Laisvas krybinis aidimas

Laisvas krybinis aidimas arba trumpiau- laisvas aidimas tai fantazij aidimas, kai vaikas yra pagrindinis aidimo elementas, veikjas ir dl to aplinka, priemons, aidimo turinys yra paliekami antrame veiksmo plane. Tokio aidimo metu vaikai veikla kyla i vaiko vidaus be jokio susidaryto, surepetuoto scenarijaus ar eigos ir, to dka, atranda ir patiria vairius gyvenimo aspektus giliau. aidiant ateina gilus pasitenkinimas, kur vaikas ne visuomet gali isakyti odiais, bet kuris pasireikia per jo harmoning elgsen, jo pastangas, matosi kvpimas ir vytjimas. Po aidimo vaikai jauiasi ikvp, juos aplanko ramybs ir pasitikjimo savimi, atsipalaidavusio, laimingumo jausmai. Pastebime, jog nuo vaikik aidim pradios kak igyvens, patyrs, nordamas integruoti (dti save) turt patirt, vaikas situacijas, patyrimus aidia. Pavyzdiui, vaikas pas gydytoj patiria nemalonias procedras, po to jis vis savait aidia t pat aidim su ll, mama, tokiu bdu vis kartodamas buvusi patirt adime, jis j integruoja, priima save. Vaikas aisdami laisvj krybin aidim pailsi ir isikrauna. is metodas yra naudojamas ir psichoterapijoje, pavyzdiui vaikams patyrusiems trauminius patyrimus siloma aisti tai, kas vyko. aisdami, kartodami, jie susidlioja traumin patyrim, integruoja esant pasaulio vaizd, integruoja patirt. Laisvojo aidimo metu vaikas mokosi save valdyti: jis ikelia tikslus, kuriuos gyvendina, nusistato sau taisykles ir j laikosi. Gebjimas save reguliuoti, suvaldyti yra svarbus vaiko raidai, ypatingai ruoiantis mokyklai, kurioje savybs tokios kaip kantryb, gebjimas siekti tikslo, krybikumas, yra ypatingai vertingos. Kaip vaikas aidia skirtingais savo raidos tarpsniais: Vaiko aidimas, tyrinjimas prasideda jau vaikui esant iki 1 met, kai jis mokosi paindamas savo kn ir artimiausi aplink. Paindamas ir tyrindamas artimiausi, jis ruoiasi ieiti platesn aplink, plsti savo tyrinjim ribas. Apie 3 met vaikas pradeda aisti fantazij aidim, kai maiausi ir paprasiausi daiktai, tokie, kaip katonai, akmenukai, pagaliukai gali tapti netikiausiais pasak herojais, rankiais, draugais. 6-7 met vaikai jau geba kurti tstin aidim, trunkant kelias dienas. Tokio amiaus vaikams norisi j darbo rezultato, ivados ar istorijos ibaigimo.

Nuo seniausi laik gyvendami eimoje ar kaimuose skirtingo amiaus vaikai kartu aisdavo vairius aidimus. Taip aisdami jie mokydavosi klausyti vyresni, juos lygiuodavosi, tuo tarpu vyresni mokydavosi rpintis jaunesniais, jiems pagelbti ir mokyti to, k inojo patys. Tokiu bdu skirtingo amiaus vaikai praturtindavo savo socialin pasaul vairesnmis patirtimis, ugdydavosi bendraudami ir, naudodami krybik aidim atrasdavo save ir prisitaikydavo kintaniame pasaulyje. Aplinka skatinanti aisti Laisvojo krybinio aidimo aplinkoje priemons nra tokios svarbios kaip pats aidjas. Aplinka gali bti labai paprasta, pagrindins aidimo priemons yra natralios, randamos gamtoje. Svarbiausia yra tinkamai vaikus aprengti, kad vaikai nesualt, nebijot isitepti, jaustsi laisvai ir nevaromai. Valdorfo pedagogikos atstovai teigia, jog utenka vis penki ri aisl pilnavertikam aidimui. Jie tai vadina penkiais aislais: pagaliai, purvas, virvels, ds, audeklai. Visi baldai, nam apyvokos detals taip pat gali virsti aidimo elementais ir bti panaudoti statant, kuriant, judant. Kodl vaikai nebemoka aisti? iandien suaugusieji stengiasi pasirpint viskuo: saugia, labai varia aplinka, filmukais vaikams, spalvotais aislais. Visa tai pateikiama ibaigta, itobulinta, vaikui nebereikia kurti, fantazuoti. Tada vaikas stengiasi tik imituoti, pakartoti ir yra atimama i vaik fantazija. Vaikai lanko daugyb vairiausi breli ir vaikui nelieka laiko laisvai aisti. Tvai, nordami gero, patarindami, k ir kaip aisti, gali silpninti vaik fantazij. Svarbiausias dalykas k suaugusieji gali daryti dl vaiktai neskiti j aidim, taiau jei vaikas prao pagalbos susirasti priemones, isprsti konflitkusbtina pagelbti. Jei vaikas nelinks aisti, suaugs gali parodyt pavyzd, taiau svarbu neusimirti ir neaisti su vaikais per daug ir stengtis nevadovauti aidimui. Daugiau apie aidimus: 1. Dodge D.T., Colker L.J., Heroman C. Ikimokyklinio amiaus vaik krybikumo ugdymas. Vilnius, Persvilka, 2007. 2. Brdikyt M. aidimo vaidmuo vaiko gyvenime // virbli takas, 2005 Nr. 4. 3. Hansen K.A., Kaufmann R.K., Saifer S. Ugdymas ir demokratijos kulrtra. Ikimokyklinis amius. Vilnius, Lietus, 1997. 4. Priemokyklinis ugdymas. Prieiga per internet http://www.smm.lt/ugdymas/docs/Priesmokyklinis.pdf. 5. Vrinlis. Knyga aukltojai. Vilnius, Leidybos centras, 1995. 6. ukauskien R. Raidos psichologija. Vilnius, Valstybinis leidybos centras, 1996. 7. vironait-Udrien L. aidimo imitacija lietuvi vaik poezijoje. Daktaro disertacijos santrauka. Vilnius, VPU leidykla, 1998. 8. http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/bendri-straipsniai/zaidimu-svarba-vaikougdyme/728 9. http://www.vaikas.lt/lt/ugdymas/darzelis/ugdymas-per-kurybini-zaidima