CIVILINIO PROCESO TEIS

KONSPEKTAS
TEMA
CIVILINIO PROCESO TEISS SVOKA, DALYKAS, SISTEMA, ALTINIAI IR PRINCIPAI
1. CIVILINIO PROCESO TEISS SVOKA, DALYKAS, SISTEMA, ALTINIAI
Civilinio proceso teis tai procesin teiss aka. Jos normos reguliuoja santykius, kurie
atsiranda teismams nagrinjant bylas, kylanias i civilini, darbo, eimos, intelektins nuosavybs,
bankroto, restruktrizavimo ir kit privatini teisini santyki bei ypatingosios teisenos bylas, taip
pat priimant ir vykdant teismo sprendimus, nagrinjant praymus dl usienio teism ir arbitra
sprendim pripainimo bei vykdymo Lietuvos Respublikoje. civilinio proceso teiss normos
reglamentuoja tokius santykius, kurie atsiranda pilieiams ir juridiniams asmenims ginant savo
materialines subjektyvines teises.
Civilinio proceso teis tai sistema teiss norm, reguliuojani teismo, byloje
dalyvaujani asmen ir kit proceso dalyvi veikl teismui nagrinjant ir sprendiant civilines
bylas bei vykdant teismo sprendimus.
Kaip ir kiekvien teiss ak, taip ir civilinio proceso teis apibdina jos dalykas ir metodas.
Dalykas tai teiss normomis reguliuojami visuomeniniai santykiai, t.y. teismo ir bylos dalyvi
procesiniai santykiai, kurie kyla teismui nagrinjant ir sprendiant civilines bylas bei vykdant
teismo sprendimus, ir sudaro kiekvienoje byloje sisteming visum konkreiam tikslui ginui dl
materialins teiss isprsti - pasiekti. Kitaip tariant, civilinio proceso teiss dalykas yra pats
civilinis procesas.
Metodas tai sistema teisini priemoni, bd, kuriais civilinio proceso teis reguliuoja
visuomeninius santykius, sudaranius reguliavimo dalyk. Jis yra mirus imperatyvusis ir
dispozityvusis. Imperatyvusis arba subordinacijos metodas reikia, kad konkrets teisini santyki
subjekt veiksmai ar visa veikla yra grietai reglamentuojami teiss norm ir kad ie subjektai
paprastai neturi pasirinkimo laisvs: j tarpusavio teiss ir pareigos aikiai apibrtos ir negali bti
keiiamos tarpusavio susitarimu. Paprastai i subjekt santykiai grindiami tarpusavio pavaldumu.
Subordinacijos metodas bdingas vieosios teiss akoms. Civilinio proceso teisei is metodas taip
pat yra bdingas. Teismas yra valdios institucija, todl santykiams, susiklostantiems tarp teismo ir
kit proceso dalyvi, bdinga subordinacija. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse
(toliau CPK) yra nemaai norm, imperatyviai apibriani privalom ir vienintel subjekt
elgesio bd (pvz., CPK 9, 10, 11, 26, 31, 56, 61, 191 straipsniai).
ali autonomijos, arba dispozityvusis, metodas reikia, kad teiss normos teisini santyki
subjektams suteikia plai galimybi renkantis konkret veikimo bd: daniausiai jiems patiems
tarpusavio susitarimu leidiama apibrti savo teises ir pareigas is principas bdingas privatinei
teisei, taiau daugelyje civilinio proceso teiss norm taip pat tvirtinta pasirinkimo galimyb.
Pirmiausia, civilin byla ilekiama ne teismo, o suinteresuoto asmens iniciatyva (CPK 5 str.), alys
gali baigti byl taikos sutartimi (CPK 42 str.), iekovas turi teis atsisakyti iekinio, keisti iekinio
dalyk, pagrind, atsakovas pripainti iekin ar j ginyti. Taigi, civilinio proceso teisei bdingi ir
vieosios, ir privatins teiss elementai.
Civilinio proceso teis ir civilinis procesas nra tapats reikiniai. Civilinio proceso teis
reguliuoja civilin proces, t.y. visuomeninius santykius, kurie susidaro teismui nagrinjant ir
isprendiant konkreias civilines bylas. Civilinis procesas vyksta tokia tvarka, kuri nustato
civilinio proceso teis. Civilinis procesas yra dinamikas reikinys. Vieni procesiniai teisiniai
santykiai, i kuri susideda procesas, pasibaigia, kiti - prasideda. Tai vyksta nuosekliai, paeiliui, t.y.
1

tokia tvarka, kuri yra nustats procesinis statymas. Civilinis procesas tai nuosekli, vienas kit
pakeiiani, civilini procesini teisini santyki sisteminga visuma, vykstanti civilinio proceso
teiss nustatyta tvarka, teismui nagrinjant konkrei civilin byl.
Civilinio proceso teis yra kodifikuota teiss aka. Jos normos sudaro sistem, kurios
sudtins dalys yra ios :bendroji ir ypatingoji.
Civilinio proceso teiss altiniai:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau Konstitucija);
2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei kiti kodeksai (Lietuvos
Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas);
3. Lietuvos Respublikos statymai (pvz., Teism statymas, Advokatros statymas,
Prokuratros statymas, Antstoli statymas ir pan. );
4. Postatyminiai aktai (Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, ministerij, inyb
sakymai, instrukcijos, taisykls ir pan.);
5. Tarptautins sutartys;
6. Teisminis precedentas (teism praktika, kuri formuoja Lietuvos Aukiausiasis
Teismas);
7. Teiss doktrina (moksliniai darbai, kodeks komentarai, vadovliai, straipsniai ir pan.).
2. CIVILINIO PROCESO TEISS PRINCIPAI
Civilinio proceso teiss principai tai pagrindins nuostatos, tvirtintos atitinkamose teiss
normose, suformuluotos teism praktikos ar teiss doktrinos, kurios ireikia civilinio proceso esm
ir yra visos teiss akos pltros pagrindas. Civilinio proceso teiss principai gali bti klasifikuojami
ris pagal vairius kriterijus: veikimo srit, taikymo srit ir subjektus, tvirtinimo form bei kitus.
Pagal veikimo srit principai klasifikuojami bendruosius (bendrus visai teiss sistemai,
pvz., teiss teismin gynyb, teisingumo, teistumo), tarpakinius (veikianius keliose teiss
akose, pvz., teisingum vykdo tik teismas, rungimosi), akinius (veikianius vienoje teiss akoje,
pvz., dispozityvumo, kooperacijos, proceso koncentracijos).
Pagal taikymo srit ir subjektus civilinio proceso teiss principai gali bti klasifikuojami:
principus, nustatanius ali procesin padt (teismins gynybos prieinamumo,
dispozityvumo, procesinio lygiateisikumo);
principus, nustatanius teismo procesin padt ir vaidmen procese (teisingum
vykdo tik teismas, teisj nepriklausomumo, teisjo vadovavimo procesui principas);
principus, nustatanius rodinjimo proces (rungimosi principas, laisvo rodym
vertinimo principas);
principus, nustatanius bylos nagrinjimo tvark (odinis proceso nagrinjimas,
proceso vieumas, valstybins kalbos principas).
Pagal tvirtinimo form civilinio proceso teiss principai skirstomi konstitucinius, t.y.
tvirtintus Konstitucijoje, ir tvirtintus kituose statymuose, pvz., Lietuvos Respublikos teism
statyme (toliau Teism statymas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau
CPK). Konstituciniai principai, palyginus su kitais, turi pirmum. Pagal klasifikavim emiau
aptariami pagrindiniai principai.
Konstituciniai principai:
1. Teisingum vykdo tik teismai (Konstitucijos 109 str., 111 str.) Lietuvos Respublikoje
teismai yra Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki
teismai. Administracini, darbo, eimos ir kit kategorij byloms nagrinti pagal statym gali bti
steigti specializuoti teismai. Teismai su ypatingais galiojimais taikos metu Lietuvos Respublikoje
negali bti steigiami.
2. Teismins gynybos prieinamumo principas tvirtintas Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK
5 straipsnyje. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism,
kad bt apginta paeista ar ginijama jo teis arba statym saugomas interesas. Atsisakymas nuo
teiss kreiptis teism negalioja. Teismas imasi nagrinti civilin byl:
2

1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad bt apginta jo teis arba statym
saugomas interesas, pareikim;
2) pagal prokuroro, valstybinio valdymo institucij, moni, staig, organizacij bei fizini
asmen pareikim - tais atvejais, kada pagal statymus jie gali kreiptis teism, kad bt apgintos
valstybs ir kit asmen teiss bei statym saugomi interesai.
Iekinins teisenos bylose paduodami iekiniai, o ypatingosios teisenos bylose - pareikimai,
praymai, skundai. CPK nustatytas isamus sraas atvej, kada teisjas gali atsisakyti priimti
iekinin pareikim, kitais atvejais toks atsisakymas negalimas.
3. Teisingum vykdantys teisjai yra nepriklausomi ir nealiki, klauso tik statymo
(Konstitucijos 109 str., 110 str., 113 str., 114 str., CPK 21 str.). Teismas priima sprendimus Lietuvos
Respublikos vardu. Teisjas negali uimti joki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo,
komercijos ar kitokiose privaiose staigose ar monse. Jis taip pat negali gauti jokio kito
atlyginimo, iskyrus teisjo atlyginim bei umokest u pedagogin ar krybin veikl. Teisjas
negali dalyvauti politini partij ir kit politini organizacij veikloje. Teisjai ir teismai sprendia
civilines bylas, remdamiesi statymais ir tokiomis slygomis, kurios nesudaro galimybi teisjui
veikti i alies. Valstybins valdios ir valdymo institucij, Seimo nari ir kit pareign, politini
partij, politini ir visuomenini organizacij ar fizini asmen kiimasis teisjo ar teismo veikl
draudiamas ir utraukia statym numatyt atsakomyb. Mitingai, piketai bei kitokie veiksmai
ariau negu 75 metrai iki teismo ar teisme, kuriais siekiama paveikti teisj ar teism, yra kiimasis
teisjo ar teismo darb ir yra draudiami. Dl materialins ar procesins teiss norm paeidimo ar
netinkamo taikymo teismo sprendimai, nutartys yra naikinami. Pagal CPK 3 straipsn teismas
privalo sprsti bylas, remdamasis Konstitucija, Lietuvos Respublikos statymais, Lietuvos
Respublikos Vyriausybs nutarimais ir kitais galiojaniais teiss aktais. Teismas, vadovaudamasis
statymais, taiko usienio valstybi teiss normas. Teismas negali taikyti statymo, kuris prietarauja
Konstitucijai. Jeigu yra pagrindo manyti, kad statymas ar kitas teiss aktas, kuris turt bti
taikomas konkreioje byloje, prietarauja Konstitucijai, teismas turi sustabdyti bylos nagrinjim ir,
atsivelgdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau Konstitucinis Teismas)
kompetencij, kreiptis j su praymu sprsti, ar tas statymas ar teiss aktas atitinka Konstitucij.
Gavs Konstitucinio Teismo nutarim, teismas atnaujina bylos nagrinjim. Nustats, kad teiss
aktas, nepriklausantis Konstitucinio Teismo kompetencijai, prietarauja statymui ar Vyriausybs
norminiam aktui, teismas, priimdamas sprendim, neturi tokiu aktu vadovautis. Bendrosios
kompetencijos teismas turi teis sustabdyti bylos nagrinjim ir nutartimi kreiptis administracin
teism praydamas patikrinti, ar atitinkamas aktas (ar jo dalis) atitinka statym ar Vyriausybs
normin akt. Gavs siteisjus administracinio teismo sprendim, bendrosios kompetencijos
teismas atnaujina bylos nagrinjim. Jeigu nra statymo, reguliuojanio gino santyk, teismas
taiko statym, reguliuojant panaius santykius, o jei ir tokio statymo nra - vadovaujasi
bendraisiais Lietuvos Respublikos statym pradmenimis ir j prasme. Jeigu statymas ar gino
ali susitarimas numato, kad sprsti tam tikrus klausimus palikta teismui, teismas privalo iuos
klausimus sprsti, vadovaudamasis teisingumo, siningumo ir protingumo principais.
4. Vykdant teisingum visi lygs prie statym ir teism (Konstitucijos 29 str.) nepaisant
lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim, pair, usimimo
ries ir pobdio, gyvenamosios vietos ir kit aplinkybi.
5. Bylos nagrinjimo vieumo principas (Konstitucijos 117 str., CPK 9 str.) visuose
teismuose bylos nagrinjamos vieai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posdis gali bti udaras,
kai reikia apsaugoti mogaus privataus gyvenimo ir nuosavybs slaptum, taip pat jeigu vieai
nagrinjama byla gali atskleisti valstybs, profesin ar komercin paslapt. Udarame teismo
posdyje gali bti dalyvaujantys byloje asmenys, o reikiamais atvejais - ir liudytojai, ekspertai bei
vertjai. Udarame teismo posdyje byla nagrinjama laikantis vis proceso taisykli. Teismo
sprendimo rezoliucin dalis visada paskelbiama vieai. teismo posdi sal neleidiami jaunesni
kaip eiolikos met asmenys, jeigu jie nra dalyvaujantys byloje asmenys arba liudytojai. Tik
vienintels kategorijos bylos visais atvejais nagrinjamos ir sprendimas skelbiamas udarame
teismo posdyje vaikinimo bylos.
3

6. Valstybins kalbos proceso principas. Teisingumas vykdomas nacionaline kalba,

utikrinant teis kalbti teisme gimtja kalba. Konstitucijos 117 straipsnyje tvirtinta, kad teismo
procesas vyksta lietuvi kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvi kalbos, garantuojama teis
dalyvauti teismo veiksmuose per vertj. i teis taip pat garantuojama asmenims, nepakankamai
mokantiems lietuvi kalb ir pageidaujantiems kalbti teismo procese gimtja kalba ar kalba, kuri
jie moka. U vertjo paslaugas atlyginama i valstybs biudeto.
Civilinio proceso teiss principai, tvirtinti kituose statymuose:
1. Proceso koncentruotumo principas (CPK 7 str.). Jis reikia, kad teismas imasi statymo
nustatyt priemoni, kad bt ukirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla bt inagrinta
teismo vieno posdio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai inagrinti byl, taip pat, kad siteisjs
teismo sprendimas bt vykdytas per manomai trumpesn laik. Greitu bylos inagrinjimu turi
rpintis ir alys.
2. Proceso ekonomikumo principas (CPK 7 str.). is principas reikia teismo pareig
rpintis, kad byla bt inagrinta tinkamai ir kuo ekonomikiau.
3. Kooperacijos principas (CPK 8 str.) reikia teismo ir dalyvaujani byloje asmen
bendradarbiavim siekiant pagrindinio tikslo tinkamo bylos inagrinjimo. Bendradarbiaujama
gali bti tik tiek, kiek tai leidia statymas. Kooperacijos principo gyvendinimo tvarka nustatyta
CPK 159 str., taip pat 161 str.
4. Rungimosi principas (CPK 12 str.) rykiausiai pasireikia teisminio nagrinjimo
stadijoje, kada alys lygiomis teismis dalyvauja pateikiant praymus, rodymus, tiriant tuos
rodymus, pasisako baigiamj kalb metu ir pan. Kiekviena alis privalo rodyti aplinkybes,
kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavim ar atsikirtim pagrindu. Abi alys gali rungtyniauti ir
nagrinjant byl apeliacins instancijos teisme.
5. Dispozityvumo principas (CPK 13 str.) tvirtina byloje dalyvaujani asmen teis
disponuoti savo procesinmis ir materialinmis teismis statymo ribose. is principas bdingas
visoms proceso stadijoms ir slygoja proceso atsiradim, vyksm ir pasibaigim. Jo esm sudaro
galimyb teisme pareikti iekin, nustatyti teismins gynybos apimt ir ribas, teis atsisakyti nuo
tolesnio procesini priemoni naudojimo.
6. Betarpikumo principas (CPK 14 str.) reikalauja, kad teisjas nagrindamas byl
asmenikai ir tiesiogiai itirt visus rodymus. Bylos nagrinjim atidjus, pasikeitus teisjui ar bet
kuriam kolegijos nari, byla turi bti nagrinjama i pat pradi, iskyrus atvejus, kai dalyvaujantys
byloje asmenys neprietarauja, kad ji bt nagrinjama toliau (CPK 16 str. 2 d.). Sprendim priimti
gali tik tas teisjas, kuris nagrinjo byl. Teismas sprendim gali grsti tik tais rodymais, kurie buvo
itirti teismo posdyje. Teismas tiesiogiai tirdamas rodymus ir j pagrindu priimdamas sprendim,
nagrinja konkrei ali gin, todl negali analizuoti netraukt bylos nagrinjim asmen teisi
ir pareig. Tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Dalyvaujantys byloje
asmenys baigiamj kalb metu taip pat gali remtis tik tomis aplinkybmis, kurios buvo itirtos,
nagrinjant byl i esms, taip pat tik tais rodymais, kurie buvo tirti (CPK 253 str. 4 d.).
7. odinio ir raytinio proces derinimas (CPK 15 str., 153 str.). Paprastai bylos
nagrinjamos odiu, t.y. kvieiant teismo posd byloje dalyvaujanius asmenis. iuo atveju
byloje dalyvaujantys asmenys odiu pareikia savo praymus, paaikina bylos aplinkybes, teismas
pagarsina raytinius rodymus, posdio metu priimtas savo nutartis, taip pat ir teismo sprendim.
Taiau gali bti ir raytinis procesas, kai bylos nagrinjim nekvieiami dalyvaujantys byloje
asmenys: dokumentinis procesas, procesas dl teismo sakymo idavimo ir kiti atvejai pvz., CPK
235 str. 4 d.
8. Bylos nagrinjimo nepertraukiamumo principas. Jis reikia, kad byla nagrinjama be
pertraukos, iskyrus pertraukas poilsiui. Pertrauka negali bti ilgesn kaip 5 dienos. Teismas neturi
teiss nagrinti kit byl, kol nebus baigta inagrinti pradta byla, iskyrus atvejus, kai bylos
nagrinjimas atidedamas, byla sustabdoma , daroma pertrauka ar atidedamas sprendimo primimas
ir paskelbimas (CPK 235 str. 3 d.).

9. ali procesinis lygiateisikumas (CPK 17 str.). Suteikdamas vienai aliai konkreias

procesines teises, statymas lygias teises ir pareigas udeda ir antrajai aliai, t.y. galina jas
rungtyniauti teisme (CPK 42 str.).
10. Teismo sprendimo, nutarties, sakymo ir nutarimo privalomumo principas reikia, kad
siteisj ie teismo procesiniai dokumentai privalomi visoms institucijoms, fiziniams ir juridiniams
asmenims (CPK 18 str.).
11. Teisj pasitarimo slaptumo principas reikia, kad sprendimo, nutarties, sakymo ar
nutarimo primimo metu sprendim primimo kambaryje gali bti tik teisjas (teisjai), kuris
(kurie) nagrinjo konkrei byl. Sprendimo, nutarties, sakymo ar nutarimo primimo metu
sprendim primimo kambaryje teisjams draudiama konsultuotis su kitais asmenimis klausimais,
susijusiais su bylos isprendimu (CPK 19 str.).
12. Valstybs garantuojamos teisins pagalbos principas (CPK 20 str.). Valstybs
garantuojamos teisins pagalbos statymo 2 str. nustato, kad valstybs garantuojama teisin pagalba
tai nustatyta tvarka teikiama pirmin teisin pagalba ir antrin teisin pagalba.
Pirmin teisin pagalba tai teisins informacijos teikimas, teisins konsultacijos ir
valstybs ir savivaldybi institucijoms skirt dokument rengimas. Ji neapima procesini
dokument rengimo. Pirmin teisin pagalb teikia savivaldybi institucijos, kurias gali kreiptis
kiekvienas mintame statyme nurodytas asmuo. Pirmins teisins pagalbos trukm yra viena
valanda. iuo atveju visos ilaidos padengiamos i valstybs l.
Antrin teisin pagalba tai dokument rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, skaitant
ir vykdomsias bylas. i pagalb turi teis gauti fiziniai asmenys, kuri turtas ir metins pajamos
nevirija LR Vyriausybs nustatyt turto ir pajam lygi, taip pat asmenys, valstybs ilaikomi
stacionariose globos staigose, asmenys, turintys teis socialin paalp pagal Pinigins socialins
paramos maas pajamas gaunanioms eimoms statym. Antrins teisins pagalbos teikim
organizuoja Vilniaus, Kauno, Klaipdos, iauli ir Panevio valstybs garantuojamos teisins
pagalbos tarnybos.
13. Teisjo vadovavimo procesui principas (CPK 158 str. 2 d.). Teisjas vadovauja procesui:
supaindina su byla, iaikina dalyvaujantiems byloje asmenims j teises ir pareigas, spja dl
procesini veiksm atlikimo ar neatlikimo pasekmi ir padeda iems asmenims gyvendinti j
teises. Teisjas sprendia klausim dl rodym pateikimo, prijungimo prie bylos, liudytoj
ikvietimo ir kt. klausimus. Nagrindamas byl teismas kontroliuoja, kad dalyvaujantys byloje
asmenys tinkamai naudotsi savo materialinmis ir procesinmis teismis, nepaeidint kit
asmen teisi ir teist interes.
14. Laisvo rodym vertinimo principas. Teismas kiekvienoje civilinje byloje privalo
visapusikai iaikinti bylos aplinkybes, priimti teist ir pagrst sprendim. Jeigu pateiktj
rodym neutenka, teismas pasilo alims ir kitiems dalyvaujantiems asmenims pateikti
papildomus rodymus ir nustato termin jiems pateikti. Teismas vertina rodymus pagal vidin savo
sitikinim, pagrst visapusiku, pilnutiniu ir objektyviu vis bylos aplinkybi inagrinjimu
teismo posdyje, vadovaudamasis statymu. Jokie rodymai teismui neturi i anksto nustatytos
galios (CPK 185 str.). Vertindamas rodymus teismas taip pat privalo vadovautis teisingumo,
siningumo ir protingumo principais.
15. Draudimo piktnaudiauti procesu principas (CPK 95 str.). Dalyvaujantys byloje
asmenys privalo siningai naudotis ir nepiktnaudiauti jiems priklausaniomis procesinmis
teismis, rpintis greitu bylos inagrinjimu, rpestingai ir laiku, atsivelgdami proceso eig,
pateikti teismui rodymus ir argumentus, kuriais grindiami j reikalavimai ar atsikirtimai. alis,
kuri smoningai veikia prie greit bylos inagrinjim gali bti nubausta bauda iki 20 000 lit.

2 TEMA
CIVILINIAI PROCESINIAI TEISINIAI SANTYKIAI IR J SUBJEKTAI
1. CIVILINI PROCESINI TEISINI SANTYKI SAMPRATA IR BRUOAI, SUBJEKTAI
Civilinio proceso teiss moksle pagal santyki prigimt, turin ir subjektus vyrauja trys
civilinio procesinio teisinio santykio teorijos:
Tai privatinis teisinis gino ali santykis ir teismas nra jo dalyvis; ios teorijos
autori nuomone, civilinis procesas pagal savo esm yra privatus, nes ginas kyla i privatins
teiss reguliuojam santyki. iuo atveju materialini teisini santyki subjektus procesiniai
santykiai sieja tiesiogiai, taiau j ryys su teismu nra tiesioginis.
Galimas tik alies ir teismo civilinis procesinis teisinis santykis; Pagal i teorij
procesiniais santykiais tarpusavyje susijs tik teismas su kiekviena i ali.
Tai teismo ir alies bei alies, prieingos alies ir teismo teisinis santykis. i
teorija, atrodo, yra pati priimtiniausia, nes procesiniai teisiniai santykiai atsiranda tik dalyvaujant
teismui, per teism arba jo leidimu yra gyvendinamos ali teiss ir vykdomos pareigos, o alis
sieja ne tik materialiniai, bet ir procesiniai teisiniai santykiai.
Pagal civilinio procesinio teisinio santykio pobd, subjektus ir reikm civiliniame procese
teisinje literatroje iskiriamas pagrindinis civilinis procesinis santykis ir ivestinis civilinis
procesinis teisinis santykis. Pagrindinis tai toks teisinis santykis , kuris egzistuoja nuo
proceso pradios iki pabaigos. Jis sieja teism ir alis, o ypatingosios teisenos bylose teism ir
pareikj. Ivestinis civilinis procesinis teisinis santykis atsiranda tuomet, kai byloje turint
tiksl pateikti ivad dalyvauja valstybs ar savivaldybs institucija, taip pat, kai dalyvauja
tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim.
Pasak prof. V. Nekroiaus teisminis civilinis procesinis teisinis santykis tai teiss norm
reglamentuojamas teismo ir byloje dalyvaujani asmen bei kit proceso dalyvi santykis
teismui vykdant teisingum civilinje byloje.1 Taiau is apibrimas apibdina tik teismin
civilin procesin teisin santyk.
Tuo tarpu civilinio proceso teiss svok suprantant plaiai, civilinis procesinis teisinis
santykis tai civilinio proceso teiss norm reglamentuojamas valstybs institucijos ar jos
galioto privataus asmens ir privataus teisinio santykio dalyvio santykis siekiant utikrinti
ar ginti civilins materialiosios subjektins teiss gyvendinim2.
Civilini procesini teisini santyki ypatumai:
1. Tai vieieji teisiniai santykiai, nes privalomas dalyvis yra teismas.
2. i santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai yra specifiniai, t.y. jie
atsiranda, pasikeiia ir pasibaigia tik atliekant tam tikrus statyme numatytus procesinius
veiksmus.
3. Civilini procesini teisini santyki sistemikumas ir nuoseklumas;
4. Glaudus civilini procesini teisini santyki ryys su materialiaisiais teisiniais
santykiais.

Lauikas E. Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis. Vilnius: Justitia, 2003. T. 1. P. 224.

Ten pat.

Civilini procesini teisini santyki subjektai tai i santyki dalyviai, kuriems

teiss normos suteikia tam tikras teises bei pareigas. Pagal vaidmen procese, civilinio procesinio
teisinio santykio dalyviai skirstomi :
1. Vykdanius teisingum ir utikrinanius teismo sprendimo gyvendinim (teismai ir
antstoliai);
2. Proceso dalyvius. Tai dalyvaujantys byloje asmenys ir kiti proceso dalyviai.
Pagal CPK 37 straipsnio 1 dal dalyvaujaniais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai,
turintys teisin suinteresuotum bylos baigtimi. Tai alys, tretieji asmenys, asmenys, pareik iekin
vieajam interesui ginti, pareikjai, suinteresuoti asmenys, kreditoriai ir skolininkai, taip pat i
asmen atstovai.
Kiti proceso dalyviai - tai liudytojai, vertjai, ekspertai (CPK 61 str. 1 d.). Jie teisikai
nesuinteresuoti bylos baigtimi.
Civilini procesini teisini santyki subjektais gali bti fiziniai asmenys ir juridiniai
asmenys, turintys civilin procesin teisnum ir veiksnum. Civilinis procesinis teisnumas - tai
konkretaus subjekto galjimas turti civilines procesines teises ir pareigas. Galjimas gyvendinti
savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti byl vadinamas civiliniu procesiniu veiksnumu. Jis
priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiek pilnametyst
atuoniolika met, nepilnameiams, statym nustatyta tvarka sudariusiems santuok, taip pat
nepilnameiams, kurie statym nustatyta tvarka teismo pripainti visikai veiksniais
(emancipuotais) (CPK 38 str. 1 d.).
Nepilnamei nuo keturiolikos iki atuoniolikos met, taip pat ribotai veiksni fizini
asmen atstovais pagal statym teisme yra atitinkamai j tvai, tviai ar rpintojai. Tokiose bylose
teismas taip pat privalo traukti dalyvauti alimi ar kitu dalyvaujaniu byloje asmeniu nepilnameius
ar fizinius asmenis, kuri civilinis veiksnumas apribotas. Nepilnameiai nuo keturiolikos met turi
teis kreiptis teism dl savo teisi ar statym saugom interes gynimo savarankikai, jeigu
ginas yra dl santyki, kuriuose jie turi visik civilin veiksnum.
Nepilnamei iki keturiolikos met, taip pat fizini asmen, pripaint neveiksniais, teises ir
statym saugomus interesus gina j tvai, tviai ar globjai.
aliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal statym arba kuri neturi
jai atstovaujanio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta neinoma, prieingos alies, kuri
siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, praymu teismas gali paskirti kuratori, kuris
konkreioje byloje veikia kaip atstovas pagal statym (CPK 39 str.1 d.).
2. ALYS, J TEISS IR PAREIGOS
alys civiliniame procese tai asmenys, kuri ginas dl teiss ar statym saugom
interes yra nagrinjamas teisme arba yra vykdomas vykdomasis dokumentas ir kurie turi tik jiems
bdingas procesines teise bei pareigas.
Civilinis procesas yra grindiamas dvialikumu. Gino teisenoje kiekviename procese yra
dvi alys iekovas ir atsakovas. Iekovas - tai asmuo, kurio materialiosios teiss ar interesai yra
tariamai paeisti ir kuris kreipsi teism teismins gynybos. Atsakovas tai asmuo, kuris tariamai
yra paeids iekovo materialisias teises ar interesus ir kuris yra kvieiamas teism atsakyti
iekovo pareikt reikalavim. Nepriklausomai nuo to, kad tiek iekovo, tiek ir atsakovo pusje gali
dalyvauti ne po vien, o po kelis asmenis, alys visada yra tik dvi. O iuo atveju kalbame apie
procesin bendrininkavim, t. y. toki situacij, kai al sudaro asmen daugetas. Vykdymo procese
taip pat dalyvauja dvi alys - kreditorius ir skolininkas. Tik ypatingoje teisenoje nra taikomas
dvialiumo principas, nes joje proceso dalyviai daniausiai neturi prieing interes.
alys civiliniame procese daniausiai yra materialij teisini santyki, i kuri kilo ginas,
dalyvs. Taiau taip bna ne visada. Kartais alimi civiliniame procese gali bti ir asmuo, kuris nra
ginijamo materialinio teisinio santykio dalyvis. Taip bna tuomet, kai siekiant apginti vie
interes iekin pareikia prokuroras ar atitinkama valstybs ar savivaldybs institucija, t.y. kai
7

statymas suteikia teis pareikti iekin asmenims, nesantiems materialij teisini santyki
dalyviais, pvz. pagal Civilinio kodekso 3.38 str. Taip pat ali procese nesieja materialiniai teisiniai
santykiai ir tuomet, kai teismas nustato, jog yra netinkamas iekovas arba atsakovas.
alys turi tik joms bding bruo, skiriani nuo kit dalyvaujani byloje asmen:
procesas vyksta ali vardu; alys yra pagrindins proceso dalyvs; gyvendinanios dispozityvumo
ir rungimosi principus civiliniame procese; alys turi materialj teisin ir procesin teisin
suinteresuotum bylos baigtimi; alys turi tik joms bdingas teises ir pareigas.
Visas ali teises galima skirstyti dvi ris:
1.
Bendrsias. t. y. tas, kurias turi ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys;
2.
Specialisias, t. y. bdingas tik alims ar joms prilygintiems dalyvaujantiems byloje
asmenims.
Visos ali teiss ivardintos CPK 42 straipsnyje. Bendrosios teiss: susipainti su bylos
mediaga, daryti iraus ir nuoraus, pareikti nualinimus, teikti rodymus, dalyvauti tiriant
rodymus, uduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams,
pateikti praymus, duoti teismui paaikinimus odiu ir ratu, teikti savo argumentus ir
samprotavimus visais bylos nagrinjimo metu kylaniais klausimais, prietarauti kit dalyvaujani
byloje asmen praymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendim, nutari ar
nutarim, kuriais isprendiama byla, nuoraus, apsksti teismo sprendimus bei nutartis ar
nutarimus, reikalauti, kad teismo sprendimas bt priverstinai vykdytas ir naudotis kitomis
procesinmis teismis, kurias alims suteikia CPK.
Specialiosios teiss: iekovo teis pakeisti iekinio pagrind arba dalyk, padidinti ar
sumainti iekinio reikalavimus arba atsisakyti iekinio; atsakovo teis pripainti iekin. alys gali
ubaigti byl taikos sutartimi.
Pagal CPK 42 straipsnio 5 dal alys joms priklausaniomis procesinmis teismis
privalo naudotis siningai. alys turi taip pat ir kitas CPK numatytas pareigas, pvz. CPK 7 str.
numatyta pareiga rpintis proceso skatinimu; pareiga atvykti teismo posd, kai btinas
asmenikas alies dalyvavimas, pareiga klausyti teismo posdio pirmininko patvarkym ir pan.
Realios ali pareigos yra tuomet, kai CPK yra numatyta sankcija u j nevykdym ar netinkam
vykdym. Kitu atveju, teiss teoretik nuomone, galima kalbti tik apie slygines pareigas arba
procesinius suvarymus, pvz., atsakovui nepateikus atsiliepimo iekin jam jokia sankcija
netaikoma, taiau atsakovas nepasinaudoja statymo suteikta procesine galimybe.
3. PROCESINIS TEISI PERMIMAS. NETINKAMOS ALIES PAKEITIMAS
TINKAMA
Procesinis teis permimas yra tuomet, kai viena i ginijamo arba sprendimu nustatyto
teisinio santykio ali pasitraukia i bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar
pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perklimas ir kitais statym numatytais atvejais), o
teismas, jei yra pagrindas, t al pakeiia jos teisi permju (CPK 48 str. 1 d.). Teisi permimas
galimas bet kurioje proceso stadijoje, taiau kai kuri teisi i viso perimti negalima. Negalima
perimti procesini teisi, kai yra negalimas materialini subjektini teisi permimas. Pvz., bylose
dl santuokos nutraukimo, grinimo darb, autorini neturtini santyki.
Procesinis teisi permjas privalo pagrsti savo dalyvavim procese. Visi veiksmai, atlikti
procese iki jo stojimo, yra privalomi tiek, kiek jie bt buv privalomi tam asmeniui, kurio vietoje
stojo teisi permjas. (CPK 48 str. 2 d.).
Netinkama alis civiliniame procese tai asmuo kuris nra ginijamo materialiojo
teisinio santykio, i kurio kilo ginas dalyvis ir neturi reikalavimo teiss (netinkamas iekovas) arba
neturi pareigos atsakyti (netinkamas atsakovas).Tokiu atveju teismas vienos i ali motyvuotu
praymu, nenutraukdamas bylos, gali pakeisti pradin iekov arba atsakov tinkamu iekovu arba
atsakovu (CPK 45 str. 1 d.). Taiau teismas pats savavalikai pakeisti alies neturi teiss. Be to,
netinkama alis keiiama pagal tokias taisykles:

