// http://www.konspektai.cjb.net // 13 tema. CIVILINS BYLOS IKLIMAS i stadija gali baigtis trejopai: 1.

teisjo nutartimi priimti pareikim teismo inion 2. teisjo nutartimi grinti pareikim suinteresuotam asmeniui dl to, kad per nustatyt laik nebuvo paalinti pareikimo trkumai 3. teisjo nutartimi atsisakyti priimti pareikim. 13.1.Teis kreiptis teism dl teismins gynybos. Teis teismin gynyb nurodyta vairiuose altiniuose: Konstitucijos 30 str. tvirtina teis kreiptis teism; CK Nustato, kad civilines teises gina teismas; Teism st. 4 str. ir CPK 4 str. kalba apie teis gynyb. Skiriami teiss teismin gynyb aspektai: 1) remiantis Konstitucijos 30str., teis teismin gynyb yra konstitucinis principas, reikiantis, kad kiekvienam teiss subjektui privalo bti utikrinta jo paeist teisi ar interes gynimo galimyb. iuo atvilgiu teis teismin gynyb yra sudedamoji asmens teisinio statuso dalis, taigi ir jo teisnumo elementas; 2) materialine teisine prasme teis teismin gynyb yra teis paeistos subjektins teiss atkrim vienu ar keliais subjektins teiss gynimo bdais: pripastant teis, priteisinat atlyginti nuostolius, taikant restitucij ir tt.; 3) procesine teisine prasme teis teismin gynyb yra teis kreiptis teism su iekininiu pareikimu, pareikimu ar skundu (CPK 5 str.). 13.2. Teiss kreiptis teism prielaidos ir ios teiss tinkamo realizavimo slygos. Materialini teisini santyki subjektai, gyvendindami savo subjektines teises, neretai susiduria su vienokiomis ar kitokiomis klitimis ar trukdymais. Pvz. Reikalavimo teis turinti alis negali jos gyvendinti, nes kita sutarties alis sutarties nevykdo. iuo atveju reikalavimo teis gyvendinama tik priverstiniu bdu teismui pareigojus al vykdyti prievol natra arba priteisus atlyginti nuostolius. Subjektin teis btina ginti ir kitais atvejai: sualojus asmens sveikat ar turt, kliudant asmeniui gyvendinti savo teises ir tt. Subjektin teis gali bti ginama dar jos nepaeidus, o tik esant realiai paeidimo grsmei. Svarbu visiems asmenims utikrinti paprast ir greit konstitucins teiss kreiptis teism realizavim. ia prasme komentuotina Europos Tarybos Ministr komiteto 1981 05 14 rekomendacija Nr.R(81)7, kur pasilyta Tarybos narms nacionalinje teisje utikrinti reikiam teismins gynybos prieinamum, realizuojant tokius principus: 1. utikrinant visiems lengvai prieinam informacij apie kreipimsi teism, bylos nagrinjimo bei sprendimo vykdymo tvark; 2. garantuojant informacijos apie nesudtingas procesini dokument formas prieinamum; 3. panaikinant archaikas proceso t-kles ir tokiu bdu pagreitinant gin isprendim bei galinant taikyti supaprastint atskir byl nagrinjimo tvark; 4. vertinant galimybes, leidianias sumainti arba net panaikinti mokesius, mokamus kreipiantis teism; 5. utikrinant umokesio u advokat teikiam teisin pagalb dydio kontrol; 6. skatinant taik ikiteismin gin sprendim. Tinkamas iekininio pareikimo suraymas bei jo apmokjimas yminiu mokesiu yra viena i teiss kreiptis teism tinkamo realizavimo slyg. Teisjas privalo patikrinti, ar buvo laikytasi ir kit teiss kreiptis teism tinkamo realizavimo slyg, o dar svarbiau patikrinti, ar suinteresuotas asmuo apskritai turi neabejotin teis kreiptis teism. Konstatavus, kad suinteresuotas asmuo turi teis kreiptis teism ir i teis tinkamai realizuoja, teisjas nutartimi priima pareikim teismo inion.Tokios nutarties primimas reikia, jog civilin byla yra ikelta, o tuo paiu ubaigta ir pirmoji CP stadija. Deja, teism praktikoje nutartis priimti pareikim teismo inion sutinkama retai. Tai procesins teiss paeidimas, nes bet kok veiksm, kuriuo byla neisprendiama i esms, teisjas turi forminti priimdamas nutart. (CPK 247 str). 13.3. Iekininis pareikimas ir jo rekvizitai. Iek. pareikimas procesin priemon c/b ikelti. Kol jo nra, negalima ikelti c/b. Jis turi formalius reikalavimus, jo turinio reikalavimai minimals (kad galt surayti teisinio isilavinimo neturintis), bet turi atitikti CPK 146 str. reikalavimus, t.y. iekininis pareikimas paduodamas teismui ratu ir Iekininiame pareikime turi bti nurodoma: 1) teismo, kuriam pareikimas paduodamas, pavadinimas; 2) iekovo vardas, pavard, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba, jeigu iekovas yra juridinis asmuo, jo pavadinimas, kodas, buvein, taip pat atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareikim paduoda atstovas; 3) atsakovo vardas, pavard, gyvenamoji vieta ir, jeigu inomas, asmens kodas arba, jeigu atsakovas yra juridinis asmuo, jo pavadinimas, kodas, buvein; 4) kit dalyvaujani byloje asmen, kuri teiss ir pareigos susijusios su iekovo reikalavimu, vardai, pavards, gyvenamoji vieta ir, jeigu inomi, j asmens kodai arba, jei tai yra juridiniai asmenys, j pavadinimai, kodai, buveins; 5) iekinio kaina, jeigu iekinys turi bti kainotas; 6) aplinkybs, kuriomis iekovas pagrindia savo reikalavim, ir rodymai, patvirtinantys iekovo idstytas aplinkybes, liudytoj gyvenamosios vietos ir kitoki rodym buvimo vieta; 7) iekovo reikalavimas; 8) pridedam prie iekininio pareikimo dokument sraas. Iekinio pareikime dl santuokos nutraukimo ar jos pripainimo negaliojania, taip pat dl gyvenimo skyrium (separacijos), be duomen, ivardyt aukiau, turi bti nurodoma: 1) iekovo ir atsakovo gimimo metai; 2) motyvai, dl kuri paduodamas pareikimas nutraukti santuok, pripainti j negaliojania ar nustatyti gyvenim skyrium (separacij); 3) jeigu sutuoktiniai turi nepilnamei vaik, duomenys apie vaikus (vardas, pavard, gimimo data) ir reikalavimas dl j gyvenamosios vietos nustatymo bei ilaikymo priteisimo, jeigu j gyvenamoji vieta ir ilaikymas nra nustatytas tv susitarimu. Jeigu vaik gyvenamoji vieta ir ilaikymas yra nustatyti tv susitarimu, kartu su iekinio pareikimu teismui turi bti pateikiamas is susitarimas; 4) duomenys apie bendr sutuoktini turt ir reikalavimas j padalyti, iskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turt yra pasidalij notaro patvirtinta sutartimi, taip pat reikalavimas dl ilaikymo sutuoktiniui priteisimo arba nuoroda, jog ilaikymo nereikalaujama, arba jis nustatytas ali susitarimu; // http://www.konspektai.cjb.net // 1

// http://www.konspektai.cjb.net // 5) duomenys apie sutuoktini ar vieno i j kreditorius ir nurodymas, kad iekovas yra pranes jam inomiems kreditoriams apie bylos iklim (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis); 6) nurodymas, kuo pasireikia atsakovo kalt dl santuokos iirimo, jeigu iekinys reikiamas Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje numatytu pagrindu; 7) reikalavimas dl to, kokios sutuoktini pavards turi bti po santuokos nutraukimo. Iekinin pareikim pasirao iekovas arba jo atstovas. Prie atstovo paduodamo pareikimo turi bti pridedamas galiojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo galinimus. Asmuo, turintis teis gauti valstybin teisin pagalb, gali kartu su iekinio pareikimu pateikti praym dl teisins pagalbos skyrimo. Prie praymo turi bti pridti dokumentai, rodantys asmens teis gauti valstybin teisin pagalb. Labai svarbu, jog iek. pareikime nra reikalaujama nurodyti statymus, kuriais grindiamas iekovo reikalavimas, t.y. nra reikalaujama nurodyti teisin iekinio pagrind. Iek. Pareikimas (pareikimas, skundas) aikinamas trejopai: a) pareikimas yra procesin priemon civilinei bylai ikelti. Teisjui primus pareikim teismo inion, ikelia ma c/b, t.y. prasideda civ. procesas, sukeliantis atitinkamas materialines teisines ir procesines teisines pasekmes; b) iek.pareikimas yra informacijos pertekimo priemon, kurios pagalba atsakovui praneama apie c/b iklim bei jos pobd. Atsakovas, gavs iek.pareikimo kopij, suino ne tik tai, kad prie j yra pradtas procesas, taiau suino ir iekovo reikalavim esm bei argumentus; c) iek.pareikime suformuluoti iekovo reikalavimai ir argumentai apibria teismo veiklos ribas, t.y. teismas gauna informacij apie rodinjimo dalyk byloje, apie ginijam materialin teisin santyk bei iekovo reikalavim. Teismas, vadovaudamasis dispozityvikumo principu, negali ieiti u pareikime apibrt reikalavimo rib, iskyrus atvej, kai pats iekovas, jau iklus byl, pakeiia iekinio dalyk, arba sumaina ar padidina iekinini reikalavim apimt (CPK 35 str.). Iekovas turi teis kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus sujungti viename iek.pareikime (CPK 149 str.), pvz.reikalavim nustatyti tvyst ir reikalavim priteisti alimentus. Teisjas turi teis sujungti arba ikirti reikalavimus vien byl (iskiriant kelias), jei pripasta, kad konkret reikalavim tikslingiau nagrinti skyrium ar sujungus. statymas reikalauja, kad iekovas kartu su iekininiu pareikimu pateikt jo priedus: yminio mokesio sumokjimo rodymus, atitinkam iek.pareikimo nuora skaii (kiek yra atsakov), dokumentus ir kitus rodymus, kuriais pagrindia savo reikalavim. Egzistuojant specialiai normai, pareikimas turi bti suraomas laikantis btent specialiosios normos reikalavim, o CPK 146 ir 148 str. reikalavimai taikomi tiek, kiek jie neprietarauja specialij norm nuostatoms bei atitinkamos bylos kategorijos esmei. 13.4. Pagrindai atsisakyti priimti iek. pareikim. Yra du pagrind, kada negalima ikelti c/b, blokai: a) asmuo neturi teiss kreiptis su iekininiu pareikimu; b) asmuo netinkamai realizavo savo teis kreiptis su iekiniu. CPK 150 str.2 d. punktai 1-5 pirmos grups pagrindai. 2 grup: 6-8 imtinai. CPK 150 str. Pateiktas baigtinis atsisakymo priimti pareikim pagrind sraas. Civilins bylos pareikimo primimo klausim teisjas isprendia priimdamas nutart. Teisjas atsisako priimti pareikim: 1) jeigu pareikimas neinybingas teismams; (teisjas atsisakydamas priimti pareikim nutartyje privalo nurodyti organ, kuriam ginas yra inybingas; atsisakyti priimti pareikim iuo pagrindu teismas turi ne tik tada, kai gino sprendim statymas priskiria kit organ kompetencijai, bet ir tada, kai ginas i viso nenagrintinas jokiuose organuose, daniausiai dl statymo draudiamos kokios nors veiklos pvz.kol buvo udrausti azartiniai loimai reikalavimas priteisti pinig sum, ilot aidiant kortomis ar kt.loimu, nra ginamas nei teismine, nei kitokia teisine tvarka); jei teisjas suklysdamas priima pareikim, kuriuo praoma isprsti neinybing teismui gin ir i aplinkyb paaikja iklus byl, teismas privalo byl nutraukti. ) 2) jeigu suinteresuotas asmuo, kreipsis teism, nesilaik statymo nustatytos tai byl kategorijai bylos iankstinio neteisminio sprendimo tvarkos; (neteismin tvarka gali bti vairi: a) statymas paias gino alis pareigoja bandyti savo jgomis isprsti gin, tai vadinamoji pretenzin tvarka, kai suinteresuota alis siunia kitai, paeidusiai jos teises aliai raytin reikalavim pretenzij, reikalaudama atstatyti paeistas teises, pvz. atlyginti nuostolius, tokia tvarka numatyta santykiuose tarp ryi organizacij, geleinkelio transporto organizacij ir klient; b) statymas pareigoja bandyti gin isprsti pavaldumo arba administracine tvarka, t.y. skundiant kitos alies veiksmus auktesniam pareignui, jei nepatenkina auktesnio pareigno sprendimas, tada kreipiamasi teism; c) statymas gali pareigoti abi gino alis, prie perduodant gin sprsti teismui, pabandyti j isprsti specialiame neteisminiame organe Patent st.40 str. Ginai dl iradimo patentavimo, kil iki patento idavimo, t.b.nagrinjami Patent biuro Apeliaciniame skyriuje, o teis kreiptis teism atsiranda nesutinkant su apeliacinio skyriaus sprendimu; d) kai sutartyje numatyta, jog ginas bus sprendiamas taikiai ir numatytos taikinimo procedros. iuo atveju susiduriama su kolizija alys privalo laikytis sutarties slyg, bet juk atsisakymas nuo teiss kreiptis teism negalioja, todl teisjas turt priimti pareikim nepaisant, kad sutartis numato t.t.ikiteismines procedras be abejo i ivada netaikoma arbitrainiams susitarimams. Jei, primus pareikim teismo inion, paaikja, kad suinteresuotas asmuo nesilaik ikiteismins gino nagrinjimo tvarkos, galimos dvejopos pasekms: 1. byla gali bti nutraukta (CPK 243 str.2p), jeigu ia tvarka nebegalima pasinaudoti, pvz.kai yra pasibaig nustatyti statymo naikinamieji terminai; ir 2. pareikimas g.b. paliktas nenagrintu (CPK 245 str.1d.), jeigu suinteresuotas asmuo ia tvarka dar gali pasinaudoti). 3) jeigu yra siteisjs teismo sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti iekovo atsisakym nuo iekinio ar patvirtinti ali taikos sutart; ( atsisakymo pagrind sunku taikyti: 1) sudtinga nustatyti iekini dalyko ir pagrindo tapatum, nes teorijoj nra vieningos nuomons, k reikt laikyti iekinio dalyku teisin santyk, iekovo reikalavim ar gino objekt. statymo prasme iekinio dalykas yra iekovo materialinis teisinis reikalavimas, nukreiptas atsakovui. Gali bti atvej, kai visi trys elementai, pagal kuriuos nustatomas iekini tapatumas, formaliai sutampa, bet iekini tapaiais laikyti negalima, pvz. Atmetus iekin dl santuokos nutraukimo, galimas pakartotinas tokio pat iekinio pareikimas, nes laikui bgant tie patys faktai, kuriais buvo grindiamas reikalavimas gali turti visai kit reikm. Atsisakius priimti iekin dl santuokos nutraukimo bt tvirtinta nuostata, kad gali bandyti nutraukti santuok tik vien kart; 2) dl informacijos stokos teisja gali suinoti apie siteisjusio sprendimo egzistavim tik tuo atveju, jei tai nurodo pats iekovas ar pranea kiti asmenys (pvz. Atsakovas), arba pats teisjas anksiau yra nagrinjs byl pagal tapat iekin. 4) jeigu teismo inioje yra byla dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu; io pagrindo egzistavimas paaikinamas tuo, kad iekovas, iklus c/b laikomas jau realizavusiu savo teis kreiptis teism ir todl praradusiu // http://www.konspektai.cjb.net // 2

// http://www.konspektai.cjb.net // teis kreiptis teism pakartotinai su tapaiu iekiniu. Neturi reikms kurio teismo inioje to paties ar kito. Paaikjus aplinkybei, kad byla jau ikelta, pareikimas paliekamas nenagrintu. 5) jeigu alys yra sudariusios sutart perduoti t gin sprsti treij teismui; sutartis perduoti gin sprsti arbitraui nra laikoma atsisakymu nuo teiss kreiptis teism, nes st.leidjas pripasta arbitrain gin sprendimo form lygiaverte teisminei gin sprendimo formai. iuo atveju teisjas privalo patikrinti, ar sutartis perduoti gin sprsti arbitraui yra galiojanti ir ar ginas pagal galiojanius statymus apskritai g.b. jam perduotas. 6) jeigu byla neteisminga tam teismui; atsisakant priimti pareikim iuo pagrindu teisjas nutartyje turi nurodyti teism, kuriam i byla yra teisminga. Jeigu ikeltos c/b neteismingumas paaikja jau primus pareikim, teismas turi perduoti byl kitam teismui pagal teismingumo t-kles. 7) jeigu pareikim paduoda neveiksnus asmuo; toks asmuo pats savarankikai negali relizuoti savo teiss kreiptis teism, jo vardu t privalo atlikti jo atstovai; priimtas toks pareikimas paliekamas nenagrintu. Taikant punkt btina isiaikinti suinteresuoto asmens materialinio veiksnumo apimt. Jei asmuo veiksnus materialiniuose santykiuose, i kuri kilo ginas, tai jo pareikim reikt priimti nepaisant to, kad pagal ami paduodantysis pareikim pilno procesinio veiksnumo dar neturi. 8) jeigu pareikim suinteresuotojo asmens vardu padav negalintas vesti byl asmuo; is pagrindas daniausiai taikomas, kai atstovas neturi nustatyta tvarka patvirtinto galiojimo ar kitokio jo galinimus patvirtinanio dokumento, pvz. Kai JA vardu pareikim paduoda ne vadovas, o kt. asmuo, kuriam statais tokia teis nesuteikta ir kuris neturi vadovo pasirayto galiojimo. Jei tokia aplinkyb paaikja iklus c/b teismas turi palikti pareikim nenagrintu. Teisjas, atsisakydamas priimti pareikim, priima dl to motyvuot nutart. Nutartyje teisjas privalo nurodyti, kur organ reikia pareikjui kreiptis, jeigu byla neinybinga teismui, arba kaip paalinti aplinkybes, kliudanias priimti pareikim. Teisjo nutarties, kuria atsisakoma priimti iekinin pareikim, nuoraas ne vliau kaip per tris dienas teikiamas arba pasiuniamas pareikjui kartu su jo paduotu iekininiu pareikimu. Teisjo atsisakymas priimti pareikim 2, 6, 7 ir 8 punktuose numatytais pagrindais nekliudo vl kreiptis teism su tos paios bylos pareikimu, jeigu yra paalintas buvs paeidimas. Dl teisjo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareikim, gali bti duodamas atskirasis skundas. Teisjas, nutartimi prims pareikim apie civilins bylos dl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktini teisi j iklimo fakt, ne vliau kaip kit darbo dien pranea vieojo registro tvarkytojui, kuriame registruotas daiktas ar daiktins teiss j. 13.5. Eigos iek.pareikimui nedavimas. Reikalavimai iek.pareikimo turiniui ir formai, idstyti CPK 146 ir 148 str. bei kitose specialiose normose, yra imperatyvaus pobdio, ir j nesilaikant, iekovui atsiranda tam tikros neigiamos teisins pasekms. Civilin byla negali bti ikeliama, nes pareikimui nra duodama eiga (nors nauja CPK 151 str. redakcija pareikimui eigos nedavimo svokos ir nebavartoja, taiau realiai eigos nedavimo pareikimui institutas iliko.) Teisjas, nustats, kad pareikimas paduotas nesilaikant numatyt reikalavim, priima nutart neduoti pareikimui eigos. Pareikimui eigos nedavimo instituto esm sudaro tai, jog iuo atveju c/b nra ikeliama, taiau ir nra atsisakoma priimti pareikim, taigi nra visai atsisakoma ikelti c/b. Teisjas nutartyje neduoti pareikimui eigos turi nurodyti trkumus, ir nustatyti termin (real), per kur iekovas privalo trkumus paalinti. Jei trkumai paalinami, laikoma, kad pareikimas paduotas pradinio jo pateikimo teismui dien. Jei trkumai nepaalinami, pareikimas laikomas nepaduotu, ir teisjas nutartimi grina j iekovui. Pareikimo grinimas neatima i iekovo teiss ateityje pakartotinai kreiptis teism su tapaiu iekiniu. Dl teisjo nutarties grinti pareikim gali bti duodamas atskirasis skundas. Pareikimui eigos nedavimo pagrind, CPK 151 str. sraas yra baigtinis: 1. iek.pareikimas neatitinka CPK 146 str.(iek.pareikimo forma ir turinys) ir 148 str.(iek.pareik.priedai) numatyt reikalavim; 2.pareikimas nra apmoktas yminiu mokesiu (iskyrus atvejus, kai iekovas nuo yminio mok. Mokjimo yra atleistas); 3.nemoktos sumos, numatytos 110 str. (liudytojams, ekspertams ir ekspertinms organizacijoms imoktin sum, vietos apiros ilaid pamimas i ali) 13.6. Civilins bylos teisins pasekms. Teisjui primus iek.pareikim teismo inion, ikeliama civilins byla, t.y. prasideda civ.procesas, sukeliantis materialines teisines ir procesines teisines pasekmes. Materialins teisins pasekms: 1.nutrksta iekinins senaties terminas; 2.periodiniai mokjimai (pvz.alimentai) yra priteisiami nuo bylos iklimo dienos, iskyrus st.numatytus atvejus, kai yra leidiama juos priteisti nuo ankstesns datos; 3.siningas neteistas turto valdytojas privalo grinti visas pajamas, kurias jis gavo ar turjo gauti nuo to laiko, kai gavo aukim pagal savininko iekin dl turto grinimo; Procesins teisins pasekms: 1.prarandama teis pareikti tapat iekin (CPK 150str. 1 d.4 p.); 2. prasideda pasiruoimo bylos nagrinjimui termino eiga (CPK 121 str.1d.); 3.prarandama teis pareikti iekin kitam teismui alternatyvinio teritorinio teismingumo atvejais (CPK 138 str.). PS. CPK nereglamentuoja klausimo, kada c/b laikoma ikelta, nors tai svarbu dl procesini ir dl materialini prieasi, pvz. Nuo bylos iklimo iki visiko sprendimo vykdymo g.b. skaiiuojamos palkanos. Yra 2 nuomons: 1. c/b yra ikelta nuo to momento, kai yra priimta teisjo nutartis ikelti c/b. 2. c/b laikoma ikelta nuo to momento, kai atsakovas gauna iekininio pareikimo kopij (kol atsakovas neino apie bylos iklim, laikoma, kad ji neikelta). 13.7. Atsiliepimas iekinin pareikim Kartu su aukimu teisjas nusiunia atsakovui iekininio pareikimo nuora, o reikiamais atvejais - pridt prie pareikimo dokument nuoraus ir nustato termin, per kur atsakovas ratu privalo pateikti teismui savo atsiliepim iekin ir pateikti tiek atsiliepimo nuora, kiek yra byloje iekov. Atsiliepime atsakovas nurodo, ar sutinka, ar ne su pareiktu iekiniu, taip pat ar dalyvaus byl nagrinjant teismo posdyje, taip pat atsiliepime nurodoma atsakovo pozicija ir nuomon dl jam pareikto iekinio. Jei atsakovas nesutinka, arba dalinai sutinka su jam pareiktu iekiniu, atsiliepime t.b. nurodytos aplinkybs, kuriomis jis pagrindia savo nesutikim. // http://www.konspektai.cjb.net // 3

// http://www.konspektai.cjb.net // Jeigu atsakovas per teisjo nustatyt termin ratu nepateikia savo atsiliepimo iekin, nepranea apie tai, kad neatvyks, ir neatvyksta teismo posd, teismas nagrinja byl jam nedalyvaujant. Atsakovo tyljimas ir nereagavimas jam pareikt iekin gali bti laikomas iekinio pripainimu. i t-kl netaikoma tuomet, jeigu atsakovas nesura atsiliepimo dl pateisinam prieasi (buvo komandiruotje, sirgo). Jei yra laiko, teisjas nusiunia iekovui gaut atsakovo raytinio atsiliepimo iekin nuora.(Pono Valentino nuomone, i norm reikt suformuluoti numatant atsakovo pareig savo atsiliepim sisti ne tik teismui, bet ir iekovui kad iekovas iki teismo suinot atsakovo pozicij.) 14. PASIRUOIMAS NAGRINTI BYL TEISMO POSDYJE 14.1.Pasiruoimo nagrinti byl teismo posdyje reikm ir terminai. Reikm:Pasiruoimas nagrinti byl teismo posdyje - 2-oji savarankika CP stadija. Svoka pasiruoimas reikia, kad ruoimasis bsimajam teismo posdiui yra tiek gino ali, tiek ir teisjo pareiga. Pagrindinis ios stadijos tikslas utikrinti, kad c/b bt teisingai inagrinta i esms ir teismo sprendimas bt priimtas jau pirmame teismo posdyje. Tinkamai pasiruous bylos nagrinjimui, lieka nedidel bylos atidjimo tikimyb. i stadija ypa svarbi utikrinant operatyv byl nagrinjim ir mainant nagrinjimo vilkinim teismuose. Terminai:Pasiruoimas c/b teisminiam nagrinjimui turi bti baigtas ne vliau kaip per septynias dienas nuo pareikimo primimo dienos. Iimtiniais atvejais itin sudtingoms byloms motyvuota teisjo nutartimi is terminas gali bti pratstas iki dvideimties dien, iskyrus bylose: 1) dl komercinio banko, kuriam paskirtas laikinasis administratorius ar ikelta bankroto byla, turto iiekojimo, sandori pripainimo negaliojaniais, dl banko bankroto bylos iklimo ar dl banko akcinio kapitalo sumainimo; 2) dl aliment iiekojimo, dl atlyginimo alos, padarytos suluoinimu ar kitokiu sveikatos sualojimu, taip pat maitintojo gyvybs atmimu, ir dl reikalavim, kylani i darbo teisini santyki. Problema: ie statymo nustatyti terminai yra nereals, nes nemanoma statymu sureguliuoti laiko, btino ir pakankamo teisjui bei alims pasiruoti bylos nagrinjimui - bylos yra pernelyg skirtingos, vienos pasiruoimui reikia daugiau, kitos - maiau laiko. Pono Valentino nuomone, reikt atsisakyti formalaus termin nustatymo 2-ajai pasiruoimo bylos nagrinjimui stadijai, pakakt numatyti, kad teisjas turi kontroliuoti ali veiksmus, ruoiantis bylos nagrinjimui. 14.2.Procesiniai veiksmai atliekami rengiantis byl nagrinti teisme. Siekiant tinkamai pasiruoti bylos nagrinjimui, reikia kiek manom tiksliau isiaikinti iuos dalykus: 1. isiaikinti visus asmenis, kurie turi dalyvauti bylos nagrinjime. Informacija apie gino alis, o kartais ir apie kitis dalyvaujanius byloje asmenis bna nurodyta iekininiame pareikime, taiau btina patikslinti, ar konkreios bylos nagrinjime neturt dalyvauti bendrininkai (bendraiekovai ir bendraatsakovai), tretieji asmenys, valdymo institucija ivadai duoti (CPK 55), alys ves byl paios ar atstovai, ar neturi byloje dalyvauti statyminiai atstovai; 2. isiaikinti, dl koki fakt alys sutaria, o kokius faktus viena ar kita ginija, t.y. tiksliai nustatyti byloje rodinjimo dalyk sudaranius faktus. Faktai, kuriais remiasi iekovas, suinomi i iekininio pareikimo. Atsakovo poiris iekovo idstytus faktus atsispindi atsiliepime iekinin pareikim; 3. nustaius rodinjimo dalyk byloje, teisjas ir alys turi imtis priemoni, kad bt surinkti ir pateikti teismui reikiami rodymai; 4. isiaikinus byloje dalyvaujanius asmenis bei kitus proceso dalyvius, teisjas turi utikrinti, kad visiems bt laiku nusisti teismo aukimai. iuos veiksmus teisjas gali pradti i karto, kai tik priimamas pareikimas. Pagal CPK 164 str. prims pareikim, teisjas: 1) reikiamais atvejais pareigoja iekov pateikti rodymus, nurodydamas pareigojimo vykdymo terminus (nors statyme nenumatyta, teisjas analogikai gali pareigoti kitus dalyvaujanius asmenis ir atsakov, ypa vertinus atsiliepim pareikim) 2) iekovo praymu ireikalauja rodymus, kuri iekovas negali gauti, arba iduoda liudijim tiems rodymams gauti (kalbama tik apie iekovo galimyb prayti teism surinkti rodymus, i norm privalu aikinti pleiamai ir taikyti j atsakovo ir kit byloje dalyvaujani asmen atvilgiu); 3) isiunia atsakovui pareikimo nuora ir nustato termin, per kur atsakovas privalo ratu pateikti teismui atsiliepim (plaiau r.13.7); 4) nusprendia dl ekspertizs darymo (nutartimi); 5) neatidliotinais atvejais, iekovo praomas, pranes dalyvaujantiems byloje asmenims, padaro vietos apir; 6) reikiamais atvejais priima sprendim dl advokato arba advokato padjjo paskyrimo teikti iekovui ar atsakovui valstybin teisin pagalb, jei gautas iekovo ar atsakovo praymas; 7) atlieka kitus veiksmus, kurie, jo manymu, reikalingi pasiruoiant nagrinti byl (pvz.skelbia atsakovo paiek; esant pagrindui, sujungia kelias bylas vien). Nutartis, reikalingas pasiruoti bylos teisminiam nagrinjimui, teisjas priima nepranes dalyvaujantiems byloje asmenims. 14.3.Bylos skyrimas nagrinti teismo posdyje. Laikydamas, kad nra klii byl nagrinti, teisjas priima nutart skirti byl nagrinti teismo posdyje. Nutartyje nurodoma: 1) posdio laikas ir vieta; 2) pavedimas isisti aukimus dalyvaujantiems byloje asmenims; 3) pavedimas aukti teismo posd nutartyje ivardytus liudytojus, ekspertus, vertjus ir kitus asmenis; 4) pavedimas isisti atsakovams ar tretiesiems asmenims pareikimo nuoraus ir kitus dokumentus; 5) duoda kitus pavedimus, utikrinanius, kad byla bt inagrinta laiku. 6.Reikiamais atvejais teisjas nutaria traukti byl asmenis (CPK 55 str. Valstybinio valdymo orgasnai), ivadai duoti ir utikrina, kad jiems apie tai bt praneta ir bt nusisti pareikimo ir kit dokument nuoraai. Problema: Pono Valentino nuomone, ia statymo leidjas padar rimt klaid, nes ivardintus veiksmus (1, 4, 5 ir 6 p.) teisjas privalo atlikti dar iki nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje primimo, t.y. ruodamasis bylos nagrinjimui, o aukiau mintos nutarties primimas reikia, kad visi paruoiamieji veiksmai jau yra atlikti. 14.4.Teismo praneimai ir aukimai. aukim turinys. aukim teikimo tvarka. // http://www.konspektai.cjb.net // 4

// http://www.konspektai.cjb.net // Teismo praneimas teismo dokumentas, kuriuo teismas informuoja byloje dalyvaujant asmen apie teismo posdio ar kit procesini veiksm atlikimo dat, laik, viet. Praneimas nra pareigojantis atvykti teism dokumentas, todl byloje dalyvaujantiems asmenims, kuri dalyvavimas posdyje yra j teis, o ne pareiga, yra tik praneama apie posd, o ne reikalaujama atvykti. Teismo aukimas teismo dokumentas, pareigojantis atvykti teismo posd nurodyt dat, nurodytu laiku ir nurodyt viet asmenis, kuri dalyvavimas teismo posdyje yra j pareiga, t.y. liudytojus, ekspertus, vertjus. aukimas turi bti teikiamas taip, kad aukiamieji turt pakankamai laiko laiku atvykti teism ir pasiruoti bylai. Nors statymas vartoja dvi svokas, praneimas ir aukimas yra vienodos formos: abu jie suraomi dokumente, vadinamame teismo aukimu. aukimas pristatomas alies ar kito dalyvaujanio byloje asmens nurodytu adresu. Jeigu nurodytuoju adresu asmuo faktikai negyvena, aukimas gali bti pasiuniamas jo darboviet. Jeigu gyvenamoji ir darbo vietos neinomos arba tapo neinomos, taip pat bylose, kuriose yra daugiau kaip 10 dalyvaujani asmen, teismas dalyvaujani byloje asmen praymu ir sskaita gali apie paskirtos bylos nagrinjimo laik ir viet paskelbti spaudoje. Skelbimas ispausdinamas vietiniam ir centriniame laikraiuose ne vliau kaip likus 14 dien iki bylos nagrinjimo dienos. iuo atveju laikoma, kad dalyvaujantiems byloje asmenims yra praneta apie bylos nagrinjimo laik ir viet. Skelbimo ispausdinimo diena laikoma aukimo teikimo diena. Jeigu adresai yra inomi ir ie asmenys dalyvavo teismo posdyje, tai, atidjus bylos nagrinjim, apie kit teismo posdi laik ir viet iems dalyvaujantiems byloje asmenims gali bti praneama teismo praneimais be grintino teismui parao apie praneimo teikim. Praneimas turi bti isistas taip, kad likt pakankamai laiko atvykti teism ir pasiruoti bylai. Praneimo nuoraas paliekamas byloje. Praneimai pristatomi patu ar per kurjerius. iuo atveju praneimo isiuntimas prilyginamas aukimo teikimui ir laikoma, kad mintiems dalyvaujantiems byloje asmenims praneta apie bylos nagrinjimo laik ir viet. Turinys: Teismo aukim sudaro dvi dalys pats aukimas ir aukimo aknel (priedas). aukime turi bti: 1) adresato pavadinimas; 2) teismo pavadinimas ir tikslus adresas; 3) teismo posdio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vietos ir laiko nurodymas; 4) bylos, kurioje adresatas painformuojamas ar aukiamas pavadinimas; 5) aukiamojo ar painformuojamojo procesins padties nurodymas; 6) pasilymas dalyvaujantiems byloje asmenims, kad jie pateikt visus savo turimus byloje rodymus; 7) nurodymas, kad asmuo, prims aukim ryium su adresato nebuvimu, privalo, atsiradus pirmam galimumui, teikti j adresatui; 8) neatvykimo pasekmi nurodymas. (71str.(liudytojui- atvesdinamas, bauda iki 1000 lt. ar 1 mn. aretas), 90str. (ekspertui taip pat kaip liudytojui ir BA u melaging ivad), 181 ir 182 straipsniai (alims iekovui: pareikimas paliekamas nenagrintu, galima bauda iki 500 lt. ; atsakovui: laikoma, kad sutinka su iekiniu ir byla nagrinjama jam nesant, galima bauda iki 500 lt.; neatvykus abiems nagrinjimas atidedamas; kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir atstovams bauda iki 500 lt.). aukimo aknelje pasiraoma apie aukimo gavim ir nurodomas gavimo laikas, tada ji grinama teismui, siuvama byl ir yra laikoma aukimo teikimo rodymu. teikimo tvarka: aukimas asmeniui teikiamas jam paiam pasiraytinai. aukimas, adresuotas monei, staigai, organizacijai, teikiamas atitinkamam pareignui, kuris pasirao, kad aukim gavo. Jeigu nerandama asmens, kuriam praneama ar kuris aukiamas byloje, jo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje, tai aukimas teikiamas kuriam nors i gyvenani kartu su juo suaugusi eimos nari, o j nesant - but eksploatavimo organizacijai, apylinks (valsiaus) viraiiui ar darboviets administracijai. iais atvejais primusis aukim asmuo privalo parae apie aukimo gavim nurodyti savo pavard, vard, taip pat savo ry su adresatu arba einamsias pareigas. Primusis aukim asmuo privalo, esant pirmai galimybei, tuojau teikti j adresatui. Jeigu faktin atsakovo buvimo vieta neinoma, teismas pradeda nagrinti byl, gavus teisme aukim su urau, patvirtinaniu, kad j gavo paskutins inomos atsakovo gyvenamosios vietos but eksploatavimo organizacija arba apylinks (valsiaus) viraitis. Adresatui atsisakius priimti aukim, tai atymima aukime, atym apie atsisakym ir apie atsisakymo motyvus patvirtina teikiantis aukim asmuo ir kviestinis. Adresato atsisakymas priimti aukim prilyginamas aukimo jam teikimui. Dalyvaujantys bylose asmenys ir atstovai privalo praneti teismui apie savo adreso pasikeitim bylos proceso metu (jei nepranea gali skirti 50 lt. baud). Nesant tokio praneimo, aukimas siuniamas paskutiniu teismui inomu adresu ir laikomas teiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyvent. aukimai pristatomi patu ar per kurjerius. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teisjas gali duoti jam aukim, kad j teikt kitam asmeniui, kuriam praneama ar kuris aukiamas byloje. Asmuo, kuriam teisjas paveda pristatyti aukim, privalo grinti teismui adresato para apie aukimo gavim. 15 tema. TEISMINIS NAGRINJIMAS 15.1. Teisminio nagrinjimo, kaip pagrindins civilinio proceso stadijos, reikm Teismo posdio sudedamosios dalys. Teisminis nagrinjimas yra 3-oji CP stadija, kurios metu tiriama visa byloje surinkta mediaga ir sprendiamas iekovo reikalavimo pagrstumo klausimas. i stadija ubaigiama sprendimo primimu. Teisminio nagrinjimo forma (bdas) yra teismo posdis. Teismo posd sudaro 4 etapai: 1. Parengiamoji teismo posdio dalis. Jos tikslas isiaikinti, ar manoma nagrinti byl i esms itame teismo posdyje. Prasideda sekretoriaus odiais: Praom stot, teismas eina. Paskui teisjas pranea teismo sudt, byl, kokia bus tiriama, ir pradeda aikintis: a) ar atvyko teismo posd visi aukti asmenys, b) ar yra manoma inagrinti byl tai teismo sudiai (klausia, ar kas nori pareikti nualinimus), c) ar galima nagrinti byl esant joje surinktiems rodymams gal reikalingi nauji rodymai. Jei yra vienos alies praymas ireikalauti tam tikr rodym, posdis atidedamas (teisjas taip pat gali priimti nutart dl atsisakymo tenkinti tokius praymus).

// http://www.konspektai.cjb.net //

// http://www.konspektai.cjb.net // 2. 3. Bylos nagrinjimas i esms. Tai byloje surinkt ir esani rodym tyrimas. Teisjas paklausia, koks bus rodym nagrinjimo eilikumas. Paprastai pradedama nuo iekovo rodym, vis pirma nuo liudytoj apklausos (jeigu yra liudytojai). Kai itirti visi rodymai, pirmininkaujantysis skelbia, kad bylos nagrinjimas i esms baigtas. Teisminiai ginai. Tai byloja dalyvaujani asmen kalbos, kuriose ji apibendrina tai, kas bna itirta byloje, analizuoja, pateikia savo rodym vertinim. Kalbama tam tikra eilikumo tvarka, kuria nustato 207 str. Draudiama riboti pasisakym trukm, taiau antra vertus, pirmininkaujantysis turi kontroliuoti kalbos eig ir, reikalui esant, spti Praom kalbti apie bylos esm. Kitas svarbus reikalavimas teismini gin metu byloje dalyvaujantys asmenys (o dalyvauti teisminiuose ginuose gali tik jie) gali remtis tik tais rodymais, kurie bna itirti nagrinjant byl i esms 211 str. 1 d. Taiau 211 str. 2 d. leidia nutraukti teisminius ginus ir atnaujinti bylos nagrinjim i esms, jeigu viena i ali tyia ar ne pamirta kok nors rodym. Sugrus prie bylos nagrinjimo i esms, prie teismini gin bus pereita bendra tvarka itie dalykai naujame CPK bus grietinami: bus draudiama pateikti naujus rodymus jau pradjus nagrinti byl i esms. Aiku, ios nuostatos nereiks taikyti formaliai reiks atsivelgti i rodym nepateikimo prieastis. Pabaigoje teismas pranea Teisminiai ginai yra baigti ir ieina pasitarim kambar. Sprendimo primimas ir skelbimas. Galiojantis CPK numato galimyb sugrti prie bylos nagrinjimo i esms netgi perjus prie 4 etapo. 217 str.: nutartis dl bylos nagrinjimo i esms atnaujinimo. Iekovas gali pakeisti iekinio dalyk arba pagrind iki pat teismui ieinant pasitraukimo kambar. CPK projekte tik iki bylos nagrinjimo i esms. Normalus teisminio nagrinjimo pasibaigimas yra kai teismas ijs pasitarimo kambar priima sprendim tenkinti iekin ar ne, o tai reikia, kad teismo nagrinjimas yra ubaigtas. Galimi ekstraordinars atvejai, kai ubaigti teismin nagrinjim normaliai negalima (r 2, 3, 4 kl.)

4.

