Romenu Vadovelio Konspektas

1
// http://www.konspektai.cjb.net //
1ROMN TEIS
1.
ROMN TEISS ALTINI SVOKA, J RYS IR

CHARAKTERISTIKA
Teiss altiniai gali bti suprantami dvejopai:

Teiss norm pagalba gali bti tvirtinama vergvaldins klass valia, t.y. kas valdo, tas ir kuria sau
nauding teis. Teis tai valdaniosios klass instrumentas valdyti kitus.
Teiss norm altiniai kaip teiss paminklai, i kuri mes suinome apie kakada galiojusi teis
digestai, kodeksas, kronikos, ilikusios teismins bylos ir kt.).
Mes nagrinsime pirmja prasme, t.y. kaip romn teiss iraikos arba formavimo bdai ir formos.
Romn teiss altini rys:
Pagrindiniai bdai, kuriais buvo ireikiama vergvaldi valia buvo:
paproiai (neraytin teis);
statymai (raytin teis);
ediktai;
Romos jurist veikla.
Paproiai neraytos elgesio taisykls, kurios susiklost daugiakartinio j naudojimo rezultate. Paprotys tapo juo
tad, kai pati valstyb j pripaino ir j paeidus paskyr bausm. Paprotys yra skirstomas moralin (kai u j nebaudiama) ir
teisin ( kai baudiama). Teisinis paprotys yra pripastamas valstybs ir sankcionuojamas. Paprotin teis tai seniausia
Romos privatins teiss krimo ir ireikimo forma. Paproiai klostsi proseneli, yni, magistrat praktinje veikloje.
Pagal romn koncepcij paprotin teis yra tyli tautos valios iraika. Vystantis civilizacijai visur bandoma
paprotin teis kodifikuoti. Seniausiu altiniu laikomas XII lenteli statymas.
statymai pakeit paproius. Respublikos laikotarpiu statymas (lex) reik tautos susirinkimo priimt akt. Visi iki
tol pasirod statymai buvo tik urayti paproiai.
Tautos susirinkimas statymus priimdavo magistratui pasilius. statym sudar 3 dalys anga, teisiniai
reikalavimai ir sankcija. I a.pr.m.e. visi statymai buvo priimami tik tautos susirinkime ir buvo vadinami leges.
Principato laikotarpiu tautos susirinkimas netenka reikms, statymus priminjo senatas. Kadangi i tarnyba buvo
vadinama senatu, tai ir jo leidiami statymai buvo vadinami senato nutarimais senatus consulta tai imperatoriaus
potvarkiai. Imperatorius, prisidengdamas senato autoritetu, realizuodavo savo statym leidiam valdi. Taip atsirado
prielaidos vystytis naujam romn teiss altiniui imperatoriaus konstitucijoms. Tapus absoliuiai monarchijai, statymu
buvo laikomai tai k pasak imperatorius. Atsirado imperatoriaus konstitucijos, kurios buvo vairi form:
Ediktai bendro pobdio imperatoriaus norminiai aktai, skirti visiems Romos gyventojams, savo forma ir turiniu
labiausiai panas statymus.
Reskriptai imperatoriaus patvarkymai atskirose bylose atskirais klausimais.
Mandatai tai imperatoriaus instrukcijos provincij vietininkams ir kitiems valdininkams. Mandatai suteikdavo tam
tikr teisi, galiojim. Jame buvo idstomos nuostatos ir taisykls, privalomos ne tik jo adresatui-valdininkui, bet ir tam
valdininkui pavaldiems gyventojams.
Dekretai tai imperatoriaus, kaip aukiausio teisjo sprendimai. Juose bdavo ne tik sprendiamos konkreios bylos,
bet ir aikinama teis arba net idstomos naujos teisins nuostatos.
Pretori ediktai. Tam tikro rango romn magistratai (konsulai, provincij valdytojai irr kt.) pagal paprot,
praddami eiti pareigas, skelbdavo tam tikr manifest, kuriame idstydavo valdiniams savo bsimojo valdymo program.
Ypating reikm turjo tie ediktai, kuriuos leisdavo valdininkai (teisjai) atsakingi u teisingum. Buvo idstomos
taisykls, kuriomis jie rmsi savo veikoje, aikino kaip bus sprendiami santykiai tarp Romos gyventoj, peregrin.
Ediktai buvo leidiami kasmet, t.y. valdininkai skelb ediktus tik jam umus t post. Taiau naujai atjs
magistratas negaljo pakeisti prie j paskelbto edikto. II amiuje pradta galvoti apie edikt, kuris galiot ne vienam
valdininkui, o keliems. Taip buvo atlikta pretorins teiss kodifikacija (IIa.).
Romos jurist veikla pasireik tokiomis kryptimis:
respondere konsultacijos;
cavere raytini dokument aikinimas ir forminimas;
agere procesas, kur buvo sprendiama byla.

Tik yniai turjo teis aikinti statymus. ymiausiais teisininkais buvo Gajus, Paulius, Ulpianas, Modestinas,
Papinianas.
2.
ROMN TEISS STRUKTRA. BENDRA JOS SUDTINI DALI

CHARAKTERISTIKA
Romn teiss vergvaldins valstybs teis, kuri buvo labiausiai isivysiusi. Principato epochoje tai I-II a.m.e.
Romn teis labai sudtinga teiss sistema, kuri sudaryta i keleto dali ir kiekviena i j yra palyginti savarankika udara
teisin struktra.
Senovs Romoje asmens teisin status lm jo priklausomyb tam tikrai bendruomenei (civitas).
2
2ROMN TEIS
Ius privatum
(privatin)
Jus Romanorum
Ius commune
(bendroji)
Ius publicum
(vieoji)
Ius civile
(civilin teis)
Ius singulare
(iimtin)
Ius peregrinorum
(svetimali teis)
Ius gentium
(taut teis)
Pagal teisinio reguliavimo objekt romn teis buvo skirstoma ius publikum (viej) ir ius privatum (privatin
teis). Vieoji teis tai teiss aka, kurios normos reguliavo santykius turinius vie pobd (pavaldumo santykius
pirmiausia tarp valdios ir valdymo struktr ir pavaldi asmen). ios akos normos be to, kad turjo privalomumo
element, buvo ir imperatyvinio pobdio, t.y. ios akos teiss norm ali susitarimu negalima buvo pakeisti. Jokie
nukrypimai nuo t teiss norm reikalavim, nepaisant teiss subjekt valio, nebuvo leidiami. Vieosios teiss normos apm
valstybs teiss normas, administracines, baudiamas ir kitas, kur i vienos puss buvo valstyb, i kitos mogus. Privatin
teis tai tokios teiss normos, kurios gyn atskiro asmens interesus jo santykiuose su kitais teiss subjektais. ios teiss akos
normos reguliavo turtinius santykius, kurie rmsi ali lygiateisikumo principu. Privatins teiss normos daugiausia buvo
dispozityvins, t.y. tokios normos, kuri reikalavimus teiss subjektai konkreiu atveju gali pakeisti. Privatins teiss norm
nuostatos galjo bti pakeiiamos ali susitarimu (pvz., pirkimo-pardavimo sandoris, kur alys galjo patys susitarti kaip jie
moks, kokia kaina ir pan.). Svarbu buvo, kad privatins teiss normos neprietaraut vieosios teiss normoms.
Romn civilinje teisje prioritet teik vieiesiems interesams, todl vieoji teis dominavo prie privatin.
Asmeniniai interesai nebuvo tokie svarbs kaip vieieji. Romn vieoji teis nunyko lugus Romos imperijai. Tuo tarpu
privatin teis dar tak daugelio Europos valstybi teisei.
Privatin teis buvo labai gerai susisteminta reguliuoti vairius turtinius santykius tarp fizini ir juridini subjekt.
Visa privatin teis jung savyje 5 pagrindinius institutus:
teisinis Romos gyventoj statusas (asmenys ar subjektai);
eimos santykiai (eima, santuoka);
daiktin teis;
prievolin teis;
paveldjimo teisiniai santykiai.

Privatins teiss sistema tai tam tikra Romos privatins teiss norm grupavimo (sisteminimo) tvarka. Teiss
teorijoje iskiriamos 2 Romn teiss norm grupavimo sistemos:
1)
pandektin, kuri buvo charakteringa Vokiei privatinei teisei (XVI-XIX a.); jai yra bdinga
tai, kad ji turi vien bendr dal, paskui keturis skyrius 2, 3, 4, 5;
2)
institucin, kuriai bdinga tai, kad nra bendrosios dalies, o yra specials skyriai 1, 3, 4, 5.
Romn privatin teis rmsi institucine sistema. Jos minusu buvo tai, kad juridins technikos poiriu bei jos
pranaumu, ji nusileidia pirmai sistemai. Romn teiss sistema tobuljo, vystsi, todl pati romn teiss sistema yra labai
vertingas altinis studijuojant ir tobulinant iuolaikin teis.
Romn teis siaurja prasme buvo tik Romos piliei teis. Todl i romn teiss sistemos dalis buvo vadinama
ius civile. Ius civile neliet t Romos gyventoj, kurie neturjo pilieio statuso. Tai buvo visa apimanti Romos piliei teis,
reguliuojanti visas j teises ir pareigas, taip pat numatanti atsakomyb u nusikaltimus. Romoje gyveno labai daug svetimali
peregrin, kuriems buvo taikoma atskira Romn teiss sistemos dalis ius peregrinorum. Peregrin teis buvo turtinio
pobdio. Kai Roma pradjo ukariauti kaimynines teritorijas ir m virsti imperija, ius civile tapo nepajgi reguliuoti
isivysiusi Romos santyki su kitais kratais, trukd j vystymuisi. Todl pradjo formuotis nauja romn teiss ataka ius
gentium, kuri buvo grindiama ali pasitikjimo ir teisingumo principais.
Romn teis pagal jos norm taikymo sfer buvo skirstoma bendrj teis (ius commune) ir iimtin (ius
singulare). Bendroji teis jung universalias teis normas, kurios buvo taikomos visais atvejais, iskyrus tuos, kai speciali
teiss norma numat tam tikras iimtines teisinio reguliavimo taisykles. ios specialios teiss normos sudar iimtin teis
(pvz., romn teis nepripaino gyjamosios senaties (usu capio) vogtiems daiktams).
3.
ROMN TEISS PERIODIZACIJA. CHARAKTERIZUOTI

KIEKVIENO PERIODO TEIS
Roma buvo kurta 753 m.pr.m.e. Per kelis imtmeius ji virto pasauline imperija. Vakarin Romos imperijos dalis
lugo 476 metais m.e. Tuo tarpu rytin dalis, puolama turk, lugo tik 1453 metais. Ten, valdant imperatoriui Justinianui, buvo
atlikta didiausia antikos laik teiss kodifikacija. Romn teiss istorija skirstoma 4 etapus:
3
3ROMN TEIS
1)
Seniausi laik, arba archainis (753m.pr.m.e.-III a.pr.m.e. vidurys). Tuo tarpu piliei santykius reguliavo paprotin
kviritin teis. To laikotarpio viduryje pasirodo labai svarbus romn teiss altinis XII lenteli statymas, prasideda romn
teiss sistemos formavimas.
2)
Romn teiss vystymosi laikotarpis (paskutinieji trys amiai pr.m.e.). Pergaling kar metu sukaupti turtai skatino
gamyb ir prekyb. Valstybje atsirado daug belaisvi ir kitoki svetimali. Tai lm naujos teiss akos ius gentium
susiformavim..
3)
Klasikinis laikotarpis (aukso amius) I-III a.m.e. Tai principato laikotarpis. iuo laikotarpiu iauga imperatori
valdia. Didel reikm teikiama naujiems teiss altiniams senato ir princepso leidiamiems aktams. Labai suklesti teiss
mokslas. Romn teis pasiekia aukiausi isivystymo lyg.
4)
Smukimo (postklasikinis) laikotarpis III a. vidurys 565 metai (imperatoriaus Justiniano mirties metai, su juo
siejama teiss kodifikacija). 395 metais Romos imperija suskilo dvi dalis Vakar ir Ryt. Vis didesn reikm teikiama
imperatori (dominus) konstitucijoms.
4.
ROMN TEISS REIKM IUOLAIKINMS TEISS SISTEMOMS
Vakar Romos imperija lugo 476 m., o Ryt (Bizantija) isilaik iki 1453 m. Todl romn teis pasaulio teiss
sistem vystymsi veik dviem kryptimis: Ryt (Bizantikoji linija) ir Vakar. Po Justiniano mirties romn teiss vystymasis
Ryt Europoje tam tikram laikui buvo sustojs. Apsiribota Justiniano kodifikacijos vertimais graik kalb, nes dauguma
Bizantijos gyventoj nemokjo lotyn kalbos. Imperatorius Leonas III 726 m. ileido garsij Eklog - Justiniano kodifikacijos
santrauk, iek tiek pataisyt ir pritaikyt pasikeitusioms teisins praktikos reikmms. IX. a. buvo ileistos Bazilikos - tai
vientisas statym rinkinys, kuriame sujungtos dvi Justiniano kodifikacijos dalys: Kodeksas ir Digestai, papildytos aktualiomis
Novel nuostatomis. XI a. teiss krimas Bizantijoje apmirta. 1345 m. Salonik teisjas parengia eiaknyg. Tai nra
originalus darbas. eiaknygis apm vis galiojani Bizantijos teis ir suvaidino didiul vaidmen visos Ryt Europos teiss
istorijoje. 1835 m. jis buvo oficialiai pripaintas kaip veikianti teis Graikijoje ir galiojo net iki 1946 m., kai buvo priimtas
naujas Civilinis kodeksas. Besarabijoje eiaknygis galiojo iki 1917 m. Bizantikoji romn teiss atmaina dar didel tak
vis valstybi, kurios prim krikionyb pagal ryt tradicij, teisei (ypa Bulgarijos, Serbijos ir i dalies Rusijos teisei).
Romn teiss element randame ir visuose trijuose Lietuvos Statutuose, ypa 1588 m. III Statute, kuris buvo iverstas lenk
kalb ir i dalies taikomas ir Lenkijos karalystje.
lugus Romos imperijai, Vakar Romos imperijos teritorijoje atsiradusios valstybs daugiau ar maiau pasisavino
romn teis. Tas daug imtmei truks procesas vadinamas romn teiss recepcija. German nukariautose teritorijose
atsirado naujos valstybs (Burgundija, Frankai ir kt.). Jose germanai vadovavosi sava paprotine german teise, taiau ten
gyven romnai laiksi romn teiss. Kai kuri german valstybi valdovai ileido net oficialius romn teiss rinkinius.
Susidomjimas romn teise ypa padidja IX-XI a. Vakar Europoje, pirmiausia Italijoje, steigiamos mokyklos, kuriose
tyrinjama ir dstoma romn teis. Atgaivinant romn teis didiausias nuopelnas tenka 1088m. steigtam Bolonijos
universitetui. T laik romn teiss tyrintojai apsiribodavo trumpais tam tikr nuostat paaikinimais arba komentarais. Tos
trumpos pastabos, vadinamos glosomis, todl ios krypties atstovai vadinami glosatoriais. Praktiniams klausimams daugiau
dmesio pradjo skirti glosatori pasekjai -postglosatoriai. Juos galima laikyti teiss mokslo, kaip atskiros monijos ini
srities, pradininkais. Postglosatoriai papild romn teis kanon teiss ir Italijos miest teiss elementais.
Romn teis prim spariai besivystantys miestai ir net feodalai, kurie joje velg savo privilegijuotos padties
garantijas. Romn teiss atgimimas prasidjo Vokietijos emse XI a., kur ji buvo pripainta veikianija teise. Tam tikros
reikms romn teiss recepcijai turjo propaguojama idja, kad Vokietijos imperatoriai yra Romos imperijos valstybingumo
tsjai. XIV a. Vokietijoje steigiami keli universitetai, kuriuose pagrindinis dstomasis dalykas yra romn teis. Baig juos,
taip pat Italijos universitetus, romn teiss inovai (legistai) ios teiss nuostatas taik administracinje ir teisminje
tarnyboje.
Ypa svarb vaidmen iame procese suvaidino 1495 m. steigtas Imperijos Rm teismas, kuris buvo aukiausioji
teismin instancija nagrinjant civilines bylas. Jis suformavo teismin praktik, kuria remiantis romn teis teismuose turjo
bti taikoma kaip subsidiarin teiss sistema, t.y. teismai civilinius ginus sprend vadovaudamiesi vietine (krato, miesto,
kunigaiktysts) teise, taiau jeigu tam tikro klausimo nesureguliuodavo vietin teis, tada teismas privaljo vadovautis
romn teise. Ginai daniausiai buvo sprendiami remiantis romn teiss normomis. Tokia padtis Vokietijoje isilaik iki
1899 m. pabaigos, kai buvo parengtas Vokietijos imperijos Civilinis kodeksas.
Vokietijoje buvo recepuota ne originalioji romn teis, tvirtinta Justiniano kodifikacijoje, o ta, kuri buvo
suformuluota jos komentatori (glosatori, postglosatori, legist) veikaluose.
XVIII-XIX a. prasidjo teiss kodifikacija, ikilo klausimas, koks turt bti kodeksas: statym rinkinys ar
vieningas, tarpusavyje susijs statymas. Nugaljo romanistai, pateik logik teiss svok ir termin struktr. Kodifikuojant
Europos valstybi teis, inoma, reikjo atsisakyti kazuistikos, kuri iliko net Justiniano kodifikacijoje. Naujieji Civiliniai
kodeksai-Austrijos Civilinis kodeksas (ABGB), parengtas 1797 m., Napoleono kodeksas (1804) ir kt., - nors formaliai
paskelb, kad romn teis negalioja, jie patys buvo tos teiss sistemos produktas. Todl XVII-XVIII a. vadinami treiuoju
romn teiss atgimimu.
5.
JUSTINIANO KODIFIKACIJA: KADA ATLIKTA, I KOKI DALI

SUSIDEDA, K SAVYJE JUNGIA KIEKVIENA DALIS
Dominato laikotarpiu visa statym leidiamoji valdia buvo sukoncentruota imperatoriaus {dominus) rankose.
sigaljo taisykl: "K nusprend imperatorius, tai yra teis". Imperatoriaus leidiami aktai vadinami leges (statymais). T
4
4ROMN TEIS
akt buvo ileidiama vis daugiau ir daugiau. Reikjo juos kaip nors sutvarkyti, surinkti ir tam tikru bdu susisteminti. Taip
atsirado leges rinkiniai - codex. Tai buvo neoficialios privai asmen sudarytos kodifikacijos. Pirmoji oficialioji kodifikacija
buvo paskelbta Ryt Romos imperatoriaus Teodosijaus. ios kodifikacijos neapima vis romn teiss altini, o tik t j dal,
kuri buvo Vadinama leges.
Isamiausia kodifikacija atlikta imperatoriaus Justiniano valdymo laikais. Visas rinkinys ileistas 1583 metais,
prajus imtmeiams po Justiniano mirties. Rinkinys pavadintas Corpus iuris civilis. Justiniano kodifikacij sudaro keturios
dalys: Kodeksas (Codex), Digestai (Digesta), Institucijos (Institutiones) ir Novelos (Novellae). Tai svarbiausias ms ini
apie romn teis altinis.
Justinianui esant gyvam buvo ileistos pirmosios trys kodifikacijos dalys. Kiekvienai i j sudaryti buvo steigiama
kodifikacin komisija, kuri eidavo ymus teisininkas, centrinio magistrato vadovas ir kvestorius, tvarks teismus. Komisija
turjo surinkti ir susisteminti teiss normas pagal ileistas imperatori konstitucijas ir teisin literatr. Todl Justiniano
kodifikacij danai apibdinama kaip kompiliacija, nes rinkini sudarytojai nauj teiss norm nekr. Taiau Justinianas,
nordamas, kad naujausioje kodifikacijoje nebt prietaravim teisje, taip pat kad senosios teiss konstrukcijos atitikt
pasikeitusias socialines ir ekonomines slygas, suteik kompiliatoriams teis daryti dedamuose kodifikacij tekstuose tam
tikrus pakeitimus. Tokie tekst pakeitimai buvo vadinami interpoliacijomis. Pavyzdiui, buvo leista keisti jau neegzistuojani
valstybs institucij pavadinimus, terminams ir svokoms, kurios klasikinje teisje turjo speciali reikm (ius singulare),
suteikti bendrj pobd (ius commune), tam tikro teisininko suformuluotas nuostatas papildyti vlesnij teisinink mintimis
ir t.t.
Codex - tai imperatori konstitucij rinkinys. Jis ubaigtas 529 m. (nauja redakcija 534 m.) ir susideda i 12 knyg,
padalyt skyrius, kuriuose chronologine tvarka idstytos konstitucijos, pastarosios dar skirstomos paragrafus. ie Kodekso
padaliniai numeruojami arabikais skaitmenimis.
Digesta, kartais ta dalis vadinama Pandektais (Pandectae), sudaryta i ymiausi Romos teisinink veikal itrauk.
Darbas ubaigtas 530 m. Surinkta mediaga idstyta 50 knyg, kurios suskirstytos skyrius, statymus (fragmentus) ir
fragmento (aikinamo statymo) paragrafus.
Institutiones - svarbiausi ini apie romn teiss pagrindus rinkinys. Tai savotikas romn teiss vadovlis.
Savotikas todl, kad jam teik toki pat teisin reikm kaip Kodeksui ir Digestams. Rinkinio sudarytojai daugiausia rmsi
garsiuoju veikalu - Gajaus Institucijomis. Rinkinys suskirstytas 4 knygas, pastarosios - skyrius ir paragrafus.
Novellae. Justiniano kodifikacij (pirmosios trys dalys) buvo ubaigta 534 m. Taiau Justinianas ir jo palikuonys
leido norminius aktus, kurie aikino ir pild normas, trauktas kodifikacij, taip pat nustat naujas teiss normas, kai to
reikalavo besikeiianios gyvenimo slygos. Justinianas ketino tas teiss noveles kodifikuoti, taiau oficiali j kodifikacij
nebuvo atlikta. T darb atliko privats kompiliatoriai. paskutinj Novellae rinkin eina Justiniano ir jo pdini novels iki
582 met.
6.
LEGISAKCIONIS PROCESAS, JO YPATYBS

(CHARAKTERISTIKOS)
Svarbiausias, nors ir ne visai isamus, ms ini apie Romos valstybs seniausiosios epochos civilin proces
altinis yra II m.e.a. romn teisininko Gajaus paraytos ir ilikusios lnstitutiones. Ketvirtojoje io darbo knygoje Gajus teigia,
kad seniausia civilinio proceso forma Romoje buvo legis actiones. Gajus mini penkias pagrindines legis actiones formas:
1)
legis actio sacramento;
2)
legis actio per manus iniectionem;
3)
legis actio per pignoris capionem;
4)
legis actio per judicis postulationem;
5)
legis actio per condictionem.
1)
Pirmoji legis actiones forma, kaip nurodo Gajus, i esms yra procesas, laybos. alys prie magistrat
ikilmingais odiais viena kitai pareikia pretenzijas ir savo teisingumui patvirtinti paskiria tam tikr sum pinig, kuri ir
vadinasi sacramentum. Teismas formaliai sprendia, kas pralo sacramentum. Teisi alis atsiima savo sacramentum (net
pinig sum), neteisiosios alies sacramentum atitenka idui. L egis actio sacramento, kaip nurod Gajus, buvo bendroji forma,
pagal kuri buvo galima sprsti vairius iekinius ir kuriems nebuvo numatyta kita, specialioji forma.
Jeigu legis actio sacramento forma buvo taikoma sprendiant daiktin iekin (actio in rem) - t.y. gin dl to, kam
priklauso daiktas -btina proceso slyga buvo ginijamo daikto pateikimas teismui. Gino dl kilnojamo daikto atveju is
daiktas turdavo bti atneamas, atvedamas (gyvulys, vergas) arba atveamas teism. Jeigu daikto dl jo dydio negalima
pristatyti teism, turjo bti pateikiama jo dalis, gabalas. Vykstant ginui dl nekilnojamojo turto (dl ems), alys, pagal
tam tikr ritual, vykdavo ginijamos ems sklyp, i kur paimdavo ems ir atnedavo teism. i em atstovavo visam
ginijamos ems sklypui.
Procesas prasiddavo laikantis tam tikro ritualo. Iekovas, laikydamas rankoje lazd, kuri vadinosi vindicta arba
festuca, taria formul, tvirtindamas, kad teis ginijam daikt priklauso jam, ir po to ia lazda palieia ginijam daikt. is
iekovo veiksmas buvo vadinamas vindicatio. Po tokio iekovo veiksmo seka atsakovo veiksmas, vadinamas contravindicatio.
Atsakovas tvirtindamas, kad daiktas priklauso jam, taip pat udeda vindicta ant ginijamo daikto. Dabar jau proces sitraukia
magistratas, kurio akivaizdoje alys nuima nuo daikto savo vindictas, ir po to iekovas klausia atsakovo, ar pastarasis negalt
paaikinti, kuo remdamasis jis vindikuoja daikt. Atsakymas galjo bti vairus - atsakovas arba paaikina, arba
paprasiausiai pareikia, kad tai jo teis. XII lenteli statyme sacramentum suma buvo diferencijuota priklausomai nuo
ginijamo daikto kainos.
5
5ROMN TEIS
Po to, kai isprendiamas sacramentum klausimas, magistratas turi sprsti, kam priklausys ginijamas daiktas vis t
laikotarp, kol vyks procesas. Jis gali perduoti valdyti daikt ir iekovui, ir atsakovui. alis, kuriai buvo perduotas valdyti
ginijamas daiktas, privalo nurodyti magistratui asmenis, kurie garantuot, kad jeigu vliau daiktas (lis) bus priteistas kitai
aliai, jis ir visi jo vaisiai bus grinti pastarajai. Isprendus klausim artja ikilmingas momentas, kai besiginijanios alys
kreipiasi i anksto pakviestus asmenis, ikilmingai praydamos juos bti vis i vyki liudytojais. ia procedra ubaigiama
pirmoji proceso stadija -in i u re, vykusi prie magistrat. In iure ginas nebuvo sprendiamas i esms, sprendimas nebuvo
priimtas. Nuo io momento procesas perkeliamas antrj stadij - in iudicium. Tam tikslui alys, dalyvaujant magistratui,
isirenka savo teisj i privai asmen (iude), kuris vliau nagrins gin i esms ir priims sprendim, jau nedalyvaujant
valstybins valdios atstovams. Teisena ioje stadijoje vyksta jau nesilaikant joki nustatyt ritual, form. ali ginai,
rodym pateikimas ir panaiai vyksta laisva forma.
2)
Antroji legis actionem forma buvo legis actio per manus iniectio. i proceso forma buvo taikoma tik tam
tikriems prievoliniams iekiniams sprsti. Iekovas atveda atsakov teism ir ia, tardamas tam tikr formul, udeda ant jo
rank. Jeigu atsakovas ia pat nesumoka reikalaujamos skolos iekovas skolinink vedasi pas save ir gali j sukaustyti
grandinmis. Iekovas laiko atsakov 60 dien ir 3 kartus per t laik veda skolinink turg bei skelbia jo skolos sum,
tikdamasis, kad atsiras, kas nort j ipirkti. Jeigu neatsiranda, kas skolinink ipirkt, po 60 dien skolininkas tampa
kreditoriaus nuosavybe, ir pastarasis gali su juo elgtis, kaip jam patinka. Atsakovas, paliestas manus iniectio, pats ginyti
skolos ir numesti rankos negaljo. Tai galjo padaryti vietoje jo proces sitrauks kitas asmuo, kuris, numets iekovo rank,
ilaisvina visam laikui atsakov, bet pats imasi visos atsakomybs. Jeigu bus rodyta, kad is asmuo nepagrstai sitrauk
proces, tada jis turs sumokti iekovui dvigubai.
3)
Treiosios formos legis actio per pignoris capionem esm sudar tai, kad asmuo, turdamas reikalavimo teis
atsakovui, prievols nevykdymo atveju, tardamas tam tikrus ikilmingus odius, pasiima kok nors skolininkui priklausant
daikt. Tai jis gali padaryti nedalyvaujant valstybins valdios atstovui, o galbt net ir paiam skolininkui. Tuo pignoris capio
i esms skyrsi nuo kit legis actio proceso form, ir tai buvo pagrindas kai kuriems romn teisininkams nepriskirti ios
formos prie legis actio. Pignoris capio galjo bti taikoma tik kai kuriems religinio ir vieo pobdio reikalavimams.
4)
Apie ketvirtj legisakcioninio proceso form - legis actio per iudicis postulationem - ini yra labai maai.
Yra iliks tik kreipimosi magistratus formuls tekstas. Manoma, kad ios formuls ypatyb buvo ta, kad po prastini ali
pareikim prie magistrat, buvo praoma, kad magistratas paskirt alims teisj, kuris inagrintj gin. iandien
neaiku, kokiems ginams sprsti buvo taikoma i forma.
5)
Paskutinioji legis actiones forma - legis actio per condictionem. Apie i form mes inome taip pat labai
maai. Iekovas pranea, skelbia atsakovui, kad pastarasis po trisdeimties dien turi atvykti "isirinkti" teisj. Remiantis iuo
teiginiu, daroma ivada, kad i legis actio form sudar pretenzijos prie magistrat idstymas. Prajus trisdeimiai dien
alys vl atvyksta pas magistrat ir isirenka teisj. Po to byla perkeliama kit stadij - in iudicium. i forma buvo vesta
dviem statymais - lex Silia ir lex Calpurnia. Tai leidia daryti ivad, jog ji yra vlyviausi ir priklauso respublikos
laikotarpiui.
Visos ios penkios romn civilinio proceso formos dar veik pirmojoje Romos respublikos laikotarpio pusje.
Legis actiones procesas - seniausia i mums inom Romoje civilini teisi gynimo form. iame procese vienu ar kitu bdu
dalyvauja valstybins valdios pareignai.
Charakteringas legisakcioninio proceso bruoas buvo teisenos padalijimas dvi stadijas - ius ir iudicium.
Magistratas, kuriam dalyvaujant procesas pradedamas, pats bylos nesprsdavo, o perduodavo j privaiam asmeniui (iudex
privatus).
Btina legisakcioninio proceso slyga - ali dalyvavimas. Taiau bdingas senovs Romos civilinio proceso
bruoas buvo tas, kad teismin valdia pati nekviet atsakovo dalyvauti procese ir juo labiau, jam atsisakius dalyvauti, netaik
joki poveikio priemoni. Atsakovo dalyvavimas procese - tai iekovo reikalas. Jis turi pasirpinti, kad atsakovas atvykt.
Taiau buvo draudiama iekovui siverti atsakovo namus. Jeigu dl koki nors prieasi atsakovas negaldavo tuo metu
nuvykti su iekovu teism, jis turjo teis paadti iekovui atvykti teism kit dien. Taiau u jo paad turdavo laiduoti
koks nors asmuo, kuris buvo vadinamas vas, o pats laidavimas - vadimonium.
7.
FORMULIARINIS PROCESAS, JO YPATYBS, FORMULS,