1. Netinkam al pakeisti tinkama galima tik vykstant parengiamajam teismo posdiui

arba nagrinjant byl i esms;
2. Pakeisti netinkam tiek iekov, tiek atsakov galima tik pradinio iekovo sutikimu;
3. Keisdamas netinkam al, teismas turi atidti bylos nagrinjim ir pakeits al j
nagrinti i naujo, jeigu pakeista alis neprao byl nagrinti toliau.
Jeigu iekovas sutinka bti pakeistas kitu asmeniu, proceso eiga priklauso nuo to, kaip
elgsis tinkamas iekovas. Jeigu tinkamas iekovas sutiks sitraukti proces, teismas pakeis alis,
jeigu nesutiks byla turs bti nutraukta motyvuojant tuo, kad iekovas atsisak iekinio.
Jeigu iekovas nesutinka bti pakeistas kitu asmeniu, tai is asmuo gali stoti byl kaip
treiasis asmuo, pareikiantis savarankikus reikalavimus dl gino dalyko, arba teismas byl
nagrinja i esms ir iekin atmeta, jeigu tinkamas iekovas nesutinka bti trauktas proces.
Jeigu iekovas nesutinka, kad atsakovas bt pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinja byl
i esms ir iekin atmeta, o jeigu sutinka teismas pakeiia netinkam atsakov tinkamu.
4. TREIJ ASMEN SVOKA, RYS, PROCESINS TEISS IR PAREIGOS
Be iekovo ir atsakovo bylos baigtimi gali bti suinteresuoti ir kiti asmenys, t.y. tretieji
asmenys. Tretieji asmenys civiliniame procese tai tokie dalyvaujantys byloje asmenys, kuri
dalyvavimas sprendiant gin grindiamas teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi ir kurie
sitraukia arba traukiami jau prasidjus proces. Taigi, tretieji asmenys siekia apginti savo
teises bei statymo saugomus interesus jau prasidjusiame procese. Tretieji asmenys yra tik gino
teisenoje. inoma, jie ir patys galt kreiptis teism su iekiniu ir bti iekovais arba bti
atsakovais, taiau treij asmen institutas padeda gyvendinti proceso koncentruotumo ir
ekonomikumo principus. Dl treij asmen dalyvavimo procese danai ivengiama dar vieno
papildomo proceso dl to paties gino dalyko arba palengvinamas procesas, kai pareikiamas
regresinis iekinys.
Tretieji asmenys yra dviej ri:
1. Tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus (CPK 46 str.).
2. Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim (CPK 47 str.).
Treiasis asmuo, pareikiantis savarankikus reikalavimus tai iekovas, pareiks
iekin jau prasidjusiame procese pirminms alims. Jis gali stoti byl iki baigiamj kalb
pradios pareikdamas iekin, bet negali bti trauktas teismo ar dalyvaujani byloje asmen
iniciatyva. Treiojo asmens, pareikianio savarankikus reikalavimus iekinys turi atitikti iam
procesiniam dokumentui keliamus formos ir turinio reikalavimus, jis turi bti apmoktas yminiu
mokesiu. Kaip atsakovai tokiame iekinyje paprastai nurodomos abi pirmins alys. Teismas
tokio iekinio primimo klausim isprendia vadovaudamasis ne tik CPK 137 straipsnyje
numatytais pagrindais, bet taip pat ir atsivelgdamas treij asmen instituto tikslus, pvz. jeigu
bylas nagrinjant atskirai ginas bus isprstas greiiau, teismas turi teis atsisakyti priimti iekin.
Teismo nutartis atsisakyti traukti asmen proces treiuoju asmeniu, pareikianiu savarankikus
reikalavimus, neukerta kelio pareikti iekin, todl neskundiama atskiruoju skundu (CPK 46 str.
3 d.).
Tretieji asmenys, pareikiantys savarankikus reikalavimus, turi visas iekovo teises ir
pareigas, numatytas CPK 42 straipsnyje.
Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim - tai asmenys, kurie stoja
patys arba traukiami byl iekovo arba atsakovo pusje iki baigiamj kalb pradios, jeigu
bylos isprendimas gali turti takos j teisms arba pareigoms. Pagrindinis treiojo asmens,
nepareikianio savarankik reikalavim, dalyvavimo procese tikslas padti aliai, su kuria jis
dalyvauja, laimti byl ir itaip ivengti savo materialiosios padties pablogjimo. Treiasis asmuo,
nepareikiantis savarankik reikalavim, negali veikti procese prie alies, kurios pusje jis
dalyvauja, interesus (CPK 47 str. 4 d.).
Tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim, gali byl stoti patys arba bti
traukiami motyvuotu ali ar kit dalyvaujani byloje asmen praymu arba teismo iniciatyva.
9

Jeigu siekiama sitraukti raytin proces arba iki teismo posdio, teismui turi bti pateikiamas
pareikimas, atitinkantis bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111
str.). Taip pat pareikime dl stojimo proces treiuoju asmeniu, nepareikianiu savarankik
reikalavim, turi bti nurodytas stojimo proces pagrindas bei kurios i ali pusje siekiama
stoti (CPK 47 str. 3 d.). Jeigu siekiama sitraukti proces vykstant teismo posdiui, utenka ir
paprasto odinio praymo. Treiojo asmens, nepareikianio savarankik reikalavim, traukimo
proces klausim teismas sprendia nutartimi. Ji gali bti skundiama atskiruoju skundu, nes iuo
atveju, netraukus asmens byl treiuoju asmeniu, nepareikianiu savarankik reikalavim, jis
netekt galimybs apginti savo teisi.
Pagal CPK 47 straipsnio 2 dal tretieji asmenys, nepareikiantys savarankik reikalavim,
turi alies procesines teises ir pareigas, iskyrus teis pakeisti iekinio pagrind ir dalyk, padidinti
arba sumainti iekinio reikalavimus, atsisakyti iekinio, pripainti iekin arba sudaryti taikos
sutart. Jie taip pat neturi teiss reikalauti, kad teismo sprendimas bt priverstinai vykdytas.
5. ATSTOVAVIMO SVOKA IR RYS. ATSTOVO PROCESIN PADTIS, GALINIM
FORMINIMAS
Prof. V. Nekroius atstovavim apibdina kaip procesin teisin santyk, kurio vienas
dalyvis atstovas, teisme kito asmens (atstovaujamojo) vardu ir jo interesais atlieka tam
tikrus procesinius veiksmus, teikia atstovaujamajam teisin pagalb gindamas jo
materialisias subjektines teises ar statym saugomus interesus ir kartu padeda vykdyti
teisingum civilinse bylose3
Vadovaujantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba
per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima i jo teiss turti ioje byloje atstov,
taiau atstovo atvykimas teismo posd laikomas tinkamu byloje dalyvaujanio asmens, kuriam
jis atstovauja, dalyvavimu teismo posdyje, iskyrus atvejus, kai teismas pripasta, jog
atstovaujamojo dalyvavimas procese yra btinas (CPK 51 str. 2 d.). Tik konkreiais statymo
nustatytais atvejais asmuo privalo turti atstov advokat (CK 2.115 str. 3 d., 2.126 str. 3 d. ir
kt.). Taigi, i i norm darytina ivada, kad galimi tokie variantai: asmuo civiliniame procese gali
dalyvauti pats asmenikai; pats visai nedalyvauti, o procesinius veiksmus atlikti pavesti atstovui;
procese dalyvauja ir atstovas, ir atstovaujamasis.
Atstovavimas civiliniame procese gali bti klasifikuojamas ris pagal vairius
kriterijus.
1. Pagal atstovaujamj subjekt:
1.1. Atstovavimas fiziniams asmenims;
1.2. Atstovavimas juridiniams asmenims. Pagal CPK 55 straipsnio 1 dal juridini asmen
bylas teisme veda j organai ar dalyviai, veikiantys pagal statymus ar steigimo dokumentus, jiems
suteiktas teises ir pareigas. iais atvejais laikoma, kad byl veda pats juridinis asmuo. Taigi,
atstovavimas juridiniams asmenims bus tuomet, kai juridin asmen teisme atstovaus jo darbuotojai
(apeliacins instancijos teismuose turintys auktj universitetin teisin isilavinim) arba
advokatai ar advokat padjjai, turintys j praktikai vadovaujanio advokato raytin leidim
atstovauti konkreioje byloje. Kartu su aukiau nurodytais asmenimis juridiniam asmeniui gali
atstovauti ir kiti asmenys neteisini srii specialistai (auditoriai, buhalteriai, mokesi
konsultantai, patentiniai patiktiniai ir kt.) (CPK 55 str. 2 d., 3 d.).
2. Pagal atstovavimo teisini santyki atsiradimo pagrind:
2.1. Atstovavimas pagal statym; statyminis atstovavimas atsiranda statymuose
numatytais pagrindais. Pvz., tvai yra savo nepilnamei vaik atstovai, globjai neveiksni
asmen atstovai, rpintojai ribotai veiksni asmen atstovai ir pan. Byloje turiniam dalyvauti
mirusio ar paskelbto mirusiu fizinio asmens pdiniui, jeigu palikimo dar niekas neprim,
atstovauja paskirtasis palikimo turtui saugoti ir tvarkyti testamento vykdytojas arba palikimo
administratorius (CPK 53 str.).
3

Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V., Civilinio proceso teis. T. 1., Vilnius: Justitia, 2003, P. 284.

10

2.2. Atstovavimas pagal sutart. Sutartinio atstovavimo atsiradimo pagrindas yra atstovo ir
atstovaujamojo sudaryta sutartis. Daniausiai atstovavimas atsiranda pavedimo sutarties pagrindu,
taiau gali atsirasti ir darbo sutarties, jungtins veiklos sutarties pagrindais ir kt. CPK 56
straipsnyje nurodyta, kas gali bti atstovais pagal pavedim:
1) advokatai;
2) advokat padjjai, turintys j praktikai vadovaujanio advokato raytin leidim
atstovauti konkreioje byloje;
3) vienas i bendrinink kit bendrinink pavedimu;
4) asmenys, turintys auktj universitetin teisin isilavinim, jeigu jie atstovauja
savo artimiesiems giminaiiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui);
5) profesins sjungos, jeigu jos atstovauja profesins sjungos nariams darbo
teisini santyki bylose.
3. Pagal atstovavimo teisini santyki privalomum:
3.1. Savanorikas atstovavimas. Jis yra tuomet, kai asmeniui nra privaloma turti atstov,
o tai yra jo teis.
3.2. Privalomas atstovavimas. Paprastai jis kartu yra ir statyminis atstovavimas. iuo
atveju kalbama apie asmens pareig turti atstov.
Pagrindinis atstovavimo teisme, skirtingai nuo atstovavimo materialiojoje teisje, tikslas
vesti byl kito asmens vardu ir ginti jo interesus. Todl visi atstovo veiksmai yra atliekami
atstovaujamojo vardu ir teisinius padarinius sukelia btent jam.
Kad atstovas galt atstovauti atstovaujamj, turi bti tinkamai forminti jo galinimai.
Pagal CPK 52 straipsn fizini asmen atstovai pagal statym privalo pateikti teismui
dokumentus, patvirtinanius j teises ir pareigas, pvz., vaiko gimimo liudijim, teismo nutart skirt
asmen globju ar rpintoju. Byloje turiniam dalyvauti fiziniam asmeniui, nustatyta tvarka
pripaintam neinia kur esaniu, atstovauja jo turto administratorius (laikinasis administratorius),
paskirtas neinia kur esanio fizinio asmens turtui saugoti ir tvarkyti. Apie tai jis pateikia teismui
atitinkam dokument. Testamento vykdytojas arba palikimo administratorius pateikia teismui
dokument apie jo paskyrim testamento vykdytoju arba palikimo administratoriumi. Atstovai
pagal statym atstovaujamj vardu atlieka visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teis
priklauso atstovaujamiesiems, iskyrus statym numatytas iimtis (CPK 54 str. 1 d.). Jie taip pat
gali pavesti byl vesti teisme kitam j pasirinktam atstovui.
Kai atstovaujama pagal sutart, atstovo galinimai forminami pavedimo sutartimi arba darbo
sutarties pagrindu iduotu galiojimu, patvirtintu atitinkamo juridinio asmens organo. Advokato arba
advokato padjjo teiss ir pareigos bei j mastas patvirtinami raytine su klientu sudaryta sutartimi
ar jos irau (CPK 57 str. 3 d.). Fizini asmen duodami galiojimai patvirtinami notarine tvarka,
iskyrus Civiliniame kodekse (toliau CK) nurodytus atvejus, kai galiojimo patvirtinimas yra
prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Kai civiliniame procese atstovauja vienas i bendrinink
kit bendrinink pavedimu arba asmenys, turintys auktj universitetin teisin isilavinim, jeigu
jie atstovauja savo artimiesiems giminaiiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), atstovo teiss taip pat
gali bti ireikiamos teisme odiniu galiotojo pareikimu, kuris turi bti raytas teismo posdio
protokol, jei protokolas raomas.
Pagal CPK 59 straipsn galiojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teis atlikti
atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, iskyrus iimtis, nurodytas galiojime.
galiojimas atstovui pareikti iekin ir prieiekin, atsisakyti pareikto iekinio ir j pripainti,
sudaryti taikos sutart, pergalioti, gauti vykdomj rat ir pateikti j vykdymui, gauti turt, paduoti
praym dl proceso atnaujinimo turi bti atskirai aptarti galiojime.
CPK 60 straipsnyje nurodyta, kad atstovais teisme negali bti: teisjai, iskyrus atvejus, kai
jie yra atstovai pagal statym; prokurorai, iskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal statym arba
byloje dalyvauja kaip prokuratros galiotiniai; asmenys, kuriems nustatyta globa ar rpyba;
asmenys, kuriems toki teis riboja statymai.

11

3 TEMA
CIVILINI BYL PRISKIRTINUMAS IR TEISMINGUMAS
1. CIVILINI BYL PRISKIRTINUMAS
Kilus ginui visada labai svarbu nustatyti, kokios institucijos kompetencijai priklauso
nagrinti gin, t.y. kieno jurisdikcijos jis yra, kadangi subjektines teises ir interesus gina ne tik
teismas, bet ir kitos institucijos. Nors ginus nagrinja vairios statym nustatytos institucijos,
taiau galima teigti jog teismas vis dlto yra pagrindin institucija nagrinjanti ginus, kylanius i
civilini, eimos, darbo, intelektins nuosavybs, bankroto, restruktrizavimo ir kit privatini
teisini santyki. Konstitucijos 30 straipsnis kaip tik ir tvirtina asmens teis kreiptis btent teism,
kai yra paeidiamos jo konstitucins teiss ar laisvs.
Teismo teisi, kuriomis remdamasis jis vykdo jam statymo skirtas funkcijas visum
priimta vadinti teismo kompetencija. Pagal vykdom funkcij prigimt skiriamos dvi teismo
kompetencijos rys:
1) Jurisdikcin kompetencija;
2) Ne jurisdikcin kompetencija.
Jurisdikcin teismo kompetencija tai teismo veikla, susijusi su byl nagrinjimu (lot.
jurisdictio civilin teisena, civilini byl nagrinjimas). Ne jurisdikcin kompetencija tai teismo
teiss ir galiojimai, susij su administracini funkcij vykdymu. Pavyzdiui, teismo pirmininkas
paskirsto teisjus teismo skyrius, nustato teisj specializacij atskir kategorij byloms nagrinti,
paveda atlikti hipotekos teisjo funkcijas, organizuoja teisj ir teismo tarnautoj mokym, tvirtina
teismo struktr bei pareigybi sra ir kategorijas, teismo tarnautoj pareigybi apraymus ir
utikrina, kad bt sudarytos slygos teisjams ir teismo tarnautojams atlikti savo funkcijas.
Priskirtinumas yra vienas i institut reglamentuojani jurisdikcin teismo
kompetencij. Kitas institutas reglamentuojantis jurisdikcin teismo kompetencij yra
teismingumas. Esminis skirtumas tarp priskirtinumo bei teismingumo svok yra tas, jog
teismingumas nustato kokio konkretaus teismo (pvz.: apylinks, apygardos) kompetencijai
priklauso nagrinti konkret gin, o priskirtinumas nustato kokios apskritai institucijos
kompetencijai priklauso sprsti tam tikrus ginus. Kai kuriuose statymuose nurodomas konkretus
teismas, kurio kompetencijai priskiriamas ginas (pvz., Vilniaus apygardos teismas), taigi statymo
leidjas i karto isprendia ir priskirtinumo ir teismingumo klausim.
Priskirtinumas nusakomas kaip teiss norm, nustatani vairi jurisdikcini organ
kompetencij nagrinti ir sprsti vienokio ar kitokio pobdio ginus, visuma. Bylos priskirtinumui
isiaikinti reikia nustatyti institucij, turini teis j nagrinti. Taigi, civilini byl
priskirtinumas tai byl visumos priskyrimas teismo kompetencijai.
Pagal CPK 22 straipsn teismams nagrinti priskiriami ginai, kylantys i civilini,
eimos, darbo, intelektins nuosavybs, bankroto, restruktrizavimo ir kit privatini teisini
santyki. i norma tvirtina visuotin gin dl teiss, kylani i privatins teiss reglamentuojam
santyki, priskirtinum teismui, o tai reikia, kad visi ie ginai dl teiss priklauso teismo
kompetencijai. Teismai taip pat nagrinja praymus dl usienio teism ir arbitra sprendim
pripainimo ir vykdymo (CPK 809-817 str.) ir bylas ypatingosios teisenos tvarka.
Civilini byl priskirtinumas yra skirstomas ris pagal tai, kiek institucij viena ar
daugiau turi teis nagrinti gin. Yra skiriamos dvi pagrindins priskirtinumo rys: vienetinis
ir dauginis, kuris dar gali bti skirstomas alternatyvj, slygin ir sutartin.
Vienetinis priskirtinumas tai yra tokia priskirtinumo ris, kai nagrinti konkret gin
yra tik vienos institucijos, pavyzdiui, teismo, kompetencija. statyme tvirtinto konkretaus gino
12

priskirtinumo negali pakeisti nei alys savo susitarimu, nei kitos institucijos, todl ios ries
priskirtinumas kartais dar vadinamas iimtiniu, arba imperatyviuoju. Pvz., CK 3.179 straipsnyje
nurodyta, kad tais atvejais, kai tvai (tvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dl susiklosiusi
objektyvi aplinkybi ir reikia nusprsti, kur turi gyventi vaikas, nusprsti atskirti vaik nuo tv
gali tik teismas. Santuok negaliojania taip pat gali pripainti tik teismas (CK 3.37 str. 2 d.), tik
teismo tvarka gali bti nuginijami civilins bkls akt raai. Darbo kodekso 295 straipsnyje yra
nurodytas sraas gin, kurie yra nagrinjami tiesiogiai teismuose: kil dl darbo sutarties Darbo
kodekso 297 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais (pagal minto straipsnio 1 dal darbuotojas
turi teis kreiptis teism, jeigu jis nesutinka su darbo slyg pakeitimu, nualinimu nuo darbo
darbdavio iniciatyva ar atleidimu i darbo ir pagal to paties straipsnio 3 dal darbuotojas gali kreiptis
teism jeigu jis buvo atleistas i darbo be teisto pagrindo ar paeidiant statym nustatyt
tvark); dl atleidimo i darbo formuluots pakeitimo; tarp profesini sjung ar kit darbuotoj
atstov ir darbdavio dl statymuose ar sutartyje nustatyt pareig ir prievoli nevykdymo; pagal
profesini sjung iekinius, kai darbdavys laiku neinagrinja ar nepatenkina profesins sjungos
reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus, kurie paeid statym nustatytas darbo, ekonomines
ir socialines profesini sjung nari teises; kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra
nutrk.
Dauginio priskirtinumo atveju nagrinti gin yra dviej ar daugiau institucij
kompetencija. Pvz., pagal Darbo kodekso 286 str. darbo ginus nagrinja ir darbo gin komisijos ir
teismai. Alternatyviojo dauginio priskirtinumo atveju suinteresuotas asmuo turi galimyb pasirinkti
institucij, kuri nort kreiptis. Pvz., visi sprstini ginai gali bti nagrinjami arba teismo, arba
arbitrao tvarka. Paprastai pasinaudojus galimybe kreiptis vien i keli galim institucij
prarandama teis kreiptis kitas. Pvz., pasirinkus priskirtinum teismams, prarandama galimyb
sprsti gin arbitrau, ir atvirkiai (CPK 137 str. 2 d. 6 p.). Alternatyviojo priskirtinumo atvejis
tvirtinamas ir 2001 m. kovo 20 d. moni bankroto statyme. iame statyme yra tvirtinta galimyb
pasirinkti teismin arba neteismin bankroto procedr, jeigu teismuose nra ikelta byl, kuriose
iai monei pareikti turtiniai reikalavimai, tarp j reikalavimai, susij su darbo santykiais, taip pat
jei i mons nra iiekoma pagal teism ar kit institucij iduotus vykdomuosius dokumentus.
Alternatyvusis civilini byl priskirtinumas taip pat reikia, kad suinteresuotas asmuo gali, taiau
neprivalo, pasinaudoti iankstine gino nagrinjimo ne teisme tvarka arba i karto tiesiogiai kreiptis
teism. Aplinkyb, kad buvo pasinaudota iankstine gino sprendimo ne teisme tvarka, neatima
teiss po to kreiptis teism. Pvz., Mokjim statymo 23 straipsnyje numatyta galimyb vartotojui,
kai jo netenkina kredito staigos atsakymas, kreiptis Nacionalin vartotoj teisi apsaugos taryb
prie Teisingumo ministerijos, taiau jei kredito staiga ir vartotojas nesusitaria, vartotojas taip pat
turi teis kreiptis teism; LR Keli transporto kodekso 56 straipsnio 1 dalis ir LR Vidaus vanden
transporto kodekso 69 straipsnio 1 dalis nustato, kad iekiniai dl reikalavim, kylani i veimo
sutarties, pareikiami teismui, taiau prie pareikdamas iekin iekovas gali pareikti pretenzij
vejui.
Slyginis priskirtinumas tai tokia civilini byl priskirtinumo ris, kai galimyb
kreiptis institucij, kuriai priklauso sprsti gin, atsiranda tik jeigu suinteresuotas asmuo laiksi
statyme nustatytos iankstinio gino nagrinjimo tvarkos (CPK 22 str. 1 d.). iuo atveju, jeigu
suinteresuotas asmuo nesilaiko statym nustatytos tai byl kategorijai iankstinio bylos sprendimo
ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti nagrinti tok iekin. Tam tikrais atvejais asmuo gyja
teis kreiptis teism, kad kils ginas bt isprstas teismo tvarka tik tuomet, jeigu prie tai jis
buvo pareiks atitinkamai institucijai (transporto, ryi ar kt.) pretenzij. Tokia gino sprendimo
tvarka yra tvirtinta LR prekybins laivybos statymo 70 straipsnio 1 dalyje. Prie pareikiant
iekin, kylant i veimo jra sutari, privaloma pareikti pretenzij vejui. Panai nuostata yra
tvirtinta ir Tarptautinio krovini veimo geleinkeliais susitarimo (SMGS) 30 straipsnio 1 dalyje,
kuri nustato, kad iekinys dl veimo sutarties gali bti pareiktas tik po to, kai nustatyta tvarka
buvo pateikta pretenzija.
Sutartinis priskirtinumas yra tada, kai alys tarpusavio susitarimu pasirenka j gin
nagrinsiani institucij. Paprastai sutartinis priskirtinumas taikomas perduodant ginus sprsti
13

arbitraui (CPK 23 str.) Arbitraas - tai gino sprendimo bdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys,
remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginui sprsti, kreipiasi ar sipareigoja kreiptis ne
valstybs teism, o j susitarimu pasirinkt arba statymo nustatyta tvarka paskirt treij asmen ar
asmenis. alys savo susitarimu gali perduoti sprsti arbitrao tvarka bet kok gin dl teiss,
iskyrus ginus, kurie pagal statymus negali bti nagrinjami arbitrae. Pvz., arbitraas negali
nagrinti gin, kylanius i darbo, eimos teisini santyki, gin, susijusius su konkurencija,
patentais, preki ir paslaug enklais, bankrotu, kylani i vartojimo sutari ir kai kuri kit.
2. CIVILINI BYL TEISMINGUMAS
Teismingumas tai teismams priskirtin byl paskirstymas bendrosios
kompetencijos teism sistemos viduje apylinks ar apygardos, ir bendrosios kompetencijos
teism sistemos grandies konkreiam teismui nustatymas. Civilins bylos teismingumas
konkreiam teismui yra teiss kreiptis teism gyvendinimo slyga. Kai civilin byla tam tikram
teismui yra neteisminga, teisjas turi atsisakyti priimti pareikim (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) Civilines
bylas Lietuvoje nagrinja apylinks teismai, apygardos teismai, Lietuvos apeliacinis teismas bei
Lietuvos Aukiausiasis Teismas. Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukiausiasis teismai byl kaip
pirmosios instancijos teismai nenagrinja. Nustaius, kad ginas priskirtinas teismui, konkretus
teismas irenkamas pagal specialisias teismingumo taisykles, kurios sudaro teismingumo institut.
Pagal tai, tarp koki teism yra paskirstoma kompetencija, teismingumas yra skirstomas rin
ir teritorin.
Esminiais rinio teismingumo nustatymo kriterijais yra gino dalykas (pobdis),
gino subjekt teisin padtis (gino alys), gino suma. Gino dalykas yra pagrindinis kriterijus,
todl rinis teismingumas dar vadinamas dalykiniu teismingumu. Visas civilines bylas, iskyrus
bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose, nagrinja apylinks teismai kaip pirmosios instancijos
teismai. Bylas, nurodytas CPK 27 straipsnyje, nagrinja apygard teismai, o bylas, nurodytas CPK
28 straipsnyje tik Vilniaus apygardos teismas.
Apygard teismai kaip pirmosios instancijos teismai nagrinja ias bylas:
1) esant turtiniam ginui, kai iekinio suma virija imt tkstani lit. Paymtina,
jog pagal rinio teismingumo taisykles santuokos nutraukimo, santuokos pripainimo
negaliojania, gyvenimo skyrium bylas, nesvarbu kokia yra iekinio suma, kaip pirmoji instancija
nagrinja apylinks teismas.
2) dl autorini neturtini teisini santyki. Autori teisi, gretutini teisi subjektai,
gindami savo teises, turi teis kreiptis teism ir reikalauti pripainti teises, pareigoti nutraukti
neteistus veiksmus, udrausti atlikti veiksmus, dl kuri gali bti realiai paeistos teiss arba
atsirasti ala, atkurti paeistas asmenines neturtines teises ir pan.
3) dl civilini vieo konkurso teisini santyki. Vieo konkurso teisiniai santykiai yra
reglamentuoti CK 6.947 - 6.952 straipsniuose..
4) dl bankroto ir restruktrizavimo.
5) dl banko akcinio kapitalo sumainimo;
6) kuri viena alis yra usienio valstyb. CPK 783 straipsnio 1 dalis numato, jog
apygardos teismas kaip pirmoji instancija nagrinja civilines bylas, kuri viena alis yra usienio
valstyb. Usienio valstybi asmenims esant gino alimi byloje btina taikyti bendrsias rinio
teismingumo taisykles.
7) pagal iekinius dl priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo. Iekiniai dl
priverstinio akcij (dali, paj) pardavimo pareikiami teismui pagal juridinio asmens buvein (CK
2.115 str. 2 d.);
8) pagal iekinius dl juridinio asmens veiklos tyrimo.
9) kitas civilines bylas, kurias pagal statymus kaip pirmosios instancijos teismas
nagrinja apygardos teismai. Pagal LR notariato statymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, per
keturiolika dien nuo teikimo notarui apygardos teismui gali bti skundiamas Notar garbs

