Professional Documents
Culture Documents
Civilinio Proceso Teisės Konspektas
Civilinio Proceso Teisės Konspektas
proceso teis
Valentino Mikelno
paskaitos
08/09 m.
Jovita Valatkait
1.
1.1.
1.2.
1.3.
1.4.
2.
3.
3.1.
3.2.
4.
4.1.
Samprata .................................................................................................................................................................... 9
4.2.
Rinis teismingumas............................................................................................................................................... 10
4.3.
4.4.
5.
5.1.
5.2.
5.3.
5.4.
6.
6.1.
7.
7.1.
7.2.
8.
yminio mokesio, nes valstyb neveltui nagrinja bylas. J nustato CPK, maksimalus mokestis 30 000
lt. Jei ginas neturtinis, tai fiksuota suma, o turtinio gino atveju yminio gino dydis priklauso nuo
priteistos sumos.
Advokato pagalba surainjant procesinius dokumentus (advokato honoraras)
Kartais reikalingos eksperto ivados.
Vieumas. Bylos teisme nagrinjamos vieai. Kiti gin sprendimo bdai yra konfidencials (net ir arbitrao
posdiai yra udari).
Formalizmas. Gin sprendimo esmin tvark reglamentuoja CPK normos, pagrindinis altinis CPK. Norm
nesilaikymas sukelia neigiamus padarinius (galimyb pralaimti byl galima vien dl formali dalyk, pvz.
netinkamai suraius iekin ar galiausiai praleidus iekinio senaties termin). Be to, kuo procesas formalesnis, tuo
jis ilgiau trunka. Tarkime arbitrae yra tik 40 str., kuri reikia laikytis, o CPK j yra 800. Taigi arbitrao procesas
ne toks formalus.
alys, kurios kreipsi teism nutraukia savo santykius, orientuotus ateit, nes gino sprendimu teisme svarbu,
kad kita alis pralaimt. Nagrinjama situacija, vykusi praeityje. Arbitrae ginas sprendiamas atsivelgiant ir
tolesn ali bendradarbiavimo galimyb ateityje. alys taip nesusiprieina.
1.2. Civilinio proceso stadijos.
1) Civilins bylos iklimas. Iekovas surao iekin pareikim ir teikia j teismui. Tuomet teisjas sutikrina
pareikim ir sprendia pareikimo primimo ar neprimimo klausim. Jei pareikimas yra priimtinas, tai teisjas
surao ant pareikimo savo rezoliucij (padeda para ir dat), ta data laikoma pareikimo primimo teismui
data. Teisjas gali nustatyti 14 d. termin pataisyti ne visikai atitinkant keliamus reikalavimus pareikim. Gali
bti, kad yra prieasi, dl kuri byla visai nepriimtina.
2) Pasirengimas civilins bylos nagrinjimui. i stadija reikalinga, nes reikia iklausyti abi proceso alis, iekovas
3
kreipimosi metu gali neturti rodym, kuriais pagrst savo reikalavim (reikia sikiti teismui), problema yra ne
teisin, pvz. technin. Teismo veiksmai: persisti atsakovui iekovo iekin su visais priedais ir nustato termin
atsakovui susipainti.
3) Teisminis nagrinjimas. Susideda i ali pasisakym, liudytoj apklausos, rodym tyrimo, ali baigiamj
kalb. Teisjas pasako, kad bylos nagrinjimas baigtas ir pasako dat, kada bus paskelbtas teismo sprendimas.
Tokiu atveju teismo sprendimo primimas ir paskelbimas yra atidedamas, nes pastaruoju metu dl didelio
teism krvio teisjas nepriima sprendimo ikart.
Tuo procesas nesibaigia, nes teisjas gali padaryti tiek fakto, tiek teiss klaid, todl alims suteikiama teis apeliacij.
Palieka galimyb per 30 d. apsksti teismo sprendim ir tuomet byla pereis kit stadij.
4) Apeliacinis procesas. Prasideda nuo apeliacinio skundo padavimo. Jis paduodamas sprendim primusiam
teismui, kuris skund patikrina ir jei viskas gerai, persiunia j Apeliacins instancijos teism. Sudaroma 3 teisj
kolegija, vienas teisjas skiriamas praneju.
5) Kasacinis procesas. Kasaciniai skundai teikiami tiesiogiai Aukiausiajam Teismui. Skundo priimtinum sprendia
3 teisj kolegija.
6) Proceso atnaujinimas. Jeigu po bylos inagrinjimo paaikja tam tikros aplinkybs, kurios kelia pagrst
abejoni dl proceso tinkamumo, galima prayti atnaujinti proces. CPK nustato baigtin sra proceso
atnaujinimo pagrind. Tokia byla gali bti atnaujinta pirmos instancijos teisme ir byla vl gali eiti per visas
pakopas. Atskirais atvejais byla gali bti atnaujinta apeliacinje ar kasacinje instancijoje, pavyzdiui, kai alis
kreipiasi Strasbro teism ir dar faktikai galima itaisyti padt. Tokiu atveju, byla gr kasacin instancij.
Ne visos bylos pereina visas stadijas, daugyb j net nepasiekia apeliacins instancijos.
CPT skiriama bendrj ir specialij. Bendroji CPT reglamentuoja civilin proces, nesusijus su konkreia stadija, o
specialioji dalis reglamentuoja t pat proces pagal mintsias stadijas.
1.3. Civilinio proceso teisenos.
Ginas sprendiamas pagal gino teisenos taisykles. Gino (iekinio) teisena CPT dalis, kurios normos reglamentuoja
gino bylos nagrinjim. Gino teisenos tvarka nagrinjamos paios vairiausios bylos, todl atsivelgiant gino specifik
be bendrj taisykli yra ir specialij taisykli. Pvz. eimos, darbo bylos turi savo speciali taisykli.
Taiau yra teismo kompetencijai priskirta nagrinti ir tokios bylos, kuriose nra dviej asmen su prieingais interesais,
t. y. nra gino, bet byla svarbi visai visuomenei. Todl civiliniame procese yra iskiriama antra dalis, vadinama
ypatingja teisena tai byl nagrinjimas, kuriose nra dviej gino ali su prieingais interesais. ia teisjas turi bti
aktyvesnis, pats prayti rodym. Toki byl pavyzdiu gali bti bylos dl vaikinimo, asmens paskelbimo neveiksniu,
paskelbimo neinia kur esaniu ar mirusiu. Kartais gali bti ir dvi alys, bet nra gino, pvz. santuokos nutraukimas abiej
ali sutikimu.
Istorikai buvo ir treioji teisena byl kylani i vieosios teiss santyki. Tai ginai, kylantys i administracini,
konstitucini santyki. i teisena egzistavo bendrosios kompetencijos teismuose iki administracini teism krimo.
1.4. Civilinio proceso teiss altiniai
Konstitucija. Svarbi tuo, kad tvirtina teism sistem ir pagal tai turi bti nustatoma teism kompetencija, kuri
detalizuoja CPK. Ji nustato pagrindinius teismo proceso (civilinio, baudiamojo ir administracinio) principus:
teisjo nepriklausomumo, vieumo, teismo kalbos ir kt. Konstitucija tvirtina teis kreiptis teism, o CPT
detalizuoja ios teiss gyvendinim. Konstitucija nustato ES teiss virenyb prie nacionalin teis. Draudia
piktnaudiauti procesinmis teismis ir numato teismo teis kreiptis Konstitucin teism.
ES teis. Teiss aktai: Dl teism jurisdikcijos ir teism sprendimo pripainimo (1968m. Briuselio proceso
vienodinimas ES, 1988m. Ugano proceso vienodinimas ES su treiosiomis valstybmis ); Briuselis 1 reglamentas
4
(1968m. Briuselio konvencijos pakaitalas, visur iskyrus Danijoje); 2001m. dl rodym rinkimo (teism
susiinojimas renkant rodymus civilinse bylose); 2000 m. dl teismo praneim teikimo (kokiu bdu teisti
teismo procesinius dokumentus asmenims, kurie gyvena kitos ES valstybs teritorijoje); 2003 m. dl teism
jurisdikcijos ir sprendim pripainimo kai kuriose eimos bylose; 2004m. dl Europos vykdomojo rato ne gino
bylose ; 2004m. dl svarbi smulki gin nagrinjimo(iki 2000 eur).
Tarptautin teis. Teiss aktai: 1950m. ETK (6str. pagrindiniai proceso principai); 1968m. ET konvencija dl
informacijos apie usienio teis; 1954m. Hagos konvencija dl civilinio proceso (panaikino ustat kreipiantis
usienieiams teism); 1965m. Hagos konvencija dl teismo ir ne teismo dokument teikimo usienyje;
1970m. Hagos konvencijos dl rodym rinkimo usienyje(kai rodymai yra ne ES valstybje narje). Dvials
tarptautins sutartys dl teisins pagalbos ir bendradarbiavimo civilinse bylose. Jos nustato:
Nacionalin teis. Naujas CPK buvo priimtas 2002 m. ir sigaliojo 2003 m. sausio 1 d. Jis pakeit 1964 m. CPK.
CPT altinis taip pat yra CK, nes jame idstytos materialins teiss normos, kurias gina civilinis procesas. Prie
altini priskiriamas ir Darbo kodeksas, kuris nustato, kurie ginai pirmiausia turi bti inagrinti ne teismo
tvarka. Svarbus Geleinkeli kodeksas bei atskiri st.: Advokatros st.; Prokuratros st. (jis nustato, kokiais
atvejais byl gali ikelti prokuroras); moni bankroto st. CPT altiniai yra ir kiti postatyminiai teiss aktai, pvz.
Advokato honoraro rekomendacija, kuri patvirtino teisingumo ministras.
2. Civilinio proceso principai
Civilinio proceso model apsprendia gino pobdis.
Teismas
rodinjimas
Bylos nagrinjimas
teisme
dispozityvumas
nepriklausomumas
rungtyninis
valstybin kalba
procesinis
lygiateisikumas
nealikumas
laisvas rodim
vertinimas
odikumas
vadovavimas procesui
tiesioginis dalyvavimas
sprendimo primimo
slaptumas
kooperacija
draudimas
piktnaudiauti
procesinmis teisimis
sprendimo
privalomumas
koncentracija
valstybs garantuojama
teisin pagalba
ekonomikumas
Teismas, jei piktnaudiaujama procesinmis teismis ir trukdomas teismo darbas, gali paskirti administracin baud.
Teismui neturi bti daroma taka, kuri gali bti vidin ir iorin.
Teismo nealikumas reikia, kad teisjas neturi turti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Viena i nealikumo
garantij yra teisjo nualinimas nuo bylos. Nualinti galima keliais bdais: i naujo nagrinti perduota byla negali
pakliti tam paiam teisjui;
isjui; teisj galima nualinti, jei jis pareikia vieai savo nuomon dl pradtos nagrinti bylos.
Teisjas turi priirti proces, jis turi reaguoti ali veiksmus proceso metu, jis turi inagrinti byl visapusikai
(paprayti pateikti papildom rodym,
odym, skirti ekspertiz). Vadovavimo procesui mastas nra vienodas, jis priklauso nuo
bylos pobdio.
Jei Seimas
eimas priima statym, kuris i esms isprendia nagrinjam byl bt principo, kad teisingum vykdo tik teismas
paeidimas.
Teismo vaidmuo rungtynikame
tynikame procese yra vertinti pateiktus rodymus. Teisjas turi atsisakyti priimti mediag, kuri
nra susijusi su byla. Procese egzistuoja leistinumo taisykls negalima operuoti mediaga, kuri nra leistina.
statyme nra nustatyt rodym vertinimo taisykli, jos paliktos laisvam teisj sitikinimui. Taiau teisjas privalo savo
vertinim argumentuoti, be to, jis turi itirti visus rodymus, esanius byloje. Oficials raytiniai rodymai turi prima facie
gali prie kitus rodymus (pvz. notarikai patvirtinti rodymai turi primanyb prie ali rodymus).
Asmenims, kurie nemoka valstybins kalbos, turi bti parpintas vertjas (nemokamai). Byla nagrinjama odiu, taiau
kai kurios bylos dalys nagrinjamos ratu, o kasaciniame procese naudojamas prieingas principas viskas nagrinjama
ratu, nes nagrinjamas teiss klausimas.
alys negali remtis naujais argumentais, tuo utikrinamas koncentracijos principas.
Dispozityvumo principas CPT reikia, kad gino alys turi teis disponuoti savo materialinmis ir procesinmis teismis.
Nuo ali valios priklauso, ar apskritai vyks civilinis procesas, ar byla tsis visas stadijas (apeliacija, kasacija), ar usibaigs
pirmoje stadijoje. Dispozityvumo principo aspektai:
Civilin byla yra ikeliama tik suinteresuoto asmens pareikimu.
Jei nra suinteresuoto asmens kreipimosi, nra ir bylos.
Teismas nagrinja byl tik iekovo ir atsakovo reikalavim ribose, teismas pats reikalavim iplsti negali.
Iekovas, pareiks savo reikalavim, gali j mainti, didinti, gali keisti iekinio dalyk.
alys gali byl vesti paios arba jos gali pavesti byl vesti savo atstovui. CPT yra specifin veikla, kurioje reikia
speciali ini.
alys gali baigti byl taikos sutartimi.