SUDTINS DALYS
Legisakcioninis procesas Romos valstybje gyvavo vis respublikos laikotarpio pirmj pus. Nepaisant
legisakcioninio proceso reform, legis actiones procedra vis labiau ir labiau neatitiko besipleianios civilins apyvartos
poreiki. Vystantis prekinei apyvartai, atsirado nauji santykiai, kurie netilpo siaurus seno]olegis actiones proceso rmus. Tai,
be abejons, skatino iekoti nauj gin sprendimo form. Pasak Gajaus, nauj civilin proces per formulas ved lex Aebutia
ir du Julijaus statymai. i statym pasirodymo laikas neinomas. Pats Gajus mini du Julijaus statymus, turjusius reikms
civilinio proceso reformai. Mint statym primimo rezultatas buvo naujo proceso - per formulas -atsiradimas. Dl proceso
reformos gino teisinio formulavimo nata perkeliama pretoriui. Formuliarinio proceso metu alys prie magistrat savo
reikalavimus gali reikti bet kokiais odiais ir laisva forma, o pretoriaus pareiga suteikti iems reikalavimams teisin
kvalifikacij. Iklauss ali paaikinimus, pretorius nustato gino teisin esm ir idsto j specialiame rate teisjui, kuris
paskirtas nagrinti byl. Sis ratas, adresuotas teisjui, buvo vadinamas formula, o pats procesas - formuliariniu. Formul,
pateikiama teisjui, yra tarytum pagrindas. Pagal j turs vykti teisena stadijoje in iudicium. is Romoje atsirads civilinis
procesas veik ne tik respublikos laikotarpiu, bet ir vliau. Btent jis padjo romn teisei isiplsti ir i siauros nacionalins
teiss tapti pasauline. Ilaisvintas i legisakcioniniam procesui bdingo formalizmo, formuliarinis procesas pasirod ess labai
6
6ROMN TEIS
patogus sprsti naujiems ginams, kuri nenumat senoji ius civile. Formuliarinio proceso ais buvo formul - stadijos in iure
tikslas (j ioje stadijoje reikjo gauti) ir stadijos in iudicio pagrindas (be kurios pati teisena ioje stadijoje nemanoma).
Formul sudar keletas pagrindini ir papildom dali. I pradi visada bdavo nurodomas teisjas, kuriam
siuniama nagrinti byla. i formuls dalis vadinosi iudicis nominatio. Jeigu paskirdavo kelis teisjus, jie buvo vadinami
recuperatores. Po to bdavo idstoma iekovo pretenzija (reikalavimas) -intentio - ir pavedama teisjui (condemnatio)
iteisinti atsakov arba i jo priteisti iekovo naudai, priklausomai nuo to, ar intentio, pasitvirtins, ar ne. Formul yra slyginis
sakymas teisjui.
Nagrinjant sudtingesnes bylas reikdavo paioje formulje trumpai idstyti faktus ir aplinkybes, kuriais remiasi
iekovas pateikdamas reikalavim. Tada formuls pradioje atsirasdavo demonstratio arba prescriptio, ir formul tapdavo
isamesn.
Svarbiausios formuls dalys vis dlto buvo intentio ir condemnatio. Intencijoje visada bdavo idstoma gino esm
ir iekovo reikalavimas. Iekovas galjo pateikti reikalavim dl tam tikro daikto arba dl kokios nors prievols vykdymo.
Atsivelgiant tai, intentio galjo bti in rem arba in personam. Jeigu ginijama kokia nors daiktin teis, tai formuls intentio
bus in rem. Jeigu ginas vyksta dl prievols tarp iekovo ir atsakovo (skolos grinimas), formuls intentio bus in personam.
Dar bdavo intentio certa ir intentio incerta. Jeigu reikalaujama konkreios pinig sumos arba konkretaus daikto, tai intentio
yra certa. Tais atvejais, kai proceso pradioje negalima tiksliai nustatyti pretenzijos sumos ir ji bus nustatyta tik inagrinjus
byl, intentio bus incerta. Condemnatio taip pat gali bti certa ir incerta.
Ne kiekvienoje teisjui duodamoje formulje btinai turjo bti visos jos sudtins dalys. Taiau btinos formuls
dalys bet kuriuo atveju buvo iudicis nominatio ir intentio, nes be pirmosios nebt proceso, o be antrosios - iekinio.
Jeigu iekovas nieko neprao priteisti i atsakovo, o tik nori, kad teismas pripaint jo teis, tai condemnatio
nebtina. Paprastai tik iekini dl turto padalijimo formulse buvo visos keturios dalys. Be i prastini formuls dali,
kartais j bdavo raomi kai kurie ypatingi papildymai, kurie idstyti exceptio arba prescriptio. Excepcijoje, remiantis
atsakovo atsikirtimais, pretorius idsto condemnatio neigiam slyg, kad ivengt atsakovo nuteisimo.
Prescriptio - tai prieraas formuls pradioje, daromas vairiais tikslais. Daugeliu atvej prescriptio bdavo
idstomos bylos aplinkybs, ir tada ji niekuo nesiskyr nuo demonstratio. Bet kartais prescriptio bdavo suraoma ginant
atsakovo interesus ir turjo toki pat reikm kaip ir exceptio. Kartais ji bdavo suraoma ir ginant iekovo interesus, siekiant
isaugoti jam teis kreiptis teism su kitais reikalavimais, kuri pagrindas yra tas pats ginijamas teisinis santykis.
vedus formuliarin proces, legisakcioniniam procesui bdingas formalizmas galutinai neinyko. Laikui bgant jis
silpnjo, bet vis formuliarinio proceso galiojimo Romoje laik formul buvo pagrindin civilinio proceso priemon, nuo
kurios priklaus bylos baigtis. Klaidos, padarytos formulje dl pretoriaus arba ali neatidumo, sukeldavo nemaai neigiam
pasekmi gino alims.
Vis dlto formuliarinio proceso vedimas turjo teigiamos reikms: procesins formos reforma suteik pretoriui
paprastas ir labai patogias priemones, kuri pagalba jis galjo daryti tak senajai ius civile ir vystyti ius honorarium. Kadangi
formuls suraymas ir jos davimas jau buvo pretoriaus kompetencija, tai jo galimybs veikti senj ius civile pasireik dviem
kryptimis. Jeigu legisakcioninio proceso epochoje magistratas in iure stadijoje negaljo daryti takos tolesnei proceso eigai bei
ukirsti kelio neteisingai pretenzijai pasiekti stadij in iudicum, tai atsiradus formuliariniam procesui, padtis pasikeit.
Pretorius, atsisakydamas duoti iekovui formul, i esms vetuoja jo poiriu neteising iekovo reikalavim, kuris formaliai
turt bti ginamas, pagal ius civile. Pretorius kontroliuoja ir skirsto visus civilinius iekinius. Taiau gerokai reikmingesn
pretoriaus veikla formuliarinio proceso epochoje buvo senosios ius civile papildymas naujais iekiniais. vedus formuliarin
proces, atsirado kita daug patogesn procesin priemon - formula. Jeigu pretori kreipsi asmuo, kurio reikalavimas pagal
senj ius civile nebuvo apsaugotas iekinine gynyba, bet, pretoriaus nuomone, buvo teisingas ir pagrstas, tai pastarasis net
netirdamas bylos aplinkybi galjo surayti formul ir perduoti byl vesti teisjui, sakydamas jam nuteisti atsakov ityrus
bylos aplinkybes. Taip atsirado pretoriniai iekiniai - actiones pretoriae. Pretoriaus iekinio materialinis pagrindas buvo ne
iekovo civilin teis, bet faktin padtis - t.y. visos inomos faktins aplinkybs, kurios patvirtina tai, kad atsakovas turi
vykdyti prievol. Todl pretoriniai iekiniai visada pagrsti tam tikrais faktais. Daniausiai pretorius idstydavo visus faktus ir
nurodydavo teisjui, kad jeigu jie pasitvirtins, teisjas privals nuteisti atsakov.
Kartais duodamas iekin pretorius pasinaudodavo fikcija, ir tada formul vadinosi formula ficticia. Fikcijos esm ta,
kad pretorius nurodydavo teisjui nagrinti byl neatsivelgiant tam tikras aplinkybes, kurios i tikrj egzistavo.
Procesui prasidti btina slyga buvo abiej ali dalyvavimas pas magistrat. Jeigu formuliariniame procese,
nedalyvaudavo bent viena alis, byla negaljo bti nagrinjama. Abiej ali dalyvavimas buvo iekovo rpestis.
Taiau formuliarinio proceso laikotarpiu pretoriaus ediktas panaikino iekovo teis jga atvesdinti vengiant dalyvauti procese
atsakov, pakeits ias poveikio priemones bauda. alims atvykus pas pretori, teisena prasideda iekovui idstant pretenzijas.
ie reikalavimai adresuojami ir pretoriui, ir atsakovui. J idstymo tikslas - gauti pretoriaus formule ir isiaikinti, koki
pozicij uims atsakovas.
Atsakovas, iklauss iekovo pretenzijas, gali i kartojas arba pripainti, arba paneigti. Jeigu atsakovas pripasta
iekovo pareiktas pretenzijas. Toliau tsti proces nebereikia, ir iekovas ia pat gauna vykdomj iekin , taip kaip ir
inagrinjus byl i esms stadijoje in iudicium. Pripaindamas iekovo reikalavimus, atsakovas pats sau paskelbia nuosprend.
In iure stadijos tikslas - aikiai suformuluoti prieprieinius ali reikalavimus, surayti formul.
Kartais iekinio pareikimas konkreiam atsakovui galjo priklausyti nuo kai kuri aplinkybi isiaikinimo. Todl
stadijoje in iure iekovas turjo teis uduoti tariamam atsakovui klausimus, kuriuos jis privaljo atsakyti
nes nuo to priklaus, ar jam bus pareiktas iekinys, ar ne.
Pareikus pretenzijas kiekviena alis gali pasilyti savo prieininkui patvirtinti reikalavimus priesaika ir taip ubaigti
gin. Toks pasilymas nebuvo privalomas, t.y. alys j galjo priimti arba atmesti Atmetus pasilym, procesas tsiamas
7
7ROMN TEIS
toliau, o primus ir prisiekus - galimos dvejopos pasekms: jeigu prisiekia iekovas, procesas nutraukiamas. Jeigu prisiekia
atsakovas, jis yra laisvas ir nuo tolesni iekovo pretenzij ginamas. Atsisakymas prisiekti buvo tolygus iekinio pripainimui
su visomis i to kylaniomis pasekmmis. Kaip ir legisakcioniniame procese, ia vykdavo liticontestatio, nors kreipimosi
liudytojus jau nebuvo. Formuliarinio proceso litiscontestatio akto esm neaiki. Neinome, ar tai pretoriaus paruotos formuls
perdavimo iekovui, ar iekovo turimos formuls perdavimo atsakovui momentas, ar paprasiausiai tos formuls paskelbimas
atsakovui, kur garsiai atlieka iekovas. Neginijama tai, kad litiscontestatio ir formuliariniame procese isaugojo procesins
sutarties tarp gino ali - perduoti sprsti j byl teisjui - reikm. Po litiscontestatio atsiranda tam tikr teisini pasekmi:
iekovas praranda ginijamos teiss gynimo priemon - iekin, t.y. jis jau negali antr kart kreiptis teism su tuo paiu
reikalavimu, nors procesas dl koki nors prieasi ir nevyko arba sprendimas nebuvo priimtas. Litiscontestatio momentu
teisinis santykis, egzistavs tarp ali iki io momento, nustoja galiojs. Atsiranda naujas procesinis santykis, kuris paprastai
apibriamas kaip ali sipareigojimas (prievol) paklusti teismo sprendimui. Litiscontestatio momentas turi labai svarbi
reikm bylos nagrinjimui in iudicium stadijoje. Sprendiant klausim dl atsakomybs, teisjas turi nustatyti, ar tos
aplinkybs, kuriomis remiasi reikalavimai, buvo litiscontestatio momentu. Po litiscontestatio labai sugrietdavo atsakovo
atsakomyb iekovui. Nuo to momento jis visais atvejais atsak u daikto uvim arba sualojim; be skolos grinimo, jis
privaljo sumokti ir procentus nuo litiscontestatio momento iki sprendimo vykdymo, jeigu buvo pripaintas kaltu. Abi alys
susitar nustatyt dien, bet ne vliau, kaip po 18 mnesi po formuls gavimo, turdavo atvykti pas paskirt teisj, tada
prasiddavo antroji stadija - in iudicium. Teisj funkcijas stadijoje in iudicium atliko privats asmenys - iudicies privati. Kai
kuri kategorij byloms sprsti respublikos laikotarpiu buvo sudarytos specialios teismins kolegijos. Daniausiai bylas
sprend privats asmenys - iudicies privati. Kartais j galjo bti keletas - trys, penki ir pan. Jie bdavo vadinami
recuperatores. Jeigu sprendiant gin byloje reikjo taikyti ne teiss normas, bet bti tarpininku, teisjas buvo vadinamas
arbitru, kitose bylose - iudex.
Paprastai teisj skirdavo pretorius. Taiau parenkant kandidat pagrindinis vaidmuo priklaus alims. Jeigu alys
nesutardavo dl kandidato teisjus, pretorius galjo pats paskirti teisj arba tai padaryti burt keliu. Teisjai bdavo renkami
i senatori.
Teisenos ioje stadijoje nesaist jokie formalumai. Jeigu proces neatvykdavo iekovas, atsakovas galjo reikalauti
atleisti j nuo atsakomybs. Kokios bdavo teisins pasekms neatvykus atsakovui - neaiku. Teisjas tirdamas rodymus buvo
laisvas, nesaistomas joki formalum. domu tai, kad teisjas, nesugebjs isprsti gino, galjo atsisakyti priimti sprendim,
prie tai prisieks, kad jis to padaryti negali. Byla bdavo perduodama nagrinti kitam teisjui. Jeigu teisjas isprsdavo byl
i esms, savo sprendim (sententia) jis abiem alims paskelbdavo odiu, nenurodydamas motyv. Paskelbus sprendim,
teisjo vaidmuo procese baigdavosi. Teisjo sprendimas byloje buvo baigiamasis aktas.
Formuliarinio proceso epochoje asmuo, nukentjs dl neteisto teismo sprendimo, teisjui, nagrinjusiam byl,
galjo pareikti iekin dl alos atlyginimo. Tai galima buvo padaryti, jeigu teisjas tyia prim neteist sprendim. Teismo
sprendimas arba nutraukdavo ginijam teisin santyk, arba sukurdavo nauj.
Respublikos laikotarpiu neisimokjs skolininkas, pateks kreditoriaus priklausomybn, negaljo bti parduotas
vergijon, jo negalima buvo kaustyti grandinmis. Toks skolininkas privaljo kreditoriui u skol atidirbti. Laikui bgant rykja
tendencija asmenin skolininko atsakomyb pakeisti turtine, iiekant tik j am priklausant turt.
Palaipsniui pretorius pradjo praktikuoti ir tiesiogin - realin (turtin)-egzekucij, iiekodamas tik skolininko turt
ir neliesdamas jo asmens. is turto iiekojimas (egzekucija) galjo bti universalus ir specialus. Universalus iiekojimas i
esms yra bankrotas. Kreditoriaus, turinio teismo sprendim, praymu pretorius perduoda jam valdyti skolininko turt.
Skolininko turtas parduodamas urmu. Asmuo, sigijs turt, tampa universaliu skolininko teisi permju. Jo pareiga atsiskaityti su skolininko kreditoriais pagal j reikalavimus, kuri patenkinimo procentas buvo aptartas pardavimo metu.
Specialaus realinio iiekojimo atsiradimo akn reikt iekoti pretori teisje: imti daikt kaip ustat prievoli, vykdymui
utikrinti. Iiekojimas iuo atveju buvo vykdomas praant iekovui. Pretorius pasilydavo savo pareignus, kad jie paimt
vien ar kelet skolininko daikt. Jeigu per du mnesius skolininkas j neisipirkdavo, paimti daiktai buvo parduodami
aukcione ir gauta suma perduodama kreditoriui. ios sprendimo vykdymo priemons imperijos laikotarpiu labai plaiai
paplito, ir skolininko asmenin atsakomyb prievoliniuose santykiuose beveik visikai inyko.
8.
EKSTRAORDINARINIS (IIMTINIS) PROCESAS, JO YPATYBS
Legisakcioninis ir formuliarinis procesai, turj dvi stadijas - ius ir iudicium, buvo laikomi prastinmis civilins
teiss gynimo formomis. Abu procesai dl to buvo vadinami ordinariniais. Kaip prieingyb jiems buvo imperijos laikais
atsiradusi administracin-teisin byl nagrinjimo tvarka, neturinti dviej stadij ir dl to vadinama extra ordinem, arba
ekstraordinariniu procesu. Imperijos laikotarpiu kartu su formuliariniu procesu jau vystsi extraordinaria cognitio, neturinti
dviej stadij. Palaipsniui ekstraordinarinis procesas istm proces per formulas ir absoliutins monarchijos laikotarpio
pradioje tapo vienintele civilini teisi gynimo forma.
Magistratas tirdavo bylos aplinkybes, priimdavo vienok ar kitok sprendim ir pats t sprendim vykdydavo. Tokia
administracin nagrinjimo tvarka buvo vadinama cognitio arba natio. Pretoriai palyginti labai retai taik tok grynai
administracin teisi gynimo bd. Jie pasitelkdami savo arsenale turimas teisines priemones, daniausiai stengsi bylas
perduoti sprsti teismui. Todl respublikos laikotarpiu extraordinaria cognitio buvo sutinkama retai.
Taiau imperijos laikais extraordinaria cognitio taikymo sfera labai isiplt. Imperatorius, bdamas pirmuoju
valstybs magistratu, remdamasis ia administracine tvarka, turjo teis sprsti bet koki byl. ia savo teise jis pradjo
naudotis vis daniau, jeigu tik byla jam bdavo kuo nors domi arba to pra suinteresuoti asmenys. Pleiantis imperatoriaus
valdinink (pareign) kompetencijai, pltsi ir j jurisdikcin veikla. Sultjus pretori teiss kuriamajai veiklai, sumajus
pretori edikt skaiiui, naujai atsirandantys santykiai galjo bti ginami tik ekstraordinarine tvarka.
8
8ROMN TEIS
Ypa plaiai extraordinaria cognitio forma pradta taikyti imperijos provincijose. Provincij valdytojai, bdami
imperatoriaus vietininkai nutolusiose nuo centro emse, vis daniau praddavo patys asmenikai vesti bylas nuo pradios iki
pabaigos. Kartais ir jie perduodavo bylas kitiems asmenims -iudex datus. Esant iudex datus procesas nebuvo skaldomas dvi
stadijas. Iudex datus pats sprend byl nuo pradios iki pabaigos. Jis buvo provincijos valdytojo paskirtas, o ne prisieks
teisjas. Todl jo priimtas sprendimas galjo bti apeliuojamas provincijos valdytojui.
Manoma, kad imperatoriaus Deokleciano savivaldos reforma galutinai panaikino formuliarin proces. Padalijus
vis valstybs teritorij naujas provincijas, inyko skirtumas tarp imperatorikj ir senato provincij. Visas provincijas vald
imperatoriaus vietininkai. Deoklecianas 294 m. paskelb akt, kuriuo pareigojo provincij valdytojus nagrinti bylas ir tik
iimtiniais atvejais leido perduoti byl paskirtam teisjui. Nuo io akto primimo extraordinaria cognitio tapo vienintele
bendra civilinio proceso forma. Naujoji teisena rmsi valdios pradais. Sprendimas ekstraordinarinje teisenoje jau yra ne
ali irinkto teisjo nuomon (sententia), bet turinio valdi pareigno sakymas (decretum). is esminis naujojo proceso
bruoas (valdios pareigno sakymas paklusti jo valiai) nulm ir visos teisenos eig. Ekstraordinariniame procese ali
ikvietimas teism buvo vykdomas oficialiai, dalyvaujant valstybins valdios atstovui. Iekovo skundas (pareikimas) buvo
raomas teismo staigos protokol ir po to oficialiai teikiamas atsakovui. Kadangi teisenos jau nebedalijo dvi stadijas, tai i
esms nebuvo ir litiscontestatio, labai svarbios ordinarinio proceso dalies. Proceso pradia sukeldavo labai svarbias
materialines teisines ir procesines teisines pasekmes, todl ir ekstraordinariniame procese iam momentui buvo skiriama daug
dmesio. Proceso pradia laikoma iekovo pretenzijos atsakovui idstymas teisme ir atsakovo patvirtinimas, kad jis i
pretenzij ginys. Tik po to teisjas praddavo nagrinti byl i esms, tirti rodymus ir t.t. Inagrinjs byl teisjas priimdavo
sprendim
(decretum), kuris turjo bti vykdomas. Priimt teismo sprendim galjo sksti auktesniajam pagal rang
magistratui (apeliacija) - imperatoriui.
Teismo sprendimo vykdymas ekstraordinariniame procese - paskutin, baigiamoji proceso stadija. Norint pradti
vykdyti sprendim jau nebereikjo specialaus iekinio, kuris buvo btinas ordinariniame procese. Vykdymo procesui pradti
pakako paprasto praymo vykdyti teismo sprendim. Sprendimas vykdomas valdios administracinmis priemonmis,
paimant i atsakovo ginijam daikt
Ekstraordinarinis procesas isaugojo daug administracins byl nagrinjimo tvarkos bruo, taiau taps pagrindine
civilini byl nagrinjimo forma, is procesas negaljo ignoruoti ir daugelio normalaus civilinio proceso princip. Vis pirma
ir iame procese turjo bti laikomasi ali rungimosi principo, kurio esm ta, kad teismas praddavo byl tik esant iekovo
pareikimui, pats teismas nerinko rodym, negaljo priteisti daugiau, nei pra iekovas ir pan. Taiau ekstraordinarinis
procesas gerokai apribojo vieumo princip. Procesas vykdavo udaroje patalpoje. Daug didesn reikm gijo ratvedyba.
Beveik visi procesiniai veiksmai buvo fiksuojami teismo protokole. Pati teisena tapo mokama. Gino alys privaljo mokti
ymin mokest, kur panaudodavo kanceliarinms ilaidoms padengti.
Nuo Deokleciano iki Justiniano laik is procesas labai maai tepasikeit. Taiau Justiniano laikais dar labiau
padidjo teismo raytini akt reikm. Pareikiant iekin buvo btinas raytinis pareikimas. Teismas, patikrins, ar
pareikimas atitinka formalius reikalavimus, persisdavo j per savo kurjer atsakovui, kviesdamas pastarj nustatyt dien
atvykti posd. Atsakovo prietaravimai iekiniui taip pat bdavo forminami ratikai. Bylos nagrinjimas vykdavo tokia pat
tvarka kaip ir anksiau, sprendimas bdavo suraomas ir vadinamas, kaip ir ordinariniame, sententia.
9.
IEKINIO SVOKA IR RYS ROMN TEISJE
Iekinys (actio) romn teisje buvo pagrindin subjektyvins teiss egzistavimo prielaida. Digestuose iekinys
apibriamas kaip asmens teis gyvendinti jam priklausant reikalavim teismine tvarka, t.y. tai asmens kreipimasis teism,
kad bt apginta jo paeista teis.
Formuliarinio proceso laikotarpiu pretorius turjo teis suteikti iekinin gynyb reikalavimams, kurie atsirasdavo i
naujai susiformavusi santyki, remdamasis gera valia ir teisingumu, bet ne civiline teise. Pretori leidiamuose ediktuose
pastoviai buvo skelbiamos jo duodam iekini formuls. Tie iekiniai buvo kuriami siekiant apsaugoti nuo paeidim
civilines subjektyvines teises, kuri negyn ius civile. Visi ie iekiniai buvo sujungti tam tikr sistem, sudaryt i atskir
iekini tip. Juos galima suskirstyti daiktinius ir asmeninius. Jeigu gino dalykas buvo teis daikt, tai iekinys, kurio
pagalba buvo ginama i teis, vadinosi actio in rem - daiktiniu. Daiktiniai iekiniai gyn nuosavybs, servitut, kaito ir kitas
teises. Potencialus daiktins teiss paeidjas galjo bti bet kas, kas pretendavo ginijam daikt. is iekinys bdavo
pateikiamas bet kuriam daiktins teiss paeidjui. Teismin gynyba daiktinio iekinio dka dabar vadinama absoliutine teisi
gynyba. Labiausiai paplit daiktiniai iekiniai buvo vindikacinis, negatorinis ir publiciana, kurie gyn nuosavybs teis. Jeigu
gino objektas buvo konkretus veiksmas ar susilaikymas nuo jo, kurio reikalauti iekovas turjo teis, toks iekinys buvo
vadinamas asmeniniu. Tokie iekiniai bdavo pateikiami reikalavimams, lieiantiems asmeninius teisinius santykius, ginti. ie
santykiai atsirasdavo tarp dviej arba keleto konkrei asmen. Tai bdavo prievoliniai teisiniai santykiai, kuri pagrindas
buvo sutartis, sandoris, deliktas ir pan. Skirtingai negu daiktiniame iekinyje, asmeniniame iekinyje i anksto inomas
atsakovas, nes juo gali bti tik to konkretaus santykio subjektai. Todl ir is iekinys pateikiamas ne bet kam, o tik ginijamo
teisinio santykio subjektui. Tokia gynyba asmeninio iekinio pagalba vadinama santykine.
Nuo pretorins teiss laik iekiniai dar buvo skirstomi civilinius, arba grietosios teiss, pretorinius ir geros
valios iekinius. Taip iekiniai klasifikuojami buvo dl to, kad teisjas, nagrindamas grietosios teiss iekinius, privaljo
remtis sutartimi arba statymu (laikytis sutarties arba statymo raids) ir negaldavo pasielgti kitaip, nors ir matydavo, kad buvo
padaryta klaida.
Nagrindamas gerosios valios iekinius teisjas sigilindavo sutarties esm, isiaikindavo tikrj ali vali - tai,
ko alys siek sudarydamos sutart, o ne tai, kas toje sutartyje arba statyme parayta. Gerosios valios iekinio iekovo teis
9
9ROMN TEIS
buvo grindiama ne statymo ar sutarties raide, bet faktinmis bylos aplinkybmis. Joms esant pripastame teisingu, jeigu
skolininkas vykdys prievol, nors grietosios teiss poiriu jis neprivaljo prievols vykdyti. Grietosios teiss iekiniai - tai
ankstesns epochos, kurios teisei buvo bdingas formalizmas, liekana. Geros valios iekiniai atsirado formalizmo susilpnjimo
teisje laikotarpiu.
Priklausomai nuo tikslo, kurio buvo siekiama pateikiant daiktin iekin, jie buvo skirstomi tris grupes:
1)
Iekiniai dl paeist turtini teisi atstatymo. Pagal iekin iekovas reikalavo sugrinti ginijam
daikt, skol, atlyginti padaryt al ir daugiau nieko.
2)
Baudiniai iekiniai. i iekini tikslas civiline tvarka nubausti atsakov. Kartais dl vieno teiss
paeidimo fakto galjo kilti du iekiniai - vienas dl teiss atstatymo, kitas dl baudos. Pavyzdiui, vagis privaljo grinti
pavogt daikt ir sumokti baud.
3)
Mirs iekiniai. J tikslas atlyginti padarytus nuostolius ir nubausti atsakov.
Dar skiriami ivestiniai iekiniai, kai teisjui pavesdavo nagrinti byl pagal jau esam ir praktikoje pripaint
iekin.
Civilins apyvartos vystymasis nulm iekini su fikcija atsiradim. Vystantis civilinei apyvartai, atsirasdavo nauji
turtiniai santykiai, kuriems ius civile nesuteik iekinins gynybos. Kilus ginams dl i santyki pretorius, pateikdamas
formul, nurodydavo teisjui sprsti byl taip, tarytum tam tikr fakt ir nebuvo arba jog jie buvo, t.y. pasinaudojus fikcija
isprsti kilus gin.
Atskir grup sudar kondikcijos. Kuo skyrsi kondikcijos nuo iekini - neinoma. Manoma, kad kondikcijos buvo
abstraktaus pobdio reikalavimai, grindiami ius civile normomis. Konkretus teisinis pagrindas kondikcijoje nebuvo
nurodomas, nes tai neturjo reikms. Kondikcijos yra priskiriamos prie asmenini iekini, kuri tikslas - atgauti rinmis
ymmis apibrtus daiktus arba priversti skolinink atlikti tam tikrus veiksmus.
10.
YPATINGOSIOS PRETORINS GYNYBOS PRIEMONS
Be prastini procesini subjektyvini teisi gynimo form, Romoje buvo ir ypatingosios teiss gynimo priemons,
kuri neaprp civilinis procesas dl ius civile konservatyvumo. ioms ypatingosioms civilini teisi gynimo priemonms
bdinga tai, kad j taikymas rmsi magistrato imperium (valdios pradais). Tai i esms buvo administracins privai
asmen teisi gynimo priemons.
Pretoriaus teiss gynybos priemoni arsenale ypatinga vieta, iki formuliarinio proceso vedimo, teko interdiktams.
Dar legisakcioninio proceso epochoje asmuo, negaldamas apginti jam priklausanios teiss, remdamasis ius civile
normomis, galjo kreiptis konsul, o vliau pretori, praydamas apginti jo subjektyvines teises, ne ius civile, bet pareigno
imperium pagrindu. Pretorius pats tirdavo bylos aplinkybes (causae cognitio) ir nustats, kad praymas yra pagrstas,
sakydavo prieingai aliai nenaudoti prievartos, atiduoti daikt ir t.t. is pretoriaus sakymas buvo vadinamas decretum. Jeigu
is dekretas k nors draud, jis vadinosi interdictum.
Pretoriaus interdiktas i pradi turjo asmeninio ir beslyginio paliepimo pobd. Jeigu is paliepimas nebuvo
vykdomas, galima buvo kreiptis su nauju skundu pretori, ir is, ityrs, ar tikrai interdiktas nevykdytas, remdamasis savo
imperi um, galjo taikyti poveikio priemones.
Tai, kad pretorius pats turjo atlikti tyrim, kl jam daug nepatogum. Siekdamas to ivengti, jis supaprastino
interdikto davimo procedr. Po to, kai besikreipiantis pretori asmuo idstydavo savo reikalavimus, pretorius, sitikins,
kad esant tokioms aplinkybms praytojui reikia padti, pats netirdamas bylos aplinkybi paskelbdavo bendro pobdio
sakym. is sakymas jau buvo slyginio pobdio. Jame buvo sakoma, kad jeigu tai, k idst praytojas, nepasitvirtins,
interdiktas nebus vykdomas. Jeigu pasitvirtins - atsakovas interdikt turs vykdyti. Taiau atsakovas nevykdo pretoriaus
interdikto, iekovas antr kart kreipiasi pretori, kuris jau netiria vis bylos aplinkybi, taiau priveria besiginijanias alis
sudaryti laybas. i layb pagrindu vliau jau tarp abiej ali vyksta prastinis procesas. Praddamas taikyti toki teisi
gynimo form, pretorius pasiliko sau teis kontroliuoti teisin gino vertinim, bet pat bylos aplinkybi tyrim perkl
stadij in iudicium ir administracins bylos nagrinjim pakeit teisiniu procesu. Tokia interdiktin teisena visada buvo susijusi
su pralousios byl alies layb sumos praradimu. Siekdamas ivengti pinigini sum praradimo, alys, tarpusavyje susitar,
galjo kreiptis pretori ir prayti paskirti joms teisj (arbiter). Kartu bdavo ivengiama proceso layb.
Savo interdiktais pretorius galjo reikalauti k nors vykdyti arba ko nors nepaeisti. Atsivelgiant interdikto turin,
jie buvo skirstomi interdicta restitutoria (reikalavimas atstatyti padt), interdicta exhibitoria (ginijamo daikto pateikimas) ir
interdicta prohibitoria (draudimas atlikti kok nors veiksm).
Pretoriaus interdiktai gyn tiek viej, tiek privatin teis. Privatins teiss srityje jie plaiausiai buvo sutinkami
ginant valdym - interdicta possessoria. Interdicta possessoria buvo skirstomi : interdicta adipiscendae possessionis, kuris
suteikdavo asmeniui teis valdyti, kurios jis anksiau neturjo; interdicta retinendae possessionis, ginantis jau gyt valdym,
ir interdicta recuperandae possessionis, grinantis asmeniui atimt valdym.
Tokie interdiktai, kai teis reikalauti pretoriaus interdikto turjo bet kuris pilietis, buvo vadinami interdicta
popularia.
vedus formuliarin proces ir pretoriui gijus teis duoti formules, pagrstas faktinmis aplinkybmis, interdiktin
teisena prarado savo reikm. Pretorius, nordamas perkelti gin stadij in iudicium, galjo tai padaryti ir be ali. Jis
duodamas formul galjo teisjui nurodyti, kad pasitvirtinus iekovo nurodytiems faktams, atsakovas turs bti apkaltintas.
Tolesn pretori teiss krimo procedra jau vystsi kuriant ne naujus interdiktus, bet naujus pretorinius iekinius.
Antroji pretorin teiss gynimo priemon buvo stipulationes praetoriae. Stipulatio, kaip ir sponsio, tai ikilmingas
pasiadjimas pretoriaus akivaizdoje sumokti skol ar atlikti kit veiksm. is pasiadjimas bdavo kaip atsakymas
kontrahento ikilming klausim. Stipulatio arba sponsio bdavo sudaromi savanorikai. Kartais pretorius, nordamas apginti
10
10ROMN TEIS
kurios nors alies interesus, galjo priversti kit al duoti tok ikilming pasiadjim. Neretai toks pasiadjimas dar bdavo
patvirtinamas laiduojant treiajam asmeniui.
Treioji pretorin teiss gynimo priemon buvo missio in prossessionem. Pretorius perduodavo praytojui valdyti
ginijam daikt arba vis turt. Daniausiai missio in possessionem sekdavo po to, kai atsakovas atsisakydavo pasiadti, kad
vykus tam tikroms aplinkybms, dl kuri iekovas gali patirti al, jis atlygins visus susidariusius dl to nuostolius.
Kartais galjo atsitikti taip, kad teisins pasekms, kurios atsirado dl koki nors sandori ar kit teisini fakt,
paios savaime yra neteisingos, dl j nukentjo besikreipiantis pretori asmuo. Todl esant tokiai padiai, teisinga buvo
grinti al pirmykt padt, t.y. t situacij, kurioje ji buvo iki io juridinio fakto. Pretoriaus intervencijos tikslas ir buvo
tai padaryti. tiksl pretorius galjo pasiekti pasinaudodamas tokia teiss gynimo priemone kaip restitutio in integrumes. Kad
pretorius galt pritaikyti restitutio in integrumes, turjo bti padaryta didel ala, ir turjo bti svarbios prieastys, dl kuri
alis negaljo ivengti fakt, suklusi neteisingas pasekmes. Ar tos prieastys svarbios ar ne, sprend pretorius. Taigi norint
atstatyti ankstesn padt (restitutio in integrum), pretoriui reikjo pasinaudoti dar ir kitomis pretorins gynybos priemonmis.
Todl restitutio in integrum nebuvo savarankika pretorins gynybos priemon ir materialiniu-teisiniu poiriu buvo tik tam
tikras tikslas, pasiekiamas pretoriaus intervencijos dka.
11.
IEKININS SENATIES SVOKA, JOS NUTRAUKIM IR

SUSTABDYM PAGRINDAI
Laikas (dies) gyvendinant ir ginant subjektyvines civilines teises visada turjo labai svarbi reikm. Ilgas laiko
tarpas po teiss paeidimo gali turti takos atsirasti neigiamiems teisiniams padariniams asmeniui, kuris kreipiasi teism, kad
bt apginta jo paeista arba ginijama teis. Be to, ilgas laiko tarpas, per kur asmuo nesikreipia teism, kad bt apginta jo
teis, sukelia tam tikr neapibrtum, nekonkretum civiliniuose teisiniuose santykiuose bei civilinje apyvartoje. Tai
nepageidautini reikiniai. Laikas yra btinas civilini subjektyvini teisi gynimo proceso elementas, nuo kurio priklauso
paties civilinio proceso pradia, jo eiga, pagaliau ir rezultatas. Vienu atveju laikas gali bti pagrindas reikalauti teismins
subjektyvini teisi gynybos, o kitu atveju - pagrindas atsisakyti suteikti toki gynyb. Laikas gali sukurti arba panaikinti pai
materialin subjektyvin teis. Jeigu teis su laiko kategorija sieja tam tikr teisini padarini atsiradim, tai tokia laiko
atkarpa gyja teisins kategorijos reikm ir vadinama terminu. Atsivelgiant tai, kokie teisiniai padariniai atsiranda dl to,
jog baigiasi terminas, jo reikm teisje yra labai skirtinga. Jeigu vienoda faktin padtis egzistuoja tam tikr laiko tarp, tai
pasibaigus iam terminui gali atsirasti tokios teisins pasekms kaip nuosavybs teiss gijimas (gyjamoji senatis) arba jos
praradimas (naikinamoji senatis). Tas pats terminas vienam asmeniui gali bti pagrindas nuosavybs teisei gyti, o kitam pagrindas j prarasti.
Civilinje teisenoje svarbiausia yra iekinins senaties termino kategorija. Tai statymo nustatytas terminas, per kur
teismine tvarka gali bti apginta paeista ar ginijama subjektyvin teis. Iekinin senatis, kaip teisin kategorija, romn
teisje atsirado gana vlai. To meto teisje buvo nustatyti terminai, per kuriuos galima teisme pareikti atskir kategorij
iekinius. statymo numatyti terminai naikindavo pai materialin subjektyvin teis, o kartu ir teis jos teismin gynyb. ie
terminai buvo gantinai trumpi. Ankstyvojoje epochoje civilini iekini neribojo jokie terminai. Galiojo taisykl, kad kol
egzistuoja pati teis, egzistuoja ir teis iekin. Taiau jau pretoriai
pradjo teis teismin gynyb riboti terminais. Pretori duodami iekiniai buvo apriboti vieneri met terminu,
iekiniai, kylantys dl pirkimo-pardavimo sutari, esant parduoto daikto trkumams - ei mnesi terminu, kai kurie
civiliniai iekiniai, kylantys dl paveldjimo santyki -penkeri met terminu.
Vliau atsirado terminai ir kitiems civiliniams iekiniams pareikti. Vienoje i imperatoriaus Teodosijaus II (424 m.)
konstitucij buvo numatytas specialus terminas, kuris panaikindavo teis iekin. i konstitucija skelb, kad egzistuojanti
teis, j paeidus, gali bti ginama trisdeimt met. Iekinins senaties termino kategorija romn teisje atsirado 424metais.
Kol nebuvo vestas iekinins senaties terminas, romn teisje egzistav statymo nustatyti terminai nuo iekinins
senaties skyrsi tuo, kad: a) jie buvo gerokai trumpesni; b) pasibaigus statymo numatytam terminui, nustodavo galiojusi ne tik
teis teismin materialins teiss gynyb, bet ir pati materialin teis. Tuo tarpu pasibaigus iekinins senaties terminui,
savininkas prarasdavo teis teismin savo nuosavybs teiss gynyb, bet ne pai nuosavybs teis; c) statymo nustatyti
terminai negaljo bti nei nutraukti, nei sustabdyti. O iekinin senat galima buvo sustabdyti arba nutraukti.
vedus iekinins senaties termin ir nustaius jo trukm, atsirado btinyb apibrti io termino pradi. Tai
priklaus nuo teisini santyki pobdio. Terminuotose sutartyse iekinins senaties termino eigos pradia buvo laikoma diena,
einanti po sutarties termino pasibaigimo dienos. Btent nuo tos dienos ir bdavo skaiiuojamas 30 ar 40 met terminas
iekiniui pareikti.
Iekinins senaties termino eiga galjo bti nutraukiama arba sustabdoma. Nutraukiama, jei skolininkas visikai ar i
dalies pripaindavo savo prievol (skol) arba jei iekovas pareikdavo teisme iekin. Iekinins senaties termino eigos
nutraukimas reikia, kad vykus vienam i dviej mint fakt, visas laikas, prajs iki io fakto atsiradimo, nustoja galiojs, o
iekinins senaties terminas pradedamas skaiiuoti i naujo. Taigi iekinin senatis i esms tampa neterminuota ir teisi
gynimas praktikai neprarandamas, o pati teis neinyksta.
Iekinins senaties nutraukimas skiriasi nuo iekinins senaties termino eigos sustabdymo. Sustabdymas tik tam
tikram laikui nutraukia termino eig. Paalinus tas aplinkybes, kurios privert sustabdyti iekinins senaties eig, ji tsiasi
toliau. Prie termino, kuris prajo iki sustabdymo, pridedamas dar liks terminas, taiau jis negali viryti iekinins senaties
termino. Iekinins senaties termino eiga galjo bti sustabdoma dl karo veiksm, epidemijos, iekovo nepilnametysts bei
kit aplinkybi, trukdani pareikti iekin. Iekinins senaties termino pabaiga panaikindavo teis iekin, taiau
reikalavimo teis arba teis daikt tebeegzistavo, tik jau negaliojo utikrinta valstybin prievarta. Taiau jeigu pasibaigus
11
11ROMN TEIS
iekinins senaties terminui prievol bdavo vykdoma (pvz., sugrinama skola), tai buvo laikoma, kad vykdyta tai, kas
priklaus, kadangi pati teis nebuvo inykusi, nors ir neturjo iekinins gynybos.
12.
TEISS SUBJEKTO SAMPRATA ROMN TEISJE. PERSONA.

