You are on page 1of 18

Veiklos kokybės įsivertinimas

Asmenybės tapsmas
Vilniaus „Santaros“ gimnazija
2023
Sritis: 1. Rezultatai
Tema: 1.1. Asmenybės branda
Rodiklis: 1.1.1. Asmenybės tapsmas
Raktiniai žodžiai: savivoka, savivertė, socialumas, gyvenimo planavimas

• Tyrimo sritis buvo pasirinkta atsižvelgiant į 2022 – 2023 m. m. plačiojo audito


rezultatus, kadangi šio rodiklio vertė buvo viena žemiausių.
• Tikslas – išsiaiškinti, ar mokiniai suvokia savo asmenybę ir jaučia savivertę, kiek yra
socialūs, ar planuoja savo gyvenimą, kelia sau artimesnius ir tolimesnius
uždavinius.
• Vertinimo šaltiniai ir metodai – gimnazijos mėnesio veiklos planai, ugdymo
karjerai veiklos planas, interviu su būrelių vadovais, klasių vadovais, socialiniu
pedagogu, psichologu, karjeros specialistu. Mokytojų anketavimas (atsakė 72
mokytojai), mokinių anketavimas (atsakė 458 mokiniai), tėvų anketavimas (atsakė
219 tėvų).
I dalis. Savivoka, savivertė.
Iliustracija
• 80 proc. gimnazijos mokinių suvokia savo asmenybės unikalumą - kuo jie saviti,
kuo skiriasi nuo kitų. 86 proc. moksleivių geba apibūdinti savo gabumus ir
polinkius, paaiškinti, kokiose gyvenimo situacijose jiems sekasi geriausiai. 84
proc. – gimnazijos mokinių moka įsivertinti asmeninę kompetenciją, supranta
žinių ir mokymosi vertę. 75 proc. mokinių pasitiki savo jėgomis, nebijo iššūkių,
priima naujas mokymosi ar kitos pasirinktos veiklos galimybes. 83 proc.
moksleivių yra sveikai ambicingi ir atkaklūs: turi asmeninio tobulėjimo tikslų ir jų
siekia. 73 proc. mokinių moka susivaldyti patyrę stresinę situaciją - geba
kontroliuoti savo emocijas ir veiksmus. 81 proc. mokinių konstruktyviai sprendžia
asmenines problemas – priima atsakingus sprendimus ir įveikia sudėtingas
situacijas.
• 78 proc. moksleivių yra atsparūs neigiamoms aplinkos įtakoms – kritiškai mąsto,
geba apginti savo vertybės. 80 proc. mokinių sąmoningai renkasi ir propaguoja
sveiką gyvenimo būdą.
I dalis. Savivoka,
savivertė vertės
Aukščiausios 2. Aš žinau, kokių turiu gabumų ir
MOKINIAI
3,16
polinkių.
10. Aš suprantu, kas yra sveikas 3,15
gyvenimo būdas, ir sąmoningai jį
MOKYTOJAI renkuosi.
5. Mokiniai nebijo mokymo(si) 2,96
naujovių, noriai jas išbando ir taiko, 3. Aš galiu įsivertinti savo turimas 3,05
kad realizuotų save, tobulintų žinias.
gabumus.

1. Mūsų gimnazijos mokiniai suvokia 2,89 TĖVAI


savo asmenybės unikalumą. 3,33
1. Mano vaikas supranta, kad yra
2. Mokiniai žino savo turimus 2,81 unikali, savita asmenybė.
gabumus ir polinkius. 2. Mano vaikas žino, kokių turi 3,33
gabumų ir polinkių.
3. Mano vaikas moka įsivertinti savo 3,17
turimas žinias.
I dalis. Savivoka, savivertė
5. Aš noriai dalyvauju įvairioje
MOKINIAI
2,64
Žemiausios vertės veikloje, išbandau naujoves, kad save
realizuočiau ir tobulinčiau gabumus.
4. Aš pasitikiu savo jėgomis 2,86
MOKYTOJAI imdamasis naujų užduočių ir darbų.
8. Mokiniai konstruktyviai sprendžia 2,46
7. Aš moku suvaldyti savo emocijas ir 2,89
asmenines problemas. veiksmus, kai patiriu stresą.
7. Mokiniai moka susivaldyti 2,47
stresinėse situacijose.
TĖVAI
10. Mokiniai renkasi sveiką gyvenimo 2,49 9. Mano vaikas nepasiduoda 2,85
būdą.
neigiamoms aplinkos įtakoms.
7. Mano vaikas gali suvaldyti 2,87
emocijas ir veiksmus, kai patiria
stresą.
4. Mano vaikas pasitiki savo 3,01
jėgomis.
Išvados:
Iš klausimyno verčių matyti, kad rodiklio „Savivoka, savivertė“ įvertis – 2,88
(mokytojai – 2,65; mokiniai – 2,95; tėvai – 3,05). Lygis – 3 .