Iekovas, pareiks iekin gali j atsiimti arba jo atsisakyti, tai paaikinama tuo, kad ginas kyla i privatins
teiss, kuri leidia asmeniui pasirinkti, ar gyvendinti savo teis. Iekinio atsisakymas reikia, kad iekovas
nebegals daugiau pareikti iekinio dl to dalyko.
Nuo atsakovo priklauso, ar gintis nuo iekovo reikalavimo, ar ne.
Nuo ali priklauso, ar bus apeliacija ar kasacija, taip pat ar byla bus atnaujinta.
Taiau dispozityvumo principas nra absoliutus, CPT nustato tam tikras iimtis i io principo, be to, vieno principo
suabsoliutinimas gali reikti, kad paeidiamas kitas principas, jie turi bti derinami tarpusavyje. Dispozityvumo principo
iimtys:
Suinteresuotas asmuo dl objektyvi prieasi gali nesikreipti teism (pvz. jis yra neveiksnus). Tuomet
suinteresuoto asmens interesais byl inicijuoja kiti asmenys (globjai, Vaiko teisi apsaugos tarnyba, teismas, kai
nagrinjama byla dl asmens neveiksnumo).
Kartais turti advokat yra ne alies teis, o pareiga, statymuose yra nustatyta toki iimi (pvz. kreipiantis
LAT). Bylos dl juridinio asmens organ teistumo bei bylos dl akcij pardavimo turi bti vedamos per
advokat nuo pat pirmos instancijos.
Teisminis nagrinjimas gali bti ribojamas laiko atvilgiu, vadinasi, kai kuriomis teismis alys gali pasinaudoti tik
iki tam tikro laiko (pvz. pakeisti iekinio dalyk, pakeisti reikalavimo sum). Iekovui pakeitus iekinio pagrind ar
reikalavim, atsakovui reikia suteikti laiko apsiginti nuo i reikalavim. Tai stabdo teismo darb ir paneigia kitus
principus.
Iekovo teis atsisakyti iekinio yra ribojama tam tikrais atvejais (pvz. kai vaiko motina reikia iekin dl
ilaikymo).
Teisjas turi reguliuoti ali elges, kad ios nepiktnaudiaut savo teismis.
Vadovavimas procesui. Jis gali bti suprantamas keliomis prasmmis: formalia ir materialia. Lietuvoje procesas
grindiamas rungtynikumo principu, todl procesui vadovaujama formalija prasme. Vadovavimas formalija prasme
reikia:
Jei alys byl veda paios, teisjas turi supaindinti alis su procesinmis teismis. Jei byla vedama per advokat,
teisjas tokios pareigos neturi.
Kai statymas nenustato procesini termin, juos nustato teisjas.
Teisjas turi teis reikalauti, kad alys pateikt savo reikalavimus, atsikirtimus ar praymus.
7
Teisjas kontroliuoja rodinjimo proces: atsisako priimti rodymus, nesusijusius su byla ar tokius, kurie yra
neleistini konkreioje byloje.
Teisjas utikrina tvark teismo posdyje.
Teisjas alims u teisjo nurodym nevykdym gali skirti sankcij baud.
Teismas kontroliuoja rodym tyrimo eig.
Teisjas sprendia bylos nagrinjimo klausim: j reikia atidti, sustabdyti ir pan.
Teisjas savo iniciatyva gali nustatyti ekspertiz arba rinkti kitokius rodymus.
Teisjas sprendia teiss
eiss klausimus, galioja principas teisjas ino teis.
3. Civiliniai procesiniai santykiai
CPT priklauso nuo materialins teiss, taigi ji apsprendia, kas
bus proceso alys. Ms padtis materialinje teisje
nusprendia ms padt proceso teisje. Vis
Visais atvejais bet
Teismas
kokio procesinio santykio privalomu subjektu yra teismas,
kuris yra gin sprendianti institucija. Nra tokio procesinio
santykio, kurio alis nebt teismas. Taiau, jei alims byloje
Atsakovas
atstovauja advokatai, tuomet dokumentai siuniami tie
tiesiogiai
Iekovas
(advokatas)
i
iekovo
advokato,
atsakovo
advokatui,
nes
jie yra
(advokatas)
Treiasis
profesionalai. Civiliniai procesiniai santykiai susikloto
Liudytojai,
asmuo
nuosekliai, susij su bylos stadijomis. Negalima p
perokti
ekspertai
kurios nors stadijos. Santyki atsiradimo,
tsiradimo, pasikeitimo ir
pasibaigimo pagrindas
as procese yra proceso norma. Jei i
norma kako nenumato, joks santykis negali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Procesiniams teisiniams santykiams
atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti reikalingi specials juridiniai faktai.
3.1. Civilinis procesinis teisnumas
mas ir veiksnumas
I materialins teiss inome, kad asmens galjim tapti santyki subjektu lemia teisnumas ir veiksnumas. Procese, taip
pat skiriame procesin teisnum ir veiksnum.
Procesinis teisnumas tai asmens galimyb tapti procesini santyki subjektu.
subjektu. Fiziniai asmenys teisnum gyja gimimo
momentu ir praranda mirties momentu. Pvz. maametis gali tapti subjektu, bylose dl tvysts nustatymo ar vaiko
ilaikymo, taigi jis pats kreipiasi teism, taiau jam atstovauja motina ar kitas asmuo, nes va
vaikas dar nepilnametis.
Proceso alimi gali bti tik juridinis asmuo, t.y. teism negali kreiptis juridinio asmens struktriniai padaliniai ar
organizacijos, neturinios juridinio asmens statuso. Taiau tokios organizacijos gali tapti proceso dalyviais i
iimtinais
atvejais, pvz. Vaiko teisi tarnyba gali dalyvauti procese ginant nepilnamei interesus.
Civilinis veiksnumas galimyb savarankikai gyvendinti savo procesines teises asmenikai ar pavedant atstovui. Fiziniai
asmenys skirstomi tris dalis pagal
gal veiksnum: visikai neveiksns, ribotai veiksns ir visikai veiksns. Jei asmuo yra
veiksnus materialinje teisje, jis j turs ir procesinje teisje. Procesinje teisje:
Asmenys, turintys visik procesin veiksnum (jis gyjamas nuo 18 m. arba anksiau,
nksiau, jei asmuo gyja visik
materialin veiksnum yra emancipuotas).
Asmenys, turintys ribot veiksnum:
Nepilnameiai nuo 14 iki 18 m. Ar nepilnametis gali atstovauti sau, sprendia materialin teis. Pvz.
nepilnametis turi darbin veiksnum ir jei jis dirbo, o jo darbdavys su juo neatsiskait, gali pats kreiptis
teism.
Asmenys teismo sprendimu pripainti ribotai veiksniais. iems asmenims kreiptis teism kai kuriose
bylose turi padti j atstovai.
Fiziniai asmenys, kurie neturi civilinio procesinio
procesinio veiksnumo, todl j procesines teises gyvendina j atstovai
pagal statym. Tai:
Nepilnameiai iki 14 m.
Asmenys, teismo pripainti neveiksniais.
8
Galimos iimtys, kai bylos alimi yra maametis. Pvz. kai sprendiamas klausimas, susijs su vaiko interesais, jis turi
pareikti savo nuomon. Tai reikia, kad vaikas gali bti klausinjamas teisjo arba Vaiko teisi apsaugos tarnybos
darbuotojo. Materialin teis nustato, kad kai kurie veiksmai gali bti atlikti tik su nepilnameio sutikimu (pvz.
vaikinimas sulaukus tam tikro amiaus).
4. Teism kompetencija
4.1. Samprata
Teismas yra sukurtas sprsti ginus, vadinasi jo kompetencija yra jurisdikcin, t.y. kokius ginus jis gali isprsti.
Pirmiausia, reikia atriboti teismo ir kit institucij kompetencij. T.y. ar kilus gin turi sprsti teismas, ar kokia nors kita
valstybs institucija. Taigi turime isprsti priskirtinumo klausim. Svarbs keli altiniai: Europos mogaus teisi ir
pagrindini laisvi konvencijos 6 dalis (kuri numato, kad asmuo turi teis nealik teismo sprendim); Konstitucijos 30
str. 1 d. (kiekvienas asmuo, kurio teiss paeistos, turi teis kreiptis teism, bet kokie draudimai perduoti byl teismui
yra io straipsnio paeidimas).
Jei ginas yra kils i privatins teiss reglamentuojam santyki, teismas negali atsisakyti t gin nagrinti. Taiau
praktikoje kartais susiduriame su pavyzdiais, kai teismas ima teigti, kad byla nepriklauso teismo jurisdikcijai (3k-349/99; 3k-3-734/03; 3k-3-355/01).
Ypatingosios teisenos bylos nra susijusios su gin sprendimu, jos yra priskirtos teismui srao principu t.y. statyme
yra nurodyta, kad ios bylos yra nagrintinos teisme (442 str.). Taiau alys savo susitarimu gali perduoti ginus sprsti
arbitraui. Tuomet arbitrainis susitarimas eliminuos teismo kompetencij. Arbitrainiai sprendimai yra prilyginami
9
teismo sprendimams, taiau ne visi klausimai gali bti sprendiami arbitrae, pvz. eimos teiss klausimai yra iimtin
teismo kompetencija. Gali bti nustatyta, kad prie kreipiantis teism, alys turi pabandyti is
isprsti gin ne teismo
tvarka. Tokiu atveju teism bus gali kreiptis, jei gino nepavyks isprsti teismo tvarka.
Vidin teism kompetencija. Lietuvoje yra 54 apylinki teismai, 5 apygardos teismai, 1 apeliacinis bei 1 kasacinis
teismas. Taigi kompetencija
ja turi bti paskirstyta teism sistemos viduje. Toks paskirstymas vadinamas teismingumu.
Teismingumas yra skiriamas 3 ris: rin, teritorin ir funkcin.
4.2. Rinis teismingumas
Rinis
teismingumas
Bendrosios
kompetencijos
teismai
Apygardos
teismai
Administraciniai
teismai
Apylinks
teismai
Konkretus
administracinis
teismas
Konkretus
apygardos
teismas
Konkretus
apylinks
teismas
Administraciniuose teismuose nra kasacijos, taigi palyginus su bendrosios kompetencijos teismais, asmenys praranda
dar vien galimyb bylintis. Todl kartais dirbtinai sugalvojamas civilinio pobdio reikalavimas, kad byla patekt
bendrosios kompetencijos teism sistem. LAT yra suformulavs absorbcijos
absorbcij taisykl tas reikalavimas, kuris yra
pagrindinis, lemia, kur teism reikia kreiptis.
Antras rinio teismingumo aspektas,, reikia atskirti,
atskirti kuris teismas turi byl nagrinti pirma instancija: apylinks ar
apygardos. Esti byl, kurios yra sudtingos ir apylinki teisjams bt sunku jas nagrinti. Laikoma, kad apygard teisj
kvalifikacija yra geresn. Absoliuti dauguma byl yra nagrinjama apylinks teismuose, taiau tam tikros bylos
apygardos teismuose. Norint atskirti ias bylas vedami keli kr
kriterijai:
Apygardos teismams priskiriamos bylos, kur iekinio suma yra didesn kaip 100 000 Lt. i taisykl negalioja
eimos byloms.
Apygardos teismamss priskirtos bankroto, restruktrizacijos bylos. Bylos dl priverstinio akcij pardavimo ir kt.
Apygard teismams
eismams priskirtos bylos, jei viena i ali yra usienio valstyb.
I penki apygardos teism yra iskirtas Vilniaus apygardos teismas. Kai kurios byl kategorijos yra priskirtos ne bet
kuriam apygardos teismui, o btent Vilniaus. Pvz.:
10
Bylos, kurios kyla i preki ir patent gin, tai grindiama tuo, kad byloje turi dalyvauti Patent biuras. Patent
biuro buvein yra Vilniuje, todl bylos priskirtos Vilniaus apygardos teismui.
Tarptautinio vaikinimo atvejai. Taip nustatyta, kad usienieiams nereikt vaiuoti kit Lietuvos krat.
Kitos bylos, priskirtos Vilniaus apygardos ar apygardos teismams CK ar kitu statymu.
Jei inagrinjus teiss aktus nenustatoma, kad byla turi priklausyti apygardos ar Vilniaus apygardos teismui, j turi
nagrinti apylinks teismas. 3k-3-632/06; 3k-3-311/05 bylos, kylanios i vieo aukciono, teismingos apylinks teismui,
iskyrus atvejus, kai iekinio suma virija 100 000 Lt
Kartais bna toki atvej, kai delikt padaro darbuotojas ir kreditorius nurodo atsakovu darbuotoj neimanydamas
materialins teiss. Kadangi jis negali atsakyti pagal materialij teis, tai teismas pasilys iekovui netinkam atsakov
pakeisti tinkamu atsakovu. Jei iekovas atsisako netinkam atsakov tinkamu, tai teismas turs iekin atmesti. Danai
apie netinkam al paaikja jau pradjus byl nagrinti.
Iekovas alis, inicijuojanti byl teisme. Bylos alys, ne kas kita, kaip materialinio santykio, i kurio atsiranda ginas
subjektai. Taiau galima iimtis, kai statymas suteikia teis inicijuoti byl asmeniui, kuris nra santykio subjektas. Pvz.
prokuroras nra santykio subjektas, jis gina viej interes, prokuroras nepajus sprendimo poveikio ir jis neturi intereso.