14

teismo sprendimas. Kadangi Notar rm buvein yra Vilniuje, tokias bylas pagal teritorinio
teismingumo taisykles nagrinja Vilniaus apygardos teismas.
CPK 28 straipsnyje yra numatyta, kad Vilniaus apygardos teismui teismingos ios
bylos: dl gin, numatyt LR patent statyme, Preki enkl statyme, dl vaikinimo pagal
usienio valstybi piliei praymus vaikinti Lietuvos Respublikos piliet, gyvenant Lietuvos
Respublikoje arba usienio valstybje, kitos civilines bylos, kurias pagal galiojanius statymus kaip
pirmosios instancijos teismas nagrinja tik Vilniaus apygardos teismas. Pvz., LR advokatros
statymo 10 straipsnio 3 dalis numato, jog pareikjas per trisdeimt dien nuo atsisakymo
pripainti advokatu teikimo dienos turi teis sprendim apsksti Vilniaus apygardos teismui; pagal
LR teism statymo 90 straipsnio 8 dal, teisjas, nesutikdamas su atleidimu i pareig, turi teis per
vien mnes nuo atleidimo dienos kreiptis Vilniaus apygardos teism.
Remiantis teritoriniu teismingumu kompetencija paskirstoma tos paios grandies
teismams pagal rin teismingum. Teritorinis teismingumas skirstomas bendrj, alternatyvj,
iimtin, sutartin ir keli tarpusavyje susijusi byl teismingum.
Vadovaujantis bendruoju teritoriniu teismingumu, iekinys pareikiamas pagal
atsakovo gyvenamj viet: jeigu atsakovas yra juridinis asmuo pagal juridinio asmens buvein,
jeigu atsakovas valstyb ar savivaldyb pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujanios
institucijos (staigos) buvein. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalies nuostatas fizinio asmens
gyvenamja vieta laikoma ta, kurioje jis daniausiai gyvena. Asmens, kuris gyvena keliose vietose,
pagrindine pripaintina vieta, su kuria jis labiausiai susijs (kur yra jo turtas ar didioji turto dalis,
kur yra jo darbo vieta arba kur jis ilgiausiai gyvena). Fizinio asmens, kurio gyvenamoji vieta yra
neinoma arba jos nemanoma nustatyti, gyvenamja pripaintina paskutin inoma jo gyvenamoji
vieta (CK 2.17 str. 2 d.).
CPK 30 straipsnyje numatyti atvejai, kuomet iekovas turi teis pasirinkti vien i
galim teism. Viena i teritorinio teismingumo ri yra alternatyvusis teismingumas.
Alternatyvusis teismingumas numato galimyb nagrinti byl dviejuose ar daugiau tos paios
grandies bendrosios kompetencijos teism. Iekovas turi galimyb pasirinkti konkret teism, taiau
kreipsis vien i keli galim teism, praranda teis su tuo paiu iekiniu kreiptis kit teism.
Alternatyvusis teismingumas, t.y. teismingumas iekovo pasirinkimu, nustatomas
bylose, kuriose yra ginamos ypa reikmingos iekovo teiss ir interesai (ilaikymo, tvysts
nustatymo, alos atlyginimo bylos), todl iekovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galt
operatyviau ir ekonomikiau gyvendinti teis kreiptis dl teismins gynybos.
Atsakovui, kurio gyvenamoji vieta yra neinoma, iekinys gali bti pareikiamas pagal
jo turto buvimo viet arba pagal paskutin inom jo gyvenamj viet. Tuo atveju, kai asmens
gyvenamj vieta pripastama paskutin inoma jo gyvenamoji vieta, iekovui leidiama pareikti
iekin atsakovui pagal jo turto buvimo viet arba pagal paskutin inom gyvenamj viet.
Paskutin inoma atsakovo gyvenamoji vieta nustatoma pagal Gyventoj registro duomenis.
Fiziniam asmeniui neturiniam gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taiau
turiniam joje nekilnojamojo turto, nepriklausomai, inoma ar neinoma jo gyvenamoji vieta kitoje
valstybje, iekinys gali bti pareikiamas pagal jo turto buvimo viet (CPK 30 str. 2 d.).
Pagal CPK 30 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu iekinys susijs su filialo veikla,
tuomet jis gali bti pareikiamas pagal filialo buvein. Juridinio asmens filialas yra struktrinis
juridinio asmens padalinys, turintis savo buvein ir atliekantis visas arba dal juridinio asmens
funkcij, taiau filialas nra juridinis asmuo. Pareikdamas iekin dl veiksm, susijusi su filialo
veikla, iekovas turi teis pasirinkti teism pagal juridinio asmens buvein arba filialo buvein,
taiau jei iekinys nesusijs su filialo veikla, tuomet jis turi bti pareikiamas pagal bendrsias
teismingumo taisykles.
Iekiniai dl ilaikymo priteisimo ir tvysts nustatymo gali bti pareikiami ir pagal
iekovo gyvenamj viet. i taisykl taikoma tuomet, kai pareikiamas iekinys dl tvysts
nustatymo, ilaikymo priteisimo nepilnameiams vaikams, dl ilaikymo priteisimo tvams, kit
eimos nari ilaikymo, taip pat dl ilaikymo dydio ir formos pakeitimo.
15

Santuokos nutraukimo bylose, jeigu iekovas turi su juo gyvenani nepilnamei

vaik, tv valdios ribojimo bylose, kai kartu su iekovu gyvena vaikai, santuokos nutraukimo
bendru sutikimu bylose iekinys gali bti paduodamas vieno i sutuoktini gyvenamosios vietos
teismui (CPK 538 str. 2 d.).
Teismingumas iekovo pasirinkimu yra numatytas ir alos, padarytos fizinio asmens
sveikatos sualojimu arba gyvybs atmimu, atlyginimo bylose, taip pat alos dydio padidinimo
nukentjusio asmens reikalavimu atvejais, laidojimo ilaid priteisimo bylose. Tokiose bylose
iekovas gali pareikti iekin ne tik pagal savo gyvenamj viet, bet ir pagal alos padarymo viet.
i taisykl nesikeiia ir tada, kai alos atlyginimo prievol pereina kitam asmeniui.
Santykius, atsirandanius veant jr laivais krovinius, keleivius ir baga, taip pat
laivo valdytojo ribotosios atsakomybs ribas, darbo laive ypatumus ir jrinink socialines
garantijas, nustato LR prekybins laivybos statymas. Kilus ginams i veimo jra teisini
santyki, iekovas turi teis pasirinkti teism, todl pareikimas gali bti pateikiamas pagal laivo
registravimo arba buvimo viet.
Alternatyvus teritorinis teismingumas taikomas ir iekiniams dl sutari, kuriose
nurodyta vykdymo vieta Pvz., nuomos, pirkimo pardavimo, statybos rangos sutartyse gali bti
nurodyta vykdymo vieta.. iuo atveju iekinys gali bti pateikiamas teismui pagal sutarties
vykdymo viet.
Iimtinis teritorinis teismingumas reikia, kad statymas sakmiai nurodo, kuris teismas
turi nagrinti byl. Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra ios taisykls paeidimas.
Iimtinio teritorinio teismingumo taisykls yra imperatyvios, gino alys neturi teiss rinktis kur
teism kreiptis jos privalo kreiptis t teism, kuriam byla yra teisminga pagal iimtinio
teismingumo taisykles. Visi iekiniai dl daiktini teisi nekilnojamj daikt, naudojimosi
nekilnojamuoju daiktu, nekilnojamojo daikto areto panaikinimo yra teismingi nekilnojamojo
daikto ar jo dalies buvimo vietos teismui. Pagal CK 1.98 straipsnio 2 dalies nuostatas nekilnojamieji
daiktai yra em ir kiti daiktai, kurie susij su eme ir kuri negalima perkelti i vienos vietos kit
nepakeitus j paskirties ir i esms nesumainus j verts (pastatai, renginiai, sodiniai ir kiti
daiktai, kurie pagal paskirt ir prigimt yra nekilnojamieji). Nekilnojamiesiems daiktams taip pat
prilyginami statymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems privaloma teisin registracija.
Iekiniams dl nekilnojamojo daikto valdymo paeidim paalinimo taip pat taikomas iimtinis
teismingumas. Pagal i taisykl yra paduodami pareikimai ypatingosios teisenos bylose praant
nustatyti juridin reikm turint pastato, ems ar miko valdymo nuosavybs teismis, palikimo
primimo ir palikimo atsiradimo vietos fakt, patvirtinti nekilnojamojo daikto valdymo fakt,
pateikiant pareikim gyti nuosavybs teises nekilnojamj daikt pagal gyjamj senat, praant
pripainti daikt beeimininkiu. Praymas registruoti nekilnojamojo daikto hipotek pateikiamas
nekilnojamojo daikto buvimo vietos hipotekos skyriui, praymas dl nekilnojamojo daikto turto
administravimo io turto buvimo vietos teismui. Taiau tuomet, kai santuokos nutraukimo byloje
dalijamas nekilnojamas turtas, iimtinis teismingumas netaikomas. iuo atveju taikomas bendrasis
teritorinis teismingumas arba teismingumas iekovo pasirinkimu. Iimtinis teismingumas
netaikomas ir ginams, kylantiems i prievolini teisini santyki. Tokiu atveju iekinys
pareikiamas pagal paprasto teritorinio teismingumo taisykles, t.y. atsakovo gyvenamosios vietos
teismui. Pagal CK 5.63 straipsnio nuostatas palikjo kreditori iekiniai, pareikti prie pdiniams
priimant palikim, yra teismingi palikimo ar pagrindins jo dalies buvimo vietos teismui. Praymai
sudaryti palikimo apyra paduodami palikimo atsiradimo vietos teismui.
Kai gino alys tarpusavio susitarimu pasirenka teism, nagrinsiant byl, toks
teismingumas yra sutartiniu teritoriniu teismingumu. alys tarpusavio susitarimu negali pakeisti
rinio ir iimtinio teismingumo. ali tarpusavio susitarimu gali bti keiiamas tik bendrasis
teritorinis teismingumas ir teismingumas iekovo pasirinkimu.
ali susitarimas dl teritorinio teismingumo turi bti sudarytas ratu ir pateiktas kartu
su iekiniu ar pareikimu. Gino teismingumo klausimas nebtinai turi bti aptartas atskirame
dokumente, bet gali bti nurodytas pirkimo-pardavimo, nuomos ar kitoje sutartyje. Sutartinis

16

teritorinis teismingumas bdingas tarptautinms sutartims. alys gali ratu susitarti, kad turtiniai
ginai bus sprendiami Lietuvos Respublikos teismuose (CPK 787 str. 2 d.).
Keli tarpusavyje susijusi byl teismingum lemia kurios nors vienos bylos
teismingumas. Iekinys keliems atsakovams, gyvenantiems ne toje paioje vietoje, iekovo
pasirinkimu pareikiamas teisme pagal vieno i atsakov gyvenamj viet ar buvein. Pasirinkimo
teis tenka iekovui, iskyrus tuos atvejus, kai taikomas iimtinis teismingumas. Prieinis iekinys,
neatsivelgiant tai, kam jis teismingas, pareikiamas tos vietos teismui, kuris nagrinja pradin
iekin. Taiau, jeigu prieiekinio padavimas keiia rin bylos teismingum, tuomet byla
perduodama nagrinti pagal rin teismingum. Byla, kurioje yra pareikti keli reikalavimai, i
kuri vieniems numatytas teritorinis rinis teismingumas, kitiems iimtinis rinis teismingumas,
turi bti nagrinjama teisme, kuris turt nagrinti reikalavim pagal iimtin rin teismingum.
Taip pat is klausimas sprendiamas, kai yra pareikiamas prieiekinis tuomet visa byla
nagrinjama pagal iimtinio teismingumo taisykles. Jeigu nors vienas reikalavimas pagal rinio
teismingumo taisykles yra nagrintinas apygardos teisme kaip pirmojoje instancijoje, tuomet
iekinys dl vis pareikt reikalavim yra nagrinjamas apygardos teisme (CPK 33 str. 4 d.).

17

4 TEMA
CIVILINIAI PROCESINIAI TERMINAI
Procesinis terminas tai statymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kur procesinio
teisinio santykio subjektai gali arba privalo atlikti tam tikrus procesinius veiksmus: teismas
inagrinti byl, iekovas paalinti iekininio pareikimo trkumus, skolininkas vykdyti
teismo sprendim ir kt.
Procesiniai terminai pagal tai, kieno jie nustatyti, gali bti skirstomi dvi ris:
1. statymo nustatyti terminai. Tai statyme nurodyti terminai teismui ir dalyvaujantiems
byloje asmenims tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti, pvz., 3 dien terminas isprsti
laikinj apsaugos priemoni taikymo klausim, 30 dien terminas apeliaciniam skundui paduoti ir
pan.
2. Teismo nustatyti terminai. Tuo atveju, kai termin nra nustats statymas, juos nustato
teismas. Teismo nustatyt termin trukm priklauso nuo procesini veiksm, kuriuos reikia atlikti
pobdio, reali galimybi tuos veiksmus atlikti per paskirt laik, taip pat nuo nagrinjamos bylos
sudtingumo bei statyme numatyt minimali ir maksimali termin, kuri rib teismas perengti
negali (pvz., paalinti iekinio trkumus, sumokti ymin mokest gali bti nustatytas ne
trumpesnis kaip 7 dien terminas, termin pateikti rodymus teismas nustato savo nuoira ir kt.).
Pagal subjektus, kuriems jie nustatyti, procesiniai terminai skirstomi terminus, skirtus:
1. Teismui tam tikriems veiksmams atlikti; Pagal CPK 72 straipsn teismas privalo
rpintis, kad civilin byla teisme bt inagrinta per kuo trumpesn laik, nebt vilkinamas bylos
inagrinjimas, turi siekti, kad civilin byla bt inagrinta per vien teismo posd, taiau
atskiroms civilini byl kategorijoms statym gali bti nustatytas bylos inagrinjimo terminas.
Pvz., CPK 413 str. nustato, kad pasirengimas nagrinti darbo byl teisme turi bti baigtas ne vliau
kaip per trisdeimt dien nuo iekinio primimo dienos, o byla turi bti inagrinta ne vliau kaip
per trisdeimt dien nuo dienos, kuri buvo baigta pasirengti byl nagrinti teisme.
2. Dalyvaujantiems byloje asmenims tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti; pvz.,
CPK 107 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dien nuo nutarties
primimo gali prayti teism, paskyrus baud, j panaikinti ar sumainti.
3. Kitiems asmenims tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti. Teismas gali nustatyti
terminus ir nedalyvaujantiems byloje asmenims, pvz., pateikti raytinius rodymus (CPK 199 str.),
pateikti daiktinius rodymus (CPK 206 str.).
Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibriami tikslia kalendorine data arba
nurodomas vykis, kuris btinai turi vykti, arba laiko tarpas. Pastaruoju atveju veiksmas gali bti
atliekamas per vis laiko tarp (CPK 73 str. 2 d.)
Metais, mnesiais, savaitmis ar dienomis skaiiuojama procesinio termino eiga prasideda
rytojaus dien nuo nulis valand nulis minui po tos kalendorins datos arba to vykio, kuriais
apibrta termino pradia, jeigu statymas nenustato kitaip (CPK 73 str. 3 d.).
CPK 74 straipsnyje nustatytos procesini termin pasibaigimo taisykls. Metais
skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam paskutini termino met mnes ir dien dvideimt
ketvirt valand nulis minui. Mnesiais skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam termino
paskutinio mnesio dien dvideimt ketvirt valand nulis minui. Jeigu metais ar mnesiais
skaiiuojamo termino pabaiga tenka tokiam mnesiui, kuris atitinkamos dienos neturi, tai terminas

18

pasibaigia paskutin to mnesio dien. Savaitmis skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam

paskutins termino savaits dien dvideimt ketvirt valand nulis minui.
Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi bti atliekamas iki paskutins
termino dienos dvideimt ketvirtos valandos nulis minui. Pvz., teikus dokumentus pato staigai
iki paskutins termino dienos 24.00 val., terminas nebus laikomas praleistu. Taiau, jeigu veiksmas
turi bti atliktas teisme, tai terminas pasibaigia nustatytu teismo darbo dienos pabaigos metu.
Procesinis terminas yra nepertraukiamas, t.y. skaitomos ir ne darbo dienos. Taiau, kai paskutin
termino diena tenka ne darbo ar oficialios vents dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos
einanti darbo diena (CPK 74 str. 5 d.).
Pagal CPK 75 straipsn teis atlikti procesinius veiksmus inyksta pasibaigus statym
nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus
tam terminui, grinami juos padavusiems asmenims. Tuo tarpu termino, nustatyto tam tikrai
procesinei pareigai atlikti, praleidimas neatleidia nuo pareigos atlikimo, pvz., teismo reikalaujami
raytiniai ar daiktiniai rodymai turi bti pateikti teismui ir terminui pasibaigus.
Procesiniai terminai gali bti sustabdyti, pratsti ir atnaujinti.
Vis nepasibaigusi procesini termin eiga sustabdoma, kai sustabdomas bylos
nagrinjimas. Procesinis terminas laikomas sustabdytu nuo atitinkamos aplinkybs atsiradimo
dienos, bet ne nuo teismo nutarties dl bylos sustabdymo primimo dienos. Nuo bylos atnaujinimo
dienos procesiniai terminai eina toliau. Procesiniai veiksmai turi bti atlikti per likus laik po bylos
atnaujinimo, nes laikas, prajs iki bylos sustabdymo, skaitomas proceso termino trukm.
Procesinio termino pratsimas tai paskyrimas ilgesnio laiko procesiniams veiksmams
atlikti negu buvo anksiau paskirta. Gali bti pratsti tik teismo paskirti ir nepasibaig procesiniai
terminai. Terminai gali bti pratsti dl vairi prieasi, j statymas nenustato, taiau jos turi bti
svarbios. Teismas, svarstydamas termino pratsimo klausim, gali pareikalauti ustato iki vieno
tkstanio lit, kur turi sumokti asmuo, praantis pratsti procesin termin. Nesumokjus
pareikalauto ustato, termino pratsimo klausimas toliau nesvarstomas (CPK 77 str.).
Asmenims, praleidusiems statym nustatyt ar teismo paskirt termin dl prieasi,
kurias teismas pripasta svarbiomis, praleistas terminas gali bti atnaujinamas. Procesinio termino
atnaujinimo esm ta, kad procesinis veiksmas, atliktas praleidus termin, pripastamas galiojaniu.
Pagal CPK 78 straipsn pareikimas dl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame
reikjo atlikti procesin veiksm. Kartu turi bti atliekamas ir tas procesinis veiksmas (paduodamas
skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Pareikimas dl
termino atnaujinimo turi bti motyvuotas, prie jo turi bti pridedami rodymai, pagrindiantys
praleisto termino atnaujinimo btinum.
Teismas pareikim dl termino atnaujinimo nagrinja raytinio proceso tvarka.. Teismo
nutartis, kuria isprendiamas procesinio termino atnaujinimo klausimas, turi bti motyvuota. Dl
nutarties, kuria atmetamas pareikimas dl praleisto procesinio termino atnaujinimo, gali bti
duodamas atskirasis skundas (CPK 78 str. 6 d.).

19

5 TEMA
TEISMO NUOBAUDOS
Teismo nuobaudos tai sankcijos, kurios gali bti teismo skiriamos byloje
dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams (liudytojams, ekspertams, vertjams)
ir kitiems asmenims u procesini pareig nevykdym arba netinkam vykdym.
Pagal CPK 103 straipsn teismo nuobaudos yra tokios:
1) spjimas;
2) paalinimas i teismo posdi sals;
3) bauda;
4) aretas.
spjimas yra velniausia nuobauda, ji skiriama asmenims, kurie bylos nagrinjimo metu
paeidia teismo posdio tvark. Asmen, kuris bylos nagrinjimo metu paeidia teismo posdio
tvark, posdio pirmininkas teismo vardu spja (CPK 162 str.1 d.). Nutartis paskirti spjim yra
uraoma teismo posdio protokole, o jeigu teismo posdio protokolas neraomas, spjimas
skiriamas raytine teismo nutartimi. Nutartis skirti spjim neskundiama (CPK 104 str. 2 d).
Paalinimas i teismo posdi sals skiriamas asmeniui, kuris bylos nagrinjimo metu
paeidia teismo posdio tvark, jeigu prie tai jam buvo paskirtas spjimas. Pagal CPK 162
straipsn, jeigu posdio pirmininko patvarkym neklauso dalyvaujantis byloje asmuo, teismo
nutartimi jis gali bti paalinamas i teismo posdi sals atskir teismo veiksm laikui arba
teismas atideda bylos nagrinjim. Asmeniui, kuris buvo paalintas atskir veiksm laikui, grus
teismo posdi sal, posdio pirmininkas supaindina j su teismo veiksmais, atliktais jo nesant.
Jeigu posdio pirmininko patvarkym neklauso liudytojas, ekspertas ar vertjas, teismo nutartimi
jie taip pat gali bti paalinami i teismo posdio sals. Jeigu paalinamas i teismo posdi sals
vertjas ar ekspertas, vertju ar ekspertu kvieiamas kitas asmuo. I teismo posdio sals gali bti
paalinami ir kiti asmenys, jeigu jie teismo posdyje paeidia tvark ir neklauso posdio
pirmininko patvarkym. Nutartis paalinti asmen i teismo posdio sals yra uraoma teismo
posdio protokole, o jeigu teismo posdio protokolas neraomas, asmuo i teismo posdi
sals paalinamas raytine teismo nutartimi. Nutartis paalinti asmen i teismo posdi sals
neskundiama (CPK 105 str. 2 d.).
Teismo bauda tai procesin teisin sankcija, kuri yra proceso statyme nustatyta suma ir
skiriama statyme numatytais atvejais. CPK yra daug norm, numatani i procesin sankcij:
- aliai, kuri nesiningai pareik nepagrst iekin (apeliacin, kasacin skund) arba
smoningai veik prie teising ir greit bylos inagrinjim ir isprendim gali bti paskirta iki
dvideimt tkstani lit bauda (CPK 95 str.);
- dalyvaujantys byloje asmenys u teismo ir kit byloje dalyvaujani asmen
neinformavim apie kiekvien procesini dokument teikimo vietos pasikeitim gali bti
baudiami iki vieno tkstanio lit bauda (CPK 121 str.);
- jeigu paeidiami udraudimai, nurodyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12
punktuose, kaltiesiems asmenims teismo nutartimi gali bti skiriama iki vieno tkstanio lit bauda
(CPK 149 str.);

20

- jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, liudytojas, ekspertas, vertjas, ar kiti asmenys

piktybikai nepaklsta posdio pirmininko patvarkymui arba paeidia tvark teismo posdio
metu, teismo nutartimi skiriama iki vieno tkstanio lit bauda (CPK 162 str. 6 d.);
- jeigu per nustatyt termin teismo reikalavimas pateikti raytin rodym nevykdytas ir
nepraneta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dl svarbi prieasi arba nurodytas prieastis
teismas pripaino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali bti skiriama iki vieno tkstanio lit
bauda (CPK 199 str. 6 d.);
- jeigu dl prieasi, kurias teismas pripasta nesvarbiomis, per nustatyt termin
nevykdytas teismo reikalavimas pateikti daiktin rodym ir nepraneta teismui apie tai, kad jo
negalima pateikti, kaltiems asmenims gali bti skiriama iki vieno tkstanio lit bauda (CPK 207
str.);
- u neatvykim, kai teismas aukia, ar u atsisakym duoti ivad dl prieasi, kurias
teismas pripaino nesvarbiomis, ekspertui gali bti skiriama iki vieno tkstanio lit bauda (CPK
215 str. 1 d.)
- praradusiam vykdomj dokument asmeniui teismas gali skirti iki vieno tkstanio lit
dydio pinigin baud (CPK 618 str. 1 d.);
- skolininkas privalo antstolio reikalavimu ratu pateikti duomenis apie turim turt ir jo
buvimo viet, pas treiuosius asmenis esant turt, las kredito staigose, o jeigu ie reikalavimai
nevykdomi arba pateikiami melagingi duomenys, teismas antstolio teikimu be svarbi prieasi
patvarkymo nevykdiusiam asmeniui gali skirti iki dviej tkstani lit dydio baud;
- ir kitais atvejais.
- Vadovaujantis CPK 82 straipsnio 1 dalimi baudos, kaip ir paprastas yminis mokestis,
turi bti indeksuojamos.
Bauda skiriama teismo nutartimi, kurios nuoraas ne vliau kaip kit dien po primimo
pasiuniamas asmeniui, kuriam paskirta bauda, jeigu asmuo teismo posdyje nedalyvavo. i nutartis
neskundiama, bet asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dien nuo nutarties primimo gali
prayti baud paskyrus teism j panaikinti ar sumainti. Teismas tok pareikim nagrinja
raytinio proceso tvarka (CPK 107 str. 1 d.). Dl teismo nutarties, kuria pareikimas panaikinti ar
sumainti baud atmetamas, asmuo, kuriam bauda paskirta, gali paduoti atskirj skund. Skundo
padavimas sustabdo nutarties vykdym.
Aretas nra dana procesin sankcija. Pvz., pagal CPK 162 str. 6 d. jeigu dalyvaujantis
byloje asmuo, liudytojas, ekspertas, vertjas, ar kiti asmenys piktybikai nepaklsta posdio
pirmininko patvarkymui arba paeidia tvark teismo posdio metu, teismo nutartimi jiems gali
bti skiriamas aretas iki penkiolikos par. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio reikalavimo ratu
pateikti duomenis apie turim turt ir jo buvimo viet, pas treiuosius asmenis esant turt, las
kredito staigose, arba pateikia melagingus duomenis, jis gali bti nubaustas aretu iki trisdeimties
par (CPK 645 str. 3 d.).
Aretas negali bti skiriamas nioms moterims, vaikams, asmeniui, kuris vienas augina
vaik iki dvylikos met, vyresniems kaip eiasdeimt penkeri met asmenims, taip pat invalidams
(CPK 108 str. 1 d.).
Asmuo, kuriam paskirtas aretas, gali bti policijos sulaikytas teismo posdi salje, jam
nedelsiant teikiamas nutarties nuoraas. Nutartis paskirti aret neskundiama, taiau asmuo,
kuriam paskirtas aretas, gali prayti aret paskyrus teism panaikinti aret ar sumainti jo
trukm, taip pat pakeisti aret bauda (CPK 109 str. 1 d.). Praymo padavimas sustabdo nutarties
skirti aret vykdym. Toks praymas ne vliau kaip kit dien nagrinjamas teismo posdyje,
praneus asmeniui, kuriam paskirtas aretas, taiau jo neatvykimas nekliudo inagrinti praym.
Aretuotas asmuo teismo pareikalavimu teismo posd atvesdinamas. Dl teismo nutarties, kuria
praymas visikai ar i dalies atmetamas, asmuo, kuriam aretas paskirtas, gali paduoti atskirj
skund (CPK 109 str. 3 d. ).

21

6 TEMA
BYLINJIMOSI ILAIDOS
Bylinjimosi ilaidos - tai pinigai, kuriuos turi mokti alys, tretieji asmenys,
pareikiantys savarankikus reikalavimus, pareikjai, kreditoriai, skolininkai u teismo
atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, ir j turtos pinigins ilaidos, susijusios su bylos
nagrinjimu teisme.
Bylinjimosi ilaid poymiai:
1. Jos visada ireikiamos pinigais;
2. Jas moka asmenys, materialiai suinteresuoti bylos baigtimi;
3. Bylinjimosi ilaidomis padengiamos procesini veiksm atlikimo ilaidos;
4. Jos tiesiogiai susijusios su nagrinjama byla;
5. Tai ir valstybs ilaidos, kuriomis padengiamos kai kurios teisminio bylos nagrinjimo
ilaidos, nes valstyb tam tikrais atvejais prisiima pareig ias ilaidas apmokti.
Bylinjimosi ilaidos turi prevencin pobd (netiesiogiai ukerta keli nepagrstiems
reikalavimams), taikinamj pobd (skatina gino alis iekoti kit neteismini bd ginui
isprsti), kompensacin pobd (alima padengiamos j turtos ilaidos, priklausomai nuo
patenkint ir atmest reikalavim dydio). Taip pat iomis lomis padengiamos valstybs ilaidos,
kurias ji skiria teismams ilaikyti.
Bylinjimosi ilaidos skirstomos dvi ris:
1. yminis mokestis;
2. Ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu
yminis mokestis tai statymo nustatyta suma, kuri alys, tretieji asmenys, pareikiantys
savarankikus reikalavimus, pareikjai, kreditoriai privalo sumokti u tam tikrus teismo
atliekamus procesinius veiksmus. yminis mokestis mokamas u:
1. Iekinio, prieiekinio, pareikimo dl teismo sakymo idavim, pareikimo padavim
ypatingos teisenos tvarka,
2. Praymo perirti sprendim u aki padavim;
3. Apeliacinio ar kasacinio skundo padavim;
4. Praymo atnaujinti proces padavim;
5. Praymo taikyti laikinsias apsaugos priemones iki iekinio pareikimo padavim.
yminis mokestis gali bti paprastas ir proporcinis.
Paprastas ireikiamas tikslia suma, nepriklausomai nuo gino dalyko verts ir nustatomas
bylose, kuriose pareikiami neturtiniai iekiniai, arba kuriose iekiniai negali bti kainoti arba i
viso nemanoma vertinti pinigais, taip pat ypatingosios teisenos bylose.
Paprastas yminis mokestis mokamas ypatingosios teisenos bylose vieno imto lit; u
praymus dl proceso atnaujinimo 100 lit, u praym sprendim perirti u aki - 50 lit
dydio. Jis bti indeksuojamas, atsivelgiant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybs paskelbt ketvirio vartojimo kain indeks, jeigu jis didesnis negu 110.
Proporcinis yminis mokestis taikomas esant turtiniams ginams. Jo dydis priklauso nuo
reikalavimo kainos ir nustatyto procento:
22