15.2. Bylos nagrinjimo atidjimas Danai nepavyksta ubaigti bylos nagrinjimo 1-ame teismo posdyje. CPK leidia teismin nagrinjim daryti i keli posdi. Skirtingai nei bendrosios teiss procese, kur yra koncentruotas teisminis nagrinjimas, pertraukos daromos tik poilsiui, t.y nuo 9 ryto ir 21 val. vakaro vyksta posdis, toliau jis tsiasi kitos dienos 9 val. ir taip vis savait. Bylos nagrinjimo atidjimas yra teismo posdio nuklimas kitai i anksto inomai datai dl tam tikr prieasi, kurias galima paalinti. Bruoai: 1) teismo posdis perkeliamas kit konkrei dat teisjas nurodo i dat nutartyje atidti bylos nagrinjim. 2) klitys, dl kuri negalima ubaigti bylos nagrinjimo, yra paalinamos arba teismo, arba byloje dalyvaujani asmen. Bylos nagrinjimo atidjimas yra danas reikinys, todl st. nenustato baigtinio srao pagrind bylai atidti, o yra pavyzdinis sraas 184 ir kt. str. (181, 182, 183 str. kakas neatvyksta, kai netinkama alis keiiama tinkama, kai keiiami iekinio elementai, kai byl stoja nauji asmenys, kai pareikiamas nualinimas ir jis yra priimamas ir pan.). Atskirais atvejais bylos atidjimo pagrindai gali bti numatyti ir kituose statymuose. Bylos nagrinjimas atidedamas priimant teismo nutart, kuri priimama ne kaip atskiras procesinis dokumentas, o raoma teismo posdio protokol. Toki nutart teisjas priima neieidamas pasitarimo kambar. Posdyje dalyvav asmenys pasirao teismo posdio protokol, kad yra susipain su tuo, kada vyks kitas posdis. Nedalyvavusiems asmenims siuniami aukimai. CPK 184 str. atvykusius liudytojus galima apklausti teismo posdyje, jeigu jame dalyvauja visi asmenys, iskyrus tuos, kurie nedalyvauja dl svarbi prieasi. Jeigu neatvykimo prieastys yra svarbios, teismas negali apklausti liudytoj. Laiko tarpas iki naujo teismo posdio panaudojamas pasirengimui naujam teismo posdiui: surinkti rodymus, ikviesti nedalyvavus proceso dalyv ir pan. Praktikai kiekvienas bylos atidjimas prideda madaug vien pusmet prie bendro bylos inagrinjimo termino. Atidedant byl, naujame teismo posdyje grtama prie nagrinjimo pradios. Kitaip yra bylos sustabdymo atveju, kai naujas teismo posdis prasideda nuo to momento, ties kuriuo sustoja paskutinis teismo posdis. 15.3. Bylos sustabdymas Civilins bylos sustabdymas yra labai panaus institutas bylos atidjim. Sustabdymas tai yra bet koki procesini veiksm atlikimo ualdymas civilinje byloje neapibrtam laikui dl nuo teismo ir byloje dalyvaujani asmen nepriklausani aplinkybi. Skirtumai nuo bylos atidjimo: 1. Byla sustabdoma neapibrtam laikui. 2. Sustabdoma nepriklausomai nuo teismo ir byloje dalyvaujani asmen valios. ios klitys daniausiai yra ilgalaikio veikimo. 3. Bylos atidjimo pagrind srao CPK nra, tuo tarpu byla gali bti sustabdyta tik statymo numatytais atvejais CPK 239 ir 240 str. pateiktas baigtinis pagrind sraas. 4. Civilins bylos nagrinjimo atidjimas nra klitis tolesnei proceso eigai, todl ios nutarties negalima sksti apeliacine (kasacine) tvarka CPK 347 str. Tuo tarpu nutartis sustabdyti byl gali bti skundiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka. i galimyb numato tiek CPK 347 str., tiek konkreiai CPK 239 str. 5. Nutartis sustabdyti byl yra priimama kaip atskiras procesinis dokumentas. 6. Byl atidjus yra atliekami tam tikri procesiniai veiksmai, sustabdant byl jokie procesiniai veiksmai neatli2ekami. Jie yra tarsi ualdami iki tol, kol bus priimta nutartis atnaujinti bylos nagrinjim. 7. Civilins bylos nagrinjimas yra vientisas institutas. Sustabdymas, kaip institutas skirstomas 2 ris: privalomas ir neprivalomas (fakultatyvus). Privalomo sustabdymo atveju, paaikjus statyme nurodytai aplinkybei, byla beslygikai turi bti sustabdyta. iuos pagrindus numato CPK 239 str. i viso 8 pagrindai: kai mirta asmuo, jeigu gino teisiniame santykyje yra leidiamas procesini teisi permimas, arba pasibaigia juridinis asmuo; kai alis netenka veiksnumo; kai iekovas ar atsakovas yra veikianiame LR ginkluot pajg dalinyje ir t.t. Fakultatyvinis bylos sustabdymas nors statymas numato sustabdymo pagrindus, taiau kiekvienu konkreiu atveju teismui paliekama galimyb paiam nusprsti, sustabdyti byl ar ne, CPK 240 str., pvz., suserga viena i ali, bet ji turi atstov ir teisjas mano, kad asmeninis ios alies dalyvavimas byloje nra btinas. CPK 240 str. numato 5 atvejus: kai kreipiamasi KT, kai alis yra ilgalaikje komandiruotje, kai alis sunkiai serga, kai paskelbta atsakovo paieka, kai teismas paskiria ekspertiz. // http://www.konspektai.cjb.net // 6

// http://www.konspektai.cjb.net // Bylos sustabdymas, kai kreipiamasi Konst. Teism is pagrindas yra numatytas prie fakultatyvij pagrind, nors pagal statym, jis turi bti privalomas. CPK projekte is pagrindas numatytas prie privalomj. Byla yra atnaujinama tada, kai inyksta aplinkybs, kurios buvo pagrindas bylai sustabdyti. Skiriamas teismo posdis. Bylos atnaujinimas vyksta priimant teismo nutart, kaip atskir procesin dokument. 15.4. Bylos ubaigimas neprimus teismo sprendimo Idealus atvejis, kai teisminis nagrinjimas usibaigia teismo sprendimo primimu. CPK 214 str. 1 d. numato: Pirmosios instancijos teismas isprendia byl i esms, priimdamas sprendim. Taiau kartais dl vairi prieasi isprsti gin i esms bna nemanoma, t.y. kai pats procesas prasidjo neteistai; procesas prasidjo teistai, taiau vliau ikyla aplinkybs, kurios neleidia isprsti gin i esms, o veria kitaip ubaigti byl. Todl statym leidjas numato teismui galimyb ubaigti byl ne priimant teismo sprendim, o priimant nutart ubaigti byl nepriimant teismo sprendimo. Kyla klausimas, ar tokiu atveju ginas bus tapatus, t.y. ar pakartotinas kreipimasis teism tuo paiu pagrindu yra galimas. Vienareikmikai io klausimo isprsti negalima. Viskas priklauso nuo aplinkybi dl kuri byla yra ubaigiama. Jeigu tai yra tokios aplinkybs, kurios apskritai ukerta galimyb isprsti gin (pvz., mirta viena i ali), tapatus iekinys negali bti pareiktas. Bet jeigu tai yra aplinkybs, kurios ateityje gali bti paalintos, pakartotinis kreipimasis teism yra galimas. Taigi yra du variantai: 1. Byla ubaigiama nepaliekant galimybs atkurti bylos bylos nutraukimas. T.y. procesas yra ubaigiamas ir ateityje pagal tapat iekin yra nemanomas. 2. Pareikimo palikimas nenagrintu (pvz., neveiksnaus asmens iekinys) neukerta galimybs procesui ateityje. 15.5. Bylos nutraukimas Bylos nutraukimas yra jos ubaigimas nepriimant teismo sprendimo, kuomet dl prieasi, atsiradusi iki bylos iklimo arba iklus byl, nemanoma sprsti civilins bylos ir yra nemanomas pakartotinio tapataus iekinio ateityje. Bylos nutraukimo pagrindai yra CPK 243 str., tai yra baigtinis sraas i viso 8 pagrindai. Dauguma i pagrind yra aplinkybs, kurios rodo, kad byla buvo pradta neteistai, kad teisjas suklydo, prims iekinin pareikim. Pagrindai: 1. Byla yra neinybinga teismui (analogikas pagrindas atsisakyti priimti iekinio pareikim yra numatytas CPK 150 str. 2 d. 1 p.). 2. Jei suinteresuotas asmuo nesilaik statymo nustatytos iankstins neteismins gino sprendimo tvarkos, ir ita tvarka jau nebegalima pasinaudoti (analogikai CPK 150 str. 2d. 2 p.). Taip yra tuomet, kai yra nustatyti naikinamieji terminai kreiptis neteismines institucijas arba ir nenaikinamieji terminai, bet j nemanoma atnaujinti. 3. Jeigu yra siteisjs teismo sprendimas dl tapataus gino, arba teismo nutartis priimti iekovo atsisakym nuo iekinio arba patvirtinti taikos sutart (analogikai 150 str. 2d. 3.p). 4. Jeigu paaikja, kad alys yra sudariusios arbitrain susitarim (CPK 150 str. 2.d. 5p.). ie keturi bylos nutraukimo pagrindai rodo, kad byla pradta neteistai. Likusieji pagrindai atsiranda po bylos iklimo. 5. Jeigu iekovas atsisako nuo iekinio ateityje tokia byla nebegals bti keliama. Teismas turi atlikti 2 veiksmus: sitikinti, ar tikrai iekovo sprendimas atsisakyti nuo iekinio yra jo laisvos valios pasireikimas, ar tokiu atveju nebus paeisti treij asmen interesai bei paaikinti iekovui tokio atsisakymo pasekmes (kad nebegals ateityje pareikti tapataus iekinio). CPK 35 str. sako, kad iekovo atsisakymas nuo iekinio nra privalomas teismui, ypa teismui reikia atsargiai elgtis, kai ne pats iekovas, o jo atstovas pareikia atsisakym nuo iekinio. Naujajame CPK is pagrindas yra kiek modifikuotas, utikrinant ali lygiateisikum. iandien iekovas gali vienasmenikai atsisakyti nuo iekinio, o naujame CPK iekovas turi suinoti atsakovo nuomon, ar jis sutinka su atsisakymu, nes gali bti atveju, kai atsakovas yra suinteresuotas bylos inagrinjimu i esms. 6. Taikos sutarties sudarymas, jei teismas j patvirtina. Taikos sutartis reikia, kad alys isprendia gin paios, abipusio kompromiso bdu. Vl gi pagal CPK 35 str. taikos sutartis nra absoliuiai teismui privaloma. Teismas gali jos netvirtinti, jeigu jos sudarymas prietarauja statymui, arba paeidia kieno nors teises bei interesus (analogikai teismas sprendia, ar patvirtinti iekovo atsisakym nuo iekinio). Nedispozityviose bylose (kur ali teiss ir pareigos yra reglamentuotos imperatyviomis normomis, pvz., alimentins bylos eimos santykiuose) taikos sutarties sudarymas arba yra visikai teismo netvirtinamas, arba tvirtinimas yra labai ribotas. Taip pat nedispozityvios yra dauguma darbo byl. Teismas turi alims iaikinti taikos sutarties sudarymo padarinius, kad ateityje nebus galima pareikti tapataus iekinio. Tokiu atveju, teismo posdio protokole turi bti raas, kad pirmininkaujantysis iaikino alims taikos sutarties sudarymo pasekmes ir alys jas suprato. alys turi pasirayti. 7. Kuomet mirta (asmens paskelbimas neinia kur esaniu prilygsta) viena i ali, o ginas yra grynai asmeninio pobdio ir procesini teisi permimas yra nemanomas pagal analogij is pagrindas yra taikomas ir juridiniam asmeniui. Jeigu vyksta teisi permimas byla nra nutraukiama. 8. kitais CPK numatytais atvejais. CPK 244 str.: byla nutraukiama teismo nutartimi. Jeigu byla nutraukiama dl jos neinybingumo teismams teismas privalo nurodyti, kuri institucij pareikjas turi kreiptis (1 d.). Nutartis nutraukti byl gali bti skundiama atskiruoju skundu (2 d.). Byl nutraukus, vl kreiptis teism tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu neleidiama (3 d.). 15.6. Pareikimo palikimas nenagrinto Pareikimo palikimas nenagrinto taip pat yra bylos ubaigimas nepriimant teismo sprendimo dl aplinkybi, kurios atsirado arba iki arba jau iklus civilin byl, taiau ios aplinkybs neukerta kelio pradti byl ateityje pagal tapat iekin. T.y. esminis skirtumas nuo bylos nutraukimo instituto. Pareikimo palikimo nenagrinto pagrindai yra ivardinti CPK 245 str. (9 pagrindai) ir CPK 271 str. 3 d. (ia numatyta pagrindas yra specifinis, taikomas tik ypatingoje teisenoje). is sraas yra baigtinis. CPK 245 str. numatyti pagrindai irgi gali bti klasifikuojami: pagrindai, atsirad iki bylos iklimo ir parodantys, kad byla yra pradta neteistai: 1. statymas yra nustats ikiteismin gino sprendimo tvark, taiau iekovas jos nesilaik, bet ia tvarka dar galima pasinaudoti. 2. Pareikimas yra paduotas neveiksnaus asmens. i norma apima tiek tuos atvejus, kai asmuo yra visikai neveiksnus (nepilnametis, arba pripaintas neveiksniu teismo sprendimu), tiek tuo atvejus, kai asmuo yra ribotai veiksnus (jei pareik iekin tuose santykiuose, kur jis yra neveiksnus). 3. Iekin pareik asmuo, neturintis teiss jo pareikti kito asmens vardu. // http://www.konspektai.cjb.net // 7

// http://www.konspektai.cjb.net // 4. Jeigu nra sumoktas yminis mokestis yminio mokesio sumokjimas yra btina slyga teisei kreiptis teism tinkamai realizuoti. ia galimi du atvejai: a) teisjas suklydo, nepamat, kad yminis mokestis nesumoktas; b) buvo iekovo praymas atidti yminio mokesio sumokjim ir teisjas, patenkins praym, prim iekinio pareikim. Aikinama, kad antruoju atveju teisjas negali palikti pareikimo nenagrinto, jis turi nagrinti byl i esms, priimti sprendim ir atskirai isprsti yminio mokesio klausim. Antra nuomon sako, kad abiem atvejais pareikimas turi bti paliktas nenagrintas (CPK 245 str. 8, 9 p.) Mikelnas pritaria pirmajai nuomonei. 5. Kuomet teisme yra nagrinjama byla pagal tapat iekin. Kitos aplinkybs atsiranda jau po bylos iklimo: 6. Jeigu suinteresuotas asmuo, kuris kreipsi teism su iekinio pareikimu, gavs aukim, neatvyksta teismo posd be pateisinam prieasi iuo atveju statymas laiko, kad iekovas neturi intereso. CPK projekte yra tas pats pagrindas, bet bus atsivelgiama atsakovo nuomon, nes jis gali turti interes, kad ginas bt inagrintas i esms. Projektas numato, kad tokiu atveju byla gals bti inagrinta u aki arba atidta. iandien pagal CPK teismas turi sitikinti: 1. ar tikrai iekovas gavo aukim; 2. ar nra iekovo praymo nagrinti byl jam nedalyvaujant; 3. ar iekovas, gavs aukim, teism neatvyko dl pateisinam prieasi. Jeigu tai yra svarbios prieastys, pareikimas negali bti paliktas nenagrintas. Kokios prieastys yra svarbios, sprendia teismas. iandien liga pati savaime nra svarbi prieastis. 7. Kuomet abi alys, nepraiusios nagrinti byl joms nedalyvaujant, antr kart be svarbi prieasi neatvyksta teismo posd, ir teismas laiko, kad be ali bylos nagrinti nemanoma. iuo atveju turi bti sitikinta, kad: 1. alys gavo aukimus; 2. nra ali praym nagrinti byl be j; 3. neatvyksta jau antr kart; 4. nra svarbi prieasi; 5. teismas laiko, kad be ali bylos nagrinti nemanoma. 8. Kuomet iekovas ituokos byloje neatvyksta teismo posd ir neprao nagrinti byl jam nedalyvaujant. is punktas taikomas tik ituokos bylose. iuo atveju neatsivelgiama neatvykimo prieastis. CPK 271 str. 3 d. numato specifin pagrind, taikoma ne gino (ypatingojoje teisenoje): jeigu kilo ginas tarp ali. Tokiu atveju teisjas palieka pareikim nenagrint ir iaikina alims teis kreiptis teism su iekinio pareikimu gino tvarka. yminio mokesio grainimo klausimas, kai pareikimas paliktas nenagrintas, isprendiamas CPK 107 str. grinamas tik tais atvejais, kai nesilaikoma iankstins neteismins gino sprendimo tvarkos, arba pareikim padav neveiksnus asmuo. Bylos nutraukimo atveju, yminis mokestis grinamas dviem atvejais: kai nesilaikoma, iankstins neteismins gino sprendimo tvarkos ir jau nebegalima pasinaudoti ia tvarka bei kai ginas yra neinybingas. Speciali norma dl mokesio grinimo yra CPK 115 str. Teismas, palikdamas pareikim nenagrintu, privalo be atskiro ali praymo isprsti ir teismo ilaid klausim. CPK 246 str. numato: tais atvejais, kada pareikimas paliekamas nenagrintas, byla ubaigiama teismo nutartimi. (1 d.) Paalinus slygas, kurios buvo pagrindas pareikimui palikti nenagrintam (turi bti nurodomos nutartyje), suinteresuotas asmuo turi teis vl kreiptis teism su pareikimu bendra tvarka (2d.). Dl nutarties palikti pareikim nenagrintu galimas atskiras skundas apeli acine tvarka. Pagal CPK 332 str. 8 p. kasacija yra negalima (3 d.). 15.7. Teismo posdio protokolas, jo turinys ir reikm /ia tema p.V.Mikelnas nieko nepasak nei per dieninink paskaitas, nei per seminarus, nei savo 2 tom knygoje. Todl CPK + kai kurie samprotavimai./ CPK 252 str. numato, kad protokolas turi bti raomas per kiekvien pirmosios instancijos teismo posd arba atliekant kiekvien atskir procesin veiksm, kuris buvo atliekamas ne posdyje. Apeliaciniame procese protokolas raomas odinio nagrinjimo metu (CPK 334 str. 4 d.). Protokole turi bti nurodyti visi esminiai bylos nagrinjimo ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo momentai. Konkreiai (CPK 253 str. ne paodiui): 1. teismo posdio ar proc. veiksmo atlikimo data ir vieta; 2. pradios ir pabaigos laikas; 3. teismo, nagrinjanio byl ar atliekanio atskir proc. veiksm, pavadinimas, sudtis, posdio sekretorius, ali ir kt. dalyvaujani asmen, liudytoj, ekspert, vertj vardai ir pavards; 4. gino dalykas; 5. inios apie bylos dalyvi ir t.t. atvykim ir apie neatvykimo prieastis; 6. pirmininkaujaniojo patvarkymai ir teismo nutartys, priimtos, neieinant pasitarimo kambar; 7. bylos dalyvi pareikimai; 8. teismo iaikinimas bylos dalyviams j proc. teisi ir pareig; 9. bylos dalyvi paaikinimai, liudytoj parodymai, odinis eksperto iaikinimas savo ivados, daiktini ir raytini parodym apiros duomenys; 10. valst. valdymo organo ivada; 11. teismini gin turinys; 12. inios apie nutari ir sprendimo perskaitym balsu; 13. inios apie sprendimo turinio, sprendimo apskundimo tvarkos ir termin iaikinim. Protokol rao teismo posdio sekretorius paiame posdyje arba atliekant atskir proc. veiksm ne posdyje. Suraomas atskiras kiekvieno teismo posdio ar atskiro proc. veiksmo ne posdyje protokolas. Jeigu yra galimyb kiekvienas posdis stenografuojamas ar raomas garso rau. Stenograma pridedama prie protokolo, o raas laikomas prie bylos iki sprendimo siteisjimo. Protokole raoma, kad panaudojamos ios priemons. Bylos dalyviai turi teis prayti, kad protokol bt raytos aplinkybs, kurias jie laiko esminmis bylai. is praymas tenkinamas posdio pirmininkui pritarus, o kai nagrinjama kolegialiai pritarus teisj // http://www.konspektai.cjb.net // 8

// http://www.konspektai.cjb.net // kolegijai. Protokolas t.b. baigtas rayti ar spausdinti ir pasiraytas ne vliau kaip rytojaus dien po teismo posdio ar proc. veiksmo atlikimo pabaigos. Protokol pasirao posdio pirmininkas arba pranejas ir sekretorius, raydami pasiraymo dat. Visi pakeitimai, pataisos, papildymai turi bti protokole aptarti. (CPK 254 str.) Dalyvaujantys byloje asmenys turi teis susipainti su protokolu, stenogramomis, raais ir per tris dienas nuo protokolo pasiraymo dienos gali pareikti raytines pastabas dl protokolo, nurodydami, kas neteisingai rayta protokol ir silymus, kaip turi bti rayta. (255 str.) Pastabas inagrinja posdio pirmininkas ir, kai su jomis sutinka, ratikai patvirtina, kad jos yra teisingos. Jeigu jis nesutinka su pastabomis, tai yra 2 galimybs: 1. kai byl nagrinjo ar proc. veiksm atliko teisj kolegija, pastabas nagrinja tos paios kolegijos teisjai, o iimtinais atvejais du kolegijos teisjai, iklaus pastabas pateikusij nuomon, jei ie kviesti atvyko. (t.y. teisjai turi juos pakviesti) Atmetant pastabas, priimama motyvuota nutartis. 2. kai byl nagrinjo vienas teisjas, ir su pastabomis nesutinka, jis pakvieia pateikusiuosius pastabas ir dl pastab priima motyvuot nutart. Visos pastabos dl protokolo pridedamos prie bylos. Pastabos dl protokolo turi bti inagrintos per 3 dienas nuo pateikimo dienos. (256 str.) Apie protokolo reikm inoma tiek, kad pagal 338 str. apeliacin instancija privalo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim, jeigu joje nra teismo posdio protokolo (tai yra viena absoliui sprendimo negaliojimo slyg). Tas pats ir kasacijoje (354(2) str.) 16 tema. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO NUTARIMAI 16.1. Nutarim rys Bet kuris procesinis teismo veiksmas privalo bti forminamas atitinkamu procesiniu dokumentu (tarp j ir protokolai, r. aukiau). Teismas byloje priima nutarimus. Nutarimai gali bti: 1. Teismo sprendimai 2. Teismo nutartys. 3. Teismo sakymas (supaprastintoms byloms). 16.2. Teismo sprendimo esm ir reikm Teismo sprendimas yra procesinis dokumentas, kuriuo teisjas isprendia byl, gin i esms (214 str. 1 d.). Jeigu teismas ispsdamas gin i esms pavadins dokument ne sprendimu, o nutartimi, tai jau bus procesinis paeidimas. Tai formalus paeidimas nesuteikiantis teiss kreiptis apeliac. ar kasac. instancij. Teismo sprendimo bruoai: 1. Sprendimu gali bti galutinai atsakyta iekovo pareikt reikalavim. ali gino nebelieka. iuo poymiu teismo sprendimas skiriasi nuo teismo nutari, kuriomis teismas gino isprsti negali. 2. Teismo sprendimas yra individualus aktas. Individualumas reikia, kad teismas savo sprendime negali sprsti netraukt bylos nagrinjim teisi ir pareig klausimo (218 str.). Sprendimas negali bti vertinamas kaip teiss norma ar altinis. Bet, jei teisjas susidurs su tokiu pat ginu, teisingumo ir lygybs principai reikalauja, kad ankstesnio sprendimo bt laikomasi, jei dalykas ir pagrindas tapats, bet alys kitos. Toks sprendimas faktikai gyja teisminio precedento status, be to emesnieji teismai daniausiai seka auktesni teism praktika. Savotik teismini precedent sukuria ir AT, nes pagal statymus AT formuoja vienod teism praktik taikant statymus, o Teisj senato aprobuotuose teism sprendimuose esanius statymo taikymo iaikinimus turi atsivelgti kiti teismai, valstybs ir kt. institucijos, bei kiti subjektai, taikydami tuos paius statymus. 3. Sprendimas visada yra valstybs valdios aktas, nes priimamas valstybs vardu. Tad jo visi privalo laikytis ir su juo sutikti. CPK 14 str. kalba apie teismo sprendimo privalomum. 4. Sprendimas yra teiss norm aikinimo ir taikymo aktas, t.y. jungiamoji grandis tarp abstrakios elgesio taisykls ir gyvenimo fakto. Abstrakti teiss norma tampa konkrei ali konkretaus elgesio taisykle. Sprendimas alims turi statymo gali. 5. Sprendimas yra juridinis faktas, sukuriantis, pakeiiantis, nutraukiantis tam tikrus teisinius santykius. Taip teismo sprendimai, priklausomai nuo taikomo teiss gynimo bdo, skirstomi tris ris: a) sprendimai dl teisini santyki pripainimo (pvz., nuosavybs teiss pripainimo, tvysts pripainimo ir pan.); b) sprendimai dl teisini santyki pakeitimo ar nutraukimo (pvz., sutarties slyg pakeitimo, santuokos nutraukimo ir t.t.); c) sprendimai dl priteisimo (pvz., aliment iiekojimo, alos atlyginimo ir t.t.). 6. Teismo sprendimas taip pat yra motyvuotas teiss taikymo aktas. Motyvavimo reikalavimas kokybikai iskiria teismo sprendim i kit teiss taikymo akt. Teismo sprendimo teistumas ir pagrstumas preziumuojami, kol sprendimo nepanaikino apeliacin instancija. CPK nepateikia sprendim klasifikavim ris, bet V.Mikelnas skirsto jas i teiss doktrinos pagal vairius kriterijus. Pagal teiss gynimo bd, taikom teismo sprendimu, skiriami teismo sprendimai dl pripainimo, priteisimo ir teisini santyki modifikavimo. Pagal teismo sprendimo priverstinio vykdymo btinum skiriami teismo sprendimai, reikalingi priverstinai vykdyti (vykdytini teismo sprendimai) ir nereikalingi priverstinai vykdyti. Vykdytini yra sprendimai dl priteisimo, o kiti daniausiai sukelia teisini padarini patys savaime, be jokios spec. priverstinio j vykdymo procedros. Pagal sprendiamo klausimo pobd sprendimai skirstomi : galutinius, preliminarius ir tarpinius (dalinius). Pagal sprendim primusi teisj skaii skiriami vienasmeniai ir kolegials sprendimai. Dar iskiriamas sprendimas u aki, numatytas CPK projekte. 16.3. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas 1. Teismo sprendimas turi bti teistas ir pagrstas (215 str. 1d.). Teistas procesine prasme reikia priimtas nepaeidiant proceso teiss reikalavim, jei turinys atitinka keliamus reikalavimus, nurodytus CPK 222 str. Materialine prasme teistumas reikia, kad priimtas gino santykiui tas teiss normas, kurias reikjo taikyti ir jas iaikinant taip, kaip reikia, t.y. tinkamai (ne pernelyg plaiai ir ne pernelyg siaurai). Sprendimas privalo bti pagrstas tiek faktine bylos mediaga, tiek atitinkamomis teiss normomis. Faktine prasme reikia teisjas yra aptars sprendime visas faktines bylos aplinkybes, kiekvien rodym, // http://www.konspektai.cjb.net // 9

// http://www.konspektai.cjb.net // pasisaks dl j, vertins rodymus. Teisine prasme reikia sprendime padarytos ivados pagrstos tam tikrais teisiniais argumentais. Be to, motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi bti remiamasi tik teismo posdyje itirtais rodymais (215 str. 2 d.). Sprendimas laikomas pagrstu, tik jeigu nagrinjant byl visikai isiaikintos ir nustatytos visos reikmingos bylai aplinkybs, kuriomis rmsi alys. Sprendimas, kuriame nenurodyta konkreti materialins teiss norma ar kitas teiss altinis (CPK 11, 12 str.), kuriais darydamas ivadas rmsi teismas, taip pat yra neteistas ir teisikai nepagrstas. Teismas negali grsti savo sprendimo vairiomis prielaidomis, splionmis ir pan. Teismo sprendimas turi bti beslyginis, t.y. jo vykdymas negali bti tiesiogiai susijs su tam tikr slyg atsiradimu arba neatsiradimu (219 str.). Tokiais atvejais sprendimo bt nemanoma vykdyti. Slyginius sprendimus reikia skirti nuo alternatyvi ir fakultatyvi sprendim. Alternatyvus teismo sprendimas yra toks, kuris numato du galimus sprendimo vykdymo bdus. Pvz., turtas priteisiamas natra, arba priteisiama jo vert pinigais, jeigu sprendim vykdant paaikt, kad turto natra nebra (CPK 226 str.). Fakultatyvus sprendimas yra toks, kuriuo atsakovas pareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kartu numatant ir kit sprendimo gyvendinimo bd, jeigu atsakovas t veiksm neatlikt (CPK 227 str.). Sprendimas turi bti motyvuotas. r. aukiau. Sprendimas negali perengti pateikto iekinio rib. T.y. teismas negali priteisti to, ko nereikalavo iekovas arba priteisti daugiau negu buvo praoma.

2.

3. 4.

16.4. Teismo sprendimo turinys CPK 222 str. aikiai numato i koki dali turi susidti teismo sprendimas, ir kas jose turi bti nurodyta. Teismo sprendimas susideda i 4 dali: 1. angins; 2. Apraomosios; 3. Motyvuojamosios; 4. Rezoliucins. anginje dalyje nurodoma: sprendimo primimo laikas ir vieta; sprendimo primusio teismo pavadinimas; teismo sudtis, teismo posdio sekretorius, alys ir kt. dalyvaujantys byloje asmenys; gino dalykas. Apraomojoje dalyje nurodoma: iekovo reikalavimas; atsakovo atsikirtimai; kit, dalyvaujani byloje asmen paaikinimai. Motyvuojamojoje dalyje nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybs; rodymai, kuriais grindiamos teismo ivados; argumentai, dl kuri teismas atmeta kuriuos nors rodymus ir statymai, kuriais teismas vadovavosi. Rezoliucinje dalyje nurodoma: teismo ivada iekin patenkinti pilnutinai arba dalinai, kartu idstant patenkinto ir iekininio reikalavimo turin, arba iekin atmesti; nurodymas apie teismo ilaid paskirstym; sprendimo apskundimo termino ir tvarkos nurodymas. ioje sprendimo dalyje taip pat gali bti nurodytos sprendimo vykdymo utikrinimo priemons (CPK 223 str.). Daniausios klaidos yra sprendimo motyvuose. CPK 220 str. numato galimyb surayti sutrumpintus motyvus, jei atsakovas pripaino iekin visikai. Juose turi bti nurodomos aplinkybs, kurios yra nustatytos, rodymai, statymai, kuriais remiamasi. Be to: 1. teisjas neaptaria kai kuri faktini bylos aplinkybi, kuriomis rmsi viena ar abi alys; 2. teisjas neaptaria kai kuri rodym; 3. rodymai atrenkami nenurodant argument; 4. nra pateikiami teisiniai argumentai (materialins teiss normos). O jei pateikiami, tai trksta j iaikinimo; 5. nepasisakoma dl vis reikalavim. Mikelnas laiko sutrumpint motyv institut beprasmiu dalyku pabrdamas, kad nemotyvuotas teismo sprendimas i viso negali bti laikomas teismo sprendimu. CPK 222 str. yra bendra norma, sprendimuose dl atskir byl kategorij ir motyvuojamojoje ir rezoliucinje dalyje gali ir turi bti nurodomos kitos aplinkybs, reikmingos tai bylai. 16.5. Skubiai vykdytini sprendimai (rys ir pagrindai) Egzistuoja du skubaus sprendimo vykdymo tipai: imperatyvus (privalomas) (CPK 235 str. 7 atvejai) ir fakultatyvinis (CPK 236 str.): Imperatyvusis. Teisjas, net nesant iiekotojo praymo irao vykdomj rat ir perduoda vykdyti, t.y. veikia ex offitio. Atvejai: 1) dl aliment priteisimo; 2) dl darbo umokesio priteisimo - sprendimo dalis, nevirijanti vieno mnesio vidutinio darbo umokesio; 3) dl neteistai atleisto i darbo ar perkelto kit darb darbuotojo grinimo darb; 4) dl savavalikai ikeldint i gyvenamj patalp asmen keldinimo; 5) nutartis dl banko bankroto bylos iklimo; 6) nutartis (sprendimas) dl banko akcinio kapitalo sumainimo; 7) dl komercinio banko, kuriam paskirtas laikinasis administratorius ar ikelta banko bankroto byla, turto iiekojimo ir sandori pripainimo negaliojaniais. Fakultatyvusis. Pateiktas byl kategorij sraas nra baigtinis. Teismas turi teis, bet neprivalo, nukreipti skubiai vykdyti. Paprastai tai daroma, kai prao iiekotojas. Bet net esant praymui, teismas gali atsisakyti. Atvejai pagal CPK: 1) dl priteisimo imok atlyginti alai, padarytai suluoinimu ar kitokiu sveikatos sualojimu, taip pat maitintojo gyvybs atmimu; 2) dl priteisimo atlyginimo, priklausanio autoriui u naudojimsi jo autorine teise, atradimo autoriui, iradjui, turiniam autorysts liudijim, - u naudojimsi jo iradimu; 3) dl atleidimo i darbo formulavimo pakeitimo; 4) visose kitose bylose, jeigu dl ypating aplinkybi udelsimas vykdyti sprendim gali padaryti iiekotojui ymi al arba i viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendim vykdyti. Jeigu yra turtini reikalavim, teismas, leisdamas sprendim skubiai vykdyti io straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nurodytais pagrindais, privalo pareikalauti, kad iekovas utikrint sprendimo vykdymo atgrim tam atvejui, jeigu teismo sprendimas bus panaikintas (236 str. 2 d.). Jeigu leidimo skubiai vykdyti klausimas nebuvo isprstas, priimant sprendim, tai primusis sprendim teismas, dalyvaujani byloje asmen pareikimu ar savo iniciatyva, gali, prie sprendimui siteisint, leisti j skubiai vykdyti. iais atvejais leidimo sprendim skubiai vykdyti klausimas nagrinjamas teismo posdyje, praneus dalyvaujantiems byloje asmenims. Taiau i asmen neatvykimas nekliudo isprsti skubaus vykdymo klausim (236 str. 3 d.). // http://www.konspektai.cjb.net // 10

// http://www.konspektai.cjb.net // Dl teismo nutarties sprendimo skubaus vykdymo klausimu gali bti duodamas atskirasis skundas. Teismo nutarties leisti sprendim skubiai vykdyti apskundimas nesustabdo skubaus vykdymo (236 str. 4 d.). Jeigu apeliacine tvarka sprendimas yra panaikintas, o jis jau vykdytas, taikomas sprendimo vykdymo atgrimo institutas (CPK 474 476 str.). Bet yra ir tam tikros ilygos, kai grinti negalima, pvz., iiekoti aliment. 236 str. numato, kad teismas leisdamas, skubiai vykdyti sprendim, nepamint iame straipsnyje atveju, gali reikalauti grinimo vykdymo garantij, pvz., depozitas teismo staig. Jei nebus utikrinimo, skolininkas gali nukentti, jei kreditorius perduoda turt kitiems siningiems gijjams. 16.6. Sprendimo vykdymo atidjimas ir idstymas 238 straipsnis. Sprendimo vykdymo atidjimas ir idstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas Primusis byloje sprendim teismas turi teis, dalyvaujani byloje asmen pareikimu ar savo iniciatyva, remdamasis turtine ali padtimi ar kitomis aplinkybmis, sprendimo vykdym atidti ar idstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvark. Nurodytieji klausimai inagrinjami teismo posdyje, praneus dalyvaujantiems byloje asmenims. Taiau i asmen neatvykimas nekliudo isprsti teismui ikelt klausim. Dl teismo nutarties sprendimo vykdymo atidjimo ar idstymo klausimu, taip pat sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimu gali bti duodamas atskirasis skundas. 16.7. Sprendimo vykdymo utikrinimas 237 straipsnis. Sprendimo vykdymo utikrinimas Primusis sprendim teismas gali, dalyvaujani byloje asmen pareikimu ar savo iniciatyva, imtis priemoni nenukreipto skubiai vykdyti sprendimo vykdymui utikrinti pagal taisykles, nustatytas io kodekso dvyliktajame skirsnyje. 16.8. Sprendimo trkum alinimas Sprendimo trkum alinimas priklauso nuo trkum pobdio. Nepagrstumo, neteistumo trkumus gali paalinti tik apeliacin, kasacin instancija, pats pirmosios instancijos teisjas to padaryti negali. Jei trkumai neesminiai, juos gali itaisyti pats sprendim prims teisjas. Neesminiai trkumai gali bti paalinami: 1. itaisant slygikai formalias klaidas, t.y. aikias raymo, aritmetines klaidas (siaurja prasme); 2. priimdamas papildom sprendim, jeigu rezoliucinje dalyje neisprsti tam tikri klausimai, kurie buvo aptarti kitose sprendimo dalyse 3. priimdamas sprendimo iaikinim kai jis dviprasmikas, neaikus ir vykdymo procese su tuo bus susidurta. Visiems punktams bdingas bruoas ie trkumai itaisomi, nekeiiant sprendimo esms. Teismo raymo ir aritmetini klaid itaisymas Jei yra 1 punkte ivardint trkum, galima bet kada ikelti j itaisymo klausim (CPK 230 str.). J gali ikelti teisjas arba byloje dalyvaujantys asmenys. Sprendiama teismo posdyje priimant teismo nutart, kurioje nurodomos klaidos ir j itaisymas. i nutartis tampa neatskiriama sprendimo dalimi. Apie teismo posd praneama bylos alims, taiau j neatvykimas netrukdo teismui inagrinti sprendimo klaidas ir jas itaisyti. Klaidas sprendime galima itaisyti nepriklausomai nuo to ar jis siteisjo ar ne. Kai klaidos pastebimos dar prie paskelbiant sprendim, jos itaisomos prie teisj paraus (240 str. 4 d.). Taisant negalima keisti sprendime nurodytos iiekomos sumos apskaiiavimo tvarkos, datos, nuo kurios priteisiamos periodins imokos, ar taisyti kit klaid, kurios negali bti laikomos mechaninmis raybos ar aritmetinmis klaidomis. 16.9. Papildomo sprendimo primimas Jei yra 2 punkte ivardint trkum, priimamas papildomas sprendimas (CPK 231 str.), sraas yra baigtinis: a) jei teismas neisprend teismo ilaid paskirstymo ir priteisimo klausimo; b) jei teismas, isprends iekovo teis, nenustato, k konkreiai iekovui priteis (sumos, turto) ar nenumat veiksm, kuriuos turi atlikti ar nuo kuri susilaikyti atsakovas (pvz., rezoliucinje dalyje tik nurodyta, kad iekinys yra teinkinamas); c) jei kurios nors i ali reikalavimas nebuvo isprstas, nors ir buvo nagrinjamas, analizuojamas per teismin nagrinjim (pvz., buvo pareiktas iekinys dl tvysts nustatymo ir aliment iiekojimo, o sprendime yra aptariamas tik tvysts nustatymas). Jeigu reikalavimas nebuvo nagrinjamas ir tiriamas teismo posdyje, teismas papildomo sprendimo priimti negali. Papildomas teismo sprendimas gali bti priimamas tik, jeigu teismo sprendimas dar nra siteisjs. Teismas gali priimti papildom sprendim savo iniciatyva arba dalyvaujani byloje asmen praymu. Papildomas sprendimas yra sudedamoji priimto teismo sprendimo dalis, todl jo nuoraai per tris dienas siuniami neatvykusiems posd alims ar tretiesiems asmenims. Priimdamas papildom sprendim teismas taip pat negali keisti pirmojo sprendimo esms. Papildomas sprendimas gali bti skundiamas per 20 dien. Nutartis, kuria teismas atsisako priimti papildom sprendim, gali bti skundiama atskiruoju skundu. Yra AT iaikinimas (2001.04.17). Klausimas, ar 14 dien terminas 231 str. yra naikinamasis? Iekovas kreipsi po met, teismas atnaujino ir praym patenkino. Apygarda atmet sprendim. Kasacija nusprend, kad is 14 dien terminas, nra naikinamasis, j praleidus galim paduoti praym j atnaujinti, jei praleista dl svarbi aplinkybi (CPK VIII skirsnis). 16.10. Sprendimo iaikinimas Spendim galima aikinti, kai atskiros jo dalys ar formuluots yra dviprasmikos ar neaikios. Sprendimas iaikinamas teismo nutartyje, o ji gali bti priimta teismo iniciatyva, taip pat dalyvaujani byloje asmen praymu. Sprendim galima iaikinti, kol jis dar nra vykdytas ir nra pasibaigs terminas, per kur jis gali bti vykdytas priverstinai (CPK 232 str.). statymas nenumato, kad teismas gali kreiptis auktesn instancij. Nutart, kuria teismas atsisako iaikinti sprendim, dalyvaujantys byloje asmenys gali sksti apeliacine tvarka. Sprendimo iaikinimas negali keisti sprendimo esms ir turinio. CPK 232 str. nurodyto sprendimo iaikinimo nereikia painioti su sprendimo turinio iaikinimu i karto paskelbus sprendim teismo posdyje CPK 213 str. Tuo tarpu sprendimas 232 str. nustatyta tvarka iaikinamas jau pasibaigus teisminio nagrinjimo stadijai. 16.11. Teismo sprendimo siteisjimo teisins pasekms Apylinks ir apygardos teism sprendimai siteisja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui (14 dien), jeigu jie nra apsksti. Taip teismo sprendimas tampa juridiniu faktu, kuris sukuria, keiia ar nutraukia tam tikras teiss ir pareigas. Apskundiamas apeliacine tvarka, taiau nepanaikinamas sprendimas siteisja i karto baigus nagrinti byl apeliacinje instancijoje. Apeliacins // http://www.konspektai.cjb.net // 11