Yra situacij, kai asmuo gali tapti proceso alimi klaidingai manydamas, kad jis yra materialinio teisinio santykio
subjektas. Bylos ikilimo stadijoje teisjas tikrina tik procesinius dalykus, jis neturi informacijos apie alis, tai gali
paaikti tik pradjus nagrinti byl.
Tinkama alis turi interes dalyvauti byloje ir yra materialinio santykio subjektas.
Netinkama alis nra materialinio santykio subjektas, nors klaidingai taip mano ir dalyvauja byloje.
ali poymiai:
alys pradeda byl ir j personifikuoja, byla gauna pavadinim pagal ali vardus. Dl asmens duomen
apsaugos nustatyta, kad begalima nurodyti fizini asmen vard ir pavardi, nurodomos tik pirmosios raids.
Absoliuioje daugumoje atvej, bylos alys yra materialinio teisinio santykio subjektai (tai gali bti prievolinis,
daiktinis ar kt. santykis).
Btent alys gyvendina dispozityvumo princip byloje. alys turi specifini teisi ir pareig, kuri neturi kiti
asmenys (pvz. iekovas turi teis keisti iekinio pagrind, taiau jis privalo mokti ymin mokest).
alys turi tiek materialin, tiek procesin interes bylos baigtimi (yra iimi).
6. Tretieji asmenys
6.1. Treij asmen samprata ir rys
Ginas gali daryti tak ne tik gino santykio ali, bet ir kit asmen teisms ir pareigoms. Pavyzdiui, kai darbuotojas
padaro al, atsakovas yra ne jis, o darbdavys. Kadangi darbuotojas susijs su darbdaviu civiliniais teisiniais santykiais ar
darbo teisiniais santykiais, tai jei i darbdavio bus priteistas alos atlyginimas jis gals isiiekoti priteisti t sum i
darbuotojo (prieinis reikalavimas). Taigi galimi atvejai, kai tam tikri asmenys susij su viena i ali ir nors tiesiogiai
byloje j teisi ir pareig klausimas nesprendiamas, bet ateityje teismo sprendimas turs takos jam (bus galimas
regresinis reikalavimas). Todl jis turi stengtis rodyti savo nekaltum.
Galimas atvejis, kai gino objektas yra pastatas ir ginijama nuosavybs teiss dalis. Tarkime, iekovas reikalauja puss
pastato, o vliau atsiranda dar viena alis, kuri taip pat pretenduoja dal pastato. Tuomet iekovo, atsakovo ir treiojo
13
draudiama atstovauti procese (pvz. prokurorams, teisjams). Ribojimai nustatyti ir advokatams, jei alis yra jo
sutuoktinis ar artimas giminaitis.
Kitoks atstov galiojim forminimas. Materialinje teisje galiojimai forminami galiojimu, o prievoli teisje
susitarimu ar kita forma. Pavyzdiui, advokatas atstovaudamas savo klientui turi pateikti teismui susitarim su
savo klientu. Kai nepilnameius atstovauja tvai, jie turi pateikti dokumentus, rodanius, kad jie yra tvai,
globjai ar rpintojai.
Atstovavimas skirstomas dvi ris:
1) Pagal statym. Tokio atstovavimo atsiradimo pagrindas statyme numatytos aplinkybs, kai dl objektyvi
prieasi pats asmuo byloje dalyvauti negali. Pavyzdiui, neveiksnius asmenis atstovauja globjai,
nepilnameius atstovauja tvai, juridin asmen, kuriam pradta bankroto byla, atstovauja teismo paskirtas
bankroto administratorius.
2) Pagal susitarim. Tai savanorikas atstovavimas. alis ar treiasis asmuo gali savarankikai vesti gyl, bet jis dl
tam tikr prieasi paveda vesti byl savo atstovui.
Pagal tai, ar privalu turti atstov ar ne, skiriamas:
1) Privalomas atstovavimas negalima nagrinti bylos be atstovo, nes alis ar treiasis asmuo negali pats vesti
bylos. Tokio atstovavimo pavyzdiai gali bti: neveiksnaus asmens atstovavimas; atstovavimas, kai juridinis
asmuo turi ne vienasmen, o kolegial valdymo organ. statymai gali numatyti atvejus, kai byl btina vesti byl
per atstov (advokat), tai paprastai bna ypa sudtingos bylos (pvz. dl priverstinio akcij pirkimopardavimo). Kasacinje instancijoje iekin turi surayti advokatas.
2) Neprivalomas atstovavimas pati alis ar treiasis asmuo sprendia ar turti atstov, ar vesti byl paiam.
Tuomet teisjas gali pasilyti pasirpinti atstovavimu ir atidti bylos nagrinjim, jei alis nesugeba vesti bylos
pati. Taiau toks teisjo pasilymas aliai ar treiajam asmeniui nra privalomas.
Tam, kad teismas leist atstovui dalyvauti procese turi bti pateikti atitinkami dokumentai, kurie priklauso nuo
atstovavimo ries:
Atstovavimo pagal statym atveju reikia pateikti dokumentus, kurie patvirtina juridin fakt (pvz. gimimo liudijim). Kai
bankrutuojaniai monei atstovauja administratorius, jis turi pateikti teismo leidim. Atskirais atvejais turi bti pateikti
papildomi dokumentai. Pavyzdiui, kai atstovaujama juridiniam asmeniui, turi bti pateikiamas iraas i juridini
asmen registro (jis parodo, kokie yra vadovo galiojimai), juridinio asmens organo sprendimas kuriuo konkretus asmuo
yra paskiriamas juridinio asmens vadovu, vadovo asmens dokumentai.
Sutartinio atstovavimo atveju pateikiamas susitarimas su klientu (jei atstovauja advokatas), viename puslapyje idstyti
pagrindiniai advokato ir kliento susitarimo nuostatai, pati sutartis nepateikiama, nes joje konfidencialios informacijos.
iuo atveju kalbame apie procesin atstovavim, todl nereikalaujama iam susitarimui notarins formos, kaip to
reikalauja materialin teis. Taiau jei fizinis asmuo nori kartu su advokatu pavesti atstovauti ir kitam asmeniui, kuris
nra advokatas, tai jis turs turti notaro patvirtint galiojim. Juridinio asmens sutartinio atstovavimo atveju turi bti
pateiktas juridinio asmens vadovo pasiraytas galiojimas bei asmens dokumentas.
3k-3-54/07 negalima painioti procesinio atstovavimo ir atstovavimo pagal materialin teis. Teismai blogai pasielg, nes
pritaik CK, kur atstovo galiojimai baigiasi automatikai, o procesinis atstovavimas priklauso nuo bylos: galios, kol
pasibaigs byla arba kol atstovaujamasis pareikia, kad jo interesams atstovaus kitas advokatas.
teisjas, tiek advokatas yra teisingumo vykdymo subjektai. Be to, abu ie subjektai yra teisininkai. Advokato
teiss ir pareigos:
Turi teis atstovauti savo atstovaujamajam tik teisiniuose ginuose. Nedaryti neteist veiksm. Turi veikti
tik teistai (pvz. negali vilkinti proceso).
Turi elgtis korektikai, netrukdyti bylos eigai, nemeluoti.
Turi ilikti orus, taktikas net ir tais atvejais, kai teisjas elgiasi neteistai. Jei advokatas mano, kad teisjas
paeid CPK, tai jis turi informuoti Teisj taryb, Teisj vertinimo komisij ar kitas institucijas, teismo
pirminink.
Teisjas turi elgtis su advokatu korektikai, suvokti, kad advokatas yra alis. Jei teisjas abejoja advokato
kvalifikacija, ar mano, kad is kad paeidia CPK, jis gali informuoti advokat taryb ar skirti advokatui
baud.
Jei advokatas mano, kad teismas neteisingai nusprend, turi teis kritikuoti teismo sprendim rayti
atskir skund, apeliacij, kasacij, kritikuoti vieai. Bet tai turi bti daroma korektikai.
Teisjo ir advokato kontaktas. Yra byl, kuriose jis btina, taiau kai kuriose jo nra. Vienos alies advokatas
privalo informuoti kit al arba kitos alies advokat (pvz. informuoti, kad reikia abiem nueiti pasikalbti su
teisju, jeigu advokatas nueit vienas, neinformavs kitos alies ar jo atstovo, jis bt laikytas paeidusiu
profesin etik).
3) Santykis su prieinga alimi (t.y. jos advokatu).
Advokatai turi elgtis korektikai, jie negali kurstyti savo atstovaujamojo parayti skund, kad kitos alies
advokatas elgsi netinkamai.
Advokatai turi bendradarbiauti: procesiniai dokumentai teikiami per advokatus. Bendradarbiavimas turi
vykti, kai vienas advokatas mato, kad jo kvalifikacijos nepakanka nagrinti byl. Tuomet jis turi pasitekti kitus
savo kontoros advokatus. O kai jis praktikuoja vienas, turi kooperuotis su kitais advokatais, net ir jei
sumat honoraras. Apie tai reikia btinai informuoti klient.
Kadangi advokatai priklauso tai paiai profesinei korporacijai, negali umerkti aki, jei mato, kad kitos alies
advokatas paeid profesin etik ar statym. Galima pirmiausia pasikalbti, o jei nepavyksta reikia
informuoti advokat taryb. Taip saugomas profesins korporacijos prestias.
CK nustatyta net 18 atvej, kai prokuroras gali stoti byl (daug i j priklauso eimos teisei). statymuose numatyti
visus atvejus, kai vieas interesas ginamas, nemanoma. Todl kilo klausimas, ar reikia surasti konkrei teiss norm,
kuri nustatyt, kokiais atvejais prokuroras gali kreiptis teism. LAT iaikino, kad nebtinai turi bti statymo norma,
svarbu, kad bt vieas interesas (3k-3-242/06). Yra ar nra vieas interesas, paaikja bylos nagrinjimo stadijoje i
esms.
Jei prokuroras pareikia iekin, j laikome alimi. Taiau jis yra alis tik procesine prasme, bet neturi intereso. Prokuroras
turi visas teises ir pareigas, taiau yra iimi pvz. prokuroras neturi mokti yminio mokesio. Tie asmenys, kuri
interesai yra ginami prokuroro, proces yra traukiami treiaisiais asmenimis nepareikianiais savarankiko
reikalavimo. Taiau, kadangi asmuo yra gino santykio subjektas, jis negali bti laikomas treiuoju asmeniu ir jo statusas
turi bti prilyginamas alies. Kitos valstybs institucijos, atsakingos u kit srit, iekini nereikia.
Prokuroras nra gino santykio subjektas, taigi danai apie vien ar kit paeidim, jis suino vliau. Todl danai bylose
kyla iekinio senaties klausimas. Teism praktikoje yra pripastama, kad prokuroras vliau suino apie paeidim ir
suino tik vienpusik informacij (3k-3-677/05). Tuomet prokuroras atlieka patikrinim (vidin tyrim) ir sprendia, ar i
ties buvo paeidimas, jei taip, koks ir tik tada reikia iekin. Bendra taisykl prokuroras apie paeidim suino tik
tada, kai turi pakankamai informacijos iekiniui reikti. Taiau teismas turi atkreipti dmes, kiek laiko prokuroras
utrunka rinkdamas informacij.
Prokuroras kreipdamasis teism neturi mokti yminio mokesio, taiau, kai prokuroras pralaimi byl, prokuroras turi
atlyginti atsakovo bylinjimosi ilaidas i valstybs l. CPK 336 str. prokuroras turi teis pateikti praym dl proceso
atnaujinimo. Gali bti situacij, kai teismo sprendimas yra aikiai neteistas, taiau niekas i bylos dalyvi neskundia
sprendimo, tokiu atveju, sikiti gali prokuroras.
Prokuroro institutas inomas daugelyje valstybi, ypa tose, kurios perm Pranczijos teiss tradicij. Pranczijoje
generalinis prokuroras turi teis paduoti kasacin skund bylose, kuriose jis nedalyvavo. Taiau, jei sprendimas
panaikinamas, alims jis neturi takos (panaikinama tik precedentin sprendimo galia). Tai rodo, kad dar neinaudojome
vis prokuratros galimybi.
CK yra viena norma dl grups iekinio. Tai bendrosios teiss sistemos institutas, kuris naudojamas, kai vienas ar kitas
teiss paeidimas padaro tak daugelio asmen teisms. Nesant grups iekinio, kiekvienas asmuo turt reikti byl
(vadinasi, 100 tkst. nukentjusi 100 tkst. byl). Galima bt panaudoti bendrininkavimo institut, taiau tai ne
visada manoma, nes teism turi kreiptis visi nukentj, jiems turi bti siuniami praneimai ir tai daug kainuoja.
Grups iekin turi reikti atstovas (paprastai advokatas), taiau nebtinai turi dalyvauti visi nukentj, nereikia visiems
asmenims sisti praneim. Tokio teismo sprendimu galima pasinaudoti visiems nukentjusiems. Taiau, kad grups
iekinys bt teisintas, turi bti keiiamas CPK ir kiti statymai. Be to, reikt steigti special fond, kuris administruot
las ir jas bt galima idalinti grups iekinio dalyviams.