TEISS SUBJEKTO PAGRINDINIAI POYMIAI
Teis, kaip privalomj, valstybs sankcionuot elgesio taisykli (norm) visuma, reguliuoja moni tarpusavio
santykius, kurie vadinami visuomeniniais santykiais. i santyki, kuriuos reguliuoja civilins teiss normos, dalyviai ir yra
civilins teiss subjektai. Jais gali bti pavieniai mons - fiziniai asmenys, arba j grups, junginiai - juridiniai asmenys.
Civilins teiss subjekto samprata visada siejama su jo gebjimu turti civilines teises ir pareigas. Civilinje teisje toks
gebjimas turti civilines teises ir pareigas yra vadinamas teisnumu. iuolaikinje visuomenje gebjim paprastai mogus
gyja nuo gimimo momento. Taiau kad asmuo pats galt dalyvauti civilinje apyvartoje, savo veiksmais gyti sau teises ir
pareigas, sudarinti sandorius, vien teisnumo nepakanka. Civilinje teisje galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir
pareigas yra vadinamas veiksnumu. Taigi civilins teiss subjekto samprata paprastai siejama su dviem socialinmis teisinmis
kategorijomis - teisnumu ir veiksnumu. Gebjim bti civilins teiss subjektu Romos juristai vadino caput. Jeigu tok
gebjim asmuo turdavo, buvo sakoma caput habere, jei ne - caput non habere. Asmuo, kuris turjo teisnum, buvo
vadinamas perso na (asmenyb). Persona svoka, bdama teisin kategorija, yra siejama su mogumi. Paprastai teisine
asmenybe mogus bdavo nuo gimimo iki mirties.
Romn teis, kaip ir visos kitos senovs teiss sistemos, persona laik kakokia privilegija, kuri mogus gydavo
tik esant tam tikroms slygoms. Kad Romoje mogus bt asmenybe, t.y. kad jis galt bti teiss subjektu, jis privaljo turti
caput, kuris priklaus nuo trij element, sudarani jo esm. Tai buvo laisv, pilietyb ir eimos galvos padtis. Taigi norint
bti asmenybe, pagal Romn teis, reikjo bti: laisvu mogumi, o ne vergu, pilieiu, o ne latinu ar peregrinu, eimos galva, o
ne paprastu, priklausomu jos nariu. Tie Romos valstybs gyventojai, kurie turjo status libertatis, status civitatis status
familiae turjo caput, buvo visikai teisns ir buvo persona. Taiau dl vienoki ar kitoki prieasi asmuo, turintis status
libertatis, status civitatis ir status familiae, sudaranius caput turin, galjo vieno ar vis j netekti. Tada vykdavo capitis
deminutio - civilin mirtis.
13.
TEISNUMAS IR VEIKSNUMAS ROMN TEISJE. PILNAS IR

RIBOTAS TEISNUMAS IR VEIKSNUMAS
mogaus asmenybs (kaip teiss subjekto ir visuomens nario) teisin padtis, priklausomai nuo tam tikr
aplinkybi, galjo bti visikai panaikinta arba gerokai apribota. Tok teiss subjekto teisnumo (teiss subjektikumo)
panaikinim arba apribojim Romos klasikinio laikotarpio teisininkai vadino capitis deminutio. Kadangi caput galjo turti tik
tie mons, kurie turjo visus tris caput elementus (status libertatis, status civitatis ir status familiae), tai capitis deminutio
(civilin mirtis) vykdavo praradus vien arba visus iuos tris elementus. Klasikinio periodo juristai skyr tris capitis deminutio
laipsnius -maxima, media, minima.
Capitis deminutio maxima (civilin mirtis) vykdavo praradus laisvs status. Kaip inome, seniausiuoju Romos
valstybs laikotarpiu tapti vergu, prarasti laisv Romos valstybs viduje nebuvo leidiama. Romos piliet paversti vergu galjo
tik u Romos valstybs teritorijos rib - trans Tiberim. Vliau tai buvo leidiama padaryti ir Romos teritorijoje
Belaisviui sugrus Romos valstybs teritorij, jo teiss bdavo atkuriamos, o jam negrus buvo laikoma, kad jis
mir prie patenkant nelaisv. Jeigu mogus prarasdavo status libertatis, jis prarasdavo visus tris statusus ir teisiniu poiriu
buvo laikomas mirusiu.
Nuo to laiko, kai Romn teis svetimali jau nebelaik prieais, Romos pilietybs praradimas, romnui persiklus
gyventi provincij arba j itrmus, nesukeldavo civilins mirties (capitis deminutionis). Prarad savo ankstesnij padt
civilini teisi sferoje, jie gydavo teisnum pagal taut teis, kaip peregrinai.
Esant capitis deminutio maxima, teisins pasekms buvo paios nepalankiausios. mogus, paveiktas capitis
deminutio maxima, prarasdavo visas tiek asmenines, tiek turtines teises. Asmens turtas arba atitekdavo valstybei, arba jo
kreditoriams, jeigu j parduodavo kaip neisimokant skolinink, arba vergo eimininkas parduodavo vergovn laisv moter u
intymius ryius su jo vergu ir pan. Asmens, paveikto capitis deminutio maxima, skolos kreditoriams inykdavo, inykus j
subjektui - skolininkui, iskyrus neisimokanio skolininko pardavim vergovn. Tokia padtis buvo neteisinga kreditori
atvilgiu, ir pretorius pradjo duoti iekinius asmens, paliesto capitis deminutio maxima, kreditoriams prie tuos, kuriems
atitekdavo skolininko turtas. Jeigu pastarieji nepadengdavo i skol, pretorius perduodavo kreditoriams valdyti turt su teise j
parduoti ir patenkinti savo reikalavimus.
Capitis deminutio media vykdavo tada, kai mogus, isaugodamas laisvs status, netekdavo Romos pilietybs.
Tokie atvejai buvo siejami su jo atskyrimu nuo vandens ir ugnies (senovje), o imperatorikuoju laikotarpiu - su itrmimu.
Asmuo, paveiktas capitis deminutio media, pagal ius civile prarasdavo savo civilines teises, bet isaugodavo jas pagal iuris
gent ium. Pavyzdiui, asmuo, paliestas capitis deminutio media, praranda savo agnatins giminysts (pagrstos tvo valdia)
ryius, bet isaugo kraujo giminysts ryius. Jis praranda teises turt turt, kuris pereina kitiems asmenims arba
konfiskuojamas. Ir iuo atveju pagal ius civile jo skolos kreditoriams inykdavo, bet kreditori interesai buvo ginami
analogikai capitis deminutio maxima atvejui.
Pagaliau treiasis capitis deminutio atvejis - minima. Tai maiausias teisnumo apribojimas, susietas tik su status
familia pasikeitimu. Asmuo isaugo laisvs ir pilietybs statusus, taiau vyksta tam tikri jo padties pokyiai pirmosios
eimos, kuriai priklaus, atvilgiu. Tai gali vykti tuo atveju, kai savosios teiss asmuo tampa svetimosios teiss asmeniu.
12
12ROMN TEIS
Dl Capitis deminutio minima visikai nutrkdavo ankstesnieji eimos teisiniai santykiai (agnatiniai), tai tiesiogiai
atsiliepdavo ir turtiniams santykiams, ypa kylantiems dl paveldjimo. Jeigu status familiae poiriu buvs savarankikas
asmuo tampa svetimosios teiss asmeniu, visas jam priklauss turtas atitenka naujajam jo pater familias. Taiau pagal senj
ius civile skolos ir iuo atveju inykdavo. Taiau kreditoriai gaudavo teis reikti iekinius paiam capite minutus, nurodant
fikcij, kad tokio teisnumo sumajimo nebuvo. Pagal tok iekin naujasis pater familias turjo arba padengti capite minutus
skolas, arba atiduoti skolininko turt, kad bt padengiamos skolos kreditoriams.
Romn teis, be teisnumo apribojimo capitis deminutio bd, turjo ir kit prieasi, kurios, tiesiogiai
neveikdamos teiss subjekto asmenybs, tam tikrais atvilgiais apribodavo jo teisnum. Buvo reikalaujama, kad teiss
subjektas bt garbingas, t.y. turt pilietin garb. Dl vienoki ar kitoki prieasi asmenys, prarad pilietin garb,
usitraukdavo pilietin negarb, ir kai kurios j teiss bdavo apribojamos.
Seniausias pilietins negarbs atvejis - intestabilitas. Asmuo, paliestas intestabilito, negaljo bti liudytojas, taip pat
negaljo ir kit asmen kviestis bti jo liudytojais.
Antrasis inomas pilietins negarbs atvejis, turjs reikms teiss subjekto caput, buvo infamia. ios negarbs
paliestas asmuo negaljo bti teisme iekovas ir atsakovas, jo negaljo rinkti magistratus, jis prarasdavo rinkim teises.
ios pilietins negarbs atsiradimo prieasi buvo labai daug: tai ir pasitraukimas i tarnybos legione, dvigubas
susiiedavimas, asmens nuteisimas u tam tikrus vieosios teiss baudiamus veiksmus (actio furti ir bonarum raptorum doli)
ir pan.
Pagaliau romn teisje buvo dar vienas atvejis, kuris apribodavo asmen teisnum, bet nepriklaus infamia
svokai. Tai infamia facti (faktin negarb). Tai privataus asmens poelgis, kuris nors ir nebuvo trauktas infamiar sra,
visuomens vieosios nuomons buvo tokiu .laikomas. Tai daniausiai liet asmenis, usiimanius tam tikra profesija, verslu.
Pavyzdiui, aktoriaus profesija, prostitucija ir pan. buvo laikomi negarbingais dalykais ir neigiamai atsiliepdavo t asmen
teisinei padiai.
iuolaikinje civilins teiss teorijoje veiksnumas suprantamas kaip pilieio galjimas savo veiksmais gyti civilines
pareigas.
Romn teisje veiksnumo svoka praktiniame gyvenime, kaip ir teisnumo svoka, buvo plaiai vartojama.
Skirtingai nuo teisnumo, veiksnumas atsiranda ne nuo gimimo momento, o sukakus tam tikram amiui, kada
mogus gali teisingai vertinti savo veiksmus, suprasti j reikm ir atsakyti u padarytas teiss paeidimo pasekmes.
Pagal ami visi mons buvo suskirstyti tris grupes. Vaikai iki septyneri met buvo visikai neveiksns ir
vadinami infa ntes. Mergaits nuo 7 iki 12 met ir berniukai nuo 7 iki 14 met buvo nepilnameiai ir turjo ribot veiksnum.
Jie buvo vadinami impuberes ir galjo sudarinti tik smulkius sandorius, priiminti smulkias dovanas, pirkti smulkius daiktus,
sudarinti smulki daikt main sandorius. Jeigu reikjo sudaryti sandorius dl teiss perleidimo arba pareig gijimo, tokie
asmenys turjo gauti globjo leidim, kur jis duodavo sandorio sudarymo momentu.
Mergaits nuo 12 met, o berniukai nuo 14 iki 25 met buvo laikomi pilnameiais ir veiksniais. I esms jie galjo
sudarinti bet kokius sandorius. Siekiant ivengti neapibrtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, nuo II m.e.a.
pilnameiams iki 25 met amiaus asmenims buvo suteikta teis prayti paskirti jiems kuratori, kuris, turdamas didesn
gyvenimikj patirt, padt dalyvauti civilinje apyvartoje, saugodamas j turtinius interesus
Jie galjo sudarinti sandorius tik gav kuratoriaus sutikim. Kuratoriaus sutikimo nereikjo sudarant testamentus ir
santuokas. Sulaukus 25 met, bet kokie veiksnumo apribojimai inykdavo, asmenys tapdavo visikai veiksns, jeigu nebuvo
kit, veiksnum ribojani faktori.
Asmen fiziniai ir psichiniai trkumai taip pat turjo takos j veiksnumui. Taiau fiziniai trkumai labai neymiai
veik teiss subjekt veiksnum. Kur kas didesn poveik asmens veiksnumui turjo psichin bsena. Silpnaproiai ir psichiniai
ligoniai per vis ligos laik buvo laikomi visikai neveiksniais ir negaljo sudarinti joki sandori.
Gerokai buvo apribotas ir eikvotoj veiksnumas. Romnai teig, kad mons, kurie neturjo saiko disponuodami
savo turt, negaljo suvokti ir savo veiksm reikms, todl jiems neturjo bti leidiama laisvai tai daryti. Eikvotojams buvo
skiriamas rpintojas, kuris privaljo rpintis j turto apsauga.
Per vis Romos valstybs gyvavimo laik romn teis praktikai nesulygino moters ir vyro teisins padties.
Respublikos laikotarpiu ji priklaus nuo vyro, tvo ar kit gimini, buvo j valdioje ir turjo labai ribot teisnum bei
veiksnum. Principato laikotarpiu buvo nustatyta, kad suaugusi moteris, nepriklausanti nuo vyro arba tvo, galjo sudarinti
sandorius dl savo turto savarankikai. Taiau ji negaljo sipareigoti atsakyti u kit skolas. Justinianas gerokai sumaino
moters teisinio statuso apribojimus, bet pagal daugel romn teiss nuostat moter padtis buvo blogesn negu vyr.
14.
ROMOS PILIEI TEISINIS STATUSAS
Pagrindinis romn teiss principas buvo tas, kad tik Romos pilietis (civis Romanus) buvo ginamas teiss. Tik civis
Romanus galjo bti romn visuomens nariu ir teiss subjektu. Todl pilietybs status romnai laik vienu i sudtini
teiss subjektikumo (caput,persona) element. Romn teiss poiriu, neturti pilietybs - tolygu neturti laisvs.
Kiekvienas, kuris neturjo pilietybs, Romos statymu poiriu buvo daiktas, prieas, esantis u Romos statym rib. J
romnas galjo paimti nelaisv ir paversti savo vergu. Visi laisvi Romos gyventojai status civitatis poiriu sudar penkias
grupes: Romos pilieiai (laisvieji), latinai, peregrinai, ilaisvintieji ir kolonai. Laisvieji buvo tie asmenys, kurie gim laisvi ir
niekada nesiliov jais buv. Tuo jie skyrsi nuo ilaisvintj. Laisvj Romos piliei abu tvai buvo laisvi arba ilaisvintieji.
Ilaisvintj palikuonys laisvaisiais buvo laikomi todl, kad jie nepavelddavo savo tv (ilaisvintj) teisinio statuso. Taiau
laisvasis nebdavo laikomas laisvuoju, jeigu jis po gimimo prarasdavo laisvs status, nors vliau ir bdavo ilaisvinamas.
Taiau i taisykl romn teisje turjo vien labai svarbi iimt, pagrst teisi atstatymo grus Romos valstybs teritorij
teorija. Jeigu asmuo buvo vergas svetimoje valstybje, tai ivadavus i vergovs, toks asmuo atgaudavo laisvojo status, nes
13
13ROMN TEIS
buvo manoma, kad taisykl, jog kart prarads laisv gali gauti tik ilaisvintojo status, galiojo tik Romos valstybje, t.y. jeigu
paimtas nelaisv ir taps vergu svetimoje teritorijoje romnas grdavo savo al, jis galjo atgauti visas anksiau turtas
savo teises. Vliau buvo imta teigti, kad i nelaisvs svetimoje valstybje sugrs romnas niekada nebuvo prarads savo
anksiau turt teisi. Kitaip tariant, romnai, tap vergais kitose valstybse, teisikai tokiais laikomi nebuvo.
Vienas i labiausiai bding senosios Romos teiss bruo buvo pagrindini piliei luom - patricij, klient ir
plebj - skirtingas teisinis statusas. Pagrindins Romos ankstyvosios klasins visuomens klass buvo patricijai, klientai ir
plebjai, kurie kartu sudar ir Romos piliei luomus, t.y. jie vieni nuo kit skyrsi ne tik tuo, jog vieni turjo nuosavyb
gamybos priemones, o kiti ne, bet ir skirtinga teisi apimtimi.
Patricijai buvo ankstyvosios Romos giminins (gentilins) organizacijos nariai, kuri tvai priklaus senatui.
Bdami pilnateisiai giminins (gentilins) organizacijos nariai, ilg laik patricijai isaugojo monopolij vieosios ir privatins
teiss srityse. Tik jiems priklaus teis pasisavinti em i valstybins ems fondo.. XII lenteli statymai numat jiems
daugyb privilegij santuokos ir eimos santyki sferoje. Teis sudaryti "tikrj" santuok su vyro valdia (cum manu) turjo
tik patricijai.
Teisiniu ir socialiniu poiriu su patricijais glaudiai buvo susijs ir kitas senosios Romos piliei luomas - klientai.
i gyventoj grup, kaip ir patricijai, labai sena. Teisikai tai buvo laisvo mogaus sutartins priklausomybs santykiai.
Klientai senovs Romoje turjo ypating teisin status. Jie jo patricij eimas ir gimines kaip sakralikai ir teisikai
priklausomi nuo savo patron. Savo ruotu patronas privaljo saugoti klientus ir teisme ginti j teises. Kaip patricij eimos
nariai, klientai turjo teis em. Jau XII lenteli statymuose randame norm, reguliuojani patronato-klientelos santykius.
Klientai, skirtingai nuo patricij, neturjo visiko subjektikumo. Patronato-klientelos santykiai buvo reals, gyvenimiki.
Treioji romn piliei kategorija - plebjai - Romoje susiformavo gerokai vliau. Plebjai nuo patricij ir klient
skyrsi tuo, jog jie nejo giminin organizacij ir, matyt, buvo naujieji imigrantai. Laikui bgant plebjai pradjo gyti vis
svarbesn reikm socialiniame ankstyvosios Romos gyvenime. Plebjai, ne taip, kaip klientai, buvo asmenikai laisvi ir
nepriklausomi, taiau nebdami nusistovjusios giminins struktros nariais, um nelygi politin ir teisin padt, palyginus
su patricijais. Plebjai negaljo uimti aukt valstybini pareig, bti senatoriais. Taiau labai svarbu tai, kad plebjai neturjo
nuolatins, legalios teiss em. Taigi plebjai ilg laik neturjo vieno i pagrindini senosios Romos pilietybs atribut teiss uimti ir valdyti. Taiau plebjai turjo pagrindinius civilinio teisnumo elementus. XII lenteli statymai draud santuok
tarp patricij ir plebj, ir buvo apribota plebj teis sudarinti testamentus, kadangi jie negaljo dalyvauti kurij
susirinkimuose, nes nejo giminines struktrines organizacijas. Pastarasis draudimas, be abejo, apribojo plebj teis legaliai
disponuoti jiems priklausiusiu turtu.
Laikui bgant, socialins kovos tarp plebj ir patricij sulygino j teises.
Seniausiojo romn privatins teiss periodo pabaigoje skirtumai tarp dviej romn piliei kategorij - patricij ir
plebj inyksta. Pastarieji tampa pilnateisiais Romos pilieiais. Senosios Romos privatins teiss epochos pabaigoje,
suvienodinus plebj ir patricij teisin padt, romn piliei teisin padtis tapo vienodesn. Taiau net paiu
demokratikiausiu senosios Romos periodu (iki klasikiniu) romn teis nustat tam tikras vidines gradacijas tarp piliei.
Kiekvieno poliso gyventojai buvo skirstomi pilnateisius, nepilnateisius ir beteisius. Pilnateisiai asmenys taip pat skyrsi savo
teisi apimtimi. Nelygyb teisinje sferoje lm romn piliei socialin nelygyb. iuo laikotarpiu senojoje romn
visuomenje isiskyr du svarbs luomai - tai cenzoriai ir raiteliai. Jie buvo turtingiausia emvaldi virn. Likusi piliei
dauguma, atsidrusi emiau raiteli luomo, buvo "paprasta liaudis", arba "naujieji plebjai". Romos pilieiai, priklaus iems
dviems luomams, turjo didiausias privilegijas politini (vieosios teiss) teisi sferoje. Naudodamiesi realia valdia vieosios
teiss srityje, i luom atstovai daugyb privilegij turjo ir privatins teiss srityje.
Pilietyb Romoje buvo gyjama gimstant (natralizacijos keliu) arba pagal statym. Natraliausias pilietybs
gijimo bdas buvo gimimas. Taiau iuo atveju pilietybs gijimas buvo neatsiejamas nuo status libertatis (laisvs statuso).
Kalbant apie piliei teisnum tiek vieosios, tiek privatins teiss srityje, reikia pabrti, kad tik jie turjo visik
teisnum. Romos pilieiai turjo teis tarnauti Romos legionuose, dalyvauti ir balsuoti tautos susirinkimuose, bti irinkti
magistratais. i politini teisi sfera absoliuiai nepriklaus nuo asmens eimynins padties. Privaios teiss srityje Romos
piliei teisnumas priklaus nuo dviej pagrindini teisi: teis sukurti eim ir teis dalyvauti civilinje apyvartoje. Pilietis,
kuris turjo ias abi teises, buvo visikai teisnus. Jis galjo sukurti eim, sudarinti visus civilinius sandorius, tapti
kreditoriumi ir debitoriumi, testamentu palikti arba gauti turt ir bti liudininku suraant testament.
15.
LOTYN IR PERIGRIN TEISINIS STATUSAS
Laisvj Romos gyventoj teisiniam statusui senojoje romn teisje vis pirma bdingas gyventoj dalijimas
pilieius ir svetimalius (peregrinus). Peregrin kategorija, matyt, senovs Romoje buvo negausi, ir j santyki reguliavimui
senoji teis specialaus dmesio neskyr. XII lenteli statymai apie peregrin teisin status nekalba. Taiau daniausiai jiems
nepripaindavo Romos piliei statuso. Jeigu j valstybs nebuvo sudariusios su Roma sutari, tokie peregrinai Romoje buvo
beteisiai. Kad peregrinas galt patekti udarj senosios teiss sfer, jam btina buvo turti Romoje savo globj - Romos
piliet. Tam tikslui, matyt, buvo sudaroma speciali patronato sutartis. Pateks Romos pilieio - patricijaus - glob, peregrinas
tapdavo jo klientu. Tokios "globos teiss" tikslas peregrinui buvo visikai suprantamas: turtini ir asmenini teisi gijimas
patrono teisnumo (caput) pagalba. Taiau tokios priemons nesuteik peregrinams lygi teisi su Romos pilieiais. Peregrinai
buvo kur kas blogesnje teisinje ir ekonominje padtyje. Isiplt romn santykiai su svetimaliais nulm specialios
auktosios magistratros (242 m. pr.m.e.) peregrin reikalams krim. Nuo to laiko peregrin teisin padtis pradjo gerti,
darsi stabilesn. Vis dlto net suteikus teisin pagrind peregrin veiklai, j teiss nebuvo sulygintos su Romos piliei
teismis.
14
14ROMN TEIS
Peregrinai neturjo politini teisi. Bet ir privatins teiss srityje jie neturjo visiko teisnumo. Peregrinai negaljo
naudotis visomis kviritins teiss priemonmis. Tai reikia, kad jie negaljo sudaryti santuokos su romnais, naudotis
mancipacijos institutu, gyti nuosavybs teise. Peregrinai neturjo beveik joki romnams priklausani teisi. Taiau i
Romos valstybs pavaldini tarpusavio santykius, o taip pat j santykius su romnais, ypa privatins teiss srityje, reguliavo
ius gentium normos. Peregrinai, remdamiesi tam tikromis sutartimis, galjo kreiptis ir romn teismus legis actio keliu.
Formuliarinio proceso metu peregrinai galjo apsaugoti savo teises gaunam formuli pagalba. Ekstraordinarinio proceso
epochoje peregrin teis kreiptis teism buvo sulyginta su Romos piliei teise. Peregrinai pilieio status gydavo pagal
statym arba natralizacijos keliu.
Dar viena Romos gyventoj grup, neturjusi romn pilietybs, bet turjusi beveik visas turtines teises, neretai ir
teis tuoktis su romnais, buvo lotynai. Tai buvo ypatinga privilegijuota gyventoj kategorija. Po Italijos ukariavimo lotyno
status pradjo suteikti atskir Italijos miest ir bendruomeni bei kit kolonij gyventojams Jie visi drauge sudar Lotyn
sjung. Lotyn kategorija kartais buvo taikoma ir Romos gyventojams, kurie nordami gauti ems buvo atsisak romn
pilietybs ir ivyk kolonijas. Lotynais buvo laikomi atskiri individai ir kolektyvai, kuriems tok status suteikdavo
imperatoriai. Jie buvo vadinami latini veteres, latini prisci.Lotyn teisin padtis tiek vieosios, tiek privatins teiss srityje,
palyginus su piliei padtimi, buvo skurdesn. Visi latini veteres turjo teis tuoktis su romnais. Kiti lotynai ios teiss
neturjo. Jie neturjo ir paveldjimo teiss po romno mirties. J eimos santykiai buvo reguliuojami ius gentium norm.
Lotynai tapdavo pilieiais pagal statym arba natralizacijos keliu. Latini veteres galjo tapti pilieiais, jei jie
parsikeldavo gyventi Rom. Taiau is pilietybs gijimo bdas vliau buvo suvarytas. Siekiant apsaugoti lotyn miestus nuo
gyventoj sumajimo, lotynas, ivykdamas i savo miesto, turjo palikti k nors savo vietoje. Lotynai, kaip ir peregrinai,
galjo bti natralizuoti individualiai arba kolektyviai. Pasibaigus Lotyn Sjungos karui, Roma buvo priversta specialiu
statymu suteikti romn pilietyb visiems Italijos gyventojams. Nuo to laiko teisinis lotyn statusas tapo abstrakia teisine
kategorija.
is statusas buvo suteikiamas ne tik teritorinms sritims u Italijos rib (miestams, provincijoms), bet ir tam tikroms
moni kategorijoms. itaip ilaisvintiesiems pagal pretorin teis buvo suteikiamas lotyn statusas. Taiau tokie lotynai ilaisvintieji - savo mirties atveju neturjo teiss priimti sprendim dl turto, kur, pagal vergo pekulijaus taisykles, perimdavo
buvs ilaisvintojo eimininkas.
16.
VERG TEISIN PADTIS ROMOJE
Per vis Romos valstybs gyvavimo istorij pagrindin ir svarbiausia prielaida, leidianti bti civilins teiss
subjektu, buvo laisvs statuso turjimas. Status libertatis turjo visi tie, kurie nebuvo vergai. Vergas -servus - negaljo bti
teiss subjektas, jis - teiss objektas, bet ne persona, jis res (daiktas). Vergas skiriasi nuo laisvo mogaus tuo, kad jis neturi
savo eimos, jo eimyninis gyvenimas nra santuoka. Vergas neturi turto, negali turti nuosavybs, negali bti nei kreditoriumi
nei debitoriumi, nei palikti turto savo pdiniui. Pagaliau vergas negali .kreiptis teism, nes procese dalyvauti gali tik laisvas
mogus. Tik vergo eimininkas galjo kreiptis teism dl alos, padarytos suluoinus jo verg, atlyginimo. Kaip ir bet kuris
kitas daiktas, taip ir vergas gali bti savininko apleistas, ivarytas, taiau ir tai nesuteikia vergui laisvs. Tok verg gali
kiekvienas laisvas mogus pasisavinti. Taiau tarp vergo ir kit privatins nuosavybs objekt yra didelis skirtumas. Jis
(vergas), kaip ir vaikai, eimoje patenka svetimosios teiss moni grup. Vergas yra eimininko valdioje, kaip vaikai yra
tvo valdioje. Laikui bgant faktin verg padtis valstybje keitsi, ji gerjo arba blogjo, bet pats teisinis principas, jog
neturintis laisvs asmuo (vergas) negali bti teiss subjektu, iliko iki pat Romos imperijos lugimo.
moni dalijimas laisvus ir vergus Romos visuomenje pastebimas jau pirmaisiais jos gyvavimo metais, taiau tuo
metu vergov tik pradjo sigalti, o vergai dar nesudar atskiros klass. Pati vergov buvo patriarchalinio pobdio. Vergai
buvo patriarchalins eimos nariai ir kartu su kitais eimos nariais dalyvavo bendrame kiniame gamybiniame procese.
ankstyvuoju Romos valstybs vystymosi laikotarpiu, esant patriarchalinei vergovei, vergas negaljo turti nei savo
turto, nei savo eimos, vis dlto jo padtis gerokai skyrsi nuo verg padties vlesniais Romos valstybs vystymosi
laikotarpiais. Ankstyvuoju Romos valstybs vystymosi laikotarpiu verg dar nebuvo irima kaip daikt, jis turjo kai kurias
asmenybs teises. Taiau jau III a. pr.m.e. pabaigoje vergas visikai aikiai prilyginamas daiktui (gyvuliui). Antrojo amiaus
pr.m.e. viduryje vergai jau visikai prilyginami gamybos priemonms. eimininkas su vergu gali elgtis kaip su daiktu. Jam
priklauso vergo gyvybs ir mirties teis.
Seniausioje Romos istorijos epochoje pagrindiniai vergovs altiniai, be neisimokaniojo skolininko parsidavimo
arba savo eimos nari pardavimo vergovn, buvo prieo kari pamimas nelaisv, svetimali, esani Romos teritorijoje,
pavertimas vergais ir gimimas i vergs. Teisin tvo status gydavo vaikai, gim teistoje (legalioje) santuokoje. Kadangi
laisvojo santuoka su vergu leidiama nebuvo, tai vergs pagimdyti vaikai gydavo verg status. Pradioje lemiam vaidmen,
nustatant gimusio vaiko teisin status, turjo motinos statusas vaiko gimimo momentu. Vliau i nuostata buvo pakeista, ir
lemiam reikm turjo bet kuris laikotarpis, per kur motina ntumo metu buvo laisva.
Taiau vergo status galjo gyti ir laisvasis romnas. Pavyzdiui, apvogtasis galjo padaryti savo vergu laisvj
Romos gyventoj, jeigu pastarasis buvo sugaunamas nusikaltimo vietoje. Laisvieji romnai (gim laisvi) iki imperijos periodo
negaljo bti vergais savo valstybs teritorijoje, todl jie bdavo parduodami usien.
Klasikinio periodo pradioje vergovs altiniai keitsi. Udrausta paversti vergais Romos pilieius, neisimokanius
skolininkus. Taiau atsirado nauji vergovs altiniai. Vergais buvo galima paversti nuteistuosius u tam tikrus nusikaltimus
mirties bausme arba katorga. Verge galjo tapti ir laisvoji moteris, turjusi intymi ryi su vergu ir nenutraukusi j po
spjimo. Pagaliau vergu vl galjo tapti ir ilaisvintasis, jeigu pastarasis nepadoriai elgsi savo buvusio eimininko atvilgiu.
Vergov buvo laikoma natralia, gimta bsena, kuri egzistavo ne vien dl to, kad kakam pagal nuosavybs teis priklaus
15
15ROMN TEIS
vergas, kad jis turjo eiminink. Todl galjo bti ir niekieno vergai. Plaiausiai paplito svetimali, paimt nelaisv Romos
karuose su kitomis valstybmis, pardavimas j vergov romnams.
Padidjus verg skaiiui, labai pablogjo j padtis, nors romnams nebuvo bdingas blogas elgesys su vergais.
Vergas buvo Romos pilieio nuosavyb, todl su juo buvo elgiamasi kaip ir su kitais nuosavybs objektais, o tai liet
paties eimininko interesus.
Imperatoriui Augustui paskelbus taik, karai, kaip pagrindinis vergovs altinis, palyginus su kitais verg sigijimo
teistais bdais, prarado savo reikm. Pirmaisiais trimis ms eros amiais parduodam verg skaiius labai sumajo. Dl
tos prieasties pasikeit poiris vergus ir elgesys su jais. Vergvaldiams buvo draudiama umuti arba pasmerkti myriop
vergus, sukaustyti juos iki mirties grandinmis, paversti gladiatoriais. Vergas pats atsak u savo nusikaltimus, nesvarbu, jog jis
juos padar eimininkui sakius ar inant. Jo padarytus nusikaltimus nagrinjo teismas.
Tuo pat metu susiformavo principas: jeigu teisminio proceso metu kildavo abejoni dl mogaus statuso, tok
mog laikydavo laisvu. Vergvaldi valdia vergams buvo gerokai apribota. Nors pastarieji ir priklaus nuo savo eimininko,
valstybs buvo ginami kaip jos pavaldiniai.
Iki klasikinio periodo pabaigos vergai vis dar buvo minimi kartu su kitais daiktais. Jie buvo beteisiai ne tik
asmenins, bet ir turtins teiss sferoje. Kaip jau buvo minta, jie neturjo savo turto, negaljo bti nei kreditoriais, nei
debitoriais, dalyvauti civilinje apyvartoje. Taiau verg beteisikumas turtinje sferoje nuo seniausij Romos laik buvo
labai nenaudingas vergvaldiams, todl jau ius civile leido vergams atlikinti tam tikrus teisinius veiksmus vietoje savo
eimininko. Taiau eimininkas visikai neatsak u vergo prievoles. Todl galima daryti ivad, kad vergas galjo veikti tik
eimininko naudai. Jis galjo eiminink padaryti savininku ir kreditoriumi, bet ne debitoriumi.
Jau respublikos laikotarpio pabaigoje pradtos pripainti platesns verg teiss turtini, asmenini ir procesini
teisi srityje. Dar senojoje ius civile buvo numatyta, kad jeigu vergas savo veiksmais padaro kam nors al (pavagia daikt,
sunaikina svetim daikt), vergo eimininkas privalo arba atlyginti padaryt al, arba iduoti kaltj
verg nukentjusiajam. Senasis eimininkas nuo io momento jau neatsak u vergo padaryt al. iuo atveju
vergas dar nesiskyr nuo gyvulio, nes tokios pat taisykls galiojo ir atlyginant al, kuri padar eimininko gyvulys. Kalbant
apie prievoles, kylanias i vergo sudaryt vergvaldio naudai sutari, reikia paymti, kad pagal senj ius civile u jas
niekas neatsak. Vergvaldys neatsak u vergo prievoles, o pareikti iekinio paiam vergui nebuvo galima. Laikui bgant ir
ioje srityje pradjo pripainti kai kurias vergo prievoles. Tiesa, ios prievols nebuvo utikrinamos iekiniu, jos buvo
laikomos natraliomis prievolmis. J atsiradim nulm isipltusi kin veikla, verg galimybi atlikti teisinius veiksmus
eimininko naudai platesnis panaudojimas bei verg atsakomybs u atlikt teisini veiksm pasekmes nebuvimas. ios
prievols esm: jeigu vergas savo noru sumokdavo tai, kas priklaus mokti pagal prievol, nors jis ir neprivaljo to daryti,
atsiimti sumoktos sumos negaljo.
Vergvaldiai nebuvo atsakingi u prievoles, kylanias i vergo sudaryt sutari. Apskritai tai jiems buvo naudinga,
nors atskirais atvejais galjo bti ir nuostolinga. Ekonominio gyvenimo vystymasis, prekini-pinigini santyki pltojimasis
sil vergvaldiams naujus verg inaudojimo bdus. Taiau tie nauji bdai galjo bti efektyvs tik nustaius tam tikr
vergvaldio atsakomyb u jo vergo atliekamus juridinius veiksmus. Toki vergvaldio atsakomyb u vergo atlikt teisini
veiksm pasekmes ir nustat pretorin teis. Pretoriaus edikte buvo numatyta daugyb atvej, kai galima buvo pareikti iekin
vergvaldiui dl prievoli, kylani i vergo, betarpikai dalyvavusio komercinje veikloje, sudaryt sandori. Kiekvienu
konkreiu atveju, priklausomai nuo veiklos, i kurios atsirado prievol, pobdio, buvo duodamas konkretus iekinys.
Labai svarbi reikm verg turtini teisi sferoj, turjo nuo seno Romoje inomas peculium (pecus - gyvuliai)
institutas, kuris taip pat gana rykiai atskleidia, kad nors vergas ir nebuvo privatins teiss subjektas, jo padtis taip pat
nebuvo sulyginta ir su kit teiss objekt padtimi. Labai anksti Romoje sivyravo paprotys suteikti vergui tam tikr kin
savarankikum, kad jis geriau galt dirbti, kininkauti, daugiau duot naudos savo eimininkui. Vergui skirdavo ems
sklyp, duodavo btiniausi inventori ir leisdavo kininkauti savarankikai, mokant eimininkui nustatyt prievol (pyliav).
Vergui skiriamas turtas, kad jis galt savarankikai kininkauti, buvo vadinamas peculium. Peculium galjo bti tiek
kilnojamas, tiek nekilnojamas turtas ir netgi vergai. Verg pekulijus atsirado dar iki XII lenteli statym pasirodymo. Jau IV a.
pr.m.e. pabaigoje Romoje buvo nemaai verg, besinaudojani pekulijumi. Pretoriaus ediktas
pekulij apibr kaip turto mas, kuri eimininkas atskiria nuo savo turto ir atskirai veda vergo sskait. Vergui
iskirto turto mas teisikai visada likdavo vergvaldio nuosavybe. Jis bet kada j galjo susigrinti. Vergas, turintis pekulij
ir savarankikai kininkaujantis, neretai turjo sudarinti vairius sandorius su treiaisiais asmenimis. Taiau pastarieji tik tada
galjo sudarinti su vergu sandorius, jeigu buvo tikri, kad i i sutari kylani teisi ir pareig realizavimas yra kuo nors
garantuotas. Esant vergo pekulijui, tarp eimininko bei vergo susiformavo tam tikri santykiai, kuriuos taip pat reguliavo teis.
Nauj institucij krimas ir tolesnis j pltojimas, vergams pripastant kai kurias civilines materialines teises, turjo takos ir
tam tikriems teigiamiems poslinkiams verg teisi gynimo srityje. Imperijos krimo pradioje, vedus ekstraordinarin
proces, vergai gavo galimyb dl savo teisi paeidimo pasisksti magistratui, kuris pats sprend jam patiktus klausimus.
iuo laikotarpiu nutolstama nuo principinio draudimo vergui paiam iekoti savo asmens ir teisi gynimo.
17.
KOLON TEISIN PADTIS
I pradi kolonai buvo smulks ems nuomininkai. Iki kolonato atsiradimo skming Romos kar epocha i
esms jau buvo pasibaigusi. Sunkus verg darbas, nemonikos gyvenimo ir buities slygos, masins bausms padidino verg
mirtingum bei sumaino j gimstamum. Padidj ems plotai bei isipltusi Romos teritorija reikalavo darbo rank.
emvaldiai, kuriems trko darbo jgos, u mokest pradjo inuomoti savo emes, dalydami jas maus sklypus laisviesiems,
bet neturtingiems Romos gyventojams. Tie smulks ems nuomininkai buvo vadinami kolonais. Kolonas, stengdamasis
imaitinti eim ir sumokti ems nuomos mokest, gerai dirbo ir iaugindavo didel derli. Kolon darbas, palyginus su
16
16ROMN TEIS
verg darbu, buvo kur kas naesnis, ir emvaldiai, nuomodami em, gaudavo dideles pajamas. Kolonatas greitai vystsi.
Buvo nustatytas nuomos mokestis pinigais arba natra.
Esant kolonato santykiams, ems nuomininkas - kolonas, bdamas teisikai laisvas, pasidarydavo ekonomikai
priklausomas nuo emvaldio. Nors jis bet kada galjo nutraukti ems nuomos sutart ir pasialinti kit viet, jo sunki
ekonomin bkl neleido jam to padaryti. Nuomininkais paprastai tapdavo patys neturtingiausi gyventojai, neturintys
pakankamai l emei apdirbti. Todl emvaldiai ne tik inuomodavo jiems em, bet ir suteikdavo kreditus, taiau labai
sunkiomis slygomis. Praktikai grinti tok kredit laiku kolonas negaljo. Kolon padti sunkino ir dani nederliai. J
skolos emvaldiams didjo, ir palaipsniui kolonai tapdavo visikai ekonomikai priklausomi nuo emvaldio. Palaipsniui i
ekonomin priklausomyb nuo emvaldio transformavosi teisin priklausomyb. J sustiprino ir naujoji mokesi reforma.
ems mokesiai bdavo apskaiiuojami priklausomai nuo kolon skaiiaus. Kolono pasitraukimas nuo ems galjo
sumainti emvaldio pajamas, todl pastarieji vairiais bdais stengsi ilaikyti kolonus, netgi juos prisivilioti i kitur. Siekiant
ukirsti keli tokiems perbgimams, buvo priimtas statymas, draudiantis kolonui savavalikai palikti nuomojam ems
sklyp.
Visos ios teisins priemons sudar slygas atsirasti naujai gyventoj grupei, kuri nebuvo praradusi teisnumo
(caput), bet kurios privatins teiss, ypa j gyvendinimas, buvo gerokai apribotos. Jeigu kolonas savavalikai palikdavo
ems sklyp, emvaldys vindikacinio iekinio pagalba galjo j susigrinti. Formaliai teisikai kolonai buvo laisvi, bet jie
buvo "pririti" prie ems. Kartu su ekonominiu ir teisiniu kolono priklausomumu nuo ems savininko didjo ir jo asmenin
priklausomyb nuo pastarojo. Nors kolonas ir nebuvo kito asmens vergas, taiau i esms jis buvo ems vergas.
Kolonato altini Romoje buvo daugiau negu vergovs. Kolonu galima buvo tapti gimstant, jeigu bent vienas i tv
buvo kolonas; susitarus, kai laisvas mogus sutikdavo tapti kolonu to asmens, kuris inuomojo jam em; kada bdavo
nustatoma, kad elgeta apsiauks mogus yra sveikas ir darbingas. Tokie elgetos tapdavo kolonais t eiminink, kurie apie tai
pranedavo. Nuo Justiniano laik kolono teisin status galima buvo panaikinti tik gijus nuosavybs ts em arba patekus
episkopato glob. Tokios kolonato panaikinimo prieastys kaip ilaisvinimas bei sisenjimas - praktikai inyko.
18.
ATLEIST (ILAISVINTJ) TEISIN PADTIS
Nors Romoje vergov buvo laikoma natralia, gimta bsena, taiau jau labai anksti pradtas praktikuoti verg
ilaisvinimas. Normalus vergovs nutraukimo (pasibaigimo) bdas Romoje buvo manumissio, kada vergui laisv suteikdavo jo
eimininkas. Manumissio buvo ne vien privatus aktas, jame pastebime ir aktyv vieosios valdios dalyvavim. inomos trys
manumissio formos: manumissio testamento, manumissio vindieta ir manumissio censu.
1)
Seniausiais i form, matyt, buvo manumissio testamento vergo ilaisvinimas pagal jo eimininko palikt
testament iam mirus. Senaisiais Romos valstybs laikais testamentai buvo sudaromi tautos susirinkimuose. Tarp kit
testamente esani patvarkym galjo bti ir vergo paleidimas laisv. Vergas buvo laikomas laisvas nuo testamento
sigaliojimo momento, t.y. nuo testatoriaus mirties. Mirus testatoriui, vergas tapdavo laisvas. Testatorius galjo verg ilaisvinti
tiesiogiai apie tai nenurodydamas testamente, bet pareigodamas tai padaryti pdin. Tuo atveju dar turdavo bti vergo
ilaisvinimo procedra (aktas), kuri jau atlikdavo pdinis.
2)
Manumissio vindicta - tai dirbtin vergo ilaisvinimo procedra. Vergas ilaisvinamas tariamo proceso apie
ilaisvinim bdu. Vergvaldys kartu su vergu ir treiuoju asmeniu, specialiai kviestu, kreipiasi magistrat (konsul, pretori).
Asertorius prie magistrat vaidina iekovo vaidmen. Jis udeda vergui vindicta ir taria tam tikrus odius. pareikim
vergvaldys arba nieko neatsako, arba sutinka, kad vergas bt ilaisvintas. Po to magistratas paskelbia, kad vergas yra laisvas.
Vliau i procedra buvo supaprastinta.
3)
Treiosios ilaisvinimo formos - manumissio census - esm sudar tai, kad po eimininko pareikimo verg
cenzorius (specialus magistratas) raydavo piliei sraus, ir is tapdavo laisvas. Taiau iuo ilaisvinimo bdu buvo galima
pasinaudoti tik sra sudarymo laikotarpiu. Vliau, inykus cenzui, inyko ir toks verg ilaisvinimo bdas.
Antruoju respublikos laikotarpiu greta i formali ilaisvinimo i vergovs bd atsirado ir daugyb neformali. I
j galima bt iskirti: ilaisvinimas i vergovs apie tai pareikiant prie liudytojus; duodant ilaisvinamj rat. Tokiu bdu
ilaisvintas vergas pagal senj ius civile netapdavo laisvas, bet jo laisv gyn pretorius valdios galia. Vergas gaudavo
special pretorins laisvs status.
Imperatoriaus Konstantino laikais atsirado dar viena verg ilaisvinimo forma -manumissio in ecclesia tai
banytin verg ilaisvinimo forma. Senojoje Romos teisje nebuvo verg ilaisvinimo apribojim. Bet jau imperijos pradioje
pastebima valstybs kiimosi verg ilaisvinimo proces tendencija. Tai nulm btinyb apsaugoti valstyb nuo per didelio
ilaisvintj. Buvo kurta speciali komisija, kuriai reikjo rodyti ilaisvinimo prieast, jeigu verg ilaisvindavo eimininkas,
neturintis 20 met, arba ilaisvinamas vergas neturjo 30 met. Niekiniu buvo laikomas ilaisvinimas alingas kreditoriams.
Taip pat buvo nustatytas ir skaiius verg, kuriuos eimininkas galjo ilaisvinti vienu metu. Vliau Justinianas i numatyt
apribojim paliko tik du - draudim ilaisvinti vergus eimininkui, kuris neturi 20 met, ir draudim ilaisvinti vergus, jeigu
toks ilaisvinimas alingas kreditoriams.
Respublikos laikotarpiu verg ilaisvinimas eimininko valia buvo vienintelis vergovs pasibaigimo bdas.
Imperijos laikotarpio statymai numat atvejus, kai vergas galjo bti ilaisvintas ir be eimininko valios -pagal statym. Buvo
numatyta, kad vergas galjo gyti laisv, jeigu eimininkas sergant verg palikdavo likimo valiai
Ilaisvintieji eimininko valia vergai, nors ir tapdavo Romos pilieiais, savo teismis jie nebuvo prilyginti
laisviesiems.
17
17ROMN TEIS
Dar reikt akcentuoti, kad vergas, kuriam bdavo suteikiama laisv, gydavo savo eimininko teisin status. Toks
ilaisvintasis tapdavo libertinu. Ilaisvintj Romos statym leidjai visada traktuodavo kaip buvus verg. Magistrato akimis - tai
laisv gavs asmuo, ilaisvintasis, bet ne laisvas i prigimties. Ilaisvintosios moters vaikai, gim prie jos ivadavim, buvo laikomi
vergais. Ilaisvinti i vergijos savo vergus galjo ir lotynai bei peregrinai. Jeigu laisv suteikdavo lotynas ar peregrinas, tai
ilaisvintasis gaudavo j teisin status. Galiojo taisykl, kad ilaisvintasis negali turti daugiau teisi negu ilaisvintojas. Nepaisant
to, kad ilaisvintasis gydavo Romos pilietyb, tiek vieosios teiss, tiek privatins teiss srityje jo teisi apimtis buvo siauresn negu
gimusio laisvu. ia susiklost vadinamieji patronato santykiai. is ryys madaug prilygo tvo ir snaus ryiams. Tai liudijo net
ilaisvintojo vardas. Ilaisvintasis gaudavo eimininko pavard, o pabaigoje bdavo pridedamas patrono prievardis. Jo kaip vergo
vardas bdavo paiame gale.
Asmenini ir turtini santyki sferoje ilaisvintasis savo patrono atvilgiu isaugojo tris pagrindines pareigas:
ilaisvintasis visada privaljo gerbti savo ilaisvintoj taip, kaip snus gerb tv. i pareiga turjo tokias pat teisines
pasekmes kolonui, kaip ir ilaisvintojo snui. Pavyzdiui, ankstesniuoju laikotarpiu kolonas, kaip ir snus, priklaus eimos teismui;
vliau, be magistrato leidimo, jis negaljo bylintis teisme; pagaliau i jo negaljo daugiau priteisti, negu jis turjo turto.
pareiga patarnauti savo patronui. i pareiga, kaip ir pareiga reikti pagarb patronui, buvo moralin, ir j vykdyti
negalima buvo reikalauti per teism. Taiau realiame gyvenime ilaisvintasis patronui danai turdavo garantuoti ne tik paprastus
buitinius, bet ir kitokius patarnavimus. i pareig nusak tam tikras aikiai suformuluotas susitarimas, kuris ateityje, jo nevykdant,
galjo bti pagrindas patronui kreiptis teism.
Patronas, bdamas susietas su ilaisvintuoju eimos ryiais, turjo ilaikymo prievoli. Be to, jei ivaduotasis mirdamas
nepalikdavo pdini, tai jo turt galjo paveldti ilaisvintojas pagal statym
ias savo teises ilaisvintojo asmen bei turt patronas galjo prarasti, jeigu nepagrstai sksdavo ilaisvintj padarius
sunk nusikaltim. Imperijos laikotarpio teis numat, kad patron teises galjo panaikinti imperatorius savo aktu, kuriuo
ilaisvintj visais atvilgiais sulygindavo su laisvaisiais pilieiais. Taiau imperatorius tok akt paprastai priimdavo tik patronui
sutikus. Kiek kitoki teisin padt, palyginus su ilaisvintaisiais pilieiais, um ivaduotieji lotynai ir peregrinai.
Ilaisvintaisiais lotynais buvo vadinami lotyn ilaisvinti vergai. Pastarieji gydavo savo eimininko lotyno teisin status. Taiau
buvo ir kita ivaduotj lotyn grup, taip vadinama pagal statym. Nuo respublikos laik verg eimininkai, nordami suteikti
vergui laisv, aplenkdavo formalius ilaisvinimo bdus, ir tai darydavo ratu arba odiu. Teisiniu poiriu toks ivadavimas
nesuteikdavo vergui laisvs. Vergas gydavo tik faktin laisv, kuri priklaus nuo eimininko valios, o t vali jis bet kuriuo metu galjo
pakeisti. Taiau pretorius gana anksti pradjo reguliuoti reikin.
Tie vergai, kuriuos ilaisvindavo peregrinai, tapdavo ilaisvintaisiais peregrinais. Peregrinai ilaisvindavo vergus
pagalius gentium nustatytas formas, todl ir tokio ilaisvinimo teisins pasekms buvo reguliuojamos ius gentium norm. Buvo
inoma ir dar viena ilaisvintj peregrin kategorija: tai tie vergai, kurie vergavimo metu buvo bausti sunkiomis bausmmis ir dl
to nebuvo laikomi verti pilietybs. Tokie ilaisvintieji neturjo jokios pilietybs, negaljo nieko nei gyti, nei palikti testamentu.
Svarbiausia tai, kad jie jokiais bdais negaljo gyti Romos pilietybs. Jie negaljo gyventi paioje Romoje ir jos apylinkse imto myli
spinduliu. Jeigu jie nordavo ia gyventi, turjo pasiduoti vergov. i padtis buvo panaikinta Justiniano laikais.
19.
JURIDINI ASMEN RYS ROMOJE. JURIDINI ASMEN