// http://www.konspektai.cjb.net // instancijos teismo sprendimas siteisja nuo primimo dienos (CPK 233 str.). Jei apeliacine tvarka sprendimas yra naikinamas, jis niekada nesiteiss. Bus apeliacinio teismo sprendimas. siteisjs teismo sprendimas gyja tokias savybes: I. Vykdytinumas CPK 234 str. numato, kad teismo sprendimai vykdomi jiems siteisjus, iskyrus, kai jie vykdomi skubotai (pagal CPK 235, 236 str. r. aukiau). Vykdomasis ratas bus teiktas iiekotojui tik po siteisjimo. Jeigu skolininkas nevykdo siteisjusio teismo sprendimo savanorikai, pradedamas priverstinio sprendimo vykdymo procesas. II. Privalomumas siteisjs teismo sprendimas tampa privalomas visoms valstybs institucijoms ir pareignams, visiems fiziniams asmenims, monms, organizacijoms (CPK 14 str. 1 d.). Taigi jis galioja visiems ir visoje LR teritorijoje. Vykdytinumas yra svarbus gino alims, jos gyja naujas teises ir pareigas (vykdyti teismo sprendim ir pan.). Privalomumas taikomas visiems asmenims, ne tik alims. Asmenys privalo padti alims gyvendinti j teises, nekliudyti. Pvz., su teismo sprendimu asmuo ateina valstybs institucij ir ji privalo atlikti atitinkamus raus, pvz., sprendimas nutraukti santuok. Bet tai nereikia, kad netraukti byl asmenys negali ginti savo teisi. CPK numato pvz., teis reikti iekin dl nuosavybs teisi gynimo (371(18) str.), tad teismo sprendimas privalomas, bet iki tam tikros ribos. III. Teismo sprendimas gyja res judicata(lot. reikalas isprstas) gali, t.y. alims turi statymo gali. Skiriami tokie res judicata padariniai: a) materialiniai; b) procesiniai. Procesiniai padariniai reikia, kad sprendimo nebegalima apsksti apeliacine tvarka. Viena iimtis susijusi su 14 dien terminu pagal CPK 231 str. (r. aukiau), kuris gali bti atnaujintas pagal CPK 318 str., jei praleistas dl svarbi prieasi pagal. Jei teismas atnaujina termin, tai senas teismo sprendimas praranda savo savybes, atsiradusias po siteisjimo. Atnaujinant terminus reikia elgtis labai atsargiai, reikia galvoti ne tik apie apeliant, bet ir apie kit al, kitus asmenis. Vienaalikai atnaujinti negalima. Teism praktika rodo, kad teism pozicija pastaraisiais metais grietja. Kiekviena svarbi prieastis vertinama atskirai. Liga nra laikoma rimta prieastimi, nes: 1. galjo pasinaudoti apeliacijos teise per atstov, 2. galjo patu atsisti apeliacij pvz., paskutin termino dien patenka kom. Svarbu yra tai, kada kreipsi po atsigavimo. Jei apeliacinje instancijoje priimant sprendim asmuo nedalyvavo, o sprendimas siteisja i karto, reikia atsivelgti. Jeigu teismas paeid savo pareig sustabdyti bylos nagrinjim pagal 239 str., tai bus pagrindas atnaujinti termin. Jei alis teismo sprendim gavo vliau, arba tik po 20 dien po sprendimo primimo, termin taip pat reikia atnaujinti. Materialiniai padariniai. siteisj teismo sprendimas tampa iimtiniu dokumentu. Iimtinumas tai materialinis res judicata principo aspektas, nusakantis, kad ali ginas yra isprstas negrtamai ir jos nebeturi teiss dl tokio gino kreiptis teism ateityje (CPK 233 str. 3 d.). Tapatus iekinys bus arba nepriimamas, arba, jeigu priimtas, byla bus nutraukiama. Res judicata principas turi tam tikras ribas: 1. Subjektins ribos reikia, kad teismo sprendimas yra iimtinis tik gino alims, j pdiniams ir teisi permjams. Kiti asmenys gali reikti iekin ir dl to paties dalyko, ir tuo paiu pagrindu. Taiau reikia turti omenyje, kad skiriamas ne tik fizinis bet ir teisinis asmen tapatumas. Todl sprendimas gali turti res judicata gali ne tik alims bet ir tretiesiems asmenims. Pvz., teismo sprendimas dl asmens teisinio statuso (pvz., pripainimo neveiksniu) ir t.t. 2. Objektins sprendimo iimtinumo ribos apima tik t pat iekinio dalyk ir pagrind. Todl alys gali reikti nauj iekin, jeigu jo dalykas arba pagrindas yra skirtingas. Sprendimas turi iimtinumo savyb tol, kol nra panaikinamas statym nustatyta tvarka. Be to, sprendimo res judicata galia nelieia fakt, atsiradusi primus sprendim. Paaikjus nauj aplinkybi, alys gali kreiptis su praymu perirti sprendim kasacine tvarka, o atsiradus nauj aplinkybi pareikti iekin dl j tarpusavio santyki pakeitimo (CPK 233 str. 5 d.) siteisjs teismo sprendimas gyja prejudicin gali. i savyb reikia, kad siteisjusiu teismo sprendimu nustatyt fakt alys nebegali ginyti kitose bylose. siteisjusio teismo sprendimo prejudicialumas lieia tik toje byloje dalyvavusias alis ir kt. asmenis (CPK 61 str.). Asmenys, kurie nebuvo traukti konkreios bylos nagrinjim, gali kitose bylose ginyti teismo nustatytus faktus. Teismo sprendimo prejudicialumas lieia ne tik alis ir dalyvaujanius byloje asmenis, bet ir teism, bei ginus nagrinjanias institucijas. 16.12. Pirmosios instancijos teismo nutartys Visi procesiniai teismo veiksmai, kuriais byla nra isprendiama i esms, turi bti forminami nutartimis (CPK 247 str.). Be nutarties pirmosios instancijos teismas, bylose dl aliment iiekojimo nesant gino priima nutarim (CPK 312(3) str.). Teismo nutart, kaip ir sprendim, sudaro keturios dalys: angin, apraomoji, motyvuojamoji ir rezoliucin (CPK 248 str.). anginje dalyje nurodoma: nutarties primimo data ir vieta; nutart primusio teismo pavadinimas; teismo sudtis, teismo posdio sekretorius, alys ir kt. dalyvaujantys byloje asmenys; gino dalykas; Apraomojoje dalyje nurodoma: klausimas, kuriuo priimama nutartis; dalyvaujani byloje asmen paaikinimai, jeigu nutartis priimta teismo posdyje ir tie asmenys pateik paaikinimus. Motyvuojamojoje dalyje nurodoma: faktiniai ir teisiniai motyvai, kuriais remdamasis teismas priima nutart. Rezoliucinje dalyje suraoma: priimtas teismo nutarimas svarstomu klausimu, taip pat nutarties apskundimo tvarka ir terminas. Kad nutartis apeliacine tvarka neskundiama, irgi paymima nutartyje. ioje dalyje gali bti nurodomi ir kiti duomenys: pvz., nutartyje grinti pareikim, nurodomas terminas, per kur iekovas turi paalinti trukumus. Ne vis nutari struktra yra i keturi dali. 16.13. Nutari rys Pagal primimo tvark nutartis skirstomos 2 ris: 1. priimamos pasitarimo kambaryje, ir 2. priimamos neieinant pasitarimo kambar. Nutartis, priimama pasitarimo kambaryje, turi bti suraoma, kaip atskiras procesinis dokumentas ir jo turinys privalo atitikti CPK 248 str. reikalavimus. Nutartis, priimama neijus pasitarimo kambar, nra raoma kaip atskiras dokumentas. iuo atveju teismo posdio protokole nurodomas klausimas, kuriuo priimama teismo nutartis, motyvai ir teismo priimtas nutarimas tuo klausimu. // http://www.konspektai.cjb.net // 12

// http://www.konspektai.cjb.net // statymas nevardija, kokias konkreias nutartis privalu priimti pasitarimo kambaryje, o palieka tai sprsti teisjui. CPK 247 str. 3 d. formuluoja tik vertinamj kriterij klausimo nesudtingum ir nustato, kad sprsdamas nesudtingus klausimus, teismas gali priimti nutart, neieidamas pasitarimo kambar pvz., taip priimamos nutartys atidti bylos nagrinjim; dl liudytoj ikvietimo, dl rodym ireikalavimo ir t.t. Pagal sprendiam klausim pobd nutartys gali bti skirstomos ias ris: 1. nutartys, utikrinanios normal bylos nagrinjim ir sprendimo vykdym (nutartys priimamos rengiantis bylos nagrinjimui, nutartys dl nauj asmen traukimo byl, rodym rinkimo ir pan.); 2. nutartys, kuriomis baigiamas sprsti ginas (dl taikos sutarties patvirtinimo, dl iekovo atsisakymo nuo iekinio primimo ir t.t.). 3. nutartys, ukertanios keli tolesnei proceso eigai (dl bylos nutraukimo, dl atsisakymo priimti pareikim) 4. nutartys, baigianios proces, taiau netrukdanios jo pradti ateityje (nutartis palikti pareikim nenagrint ar j grainti). Egzistuoja dar viena specifin nutari ris, atliekanti informacin ir prevencin funkcij. Jeigu teismas nagrindamas byl nustato, kad pareignai, mons ar organizacijos ir pilieiai paeid statymus ar kt. teiss normas, dl i fakt gali priimti atskirj nutart ir pasisti j valdymo institucijoms, moni ar organizacij vadovams (CPK 250 str.). Priimti atskirj nutart teismas turi ir nustats, kad teiss aktas, kurio konstitucingumo nustatymo klausimas nepriklauso KT kompetencijai, prietarauja statymui ar kitam LR Seimo, Prezidento ar Vyriausybs aktui (CPK 11 str. 5 d.). Teismo nutartis teisini padarini sukelia nuo siteisjimo momento. Apeliacine tvarka neskundiamos nutartys siteisja nuo primimo momento. Nutarys, kurios gali bti skundiamos apeliacine tvarka, siteisja, pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui, jeigu jos nra apskundiamos. Apsksta, taiau apeliacins instancijos teismo palikta galioti ir nepanaikinta nutartis siteisja byl inagrinjus apeliacine tvarka. 17 TEMA SUPAPRASTINTAS BYL NAGRINJIMAS 17.1. Teismo sakymo samprata Teismo sakymo institutas yra palyginti naujas. Jis atsirado tik 1998 metais. Iki 1998 met be ypatingosios teisenos kitokio bdo nagrineti bylas nebuvo. Net ir paprastus ginus reikjo nagrinti pagal sudtingas teisminio nagrinjimo bendrasias taisykles. Teismo sakymo institutas yra supaprastintas (sumarinis) civilinis procesas, kurio tvarka nagrinjamos civilins bylos pagal CPK 256 (1) 256 (10) str. Jei byla neatitinka i straipsni reikalavim ginas turi bti nagrinjamas bendraja tvarka. 256 (1) str. slygos: 1) reikalavimas turi bti piniginis dl konkreios pinig sumos priteisimo 2) is piniginis reikalavimas turi bti kils i sutartini prievoli, jei iekinys yra dl alos atlyginimo ar kyla i kvazisutarties io instituto taikyti negalima. 3) piniginis reikalavimas turi bti pagrstas raytiniais rodymais. To paties straipsnio 2 dalis teigia, kad pareikimas dl pinigini sum iiekojimo nebus nagrinjamas, jeigu: 1) pareikjas nra vykds jam priklausanios prievols ar jos dalies ir skolininkas reikalauja j vykdyti; 2) neinoma skolininko gyvenamoji vieta ar darbo vieta arba mons, staigos ar organizacijos buvein; 3) skolininkas pateikia ratu motyvuotus ir statymo nustatytomis rodinjimo priemonmis pagrstus prietaravimus dl pateikto pareikimo. Tais atvejais, kai skolininkas yra usienio pilietis ar usienio juridinis asmuo, io skirsnio nuostatos taikomos tik tarptautini sutari ar ali susitarimo pagrindu. Teismingumas - Pareikimus dl pinigini reikalavim nagrinja skolininko gyvenamosios ar buveins registravimo vietos apylinks teismas. Pareikimus dl didesni kaip 100 tkstani lit pinigini reikalavim pirmja instancija nagrinja apygard teismai. Teismo sakymo instituto privalumai: I) maesnis yminis mokestis; II) nagrinjimas ne odine tvarka; III) teismo sakymas yra vykdytinas dokumentas, bet turi bti dar iduotas vykdomasis ratas; IV) statymas nustato trumpus parengiamuosius veiksmus, terminus, trumpa nagrinjimo termin. Teismo sakymo instituto trkumai: I) jei yra skolininko prietaravimai nebus teismo sakymo, nes tada pareikjas gali pateikti iekin bendra tvarka; II) Per daug griet reikalavim. 17.2. Teismo sakymo idavimo pagrindai ir tvarka Pareikimo forma ir turinys - Pareikimas paduodamas teismui ratu. Pareikime turi bti nurodoma: 1) teismo, kuriam paduodamas pareikimas, pavadinimas; 2) pareikjo pavadinimas, jo gyvenamoji vieta, o jeigu pareikjas yra mon, staiga ar organizacija - buvein; taip pat atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareikim paduoda atstovas; 3) skolininko pavadinimas, jo gyvenamoji ar darbo vieta; jeigu skolininkas yra mon, staiga ar organizacija, - buvein; 4) reikiamo reikalavimo dalykas bei rodymai, pagrindiantys reikiam reikalavim; 5) paaikinimas, jog nra pagrind, nurodyt io kodekso 256 (1) straipsnio antrosios dalies 1 punkte, arba kad reikalavimo teis nepriklauso nuo tam tikr pareikjo veiksm atlikimo; 6) pareikimo pateikimo teismui data; 7) pareikjo ar jo atstovo paraas; 8) pridedam prie pareikimo dokument sraas. Prie atstovo paduodamo pareikimo turi bti pridedamas galiojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo galinimus. Pareikimas pateikiamas teismui su tiek nuora, kiek yra skolinink. Prie pareikimo pridedami raytiniai rodymai, kuriais pareikjas grindia savo reikalavim. Pareikimo primimas - Pareikimo primimo klausim teisjas isprendia priimdamas nutart. Teismas atsisako priimti pareikim, jeigu jis neatitinka io kodekso reikalavim arba u j nesumoktas yminis mokestis. Teismo nutartis atsisakyti priimti // http://www.konspektai.cjb.net // 13

// http://www.konspektai.cjb.net // pareikim yra galutin ir neskundiama, taiau tai neukerta kelio, itaisius trkumus, pateikti nauj pareikim arba pareikti iekin teisme. Teismas gali atsisakyti priimti pareikim, jeigu yra nemanomas prievols vykdymas dalimis, o pareikjas reikalauja dalies prievols vykdymo. Pareikimo primimo klausimas isprendiamas ne vliau kaip per septynias dienas po jo pateikimo teismui dienos. Praneimas skolininkui - Teisjas, prims pareikim, ne vliau kaip per tris dienas jo nuora persiunia kartu su praneimu skolininkui. Praneime turi bti nurodyta: 1) silymas ne vliau kaip per keturiolika dien nuo pareikimo skolininkui teikimo dienos, sumokti pareikjui iiekotinas sumas (skaitant delspinigius bei teismo ilaidas) bei apie sumokjim ratu informuoti teism; 2) praneimas, kad, nevykdius io straipsnio 1 punkto reikalavim, pareikjui bus iduotas teismo sakymas dl iiekojimo vykdymo; 3) informacija apie tai, kad teismui bus perduotas pareikimas nagrinti iekinins teisenos tvarka, jei skolininkas pateiks ratu motyvuotus ir pagrstus prietaravimus dl pateikto pareikimo. Pareikimo ir praneimo teikimas - Pareikimo nuoraas kartu su praneimu siuniamas skolininkui registruotu laiku ar teikiamas per kurjer. Jeigu pareikjas sutinka, teisjas gali duoti jam pareikim ir praneim, kad juos teikt skolininkui. Teismui yra pristatomas skolininko paraas, rodantis pareikimo ir praneimo teikim. Skolininko prietaravimai - Skolininko prietaravimai yra pateikiami teismui ratu. Prietaravim primimo klausim teisjas isprendia priimdamas motyvuot nutart. Teisjas atsisako priimti skolininko prietaravimus, jei jie nemotyvuoti ar nepagrsti statymo nustatytomis rodinjimo priemonmis. Bylos perdavimas nagrinti iekinins teisenos tvarka - Prims skolininko prietaravimus, teismas nutartimi ne vliau kaip per tris dienas po prietaravim gavimo informuoja pareikj, kad is ne vliau kaip per keturiolika dien turi teis pateikti teismui iekinin pareikim, atitinkant io kodekso 146 straipsnio reikalavimus, primokti trkstam yminio mokesio dal, bei iaikina pareikjui io kodekso 150 straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse nurodytas pasekmes. yminis mokestis, sumoktas u io skirsnio nustatyta tvarka paduot pareikim, laikomas yminio mokesio, sumoktino u iekinin pareikim, dalimi. Jeigu pareikjas, gavs teisjo praneim, nevykdo io straipsnio pirmosios dalies reikalavim, pareikimas laikomas nepaduotu ir teisjo nutartimi grinamas pareikjui. i nutartis gali bti skundiama atskiruoju skundu. Grinus pareikjui pareikim io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu atveju, sumoktas yminis mokestis pareikjui negrinamas. Teismo sakymo idavimas - Jeigu skolininkas nepareikia motyvuot ir pagrst prietaravim pareikim nagrinjaniam teismui per io kodekso nurodyt termin, ne vliau kaip per tris dienas, pasibaigus iam terminui, teismas priima teismo sakym. Teismo sakyme nurodoma: 1) idavimo laikas; 2) teismo, idavusio sakym, pavadinimas, teisjo vardas ir pavard; 3) iiekotojo pavadinimas ir adresas; 4) skolininko pavadinimas ir adresas; 5) iiekojimo pagrindas; 6) iiekoma i skolininko pinig suma; 7) pagal sutart iiekom delspinigi dydis; 8) iiekotinas yminio mokesio dydis. sakym pasirao teisjas ir j patvirtina teismo antspaudu. Teismo sakymo nuoraai per tris dienas isiuniami alims. Teismo sakymo idavimo apskundimas - Teismo sakymas gali bti skundiamas atskiruoju skundu io kodekso trisdeimt penktojo skirsnio nustatyta tvarka. TOLIAU EINA KELETAS CPK SKIRSNI APIE KURIUOS NEUSIMENAMA PROGRAMOJE (JIE YRA NAUJI GALIOJA TIK NUO 2001.07.01), BET LAUIKAS PASKAIT MET APIE JUOS KALBJO (NEAIKU TIK KUR JAS PRISKIRTI PRIE YPATINGOSIOS TEISENOS AR PRIE SUPAPRASTINT BYL) BYL DL SANTUOKOS NUTRAUKIMO IR PRIPAINIMO NEGALIOJANIA NAGRINJIMO YPATUMAI Iekinio pareikimo padavimas - Iekinys dl santuokos nutraukimo pareikiamas apylinks teismui pagal atsakovo gyvenamj viet. Iekinys dl santuokos pripainimo negaliojania pareikiamas pagal atsakov ar vieno i j gyvenamj viet. Iekin dl santuokos pripainimo negaliojania turi teis pareikti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.383.40 straipsniuose, taip pat prokuroras Civilinio kodekso numatytais atvejais. Pareikimas nutraukti santuok abiej sutuoktini bendru sutikimu arba vieno sutuoktinio pareikimu nagrinjamas ypatingosios teisenos tvarka. Bylos nagrinjimas - Kai iekovas, gavs aukim, bet nepras nagrinti byl jam nesant, be svarbi prieasi neatvyksta teismo posd, teismas iekinio pareikim palieka nenagrint. Kai atsakovas, gavs aukim, bet nepras byl nagrinti jam nesant, be svarbi prieasi neatvyksta teismo posd, teismas byl nagrinja i esms. Teismas gali pripainti atsakovo atvykim btinu. Jeigu iuo atveju atsakovas neatvyksta teismo posd dl prieasi, kurias teismas pripasta nesvarbiomis, jam skiriama bauda iki penki imt lit ir jis priverstinai atvesdinamas. Nagrindamas santuokos nutraukimo byl, teismas imasi priemoni sutuoktiniams sutaikyti ir turi teis atidti bylos nagrinjim, paskirdamas sutuoktiniams termin susitaikyti. Sutuoktiniams susitaikyti skiriamo termino bendra trukm negali bti ilgesn nei ei mnesiai. Paskyrus susitaikymo termin, bylos nagrinjimas sustabdomas. Byla atnaujinama, prajus teismo nustatytam terminui, vieno i sutuoktini praymu. Pareikimas paliekamas nenagrintas nekvieiant ali, jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradios n vienas i sutuoktini nereikalauja nutraukti santuokos. Terminas susitaikyti nra skiriamas, jeigu sutuoktini taikymas gali pakenkti reikalaujanio nutraukti santuok sutuoktinio arba sutuoktinio nepilnamei vaik interesams. Apie susitaikym alys pranea teismui. Raytinis ali pareikimas pridedamas prie bylos, o odinis pareikimas raomas teismo posdio protokol ir ali pasiraomas. Gavs ali pareikim, teismas nutartimi byl nutraukia. Teismo nutartys dl bylos atidjimo ir nutraukimo alims susitaikius neskundiamos. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir isaugoti eim nebemanoma. Teismas santuok pripasta negaliojania, nustaius nors vien i santuokos pripainimo negaliojania pagrind. Teismo sprendimas - Priimdamas sprendim nutraukti santuok, teismas privalo isprsti pareiktus reikalavimus dl nepilnamei vaik ilaikymo ir j gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio ilaikymo ir turto padalijimo. Pripaindamas santuok negaliojania, teismas turi isprsti nepilnamei vaik ir siningo sutuoktinio ilaikymo, taip pat nepilnamei vaik // http://www.konspektai.cjb.net // 14

// http://www.konspektai.cjb.net // gyvenamosios vietos nustatymo klausimus. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo j nutraukti siteisjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuok ar pripainti santuok negaliojania siteisjimo dienos privalo isisti sprendimo nuora teismo buvimo vietos civilins metrikacijos staigai, kad i registruot santuokos nutraukimo fakt. Teismas privalo per tris darbo dienas po teismo sprendimo, kuriuo santuoka pripainta negaliojania, siteisjimo dienos isisti sprendimo nuora santuok registravusiai civilins metrikacijos staigai. Sutuoktini gyvenimas skyrium (separacija) - Pareikimai dl sutuoktini gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinjami ta paia tvarka, atsivelgiant Civilinio kodekso nustatytus ypatumus. BYL DL TVYSTS NUSTATYMO NAGRINJIMO YPATUMAI Iekinio pareikimo padavimas - Teismas io skirsnio nustatyta tvarka nagrinja byl dl tvysts nustatymo tik esant ginui tarp ali. Iekinio pareikim dl tvysts nustatymo gali paduoti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.147 straipsnyje. Iekinys pareikiamas atsakovo arba iekovo gyvenamosios vietos apylinks teismui. Iekinio pareikimo turinys - Be io kodekso 146 straipsnio antrojoje dalyje nurodyt duomen, iekinio pareikime turi bti nurodomi duomenys apie vaik (vardas, pavard, gimimo data, gyvenamoji vieta), kai iekin paduoda ne pats vaikas. ali dalyvavimas teismo posdyje - Kai iekovas, gavs aukim, be svarbi prieasi neatvyksta teismo posd, teismas iekinio pareikim palieka nenagrint. Atsakovo dalyvavimas teismo posdyje yra btinas. Kai atsakovas, gavs aukim, be svarbi prieasi neatvyksta teismo posd, jam skiriama iki penki imt lit bauda ir jis priverstinai atvesdinamas. Bylos nagrinjimas - Pagrindas tvystei nustatyti yra moksliniai rodymai (ekspertiz). Jei atsakovas atsisako ekspertizs, teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, gali atsakovo atsisakym vertinti kaip tvysts rodym. Jei alys atsisako ekspertizs, pagrindas tvystei nustatyti gali bti rodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tvyst: bendras vaiko motinos ir spjamo vaiko tvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko aukljimas ar ilaikymas, rodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripaino tvyst, ir kiti rodymai. Teismas isiaikina, ar vaikas, kuriam yra suj deimt met ir kuris nra iekovas byloje, sutinka, kad atsakovas bt pripaintas jo tvu. Sutikimas turi bti ireiktas ratu. Nagrinjant ginus dl tvysts nustatymo, privalo dalyvauti valstybin vaiko teisi apsaugos institucija. Bylos nutraukimas - Jeigu atsakovas kreipsi civilins metrikacijos staig su pareikimu dl tvysts pripainimo ir civilins metrikacijos staiga registruoja atsakov vaiko tvu, tai teismas, pateikus tvysts pripainimo liudijim, byl dl tvysts nustatymo nutraukia. Tvysts nustatymas mirus spjamam vaiko tvui - Jeigu mirta spjamas vaiko tvas, kol teisme nebuvo pradta nagrinti byla dl tvysts nustatymo, teismas nagrinja tvysts nustatymo byl io kodekso dvideimt etojo skirsnio nustatyta tvarka. Jeigu mirta spjamas vaiko tvas, kai teisme buvo pradta nagrinti byla dl tvysts nustatymo, teismas iekinio pareikim palieka nenagrint ir iaikina iekovui teis kreiptis teism io kodekso dvideimt etojo skirsnio nustatyta tvarka, iskyrus atvejus, kai yra kils ginas. Teismo sprendimas - Nustaius tvyst, teismas atsakov pripasta vaiko tvu, o vaik atsakovo vaiku. Teismas, prims sprendim nustatyti tvyst, privalo, siteisjus sprendimui, per tris darbo dienas nusisti sprendimo nuora civilins metrikacijos staigai, registravusiai vaiko gimim, kad i registruot tvysts nustatym. BYL DL TVYSTS (MOTINYSTS) NUGINIJIMO NAGRINJIMO YPATUMAI Iekinio pareikimo padavimas - Iekinio pareikim dl tvysts (motinysts) nuginijimo gali paduoti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.151 straipsnyje. Iekinys pareikiamas atsakovo gyvenamosios vietos apylinks teismui. Iekinio pareikimo turinys - Be io kodekso 146 straipsnio antrojoje dalyje nurodyt duomen, iekinio pareikime turi bti nurodoma, kada iekovas suinojo apie ginijamus duomenis vaiko gimimo rae arba kada paaikjo aplinkybs, duodanios pagrind teigti, kad duomenys neatitinka tikrovs. Pasiruoimas bylai - Teismas, ruodamasis nagrinti byl, ireikalauja i civilins metrikacijos staigos pareikimus ir kit mediag, pagal kuri iekovas buvo raytas vaiko tvu (motina). Privalomas dalyvavimas procese - Nagrinjant ginus dl tvysts (motinysts) nuginijimo, privalo dalyvauti valstybin vaiko teisi apsaugos institucija. Teismo sprendimas - Teismas, prims sprendim, kuriuo nuginyta tvyst (motinyst), privalo, siteisjus teismo sprendimui, per tris darbo dienas nusisti sprendimo nuora civilins metrikacijos staigai, registravusiai vaiko gimim. BYL DL TV VALDIOS APRIBOJIMO NAGRINJIMO YPATUMAI Iekinio pareikimo padavimas - Iekinio pareikim dl vaiko atskyrimo nuo tv (tvo ar motinos), taip pat dl laikino ar neterminuoto tv valdios apribojimo gali paduoti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.182 straipsnyje. Iekinys pareikiamas vieno ar abiej tv, nuo kuri siekiama atskirti vaikus ar kuri valdi siekiama apriboti, gyvenamosios vietos apylinks teismui. Vieno i vaiko tv ar globjo (rpintojo), su kuriuo kartu gyvena nepilnameiai vaikai, iekinio pareikimas gali bti paduotas iekovo gyvenamosios vietos apylinks teismui. Tv valdios apribojimo pagrindai - Tv valdi vaikams teismas turi teis apriboti tik Civilinio kodekso treiojoje knygoje numatytais pagrindais. Iekinio pareikimo turinys - Be io kodekso 146 straipsnio antrojoje dalyje numatyt duomen, iekinio pareikime turi bti nurodytas tv valdios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tv (tvo ar motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys rodymai, nurodytas asmuo ar vaik staiga, kuriems vaikas bus perduotas iekinio patenkinimo atveju. Pasiruoimas bylai - Teismas, ruodamasis nagrinti byl, paveda valstybinei vaiko teisi apsaugos institucijai pateikti ivad dl gino.Atsivelgdamas pareikimo pagrind, teisjas ireikalauja i atitinkam institucij duomenis, patvirtinanius ar paneigianius pareikime nurodytas aplinkybes. Bylos nagrinjimas - Vaiko, kuriam yra suj keturiolika met, pareikimas dl sutikimo ar nesutikimo su iekiniu turi bti ireiktas ratu arba raomas teismo posdio protokol ir vaiko pasiraomas. Teismas iklauso vaiko, galinio suformuluoti savo poir, nuomon ir tai atsivelgia. Jeigu iekovo nurodytu pagrindu iekinys negali bti patenkintas, bet nagrinjant byl teismas nustato kitas aplinkybes, dl kuri iekinys gali bti patenkintas, gavs valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos ivad, teismas iekin patenkina. // http://www.konspektai.cjb.net // 15

// http://www.konspektai.cjb.net // Teismo sprendimas - Teismo sprendimu tv (ar vieno i j) valdia vaikams apribojama arba iekinys atmetamas. Iekin patenkinus, vaikas perduodamas asmeniui arba vaik globos (rpybos) staigai, nurodytiems iekinio pareikime arba valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos ivadoje. Jei nra valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos sutikimo perduoti vaik asmeniui ar vaik staigai, nurodytiems iekinio pareikime, teismas pareigoja valstybin vaiko teisi apsaugos institucij pasirpinti vaiko gyvenimo ir ilaikymo slygomis. Prims sprendim apriboti tv valdi ar atskirti vaik nuo tv, teismas tuo paiu sprendimu nustato vaikui nuolatin glob (rpyb) ir jo gyvenamj viet. Tv valdios apribojimo panaikinimas ar tv valdios apribojimo bdo pakeitimas kitu - Vaiko atskyrimas nuo tv (tvo ar motinos) panaikinamas inykus aplinkybms, dl kuri vaikas buvo nuo tv atskirtas. Tv valdios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali bti panaikinamas, jeigu rodoma, kad tvai (tvas ar motina) pakeit savo elges ir gali auklti vaik, ir jei tv valdios apribojimo panaikinimas neprietarauja vaiko interesams. Jei aplinkybs pasikeit, taiau nra pakankamo pagrindo visikai panaikinti neterminuot tv valdios apribojim, jis gali bti pakeistas laikinu apribojimu. Jei paaikja, kad panaikinus tv valdios laikin ar neterminuot apribojim lieka slygos, dl kuri vaikas negali gyventi kartu su tvais, tv valdios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali bti pakeistas vaiko atskyrimu nuo tv. Jei atskirti nuo vaik tvai (tvas ar motina) savo valdi naudoja prieingai vaik interesams, jiems gali bti taikomas laikinas ar neterminuotas tv valdios apribojimas. Tv valdios apribojim galima panaikinti tik tuo atveju, kai vaikas nra vaikintas. Teismai, nagrinjantys bylas dl tv valdios apribojimo panaikinimo ar valdios bdo pakeitimo - Bylas dl tv valdios apribojimo panaikinimo ar valdios bdo pakeitimo nagrinja vaiko gyvenamosios vietos apylinks teismas. 18 TEMA YPATINGOJI TEISENA

18.1. Ypatingosios teisenos esm; 18.2. Ypatingosios teisenos skirtumas nuo iekinins teisenos ir byl, kylani i administracini teisini santyki, teisenos. Kai byloje nra dviej gino ali, turini prieingus interesus, nra gino dl teiss, teismas neturi tikrinti kit asmen veiksm teistumo ir pagrstumo, bylos gali bti nagrinjamos pagal supaprastint tvark. Normos, reguliuojanios supaprastint ne gino byl nagrinjim, sudaro ypatingosios teisenos institut. Esminiai ypatingosios teisenos ir kit civilinio proceso teisen skirtumai yra: 1) tai vienaal teisena. Byl pradeda pareikjas, kurio teisi niekas nra paeids ir neginija. is asmuo prao teismo sprendimu patvirtinti tam tikrus faktus, o priimto sprendimo pagrindu jis gyja galimyb realizuoti savo subjektin teis. 2) Ypatingoji teisena negino teisena. Kadangi nra asmen, ginijani pareikjo teises, teismui nereikia sprsti netgi teiss gynimo klausimo. Pati subjektin teis nra paeista, o teismas savo sprendimu tik apsaugo subjektin teis ir sudaro reikiamas slygas jai realizuoti. Todl kartais i teisena dar vadinama apsaugine teisena. ie pagrindiniai ypatingosios teisenos slygoja kitus jos ypatumus: ypatingojoje teisenoje nra treij asmen instituto, nra iekinio ir prieiekinio, taikos sutarties institut; teismas nagrindamas ias bylas savo sprendimu netaiko sankcij, o apsiriboja tik pareikjo praymo isprendimu. CPK 1 str. 2 dalis numato, kad ypatingosios teisenos bylos nagrinjamos pagal bendras civilinio proceso taisykles, iskyrus iimtis, nustatytas CPK bei kit LR statym. Kiekviena ypatingosios teisenos byl kategorija yra labai savita, todl nemanoma sukurti ypatingosios teisenos taisykli, bendr visoms teisenos byloms. Dl ios prieasties keikvienai ypatingosios teisenos byl kategorijai yra skirtas atskiras CPK skirsnis. Sutinkamai su CPK 270 str., ypatingosios teisenos tvarka nagrinjamos bylos: 1) dl turini juridin reikm fakt nustatymo; 2) dl fizinio asmens pripainimo neinia kur esaniu ir fizinio asmens paskelbimo mirusiu; 3) dl fizinio asmens pripainimo neveiksniu arba ribotai veiksniu; 4) dl skund, paduodam dl notar ir notarinius veiksmus atliekani staig pareign veiksm, isprendimo; 5) dl civilins metrikacijos ra neteisingumo nustatymo; 6) dl turto pripainimo beeimininkiu; 7) dl teisi pagal prarastus pareiktinius dokumentus atstatymo (aukiamoji teisena); 8) dl vaikinimo; 9) dl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkrimo; 10) dl aliment nepilnameiams vaikams iiekojimo, kai nra gino; 11) dl nepilnameio pripainimo visikai veiksniu (emancipacijos); 12) dl globos (rpybos); 13) dl teismo leidim idavimo, pareikim ar fakt patvirtinimo; 14) dl santuokos nutraukimo abiej sutuoktini sutikimu ar vieno sutuoktinio pareikimu; 15) dl nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat fakto nustatymo. is sraas yra baigtinis Ypatingosios teisenos byl nagrinjimo tvarka. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinja pagal io kodekso taisykles su iimtimis ir papildymais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos statymai. Ypatingosios teisenos bylas, iskyrus dl aliment nepilnameiams vaikams, kai nra gino, iiekojimo, teismas nagrinja, pranes pareikjui ir suinteresuotiems asmenims, valstybins valdios ar valdymo institucijoms, monms, staigoms ar organizacijoms. Jeigu, nagrinjant byl ypatingosios teisenos tvarka, kyla ginas, dl teiss, nagrintinas iekinins teisenos tvarka, teismas pareikim palieka nenagrint ir iaikina suinteresuotiems asmenims, kad jie turi teis pareikti iekin bendrais pagrindais. 18.3. Ypatingosios teisenos atskir byl kategorij nagrinjimo procesiniai ypatumai 1) TURINI JURIDIN REIKM FAKT NUSTATYMAS Teismo nagrinjamos bylos dl turini juridin reikm fakt nustatymo. Byla dl juridinio fakto nustatymo inybinga teismui, jeigu: // http://www.konspektai.cjb.net // 16

// http://www.konspektai.cjb.net // 1) faktas, kur suinteresuotas asmuo prao nustatyti, yra juridinis, t.y. jeigu jis sukels tam tikras teisines pasekmes pareikjui ir jeigu, j nustaius, pareikjas gis tam tikr subjektin teis, gals realizuoti jau egzistuojani teis ar kitokiu bdu pasikeis jo teisinis statusas. Jeigu praoma nustatyti fakt, kuris nra juridinis, teisjas turi atsisakyti priimti tok pareikim, o jeigu byla jau yra ikelta, teismas turi j nutraukti. Prayti nustatyti juridin fakt gali tik tas asmuo, kurio asmenini ar turtini teisi atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas priklauso nuo to juridinio fakto; 2) juridiniam faktui statymas nra numats kitokios, t.y neteismins, nustatymo tvarkos. Jei juridinis faktas turi bti nustatomas administracine ar kitokia neteismine tvarka, teisjas privalo atsisakyti priimti pareikim, o jeigu byla jau yra ikelta, teismas turi j nutraukti; 3) juridinio fakto nustatymui statymas numato privalom iankstin neteismin io klausimo sprendimo tvark. Esant tokiai statymo nustatytai slygai, pareikimas gali bti priimamas tik tuomet, jeigu pareikjas laiksi iankstins neteismins klausimo sprendimo tvarkos. Teismas nustato faktus, nuo kuri priklauso asmen arba organizacij asmenini ar turtini teisi atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas. Teismas nagrinja bylas: 1) dl giminysts santyki nustatymo; 2) dl asmens ilaikymo fakto nustatymo; 3) dl gimimo, vaikinimo, santuokos, ituokos ir mirties registravimo fakto nustatymo; 4) dl buvimo faktiniuose santuokiniuose santykiuose fakto nustatymo statymo numatytais atvejais, jeigu santuoka negali bti registruota civilins metrikacijos organuose dl to, kad vienas i sutuoktini yra mirs; 5) dl nustatymo fakto, kad teis nustatantys dokumentai, iskyrus patvirtinanius priklausym partijoms, politinms ar visuomeninms organizacijoms, karinius dokumentus, pas ir civilins metrikacijos staig duodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavard ar tvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens pase ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tvo vardu; 6) dl pastato, ems ar miko valdymo nuosavybs teise fakto nustatymo; 7) dl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo; 8) dl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybmis fakto nustatymo, jeigu civilins metrikacijos organai atsisako registruoti mirties vyk; 9) dl palikimo primimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo; 10) dl deputato smoningo bendradarbiavimo su kit valstybi specialiosiomis tarnybomis fakto nustatymo; 11) dl vaikinimo fakto nustatymo, kai faktiki tviai vaikinimo juridikai nra formin, jeigu io fakto nustatymas susijs su nuosavybs teiss ems sklyp ar mik atstatymu; 12) dl asmen neteisto ikeldinimo i vien Lietuvos vietovi kitas Lietuvos vietoves 1951-1952 metais fakto nustatymo; 13) dl dalyvavimo rezistencijos briuose, taip pat iveimo priverstiniams darbams, buvimo getuose bei kitose laisvs atmimo vietose, maamei buvimo faistinse prievartinio kalinimo vietose Antrojo pasaulinio karo metais fakto ir trukms nustatymo; 14) dl nustatymo fakto, kad pretendentas bti kandidatu Respublikos Prezidentus ar kandidatas Respublikos Prezidentus duomen anketoje nuslp ar neteisingai nurod duomenis apie savo darb, mokymsi ar bendradarbiavim su SSRS ar buvusi sovietini respublik vidaus reikal, valstybs saugumo, valgybos ir kontrvalgybos struktromis (NKVD, NKGB, MGB, KGB, GRU ir kt.) bei kit usienio valstybi atitinkamomis tarnybomis (struktromis); 15) dl kitoki turini juridin reikm fakt nustatymo, jeigu statymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. iose bylose nra iekov, atsakov, o yra tik pareikjas. Slygos, reikalingos turintiems juridin reikm faktams nustatyti - Teismas nustato turinius juridin reikm faktus tiktai tada, kai pareikjas negali kitokia tvarka gauti reikiam dokument, patvirtinani tuos faktus, arba kai negalima atstatyti prarast dokument. Pareikimo padavimas - Bylose dl turini juridin reikm fakt nustatymo pareikimai paduodami pareikjo gyvenamosios vietos apylinks teismui, iskyrus bylas dl pastato, ems ar miko valdymo nuosavybs teise, palikimo primimo ir palikimo atsiradimo vietos bei vaikinimo, kai faktiki tviai vaikinimo juridikai nra formin, fakt nustatymo. iose bylose pareikimai paduodami atitinkamai pastato, ems ar miko buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindins jo dalies buvimo vietos apylinks teismui. Pareikimo turinys - Pareikime turi bti nurodoma, kuriam tikslui reikia pareikjui nustatyti t fakt, nurodomos prieastys, dl kuri negalima gauti ar atstatyti dokument, patvirtinani t fakt, nurodomi rodymai, patvirtinantys fakt, taip pat patvirtinantys, kad pareikjas negali gauti reikiam dokument arba kad negalima atstatyti prarast dokument. Teismo sprendimas - Tais atvejais, kada teismas pripasta fakt esant nustatyt, jis turi sprendime nurodyti, kuriam tikslui faktas nustatytas, taip pat turi nurodyti rodymus, kuriais remiantis faktas pripaintas nustatytu. siteisjs teismo sprendimas nustatyti fakt, kuris turi bti registruotas civilins metrikacijos organuose arba formintas kituose organuose, yra pagrindas fakt ten registruoti arba forminti, taiau neatstoja t organ duodam dokument. NUOSAVYBS TEISS GIJIMO PAGAL GYJAMJ SENAT FAKTO NUSTATYMAS Pareikimo padavimas - Pareikim dl nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat fakto nustatymo gali paduoti asmuo, kuris siekia gyti nuosavyb gyjamosios senaties pagrindu pareikjo gyvenamosios vietos ar buveins apylinks teismui. Jeigu siekiama gyti nuosavybs teis nekilnojamj daikt, tai pareikimas paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinks teismui. Pareikimo turinys - Pareikime dl nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat turi bti nurodyta: 1) daiktas, kur siekiama gyti nuosavybs teis gyjamosios senaties bdu; 2) daikto valdymo termin apskaiiavimas; 3) kad pareikjas yra siningas ir teistas valdytojas; 4) kad valdymas vis laikotarp buvo atviras ir nepertraukiamas; 5) kad nra Civiliniame kodekse nurodyt apribojim gyti daikt nuosavybn gyjamosios senaties bdu. Pasiruoimas bylai - Prims pareikim, teisjas priima nutart paskelbti pareikjo gyvenamosios vietos ar buveins vietiniame laikratyje ir centriniame laikratyje apie bylos dl nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat fakto nustatymo iklim ir nagrinjim. Laikratyje skelbiama pareikjo lomis. Skelbime turi bti nurodyta teismas, nagrinjantis byl, // http://www.konspektai.cjb.net // 17