9. Procesiniai terminai
9.1. Procesinio termino samprata ir rys
Vienas i proceso princip operatyvumas. Civilin byla turi bti inagrinta per proting laiko tarp, tai viena mogaus
teisi, garantuojama tiek nacionalins, tiek tarptautins teiss. Viena i toki proceso garantij yra procesiniai terimai.
Procesinis terminas statym nustatytas laiko tarpas, per kur teismas ar proceso dalyviai turi atlikti procesinius
veiksmus. Jei termin nebt, procesas tstsi iki begalybs. Procesinius terminus gali nustatyti:
statymas. Jis nustato labai daug procesini termin teismo sprendimui surayti, pasinaudoti apeliacijos ar
kasacijos teise ir pan.
Teismas. statymais nustatyti procesinius terminus ne visada yra racionalu, nes konkreioje situacijoje bt
sunku nustatyti konkret laiko tarp. Todl statymas palieka teis teismui nustatyti termin, kuris bt patogus
alims.Nustato kada reikia pateikti parengti dokumentus, posdio dat ir pan. Tam, kad teismas jaust tam
tikras ribas, kartais, statymas nustato minimali trukm (CPK 115 str.) ar maksimali termino rib.
Subjektai:
Terminai, kurie nustatyti teismui. Pvz. isisti teismo sprendimo nuoraus, baigti rayti teismo posdio
protokol.
Terminai, nustatyti byloje dalyvaujantiems asmenims ir kitiems proceso dalyviams. ie terminai nustatomi tam,
kad asmenys operatyviai vykdyt veiksmus. iuos terminus nustato statymas ir teismas.
20
atvejus, kai veiksmus reiki atlikti teisme. Valstyb turi teis perkelti vien poilsio dien i kitos ir pan., todl reikia sekti
iuo perklimus. Siuniant patu taip pat reikia iki 00:00.
Procesinio termino atlikimo paskutinei dienai atidti nevalia.
Procentu nuo gino sumos. is bdas taikomas turtiniuose ginuose, esant sumai iki 100 tkst. yminis
mokestis yra 3 %; 100300 tkst. 2 000 Lt + 2 %; daugiau nei 300 tkst. 7 000 Lt. + 1%.
yminio mokesio sumos yra indeksuojamos. Didja ir tos sumos, kurios nustatytos procentais. yminio
mokesio sumokjimas yra procesinio veiksmo atitinkama slyga. Teismas nustato tam tikras kategorijas
asmen ar byl, kuriose nereikia mokti yminio mokesio. Valstyb turi atsivelgti tai ir yminio mokesio
nerinkti, nes neturtingiems asmenims bt udrausta teis kreiptis teism. Labai didelis yminio mokesio
tarifai ir iimi nebuvimas, paeidia ETK 6 str. Todl CPK 83 str. yra nustatyta, kada nereikia mokti yminio
mokesio. is sraas nra baigtinis, tiek statymai, tiek CPK gali nustatyti ir kitas kategorijas. 8 3 str. 3 d. Suteikia
teismui diskrecijos teis atleisti asmen, jei jo turtin padtis sunki, sumainti ymin mokest. Asmuo gali kreiptis
su praymu i dalies j atleisti nuo yminio mokesio. Tam, kad asmuo bt atleistas, reikia rodyti, kad jis neturi
pakankamai pajam (pateikti paymas apie gaunamas pajamas, iraus i nekilnojamojo turto registro ir pan.).
teismas atsivelgdamas asmens turtin padt gali atidti yminio mokesio mokjim (pvz. iki bylos pabaigos).
yminio mokesio sumokjimo atidjimas palengvina asmens padt, kai asmuo neturi tuo metu reikiamos
sumos.
2) Ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu.
Iekiniai klasifikuojami pagal kelet kriterij. Labiausiai paplits yra iekini klasifikavimas ris priklausant nuo to,
koki gynybos priemon praoma pritaikyti:
1) Iekiniai dl pripainimo. Tai tokie iekiniai, kai iekovas kaip iekinio dalyk nurod reikalavim, kad teismas
pripaint, iekovo teis ar esant arba nesant tam tikrus materialinius santykius. pagal tai, k praoma pripainti
skirstoma :
Pozityvius reikalaujama pripainti, kad egzistuoja tam tikra teis. Pvz. iekinys dl tvysts nustatymo.
Negatyvius siekiama, kad teismas pripaint nesant iekovo pareigos ar tam tikro materialinio teisinio
santykio tarp ali. Pvz. dl tvysts nuginijimo.
Iekiniai dl pripainimo pasiymi dvejopa specifika: pirmiausiai turi bti konstatuota tam tikra teis (pirmiausiai
reikia reikti iekin dl pripainimo). Teismo sprendimas turi prejudicin gali kitose bylose. Antra, teismo
sprendimas, kuriuo yra tenkinamas iekinys dl pripainimo, nereikalauja priverstinio vykdymo, teisinius
padarinius teismo sprendimas sukuria savaime ir nereikia kakoki papildom veiksm. Jei teismas pripasta
teis daikt, jokio priverstinio veiksmo atlikti nereikia.
2) Iekiniai dl priteisimo. Tokie iekiniai, kai iekinio dalyk sudaro reikalavimas, kad teismas pareigot atsakov
atlikti tam tikrus veiksmus. Pvz. iekinys dl alos atlyginimo. iems iekiniams b9dinga tai, kad norint juos
reikti, reikia turti teis (pirmiausia reikti iekin dl pripainimo). Jei yra pareikti du iekiniai: dl pripainimo
ir priteisimo, iekinys dl priteisimo nebus nagrinjamas, kol nebus inagrintas iekinys dl pripainimo. Jei
atsakovas nevykdo veiksm, kreipiamasi antstol.
3) Teisini santyki keitimo. Tokie iekiniai, kai iekinio dalyk sudaro iekovo reikalavimas pakeisti ar nutraukti
tarp iekovo ir atsakovo egzistuojanius teisinius santykius. pvz. iekinys dl esminio aplinkybi pasikeitimo.
Iekiniams dl teisini santyki keitimo bdinga, kad sprendimai neturi res iudicata galios. Pasikeitus
aplinkybms, galima vl kreiptis teism. Pvz. iekiniai dl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (3k-3-32/03).
Turtinis ar neturtinis iekinio pobdis. i klasifikacija svarbi yminio mokesio nustatymui bei teisjui, kai jis sprendia
iekinio klausim dl iekinio primimo.
Pagal tai, k nukreiptas iekovo reikalavimas: atsakovo asmen ar atsakovo turt. Iekiniai skirstomi:
Actio in rem daiktinio pobdio iekiniai
Actio in personam prievolinio pobdio iekiniai.
Acto mixta iekiniai, turj abiej element.
Ex contractus iekiniai reikiami sutarties pagrindu.
Actio ex delicta delikto pagrindu.
Actio ex quasi contractus.
22
Be to, dar galimi grups iekiniai, kurie teorikai tvirtinti (CPK 49 str. 5 d). taiau praktikai is institutas neveikia, nes
tam reikalinga daug CPK pakeitim.
11.1.
Iekovas turi teis atsiimti iekin arba atsisakyti nuo iekinio, tai laikoma dispozityvumo principo pasireikimu ir
pavyzdi, kaip alis darys tak bylos eigai. Prasidjus proces galima baigti dviem bdais:
Atsiimant iekin iekovas nebenori, kad iekinys bt toliau nagrinjamas, taiau jis nebeatsisako savo materialins
teiss ir nepraranda galimybs kreiptis teism dl to paties pagrindo. Asmuo atsiimti iekin gali dl keli prieasi:
Jis neturi daugiau l pasisamdyti advokat.
Atsiimant iekin iekovo nereikalaujama, kad iekovas nurodyt prieast. Teismas priima nutart ir palieka byl
nenagrint. Atskiruoju skundu sutartis neskundiama. Atsimus iekin, grainamas yminis mokestis. Pasinaudoti ia
procesine teise iekovas gali tik per trump laik, nuo bylos nutraukimo. Jei byl norima baigti, taiau byla jau isista
iekovui. Tuomet atsiimti iekin galima tik su atsakovo sutikimu. Taiau iekovui dar ilieka galimyb baigti proces
atsisakant iekinio.
Atsisakant iekinio. Tai kartu ir ,materialinis teisinis veiksmas. Nes tai reikia, kad atsakovas atsisako materialins teiss.
Atitinkamai skiriasi padariniai teismas savo nutartimi byl nutrauk, kreipimasis tuo paiu pagrindu dar kart yra
negalimas. Atsisakant nuo iekinio atsakovo valios nra reikalaujama. Ir laiko poiriu atsakovas gali atsisakyti bylos bet
kuriuo momentu ( ir teisminio nagrinjimo metu, apeliacijoje, kasacijoje, vykdymo procese). CPK nustato, kad iekinio
atsisakymas turi vykti pagal tam tikr procedr ir teismas turi sitikinti, kad asmuo supranta padarinius. Teisjo
aikinimas turi bti fiksuojamas posdio protokole, o iekovas turi pasirayti. Jei atsisakymas buvo padarytas ratu. Jei
iekovas aikiai dokumente nra nurodoma, ar jis tikrai supranta i aplinkyb. Teismas turi per 7 d. isisti papildyti
pareikim. Dispozityvumo principas nra absoliutus. Taiau dalyje byl yra numatyta, kad iekovas negali laisvai
23
disponuoti savo teise, jei tai kenkia visuomenei. Todl CPK numato, kad teismas gavs pareikim, turi svarstyti, priimti
ar ne reikalavim. Jei teismas mano, kad byla nedispozityvi, jis gali nepriimti iekinio ir nurodyti motyvus.
Dvi galimybs reikalingos, nes tai du skirtingi procesiniai veiksmai, kuri padariniai taip pat skirtingi.
11.2.
Ta aplinkyb, kad iekovas pareik iekin, nereikia, kad teismas reikalavim patenkins. Daugelis proceso institut
turi dvejop kritik. Tau proceso institutas, kuris itakas turi materialinje teisje. Lygiai taip pat yra su teise iekinio
patenkinim. Teis iekinio patenkinim yra materialin teis, o teis pareikti iekin, kurias svarbu atskirti. Ar
reikalavimas yra pagrstas, sprendiama nagrinjant byl i esms. Ar priimti iekin ar ne, teismas sprendia grynai
formaliai.
Iekinys bus patenkintas, jei:
Jis bus pagrstas
Jei reikalavimas yra pagrstas ir teiss poiriu.
Jei iekinys pareikiamas nepraleidus iekinio senaties termino, jei reikalavimas kils i santyki, kuriuose
taikoma senatis.
Teis pareikti iekin priklauso iimtinai nuo procesinio pobdio galimybi. Pvz. iekinio senatis nra klitis
priimti iekin.
ios formalios aplinkybs yra skiriamos dvi ris:
1) Teiss pareikti iekin tinkamo realizavimo prielaidos jos atsako klausim, ar i viso galima reikti iekin ir ar
teismas gali j priimti. Konstitucijoje virtinta teis tvirtina tik teisnumo element, taiau ar konkretus asmuo gali
kreiptis teism nustato ios prielaidos:
Gino priklausomumas teismo kompetencijai. Teismas negali nagrinti bylos, kuri nepriklauso teismo
kompetencijai. Suprantama plaiai kokiam teismui (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracins).
iuo metu labai retai atsisakoma priimti iekin dl ios prielaidos. Teismai kartais painioja priklausomum
teism kompetencijai su teismingumu. Teismingumas nra slyga priimti ar atmesti iekin.
Iekovo civilinis procesinis veiksnumas. i problema beveik neaktuali fiziniams, taiau svarbi juridiniams
asmenims. Nes tik juridiniai asmenys gali reikti iekin.
Iekovas turi teis reikti iekin, jei jis laiksi neteisminio gino isprendimo tvarkos arba jei ir nesikreip, jis
tokios galimybs dar neprarado. Danai statymai naikinamj termin kreiptis ias institucijas statymai
nenustato.
Jei dl tapataus gino nra siteisjusio teismo ar arbitrao sprendimo. Gino alys ir gino elementai yra
svarbiausi kriterijai nustatant ar iekinys tapatus.
2) Teiss parinkti iekin tinkamo realizavimo slygos. Jos atsako klausim, ar iekovas turintis teis reikti iekin,
tai daro nustatyta tvarka. Kiekviena procesin teis turi bti gyvendinta laikantis procesins tvarkos. Jos
nelemia teiss pareikti iekinio buvim ar nebuvim, bet lemia tinkam tos teiss gyvendinim. CPK 5 str. 1 d.
turi laikytis tvarkos pareikiant iekin.
Iekovo veiksnumas. Tai veiksnus asmuo gali savarankikai gyvendinti bet koki teis, taip pat ir teis
paduoti iekin. Neveiksnaus asmens atveju iekin turi paduoti atstovas pagal statym
Norinti tinkamai realizuoti teis iekin, privalu laikytis teismingumo taisykli. Teismai kartais neskiria bylos
priklausomumo (byla apskritai nenagrintina teisme) ir teismingumo.
Iekinio pareikimo turinio atitikimas statymo nustatytiems reikalavimams. Privaloma tinkamai surayti
iekinio pareikim. CPK 111 str., taip pat nurodyti stuomenis, nustatytus 135 136 str. ir duomenis
nustatytus pagal specialius reikalavimus atskirose byl kategorijose (pvz. skyryb, tvysts nustatymo).
yminio mokesio sumokjimas yra tiess pareikti iekini tinkamo realizavimo slyga, iskyrus atvejus, kai
statymas atleidia asmen nuo yminio mokesio sumokjimo. Prie iekinio turi bti rodymai, kad
sumokta.
