I tema.

LYGINAMOJI KONSTITUCIN TEIS MOKSLAS IR MOKYMO DALYKAS.

KONSTITUCIN TEIS NACIONALINS TEISS SISTEMOJE

I dalis
1. Lyginamoji konstitucin teis mokslas apie pasaulio valstybi konstitucin teis.
Lyginamosios konstitucins teiss vieta teistyroje. Lyginamosios konstitucins teiss mokslo dalykas,
funkcijos, metodologija. Lyginamoji analiz.
Konstitucin teis kaip mokslas, mokymo dalykas ir teiss aka.
Konstitucins teiss terminas turi 3 pagrindines prasmes:
1.
nacionalins teiss aka konstitucins teiss norm, idstyt teiss norm aktuose,
sistema, reguliuojanti visuomeninius santykius:
valstybs organizavimo pagrindai
visuomens organizavimo pagrindai
asmens teisinio statuso pagrindai.
2.
Konstitucin teis kaip mokslas teorij, doktrin, koncepcij, hipotezi apie konstitucin
teis, visuma mokslikai pagrsti spjimai apie konstitucin teis.
3.
konstitucin teis kaip mokymo dalykas auktojoje mokykloje dstomas konstitucins
teiss kursas.
Lyginamoji konstitucin teis.
Lyginamosios konstitucins teiss kaip teiss akos nra egzistuoja tik konstitucins teiss, kaip
nacionalins teiss aka. Taiau lyginamoji konstitucin teis gali bti suprantama kaip mokymo dalykas ir
mokslas.
Lyginamoji konstitucin teis kaip mokslas tam tikra konstitucins teiss mokslo dalis, kuri
kompleksikai ir lyginamuoju metodu tyria vairi pasaulio ali konstitucin teis.
Lyginamoji konstitucin teis kaip mokslas atlieka ias pagrindines funkcijas:
1) prognozavimo funkcija lyginamosios konstitucins teiss mokslas padeda geriau vertinti ir
pagrstai prognozuoti valstybs gyvenimo klausim reguliavimo raid: numatyti tam tikras perspektyvas,
tam tikr veiksm rezultatus mokslikai pagrstas numatymas, spjimas.
2) taikomoji funkcija atsivelgiant reali situacij, iekoti sprendim, remiantis istorine kit ali
patirtimi tai susij su Lietuvos bei kit ali perjimu i totalitarinio ar autoritarinio reimo demokratin
reim, o taip pat centralizuoto kio pertvarkymu privatj, mentaliteto, visuomens gyvenimo pakeitimu,
valdi atskyrimu i vienos.
3) komunikacin funkcija informacijos amiuje alims reikia inoti kuo daugiau tam, kad taip jos
galt kompensuoti kitus savo trkumus.
4) paintin funkcija - lyginamosios konstitucins teiss mokslas pleia teisininko profesionalo
akirat, isilavinim informacinje visuomenje reikia turti informacij ir mokti ja pasinaudoti.
Lyginamoji konstitucin teis kaip mokymo dalykas auktojoje mokykloje dstomas lyginamosios
konstitucins teiss kursas, kurio tikslas susipainti su vairi pasaulio ali konstitucine teise, velgti j
dsningumus ir ypatumus.
Lyginamosios konstitucins teiss metodologija.
Pagrindin lyginamosios konstitucins teiss metod apsprendia pats ios disciplinos
pavadinimas pagrindinis vairi ali konstitucins teiss lyginimo metodas lyginamoji analiz.
Kiekvienos alies konstitucin teis itirti yra sunku, ir net nebtina. Reikia suvokti j dsningumus ir
ypatumus. Lyginamoji konstitucin teis siekia painti konstitucin reguliavimo lyginimo bdu.
Lyginamosios analizs metodo esm atrasti ir iskirti konstitucinio reguliavimo dsningumus ir skirtumus,
suvokti vairi institut esm. To idava naudojama klasifikacija ir tipologija. Tam, kad klasifikacija ir
tipologija bt reikminga, btina teisingai parinkti skirstymo kriterijus. Klasifikacij ir tipologizacij
prieastys:
1)
egzistuoja keli teisinio reguliavimo, teisins kultros centrai (pvz. Vakar teiss
tradicija ir musulmonikoji teiss tradicija)

2)
ekonomini, socialini, politini aktualij panaumas (pvz. rinkos kis yra bdingas
liberaliajai demokratijai, o Afrikos alims traibalizmas)
3)
filosofins idjos, vertybs taip pat daro tak konstituciniam teisiniam reguliavimui.
Taiau tipologij ir klasifikavim reikia taikyti atsargiai iekant panaum negalima paneigti
skirtum.
Teisini idj judjimas leidia palyginti teisin reguliavim.
Taiau reikiniai lyginamojoje konstitucinje teisje tiriami ne tik statikoje, bet ir dinamikoje todl
yra naudojamas istorinis lyginamasis metodas konstitucinis teisinis reguliavimas lyginamas istorinje
perspektyvoje.
Konkreios teisins analizs metodai greta lyginimo analizuosime konkret institut, nustatysime
jo specifik, o vliau lyginsime j su kitais.
Papildomi metodai: sisteminis, loginis, analiz, sintez, indukcija, dedukcija.
2. Konstitucin teis nacionalinje teiss sistemoje. Konstitucins teiss principai ir normos,
institutai. Konstituciniai teisiniai santykiai.
Konstitucin teis kaip nacionalins teiss aka.
Konstitucins teiss akos pavadinimas yra siejamas su pagrindiniu valstybs statymu konstitucija,
taiau ji apima ir postatyminius aktus, doktrinas, pan.
Konstitucin teis yra ypatinga teis tai daugiau negu teiss aka tai teiss sritis, reguliuojanti
svarbiausius visuomeninius santykius (valstyb, visuomen, individas). i santyki reguliavimas yra
reikmingas kitoms teiss akoms. Konstitucins teiss nustatyti pradai takoja kitas teiss akas.
Konstitucins teiss norm ypatumai.
Konstitucins teiss normos, kaip ir kitos teiss normos, yra visuotinai privalomos elgesio taisykls,
kuri laikymasis yra utikrinamas valstybs prievartos. Daniausiai konstitucins teiss normos yra
tvirtintos statymuose ar kitose teiss norm aktuose. Tik palyginus retais atvejais konstitucins teiss
normos yra sukuriamos kitaip teismo precedentu, konstituciniu paproiu.
Konstitucijos ar statymo straipsnyje gali bti tik viena norma, pvz. 1949 m. VFR pagrindinio
statymo 102 str: Mirties bausm panaikinama. Taiau viename straipsnyje ar net viename straipsnio
sakinyje galima aptikti kelet konstitucins teiss norm; pvz.1962 m. Pranczijos Prezidento rinkim
statymo 3 str: Ne vliau kaip per 15 dien po respublikos prezidento rinkim pirmojo turo, vyriausyb turi
paskelbti kandidat sra.
Skirtingai nuo privatins teiss, kur kaip taisykl yra naudojamas dispozityvinis reguliavimo
metodas, konstitucinje teisje dominuoja imperatyvinis metodas. Dauguma konstitucins teiss norm yra
pareigojanio, draudianio, nustatanio pobdio. Tokios normos tik reikalauja nustatyto elgesio (normos
sakymai). Reiau sutinkamos normos leidimai (jos plaiai naudojamos ir yra pagrindins tik asmens
teisinio statuso reguliavime).
Konstituciniame reguliavime dominuoja subordinacijos (pavaldumo) santykiai, koordinacijos
(derinimo) santykiai yra sutinkami reiau. Taiau konstitucinje teisje galima sutikti ir dispozityvini
norm. Pvz. 1947 m. Italijos konstitucijos 94 str, kuris reglamentuoja, kad kiekvieni parlamento rmai
gali pareikti pasitikjim Vyriausybei, ar atsisakyti j pareikti vardinio balsavimo bdu.
Dauguma konstitucins teiss norm yra normos taisykls, nustatanios tam tikrus elgesio modelius.
Esant tam tikriems juridiniams faktams, i norm pagrindu atsiranda teisiniai santykiai.
ymi norm dal sudaro normos principai labai bendro pobdio taisykls jos detalizuojamos
kitose konstitucins teiss normose. Pvz. 1982 m. Kinijos konstitucijos 17 str. nustato socializmo princip:
I kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal darb. is lozungas pat nesukuria joki teisini
pasekmi, taiau jis pagrindinis principas organizuojant viej ir valstybin gyvenim, moni elges
visuomenje.
Normos tikslai ypatingai buvo bdingos totalitarinio socializmo valstybms, kurios ikeldavo
komunistins bei socialistins visuomens sukrimo tikslus.

Normos simboliai valstybi devizai, pvz. Gvinejos 1990 m. konstitucijos 1 str: Darbas,
teisingumas, solidarumas.
Normos apibrimai pvz. Valstyb nedaloma pasaulietin socialin demokratin respublika
(Pranczijos respublikos 1958 m. konstitucijos 2 str).
Konstitucija turi ne tik normas, bet ir preambul. Taiau iki iol tebevyksta ginas, ar preambuls
normos turi normins reikms. Danai yra manoma, jog preambuls nra normatyvios, taiau jose yra
tvirtinti pagrindai, kuri reikia norint suprasti vienos ar kitos konstitucijos esm.
Konstitucins teiss norm struktra.
Konstitucins teiss normos neturi sankcij jos arba perkeliamos kit teisin reguliavim, ar
gaun kit politin reikm (pvz. vyriausybs atsistatydinimas, parlamentui jai paskelbus nepasitikjim).
Baudiamoji atsakomyb gali bti numatyta tik u konkreiai nustatytus nusikaltimus ir yra formuluojama
paia bendriausia prasme, pvz. u valstybs idavim ar prezidento kyininkavim, taiau baudiamoji
atsakomyb atsiranda tik po to, kai asmuo yra atleidiamas i pareig, bendra tvarka kaip ir kitiems
fiziniams asmenims.
Hipotezs taip pat retai sutinkamos. Hipotezs odin iraika yra retai sutinkama konstitucins
teiss norm aktuose ir daniausiai yra formuluojama netiesiogiai.
Konstitucins teiss institutai.
Institutas suderinta teiss norm grup, reguliuojanti vienarius visuomeninius santykius.
Institutai gali bti dar labiau suskaidomi poinstitutus, kurie savo ruotu gali bti skaidomi ir toliau.
Daniausiai sutinkami konstitucins teiss institutai yra ie:
pilietybs institutas
valstybs vadovo institutas
piliei asmenins teiss institutas
visuomens ekonomins sistemos institutas
socialins sistemos institutas
politins sistemos institutas
visuomens dvasinio gyvenimo pagrind institutas
asmens teisinio statuso institutas
valstybs formos institutas
rinkim teiss institutas
referendumo institutas
parlamento institutas
vyriausybs institutas
vietos savivaldos institutas ir kt.
Taiau ivardinti institutai yra sutinkami ne visose usienio valstybse. Tose musulmoniko
fundamentalizmo alyse, kur, sutinkamai su islamo taisyklmis, politini partij steigimas yra draudiamas,
politin sistema apsiriboja tik valstybs organais ir politins sistemos institutas nra sukuriamas.
Yra ali, kur realiai egzistuojanti ekonomin socialin struktra nra pakankamai atspindta konstitucins
teiss normose, todl ji netapo atskiru konstitucins teiss institutu (pvz. Brunjuje ir net JAV).
Usienio alyse yra toki institut, kuri nra Lietuvos konstitucinje teisje daniausiai tai yra sisij su
monarchijos egzistavimu tose valstybse.
Ypatingi institutai egzistuoja totalitarinio socializmo alyse (pvz. Kinijos liaudies demokratin respublika,
Kuba, kt.) ie institutai skelbia socialistin nuosavyb, ikelia tarybas kaip vienintelius realius valdios
organus, pabria komunist partijos ikirtin vaidmen visuomenje ir valstybje, pan.
Konstituciniai teisniai santykiai ir j subjektai vairiose pasaulio alyse.
Juridini fakt ir konstitucins teiss norm pagrindu tarp vairi ali (kaip teisinio santykio ali)
atsiranda konstituciniai teisiniai santykiai. J dalyviai vadinami konstitucins teiss subjektais.
Konstitucinje teisje atsisakoma subjekt dalijimo fizinius bei juridinius asmenis. Konstitucin teis
pateikia savo subjekt klasifikacij.
Subjektai:

1)
tam tikros socialins ir nacionalins bendrijos (tauta, kuri yra valdios altinis; tautins
maumos, turinios apsisprendimo teis; klass (socialistinse alyse)).
2)
valstyb ir jos sudtins dalys (pvz. JAV kaip valstyb ir jos valstijos kaip federacijos
subjektai).
3)
Pagrindins valstybs institucijos
4)
Visuomeniniai susivienijimai, politins partijos ir organizacijos ir net rinkj grups (jei jos
inicijuoj statymo primim, referendum ir pan).
5)
Atstovaujam institucij deputatai
6)
Vietinio valdymo ir savivaldos institucijos
7)
Individai (asmenys) pilieiai, usienieiai, asmenys be pilietybs.
Kiekvienai i kategorij bdinga tam tikra konstitucini teisi apimtis. (patikslinti)
Pasaulio valstybi konstitucins teiss altini vairov.
Pasaulio valstybi konstitucins teiss altiniai.
Teiss altinis teiss normos iraikos forma. Konstitucins teiss altiniais yra laikomi tik tie,
kuriuose yra konstitucins teiss norm. Yra tiesioginio valstybs teisinio reguliavimo teiss altiniai ir
valstybs sankcionuoti teiss altiniai (pvz. doktrina, teiss paprotys):
1.
statymai:
1.1. konstitucija
1.2. konstituciniai statymai
1.3. organiniai statymai
1.4. paprastieji statymai
1.5. ypatingieji statymai
1.6. statymui prilygstantys parlament reglamentai ir statutai.
2.
vykdomosios valdios aktai
3.
konstitucins kontrols institucij aktai
4.
teismo precedentai
5.
konstitucinis paprotys
6.
nacionalins vieosios tess sutartys
7.
papildomi altiniai:
7.1. religiniai altiniai
7.2. teisin doktrina
7.3. tarptautins teiss aktai
7.4. lokaliniai teiss aktai.
statymai.
statymas pasaulyje suprantamas nevienodai.
Lietuvoje statymas tai parlamento ar referendumu priimtas teiss norm aktas.
Anglo saks alys skiria statymo svok siaurja ir plaija prasme.
statymas siaurja prasme parlamento aktas, parlamentas ia yra suvokiamas kaip aukiausias
valstybs atstovaujamasis organas + valstybs vadovas (pvz. D. Britanijoje statymo projektui prie j
priimant turi pritarti Lord rmai, Bendruomeni rmai, Karalius (karalien).
statymas siaurja prasme tai bet kokia raytin teiss norma, kuri gali bti ginama teisme (law).
Kontinentins teiss alys statym supranta kaip parlamento priimtas norminis aktas. Kartais
konstitucijoje gali bti nustatomos sritys, kuriose parlamentas gali priimti statymus (pvz. Pranczijoje)
kitos teisinio reguliavimo sritys pereina vykdomajai valdios akai (deleguota statymleidyst). iuo
pranczikuoju reguliavimu yra pasiekusios Pranczijos kolonijos ir Kazachstanas.
Konstitucija svarbiausias konstitucins teiss altinis, turi aukiausi teisin gali.
Konstituciniai statymai statymai, kuriais keiiama ar papildoma konstitucija. Priimami ypatinga
tvarka. Turi toki pai juridin gali kaip ir konstitucija. Kai kuriose valstybse pati konstitucija yra
vadinama konstituciniu statymu, pvz. Vokietijoje pagrindinis statymas.

Organinis statymas ypatingos reikms statymas, kurio primimas tiesiogiai nurodomas

konstitucijoje. Kai kuriose alyse yra nurodomos konkreios visuomeninio gyvenimo sferos, kuri teisin
reglamentacija yra galima tik organiniais statymais pvz. Ispanijos konstitucijos 81 str. numato, kad
organiniai statymai yra tie, kurie yra susij su pagrindini teisi ir laisvi ipltimu, patvirtinantys
autonomini bendruomeni statutus, susij su visuotine rinkim teise ir kiti statymai, numatyti
Konstitucijoje. Jis uima tarpin viet tarp konstitucini statym ir paprastj statym. J atsiradimas
siejamas su 1958 m. Pranczijos konstitucija. Vliau ie statymai paplito buvusiose Pranczijos kolonijose,
o taip pat ir kitose alyse (pvz. Moldova). Kiekvienos alies konstitucijoje gali bti numatytas bet koks
skaiius toki statym: pvz. 1991 m. Rumunijos konstitucija numat 25 klausimus, kuriais turjo bti
priimti organiniai statymai. Danai organini statym primimas siejamas su pagrindiniais konstitucins
teiss institutais. Lietuva nepripasta organini statym. Organinius statymus priimti ir pakeisti yra
sunkiau, nei paprastuosius. Prie priimant organin statym Pranczijoje, Konstitucin Taryba tikrina jo
atitikim konstitucijai.
Paprasti statymai bendra tvarka priimti statym leidybos organ aktai, reguliuojantys svarbias
valstybs gyvenimo sritis. Gali bti priimti parlamento ar tiesiogiai tautos. Federacinse valstybse bna
federaciniai statymai ir federacijos subjekt statymai. Taip pat yra ir vietini statym, priimam
autonomini vienet institucij (Italija, Ispanija).
Ypatingieji statymai j primimas bdingas III-iojo pasaulio alims (ri Lanka, Malaizija, Fii,
Jamaika). Priimami parlamento bendra tvarka, taiau gali riboti tam tikras statym normas ar net
konstitucins teiss normas. pvz. ri Lankos 1971 m. statymas Dl kelio terorizmui ukirsti. Daniausiai
jie yra priimami trumpam laikotarpiui, taiau parlamentas turi teis pratsti j galiojim.
Parlamento reglamentai, statutai nustato j vidin organizacij ir darbo procedras. Turi statymo
gali, taiau priimami iek tiek supaprastinta tvarka be valstybs vadovo promulgavimo. Jei parlamentas
yra dviej rm, kiekvieni rmai turi savo reglament (statut), kuriuo primimui nereikia kit rm
pritarimo.
Vykdomosios valdios aktai.
Tai valstybs vadovo (prezidento, monarcho), vyriausybs, ministerij, kit centrini valstybs
vykdomj institucij aktai: sakai, dekretai, aktai, nutarimai.
Deleguotoji statymleidyst tai normatyviniai aktai, turintys statymo gali, taiau ileisti ne paties
statym leidybos organo (parlamento), o jo pavedimu kitu valstybs organo daniausiai Vyriausybs,
reiau valstybs vadovo. Deleguota statymleidtys, kaip tam tikr klausim operatyvesnis sprendimo
bdas plaiai paplito daugelyje ali (pvz. D. Britanija, Pranczija, Italija). Ji atspindjo vykdomosios
valdios vaidmens sustiprjim ir padjo vykdomajai valdiai sustiprti. Deleguota statymleidyt gali bti
vertinama teigiamai, jei kalbsime apie svarbi socialini program realizavim; ir neigiamai jei
vykdomoji valdia pernelyg takoja parlament ir pastarojo vaidmuo susilpnja. Deleguota statymleidyst
yra manoma tik tuo atveju, jei ji yra nustatyta Konstitucijos. Konstitucij autoriai stengsi sprausti
deleguot statymleidyst grietas ribas tokiu bdu paliekant parlamentui galutinio sprendimo teis. Todl
konstitucin teis ikelia tam tikras slygas deleguotai statymleidystei:
- atitinkamas parlamento leidimas yra suteikiamas nustatytam laikotarpiui
- grietai nustatomas klausim ratas
- parlamento leidimui negali bti taikomas pleiamasis aikinimas
- draudiama iduoti leidim sukurti normoms, keiianioms galiojanius statymus
ar galiojanias atgal.
- Neleidiama subdelegacija.
1)
valstybs vadovo aktai turintys statymo gali (Italija, Sirija, Marokas) pvz. Italijoje
statymo gali turi Prezidento dekretai. Pagal 1995 m. Kazachstano konstitucij ioje srityje prezidentas turi
labai iplstus galiojimus jam statym leidyb gali deleguoti iki 1 met, taip pat jis gali paskelbti skub
statymo primim, o jei parlamentas atsisako skubia tvarka priimti statymo, tai jis gali ileisti sak, turint
statymo gali.
2)
Vyriausybs aktai, turintys statymo gali labiau paplits variantas, nei pirmasis
(Ispanija, Portugalija, Rumunija, Graikija) ie aktai turi bti patvirtinti parlamento.
Pagal pranczikj doktrin tokie aktai yra vadinami hibridiniais teiss aktais.
Konstitucins prieiros institucij aktai.

Tai konstitucini teism, konstitucini taryb ar kitoki konstitucins kontrols institucij priimami
aktai dl oficialaus konstitucijos aikinimo ar dl teiss akt atitikimo konstitucijai.
Teismo precedentai.
Bdingi anglo saks teisei. Teisminiai precedentai tai aukiausios instancijos teism sprendimai,
kurie yra j skelbiami ir tampantys teisiniu pagrindu teismams sprsti analogikas bylas t.y. teismai kuria
normas.
Taiau yra ali, neigiamai irini teismin precedent. Pvz. Pranczijoje teismams draudiama
kurti normas. taiau paioje Pranczijoje yra pastebima tendencija, neigianti draudim (pvz. Konstitucins
Tarybos aktai, administracins teiss aktai).
Konstitucinis paprotys.
Tai per ilg laik susiklosts valstybs institucij vienodas veikimo bdas, kai esant tam tikrai
situacijai elgiamasi tam tikru bdu. Daugelyje ali konstituciniai paproiai nustato parlament vidin
organizacij ir reglament. Remiamasi santykio dalyvi konsensusu. Konstitucinis paprotys negali bti
ginamas teismine tvarka esant jo paeidimui. Daniausiai taikoma sankcija u konstitucinio paproio
paeidim yra valstybs veikj moralins politins reputacijos praradimas. Paplits alyse, neturiniose
raytins konstitucijos (pvz. D. Britanijos Parlamento, Vyriausybs formavimo ir funkcionavimo tvarka).
Tam tikri konstituciniai paproiai ilgainiui gavo statymo gali (pvz. kad n vienas asmuo negali eiti JAV
prezidento pareig daugiau nei du kartus).
Nacionaliniai vieosios teiss susitarimai:
1993 m. sausio 1 d. susitarimas dl ekoslovakijos padalijimo ekij ir Slovakij.
1943 m. Libano nacionalinis paktas dl aukiausi valstybs pareig paskirstymo tarp vairi
religij alinink.
Papildomi altiniai:
Religiniai altiniai.
Koranas musulmon alyse yra aktas, auktesnis u konstitucij. Musulmon vertybi sistema lemia
konstitucin sistem.
Taip pat bdingi monarchijoms su feodalinmis ir luominmis atgyvenomis, ypa sosto paveldjimo
klausimais.
Teisin doktrina.
Kai kuriose alyse teismai savo sprendimus grindia ne tik teiss norm aktais, et ir ymi teiss
mokslinink darbais.
Tarptautiniai teiss aktai.
Jie tapo reikmingais konstitucins teiss altiniais 20 am. pab. ir ypa mogaus teisi klausimais.
Kai kuri ali konstitucijose yra tiesiogin nuorodos iuos aktus. Pvz. 1948 m. JT Visuotin mogaus
teisi deklaracija, 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, 1992 m.
Mastrichto sutartis, kt.
Lokaliniai aktai.
Galioja tam tikroje alies teritorijoje (pvz. JAV valstij teiss aktai, Tanzanijoje Zanzibaro aktai,
Ukrainoje Krymo aktai). Valstybi miestai neretai turi savo chartijas, kurios reguliuoja vietos savivald.
Dar gali bti kvazi konstituciniai teiss aktai :
karini ar revoliucini taryb aktai (Nigerija, Etiopija) tai laikinosios valdios,
suskurusios po eilinio perversmo, aktai (dekretai, proklamacijos);
nacionalins chartijos (Alyras),
revoliucins chartijos (Madagaskaras),
valdanij (vieninteli) partij aktai (Kongas, Zairas).

3. Lyginamoji konstitucin teis kaip mokymo dalykas. (nesu tikra , kad sis atsakymas yra
tikslus).
II dalis
1. Konstitucins teiss kaip savarankiko teiss mokslo atsiradimas ir raida.
Usienio ali konstitucins teiss tyrinjimai tai pasaulins patirties naginjimas. Jis padeda
patobulinti, praktikai panaudoti konstitucinio reguliavimo modelius, atsisakyti t konstitucins teiss
institut, kurie tapo nebeproduktyviais ar nebeatitinka iuolaikini visuomenini vertybi.
Konstitucins teiss kaip savarankikos teiss mokslo dalies atsiradimas.
Konstitucin teis turi ilg savo raidos istorij. Ji buvo (ir iuo metu yra) glaudiai susijusi su
filosofija, sociologija, politologija, religijotyra.
Konstitucin teis, skirtingai nuo baudiamosios ar civilins teiss, atsirado i esms neseniai 19
am. vid. i pradi konstitucins reikms idjas (apie valstybs ir visuomens srang) ikl antikos
mstytojai: graikai Platonas ir Aristotelis, Romnai Ciceronas ir Gajus, nors tuo metu nei paios
konstitucins teiss, nei jos mokslo dar nebuvo. Viduramiais taip pat buvo darb, susijusi su tam tikromis
konstitucins teiss problemomis (pvz. Tomo Akvinieio).
Vlyvo konstitucins teiss atsiradimo prieastys:
1) raytins konstitucijos atsirado tik 18 am. pab. jose buvo susisteminta valdios institucij struktra,
sveika ir pan. tai nauja pakopa teisiniame reguliavime.
2) Feodalinio absoliutizmo lugimas.
3) Demokratini revoliucij epocha.
4) vietimo epochos mstytoj veikla: Hugo Grocijus, arlis Lui Monteskje, anas akas Ruso,
Donas Lokas ir kt. suformulavo daugyb nuostat, kurios tapo iuolaikins konstitucins teiss pagrindu.
19 am. pab. 20 am. prad. vyravo pozityvizmas juridin (klasikin mokykla) teiss akt
studijavimas. Atstovai: Jevinekas (Vokietija), Ademaras Esmenas (Pranczija), Dicey (D. Britanija), Orando
(Italija) originals mokslininkai, sukr reikmingas teisines koncepcijas.
Pozityvizmo tikslas isilaisvinti nuo visko, kas nra reikalinga teisei sukurti grynai juridin teorija
reikalavo teis tirti teiss metodais, teisinmis svokomis, teisinmis kategorijomis. Siek konstitucin teis
atsikirti nuo kit srii.
2. Pagrindins konstitucins teiss mokslo kryptys ir mokyklos.
Pagrindins KTM kryptys ir mokyklos.
KTM vyrauja dvi kryptys:
1. etatistin;
2. liberalioji;
Etatistins krp.atstovai suvokia KT kaip valstybs nustatyt teis, nepripasta socialins
(visuomens sukurtos) teiss. Marksistins pasauliros mokslininkai (yra vadinami radikalais) tyrinja ir
suvokia KT klasi kovos, viepataujanios klass ar klasi grups diktatros poiriu. Dauguma KT
tyrintoj priklauso liberaliajai krypiai. Jie teigia kad K-ja ir KT nra valstybs valdios diktatros rankis.
Ji turi ireikti vairi visuomens grupi, valdanij ir pavaldini socialin ry, tvirtinti mogiksias
vertybes, deklaruoja teisin, demokratin valstyb, valdi padalinim, vietos savivald, valdinink ir
valstybs inst.atsakomyb tautai ir jos atstovams, taikius konflikt sprendim bdus, kompromis ir
susitarim paiek ir daugiapartin sistem.
Klasikin (juridin), modernioji (juridin) mokyklos.
Klasikins (susiformavo XIX a. pb .- XX a. pr.) tikslas ilaisvinti nuo visko kas nereikalinga teisei
ir sukurti grynai juridin teorija, reikalavo teis tirti teisiniais metodais ir svokom ir kategorijom. Siek
atskirti KT nuo kit teiss ak. i m-kla: tiria KT normas, izoliuodama jas nuo socialini parametr,
formaliu dogmatiniu metodu; valstyb traktuoja kaip teisin reikin; valstyb suvokiama kaip teiss

subjektas, jos veikla turi bti detaliai reglamentuota. Valstyb kaip juridinis asmuo veikia per savo inst.,
savo gali ribose. i m-kla rmsi liberalia doktrina.
Modernioji (juridin) m-kla. XX a. antroje pusje. Yra isaugomas teisinio tyrimo prioritetas, bet
siekiama atriboti KT nuo politikos moksl, siekia atskleisti konstitucinio teisi mechanizmo esm, itirti KT
teiss institutus, juos domina ir KT reguliavimas ir Konstitucin praktika.
Sociologin KT mokykla.
Pasiekimas - socialins teiss sampratos ir socialinio solidarumo idjas, teiss virenybs, teiss
prioriteto statymo leidjo atvilgiu idjas.
Politologine-sociologine m-kla.
ios krypties mokslininkai grta prie teisins valstybs, prigimtins teiss idj, jie savo
konstitucinius teisinius tyrimus sieja su politikos moksl tyrimais, todl studijavo ne tiek KT normas, kiek
tam tikro valstybs ar visuomens instituto real vaidmen, reikm visuomens gyvenime.
KT m-kl anglosaks alyse (DB, JAV), Pranczija ir Vokietija.
DB-jos m-klos 1. Apraomoji m-kla atsirado, nes nebuvo raytins K-jos, o reikjo aprayti
principus, normas, j taikym. Mokslinink darbais remiasi teismai. Dauguma vadovli parayti pagal i
krypt.(R.Deksteris, Bentlei, Raitas).
2.politologin sociologin. i kryptis sieja KT tyrimus su politiniu kontekstu. Mokslinink darbuose,
suvokiant Kons.teisinius reikinius, didel reikm teikiama politikos takai, istorinei politins minties takai
(Lokas, Milis). Brit autoriai vysto ias koncepcijas: 1. konstitucijos negalima vadinti nerayta. 2. valstybs
sampratos idjos: a)korporacins valstybs idja b) demokratinio arba riboto valdymo valstybs idja c)
mokslas nevartoja tautos, nacionalinio ar valstybs suvereniteto kategorij, kalbama apie parlamento
virenyb, jo suverenitet, d.vyriausyb arba valdymas e) parlamento virenybs principas. 3. Partij
valdymo sistemos doktrina. 4. teiss viepatavimo doktrina.
XIX a. JAV KT mokslas vystsi kaip politini moksl dalis. KT mokslui bdingas pragmatinis,
praktizistinis poiris: raytins K-jos koncepcija, federalizmo klausimai, stabdi ir atsvar sistemos
studijos, statym konstitucingumo teismin kontrol. XX a.pirm. pusj KT moksle vyrauja dvi
kryptis:1.tradicin juridin 2. KT politikos mokslo politikos istorijos persipynimas. Po antro pas.karo toliau
vystsi juridin kryptis. Kita kryptis buvo politin jurisprudencija, kuri siek pritaikyti teiss institutus prie
besikeiianios tikrovs, pasisak u teiss tyrim platesniame kontekste (ubertas, Trib) Paplitusi gyvos
K-jos doktrina: K-ja ne teisinis dokumentas, bet tradicijos, paproiai, praktika. Didelis dmesys skiriamas
valdi padalinimui.
Pranc.moderni KT m-kla. KT dstoma traktatuose, vadovliuose, monografijose. Vyrauja dvi
koncepcijos: 1. Biurdo PI esm idja, jungianti mones, j grupes, inst ,institutas gali bti faktiniu ir
teisini santyki dalyvis, tai socialinis politinis reikinys, kuriam bdingos juridinio asmens savybs.
2.Diuvere: institutas visuma politini idj, sitikinim, paproi kartu su materialiuoju elementu, kurie
sudaro organizuot susijusi visum. Yra du tipai: paprasti institutai (eima, parapija) bdinga tam tikra
hierarhija, organizacija.Sudtingi institutai KT domina tik jie.(parlamentas, vyriausyb).
Vokietijos KT doktrinos krjas Federalinis Konstitucinis teismas. Konstitucinio teismo sprendimai
grindiami solidia teorine mediaga, sprendimai turi ne tik teisin bet ir mokslin autoritet. Neslepiamas
teiss ir politikos ryys, valstybin teis sietina su politika. Stiprias pozicijas isaugojo juridins m-klos
atstovai; i kitos puss valstybinei teisei reikmingas politikos moksl siverimas. Iskiriamos dvi kryptis:
1. statin (teinas) interpretuojant normas svarbu isiaikinti K-jos krj koncepcij. 2.dinamin
(Maunsas) K-jos normas reikia aikinti atsivelgiant tikrov. Ypa nagrinjamos svokos: teisin
valstyb, socialin valstyb, partij politin doktrina, federalizmo principas.
Klasikin mokykla.
1) tiria konstitucines teisines normas, jas izoliuodama nuo socialini parametr ir tyria iuos reikinius,
naudodama formali dogmatin analiz.
2) Valstyb traktuoja kaip teisin reikin. Valstyb tai teiss forma. Mokslo apie valstyb
metodologij yra teiss moksle. Valstyb tai teiss subjektas. Valstybs struktra, veikla turi bti detaliai

teisikai sureguliuota. Domina juridin valstybs samprata. Valstyb tai juridinis asmuo (korporacija).
Valstyb vieninga kategorija, jos teisinis statusas lemia jos institucij veikl, asmens teisin status.
Valstyb kaip juridinis asmuo veikia per savo institucijas, gyvendindama savo teises ir pareigas.
3) Remiasi liberalizmu valstyb naktinis sargas.
Vokiei klasikin mokykla patyr didel istorins mokyklos tak.
Pranczijos klasikin mokykla valstybs savs ribojimo klausimas, parlamento ir prezidento tarpusavio
santykis. Esmenas: Valstyb juridinis asmuo ir tautos teisin personifikacija. Taip jis tautos suverenitet
tapatino su valstybs suverenitetu. Valdia turi bti ribojama individo teismis.
Italijos klasikin mokykla yms Orlando darbai valstyb teisinis institutas. i mokykla yra
prancziko institucionalizmo pirmtakas.
Anglijos klasikin mokykla parlamento virenybs principas, teiss viepatavimo principas, konstitucins
konvencijos.
Klasikin mokykla teisinio pozityvizmo iraika konstitucinje teisje.
Kelzenas teisikum pakils kvadratu. Valstyb grynai teisinis reikinys, nors ir netapatinama su teise.
Didel reikm skiria konstitucijai, konstituciniam reguliavimui. Valstyb tik teiss pratsimas, krinys,
identikas teisei. Valstyb atspindi teiss hierarchij.
Sociologin mokykla.
Nuo 20 am. prad. sivyrauja sociologiniai aspektai konstitucinje teisje.
Leonas Diugi socialinio solidarumo doktrina. Teis yra i valstybs ir jai privaloma. statym
leidjas tik konstruoja normas, bet j nekuria. mons remiasi solidarumu: nedaryk nieko, kas paeist
socialin solidarum. Valstybs valdia mons, kurie valdo, todl kad yra tam tikrais atvilgiais
pranaesni u kitus. Svarbs yra reals faktai, o ne valstyb, kaip teisin konstrukcija. Valstyb atlieka tam
tikr socialin misij ji viej tarnyb, asociacija, kuri utikrina socialin solidarum. Diugi yra realistas.
Morisas Oriju tarpinis poiris formuoja sintetin teorij tarp teiss ir sociologijos. Valstyb tai
atitinkamos tautos juridin personifikacija, kuri yra tautos ekonomins, politins, juridins centralizacijos
padarinys, kurio tikslas pilietin santaika. Morisas Oriju institucionalizmo krjas. Pagrindinis
institutas valstyb.
Realistin mokykla.
Vokietijoje buvo pereinama nuo juridins mokyklos realistin. Realistai kritikavo juridins
mokyklos atstovus, remdamiesi nacionalins vokikos dvasios prad teorija, jgos teorija (Gumplovius),
integracijos teorija (Smendas). Kritikavo juridin mokykl u formalum. Otto von Girk: Valstyb tai
sistema tarpusavyje susijusi sjung, lemiani visuomens gyvenim.
Gumploviius jgos teorijos krjas valdanij ir valdomj santykiuose pasireikia jgos
faktorius. Valstybs paskirtis palaikyti tvark. Valstybs atsiradimo prieastis jga, o ne teis. Jga lemia
santykius.
Smendas integracijos teorija valstyb egzistuoja nuolatiniame atsinaujinimo procese. Valstyb
nuolat save integruoja, save kuria individuose tai tstinis procesas. Integracijos veiksnys daugumos
principas. Parlamentin kova integruojanti kova.
Politin sociologin mokykla.
Po II pasaulinio karo sugrtama prie teisins valstybs, prigimtins teiss idj. Konstitucin teis
patyria didel politikos moksl poveik (ypa Pranczijos konstitucins teiss mokykla i ia ir disciplinos
pavadinimas - konstitucin teis ir politiniai institutai). Konstitucins teiss mokslas politizuojamas.
Atstovai: Biurdo, Deningsas, Kavinas.
Atsigauna jurin mokykla ji modernizuojama. Siekia atriboti konstitucin teis nuo politikos
moksl. Hesse tradicinis konstitucionalizmas + konstitucin teisin praktika.
Konstitucins teiss mokslas Pranczijoje.
Moderni konstitucins teiss mokykla. Itakos: Esmenas (juridin mokykla), Diugi, Oriju
(sociologin mokykla).

Reikmingas 1958 m. konstitucijos primimas. Konstitucins teiss doktrina yra dstoma

vadovliuose, monografijose, traktatuose.
Nuo 1977 m. leidinys Pivuar Valdia 3 knygos per metus.
Darbai:
1979 m. Pranczijos konstitucijos komentaras 79 m. Liuenas - vis konstitucijos straipsni
komentaras.
1947 m. Laferjer Konstitucins teiss vadovlis.
1949 m. Vedelio Konstitucins teiss pagrindiniai institutai .
Kafaras - Politiniai institutai ir konstitucin teis 2 tomai.
ontevu Konstitucin teis ir politikos mokslas.
Diuverger Politiniai institutai ir konstitucin teis pusiauprezidentinio valdymo doktrina.
Prancz konstitucins teiss ypatumai lyginant su kitomis Vakar Europos alimis.
1) prancz autoriai laiko save nepriklausomai nuo statym leidybos ir teismo praktikos
analizuoja ir kritikuoja statymus, konstitucij. Kritika grindiama teismine praktika ir politiniais mokslais.
2) Nra konstitucins teiss mokymo kurso ar vadovlio yra konstitucin teis ir politiniai institutai.
Konstitucin teis ir politika iuolaikiniai konstitucins teiss autoriai aikiai pasuka politini moksl link.
3) Aikiai skiriama konstitucin ir administracin teis. Pranczikoji doktrina skiria Vyriausyb ir
administracij, aukiausiuosius ir emesniuosius valstybs organus.
4) I konstitucins teiss yra iskirtos ir konstitucin teis neeina mogaus teisi ir laisvi
problemos. mogaus teiss ir laisvs specialus, integralus dalykas Vieosios teiss. Konstitucijos
tekste nuo III iosios respublikos laik pagrindini teisi ir laisvi nra. Jos yra laikomos prigimtinmis,
todl jos yra vir konstitucijos. Prigimtins teiss nesikeiia, o konstitucijos keiiasi.
5) Teisinink konstitucinink nedomina federalizmas.
6) Vyravo principas, kad teismas negali pripainti statym antikonstituciniais teismo paskirtis
norm taikymas. Nuo 1958 m. konstitucijos yra steigta Konstitucin Taryba, kurios darbas yra specifikas,
palyginus su kit ali konstitucins prieiros institucijomis ji atlieka iankstin konstitucin kontrol
t.y. vis statym atitikimas konstitucijai yra patikrinamas dar prie juos promulguojant.
7) Konstitucin teis nagrinja iuos pagrindinius klausimus: parlamentas, vyriausyb, prezidentas,
rinkimai. Plaiai naudoja politikos moksl mediag.
8) Konstitucin teis suprantama siaurja prasme tai konstitucijos teis.
9) Pranczijos konstitucionalistai aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime.
iuolaikinio Pranczijos konstitucins teiss mokslo (konstitucin teis ir politiniai institutai) dalykas.
1954 m. vyriausybs dekretu buvo vykdyta teisinio mokymo reforma nuo to laiko konstitucins
teiss mokslas imtas vadinti konstitucine teise ir politiniais institutais. Pavadinimo pakeitimas yra susijs
su poiriu konstitucins teiss dalyk pokyiu maiau konstitucijos, daugiau politini institut studijos.
Konstitucins teiss moksl ilg laik domino konstitucijos tekstas. Konstitucins teiss dalykas
valstybs organai, j pagrindins taisykls, valdymo bdai, politins valdios galiojimai, j ribos, valdios
institucij tarpusavio santykiai, viej teisi ir laisvi garantijos.
1947 m. minimalistinis Laferjero konstitucins teiss apibrimas tai vidaus teiss dalis, kurios
dalykas yra:
Valstybs forma ir struktra
Aukiausi valstybs organ organizacija, funkcionavimas, tarpusavio santykiai, galiojimai
Piliei dalyvavimas valdyme.
1957 m. Prelo konstitucins teiss apibrimas tai ms alyje galiojanios normos, nustatanios
politins valdios tvirtinim, gyvendinim, perdavim.
Vedelio konstitucins teiss aikinamasis apibrimas tai politins valdios gyvendinimo teis.
Konstitucins teiss ir politini institut sampratos sitvirtinimui ypatingai reikmingi Diuverger darbai
konstitucin teis, kuri taiko politiniai institutai, o politinius institutus galima visapusikiau atskleisti,
analizuojant sociologiniu aspektu. Konstitucija reguliuoja ne visus konstitucins teiss institutus, todl visos
konstitucins teiss nesuprasi, nagrinjant tik konstitucij, todl konstitucins teiss altiniais dar yra:
parlamento rm reglamentai, dekretai, praktika, paproiai ir kt. Taip pat reikia ianalizuoti organinius
statymus. Konstitucijos raid ir konstitucin praktika gali nesutapti, pvz. Konstitucijos 20 str: Vyriausyb

nustato ir vykdo tautos politik. Politin tikrov gali nesutapti su konstitucijos rmais, o svarbs institutai
gali bti konstitucijos nesureguliuoti, ar sureguliuoti i dalies. Todl reikalingas konstitucins teiss dalyko
ipltimas. Diuverger ileidia Konstitucins teiss ir politini institut vadovl, kuriame jis mokslikai
nuvieia konstitucijos problem politin aspekt. Diuverger didel dmes skyr politinms partijoms.
Diuverger pairos i esms susiaukia su Vedelio pairomis btina perengti grietus juridini institut
rmus, reikia praturtinti elementais i fakt, idj istorijos, politini moksl.
Biurdo konstitucins teiss politizavimo alininkas politinio gyvenimo tyrimas negali apsiriboti
konstitucijos tyrimu, reikia tirti politin praktik, atsivelgti filosofin antstat.
Taip visi ie mokslininkai veik juridins mokyklos alininkus reikalinga plati socialin analiz tiriamas
ne tik reglamentavimas, atsiranda vieosios nuomons, spaudos, spaudimo grupi vaidmens tyrimas. Dabar
mokslininkus domina ne tik konstitucinis tyrimas juridiniu poiriu, bet ir praktinis jos funkcionavimas.
Pakte tirti politinius institutus ir konstitucin teis tirti kaip gyvendinama ir perduodama
politin valdia atitinkamoje valstybje tai politinio reimo tyrimas. Politinis reimas valstybs politini
jg tam tikr institut funkcionavimo tyrimas.
Politinio reimo aspektai:
1) Norminis tam tikros taisykls, nustatanios valdios institucij kompetencijas, santykius su
kitomis institucijomis, pilieiais.
2) praktinis (politinis) aspektas politinio reimo gyvendinimas daug svarbesnis, negu juridins
taisykls.
Politiniai institutai tai tiltas, jungiantis konstitucin teis ir politikos mokslus.
Taiau taip mano ne visi Pranczijos mokslininkai.
Moderni juridin mokykla ios mokyklos atstovai lieka itikimi teisiniams metodams. Liueras
juridinis metodas leidia atskirti teiss moksl nuo politikos meno. Kiekvienas teisininkas konstitucininkas
teiss studijose mokosi 3-j pagrindini operacij:
1. formuluoti klausim, kur reikia atsakyti.
2. isiaikinti teiss norm
3. pritaikyti teiss norm keliamo klausimo isprendimui.
Konstitucins teiss dalykas i viso nra aikus, todl Liueras nemato prasms nustatyti jo rib. Ne tiek
svarb k konstitucijos normos reguliuoja, kiek svarbu yra tai, kad konstitucijos normos yra aukiausi
teisin gali turinios normos, lyginant su kitomis teiss normomis.
Liuer palaiko Giue konstitucin teis tai visuma privalom norm, nustatani valstybs valdi
valdios struktras, santykius ir pan. reikia aikintis ir real norm funkcionavim.
Kai kurios Pranczijos konstitucins teiss doktrinos problemos.
Dvi politini institut koncepcijos:
1)Prelo ir Biurdo institut esm idja, jungianti mones, j grupes staiga idjos tarnyboje.
Prelo iskyr institutus organizmus ir institutus mechanizmus:
Institutai orgnizmai tai moni kolektyvai, kuriuos jungia ideologija, pairos, bendri poreikiai.
Institutai mechanizmai tam tikr taisykli visuma.
Instituto valia nra tapati j sudarani moni valiai. Institutai gali bti tiek faktini, tiek teisini
santyki dalyviais socialiai ar politiniai reikianiai, kuriems bdingi tam tikros juridinio asmens savybs.
2) Diuverger institutas tai visuma idj, sitikinim, tikjim, paproi kartu su materialiuoju
elementu (turtas, pastatai, pinigai). kurie sudaro susijusi ir organizuot visum (eima, politin partija,
profesin sjunga, parlamentas). Duverger iskyr du institut tipus:
1. paprasti institutai tai institutai be ypatingos organizacijos.
2. sudtingi institutai tai institutai, kuriem bdinga tam tikra organizacija, valdymo hierarchija.
Konstitucin teis domina btent sudtingi istitutai politins partijos, parlamentarai, vyriusybs.
Politinis reimas apima
konstitucijoje apibrt institucij organizacij ir veikl
partij sistem

politinio gyvenimo praktik

ideologija ir politinius paproius.

Vokikoji konstitucins teiss mokykla.

Konstitucins teiss mokslo raida susijusi su vokiko konstitucionalizmo istorija.
Konstitucionalizmo istorijos ypatumai ir lm konstitucins teiss doktrinos ypatumus. 19 am. Vokietija
buvo susiskaidiusi, todl buvo siekiama sukurti viening valtyb. Istorins mokyklos svarba tautins
dvasios istorija. Tauta sukr valstyb. 19 am. 60-70 metai Prsijos sigaljimas vokikosios
konstitucins teiss mokyklos sitvirtinimas. Juridin (klasikin) mokykla Lebandas ir Jelinekas. Po I
pasaulinio karo Kaizerio Vokietijos lugimas 1919 m. Veimaro konstitucijos primimas. Po II
pasaulinio karo Vokietija okupuojama, taiau tai buvo palanku konstitucins teiss mokslui 1949 m.
konstitucija vadinama profesori konstitucija.
inomiausi Vokietijos konstitucininkai: Mauncas, Hesse, ternas, Izenze, Kirhofas, teinas.
Vokietija pripasta ypating konstitucins teiss doktrinos krj Vokietijos Federalin Konstitucin
Teism. Jos sprendimai labai gausiai yra paremti doktrina, todl turi ne tik teisin, bet ir mokslin autoritet.
Jo pozicija mokslins tiesios kriterijus.
Konstitucins teiss mokslininkai neslepia teiss ir politikos ryio: valstybin teis sietina su
politika. eneris: tarp konstitucijos ir politikos yra ryys: konstitucija suteikia erdv ir nustato vairi
politini proces ribas, formuluodama privalomas taisykles. Valstybs teis tai politin teis teis
politikai.
Juridins (konservatyviosios) mokyklos atstovai Mauncas, Hesse ikelia juridinius aspektus
pirm viet. Valstybin teis reikmingas politikos mokslo siverimas (Zaifertas, Ridleris) Vokietijos
politins partijos programinse dokumentuose nevengia naudoti mokslinink koncepcij.
Vokietijos valstybs organizavimo principai.
Nerasime vieningo konstitucijos apibrimo. Taiau visi Vokietijos konstitucininkai pripasta ir
akcentuoja konstitucijos normikum tai aukiausios teisins galios teiss norm sistema, galiojanti
alyje.
Konstitucijos reikm vairs autoriai suvokia nevienodai. Leventainas konstitucija tai
aukiausios valdios apribojimo sistema. Hesse konstitucija pagrindin visuomens teisin tvarka, ji
nustato svarbiausius principus, kuriais remiantis formuojama politin vienyb ir gyvendinami valstybs
udaviniai. Konstitucija reguliuoja kaip isprendiami konfliktai visuomenje, kaip funkcionuoja valstyb.
Konstitucija tai priemon sutaikyti prietaravimus ir utikrinti socialin santaik.
Konstitucijos ir konstitucins tikrovs santykio problema.
Mauncas, teinas, Lioventeinas mano, kad tokie skirtumai yra neivengiami, taiau konstitucin
praktika turi bti kuo ariau konstitucijos norm. Mauncas: normos lieka tokios, kokios jos buvo
nustatytos, o tikrov keiiasi. Valstybs institucijos, taikydamos konstitucij turi atsivelgti it skirtum.
Pripastama plataus konstitucins teiss norm interpretavimo doktrina: 2 kryptys:
1. statin ternas svarbu isiaikinti konstitucijos krj koncepcij interpretuojant konstitucij.
2. dinamin Mauncas konstitucijos idjas ir principus reikia aikinti, atsivelgiant iuolaikines
aktualijas.
Visi autoriai pabria, kad interpretavimo pagrindinis kriterijus konstitucijos vertybi sistema. Tiek
Vokietijos konstitucijoje, tiek konstitucins teiss doktrinoje daug raoma apie:
1) teisin valstyb (Konstitucijos 28 str) tai organin Vokietijos doktrinai svoka. Teisin
valstyb suprantama nevienodai: vieni autoriai pabria btinum ginti mogaus teises ir laisves, kiti
teising teistvark, teisingumo visuomenje utikrinim. ternas teisin valstyb tai valstybs valdia,
gyvendinama pagal konstitucijos nustatyt tvark, priimtus statymus, siekiant utikrinti laisv, teisingum,
teises. Teisins valstybs doktrina yra susijusi su teiss viepatavimo doktrina.
2) Socialins valstybs koncepcija (20, 28 str) skiriamos 2 pakraipos:
1. socialin valstyb tai tik teisinis modelis, kur btina atsivelgti, priimant statymus (vertyb,
orientyras)

2. socialins valstybs svoka apima ne tik juridin aspekt, bet ir socialin valstyb turi utikrinti
socialines garantijas.
Canelis valstybs udavinys palaikyti socialini santyki stabilum, utikrinti piliei gerov tik tokia
valstyb gali bti laikoma socialine.
3) Partij valstybs doktrina (21 str) valstybs santvarka ir politika saistoma partij
veiklos pliuralistin valstybs koncepcija. Partijos valdios pliuralizmo didjimo iraika. Tokios
valstybs btinas elementas skirtingos politins orientacijos partijos su alternatyviais silymais saikinga
partin konfrontacija.
4) Federalizmo principas kooperatinio federalizmo koncepcija akcentuojamas ne emi ir
federacijos atskirumas: bet valstybins veiklos kooperacija vairiais lygmenimis mechanizmas veikia
vieningai bendradarbiavimas ems ir federacija nepriepastatomos.
5) Valdi padalijimo problematika. Kritikuoja klasikin valdi padalijimo princip. Stefani:
valdi padalijim atitinka ne viena, o 5 teorijos. Valdi padalijimas:
1. valstybin teisin samprata (klasikin, tradicin)
2. valdi padalijimas federalinio lygmeniu
3. valdi padalijimas sprendim primimo aspektu tarp vyriausybs, parlamento, politini
partij, spaudimo grupi, visuomens nuomons.
4. valdi padalijimas laiko aspektu kaip valdia gyvendinama laike
5. valdi padalijimas socialiniu aspektu padalinta tarp vairi socialini grupi.
Anglo saksikoji konstitucins teiss mokslo doktrina Didiosios Britanijos ir JAV pavyzdiu.
Bendrosios teiss doktrina daro tak konstitucins teiss reikiniams. Didiosios Britanijos
mokslininkai teigia, kad konstitucin teis reguliuoja valstybs valdym, moni ir svarbiausi valstybs
institucij sveik, santykius.
Alderis: konstitucin teis tai visos valdymo sistemos reguliavimas. Jis jungia administracin
teis prie konstitucins teiss taip net vadinasi jo vadovlis: Administracin ir konstitucin teis.
Kiti mokslininkai mano, kad konstitucin teis yra susijus su trimis valstybs funkcijomis:
1) kaip leisti statymus
2) kaip vykdyti statymus
3) kaip ginti valstyb nuo vidaus ir iors veiksni.
JAV daugelis mokslinink konstitucin teis apibrieia paiais bendriausiais bruoais, o konstitucins
teiss detalizavim palieka administracinei teisei. Pasak j, konstitucin teis reguliuoja valstybs valdym,
piliei ir valdios institucij (Vyriausybs) santykius, nustato valdanij teises ir pareigas, pagrindines
laisvi garantavimas asmens ir valstybs santykiuose.
Kiti autoriai mano, kad konstitucin teis tai Aukiausiojo Teismo interpretacij studijos.
Daniausiai sutinkama anglosaksikoji konstitucins teiss formul yra: valstybs organai + mogaus
teiss.
Didiosios Britanijos konstitucins teiss mokslas.
Didiosios Britanijos konstitucins teiss moksle vyrauja dvi pagrindins kryptys:
1) formalioji dogmatin (apraomoji) brit konstitucins teiss mokslas jauia Dicey tak. Jo
analitinis metod leido atskirti konstitucin teis nuo politikos ir konstitucins teiss problemas mato
parlamento ir vyriausybs veikloje. Apraomoji mokyklos atsiradimas yra slygotas tuo, kad Didioji
Britanija neturi raytins konstitucijos, todl konstitucins teiss moksliu tenka atskleisti konstitucins teiss
principus, normas, institutus ir pan. Kai kurie darbai dl to yra tap doktrina jais remiasi teismai kaip teiss
altiniais ar kaip svarbiomis rekomendacijomis, kuriomis reikia vadovautis. ios krypties autoriai: Desmitas,
Bentlis, Raitas, Deksteris.
2) politologin sociologin kryptis sieja konstitucins teiss tyrimus su politiniu kontekstu. ios
krypties mokslinink darbuose, suvokiant konstitucins teiss reikinius, didel reikm teikiama politikos
takai, istorinei politins minties takai (Lokas, Milis). ios krypties reikmingi i autori darbai: Krosmeno
Mitas apie kabineto valdymo sistem, Makintoo Valstyb ir politika Didiojoje Britanijoje ikl
idj aipe Premjero valdymo sistem.
ios krypties atstovus domina kaip realiai funkcionuoja konstituciniai politiniai mechanizmai. Siekia
veikti praraj tarp teisino apraymo ir politikos studij.

Bertas Atstovaujamasis ir atsakingasis valdymas.

Didiojoje Britanijoje 1960-1970 metais vyko administracins reformos. Jos katino reformistins
literatros atsiradim: Maralas Konstitucin teorija konstitucins teiss moksl priskiria politinio
mokslo sriiai taip siekiama sukurti politin filosofij.
Brit autoriai teigia, kad j konstitucij negalima vadinti neraytine ji yra nekodifikuota,
neformalizuota.
Konstitucija tai:
1) tam tikras dokumentas
2) tam tikra politikos dvasia ir stilius.
Belofas ir Pilas konstitucija tai norm ir vertybi visuma, nustatanti santykius tarp valdios
institucij bei santykius tarp vieosios valdios ir individ.
Filipsas teigia, kad tikslinga priimti raytin konstitucij, nes tik ji nustato aikias ribas valdiai. J
palaiko Desmitas.
Prie raytin konstitucij pasisako tradicij alininkai, argumentuodami tai, kad Didioji Britanija jau
pakankamai ilgaiu gyveno be konstitucijos, vadinasi, gali ir toliau be jos gyventi.
Kiti autoriai, kurie taip pat prietarauja konstitucijos vedimui, argumentuoja tai tuo, kad konstitucija
tai didesnio svorio, nei kiti priimti aktai, o tai nesuderinama su Parlamento virenybs doktrina.
Formuluojamos sampratos:
korporacins valstybs idja valstyb tai tam tikri konstituciniai santykiai tarp valstybs ir
vairi korporacij.
Demokratins valstybs samprata (riboto valdymo, teiss viepatavimo) turi dominuoti teis,
nes ji riboja valstybs valdi.
Nevartoja tautos, nacionalinio ar valstybs suvereniteto kategorij vartoja parlemento
virenybs teorij. Juridinis suverenitetas virenyb priklauso parlamentui (karalius + Bendruomeni
Rmai + Lord Rmai). Literatroje i svoka dar vadinama karaliene parlamente.
Karna tai vieninga ssaja trij valstybs valdios dali (Parlamento, Vyriausybs ir teism).
Kita artima valstybei svoka Vyriausyb (valdymas)
Parlamento virenybs principas reikia, kad nepripastami jokie parlamento teisiniai ribojimai
jis yra vienintel institucija, kuri gali priimti, pakeisti ar panaikinti bet kur statym Parlamentas gali
visk, iskyrus vyr paversti moterim. Taiau pastaruoju metu vyriausybs reikm yra iaugusi, todl jos
ir parlamento santykius apibdina dvi koncepcijos:
1) vestminsterio modelis beslyginis parlamento prioritetas valstybs institucij sistemoje.
2) Whitehallo modelis stipri vykdomoji valdia priepastato parlament ir Vyriausyb. Teigia, kad
i tikrj Didioji Britanija tai kabineto, o ne parlamento valdymas. Krosmenas eina dar toliau, teigdamas,
kad Didioji Britanija yra net ne kabineto, bet Premjer ministro valdymas jis yra centrin figra, lemianti
valstybs institucij funkcionavim.
Partij valdymo doktrina valdo partijos dvipartin sistema.
Teiss viepatavimo doktrina Dicey koncepcijos taka vis lygyb prie teis. Brit teis
tai teisj sukurta teis. Kai kurie autoriai i doktrin sieja su parlamento virenyb.
Konstitucins teiss mokslas JAV.
19 am. konstitucins teiss mokslas vystsi kaip sudtin politini socialini moksl dalis, i esms
kartojo brit ir kit ali teisines idjas.
JAV susiformuoja stiprus konstitucijos ir teisininko, teisjo kultas. Teisininkai labai reikmingi
visuomens nariai.
Konstitucins teiss mokslui bdingas pragmatinis prakticistinis poiris:
1) raytins konstitucijos koncepcija
2) federalizmo klausimai
3) valdi padalijime stabdi ir atsvar sistemos studijos
4) statymo konstitucingumo teismin kontrol.
Nuo 19 am. vid. didel dmes skyr asmens teisi ir laisvi problemoms pabriama mogaus teisi
instituto reikm.
20 am. I pusje JAV konstitucins teiss moksle vyravo dvi kryptys:

1) tradicin (juridin) kazus tyrimai, teism praktikos studijos (atitinka klasikin krypt Europoje)
Kolambijos universiteto teiss mokykla Hauelas.
2) Politikos mokslo, istorins minties ir konstitucins teiss persipynimas Prinstono universiteto
politinis fakultetas Vilsonas, Korvelas.
Po 20 met maja JAV konstitucins teiss mokslui daroma Europos mokyklos taka, sitvirtino
pragmatizmo filosofija, rykus politikos mokslo atsikyrimas nuo jurisprudencijos. Vyrauja pragmatizmas,
realizmas Paundas, Holmsas, Franksfurteris, Levelinas.
Po II pasaulinio karo JAV toliau vystsi juridins ir politins jurisprudencijos kryptys siek
konstitucins teiss problemas nagrinti taikant politologijos, socialinius metodus siek pritaikyti teisinius
institutus prie besikeiianios tikrovs.
upertas diskutuoti apie konstitucij reikia diskutuoti apie politin evoliucij, norint suprasti
konstitucijos normas, reikia suprasti politinius pokyius.
Traibas Amerikos konstitucin teis) dmes skiria konstitucijai kaip tokiai, o ne jos Aukiausiojo
teismo interpretacijoms. Konstitucijos tekstas turi prioritet lyginant su Aukiausiojo Teismo
interpretavimais. Gyva konstitucija konstitucijos gyvybs altinis pati konstitucija, o ne Aukiausiojo
Teismo sprendimai.
JAV paplitusi gyvosios konstitucijos doktrina (Levelin) tai ne grynai teisinis dokumentas, o vairi
valdios struktr nusistovjusi praktika.
3. Klasikin (juridin) (vliau modernioji juridin) konstitucins teiss mokykla ir jos
metodologija.
Klasikin mokykla.
1) tiria konstitucines teisines normas, jas izoliuodama nuo socialini parametr ir tyria iuos reikinius,
naudodama formali dogmatin analiz.
2) Valstyb traktuoja kaip teisin reikin. Valstyb tai teiss forma. Mokslo apie valstyb
metodologij yra teiss moksle. Valstyb tai teiss subjektas. Valstybs struktra, veikla turi bti detaliai
teisikai sureguliuota. Domina juridin valstybs samprata. Valstyb tai juridinis asmuo (korporacija).
Valstyb vieninga kategorija, jos teisinis statusas lemia jos institucij veikl, asmens teisin status.
Valstyb kaip juridinis asmuo veikia per savo institucijas, gyvendindama savo teises ir pareigas.
3) Remiasi liberalizmu valstyb naktinis sargas.
Vokiei klasikin mokykla patyr didel istorins mokyklos tak.
Pranczijos klasikin mokykla valstybs savs ribojimo klausimas, parlamento ir prezidento
tarpusavio santykis. Esmenas: Valstyb juridinis asmuo ir tautos teisin personifikacija. Taip jis tautos
suverenitet tapatino su valstybs suverenitetu. Valdia turi bti ribojama individo teismis.
Italijos klasikin mokykla yms Orlando darbai valstyb teisinis institutas. i mokykla yra
prancziko institucionalizmo pirmtakas.
Anglijos klasikin mokykla parlamento virenybs principas, teiss viepatavimo principas,
konstitucins konvencijos.
Klasikin mokykla teisinio pozityvizmo iraika konstitucinje teisje.
Kelzenas teisikum pakils kvadratu. Valstyb grynai teisinis reikinys, nors ir netapatinama
su teise. Didel reikm skiria konstitucijai, konstituciniam reguliavimui. Valstyb tik teiss pratsimas,
krinys, identikas teisei. Valstyb atspindi teiss hierarchij.
4. Sociologin konstitucins teiss mokykla ir jos metodologija.
Sociologin mokykla.
Nuo 20 am. prad. sivyrauja sociologiniai aspektai konstitucinje teisje.
Leonas Diugi socialinio solidarumo doktrina. Teis yra i valstybs ir jai privaloma. statym
leidjas tik konstruoja normas, bet j nekuria. mons remiasi solidarumu: nedaryk nieko, kas paeist
socialin solidarum. Valstybs valdia mons, kurie valdo, todl kad yra tam tikrais atvilgiais
pranaesni u kitus. Svarbs yra reals faktai, o ne valstyb, kaip teisin konstrukcija. Valstyb atlieka tam
tikr socialin misij ji viej tarnyb, asociacija, kuri utikrina socialin solidarum. Diugi yra realistas.

Morisas Oriju tarpinis poiris formuoja sintetin teorij tarp teiss ir sociologijos. Valstyb tai
atitinkamos tautos juridin personifikacija, kuri yra tautos ekonomins, politins, juridins centralizacijos
padarinys, kurio tikslas pilietin santaika. Morisas Oriju institucionalizmo krjas. Pagrindinis
institutas valstyb.
5. Politologin sociologin mokykla ir jos metodologija.
Realistin mokykla.
Vokietijoje buvo pereinama nuo juridins mokyklos realistin. Realistai kritikavo juridins
mokyklos atstovus, remdamiesi nacionalins vokikos dvasios prad teorija, jgos teorija (Gumplovius),
integracijos teorija (Smendas). Kritikavo juridin mokykl u formalum. Otto von Girk: Valstyb tai
sistema tarpusavyje susijusi sjung, lemiani visuomens gyvenim.
Gumploviius jgos teorijos krjas valdanij ir valdomj santykiuose pasireikia jgos
faktorius. Valstybs paskirtis palaikyti tvark. Valstybs atsiradimo prieastis jga, o ne teis. Jga lemia
santykius.
Smendas integracijos teorija valstyb egzistuoja nuolatiniame atsinaujinimo procese. Valstyb
nuolat save integruoja, save kuria individuose tai tstinis procesas. Integracijos veiksnys daugumos
principas. Parlamentin kova integruojanti kova.
Politin sociologin mokykla.
Po II pasaulinio karo sugrtama prie teisins valstybs, prigimtins teiss idj. Konstitucin teis
patyria didel politikos moksl poveik (ypa Pranczijos konstitucins teiss mokykla i ia ir disciplinos
pavadinimas - konstitucin teis ir politiniai institutai). Konstitucins teiss mokslas politizuojamas.
Atstovai: Biurdo, Deningsas, Kavinas.
Atsigauna jurin mokykla ji modernizuojama. Siekia atriboti konstitucin teis nuo politikos
moksl. Hesse tradicinis konstitucionalizmas + konstitucin teisin praktika.
6. Konstitucins teiss mokykl ypatumai anglosaks alyse (D.Britanija, JAV), Pranczijoje ir
Vokietijoje.
Konstitucins teiss mokslas Pranczijoje.
Moderni konstitucins teiss mokykla. Itakos: Esmenas (juridin mokykla), Diugi, Oriju
(sociologin mokykla).
Reikmingas 1958 m. konstitucijos primimas. Konstitucins teiss doktrina yra dstoma
vadovliuose, monografijose, traktatuose.
Nuo 1977 m. leidinys Pivuar Valdia 3 knygos per metus.
Darbai:
1979 m. Pranczijos konstitucijos komentaras 79 m. Liuenas - vis konstitucijos straipsni
komentaras.
1947 m. Laferjer Konstitucins teiss vadovlis.
1949 m. Vedelio Konstitucins teiss pagrindiniai institutai .
Kafaras - Politiniai institutai ir konstitucin teis 2 tomai.
ontevu Konstitucin teis ir politikos mokslas.
Diuverger Politiniai institutai ir konstitucin teis pusiauprezidentinio valdymo doktrina.
Prancz konstitucins teiss ypatumai lyginant su kitomis Vakar Europos alimis.
1.
prancz autoriai laiko save nepriklausomai nuo statym leidybos ir teismo praktikos
analizuoja ir kritikuoja statymus, konstitucij. Kritika grindiama teismine praktika ir politiniais mokslais.
2.
Nra konstitucins teiss mokymo kurso ar vadovlio yra konstitucin teis ir politiniai
institutai. Konstitucin teis ir politika iuolaikiniai konstitucins teiss autoriai aikiai pasuka politini
moksl link.
3.
Aikiai skiriama konstitucin ir administracin teis. Pranczikoji doktrina skiria
Vyriausyb ir administracij, aukiausiuosius ir emesniuosius valstybs organus.