1) turtiniuose ginuose nuo iekinio sumos: iki 100 000 lit 3 procentai, bet ne
maiau kaip 50 lit; nuo didesns kaip vienas imtas tkstani lit sumos iki 300 000 lit trys
tkstaniai lit plius 2 procentai nuo iekinio sumos, virijanios vien imt tkstani lit; nuo
didesns kaip trys imtai tkstani lit sumos septyni tkstaniai lit plius 1 procentas nuo
iekinio sumos, virijanios tris imtus tkstani lit. Bendras yminio mokesio dydis turtiniuose
ginuose negali viryti 30 000 lit. iuo atveju taikomas ir paprastas ir proporcinis yminis
mokestis.
2) bylose dl teismo sakym ketvirtadalis sumos, moktinos u iekin, bet ne
maiau kaip deimt lit;
3) dokumentinio proceso tvarka nagrinjamose bylose pus sumos, moktinos u
iekin, bet ne maiau kaip dvideimt lit;
U apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydio yminis mokestis, koks
moktinas paduodant iekin (pareikim ypatingosios teisenos bylose), taiau iuo atveju
skaiiuojamas nuo ginijamos sumos.
U atskiruosius skundus yminis mokestis nemokamas. Neapmokestinami atsikirtimai
iekinius, prieiekinius, dublikai, triplikai, atsiliepimai apeliacinius ir kasacinius skundus,
praymai. Taip pat nuo yminio mokesio atleidiami:
1) iekovai (darbuotojai) bylose dl vis reikalavim, kylani i darbo teisini santyki;
2) iekovai bylose dl ilaikymo priteisimo;
3) iekovai bylose dl alos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sualojimu, gyvybs
atmimu, skaitant ir bylas dl alos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sualojimu ar gyvybs
atmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo;
4) iekovai bylose dl nusikalstama veika padarytos turtins ir neturtins alos atlyginimo;
5) prokuroras, valstybs ir savivaldybi institucijos bei kiti asmenys, kai iekinys
pareikiamas arba pareikimas paduodamas siekiant apginti viej, valstybs arba savivaldybs
interesus, toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viej, valstybs arba savivaldybs interes;
6) alys bylose dl alos, atsiradusios dl neteisto nuteisimo, neteisto sumimo
kardomosios priemons taikymo tvarka, neteisto sulaikymo, neteisto procesins prievartos
priemoni pritaikymo, neteisto administracins nuobaudos areto paskyrimo, taip pat dl alos,
atsiradusios dl neteist teisjo ar teismo veiksm nagrinjant civilin byl;
7) alys bylose dl prarasto turto ryium su politinmis represijomis;
8) mon (staiga), kuriai ikelta bankroto ar restruktrizavimo byla arba kurioje vykdoma
neteismin bankroto procedra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys u iose bylose paduotus
apeliacinius ir kasacinius skundus;
9) iekovai ir turtinius reikalavimus pareikiantys asmenys bankroto ar restruktrizavimo
bylose;
10) valstybs ir savivaldybi institucijos (staigos) u iekinius dl l iiekojimo;
11) Lietuvos bankas, akcin bendrov Turto bankas, valstybs mon Valstybs turto fondas;
12) sutuoktiniai u praymus nutraukti santuok bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51
straipsnis) ir vieno sutuoktinio praymu (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis);
13) pareikjai u pareikimus, paduodamus LR civilinio proceso kodekso V dalies
XXXIX skyriuje nustatyta tvarka;
14) asmenys kitais kodekse ar kituose statymuose numatytais atvejais, pvz. asmenys,
turintys teis gauti antrin teisin pagalb pagal Valstybs garantuojamos teisins pagalbos
statym. io statymo 12 straipsnio 3 punktas nustato, kad viena grup toki asmen, turini teis
gauti antrin teisin pagalb, neatsivelgiant Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatytus turto ir
pajam lygius teisinei pagalbai gauti, yra asmenys turintys teis socialin paalp pagal Lietuvos
Respublikos pinigins socialins paramos nepasiturinioms eimoms ir vieniems gyvenantiems
asmenims statym. Miest (rajon) savivaldybs pagal fizini asmen, gaunani socialin
paalp, raytinius praymus turi iduoti paymas, patvirtinanias, kad ie asmenys gauna socialin
paalp. ios paymos galioja vis socialins paalpos mokjimo laik, kuris turi bti nurodomas
paymoje. Stacionariose globos staigose valstybs ilaikomiems asmenims paymas,
23

patvirtinanias, kad ie asmenys yra valstybs ilaikomi, iduoda stacionari globos staig vadovai
ar j galioti asmenys. ios paymos galioja vis asmens ilaikymo stacionarioje globos staigoje
laik. Nurodyti asmenys atleidiami nuo yminio mokesio u iekinius, prieiekinius,
pareikimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat u praymus dl proceso atnaujinimo.
Asmens praymu teismas, atsivelgdamas asmens turtin padt, turi teis raytinio proceso
tvarka i dalies atleisti j nuo yminio mokesio mokjimo. Praymas i dalies atleisti asmen nuo
yminio mokesio mokjimo turi bti motyvuotas. Prie praymo turi bti pridti rodymai,
patvirtinantys praymo pagrstum. Teismo nutartis dl io praymo taip pat turi bti motyvuota.
Teismas, atsivelgdamas asmen turtin padt, gali iki sprendimo (nutarties) primimo
atidti yminio mokesio sumokjim. Praymas atidti yminio mokesio mokjim turi bti
motyvuotas, prie jo taip pat uri bti pridedami rodymai, pagrindiantys yminio mokesio
atidjimo btinum.
Turtinio pobdio iekinio sum btina nurodyti procesiniame dokumente, neirint tai,
asmuo atleistas nuo yminio mokesio ar ne. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aikiai neatitinka
tikrosios ireikalaujamo turto verts, iekinio sum raytinio proceso tvarka nustato teismas Todl
svarbu teisingai apskaiiuoti reikalaujam sum, kuri nustatoma tokiu bdu:
1) bylose dl pinig iiekojimo pagal iekom sum;
2) bylose dl turto ireikalavimo pagal ireikalaujamo turto rinkos vert;
3) bylose dl ilaikymo priteisimo periodinmis imokomis iiekojimo pagal bendr
imok u vienerius metus sum;
4) bylose dl terminuot imok ar davini pagal bendr vis imok ar davini sum, bet
ne daugiau kaip u trejus metus;
5) bylose dl neterminuot arba iki gyvos galvos imok ar davini pagal bendr imok
ar davini u trejus metus sum;
6) bylose dl imok ar davini sumainimo arba padidinimo pagal sum, kuria
sumainamos arba padidinamos imokos ar daviniai, bet ne daugiau kaip u vienerius metus;
7) bylose dl imok ar davini nutraukimo pagal bendr likusi imok ar davini sum,
bet ne daugiau kaip u vienerius metus;
8) bylose dl neturtins alos atlyginimo pagal reikalaujam priteisti sum;
9) bylose dl daiktini teisi turt pagal turto rinkos vert;
10) jeigu iekin sudaro keli savarankiki reikalavimai pagal bendr vis reikalavim
sum.
Pagal CPK 87 straipsnio 1 dal sumoktas yminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto
asmens pareikimu grinami, kai sumokta daugiau yminio mokesio, negu numato statymai; kai
iekinys atsiimamas; kai atsisakoma priimti iekin, praym bei skund arba kai ie grinami be
sprendimo; kai byla nutraukiama, jei ji nenagrintina teisme, ar kai iekovas nesilaik tos
kategorijos byloms nustatytos gino iankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir negalima ia tvarka
pasinaudoti; iekin palikus nenagrint, kai iekovas nesilaik tos kategorijos byloms nustatytos
gino iankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir galima pasinaudoti ia tvarka, taip pat kai iekin
padav neveiksnus asmuo bei kai alis neprimokjo yminio mokesio; sustabdius bylos
nagrinjim, kai yra siteisjusi nutartis ikelti atsakovui bankroto ar restruktrizavimo byl;
panaikinus sprendim dl absoliui jo negaliojimo pagrind. iuo atveju yra grinamas yminis
mokestis, sumoktas u atitinkam apeliacin ar kasacin skund.
Jeigu iekovas atsisako pareikto iekinio arba alys sudaro taikos sutart, grainama 75
procentai sumokto yminio mokesio sumos. yminio mokesio grinimo klausim teismas
isprendia nutartimi raytinio proceso tvarka, o remdamasi teismo nutartimi j grina Valstybin
mokesi inspekcija.
Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, prie ilaid, susijusi su bylos nagrinjimu, priskiriamos:
1) sumos, imoktos liudytojams, ekspertams, ekspertinms staigoms ir vertjams, bei
ilaidos, susijusius su vietos apira; Liudytojams, ekspertams ir vertjams u j atitraukim nuo
tiesioginio darbo ar prasto usimimo teismas apmoka u kiekvien dl teismo ikvietimo sugait
dien: atlyginamos j turtos dl atvykimo teism, vaiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos
24

ilaidos ir imokami dienpinigiai. Ekspertams apmokama u ekspertizs atlikim, vertjams u

vertim. Vertjams u vertim priklausanias sumas teismas imoka i tam skirt valstybs biudeto
l, iskyrus sumas u ali pateikt procesini dokument vertim usienio kalb. iuo atveju
ilaidas apmoka ta alis, kurios procesin dokument reikia iversti.
2) atsakovo paiekos ilaidos; Atsakovo paiekos ilaidas sudaro asmens, praiusio paskelbti
paiek, ilaidos, susijusios su paieka, ir valstybs institucijos ilaidos asmens paiekai. Paiekos
ilaidos iiekomos teismo nutartimi.
3) ilaidos, susijusios su procesini dokument teikimu; ias ilaidas apmoka ta alis,
kurios procesinis dokumentas turi bti siuniamas.
4) ilaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; ios ilaidos yra atlyginamos
Sprendim vykdymo instrukcijoje nustatyto dydio ir tvarka.
5) atlyginimo u kuratoriaus darb ilaidos;
6) ilaidos advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti; aliai, kurios naudai priimtas
sprendimas, teismas priteisia i antrosios alies ilaidas u advokato ar advokato padjjo,
dalyvavusio nagrinjant byl, pagalb, taip pat u pagalb rengiant procesinius dokumentus bei
teikiant konsultacijas. ios ilaidos negali bti priteisiamos, jeigu praymas dl j priteisimo bei
ilaid dyd patvirtinantys rodymai nepateikti iki bylos inagrinjimo i esms pabaigos (CPK 98
str. 1 d.). Taip pat, atsivelgiant konkreios bylos sudtingum ir advokato ar advokato padjjo
darbo ir laiko snaudas, jos yra priteisiamos ne didesns, kaip yra nustatyta teisingumo ministro
2004-04-02 sakyme Nr. 1R-85 Dl rekomendacij dl civilinse bylose priteistino umokesio
u advokato ar advokato padjjo teikiam teisin pagalb (paslaugas) maksimalaus dydio
patvirtinimo.
7) ilaidos, susijusios su valstybins teisins pagalbos skyrimu; alis, kurios nenaudai
priimtas sprendimas, valstybei turi atlyginti jos patirtas ilaidas kiekvienos instancijos teisme
atstovavusio advokato ar advokato padjjo pagalbai apmokti, kai teikiama valstybs
garantuojama teisin pagalba
8) kitos btinos ir pagrstos ilaidos.
CPK 93 straipsnis nustato bylinjimosi ilaid paskirstymo taisykles. aliai, kurios naudai
priimtas sprendimas, jos turtas bylinjimosi ilaidas teismas priteisia i antrosios alies, nors i ir
bt atleista nuo bylinjimosi ilaid mokjimo valstybs biudet. Jeigu iekinys patenkintas i
dalies, bylinjimosi ilaidos priteisiamos iekovui proporcingai teismo patenkint reikalavim
daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmest iekinio reikalavim daliai.
Iekovui atsisakius iekinio atsakovas jo turt ilaid neatlygina, taiau jeigu iekovas
atsisako iekinio dl to, kad, pareikus iekin, atsakovas iekovo reikalavimus patenkino, tai
iekovo praymu teismas priteisia i atsakovo iekovo turtas bylinjimosi ilaidas (CPK 94 str.).
Jeigu apeliacins instancijos teismas ar kasacinis teismas pakeiia teismo sprendim arba
priima nauj sprendim, jis atitinkamai turi pakeisti ir bylinjimosi ilaid paskirstym.
Vadovaujantis CPK 100 straipsnio nuostatomis, teismo nutartys dl bylinjimosi ilaid gali
bti apskstos atskirtuoju skundu. J gali paduoti asmenys, dl kuri ios teismo nutartys yra
priimtos. Atskirojo skundo padavimas sustabdo nutari vykdym.

25

7 TEMA
PROCESINIAI DOKUMENTAI IR ATSAKOVO GYNYBOS PRIEMONS
1. PROCESINI DOKUMENT RYS
Procesiniai dokumentai tai dalyvaujani byloje asmen ir teismo ratu surayti
dokumentai. Procesiniai dokumentai yra dviej ri: dalyvaujani byloje asmen procesiniai
dokumentai ir teismo procesiniai dokumentai.
Pagal CPK 110 straipsn dalyvaujani byloje asmen procesiniai dokumentai tai i
asmen iekiniai, prieiekiniai, atsiliepimai iekinius ar prieiekinius, dublikai (iekovo
atsiliepimai atsakovo pareikt atsiliepim), triplikai (atsakovo atsiliepimai dublik), atskirieji,
apeliaciniai ir kasaciniai skundai bei atsiliepimai juos ir kiti dokumentai, kuriuose raytinio
proceso metu pareikti j praymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaikinimai.
Dalyvaujani byloje asmen procesini dokument bruoai:
- tai visada yra raytiniai dokumentai;
- j autorius yra byloje dalyvaujantis asmuo;
- iuose dokumentuose yra pareikiama byloje dalyvaujanio asmens nuomon dl bylos
nagrinjimo arba teismui pateikiamas atitinkamas praymas;
- procesiniai dokumentai pateikiami teismui nagrinjant byl ne odiu4.
Dalyvaujantys byloje asmenys procesini dokument pagalba ne tik ireikia savo vali, bet
ir j pranea teismui bei kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims.
Pagal CPK 116 straipsn teismo procesiniai dokumentai tai proceso metu teismo priimti
dokumentai (sprendimai, sakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posdio protokolai,
aukimai ir praneimai). Visi teismo procesiniai dokumentai yra suraomi, priimami ir teikiami
CPK nustatyta tvarka.
Dalyvaujani byloje asmen procesiniai dokumentai teismui pateikiami ratu. i asmen
procesiniams dokumentams keliami bendrieji reikalavimai nurodyti CPK 111 straipsnyje.
Kiekviename dalyvaujanio byloje asmens procesiniame dokumente turi bti:
1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas;
2) dalyvaujani byloje asmen procesin padtis, vardas, pavard, asmens kodas (jeigu jis
yra inomas), gyvenamoji vieta, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas i j
yra juridinis asmuo, jo visas pavadinimas, buvein, kodas, atsiskaitomosios sskaitos numeris ir
kredito staigos rekvizitai. Asmeniui pageidaujant, kad procesiniai dokumentai bt teikti per
telekomunikacij galin rengin, nurodomas tokio telekomunikacij galinio renginio adresas;
3) procesinio dokumento pobdis ir dalykas;
4) aplinkybs, patvirtinanios procesinio dokumento dalyk, ir rodymai, patvirtinantys ias
aplinkybes;
5) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento;
6) procesin dokument paduodanio asmens paraas ir jo suraymo data.
Jeigu procesin dokument teismui pateikia atstovas, turi bti nurodomi duomenys apie
atstov, taip pat pridedamas dokumentas, rodantis atstovo teises ir pareigas.
4

Lauikas E. Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis. Vilnius: Justitia, 2003. T. 1. P. 303.

26

Atskiriems procesiniams dokumentams yra keliami ir papildomi turinio reikalavimai, pvz.

iekiniui, atsiliepimui iekin, paruoiamiesiems dokumentams, apeliaciniam skundui ir pan. Pvz.,
procesiniame dokumente, kuriuo atsisakoma pareikto iekinio, atskirojo, apeliacinio ar kasacinio
skundo, turi bti paymta, kad pareikjui inomos tokio atsisakymo procesins pasekms (CPK
111 str. 3 d.).
Pagal CPK 113 straipsnio nuostatas dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia
procesini dokument originalus. Be to, teismui pateikiama tiek procesini dokument nuora, kad
po vien tekt prieingai aliai (procesinio bendrininkavimo atveju visiems bendrininkams) ir
tretiesiems asmenims, iskyrus CPK numatytus atvejus. Vietoj procesinio dokumento nuora gali
bti pateikti keli procesinio dokumento egzemplioriai. Procesini dokument pried pateikiama
toks pat skaiius, kaip ir procesini dokument, iskyrus atvejus, kai dl didels apimties teismas
leidia nepateikti pried dalyvaujantiems byloje asmenims. Raytini rodym pridedami originalai
arba nuoraai, patvirtinti teismo, notaro, byloje dalyvaujanio advokato ar dokument idavusio
(gavusio) asmens.
Teismas, nustats, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus
reikalavimus, procesinio dokumento primimo klausim gali isprsti rezoliucija, iskyrus CPK
numatytus atvejus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka j formai ir turiniui keliam reikalavim
arba nesumoktas yminis mokestis, teismas priima nutart ir nustato pakankam termin, taiau ne
trumpesn kaip septynios dienos, trkumams paalinti (CPK 115 str. 2 d.). i nutartis nra
skundiama atskiruoju skundu. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo pagal teismo nurodymus ir
nustatytu terminu paalina trkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo
pateikimo teismui dien. Prieingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisjo
nutartimi grinamas j padavusiam asmeniui.
Tiek dalyvaujani byloje asmen, tiek teismo procesini dokument teikimo bdus ir
tvark reglamentuoja CPK 117 130 straipsniai.
2. IEKINIO SVOKA IR TURINYS
CPK 4 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teis statymo
nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar ginijama teis arba statymo
saugomas interesas. Civilinio proceso teis numato dvi teisi ir statymo saugom interes
gynimo formas: iekinio arba gino teisen ir ypatingj teisen. Pats odis teisena apibdina
tam tikr civilini byl nagrinjimo tvark, taikom vienodos materialiosios teisins prigimties
civilini byl visumai. Gino teisena kyla pareikiant iekin pirmosios instancijos teisme. Teisinje
literatroje nra vienos iekinio svokos.
Iekinys tai suinteresuoto asmens konkreiomis aplinkybmis pagrstas ir nustatyta
procesine tvarka pateikiamas kreipimasis teism su reikalavimu apginti paeist ar ginijam
subjektin teis.5
Iekinys tai suinteresuoto asmens kreipimasis teism civilinio proceso nustatyta tvarka
bei vadovaujantis civilins, darbo, eimos ar kit teiss ak normomis, su reikalavimu apginti
paeist ar ginijam teis, remiantis konkreiomis aplinkybmis ir rodymais, patvirtinaniais ias
aplinkybes.6
Iekinio turinio sudedamsias dalis nusako CPK 135 straipsnis. Pirmiausia, iekinys turi
atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesini dokument turiniui (CPK 111 str.). Taip pat
jame turi bti nurodoma:
1) iekinio suma, jeigu iekinys turi bti kainotas;
2) aplinkybs, kuriomis iekovas grindia savo reikalavim (faktinis iekinio pagrindas);
3) rodymai, patvirtinantys iekovo idstytas aplinkybes, liudytoj gyvenamosios vietos ir
kitoki rodym buvimo viet;
5

Lauikas E. Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis. Vilnius: Justitia, 2003. T. 1. P. 368.

Driukas A., Valanius V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. Vilnius: Teisins informacijos centras, 2006. T.2. P. 449.

27

4) iekovo reikalavimas (iekinio dalykas);

5) iekovo nuomon dl sprendimo u aki primimo, jeigu byloje nebus pateiktas
atsiliepimas pareikt iekin arba parengiamasis procesinis dokumentas;
6) informacija, ar byla bus vedama per advokat.
Prie iekinio turi bti pridti dokumentai ir kiti rodymai, kuriais iekovas grindia savo
reikalavimus, taip pat duomenys, kad yminis mokestis sumoktas, bei praymai dl rodym, kuri
iekovas pateikti negali, ireikalavimo, nurodant prieastis, kodl negalima pateikti i rodym.
Taigi, iekinys turi materialin teisin turin ir procesin form ir yra priemon ginui dl
teiss tarp materialinio teisinio santykio ali isprsti, t.y. paeistai subjektyvinei teisei ar teistam
interesui apginti. Iekinio turinio elementai yra kartu ir iekinio elementai. Tai iekinio dalykas ir
pagrindas.
Iekinio dalykas tai iekovo per teism atsakovui pareiktas materialusis teisinis
reikalavimas, kils i materialinio reguliatyvinio teisinio santykio. Priklausomai nuo materialinio
teisinio santykio turinio iekovo reikalavimai atsakovui gali bti labai vairs (reikalavimas
sumokti pinigus, grinti turt, atlikti tam tikr veiksm, susilaikyti nuo veiksmo ir t.t.). Iekovo
materialusis teisinis reikalavimas atsakovui gali bti apribotas vien reikalavimu pripainti iekovo
subjektyvines teises, pvz., pripainti iekovo nuosavybs teis ginijam turt, pripainti
materialj teisin santyk negaliojaniu ir t.t. Iekovo reikalavimas adresuojamas atsakovui per
teism, todl jis turi du adresatus (atsakov ir teism) ir turi bti formuluojamas kaip praymas:
praau priteisti, praau pripainti, praau pakeisti ir pan.
Iekinio pagrindas tai faktins aplinkybs, kuriomis iekovas grindia savo materialj
teisin reikalavim atsakovui. Faktinis iekinio pagrindas yra juridiniai faktai, su kuriais statymas
sieja materialini teisini santyki atsiradim, pakeitim, ar nutraukim. Iekinio pagrind sudaro
labai vairs juridiniai faktai: sandorio sudarymas, alos padarymo faktas, gimimo ar mirties faktai
ir pan. Iekovas iekinyje privalo nurodyti faktin iekinio pagrind, bet neprivalo nurodyti juridinio
iekinio pagrindo, t.y. konkrei materialiosios teiss norm, kurios reguliuoja ginijam
materialj teisin santyk.
Vadovaujantis CPK 141 straipsnio nuostatomis, iki nutarties skirti byl nagrinti teismo
posdyje primimo iekovas turi teis pakeisti iekinio dalyk arba iekinio pagrind Vlesnis
iekinio dalyko arba iekinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo
btinumas ikilo vliau arba jeigu yra gautas prieingos alies sutikimas, arba jeigu teismas mano,
kad tai neuvilkins bylos nagrinjimo. Taigi, keisti galima tik vien i sudedamj iekinio
element. Dl iekinio dalyko arba iekinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas raytinis
pareikimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesini dokument turiniui,
taiau teismas gali atsisakyti tenkinti pareikim, jeigu tai uvilkint bylos nagrinjim, o iekovui
buvo paskirtas terminas visikai suformuluoti iekinio dalyk ir iekinio pagrind, ir is galjo
remtis pareikime nurodytomis aplinkybmis. Teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareikim dl
iekinio dalyko ar iekinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundiama (CPK 141 str. 4 d.).
3. ATSAKOVO INTERES GYNIMO PROCESINS PRIEMONS
Dalyvaujantys byloje iekovas ir atsakovas pagal statym turi lygias teises, bet jos nra
vienodos. Viena i pagrindini atsakovo teisi yra gintis nuo jam pareikto iekinio. Procesins
priemons, kuriomis atsakovas ginasi nuo jam pareikto iekinio, vadinamos atsakovo gynybos
priemonmis. statymas numato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikto iekinio priemones:
atsikirtimus iekin ir priein iekin.
Atsikirtimai iekin tai atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam
pareikto reikalavimo pagrstum arba ginija iekovo teis pareikti iekin.7
Atsikirtimai gali bti materialiojo teisinio pobdio ir procesinio teisinio pobdio.
Materialiojo teisinio pobdio atsikirtimais atsakovas siekia rodyti, kad iekovas neturi
teiss iekinio patenkinim, t. y. atsakovas nurodo tam tikras faktines aplinkybes, argumentus,
7

Lauikas E., Mikelnas V. Nekroius V. Civilinio proceso teis. Vilnius: Justitia, 2003. T. 1. P.400.

28

siekdamas nuginyti teisin arba faktin iekinio pagrind. Pvz., atsakovas teigia, kad iekovas
praleido iekinio senaties termin, kad nra atsakovo kalts, todl jis neprivalo atsakyti pagal
pateikt reikalavim, neigia tam tikrus faktus arba nurodo prieingus.
Procesinio teisinio pobdio atsikirtimais atsakovas siekia rodyti, kad iekovas neturjo
teiss pareikti iekin, todl procesas prie j pradtas neteistai. Pvz., atsakovas tvirtina, kad alys
yra sudariusios arbitrain susitarim, kad iekovas neveiksnus, kad byla tarp t pai ali, tuo
paiu pagrindu ir dl to paties dalyko jau inagrinta ir yra siteisjs teismo sprendimas.
Atsakovas atsikirtimus pirmiausia idsto atsiliepime iekin. Atsiliepimas iekin - tai
procesinis dokumentas, kuriame atsakovas idsto savo nuomon dl jam pareikto iekinio.8 Pagal
CPK 142 straipsnio 1 dal kartu su iekinio nuorau teismas atsakovui nusiunia praneim dl
atsiliepim pareikt iekin pateikimo teismui. Praneime teismas nustato ne trumpesn kaip
keturiolikos, bet ir ne ilgesn kaip trisdeimties dien termin atsiliepimams pareikti, nurodo
atsiliepim nepateikimo pasekmes bei atsakovo pareig pateikti atsiliepim iekin. Iimtiniais
atvejais teismas, atsivelgdamas atsakovo praym ir bylos sudtingum, gali pateikimo termin
pratsti iki eiasdeimties dien.
Atsiliepimai pareikt iekin turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams
keliamus turinio reikalavimus. Vadovaujantis CPK 142 straipsnio 2 dalimi, atsiliepimuose
pareikt iekin turi bti papildomai nurodoma:
- sutinkama ar ne su pareiktu iekiniu;
- nesutikimo motyvai;
- rodymai, kuriais yra grindiami nesutikimo motyvai; Jeigu atsakovas rodym pateikti
negali, btina nurodyti negaljimo pateikti prieast bei suformuluoti praym teismui juos
ireikalauti, nurodant j buvimo viet bei aplinkybes, kurias ie rodymai gali patvirtinti.
- atsakovo nuomon dl sprendimo u aki primimo, jeigu iekovas nepateiks
paruoiamj procesini dokument;
- informacija, ar byla bus vedama per advokat.
Atsikirtimus atsakovas gali pateikti ne tik atsiliepime pareikt iekin, bet ir
paruoiamuosiuose procesiniuose dokumentuose ar parengiamajame teismo posdyje, taip pat ir
byl nagrinjant teismo posdyje i esms.
Prieinis iekinys tai toje paioje byloje pareiktas atsakovo iekinys iekovui siekiant
apsiginti nuo pirminio iekinio reikalavimo.9 Pagal CPK 143 straipsnio 1 dal atsakovas turi teis
pareikti prieiekin iki nutarties skirti byl nagrinti teisme primimo, kad jis bt inagrintas
kartu su pradiniu iekiniu. Bet taip pat teismas gali priimti priein iekin ir vliau, ne tik iki kol
priimama nutartis skirti byl nagrinti teismo posdyje, jeigu tokio primimo btinumas ikilo
vliau arba jeigu yra gautas prieingos alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neuvilkins
bylos nagrinjimo. Prieastys, kuriomis atsakovas gali motyvuoti vlesn prieiekinio pareikim
gali bti, pvz., iekinio dalyko ar pagrindo pakeitimas.
Prieiekinis turi bti pareikiamas pagal bendrsias iekinio pareikimo taisykles: jis
turi bti idstytas ratu, turi atitikti iekiniui keliamus reikalavimus, apmoktas yminiu mokesiu.
Pareikti prieiekin galima tik esant teiss kreiptis teism prielaidoms ir tinkamo gyvendinimo
slygoms. Taiau prieiekinis, neatsivelgiant teismingum, pareikiamas tame teisme, kur
nagrinjamas pradinis iekinys. Pagal CPK 143 straipsnio 2 dal teismas priima prieiekin, jeigu:
- prieprieiniu reikalavimu siekiama skaityti pradinio iekinio reikalavim; pvz.,
iekovui pareikus iekin dl nuomos mokesio priteisimo, atsakovas pareikia prieiekin ir prao
skaityti tam tikr pinig, ileist patalp remontui, sum.
- patenkinus prieiekin, bus visikai ar i dalies nebegalima patenkinti pradinio
iekinio; pvz., pareikus iekin dl vaiko ilaikymo, atsakovas pareikia iekin dl tvysts
nuginijimo. Nuginijus tvyst, atsakovui neatsiras pareiga ilaikyti vaik.

Lietuvos apeliacinio teismo CBS teisj kolegijos 2005-02-03 nutartis civilinje byloje UAB Likmas v. UAB
Brokatvila Nr. 2-88/2005, kat. 111.1.
9
Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis. Vilnius: Justitia, 2003. T. I. P. 398.

29

- tarp prieiekinio ir pradinio iekinio yra tarpusavio ryys, ir juos kartu nagrinjant bus
galima greiiau ir teisingai inagrinti ginus.
Prieiekiniui pareikti utenka vienos i i trij slyg. Teismas atsisako priimti prieiekin, jeigu
nra pagrind, numatyt CPK 143 straipsnio 2 dalyje.
Jei byloje pateiktas prieiekinis, priimdamas sprendim teismas turi nurodyti, kurie
iekovo reikalavimai patenkinami, kurie atmetami, taip pat ir kurie atsakovo reikalavimai
patenkinami (visikai ar i dalies), o kurie atmetami (CPK 270 str. 5 d. 1 p.).
8 TEMA
LAIKINJ APSAUGOS PRIEMONI SAMPRATA, RYS IR TAIKYMO TVARKA
Laikinosios apsaugos priemons tai statymo nustatytos priemons, kurias gali taikyti
teismas, siekiant utikrinti teismo sprendimo vykdym. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dal teismas
dalyvaujani byloje ar kit suinteresuot asmen praymu gali imtis laikinj apsaugos priemoni,
jeigu j nesimus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti nebemanomas.
Paprastai laikinosios apsaugos priemons taikomos iekovo, pareikjo ar kreditoriaus iniciatyva.
Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinsias apsaugos priemones tik tais atvejais, jeigu tai yra
btina siekiant apginti viej interes (CPK 144 str. 2 d.).
Laikinosios apsaugos priemons gali bti taikomos tiek nepareikus iekinio, tiek ir bet
kurioje civilinio proceso stadijoje. Dl laikinj apsaugos priemoni taikymo turi bti pateiktas
motyvuotas praymas. Jis turi atitikti procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus ir nurodoma,
kokios btent laikinosios apsaugos priemons turi bti taikomos ir kokiu bdu. Toks praymas gali
bti pateikiamas kaip atskiras dokumentas arba raomas iekinyje, pareikime iduoti teismo
sakym.
Asmuo, praantis taikyti laikinsias apsaugos priemones, iki iekinio padavimo dienos
privalo praym pateikti tam teismui, kuris pagal teismingumo taisykles nagrins pat iekin, ir
nurodyti, dl koki prieasi iekinys nebuvo paduotas i karto, ir pateikti rodymus,
patvirtinanius tam tikr grsm pareikjo turtiniams interesams: asmuo ruoiasi ivykti usien,
laikratyje ispausdintas skelbimas dl turto pardavimo ir pan. Pateikdamas tok praym,
suinteresuotas asmuo sumoka pus CPK 80 straipsnyje numatyto yminio mokesio, kuris
negrinamas, jeigu iekinys nepareikimas dl suinteresuoto asmens kalts. Teismas, pritaiks
laikinsias apsaugos priemones, nustato ne ilgesn kaip keturiolika dien termin, per kur turi bti
pateiktas iekinys. Nepateikus per teismo nustatyt termin iekinio, laikinosios apsaugos
priemons panaikinamos (CPK 148 str. 2 d.).
Pagal CPK 145 straipsn laikinosios apsaugos priemons gali bti tokios:
1) atsakovo nekilnojamojo daikto aretas;
2) raas vieame registre dl nuosavybs teiss perleidimo draudimo;
3) kilnojamj daikt, pinigini l ar turtini teisi, priklausani atsakovui ir esani pas
atsakov arba treiuosius asmenis, aretas;
4) atsakovui priklausanio daikto sulaikymas;
5) atsakovo turto administratoriaus paskyrimas;
6) draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikr veiksm;
7) draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turt arba vykdyti kitas prievoles;
8) iimtiniais atvejais draudimas atsakovui ivykti i nuolatins gyvenamosios vietos;
9) turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareiktas iekinys dl areto iam turtui
panaikinimo;
10) iiekojimo vykdymo procese sustabdymas;
11) laikino materialinio ilaikymo priteisimas ar laikin apribojim nustatymas;
12) pareigojimas atlikti veiksmus, ukertanius keli alai atsirasti ar padidti;
13) kituose statymuose numatytos priemons, kuri nesimus teismo sprendimo vykdymas
gali pasunkti ar pasidaryti nebemanomas.