// http://www.konspektai.cjb.net // pareikjas (vardas, pavard, o jei pareikjas yra juridinis asmuo, pavadinimas), daiktas, kur praoma pripainti nuosavybs teis, pasilymas ne vliau kaip per keturiolika dien suinteresuotiems asmenims kreiptis su pareikimais teism dl j traukimo dalyvauti procese, bylos nagrinjimo data, laikas ir vieta. Bylos nagrinjimas - Jeigu iki teismo posdio dienos nra ginijamas valdymo siningumas, teistumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas raytinio proceso tvarka patenkina praym. Jeigu iame straipsnyje nurodytos slygos yra ginijamos, teismas nagrinja byl odinio proceso tvarka. 2) ASMENS PRIPAINIMAS NEINIA KUR ESANIU IR ASMENS PASKELBIMAS MIRUSIU Pareikim dl fizinio asmens pripainimo neinia kur esaniu arba jo paskelbimo mirusiu gali paduoti asmenys, kuri teisms ar pareigoms toks pripainimas ar paskelbimas gali turti takos. Paprastai suinteresuotais asmenimis aptariamose bylose yra asmenys, susij su dingusiu asmeniu tam tikrais teisiniais santykiais: sutuoktinis, vaikai, kiti giminaiiai, ilaikytiniai, kurie paskelbus asmen mirusiu, gyt teis palikim arba teis gyvenamj patalp; kiti kins bendrijos nariai, dingus kuriam nors bendrijos nariui; asmenys privalantys mokti dingusiajam tam tikras periodines imokas iki gyvos galvos, pvz. alos atlyginim; taip pat prokuroras. Paskelbti asmen mirusiu galima ir prie tai jo nepripainus neinia kur esaniu, todl teisjas negali atsisakyti priimti pareikim, kuriuo praoma paskelbti asmen mirusiu motyvuojant, kad tas asmuo nra pripaintas neinia kur esaniu. Pareikimo padavimas - Pareikim dl asmens pripainimo neinia kur esaniu arba dl asmens paskelbimo mirusiu suinteresuoti asmenys ar prokuroras paduoda pareikjo gyvenamosios vietos apylinks teismui. Pareikimo turinys - Pareikime turi bti nurodyta, dl ko pareikjui reikia pripainti fizin asmen neinia kur esaniu arba paskelbti fizin asmen mirusiu, taip pat idstytos aplinkybs, patvirtinanios fizinio asmens buvim neinia kur, arba aplinkybs, sudariusios dingusiajam be inios fiziniam asmeniui mirties grsm ir leidianios spti, jog jis uvs dl nelaimingo atsitikimo. Pareikime turi bti duomenys, kurie asmenys (giminaiiai, bendradarbiai ir pan.) gali suteikti ini apie nesantj. rodym pateikimas, rinkimas ir pasiruoimas bylai - Prie pareikimo turi bti pridti raytiniai rodymai i paskutins inomos nesaniojo gyvenamosios ir darbo vietos, policijos, patvirtinantys ini apie j buvim arba nebuvim. Prims pareikim, teisjas pareikim padavusio asmens praymu ar savo iniciatyva skiria nesanio asmens turto laikinj administratori arba imasi kit priemoni nesaniojo turtui apsaugoti bei tvarkyti, taip pat duoti i to turto l ilaikyti nesaniojo ilaikytiniams, kuriuos jis pagal statym privaljo ilaikyti. Nesanio asmens turto laikinasis administravimas skiriamas iki teismo sprendimo ioje byloje siteisjimo. Prims pareikim, teisjas priima nutart paskelbti vietiniame laikratyje apie bylos dl fizinio asmens pripainimo neinia kur esaniu arba fizinio asmens paskelbimo mirusiu iklim. Laikratyje skelbiama pareikjo lomis. Bylos nagrinjimas - Jeigu per tris mnesius nuo paskelbimo laikratyje dienos negaunama tikr ini apie asmens, dl kurio pripainimo neinia kur esaniu arba paskelbimo mirusiu ikelta byla, buvimo viet, teisjas skiria byl nagrinti. Pasibaigus terminui, nustatytam io straipsnio pirmojoje dalyje, teismas inagrinja byl per terminus, nustatytus io kodekso 121 straipsnyje, aukdamas pareikj, kitus suinteresuotus bylos baigtimi asmenis ir pareikime nurodytus liudytojus. Teismo sprendimas - Teismas, pripains fizin asmen neinia kur esaniu, savo sprendimu paskiria to asmens turto administratori. Jeigu teismo nutartimi buvo paskirtas laikinasis turto administratorius, tai teismas, prims sprendim pripainti asmen neinia kur esaniu, nauja nutartimi paskiria nuolatin turto administratori. siteisjs teismo sprendimas paskelbti asmen mirusiu yra pagrindas teismo buveins vietos civilins metrikacijos organui rayti civilins metrikacijos knyg mirties ra, taip pat yra pagrindas globos ir rpybos organui, jeigu yra reikalas, steigti paskelbto mirusiu asmens turtui glob. Pripainto neinia kur esaniu arba paskelbto mirusiu asmens atvykimo ar jo buvimo vietos paaikjimo pasekms Jeigu pripaintas neinia kur esaniu arba paskelbtas mirusiu asmuo atvyksta ar paaikja jo buvimo vieta, teismas, kuris buvo prims sprendim pripainti asmen neinia kur esaniu arba paskelbti mirusiu, nauju sprendimu panaikina pirmiau priimt sprendim ir nustatyt asmens turto administravim. siteisjus naujam teismo sprendimui, jo nuoraas pasiuniamas civilins metrikacijos staigai mirties raui anuliuoti. 3) ASMENS PRIPAINIMAS NEVEIKSNIU ARBA RIBOTAI VEIKSNIU Fizinio asmens pripainimas neveiksniu ar ribotai veiksniu sukelia iam asmeniui labai reikmingas teisines pasekmes. Dl ios prieasties CPK numato palyginti siaur asmen, turini teis paduoti pareikim teismui dl kito asmens pripainimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, rat. Byla dl fizinio asmens pripainimo neveiksniu dl psichins ligos ar silpnaprotysts gali bti pradedama pagal jo sutuoktinio, tv, pilnamei vaik, globos (rpybos) institucijos arba prokuroro pareikim. Byla dl fizinio asmens, piktnaudiaujanio alkoholiniais grimais, narkotikais, narkotinmis ar toksinmis mediagomis, pripainimo ribotai veiksniu gali bti pradta pagal jo sutuoktinio, tv, pilnamei vaik, globos (rpybos) institucijos ar prokuroro pareikim. Pareikimas dl fizinio asmens pripainimo neveiksniu arba ribotai veiksniu paduodamas to asmens gyvenamosios vietos apylinks teismui, o jeigu asmuo yra psichiatrinje gydymo staigoje - gydymo staigos buveins vietos apylinks teismui. Pareikimo turinys - Pareikime dl asmens pripainimo neveiksniu turi bti idstomos aplinkybs, rodanios psichin sutrikim, dl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksm reikms ar valdyti j. Pareikime dl fizinio asmens pripainimo ribotai veiksniu turi bti idstytos aplinkybs, rodanios, kad asmuo piktnaudiauja alkoholiniais grimais, narkotikais, narkotinmis ar toksinmis mediagomis. Pasiruoimas bylai - Jeigu yra pakankamai duomen apie fizinio asmens psichin lig ar silpnaprotyst, teisjas, ruodamasis bylos teisminiam nagrinjimui, psichinei bsenai nustatyti teismo nutartimi skiria fizinio asmens teismo psichiatrin ekspertiz ir ireikalauja kitus dokumentus, apibdinanius jo sveikatos bkl. Jeigu fizinis asmuo aikiai vengia teismo psichiatrins ekspertizs, teismas, posdyje dalyvaujant psichiatrui, gali priimti nutart priverstinai nusisti fizin asmen teismo psichiatrinei ekspertizei padaryti. i nutart vykdo policija. Bylos nagrinjimas - Byl dl asmens pripainimo neveiksniu arba ribotai veiksniu teismas nagrinja, btinai dalyvaujant globos ir rpybos institucijos atstovui. Asmuo, dl kurio pripainimo neveiksniu arba ribotai veiksniu nagrinjama byla, aukiamas teismo posd, jeigu tai galima, atsivelgiant jo sveikatos bkl. Teismo ilaidos, susijusios su inagrinjimu bylos dl asmens pripainimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, padengiamos i valstybs l. Jeigu teismas nustato, jog eimos nariai veik nesiningai, siekdami, kad inomai nepagrstai bt atimtas arba apribotas asmens veiksnumas, tai iieko i j visas teismo ilaidas. Teismo sprendimas - Teismas, prims sprendim pripainti asmen neveiksniu ar ribotai veiksniu, savo iniciatyva privalo pradti bylos dl globos (rpybos) iam asmeniui nustatymo, globjo (rpintojo) paskyrimo nagrinjim nustatyta tvarka. Teismas, // http://www.konspektai.cjb.net // 18

// http://www.konspektai.cjb.net // pripains asmen ribotai veiksniu, savo sprendime gali nustatyti, kad rpintojo sutikimas reikalingas sudaryti ir sandoriams, kurie nenumatyti Civilinio kodekso 2.11 straipsnio 2 dalyje. Pasveikusio asmens pripainimas veiksniu - Jeigu pripaintas neveiksniu asmuo pasveiksta arba ymiai pagerja jo sveikatos bkl, teismas, globjo, taip pat aukiau ivardyt asmen pareikimu, remdamasis atitinkama teismo psichiatrins ekspertizs ivada, priima sprendim pripainti pasveikusj veiksniu. Jeigu asmuo nustoja piktnaudiauti alkoholiniais grimais, narkotikais, narkotinmis ar toksinmis mediagomis, teismas pagal paties asmens, taip pat aukiau numatyt asmen pareikim priima sprendim panaikinti asmens veiksnumo apribojim ir jam paskirt rpyb. Teismo sprendimo nuoraas pasiuniamas globos ir rpybos institucijai asmens globai arba rpybai panaikinti. 4) SKUND DL NOTAR IR ATLIEKANI NOTARINIUS VEIKSMUS ORGAN VEIKSM ISPRENDIMAS Savo teisine prigimtimi ios bylos yra gino bylos, todl ateityje jos turt bti nagrinjamos ne ypatingosios teisenos, o gino teisenos tvarka. iuose ginuose yra dvi alys asmuo, kuris mano, kad notarinis veiksmas atliktas neteistai, todl yra paeistos jo teiss, ir notaras ar kitas pareignas, atliks t veiksm, taiau manantis, kad veiksmas yra tliktas teistai. Skundo padavimas - Suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarin veiksm yra neteisingas, turi teis dl to paduoti skund apylinks teismui pagal notarinio veiksmo atlikjo buvimo viet. Skundas dl pareign, ivardyt Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 68 ir 582 straipsniuose, neteisingai patvirtint testament bei galiojim arba atsisakymo juos patvirtinti paduodamas apylinks teismui pagal atitinkamos ligonins, kitos stacionarins gydymoprofilaktikos staigos, sanatorijos, seneli ir invalid nam, ekspedicijos, karo ligonins, karins gydymo staigos, karinio dalinio, junginio, karo mokyklos, laisvs atmimo vietos buvimo viet, o skundas dl jr laivo arba vidaus plaukiojimo laivo, plaukiojanio su Lietuvos Respublikos vliava, kapitono neteisingai patvirtinto testamento arba atsisakymo j patvirtinti paduodamas apylinks teismui pagal laivo priraymo uosto viet. Skundas apylinks teismui paduodamas per deimties dien termin, skaiiuojam nuo tos dienos, kada pareikjas suinojo apie atlikt notarin veiksm arba atsisakym atlikti tok veiksm. is terminas nra naikinamasis. Jo praleidimas nra pagrindas atsisakyti priimti skund. Pripains termino praleidimo prieastis svarbiomis, teismas gali j atstatyti ir nagrinti byl i esms. Kils suinteresuot asmen ginas dl teiss, pagrstas atliktu notariniu veiksmu, taip pat ir vykdomuoju rau, nagrinjamas iekinins teisenos tvarka. Tokiu atveju teismas turi skund palikti nenagrintu ir paaikinti suinteresuotiems asmenims, kad jie gali pareikti iekin bendra tvarka. Pasiruoimo bylos nagrinjimui metu teisjas turt ireikalauti i notar biuro ar kito organo vis mediag, susijusi su atliktu notariniu veiksmu arba atsisakymu j atlikti. Skundo nagrinjimas - Teismas nagrinja skund, pranes pareikjui, notar biurui ar kitai institucijai, kurio veiksmas ar atsisakymas atlikti veiksm yra skundiamas. Taiau j neatvykimas nekliudo isprsti byl. Bylos nagrinjimo metu teismas privalo patikrinti notaro ar kito pareigno veiksm teistum ir pagrstum. Teismas pareigotas isiaikinti, ar notarinis veiksmas buvo atliktas tiksliai pagal Notariato statymo ar kit teiss akt nustatyt tvark, ar notaras yra iaikins asmenims notarinio veiksmo atlikimo pasekmes, ar, atlikdamas notarin veiksm, jis nustat asmen tapatyb. Btina nustatyti ir tai, ar notaras ar kitas pareignas apskritai turi teis atlikti konkret notarin veiksm. Teismo sprendimas - Patenkindamas skund, teismas priima sprendim, kuriuo panaikina atlikt notarin veiksm arba pareigoja notar ar institucij, atliekani notarinius veiksmus, atlikti notarin veiksm. siteisjusio sprendimo nuoraas pasiuniamas notar biurui ar atliekaniai notarinius veiksmus institucijai. 5) CIVILINS METRIKACIJOS RA NETEISINGUMO NUSTATYMAS ioms byloms yra nustatyta iankstin neteismin sprendimo tvarka. Pareikimo padavimas - Pareikimas dl rao civilins metrikacijos knygose neteisingumo nustatymo paduodamas pareikjo gyvenamosios vietos apylinks teismui. Teismas nagrinja byl dl rao civilins metrikacijos knygose neteisingumo nustatymo, jeigu civilins metrikacijos institucijos atsisak itaisyti t ra. Pareikime turi bti nurodoma, kuo yra neteisingas raas civilins metrikacijos knygose, kada ir kuri civilins metrikacijos institucija atsisak itaisyti t ra. Pareikjas gali prayti nustatyti neteisingum tik jo atvilgiu sudarytame akto rae,. Nepilnamei asmen civilins bkls akt ra neteisingumas nustatomas pagal tv (tvi), globj ar rpintoj pareikim. Pasiruoimo bylos nagrinjimui metu teisjas turi isireikalauti i atsisakiusio itaisyti ra civilins metrikacijos organo mediag, susijusi su to klausimo sprendimu, taip pat praneti civilins metrikacijos organui apie bylos nagrinjimo viet, dat ir laik. byl gali bti traukiami ir kiti suinteresuoti asmenys priklausomai nuo to, kokiu tikslu pareikjas siekia itaisyti ra. Pareikimo nagrinjimas - Teismas nagrinja pareikim dl rao civilins metrikacijos knygose itaisymo, aukdamas pareikj, civilins metrikacijos organo atstov ir kitus suinteresuotus bylos baigtimi asmenis. Teismas gali nustatyti tik surayt ir faktikai egzistuojani civilins metrikacijos bkls akt ra neteisingum. Teismo sprendimas - siteisjs teismo sprendimas, kuriuo nustatytas rao civilins metrikacijos knygose neteisingumas, yra pagrindas civilins metrikacijos organams t ra itaisyti. 6) TURTO PRIPAINIMAS BEEIMININKIU Beeimininkiu yra pripastamas turtas, kuris neturi savininko arba jo savininkas nra inomas. Pareikimo padavimas - Pareikim dl turto pripainimo beeimininkiu paduoda finans, kontrols institucija arba savivaldyb turto buvimo vietos apylinks teismui. Pareikimo turinys - Pareikime dl turto pripainimo beeimininkiu turi bti nurodyta, koks turtas yra pripaintinas beeimininkiu, taip pat idstytos aplinkybs, leidianios manyti, jog turtas neturi savininko. Pareikime nurodomi duomenys, kurie asmenys (faktiki turto valdytojai ir kt.) gali suteikti ini apie tai, kam turtas priklauso. rodym pateikimas - Prie pareikimo dl turto pripainimo beeimininkiu turi bti pateikti raytiniai rodymai i institucij, registruojani turt, taip pat i turto buvimo vietos seninijos, savivaldybs, apylinks viraiio ar pan., koki jie turi ini apie io turto priklausym. Bylos nagrinjimas - Teismas nagrinja pareikim dl turto pripainimo beeimininkiu, aukdamas pareikj ir kitus suinteresuotus bylos baigtimi asmenis. // http://www.konspektai.cjb.net // 19

// http://www.konspektai.cjb.net // Teismo sprendimas - Teismas, pripains, kad turtas neturi savininko arba turto savininkas neinomas, priima sprendim pripainti turt beeimininkiu ir perduoti j valstybs nuosavybn. 7) TEISI PAGAL PRARASTUS VERTYBINIUS DOKUMENTUS ATKRIMAS (AUKIAMOJI TEISENA) Pareikimo padavimas - Asmuo, prarads vertybin dokument, gali prayti apylinks teism pripainti dokument negaliojaniu ir atkurti teises pagal prarast vertybin dokument. Pareikimas dl prarasto vertybinio dokumento pripainimo negaliojaniu paduodamas idavusios t dokument staigos buveins arba idavusio t dokument asmens gyvenamosios vietos apylinks teismui. Pareikime turi bti nurodomi prarasto vertybinio dokumento skiriamieji poymiai ir idavusios t dokument staigos pavadinimas ar idavusio t dokument asmens vardas, pavard, taip pat idstomos aplinkybs, kuriomis dokumentas prarastas. Pasiruoimas bylai - Prims pareikim, teisjas priim nutart paskelbti pareikjo lomis skelbim vietiniame laikratyje. Skelbime turi bti: 1) apylinks teismo, kuriame gautas pareikimas dl dokumento praradimo, pavadinimas; 2) pareikjo vardas, pavard ir jo gyvenamoji vieta; 3) dokumento pavadinimas ir jo skiriamieji poymiai; 4) pasilymas dokumento, apie kurio praradim pareikta, turtojui per tris mnesius nuo paskelbimo dienos paduoti teismui pareikim apie savo teises t dokument. Kartu su nutartimi paskelbti skelbim vietiniame laikratyje teisjas priima ir isiunia idavusiai dokument institucijai ar idavusiam dokument asmeniui bei moktojui nutart udrausti pagal t dokument imokti pinigus arba iduoti vertybinius popierius, daiktus. Dl atsisakymo priimti nutart paskelbti skelbim gali bti duodamas atskirasis skundas. Dokumento turtojo pareikimas - Dokumento, apie kurio praradim pareikta, turtojas privalo per tris mnesius nuo paskelbimo laikratyje dienos paduoti apylinks teismui pareikim apie savo teises t dokument ir kartu pateikti dokumento original. Jei dokumento turtojas prao, dokumento original, kol byla bus inagrinta, teisjas gali grinti turtojui patvirtindamas ir byloje palikdamas dokumento turtojo pateikto dokumento kopij. Byloje palikus dokumento kopij, originalas btinai turi bti pateiktas teismo posdio metu. Teismo veiksmai, gavus dokumento turtojo pareikim - Jeigu teisme gaunamas dokumento turtojo pareikimas, prie sueinant trij mnesi terminui nuo paskelbimo dienos, teismas savo nutartimi palieka praradusio dokument asmens paduot pareikim nenagrint ir nustato nauj termin, per kur idavusiai dokument staigai ar idavusiam dokument asmeniui bei moktojui udraudiama imokti pagal j pinigus arba iduoti vertybinius popierius, daiktus. Tas terminas neturi bti ilgesnis kaip du mnesiai. Kartu teismas iaikina pareikjui jo teis bendra tvarka pareikti dokumento turtojui iekin dl to dokumento ireikalavimo, o dokumento turtojui - jo teis iiekoti i pareikjo nuostolius, kuriuos padar teismo panaudotos udraudimo priemons. Dl teismo nutarties iame straipsnyje nurodytais klausimais gali bti duodamas atskirasis skundas. Pareikimo nagrinjimas - Pasibaigus trij mnesi terminui nuo paskelbimo dienos, jeigu i dokumento turtojo negauta pareikimo sutinkamai su reikalavimais, nustatytais io kodekso 302 straipsnyje, teismas nagrinja byl dl prarasto dokumento pripainimo negaliojaniu per terminus, numatytus io kodekso 121 straipsnyje. Teismo sprendimas - Jeigu pareikjo praymas patenkinamas, teismas priima sprendim, kuriuo pripasta prarast dokument negaliojaniu. Teismo sprendimas yra pagrindas imokti pareikjui indl ar iduoti vietoj pripainto negaliojaniu nauj dokument. Dokumento turtojo teis pareikti iekin dl turto nepagrsto gijimo ar sutaupymo - Dokumento turtojas, dl kuri nors prieasi laiku nepareiks apie savo teises t dokument, siteisjus teismo sprendimui pripainti dokument negaliojaniu, gali pareikti asmeniui, kuriam pripainta teis gauti nauj dokument vietoj prarasto, iekin dl turto nepagrsto gijimo ar sutaupymo. 8) VAIKINIMAS Praymo padavimas - Lietuvos Respublikos pilietis, turintis gyvenamj viet Lietuvos Respublikoje, praym dl vaikinimo paduoda apylinks teismui pagal savo arba vaikinamo vaiko gyvenamj viet. Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis usienyje, usienio valstybs pilietis arba asmuo, turintis ir Lietuvos Respublikos, ir usienio valstybs pilietyb, praym dl vaikinimo paduoda Vilniaus apygardos teismui. Praymo turinys - Prayme turi bti nurodyta: 1) duomenys apie pareikj (vardas, pavard, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darboviet, eimin ir materialin padtis, sveikatos bkl, traukimas norini vaikinti asmen sra, taip pat usienio valstybs, kurios pilietis pareikjas yra ar kurioje turi gyvenamj viet, institucij ivada, ar is asmuo gali bti tarptautiniu vaikintoju); 2) duomenys apie vaikinamj (vardas, pavard, asmens kodas, gimimo data ir vieta, jo tvai ar globjai (rpintojai); vaiko buvimo vieta, sveikatos bkl, traukimas vaikintin vaik sra); 3) vaikinimo motyvai. Jeigu pareikjas prao vaikinamajam suteikti vaikintoj pavard ir j nurodyt vard, tai irgi turi bti idstyta prayme vaikinti. rodym pateikimas - Prie praymo vaikinti turi bti pridta: 1) vaikintoj ir vaikinamojo sveikatos bkls paymos, iduotos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka; 2) teismo nutartis, patvirtinanti vaiko tv, o jei vaiko tvai yra nepilnameiai ar neveiksns, j tv arba globj (rpintoj) sutikim vaikinti, iskyrus statym numatytus atvejus; 3) jeigu vaikas turi statym nustatyta tvarka paskirt globj (rpintoj) (iskyrus valstybin globos institucij), teismo nutartis, patvirtinanti globjo (rpintojo) sutikim vaikinti; 4) jeigu vaikinti prao vienas i sutuoktini, kito sutuoktinio raytinis sutikimas vaikinti, iskyrus statym numatytus atvejus; 5) duomenys apie vaikintojo traukim norinij vaikinti sra ir apie vaikinamojo traukim vaikintin vaik sra; // http://www.konspektai.cjb.net // 20

// http://www.konspektai.cjb.net // 6) valstybins vaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo ivada dl pasirengimo vaikinti. Usienio valstybs pilieiai, paduodami praym vaikinti, pateikia savo valstybs statym nustatyta tvarka formintus dokumentus, duomenis, kad usienio valstyb pripains konkretaus vaiko vaikinim ir kad vaikui yra ar bus iduotas oficialus leidimas vaiuoti t al ir nuolat joje gyventi. Prie i dokument turi bti pridti j vertimai lietuvi kalb, patvirtinti notaro ar vertjo parau ir antspaudu. Pasiruoimas bylai - Teisjas, ruodamasis nagrinti byl: 1) paveda valstybinei vaikinimo institucijai pateikti ivad, ar nra statym numatyt klii vaikinti konkret vaik, duomenis apie tai, ar nra gauta kit asmen praymo vaikinti t pat vaik, apie vaikintojo ir vaikinamojo registracij atitinkamuose srauose; 2) ireikalauja i valstybins vaikinimo institucijos duomenis apie vaikinamojo vaiko kilm, vystymsi, sveikatos bkl ir eim; 3) jeigu vaikinti prao usienio valstybs pilietis, paveda valstybinei vaikinimo institucijai pateikti ivad, ar teiss akt nustatyta tvarka vykdyta vaikinimo procedra iki teismo. Bylos nagrinjimas - Byla dl vaikinimo nagrinjama udarame teismo posdyje. Apie bylos nagrinjim praneama pareikjui, valstybinei vaikinimo institucijai, valstybinei vaiko teisi apsaugos tarnybai, kitiems asmenims, pareikusiems nor vaikinti t pat vaik, ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Kiti asmenys, pareik nor vaikinti t pat vaik, gali pateikti byl nagrinjaniam teismui praymus su savarankikais reikalavimais dl vaikinimo. Praymus teismui primus, ie asmenys dalyvauja byloje kaip pareikjai. Byla dl vaikinimo nagrinjama btinai dalyvaujant pareikjams, valstybins vaikinimo institucijos atstovui bei valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos atstovui, kurie pareikia savo ivad dl vaikinimo teisme. Teismas patikrina, ar vaikintojai turi tinkamas slygas ir ar yra deramai pasireng vaikinti. Jeigu vaikinti prao usienio valstybs pilietis, teismas privalo atsivelgti vaiko aukljimo paveldimum, etnin kilm, religin ir kultrin priklausomyb ir gimtj kalb, taip pat ar valstybs, kuri vaik praoma vaikinti, teis atitinka 1993 met Hagos konvencijos dl vaik apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio vaikinimo srityje reikalavimus. Sutikimas vaikinti vaik gali bti atauktas iki teismo sprendimo dl vaikinimo primimo. Padavus pareikim dl sutikimo vaikinti ataukimo, bylos dl vaikinimo nagrinjimas sustabdomas, kol bus isprstas sutikimo ataukimo klausimas. Teismo sprendimas - Teismo sprendimu vaikas vaikinamas arba praymas vaikinti atmetamas. Patenkinus praym, teismo sprendimu vaikintojai pripastami vaiko tvais, o vaikinamieji vaikintoj vaikais. Jei teismo nutartimi vaikas buvo perkeltas eim iki vaikinimo, tai vaikinus vaik vaikintojai laikomi vaiko tvais pagal statym nuo nutarties perkelti vaik eim siteisjimo. Teismas tai paymi sprendime. Teismo sprendimo vaikinti rezoliucinje dalyje paliekami duomenys, isaugantys vaiko individualyb: gimimo data, gimimo vieta, taip pat vardas ir (ar) pavard, jeigu jie nekeiiami. Kai vaikina usienio valstybs pilieiai, teismo sprendimo rezoliucinje dalyje nurodoma valstyb, kurioje vaikintas vaikas gyvens. siteisjusio teismo sprendimo vaikinti nuoraas per tris dienas isiuniamas civilins metrikacijos staigai, registravusiai vaiko gimim. Teismo sprendimas vaikinti yra pagrindas civilins bkls akt ra staigai pakeisti vaikio gimimo ra ir iduoti nauj gimimo liudijim. Visas teismo sprendimas skelbiamas udarame teismo posdyje. vaikinamo vaiko sutikimas - vaikinamasis, kuriam yra suj deimt met, dl vaikinimo turi bti iklausytas teismo posdyje. Jo sutikimas bti vaikintam duodamas teismui odiu ir ratu. Teismas isiaikina, ar vaikinamasis sutinka bti vaikintas ir bti vaikintojo vaikiu, ar sutinka, kad vaikintojai bt pripainti jo tvais, o jis vaikintoj vaiku, taip pat ar sutinka, kad bt pakeistas jo vardas, pavard. Be vaikinamojo, kuriam yra suj deimt met, sutikimo vaikinti negalima. vaikinamasis, kuriam nra suj deimt met, dl vaikinimo, vardo ir pavards pakeitimo turi bti iklausytas teismo posdyje, jeigu jis sugeba ireikti savo nuomon. Nuomon gali bti ireikta odine, raytine forma ar kitais vaiko pasirinktais bdais. Teismas, priimdamas sprendim, turi atsivelgti vaiko nor, jeigu jis neprietarauja paties vaiko interesams. Nustatyti, ar vaikas sugeba ireikti savo nuomon, bei ireiktai vaiko nuomonei iaikinti gali bti kvieiamas ekspertas psichologas. Iklausant jaunesn kaip eiolikos met vaik, o teismo nuoira ir jaunesn kaip atuoniolikos met, gali bti kvieiamas pedagogas ar (ir) psichologas. Iimtiniais atvejais teismo nuoira vaiko nuomons iklausymo laikui teismo nutartimi gali bti paalinamas i teismo posdi sals kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. Kai is asmuo grta posdi sal, jam turi bti praneama vaiko ireikta nuomon. Teismo leidimu teismo posdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys gali uduoti vaikui klausimus. Teismas privalo vaikinamajam iaikinti sutikimo davimo bei vaikinimo pasekmes. Teismas atsisako priimti vaikinamo vaiko sutikim bti vaikintam, jeigu yra pagrindas manyti, kad is sutikimas buvo igautas prievartos ar apgauls bdu ar siekiant gauti neteist finansin naud.] Vaiko perklimas eim iki vaikinimo - Jei atsivelgiant bsim tvi ir vaiko psichologin pasirengim vaikinti, bsim tvi ir vaikio bendravimo trukm iki praymo vaikinti ir kitas aplinkybes gali kilti abejoni, ar vaikas pritaps vaikintoj eimoje, ir yra pagrindas manyti, kad kit klii vaikinti nra, byl nagrinjantis teismas valstybins vaikinimo institucijos praymu ar savo iniciatyva gali nutartimi pareikjui nustatyti nuo ei iki dvylikos mnesi bandomj laikotarp ir perkelti vaik gyventi pareikjo eim, j auklti ir ilaikyti. iuo atveju bylos dl vaikinimo nagrinjimas sustabdomas. Atnaujinus bylos nagrinjim, valstybin vaikinimo institucija pateikia teismui ivad apie vaikintoj pasirengim vaikinti konkret vaik, vaikintoj ir vaiko psichologin suderinamum. Atnaujinus bylos nagrinjim, teismas i naujo vykdo statymo reikalavimus dl vaikinamo vaiko sutikimo. Sutikimas vaikinti - Vaiko tvai, o jeigu jie yra nepilnameiai ar neveiksns, j tvai arba globjai (rpintojai), vaiko globjas (rpintojas) raytin sutikim vaikinti, formint pareikimu, paduoda apylinks teismui pagal savo gyvenamj viet arba pagal vaiko, dl kurio duodamas sutikimas, gyvenamj viet. Pareikime dl sutikimo vaikinti patvirtinimo turi bti nurodyta: 1) duomenys apie sutikim duodant asmen (vardas, pavard, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta); 2) duomenys apie vaiko tv ami ar sveikatos bkl, jeigu tvai yra nepilnameiai ar neveiksns; 3) duomenys apie vaik (vardas, pavard, asmens kodas, gimimo data ir vieta, jo tvai ar globjai (rpintojai), vaiko gyvenamoji ir buvimo vieta). Prie sutikimo vaikinti turi bti pridedami rodymai, patvirtinantys jame idstytas aplinkybes. Sutikimas vaikinti nagrinjamas odinio nagrinjimo bdu. Apie nagrinjim praneama sutikim duodaniam asmeniui. Teismas privalo sutikim duodaniam asmeniui iaikinti tokio sutikimo davimo bei vaikinimo pasekmes. Sutikimo vaikinti patvirtinimo klausimas isprendiamas teismo nutartimi. Teismas patvirtina sutikim, jei nustato, kad sutikimas vaikinti duodamas smoningai, be poveikio sutikim duodanio asmens valiai, nra igautas prievartos bdu arba siekiant neteistos materialins naudos. Tvirtindamas sutikim, // http://www.konspektai.cjb.net // 21

// http://www.konspektai.cjb.net // nutartyje teismas iaikina vaikinimo pasekmes ir teis ataukti duot sutikim. i nutartis gali bti skundiama atskiruoju skundu. Nutarties, patvirtinanios sutikim vaikinti, siteisjus nuora teismas per tris darbo dienas isiunia valstybinei vaikinimo institucijai. Sutikimo vaikinti ataukimas - Tvai, globjai (rpintojai) gali ataukti duot sutikim vaikinti. Jei sutikimas vaikinti vaik, jo tvams esant nepilnameiams ar neveiksniems, buvo duotas j tv ar globj (rpintoj), tai, vaiko tvams tapus pilnameiais ar veiksniais, sutikimas vaikinti netenka galios. Pareikime dl sutikimo vaikinti vaik ataukimo turi bti nurodyta: 1) duomenys apie sutikim vaikinti ataukiant asmen (vardas, pavard, asmens kodas, gimimo data ir vie ta, gyvenamoji vieta); 2) duomenys apie vaik, dl kurio vaikinimo duotas sutikimas ataukiamas (vardas, pavard, asmens kodas, gimimo data ir vieta, jo tvai ar globjai (rpintojai), vaiko gyvenamoji ir buvimo vieta); 3) duomenys apie sutikimo vaikinti patvirtinim. Valstybin vaikinimo institucija, gavusi pareikim dl sutikimo vaikinti ataukimo, t pai dien pareikim pasiunia sutikim patvirtinusiam teismui ir, jei byla dl vaikinimo nagrinjama teisme, tuoj pat ratu arba odiu informuoja teism, nagrinjant byl dl vaikinimo. Pareikimo padavimas, jei teismo sprendimas dl vaikinimo nra priimtas, sustabdo vaikinimo procedr vykdym. Pareikim dl sutikimo vaikinti ataukimo nagrinja t sutikim patvirtins apylinks teismas. Pareikimas nagrinjamas odinio nagrinjimo bdu. Apie jo nagrinjim praneama asmeniui, ataukianiam sutikim vaikinti, ir valstybinei vaikinimo institucijai. Teismas patikrina, ar nuo tv valdios apribojimo yra praj vieneri metai, ar tv valdios apribojimas nra panaikintas, ar sutikimas vaikinti nra ataukiamas tik siekiant materialins naudos. Sutikimo vaikinti ataukimo klausimas isprendiamas teismo nutartimi. i nutartis gali bti skundiama atskiruoju skundu. siteisjus teismo nutariai, kuria patvirtintas sutikimo vaikinti ataukimas, teismas apie sutikimo vaikinti ataukim paymi nutartyje, kuria buvo patvirtintas sutikimas vaikinti. siteisjusi nutart teismas per tris darbo dienas isiunia valstybinei vaikinimo institucijai ir vaikinimo byl sustabdiusiam teismui. Valstybins vaikinimo institucijos ivados apskundimas - Asmuo, nesutinkantis su valstybins vaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo ivada apie jo pasirengim vaikinti, per vien mnes nuo ivados suraymo dienos gali paduoti apylinks teismui pagal savo gyvenamj viet pareikim dl ivados panaikinimo. Asmuo, ketinantis vaikinti vaik usienyje, pareikim paduoda Vilniaus apygardos teismui. Prie pareikimo dl ivados panaikinimo turi bti pridta skundiama valstybins vaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo ivada. Pareikimas nagrinjamas odinio nagrinjimo bdu. Apie jo nagrinjim praneama pareikjui, valstybinei vaikinimo institucijai, ivad suraiusiam socialiniam darbuotojui. Ivados panaikinimo klausimas isprendiamas teismo nutartimi. i nutartis gali bti skundiama atskiruoju skundu. 9) PRARASTOS TEISMO AR VYKDOMOSIOS BYLOS ATSTATYMAS Pareikimo padavimas - Prarast teismo ir vykdomj byl teismas gali atstatyti pagal dalyvavusi byloje asmen ar vykdiusios vykdomj byl teismo antstoli kontoros pareikim, taip pat savo iniciatyva. Nagrinjantis byl teismas - Pareikimas dl prarastos teismo bylos atstatymo paduodamas nagrinjusiam t byl teismui, o pareikimas dl prarastos vykdomosios bylos atstatymo - vykdymo vietos apylinks teismui. Pareikimo turinys - Pareikime turi bti nurodomos smulkios inios apie prarast byl, ir prie jo turi bti pridedami dokumentai ar j nuoraai, kurie yra ilik pas pareikj ir turi ry su prarasta byla. Bylos nagrinjimas - Nagrindamas byl, teismas pasinaudoja ilikusia bylos dalimi, dokumentais, iduotais i bylos asmenims ir staigoms, prie prarandant j, t dokument nuoraais, kitomis paymomis ir ratais, turiniais ry su byla. Teismas gali apklausti kaip liudytojus asmenis, buvusius, atliekant procesinius veiksmus, o reikiamais atvejais - ir asmenis, kurie buvo nagrinjusio prarastj byl teismo sudtyje, taip pat vykdiusius teismo sprendim asmenis. Dalyvavusieji byloje asmenys turi teis pateikti teismui apsvarstyti savo paruot atstatomojo sprendimo ar nutarties projekt. Teismo sprendimas - Remdamasis surinkta ir patikrinta mediaga, teismas priima sprendim atstatyti vis prarast byl ar jos dal, kuri, teismo nuomone, reikia atstatyti. Teismo sprendimas ar nutartis nutraukti byl, jeigu jie buvo priimti prarastoje byloje, btinai turi bti atstatomi. Jeigu surinktos mediagos neutenka prarastai bylai atstatyti, teismas palieka pareikim nenagrint. iuo atveju pareikjas turi teis pareikti iekin bendra tvarka. Teismo ilaidos - Ilaidos, teismo turtos, nagrinjant byl dl prarastos bylos atstatymo, padengiamos i valstybs l. Tais atvejais, kai pareikimas yra inomai neteisingas, teismo ilaidos iiekomos i pareikjo. 10) ALIMENT NEPILNAMEIAMS VAIKAMS IIEKOJIMAS, KAI NRA GINO Pareikimo padavimas - Pareikimas dl aliment nepilnameiams vaikams iiekojimo, kai nra gino, paduodamas pareikjo gyvenamosios vietos apylinks teismui. Pareikime turi bti nurodyta, kiek laiko ir kokius vaikus vengia ilaikyti asmuo, privalantis mokti alimentus. Prie pareikimo turi bti pridta: 1) tv santuokos (ituokos) liudijimo nuoraas; 2) vaiko (vaik) gimimo liudijimo nuoraas (nuoraai); 3) payma apie tai, kad pareikjas vaik (vaikus) ilaiko; 4) payma i asmens, privalanio mokti alimentus, darboviets apie jo udarbio (pajam) dyd ir apie tai, ar i jo udarbio (pajam) daromos iskaitos pagal kitus vykdomuosius dokumentus; 5) jeigu vaikui (vaikams) paskirta globa ar rpyba, t liudijanio dokumento nuoraas. Pareikjas kartu su pareikimu gali pateikti asmens, privalanio mokti alimentus, sutikim ilaikyti vaikus. Pasiruoimas bylai - Neturdamas duomen apie asmens, privalanio mokti alimentus, sutikim ilaikyti vaikus, teisjas ne vliau kaip kit dien po pareikimo gavimo pranea alimentus mokti privalaniam asmeniui apie gaut pareikim ir pasilo jam ne vliau kaip per deimt dien, jeigu jis ir pareikjas gyvena tame paiame mieste arba rajone, o kitais atvejais - ne vliau kaip per dvideimt dien praneti apie sutikim, kad bt iiekomi alimentai arba pateikti prietaravimus. Bylos nagrinjimas ir teisjo nutarimas - Gavs asmens, privalanio mokti alimentus, sutikim, kad bt iiekomi alimentai, arba negavs praneime nustatytu laiku jo prietaravim, teisjas ne vliau kaip kit dien vertina turimus rodymus ir priima nutarim iiekoti alimentus. Pareikjas ir asmuo, privalantis mokti alimentus, teism nekvieiami, teismo posdio protokolas neraomas. Teisjo nutarimas turi bti skubiai vykdomas. // http://www.konspektai.cjb.net // 22