4.
I konstitucins teiss yra iskirtos ir konstitucin teis neeina mogaus teisi ir laisvi
problemos. mogaus teiss ir laisvs specialus, integralus dalykas Vieosios teiss. Konstitucijos
tekste nuo III iosios respublikos laik pagrindini teisi ir laisvi nra. Jos yra laikomos prigimtinmis,
todl jos yra vir konstitucijos. Prigimtins teiss nesikeiia, o konstitucijos keiiasi.
5.
Teisinink konstitucinink nedomina federalizmas.
6.
Vyravo principas, kad teismas negali pripainti statym antikonstituciniais teismo paskirtis
norm taikymas. Nuo 1958 m. konstitucijos yra steigta Konstitucin Taryba, kurios darbas yra
specifikas, palyginus su kit ali konstitucins prieiros institucijomis ji atlieka iankstin
konstitucin kontrol t.y. vis statym atitikimas konstitucijai yra patikrinamas dar prie juos
promulguojant.
7.
Konstitucin teis nagrinja iuos pagrindinius klausimus: parlamentas, vyriausyb,
prezidentas, rinkimai. Plaiai naudoja politikos moksl mediag.
8.
Konstitucin teis suprantama siaurja prasme tai konstitucijos teis.
9.
Pranczijos konstitucionalistai aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime.
iuolaikinio Pranczijos konstitucins teiss mokslo (konstitucin teis ir politiniai institutai) dalykas.
1954 m. vyriausybs dekretu buvo vykdyta teisinio mokymo reforma nuo to laiko konstitucins
teiss mokslas imtas vadinti konstitucine teise ir politiniais institutais. Pavadinimo pakeitimas yra susijs
su poiriu konstitucins teiss dalyk pokyiu maiau konstitucijos, daugiau politini institut studijos.
Konstitucins teiss moksl ilg laik domino konstitucijos tekstas. Konstitucins teiss dalykas
valstybs organai, j pagrindins taisykls, valdymo bdai, politins valdios galiojimai, j ribos, valdios
institucij tarpusavio santykiai, viej teisi ir laisvi garantijos.
1947 m. minimalistinis Laferjero konstitucins teiss apibrimas tai vidaus teiss dalis, kurios
dalykas yra:
Valstybs forma ir struktra
Aukiausi valstybs organ organizacija, funkcionavimas, tarpusavio santykiai, galiojimai
Piliei dalyvavimas valdyme.
1957 m. Prelo konstitucins teiss apibrimas tai ms alyje galiojanios normos, nustatanios
politins valdios tvirtinim, gyvendinim, perdavim.
Vedelio konstitucins teiss aikinamasis apibrimas tai politins valdios gyvendinimo teis.
Konstitucins teiss ir politini institut sampratos sitvirtinimui ypatingai reikmingi Diuverger darbai
konstitucin teis, kuri taiko politiniai institutai, o politinius institutus galima visapusikiau atskleisti,
analizuojant sociologiniu aspektu. Konstitucija reguliuoja ne visus konstitucins teiss institutus, todl visos
konstitucins teiss nesuprasi, nagrinjant tik konstitucij, todl konstitucins teiss altiniais dar yra:
parlamento rm reglamentai, dekretai, praktika, paproiai ir kt. Taip pat reikia ianalizuoti organinius
statymus. Konstitucijos raid ir konstitucin praktika gali nesutapti, pvz. Konstitucijos 20 str: Vyriausyb
nustato ir vykdo tautos politik. Politin tikrov gali nesutapti su konstitucijos rmais, o svarbs institutai
gali bti konstitucijos nesureguliuoti, ar sureguliuoti i dalies. Todl reikalingas konstitucins teiss dalyko
ipltimas. Diuverger ileidia Konstitucins teiss ir politini institut vadovl, kuriame jis mokslikai
nuvieia konstitucijos problem politin aspekt. Diuverger didel dmes skyr politinms partijoms.
Diuverger pairos i esms susiaukia su Vedelio pairomis btina perengti grietus juridini institut
rmus, reikia praturtinti elementais i fakt, idj istorijos, politini moksl.
Biurdo konstitucins teiss politizavimo alininkas politinio gyvenimo tyrimas negali apsiriboti
konstitucijos tyrimu, reikia tirti politin praktik, atsivelgti filosofin antstat.
Taip visi ie mokslininkai veik juridins mokyklos alininkus reikalinga plati socialin analiz tiriamas
ne tik reglamentavimas, atsiranda vieosios nuomons, spaudos, spaudimo grupi vaidmens tyrimas. Dabar
mokslininkus domina ne tik konstitucinis tyrimas juridiniu poiriu, bet ir praktinis jos funkcionavimas.
Pakte tirti politinius institutus ir konstitucin teis tirti kaip gyvendinama ir perduodama
politin valdia atitinkamoje valstybje tai politinio reimo tyrimas. Politinis reimas valstybs politini
jg tam tikr institut funkcionavimo tyrimas.
Politinio reimo aspektai:
3) Norminis tam tikros taisykls, nustatanios valdios institucij kompetencijas, santykius su
kitomis institucijomis, pilieiais.

4) praktinis (politinis) aspektas politinio reimo gyvendinimas daug svarbesnis, negu juridins
taisykls.
Politiniai institutai tai tiltas, jungiantis konstitucin teis ir politikos mokslus.
Taiau taip mano ne visi Pranczijos mokslininkai.
Moderni juridin mokykla ios mokyklos atstovai lieka itikimi teisiniams metodams. Liueras
juridinis metodas leidia atskirti teiss moksl nuo politikos meno. Kiekvienas teisininkas konstitucininkas
teiss studijose mokosi 3-j pagrindini operacij:
4. formuluoti klausim, kur reikia atsakyti.
5. isiaikinti teiss norm
6. pritaikyti teiss norm keliamo klausimo isprendimui.
Konstitucins teiss dalykas i viso nra aikus, todl Liueras nemato prasms nustatyti jo rib. Ne tiek
svarb k konstitucijos normos reguliuoja, kiek svarbu yra tai, kad konstitucijos normos yra aukiausi
teisin gali turinios normos, lyginant su kitomis teiss normomis.
Liuer palaiko Giue konstitucin teis tai visuma privalom norm, nustatani valstybs valdi
valdios struktras, santykius ir pan. reikia aikintis ir real norm funkcionavim.
Kai kurios Pranczijos konstitucins teiss doktrinos problemos.
Dvi politini institut koncepcijos:
1)Prelo ir Biurdo institut esm idja, jungianti mones, j grupes staiga idjos tarnyboje.
Prelo iskyr institutus organizmus ir institutus mechanizmus:
Institutai orgnizmai tai moni kolektyvai, kuriuos jungia ideologija, pairos, bendri poreikiai.
Institutai mechanizmai tam tikr taisykli visuma.
Instituto valia nra tapati j sudarani moni valiai. Institutai gali bti tiek faktini, tiek teisini
santyki dalyviais socialiai ar politiniai reikianiai, kuriems bdingi tam tikros juridinio asmens savybs.
2) Diuverger institutas tai visuma idj, sitikinim, tikjim, paproi kartu su materialiuoju
elementu (turtas, pastatai, pinigai). kurie sudaro susijusi ir organizuot visum (eima, politin partija,
profesin sjunga, parlamentas). Duverger iskyr du institut tipus:
3. paprasti institutai tai institutai be ypatingos organizacijos.
4. sudtingi institutai tai institutai, kuriem bdinga tam tikra organizacija, valdymo hierarchija.
Konstitucin teis domina btent sudtingi istitutai politins partijos, parlamentarai, vyriusybs.
Politinis reimas apima
konstitucijoje apibrt institucij organizacij ir veikl
partij sistem
politinio gyvenimo praktik
ideologija ir politinius paproius.
Vokikoji konstitucins teiss mokykla.
Konstitucins teiss mokslo raida susijusi su vokiko konstitucionalizmo istorija.
Konstitucionalizmo istorijos ypatumai ir lm konstitucins teiss doktrinos ypatumus. 19 am. Vokietija
buvo susiskaidiusi, todl buvo siekiama sukurti viening valtyb. Istorins mokyklos svarba tautins
dvasios istorija. Tauta sukr valstyb. 19 am. 60-70 metai Prsijos sigaljimas vokikosios
konstitucins teiss mokyklos sitvirtinimas. Juridin (klasikin) mokykla Lebandas ir Jelinekas. Po I
pasaulinio karo Kaizerio Vokietijos lugimas 1919 m. Veimaro konstitucijos primimas. Po II
pasaulinio karo Vokietija okupuojama, taiau tai buvo palanku konstitucins teiss mokslui 1949 m.
konstitucija vadinama profesori konstitucija.
inomiausi Vokietijos konstitucininkai: Mauncas, Hesse, ternas, Izenze, Kirhofas, teinas.
Vokietija pripasta ypating konstitucins teiss doktrinos krj Vokietijos Federalin Konstitucin
Teism. Jos sprendimai labai gausiai yra paremti doktrina, todl turi ne tik teisin, bet ir mokslin autoritet.
Jo pozicija mokslins tiesios kriterijus.

Konstitucins teiss mokslininkai neslepia teiss ir politikos ryio: valstybin teis sietina su
politika. eneris: tarp konstitucijos ir politikos yra ryys: konstitucija suteikia erdv ir nustato vairi
politini proces ribas, formuluodama privalomas taisykles. Valstybs teis tai politin teis teis
politikai.
Juridins (konservatyviosios) mokyklos atstovai Mauncas, Hesse ikelia juridinius aspektus
pirm viet. Valstybin teis reikmingas politikos mokslo siverimas (Zaifertas, Ridleris) Vokietijos
politins partijos programinse dokumentuose nevengia naudoti mokslinink koncepcij.
Vokietijos valstybs organizavimo principai.
Nerasime vieningo konstitucijos apibrimo. Taiau visi Vokietijos konstitucininkai pripasta ir
akcentuoja konstitucijos normikum tai aukiausios teisins galios teiss norm sistema, galiojanti
alyje.
Konstitucijos reikm vairs autoriai suvokia nevienodai. Leventainas konstitucija tai
aukiausios valdios apribojimo sistema. Hesse konstitucija pagrindin visuomens teisin tvarka, ji
nustato svarbiausius principus, kuriais remiantis formuojama politin vienyb ir gyvendinami valstybs
udaviniai. Konstitucija reguliuoja kaip isprendiami konfliktai visuomenje, kaip funkcionuoja valstyb.
Konstitucija tai priemon sutaikyti prietaravimus ir utikrinti socialin santaik.
Konstitucijos ir konstitucins tikrovs santykio problema.
Mauncas, teinas, Lioventeinas mano, kad tokie skirtumai yra neivengiami, taiau konstitucin
praktika turi bti kuo ariau konstitucijos norm. Mauncas: normos lieka tokios, kokios jos buvo
nustatytos, o tikrov keiiasi. Valstybs institucijos, taikydamos konstitucij turi atsivelgti it skirtum.
Pripastama plataus konstitucins teiss norm interpretavimo doktrina: 2 kryptys:
1. statin ternas svarbu isiaikinti konstitucijos krj koncepcij interpretuojant konstitucij.
2. dinamin Mauncas konstitucijos idjas ir principus reikia aikinti, atsivelgiant iuolaikines
aktualijas.
Visi autoriai pabria, kad interpretavimo pagrindinis kriterijus konstitucijos vertybi sistema. Tiek
Vokietijos konstitucijoje, tiek konstitucins teiss doktrinoje daug raoma apie:
a. teisin valstyb (Konstitucijos 28 str) tai organin Vokietijos doktrinai svoka. Teisin
valstyb suprantama nevienodai: vieni autoriai pabria btinum ginti mogaus teises ir laisves, kiti
teising teistvark, teisingumo visuomenje utikrinim. ternas teisin valstyb tai valstybs valdia,
gyvendinama pagal konstitucijos nustatyt tvark, priimtus statymus, siekiant utikrinti laisv, teisingum,
teises. Teisins valstybs doktrina yra susijusi su teiss viepatavimo doktrina.
b. Socialins valstybs koncepcija (20, 28 str) skiriamos 2 pakraipos:
3. socialin valstyb tai tik teisinis modelis, kur btina atsivelgti, priimant statymus (vertyb,
orientyras)
4. socialins valstybs svoka apima ne tik juridin aspekt, bet ir socialin valstyb turi utikrinti
socialines garantijas.
Canelis valstybs udavinys palaikyti socialini santyki stabilum, utikrinti piliei gerov tik tokia
valstyb gali bti laikoma socialine.
a.
Partij valstybs doktrina (21 str) valstybs santvarka ir politika saistoma
partij veiklos pliuralistin valstybs koncepcija. Partijos valdios pliuralizmo didjimo iraika. Tokios
valstybs btinas elementas skirtingos politins orientacijos partijos su alternatyviais silymais saikinga
partin konfrontacija.
b.Federalizmo principas kooperatinio federalizmo koncepcija akcentuojamas ne emi ir
federacijos atskirumas: bet valstybins veiklos kooperacija vairiais lygmenimis mechanizmas veikia
vieningai bendradarbiavimas ems ir federacija nepriepastatomos.
c. Valdi padalijimo problematika. Kritikuoja klasikin valdi padalijimo princip. Stefani:
valdi padalijim atitinka ne viena, o 5 teorijos. Valdi padalijimas:
1.valstybin teisin samprata (klasikin, tradicin)
2.valdi padalijimas federalinio lygmeniu
3.valdi padalijimas sprendim primimo aspektu tarp vyriausybs, parlamento, politini
partij, spaudimo grupi, visuomens nuomons.

4.valdi padalijimas laiko aspektu kaip valdia gyvendinama laike

5.valdi padalijimas socialiniu aspektu padalinta tarp vairi socialini grupi.
Anglo saksikoji konstitucins teiss mokslo doktrina Didiosios Britanijos ir JAV pavyzdiu.
Bendrosios teiss doktrina daro tak konstitucins teiss reikiniams. Didiosios Britanijos
mokslininkai teigia, kad konstitucin teis reguliuoja valstybs valdym, moni ir svarbiausi valstybs
institucij sveik, santykius.
Alderis: konstitucin teis tai visos valdymo sistemos reguliavimas. Jis jungia administracin teis
prie konstitucins teiss taip net vadinasi jo vadovlis: Administracin ir konstitucin teis.
Kiti mokslininkai mano, kad konstitucin teis yra susijus su trimis valstybs funkcijomis:
1. kaip leisti statymus
2. kaip vykdyti statymus
3. kaip ginti valstyb nuo vidaus ir iors veiksni.
JAV daugelis mokslinink konstitucin teis apibrieia paiais bendriausiais bruoais, o
konstitucins teiss detalizavim palieka administracinei teisei. Pasak j, konstitucin teis reguliuoja
valstybs valdym, piliei ir valdios institucij (Vyriausybs) santykius, nustato valdanij teises ir
pareigas, pagrindines laisvi garantavimas asmens ir valstybs santykiuose.
Kiti autoriai mano, kad konstitucin teis tai Aukiausiojo Teismo interpretacij studijos.
Daniausiai sutinkama anglosaksikoji konstitucins teiss formul yra: valstybs organai + mogaus
teiss.
Didiosios Britanijos konstitucins teiss mokslas.
Didiosios Britanijos konstitucins teiss moksle vyrauja dvi pagrindins kryptys:
1. formalioji dogmatin (apraomoji) brit konstitucins teiss mokslas jauia Dicey tak. Jo
analitinis metod leido atskirti konstitucin teis nuo politikos ir konstitucins teiss problemas mato
parlamento ir vyriausybs veikloje. Apraomoji mokyklos atsiradimas yra slygotas tuo, kad Didioji
Britanija neturi raytins konstitucijos, todl konstitucins teiss moksliu tenka atskleisti konstitucins teiss
principus, normas, institutus ir pan. Kai kurie darbai dl to yra tap doktrina jais remiasi teismai kaip teiss
altiniais ar kaip svarbiomis rekomendacijomis, kuriomis reikia vadovautis. ios krypties autoriai: Desmitas,
Bentlis, Raitas, Deksteris.
2. politologin sociologin kryptis sieja konstitucins teiss tyrimus su politiniu kontekstu. ios
krypties mokslinink darbuose, suvokiant konstitucins teiss reikinius, didel reikm teikiama politikos
takai, istorinei politins minties takai (Lokas, Milis). ios krypties reikmingi i autori darbai: Krosmeno
Mitas apie kabineto valdymo sistem, Makintoo Valstyb ir politika Didiojoje Britanijoje ikl
idj aipe Premjero valdymo sistem.
ios krypties atstovus domina kaip realiai funkcionuoja konstituciniai politiniai mechanizmai. Siekia
veikti praraj tarp teisino apraymo ir politikos studij.
Bertas Atstovaujamasis ir atsakingasis valdymas.
Didiojoje Britanijoje 1960-1970 metais vyko administracins reformos. Jos katino reformistins
literatros atsiradim: Maralas Konstitucin teorija konstitucins teiss moksl priskiria politinio
mokslo sriiai taip siekiama sukurti politin filosofij.
Brit autoriai teigia, kad j konstitucij negalima vadinti neraytine ji yra nekodifikuota,
neformalizuota.
Konstitucija tai:
1. tam tikras dokumentas
2. tam tikra politikos dvasia ir stilius.
Belofas ir Pilas konstitucija tai norm ir vertybi visuma, nustatanti santykius tarp valdios
institucij bei santykius tarp vieosios valdios ir individ.
Filipsas teigia, kad tikslinga priimti raytin konstitucij, nes tik ji nustato aikias ribas valdiai. J
palaiko Desmitas.
Prie raytin konstitucij pasisako tradicij alininkai, argumentuodami tai, kad DB jau pakankamai
ilgiau gyveno be konstitucijos, vadinasi, gali ir toliau be jos gyventi.
Kiti autoriai, kurie taip pat prietarauja konstitucijos vedimui, argumentuoja tai tuo, kad konstitucija
tai didesnio svorio, nei kiti priimti aktai, o tai nesuderinama su Parlamento virenybs doktrina.

Formuluojamos sampratos:
korporacins valstybs idja valstyb tai tam tikri konstituciniai santykiai tarp valstybs ir
vairi korporacij.
Demokratins valstybs samprata (riboto valdymo, teiss viepatavimo) turi dominuoti teis,
nes ji riboja valstybs valdi.
Nevartoja tautos, nacionalinio ar valstybs suvereniteto kategorij vartoja parlemento
virenybs teorij. Juridinis suverenitetas virenyb priklauso parlamentui (karalius +
Bendruomeni Rmai + Lord Rmai). Literatroje i svoka dar vadinama karaliene
parlamente.
Karna tai vieninga ssaja trij valstybs valdios dali (Parlamento, Vyriausybs ir teism).
Kita artima valstybei svoka Vyriausyb (valdymas)
Parlamento virenybs principas reikia, kad nepripastami jokie parlamento teisiniai ribojimai
jis yra vienintel institucija, kuri gali priimti, pakeisti ar panaikinti bet kur statym
Parlamentas gali visk, iskyrus vyr paversti moterim. Taiau pastaruoju metu vyriausybs
reikm yra iaugusi, todl jos ir parlamento santykius apibdina dvi koncepcijos:
- vestminsterio modelis beslyginis parlamento prioritetas valstybs institucij sistemoje.
- Whitehallo modelis stipri vykdomoji valdia priepastato parlament ir Vyriausyb. Teigia, kad i
tikrj Didioji Britanija tai kabineto, o ne parlamento valdymas. Krosmenas eina dar toliau,
teigdamas, kad Didioji Britanija yra net ne kabineto, bet Premjer ministro valdymas jis yra centrin
figra, lemianti valstybs institucij funkcionavim.
Partij valdymo doktrina valdo partijos dvipartin sistema.
Teiss viepatavimo doktrina Dicey koncepcijos taka vis lygyb prie teis. Brit teis
tai teisj sukurta teis. Kai kurie autoriai i doktrin sieja su parlamento virenyb.
Konstitucins teiss mokslas JAV.
19 am. konstitucins teiss mokslas vystsi kaip sudtin politini socialini moksl dalis, i esms
kartojo brit ir kit ali teisines idjas.
JAV susiformuoja stiprus konstitucijos ir teisininko, teisjo kultas. Teisininkai labai reikmingi
visuomens nariai.
Konstitucins teiss mokslui bdingas pragmatinis prakticistinis poiris:
- raytins konstitucijos koncepcija
- federalizmo klausimai
- valdi padalijime stabdi ir atsvar sistemos studijos
- statymo konstitucingumo teismin kontrol.
Nuo 19 am. vid. didel dmes skyr asmens teisi ir laisvi problemoms pabriama mogaus teisi
instituto reikm.
20 am. I pusje JAV konstitucins teiss moksle vyravo dvi kryptys:
1. tradicin (juridin) kazus tyrimai, teism praktikos studijos (atitinka klasikin krypt Europoje)
Kolambijos universiteto teiss mokykla Hauelas.
2.Politikos mokslo, istorins minties ir konstitucins teiss persipynimas Prinstono universiteto
politinis fakultetas Vilsonas, Korvelas.
Po 20 met maja JAV konstitucins teiss mokslui daroma Europos mokyklos taka, sitvirtino
pragmatizmo filosofija, rykus politikos mokslo atsikyrimas nuo jurisprudencijos. Vyrauja pragmatizmas,
realizmas Paundas, Holmsas, Franksfurteris, Levelinas.
Po II pasaulinio karo JAV toliau vystsi juridins ir politins jurisprudencijos kryptys siek
konstitucins teiss problemas nagrinti taikant politologijos, socialinius metodus siek pritaikyti teisinius
institutus prie besikeiianios tikrovs.
upertas diskutuoti apie konstitucij reikia diskutuoti apie politin evoliucij, norint suprasti
konstitucijos normas, reikia suprasti politinius pokyius.
Traibas Amerikos konstitucin teis) dmes skiria konstitucijai kaip tokiai, o ne jos Aukiausiojo
teismo interpretacijoms. Konstitucijos tekstas turi prioritet lyginant su Aukiausiojo Teismo
interpretavimais. Gyva konstitucija konstitucijos gyvybs altinis pati konstitucija, o ne Aukiausiojo
Teismo sprendimai.

JAV paplitusi gyvosios konstitucijos doktrina (Levelin) tai ne grynai teisinis dokumentas, o vairi
valdios struktr nusistovjusi praktika.
7. Lyginamosios teistyros pasaulyje apvalga.
Lyginamoji teistyra konstitucins teiss moksle.
20 am. teiss moksle savo viet isikovoja lyginamoji teistyra komparatyvizmas. J domina ne
atskir valstybi teis, o vairi valstybi teis jas lyginant. iose studijose tam tikr viet uima
konstitucins teiss lyginamosios studijos. Naudoja lyginamj metod.
Lyginamosios konstitucins teiss studijoms skirt darb nra tiek daug: Grofsas Lyginamoji
konstitucin teis. Bylos ir mediaga, Kapeleti ir Koenas Lyginamoji konstitucin teis. Bylos ir
mediaga, Berdesas Politikos mokslas ir lyginamoji konstitucin teis nagrinja atskirus institutus,
didel dmes skiria politikai. Devergoti Lyginamoji konstitucin teis teoriniu poiriu reikmingas
veikalas. Gref ir Renis Fabri Europos konstitucins teiss. Ivas Meni Lyginamoji politika
politologinis aspektas. Kermonas Vakar politiniai reimai. Garlicki.
II tema. IUOLAIKINIAI KONSTITUCIJOS MODELIAI
1. Konstitucijos samprat vairov. Pasaulio valstybi konstitucins raidos pagrindiniai etapai.
Konstitucijos raidos tendencijos.
Yra skiriami kelia konstitucijos raidos etapai:
1) nuo pirm raytini konstitucij atsiradimo 18 am. pab. iki I pasaulinio karo
konstitucionalizmo sitvirtinimas Europoje ir kitose pasaulio alyse. Priimamos pirmosios raytins
konstitucijos: 1787 m. JAV konstitucija, 1791 m. Pranczijos konstitucija, 1791 m. Lietuvos-Lenkijos
konstitucija.
1811 m. Venesuela
1831 m. Belgijos karalyst
io periodo gale pasirodo konstitucijos ir pasaulio pakraiuose:
1899 m. Japonija
1847 m. Liberija
1912 m. Kinija
1910 m. Australija
Teisinis reguliavimas labai ribotas konstitucijose apibriami svarbiausi valstybs institucij
organizacija ir veikla, labai lakonikai piliei asmens teiss ir laisvs. Liberalioji konstitucijos samprata
minimalus valstybs kiimasis visuomens reikalus.
2) tarpukaris konstitucinis reguliavimas pleiasi: konstitucijas priima dauglis Ryt ir Vakar
Europos, Azijos, Afrikos ali,. Atsiranda naujos valstybs. Kai kurios valstybs i naujo tvarko
konstitucinio reguliavimo klausimus.
1919 m. Veimaro konstitucija
1920 m. ekoslovakijos konstitucija
1931 m. Ispanijos konstitucija.
Konstitucinis modelis ne daug kuo skiriasi nuo ankstesnio. Konstitucijos tekste atsiranda ir nauj
element iauga valstybs vaidmuo, ekonominis socialinis jos sipareigojimas, isipleia ekonomini
socialini laisvi sraas konstitucij tekstuose atsiranda tokie skyriai, kaip pvz. kinis gyvenimas,
vietimas ir mokykla.
Atsiranda ir socialistins konstitucijos 1918 m. Rusijos Federacins respublikos konstitucija, 1924 m.,
1936 m. TSRS konstitucijos. Jos tvirtina socialine valstybs samprat, visuomens prioritet prie asmen,
tautos suverenitet pakeiia darbo kolektyv valdia ir pan.
1) II pasaulinis karas 1990 m. konstitucionalizmo procesas tampa globaliniu apima beveik visas
pasaulio valstybes lunga kolonijin sistema atsiranda apie 100 nauj valstybi. Iskiriami du
konstitucij modeliai:

1. Vakar konstitucij modelis tolesn asmens teisi raida, tolesnis konstitucinio reguliavimo
ipltimas.
2. socialistinis modelis pateikiama socialistins valstybs ir visuomens doktrina.
2) 1990 m. iki dabar lugus totalitaristiniams reimams, prasideda naujas etapas atsiranda apie 100
nauj konstitucij. Nauji konstituciniai prioritetai ypatingas dmesys skiriamas bendramogik vertybi
tvirtinimui, konstitucijos apsaugos utikrinimui.
Konstitucijos reikm.
Konstitucijos idjos, normos, vertybs turi prasms, jei jos utikrinamos realiame gyvenime. Kad
konstitucins normos realiai veikt, btina atsivelgti tikrov, taiau konstitucija yra ne tik tikrovs
atspindys, bet tikrovs pertvarkymas, teisini slyg utikrinimas.
Konstitucijos esm.
vairi teiss mokykl atstovai konstitucijos esm suvokia nevienodai.
Prigimtins teiss mokykla suvokia konstitucija, kaip savotik visuomenin sutart, kuri ireikia
bendr tautos vali.
Normatyvistai konstitucija tam tikra aukiausia teiss norm iraika.
Institucins teiss sampratos atstovai konstitucija tai ne tik valstybs, bet ir tautos kaip tam
tikros korporacins visumos statutas.
Marksistai konstitucija klasi kovos rezultat tvirtinimas instrumentas viepataujaniai klasei
tvirtinti savo valdi.
iuolaikin konstitucins teiss mokykla suvokia konstitucij trimis prasmmis:
1) konstitucija kaip juridinis dokumentas ireikia konstitucijos juridines savybes:
ypatingas reguliavimo dalykas (turinys)
aukiausia teisin galia
konstitucija yra teisins sistemos centras apie j kuriama visa teis
didesnis stabilumas
konstitucijos norm didesnis abstraktumas (apibendrinantis pobdis)
bdingas kompleksinis, visaapimantis pobdis
reikm teiss norm krimo procese konstitucija tai teiss norm krimo pagrindas
2) konstitucija kaip politinis dokumentas tvirtina socialini politini jg visuomenje kompromis,
reguliuoja politin proces visuomenje. Demokratinse valstybse konstitucija atspindi vairi socialini
sluoksni politini jg susitarim. Socialistini ali konstitucija dirbanij interes gynimas (Kinija,
Vietnamas, Korja).
3) konstitucijai kaip ideologinis dokumentas ireikia vyraujani socialin politin doktrin.
Demokratinse valstybse konstitucija ireikia pliuralizmo doktrin t.y. pripastamos vairios doktrinos.
Socialistinse valstybse konstitucija tvirtina tokias doktrinas kaip marksizmas, leninizmas, Mao Cze Duno
mokymas ir pan. Musulmon alyse pripastama doktrina islamikosios vertybs.
Konstitucijos turinys.
Konstitucijos turinys tai visuma konstitucini norm, institut, princip, reguliuojani
visuomeninius santykius, susijusius su valstybs valdios veiklos organizacija ir pagrindais, valdios ir
asmens santykiais.
Kalbant apie konstitucijos turin, yra iskiriami du aspektai:
1) socialinis konstitucijos turinys tai, kokius santykius reguliuoja konstitucija. Tiek
konstitucins teiss teorija, teik praktika, tai supranta nevienodai, dl to kyla labai didels diskusijos
konstitucijos rengimo metu.
Yra iskiriami trys pagrindiniai konstitucinio reguliavimo modeliai:
liberalusis

 etatistinis
liberalusis etatistinis (optimalusis).
ie modeliai skiriasi pagal savo reguliavimo dalyk: vienur konstitucija reguliuoja daugiau klausim,
kitur maiau. Konstitucinio reguliavimo modelio pasirinkimas nulemtas valstybs vaidmens visuomenje
sampratos.
Liberalusis modelis konstitucija nustato valstyb valdios organizacij, asmens teisinio statuso
pagrindus (politins teiss ir laisvs, nuosavybs, valstybs finans klausimai). iam modeliui priklauso
pirmosios raytins konstitucijos. Pagal model, valstyb visuomens gyvenim kiasi maiausiai
(valstyb naktinis sargas). Tai tek valdymo rmai, kurie nustato paius svarbiausius santykius, juose
neretai neaptariamos teisins garantijos, taiau tai nereikia, kad teisi realizavimas nevyksta praktikai.
Etatistinis modelis prieingyb liberaliam iplstinis konstitucinio reguliavimo dalykas. Turinys
vairios asmens, visuomens gyvenimo sritys socialin, ekonomin, politin, ideologin, dvasins
struktros ir t.t. is modelis bdingas socialistinms konstitucijoms. Bdingas hipertrofuotas valstybs
vaidmuo. Pvz. Kinija, Vietnamas, Korja, Kuba.
Liberalusis etatistinis modelis tarpinis vaidmuo tarp dviej ankstesni modeli.
1. lyginant su liberaliuoju modeliu, yra iplstas konstitucinio reguliavimo dalykas
konstitucija nustato visuomens gyvenimo pagrindus, tvirtina asmens ekonomines, socialines, kultrines
teises, kuri be valstybs sikiimo gyvendinti negalima.
2. Skirtingai nei etatistinis modelis, neleidia per didlio valstybs kiimosi siekia j padaryti
optimaliu, kad bt kuo geriau gyvendintos asmens teiss ir laisvs.
Tai i esms liberalusis modelis, papildytas saikingais etatizmo elementais. is modelis atsirado
tarpukary (1919 m. Veimaro konstitucja), taiau labiau paplito po II pasaulinio karo Estija, Latvija,
Lietuva, Vengrija.
Ndienos konstitucinis reguliavimas:
1) konstitucija negali tenkintis tradicinmis reguliavimo sritimis (valstybs organizacija + politins
piliei teiss), bet imasi reguliuoti socialinius, ekonominius, kultrinius asmens ir visuomens gyvenimo
klausimus.
2) Toks objekto ipltimas neturi suvalstybinti visuomens reikia derinti saking liberalizm su
saikingu etatizmu. Konstitucijos turinys turi apimti svarbiausius valstybs, visuomens ir asmens gyvenimo
klausimus.
- teisinis konstitucijos turinys tai konstitucij sudaranios normos, institutai, principai. Teisinis
konstitucinis turinys yra glaudiai susijs su socialiniu jos turiniu.
Pagrindinis teisinio konstitucijos turinio elementas normos.
Normos taisykls nustato tam tikr visuotinai privalom elgesio taisykl. Jos gali bti laikinosios,
pastovios, reguliuoti materialius santykius ar procesinius santykius.
Normos tikslai valstybs ir visuomens vystymosi normin orientacija.
Normos principai artimi normoms tikslams valstybs organizacijos, valstybs santyki su
asmenimis, visuomene bendriausi pradai. Tai abstrakios taisykls (pvz. konstitucij skyriai Valstybs
politikos principai, Svarbiausi pradai, Bendriausi principai.
Normos apibrimai apibria tam tikr konstitucin institut, valstybs struktr, pateikia j
charakteristik. Kai kuri anglo saks teiss tradicijos alyse ios normos turi aikinamj pobd.
Konstitucijos institutas tai konstitucijos norm, reguliuojani vienarius santykius, grup. Pvz.
valstybs vadovo, pilietybs, parlamento, vyriausybs ir pan. Konstitucinis institutas yra tam tikro
konstitucins teiss instituto pagrindas.
Konstitucijos principai tai pradai, idjos, kuries nra tiesiogiai suformuluoti konkreioje normoje, bet
kyla i konstitucijos norm visumos, i j prasms ir reikms. J svarb patvirtina konstitucins kontrols
institucij pagrind, praktik. Konstitucijos principai, kaip savarankikas jos teisinio turinio elementas
priimtas ne viename Vokietijos, Italijos, Pranczijos konstitucins kontrols institucijos praktikoje ios
institucijos, interpretuodamos konstitucij, remiasi ne tik jos normomis, bet ir j (norm) pagrind iveda
principus. Pranczijos konstitucin taryba pateik konstitucinio bloko svok j sudaro ne tik paios
konstitucijos tekstas, bet ir 1946 m. konstitucijos preambul, 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija,
principai, pripainti Respublikos statymais.

Konstitucijos principai tai jos stuburas, branduolys. Ypatinga reikm konstitucijos principams
teikiama konstitucins prieitos institucij.
1) universals principai knija bendramogikas vertybes j galima sutikti beveik vis ali
konstitucijose
2) grupiniai principai bdingi tik tam tikram konstituciniam modeliui. Pvz. socialistins konstitucijos
vienos partijos vadovavimo, politins valdios vieningumo ir kt. principai.
3) Ypatingieji (individuals) bdingi tik tam tikr ali konstitucijoms treiojo pasaulio ali
konstitucijoms pvz. islamiko gyvenimo bdo (Pakistanas).
Konstitucijos rengimo, primimo ir keitimo vairov.
Nauja konstitucija paprastai priimama:
1) atsiradus naujai valstybei
2) pasikeitus politiniam reimui
3) i esms pasikeitus visuomens gyvenimui, kai priimti konstitucijas pataisas jau nebra tikslinga.
4) Voliuntarizmo atvejai perversmai, kariniai perversmai.
Konstitucijos teksto rengimas.
Labai reti atvejai, kai konstitucijos tekst nuo pradios ir iki galo parengia steigiamasis,
konstitucinis susirinkimas (konstituanta) arba parlamentas.
Pagrindinis vaidmuo krent konstitucijos tekst paprastai tenka konstitucijos rengimo komitetui
arba komisijai. Pastarieji faktikai ir parengia projekt, kur vliau svarsto parlamentas arba steigiamasis
(konstitucinis) susirinkimas. Taip buvo priimtos 1947 m. Italijos konstitucija, 1949 m. Indijos konstitucija,
1991 m. Bulgarijos, 1988 m. Brazilijos konstitucija.
Kartais komisij sudaro ne atstovaujamoji, o vykdomoji valdia: 1958 m. Pranczijos, 1975
m. Graikijos konstitucijos.
Po karini perversm konstitucij projektus rengia karini vad padjjai.
Kolonijoms konstitucij projektus danai parengia metropolijos, arba rengia vietos valdia
kartu su metropolijos patarjais.
Kartais rengiamos apvaliojo stalo forma (pvz. Zimbabv)
Konstitucija ar pagrindins jos nuostatos gali bti parengtos vairi partij atstov.
III pasaulio alyse iniciatyva priimti konstitucij priklauso centrins valstybs valdios
institucijoms, kurios sudaro konstitucijos rengimo komisijas.
Konstitucijos primimas.
1) konstitucij priima specialiai tam tikslui sukurtas steigiamasis (konstitucinis) susirinkimas,
paprastai jis bna vien rm. Paprastai po konstitucijos primimo jis paleidiamas ir yra irenkamas naujas
parlamentas, arba konstitucinis susirinkimas tampa parlamentu. Paprastai konstitucinis susirinkimas
suformuojamas rinkim keliu ar yra renkamas i dalies.
2) Konstitucij priima parlamentas. Parlamentas konstitucijos primimo laikotarpiu gali pasiskelbti
steigiamuoju susirinkimu (Portugalija).
3) Konstitucij priima neparlamentins institucijos, ar parlamentas yra tik ios institucijos dalis. Pvz,
Mongolijos 1992 m. konstitucija prim Didysis liaudies churalas
4) Konstitucija priimama tautos referendumu pvz. 1958 m. Pranczijos konstitucija.
Optimaliausias demokratins valstybs konstitucijos primimo kelias yra kai konstitucij priima parlamentas
(steigiamasis, konstitucinis susirinkimas) ir jai vliau tauta pritaria referendumu.
5) konstitucij patvirtina karin taryba
6) revoliucins demokratins tarybos
7) monarchinse valstybs konstitucij dovanoja (oktrajuoja) monarchas. Oktrojuota konstitucija dar
yra vadinamos konstitucijos, kurias padovanojo monopolijos savo kolonijoms.
Konstitucijos rengimo kelias.

1. 1787 m. JAV konstitucija.

Po nepriklausomybs karo 13 valstij sudar Konfederacij ir 1777 m. buvo priimti Konfederacijos
straipsniai. 1781 m. jie sigaliojo.
Taiau konfederacija nebuvo efektyvi tebuvo viena institucija vien rm konfederacijos
kongresas valstija turjo 2-7 atstovus, taiau kiekviena valstij, nepriklausomai nuo atstov kongrese
skaiiaus, turjo tik po vien bals. Svarbiausiems klausimams sprsti reikjo bent 9 valstij i 13 pritarimo.
Kongresas nereguliavo toki svarbi klausim, kaip prekyba tarp valstij, tarptautin prekyba,
nesprend mokesi klausim.
Nebuvo institucijos, kuri utikrint sprendim gyvendinim.
Todl irykjo nesutarimai tarp valstij, ikilo grsm konfederacijai.
Siekiant igelbti valstyb, 1787 m. buvo suauktas Filadelfijos komitetas, kuriame dalyvavo 55
delegatai jie reng nauj konstitucij, nors komitetas buvo suauktas tik perirti ir patobulinti
konfederacijos straipsnius.
60 % naujos konstitucijos rengj buvo teisininkai. Jos rengime dalyvavo tokie autoritetai kaip
Hamiltonas, Vaingtonas, Franklinas, Medisonas.
Balsuojama buvo pagal valstijas.
1) Virginijos planas jos delegatai pasil naujai sutvarkyti JAV santvark stipri federacija, kur
valstijoms tenka menkesn reikm. Stipri vykdomoji valdia.
2) Niu Dersi etapas - grynosios federacijos krimas io plano atstovai siek neymiai pataisyti
konfederacij, isaugoti konfederacijos straipsnius su neymiais pataisymais.
3) Konektikuto kompromisas vidurys tarp stiprios centrins valdios ir valstij savarankikumo.
Konstitucija buvo priimta 1878 m. rugsjo 15 d. Filadelfijos konvente valstijos vienbalsiais nubalsavo u
konstitucijos primim. Ji sigaliojo 1789 m. liepos mn.
2) 1958 m. Pranczijos konstitucijos primimas.
Konstitucija buvo priimta atrios politins krizs slygomis. IV respublika nuo 1946 m. susijusi su
vyriausybi nestabilumu, parlamente deinieji ir komunistai. Nuo 46 iki 50 mat pasikeit 20 vyriausybi.
Griuvo Pranczijos kolonijin sistema. Valdia nesugebjo isprsti Alyro kolonijos ateities klausimo.
Reikjo stiprios valdios, kuri igelbt respublik ir demokratin santvark. Pati tauta nemgo IV
respublikos konstitucijos ir reimo. Partins sistema buvo iskaidyta naudojama proporcin rinkim
sistema.
1958 m. vyksta maitas Alyre. Masiu reikalauja, kad bt sudaryta vyriausyb, vadovaujama
maralu De Goliu, taiau pastarasis nenorjo grti valdi maito dka. Po keli dien paskelbiama, kad
reikia sudaryti nauj vyriausyb. Pralamentas nutar skirti De Gol nauj premjeru. De Golis pasiek, kad
parlamentas priimt du statymus:
1) statymas, suteikiantis teis Prezidentui, kai parlamentas eina atostog, leisti statymus.
2) Konstitucinis statymas suteik teis vyriausybei perirti konstitucij.
Konstituciniai principai.

Valdios altinis visuotin rinkim teis

Valdios padalijimas
Vyriausybs atsakingumas Parlamentui
Teismins valdios kaip pagrindins teiss saugotojos nepriklausomybs utikrinimas
Sukurti naujus santykius tarp Pranczijos ir nuo jos priklausani taut.

Konstitucijos krimas:
Idjos:
De Golio pairos:

Debre pairos:

Valstybs sutvirtinimas

Nuoseklus valdi padalijimas

Dviej rm parlamentas

Stiprus prezidentas kaip arbitras sprendia ikilusius ginus

tarp institucij.


Parlamentarizmo racionalizavimas: nesuderinami parlamentaro
ir ministro postai, maoritarin rinkim sistema.
Konstitucijos rengimas:
1)
vyriausybin faz vyriausybje sudaro darbo grup, kuriai vadovauja Debre reng
tekst. Taip pat De Goliui pirmininkaujant dirbo tarpministerin taryba.
2)
Konsultacinis konstitucinis komitetas 39 nariai, 2/3 j parlamentarai taip buvo
utikrintas parlamento dalyvavimas konstitucijos rengime.
3)
II vyriausybs darbo faz tekst m nagrinti vyriausyb, atsivelgdama pataisas
ir pasilymus. Vyriausyb nutar perduoti konstitucij tautos referendumui.
Konstitucijos primimas:
1)
referendumo rengimo kompanija
2)
balsavimas. 66 % pasisak u nauj konstitucij, dar didesnio palaikymo konstitucija
susilauk kolonijose.
Konstitucijos keitimas ir pataisos.
Norint utikrinti konstitucijos stabilum, garantuojama sudtingesn j keitimo tvarka:
1)
kas turi teis silyti pataisas:

valstybs vadovas

vyriausyb

tam tikra deputat grup

federacijos subjektai

vienas parlamentaras
2) pataisos primimas.
Paprastai pataisa priimama tam tikra kvalifikuota bals dauguma. Jei
parlament sudaro dveji rmai, pataisa turi bti priimama abiej rm kvalifikuota bals dauguma.

Kai kuriose alyse konstitucijos pataisoms turi pritarti tam tikras federacijos
subjekt skaiius.

Pataisos gali bti priimamos referendumu.

U t pai patais gali bti reikalaujama balsuoti du kartus, esant tam tikrai
pertraukai tarp balsavim, kai kur net reikalaujama, kad antrasis balsavimas bt atliekamas naujai irinkto
parlamento.

Daugeliu atveju prezidentas neturi teiss vetuoti konstitucijos patais. Iimtis

Indija, Olandija, Pakistanas.

Yra nustatomos tam tikros nekeiiamos normos: pvz, dl teiss demokratin

opozicij (Olandija). Nekeiiamais gali bti skelbiami itisi skyriai.

Konstitucij draudiama keisti ypatingosios padties, karo metu.

Kartais draudiama keisti konstitucij tam tikr laik po jos primimo.

Konstitucij klasifikacija.
1)
demokratini konstitucij modeliai
2)
nedemokratiniai konstitucij modeliai (pvz. KLDR)
Pagal konstitucij form:
1)
raytins (kodifikuotos)
2)
neraytins (nekodifikuotos)
Pagal primimo bd:
1)
2)

oktrojuotos
priimtos atstovaujamosios institucijos

3)
priimtos referendumu
Pagal keitimo bd:
1)
kietos
2)
lanksios (neraytins)
Pagal galiojimo terminus:
1)
laikinosios
2)
nuolatins
Pagal tikslus:
1)
programins (socialistini valstybi)
2)
konstatuojamosios (JAV).
Konstitucinis procesas Vidurio ir Ryt Europoje 20 am. pabaigoje.
90 m. totalitaristins sistemos lugimas prasideda naujas io regiono valstybi raidos etapas.
Konstituciniai pokyiai. ios valstybs pagal gyvenimo bd skirstomos :
1)
aikiai pasirinkusios demokratijos keli
2)
kvazi demokratins valstybs (Baltarusija, Rusija) i valstybi praktika ne visai
atitinka konstitucijos raid.
Postotalitarins valstybs patyr tam tikr socialistinio gyvenimo laikotarp, kai buvo atmetamos
demokratins doktrinos.
i ali perjimo demokratij ypatumas: valstybs reimo kaita, kio pertvarkymas, perjimas
prie mogaus teisi ir laisvi utikrinimo politinis pliuralizmas, valdi padalijimas ir pan.
2 poiriai:
1)

konstitucija reikia keisti, kai pasikeiia reimas konstitucija kaip pertvarkos

2)

Konstitucija pertvarkos rezultatas.

alys, kuriom gana greitai pavyko pakeisti konstitucij

alys, kurios gana ilgai vadovavosi laikinosiomis konstitucijomis
alys, kurios tebegyvena, taisydamos senas socialistines konstitucijas (Vengrija)
alys, grusios prie ankstesni konstitucij (Latvijos 1922 m. konstitucija).

instrumentas.

Postotalitarini valstybi konstitucij bruoai:

1) didel reikm teikiama mogaus teisms ir laisvms
2) Vakar teisins tradicijos dauglio idj perklimas tai sukelia tam tikrus prietaravimus
sisteminiu poiriu
3) tvirtina statymin kontrol, kaip btin demokratijos palaikymo institut.
4) Siekiama efektyvios vykdomosios valdios
5) Pabriama konstitucins visuomens, informacijos priemoni reikm, politini partij ir
organizacij detalus reglamentavimas, nuostatos dl maum.
Ar ios konstitucijos ne naujovi konstitucin reguliavim?

Vienas poiris nene postotalitarini valstybi konstitucijos tai Vakar

konstitucij kompiliacija.

Kitas poiris neirint to, jose galima fiksuoti tam tikr nauj reglamentavimo lyg:
1)
auktas reguliavimo lygis
2)
aikiai fiksuojami konstituciniai principai
3)
reguliuojant konstitucin kontrol paprastai pasirenkamas efektyvus kontrols
mechanizmas
4)
atskir konstitucinio reguliavimo srii detalesnis reguliavimas.
Visa tai patvirtina, kad ios konstitucijos nra vien tik Vakar konstitucij pakartojimas.

III tema. KONSTITUCIJOS APSAUGA.

KONSTITUCINS JUSTICIJOS MODELIAI
1. Teisin konstitucijos apsauga. Konstitucin justicija.
KONSTITUCIJOS APSAUGA. KONSTITUCINS JUSTICIJOS MODELIAI PASAULYJE.
Teisin konstitucijos apsauga konstitucin justicija teisins konstitucijos apsaugos mechanizmai.
Reikia, kad visas teisinis gyvenimas atitikt konstitucijos nustatytus principus. Konstitucij galima
saugoti tiek teisinmis, tiek neteisinmis priemonmis. Svarbiausios yra teisins apsaugos priemons.
Konstitucijos apsauga vis valstybs institucij udavinys jos j saugoja vairiomis
priemonmis. Didiausia atsakomyb tenka aukiausioms valdios institucijoms teisin politin
konstitucijos apsauga vyriausyb. Parlamentas, prezidentas.
Prezidentui danai tenka konstitucinio garanto (Pranczija, Rusija). Kitur Prezidento
konstitucijos pasauga siejama su jo priesaika (Vokietija) prisaikdinamas, prezidentas pasiada gerbti ir
saugoti konstitucij.
Parlamentas taip pat turi tam tikru galiojimus priirti, kaip vykdoma konstitucija
vykdomosios valdios kontrol.
Vyriausyb vykdomosios valdios gyvendinimas, utikrinant teistum, mogaus
teisi ir laisvi apsaug.
Teismai saugo konstitucij gyvendindami teisingum.
Ombudsmeno institucija gina piliei teises ir laisves.
Teisins konstitucijos apsaugos priemons:
1)
ypatinga konstitucijos keitimo tvarka,
2)
aukiausi pareign atsakomyb,
3)
konstitucin prieira.
Hesse teisins konstitucijos gynybos priemons tai prevencins ir represins garantijos
politini partij veiklos nutraukimas, paeidus konstitucij, ypatingosios padties vedimas.
Teisin apsauga palaija prasme vykdo tauta referendumu, valstybs vadovas, parlamentas,
kitos institucijos.
Teisin apsauga siaurja prasme vykdo konstitucins justicijos institucijos specials teismai ar
j sistema, gyvendinanti konstitucin prieir.
Konstitucin justicija (teisingumas)- teisimin konstitucin kontrol = konstitucin prieira.
Konstitucin justicija tai teismini institucij (specialij ar bendrj), nagrinjani bylas dl
vairi valstybs institucij teisini akt atitikimo konstitucijai, veikla nagrinjamas teiss norm atitikimo
konstitucijai klausimas.
Konstitucins justicijos itakos.
Konstitucin justicija atsirado kartu su raytinmis konstitucijomis JAV 1787 m. konstitucija
pirmoji konstitucins justicijos institucija atsirado JAV. Ji atsirado ne konstitucijos dka, o teisminio
precedento pagrindu.
1803 m. byloje JAV Aukiausiasis teismas prim sprendim, kuriame pripaino, kad Teism
statymo straipsnis prietarauja konstitucijai. io sprendimo tez: prieingas konstitucijai statyminis aktas
nra statymas. Svarbiausia teismo veikla pasakyti, kas yra statymas tai papildoma valdi padalijimo
principo garantija.
Amerikietiko modelio bruoas konstitucijos apsaug vykdo visa teism sistema. model taip
pat perm Lotyn Amerikos valstybs.

Europinis modelis atsirado 20 am. austr mokslininkai Kelzenas ir Eizemanas io modelio

skiriamasis bruoas konstitucin justicij vykdo speciali institucija konstitucinis teismas Austrija,
ekija.
lugus socialistinei sistemai siviepatavo europinis modelis (iimtis Estija).
Europinio modelio sitvirtinimo prieastys:
1)
Europos alyse, skirtingai nuo anglo saks teisins sistemos ali suprantamas
statymas. JAV ikeliama konstitucija, o Europoje statymas. Amerikietikas modelis visk reikia
lyginti su konstitucijos tekstu.
2)
Europoje teisja buvo mokami tik taikyti statymus, o JAV teisjas tai ir norm
krjas.
3)
Europos teismams bdinga specializuot teism sistema
4)
Tarpukario laikotarpiu Europos ali konstitucijas buvo gana lengva pakeisti todl
sukuriama speciali institucija sprsti teiss akt atitikimo konstitucijai klausimus.
Modeli skirtumai:
Amerikietikas modelis

Europinis modelis

Konstitucin prieira vykdo bendrieji

Konstitucin prieir atlieka specialios
teismai decentralizuota konstitucin justicija.
institucijos centralizuota konstitucin prieira
Konstitucin apsauga vykdoma, sprendiant
Kompleksin konstitucin apsauga
konkreias bylas
Vykdoma kazualin konstitucin kontrol
Abstrakti konstitucin kontrol
Sprendimas privalomas tik bylos alims
Sprendimas privalomas absoliuiai visiems
inter partis
erga omnes
Konstitucins justicijos subjektai.
Konstitucins justicijos subjektai tai institucijos, kurios vykdo konstitucin teisin apsaug.
Priklausomai nuo konstitucins justicijos modelio, subjektai skirstomi dvi dideles grupes:
1)
bendrieji teismai
2)
specialios institucijos, vykdanios konstitucin justicij.
Jos skiriasi savo formavimo tvarka bei sudtimi.
Bendrieji teismai taip konstitucin justicija gyvendinama bendrosios teiss tradicijos alyse (JAV,
Didioji Britanija, Indija, Gana, Skandinavijos alyse, Lotyn Amerikos valstybse, Japonijoje). i
konstitucins justicijos forma skirstoma tris porius:
1.
decentralizuota konstitucins justicijos sistema io konstitucins justicijos
porio ypatumas yra tas, kad j vykdo visi bendrieji teismai jie visi turi teis sprsti apie teiss norm
akt konstitucingum. Prioritet turi aukiausios teismins instancijos sprendimas jis privalomas visiems
teismams (JAV, Japonija, Filipinai, Skandinavijos alys).
2.
centralizuota konstitucins justicijos sistema konstitucins justicijos funkcij
vykdo tik aukiausia teismin institucija. Kiti teismai neturi teiss sprsti apie teiss norm akto
konstitucingum (Gana, Estija).
3.
konstitucins justicijos sistema federalinse valstybse greta federacins
teismins instancijos veikia ir federacijos subjekt teismai (Indija) dviej pakop konstitucin prieira.
Federacijos subjekt teismai vykdo tik federacijos subjekt teiss akt konstitucingum. Federacijos
aukiausiasis teismas vykdo ir bendrai federacijos, ir jos subjekt teiss akt konstitucin prieir (Indija,
Malaizija, Kanada).
Specializuotos institucijos - konstitucin apsaug gyvendina Europinio konstitucins justicijos
modelio alyse bdinga kontinentins teiss sistemai.
Poriai:

1.
konstitucin justicij gyvendina Konstitucinis teismas tai teisminio pobdio
institucija, kuri savo veikl vykdo atitinkama procesine forma, apibdinta konstitucijos skyriuje Teismin
valdia ar Konstitucinis teismas. Konstitucinio teismo vieta:
1)
vieni autoriai mano, jog tai sudtin teismins valdios dalis
2)
kiti tai neigia, ir sako, kad konstitucinis teismas tai savarankika ketvirtoji valdia,
kuri uima ypatinga padt gyvendina konstitucin justicij.
Net jei konstitucinis teismas tai teismins valdios dalis tai neorganika dalis nra tiesiogini
organizacini ryi (Lenkija, ekija, Slovakija). Konstituciniai teismai gali vadintis konstituciniais
tribunolais.
2.
kitos konstitucins prieiros institucijos, panaios Konstitucin teism savo
formavimo tvarka ar sudtimi Konstitucins Tarybos (Pranczija, Marokas, Kazachstanas). Vieni
autoriai teigia, kad i institucija maai kuo skiriasi nuo Konstitucinio teismo, o kiti jos tai atskira
institucija, turint savo specifin funkcij.
3.
federacinse valstybse federacijos ir federacijos subjekt konstituciniai teismai
(Rusija).
Vieni autoriai teigia, jog konstituciniai teismai tai intervencija statym leidyb paeidia
valdi padalijimo princip; kiti autoriai teigia, jog konstituciniai teismai tai demokratinio
konstitucionalizmo garantija.
Konstitucinio teismo sudarymo tvarka.
Bendrieji teismai sudaromi bendra statym nustatyta tvarka. Specials konstituciniai teismai
sudaromi ypatinga tvarka:
1)
formavime dalyvauja kelios valdios, kurias atstovauja tam tikros institucijos (taiau yra
iimi). Paprastai formuoja statym leidiamoji valdia bei vykdomoji valdia (Austrija, Pranczija, Rusija).
Slovakijoje 10 teisj skiria Prezidentas, i 20 kandidat, kurios pateikia Nacionalinis Susirinkimas.
Sudaryme gali dalyvauti ir 3 valdios (Ispanija, Italija, Moldova). Piet korja po tris kandidatus skiria
kiekviena valdios aka. Formavime gali dalyvauti tik viena valdia (Vengrija, Vokietija). Vokietijoje teisjus
renka parlamentas pus renka Bundestagas, pus Bundesratas,
2)
teisjai renkami slyginai neilgam laiko tarpui (Bendrj teism teisjai iki pensijinio
amiaus). Daniausiai galiojim laikas yra 12 met. Iimtis Austrija, Turkija. Portugalijoje, Korjoje 6
metai, Bulgarija, Vengrija,Rumunija, Pranczija 9 metai, Albanija, Rusija 12 met. Vien konstitucini
teism sudtis nesikeiia (Portugalija, Mongolija), kit keiiasi rotacijos principu (Ispanija, Kazachstanas,
Rumunija). Paprastai teisjais gali bti renkami tik vienai kadencijai (iimtis Vengrija, Sirija).
3)
Skirtingai nuo bendrj teism teisj (karjeros teisj), konstitucini teism teisjai
sudaromi platesniu pagrindu jais gali bti skiriami teisininkai mokslininkai, teisininkai praktikai,
teisininkai politikai, ir net asmenys, neturintys teisinio islavinimo. Austrijoje teisjai gali bti skiriami i
turini baigtin teisin valstybin isilavinim, 10 met eiti pareigas, kur reikalinga tokia kvalifikacija. Tam
tikro teisj teisinink skaiius reikalaujamas Gabone (i 9 7).
Konstitucinio teismo teisjo teisinis statusas.
Konstitucinio teisjo teisinis statusas panaus bendrosios kompetencijos teisjo teisin status:
1)
pareig nesuderinamumas negali eiti joki kit pareig bei usiimti jokia kita
veikla, iskyrus krybin arba mokslin veikl.
2)
Draudiama partin veikla iimtis Vokietija.
3)
Papildomi reikalavimai Vengrijoje teisjas 4 metus iki paskyrimo negali bti
Vyriausybs nariu, politins partijos tarnautoju profesionalu, uimti vadovaujam pareig valstybs
valdymo institucijoje.
4)
Konstitucinio teisjo nekeiiamumo principas jis negali bti atleistas anksiau laiko.
Netenka savo galiojim dl:
a)
mirties
b)
savanoriko atistatydinimo
c)
dl jo teisminio pripainimo neveiksniu

d)
drausms paeidim
5)
nelieiamumo garantija ypatinga patraukimo baudiamojon atsakomybn tvarka
panau parlamento nari imunitet (Vengrija, Bulgarija).
6)
Pareig atlikimo materialins garantijos
7)
Papildomi draudimai, reikalavimai draudiama pasisakyti klausimais, kurie yra ar
gali bti konstitucinio teismo nagrinjimo dalyku.
Konstitucinio teismo sudtis.
Konstitucinio teismo sudtis paprastai bna nedidel 6-9 nariai. Vengrijoje, Italijoje 15,
Rusijoje 19. Vidin Konstitucinio teismo organizacij nustato Konstitucinio teismo statymas.
Konstitucinio teismo pirmininko skyrimas:
1)
renka patys teisjai (Bulgarija, Rusija)
2)
skiria valstybs vadovas (Kazachstanas)
3)
skiria parlamentas (Vokietija)
Austrijoje konstitucinio teismo pirminink skiria Prezidentas Vyriausybs patarimu.
Konstitucinio teismo pirmininkui priklauso lemiamas balsas, konstitucinio teismo teisj balsams
pasiskirsius polygiai.
Bylos yra nagrinjamos tam tikrose komisijose, kitose valstybse organizacija yra gana sudtinga
nagrinjama plenarinse sesijoje, kai kur konstitucin teim sudaro net atskiri rmai.
Konstitucins justicijos subjekt kompetencija.
Konstitucins justicijos subjektams yra suteikiami galiojimai sprsti konstitucins teiss klausimus
bei ginus. Nurodoma, kad kompetencij lemia du kriterijai:
1)
konstitucins justicijos modelis
2)
gin dalykas sprendiam klausim ratas.
Amerikinis modelis teisjai sprendia konstitucins justicijos klausimus, nagrinja civilines,
baudiamsias, administracines bei kitas bylas. Specialus proceso sprsti konstitucins justicijos klausimus
nra numatytas bylos sprendiamos bendra teismine tvarka.
Europinis modelis konstitucins justicijos subjekt kompetencija yra apibrta paioje
Konstitucijoje ar Konstitucinio teismo statyme.
Sprendiam klausim klasifikacija:
1)
klausimai, susij su parlamento priimt statym, akt, Prezidento, Vyriausybs teiss
akt atitikimo Konstitucijai, o postatymini akt statymams.
2)
Ginai, kurios sprendiant Konstitucinis teismas teikia ivadas rinkimai,
referendumai, pan.
Kiti autoriai (pvz. Schteinberger) skiria tokius klausimus:
1)
ginai tarp aukiausi valstybs institucij dl j kompetencijos atribojimo
2)
Konstitucinis teismas sprendia statymo atitikimo Konstitucijai klausim
3)
Sprendia ginus tarp federacijos ir jos subjekt, centrins ir vietos valdios.
4)
Referendum konstitucingumo patikrinimas.
5)
Klausimai, susij su rinkimais.
6)
Aukiausias valdios pareign nualinimo nuo pareig klausimai u Konstitucijos
paeidim, partij paskelbimo antikonstitucinmis klausimas, tam tikr konstitucini teisi atmimo
klausimai.
Judino klasifikacija:
1.
klausimai dl konstitucins virenybs teiss altini sistemoje utikrinimo + oficialus
konstitucijos ir statym aikinimas.
2.
klausimai, susij su valdi padalijimo principo utikrinimo tiek horizontaliu, tiek
vertikaliu lygmeniu.
3.
klausimai, susij su mogaus teisi ir laisvi gynimu (konstitucinio skundo
procedros).