30

is sraas nra baigtinis. Tam tikr kategorij civilinse bylose statymais gali bti
nustatytas konkrei laikinj apsaugos priemoni taikymas. Pvz., pagal CK 3.65 str. teismas kol
bus priimtas teismo sprendimas, atsivelgdamas sutuoktini vaik, taip pat vieno sutuoktinio
interesus, gali taikyti tokias laikinsias j apsaugos priemones:
1) pareigoti, esant galimybei, vien sutuoktin gyventi skyrium;
2) nustatyti nepilnamei vaik gyvenamj viet su vienu i tv;
3) pareigoti vien sutuoktin netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu;
4) priteisti i vieno sutuoktinio laikin ilaikym nepilnameiams vaikams ar kitam
sutuoktiniui;
5) aretuoti turt, kol bus isprstas jo priklausomybs nuosavybs teise vienam sutuoktiniui
klausimas, taip pat siekiant utikrinti ilaikymo mokjim;
6) aretuoti vieno sutuoktinio turt, kurio verte bt galima utikrinti teismo ilaid
atlyginim kitam sutuoktiniui;
7) udrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnameiais vaikais ar lankytis tam tikrose
vietose.
Dl laikinj apsaugos priemoni teismas priima motyvuot nutart, kurioje turi bti
nurodyta laikinoji apsaugos priemon, jos mastas, vykdymo tvarka ir bdas. Jei yra taikomas turto
aretas, teismas nutartimi turi isprsti to turto saugojimo, valdymo bei naudojimo klausim (CPK
145 str. 4 d.). Pvz., aretuodamas transporto priemon teismas gali udrausti juo vainti, gali tik
udrausti j parduoti, nuomoti. Jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemon susijusi su turtu, turi bti
nurodyti isams turto duomenys, iskyrus atvejus, jeigu aretuojamas turto registre
neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties primimo dien teismui nra inoma, kiek ir
kokio turto turi atsakovas. iais atvejais surasti ir aprayti atsakovo turt pavedama antstoliui
Praym dl laikinj apsaugos priemoni teismas isprendia ne vliau kaip per tris dienas
nuo jo gavimo, praneus atsakovui. Nepraneama atsakovui tik iimtiniais atvejais, kai yra reali
grsm, jog toks praneimas sutrukdys laikinj apsaugos priemoni taikym arba padarys j
taikym nebemanom (CPK 148 str. 1 d.).
Nutartis dl laikinj apsaugos priemoni taikymo sigalioja nuo jos primimo momento,
vykdoma skubiai, taiau per septynias dienas gali bti skundiama atskiruoju skundu (CPK 148 str.
5 d.).
Teismas gali panaudoti kelias laikinsias apsaugos priemones, taiau bendra j suma neturi
bti i esms didesn u iekinio sum. Jos parenkamos vadovaujantis ekonomikumo principu
(CPK 145 str. 2 d.). Jei bendrosios nuosavybs teisje turto dalys nustatytos, gali bti aretuojama
tik tam asmeniui priklausanti turto dalis, jei nenustatytos - laikinai, kol bus nustatyta io asmens
turto dalis bendrojoje nuosavybje, gali bti aretuotas visas turtas. Taip pat teismas gali
pareikalauti, kad iekovas ar kitas praym taikyti laikinsias apsaugos priemones padavs asmuo
pateikt atsakovo nuostoli, galini atsirasti dl laikinj apsaugos priemoni taikymo, atlyginimo
utikrinim. Tai gali bti tam tikra pinig suma, banko garantija. siteisjus sprendimui, kuriuo
iekinys atmestas, atsakovas turi teis reikalauti, kad iekovas atlygint nuostolius, kuriuos jam
padar iekovo praymu taikytos laikinosios apsaugos priemons (CPK 147 str. 3 d.).
Teismas gali netaikyti laikinj apsaugos priemoni, jeigu atsakovas moka reikalaujam
sum teismo specialij sskait arba u atsakov yra laiduojama. Taip pat atsakovas gali keisti
turim turt.
Asmuo, kurio turtas aretuotas, atsako u nustatyt apribojim paeidim nuo nutarties
aretuoti turt paskelbimo jam momento, o nesant galimybs paskelbti, taip pat ir tais atvejais, kai
nutartis dl laikinosios apsaugos priemons priimama iam asmeniui nedalyvaujant, nuo nutarties
registravimo turto areto akt registre momento. Paeidus udraudimus, nurodytus CPK 145
straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose, kaltiesiems asmenims teismo nutartimi gali bti skiriama
iki vieno tkstanio lit bauda. Be to, iekovas turi teis iiekoti i t asmen nuostolius,
atsiradusius dl teismo nutarties dl laikinj apsaugos priemoni nevykdymo (CPK 149 str.).
Teismas gali dalyvaujani byloje ar kit suinteresuot asmen pagrstu praymu pakeisti
vien laikinj apsaugos priemon kita. Apie tok praym teismas privalo praneti dalyvaujantiems
31

byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dl tokio praymo turi teis pareikti
prietaravimus (CPK 146 str. 1 d.). Teismo iniciatyva viena laikinoji apsaugos priemon gali bti
pakeiiama kita tik tais atvejais, jei yra siekiama apginti viej interes.
Laikinosios apsaugos priemons dalyvaujani byloje ir kit suinteresuot asmen praymu
gali bti panaikinamos teismo, kurio inioje yra byla, nutartimi. Teismas gali panaikinti savo
iniciatyva laikinsias apsaugos priemones: kai to reikalauja vieasis interesas; jeigu asmuo, kuris
kreipsi dl laikinosios apsaugos priemons taikymo, per teismo nustatyt termin nepaduoda
iekinio; jeigu asmuo nevykdo pareigos mokti per nustatyt termin tam tikr pinig sum
galim atsakovo nuostoli atlyginimui (CPK 150 str. 2 d.).
Laikinj apsaugos priemoni pakeitimo kita ir panaikinimo klausim teismas isprendia
nutartimi raytinio proceso tvarka.
Dl vis pirmosios instancijos teismo nutari dl laikinj apsaugos priemoni gali bti
duodamas atskirasis skundas. Atskirojo skundo dl nutarties taikyti laikinsias apsaugos priemones
padavimas nesustabdo nutarties vykdymo, tuo tarpu atskirojo skundo padavimas dl nutarties
panaikinti laikinsias apsaugos priemones arba jas pakeisti kitomis sustabdo tos nutarties vykdym
(CPK 151 str. 4 d.). Nutartis pakeisti vien laikinj apsaugos priemon kita arba j panaikinti
vykdoma siteisjus iai nutariai. Apeliacins instancijos teismo nutartys dl laikinj apsaugos
priemoni neskundiamos.
Teismas inagrinjs byl i esms laikinj apsaugos priemoni klausim turi isprsti
sprendimu, taiau teismui atmetus iekin, laikinosios apsaugos priemons paliekamos iki teismo
sprendimo siteisjimo. Jeigu iekinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemons
galioja iki teismo sprendimo vykdymo.

32

9 TEMA
RODYMAI IR RODINJIMAS CIVILINIAME PROCESE
1. RODINJIMO SVOKA IR TIKSLAS
Tiriant bet kuri civilin byl, neivengiamas atkrimas. Nagrindamas byl, konkrei
materialiosios teiss norm teismas turi taikyti jau iki proceso atsiradusiems ali tarpusavio
santykiams. Siekiant teisingai isprsti byl, pirmiausia reikia nustatyti, ar tikrai tarp ali susiklost
materialieji tiesiniai santykiai. Antra, btina nustatyti t santyki r, nes nuo to priklauso, kokia
konkreti materialiosios teiss normos taikytina. Treia, reikia isiaikinti, ar tikrai paeisti vienos
alies teiss arba interesai ir ar tikrai juos paeid atsakovas. Visos ios aplinkybs paprastai nra
akivaizdios, t. y. jos vykusios praeityje, teisjas j nemat ir neino. Todl, prie taikydamas
konkrei teiss norm, teismas turi sitikinti, ar egzistuoja aplinkybs, faktai, kuriais grindiamas
iekovo reikalavimas, ir, atvirkiai, kad nra fakt, kuriais remiasi atsakovas. Tuo teismas sitikina
vykstant rodinjimo procesui, kai siekiant pagrsti nurodytus faktus pateikiami, tiriami ir vertinami
rodymai.
rodinjimas yra tam tikra paintin veikla, kai neinoma, panaudojant specifines priemones
rodymus, tampa inoma, suprantama ir aiku. Kai ir bet kuri paintin veikla, rodinjimas
paklsta loginio mstymo dsniams. Kita vertus, rodinjimas yra procesin teisin veikla, nes
rodym rinkim, tyrim, vertinim detaliai reguliuoja civilinio proceso teiss normos. Tad
rodinjim civiliniame procese galima apibrti kaip paintin procesin byloje dalyvaujani
asmen ir teismo veikl, kai reikmingoms bylai faktinms aplinkybms nustatyti renkami,
tiriami ir vertinami rodymai, siekiant tinkamai inagrinti byl.
rodinjimo subjektai yra asmenys, turintys teis, ir pareig rodinti. Kiekviena alis turi
rodyti tas aplinkybes, kuriomis ji grindia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). alys
yra pagrindiniai rodinjimo subjektai, nes ginas dl teiss vyksta tarp ali, jos labiausiai
suinteresuotos, kad byla bt isprsta joms palankiai, ir btent alys geriausiai ino visas bylos
aplinkybes. Kaip tik rodinjant ir atsiskleidia civilinio proceso teiss rungimosi principo esm.
Taiau statymas reikalauja, kad teismas savo sprendime nurodyt, kokios aplinkybs nustatytos,
kokiais rodymais grindiamos teismo ivados ir kuo argumentuodamas jis atmet kai kuriuos
rodymus. Teismas negali grsti sprendimo prielaidomis, savo samprotavimais, niekuo nepagrstais
ali paaikinimais. Dl ios prieasties rodinjimas svarbus ir alims, ir teismui. Kiekviena alis,
grsdama savo reikalavimus ar atsikirtimus tam tikrais faktais, stengiasi tikinti teism t fakt
tikrumu ir iuo tikslu pateikia vien ar kit j rodym.
Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, rodinjimo tikslas yra teismo sitikinimas,
pagrstas byloje esani rodym tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybs, susijusios
su gino dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi rodinjimo tikslas yra ali teigini
nustatymas, t.y. rodinjant siekiama tikinti teism, kad alies teiginiai yra teisingi. rodinjimas i
esms yra logikos dalis, nes kiekviena paintin veikla reikalauja rodinti tam tikrus reikinius ar
teiginius. Kurio nors teiginio teisingumo ar klaidingumo, jo sutikim ar nesutikim su tikrove
galima rodyti tik dedukcijos ir indukcijos metodais, vadovaujantis logikos dsniais. Logikos
dsniais remiamasi ir rodinjant civiliniame procese, nes rodinjimas teisme pirmiausiai taip pat
yra login paintin veikla. Kita vertus, rodinjimas teisme nra grynai loginio mstymo procesas.
Tai yra ir procesin teiss norm reguliuojama veikla, nes teisminio rodinjo ypatumus lemia
rodinjimo dalykas. Be to, rodinjant teisme operuojama ne moksliniais argumentais, o teisminiais
rodymais. statymas nustato, k galima laikyti rodymu, ko negalima, k reikia rodinti, o ko ne.
Taigi, teisminiame procese rodinjama tik statymo nustatytomis priemonmis ir tvarka.
33

Civilinje byloje rodinjama nuosekliai ir atitinkamais etapais, kurie yra tokie:

1. Fakt nurodymas; Faktai nurodomi iekinio pareikime. Pagal CPK 135 straipsnio 1
dalies 2 punkt iekovas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavimus. Faktai
nurodomi ir kit dalyvaujani byloje asmen procesiniuose dokumentuose: atsakov ir treij
asmen atsiliepimuose iekin, prieiekiniuose ir pan.
2. rodym nurodymas; CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos pareigoja iekov
iekinyje nurodyti rodymus, kuriais ketina rodinti iekinyje idstytas aplinkybes. rodymai turi
bti nurodomi detalizuojant koks rodymas, kokias konkreias aplinkybes pagrindia. Tai antrasis
rodinjimo etapas.
3. rodym pateikimas tai treiasis rodinjimo etapas, kurio metu faktikai rodymai
perduodami teismui. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dal rodymus pateikia alys ir kiti dalyvaujantys
byloje asmenys. Pagal CPK 180 str. teismas priima nagrinti tik tuos rodymus, kurie patvirtina arba
paneigia turinias reikms bylai aplinkybes, todl kai kurios rodymus teismas turi teis atsisakyti
priimti. Teismas taip pat turi teis atsisakyti priimti rodymus, jeigu ie rodymai galjo bti pateikti
anksiau, o j vlesnis pateikimas uvilkins bylos nagrinjim (CPK 181 str. 2 d.). Kiekvienas
teismo atsisakymas priimti dalyvaujanio byloje asmens nustatyta tvarka pateikt rodym turi bti
motyvuojamas (CPK 181 str. 1 d.).
4. rodym rinkimas; Jeigu pateikt rodym neutenka, teismas gali pasilyti alims ar
kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus rodymus ir nustato termin jiems
pateikti. Teismas savo iniciatyva turi teis rinkti rodymus tik CPK ir kit statym nustatytais
atvejais.
5. rodym tyrimas; rodymus galima tirti tik vykstant teisminiam nagrinjimui, t. y. teismo
posdyje, grietai laikantis odinio proceso, tiesioginio dalyvavimo ir teismo proceso vientisumo
taisykli, iskyrus statymo nustatytas iimtis. Teismas privalo patikrinti tiriam byloje esani
rodym ssajum ir leistinum, rodomj vert, palyginti skirtingomis rodinjimo priemonmis
gaut informacij. rodymai tiriami antroje teismo posdio dalyje, t. y. nagrinjant byl i esms.
Iklauss byloje dalyvaujani asmen nuomon dl rodym tyrimo tvarkos, teismas nustato j
tyrimo tvark (CPK 183 str. 1 d.). CPK detaliai reglamentuojamas konkrei rodinjimo priemoni
tyrimas. alys, tretieji asmenys pateikia paaikinimus odiu. Jiems gali bti pateikiami klausimai.
Raytiniai liudytoj parodymai perskaitomi balsu. Apklausiami liudytojai, perskaitomi ir pateikiami
tiesiogiai susipainti byloje dalyvaujantiems asmenims raytiniai rodymai, apirimi daiktiniai
rodymai, perskaitoma eksperto ivada, ekspertui taip pat gali bti pateikiami klausimai, iklausomi
ar peririmi vaizdo ir garso raai. Iimtiniais atvejais, kai sakant baigiamsias kalbas ar net
teismui ijus pasitarimo kambar paaikja nauj aplinkybi, nauj, neitirt rodym, teismas
gali priimti nutart atnaujinti bylos nagrinjim i esms, t. y. rodym tyrim.
6. rodym vertinimas. rodym vertinimo etapas labai svarbus, nes nuo to, tinkamai ar ne
bus vertinti surinkti ir itirti rodymai, priklausys ir teismo sprendimo teistumas bei pagrstumas.
Pirmiausiai rodymus vertina byloje dalyvaujantys asmenys sakydami baigiamsias kalbas ir
replikuodami. Taiau galutin ir privalom rodym vertinim pateikia teismas savo sprendimo
motyvuojamojoje dalyje. Teismas turi patikrinti kiekvieno vertinamo rodymo tikrum, ssajum,
leistinum ir pakankamum bei vis rodym tarpusavio ry. rodym vertinimas tai logikos
dsniais grindiamas mstymo procesas. Taiau kartu statyme nustatomi ir tam tikri teisiniai
rodim vertinimo principai. Teisjas rodymus vertina pagal savo vidin sitikinim, pagrst
visapusiku ir objektyviu vis bylos aplinkybi, kurios buvo nagrinjamos teismo proceso metu,
inagrinjimu, vadovaudamasis statymu (CPK 185 str.). Reikalavimas vertinti rodymus
vadovaujantis vidiniu teisjo sitikinimu yra teisjo nepriklausomumo principo iraika. Niekas
negali nurodyti teisjui, kaip vertinti vien ar kit rodym. Tik pats teisjas, tiesiogiai dalyvavs
tiriant rodymus, vadovaudamasis savo iniomis ir sine, profesins pareigos ir etikos
reikalavimais, gali sprsti apie rodym tikrum, pakankamum, ssajum ir t. t. Teisjas turi
sitikinti, kad rodym surinkta pakankamai, nra j prietaravim ir abejotin prielaid.
Vertindamas rodymus, kaip ir apskritai civiliniame procese, teisjas privalo bti nealikas,
vienodai irti tiek iekovo, tiek atsakovo, tiek kit byloje dalyvaujani asmen pateiktus
34

rodymus ir argumentus. Vertindamas rodymus teisjas privalo patikrinti, ar rodinjant laikytasi

vis statymo reikalavim, pavyzdiui, ar visi rodymai leistini, ar nebuvo paeista liudytojo
apklausos tvarka ir t. t. rodym vertinimas turi bti grindiamas vis rodym lygybs principu,
laikantis nuostatos, kad visi rodymai turi vienoki ar kitoki rodomj vert ir n vieno negalima
atmesti arba laikyti svaresniu, iskyrus rodymus, kuriems didesn rodomj gali suteikia pats
statymas, t. y. prima facie rodymus.
Teismas rodymus vertina nuo pat bylos iklimo, pavyzdiui, sprsdamas, priimti juo
ar ne, kviesti ar ne asmen kaip liudytoj. Pirmiausiai teismas vertina rodym ssajum, taiau tik
preliminariai. Galutin vis rodym vertinim teismas pateikia teismo sprendimo motyvuojamojoje
dalyje.
2. RODYM SVOKA IR KLASIFIKACIJA
rodymai civilinje byloje - tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis
teismas statym nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybi, pagrindiani ali
reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitoki aplinkybi, turini reikms bylai teisingai isprsti,
arba kad j nra (CPK 177 str. 1 d.).
rodymai klasifikuojami ris pagal vairius kriterijus. rodym skirstymas ris turi
ne tik teorin, bet ir praktin reikm: tik inant, kokios ries rodym reikia byloje, taip pat kokios
ries yra konkretus byloje jau esantis rodymas, galima teisingai nustatyti visas bylos aplinkybes.
Pagal rodym turinio, t. y. informacijos, santykio su rodomuoju faktu pobd
rodymai skirstomi tiesioginius ir netiesioginius.
Tiesioginiais laikomi rodymai, kuriuos ityrus galima daryti kategorik ir vienintel
ivad dl rodomojo fakto. Tarp tiesioginio rodymo ir rodomojo fakto yra tiesioginis
vienareikmis ryys, nekeliantis koki abejoni ir nesudarantis joms prielaid. Pavyzdiui,
testamentas yra tiesioginis testatoriaus valios patvirtinimo rodymas. Kai byloje surinkti tiesioginiai
rodymai, rodinti paprastai lengviau, nes dl rodomj fakt, patvirtinam tiesioginiais
rodymais, abejoni nebekyla. Tam tikram faktui patvirtint daniausiai pakanka vieno tiesioginio
rodymo, taiau visais atvejais tiesioginius rodymus btina gretinti, lyginti su kitais byloje esaniais
rodymais, sitikinti, kad tarp j nra prietaravim, tikrinti, ar tiesiogiai rodymai yra tikri,
nesuklastoti.
Netiesioginiais rodymais laikoma informacija daugiareikmikai susijusi su
rodomuoju faktu. Dl ios prieasties remiantis vienu netiesioginiu rodymu negalima daryti
vienintels ir kategorikos ivados dl rodomojo fakto. iuo atveju darytina tik prielaida, kad viena
i keli galim versij yra tikresn. Remiantis netiesioginiais rodymais rodinjama ilgiau, nes
tiesioginei ivadai reikia surinkti visus netiesioginius rodymus. Netiesiogini rodym byloje
visada turi bti surinkta pakankamai, t. y. tiek, kad bt paalinta kit prielaid galimyb ir likt
vienintel galima prielaida.
Pagal informacijos susidarymo ir atsiradimo pobd rodymai skirstomi pirminius ir
ivestinius.
Pirminiais laikomi rodymai, atsirad tiesiogiai i rodomojo fakto. Pirminiai rodymai
yra vairi dokument originalai, vyk maiusio liudytojo parodymai, per autoavarij padaryti
mainos defektai ir t. t. Ivestiniai rodymai yra informacija, gauta ne tiesiogiai i rodomojo fakto,
o i kit, tarpini altini. Pavyzdiui, ivestiniais rodymais laikomos dokument kopijos, vykio
nemaiusio, taiau girdjusio apie j i kito konkretaus asmens liudytojo parodymai.
Pagal altin rodymai yra skirstomi asmeninius, daiktinius ir mirius.
Asmeniniais rodymais laikomi tokie, kuri atsiradimo altinis yra fizinis asmuo.
Asmeniniai rodymai yra ali ir treij asmen paaikinimai ir liudytoj parodymai. Daiktiniais
rodymais laikomi materials objektai, kuriuose gldi informacija, pavyzdiui, daiktai, dokumentai.
Miriais yra laikomi rodymai, atsirandantys kaip fizinio asmens veiklos padarinys, taiau kuriuose
gldinti informacija yra perduodama ne odiu, o ireikiama tam tikrais enklais, ratu. Mirs yra
raytiniai rodymai ir eksperto ivada.
35

Pagal rodomj gali rodymai skirstomi rodymus, turinius didesn rodomj

gali, arba prima facie rodymus, ir rodymus, turinius prast rodomj gali.
3. RODINJIMO PRIEMONS CIVILINIAME PROCESE. TEISMINIAI PAVEDIMAI IR
RODYM UTIKRINIMAS
rodinjimo priemons - tai statymo nustatytos priemons, kuri pagalba nustatomi
faktiniai duomenys civilinje byloje. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dal tie duomenys nustatomi
iomis priemonmis: ali ir treij asmen (tiesiogiai ar per atstovus) paaikinimais, liudytoj
parodymais, raytiniais rodymais, daiktiniais rodymais, apir protokolais ir ekspert ivadomis.
rodinjimo priemonmis taip pat gali bti nuotraukos, vaizdo bei garso raai, jeigu jie padaryti
nepaeidiant statym, o faktiniai duomenys, sudarantys valstybs ar tarnybos paslapt, rodymais
civilinje byloje gali bti tik tuomet, jeigu jie islaptinti statym nustatyta tvarka (CPK 177 str. 5
d.).
rodinjimo priemons ir rodymai, kaip informacijos altinis, daniausiai sutampa, pvz.
raytiniai rodymai, daiktiniai rodymai yra ir rodymai ir rodinjimo priemons, bet gali ir skirtis.
Pvz., informacijos altinis yra liudytojas, o rodinjimo priemon yra jo parodymai.
Negali bti laikoma rodymu informacija, gauta neteistai klausantis ir raius pokalbius
telefonu, neteistai patekus bst ir pan. Pagal CPK 177 straipsnio 4 dal bylos aplinkybs, kurios
pagal statymus turi bti patvirtintos tam tikromis rodinjimo priemonmis, negali bti
patvirtinamos jokiomis kitomis rodinjimo priemonmis. Pvz., negali bti rodinjama liudytoj
parodymais, kai statymas imperatyviai nustato, jog tokiomis priemonmis rodinti negalima. Kita
vertus, statymas gali nurodyti, jog tam tikros aplinkybs gali bti patvirtintos tik tam tikromis
rodinjimo priemonmis, pvz., CPK 466 str. numato, kad fizinio asmens psichinei bsenai
nustatyti turi bti skiriama teismo psichiatrijos ekspertiz.
Viena daniausiai pasitaikani rodinjimo priemoni civiliniame procese yra ali ir
treij asmen paaikinimai. ali ir treij asmen paaikinimais apklausos metu
gyvendinamas rungimosi principas. alys ir tretieji asmenys, dav priesaik byloje, turi teis duoti
paaikinimus apie turinias reikms bylai aplinkybes ratu. Kadangi tiek alys, tiek ir tretieji
asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, j paaikinimai apie jiems inomas aplinkybes, turinias
reikms bylai, turi bti patikrinami ir vertinami teismo (CPK 186 str. 4 d.). ali ir treij
asmen paaikinimai, gauti teismo pavedimo vykdymo bei rodym utikrinimo tvarka, balsu
perskaitomi teismo posdyje, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys to pageidauja. Prie vykdant
alies ar treiojo asmens apklaus, alis ir treiais asmuo prisiekia padjs rank ant Lietuvos
Respublikos Konstitucijos: A, (vardas, pavard), garbingai ir siningai pasiadu sakyti byloje
ties. Prisiekusi alis ar treiasis asmuo pasirao priesaikos tekst (CPK 186 str. 6 d.). alys gali
bti apklausiamos ir parengiamajame posdyje (CPK 230 str. 1 d.), taiau prie apklaus jos
neprisiekia, nes ioje stadijoje rodymai netiriami. Pagal CPK 188 straipsn alis ir treiasis asmuo
turi teis atsisakyti apklausos ar atsakym tam tikrus pateiktus klausimus, jeigu tai reikt
parodymus prie save, savo eimos narius ar artimuosius giminaiius.
Kadangi atstovo dalyvavimas civiliniame procese prilyginamas paties atstovaujamojo
dalyvavimui (jeigu teismas nenusprendia kitaip), alies ar treiojo asmens apklausai prilyginama
atstovo apklausa, taiau atstovai neprisiekia.
Pagal CPK 189 straipsnio1 dal liudytoju laikomas teisikai bylos baigtimi nesuinteresuotas
asmuo, nesvarbu, koks jo amius ir giminysts ryiai su byloje dalyvaujaniais asmenimis, kuriam
gali bti inomos kokios nors aplinkybs, turinios ry su byla. Liudytoju gali bti tik fizinis
asmuo. Negali bti apklausiami kaip liudytojai:
1) atstovai civilinje byloje ar gynjai baudiamojoje byloje apie aplinkybes, kurias jie
suinojo, kai jie jo atstovo ar gynjo pareigas;
2) asmenys, kurie dl fizini ar psichini trkum nesugeba teisingai suvokti turini
reikms bylai aplinkybi arba duoti apie jas teising parodym;
3) dvasininkai apie aplinkybes, kurias jie suinojo tikiniojo ipainties metu;
36

4) medikai apie aplinkybes, sudaranias j profesin paslapt;

5) kiti statym nustatyti asmenys, pvz., asmenys, turintys teis dirbti su valstybs ar
tarnybos paslaptimi laikoma informacija, jeigu ji nra islaptinta.
Liudytojui taip pat leidiama atsisakyti duoti parodymus, jeigu liudytojo parodymai reikt
parodymus prie save, savo eimos narius arba artimuosius giminaiius (CPK 191 str. 2 d.).
Liudytojai aukiami teism daniausiai byloje dalyvaujani asmen praymu.
Dalyvaujantis byloje asmuo, praantis aukti liudytoj, privalo nurodyti jo vard, pavard,
gyvenamj ar darbo viet ir tas turinias reikms bylai aplinkybes, kurias is liudytojas gali
patvirtinti. Praym aukti liudytoj pateiks dalyvaujantis byloje asmuo CPK nustatyta tvarka
apmoka visas liudytojo turtas ilaidas (CPK 190 str.). Bylose, kuriose teismas yra aktyvus,
liudytojai gali bti kvieiami ir teismo iniciatyva (CPK 376 str. 1 d., 414 str. 1 d., 443 str. 8 d.).
Liudytojai teismo posd aukiami aukimais ir privalo atvykti teism bei duoti teisingus
parodymus. U liudytojo pareig nevykdym aukiamas liudytoju asmuo atsako statym nustatyta
tvarka (CPK 191 str. 1 d.).
CPK 192 straipsnis reglamentuoja liudytojo apklausos tvark. Kiekvienas liudytojas
aukiamas teismo posdio sal ir apklausiamas atskirai. Neapklausti liudytojai negali bti teismo
posdio salje bylos nagrinjimo metu. Apklaustas liudytojas lieka salje iki bylos nagrinjimo
pabaigos arba liudytojo praymu teismas, iklauss dalyvaujani byloje asmen nuomon, gali
leisti ieiti i teismo posdio sals. Liudytojas gali bti teismo apklausiamas savo buvimo vietoje,
jeigu jis dl ligos, senatvs, invalidumo ar kit teismo pripaint svarbiomis prieasi negali
atvykti, o dalyvaujantis byloje asmuo, kurio iniciatyva liudytojas yra kvieiamas, negali utikrinti jo
atvykimo teism.
Teismas pirmiausia nustato liudytojo asmens tapatyb, paskui iaikina liudytojo teises ir
pareigas bei atsakomyb u priesaikos sulauym ir kit liudytojo pareig nevykdym ar netinkam
vykdym. Prie duodamas parodymus liudytojas odiu prisiekia padjs rank ant Lietuvos
Respublikos Konstitucijos: A, (vardas, pavard), garbingai ir siningai pasiadu sakyti byloje
ties, nieko nenuslpdamas, nepriddamas ir nepakeisdamas ir pasirao priesaikos tekst (CPK 192
str. 4 d.). Isiaikins liudytojo santykius su alimis, treiaisiais asmenimis bei kitas aplinkybes,
turinias reikms liudytojo parodymams vertinti (liudytojo isilavinim, veiklos srit ar kt.),
teismas pasilo liudytojui teisingai pasakyti teismui visk, k jis ino byloje, ir vengti pateikti
informacij, kurios altinio jis negali nurodyti. Duodamas parodymus liudytojas gali naudotis
uraais, jeigu jo parodymai susij su skaiiais ar kitais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti. ie
uraai teisjo pareikalavimu turi bti pateikiami teismui ir dalyvaujantiems byloje asmenims.
Teismas gali pridti juos prie bylos (CPK 193 str.). Teisjas turi teis klausti liudytojo bet kuriuo
apklausos momentu, o dalyvaujantys byloje asmenys tik iklausius liudytojo parodymus. Pirmasis
liudytoj apklausia asmuo, kurio praymu liudytojas buvo aukiamas, ir jo atstovas, o vliau kiti
dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu liudytojas yra auktas teismo iniciatyva, pirmasis jam
klausimus pateikia iekovas. Prireikus teismas gali dalyvaujanio byloje asmens pareikimu ar savo
iniciatyva pakartotinai apklausti liudytoj tame paiame posdyje, apklaust liudytoj ikviesti to
paties teismo kit posd, taip pat suvesti liudytojus akistat.
Specifin yra nepilnameio liudytojo apklausos tvarka. J reglamentuoja CPK 194
straipsnis. Apklausiant nepilnamet liudytoj, jaunesn kaip eiolikos met, o teismo nuoira
jaunesn kaip atuoniolikos met, aukiami dalyvauti liudytojo atstovai pagal statymus, taip pat gali
bti aukiamas dalyvauti pedagogas arba valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos atstovas,
kurie teismui leidus gali uduoti liudytojui klausim. Liudytojui, jaunesniam kaip eiolikos met,
posdio pirmininkas iaikina jo pareig teisingai papasakoti visk, k jis ino byloje, bet toks
liudytojas neprisiekia. Iimtiniais atvejais, kada tai reikalinga tiesai nustatyti ar siekiant nepakenkti
nepilnameio interesams, nepilnameio liudytojo apklausos laikui teismo nutartimi gali bti
paalinamas i teismo posdio sals kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. Tam asmeniui grus
teismo posdio sal, jam turi bti idstomas nepilnameio liudytojo parodym turinys ir
suteikiama galimyb uduoti iam liudytojui klausim. Liudytojas, jaunesnis kaip eiolikos met,

37

po jo apklausos turi ieiti i teismo posdio sals, iskyrus tuos atvejus, kai teismas pripasta, jog
yra reikalinga, kad liudytojas likt teismo posdio salje.
Raytiniais rodymais laikomi tokie materialaus pasaulio daiktai, kuri turinys (raytiniai
enklai) galintis patvirtinti arba paneigti teism dominanius faktus, yra kils ne i byloje
dalyvaujani asmen ar eksperto ir nepriklauso nuo i asmen procesins padties.10
Pagal CPK 197 straipsnio 1 dal raytiniai rodymai tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio
susirainjimo mediaga, kitokie ratai, kuriuose yra duomen apie aplinkybes, turinias reikms
bylai. Kai kuriems dokumentams statymai nustato specialius reikalavimus, pvz., krovinio
gabenimo vataraiams, sskaitoms, draudimo polisams, gimimo liudijimams ir kt. Kai kurie
dokumentai pripastami raytiniais rodymais tik tuomet, jeigu j forma atitinka statymo
reikalavimus, pvz. nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis turi bti notarins formos.
Daniausiai rodinjama raytiniais dokumentais, taiau dokumentai yra tik viena raytini rodym
ris. Raytiniais rodymais taip pat laikomi ir laikai, uraai bei kitokia mediaga.
Pagal atsiradimo bd raytiniai rodymai skirstomi oficialius ir privaius. Vadovaujantis
CPK 197 straipsnio 2 dal dokumentai, iduoti valstybs ir savivaldybi institucij, patvirtinti kit
valstybs galiot asmen nevirijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems
dokumentams keliam formos reikalavim, laikomi oficialiaisiais raytiniais rodymais ir turi
didesn rodomj gali (prima facie rodymai). Aplinkybs, nurodytos oficialiuose raytiniuose
rodymuose, laikomos visikai rodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esaniais rodymais,
iskyrus liudytoj parodymus. Draudimas panaudoti liudytoj parodymus netaikomas, jeigu tai
prietaraut siningumo, teisingumo ir protingumo principams. Jeigu byl nagrinjaniam teismui
kyla abejoni dl pateikto oficialaus raytinio rodymo tikrumo, jis turi teis dalyvaujanio byloje
asmens praymu arba savo iniciatyva pareikalauti i dokument idavusio asmens paaikinim, taip
pat palyginti pateikt dokument su kitais to asmens iduotais ar sudarytais ir patvirtintais
dokumentais (CPK 203 str.). Oficialij raytini rodym rodomoji galia statymais gali bti
suteikta ir kitiems dokumentams.
Pagal CPK 201 straipsn asmeninis susirainjimas ir kitokie asmeninio susiinojimo
duomenys vieame teismo posdyje gali bti paskelbti tik sutikus visiems asmenims, kuri
susiinojimas tai yra. Prieingu atveju tokio susiinojimo duomenys, turintys reikm bylos
isprendimui, paskelbiami ir itiriami udarame teismo posdyje.
Raytinius rodymus paprastai pateikia dalyvaujantys byloje asmenys, taiau tam tikrais
atvejais juos gali ireikalauti teismas (CPK 198 str. 1 d.). Pagal CPK 199 straipsn asmuo, praantis
teism ireikalauti kok nors raytin rodym i dalyvaujani byloje ar kit asmen, turi nurodyti:
1) raytin rodym, kurio reikalaujama;
2) pagrind, kuriuo remiantis manoma, kad raytin rodym turi tas asmuo;
3) aplinkybes, kurias raytinis rodymas gali pagrsti.
Raytiniai rodymai, kuri teismas reikalauja i fizini asmen ar juridini asmen, turi bti
siuniami teismo nustatytu terminu tiesiogiai teismui (CPK 199 str. 2 d.). Paprastai pateikiami
dokument originalai, bet gali bti pateikti ir CPK 114 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtinti
nuoraai. Jeigu raytinis rodymas suraytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas nustatyta tvarka
patvirtintas jo vertimas (CPK 198 str. 2 d.). Teismas taip pat gali asmeniui, kuris prao ireikalauti
raytin rodym, duoti liudijim apie teis gauti t rodym, kad jis bt pateiktas teismui. Tiek
fiziniai asmenys, tiek ir juridiniai asmenys, neturdami galimybs pateikti reikalaujam raytin
rodym arba negaldami jo pateikti per teismo nustatyt termin, privalo praneti apie tai teismui,
kartu nurodant ir to prieastis (CPK 199 str. 5 d.).
Asmenys, kurie negali bti apklausiami kaip liudytojai, neprivalo pateikti raytini rodym,
jeigu juos pateikus bt atskleistos aplinkybs, dl kuri jie negali bti apklausiami kaip liudytojai.
Jeigu mintos aplinkybs sudaro tik raytinio rodymo dal, susipainimui turi bti pateiktas
reikiamai patvirtintas raytinio rodymo iraas, netraukiant t aplinkybi aptariani dali. Asmuo
10

Lauikas E. Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis. Vilnius: Justitia, 2003. T. 1. P. 480.