// http://www.konspektai.cjb.net // Teisjo nutarimo panaikinimas - Jeigu asmuo, privalantis mokti alimentus, nesutinka su teisjo nutarimu, jis turi teis paduoti pareikim byl inagrinjusiam apylinks teismui. Teisjas, gavs tok pareikim, panaikina nutarim, ir tvo (motinos) reikalavimas dl aliment nepilnameiams vaikams iiekojimo nagrinjamas iekinins teisenos tvarka. 11) NEPILNAMEIO PRIPAINIMAS VEIKSNIU (EMANCIPACIJA) Pareikimo padavimas - Byla dl nepilnameio, sulaukusio eiolikos met, pripainimo visikai veiksniu gali bti pradedama pagal jo tv, globos (rpybos) institucij, jo rpintojo ar jo paties pareikim. Pareikimas dl nepilnameio pripainimo veiksniu paduodamas nepilnameio gyvenamosios vietos apylinks teismui. Pareikimo turinys - Pareikime dl nepilnameio pripainimo visikai veiksniu turi bti nurodyta: 1) duomenys apie nepilnamet (vardas, pavard, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, tvai ar rpintojas, darboviet, mokymosi staiga); 2) duomenys apie nepilnameio tvus arba rpintoj (vardas, pavard, asmens kodas); 3) motyvai, kuriais remiantis praoma nepilnamet pripainti veiksniu; 4) rodymai, patvirtinantys nepilnameio galjim savarankikai gyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas (charakteristikos i gyvenamosios, darbo, mokymosi vietos, duomenys apie nepilnameio eimin ir materialin padt, sveikatos bkls payma, iduota Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka, ir kt.). Prie pareikimo pridedamas nepilnameio raytinis sutikimas, jeigu pareikim teismui paduoda ne pats nepilnametis. Pasiruoimas bylai - Teisjas, ruodamasis nagrinti byl: 1) paveda nepilnameio gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisi apsaugos institucijai duoti ivad dl nepilnameio pasirengimo savarankikai gyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas; 2) ireikalauja duomenis, ar nepilnametis nra teistas ar vykds administracini ir kit teiss paeidim; 3) prireikus nustatyti nepilnameio fizinio, dorovinio, dvasinio, psichinio isivystymo lyg, skiria teismo pedagogikospsichologijos ekspertiz ir ireikalauja iai ekspertizei atlikti nepilnameio medicinin dokumentacij bei kit reikiam mediag; 4) atlieka kitus btinus pasiruoimo bylos nagrinjimui veiksmus. Bylos nagrinjimas - Apie bylos nagrinjim praneama pareikjui, nepilnameiui, kurio byla nagrinjama, jo tvams (rpintojui), valstybinei vaiko teisi apsaugos institucijai, globos (rpybos) institucijai (jeigu nepilnametis neturi tv). Byla nagrinjama btinai dalyvaujant nepilnameiui, jo tvams (rpintojui), taip pat globos (rpybos) institucijos atstovui (jeigu nepilnametis neturi tv). Nepilnameio raytin sutikim pripainti j visikai veiksniu teismas patvirtina teismo posdio metu, prie tai iklauss jo paaikinim. Jeigu nepilnameio sutikimas nebuvo pridtas prie pareikimo, raytin sutikim nepilnametis gali duoti bylos nagrinjimo metu. Apie tai raoma teismo posdio protokole ir nepilnametis protokole pasirao. Teismas turi nepilnameiui iaikinti tokio sutikimo davimo pasekmes. Nepilnametis savo duot sutikim bti pripaintas visikai veiksniu gali ataukti iki teismo sprendimo primimo. Teismo sprendimas - Inagrinjs byl posdyje, teismas priima sprendim pripainti nepilnamet veiksniu arba pareikim atmeta. Teismo ilaidos, susijusios su bylos pripainti nepilnamet veiksniu nagrinjimu, padengiamos i valstybs l. Teismo sprendimas pripainti nepilnamet veiksniu yra pagrindas panaikinti nepilnameiui rpyb, jeigu ji buvo nustatyta. Teismo sprendim turi teis apsksti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismo sprendimo panaikinimas - Jeigu nustatomos aplinkybs, kad veiksniu pripaintas nepilnametis, savarankikai gyvendindamas savo teises ar vykdydamas pareigas, daro alos savo ar kit asmen teisms ar teistiems interesams, teismas nepilnameio tv ar globos (rpybos) institucij pareikimu gali panaikinti savo sprendim pripainti nepilnamet veiksniu. Teismo sprendimas panaikinti ankstesn sprendim, kuriuo nepilnametis buvo pripaintas veiksniu, yra pagrindas nepilnameiui nustatyti rpyb, jeigu jis neturi tv. 12) GLOBA IR RPYBA Leistinumas - io skirsnio nustatyta tvarka nagrinjamos bylos dl globos (rpybos) nustatymo nepilnameiams asmenims bei pilnameiams asmenims, kurie teismo sprendimu yra pripainti neveiksniais ar ribotai veiksniais, taip pat dl rpybos nustatymo veiksniems asmenims. Globjo (rpintojo) btin ilaid, susijusi su globjo (rpintojo) pareig atlikimu, atlyginimas - statymo numatytais atvejais globjo (rpintojo) turt btin ilaid, susijusi su globjo (rpintojo) pareig atlikimu, dyd, j atlyginimo tvark pagal globjo (rpintojo) pareikim nustato teismas, paskyrs globj (rpintoj). Ilaid atlyginimo klausimas isprendiamas teismo nutartimi. i nutartis gali bti skundiama atskiruoju skundu. Turto administratoriaus paskyrimas - Jei neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamj ar kilnojamj daikt, kuriems reikalinga nuolatin prieira (mon, em, pastatas ir kt.), teismas pagal globos (rpybos) institucijos praym ar savo iniciatyva paskiria turto administratori. Juo gali bti skiriamas globjas (rpintojas) arba kitas asmuo. Turto administratoriaus paskyrimo klausimas isprendiamas teismo nutartimi. Paskirtam turto administratoriui teismas iaikina jo teises ir pareigas. Teismas, paskyrs turto administratori, gali pagal globos (rpybos) institucijos pareikim nutartimi nualinti turto administratori nuo pareig atlikimo ar j pakeisti kitu asmeniu. Globjo (rpintojo) atleidimas arba nualinimas nuo pareig - Pagal globjo (rpintojo), globos (rpybos) institucijos pareikim globjas (rpintojas) gali bti j paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareig, jeigu j negali vykdyti dl savo ar artim giminaii ligos, savo turtins padties pablogjimo ar kit svarbi prieasi. Pagal globos (rpybos) institucijos arba prokuroro pareikim globjas (rpintojas) gali bti j paskyrusio teismo nutartimi nualintas nuo pareig, jeigu jis netinkamai atlieka globjo (rpintojo) pareigas, neutikrina globotinio (rpintinio) teisi ir interes apsaugos, naudojasi savo teismis savanaudikais tikslais. Pareikim dl veiksniam asmeniui paskirto rpintojo atleidimo ar nualinimo nuo pareig taip pat gali paduoti rpintinis. Globj (rpintoj) atleidus arba nualinus nuo pareig, dl kito globjo (rpintojo) paskyrimo sprendiama atitinkamai pagal io skyriaus antrojo ar treiojo skirsni nuostatas. Pagal globjo (rpintojo), globos (rpybos) institucijos, vaiko tv arba tvi pareikim vaiko globjas (rpintojas) gali bti j paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareig, jeigu vaikas grinamas tvams arba tviams. Globos (rpybos) panaikinimas - Jeigu inyksta aplinkybs, dl kuri asmuo buvo pripaintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, tai pagal io asmens, globjo (rpintojo), globos (rpybos) institucijos arba prokuroro pareikim teismas, nustats glob // http://www.konspektai.cjb.net // 23

// http://www.konspektai.cjb.net // (rpyb), nutartimi panaikina glob (rpyb). Veiksnaus asmens rpyba panaikinama pagal io asmens pareikim teismo, nustaiusio rpyb, nutartimi. Teismo sprendim ir nutari vykdymas - Teismo nutartys dl globos (rpybos) nustatymo ir panaikinimo, globjo (rpintojo) paskyrimo, atleidimo ar nualinimo nuo pareig vykdomos skubiai. Atskirojo skundo padavimas j vykdymo nesustabdo. Pareikimo padavimas dl vaiko nuolatins globos (rpybos) - Pareikim dl vaiko nuolatins globos (rpybos) nustatymo gali paduoti valstybin vaiko teisi apsaugos institucija arba prokuroras. Pareikim dl globjo (rpintojo) skyrimo vaikui, kuriam nustatyta nuolatin globa (rpyba), gali paduoti valstybin vaiko teisi apsaugos institucija. Valstybin vaiko teisi apsaugos institucija pareikimus dl vaiko nuolatins globos (rpybos) nustatymo ir globjo (rpintojo) paskyrimo gali sujungti vien. Pareikimas paduodamas pagal vaiko, kuriam praoma nustatyti nuolatin glob (rpyb) ir (ar) skirti globj (rpintoj), gyvenamj viet, o jeigu tokios nra, pagal io vaiko buvimo viet. Pareikimo dl vaiko nuolatins globos (rpybos) nustatymo turinys - Pareikime dl vaiko nuolatins globos (rpybos) nustatymo turi bti nurodyta: 1) duomenys apie vaik (vardas, pavard, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji ar (ir) buvimo vieta, sveikatos bkl, duomenys apie tvus); 2) duomenys apie laikinosios globos (rpybos) nustatym; 3) nuolatins globos (rpybos) nustatymo pagrindimas; 4) duomenys apie vaiko turt. Pareikimo dl globjo (rpintojo) skyrimo turinys - Pareikime dl globjo (rpintojo) skyrimo turi bti nurodyti duomenys apie vaik, taip pat: 1) praoma taikyti globos (rpybos) forma ir jos pagrindimas; 2) duomenys apie asmen, kur rekomenduojama skirti globju (rpintoju) (fizinio asmens vardas, pavard, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darboviet, eimin ir materialin padtis, sveikatos bkl, giminysts ryys ir santykiai su globos (rpybos) reikalingu vaiku, moralins ir kitokios savybs, jo galimyb bti globju (rpintoju) ir gyvendinti globjo (rpintojo) pareigas; juridinio asmens kodas, banko rekvizitai, buvein, finansin bkl); 3) duomenys apie kitus asmenis, pareikusius sutikim tapti io vaiko globjais (rpintojais); 4) kai vaikas turi nekilnojamj ar kilnojamj daikt, kuriems reikalinga nuolatin prieira (mon, em, pastatas ir kt.), tai turi bti nurodoma ir rekomenduojama paskirti io turto administratori. rodym pateikimas - Prie pareikimo dl globos (rpybos) nustatymo turi bti pridta: 1) rodymai, pagrindiantys vaiko nuolatins globos (rpybos) nustatymo reikalingum; 2) vaiko ir fizinio asmens, rekomenduojamo skirti globju (rpintoju), sveikatos bkls paymos, iduotos Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka; 3) dokumentai, patvirtinantys io straipsnio 2 punkte nurodytus duomenis apie asmen, rekomenduojam skirti globju (rpintoju); 4) asmens, rekomenduojamo skirti globju (rpintoju), raytinis sutikimas; 5) jei globju (rpintoju) rekomenduojama skirti fizin asmen ar eimyn, pateikiamas kartu gyvenani asmen sraas, vyresni kaip 16 met asmen raytinis sutikimas; 6) jei pareikim paduoda valstybin vaiko teisi apsaugos institucija, prie pareikimo turi bti pridta ivada dl vaiko nuolatins globos (rpybos) nustatymo reikalingumo ir globjo (rpintojo) paskyrimo. Pasiruoimas nagrinti byl - Prims prokuroro pareikim dl vaiko nuolatins globos (rpybos) nustatymo, teismas paveda valstybinei vaiko teisi apsaugos institucijai pateikti pareikim dl globjo (rpintojo) skyrimo bei ivad dl vaiko nuolatins globos (rpybos) nustatymo reikalingumo ir globjo (rpintojo) paskyrimo. Prims valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos pareikim dl vaiko nuolatins globos (rpybos) nustatymo ir (ar) globjo (rpintojo) paskyrimo, teismas, jeigu globju (rpintoju) rekomenduojama skirti fizin asmen arba eimyn, ireikalauja duomenis apie io fizinio asmens, kartu su juo gyvenani kit asmen ar eimynos nari teistum ir administracins teiss paeidimus. Bylos nagrinjimas - Byla dl vaiko nuolatins globos (rpybos) nustatymo ir (ar) globjo (rpintojo) paskyrimo nagrinjama odinio nagrinjimo bdu. Apie bylos nagrinjim praneama valstybinei vaiko teisi apsaugos institucijai, prokurorui, jeigu jis yra pareikjas, asmeniui, rekomenduojamam skirti globju (rpintoju), kitiems asmenims, pareikusiems sutikim tapti to paties vaiko globjais (rpintojais), kitiems suinteresuotiems asmenims. Nagrinjant byl privalo dalyvauti prokuroras, jeigu jis yra pareikjas, valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos atstovas, kuris duoda ivad teisme, ir asmuo, kur rekomenduojama skirti globju (rpintoju). Skiriant globj (rpintoj), atsivelgiama jo asmenines savybes, sveikatos bkl, sugebjim bti globju (rpintoju), jo santykius su vaiku, vaiko nuomon ir interesus bei kitas turinias reikms aplinkybes. Vaiko nuomon - Vaikas, kuris sugeba ireikti savo nuomon, dl nuolatins globos (rpybos) nustatymo ir (ar) globjo (rpintojo) skyrimo turi bti iklausytas teismo posdyje. Nustatyti, ar vaikas sugeba ireikti savo nuomon, bei pareiktai vaiko nuomonei iaikinti gali bti kvieiamas ekspertas psichologas. Vaiko nuomon gali bti ireikta odine, raytine forma ar kitais vaiko pasirinktais bdais. Iklausant jaunesn kaip eiolikos met vaik, o teismo nuoira ir jaunesn kaip atuoniolikos met, kvieiamas pedagogas ar (ir) psichologas. Iimtiniais atvejais teismo nuoira vaiko nuomons iklausymo laikui teismo nutartimi gali bti paalinamas i teismo posdi sals kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. Kai is asmuo grta posdi sal, jam turi bti praneama vaiko ireikta nuomon. Teismo leidimu teismo posdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys gali uduoti vaikui klausim. Teismas privalo vaikui iaikinti globos (rpybos) nustatymo ir globjo (rpintojo) paskyrimo pasekmes. Priimdamas sprendim, teismas turi atsivelgti vaiko nuomon, jeigu ji neprietarauja paties vaiko interesams. Teismo nutartis - Vaiko nuolatins globos (rpybos) nustatymo ir (ar) globjo (rpintojo) paskyrimo klausimas isprendiamas teismo nutartimi. Tenkinant pareikim, nutartyje nurodomi duomenys apie globotin (rpintin), globj (rpintoj), taip pat nurodoma globos (rpybos) vieta. Jeigu vaikas turi nekilnojamj ar kilnojamj daikt, kuriems reikalinga nuolatin prieira, teismas paskiria io turto administratori. Paskirtam globjui (rpintojui), turto administratoriui teismas iaikina jo teises ir pareigas. Teismo pareiga inicijuoti bylos dl globos (rpybos) nustatymo, globjo (rpintojo) paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui nagrinjim - Teismas, prims sprendim pripainti pilnamet asmen neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo // http://www.konspektai.cjb.net // 24

// http://www.konspektai.cjb.net // savo iniciatyva pradti bylos dl globos (rpybos) iam asmeniui nustatymo, globjo (rpintojo) paskyrimo nagrinjim. Teismas, prims sprendim pripainti pilnamet asmen neveiksniu ar ribotai veiksniu, jeigu is asmuo yra gydymo, aukljimo ar globos (rpybos) institucijoje, privalo savo iniciatyva nustatyti iam asmeniui glob (rpyb). Teismas, prims sprendim pripainti pilnamet asmen neveiksniu ar ribotai veiksniu, jeigu is asmuo nra gydymo, aukljimo ar globos (rpybos) institucijoje, privalo savo iniciatyva nustatyti iam asmeniui glob (rpyb) ir paskirti globj (rpintoj). Pasiruoimas nagrinti byl dl globos (rpybos) nustatymo, globjo (rpintojo) paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui - Teismas, prims sprendim pripainti pilnamet asmen neveiksniu ar ribotai veiksniu, t pai dien nutartimi paveda globos (rpybos) institucijai per deimt dien pateikti teismui duomenis, btinus bylai inagrinti. Globos (rpybos) institucija ratu pateikia teismui ivad, kurioje nurodo: 1) duomenis apie asmens, dl kurio nagrinjama byla, buvimo viet ir globjo (rpintojo) paskyrimo reikalingum; 2) jeigu reikia skirti globj (rpintoj), pateikiama globjo (rpintojo) kandidatra; nurodomi duomenys apie j (vardas, pavard, asmens kodas, gimimo data ir vieta, darboviet, eimin ir materialin padtis, sveikatos bkl, giminysts ryys ir santykiai su pripaintu neveiksniu ar ribotai veiksniu asmeniu, moralins ir kitokios savybs, jo galimyb gyvendinti globjo (rpintojo) pareigas), taip pat kitos turinios reikms aplinkybs; nurodoma neveiksniu ar ribotai veiksniu pripainto asmens nuomon dl globjo (rpintojo) kandidatros; 3) jeigu pateikiama globjo (rpintojo) kandidatra, pridedamas raytinis io asmens sutikimas ir sveikatos bkls payma, iduota Lietuvos Respublikos Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka; 4) kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamj ar kilnojamj daikt, kuriems reikalinga nuolatin prieira (mon, em, pastatas ir kt.), globos (rpybos) institucijos rate tai turi bti nurodoma bei rekomenduojama paskirti io turto administratori. Jeigu reikia skirti globj (rpintoj), teismas ireikalauja duomenis apie asmens, rekomenduojamo paskirti globju (rpintoju), teistum ir administracins teiss paeidimus. Pasiruoimas nagrinti byl turi bti ubaigtas iki teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripaintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, siteisjimo. Bylos dl globos (rpybos) nustatymo, globjo (rpintojo) paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui nagrinjimas - Byla dl globos (rpybos) nustatymo, globjo (rpintojo) paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui teismo posdyje nagrinjama nedelsiant po sprendimo, kuriuo asmuo pripaintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, siteisjimo. Byla dl globos (rpybos) nustatymo nagrinjama raytinio proceso tvarka, iskyrus atvejus, kai teismas pripasta btinu odin bylos nagrinjim. Byla dl globos (rpybos) nustatymo ir globjo (rpintojo) paskyrimo nagrinjama odinio proceso tvarka. Apie bylos nagrinjim praneama globos (rpybos) institucijai, asmeniui, pripaintam neveiksniu ar ribotai veiksniu, asmeniui, rekomenduojamam skirti globju (rpintoju), kitiems suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims. Byla nagrinjama btinai dalyvaujant globos (rpybos) institucijos atstovui, kuris duoda ivad teisme, ir asmeniui, kur rekomenduojama skirti globju (rpintoju). Neveiksniu ar ribotai veiksniu pripaintas asmuo, jeigu manoma, atsivelgiant jo sveikatos bkl, turi teis teismo posdyje idstyti savo nuomon dl globjo (rpintojo) kandidatros. Teismas gali pripainti btinu asmens, pripainto neveiksniu ar ribotai veiksniu, dalyvavim teismo posdyje. Skiriant globj (rpintoj), turi bti atsivelgiama jo moralines ir kitokias savybes, jo galimyb gyvendinti globjo (rpintojo) funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam reikalinga globa (rpyba), taip pat, jeigu galima, globos (rpybos) reikalingo asmens pageidavim. Teismo nutartis - Globos (rpybos) nustatymo, globjo (rpintojo) paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui klausimas isprendiamas teismo nutartimi. Tenkinant pareikim, nutartyje nurodomi duomenys apie globotin (rpintin), globj (rpintoj). Jei neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamj ar kilnojamj daikt, kuriems reikalinga nuolatin prieira, teismas gali paskirti io turto administratori. Paskirtam globjui (rpintojui), turto administratoriui teismas iaikina j teises ir pareigas. Veiksnaus asmens rpyba - Veiksniam asmeniui, kuris dl sveikatos bkls negali savarankikai gyvendinti savo teisi ar vykdyti pareig, teismas pagal io asmens praym arba globos (rpybos) institucijos pareikim gali nustatyti rpyb ir paskirti rpintoj. Pareikimas dl rpybos nustatymo ir rpintojo paskyrimo paduodamas apylinks teismui pagal asmens, kuriam reikalinga rpyba, gyvenamj viet, o jeigu tokios vietos nra, pagal io asmens buvimo viet. Veiksnaus asmens pareikime turi bti nurodyti rpybos nustatymo ir rpintojo paskyrimo reikalingumo motyvai. Teismas, ruodamasis nagrinti byl, paveda globos (rpybos) institucijai pateikti teismui duomenis, btinus inagrinti byl. Globos (rpybos) institucija pateikia teismui ivad. Globos (rpybos) institucijos pareikime turi bti nurodyti duomenys apie veiksn asmen, kuriam praoma nustatyti rpyb ir paskirti rpintoj, taip pat idstytas rpybos nustatymo ir rpintojo paskyrimo reikalingumo pagrindimas. Prie pareikimo turi bti pridta globos (rpybos) institucijos ivada. Teismas, ruodamasis nagrinti byl, ireikalauja duomenis apie asmens, rekomenduojamo paskirti rpintoju, teistum ir ar jam nebuvo taikyta atsakomyb u administracins teiss paeidimus. Byla dl rpybos nustatymo ir rpintojo paskyrimo veiksniam asmeniui nagrinjama odinio nagrinjimo bdu. Apie bylos nagrinjim praneama globos (rpybos) institucijai, asmeniui, kuris prao ar kuriam praoma nustatyti rpyb ir paskirti rpintoj, taip pat asmeniui, kur rekomenduojama skirti rpintoju, bei kitiems suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims. Nagrinjant byl privalo dalyvauti globos (rpybos) institucijos atstovas, kuris duoda ivad teisme, asmuo, kuriam praoma nustatyti rpyb ir paskirti rpintoj, bei asmuo, kur rekomenduojama skirti rpintoju. Rpintojas veiksniam asmeniui skiriamas tik rpintinio sutikimu. Rpybos nustatymo ir rpintojo paskyrimo klausimas isprendiamas teismo nutartimi. Tenkinant pareikim, nutartyje nurodomi duomenys apie rpintin ir rpintoj. Paskirtam rpintojui teismas iaikina jo teises ir pareigas. 13) TEISMO LEIDIM IDAVIMAS IR FAKT PATVIRTINIMAS Leistinumas - Civiliniame kodekse numatytais atvejais praymai dl teismo leidim veiksmams atlikti idavimo, pareikim ar fakt patvirtinimo bei kiti klausimai, kurie pagal Civilin kodeks turi bti nagrinjami supaprastinto proceso tvarka, nagrinjami io skirsnio nustatyta tvarka, jeigu is kodeksas nenumato kitos toki pareikim nagrinjimo tvarkos. Praymo padavimas - Praymas dl teismo leidimo idavimo, pareikimo ar fakto patvirtinimo paduodamas pareikjo gyvenamosios vietos apylinks teismui. Praymo turinys - Praymo turiniui mutatis mutandis taikomi io kodekso 146 straipsnio antrojoje dalyje nurodyti reikalavimai (bendri reikalavimai iekinio turiniui). Prie praymo turi bti pridti rodymai, reikmingi sprendiant klausim dl leidimo idavimo, pareikimo ar fakto patvirtinimo. // http://www.konspektai.cjb.net // 25

// http://www.konspektai.cjb.net // Bylos nagrinjimas - Byla nagrinjama raytinio proceso tvarka, iskyrus numatytus atvejus, bei atvejus, kai pats teisjas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, nusprendia nagrinti odinio proceso tvarka. Nagrinjant byl odinio proceso tvarka, teismo posdio protokolas neraomas. Praymai, paduoti io skirsnio nustatyta tvarka, teisme turi bti inagrinti ne vliau kaip per penkias dienas nuo j primimo dienos. Teismas gali pareigoti pareikj pateikti papildomus bylai isprsti reikalingus rodymus arba rinkti juos savo iniciatyva. Kai sprendiamas klausimas, susijs su vaiko teismis, vaikas, sugebantis suformuluoti savo poir, turi bti iklausytas, o leidimo idavimo klausim teisjas turi sprsti atsivelgdamas iimtinai vaiko interesus. Kai sprendiamas klausimas dl leidimo perleisti nuosavybs teis eimos turt, j keisti ar kitaip suvaryti teises j, teisjas, atsivelgdamas aplinkybes, turi teis reikalauti, kad pareikjas pateikt rodymus, patvirtinanius eimos turtin padt, taip pat bsimo sandorio projekt, jo slygas, sandorio vykdymo galimybes, vaiko teisi apsaugos galimybes sandorio nevykdymo atveju ir kt. Byla nagrinjama io skirsnio nustatyta tvarka, neatsivelgiant tai, kad kyla ginas dl teiss, iskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus. Byla inagrinjama priimant teismo nutart, o Civilinio kodekso numatytais atvejais sprendim. Teismo nutartis (sprendimas) gali bti skundiama tik apeliacine tvarka, o apeliacins instancijos teismo nutartis (sprendimas) neskundiama, taiau teismo atsisakymas iduoti leidim, patvirtinti pareikim ar fakt neatima i pareikjo teiss pasikeitus aplinkybms pakartotinai kreiptis teism dl leidimo idavimo, pareikimo ar fakto patvirtinimo. io skirsnio nustatyta tvarka nagrinjamoje byloje dalyvaujani asmen turtos teismo ilaidos neatlyginamos. 14) SANTUOKOS NUTRAUKIMAS ABIEJ SUTUOKTINI BENDRU SUTIKIMU IR VIENO SUTUOKTINIO PAREIKIMU Leistinumas - io skirsnio nustatyta tvarka nagrinjamos bylos dl santuokos nutraukimo abiej sutuoktini bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis), taip pat bylos dl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio pareikimu (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis). Pareikimo padavimas - Pareikimas nutraukti santuok abiej sutuoktini bendru sutikimu paduodamas vieno i sutuoktini gyvenamosios vietos apylinks teismui. Pareikimas nutraukti santuok vieno sutuoktinio pareikimu paduodamas pareikjo gyvenamosios vietos apylinks teismui. Pareikimo turinys - Pareikime nutraukti santuok abiej sutuoktini bendru sutikimu, be duomen, nurodyt io kodekso 146 straipsnio antrojoje dalyje (bendri iekininio pareikimo turinio reikalavimai), turi bti nurodyta: 1) iekovo ir atsakovo gimimo metai; 2) ar yra visos Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje nustatytos slygos; 3) prieastys, dl kuri, sutuoktini manymu, j santuoka iiro; 4) duomenys apie sutuoktini ar vieno i j kreditorius ir nurodymas, kad iekovas yra pranes jam inomiems kreditoriams apie bylos iklim; 5) reikalavimas dl to, kokios sutuoktini pavards turi bti po santuokos nutraukimo. Kartu su pareikimu nutraukti santuok sutuoktiniai turi pateikti sutart dl santuokos nutraukimo pasekmi, atitinkani Civilinio kodekso 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Pareikime nutraukti santuok vieno sutuoktinio pareikimu, be duomen, nurodyt io kodekso 146 straipsnio antrojoje dalyje, turi bti nurodyta: 1) iekovo ir atsakovo gimimo metai; 2) ar yra viena i Civilinio kodekso 3.55 straipsnio pirmojoje dalyje numatyt slyg; 3) kaip pareikjas vykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnameiams vaikams; 4) io straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nurodyti duomenys. Bylos nagrinjimas - Bylas pagal io skirsnio nuostatas teismas nagrinja odinio nagrinjimo bdu, iskyrus atvejus, kai pripasta, jog bylos nagrinjimas raytinio nagrinjimo bdu nepakenks eimos santyki stabilumui ir vaik bei sutuoktini interesams. Byl nagrinjant odinio nagrinjimo bdu, teismo posdio protokolas neraomas. Pareikimai, paduoti io skirsnio nustatyta tvarka, teisme inagrinjami ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo j primimo dienos. Teismo sprendimas - Priimdamas sprendim nutraukti santuok abiej sutuoktini bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktini pateikt sutart dl santuokos nutraukimo pasekmi, jeigu i sutartis atitinka statym reikalavimus. Priimdamas sprendim nutraukti santuok vieno sutuoktinio pareikimu, teismas taip pat turi isprsti sutuoktini nepilnamei vaik gyvenamosios vietos ir j ilaikymo, taip pat vieno sutuoktinio ilaikymo bei j bendro turto padalijimo klausimus, iskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktini susitarimu, patvirtintu notaro. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo j nutraukti siteisjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuok siteisjimo dienos privalo isisti sprendimo nuora teismo buvimo vietos civilins metrikacijos staigai, kad i registruot santuokos nutraukimo fakt. Pareikimo palikimas nenaginto - Jeigu, io skirsnio nustatyta tvarka nagrinjant santuokos nutraukimo byl, reikalavimus pareikia sutuoktini ar vieno i j kreditoriai arba vienas sutuoktinis ar jo globjas pareikia, kad santuoka iiro dl kito sutuoktinio kalts, tai teismas pareikim palieka nenagrint. Tokiu atveju gali bti paduodamas iekinio pareikimas dl santuokos nutraukimo iekinio teisenos tvarka. 19 tema. NESITEISJUSI TEISMO SPRENDIM IR NUTARI APSKUNDIMAS (APELIACINIS PROCESAS). 19.1. Nesiteisjusi teismo sprendim apskundimo esm bei reikm. Apeliacija suinteresuoto asmens kreipimasis apeliacins instancijos teism su praymu perirti nesiteisjus pirmosios instancijos teismo sprendim ir j panaikinti ar pakeisti dl teismo padaryt faktini ar teisini klaid. Apeliacinis skundas apeliacijos iorin forma, t. y. dalyvaujanio byloje asmens ar jo atstovo suraytas ir per statymo nustatyt termin teiktas dokumentas, kuriame yra idstyti praymas perirti nesiteisjus pirmosios instancijos teismo sprendim (o tuo paiu ir vis civilin byl) bei tokio praymo teisiniai ir faktiniai motyvai. Apeliacinio proceso paskirtis remiantis byloje esania mediaga ir neperengiant apeliacinio skundo rib, patikrinti skundiamo teismo sprendimo pagrstum ir teistum (CPK 332 str.). Tai reikia, kad apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinjimas apeliacinio skundo apibrtose ribose, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai isprend byl tiek teisine, tiek faktine prasme. Apeliacijos rys: 1) de novo ne priimto sprendimo teistumo, pagrstumo patikrinimas, bet bylo nagrinjimas i naujo, t. y. neribojama galimyb pateikti naujus rodymus, keisti iekinio pagrind ir kt. Faktikai ginas perkeliamas i 1-os inst. teism Apeliacin teism. Tikslas apsaugoti privat interes (Pranczijos variantas). // http://www.konspektai.cjb.net // 26

// http://www.konspektai.cjb.net // 2) revizio priimto sprendimo teistumo, pagrstumo patikrinimas. Ne privataus, bet vieojo intereso gynimas (kad nesiteist neteisingi sprendimai). Modeliai: a) tikrinama tik pagal protokolus ir byloje esanius rodymus. Joki kit rodym pateikti negalima; (JAV, Anglija...); trkumas neleidiama pateikti nauj rodym. Privalumas proceso greitumas; b) neribota apeliacija tikrinama ne tik pagal byloje esani mediag, bet ir pagal naujai pateiktus rodymus (Danija...); c) ribota apeliacija - tikrinama pagal byloje esani mediag; galimyb pateikti naujus rodymus ribojama nauji rodymai priimami ik tuo atveju, jeigu i rodym pateikimo btinyb ikilo vliau (Austrija, Lietuva...). Reikm: 1. Apginamas vieasis interesas - utikrinamas teisingumas, t.y. ukertamas kelias siteisti neteisingiems sprendimams; utikrinama harmoninga teiss raida; 2. Apsaugomas privatus interesas galimyb privaiam asmeniui apginti savo teises. Apeliacinis skundas atlieka dvi funkcijas: 1) jo pagrindu yra sustabdomas 1-os instancijos teismo sprendimo siteisjimas; 2) byla yra perduodama naujam, pakartotiniam nagrinjimui apeliacins instancijos teisme. Apeliacinio proceso stadijos: 1) apeliacinio proceso iklimo stadija; 2) pasiruoimo bylos nagrinjimui stadija; 3) apeliacins bylos nagrinjimo stadija, kuri baigiama teismo sprendimo ar nutarties primimu. 19.2. Teis apsksti teismo sprendim apeliacine tvarka. Apeliacinio apskundimo teiss subjektai. Apeliacin skund turi teis paduoti bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 30, 316 str.) nepriklausomai nuo to, ar faktikai jis dalyvavo bylos nagrinjime. Asmuo, kuris nebuvo trauktas byl dalyvaujaniu byloje asmeniu, taiau kurio teiss ar teisti interesai palieiami teismo sprendimu, gali pareikti iekin bendrais pagrindais. 19.3. Apeliacinio apskundimo objektas. Sutinkamai su CPK 313 str., apeliacinio apskundimo objektu yra nesiteisj pirmosios instancijos teism sprendimai (nutartys, nutarimai). Apeliacinio apskundimo objektu gali bti visas sprendimas ar tik jo dalis, lieianti apelianto teises ir pareigas, taiau neleidiama sksti tik motyvuojani teismo sprendimo dal. 19.4. Apeliacinio skundo turinys. 317 straipsnis. Apeliacinio skundo turinys Apeliaciniame skunde turi bti nurodyta: 1) teismo, kuriam adresuojamas skundas, pavadinimas; 2) apelianto pavadinimas ir jo adresas; 3) kit byloje dalyvaujani asmen, iskyrus ali ir treij asmen atstov, pavadinimai ir adresai; 4) skundiamas sprendimas ir teismas, prims t sprendim; 5) ginijama suma; 6) statymai ir bylos aplinkybs, kuriomis pagrindiamas sprendimo ar jo dalies neteistumas ar nepagrstumas (apeliacinio skundo pagrindas); 7) apelianto praymas (apeliacinio skundo dalykas); 8) rodymai, patvirtinantys skunde idstytas aplinkybes; 9) pridedam prie apeliacinio skundo dokument sraas. Kartu su apeliaciniu skundu turi bti pateikiami skunde nurodyti rodymai (jeigu apeliantas juos turi), taip pat duomenys apie tai, kad u skund sumoktas yminis mokestis bei sumoktos kitos sumos, nustatytos io kodekso 110 straipsnyje. Apeliacin skund pasirao j paduodantis asmuo, advokatas arba statyminis atstovas. Kai apeliacin skund paduoda advokatas, statyminis atstovas, moni ar institucij vadov galioti asmenys, prie jo turi bti pridedamas dokumentas, rodantis j paduodanio asmens galiojimus. 19.5. Teis prisidti prie skundo. 320 straipsnis. Prisidjimas prie apeliacinio skundo Asmenys, turintys teis paduoti apeliacin skund, gali prisidti prie paduoto apeliacinio skundo, paduodami raytin pareikim apeliacins instancijos teismui. Toks prisidjimas yra galimas iki bylos nagrinjimo i esms pradios. Jeigu prisidedama prie apeliacinio skundo, u pareikim dl prisidjimo yminis mokestis neimamas. Pareikime dl prisidjimo prie pareikto apeliacinio skundo prisidedantysis negali pareikti savarankik reikalavim ir apsksto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrind. Jeigu atsisakoma priimti apeliacin skund, pareikimas dl prisidjimo laikomas nepaduotu ir grinamas j padavusiam asmeniui. Jeigu asmuo prisidjo prie apeliacinio skundo, jis praranda teis pareikti savarankik apeliacin skund. Pareikimas dl prisidjimo gali bti paduodamas apeliacins instancijos teismui. 19.6. Paaikinimai dl apeliacinio skundo. (Turbt atsiliepimai apeliacin skund) 329 straipsnis. Atsiliepimai apeliacin skund Dalyvaujantys apeliaciniame procese asmenys per keturiolika dien nuo apeliacinio skundo isiuntimo i pirmosios instancijos teismo dienos gali apeliacins instancijos teismui ratu pateikti isamius atsiliepimus apeliacin skund, kuriuose idsto savo nuomon dl paduoto apeliacinio skundo. Atsiliepim apeliacin skund nuoraai pateikiami apeliacins instancijos teismui ir kiekvienam apeliantui. 19.7. Apeliacinio skundo trkumai. Kai apeliacinis skundas yra suraytas netinkamai, t. y. nesilaikoma apeliacinio skundo turiniui keliam reikalavim (317 str.), prie jo nra pridti reikiami dokumentai (322 str) arba jis neapmoktas yminiu mokesiu, teisjas nutartimi nustato apeliantui termin trkumams paalinti. 327 straipsnis. Apeliacinio skundo trkum alinimas Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka io kodekso 317 ir 322 straipsni reikalavim, teisjas priima nutart ir nustato apeliantui termin trkumams paalinti. // http://www.konspektai.cjb.net // 27

// http://www.konspektai.cjb.net // Jeigu apeliantas nustatytu terminu vykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, tai skundas laikomas paduotu teikimo teismui dien. Prieingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grinamas j padavusiam asmeniui. 19.8. Teismo veiksmai, gavus apeliacin skund. 328 straipsnis. Pirmosios instancijos teismo teisjo veiksmai primus apeliacin skund Pirmosios instancijos teismo teisjas, prims apeliacin skund, per tris dienas pasibaigus terminui nustatytam sprendimui apsksti, turi nusisti: 1) dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims apeliacinio skundo ir jo pried nuoraus; 2) apeliacins instancijos teismui byl su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais. 19.9. Byl pagal apeliacinius skundus nagrinjimo procesin tvarka apeliacins instancijos teisme. Primus apeliacin skund, baigiasi apeliacinio proceso iklimo stadija ir prasideda pasiruoimo bylos nagrinjimui stadija. 330 straipsnis. Teisj kolegijos sudarymas ir teismo posdio paskyrimas Apeliacins instancijos teismo pirmininkas ar skyriaus pirmininkas nutartimi sudaro teisj kolegij, paskiria jos pirminink ir pranej bei nustato posdio dat. Pranejui perduodama byla su apeliaciniu skundu. 331 straipsnis. Pasirengimas nagrinti byl Pranejas vienvaldikai atlieka veiksmus, reikalingus bylai nagrinti. odinio bylos nagrinjimo atveju byloje dalyvaujantys asmenys apie apeliacins bylos nagrinjimo viet ir laik informuojami praneimais. i asmen neatvykimas teismo posd nekliudo nagrinti byl. Ruotis bylos nagrinjimui turi ir alys bei kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Sutinkamai su CPK 329 str Dalyvaujantys apeliaciniame procese asmenys per keturiolika dien nuo apeliacinio skundo isiuntimo i pirmosios instancijos teismo dienos gali apeliacins instancijos teismui ratu pateikti isamius atsiliepimus apeliacin skund, kuriuose idsto savo nuomon dl paduoto apeliacinio skundo. Atsiliepim apeliacin skund nuoraai pateikiami apeliacins instancijos teismui ir kiekvienam apeliantui. Bylos nagrinjimo i esms stadija. 314 straipsnis. Proceso taisykls Apeliacinis procesas vyksta pagal tas paias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, iskyrus iame skirsnyje nurodytas iimtis. 333 straipsnis. Sprendimas be bylos odinio nagrinjimo i esms Teisj kolegija be odinio nagrinjimo, tai yra nekvieiant teismin nagrinjim byloje dalyvaujani asmen, gali isprsti apeliacin skund, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas, prims apeliacin skund, privaljo atsisakyti j priimti. iuo atveju apeliacins instancijos teismas apeliacin proces nutraukia ir priima nutart dl sumokto yminio mokesio grinimo; 2) konstatuoja, jog yra absoliuts pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai; 3) pirmosios instancijos teismas, sprsdamas apeliacinio skundo primimo klausim, privaljo apeliantui paskirti termin trkumams paalinti. iuo atveju apeliacinis skundas su byla yra grinamas pirmosios instancijos teismui, kuris atlieka veiksmus, nurodytus io kodekso 327 straipsnio pirmojoje dalyje. Sprendiant apeliacin skund be odinio nagrinjimo, teismo posdio protokolas neraomas. Teismo nutartis isiuniama alims. 334 straipsnis. Bylos nagrinjimas i esms Bylos nagrinjimas i esms apeliacins instancijos teisme pradedamas kolegijos pranejo praneimu apie byl. Jame idstoma bylos esm, apeliacinio skundo bei atsiliepim apeliacin skund argumentai, taip pat nauji rodymai, jeigu j yra pateikta. odinio bylos nagrinjimo atveju po praneimo apie byl teismas iklauso gino ali bei kit byloje dalyvaujani asmen paaikinimus. Pirmasis kalba apeliantas. Teismas spja byloje dalyvaujanius asmenis, jeigu kalb turinys neatitinka pateikt procesini dokument turinio. Jeigu teismas pripaino, jog btina, gali bti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme itirti rodymai. Teismas taip pat gali tirti rodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisak tirti. Nauji rodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas juos pripasta galimus tirti remiantis io kodekso 325 straipsniu. odinio bylos nagrinjimo atveju, ityrus rodymus, byloje dalyvaujantys asmenys turi teis idstyti savo nuomon baigiamosiose kalbose. Jeigu rodym tirti nereikjo, baigiamosios kalbos bna po gino ali ir kit byloje dalyvaujani asmen paaikinim. odinio bylos nagrinjimo atveju teismo posdyje raomas protokolas, kuriame turi atsispindti visi esminiai bylos nagrinjimo momentai. Protokol pasirao pranejas ir teismo posdio sekretorius. Apeliacinio skundo isprendimas: 1) Apeliacins instancijos teismas, isprends apeliacin skund be bylos odinio nagrinjimo i esms, priima nutart ir isiunia j alims. 2) odinio bylos nagrinjimo atveju: 335 straipsnis. Sprendimo ar nutarties primimas ir paskelbimas odinio bylos nagrinjimo atveju po byloje dalyvaujani asmen baigiamj kalb, teismas ieina pasitarim kambar priimti sprendimo ar nutarties. Prims sprendim ar nutart, teismas grta teismo posdi sal ir kolegijos pirmininkas arba pranejas paskelbia sprendimo ar nutarties angin bei rezoliucin dalis, trumpai idsto sprendimo ar nutarties motyvus bei pranea, kada bus suraytas visas sprendimas ar nutartis. Visas teismo sprendimas ar nutartis idstoma ratu ir vis teisj pasiraomi ne vliau kaip per septynias dienas nuo j primimo.