4.
klausimai, susij su konstitucijos apsauga nuo pareign, politini partij darom
paeidim (impimentas).
I.
Teiss norm akt konstitucingumo kontrol pagrindinis ir svarbiausias
kompetencijos elementas (statym ir postatymini teiss akt konstitucingumas) utikrina konstitucijos
virenyb teiss akt sistemoje. Postatymini akt tikrina ne tik atitikim konstitucijai, bet ir statymams.
Yra dvi koncepcijos:
1)
universalistin koncepcija nra apibrta: koki teiss norm konstitucingumas gali bti
tikrinamas. Bendrosios kompetencijos teismai, vykdydami konstitucin prieir gali tikrinti bet kokios
teiss normos atitikim konstitucijai.
2)
Ribotos kontrols koncepcija teiss aktai, kuri atitikim konstitucijai nagrinja
konstitucins prieiros institucijos yra numatyti Konstitucijoje ar Konstitucinio teismo statyme
Svarbiausias klausimas statym konstitucingumo kontrol. Dl to kyla teorini ir praktini
problem. Ar visi statymai gali bti tikrinami konstitucins prieiros institucij? vairiose alyse doktrinos
nevienodos:
1. ar gali konstitucins prieiros institucija tikrinti teiss akto, priimto referendumu,
konstitucingum? Ne (Pranczijos konstitucin taryba).
2. ar gali tikrinti konstitucini statym konstitucingum? Gali nagrinti i teiss akt
primimo tvarkos paeidimus.
Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje yra princip, kuri i viso negalima keisti, todl konstitucinis
statymas, keiiantis ias nuostatas gali bti pripaintas antikonstituciniu.
3. parlamento akt konstitucin kontrol reglament, statut, kit vidaus akt atitikimas
konstitucijai numatytas daugelyje valstybi gali tikrinti Pranczijoje, Rumunijoje, Vengrijoje.
Parlamento reglament konstitucingumo kontrol riboja pralamento teis paiam nustatyti organizacin
tvark bei vidaus klausim sprendim, taiau tai utikrina, kad ir parlamentas laikysis Konstitucijos bei
statym.
4. Postatymini akt konstitucin kontrol Prezidento, Vyriausybs, kit centrini inyb
priimti aktai. vairiose alyse yra numatyta nevienoda apimtis teiss akt, kuri gali bti tikrinami:
a)
tik Vyriausybs teiss aktai
b)
Prezidento ir Vyriausybs teiss aktai Rusija, Lenkija, Slovakija.
5. tarptautini sutari konstitucingumo kontrol egzistuoja daugelyje valstybi (Austrija,
Portugalija, Moldova, Rusija) tampa nacionalins teiss dalimi, todl turi atitikti konstitucij. Ypatinga
reikm teikiama Mastrichto sutartie pasiraymui.
6. vietos savivaldos institucij teiss akt atitikimo konstitucijai kontrol (Slovakija, Slovnija,
ekija).
II.
oficialus ir privalomas konstitucijos aikinimas vykdoma, siekiant
utikrini konstitucijos norm stabilum, viening i norm turinio traktavim (Bulgarija, Vengrija,
Slovakija, Rusija). Kitose valstybse, nors i funkcija nra konstituciniam teismui numatyta, taiau
nagrindamas konkreia byl, jis vis viena atlieka konstitucijos aikinim (taiau tai nra oficialios
kompetencijos elementas).
Kai kurie autoriai abejoja, ar i veikla konstituciniam teismui nesuteikia statym leidiamosios
valdios bruo. Kita vertus, geriau tegul aikina konstitucinis teismas kaip teismin valdia, nei
parlamentas, kaip politin.
III.
valdi atribojimo principo utikrinimas ginai tarp valstybs
institucij. Specialios procedros yra numatytos Austrijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rusijoje.
1) sprendiami ginai tarp vairi institucij
2) sprendiami giniai tik tarp aukiausi institucij prezidento, parlamento,
vyriausybs, aukiausiojo teismo
3) sprendiami ginai tarp centrini ir vietini institucij (savivaldybs vs vyriausyb).
IV.
mogaus teisi ir laisvi apsauga tai vienas svarbiausi konstitucins
justicijos subjekt kompetencijos elementas. Tam gali bti numatytos specialios procedros konstitucinis
teismas gali tirti skundus dl mogaus teisi ir laisvi paeidim (konstitucinis skundas, kuris manomas tik

po vis teismini instancij nagrinjimo) tam tikra tvarka nagrinja konkretaus teiss akto atitikim
konstitucijai. Vokietijoje, Austrijoje, Rusijoje., Vengrijoje, Austrijoje, Slovnijoje gali nagrinti fizini ir
juridini asmen, asmen grupi ir susivienijim skundus. Tokiems skundams gali bti teikiama nevienoda
reikm.
Lotyn Amerikos valstybs numato konstituciniam teismui amparo procedr ji panai
konstitucin skund taiau skiriasi sprendimo galia. Paprastai konstitucinio skundo nagrinjimo
sprendimas yra privalomas visiems, amparo procedra inagrintas skundas yra individualaus pobdio.
Kai kuriose alyse mogaus teiss ir laisvs utikrinamos primus tam tikrus teism pareigojimus dl
teiss gyvendinimo tai bdinga bendrosios teiss tradicijai.
V.
rinkim ir referendum kontrol - konstitucins justicijos institucijai yra
suteikti plats galiojimai (Pranczijos Konstitucin Taryba veikia kaip sprendiamoji institucija
nagrinja skundus dl sprendim, rezultat). Kitose alyse referendum bei rinkim sprendimai bei
rezultatai yra skundiami apeliacine tvarka.
VI.
pareign padaryt konstitucijos paeidim tyrimas ir j nualinimo
nuo pareig klausim sprendimas impimento procedra.
Tam tikrose valstybse iimtinai parlamentas sprendia iuos klausimus. Taiau parlamentas tai
politin institucija, todl rezultatai gali priklausyti nuo kaltinamojo politins orientacijos. Siekiant ivengti
sprendimo politizacijos, toks klausimas pavedamas konstituciniam teismui.
Vengrijoje, Slovakijoje, Slovnijoje konstitucinis teismas sprendia Prezidento nualinimo
klausimus.
Kitose valstybse konstitucinis teismas tik fiksuoja konstitucijos paeidim, klausimo sprendimas
parlamento funkcija (Rumunija).
VII.
politini partij konstitucingumo kontrol numatyti tik kai kuri ali
konstitucijose ar konstitucini teism statymuose. Tai dvejopo pobdio veikla:
1)
tikrinamas partijos krimasis ir veikla (ekija)
2)
konstituciniai teismas patys sprendia klausim dl partijos pripainimo
antikonstitucine ir priima sprendim (Vokietija).
VIII.
konstitucins teiss atmimas numato Vokietijos federacijos Pagrindinio
statymo 18 str. tai labai retai eina konstitucins prieiros institucijos kompetencij. Vokietijos
Federalinis teismas ia savo kompetencija pasinaudojo tik du kartus.
IX.
Valstybs institucij konsultavimas bdingas tik tam tikros alims.
Paprastai konsultuojamas valstybs vadovas, tai labiau bdinga bendrosios teiss tradicijos valstybms.
Konsultavimas nra privalomas, todl, kad nra sprendiamas joks ginas. Europoje i funkcij naudojasi
Pranczijos konstitucin taryba jis konsultuoja Prezident dl referendumo organizavimo ir Prezidento
ypating galiojim gyvendinimo.
Konstitucins prieiros formos.
Konstitucins prieiros forma lemia konstitucins justicijos ribas bei esm.
Pagal vykdymo laik:
Forma
Vykdy
mo bdas
Privalu
mai

Paskesn
(represin)
konstitucin prieira
yra vykdoma iki norminio akto galutinio
vykdoma jau galiojani teiss
sigaliojimo netinka amerikiniam modeliui.
norm atvilgiu.
Leidia isprsti ginytinus klausimus dar
Iankstins
konstitucins
iki teiss akto sigaliojimo ir gana per trump prieiros trkumai
laik taip utikrinamas statymo leidybos
proceso stabilumas.
Tai nekenkia statym leidybos organo
Iankstin (prevencin) konstitucin prieira

Trku
mai

autoritetui, nes tokiu bdu jis ileidia tik

kokybikus statymus.
Suteikia i kontrol vykdantiems
Iankstins
subjektams teis kiti statym leidybos sfera. prieiros privalumai.
Konstitucinis teismas tai normini akt
bendraautorius.
Kol statymas negalioja, negalima numatyti,
koki tak jis padarys visuomeniniams
santykiams.

konstitucins

Tokia kontrol riboja laiko terminai

daniausiai ji turi bti atlikta per 1 mn.
Schteinberger: idealu bt derinti ias abi formas. Daugelis ali tiko represin kontrol
bendrosios kompetencijos teismai gali vykdyti tik toki kontrol. Pranczijoje yra vykdoma iankstin
konstitucin kontrol. Kitose valstybse abi ios formos yra derinamos.
Pagal apimt:
1)
abstrakti teiss akt kontrol teiss akt, nesusijusi su konkreia byla ar interesu
konstitucingumo patikrinimas. Pagrindas bet kokia abejon dl teiss akto konstitucingumo. Klausimas yra
keliamas abstrakiai.
2)
konkrei teiss akt kontrol teiss akto konstitucingumo klausimas, ikils, nagrinjant
konkrei byl. Pagrindas abejon, ar byloje teiss aktas neprietarauja konstitucijai.
Konstitucin kontrol pagal tikrinimo pobd:
1)
formalioji tikrinama, ar teiss norm aktas atitinka konstitucij pagal form jo primimo,
krimo bei sigaliojimo tvark.
2)
materialioji tikrinama, ar teiss aktas neprietarauja konstitucijai pagal idstyt jame teiss
norm turin.
Privalomoji ir fakultatyvin kontrol.
1)
privalomoji kontrol nustatyta paios konstitucijos ir turi bti vykdoma kiekvien kart
(Pranczija)
2)
fakultatyvin kontrol vykdoma tuomet, kai konstitucins prieiros institucij kreipiasi
subjektai, kure turi toki teis.
Subjektai, turintys teis kreiptis konstitucins justicijos institucij.
1)
amerikinis modelis gali kreiptis bet kokia bylos alis (juridinis ar fizinis asmuo)
teismas tik priima sprendim.
2)
Europinis modelis gali kreiptis tik nustatyti subjektai:
a)
tam tikri valstybs pareignai ar institucijos (Prezidentas, Vyriausyb Italija,
Vokietija).
b)
Deputat grup (Ispanija, Pranczija, Vokietija)
c)
Parlamento rm pirmininkai (Ispanija, Pranczija)
d)
Tam tikri valstybs organai
e)
Asmenys, ar asmen grups, kuri teiss yra paeistos.
Konstitucins justicijos institucij sprendimai, j privalomumas.
Kai konstitucin justicija vykdo konsultacin funkcij, jos konsultacijos nra teisikai privalomos.
Visais kitais atvejais, konstitucins prieiros institucijos sprendimai yra privalomi.
1)
bendrosios kompetencijos teism sprendimai yra privalomi tik konkreios bylos
alims inter partis. Aukiausiojo teismo sprendimai yra privalomi emesniems teismams.
2)
Kontinentins teiss tradicijos valstybse konstitucins prieiros institucij
sprendimai yra visuotinai privalomi erga omnes niekas negali pakeisti konstitucins justicijos

institucijos sprendimo. Iimtis Parlamentas tam tikra kvalifikuota bals dauguma gali veikti
konstitucins justicijos institucijos sprendim (Rumunija, Namibija) tokiu bdu nekonstitucinis statymas
tampa konstituciniu.
IV tema. ASMENS KONSTITUCIN TEISIN PADTIS
1. Pagrindini teisi ir laisvi tvirtinimas pasaulio ali konstitucijose. Konstitucinio
pagrindini teisi instituto raida.
ASMENS TEISINIO STATUSO PAGRINDAI.
TEISINIS STATUSAS.

PASAULIO

ALI TEISINS SISTEMOS IR ASMENS

Nuo 1789 m. deklaracijos laik, konstitucijose pradedamos tvirtinti normos, tvirtinanios

asmens padt visuomenje, jo teises ir laisves.
mogaus teiss tai prigimtins, neatimamos teiss, priklausanios mogui nuo gimimo kaip
asmenybei.
Neatimamos teiss ta gyvyb, laisv, nuosavyb, privataus gyvenimo nelieiamyb, fizinis ir
psichinis nelieiamumas.
Pilieio teiss tai teiss, susijusios su pilietybs faktu asmens teisinis ryis su tam tikra
valstybe, asmens, kaip politinio visuomens nario teiss rinkim, asociacijos teiss.
Neretai prie pilietini teisi prijungiamos tam tikro socialins ekonomins teiss jos
laiduojamos tik pilieiams.
Tarp asmens ir pilieio teisi grietos ribos nra,
Totalitarinio socializmo alyse akcentuojamos pilieio bei dirbaniojo teiss. mogaus teiss
nustumiamos antr plan.
Pareigos priklausomai nuo konstitucijos skiriasi j apimtis.
Asmens teisin padtis vairiose alyse suvokiama nevienodai:
1) liberalioji (vakarietikoji) koncepcija prioritetas teikiamas asmeniui, individui,
prigimtinms teisms, pagarba mogaus orumui, jo mogikajam savarankikumui. Teiss ribojamos tik
norint utikrinti moral, viej tvark ir tais atvejais, kai vieno asmens teiss riboja kit asmen teises bei
teistus interesus.
2) Marksistin koncepcija kolektyvistinis poiris - prioritetas teikiamas kolektyvui (klasei,
susivienijimui, bet ne asmenybei). Nustatomos tam tikras teisi rangas:
1.
socialins ekonomins teiss svarbiausios (teis moksl, darb, sveikatos apsaug).
2.
iskiriamos piliei bei dirbanij teiss.
3.
numatyta daug pareig visuomenei bei valstybei (net moralinio pobdio).
3) musulmon ali koncepcija mogaus teisi institutas nra labai aikiai apibrtas. Lygyb
suprantama pagal ariat. Akcentuojamos ne teiss, o pareigos Alachui bei tikratiki bendruomenei.
4) mogaus teisi samprata pagal paprotin teis (tropik alys Afrikoje) mogus tai
genties lstel mogaus teiss gali bti realizuojamos tik padedant genties kolektyvui. alia parlament
yra numatyti geni vad pasitarimai (Botsvana) genties vadas balsuoja u vis eim, gent.
Istorin pagrindini teisi raida.
I banga - konstitucionalizmo itakos, siejama su pirmuoju konstitucij raidos etapu traukiamos
asmenins bei politins teiss.
II banga 20 am. I pus konstitucinis statusas suteikiamas socialinms, ekonominms teisms.
III banga 20 am. II puss vid. globalins teiss (siejamos su sparios industrializacijos, mokslo
progreso bei ekologins situacijos pablogjimu) ekologins teiss, teis informacij.
Pilietybs vairiose pasaulio valstybse reguliavimas.
Asmens teisin padt visuomenje lemia jo statusas asmuo gali bti pilietis, asmuo be pilietybs,
gali turti kelias pilietybes, usienietis, bglys, perkeltasis, priverstinis persikllis.
Pilieiai plaiausias teisi ir pareig spektras. Usienieiams paprastai nepriklauso politins teiss
(Europos Sjungos bei Skandinavijos valstybse usienieiams yra suteikiama teis dalyvauti municipalini

organ rinkimuose). Lotyn Amerikos alyse galioja abipusikumo principas, tam tikras pareigas gali eiti tik
pilieiai.
Usienieiai turi pas bei leidim gyventi tam tikroje valstybje. Iimtis diplomatai.
Asmens be pilietybs padtis panai usieniei, taiau jie negali pasinaudoti teise diplomatin
gynyb. Usienieiai ir asmenys be pilietybs gali bti isisti i alies.
Asmenys su keliomis pilietybmis (bipatridai) - turi teises ir pareigas t valstybi, kuri pilieiai jie
yra, klausimai dl teisi bei pareig kolizij yra isprendiami diplomatiniu bdu.
Pilieiai ir pavaldiniai.
Pilietyb ymi asmens teisin ry su tam tikra valstybe, sukuriamos teiss bei pareigos teik asmens,
tiek valstybs atvilgiu.
Pavaldinys monarchin forma asmens ir monarcho ryys. Demokratinse valstybse
pavaldinys tai tik terminas, teisinis statusas yra toks pats. Treiojo pasaulio valstybse (arab, Afrikos
alys) pavaldinys turi bti asmenikai itikimas savo monarchui, u itikimybs sulauym yra taikoma
grieta bausm.
Pilieiai nra vienodi pagal savo padt tai priklauso nuo to, ar pilietyb yra gyta gimimu ar
natralizacija (gyjamas, laikantis tam tikros procedros).
I gimusio pilieiu asmens pilietybs atimti begalima, i natralizuoto galima. Birmoje yra
asocijuot piliei grup tai tam tikros tautos atstovai, kurie turi ratikai pareikti lojalum valstybei.
Musulmon
alyse skiriasi moter ir vyr teisin padtis. Europos Sjungos pilieiai renka
Europarlament, turi teis kreiptis Europarlament ir Ombudsmen su peticija. Taiau is j statusas yra
nulemtas vidaus teise.
Pilietybs gijimo bdai.
1) filiacija jus sangvinis, jus soli. Jus sangvinis pilietyb gyjama nepriklausomai nuo
gimimo vietos. Jos soli pilietyb suteikiama pagal gimimo viet. Europoje labiau paplits jus soli, jus
sangivinis labiau paplits naujajame pasaulyje. ie principai taip pat gali bti derinami.
2) Natralizacija pilietyb gyjama, laikantis tam tikr reikalavim. Natralizacija galima:
1.
pagal statym su santuokos sudarymu ar vaiko gimimu.
2.
ar asmens pareikimu asmens pareikimas, kad jis nori gyti tos valstybs
pilietyb jis pateikiamas tam tikroms institucijoms (Teisingumo ministerijai, VRM, valstybs vadovui).
Danai reikalaujama atsisakyti ankstesns pilietybs.
Reikalavimai:
1)
tam tikr laika gyventi toje valstybje
2)
mokti oficiali valstybs kalb
3)
psichin sveikata, nesirgti tam tikromis lygomis.
4)
Nebti registruotam tam tikrose institucijose.
5)
Musulmon alyse asmuo turi bti musulmonas ar pakeisti savo tikjim.
6)
Tropik alyse asmuo turi bti sitvirtins bendruomenje bei laikytis jos paproi.
Santuokos sudarymas paprastai nesikeiia pilietybs. Iimtis Saudo Arabija. Prieglobsio teiss suteikimas
taip pat nereikia pilietybs gijimo.
3) optacija pilietybs pasirinkimas, kai dalis valstybs teritorijos pereina kitai valstybei.
4) Transfertas dalis valstybs teritorijai pereina kitai valstybei, pilietyb gyjama be
pasirinkimo (po II pasaulinio karo kai buvo keiiamos sienos).
5) Registracija supaprastinta pilietybs gijimo tvarka (asmenims, kurie jau anksiau yra
gyven).
6) Pilietybs atstatymas buvusiems pilieiams.
Skiriami individuals (pvz. natralizacija) bei kolektyviniai (transfertas) pilietybs gijimo bdai.
Vaik pilietyb priklauso nuo tv pilietybs. Vaikai iki 14 m pilietyb keiiasi kartu su tv, be
formalum. Jei keiiasi vieno i tv pilietyb reikalingas ratikas tv susitarimas dl vaiko pilietybs.
Vliau reikia paties vaiko sutikimo. Pilnameiai vaikai gyja pilietyb bendrais pagrindais.

Pilietybs netekimas.
1)
ijimas i pilietybs asmens atsisakymas pilietybs pareikimu.
2)
Pilietybs atmimas vykdomas valstybs galiot institucij, neatsivelgiant
pilieio norus. Paprastai numatyta u tam tikrus nusikaltimus. Pilietyb gali bti atimta tam tikram
laikotarpiui (pvz. Austrija 6 metai).
Naujosiose konstitucijose paprastai pilietyb atimti draudiama. Isiuntimas i alies bdingas
totalitarinms valstybms tai viena i bausms form. Demokratinse valstybse galima isisti tik
usieniet ir tik teismo sprendimu.
Ekstradicija asmen idavimas kitai valstybei tardymui ir teismui vykdoma tarptautini sutari
pagrindu.
Asmens teisi ir laisvi turinys.
Klasifikacija:

Asmenins
Politins
Socialins, ekonomins, kultrins.

1)
teiss ir laisvs ireikianios asmens lygyb
2)
socialins, ekonomins, kultrins teiss, sudaranios prielaidas asmenims aktyviai dalyvauti
visuomeniniame gyvenime.
3)
Politins teiss ir laisvs
4)
Asmenins teiss ir laisvs, garantuojanios asmens laisv, nelieiamyb, orum.
Asmenins teiss ir laisvs.
Tam tikra grup teisi, kuriomis konstitucikai ginamas asmens gyvenimas: laisv, nelieiamyb.
JAV politiniame teisiniame leksikone privacy vis asmens privataus gyvenimo aspekt apsauga.
Asmenins teiss:
1.
bendresnioji grup (teis gyvyb)
2.
konkretina pirmosios grups teises (minties ir sins laisvs, buto nelieiamybs, judjimo
laisvs).
Teis gyvyb.
Fiksuojama dviems bdais:
1)
pozityvus reguliavimas (Bulgarija) kiekvienas turi teis gyvyb ksinimasis gyvyb
baudiamas.
2)
Negatyvus (Vokietija) Mirties bausm udrausta.
Rusijos konstitucijoje iimtinais atvejais gali bti taikoma.
Konstitucin teis gyvyb utikrinama normomis, draudianiomis kankinimus, naudojim
eksperimentams be asmens sutikimo.
iuos argumentus naudoja abort draudimo alininkai.
Kai kur i teis gyvyb traktuojama ne kaip teis, bet kaip laisv.
Teis minties ir sins laisv.
Laisv nuo ideologins prieiros.
Vengrija: tai laisvas religijos pasirinkimas, laisv laikytis savo sitikinim ir poiri, reikti tai
religinmis apeigomis.
itame bloke iskiriama:

Sins laisv (platesn svoka)

Tikjimo laisv

Pvz. atsisakymas karo tarnybos dl religijos. Daniausiai valstyb yra pasaulietin nra apibrta
religija. Graikijoje pagrindin religija tvirtinta konstitucijoje tai pravoslav tikjimas.
Privataus gyvenimo ir komunikacij laisv.
Privataus gyvenimo, susirainjimo, busto nelieiamyb.
mogaus privats ryiai apsaugoti nuo nepagrsto valstybs kiimosi p jo reikalus.
Venesuela: sibrauti but galima norint ukirsti keli nusikaltimui.
Anglosaks teisje nuosavybs (busto) nelieiamyb siejama su krata (neteista).
Asmens gyvenimo nelieiamyb sumainama. Todl postotalitarinse valstybse stengiamasi detaliai
reglamentuoti asmens privataus gyvenimo apsaug (Bulgarija).
Judjimo laisv.
Asmuo turi teis ivykti usien, apsigyventi kur nori (valstybs teritorijoje). i laisv tvirtinta ir
treiojo pasaulio alyse. Taiau ios teiss nra Kinijos Respublikos konstitucijoje.
i laisv nra absoliuti. Vokietijoje ji gali bti apribota statymu, kai nra atitinkamo jos
gyvendinimo pagrindo, visuomenei dl to ikilt sunkumai arba ribojama kai btina kovoti su pavojingom
ligom, epidemijos, dl jaunimo apsaugos nuo neprieiros, dl ukirtimo kelio nusikaltimams.
Asmens teiss ir laisvs siejamos su baudiamosios teiss ir baudiamojo proceso asmeninmis
teisinmis garantijomis. JAV daugelis Teisi bilio norm paneig tam tikro proceso absoliutumo normas:
niekas negali versti asmens liudyti prie save, nekaltumo prezumpcija. 5 pataisa nurodo, kad asmen galima
patraukti atsakomybn tik prisiekusij sprendimu. Draudiama traukti pakartotinai atsakomybn u t pat
nusikaltim.
Svarbus yra rungtinikumo principas lygi ali ginas prie bealik teisj.
Pilietins teiss ir laisvs.
Atsirado bei buvo formuluojamos statym lygiu 18 am. pvz, 1789 m. mogaus ir pilieio teisi
deklaracijoje.
Politins teiss tai paprastai tik pilietins teiss:

Teis dalyvauti valstybs reikal tvarkyme (rinkimai, referendumas, peticijos teis)

Teiss, leidianios dalyvauti visuomeninse reikaluose (susirinkim, sjung teis).

Kai kuriose valstybse yra tvirtinamas konstitucinis principas dalyvauti valstybs ir visuomens
valdyme (Ispanija).
Rinkim teis apima du aspektus:
1)
teis rinkti (aktyvioji)
2)
teis bti irinktam (pasyvioji)
teis reikalauti, kad btum registruotas kandidatu, teis vesti rinkimin kompanij.
Referendumo teis

teis inicijuoti referendum

dalyvauti referendume

teis balsuoti ar nebalsuoti referendume

tai tautos statym iniciatyvos tvirtinimas.

Peticij teis tai individualus ar kolektyvinis piliei kreipimasis aukiausius valdios organus
(anglosaks valstybse tai suprantama kaip vis pirma kreipimasis parlament). Karininkai turi teis
paduoti tik individualias peticijas. Nors savo pobdiu peticijos yra politin teis, jose daniausiai bna
individualaus pobdio klausim. Musulmon alyse i teis atitinka bet kurio musulmono teis ateiti
monarcho rezidencijos kiem ir kreiptis su praymu tam tikromis nustatytomis valandomis.
Postsocialistinse ar totalitarinse valstybse peticij teis yra suprantama kaip piliei teis kreiptis su
skundais aukiausius valdios organus.

Peticijos teis buvo pirm kart tvirtinta 1776 m. Pensilvanijos konstitucijoje.

iuolaikin JAV justicija peticijos teis supranta kaip nuomons idstym tam tiru visuomens
gyvenimo klausimu.
Peticij turinys gali bti susijs su labai plaiais visuomens gyvenimo klausimais.
Peticija nuo skundo skiriasi tuo, kad ji yra visuomenikai reikminga.
Iskirtinis peticijos bruoas adresatas. Su peticija galima kreiptis atstovaujamuosius valdios
organus (Italija).
odio ir spaudos laisv.
Galimyb gauti informacij i vis galim altini bei j skleisti visais teistais bdais. Taiau tai
nra absoliuti laisv.
odio laisv reikia cenzros nebvim. Autorius gali spausdinti ar kitais bdais skleisti savo
pairas, idjas, taiau u informacijos statym paeidim, jam gresia atsakomyb. Atsakomyb galima:
u valstybins paslapties atskleidim,
meit (skleidimas melaging bei eminani ini),
eidim,
difamacij (nemelaging, taiau eminani ini skleidimas).
Atsakomyb paprastai tenka autoriui bei redaktoriui. Leidjas neatsako, nes jis tra verslininkas. Taip pat
negalima vieinti profesins paslapties (medicinins, tardymo, pan).
Sutinkamai su 1966 m. tarptautiniais mogaus teisi paktais, daugelio valstybi konstitucijos
numato ir kitus apribojimus. Draudiama propaganda ir agitacija, kurstanti rasin, religin, tautin
neapykant, tautinio, kalbinio ar kitokio pranaumo propaganda. Tokios nuostatos labai danos
postkomunistinse valstybse, kas yra glaudiai susij su j praeitimi.
Paeidus visuomens informavimo statymus, yra galima areto udjimas draudimas platinti
leidin, televizijos program, pan. Sprendimas dl areto paprastai yra priimamas teismine tvarka, taiau
besivystaniose valstybse toki teis turi ir vykdomosios valdios organai. Leidinio, kasei ir kt.
informacijos altini konfiskavimas (kas tolygu j sunaikinim) yra galimas tik kolegialaus teismo
sprendimo pagrindu.
Norint sukurti visuomens informavimo priemon, reikalinga j registracij atitinkamoje
valstybinje institucijoje. Registracija suteikia visuomens informavimo priemonei juridinio asmens status.
Demokratinse valstybse yra grietai draudiamas visuomens informavimo priemoni monopolizavimas,
nes kitaip bt paeista odio ir spaudos laisv.
Susivienijim teis.
Beveik visuose, skaitant ir totalitarinio socializmo valstybi konstitucijas, yra kalbama apie teis
jungtis politines partijas, profesines sjungas, socialines kultrines, sporto ir kt. visuomeniniais
organizacijas. Tik labai nedaugelyje ali daroma iimtis politinms partijoms - jos draudiamos
musulmon valstybse, kaip ardanios musulmon bendruomens vienyb. Iki 20 am. 8-9 deimtmeio
totalitarinse besivystaniose valstybse, ypa Afrikoje, buvo draudiamos visos partijos, iskyrus
valdanij. Totalitarinio socializmo valstybse tokio draudimo nebuvo. Vienose j buvo viena partija,
kitose kelios, taiau tik konstitucikai tvirtinus komunist partijos vadovaujant vaidmen todl kit
partij buvimas neturjo reikms.
Konstitucijos numato tik paias bendriausias nuostatas, lieianias partij veikl, kartais palieia
profesini sjung krimsi. Tik totalitarinio socializmo valstybse yra labai plats straipsniai apie
visuomeniniais organizacijas ir j ypating vaidmen visuomense.
Konstitucijose paprastai yra reguliuojami tris aspektai, lieiantys politines partijas:

nustatomas daugiapartikumas

kalbama apie partij vaidmen demokratinje visuomenje (jos ireikia politin tautos vali
per rinkimus)

nustato, kad partij organizacija bei j veikla turi atitikti demokratijos ir tautins
nepriklausomybs principus.

Taip pat kai kuriose konstitucijose kalbama, jog partijos negali kurtus etiniu, tautiniu,
religiniu pagrindu (tokios nuostatos paprastai aptinkamos besivystani valstybi konstitucijose); kad

partijos gali bti kuriamos remiantis tik teritoriniu principu, kad negalima kurti politini organizacij
monse. staigose (tai bdinga postsocialistinms valstybms). Taiau daugelyje Europos ali toki
draudim nra, yra klerik partijos, kai kur yra kuriamos politins organizacijos darbovietse.
Detaliai visuomenini susivienijim teisinis statusas yra reguliuojamas trimis statymais:
1)
dl politini partij
2)
dl socialini ekonomini ir kit pelno nesiekiani susivienijim
3)
dl akcini bendrovi (kit moni), kuri pagrindinis tikslas yra gauti peln.
Kai kur yra specials kooperatyv, profesini sjung statymai.
Susivienijim teis yra taip pat realizuojama per visuomenines organizacijas, kurios neturi nuolatins
narysts ir kuri tikslas yra suteikti tam tikras socialines paslaugas,
Visuomeniniai susivienijimai yra kuriamos be specialaus leidimo. Taiau organizacijos, turinios
savo nuostatus, status ar statutus privalo usiregistruoti. Konstitucijos numato, jog visuomenini
susivienijim organizacija ir veikla turi atitikti demokratinius principus (Ispanija). Net jeigu visuomeniniai
susivienijimai nedalyvauja politinje veikloje (kai kuriose valstybse tai yra tiesiogiai draudiama, pvz.
profesinms sjungoms, religinms bendruomenms), ir tam tikru bdu veikia valstybs valdi, j
pagrindinis tikslas nra valdios siekimas. Totalitarinio socializmo valstybse visuomeniniai susivienijimai
yra traukiami politik, vadovaujami komunistins partijos ia jie naudojami kaip laidai nuo partijos prie
masi.
Skirtingai nuo siekiani pelno organizacij, visuomeniniams susivienijimas nereikalingos
licencijos, taiau jos turi bti registruotos ir pateikti registratoriui (paprastai juo bna teisingumo
ministerija) duomenys apie savo finansin veikl.
Ypa detaliai statymai reguliuoja politini partij steigim bei veikl. Partijai sukurti reikia, kad
jos steigiamajame susirinkime dalyvaut tam tikras piliei, turini politines teises minimalus skaiius
(Vengrijoje 10, Bulgarijoje 50 moni). ie asmenys irenka partijos pirminink, sekretori, surao
steigiamj protokol, priima partijos nuostatos, partijos tikslus idstant dokument bei kt. Panaios
tvarkos reikalaujama ir steigiant tam tikra visuomeninius organizacijas.
Susirinkim bei manifestacij teis.
Pagrindin politin piliei teis yra susirinkim, miting (susirinkimai tik po atviru dangumi) ir
demonstracij (judantys susirinkimai, taiau bna ir sdinios demonstracijos) laisv. Tai kolektyvins
nuomons tam tikrais visuomens gyvenimo klausimais ireikimo forma. Daugelis konstitucij patikslina
tai teis rinktis be ginklo. Teisinis susirinkim reglamentavimas priklauso nuo susirinkimo pobdio.
Susirinkimui patalpoje nereikalingas nei municipalini valdi (mero, policijos) leidimas, nei j spjimas,
taiau btinas tos patalpos savininko leidimas uimti patalpas tam tikram laikui. Jeigu susirinkimo
organizatoriai mano, jog yra tam tikras pavojus, jie gali kreiptis policij su praymu susirinkim atsisti
savo atstovus, kurie neturi teiss kitis susirinkimo eig (susirinkim atidaro, veda ir udaro susirinkimo
pirmininkas). Tik masins netvarkos atveju, ar tuo atveju, jei susirinkimo dalyviai turi ginkl ar daikt, kurie
gali bti pavojingi susirinkusij sveikatai, policijos atstovas gali imtis savarankik veiksm.
Jeigu susirinkimas vyksta gatvje, aiktje, parke, susirinkusieji riboja kit moni laisves (pvz,
judjimo laisv, pasivaikiojimo vieoje vietoje laisv). Todl tokiam susirinkimui reikalingas iankstinis
municipalins valdios organ spjimas (Vokietijoje prie 2 dienas, Pranczijoje per 3, D.Britanijoje
per 6) ar net j leidimas. Tam tikrose Europos valstybse policija turi teis 2-3 mnesiams udrausti bet
kokius vieuosius susirinkimus jos kontroliuojamame rajone, jeigu pagrstai manys, kad toks susirinkimas
gali sukelti visuotini neramum. Susirinkimai yra draudiami vietose, kur yra statym leidybos institucijos
pastatas, valstybs vadovo rezidencija. Tokiose vietose neretai yra draudiami ir piketai tai nedidels
moni grups su plakatais, kurios piketuoja tam tikr objekt (pastat). Kai kuriose valstybse leidiami
piketai ir prie aukiausios valstybs valdios institucijos pastatyt, taiau tik laikantis tam tikro atstumo
nuo j.
Atviro susirinkimo tema, jo organizatori pavards, numatomas dalyvi skaiius bei kiti duomenys
turi bti pristatyti merijai ar policijai ias institucijas spjant, ar kreipiantis jas leidimo surengti
susirinkim. Tai taip pat lieia demonstracijas, bet ne piketus.
Demonstracijoms yra grietesni reikalavimai: merija patvirtina judjimo marrut, gali apriboti
demonstracijos dalyvi skaii. Jei nesilaikoma nustatyto marruto, policija turi teis sikiti ir ivaikyti
demonstracij. Besivystaniose alyse nesankcionuot demonstracij metu policija danai naudoja ginklus,
bna auk.

Ypatinga forma yra piketavimas tai vieas individualios ar kolektyvins nuomons reikimas be
eityni, garsiakalbi prie piketuojamojo objekto stovi mons su plakatais ir kitomis vaizduojamosiomis
priemonmis.
Teis lygiomis stoti valstybs tarnyb.
Tai tarpin teis tarp politini ir asmenini teisi. Tai vis pirm lieia klasifikuot valstybs tarnyb,
su jai bdingais rangais, pan.
Socialins ekonomins teiss.
Nuosavybs bei jos paveldjimo teis.
Konstitucijoje kalbama apie t nuosavyb, kuri aprpina mogaus gyvybinius poreikius. Tokia
nuosavyb papratai vadina privatine nuosavybe, nors yra ir kit privatins nuosavybs samprat (pvz.
marksistin). Taiau stambios privaios nuosavybs (kuri marksistinje teorijoje yra suvokiama kaip
gamybos priemoni nuosavyb) negali turti visi visuomens nariai, todl dalis moni turi samdytis
valstybinse ar privaiose monse. Ieit i tokios padtis marksistins teorijos atstovai mato tik kaip
privaios nuosavybs panaikinim nacionalizavimas bei kooperacija. Kit srovi atstovai iuos
prietaravimus silo isprsti sukrus vidutin klas.
Apie nuosavybes teis vienokia ar kitokia apimtimi kalba beveik visos konstitucijos (iskyrus laikinus
pagrindinius statymus). Daugelyje j jau nra nuostat apie vent ir nelieiam nuosavyb. Sutinkamai su
konstitucij nuostatomis, nuosavyb gali bti paimta valstybs nuosavybn, siekiant patenkinti
visuomeninius poreikius (elektros energija, dujos, vanduo, nafta, automobili gamyklos). Esant karo
padiai, yra galima rekvizicija laikinas atlygintinas nuosavybs pamimas pvz, gynybos tikslams, galimas
laikinas daikt, kuri negalima iveti sulaikymas muitinse, gali bti apribota savininko teis naudotis
eme. Taiau konkretus turtas gali bti i savininko paimtas (iskyrus rekvizicij ir tam tikr kit atvej) tik
visuomeniniais tikslais, tik teismo sprendimu ir tik visikai atlyginus.
Galima turti bet koki statymo neudraust nuosavyb. Taiau daugelyje valstybi usienieiai
neturi nuosavybs teiss em, naudingsias ikasenas. Be to, kai kurie objektai yra iimti i apyvartos ir
negali bti tam tikr asmen nuosavybe (pvz. nuodai, tam tikros ries ginklai, pan). Pagal klasikin
musulmon teis, keturias stichijos ganyklos, vanduo, oras ir ugnis yra visuomeninio naudojimo objektai
ir negali bti atskir asmen nuosavybe. Taiau i tikrj musulmon valstybse jau senokai sitvirtino
nuosavybs teis em bei vanden.
Totalitarini socialistini valstybi konstitucijose yra pateikiamas kitoks poirius nuosavybs
teis. Privatin nuosavyb yra suvokiama kaip eksplotatorikoji ir yra nesuderinama su socializmu, taiau
pastaruoju metu iose valstybse (iskyrus KLDP ir i dalies Kub), privatin nuosavyb bei privatus verslas
yra plaiai paplit. Totalitarinio socializmo valstybs dalina nuosavyb gamybos ir naudojimosi objektus.
Naudojimosi objektai yra traktuojami kaip privatin nuosavyb, j apsauga yra garantuojama. Taip pat yra
leidiama darbo privatin nuosavyb tai valstiei, amatinink nuosavybs teis nedideles gamybos
priemones.
Totalitarinio socializmo valstybi konstitucijos tvirtina nuosavybs ri nelygiavertikum.
statymu yra nustatyti socialistins nuosavybs privalumai (valstybs ir visuomenins nuosavybs), ypatinga
reikm teikiama valstybinei nuosavybei, kuriai suteikiama aukiausia teisin apsauga.
Konstitucijose vis daniau tvirtinama intelektualin nuosavyb, susijusi su krybin veikla (pvz.
autorins teiss). Tai nemateriali nuosavyb, pvz. autoriaus vardas, krinio, iradimo nelieiamyb, teis
gauti pajamas i autorysts, pan.
Teis turti versl.
Su nuosavybs teise yra glaudiai susijusi teis turti versl teis laisv kin veikl. Tai teis
verstis bet kokia peln teikiania veikla, jei tik i veikla nra draudiama statym (pvz. gali bti
draudiama gaminti nuodus, ginklus). Verslo monms reikia siregistruoti, gauti licencij, kur bt
nurodytos leidiamos veiklos rys.
ia teise piktnaudiauti draudiama. Daugelyje ali yra draudiama monopolij veikla
draudiama kurti susivienijimus, kuri tikslas paalinti i rinkos konkurentus bei nustatyti monopolistines
kainas, draudiama riboti teistos konkurencijos laisv, veikia vartotoj teisi pasaugos statymai, yra
sikrusios vartotoj teisi apsaugos organizacijos, kuri veikla yra gana efektyvi.

Teis darb ir darbo laisv.

Tai vienos svarbiausi socialini ekonomini teisi.
Konstitucija bei statymai reguliuoja kolektyvin darb visuomenje, bet ne individual darb sau
(pvz. darbas sode). Totalitarinio socializmo valstybs apsiriboja teiss darb reglamentavimu (darbo laisv
netraukiama turin). ia teis darb suvokiama kaip valstybs garantuotas vis aprpinimas darbu, taip
pat bedarbysts likvidavimas. Kapitalistinse valstybse nuostata dl teiss darb buvo jungta
konstitucij turin po II pasaulinio karo, yra taip pat ir nuostata dl valstybins paramos bedarbiams. Vliau
i nuostata buvo papildyta ir darbo laisvs reglamentavimu t.y. tai laisv dirbti bet kok darb bei usiimti
bet koki veikl, jei tik ji neprietarauja statymams. i formuluot taip pat buvo nukreipta prie priverstin
darb, kuris buvo praktikuojamas totalitarinse bei faistinse valstybse ir prie btin priverstin darb
(btinga socialistinms valstybms). Demokratinse valstybse priverstinis darbas yra galimas karo
tarnyboje, teismo sprendimu ar ypatingosios padties metu.
Teis darb ir darbo laisv yra papildomos nuostatomis apie saugias ir nekenksmingas sveikatai
darbo slygas, teis laisvai pasirinkti profesij, sining atpild u darb. statymai nustato valandin
(JAV) ar mnesin (Pranczija) darbo umokesio minimum. Yra numatyta valstybin paalpa
bedarbiams. Paprastai ji sudaro buvusio darbo umokesio dal (pvz, D. Britanijoje 50-60 proc, Vokietijoje
30-35 proc), ir mokama ne ilgiau kaip metus (Kanadoje 8 mn) ir tik tiems asmenims, kurie anksiau i
darbo umokesio mokdavo draudimo mokas bedarbysts atvejui. Paalpos dydis maja kas kelis
mnesius. Jei bedarbis du kartus atsisak silomo darbo, jis gali netekti paalpos.
Teis poils.
Tai reikia vienos ar dviej laisv dien per savait suteikimas, kurias apmoka darbdavys (tam tikrais
atvejais i dien gali bti daugiau, jeigu yra mainamas darbo laikas, siekiant padidinti uimtum).
statymai nustato 40 valand darbo savaits trukm (ios nuostatos danai nra besivystani valstybi
teiss aktuose) o taip pat kasmetines mnesines atostogas, daugelyje besivystani valstybi teiss statym
dl atostog nra, kaip ir pai atostog tam tikriems darbininkams, ypatingai kio bei aptarnavimo sferoje.
Teis streikuoti.
Streikas tai kolektyvinis darbo nutraukimas, siekiant pateikti darbdaviui ar valstybei tam tikrus
reikalavimus. Streikai turi vykti sutinkamai su darbo konflikt sprendimo teiss akt nuostatomis. Tai
reikia, kad sreikuojani reikalavimai gali turti tik ekonomin pobd (pvz. atlyginimo didinimas, darbo
slyg gerinimas). Politiniai streikai, visuotiniai streikai (darbo nutraukimas visoje valstybje), solidarumo
streikai (jais palaikomi kiti streikuojantys) paprastai yra statym draudiami. Taip pat draudiama streikuoti
tam tikras gyvenimo slygas utikrinanioms organizacijoms (pvz. vandentiekio darbuotojams,
elketroenergrtikams), taip pat transporto darbuotojams geleinkelio, oro transporto darbuotojams, tam
tikr profesij atstovams (pvz, teissaugos organams., valstybs tarnautojams).
Streiko eiga turi atitikti statymuose numatytus reikalavimus apie ruoiam streik turi bti
informuotas darbdavys (paprastai per savait ar penkias dienas), turi bti pravestos derybos (Pranczija),
arbitraas laisvanorikas (Italija) ar privalomas (Austrija), kolektyvo apklausa ar net balsavimas dl
sutikimo streikuoti. monse, turinios takos valstybs saugumui, streikai gali bti draudiami arba jie gali
bti vyriausybs sprendimu atidti tam tikram laikotarpiui (JAV 80 dien).
Streikai, kurie neatitinka statym reikalavim, pagal darbdavio ar vyriausybs (darbo ministerijos)
pateikt iekin, gali bti teismo pripainti neteistais. Tokio streiko dalyviai gali bti atleisti i darbo be
kompensacijos imokjimo, organizatoriai turi bti traukiami atsakomybn (net ir baudiamojon), o
profesins sjungos, kurios padjo organizuoti bei pravesti streik, gali bti teismo nubausti bauda. Baudos
paprastai yra skiriamos labai didels.
Totalitarinio socializmo valstybs kaip taisykl neturi nuostat dl streik teiss jie nedraudiami,
bet ir neleidiami. Kariniai besivystani ali reimai draudia bet kokio pobdio streikus.
Teis sveikatos apsaug.
ios nuostatos atsirado papblogjus ekologinms slygoms. Taiau reali sveikatos apsauga priklauso
nuo tam tikros valstybs sveikatos apsaugos sistemos. JAV ir kai kuriose kitose valstybse vyrauja
liberaliosios medicinos sistema: ligonis pats apmoka savo vizit pas gydytoj bei vaistus. ioje sistemoje
taip pat veikia ir municipalins ligonins, taiau j paslaugomis gali naudotis tik labiausiai nuskurd
valstybs gyventojai. Vokietijoje. Lenkijoje bei Pranczijoje veikia draudimo (socialin) medicina. iuo

atveju yra sukuriamas specialus valstybinis sveikatos apsaugos fondas, kur las ne valstyb, mons bei
patys darbuotojai. iuo atveju gydymas ir vaistai (bent jau ligonins) yra apmokami i fondo l. Taiau
brangs ir labai brangs vaistai turi bti dalinai apmokti ligonio. statymus dl valstybins medicinos
paprastai priima socialdemokratai, kurie yra valdioje. Daugelyje valstybi nemokama medicina egzistuoja
tik nepasiturintiems gyventojams. Kitos valstybs naudoja mirias sveikatos apsaugos formas.
Teis moksl bei mokslo laisv.
Totalitarinio socializmo valstybse yra tvirtinama tik teis moksl. Nuostata dl teiss moksl yra
papildoma nuoroda dl privalomojo ir nemokamo mokslo, kuri yra utikrinama sukuriant valstybines bei
municipalines valstybes. Daugelyje besivystani valstybi privalomas yra nemokamas yra tik pradinis
mokslas. Paprastai yra numatytas privalomas ir nemokamas 9 ar 11 met mokslas.
Mokslo laisv tai teis mokyti vaikus bei gauti isilavinim suaugusiems bet koku bdu
valstybinse, municipalinse, religinse mokyklose, savarankikai, eksternu ir pan. taiau yra visuomet
numatyti egzaminai. Taip yra galimas privatus mokslas bei privaios mokymosi staigos. Auktasis mokslas
taip pat gali bti privatus ar valstybinis. Studentai paprastai gauna stipendijas ar tam tiktas imokas i vairi
fond.
Su teise moksl yra susijus akademin laisv mokymo bei dstymo laisv, sutinkamai su
dstytojo ar mokytojo pairomis, koncepcijomis, principais. Taiau greta egzistuoja ir valstybiniai mokymo
bei dstymo standartai. statymai draudia mokymo metu teigti prievart, neapykant kitoms tautoms,
rasms, pan, paeisti morals principus. Kartais akademins laisvs principas yra taikomas tik auktosioms
mokykloms.
Totalitarinio socializmo valstybi konstitucijos numato, kad mokymas turi vykti marksistins leninins
ideologijos pagrindu ir atitikti komunistinio aukljimo tikslus.
Socialinio aprpinimo teis (socialins paramos, pensijos teis).
Pensijos yra paprastai skirstomos darbo ir socialines. Darbo pensijos yra mokamos tik sulaukus tam
tikro amiaus ir turint tam tikr darbo sta. Paprastai pensijinis amius vyrams yra 60 65, o moterims
55-60 met, o darbo staas moterims 20-25 metai, vyrams 25-30 met. Esant nepilnam darbo staui,
mokama nepilna pensija. Vienose valstybse galima gauti pensij ir kartu dirbti (pvz. Rumunija, Kuba),
kitose valstybse tai draudiama (Pranczija). Pensijoms mokti valstybse yra sukuriamas pensijinis
fondas, kur sudaro biudeto los, moni mokos, darbuotoj mokestiniai imokjimai fond. Kad gaut
teis pensij, darbininkas turi bti sumokjs tam tikr imok skaii (40-50).
Socialins pensijos yra mokamos invalidoms, eimoms, netekusioms maitintojo, maamei vaik
aukljimui, kitais statymo nustatytais atvejais. iems asmenims. Iskyrus valstybines pensijas, yra
mokamos municipalins pensijos ar municipaliniai primokjimai prie valstybins pensijos.
Teis bst.
i teis suprantama kaip teis sigyti bst bet kuriose valstybs teritorijoje, vietoje, iskyrus
karinius miestelius bei udaras zonas. Nepasiturintiems gyventojams municipalins valdios i valstybs
l suteikia bst nemokamai ar emomis kainomis. Bsto nuomos atveju savininkas neturi teiss nutraukti
sutart. Nuominink galima ikelti tik teismine tvarka ir tik statymo numatytais pagrindais
Konstitucins asmens pareigos.
Konstitucins pareigos gali bti skirtos ir asmeniui, ir pilieiui, o gali bti skirtos tik pilieiui.
Pirmajai grupei priklauso pareiga laikytis konstitucijos ir statym, mokti mokesius. Visi asmenys,
gyvenantys valstybs teritorijoje turi tausoti gamt bei aplink, gamtinius resursus.
Pilietis turi ypating pareig. Jo pareiga tvyns gynyba. Tam tikrose valstybse yra numatyta
privaloma karin tarnyba. Pilieiai vyrai (18-19 m., Izraelyje taip pat aukiamos moterys) yra aukiami
karinn tarnybon tam tikram laikotarpiui (nuo puss met iki 2 met) ir po jo yra atsargoje. Karo metu visi
karo prievolininkai yra aukiami veikiani kariuomen.
Jeigu pilieio nuostatos ar tikyba prietarauja karo tarnybai, karo tarnyba gali bti pakeista
alternatyvia pilietine tarnyb. Paprastai tokie asmenys dirva statybose, ems kyje, ligoninse, atlieka kitus
sunkius darbus.
Pilietis privalo turti bendr privalom isilavinim. Tam tikrose valstybse pilietis turi dalyvauti
rinkimuose.

Totalitarinio socializmo valstybse konstitucijos numato ir kitas pareigas dirbti, nedrumsti

vieosios tvarkos, saugoti tvyns garb, saugoti valstybin paslapt, sustiprinti taut solidarum, pan.
paprastai tokios pareigos yra moralinio pobdio.
Konstitucini teisi ir laisvi garantijos bei pareig vykdymo utikrinimo bdai.
Konstitucini teisi ir laisvi garantijos priklauso nuo valstybs demokratijos lygio, ekonominio
isivystymo lygio, visuomens teisins kultros, nuo teismins valdios nepriklausomybs laipsnio, kt. ias
garantijas paprastai skirsto :
1)
Ekonomines ioms garantijoms ypatinga reikm tenka totalitarinio socializmo valstybse.
Tai socialistin kininkavimo sistema, bedarbysts likvidavimas, nemokamas patalp suteikimas darbinink
susirinkimams ir pan.
2)
Politines marksistinje doktrinoje ios garantijos siejamos su valstybins valdios
pobdiu. Tikra garantija yra laikomas valdios sutelkimas darbinink, darbinink inteligentijos, valstiei
rankose.
3)
teisines socialistines valstybse jomis pripastamas socialistinio teistumo principas.
Rinkos ekonomikos valstybse ekonominms ir politinms garantijoms konstitucijoje nra
skiriama daug dmesio. Akcentuojamos detaliai reguliuojamos teisins garantijos. Pagrindin socialin
ekonomin teisi garantija yra nuosavybs turjimas, kas suteikia asmeniui galimyb nepriklausomai
gyvendinti savo teises. Politins garantijos yra siejamos su tautos valdios gyvendinimo formomis
laisvais rinkimais, valdi padalijimu, referendumais, daugiapartikumu, piliei dalyvavimu valdyme.
Pagrindin teisin garantija tai teisin valstyb. Naujausiose konstitucijose jau kalbama apie pagrindinius
teisi gynimo bdus kreipimasis teism, teismo bei valstybs vadovo vaidmuo teisi apsaugoje,
ombudsmeno vaidmuo.
Konstitucijos ir statymai numato vairius teisi gyvendinimo bdus:

atvykimo bdas nereikalingas joks iankstinis kreipimasis institucijas, galima tiesiogiai

vesti udar susirinkim arba publikuoti straipsn, kritikuojant vyriausybs veikl.

Registracijos bdas naudojantis atvykimo bdu, reikia usiregistruoti taiau tai tra
techninio pobdio bdas.

Pareikiminis bdas tai iankstinis, statymo numatytais terminais, valstybins valdios

organ informavimas dl ketinimo gyvendinti vien ar kit konstitucin teis. i reikalavim nesilaikymas
daro ios teiss gyvendinim neteistu.

Leidimo bdas tam tikroms teisms gyvendinti yra bdinas iankstinis tam tikr galiot
institucij leidimas.

Teismini sankcij bdas naudojamas gyvendinant teises atvykimo bdu. savo

konstitucine teise galima pasinaudoti laisvei, taiau ja piktnaudiaujant, ar paeidiant statym, yra
numatyta atsakomyb.
Galimi mirs teisi gyvendinimo bdai.
Demokratinse valstybse institucijos ir pareignai turi padti asmenims gyvendinti j
konstitucines teises. Konkrets tokios pagalbos bdai yra numatyti statymuose. Pvz, rinkimini kampanij
metu asmenys realizuoja savo rinkim teis kandidatams yra nemokamai suteikiamas laikas pasisakyti
per visuomens informavimo priemonse.
Konstitucins teiss gali bti ginamos pai piliei (pvz. skundas administracinius organus),
piliei susivienijim (pvz. profsjung organizuojami piketai), vairi valstybs organ (pvz.
prokuratros). Ypatinga reikm yra teikiama teisminei gynybai.
Esant teisi paeidimui, asmuo gali kreiptis tiesiogiai teism. Teismas neturi teiss atsisakyti negrinti
skund dl statymo neaikumo ar nebuvimo. Tam tikrose ispan-portugal valstybse yra galimas tautinis
veiksmas iekinys to asmens, kurio teiss nebuvo tiesiogiai paeistos.
Konstitucini teisi apsauga tai ypatinga konstitucini teism bei kit konstitucins kontrols
institucij funkcija. Pilietis (jei tai yra numatyta statymuose) gali tiesiogiai kreiptis ias institucijas. Taip
pat asmenys turi teis kreiptis tarptautines organizacijas (pvz. JT mogaus teisi reikal komitetas),
tarptautinius teismus (pvz, Europos mogaus Teisi Teism), jei valstyb yra tos organizacijos nar ar yra
pasiraiusi tam tikr konvencij ir jei yra inaudoti visi vidiniai teiss gynimo bdai.
Asmens teiss ir pareigos ypatingos padties metu.

Ypatingos padties vedimas pasiveja konstitucines teises bei ipleia pareig spektr, pagrietina
atsakomyb. Tai paprastai daroma valstybs ar vyriausybs vadovo aktu, kuris yra priimamas statymo dl
ypatingos padties pagrindu.
Ypatingosios padties vedimo akte turi bti tiksliai numatytas jo trukm, teritorija, ivardintos
ribojamos teiss. Aktas yra ikarto paskelbiamas gyventojams, taiau sigalioja po keli valand. Daugelio
valstybi konstitucijos numato skub parlamento (jei jis tuo metu neveikia) suaukim, kad is galt
pastoviai kontroliuoti vykdomosios valdios veiksmus.
vedus ypating padt yra ribojama susirinkim teis, politini partij veikla, asmen judjimo
laisv, draudiamos demonstracijos. vedama tele ir radijo program cenzra. Pilieiai, kurstantys
visuomenin netvark bei statym nesilaikym gali bti tam tikram laikui isisti i to regiono. vedama
asmen bei transporto priemoni apira, patikrinimai.
Jeigu ypatinga padtis yra vesta dl stichini nelaimi ar katastrof, galimos ypatingos priemons:
priverstiniai darbai, maisto bei pirmos reikms daikt paskirstymas, moni bei staig darbo reimo
keitimas.
vedus karo padt, tam tikri civili institucij galiojimai pereina karo valdios organams, kurie tuo
metu turi didesnius galiojimus u civilines institucijas.
Apsupties padtis yra skelbiama kritinse situacijose ir jai bdingi labai grieti apribojimai.
Ypatingosios padties metu gali bti vesta komendanto valanda. Nakties metu asmenims
draudiama pasirodyti gatvse be atitinkamo leidimo, kurie yra iduodami paprastai karo valdios; rinktis
daugiau kaip 3-4 asmen grupes.
V tema. POLITINS PARTIJOS IR ORGANIZACIJOS, KITI VISUOMENINIAI SUSIVIENIJIMAI
PASAULIO VALSTYBSE
1. Politins partijos ir visuomenins organizacijos vairi pasaulio ali konstitucinje teisje.
Politins partijos daro tak valstybs institucij sukrimui ir veiklai.
Demokratinms valstybms yra bdinga tai, kad politini partij veiklos bei organizacijos pagrindai
yra tvirtinti konstitucijoje, statymuose, vyriausybs aktuose, konstitucins justicijos aktuose.
Politins partijos svoka ir esm.
Partija nuo lot. pars dalis.
Politin partija tai aktyvi ir organizuota moni grup, kuria jungia bendri interesai, tikslai,
ideologija, kuri veikia statymo nustatytu bdu, siekiant gyti politin valdia ar bent daryti tak.
Atsirado Senovs Graikijos miestuose kaip tam tikros grups, skirtos reikti interesams. Nudienos
partijos atsirado antifeodalinio absoliutizmo epochoje.
Kad politins partijos galt veikti, turi bti konkurentas. Absoliutinje ar totalitarinje valstybje
partija neveikia, nes jai nra konkurento.
Nuo kit susivienijim politins partijos skiriasi, tuo, kad atsvirai siekia gaut daugum parlamente ir
sudaryti vyriausyb. Todl jos yra tautos balsio formavimo elementas, jos dalyvauja visame parlamento
veiklos procese.
Partijos alininkai sudaro partijos elektorat - tai partijos socialinis pagrindas.
Partijos esm parodo jos tikslai ir funkcijos.
Demokratins partijos siekia utikrinti efektyv politins veiklos finansavim, vairi interes
suderinamum.
Teisin politins partijos svoka atsivelgia iuos bruous, taiau pabria teisinius politins
partijos bruous.
Politini partij apibrimo nra visuose statymuose. Taiau egzistuojaniose politini partij
statymins svokos iskiria iuos politini partij bruous:
Politin partija tai autonomika, laisvai kuriama organizacija, kuri veikia savivaldos
pagrindais.
Tai stabili organizacija, jungianti pilieius pastoviu pagrindu (savaime suprantama, palikdama
jiems teis ieiti i partijos).

 Partijos naryst yra grindiama idjiniu pagrindu juos narius vienija bendri sitikinimai ir
tikslai, kurie yra idstyti partijos programinse nuostatose.
Partija nra pelno siekianti organizacija, taiau atskiri jos struktriniai elementai gali usiimti
kine veikla, siekiant garantuoti materialin baz partijos veiklai.
Partijos padeda suformuoti bei isakyti tautos vali, naudodamos taikias bei konstitucines
priemones, tokias kaip dalyvavimas rinkimuose.
Partija tai organizacija, veikianti demokratijos, vieumo, atvirumo, visuotinumo princip
pagrindu.
Teisiniu poiriu politin partija tai gana stabili, savivaldos pagrindais besitvarkanti tam tikros
visuomens grups organizacija, sukurta jos nari sitikinim ir tiksl pagrindu, kurios tikslas nra pelno
siekimas ar jos nari profesini, kultrini ar kit jos nari poreiki tenkinimas, o dalyvavimas formuojant
bei artikuliuojant tautos vali kovoje u valdi taikiomis, konstitucinmis priemonmis.
Totalitarinse valstybse yra pabriama tik valdaniosios partijos reikm.
Politini partij funkcijos - svarbiausios veiklos kryptis.
1) interesu konsolidacija irykina tam tikras problemas, interesus - tai tampa partijos
ideologijos pagrindu
2)
valstybes raidos krypties pasilymas
3)
partijos veikla sudaro prielaid taikiai isprsti socialinius konfliktus.
4)
Visuomens nuomons ireikimo funkcija
5)
Vykdo valstybes lyderio parengimo funkcija
6)
Ideologine funkcija
7)
Komunikacine funkcija - palaikomas ryis tarp valdios virns ir
visuomens.
8) Nacionalines integracijos funkcija (3 pasaulio valstybs Indija)
Partij paskirtis yra artikuliuoti jos nari interesus, artikuliuoti juos politikos lygmenyje. Todl
partijos taip pat turi formuoti jos nari interesus bei juos ginti. Skirtingai nuo kit visuomenini
susivienijim, partijos paprastai siekia dalyvauti valdioje, siekia jos rinkimuose ar kitais bdais.
Kaip statymai nustato politini partij padt?
1977 m. Meksikos statymas: pilieiai gali jungtis nacionalines partijas. Tam, kad partija br
steigta, reikia politins partijos veiklos princip deklaracijos, veiklos programos bei statuto. Partija gali bti
registruojama laikinai ar visam laikui.
Politini partij tipologija.
Pagal ideologij (Ivas Meni):
1) liberalij partij eima
2) konservatoriai ir kiti deinieji
3) socialistin diaspora
4) demokratai, krikionys
5) teritorij partijos - regionins ir ekologins
Pagal marksistus pagal klasi kriterijus:
1) monopolistines buruazins
2) viduriniosios
3) smulkiosios
4) darbininku klases
5) nacionalines buruazins
6) revoliucines
19 am. politins partijos buvo skirstomos pagal muitus:
1) u didelius muitus - gina nacionalin rink - konservatoriai

2) u emus muitus ar j panaikinim - reikia konkurencijos, kad skatint gamyba liberalios partijos
Vliau atsirado socialdemokrat ir socialist partijos. Nuo j atskilo komunistai - sieke visk suvalstybinti
Pagal tikyb pvz. krikdemai (VFR)
Pagal nacionalin pagrind - ved liaudies partija Suomijoje.
Atsiranda ekologins partijos - ikelia gamtos idj.
Politologai skiria:
1) kairiosios, centrines, deiniosios
2) kairieji radikalai, deinieji radikalai, centras
Socialistinse alyse danai yra tik viena partija, susiliejusi su valstybs leidiamomis ir kitomis partijomis,
kurios neprietarauja tai vienai partija. Rinkimuose laimti turi ta viena partija.
3 pasaulio alyse atsiranda partijos, susijusios su nacionaliniu judjimu pvz. Indijos nacionalinis
kongresas.
Partijos pavadinimas ne visada parodo partijos orientacij.
Pagal partijos vidaus struktra:
1) Kadrins vienijasi apie inomas asmenybes, savo vardu ar prestiu patraukia rinkjus.
2) Masins pvz. Pranczijos nacionalist partija toki partij tikslai jos nari masikumas dl
politini ir finansini prieasi.
Partijos gali bti ir pusiaumasins ir pusiaukadrins.
Pagal pirmini organ pobd:
Politins partijos veiklos komitetai
Politins partijos sekcijos
Politini partij turmo briai
Politini partij kuopels
Pagal vidaus ryio sistem:
1) politins partijos su silpna ryio sistema
2) politins partijos su glaudiai susijusia struktra
Dalyvavimo partijos veikloje rys.
Priklausomai nuo to, ar partijos naryst formali, ar ne, yra narysts ratai:
1 ratas politins partijos rinkjai
2 ratas simpatikai vieai deklaruoja savo simpatijas.
3 ratas aktyvistai.
Narystes koeficientas - santykis tarp partijos nariu skaiiaus ir balsavusiu u partija moni skaiiaus.
Partins sistemos.
Tai politologinis teisinis institutas, kuria apibdina visuomens politin organizacij.
Partins sistemos yra:
Daugiapartins
Fiksuoto skaiiaus
Dvipartins
Vienpartins
daugiapartin sistem eina ir

1) dvipartine sistem
2) fiksuoto skaiiaus
Partij politin kova tai kova u visuomens param. Partijos maina socialinius prietaravimus, randa
ry tarp valdaniojo ir valdomojo, ipleia valdios socialin pagrind.
Daugiapartin sistema siaurja prasme yra vairios koalicins vyriausybs (Olandija, Belgija).
Daugiapartin sistema su viena dominuojania partija pvz. Japonija iki 1993 m. valdioje buvo
liberal demokrat partija.
Kai kuriose alyse daugiapartin sistema gauna blok form blokus sudaro kelios partijos
(Pranczija).
Dvipartin sistema rinkim kovoje rungiasi kelios partijos, kurios turi vienodas galimybes laimti.
Taikus rungtiniavimas leidia kompromiso keliu rasti rezultatyvin politin krypt.
Dvipartin sistema alyje veikia daug partij, taiau valdi pretenduoja tik dvi, viena valdo, kita
opozicijoje. Po rinkim ios partijos paprastai keiiasi vietomis. Dvipartins sistemos buvimas apsunkina
alternatyvi partij susiformavim (D.Britanija konservatoriai ir leiboristai, JAV respublikonai ir
demokratai, dvipartin sistem paveldjo ir kitos brit kolonijos).
statyme fiksuoto partij skaiiaus partin sistema tai pereinamasis tipas tai normalios
daugiapartins sistemos pakaitalas tai daroma, siekiant, kad nesusidaryt reimui prieikos partijos.
Bdinga treio pasaulio valstybms (Brazilija, Senegalas). Partijos ioje partinje sistemoje rungiasi pagal
numatytas demokratines taisykles.
Vienpartin sistema bdinga autoritarinms, totalitarinms valstybms. Paprastai veikia viena
partija (pvz. faistai Italijoje, nacistai Vokietijoje, komunistai TSRS, tai bdinga dabartinms socialistinms
valstybms). ios valstybs maskuojasi kvazipartikumu. Vadovaujantis vienos partijos vaidmuo yra
tvirtintas konstitucijoje (pvz. Kuba).
Jei socialistins konstitucijoje skelbiamas vadovaujanios partijos vaidmuo, tai treio pasaulio alyse
aptinkamos ypatingos partij gali garantijos (Gabonas).
Vienpartinje sistemoje svoka partija i esms yra beprasmika. Tai ne partija, o tam tikra
struktra, susiliejusi su valstybe, virpartin struktra, visuomens administravimo instrumentas.
Sartori partini sistem klasifikacija:
1)
paprastas pliuralizmas bipartin sietma
2)
nuosaikus pliuralizmas 3-4 partijos
3)
kratutinis pliuralizmas 7-8 partijos.
Svarbu ne tik partij skaiius, bet ir distancija tarp partij j politini pair spektras.
Yra du partini sistem vertinimo kriterijai:
1.
ma partij koalicinis potencialas
2.
partij grsms potencialas reikia atsivelgti partijas, kurios gali bti nuolat
opozicijoje, kurios gali priversti valdani partija modifikuoti savo pozicijas, veiksmus, versti j iekoti
kompromiso.
Partija tai tarpininkas tarp vyriausybs ir visuomens konkurencins demokratijos pagrindas.
Vertinant partin sistem, svarbu suprasti ry tarp rinkim sistemos ir partins sistemos.
Diuverger teorema trys formuls:
1)
proporcin rinkim sistema skatina daugybs partij atsiradim jos nelanksios, stabiliai
funkcionuojanios.
2)
Maoritarin dviej rat sistema skatina daugybs partij atsiradim tos partijos yra
lanksios, nepriklausomos ir santykinai stabilios.
3)
Maoritarins vieno rato rinkim sistema skatina dvipartins sistemos susiformavim
nepriklausom partij kaita.
Partin sistema veikia ir rinkim sistemos pasirinkim:
1)
dvipartin sistema maoritarn vieno rato rinkim sistema.

2)
3)

Partijos, linkusios sudaryti koalicijas, pasisako u dviej rat maoritarin rinkim sistem.
Tendencija sudaryti sjungas nepalanki proporciniai rinkim sistemai.

Atskir ali partins sistemos.