38

neprivalo pateikti raytini rodym taip pat ir CPK 188 straipsnyje bei 191 straipsnio 2 dalyje
nurodytais atvejais.
Daiktiniai rodymai tai daiktai, kurie savo ypatingomis savybmis arba paiu savo buvimu
gali bti priemon turinioms bylai reikms aplinkybms nustatyti (CPK 204 str.). Daiktinais
rodymais gali bti patys vairiausi daiktai: drabuiai, baldai, rankiai, statiniai, automobiliai ir kt.
Kartais daiktinais rodymais yra ir dokumentai, taiau iuo atveju tiriamas ne dokumento turinys, o
ioriniai dokumento poymiai, pvz., dokumento popierius, raalas, radimo vieta ir pan.
Daiktinius rodymus, kaip ir raytinius rodymus, daniausiai pateikia byloje dalyvaujantys
asmenys, bet juos gali ireikalauti ir teismas (CPK 206 str. 1 d.). iuo atveju jie pateikiami per
teismo nustatyt termin tiesiogiai teismui. Pagal CPK 205 straipsn asmuo, praantis teism
ireikalauti kok nors daikt kaip rodym, turi t daikt aprayti, nurodyti pagrind, kuriuo
remiantis manoma, kad t daikt turi tas asmuo, prieastis, dl kuri pats negali jo pateikti, ir
aplinkybes, kurios gali bti nustatytos padedant iam daiktiniam rodymui. Teismas taip pat gali
duoti praaniam ireikalauti daiktin rodym asmeniui liudijim, patvirtinant teis gauti t
rodym, kad rodymas bt pateiktas teismui (CPK 206 str. 2 d.). Daiktini rodym, kaip ir
raytini rodym, nepateikimo pasekms yra tokios paios.
Daiktiniai rodymai laikomi byloje arba pagal special apra perduodami teismo daiktini
rodym saugojimo kamer. Atskirais atvejais daiktiniai rodymai, teismui juos apirjus ir ityrus,
gali bti iki bylos baigimo grinami tiems asmenims, i kuri jie buvo gauti, jeigu ie asmenys to
prao ir jeigu galima tok praym patenkinti be alos bylos inagrinjimui (CPK 208 str.).
Daiktiniai rodymai, kuri negalima atgabenti teism, saugomi j buvimo vietoje, taiau jie turi
bti apirimi CPK 210 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pagal CPK 210 straipsnio 1 dal teismas savo iniciatyva ar dalyvaujani byloje asmen
praymu gali paskirti daiktini ir raytini rodym apir j buvimo vietoje arba vietos apir,
jeigu tai reikalinga bylos aplinkybms itirti. Taigi, apiros atlikimo pagrindas teismo ir
dalyvaujani byloje asmen poreikis vietoje isiaikinti tam tikras reikmingas bylai aplinkybes,
kai raytini ar daiktini rodym negalima pristatyti teism (pvz., dl dydio, nustatytos
saugojimo tvarkos, jeigu reikia apirti nekilnojamuosius daiktus ir pan.).
Dl apiros atlikimo teismas priima nutart. Apira gali bti skiriam tiek rengiantis bylos
nagrinjimui, tiek ir vykstant teisminiam bylos nagrinjimui. Apir atlieka visos sudties teismas,
dalyvaujantiems byloje asmenims praneus apie apiros laik ir viet (iskyrus atvejus, kai apira
atliekama to paties teismo posdio, apie kur dalyvaujantiems byloje asmenims yra praneta,
metu), o reikiamais atvejais aukiant liudytojus ir ekspertus. Asmens, kuriam praneta apie
apir, neatvykimas nekliudo atlikti apiros. Apie apiros metu atliktus veiksmus ir jos
rezultatus suraomas protokolas, kur pasirao visos sudties teismas ir kiti dalyvav apiroje
asmenys. Prie protokolo pridedami visi darant apir sudaryti ir patikrinti planai, briniai,
nuotraukos ir kiti dokumentai kartu su j aprau (CPK 210 str. 4 d.).
Eksperto ivada tai statym nustatyta tvarka paskirto asmens, turinio speciali mokslo,
technikos, amato ar kit srii ini, ratu idstyta nuomon, susidariusi atlikus tam tikrus tyrimus
siekiant atsakyti teismo pateiktus klausimus.11
Ekspertizs skyrimo pagrindas yra poreikis isiaikinti nagrinjant byl kylanius klausimus,
reikalaujanius speciali mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato ini (CPK 212 str. 1 d.).
Pagal CPK 212 straipsnio 2 dal ekspertu gali bti skiriamas asmuo, turintis reikiam kvalifikacij
ivadai duoti. Taigi, civilinje byloje skiriant ekspertiz teismas gali pavesti j atlikti
kompetentingai ekspertizs staigai ar ekspertui. Danai ekspertizs atliekamos ekspertizs
staigose: Lietuvos teismo ekspertizs centre, Vidaus reikal ministerijos Policijos departamento
Kriminalini ekspertizi skyriuje, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institute ir kt,
taiau ekspertu gali bti bet kuris asmuo, turintis speciali ini, nebtinai ekspert sra raytas
asmuo. Prireikus gali bti skiriami keli ekspertai ar ekspert komisija. Teismo ekspertiz negali bti
11

Driukas A., Jokbauskas ., Koverovas P. ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. Vilnius:
Justitia, 2005. T.2. P. 73.

39

skiriama siekiant isiaikinti teiss klausimus, nes iuos klausimus turi atsakyti ne ekspertas, o
teismas.
Ekspertiz skiria teismas, atsivelgdamas dalyvaujani byloje asmen, nuomon savo
nutartimi. Nutartyje galutinai suformuluojami klausimai, kuriais pageidaujama gauti eksperto
ivad, bet klausimus turi teis pateikti teismui kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo. Klausim,
kuriuos pasil dalyvaujantis byloje asmuo, atmetim teismas privalo motyvuoti (CPK 213 str.).
Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia dokumentus, kurie nors ir yra ekspertinio
pobdio, pvz., turto vertinimo ataskaitos, automobilio technins ekspertizs ivados, taiau toks
tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutart, tokie dokumentai negali bti laikomi eksperto ivada.
Tai raytiniai rodymai.
Vadovaujantis CPK 214 straipsnio nuostatomis, paskirtas ekspertu asmuo teismo aukiamas
privalo atvykti ir duoti objektyvi ivad jam pateiktais klausimais. Jis turi teis susipainti su bylos
mediaga, dalyvauti, kai teismas nagrinja byl, pateikti alims, tretiesiems asmenims ar
liudytojams klausim, prayti teism pateikti jam papildom mediag, jeigu tai reikalinga ivadai
duoti. Ekspertas taip pat turi teis atsisakyti duoti ivad, jeigu jis mano, kad pateikta jam mediaga
yra nepakankama ivadai duoti arba kad pateiktas klausimas virija jo kvalifikacij ar kompetencij.
Eksperto ivada pateikiama ir idstoma ratu ekspertizs akte (CPK 216 str. 1 d.).
Ekspertizs akt sudaro trys dalys:
1. vadin nurodoma akto suraymo data, byla, kurioje paskirta ekspertiz, teismo nutartis,
ekspertizs ris, ekspertizs staiga, inios apie ekspert, ekspertui pateikti klausimai, ekspertizs
atlikimo vieta, dalyvav asmenys, eksperto priesaikos yma pagal CPK 217 straipsnio 1 dal.
2. Tiriamoji - joje smulkiai apraomi atlikti tyrimai, j pagrindu padarytos ivados, taip pat
nurodoma, kodl nebuvo galima atsakyti tam tikrus klausimus.
3. Ivados ioje dalyje pateikiami pagrsti atsakymai teismo ikeltus klausimus.
Jeigu atlikdamas ekspertiz ekspertas nustato turini reikms bylai aplinkybi, dl kuri
jam klausim pateikta nebuvo, jis turi teis duoti savo ivad ir dl i aplinkybi. Jeigu byloje
paskirti keli ekspertai, jie prie duodami ivad tarpusavyje pasitaria. Kai ekspert nuomons
sutampa, visi ekspertai pasirao bendr ivad. Ekspertai, kurie nesutinka su kitais ekspertais,
parao savo ivad atskirai (CPK 216 str. 3 d.).
Eksperto ivada balsu perskaitoma teismo posdyje. teismo posd gali bti kvieiamas ir
ekspertas. Teismas turi teis pasilyti ekspertui, kad jis savo ivad iaikint odiu. odinis
iaikinimas raomas teismo posdio protokol, taip pat ekspertui gali bti pateikiami klausimai.
Pirmasis pateikia klausimus tas asmuo, kurio praymu ekspertiz paskirta, po to kiti dalyvaujantys
byloje asmenys. Teismo iniciatyva paskirtam ekspertui pirmasis duoda klausimus iekovas. Teisjai
turi teis duoti ekspertui klausimus bet kuriuo jo apklausos momentu (CPK 217 str. 4 d.).
Eksperto ivada teismui nra privaloma, teismas j vertina pagal vidin teisjo sitikinim,
pagrst visapusiku, isamiu ir objektyviu byloje esani rodym ityrimu, taiau teismo
nesutikimas su eksperto ivada turi bti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218
str.).
Ne visada ekspertizs ivada yra aiki ir isami. Kartais neaikumai isiaikinami eksperto
apklausos metu, bet ne visuomet tai pavyksta. Tuomet teismas gali paskirti papildom ekspertiz
(CPK 219 str. 1 d.). Papildomos ekspertizs skyrimo atveju teismas i esms sutinka su eksperto
ivada, bet ji turi bti papildyta. J atlikti pavedama tam paiam ekspertui.
Jeigu teismui kyla abejoni dl eksperto ivados pagrstumo, taip pat jeigu yra prietaravim
tarp keli ekspert ivad, teismas gali paskirti pakartotin ekspertiz ir pavesti j daryti kitam
ekspertui ar ekspertams (CPK 219 str. 2 d.).
Pagal CPK 220 straipsn nuotraukos, vaizdo ir garso raai, pateikti teismui kaip rodymai,
itiriami teismo posdyje. Dalyvaujantys byloje asmenys, liudytojai ar ekspertai, kuriems parodyti
ar paskelbti minti rodymai, gali duoti paaikinimus, daryti pareikimus, atkreipti teismo dmes
bet kurias pastebtas ar igirstas aplinkybes. Visa tai raoma teismo posdio protokol.
Nuotrauk, vaizdo ar garso ra, kuriuose ufiksuotas privatus asmens gyvenimas, parodymas ar

40

paskelbimas vieame teismo posdyje leidiamas tik to asmens sutikimu, o kitais atvejais tik
udarame teismo posdyje.
CPK 173 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai reikia surinkti rodymus kitame mieste
arba rajone, nagrinjantis byl teismas paveda atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius
veiksmus (ali, treij asmen ir liudytoj apklaus, vietos apir ir kitus). Nutartis dl teismo
pavedimo gali bti priimama tiek pasirengimo nagrinti teisme, tiek nagrinjimo teisme metu.
Nutartyje dl teismo pavedimo turi bti trumpai idstoma nagrinjamos bylos esm, nurodomos
aplinkybs, kurias reikia nustatyti, rodymai, kuriuos turi surinkti pavedim vykdantis teismas.
Nutartyje taip pat gali bti idstomi klausimai, kurie turi bti pateikiami liudytojui. i nutartis yra
privaloma teismui, kuriam ji adresuojama, ir turi bti vykdyta ne vliau kaip per trisdeimt dien
nuo pavedimo gavimo (CPK 174 str.).
Teismo pavedimas vykdomas teismo posdyje CPK nustatyta tvarka, apie posdio viet ir
laik praneus dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 175 str. 1 d.). Protokolai ir visa vykdant
pavedim surinkta mediaga i karto nusiuniama nagrinjaniam byl teismui.
rodym utikrinimas tai rodym nustatyta tvarka isaugojimas ir ufiksavimas, kai yra
realus pavojus bylai reikmingai informacijai neilikti, kol byla bus inagrinta teisme, arba kai yra
pagrindo manyti, kad vliau gauti i informacij tapt negalima arba sunku.12
Praymo dl rodym utikrinimo turinys nustatytas CPK 222 straipsnyje. Asmens prayme
dl rodym utikrinimo, be procesiniams dokumentams privalom element, turi bti nurodoma:
1) rodymai, kuriuos reikia utikrinti;
2) aplinkybs, kurias rodymas turi patvirtinti;
3) prieastys, dl kuri pareikjas prao utikrinti rodymus.
Praymas dl rodym utikrinimo gali bti pateikiamas kartu su iekiniu arba ir nepareikus
iekinio.
rodym utikrinimo klausimu teismas raytinio proceso tvarka priima nutart, kurioje
nurodo jos vykdymo tvark ir bd. Nutartis rodym utikrinimo klausimu turi bti priimta ne
vliau kaip per tris dienas nuo atitinkamo praymo pateikimo teismui dienos (CPK 223 str. 1 d.).
Tais atvejais, kai asmuo, nepateiks iekinio, prao rodym utikrinimo, teismas, utikrindamas
rodymus, paskiria ne ilgesn kaip keturiolikos dien termin iekiniui pateikti. Jeigu per teismo
nustatyt termin iekinys nepateikiamas, teismas nutartimi panaikina rodym utikrinimo
priemones. Utikrindamas rodymus, teismas gali pareikalauti, kad utikrinimo praantis asmuo
pateikt ustat. Jeigu per teismo nustatyt termin iekinys nepateikiamas ir asmuo, patyrs
nuostoli dl rodym utikrinimo, per trisdeimt dien nepareikia iekinio dl j atlyginimo,
ustatas grinamas. Dl teismo nutarties, kuria atsisakoma utikrinti rodymus, pras rodym
utikrinimo asmuo gali paduoti atskirj skund (CPK 224 str.).
Praaniam utikrinti rodymus asmeniui ar dalyvaujantiems byloje asmenims praneama
apie rodym utikrinimo laik ir viet, taiau i asmen neatvykimas teismo posd nekliudo
utikrinti rodymus. Iimtiniais atvejais, kai tai btina dl susiklosiusi aplinkybi, rodymai gali
bti utikrinami skubiai, iki praneimo apie rodym utikrinim atitinkamiems asmenims (CPK
223 str. 3 d.).

12

Driukas A., Jokbauskas ., Koverovas P. ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. Vilnius:
Justitia, 2005. T.2. P. 90.

41

10 TEMA
CIVILINS BYLOS IKLIMAS TEISME
Nors kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teis statymo nustatyta tvarka kreiptis teism,
kad bt apginta paeista ar ginijama teis arba statymo saugomas interesas, taiau kaip ir bet kuri
subjektin teis, teis pareikti iekin priklauso nuo tam tikr statyme nurodyt faktini
aplinkybi. Ar asmuo gys teis kreiptis teism, priklauso nuo procesinio teisinio pobdio
aplinkybi, vadinam teiss pareikti iekin prielaidomis. Prielaidos yra tokios:
1. Iekovo civilinis procesinis teisnumas (CK 2.1 str.);
2. Gino priklausymas teismo kompetencijai (CPK 137 str. 2 d. 1 p.);
3. Laikymasis statym nustatytos tai byl kategorijai iankstinio bylos sprendimo ne
teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.);
4. Nra siteisjusio teismo arba arbitrao sprendimo, priimto dl gino tarp t pai ali,
dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu arba teismo nutarties priimti iekovo atsisakym iekinio
ar patvirtinti ali taikos sutart (CPK 137 str. 2 d. 4 p.);
5. Teismo inioje nra bylos dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu
pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 5 p.);
6. alys nra sudariusios susitarimo perduoti t gin sprsti arbitraui (CPK 137 str. 2 d. 6
p.).
Teis pareikti iekin atsiranda tik tuomet, kai iekovas laiksi vis ivardint ios teiss
prielaid. Taiau teis pareikti iekin yra procesin, todl ji turi bti gyvendinta statymo
nustatyta procesine tvarka, t.y. kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis teism, turi laikytis
statymo nustatyt tinkamo teiss kreiptis teism gyvendinimo slyg. Jos yra tokios:
1. Bylos teismingumas teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.);
2. Iekovo veiksnumas (CPK 137 str. 2 d. 7 p.);
3. galiojimas vesti byl, jeigu pareikim suinteresuoto asmens vardu paduoda jo atstovas
(CPK 137 str. 2 d. 8 p.);
4. Iekinio atitikimas CPK 111, 135, 136 straipsni reikalavimams;
5. yminio mokesio sumokjimas, jeigu iekovas turi j mokti (CPK 135 str. 2 d.).
ios slygos nedaro takos teisei pareikti iekin, bet parodo, ar asmuo tinkamai
gyvendina i teis. Jeigu buvo laikytasi vis prielaid ir slyg, iekinio primimo klausim
teismas isprendia priimdamas rezoliucij. is procesinis veiksmas laikomas civilins bylos
iklimu (CPK 137 str. 1 d.). Jeigu nebuvo laikytasi teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti
pareikim. Nutartyje teismas privalo nurodyti, kuri institucij ar teism reikia pareikjui
kreiptis, jeigu byla nenagrintina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip paalinti aplinkybes,
kliudanias priimti iekin. Teismo nutartis dl iekinio primimo turi bti priimta ne vliau kaip per
deimt dien nuo atitinkamo iekinio registravimo teisme dienos. Jeigu iekinyje praoma taikyti
laikinsias apsaugos priemones, iekinio primimo klausimas turi bti isprendiamas nedelsiant,
bet ne vliau kaip per tris dienas (CPK 137 str. 3 d.). Jeigu iekinys neatitinka CPK 111 ir 135
straipsni reikalavim, teismas negali i karto atsisakyti priimti iekin. iuo atveju jis turi priimti
nutart ir nustatyti pakankam termin, taiau ne trumpesn kaip septynios dienos, trkumams
paalinti. Jeigu iekovas pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paalina iekinio trkumus,
iekinys laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dien. Prieingu atveju iekinys laikomas
nepaduotu ir teisjo nutartimi grinamas j padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 2 d., 3 d.). Teismo
nutarties, kuria atsisakoma priimti iekin, nuoraas, taip pat iekinys bei jo priedai ne vliau kaip
per tris dienas nuo nutarties atsisakyti priimti iekin teikiamas arba pasiuniamas pareikjui (CPK
137 str. 3 d.). Dl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti iekin, gali bti duodamas atskirasis
skundas.
Iekovas tol, kol teismas neisiunt iekinio nuorao atsakovui, turi teis atsiimti pateikt
iekin. Vliau iekin atsiimti galima tik turint atsakovo sutikim. Iekinio atsimim teismas
42

formina nutartimi, kuria iekin palieka nenagrint. i nutartis atskiruoju skundu neskundiama
(CPK 139 str.).
11 TEMA
BYL PROCESAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME
1. PASIRENGIMO BYL NAGRINJIMUI TEISMO POSDYJE BDAI
Pasirengimas teisminiam nagrinjimui tai antroji civilinio proceso stadija. Civilinio
proceso stadija suprantama kaip procesini veiksm ir kaip j rezultatas susiklosiusi procesini
teisini santyki tam tikram proceso tikslui pasiekti visuma.13
Pasirengimo teisminiam nagrinjimui esm vis ali reikalavim ir atsikirtim,
aplinkybi ir jas pagrindiani rodym nurodymas ir pateikimas, taip pat teismui kylani
neaikum alinimas. iai stadijai keliami tikslai:
1. Garantuoti, kad bt galutinai suformuluoti ali reikalavimai ir atsikirtimai;
2. Garantuoti, kad alys nurodyt visas aplinkybes ir rodymus, kuriais grindia
atitinkamus reikalavimus ir atsikirtimus;
3. Utikrinti, kad byla i esms bt inagrinta jau pirmame teismo posdyje.
Pagal CPK 225 straipsnio nuostatas, prims iekin, teismas:
1) prireikus patikslina ali pareig rodinti; Kai teismas mato, kad iekovas prastai
suvokia, kokias aplinkybes reikia rodinti, teismas priima nutart, kurioje nurodo, kokias gino
aplinkybes privalo nurodyti iekovas, kokias atsakovas.
2) nusiunia atsakovui ir tretiesiems asmenims pareikto iekinio bei jo pried nuoraus;
3) nustato termin atsiliepimams pareikti, nurodydamas jo nepateikimo pasekmes;
4) atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai inagrinti byl teismo
posdyje; Pvz., atsakovo praymu pratsia atsiliepimo iekin pateikimo termin.
5) gavs atsakovo ir treij asmen atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepim pateikimo
terminams, teismas nustato parengiamojo posdio viet, dat bei laik ir pranea apie tai
dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo parengiamj posd pasekmes, arba
nustato, kad pasirengimas nagrinti byl teisme vyks paruoiamj dokument bdu.
Pasirengti nagrinti byl teisme galima paruoiamj dokument bdu arba
parengiamajame teismo posdyje. Pagal CPK 227 straipsnio 1 dal byl nagrinjantis teismas
privalo paskirti pasirengimo nagrinti byl teisme paruoiamaisiais dokumentais bd, jeigu abi
alys yra juridiniai asmenys ir atstovaujamos savo darbuotoj CPK 55 straipsnyje nustatyta tvarka,
taip pat, kai alis (fizinius ar juridinius asmenis) atstovauja advokatai ar advokat padjjai, turintys
j praktikai vadovaujanio advokato raytin leidim atstovauti konkreioje byloje. Taiau teismas,
nustats, jog geriau ir isamiau bus pasirengta nagrinti byl teisme parengiamajame posdyje arba
nustats, kad yra galimyb sudaryti taikos sutart byloje, ar tais atvejais, kai statymai pareigoja
teism imtis priemoni sutaikyti, turi skirti parengiamj posd. Pasirengimas teisminiam
nagrinjimui paruoiamj dokument bdu reikia pasirengim raytiniame procese. Raytinio
pasirengimo teisminiam nagrinjimui pagrind sudaro du paruoiamieji dokumentai: dublikas
(iekovo atsiliepimas atsakovo pareikt atsiliepim) ir triplikas (atsakovo atsiliepimas dublik).
Iimtiniais atvejais byl nagrinjantis teismas motyvuota nutartimi gali nustatyti didesn kaip dviej
paruoiamj dokument skaii. Paruoiamiesiems dokumentams pateikti gali bti nustatytas ne
ilgesnis kaip keturiolikos dien terminas nuo paruoiamj dokument teikimo dienos. Teismas
turi teis atsisakyti priimti rodymus bei motyvus, kurie galjo bti pateikti nurodytuose
procesiniuose dokumentuose, jeigu mano, kad vlesnis j pateikimas uvilkins sprendimo primim
byloje (CPK 227 str. 2 d.).
Pasirengimo nagrinti byl teisme paruoiamj dokument bdu metu teisjas taip pat gali
atlikti ir kitus procesinius veiksmus, btinus tinkamai parengti byl nagrinti teisme (ireikalauti
rodymus, kuri dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, rinkti rodymus savo iniciatyva, kai
13

Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis. Vilnius: Justitia, 2003. T. 1. P. 47.

43

tokia teismo teis numatyta CPK ir kitus (CPK 227 str. 3 d.). Manydamas, jog byla yra parengta
nagrinti teisme, teismas nutartimi skiria byl nagrinti teismo posdyje ir CPK nustatyta tvarka
dalyvaujantiems byloje asmenims pranea apie teismo posdio laik ir viet.
Teismas, matydamas, jog byloje galima sudaryti taikos sutart arba jeigu statymai pareigoja
teism imtis priemoni alims sutaikyti, arba jeigu tokiu bdu bus geriau ir isamiau pasirengta
nagrinti byl teisme, skiria parengiamj teismo posd (CPK 228 str. 1 d.). klausim teismas
turi isprsti ne vliau kaip per keturiolika dien nuo atsakovo ir treij asmen atsiliepim
gavimo arba termino atsiliepimams pateikti pasibaigimo dienos. Parengiamasis posdis turi vykti
ne vliau kaip per trisdeimt dien nuo nutarties skirti parengiamj posd primimo dienos (CPK
228 str. 2 d.). iuo atveju rengiamasi teisminiam bylos nagrinjimui odine forma. teismo posd
kvieiamos alys. Atsivelgdamas bylos pobd, teismas gali nusprsti, kad parengiamj teismo
posd turi atvykti alys ir tretieji asmenys asmenikai (CPK 230 str. 5 d.).
Parengiamasis teismo posdis i esms vyksta pagal tas paias taisykles kaip ir teismo
posdis vykstant teisminiam bylos nagrinjimui, taiau jiems keliami skirtingi tikslai. Pagal CPK
230 straipsnio 1 dal posdio pirmininkas parengiamajame teismo posdyje apklausia alis,
siekdamas isiaikinti gino esm, galutinai suformuluoti ali reikalavim ir atsikirtim
pareiktus reikalavimus turin, rodymus, kuriais jos grindia savo reikalavimus, bei atsikirtimus,
trauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi
tinkamai inagrinti byl teismo posdyje. Taip pat teismas pasilo alims abipusi nuolaid bdu
pasiekti priimtin abiem alims susitarim ir sudaryti taikos sutart (CPK 231 str.). Nepavykus
sudaryti taikos sutarties, teismas, atsivelgdamas dalyvaujani byloje asmen nuomones ir
parengs byl nagrinti teisme, paskiria bylos nagrinjimo viet, laik ir apie tai pranea
dalyvaujantiems byloje asmenims. Iimtinais atvejais (pvz., jeigu paaikja nauj bylos aplinkybi,
reikia surinkti papildom rodym) arba matydamas, kad byloje gali bti sudaryta taikos sutartis,
teismas turi teis paskirti antrj parengiamj posd.
Parengiamojo teismo posdio metu dl neatvykusios alies, kuriai yra tinkamai praneta, ir
atvykusios alies praymu teismas priima sprendim u aki (CPK 230 str. 2 d.). Jeigu
parengiamj teismo posd be svarbi prieasi neatvyksta abi alys, kurioms yra tinkamai
praneta, teismas gali palikti iekin nenagrint.
Tais atvejais, kai parengiamojo teismo posdio metu paaikja, kad papildomi pasirengimo
bylai nagrinti teisme veiksmai nra reikalingi, ali sutikimu teismas turi teis pradti odin bylos
nagrinjim ir isprsti byl i esms i karto po parengiamojo teismo posdio, nepriimdamas
nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje. Tokiu atveju bylos nagrinjimas tsiamas nuo
nagrinjimo teisme stadijos (CPK 231 str. 5 d.).
Teismo nutartys, priimtos pasirengimo nagrinti teisme metu, atskiraisiais skundais
neskundiamos, iskyrus tas, kurios gali bti skundiamos pagal CPK 334 straipsnio 1 dalyje
numatytas taisykles (CPK 233 str.).
2. TEISMO POSDIS IR JO SUDEDAMOSIOS DALYS. ALI IR KIT BYLOS DALYVI
NEATVYKIMO TEISMO POSD PASEKMS
Teisminis bylos nagrinjimas yra treioji civilinio proceso stadija. Jo metu byla
nagrinjama i esms, laikantis odinio proceso, vieumo, tiesioginio dalyvavimo, rungimosi ir kit
civilinio proceso princip, ir priimamas teismo sprendimas arba byla baigiama jo neprimus. Bylos
teisminio nagrinjimo forma yra teismo posdis.
Pagal CPK 235 straipsnio 1 dal teismas, nagrindamas byl, privalo tiesiogiai itirti byloje
esanius rodymus: apklausti dalyvaujanius byloje asmenis, iklausyti liudytoj parodymus, itirti
ekspert ivadas, raytinius, daiktinius ir kitus rodymus.
Byla nagrinjama odiu ir tos paios sudties teismo. Civilin byla teismo posdyje
nagrinjama, kai yra praneta byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 234 str.). Jeigu bylos
nagrinjimo procese vienas i teisj pakeiiamas, nagrinjimas teisme turi bti pradedamas nuo pat
pradios, iskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprietarauja, kad byla bt
44

nagrinjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kur atlikus ji buvo atidta (CPK 235 str. 2 d.).
Raytiniu arba teismo posdio protokol raytu ir ali pasiraytu sutikimu, kuris gali bti
ataukiamas tik i esms pasikeitus procesinei padiai, teismas nutartimi turi teis nusprsti
nagrinti byl raytinio proceso tvarka (CPK 235 str. 4 d.). iuo atveju byloje dalyvaujantys
asmenys teismo posd nekvieiami, taiau apie raytin proces informuojami praneimais.
Raytinis procesas, kaip teisminio nagrinjimo forma, gali bti statymo numatytas tam tikr
kategorij bylose (CPK 427 str. 2 d., 443 str. 5 d.).
Teismo posdis turi vykti be pertrauk, iskyrus atvejus, kai teismas paskelbia pertrauk,
kurios trukm negali bti ilgesn kaip penkios dienos. Kol pradta nagrinti byla bus baigta
nagrinti, teismas neturi teiss nagrinti kit byl, iskyrus atvejus, kai bylos nagrinjimas
atidedamas, byla sustabdoma arba padaroma pertrauka, atidedamas sprendimo primimas ir
paskelbimas.
odinis teismo procesas vyksta nuosekliai ir susideda i keturi dali:
1. Parengiamosios;
2. Bylos nagrinjimo i esms;
3. Baigiamj kalb;
4. Sprendimo primimo ir paskelbimo.
Pagrindinis parengiamosios teismo posdio dalies tikslas yra nustatyti, ar galima byl
nagrinti teismo posdyje, t.y. ar gali byl nagrinti tokios sudties teismas, ar galima nagrinti
byl, jeigu neatvyksta kuris nors proceso dalyvis, ar tinkamai pasirengta bylos nagrinjimui. Teismo
posdis prasideda teismo tvarkdariui ar teismo posdio sekretoriui paskelbus: Teismas eina,
praom stoti. jus teismui teismo posdi sal, visi esantys teismo posdio salje atsistoja ir
posdio pirmininkui pakvietus sdasi savo vietas (CPK 236 str.).
Visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat kiti proceso dalyviai teism kreipiasi ir savo
parodymus bei paaikinimus duoda stovdami, iskyrus atvejus, jeigu kuris nors i proceso dalyvi
yra ligotas arba yra kitos rimtos prieastys. Tuomet parodymai ar paaikinimai gali bti duodami
sdint. Visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat visi teismo posdio salje esantys asmenys
privalo neprietaraudami paklusti posdio pirmininko patvarkymams dl nustatytos teismo
posdio tvarkos (CPK 237 str. 1 d.).
Paskirtu laiku posdio pirmininkas pradeda teismo posd ir paskelbia, kuri byla bus
nagrinjama (CPK 238 str.). Po to teismo posdio sekretorius pranea teismui, kurie i aukt
dalyvauti toje byloje asmen yra atvyk, ar teikti aukimai neatvykusiems ir kokios yra inomos j
neatvykimo prieastys. Nustatoma atvykusij asmens tapatyb (pagal pas, asmens tapatybs
kortel, vairuotojo paymjim, darbo paymjim), taip pat teismas patikrina pareign ir atstov
galiojimus (CPK 239 str. 2 d.).
Jeigu byloje dalyvauja vertjas, posdio pirmininkas iaikina vertjui jo pareig iversti
asmen, nemokani valstybins kalbos, kuria vyksta procesas, paaikinimus, parodymus,
pareikimus, o asmenims, nemokantiems kalbos, kuria vyksta procesas, paaikinim, parodym,
pareikim, balsu perskaitom dokument turin, taip pat posdio pirmininko patvarkymus, teismo
nutartis ir sprendim. Prie atlikdamas savo pareigas vertjas, padjs rank ant Lietuvos
Respublikos Konstitucijos, prisiekia: A, (vardas, pavard), pasiadu siningai vykdyti vertjo
pareigas pasitelkdamas (pasitelkdama) visus savo sugebjimus. Prisieks vertjas pasirao
priesaikos tekst ir is pridedamas prie teismo posdio protokolo. Taip pat vertjas spjamas, kad
u priesaikos sulauym jis atsako Baudiamojo kodekso nustatyta tvarka (CPK 240 str.).
Jeigu bylos nagrinjim yra atvykusi liudytoj, jie posdio pirmininko patvarkymu
privalo apleisti teismo posdio sal. Posdio pirmininkas imasi priemoni, kad teismo apklausti
liudytojai teismo patalpoje nesusiinot su dar neapklaustais liudytojais.
Po i veiksm posdio pirmininkas paskelbia teismo sudt, pranea, kas dalyvaus kaip
ekspertas, vertjas, teismo posdio sekretorius, ir iaikina dalyvaujantiems byloje asmenims,
atvykusiems teismo posd, j teis pareikti nualinimus teisjui, teismo posdio sekretoriui,
ekspertui ar vertjui.(CPK 242 str.). Jeigu nualinimas pareikiamas, pirmiausia turi bti isprstas
nualinimo klausimas, vadovaujantis CPK VI skyriaus normomis.
45