// http://www.konspektai.cjb.net //

28

// http://www.konspektai.cjb.net // Iimtiniais atvejais, atsivelgdama bylos sudtingum bei dyd, teisj kolegija, nagrinjanti byl apeliacine tvarka, motyvuota nutartimi ne ilgesniam kaip septyni kalendorini dien terminui gali atidti sprendimo ar nutarties primim ir paskelbim. iuo laikotarpiu teisjai gali nagrinti kitas bylas. 19.10. Apeliacins instancijos teismo galiojimai I. CPK 332 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacins instancijos teismas nagrinja byl, neperengdamas apeliaciniame skunde nustatyt rib. Pagal CPK 317 straipsnio 1 dalies 6 punkt apeliaciniame skunde turi bti nurodyti statymai ir bylos aplinkybs, kuriomis pagrindiamas sprendimo neteistumas ar nepagrstumas. Argumentai dl konkrei sprendimo ivad nepagrstumo ir neteistumo sudaro apeliacinio skundo pagrind, kuris ir apibria bylos nagrinjimo apeliaciniame teisme ribas. Tai yra, apeliacins instancijos teismas neturi teiss panaikinti ar pakeisti teismo sprendim dl pagrind, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama. Taiau i bendra taisykl turi iimt. LR CPK 332 str. numato, kad: a) apeliacins instancijos teismas visais atvejais patikrina, ar nra LR CPK 338 str. antrojoje dalyje nurodyt absoliui sprendimo negaliojimo pagrind; b) apeliacins instancijos teismas gali panaikinti ar pakeisti teismo sprendim dl materialins teiss norm paeidimo, kuriuo apeliaciniame skunde nesiremiama, jeigu toks paeidimas prietarauja vieajam interesui. Teismo sprendimo panaikinimas ar pakeitimas nurodytais pagrindais nelaikomas bylos nagrinjimo rib perengimu, nors iais pagrindais ir nebuvo grindiamas apeliacinis skundas. II. 336 straipsnis. Apeliacins instancijos teismo teiss Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs byl, turi teis: 1) pirmosios instancijos teismo sprendim palikti nepakeist, o apeliacin skund atmesti; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim ir priimti nauj sprendim; 3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendim; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim vis ar i dalies ir perduoti byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo; 5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim, o byl nutraukti arba pareikim palikti nenagrint, jeigu nustatomos io kodekso 243 ir 245 straipsniuose nurodytos aplinkybs, iskyrus io kodekso 245 straipsnio 8 ir 9 punktuose nurodytus atvejus. (243 bylos nutraukimo pagrindai; 245 pareikimo palikimo nenagrinto pagrindai;) io straipsnio pirmosios dalies 2 punkte numatytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais - motyvuota teismo nutartis. 19.11. Sprendimo panaikinimo, pakeitimo arba naujo sprendimo primimo pagrindai. Sprendimo panaikinimo pagrindai: 1) procesins teiss norm paeidimas arba netinkamas j pritaikymas; jeigu dl ios paaidos galjo bti neteisingai isprsta byla; nustatyti absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindai (338 str.); 338 straipsnis. Sprendimo panaikinimas paeidus arba neteisingai pritaikius procesins teiss normas Procesins teiss norm paeidimas arba netinkamas j pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dl ios paaidos galjo bti neteisingai isprsta byla. Absoliuiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripastami tokie atvejai, kai: 1) byla inagrinta neteistos sudties teismo arba paeidiant funkcinio, rinio ar iimtinio teritorinio teismingumo taisykles; 2) pirmosios instancijos teismas nusprend dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ir pareig; 3) buvo paeistos teisj pasitarimo slaptumo taisykls, priimant sprendim pirmosios instancijos teisme; 4) pirmosios instancijos teismo sprendimas teisjo nepasiraytas arba jeigu sprendim pasira ne tas teisjas, kuris nurodytas sprendime; 5) pirmosios instancijos teismo sprendim prim ne tas teisjas, kuris nagrinjo byl; 6) sprendimas, nutartis yra be motyv (sutrumpint motyv); 7) byloje nra teismo posdio protokolo. Absoliuiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripastami ir tokie atvejai, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas inagrinjo byl, kai nebuvo nors vieno i dalyvaujani byloje asmen, kuriam nustatyta tvarka nepraneta apie teismo posdio laik ir viet ir toks asmuo ia aplinkybe grindia savo apeliacin skund; 2) nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme, buvo paeistos proceso kalbos taisykls ir asmuo, kurio teiss buvo paeistos, ia aplinkybe grindia savo apeliacin jeigu nustatomos io kodekso 243 (bylos nutraukimo pagrindai) ir 245 (pareikimo palikimo nenagrinto pagrindai) straipsniuose nurodytos aplinkybs, iskyrus io kodekso 245 straipsnio 8 ir 9 punktuose nurodytus atvejus (nesumoktas visas ar dalis yminio mokesio); 2) materialins teiss norm paeidimas (339 str.); 339 straipsnis. Sprendimo panaikinimas ar pakeitimas paeidus materialins teiss normas Materialins teiss norm paeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaik arba iaikino . 3) bylos aplinkybms iaikinti btina surinkti daug nauj rodym; 4) pirmosios instancijos teismas isprend ne visus byloje pareiktus reikalavimus. Sprendimo pakeitimo pagrindai: 1) materialins teiss norm paeidimas (339 str.); Naujo sprendimo primimo pagrindai: 337 straipsnis. Apeliacins instancijos teismo teis panaikinti apskst teismo sprendim ir perduoti byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo arba priimti nauj sprendim Apeliacins instancijos teismas, panaikins apskst teismo sprendim, turi teis perduoti byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo, jeigu: // http://www.konspektai.cjb.net // 29

// http://www.konspektai.cjb.net // 1) sprendimas panaikinamas dl io kodekso 338 straipsnyje nurodyt pagrind; 2) bylos aplinkybms iaikinti btina surinkti daug nauj rodym; 3) pirmosios instancijos teismas isprend ne visus byloje pareiktus reikalavimus. io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais atvejais apeliacins instancijos teismas priima nauj sprendim, jeigu naujas bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme uvilkins galutinio sprendimo primim. 19.12. Apeliacins instancijos teismo nutartys. Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs byl, priima nutart, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismo sprendim paliko nepakeist, o apeliacin skund atmet; 2) pakeist pirmosios instancijos teismo sprendim; 4) panaikino pirmosios instancijos teismo sprendim vis ar i dalies ir perdav byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo; 5) panaikino pirmosios instancijos teismo sprendim, o byl nutrauk arba pareikim paliko nenagrint (nustats io kodekso 243 ir 245 straipsniuose nurodytas aplinkybes, iskyrus io kodekso 245 straipsnio 8 ir 9 punktuose nurodytus atvejus). 19.13. Pirmosios instancijos teismo nutari apskundimas. Pirmos instancijos teismo nutartys gali bti skundiamos apeliacins instancijos teismui. Tokiais atvejais yra paduodamas atskirasis skundas (347 str.). Apeliacinio skundo objektais yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys. Pagal CPK 347 str. 1-osios instancijos teismo nutartys gali bti skundiamos paduodant atskirj skund dviem atvejais: 1) kai tokia galimyb yra tiesiogiai numatyta CPK-e (pvz., 150, 162, 240 str. Ir kt.); 2) kai teismo nutartis ukerta galimyb bylai toliau vykti. is, antrasis, nutarties apskundimo atvejis gali bti ne tik tada, kai nutarimas visai ukerta keli tolesnei proceso eigai, bet ir tada, kai neleidiama dalyvauti procese atskiram asmeniui (pvz., teismo nutartis, kuria atsisakoma leisti stoti byl treiajam asmeniui, nepareikianiam savarankik reikalavim, ukerta jam galimyb stoti proces Nutartys, kuri apskundimo galimyb CPK nenumatyta ir kurios neukerta kelio tolesnei proceso eigai, negali bti skundiamos. Taiau apeliaciniame skunde, kuriuo yra apskundiamas priimtas teismo sprendimas, apeliantas gali nurodyti ir i nutari primimo nepagrstum arba j neteistum. ATSKIRIEJI SKUNDAI 347 straipsnis. Teis paduoti atskirj skund Pirmosios instancijos teismo nutartis (nutarimus) byloje dalyvaujantys asmenys gali apsksti atskiruoju skundu apeliacins instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) io kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis (nutarimas) ukerta galimyb tolesnei bylos eigai. Gavs atskirj skund, pirmosios instancijos teismas per tris dienas po jo gavimo: 1) sutikdamas su atskiruoju skundu ir jei is paduotas ne dl nutari (nutarim), priimt io kodekso 243 ir 245 straipsniuose numatytais atvejais, be odinio nagrinjimo pats panaikina skundiam nutart, isisdamas priimtos iuo klausimu nutarties nuora byloje dalyvaujantiems asmenims; 2) nesutikdamas su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunia byl su atskiruoju skundu apeliacins instancijos teismui. Dl kit pirmosios instancijos teismo nutari (nutarim) atskirieji skundai negali bti paduodami, bet atsikirtimai ioms nutartims (nutarimams) gali bti traukiami apeliacin skund. 348 straipsnis. Atskirj skund padavimo tvarka ir terminai Atskirieji skundai paduodami per t teism, kurio nutartis yra skundiama, ne vliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. Jeigu skundiama teismo nutartis, io kodekso nustatyta tvarka priimta nepraneus byloje dalyvaujantiems asmenims, atskirasis skundas gali bti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorao teikimo dienos. 349 straipsnis. Atskirojo skundo nagrinjimas Teismas atskirj skund nagrinja be odinio nagrinjimo. 350 straipsnis. Apeliacins instancijos teismo teiss Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs atskirj skund, turi teis savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutart nepakeist; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutart ir isprsti klausim i esms; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutart ir perduoti klausim pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo. 350(1) straipsnis. Apeliacinio proceso norm galiojimas Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinti taikomos taisykls, reguliuojanios proces apeliacins instancijos teisme, iskyrus iame skirsnyje numatytas iimtis. 350(2) straipsnis. Apeliacins instancijos teismo nutarties siteisjimas Apeliacins instancijos teismo nutartis, priimta dl atskirojo skundo, siteisja nuo primimo 20 tema. SITEISJUSI SPRENDIM IR NUTARI PERIRJIMO TVARKA. 20.1. Kasacinio proceso esm Daromas skirtumas tarp teiss ir fakto, kadangi manoma, kad trei kart tirti faktines bylos aplinkybes yra netikslinga, todl treioji teismo grandis bylos faktiniu atvilgiu netiria. Fakto klausimai paprastesni, o teiss susij su teiss aikinimu, gali bti vairi nuomoni, todl taikyti ir aikinti teis sudtingiau. Teisins klaidos galimyb didesn, tai siejasi ir su vieu interesu bei su apeliacins instancijos teism praktika aikinant ir taikant teis. Turi bt utikrintas vienodas teiss aikinimas visoje valstybje. Tam btina viena galutin instancija. Todl yra Lietuvos aukiausias teismas (LAT), kuris vykdo kasacijos funkcij. Pagrindinis kasacinio proceso tikslas yra ne priimti teising sprendim byloje, o utikrinti vienod teiss aikinim ir taikym, t.y. apginti vie interes panaikinant neteist sprendim. Tai pirmiausia ir skiria kasacij nuo apeliacijos, nes apeliacija skirta ir teiss ir fakto, o kasacija tik teiss klausimo analizei. Dl ios prieasties kyla diskusijos, ar kasacija apskritai galima laikyti dar viena instancija, nes instancija tai visapusikas bylos nagrinjimas, o kasacija nagrinja tik teisin bylos pus. Kasacinis teismas nevertina ir netiria aplinkybi, kurias yra ityrs I-os ar apeliacins instancijos teismas. // http://www.konspektai.cjb.net // 30

// http://www.konspektai.cjb.net // Kasacinis teismas atsirado Pranczijoje siekiant utikrinti vienod statym taikym ir aikinim visoje valstybje. Nustats esmin teiss paeidim kasacinis teismas sprendim naikina ir byl grina nagrinti i naujo emesniam teismui. Dar viena istorikai susiklosiusi teismo sprendimo teistumo forma revizija, kurios tikslas ne tik nustatyti, kad teismas suklydo, bet ir pasiekt, kad bt priimtas teisingas sprendimas. Pagal CPK 386 str., nustaius, kad faktins aplinkybs turi bt vl aikinamos i naujo, byla grinama nagrinti i naujo. Kita vertus, danai nemanoma teisingai iaikinti teiss normos neanalizuojant faktini aplinkybi. Teiss norma aikinama sprendiant konkret gin tam, kad bt teisingai taikoma esant konkreioms faktinms aplinkybms. Todl teiss visada susijs su konkrei fakt nustatymu ir vertinimu. rodym vertinimo klausimas pripastamas fakto klausimu, todl rodym vertinim LAT negali kitis, taiau tikrina, ar nebuvo padaryta klaid taikant teiss normas, reguliuojanias rodinjimo proces. Yra klausim, kurie neaiku, kam turt bti priskirti, pvz. vertinamieji kriterijai gera moral, vieoji tvarka. iais atvejais pirmenyb teikiama teisiniam aspektui ir ie klausimai turi bti laikomi kasacinio nagrinjimo dalyku. Teismas, nagrinjantis bylas kas.tvarka negali tirti ir aikintis nauj fakt, rodym, negali j kitaip vertinti. Net nustats teis klaid, teismas negali priimti naujo sprendimo, jei reikia aikintis ir tirti naujus rodymus ir faktus, turi panaikint sprendim ir perduot emesns instancijos teismui nagrint i naujo. Yra inomi pasaulyje ribotos ir neribotos kasacijos modeliai. Kasacija ribojama siekiant sumainti byl sraut. Daniausiai kasacija yra iimtin teismo sprendim teistumo forma, todl yra nemaai ilyg, ribojani galimyb paduoti kas,skund. Egzistuoja leidim sistema kas.skund galima paduoti pvz. auk. teismo, apel. teismo, teisingumo ministerijos leidimu. Kitose valstybse teis kasacij priklauso nuo gino sumos, nuo tam tikr esmini proceso paeidim. Kasacija neribojama tose valstybse, kur manoma, kad kiekvienas bylininkas turi teis, kad jo byl nagrint visos teismins instancijos. Lietuvos Respublikos ribojimai nustatyti statymu. CPK 352 str. 11 atvej, kada kasacija negalima. Sraas nebaigtinis, 12 kitais io kodekso nustatytais atvejais. 20.2. Kasacijos ir apeliacijos skirtumai Apeliacijoje skundiamas nesiteisjs teismo sprendimas, o kasacijoje jau siteisjs, nes sprendimas siteisja i karto, kai byla inagrinjama kasacine tvarka. Tai skirtingi apskundimo objektai. Galimyb paduoti apeliacin skund praktikai neribojama, kasacin ribojama. Ribojimas yra, nes kas.byl srautas bt labai didelis. Apeliacija nagrinja ir teiss ir fakto klausimus, kasacija tik teiss. Tai teismo funkcij skirtumas. Apeliacins instancijos teismas turi i naujo pakartotinai i esms inagrinti byl, t.y. patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustat visus faktus ir tinkamai taik teiss normas. Kasacinis tiria tik ar nra padaryta esmini materialins ar proceso teiss paeidim. Kasacijoje yra neodinis nagrinjimas, iskyrus atvejus, kai teisj kolegija nusprendia, kad btina byl nagrinti odiu. Skiriasi apskundimo tvarka ir terminai. Tinkamai suraytas apeliacinis skundas automatikai reikia apeliacinio proceso pradi. 20.3. siteisjusi teismo sprendim ir nutari perirjimo kasacine tvarka pagrindai 354(2) straipsnis. siteisjusi teismo sprendim ar nutari perirjimo kasacine tvarka pagrindai Kasacija galima tik esant iame straipsnyje ivardytiems pagrindams. Pagrindai perirti byl kasacine tvarka yra: materialins teiss norm paeidimas, netinkamai jas taikant ar iaikinant; procesins teiss norm paeidimas, jeigu is paeidimas galjo turti takos priimti neteist sprendim ar nutart; jeigu teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo teiss taikymo ar aikinimo praktikos; absoliuts sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai. Absoliuts sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra, kai: 1) byla inagrinta neteistos sudties teismo; 2) teismas nusprend dl netraukt byloje dalyvauti asmen teisi ir pareig; 3) priimant sprendim ar nutart, buvo paeistos teisj pasitarimo slaptumo taisykls; 4) sprendimo ar nutarties nepasira kuris nors i teisj arba sprendim ar nutart pasira ne tie teisjai, kurie nurodyti sprendime ar nutartyje; 5) sprendim ar nutart prim ne tie teisjai, kurie buvo nagrinjamos bylos teismo posdyje; 6) sprendimas ar nutartis yra be motyv (sutrumpint motyv); 7) byloje nra teismo posdio protokolo. Absoliuiais sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindais yra pripastami ir tokie atvejai, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas inagrinjo byl, kai nebuvo nors vieno i byloje dalyvaujani asmen, kuriam nustatyta tvarka nepraneta apie teismo posdio laik ir viet ir toks asmuo ia aplinkybe grindia savo kasacin skund; 2) nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme, buvo paeistos proceso kalbos taisykls ir asmuo, kurio teiss buvo paeistos, ia aplinkybe grindia savo kasacin skund. iame straipsnyje nurodyt pagrind buvim ar nebuvim konstatuoja kasacins instancijos teismas, inagrinjs byl kasacine tvarka. Kadangi kasacinis teismas bylas nagrinja tik dl teiss klausim, kasacija galima tik teigiant, kad teismas padar materialins ar procesins teis paeidimus. Kasacinio skundo primimo klausim sprendia LAT. Kasacin skund atsisakoma priimti jei: 1. jei paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo termin, o praymas j atnaujinti nra tenkinamas; 2. neatitinka kasacinio skundo turinio reikalavim; 3. jei kasacija negalima pagal CPK 352 str. 4. neatitinka CPK nustatyt kasacinio perirjimo pagrind; 5. pasiraytas negalinto asmens arba paduotas asmens, nesanio kasacinio skundo subjektu; 6. paduotas pakartotinai po to, kai byla jau buvo inagrinta kasacine tvarka; 7. paduotas nesumokjus yminio mokesio arba netenkinamas kasatoriaus praymas i dalies atleisti nuo io mokesio sumokjimo, mokesio sumokjim atidti arba mokest iskaidyti. // http://www.konspektai.cjb.net // 31

// http://www.konspektai.cjb.net // Tuo atveju, kai netenkinamas praymas i dalies atleisti nuo yminio mokesio sumokjimo, atidjimo arba iskaidymo, Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas nustato termin yminiam mokesiui sumokti. Kasacinio skundo primimo klausimas isprendiamas nutartimi. i nutartis yra galutin ir neskundiama. Nepriimtas kasacinis skundas grinamas padavusiajam. Atsisakant priimti kasacin skund, ta paia nutartimi isprendiamas yminio mokesio grinimo klausimas. Visais atvejais, iskyrus termino praleidim, kasatorius itaiss kasacin skund turi teis paduoti j i naujo, taiau nepaeisdamas kasacinio skundo padavimo termin. 20.5. Kasacijos ribojimas Lietuvos Respublikos yra ribota kasacija, jos ribojimo atvejus nustato CPK. 351 straipsnis. siteisjusi teismo sprendim ir nutari perirjimas kasacine tvarka Apeliacins instancijos teismo sprendimai ir nutartys io skirsnio nustatyta tvarka ir slygomis gali bti apsksti ir perirti kasacine tvarka. Kasacine tvarka bylas nagrinja Lietuvos Aukiausiasis Teismas. Kasacine tvarka byla gali bti nagrinjama tik vien kart. Kasacine tvarka byl io skirsnio nustatytais atvejais nagrinja arba trij teisj kolegija, arba septyni teisj kolegija, arba Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenarin sesija. Kasaciniam procesui taikomos io kodekso bendrieji nuostatai, iskyrus iame skyriuje nurodytas iimtis 352straipsnis. Apribojimai pateikti kasacin skund Kasacija negalima: 1) dl pirmosios instancijos teismo sprendim ir nutari, neperirt apeliacine tvarka; 2) tarp moni kylaniuose turtiniuose ginuose, jei ginijama suma maesn kaip 50 tkstani lit, o kituose turtiniuose ginuose, jei ginijama suma maesn kaip 5 tkstaniai lit. is apribojimas netaikomas ginams, kylantiems bylose dl darbo umokesio ir kit imok, susijusi su darbo santykiais, aliment, alos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sualojimu, gyvybs atmimu ar susirgimais profesine liga, atlyginimo, pensij iiekojimo; 3) dl teism sprendim ar nutari, priimt ypatingosios teisenos bylose, iskyrus io kodekso 270 straipsnio 1 punkte numatytas bylas; 4) neteko galios 5) pirmosios instancijos teism nutari, kurios negali bti apskstos apeliacins instancijos teismui. i nutari teistumas gali bti ginijamas kasaciniu skundu dl teismo sprendimo; 6) dl pirmosios ir apeliacins instancijos teism nutari dl teismo baud skyrimo; 7) neteko galios 8) dl pirmosios instancijos teismo nutari, kuriomis pareikimas paliktas nenagrintas; 9) dl pirmosios ir apeliacins instancijos teismo nutari teismo ilaid klausimais; 10) dl pirmosios ir apeliacins instancijos teismo nutari iekinio utikrinimo klausimais; 11) dl pirmosios ir apeliacins instancijos teismo nutari apeliacinio skundo trkum alinimo klausimais; 12) kitais io kodekso nurodytais atvejais. 358 straipsnis. Bylos nagrinjimo ribos Kasacins instancijos teismas, neperengdamas kasacinio skundo rib, remdamasis sprendime ar nutartyje teismo nustatytomis bylos aplinkybmis, patikrina apskstus sprendimus ir nutartis teiss taikymo aspektu. Kasacins instancijos teismas yra nesaistomas kasacinio skundo ribomis tais atvejais, kai yra nustatomi io kodekso 354(2) straipsnio treiojoje dalyje ivardyti absoliuts sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai arba materialins teiss normos paeidimas. Aplinkyb, kad kasacinis teismas nagrinja tik teiss klausimas grindiama dviem argumentais: finansiniu ir vieo intereso. Jei nagrint ir teiss ir fakto klausimus, t.y. bt antroji apeliacin instancija, tekt labai padidinti teisj skaii, ko nepadarius labai utrukt byl nagrinjimas LAT. Kasacijos ribojimas leidia valstybei taupyti las ir sutrumpinti bylos nagrinjimo laik. Antra, vieo intereso poiriu teisingas teiss taikymas ir aikinimas yra svarbesnis dalykas negu teisingas fakt nustatymas ir vertinimas. Tai labai svarbus kriterijus skiriantis kasacij Lietuvos Respublikos dabar nuo buvusios iki 99 01 01. Taiau labai grieta rib tarp fakto ir teiss klausim nubrti yra sunku. Tam tikrus fakto ir teiss atribojimo kriterijus pateikia statymas. Pvz.CPK 368 str. 4 d. tvirtinta norma, kad kasacinis teismas gali pakeisti apskst sprendim ar nutart arba priimti nauj sprendim tik jei nustato, kad paeistos materialins teiss normos netinkamai jas taikant ar aikinant. Tokiu atveju kasacinis teismas yra saistomas emesns instancijos teism nustatyt aplinkybi. Visgi nagrinjant bylas kasacine tvarka faktins bylos aplinkybs netiesiogiai yra analizuojamos. 1) Teisingai iaikinti teiss normos nemanoma nesiejant su konkreios bylos faktais. 2) Taip pat fakt teisinis kvalifikavimas yra teiss klausimas. Kiekviena teiss norma taikoma tam tikriems faktams. 3) Yra ir miri, t.y. fakto ir teiss klausim, tarp kuri nemanoma nustatyti grietos takoskyros. 4) Netiesiogiai faktins aplinkybs analizuojamos tada, kai siekiama nustatyti, ar teismas teisingai taik normas, reguliuojanias rodinjimo proces. Daugumoje valstybi yra nustatyti papildomi kasacijos ribojimai, kuri pagalba aukiausi teism patenka tik bylos, kuriose keliama ypatinga teisin problema. ie ribojimai nustatomi 2 bdais. 1) statyme nustatant atvejus kada kasacija leidiama (arba atvirkiai neleidiama). 2) suteikiant teis paiam aukiausiam teismui sprsti byla verta bt nagrinjam aukiausiam teisme, ar ne, t.y. vedant leidim sistem. Lietuvos Respublikos nustatyti kasacijos draudimai CPK 352 str, o CPK 3542 str. 3 d. esant koki proceso teiss paeidim kasacija galima be joki ilyg absoliuts negaliojimo pagrindai. Absoliuts sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra, kai: 1) byla inagrinta neteistos sudties teismo; 2) teismas nusprend dl netraukt byloje dalyvauti asmen teisi ir pareig; 3) priimant sprendim ar nutart, buvo paeistos teisj pasitarimo slaptumo taisykls; 4) sprendimo ar nutarties nepasira kuris nors i teisj arba sprendim ar nutart pasira ne tie teisjai, kurie nurodyti sprendime ar nutartyje; 5) sprendim ar nutart prim ne tie teisjai, kurie buvo nagrinjamos bylos teismo posdyje; 6) sprendimas ar nutartis yra be motyv (sutrumpint motyv); 7) byloje nra teismo posdio protokolo. // http://www.konspektai.cjb.net // 32

// http://www.konspektai.cjb.net // Absoliuiais sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindais yra pripastami ir tokie atvejai, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas inagrinjo byl, kai nebuvo nors vieno i byloje dalyvaujani asmen, kuriam nustatyta tvarka nepraneta apie teismo posdio laik ir viet ir toks asmuo ia aplinkybe grindia savo kasacin skund; 2) nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme, buvo paeistos proceso kalbos taisykls ir asmuo, kurio teiss buvo paeistos, ia aplinkybe grindia savo kasacin skund. iame straipsnyje nurodyt pagrind buvim ar nebuvim konstatuoja kasacins instancijos teismas, inagrinjs byl kasacine tvarka. Riba tarp fakto ir teiss negali bti pastovi. Remiantis kasacinio teismo praktika ir teiss aikinimo metodais galima siaurinti ar plsti teiss ir fakto klausim srit. Tai turt takos ir kasacini byl srautui. Usienio valstybse kasacijos draudim nustatymas statymuose taikomas labai atsargiai. Ribojimas kasacijos statymu reikia ir teismo gali ribojim, kas paeidia teismo nepriklausomumo garantijos princip. Taigi CPK 352 str. i esm susiaurino teism statymo 18 str. numatyt LAT funkcij. CPK 352 str. 1 p. Lietuvos Respublikos negalima tiesiogin kasacija, kai galima kreiptis auk.teism aplenkiant apeliacij. Negalimumas kreiptis dl kasacijos be apeliacijos skatina bylinjimsi. Taip pat neracionalu, jei pirmos instancijos teismas padaro tik teiss klaid, abi alys tai pripasta, bet vis tiek yra priverstos naudotis apeliacija. Dalyvaujani byloje asmen problema kaip kasacijos ribojimas prie 20.6 temos. CPK 352 str. 2 p. Dar vienas kasacijos ribojimas nustatytas statyme gino suma. Mikelno nuomone, bylos reikmingumas priklauso ne nuo gino sumos, o nuo toje byloje keliamos teisins problemos. Gino sumos nustatymas prietarauja Teism statyme tvirtintai AT vienodos teism praktikos taikant statymus funkcijai. Taip pat kai kuri autori nuomone asmen lygybs prie statym principui. Ir apskritai, amoralu yra vertinti teistum pinigais. CPK 352 str. 3 p. nustatyta, kad kasacija leidiama tik vienos kategorijos ypatingosios teisenos bylose dl fakt, turini juridin reikm nustatymo. Mikelnas mano, kad draudimas kasacijos kit kategorij yp.teisenos bylose nra pagrstas. Nemaa dalis byl ,,ikrenta i AT veiklos sferos ir neformuojama vienoda teism praktika. Daugelio draudim nustatymas Lietuvos Respublikoje didina teisins sistemos chaos, sukuria ,,zonas kur formuojasi apylinki ir apygard teism teiss aikinimo praktika. Mikelnas u leidim sistem, kai pats AT gali atsirinkti precedentines bylas. 20.6. Asmenys, turintys teis paduoti kasacin skund, jo padavimo tvarka 353 straipsnis. Kasacinio skundo subjektai Kasacin skund gali paduoti visi byloje dalyvaujantys asmenys. Asmen, netraukt bylos nagrinjim, kasaciniai skundai gali bti paduoti, kada siteisjs sprendimas ar nutartis paeidia j teises ar statym saugomus interesus. Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas ir io teismo Civilini byl skyriaus pirmininkas turi teis savo iniciatyva pateikti kasacin teikim dl siteisjusi sprendim ar nutari. Kasaciniai teikimai paduodami tokiais paiais pagrindais ir nagrinjami tokia pat tvarka kaip ir kasaciniai skundai. Kasacinis teikimas negali bti paduotas, jei po sprendimo, nutarties siteisjimo prajo daugiau kaip treji metai. Ikyla problema dl 353 str. 2 d. kadangi vienas i absoliui sprendimo naikinimo pagrind yra 354 2str. 3 d. 2 p. teismas nusprend dl netraukt byloje dalyvauti asmen teisi bei pareig. Tai yra pagrindas atnaujinti proces pagal CPK 371 18 str. 7 p. pagal CPK 316 str. apeliacinio skundo objektas yra tik byloje dalyvaujantys asmenys. Vadinasi, asmuo, netrauktas byl kaip joje dalyvaujantis asmuo , neturs teiss paduoti apeliacin skund. Jeigu kiti asmenys, dalyvaujantys byloje, sprendimo, lemianio io asmens teise ir pareigas neapsks, toks sprendimas negals bt kasacijos objektu pagal CPK 352 str. 1 p. tai reikia, kad toki asmen galimyb gintis nuo j teises ir pareigas apibrianio sprendimo, nors ir numatyta statymu, praktikai gali bti negyvendinta. Todl imta pleiamai aikinti i teiss norm. 354(1) straipsnis. Kasacinio skundo padavimo terminai Kasacinis skundas gali bti paduotas per tris mnesius nuo skundiamo sprendimo nutarties siteisjimo dienos. Asmen, netraukt bylos nagrinjim, kasacinis skundas gali bti paduotas per tris mnesius nuo tos dienos, kuri jie suinojo apie priimt sprendim, nutart. Asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo termin dl prieasties, kuri teismas pripasta svarbia, praleistas terminas gali bti atnaujintas. Pareikimas dl praleisto termino atnaujinimo negali bti tenkinamas, jeigu jis paduotas prajus daugiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo siteisjimo dienos. Pareikim dl praleisto termino atnaujinimo isprendia Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas nutartimi, kuri yra galutin ir neskundiama 354(3) straipsnis. Kasacinio skundo turinys Kasaciniame skunde turi bti: 1) teismo, kuriam paduotas kasacinis skundas, pavadinimas; 2) kasatoriaus pavadinimas ir adresas bei kit byloje dalyvaujani asmen, iskyrus atstov, pavadinimai ir adresai; 3) nurodytas sprendimas ar nutartis, dl kuri perirjimo paduodamas kasacinis skundas; 4) turtiniuose ginuose nurodoma ginijama suma; 5) nurodyti isams kasacinio skundo motyvuoti pagrindai, numatyti io kodekso 354(2) straipsnyje; 6) kasatoriaus praymas. Kasacin skund pasirao kasatorius ar jo galiotas asmuo arba jo statyminis atstovas. Prie kasacinio skundo turi bti pridti skundiamo ir su juo susijusi sprendim ir nutari nuoraai bei rodymai apie yminio mokesio sumokjim arba praymas i dalies atleisti, atidti arba iskaidyti yminio mokesio sumokjim ir rodymai, patvirtinantys io praymo motyvus, taip pat tiek kasacinio skundo nuora, kiek yra byloje dalyvaujani asmen, iskyrus atstovus. Usienio pilieiams ir juridiniams asmenims sistini skund nuoraai turi bti iversti angl arba kit jiems suprantam kalb. Prie atstovo paduodamo kasacinio skundo turi bti pridtas galiojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo galiojimus. Kasaciniame skunde neleidiama motyvuoti naujais rodymais bei aplinkybmis, kurie nebuvo nagrinti pirmosios ar apeliacins instancijos teisme. // http://www.konspektai.cjb.net // 33

// http://www.konspektai.cjb.net // 354(4) straipsnis. Prisidjimas prie kasacinio skundo Kasacinio proceso dalyviai per 356 straipsnio antrojoje dalyje nustatyt termin atsiliepimams kasacin skund pateikti gali ratiku pareikimu prisidti prie paduoto kasacinio skundo. Pareikime dl prisidjimo prie paduoto kasacinio skundo prisidedantysis negali pareikti savarankik apsksto sprendimo ar nutarties perirjimo kasacine tvarka pagrind bei pareikti savarankik reikalavim. U pareikim dl prisidjimo prie kasacinio skundo yminis mokestis neimamas. Asmuo, prisidedantis prie kasacinio skundo, byloje dalyvaujantiems asmenims, iskyrus atstovus, privalo isisti pareikimo dl prisidjimo prie kasacinio skundo nuoraus. Pareikimo nuoraas turi bti isistas registruotu laiku su praneimu apie teikim. 354(5) straipsnis. Kasacinio skundo atsisakymas Kasatorius turi teis atsisakyti paduoto kasacinio skundo iki byloje dalyvaujani asmen kalb pabaigos teismo posdyje, o esant neodiniam bylos nagrinjimui - iki nutarties primimo. Vlesnis kasacinio skundo atsisakymas negalioja. Prims kasacinio skundo atsisakym, teismas priima nutart nutraukti kasacin proces. Nutarties nuoraas isiuniamas kasacinio proceso dalyviams. Teismas turi teis nepriimti skundo atsisakymo io kodekso 35 straipsnio antrojoje dalyje nurodytais pagrindais arba jei tai prietarauja vieajam interesui. Primus atsisakym nuo kasacinio skundo, pareikimas dl prisidjimo prie io skundo nenagrinjamas. 356 straipsnis. Atsiliepimai kasacin skund Apie priimto kasacinio skundo raym Lietuvos Aukiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrintin byl sra praneama kasatoriui ir byloje dalyvaujantiems asmenims, iskyrus atstovus. Kartu su praneimu apie kasacinio skundo raym dalyvaujantiems byloje asmenims, iskyrus atstovus ir kasatori, isiuniamas kasacinio skundo nuoraas. Atsiliepimus kasacin skund byloje dalyvaujantys asmenys gali ratu pateikti per vien mnes nuo skundo raymo Lietuvos Aukiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrintin byl sra. Atsiliepime kasacin skund turi bti nurodyti nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu isams ir motyvuoti pagrindai. Atsiliepimas kasacin skund suraomas ir pasiraomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas. Atsiliepimai kasacin skund, pateikti praleidus nustatyt termin, nepriimami ir grinami j pateikusiam asmeniui. Esmin kasacinio proceso naujov buvo raytinis procesas. Pagal CPK 357 str. apie bylos nagrinjim byloje dalyvaujantiems asmenims praneama tik odinio nagrinjimo atveju. i norma vertintina neigiamai, nes alys turi inoti bylos nagrinjimo laik ir viet net jeigu odiniai argumentai teismo posdyje neleidiami. Dar blogiau, kad kasaciniame procese( beje kaip ir pirmos ir apeliacins instancijos) nra nustatytas privalomas ali apsikeitimas raytiniais pareikimais ir atsikirtimais. CPK 356 str. numatyta alies teis, o ne pareiga surayti atsiliepim kasacin skund. Kasacinis procesas to nedarant tampa vienaalis, nes teismas ino tik kasatoriaus argumentus. 359 straipsnis. Atstovavimas Kasacins instancijos teismo posdio metu byloje dalyvaujantiems asmenims, iskyrus io kodekso 55 straipsnio pirmojoje dalyje numatytus asmenis, atstovauja tik advokatai arba statyminiai atstovai. 20.8. Kasacins bylos iklimo tvarka Kasacinio skundo primimo klausimas isprendiamas nutartimi. i nutartis yra galutin ir neskundiama. Priimtas kasacinis skundas chronologine tvarka raomas Lietuvos Aukiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrintin byl sra. Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas patvarko ireikalauti byl. Apie priimto kasacinio skundo raym Lietuvos Aukiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrintin byl sra praneama kasatoriui ir byloje dalyvaujantiems asmenims, iskyrus atstovus. Kartu su praneimu apie kasacinio skundo raym dalyvaujantiems byloje asmenims, iskyrus atstovus ir kasatori, isiuniamas kasacinio skundo nuoraas. Atsiliepimus kasacin skund byloje dalyvaujantys asmenys gali ratu pateikti per vien mnes nuo skundo raymo Lietuvos Aukiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrintin byl sra. Atsiliepime kasacin skund turi bti nurodyti nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu isams ir motyvuoti pagrindai. Atsiliepimas kasacin skund suraomas ir pasiraomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas. Atsiliepimai kasacin skund, pateikti praleidus nustatyt termin, nepriimami ir grinami j pateikusiam asmeniui. Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas nutartimi sudaro teisj kolegij, paskiria jos pirminink ir pranej bei nustato posdio dat. Pranejui perduodamas kasacinis skundas ir gauta byla. Pranejas ir kolegijos teisjai atlieka veiksmus, reikalingus bylai nagrinti. odinio bylos nagrinjimo atveju byloje dalyvaujantiems asmenims, iskyrus atstovus, praneama apie kasacins bylos nagrinjimo viet ir laik. i asmen neatvykimas teismo posd nagrinti byl nekliudo. Jeigu byloje dalyvaujantis asmuo yra usienio pilietis ar juridinis asmuo, tai odinio nagrinjimo atveju apie bylos nagrinjimo laik ir viet praneama jo atstovui Lietuvos Respublikoje. 20.9. Kasacini skund nagrinjimo procesin tvarka. Kasaciniame procese kasatorius reikalauja pakeisti ar panaikinti skundiam teismo sprendim arba perduoti byl nagrinti i naujo, motyvuodamas teismo sprendimo neteistumu. Kaip teisminio nagrinjimo dalykas kasaciniame procese jokie nauji faktai ir reikalavimai negali bt nurodomi. Bylos nagrinjimo kasaciniame procese ribos yra kasaciniame skunde ir atsiliepime kasacin skund nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies teistumas ar neteistumas. Kasacinis teismas negali analizuoti bylos fakt, sprendimo ar nutarties, kurie nra skundiami arba skundiamo teismo sprendimo dali, kurios nra ginijamos. Paymtina, kad kasacinis teismas gali remtis ir kasaciniame skunde nenurodytais argumentais, kadangi pagrindin jo funkcija ginti vie interes ir formuoti vienod teism praktik. 358 straipsnis. Bylos nagrinjimo ribos Kasacins instancijos teismas, neperengdamas kasacinio skundo rib, remdamasis sprendime ar nutartyje teismo nustatytomis bylos aplinkybmis, patikrina apskstus sprendimus ir nutartis teiss taikymo aspektu.