TEISINIAI POYMIAI
Teiss subjektas gali bti pavieniai mons - fiziniai asmenys arba j grups, ir junginiai - juridiniai asmenys.
Juridiniai asmenys gali bti mons, staigos, organizacijos, kurios yra civilini teisi ir pareig subjektai, turi savo atskir turt
ir savo vardu dalyvauja civilinje apyvartoje, teisme ir arbitrae. Juridinio asmens kaip civilins teiss subjekto, kinio
gyvenimo savarankiko vieneto idja priklauso romn teisininkams, kurie j ikl ir, nors nesuformavo juridinio asmens
svokos, praktiniame gyvenime plaiai taik.
Dar seniausiais Romos gyvavimo laikais buvo pastebta, kad kai kuriais atvejais civilins subjektyvins teiss
priklauso ne tik atskiriems fiziniams asmenims, bet ir j junginiams - korporacijoms ir pan. Jau XII lenteli statymuose buvo
nuostatos, leidianios jungtis privaias korporacijas, jeigu tik jos neprietaravo vieosios teiss normoms. XII lenteli
statymai mini vairias religinio pobdio kolegijas, amatinink profesines sjungas ir pan.
Respublikos laikotarpiu toki fizini asmen jungini skaiius pradjo spariai didti, atsirado nauj korporacij,
jungiani asmenis pagal profesijas, bendrus tikslus ir t.t. ios korporacijos i pradi dar neturjo bendrojo turto, nebuvo
organizacinio vieningumo, visus korporacijos reikalus tvark atskiri jos nariai savo, bet ne korporacijos, vardu. Taiau gana
greitai atskirais atvejais turtas priklauso ne pavieniams fiziniams asmenims, bet j junginiui teatrai, stadionai priklauso ne
atskiriems fiziniams asmenims, o bendruomenei.
Tuo metu jau pradjo formuotis abstraktus poiris asmen kaip teiss subjekt. I i pasisakym turinio galima
daryti ivad, kad romn teisininkai tokiems fizini asmen junginiams pripaino tam tikras teises ir pareigas. Vystantis
ekonominiam gyvenimui, tos teisins kategorijos, kuri pagalba buvo tenkinami civilins apyvartos poreikiai, pasirod
nepakankamos, ir vis labiau rykjo btinyb sukurti savarankiko ekonominio vieneto, atskiro nuo kit civilins apyvartos
subjekt, fizini asmen, kategorij, kuris turt teisnum bei veiksnum ir galt dalyvauti civilinje apyvartoje
savarankikai. i btinyb labai irykjo respublikos laikotarpiu, kai reikjo tvarkyti valstybei priklausius turt. romn
taut pradta irti ne kaip kakoki visum, bet kaip vientis viening organizm, atstovaujam magistrato, kaip jos
organo. Visi magistrato sudaryti sandoriai su privaiais asmenimis sukuria teises ir pareigas ne jam asmenikai, o visai tautai.
Romos valstybei vis daniau ir daniau teko dalyvauti civilinje apyvartoje, sudarinti vairias sutartis ir dalyvauti
sprendiant ginus su privaiais asmenimis. Visa tai reikalavo, kad Romos valstybs statusas privatins teiss sferoje bt
sulygintas su privai asmen teisiniu statusu. Valstybs ir privai asmen santykiai, turj vieosios teiss pobd,
18
18ROMN TEIS
palaipsniui gavo civilin teisin pobd. Kaip atskir privai asmen teises pradta irti populus Romanus subjektyvines
teises jai priklausius turt. Romn tauta buvo vienintelis ido savininkas. Bet iuos santykius reguliavo vieosios teiss
normos.
I pradi korporacijos turtas buvo bendra visos korporacijos nari nuosavyb. Taiau siekiant ilaikyti korporacijos
pastovum, korporacijos statuose buvo numatyta, jo is turtas nedalomas ir atskiri korporacijos nariai, pasitraukdami i jos,
negals reikalauti, kad jiems bt atidalytas turtas. Vien korporacijos nari pasitraukimas ir kit stojimas takos bendrovs
turtui neturjo. Tai praktikai tvirtino korporacijos turto atskirumo princip.
Tuo metu Romos valstybs sudtyje, kaip inoma, atsidr nemaai nauj vienet, kuriems buvo pripainta vidins
savivaldos teis. Tai miesto bendruomens, kurios anksiau buvo savarankikos valstybs, o vliau buvo inkorporuotos
Romos sudt, suteikiant j gyventojams romn pilietyb. Inkorporuojant ias teritorijas Romos valstyb, kartu su savivalda
joms buvo suteiktas tam tikras savarankikumas ir kiniame gyvenime.
Lemiamas ingsnis buvo engtas - juridinis asmuo i esms buvo sukurtas, nors, palyginus su iuolaikine svoka,
jam dar trko kai kuri atribut. Juridinio asmens statusas, taikytas municipijoms, vliau buvo taikomas vairioms privaioms
korporacijoms, kolegijoms. Pretorius savo ediktu korporacijoms ir kolegijoms pripaino teis per savo atstovus bti iekovais
ir atsakovais teisme. Nors korporacij teisnumas buvo siauresnis negu municipij, aikiai matome, kad joms suteikiamas
juridini asmen statusas.
Ypating padt tarp teiss subjekt um valstybs idas. Laikui bgant atsirado gana nemaai privilegij ido
turtui. Iiekant ido turt netaikoma senatis, reikalavimai, kil dl io turto, patenkinami greiiau negu kit kreditori
reikalavimai, idui priklaus statymin kaito teis vis skolininko turt ir pan. Kiek vliau ido turt pradedama irti
kaip valstybs turt.
Nors ltai, bet vis dlto Romoje buvo pripaintas korporacij teisinis statusas, jos praktikai buvo laikomos
juridiniais asmenimis. Taiau dar liau ir labai sunkiai vystsi teisin mintis dl staig, kaip teiss subjekt, teisnumo. Ne tik
respublikos, bet ir klasikinio laikotarpio teis staig nelaik teiss subjektais, nepripaino j kaip juridini asmen.
Taigi nors juridinio asmens svokos romn teiss teorija ir nesukr, vis dlto jai priklauso ios teisins
konstrukcijos idjos prioritetas. Buvo iskirti pagrindiniai juridini asmen tipai: universitas personarum ir universitas rerum.
Universitas personarum - tai fizini asmen bendrija, turinti savo atskir turt, nepriklausant j sukrusiems asmenims, ir
teisnum. Universitas rerum - tai turto mas, skirta tam tikram tikslui: pavyzdiui, vietimui, mokslui, paramai ir pan. iai
turto masei taip pat buvo suteiktos tam tikros teisins asmenybs savybs.
Klasikin teis pripaino pagrindinius io teiss subjekto bruous:
1)
civilini teisini santyki sferoje korporacijos prilyginamos fiziniams -asmenims;
2)
atskir asmen pasitraukimas i susivienijimo neturi takos susivienijimo teisiniam statusui;
3)
korporacijos turtas nra nei bendra j sudarani asmen nuosavyb, nei atskir jos asmen
turtas;
4)
korporacija savo vardu gali dalyvauti bet kuriuose civiliniuose teisiniuose santykiuose su
fiziniais asmenimis per savo atstovus fizinius asmenis, nustatyta tvarka galiotus atlikti tokius veiksmus.
20.
AGNATIN IR KOGNATIN GIMINYST. EIMOS SUDTIS.

GIMINYSTS LAIPSNI NUSTATYMO TVARKA
eima (familia) Romoje buvo visuma asmen, susiet giminysts ryiais. J sudar didelis patriarchalini asmen
junginys, kur jo ved sns su savo monomis ir vaikais, klientai ir vergai. eim galjo sukurti tik Romos pilietis.
Romn eimai buvo bdingi giminins santvarkos bruoai. Jos jungiamuoju elementu buvo eimos galvos - pater familias
valdia, bet ne kraujo ryiais pagrsta giminyst. Pater familias valdia eimos nariams seniausiame laikotarpyje maai kuo
skyrsi nuo jo valdios vergams. Todl pater familias teisi visuma seniausiame laikotarpyje buvo vadinama manus (kumtis),
kuri vliau jau reik tik vyro valdi monai. Romn eima - tai monogamin, pagrsta agnatine giminyste, eima, kurios
svarbiausiu asmeniu yra pater familia. Visi ios eimos nariai, tiesiogiai pavalds pater familias. ioje eimoje tik pater
familia yra visikai teisnus, tik jis yra savosios teiss asmuo. Visi kiti eimos nariai, esantys pater familia valdioje, visiko
teisnumo neturjo ir buvo laikomi svetimosios teiss asmenys. Pater familias sns, nepriklausomai nuo j amiaus,
eimynins ir visuomenins padties, visada buvo jam pavalds ir turjo labai ribot civilin teisnum. Jie negaljo bti turto
savininkai, j gytas turtas automatikai tapdavo pater familia nuosavybe. Pavalds asmenys galjo sudarinti naudingus
sandorius tik pater familia vardu. Pater familias valdia eimos nariams praktikai buvo neribota, todl jis buvo vienintelis ir
turtini teisi eimoje subjektas. Svarbiausiu pater familias teisins padties bruou buvo jo nepriklausomyb nuo kieno nors
valdios eimoje.
eima, pagrstja pater familias valdios idja vadinosi agnatine. Visi pavalds vienvaldiam pater familias buvo
laikomi giminmis, t.y. agnatais. Kraujo ryys kokios nors teisins reikms neturjo. Todl itekjusi ir perjusi gyventi savo
vyro namus moteris nutraukdavo bet kokius giminysts ryius su savo ankstesnija eima. Agnatai galjo bti susieti ir kraujo
ryiais, bet teisin reikm turjo tik j pavaldumas vienam ir tam paiam pater familias. Agnatin giminyst buvo nustatoma
tik pagal vyrikosios lyties linij, kadangi pavaldumas buvo tik eimos tvui. Agnatin giminyst buvo skirstoma tiesiogins
ir alutins eils giminyst, taip pat laipsnius. Vieno bendro protvio agnatai buvo laikomi alutins eils giminmis, o
agnatai, gim vieni i kit - tiesiogins eils giminmis. Agnatins giminysts laipsnis buvo nustatomas priklausomai nuo
gimim, sudarani giminyst, skaiiaus. Pavyzdiui, snus buvo tvo pirmo laipsnio agnatas, ankas senelio antro laipsnio
agnatas. alutins eils agnatins giminysts laipsnis priklaus nuo gimim skaiiaus i vieno giminaiio iki bendro protvio ir
19
19ROMN TEIS
gimim skaiiaus i bendro protvio iki antro giminaiio. Pavyzdiui, tikrieji broliai ir seserys - antro laipsnio alutins eils
agnatai, o dd ir snnas jau bus treiojo laipsnio alutins eils agnatai, plius ankas -treiasis gimimas.
Agnatin giminyst, slygota pater familias valdios, gerokai apribojo civilin apyvart.
Kognatin eima ir kognatin giminyst pragyveno Romos valstyb. Atsiradusi Romos valstybje kognatin
giminyst tapo iuolaikini eimos teisini santyki pagrindu. Kaip ir agnatin, taip ir kognatin giminyst buvo tiesiogins ir
alutins eils, ir vairi laipsni. Tiesiogins eils giminyst dar skirstoma auktutin ir emutin. Jeigu giminaiiai
kildinami nuosekliai vienas i kito (tvas, snus, ankas, proankis ir t.t), tai jie yra tiesiogins eils giminaiiai. Giminaiiai,
i kuri yra kils konkretus asmuo, vadinami tiesiogins auktutins eils giminaiiais. Giminaiiai, kil i konkretaus asmens,
vadinami tiesiogins emutins eils giminaiiais (vaikai, ankai, proankiai). Giminaiiai, kurie yra kil i vieno bendro
protvio, yra alutins eils giminaiiai. Giminysts laipsnis nustatomas pagal gimim skaii, kuris slygojo i giminyst.
Pradedama skaiiuoti nuo bendro protvio. Pastarasis neskaitomas.
Nuo giminysts skyrsi svainyst. Tai vieno sutuoktinio santykiai su kito sutuoktinio giminaiiais. Tarp sutuoktini
giminaii svainystes santyki nra. Svainystes laipsnis atitinka giminysts laipsn tarp sutuoktinio ir tojo giminaiio, su
kuriuo svainystes santykiuose yra kitas sutuoktinis. Broliai ir seserys, kuri ir tvas, ir motina tie patys, buvo laikomi
tikraisiais.
Romn eimai charakteringi bruoai buvo tvirtinti romn eimos teisje, kuriai buvo bdingas nuoseklumas ir
sistemos vientisumas.
21.
SANTUOKA ROMOJE IR JOS RYS
eimos sukrimo pagrindas Romoje buvo santuoka. Per vis Romos valstybs istorij mona, moteris nebuvo
lygiateis su vyru. Ji visada priklaus nuo tvo, vyro, brolio, globjo. Ir tai buvo teisin nelygyb, kuri aikiai matoma
ilikusiuose teiss altiniuose. Romn eimos teiss istorija skiria dvi santuokos ris - teist romnik santuok ir
santuok, sudaryt tarp peregrin ir kit laisvj, kurie neturjo teiss sudaryti teist romnikj santuok.
Savo ruotu teista romnika santuoka buvo dviej ri :cum manu ir sine manu. Kiekviena j buvo sudaroma
skirtingai, sukeldavo skirtingas teisines pasekmes sutuoktini turtini ir asmenini santyki srityje, skirtingai bdavo
nutraukiama.
Pirmoji santuokos ris buvo cum manu. Dl tokios santuokos mona patekdavo visikon vyro priklausomybn. i
santuoka tiesiogiai takojo monos caput. vykdavo capitis deminutio. Po santuokos cum manu,mona tapdavo svetimosios
teiss asmeniu. Jeigu iki santuokos sudarymo ji buvo savo tvo valdioje ir jo bei vis jo eimos nari agnate, tai susituokusi
cum manu, ji patekdavo savo vyro manus arba jo pater familias, jeigu vyras buvo in patria po teste. Teisiniu poiriu tapusi
svetima savo senajai eimai, ji tapdavo vyro eimos agnate.
Antra santuokos ris buvo sine manu. Esant iai santuokai, mona nepatekdavo vyro valdion, o seniausiais
laikais, net neatsirasdavo teisini ryi-tarp monos ir vyro. Teisiniu poiriu mona likdavo svetima savo vyrui ir vaikams.
Taiau vykus ir tokiai santuokai mona teisikai isaugo iki santuokos buvusi eimynin padt. Ji ir toliau lieka savo
senosios eimos agnate. Svetima vyro agnatinei eimai mona nedalyvavo ios eimos religiniame kulte, nesiejo jos su vyru ir
jokie pasaulietins teiss saitai. Manoma, kad II amiaus pr.m.e. antrojoje pusje santuoka sine manu jau buvo prastin eimos
sudarymo forma. Moteris, susituokusi be formalum, galjo ivengti vyro manus, jeigu per vienerius bendro gyvenimo metus
ji tris naktis pasialina i vyro nam. Buvo laikoma, kad kartu ji nutraukia senat, kuriai pasibaigus galjo atsirasti santuoka su
vyro valdia. mona galjo santuok padaryti sine manu (be vyro valdios) vis jos egzistavimo laik.
Santuoka cum manu ir sine manu labai skyrsi savo sudarymo ir nutraukimo tvarka. Santuokos cum manu
sudarymas buvo labai formalus aktas, reikalaujantis tam tikr apeig atlikimo. Santuoka sine manu buvo ne formali. Tai
faktin padtis, su kuria buvo siejami tam tikri teisiniai padariniai tv ir vaik tarpusavio santykiuose, kuriems atsirasti
pakako monos atjimo vyro namus, esant abipusiam susitarimui sudaryti santuok.
Santuoka cum manu, kurioje mona visikai priklaus nuo vyro, galjo bti nutraukta tik jo iniciatyva. Santuoka
sine manu galjo bti nutraukta ne tik abipusiu sutuoktini susitarimu, bet ir vienasmeniniu vyro arba monos valios
ireikimo aktu.
Pagrindiniai santuokos sine manu principai, ir ypa santuokos nutraukimo laisvs principas respublikos laikotarpio
pabaigoje ir principato laikotarpio pradioje turjo labai daug neigiamos takos Romos visuomens gyvenimui. Respublikos
laikotarpio pabaigoje dl bendro moralinio nuosmukio eimyniniame gyvenime vyksta atri kriz. Siekdamas sustabdyti eim
irim, stabilizuoti eimos santykius bei stimuliuoti gimstamum, imperatorius Augustas prim daug labai griet statym,
reguliuojani eimos santykius. Siekdamas, kad bt sudaryta kuo daugiau santuok ir padidt gimstamumas, jau mintuose
statymuose Augustas numat daugyb ypating priemoni. Buvo numatyta, kad vyrai nuo 25 iki 60 met ir moterys nuo 20
iki 50 met turi gyventi santuokoje ir turti vaik. Asmenims, nesilaikantiems i reikalavim, buvo taikomos gana grietos
turtinio pobdio sankcijos. Asmenys, nesantys santuokoje, neturjo teiss paveldti pagal testament, o esantys santuokoje,
bet neturintys vaik, galjo paveldti tik pus jiems skirto turto. Turtas, kurio negaljo gauti paveldjimo keliu atitekdavo arba
kitiems, testamente nurodytiems pdiniams, arba idui. Buvo nustatytas ir vaik skaiius, kuriuos privaljo turti, kad
nepatekt bevaiki kategorij.
Taiau ios gana grietos priemons norim rezultat nedav.
Pati santuokos sine manu koncepcija gyvavo iki Romos valstybs lugimo. Btent ji ir istm senj santuok cum
manu. Tai reikt vertinti kaip vien i domiausi ir svarbiausi romn eimos teiss bruo.
20
20ROMN TEIS
22.
SANTUOKOS SUDARYMO SLYGOS. SANTUOKOS NUTRAUKIMO