Jeigu nualinimai nepareikiami arba atmetami, posdio pirmininkas iaikina alims,

tretiesiems asmenims ir j atstovams pagal statym, atvykusiems teismo posd, j procesines
teises ir pareigas, iskyrus atvejus, jeigu alys ar tretieji asmenys byl veda ne patys, o per advokat
(CPK 243 str.). Jeigu byloje dalyvauja advokatai, jie tas teises privalo inoti, be to, ir iaikinti savo
atstovaujamajam, todl teismas yra atleidiamas nuo ios pareigos.
Toliau teismas turi isiaikinti, ar galima nagrinti byl, jeigu yra atvyk ne visi proceso
dalyviai. Pirmiausia teismas iklauso atvykusi teismo posd dalyvaujani byloje asmen
nuomon, po to klausim isprendia, atsivelgiant CPK 246 - 248 straipsniuose tvirtintas
normas. Bendra taisykl yra ta, kad neatvykus kuriam nors i dalyvaujani byloje asmen teismo
posdis gali vykti tik tuomet, jeigu tinkamai apie teismo posd praneta iems proceso dalyviams.
Kai teismo posd neatvyksta iekovas arba atsakovas, arba kuri nors alis ir jos atstovas, kuris
nors i treij asmen, nepareikiani savarankik reikalavim, arba tretysis asmuo ir jo
atstovas, jeigu jiems nra tinkamai praneta apie teismo posdio laik ir viet, teismas bylos
nagrinjim privalo atidti. Neatvykusios alies atstovo dalyvavimas teismo posdyje laikomas
tinkamu alies dalyvavimu, iskyrus atvejus, kai teismas pripasta alies asmenin dalyvavim
teismo posdyje btinu. Jeigu teismas pripasta, kad alies dalyvavimas btinas ir ji neatvyksta
teismo posd, teismas priima sprendim u aki (CPK 246 str. 5 d.).
Bylos nagrinjimas gali bti atidtas iekovo ar jo atstovo praymu, taip pat atsakovo ar jo
atstovo praymu, treiojo asmens, nepareikianio savarankik reikalavim, ar jo atstovo praymu,
jeigu iki teismo posdio pradios pateikiami dokumentai, pateisinantys neatvykim, ir teismas
neatvykimo prieastis pripasta svarbiomis (neatvykimas dl ligos, atostogos, komandiruot, alies
atstovo uimtumas kitose bylose, kitoks uimtumas ir kiti panas atvejai paprastai nelaikomi
svarbiomis prieastimis) (CPK 246 str.). Kitais atvejais teismas atvykusios alies praymu ir CPK
nustatyta tvarka priima sprendim u aki. Kai atsakovas neprao priimti sprendim u aki,
teismas palieka iekin nenagrint (CPK 246 str. 1 d.). Jeigu iekovas neprao priimti sprendim u
aki, teismas turi teis arba atidti bylos nagrinjim, arba byl inagrinti i esms pagal
bendrsias gino teisenos taisykles (CPK 246 str. 2 d.).
Jeigu duomen apie ali neatvykimo prieastis nra arba jeigu jos teismo posd
neatvyksta be svarbi prieasi ir jeigu n i vienos j negauta praymo nagrinti byl jiems
nedalyvaujant, teismas iekin palieka nenagrint. Jeigu duomen apie treij asmen,
nepareikiani savarankik reikalavim, neatvykimo prieastis nra arba jeigu teismas pripasta
neatvykimo prieastis nesvarbiomis, byla gali bti nagrinjama be neatvykusio asmens (CPK 247
str. 2 d.).
Kai neatvyksta teismo posd liudytojai, ekspertai ar vertjai, teismas iklauso
dalyvaujani byloje asmen nuomon dl galimumo nagrinti byl be neatvykusi liudytoj,
ekspert ar vertj ir priima nutart toliau nagrinti byl arba bylos nagrinjim atidti (CPK 248
str. 1 d.).
Jeigu yra atvyks ekspertas, posdio pirmininkas iaikina jo teises bei pareigas ir spja,
kad u inomai melagingos ivados davim ekspertas atsako Baudiamojo kodekso nustatyta tvarka
(CPK 244 str.).
Po to posdio pirmininkas isiaikina, ar dalyvaujantys byloje asmenys turi praym. Gali
bti pateikiami praymai ireikalauti naujus rodymus, traukti byl naujus asmenis, kviesti
liudytojus ir pan. Jeigu teismui pateikti dalyvaujani byloje asmen praymai galjo bti pateikti
anksiau, teismas juos gali atmesti, jei i praym tenkinimas uvilkins sprendimo byloje
primim (CPK 245 str. 2 d.). Teismas neturt tenkinti toki praym, jeigu tam tikrus veiksmus
galima buvo atlikti pasirengimo teisminiam bylos nagrinjimui stadijoje. Taiau tokie praymai
turt bti tenkinami, jeigu koki nors veiksm dalyvaujantys byloje asmenys negaljo atlikti ne dl
savo ar savo atstovo kalts, taip pat, jeigu nebuvo gauti teismo reikalaujami rodymai.
Dalyvaujani byloje asmen praymai isprendiami teismo nutartimi, iklausius kit
dalyvaujani byloje asmen nuomones. Jeigu teismas praym atmeta, tai neapriboja asmens,
kurio praymas atmestas, teiss vl pateikti j vliau, atsivelgiant nagrinjimo teisme eig.

46

Jeigu yra klii nagrinti byl i esms, bylos nagrinjimas atidedamas ir posdis laikomas
baigtu. Jeigu klii nagrinti byl i esms nra, parengiamoji teismo posdio dalis baigiama ir
pereinama prie antrosios teismo posdio dalies bylos nagrinjimo i esms.
Bylos nagrinjimas i esms pradedamas posdio pirmininko praneimu apie byl (CPK
249 str.). Jame glaustai idstoma bylos esm. Paskui posdio pirmininkas paklausia, ar iekovas
palaiko savo reikalavimus, ar atsakovas pripasta pareikt iekin, taip pat ar inaudotos visos
galimybs sudaryti taikos sutart. Jeigu yra slygos priimti sprendim u aki, po posdio
pirmininko praneimo apie byl btina isprsti klausim, vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1
dalyje ir 2 dalyje nustatytomis taisyklmis. Bylos nagrinjimas i esms gali bti toliau netsiamas,
jeigu iekovas atsisako iekinio, atsakovas iekin pripasta arba alys sudaro taikos sutart.
Jeigu iekovas palaiko savo reikalavim, o atsakovas nepripasta iekinio, byla nagrinjama
i esms. Prie teikdami paaikinimus byloje dalyvaujantys asmenys prisiekia, vadovaujantis CPK
186 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Pirmas teismo posdyje paaikinimus duoda iekovas ir jo
pusje dalyvaujantis tretysis asmuo, po to atsakovas ir jo pusje dalyvaujantis tretysis asmuo, taip
pat kiti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 249 str.). Dalyvaujani byloje asmen praymu po j
paaikinim teismas gali suteikti od j atstovams. Paaikinimuose idstoma nuomon dl bylos
esms. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teis uduoti vienas kitam klausim. Kiekvienam
dalyvaujaniam byloje asmeniui turi bti suteikiama galimyb pareikti savo nuomon dl
kiekvieno kito dalyvaujanio byloje asmens pareikimo bei praymo. Jeigu byloje yra raytini
dalyvaujani byloje asmen paaikinim, taip pat paaikinim, teismo gaut teismo pavedimo
vykdymo bei rodym utikrinimo tvarka, posdio pirmininkas juos perskaito balsu.
Iklauss dalyvaujani byloje asmen paaikinimus, teismas CPK 176 220 straipsniuose
nustatyta tvarka itiria visus kitus byloje esanius rodymus (CPK 250 str.). rodym tyrimo tvark
nustato byl nagrinjantis teismas, atsivelgs dalyvaujani byloje asmen nuomon (CPK 183
str. 1 d.). rodymai tiriami laikantis betarpikumo, odikumo ir bylos nagrinjimo koncentruotumo
princip. Daniausiai pirmiausia apklausiami liudytojai, jeigu jie yra byloje, po to tiriami raytiniai
rodymai, daiktiniai rodymai, eksperto ivada ir galiausiai kiti rodymai. Raytiniai rodymai
perskaitomi balsu ir pateikiami susipainti dalyvaujantiems byloje asmenims, iskyrus atvejus, kai
jie su iais rodymais susipaino iki teismo posdio pradios, o reikiamais atvejais taip pat
ekspertams ir liudytojams. Raytinius rodymus balsu perskaiius ir su jais susipainus,
dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti paaikinimus (CPK 200 str.). Daiktinius rodymus
apiri teismas. Jie taip pat parodomi dalyvaujantiems byloje asmenims, o reikiamais atvejais
ekspertams ir liudytojams. ie asmenys gali atkreipti teismo dmes kurias nors aplinkybes,
susijusias su apira. J pareikimai raomi teismo posdio protokol (CPK 209 str.).
Baigus tirti rodymus, posdio pirmininkas paklausia dalyvaujanius byloje asmenis, ar jie
nori papildyti bylos mediag. Jeigu pateikiama praym papildyti bylos mediag, teismas
apsvarsto juos ir priima dl j nutart patenkinti arba atmesti praymus. Jeigu byloje dalyvaujantys
asmenys pateikia teismui papildomos mediagos arba prao ireikalauti papildom rodym,
teismas gali atmesti pareikt praym, jei jo tenkinimas uvilkins sprendimo byloje primim ir
(arba) toks praymas galjo bti pateiktas anksiau. Isprendus praymus ir reikiamais atvejais
atlikus papildomus veiksmus, taip pat kai nra praym, iklausoma valstybs ir savivaldybi
institucij ivada, jeigu tokia byloje yra (CPK 251 str.). Tuo bylos nagrinjimas i esms baigiamas.
Treioji teismo posdio dalis baigiamosios kalbos. Baigiamosiose kalbose pirmi kalba
iekovas ir jo atstovas, po to atsakovas ir jo atstovas. Tretysis asmuo, pareiks savarankikus
reikalavimus dl gino dalyko, ir jo atstovas kalba po ali. Tretysis asmuo, nepareiks
savarankik reikalavim dl gino dalyko, ir jo atstovas kalba po iekovo arba atsakovo, kurio
pusje treiasis asmuo dalyvauja byloje (CPK 253 str. 3 d.). Baigiamosiose kalbose byloje
dalyvaujantys asmenys apibendrina ir vertina byloje itirtus rodymus ir nustatytas aplinkybes,
idsto savo nuomon dl byloje nustatyt fakt, surinkt rodym, taip pat nurodo, kok, j
nuomone, sprendim turt priimti teismas. Baigiamosiose kalbose alys siekia tikinti teism, kad
tik j nurodyti faktai ir pateikti rodymai yra tikri ir teismas turi jais remtis, priimdamas sprendim,
taiau baigiamj kalb dalyviai neturi teiss savo kalbose remtis aplinkybmis, kuri teismas
47

netyr, taip pat rodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posdyje (CPK 253 str. 4 d.). Baigiamosiose
kalbose tiesiogiai gyvendinamas rungimosi principas. Teismas neturi teiss apriboti dalyvaujani
baigiamosiose kalbose asmen kalb trukms, bet posdio pirmininkas turi teis nutraukti
kalbtoj, jeigu jis nekalba dl nagrinjamos bylos esms. iais atvejais posdio pirmininkas
nustato kalb trukm, o j paeidus turi teis kalbtoj nutraukti (CPK 255 str.). Jeigu teismas
baigiamj kalb metu pripasta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinias reikms bylai,
arba itirti naujus rodymus, jis priima nutart atnaujinti bylos nagrinjim i esms. Baigus
nagrinti byl i esms, teismas vl iklauso baigiamj kalb bendra tvarka (CPK 256 str.).
Po to, kai kalbjo visi baigiamj kalb dalyviai, jie replikos teise gali trumpai pakalbti
antr kart dl to, kas buvo pasakyta baigiamosiose kalbose. Paskutins replikos teis priklauso
atsakovui ir (arba) jo atstovui (CPK 254 str.). Replikose isakomi prietaravimai prieingos alies
argumentams.
Po baigiamj kalb teismas ieina sprendim primimo kambar priimti sprendim ar
atitinkam nutart byloje, iskyrus atvejus, kai teismas neieidamas sprendim primimo kambar
nutaria sprendimo primim ir paskelbim atidti (CPK 257 str.). Sprendim primimo kambaryje
teismas taip pat gali priimti nutart atidti sprendimo primim ir paskelbim, atnaujinti bylos
nagrinjim, nutraukti byl ar iekin palikti nenagrint. Apie tai posdio pirmininkas paskelbia
esantiesiems teismo posdio salje (CPK 258 str.). Prims sprendim ar nutart, teismas grta
teismo posdio sal ir posdio pirmininkas ar kolegijos teisjas paskelbia sprendim ar nutart.
Visi esantys posdio salje sprendim iklauso stovdami, iskyrus CPK 236 straipsnio 2 dalyje
numatytus atvejus. Paskelbus sprendim arba nutart nutraukti byl ar palikti iekin nenagrint,
posdio pirmininkas iaikina sprendimo ar nutarties turin, jo apskundimo tvark ir termin. Kartu
paskelbiama, nuo kada dalyvav byloje asmenys gali susipainti su teismo posdio protokolu
(CPK 258 str.). Iaikins ias nuostatas, posdio pirmininkas skelbia teismo posdio pabaig.
3. TEISMO SPRENDIM RYS, TURINYS, PRIMIMO IR PASKELBIMO TVARKA
Pagrindin teismo pareiga yra teisingai isprsti ali gin i esms. Teismas isprendia
byl i esms priimdamas sprendim (CPK 259 str. 1 d.). Paprastai nei rezoliucija, nei nutartimi
byla nra isprendiama i esms, o isprendiami tik tarpiniai klausimai. inoma, kai kuriais,
konkreiai statyme numatytais atvejais byla gali bti isprendiama i esms ir nutartimi. Tokie
atvejai numatyti CPK 504, 508 ir 513 straipsniuose, taiau tai iimtys i bendros taisykls. Primus
sprendim, gino tarp ali nebelieka. Teismo sprendimas tai motyvuotas teismo valdios
aktas, kuriuo aikinant ir taikant teiss normas konkretiems ali santykiams ir nustatytiems
faktams i esms ir galutinai isprendiamas ginas dl teiss.14.
Teismo sprendimas turi bti teistas ir pagrstas (CPK 263 str. 1 d.). Teistu laikomas toks
sprendimas, kuris priimtas nepaeidiant galiojani materialiosios ir procesins teiss norm, tame
tarpe ir tinkamai jas iaikinus. Pagrstu laikomas sprendimas, kuris yra priimtas inagrinjus visas
bylos aplinkybes ir pagrstas tiek faktine bylos mediaga, tiek ir atitinkamomis teiss normomis.
Teismas pagrindia sprendim tik tais rodymais ir aplinkybmis, kurios buvo itirtos teismo
posdyje (CPK 263 str. 2 d.).
Pagal sprendiamo klausimo pobd teismo sprendimai skirstomi galutinius, dalinius ir
preliminarius. CPK numatytais atvejais ir tvarka byl nagrinjantis teismas turi teis priimti
sprendim u aki (CPK 262 str. 2 d.). Taip pat gali bti priimamas papildomas sprendimas.
Galutiniu sprendimu ginas isprendiamas visikai. Galutinis sprendimas priimamas
tuomet, kai itirti visi rodymai ir teismas gali isprsti byloje pareikt vis reikalavim pagrstumo
klausim (CPK 260 str.). Galutinis sprendimas taip pat yra siteisjs preliminarus sprendimas ir
sprendimas u aki.
Daliniu sprendimu galutinai isprendiama tik dalis gino. Dalinis sprendimas gali bti
priimamas tuomet, kai byloje yra pareikti keli reikalavimai ir surinkt rodym pakanka, kad
14

Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis. Vilnius: Justitia, 2005. T. 2. P. 146.

48

teismas priimt sprendim vieno ar keli i byloje pareikt reikalavim ar reikalavimo dalies
pagrstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje gino dalyje (CPK 261 str. 1
d.). Dl kit reikalavim ar reikalavimo dalies byla nagrinjama toliau, netgi ir apskundus dalin
sprendim.
Preliminarus sprendimas yra toks, kuriuo nurodoma, kaip bus isprstas ginas, jeigu alys
neatliks tam tikr veiksm (CPK 262 str. 1 d.). Preliminarus sprendimas priimamas nagrinjant byl
dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 430 str.).
Sprendimas u aki yra priimamas tik esant konkreiai statyme nurodytoms slygoms.
Sprendimas idstomas ratu. Pagal CPK 270 straipsnio nuostatas j sudaro angin,
apraomoji, motyvuojamoji ir rezoliucin dalys.
anginje sprendimo dalyje nurodoma:
1) sprendimo primimo laikas (diena) ir vieta;
2) sprendim primusio teismo pavadinimas;
3) teismo sudtis (teisjo (teisj) vardas ir pavard), teismo posdio sekretorius, alys, kiti
dalyvaujantys byloje asmenys; fizini asmen nurodomi vardai ir pavards, juridini forma ir
pavadinimas bei atvykusi atstov vardai ir pavards;
4) gino dalykas (kas, kam ir dl ko pareik iekin).
Apraomojoje sprendimo dalyje nurodoma:
1) iekovo reikalavim ir paaikinim santrauka;
2) atsakovo atsikirtim ir paaikinim santrauka;
3) kit dalyvaujani byloje asmen paaikinim santrauka.
ioje dalyje apraomi kiekvieno byloje dalyvavusio asmens paaikinimai, atsikirtimai,
prieiniai reikalavimai, argumentai, nuomons. Jeigu buvo atliekami tokie veiksmai, nurodoma, kad
iekovas keit iekinio dalyk ar pagrind, didino ar maino savo reikalavimus, atsakovas pripaino
iekin vis ar i dalies ir pan. ioje dalyje privalo atsispindti visos esmins bylos aplinkybs.
Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi bti nurodoma:
1) teismo nustatytos bylos aplinkybs.
2) rodym, kuriais grindiamos teismo ivados, vertinimas; teismas privalo idstyti
rodym turin, nurodyti rodomj reikm, motyvuoti, kodl vienas bylos aplinkybes laiko
nustatytomis, kitas - nenustatytomis.
3) argumentai, dl kuri teismas atmet kuriuos nors rodymus; pvz., rodymas nesusijs su
rodomuoju faktu, buvo rodinjama neleistinomis rodinjimo priemonmis ir pan.
4) statymai ir kiti teiss aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.
Nurodomi konkrets gino teisinius santykius reglamentuojantys statymai, postatyminiai aktai,
bendrieji teiss principai, Lietuvos Aukiausiojo Teismo precedentai ir kt.
Kai atsakovas iekin pripasta visikai ar i dalies, teisjas gali surayti sutrumpintus
motyvus. Jeigu iekinys yra pripastamas tik i dalies, sutrumpinti motyvai gali bti suraomi tik
toje dalyje, kurioje atsakovas pripasta pareikt iekin. Sutrumpintuose motyvuose nenurodomi
argumentai, dl kuri teismas atmeta kuriuos nors rodymus (CPK 268 str. 5 d.).
Rezoliucinje sprendimo dalyje turi bti:
1) teismo ivada iekin ir (ar) prieiekin patenkinti visikai ar i dalies, kartu idstant
patenkinto iekinio turin, arba iekin ir (ar) prieiekin atmesti; Priteisdamas turt natra, teismas
sprendime nurodo turto vert, kuri turi bti iiekoma i atsakovo, jeigu sprendim vykdant
paaikt, kad priteisto turto nra (CPK 272 str.). Jeigu priimamas sprendimas keli iekov naudai,
teismas turi nurodyti, kuri sprendimo dalis yra susijusi su kiekvienu i j, arba nurodo, kad
iiekojimo teis yra solidari. Jeigu priimamas sprendimas prie kelis atsakovus, teismas turi
nurodyti, kuri sprendimo dal turi vykdyti kiekvienas i atsakov, arba nurodo, kad atsakov
prievol yra solidari arba subsidiari (CPK 274 str.).
2) statym numatytais atvejais priteist palkan dydis ir laikotarpis, iki kada jos
iiekomos.
3) nurodymas apie bylinjimosi ilaid paskirstym; Nurodoma, kokia konkreti suma
priteisiama kiekvienai aliai ar valstybei.
49

4) teismo ivados dl kit sprendimu isprst klausim; pvz. konkreios sprendimo

vykdymo tvarkos bei termin, skubaus sprendimo vykdymo, laikinj apsaugos priemoni
panaikinimo, jeigu iekinys atmetamas ir kt.
5) sprendimo apskundimo termino ir tvarkos nurodymas.
Sprendim teismas priima ir paskelbia Lietuvos Respublikos vardu (CPK 259 str. 2 d.).
Pasitarimo ir sprendimo primimo metu sprendim primimo kambaryje gali bti tik teisjai, kurie
yra paskirti nagrinti t byl. Bti sprendim primimo kambaryje kitiems asmenims draudiama
(CPK 264 str.). Pagal CPK 265 straipsn priimdamas sprendim teismas vertina rodymus,
konstatuoja, kurios aplinkybs, turinios reikms bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks
statymas turi bti taikomas ioje byloje ir ar iekinys yra tenkintinas. Teismas turi isprsti
klausimus dl vis iekovo, atsakovo ir treiojo asmens pareikt reikalavim, iskyrus atvejus, kai
priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidiama perengti byloje pareikt reikalavim,
iskyrus CPK numatytus atvejus.
Teismas neturi teiss sprsti klausimo dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ar
pareig (CPK 266 str.), taip pat neturi teis priimti sprendim, kuri vykdymas priklausys nuo tam
tikros slygos atsiradimo arba neatsiradimo, iskyrus nurodyt CPK 262 straipsnio 1 dalyje (CPK
267 str.).
Sprendimas paskelbiamas tuoj pat po bylos inagrinjimo, iskyrus atvejus, kai jo primimas
ir paskelbimas atidedamas (CPK 268 str. 3 d.). Pagal CPK 269 straipsn iimtiniais atvejais,
atsivelgdamas bylos sudtingum bei mast, teismas nutartimi gali ne ilgesniam kaip keturiolikos
dien terminui atidti sprendimo primim ir paskelbim. Nutartyje atidti sprendimo primim ir
paskelbim teismas taip pat nurodo sprendimo paskelbimo dat. Sprendimas paskelbiamas nurodyt
dien ir valand. Paskelbto sprendimo nuoraas iduodamas teismo posdyje dalyvavusiems
asmenims j pareikalavimu. alims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems teismo posd, ne
vliau kaip per penkias dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos isiuniamas teismo sprendimo
nuoraas (CPK 275 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teism sprendimai siteisja pasibaigus
apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nra apskstas. Tuo atveju, kada paduotas
apeliacinis skundas, sprendimas, jeigu jis nra panaikintas, siteisja apeliacine tvarka inagrinjus
byl, o apeliacins instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas siteisja nuo j primimo
dienos (CPK 279 str. 1 d.).
Pagal CPK 277 straipsn teismas, prims byloje sprendim, dalyvaujani byloje asmen
pareikimu ar savo iniciatyva gali priimti papildom sprendim, jeigu:
1) kuris nors reikalavimas, dl kurio alys pateik rodymus ir dav paaikinimus, sprendime
yra neisprstas;
2) teismas, isprends teiss klausim, nenurod priteistos sumos dydio, perduotino turto ar
veiksm, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kuri jis privalo susilaikyti;
3) teismas neisprend bylinjimosi ilaid klausimo.
Ikelti klausim dl papildomo sprendimo primimo galima per dvideimt dien nuo teismo
sprendimo primimo dienos. Papildom sprendim teismas priima inagrinjs klausim teismo
posdyje apie kurio laik ir viet praneama alims. i asmen neatvykimas nekliudo inagrinti
papildomo sprendimo primimo klausim. Priimamas papildomas sprendimas turi atitikti CPK 270
straipsnyje keliamus reikalavimus, jo nuoraai pasiuniami teismo posdyje nedalyvavusioms
alims ir tretiesiems asmenims ne vliau kaip per tris dienas nuo papildomo sprendimo primimo.
Papildomas sprendimas gali bti apskstas apeliacine tvarka per dvideimt dien nuo jo primimo
dienos, o dl teismo nutarties, kuria atmetamas pareikimas papildomo sprendimo primimo
klausimu, gali bti duodamas atskirasis skundas (CPK 277 str. 4 d., 5 d.).
Preliminaraus sprendimo primimo ir jo siteisjimo klausimai reglamentuojami CPK 428
straipsnyje. Teismas, nustats, jog pagal pateiktus leistinus raytinius rodymus yra pagrindas
iekin tenkinti, priima preliminar sprendim. Teismui padarius ivad, kad iekinys pagal
pateiktus rodymus negali bti visikai patenkinamas, turi bti priima nutartis nagrinti byl pagal
bendrsias gino teisenos taisykles ir nustatomas terminas primokti trkstam ymin mokest.