JAV.
JAV dvipartin sistema - veikia dvi pagrindins partijos - respublikonai ir demokratai.
Demokrat baz Piet valstijos, kurios pasisak u vergij. Respublikonai pasisak u vergijos
panaikinim, lygyb. i partij skirtumai gldi ir vidaus bei usienio politikos klausimuose. Respublikonai
yra link mainti socialini program finansavim, pagalb usienio alims. Demokratai prieingai
pasisako u valstybs vykdoma globalin politik.
ios partijos neturi pastovi program, narysts. Partijos nariu yra laikomas tas, kas rinkimuose
balsavo u partijos kandidat. Nra nario mokesio. Partijos suvaiavimai vyksta kas keturi metai jie
vykdomi, norit irinkti partijos kandidat, kuris jai atstovaus rinkimuose. Pastoviai veikia tik nedidel
partijos struktra. Partija i esms veikia tik rinkim kampanijos metu.
Didioji Britanija.
Veikia dvipartin sistema konservatoriai ir leiboristai. Skiriasi nuo JAV tuo, kad partijos susidar
idjiniu pagrindu. Konservatoriai tradicionalistai, pasisako u valstybs reguliavimo ribojim, privatins
nuosavybs apsaug, prireikus pasisako u tai, kad bt denacionalizuota tai, k nacionalizavo leiboristai.
Leiboristai tai darbinink partija joje egzistuoja individuali bei kolektyvin naryst (asmuo tampa ios
partijos kolektyviniu nariu, jei jis yra profesins sjungos narys).
Be i partij yra ir daugiau socialdemokrat, alij, socialliberal, veikia ir vietins partijos
kotijos, Olsterio, Velso nacionalins partijos.
Pranczija.
Pranczijos partinei sistemai bdingas dviblokikumas partijos yra linkusios grupuotis blokus
(egzistuoja apie 40 partij dvej rat maoritarin rinkim sistema). Socialist partija valdanioji.
Koalicins partijos komunist partija, jungtin socialist partija, reformatori judjimas.
Deinje Sjdis u respublika (konservatoriai), Sjunga u demokratin Pranczij j sudaro
respublikonai, respublikonai radikalai ir radikals socialistai.
Rinkimuose partijos veikia blokais, nors iaip jos ilaiko savo nepriklausomyb.
VFR.
Veikia apie 10 partij.
Dein nacionaldemokrat partija, Vokietijos liaudies sjunga, respublikon partija, krikdem
sjunga (+Bavarijos socialdemokrat sjunga).
Centre laisvj demokrat partija.
Kair Vokietijos socialdemokrat partija (valdo) jos sjunginink alij partija; demokratinio
socializmo partija (Ryt ems) ekskomunistai.
Politini partij finansavimas.
Teiss normos, reguliuojanios politini partij finansavim, yra labai reikmingas konstitucins
teiss institutas, jis daro tak partins sistemos funkcionavimui. VFR pagrindinio statymo 21 str. skelbia,
kad partijos privalo vieai skelbti savo l kilm, j panaudojim, savo turto deklaravimas.
Politini partij statymuose yra paprastai reglamentuojami politini partij finans altiniai, kin
veikla., l panaudojimas (rinkim kampanijoms), finans kontrol.
Partij finans altiniai:
1)
stojamieji ir nario mokesiai
2)
privaios aukos
3)
pajamos i leistos kins veiklos
4)
valstybs subsidijos.
statymai papratai riboja maksimal aukos dyd, draudiamos usienio valstybi ar anonimini
asmen aukos. Politinms partijos gali bti nustatyti ypatingos apskaitos formos. statymai detaliai
reglamentuoja valstybs subsidijas politinms partijoms (taiau ne visuose valstybse jos yra numatomos).
ios subsidijos yra susijusios su dalyvavimo politinje kampanijose. statymas nustato, per kiek laiko

politin partija u subsidij turi atsiskaityti, atsiskaitymo form. I politini partij gali bti reikalaujama
vieai paskelbti savo ilaidas. Gali bti reikalaujami dokumentai dl turto, partij biudetu, ini apie
partijos pajamas ir ilaidas, susijusias su rinkimine kampanija.
Tendencija partij finansins kontrols mechanizmai darosi vis sudtingesni. Austrijoje partij
finansin kontrol atlieka speciali komisija, Meksikoje, JAV rinkim komisija, Vengrijoje Valstybiniai
ido rmai
Dovanojimai partijai neturi viryti nustatyto limito. Pvz, Pranczijoje rinkimins kampanijos metu
vienam kandidatui negali bti skirta daugiau kaip 500 tks. frank, negali dovanoti valstybins mons,
staigos, organizacijos.
Politini partij kins veiklos pajamos:
1)
kurt moni pajamos
2)
i partijos turto gautos pajamos
3)
i propagandins veiklos gautos pajamos
Daug valstybi atleidia ar sumaina politini partij pajam mokest. Taiau politini partij veikla
verslo srityje yra ribojama (Meksika, Pranczija).
U finansins veiklos paeidim, politinms partijoms yra numatyta atsakomyb, net baudiamoji
(Italija). Kaip nuobaudos gali bti numatytos tokios sankcijos partijoms: baudos, neteistai gaut l
pamimas, teiss valstybs subsidijas atmimas.
Kiti visuomeniniai susivienijimai.
Tai profesins sjungos, valstiei kooperatyvai, verslinink susivienijimai, kultrins
bendruomens, vartotoj sjungos, moter, jaunimo, ekologins, labdaros, sporto draugijos. Kaip
visuomenin organizacija gali veikti Pramons, Prekybos bei Valstiei rmai. Afrikoje geni susirinkimai
gali dalyvauti visuomeniniame politiniame gyvenime ir net kelti kandidatus rinkimuose. Kitose alyse tai
daryti draudiama.
ie visuomeniniai susivienijimai nesiekia politins valdios (iimtis Lenkijos Solidarumas) jos
gina savo nari ekonominius, socialinius, kultrinius ir kitus interesus. Kai kurie susivienijimai daro
spaudim valdiai tai interes (spaudimo grups).
Svarbios yra i susivienijim funkcijos visuomenje vieni i j yra tiesiogiai politins sistemos
dalis, kiti j papildo, treti papildo valstybs struktr veikl.
Visuomenini susivienijim teisinis statusas.
Paprastai susivienijimai yra steigiami remiantis konstitucine teise jungtis vairius susivienijimus.
Daugelyje ali galioja asociacij statymai. ie visuomeniniai susivienijimai nesiekia pelno.
kurtas susivienijimas paprastai registruojamas (iimtis anglo saks valstybs). registravus,
susivienijimas gauna juridinio asmens status taip organizacijai yra suteikiamas vieumas, ji daroma
inoma.
Visuomenini susivienijim veiklai daro tie patys draudimai, kaip ir politinms partijoms:
1)
draudiamos karins formuots
2)
rasistiniai ar propaguojantys smurt, kurstantys religin ar tautin, kt. neapykant,
susivienijimai
Irane reikalaujama, kad visuomenini susivienijim pobdis neprietaraut islamo vertybms.
Malaizijoje draudiama steigti organizacijas u universiteto rib. Daugelyje ali visuomeniniams
susivienijimams usiimti politine veikla.
Visuomenini susivienijim klasifikacija.
1)
organizacijos, judjimai, visuomenins savaveiksms staigos.
Organizacijos pvz. profsjungos joms bdinga naryst, statutas, struktra, grieti rmai.
Visuomeniniai judjimai neturi fiksuotos narysts, neretai jose dalyvauja kolektyviniai nariai. Gali
turti ar neturti statut, vadovyb, pan. (pvz. sjdiai, frontai).
Kai kuriose valstybse galimi rinkim susivienijimai (blokai) jie sudaromi tik rinkimams pvz.
alij judjimas su ekologiniais reikalavimais.
2)
visuomeniniai susivienijimai, bdingi treiojo pasaulio alims (Azija) paprastai
konstitucijos i susivienijim veiklos nereglamentuoja sudaroma taryba ar komitetas visuomens

reikalams tvarkyti (pvz. isikasti ulin kaime) ie susivienijimai neturi valding galiojim, steigiami
moni gerbvio klausimams isprsti.
Didel reikm tenka masinms visuomeninms organizacijoms, vis pirma profesinms
sjungoms tai darbinink ir tarnautoj susivienijimai, skirti ginti j ekonominms bei socialinms teisms
(pvz. darbo saugumas, poilsis). J veikla yra reguliuojama statym. Didiojoje Britanijoje 1/3 dirbanij
priklauso profesinms sjungoms, JAV 1/4 , Indijoje 4 proc.
Profesins sjungos yra sudaromos vairiais principai:
1)
cechiniu jungia darbininkus pagal profesijas vienoje monje ar staigoje gali bti
kelios profesins sjungos (pvz. altkalvi profsjunga ir kalvi profsjunga, veikianios monje A).
Bdinga JAV, Didiajai Britanijai, Australijai. Tai feodalini gildij paveldas.
2)
Gamybiniu jungia darbininkus pagal gamybos viet monje (darbovietje) yra
kuriama tos mons profsjunga.
3)
Konfesiniu darbininkai yra jungiami tikybiniu poiriu pvz. jungia visus
krikionys (pvz. VFR).
Verslinink sjungos:
1) prekybos ir pramons rmai jungia verslininkus pagal teritorin princip, vliau akiniu principu
ar nacionaliniu mastu. JAV ir Didiojoje Britanijoje dalyvavimas i rm veikloje yra laisvanorikas.
Kontinentinje Europoje naryst privaloma rmams yra pavestos kai kurios teisins funkcijos.
2) verslinink asociacijos (akins, nacionalins) - galingos kaip sjungos, kurios daro tak valstybei.
3) darbdavi sjungos j tikslas ginti darbdavi interesus darbo santyki srityje. Paprastai jos
sudaro sutartis su akinmis profsjungomis.
Verslinink organizacijos danai remia politinei organizacijas, daro tak per konsultacines organizacijas,
veikia lobist grups.
Agrarins (valstiei) sjungos.
Tai ems kio produkcijos gamintoj susivienijimai, kurie tenkina savo specifinius poreikius jie
lieia ems kio produkcijos kain didinim, importo apribojim. Prie i susivienijim priskiriamos ir
kooperatori sjungos (vartotoj ir pardavimo).
Totalitarinse valstybse profsjungos ir visuomenini organizacij veikla yra kontroliuojama
kompartijos jos yra suvalstybintos. Vieninga jaunimo organizacija gali bti tik totalitarinje valstybje,
Visuomenins organizacijos neretai bna vairiu reform varikliu (ypa treiojo pasaulio
valstybse).
Politins partijos
Tai tam tikras politins sistemos elementas visuomens, kuri domisi politik, dalis. Tai politin
organizacija, kurios svarbiausias udavinys skelbti tam tikrus lozungus, program bei siekti valstybins
valdios (valdyti valstyb, dalyvauti jos valdyme). Per politines partijas politikoje ir valstybs valdyme
dalyvauja ir valstybs gyventojai.
Partijos atsirado senovs Graikijoje bei Romoje (uuomazgos). Jos savo politinius tikslus siekia per
rinkimus: patikrina savo populiarum, gauna mandat. Tai pagrindin politinio proceso dalis; kur nra
politini partij, ten nemanoma normali demokratin valdia. Politins partijos organizuota ir aktyvi
visuomens dalis, turinti tam tikrus bendrus interesus, siekianti politins bei valstybins valdios arba bent
takoti valdios vykdym (siekia valdios visos, bet ne visos realizuoti valstybin valdi, kitos lieka
opozicijoje arba tik takoja politik). Partijos dalyvauja parlamento ir kit institucij rinkimuose. Ilous
rinkimus parlament, partija tampa valdanija. Tada ji turi galimyb formuoti vyriausyb, kai kuriose
valstybse dalyvauja ir prezidento rinkimuose (prezidentinse respublikose). Taip pat dalyvauja savivaldos
institucij rinkimuose (ne valdymo institucijos, bet uima svarbi viet). Kai kur renkami ir: valstij
policijos virininkai, teisjai (JAV), juos remia partijos.

Politini partij klasifikacija

Kiekviena valstyb turi savo politini partij sistem; partijas slygoja valstybs kultra, politinio
gyvenimo poreikiai, todl klasifikacija yra subjektyvaus pobdio. Seniausios politins partijos:
konservatori bei liberal. Jos atsirado po buruazini revoliucij. Konservatyvios ireikia esamos politins
sistemos interesus, siekia j isaugoti. Pirmoms konservatori partijoms bdinga ypatinga mokesi politik:
vesti naujus mokesius, aukti mokesiai, ginti valstybs ekonomik nuo usienio intervencijos taip
saugojo vietin rink. Liberal partijos skelb ymiai velnesnes ekonomines pairas: u mokesi
mainim bei ribojim, laisvosios rinkos idjos (maja kainos, didja pasirinkimas).
19a.vid. atsirado nauja politin srov: socialist, socialdemokrat partijos. Jos rmsi socialins
lygybs, socialins gerovs principais, ikl klasi kovos idj. Jos iliko takingos ir 20a., dabar daugelyje
vakar Europos valstybi jos yra valdanios partijos (ved diferencijuot mokesi politik).
19a.pab.-20a.pr. i socialistini partij isiskyr komunist partijos socialins revoliucijos idjos:
likviduoti turtingas klases bei vesti socialin lygyb. 1917 Rusijoje, o komunistini partij apogjuje tokios
partijos buvo 1/3 pasaulio valstybi. Komunistai atj valdi likvidavo daugpartin sistem vienpartin
sistema autokratija totalitarizmas.
Kitos partijos: teokratins, daniausiai kuriasi dominuojanios religijos pagrindu: krikionys
demokratai, krikioni partij. Tai ne grietai religins partijos, jos orientuojasi tuos mones, kurie
priklauso tam tikrai religijai. Arab valstybse irgi yra teokratins partijos, kurios pirm viet ikelia tam
tikros religijos dalykus, o po to siekius fundamentalistins partijos (Irakas, Afganistanas - talibai, Iranas,
Saudo Arabija).
Pagal politin orientacij:
1) deiniosios;
2) kairiosios;
3) centras.
Atsirado pagal susdim Anglijos parlamente (spikeriui i kairs ir deins bei viduryje). Radikalios
partijos: tarp deiniosios orientacijos nacionalistai, faistai; tarp kairij komunistai.
lugus komunistiniam reimui, prie deinij priskiriami dabartiniai komunistai siekia atkurti tai,
kas buvo (TSRS). O demokratins partijos prie kairij, nes siekia pokyi.
Pagal organizavimo lyg bei laipsn:
1) formintos; jose yra narysts santykiai: registruoja narius, iduoda paymjimus, yra nari
mokestis bei stojimo tvarka. Turi gana ipltot organizacin struktr: valdymo organai, vietos valdymo
organai. Kadrins: socialistins orientacijos partijos bei leiborist Anglijoje ir krikionys demokratai
Vokietijoje;
2) neformintos politiniai judjimai: nra narysts; pastebimos per rinkimus, nes skelbia savo
idjas. JAV politins partijos: respublikonai ir demokratai.
Politini partij institucionalizacija.
Partij institucionalizacija
Susij su partij forminimu: steigimas, funkcionavimas, vaidmuo visuomenje. Pradioje
institucionalizacija buvo minimali: partijos krsi paios, valstyb nesikio. Vliau valstyb pradjo tai
teisikai reguliuoti. Institucionalizacija:
1) konstitucinis lygmuo; tvirtina politin pliuralizm, pilietin teis kurti politines partijas bei skelbti
savo sitikinimus;
2) statyminis reguliavimas; nustato politini partij steigimo slygas:
- partijos turi pripainti demokratin santvark bei valstybs konstitucij;
- nustatomas minimalus steigj skaiius (100-1000);
- nurodomi reikalingi registracijai dokumentai.
Demokratinse valstybse yra statymai, reguliuojantys partij finansavimo tvark, kad atjusios
valdi partijos bt varios, t.y. turi parodyti i kur gauna las. Valstyb irgi finansuoja partijas, t.y.
skiria dotacijas. statymais nustatomas ir finansavimo dydis bei atsakomyb u i norm paeidim
(eliminuojami i politins sferos). statymai numato ir galimybes partijos neregistruoti arba paleisti, kai i
paeidia statymus ar konstitucij.

iandien, 1999/12/14, institucionalizavim galima bt trumpai apibrti kaip politini partij ir

valstybs santyk. Rinkim procedra ir jame dalyvaujanios politins partijos yra ta ssaja, kuri sujungia ir
palaiko nuolatin ry tarp piliei ir valstybs valdymo institucij. Taip pat ji sukuria svarbiausi
demokratijos gyvendinimo slyg - galimyb monms pasirinkti j norim vyriausyb, norimus lyderius ir
norim politik. Be to naryst partijoje - galimyb patekti valstybs aukiausius valdymo organus ir
paveikti politik.
Politini partij institucionalizavimas turi du lygmenis - teisin ir elektorin. Teisinis lygmuo apima
teiss norm numatom ir atitinkamai nukreipiam politini partij steigimsi ir veikl, o elektorinis tikrovje vykstant politini partij elektorins bazs formavimsi. Kitaip tariant, politini partij
tvirtinimas susijs su dviem slygom:
a) visuomeninis pliuralizmas tampa sudtine Tautos suvereniteto gyvendinimo dalimi, ir visuomen
neabejoja politini partij teise ireikti tok pliuralizm (t.y. visuomenje vyrauja politini partij vairovs
poreikis; pilieiai rinkjai yra vairi pair ir ieko jas atitinkani politini partij; politins partijos
jungia ne du ar tris, bet kelet imt ar tkstani nari);
b) teiss normos nevaro ir sudaro atitinkamas slygas visuomenei (ir jos pliuralizm ireikianioms
politinms partijoms) dalyvauti sprendiant valstybs reikalus (Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybi
taryb rinkim statymai ar Referendumo statymas ne ignoruoja, bet tiesiogiai numato politines partijas
kaip esmines rinkim ar referendumo prielaidas).
Politini partij institucionalizavimas - tai j, kaip ypatingo instituto, teisinis tvirtinimas dviem
lygmenimis - konstitucijoje ir statymuose, konkreiai pasireikiantis specifinio politinio partij registravimo
nustatymu (tokio registravimo slygos skiriasi nuo visuomenini organizacij registravimo slyg), teiss
kelti kandidatus suteikimu registruotoms politinms partijoms, rinkim agitacijos finansavimu i valstybs
l ir pan.
Partij krimosi tvark, j organizacin struktr, dalyvavimo valstybini organ veikloje formas
reglamentuoja valstybi konstitucijos bei priimti specials statymai. Pirm kart istorijoje toks
reglamentavimas buvo teisintas 1920 metais ekoslovakijos ir Austrijos konstitucijose. Pagrindiniuose
iandienini valstybi statymuose yra specials straipsniai, reikalaujantys, kad politins partijos tarnaut
demokratins valstybs krimo tikslams, remtsi visuotinai pripaintomis tarptautins teiss normomis,
turt vidin demokratin struktr bei vieai nurodyt savo pajam altin.
2. Partins sistemos pasaulio valstybse. Daugiapartin, dvipartin ir vienpartin sistemos. JAV,
Didiosios Britanijos, Pranczijos, Vokietijos ir Italijos partini sistem apvalga.
Politins partijos. Politin partija tai organizuota ir aktyvi visuomens dalis, turinti bendrus
interesus ir tikslus, ir siekianti paimti valstybs valdi (viej valdi) ar bent takoti jos vykdym. Jos
neatsisako dalyvauti ir savivaldybi rinkimuose. iaip politins partijos yra visuomeniniai vienmini
susivienijimai. To susivienijimo pagrindas konstitucijose tvirtinta asociacij laisv. Pati asociacij laisv
labai svarbi politin teis, kuri vardijama kaip pliuralistin demokratija, tai yra galimyb susiformuoti
daugiapartinei sistemai. Draudiama kurti partijas, kurios siekia kovoti prie pai valstyb ar jos
konstitucin santvark. Yra nustatyta pareiktin politini partij krimo tvarka (nustatytas steigj
skaiius, kai jis surenkamas, partija registruojama). Bna nustatytas minimalus skaiius (nuo keli imt iki
keli tkstani nari. Reikalaujama politins partijos stat ir programos. statai tai stojimo tvarka.
Programa tai politikos kryptis. Svarbi uduotis siekti vieosios valdios. Politin partija padeda
pilieiams dalyvauti valstybs gyvenime, per jas pilieiai taip pat dalyvauja valdant savo al. Aktyviausiai
jos reikiasi rinkim metu. Politin partija, kuri laimi rinkimus (gauna daugiau nei viet parlamente), pati
faktikai vaidina dominuojant vaidmen parlamente, gauna galimyb realizuoti savo idjas, lozungus,
gyvendinti savo program. Rinkimus laimjusi partija gauna teis formuoti i savo nari vyriausyb, nes
paprastai reikalingas parlamento pasitikjimas. Tas pats ir savivaldybi rinkimuose: laimjusi politin partija
turi teis savo nar silyti mero post.
Partij klasifikacija. iuolaikinse valstybse politins partijos pradjo formuotis XIX a. Pirmosios
politins partijos susiformavo daugiau tokiais pavadinimais:
1) Konservatori PP. Tai viena seniausi. Ji remia tam tikras istorines tradicijas, sen vertybi
ilaikym. Jos nelinkusios ekperimentuoti, prieinasi reformoms. Priskiriamos prie deinij klasikini
partij.

2) Liberalai. Jie skelbia mogaus teisi tam tikras idjas, reform btinyb, siekdavo keisti valdios
sistem. Su laiku (XIX a.) susiformavo kaip partijos.
3) Socialist partijos, socialdemokrat partijos. Skelb socializmo idjas, socialins lygybs idjas. Tai
kairiosios PP. I j atsirado komunist partijos.
4) Komunist PP. Jos skelb, kad politin valdi galima paimti revoliucijos, perversmo keliu (Rusijos
1917m. bolevik revoliucija). Tai kairiosios PP.
5) Centrins partijos. Priskiriamos prie j liberal, centrist PP.
Greta i partij reikia paminti ir konfesines PP, kurios steigiamos religiniu pagrindu (krikioni
demokrat partijos). (Italija, Vokietija, Pranczija).
Islamo valstybse yra fundamentalistins PP. Jos propaguoja islamo religij. Siekia tvarkyti valstybs
gyvenim pagal islamo tikjim.
Politins partijos yra:
1) formintos. Tokios turi visus partijos dokumentus, griet vidaus struktr, nari skaii, imamas nario
mokestis. Tai socialdemokrat, komunist politins partijos).
2) Neformintos. Tai rinkiminiai judjimai. ia nra grietos narysts. Sudaromi rinkj sraai. Jei balsuoji
esi narys. Tai JAV respublikon politin partija.
6.Partins sistemos, j ypatumai.
Demokratinse valstybse teis burtis politines partijas (PP) bna nevaroma ar labai minimaliai
varoma (PP negali siekti nuversti konstitucin santvark). Esant demokratinei santvarkai, egzistuoja daug
PP ir tai sudaro daugiapartikum. Daugiapartikumas egzistuoja daug PP, tai politinis pliuralizmas.
PP skaiius nusistovi, tampa tradiciniu (senose valstybse). Daugiapartikumas kartais vadinamas
daugiapartine sistema. PP gali bti vairios pagal savo tak visuomenei, pagal rezultatus rinkim metu.
Egzistuoja partins sistemos: i svoka reikia, kiek PP realiai aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime, kiek
j laimi, kurios perspektyvios. i svoka parodo takingas PP.
Partini sistem rys:
1.Daugiapartin sistema (jos laimi ir prisideda prie valdios):
a) Daugiapartin sistema su dominuojania partija (parlamente partijos jungiasi);
b) Daugiapartin sistema, kai egzistuoja daug apylygi partij, sudaromi politiniai blokai blokin
daugiapartin sistema. PP sudaro blokus ir, bdamos tam tikram junginy, sudaro daugum, ir tai leidia
dominuoti valdant valstyb. Ji bdinga Europos valstybse: Italijoje, Pranczijoje, Olandijoje, Belgijoje ir
t.t. Blokin daugiapartin sistema i vienos puss akivaizdi demokratin valdymo forma, demokratins
sistemos pavyzdys, bet i kitos puss i sistema lemia silpnas vyriausybes ir parlamentus. Tos koalicijos
priklauso nuo sugebjimo susitarti, tuo paiu bna nesantaik, ir jei nors viena i tos koalicijos nari
pasitraukia, koalicijos nelieka, daugumos nelieka, ir Vyriausyb turi atsistatydinti.
2.Dvipartin sistema. Ji yra tada, kai alyje yra dvi stambios politins partijos, kurios rinkim metu
labai varosi. ioje sistemoje greta dviej PP dar veikia daug kit netaking partij (DB (konservatoriai ir
leiboristai), JAV (respublikonai ir demokratai)). D.Britanijoje iki I PK pagrindins PP buvo konservatoriai ir
liberalai, o po I PK liberalus istm leiboristai. Iki dabar valdo leiboristai ir konservatoriai.
Maesns PP dvipartinse sistemoje nevaidina labai didelio vaidmens. Dvipartins sistemos utikrina
politin stabilum. Dvipartins sistemos traktuojamos kaip utikrinanios politin stabilum, tvirt
vyriausyb, pastovi parlamentin daugum.
3.Vienpartin sistema. al valdo viena PP, gali bti ir kitos PP, bet realiai pripastama tik viena PP.
Tokia sistema daniausiai bna totalitarinse valstybse, ir tokia partin sistema pagrindinis bdas vesti
totalitarin reim. (SSRS valdanioji PP buvo skelbiama vienintele, statymu buvo draudiama kurtis
kitoms PP).9dabar tokia sistema .Korjoje, Kuboje, Laose, Vietname).
Kai kuriose valstybse draudiama steigti PP: Arab alys, Saudo Arabija (skiriama net mirties
bausm), Jungtiniai Arab Emyratai, Jordanija. ia Koranas v. knyga ir pagrindinis teiss aktas, todl
sakoma, kad politinio gyvenimo reikiniai nereikalingi.

Parlamento konstitucin teisin padtis.

1.Parlamento samprata, paskirtis.
Parlamentas traktuojamas kaip bendravalstybin atstovaujamoji institucija, kurios pagrindin
paskirtis leisti statymus. Be statym leidybos, parlamentui priskiriamos ir kai kurios kitos svarbios
funkcijos. Parlamentas tvirtina valstybs biudet, kontroliuoja jo vykdym, formuoja vyriausyb, neretai
vykdo plaias kontrols funkcijas. Greta statym leidybos parlamentas kartais turi net teismines funkcijas.
Parlamento kompetencija priklauso nuo valstybs formos.
Parlamentai atsirado giliuose viduramiuose. Tautos atstovyb buvo inoma dar senovs graik
valstybse, senovs Romoje ia gldi parlamento itakos. Taiau paprastai iuolaikinis parlamentas
traktuojamas kaip atsirads kartu su feodalinms valstybm ir valdi padalijimo principo tvirtinimu.
Parlamentas buvo kaip priemon apriboti absoliutin valdi. Seniausi Europos parlamentai: Islandijos
parlamentas (12 a.), Ispanijos, D.Britanijos parlamentai. Tai iuolaikini parlament pradia.
iuolaikiniai parlamentai atsirado po buruazini Anglijos ir Pranczijos revoliucij kaip instrumentas
suvaryti neribotas monarcho galias, jo valdi. Pats odis parlamentas yra kils i lotyn kalbos
parlari reikia kalbti, todl neretai parlamentai buvo vadinami nekyklomis. Tai institucija, kurios
nariai diskusij pagalba aikinasi vairius svarbius klausimus.
iandien, kaip ir parlament raidos pradioje, parlamentas buvo pabriamas kaip tautos atstovyb.
Kadangi visuomen buvo susiskirsiusi kilminguosius ir prastuomen, tai nuo pat pradi formavosi dvej
rm parlamentai i emj (varg) ir auktj (kilmingj) rm.
Per parlament yra gyvendinamos tautos suverenios teiss.
Pagal kompetencij parlamentai yra:
1)
Parlamentai su neribota kompetencija (neribotos kompetencijos parlamentai). iuo atveju,
parlamentas gali sprsti visk, diskutuoti visais klausimais, priimti vairius sprendimus (Anglijos, Japonijos
parlamentai). i plati kompetencija atspindi parlamentinio valdymo form. Todl tokios formos valstybse
parlamentai turi neribot kompetencij. Taiau parlamentas negali sprsti absoliuiai visko, pvz., to, kas
priklauso vykdomajai valdiai. Neribotos kompetencijos parlamentai turi neribotas prerogatyvas tik statym
leidybos srityje. Tai neribota kompetencija tik statym leidybos srityje.
2)
Parlamentai su ribota kompetencija (ribotos kompetencijos, apibrtos kompetencijos
parlamentai). Pasiymi tuo, kad ia yra tikslus parlamento sprendiam klausim ratas. vardijami
klausimai, kuriais lemiamas odis priklauso parlamentui. Kiti klausimai nelaikomi priskirtais parlamento
kompetencijai. Tie klausimai ,kurie priskiriami parlamentui, daniausiai bna nurodyti konstitucijoje.
(Pranczijos ir buvusi jos kolonij (Senegalas) parlamentai).
3)
Santykinai ribotos (apibrtos) kompetencijos parlamentai. Tai tokie parlamentai, kai yra
tam tikras klausim vardijimas, bet numatoma, kad parlamentas gali sprsti ir kitus dalykus. Daniausiai tai
bna federacini valstybi parlamentai (atribojama federalinio parlamento kompetencija, ir yra subjekt
parlamentai, kurie turi savo kompetencij). Tai JAV kongresas, taip pat Kolumbijos, Ispanijos parlamentai.
Parlamentas tai nuolatos ir nepertraukiamai veikianti institucija ir paprastai parlamentas dirba
sesij forma. Daniausiai per metus bna 2 sesijos (pavasario ir rudens, nes vasaros metu ir iemos vidury
bna atostogos). Kai kuriose autoritarinse valstybse ar buvusiuose totalitariniuose ir komunistiniuose
reimuose parlamentai irgi buvo arba yra, taiau jie nepasiymi nuolatins veiklos pobdiu. Jie aukiami 23 kartus per metus tuo reikalu, kad priimt tam tikrus aktus, ir j veikla nebuvo grynai parlamento veiklos
stilius. Tai daugiau buvo balsavimo mechanizmas, nes tam tikriems aktams reikdavo suteikti aukiausi
gali. Tai buvo parlamento inscenizacija.
Kai kuriose valstybse numatytas parlamento pavadavimas. Tai skamba keistai, nes parlamentas
juk yra nuolat veikianti institucija. Kai kuri valstybi konstitucijos numato, kad ypatingos padties atveju,
jei parlamentas negalt susirinkti, tai visgi turi bti ilaikomas parlamentarizmo principas. Pvz., Vokietija:
esant ypatingai padiai, gali bti aukiamas bendrasis komitetas, kuris susideda i dalies abiej rm
deputat. Susirinks is komitetas gali konstatuoti fakt, kad parlamentas susirinkti negali ir tas komitetas
pats perima parlamento galiojimus ir vykdo visas parlamento funkcijas, iskyrus konstitucijos leidim,
federalini klausim sprendim ir pan. Ispanijoje yra nuolatin deputacija, tai taip pat yra tam tikra

parlamento atstovyb, kuri susideda i 21 nario, ir j turi eiti vairi frakcij deputatai. Taip pat Meksikoje
yra nuolatin atstovyb, kuri gali pavaduoti parlament. Taiau toli grau ne vis valstybi konstitucijoje
toks atvejis yra numatytas.
2.Parlamento iorin forma (iorin struktra).
Pagal savo iorin form, parlamentai bna:
1) vieneri rm parlamentai;
2) dvej rm parlamentai (bikameraliniai parlamentai).
Istorikai parlamentai pradioje formavosi kaip dvej rm. Tai susij su tuo, kad parlamentais buvo
siekiama apriboti monarcho galyb. Visuomen buvo labai susisluoksniavusi, o kuriantis parlamentams,
buvo reikalaujama, kad bt atstovaujami vairs visuomens sluoksniai. Parlamentus sudar ir
prastuomen, ir auktuomen. emiesiems sluoksniams priklaus pirkliai, amatininkai, su laiku ir
buruazija, todl sluoksn atstovavo vidurinieji visuomens sluoksniai. Aukiausi padt uimdavo
aristokratija, kilmingieji, kurie norjo ypating teisi. Todl ir formavosi dvej rm parlamentai.
Bikameralizmas susiformavo kaip visuomens susisluoksniavimo atspindys, parodantys visuomens
padties ypatumus. emieji rmai buvo formuojami rinkim keliu, nustatant proporcijas, o auktieji rmai
buvo formuojami kitu principu pagal titul, ir ta vieta auktuosiuose rmuose buvo paveldjama kito
vyriausio vyrikos lyties eimos nario. Dvej rm parlamento struktra yra feodalini valstybi ypatumas,
atspindintis to meto valstybi sanklod.
Tokia dvej rm struktra dominavo net iki XX a. pradios (iki I PK0. Vliau, kuriantis naujoms
valstybms, kai iro kolonijin sistema, pradti formuoti vieneri rm parlamentai. Besikurianios valstybs
formavo vieneri rm parlamentus. Nes tai tenkino tautos suvereniteto idjos gyvendinim. Vieneri rm
parlamentai buvo traktuojami kaip demokratikesn forma, nes jie visus visuomens narius traktavo
vienodai.
Dvej rm parlamentai, ypa po II PK, daniausiai krsi federacinse valstybse. Toks
parlamentas suformuotas ir pirmoje demokratinje valstybje JAV. JAV kongresas susideda i dvej rm:
Atstov rmai atstovauja visai visuomenei, ir Senatas atstovauja federacijos subjektus. Dvej rm
struktra pateisinama ir suvokiama federacinse valstybse. Tokia rm struktra taip pat yra Vokietijoje,
taip pat kitose valstybse.
Vieneri arba dvej rm parlamento pasirinkimas neretai susijs ir su tam tikra tradicija. Kartais dl
to ir unitarinse valstybse yra sutinkami dvej rm parlamentai (ypa senosiose valstybse).
Dvej ir vieneri rm parlament pranaumai ir blogybs. Vieneri rm parlamentas yra greiiau
dirbanti institucija, greiiau priimanti statymus ir atliekanti kitus veiksmus. Tai efektyvu, bet tokiam
parlamentui prikiama tai, kad danai jis sprendimus priima skubotai, nepakankami apsvarstytai, todl
pasitaiko klaid, prietaravim. Tokio trkumo bandoma ivengti dvej rm parlamente. Dvej rm
parlamentuose kiekvieno statymo projektas praeina dvigub svarstymo stadij (abiejuose rmuose). Toks
dvigubas statymo svarstymas padeda geriau aptikti spragas. emuosiuose rmuose dirba jaunesni nariai,
kurie neturi daug patirties, todl emieji rmai bna labiau radikals, link reformas, o auktieji rmai yra
formuojami i vyresnio amiaus asmen, todl jie gali pastebti emj rm nari padarytas klaidas.
Auktieji rmai padeda subalansuoti rengiamus statymus. Esant dvej rm parlamentui, visados utrunka
statym leidyba, nes kiekvienas statymas turi bti priimamas du kartus, tai reikalauja daugiau laiko,
daugiau papildom l. I viso to seka, kad maesnse valstybse, ypa jaunose, visada bna pasirenkama
vieneri rm parlamento struktra. Jaunose valstybse visada bna didel statym leidybos programa,
todl vieneri rm parlamentas gali greiiau priimti reikiamus statymus, juos keisti, pildyti, tvarkyti ir pan.
Pagal pavadinim, auktieji ir emieji rmai skiriasi:
1)
emieji rmai vadinami deputat, atstov, bendruomeni rmais. Tai parodo, kad ie rmai
atstovauja vis taut.
2)
Auktieji rmai danai vadinami Senatu, pabriant amiaus solidum. Kai kuri valstybi
parlamentuose lik Lord rmai. Tai parodo, kad jie skirti auktuomenei atstovauti. D.Britanijoje jau
priimtas statymas dl Lord rm reformos. Numatoma i institucij, kuri turi per 1000 nari, reformuoti.
Nuo kit met jau turtu prasidti tas pertvarkymas, atsisakant Lord rm kaip aristokratij atstovaujanios
institucijos.

Islandijoje ir Norvegijoje parlamentai yra vieneri rm. Islandijoje - Altingas, Norvegijoje

Stotingas. Kiekvienas i i parlament, kai bna irinkti, susirink pirm posd, susiskirsto dvejus
rmus, nors formuojami kaip vieneri rm. is dvej rm parlamentas veikia dvej rm forma tik
priimindamas statymus, kitais klausimai (dl vyriausybs formavimo, biudeto formavimo, usienio
politikos), abeji rmai veikia viename posdyje vieneri rm forma.
3.Parlamento formavimo tvarka.
Parlamento formavimas priklauso nuo parlamento iorins struktros.
Vieneri rm parlamentas, o taip pat ir vej rm parlamento emieji rmai formuojami rinkim
bdu pagal demokratins rinkim teiss principus, t.y. rinkim keliu. Paprastai jie formuojami tiesiogini
rinkim bdu, ir taip gyja tautos atstovybs poym, tautos atstovybs elementus.
Auktieji parlamento rmai turi savo ypatumus. Jie gali bti formuojami vairiai:
1)
Rinkim keliu. is bdas taikomas gana plaiai naujose moderniose valstybse. is bdas turi
tam tikr ypatum. Auktieji rmai danai bna skirti federacijos subjektams atstovauti, todl rinkimai
pasiymi tuo, kad nra lygaus atstovavimo visiems gyventojams principo. ie nariai renkami atstovauti
federacijos subjektams, todl siekiama utikrinti kiekvienam federacijos subjektui vienod atstovavim (
JAV senat renkama po 2 atstovus nuo kiekvienos valstijos. Kiek valstijoje gyventoj yra, reikms neturi).
2)
Skyrimo keliu. Nariai yra skiriami. Atmetamas rinkim principas, rinkim mechanizmas.
Tokia tvarka yra Vokietijos parlamente. Bundesrato narius skiria kiekvienos ems vyriausyb. Vyriausyb
kolegialiai nusprendia, kas i ministr dirbs Bundesrate, atstovaudamas ems interesus. Vokietijoje nra
lygaus emi atstovavimo. Priklausomai nuo tam tikro ems gyventoj skaiiaus skiriamas tam tikras
skaiius nari. Todl diskutuojama, ar Auktieji rmai yra Vokietijos parlamento rmai. Kai kurie
mokslininkai teigia, kad Bundesratas yra atskira valdios institucija. Taiau teisingiau teigti, kad ie auktieji
rmai visgi yra parlamento rmai., taiau turinti papildom funkcij, kuri neturi kit valstybi parlamentai.
3)
Paveldjimo keliu. Tai D.Britanijos parlamento auktieji rmai. Ne visos vietos, o didioji
dalis viet Lord rmuose yra uimamos paveldjimo keliu. T viet paveldi vyriausias eimos narys. Tai
tsiasi tol, kol ta gimin gyvuoja, kol pagal statym esantys eimos nariai gali uimti viet Lord rmuose
paveldjimo keliu. Greta paveldim lord, yra skiriami lordai (perai). Perai skiriami iki gyvos galvos. Juos
skiria monarchas. ie perai iki gyvos galvos bna Lord rm nariais iki savo mirties, bet po mirties jo
vieta nra paveldima. Perai iki gyvos galvos bna skiriami karaliaus dekretu, ir tai bna u ypatingus
nuopelnus (tai buv ministrai pirmininkai, ministrai, sportininkai, meno mons, net teisjai. Buv teisjai
daniausiai ir dirba perais teisjais). Tai paprastai bna vyresnio amiaus mons.
4)
Mirus formavimas. Dalis renkama, dalis skiriama. Tokia formavimo tvarka susijusi su
senomis monarchinmis valstybmis.
Parlamentai formuojami apibrtai statymu trukmei. Tas galiojim laikas vadinamas kadencija.
Irinktas parlamentas dirba tol, kol pasibaigia tas terminas. Iimtys kai parlamentas formuojamas
paveldjimo keliu. Baigiantis parlamento kadencijai, skiriami rinkimai ir irenkamas naujas parlamentas.
Nuo tos dienos, kai susirenka naujas parlamentas, nutrksta senojo parlamento galiojimai. Taip
utikrinamas parlamento nepertraukiamumas. Siekiama akcentuoti t nepertraukiamum. Kai kuriose
valstybse yra parlamento pavadavimas, kuris utikrina parlamento nepertraukiamum.
Parlamentinio valdymo valstybse numatoma galimyb paleisti parlament anksiau laiko (nepasibaigus
kadencijai). Tai parlamentins valdymo formos valstybi ypatumas. Parlamento paleidimo galimyb visados
turi bti apibrta konstitucijoje ar bent organikajame statyme. Parlamento paleidimas siejamas su tokiais
atvejais:
1)
Kai parlamentas nesugeba suformuoti vyriausybs per statymo nustatyt laik (~ 1 mn.),
atsiranda galimyb paleisti parlament, manant, kad jis nesugeba atlikti savo funkcij. Taigi tai gali bti
vienas i pagrind paleisti parlament. Vyriausybs formavimas yra ne tik naujai irinkto parlamento
udavinys. Bna atvej, kai pareikiamas nepasitikjimas vyriausybe ir reikia formuoti nauj vyriausyb.
2)
Kai parlamentas per nustatyt laik nepatvirtina valstybs biudeto. Biudetas yra labai
svarbus finansinis dokumentas, todl tokio udavinio nevykdymas leidia manyti, kad parlamentas
nesugebs tinkamai dirbti ir toliau. Todl tai taip pat vienas i parlamento paleidimo atvej.
3)
Kai parlamentas pareikia nepasitikjim vyriausybe, tai vyriausyb turi teis silyti valstybs
vadovui paleisti parlament. Tai gali atrodyti keistai, bet tai tam tikras lygsvaros ir stabdi mechanizmas.
Jei parlamentui nebt joki sankcij, tai vyriausybs keistsi viena po kitos. Todl numatyta ir parlamentui

tam tikros pasekms u neatsakingus veiksmus, todl jis irgi turi atsakomyb. Prie sprsdamas
nepasitikjimo vyriausybe klausim parlamentas turi pagalvoti, ar jam paiam tai nepavojinga.
Taigi tai yra trys pagrindiniai parlamento paleidimo pagrindai. Kartais yra ir daugiau pagrind. Visi
klausimai dl termin, dl parlamento paleidimo apibriama valstybs konstitucijoje. Kai priimamas
sprendimas paleisti parlament prie laik, turi bti priimamas ir sprendimas dl pirmalaiki parlamento
rinkim. Paskelbus pirmalaikius rinkimus senos sudties parlamentas dar dirba iki naujo parlamento
irinkimo, bet jo galiojimai jau riboti. Kartu dirba ir laikinoji vyriausyb.
4. Parlamentaro statusas
Parlamentaras parlamento narys. Tai bendrinis pavadinimas. Kai kuriose V paplit tokie terminai:

Deputatas emj rm narys;

Senatorius auktj rm narys. Senatorius todl, kad auktieji rmai paprastai vadinami
senatu. Tiesa, Didiojoje Britanijoje auktieji rmai vadinami Lord rmais, o j nariai perai
(is titulas perduodamas i kartos kart).
Demokratinse valstybse parlamentarai paprastai yra profesionals politikai. Darbas parlamente
tai tam tikros profesins veiklos ris, kuri siejama su politika, politini galiojim vykdymu. Net
nacionaliniuose statymuose jie priskiriami V tarnautoj kategorijai ir vadinami politikais.
Politik, lyginant su kitais V tarnautojais, padtis yra ypatinga. Nors politikai ilaikomi i V biudeto, jie
nelaikomi eiliniais V tarnautojais. Taip yra todl, kad juos renka pilieiai tam tikram laikotarpiui (3-5
metams). Iskirtin politik padt lemia ir tai, kad jie dirba parlamente, o i V biudeto mokami atlyginimai
yra kur kas didesni u paprast V tarnautoj atlyginim (JAV 130 tkst. doleri /nuo kit met 141 tkst.
doleri/. Prezidento atlyginimas nuo ateinani met bus 400 tkst. doleri).
Totalitarinio reimo valstybse parlamentaras tai garbs pareigos, tai nra nuolatin V tarnyba,
nuolatin veikla. Sovietmeiu parlamentarai dirbo labai periodikai /rinkdavosi vos 2-3 kartus per metus/.
Usienio V parlamentarai negali uimti kit pareig, dirbti bet kok kit apmokam darb (iimtys
mokslin bei krybin veikla). Dar viena iimtis i darbins veiklos draudimo darbas vyriausybje.
Anglosaks V vyriausybs narys turi bti ir parlamento narys. Tai siejama su parlamentine vyriausybs
kontrole. Tuo tarpu Pranczijoje reikalaujama, kad vyriausybs narys nebt parlamento nariu. Visgi
daugelyje V vyriausybs nariai turi bti parlamento nariais.
Parlamentaro galiojimai atsiranda po irinkimo. Asmuo, irinktas parlamento nariu gyja
parlamentaro status nuo tos dienos, kai baigiasi senojo parlamento galiojimai. Kai kuriose V parlamentaro
statusas pripastamas po priesaikos davimo. J parlamentarai duoda parlamento rmuose (prisiekia V
vadovui, kartais KT pirmininkui).
Didiojoje Britanijoje Lord rm nariai status pavedja. Tai atsitinka tuomet, kai parlamente
atsiranda vakansin vieta eimos nariui. Asmuo, paveldjs parlamentaro status, parlamento nariu bna iki
gyvos galvos arba iki tol, kol savo noru nepasitraukia i parlamento.
Pagrindins parlamentaro teiss /susijusios su darbu parlamente/:
1. Teis dalyvauti posdiuose. Tai ne tik teis, bet ir pareiga, kuri praktikoje ne visuomet noriai
vykdoma. Parlamentarai pabria savo laisv status, tokiu bdu bando pasiprieinti bet koki pareigojim
primetimui;
2. Teis kalbti, diskutuoti svarstomais klausimais;
3. statym leidybos iniciatyvos teis. Tai galimyb pateikti statymo projekt, pasilymus. statym
projektai sukuria tam tikras pareigas parlamentui. ie projektai negali bti atmetami, turi bti svarstomi;
4. Teis dalyvauti parlamento komisij, komitet ir kit organ veikloje. Parlamentarams laiduojama
vienoda teis bti komisijos ar komiteto nariais. Parlamento statutas nustato, kaip i teis realizuojama;
5. Teis teikti pasilymus dl darbotvarks. O taip pat teis dalyvauti svarstant vairius klausimus;
6. Sprendiamojo balso teis. Kiekvieno parlamentaro balsas turi vienod svor. Balsavimuose
parlamentarai stengiasi dalyvauti. Tok aktyvum lemia j partin priklausomyb. Parlamentarai
finansuojami i partij, todl jie ir paklsta partinei drausmei.
Parlamentarai turi tam tikr privilegij. Svarbiausios j:
1. Imunitetas;
2. Indemnitetas.

Imunitetas. Tai parlamentin privilegija, kuri reikia parlamentaro asmens nelieiamyb. statymais
nustatoma, kad parlamento narys negali bti suimamas, sulaikomas be parlamento sutikimo. Be parlamento
leidimo negali parlamentarui ikelti ir baudiamosios bylos. Parlamento sesij pertrauk metu tok sutikim
gali duoti prezidentas, vyriausyb. Iimtis daroma tik tuomet, kai parlamentaras sulaikomas nusikaltimo
vietoje (nuudius, panaudojus ginkl). Dl baudiamosios bylos iklimo vis tiek reikia kreiptis
parlament. Imunitetas siejamas su btinumu apsaugoti parlamentar nuo persekiojim, dl politins
pakraipos, bandym paveikti j i alies. Tokia grsm gali kilti opozicijos nariams. Lyginant su pozicija,
opozicija yra mauma, su kuria kartais bandoma susidoroti vairiais bdais. Tai tam tikra parlamentaro
veiklos garantija.
Indemnitetas. Tai parlamentin privilegija, kuri turi dvejop reikm:
1. Draudimas persekioti parlamentar u jo kalbas, pasakytas parlamente;
2. Draudimas persekioti parlamentar u jo balsavim.
Indemnitetas sudaro prielaid parlamentarui laisvai veikti, vykdyti savo galiojimus.
Kartais indemnitetas suprantamas kaip draudimas kaltinti asmen turim galiojim metu, t.y. kol
dirba parlamente. Taiau kai kuriose V draudiama kaltinti ir buvus parlamento nar, u jo anksiau
pasakytas kalbas ar mintis.
Indemnitetas kartais suprantamas kaip teis gauti ilaikym, turti veiklos finansavim.
Parlamentarai gauna gana didelius atlyginimus. Greta j mokami priedai, papildom ilaid atlyginimui
/kanceliarijos ilaidos, pato ir pan./.
indemniteto svok eina ir transporto ilaidos. Apmokamos kelions rinkim apygardas, kuriuose
tie parlamentarai buvo irinkti.
indemniteto svok eina ir sekretoriato /pagalbinio personalo/ apmokjimas. Sekretoriatas padeda
parlamentarams teikdamas pasilymus, vykdydamas duotus nurodymus. Sekretoriatas gali bti ne tik
paiame parlamente, bet ir rinkiminje apygardoje. JAV 1 sekretoriaus ilaikymas kainuoja 1 mln. doleri.
Egzistuoja laisvojo mandato koncepcija. Ji reikia, kad parlamentaras traktuojamas kaip tautos
atstovas, vykdantis tautos jam pavestus galiojimus. Laikoma, kad parlamentaro negalima varyti jokiais
nurodymais, pareigojimais. Parlamentaras i esms yra laisvas. Savo veikloje vadovaujasi sine. Kartais
is principas tvirtinamas konstitucinse normose. Vokietijoje Bundestago narys yra visos liaudies atstovas.
Pranczijoje bet koks imperatyvinis mandatas yra negaliojantis.
Imperatyvinis mandatas laisvo mandato prieyb. Pagrindiniai imperatyvinio mandato poymiai:
1. Deputato atskaitingumas rinkjams;
2. Rinkj priesakai tam tikri nurodymai, kuriuos deputatai gaudavo i rinkj rinkim metu;
3. Galimyb ataukti irinktus deputatus deputat ataukimo teis. Nors is elementas skamba gana
grsmingai, praktikuojamas jis bdavo labai retai.
Laisvasis/imperatyvinis mandatas parodo parlamentaro status, galimyb veikti laisvai. Su demokratijos
samprata turi bti siejamas laisvasis mandatas.
Kartais deputato ataukimo teis yra praktikuojama ir demokratinse alyse. JAV vietiniai parlamentarai
gali bti ataukiami. Tokiu atveju rengiami referendumai. Taiau valstybiniame lygmenyje deputat
ataukimas nepraktikuojamas.
Pripastant laisvojo mandato prioritet prie imperatyvin mandat, esant laisvajam mandatui
parlamentaras susitinka su rinkjais, informuoja juo apie darb. Tai daroma siekiant ilaikyti savo
elektorat /parlamentaras renkamas vienai kadencijai, jei nori bti irinktas dar vienai turi palaikyti
bendravim su monmis/.
Parlamentaro galiojim pasibaigimas
1. Parlamento galiojim laiko pasibaigimas /daniausiai pasitaiko/. Tai bdinga prezidentinms
respublikoms, dualistinms monarchijoms. Kai baigiasi parlamento galiojimai, pasibaigia ir parlamentar
galiojimai. Kai tie patys parlamentarai irenkami vl prasideda naujas mandatas.
2. Parlamento paleidimas anksiau laiko. Parlamentaro galiojimai nutrksta tuomet, kai naujai irinktas
parlamentas susirenka prim posd.
3. Parlamentaro mirtis.
4. Mandato pripainimas negaliojaniu. VRK ar teismas pripasta rinkimus neteistais, o tai yra
pagrindas atimti mandat.

5. Mandato atmimas apkaltos proceso tvarka /atima teismas arba parlamentas/. Pagrindas atimti
mandat N padarymas, priesaikos sulauymas;
6. Parlamentaro atsistatydinimas ar atsisakymas mandato /statymas prieasi nenurodo, paliekama
parlamentaro nuoirai/.
Daugelyje ali parlamentarams numatomos specialios pensijos. JAV kongreso nariai gali gauti iki 80
procent parlamentaro atlyginimo dydio pensij. Yra reikalavimas idirbti ilg laik parlamente (kongrese)
30 met. Galimyb tiek idirbti priklauso nuo pergals rinkimuose. JAV atstovai renkami 2, o kongreso
nariai - 6 metams. Be to, yra nustatomas emesnis parlamentaro pensijinis amius. Nuo 50 m. galima ieiti
pensij.
Kai kuriose V yra kadencij apribojimai. Draudiama 2 ar 3 kartus i eils rinkti t pat asmen.
5. Parlamento vidin struktra
PVS turi panaumo tiek dviej, tiek vieneri rm parlamentuose.
Kiekvienas parlamentas turi savo vadovyb. Tai svarbiausias elementas. Vadovyb daniausiai bna
i vieno asmens parlamento pirmininko /anglosaks V speakeris/. Greta pirmininko bna pavaduotojai
arba vicepirmininkai. Taip pat gali bti sekretorius, kancleris arba /kai kuriose Europos valstybse/
kvestorius /atsakingas u finans tvarkym, parlamento rm tvarkos palaikym/.
Paprastai parlamento pirmininkas su savo pavaduotojais sudaro kolegiali vadovyb parlamento
valdyb, biur, prezidium. iuo atveju valdyba veikia kaip kolegiali institucija, patarianti parlamento
pirmininkui. Svarbiausias pareignas yra parlameno pirmininkas. Pavaduotojai vykdo jo pavedimus.
Parlamento pareignai renkami posdio metu. Daniausiai slaptai. Reikalinga absoliuti bals dauguma.
Didiojoje Britanijoje yra gana keistas paprotys. Speakeris yra opozicijos narys.
Parlamento vadovybs ypatumas JAV senatas. Jis ypatingas tuo, kad jam vadovauja ne senatorius,
o viceprezidentas /vykdomosios valdios pareignas/. Panaiai yra ir kitose prezidentinse V.
Viceprezidentas renkamas tam, kad pavaduot prezident jo mirties atveju. Kad turt darb jis tampa JAV
senato pirmininku.
Didiojoje Britanijoje Lord rmams pirmininkauja taip pat vyriausybs narys lordas kancleris.
Kanados parlamente Auktiesiems rmams vadovauja taip pat asmuo, kur skiria
generalgubernatorius /Didiosios Britanijos monarcho vietininkas/, atsivelgdamas MP rekomendacij.
JAV viceprezidento galiojimai senate: jis pirmininkauja posdiams, bet balso teiss neturi. Balsams
pasiskirsius po lygiai, tik tada jo balsas turi lemiam reikm.
Svarbiausia parlamento primininko funkcija vadovauti parlamento posdiams. Jis pradeda
posdius, skelbia pertraukas, suteikia parlamentarams od, gali nutraukti parlamentaro sakom kalb,
prayti nenukrypti nuo temos. Jis turi teis paalinti i sals nedrausmingus parlamentarus, apriboti kalbos
trukm. Todl parlamento pirmininkas turi svar vaidmen.
Parlamento pirmininkas vykdo atstovaujamas funkcijas. Atstovauja tiek alies viduje, tiek u V rib.
Jis taipogi tvarko finansinius reikalus. Jo inioje bna parlamento administracijos veiklos kontrol,
darbotvarks nustatymas. Parlamento pirmininkas derina su frakcijos vadovais komitet sudt, j vadovus.
Parlamento posdiui pirmininkauti gali ir pirmininko pavaduotojai. Parlamento pirmininkas pats
parenka pavaduotoj kandidatras. Pavaduotojai renkami i parlamento nari. Renkant pavaduotojus
siekiama utikrinti ir opozicini partij interesus /jos gali silyti kandidat pavaduotojus/.
Parlamento komitetai ir komisijos
Tai svarbiausi parlamento vidaus organai. Tai tam tikra veiklos forma. Parlamentas dirba
plenariniuose posdiuose, o taip pat ir komitet forma. Komitetai bei komisijos sudaromos i parlamento

nari. Kiekvienas naujas parlamentas patvirtina komitet, komisij sra ir, po vadovybs irinkimo,
prasideda komitet bei komisij formavimas.
Komitetai sudaromi pagal vykdomosios valdios struktr /pagal tai, kokios yra ministerijos/.
Stengiamasi suformuoti parlamente struktras, kurios vykdyt vykdomosios valdios kontrol pagal sritis.
Taip pat nustatoma i kiek nari turi susidti komitetai. Po to vyksta komitet bei komisij
formavimas. Laikomais proporcinio atstovavimo principo /siekiama, kad kiekviena politin partija turt po
vien atstov komitete/. Jei politin partija labai maa, parlamentaras pats /savo nuoira/ gali isirinkti
komitet.
Sudarant komitetus siekiama, kad jie bt tolygios sudties. Kai parlamentarai sirao komitetus,
renkami komiteto vadovai ir pavaduotojai (opozicijos atstovai).
Komitetai bei komisijos gali bti nuolatins /sudaromos parlamento veiklos pradioje ir veikia vis
parlamento galiojim laikotarp/ arba laikinos /a) sudaromos konkretiems klausimams isprsti, po
isprendimo nustoja veikti; b) sudarytos tam tikram terminui, tam tikroms funkcijoms atlikti/.
Nuolatiniai komitetai pagrindinis darbo organas. ia svarstomi statymai, j pataisos bei
papildymai.Tai specialios parlamento struktros.
Parlamentins frakcijos
Parlamentins frakcijos tai neformali parlamentins struktros sudtin dalis. Danai yra
nurodomas minimalus skaiius parlamentar, kurie gali sudaryti frakcij. Tas skaiius bna vairus.
Nustatant skaii orientuojamasi, kad nebt per daug smulki parlamentini frakcij. i frakcij
sudarymas grindiamas partine priklausomybe. Tai politiniai susivienijimai, pagrsti partine priklausomybe.
Kiekviena stambi partija turi galimybe ilaikyti savo struktr ir parlamento viduje; ji turi galimyb ir
parlamente veikti kaip politin partija.
Partins frakcijos paskirtis sudaryti galimyb parlamentarams vykdyti politinius sipareigojimus.
Bandoma ivengti per didelio politinio susiskirstymo.
Pranczijoje nacionaliniame susirinkime (emuosiuose rmuose) frakcij gali sudaruti ne maiau kaip
nac.susirinkimo 30 nari, o senate ne maiau kaip 14. Vokietijoje Bundestage ne maiau kaip 15
(Bundesrate frakcij nra). Vokietijoje vien frakcij draudiama jungtis skirting politini partij
deputatams, nes tai gali sutrukdyti dirbti deputatams.
Partini frakcij (grupi) pagrindinis udavinys utikrinti parlamento nariams politinio veikimo
galimyb. Jungdamiesi politin frakcij parlamentarai ilaiko savo politines orientacijas, ir taip gali takoti
parlamento darb. Politins frakcijos sudt visada bna politini partij lyderiai.
Frakcijos reikalauja i savo bendrapartiei drausms (kad vieningai balsuot). Tos frakcijos nariai
turi laikytis vieningos nuomons, ir tik atskirais atvejais gali balsuoti savo nuoira (priklausomai nuo to,
koks klausimas, koks statymas, kokia jo reikm). Svarbiausiais klausimais reikalaujama i frakcijos nari
laikytis drausms, vieningai balsuoti.
Parins frakcijos utikrina drausm, kad parlamentarai dalyvaut parlamento posdiuose, darbe.
Parlamentins frakcijos turi teis turti savo atstovus vairiose parlamento struktrose. Parlamento
vadovybje atstovus turi stambiausios politins partijos ir vienam i pirmininko pavaduotoj leidiama bti
opozicins partijos nariui. Frakcijos gali deleguoti narius komitetus ir komisijas. Kiekviename komitete
turi bti vairi politini partij atstovai, vairi frakcij atstovai. Frakcijos turi teis turti atstovus vairiose
parlamento struktrose.
Frakcijos paprastai bna atstovaujamos ir senin taryboje. Partins frakcijos isirenka savo vadov,
kuris atstovauja frakcij (seninas).
Parlamentins frakcijos nelaikomos formalia parlamento struktra. J posdiai nra parlamento darbo
forma. Parlamento darbo forma komitetai. Partins frakcijos yra politiniai parlamentar junginiai, kurie
aptaria savo vidinius dalykus. Paprastai partinms frakcijoms numatomas laikas dirbti, joms skiriama dienos
pabaiga po posdi, ar laikas tarp posdi. Paprastai tai numatoma darbo reglamente.

Senin taryba
Tai patariamasis parlamento organas. Senin taryba danai traktuojama kaip parlamento vadovybs
patariamoji struktra. Senin taryba susideda i toki dali:
1) Parlamento vadovyb (arba parlamento pirmininkas, arba jo pavaduotojai). Daniausiai tas
parlamento vadovybsvadovas ar jos narys ir vadovauja senin tarybai.
2) Partini frakcij atstovai ar j seninai, pirmininkai.
Svarbiausias senin tarybos udavinys svarstyti darbotvarkes (savaits, dienos) i anksto. Praktika
rodo, kad jei nra gerai apgalvotos darbotvarks kyla keblum. Senin tarybai pavyksta u parlamento
posdi rib numatyti, kokius klausimus svarstyti posdiuose. I anksto darbotvarks projektai svarstomi
parlamento vadovybje ir po to j teikia senin tarybai. Dl to joki gin vliau nekyla. Kartais
parlamento reglamente bna nustatyta, kad parlamento vadovyb jau nebesvarsto to, k nutar senin
taryba. Senin taryba taip pat turi toki funkcij aptarti kandidatras aukiausius postus, taip pat
nuolatini komitet vadov kandidatras ir pan. Senin taryba padeda parlamento vadovybei organizuoti
posdius, svarstyti vairius klausimus. Jei kyla tam tikri ginai posdi metu, jie perkeliami senin
taryb.
Visos ios aukiau ivardytos struktros susideda i parlamento nari. Greta parlamentar, parlamento
struktrini padalini, kiekviename parlamente dar bna pagalbinis aparatas. J sudaro valstybs tarnautojai,
neturintys parlamentaro statuso. Pagalbiniai parlamento struktriniai padaliniai nra vienareikmiai.
Yra skiriami parlamento tam tikri pareignai. is institutas susiformavo Skandinavijoje (vedijoje),
j paskirtis kontroliuoti valstybs administracij. ie pareignai tiria piliei skundus dl blogo
administravimo. Jie nra parlamento nariai. Jie skiriami tam tikram laikui ir veikia parlamento vardu. T
kontrol vykdo reaguodami dl piliei skund. Kai kuriose valstybse ombudsmenai bna specializuojami
(armijai, savivaldybs pareignams, kitoms sritims). ie pareignai prestiin pareigyb. Bet jie
parlamentini funkcij nevykdo, tai institucija, veikianti prie parlamento.
Pagalbins parlamento tarnybos:
1) parlamento sekretoriatas;
2) parlamento protokolinis (dokument) skyrius;
3) parlamento biblioteka;
4) iuolaikins technikos padaliniai.
J pagrindinis udavinys aptarnauti parlamento sesijas, komitetus, parlamento darb ir pan.

parlamento komitet personalas. Tai parlamento komitet darb utikrinanios tarnybos.

Parlamento komitetuose dirba kvalifikuoti ekspertai. Jie pasitelkiami kaip savo srities konsultantai.
Parlamento komitetuose svarstomi pagrindiniai statym projektai. ie patarjai dirba, kai j prireikia.
Atlyginimas mokamas u darb. Tai daniausiai neetatiniai darbuotojai arba antraeiliai darbuotojai.

Parlamentar padjjai, patarjai. Jie bna ir paiame parlamente. Be to, parlamento nariai
turi ir rinkiminse apygardose savo patarjus. Vietose dirbantys patarjai priima gyventojus ir vietoje
atstovauja parlamentar.
6.Parlamento kompetencija.
Parlamento paskirtis statym leidyba. Tai statym leidybos institucija. Daugiausia laiko
kiekvienos alies parlamentai ir sugaita statym leidyboje.
statym leidybos iniciatyva tai pirmoji statym leidybos stadija. statym leidybos iniciatyvos
teis pirmiausia priklauso parlamentarams. Tiek auktj, tiek emj parlamento rm nariams vienodai
pripastama i teis. i teis gali realizuoti ir pavieniai parlamento nariai ir j grups. i teis dar bna
pripastama vyriausybei (ypa parlamentinse valdymo alyse). Vyriausyb turi teis rengti statym
projektus ir juos teikti parlamentui. statym leidybos iniciatyvos teis taip pat pripastama ir valstybs

vadovui. Kai kuriose valstyb statym leidybos iniciatyvos teis taip pat priklauso aukiausioms
teisminms institucijoms. Neretai statym leidybos iniciatyvos teis pripastama gyventoj grupms (tai
liaudies statym iniciatyva). Pvz., gali bti numatyta, kad 50 000 piliei gali teikti parlamentui statym
projekt. Numatomas tam tikras skaiius para, kur surinkus, parlamentas privalo svarstyti statymo
projekt, bet priimti to statymo neprivalo.
statym leidybos iniciatyvos teis suvokiama kaip statymo projekto pateikimas. i teis gali bti
realizuojama isakant tam tikr pasilym dl statymo. i teis laikoma realizuota, kai subjektas pateikia
parlamentui silym priimti statymo projekt. Jis ufiksuojamas statym projekt srae. Turi bti
traukiamas svarstymo procedr. Bet t silym gali teikti tik tas subjektas, kuris turi statym leidybos
iniciatyvos teis. Tas projektas uregistruojamas ir turi bti pradta svarstymo procedra.
Iskiriamos 3 statymo projekto svarstymo stadijos (3 skaitymai):
1)
Oficialus statymo projekto pateikimas parlamentui. io skaitymo metu statymo projekto
autorius j pristato ir neretai jis pakomentuojamas ir pan. io pirmo svarstymo metu parlamentas
nusprendia, ar t projekt priimti tolimesniam svarstymui ar atmesti. Daniausia priima tolimesniam
svarstymui.
2) Komitetinio svarstymo stadija. Komitete vyksta tolimesnis svarstymas. Surengiami oficials
svarstymai. vairs ekspertai ginijasi, diskutuoja, tobulina t statymo projekt. Komitetai vaidina lemiam
vaidmen. Yra pagrindinis komitetas, kuris turi detaliai ianalizuoti statymo projekt, ir nuo jo priklauso
tolimesnis kelias. Teikiama ivada, prie tai dl statymo projekto pasisako jo autorius. Ivada nulemia
tolesn eig. Komiteto silymu statym projektai bna pildomi, keiiami ir pan. Gali priimti nutarim
nutraukti to projekto svarstym. is svarstymas turiningiausias.
3) Balsavimas. statymo projekto variantas, dl kurio balsuojama, - galutinis. Bet io svarstymo metu
gali bti teikiami patobulinimai. Jo metu nusprendiama, kuriam silymui pritarti (pirminiam ar antriniam)..
posdio pirmininkas pastraipsniui eina per projekt ir klausia, ar pritariama. Gali bti, kad balsuojama
dalimis. Kai priimamas statymo projektas dalimis, tada balsuojama u vis statymo projekt, ir kai
surenkama bals dauguma, statymo projektas laikomas priimtu. J pasirao Parlamento pirmininkas. Po to
perduodamas valstybs vadovui tvirtinti ir oficialiai paskelbti.
Dar gali bti viena stadija statymo projekto tvirtinimas ir promulgavimas. T daro valstybs vadovas.
Paprastai nustatomas terminas, per kur turi pasirayti statym valstybs vadovas, bet gali jo ir nepasirayti.
Tai veto teis. Kai valstybs vadovas nusprendia atsisakyti pasirayti statym, j graina parlamentui i
naujo svarstyti. Nurodomos prieastys, dl ko atsisakyta pasirayti, kokios nuostatos nepriimtinos. Kai
pasirao, pasirayt statym pateikia publikuoti oficialiame leidinyje (promulgavimas). Paskelbus
oficialiame leidinyje, statymas sigalioja. Jis sigalioja arba apskelbimo dien, ar kit dien po paskelbimo,
arba t dien, kuri numatyta paiame statyme.
Valstybs vadovo Veto teis bna santykin (atidedamojo) ir absoliutin. Kai yra santykin veto teis,
parlamentas turi galimyb priimti t pat statym dar kart apsvarsius. Jei parlamentas sutinka su valstybs
vadovo teikiamais pasilymais pakanka paprastos bals daugumos. Jei nesutinka su valstybs vadovo
pasilymais veto veikti btina arba absoliutins bals daugumos vis parlamento nari arba kvalifikuotos
bals daugumos (2/3, ). Absoliutin veto teis sutinkama retai. Ji taikoma dualistinse monarchijose,
absoliutinse monarchijose. Kai valstybs vadovas atsisako pasirayti, parlamentas negali jo jau priimti.
Bna nustatytas terminas, per kur valstybs vadovas turi pasirayti parlamento priimt statym. Bna,
kad valstybs vadovas ir nevetuoja, ir nepasirao statymo. Tada statym turi teis antr kart pasirayti
parlamento vadovas ir turi teis j promulguoti.
JAV yra kienin veto teis. Kai kongresas priima statym baigiantis jo sesijos laikui ir parlamentas
ieina atostog. Jei paskutinmis sesijos dienomis statymas patenka prezidentui, jis gali jo nepasirayti. is
statymas laikomas ir nepriimtu, ir nesigaliojusiu. Tai daniausia bna, kai lieka maiau nei 10 dien iki
sesijos pabaigos. Tai kienin veto teis.
Kai yra dvej rm parlamentai, tos paios statymo primimo procedros turi bti atliekamos abiejuose
rmuose. Pradedama ten, kur statymas inicijuotas. Tik abiejuose rmuose priimtas statymas laikomas
priimtu ir teikiamas valstybs vadovui pasirayti. Bna, kad vieni rmai priima, o kiti ne. tada yra taikomi
vairs variantai. audykls principas grina statymo projekt tiems rmams, kurie j prim, tai gali

tstis kelet kart. Kitas metodas derinamosios komisijos: kai vieni rmai nepriima, sudaromas jungtinis
abiej rm komitetas, kuris isprendia nesutarimus, randa kompromis.
Parlamentas neapsiriboja vien statym leidyba. Nors tai pagrindin jo funkcija.
Kalbant apie kitus parlamento galiojimus, paymtina, kad kai kurie j yra tradiciniai, bdingi daugeliui
parlament, taiau yra ir specifini, kuriuos turi tik kai kurie parlamentai.
Bendrieji galiojimai
galiojimai finans srityje.
ie galiojimai priskiriami prie senj galiojim. Kai kalbama apie finansinius galiojimus
pirmiausia pabriamas finansini statym leidimas.
Prie i galiojim priskiriami:
1. Mokesi nustatymas. J dyd nustato tik statymai, statyminis mokesi reguliavimas utikrina
stabilum apmokestinimo srityje.
2. Biudeto tvirtinimas. Biudetas sudaromas i vairi mokesi (FA, JA). Tokiu bdu valstyb
gauna pajamas. Jos naudojamos valstybs poreikiams tenkinti (institucijoms ilaikyti, atlyginimams
imokti, kariuomenei ilaikyti). Biudetas atlieka ir socialin funkcij. I jo teikiama parama socialiai
remtiniems asmenims.
Taigi, valstybs biudetas labai svarbi kiekvienos valstybs gyvavimo slyga. Todl biudet
iimtinai formuoja ir tvirtina parlamentas. Jis priima special statym dl biudeto ir kontroliuoja, kaip
panaudojamos valstybs los. Valstybs biudetas daniausia tvirtinamas statymu (kai kuriose valstybse
vienu specialu, kitose dviem: valstybs pajam ir valstybs ilaid statymais). statymas yra sudarytas i
dviej dali. Vienoje nustatoma, i kur gaunamos pajamos, o kitoje kaip tos pajamos paskirstomos.
Biudeto statymas skiriasi nuo kit statym. Pagrindiniai skirtumai:
a) Biudetas tvirtinamas kasmet, todl biudeto statymas priimamas kiekvienais metais;
b) Biudeto statymas skirtas tam tikram laikui paprastai 1 metams. Terminui pasibaigus, turi bti
priimtas kitas biudeto statymas;
c) Biudeto statymo turin sudaro vairs skaiiai bei procentai, taigi jo turinys yra labai specifinis;
d) Biudeto statymo projekt visada parengia vyriausyb, kuri vliau j pateikia parlamentui;
e) Biudeto statymas tvirtinamas tam tikra specifine procedra. Draudiama daryti pataisas,
nenurodant pajam altini.
Jei parlamentas nepatvirtina biudeto statymo per nustatyt termin, parlamentas gali bti paleistas. Tais
atvejais, kai parlamentas nesuspja patvirtinti biudeto, o prasideda kiti biudetiniai metai, valstyb
susiduria su labai rimta finansine problema. Neaiku, kaip finansuojamos sritys, i kur gauti pajam. Todl
statyme paprastai nurodoma, kad jei biudetas nepatvirtinamas, tai prasidjus kitiems biudetiniams
metams, 1 mnesiui skiriama tiek, kiek buvo skirta praeitais metai /procentine iraika/.
Finansiniai metai prasideda nuo sausio, balandio arba liepos 1 dienos.
Parlamentas turi teis i karto nepatvirtinti biudeto. Gali grinti vyriausybei pataisyti. Taip atsitinka gana
danai. Vyriausyb gauna rekomendacijas, pasilymus, atsivelgdama komiteto pasilymus, patobulina bei
pataiso projekt, kur vliau vl teikia parlamentui. Po antro svarstymo biudeto statymas arba priimamas,
arba atmetamas. Jei atmetamas galima kelti nepasitikjimo vyriausybe klausim. Kai biudeto statymas
priimamas, biudeto vykdymas pavedamas vyriausybei.
Biudetas turi bti vykdomas grietai pagal statymus. Tik kai kuriais atvejais vyriausyb pati gali iek tiek
manipuliuoti skaiiais. statyme paprastai nurodoma, kokios ribose vyriausyb gali laisvai veikti.
Biudeto statyme yra numatytas vyriausybs rezervas. Kai kyla nenumatytos aplinkybs /stichin nelaim/,
iuo rezervu disponuoja vyriausyb. Vyriausyb disponuoja ir tom lom, kurios virija biudet
virbiudetins pajamos.
galiojimai formuojant valdios institucijas.
Tai steigiamieji parlamento galiojimai. Parlamentas danai dalyvauja steigiant svarbiausias valstybs
institucijas, skiriant j vadovus. Taigi, parlamentas:

1. Formuoja vyriausyb. Parlamentas sprendia, kas bus jos vadovu. Tai daroma tvirtinant vyriausybs
veiklos program. Parlamentas sprendia, ar pritarti suformuotai vyriausybei ir jos veiklos programai.
Parlamento taka vyriausybs formavimui labiausiai pasireikia parlamentinse valstybse (dualistinse
monarchijose, prezidentinse valstybse parlamento galiojimai ne tokie plats).
2. Dalyvauja formuojant teismin valdi. Dalyvauja skiriant AT, KT teisjus, Kartais pats parenka
kandidatr, o kartai tik pritaria pateiktai.
3. Sprendia ir kit aukiausi valstybs pareign skyrimo klausimus. Kai kuriose valstybse
parlamentas parenka valstybs vadov /Italija/, dalyvauja skiriant generalin prokuror, region vadovus.
galiojimai kontrols srityje.
Didiausius kontrols galiojimus parlamentas turi parlamentinse valstybse. Parlamento kontrol
pirmiausia nukreipta vyriausyb. Kai parlamentas turi plaius galiojimus, ore pakimba valdi padalijimo
principas, griaunamas valdi savarankikumas.
Kontrols formos:
1. Palamento klausimai. Parlamente skiriamos specialius laikas /daniausiai 1 h klausim valanda/,
kurio metu galima uduoti klausimus vyriausybs nariams. Klausimai uduodami odiu. Formuluojant
klausimus, turi bti konstatuojami faktai, susij su vyriausybs veikla, kuriuos praoma paaikinti. Kritikuoti
draudiama. Kai kuriose valstybse ribojamas klausim skaiius. Bna labai aktyvi parlamentar, kurie
uduoda begal klausim. Klausim valanda bna kart per savait. T dien vyriausybs nariai privalo
dalyvauti klausim valandoje ir atsakinti klausimus.
2. Interpeliacija. iuo atveju reikia pateikti raytin reikalavim pasiaikinti. Klausimai gali bti
pateikiami:
a) In corpore (vyriausybei, kaip kolegialiai institucijai);
b) Atskiriems vyriausybs nariams.
Interpeliacija kreipiasi parlamento nari grup. Daniausiai opozicin. Kai pateikiama interpeliacija,
vyriausybs narys privalo duoti atsakym ratu. Interpeliacija ir atsakymas t klausim turi bti skelbiami
spaudoje.
Po interpeliacijos atsakymas perskaitomas parlamento posdyje. Vyksta diskusijos, gali bti uduodami
papildomi klausimai. Interpeliacija savotikas paklausimas.
?Teikiama rezoliucija dl pasitikjimo/nepasitikjimo vyriausybe. Tada balsuojama.?
3. Nepasitikjimo rezoliucija. Nepasitikjimo rezoliucija gali bti keliama tik grups parlamentar.
Nustatomas min. skaiius, kuris gali inicijuoti toki rezoliucij (Pranczija ne maiau 1/10).
Nepasitikjimo rezoliucija pateikiama raytine forma. Ji turi bti nedelsiant svarstoma. Balsuojama dl tos
rezoliucijos sprendimo. Jei dauguma balsuoja u vyriausyb privalo atsistatydinti (nepasitikjimo
votumas).
4. Pasitikjimo vyriausybe klausimo iklimas. iuo atveju danai pati vyriausyb kelia tok klausim.
Jis siejamas su kokio nors rimto statymo primimu. Jo primimas tuo paiu metu pasitikjimo vyriausybe
klausimas. Nurodoma, kad jei nebus priimtas statymas, tai yra nepasitikima vyriausybe. Taigi, statymas
teikiamas su tam tikru grasinimu.
Jei parlamentas nepasitiki, vyriausyb turi atsistatydinti, o tuo paiu kreiptis valstybs vadov dl
parlamento paleidimo.
Danai naudojamas Italijoje.
5. Tyrimo komitetai ir komisijos. Parlamentas savo nuoira sudaro komitetus ir komisijas, kai kyla
tarimas dl korupcijos, ministr veiklos ir pan. Tyrimo komitetai ir komisijos isiaikina kilus skandal. Tai
laikinieji organai, sudaromi konkreiam klausimui itirti.
6. Parlamentiniai klausymai ir svarstymai. i kontrols forma yra netradicin. Naudojama
prezidentinio valdymo valstybs. Taigi, iuo atveju nuolatiniai komitetai gali organizuoti svarbi valstybei
problem tyrim. Daniausia organizuojami vykdomosios valdios veiklos srityje, todl privalo dalyvauti
vykdomosios valdios pareignai. Prezidentinse valstybse parlamentas kontrols galiojim vykdomosios
valdios atvilgiu neturi.
Teisminiai galiojimai.
Tai netradicin galiojim grup.

