta, šutinta,
- kepta, geriau aliejuje, prieš tai išvirus,
- vengti riebių, rūkytų, sūrių žuvų.

 Saldumynai, konditerijos gaminiai,

smulkaus malimo duonos ir pyrago
gaminiai, makaronai vartojami ribotais
kiekiais.
 Daugiau valgyti stambaus malimo ir
sėlenų duonos, avižinių ir grikių kruopų,
įvairių daržovių, vaisių, uogų.
- Tinka įvairios pieniškos košės, pudingai ir
apkepai iš kruopų su varške.
- Vengti dujų susidarymą skatinančių
produktų (žirnių, pupų, pupelių).
 Mityba ir lėtinės neinfekcinės ligos
 Širdies ir kraujagyslių ligos
- Išeminė širdies liga
- Arterinė hipertenzija
- Insultas
 Piktybiniai navikai
 Nutukimas
 Cukrinis diabetas
 Osteoporozė
 Dantų ėduonis
 Širdies ir kraujagyslių ligų epidemija

 15 mln. mirčių (30%) per metus

pasaulyje
 4 mln. mirčių per metus Europoje
 22500 mirčių Lietuvoje (2004 m.)
 46 % visų mirčių tarp vyrų ir 65% tarp
moterų
Trečdalis širdies ir kraujagyslių ligų
atsiranda dėl nesveikos mitybos!
 Išeminė širdies liga
Riziką didina
• Sočiosios riebalų rūgštys
(gyvuliniai riebalai)
• Trans riebalų rūgštys
• Maisto cholesterolis
• Nutukimas
Riziką mažina
• Linolio rūgštis (augaliniai
aliejai)
• Žuvis ir žuvų taukai
• α-linoleno rūgštis (sojos,
rapso aliejai)
• Oleino rūgštis (rapso,
alyvų aliejus)
• Daržovės ir vaisiai
• Maistinės skaidulos
• Folio rūgštis
• Augalų steroliai
 Arterinė hipertenzija

Riziką didina Riziką mažina

• Nutukimas • Pakankamas kalio

• Gausus natrio kiekis, gaunamas su
(valgomosios daržovėmis ir vaisiais
druskos) vartojimas • Fizinis aktyvumas
• Gausus alkoholio
vartojimas
 Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos
perspektyvos
JAV mokslininkų duomenimis, sveikos
mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijų
laikymasis, normalus kūno svoris ir
nerūkymas net 82 % gali sumažinti IŠL
atvejų skaičių.
Pasaulio sveikatos organizacijos teiginiai

Vėžio galima išvengti.

Vėžį galima laiku diagnozuoti ir
sėkmingai gydyti.
Galima sumažinti sergančiųjų kančias.
 Vėžys

 Pirma - antra vieta gyventojų mirtingumo

struktūroje.
 Daug lokalizacijų, daug priežasčių.
 Sunku nustatyti ryšius tarp rizikos veiksnių
ir ligos bei patogenetinius mechanizmus.
 Vėžys

 Mityba veikia karcinogenezę visose jos

etapuose: pradiniame, progresavimo ir
metastazių.

 Po rūkymo mityba yra svarbiausias

gyvensenos komponentas vėžio
profilaktikoje.
 Vėžys
Riziką didina Riziką mažina
• Nutukimas (storžarnių, • Daržovės ir vaisiai
krūties, gimdos gleivinės, (burnos, stemplės,
stemplės, inkstų) skrandžio, storžarnių)
• Alkoholis (burnos, ryklės,
gerklų, stemplės, kepenų, • Fizinis aktyvumas
krūties) (storžarnių, krūties)
• Raudona mėsa
(storžarnių)
• Sūdytas maistas, druska
(skrandžio)
• Karšti gėrimai ir maistas
(burnos, ryklės, stemplės)
• Aflotoksinas (kepenų)
 Nepakanka įrodymų, kad
vėžio
Riziką mažina Riziką didina
Maistinės skaidulos, Gyvuliniai riebalai,
soja, žuvis, n-3 PNNR, heterocikliniai aminai,
karatinoidai, policikliniai aromatiniai
vitaminai B2 , B6 , B12, angliavandeniliai,
C, D, E; foliatai, cinkas, nitrosaminai.
selenas, flavanoidai,
likopenas, resveratrolis,
izoflavonai ir kt.
 Vėžio profilaktika

Kaip sumažėtų vėžio atsiradimas,

pakeitus mitybą:
 padidinus daržovių ir vaisių vartojimą -
20% vėžio atvejų,
 sumažinus kūno svorį - 39% gimdos
gleivinės vėžio, 25% inkstų, 11%
storžarnės, 9% krūties pomenopauziniame
periode, 5% visų lokalizacijų.
 WCRF/AICR report, Food, Nutrition,
Physical Activity and the Prevention of
Cancer: a Global Perspective (2007)