Stipriosios pusės Tobulintinos pusės


1. Gimnazijos mokiniai žino, kokių turi 1. Gimnazijos mokiniai per mažai
gabumų ir polinkių. (Tam pritaria ir pasitiki savo jėgomis imdamiesi naujų
mokytojai, ir tėvai.) užduočių ir darbų.
2. Mokiniai gali įsivertinti savo turimas 2. Vos daugiau kaip pusė mokinių noriai
žinias. dalyvauja įvairioje veikloje, išbando
3. Dauguma mokinių suvokia, kad yra naujoves, kad save realizuotų ir
unikalios, savitos asmenybės. tobulintų gabumus.
3. Mokiniams reikia mokytis suvaldyti
savo emocijas ir veiksmus, kai patiria
stresą.
Išvados:
1. Savivoka, savivertė
Dauguma gimnazijos mokinių (80 proc.) supranta esantys unikalios
asmenybės, žino, kam yra gabūs, kas juos domina, moka įsivertinti savo
žinias. Taigi jų savivertė pakankamai aukšta. Vis dėlto penktadalis ir net
daugiau moksleivių (nuo 20 iki 27 proc.) savęs kaip savitos asmenybės
nesuvokia ir nevertina, nepasitiki savo jėgomis gavę naujų užduočių ir
darbų, nemoka suvaldyti emocijų ir veiksmų patyrę stresą. Iš atsakymų
akivaizdu, kad ne tiek daug mokinių nori dalyvauti įvairioje veikloje,
išbandyti mokymosi naujoves, turinčias padėti jiems tobulėti, kaip yra
įsitikinę mokytojai ir tėvai.
II dalis. Socialumas. Iliustracija
80 proc. mokinių nori ir moka bendrauti ir 76 proc. mokinių
geba bendradarbiauti, 68 proc. mokinių dalyvauja
bendrose veiklose. 88 proc. mokinių geba prisiimti
atsakomybę už savo elgesį. 81 proc. mokinių konstruktyviai
sprendžia konfliktus. 89 proc. mokinių pripažįsta kitų teisę
būti kitokiems, nei jie yra. 86 proc. mokinių gerbia kitą
asmenį ir yra geranoriški. 76 proc. mokinių rūpi jų aplinkos,
bendruomenės, šalies gerovė, 52 proc. mokinių prisideda ją
kuriant. 50 proc. mokinių laiko save šalies patriotais.
II dalis.
Socialumas
Aukščiausios vertės
MOKINIAI
6. Aš sutinku, kad kiekvienas žmogus 3,39
gali būti kitoks, nei aš.
4. Aš prisiimu atsakomybę už savo 3,30
elgesį.
MOKYTOJAI
2. Mūsų gimnazijos mokiniai moka 3,04 7. Aš gerbiu kitus asmenis. 3,22
bendradarbiauti ir dalyvauti
bendrose veiklose.
1. Mūsų gimnazijos mokiniai nori ir 3,00
moka bendrauti. TĖVAI
3. Mokiniai noriai bendradarbiauja ir 2,85 7. Mano vaikas gerbia kitus asmenis, 3,49
dalyvauja bendrose veiklose. yra geranoriškas.
4. Mano vaikas prisiima atsakomybę 3,44
už savo elgesį.
8. Mano vaikui rūpi aplinkos gerovė. 3,37
II dalis.
Socialumas
Žemiausios vertės 10. Aš esu Lietuvos patriotas.
MOKINIAI
2,26
9. Aš dalyvauju savanorystės veiklose. 2,37
3. Man patinka bendradarbiauti ir 2,78
MOKYTOJAI dalyvauti bendrose veiklose su kitais
2,33 mokiniais.
5. Mokiniai konstruktyviai sprendžia
konfliktus.
9. Mokiniai dalyvauja savanorystės 2,42
veiklose.
10. Mokiniams rūpi Lietuvos gerovė. 2,49 TĖVAI
9. Mano vaikas dalyvauja 2,61
savanorystės veiklose.
10. Mano vaikui rūpi Lietuvos gerovė. 3,08
6. Mano vaikas pripažįsta kitų teisę 3,21
būti kitokiems.
Išvados:
Iš klausimyno verčių matyti, kad rodiklio „Socialumas“ įvertis –
2,93 (mokytojai – 2,67 ; mokiniai – 2,91; tėvai – 3,21). Lygis – 3 .

