MOTIEJUI VALANČIUI - 220

„Norėčiau ir po mirties būti jums naudingas“

M. Valančius

Vasario 28 dieną sukanka 220 metų kaip gimė Žemaičių vyskupas, švietėjas,
blaivybės sąjūdžio pradininkas ir puoselėtojas, knygnešystės organizatorius,
Tautos žadintojas, istorikas, politikas, rašytojas Motiejus Valančius.
 MOTIEJUI VALANČIUI - 220

Vyskupo Motiejaus Valančiaus giesmių knyga

Motiejus Valančius gimė 1801 02 28 (pagal senąjį kalendorių vasario 16) Nasrėnų
kaime, Kretingos rajone. Tėvai – laisvieji  ūkininkai: Mykolas Valančius ir Ona Statkutė.
Vėliau Valančiaus pavardė metrikų knygoje (Kalnelio bažnyčioje) pataisyta į lenkišką
Valančiauskį, prie vardo Motiejus atsirado antras vardas Kazimieras. Prieš M.Valančiaus
tėvo pavardę atsirado „G.D.“
(A.Alekna)
MOTIEJUI VALANČIUI - 220

Motiejus Valančius - viena svarbiausių

XIX a. vidurio Lietuvos religinio,
kultūrinio, visuomeninio ir politinio
gyvenimo asmenybių.
MOTIEJUI VALANČIUI - 220
MOTIEJUI VALANČIUI - 220
 MOTIEJUI VALANČIUI - 220

“Būna metas, kai žmogų, o kartais ir

ištisas tautas prispaudžia bėdos, tačiau
tada atsiranda šviesulių, kurie tą žmogų ar
tautą gelbsti.
Lietuvą prijungus prie carinės Rusijos,
labai sunkiu, kone beviltišku mūsų
Lietuvai, jos kalbai laikotarpiu išaugo
stiprus Žemaitijos ąžuolas – Vyskupas
Motiejus Valančius, lietuvių nacionalinė
vertybė. Jo nuopelnai Lietuvai
neišmatuojamai dideli. Vargu ar Lietuva
kada nors dar turės tokį Milžiną”.
Vienas žinomiausių Valančiaus didaktinės prozos veikalų – 
Palangos Juzė (1869). 

“Su kaupu išsipildė Valančiaus testamente parašyti žodžiai: „Norėčiau ir po mirties būti
jums naudingas“. Žinome, kokiu sunkiu laikotarpiu gyveno, dirbo ir kūrė šis žmogus, todėl jo
darbai Lietuvai įgauna dar didesnį svorį. Jo atsidavimas žmonių gerovės labui yra sektinas
pavyzdys visiems, kas myli mūsų Lietuvą. Motiejus Valančius nemirė, jis ir šiandien gyvas
lietuvių širdyse”.
(Dr. Virginija Bortkevičienė, Dr. med. Juozas Prasauskas)
MOTIEJUI VALANČIUI - 220

Nasrėnuose , šalia Kretingos – Salantų kelio yra vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinė.
 MOTIEJUI VALANČIUI - 220

Atvykstančius į sodybą pasitinka Vytauto Majoro Palangos Juzės skulptūra, kurioje žemaitiškas tekstas visus maloniai
kviečia užeiti į sodybą, aplankyti žymaus žmogaus gimtinę, susipažinti su čia esančiomis ekspozicijomis.
 
 MOTIEJUI VALANČIUI - 220

  Sodyboje stovi liaudies architektūros paminklas – Motiejaus Valančiaus XVIII a. klėtis. Penkių kamarų
klėtelėje įrengtos etnografinės ekspozicijos: šeimininkės svirnelis, mergos kamara, rakandų kamara,
grūdinė.
MOTIEJUI VALANČIUI - 220
MOTIEJUI VALANČIUI - 220

Varniuose, Simono Daukanto gatvėje esančiame

skvere stovi paminklas vyskupui Motiejui
Valančiui.
Paminklas pastatytas 1927 m. skvere, priešais
namą, kuriame vyskupavimo laikotarpiu Motiejus
Valančius (1850–1875 m.) gyveno.
MOTIEJUI VALANČIUI - 220

 
Prieš pat muziejų, pasodintas M. Valančiaus
ąžuolynas, o jame stovi gražus balto akmens
žemaičių vyskupo M. Valančiaus paminklas
(autorius skulptorius Kęstutis Balčiūnas,
architektas Edmundas Giedrimas). Prie
senovinio šulinio auga senas klevas.
MOTIEJUI VALANČIUI - 220

2005 rugsėjo 25 dieną  Rotušės aikštėje šalia Kunigų

seminarijos pastatytas dr. Rimvydo Sidrio Kaunui
dovanotas paminklas (skulpt. Leonas Žuklys, archit.
Algimantas Sprindys). Tvarkant paminklo prieigas, jo
užnugaryje įrengta granitinė plokštė, kurioje
autentišku vyskupo braižu įkaltas M. Valančiaus apie
1875 m. parašytas testamentinio laiško fragmentas.
 
 MOTIEJUI VALANČIUI - 220

1878 m. Šv. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje virš kriptos, kur vyskupas palaidotas,
pastatytas paminklinis biustas iš gipso ir marmuro lenta su epitafija: 

„D.O.M. Šioje šventovėje palaidotas švento atminimo Žemaičių vyskupas Motiejus

Valančius, g. 1801 m. vasario mėn. 16 d. m. 1875 m. gegužės mėn. 17 d., per 25 metus uoliai
valdęs vyskupiją. Buvo žymus vyskupas-valdytojas, rašytojas ir liaudies tėvas; pakėlė savo
avijos švietimą ir dorovę, nusipelnė visų pagarbą ir paliko negęstantį atminimą. Ramybė Tavo
vėlei, garbingasis ganytojau!“.
 