1. Būkite kiek galima liesesni normalaus kūno

svorio ribose, bet ne per mažo svorio.
2. Būkite fiziškai aktyvūs bent 30 min. kasdien
3. Mažiau vartokite maisto produktų, kurių
energinis tankis didelis (produktai, turintys
daug riebalų ir/ar cukraus ir/ar mažai
maistinių skaidulų) ir nevartokite saldžių
gaivinančių gėrimų.
 WCRF/AICR report, Food, Nutrition,
Physical Activity and the Prevention of
Cancer: a Global Perspective (2007)

4. Valgykite daugiau įvairių daržovių, vaisių,

rupaus malimo grūdinių produktų ir
ankštinių, tokių kaip pupelės.
5. Mažiau vartokite raudonos mėsos
(jautienos, kiaulienos ir avienos), venkite
perdirbtos mėsos.
6. Jei vartojate alkoholinius gėrimus, vyrai
sumažinkite vartojimą iki 2 SAV ,
moterys – iki 1 SAV per dieną.
 WCRF/AICR report, Food, Nutrition,
Physical Activity and the Prevention of
Cancer: a Global Perspective (2007)

7. Mažiau vartokite sūraus maisto. Nevartokite

supelijusių grūdų ir ankštinių.
8. Nevartokite maisto papildų vėžio
profilaktikai.
 WCRF/AICR report, Food, Nutrition,
Physical Activity and the Prevention of
Cancer: a Global Perspective (2007)

9. Po gydymo sirgusieji vėžiu turėtų laikytis

mitybos rekomendacijų vėžio profilaktikai.

Visada atsiminkite – nerūkykite!!!

 Ką turėtų valgyti sergantysis

 Pagrindinis sergančiojo onkologine liga

maitinimo tikslas – užtikrinti pakankamą
baltymų ir kalorijų kiekį.
 Baltymai yra svarbūs ląstelių atsinaujinimui
ir stipresnei imuninei sistemai. Kai
organizme jų trūksta, jaučiamas bendras
silpnumas, sunkiau gyja žaizdos, didėja
infekcijos rizika.
 Visaverčių baltymų šaltiniai: mėsa, žuvis,
pienas ir pieno produktai, riešutai,
ankštinės daržovės.
 Dažnai vėžiu sergantiems ir
besigydantiems pacientams reikia daugiau
kalorijų.
 Jų suteikia angliavandeniai (džiovinti
vaisiai, daržovės, duona, makaronai ir kt.) ir
riebalai (sviestas, aliejus, riebūs pieno
produktai pvz., saldūs varškės sūreliai,
padažai).
 Medžiagų poreikiai kiekvienam pacientui
skiriasi, tai priklauso nuo vėžio lokalizacijos,
gydymo būdo.
 Pati liga arba vėžio gydymas gali pakeisti
mitybos įpročius, ligonis gali netoleruoti
anksčiau mėgto maisto.
 Be to, organizmas gali nebepasisavinti
maiste esančių medžiagų, ypač jei
pasireiškia šalutinės reakcijos.
 Kai kuriais atvejais gali būti patariama vengti
tam tikro maisto.
 Kada maisto nebeužtenka
 Būna atvejų, kai ligonis nebegali suvalgyti
reikalingo maisto kiekio, ir svoris ir toliau
krenta.
- Tada rekomenduojama vartoti maisto
papildų.
- Jų yra įvairių: paruoštų vartoti, miltelių
pavidalu, įvairaus skonio ir pritaikytų
atskiroms ligonio reikmėms.
- Optimalus papildas mažame tūryje privalo
turėti daug kalorijų, skaidulų, užtikrinti
reikiamą baltymų, riebalų ir vitaminų paros
normą.
 Įvairių kaloringų ir baltymingų užkandžių
galima pasigaminti ir namuose.
Pvz., suplakti 250 ml (1 puodelį) riebaus
pieno, 200 ml (¾ puodelio) plombyro
ledų, pagal skonį sirupo ar uogienės.
Taip papildomai galima gauti 445 kalorijų ir
20 gramų baltymo.
 Jei papildai neduoda lauktų rezultatų,
bandoma apetitą sužadinti medikamentais.
 Kai kurie klinikiniai tyrimai parodė, kad
žuvų taukai gali padėti stabilizuoti kūno
svorį.
 Kad maistas būtų skanesnis
 Dažnai vėžiu sergantiems ligoniams pakinta
skonis bei uoslė.
Vieną dieną nori mėgstamiausio patiekalo, kitą
dieną tas pats patiekalas gali sukelti
pykinimą.
Artimieji turėtų suprasti, kad tai ne sergančio
žmogaus, trokštančio dėmesio, užgaidos, o
ligos padariniai.
 Jei tą dieną nenori mėsos, baltymų stygių
galite kompensuoti kiaušiniais, varške,
jogurtais.
 Norėdami, kad apetitas būtų geresnis:

 papuoškite maistą,
 venkite nemalonių kvapų,
 valgykite tuo paros metu, kada geriausiai
jaučiatės,
 neužsigerkite skyščiais, tai skatina
ankstyvą sotumą,
 maitinkitės dažnai ir nedaug.