PROJEKTAS „ASMENYBĖS

BRANDA PRASIDEDA NUO

APLINKOS, KURIOJE
GYVENAME“
INTEGRUOTOS SRITYS

LIETUVIŲ K., MATEMATIKA, FIZIKA,

STATYBŲ MENAS, KOMPIUTERINĖS
ĮMONĖS VEIKLOS TVARKYMAS, FIZINIS
UGDYMAS.
TIKSLAS, UŽDAVINIAI

SKATINTI MOKINIUS DOMĖTIS GYVENAMĄJA

APLINKA, JĄ TIRTI, PANAUDOJANT MOKYKLOJE
ĮGYTAS ŽINIAS, JAS PRITAIKYTI PRAKTIKOJE,
MOKYTI KAUPTI, APIBENDRINTI IR PATEIKTI
INFORMACIJĄ; UGDYTIS VERTYBES; MOKYTIS
INTEGRUOJANT ĮVAIRIUS MOKOMUOSIUS DALYKUS.
PROJEKTO ETAPAI
PASIDOMĖTA, KOKIŲ RAŠYTOJŲ PAVARDĖMIS YRA PAVADINTOS GATVĖS VIRŠULIŠKIŲ IR
FABIJONIŠKIŲ RAJONUOSE. BUVO PASIRINKTOS ŠIOS GATVĖS:
S. STANEVIČIAUS,
S. NĖRIES,
L. GIROS,
A. VIENAŽINDŽIO,
M. LIETUVIO.
MOKINIAI SURINKO ĮDOMIUS BIOGRAFIJOS FAKTUS APIE RAŠYTOJUS, JO ĮTAKĄ LIETUVOS
LITERATŪRAI IR KULTŪRAI;
NUPIEŠTI TŲ RAŠYTOJŲ PORTRETAI;
BUVO ĮVERTINTA GATVIŲ BŪKLĖ, APLINKA, REIKŠMĘĖ SUSISIEKIMUI, EISMO INTENSYVUMAS.
UŽRAŠYTA GATVĖS ILGIO IŠRAIŠKĄ STAMBINANT MATAVIMO VIENETUS NUO CM IKI KM. PALYGINTI
GATVIŲ ILGIAI, PRISIMENANT PROPORCIJAS, PAVAIZDUOTA DIAGRAMA;
IŠMATUOTAS TŲ GATVIŲ ILGIS ŽINGSNIAIS;
NUSTATYTAS SAVO ŽINGSNIŲ ILGIS IR APSKAIČIUOTAS GREITIS BEI ĮSISAVINTAS SKAIČIAVIMO
METODIKOS PRITAIKYMAS REALIAME GYVENIME.
 