1. Amnestija. Tai atleidimo nuo bausms u padarytus nusikaltimus. Jis skelbiama priimant special
statym, nurodant: u kokius nusikaltimus gali bti atleidiama nuo bausms, kokiomis slygomis esant,
kokio dydio yra ta amnestija /ar i viso atleidiama nuo bausms, ar sumainama likusi bausms dalis/. Tai
intervencija teisingumo vykdym.
2. Impimentas (apkalta). Impimentas naudojamas aukiausio lygio valstybs pareign atvilgiu (ne
visiems valstybs tarnautojams) valstybs vadovo /ne monarchui/, parlamento nari, o kai kuriose
valstybse ir vyriausybs nari (nors jie gali bti atleisti ir kt. procedra pareikus nepasitikjim), KT, AT,
apeliacinio teismo teisj.
Impiment sunku apibdinti. Tai kvazi-teismin /tarsi teismin/ procedra. Jos metu sprendiamas tam
tikro pareigno nualinimo klausimas. Pareignas, kuriam taikomas impimentas, pareikus apkaltinim,
privalo palikti uimamas pareigas. Taiau kriminalins ir kitos bausms jam neskiriamos. Taigi,
impimentas politin procedra. Paymtina, kad po nualinimo, asmuo gali bti patrauktas atsakomybn.
Impiment inicijuoja parlamento nariai. Anglosaks valstybse impiment inicijuoti gali ik emieji rmai
JAV Atstov Rmai, Didioji Britanija bendruomeni rmai. Auktieji rmai, iuo atveju, tampa teismu
(JAV Senatas, Didioji Britanija Lord rmai). Jie iklauso pareiktus kaltinimus. Po viso proceso
balsuojama pripainti kaltu /reikalinga bals dauguma/ ar nepripainti. Indijos parlamente pradti apkalt
gali bet kurie rmai. Kiti rmai tampa teismu. Kai kuriose valstybse impiment inicijuoja parlamentas
/emieji rmai/, o teismu tampa tikras teismas arba KT /Italija, Vokietija/. Tiesa, gali bti ir specials
teismai.
Plaiausiai impimentas taikomas JAV. Federaliniame lygmenyje buvo keli atvejai, kai proces
buvo traukiami prezidentai. 1974 m. Nixonas /skandalas dl nipinjimo rinkimins kampanijos metu/,
prie kelis metus Clintonas.
galiojimai usienio politikos srityje.
Jie nra ypatingi. Parlamentui pavedama ratifikuoti ir denonsuoti tarptautines sutartis. Ratifikuoti
t.y. patvirtinti, valstybs vadovo arba vyriausybs pasirayt sutart. Ratifikuotos sutartys turi statymo
gali, todl jas lengviau gyvendinti.
Denonsacija pasiraytos tarptautins sutarties panaikinimas, ataukimas. Paprastai tarptautins
sutartys denonsuojamos, kai kyla konfliktai tarp valstybi.
Parlamentas svarsto usienio politikos kryptis, nustato orientyrus, kurie adresuojami vykdomajai
valdiai, kuri privalo atsivelgti parlamento rekomendacijas.
Usienio politikos klausimai paprastai priklauso valstybs vadovui ir vyriausybei. Realus usienio
politikos vykdymas vykdomosios valdios prerogatyva.
Parlamentas paprastai sprendia klausimus dl stojimo karines sjungas, blokus. Tai valstybei
udeda tam tikrus sipareigojimus.
Tik parlamentas skelbia kar, tik jis sudaro taikos sutartis.
galiojimai gynybos ir saugumo srityje.
Saugumo srityje svarbs ie galiojimai:
1. Karo stovio skelbimas tam tikroje valstybs dalyje. Karo stovis iprovokuojamas kariniais
konfliktais.
2. Nepaprastos padties vedimas. Ji vedama kai kyla neramumai alies viduje /socialiniai neramumai
dl etnini, rasini ir kt. prieasi/. Nepaprastoji padtis vedama parlamento sprendimu. Priimamas
statymas, kuriame nustatomi galimi apribojimai (daniausiai judjimo, o taip pat draudiami mitingai,
eityns ir t.t.). Kartais valstybs turi nepaprast padt reglamentuojanius statymus. Tada parlamentas
paskelbia, kurioje teritorijoje jis galioja.
Kartai karin, nepaprast padt skelbia valstybs vadovas, bet danai parlamentas turi pritari.
galiojim delegavimas
Tai galiojim perdavimas kitoms valstybs institucijoms. Parlamentas turi labai plaius galiojimus,
nes tai tautos atstovyb. Taiau ji nerangi. Ji susideda i nari, kurie yra politikai angauoti. Sunku greitai
sprsti klausimus. Todl kai norima greiiau priimti sprendim, iekoma bd, kaip tai padaryti.
Konstitucijose paprastai numatyta, kokios funkcijos deleguojamos. Tas delegavimas vienkartinis,
konkretus. Daniausiai deleguojama vyriausybei arba valstybs vadovui. Miriose respublikose tokie
galiojimai suteikiami prezidentui.

Deleguojama statym leidybos teis. Parlamentas perduoda teis priimti teiss akt, turint statymo
gali. Priimti konkret statym prezidentinse valstybse pavedama valstybs vadovui, o parlamentinse
vyriausybei.
Kai nusprendiama perduoti t teis, gali bti nurodomi statymo kontrai, pricipai. Gali bti ir taip,
kad primus statym, parlamentas gali j svarstyti, vertinti.
Svarbu tai, kad delegavimas galimas, jei tai numatyta konstitucijoje. Jei ji nenumato /pvz., LRK/, bet koks
paeidimas antikonstitucinis. (atsakymas ne pilnas).
VI tema. KONSTITUCINIAI TIESIOGINS DEMOKRATIJOS INSTITUTAI
1. Rinkim teiss institutas iuolaikini valstybi konstitucinje teisje.
Rinkim teiss svoka ir principai.
mons dalyvauja, renkant municipalinius valdios atstovus, parlamento narius, prezident, Ministr
Pirminink (Izraelis) t.y. pareignus, atstovaujamuosius organus ar aukiausias pareigas.
Rinkimai tai valdios legalizavimo instrumentas, politini veikj atranka, politins santvarkos
charakteristika.
Rinkim klasifikacija.
1) pagal rinkim teritorij:
o nacionaliniai
o regioniniai
2) pagal rinkim bd:
o tiesioginiai
o netiesioginiai
3) pagal terminus:
o eiliniai
o neeiliniai
o pakartotiniai (rengiami tuomet, kai nevyksta normals rinkimai).
Konstitucinis teisinis rinkim institutas tai teiss norm sistema, kuri reguliuoja kandidato
irinkimo atstovaujamas institucijas ar pareigas proces, nustato pagrindinius rinkim principus.
Reikalavimus rinkjams bei kandidatams, nustato institucijas, kurios organizuoja rinkimus, numato i
institucij organizacij bei veikl, rinkimini vienet sudarym, rinkj status, agitacij procedras,
rezultat nustatymo, rezultat apskundimo bei uprotestavimo tvarka ir bdus.
Rinkim teis.
Rinkim teis gali bti suprantama dviem prasmmis:
1)
rinkim teis objektyvija prasme tai teiss normos, reguliuojanios rinkim proces jos
yra idstytos konstitucijoje, statymuose, prezidento dekretuose, nutarimuose, konstitucinio teismo
sprendimuose, rinkim komisij instrukcijose.
2)
Rinkim teis subjektyvija prasme asmens teis dalyvauti rinkimuose norint i teis
turti, reikia atitikti dvi slygas:
1.
turti pilietyb
2.
bti sulaukusiam tam tikro amiaus (daniausiai 18)
3.
bti veiksniam.
Taip pat yra skiriama aktyvi bei pasyvi rinkim teis.
Aktyvi rinkim teis tai teis rinkti; pasyvi rinkim teis teis bti irinktam. Turdamas pasyvi
rinkim teis, asmuo visuomet turi aktyvi.
Rinkim tikslas nustatyti atstovus, kurie valdys al tam tikr laik.
Pagrindiniai rinkim principai laisvi, reguliars, siningi, reguliariai vykdomi rinkimai. Kariniai
reimai paprastai atmeta rinkim institut. Autoritariniai reimai toleruoja savivaldos organ rinkimus,

parlamentiniai rinkimai neleidiami. Totalitarinse valstybse rinkimai yra rengiami reguliariai, taiau
rinkimuose dalyvauja tik viena partija ar tik vienas kandidatas (Zairas).
Rinkim teiss principai.
Konstitucijoje paprastai nustatomi tik rinkim principai.
1)
visuotiniai rinkimai
2)
lygs rinkimai
3)
tiesioginiai rinkimai
4)
slaptas balsavimas.
Kartais ne visi principai yra taikomi kartu pvz. Turkijoje prezident renka parlamentas, vadinasi,
rinkimai nra visuotiniai.
Lygybs principas vienas mogus vienas balsas. Kinijoje vieno miestieio balsas yra prilygintas
atuoniems kaimo gyventoj balsams.
Visuotiniai rinkimai rinkimuose turi teis dalyvauti beveik visi suaug pilieiai. Kinijoje
kontrrevoliucionieriams atimama teis balsuoti.
Rinkj korpusas tai visuma rinkj.
Visuotin rinkim teis tai ne gyventoj, bet piliei teis. Nevisi pilieiai gali dalyvauti
rinkimuose (nedalyvauja nepilnameiai bei neveiksns mons).
Kai kuriose alyse draudiama balsuoti kalintiems asmenims. Didiojoje Britanijoje rinkim teiss
neturi perai pagal paveldimum. Kai kuriose valstybse nesuteikiama teis dalyvauti rinkimuose kareiviams
(karininkams paprastai leidiama). Kai kuriose alyse rinkimuose negali dalyvauti geni vadai. Kai kuriose
alyse rinkim teis gali bti atimta teismo nuosprendiu (pvz Lotyn Amerikoje u piktybin bankrot).
Kai kuriose valstybse dalyvavimas rinkimuose yra privalomas (il, Graikija).
Rinkj amius:
o
- 18 daugelis valstybi
o
16 Nikaragva, Brazilija
o
20 - Marokas.
Pasyvi rinkim teis paprastai reikalauja didesnio amiaus JAV prezidento rinkimai 35, VFR
prezidento rinkimai 40 m tai lemia konkreios istorins aplinkybs.
Taip pat gali bti nustatomos papildomos slygos, pvz nuolat gyventi valstybje tam tikr laik
JAV prezidento rinkimuose 14 met; taip pat bti pilieiu pagal kilm, esant tam tikram amiui, asmuo
nebetenka pasyvios rinkim teiss Bolivijoje nuo 65 m. Kai kuriose valstybse reikia mokti skaityti ir
rayti valstybine kalba (Ruanda prancz kalba), taip pat reikalavimas mokti valstybin kalb (Moldova,
Uzbekija, Kazachija, Ukraina).
Yra ir kit pasyvios rinkim teiss ribojim. Pvz. nerenkamumo atvejai pvz atisisakyti tam tikr
post teisjo, prokuroro, karikio) prie 6 mn iki rinkim (kai kuriose valstybse prie 12 mn) tai
santykinis nerenkamumas. Absoliutus nerenkamumas pvz Ispanijoje monarcho eimos nariai negali bti
renkami.
Nesuderinamumas negalima uimti dviej renkam pareig ar renkam pareig ir valstybs
tarnyb (pvz. Pranczijoje bti parlamentaru ir kartu bti ministru).
Neretai pasyvi rinkim teis yra siejama su tam tikru ustatu Pranczijoje 1000 frank. Ustato
negrina, jei kandidatas nesurenka tam tikro bals skaiiaus (Kanada 15 proc, Pranczija, D.Britanija 5
proc, Indija 1/8 rinkj).
Taip pat taikomas sslumo cenzas reikalavimas tam tikt laik pragyventi atitinkamoje vietovje,
kad asmuo galt bti raytas kandidat sra (D. Britanijoje 12 mn).
Kuveite moterys neturi rinkim teiss.
Lygi rinkim teis lygios rinkj teiss rinkti ar bti irinktiems. Atstovas turi bti renkamas nuo
vienodo rinkj skaiiaus, statymas numato vienod kandidat iklimo tvark,pan.
Kai kuriose valstybse gali bti tam tikr iimi iki 1940 m D. Britanijoje asmenys, turinys
universitetin isilavinim, galjo balsuoti taip pat ir universiteto buvimo apygardoje.

Lygyb gali bti paiediama, jai balsavimas vyksta pagal kurijas. Pvz. Beninas darbininkai,
tarnautojai, verslininkai, dvasininkai skirtingas atstov skaiius parlamente. Kinijoje viena miesto
komuna atitinka atuonioms kaimo komunoms.
Lygs rinkimai tai lygios pagal gyventoj skaii rinkimins apygardos ar vienodos proporcijos,
skaiiuojat rezultatus.
Lygybs principas taip pat gali bti paeistas, naudojant rinkim geografij apygardos nelygios
ar yra sudaromos pagal gyventoj skaiiaus apygardoje persvar.
Tiesioginiai rinkimai pilieiai tiesiogiai renka savo atstovus valstybines institucijas prezident,
parlamento narius, savivaldos organ narius, ministr pirminink (Izraelis).
Netiesioginiai rinkimai irinkti atstovai renka pareignus pvz. prezidentas yra renkamas
parlamente (Estija). JAV yra renkami elektoriai, kurie renka prezident. Pranczijoje senatorius renka:
Nacionalinio susirinkimo nariai, irinkti tame departamente, region taryb nariai, municipalini taryb
nariai (renkami specialiai tam tikslui).
Slaptas balsavimas.
Slaptas balsavimas reikia, kad balsavimas vyksta, nematant kitiems. Slaptumo paeidimas
baustinas. Atviri rinkimai yra tik Afrikoje. Balsavimo slaptumas yra reikalingas todl, kad valdia neturi
teiss kontroliuoti kaip asmuo balsuoja.
2. Rinkim organizavimo ypatumai vairiose pasaulio valstybse.
Rinkim organizavimas ir tvarka vairiose pasaulio alyse.
Rinkim paskirtis.
Oficialios rinkim kampanijos pradia yra laikoma diena, kai yra paskelbiama rinkim diena. Jis
gali bti nustatyta konstitucijos (pvz Kosta Rika prezidento rinkimai vyksta kas keturis metus pirmj
vasario sekmadien, panai tvarka yra nustatyta Latvijoje, Meksikoje bei JAV). Konstitucijoje taip pat gali
bti numatyta ne konkreti data, bet rinkim slygos rinkimai vyksta po tam tikros institucijos galiojim
pabaigos ar tam tikro pareigno kadencijos pabaigos (Bulgarija, Lenkija, ekija), po atstovaujamojo organo
paleidimo (po 20 dien D. Britanijoje). Taiau net esant ioms slygoms, turi bti ileidiamas teiss aktas,
kuriama turi bti paskelbta konkreti rinkim data. Data gali bti paskelbta arba tik vienu organu
(Baltarusijoje Prezidentas, Kosta Rikoje rinkim tribunolas, Ispanijoje karalius), arba skirting organ,
priklausomai nuo to, koks organas ar pareignas turi bti irinktas. Bulgarijoje prezidento rinkimai yra
skelbiami parlamento, o parlamento rinkimai prezidento.
Tolimesn rinkim kampanija pereina daugyb stadij. Tai rinkimini apygard bei apylinki
sudarymas, rinkj sra sudarymas, rinkim komisij formavimas, prierinkimin agitacija.
Rinkimins apygardos bei apylinks.
Rinkimin apygarda tai labiausiai paplits rinkiminis vienetas (esant daugiapakopms rinkimams
rinkim vienetais gali bti emesnieji atstovaujamieji organai, esant netiesioginiams rinkimams rinkim
kolegijos). Rinkim apygarda vienija tam tikros teritorijos arba kolektyvo rinkjus tam, kad bt irinktas
vienas ar keli deputatai. Rinkimini apygard skaiius bei skirstymas parlamentinse rinkimuose yra
paprastai nustatomas statymo, kartais vyriausybs (Ispanija), specialiomis komisijomis (Kanada).
Savivaldos organ rinkimuose ie aspektai yra nustatomi i institucij aktais.
Priklausomai nuo atstovavimo pobdio, rinkimins apygardos gali bti:
1) teritorins pagal gyvenamj viet
2) gamybins (darbins ) pagal darbo viet. Tokios apygardos anksiau buvo
kuriamos Lenkijoje ir kai kuriose kitose valstybs. iuo metu j yra Kinijoje. Taiau tik gamybini apygard
nebna jos vis laik vienijamos valstybs mastu arba teritorinio administracinio vieneto mastu su
teritorinm apygardom.
3) Tam tikrose valstybse gali bti kuriamos rinkimins apygardos pagal etinin pobd (Singapras,
Fidi).
Yra trys pagrindins teritorini apygard rys:
1.
vienmandats nuo vienmandats apygardos yra renkamas vienas deputatas parlament ar
kit atstovaujamj organ (ikelt kandidat skaiius gali skirtis).

2.
daugiamandats nuo daugiamandats apygardos yra renkami du ar keli deputatai (kartais
daugiau kaip 10).
3.
bendravalstybins (nacionalins) bendravalstybin apygarda gali apimti visus parlamento
deputatus taip anksiau buvo Kongo, kuomet rinkjams buvo pateikiamas kandidat sraas nuo vienos
vienintels partijos, kuris visikai atitiko esam parlamente viet skaiiui. Taiau tokia apygarda gali bti
kuriama ir tam, kad irinkt dal deputat (pvz. Vengrija), kiti deputatai ura renkamai vienmandatse ar
daugiamandatse apygardose.
Rinkimin apylink.
Rinkimin apylink tai rinkiminis punktas, kur ateina rinkjai tam, kad ireikt savo vali. ia
pat vyksta ir pirminis bals skaiiavimas. Kitos rinkimins komisijos sumuoja protokol duomenis, gautus i
rinkimini apylinki bei emesni pakop rinkimini komisij. Rinkimin apylinki apima paprastai
nedidel gyventoj skaii (parlamento rinkimuose ne daugiau kaip kelis tkstanius), ligoninse, laivuose,
esaniose tolimuosiuose plaukiojimuose, kalnuotose vietovse gali bti steigiamos maesns rinkimins
apylinks.
Kaip taisykl, rinkimin apylink yra kur kas maesn u rinkimin apygard. Vienos apygardos
teritorijoje paprastai bna kelios apylinks. Taiau nedidelse gyvenvietse, renkant savivaldos organus,
apylink gali apimti kelet apygard, kurios apjungia kandidatus, ikeltus nam ar gatvi grupi.
Rinkiminiai organai.
Tai paprastai rinkim komisijos, Lotyn Amerikos valstybse rinkim tribunolai, rinkim
tarybos, civilinis registras (institucija, kuri sudaro rinkj sraus). Jie turi organizuoti bei vykdyti rinkimus,
garantuoti, kad rinkim metu bus laikomasi rinkim statym, nustatymo rinkim rezultatus. Rinkim
tribunolai suderina rinkim komisij funkcijas (skaiiuoja balsus, skelbia rinkim rezultatus), ir kai kurias
teismines ir administracines funkcijas gali nualtini asmenis nuo pareig u rinkim paeidimus, taiau io
asmens baudiamojon atsakomybn patraukti negali tai teismo prerogatyva. Be to, aukiausias rinkim
tribunolas aikina rinkim statymus, jo ivada yra btina parlamentui, kuomet jis nori priimti rinkim
statymus.
Kai kuriose valstybse rinkim komisij (ypa centrini) udaviniai gali bti pavesti kitoms
valstybs institucijoms, pvz. VRM ar centriniai statistikos valdybai.
Rinkim organai gali bti formuojami:
o teism (Kosta Rika),
o parlamento (Uzbekistanas)
o vyriausybs (Austrija)
o vietos savivaldos organ (vietins rinkim komisijos Ukrainoje)
o auktesni rinkim institucij (Vokietija).
Dauguma j dirba visuomeniniais pagrindas.
Taiau kitose valstybse dalyvavimas rinkim institucij veikloje yra apmokama valstybs tarnyba
(Ispanija).
Rinkim komisijos skiriasi, priklausomai nuo j aprpiamos teritorijos.
o Bendravalstybins (centrins, nacionalins) rinkim komisijos galiojimai apima visos alies
teritorij.
o Federalins valstybse rinkim komisijos yra sudaromos federacijos subjektuose.
o Teritorins rinkim komisijos yra sudaromos administraciniuose teritoriniuose vienetuose
o Apygard komisijos yra sudaromos rinkim apygardose ios komisijos registruoja kandidatus
deputatus savo apygardoje, nustato laimtoj pagal rinkim rezultatus.
o Rinkim apylinki komisijos yra sudaromos balsavimo punktuose (apylinkse) ios rinkim
komisijos tikslas sudaryti rinkj sra, rinkim vykdymas, bals skaiiavimas. Nugaltojo jos nenustato
tam jie savo protokolus pateikia auktesnei rinkim komisijai apygardos ar teritoriniai, priklausomai nuo
rinkim pobdio.
Visos ios komisijos atlieka ir kitus udavinius: rinkim vykdymo teistumo kontrol, rinkim
kampanijos organizacija ir pan.

Rinkim komisijos ir kiti rinkim organai gali bti:

o nuolatiniai (Ispanija) ir
o laikini sudaromi tik rinkim laikotarpiui (Italija).
Centrins komisijos, rinkim tribunolai, civilinis registras paprastai veikia nuolat. Centrins komisijos
totalitarinio socializmo valstybse kartais gali bti laikinomis, sudaromomis tik rinkim laikotarpiui, o po
rezultat nustatymo nustoja veikusios. Apylinki bei apygard komisijos, kaip taisykl, yra laikinos.
Centrin rinkim komisija yra sudaroma:
prezidento sakymu
parlamento paliepimu
vyriausybs paliepimu
reiau aukiausio teismo.
Meksikoje, Vokietijoje, kitose valstybse centrin rinkim komisija yra sudaroma i partij, kurios kelia
kandidatras rinkimuose, atstov, taiau komisijai pirmininkauja valstybs tarnautojas, kuriam i tarnyba
priklauso pagal pareigas vidaus reikal ministras, statistikos valdybos vadovas.
Indijoje, Pakistane, Sirijoje centrin rinkim komisija yra sudaryta i nuolatini valstybs tarnautoj.
Totalitarinio socializmo valstybse centrin rinkim komisija yra sudaroma aukiausi valstybs institucij
i visuomenei inom veikj, paangi darbinink, valstiei kooperatori bei veikia visikai
visuomeniniais pagrindais.
Daugelyje valstybi centrin rinkim komisija kaip specialioji institucija nra sudaroma. Jos
vaidmuo yra priskirtas VRM (D. Britanija, Pranczija, Italija). JAV visai nra tokios komisijos ir jokia kita
institucija jos funkcij neatlieka. Rinkim klausimai, taip pat ir federalinis organus, priklauso valstijoms,
nors yra ir federaliniai statymai, kurios reguliuoja tam tikrus rinkimins kampanijos klausimus pvz. 1972
m. federalinis rinkim statymas.
Be kandidat registracijos, iskirt biudeto l paskirstymo, rinkim rezultat nustatymo ir pan,
centrin rinkim komisijai savo galiojim ribose leidia instrukcijas, paaikinimus, kitus aktus, kurie gali
turti normin reikm vis pirma vietinms rinkim komisijoms, vykdant rinkim kampanij.
Rinkim komisijos federacij subjekt federacinse valstybse, teritorini administracini vienet
komisij tam tikrose valstybse yra sudarytos i nuolatini tarnautoj.
Totalitarinio socializmo valstybse ios komisijos, kaip ir centrin rinkim komisija, formuojasi i
vairi visuomens atstov bei veikia tik rinkim metu.
Rinkim apygard komisijos Austrijoje, Vokietijoje, kai kuriose kitose valstybse, yra sudaromos i
partij atstov, kurios pastarosios deleguoja komisijas, taiau komisijai pirmininkauja valstybs
tarnautojas. Italijoje, Pranczijoje rinkim apygard komisijas eina vietos savivaldos organ deputatai,
teisjai, tarnautojai, taiau partij atstovai neeina. D. Britanijoje apygard komisijos nra sudaromos. J
galiojimus vykdo erifai pareignai, atsakingi u viej tvark, taip pat miest merai, kurie vadovauja
vietos savivaldos organui.
Apylinki komisijos taip pat yra sudaromos vairiai. Jos gali bti sudarytos i vietos savivaldos
organ tarnautoj arba bti formuojamos vietos savivaldos organ vykdomj komitet (socialinio
totalitarizmo valstybs). Daugelyje anglo saks teiss sistemos valstybi nra apylinki komisij, j
vaidmen atlieka pareignai registratoriai, apylinki inspektoriai, kurie techniniam darbui gali laikinai
pasamdyti darbuotoj. Taiau visose lygiuose iduodant biuletenius, skaiiuojant balses, nustatant rinkim
rezultatus dalyvauja politini partij atstovai.
Rinkj sraai.
Pagal taisykl,balsuoti gali tik asmenys, kurie yra traukti rinkj sra. Asmenys, turintys
laikinius leidimus balsuoti (pvz. ivykstant p komandiruot), turi bti traukiami papildom rinkj sra
ir tik po to gauti biuleten. Tik kai kuriose valstybse (Sirijoje) nra rinkj sra, utenka pateikti asmens
paymjim, kuriama daroma atyma, kad rinkjas jau nubalsavo. Kai kuriose kitose valstybse, kur didelis
nerating skaiius bei sraai yra sudaromi ne visuotinai, rinkjas palieka savo didiojo pirto antspaud,
kuris vliau nudaomas nemaiau kaip savaite nenusiplaunaniais daais.

Daugelyje valstybi rinkj sra sudarymas priklauso vietini valdi kompetencijai (Nyderlandai,
Lenkija), Lotyn Amerikoje tam yra sudaroma specialioji tarnyba nacionalinis (civilinis ) registras.
Izraelyje sraai priklauso VRM kompetencijai. vedijoje mokesi valdybai.
rinkj sraus gali bti traukiami tik tie rinkjai, kurie atitinka rinkim cenzus.
D. Britanijoje sraus sudaro pareignai registratoriai, tam tikrose Lotyn Amerikos valstybse specialiai
paskirtos komisijos (ten, kur nra civilinio registro tarnybos).
ie sraai vliau yra pateikiami institucijoms, kurios vliau vykdo rinkimus, daugelyje valstybi
apylinki komisijoms. Jos tikrina sraus. Tam btinai turi bti pateikti dokumentai.
Sudarant rinkj sraus bei juos tikrinant, apygard komisijos, pareignai registratoriai, kiti organai
naudoja du bdus:
1) privaloma registracija.
2) neprivaloma registracija.
Registracijos privalomumas - neprivalomumas lieia ne rinkj, bet komisij ar pareign registratori.
Naudojant neprivalomosios registracijos sistem, pareignas ar komisija automatikai rinkjo
netraukia sraus, tai daroma rinkjo iniciatyva. Rinkjas turi pats su tam tikru pareikimu kreiptis, jei nori
bti trauktas sraus (Ispanija, Meksika, JAV).
Esant privalomosios registracijos sistemai (D. Britanija, Indija, Italija), rinkjas automatikai
jungiamas sraus. Registratorius ar komisija privalo surasti visus asmenis, turinius rinkim teis bei juos
traukti sraus. Asmenims, trauktiems sraus, iduodama speciali rinkjo kortel (danai su pirt
atspaudai, nuotrauka).
Rinkj sraai gali bti nuolatiniai tuomet jie tikrinami kas 10 12 met, arba periodiniai
sudaromi i naujo prie kiekvienus rinkimus.
Rinkjas, trauktas sraus, gali kai kuriais atvejais gauti paymjim dl teiss balsuoti, kad jam
vykus, jis galt balsuoti kitoje rinkiminje apygardoje. Tai daniausiai naudojama bendravalstybiniuose
rinkimuose, kuomet tie patys kandidatai balotiruojasi visoje valstybje, pvz, kai pilieiai renka prezident.
Taiau daniausiai pilieiui yra suteikiama teis balsuoti ianksto arba jo laikino buvimo vietoje. iuo atveju
rinkim komisija atidaro vok su balsu tik rinkim dien.
Kandidat iklimas ir registracija.
Paprastai apie galimus kandidatus suinoma daug anksiau prie rinkim paskelbim (tai ypa lieia
prezidento rinkimus)., taiau oficialus kandidat iklimas ir j vlesn registracija prasideda dien nustatyta
akte dl rinkim skelbimo arba rinkim statyme. Po kandidato registracijos jam leidiama pradti rinkimin
kampanij, jis gauna finansin param, taip pat daugelyje valstybi ir i valstybs biudeto.
Kandidatais yra keliami asmenys, kurie turi pasyvi rinkim teis bei atitinka tam tikrai pareigybei ar
deputatui keliamus reikalavimus. Jei asmuo i slyg neatitinka, jis gali bti ikeltas, taiau kandidat
sra jis nebus trauktas.
Kandidatas gali bti ikeltas vairiais bdais.
1) kandidatas gali save ikelti pats (Vietnamas, Pranczija, Japonija) iuo atveju paprastai
reikalaujama, kad j turi savo paraais paremti tam tikras, paprastai nereikmingas, rinkj skaiius. Kai
kuriose valstybse, kandidatams, kurie itaip ikl savo kandidatras, taikomos normos dl partinio
iklimo kandidatas yra lyg ikeliamas partijos.
2) Kandidatai gali bti ikeliami politini partij. Kartais yra leidiamas tik partinis kandidatr
iklimas (Austrija, Egiptas, Portugalija). JAV praimerizai pirminiai rinkimai partij susirinkim metu
slaptu balsavimu yra ikeliami kandidatai ( susirinkimus renkasi tie asmenys, kurie save laiko vienos ar
kitos partijos nariais). Tokia sistema naudojama taip pat Turkijoje.
3) Kandidat, atstovaujanius tam tikriems visuomeniniams judjimams, iklimas Baltarusija,
Ukraina.
4) Kandidatus gali ikelti rinkjai ar rinkj grup, kuris visai nebtinai turi turti susirinkim
form rinkjai gali pasisakyti atskirai. Vienas rinkjas gali ikelti kandidatr Indijoje, Pranczijoje,
Japonijoje (danai tai ir yra savs paties iklimas kandidatu). Du rinkjai gali ikelti kandidatr Kanadoje
bei Belgijoje (vienas ikelia, kitas remia, palaiko). 10 rinkj D. Britanija, 25 Nyderlanduose. I tikrj
toks iklimas yra daromas partij, nepriklausom kandidat skaiius paprastai bna labai nedidelis.
Totalitarinio socializmo valstybse kandidatai yra ikeliami politini partij, visuomenini organizacij,
darbinink susirinkimuose, taiau savs paties iklimas bei rinkj grups vykdomas iklimas yra

draudiami (iskyrus Vietnam). Praktikai visose tokiose valstybse kandidatai yra ikeliami valdaniosios
partijos, vairi form naudojimas tai tik to slpimas.
5) kartais kandidatai gali bti ikelti tam tikro skaiiaus atstovaujamj organ nari ar renkam
pareigybi nari (pvz. kandidatas prezidentus Pranczijoje).
Ivardinti kandidat iklimo bdai vairiose alyse yra kombinuojami.
Daugelio valstybi statymai draudia, kad vien viet balotiruotsi vienas kandidatas nes tokiu
atveju negalima pasirinkti. Todl susidarius tokiai situacijai, kandidat iklimo terminas gali bti pratstas
tai daro rinkim komisija. D. Britanijoje, Indijoje leidiama, kad vien viet bt ikeltas vienas
kandidatas, taiau tuomet ioje rinkim apygardoje rinkimai nevyksta. Po kandidat iklimo termino
pasibaigimo, toks kandidatas yra pripastamas nugaltoju be balsavimo. Taip buvo irinkti keli asmenys
Indijoje. Afrikos valstybse su viena valdania partija, tokiu bdu buvo irinkti keli prezidentai.
Kandidatas, tam, kad bt registruotas, turi sumokti ustat. Paprastai ustatas, balotiruojantis
prezidentus, yra gerokai didesnis, nei balotiruojantis parlament (Pranczijoje 10 kart 10000 ir 1000
frank). Jeigu kandidat ikelia nacionalins (pripaintos) partijos, ustatas gali bti sumaintas (pvz. ri
Lankoje nacionalins partijos ikeltas kandidatas sumoka 50 000 rupij, o kit 75 000 rupij).
Kandidato iklimas prezidentus turi ir kit ypatybi: jis gali bti ikeltas tik tam tikr subjekt,
sudtingesne tvarka, nei kandidatas deputatus. Pvz. Pranczijoje prezidento kandidatra gali bti ikelta
tik 500 piliei, taiau jie turi eiti tam tiras valstybines pareigas (bti parlamento nariais, vietini
atstovaujamj organ nariais), be to, ie asmenys turi atstovauti tam tikr skaii stambi administracini
teritorini vienet (daug ma 1/3). VFR kandidatas prezidentus yra keliams tik Federalinio susirinkimo
nari, Egipte perlamento, taiau ia reikalaujama, kad kandidatrai pritart nemaiau kaip 2/3 parlamento
nari, tik po to i kandidatra pateikiama rinkjams.
Prierinkimin agitacija.
Daugelyje valstybi po kandidat registracijos ir srao paskelbimo (Lietuva), oficialiai leidiama
vesti rinkimin agitacij. Tik kai kutriose valstybse Rumunija) leidiama nuo rinkim dienos paskelbimo ar
nuo tam tikros rinkim dienos nustatymo momento (prie 15 dien iki rinkim Turkijoje).
Usienio ali statymai vairiai reguliuoja rinkimins agitacijos klausimus. statymai reguliuoja
agitacijos pradios ir pabaigos laik (paprastai agitacija turi bti bagta likus parai iki rinkim). Kai kuri
valstybi statymai numato viet agitaciniams skelbimams ikabinti, j kiek. Taiau detaliausiai
reglamentuojamas visuomens informacijos priemoni panaudojimo rinkim agitacijai klausimas, taip
pat rinkimins kampanijos finansavimo klausimas.
Asmenys, registruoti kandidatais, turi teis naudotis valstybinmis informavimo priemonmis.
Kandidatai jomis naudojasi nemokamai, visiems suteikiamas vienodas eterio laikas ir pan visiems po
lygiai. Pvz. Japonijoje kiekvienas kandidatas deputatus turi teis pasisakyti televizijoje 5,5 min vien kart,
penkis kartus ispausdinti laikratyje reklam su nuotrauk (6/9), ileisti spalvot plakat, nustatytu tirau.
Siekiant utikrinti kandidat lygius ansus, rinkiminje agitacijoje draudiama dalyvauti tam tikriems
pareignams, vietos savivaldos organ nariams. Paprastai draudiama agitacija kariniuose daliniuose,
visuomeniniame transporte. Agitacija neturi trukdyti valstybs institucij veiklos. Draudiama sibrauti
asmen bei kandidat asmenin gyvenim (tai ypa praktikuojama JAV).
statymas numato ilaid rinkiminei agitacijai rib, nustatoma maksimali juridini bei fizini
asmen auk suma. Juridini asmen galim auk dydis kelis kart virija fizini asmen auk maksimum
(VFR 10 kart). JAV individai negali aukoti daugiau kaip 1000 doleri, asmen, paaukojusi kandidatui
daugiau kaip 200 doleri per metus, sraai, turi bti skelbiami.
Draudiama priimti usienio valstybi ar usienio asmen aukas, taip pat i kampanij, kuri
kapitalo dal sudaro usienio valstybi kapitalas, taip pat draudiama imti aukas i tarptautini
organizacij. Yra numatyta, kad stambios aukos turi bti pavieinamos.
Neretai valstybs paios iskiria tam tikras sumas partij rinkim ilaidoms. i suma gali bti
iduota visiems kandidatams, taiau paprastai ji priklauso nuo partijos surinkt bals ir yra suteikiamos
partijoms po rinkim kaip rinkim ilaid kompensacija (Italija, Suomija, vedija). Kai kuriose valstybse
kompensacijas gauna ne visos partijos, o tik tuos, kurios surinko tam tikr bals skaii (VFR 0,5 proc.,
Italijoje 2 proc).
ios priemons yra naudojamos prie labai smulkias partijas bei prie tokius kandidatus, kuriuos,
kaip ianksto galima numatyti, neparems rinkjai.

Taiau kai kuriose valstybse draudiama suteikti partijoms las i biudeto (Kazachstanas, Lenkija).
Tam, kad visuomenins apklausos netakot rinkim rezultat, juos draudiama skelbti likus tam
tikram laikui iki rinkim (Vengrija likus 8 dienoms, Pranczijoje likus 7 dienoms).
Balsavimas.
Balsavimas gali bti tik asmeninis.
Kai kurs pripastamas balsavimas patu, labai retai pagal galiojim.
Svarbi rinkim garantija slaptas balsavimas asmuo pats, atskiroje patalpoje.
Gali bti naudojamos specialios rinkim mainos jos atsirado, kovojant su klastojimu, o ne patogumui.
Brazilijoje yra iduodamas specialios kortels dl didelio neratingumo. Ant korteli yra pieiniai su
kandidatais arba ant urn klijuojamos nuotraukos.
Rinkim kontrol.
Atlieka vairaus lygio rinkim komisijos, stebtojai. Apsksti rinkim paeidimus galima teismams.

Pasaulio ali rinkim sistemos.

Rinkim sistema ji neretai lemia tai, kokia bus parlamento ar vietos atstovaujamj institut
sudtis.
Rinkim sistema tai visuma statym nustatyt taisykli, princip, kriterij, pagal kuriuos
nustatomi balsavimo rezultatai. Rinkim sistema mandat paskirstymo bdas pagal balsavimo rezultatus.
Bals paskirstymo bda lemia tam tikroje visuomenje vykstanti politin kova. T bd yra labai vairi.
Todl yra labai daug vairi rinkim sistem.
Rinkim dsnis tai kriterijus, pagal kur apskaiiuojami balsavimo rezultatai.
Dsniai:
1) vienbalsikumo turi bti vienbalsis pritarimas. Demokratins valstybs dsn pakeit daugumos
dsniu.
2) Daugumos sprendim lemia bals kiekis, kur kiekvienas balsas turi vienod reikm t.y. balsai
yra lygs. Laipsniai:
Paprasta daugiau, nei u kit.
Absoliuti daugiau kaip pus.
Kvalifikuota tam tikras i anksto nustatytas skaiius, didesnis kaip pus 3/5, 2/3.
Literatroje kartais pateikiamas platesnis rinkim sistemos apibrimas tai kandidat klimo, bals
skaiiavimo, mandat paskirstymo tvarka.
Yra dvi pagrindins rinkim sistemos:
1. maoritarin
2. proporcin.
Maoritarin rinkim sistema.
Nuo majorite pranc dauguma. ia veikia daugumos principas. Skiriamos:
kvalifikuota dauguma
santykin dauguma
absoliuti dauguma.
i rinkim sistema gali bti taikoma tiek vienmandatse, tiek daugiamandatse rinkiminse apygardose.
Maoritarins rinkim sistemos poriai:
1. kvalifikuotos daugumos maoritarin rinkim sistema:
reikia surinkti daugiau kaip pus bals, daugiau negu absoliuioje daugumoje (pvz
dvimandatinje apygardoje partija turi surinkusi 2/3 bals, gauna abi vietas.
2. absoliuios daugumos maoritarin rinkim sistema.
Reikia surinkti 50 proc +1 bals.

ilje

 Paprastai pirmame rinkim rate reikalaujama absoliuios daugumos. Lenkijoje prezidento rinkimai.
Pranczijoje nuo 1998 m. tam, kad pereit i pirmo rato antr, reikia surinkti ne maiau kaip 12, 5 proc.
bals. Tas pats taikoma ir ri Lankoje.
3. santykins daugumos maoritarin rinkim sistema.
Reikia gauti daugiau bals, nei kiti D. Britanija, Kanda, Naujoji Zelandija.
ia nereikia antro rato, ji yra pigi.
Proporcin rinkim sistema.
Ji taikoma tik daugiamandatse apygardose. Jai svarbi na dauguma, o nustatyta tam tikra rinkim
kvota skaiius bals, btinas bent vienam deputatui i srao irinkti. Ji nustatoma vairiai, tai lemia
rinkim sistema.
Paprasiausias bdas nustatyti natrali rinkim kvot pagal brit mokslininko Hare metod.
Pvz. 100 000 rinkj renka 5 deputatus, kvota 100 000 daliname i 5 kandidat, gauname kvot 20 000.
Bals likuiams yra taikomos papildomos taisykls.
Kai kuriose alyse, norint ivengti apibendrinim, yra taikoma patobulinta kvotos skaiiavimo
sistema. Rezultatas gautas taip dalijant Fraugenbacho Bisopo sistem.
Pvz. 100 000 5 mandatai. Dirbtin kvota 100 000 bals dalinti ne i 5, o i 5+1 mandato. Tuomet vienam
mandatui tenka po 16,6 balsus.
Kandidatas A 56000 3 mandatai.
Kandidatas B- 24000 1 mandatas.
Kandidatas C 15 000
Kandidatas D 5 000.
Jei prie daliklio pridsime skaii 2, mandatui reiks 14000. Tuomet bus paskirstyti beveik visi
mandatai.
Be natraliosios ir dirbtins kvot yra naudojami ir kiti metodai, taiau vis j esm pridedant prie
dalikli skaiius.
Labai paplits D`onto metodas skaiiuojant kvot dalijama nuosekliai, pradedant vienetu.

Kandidatas
A
56 000
28 000
18 600

Kandidatas
B
24 000
12 000
8 000

Kandidatas
C
15 000
7 500
5 000

Kandidatas
D
5 000
2 500
1 666

Skaiius, i
kurio
dalinama
1
2
3

Paskirstyti visi mandatai pagal didiausius skaiius. Kvota maiausias skaiius 15 000. is metodas yra
patobulintas dalijama i nelygini skaii. Bulgarai, Latviai dalija i 1,4,7.
Kartais kvot nepakanka, todl reikalingos taisykls mandatams paskirstyti.
1) didiausios liekanos principas mandatus gauna partijos, turinios didiausius likuius nuo kvot?
2) Didiausios rinkiminio skaiiaus taisykl vietas gaus tos partijos, kurios surinko daugiausia bals.
Partija A
Partija B
Partija C
Partija D

56 000
mandatai
24
000
mandatai
15 000
5 000

2+1
1+1

3) sudeda alies mastu visus partij bals likuius pagal daugiamandates apygardas. Sudaroma nauja
kvota paskirstyti likusius mandatus.
4) Tik nacionalinje daugiamandatje apygardoje mandatai suteikiama partijoms, perengusios
rinkim barjer, proporcingai j gautiems balsams (kuo daugiau bals tuo daugiau viet).
Rinkim barjeras numatomas, siekiant utikrinti parlamento darbingum, didesnes frakcijas, kad jos
galt deramai paremti vyriausyb. Minimumo nesurinkusios partijos neturi teiss dalyvauti valdyme.
Surinktieji balsai dingsta. Vietas dalijasi perengusios barjer partijos. Rinkim barjerai Vengrija 4 proc,
Slovakija 5 proc, Egiptas 8, Turkijoje 10. Tai veria politikus jungtis stambesnius susivienijimus.
Viet paskirstymas partijos viduje.
Pagal proporcin sistem rinkjai balsuoja u vis sra, neskirdami asmenybi t.y. balsuojama u
program. Kurie kandidatai pateks, nustatoma:
1) eilikumo principas mandatai skirsto nuo srao pradios
2) preferencinis balsavimas u sra rinkjas gali paymti kandidatus, kuriuos nort matyti
irinktais (ymi kandidatus pagal skaiius pvz. kandidatui A 3, kandidatui B 1). Vliau ie skaiiai
sudedami ir nustatymas asmuo, gavs daugiausiai preferencij.
3) Vienintelio nepereinanio bals sistema irenka dien kandidat:
1. panaaas sra sujungimas teis balsuoti u vairi sra kandidatus keiia
proporcins sistemos esm.
2. partijos gali sujungti partinius sraus tam, kad laimt bals likuius, taiau partijos
laikomos savarankikomis. Gautos vietos paskirstomos pagal susitarim.
3. vienintelio perduodamo balso principas rinkjas balsuoja ne u sra, o u preferencij
vien kandidat.
Mirios rinkim sistemos.
Naudojamos, norint sumainti rinkim sistem trkumus. Naudojama kolegialioms institucijoms
rinkti.
VFR pus Bundestago deputat yra renkami pagal maoritarin vienmandat sistem, kita pus
pagal emi partinius sraus.
Italija parlamento renkami pagal maoritarin, pagal proporcin, 4 proc barjeras.
Rusija pagal maoritarin vieno rato, kita pus pagal proporcin sistem.

Proporcin rinkim sistema yra labiau paplitus Europoje. Taip renkamas ir Europarlamentas.
Rinkim organizavimo ir vykdymo kontrol.
Vykdo:
1)
2)
3)
4)
5)

rinkim komisijos
bendrj teism sistema
konstitucins justicijos institucijos
kai kuriose valstybse administraciniai teismai
visuomenin kontrol partij atstovai yra praomi rinkim komisijas; spaudos atstov
dalyvavimas, skaiiuojant balsus; tarptautiniai stebtojai.

3. Rinkim sistem vairov. Maoritarin rinkim sistema: privalumai ir trkumai. Proporcin

rinkim sistema: privalumai ir trkumai. Mirioji rinkim sistema. Rinkim sistem JAV, D.Britanijoje,
Pranczijoje, Vokietijoje apvalga.
1. Rinkim teiss samprata. Svokos susijusios su rinkimais
Rinkimai tai valdios organ formavimo ar galiojim pareignui suteikimo procedra, kuri
vykdoma balsuojant ir esant pretendent konkurencijai.
Rinkimai naudojami tiek valdios institucij formavimui, tiek atskir pareign irinkimui /pvz.,
JAV renkami erifai, kai kuriose V teisjai/. Btinas rinkim poymis balsavimas, o taip pat pretendent
konkurencija /min 2 konkurentai/. Kartais balsavimas vyksta, taiau nra rinkim. Tai pvz., toks atvejis, kai
yra siloma vieno asmens kandidatra tam tikr post, o tam tikra institucija sprendia io asmens
paskyrimo klausim /taip skiriamas MP/. Taiau tai nra rinkimai. ia balsuojama, bet balsavimas skirtas tik
pritarimui ar nepritarimui.
Rinkimai vienas i svarbiausi demokratijos institut. Tai vienas i bd, kuriais tauta gali ireikti
savo vali. galiojimai traktuojami kaip gauti i tautos /parlamentas veikia tautos vardu/.
Rinkim tai procedra y, kai rinkj korpusas balsuoja, suteikia pasitikjimo mandat. Rinkimais
yra legitimuojama valdia/ Irinktos valdios institucijos laikomos teistomis.
Rinkimai pagal j trukm gali bti klasifikuojami:
1. Vieno turo, kai balsuojama vien kart;
2. Dviej tur.
Tiek vieno, tiek dviej tur rinkimai priklauso nuo to, kokia yra rinkim sistema, naudojama V. Kai
rinkim sistema yra absoliutin maoritarin, tuomet rinkimai bna dviej tur. Tuo tarpu kai yra paprasta
maoritarin rinkim sistema, pakanka vieno turo rinkim.
Rinkimai laikomi nevykusiais, kai rinkim dien neatvyksta statymais nustatytas rinkj skaiius.
Paprastai btinas rinkj skaiius ireikiamas procentais (daniausiai 50%). Rinkj dalyvavimo procentas
nustatomas siekiant ivengti piktnaudiavimo rinkimais. T.y., kad nebt kalbama visos tautos vardu, kai
balsavo tik maa tautos dalis.
Minimalus rinkj skaiius daniausiai nustatomas referendumu. Tai irgi tautos valios ireikimas.
Referendumas laikomas vykusiu, jei jame dalyvavo ne maiau kaip 50% vis rinkim teis turini piliei.
Tai nemaas procentas. Taiau toks reikalavimas visai pagrstas (norima suinoti tikrj tautos vali).
Kai rinkimai nevyksta, organizuojami nauju rinkimai (taip ir vadinami) /pvz., kai buv rinkimai
pripastami negaliojaniais, kai nra reikiamo skaiiaus rinkj/. . Jei rinkimai susideda i dviej tur, tai
antras turas nra nauji rinkimai, tai pirmojo turo tsinys. Nauji rinkimai organizuojami ir tuomet, kai buv
rinkimai pripastami negaliojaniais, t.y., kai paeidiami rinkimus reglamentuojantys statymai, rinkimams
nustatyta tvarka.
Rinkimai gali bti:
1. Eiliniai;

2. Neeiliniai.
Eiliniai. Jie vyksta periodikai, prajus statym nustatytam laiko tarpui. T.y., pasibaigus galiojim
laikui, kadencijai /LRS 4 metai/.
Neeiliniai. ie rinkimai vyksta pirma laiko. Paleidus parlament, skiriami nauji rinkimai. Kadangi jie
vyksta nepasibaigus kadencijai, todl jie ir vadinami neeiliniais.
Rinkim periodikumas priklauso nuo renkamo organo galiojim laiko. Kadencija daniausiai bna
nustatoma konstitucijoje. Paprastai parlamentas renkamas 4, 5 metams. Kartais trumpesniam laikui /JAV
emieji rmai renkami 2 metams, Auktieji 6, taiau kas 2 metus vyksta rinkimai (atnaujinamas 1/3 nari).
Kai kongreso rinkimai sutampa su prezidento rinkimais didieji rinkimai/. Savivaldybi taryb galiojim
laikas 2, 3 kartais 5 metai.
Kadencijos trukm gali bti vairiai vertinama. Kai galiojim laikas trumpesnis, irinktieji turi
glaudesnius ryius su rinkjais. Rinkjams nereiks ilgai laukti, kol bus galima atsisakyti nepageidaujam
parlamento nari. Taigi, rinkjus tenkina trumpesn kadencija. Taiau ji sukelia nemaai problem. Per
trump laik irinkti asmenys nespja susipainti su parlamentinio darbo tvarka, slygomis.
V, kur yra parlamentinis valdymas, parlament galima paleisti pirma laiko. Jei parlamentas
nepakeniamas, vyksta politins krizs, prezidentas gali paleisti parlament ir paskelbti naujus rinkimus.
Rinkim sistema
Rinkim sistema (plaija prasme) tai visuma visuomenini santyki, susijusi su rinkim
organizavimu, j vykdymo tvarka ir rinkim rezultat nustatymu.
Rinkim sistema (siaurja prasme) rinkim rezultat nustatymas ir deputat mandat paskirstymo
tarp deputat bdai. iuo atveju tai lyg ir vienas elementas i rinkim sistemos plaija prasme.
Yra dvi pagrindins rinkim sistemos:
1. Maoritarin;
2. Proporcin.
Rinkim teis
Objektyvija prasme rinkim teiss tai visuma teiss norm, reguliuojani visuomeninius
santykius dl rinkim organizavimo, vykdymo ir rezultat nustatymu.
Objektyvioji rinkim teiss susideda i vairi teiss norm, kurios priklauso ne tik konstitucinei, bet
ir finans, civilinei teisei. ios normos didija dalimi yra procesins, nustatanios vairias procedras
/organizavim, vykdym/. Aiku, yra ir materialini teiss norm, kurios nustato piliei, kandidat teises.
Rinkim teis objektyvija prasme susideda i daugybs norm. Yra daug statym, reglamentuojani
rinkim procedr /Parlamento; Prezidento; Savivaldybi taryb rinkimo statymai/. Kiekvieni rinkimai turi
sav ypatum. Todl ir yra tiek daug atskir statym. Paymtina, kad linkstama prie kodifikuot statym.
Pvz., Pranczija turi rinkim kodeks, kuriame kompleksikai sureguliuoti visi rinkim klausimai.
alia teiss norm, rinkim procedras reguliuoja ir kitos normos:
1. Politins. Jas rengia politins partijos /kandidatr sklimo tvarka, svarstymo normos/;
2. Morals;
3. Paproiai, tradicijos;
Kitos socialins normos yra papildomi rinkim sistemos reguliatoriai, rinkim institut neeina,
funkcionuoja greta rinkim teiss.
Subjektyvija prasme rinkim teis tai pilieiui valstybs garantuota teis ir galimyb dalyvauti
rinkimuose, renkant valkstybs organus ar pareignus.
Subjektyvioji rinkim teiss tai lyg tam tikras subinstitutas. Subjektyvioji rinkim teis nra vienoda:
1. Aktyvioji;
2. Pasyvioji.
Aktyvioji. Tai pilieio galimyb dalyvauti rinkimuose sprendiant kad atiduoti savo bals. Aktyvioji
rinkim teis siejama su tam tikru amiumi. Daugeliu atveju su pilnametyste (18 met). Kai kuriose V /P.

Amerika/ - 16 met. Aktyvios rinkim teiss neturi nepilnameiai, ji nepripastama neveiksniems

asmenims.
Pasyvioji. Tai galimyb kandidatuoti, pretenduoti bti irinktu Parlamento, savivaldybi taryb narius.
iai rinkim teisei nustatomas auktesnis amiaus cenzas. Tai siejama su gyta gyvinimo patirtimi,
profesiniu patyrimu.
Deputat ataukimo teis
Tai procedra, kai asmuo, turintis mandat, gali bti pirma laiko ataukiamas. Ataukimo teis ja
anksiau laiko nutraukiamas mandatas ar kit pareign galiojimai.
Deputat ataukimas pai rinkj valia praktikuojamas labai retai. is institutas buvo plaiai
propaguojamas komunistinse alyse. Taiau ia buvo falsifikuojami rinkimai, o deputat ataukimo
institutas buvo tik deklaruojamas.
Jei deputatas padaro nusikaltim jis gali bti paalintas i pareig, naudojant apkaltos procedr.
Todl deputat ataukimo teis nesiderina su demokratins V koncepcija, laisvo mandato principu.
Kai kuriose JAV savivaldybi lygmeny taikomas deputat ataukimas.
2. Rinkim teiss principai
Rinkim teiss principai tai subjektyvios rinkim teiss realizavimo slygos, kuri laikymasis
rinkim metu garantuoja realias galimybes tautos valiai iaikinti ar pareikti.
Svarbiausi rinkim teiss principai:
1. Visuotin rinkim teis;
2. Lygi rinkim teis;
3. Tiesiogin rinkim teis;
4. Laisvas, slaptas balsavimas.
Visuotin rinkim teis. Subjektyvioji rinkim teis turi bti pripastama visiems suaugusiems alies
pilieiams /iimtis nepakaltinami asmenys/. Kai kuriose V rinkimuose gali dalyvauti ir asmenys, neturintys
tos V pilietybs. Tai nustatoma tarptautinse sutartyse. Daniausiai susitaria gretimos V. ES valstybse
municipaliniuose rinkimuose negali bti kliudoma dalyvauti ir asmenims, nuolat gyvenantiems kitoje V
/pvz., belgai, gyvenantys Vokietijoje/. Taigi, pilietyb, kaip btina subjektyviosios rinkim teiss slyga,
traktuojama laisviau.
Rinkimai politin teis, todl paprastai pripastama tik pilieiams. Pilieiai, turintys aktyvij rinkim
teis, vadinami rinkjais. O j visuma rinkj korpusu /elektoratu is terminas plaiai naudojamas
politologijoje/.
Rinkim teisje yra nustatomi tam tikri cenzai. Cenzai papildomi reikalavimai, specialios slygos
rinkjams. Rinkim cenzai koreguoja visuotins rinkim teiss princip. Daniausi rinkim cenzai:
1. Amiaus cenzas. Rinkim teis turi asmenys, sulauk tam tikro amiaus;
2. Pilietybs cenzas. Tai kriterijus, pagal kur atrenkami asmenys, galintys bti rinkikais;
3. Sslumo cenzas. Tai reikalavimas pragyventi tam tikroje teritorijoje nustatyt laik (kartais
reikalaujama, kad asmuo nuolat gyvent tam tikroje teritorijoje);
4. Isilavinimo (ratingumo) cenzas. Reikalaujama ne kokio nors ypatingo isilavinimo, o
paprasiausiai, kad mogus mokt skaityti ir rayti;
5. Religinis (konfesinis) cenzas. Reikalaujama ipainti tam tikr tikjim;
6. Moralinis cenzas. Tai reikalavimai, skiriami kandidatams /nepriekaitinga reputacija/ (Nyderlandai);
7. Turto cenzas. Tai reikalavimas turti nekilnojamo turto. Kakada turtas suteikdavo tam tikr
privilegij /asmuo, turintis nekilnojamo turto gaudavo ir antr bals/.
Cenzai traktuojami kaip nepageidautinas dalykas. Taiau kai kurie j yra teigiami /amiaus cenzas/. Kai
kuriose V 19-ame amiuje buvo lyties cenzas. Moterys rinkimuose negaljo dalyvauti. Kai kur tik 20-ame
amiuje is cenzas buvo panaikintas /veicarijoje tik po II PK/.
Lygi rinkim teis. Tai vienodos takos rinkim rezultatams galimyb. Pagrindinis reikalavimas, kad
renkant parlamento nar, jis atstovaut madaug t pat rinkj skaii. Todl sudaromos rinkimins
apygardos. Jas sudarant siekiama, kad jos gyvent vienodas rinkj skaiius. Tiesa, leidiamos tam tikros
paklaidos /iki 5 %/.

