Gyvenimo faktai Asmenybės bruožai Kūrybinis palikimas Kūrybos bruožai
Gimė 1869m. rytų teisingas, Apysaka „Dėdės ir Publicistinis pradas,
dėdienės“ Lietuvių tautos būdo Aukštaitijoje, netoli dosnus, Svėdasų, Maleišių altruistiškas, Romanas „Pragiedruliai“: Jos kultūros prigimti kaime. Dvi dalys - „Gondingos apmąstymai, 1879–1881 m. mokėsi nesigviešiantis kraštas” ir „Vaduvų Vienišo žmogaus jau Kunigiškių pradžios turtų, kraštas”. ir etinių nuostatų, mokykloje. nesitaikstantis prie Apsakymas ‘‘ Rimai ir Aistrų bei valios 1881–1888 m. mokėsi visuomenės Nerimai‘‘ susidūrimas, Daugpilio realinėje „Nebilys“ Neslepia savo pozicij gimnazijoje. konvencijų, „Ten gera, kur mūsų nėra“ stengiasi įtikinti skait 1888 m. rudenį įstojo į tolerantiškas bet „vaizdeliai“ savųjų nuostatų Kauno Žemaičių kunigų kokių pasaulėžiūrų ar teisingumu, seminariją. politinių įsitikinimų Socialinės temos, 1890 m. parašė pirmąją Rašė kokius pasikeiti žmonėms, sukelia karas turi žm korespondenciją į laikraštį „Žemaičių ir atlaidus žmogiškoms sieloje, Lietuvos apžvalga“. silpnybėms ir reiklus Dėmesys sutelkiama 1896 m. buvo vienas iš sau, bendrą idėją, „Tėvynės sargo“ Parodo kur slypi taut pasižymėjo išleidimo iniciatorių gyvybingumas. 1900 m. pradėjo leisti tolerancija ir Dažnai pereinama nu laikraštį „Žinyčia“. palankumu, aprašymo į vidinį 1907 m. dirbo Svarbiausiu savo ir monologą; dienraščio „Vilniaus kitų gyvenimo tikslu Pasakotojas objektyv žinios“ III asmens, epiškas; laikė tarnystę tautai, 1911 m. paskirtas Detalumas ir Laižuvos klebonu. smulkmeniškumas; 1914 m. atleistas iš Dialoge lygiomis teis Laižuvos klebono su veikėjais dalyvauj pareigų, išvyko į Rygą, pats pasakotojas. kur dirbo „Rygos garso“ Vaižgantas išsiskiria redakcijoje. meto literatūros, nes 1918 m. grįžo į Lietuvą pasitelkia pasikeitusį ir Vilniuje dalyvavo pasakojimo būdą ir kultūrinėje veikloje, pasakotojo vaidmen redagavo „Lietuvos Fragmentiškumas; aidą“ 1929 m. – garbės daktaro laipsnis. Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos signataras, pirmasis jos pirmininkas. 1921 m. įkūrė Lietuvai pagražinti draugiją ir 1921–1924 m. jai vadovavo. Mirė Kaune 1933m.