Stipriosios pusės Tobulintinos pusės

1. Mokiniams patinka ir sekasi 1. Tik pusė apklaustų gimnazijos


bendrauti mokykloje. mokinių laiko save Lietuvos
patriotais.
2. Mokiniai pripažįsta kitų žmonių
teisę būti kitokiems. 2. Mokiniai neaktyviai dalyvauja
savanorystės veiklose.
3. Mokiniai gerbia kitus asmenis.
3. Mokiniai nelabai noriai
bendradarbiauja ir dalyvauja
bendrose veiklose su kitais mokiniais.
Išvados:
2. Socialumas
Kaip socialios asmenybės didžioji dalis mokinių tvirtina prisiimantys
atsakomybę už savo elgesį, pripažįstantys žmonių teisę būti kitokiems,
gerbiantys kitus ir žvelgiantys į juos geranoriškai. Tėvai tokiam mokinių
savęs vertinimui pritaria, o mokytojų nuomonė yra skeptiškesnė. Kaip
nepakankamą moksleivių socialinio brandumo laipsnį galima įvardyti
per mažą norą bendradarbiauti su kitais mokiniais, neaktyvų
dalyvavimą savanorystės veiklose ir nesirūpinimą šalies, kurioje gyvena,
gerove.
III dalis. Gyvenimo planavimas.
Iliustracija
87 proc. mokinių supranta išsilavinimo ir mokymosi vertę. 53 proc.
mokinių turi tolesnio mokymosi siekių ir planų. 57 proc. mokinių
moka projektuoti asmeninio gyvenimo scenarijus, keltis tikslus,
koreguoti ir atnaujinti juos. 78 proc. mokinių moka susirasti,
analizuoti ir vertinti informaciją apie pasaulio (taip pat ir darbo
pasaulio) kaitos tendencijas, mokymosi ir veiklos galimybes. 77
proc. mokinių karjeros galimybes sieja su ugdymosi galimybėmis.
55 proc. mokinių geba tikslingai ir pagrįstai pasirinkti ugdymosi sritis
ir (ar) dalykus vyresnėse klasėse.
III dalis. Gyvenimo
planavimas
Aukščiausios vertės MOKINIAI
1. Aš suprantu, kad mokytis yra 3,29
svarbu.
MOKYTOJAI
5. Aš daugiau dėmesio skiriu tiems 2,97
1. Mūsų gimnazijos mokiniai 2,88 mokomiesiems dalykams, kurie bus
supranta išsilavinimo ir mokymosi reikalingi profesijai įgyti.
vertę.
5. Mūsų mokiniai karjeros galimybes 2,74
sieja su ugdymosi galimybėmis. TĖVAI
1. Mano vaikas supranta išsilavinimo 3,27
ir mokymosi vertę.
2. Mano vaikas turi tolesnio 3,00
mokymosi siekių ir planų.
III dalis. Gyvenimo
planavimas
Žemiausios vertės MOKINIAI
2. Aš jau žinau, kur noriu mokytis 2,40
baigęs (-usi) šią mokyklą.
MOKYTOJAI
2,19 3. Aš jau žinau, kokią profesiją 2,49
3. Mūsų gimnazijos mokiniai moka rinksiuosi.
projektuoti asmeninio gyvenimo
scenarijus.
2. Mūsų gimnazijos mokiniai turi 2,51
tolesnio mokymosi siekių ir planų. TĖVAI
5. Mano vaikas karjeros galimybes 2,72
sieja su ugdymosi galimybėmis.
3. Mano vaikas moka projektuoti 2,82
asmeninio gyvenimo scenarijus.
Išvados:
Iš klausimyno verčių matyti, kad rodiklio „Gyvenimo planavimas“ įvertis – 2,77 (mokytojai – 2,57; mokiniai –
2,81; tėvai – 2,94). Lygis – 3 .

Stipriosios pusės Tobulintinos pusės


1. Mokiniai supranta išsilavinimo 1. Šiek tiek daugiau nei pusė
svarbą. mokinių turi tolesnio mokymosi
2. Mokiniai karjeros galimybes siekių ir planų.
sieja su ugdymosi galimybėmis. 2. Maždaug pusė mokinių moka
projektuoti asmeninio
gyvenimo scenarijus.
Išvados:
3. Gyvenimo planavimas
Didžioji dauguma mokinių supranta, kad išsilavinimas - vertybė, todėl
mokytis yra svarbu. Mokiniai moka susirasti ir vertinti informaciją apie
mokymosi galimybes. Kiek dėmesio skiria mokomiesiems dalykams,
priklauso nuo ateities planų, sietinų su profesijos pasirinkimu. Tačiau
kokie tie tolesni asmeninio gyvenimo planai, žino vos pusė apklaustų
mokinių.
IV dalis. Rekomendacijos
Rodiklis „Asmenybės tapsmas“ atitinka 3 lygį
1. Skatinti mokinius labiau pasitikėti savo jėgomis imantis naujų užduočių
ir darbų.
2. Ieškoti būdų palaikyti gerą emocinį ryšį su mokiniais, skatinti dalyvauti
streso, įtampos ir emocijų valdymo prevencinėse programose.
3. Daugiau dėmesio skirti pilietiškumo kompetencijos ugdymui, įtraukti
mokinius į savanorystės veiklas ir skatinti aktyvesnį tarpusavio
bendradarbiavimą.
4. Aktyvinti mokinių dalyvavimą ugdymo karjerai skirtuose renginiuose.
5. Labiau akcentuoti mokymosi rezultatų reikšmę būsimai karjerai.

You might also like