Naudojant proporcin rinkim sistem, mandatai paskirstomi naudojant tam tikras formules. Rinkiminis
barjeras nustatomas min. rinkj skaiius, utikrinantis galimyb dalyvauti mandat paskirstyme. Politins
partijos, nesurinkusios min. rinkj skaiiaus, ikrenta. Daniausiai nustatomas 4 5% barjeras.
vedant rinkimin barjer, siekiama, kad parlamente nebt labai daug politini partij, taip pat smulki
partij. Nes jei j bt labai daug, atsirast nestabilumas, nepastovumas. Iimtys kartais daromos tautinms,
religinms grupms. LR i pradi (1992) nebuvo taikomas rinkiminis barjeras, siekiant kad maumos turt
atstovus. Tai yra pozityvi diskriminacija.
Tiesiogin rinkim teis. Rinkjai patys tiesiogiai balsuoja u kandidat, atlieka savo pilietin
pareig. Daniausiai to reikalaujas statymas. Tam reikalui numatytas balsavimas patu. Kai kur galima
balsuoti pagal galiojim u kit asmen.
Tiesioginiais rinkimais balsuojama u kandidat. Kai kuriose V rengiami daugiapakopiai rinkimai renkami
rinkikai, kurie vliau balsuoja u kandidat /JAV taip renkamas prezidentas/.
Slaptas balsavimas. io principo paskirtis laiduoti laisv valios pareikim. Niekas neturi inoti,
kaip rinkjas balsavo. Tam tikslui ruoiamos specialios kabinos. Slaptam balsavimui dar naudojama
mechanin technika. Draudiama ymti biuletenius, persekioti asmenis, dl j politini pair.
Su slaptu balsavimu siejamas laisvas dalyvavimas rinkimuose. Kiekvienas pilietis pats sprendia, ar
pasinaudoti rinkim teise, ar ne. Daugumoje V egzistuoja laisvas dalyvavimas /patys pilieiai registruojasi/.
Taiau kai kuriose V nustatomas privalomas votumas /privalomas dalyvavimas/. Nustatoma atsakomyb u
nedalyvavim rinkimuose /Australija (baudos), Graikija (baudos), Turkija (baudos, kartais laisvs
atmimas), Belgija (spjimas ar baudos), Argentina (baudos, draudimas uimti tam tikras pareigas)/.
Privalomas dalyvavimas prietarauja laisv rinkim principui. Taiau jis vedamas turint ger tiksl, jis
utikrina apie 90% dalyvavim rinkimuose. Ten, kur nra tokios pareigos, rinkimuose dalyvauja maiau nei
pus rinkj.
Piliei atsisakymas dalyvauti rinkimuose absentizmas. io reikinio prieastys labai vairios:
politins /neino, u k balsuoti/; indiferentikumas /abejingumas, nesidomjimas valdia/.
3.Rinkim procesas(RP).
RP tai statymais ir kitomis socialins normomis sureguliuota veikla, susijusi su rinkim
organizavimu ir j vykdymu. Socialins normos tai politins normos ir pan. RP yra gana sudtingas. Jo
metu vyksta daug veiksm, agitacij. Dl to RP skaidomas etapus.
Svarbiausi RP etapai:
1)
Rinkim paskyrimas. Tai veiksmas, kuris gana formalus. Tai rinkim datos paskyrimas. T
dat nustato ir rinkimus paskiria valstybs vadovas, kai vyksta parlamento rinkimai, o dl prezidento
rinkim dat nustato parlamentas. is veiksmas turi rimtas teisines pasekmes, nes nustaius dat, prasideda
visa kit RP veiksm serija. Kai kuriose valstybse rinkim data nustatyta statymuose, ir dl to ten tokio
etapo nebna. Rinkim datos nustatymas statymais turi t.t. prasm nebelieka jokios galimybs
manipuliuoti terminais. JAV konstitucijoje nustatyta, kad rinkimai vyksta lapkriio pirm antradien po
pirmo pirmadienio.
2)
Rinkimini apygard ir rinkimini apylinki nustatymas. R apygarda tai teritorija, nuo
kurios renkamas 1 parlamento narys ar keli parlamento nariai. Sudarius R apygard yra galimyb patikrinti
lygi galimybi principo gyvendinimo praktik. Kiekvienoje R apygardoje turi bti daugma vienodas
rinkj skaiius. Kiekvienas mandatas turi atstovauti tok pat rinkj skaii. Atsivelgiama administracin
teritorin valdym. Jo laikantis yra paprasiau sprsti klausimus, kaip suskirstyti teritorij rinkimines
apygardas, kad bt vienodas rinkj skaiius. Taiau tam tikr nukrypim bna. Patys rinkim statymai
leidia tam tikrus nukrypimus. Laikantis principo, kad mandatas atstovauja t pat rinkj skaii, yra
naudojamas odis daugma. Leidiama, kad rinkj skaiius skirtsi nuo keli procent iki keli
deimi. Kai piktnaudiaujama, tai jau nusiengiama. R apylinks sudaromos R apygard viduje. Jose
vyksta balsavimas. Jos sudaromos pai rinkj patogumui. Jose bna apie vien, du ar kelis tkstanius
rinkj. Rinkimins teritorijos daniausiai, kai bna sudaromos vien kart, po to kitiems rinkimams bna
tik patikslinamos. Daniausiai daromi tik patikslinimai, kad ilyginti skaii.
3)
Rinkim organ (institucij) sudarymas. Tai rinkimus organizuojanios ir vykdanios
institucijos, kurios vadinamos rinkiminmis komisijomis ar tribunolais. R komisijos bna:

1) Centrin (vyriausioji) rinkim komisija. Ji veikia visoje valstybs teritorijoje, metodikai

vadovauja kitoms komisijoms, priiri j veikl, atsako u vis rinkim organizavimo tvark, vykdymo
tvark, sprendia klausimus, priiri, kad bt laikomasi rinkim statym reikalavimai.
2) Teritorins rinkim komisijos. Svarbiausios rinkimini apygard rinkim komisijos. Jos
organizuoja rinkim apygard darb ir priiri rinkim apylinki komisij darb.
3) Rinkimins apylinks rinkim komisijos. Tai emiausios grandies, smulkiausios komisijos, bet
labai svarbios.
R komisijas sudaro valstybs vadovas ar vyriausyb, kartais parlamentas. statymai nustato slygas,
reikalavimus ir pan. ioms komisijoms ir j nariams. Nariai turi bti depolitizuoti. Taip siekiama ivengti
galimo takos. Praktikoje : dalis komisij bna profesionals valdininkai (teisininkai, ekonomistai, valstybs
tarnautojai), reikalavimas jiems toks, kad nebt politini partij nariai; kita dalis politini partij atstovai.
iuo atveju tas partijos atstovavimas bna paremtas parlamentiniu statusu. Teikiama tam tikra privilegija
politinms partijoms, turinioms atstovus parlamente. Tai motyvuojama tuo, kad paios politins partijos
kontroliuoja viena kit. Tai savikontrols mechanizmas.
4) Rinkj registracija. Rinkj registracija tenka apylinki komisijoms. Rinkj registracija bna:
1) laisva (pats rinkjas, norintis dalyvauti rinkimuose, turi atvykti ir usiregistruoti. Turi pateikti
dokumentus. Po rinkim paskyrimo yra paskiriamas laikas, kad rinkjai usiregistruot. Tas registravimas
baigiasi daniausiai savait iki rinkim datos. Neuregistruoti mons vadinami indiferentikais.
2)
Privaloma (sudaromi vis potenciali rinkj sraai. Tai pavedama R apylinki komisijoms.
Padeda policija, mokesi inspekcija. Pilieiai gali patikrinti, ar jie rayti tuos sraus. Rinkj sraai yra
privalomi, kur yra privalomasis votumas (kai yra sancija u nedalyvavim rinkimuose). Tai reikalinga tam,
kad inoti, kiek balsuos moni, kiek reikia biuleteni ir pan.
5) Kandidat klimas. Jis vyksta nustatytais terminais. Kandidat klimas turi bti ubaigtas madaug
prie mnes iki rinkim dienos, nes turi vykti agitacija. Kandidat klimas vyksta vairiai: (1) patys
asmenys gali kelti kandidatr. iuo atveju reikia, kad bt surinktas rinkj para reikalingas skaiius.
Pats isikeliantis asmuo prao j paremti. Dar viena priemon, siekiant ukirsti keli piktnaudiavimams
rinkim ustatas. Pretendentas kandidatus turi neti tam tikr sum pinig banko sskait; ir po to, kai
surinktas reikalingas rinkj para skaiius, neta suma rinkim komisija sprendia j uregistruoti kaip
kandidat. (2) Kandidatus taip pat gali kelti politins partijos. Tai daniausiai pasitaikantis atvejis. Politin
partija visada ino, k kelti, kokius sraus sudaryti ir pan. Nebereikalingi rinkj paraai. Bet ustatas visgi
reikalingas, taiau jis bna maesnis. Ustatas papildo valstybs biudet. (3) Kai kuriose valstybse bna
dar viena kandidato klimo galimyb kandidatus gali kelti piliei grups savo iniciatyva. Anksiau buvo,
kad kandidatus keldavo darbo grups, visuomeniniai kolektyvai. Ikeltos kandidatros teikiamos apygardos
rinkim komisijai arba jei vyksta parlamento rinkimai tai atlieka centrin (vyriausioji) rinkim komisija.
Kartais bna ir papildom reikalavim. Reikalaujama, kad mons, kurie nori ikelti savo kandidatr, turi
prisipainti apie dalyvavim slaptose usienio valstybi tarnybose. Kai prisipasta, rinkjai isprendia, ar
jis gali kandidatuoti. Jei kandidatas nuslepia ir t fakt iaikina rinkim komisija jo neregistruoja kaip
kandidato. O jei jo buv ryiai iaikja jau irinkus parlament gali bti atimamas mandatas.
Uregistravus visus kandidatus, prasideda rinkimin agitacija.
6) Rinkimin agitacija. Tai galimyb patiems kandidatams susitikinti su rinkjais, kalbti per TV ar
radij. Rinkimin agitacij plaiausiai organizuoja ir vykdo politins partijos, jos organizuoja savo kandidat
rmim. Rinkin agitacija reikalauja nemaai l. Apie finansinius altinius turi bti informuojamos
rinkim komisijos ir visuomen. turi bti inoma, kas eina valdi. statymas numato, kad dal ilaid
finansuoja valstyb ir biudeto. Vyriausioji rinkim komisija nuperka laik TV, radijo laidose ir j padalina
kandidatams. Greta io valstybinio finansavimo kandidatai gali naudotis savo ar savo rmj lomis.
Rmjais gali bti kiekvienas pilietis, firma, iskyrus biudet. Nustatomi tam tikri maksimals finansini
dovan dydiai, kad bt lygios galimybs. Apie finansinius altinius turi bti deklaruojama su
paaikinimais, kas juos remia. Usienio valstybi finansins los neleidiamos naudoti rinkim
kampanijoje. Rinkim agitacija baigiasi likus dienai ar dviem iki rinkim dienos. Jei vyksta jau neleistinu
laiku vairs renginiai, kaip rinkim agitacija tai jau taikomos sankcijos.
7) Balsavimas. Jis vyksta rinkim dien, daniausiai vien diena, bet kartais dvi, kai yra didesnes
valstybs. Balsavimas laikas, kai rinkjai atvyksta rinkimines apylinkes ir patys sprendia, u k balsuoti.
Svarbu utikrinti balsavimo slaptum. Visada bna balsavimo kabinos, po to biuletenis metamas balsad.
Balsavimo dien balsavimo patalpoje leidiama dalyvauti politini partij atstovams kurie vadinami

stebtojais. Tai utikrina tam tikr tvark. Gali bti raomi skundai dl balsavimo tvarkos paeidim. Jie
duodami vyriausiajai rinkim komisijai ar teismui. Pasibaigus rinkimams, tai paskelbiama.
8) Bals skaiiavimas. Jis vyksta stebtojams matant. Bet skaiiuoja balsus rinkim komisijos nariai.
Suriuojami biuleteniai ir suskaiiuojami balsai. Po to suraomas bals skaiiavimo protokolas, j pasirao
apylinks komisijos nariai,jis uantspauduojamas ir siuniamas apygardos rinkimin komisij. ia, gavus
protokolus, sumuojami balsai apygardoje. I rinkim apygard dokumentai perduodami centrinei rinkim
komisijai. Ji nustato galutinius rinkim rezultatus. Kai gaunama skund, juos nagrinja rinkim komisijos,
j sprendimai gali bti skundiami teismui. Kol teismas nagrinja skund, galutiniai rinkim rezultatai
neskelbiami. Teismo sprendimai neskundiami. statymai nustato labai glaustus terminus skundui paduoti (2,
3 paros), tokie patys terminai skiriami ir teismui.
Rinkim sistemos (RS).
RS nagrinjamos siaurja prasme. RS tai mandat tarp kandidat paskirstymo bdai. Literatroje
randama duomen, kad egzistuoja apie 100 RS, nes kiekviena valstyb pati gali nustatyti tam tikr tvark
skaiiuoti rinkim rezultatus. Paprastai tai bna daugiausia tam tikros RS variacijos, nes pagrindiniai
bruoai ilieka vienodi. Svarbiausios RS yra ios:
1) Maoritarin RS;
2) Proporcin RS.
Po II PK naudojama dar miri RS. Tai i dviej sistem derinimas. Ji naudojama ir LT.
MAORITARIN RS. (Bals daugumos sistema). Irinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiau
bals, nei kuris nors i konkurent. i sistema turi savo porius:
1) Santykins daugumos maoritarin sistema;
2) Absoliuios daugumos maoritarin sistema;
3) Kvalifikuotos daugumos maoritarin sistema.
Santykins daugumos maoritarin sistema reikalaujama, kad vienas i kandidat surinkt daugiau
bals, nei kitas atskiras kandidatas. Sakykime: yra 12 kandidat, dalyvavo 10 000 rinkj. Vienas i
kandidat gavo 2000 bals, o kiti lik 11 pasidalijo likusius balsus, bet n vienas i t 11 negavo 2000.
Laimjo asmuo, surinks 2000. Taiau gaunami rezultatai yra doms, nes visi kiti kartu surinko pagal
pateikt pavyzd 8000. Reikias visi 8000 buvo prie t, kuris surinko 2000. Dl to i sistema peikiama, nes
nra tikro atstovavimo. Siekiant tobulinti i sistem, pereinama prie absoliuios daugumos sistemos. Tokia
sistema buvo ir LT i met rinkimuose.
Absoliuios daugumos maoritarin sistema laimi tas, kuris surenka ne maiau kaip 50 procent +
1 balsas nuo rinkimuose dalyvavusi rinkj. Esant iai sistemai, atsitinka kitas negeras dalykas. PVZ.: 12
kandidat per rinkimus nesurenka absoliuios bals daugumos. Todl po pirmojo turo organizuojamas antras
turas. j atrenkami 2 kandidatai, surink daugiausiai bals. Antrame ture paprastai nereikalaujama
absoliuios bals daugumos. Tas mandatas, kuris gaunamas tokiu bdu, gyja tam tikr svor. Irinktas
kandidatas atstovauja daugiau kaip pus rinkj. Kai vyksta antras turas, gali bti, kad tas, kuris pirmame
ture laimjo, pirmame ture pralaimi.
Kvalifikuotos daugumos maoritarin sistema taikoma itin retai, nes reikalaujama, kad u
kandidat balsuot 2/3, , ar 60 procent, bet daugiau kaip pus. tai nra labai realu. Tokiu atveju rinkimai
gali bti paskelbti nevykusiais.
Maoritarin RS patinka rinkjams, nes visada matomi konkrets asmenys, i kuri pasirenkamas
vienas. i sistema kartu pasiymi vienu dideliu trkumu jai esant prapuola daug rinkj bals. i sistema
aikinama kaip neteisinga. i sistema garantuoja laimjim stambioms politinms partijoms. Didels partijos
laimi, o maos neinomos ir turi maiau galimybi.
PROPORCIN RS. Ji yra ne sena. Atsirado XIX a., pirm kart 1889 m. Belgijoje. Pagrindin ios RS
idja utikrinti proporcing politini jg atstovavim. Principai:
1) Visada sudaromos daugiamandats rinkimins apygardos ar bendranacionalin R apygarda (ji
taikoma maesnse valstybs). Esant maoritarinei RS sudaromos vienmandats R apygardos.
2) Keblu nustatyti ir paskirstyti mandatus. Yra balsuojama u atskiras politines partijas. Skaiiuojama,
kiek bals kuri politin partija surinko, po to, atsivelgiant t proporcij, dalijami parlamento nari
mandatai. Esant proporcinei RS naudojamas rinkiminis barjeras nustatomas minimalus procentas bals,

kuri politin partija turi surinkti, kad galt dalyvauti mandat dalybose. Rinkim barjeras bna daniausiai
5 procentai (LT0. To tikslas utikrinti, kad nebt parlamente daug politini partij vairovs.
3) Sudaromos daugiamandats rinkim apygardos. I vienos rinkimins apygardos renkama grup
parlamento nari. ia konkuruoja partijos: rinkjai balsuoja u sraus, pateiktus politini partij.
Kiekvienai politinei partijai tenka tiek viet parlamente, kiek ieina pagal surinkt bals skaii.
Skaiiavimui naudojamas rinkiminis metras (rinkimin kvota). Natrali rinkimin kvota apskaiiuojama
dalijant rinkj balsus i mandat skaiius. T.y., jei yra 10 tkst. rinkj ir 5 mandatai, tai rinkimin kvota
yra 2000. Praktikoje bna taip: Keturios politins partijos dalyvauja rinkimuose. Balsai tarp partij
pasiskirsto:
1. A 45 000
2. B 34 000
3. C 15 000
4. D 6 000
Rinkiminis metras - 20 000 (100 000 gyventoj / 5 mandat).
Partijai A atitenka 2 mandatai, partijai B 1. Kiti trys mandatai lieka. Kyla klausimas, kaip juos paskirstyti.
Greta natralios rinkimins kvotos naudojamas dar ir toks skaiiavimo principas: rinkj skaiius / mandatas
+ 1. Tuomet partijai A tenka tiek pat (2 mandatai), o partijai B 2. Gali bti atsivelgiama liekan.
Mandatas atitenka tai partijai, kuriai po vis skaiiavim lieka didiausia liekana. iuo atveju mandatas
atitenka partijai C (liekanos: partija A 13 000; B 2 000; C 15 000; D 6 000).
Gali bti naudojama ir kitokia mandat paskirstymo metodika daliklio metodas (dOndto). iuo atvejai
partij surinkti balsai dalijami i 1, po to i 2, vliau i 3 ir t.t.
Daliklis
/1
/2
/3

Partija A
45 000 (I)
22 500 (III)
15 100 (V)

Partija B
34 000 (II)
17 000 (IV)
11 300

Partija C
15 000
7 500
5 000

Partija D
6 000
3 000
1 000

(V) skaiius yra rinkiminis metras. Galima dalinti ir i neporini skaii.

Kartais ikyla tam tikri keblumai. Pvz., partijos surinko vienod bals skaii. Tokiu atveju prioritetas
paprastai teikiamas partijai, turiniai daugiau mandat. LR vienoje apygardoje kandidatai surinko vienod
bals skaii. Prioritetas buvo atiduotas vyriausiam kandidatui.
Esant PRS didiausia rinkj dalis dalyvauja mandat paskirstyme. Rinkj balsai nedingsta. Todl
tai teisingesn rinkimin sistema. Ji sudaro galimyb didiajai rinkj daliai turti savo atstovus. Be to, PRS
atveju padidja politini partij reikm. Faktikai be mandat lieka maiausiai bals surinkusi politin
partija.
Labai danai naudojamas rinkiminio barjero (rinkiminio slenksio) metodas. Politins partijos,
kurios nesurenka min. rinkj skaiiaus, ibraukiamos i sra.
Vienas i PRS trkum didelis parlamentini politini partij skaiius (parlamentin politin partija
yra tokia, kuri gauna viet parlamente). Didelis parlamentini politini partij skaiius parodo, kad
egzistuoja politinis pliuralizmas. Tokiu atveju nra vienos politins partijos, turinios absoliui daugum.
alies vyriausyb formuojama koalicijos pagrindu. Dauguma - 50% + 1 balsas. Tik ji utikrina galimyb
kontroliuoti darb parlamente. Todl daugelyje V ir susidaro parlamentin koalicija, koalicin vyriausyb.
Koalicin vyriausyb ir koalicin parlamentin dauguma nra pakankamai stabilios. Danai atsiranda
nesutarimai, prietaravimai. Opozicins partijos vairiais bdais stengiasi iardyti koalicijas. Kai viena
politin partija ieina i koalicijos, koalicija sugrina, o tuomet ir nra daugumos. Todl PRS danai ir
kritikuojama. T.y., ji neutikrina politinio stabilumo.
Taiau PRS sudaro geriausias slygas veikti visoms politinms partijoms dalyvauti valdant V (daugiapartin
sistema). MRS yra palankiausia stambioms politinms partijoms, nes ia rinkimus daniausiai laimi politini
partij atstovai.
MIRI RS. Tai yra MRS ir PRS derinys. Dalis parlamento nari renkami pagal maoritarin RS, kita
dalis pagal proporcin RS. Tokiu atveju bandoma patenkinti piliei norus, o taip pat ir politini partij

vali. Miri RS naudojama ir LT (71 ir 70). Taip pat Vokietijoje. Miri RS kompromisas tarp dviej
pagrindini sistem.
Rinkim teiss samprata ir altiniai
RT samprata tai specialus teisinis institutas, kuris naudojamas formuojant svarbius valdymo
organus, o taip pat renkant pareigas ypa svarbius valdymo pareignus.
Rinkimams bdinga: procedra vykdoma naudojant balsavim: paprastai rinkjai gali pasirinkti bent
i kandidat. (jei tik vienas kandidatas - tai skiriama panaudojant balsavimo metodus). Rinkimai - tai
galimyb rinktis i kandidat. Rinkimai kaip speciali procedra naudojama formuojant parlament (yra tam
tikr iimi, bet parlament formuojami rinkimo bdu) respublikose renkant valstybs vadov,
formuojant vietos savivaldos atstovybes, kai kuriose valstybse - formuojant vyriausybes (retai): JAV
teisjai renkami valstijose.
Rinkimai kaip speciali procedra labai reikminga, nes jie danai legitimuoja tam tikr valdios
institucij, pareigyb, j ry su teisin tauta.
Rinkimai-ypatinga procedra, nes parodo aukiausia valdios kilm, ry su teisin taut , tautos
suvereniteto idj.
Rinkim rys:
I. . Vieno turo rinkimai
. Dviej tur rinkimai kiek kart panaudojami balsavimai renkant, formuojant tam tikra valdios
institucija,
. Trij tur rinkimai pareign
1. Po vieno balsavimo suformuluojama tam tikr institucija, irenkamas pareignas.
2. Antrame ture sumaja kandidat skaiius. Antras turas pakartotiniai rinkimai (tai yra vyksta ta
pati rinkim procedra, ji nesibaigia ir pratsiama).
Nauji rinkimai netapats pakartotiniams rinkimams. Nauji rinkimai - kai rinkimai paskelbiami
negaliojaniais arba nevykusiais.
II. .Eiliniai rinkimai. Vyksta tam tikru periodikumu, nes rinkimams bdinga , kad institucijos renkamos
statymo nustatytai laiko kadencijai-galiojim trukmei. Kadencija--metai (kartais m.). Parlamentas -
metai, valstybs vadovai - metai. Pasibaigus kadencijai vyksta eiliniai rinkimai.
.Neeiliniai rinkimai. vyksta nepasibaigus kadencijos terminui. Danai organizuojami neeiliniai
parlamento rinkimai-tai pirmalaikiai rinkimai paleidus parlament. Kitos teisins normos nustato, kada
parlamentas gali bti paleistas pirma laiko. Pirmalaikiai parlamento rinkimai vykdomi tik parlamentinio
valdymo alyse. Prezidentinje respublikoje j nebna.
8.2. Rinkim teiss principai ir cenzai
Rinkimo teiss principai tai subjektyvios RT realizavimo tam tikros normos, kuri laikymasis
rinkim metu utikrina realias galimybes realizuoti tautos vali.
Pagrindiniai principai:
. Visuotin rinkim teis (subjektyvia prasme pripastama visiems suaugusiems ir psichikai
sveikiems valstybs pilieiams. Turi tam tikru ilyg rinkim cenz.)
. Lygi
. Tiesiogin
. Slaptas balsavimas
(). Laisv rinkim principas, nors nra visuotinai pripaintas.
. Visuotin rinkim teis. Rinkim cenzai:

a) pozityvs - tokios slygos, kurios nra diskriminavimo pobdio, bet jos logikai pagrstos. Pvz.:
pilietybs cenzas. Usienieiai nedalyvauja. Todl RT ireikia pilieio ry su valstyb. RT-svarbi politin
teis.
ES valstybs dl io cenzo iimi: tam tikros rekomendacijos silo ES valstybms suteikti RT ir
kitiems ES ali pilieiams.Nors jie nuolatos gyvena kitose ES valstybse , bet tik municipaliniuose
rinkimuose. ES (konfederacija) nereikalauja to aukiausioms valstybs institucijoms rinkim atveju.
Sslumo cenzas-t. t. laik gyventi t. t. vietoje.
Amiaus cenzas- vaikai negali dalyvauti. Brazilijoje, Iranas nuo m., danai-m.
b) negatyvs - slygos rinkimo teisei realizuoti,kurios ireikia t. t. diskriminacija.
Lyties cenzas- veicarijoje panaikintas m.
Turto cenzas- beveik nesutinkamas (N. Zelandija, Australija). Turto cenzas reik papildom rinkimo
teis. Turi nekilnojamojo turto-gauni papildom bals.( II bals). Jie gali balsuoti pagal gyvenam ar pagal
nekilnojamojo turto viet.
Isilavinimo cenzas (ratingumo cenzas)-tik ratingi gali dalyvauti (buvo a. pradioje).
Religiniai cenzai-Islamo valstybse. Irano parlamento nariu g.b. tik praktikuojantis musulmon
tikjimo.
Moraliniai cenzai-narkomanai (Meksika). Teisti, prasiskolin
. Lygi. Reikalavimas, kad vis rinkj balsai turt t pat svor. Lygiateisikumo principo iraika
rinkim metu. Danai utikrinamas sudarant vienmandats rinkim apygardas-tiek, kiek reikia irinkti
parlamento nari. Irenkamas vienas narys. Svarbiausia, kad visos apygardos bt vienodo dydio ; pagal
rinkj skaii. Lygi RT reikalauja, kad bt sudarytas apylygs apygardos ir rinkj bals svoris bt
apylygis. Kartais daromos t.t. iimtys. Danai t. t. visuomens grupms nustatomos t. t. lengvatos-tautini
maum atstovams, religini bendruomeni atstovams.Tai lyg paeidiama lygi RT, bet laikoma pozityvin
diskriminacija, nes siekiama visuomenei naudingo rezultato.
. Tiesiogin. rinkjai u kandidatus balsuoja patys, betarpikai. Jie sprendia, kas bus irinktas.
Tiesioginiai rinkimai dominuoja. G. b. netiesioginiai (daugiapakopiai rinkimai). ( Rinkjai- rinkikaikandidatas).Tai lyg dvi rinkim pakopos.
. Slaptas balsavimas Draudiama kontroliuoti rinkj vali. Specialios balsavimo kabinos. Kartais
naudojamos balsavimo mainos. K. k. valstybse rinkjai biuleten upildo namie, j atnea rinkim
apylink, deda vok, uklijuoja, o rinkimo komisijos narys met balsad. Jei voke keli biuleteniainegalioja.
. Laisv rinkim principas. Rinkjui paiam nusprsti dalyvauti ar ne rinkimuose. Taikomas
daniausiai anglosaks valstybse. Rinkjai patys registruojasi rinkj srauose. K. k. valstybi
Konstitucija draudiama versti dalyvauti rinkimuose. (Ispanijos karalyst)
Abejons-k.k. valstybse dalyvavimas rinkimuose privalomas.(Australija). Jei nebalsuoji bauda.
(Graikija, Turkija- net laisvs atmimas). (Belgija- spjimas, bauda). ( Argentina- bauda m. draudiama
dirbti valstybinje tarnyboje). i sistema garantuoja, kad rinkimuose dalyvauja rinkj.
Absenteizmas- rinkjai neatvyksta balsuoti.
kandidatais).nepolitins (mogui nedomu, nesvarbu).

Jo

prieastis:

politin

(nepasitenkinimas

Rinkim sistemos svoka ir rys. RS turi du aspektus:

1. Plaija prasme- visuma visuomenini santyki, kurie susij su rinkim organizavimu ir j
vykdymu. Visuomeniniai santykiai susiformav organizuojant ir vykdant rinkimus. ie santykiai danai
reguliuojami Konstitucijos teisini norm, rinkim statym, kit teisini ak teisinmis normomis,
politini partij statutais (politins normos), morals etikos normomis, paproiais, tradicijomis. Pvz.:
kandidat kilimo tvarko nustato teisins normos, partij statutai. Teisins normos nustato kandidat
registravimo tvark ir taip toliau.

2. Siaurja prasme- deputat mandat paskirstymo tarp kandidat bdai atsivelgiant rinkim
rezultatus. Tuos visuomeninius santykius reglamentuoja teisins normos (ne partij dokumentai), nes tai
lemiamas rinkim etapas, todl turi bti aikios taisykls, nustatanios kas gauna mandat. RS siaurja
prasme daniau vartojama praktikoje, nors gana sudtingi mandat paskirstymo bdai.
Pagrindins rinkim sistemos:
1. Maoritarin
2. Proporcin (miri )
Rinkim sistemos.
1. Maoritarin paprastosios daugumos;
2. Maoritarin absoliuios daugumos;
3. Maoritarin kvalifikuotos daugumos . Irinktu laikomas kandidatas ar jo sraas, gavs
kvalifikuot bals daugum. Kvalifikuot daugum nustato statymas ir bet kokiu atveju virija absoliui
daugum. i sistema yra reta, nes maiau rezultatyvi, nei absoliuios daugumos. Gali bti: 2/3 bals; 65%.
4. Sistema vienintelio neperduodamo balso. Reta. Tai pusiau proporcin, todl kad maiau
ikreipia jg santykius tarp politini partij., nei prasta maoritarin sistema.
Esm:daugiamandatje rinkim apygardoje rinkjai balsuoja u vien kandidat, o ne u kandidat
sra nuo kakokios partijos, kaip rastoje maoritarinje sistemose. Irinkti laikomi kandidatai, gav
daugiausiai bals ( t. y. santykin daugum). ioje sistemoje, nors ir galioja maoritarinis principas, bet g. b.
irinkti ir kandidatai, atstovaujantys maum, taigi, ie balsai gali ir neprapulti.
i sistema reikalauja i partijos tiksliai prognozuoti savo elektorat. Nors partija ir gali ikelti tiek
kandidat, kiek toje apygardoje yra mandat, bet jai g. b. nepalanku pasinaudoti tokia teise. jei kandidat
bus per daug, balsai g. b. tarp j iskirstyti, ir kandidatai nebus irinkti. Jei kandidat bus per maai, tai
rinkj palaikymas bus pilnai nerealizuotas, partijai liks atliekami balai, taigi gaus ir maiau mandat, nei
galjo.
Tikslas utikrinti valdi ne tik daugumai, bet ir maumai. Bet gali bti ir kratutinum:
Pvz., apygardoje yra 5 kandidatai ir 2 mandatai, 1 kandidatas gauna 90% bals, o visi likusieji tik 10 %.
Taigi antr mandat gauna turintis i t 4 daugiausiai procent pvz., 4%. Taigi koks skirtumas 90% ir 4
%.
5. Kumuliatyvinis votumas.
Kiekvienas rinkjas daugiamandatje apygardoje turi tiek bals, kiek reikia irinkti kandidat arba
maiau. Ir iskirsto savo balsus tarp kandidat kaip nori: gali atiduoti keliems kandidatams po 1 bals, gali
duoti vienam kandidatui visus balsus (akumuliuoti kandidatui -cumulatio sukaupimas).
6. Proporcinio atstovavimo sistema
7. Sra sujungimas (blokavimas sudaromas blokas)
paios partijos susitaria sujungti. Blokas
dalyvauja rinkimuose, gauna kaip blokas kakok kiek mandat ir jau paskui tarpusavyje pasidalija. Ivada:
g. b. kad balsai paduoti u 1 partij, atitenka visai kitai partijai (maesnei).
8.Grieti ir laisvi sraai. Preferencinis balsavimas.
Grieti sraai (tvirti, udari) kai sudaryto partijos srao negalima keisti.
Laisvi sraai (lanksts, atviri) gali keistis.
Preferencija tai pirmenybs suteikimas. Preferencinio balsavimo tikslas rinkjams suteikta teis
isirinktos partijos srao viduje suteikti pirmenyb kokiam nors kandidatui. Nes juk srae kandidat
eilikum nustato pati partija, o rinkjas gal nori, kadmandatas atitekt ne patiems pirmiesiems srae, o kur
nors per vidur ar gale.
9. Panaavimas (panasaas) (pranc. Panachage sumaiymas). Tai rinkjo teis balsuoti u
kandidatus i skirting sra arba rainti sraus naujus kandidatus. G. b. ir maoritarin, ir proporcin
sistema.

Maoritarin sistema suskaiiuojami visi balsai kiekvieno atskiro kandidato, nepaisant , buvo jis srae ar
balotiravosi kaip atskiras.
Proporcin sistema sunkiau suskaiiuojama.
Panaavimas Belgijoje.
10. Vienintelio perduodamo balso sistema technikai sudtinga. Teoretik laikoma proporcine.
Primena proporcin sistem su panaavimu ir preferenciniu balsavimu. Technikai artima sistemai su
vieninteliu neperduodamu balsu.
Taikoma tik daugiamandatje apygardose. Rinkjas turi 1 bals ir balsuoja tik u 1 kandidat, bet tuo
paiu g. nurodyti kelt preferencij (t. y. keletui kandidat suteikti pirmenyb). Biuletenyje5 prie kandidato,
kuriam atiduoda bals, rao 1 (be io skaitmens biuletenis negaliot). Prie kit pageidaujam rao 2,
3, ir t. t.
11. Sumaiytos sistemos. Tikslas sujungti sistem pliusus ir ivengti minus, arba suvelninti j
poveik.
Vokietijoje _ renkant Bundestag. Pus deputat daugiamandatse apygardose visoje valstybje
pagal maoritarin paprastos daugumos sistem. Kita pus deputat renkama emse (federacijos
subjektuose) daugiamandatse apygardose, pagal kandidat sraus, ikeltus partij pagal proporcin
sistem.
Bulgarija, Gruzija, Lietuva.
Rinkim teiss aspektai
1. Objektyvioji rinkim teis - visuma teisini norm, kurios reguliuoja visuomeninius
santykius,susijusius su rinkim organizavimu, j vykdymu ir rinkim rezultat nustatymu. RT siauresn
svoka nei rinkim sistema plaija prasme, nes RT yra tik teisin norma,nra politin norma.
RT-kompleksinis teisi institutas (polivalents teiss institutas) nes ji susideda i vairi teisini ak,
teisini norm. Dominuoja Konstitucins teisins normos, administracins teisins normos, darbo teisins
normos, civilins teiss, teismo proceso teisins normos. Tai susij su tuo, kad rinkim teis nustato tam
tikras darbo lengvatas, garantijas kandidatams. Teisminis procesas nustato rinkim gin sprendimo
galimyb, teismui sksti rinkimo komisij sprendimus.
iame institute vyrauja procesins teisins normos, jos reglamentuoja rinkim proces: kandidat
klimas, agitacija. Yra materialini teisini norm, kurios nustato kandidat teises ir pareigas.
Danai RT reglamentuoja statym normos. Pranczijoje- rinkim kodeksas, kuris nustato rinkim
organizavimo ir vykdymo tvark vairiom valdios institucijom ir pareignams, nes yra daug panai
rinkimini procedr.
2. Subjektyvioji rinkim teis - pilieiui valstybs garantuojama teis ir galimyb dalyvauti renkant tam
tikrus valdymo organus. Tai kompleksin teis:
1. Aktyvioji - pilieio teis balsuoti rinkimo metu (balso teis). Ji skaidoma:
1) teis balsuoti patu (jei numato statymas)
2) teis apskusti rinkim komisijos sprendim (negavus balsavimo biuletenio)
2. Pasyvioji pilieio teis balotiruotis rinkimuose (kelti savo kandidatr),teis pretenduoti tam
tikras renkamas pareigas. Pilietis tik ikelia savo kandidatr, o ji irenka kiti. Pilietis turi agituoti
rinkjus.
Deputato ataukimo teis.
Danai i teis taikoma parlamento nariams, savivaldybi atstovybi nariams. Dar nepasibaigus
kadencijai irinkt asmen bandoma ataukti. Rinkjai nori ios teiss. Pagal demokratikos valstybs
tradicijas ataukimo teis laikoma nesuderinama su demokratiniais rinkimais. Irinktas negali bti
atauktas.Rinkjas apsaugotas kadencija. Jai pasibaigus jie gali rinktis nauj kandidat.
Ataukimo teis komunistinse valstybse. Es rinkjai su irinktu asmeniu turi bendrauti ir jei jis
nepateisina j pasitikjimo, kandidat gali ataukti: labai retai naudota. Yra Kinijoje, Kuboje. Kai kuriuos

demokratins valstybs band ataukimo teis numatyti: JAV valstijose savivaldybi institucijose.
Tarpukario Austrijoje prezidento pirmalaikio ataukimo galimyb.
RINKIMAI IR ATAUKIMO TEIS
.Rinkim samprata. Rinkimai-tai valdios organ formavimo procedra arba t. t. galiojim
suteikimas pareignui (asmeniui),vykdoma balsavimo keli, su slyga, kad vien siloma mandat
pretenduot ir daugiau kandidat. Tuo atskirti nuo pareign skyrimo, kai yra formuojami kolegials
organai. Skyrimui pareigas paprastai silomas vienas asmuo. Rinkim tikslas irinkti - i keli.
Rinkimai formuojami: Parlamentas, valstybs vadovas, kartais vyriausybs, teismo organai, savivaldybs.
Rinkim funkcijos:
. Legitimuoja valdi. Tauta irenka savo atstovus ir suteikia mandat vykdyti jos suverenias teises. Bet
kit nuomone: vargu ar suverenitetas g.b. dalijamas ar perduodamas. Rinkimais tik perduodama tam tikta
veikimo teis.
. Politinio gyvenimo barometras. Susiduria vairi politini jg interesai, poiriai,platformos.
. Politini vadovu selekcija. Tauta perduoda tiems asmenims, kurie verti vykdyti valdymo funkcijas. Gali
sukelti rinkj absenteizm-nedalyvavim rinkimuose.danai mons mano, kad j balsas nieko nepakeis ar
neino i ko rinktis, ar nra tinkamo kandidato.
.Rinkim rys:
I. . Tiesioginiai
. Netiesioginiai (per rinkimus JAV)
II.. Visuotiniai (bendri)
. Daliniai (papildomi). Pvz.: vietoj mirusio Parlamento nario reikia naujo
III.. Nacionaliniai-visoje valstybje
. Regioniniai (vietiniai) (lokaliniai)-renkama savivaldyb
IV.. Vieno turo
. Pakartotiniai
(). Nauji-kai nevyko
V.. Eiliniai
. Neeiliniai
. Rinkim periodikumas.
Priklauso nuo organ veiklos trukms,termino. Rinkjams galimyb i naujo atnaujinti organ sudt. Tai
galina rinktinus asmenis ir politikus geriau skaitytis si rinkj interesais. Parlamentas veikia: - m.
Prezidentas: -m. Tik nedaugelis Parlament gali pratsti savo termin. Kanada: krizs metu i nari
bals. Suomija, Italija, D. Britanija.: tik karo metu.
9.4. Rinkim organizavimo ir vykdymo tvarka (Rinkim procesas)
RP samprata -veikla
RP kaip teisini norm visuma, neg. rinkimai
RP kaip statymais ir kt. Normomis sureguliuota individ, organ, organizacij ir grupi veikla, rengiant ir
vykdant rinkimus valstybs ir savivaldybs organus.
RP stadijos:
. Rinkim skyrimas,paskelbimas. Datos nustatymas. Tam ileidiamas specialus aktas. Svarbu kas j
nustato. (ekija-Prezidentas). Daugely valstybi-rinkim diena-nedarbo (sekmadienis).JAV-antradien)

. R. apygard nustatymas R. apygardos-tai teritoriniai vienetai, jungiantys pilieius renkanius

kandidatus parlament ar savivaldyb. Danai tai bna: federacijose-federaciniai organai, sub., unitarinse
- administraciniai vienetai -rajonai, sritys, provincijos. Priklausomai nuo kandidat skiriami (t.y. kiek
mandat priklauso vienai apygardai):
. Vienmandats apygardos (uninominalins)
. Daugiamandats:
a) polinominalins ( l. daug, deimtys kandidat)
b) pliurinominalins (renkami keli deputatai)
. R. apylinki nustatymas (sekcij) R. apylinks-teritorini vienet jungianios rinkjus bendra
balsavimo vieta. Tai grynai technin reikm.
. R. organ sudarymas (komisijos, biurai) R. organai. Funkcija: viso rinkimo proceso organizacinis
valdymas. Skiriami: 1) teritoriniai (skaitant centrinius) remiasi valdymo politin-teritorin santvarka, 2)
apygard, 3) apylinki
. Rinkj registravimas - raymas rinkj sra, tuo pagrindu rinkjas g. b. prileistas balsuoti. Iki
rinkim nustatyti rinkjo asmenyb. Registracija:
. Visuotin (btina).(Vokietija,vedija,veicarija). Gyventoj suraymas ir j kilnojimosi registravimas.
. Asmenin (laisvanorika). Rinkjas pats ateina su dokumentais siregistruoti. (JAV, Pranczija).
Rinkjui iduodamas rinkimo biuletenis (kortel)-leidimas dalyvauti rinkimuose.
. Kandidat iklimas. ioje stadijoje nustatomas asmen ratas, i kuri bus irinkti deputatai,
prezidentas. Iklimo bdai:
1. Pats isikelia. Pranczijoje paduoda praym, nea rinkim ustat.
2. Ikelia rinkj grup. Belgija: sra kandidat su 200-500 para.
3.
Ikelia politin partija ar kita visuomenin organizacija. Vokietija, Austrija, Suomija, Japonija
pateikiamas kandidat sraas. Specifika: vyksta pirminiai rinkimai (praimeris). JAV : i srao patys
rinkjai isirenka vien kandidat, kuris atstovaus rinkimams.
Tik usiregistravusios (t. y. veikianios) partijos gali ikelti kandidat tai garantija, kad kandidatas turi
visuomenin palaikym, kad gali tinkamai atstovauti interesus. neamas rinkim ustatas.
Asmuo, vykds reikalavimus, gauna oficial kandidato status nuo registravimo momento ar nuo
paskelbimo kandidatu momento.
. Agitacin kampanija. Problema: rinkim kampanijos finansavimas, nes didioji dalis l eina
agitacijai. Daugelyje valstybi nenumatyta norm apie valstybin finansavim, bet ,kai reikia , jis
suteikiamas. Netgi suteikiamas nepriklausomiems kandidatams. Valstybse, kur leidiamas privatus
finansavimas, t. b. pristatoma apskaita, i kur gauti pinigai ir kokiems tikslams panaudoti. Nustatoma
rinkim ilaid virutin, maksimali riba.
. Balsavimas. Svarbiausia stadija tautos valia. Rezultatas: kandidatas gauna mandat arba, jei II
turas teis balotiruotis II ture. Balsuoja -tik srauose, pateik dokumentus. Balsavimo bdai: 1) upildant
biuleten; 2) balsavimo mainos.
Kai asmuo nra t dien savo apylinkje ir negali balsuoti:
1. leidiama balsuoti kitoje apylinkje, tik pagal savo apylinks biuleten (Meksika).
2. i anksto gauna biuleten, o rinkim dien upildo ir meta toje apylinkje, kurioje yra (Austrija).
3. -balsavimas patu.
4. -balsavimas pagal galiojim.
. Bals skaiiavimas ir rezultatai. Skaiiuojama apylinkse, po to apygardose, po to centriniame
rinkim organe.
Nustatomi galiojantys ir ne biuleteniai.
. II turas ar nauji rinkimai (jei reikia)
. Galutinis nustatymas ir rezultat paskelbimas

Rinkim kontrol. Gin sprendimas. Atsakomyb.

Kontrol rinkim organai. J sprendimai gali bti skundiami teisme
Po rinkim gali bti sudaromos specialios komisijos ( mandatins ir t. t. ), kurios tikrina rinkim tikrum.
Atsakomyb. Sankcijos daniausiai baudiamos BA.
4. Referendumas iuolaikinse valstybse. Tautos statym leidybos iniciatyvos teis.
Referendumas.
Referendumas nra universalus institutas. Jis netaikomas danai. Pvz. belgai naudojo 1 kart.
Plaiai naudojamas totalitarinse valstybse, siekiant pridengti j politik.
Referendumas tiek teisinis, tiek politinis institutas.
statymas ir doktrina traktuoja referendumo svok nevienodai.
Lotyn Amerikoje referendumas vadinamas plebiscitu.
Vokietijoje plebiscitas
Rusijoje, Vengrijoje referendumas.
Pranczijoje plebiscitas - rinkimai, kai pritariama politikai ar konkreiam asmeniui.
Referendumas tai balsavimas ypa svarbiais klausimais. Referendumas tai pareigojantis balsavimas,
kurio iraika statymas ar kitas teiss aktas.
Plebiscitas tautos nuomon kaip valdios orientacija.
Plebiscitas (tarptautinje teisje) tai balsavimas dl teritorijos pasikeitim.
Referendumas tautos balsavimas, kad bt priimtas sprendimas. Sprendimai gali bti priimami
vairiais lygmenimis:
1) nacionaliniai,
2) regioniniai
3) vietiniai
konstitucijoje apie referendum galima paprastai rasti 1 2 str, detaliau klausim nagrinja statymas, kiti
teiss aktai.
Argentinos konstitucija ir federalinis statymai referendumo nenumato. Prezidentas referendum
skyr savo aktu 1994 m. buvo reikalingas piliei pritarimas dl sutarties su ile dl sien sustatymo.
Vadinasi, ia referendumas tai tautos teis idstyti savo nuomon referendume.
Tam tikrais klausimais referendumai negalima priimti sprendim. Rusija referendume negali
svarstyti klausimai dl federacijos subjekt statuso, dl pirmalaiki prezidento, Federalins Tarybos, ar
Valstybs Dmos rinkim, dl federalinio biudeto, draudiama referendumu nustatyti federalinis
mokesius.
Referendumai gali bti ribojami tam tikromis aplinkybmis Ispanijoje karo, ypatingosios
padties metu, taip pat draudiama vykdyti referendum dar 20 dieni nuo j pasibaigimo, taip pat turi
praeiti 80 dien nuo seno referendumo tam, kad galt bti vykdomas naujas.
Biskareti del Rufija klasifikacija:
1) konstituciniai referendumai skelbiami, siekiant suinoti, ar tauta pritaria naujos konstitucijos
projektui ar konstitucijos pataisoms.
2) statyminiai balsavimas dl statymo:
1. atmetamasis siekiama panaikini statym ar jo dal (Italija).
2. patvirtinamasis balsuojama dl statymo projekto patvirtinimo (Urugvajus).
3) tarptautins teiss klausimais pvz, dl stojimo ES (Pranczija, Suomija, vedija, D. Britanija).
veicarija pirmoji ved statymo normas dl referendumo tarptautins teiss klausimais.
4) administraciniai balsavimas klausimais, susijusiais su valdymu dl administracini vienet rib.
veicarijoje balsuojama dl usieniei, kuriem suteikiama teiss gyventi alyje, skaiiaus ribojimo.
Pastebima tendencija, kad referendum daugja socialiniais, moraliniais, etiniais klausimais.
Pagal sprendim juridin gali:
1) konsultaciniai tikslas isiaikinti tautos nuomon institucijoms sprendimas neprivalomas.
2) Privalomieji sprendiamieji tauta balsavimu priima spendim.
Pagal tai, kam priklauso referendumo rengimo iniciatyvos teis:

1) Parlamentiniai
2) vyriausybiniai prezidentiniai
3) tautos iniciatyva.
Slovakija 350 000 piliei iniciatyva, primus sprendim Nacionalinei tarybai, Prezidentas privalo skelbti
referendum.
Rezultat skaiiavimas:
1) Italijoje dauguma rinkj dalyvauja, turi bti surinkta absoliuti bals dauguma
2) Danija - u sprendim turi pasisakyti daugiau negu prie j, taiau u turi nubalsuoti daugiau kaip
40 proc vis rayt rinkj sra piliei.
5. Referendumas
Plebiscitas, visaliaudin apklausa, liaudies balsavimas.
Plebiscitas. Referendumas ir plebiscitas - lygiaverts svokos. Plebiscitas prancz kilms odis,
reikiantis visaliaudin balsavim. Anglosaks teisinje sistemoje vartojamas referendumo terminas.
Kartais nurodoma, kad plebiscitas tai toks liaudies balsavimas, kurio metu sprendiami svarbiausi V
klausimai. O referendumu sprendiami daugiau alies vidaus klausimai. Taiau daugelis nemato ir nedaro
skirtumo tarp plebiscito ir referendumo.
Visaliaudin apklausa. Jai esant gali bti naudojamas ne tik balsavimo, bet ir kiti bdai, kuri
pagalba suinoma visuomens nuomon.
Visaliaudinis balsavimas. Tai referendumas, kurio metu sprendiami valstybiniai ar politiniai
klausimai. is terminas nra labai tinkamas. Visaliaudiniame balsavime dalyvauja tik aktyvij rinkim teis
turintys pilieiai.
Organizuoti, skelbti referendum gali V vadovas ir parlamentas (arba tik jis pats). Kartais V vadovas
gali ir neturti tokios teiss. Parlamentinio valdymo alyse, jam suteiktos ne tokios jau ir plaios teiss.
Referendumo iniciatyvos teis priklauso t.t. parlamento nari skaiiui, kuris paprastai nustatytas V
konstitucijoje. Po to, kai inicijuojamas referendumas, priimamas sprendimas. Kai kuriose V yra liaudies
iniciatyva. T.y., kai referendumo gali reikalauti t.t. rinkj skaiius. Tas skaiius apibriamas vairiai 50
000 rinkj (LT 300 000); 1%. Tokiu atveju renkami paraai. Be to, nustatomi rekvizitai (turi bti
nurodomas asmens kodas, gyvenamoji vieta ir t.t.).
Taigi, pilieiams leidiama patiems inicijuoti R. Tai labai demokratika. Taiau tuo neturi bti
piktnaudiaujama. Kad bt ivengta piktnaudiavimo, nustatomas gana didelis rinkj skaiius. Kai
surenkamas pakankamas rinkj para skaiius, parlamentas privalo rengti referendum. Negali atsisakyti.
Taigi, sprendim dl referendumo priima parlamentas arba V vadovas (pvz., Pranczijoje, kur yra pusiau
prezidentinis valdymas).
Referendumas gali bti tiesiogiai siejamas su parlamentu. Referendumu pats rinkj korpusas
sprendia vairius klausimus. Tuo tarpu parlamentas rinkjus atstovaujanti institucija.
Referendumo rengimas danai kelia grsm parlamentarizmui, atstovaujamai demokratijai. Pati tauta
pradeda sprsti klausimus, tuo parodydama nevisik pasitikjim parlamentu.
Referendumu sprendiant vairaus pobdio klausimus aikaus atsakymo negaunama. Kai kuri V
konstitucijose naudojamas neigiamo apibrimo metodas, t.y. kokie klausimai negali bti sprendiami
referendumu /pvz., mokesi/. Tai daniausiai ilgo ir isamaus svarstymo reikalaujantys klausimai.
Paprastai referendumu teikiami sprsti svarbiausi valstybs politinio gyvenimo klausimai, kurie nra
konkretizuojami. Vienas i referendumo ypatum ribotumas. Referendumo metu nemanoma tobulinti
priimt sprendim, j keisti, racionalizuoti, nes referendumo metu pateikiamas konkretus klausimas, kur
galima atsakyti /paprastai/ - TAIP/NE. Kadangi atsakymas yra labai kategorikas, klausimas turi bti
formuluojamas labai konkreiai. Nuo to, kaip suformuluojamas klausimas, priklauso referendumo skm.
LR organizuoti referendumai:
1. Dl kariuomens ivedimo /dauguma pasisak u/;
2. Dl konstitucijos /projekt reng LRS/.
Referendumo ribotumas turt eliminuoti tokius dalykus, kuri nemanoma aikiai vertinti. Kartais kyla
vairi neaikum, susijusi su referendumu. Retkariais dl to net kreipiamasi konstitucin teism.

Referendumo organizavimo slygos, referendumo balsavimo procedra. Taikomi bendri rinkim teiss
principai:
1. Dalyvauja pilieiai, turintys rinkim teis;
2. Komisijos tokios pat, kaip ir per rinkimus;
3. Vyksta rinkimin agitacija.
Taiau referendumui nustatomi t.t. vykimo reikalavimai. Daugelyje V nustatyta, kad referendumas
laikomas vykusiu, kai jame dalyvauja ne maiau kaip pus rinkim teis turini piliei /kitaip gali bti
spekuliuojama rezultatais/. Sprendimas laikomas priimtu, kai piliei, dalyvavusi rinkimuose, dauguma
pasisako u vien ar kit sprendim. Kartais, dl ypa svarbi V gyvenimo klausim, reikalaujama, kad bt
daugiau kaip pus vis aktyvij rinkim teis turini piliei bals. Tai absoliuti dauguma.
Referendumu kartais bna sprendiami klausimai, kuriuos atsakymai yra alternatyvs. Tuomet sunkiau
surinkti daugum.
Referendumo rys
Referendumai klasifikuojami labai vairiai.
1. Valstybinai;
2. Vietiniai.
1 J metu sprendiami valstybins reikms klausimai.
2 Organizuojami t.t. V teritorijoje /administraciniame vienete/. Kartais jie net nevadinami referendumais.
Laikoma, kad tai gyventoj apklausa. Vietiniai referendumai gali bti pavojingi. Gali kilti prietaravim tarp
vietins ir centrins valdios.
1. Sprendiamieji;
2. Patariamieji.
1 Priimamas galutinis sprendimas.
2 Klausiama tik gyventoj nuomons. Vliau t.t. V institucija priima sprendim.
1. Privalomieji;
2. Fakultatyviniai.
1 Tam tikrus klausimus sprsti pavesta tautai, ir tik rinkj korpusas gali priimti sprendim. Tai daniausiai
referendumai dl stojimo tarptautines organizacijas. Pvz., LR draudiama stoti postsovietines
organizacijas. T draudim galima panaikinti referendumo keliu.
2 Sprendiami bet kokie klausimai. statym leidjas gali isprsti klausimus statym pagalba. Bet gali
pasidomti ir visuomens nuomone.
1. Konstituciniai;
2. Paprasti.
1 Dl konstitucijos, jos patais.
2 Dl paprast statym.
Referendumai vertinami atsargiai ir kritikai. inomi atvejai, kai referendumai buvo rengiami
nedemokratiniais tikslais /faistin Vokietija, Pranczija, Graikij/. Kartais net karin perversm bandoma
tvirtinti referendumo keliu.
Parlamento konstitucin teisin padtis.
Parlamentas ir parlamentarizmas
Parlamentas svarbiausias atstovaujamosios demokratijos institutas. Tautos atstovyb vykdanti
statym leidyb; i tautos gauti galiojimai.
Parlamentarizmas parlamento aukiausios vietos valstybje ikovojimas. Dauguma valstybi siek
parlamentarizmo virni. Didiausi grsm jam kelia autoritarizmas; iauga vykdomosios valdios galios.
Parlamentas kaip ypatinga valstybs valdios institucija atsirado viduramiais (XII-XIII a.). nurodomi
pirmieji parlamentai: Didiosios Britanijos parlamentas, generaliniai kortesai, Islandijos parlamentas. Kai
kas sako, kad parlamentas buvo ir senosiose valstybse: Romoje, Graikijoje.

iuolaikinis parlamentas atsirado buruazini revoliucij pasekoje. Parlamentas suvokiamas kaip tautos,
nacijos atstovyb. Parlamentas (kaip atstovaujamoji staiga) atsirado, kai revoliucij metu burua reikalavo
savo atstov. Parlamentas atsirado kaip mechanizmas absoliutinei monarchijai apriboti. Parlamentas tai
tautos nepriklausomybs poymis, kaip tautos atstovyb, kuri renka tauta.
Parlamentas renkamas periodikai, keiiasi perlamento sudtis. O tai garantuoja kad tautos interesai bus
atstovaujami atitinkamai tos epochos dvasiai.
Parlamentas siejamas su valdios padalijimo principu (turi bti bent trys valdios). tokia valdia
vienintel gali utikrinti demokratij alyje.
Parlamentas statym leidiamoji valdia viena i trij valdi.
Parlamentui, suteikiant valdi leisti statymus, monarcho valdia buvo apribota ir jo teis leisti
statymus buvo dalinai perkelta parlament.
I pradi parlamento atsiradimas sukr parlamentarizm:
1. Parlamento iimtin teis leisti statymus.
2. Parlamento iauktinim.
3. Parlamentas gijo teis kitis formuojant ir kontroliuojant vykdomj valdi.
Dabar nra valstybs, kuri neturt parlamento, todl parlamentas neatskiriama bet kurios valstybs
aparato dalis.
Iimtys retos: parlamento vengia autoritariniai ir totaliniai reimai, nors formaliai parlamentas bdavo
steigiamas su labai siaurais galiojimais. Taip pat ir absoliutinse monarchijose:parlamentas yra tik
monarcho patariamasis organas.
Parlamento realios galios bna nevienodos vairiose valstybse. Todl parlamentas skirstomi pagal
turimas galias:
1.Parlamentai, turintys neribot kompetencij. Parlamento galios bna labai plaios ir statymas
nenumato parlamento kompetencijos rib. Pvz., Didioji Britanija, Japonija. Tokia parlamento neribota galia
vadinama parlamentine valdymo forma.
2.Parlamentas su absoliuiai apibrta kompetencija. Tie parlamentai, kuri kompetencij
statymas (daniausiai k.) apibria: kokiais klausimais, kokios sferos, parlamentas gali leisti statymus. Tai,
kas nenurodyta prie parlamento kompetencijos, atitinka vykdomj valdi. Pvz.,Pranczija, Pranczijos
kolonijos-Senegalai.
i sistem 1958 m. ved De Golis (Va., Pranczijos Respublika). Jis specialiai ved parlamento
apribojimus.
3. Parlamentai, kurie turi santykinai ribot kompetencij. Nra isamaus parlamento gali
vardijimo, bet yra t. t. dalis. Bandoma lyg ir nurodyti parlamento galias, bet numatyti atvejai, kad
parlamentas gali sprsti ir kitus klausimus.
Tokie parlamentai daniausiai bna federacinse valstybse (federalinis parlamentas visos nacijos
ir parlamentas kiekvieno federalinio subjekto). Pvz., JAV, Ispanijos.
Deleguotoji statym leidyba.
Kiekvienoje valstybje egzistuoja deleguotoji statym leidyba kai statymus leidia ne tik
parlamentas, bet ir vykdomoji valdia. Ji bna dvejopa:
1.
kai Konstitucija tiesiogiai numato, kad statymus gali leisti ir vykdomoji valdia.
Demokratinse valstybse tai bna iimtys. Tai daniausiai siejama su tuo, kai parlamentas yra atostogose. .
bet, grs i atostog, parlamentas gali tuos statymus patvirtinti (kad jie tapt tikrais statymais) arba
nepriimti.
2.
parlamentas pats gali suteikti teis vykdomajai valdiai priimti statymus. Tai susij, kai
statymus reikia priimti labai greitai.
Literatroje deleguotoji statym leidyba vertinama kritikai. Tai tam tikros tendencijos riboti parlamento
galias, tai pasiksinimas valdi padalijim. Tokia leidyba yra numatyta Pranczijos Konstitucijoje.
Kaip parlamentarizmo t. t. princip paeidimas kai parlamentas priima statymus-rmus, nustato tartum
principus, kuriais remiantis vliau vykdomoji valdia leidia statymus. Tai taip pat taikoma, kai stiprinama
parlamentarizmo sistema: Parlamentas atstovaujanti staiga; Parlamentas statym leidiamoji valdia;
Parlamentas tautos atstovyb, kuri gyvendina statym leidiamj valdi.
Kai kuriose valstybi Konstitucijose numatyta, kad susidarius ekstremalioms situacijoms (karo
padtis), galimas parlamento pavadavimas. Pvz., Vokietijos Konstitucijoje numatyta, kad esant ypatingai

padiai aukiamas bendras komitetas. Tai 2/3 Bundestago, 1/3 Bundesrato deputat. Jis negali keisti
Konstitucijos, negali keisti emi. Ispanijoje taip pat susidarius ypatingai padiai, gali bti nuolatin
deputacija 21 parlamento narys.(jie renkami pagal frakcijas).
Parlament formos. Iorin parlamento struktra.
Iorin parlamento struktra i keli rm susideda parlamentas. Bna vieneri rm arba
dviej rm parlamentas. Dviej rm vadinami bikameraliniai parlamentai.
emieji rmai tautos atstovyb.
Auktieji rmai )aristokratijai atstovauti) atstovauja federacijos subjektus. Gali bti ir unitarinse
valstybse. Auktieji rmai tarsi pataiso emj rm klaidas. Dviej rm parlamentui bdingas ilgas
statym leidybos kelias.
Nuo ko priklauso? Griet taisykli nra. Pradjo parlamentas kurtis kaip dviej rm institucija, nes
parlamentas atsirado t. t. laikotarpiu, kuomet buvo siekiama apriboti monarcho valdi. Vidurinieji
sluoksniai siek savo atstov. alia emj rm savo teiss atstovauti siek ir kilmingieji (alia karaliaus).
Esant respublikinei valdymo formai, auktj rm reikm majo arba net buvo atmetama. Kai kuriose
respublikose iliko dveji rmai, bet auktieji rmai gavo Senato pavedinim, kuris buvo orientuotas t. t.
inov, specialist atstovyb.
KT mokslas mano, kad bikameralizmas pateisinamas federacinse valstybse. Bet parlamento
struktra priklauso nuo valstybs istorijos, jos ypatum.
Norvegija, Islandija unikalios savo patirtimi. ie parlamentai renkami kaip vien rm
parlamentai, bet irinktas parlamentas pasiskirsto 2 rmus:statym projektas svarstomas I rmuose , o
vliau vl kartojama statymo primimo procedra kituose rmuose nuo pradi. Tai ltina statym leidyb.
Bet tai nebaisu senosioms valstybms. Laikoma, kad bikameralizmas gerina statym kokyb, taip pat tai
stabdi-atsvar sistemos tvirtinimas.
Vidin struktra vien rm parlamentas arba dviej rm parlamento kiekvien rm struktra.
Turi savo vadovyb.
Parlamento pirmininkas (spikeris), pavaduotojas, sekretorius, kancleris, pareignas atsakantis u finansinius
reikalus. J visuma sudaro parlamento valdyb. Pirmininkas paskirsto pareigas, riboja kompetencij
Nuolatiniai komitetai, nuolatins komisijos nuolat veikianios parlamento grups. Kiekvienas
deputatas turi dirbti atitinkamame komitete. Parlamentarai skirstomis komitetus pagal partinio atstovavimo
princip. Veikia per vis parlamento kadencij. Tai pagrindinai veiklos organai. Gali bti laikinieji komitetai
arba laikinosios komisijos formuojami ikilus btinybei. Isprendus klausim nustoja veikti.
Parlamento viduje bna partins frakcijos tam tikri politiniai darinai. Partins frakcijos turi
papildomas teises, gali dalyvauti komitetuose; turi teis silyti atstovus komitetus. Frakcijose bna partij
lyderiai.
Senin taryba patariamasis parlamento organas. Susideda i frakcij atstov (frakcij lyderiai
arba j pavaduotojai). Svarbiausias udavinys- svarstyti ir rengti darbotvarkes.
9.3. Parlamento formavimo tvarka, jos ypatumai
Parlamentai yra renkami, nes tik rinkim bdu galima realizuoti atstovavimo princip.
Rinkim keliu formuojami emieji rmai, kai yra dviej rm parlamentas. Esant dviej rm
parlamentui, auktieji rmai formuojami specifine tvarka. Ypatumas: Didiosios Britanijos parlamento
auktieji ( Lord) rmai nra renkami, j sudtis nekeiiama, tik iek tiek kinta paveldjimo bdu, Tai
aristokratikos kilms atstovai perai. Lord rm narys vyriausias eimos narys. Greta paveldim per
dar bna II kategorija per titul suteikia monarchas iki gyvos galvos, t. y. is titulas neperduodamas
palikuonims. titul daniausiai gauna garss politikai ( buv ministrai-pirmininkai). III per kategorija
perai apeliaciniams reikalams. Tai garsiausi, ymiausi teisininkai. IV per kategorija - dvasikieji perai
anglikon banyios vyskupai ir arkivyskupai. Airijai ir kotijai taip pat nustatytos per vietos. Lord
rmuose yra apie 1000 nari. Didiosios Britanijos parlamento auktieji rmai istorikai iliko kaip
aristokratijos atstovavimo institucija.
Federacinse valstybse parlamentas turi dviej rm sistem: emieji rmai tautos atstovyb.
Auktieji rmai nra tiesiogin atstovyb. Pvz., JAV Senat po 2 senatorius nepriklausomai nuo gyventoj
skaiiaus.
Parlamentar galiojim terminas, apibrtas statymu, vadinamas kadencija.
Kiekvienoje valstybje Konstitucija skirtingai apibria t kadencij:

JAV atstov rm nariai kas 2 metai; Senato nariai kas 6 metai. Rotacijos principas: kas 2 metai
atnaujinamas, tik 1/3 Senato. Tai utikrina Senato pastovum ir periodin atnaujinim.
Vokietijoje: Bundestagas (emieji rmai); Bundesratas (Auktieji rmai) atstovauja Federacijos
emes, bet jo narius skiria emi vyriausybs (daniausiai bna Vyriausybs vadovas plius dar vienas
ministras). Bna nuo 3 iki 6 nari, priklausomai nuo emje esani gyventoj skaiiaus.
Parlamento paleidimas prie laik. Pirmalaikiai rinkimai
Laikoma, kad parlamentas funkcionuoja t laik, kuriam yra irinkti jo nariai. Bet daugelyje
valstybi numatyti atvejai, kai parlamentas paleidiamas anksiau laiko. Tai taikoma parlamentinio valdymo
valstybei (esant prezidentiniam valdymui parlamento paleidimo nenumato).
Parlamentas gali bti paleidiamas Vyriausybs krizs atveju: kai parlamentas pareikia
nepasitikjim Vyriausybe, ir ji turi atsistatydinti, arba kai parlamentas nesugeba priimti sprendimo dl
Vyriausybs sudarymo. Tada valstybs vadovas turi teis paleisti parlament. Skelbiami pirmalaikiai
parlamento rinkimai. Kol renkamas naujas parlamentas, sena Vyriausyb gauna galiojimus veikti, arba
sudaroma laikina speciali Vyriausyb.
Pati iniciatyva dl parlamento paleidimo priklauso paiai Vyriausybei (ypa, kai skelbiamas
nepasitikjimas ja). Kartu turi bti skelbiami nauji pirmalaikiai rinkimai. Situacija, kai esti parlamento
pirmalaikiai rinkimai, vyksta tada, kai parlamentas susidaro i daugelio politini partij atstov, o tos
politins partijos tarpusavyje nesutaria.
Paleidiant parlament tikimasi, kad naujas parlamentas bus tvirtesnis su stipresne Vyriausybe.
Parlamento nario teisinis statusas tvirtinamas vairiuose teiss aktuose: Konstitucijoje,
statymuose, parlamento statutuose. Kartais rinkim statymai, kartais t. t. valstybs paproiai.
Kada atsiranda parlamentaro teisinis statusas? Bendra tvarka nuo irinkimo dienos (iki tol
kandidatas). Kai kuriose valstybse numato, kad piln status asmuo gauna nuo jo mandato patvirtinimo.
Mandat tvirtina pats parlamentas arba statusas atsiranda nuo priesaikos davimo dienos. Atsisakius duoti
priesaik, mandatas gali bti atauktas.
Auktj rm parlamento nariai danai ne renkami, o skiriami. Lordai iki gyvos galvos. Jie
galiojimus gauna, kai atsiranda pagrindas uimti lordo viet arba nuo paskyrimo dienos (suteikus pero
titul).
Parlamento nario svoka apima abiej rm narius. Daniausiai parlamento nariai turi skirtingus
pavadinimus:
1. emj rm deputatas (narys) (JAV kongresmenas).
2. Auktieji rmai daniausiai vadinamas Senatu, nariai senatoriai (Didiojoje Britanijoje lordai).
K atstovauja parlamento narys? Demokratinse valstybse vis taut, o ne atskir rinkj grup.
Nepriklausomai nuo jo irinkimo tvarkos. Laisvasis mandatas parlamento narys atstovauja taut; jis
negali bti rinkj atauktas, jo galiojimai pasibaigia statym nustatytais pagrindais; jis turi veikti tautos,
valstybs interesams ir vadovautis savo sine. Neturi remtis grupiniais interesais .
Imperatyvusis mandatas atsirado Paryiaus Komunos laikais. Parlamento narys gauna pavedim
atstovauti rinkj grup, kuri jam gali duoti rinkimines priesaikas. Rinkjai gali ataukti parlamento nar.
Praktikoje tai praktikai neveikia.
Parlamentaro teiss ir pareigos:
1.Dalyvauti parlamento posdiuose.
2.Silyti svarstyti klausimus.
3.Teikti statym programas, silymus dl statym primimo.
statymo iniciatyvos teis (Konstitucija ar statymas j apibria) turi nedaugelis subjekt. Kai
kuriose valstybse j turi deputat grups. Teiss esm: parlamento nario silymas turi bti svarstomas (bet
nereikia, kad turi bti priimtas). Nuo ios teiss prasideda statym leidimo procedros.
Pateikus pasilym parlamento narys gali sudaryti grup statym projektams ruoti. Gali bti
duodamas pavedimas kitoms institucijoms parengti projektus.
4.Sprendiamojo balso teis. Priimami aktai bals dauguma. Visi parlamento nariai lygs, turi vien
bals.