// http://www.konspektai.cjb.net //

34

// http://www.konspektai.cjb.net // Kasacins instancijos teismas yra nesaistomas kasacinio skundo ribomis tais atvejais, kai yra nustatomi io kodekso 354(2) straipsnio treiojoje dalyje ivardyti absoliuts sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai arba materialins teiss normos paeidimas. 360 straipsnis. Kasacinio proceso dalyvi teiss teismo posdio metu Byloje dalyvaujantys asmenys turi teis teismo posdio metu pareikti nualinimus ir praymus. Kasatoriaus advokatas, o jo nesant, - pats kasatorius ar jo statyminis atstovas turi teis idstyti odiu kasacinio skundo motyvuotus pagrindus bei pareikti argumentus dl gauto atsiliepimo kasacin skund. Kit dalyvaujani byloje asmen advokatai, o i nesant, - patys byloje dalyvaujantys asmenys ar j statyminiai atstovai turi teis pareikti savo argumentus dl kasacinio skundo ir atsiliepimo kasacin skund. 361 straipsnis. Tvarka teismo posdyje Kolegijos pirmininkas kasacins instancijos teismo posdyje imasi btin priemoni reikiamai tvarkai posdyje utikrinti, vadovaudamasis io kodekso 171 ir 172 straipsniais. 362 straipsnis. Bylos nagrinjimas kasacins instancijos teismo posdyje Kasacin byla nagrinjama be odinio jos nagrinjimo i esms, tai yra nekvieiant teismo posd byloje dalyvaujani asmen. Nusprendusi, kad tai yra btina, kolegija gali nutartimi paskirti odin bylos nagrinjim. Kolegijos pirmininkas pradeda teismo posd, paskelbia kolegijos sudt, pranea, kokia byla, pagal kieno skund ir dl kurio teismo sprendimo, nutarties nagrinjama. Kolegijos pirmininkas patikrina, kurie i kasacinio proceso dalyvi yra atvyk, nustato atvykusij tapatyb, taip pat patikrina atstov galinimus ir iaikina j teises, numatytas io kodekso 360 straipsnyje. Po to paklausia atvykusius posd asmenis, ar jie turi pareikim ar praym. Pareiktus pareikimus ir praymus, iklauss kit byloje dalyvaujani asmen nuomones, teismas isprendia nutartimi. Jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad kasacin skund reikjo atsisakyti priimti io kodekso 355 straipsnio antrojoje dalyje numatytais pagrindais, bylos nagrinjimo pradioje pranejas turi nurodyti ias aplinkybes. Kolegija, iklausiusi kasacinio proceso dalyvi nuomones ir nustaiusi, kad kasacin skund reikjo atsisakyti priimti io kodekso 355 straipsnio antrosios dalies numatytais pagrindais, priima nutart nutraukti kasacin proces. Ta paia nutartimi isprendiamas yminio mokesio grinimo klausimas. Nagrinjant byl, pranejas idsto bylos ir kasacinio skundo esm. Po to suteikiama teis pasisakyti kasacinio proceso dalyviams. Pirmasis kalba kasatoriaus advokatas, o jo nesant, - pats kasatorius arba jo statyminis atstovas. Kit asmen, turini teis kalbti, kalb eilikum nustato kolegijos pirmininkas. Kolegijos pirmininkas gali nustatyti kalb trukm. Teismas turi teis uduoti klausimus visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Byloje kalbjusieji asmenys turi replikos teis. Bylos nagrinjimas kasacins instancijos teisme baigiamas priimant nutart io kodekso 367 straipsnio nustatyta tvarka. 367 straipsnis. Teismo nutarties primimas ir paskelbimas Teismo nutartis priimama ir paskelbiama ne vliau kaip per dvideimt dien nuo teismo posdio pabaigos. Bylos dalyviams odinio bylos nagrinjimo atveju teismo posdio metu praneamas nutarties paskelbimo laikas. Per laikotarp teisjai gali nagrinti ir kitas bylas. Teismo nutartis priimama bals dauguma, laikantis io kodekso 216 straipsnio reikalavim. Pirmasis kalba maiausi teisjo darbo sta Lietuvos Aukiausiajame Teisme turintis teisjas, o paskutinis - pirmininkas. Plenarinje sesijoje balsams pasiskirsius po lygiai, lemia sesijos pirmininko balsas. Teismo nutartis idstoma ratu ir vis teisj pasiraoma. Plenarins sesijos nutart pasirao jos pirmininkas ir pranejas. odinio bylos nagrinjimo atveju teismo nutartis paskelbiama teismo posdio salje. Plenarins sesijos pirmininkas, kolegijos pirmininkas arba teisjas perskaito nutart arba tik rezoliucin jos dal. Tuo atveju, kai paskelbiama tik rezoliucin dalis, odiu idstomi nutarties motyvai. Kai skelbiama nutartis, kurios primimas ir paskelbimas buvo atidtas, kiti plenarins sesijos, kolegijos teisjai gali ir nedalyvauti. 366 straipsnis. Kasacins instancijos teismo posdio protokolas odinio bylos nagrinjimo atveju teismo posdyje raomas protokolas. Teismo posdio protokole turi atsispindti visi esminiai bylos nagrinjimo momentai. Teismo posdio protokol rao teismo posdio sekretorius. Protokol pasirao pranejas ir teismo posdio sekretorius. 363 straipsnis. Bylos nagrinjimas iplstinje teisj kolegijoje Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko, kolegijos nutartimi byla gali bti perduota nagrinti septyni teisj kolegijai, jeigu: 1) teiss aikinimas byloje reikt naujos teism praktikos suformavim; 2) kolegijos teisj nuomons dl statymo taikymo ir jo aikinimo nesutampa; 3) kyla klausimas dl usienio ir tarptautins teiss taikymo; 4) kitais atvejais, kai byla yra itin sudtinga. io straipsnio pirmojoje dalyje pamint nutart trij teisj kolegija priima pasitarimo kambaryje ir paskelbia to paties teismo posdio metu. Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas ar skyriaus pirmininkas nutartimi sudaro iplstin septyni teisj kolegij, paskiria jos pirminink ir pranej bei nustato teismo posdio dat. iplstins teisj kolegijos sudt paprastai traukiami i byl kasacine tvarka pradj nagrinti teisjai. Iplstin teisj kolegija nagrinja byl io kodekso ketvirtojo skyriaus nustatyta tvarka. // http://www.konspektai.cjb.net // 35

// http://www.konspektai.cjb.net // 364 straipsnis. Bylos nagrinjimas Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenarinje sesijoje Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko, kolegijos nutartimi (trij ar septyni teisj) byla gali bti perduota nagrinti Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenarinei sesijai: 1) jeigu klausimo sprendimas yra susijs su tiesioginiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos taikymu; 2) jeigu sprendiami keli teiss ak norm taikymo klausimai; 3) kitais ypa reikmingais vienodos statym taikymo praktikos formavimui atvejais. io straipsnio pirmojoje dalyje pamint nutart trij arba septyni teisj kolegija priima pasitarimo kambaryje ir paskelbia to paties teismo posdio metu. Perdavus byl nagrinti plenarinei sesijai, Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas ar skyriaus pirmininkas nutartimi paskiria pranej bei nustato teismo posdio dat. Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenarins sesijos teisj sudtis yra teista, jeigu joje dalyvauja ne maiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisj. Plenarins sesijos pirmininkas yra Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas, o kai jis negali pirmininkauti, jo pavedimu skyriaus pirmininkas. Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenarin sesija nagrinja byl io kodekso ketvirtojo skyriaus nustatyta tvarka 365 straipsnis. Bylos nagrinjimo atidjimas Teisj kolegija, iplstin teisj kolegija arba plenarin sesija dl svarbi prieasi nutartimi gali bylos nagrinjim atidti. odinio bylos nagrinjimo atveju kasacinio proceso dalyviams turi bti i anksto praneama apie kit bylos nagrinjimo kasacinje instancijoje dien. Byla i naujo skiriama nagrinti inykus aplinkybms, dl kuri ji buvo atidta. 369 straipsnis. Teismo nutarties turinys Teismo nutartyje turi bti nurodyta: 1) nutarties primimo laikas ir vieta; 2) nutart primusio teismo pavadinimas ir sudtis; 3) asmenys, dalyvav nagrinjant byl kasacins instancijos teisme; 4) kasatorius; 5) trumpas bylos aplinkybi idstymas ir sprendimo esm; 6) kasacinio skundo pagrindai, atsiliepimo kasacin skund ir kasacins instancijos teismo posdyje kalbjusij asmen argumentai, turintys reikms apsksto sprendimo ar nutarties teistumui; 7) motyvai, kuriais remdamasis kasacins instancijos teismas padar savo ivad, ir statymai, kuriais jis vadovavosi; 8) suformuluota teiss taikymo ar aikinimo nagrinjamoje byloje taisykl; 9) teismo nutarimas; 10) pasilymas skelbti nutart Lietuvos Aukiausiojo Teismo leidiamame biuletenyje. 370 straipsnis. Kasacins instancijos teismo nutarties siteisjimas ir privalomumas Kasacins instancijos teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos. Kasacins instancijos teismo nutartyje idstyti iaikinimai yra privalomi teismui, i naujo nagrinjaniam byl 370(1) straipsnis. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas, kolegija, iplstin kolegija ar plenarin sesija turi teis sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdym, iki byla bus inagrinta kasacine tvarka. 370(2) straipsnis. Kasacinio skundo ibraukimas i srao ir bylos grinimas Kasacinis skundas ibraukiamas i srao: 1) io kodekso 362 straipsnio penktosios dalies nustatyta tvarka nutraukus kasacin proces - Jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad kasacin skund reikjo atsisakyti priimti io kodekso 355 straipsnio antrojoje dalyje numatytais pagrindais, bylos nagrinjimo pradioje pranejas turi nurodyti ias aplinkybes. Kolegija, iklausiusi kasacinio proceso dalyvi nuomones ir nustaiusi, kad kasacin skund reikjo atsisakyti priimti io kodekso 355 straipsnio antrosios dalies numatytais pagrindais, priima nutart nutraukti kasacin proces. Ta paia nutartimi isprendiamas yminio mokesio grinimo klausimas. Nagrinjant byl, pranejas idsto bylos ir kasacinio skundo esm. 2) baigus nagrinti byl kasacine tvarka. Kasacins instancijos teismas, inagrinjs byl, grina j pirmosios instancijos teismui ar teismui, kuris nurodytas nutartyje. 20.10. Kasacinio teismo teiss Apeliacins instancijos teismo ir teismo, nagrinjanio byl kasacine tvarka teiss skiriasi. Kasacine tvarka nagrinjantis bylas teismas negali itaisyti klaid, padaryt emesns instancijos teismo nustatant, iaikinant ir vertinant faktines bylos aplinkybes. 368 straipsnis. Kasacins instancijos teismo teiss Kasacins instancijos teismas, inagrinjs byl kasacine tvarka, turi teis: 1) sprendim ar nutart palikti nepakeist; (kasacinis skundas netenkinamas) 2) sprendim ar nutart pakeisti; 3) panaikinti sprendim ar nutart ir palikti galioti vien i pirmiau priimt byloje sprendim ar nutari; 4) sprendim ar nutart panaikinti (vis ar i dalies) ir priimti nauj sprendim; 5) sprendim ar nutart vis arba i dalies panaikinti ir perduoti byl i naujo nagrinti emesns instancijos teismui; 6) sprendim ar nutart vis arba i dalies panaikinti ir byl nutraukti arba pareikim palikti nenagrint. // http://www.konspektai.cjb.net // 36

// http://www.konspektai.cjb.net // Panaikinus sprendimo ar nutarties dal, kasacins instancijos teismo nutartyje nurodoma dl likusios sprendimo ar nutarties dalies galiojimo. Kasacins instancijos teismas, nustats io kodekso 354 (2) straipsnyje numatytus pagrindus, panaikina arba pakeiia apskst sprendim ar nutart. Kasacins instancijos teismas gali sprendim ar nutart pakeisti arba panaikinti ir priimti nauj sprendim, jeigu nustato, kad buvo paeistos tik materialins teiss normos jas netinkamai taikant arba iaikinant. iuo atveju kasacins instancijos teismas yra saistomas emesns instancijos teismuose nustatyt aplinkybi. Teismo sprendimas ar nutartis panaikinami kasacine tvarka ir byla nutraukiama arba pareikimas paliekamas nenagrintas io kodekso 243 straipsnio 1, 2, 3, 7 punktuose: Teismas nutraukia byl: 1) jeigu byla neinybinga teismui; 2) jeigu suinteresuotas asmuo, kreipsis teism, yra nesilaiks tos kategorijos byloms nustatytos gino iankstinio neteisminio sprendimo tvarkos ir nebegalima ia tvarka pasinaudoti; 3) jeigu yra siteisjs teismo sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti iekovo atsisakym nuo iekinio ar patvirtinti ali taikos sutart; 7) jeigu, mirus asmeniui, kuris buvo viena i bylos ali, gino teisiniame santykyje neleidiamas teisi permimas. Teismas pareikim palieka nenagrint: 245 straipsnyje, iskyrus 8 ir 9 punktus: 1) jeigu suinteresuotas asmuo, kreipsis teism, nesilaik tos kategorijos byloms nustatytos iankstinio neteisminio bylos sprendimo tvarkos ir dar galima pasinaudoti ia tvarka; 2) jeigu pareikim padav neveiksnus asmuo; 3) jeigu pareikim suinteresuoto asmens vardu padav negalintas vesti byl asmuo; 4) jeigu teisme nagrinjamas ginas tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu; 5) jeigu suinteresuotas asmuo, kreipsis teism, gavs aukim, bet nepras nagrinti byl jam nesant ir iki teismo posdio pradios nepateiks dokument, pateisinani savo neatvykim teism, neatvyko teismo posd arba jeigu teismas pripasta neatvykimo prieastis nesvarbiomis; 6) jeigu abi alys, nepraiusios nagrinti byl, joms nesant, antr kart aukiamos, neatvyko be svarbi prieasi, o teismas nelaiko esant galima isprsti byl pagal esani byloje mediag; 7) jeigu iekovas ituokos byloje, gavs aukim, bet nepras nagrinti byl jam nesant, neatvyko teismo posd; 10) kitais io kodekso numatytais atvejais.] nurodytais pagrindais. Iki 1999 m. kasacinis teismas nagrinjo byl visa apimtimi, t.y. tiek apskstos tiek ir neapskstos teismo sprendimo dalies teistum ir pagrstum, nuo 1999 kasacinis teismas kasaciniame skunde nustatytas bylos nagrinjimo ribas gali perengti tik CPK 358 str. 2 d. numatytais atvejais (kai yra absoliuts sprendimo negaliojimo pagrindai arba materialins teiss normos paeidimas) , t.y. tik tada kasacinis teismas gali tikrinti neapskstos teismo sprendimo (dalies) teistum skundo nepadavusio asmens atvilgiu. Nustaius proceso teiss paeidim, kuris nors ir prietaraut vieajai tvarkai, ieiti u rib negalima, tuo tarpu apeliaciniame procese leidiama ieiti u rib, kai reikia ginti viej interes. Mikelno nuomone kasaciniame procese teismas turi teis priimti nutart nepalankesn kasatoriui, nei jo skundiamas sprendimas. Toki teis suponuoja tai, kad pagrindin kasacinio teismo teis utikrinti vienod teiss taikym ir aikinim. Pastaba. CPK nuo 99 01 01 papildytas ketvirtuoju prim skyriumi, reglamentuojaniu proceso atnaujinim. CPK 37118str. nustato proceso atnaujinimo pagrindus. Pagal 1 d. 1 p procesas gali bti atnaujinamas, kai Europos mogaus teisi teismas pripasta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prietarauja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams, praymas dl proceso atnaujinimo paduodamas LAT. 22. TEISMO NUTARIM VYKDYMAS 22.1. Teismo nutarim vykdymas kaip savarankika civilinio proceso stadija. Paeistos subjektins teiss yra atstatomos tada, kai atsakovas iekovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus: perduoda priteist turt, atlygina al, grina pinigus ir tt. Jeigu atsakovas savanorikai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo sprendim vykdymo priemons prasideda savarankika CP stadija priverstinio teismo sprendim vykdymo procesas. Dl vykdymo proceso teisins prigimties yra 3 nuomons: 1. vykdymo procesas tai sudedamoji CPK dalis, savarankika CP stadija paskutin bylos, ikeltos pagal suinteresuoto asmens skund, stadija, kurios metu iekovas pradeda valdyti jam teismo sprendimu priteist turt ar kitok daikt (Lietuvoje vykdym reguliuoja CPK); 2. vykdymo procesas nra tos paios bylos tsinys, o yra visikai atskiras, savarankikas procesas, kur reguliuoja savarankika teiss aka vykdymo teis (vykdymo proces reguliuoja atskiri statymai) (Estijoje). 3. vykdymo procesas tai administracins teiss dalis, t. y. i teismins valdios byla perduodama vykdomajai valdiai (Rusijos f.). Priverstinis teismo sprendim vykdymas yra viena teismo sprendim realizavimo form. Realizavimo svoka yra platesn nei vykdymo. Priverstinai vykdomi ne visi teismo sprendimai, pvz. Sprendimai dl pripainimo, santyki nutraukimo, pakeitimo ar nustatymo paprastai nereikalauja priemoni taikymo, nes teisin efekt sukelia pats sprendimas, pvz. Sprendimas dl tvysts nustatymo. Spendimai, vykdomi panaudojus priverstinio vykdymo priemones vadinami vykdytinais. Teismo sprendimai: 1) savaime realizuojami; 2) vykdomi: savanorikai; priverstinai. 22.2. Priverstinio teismo sprendim vykdymo organai. Teism ir kit institucij nutarimus vykdo teismo antstoliai, esantys prie apylinks teism. // http://www.konspektai.cjb.net // 37

// http://www.konspektai.cjb.net // Teisingumo ministras gali ali praymu arba savo iniciatyva bet kur sprendim pavesti vykdyti teismo antstoli kontorai, esaniai prie kito apylinks teismo. Teismo antstolis privalo savo iniciatyva imtis vis teist priemoni, kad sprendimas bt kuo greiiau ir realiai vykdytas, ir aktyviai padti alims ginti j teises bei statymo saugomus interesus. NCPK supaprastinta vykdymo procedra, nebelieka vyresniojo anstolio, vl yra priirintis teisjas. 22.3.alys vykdant teismo sprendim, j procesins teiss ir pareigos. Vykdymo procese pasikeiia ali procesin padtis. Buvs iekovas tampa iiekotoju, o buvs atsakovas- skolininku. Abi alys gyja naujas procesines teises ir pareigas. Atliekant vykdymo veiksmus, iiekotojas ir skolininkas turi teis: dalyvauti patys ar per savo atstovus, susipainti su visa vykdomosios bylos mediaga, gauti paymas apie vykdymo eig pasidaryti iraus ir nuoraus, sudaryti taikos sutartis, ginyti turto priklausomyb ir jo kainojim, apsksti teismo antstolio veiksmus. Iiekotojas turi teis atsisakyti iiekojimo. Skolininkas, iiekotojas ar j atstovai privalo jiems priklausaniomis teismis naudotis siningai. Skolininkas ar jo atstovas privalo aktyviai padti teismo antstoliui greitai ir tinkamai vykdyti sprendim. Teismo antstolis, praddamas priverstin vykdym, privalo iaikinti iiekotojui ir skolininkui procesines j teises ir pareigas. 22.4. Iiekotojo, skolininko ir kit asmen teisi gynimas vykdant teismo sprendim. Dl teismo antstolio atlikt veiksm, arba dl atsisakymo tokius veiksmus atlikti, iiekotojas, skolininkas ir kiti suinteresuoti asmenys gali paduoti skund. Skundas paduodamas tam teismui, prie kurio yra teismo antstoli kontora, per 10 d. nuo tos dienos, kuri teismo antstolis atliko skundiam veiksm, arba nuo tos dienos, kuri nurodytieji asmenys suinojo apie j. Jeigu teismo antstolis paeidia statym ir tai sudaro pagrind aretui panaikinti, teismas gali ir savo iniciatyva inagrinti areto panaikinimo klausim. Skundai dl antstolio veiksm nagrinjami teismo posdyje, praneus iiekotojui, skolininkui, kitiems suinteresuotiems asmenims. Taiau j neatvykimas nekliudo isprsti teismui ikelt klausim. Skundo padavimas nesustabdo vykdymo veiksm. Taiau teisjas gali sustabdyti vykdymo veiksmus, jeigu laiko tai esant reikalinga. Dl teismo nutarties, priimtos teismo antstolio veiksm klausimu, gali bti duodamas atskirasis skundas. Kiti asmenys gali pareikti gin dl civilins teiss, susijus su turto, kur nukreiptas iiekojimas, priklausymu. T gin nagrinja teismas pagal iekinins teisenos taisykles. Iekiniai dl areto turtui panaikinimo pareikiami skolininkui ir iiekotojui. Jeigu turtas aretuotas ryium su jo konfiskavimu, tai atsakovais traukiami asmenys, kuri turtas aretuotas, ir valstybin mokesi inspekcija. Jeigu aretuotasis turtas jau perduotas iiekotojui arba realizuotas, tai iekinys pareikiamas taip pat ir tiems asmenims, kuriems turtas perduotas arba kurie gijo t turt. Sprendimo vykdymo atgrimas : Jeigu panaikinamas jau vykdytas sprendimas ir priimamas sprendimas atmesti iekin arba nutartis nutraukti byl ar palikti iekin nenagrint, atsakovui turi bti grinama visa tai, kas buvo pagal panaikint sprendim i jo iiekota iekovo naudai (sprendimo vykdymo atgrimas). 22.5. Vykdytini teism ir organ sprendimai (vykdymo pagrindai). Pagal CPK 372 str. Vykdytini teism ir kit institucij sprendimai: 1) teism sprendimai, nutartys, nutarimai ir teism sakymai civilinse bylose; 2) teism nuosprendiai ir nutartys baudiamosiose bylose dl turtini iiekojim; 3) teism (teisj) nutarimai administracini teiss paeidim bylose dl turtini iiekojim; 4) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai skirti baud; 5) institucij (pareign) nutarimai dl administracini baud ir turtini iiekojim administracinse bylose; 6) treij teismo (arbitrao) sprendimai statym nustatytais atvejais; 7) teism patvirtintos taikos sutartys; 8) darbo gin komisij sprendimai; 10) muitins staig sprendimai dl iiek biudet, Keli ar kitus valstybinius fondus ir pagal tarptautines sutartis ne gino tvarka; 11) hipotekos teisj nutartys; 12) rajon savivaldybi seninij senin sprendimai iiekoti i moni, staig, organizacij arba fizini asmen al, padaryt nuganant paslius ir sualojant sodinius, statym numatytais atvejais; 13) notar vykdomieji raai pagal notar uprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ir ekius; 14) prokuroro sankcijos dl fizini asmen ikeldinimo; 15) usienio teism ar arbitra sprendimai statym ir tarptautini sutari numatytais atvejais; 16 ) Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimai iiekoti pinigin baud i kio subjekt; 17) valstybini mokesi inspekcij sprendimai dl iiek ne gino tvarka; 18) Valstybs kontrols pareign sprendimai dl ekonomini sankcij, pinigini nuoskait skyrimo ir l iiekojimo ne gino tvarka valstybs ir savivaldybi biudetus bei fondus; 19) valstybinio SoDra fondo valdybos bei teritorini skyri sprendimai dl iiek i vis kio subjekt valstybinio socialinio draudimo fondo biudet ne gino tvarka; 20) valstybs institucijos, atliekanios moni rejestro vyriausiojo tvarkytojo f-jas, vadovo sprendimai ne gino tvarka iiekoti i kio subjekt pinigines baudas statym numatytais atvejais; 21) Vertybini popieri komisijos sprendimai iiekoti pinigin baud i kio subjekt ne gino tvarka; 22) Finans ministerijos sprendimai dl skolos iiekojimo biudet i kio subjekt, kurie gavo kreditus arba kredit grinim garantavo valstyb, statym numatytais atvejais; // http://www.konspektai.cjb.net // 38

// http://www.konspektai.cjb.net // 23) Valstybins tabako ir alkoholio kontrols tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs sprendimai dl iiek ne gino tvarka; 24) Valstybins ligoni kasos sprendimai dl iiek i sveikatos prieira ar farmacine veikla besiveriani moni, staig ir organizacij privalomojo sveikatos draudimo fondo biudet ne gino tvarka; 25) LR krato apsaugos sistemos institucij vad (virinink) sakymai dl turtins alos joms atlyginimo, 26) Nacionalins vartotoj teisi apsaugos tarybos sprendimai iiekoti pinigin baud i reklamins veiklos subjekt. 22.6. Vykdomj dokument rys ir j teisin reikm. Vykdomojo rato idavimo tvarka. siteisjus teismo sprendimui ar nukreipus j skubiai vykdyti, teismas iduoda vykdomj rat. Tai oficialus teismo dokumentas, kurio pagrindu yra atliekami priverstinio teismo sprendim vykdymo veiksmai. Vykd. ratas pagrindin vykdomj dokument ris. Pagal CPK vykdomieji dokumentai yra: 1) vykdomieji ratai, iduodami remiantis teism sprendimais, nuosprendiais, nutartimis, nutarimais, teismo patvirtintomis taikos sutartimis, treij teismo sprendimais, usienio teism ir arbitra sprendimais; 1(1)) teism sakymai; 2) teism nutartys dl ilaid, susijusi su sprendim vykdymu, rodym ar iekinio utikrinimo priemoni taikymo; 3) LR Konstitucinio Teismo sprendimai skirti baud; 4) arbitrao sprendimai statym numatytais atvejais; 5) darbo gin komisij sprendimai; 6) institucij (pareign) nutarimai dl administracini baud ir kitoki turtini iiekojim; 7) rajon savivaldybi seninij senin sprendimai iiekoti i moni, staig, organizacij arba fizini asmen al, padaryt nuganant paslius ir sualojant sodinius; 8) notar vykdomieji raai pagal notar uprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ir ekius; ir tt. Viso 22. Vykdomj rat teismas iduoda, sprendimui siteisjus, iskyrus skubiojo vykdymo atvejus, kada vykdomasis ratas iduodamas tuojau, kai tik priimtas sprendimas. Iiekotojo, kit asmen praymu, teismas perduoda vykdomj rat tiesiogiai vykdyti. Jeigu vykdomasis ratas turi bti vykdomas kitos apylinks teismo veiklos teritorijoje, jis siuniamas teismo antstoli kontorai, esaniai prie to teismo. Apie tai praneama iiekotojui. Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai iiekomos pinig sumos valstybs biudet, kai iiekoma nusikaltimais padaryta ala, kai iiekomi alimentai, ala, padaryta suluoinant ar kitaip sualojant sveikat, taip pat atimant maitintojo gyvyb, kai iiekomos pinig sumos i pareign, kalt dl neteisto darbuotoj atleidimo i darbo ar perklimo kit darb arba nevykdymo teismo sprendimo grinti darb, teismas savo iniciatyva perduoda vykdomj rat vykdyti teismo antstoli kontorai ir apie tai pranea iiekotojui, o dl turto konfiskavimo, iiek valstybs biudet - valstybinei mokesi inspekcijai. Pagal kiekvien sprendim iduodamas vienas vykdomasis ratas. Taiau, jeigu turi bti vykdoma skirtingose vietose arba jeigu sprendimas priimtas keli iekov naudai ar prie kelis atsakovus arba nusprsta iiekoti i solidari atsakov, teismas, iiekotoj praymu, gali iduoti kelis vykdomuosius ratus, kartu tiksliai nurodydamas vykdymo viet arba t sprendimo dal, kuri turi bti vykdoma pagal t vykdomj rat. Iiekant i solidari atsakov valstybs biudet, teismas savo iniciatyva turi iduoti tiek vykdomj rat, kiek yra solidari atsakov. Kiekviename vykdomajame rate dl solidarios atsakomybs turi bti nurodyta bendra iiekojimo suma, ivardyti visi atsakovai ir nurodyta, kad j atsakomyb yra solidari. 22.7. Bendrosios vykdymo proceso taisykls. Teismo antstolio reikalavimai vykdant sprendimus yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims ir monms, staigoms bei organizacijoms. Jeigu vykdaniam sprendim teismo antstoliui kas nors kliudo vykdyti teism ir kit institucij sprendimus, jis surao administracinio teiss paeidimo protokol ir klitims paalinti kvieia policij, kurios dalyvavimas btinas. Atlikdamas vykdymo veiksmus, teismo antstolis neturi teiss ieiti u savo galinim rib ir bet kokia forma ksintis piliei asmens laisv bei orum. Teismo antstolis vykdymo veiksmus atlieka darbo dienomis ne anksiau kaip 8 valand ir ne vliau kaip 22 valand. Vykdyti sprendimus nakties metu ar ne darbo dienomis leidiama tiktai neatidliojamais atvejais ir tik gavus vyresniojo teismo antstolio leidim. Teismo antstolis pradeda vykdymo veiksmus, esant odiniam ar raytiniam iiekotojo pareikimui arba teismo pasilymui, remdamasis reikiamai iduotais ir pateiktais vykdyti vykdomaisiais dokumentais. Teismo antstolis privalo pradti vykdyti sprendim ne vliau kaip per 5 dienas nuo vykdomosios bylos gavimo, o skubiai vykdytin sprendim nedelsiant, taip pat imtis priemoni surasti skolininko turt ar turt, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavyb, ir isiaikinti, ar turtas yra aretuotas ir kokios teiss j suvarytos. Bylose dl aliment iiekojimo, dl atlyginimo alos, padarytos suluoinimu ar kitokiu sveikatos sualojimu, taip pat maitintojo gyvybs atmimu, kai skolininko buvimo vieta neinoma, teisjas privalo priimti nutart daryti skolininko paiek per policij. Teismo sprendimai gali bti pateikti vykdyti per trejus metus nuo j siteisjimo. Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas, pateikiant dokument vykdyti. Teismo antstolis, praddamas sprendim vykdyti pasiunia skolininkui raginim vykdyti sprendim geruoju. Ne vliau kaip kit dien nuo tos dienos, kuri pasibaig terminas sprendimui geruoju vykdyti, teismo antstolis pradeda vykdyti priverstinai, jei skolininkas nustatytu terminu teismo sprendimo nevykd geruoju. Priverstinio vykdymo priemons yra: 1) iiekojimo nukreipimas skolininko turt; 2) iiekojimo nukreipimas skolininko turt ir pinig sumas, esanias pas kitus asmenis; 3) iiekojimo nukreipimas skolininko darbo umokest, pensij, stipendij ir kitokias jo pajamas; 4) tam tikr teismo sprendime nurodyt daikt pamimas i skolininko ir perdavimas iiekotojui; 5) kitokios priemons, nurodytos sprendime sutinkamai su statymu. Teismo antstolis iiekojim skolininko turt nukreipia turt aretuodamas ir parduodamas. // http://www.konspektai.cjb.net // 39

// http://www.konspektai.cjb.net // Nusikaltimu padarytos alos atlyginimo iiekojimas gali bti nukreipiamas taip pat turt, kuris yra bendroji jungtin nuosavyb, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas gytas u nusikalstamu bdu gautas las. Vykdant sprendimus, iiekojimas negali bti nukreipiamas asmen turt pagal sra, pateikt CPK priede Nr. 2. Skolininko turto aretas yra priverstinis nuosavybs teiss skolininko turt arba ios teiss atskir sudtini dali - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas udraudimas ar apribojimas. Teismo antstolis aretuoja skolininko turt priimdamas turto areto akt. 22.8. Iiekojimo nukreipimas skolininko turt ir t. t. Jeigu, gavs antstolio raginim, skolininkas per nustatyt termin nevykdo sprendimo geruoju teismo antstolis pradeda vykdyti teismo sprendim priverstinai. Priverstinio vykdymo priemons yra: 1) iiekojimo nukreipimas skolininko turt; 2) iiekojimo nukreipimas skolininko turt ir pinig sumas, esanias pas kitus asmenis; 3) iiekojimo nukreipimas skolininko darbo umokest, pensij, stipendij ir kitokias jo pajamas; 4) tam tikr teismo sprendime nurodyt daikt pamimas i skolininko ir perdavimas iiekotojui; 5) kitokios priemons, nurodytos sprendime sutinkamai su statymu. Teismo antstolis iiekojim skolininko turt nukreipia turt aretuodamas ir parduodamas. Tais atvejais, kai sprendim dl iiekojimo primusi institucija yra aretavusi skolininko turt sprendime nurodyto reikalavimo vykdymui utikrinti, teismo antstolis iiekojim atlieka pagal atitinkamos institucijos priimt turto areto akt. Teismo sprendimai turtinse bylose paprastai yra vykdomi nukreipiant iiekojim skolininko turt, esant pas j ar pas kitus asmenis. Jei skolininkas yra juridinis asmuo, tai iiekojimas pirmiausia nukreipiamas banke ar kitoje kredito staigoje esanias las (CPK 453 str.). iuo atveju las i skolininko sskaitos nurao bankas ar kita kredito staiga, kurioje yra skolininko sskaita pagal teismo antstolio pateikt vykdomj dokument. Jeigu juridinis asmuo neturi pakankamai pinig iiekomoms sumoms padengti, iiekojimas yra nukreipiamas kit skolininko turt (CPK 456 456 (5) str.). Kai skolininkas yra fizinis asmuo, iiekojimas pirmiausia nukreipiamas jo las, esanias banke ar kitoje kredito staigoje, bei kit jo turt (CPK 404, 417 str.). Teismo antstolis, aretavs skolininko turt CPK 408 412 str. numatyta tvarka, vertina turt pagal toje vietoje esanias rinkos kainas ir, atsivelgdamas turto nusidvjim, perduoda turt atsakingam saugojimui iki jis bus parduotas varytinse. Aretuoto turto saugotoju gali bti skiriamas pats skolininkas, iiekotojas, arba kitas asmuo (412 str.). 414 straipsnis. Turto saugotojo (administratoriaus) atsakomyb Perduoto saugoti (administruoti) turto ieikvojimas, perleidimas ar paslpimas, taip pat nusikalstamas io turto sunaikinimas ar sualojimas, jeigu tai padaro saugotojas (administratorius), utraukia baudiamj atsakomyb. U perduoto saugoti (administruoti) turto praradim, trkum ar sualojim saugotojas (administratorius) kiekvienu atveju atsako turtu. Skolininko turto aretas 408 Skolininko turto aretas yra priverstinis nuosavybs teiss skolininko turt arba ios teiss atskir sudtini dali - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas udraudimas ar apribojimas. Teismo antstolis aretuoja skolininko turt priimdamas turto areto akt. Tais atvejais, kai apribojamos visos nuosavybs teiss skolininko turt ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims, taip pat tais atvejais, kai apribojamos teiss turto registre neregistruojam kilnojamj turt, turi bti sudarytas io turto apyraas. Turto areto aktas ar turto apyraas nedelsiant pateikiami turto areto akt registro tvarkytojui. Jo kol kas nra, todl jeigu turi bti aretuojamas nekilnojamas turtas ar kilnojamas turtas, kuriam yra privaloma registracija, teismo antstolis, aretavs tok turt, turi nusisti turto registravimo staigai reikalavim registruoti turto aret. Kai yra aretuojamas keistas turtas, teismo antstolis apie jo aret turi praneti kaito turtojui (408). Turto aretas sigalioja nuo turto areto akto paskelbimo skolininkui, o nesant galimybs paskelbti - nuo turto areto akto registravimo turto areto akt registre. Tais atvejais, kai aretuotas kilnojamasis turtas (produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvnai) io kodekso nustatyta tvarka paimamas ir nedelsiant perduodamas realizuoti, turto aretas sigalioja nuo turto apraymo momento (404). Apie keisto turto aret teismo antstolis nedelsdamas pranea kaito turtojui (404). Aretuotas skolininko turtas realizuojamas parduodant j varytinse, surengtose turto buvimo ar teismo antstolio nustatytoje vietoje. Varytins organizuojamos ir vykdomos CPK 428 436 str. nustatyta tvarka. Tam tikr turto ri iiekojimui yra nustatyti specialios taisykls ir apribojimai: 1) 406 straipsnis. Skolininko dalies turte, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavyb, nustatymas Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprao ir aretuoja bendrj turt ir pasilo iiekotojui, o reikiamais atvejais - ir skolininkui per deimt dien pareikti iekin teisme, kad bt nustatyta skolininko turto dalis, esanti bendroje su kitais asmenimis nuosavybje. Jei teismo antstolio nustatytu terminu tokie iekininiai pareikimai nepateikti, teismo antstolis savo iniciatyva gali kreiptis teism, kad is nustatyt skolininko dal bendrojoje nuosavybje. is pareikimas nagrinjamas teismo posdyje, praneus iiekotojui, skolininkui ir kitiems bendrosios nuosavybs dalyviams. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybje nustatoma teismo nutartimi. siteisjus teismo nutariai, kuria nustatyta skolininko turto dalis, esanti bendrojoje nuosavybje, iiekojimas nukreipiamas skolininko turto dal. 2) 415 straipsnis. Iiekojimo nukreipimas skolininko pinig sumas ir kitok turt, esanius pas kitus asmenis ar priklausanius skolininkui i kit asmen Iiekojimas gali bti nukreipiamas skolininko pinig sumas ir kitok turt, esanius pas kitus asmenis, taip pat pinig sumas ir kitok turt, priklausanius skolininkui i kit asmen. Nurodytieji asmenys, teismo antstolio uklausti, privalo jo nustatytu terminu suteikti inias apie tai, ar pas juos yra skolininko pinig sum bei kitokio jo turto, taip pat ar privalo jie imokti skolininkui pinig sumas arba duoti kitok turt; jeigu privalo, tai kuriuo pagrindu ir kuriuo terminu. Kartu nurodytiesiems asmenims praneama, kad nuo teismo antstolio uklausimo gavimo momento pas juos esanios skolininko pinig sumos ir kitoks turtas aretuojami tokiu kiekiu, koks reikalingas priteistai iiekotojui sumai bei vykdymo ilaidoms padengti, // http://www.konspektai.cjb.net // 40

// http://www.konspektai.cjb.net // ir kad visas skolininkui priklausanias pinig sumas ir kitok turt, kol bus visikai padengta iiekomoji suma, jie privalo neti iiekotojui arba teismo antstoli kontoros depozitin sskait. 3) 426(1) straipsnis Iiekojimo nukreipimas keist turt Vykdant iiekojim i turto, kurio keitimas registruotas hipotekos registre, pirmiausia tenkinami kreditori, kuri reikalavim vykdymas utikrintas hipotekos registre registruotu turto keitimu, reikalavimai. iais atvejais hipotekos kreditori reikalavimai i keisto turto tenkinami Lietuvos Respublikos hipotekos statymo nustatyta tvarka, laikantis jame nustatytos kreditori reikalavim tenkinimo eils, o kreditori, kuri reikalavim vykdymas utikrintas kilnojamojo turto keitimu pagal Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto keitimo statym, reikalavimai tenkinami Kilnojamojo turto keitimo statymo nustatyta tvarka, laikantis jame nustatytos kreditori reikalavim tenkinimo eils. Visikai patenkinus io straipsnio pirmojoje dalyje nurodyt kreditori reikalavimus, tenkinami kit kreditori reikalavimai io kodekso 463-470 straipsniuose nustatyta eils tvarka. Jeigu, pardavus keist turt, gaut l neutenka visikai patenkinti kreditori, kuri reikalavim vykdymas utikrintas hipotekos registre registruotu turto keitimu, reikalavimams, likusi reikalavim dalis patenkinama i kito skolininko turto io kodekso 466 straipsnyje nustatyta eils tvarka. (t. y. atsistoja eil ir tampa treiosios eils iiekotojais). 4) 456 straipsnis. Iiekojimo nukreipimas valstybs ar savivaldybi moni turt Jeigu valstybs ar savivaldybs mon neturi pakankamai l iiekomoms sumoms padengti, iiekojimas nukreipiamas j turt, iskyrus rengimus, mainas, statinius ir kitus neapyvartinius aktyvus btinus gamybinei veiklai. Jeigu valstybs ar savivaldybs mon neturi turto, kur galima nukreipti iiekojim, iiekotoj reikalavimai tenkinami atitinkamai i valstybs ar savivaldybs biudeto 5) 424 straipsnis. Iiekojimo nukreipimo gyvenamj nam, but, em eil gyvenamj nam, but, em iiekojimas nukreipiamas paskiausia, kai nra kito turto arba jo neutenka iiekomai sumai padengti. Iiekant paskol, duot namui, kitam statiniui statyti, emei gyti, iiekojimas gali bti pirmiausiai nukreipiamas gyvenamj nam, kit statin, em. Teismas skolininko ar jo eimos nari praymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas iiekant sumas, nesumoktas u sunaudotus energijos iteklius, komunalines ir kitokias paslaugas yra aretuotas, gali nustatyti, kad iiekojimas nebt nukreipiamas paskutin but, gyvenamj nam ar j dalis, btinus iems asmenims gyventi. itai teismas gali nustatyti atsivelgdamas vaik, invalid ir kit socialiai remtin asmen materialin padt bei interesus. 6) 423(1) straipsnis. Iiekojimo nukreipimas kininko turt Jeigu kininkas neturi pakankamai l iiekomoms sumoms apmokti, iiekojimas pirmiausiai nukreipiamas skolininko kilnojamj turt. Jeigu l i kilnojamojo turto nepakanka iiekomoms sumoms apmokti, iiekojimas nukreipiamas kininkui nuosavybs teise priklausani em ar jos dal, kuri realizavus pakakt l iiekomoms sumoms apmokti. Jeigu iiekot l nepakanka, iiekojimas nukreipiamas vis skolininko turt. 7) Teismo antstolis, nustats, kad skolininkas neturi kito turto arba visai neturi turto, i kurio galima iiekoti, taip pat kai realizuoto turto neutenka iekomoms sumoms visikai apmokti, iieko i skolininko darbo umokesio, kitokio jo udarbio, pensijos, stipendijos. 441 straipsnis. Iskaitym i skolininko darbo umokesio ir kitoki jo pajam dydis I priklausanios skolininkui darbo umokesio ir jam prilygint imok bei davim sumos gali bti iskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus pilnutinai padengtos iiekomos sumos: 1) iiekant alimentus, alos, padarytos suluoinimu ar kitokiu sveikatos sualojimu, taip pat maitintojo gyvybs atmimu, atlyginim ir alos, padarytos nusikaltimais, atlyginim, - penkiasdeimt procent; 2) vis kit ri iiekojimams, jeigu ko kita nenustato statymas, - dvideimt procent; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau kaip penkiasdeimt procent. 445 straipsnis. Pinig sumos, kurias iiekojimas negali bti nukreipiamas Iiekojimas negali bti nukreipiamas sumas, kurios priklauso skolininkui: 1) kaip ieitin paalpa ir kompensacija u nepanaudotas atostogas mokama atleidiant darbuotoj i darbo. Iiekant alimentus, leidiama nukreipti iiekojim kompensacij u neinaudotas atostogas, jeigu moks alimentus asmuo, atleidiamas i darbo, gauna kompensacij u kelis neinaudot atostog mnesius, sujungus atostogas u kelerius metus; 2) kaip kompensacins imokos u darbuotojui priklausani ranki nusidvjim ir kaip kitos kompensacijos pagal darbo statymus; 3) kaip sumos, mokamos darbuotojui ryium su tarnybine komandiruote, perklimu, primimu darb ir pasiuntimu dirbti kitas vietoves; 4) kaip valstybinio socialinio draudimo motinysts (tvysts) paalpa; 5) kaip valstybs paalpa eimoms, auginanioms vaikus; 6) kaip socialin paalpa; 7) kaip laidojimo paalpos; 8) kaip kitos tikslins socialins imokos ir kompensacijos i valstybs ir savivaldybi biudet nepasiturini eim (asmen) alpai, kai eimos (asmenys) dl objektyvi prieasi neturi pakankamai pajam pragyvenimui. 8) 407 straipsnis. Turtas, kur negali bti nukreipiamas iiekojimas Vykdant sprendimus, iiekojimas negali bti nukreipiamas asmen turt pagal sra, pateikt io kodekso priede Nr. 2. FIZINI ASMEN TURTO, KUR NEGALI BTI NUKREIPTAS IIEKOJIMAS PAGAL VYKDOMUOSIUS DOKUMENTUS, RI SRAAS Iiekojimas pagal vykdomuosius dokumentus negali bti nukreiptas i ri turt bei daiktus, kurie priklauso skolininkui nuosavybs teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybje ir reikalingi skolininkui ar jo ilaikomiems asmenims: 1. Nam apstatymo bei apyvokos reikmenys, drabuiai, reikalingi skolininkui ir jo ilaikomiems asmenims: 1) drabuiai kiekvienam asmeniui: // http://www.konspektai.cjb.net // 41