BDAI
Santuoka cum manu ir sine manu buvo sudaromos skirtingomis formomis. Taiau dar iki santuokos sudarymo
romn eimos teisei buvo inomas suieduotuvi institutas. Svetimosios teiss asmens suieduotuvs bdavo atliekamos j
pater familias, bsimiems sutuoktiniams net nedalyvaujant. Vliau jaunieji susiieduodavo, gav savo pater familias sutikim.
Suieduotuvs vyko atlikus dvi stipuliacijas. Vienos stipuliacijos metu jaunosios pater familias pasiaddavo perduoti j
jaunajam, o kitos stipuliacijos metu jaunasis pasiaddavo priimti jaunj u mon.
Vlesniais laikais susiieduoti galima buvo ir nesilaikant formalum, paprastu abipusiu susitarimu. Seniausiais
laikais sponsalia paeidimas suteikdavo kitai aliai teis reikalauti padaryt nuostoli atlyginimo. Pretorin teis numat,
kadsponsalia paeidimas utraukdavo infamia (negarb) ir apribodavo teis bti teisme svetim interes atstovu. Imperijos
laikotarpiu buvo nustatyta, kad alis, be svarbi prieasi paeidusi sponsalia, prarasdavo teis reikalauti, kad jai bt
sugrintos suieduotuvi proga duotos kitai aliai dovanos, ir privaljo grinti gautas dovanas. Seniausioji romn teis
inojo tris santuokos sudarymo arba manus monai atsiradimo bdus:
Religinis aktas. Jis vykdavo dalyvaujant deimiai liudytoj, yniams. Buvo atliekama visa eil sakralini
ritual tariant specialius odius. Svarbiausias i ritualini apeig buvo paventinimas ir specialios duonos ragavimas. Jaunieji
turjo atksti, o likusi jo dal paaukoti Jupiteriui. Tik asmenys, gim i tokios santuokos ir esantys tokioje santuokoje, galjo
uimti auktas ventik pareigas. Manoma, kad i santuokos sudarymo forma buvo bdinga tik patricij santuokoms ir ja
negaljo pasinaudoti plebjai.
Antroji santuokos sudarymo forma tai monos tariamas pirkimas i jos pater familias arba globjo.
monos pirkimas vyko tokiomis pat formomis kaip ir labiausiai verting daikt - ems, verg. Tai vyko dalyvaujant penkiems
liudytojams ir svrjui su svarstyklmis. Jaunasis turjo pasakyti tam tikr formul ir po to perduoti metal jaunosios pater
familias.
Be i dviej form buvo inoma ir treioji santuokos (su vyro valdia) sudarymo forma faktinis
santuokini gyvenimas vienerius metus. iuo atveju eimos santykiams buvo taikomas daiktins teiss institutas gyjamoji
senatis. Seniausiais laikais ji buvo taikoma norint sankcionuoti santuok, sudaryt paeidiant formalius reikalavimus, arba
faktin santuokin gyvenim, atsiradus bendrai nesilaikant joki formalum (jaunosios pavogimas).
Santuoka, sudaryta vienu i mint bd, buvo santuoka cum manu. mona patenka vyro arba jo pater familias
valdion, ji visikai priklauso nuo savo pater familias. Seniausiais laikais tik toki patriarchalin santuok cum manu inojo
romnai.
Atsiradus santuokai sine manu, senosios santuokos sudarymo formos palaipsniui pradeda inykti. I mint trij
santuokos sudarymo form anksiausiai nustojo reikms treioji. Pirmojo ms eros amiaus pradioje jau retai sutinkama
pirmoji santuokos sudarymo forma. i santuokos forma, nors ir taikoma ribotai, gyvavo iki pagonybs inykimo. Antroji
santuokos sudarymo forma dar sutinkama klasikini jurist laikotarpyje. i santuokos sudarymo forma iuo laiku buvo
vartojama kaip priemon, padedanti moteriai isivaduoti i statymu teisinto globjo valdios. Moteris fiktyviai iteka ir
agnat globa jai inyksta. Po to fiktyvus vyras j remancipuoja tam, kur ji nort turti savo globju.
Lygiagreiai su senj santuokos sudarymo form inykimu vyko nauj, neformali santuokos sudarymo form,
pagrst susituokianij susitarimu, tvirtinimo procesas. Klasikini jurist laikotarpyje vienintel romnikos santuokos
forma jau yra santuoka sine manu. Atsiradusi i paprasto santuokinio gyvenimo, stengiantis ivengti manus, naujoji santuoka
sudaroma paprastu besituokianij susitarimu, lydima kai kuri buitini paproi.
Kad sudaryta santuoka bt teista sudarant j buvo reikalaujama laikytis tam tikr slyg:
1)
Pirmoji santuokos sudarymo slyga buvo santuokinis amius, kuris Romoje buvo nustatytas vyrams -14
met, moterims -12 met.
2)
Antroji slyga buvo sutikimas sudaryti santuok. Sename laikotarpyje tai buvo tik pater familias sutikimas.
Palaipsniui susiformavo kitas poiris. Sudarant santuok svetimosios teiss asmeniui vis pirma reikjo jo paties sutikimo ir
jaunosios pater familias sutikimo, taip pat jaunojo pater familias sutikimo ir asmens, kurio valdion gali patekti jaunasis, mirus
pater familias, sutikimo. Ankstesniame laikotarpyje sutikimas sudaryti santuok rmsi ta paia valdios eimoje idja, kuria
rmsi ir pati agnatin eima.
3)
Treioji santuokos sudarymo slyga buvo klitys susituokti, kuri galjo atsirasti dl to, kad jaunieji priklaus
skirtingiems visuomens sluoksniams (luomams) arba dl j tarpusavio giminysts ar kit santyki. Tiesiogins eils
giminyst buvo klitis santuokai sudaryti, nepriklausomai nuo giminysts laipsnio. alutins eils giminaiiai negaljo tuoktis
iki eto laipsnio. Vliau, iki respublikos laikotarpio pabaigos, buvo neleidiama santuoka tarp asmen, kuri motinos buvo
seserys, o tvai broliai. Imperijos laikotarpiu buvo draudiama santuoka tik tarp asmen, kuri bent vienas yra emutins eils
pirmo laipsnio bendro abiems besituokiantiems protvio giminaitis. Buvo draudiama ir santuoka tarp globjo ir globotins,
provincijos valdytojo ir tos provincijos moters.
Btina teisin santuokos egzistavimo prielaida ta, kad per vis santuokos laik ilikt tos slygos, kurios buvo
btinos susituokiant. Kurios nors i t slyg inykimas sudarydavo pagrind santuokai nutraukti. Paprastai santuoka
pasibaigdavo vieno i sutuoktini mirtimi. Santuokos nutraukimo pagrindu pagal romn teis, pirmiausiai bdavo capitis
deminutio, kuri, turjo tris laipsnius.
vykus vieno i sutuoktini capitis deminutio maxima, t.y. jo patekimas vergov, nutraukdavo santuok. Taiau,
jeigu paimtas nelaisv ir taps vergu sutuoktinis grdavo Rom, tai santuoka buvo atstatoma, nes buvo laikoma, kad manus
niekada nebuvo pasibaigusi. i taisykl buvo netaikoma santuokai sine manu,nes ji buvo laikoma tik faktiniu, bet ne teisiniu
ryiu. Jeigu abu sutuoktiniai buvo kartu nelaisvje, tai santuoka tssi. Santuoka nutrkdavo ir vieno i sutuoktini capitis
21
21ROMN TEIS
deminutio media atveju. Vieno i sutuoktini capitis deminutio minimu atveju, t.y. pasikeitus jo status familiae, santuoka
nutrkdavo tik tada, jeigu dl tokio pasikeitimo atsirasdavo tarp sutuoktini tokia agnatin giminyst (jos laipsnis), kuri bt
klitis sudaryti santuok. Santuoka cum manu galima buvo nutraukti vyro arba jo pater familias valia.
Santuokai cum manu sudaryti reikjo monos pater familias sutikimo (vliau ir paios monos sutikimo). Kadangi
mona patekdavo vyro valdi, tai jos pater familias ir ji pati prarasdavo teis nutraukti santuok. Tai galjo padaryti tik vyras
arba jo pater familias prieprieiniu santuokos sudarymui formalum keliu. Santuoka sine manu galjo bti nutraukta ne tik
abiej sutuoktini valios ireikimu, bet ir vieno i sutuoktini valia. Koki nors teisini pagrind santuokai nutraukti
nereikjo. Ituokos laisv buvo vienas i pagrindini romn eimos teiss princip.
Neirint daugyb ituok respublikos laikotarpio pabaigoje ir imperijos laikotarpiu, ituokos laisvs principas
niekad nebuvo ne tik panaikintas, bet ir apribotas. Net Augusto priimti gana grieti statymai eimos teisi klausimais nepaliet
ituokos laisvs principo. Apie santuokos nutraukim turjo bti skelbiama dalyvaujant septyniems liudytojams. Tai paprastai
buvo daroma teikiant rat dl ituokos. Jeigu mona savo elgesiu sudar slygas ituokai, arba pati reikalavo ituokos , tai ji
prarasdavo savo krait. Jeigu dl santuokos nutraukimo kaltas vyras, tai jis prarasdavo iki vestuvines dovanas.
Respublikos ir principato laikotarpiais antrosios santuokos (nutraukus pirmj) sudarymas nebuvo ribojamas.
Atvirkiai, asmenims, nutraukusiems santuok ir po tam tikro laiko nesudariusiems naujos santuokos, buvo taikomi
paveldjimo teiss apribojimai. Vlesniais laikais, siekiant apsaugoti pirmosios santuokos vaik interesus, apribojamos kai
kurios tv, sudariusi antrj santuok, teiss disponuoti turtu, kur jie gavo i pirmos santuokos.
Nal, norinti itekti antr kart, privaljo laukti ne maiau 10 mnesi (gedulo metai). Taiau io termino
nesilaikymas nedar naujosios santuokos negaliojania, o tik apribojo kai kurias jos turtines teises ir utraukdavo jai infamia
(negarb).
23.
SANTUOKA KUM MANU (SANTUOKA SU VYRO VALDIA). JOS
SUDARYMO BDAI. ASMENINIAI IR TURTINIAI SUTUOKTINI
SANTYKIAI
Seniausioji romn teis inojo tris santuokos sudarymo arba manus monai atsiradimo bdus:
Religinis aktas. Jis vykdavo dalyvaujant deimiai liudytoj, yniams. Buvo atliekama visa eil sakralini
ritual tariant specialius odius. Svarbiausias i ritualini apeig buvo paventinimas ir specialios duonos ragavimas. Jaunieji
turjo atksti, o likusi jo dal paaukoti Jupiteriui. Tik asmenys, gim i tokios santuokos ir esantys tokioje santuokoje, galjo
uimti auktas ventik pareigas. Manoma, kad i santuokos sudarymo forma buvo bdinga tik patricij santuokoms ir ja
negaljo pasinaudoti plebjai.
Antroji santuokos sudarymo forma tai monos tariamas pirkimas i jos pater familias arba globjo.
monos pirkimas vyko tokiomis pat formomis kaip ir labiausiai verting daikt - ems, verg. Tai vyko dalyvaujant penkiems
liudytojams ir svrjui su svarstyklmis. Jaunasis turjo pasakyti tam tikr formul ir po to perduoti metal jaunosios pater
familias.
Be i dviej form buvo inoma ir treioji santuokos (su vyro valdia) sudarymo forma faktinis
santuokini gyvenimas vienerius metus. iuo atveju eimos santykiams buvo taikomas daiktins teiss institutas gyjamoji
senatis. Seniausiais laikais ji buvo taikoma norint sankcionuoti santuok, sudaryt paeidiant formalius reikalavimus, arba
faktin santuokin gyvenim, atsiradus bendrai nesilaikant joki formalum (jaunosios pavogimas).
Santuoka, sudaryta vienu i mint bd, buvo santuoka cum manu. mona patenka vyro arba jo pater familias
valdion, ji visikai priklauso nuo savo pater familias. Seniausiais laikais tik toki patriarchalin santuok cum manu inojo
romnai.
24.SANTUOKA SINE MANU. JOS SUDARYMO BDAI. ASMENINIAI IR TURTINIAI SUTUOKTINI
SANTYKIAI
Visikai kitaip atrod vyro ir monos santykiai santuokoje sin e manu. i santuoka nekeit monos teisins padties,1 kurioje ji
buvo iki santuokos sudarymo. Ji likdavo in patria potestas, jeigu iki santuokos buvo savo tvo valdioje ir toliau likdavo
savopater familias pdine (sua heres), savo senosios eimos agnate.
Jeigu iki santuokos sudarymo ji buvo p erson a e sui iuris, status ji isaugo ir po santuokos sudarymo. Jokios drausmins
valdios monai vyras neturi. Jis neturi teiss reikalauti per teism, kad ji grt, jeigu ji to pati nenori. Vyras turjo
tikinterdietum de rexore exhibenda et ducenda prie treiuosius asmenis, kurie j laiko prie jos vali. Ir turtas, priklauss jai iki
santuokos, jeigu ji buvopersonae sui iuris, lieka jos nuosavyb. Visa tai, k ji gyja santuokos metu, taip pat yra jos turtas, kuris
vlesniais laikais buvo pavadintas graikiku terminu - parapherna. Todl ji gali sudarinti su savo sutuoktiniu bet kokius
turtinius sandorius, iskyrus dovanojim. Dovanojimas tarp sutuoktini buvo draudiamas, siekiant isaugoti visik kiekvieno
turtin nepriklausomyb.
25 TVYKOSIOS VALDIOS (PATER FAMILIAS) TURINYS. JO ATSIRADIMAS IR PASIBAIGIMAS
Tv ir vaik tarpusavio santyki pobd romn eimoje apsprend patria potestas, patriarchalin ir vienaal tvikoji valdia.
Patria potestas bdinga tai, kad romn teis pripaino tik tvo valdi vaikams. Ne tik tvui esant gyvam, bet ir po jo mirties
motina savo vaikus neturjo joki teisi. Senojoje cum manu santuokoje motina "eimoje um savo vaik atvilgiu sesers
padt. Mirus vyrui eima suskildavo daugyb savarankik eim, bet motina t eim atvilgiu jokios valdios negydavo , bet
22
22ROMN TEIS
patekdavo savo artimj agnato, daniausiai savo snaus, globon. Santuokoje sine manu motina nebuvo net savo vaik agnate.
Taigi teisiniu poiriu ji buvo jiems svetima. Tik pripainus kognatin giminyst, kai kurie jos santykiai su vaikais gauna teisin
iraiki. Motina ir vaikai gyja paveldjimo teises vieni kit atvilgiu. Kai kuriais atvejais motinos teis bti savo vaik globja.
Tv ir vaik tarpusavio teisini santyki romn eimoje pagrindas buvo teista santuoka ir teista eima.Buvo laikoma, kad
nesantuokiniai vaikai teisiniu poiriu tvo i viso neturjo, nors faktikai visi inojo kas yra to vaiko tvas. Todl jis neturi vaikus
patria potestas, o vaikai jo atvilgiu taip pat neturi joki teisi. Kiek geresnje padtyje buvo vaikai gim konkiubiiate. Jie turjo teis
ilaikym (alimentai), taip pat, nors ir ribotas, paveldjimo teises po jpater naturalis mirties. Taiau j tvaspatria potestas juos
neturjo. Kaip matome, tv ir vaik tarpusavio santyki teisin iraika pasireikdavo perptrias potestas. Patria potestas - tai
absoliuti patriarchalins eimos galvos valdia. Si valdia apm pat vaiko asmen, taip pat ir vis jo gyt turt. Asmenini
santyki sferoje nuopater familias priklaus naujagimio gyvenimas. Jis sprend, ar palikti gyventi gimus kdik, ar nuudyti j ar
imesti. Tvas turjo teis parduoti savo vaikus vergov trans Tiberim arba valstybs viduje -in mancipium. Jam priklaus
neribota jvitae ea necis (gyvybs ar mirties) teis.Turtini santyki sferoje filius familias (sns) -persona alieni iuris. Nors
jie ir turi civilin teisnum, taiau viskas, k jie gyja eo ipso tampa tvo nuosavybe. Tvas atsak u vaik deliktais padaryt al.
Tvas, piktnaudiaujantis savo teise bausti fizinmis bausmmis vaikus, valdios pareign gali bti priverstas ilaisvinti sn i
patria potestas. Vaikams buvo leista paduoti skund magistratui dl tvo iauraus elgesio su jais. Vis i apribojim dkapatria
potestas praranda savo patriarchalin pobdi. Turtini santyki srityje patria potestas silpnjimas vyko panaiai, kaip ir verg
turtini teisi sferoje. Kaip ir vergams, savo suaugusiems snums tvai danai iskirdavo tam tikr turto dal, kad j i e galt
savarankikai kininkauti (peculium). Esant tam tikroms slygoms tvai privaljo atsakyti u savo vaik prievoles. Vaik padtis
pradeda skirtis nuo verg padties turtini santyki sferoje ir j savarankikumas vystosi kita linkme. Pirmiausia buvo nustatyta, kad
visk k snus karys gyja kare (in castris) arba karinje tarnyboje yra jo nuosavyb, kuria jis gali nepriklausomai nuo tvo naudotis ir
disponuoti. is turtas buvo pavadintas peculium castrense. turt snus galjo net palikti testamentu kitiems asmenims.
Imperatorius Konstantinas nustat, kad visa tai, k vaikai (ne tik sns) paveldi po motinos mirties (bona materna), yra j nuosavyb,
kuria disponuoti tvas neturi teiss. Jie turi teis tuo turtu naudotis iki gyvos galvos. Patria potestas susilpnjimas reik ir eimos
teisins vienybs inykim. Patria potestas, pirmiausia atsirasdavo natraliu bdu, t.y. gimus vaikui teistoje santuokoje.
Neteistiems vaikams patria potestas galjo atsirasti tik juos teisinus, t.y. legitimatio bdu. Buvo inomi trys tokio teisinimo
bdai: nesantuokinio snaus pristatymas vietini dikurion ordo, suteikiant jam tam tikr turtin cenz, tvams vliau susituokus
imperatoriui primus special akt. Taiaupatria potestas galjo atsirasti ir svetimiems vaikams, juos snijus.
26. DAIKTINS TEISS SVOKA. JOS SKIRTUMAS NUO PRIEVOLINS