5.Parlamento nariai turi teis bti irinkti parlamento komiteto, komisijos narius. Tai ir
pareiga.
6.Teis dalyvauti ir kit komitet posdiuose, nebnant j nariais. ia turi patariamojo balso
teis.
Parlamentaro privilegijos:
1. Indemnitetas:
a) parlamento nario teis laisvai kalbti posdi metu : jis negali bti traukiamas atsakomybn
u kalbas, sakomas i parlamento tribnos, u kalbas ir balsavimus draudiama persekioti;
b) teis gauti atlyginim u parlamentin veikl,ir teis ilaid, susijusi su parlamentine
veikla, padengim. Tai atlyginimai. Pranczijos parlamento narys gauna tris vidutinio atlyginimo dydio
atlyginim. Didiojoje Britanijoje 49 procentus kabineto nario algos arba 96 procentus jaunesniojo
ministro algos. JAV apie 11000doleri per metus.
Parlamentar nari kelions ilaidos kompensuojamos (vykimas savo rinkimines apygardas). Parlamento
nariai gauna pinig kanceliarinms, ryi ilaidoms. Jie turi teis nemokam medicinin aptarnavim.
Parlamento narys turi padjj ir gauna ryi j ilaikymui. Padjjai bna paiame parlamente arba / ir
rinkiminje apygardoje. Auktj rm nari atlyginimas daniausiai didesnis. JAV Senato nario ilaikymas
apie vien milijon per metus.
2. Imunitetas: asmens nelieiamyb. Parlamento narys negali bti suimamas, apribojama jo laisv
be parlamento sutikimo. Tarp sesij tok sutikim gali duoti vadovyb. Iimtis: in flagranti - jis gali bti
suimamas be parlamento leidimo.
Parlamentaro galiojim nutrkimas.
1.
Parlamentaras renkamas t. t. kadencijai ir jo mandatas daniausiai galioja iki kadencijos
pabaigos tada daniausiai baigiasi galiojimai. emuosiuose rmuose vis parlamentar galiojimai
nutrksta vienu metu po nauj rinkim. Auktuosiuose rmuose, kur rotacija, parlamentar galiojimai
nutrksta ne vienu metu (JAV Senatas).
2.
Parlamentar rinkim rezultat pripainimas negaliojaniais. Pagrindas tam jei
iurkiai paeisti rinkim statymai. Sprendim dl rezultat gali priimti centrin rinkim komisija arba
teismai.
3.
Mandato atmimas pagal specialias procedras. Apkalta. Parlamentas u t. t. parlamentaro
veiksmus balsavimo keliu nualina parlamentar, atima jo mandat.
4. Parlamentaro mirtis.
5.
Parlamentaro atsistatydinimas. T numato statymas, parlamento statutas. Atsistatydinimo
prieastys labai vairios (pvz., gresianti baudiamoji byla, sveikatos problemos).
Laisvasis mandatas dar nereikia, kad parlamentaro nario laisv absoliuti.
1.Parlameno nariai daniausiai yra priklausomi nuo partijos, kuriais jie yra. Svarbi balsavim
metu parlamento nariai balsuoja pagal partins vadovybs nurodymus. Kartais politins partijos leidia
parlamento nariams patiems apsisprsti. Parlamento nariai gali nepaklusti partinei vadovybei. T tvirtina
statymas. Bet, konfliktuodamas su partine valdia, jis lugdo savo ateit.
2.Parlamento nariai danai priklauso nuo savo rinkj. Kai renkami vienmandatse apylinkse,
jie turi susitikti su rinkjais ir pan.
Parlamento ir jo rm vidin struktra. Yra iorin ir vidin parlamento struktra.
Vidin:tai reikia paio parlamento t. t. vidinius struktrinius vienetus. Reikia iskirti du momentus:
1) jei yra vien rm parlamentas, tai kalbama apie vien parlamento struktr;
2) jei yra dviej rm parlamentas, tai jie turi savo struktras.
Pagrindiniai vidins struktros padaliniai:
1.Vadovyb.
2.Komisijos arba komitetai.
3.Senin taryba.
4.Parlamentins frakcijos.

1.Vadovyb. Jai priklauso parlamento pirmininkas (Didiojoje Britanijoje ir jos buvusiose kolonijose
spikeris). Taip pat parlamento pirmininko pavaduotojai (vicepirmininkai), pagrindins vadovybs
pareignai.
Kai kuriose valstybse kolegiali vadovyb:parlamento prezidiumas, biuras, valdyba. Taiau didiausius
galiojimus turi pirmininkas. kolegiali vadovyb eina pirmininkas, jo pavaduotojai, sekretoriai.
Lemiamas odis priklauso pirmininkui, o prezidiumas patariamoji institucija. Dominuoja kolektyvinio
vadovavimo principas. Demokratinse valstybse visuomeninio vadovavimo principas.
Vadovybs funkcijos:
1. vadovauja parlamento darbui (vadovauja posdiui, suteikia parlamentarams od ir gali j atimti,
kt.);
2. gali taikyti drausminio poveikio priemones parlamentarams. Kartais toki priemoni taikymas bna
perkeliamas kitas struktras.
Parlamento vadovyb renka parlamentarai, nors yra ir iimi. Europos valstybse vadovyb renka
parlamentarai balsuodami. Kai kuriose prezidentinse respublikose gali skirti valstybs vadovas arba
valstybs vadovas vyriausybs teikimu.
Ypatumas auktj rm. Pvz., JAV Senatui vadovauja ir viceprezidentas. Jis negali balsuoti, taiau
yra iimtis: kai balsai pasiskirsto po lygiai, gali balsuoti ir viceprezidentas. Tada jo balsas lemiamas. Kai
viceprezidentas nedalyvauja posdyje, generalgubernatorius (valstybs vadovas). Panaiai Didiojoje
Britanijoje. Vadovauja vykdomosios valdios atstovas. Lord rmuose vadovauja lordas kancleris, ir jis
yra laikomas vyriausybs nariu.
Vyriausyb koordinuoja kit institucij darb. Tais atvejais, kai parlamento vadov renka pats
parlamentas, galima teigti, kad iuo vadovu bna didiausios parlamento frakcijos lyderis (dominuojanios
politins partijos).
Kai nra daugumos parlamente, tai vyksta derybos tarp politini partij dl vadovo kandidatros.
Toki deryb metu vienoms frakcijoms leidiama ikelti parlamento pirmininko kandidatr, o tos, kurios
pritaria, gali kelti vicepirmininko kandidatr,
2.Komitetai (komisijos). Tai pagalbiniai parlamento organai. 2 ri:
1.Nuolatiniai komitetai veikia vis parlamento kadencijos laik. Irenkami pirmoje sesijoje Jos
metu patikrinamas komitet sraas arba parlamento statuse tai bna nurodyta. Po to vyksta parlamentar
usiraymas komitetus. Paprastai parlamentaras turi priklausyti kokiam nors komitetui. Komitetai viena
i parlamento veiklos form.
Nuolatiniai komitetai daniausiai sudaromi funkciniu (akiniu) principu pagal vidins veiklos
kryptis. Pvz., ekonomini, socialini reikal komitetai (akiniu principu); finans, biudeto komitetai,
statym leidybos komitetai; teistvarkos komitetas (funkciniu principu).
Komitet skaiius bna vairus. Gali bti ir kelias deimtis. J skaiius priklauso nuo parlamento
sprendimo. Bna nustatomas ir apytikris komiteto nari skaiius. Kiekviena frakcija nori turti komitetuose
kuo daugiau savo atstov. Komitetui vadovauja komiteto pirmininkas. JAV juo tampa didiausi darbo sta
turintis parlamentaras. Kai kuriose valstybse j renka vadovyb.
Nuolatiniai komitetai priima sprendimus visais parlamento svarstomais klausimais. Jie turi
lemiamos takos statym primimui. Kai kuriose valstybse komitetai turi neribotas teises.
2.Laikini komitetai sudaromi apibrtam laikotarpiui, nurodant t. t. laik arba t. t. problemai sprsti.
Vengiama situacijos, kai komitetai sudaromi i vienos politins partijos. Paprastai laikomas tolygaus
atstovavimo principo.
Pagal veiklos krypt jie gali bti skirstomi :
1) tyrimo komitetus: sudaromi, kai bna keliama impimento (apkaltos) procedra parlamento
nariui;
2) kontrolinius komitetus: sudaromi, kai kyla abejons dl t. t. institucijos;
3) revizinius komitetus: susij su finansins veiklos kontrole.

Laikinieji komitetai savo darb gali pasitelkti valstybs aparato vadovus, nevalstybines
organizacijas. J taka bna didel. Pvz., JAV visos impimento procedros prasiddavo nuo laikinojo
komiteto sudarymo.
3. Senin taryba - tai patariamasis parlamento organas, kur eina parlamento vadovyb ir
frakcij atstovai. Senin taryba gali bti kaip derinamoji institucija, kai reikia priimti sudtingus
sprendimus (pvz., dl parlamento dienotvarks sudarymo).
senin taryb eina apie 30 moni. Paprastai parlamento Statuse bna numatyta, kad tai, k
senin taryba nusprendia, parlamentas nekeiia. Senin taryba gali sprsti ir kitus dalykus.
4.Frakcijos - viena i pagrindini sudarymo princip nustatomas minimalus parlamentar skaiius.
Didelis frakcij skaiius nenaudingas parlamentui. Frakcijos reikia oficial parlamentar partins
priklausomybs pripainim.
LR Seime : Konstitucinis Teismas nagrinjo byl dl frakcij sudarymo. Konstitucinio Teismo
sprendimu pakeistas Seimo Statutas (frakcij gali sudaryti trys parlamentarai). LR frakcijas gali sudaryti ir
nepartiniai parlamentarai.
Frakcijos turi papildom teisi. Bdami frakcij nariais, parlamentarai gali geriau reikti savo
nuomon.
Stambios frakcijos gauna teis uimti vadovaujanius postus parlamente, turi pirmenyb silyti
komitet pirminink kandidatras. Frakcij vaidmuo bna ypa didelis, kai sudaroma Vyriausyb. Kur yra
parlamento valdymo forma, tai Vyriausyb formuoja frakcija, kuri turi absoliui daugum. Kai nra
absoliuios daugumos turinios frakcijos, tai tarp stambiausi frakcij vyksta derybos dl koalicijos.
Paprastai koalicija sudaroma i tiek politini partij, kad parlamente ta koalicija turt daugum.
Frakcij buvimas daugiau politinis reikinys. Ir pats parlamentas daugiau yra politinis , o ne teisinis
reikinys.
Parlamente greta vidini struktros vienet, susidedani i pai parlamento nari, yra kitos vidins
struktros, kuriose dirba valstybs tarnautojai:
1.Parlamento darbo aparatas parlamento veikl aptarnaujantys struktriniai padaliniai, kur dirba
valstybs tarnautojai. Jam daniausiai vadovauja parlamento pirmininkas. Turi sudaryti normalias
parlamento darbo slygas. Rengia vairius dokumentus, dokument projektus.
a)
teiss (juridin) tarnyba. Teikia ivadas dl teiss akt;
b)
dokument skyrius;
c)
protokolo skyrius.
2.Parlamento kontrolieriai (ombudsmenai). Pradia Skandinavijos valstybs. Tai parlamento
skiriami pareignai t. t. funkcijoms atlikti, kontroliuoti vykdomosios valdios pareign veikl, jos
teistum. (Didiojoje Britanijoje parlamentinis komisaras).
Pareiga tirti gyventoj parlamentui adresuojamus skundus. Savo iniciatyva ombudsmenai skund
netiria. Gina moni teises. J buvimas demokratins valstybs btinasis poymis.
Parlamento kompetencija, galiojim rys
Parlamento veiklos kryptys nustatomos pagal kompetencij:
Dabartini parlament kompetencijai priklauso vairios klausim grups:
1. statym leidimas,
2. valstybs biudeto tvirtinimas,
3. vyriausybs ir kit valdymo organ suformavimas bei j veiklos kontrol,
4. usienio politikos strategijos nustatymas.
1. statym leidyba. Parlament renka tauta, todl parlamentas tiesiogiai su ja susijs, nes susideda
i tautos atstov. Dominuoja pozicija tik parlamentas leidia statymus (parlamentarizmas). Ilgainiui
statym leidybos teis suteikta ir kitoms institucijoms Vyriausybei (leidia statym gali turinius aktus.
Pranczijoje nuo 1958 met Vyriausyb gali leisti reglamentinius aktus. Vadinasi, padalinta kompetencija
tarp parlamento ir Vyriausybs. Vyriausybiniams aktams nebtinas statyminis pagrindas, aktus savo
nuoira leidia Vyriausyb. Yra apibrti klausimai., kuriais parlamentas leidia statymus, o t. t. klausim

atvilgiu tik Vyriausyb priima aktus. Atribota kompetencija. Taip ksinamasi parlamentarizm; tai
normalus kompetencijos padalijimas (vairios nuomons).
Daniausiai parlamentuose nusistovi tokia statym leidimo procedra:
1. statymo projekto pasilymas;
2. statymo projekto svarstymas;
3. statymo tvirtinimas ir paskelbimas.
Jeigu parlamentas susideda i 2-j rm, tai statymas laikomas priimtu, kai sutarus abejiems
rmams, paskelbiamas tapatus statymo tekstas. Kilus nesutarimams tarp abej parlamento rm, sudaroma
speciali Taikomoji komisija. Priimt statym turi patvirtinti valstybs vadovas (prezidentas ar karalius). Po
to jis publikuojamas oficialiame valstybs leidinyje.
Kai kuriose valstybse yra deleguotoji statym leidyba. Parlamentas suteikia teis leisti
statym gali turinius aktus Vyriausybei.
statym leidybos procedra prasideda nuo statym iniciatyvos teiss (statymo
sumanymo). Tai formali juridin teis, kuri turi ribotas asmen skaiius. Daniausiai:
1. Parlamento deputatai: a) kiekvienas; b) ar j grup.
2. Valstybs vadovas, taiau kai kur kartu su Vyriausybe.
3.
Vyriausyb (o kartais gali turti kartu). Danai valstybs vadovas turi veto teis, jo lemiamas
odis baigiamojoj stadijoj, todl tas, kuris ubaigia, neturi inicijuoti to statymo, todl kai kur vietoj
valstybs vadovo, statym iniciatyva suteikiama Vyriausybei.
4.
Rinkj grups liaudies iniciatyva. Nustatomas rinkj skaiius, kuris gali pateikti
statym projektus (Italijoje 500000, Austrijoje 200000, JAV tai taikoma valstijose nuo 3-5 procent
valstijos rinkj).
5.
Federaciniai subjektai (veicarija kantonai, Meksika valstijos). Kai kur ir unitarinse
valstybse, ir regioninse srityse (Italijos sritys) gali turti statym iniciatyvos teis.
Tai baigtinis sraas.
statym leidybos iniciatyvos teis reikia, kad tik i teis realizavus, prasideda statym
leidybos procedra. btina, kad turint iniciatyvos teis subjektas ia teise pasinaudot. Tai daroma:
1. pateikiant statym projekt ir nedelsiant pradti svarstym;
2. kai subjektas tik isako idj dl statymo primimo. Tuomet irgi realizuota iniciatyvos teis.
Parlamentas privalo tai reaguoti, jis svarsto klausimus dl projekto parengimo.
Kai teikiamas projektas jis registruojamas parlamento posdyje. O kartais tai vardijama kaip pirmasis
svarstymas. ia apsiribojama projekto pavadinimo paskelbimu ir trumpu praneimu. ia parlamentas priima
sprendim priimti projekt svarstymui, ar atmesti. Gali (pvz., Airijoje, Australijoje) atsisakyti projekt
svarstyti.
Bet daugelyje valstybi po pateikimo galutinis sprendimas nebna priimamas, o
nusprendiama kokiam komitetui perduoti svarstyti projekt ir nusprendia, kada svarstys projekt. Kai
komitetas pateikia ivadas, vertina projekt ir tada priimamas sprendimas ar tsti io projekto svarstym ar
j atmesti.
Pirmasis svarstymas (skaitymas) reikia projekto atmetim ar primim, bet tai nebtinai
reikia vien posd.
Kai projektas yra priimamas, paskiriamas vedantysis parlamento komitetas, kuris veda
projekt II svarstymui. Ir antrame svarstyme odis suteikiamas iniciatoriui ir pagrindiniam komitetui.
Pilnai supaindinama su projektu ir vyksta parlamentins diskusijos dl projekto. Galimi atvejai, kai ir antro
svarstymo metu jau priimtas projektas gali bti atmestas.
Bet danai jis toliau tobulinamas pagrindiniame komitete. Realizuoja parlamentar
pateiktus silymus. ia yra dvi parlamento darbo tradicijos: kai kuriose valstybse komitetai gali projekt
tvarkyti savo nuoira. Lyg mini parlamentai gali visikai patvarkyti projekt (pvz., JAV parlamento
komitetai turi neribotas teises dl projekt). Bet pakeitim rizika tenka paiam komitetui. Italijoje
parlamentas gali suteikti komitetui parengti projekt ir j apriboti, o parlamentas ia formaliai atlieka
funkcijas.

Po to , kai komiteto pataisyti projektai svarstomi parlamente ir turi galimyb pasisakyti visos
frakcijos. Laikoma, kad antras svarstymas baigiamas dl to balsuojama. Ir laikoma, kad pereinama III
(statym primimo) stadij. Nauji pasilymai dl projekto neteikiami (iimtys ratu i anksto prie 1-2 paras
iki III skaitymo).
statym primimas paprastai priimamas pastraipsniui: jei yra pasilymai, kurie laiku
pateikiami ratu yra alternatyvos ir balsuojama. Kai nra joki alternatyv, laikoma, kad straipsnis
priimamas bendru sutarimu. Galima straipsnius priiminti ir pagal jo dalis (bet reikalingas parlamentar
vieningas sutikimas). Po to dar balsuojama u vis statym.
Reikalingas parlamentar skaiius: ia kyla kvorumo problema. Tai minimalus parlamentar
skaiius reikalingas statymui priimti. Kvorum klausimas sprendiamas vairiai (pvz., Didioji Britanija,
emj rm kvorumas, 40 nari, o yra 635 nariai, Austrijoje 1/3 parlamentar, kitur ne maiau kaip
vis parlamentar, tuomet tai reikia statymui priimti reikia ne maiau nari).
Dabar Lietuvoje i viso nustatytas kvorumas. statymas priimamas paprasta bals dauguma
(i 11 parlamentar 6 u). Atstatomojo Seimo metu reikjo nari parlamento, o ijus opozicijai i sals
kvorumas sulugdomas ir statym leidyba stabdoma, prasidjo parlamento darbo destrukcija ir Konstitucija
nebuvo nustatytas kvorumas.
Konstitucijos statymai priimti reikalaujama absoliuti arba reikalaujama absoliuti arba
kvalifikuota bals dauguma daugiau kaip , 2/3, 3./5 parlamentar (50 procent + 1)
Balsavimo procedra vairi:
1.
2.
3.
4.
5.

Senuose parlamentuose balsuojama balsu taip ar ne, ir , kas garsiau, nustato spikeris.
Vardinis balsavimas parlamentaras turi pats pasakyti, klausiama pavardmis.
Atsistojimu.
Vokietijoje parlamentarai ieina pro skirtingas duris.
Elektroninis balsavimas.
Primus statymus vienuose rmuose, statymas perduodamas kitiems rmams. Ir statymas
priimamas tik po to, kai abudu rmai bals dauguma statym patvirtina.
Tokia sistema vadinama audykls metodu, kol sudaromas derinimo komitetas i abiej
rm nari, kuris rengia abejiems rmams priimtin variant (JAV) ir abu rmai svarsto i naujo, ir turi i
naujo priimti.
Anglijoje , jei lord rmai atmeta statym bil, antr kart statym projekt svarsto auktieji
rmai, ir j sprendimas galutinis. Taip baigiasi statym primimo procedra parlamente.
Bet statymas turi praeiti dar vien stadij:statymo tvirtinimo ir promulgavimo stadij. J
atlieka valstybs vadovas. Parlamente priimti statymai teikiami valstybs vadovui pasirayti, ir pasiraymas
laikomas tvirtinimu, o po to teikiamas skelbti statym leidiniuose. Valstybs vadovas turi teis per nustatyt
laik statymo nepasirayti ir grinti parlamentui svarstyti (tai statymo vetavimas; absoliutaus veto teis
valstybs vadovo sprendimas yra galutinis statymas nepriimtas). Dabar absoliutaus veto teis beveik
nesutinkama, nes ir beveik nra absoliutizmo. Didiosios Britanijos monarchas formaliai turi absoliui veto
teis, bet susiklost konstitucinis paprotys, ir apie 280 met karalius ja nesinaudojo.
Dabar yra santykin (atidedamoji) veto teis. Valstybs vadovas atideda statymo galiojim
ateiiai. Parlamentas pakartotiniu svarstymu gali veikti veto teis, ia reikalinga kvalifikuota bals dauguma
arba absoliuti bals dauguma, jei statymas buvo priimtas paprasta bals dauguma. Nustatant termin veto
teisei pareikti siekiama ukirsti keli piktnaudiavimui. Jei per nurodyt termin valstybs vadovas
nepasirao, tai tvirtinimo teis pereina parlamento vadovui, ir statym leidyba neudelsiama.
Parlamento galiojimai finans ir biudeto srityje. Grups:
1.
2.
3.
4.

mokesi nustatymas iimtin parlamento prerogatyva;

parlamento teis leisti imti paskolas (vidaus, usienio);
biudeto svarstymas ir primimas;
biudeto vykdymo kontrol.
Biudetas valstybs pajam ir ilaid smata. Biudetas tvirtinamas statymu. is statymas
specifinis.Pagrindiniai biudeto statymo ypatumai:

1. statymas terminuotas. Biudetas tvirtinamas vieneriems metams;

2. biudeto statymas rengiamas ir priimamas labai savotika tvarka. Biudeto projektas danai rengia
Vyriausyb. Svarstant statym parlamente, suvaromos parlameno nari teiss. Reikalaudami l
padidinimo, parlamento nariai turi nurodyti t l padengimo bdus;
3. -biudeto tvirtinimas danai pavirsta Vyriausybs veiklos vertinimu. Po pirmojo svarstymo
daniausiai Vyriausyb t biudet taiso, papildo.
Parlamento patvirtintas, biudetas grinamas Vyriausybei vykdyti. Biudeto vykdymas
Vyriausybs prerogatyva. Vyriausyb privalo grietai laikytis biudete numatyt asignavimo tvarkos.
Parlamentas kontroliuoja biudeto vykdym.
Pasibaigus finansiniams metams Vyriausyb teikia parlamentui tvirtinti biudeto vykdymo ataskaitapyskait (paskesnioji kontrol).
Parlamento galiojimai usienio politikoje ir gynybos srityje
galiojimai usienio politikos srityje. Jie nra vienodi. Kai kuriose valstybse jie priskiriami
valstybs vadovui (pasirao sutartis, teikia jas ratifikuoti parlamentui, skiria diplomatinius atstovus), taip pat
Vyriausybei (yra URM, kuri usiima usienio politika). Todl usienio politika yra vykdomosios valdios
prerogatyva, bet yra ir parlamentui priskirti galiojimai:
1. karo skelbimas;
2. taikos sudarymas;
3. karo padties skelbimas;
4. jungimasis karines sjungas;
5. ratifikuoti ir denonsuoti tarptautines sutartis.
galiojimai saugumo ir gynybos srityje:
1. gynybos doktrinos svarstymas, jos tvirtinimas;
2. ginkluot pajg finansavimo dalykai (per biudet);
3. karins tarnybos klausimai (kariniai statusai, kiti statymai, kurie reguliuoja gynybos srit).
Parlamentin kontrol. Ombudsmenai
Parlamento teis priirti Vyriausybs veikl parlamentinio valdymo savyb. Vyriausybs
kontrols bdai:
1. pasitikjimo Vyriausybe klausimo iklimas (daniausiai tai daro parlamento opozicija, pati
Vyriausyb kai parlamentas pradeda trukdyti Vyriausybs veiklai (nepraeina Vyriausybs teikiami statymo
projektai parlamente). Esant vienpartinei Vyriausybei, toki problem daniausiai nekyla parlamente
dauguma palaiko savo Vyriausybe. Esant koalicijai tai neretas reikinys (Latvija). Vyriausyb nori
patikrinti, ar koalicija j remia. Pasitikjimo klausim Vyriausyb kelia priimant biudeto statymus, kitus
esminius statymus.
2. nepritarimo rezoliucija opozicins frakcijos inicijuoja jos primim. T gali t. t. deputat grup.
Pranczijoje 1/10 Nacionalinio Susirinkimo nari (ireikiamas nepasitikjimas Vyriausybe).
3. interpeliacija raytinis kreipimasis Vyriausyb, reikalaujant paaikinti Vyriausybs veiklos
klausimus. Gali bti teikiama visai Vyriausybei arba atskiram ministrui. Vyriausyb privalo pasiaikinti
ratu, atvykti parlament ir ten atsakinti klausimus. Priklausomai nuo parlamento nari diskusijose
gimusi vertinim gali bti keliamas klausimas dl nepasitikjimo Vyriausybe. . nepasitikjimo votumui
daniausiai btina absoliuti bals dauguma, kartais net kvalifikuota.
4. klausimai Vyriausybs nariams. Vyriausybs valandos parlamente klausimai pateikiami odiu ir
atsakinjama odiu.
5. tyrimo komitetai ir komisijos. Sudaromi ikilus ypa aktualiam klausimui, kur parlamento nariai
nori apsvarstyti. Daniausiai tai laikinos komisijos. Parlamentas turi neribot teis sudaryti tokias komisijas
ir tirti Vyriausybs ar ministr veikl. Esant prezidentiniam valdymui ar absoliuiai monarchijai parlamento
teis kontroliuoti vykdomj valdi yra ribota arba net negalima.
Parlamento teisminiai galiojimai. Svarbiausia forma impimentas (apkalta); tai kvaziteismin
procedra. Gali bti ikeltas kaltinimas aukiausiems valdios pareignams (prezidentui, Vyriausybs
nariams. Parlamento nariams, aukiausio rango teisjams). Impimentas atsirado Anglijoje ir net galjo
bti taikomas karaliui (dabar negalioja).

Impimentas nra tikra juridins atsakomybs procedra. Daniausiai sakoma, kad tai politins,
politins-teisins atsakomybs ris. ia sprendiamas tik vienas klausimas asmens paalinimas i
uimam pareig. Kitos sankcijos nra taikomos ir negali bti taikomos. Bet pritaikius impimento
procedr ir atleidus pareign gali bti keliama ir baudiamoji byla, ir sprendiamas teisins atsakomybs
klausimas.
U k galima patraukti impimentan?
1. u valstybs idavim (Pranczija, Suomija);
2. u Konstitucijos paeidim, kit statym paeidim (Vokietija);
3. u korupcij, kitus sunkius nusikaltimus (JAV).
Pradti impimento proces turi teis emieji parlamento rmai. Jie svarsto apkaltinimo punktus,
sudaroma speciali komisija kaltinimams pareikti (JAV teiss komitetas). O savotiku teismu tampa
auktesnieji rmai (JAV, Anglija, Brazilija). Kai kuriose valstybse kaltinimus gali pareikti bet kurie rmai
(Indija), o kiti rmai tuomet tampa teismu. Kai kuriose valstybse teikia parlamentas, o byl nagrinja
aukiausi teismai (Vokietija, Italija Konstitucinis Teismas). Kai kuriose valstybse sudaromi specials
impimento teismai (Danija), kontroliuoja parlament (Japonija i pai parlamentar).
Greta impimento kai kurie parlamentarai turi ir kitus teisminius galiojimus. Didiosios Britanijos
lord rmai yra aukiausias apeliacinis teismas (baudiamosiose bylose ir civilinse bylose), o bylose dl
lord rm nario I instancijos teismas. iuo atveju ne visa sudtimi lord rmai vykdo teisminius
galiojimus (nes yra vir 1000 nari). Lord rmuose sudaroma speciali lord kolegija (iki 30 nari) tai
perai iki gyvos galvos, buv aukiausio lygio teisjai, ir jie, bdami profesionalais, atlieka teismines
funkcijas.
Parlamento aktai:
1.Svarbiausia statymas, nes parlamentas steigiamas statym leidybai.
2.Kiti teisiniai aktai nutarimai, rezoliucijos, deklaracijos, kreipimaisi.
1) Nutarimai dl statymo gyvendinimo, taip pat atliekant parlamentin kontrol. Nutarimuose
paprastai nebna teiss norm., tai vienkariai aktai, atspindi t. t. parlamento poir. Neturi statymo
galios.
2) Rezoliucija panai nutarim, turi maesn gali nei statymas; ia fiksuojami parlamento
svarstymo rezultatai.
3) Deklaracija dl usienio klausim, reaguoja vykius, tarptautinius santykius.

VII tema. VALSTYBS VALDIOS ORGANIZAVIMO PAGRINDAI

VIII tema. PASAULIO VALSTYBI VALDYMO FORMA
1. Valstybs valdymo forma. Valdymo form vairov pasaulyje.
Valstybs vadovo organizacins formos, j ryys su valstybs valdymo forma
Yra dvi pagrindins valstybs vadovo organizacins formos (priklausomai nuo valstybs valdymo formos):
1. Monarchas (monarchija).
2. Prezidentas (respublika).
V. vadovo institutas reikia vieno asmens tam tikr padt ir ypating status valstybje. Todl v. vadovas
danai vadinamas aukiausiu valstybs pareignu.
Kolegialus v. vadovas tam tikra kolegija stovi valstybs priekyje. Retas. Plaiai taikytas
komunistinse valstybse ir t. t. pokumunistinse valstybse (AT Prezidiumas). Valstyb atstovaudavo
Prezidiumo pirmininkas.

V. vadovas - aukiausias valstybs pareignas, atstovaujantis valstyb tiek viduje, tiek ir u

jos rib (spec. galiojim tam nereikia). Neretai v. vadovas laikomas valstybs ir tautos vienybs simboliu,
ypa monarchas.
V. vadovo institutas iaugo i absoliutins monarchijos instituto. V. vadovas reprezentuoja
valstyb. T. t. atvejais v. vadovas laikomas arbitru tarp valdi (taiko Vyriausyb ir parlament).
V. vadovas Konstitucijos garantas; sakoma, kai norima pabrti v. vadovo prerogatyvas,
nors realiai Konstitucij saugo t. t. teisins institucijos.
V. vadovo valdios sistemoje. Pavadinimas valstybs vadovas pabria ypating io
pareigno viet. Daniausiai v. vadovas priskiriamas prie vykdomosios valdios, nes jo vykdomos funkcijos
maksimaliai priartja prie vykdomosios valdios esms. Tai absoliuiai teisinga prezidentinse valstybse
(respublikose), kur v. vadovas yra ir Vyriausybs vadovas. Pvz., JAV, ia nra Vyriausybs, tik Prezidentas
vyriausia vykdomoji valdia. Pats skiria ministrus su Senato pritarimu. J varo tik Senato pritarimas, o
kandidatus pasirenka pats.
Didiojoje Britanijoje monarchas parlamento dalis. Tokia situacija susiklost istorikai, nes
siekta apriboti monarcho valdi. Daugel jo funkcij perm parlamentas. Monarchas gali valdyti tik su
parlamentu. Jis dalyvauja statym leidyboje tvirtina ir promulguoja statymus.
Vyrauja nuomon, kad v. vadovas vykdomosios valdios sudtin dalis. Vykdomoji valdia
arba susideda i dviej institut valstybs vadovo ir Vyriausybs, arba v. vadovas ir Vyriausybs vadovas
sutampa viename asmenyje.
2. Monarchija iuolaikiniame pasaulyje.
Monarcho teisinis statusas. Sosto paveldjimo sistemos
Monarchas - valstybs vadovas monarchinse valstybs valdymo formose. Monarchija danai
laikoma istorine atgyvena, bet pasaulyje - 44 monarchijos i apytiksliai 200 valstybi. Amerikos
monarchijos - daniausiai buv D. Britanijos kolonijos ir jos pripasta io valstybs monarcho, kaip
valstybs vadovo teisin status. Nors paios valstybs yra savarankikos (Kanada, Belizas, Bermudai,
Granada). ia valstybs vadovo funkcijas atlieka generalgubernatoriai - D. Britanijos monarcho atstovai.
Daniausiai - parlamentins monarchijos. Bdinga tai, kad valstybs vadovo titulas paveldimas.
4 sosto paveldjimo sistemos:
1. salin (monarcho sost galui paveldti tik vyrai - Japonija, Belgija)
2. kastilin (pirmenyb vyrikajai linijai, bet jei nra vyrikosios gimins palikuoni, sost gali
uimti moteris - Ispanija, Olandija, D. Britanija)
3. austrikoji (moteris gali paveldti, kai visai nra vyrikosios gimins pdini)
4. vedikoji (nuo 1979 lygios vyr ir moter paveldjimo teiss)
Monarcho postas - iki gyvos galvos. Monarchas gali savo noru pasitraukti i pareig. Kai sostas
atitenka nepilnameiui, skiriamas regentas. Regent taryba valdo u t nepilnamet, jam pataria.
Kiekvienos valstybs monarchui keliami statymu nustatyti reikalavimai. Pvz., religija. D. Britanijoje
anglikon banyia yra valstybin. Monarchas visada turi teis tam tikr titul, net kelet titul. Jie gali
bti susij su tam tikr emi valdymu - hercogai, grafai.
Monarchas turi teis valstybines regalijas - specialius enklus: karna, skeptras, sostas, mantija.
Monarchai turi absoliui asmens nelieiamybs teis. Jie negali bti traukiami teisinn, politinn
atsakomybn. Gal tik u idavim. Monarchas danai negali laisvai ivykti i valstybs be parlamento
leidimo.Monarchas turi teis dvar, t.y. personal, kuri jam patarnauja. Dvaras danai ilaikomas i
valstybs biudeto. Esant monarchinei valstybs valdymo formai, parlamentas priima civilin lakt special teiss akt, kur numatytos los monarcho ilaikymui (dvaras, kelions). D. Britanijoje skiriama
apie 0.5 mln svar. Los neapmokestinamos. Olandija - apie 1.5 mln. gulden per metus. Civilinis laktas
priimamas naujam monarchui umus sost. Jo negalima keisti esant gyvam monarchui, mainti l.
Kiekvienos valstybs monarchas - ne tik savo valstybs vadovas. Monarchas gali bti keli valstybi
vadovu. Toks reikinys - asmenin unija. Ji plaiai naudojama Britanijos sandraugoje (D. Britanija ir jos
buv kolonijos -) i viso 49 valstybs).

Tik 17 valstybi i 49 pripasta D. Britanijos monarch savo valstybs vadovu. Pvz., Australija monarchin valstyb, bet pereis prie respublikins valstybs valdymo formos.
Esant asmeninei unijai, monarcho funkcijas atlieka generalgubernatoriai. J skyrimas: parenka tos valstybs
Vyriausyb, o skiria monarchas.
2.Monarchas. Monarcho teisins padties ypatumai.
Tai viena i valstybs vadovo organizacijos form. Tai seniausia valstybs vadovo organizacin
forma. Ji bdinga seniausioms valstybms. iais laikais monarchija traktuojama kaip istorin forma, ir
monarchas ilieka kaip senovinis institutas. Dabar yra 44 monarchins valstybs, vadinasi yra ir 44
monarchai.
Monarchin valdia yra nepriklausoma nuo tautos, liaudies. Ji yra kylanti pati i savs. Monarcho
sostas, pareigos perduodamos paveldjimo keliu. Nra demokratini procedr, rinkim, kadencijos
apribojim ir pan. Skiriamos vairios sosto paveldjimo sistemos:
1)
Salin paveldjimo sistema. Tai viena grieiausi sistem, kuri paneigia lyi lygybs
princip. Sost gali paveldti tik vyrai. Moterys nualinamos nuo sosto paveldjimo (Japonija, Belgija,
Norvegija).
2)
Kastilin paveldjimo sistema. Pirmenyb teikiama vyrikai giminei (jaunesnis brolis
nualina vyresnij seser). Moteris gali sost paveldti, tik jei nra vyrikos lyties pdini (Ispanija,
B.Britanija, Danija, Nyderlandai (iki 1983 m.)).
3)
Austrikoji paveldjimo sistema. Ji siejama su buvusia Austrijos imperija. Pirmenyb
teikiama vyrikai giminei. Bet numatytas atvejis, kai sost gali paveldti moteris: su slyga, kad visikai
nra vyrikos lyties atstov.
4)
vedikoji paveldjimo sistema. Atnaujinta ir tvirtinta 1979m. sosto paveldjimo statyme.
Vienodas teises turi tiek vyrai, tiek moterys. Prioritetas teikiamas vyresniam amiui (vedija, 1983 m. i
sistema priimta ir Nyderlanduose).
5)
Musulmonikoji paveldjimo sistema. Mirus monarchui, karalikoji eima pati nusprendia,
kurias i jos nari gali uimti mirusiojo viet. Tose alyse yra daugpatyst, todl pdini yra deimtimis.
Todl i sistema padeda ivengti kar, konflikt tarp palikuoni. Paveldi tik vyrikos gimins atstovai.
Karalikos eimos turi teis ir nualinti esamus monarchus (Saudo Arabija, Omanas).
Kai sosto paveldtojas yra nepilnametis asmuo, skiriamas regentas arba regent taryba. Regentu
daniausiai bna asmuo, artimas karalikajai eimai, turintis isilavinim, imanantis valstybs valdym. Tai
savotikas nepilnameio monarcho patarjas. Skiriant regent dalyvauja karalikos gimins suaug nariai,
neretai ir vyriausybs atstovai, dvasininkai. Tai atsakinga procedra, nes regentas gauna ir tam tikra prasme
tam tikras teises valdyti al. Regentyst baigiasi monarchui (sosto pdiniui) pasiekus pilnametyst.
Sosto permimas yra vykdomas ikilmingai. Ta procedra vadinama karnavimu. Jis daniausiai vykdomas
katedroje ar sobore.
Monarcho privilegijos:
1)
Monarchas turi teis monarchins valdios atributus: karn, mantij, sost, skeptr ir kai
kuriuos kitus.
2)
Turi teis atitinkam titul. Tas titulas bna gana ilgas. Tai vairs aristokratiniai vardai,
daniausiai siejami su jo valdomomis emmis (dvarais). Ta valda dar siejama su aristokratiniu titulu
(grafas, hercogas).
3)
Teis rezidencij. Tai teis karalikj dvar, teis turti dvariki (aristokratikos kilms
asmenys, monarcho personalo asmenys, tarnai, gvardijos daliniai). Kartu tai gali bti suprantama ir kaip tam
tikros patalpos, kur monarchas atlieka valstybs vadovo funkcijas.
4)
Civilinis laktas. Tai finansins los, skiriamos i valstybs biudeto monarchui ir jo dvarui
ilaikyti, priimamas specialus statymas. Jis negali bti mainamas po to, kai nustatomas. Pasibaigus vieno
monarcho valdiai, kai skiriamas kitas, civilinis laktas gali bti padidintas.
5)
Monarcho asmens nelieiamyb. Monarchas turi absoliui asmens nelieiamyb. Jis negali
bti traukiamas baudiamojon, civilinn, administracinn, politinn atsakomybn. Labai retai, bet gali bti
kaltinamas valstybs idavyste. Bet koks monarcho garbs eidimas utraukia teisin atsakomyb.
6) Daugeliu atveju monarchai atleidiam,I nuo mokesi mokjimo.

7)
Turi teis ypating pagarb (Raudoni kilimai). Ypatinga monarcho pagarba pagimd
kontrasignacijos institut. Kontrasignacija tai antras paraas monarcho priimamuose dokumentuose.
Monarchas turi teis priimti aktus ir reikalaujama, kad tie aktai bt pasirayti dar kito pareigno. Monarcho
priimtas teisinis aktas sigalioja, kai yra abu paraai. Antrojo parao esm ta, kad monarchas nra atsakingas
u savo veiksmus, o atsakingas tik tas pareignas, kuris padjo antr para. Kontrasignacijos teis
suteikiama Ministrui Pirmininkui ar kitam ministrui.
Kai kuriose alyse yra nustatomi apribojimai monarchui:
Draudimas monarchui palikti valstyb be parlamento leidimo. Tai siejama su tam tikra monarcho
politine nelieiamybe. Tai reikalinga tam, kad monarchas neiduot valstybs.
Reikalavimas, kad monarchas ipaint valstybin religij (tose alyse, kur yra paskelbta valstybin
religija). Jei monarchas skelbia prieingas valstybinei religijai pairas, jis gali bti nualintas (D.Britanija).
Kai kuriose valstybse monarchai pripastami ir kit valstybi vadovais. D.Britanija: yra ilikusi
D.Britanijos sandrauga, kuri eina 49 valstybs, kurios anksiau buvo D.Britanijos kolonijomis. gijusios
nepriklausomyb, jos ilaiko saitus su buvusia metropolija ir sudaro D.Britanijos sandraug. Kai kurios i j
turi respublikin valdymo form. 17 i ali ilaik monarchin valdymo form ir savo valstybs vadovu
pripasta D.Britanijos monarch. Todl D.Britanijos monarchas yra ir kit 17 valstybi valstybs vadovas.
i sistema vadinama asmenine unija. Tai nra ypatinga valstybi sjunga. Jos yra savarankikos valstybs.
Realiai valstybs vadovo funkcijas tose valstybse vykdo generalgubernatoriai. J skiria D.Britanijos
monarchas atitinkamos valstybs vyriausybs teikimu. Tai D.Britanijos monarcho vietininkai atitinkamoje
valstybje. (Australija, N.Zelandija).
Monarcho teisin padtis dar priklauso ir nuo valstybs valdymo formos. Yra tokios monarchijos:
1) absoliutin monarchija;
2) dualistin monarchija;
3) parlamentin monarchija.
Didiausius galiojimus turi absoliutini monarchij vadovai (Omanas, Saudo Arabija). Ten
valstybs vadovas i ties turi reali vykdomj valdi. Jie leidia statymus, nes ten nra parlamento. Ten
yra tik patariamieji organai. ia jo valdia ne ritualin, o reali.
Dualistinse monarchijose susiformavusios 2 pagrindins valdi akos: vykdomoji ir
leidiamoji (yra ir teismin). Vykdomoji valdia priklauso monarchui. Tik statym leidyba yra parlamento
inioje. i monarchija kartais lyginama su prezidentine respublika (Jordanija, Marokas).
Parlamentinse monarchijose monarchas daugiau yra simbolin figra. Jam priklauso ritualins
funkcijos. Realios vykdomosios valdios jis neturi. Karalius karaliauja, bet nevaldo. Vykdomoji valdia
yra vyriausybs rankose. Parlamentas i valdi kontroliuoja.
Absoliutin ir ribota monarchija
Yra inomos dvi monarchins valstybs formos:
1. Absoliutins monarchijos,
2. Konstitucins monarchijos.
Kai kurie autoriai, nordami pabrti monarcho valdios pobd, absoliutines monarchijas vadina
neribotomis, o konstitucines ribotomis. Toks klasifikacijos patikslinimas atsirado norint pabrti monarcho
valdios apribojim valstybi teiss aktais (konstitucijomis, konstituciniais statymais):
Konstitucins monarchijos pagal monarcho valdios ribojimo apimt skirstomos :
1) Dualistines. (konstitucija numato parlamento dalyvavim leidiant statymus, taiau suteikia
monarchui teis savo nuoira skirti ir atleisti ministrus)
2) Parlamentines. (parlamentas turi teis dalyvauti statymdavystje, o monarchas atstatydinti
parlamento pasitikjim praradusius ministrus).
Absoliutins monarchijos
Svarbiausia statym leidiamoji valdia atskiriama nuo monarcho ir sukuriamas parlamentas, bet
monarcho rankose lieka visa vykdomoji valdia, paprastai net parlamentas nelyginamas. Taigi yra dvi
institucijos. Dar lyginama su prezidentine respublika.

Be to statym leidyboje monarchas turi veto teismui arba turi sustabdyti parlamento priimamus
statymus. O kartais gali kelet met nebti parlamento ir jis tampa absoliutus monarchas (JordanijaHoemid karalyst, Marokas, Kuveitas) ir ia santykiai tarp monarcho ir parlamento nra vienodi
skirtingose valstybse. Greta parlamento monarchas turi teis leisti aktus, kurie konkuruoja neretai sum
parlamento aktais.
Nra parlamentins kontrols. Parlamentas neturi teiss kitis vykdomj valdi, pareikti
Vyriausybei nepasitikjim ir pan.
Taigi yra 2 aikiai ireiktos valdios. Monarchas skiria pats teisjus, taigi formuoja trei valdi.
Konstitucins monarchijos
Tai velniausia monarchijos forma (demokratikiausia forma). Laikoma, kad valstyb yra absoliuiai
apribota prieyb absoliutinei monarchijai). Monarchas karaliauja, bet ne valdo. Jis yra simbolinis valdovas,
jis turi atributus valdios, regalijas, gauna i valstybs ilaikym, turi teis privilegijas, bet realios valdios
jis neturi. Ypatingas galias turi parlamentas. Jo galios reikiasi pirmiausia statym leidyboje. Jas iimtinai
leidia parlamentas. statymus pasirao karalius, bet neturi veto teiss (pvz.:Japonijai draudiama tiesiogiai
vetuoti ir nepasirayti statym; Britanijoje turi veto teis, bet apie 200 m. nebesinaudoja ir tai tapo
konstituciniu paproiu). Pagal statym parlamentinse monarchijose vyriausybs vadov skiria monarchas,
bet tai formalu, nes yra paprotin norma, kad Vyriausybs vadovui tampa laimjusios partijos lyderis
(parlamentiniuose rinkimuose).
Vyriausyb bna atskaitinga, ne monarchui, bet parlamentui. (Vyriausyb formuoja pats premjeras ir
tvirtina arba parlamentas, arba karalius).
Parlamentas gali pareikti nepasitikjim vyriausybe ir pan.
Suformuota vyriausyb daro poveik monarchui, nes monarchas gali leisti teiss aktus tik
Vyriausybei pritarus (kontrasignavimas). Tok akt turi pasirayti Vyriausybs vadovas ar ministras. Taigi
savotikai Vyriausyb priiri monarch, o i kitos puss tai savotika monarcho nelieiamybs garantija,
nes ministras prisiima atsakomyb nuo monarcho u blog akt.
Monarchas turi teis paleisti parlament, bet naudojasi paprastai tik Vyriausybs silymu.
Daniausiai pagrindas paleisti parlament, kai parlamentas pareikia nepasitikjim Vyriausybei, tai
Vyriausyb privalo atsistatydinti arba gali silyti monarchui paleisti parlament (jeigu tai numatyta
konstitucijoje). Tokiu atveju ne vienas monarchas priima sprendim dl parlamento paleidimo. Vyriausyb
toliau tsia veikl, kol bus irinktas naujas parlamentas suformuos nauj vyriausyb. itokia procedra
priveria abi institucijas galvoti, kad nebt lengvabdikai pareikiamas nepasitikjimas ir t.t. (tai
uprogramuoti stabdiai tarp valdi).
Esant iai monarchijai dar praktikoje susiformuoja 2 poriai:
Parlamentarizmas
Ministerializmas
Ministerializmas-atsiranda kai rinkimuose absoliui bals daugum laimi viena partija (turi
daugiau kaip 1/8 bals parlamente). Ji suformuoja vienpartin Vyriausyb ir tuomet Vyriausyb ir
parlamentas veikia sutartinai ir praktikai. Beveik paralyiuojama parlamentin kontrol, nes veikia viena
partija. Ir praktikoje vyksta: Vyriausyb rengia statymo projektus, o parlamente statymai labai lengvai
patvirtinami. Todl palaipsniui sivyrauja vyriausybs dominavimas parlamento atvilgiu. Vyriausyb
naudoja parlament tik tam, kad priimt jos statymus. Praktikai vyriausyb vadovauja.
Parlamentarizmas-reikia, kad tarp statym leidiamosios ir vykdomosios valdios dominuojantis
vaidmuo priklauso parlamentui. (Parlamentarizmas susiformuoja kai nra aikios, absoliuios daugumos).
Vyriausyb daugiausia formuojama koalicijos pagrindu. Ir esant koalicinei vyriausybei ji priklauso nuo to ar
yra tarp i partij vienyb, pasitikjimas. Nes jei riejamasi koalicijos viduje, tai reikiamas nepasitikjimas
Vyriausybe, taigi svorio centras persikelia parlament. Nuo jo priklauso vyriausybs likimas.
Yra dar:
renkamos monarchijos -federacins valstybs, turinios monarchin valdymo form. Jos yra:
Malaizijos federacija, Jungtiniai Arab Emyratai, Butanas. Jos susideda i nedideli monarchij. Malaizija
susideda i 9 valstij ir kiekviena turi savo monarch, kurie paveldjimo keliu uima sost. I j renkamas
vyriausias monarchas 5 metams.
teokratins monarchijos (Arab valstybse, kur dominuoja islamas): Omanas, Kataras, Bachreinas.
Koranas prilyginamas katalikybei. Pagal Koran daugelis valdymo funkcij ir t.t.

3. Respublika: prezidentins, parlamentins ir miriosios valdymo formos. JAV kaip prezidentin

respublika, VFR kaip parlamentin respublika, Pranczija kaip pusiau prezidentin respublika.
Respublikos rys:
1) prezidentin
2) parlamentin
3) miri
4) kit respublik rys (Pvz.: sovietins respublikos: Kinijos LR, Korjos LR).
Prezidentins respublikos poymiai
Prezidentine respublika vadinama tokia valstyb, kurioje tvirtintas vyriausybs ir parlamento
struktrinis ir kompetencinis atskyrimo principas.
Poymiai:
- paprastai renka prezident tauta (tiesiogiai ar per daugiapakopius rinkimus) ir todl jis
traktuojamas, kaip tautos atstovas;
- prezidentas yra ne tik valdios vadovas, bet ir Vyriausybs vadovas. Nebna MP, o jo pareigas
eina prezidentas. Vyriausyb renka pats, pats skiria ir atleidia ministrus. Prezidentas privalo gauti
parlamento pritarim (paprastai auktuosiuose rmuose. Pvz.: JAV- Senate).
- vyriausyb neatsakinga parlamentui, nra parlamento kontroliuojama ir neatsako parlamentui.
- nei prezidentas, nei Vyriausyb negali paleisti parlamento. Taigi galioja visikas valdios
atskyrimas, kiekviena valdia veikia savo srityje. Gal todl, kad ios valdios stiprios ir tokios
nepriklausomos, todl dar vadinama prezidentine dualistine respublika. Santykiai tarp parlamento ir
vykdomosios valdios prezidentas turi veto teis parlamento priimtiems statymams, nes jis turi teis
pasirayti statym ir gali vetuoti, atsisakyti pasirayti.
Prezidentas turi teis kreiptis taut, kreipimesi idsto savo poir usienio ir vidaus politik ir
t.t. Bet prezidentas paprastai neturi statym leidybos iniciatyvos teiss. Taiau poveik daro vetuodamas (Ji
vadinama santykinio, atidedamojo veto teise, tai yra neatmetama visikai).
Prezidentas daniausiai skiria teisjus. Aukiausij teism teisjus turi pateikti parlamentui
(JAV Senatui).
- veikia stabdi ir atsvar mechanizmo sistema-kai viena valdia turi galimyb daryti tak kitai
valdiai, tiesiogiai nesikiant tos valdios prerogatyvas.
- valdanija partija laikoma tik ta, kuri laimjo prezidento rinkimus, o ne parlamento, nes
btent i partija turi vykdomj valdi.
- Vyriausybs samprata yra labai santykin. Prie prezidento yra ministrai, jis su ministrais tariasi,
bet neleidia teiss akto ir nra kolegialaus darbo. Nes prezidentas visuomet gali pasakyti, kaip darysim, jis
vienas leidia prezidento aktus ir jie yra vykdomosios valdios aktai, o ministrai tik pataria.
Prezidentin respublika dominuoja Amerikos kontinente (JAV ir Piet Amerikoje-ia dar labiau ireiktos
prezidento galios, todl dar vadinamos superprezidentinmis. Bet esant tokiai respublikai perauga
autoritarin reim. Nemaai Afrikoje, o Europoje n vienos).
Parlamentin respublika
Parlamentin resp. Dominuojanti valdymo forma Europoje (Austrija, Italija, Vokietija, ekija,
Slovakija, Vengrija, Estija, Latvija, Indija).
Teisiniu poiriu parlamentin respublika nuo prezidentins skiriasi dviem esminiais poymiais:
- Parlamentui suteikti ne tik statym leidimo galiojimai, bet ir teis atstatydinti vyriausyb
(pareikiant nepasitikjim ja);
- Respublikos prezidentas yra tik valstybs , bet ne vyriausybs vadovas.
Vyriausyb formuoja parlamentas ir ji atsakinga parlamentui. Paprastai formuoja parlamento rinkimus
laimjusi partija, ir jei neatsiranda viena partija sudaroma koalicija (jungiasi tiek partij, kad j junginys
sudaryt absoliui daugum, nes jei truks dviej bals, tai likusi faktin dauguma gals nusverti
vyriausyb).paprastai vyriausybs formavime dalyvauja prezidentas. Jis premjeru skiria tos partijos lyder,
kuri laimjo rinkimus, taigi prezidentas atlieka medianos vaidmen. Taigi Vyriausybs formavimas vyksta
parlamente.

- visas valdymo funkcijas vykdo vyriausyb, o ne valstybs vadovas. Reali vykdomosios valdios
galia yra vyriausybs rankose.Ir vyriausyb veikia tol kol turi parlamento pasitikjim. Keisti vyriausybs
narius gali tik parlamentas.
- yra kontrasignavimo momentas su sliga , kad prezidento aktus pasirays vyriausybs vadovas. I
kitos puss daugel galiojim prezidentas vykdo vyriausybs patariamas. Vyriausybs teikimu prezidentas
gali paleisti parlament (daniausiai jei pareiktas nepasitikjimas vyriausybe).
- atidedamojo veto teis prezidentas turi.
- prezidentas vykdo reprezentacines funkcijas turi nemaus galiojimus usienio politikos srityje,
priimti kit valstybi atstovus ir pan.Diplomatini atstov skyrimas, nes diplomatai visuomet atstovauja
usienio valstybs vadov.
Miri valdymo forma, jos ypatumai.
Prezidentins ir parlamentins respublikos hibridas. Pvz. Tipinis pavyzdys - Pranczija 1958 m.
arlio De Golio konstitucija, Suomija, Portugalija, veicarija, Bulgarija, Kroatija, Makedonija Slovnija ir
Lietuva.
Poymiai:
- Prezident tiesiogiai renka tauta.
- Prezidentas turi daugiau gali formuojant vyriausyb. Ji atsakinga ne tik parlamentui bet ir
prezidentui. Taiau realiai ne visada normaliai funkcionuoja, ypa vyriausybs pavaldumas prezidentui
realus tik tuomet, kai prezidentas ir parlamento dauguma priklauso tai paiai politinei jgai. Tuomet
prezidentas gali daryti tak vyriausybei, bet jei prezidentas yra kitos politins partijos atstovas nei
vyriausybs nariai, tai nra reali galimybi daryti tak (nors konstitucija ir laiduoja vadovui toki teis).
Nes nra joki juridini svert. Be to vyriausyb veikia kaip kolegiali institucija ir prezidentas negali
nulemti sprendim (pvz. Pranczija).
- veicarijos ypatumas - ji yra federatyvin resp. Ir federalinis susirinkimas yra statym leidiamoji
valdia. Jie irenka 7 nari federalin taryb 4 metams - jie yra ir vyriausyb ir kolegialus valstybs
vadovas. Jie i savo tarpo renka kasmet 1 m. prezident.
3. Prezidento teisinis statusas
Prezidentas respublikins valdymo formos valstybs vadovas. Prezidentui bdingi ie poymiai,
skiriantys j nuo monarcho:
1. Prezidentas yra renkamas;
2. Jo galiojimai visada apibrti tam tikru terminu (kadencija).
Visa tai slygoja, kad prezidento institucija ivedama i tautos, valdingus galinimus gauna i tautos
tiesiogiai arba i tautos suformuotos atstovybs. Taigi, prezidento institutas siejamas su tautos suverenitetu,
atstovavimu. Tai rykiausia demokratijos iraika.
Prezidento rinkimo bdai:
Tiesioginiai rinkimai. iuo atveju prezidentas renkamas tiesiogiai tautos. Toki rinkim
privalumas tas, kad galiojimus prezidentas gauna tiesiogiai i teisins tautos (piliei). Kai prezident renka
tauta, pabriamas jo tvirtumas, jo gali stiprumas. Todl neretai prezidentas gretinamas su parlamentu, nes
tai irgi atstovyb. Laikoma, kad tai daugma tolygios institucijos, nes valdios altinis tas pats. Tiesa,
tiesioginiai prezidento rinkimai sukelia tam tikr problem vyksta varybos tarp prezidento ir parlamento,
vyksta ginai dl to, kurio galiojimai yra stipresni. Galutinai nusprsti, kuri institucija yra svarbesn,
sudtinga. KT doktrinoje laikomasi, kad stipresnis yra parlamentas, nes jis plaiausiai atstovauja politines
jgas ir interesus. Todl tai tikroji tautos atstovyb. Tuo tarpu prezidentas tai tik viena persona,
atstovaujanti kuriai nors vienai politinei jgai.
Tiesioginiai prezidento rinkimai taikomi prezidentinse respublikose. Tai vienas i ios valdymo
formos poymi. Tiesiogiai irinktas prezidentas traktuojamas kaip aukiausios vykdomosios valdios
atstovas, kuris formuoja visas kitas vykdomosios valdios institucijas.
o Netiesioginiai rinkimai. iuo atveju prezident renk parlamentas. Taigi, prezidento
institucij tauta formuoja netiesiogiai j renka tautos irinkta atstovyb. Valstybs vadovas prezidentu
irinktas asmuo gauna galiojimus i tautos atstovybs. Skirtingai nuo ia nekyla konkurencijos
problema. Parlamento irinktas prezidentas laikomas emesne institucija, kurios galios yra siauresns

apimties. Paymtina tai, kad prezidentas, irinktas netiesioginiais rinkimais, yra politins daugumos
atstovas.
Daniausiai is rinkim bdas taikomas parlamentinse valstybse. Tai taip pat ios valdymo formos
poymis. Valstybs vadovo galiojimai yra gana kukls. Daniausiai jis vykdo ritualines-ceremonines
funkcijas.
Netiesioginiai rinkimai taikomi ekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Estijoje, Latvijoje.

Prezident renka speciali atstovyb. iuo atveju renkant prezident dalyvauja parlamentas ir
savivaldybi taryb atstovai arba kit renkam institucij nariai. Italijoje dalyvauja parlamentas ir srii
atstovai. Taigi, sudaroma speciali komisija. Vokietijoje renkant prezident dalyvauja Bundestago nariai ir
toks pat emi atstov nari skaiius (Bundesratas nedalyvauja). iuo atveju paneigimas tiesioginis rinkim
principas. i rinkim sistema bdinga taip pat parlamentinms respublikoms.
Tiesioginiai rinkimai gali vykti dviem bdais:
1. Kai prezident tiesiogiai renka pilieiai. Tai paprastai vieno turo rinkimai. Galimas ir antras turas,
kur patenka daugiausia bals surink kandidatai;
2. Kai prezident tiesiogiai renka pilieiai, bet ie rinkimai turi tam tikr ypatum pirmiausia renkami
rinkikai (JAV). Tai gana keista sistema, kuri buvo sugalvota JAV. Tai buvo savotikas kompromisas,
pasiektas konstitucijos rengj, kurie negaljo sutarti dl prezidento rinkimo bdo (tiesioginio ar
netiesioginio). Taigi, buvo nusprsta, kad pirmiausia renkami rinkikai, o po to jie renka prezident.
Pastarasis principas aikinamas tokiais argumentais: JAV yra federacin valstyb, sudaryta i valstij (i
pradi buvo 13, dabar 50). Pagal konstitucij visos valstijos yra lygios bei lygiateiss. Maosios valstijos
reikalavo, kad bt ilaikyta galimyb takoti federacijos institucijas. Taigi, buvo nusprsta, kad renkami
rinkikai. Kiekvienoje valstijoje jie renkami atskirai. J skaiius priklauso nuo to, kiek kiekviena valstija turi
kongreso nari. Paymtina tai, kad valstijos turi po du senatorius. Be to, kiekviena valstija dar renka ir
emj rm narius (j skaiius proporcingas valstijos gyventoj skaiiui). Todl valstijos renka ne vienod
skaii rinkik (Kalifornija 30; min. 3-4).
Amerikos rinkik ypatumas tas, kad kongrese yra 535 nariai: 435 emj rm nariai, 100 senatori.
Prie io skaiiaus prisideda 3 Vaingtono atstovai. Taigi, i viso yra 538 rinkikai.
Pilieiai, balsuodami u rinkikus, ino u kok asmen jie balsuos.
Tiesa, inomi atvejai (4), kai dl toki rinkim sistemos kildavo nemaai sunkum. T.y., jei bt
susumuoti rinkj balsai, laimt vienas kandidatas (pvz., Goras), o jei rinkik, laimt visai kitas
kandidatas (pvz., Bushas).
Rinkikai nedalinami pagal politines partijas.
statymai paprastai nustato reikalavimus, kuris turi atitikti asmuo, norintis tapti prezidentu:
1. Pilietybs cenzas. Prezidentu gali bti tik atitinkamos valstybs pilietis. Danai dar pabriama, kad
kandidatas turi bti gijs pilietyb gimimu (o ne pvz., natralizacijos bdu).
2. Amiaus cenzas. Min. 25 metai. Nors daniausiai pasitaiko 35, 45. Italijoje 50 m. Amiaus
cenzas siejamas su patirtimi.
3. Sveikatos reikalavimai. Reikia pateikti gydytoj komisijos ivadas. Max amiaus riba nefiksuojama.
Tam, kad bt ivengta vairi nesklandum, reikalaujama pateikti medicinin paym.
4. Nustatomas skaiius, kiek kart asmuo gali bti prezidentu. Paprastai ne daugiau kaip dvi
kadencijas. Tokiu ribojimu bandoma ukirsti keli valdios uzurpavimui.
5. Sslumo cenzas. Reikalaujama igyventi tam tikr laik savo valstybje. JAV 14 met, Ukrainoje
10 met.
Kandidatras kelia politins partijos. Daniausiai ikelia savo lyderius. Kai kuriose valstybse
kandidatr galima ikelti ir parlamento nari grupei. Kartais leidiama kelti ir savivaldybi taryb
atstovams (Italija). Be to, asmuo gali surinkti piliei para skaii, kurio min. nurodytas statymuose, ir
tapti kandidatu.
Prezidentas renkamas tam tikrai kadencijai. Trumpiausia 3 metai. Daniau pasitaiko 4 (JAV), o kartais
6 (Meksika), 7 (Italija, Pranczija) metai.

Prezidento pavadavimas
Prezidentas vienasmenis valstybs vadovas. Jam suteikiami valstybs vadovo galinimai. Taiau
kartais jis negali atlikti savo pareig (dl ligos, ivykimo usien). Parlamentinse respublikose prezident
pavaduoja parlamento pirmininkas. Prezidentinse respublikose, kur galioja grietas valdios padalijimas,
kartu su prezidentu renkamas ir viceprezidentas. Jis renkamas tam, kad bt galimyb pavaduoti prezident,
kai jis negali vykdyti savo funkcij. Valstybs vadovas vykdomoji valdia, kuri negali bti perduota kitai
valdiai. Todl viceprezidentas ir renkamas.
Viceprezidentas renkamas kartu su prezidentu, t pai rinkim metu. J metu balsuojama u abu
kandidatus. Kartais viceprezidentu galima irinkti neutral asmen.
Taigi, irinkus prezident, irenkamas ir viceprezidentas. Prezidentas paskirsto pareigas tarp savs ir
viceprezidento, kuris traktuojamas kaip prezidento pagalbininkas. JAV viceprezidentas turi papildom
funkcij jis yra auktj rm (Senato) pirmininkas. Jis pirmininkauja posdiams, bet nebalsuoja. Jo
balsas gali turti reikms tik tuomet, kai balsai pasiskirsto po lygiai.
Jei prezidentas mirta, viceprezidentas perima jo pareigas iki kadencijos pabaigos. Laikoma, kad
tokia procedra utikrina valstybs interes apsaug, vykdomosios valdios nenutrkstamum.
Prezidento galiojimai
Kaip valstybs vadovas bet kuris prezidentas vykdo ritualinius galiojimus atstovauja valstyb
tarptautiniuose ir nacionaliniuose santykiuose. Kiti prezidento galiojimai priklauso nuo valdymo formos.
Maiausiai galiojim turi prezidentas parlamentinse valstybse. Jo, kaip ir monarcho
parlamentinse monarchijose, taka yra minimali. Prezidentas dalyvauja formuojant vyriausyb: skiria
ministr pirminink, taiau tai daro atsivelgdamas parlamento daugumos vali. Tai formals galiojimai.
Realiai vykdomojoje vadioje nedalyvauja. Tiesa, prezidentas turi tam tikr galiojim usienio politikos
srityje, skiria diplomatus, vyksta kitas alis atstovauti valstyb. Parlamentinse respublikose prezidentas
dalyvauja ir statym leidyboje. Taiau ie galiojimai susij su priimt statym pasiraymu. Prezidentas
tvirtina parlamento priimtus statymus ir juos promulguoja. Po to tie statymai statym nustatyta tvarka
sigalioja. Parlamentinse valstybse prezidento veto teis gali bti varoma, nepripastama. Jam gali bti
draudiama atsisakyti pasirayti statym. Tiesa, kai kuriose valstybse prezidentui pripastama veto teis.
Parlamentinse valstybse danai naudojama ir kontrasignacija. Parlamentas gali leisti prezidentui
priimti statymus, bet jie turi bti kontrasignuojami. Kontrasignavimas atvejis, kai teis akt pasirao ne tik
prezidentas, bet ir vyriausybs narys arba ministras pirmininkas.
Plaiausius galiojimus prezidentas turi prezidentinio valdymo respublikose. ios valdymo formos
pavadinime pabriamas ypatingas prezidento statusas. Prezidentas yra vykdomosios valdios pareignas. i
valdia siejama su prezidento pareigybe, laikoma, kad visa vykdomoji valdia priklauso prezidentui, todl
tik jis realus valstybs valdytojas. inoma, tai nereikia, kad pats vienas gyvendina vykdomj valdi. Yra
vairs pagalbininkai, bet prezidentas pagrindinis vykdomosios valdios pareignas.
JAV pasikeitus prezidentui keiiasi apie 7 tkstanius pareign. I j apie 1600 dirba prezidento
aparate (Baltj rm tarnautojai).
Prezidentas tvarko visus reikalus, susijusius su valdymu. Prezidentas turi veto teis. Pasirao
statymus, bet gali ir atsisakyti. Tokiu atveju statymas grinamas parlamentui. Jis prezidento veto gali
veikti (absoliuti bals dauguma).
Prezidentinse respublikose nra kolegialios vyriausybs. J formuoja prezidentas, skirdamas
ministrus, kurie yra jo pagalbininkai. Paprastai ministro pirmininko nebna. Jo funkcijas vykdo pats
prezidentas. Taigi, prezidentas ne tik vyriausybs vadovas, bet ir jos galva. Nra kito vyriausybs vadovo
iskyrus prezident.
Kai reikia prezidentas ministrus pasikvieia, organizuoja posdius. Ministrai sudaro patariamj
institucij, kurios patarimais prezidentas nra saistomas. Vyriausyb neatskaitinga parlamentui. Prezidentas
derina ministr kandidatras su auktaisiais rmais.