PROJEKTO PRISTATYMAS

KARTAIS SAVO GYVENAMĄJĄ APLINKĄ

JAUNAS ŽMOGUS PAŽĮSTA MAŽIAU NEI
PASAULĮ, BET PASAULIO PAŽINIMAS TURI
PRASIDĖTI NUO GATVĖS, KURIOJE
GYVENAME.
 SIMONAS
STANEVIČIUS
(1799- 1848)
SIMONAS STANEVIČIUS- PIRMASIS IŠSILAVINĘS LIETUVOS FILOLOGAS. JO
LITERATŪRINĮ PALIKIMĄ SUDARO ODĖ “ŠLOVĖ ŽEMAIČIŲ” IR ŠEŠIOS
PASAKĖČIOS. TIKRAI TENKA APGAILESTAUTI, KAD ŽINOME TIK SEPTYNIS
KNYGELĖJE IŠSPAUSDINTUS STANEVIČIAUS EILĖRAŠČIUS. MANOMA, KAD TOKIO
AIŠKAUS TALENTO POETAS BUS RAŠĘS IR DAUGIAU POEZIJOS. TAI BUVO
VEIKLIAUSIAS IR GABIAUSIAS ANO METO MŪSŲ RAŠYTOJAS IR LIETUVIŠKOJO
SĄJŪDŽIO DALYVIS. DEJA, APIE JO GYVENIMĄ ŽINIŲ TURIME NE PER
DAUGIAUSIA. JO BIOGRAFIJOJE TEBĖRA DAUG DIDELIŲ SPRAGŲ. NETGI JO
GIMIMO IR MIRTIES DATOS, PALYGINTI, NE PER SENIAI TEPAAIŠKĖJO MŪSŲ
RAŠTIJOS ISTORIKAMS. ILGAI BŪTA ĮVAIRIŲ KLAIDINGŲ NUOMONIŲ APIE
STANEVIČIŲ. ANTAI JIS BUVO LAIKOMAS KUNIGU AR NET VADINAMAS
PROFESORIUMI, KLAIDINGAI SUPRATUS JO DAINŲ RINKINIO ANTRAŠTĖ. KAIP IR
DAUGELIS ANO METO MŪSŲ RAŠYTOJŲ, STANEVIČIUS LABAI RŪPINOSI LIETUVIŲ
KALBA, JĄ TYRINĖJO. DEJA, JO NEBAIGTAS ŽODYNO RANKRAŠTIS (LIGI L RAIDĖS)
YRA DINGĘS. IŠLIKO JO IŠTAISYTA SENA JĖZUITŲ GRAMATIKA (UNIVERSITAS
LINGUARUM LI-TUANIAE).
PAKIRSTAS DŽIOVOS, S. STANEVIČIUS MIRĖ 1848 M. KOVO 10 D. , PALAIDOTAS
 ANTANAS
VIENAŽINDY
S
(1841–1892)
ANTANAS VIENAŽINDYS (1841–1892) – XIX A. ANTROSIOS PUSĖS LIETUVIŲ POETAS, IŠGARSĖJĘS EILĖRAŠČIAIS,
PRIMENANČIAIS LIAUDIES DAINAS. TAIP PAT GARSĖJO DVASININKUI NEBŪDINGU EKSPRESYVUMU, VERŽLUMU,
GAL NET EKSCENTRIŠKUMU. GYVAS BŪDAMAS BEVEIK NEŽINOTAS KAIP POETAS, IŠSKYRUS GYVENTAS
APYLINKES. KAI KURIE IR IKI ŠIŲ DIENŲ NEŽINO, KAD ŽYMIOS, LIAUDIES PALIKIMU LAIKOMOS DAINOS YRA
RAŠYTOS VIENAŽINDŽIO. PAVYZDŽIUI, DAINA „LINKSMINKIMOS, LINKSMINKIMOS, / PAKOL JAUNI ĖSMA – /
NEBUS LAIKO MUMS LINKSMINTIS, / KADA PASENĖSMA [...]“ ARBA DAINA VIRTĘS EILĖRAŠTIS: „PASAKYKAI,
PANYTĖLE, / AR TU MANE MYLI? / KIEK JAU KARTŲ TAVE KLAUSIAU, / O TUJEN VIS TYLI!..“
A. VIENAŽINDYS BUVO PRIEŠTARINGA, ĮDOMI ASMENYBĖ: NORS IR BŪDAMAS DVASININKAS, MĖGO
BENDRAUTI SU PAPRASTAIS ŽMONĖMIS, O TUO METU TAI BUVO RETAS ATVEJIS. JIS GERAI PAŽINO LIAUDIES
BUITĮ, JAUTĖ, KUO JI GYVENA, JĄ PATRAUKDAVO GYVU BŪDU, SĄMOJINGUMU. TIESA, ANOT J. TUMO, JIS BUVĘS
„ŪMUS, GREIT UŽSIDEGDAVO, SMARKIAI SUPYKDAVO, IR TAS PYKTIS BŪDAVO DIDELIS“. BET IR LENGVAI
ATSILEISDAVĘS. GRIEŽTAI KOVOJO SU BLOGAIS ŽMONIŲ ĮPROČIAIS: BARDAVO GIRTUOKLIUS, VAIKYDAVO
„VAKARUŠKAS“. SUGALVODAVĘS ĮVAIRIŲ, KARTAIS KEISTŲ BŪDŲ ŽMONĖMS PAVEIKTI. PAVYZDŽIUI,
LAIŽUVIŠKIAI ILGAI PASAKODAVO, KAIP JIS „ŠVENTINĘS“ PARAPIJIEČIŲ PYPKES: ĮSAKĘS RŪKORIAMS JAS
SUNEŠTI IR, SUKRAUTAS ŠVENTORIUJE, LAZDA SUDAUŽĘS. POETAS TURĖJĘS GERĄ BALSĄ, MĖGĘS DAINUOTI. SU
DIDELIU ĮSIJAUTIMU, PRITARDAMAS ARMONIKA, JIS DAINUODAVĘS SAVO SUKURTAS DAINAS. BEJE, ŠALIA KITŲ
VEIKSNIŲ ŠITAI IRGI LABAI PADĖJO PLISTI JO KŪRYBAI LIAUDYJE.
DEJA, DVASININKO PROFESIJA NUSLOPINO POETO TALENTĄ. DIDELI BAŽNYTINIAI RŪPESČIAI, KURIUOS A.
VIENAŽINDYS UŽSIKROVĖ LAIŽUVOJE, IR 1892 M. RUGPJŪČIO 29 D. POETAS MIRĖ NUO VĖŽIO.
 