MOTIEJUI VALANČIUI - 220

Vyskupui, blaivybės sąjūdžio

pradininkui Motiejui Valančiui
skirtas paauksuotas medalis.
MOTIEJUI VALANČIUI - 220
MOTIEJUI VALANČIUI - 220
 Įamžinimas:

• 1995 m. serijoje „Žymūs žmonės“ išleistas jam skirtas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė).
• 2001 m. minint 200-ąsias metines išleista 50 Lt moneta „Motiejus Valančius 1801–1875“ (dail. R. Eidėjus);
• Portretinių vokų serijoje „Dvasiškiai – laisvosios Lietuvos kūrėjai“ išleistas vokas vysk. Motiejui Valančiui (dail. Antanas R. Šakalys);
• Kretingos M. Valančiaus draugijos užsakymu sukurti filmai: „Vyskupas Motiejus Valančius“ ir „Bažnyčios – amžini paminklai
vyskupui Motiejui Valančiui“.
• 2006 m. susikūrė M. Valančiaus mokyklų asociacija.
• 2010 m. ant Žemaičių vyskupystės muziejaus pastato Varniuose atidengta memorialinė lenta, įamžinanti vyskupo Valančiaus, L.
Ivinskio ir kitų, nusipelniusių žmonių atminimą.
Išleista knyga A. Aleknos „Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius (Klaipėda, 1929),
• Tarptautinio ekslibrisų konkurso parodos katalogas „Ex libris Motiejui Valančiui – 195“ (Šiauliai, 1996);
• Juozo Tonkūno – „Motiejus Valančius: leidinys apie Žemaičių vyskupą Motiejų Valančių“ (Vilnius, 1997);
• Vytauto Merkio – „Motiejus Valančius: tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo“ (Vilnius, 1999), „Vyskupo Motiejaus
Valančiaus pastoracinė veikla (Vilnius, 1992).
• O. Žemaitytė-Norkevičienė parengė knygeles „Vyskupas Motiejus Valančius ir jo kariai“ (Kaunas, 2000) ir „Vyskupas Motiejus
Valančius, knygnešystės pradininkas“, skirtą vyskupo 210-osioms gimimo metinėms atminti (Kaunas, 2011).
• 2001 m. išleista „Vyskupo Motiejaus Valančiaus ikonografija“ (Vilnius, 2001),
• Serijoje „Gyvenimas ir kūryba“ apie jį – 6-ios knygos.
• 1858 m. vykdant vyskupo aplinkraštį, pradėtos steigti blaivybės brolijos, vadinamos Motiejaus Valančius vardu.
1996 m. įkurtas M. Valančiaus blaivybės sąjūdis, kuriam talkina nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (NTAKK),
apjungusi daugiau nei 30 nevyriausybinių organizacijų. Vyksta jaunųjų „valančiukų“ dorinio ugdymo organizacijų judėjimas.
• Šv. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1) virš kriptos, kur vyskupas palaidotas, pastatytas paminklinis biustas iš
gipso ir marmuro lenta su epitafija;
• Garliavoje, Raudondvaryje (Kauno r.) ir kituose apskrities miestuose jo vardu pavadintos gatvės.
1925 m. Žaliakalnyje „Saulės“ gimnazijos fasadą (Savanorių pr. 46) papuošė M. Valančiaus reljefinis portretas su kryžiumi ant
krūtinės (skulpt. Vincas Grybas). 1953 m. buvo užtinkuotas. 1968 m. vyskupo bareljefą atkūrė skulpt. Antanas Dimžlys ir archit.
Petras Stankevičius.
• 1940 m. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje (K. Donelaičio g. 64) pastatyta Knygnešių sienelė, kurioje įamžinti 100
labiausiai nusipelniusių knygnešių. 2-ojoje lentoje „Pasižymėję knygų skleidimo organizatoriai“ greta kitų įrašyta: „Valančius
Motiejus, vyskupas“. 1950 m. paminklas nugriautas. 1997 06 07 atstatytas (archit. Liucijus Dringelis).
2011 03 09, minint vyskupo 210-ąsias gimimo ir Žemaičių vyskupijos 600-ąsias metines, ant Kauno miesto muziejaus pastato
atidengta nauja memorialinė lenta su bareljefu: „Šiame name 1864–1875 m. gyveno Žemaičių vyskupas, didysis tautos švietėjas,
blaivybės sąjūdžio pradininkas Lietuvoje, rašytojas Motiejus Valančius“ (skulpt. Alfonsas Vaura).
2005 09 25 Rotušės aikštėje šalia Kunigų seminarijos pastatytas dr. Rimvydo Sidrio Kaunui dovanotas paminklas (skulpt. Leonas
Žuklys, archit. Algimantas Sprindys;
• 2012 m., tvarkant paminklo prieigas, jo užnugaryje įrengta granitinė plokštė, kurioje autentišku vyskupo braižu įkaltas M.
Valančiaus apie 1875 m. parašytas testamentinio laiško fragmentas.
• 2009 m. Kauno 1-ajai pradinei mokyklai Šančiuose (Kranto 5-oji g. 7) suteiktas Motiejaus Valančiaus vardas.
 Žiūrėta internete 2021-02 05

• http://www.aidas.lt/lt/istorija/article/19486-07-23-mintys-apie-musu-valanciu
• https://lt.wikipedia.org/wiki/Motiejus_Valan%C4%8Dius
• http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1092

Darbą parengė bibliotekininkės

Bronė Račienė ir Roma Steponavičienė