Klasifikacijos pagrindas yra subjektins teiss objektas. Jeigu tai yra daiktas - tursime daiktin teis, o jeigu kito asmens
veiksmai asmenin (prievolin) teis. Taiau is bruoas neatskleidia daiktins teiss esms. egzistuoja daug vairi teisi lieiani
daiktus, taiau jos yra prievolins, o ne daiktins. Kalbant apie daiktins teiss objektus, reikt paminti iuos bruous:1) tai galjo
bti tik materials daiktai (res corporales); 2) tai galjo bti tik neiimti i komercins apyvartos daiktai (res in commercio);3) tai
galjo bti tik tie daiktai, kurie turjo individualius poymius (species). Daiktin teis nuo prievolins skiria ir tai, kad pirmoji yra
absoliuti, o antroji - slygin teis. Absoliuios teiss savyb ta, kad ji lieia visus aplinkinius, kitaip tariant, tai yra vieno ar keli
teis prie visus (pvz., nuosavyb). Kad teis bt pripainta daiktine, be vis anksiau ivardyt poymi, ji turi pasiymti dar dviem
poymiais, nusakaniais jos absoliut pobd, tai: sekimo teis ir pranaumo teis. Pirmuoju atveju teis seka paskui daikt, t.y.
perduodant daikt i vien rank kitas, treiajam asmeniui ilieka su iuo daiktu susijusi daiktin teis. Pranaumo teiss esm ta, kad ji
yra labiau privilegijuota kit prievolini teisi, susijusi su tuo paiu daiktu, atvilgiu. Romnai apibrdavo daiktin teis kaip IMS in
re. Daiktin teis, nekalbama apie santyk tarp subjekto ir daikto. Romn teisje daiktins teiss pobd pirmiausia turjo
nuosavybs teis. Tai buvo vienintel "pilna" daiktin teis. Egzistavo ir "ribotos" daiktins teiss, tarnavusios kokiam nors subjektui
svetimo daikto atvilgiu, iura in re aliena. ioms teisms priklaus seivitutai, ustatas (pignus, hypotheca), o paskutinje romn
teiss vystymosi fazje prie i teisi prisidjo ir amina nuoma (emphyteusis) bei paviriaus teis (superficies).
27. DAIKT SAMPRATA IR J RYS. TURTO SVOKA IR JO SUDTIS
Res romn teisje - tai bet koks turtas (grybs), priklausantis gyvajai ar negyvajai gamtai ir fiziniu bei erdviniu poiriu
izoliuotas arba neatskiriamas nuo kit gamtos dali3. Romnai daiktu laik ne tik tam tikr materialij gamtos dal, bet ir teisinius
santykius bei teises.Daikt rys:1.Res corporales, Res incorporales (materials ir nematerials) 2.Res in comercio
(komercinje apyvartoje)3.Res mancipi, Res nec mancipi (itin svarbs kiui daiktai) 4.Res mobiles, Res immobiles
(kilnojamieji) 5. Res fungibiles (pakeiiami)1Res corporales - res incorporales (Materials ir nematerials daiktai). Materialus
buvo toks objektas, kur galjo suvokti mogaus smon ir kur buvo galima paliesti (pvz., kd). Res incorporales- tai buvo tam tikros
turtinio pobdio teiss. Kriterijus, skiriantis res corporales nuo res incorporales - tai palietimo galimyb.2Res in commercio Res extra commercium (Daiktai, esantys komercinje apyvartoje, ir daiktai, iimti i komercins apyvartos) Res in commercio
(daiktai, esantys komercinje apyvartoje) - tai daiktai, kurie galjo bti nuosavybs teiss objektais ir kurie galjo dalyvauti civilinje
apyvartoje, t.y. kuriuos galima buvo pirkti, parduoti, dovanoti ir 1.1. Gajus iuos daiktus dar vadino res in patrimonio. Res
extra commercio - tai daiktai, kurie negaljo bti privaios nuosavybs objektais ir kurie negaljo dalyvauti civilinje apyvartoje.
Gajus juos dar vadino res extra patrimonium arba res nullius (in bonis), t.y. daiktai, kurie nra kieno nors nuosavyb Res
mancipi - res nec mancipiRes mancipi buvo priskiriami itin svarbs kiui daiktai - Italijos ems, vergi(seniausiais laikais - ir mona
bei vaikai), kinkomieji bei krovininiai keturkojai gyvuliai (arkliai, asilai, jauiai, mulai), seniausieji kaimo emi servitutai7. Visi.kiti
daiktai buvo priskiriami prie res nec mancipi. 3 Res mancipi - res nec mancipi Res mancipi buvo priskiriami itin svarbs kiui
23
23ROMN TEIS
daiktai - Italijos ems, vergi(seniausiais laikais - ir mona bei vaikai), kinkomieji bei krovininiai keturkojai gyvuliai (arkliai, asilai,
jauiai, mulai), seniausieji kaimo emi servitutai7. Visi.kiti daiktai buvo priskiriami prie res nec mancipi. Mancipatio ir in iure
cessio galiojo tik Romos pilieiams. 4 Kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Kilnojamiesiems daiktams priklaus bet kokie
daiktai, kuriuos galima perkelti i vienos vietos kit arba kurie patys juda (pvz., gyvuliai). Nekilnojamieji daiktai - tai pirmiausia
em, jos gelms, statiniai, sodiniai.5 Res fungibiles - species (Pakeiiami ir nepakeiiami daiktai) Pakeiiami yra tokie daiktai,
kurie neisiskiria tam tikromis individualiomis ypatybmis kaip atskiri daiktai. Tai yra daiktai, priklausantys kokiai nors bendrai
riai (genus). Daniausiai - tai objektai, kuriuos galima suskaiiuoti, pasverti ar pamatuoti. i daikt ris dar yra vadinama daiktais,
apibriamais riniais poymiais (pvz., grdai, bulvs, kukurzai). Nepakeiiami daiktai yra tokie, kurie i kit isiskiria tam
tikromis specifinmis ypatybmis (species). iomis savybmis jie isiskiria i jiems panai daikt grups (pvz., pilieio A kepur).
iandieninje teisinje literatroje i daikt grup dar yra vadinama daiktais, apibriamais individualiais poymiais. 6
Suvartojami ir nesuvartojami daiktai. Suvartojami yra tokie daiktai, kurie fizikai sunaikinami vien kart juos pavartojus (pvz.,
maisto produktai). Pinigai taip pat buvo laikomi suvartojamais daiktais . Nesuvartojami daiktai neinyksta jais naudojantis (pvz.,
em), o jei ir inyksta, tai palaipsniui (pvz., avalyn, baldai). 7 Dals ir nedals daiktai. Dals yra tokie daiktai, kuriuos galima
padalyti j daugiau dali, ir dl to nenukenia j vert bei ekonomin paskirtis (pvz., vynas, smlis, akmenys). Nedals daiktai
( arklys ar stalas) praranda turtas savybes ir paskirt. 8 Paprasti, sudtiniai ir surenkamieji daiktai. paprasti, daiktai yra susieti
natraliais, neatskiriamais ir vientisais saitais.Pamponiusjuosvadinacorpora,guae uno spiritu continentur. Tokie daiktai,
pavyzdiui, buvo vergai, medis, akmuo. Sudtiniai daiktai sudaryti i daugelio vairi sudtini dali, kurios kartu sudaro tam tikr
atskir vienet. Pomponius juos vadina c orpora ex contingentibus (cohaerentibus).Tai laivai, namai, spintos ir pan. Surenkamuosius
daiktus (corpora ex distantibus) sudar tos paios ries fizikai savarankik daikt rinkinys, pavyzdiui, biblioteka.. ie daiktai galjo
bti laikomi atskiru teisiniu vienetu, kuris ilikdavo net ir pakeitus atskiras jos dalis. Kaip visuma jie galjo bti ustatomi, parduodami
ir pan. Papildomi daiktai materialiai yra savarankiki, taiau tarnauja pagrindinio daikto paskiriai, o drauge paklsta
pagrindinio daikto teisiniam reimui. Romnai skyr tris papildom daikt ris: daikto dalys, priklausiniai ir vaisiai. Daikto
dalys savarankikais teisini santyki objektais galjo bti tik tuo atveju, jei jas atskirdavo nuo pagrindinio daikto (pvz., tam tikram
tikslui nuo namo stogo nuimta erp). Jeigu daikto dalies nebuvo galima atskirti nuo pagrindinio daikto, savininkas prarasdavo
nuosavybs teis prijungtj dal. Priklausiniai buvo susieti su pagrindiniu daiktu ekonomikai. Pagrindinis daiktas ir
priklausinys galjo egzistuoti savarankikai, kaip atskiri teisini santyki objektai, taiau kiniuose santykiuose tikslingiau buvo juos
naudoti kartu (pvz., spyna ir raktas). )Priklausin itinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje nebuvo numatyta kitaip. Vaisiai
(fructus). Romnai iskyr dvejopas vaisi ris - tai natrals ir civiliniai vaisiai. Natralus vaisiai, kuri atsiradim nulemia
pagrindinio daikto biologins savybs (pvz., vaismedio vaisiai, mineralai, esantys emje, pienas).Civiliniai - tai tokie vaisiai, kurie
atsiranda dl pagrindinio daikto civilins apyvartos (pvz., procentai nuo paskolos, nuomos mokestis ir pan.).
28.VALDYMO S`VOK IR RYS?
Valdymas tai - faktinis daikto turjimas siekiant j sau pasilikti. Populiariausias daikto valdymo bdas kai daikto
valdytojas ir jo savininkas yra tas pats asmuo. Valdymas gali apskritai neturti jokio teisinio pagrindo, pavyzdiui, kai vagis valdo pavogt
daikt. valdymas buvo skirstomas tam tikras ris pagal tai, kokiu bdu jis buvo gytas. Kai daikto valdytojas kartu buvo ir jo
savininkas. Tok valdym romnai vadinopossessio iusta. Tam tikrais atvejais daikt galima buvo uvaldyti ir neteisiniu keliu. is
valdymas buvo vadinamaspossessio in iusta. Prie vitiosa possessio buvo priskiriami ie atvejai:a) valdymas, gytas jga (vi);
b)valdymas, gytas klasta (clam);c)prekarinis valdymas (prekario), t.y. toks valdymas, kuris buvo
suteikiamas prekarijaus praymu, pareigojant grinti daikt bet kuriuo jo
pareikalavimo momentu. Jeigu, nepaisant reikalavimo, prekaristas daikto
negrindavo, jis galjo naudotis interdiktin gynyba, taiau tik treij
asmen, bet ne to asmens, i kurio daikt gavo, atvilgiu. Valdymas, kuris sukeldavo gijamj senat, romn civilinje teisje buvo
apibdinamas kaip possessio civilis. Possessio ad interdikt apibr faktin daikto valdym, kuris buvo ginamas interdiktais.
Tokia gynyba buvo taikoma ir valdytojams bloga valia (pvz., vagims). Remiantis romn koncepcija, valdyti galima buvo tik
materialius daiktus (res corporales).
29, VALDYMO ATSIRADIMAS IR PASIBAIGIMAS?
Corpus kaip materialus santykis su daiktu; animus yra noras t daikt valdyti. Pagal Pauli, pakanka tik engti sklypo
dal, turint tiksl j vis uvaldyti. Celsus pripasta valdymo atsiradim ir neergus jo dal, jeigu gijjui i jam priklausanio bokto
bus parodytas kaimyninis sklypas, kur jis nort uvaldyti. Kilnojamiesiems daiktams valdymas daniausiai bdavo gyjamas
paprastu bdu: t. y. daikt parduodant {traditio). Taiau ir tai ne visada buvo btina. Daiktas patekdavo norinio j sigyti asmens
valdymo sfer ir tuo atveju, kai j perduodavo pastarojo namuose, nors jam ir nesant. Romn teis nepripaino daikt perdavimo
dokument ar enkl pagalba. Jeigu reikjo perduoti sunkiai kilnojam daikt, utekdavo gijjo ir perleidjo susitarimo dl perdavimo,
kuris btinai turjo vykti perduodamo daikto akivaizdoje. Asmuo, neturdamas tikslo uvaldyti, engia svetim sklyp (pvz.,
bevaikiodamas), jis gyja valdym kaip miegantis ar protikai nesveikas asmuo, kuriam daiktas yra brukamas rankas. O jei
asmuo, rads svetim daikt, bet nenordamas jo uvaldyti, vis dlto j paima, jis netampa valdytoju. iuo atveju - jis tik
detentorius. Jeigu jis nepaskelbia apie savo radin, toks tyljimas suprantamas kaip siekis uvaldyti rast daikt. Solo animo (vieno
valia). Traditio brevi manu. Jeigu valdytojas (pvz., nuomotojas) parduoda, dovanoja ar skolina detentoriui (pvz.,
nuomininkui) tam tikr daikt, pastarasis pradeda j valdyti, kai abi alys dl to susitaria. Romn teis iuo atveju
patenkino vali iraika, ir ji nereikalavo konkretaus daikto perdavimo akto. is aktas buvo pagrstas tuo, jog iaip ar taip
daiktas, kur detentorius gaudavo valdyti, jau bdavo pas j. Constitutum possessorium. Asmuo gyja valdym be
24
24ROMN TEIS
perdavimo akto, vien remiantis valios ireikimu, jeigu daikto valdytojas pareikia ess pasirys perduoti iam
asmeniui daikt, taiau pats likti detentoriumi (pvz. Tifius perka Sjaus lank, bet is lieka jo nuomininku). Protikai
nesveiki asmenys bei vaikai buvo pripastami visikai neveiksniais, jie negaljo savo veiksmais sukurti sau civilini
teisi ir pareig (pvz., negaljo sudaryti sutari). Globotinis vaikas iki 7 met galjo ir be globjo jgytf valdym, jeigu jis
pakankamai suprato savo veiksm reikm. Asmenys, buv kieno nors valdioje (pvz., vergai), negaljo savarankikai gyti
turtini teisi. Nors valdymas buvo laikomas faktu, asmenys neturjo teiss jo gyti savo vardu. ie asmenys buvo laikomi
valdi turinio asmens "organais". Todl visos teiss galjo bti gyjamos bei vykdomos tik turinio valdi asmens
vardu. Valdymo gijimas per tarpininkus. Klasikin teis i esms nepripaino valdymo gijimo per tarpinink (per
liberespersonas aduiri nobis nihilpatst). Jeigu Tifius paprao Sjaus, kad is nupirkt jam laiv, tai valdym Tifius
gis tik tuo momentu, kai Sjus laiv perduos. Kiek vliau teis numat tam tikras iimtis prokuratoriaus naudai, o Justinianas
jau i esms leido gyti valdym per liberam personam. Valdymas prarandamas, kai valdytojas laisva valia arba prie savo vali
netenka galios viepatauti daiktui. Tai vyksta, valdytojas praranda:1. corpore (pvz., valdytojas i baims atsisako savo em
atsiimti i okupanto); 2. animo; kadangi valia valdyti kontinuityvikai tsiasi, kad prarast valdym, valdytojas turi pareikti
vali atsisakyti jo. Todl neveiksnus asmuo negali atsisakyti nuo valdymo; 3. animo et corpore, kada valdytojas perduoda daikt
kitam asmeniui, pameta arba mirta. Kilnoj am daikt valdymas prarandamas tuo momentu, kai daikt uvaldo kitas asmuo, o
nekilnojamj - kai valdytojas suinojo, jog daiktas jau yra laikomas kito asmens.
30. VALDYMO GINIMO ESM?
Kiekvienoje civilizuotoje alyje valdymas ginamas nuo treij asmen trukdymo ar ksinimosi j. Norint gauti valdymo
apsaug, buvo btina ir pakankama nustatyti du faktus: a) valdymo fakt; b) valdymo paeidimo fakt. Valdymo gynimas, pagrstas
vien tik mint fakt nustatymu, nelieiant klausimo, kam priklauso teis daikt, ir buvo vadinamas posesoriniu gynimu. Jo
prieingyb buvo petitorinis procesas, kuriame buvo reikalaujama rodyti asmens teis ginijam objekt. Valdymas buvo
ginamas ne iekiniais, o posesoriniais interdiktais, kurie, kaip ir visi interdiktai, buvo slyginiai magistrat sakymai. Interdiktai
gyn tiek kilnojamuosius, tiek ir nekilnojamuosius daiktus. Romn civilin teis turjo gana plai interdikt sistem. Tai
interdiktai, kuriais buvo siekiama, kad:1} bt paalinti trukdymai naudotis daiktu (interdieturn retinendae possessionis);2)bt
grintas prarastas valdymas (Interdictum recoperendae posessionis);3)bt atgautas valdymui daikas, kur iki tol vald
svetimas
asmuo
(interdictum adibiscendae possessionis).1 Interdictum retinendae possessionis buvo skiriami dar dvi ris: interdictum utrubi ir
interdictum uti possidetis. a) Interdictum utrubi buvo duodamas kilnojamj daikt valdymui apsaugoti. Valdymas turjo
bti ne ydingas. Ginamas ne paskutinysis valdytojas, bet valdytojas, kuris per paskutiniuosius metus daikt vald ilgesn laik. b )
Interdiktas uti possidetis buvo skirtas valdymui nekilnojamiesiems daiktams apsaugoti. iuo interdiktu galjo pasinaudoti
nekilnojamojo turto valdytojas, kuriam nebuvo galima prikiti ydingo valdymo (exceptio vitiosae). Ydingas valdytojas yra toks, kuris
daikt valdymui gijo prievartos keliu, slapta ar iki pareikalavimo. Toks valdytojas galjo reikalauti pripainti jo valdym, paalinti
trukdymus valdyti arba atstatyti buvusi padt. Nuteistas io interdikto pagrindu galjo bti tiek j pateiks asmuo, tiek ir asmuo,
prie kur jisai buvo nukreiptas.2 Interdictum recoperendae possesionis. a)Interdictum unde vi buvo taikomas tik
nekilnojamj daikt atvilgiu, jeigu i valdytojo valdymas buvo atimtas jga. is interdiktas galiojo alia uti possidetis, todl
valdytojas, kurio teiss buvo paeistos, turjo pasirinkimo galimyb. b) Interdiktas de precario buvo paduodamas asmens,
kuriam daiktas buvo atiduotas naudotis iki pareikalavimo, atvilgiu. J paduodavo tada, kai, valdytojui pareikalavus, daikto
negrindavo. Tokio pobdio santykiai atsirasdavo tarp globjo ir kliento, o kiek vliau jie buvo pradti taikyti ir ilaisvintj verg bei
vaik atvilgiu. c) Interdiktu de vi armata buvo ginamas asmuo, i kurio valdym daiktui vieneri met senaties terminas, iam
interdiktui jis apskritai nebuvo taikomas. Pagal romn teis ginklu paremtos prievartos negalima buvo naudoti net ir siekiant
sutrukdyti kitam atimti valdym vi, clem arbaprecario bdu. . Interdiktamsadibiscendae possessionis priklaus
interdictum Salvianum ivinterdictum guorum bonarum. Jais buvo siekiama ne apginti, bet gyti valdym, kurio anksiau
nebuvo. Pirmiausiajie galjo pereiti pdiniams, be to,uti possidentis interdiktas buvo duodamas tik tam, kuris interdikto
paskelbimo momentu dar vald, tuo tarpu rekuperatorin dc precario duodavo tam, kuris nustojo valdyti didolus (apgauls).
Pagaliau uti possidetis interdiktas atstatydavo tik nekilnojamojo turto valdym, o unde vi interdiktas atstatydavo
nekilnojamojo daikto ir prijo priklausani kilnojamj daikt bei j vaisi valdym.
31. NUOSAVYBS TEISS SVOK IR TURINYS?
Pagrindinius nuosavybs teiss turinio elementai: Ius utendi et fruendi reikia, kad savininkas gali daiktu
naudotis bei surinkti jo duodamus vaisius. Jis taip pat gal dakt suvartoti arba sunaikinti. Galiojo principas, jog daikto
vaisiai, nuo j atskyrimo nuo motininio daikto momento, tapdavo motininio daikto savininko nuosavybe. Savininkui
praradus faktin valdym (pvz., vagyst), nebuvo prarandama nuosavyb, o drauge irius possidendi. Savo teises
savininkas galjo gyendinti pretorini procesini priemoni pagalba (pvz., rei vindicatio), reikalaujant iduoti jam
priklausant daikt. Ius disponendi - tai teisinio disponavimo daiktu galimyb. Tai reik, jog savininkas galjo jam
priklausant daikt parduoti, dovanoti ir pan. Nuosavyb yra vienalyt ir elastin teis, todl nenustoja tarnauti jos
savininkui net ir tada, kai jo teiss dl vairi apribojim bna maksimaliai sumaintos. Nuosavybs teis - tai daiktin ir autonomin
asmens teis valdyti (naudoti ir disponuoti materialiu daiktu), kuri i esms yra neribojama, taiau tik tiek, kiek ji nepaeidia
egzistuojanios teistvarkos.
32. NUOSAVYBSTEISS RYS ROMOJE. CHARAKTERIZUOTI KIEKVIENA RY?
25
25ROMN TEIS
Nuosavybs teiss rys:1 bonitarin (retorin) nuosavyb;2 bendroji nuosavyb; 3 kviritin;4 peregrin. Savininkas
galjo bti tik Romos pilietis - kvintas, todl ir pati nuosavyb buvo vadinama kviritine. i nuosavyb gyn romn ius civile, todl ji
buvo vadinama ir civiline nuosavybe. Svetimaliai, kurie neturjo civilinio teisnumo, negaljo turti ir nuosavybs teiss. gijjas
gaudavo res mancipi tik valdymo teis, bet negaudavo kviritins nuosavybs. Tik prajus gijamosios senaties terminui ta
valdymo teis galjo peraugti kviritin nuosavyb, o iki to laiko i nuosavyb likdavo perleidjui. I pradi jeigu daikt, dar neprajus
gijimo senaties terminui, reikalaudovo atiduoti kviritinis savininkas arba jei jis bdavo i gijjo paimamas, valdytojui nepriklaus
jokios gynimo priemons. Ir tik prie pretoriaus Publicijaus tokiems asmenims, kurie buvo prarad valdym, pradjo suteikinti
teis pareikti iekin. Atsakovas galjo bti bet kuris asmuo, kuris buvo pams valdyti daikt. io iekinio, vadinamo actio
Publiciana, formulje buvo daroma prielaida, kad iekovas vald ginijam daikt vis btin gijamosios senaties laikotarp. is actio
Publiciana buvo turinio teis asmens turte. Todl toks valdymas buvo apibriamas kaip bonitarin arba pretorin nuosavyb.
Peregrin nuosavyb gynj teisins sistemos (ius peregrinorum). Tam tikrais atvejais, kai egzistavo koliziniai peregrino ir
Romos pilieio interesai, peregrin pretorius arba provincijos vietininkas galjo ginti peregrin jo teiss pagalba, formulje
tvirtinant fikcij, jog peregrinas yra Romos pilietis. Peregrin nuosavyb, kaip atskira teisin kategorija, inyko po to, kai
Karakula 212 m. praktikai visiems Romos imperijos gyventojams suteik Romos imperijos pilietyb.
33. BENDROSIOS NUOSAVYBS TEISS, JOS CHARAKTERINGI BRUOAI?
Pagal romn teis daiktas galjo priklausyti ne vienam, bet keliems asmenims, kurie j valdydavo bendrai.
Bendrj nuosavyb - communio pro indiviso, condominium. Kiekvienas i bendrasavininki turjo ideali nuosavybs teiss
tam tikr daikt dal. ios dalys nebtinai turjo bti lygios. Kiekvienas bendrasavininkis turjo teis laisvai disponuoti savo dalimi ir
proporcingai turimai daliai, gaudavo naud bei privaljo vykdyti daiktui udtas vairias prievoles. Atliekant veiksmus, kurie
liet vis daikt, buvo btinas vis bendrasavininki sutikimas. Kiekvienas j galjo reikalauti bendro nuosavybs
padalinimo. Jeigu objektas bdavo nedalus, tai paprastai jis buvo paliekamas vienam i savinink, o kitiems bdavo priteisiama pinigin
kompensacija, arba j pardavus gauti pinigai bdavo padalinami proporcingai turimai nuosavybs daliai.
34. NUOSAVYBS TEISS GIJIMO BDAI.NUOSAVYBS TEISS PASIBAIGIMAS?
Nuosavybs teis galjo bti gyjama pirminiu arba ivestiniu bdu. Kai gijjo teis daikt atsiranda pirm kart arba
nepriklausomai nuo ankstesni teisi daikt. . Ivestinis kai naujojo savininko nuosavybs teis remiasi ankstesnio savininko teise ir
yra ivesta i jo teiss. Tai sutartinis nuosavybs teiss gijimo bdas. Prie ivestini bd buvo priskiriami ie: mancipacija ,
Tradicija. Prie pirmini bd priskiriam uvaldym (occupatio); gyjamoji senatis (usucapio); perdirbimas (specificatio);
sujungimas ir t sumaiymas (accessio, confusio, commvctio); vaisi gijimas. gyjant nuosavyb ivestiniu bdu, buvo taikomas
principas, kad niekas negali perduoti daugiau teisi nei jis pats j turi. Romn teisje galiojo ir dar vienas svarbus principas, jog
nuosavyb pereina ne sutarties pasiraymo, bet faktinio daikto perdavimo momentu ar gyjamosios senaties keliu. Kad pereit nuosavyb
daikt, buvo btina atlikti veiksm - mancipacija ar tradicij. Mancipacija. Tai buvo vienas i nedaugelio formalij akt romn
teisje- (sutartis variu ir svarstyklmis). sigyti nuosavyb mancipatio keliu galima buvo ir neperdavus daikto. Pavyzdiui, buvo
galima sigyti Italijos emes, nepalikus Romos rib. Nuosavybs perdavimo mancipatio bdu objektais buvo tik res mancipi. io
akto dalyviais (gijju, perdavju, liudininkais) galjo bti tik Romos pilieiai. In iure cessio (perleidimas teisme). Perleidjas
buvo atsakovas, o gijjas - iekovas. In iure cessio bdu buvo galima perduoti nuosavyb res mancipi ir res ne c mancipi. iuo
bdu taip pat galima buvo gyti ar atsisakyti nuo servitut bei kit teisi. Kaip ir mancipatio, tai buvo abstraktus aktas, kuriuo
galjo naudotis tik Romos pilieiai. Traditio (perdavimas). Traditio skiriasi nuo mancipacijos ir in iure cessio, tuo, kad pastaroji
buvo pagimdyta ius gentium ir svarbiausia joje ne forma, o turinys. Traditio buvo ne formalus teisinis aktas, o paprastas faktas materialus valdymo perdavimo aktas. Tam, kad tradicijos keliu bt perduota ir nuosavybs teis, reikjo vykdyti tris
slygas:a)daiktas turjo bti faktikai perduotas (iimtis iuo atveju buvo tik kai gijjas jau turdavo
daikt);b) perleidimo fakt turjo lydti perleidjo valia perduoti nuosavyb bei prim'jo valia t nuosavyb gyti iusta causa; c)
tinkamas teisinis pagrindas (iusta causa traditionis) kurio dka buvo atliekama tradicija. gijjas, kuris gaudavo daikt
neturdamas tinkamo teisinio pagrindo, netapdavo jo savininku, o perleidj as galdavo j bet kada atimti, remdamasis
atgaunamuoju iekiniu. Traditio skyrsi nuo mancipacijos ir in iure cessio iomis ypatybmis:1) Traditio galima vykdyti
alims nedalyvaujant, t. y. per treiuosius asmenis; 2)mancipacija ir in iure cessio, terpus slygas ir terminus, buvo niekins, tai
traditio - ne. Negalima perduoti tik servitut, nes jie buvo res incorporales, o jiems negalima taikyti valdymo; 3)mancipacijos
ir in iure cessio bdais bent nekilnojamj daikt nuosavyb buvo galima perleisti ir gyti j nevaldant, o traditio negaljo
padaryti tas, kas nevald, arba nelaik daikto. Ieitis buvo viena: reikjo juridinio atstovo, turinio teis perleisti daikt. Usucapio
(igyjamoii senatis). Tai nuosavybs teiss gijimas tam tikram daiktui, kuris atsiranda dl jo valdymo statym nustatytam laikotarpiui.
Kilnojamiesiems daiktams ji buvo vadinama usucapio ir,pagal romn teis turjo atitikti penkis pagrindinius bruous:1,Res
habilis. Usucapio keliu negalima buvo gyti nuosavybs , pavogtus daiktus, gytus prievartos bdu priklausanius valstybs
idui ir banyiai. 2,Titulus.Valdymui daiktas turjo bti gytas teistai.3. Fides. Tai yra valdytojo gera valia , kuri turjo egzistuoti
bent daikto uvaldymo momentu.4. Possessio reik, valdymas sukelia nuosavybs teiss atsiradim (usucirpusjo ) keliu. Pagrstas
faktiniu daikto valdymu (corpus) ir valia daikt pasilikti sau (artimus). 5.Tempus. Kilnojamuosius daiktus reikjo valdyti
vienerius metus, o nekilnojamuosius - dvejus metus. Occupatio (uvaldymas). Tai seniausias nuosavybs teiss gijimo bdas,
kuris buvo taikomas gyjant nuosavyb uvaldyt niekieno daikt .Romn teis status pripaino f e ra e bestiae, thesaurus, res
derelietae ir res hostiles.1) Ferae bestiae (laukiniai gyvuliai). Nuosavyb laukinius gyvulius atsirasdavo btent nuo j faktinio
uvaldymo momento (pvz., ne gyvulio persekiojimas, bet jo sumediojimas suteikdavo nuosavybs teis). 2) Thesaurus (lobis) - tai
vertingi daiktai, kurie ilgai buvo paslpti radus lob svetimoje emje jis buvo dalinamas per pus sklypo savininkui ir j radusiam
26
26ROMN TEIS
asmeniui. 3)Res derelictae (palikti daiktai). Derelikcija - tai atsisakymas nuosavybs laisva valia atiduodant kilnojamojo
daikto valdym (pvz., imetimas) ar galutinai paliekant ems sklyp. 4) Res hostiles - tai daiktai, esantys Romos teritorijoje ir
priklausantys pilieiui tos valstybs, su kuria Roma pradjo karo veiksmus. Specificatio (perdirbimas). Specificatio - tai
nuosavybs teiss gijimo bdas, kuris reik esmin daikto perdirbim, itaip sukuriant visikai nauj daikt (nova species).(Pav: i
vynuogi padaromas vynas;). Nuosavybs teiss klausimas sprendiamas atsivelgiant tai, ar naujai sukurt objekt galima buvo
grinti pirmykt padt (pvz., i aukso pagamintas iedas), ar ne (pvz., i vynuogi ispaustas vynas). Vaisi gijimas. Vaisiai
nra atskirti nuo motininio daikto, jie yra pripastami io daikto savininko nuosavybe. Tik nuo atsiskyrimo momento jie gauna
savarankik daikt status. Bendra taisykl teig, jog toks daiktas priklauso motininio daikto savininkui, kuris nuosavybs teis
vaisius gydavo pirminiu bdu. Iimtys buvo nustatytos tik vienai vaisi riai, vaisiams siaurja prasme (fructus), t.y. tiems
natraliems vaisiams, kuriuos daiktas periodikai gimdo. Nuosavybs teiss inykimas. Romn teis nuosavyb laik amina teise.
Ji galjo inykti tik dl tam tikr prieasi. Pirma, nuosavybs objektui inykus materialiai (dl fizinio sunaikinimo, specifikacijos ar
kitokiu daikto inykimo atveju). Antra, kai nuosavybs objektas inyksta juridikai, t.y. nebegali toliau bti nuosavybs objektu
pagal romn teis (prieo atimtas daiktas, ilaisvintas vergas, daiktas, paimtas valstybs ar banyios reikalams). Nepriklausomai
nuo objekto, nuosavybs teis inyksta iais atvejais: 1) j perleidus (perleidimas galjo bti savanorikas ir nesavanorikas); 2) vienas
asmuo praranda, bet kitas negyja (laukinis prijaukintas gyvulys pabga); 3) savininkui atsisakius savo teiss; 4) nuosavybs teis i
savininko atimama prie jo vali (konfiskacija, senatis).
35.NUOSAVYBS TEISS GINIMAS, IEKINIAI ROMOJE?
Pagrindiniai iekiniai, tarnav savininko nuosavybs teiss gynimui romn teisje buvo rei vindicatio (vindikacinis
iekinys) ir actio negatoria (negatorinis iekinys). Rei vindicatio. Jeigu savininkas daikto nevald, jis negaljo
pasinaudoti interdiktine gynyba. Jis taip pat negaljo atsiimti daikto savavalikai, bet privaljo kreiptis teism, praydamas daikt
priteisti. Materialine-teisine prasme vindikacinis iekinys - tai nevaldaniojo savininko reikalavimas valdaniajam nesavininkui dl
daikto sugrinimo (restituere rem). Iekovu (aktyvioji alis) pagal vindikacin iekin galjo bti tik savininkas, prarads
valdym. iekovais negaljo bti visi tie asmenys, kurie negaljo bti kviritins nuosavybs subjektais, taip pat asmenys, kurie
nuosavyb gijo pretoriniais bdais, kadangi pretorin nuosavyb buvo ginama actio Publiciana. Legisakciniame procese atsakovu
galjo bti tik tas daikto valdytojas, kuris teig, jog ginijamas daiktas jam priklauso nuosavybs teise (contravindicatio). Jeigu to nebuvo
teigiama, tai iekovas ir be proceso gydavo daikto valdym. atsakovu vindikaciniame iekinyje galjo bti ir menamas valdytojas t.y.
asmuo, kuris proceso metu daikto jau nebevald, kadangi klastingai jo atsikrat (pvz., imet). Iekinio dalyku buvo daiktai ir j
vaisiai, tikslas yra atgauti daikt natr. Vindikacinis iekinys formuliariniame procese priklaus arbitralini iekini grupei,
kadangi teisjas, nustats, jog daiktas priklauso iekovui, pirmiausia atsakovui silydavo savanorik restitucij. Romn teis skiria
tris ilaid, padaryt daikto ilaikymui, ris (impensae):1,Ilaidos, kurias reikia padaryti, kad daiktas apskritai egzistuot arba kad i
esms nepablogt - tai btinosios ilaidos (impensae necessariae).2, Ilaidos, kurios tik padidindavo daikto vert naudingosios
ilaidos (impensae utiles).3,Ilaidos, panaudotos daikto pagrainimui - prabangos ilaidos (impensae voluptuariae). Actio
negatoria. Kai savininkas nepraranda valdymo, bet kas nors neteistai trukdo jam daikt valdyti. iuo atveju savininkas galjo savo
teises ginti negatoriniu iekiniu (actio negatoria). Taigi negatoriniu iekiniu galjo pasinaudoti valdantis savininkas prie bet kokius
trukdymus ir pasiksinimus jo nuosavyb (absoliutin gynyba). Iekovas privaljo rodyti savo nuosavybs teis ir kad atsakovas j
paeid. Atsakovas galjo rodinti savo teis, tam tikru bdu varyti iekovo nuosavybs teis, pvz., rodinti servitut. Iekin
patenkinus i atsakovo "teis" paneigiama, i ia negatorinis iekinys. Greta negatorinio iekinio buvo actio prohibitoria
(draudiamasis), kada iekovas rodinja savo teis udrausti k nors daryti. Publiciana - tai petitorinis iekinys. Tuo jis i esms ir
skyrsi nuo posesorini interdikt. Jeigu prie interdikt buvo galima atsikirsti, kad valdymas yra niekingas (ugrobtas jga ir 1.1.),
nelieiant valdytojo beteisikumo, tai Publicino iekinyje atsakovas galjo rodinti, kad iekovas neturi teiss daikt. ia yra dar
vienas pavyzdys, rodantis kuo bonitarinis savininkas skiriasi nuo siningo valdytojo. iuo skirtumu remiantis klasikin teis
bonitarin savinink stat greta kviritinio. is iekinys buvo panaus rei vindicatio, o jo formulje egzistavo prielaida (fikcija), jog
iekovas pakankamai seniai turjo daikt, kad gyt j nuosavyb gyjamosios senaties keliu. Pasyviai legitimuotas, kaip ir rei
vindicatio, buvo daikto valdytojas. Tais atvejais, kai atsakovas pareikdavo, jog jis yra kviritinis daikto savininkas (exeptio iusti
domimi), iekovas galjo pareikti replik ir rodyti, kad jis ginijam daikt gijo i savininko (replicatio rei venditae et traditae). Kai
atsakovu Publicino iekinyje bdavo kitas daikto valdytojas a d usucapionem, gino isprendim nulemdavo tam tikros slygos.
Jeigu abu asmenys gijo daikt i to paties asmens, tai proces laimdavo tas, kuris t daikt gydavo anksiau; taigi ia galiojo taisykl
prior tempore, potior ure (kas pirmesnis laiko atvilgiu, tas geresnis ir teiss atvilgiu).
36.TEISS SVETIMUS DAIKTUS SVOK IR RYS?
i teisi atsiradimui ypa svarbios buvo dvi prieastys. Tai savinink interesai (normalus naudojimasis savo daiktu danai
reikalavo turti tam tikr teisi svetim daikt) ir, antra, tai kreditori interes utikrinimo poreikis. Kaip bet kuri daiktin teis,
iure in re aliena buvo absoliutaus pobdio, t.y. ji galiojo vis aplinkini atvilgiu. Jos buvo "ribojanio" pobdio, t.y. iure in re
aliena dka buvo apribojama nuosavybs teis. Romn civilin teis inojo gana daug i teisi. Pagrindins j - tai servitutai,
emfiteuzis, superficijus, ir keitimo teis.
1) Servitutai (servitutes) - tai ribota daiktin teis kito asmens daiktui. Jeigu nuosavybs teis suteikia daikto savininkui
galimyb be apribojim naudotis jam priklausaniu daiktu, tai servitutai suteikia teis (kuri yra taip pat daiktinio pobdio)
ribotai naudotis svetimu daiktu. Naudojimosi ribos priklaus nuo servituto ries. Pagal romn teis servitutai galjo bti
steigti arba ems sklypo, arba asmens naudai ir atsivelgiant tai buvo skirstomi predialinius ir asmeninius. Servituto, kaip
tam tikro teisinio santykio, dalyviais galjo bti tik teiss subjektai.
27
27ROMN TEIS
2) iandienin kaito teis - tai daiktin teis svetim daikt, pagal kuri kreditorius (kaito turtojas) gali, skolininkui (kaito
davjui) nevykdius keitimu utikrintos prievols, savo reikalavim patenkinti atsiimdamas jam priklausani dal i keisto
turto verts, nepriklausomai nuo to, ar keistas turtas tebra skolininko, ar jis pastarojo yra perleistas tretiesiems asmenims.
Taigi keitimo teisiniame santykyje yra dvi alys: kaito turtojas -kreditorius, kurio teisei apginti yra ustatomas turtas ir kaito
davjas -skolininkas, kuris kredito garantavimo tikslais keiia daikt. Pirmoji romn taikyta forma buvo laidavimas, t. y. alia
skolininko atsiranda dar vienas asmuo, kuris atsako kreditoriui savo turtu, jeigu skolininkas nevykdo savo sipareigojim.
3) Superficijus ir emfiteuzis. Abi ios formos - tai ribotos daiktins teiss nekilnojamj turt. Jos maksimaliai-ribojo,
nuosavybs teis sklyp. Emfiteuzis tai graikikos kilms ilgamets nuomos sutarties prototipas. Tai buvo paveldima ir
perduodama svetimo sklypo naudojimosi teis, sipareigojant mokti kasmetinius procentus. Tokio pobdio sutartis nra nei
nuomos, nei pardavimo sutartis. Joms buvo suteiktos visikai savarankikos sutarties statusas. Vadinasi emfiteuzis susiformavo
kaip savarankika daiktin teis. Superficijus (superficius) tai paveldima ir perleidiama teis naudotis svetimu ems sklypu
statybos reikalams. i teis sudar galimyb naudotis pastatu, esaniu svetimame sklype. Superficijaus tikslas buvo paskatinti
ir tuo paiu palengvinti gyvenamj nam statyb. Jau respublikos laikotarpiu tretieji asmenys galdavo statyti pastatus
visuomeninse ar privaiose emse, gav disponuojani tais sklypais asmen sutikim. ie asmenys u naudojimsi pastatais
paprastai turjo mokti tam tikr mokest.
37. SERVITUTAI J RYS IR BENDRA CHARAKTERISTIKA?
Servitutas (servitus) tai ribota daiktin teis svetim daikt. Jeigu nuosavybs teis suteikia daikto savininkui galimyb be
apribojim servitutai suteikia teis ribotai naudotis svetimu daiktu. Servitutai galjo bti steigti arba ems sklypo, arba asmens naudai
ir atsivelgiant tai buvo skirstomi predialinius ir asmeninius. Servitutes praediorum(ems). Asmuo, kuris nra skylpo
savininkas, riboja jo nuosavybs teis sklyp. is ribojimas pasireik tuo, kad nesantis savininku asmuo galjo atlikti tam
tikrus veiksmus, nepriklausomai nuo teisto savininko valios. Taigi predialinio servituto subjektais buvo "viepataujanio" ir
"tarnaujanio" sklypo savininkai, i , kuri pirmasis turjo riboto naudojimosi teis "tarnaujanio" sklypo atvilgiu. Servitutes
personarum, skirtingai nuo servitute preadiorum, kurie priklaus tam tikro sklypo savininkui, galjo priklausyti bet
kuriam asmeniui, bet ne daiktui. Tai yra daiktins teiss svetimam daiktui, suteiktos tam tikro asmens naudai (pvz.,
panauda). Priklausomai nuo sklypo paskirties bei nuo jo buvimo vietos visi predialiniai servitutai buvo skirstomi kaimo
(servitutes preadiorum rusticorum) ir miesto servitutus (servitutes praediorum urbanorum). Seniausi kaimo servitutai
buvo:* Servitus itineris (tako servitutas) - teis pstute, ant arklio ar netuvuose kirsti svetim sklyp. *Servitus
actus. Priklaus iura itinerum kategorijai ir reik, kad svetim sklyp gali kirsti ekipaai, pavieniai gyvuliai ar kaimenes.
*Servitus viae - tai servitutas, suteikdavs teis naudotis keliu, kurio plot buvo nustats XII lenteli statymas. I vis
kelio servitut, is suteikdavo plaiausias teises.*Servitutus aue haustus - vandens praleidimo servitutas. Jis
suteikdavo teis engti svetim sklyp pasisemti vandens. Jis priklaus (vandens teis) kategorijai. Labiausiai paplit
buvo ie miesto servitutai:*Servitus altius non tollendi - draudimas, pareigojantis "tarnaujanio" sklypo
savinink statyti tik tam tikro aukio pastatus. is servitutas priklaus i M ra luminum (viesos teis) kategorijai.
*Servitus prospiciendi - draudimas statyti "tarnaujaniame" sklype konstrukcijas, kurios ustodavo "valdaniojo" sklypo
savininkui vaizd. Taip pat priklaus iura luminum kategorijai.*Servitus protegendi vel proiciendi - teis tam
tikra statybine konstrukcija "kirsti" kaimyninio sklypo oro stulp. Priklaus/Hm parietum (statybos)
kategorijai.*Servitus tigni immitendi - balkio "leidimo" kaimynin mr teis. Priklaus taip pat iura parietum
kategorijai.*Servitus oneris ferendi - teis "atremti" statybin konstrukcij konstrukcij, esani kaimyniniame
sklype. Sklypo savininkas buvo pareigotas ilaikyti savo konstrukcij toki, kad kaimynas galt naudotis jam
priklausaniu servitutu. Taip pat priklaus <ra parietum kategorijai.*Servitus stillicindi - teis nukreipti lietaus
vandens nutekjim kaimynin sklyp. Priklaus iura stillicidiorum (nutekjimo teis) kategorijai.*Servitus
fumi immitendi - teis nukreipti dmus ir nemalonius kvapus kaimynin sklyp. Bendrieji predialini servitut
poymius: 1 servitutas visuomet apsunkina vien sklyp kito sklypo naudai; 2 servitutas yra pastovi teis; 3 servitutas yra nedalus.
Pavyzdiui, jei apsunkintoji servitutu em arba turinioji servitut em yra padalinama tarp daugelio savinink, tai kiekvienas
sklypas yra apsunkintas servitutu ir kiekvienas turi servitut. Servitutes personarum (asmeniniai).J buvo 4 rui:1Ususfructus
Romn teisje tai buvo daiktin teis iki mirties naudotis svetimu daiktu ir surinkti jo vaisius, tuo paiu turint pareig isaugoti to
daikto substancij. Ususfructarijus turjo teis naudotis daiktu ir jo vaisiais. vaisius jis gydavo nuosavybs teis nuo j pamimo
momento. Daikto savininkas, sus fructu galiojimo metu turjo tik nuosavybs teis. Ususfructarijus, neturdamas nuosavybs
teiss, negaljo daikto teisikai tvarkyti, pakeisti jo statuso. Jei jis be savininko sutikimo pasisavindavo arba sunaikindavo daikt, tai
vykdydavo nusikaltim.2 sus - tai naudojimasis svetimu daiktu siaurja prasme, tai yra tik paiu daiktu, bet ne jo vaisiais.
3Habitatio ir operae servorum vel animalium Habitatio -tai daiktin teis gyventi svetimame name, o operae -tai teis
naudotis svetimo vergo ar gyvulio darbu.
Servitut atsiradimo bdai:1) legato bdu, kai legatas uraomas vindikacijos (gino) tvarka, kuria nustatomas servitutas treiojo
asmens naudai; 2) priteisimo bdu (adjudicatio);3)in iure cessio bdu,simuliuojant servitutin iekin(actio confessoria); 4)
mancipacijos bdu; 5) gyjamos senaties keliu.
Servitut panaikinimas Inyksta inykus vienai i btin jo slyg:
a) inykus asmeniui arba ems sklypui, kuri naudai nustatytas sevitutas. Iki Justiniano
servitutus ribojo bet koks teisnumo ribojimas, o jo laikais tik capititis deminutio
maxima;
b) inykus servituto varomam daiktui materialiai arba teisikai;
c) susiliejus vien asmen servituto turtojui ir daikto savininkui (confusio)
Servituto atsisakymas. Atsisakyti servituto buvo galima tokia paia tvarka, kokia jis nustatytas.
28
28ROMN TEIS
Nesinaudojimas servitutu. Pagal klasikin teis, kilnojamojo turto servitutai dl non usus inyksta per vienus metus (pagal Justiniano per
3m), o nekilnojamo per 2 metus (pagal Justiniano per 10 20m)
Klasikin teis leido nustatyti laiko ir slyginius asmeninius servitutus, o daiktinius i prigimties laik nuolatiniais perpetuae.
Servituto apsauga. Pagrindinis bdas apsaugoti servitut buvo petitorinis iekinys actio confessoria. Jis panaus negatorin iekin tuo,
kad j galima pateikti dl kiekvieno, kuris faktikai trukdo naudotis servitutu. Skiriasi tuo, kad actio confessoria vis tiek priklaus servituto
turtojui, naudojosi jis servitutu ar ne. O negatorin iekin galjo pateikti tik faktinis daikto valdytojas.
38. EMFITEUZIS IR SUPERFICIJAS JU CHARAKTERISTIKA?
Abi ios formos - tai ribotos daiktins teiss nekilnojamj turt. Emfiteuzis - tai graikikos kilms ilgamets nuomos
sutarties prototipas. Buvo paveldima ir perduodama svetimo sklypo naudojimosi teis, sipareigojant mokti kasmetinius
procentus (vectigal). Poklasikiniu laikotarpiu susiiformavo du pagrindiniai sklyp ilaikymo bdai: 1, kai valstybiniai sklypai, buvo
perduodami ius perpetum; 2 kai sklypai, priklausantys imperatoriui privaios nuosavybs teise, buvo perduodami emfiteuzs bdu.
Pirmoji teis buvo amina, o antroji - laikino pobdio. Va ios abi teiss susilieja ir imamos vadinti ius emphyteuticum. Emfiteuzis
siformavo'kaip savarankika daiktin teis poklasikiniu laikotarpiu (contractus emphyteuticarius). Emfitento padtis buvo labai
panai savininko teisin padt. Jis naudojosi sklypu, o vaisiai tapdavo jo nuosavybe nuo separacijos momento"." Emfitentas galjo
sklyp be joki apribojim gerinti (meloratio).bei keisti jo paskirt. Galjo nustatyti servitut ir juo naudotis. Savo teises emitentas
galjo ginti tais paiais iekiniais-kaip,ir.sa>aninkas, gindamas nuosavybs teis. Be to, jis taip pat naudojosi ir interdiktine gynyba.
Emfitento teis galjo bti perduodama treiajam asmeniui inter vivos (pvz., pardavimas) ir mortis causa (testamentas) bdu.
Jeigu emfitentui mirus nebuvo paliekamas testamentas, tai teis pavelddavo jo statyminiai pdiniai. Daikto savininkas
pirmiausia turjo teis j mokest (vectigal, canon). Justinianas nustat, kad mokesio nemokjimas tris metus suteikia
savininkui teis ataukti emfiteuz. T pai teis savininkas turjo ir tuo atveju, jeigu sklypas bdavo pablogintas arba emfitentas
nemokjo viej mokesi. Kita vertus, emfitentas, perleisdamas em privaljo apie tai praneti savininkui, kuris turjo
pirmenybs teis j nupirkti. Tuo atveju, jeigu savininkas atsisakydavo nuo ios teiss, tai jis vis tiek galjo reikalauti 2% gautos sumos.
Superficijus (superficius) - tai paveldima ir perleidiama teis naudotis svetimu ems sklypu statybos reikalams. i teis sudar
galimyb naudotis pastatu, esaniu svetimame sklype. Superficijaus tikslas buvo paskatinti ir tuo paiu palengvinti gyvenamj nam
statyb. Remiantis bendru principu superficias solo cedit, pastatas, pastatytas svetimame sklype, tapdavo to sklypo savininko
nuosavybe. Jau respublikos laikotarpiu tretieji asmenys galdavo statyti pastatus visuomeninse ar privaiose emse, gav
disponuojani tais sklypais asmen sutikim. ie asmenys u naudojimsi pastatais paprastai turjo mokti tam tikr mokesti
(solarium). Naudojimosi svetimu sklypu laikas esant superficijui buvo arba labai ilgas, arba aminyb. Nuo paprastos nuomos
jis skyrsi tuo, kad pretorius dav ios teiss turtojui interdikt (de superficiebus), labai pana uti possidetis, kuriuo
superficijus galjo gintis nuo vis jo teis paeidiani asmen. Justianiano teisje pripainus suerficijui actiones in rem, jis
galutinai susiformavo kaip savarankika teis, kuri galima perleisti, suvaryti servitutais, keisti. Superficijuje iliko ir tam tikri
nuomos elementai: jie atsirasdavo ali susitarimu, juos charakterizuojantis poymis yra.solarium, pagaliau juos, kaip ir nuom,
panaikina daikto inykimas ir mokesio nemokjimas 2 metus. Nuo emfiteuzs ji skyrsi tuo, kad savininkui nepriklaus pirmenybs
teis perkant daikt.
39. KEITIMO TEIS. KAITO SVOKA IR FORMOS
iandienin kaito teis - tai daiktin teis svetim daikt, pagal kuri kreditorius (jkaito turtojas) gali, skolininkui (jkaito
davjui) nevykdius keitimu utikrintos prievols, savo reikalavim patenkinti atsiimdamas jam priklausani dal i keisto turto
verts, nepriklausomai nuo to, ar keistas turtas tebra skolininko, ar jis pastarojo yra perleistas tretiesiems asmenims. Taigi keitimo
teisiniame santykyje yra dvi alys: kaito turtojas -kreditorius, kurio teisei apginti yra ustatomas turtas ir kaito davjas
-skolininkas, kuris kredito garantavimo tikslais keiia daikt .I pradi skolininkui nevykdius savo sipareigojim, kreditorius
galjo taikyti "asmenin" vykdym. Tai reik, jog kreditorius suimdavo skolinink ir tol laikydavo, kol skolas u j sumokdavo
eimos nariai ar draugai. Jeigu niekas nepadengdavo skol, tai skolininkas bdavo parduodamas kaip vergas usienin. Ilgainiui vietoj
asmeninio vykdymo sigaljo nukreipimas ne asmen, bet jo turt. Pirmoji romn taikyta forma buvo laidavimas, t. y. alia
skolininko atsiranda dar vienas asmuo, kuris atsako kreditoriui savo turtu, jeigu skolininkas nevykdo savo sipareigojim.
Fiducia. ios formos esm yra ta, kad skolininkas (fiduciantas) kreditui garantuoti, mancipacijos arba i n iure cessio
bdu, perduodavo kreditoriaus (fiduciano) nuosavybn kok nors daikt su slyga (pactum fiduciae), jog vykdius sipareigojim
daiktas bus vl grintas savininkui. fiducia reik ne keitim tikrja prasme, bet nuosavybs teiss perklim. Kreditoriui
negrinus keisto daikto, senoji romn teis skolininkui net nesuteik asmeninio iekinio teiss. Pretorius patobulino
fiducia insitut suteikdamas iuo atveju skolininkui teis pateikti asmenin iekin actio fiduciae. Jo patenkinimas ne tik
utikrino materialin atlyginim skolininkui, bet ir utrauk kreditoriui negarb infamia. Fiducia dalykas galjo bti tik res
mancipi. Fiduciarijus gydavo vaisi nuosavybs teis kaip ssavinikas, galjo laisvai disponuoti daiktu. Pagrindinis fiducia
trkumas yra tas, kad fiduciantas prarasdavo nuosavybs teis keist daikt.
Pignus Pignus - tai nauja, neformali keitimo forma, kuria Justinianas pakeit fiducia institut. iuo atveju kaito davjas (skolininkas)
perduodavo kreditoriui faktinio valdymo, bet ne nuosavybs teis daikt. Jeigu skolininkas nevykdydavo savo
sipareigojim, tai kreditorius turjo pirmumo teis kit kreditori atvilgiu patenkinti savo reikalavim. Kreditorius
galjo laikyti keist daikt, kol nebus sumokta skola, taiau negaljo tuo daiktu disponuoti. Tai buvo savotikas daikto
aretas. Kreditorius negaljo daiktu disponuoti net ir tada, kai skolininkas buvo nemokus. Tokios teiss buvo
gaunamos tik sudarius papildom sutart. Paminsime tris sutartis, kurios sustiprindavo kreditoriaus padt : a) pactum
29
29ROMN TEIS
de vendendo sutartis, kuria remiantis ustato gavjas, jeigu skolininkas nevykdys savo pareigos, gali parduoti keist
objekt. b) pactum antichreticum (antichresis) buvo taikoma tada, kai kaito objektas duodavo vaisius. Tokiu atveju kaito
gavjas galjo juo naudotis, o surinkti vaisiai buvo skaiiuojami procent, o po to ir paios skolos mokjimo sum; c)
lex commissoria. Tai buvo neformali sutartis, kurios dka kreditorius tapdavo objekto savininku tuo atveju, jeigu
skolininkas laiku nevykdydavo savo prievols. vykd sipareigojimus, kaito gavjas privaldavo grinti daikt.
Kreditoriaus valdym pretorius saugojo specialiais interdiktais.
Hypotheca Skolininkas neperleisdavo kreditoriui kaito objekto, bet i ir toliau likdavo jo savininku bei valdytoju. Taiau
galiojo susitarimas, jog tuo atveju eig skola nebus sumokta, kreditorius turs teis patenkinti savo reikalavim
parduodant keist daikt. Tam, kad i teis bt realizuota, kreditorius turjo gyti valdymo keistam daiktui teis. iai teisei
pasiekti pretorius nustat trejopas priemones:
1)Interdictum Salvianum (Salviano interdiktas). ems sklyp nuomos santykiuose blogesnje padtyje buvo
nuomotojas, todl jis negaljo pastoviai kontroliuoti nuominink. Taigi pastarasis galdavo gana lengvai iveti ar parduoti
keist daikt. is interdiktas buvo viena i nuomotojo gynybos priemoni. Trkumas, kad juo buvo galima remtis tik prie
tam tikr kolon, bet ne treiuosius asmenis.
2) Actio Serviana. iame iekinyje nuomotojo teis nuomininko inventori gavo tikros daiktins teiss pobd, t.
y. eimininkas j galjo ireikalauti i bet kurio valdytojo;
3)Actio quasi Serviana arba actio hypotheca in rem. iam iekiniui susiformavus klasikinje teisje, faktikai
buvo ubaigtas naujos keitimo formos - hipotekos formavimas. Prievols nevykdius, is iekinys padjo
kreditoriui isireikalauti keist daikt i kaito davjo ar i bet kurio gijojjo.
keiiant daikt hypotheca bdu jis nebuvo perduodamas, skolininkas turjo galimyb j keisti kelis kartus. Tokiu
atveju, ikilus eilikumo problemai patenkinant reikalavimus, praddavo veikti mums jau inomas principas "prior
tempori, patior iure" (pirmesnis laike yra ir pirmesnis teisje). Pagal princip pardavus keist daikt, pirmiausia buvo
patenkinami pirmojo kreditoriaus reikalavimai, po to antrojo, treiojo ir t.t., kol u parduot jkeist daikt nelikdavo pinig.
Pardavimo teis iimties tvarka priklaus pirmajam kreditoriui. Suma, likusi patenkinus kreditori reikalavimus, grinta
skolininkui.
kaito atsiradimo bdai - tai sutartis, statymas ir vieosios valdios potvarkis, ileistas remiantis teismo sprendimu. keitimo teis
pasibaigdavo sumokjus skol, garantuot kaitu, sunaikinus keitimo objekt, keitimo objekt sigijus kaito gavjui arba atsisakius
keitimo teiss.
40. PRIEVOLI SVOKA IR TURINYS