// http://www.konspektai.cjb.net // vienas vasarinis ar rudeninis apsiaustas, vienas ieminis apsiaustas arba kailiniai, vienas vasarinis kostiumas (moterims - dvi vasarins suknels); vienas ieminis kostiumas (moterims - dvi iemins suknels); po vien kepur (skarel) kiekvienam sezonui, moterims - dvi vasarins skarels ar skryblaits ir viena ilta skara; kiti drabuiai ir kepurs, neturintys didesns verts; 2) avalyn, baltiniai, patalyn, virtuvs ir stalo reikmenys, kuriais yra naudojamasi (iskyrus daiktus, pagamintus i brangij metal, taip pat turinius menins verts daiktus); 3) baldai - po vien lov ir kd arba taburet kiekvienam asmeniui, vienas stalas, viena spinta eimai; 4) visi vaik daiktai. 2. Asmenims, kuri pagrindinis usimimas yra ems kis, - maisto produktai, kiek j reikia skolininkui ir jo eimai iki naujo derliaus, paaras gyvuliams, kuriuos nenukreipiamas iiekojimas, skla, reikalinga eilinei sjai, viena karv, o jei jos nra - viena telyia, kitais atvejais - maisto produkt ir pinig u bendr sum, kuri lygi mnesiniam skolininko darbo umokesiui, bet ne maiau kaip 500 lit. 3. Kuras, reikalingas maistui paruoti ir eimos gyvenamajai patalpai ildyti vis krenimo sezon. 4. Asmeniniai gamybos ir amato rankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi rankiai, pagalbins priemons ir knygos, iskyrus t atvej, kada iais rankiais skolininkas naudojasi neteistam verslui. 5. Paalpos vienioms ir daugiavaikms motinoms. 437 straipsnis. Teismo antstolio veiksmai nerealizavus aretuotojo turto arba skolininkui neturint turto Nerealizavus aretuotojo skolininko turto, teismo antstolis pasilo iiekotojui paimti t turt sau. Tuo atveju, kai iiekotojas to turto atsisako, apie turto nerealizavim teismo antstolis surao akt. Jeigu teismo antstolis nesurado turto, kur galima nukreipti iiekojim, jis surao turto neradimo akt ir jame nurodo priemones, kuri msi turtui surasti. Aktai perduodami vyresniajam teismo antstoliui, kuris patikrina, ar teismo antstolis msi vis priemoni aretuotajam turtui realizuoti ir skolininko turtui, taip pat ir esaniam pas kitus asmenis bei skolininkui priklausaniam i kit asmen turtui surasti. Pripains, kad aktai surayti teisingai, vyresnysis teismo antstolis juos patvirtina ir panaikina turto aret. Jeigu turtas aretuotas remiantis teismo nutartimi, patvirtint akto nuora vyresnysis teismo antstolis pateikia nutart primusiam teismui. Teismas sprendia nutarties dl turto areto panaikinimo klausim. Teismo antstolis, nustats, kad skolininkas neturi kito turto arba visai neturi turto, i kurio galima iiekoti, taip pat kai realizuoto turto neutenka iekomoms sumoms visikai apmokti, iieko i skolininko darbo umokesio, kitokio jo udarbio, pensijos, stipendijos; jeigu skolininkas j neturi - grina vykdomj dokument iiekotojui, o tuo atveju, kai iiekoma valstybs biudet, - atitinkamai valstybinei mokesi inspekcijai. 22.9. Atskir teismo sprendim vykdymo ypatybs. 448 straipsnis. Teismo sprendime nurodyt daikt perdavimas iiekotojui Kai iiekotojui yra priteisti tam tikri daiktai, nurodyti teismo sprendime, teismo antstolis paima tuos daiktus i skolininko ir perduoda juos iiekotojui arba iieko i daikt vert, jeigu, vykdant sprendim, j nra (226 straipsnis). Jeigu negalima daikt perduoti dl to, kad jie yra suged, nekomplektiniai, arba dl kit prieasi ir jeigu negalima iiekoti j verts, teismo antstolis surao akt apie tai, kad negalima sprendimo vykdyti, ir vykdomasis ratas grinamas iiekotojui. 449 straipsnis. Ikeldinimas i gyvenamj patalp ir keldinimas jas pagal teismo sprendim Pagal teismo sprendim turi bti ikeldinami i gyvenamj patalp tik tie asmenys, kurie nurodyti vykdomajame rate. Ikeldinimas vykdomas, esant ikeldinamajam. Tais atvejais, kai ikeldinamasis slepiasi arba geruoju nevykdo teismo antstolio reikalavimo isikelti i patalpos, teismo antstolis ikeldina j priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui. Apie priverstin ikeldinim teismo antstolis surao akt, kur pasirao teismo antstolis ir kiti asmenys, kurie buvo, vykdant ikeldinim. Jeigu priverstinai ikeldinama, nesant ikeldinamajam, teismo antstolis aprao ir kainoja ikeldinamojo patalpoje esant turt, laikydamasis io kodekso 409 ir 411 straipsniuose nustatyt taisykli. Apraytasis turtas kartu su apyrao nuorau perduodamas saugoti asmeniui, paskirtam turto saugotoju. Pagal teismo sprendim turi bti keldinami gyvenamsias patalpas tik tie asmenys, kurie nurodyti vykdomajame rate. keldinimas vykdomas esant iiekotojui ir skolininkui. Jeigu skolininkas slepiasi arba geruoju nevykdo teismo antstolio reikalavimo leisti iiekotoj patalp, teismo antstolis keldina j priverstine tvarka, esant policijos pareignui. Apie priverstin keldinim teismo antstolis surao akt, kur pasirao teismo antstolis ir kiti asmenys, kurie buvo vykdant keldinim. 450 straipsnis. Sprendim, pareigojani skolinink atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymas Jeigu nevykdytas sprendimas, pareigojs skolinink atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar l perdavimu, teismo antstolis surao akt apie sprendimo nevykdym. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo nevykdymo pasekms, numatytos io kodekso 227 straipsnio pirmojoje dalyje (iekovas turi teis atlikti tuos veiksmus arba imtis priemoni jiems nutraukti atsakovo sskaita ir kartu iiekoti i atsakovo reikiamas ilaidas), suraytasis aktas perduodamas vykdymo vietos apylinks teismo teisjui, kuris priima nutart taikyti sprendime nurodytas pasekmes ryium su tuo, kad skolininkas neatliko tam tikr veiksm. Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo nevykdymo pasekms, suraytasis aktas perduodamas primusiam sprendim teismui, kuris isprendia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausim pagal io kodekso 238 straipsnyje numatytas taisykles (teismas gali sprendimo vykdym atidti ar idstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvark) . Jeigu, nagrinjant akt apie sprendimo nevykdym, paaikja, kad iiekotojas neturi l sprendimui vykdyti skolininko sskaita, teismas, iiekotojo praymu, priima nutart iiekoti reikiamas las i skolininko. Jeigu teismo nustatytu terminu nevykdytas sprendimas, pareigojs skolinink atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas (227 straipsnio antroji dalis), suraytj akt teismo antstolis perduoda vykdymo vietos apylinks teismui. Sprendimo nevykdymo klausimas isprendiamas teismo posdyje. Apie posdio laik ir viet praneama iiekotojui ir skolininkui, taiau j neatvykimas nekliudo inagrinti sprendimo nevykdymo klausim. Teismas, nustats, kad skolininkas sprendimo nevykd, gali skirti skolininkui iki 1000 lit baud ir nustato jam nauj termin sprendimui vykdyti. Bauda iiekoma i skolininko valstybs pajamas. Jeigu skolininkas antr kart ir tolesnius kartus paeidia nustatomus sprendimui vykdyti terminus, teismas vl pritaiko skolininkui priemones, numatytas io straipsnio penktojoje dalyje. Taiau bendra baudos suma negali bti didesn kaip 5000 lit. Baudos sumokjimas skolininko neatleidia nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus. // http://www.konspektai.cjb.net // 42

// http://www.konspektai.cjb.net // Tuo atveju, kai sprendimo, pareigojanio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar l perdavimu, nevykdo mon, staiga, organizacija, priemones, numatytas io straipsnio penktojoje ir etojoje dalyse, teismas gali pritaikyti pareignui, kaltam sprendimo nevykdymu. Dl nutari iame straipsnyje nurodytais klausimais gali bti duodamas atskirasis skundas. 22.10. Iiekot sum paskirstymas iiekotojams. Esant ne vienam, o keliems iiekotojams, nustatoma, kurios eils iiekotojais jie yra. Skirting eili iiekotoj reikalavimai tenkinami eilikumo tvarka, t.y. pirmiausiai tenkinami pirmosios, po to antrosios eils iiekotoj reikalavimai ir t. t. Kiekvienos paskesns eils iiekotoj reikalavimai pradedami tenkinti tik visikai patenkinus pirmesns eils iiekotoj reikalavimus. Viso statymas nustato keturias iiekotoj eiles (CPK 463 467 str.). Jeigu yra keli tos paios eils iiekotojai, o iiekotos i skolininko sumos neutenka vis iiekotoj reikalavimams visikai patenkinti, tai iiekota suma paskirstoma visiems iiekotojams proporcingai priklausaniai kiekvienam iiekotojui sumai (CPK 462 str.). IIEKOT SUM PASKIRSTYMAS TARP IIEKOTOJ 460 straipsnis. Iiekot sum imokjimas iiekotojams I sum, teismo antstolio iiekot i skolininko, pirmiausiai apmokamos vykdymo ilaidos, o i likusi sum patenkinami iiekotoj reikalavimai. Suma, kuri lieka patenkinus visus reikalavimus, grinama skolininkui. 462 straipsnis Reikalavim iiekoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eils tvarka Jeigu iiekotos i skolininko sumos neutenka visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, i suma paskirstoma tarp iiekotoj io kodekso 463-470 straipsniuose nustatyta eils tvarka. Kiekvienos paskesns eils reikalavimai patenkinami po to, kai visikai patenkinti pirmesns eils reikalavimai. Jeigu iiekotos sumos neutenka visiems vienos eils reikalavimams visikai patenkinti, tie reikalavimai patenkinami proporcingai priklausaniai kiekvienam iiekotojui sumai. 463 straipsnis. Pirmosios eils iiekojimai Pirmja eile patenkinami reikalavimai iiekoti alimentus; darbinink ir tarnautoj reikalavimai, kylantys i darbo teisini santyki; ems kio bendrovi nari reikalavimai, susij su darbu toje bendrovje; reikalavimai apmokti u advokat suteikt teisin pagalb; reikalavimai imokti atlyginim, priklausant autoriams u krinio panaudojim, dizaino krini ir iradim autoriams; reikalavimai atlyginti al, padaryt suluoinimu ar kitokiu sveikatos sualojimu, taip pat susijusi su maitintojo netekimu. Visikai patenkinus nurodytus reikalavimus, patenkinami valstybinio socialinio draudimo mok ir netesyb bei asmen (fizini ir juridini) reikalavimai atlyginti al, padaryt j turtui nusikaltimu arba administraciniu teiss paeidimu. 464 straipsnis. Antrosios eils iiekojimai Antrja eile patenkinami kinink reikalavimai ems kio produkcijos supirkimo, perdirbimo, prekybos ir kitoms monms dl siskolinim u patiekt ems kio produkcij, fizini asmen reikalavimai atlyginti al, kuri padar individualios (personalins) mons, udarosios akcins bendrovs ir kitos mons, sudarydamos su iais asmenimis pinig paskolos, panaudos, dalinio dalyvavimo ekonominje veikloje bei panaias sutartis ir, sutarties terminui pasibaigus arba nustatyta tvarka sutart nutraukus, nevykdydamos savo finansini sipareigojim. Visikai patenkinus nurodytus reikalavimus, patenkinami ems kio produkcij gaminani moni reikalavimai ems kio produkcijos supirkimo, perdirbimo, prekybos ir kitoms monms dl siskolinim u patiekt ems kio produkcij, ems kio produkcijos perdirbimo moni reikalavimai prekybos monms dl siskolinim u perdirbimo moni pagamint ir patiekt ems kio produkcij ir maisto produktus, valstybinio draudimo staig reikalavimai, kylantys i privalomojo draudimo; reikalavimai, kylantys i mokesi ir nemokestini mok biudet, bei reikalavimai dl teismo ilaid, susijusi su bylos nagrinjimu. 466 straipsnis. Treiosios eils iiekojimai Treija eile patenkinami visi kiti reikalavimai. Tai, apie k paminta paskaitoje. Aretuotas skolininko turtas gali bti: 1) realizuojamas i varytini (427 433). Turto pardavimo i varytyni aktas prilyginamas notarikai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutariai, o jo nuoraas yra nuosavybs teis patvirtinantis dokumentas, nustatyta tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutart. (432 str. 4 d.) 2) parduotas be varytini. Turto pardavimo be varytyni aktas prilyginamas notarikai patvirtintai pirkimopardavimo sutariai ir yra nuosavybs teis patvirtinantis dokumentas. statymo numatytais atvejais i pirkimopardavimo sutartis nustatyta tvarka turi bti registruojama (436 str. 6 d.). 3) perduodamas iiekotojui. Turto perdavimo iiekotojui aktas prilyginamas notarikai patvirtintai pirkimopardavimo sutariai, o jo nuoraas yra nuosavybs teis patvirtinantis dokumentas nustatyta tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutart. (434(1) str. 5 d.). Pasiskaitymui. Kam nereikia, imeskit. LIETUVOS AUKIAUSIOJO TEISMO TEISJ SENATO NUTARIMAS Nr. 17 1999 m. birelio 18 d. Dl statym taikymo teism praktikoje, nagrinjant skundus dl teismo antstoli veiksm, atlikt vykdant turto varytynes, taip pat nagrinjant civilines bylas dl turto pardavimo i (be) varytyni akt arba turto perdavimo iiekotojui akt pripainimo negaliojaniais Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas, ianalizavs teism praktik nagrinjant skundus dl teismo antstoli veiksm, atlikt vykdant turto varytynes, ir nagrinjant civilines bylas dl turto pardavimo i (be) varytini akt, turto perdavimo iiekotojui akt pripainimo negaliojaniais, nustat, kad teismai danai paeidia procesines teiss normas, nepakankamai pasiruoia byl teisminiam nagrinjimui, neprideda prie bylos ginijam akt ir kit btin dokument. Neretai skundai dl teismo ants-toli veiksm organizuojant varytynes ir pareikimai dl varytyni akt pripainimo negaliojaniais nagrinjami pagal tas paias CPK 435 str. 1 dalyje ir 472 straipsnyje idstytas taisykles, paeidiamos aretuoto turto kainojimo taisykls, komisij turtui kainoti sudarymo tvarka. Teism praktikoje kyla neaikum traukiant proces by-loje dalyvaujanius asmenis, realizuojant turt, kuriam // http://www.konspektai.cjb.net // 43

// http://www.konspektai.cjb.net // taikytos iekinio utikrinimo priemons (aretas), sprendiant restitucijos klausimus, tam tikr ri turtui netaikant speciali apribojim (pvz., CPK 456 str.) ir kt. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas, siekdamas suvienodinti statym taikymo praktik ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teism statymo 20 str. 1 d. 3 punktu bei Lietuvos Aukiausiojo Teismo statuto 5 str. 1 d. 3 punktu, nutar: I. Iaikinti teismams, kad: 1. CPK 435 straipsnyje numatyti du iiekotojo, skolininko ir kit suintere-suot asmen teisi gynimo bdai: pirmasis paduodant skund dl teismo antstoli veiksm CPK 472 straipsnyje nustatyta tvarka; antrasis pareikiant iekin dl turto pardavimo i varytyni akto arba turto perdavimo iiekotojui akto, ar dl turto pardavimo be varytyni akto pripainimo negaliojaniais (CPK 432 str. 5 d., 4341 str. 5 d., 435 str. 2 d., 436 str. 6 d., 11 str. 6 d.). Jeigu nebaigtas skolininko turto pardavimo arba perdavimo procesas, skoli-ninkas, iiekotojas ir kiti suinteresuoti asmenys gali paduoti skundus dl teismo antstoli veiksm CPK 472 straipsnyje nustatyta tvarka. Turto pardavimo procesas laikomas baigtu nuo to momento, kai vyresnysis teismo antstolis savo parau ir antsto-li kontoros antspaudu patvirtina pardavimo arba perdavimo akt. Jeigu antstolio veiksmai ginijami po to, kai patvirtintas turto pardavimo ar perdavimo aktas, pripa-stama, jog atsirado ginas dl teiss, kuris turi bti nagrinjamas iekinins teisenos tvarka (CPK 435 str. 2 d.). Iekininiame pareikime nurodyti antstolio padaryti statym paeidimai gali bti pagrindas turto pardavimo (perdavimo) aktui pripainti negaliojaniu. Tais atvejais, kai vyresniajam teismo antstoliui patvirtinus turto pardavimo (perdavimo) akt gaunamas CPK 472 straipsnio nustatyta tvarka suinteresuoto asmens skundas, teisjas turi atsisakyti priimti skund, o jei jis buvo priimtas, tai palikti nena-grint. Abiem atvejais suinteresuotam asmeniui turi bti iaikinta teis pareikti iekin bendrais pagrindais (CPK 11 str. 6 d., 150, 245 str.). 2. Skundai dl teismo antstoli veiksm parduodant turt paduodami tam teismui, prie kurio yra teismo antstoli kontora (kurios antstolio veiksmai skundiami), per deimt dien nuo tos dienos, kuri antstolis atliko skundiam veiksm, arba nuo tos dienos, kuri suinteresuoti asmenys, nepainformuoti apie veiksmo atlikimo laik ir viet, suinojo apie j (CPK 435 str. 1 d., 472 str. 1 d.). Tai procesinis terminas, kuris gali bti atstatomas, jeigu praleistas dl prieasi, kurias teismas pripasta svarbiomis (CPK 127 str.). Iekiniai dl nekilnojamojo turto pardavimo arba perdavimo akt pripainimo negaliojaniais teismingi turto ar pagrindins jo dalies buvimo vietos apylinks teismui, o jeigu iekinio kaina didesn kaip 100 tkstani lit apygardos teismui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra is turtas (CPK 136 str. 1 p., 139 str.). Kitais atvejais iekiniai pareikiami teisme pagal atsakovo buvein (CPK 137 str.). Atsakovo buvein nustatoma pagal teismo antstoli kontoros, kurios antstoliai atliko vykdomuosius veiksmus realizuojant turt, buvimo viet. Iekiniams dl turto pardavimo (perdavimo) akto pripainimo negaliojaniu taikomas bendras trej met iekinins senaties terminas (CK 84 str. 1 d., CPK 435 str. 2 d.). Teis iekin atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo suinojo arba turjo suinoti apie savo teiss paeidim, vyresniajam teismo antstoliui patvirtinus turto pardavimo akt (CK 86 str.). 3. CPK 472 str. 4 dalyje teisjui numatyta teis sustabdyti vykdymo veiksmus tais atvejais, kai gaunamas skundas dl teismo antstolio veiksm. Taip pat, padavus skund dl teismo antstolio veiksm teistumo, vykdomj byl gali visikai ar i dalies sustabdyti ir teismo antstolis (CPK 397 str. 5 p.). Jeigu vykdymo veiksmai vienoje vykdomojoje byloje atliekami keli objekt atvilgiu, tai vykdymo veiksmai kit objekt, kuri skundas nelieia, atvilgiu gali bti atliekami. Nagrinjant skund dl teismo antstolio veiksm, apskst CPK 472 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas turi uvesti atskir civilin byl. Prie skundo turi bti pridta vykdomoji byla. Jeigu vykdomojoje byloje sprendimas vykdomas ir kit objekt atvilgiu, dl kuri nevyksta ginas, tuomet ta vykdomosios bylos dalis iskiriama ir vykdymo procesas tsiamas. 4. Turto pardavimo i varytyni aktas, turto perdavimo iiekotojui aktas ir turto pardavimo be varytyni aktas prilyginami notarikai patvirtintai pirkimopardavimo sutariai (CPK 432 str. 5 d., 434 1 str. 5 d., 436 str. 6 d.). Ginijant tokius sandorius, iekinio pagrind gali sudaryti teiss norm paeidimai iaikinant, apraant, kainojant parduodam i varytyni turt, organizuojant ir vykdant varytynes, turto perdavim, pardavim be varytyni (CK 4758 str., Hipotekos statymo 43 str. 1 d., CPK 406, 407, 409411, 424, 428436 str. ir kiti). Civilin iekin dl pirkimopardavimo sutarties pripainimo negaliojania gali pareikti iiekotojas, skolininkas, turto savininkas, pirkjas, taip pat kiti asmenys, kuri teiss ar statym saugomi interesai paeisti, parduodant turt priverstine tvarka (CPK 472, 473 str. 1 d.). statym numatytais atvejais tok iekin gali pareikti CPK 55 straipsnyje ivardinti asmenys. Antstoli kontora tokiose bylose dalyvauja atsa-kovu. Turt perleid antstoliai traukiami dalyvauti byloje treiaisiais asmenimis be savarankik reikalavim atsakovo pusje (Teism statymo 74, 81 str., CPK 39 str.). Pirkjas, kuris nra pareiks iekinio, ios kategorijos bylose dalyvauja atsakovu. Reikalavimas pripainti negaliojaniu sandor, prilygstant pirkimopardavimo sutariai, yra turtinio pobdio iekinys, todl ir iekininis pareikimas apmokestina-mas yminiu mokesiu pagal CPK 104 str. 1 dalies 1 punkt. 5. Pripainto negaliojaniu sandorio teisins pasekms yra susijusios su ali turtins padties, kurioje jos buvo iki sandorio sudarymo, atstatymu. Jeigu to, k pagal sandor alis yra gavusi, negalima grinti natra, ji privalo kitai aliai atlyginti to vert pinigais (CK 47 str. 2 d.). Taigi pagal nurodyt bendro pobdio taisykl pirkimopardavimo sutart pripainus negaliojania, alys grinamos pradin padt, tai yra turto savininkui (skolininkui) grinamas turtas, o pirkjui i teismo antstoli kontoros depozitins sskaitos priteisiama pinig suma, gauta u parduot turt ir neimokta iiekotojams. Jeigu gautos u parduot turt los jau imoktos iiekotojams, o sandoris pripaintas negaliojaniu dl teismo antstolio (antstoli) kalts, pinig suma priteisiama turto pirkjui i priverstin turto pardavim vykdiusios teismo antstoli kontoros. Pastaruoju atveju antstoli kontora turi teis imoktas las susigrinti i skolininko, pareikus iekin CK 512 straipsnio pagrindu, su slyga, jeigu nebuvo paeisti kit iiekotoj i to paties skolininko interesai. Teismo antstoli kontora, imokjusi turto pirkjui pinigus bei atlyginusi teismo ir kitas bylos vedimo ilaidas, turi teis reikalauti, kad nuostolius, kiek j nepadeng skolininkas, atlygint teiss normas paeid teismo antstoliai (Teism statymo 81 str., DK 142147 str.) arba kiti asmenys (CK 483 str.). Buvusio savininko reikalavimams pripainti negaliojaniu turto priverstinio pardavimo sandor netaikomos taisykls, reguliuojanios turto ireikalavim i siningo gijjo. iuo atveju taikomos sandorio negaliojimo taisykls (CK 4758 str.). // http://www.konspektai.cjb.net // 44

// http://www.konspektai.cjb.net // 6. Apie bsimas varytynes ar bsim turto pardavim be varytyni vyresnysis teismo antstolis privalo paskelbti vietinje spaudoje ne vliau kaip likus dvideimiai dien iki turto realizavimo (CPK 428 str. 1 d., 436 str. 1 d.). Informacijos apie privers-tin turto pardavim paskelbimo tikslas praneti kuo platesniam potenciali pirkj ratui apie skolininko turto pardavim. Todl skelbimai turi bti skelbiami periodinse informavimo priemonse, pasiekianiose daugiausia skaitytoj. Vietin spauda suprantama kaip geografiniu kriterijumi apibrtoje aplinkoje leidiami ir platinami periodiniai bendrapolitiniai ir reklaminiai spaudos leidiniai, atspindintys tos vietovs gyventoj informacinius poreikius. Pramoginio tipo leidiniai, nors ir bdami vietiniai, netinka visuomens informavimui apie varytynes, nes skirti informacijai apie men, sport, kitus kultrins krypties usimimus. Skelbime trumpai apibdinamas parduodamas turtas, nurodoma jo pradin vert ir priklausomyb, turto buvimo vieta, varytynes vykdanios teismo antstoli kontoros pavadinimas, jos adresas ir telefonas, varytyni vieta ir laikas bei galimyb apirti turt. 7. Aretavus turt, kuris bendrosios nuosavybs teise priklauso skolininkui kartu su kitais asmenimis, realiz uoti jo negalima, kol nebus nustatyta skolininko turto dalis (CK 121 str. 1 d., 1211 str., SK 21 25 str., CPK 404, 406 str.). Nustatant dal turto, kuris priklauso skolininkui bendrosios jungtins nuosa-vybs teise, teismas privalo vadovautis bendrosiomis santuokos ir eimos statym, reglamentuojani sutuoktini turto padalijimo klausimus, nuostatomis (SK 2125 str.). Nustatydamas skolininko dal bendrojoje jungtinje sutuoktini nuosavybje, teismas privalo isiaikinti vis sutuoktiniams priklausant turt ir neapsiriboti vien aretuoto turto padalijimu. dalytin turt trauktinas ir toks turtas, kur negalima nukreipti iiekojimo, taiau is turtas paprastai skiriamas neturiniam kreditorini siskolinim sutuoktiniui. Jeigu sutuoktinis yra ems kio bendrovs narys, tuomet dalytin turt trauktinas ir pajus. (ems kio bendrovi statymo 14 str., 19 str. 2 d.). Bendrojoje dalinje nuosavybje paprastai yra nustatytos kiekvieno savininko turto dalys (CK 121, 122 str.). Nenustatyta dalis nustatoma vadovaujantis CK 126, 128 straipsniuose numatytomis taisyklmis. Skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatytina, kai is turtas prievoli vykdymo utikrinimui keistas kreditoriui, nes bendrasavininkiai, utikrin prievols vykdym, tampa skolininkais. Skolininkui priklausanti turto dalis nustatoma iekinins teisenos tvarka pagal iiekotojo, skolininko ar kit suinteresuot asmen, pareikiani pretenzijas skolininko nuosavybs teis, iekinin pareikim (CPK 406 str. 1 d.). Kai per teismo antstolio nustatyt deimties dien termin tokie iekininiai pareikimai nepateikiami, antstolis savo iniciatyva gali kreiptis teism, kad is nustatyt skolininko dal bendrojoje nuosavybje. Toks pareikimas ne gino tvarka nagrinjamas teismo posdyje, praneus iiekotojui, skolininkui ir kitiems bendrosios nuosavybs dalyviams. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybje nustatoma teismo nutartimi. Visa mediaga: pareikimas, raytiniai rodymai, teismo posdio proto-kolas ir teismo nutartis, turi bti pridedami prie vykdomosios bylos, o atskira byla neuvedama. Skolininko dalies turte, kuris yra jo bendroji su kitais asmenimis nuosavyb, nustatymo klausimas gali bti isprstas ir byloje dl areto turtui panaikinimo (CPK 473 str. 2 d.). Bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyviai neturi pirmenybs teiss pirkti parduodamo i viej varytyni skolininko turto dal (CK 125 str. 1 d.). Taiau jiems apie organizuojamas varytynes turi bti praneta ratu. 8. Nevykus pakartotinms varytynms, iiekotojui leidiama pasiimti turt u pradinio kainojimo sum (CPK 434 str. 1, 5 d.). Jeigu to paties skolininko atvilgiu iiekojimas vykdomas hipotekiniams ir nehipotekiniams kreditoriams, tai, hipo-tekiniam kreditoriui atsisakius pasiimti i varytyni neparduot turt, is turtas negali bti perduotas nehipotekiniams kreditoriams. Toks turtas turi bti realizuojamas be varytyni, o i gaut l pirmiausia tenkinami hipotekini kreditori reikalavimai (CPK 436, 4261 str.). 9. Turtas gali bti realizuotas be varytyni po to, kai pakartotins varytyns nevyko ir iiekotojas atsisak j pasiimti sau, arba turtas priklauso prie neparduo-tino i varytyni (CPK 422 str. 2 d., 433 str. 3 d., 434 str. 6 d., 436 str. 1 d.). iuo bdu parduodant turt laikomasi CPK 436 straipsnyje numatyt reikalavim. Esant keliems pirkjams, turtas parduodamas tam asmeniui, kuris pirko palankiausiomis iieko-tojui ir skolininkui slygomis (pvz., pasil didiausi kain, sutarties sudarymo metu sumokjo i karto vis sum, kai parduoto daikto vert yra didesn kaip vienas tkstantis lit ir kt.). 10. Pirkimopardavimo dalyku varytynse gali bti bet koks turtas, neiimtas i civilins apyvartos ir turintis ekonomin vert. Iimt sudaro fizini asmen turtas, kur pagal vykdomuosius dokumentus negali bti nukreiptas iiekojimas (CPK priedas Nr. 2), taip pat valstybs ar savivaldybs monms priklausantys rengimai, mainos, statiniai bei kiti neapyvartiniai aktyvai, btini gamybinei veiklai (CK 101 str. 2 d., Valstybs ir savivaldybs moni statymo 3 str., CPK 456 str. 1 d.). Valstybs ar savivaldybs atsakomyb atitinkamai u valstybs ar savivaldybs mons prievoles yra subsidiarin (CK 33 str. 2 d., 101 str. 2 d., 192 str., CPK 455, 456 str. 2 d.). Kai vykdant sprendim paaikja, kad valstybs ar savivaldybs mon neturi turto, kur galima nukreipti iiekojim, kreditorius bendra tvarka gali pareikti iekin valstybs mons savininko funkcijas atliekaniai institucijai (pvz.,Vyriausybei, atitinkamai ministerijai) arba savivaldybs tarybai (Valstybs ir savivaldybs moni statymo 2 str.). Esant akivaizdiems duomenims, kad monskolinink pagal turtin padt yra nepajgi vykdyti savo prievols, iekinys gali bti pareiktas kartu pagrindiniam skolininkui valstybs ar savivaldybs monei ir jos savininkui. 11. CPK 431 str. 1 dalyje nurodyta, kad turtas per varytynes laikomas parduotu tam asmeniui, kuris pasil didiausi kain. Taiau pirkimopardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kada po varytyni pirkjui nustatytu terminu sumokjus vis sum, u kuri jis nupirko turt, vyresnysis teismo antstolis j patvirtina savo parau ir antspaudu (CPK 432 str. 4 d.). Po sutarties sudarymo j galima ginyti tik pareikus iekin bendrais pagrindais. Jeigu pinigai nesumokami ar vyresnysis teis-mo antstolis dl statymo paeidim atsisako tvirtinti varytyni akt, pirkimopardavimo sutartis laikoma nesudaryta. Tokiu atveju suinteresuoti asmenys turi teis apsksti teismo antstolio veiksmus ar vyresniojo teismo antstolio atsisakym tvirtinti akt CPK 472 straipsnyje nustatyta tvarka. Pirkjui nuosavybs teis varytynse nupirkt nekilnojamj turt atsiranda nuo to momento, kai vyresniojo teismo antstolio patvirtint varytyni akt jis registruoja atitinkamoje turto registravimo staigoje (CPK 432 str. 4, 5 d.,CK 255 str. 1 d., 149 str. 2 d.), o kit turt nuo varytini akto patvirtinimo momento (CK 149 str. 1 d.). 12. Pagal CPK 424 str. 1 ir 409 str. 3 dalis skolininko reikalavimas nukreipti iiekojim kit turt, o ne gyvenamj bst, jei kito turto pakanka sprendimui vykdyti, teismo antstoliui yra privalomas. Iimtis i ios taisykls numatyta tais atvejais, kai is nekilnojamas turtas keistas iiekotojui (CPK 4261 str.) arba iiekoma paskola, duota namui (butui) statyti (CPK 424 str. 2 d.). // http://www.konspektai.cjb.net // 45

// http://www.konspektai.cjb.net // Iiekant sumas, nesumoktas u sunaudotus energijos iteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, neturt bti nukreipiamas iiekojimas paskutin gyvenamj patalp, btin vaikams, invalidams ir kitiems socialiai remtiniems asmenims gyventi, jeigu j pardavus ir atsiskaiius su iiekotojais nelikt l maesnei gyvenamajai patalpai sigyti (CPK 424 str. 3 d.). Nagrinjant CPK 424 str. 3 dalyje numatytu pagrin-du paduot skolininko ar jo eimos nari praym nenukreipti iiekojimo paskutin bst, kuriame gyvena nepilnameiai vaikai, teismas turi traukti dalyvauti procese vaiko teisi apsaugos tarnyb arba ji gali stoti proces savo iniciatyva (CPK 55 str., Vaiko teisi apsaugos pagrind statymo 59 str.). Toks skolininko ar jo eimos nari praymas nagrinjamas CPK 472 straipsnyje nustatyta tvarka ir gali bti paduotas tik iki turto pardavimo. Iekinys dl turto pardavimo akto pripainimo negaliojaniu, pareiktas CPK 424 str. 3 dalyje numatytu pagrindu, neturt bti tenkinamas, jei skolininkas ar jo eimos nariai statymo nustatyta tvarka ir terminu nebuvo kreipsi su praymu nenukreipti iiekojimo paskutin bst, kuriame gyvena nepilnameiai vaikai. 13. Akcini bendrovi akcijos nuosavybs teise priklauso akcininkams, kurie iais investicij vertybiniais popieriais disponuoja statym nustatyta tvarka (CK 1171 str. 2, 3 d., Akcini bendrovi statymo 2 str. 2 p., 15 str. 1 d. 5, 6 p., 32 str. 1 d.). Tai reikia, kad iiekojimas gali bti nukreiptas ir siskolinusio akcininko akcijas. Turto pardavimas i varytyni yra priverstinio vykdymo priemon (CPK 391 str. 1 p.) ir vykdoma CPK nustatyta tvarka. Pagal civilinio proceso normas negali bti realizuotas tik iimtas i civilins apyvartos turtas, taip pat turtas, kur negali bti nukreiptas iiekojimas. CK 953 straipsnyje nurodyta nuosavybs teiss objekt (turto) samprata apima ir vertybinius popierius, kuriems realizuoti CPK 407, 456 straipsniuose specials apribojimai nenumatyti. CK 201 straipsnyje ir Kilnojamojo turto keitimo statymo 15 str. 2 punkte, be kit objekt, keitimo dalyku numatyti ir vertybiniai popieriai (tarp j ir udarosios akcins bendrovs akcijos), o CK 208 straipsnyje nustatyta, kad keistas turtas realizuojamas kreditoriniams reika-lavimams patenkinti. Be to, priverstinio vykdymo priemoni pagalba realizavus dal udarosios akcins bendrovs akcij kitam asmeniui, mons ris nepasikeis, o keisis tik perleist akcij savininkas. Todl Akcini bendrovi statymo 2 str. 4 dalyje, 32 str. 4 dalyje ir Vertybini popieri vieosios apyvartos statymo 7 str. 2 dalyje numatytas draudimas reklamuoti ir Vieosios apyvartos statymo nustatyta tvarka vieai prekiauti udarosios akcins bendrovs akcijomis netaikomas, kai i varytyni parduodamos udarosios akcins bendrovs akcijos. Realizuojant i varytyni udarj akcini bendrovi akcijas, turi bti suda-romas realizuojam akcij paket skaiius taip apskaiiavus, kad juos sigijus keliems pirkjams nebt paeistas Akcini bendrovi statymo 2 str. 4 punkte reglamentuo-tas akcinink skaiius, kuris slygoja bendrovs r. 14. Jeigu hipotekos kreditoriui turto kaina, gauta varytynse, pasirodo per maa, tuomet jis per deimt dien nuo varytyni pradios turi teis reikalauti antrj varytyni ir pasilyti ne maiau kaip deimtadaliu didesn kain u t, u kuri turtas buvo parduotas (Hipotekos statymo 49 str.). Tokiu atveju varytyns paskelbiamos nevykusiomis ir skelbiamos naujos CPK 431 str., 434 str. 3 dalyje nustatyta tvarka. Per nustatyt termin varytyni neuprotestavus, vyresnysis teismo antstolis patvirtina turto pardavimo varytynse akt, kuris prilyginamas notari-kai patvirtintai pirkimopardavimo sutariai. Hipotekos statymo 49 straipsnis yra speciali norma CPK 431 str. 2 dalies ir 432 str. 4 dalies, nustatani pinig sumos po varytyni mokjimo penki dien termin bei varytyni akto tvirtinimo tvar-k, atvilgiu, todl, esant teiss norm konkurencijai, taikytinos Hipotekos statymo normos. Vykdant keitimu utikrint prievol, turi bti laikomasi reikalavim, taikom keistam turtui realizuoti (CK 208 str., Hipotekos statymo 43 str. 1 d.). Atkreiptinas dmesys, kad hipotekos kreditoriui keistas turtas gali bti realizuojamas varytynse tik hipotekos teisjo nutartimi. 15. Vykdant teismo sprendim, privaloma imtis priemoni skolininko turtui nustatyti, surastam turtui aprayti bei kainoti, laikantis CPK 3940 skirsniuose nustatyt taisykli, taip pat turi bti iaikintos skolininkui bei iiekotojui j teiss ir pareigos vykdymo procese. Turto apraoma tiek, kiek jo reikalinga priteistai iieko-tojui sumai ir vykdymo ilaidoms padengti. Apraant turt, atsivelgiama skolininko pareikim nenukreipti iiekojimo atskirus daiktus, jeigu tai nepaeidia iiekotojo interes ir nekliudo vykdyti sprendim. Negalima realizuoti turto, kuriam udtas aretas kito asmens iekiniui kitoje civilinje ar baudiamojoje byloje utikrinti arba galimam turto konfiskavimui (CPK 156, 157, 161, 425 str.), tol kol is aretas nustatyta tvarka nra panaikintas. Aretavus turt kitoje civilinje ar baudiamojoje byloje, teismo antstolis pagal CPK 396 str. 10 punkt privalo sustabdyti vykdomj byl. Turtas civilinje byloje pripastamas aretuotu nuo teisjo nutarties udti turtui aret vykdymo momento. Nutartis laikoma vykdyta teismo antstoliui aret forminus turto areto aktu (CPK 408410 str.), o jeigu turtas turi bti specialiai registruojamas nutart registravus atitinkamai turto registravimo staigai (CPK 426 str. 2 d.). 16. siteisjus teismo sprendimui, kuriuo iekinys pilnutinai ar i dalies patenkintas, iekinio utikrinimas tampa sprendimo vykdymo utikrinimu, taiau negalima vadovautis ankstesniu turto kainojimu, o btinas naujas kainojimas, atsi-velgiant tos vietovs rinkos kainas ir turto nusidvjim. Teismai, nagrindami skundus dl teismo antstoli veiksm, susijusi su turto kainojimu, turi tikrinti, ar antstolis laiksi CPK 411 straipsnio ir kit teiss akt, reguliuojani turto vertinimo tvark. Atkreiptinas dmesys, kad turto verts nusta-tymo principus nustat Lietuvos Respublikos Vyriausyb 1995 m. kovo 28 d. nutarime Nr. 440 Bendrieji turto verts nustatymo principai, o turto verts nustatymo meto-d parinkim, taikymo tvark ir procedras, turto vertinimo dokument turin reglamentuoja Turto vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriau-sybs 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244. Realiai turto rinkos kainai nustatyti gali bti taikytinas Komisijos privalomam registruoti turtui vertinti prie Lietuvos Respublikos finans ministerijos nutarimas Dl privalomo registruoti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutini rinkos kain nustatymo, kuris periodikai kiekvien met ketvirt koreguojamas ir skelbiamas leidinyje Valstybs inios. kainojant turt, rekomenduojama atsivelgti ems ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybins mons nustatyt inventorizacin turto vert. Kilus ginui dl turto verts ar esant prietaringiems turto vertinimo aktams, skiriama turto vertinimo ekspertiz (CPK 87 str.). Atkreiptinas dmesys, kad nuo 1999 m. liepos 1 d. sigalioja Turto ir verslo vertinimo pagrind statymas Nr. VIII1202, reguliuojantis materialaus ir nematerialaus turto, taip pat verslo vertinimo principus, bdus, verts nustatymo metodus bei j taikym konkreioms turtini santyki sritims, turto ir verslo vertintoj veiklos pagrindus, teises, pareigas bei atsakomyb. Akcins bendrovs akcijos vertinamos pagal Nacionalins vertybini popie-ri biros kotiruot akcij kurs pardavimo dien. Varytynse parduodamas turtas gali bti perkainotas tik tais atvejais, kai per teismo antstolio nustatyt termin negautas iiekotojo pareikimas apie turto pasimim arba hipotekos kreditorius Hipotekos statymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka reikalauja antrj varytyni (CPK 434 str. 3 d.). // http://www.konspektai.cjb.net // 46

// http://www.konspektai.cjb.net // Teismo antstolis yra pareignas, vykdantis teism ir kit institucij sprendi-mus (Teism statymo 77 str., CPK 372, 379 str.), todl negali bti trauktas vyresniojo teismo antstolio sudarom komisij vertinti CPK 436 straipsnyje nustatyta tvarka parduodamam be varytyni turtui. 17. Ruoiant ios kategorijos bylas teisminiam nagrinjimui, rekomenduotina surinkti tokius raytinius rodymus: turto areto akt, rodymus, kam priklauso turtas, varytyni ar nevykusi varytyni aktus, jeigu turtas neparduotas i varytyni, turto perdavimo ar pardavimo aktus, varytynse dalyvavusi asmen sra, laikrat su skelbimu apie varytynes, teismo antstolio kvitus apie sumokt 10 procent dydio turto kainojimo sum, duomenis apie varytyni eig (kainos didinimo intervalus), turto kainojimo ar perkainojimo akt, vykdomojo dokumento nuora. II. Aprobuoti teism praktikos, nagrinjant skundus dl teismo antstoli veiksm, atlikt vykdant turto varytynes, taip pat nagrinjant civilines bylas dl turto pardavimo i (be) varytyni akt arba turto perdavimo iiekotojui akt pripainimo negaliojaniais, apibendrinimo apvalg ir j paskelbti Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenyje.

// http://www.konspektai.cjb.net //

47