Btent prezidentinio valdymo alyse prezidentas savarankikai leidia teis aktus. Jokia kontrasignacija
netaikoma. Tai gali bti ir norminiai aktai. (atsakyta ne visai pilnai, na man taip atrodo:)
IX tema. PASAULIO VALSTYBI SANDAROS FORMA
1. Valstybs sandaros form vairov. Valstybs sandaros form klasifikacija. Valstybs sandar
lemiantys veiksniai.
Valstybi forma pagal j teritorin sandar
Valstybi teritorins struktros ypatumai. Teritorini vienet pagrindins rys, politiniai ir administraciniai
vienetai.
Teritorija - viena i valstybs element poymi, tam tikroje teritorijoje gyvenantys mons kuria
valstyb. Teritorijoje vykdoma valstybs valdymas, apibria valstybs ribas. teritorijos samprat eina:
sausuma, vandens teritorija, oro erdv vir teritorijos.
Teritorijoje valstybs valdym gyvendina centrin valdia. Problema: iuolaikin valstyb turi
nema teritorij, todl centriniai valdiai keblu, todl valstybs teritorija vairiai organizuojama, skirstoma
dalis, dl to susidaro valstybs teritorin struktra. Svarbiausias suskirstymo tikslas- valstybs valdymo
patogumas. Vienas i suskirstymo tikslingumas -Valdymo interesai. Kitas poreikis skirstyti sudtines dalis pai gyventoj interesai. Gyventojai turi sav poreiki, kuriuos gali patenkinti tik valdios institucijos,
susij su mogaus teisi gyvendinimu, soc. teisi - teis moksl, soc. param, dl kuri reikia kreiptis
valstybs staigas. Valstyb bna suinteresuota kurti valdios instancijas tose vietose, kur monms reikia.
Teritorins struktros poiriu valstybs skirstomos vientisas (unitarines) ir jungtines. Jungtins
valstybs keli santykinai suvereni ar autonomini valstybi organizacijos, vadinamos federacijomis ir
konfederacijomis.
1.Unitarin valstyb, kurios teritorija skelbiama kaip vieninga ir nedaloma. Nedaloma
valstybinius, politinius teritorinius vienetus. Gali bti kitokie teritoriniai dariniai: Sudaromi administraciniaiteritoriniai vienetai. Pasaulyje vyrauja unitarins valstybs. Ji yra tvirtesn - teritorinis vientisumas, todl
nra galimybi ardyti j i vidaus. Centrins valstybs suverenitetas galioja visai valstybs teritorijai.
2.Federacins teritorijos susideda i politini, valstybini teritorini vienet. Todl laikoma, kad
federacin valstyb-tai sjungin valstyb ir sudtinga valstyb. Nra vieningos teritorijos, teritorija-tai tam
tikr valstybini teritorini vienet suma. Slyga federacinei valstybei atsirasti-savarankik valstybi
sjunga, susivienijimas. Esant federacijai galima daryti prielaid, kad yra pavojus i vidaus. Federacini
valstybi dabar yra 20. I j 6 -Amerikos kontinente: JAV, Meksika, Kanada, Argentina, Brazilija,
Venesuela. Europoje 7: veicarija, Vokietija, Austrija, Belgija, Rusija, Bosnija ir Hercogovina, Jugoslavija.
Azijoje 4: Indija, Pakistanas, Malaizija, Jungtiniai Arab Emyratai. 1 kontinentas Australija.
Unitarin valstyb, jos poymiai
Unitarinje valstybje n viena jos sudtin dalis neturi valstybinio junginio statuso. Tokioje valstybje yra
tik viena konstitucija, viena pilietyb ir viena aukiausij valdios organ sistema. Savarankikos
unitarins valstybs dalys daniausiai turi administracinio teritorinio padalinio vieneto status.
Pagal centralizacijos laipsn unitarins valstybs gali bti:
1) Formaliai decentralizuotos tos, kuri regioniniai organai formuojami nepriklausomai nuo
centrini: vietins valdios organus renka vietiniai gyventojai (nors faktikai juos kontroliuoja centrin
valdia) Didioji Britanija, Japonija, Naujoji Zelandija.
2) Atvirai decentralizuotos visas valdios funkcijas vykdo hierarchine tvarka sudaryti valstybs
organai. Tokioje valstybje vietiniams valdios organams daniausiai vadovauja centrins valdios skirti
pareignai Pranczija, Olandija, Norvegija.
inoma vairiose valstybse centralizacijos laipsnis ir formos yra skirtingi.
2. Unitarins valstybs. Administracini teritorini vienet teisin padtis.
Unitarins valstybs poymiai:

1. -teritorija skirstoma tik administracinius teritorinius vienetus, nra joki politini teritorini
darini. Kartais tam tikroms teritorijoms suteikiama autonomija, bet tai nereikia valstybinio teritorinio
vieneto steigimo. Bet su laiku gali peraugti atskir vienet.
2. -viena konstitucija, nes vieninga valstyb.
3. -vieninga teisin sistema, ji kuriama 1 konstitucijos pagrindu.
4. -viena ir vieninga pilietyb. Iimtys: Suomija-unitarin, taiau Aland salos turi autonomij, j
gyventojai turi savo pilietyb-dviguba pilietyb.
5. -vieninga centrini valdymo organ sistema: 1 parlamentas, 1 valstybs vadovas, vienas
vyriausybs vadovas, vienas Aukiausias teismas.
Stambios iuolaikins unitarins valstybs linkusios plsti savo dideli teritorini vienet teises. Tam
naudoja autonomijos statuso suteikim-statymo apibrtose ribose savarankikai tvarkytis.
Dekoncentracija-centralizuotas valdymas, tam tikr gali perklimas tuos stambius vienetus. Stambi
teritorini vienet savarankikumo plitimas-regionalizmas-valstybs formuojami regionai, kuriems
suteikiamas savarankikumas, pvz.: Italija-Italijos sritys.
3. Federacijos. Federalizmo teorijos. Federacijos subjekt teisin padtis.
Federacins valstybs poymiai ir ypatumai
Jungtins valstybs keli santykinai suvereni ar autonomini valstybi organizacijos, vadinamos
federacijomis ir konfederacijomis.
Federacija tai jungtin valstyb, sudaryta i atskir dali (valstybini jungini). Tokie federacijos
sudt einantys junginiai yra pilnateisiai sjungins valstybs nariai ir vadinami federacijos subjektais.
Federacijos poymiai :
1. ypatingi teritoriniai vienetai - valstybinai arba politiniai vienetai. Jie turi savo tradicinius
pavadinimus: valstijos - (JAV, Meksika, Venesuela, Brazilija, Australija, Indija)-tai federacijos subjektai. Kiti
pavadinimai - provincijos - (Kanada, Argentina, Pakistanas), Europoje - ems (Vokietija, Austrija),
Kantonai, pusiaukantonai (veicarija), sritys - (Belgija).
2. -greta federacijos subjekt federacijoje bna ir kit teritorini vienet, kurie vadinami
federalinmis teritorijomis. JAV-Kolumbijos federalin apygarda su sostine Vaingtonu. Tai rodo, kad pati
federacin valstyb neturi savo teritorijos, tik i apygard. O kita teritorija priklauso valstijoms. Indijoje net
9 federacins teritorijos.
3. -dviguba centrini valdymo organ sistema, tai yra federacin centrin valdia (JAV-fed.
Prezidentas su Vyriausybe, fed.kongresas, fed. Teismai: Aukiausias fed. Teismas, Apeliacinis, Apygardos.
Kiekvienas federacijos subjektas -generalgubernatorius, perlamentas-legislatra, savo teism sistema:
Aukiausias teismas, Apeliacinis teismas, viet teismai.
4. -dviej tip Konstitucija: federalin ir federacini subjekt. Konstitucija ne visuose federacijos
subjektuose. Egzistuoja dviguba teisin sistema: federalin teism Konstitucija, federalinio parlamento
statymai, vykdomosios valdios aktai. Kiekvieno federacinio subjekto teiss sistema: Konstitucija,
legislatros statymai, vykdomoji valdia, dekretai, ordonansai ir kiti teisiniai aktai.
5. -gali bti dviguba pilietyb: bendra fed. pilietyb ir federacinio subjekto pilietyb (JAV, veicarija,
Austrija).
6. -Bikameralizmas: 2 rm parlamentas. emieji rmai- visos valstybs gyventoj atstovyb.
Auktieji rmai (Senatas) - skirti federacijos subjektams vadovauti.
7. -Fed. Konstitucija atriboja kompetencij tarp federacins valstybs ir federacijos subjekt
valdios. Valstybs galias reikia skirstyti.
Konfederacija - Sutartimi tvirtinta dvial ar daugiaal sjunga valstybi, siekiani tam tikr bendr
tiksl (karini, usienio, politikos, ekonomikos ir pan.) Konfederacijos nars valstybs ilieka tarptautins
teiss subjektais. Konfederacijos kompetencijai perduodami galiojimai tiksliai apibriami sutartyje (o
federacijos subjektas-nra tarptautins teiss subjektu, tik valstybs sudtin dalis). Konfederacija - laikinas
junginys. Ilgesn laik neigyvena. Atsiradus, turi galimyb peraugti federacij arba sugriva, iyra.
Nemaai iuolaikini federacini valstybi iaugo i konfederacijos. JAV. Egzotinis atvejis - veicarijos
konfederacija. Taiau is pavadinimas rodo istorin tradicij. Ji tiesiog nepakeitusi pavadinimo peraugo
federacij. Konfederacija tai ne sjungin valstyb, o valstybi sjunga.
Konfederacijoje nra:

1. bendros (centrins) valdios, diktuojanios savo vali, nra bendro statym leidimo (bendros
konstitucijos) ir bendros vyriausybs. Todl konfederacijai deleguoti galiojimai gyvendinami bei juos
atitinkantys sprendimai priimami kiekvienoje valstybje atskirai, remiantis savo valdios organ sistema ir
savais statymais. Tuo tikslu alies statymai koreguojami, priderinami prie sutarties dl konfederacijos
reikalavim. Bendri sprendimai priimami paritetiniais pagrindais ir sigalioja tik juos patvirtinus
atitinkamiems konfederacijos nari organams (parlamentui ar vyriausybs vadovui).
2. bendros armijos. Kiekviena valstyb (konfederacijos nar) turi atskiras karines formuotes, atskir j
vadovyb.
3. bendros pilietybs ji ilieka t valstybi, kurios eina konfederacij.
4. bendr mokesi ir bendro biudeto bendros ilaidos dengiamos i atskir konfederacijos nari
na.
Kadangi centralizuotos suverenios valdios konfederacijoje nra, j sudarani valstybi aukiausieji
valdios organai isaugo savo aukiausij gali (suverenitet).
Federacijos subjektai, j teisinis statusas
Federacijos skirstomos 2 ris:
1. Sutartins atsirado sutarties pagrindu (JAV, veicarija, Australija, Malaizija).
2. Nesutartins atsirado vairiais kitais pagrindais. J kilm danai paremta centrins valdios
sprendimais, valingais aktais. Tai savotikas buvusios unitarins valstybs pertvarkymas federacin
valstyb. Tokio pertvarkymo prieastys vairios, daniausiai politins kai gresia tam tikri socialiniai,
nacionaliniai neramumai (vadinamasis isivaduojamasis judjimas). Vienas i bd sprsti problem tai
politinio statuso suteikimas tam tikroms teritorijoms. Buvusi unitarin valstyb skyla dvi dalis, teritorijoms
pripastamas tam tikras valstybingumo statusas centrins valdios sprendimu ar referendumu.
Kitas pagrindas valdymo sumetimais (racionalaus valdymo poreikiai). Ikyla didelse teritorijos
valstybse, kurias sunku valdyti i vieno centro. Tokia padtis Kanadoje (buvo nusprsta valdyti
federaciniais pagrindais. Panaiai ir Australijoje, nors Australijos sjunga susidar sutartiniais pagrindais).
Kanada, Indija, Pakistanas, Nigerija didiuls teritorijos valstybs. Anksiau kildavo nacionaliniai
neramumai. Belgija ilgus imtmeius buvo unitarin, o atrjant nacionaliniams santykiams (2 tautins
grups: valonai ir flamandai), io amiaus pabaigoje buvo pertvarkyta federacij.
Laikoma, kad federacija yra gana tinkama valstybs forma, siekiant sprsti nacionalinius klausimus,
prietaravimus, nes tautoms suteikiamas tam tikras savarankikumas.
Pagal tautin sudt federacijos yra:
1. Daugianacionalins (Kanada, veicarija, Indija, Nigerija, Meksika, Malaizija). Nors skirstymas
daugianacionalines yra slyginis Kanadoje gyvena dviej tautybi gyventojai: anglikai ir pranczikai
kalbantys kanadieiai, bet pati federacijas susideda i 10 provincij. Pranczikai kalbanti Kvebekas
stengiasi atsiskirti. Dauguma kit anglikai kalbanios.
2. Mononacionalins (Austrija, Vokietija). Vienos tautybs gyventojai sudaro didij gyventoj
dal, bet yra ir kit taut gyventoj, tik jos neturi. Taip pat Australija dauguma gyventoj ieiviai i
Anglijos. JAV n viena valstija nra sudaryta nacionaliniu pagrindu.
Federalinio subjekto teisinis statusas. Viena didiausi federacini valstybi problem
kompetencijos atribojimas tarp federacins valdios ir federacijos subjekt valdios. Konstitucijoje
atribojama, nustatant klausimus, kurie priskiriami federacinei valdiai, visa kita, kas nepriklauso federacins
valdios institucijoms, priklauso federacijos subjektams. Priimant federacijos subjekt konstitucijas,
detalizuojama, kokie klausimai perduodami federacijos subjektams.
Federacijos subjektas turi savo Konstitucij. (JAV, Vokietija, Meksika, Brazilija). Konstitucija nustato
federacinio subjekto kompetencij: organ sistema, sudarymo principai: jei nra Konstitucijos-specials
statai.
Galimyb bti tarptautins teiss subjektu danai nepripastama. Kai kuri valstybi fed.
subjektai dalyvauja tarptautiniuose santykiuose - Kanadoje Kvebekas sudars sutart su Pranczija dl
kultrini main. Tarp Kanados provincij ir iaurini JAV valstij (tarp pasienyje esani federacij
subjekt) sudaromi susitarimai dl gamtos apsaugos, prekybos.
Nors nra laikoma visuotinai paplitusiu dalyku, kad federacijos toleruot federacij subjekt tarptautinius
ryius.
Kartais tarp federacijos subjekt kyla taut apsisprendimo teis - tai secesijos teis - teis
atsiskyrim, teis ieiti i federacijos. Kaip kuriose federacijose numatyta, kad federacijos subjektai gali

atsiskirti, bet tai labai reti atvejai. Naujose federacijose to nenumatyta. Praktikoje buv atvej, kai
federacijos subjektai band atsiskirti JAV, Meksikoje vyko karai. Kanadoje Kvebeko provincija laikas
nuo laiko rengia referendumus. Skmingas secesijos pavyzdys Singapro atsiskyrimas nuo Malaizijos.
Bangladeas atsiskyr nuo Pakistano (didelis atstumas, atsiskyr ginkluotos kovos bdu).
Kooperatinio federalizmo koncepcija-ireikia bendradarbiavimo idjas tarp centrins valdios ir
fed. Subjekt.
Kompetencijos tarp federacijos centrins valdios ir federacijos subjekt paskirstymo bdai
Federacij K. tvirtinami federacijos subjekt galiojimai, konkretizuojama federacijos subjekt
kompetencija, federacins valdios atribojim. Pagal kompetencijos paskirstym tarp federacijos ir jos
subjekt iskiriami vairs bdai:
3 kompetencijos rys:
1. Iimtin fed. Kompetencija (Gynyba, ginkluotos pajgos, usienio santykiai, pinig apyvarta,
mokesiai, rinkliavos, organ steigimas)
2. Iimtin fed. Subjekto kompetencija. (Vietins valdios organizavimo principai, vieos tvarkos
palaikymas, kit vietos reikal tvarkymas - keliai, gamtos apsauga, sveikatos pasauga, socialinis
aprpinimas, prekyba).
3. Bendra kompetencija (konkuruojanti) klausimai, kurie tiesiogiai nepriklauso nei federacinei
valdiai nei federaciniams subjektams. Daniausiai vykdoma bendrai arba kakuri institucij, kurios
pirmos pradeda sprsti iuos klausimus.
Svarbiausia valstybins valdios funkcij bei kompetencijos dalis priklauso centrui, t.y. federaliniam
organui. Federacijos subjekt suverenios teiss yra apribojamos. Federaliniai organai sprendia usienio
politikos ir prekybos, gynybos ir saugumo bei svarbiausius ekonominio gyvenimo klausimus. Federacijos
subjektams skiriami tik vietinio pobdio valstybiniai klausimai: mokesi rinkimas ir paskirstymas,
vietimo, sveikatos, kultros reikalai Federacijos subjektui turi teis leisti statymus ir juos gyvendinti savo
kompetencijos ribose.
4. Autonomija iuolaikinse valstybse.
Autonomija ir jos formos usienio valstybse
Autonomija tai tam tikras savarankikumas, tam tikr savivaldos teisi suteikimas. Bna
unitarinse valstybse (daniausiai) ir federacijose.
Svarbiausi autonominio vieneto poymiai:
1. jo teritorijoje veikia tam tikri statymai,
2. savas autonominis parlamentas ir sava autonomin vyriausyb nepripastami savarankikais
valstybiniais junginiais.
3. j savarankikumas apribotas: autonomini organ veikl nuolat kontroliuoja centrin valdia,
skirianti juos savo specialius atstovus (gubernatorius, komisarus);
4. regioninius statymus, prietaraujanius bendravalstybiniams interesams daniausiai panaikina
centriniai valdios organai.
Autonominis vienetas nra federacijos subjektas, neturi jo teisi o tam tikro federacinio subjekto
tam tikra teritorija.
Federacijos subjektai turi savo teritorijos administracin suskirstym (vidin struktr). Tai vykdoma
pagal atitinkam statym. Yra panaumas tarp federacijos subjekto teritorins struktros ir unitarins
valstybs administracinio teritorinio vieneto struktros.
Autonominis statusas visada nustatomas statymu. Esant federacijai federacinio vieneto statusas
nustatomas Konstitucijoje (konstitucinis statusas) arba atitinkamas politinis vienetas pats savo konstitucijoje
apibria savo status. Autonomija iuo atveju gali bti apibdinama kaip vietin savivalda tam tikr
savivaldos teisi suteikimas.
Autonominis statusas daniausiai suteikiamas tautinms maumoms, tenkinant j nacionalinius
poreikius, kartais iuolaikinse valstybse vykdoma regionalin politika tai autonomijos pltojimas,
siekiant decentralizuoti valstybs valdym, diegiant demokratinius valdymo principus. Neretai autonominis
statusas suteikiamas geografiniais sumetimais (pvz.,saloms, kurios priklauso valstybei. J nutolimas nuo
valstybs, sal izoliuotumas slygoja autonominio statuso suteikim). Grenlandija ir Farer salos priklauso

Danijai. Jas valdyti i Kopenhagos bt absurdika. Dauguma Grenlandijos gyventoj eskimai. Portugalija:
dvi autonomijos Akor Archipelago ir Madeiros salos nutolusios nuo emyno, joms suteiktos platesns
savivaldos teiss. Suomijai priklauso Aland salos jos yra ariau vedijos, gyvena ved kilms
gyventojai. Po I-ojo PK buvo sprendiamas Aland sal priklausomybs klausimas: jas pretendavo
vedija, bet Suomijai pavyko tarptautini susitarim pagalba pasiekti j pripainim Suomijai, suteikiant
ypating autonomin status turi savo parlament, vykdomj valdi ir netgi pilietyb, nors yra tik 20000
gyventoj. Aland Suomiai turi dvigub pilietyb aland ir suomi. Pilietyb gyjama tik natralizacijos
bdu (Suomiai atvyk Aland salas negauna aland pilietybs).
Autonomijos forma, kaip t. t. savivaldos vidin forma labai paplitusi Europoje apie 40 valstybi
turi autonomijas. Italijoje (unitarin v.) 20 srii turi autonomin status, Ispanijos konstitucija taip pat
pripasta ir garantuoja regionams bei nacijoms teis autonomij: nacionalinmis sritimis pripaintos
Katalonija, Andalzija, Baskija, Galisija. 13-ka region gavo autonomij kaip istorins sritys (vietos
gyventoj irinkta asamblja leidia statymus ir formuoja autonomin vyriausyb).
Autonomijos formos:
1. nacionalins sritys (Ispanija: Katalonija, Andalzija, Galisija, Baskija);
2. istorins sritys (Hong-Kongas, Ispanija: 13-ka autonomini region).
Ispanijos nacionalins sritys turi daugiau kompetencijos negu istorins sritys. i autonomini
organ veikl kontroliuoja konstitucinis teismas ir centrin vyriausyb.
5. Konfederacijos, valstybi sjungos, sandraugos ar kitokie susivienijimai. Europos Sjunga.
X tema. POLITINIS REIMAS PASAULIO VALSTYBSE
XI tema. KONSTITUCINIAI STATYM LEIDIAMOSIOS VALDIOS MODELIAI
XII tema. KONSTITUCINIAI VYKDOMOSIOS VALDIOS MODELIAI
XIII tema. TEISMINS VALDIOS KONSTITUCINIAI MODELIAI
1. Teisj konstitucinio teisinio statuso bruoai.
Teisj teisinio statuso ypatumai.
Teisj parinkimas, reikalavimai. Kas gali bti teisjais. Dvi grups reikalavim:
1. Profesiniai reikalavimai
1) turti teisin isilavinim (auktj - baigti universitet)
2) ilaikyti teisj egzaminus ( teisjo viet skelbiamas konkursas). Ilaikiusieji egzaminus raomi
teisj rezerv, i kurio vliau skiriami teisjais.
3) darbo staas. Turi bti pagal profesij. Staas apibriamas vairiai: norint dirbti auktesniame
teisme, reikia idirbti emesniame.
2. Moraliniai reikalavimai:
1) nepriekaitinga reputacija.
2) neteistas, neturintis teistumo.
3) objektyvumas - tik objektyvus asmuo, kuris nesusij su organizacijomis, politinmis partijomis,
ar kitaip suinteresuotas.
Reikalavim bna ir daugiau.
Teisjai pareigas skiriami - skiria valstybs vadovas ar teisingumo ministras, ar vyriausyb. Gali
skirti ir parlamentas (Lietuvoje skiria parlamentas su prezidentu). Kai kuriose valstybse teisjai renkami. i
sistema paplitusi JAV - renkami valstij teisjai pagal valstij konstitucijas. Renka pilieiai.
Pagal europos (roman) teisin sistem teisjai (teisj korpusas) vadinama magistratu (Ispanijoje, Italijoje,
Pranczijoje). i svok eina: teisjai, tardytojai ir prokurorai. Tai jau visa sistema. Bdami magistrato
(magistratros) nariais gali dirbti bet kuo - ir teisju ir prokuroru. Magistratra organizuota savivaldos
principu. Tuo pabriama teismins valdios nepriklausomumas. Taiau tai darosi panau tam tikr udar
rat, ypa jei atsiranda ryiai su nusikalstamu pasauliu. Reikalavimai ir draudimai:
1) teisj nepriklausomumas. Deklaruojama visose konstitucijose. Nepriklausomumas nuo bet
kokios valdios: statym leidiamosios, vykdomosios.

2) Teisj nepakeiiamumas. Teisjai negali bti atleidiami i uimam pareig be statyme

numatyt pagrind. Tai taip pat teisj nepriklausomumas. Teisjo kadencija baigiasi pasibaigus kadencijos
terminui arba sulaukus pensijos. Kiti statymuose numatyti atvejai: jei teisjas padaro nusikaltim; teisjas
savo elgesiu paemino teisjo vard.
3) depolitizavimo principas. Neleidiama dalyvauti jokioje politinje veikloje. is principas
traktuojamas nevienodai: kai kuriose valstybse leidiama bti parlamento nariu, taiau be jokios
partijos paramos.
4) draudiama dirbti bet kok darb: valstybins valdios struktrose, privaioje srityje. Iimtis pedagoginis darbas.
5) draudimas mainti teisj atlyginim. Atlyginimai gana aukti. is draudimas yra tvirtintas JAV
konstitucijoje. Tai nepriklausomumo garantas. Atlyginimai skiriami i biudeto. JAV - teisj
atlyginimas pagal didum II vietoje po prezidento (Aukiausiojo teismo teisjas udirba 165
tkst. doleri per metus).
Teism organizavimo principai. Susiformavo per ilg ir iandien pripastami principai, kurie
bdingi bet kuriai valstybei:
1. Teisj nepriklausomumo principas.

Nepriklausomumas:

1) nuo valstybins valdios (ypa vykdomosios valdios)

2) nuo politini organizacij
3) nuo visuomenini organizacij
4) nuo kit asmen.
Tai btina garantija teisingumo vykdymui. Teisjo nors ir maiausia nepriklausomyb daro j aliku,
suinteresuotu sprendiant gin ir todl paiso kakokio subjekto interes. Teisjas pavaldus tik statymui.
Teisjas negali bti nepriklausomas nevisikai, bet visada - susaistytas statymais.
Nepriklausomumo principo garantijos: teisj nepakeiiamumas. Daugelyje valstybi teisjai
skiriami iki gyvos galvos ar pensijos, ar tam tikrai kadencijai. Tai reikia, kad kol nepasibaig teisjo
paskyrimo laikas, jis negali bti keiiamas, bet tai suprantama ne absoliuiai, nes jei padaro nusiengim, jis
gali bti atleistas. Teisjo atleidimo pagrindus nustato tik statymas. Kita valdia negali nualinti teisjo be
statyme nurodyt pagrind: u priesaikos sulauym, nusikaltimo padarym, kita.
Tokie pagrindai bna abstrakts, pvz., paemino teisjo vard - tai gali reikti ir nusikaltimo, ir kit teiss
paeidim padarym, eimynin konflikt, amoralius dalykus, girtavim ir kt.
Kita garantija: teisjo imunitetas - teisjo asmens nelieiamyb. Jis nra vienodas vairiose
valstybse, bet paprastai: teisjus draudiama suimti, riboti j laisv ir, norint ikelti baudiamj byl,
reikia atlikti tam tikras procedras - gauti leidim i t institucij, kurios skiria teisj. Imunitetas
ataukiamas paprastai parlamento ar prezidento sutikimu.
Imunitetas reikia ir dl administracins atsakomybs. Jie paprastai netraukiami administracinn
atsakomybn, o u administracinius nusiengimus jiems gali bti keliamos drausmins bylos. Ir tokia
sankcija gali bti net grietesn.
Draudimas mainti teisj atlyginim, kol jis eina savo pareigas (JAV Konstitucija). Prie 200 m. suvokta,
kad teisjai gali bti paveikiami finansikai, sumainant atlyginimus. Tai, jei statym leidjas nustato
atlyginim statymu, tai, jei parlamentas bus nepatenkintas teism veikla, gali smogti teisjams per kien, o
nuo to priklauso ir teisj nepriklausomumas.
Kai kuriose valstybse nepriklausomumo principas yra dar daugiau tvirtinamas: nustatant teism
autonomij ir teism finansin nepriklausomyb.
2. Teisingum vykdo tik statymu steigti teismai.
statymu nustatomi, kokie teismai gali egzistuoti. Konstitucijose bna nurodyti pagrindiniai teism
sistemos bruoai. Konstitucijos ivardija teism ris, pavadinimus, o statymai jau nustato j kompetencij,
steigim ir t.t.
is principas reikia, kad teism nesteigt bet kas bet kur savo iniciatyva. Tai garantija vieningai teism
sistemai.

Esant autoritariniam reimui, egzistuodavo ypatingieji teismai. Jie buvo steigiami paslapiomis,
specialiais teiss aktais. Jie veikdavo prie jgos struktr ir i esms atlikdavo represin funkcij. Jie bylas
nagrinjo net nedalyvaujant paiam kaltinamajam, u udar dur ir net galjo skirti mirties bausm.
Todl dabar konstitucijose tvirtinta, kad ypatingi teismai negali bti steigiami. Iimtis karo
teismams. Jie turi ypating teism poymi, bet j ypatumas tas, kad j steigimo tvark ir veiklos
procedras nustato statymai. Karo teismai steigiami vedus karo padt. Ir tai nra laikoma, kad
paeidiamas draudimas steigti specialius teismus.
3. Visuomens dalyvavimas vykdant teisingum
Tai senas principas, naudojamas anglosaks teism sistemoje. Pagrindin forma - prisiekusij
teismas. Tai speciali piliei kolegija, susidedanti i 6, 9, 12 teismo paskirt asmen tam tikram laikui, kol
dirba teismas.
Prisiekusij teismo sudarymo principai: bti jo nariu yra pilieio pareiga, nuo jos atleidiami teisti,
administracinius paeidimus padar asmenys (JAV gali bti neskiriamas net u keli eismo taisykli
paeidim). Sraai sudaromi savivaldybje ir, kai ateina laikas, asmenys eils tvarka pakvieiami teisjais.
Prisiekusij teismui bdinga: ie asmenys dalyvauja teisminiame nagrinjime, jie stebi bylos
nagrinjim ir sprendia tik fakto klausim, o ne teiss, todl teisins inios jiems nereikalingos. Svarbiausi
faktai:
a) ar buvo padaryta tam tikra veikla (kuri inkriminuojama),
b) ar kaltinamasis t veik vykd,
c) ar kaltinamasis kaltas,
d) jei kaltinamasis pripastamas kaltu, ar jis vertas pasigailjimo, ar jam gali bti velninama
bausm.
Paprastai prisiekusieji iuos klausimus sprendia pasibaigus teisminiam nagrinjimui ir atskirai
pasitarim kambaryje priima verdikt: iteisinamj ar apkaltinamj. Jis priimamas bals dauguma arba
vienbalsiai.
iuo atveju teisjas bna pareigotas taikyti statym pagal prisiekusij priimt verdikt. Jei
prisiekusieji pripasta, kad kaltinamasis kaltas, teisjas privalo skirti bausm statymo ribose ir atvirkiai.
Bet bna numatyta, kad prisiekusij verdikt teisjas gali sksti auktesniajam teismui.
4. Teismini instancij principas.
Reikia teism tam tikr hierarchin struktr, kurios paskirtis apsksti emesnij teism
sprendimus auktesniajam teismui, kuris periri sprendimo teistum ir tikslingum. Paprastai skundiami
nesiteisj sprendimai (nustatomas terminas), o siteisj - neskundiami.
I instancijos sprendimas skundiamas II instancijai, o jos - III instancijai.
3 teism instancij sistema. Tarptautiniai dokumentai pripasta, kad ir dvi pakopos jau yra
pakankama mogaus teisi garantija.
Instancijos nereikia painioti su teismo grandimi (pastarj gali bti daugiau, pvz., Lietuvoje yra 4
teism grandys ir 3 teismins instancijos). Apylinki ir apygard tesimai yra I instancijos, Apeliacinis - II
instancijos, Aukiausiasis - kasacin (III) instancija. Tarp apylinks ir apygardos teism paskirstyta
kompetencija. Apylinks teism sprendimai gali bti skundiami apygardos teismui, taigi, vienu atveju
apygardos teismas yra I instancijos teismas, o apylinki teism sprendimams apsksti - apeliacin instancija.
Yra du teismini skundim formos:
a) apeliacine tvarka, (Lietuvoje - apygardos ir apeliacinis). Bdinga: priimtas emesnio
teismo sprendimas tikrinamas i esms nusiengimo fakto ir teiss klausimais. Teismas i naujo tiria
rodymus ir priima nauj sprendim naikindamas emesnio teismo sprendim.
b) kasacine tvarka. esant kasacinei tvarkai, auktesnysis teismas tikrina emesniojo teismo
sprendim tik teistumo aspektu, o netikrina pagrstumo. Jeigu nustatoma, kad paeistas statymas,
emesniojo teismo sprendimas naikinamas ir byla grinama tos instancijos teismui, kurios sprendimas
panaikintas, o kasacins instancijos teismas sprendimo byloje priimti negali.
Revizija - (a) ir (b) miinys. Skundai paduodami auktesniajam teismui, kuris savo nuoira
sprendia nagrinti byl (a) ar (b) tvarka. Esant revizinei skundim tvarkai, skundai paduodami
auktesniajam teismui, bet jis turi platesn pasirinkimo laisv. Gali byl nagrinti (a) arba (b) tvarka (t.y. tik
naikina teismo sprendim ir perduoda emesniam teismui arba pats sprendia byl i esms).
Anglosaks sistemos alyse, yra tik apeliacin skundimo tvarka.

Tuo tarpu roman-german sistemoje naudojamos abi skundim sistemos ir laikomasi, kad II
instancija yra apeliacin, o III - kasacin instancija (Pranczijoje). Italijoje yra tik kasacin tvarka;
Vokietijoje: II instancija apeliacin, o III - revizin skund nagrinjimo tvarka.
Dl siteisjusi teismo sprendim: jie bendra tvarka laikomi neskundiamais, bet jie gali bti
peririmi nepaprastja tvarka. statymas gali numatyti teismo pirmininkui teis uprotestuoti teism
sprendim. i tvarka reikalinga ivengti teismo klaid, bet ji plaiai netaikoma, tam nustatyti terminai.
II. Teism veiklos principai.
Tai tam tikri proceso principai - teismas jais vadovaujasi savo veikloje. ie procesiniai principai
kiekvienoje valstybje tvirtinti procesiniuose statymuose - kodeksuose. Svarbiausi i princip fiksuojami
konstitucijoje. ia principai formuluojami kaip tam tikros moni teiss: mogaus teis teist teism;
mogaus teis prisiekusij teism; habeas corpus principas (lot. turk asmenyb, asmen) - mogus turi
bti pristatytas teism (per 48 val.) ir teisjas sprendia, ar yra pagrindas suimti mog; teis gynyb - net
ir pats teiss subjektas gali gintis arba gali turti advokat. i teis ipltojama: mogus gali atsisakyti
kalbti su tardytojais, kol neturs advokato. Kitas principas - vieumo principas. Tai reikia, kad teismas yra
vieas tiek civilinse, tiek baudiamosiose bylose. Bet kuris pilnametis leidiamas teismo sal - tai
teisiamojo garantija, kad jis nebus teisiamas u aki ir nubaustas teisingai. Iimtis - udari posdiai, kai
reikia apsaugoti valstybines, profesines, asmenines paslaptis.
Kitas principas - teisj pavaldumas tik statymui.
Pabria teisjo nepriklausomum. Teisjai vadovaujasi tik statymais, o ne direktyvomis ar
nurodymais, ar telefoniniais nurodymais (telefonin teis - kai vairs vadovai nurodindavo kok sprendim
priimti. Ypa tarybiniais laikais, kai teisjais skirdavo partijos organai, todl vliau galjo veikti teisjus).
Teism sistemos ir j ypatumai. Kiekviena valstyb turi savo teism sistem. Apibendrintai
skiriamos dvi sistemos:
1. anglosaks;
2. kontinentin.
1. Anglosaks teism sistema. Tai pati seniausia (ar viena i seniausi). Susiformavo kaip ibaigta,
vieninga teism sistema, kurios aukiausiu organu yra Aukiausiasis teismas. Jis apibendrina vis kit
teismin praktik, formuoja precedentus. iai sistemai bdinga: nra specializuot teism; visi teismai universals, gali nagrinti bet koki byl. Darbo specializacija yra tik teism viduje - byl pasiskirstymas
tarp teisj. Paskirstoma kas sprendia baudiamsias, civilines, administracine bylas, arba sudaromos
kolegijos - darbo, baudiamj, administracini, civilini byl sprendimui.
Kiti ios sistemos bruoai:
1) pripastama bendroji teis - tik anglosaks alyse. Bendroji teis tai i esms tesim sukurta
teis: teism praktika ir precedentai. Bendroji teis paprastai priepastatoma statutinei teisei parlamento priimti statymai. i statutin teis formavosi vlyvaisiais amiais ir dabar turi didel
tak Didiojoje Britanijoje.
2) rungtynikumo principas. Jis reikia, kad bylos alys tarpusavyje rungiasi odiais. is
principas pripastamas ir kontinentinje teisje, bet ia kratutinumas - teisjas visai nesikia
proces, tik stebi. Teisjas neuduoda klausim, netyrinja, netardo, neikvoia. is teisminis
procesas savotikas: teisj vaidmuo - tik sutramdyti bylos alis.
3) teisminiai sandoriai. Daniausiai bna ir leidiama bylose. Leidiama gino alims susitarti
tarpusavy ir teisjas priima nutarim tuo susitarimu. Advokatas sako: Mano ginamasis
prisipains, o tu nuimk kitus kaltinimus.
4) plaiai naudojamas prisiekusij teismas. Daugiausia baudiamosiose bylose, bet bna ir
civilinse bylose.
5) yra taikos teisjai. Tai pirmins teism grandins teisjai. Nebtinai turi bti teisininkai, bet turi
turti gyvenimo patirt. Sprendia buitinio pobdio bylas. J paskirtis - rasti konflikto
sprendim, sutaikyti alis. Jei neisprendia - perduoda auktesniam teismui. iuos teisjus
irenka patys gyventojai.
6) teisj rinkimas (nebdinga kontinentinei). Nors dabar teisj rinkimas net JAV kritikuojamas danai rinkimai formals - kandidatr ikelia tas pats teisjas ir danai tik jis vienintelis.
7) emesni teism sprendimai gali bti skundiami tik apeliacine tvarka.
2. Kontinentinei sistemai bdinga: detalus statyminis teism veiklos organizavimas (sudarymo, veiklos
principai). Taigi, dominuoja statutin teis - statymai. Bdinga tai, kad:

1)
nepripastamas precedentas, kaip teiss altinis (bent formaliai). Taiau paskutiniais
deimtmeiais precedentai pamau tampa pripastami, sitvirtina. Ypa, kai pripasta mokslininkai. Taiau
precedentai nevaidina lemiamos reikms.
2)
kitas teisjo vaidmuo procese. Bna aktyvs teismo metu: pats uduoda klausimus,
nukreipia teismin tyrim vien ar kit pus (o ne snaudia kdje).
3) ymiai maiau paplit prisiekusij teismai. Taiau kai kuriose valstybse (Vokietijoje)
naudojami teism tarjai.
4) ymiai reiau - taikos teisjai. Jei yra teismas, tai turi atlikti profesionaliai.
5) beveik nepasitaiko teisj rinkim. Jie skiriami.
6) paplitusi teisj savivalda (magistratas).
7) greta apeliacinio skundo naudojamas ir kasacinis. Yra net atskiri kasaciniai teismai (jie
laikomi aukiausiu teismu).
8) yra revizijos tvarka - emesnij teism sprendim patikrinimas, kai jie apskundiami.
9) plaiai paplitusi teism specializacija. Greta bendros jurisdikcijos teism kuriami specializuoti
teismai.
Vokietijoje - net 5 teism sistemos:
1. bendros jurisdikcijos teismai,
2. administraciniai teismai,
3. finans teismai,
4. darbo teismai,
5. socialiniai teismai.
Vokietija yra federacin valstyb, todl ie teismai egzistuoja 2 lygmenyse - ems ir federaciniai.
Pvz., socialiniai teismai: ems socialinis teismas ir Aukiausias federacinis socialinis teismas.
Bendrieji teismai (Vokietijoje) 4 grandi: apylinki teismai - ems teismai - emi aukiausieji
teismai - federalinis teismas. iuos teismus jungia Aukiausij teism senatas. Reguliuoja klausimus tarp
skirting grandi, aukiausij teism. Bendros jurisdikcijos teismai nagrinja 2 ri bylas: civilines ir
baudiamsias. ie teismai turi 4 grandis:
1) Pirmin grandis: 1) taikos teisjai, 2) policijos teisjai, 3) apylinks teisjai.
Tenka paprasiausios bylos. Policija k sulaikiusi veda pas taikos teisj. Bylos dl policijos veiksm,
tvarkos paeidim. i teism daugiausia, bet j nedideli.
2) pagrindin grandis: Tai I instancijos teismai. Jie nagrinja didij baudiamj ir civilini byl
dal (iskyrus tas, kurias nagrinja 1 grandis).
1) apygardos teismai,
2) tribunolai.
3. apeliacin grandis:
1) apeliacinis (iai) teismas,
2) (gali bti auktesnysis teismas).
4. aukiausioji grandis - aukiausieji (kasaciniai) teismai.
Pirmin ir pagrindin grandys atlieka I instancijos teismo funkcijas. Taiau (2) kartais atlieka ir
apeliacines funkcijas (1) sprendimams.
Tarp specialij teism ypating viet uima administraciniai teismai. Yra beveik visose Europos
valstybse. Sprendia ginus tarp gyventoj ir valdios staig (vieosios administracijos staig). Gina
mogaus teises prie valdios institucijas, tramdo jas.
XIV tema. VIETINIO VALDYMO IR SAVIVALDOS MODELIAI PASAULIO VALSTYBSE
XV tema.
KONKREIOS VALSTYBS KONSTITUCINS TEISS PAGRIND ANALIZ
(PRANCZIJOS
V-OSIOS
RESPUBLIKOS
KONSTITUCINIO
MODELIO
NAGRINJIMAS KAIP TOKIOS ANALIZS PAVYZDYS
1. Vietinis valdymas ir savivalda.
Valstybi administracin teritorin struktra.
Valstybs pagrindiniai elementai yra:
1) teritorija;
2) gyventojai;

3) valstybs valdia.
Taigi be teritorijos valstyb nemanoma. Teritorija yra vieta valstybinei valdiai dislokuoti ir visoje
teritorijoje funkcionuoja antrin valdia, taiau esant didesnm valstybm, valdyti vis al i centro
nemanoma, todl organizuojamos valdios vietose ir tam reikia apibrti vietins valdios ribas. Todl
valdios teritorijos skirstymas susijs su tuo, kad vietose reikia kurti vietos valdias. Ikyla klausimas dl
valstybs teritorini vienet statuso, nes teritorijos vaidina svarb vaidmen, nes kai atsiranda nors ir
vietins valdios, jos siekia plai galiojim , todl teritorinis skirstymas siejamas su politine santvarka.
Didesnse valstybse siejamas skirstymas su autonomine, todl didels valstybs skirstomos :
a) federacines susideda i valstybs teritorini vienet;
b) unitarines sudaromi administraciniai teritoriniai vienetai.
Taigi valstybiniai teritoriniai dariniai bna 2 ri:
1. administraciniai teritoriniai;
2. valstybiniai teritoriniai vienetai (fed. subjektai).
Paiuose valstybiniuose teritoriniuose vienetuose dar bna administracin teritorin struktra. Taigi
administraciniai - teritoriniai vienetai sudaromi arba unitarinse arba federacinse - federacijos subjektuose.
Paprastai valstybs teritorin struktra susiklosto istorikai ir egzistuoja imtmeiais, tik keiiasi jos
ekonominms, socialinms slygoms ji bna peririma ir vienetai stambinami arba smulkinami, nors bna
ir kardinali pertvarkym.
1. Pirminiai administraciniais vienetais laikomos gyvenviets, miestai ar j dalys. Tai vadinami
pirminiai vienetai smulkiausios valstybs dalys. Juose jau kuriamos valdios struktros, kurie arba
gyvendina valstybs valdi arba veikia savivalda.
2. Antros grandies administraciniai teritoriniai vienetai pirminiai jungiami stambesnius, o
prireikus, didelse valstybse dar jungiami stambesnius junginius. stambesn II grandies teritoriniai
vienetai eina keli I grandies, o III grandies - keli II grandys. (Vokietijoje: pirminiai I bendruomens, II
bendruomeni apjungiamos apskrit. Anglijoje: 3 grandi I parapijos, II apygardos, III grafysts.
Italijoje ir Pranczijoje yra 4 grandi: I bendruomen, II apygarda, III provincijos, IV regionai
(sritys).
Valstybs teritorijos skaidymo udavinys dislokuoti valdios struktras vietose (kurdinti).
Teritorin struktra padeda vykdyti su valdios organizavimu susijusius 2 udavinius:
1) dekoncentruoti valstybs valdym kai centrins valdios galiojimai perkeliami viet;
2) decentralizacija valdymo organizavimas, kai greta valstybs valdymo kuriamas valdymas
savivaldos principais. Ji ireikia valstybs valdios derinim su savivalda.
Paprastai savivalda kuriama I teritoriniuose vienetuose. Savivalda bna 1 ar 2 grandi.(I ir II grandyse).
Taigi susikuria 2 grandi savivalda. Auktesniuose teritoriniuose vienetuose paprastai kuriasi centrins
valdios staigos (ministerij skyriai, departamentas, vyriausybs galiotos institucijos).juose jau valstybs
valdym atlieka jau antrins valdios kurtos institucijos. (Ir tai valstybs bendro valdymo sudtin dalis).
Vietinio valdymo ypatumai. Autonomija.
Vietiniu valdymu vadinamas valstybs valdymas, kuris gyvendinamas t. t. teritoriniuose vienetuose. Ir
ia gyvendina valdym centrins valdios atstovai vietose.Bdinga (ypa stambiuose vienetuose), kad
vyriausyb skiria savo galiotinius, kurie veikia valstybs vardu ir paprastai galiotiniai veikia
vienvaldikumo principu.
Italijoje vadovauja vyriausybinis komisaras, vedijoje vyriausybs skiriami gubernatoriai, Pranczijoje
prefektai (atstovauja vyriausybei). ie vyriausybs skiriami galiotiniai ir vyriausybs vardu vykdo
valdym. ie vienasmeniai pareignai priiri visas kitas valdios staigas tame regione, o i kitos puss turi
teis priirti emesni teritorini vienet veikl ir j inioje bna policijos tarnybos, valstybins
transporto staigos ir neretai justicijos staigos.
Didelse valstybse stambiausi teritoriniai vienetai gauna daug teisi, ir jie priartja prie autonominio
statuso, o kai kuriose valstybse net statymikai teisinama j autonomija. Autonomijos statusas sutiktas
Italijos autonomijoms arba sritims. Jos turi savo legislatras (?), kurias renka gyventojai, o ios staigos
priima vietins reikms aktus, bet valstybs valdia gali tikrinti, ar ie aktai neprietarauja Konstitucijai ir

statymams. itoks region reikms iaugimas apibdinamas kaip regionalizmas, tai politinis teisinis
reikinys ir i svoka parodo ypating i vienet galios iaugim ir reikm tvarkant valstybs reikalus
Regionai gauna vos ne valstybin politin status. Ypa tai atitinka valstyb, kur gyventojai nra
vienos tautybs. Todl tie regionai bna kaip t. t. forma tiems reikalavimams isprsti ir panaikinti konfliktus
(Ispanija Basku kratas, Katalonija, todl suteikia t. t. pusiau politinio autonomikumo elementus).
Bdinga tai, kad kai kalbam apie autonomij, tai vyksta unitarinse valstybse.
domus autonomijos pvz., Suomijos Aland salos yra tarp vedijos ir Suomijos, ir kai Suomija po I
pasaulinio karo tapo savarankika valstybe, kilo klausimas, kam priklauso Aland salos. Suomija ir salos
priklaus Rusijai, bet dauguma Aland gyventoj buvo vedai. Taigi Suomija nordama ilaikyti Aland
salas, suteik labai plai autonomij, taigi Aland salos turi valstybs status turi valstybin kalb ved
pilietyb aland pilieiai, nors jei Suomijos pilietis persikelia Alandus, jis automatikai negauna Aland
pilietybs.
Vietos savivalda ir municipalin teis
Vietos savivalda tai administracinio teritorinio vieneto gyventoj ir j rinkt organ veikla,
reguliuojant ir tvarkant vietos reikalus statymo numatytose ribose. Todl administracinio teritorinio
vieneto gyventojai, ten kur yra savivalda, vadinami teritoriniu kolektyvu. ie gyventojai isirenka t. t.
organus, kurie gauna teis tvarkyti ir sprsti visus vietinius valdymo reikalus ir valdyti savivaldos teritorij.
Savivalda atsirado pirmiausiai miestuose, kai miestai isikovojo laisv nuo centrins valdios. centrinei
valdiai pirmiausiai rpi surinkti mokesius ir ne taip jai svarbu valdymas. Buvo vykdomos municipalins
reformos, ir atsirado savarankiki municipalitetai. I ia atsirado municipalin teis.
Municipalitetas tai miesto valdia, ir municipalitetas buvo perkeltas kaim vietoves, ir tai tapo
bendra savivaldos forma. Taigi greta centrins valdios susikr kita valdymo forma, kuri veik
savaveiksmikumo principu. .
Vietos valdymas ir savivalda yra skirtingi reikiniai.
Savivalda tai nra valstybs valdymas, kur vykdo patys gyventojai ir j suformuotos struktros.
Europoje priimta vietos savivaldos chartija 1985 m. is aktas yra vienas pagrindini Europos Tarybos
dokument ir ET nars laisvu prisijungia prie chartijos ( Lietuva ruoiasi ratifikuoti). Nes chartija apibria
pai savivald ir jos principus. Chartija apibendrina Europos patirt ir stengiasi suvienodinti. Chartija
susideda i 18 str. juose nustatyti t. t. savivaldos principai (30 svarbiausi princip, i kuri 20 privalomi
kiekvienai chartij ratifikuojaniai valstybei). Pati valstyb gali nusprsti, kas jai labiau tinka pagal
valstybs valdymo model.
inomi 2 pagrindiniai savivaldos modeliai:
1. Anglosaks modelis susiformavo Anglijoje ir paplits buvusiose kolonijose: JAV, Kanadoje,
Australijoje. Bdinga:
1) Savivaldos egzistuoja daugumoje administracini vienet ar net visuose.
2) Savivaldos turi gana didel savarankikum, laikomasi tokios taisykls srityse, kurios
priskiriamos savivaldai, tai jose savivaldos valdios ir tvarkomos, nesikiant valstybs valdiai.
3) ia nra Vyriausybs savivaldos veiklos prieiros (neegzistuoja valstybs prieira).
4) Gana plaiai taikomas rinkim principas formuojant vairias savivaldos institucijas, ne tik
atstovybs, bet ir kiti savivaldos pareignai (JAV erifai (policijos komisarai), teisjai).
5) Didelius galiojimus turi atstovybi komisijos ir komitetai. I pradi deputatai sudaromi, vykdo
akiniu principu, vykdo kit institucij kontrol.
6) Savivaldos veiklos prieira patikta teismams (teismin savo veiklos kontrol)
2. Kontinentinis modelis tai pranczikasis savivaldos modelis. Paplits Europoje ir jo pradinink
Pranczija, Lotyn Amerikoje plito per Ispanij, Portugalij, Artimuosiuose Rytuose Afrikoje,
buvusiose Pranczijos kolonijose. Bdinga:
1) ia savivalda kuriama emiausiuose vienetuose (Pranczijos komunose). Auktesniuosiuose jau
steigiami valstybs valdymo organai.

2) Savivalda derinama su vietos valdymu arba valstybs administracija. Ir tai pasireikia, kad greta
savivaldos kuriamos valstybs institucijos, kurios veikia paraleliai, nors kompetencija atribota,
bet atrodo, lyg veikt 2 valdios.
3)
Yra institucijos sudaromos savivaldos veiklai priirti vyriausybs galiotiniai. Arba tas
funkcijas savivalda perduoda savo galiotiniams. Skiriami prefektai, kurie priiri, ar savivalda nepaeidia
Konstitucijos ir statym ( tai savivaldos administracin prieira vadinama, nes j atlieka valstybs
administraciniai valdios atstovai). Tokia prieira yra ir Lietuvoje- yra Vyriausybs atstovai, kurie
kontroliuoja savivaldos veikl.
4) Jeigu yra 2 grandi savivaldybs, tai tarp j yra t. t. pavaldumo santykiai. Paprastai emesn
savivalda paklsta auktesnei, kur kompetencija sutampa. Nors kompetencija bna iek tiek
apribota.
Dabartiniu metu rykesnis abiej modeli suartjimas. Beveik kiekviena Vyriausyb, susiduria su
savivaldos teisinio reguliavimo tobulinimu, ir norima savivald padaryti laisvesn ir kad laikytsi vieningos
antrins valdios politikos. Todl kreipiamasi usienio valstybi pavyzd. Todl Vokietij sunku priskirti
anglosaks ar kontinentiniam modeliui, nes yra abiej poymi.
Dabar savivaldos principai tvirtinti Konstitucijoje. To reikalauja chartija (Konstitucija arba bent
statymu). Po to principai detalizuojami statymuose, kurie dar detalizuojami kitais Vyriausybs ir inybiniai
aktais.
Greta speciali norm j daug ir kituose statymuose, pvz., finans. Leidiama nustatyti vietiniu
mokesius, vadinamas rinkliavas, kurios eina savivaldybi biudet, t. p ems statymuose.
Teiss norm visuma, kuri reglamentuoja savivaldos organizavimo tvark, veiklos principus ir vadinama
municipaline teise.
Savivaldybi organai ir j sudarymo tvarka
Savivaldos institucijos pagrindiniai organai:
1) gyventoj renkamos atstovybs
2) vykdomosios valdios.
1. Atstovybs vadinamos vairiai, priklauso nuo istorijos, tradicij (tarybos, asamblja, susirinkimas).
Vykdomoji valdia daniausiai bna vienasmenio vadovo meras, burmistras, alia kuri pagalbinis
aparatas, kuris vykdo vykdomosios valdios funkcijas. Vykdomosios valdios organus daniausiai formuoja
atstovybs.
XX a. pradioje JAV atsirado nauja savivaldos forma komisin (komisijin). Gyventojai rinkdavo
3-7 moni komisijonieri taryb, o i tiesiogiai irinkta komisijonieri taryba buvo ir atstovyb, ir
vykdomoji valdia. Kai posdiaudavo kartu atstovyb. Kiekvienas i komisijonieri turdavo savo
vykdomj aparat - veikdavo kaip vykdomoji valdia. Jie sudarydavo t. t. komisijas akiniu pagrindu
soc. Reikal, finans. Atskiras komisijonierius vadovavo atskiram savivaldos skyriui.
i sistema grindiama tuo, kad kas priima politiniu sprendimus, tas turi ir juos gyvendinti. Buvo
norima suderinti atstovybs funkcijas su vykdomosios valdios funkcijomis. Taiau vliau paaikjo, kad i
sistema veik prastai, nes kiekvienas komisijonierius rpinosi tik savo reikalais, sritimi, kuriai vadovavo .
susidar konkurencija tarp t atstovybi. Taiau komisinei valdymo sistemai bdingas trkumas ir tai, kad
bdavo irenkami politikai, o ne specialistai, be patirties valdymo srityje, kuriai vliau vadovaudavo. Dabar
i sistema praktikai nebesutinkama, o vyrauja 2 pagrindins struktros..
Atstovybs - tai gyventoj renkamos kolegialios institucijos, visuotinai tiesiogini rinkim bdu
renkamos. galiojim laikas apibriamas statymu arba Konstitucija. (2-6m.) (Lietuvoje buvo 2 m., dabar
3 m.) JAV Kongresas renkamas 2 m. ir nemato problem.
Nari skaiius priklauso nuo gyventoj skaiiaus. Bendra praktika statymas numato min ir max
tarybos nari skaii, ir tas tarpas tarp min ir max priklauso nuo gyventoj skaiiaus (9-69 nari
Pranczijoje, 9-45 Austrijoje, 5-55 Belgijoje, 7-45 Olandijoje, 5-35 Danijoje).
Daugelyje V. Europos valstybse miestai yra. Tuomet miestai skirstomi apygardas ir formuojamos
savivaldos institucijos. Tai daniausiai sostins.(Paryius 20 apygard, Marselis 16, Londonas 32 (ia

buvo ir didioji Londono Taryba ir apygard tarybos, bet kildavo ginai dl valdios ir 1986 m. didioji
Londono Taryba panaikinta).
Atstovybs dirba sesijomis, n|ra nuolat veikiantys organai. Sesij skaiius 2-4 per metus.( kart pusmet
ar kart per ketvirt Didiojoje Britanijoje).
Maose savivaldose atstovybs gali rinktis ir daniau kart per mnes. Bendruomeni tarybos (D. B.).
Prireikus aukiamas ir neeilins sesijos, kai ikyla naujos problemos.
Atstovybs dirba ir komisij, komitet forma. Atstovybs bna skirstomos komisijas akiniu principu.
Gali bti sudaromi ir teritoriniai komitetai, tuomet grup nari dirba t. t. teritorijoje.
Toks darbas vyksta tarp sesij. Komitet ar komisij reikm didel, ypa Didiojoje Britanijoje, JAV
jie net gauna tvarkomuosius galiojimus. Neretai vykdo atstovybs funkcijas. Komisija rengia ir mediag
atstovybei, ruoia projektus ir pan. (sesija gali keisti, taiau anglosaks alyse daniausiai pritariama
komiteto projektui). Kontrols srityje komitetai turi dideles galias.
Kontinentinse valstybse (iskyrus Vokietij) komitet taka maesn, jie traktuojami kaip pagalbiniai
tarnybos organai, o savarankik galiojim neturi. Tai t. t. panaumai su parlamentins veiklos principais.
Vykdomieji organai. Jie bna:
1.
Kolegials. turint omeny svarbiausi organ. Kolegiali nedaug: Italijos savivaldos yra
diunta, kolegialus vykdomosios valdios organas, kuri renka atstovyb. Kai kuriose Vokietijos emse
(Hesen, Bremen, Holtein)yra magistratai kaip kolegials. Socialistinse valstybse Kuba, Kinija.
2. Vienasmeniai, Kitose demokratinse valstybse dominuoja vienasmeniai organai meras,
burmistrai, pirmininkai.
Vykdomoji valdia paprastai renkama atstovybs. Meras ar burmistras daniausiai bna tarybos nariais
iki irenkant. Jie vadovauja tarybos posdiams. Taip jie tampa 2 valdi atstovais vykdomosios valdios
ir atstovybs. Organizacin forma ta pati vienasmenis bet jo teisin padtis labai skiriasi.
Pagal galiojimus skiriamos vykdomosios valdios sistemos:
1. silpnas meras taryba
2. stiprus meras taryba
3. taryba valdytojas
1. Silpnas meras taryba.
i sistema yra JAV, D. B. meras turi nedidelius galiojimus, daniausiai tenka atstovavimo funkcija,
turi galiojimus kontroliuoti, priirti kitus vykdomosios valdios skyrius, o svarbiausias vykdomosios
valdios funkcijas vykdo tarybos komitetai ir komisijos. Greta tarybos komitet ir komisij daug tenka
profesionalams valdininkams, dirbantiems atstovybi departamentuose, skyriuose. Meras net bna ir
nelinks kitis vykdomosios valdios funkcijas, o taip pat varo ir komisijos, komitetai, turintys kontrols
funkcijas.
Meras atlieka kontrols funkcijas, gali protestuoti priimamus sprendimus (Vokietijos burmistrai).
2. Stiprus meras taryba.
Sutinkama JAV, susiformuoja tuomet, kai mer betarpikai renka gyventojai. Meras galiojimus gauna
tiesiogiai i gyventoj, todl laikoma, jog yra nepriklausomas nuo tarybos. Panaumas prezidentinio
valdymo sistem (nors ten 2 pakop rinkimai). Merai turi teis vetuoti tarybos priimamus sprendimus
(atsiranda konkurencija - kad veikti veto, reikalinga kvalifikuot bals dauguma). Meras turi finansinius
svertus, formuoja biudeto projekt, nors j teikia tarybai tvirtinti.
ioje sistemoje meras pasitelkia pagalb profesionalius valdininkus, vadinamus menederiais, kurie
teikia jam patarimus.
Panaiai yra kai kuriose Vokietijos emse (Bavarija), Japonijoje.
Belgijoje ir Nyderlanduose mer skiria Vyriausybs municipalins tarybos teikimu. Taip centrin valdia
ir taryba formuoja savivaldybs vykdomj valdi. Taip lyg ir kiamasi savivald. Savivaldos
vykdomosios valdios turi pasitikjim i centrins valdios puss tai vienas i pagrindini argument.
Neretai merui suteikiami galiojimai vykdyti t. t. funkcijas.
3. Taryba valdytojas

Paplitusi JAV vidutinio didumo miestuose. Taryba kaip atstovyb renka metr, kuris yra tik nominalus
vykdomosios valdios vadovas.
Kai kur meras renkamas net gyventoj. Meras vykdo tik nominali funkcij, o reali valdia perduodama
samdomam profesionaliam valdytojui. Administravimas laikomas ypatinga funkcija, kuriai reikia
profesionalo, tarybos valdymo kadencijai samdomos. Taryba j kontroliuoja, nes su juo sudaroma sutartis.
Vykdytojas pats renkasi personal, teikia silymus tarybai, patvirtinus betarpikai vykdo. Taigi valdytojas
kaip profesionalus menederis kartu su taryba valdo. Atribojamos politins funkcijos nuo administracini.
Politins funkcijos priklauso tarybai, merui. O tiesioginiai valdymo reikalai priklauso valdytojui.
Meras atpalaiduojamas nuo smulki valdymo dalyk, o gali susikoncentruoti ties politika. Tokia sistema
Skandinavijos valstybse (Norvegija, vedija, Suomija, iskyrus Danij), Vokietijos miestuose, Kanadoje.
Greta mero vykdomj valdi vykdo savivaldybi departamentai, j vadovai. Savivaldybse bna
departamentai: 1) bendrojo valdymo; 2) finans; 3) vieosios tvarkos; 4) kultros, vietimo; 5) transporto;
6) ekonomikos.
JAV savivaldybse grafystse (kaimo vietovse) gyventojai renka ne tik taryb, mer, bet ir k.k. kitas
savivaldos struktrose dirbanius pareignus ( erif, klerk, prokuror).
Savivaldos organ funkcijos ir j kompetencija
Savivaldos institucijos turi jiems suteiktus galiojimus, kuriuos vykdo priklausomai nuo antrins
valdios, jai nesikiant. Todl svarbu, kad kompetencija bt tvirtinta statymu ar Konstitucija. Pabriamas
btinumas pagrindines savivaldos funkcijas tvirtinti auktu juridiniu lygiu. Daniausiai galiojimai
nustatomi statymu, atskirai atstovybs ir vykdomosios valdios.
Literatroje skiriami 2 statyminio reguliavimo metodai:
1. pozityvus (JAV, D. B. , anglosaks valstybse) savivaldybs gali darytu tik tai, k jom
suteikia statymas. Jei prireikia papildom galiojim, privalo kreiptis atitinkamas valstybs valdios
institucijas, praydamos galiojim.
D. B. kreipiamasi parlament, o jam atostogaujant valstybs sekretori, t. y. t. t. srities pagal
klausim, o jo priimt sak vliau turi patvirtinti parlamentas.
2. negatyvus (kontinentinse valstybse) savivaldybs gali daryti tai, ko statymas
nedraudia ir priskirta kitoms valstybs institucijoms. Suteikiama lyg ir didesn laisv, bet turi surasti
laisvas nias. Taiau nra pakankamo tikslumo ir tikr juridini garantij, kad tie klausimai priklauso
savivaldai.
Savivaldybms priskiriami vietins reikms dalykai, kurie bendravalstybiniu keliu nesprendiami.
Savivaldybi |galiojimai skirstomi:
1) privalomus galiojimus statym numatyti, ir t klausim niekas nesprendia.
1) visuomens saugumas;
2) sveikatos apsauga;
3) -gatvi apvietimas ir valymas;
4) -vietinis transportas;
5) -vandens tiekimas.
2) fakultatyvinius galiojimus gali vykdyti savo nuoira, leidiama tai daryti su slyga, kad turs
tam pakankamai l, Jei savivaldyb sugeba gauti l , gali ir vykdyti tas funkcijas: 1) soc. rpybos; 2)
kultros funkcijos.
3) deleguotus galiojimus (kompet.) tai galiojimai, kuriuos savivaldybms perduoda valstybs
valdios institucijos (min. ir kiti). Tokie galiojimai jau laikomi valstybs galiojimais, o ne savivaldybi.
Savivaldybs dalyvauja vykdant valstybs valdi. Tie galiojimai suteikiami t. t. laikui, ir juos gali
susigrinti centrin valdia. Kai perduodami galiojimai, t. t. institucijos privalo suteikti ir reikaling
finansavim tiems galiojimams vykdyti.
Savivaldos institucij veiklos valstybin prieira
Savivalda - vieosios veiklos ris, netapatinama su valstybs funkcij vykdymu.

Tai atskira vieojo administravimo ris. Savivaldos funkcijos vienu ar kitu aspektu lieiasi su
valstybs vadovavimo funkcijomis. Todl valstyb linkusi vykdyti prieir savivaldybei. Savivalda iaukos
i vietinio valstybs valdymo , ir kurianti savivaldai, kontrol buvo stipri. Pvz., Pranczijoje savivaldos
prievarta buvo vadinama administracine globa valstybs institucijos teis kitis savivaldybs reikalus.
Savivaldybs taryb sprendimai sigaliodavo tik auktesnei valdiai patvirtinus. Vliau valstybs kontrol
silpnjo.
Savivaldybi veiklos valstybins prieiros rys:
1. Administracin prieira bdinga kontinentiniam valdymui auktesniuosiuose teritoriniuose
vienetuose veikia valstybs valdios institucijos, t. t. agentros ir centrins valdios vietininkams suteikiama
teis priirti savivald. (Pranczijoje prefektams skiriamiems prezidento dekretu laikomi Vyriausybs
atstovais, suteikiama teis priirti savivaldos veikl. Italijoje srii vadovai. Skandinavijoje _
gubernatoriai).
2. Teismin prieira -anglosaks valstybse savivaldybs priimtus sprendimus gali sksti
teismui. Teismai savo iniciatyva nevykdo prieiros, o nagrinja, kai kreipiamasi suinteresuotas asmuo. Kai
kur naudojamos abi formos. Lietuvoje - 2 prieiros formos.