24
Tais atvejais, kai teis pareikti iekin gyvendinama per atstov, atstovas turi turti tinkamai formintus
galiojimus. Prie iekinio pareikimo turi bti pridti dokumentai, rodantys atstovavimo fakt ir turimus
galiojimus. Skiriasi kai statyminis ir kai pagal galiojim.
ios slygos taip pat tikrinamos pirmoje proceso stadijoje, taigi teisjas turi patikrinti abi grupes aplinkybi. Padariniai,
jei teisjas nustato, kad kakurios i slyg nra laikytasi nei nustatoma, kad prielaid nra laikytasi. Vienais atvejais
atsisakoma priimti pareikim, bei iuo atveju skirtumas nuo atsisakymo dl prielaid nebuvimo, kad vl galima bus
kreiptis, nes jas galima itaisyti. Teisjas atsisako priimti iekin, jeigu:
1)
2)
3)
4)
Skiriasi slyg nesilaikymo padariniai, jei jau po bylos iklimo nustatoma, kad i slyg nesilaikyta. Jei nustatyta po
bylos iklimo, teismas negali nutraukti bylos, nes kreipsi asmuo, kuris turi teis, bet nesilaik procesini slyg.
Teisjas tada gali palikti pareikim nenagrint, visais atvejais taikomas CPK 296 str. Nustaius, kad pareikimas
netinkamai suraytas ar nesumoktas yminis mokestis, teisjas negali atsisakyti priimti iekinio, tada taikomas kitas
institutas CPK 115 str. iekinio trkum alinimas. Nustatomas ne trumpesnis nei septyni dien terminas itaisyti
trkumus. Jei itaisomi trkumai, iekinys laikomas paduotas nuo tos dienos, kai paduotas pirm kart. Jei neitaisys,
tada laikoma, kad iekinys nepaduotas. 137 str. nustatytas baigtinis sraas pagrind, kuriais remiantis teismas gali
atsisakyti priimti pareikim.
iekovui keisti iekinio dalyk arba pagrind). Antra, teismas taip pat gali leisti reikti iekin vliau, jei iekovas sutinka,
kad atsakovas pasinaudot tokia teise. Treia, jei teismas pripains, kad vlesnis prieinio iekinio pareikimas neuvilkins
bylos nagrinjimo.
Teismas turi apsisprsti, kur reikalavim nagrins anksiau. Lemia tas iekinys, kuris yra dl pripainimo. Jeigu yra
iekinys ir prieinis iekinys, tai sprendime teismas turi pasisakyti dl j abiej, motyvuojamoje dalyje, ypa svarbu
rezoliucinje dalyje, kad vykdant sprendim nekilt klausim, kaip isprsti iekiniai.
Atsakovas gali reikti atsikirtimus pareikt iekin. Atsikirtimai nuo prieinio skiriasi, kad prieinis yra atsakovo
materialinis teisinis reikalavimas iekovui, o atsikirtimai yra ti atsakovo argumentai, kuri pagalba atsakovas ginija
iekovo teis pareikti iekin arba teis iekinio patenkinim. Atsikirtimo pagalba gali ginyti procesin iekovo teis
pareikti iekin. Vadinami procesiniais teisiniais atsikirtimas. Ginija arba kad iekovas neturjo materialins teiss arba
ji nebuvo paeista arba turjo teis, bet atsakovas vykd savo pareig ir teis nra paeista. Pvz. reikalavimas taikyti
iekinio senat. Reikalavimas taikyti iekinio senat yra pagrindas teismui iekin atmesti. Jeigu atsakovas tok atsikirtim
panaudos, iekovas gali prayti atnaujinti senaties termin nurodydamas svarbias aplinkybes, dl kuri praleido. Taip pat
pvz. iekovas prao priteisti skol, iekovas pripasta, bet teigia, kad skol grino ir pateikia rodymus. Pvz. jei iekinys
d alos atlyginimo, iekovas gali rodyti, kad nra kakurios civilins atsakomybs slygos.
ie atsikirtimai silpnesni, nes j pagalba atsakovas siekia, kad teismas byl nutraukt arba palikt pareikim
nenagrint. iais atsikirtimas gali bti argumentai, kad iekovas neturi teis pareikti iekin arba kad iekovas
netinkamai realizavo savo teis pareikti iekin. Tokia atsikirtimai ne visada galimi.
ie atsikirtimai susij su netinkamu teiss gyvendinimu pareikti iekin yra patys silpniausi, procesas daniausiai tik
pristabdomas tokiais atvejais (pvz. jei netinkamai sura iekin).
Svarbu, kad atsikirtimai, turi bti pareikiami laiku. Antra vertus, jie turi bti pareikti tam tikra forma. Tai yra
atsiliepimas iekin, tai specifinis procesinis dokumentas, kur privalo surayti atsakovas gavs iekinio pareikimo
kopij. Ne trumpesnis nei keturiolikos dien surayti atsiliepim iekin. Padariniai nesuraymo sunks: tada teismas
gyja teis priimti sprendim u aki, remdamasis tik iekovo pateiktais rodymais, tada galima prayti tik perirti
sprendim (ir tik jei rodoma jei atsiliepimas nesuraytas dl svarbi prieasi), negalima kreiptis apeliacine tvarka. Taigi
btina surayti atsiliepim. Jei galima, tada suraomas prieinis iekinys.
Visus argumentus ir kontrargumentus alys turi atskleisti iekinyje ir atsiliepime. Taip pat dublikai, triplikai. Vliau kitais
argumentais nebus galima remtis. Tai susij su bylos faktais. Jei matoma, kad teisjas padar teiss taikymo klaid.
Tokius argumentus galima pasilikti ir kitoms proceso stadijoms.
Iekovas turi teis iekinio patenkinim. Vadinamieji materialiniai teisiniai atsikirtimai.
priemones taiko teismas, iekovas pats negali pritaikyti ir nordamas, kad teismas jas pritaikyt, jis turi teismui pateikti
motyvuot praym. Toks praymas gali bti pateiktas:
Iekovas praym taikyti laikinsias apsaugos priemones gali suformuluoti paiame iekinio pareikime, kuriame
turi argumentuoti, kodl prao i priemoni.
Kreiptis su atskiru praymu dl laikinj apsaugos priemoni taikymo dar iki iekinio teisme pareikim.
Kodeksas numato galimyb pritaikyti laikinsias apsaugos priemones dar iki iekinio pareikimo. Praymas turi
bti motyvuotas, jame turi bti nurodyta, kokia grsm kyla ir kuo ji pasireikia. Jei is praymas tenkinamas,
tada privaloma pareikti iekin per 14 dien. Taip pat tok praym reikia apmokti yminiu mokesiu 50%
yminio mokesio, kuris bus mokamas u iekin. Tai nustatyta, kad nebt piktnaudiaujama ir nebt be
reikalo pakenkta atsakovui.
Teismas tiek vienu, tiek kitu atveju praym dl laikinj apsaugos priemoni tenkina, jei nusprendia, kad praymai yra
motyvuoti ir netaikius laikinj apsaugos priemoni teismo sprendimas nebus vykdomas arba labai dl pasunks.
Teismas ne visada tenkina tokius praymus, pavyzdiui, kai atsakovas yra valstyb, nes valstybei, tarkime, 100 000 Lt yra
menka vert (3k-3-589/06).
Laikinosios apsaugos priemons ivardytos CPK 145 str., taiau sraas yra nebaigtinis, nes jas gali nustatyti ir kiti
statymai (pvz. CK 3.65 str., Autori teisi ir gretutini teisi apsaugos st.). Pagal teism praktik, teismas negali taikyti
toki laikinj apsaugos priemoni, kurios nenurodytos nei CPK, nei kituose statymuose. Pagal V. Mikeln, statyme
nemanoma nustatyti vis laikinj apsaugos priemoni, todl turt bti leidiama taikyti ir statyme nenurodytas.
Laikinosios apsaugos priemons gali bti taikomos jas kombinuojant, tai priklauso nuo iekinio dalyko, ries ir pan.
Teisminiuose ginuose daniausia laikinoji apsaugos priemon yra turto aretas. Klausim dl laikinj apsaugos
priemoni skyrimo teismas sprendia raytinio proceso tvarka, apie tai galima sprsti nepraneus atsakovui.
CPK 148 str. nustatytas 3 d. terminas nuo praymo gavimo dienos. Jei praymas tenkinamas, toliau nutartis skubiai
vykdoma antstolio. Jei atsakovas paeidinja vykdym, teismas gali skirti sankcij ar taikyti kit laikinosios apsaugos
priemon. Skundo padavimas nestabdo nutarties vykdymo.
Perirjus byl apeliacine tvarka, iose bylose negalima kasacija. Tai paaikinama tuo, kad bylos nagrinjimas bt
pernelyg vilkinamas.
Atsakovas gali ivengti turto areto (laikinosios apsaugos priemons, jei pasilo adekvat utikrinimo bd, pvz. teismo
depozito sskait pervesti pinig sum, lygi iekinio sumai). Teismas gali reikalauti, kad iekovas pateikt galim
atsakovo nuostoli utikrinim. Jei teismas pareigoja iekov, o jis to nepadaro, teismas turi taikyti laikinosios apsaugos
priemoni panaikinim.
Laikinosios apsaugos priemons galioja iki teismo sprendimo primimo. Po to j likimas priklauso nuo to, koks yra
sprendimas:
Jei iekinys patenkinamas, laikinosios apsaugos priemons galioja toliau ir transformuojasi vykdymo
utikrinimo priemones.
Jei iekinys atmetamas, laikinosios apsaugos priemons galioja iki teismo sprendimo siteisjimo. Tokiu atveju
atsakovas turi teis nuostoli atlyginim (iekovo atsakomyb be kalts). Po ios nutarties prayti taikyti
laikinsias apsaugos priemones yra sudtinga.
Laikinosios apsaugos priemones iekovo praymu taiko teismas, taiau danai jos taikomos automatikai, neiaikinant,
ar tas praymas pagrstas. Laikinosios apsaugos priemons neretai naudojamos prie konkurentus.
27
rodinjimas ir rodymai
rodinjimo civiliniame procese samprata
Teisjas turi sitikinti, ar buvo tie faktai, kuriuos nurodo alys. Reikia rekonstruoti praeities vykius ir tik isiaikinu
isiaikinus, kas
vyko, bus galima taikyti teiss normas ir priimti sprendimus. Taigi civilinis procesas lygus:
Faktas
Teis
Teismo
sprendimas
rodinjimo
o priemones nurodo CPK. Jis gali riboti tam tikr rodinjimo priemoni naudojim (pvz. negalima naudotis
liudytoj parodymais, kai nesilaikoma privalomos raytins sandorio formos).
Negalima pamirti, jog rodinjimas ne tik teisinis dalykas, bet ir loginis
loginis procesas. rodinjimas yra ne tik CPT, bet ir
materialinis teisinis institutas. ia CPT ir materialin teis susijusios, pvz. u rodinjimo dalyk atsako materialin teis.
rodinjimo etapai
Tai kryptinga, nuosekliai vykdoma veikla, susidedanti i tam tikr etap:
1) Fakt nurodymas. Atliekamas civilins bylos iklimo stadijoje (iekinio pagrindas). Atsakovo atsiliepime iekin
taip pat bus nurodyti tam tikri faktai (kaip ir dublike bei triplike). Taigi baigus ruotis bylai jau bus inoma tam
tikra fakt visuma.
2) rodym nurodymas (pagrindia faktus).
3) rodym pateikimas (jie pateikiami pridti prie bylos).
bylos) Bendra taisykl rodymai turi bti pateikti kartu su
procesiniais dokumentais, kuriuose tie rodymai minimi. Taiau alys ne visada turi galimy
galimyb i karto rodymus
pateikti teismui (rodym rinkimo, ireikalavimo problema).
28
4) rodym rinkimas (praymas, kad teismas padt ireikalauti rodymus, gali bti atliekama vietos apira). Gali
bti pasitelkiami specialistai, ekspertai. Turi bti atliekama ruoiantis nagrinti byl (apibriama, kokie faktai
turi bti rodomi ir surenkama mediaga).
5) rodym tyrimas. Vadovaujantis betarpikumo, tiesioginio dalyvavimo principais, teismas rodymus itiria
(raytiniai rodymai perskaitomi, daiktai apirimi, ekspert ivada perskaitomi, apklausiami liudytojai ir pan.).
Svarbu, jog asmenikai byloje dalyvaujantys asmenys galt susipainti su rodymais. Eiga fiksuojama teismo
posdio protokole, iimtis kai byla nagrinjama raytinio posdio tvarka.
6) rodym vertinimas. rodomosios galios nustatymas, jo, kaip rodymo kvalifikavimas.