Prievol, pagal klasikins romn teiss apibrimus ir taip, kaip mes j dabar sivaizduojame, yra toks teisinis
santykis, kada vienas subjektas skolininkas privalo atlikti kito subjekto kreditoriaus naudai tam tikr veiksm arba
susilaikyti nuo atlikimo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad pastarasis vykdyt savo pareig. Prievol yra
teisiniai paniai, kuri dka mes, pagal ms valstybs statymus, priveriame k nors vykdyti (prievols apibrimas
Justiniano Institucijose).
Prievol turi du elementus, dvi puses. Viena vertus, ji mums atrodo kaip kreditoriaus teis reikalauti i skolininko
tam tikro elgesio. is elementas vadinamas kreditu. Kita vertus, prievol tai skolininko pareiga atlikti tam tikrus veiksmus,
jo skola kreditoriui, nesvarbu ar tos skolos turinys yra veiksmai, ar tam tikri materials dalykai, pavyzdiui, pinigai (paskolos
sutartyje). Pagal XII lenteli statym prievol reik "panius" tiesiogine prasme, t.y. "juridinis ryys" buvo papildomas dar ir
fiziniu ryiu. Skolininkas u skol atsak savo asmeniu: neisimokant skolinink kreditorius be teismo galjo pagrobti, suriti
virve arba grandine, o jei skolos ir po to niekas nesumokdavo umuti arba parduoti vergijon. Panas teisiniai santykiai
buvo bdingi ne vien romnams, bet ir kitoms tautoms civilizacijos pradioje.
Pleiantis civilinei apyvartai, atsirado naujos sutartys, sudaromos ne taip formaliai, taip pat velnjo skolininko
atsakomyb. is procesas baigsi skolininko asmenins atsakomybs pakeitimu turtine, t.y. fiziniu ryiu tarp kreditoriaus ir
skolininko turtiniu ryiu. Panau, kad jau respublikos laikotarpiu prievol buvo traktuojama kaip nematerialus daiktas.
Taiau Romos teisininkai niekada nepainiojo prievols teiss su daiktine teise. Jie nurod pagrindinius esminius prievoli
teisini santyki skirtumus nuo daiktini teisi.
Kreditorius galjo reikalauti tik i skolininko, t.y. asmens, susieto su juo prievoliniu teisiniu santykiu. Todl
skolininko pareiga yra atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo j. Skolininkas paprastai yra pareigotas atlikti tam
tikrus pozityvius veiksmus. Tuo tarpu daiktins teiss yra absoliutins, ginamos nuo bet kokio pasiksinimo.
Prievols objektu, taip pat kaip ir daiktins teiss objektu, gali bti daiktas. Taiau kreditorius j gali grinti tik i
skolininko. Paulius sak, kad prievols esm yra ne ta, kad kakok daikt ar servitut padarytume ms, o ta, kad priverstume
asmens kak mums duoti, atlikti tam tikrus veiksmus arba k nors paliudyti.
Kitas prievolinio teisinio santykio skirtumas nuo daiktini teisi yra tas, kad prievol yra laikina. Nuo pat jos
atsiradimo pradios numatytas prievols pasibaigimo laikas (vykdymas), tuo tarpu daiktin, pirmiausia nuosavybs teis, yra
neribota.
Prievol grindiama ali lygybs principu. Romn teisje tai reikia, kad kreditoriaus valdia skolininkui nebuvo
tokia, koki turjo tvai vaikams arba patronas ilaisvintiesiems. Ekonomikai, o tuo paiu daniausiai ir teisikai, yra
stipresnis kreditorius, kurio galia priklaus ir nuo prievols ries.
30
30ROMN TEIS
41.PRIEVOLI ATSIRADIMO PAGRINDAI

Romos respublikos laikotarpio pradioje buvo du pagrindiniai prievoli atsiradimo pagrindai: sutartys ir teiss
paeidimai. Vystantis kiniams ryiams ir prekybai atsirado prievols, kurios aikiai buvo kilusios ne i sutari ir ne i
delikt. Vienos i j buvo panaios prievoles, atsiradusias i sutarties, todl buvo vadinamos prievolmis tarsi i sutarties,
kitos - panaios prievoles, kilusias i delikt ir buvo vadinamos prievolmis tarsi i delikt. Toki prievoli klasifikacij buvo
Justiniano kodifikacijoje.
42.SUTARI RYS
Sutartis buvo svarbiausias prievoli altinis. Sutartis tai tam tikras dviej ar daugiau subjekt susitarimas.
Primityvioje visuomenje ne bet koks susitarimas sukeldavo teisines pasekmes. inoma, jau seniausiais laikais mons
skolinosi, main, dovanojo ir t.t. Stengiasi nustatyti tam tikras papildomas garantijas, kad skolininkas vykdyt savo
sipareigojimus. Palaipsniui ir valstybin valdia ima reguliuoti sutartinius santykius. Jeigu i pradi skolininkas galjo gintis
nuo kreditoriaus kerto savo jgomis, tai vliau atsiranda valstybs garantuotas skolos iiekojimas. Pereinamja sutarties
forma senojoje romn teisje buvo paskolos sutartis tai aktas analogikas mancipacijai. Jis sudaromas dalyvaujant 5
liudytojams ir svrjui. Taiau jo formuluotje jau yra sankcija. Jeigu skolininkas laiku nesumoka skolos, tai sankcija taikoma.
Taigi paskolos sutartis, be abejo, buvo prievols atsiradimo pagrindas: sutartis, sukelianti teisines pasekmes ir utikrinta
iekinine gynyba. Paskolos sutartis buvo vienintel sandorio forma XII lenteli statyme.
Respublikos laikotarpiu, vystantis civiliniams turtiniams santykiams, gimsta vis nauji turtiniai ryiai. Reikjo surasti
naujas, lankstesnes teisines formas naujiems santykiams ireikti. Labai svarbus ingsnis tobulinant civilin teis buvo
stipuliacijos sutartis tai odinis susitarimas klausimo ir atsakymo forma. Tai yra abstraktus susitarimas.
Tolesnis sutari teiss vystymasis vyko tokiomis kryptimis:
Silpnja formalizmas.
Turtin pus tampa viepataujania prievolje.
Daugja sutari, ginam iekiniu, ir nusistovi tam tikri prievoli tipai.

Kad sutartis bt pripainta galiojania, reikjo rodyti ne tik jos buvim, bet ir nurodyti, kok inom tip ji
atitinka, koki iekin galima pateikti. is principas yra sutari dalinimo pagrindas contractus ir pacta. Contractus tai teiss
pripaintos, iekiniu garantuotos sutartys. Pacta tai susitarimai, neatitinkantys joki sutari tip ir dl to neturintys teisins
galios.
Vlesniais laikais kai kuriems paktams teisin galia buvo pripainta. Romos teisininkai suklasifikavo visas jiems
inomas sutartis tam tikr sistem. Pagal prievols atsiradimo pagrind Gajus skirst prievoles i sutari 4 tipus:
1)
Jeigu prievolei atsirasti pakanka vien ali susitarimo sutartis vadinama konsensualine.
2)
Jeigu i daikto perdavimo realine.
3)
Jeigu prievol atsiranda itarus odin formul verbaline.
4)
Jeigu prievolei atsirasti nustatyta raytin sutarties forma literaline.
Kiekvienas sutari tipas sujung grietai nustatytas sutari ris. Tuo tarpu kinis gyvenimas kl vis naujus ir
naujus reikalavimus. Toki sutari teisin gali galutinai pripaino Justiniano kodifikacija. Vidurami teisininkai jas
pavadino bevardmis.
Kalbant apie bendruosius romn sutari teiss bruous reikia pasakyti, kad formalizmas sutart lydjo ne tik jos
sudarymo metu, bet ir kilus ginui dl jos. alys privaljo remtis tik sutartimi, o ne kakokiomis aplinkybmis, net jeigu
pastarosios dar reikalavim neteising. Todl respublikinio laikotarpio sutartys buvo vadinamos imperatyvins teiss
sutartimis.
Sutartys dar buvo skirstomos vienaales, jeigu tik viena alis turi prievol ir dviales, jeigu abi alys turi teises ir
pareigas. I dviali sutari iskiriamos sinalagmatins sutartys, kuriose alys turi prieines lygiavertes prievoles (pirkimaspardavimas). Reikia skirti vienaales sutartis nuo vienaali sandori, t.y. vienaali valios pareikim (testamentas).
43.SUTARI GALIOJIMO SLYGOS
Tam, kad sutartis galiot, pagrindiniai jos elementai turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pagrindiniai kiekvienos
sutarties elementai yra: sutarties objektas arba dalykas, sutarties pagrindas ir ali valia bei jos ireikimo bdas.
Objektas (dalykas) yra tai, k debitorius sipareigoja atlikti ir ko kreditorius turi teis i jo reikalauti. Sutarties
objektu gali bti veiksmas arba susilaikymas nuo veiksmo.Kad sutartis nebt niekin, jos dalykas turi atitikti ias 4 slygas: a)
juo negali bti veiksmas, prietaraujantis teisei ir geriems paproiams; b) jis turi bti manomas vykdyti; c) jis turi tenkinti
kreditoriaus interesus; d) jis turi bti sipareigojimas kreditoriui, bet ne treiajam asmeniui, ir pasiadti turi debitorius, o ne
kitas asmuo.
Nra nei prievols, nei sutarties, jei veiksmo nemanoma fizikai arba teisikai vykdyti. Esant dvialiai sutariai,
jeigu vienos alies sipareigojimas yra nevykdomas, kitai aliai taip pat nra prievols. Prievols objektas turi tenkinti
kreditoriaus interesus, bti jam naudingas. Jei nra naudos, tai teisjas, kuris turi priteisti dl sutarties nevykdymo atsiradusius
nuostolius, negali nieko priteisti. Vadinasi, jeigu nra iekinio, nra ir prievols. Taip galjo atsitikti trim atvejais: 1) kada
prievols objektas jau priklaus kreditoriui, nes nra jokio intereso tapti savo daikto kreditoriumi; 2) jei jos objektas nra
apibrtas; 3) prievolse i sutari btinai turi bti kreditoriaus piniginis interesas, kad j galima bt vertinti pinigais.
Prievols objektas yra sipareigojimas kreditoriui, bet ne treiajam asmeniui.
31
31ROMN TEIS
Prievols pagrindas (causa) yra artimiausias betarpikas tikslas, dl kurio sudaryta sutartis. Senoji ius civile
pripaino tik formalisias sutartis, kuri galiojimas nepriklaus nuo j pagrindo. Debitoriaus prievol priklaus vien nuo
ikilmingos formuls pareikimo. Taiau buvo reikalaujama, kad debitorius taisyklingai atsakyt kreditoriaus klausim.
Formaliosios sutartys buvo atsietos nuo pagrindo ir todl iuolaikinje teisje vadinamos abstrakiomis.
Klasikinje teisje, jeigu sutarties pagrindas yra netinkamas arba liko nevykdytas, prievol buvo laikoma negaliojania.
Sutartys, kuri galiojimas priklaus nuo j pagrindo tinkamumo, buvo vadinamos kauzalinmis. Tokioje sutartyje debitoriaus
interesus saugojo pretorius ir ius civile.
ali valia ir jos ireikimo bdai. Kadangi kiekviena sutartis yra ali susitarimas, tai negali bti sutarties be ali
valios sutapimo. Dl valios yd sutartis negalioja iais atvejais:
Kada yra vien debitoriaus sipareigojimas, bet nra kreditoriaus sutikimo, iskyrus dvi iimtis:
a) paadas dviems, kuris galioja savaime, bevali sutapimo;
b) paadas miestui, kuris galiojo tik tada, jei buvo padarytas teistu pagrindu.
Kada nesutampa ali valios laikas. Taip daniausiai yra tada, kai alys yra ne vienoje vietoje, o sutartis
sudarinjama per atstovus arba susirainjant.
Kada sutikimas nra rimtas, duotas juokais. Romoje simuliacija nenaikindavo sutarties galios, jei tik joje
bdavo visi btini sutarties elementai.
Sutarties sudarymui nepakanka vien ali vidins valios, noro. Valios ireikimo formos gali bti vairios.
Pagrindins: odis ir ratas. Be to, romn teisje inomi veiksmai, i kuri galima sprsti, kad asmuo nori sudaryti tam tikr
sandor. Pavyzdiui, nuomotojas, pasibaigus nuomos sutariai, priima nuompinigius toliau.
Kai kurios sutartys galjo bti sudarytos tik tam tikra forma (mancipacija). Tokie sandoriai buvo vadinami
formaliais. Kituose sandoriuose alys savo vali galjo reikti vairiais bdais, savo nuoira. Tai neformals sandoriai.
Buvo bendra taisykl, kad sutartis galioja tada, kai ali valia ir valios ireikimas sutampa. princip konkretizavo
tokios taisykls:
1) Jei abiej ali valia netikusiai ireikta (neatitinka vidinei valiai), tai senoji romn teis pirmenyb atiduodavo valios
ireikimui. Sutartis yra tai, kas pasakyta ar parayta.
2) Jeigu valios ireikimas neatitinka tik vienos alies valios, ir kita alis apie tai neino, tai paskutinioji taisykl negali bti
beslygikai taikoma. Romn teisje toks atvejis buvo vadinamas klaida. Subjekto neteisingas suvokimas aplinkybi,
paskatinusi j sudaryti tam tikr sandor. Klaida turjo teisin reikm, jeigu suklydimas yra esminis. Esmin klaida yra iais
atvejais:
Klaida dl sutarties esms. Ji gali vykti esant neformalioms sutartims.
Tai klaida dl asmens, su kuriuo sudaroma sutartis, tapatybs.
Klaida dl sutarties dalyko (objekto). iuo atveju irgi nra ali valios sutapimo.
3) Asmens valia sutartyje turjo bti ireikta smoningai ir savarankikai, laisvai, be iorins neteistos takos. Tokio valios
ireikimo nra, kai sutartis sudaryta per prievart arba apgauls bdu.
Prievarta gali bti fizin (vis), kuri pasitaikydavo reiau, arba psichin (baim). Apgaul tai tyinis kieno nors
suklaidinimas, siekiant paskatinti asmen sudaryti jam nenauding sutart.
4) Asmuo turi bti teisnus ir veiksnus
Nuo pagrindini sutarties slyg, kurios btinos, kad galiot sutartis, reikia skirti neesminius, nebtinus jos
elementus. Tokiais elementais sutartyje paprastai bdavo slyga (conditio) ir terminas (dies). Slyga tai ypatinga ilyga
sutartyje, kuri sieja sutarties teisines pasekmes su kokiu nors vykiu ateityje. Tokios slygos galjo bti atidedamosios ir
naikinamosios. Atidedamoji slyga tai tokia, kai alys sieja sutarties teisini pasekmi atsiradim su tam tikros aplinkybs
atsiradimu ateityje. Jeigu slyga apsprendia ne sutarties teisini pasekmi atsiradim, o j inykim, tai tokia slyga vadinama
naikinamja.
Terminas "dies" panaus conditio tuo, kad jis taip pat sieja sutarties teisines pasekmes su tam tikru vykiu. Taiau
skiriasi tuo, kad is vykis neivengiamai turi vykti, nors gali bti ir neinoma i anksto kada jis vyks. Terminai gali bti ie:
1) tiksliai apibrti, kai tiksliai inoma kada numatyta aplinkyb atsiras; 2) santykiniai apibrti - inoma, kad termine
numatytas vykis vyks, bet neinoma kada; 3) slyginiai terminai, t.y. susij su slyga. Terminai, kaip ir kondicijos, gali bti
atidedamieji ir naikinamieji. Atidedamasis terminas, tai terminas, nuo kurio sutartis sigalioja. Naikinamasis terminas, tai
terminas, nuo kurio baigiasi sutarties galiojimas.
44.SUTARI TURINYS
Sutartis yra tam tikra forma ireiktas susitarimas, jos turin sudaro susitarimo slygos. Tos slygos ms laikais
skirstomos esmines, arba btinsias, be kuri negali egzistuoti sutartis, arba atsitiktines, kuri nebuvimas nenaikina sutarties,
ir kurios sutartyje gali bti arba nebti.
Jeigu nra susitarimo dl prievols objekto, jokios sutarties negalima sudaryti. Prievolei keliami ie reikalavimai: 1)
objektas turi bti neudraustas; 2) jis turi egzistuoti: nra prievols, jeigu jos dalykas negalimas; 3) prievols objektas turi
tenkinti kreditoriaus interes; 4) debitorius turi pasiadti kreditoriui, o ne kitam asmeniui.
Viena i esmini sutarties slyg yra sutarties pagrindas, jos tikslas. i svoka teisikai reikia artimiausi prie ast
ar tiksl, dl kurio sudaroma sutartis. Be to, causa tai materialinis pagrindas, dl kurio sudaroma sutartis. Taiau causa gali
32
32ROMN TEIS
reikti ir motyv - prieasties prieast. Causa gali reikti ir tolesn prieast, motyv, kur danai vadiname prieasties
prieastimi.
Abstrakios sutartys yra atitrkusios nuo savo kauzos" (prieastingumo), abstrahuotos nuo jos, todl i laik
teorijoje vadinamos abstrakiomis. Atsivelgiant sutarties pobd, joje gali bti ir kitoki slyg, dl kuri nesusitarus sutartis
negalioja, o tiksliau tariant, apskritai yra nesudaryta.
Susitarimo slygos, nustatanios atsitiktines sutarties slygas, gali bti labai vairios. Jos nra tvirtintos nei
dispozicinse, nei kitokiose teiss normose - yra laisvai nustatomos ali susitarimu. Romn teisininkai kaip atsitiktines
sutarties slygas paprastai nagrinja slygas ir terminus. Prie atsitiktini sutarties slyg, kurios nedaro takos sutarties
sudarymui, priklauso slygos ir terminai. Slyga (conditio) yra ypatinga ilyga sutartyje, siejanti sutarties teisinius padarinius
su kokio nors vykio vykimu ar nevykimu ateityje. Slygos skirstomos atidedamsias ir naikinamsias. Atidedamoji slyga
- tai tokia slyga, kai sutarties teisini santyki atsiradimas siejamas su jos vykdymu ateityje. inoma, tas vykis gali vykti,
bet gali ir nevykti. Sutarties naikinamosios slygos yra tokios slygos, kurioms atsiradus teisinis santykis pasibaigia. inoma,
tos teisins slygos turi bti numatytos sutarties turinyje. Prieingu atveju jos bus teisikai bereikms.
Terminas "dies" panaus conditio tuo, kad jis taip pat sieja sutarties teisines pasekmes su tam tikru vykiu. Taiau
skiriasi tuo, kad is vykis neivengiamai turi vykti, nors gali bti ir neinoma i anksto kada jis vyks. Terminai gali bti ie:
1) tiksliai apibrti, kai tiksliai inoma kada numatyta aplinkyb atsiras; 2) santykiniai apibrti - inoma, kad termine
numatytas vykis vyks, bet neinoma kada; 3) slyginiai terminai, t.y. susij su slyga. Terminai, kaip ir kondicijos, gali bti
atidedamieji ir naikinamieji. Atidedamasis terminas, tai terminas, nuo kurio sutartis sigalioja. Naikinamasis terminas, tai
terminas, nuo kurio baigiasi sutarties galiojimas.
45.ALYS PRIEVOLJE. ASMENS PASIKEITIMAS PRIEVOLJE
Romn teisininkai prievol laik labai asmeninio pobdio teisiniu santykiu tarp dviej ar daugiau asmen. Senoji
ius civile nustat, kad prievols teisins pasekms lieia tik tuos asmenis, kurie dalyvavo j nustatant. kiniam gyvenimui
vystantis nuo io principo buvo tam tikru laipsniu atsitraukta. Imta leisti atstovavim, asmen pasikeitim prievolje.
Pirmiausia buvo pripaintas prievols perklimas paveldjimo keliu. Jau XII lenteli statymai numato reikalavimo
ir skolos padalijim tarp keli pdini proporcingai palikimo dali dydiui. Romos teisininkai grind prievols perklim
paveldjimu tuo, kad pdinis yra lyg ir palikjo asmenybs tsjas. Pater familias mirus nereikjo net eimos galvai pavaldi
asmen sutikimo palikimui priimti, kadangi ir pater familias gyvam esant jie buvo eimos nuosavybs dalyviai tik negaljo
realizuoti savo teisi, nes pavaldi asmen teisin asmenyb, tarytum, ustodavo pater familias.
Natraliam kiui uleidus viet prekinei gamybai, prievols tapo reikminga daugelio romn turto dalimi, todl
reikjo jas padaryti lankstesnmis. iam tikslui tarnavo novacija atnaujinimas. Novacija tai pasibaigimas pradins
prievols, kurioje dalyvavo vienas kreditorius, ir sukrimas naujos prievols, kurioje dalyvauja jau kitas kreditorius. Naujasis
kreditorius, sutinkant pirmesniajam, sudaro su debitoriumi toki pai sutart kaip pradin, turdami tiksl ia nauja prievole
pakeisti pirmesn. Novacija nepatogi tuo, kad norint pakeisti kreditori prievolje, reikjo ne tik abiej kreditori (senojo ir
naujojo), bet ir debitoriaus sutikimo ir net jo asmeniko dalyvavimo atliekant novacij. Be to, novacijai nutraukus pradin
prievol, pasibaigdavo ir jos garantij galia (kaitas, ir pan.).
Gyvenimas reikalavo surasti bd kreditoriui prievolje pakeisti nesugriaunant paios prievols. iam tikslui buvo
panaudotas procesinio atstovavimo institutas. Kreditorius, norintis perleisti savo reikalavimo teis - cedentas, skirdamas
asmen, kuriam norjo perleisti savo teis (cesionarij) savo atstovu, iekinio formul raydavo ilyg, kad visa tai, k
cesionarijus iiekos i debitoriaus, jis turi teis niekam neatsiskaitydamas jungti savo turt. Todl toks atstovas buvo
vadinamas galiotas savo naudai. Taigi cedento ir cesionarijaus santykiai buvo pagrsti pavedimo sutartimi. Cesionarijaus teisi
apsauga palaipsniui buvo sustiprinama. Jeigu cesionarijjus jau pareik iekin, tai jo galiojimai gali bti panaikinti tik esant
svarbiai prieasiai
Po to imta praktikuoti praneim skolininkui apie cesij. Po tokio praneimo, prievols vykdymas cedentui jos
nenutraukdavo. Pagaliau cesionarijui buvo suteiktas savarankikas iekinys, analogikas kaip ir cedentui, tik jo formuln
jungiama fikcija, jos cesionarijus yra cedento pdinis. Teorikai romn teis niekuomet nepripaino teisi perleidimo
prievolje. Cesionarijus, panaiai kaip ir bonitariniam savininkui, buvo teikiama tik teismin jo interes apsauga.
Cesionarijus gydavo tiek pat teisi kaip ir cedentas.
Ceduoti buvo leidiama ne visas teises. Neleidiama perleisti teisi, tampriai susijusi su kreditoriumi.
Cedento atsakomybs ribos Digestuose buvo nustatytos taip: cedentas atsak u tai, kad prievol tikrai egzistuoja ir
yra teisikai pagrsta, bet neatsak u jos iekojimo, realizavimo realum, jeigu cesija vykdyta neatlygintinai.
46.DALINS IR SOLIDARINS PRIEVOLS, J CHARAKTERISTIKA
Prievoli (aktyviojoje - kreditoriaus ir pasyviojoje - debitoriaus) pusse gali bti vienas ar keli asmenys. Asmenys,
sudarantieji al prievolje, galjo bti vienodoje arba nevienodoje teisinje padtyje. Vienas skolininkas arba kreditorius
galjo bti pagrindinis, o kiti alutiniai. Keletas, kreditori arba keletas debitori prievolje galjo turti dalin arba
solidarin teis, arba pareig.
Jeigu prievols dalykas yra dalomas daiktas, tai ir pati prievol daloma, jeigu tik statymu ar sutartimi nenustatyta
kitaip. Kiekvienas kreditorius tokioje prievolje galjo reikalauti tik prievols dalies, o kiekvienas skolininkas atsak u dal
prievols. Pavyzdiui, pdiniai, paveldj pinig sum, atsak u skolas proporcingai gauto palikimo sumai.
33
33ROMN TEIS
Taiau statymu ar susitarimu galjo bti nustatyta ir solidarin prievol. iuo atveju bet kuris kreditorius gali
reikalauti visos prievols vykdymo i bet kurio skolininko. Pastarasis, vykds prievol vienam kreditoriui, atleidiamas nuo
prievols vykdymo kitiems.
47.PRIEVOLI VYKDYMAS. REIKALAVIMAI, KELIAMI PRIEVOLI VYKDYMUI
48.PRIEVOLS VYKDYMO TERMINO PRALEIDIMO SLYGOS. SKOLININK ATSAKOMYB U
TERMINO PRALEIDIM
49.SKOLININK ATSAKOMYB U PRIEVOLS NEVYKDYM. SKOLININKO ATLEIDIMO NUO