MYKOLAS LIETUVIS
(1490–1560)

?
LDK RENESANSO PUBLICISTAS IR POLITINIS VEIKĖJAS. KO GERO, PATS
PASLAPTINGIAUSIAS KULTŪROS VEIKĖJAS- NĖRA IŠIKĘ NET JO ATVAIZDO.
VIENAS ŽINOMIAUSIŲ IR DAUGIAUSIAI TYRINĖTŲ RENESANSO EPOCHOS LDK
LITERATŪROS VEIKALŲ YRA 1550 M. LOTYNŲ KALBA PARAŠYTAS JO TRAKTATAS „APIE
TOTORIŲ, LIETUVIŲ IR MASKVĖNŲ PAPROČIUS“. ĮDOMIAUSIA ISTORIJA YRA SUSIJUSI SU
RAŠYTOJO VARDU IR PAVARDE. LOTYNIŠKOJE ANTRAŠTĖJE AUTORIAUS VARDAS
NURODYTAS KILMININKO LINKSNIU: MICHALONIS LITUANI.  „LIETUVIO“ – TAI
PRIEVARDIS, RODANTIS PILIETINĮ AUTORIAUS PATRIOTIZMĄ, JUO PAPILDYTI SAVO
ASMENVARDĮ BUVO ĮPRASTA XVI A. LIETUVOJE. TAD BUVO IEŠKOTA PAGAL VARDĄ IR
NUSPRĘSTA, KAD ŠIS ASMUO BUVO BAJORAS, KILĘS IŠ KIJEVO APYLINKIŲ, LDK
SAMDOMOSIOS KARIUOMENĖS DALINIO VADAS, DOKUMENTUOSE ĮRAŠYTAS KAIP
MICHAJLO TYŠKEVIČ. NUSPRĘSTA, KAD JIS IR BUS PARAŠĘS „APIE TOTORIŲ, LIETUVIŲ IR
MASKVĖNŲ PAPROČIUS“. TAČIAU VĖLIAU ŠI PRIELAIDA NEPASITVIRTINO IR IMTA IEŠKOTI
ŽMOGAUS, KURIO NE VARDAS, O TĖVAVARDIS BUVO MYKOLAS. IR BUVO NUSTATYTA,
KAD SLAVIŠKAI RAŠYTUOSE DOKUMENTUOSE MYKOLAS LIETUVIS IŠ TIESŲ YRA VACLAV
MIKOLAJEVIČ. VACLAV – SLAVIŠKA VARDO FORMA, ANUOMETINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE
PLITO TARPINĖ FORMA VENCLOVAS. MIKOLAJEVIČ – RUSĖNIŠKAS TĖVAVARDIS,
REIŠKIANTIS „MIKALOJAUS SŪNUS“. TAIGI, MYKOLO LIETUVIO GATVĖ IŠ TIESŲ
SULIETUVINTAI TURĖTŲ VADINTIS VENCLOVO MIKALOJAIČIO
SALOMĖJA
NĖRIS
(1904-1945)
RYŠKIAUSIA NEPRIKLAUSOMYBĖS LAIKAIS IŠAUGUSI POETĖ- SALOMĖJA NĖRIS, PASIEKUSI
MENO AUKŠTUMŲ, ROMANTINĖS PASAULĖJAUTOS RAŠYTOJA IR VIENA ŽYMIAUSIŲ LIETUVIŲ
LYRIKIŲ. PIRMUOSIUS EILĖRAŠČIUS PASIRAŠINĖJO LIUDYTĖS IR JURAITĖS SLAPYVARDŽIAIS,
VĖLIAU IR NĖRIES. POETĖS KŪRYBOS IR GYVENIMO TYRINĖTOJAS RAŠYTOJAS VIKTORAS
ALEKNA KLAUSIA: „AR ŽINOT, KODĖL MES ŠIANDIEN RAŠOME „NĖRIS“?. JUK PIRMIEJI VISI JOS
EILĖRAŠČIAI PASIRAŠYTI BUVO SLAPYVARDŽIU „NERIS“. O IR SAVO MOKINIAMS, KADA
MOKYTOJAVO PANEVĖŽYJE, KAUNE, SALOMĖJA SAKĖ, KAD JOS SLAPYVARDIS REIŠKIA UPĖS
VARDĄ. IR ŠTAI 1940 METŲ PABAIGOJE JI GAUNA LAIŠKĄ IŠ PANEVĖŽIO MOKYKLOS, KUR JI
DIRBO, MERGAIČIŲ, SAVO MOKINIŲ. LAIŠKE ĮDĖTAS ILGAS EILĖRAŠTIS, SMERKIANTIS