Teismas turi aptarti visus rodymus, turi argumentuoti kodl remiasi vienais ar kitais rodymais. rodymus vertina ne tik
teismas, bet ir alys (savo vertinimus pateikia teismini gin stadijoje). Galutin ir privalom vertinim patiria teismas
sprendimo motyvuojamojoje dalyje.
rodinjimo procesas didija dalinio vyksta pirmojoje instancijoje. Apeliacinje instancijoje tai taip pat vyksta, bet
maesne apimtimi. O jei apeliacinje instancijoje skundas skundiamas dl teiss taikymo klausimas, tai nebus
rodinjimo proceso.
rodym pakankamumo problema sprendiama pagal tiktinumo princip (jei labiau tiktina, kad tas faktas buvo, nei
kad nebuvo). Pusiausvyros principas negali bti taikomas vienodai visose bylose. Reikia atsivelgti tai, koks ginas
nagrinjamas (darbo, eimos, pripainimo neveiksniu ir pan.). tokiose bylose rodytinumo standartas artja prie
standarto baudiamosiose bylose.
Prieingos alies nustatyti faktai. i iimtis nustatyta dl paprastos prieasties jei viena alis teigia, kad buvo
faktas, o kita sutinka, nra gino tarp j. Kadangi nra gino, faktas neturi bti rodinjimas. Fakt pripainimas
yra dvejopas, pagal tai, kuriuo metu faktai yra pripastami. Skiriamas teisminis ir neteisminis pripainimas:
teisminis, kai kita alis pripasta fakt jau prasidjus teismo posdiui ir jis turi bti fiksuojamas posdio
protokole, gali bti pripastama ratu nagrinjant procesin dokument; neteisminis kai alis pripasta fakt
dar neprasidjus teismo procesui, taiau tokiu atveju reiks pateikti rodymus (3k-3-378/06). Jei faktas buvo
pripaintas, negalima keisti savo pozicijos. Tokiu atveju pozicija gali bti keiiama tik tada, jei pateikiama
rodym, kad pirminis fakto pripainimas buvo igautas jga. Skiriamas kvalifikuotas fakt pripainimas ir
nekvalifikuotas fakt pripainimas. Kvalifikuotas pripainimas, kai pripastamas faktas, taiau daroma ilyga dl
detali (pvz. teigiama, kad skola egzistuoja, taiau ne 10 000 Lt, kaip teigia iekovas, o tik 8 000 Lt).
Visiems inomos aplinkybs. i ilyga grindiama racionalumu bt kvaila rodinti faktus, apie kuriuos visi
ino. Tai faktai, kuriuos ino absoliuti dauguma moni dl gyvenimikos patirties, juos ino ne tik bylos alys,
bet ir teismas. Taiau tokiu atveju teismas turi paskelbti, kad faktas yra visiems inomas. Gali bti pripastamas
visuotinai inomu ir tokiu atveju, jei j ino tam tikroje valstybs dalyje ar vietovje inomas faktas. Visiems
inomu faktu negali pripainti tokio fakto, kuris inomas tik teisjui ar vienai aliai.
30
Dispozityvumo principas teigia, kad teismas niekada nepradeda bylos pats. Iekinio teisenoje byl inicijuoja pareikjas,
o iimtiniais atvejais prokuroras ar kitos institucijos. Yra iimtis i taisykls pripainus asmen neveiksniu ar ribotai
veiksniu, teismas savo iniciatyva turi pradti svarstyti globos ar rpybos klausim. Taiau tai paaikinama tuo, kad
prieingu atveju, tas asmuo likt u statym rib. Iekinys teikiamas suraant pareikim, jo forma priklauso nuo
konkreios bylos. Ypatingos teisenos tvarka byla inicijuojama paduodant pareikim arba skund. Bet kokiu atveju
teism reikia kreiptis ratu, odinis pareikimas neturs jokios teisins galios. Ratu reikia kreiptis todl, kad iuo metu
absoliuti dauguma gyventoj yra ratingi.
CPK nustato tik turinio reikalavimus, jis nenustato joki formali reikalavim, iskyrus atvejus, kai reikia iduoti teismo
sakym. Teisingumo ministerija yra patvirtinusi pareikimo formas ir iuo atveju reikia laikytis ne tik turinio, bet ir
formos reikalavim. Suraant iekinio pareikim reikia laikytis statym nustatyt reikalavim i dokument turiniui.
Paduodant iekinio pareikim teismui be bendr reikalavim privalu nurodyti duomenis, ivardytus 135 str., kitose
bylose gali bti nustatyti papildomi reikalavimai pareikimo turiniui.
Iekinio pareikimo teisin reikm yra ta, kad is dokumentas yra procesin priemon procesui pradti. Antra, io
procesinio dokumento reikm yra tokia, kad juo apibriamas iekinio dalykas, t. y. kokia bus byla ir kaip ji bus
nagrinjama. Taip pat i karto nustatoma juridini fakt visuma, kurie turs bti nagrinjami. Pareikimas tarnauja kaip
informacijos perteikimo priemon. Tinkamai surayti pareikimus btina ne tik tam, kad tinkamai ikeltume byl, bet ir
kad apibrtume iekinio dalyk. Raant pareikimus ir sprendiant, kreiptis teism ar ne, riekia pasverti visus u ir
prie. Nes teiss kreiptis teism praktinis gyvendinimas yra sudtingas, brangiai kainuojantis. U aikiai nepagrst
iekinio pareikim atsakovas gali pareikalauti atlyginti nuotolius. Reikia vertinti finansines galimybes, nes tai brangiai
kainuoja, taip pat reikia atsivelgti laiko aspekt, nes bylos teismuose nagrinjamos ilgai. Turi bti vertinta visuomens
reakcij, ypa jei ginas yra kakuo domus visuomenei. Yra kit bd ginui isprsti: derybos, arbitraas ir pan.
Iekinys gali bti pateiktas dviem bdais:
Teismo ratinje, kurioje reikia paprayti paymti, kada yra gautas iekinys. Tai svarbu tam, kad kilus ginui,
kada kreiptasi, bt galima tai rodyti.
Sisti patu, geriausia sisti registruotu patu, nes taip sumaja siuntos praradimo galimyb, be to pate
teikiamas kvitas, kuris patvirtina, kada isistas dokumentas teismui.
Teisjo rezoliucija, tai reikia, kad civilin byla yra ikelta. Civilins bylos iklimo data bus rezoliucijos data.
Rezoliucija nra skundiama.
Teisjas priima nutart, kuria atsisako priimti pareikim. Atsisakyti galima tik statymo nustatytais pagrindais
(137 str.), pagrind sraas yra isamus. Kartais teismai nurodo pagrind, kurie nra pagrindai atsisakyti priimti
pareikim (praleistas senaties terminas, nesumoktas yminis mokestis ir pan.). Nepriimdamas pareikimo
teisjas turi surayti nutart, kuri gali bti skundiama atskiruoju skundu per 7 d.
Atvejai, kai teisjas nustato, kad nra tam tikr normali reikalavim (netinkamai surayta pareikimas,
nepridti priedai, nesumoktas yminis mokestis ar netinkamais sumoktas yminis mokestis, kito asmens vardu
pareikim paduoda atstovas, taiau neprideda prie pareikimo atstovavimo fakt patvirtinanio dokumento).
iuo atveju svarbu, kad teisjas toki nutart gali priimti tik tada, jei nra tinkamo teiss realizavimo slyg.
Tokiu atveju turi bti priimama nutartis iekinio trkumams paalinti. Nutartyje reikia nurodyti kokie yra
trkumai bei nustatyti termin, per kur turi bti paalinti tie trkumai. Teisjas i karto turi ianalizuoti vis
pareikim ir nustatyti visus trkumus, kad netekt priimti tokios nutarties dar kart. Tokios nutarties negalima
sksti. Jei trkumai nebus itaisyti, teisjas turi priimti nutart dl pareikimo grinimo iekovui ir pareikimas
laikomas nepaduotu. Toki nutart galima sksti apeliacine tvarka.
Reikia isiaikinti byloje dalyvaujanius asmenis. Ar nagrinjant byl j nereiks traukti tam tikros valstybinio
valdymo institucijos ir ar nra teiss akto, kuris sakyt, kad byloje turi dalyvauti viena ar kita institucija,
netraukus tos alies byla ustrigs, be to, apeliacinje instancijoje negalima traukti nauj asmen, kurie turi
dalyvauti byloje, sprendimas bt naikinamas ir byla perduodama nagrinti i naujo.
rodinjimo dalyko nustatymas. Tiek teisjas, tiek alys turi galutinai isiaikinti, kokiais faktais alys remiasi, dl
koki sutaria ir dl koki fakt alys nesutaria. CK remiasi principu, kad visos aplinkybs, kuriomis alys remiasi,
turi bti inomos kitai aliai. Teismas turi atsisakyti priimti faktus ar rodymus, jei jie nebuvo atskleisti
pasiruoimo stadijoje. Iimtiniu atveju galima pateikti naujus argumentus, jei to argumento nebuvo galima
pateikti anksiau. Todl svarbu suformuluoti iekinio faktin pagrind ir savo pozicij.
rodym surinkimas. Galutinai nustaius, kokie faktai turs bti nagrinjami, pasirengimo stadijoje alys turi
suneti visus rodymus. Jei alys ar byloje dalyvaujantys asmenys negali gauti t rodym, turi kreiptis teism
pagalbos. Tai tiek raytiniai rodymai, tiek praymai dl liudytoj, turi bti isprendiamas klausimas ar reiks
vietos apiros, teismo ekspertizs ir pan. ia teismas turi bti aktyvus, ypa bylose, kurios yra nedispozityvios.
Ypa svarbu apsisprsti dl ekspertizs, nes ekspertizs atlikimas utrunka ilgai ir byl netgi gali tekti sustabdyti.
Jei byloje dalyvaujanios alys nepateikia rodym pasirengimo stadijoje, teismas gali atsisakyti priimti tuos
rodymus, nebent ties rodymai negaljo bti gauti anksiau.
Utikrinimas, kad visiems byloje dalyvaujantiems asmenims bt tinkamai praneta apie posdio viet ir laik.
Pasirengimo strategija priklauso nuo pasirengimo ir bylos kategorijos. Bus atliekami skirtingi veiksmai.
Kaip ruoiamasi bylos nagrinjimui. CPK numato du bdus raytin ir odin iuos klausimus galima sprsti ruoiant
procesinius dokumentus arba skiriant parengiamj posd. Kokiu bdu ruotis nagrinjimui nustato teisjas gavs
atsiliepim iekin. Kok bd pasirinkti priklauso nuo ali pozicijos ir nuo to, ar alys veda byl per advokatus, ar ne.
Ratu turi bti ruoiamasi bylos nagrinjimui kai alis atstovauja advokatai ir kai teisjas nemano galimybs, kad alys
gali sudaryti sutart. odiu turi bti rengiamasi bylos nagrinjimui kai statymas liepia imtis priemoni ali sutaikymui,
kai yra galimyb, kad alys susitaikys. Taiau ie kriterijai nra imperatyvs, gali bti, kad tikslingiau ruotis bylos
nagrinjimui odiu net jei abi alys atstovaujamos advokat, nes raytinis pasirengimo bdas utrunka daug ilgiau.
Kartais ie abu bdai yra derinami.
Ratu rengiamasi bylos nagrinjimui alims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims parengiant parengiamuosius
dokumentus. Procesinis dokumentas, kuriuo iekovas paruoia atsikirtim dl atsakovo atsiliepimo vadinamas dubliku.
Teisjas gavs atsiliepim per turi nusisti j iekovui ir is per 14 d. turi parayti publik. is siuniamas atsakovui, kuris
per 14 d. turi surayti triplik. Paprastai alims neutenka laiko parayti iuos dokumentus, todl jos prao teismo
pratsti termin. Ruoiantis bylos nagrinjimui i dokument turt utekti, bet jei teisjas mano, kad kakurie
klausimai nra aiks, jis gali pareikalauti dar kart apsikeisti paruoiamaisiais dokumentais. ie dokumentai nra
vardijami specialiais terminais (atsakymas triplik).
Pasirengim odiu reikia, kad paskiriamas teismo posdis, kuris nra skirtas bylos nagrinjimui i esms, taiau skirstas
pasiruoimui. Parengiamasis posdis turi vykti ne vliau kaip per 30 d. Paprastai turt pakakti vieno posdio. Deja,
praktikoje yra daug atvej, kai pasirengimas susideda i keli posdi. Pvz. viena i ali neatvyksta, teisjas skyr per
maai laiko. Perengiamojo posdio metu aikinamasi, kokie yra atsakymai keturis blokus klausim. Jei per
pasirengiamj posd viskas isiaikinama, galima pereiti prie bylos nagrinjimo i esms. Viena i prieasi, kodl
parengiamajam posdiui rengiamasi odiu, nes teismo pareiga susitaikyti. iuo atveju teisjas turi veikti aktyviai ir
iaikinti taikaus gino sprendimo privalumus ir silyti vairius gin sprendimo variantus.
Kada baigiasi pasirengimas bylos nagrinjimui sprendia teismas, teisjas tai formina skirdamas speciali nutart, kurioje
turi vardyti rezultatus: pagrindinius argumentus, rodymus, kurie bus tiriami, dl ko alys nesutaria, teismo posdio
viet bei laik ir kviestin posd asmen sra. i nutartis ufiksuoja, kas yra bylos nagrinjimo dalykas bei kokia yra
argumentai, kad bt aiku, ar alis naudojosi tuo argumentu parengiamajame posdyje. Data turi bti skiriama taip,
kad abi alys galt atvykti posd. Iimtiniais atvejais gali bti skiriamas ivaiuojamasis posdis, taiau iais laikais tai
nenaudojama.