ATSAKOMYBS SLYGOS
Skolininkas u prievols nevykdym, netinkam vykdym ir vykdymo termino praleidim atsak nustatyta tvarka.
I pradi i atsakomyb buvo asmeninio pobdio (iki umuimo). Laikui bgant i atsakomyb buvo velninama ir pagaliau
buvo nustatyta, kad skolininkai u prievoli paeidim atsako ne asmeniu, o turtu.
Klasikinje romn teisje i atsakomyb reik skolininko pareig atlyginti al. ala galjo atsirasti dl sutarties
nevykdymo arba dl kit neteist skolininko veiksm, vadinam bendru delikt vardu. Romos teisininkai alos svok
jung du elementus: a) pozityvius nuostolius, t.y. kreditoriaus turtos ilaidos, jo turto netekimas arba sualojimas; b) negaut
naud, t.y. kreditoriaus negautos pajamos, kurias jis bt gavs, jeigu skolininkas bt vykds prievol. Atlyginami turjo bti
tiesioginiai nuostoliai, t.y. artimiausios juridinio fakto, kuris yra alos atlyginimo pagrindas, pasekms. Skolininkas atsak u
prievols paeidim tik esant jo kaltei. Kalt (culpa) plaija prasme suprantama kaip nesilaikymas tokio elgesio, kokio
reikalavo teis. Pagal sunkumo laipsn kalt skirstoma kelias ris. Atsakomyb u prievoli paeidim priklauso nuo kalts
laipsnio (formos). Pirmiausia culpa plaija prasme turjo dvi formas: tyin ir neatsargum. Tyin tai sunkiausia kalts
forma, kai skolininkas numato savo veiklos pasekmes ir j geidia. iuo atveju skolininkas visuomet privalo atlyginti al. Net
iankstiniu susitarimu nuo atsakomybs negaljo bti atleidiamas, nes toks susitarimas prietarauja sinei ir geriems
paproiams, ir todl negalioja (Digestai). Neatsargumas yra tada, kai skolininkas nenumato savo veiklos pasekmi, bet turi jas
numatyti. Buvo skiriamos dvi pagrindins neatsargumo formos: sunki kalt arba didelis neatsargumas, ir nedidel kalt arba
maas neatsargumas. Kaltu pripastamas tas skolininkas, kuris vykdydamas prievol parod maiau rpestingumo negu savo
asmeniniuose reikaluose. Ji buvo taikoma tik ribotam sutari ratui, pvz., bendrovs sutartyje.
Paprastai skolininkas atsak u al padaryt dl jo kalts. U treij asmen veiksmus neatsak. Tik tuo atveju, u
juos tekdavo atsakyti, jeigu blogai pasirinkdavo padjj, jo tinkamai nepriirdavo ir pan. Jeigu asmuo pakankamai
rpestingai vykd savo pareigas, taiau ala vis tik atsirado, tai sakoma, kad vyko atsitiktinumas (casus) tai aplinkybs,
suklusios prievols paeidim be skolininko kalts. U casus neatsak niekas, praktikai jo pasekms slg eiminink
Skolininkas atsak be kalts, t.y. u casus, tuo atveju, jeigu jis buvo prisims ypatingas pareigas saugoti, pvz., daikt.
Skolininkas u daikto uvim dl nenugalimos jgos atsak tik tuo atveju, jeigu iki nenugalimos jgos atsiradimo
buvo jo kalt. Pvz., vjo neamas daiktas suniokojo kaimyno turt. Daikto savininkas atsakys tuo atveju, jeigu daiktas buvo
blogai pritvirtintas (Digestai).
50.PRIEVOLI VIGDIMO UTIKRINIMO BDAI J CHARAKTERISTIKA.
51VERBALINS
SUTERTYS?
BENDRA
STIMULIACIJOS
IR
LAIDAVIMO
SUTARIU
CHARAKTERISTIKA.
odinmis vadintos sutartys, kai prievoliniai tesiniai santykiai atsirasdavo i tam tikros odins formuls.
Svarbiausia odin sutartis buvusi stipuliacija. Stipuliacija buvo abstrakti sutartis. Galima buvo susitarti dl paskolos, main,
dl atlyginimo u pirkt daikt ir pan. Stipuliacijos alys sudaranios sutart, turi bti vienoje vietoje ir girdti viena kitos
klausim ir atsakym. Kurnebiliai negaljo sudaryti stipuliacijos.
Siekiant utikrinti prievol, sudarant stipuliacij buvo suraomas ir specialus aktas cautio. Taiau cautio nebuvo pagrindinis
dokumentas, rodantis stipuliacijos sudarym. Tai tik rodymas, kad alis stipuliacijos sudarymo dien buvo vienoje vietoje.
Jeigu t dien vienos alies nebuvo sutarties sudarymo vietoje, cautio neturjo juridins reikms.
Buvo praktikuojama adstipuliatio ir adpromissio. Adstipulatio pasireik tuo, kad tarp pirmini ali siterpdavo dar vienas
kreditorius, kuris paaddavo t pat, k ir pagrindinis, taiau jau nebebuvo btina, kad ir naujasis kreditorius odis odin
pakartot toki pai formul. Papildomas kreditorius galjo iiekoti skol, bet vliau turjo j perduoti pagrindiniam
kreditoriui.
Labiausiai buvo praktikuojama adpromissio. Adpromisorius tai papildomas skolininkas, kitaip tariant laiduotojas.
Laidavimas Romoje buvo plaiai paplits, nes reikjo, kad skolininkai gaut paskol, kuri neturtingiems buvo labai reikalinga.
52.LITERARINS SUTERTIS J CHARAKTERISTIKA.
Raytini sutari teisin prigimtis yra tokia, kad prievol atsiranda ne i paprasto, o i raytins formos susitarimo
(raid (ratas) kuria prievol).
Prievols, atsirandanios i raytini sutari, buvo vienaals, formalios ir abstrakios.
Romoje gyvavo paprotys rpestingai tvarkyti kio knygas: kasdien jas raytos pajamos ir ilaidos. Paprastai ie raai buvo
jau esamos prievols rodymas.
34
34ROMN TEIS
Raytine sutartimi formintos tik pinigins prievols. Raytins sutarties privalumas tas, kad j galjo sudaryti ne vienoje
vietoje esanios alys, taip pat nebyliai. Raytin sutartis taikyta tik romnams. Peregrinai naudojosi kitokiais skolos
dokumentais: singrafa buvo suraoma treiuoju asmeniu dalyvaujant liudytojams. Toki sutart pasira skolininkas ir
liudytojai. Chirografa buvo suraoma pirmuoju asmeniu ir pasiraoma skolininko. Imperijos laikotarpiu chirografomis
naudojosi ir romnai.
53.REALINIU SUTARI ESM IR RYS.IVARDINTI PAGRINDINIUS TEISINIUS I SUTARTS RUS
BRUOUS
Realinmis vadimanos sutartys, kurioms galioti nepakanka paprasto ali susitarimo, o reikalaujama faktikai
perduoti daikt. Kol daiktas neperduotas, susitarimas teisins reikms neturi.
Romn teis inojo keturi ri realines sutartis: paskolos, panaudos, pasaugos, keitimo.
Pasauga tai sutartis, pagal kuri vienas asmuo deponentas, perduoda kitam depozitarijui, daikt pasaugoti, o antroji alis
sipareigoja neatlygintinai tam tikr laik t daikt saugoti ir, pasibaigus saugojimo laikuim grinti daikt sveik ir
nesugadint.
Pasaugos sutariai bdingi ie poymiai:
1) Pasaugos sutartis yra realin. Prievol i ios sutartie atsiranda perduodant daikt. Vien tik susitarimas, kas asmuo ada
paimti daikt pasaugoti, prievols i pasaugos sutarties nesukuria. 2) Buvo nereikalaujama, kad pasaugos davjas bt
perduodam daikt savininkas. 3) Daikto perdavimo tikslas kad j saugotojas saugot. Pasaugos gavjas netapdavo daikto
savininku, ir nebuvo jo valsdytojas. 4) Esminis pasaugos sutarties poymis, skiriantis j nuo nuomos sutarties, buvo pasaugos
sutarties neatlygintinumas. 5) Daiktas galjo bti perduodamas pasaugoti arba nustatytam terminui, arba iki pareikalavimo.
Terminas ioje sutartyje nebuvo btina slyga. 6) Pasibaigus saugojimo terminui, o esant neterminuotai sutariai pagal
pasaugos davjo pareikim, isaugotas daiktas turjo bti grinti pasaugos davjui.
Saugotojas neturjo teiss i pagrindins teiss pasaugos davjo reikalauti atlyginimo, nes pasaugos sutartis yra neatlygintin.
54.PASKOLOS SUTERTIS IR JOS TEISINEI POYMEI
Tai tokia sutartis, pagal kuri viena alis paskolos davjas perduoda nuosavybn kitai aliai (skolininkui) pinig
sum arba tam tikr kiek kit riniais poymiais apibrt daikt (grd, aliejaus, vyno), o skolininkas sipareigoja, sujus
tam tikram terminui arba kreditoriui pareikalavus, sugrinti jam tok pat kiek pinig arba toki pai daikt.
Paskolos sutariai bdingi ie poymiai:
1) paskola reali sutartis, kuri gauna reli gali tik nuo to momento, kai pagal susitarim yra perduodamas daiktas; 2)
sutarties dalykas pinig suma arba tam tikras kiekis kit riniais poymiais apibrt daikt; 3) tuos daiktus paskolos
davjas perduoda skolininko nuosavybn; 4) daiktai perduodami, nustatant skolininko pareig grinti paskolos davjui toki
pai pinig sum arba tok pat kiek tokios paios ries kit riniais poymiais apibrt daikt, kokie buvo gauti.
55.PANAUDOS SUTARTIS IR JOS TEISINEI POYMEI
Panauda tai sutartis, kuria vienas asmuo komondatorius, perduoda kitam komodantui tam tikr daikt laikinai
nemokamai naudotis.
Panaudos sutartis yra realin, nes prievol i ios sutarties atsirasdavo tada, kai daiktas bdavo perduotas panaudos gavjui.
1) Panaudos sutarties tikslas individualiai apibrti; 2) panaudos sutartimi daiktai perduodami laikinai naudotis; 3) pagal
panaudos sutart gavjas turi grinti gaut daikt; 4) pagal panaudos sutart daikt atsitiktinio sugadinimo rizika tenka
panaudos davjui, kuris yra savininkas; 5) panaudos prievol yra dvial: kartu su pagrindine panaudos gavjo pareiga gali
atsirasti ir papildoma panaudos davjo parega atlyginti panaudos gavjui padaryt al.
56.PASAUGOS SUTARTIS IR JOS TEISINEI POIREI
Pasauga tai sutartis, pagal kuri vienas asmuo deponentas, perduoda kitam depozitarijui, daikt pasaugoti, o
antroji alis sipareigoja neatlygintinai tam tikr laik t daikt saugoti ir, pasibaigus saugojimo laikuim grinti daikt sveik
ir nesugadint.
Pasaugos sutariai bdingi ie poymiai:
1) Pasaugos sutartis yra realin. Prievol i ios sutartie atsiranda perduodant daikt. Vien tik susitarimas, kas asmuo ada
paimti daikt pasaugoti, prievols i pasaugos sutarties nesukuria. 2) Buvo nereikalaujama, kad pasaugos davjas bt
perduodam daikt savininkas. 3) Daikto perdavimo tikslas kad j saugotojas saugot. Pasaugos gavjas netapdavo daikto
savininku, ir nebuvo jo valsdytojas. 4) Esminis pasaugos sutarties poymis, skiriantis j nuo nuomos sutarties, buvo pasaugos
sutarties neatlygintinumas. 5) Daiktas galjo bti perduodamas pasaugoti arba nustatytam terminui, arba iki pareikalavimo.
Terminas ioje sutartyje nebuvo btina slyga. 6) Pasibaigus saugojimo terminui, o esant neterminuotai sutariai pagal
pasaugos davjo pareikim, isaugotas daiktas turjo bti grinti pasaugos davjui.
Saugotojas neturjo teiss i pagrindins teiss pasaugos davjo reikalauti atlyginimo, nes pasaugos sutartis yra neatlygintin.
57.KONSENSUALINS SUTARTIS J PAGRINDINEI BRUOAI IR RYS
Konsensualins sutartys pirkimo-padravimo, nuomos, bendrovs ir pavedimo sudarytos paprastu neformaliu
susitarimu.
Pirkimo-pardavimo sutartis tai tokia sutartis, kurios viena alis pardavjas sipareigodavo perduoti kitai aliai pirkjui daikt,
prek, o kita alis, t.y. pirkjas sipareigodavo sumokti u parduot daikt tam tikr pinig sum. Prek ir kaina buvo esminiai
pirkimo-pardavimo elementai.
35
35ROMN TEIS
Pirmin pirkimo-pardavimo forma buvo mancipacija, kuri numat tiesiogin parduodamo daikto perdavim pirkjo
nuosavybn. Pardavimo dalykas galjo bti bet kuris daiktas, neiimtas i civilins apyvartos ir turintis ekonomin vert, net
bsimi daiktai, pvz.: kit met derlius.
Kitas esminis pirkimo-pardavimo elementas kaina. Kaina priklausydavo nuo rinkos slyg ir atskirais atvejais bdavo tai
didsn, tai maesn u normali daikto vert.
Deokleciano reskriptu kai kuriais atvejais buvo leidiama nutraukti pirkimo-pardavimo sutart dl ypatingo nuostolingumo
pardavjui, kai daiktas buvo parduodamas pigiau nei u pus tikrosios verts.
Galutinis pirkimo-pardavimo tikslas buvo daikto perdavimas pirkjo nuosavybn. Jeigu pardavjas nebuvo daikto savininkas ir
pirkjas netapdavo savininku. Taigi savininkas galjo vindikuoti (ireikalauti, daikt).
58.PIRKIMO PARDAVIMO SUTARTIES CHARAKTERINGI BRUOAI
Pirkimo-pardavimo sutartis tai tokia sutartis, kurios viena alis pardavjas sipareigodavo perduoti kitai aliai
pirkjui daikt, prek, o kita alis, t.y. pirkjas sipareigodavo sumokti u parduot daikt tam tikr pinig sum. Prek ir
kaina buvo esminiai pirkimo-pardavimo elementai.
Pirmin pirkimo-pardavimo forma buvo mancipacija, kuri numat tiesiogin parduodamo daikto perdavim pirkjo
nuosavybn. Pardavimo dalykas galjo bti bet kuris daiktas, neiimtas i civilins apyvartos ir turintis ekonomin vert, net
bsimi daiktai, pvz.: kit met derlius.
Kitas esminis pirkimo-pardavimo elementas kaina. Kaina priklausydavo nuo rinkos slyg ir atskirais atvejais bdavo tai
didsn, tai maesn u normali daikto vert.
Deokleciano reskriptu kai kuriais atvejais buvo leidiama nutraukti pirkimo-pardavimo sutart dl ypatingo nuostolingumo
pardavjui, kai daiktas buvo parduodamas pigiau nei u pus tikrosios verts.
Galutinis pirkimo-pardavimo tikslas buvo daikto perdavimas pirkjo nuosavybn. Jeigu pardavjas nebuvo daikto savininkas ir
pirkjas netapdavo savininku. Taigi savininkas galjo vindikuoti (ireikalauti, daikt).
59.NUOMOS SUTARI RYS IR PAGRINDINIAI BRUOAI
Buvo trij ri nuomos sutartys:
1) Daikt nuoma, ia sutartimi viena alis nuomotojas, sipareigoja perduoti daikt naudotis kitai aliai nuomininkui, o i
mokti nuomos mokest. Abi alys, paeidusios sutart, atsak u omnis culpa. Taiau, skirtingai negu pardavjas esant
pirkimo-pardavimo sutariai, nuomotojas atsak net negaldamas perduoti nuomininkui daikto naudotis dl atsitiktini
aplinkybi. Tada jis negaljo reikalauti ir nuompinigi.
2) Darbo jgos samdos sutartis, pagal i sutart, vienas laisvas mogus patenka kito dispozicijon, t.y. u nustatyt atlyginim
tam tikram laikui parduoda savo darbo jg, pvz.: parsisamdo veiku.
3) Rangos sutartis. Sudarydamas i sutart vienas asmuo sipareigoja u nustatyt atlyginim atlikti kito asmens naudai tam
tikr darb, pvz.: pastatyti nam. Mediagos turjo bti usakovo, nes kitaip laikyta sudarius pirkimo-pardavimo sutart.
60.PAVELDIMO SUTARTIES PAGRINDINIAI BRUOAI
Pavedimo sutartimi vienas asmuo galiotojas paveda kitam asmeniui galiotiniui (mandatarijui) atlikti tam tikrus
veiksmus, o mandatarijus sipareigoja neatlygintinai juos atlikti. Pavedimas turjo bti vykdytas tiksliai pagal sutarties turin.
Baigs vykdyti pavedim, mandatarijus turjo atsiskaityti mandantui ir perduoti jam dokumentus, susijusius su pavedimu.
Pavedimo dalyk sudar juridiniai veiksmai (sandori sudarymas, procesiniai veiksmai), taip pat faktinio pobdio paslaugos
(neatlygintinis drabui tvarkymas ir pan.).
Pavedimo neatlygintinumas buvo esminis sutarties poymis. Jeigu u veiksmo atlikim bdavo skiriamas mokestis, pavedimo
sutartis tapdavo nuomos sutartimi.
61.SOCIETAS (BENDROVS SUTARTIS) JOS TEISINEI POYMEI.
Pagrindiniai bendrovs elementai buvo ie: 1) asmen suvienijimas; 2) bendro kinio tikslo siekimas.
Buvo toki ri bendrovs:
1) Absoliutin bendrov. Tokiai bendrovei priklaus visas jos nari turtas, net gytas atsitiktinai, pvz.: paveldimas i paalinio
asmens.
2) Ribota bendrov. Jai priklaus ir turtas, gytasbendrovs kine veikla.
3) Societas unius negotiationis. Steigia tam tikrai ekonominei veiklai. Pvz.: susitariama bendrai prekiauti, o kita veikla
bendrovs nariai versis atskirai.
4) Laikina bendrov. Tokios bendrovs steigtos siekiant sudaryti kok nors vienkartin sandor, pvz.: bendrai pirkti dvar.
Bendrovs sutarties pagrindu atsiranda dviej i santykiai: vidaus ir ioriniai. Vidaus santykiai pirmiausia susij su
indliais. Jeigu indlis susideda i paslaug, bendrovs narys tas paslaugas turi atlikti. Bendrov nebuvo juridinis asmuo, todl
bdamas iorini santyki dalis bendrovs narys veik savo vardu.
Bendrovs sutartis pagrsta asmeniniu pasitikjimu, nutrksta dingus tam pasitikjimui arba kai kuris nors narys atsisako
dalyvauti sudarant sutart.
Sutartis lugdavo mirus bent vienam bendrovs nariui ir galjo bti bet kada panaikinta benst vieno nario reikalavimu. Be to,
sutartis buvo nutraukiama ir dl bendrovs nario neturtingumo.
62.BEVARDIU KONTRAKTU IR FAKT RYS, J TRUMPA CHARAKTERISTIKA.
36
36ROMN TEIS
Kai kurios i bevardi sutari gavo pavadinimus: mainai, vertinamoji sutartis. Pagal main sutart daiktas yra
mainomas daikt; viena i ali perduoda nuosavybn kitai aliai tam tikr daikt, o kita alis savo ruotu privalo pirmajai
aliai nuosavybn perduoti kit daikt. vertinamja sutartimi, laikoma tokia sutartis, pagal kuri viena alis perduodavo kitai
aliai parduoti daikt u tam tikt kain, siekiant, kad antroji alis perduot pinig sum, kurimvertintas perduotas daiktas,
arba grint t pat daikt.
Bevards sutartys, nauj sutari kategorijai neturjo tokio apibdinimo kaip pagrindins verbalins, literalins,
konsensualins civilins sutartys.
Justiniano kodifikuotoje teisje legalizuotos keturi ri bevards sutartys: 1) Duodu, kad duotum; 2) Duodu, kad padarytum;
3) Darau, kad duotum; 4) Darau, kad padarytum.
Laikui bgant atsirado iskirtini susitarim, kuri negalima priskirti nei prie tipini nei prie bevardi sutari. Tokius
susitarimus romnai vadino paktais. Jie sigaliodavo nuo susitarimo momento.
Pretori paktai:
Labiausiai buvo paplit tokie paktai:
1) Skolos sutvirtinimas tai neformalus susitarimas, pagal kur vienas asmuo sipareigojo sumokti kitam asmeniui jau esam
skol ir kartu patvirtino skol.
2) Receptum argentarii tai bankininko pasiadjimas treiajam asmeniui, paprastai banko klientui, atlyginti esam arba
galini atsirasti svetim skol.
statyminiai paktai:
Kraitis tai neformali sutartis dl kraiio.
Kompromisas tai susitarimas, kuriuo gino alys perduoda gin sprsti privaiam teisjui. Justiniano teisje tok pakt
reikjo sutvirtinti ali priesaika dalyvaujant arbitrui.
Dovanojimas tai neformalus susitarimas, kai viena alis sipareigoja kitai aliai ios sutikimu padaryti tam tikr turtin naud.
63.PRIEVOLS TERIT I SUTARI J BENDRA CHARAKTERISTIKA
Prievols tarytum i sutari romos teisininkai skyr 3 grupes:
1) Svetim reikal tvarkymas be galiojimo atsirasdavo kuriam nors asmeniui be kito asmens galiojimo ir sipareigojim savo
valia atlikus io naudai tam tikrus veiksmus, pvz.: sumokjus skol. i prievoli santyki subjektai buvo du asmuo,
veikiantis kieno nors interesais, ir asmuo, kurio interesais veikiama. Prievol atsirandanti i i santyki, buvo praktikai tapati
prievolei, atsirandaniai i paveldimos sutarties.
2) Nepagrsto praturtjimo prievols. i problema isprsta nustatant tipinius praturtjimo be pagrindo atvejus. J buvo daug,
todl paminsiu tik pagrindinius:
a) condictio indebiti iekinys, kur asmuo pateikia sumokjs nesam skol, sumokjs ne jam privalom sumokti arba ne
tam asmeniui reikaling mokti skol. Kad iekinys bt patenkintas reikjo 3 slyg:
- asmuo atliko veiksmus pvz.: (mokjim), manydamas esant prievol. Prieingu atveju veiksmai laikyti dovanojimu;
- priimantis vykdym asmuo turi manyti, jog prievol tikrai egzistuoja ir jis turi teis reikalauti atlikti veiksmus. Nesant io
poymio, vykdymo primimas laikytas vagyste;
- veiks nesiningai praturtjs asmuo privalo visikai atlyginti al, o siningai tik sum, kuria praturtta.
b) Condictio causa data non secuta tai iekinys, kuriuo siekiama susigrinti turt, perduot traiajam asmeniui, tikintis, bet
nesulaukus prieprieinio veiksmo. is iekinys neteiktas asmeniui atlikus amoralius veiksmus, pvz.: davus ky.
c) condictio ob iniustamcausam iekinys dl sugrinto turto, perduoto statymui ar moralei prieingu tikslu. io iekinio
teis suteikiama tik kai prieingai teisi ir moraliai elgsi ne davjas.
3) Bendrija galjo susikurti atsitiktinai arba siekiant tam tikro tikslo. Tokia turtin bendrija sukr ne tik turtinius (bendra
nuosavyb), bet ir prievolinius santykius.
Vis bendrijos gyvavimo laikotarp jos nariai galjo naudotis bendru turtu, privaljo bendrai dengti turto ilaikymo ilaidas, o
j dydis priklaus nuo kiekvieno nario turto dalies. Jos dydis lm ir naudojimosi daikto duodamais vaisiais apimt. Romn
teis nereguliavo bendrijos nari teisini santyki.
64.DELIKTO SVOK IR RYS.
Delicta (privats deliktai).
Delicta privata tai veikos, paeidianios asmens ar asmen grups interesus. Deliktas sukl ne bausm, o prievol sumokti
nukentjusiajam baud arba atlyginti nuostolius.
Rys:
1) Vagyst yra tyinis daikto, jo valdymo ar naudojimo pamimas siekiant naudos. Vagyst sudar 3 sudedamosios dalys:
a) objektyvus elementas tai daikto ugrobimas arba galimybs j valdyti ir naudoti atmimas;
b) subjektyvusis elementas tai tyia;
c) prieastis tao noras pasipelnyti.
Vagyst skirstoma atvyr ir slapt. Atviroji tai vagyst, kai kaltininkas pagaunamas vagiant, o slapta atvirkiai, kai jis
nepagaunamas.
2) Iniuria tai prieinga teisei veika (asmenin skriauda).
Paeidim ratas:
a) membrum ruptum - sualojimas, sukls dalies kno netekim. alims nesusitarus dl alos atlyginimo, galiojo taliono
principas;
b) os fractum veido kaul sualojimas.
37
37ROMN TEIS
c) veiksmai, kuriais paeidiama kno nelieiamyb.

3) Neteistas svetimo daikto sugadinimas skyrsi nuo iniuria ir vagysts, kadangi iomis veikomis nesiksinta nukentjusj,
ir neteik asmeniui, padariusiam delikt, asmenins naudos.
Pirmas aktas, kur aptariamas is deliktas, - tai lex Aquilia. Pirmose dviejuose dalyse kalbama apie vergo ar keturkojo gyvulio
umuim. Kas umua svetim verg ar gyvul, privalo sumokti u j aukiausia kaina, turt per pastaruosius metus iki
sualojimo. Kita dalis gina nuo treij asmen bet kok turt, kuris j yra sualojamas sudeginant, sulauant ar suplant.
Atlikti veiksmai turjo atitikti tam tikrus reikalavimus:
a) ala atsirado dl tiesioginio poveikio daiktui;
b) daiktas realiai sugadintas;
c) ala atsirado dl veiksm, u nebeikim nebausta;
d) ala atsirado dl prieing teisei veiksm.
Dayg dmesio skyr kaltei kaip vienai i pagrindini atsakomybs slyg. Atsakomtbs dydis priklauso nuo to, ar al padars
asmuo nors kiek stengsi jos ivengti.
4) Pretori teiss ediktai.
- Plimas tai kvalifikuota vagyst, kai daikt prievarta daniausiai paima organizuota grup.
- Grasinimas. Igavs daikt grasinimais asmuo atsako pagal arbitrain iekin taip pat in quadruplum. Galiojo principas, kad
toks daikto gijimo bdas yra neteistas.
- Apgaul. Pretorius ir Akvilijus nustat iekin, skirt alai atlyginti. Iekinio pateikimo slyga - tai tyin apgaul, kuria
padaroma ala treiajam asmeniui.
65.DELIKTINS ATSAKOMYBS ATSIRADIMO PAGRINDAI

I pradi romnai prievoli atsiradimo altinius grupavo sutartis ir deliktus. Romn teis skyr dvi svokas crimina (nusikaltimai) ir delicta (privats deliktai). Nusikaltimai (crimina) tai prietaraujanios visuomens interesams ir
statymu udraustos veikos, kurios buvo persekiojamos baudiamojo proceso tvarka. Privats deliktai (delicta privata) tai
veikos, paeidianios atskiro asmens ar asmen grups interesus. Persekiojimas u ias veikas vyko tik asmen, kuri
interesai paeidiami, iniciatyva. Deliktas sukeldavo ne bausm, o prievol sumokti nukentjusiajam baud arba bent atlyginti
nuostolius. Nusikaltimams, ankstyvosios respublikos laikotarpyje buvo priskiriama tik tvyns idavyst. Laikui bgant
nusikaltim ratas didjo, o delikt siaurjo. Kiekvienas deliktas turjo tris elementus:
a) objektyvi ala asmeniui;
b) asmens, vykdiusio delikt, kalt;
c) objektyvioji teis turjo atlikt veik pripainti delikt, t. y. nustatyti tam tikras civilines teisines pasekmes.
Deliktins prievols nuo sutartini skyrsi iais poymiais:
Sutartin prievol, kaip turto elementas, iskyrus prievoles kylanias i asmenini sutari, pvz. mandatum,
pereidavo pdiniams. Tuo tarpu iekininiai reikalavimai i delikt pereidavo tik kreditoriaus pdiniams.
Skolininko pdiniai u deliktus neatsak. Jiems galjo bti pareiktas iekinys tik tokiu atveju, jei dl delikto
padidjo paveldtas turtas. Esant tokiai situacijai pdini atsakomyb buvo ribojama paveldto turto padidjimo
ribomis.
Deliktin atsakomyb reik, kad jeigu delikt vykd keli asmenys (bendrininkai), tai kiekvienas privalo
sumokti paskirt baud. iuo bruou deliktins prievols skyrsi nuo sutartini, kurios buvo paremtos solidarine
ar daline atsakomybe.
Pagal romn teis moterys ir nepilnameiai negaljo sudarinti sutari be globjo, taiau u deliktus ie
subjektai atsak savarankikai.
U deliktus, kuriuos atliko asmenys alieni iuris (pavalds vaikai, vergai), atsak asmuo, turintis jiems valdi
(eimos galva). i atsakomyb buvo vadinama noxaline (noxa - ala) ir jos neinojo sutartin teis. eimos galva
paprastai galdavo atlyginti nuostolius nukentjusiajam arba iduoti verg, kuris u juos atidirbt.
66.QUAZI DELIKTO SVOKA IR J RYS
Prievols lyg i delikt tai prievols, kilusios i teisei prieing veiksm, nepatekusi delikt sra. Romn
teis, kaip ir daugel kit atvej, nesuformulavo bendros kvazideliktins prievols svokos, taiau ivardijo atskiras jos ris.
1) Teisjas padaro proces savu. Turima omenyje teisjo atsakomyb u neteising savo pareig atlikim, kai dl to buvo
padaryta materiali ala vienai i gino ali. Iekin turjo teis pareikti alis, kuriai buvo padaryta ala, o jo tikslas - pilnas
alos atlyginimas. Iekinys galjo bti pareikdamas ne tik dl neteisingo sprendimo, bet ir tais atvejais, kai teisjas netinkamai
atlikdavo savo funkcijas (pvz., neatvykimas teismo posd). Iekinys nebuvo taikomas korumpuoticms teisjams, kuriu
atvilgiu dar XII lenteli statymas nustat mirties bausm.
2) Jeigu i namo bdavo kas nors ipilama ar imetama ir dl to treiajam asmeniui atsirasdavo ala, u j atsakydavo io
namo eimininkas, net ir tais atvejais, kai iuos veiksmus atlikdavo ne jisai.
38
38ROMN TEIS
3) Bet kuriam asmeniui, turiniam procesin veiksnum, pretorius suteikdavo actio popularis, namo, prie kurio bdavo kas
nors blogai pastatyta ar pakabinta, eimininko atvilgiu. Kit vertus turjo egzistuoti realus pavojus, jog tie daiktai gali nukristi
ir padaryti al praeiviui. iuo atveju buvo skiriama 10 solid bauda.
4) Atsakomyb laivo savininko, viebuio savininko, nakvyns nam savininko u savo tarn apgaules ir vagystes. iuo
atveju nukentjusiems asmenims buvo iiekoma dviguba daikto vert.
67.ROMNU PAVELDJIMO TEISS VYSTIMUJSI ETAPAI, PAGRINDINS PAVELDJIMO TEISS SVOK
Mirusiojo turto perjim kitiems asmenims kartu su skolomis ir reikalavimais vadiname paveldjimu. Taigi paveldjimas yra
universalus mirusiojo asmens teisi permimas. Pater famillias, kuris bdamas gyvas turjo neribot valdi eimoje,
privaljo pasirpinti jo eimos nari turtiniais reikalais jam mirus. Pater famillias, bdamas eimos galva ir eimos turto
tvarkytojas, savo mirties atveju testamentu turt galjo palikti kam norjo.
Paveldjimas grindiamas prigimtine teise, kuri negali bti atskir asmen valia pakeista. Paveldi tie asmenys, kurie yra
mirusiojo patriarchalins eimos giminaiiai. aukimo paveldti tvarka tiesiogiai priklauso nuo giminysts laipsnio. Giminyst yra
paveldjimo pagrindas, prigimtin teis, statymas mirusiajam, kurio jis negali pakeisti. Todl manoma, kad seniausiais laikais paveldima tik
pagal statym. is paveldjimas nepriklaus nuo mirusiojo valios. Testamentas, esant tam tikroms slygoms, nualina nuo
paveldjimo statyminius pdinius. Greta paveldjimo pagal statym yra ir paveldjimas pagal testament. Abi paveldjimo
rys kartu negaljo bti. Jeigu mirusysis paliko testament, kuriuo dal savo turto paskyr testamentiniam pdiniui, o dl kitos dalies jokiu
patvarkym nepadar, tai ir pastarj paveldi testamentinis, bet ne statyminis pdinis. Greta mint dviej paveldjimo ri atsiranda
treioji -privalomasis (btinasis) paveldjimas. Tolesnis paveldjimo vystymasis Romoje vyksta dl pretorini teisi krimo.
Pretorius sukr specialj interdikt pagal kur palikimas bdavo perduodamas valdyti asmenims, kurie j pretendavo, bet dl
koki nors prieasi nebuvo aukiami j priimti. Pradioje is interdiktas bdavo duodamas asmenims, kuriais laik potencialiais pdiniais
pagalius ius civile. Taip bdavo saugomi interesai pdini pagal ius civile, kurie bdavo suinteresuoti paimti paveldim turt i
treij asmen, nelaukiant kol bus isprstas ginas dl turto i esms. Pretorius savo interdiktu negali panaikinti pdinio pagal
civilin teis statuso. Jis savo interdiktu gali padaryti civilin pdin (be turto, be paveldjimo). Asmen, kuriam bdavo
duodamas bonorum possessio, pretorius negaldavo padaryti civiliniu pdiniu, suteikti jam ius Quiritum. Taiau pretorius galjo
jam suteikti iekinius, padaryti jo padt labai panai pdinio pagal ius civile. Pretorius pastebjo, kai artimiausias pdinis atsisako
priimti palikim, ir palikimas neatitenka kitam, einaniam po jo artimiausiam mirusiojo giminaiiui. Pretorius pradjo duoti
bonorum possessio kitam pagal eil giminaiiui. Tuo pretorius, skirtingai nuo ius civile ved paveldjimas pagal laipsnius ir eiles.
Didelis pretoriaus pasiekimas tas, kad buvo pradta duoti bonorum possessio emancipuotiems mirusiojo vaikams, tuo paiu
pripastant kraujo ryio giminyst, paveldint pagal statym. Testamentas - tai vienaalis palikjo paskutinija valia paremtas sandoris,
vykdytas laikantis nustatyt formalum, siekiant paskirti savo teisi ir pareig permj (pdin).
68.PAVELDJIMAS PAGAL TESTAMENT
Testamentas - tai vienaalis palikjo paskutinija valia paremtas sandoris, vykdytas laikantis nustatyt formalum,
siekiant paskirti savo teisi ir pareig permj (pdin). Testamentas labai svarbus mirusiojo paskutins valios ireikimo aktas, kuriam
teikiama pirmenyb prie paveldjim reguliuojant bendrj statym. Dvi testamento rys: testamentum comitiis calatis ir
testamentum in procinctu. Pirmasis testamentas buvo tvirtinamas taikos metu du kartus per metus kurij susirinkimuose,
kuriuose pirmininkavo pontifex maximus. Susirinkimai buvo aukiami kovo 24 ir gegus 24 dienomis. Dalyvaujant tautai testatorius
odiu pareikdavo savo vali apie pdinio paskyrim, po to galdavo daryti bet kokius patvarkymus dl turto. Vliau jis
kreipdavosi susirinkusius, praydamas paliudyti jo vali. Vlesniais laikais pats kreipimasis taut ir tautos dalyvavimas testamento
sudarymo procese buvo tik formalus aktas. Antroji testamento forma daromas dalyvaujant tautai, prie isiruousius miui karius.
Senaisiais Romos valstybs laikais buvo dvi testamento rys - vieieji ir odiniai. Testatoriaus valia abiem atvejais turi bti
pagarsinta ir inoma kiekvienam. Valios pagarsinimas sudar daug nepatogum paiam testatoriui. Pastarasis danai nordavo, kad jo
paskutinioji valia likt niekam neinoma. Testamentum comitiis calatis buvo galima sudaryti tik du kartus per metus, nustatytomis
datomis, o testamentum in procinetu negaljo sudaryti vyresniojo amiaus asmenys, kurie nedalyvavo kariniuose veiksmuose.
Raytin forma buvo patogi tuo, kad testamento turinys galjo likti neinomas. Svarbiausia testamento galiojimo slyga yra testatoriaus ir
septyni liudytoj paraai. Tai buvo normalus vlesnij laik Romos valstybs testamentas. Taiau neinyko ir odinis testamentas.
Testamentas ir toliau galjo bti sudaromas odiu nuncupatio forma. odinis testamentas, padarytas dalyvaujant septyniems
liudytojams. Justiniano laik teis pripasta odin ir raytin testament, taiau btinai reikalauja, kad sudarant testament dalyvaut
septyni liudytojai. Sudarant testament odiu arba ratu btina, kad visi liudytojai dalyvaut kartu, kad visas testamento sudarymo
procesas bt nenutraukiamas vieningas aktas. Romn teis inojo ir vieuosius testamentus, sudaromus dalyvaujant valstybs
valdios atstovams. Buvo galima sudaryti testament teisme ir rayti j protokol arba jau sudaryt testament perduoti saugoti
imperatoriui. Kad testamentas galiot, btina buvo laikytis ir tam tikr materialini slyg, reikalauta, kad testatorius turt testamentin
teisnum - factio testamenti activa, o pdinis -factio testamenti passiva. Kone svarbiausia materialine testamento galiojimo
slyga buvo reikalavimas pdinio paskyrimas. pdinio paskyrimas turjo bti ireiktas ikilmingais odiais. Romn teis numat
ir antrojo pdinio paskyrim tam atvejui, jeigu pirmasis pdinis dl koki nors prieasi nepriims palikimo. Testamentas
netenka galios, jeigu per 10 met nuo jo sudarymo neatsiradus palikimui. Prajus 10 met nuo testamento suraymo, jis gali bti
pakeistas testatoriaus pareikimu, dalyvaujant trims liudytojams. Per 5 dienas nuo testatoriaus mirties testamentas turi bti pateiktas
magistratams, kurie paskelbia testament.
69. PAVELDEJIMAS PAGAL STATYM
39
39ROMN TEIS
Mirusysis nepaliko testamento arba palikto testamento dl koki nors prieasi negalima buvo vykdyti (jis pripaintas
negaliojaniu, pdinis mir anksiau u testatori, atsisak palikim priimti), tai buvo aukiami pdiniai, turintys teis paveldti pagal
statym. Paveldjimas pagal statym Romos valstybje susijs su eimos ir giminysts santyki evoliucija. Bendra ios evoliucijos
tendencija - senosios agnatins giminysts pakeitimas kognatine. Trys pagrindins paveldjimo pagal statym sistemas. Pirmoji - tai
senosios ius civile paveldjimas -pagal statym sistem, kurios pagrindu buvo agnatin giminyst. Antrosios paveldjimo pagal statym
sistemos (pretorins) pagrindu buvo tiek agnatin, tiek ir kognatin giminysts. Treioji sistema rmsi jau tik kognatins giminysts
principais. Senosios ius civile paveldjimo pagal statym sistema atsispindi XII lenteli statym nuostatuose. Paveldjimo teis
pagal ius civile priklaus giminms, kurie buvo skirstomi tris eiles (ris): sui heredes, agnatiproximi irgentiles sui heredes -tai
visi mirusiojo valdioje buv asmenys. . XII lenteli statymais ius heredes teis paveldti po palikjo mirties, nesant testamento,
laiko savaime suprantama teise, kuri egzistuoja palikjui gyvam esant ir yra pagrsta bendrja eimos nuosavybe. ios eils pdiniais
galjo bti sns, dukterys, ankai, mona santuokoje cum manu, snytieji. Nesant pdinio sui heredes, paveldti
bdavo aukiami agnatus proximus. Mirusiajam neturint savo eimos paveldti po jo mirties aukiami jo broliai ir seserys,.
jo motina, jeigu ji buvo su mirusiojo tvu santuokoje cum manu. Jie buvo antrojo alutins agnatins giminysts
laipsnio mirusiojo gimins. Nesant io laipsnio giminaii kvieiami paveldti treiojo laipsnio agnatai ir t.t. Visi vienos
eils pdiniai palikim dalinosi (po lygiai). Pretoriaus ediktas nustat 4 pdini eiles. 1) Mirusiojo emancipuoti vaikai ir
in adaptionem dati, vaikai atiduoti snyjimui, jeigu palikjo mirties dien jie jau nepriklaus snytojo patria potestas. 2) Asmenys,
aukiami paveldti pagal ius civile - sui ir agnati proximi. Buvo aukiami paveldti antr kart, taiau iskyrus emancipuotus
vaikus. Jeigu nra sui heredes, palikimas atitekdavo artimiausio laipsnio agnatams. 3) Visi mirusiojo kraujo giminaiiai pagal laipsnius,
iki etojo giminysts laipsnio imtinai. I septintojo laipsnio gimini pretorius duodavo tik mirusiojo antrosios eils pusbroli ir
pusseseri vaikams. Pretoriaus ediktas jau pripasta kraujo giminyst ir aukia paveldti visus, susietus kraujo ryiais su mirusiuoju,
asmenis. 4) Jeigu nebdavo n vieno i gimins, priklausanio pirmosioms trims eilms, paveldti aukiamas mirusiojo sutuoktinis.
Pretorius leidia paveldti naliui arba nalei, kurie gyvena santuokoje sine manu.. Justiniano paveldjimo teiss sistemos
pagrindinis principas buvo toks, kad pagal statym aukiami buvo paveldti visi vyrikosios ir moterikosios gimins
kognatai. 1) Mirusiojo descedentai, t.y. visi jo palikuonys -sns ir dukros, anksiau mirusij sn ir dukter vaikai
(ankai) ir pan. 2) Artimiausieji pagal laipsn ascedentai, auktutins mirusiojo eils giminaiiai: motina, tvas, senelis,
moiut ir t.t. Jeigu bdavo gyvas mirusiojo tvas ir senelis, tai paveldti bdavo aukiamas tik mirusiojo tvas. ioje eilje
buvo mirusiojo tikrieji broliai ir seserys, ir j vaikai. 3) Netikri mirusiojo broliai ir seserys bei j vaikai. Visi drauge
gaudavo t dal palikimo, kuri bt tekusi j tvams gyviems esant. Jeigu nebdavo ir ios eils pdini, tai paveldti
bdavo aukiami kiti alutins eils giminaiiai, priklausomai nuo giminysts laipsnio mirusiajam, jeigu tik buvo
galima rodyti giminyst.

Romenu Vadovelio Konspektas

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Romenu Vadovelio Konspektas

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

1

ROMN TEISS ALTINI SVOKA, J RYS IR

Teiss altiniai gali bti suprantami dvejopai:

Reskriptai imperatoriaus patvarkymai atskirose bylose atskirais klausimais.

cavere raytini dokument aikinimas ir forminimas;

agere procesas, kur buvo sprendiama byla.

ROMN TEISS STRUKTRA. BENDRA JOS SUDTINI DALI

teisinis Romos gyventoj statusas (asmenys ar subjektai);

eimos santykiai (eima, santuoka);

paveldjimo teisiniai santykiai.

ROMN TEISS PERIODIZACIJA. CHARAKTERIZUOTI

JUSTINIANO KODIFIKACIJA: KADA ATLIKTA, I KOKI DALI

LEGISAKCIONIS PROCESAS, JO YPATYBS

FORMULIARINIS PROCESAS, JO YPATYBS, FORMULS,

IEKININS SENATIES SVOKA, JOS NUTRAUKIM IR

TEISS SUBJEKTO SAMPRATA ROMN TEISJE. PERSONA.

TEISNUMAS IR VEIKSNUMAS ROMN TEISJE. PILNAS IR

JURIDINI ASMEN RYS ROMOJE. JURIDINI ASMEN

AGNATIN IR KOGNATIN GIMINYST. EIMOS SUDTIS.

SANTUOKOS SUDARYMO SLYGOS. SANTUOKOS NUTRAUKIMO

26. DAIKTINS TEISS SVOKA. JOS SKIRTUMAS NUO PRIEVOLINS

40. PRIEVOLI SVOKA IR TURINYS

41.PRIEVOLI ATSIRADIMO PAGRINDAI

Turtin pus tampa viepataujania prievolje.

Daugja sutari, ginam iekiniu, ir nusistovi tam tikri prievoli tipai.

49.SKOLININK ATSAKOMYB U PRIEVOLS NEVYKDYM. SKOLININKO ATLEIDIMO NUO

c) veiksmai, kuriais paeidiama kno nelieiamyb.

65.DELIKTINS ATSAKOMYBS ATSIRADIMO PAGRINDAI

You might also like