SALOMĖJĄ UŽ ĮVAIRIUS JOS ŽYGIUS. IR TAME EILĖRAŠTYJE, BEJE, YRA PARAŠYTA: „…NEDRĮSK
TU VADINTIS ŠVENTOS MUMS UPĖS, NERIES VARDU…“ TAI NUO TO LAIKO SALOMĖJOS NERIES
RANKRAŠČIUOSE NIEKUR NEBELIEKA NERIES, O TIK NĖRIS… „
SALOMĖJOS NĖRIES SANTYKIS SU VILNIUMI BUVO YPATINGAS. DAR BŪDAMA GIMNAZISTE,
SALOMĖJA NĖRIS SAVO DIENORAŠTYJE RAŠĖ APIE VILNIŲ KAIP LIETUVOS ŠIRDĮ, VĖLIAU NE
KARTĄ LANKĖSI SOSTINĖJE. 1939 M. ISTORIKĖ VANDA DAUGIRDAITĖ-SRUOGIENĖ, TĄSYK KARTU
SU POETE KELIAVUSI PO VILNIAUS KRAŠTĄ, ŠITAIP APRAŠO SALOMĖJOS NĖRIES BŪSENĄ:
„SALOMĖJA BUVO KAIP TRANSE. SUSIKAUPUS, TYLI LANKYDAVO ISTORINES VIETAS, PILIS,
RODOSI, NORĖDAMA IŠLAIKYTI SAVYJE KIEKVIENĄ ĮSPŪDĮ, ĮAMŽINTI TAI, KĄ AKYS MATĖ… JI
VAIKŠČIOJO PO ŠVENTĄJĄ LIETUVOS ŽEMĘ SU GILIU PIETIZMU, ATSIDŪRUSI VILNIJOJE, LYG
IŠĖJO Į PRAEITĮ, LYG TOJE PRAEITYJE GYVENO“.PAVEIKTA ŠIOS KELIONĖS ĮSPŪDŽIŲ, APIE VILNIŲ
PARAŠĖ EILĖRAŠTĮ „GRIUVĖSIŲ MIESTAS“.
LIUDAS GIRA
(1884-1946)
LIUDAS GIRA – TAI VIENA MĮSLINGIAUSIŲ LIETUVOS ISTORIJOS ASMENYBIŲ.
JAUNYSTĖJE STUDIJAVO VILNIAUS KUNIGŲ SEMINARIJOJE, BET KUNIGU NETAPO,
BUVO DIDŽIOJO VILNIAUS SEIMO SEKRETORIUMI, VIENU IŠ LIETUVOS MOKYTOJŲ
SĄJUNGOS KŪRĖJŲ, REŽISIERIUS IR ARTISTAS, REDAGAVO KELETĄ ŽURNALŲ.
DAUG PRISIDĖJO PRIE LIETUVOS VALSTYBĖS KŪRIMO, BUVO KONTRŽVALGYBOS
VADOVAS, JAM PAVYKO SUŽLUGDYTI LENKŲ RENGIAMĄ SĄMOKSLĄ LIETUVOJE,
BUVO GANA ŽINOMAS LITERATAS: IŠLEIDO KELIS EILĖRAŠČIŲ RINKINIUS,
POEMAS, DRAMAS, LITERATŪROS KRITIKOS STRAIPSNIŲ. L. GIROS EILĖRAŠČIŲ
IŠVERSTA Į RUSŲ, BALTARUSIŲ, LENKŲ, BULGARŲ, UKRAINIEČIŲ IR KITAS
KALBAS.GALIMA SAKYTI, KAD JIS BUVO TUOMETINĖS DAUGIATAUTĖS LIETUVOS
ŽMOGUS, NES BE LIETUVIŲ IR LENKŲ KALBŲ, JIS DAR KALBĖJO JIDIŠ.
DAUG EILĖRAŠČIŲ L. GIRA PASKYRĖ SAVO GIMTAJAM MIESTUI, SENAJAM
VILNIUI. VILNIAUS MIESTAS POETUI VISADA BUVO ARTIMAS IR BRANGUS.
PIRMASIS L. GIROS EILĖRAŠTIS VILNIAUS TEMA „VILNIUS“ PARAŠYTAS 1916 M.
APRAŠOMI MIESTO PANORAMINIAI VAIZDAI: „GRAŽUS MŪS VILNIUS KIEKVIENĄ
METĄ: / AR SAULĖ GULA, AR SAULĖ KELIAS. / ATSIGROŽĖTI NĖRA JO GALIOS. / GRAŽUS
MŪS VILNIUS! GRAŽUS, KAIP RETA!“ 
DALYKINIS GATVĖS
APRAŠYMAS