Jei teisjas skiria nutart, tai reikia, kad baigsi antroji proceso stadija ir prasideda treioji stadija teisminis
nagrinjimas. CPK nenumato, per kiek laiko teisjas turi pasirengti posdiui, tai turi bti padaryta per proting laiko
tarp.
33
Teisminis nagrinjimas
Teisminio nagrinjimo samprata ir reikm
Tai treia proceso stadija, kurios metu yra tiriami byloje surinkti rodymai, iklausoma ali, kit byloje dalyvaujani
asmen pozicija ir yra priimamas sprendimas ar nutartis, kuriais baigiama civilin byla. i stadija laikoma pagrindine, nes
joje pasireikia CPT principai (odikumas, vieumas , nepertraukiamumo ir pan.). Teisminio nagrinjimo stadija ir yra
skirta inagrinti mediag, rodymus, nustatyti procesines normas, kurios bus taikomos, priimti sprendim arba
nutraukti byl, palikti j nenagrint. Teisminio nagrinjimo formas yra teismo posdis. Taiau teisminis nagrinjimas ir
teismo posdis ne visais atvejais yra tas pats.
Absoliuti dauguma byl yra nagrinjamos odiu, taiau iimtiniais atvejais posdiai gali bti raytiniai. Jie yra neviei,
iais posdiais nagrinjamos tam tikros kategorijos bylos. Pvz. dokumentinis procesas, kur nra liudytoj parodym,
ekspert ivad, ali argumentai patiekiami tik dokumentais. Paios alys gali prayti teismo, kad byla turi bti
nagrinjamos raytinio proceso tvarka, pvz. kai alys susitaiko ir nori patvirtinti taikos sutart.
bylos sustabdymas gali bti naudingas vienai i ali, todl pasitaiko atvej, kai kita byla pradedama, tam, kad
pirmoji bt sustabdyt. Taiau tai nra pagrindas bylos stabdymui, jei tai civilin byla (3k-3-238/06; 3k-310/07). Taiau baudiamj byl atveju yra kitaip. Gali bti sunku nustatyti ry tarp civilins bylos ir
baudiamosios bylos, nes kai kurie klausimai gali neturti takos civilinje byloje (pvz. kalts klausimas). Stabdyti
byl ar ne reikia nusprsti atsivelgiant bylos pagrindus. Administracinse bylose taip pat sunku nustatyti, ar
yra ryys tarp byl. Reikia vertinti, ar administracinis aktas yra viena i prielaid sandoriui sudaryti.
Atvejai, kai atsakovui yra pareiktas turtinis reikalavimas baudiamojoje byloje ir t pai turtini reikalavim
patenkinimas yra susijs su civilins bylos nagrinjimu. alos atlyginimo klausimai gali bti sprendiami ir
baudiamojoje byloje, taiau tai vyksta retai.
Jei atsakovui, kuriam pareikti turtiniai reikalavimai yra ikeliami bankroto ar turto restruktrizavimo byla. Tuo
atveju civilin byla sustabdoma ir perduodama bankroto byl nagrinjaniam teismui. Nes priklausomai nuo
bylos baigties, sprsis ir bankroto klausimai.
Byla turi bti sustabdyta, jei teismas kreipsi KT su praymu nustatyti, ar byloje taikytinas statymas
neprietarauja konstitucijai, ar vyriausybs nutarimas statymams. Tokiu atveju turi bti sustabdyta byla, kol ji
bus inagrinta KT. Taiau pasitaiko, kai vienas teismas sustabdo byl, o kiti, kuriems reikia taikyti t pai
norm, bylos nestabdo (3k-3-95/07). Kiti teismai taip pat privalo stabdyti byl, nes prieingu atveju, bus
paeistas asmen lygybs prie statym principas.
Bendros kompetencijos teismas nusprendia itirti administracinio akto, kur teks taikyti nagrinjant byl,
teistum. ios bylos labai retos, nes bendrosios kompetencijos teismai labai retai kreipiasi LVAT. Taiau jei jau
kreipiamasi, byla privalo bti stabdoma.
Jei teismas kreipsi ES kompetenting institucij dl ES akto taikymo ir aikinimo. Iskyrus atvejus, kai normas
yra aiki ir nereikalauja aikinimo, kai dl normos jau buvo kreiptasi, kai ta norma visai neturi bti taikoma toje
byloje.
Kiti pagrindai yra fakultatyvs ir teismas pats nusprendia, ar byla turi bti stabdoma. Egzistuoja sraas, taiau jis nra
isamus ir teismas gali tai padaryti tais atvejais, kai jam atrodo reikalinga. Pirmiausia byla turi bti stabdoma, kai paskirta
ekspertiz. Kai byla stabdoma, jokie veiksmai neatliekami, tik sprendiamas klausimas dl laikinj apsaugos priemoni.
Jei reikia atlikti kok nors veiksm, pirmiausia byla turi bti atnaujinta, atliekami reikalingi veiksmai ir vl byla
sustabdoma. Byla nagrinjama toliau, kai inyksta bylos sustabdymo pagrindas. Gali bti, kad inyksta viena pagrindas,
taiau atsiranda kitas. Taiau institut reikia naudoti atsargiai, nes byla sustabdoma neribotam terminui.
Bylos nutraukimas
36
Bylos nutraukimas yra vienas i bd u-baigti byl nepriimant sprendimo. Bylos nutraukimas yra proceso ubaigimas be
teiss iniciuoti toki pat byl. Sraas pagrind, kada galima byl nutraukti yra baigtinis. Bylos nutraukimo pagrindai yra
numatyti CPK. Bylos nutraukimas yra pakankamai danas reikinys. Jei tai padaryta, kad be pagrindo priimtas iekinys,
yra labai negerai, nes vaistomas ali laikas, pinigai bei valstybs los. Bylos nutraukimo pagrindai:
Aplinkybs kurios egzistavo jau bylos primimo metu ir jei bt inomos, teismas jos neturt priimti. Tai
atvejai, kai alis nepasinaudojo privaloma gin nagrinjimo tvarka, yra siteisjs sprendimas, siteisjs
arbitrao sprendimas ir kt. ie visi pagrindai susij su tuo, kad teisjas padar klaid.
Aplinkybs, kurios atsiranda jau po bylos iklimo. iuo atveju joki pretenzij teisjui neturime. 3k-3-45/09; 3k3-142/07.
Yra pavyzdi, kai byl reikia nutraukti, taiau tai nepadaroma. Pvz. alys buvo sudariusios arbitrain susitarim, byla
nagrinjama arbitrae ir atsakovas ikelia klausim dl arbitrainio susitarimo negaliojaniu, alis kreipiasi teism dl
arbitrainio sprendimo pripainimo negaliojaniu. iuo atveju teismas privalo nepriimti tokio iekinio, nes tokiu atveju
bt galima apeiti arbitrain susitarim.
Teismo sprendimas
J sudaro keturios dalys:
angin, kurioje idstomi teisjai ir pan.
Apraomoji, kurioje teismas idsto iekovo reikalavim, atsakovo atsikirtimus ir vis bylos nagrinjimo eig,
rodymus, kurie buvo itirti.
Motyvuojamoji ioje dalyje teisjas pateikia savo vertinim, tiek teisins, tiek faktins bylos puss. ioje dalyje
teismas naudojasi doktrina ir isprendia byl.
Rezoliucin, kurioje teismas nusprendia, k jis darys su iekiniu j patenkina ar ne. Labai svarbu tiksliai parayti
rezoliucin dal, teisingai surayti juridinio asmens kod, adresus ir pan. nes i dalis bus perkeliama vykdomj
rat. Jei byloje buvo ne vienas iekovas ar atsakovas, reikia nustatyti, ar bus priteisiama solidarioji prievol, ar
ne.
Jei sprendimas yra nemotyvuotas, tai bus absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Be to, btinyb motyvuoti
teismo sprendimus yra pripainta ETT, jei nra motyv, procesas nebus tinkamas ir prietaraus Konvencijai.
siteisjimu yra suprantamas nauj savybi gijimas. siteisjimo institutas nustatytas, nes procese yra instancij sistema
ir alis, nepatenkinta teismo sprendimu, gali j sksti apeliacine tvarka. Jei teismo sprendimas siteist, o alis apskst
sprendim apeliacine tvarka, mes susidurtume su teismo sprendimo atgrimu. Kad bt ivengta toki problem,
nustatyta, kad sprendim primus jis i karto teisni padarini nesukelia, nustatomas laiko tarpas, per kur jis siteiss ir
gis nauj savybi. Apeliacinio apskundimo terminas yra 30 d. nuo primimo. Jei is terminas sueina, o apeliacinio
skundo nra, sprendimas siteiss. Apeliacinio skundo padavimas suspenduoja sprendimo siteisjim. Apeliacinio
apskundimo terminas nra naikinamasis, jei terminas praleistas dl svarbi prieasi, jis gali bti atnaujinamas.
Ne visi sprendimai siteisja pagal i tvark. Ne visi sprendimai gali bti apeliacijos subjektai: jei gino suma yra
maesn nei 250 Lt (sprendimas siteiss nuo jo primimo momento); sprendimo u aki, ta alis, kuri nedalyvavo
posdyje; speciali siteisjimo tvarka preliminariems sprendimams dokumentinio proceso tvarka.
Kai sprendimas siteisja, jis gyja res iudicata gali. Tai reikia, kad ginas yra isprstas iki galo tarp ali ir sprendimas
negali bti peririmas. Sprendimas gyja vykdytinumo savyb, jei atsakovas savanorikai nevykdys sprendimo, iekovas
turi teis pasiimti vykdomj rat, kuris pateikiamas antstoliui. Kol sprendimas nra siteisjs, jis vykdytinumo savybs
neturi iskyrus skub sprendim, kai teismas gali nukreipti vykdyti sprendim dar jam nesiteisjus. Tai privalomas
sprendimo vykdymas ir fakultatyvus sprendimo vykdymas. Teismo sprendimas gyja ir privalomumo savyb,
privalomumas vienas i teismo sprendimo princip, visi turi sutikti su tuo, kas ten pasakyta.
Vykdytinumas ir privalomumas yra skirtingos savybs, vykdytinumas taikomas alims, o privalomumas taikomas ne
byloje dalyvavusiems asmenims, o visiems asmenims valstybs teritorijoje. Tai nereikia, kad tie asmenys, kurie
nedalyvavo byloje, negali kreiptis teism. Galima kreiptis dl proceso atnaujinimo, jei byla isprstos t asmen, kurie
netraukti byl, teisi ir pareig.
Apeliacinio skundo padavimas. Tai, kad sprendimas siteisjo ir gijo privalomumo savyb, nereikia, kad alys neturi
joki galimybi sprendimo paveikti. Taigi alys gali sksti sprendim kasacine tvarka. Tai ekstraordinari tvarka, nes ne
visi sprendimai gali bti skundiami kasacine tvarka, pvz. jei gino suma maesn nei 5000 Lt. Be to, dar yra teismo
diskrecija nagrinti ar ne gin kasacine tvarka.
Prejudicialumo savyb. Teismo sprendimas gyja prejudicinio fakto gali. Iimtinumo savyb, kuri reikia, kad alys ir j
teisi [rmjai neturi teis ginyti t fakt, kurie nustatyti siteisjusiu teismo sprendimu.
Teismo sprendimo siteisjimas nra negrtamas procesas galima ekstraordinarin tvarka, proceso atnaujinimas ir
pan. Res iudicata turi tam tikras ribas, net ir po siteisjimo teismo sprendimas gali bti panaikintas. Res iudicata turi
savybes objekto ir subjekto atvilgiu. Kyla klausimas, k reikia daryti, jei vienoje byloje ta pati situacija isprsta vienaip,
o kitoje kitaip.
Sprendimo iaikinimas. Jo reikalingumas kyla tuomet, kai sprendimo rezoliucin dalis yra suformuluota neaikiai ir gali
kilti neaikum, k reikia daryti, kaip vykdyti sprendim. Dl sprendimo iaikinimo daniausiai kreipiamasi po to, kai
sprendimas pradedamas vykdyti. Teismas tuomet sprendia, ar sprendimas tikrai reikalingas iaikinti. Teism praktika
nustat, kad iaikinama gali bti tik rezoliucin sprendimo dalis. Nes alys kreipdavosi dl motyv iaikinimo tikintis,
kad teismas pasakys kak naudingo tai aliai. Kartais gali kilti problema, kai teismas pasisako apie tai, apie k neturjo
pasisakyti. Tai alims gali turti lemiam tak ateityje.
Papildomos sprendimo primimas. Tai ribota galimyb, nes nustatyti tik 3 atvejai, kai gali bti priimamas papildomas
sprendimas:
Bylinjimosi ilaid klausimas, jei teismas pamiro pasisakyti dl ilaid paskirstymo alis.
Kai teismas rezoliucinje dalyje neubaigtas klausimas patenkinti ar ne iekin.
Kai buvo nagrinjami keli reikalavimai, o rezoliucinje dalyje teismas umiro pasisakyti dl vis reikalavim iki
galo.
Taiau visiems pataisymams galioja bendra taisykl negalima pakeisti sprendimo esms.
Dokumentinis procesas
Tai bylos nagrinjimas ne odinio proceso tvarka, o raytiniais dokumentais, tai vienintel rodinjimo priemon. ios
kategorijos byl tikslas proceso pagreitinimas. Nereikia skirti odini bylos nagrinjim i esms. Teisjas priima
preliminar sprendim ir tada jau laukiama atsakovo reakcijos, jei jis nereaguoja, sprendimas siteisja. Sumaja katai,
nes yminis mokestis yra tik pus kainos. Iekinys turi atitikti tam tikras slygas:
1) Iekinio dalykas turi bti specifinis tai turi bti piniginis reikalavimas.
2) Jei iekinio dalykas yra reikalavimas priteisti kilnojamj daikt ar vertybinius popierius.
3) Ikeldinti nuominink i patalp pagal nekilnojamojo daikto nuomos sutart.
Dokumentinis procesas galima stik tada, jei iekovas pasirenka. Teismas negali priversti iekovo kreiptis ia tvarka.
Iekovo reikalavimai turi bti grindiami raytiniais rodymais. Be to, atsakovas turi bti Lietuvoje, jei jis gynima kitur,
dokumentinis procesas nra manomas.
Ypatumai:
Nra odini posdi;
Dokumentinio proceso tvarka yra priimamas preliminarus sprendimas, jei atsakovas nesigins, sprendimas
sigalios;
Yra nustatyti specials procesiniai terminai;
Atsakovui nra siuniama iekinio pareikimo kopija, ji siuniama kartu su preliminariu sprendimu;
Nra pasirengimo stadijos;
Atsakovui nra praneama apie laikinj apsaugos priemoni pritaikym;
Preliminarus sprendimas neskundiamas apeliacine ar kasacine tvarka, tik pateikiant teismui prietaravimus;
Negalima nukreipti preliminaraus sprendimo vykdyti skubiai;
Skiriasi preliminaraus sprendimo turinys palyginus su bendrais reikalavimais, preliminarus sprendimas yra
slyginis;
Jei iekovas nort keisti iekinio elementus, tokios gynybos priemons yra neleidiamos nagrinjant bylas
dokumentinio proceso tvarka;
Taikoma speciali teikimo tvarka, negalima teikti per kuratori ar vieo paskelbimo bdu, privaloma tai padaryti
asmenikai;
40
Per 14 d. teisjas apsisprendia dl preliminaraus sprendimo, jei i iekovo pateikt dokument aiku, kad iekinys yra
tenkintinas. Tada siuniamas sprendimas atsakovui, kuris gali prietarauti per 20 d., tada teisjas prietaravimus
persiunia iekovui, kuris per 14 d. turi pateikti atsiliepim, tada skiriamas teismo posdis, kur byla nagrinjama i esms
ir priimamas galutinis sprendimas.
Jei teisjas mano, kad neutenka slyg dokumentiniam procesui, teisjas pasilo primokti ymin mokest ir nagrinti
byl paprasta tvarka. Iekovas gali bet kada paprayti nagrinti byl prastine tvarka.
Teismo sakymas
Apeliacija
Apeliacijos objektas nesiteisj teismo sprendimai. sakymas nra apeliacijos objektas, nes sakymas, gautas
skolininko turi bti vykdomas. Ne visos nutartys ir sprendimai yra apeliacijos objektas, yra daug iimi, kai sprendimai
apeliacijos tvarka negali bti skundiami. Apeliacija negalima:
Smulkiuose turtiniuose ginuose, kai iekinio suma maesn u 250 Lt. Tai paaikinama maareikmikumu,
taiau i taisykl netaikoma socialiai jautriems ginams darbo, alos atlyginimo ir pan. KT yra pasisaks, kad
apeliacijos teis yra absoliuti, taiau vliau jis suvelnino savo pozicij teigdamas, kad apeliacijos ribojimas yra
galimas. ia susiduriame su problema, k reikia teis kreiptis teism: tai kreipimasis pirmos instancijos teism
ar bet kuri teism sistemos grand. Kai kuriose valstybse leidim sistema vedama jau apeliacinje
instancijoje, pas mus tai tvirtinta tik instancijoje.
Supaprastinto proceso tvarka priimtas sprendimas taip pat neskundiamas apeliacine tvarka. Teismo sakymui
turi bti pateikiami prietaravimai. Apeliacijos objektas nra preliminarus sprendimas, priimtas dokumentinio
proceso tvarka, nes jam turi bti pateikiami prietaravimai.
Spendimas i aki negali bti skundiamas tos alies, prie kuri sprendimas priimtas.
Taigi apeliacija nra absoliuti. Statistika rodo, kad tik apie 4-5 % yra apskundiami apeliacine tvarka. To prieastys yra
vairios, viena j, yminis mokestis, kuris apskaiiuojamas pagal tas paias taisykles, kaip ir iekinys pirmosios instanticjos
teismui. Apie 45-50 % apeliacini skund yra patenkinama.
Apeliacija negali prasidti teismo iniciatyva, taiau gali tik byloje dalyvavusi asmen iniciatyva. Todl yra labai svarbu
apibrti byloje dalyvaujani asmen padt. Suklydus, asmenys gali netekti teiss apeliacij. vairios institucijos,
patiekianios ivad, neturi apeliacijos teiss, nes jos nra alis. Jei asmuo nedalyvauja byloje pats, svarbu, kad bt
ufiksuota, kad jis yra byloje dalyvaujantis subjektas, jei taip, jis gali paduoti apeliacin skund. Gali bti, kad asmuo nra
byloje dalyvaujantis asmuo ir negali patiekti apeliacinio skundo. Toks asmuo gali apginti savo teises atnaujindami
proces. Sprendimas dl asmen, netraukt byl, nors tai susij su jo teismis yra absoliutus sprendimo negaliojimo
pagrindas. Tai iimtis i principo, kad apeliacinis teismas negali perengti apeliacinio skundo rib.
Apeliaciniame skunde turi bti suformuluotas apeliacinio skundo dalykas. Dalykas gali bti tik toks, kuris nurodytas 326
str. Apeliacinio skundo dalykas nesaisto Apeliacinio Teismo, taiau jis negali nesilaikyti tam tikr taisykli pvz.
pabloginti alies padt. Apeliacinis teismas iskirtiniais atvejais gali ieiti u apeliacijos rib ir patikrinti, ar buvo slygos
byl priimti i viso. Sprendimas tikrinamas tiek teiss, tiek fakto klausimu.
Surayt skund apeliantas ne ratin ar siunia patu. Apeliacinio Teismo teisjas sprendia skundo primimo
klausim. Pirmiausia tikrinama, ar skundiamas dalykas yra apeliacijos objektas, o pareikjas apeliacijos subjektas. Jei
viskas gerai, skundas bus priimamas, jei yra tam tikros slygos, bus atsisakoma priimti. Pvz.: per maa iekinio suma, j
paduoda tas, kad nra apeliacijos subjektas, jei nustatoma, kad praleistas apeliacijos terminas ir nra praoma t
termin atnaujinti. Gali bti, kad yra trkum dl kuri negalima priimti iekinio, todl galimas trkum alinimas.
Teisjas turi nurodyti termin, per kur iekinys turi bti itaisytas. Trkumai gali bti, vairi pried nebuvimas, yminio
mokesio nemokjimas ir pan. Jei nustatomi tik formals trkumai, dl trkum alinimo pats apeliacins instancijos
teismas gali priimti nutart. Per 7 d. nuo apeliacinio skundo pasibaigimo dienos, apeliacinio teismo teisjas turi nusisti
apeliacinio skundo ir jo pried nuoraus. Laukti reikia, nes siekiama sitikinti, ar nra daugiau apeliacini skund.
Atsiliepim surayti yra ali pareiga, kiti asmenys to daryti neprivalo. Pirmos instancijos teismo teisjas turi persisti
byl apeliacins instancijos teismo teisjams.
Kasacija
Kitas ingsnis bylos ireikalavimas i pirmos instancijos teismo ir ji atsiuniama LAT. Tada civilini byl pirmininkas ar
LAT pirmininkas sudaro kolegij, paskiria jos pirminink ir pranej. Kasacinis skundas ir byla perduodama tam teisjui,
kuriam ji turi atitekti pagal byl paskirstymo taisykles. Dauguma byl inagrinjama 3 teisj kolegijoje, taiau ji gali bti
nagrinjama 7 teisj kolegijoje ar plenarinje sesijoje. Tai vyksta, kai byla yra itin sudtinga ar gali keisti LAT praktik.
Kai byla yra itin sudtinga, ar j nagrinjant 3 teisj kolegijoje kyla diskusija, nusprendiama byl perduoti 7 teisj
kolegijai. 7 teisj kolegija inagrinja nedidel byl skaii. Plenarin sesija ne maiau kaip 2/3 civilini byl skyriaus
teisj. Plenarinei sesijai nagrinti byl gali perduoti civilini byl skyriaus pirmininkas arba LAT pirmininkas, arba 7
teisj kolegija. Dauguma byl nagrinjama 3 teisj kolegijoje, nes ji inagrinjama greiiau, nagrinjant 3 teisjams,
inagrinjama daugiau byl. Prietaring LAT praktik lemia, kad dauguma byl nagrinjama 3 teisj kolegijose.
Kai byla perduodama kolegijai, rengiamasi bylos nagrinjimui. Pagrindin byl nagrinjimo forma raytin. Tai skatina
byl nagrinjimo operatyvum. Kasacine tvarka nagrinjami tik teiss, o ne fakto klausimai. Tiek kasacin skund, tiek
atsiliepim j turi surayti advokatas, todl skirti odin proces nra tikslinga. Taiau kolegijai yra suteikta diskrecijos
teis paskirti odin nagrinjim. LAT skiria odin bylos nagrinjim tada, kai mano, kad toje byloje priimti sprendimai
bus panaikinti ir bus priimtas visikai prieingas sprendimas.
42
Teismas nagrinja tik tai, kas nurodyta kasaciniame skunde ir atsiliepime. Taiau yra iimtis: kasacinis gali nagrinti tai,
ko nenurod kasatorius ir atsakovas, jei reikia utikrinti vie interes. Vieas interesas gali bti velgtas bet kurioje
byloje.
Kitas principas negalima priimti blogesnio sprendimo, nei buvo priimtas. Kasacinis teismas negali pabloginti
kasatoriaus padties tada, kai sprendim skundia abi alys ir kai byla perduodama nagrinti pirmos instancijos teismui
arba kai LAT nusprendia perengti kasacinio skundo ribas gindamas viej interes.
Teismas gali padaryti ivad, kad kasacinis skundas turi bti atmetamas, o skundiama nutartis turi bti paliekama
galioti. Negalima naikinti teisto sprendimo vien dl formali prieasi. Kasacinis teismas gali skund patenkinti ir
skundiam sprendim visikai ar i dalies pakeisti. Tai suprantama kaip rezoliucins dalies modifikavimas, o ne motyv
korekcija. Sprendimo ar nutarties keitimas jau yra susijs su intervencija rezoliucin dal. Jei byloje yra prieingi
sprendimai, tokiu atveju LAT gali panaikinti apeliacins instancijos teismo sprendim ir palikti galioti pirmos instancijos
teismo sprendim. Kasacinis teismas gali patenkinti kasacin skund ir skundiam sprendim panaikinti ir priimti vis
sprendim, kitok nei apeliacins instancijos teisme. Kasacinis teismas gali tenkinti kasacin skund ar jo dal ir
skundiam sprendim panaikinti, perduoti byl nagrinti apeliacins arba pirmos instancijos teismui. Tai tradicin
kasacijos funkcija, kai sprendimas naikinamas ir byla perduodama atgal. Jei kasacinis teismas nemato galimybs perduoti
byl pirm instancij, byl reikia perduoti apeliacinei instancijai. Pirmos instancijos teismui byla gali bti perduota tik
365 str. numatytais atvejais: kai nustatomi absoliuts sprendimo negaliojimo pagrindai, paeidimai padaryti pirmos
instancijos teisme; kai LAT nustato kitokius esminius proceso teiss paeidimus, kuri yra nemanoma paalinti
apeliacins instancijos teismui.
Kasacinio teismo nurodymai yra privalomi byl nagrinjaniam teismui i naujo. Taiau nurodymai negali bti
imperatyvs (reikia skirti ekspertiz), jie formuluojami tariamja nuosaka.
Proceso atnaujinimas
Proceso atnaujinimo paskirtis
Pasibaigus kasacijai galime teigti, kad takas byloje padtas. Taiau ilieka dar viena galimyb pakeisti tai, kas nusprsta
per proceso atnaujinimo institut. Po bylos gali paaikti, kad dokumentas, kuriuo remiantis buvo priimtas sprendimas
yr suklastotas, tai pagrindas atnaujinti proces.
Priedai
Byl nr.
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
9)
10)
11)
12)
13)
14)
3k-3- 49/99
3k-3-734/03
3k-3-355/01
3k-3-632/06;
3k-3-311/05
3k-3-206/07
3k-3-458/05
3k-3-123/06
3k-3-243/06
3k-3-465/06
3k-3-71/06
3k-3-218/06
3k-3-238/07
3k-3-54/07
43
15)
16)
17)
18)
19)
20)
21)
22)
3k-3-242/06
3k-3-677/05
3k-3-6381/06
3k-3-130/06
3k-3-589/06
3k-3-40/06
3k-3-421/06
3k-3-142/07
44