50

Preliminar teismo sprendim sudaro angin, apraomoji, motyvuojamoji ir rezoliucin

dalys.
anginje sprendimo dalyje nurodoma: sprendimo primimo laikas ir vieta; sprendim
primusio teismo pavadinimas; teismo sudtis, alys; gino dalykas. Apraomojoje dalyje nurodoma
iekovo reikalavim santrauka. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glaustai turi bti nurodoma:
teismo nustatytos bylos aplinkybs; rodymai, kuriais grindiamos teismo ivados; statymai, kuriais
vadovavosi teismas.
Rezoliucinje sprendimo dalyje turi bti:
1) teismo ivada patenkinti iekin, idstytas patenkinto reikalavimo turinys;
2) reikalavimas atsakovui per dvideimt dien nuo sprendimo teikimo vykdyti sprendim
arba sprendim primusiam teismui ratu pateikti motyvuotus prietaravimus;
3) nurodymas, kad, jeigu per dvideimt dien nuo sprendimo teikimo prietaravimai nebus
pateikti, preliminarus sprendimas siteiss ir jo pagrindu iekovui gali bti iduotas vykdomasis
ratas;
4) nurodymas, kaip paskirstytos bylinjimosi ilaidos;
5) nurodymas, kad preliminarus sprendimas yra neskundiamas nei apeliaciniu, nei
kasaciniu skundais;
6) informacija apie tai, kad nuo bylos iklimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiko
vykdymo skolininkas pagal Civilin kodeks privalo mokti palkanas bei statymuose ar sutartyje
numatytus delspinigius, jeigu prievol buvo nevykdyta ar vykdyta netinkamai.
Sprendimo nuoraas kartu su iekinio bei jo pried nuoraais isiuniami atsakovui ne vliau
kaip kit darbo dien po preliminaraus sprendimo primimo ir teikiami CPK 124 straipsnio 13
dalyse nustatyta tvarka, iskyrus teikim kuratoriui ir vieo paskelbimo bdu. Iekovui
preliminaraus teismo sprendimo nuoraas isiuniamas per tris dienas po io sprendimo siteisjimo
(CPK 429 str.). Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundiamas. Jis
siteisja, jeigu per dvideimt dien nuo preliminaraus sprendimo teikimo dienos atsakovas
nepareikia motyvuot prietaravim. Preliminaraus teismo sprendimo skubiai vykdyti negalima.
Jeigu atsakovas pateikia prietaravimus, o teismas juos priima, teismas ne vliau kaip kit
dien isiunia atsakovo prietaravim nuora iekovui. Iekovas turi teis per keturiolika dien
nuo prietaravim isiuntimo i teismo dienos pateikti atsiliepim atsakovo prietaravimus ir savo
reikalavimams pagrsti atsiliepime nurodyti papildomus motyvus bei pateikti naujus rodymus.
Gaut iekovo atsiliepim teismas ne vliau kaip kit dien isiunia atsakovui. Dokumentiniam
procesui CPK 225233 straipsniuose numatytos pasirengimo byl nagrinjimui taisykls
netaikomos (CPK 430 str. 2 d.). Teismo posdis turi bti skiriamas ne vliau kaip per trisdeimt
dien nuo dienos, kuri teismas gavo iekovo atsiliepim atsakovo prietaravimus arba pasibaig
terminas atsiliepimui pateikti. Jeigu iekovas nepateikia atsiliepimo atsakovo prietaravimus,
priimti sprendim iekovui u aki negalima (CPK 430 str. 4 d.). Dokumentiniame procese taip pat
negalima pakeisti iekinio dalyko ir pagrindo, padidinti iekinio reikalavimus bei pareikti
prieiekin.
Inagrinjs byl, teismas priima galutin sprendim, kuriuo gali:
1) preliminar sprendim palikti nepakeist;
2) preliminar sprendim panaikinti ir iekin atmesti;
3) preliminar sprendim pakeisti.
Teismo galutinis sprendimas gali bti skundiamas bendra teismo sprendimams apsksti
tvarka (CPK 430 str. 8 d.).
Pagal CPK 285 straipsn sprendimas u aki gali bti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta
teismo posd viena i ali, kuriai tinkamai praneta apie teismo posdio laik ir viet ir i jos
negautas pareikimas nagrinti byl jai nedalyvaujant, arba praymas atidti bylos nagrinjim,
nurodant ir pagrindiant neatvykimo teismo posd prieastis, arba jeigu teismas ias prieastis
pripaino nesvarbiomis, o atvykusi alis prao tokio sprendimo primimo, taip pat kitais CPK
numatytais atvejais, pvz. atsakovui nepateikus atsiliepimo iekin. Sprendimas u aki dl
neatvykusio atsakovo gali bti priimtas tik dl t iekinio reikalavim, apie kuriuos atsakovas buvo
51

informuotas CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendim u aki, teismas nenagrinja bylos i
esms, bet atlieka formal byloje pateikt rodym vertinim, t. y. sitikina, kad pasitvirtinus i
rodym turiniui bt pagrindas priimti tok sprendim. Neatvykusi alis, dl kurios priimtas
sprendimas u aki, negali io sprendimo sksti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tuo tarpu kita
alis sprendim u aki gali sksti bendra tvarka. io sprendimo primimas ir paskelbimas negali
bti atidtas. Sprendimo u aki nuoraas ne vliau kaip per tris dienas nuo jo primimo dienos
isiuniamas neatvykusiai aliai.
Sprendim u aki sudaro angin ir rezoliucin dalys bei sutrumpinti motyvai, jis neturi
apraomosios dalies. anginje sprendimo dalyje, be bendr iai sprendimo daliai keliam
reikalavim, turi bti nurodyta, kad sprendimas yra priimtas u aki, o rezoliucinje dalyje be
bendr iai daliai keliam reikalavim, turi bti nurodyta pareikimo dl io sprendimo
perirjimo padavimo terminai ir tvarka (CPK 286 str.).
Sprendimas u aki siteisja po dvideimties dien nuo jo primimo dienos, jeigu
neatvykusi teismo posd alis, vadovaudamasi CPK 287 straipsnio nuostatomis, nepaduoda
teismui pareikimo dl sprendimo u aki perirjimo. Jeigu dl sprendimo u aki paduodamas
pareikimas dl io sprendimo perirjimo, jis siteisja ubaigus perirjimo procedr, jeigu
pareikimas dl sprendimo u aki perirjimo netenkinamas (CPK 279 str. 2 d.).
Jeigu teismas nustato, kad alis teismo posd neatvyko dl svarbi prieasi, apie kurias
negaljo laiku praneti teismui, arba kad pareikime nurodyti rodymai gali turti takos priimto
sprendimo u aki teistumui ar pagrstumui, panaikina sprendim u aki ir atnaujina bylos
nagrinjim i esms (CPK 288 str. 4 d.).
4. TEISMO NUTARTYS
Teismo nutartis tai teismo procesinis dokumentas, kuriuo teismas isprendia
klausim, nesusijus su bylos isprendimu i esms. Visi procesiniai teismo veiksmai, kuriais
byla nra isprendiama i esms turi bti forminami nutartimis (CPK 290 str. 1 d.). Teismo
nutartys priimamos paiais vairiausiais klausimais esant bet kuriai proceso stadijai, pavyzdiui,
teismas nutartimi gali skirti nuobaudas byloje dalyvaujantiems asmenims ar kitiems proceso
dalyviams; atsisakydamas priimti pareikim teismas turi priimti nutart ir j motyvuoti; taip pat
priimant nutart gali bti sustabdyta visa byla ir kt. Taiau kai kuriais atvejais priimtos teismo
nutartys tiesiogiai susijusios su materialiaisiais teisiniais klausimais. Pvz., nutartimi ikelti bankroto
byl konstatuojamas skolininko nemokumas; nutartimi priverstinio akcij pardavimo byloje teismas
konstatuoja, u koki kain atsakovas privalo parduoti iekovui akcijas ir pan.
CPK nurodytais atvejais nutartimis gali bti isprendiama ir byla (CPK 294 str. 1 d.,
297 str. 1 d.).
Teismo nutartys klasifikuojamos:
1. Pagal primimo form:
1.1. odins tai tokios nutartys, kurios priimamos teismo posdyje, pasitarus vietoje ir
raomos teismo posdio protokol. Jos paskelbiamos tuoj pat, bet teisjo nepasiraomos
(prijungti prie bylos rodymus, ikviesti liudytojus, spjimo ir paalinimo i teismo posdi
sals nutartys). iuo atveju protokol raomas tik klausimas, kuriuo priimama nutartis, nutarties
motyvai ir k teismas nutar (CPK 291 str. 2 d. ).
1.2. Raytins priimamos kaip atskiras dokumentas pasitarimo kambaryje. J primimo
ir paskelbimo teismas negali atidti. Privalomai raytins nutartys turi bti tos, kurias galima
apsksti atskiruoju skundu (CPK 290 str. 2 d.). Apskundimo terminas 7 dienos. Kitais atvejais
teisjas gali priimti raytines nutartis, bet gali ir odines. Raytinse nutartyse turi bti angin,
apraomoji, motyvuojamoji ir rezoliucin dalys (CPK 291 str.).
2. Pagal primimo tvark:
2.1. Priimamos sprendim primimo kambaryje (jos ir raytins). Nutartis, priimama
pasitarimo kambaryje, turi bti suraoma kaip atskiras procesinis dokumentas, kurio turinys privalo
atitikti CPK 291 straipsnio reikalavimus.
52

2.2. Priimamos neijus sprendim primimo kambar (jos ir odins). ios nutartys nra
raomos kaip atskiras procesinis dokumentas, bet teismo posdio protokole nurodomas klausimas,
kuriuo priimama teismo nutartis, motyvai ir teismo priimtas nutarimas tuo klausimu.
3. Pagal sprendiam klausim pobd:
3.1. Nutartis, utikrinanias tinkam bylos nagrinjim ir sprendimo vykdym. Jomis
isprendiami viso proceso metu kylantys konkrets klausimai (nutartys, priimamos prie
ikeliant byl: paalinti iekinio trkumus; nutartys, priimamos rengiantis nagrinti byl: dl
laikinj apsaugos priemoni taikymo, dl rodym ireikalavimo, dl pasirengimo bylos
nagrinjimui bdo nustatymo, nutartis traukti byl naujus asmenis; nutartis, priimamas bylos
nagrinjimo metu: skirti teismo ekspertiz, taikyti procesines sankcijas (baud, aret), prijungti
naujus rodymus, dl nauj rodym rinkimo; vykdymo metu: pakeisti sprendimo vykdymo
tvark;
3.2. Nutartis, kuriomis ginas baigiamas sprsti. iuo atveju likviduojamas ginas tarp
ali, nepriimant sprendimo: nutartis patvirtinti taikos sutart, priimti iekovo iekinio
atsisakym;
3.3. Nutartis, ukertanias keli tolesnei proceso eigai. iomis nutartimis ukertamas
kelias procesui atsirasti arba nutraukiamas bylos procesas: nutartis atsisakyti priimti pareikim,
nutartis nutraukti byl.
3.4. Nutartis, baigianias proces, taiau netrukdanias jo pradti ateityje: nutartis palikti
pareikim nenagrint ar j grinti.
Specifin teismo nutari ris yra atskirosios nutartys. Jos atlieka informacin ir
prevencin funkcij. Jeigu teismas nagrindamas byl nustato, kad asmenys paeid statymus ar
kitas teiss normas, dl i fakt gali priimti atskirj nutart ir isisti atitinkamoms institucijoms
arba pareignams (CPK 299 str.): Seimui, Vyriausybei, prokuratrai, valstybinei mokesi
inspekcijai. Ja remdamosi atitinkamos institucijos gali pradti tyrim ir taikyti paeidjams
sankcijas. Atskirsias nutartis teismas priima savo iniciatyva, ypatingai kai paeidiamas vieasis
interesas. Kadangi pagrindin teismo funkcija yra isprsti individual gin, o ne teiss paeidim
prevencija, jis neturi atskirosiomis nutartimis reaguoti neesminius, neturinius ypatingos
visuomenins reikms teiss paeidimus arba paeidimus susijusius tik su akivaizdiai privaiais
santykiais. Priimti atskirj nutart teismas turi ir nustats, kad teiss aktas, kurio konstitucingumo
nustatymo klausimas nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, prietarauja statymui ar
kitam Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybs aktui.
Raytin teismo nutart sudaro keturios dalys: angin, apraomoji, motyvuojamoji ir
rezoliucin.
anginje nurodoma: nutarties primimo laikas, vieta, teismo pavadinimas, sudtis ir
teismo posdio sekretorius, jeigu nutartis buvo priimama teismo posdyje ar parengiamajame
posdyje. Toliau nurodomi byloje dalyvaujantys asmenys ir nagrinjamo gino dalykas
Apraomojoje dalyje idstomas konkretus klausimas, kuriuo yra priimama nutartis, byloje
dalyvaujani asmen paaikinimai, jeigu nutartis priimta teismo posdyje ir tie asmenys pateik
paaikinimus.
Motyvuojamojoje dalyje nurodomi nustatyti faktai, rodymai, statymai ir kiti teiss
altiniai, kuriais remdamasis teismas priima nutart. Nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas
teisikai kvalifikuoja nurodydamas joms taikytinas proceso ar materialiosios teiss normas.
Rezoliucinje nutarties dalyje tiksliai ir aikiai idstomos teismo ivados dl nutartimi
sprendiamo klausimo esms, nurodoma nutarties apskundimo tvarka ir terminas, jeigu ji
skundiama. Jeigu neskundiama, nurodoma, kad neskundiama. Gali bti ir kiti duomenys, pvz.
reikalingi pagal CPK 137 str. 3 d., 138 str.
Kai nutartis priimama sprendim primimo kambaryje, jai priimti ir paskelbti taikoma
teismo sprendimams priimti ir paskelbti nustatyta tvarka, taiau teismas negali atidti nutarties
primimo ar paskelbimo. is procesinis dokumentas priimamas vieno teisjo arba teisj bals
dauguma tuoj pat po bylos inagrinjimo. Prims nutart teismas grta teismo posdi sal ir
paskelbia nutart. alims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems teismo posd, ne vliau kaip per
53

tris dienas nuo nutarties primimo siuniamas nutarties, kuri gali bti skundiama paduodant
atskirj skund, nuoraas. Nutarties nuoraas byloje dalyvaujantiems asmenims taip pat per tris
dienas turi bti isistas, kai nutartis, kuri gali bti skundiama paduodant atskirj skund, priimta
raytinio proceso tvarka. Su odinmis nutartimis byloje dalyvaujantys asmenys susipasta CPK
171 straipsnyje nustatyta tvarka susipaindami su protokolu.
5. CIVILINS BYLOS NAGRINJIMO ATIDJIMAS. BYLOS SUSTABDYMAS
Pagal CPK 7 straipsnio 1 dal teismas siekia, kad byla bt inagrinta teismo vieno
posdio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai inagrinti byl. Danai tai yra manoma, jeigu
tinkamai pasirengiama teisminiam bylos nagrinjimui, taiau kartais atsiranda nenumatyt klii,
kai kuriais atvejais netgi nepriklausani nuo teismo ar dalyvaujani byloje asmen valios.
Trukdanios inagrinti byl i esms prieastys, priklausomai nuo to, lengvai ar sunkiai jos
paalinamos, gali lemti bylos atidjim ar sustabdym.
Civilins bylos atidjimas tai teismo posdio, kuriame nagrinjama civilin byla,
nuklimas kitai i anksto inomai datai dl laikin prieasi, kuri paalinimas priklauso
nuo teismo ar dalyvaujani byloje asmen valios. Byla gali bti atidta dl vairiausi
prieasi. Daniausiai pasitaikantys CPK numatyti bylos atidjimo atvejai:
1. Kai teismo posd neatvyksta iekovas, atsakovas ar tretysis asmuo, nepareikiantis
savarankik reikalavim, kuriam tinkamai nepraneta apie teismo posdio laik ir viet ir jis
neturi atstovo (CPK 246 str. 1 d., 2 d., 247 str. 1 d.);
2. Kai teismo posd neatvyksta iekovas ir jo atstovas, atsakovas ir jo atstovas ar tretysis
asmuo, nepareikiantis savarankik reikalavim, ir jo atstovas, jeigu tinkamai apie teismo
posdio viet ir laik nepraneta alies ar treiojo asmens atstovui (CPK 246 str. 1 d., 2 d., 247 str.
1 d.);
3. Iekovo ar jo atstovo praymu, jeigu jis iki teismo posdio pradios pateikia
dokumentus, pateisinanius savo neatvykim, ir teismas neatvykimo prieastis pripasta
svarbiomis (CPK 246 str. 1 d.);
4. Atsakovo ar jo atstovo praymu, jeigu jis iki teismo posdio pradios pateikia
dokumentus, pateisinanius savo neatvykim, ir teismas neatvykimo prieastis pripasta
svarbiomis (CPK 246 str. 2 d.);
5. Treiojo asmens, nepareikianio savarankik reikalavim, ar jo atstovo praymu,
jeigu jis iki teismo posdio pradios pateikia dokumentus, pateisinanius savo neatvykim, ir
teismas neatvykimo prieastis pripasta svarbiomis (CPK 247 str. 2 d.);
6. Kai neatvyksta teismo posd liudytojai, ekspertai ar vertjai ir be j negalima
nagrinti bylos (CPK 248 str. 1 d.);
7. Kai nualinamas teisjas (CPK 70 str.);
8. Kai byloje surinkt rodym neutenka ir btina pateikti papildomus (CPK 179 str. 1
d.);
9. Iekovui pakeitus iekinio dalyk ar iekinio pagrind (CPK 141 str. 2 d.);
10. Pareikus prieiekin (CPK 143 str.);
11. Kai alys ketina sudaryti taikos sutart;
12. Teismui nusprendus pakeisti netinkam al tinkama arba stojus byl treiajam
asmeniu (CPK 45 str. 3 d.).
Pagal CPK 156 straipsn atiddamas bylos nagrinjim teismas paskiria naujo teismo
posdio laik ir apie tai pasiraytinai pranea atvykusiems asmenims, o neatvykusiems ir naujai
traukiamiems dalyvauti procese asmenims CPK nustatyta tvarka. Atiddamas bylos nagrinjim,
teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, jeigu teismo posdyje yra dalyvaujantys byloje
asmenys arba jeigu j nra be svarbi prieasi. Bylos nagrinjim atidjus, byla nagrinjama i
pradi. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neprietarauja, naujas bylos nagrinjimas gali bti
pradtas nuo to procesinio veiksmo, kur atlikus byla buvo atidta (CPK 156 str. 4 d.).

54

Bylos nagrinjimas gali bti atidedamas ir nagrinjant byl apeliacins ar kasacins

instancijos teisme, taiau btina atsivelgti i proces specifik, pvz. nei apeliacins, nei
kasacins instancijos teisme negalima pareikti prieiekinio, keisti iekinio dalyko ar pagrindo,
kasacins instancijos teisme nerenkami rodymai ir pan.
Civilins bylos sustabdymas tai procesini veiksm, kuriais siekiama isprsti byl,
sustabdymas neapibrtam terminui dl aplinkybi, nepriklausani nuo byloje
dalyvaujani asmen ar teismo valios. 15
Gali bti privalomieji (CPK 163 str.)ir fakultatyviniai (CPK 164 str.) civilins bylos
sustabdymo pagrindai. Teismas privalo sustabdyti byl iais atvejais:
1) kai mirta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos alis, jeigu
atsivelgiant gino teisinius santykius yra leidiamas teisi permimas. iuo atveju byla
sustabdoma, kol j sitrauks pasitraukusios alies teisi permjas: prims palikim pdinis,
valstyb, pertvarkytas ar veikiantis po reorganizavimo juridinis asmuo. Jeigu teisi ir pareig
perimti negalima, pvz., darbuotojo drausmins nuobaudos panaikinimo byloje, byla nutraukiama.
2) kai alis netenka veiksnumo. iuo pagrindu byla sustabdoma, kai veiksnumo netenkama
jau iklus byl teisme, ir iki tol, kol bus paskirtas globjas.
3) kai negalima nagrinti tos bylos tol, kol bus isprsta kita byla, nagrinjama civiline,
baudiamja ar administracine tvarka. iuo atveju byla stabdoma dl to, kad nagrinjantis byl
teismas neturi kai kuri reikming fakt ir pats negali j nustatyti, taiau faktai turi bti nustatyti
kitoje byloje. Byla stabdoma iki siteiss teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas arba
iki bus priimtas nutarimas byloje, nagrinjamoje administracine tvarka.
4) kai nagrinjant byl, kurioje atsakovui pareikti turtiniai reikalavimai, paaikja, kad t
pai turtini reikalavim patenkinimas yra susijs su ikeltos baudiamosios bylos nagrinjimu.
iuo pagrindu sustabdoma byla, kurioje pareikti turtiniai reikalavimai atlyginti nusikaltimu
padaryt al. Civilinis iekinys negali bti isprendiamas anksiau, negu inagrinjama
baudiamoji byla, todl civilin byla sustabdoma iki bus inagrinta baudiamoji byla.
5) kai nagrinjant byl, kurioje atsakovui pareikti turtiniai reikalavimai, paaikja, kad jam
ikelta bankroto ar restruktrizavimo byla. Pagal moni bankroto statym ir moni
restruktrizavimo statym visi kreditori turtiniai reikalavimai, dl kuri nenusprsta
baudiamosiose bylose, turi bti perduoti nagrinti bankroto ar restruktrizavimo bylose.
6) kai nagrinjant byl, kurioje komerciniam bankui pareikti turtiniai reikalavimai,
paaikja, kad Lietuvos bankas yra paskyrs komerciniam bankui laikinj administratori. Byla
sustabdoma iki komercinio banko laikinojo administratoriaus galiojim pabaigos.
7) kai teismas kreipiasi Konstitucin Teism CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir
pagrindais.
8) kai teismas kreipiasi administracin teism CPK 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir
pagrindais.
9) kai teismas kreipiasi kompetenting Europos Sjungos teismin institucij CPK 3
straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais.
10) kitais statym numatytais atvejais, pvz., kai nagrinjant byl dl santuokos nutraukimo
abiej sutuoktini bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio praymu reikalavimus pareikia sutuoktini
ar vieno i j kreditoriai, santuokos nutraukimo byla sustabdoma, kol bus isprsti kreditori
reikalavimai (CPK 540 str. 4 d.).
Fakultatyviniai civilins bylos sustabdymo pagrindai nustatyti CPK 164 straipsnyje.
Teismas gali dalyvaujani byloje asmen pareikimu ar savo iniciatyva sustabdyti byl iais
atvejais:
1) kai yra paskelbta atsakovo paieka. Pagal CPK 132 straipsn teismas neprivalo skelbti
atsakovo paiekos, taiau kai kuriose bylose atsakovo paieka yra btina. Pvz., CPK 388 str. 2 d.,
484 str. 4 d. ir kt. Teismas, paskelbs atsakovo paiek, klausim dl bylos sustabdymo sprendia,
15

Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis. Vilnius: Justitia, 2005. T. 2. P. 102.

55

atsivelgdamas bylos aplinkybes. Jeigu numatoma, kad paieka truks neilgai, bylos nagrinjimas
turt bti ne stabdomas, o atidedamas.
2) kai teismas paskiria ekspertiz. Jeigu teismas negali nustatyti, kiek laiko bus atliekama
ekspertiz, byla stabdoma.
3) kai alis tarnauja Lietuvos Respublikos krato apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta
karin padtis, bylos nagrinjimas gali bti sustabdytas iki tol, kol alis baigs tarnyb Lietuvos
Respublikos krato apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karin padtis, jeigu bylos negalima
inagrinti aliai nedalyvaujant.
4) kitais atvejais, kai teismas pripasta, jog byl sustabdyti yra btina. Pvz., pagal CPK 384
straipsnio 3 dal nagrindamas santuokos nutraukimo byl, teismas imasi priemoni sutuoktiniams
sutaikyti ir turi teis paskirti sutuoktiniams termin susitaikyti. Sutuoktiniams susitaikyti skiriamo
termino bendra trukm negali bti ilgesn kaip ei mnesiai. Paskyrus susitaikymo termin, bylos
nagrinjimas sustabdomas. Byla atnaujinama prajus teismo nustatytam terminui vieno i
sutuoktini praymu. Atsivelgdamas bylos aplinkybes, teismas vienos i ali praymu turi teis
sutrumpinti paskirt susitaikymo termin.
Dl teismo nutarties sustabdyti byl, iskyrus nutart sustabdyti byl dl kreipimosi
Konstitucin Teism ar administracin teism, gali bti duodamas atskirasis skundas. Sustabdius
bylos nagrinjim, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, iskyrus klausim dl laikinj
apsaugos priemoni sprendim (CPK 166 str. 3 d.). Byla atnaujinama teismo nutartimi, inykus
aplinkybms, dl kuri ji buvo sustabdyta, ali pareikimu ar teismo iniciatyva.
6. CIVILINS BYLOS BAIGIMAS NEPRIMUS SPRENDIMO
Teisminis bylos nagrinjimas daniausiai baigiamas teismui primus sprendim, taiau
galimi atvejai, kai teismas sprendimo priimti negali. Jeigu dl iekinio primimo padaryti teismo ar
ali paeidimai paaikja jau iklus byl, pripaintina, kad byla ikelta neteistai. Galimas ir toks
atvejis, kai civilin byla ikelta teistai ir pagrstai, taiau jos tolesnis nagrinjimas tampa negalimas
arba netikslingas. Abiem iais atvejais byla baigiama teismo nutartimi nutraukti byl ar nutartimi
pareikim palikti nenagrint, t. y. neprimus sprendimo.
CPK 293 straipsnyje numatyti bylos nutraukimo pagrindai. Teismas nutraukia byl:
1) jeigu byla nenagrintina teisme. iuo atveju teismas nutartyje privalo nurodyti, kuri
institucij iekovas ar pareikjas turi kreiptis;
2) jeigu iekovas ar pareikjas, kurie kreipsi teism, yra nesilaik tos kategorijos byloms
nustatytos gino iankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima ia tvarka pasinaudoti;
3) jeigu yra siteisjs teismo sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to paties
dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti iekovo iekinio atsisakym ar patvirtinti
ali taikos sutart;
4) jeigu iekovas atsisak iekinio ir atsisakym teismas prim;
5) jeigu alys sudar taikos sutart ir teismas j patvirtino;
6) jeigu yra siteisjs arbitrao sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to
paties dalyko ir tuo paiu pagrindu;
7) jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena i bylos ali, atsivelgiant gino
teisinius santykius, neleidiamas teisi permimas;
8) jeigu likvidavus juridin asmen, kuris buvo viena i bylos ali, atsivelgiant gino
teisinius santykius, neleidiamas teisi permimas;
9) kitais CPK numatytais atvejais, pvz., sutuoktiniams susitaikius (CPK 384 str. 4 d., 390
str.).
Byl nutraukus, vl kreiptis teism dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo
paiu pagrindu neleidiama (CPK 294 str.), todl dl teismo nutarties nutraukti byl gali bti
duodamas atskirasis skundas.
CPK 296 straipsnis nustato pareikimo palikimo nenagrinto pagrindus. Teismas pareikim
palieka nenagrint:
56

1) jeigu iekovas ar pareikjas, kurie kreipsi teism, nesilaik tos kategorijos byloms
nustatytos iankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti ia tvarka;
2) jeigu pareikim padav neveiksnus fizinis asmuo;
3) jeigu pareikim iekovo ar pareikjo vardu padav negaliotas vesti byl asmuo ir per
teismo nustatyt termin is trkumas nepaalinamas;
4) jeigu teisme nagrinjamas ginas tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu
pagrindu;
5) jeigu atsakovas neprao priimti sprendimo u aki CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu
atveju;
6) jeigu abi alys, nepraiusios nagrinti byl j nesant, neatvyko be svarbi prieasi;
7) jeigu pareikim padavs asmuo nra sumokjs nustatyto dydio yminio mokesio ir
per teismo nustatyt termin trkum nepaalina.
8) jeigu yra pareikta keletas reikalavim, o yminis mokestis sumoktas tik u dal i j,
neapmokt reikalavim dalyje; pareikimas paliekamas nenagrintas tik tuomet, jeigu alis per
teismo nustatyt termin trkum nepaalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.
9) jeigu alys yra tarpusavyje sudariusios sutart perduoti t gin sprsti arbitraui;
10) iekovui atsimus iekin. Iekinio atsimim teismas formina nutartimi, kuria iekin
palieka nenagrint, taiau i nutartis atskiruoju skundu neskundiama (CPK 139 str. 2 d.).
11) jeigu bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme metu paaikja, kad pareikimas
neatitinka iekinio turiniui keliam reikalavim ir alis per teismo nustatyt termin trkum
nepaalina;
12) kitais CPK ir CK numatytais atvejais, pvz., tokie atvejai numatyti CPK 384 str. 3 d., 431
str. 3 d., CK 2.129 str. 2 d.
Nutartyje pareikim palikti nenagrint teismas privalo nurodyti, kaip paalinti aplinkybes,
ivardytas CPK 296 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7, 8 ir 11 punktuose, kliudanias nagrinti byl.
Paalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareikim palikti nenagrint, suinteresuotas asmuo
turi teis vl kreiptis teism su pareikimu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.). Dl teismo nutarties
palikti pareikim nenagrint gali bti duodamas atskirasis skundas, iskyrus atvejus, kai nutartis
neskundiama.
7. ATSKIR KATEGORIJ CIVILINI BYL NAGRINJIMO YPATUMAI
Atskir kategorij byl nagrinjimo ypatum egzistavimo btinyb pagrindia pai
materialini teisini santyki, i kuri kyla atitinkami ginai, ypatumai. Pirmiausia tai pasakytina
apie tas bylas, kuriose yra tam tikras vieasis interesas i byl baigtimi (nedispozityvios bylos).
Kita kategorija tai bylos, kuri nagrinjimui netikslinga taikyti visus gino teisenos reikalavimus.
Nedispozityviosioms byloms priskirtinos bylos, kylanios i eimos ir darbo teisini
santyki. Kalbant apie eimos bei darbo ginus, negalima teigti, jog palieiamas tik privatus
interesas.
Konstitucijoje yra tvirtinta, kad eima yra visuomens ir valstybs pagrindas, kad valstyb
saugo ir globoja eim, motinyst, tvyst ir vaikyst. Todl iose bylose teismas nra saistomas
ali pateiktais rodymais ar skundo ribomis, eimos bylose draudiama priimti sprendim u aki.
eimos nari teisi ir teist interes gynimas yra vieojo intereso gynimas. statymas nustato, kad
teismas turi imtis priemoni sutaikyti sutuoktinius ar kitus eimos narius, taip pat turi aktyviau
nagrinti ias bylas. Teismas priimdamas sprendimus privalo siekti apsaugoti nepilnamei vaik
interesus. eimos bylas teismai nagrinja pagal bendrsias iekinio teisenos taisykles su iimtimis,
nurodytomis LR CPK XIX skyriuje, iskyrus atvejus, kai byla nagrinjama ypatingja teisena.
eimos bylos yra ios:
1) santuokos nutraukimo ar pripainimo negaliojania, sutuoktini gyvenimo skyrium bylos;
2) tvysts (motinysts) nustatymo bylos;
3) tvysts (motinysts) nuginijimo bylos;
4) tv valdios ribojimo bylos.
57

is sraas nra baigtinis. Tai gali bti ilaikymo priteisimo, ilaikymo pakeitimo dydio ir formos
pakeitimo, vedyb sutarties pripainimo negaliojania, turto padalijimo nenutraukus santuokos,
vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tvams gyvenant skyrium, vaiko bendravimo su artimais
giminaiiais bylos ir kiti ginai, kylantys i eimos teisini santyki.
statyme numatyta, kad santuokos nutraukimo bylos gali bti nagrinjamos iekinio teisena
arba ypatingja teisena.
Kai praymas nutraukti santuok paduodamas abiej sutuoktini sutikimu (CK 3.51 str.)
arba vieno sutuoktinio pareikimu, byla nagrinjama ypatingja teisena.
Santuoka dl vieno sutuoktinio kalts arba dl abiej sutuoktini kalts nutraukiama iekinio
teisena. iuo atveju iekinys dl santuokos nutraukimo paduodamas apylinks teismui pagal
atsakovo gyvenamj viet. Jeigu iekovas turi su juo gyvenani nepilnamei vaik, iekinys dl
santuokos nutraukimo gali bti pareikiamas apylinks teismui pagal iekovo gyvenamj viet, t.y.
iekovui numatyta galimyb pasirinkti teism. Iekinys dl santuokos pripainimo negaliojania
pareikiamas pagal atsakovo arba vieno i j gyvenamj viet (CPK 381 str. 2 d.). Teismas,
priimdamas sprendim nutraukti santuok, privalo isprsti pareikt reikalavim nustatyti vaik
gyvenamj viet, vieno sutuoktinio ilaikymo ir turto padalijimo klausimus (CPK 385 str. 1 d.).
Sutuoktini gyvenimo skyrium byla nagrinjama iekinio teisena. Taiau jeigu sutuoktiniai
sutaria dl gyvenimo skyrium ir sudaro gyvenimo skyrium teisini padarini sutart, j bendras
praymas patvirtinti gyvenim skyrium nagrinjamas ypatingja teisena.
Gimimo rao duomenis apie vaiko motin ar tv ginyti galima tik teismo tvarka (CK
3.149 str.). Tvysts (motinysts) nuginijimas turi bti skiriamas nuo neteising vaiko gimimo
rao duomen itaisymo. Esant pakankamam pagrindui civilins bkls aktus itaiso civilins
metrikacijos staigos. Civilins metrikacijos staigos atsisakym papildyti, itaisyti ar pakeisti
civilins bkls akto ra, pareikjas turi teis apsksti teismui. Pareikimai dl civilins bkls
akto itaisymo nagrinjami ypatingja teisena CPK XXXII skyriuje nustatyta civilins bkls akt
registravimo, ra atkrimo, pakeitimo, papildymo, itaisymo ar anuliavimo byl nagrinjimo
tvarka. Teismo tvarka ginyti tvyst (motinyst) galima tik tada, kai vaiko gimimo rae duomenys
apie tvus nurodyti grietai laikantis statymo nustatyt taisykli arba kai jie privaljo bti rayti
kaip vaiko tvai.
Vaik ir tv atskyrimas bei laikinas ir neterminuotas tv valdios ribojimas yra tv
valdios ribojimo rys. Praym atskirti vaik nuo tv (tvo ar motinos) gali paduoti vaiko tvai,
artimieji giminaiiai, valstybin vaiko teisi apsaugos institucija, prokuroras, o iekin laikinai ar
neterminuotai riboti tv valdi gali paduoti vienas i tv, vaiko artimieji giminaiiai, valstybin
vaiko teisi apsaugos institucija ar vaiko globjas (rpintojas). Kreipiantis dl tv ir vaik
atskyrimo yra pateikiamas praymas, o kreipiantis dl laikino ar neterminuoto tv valdios
ribojimo iekinys. Nors tv ir vaik atskyrimo atveju procesinis dokumentas vadinamas
praymu, byla turi bti nagrinjama gino teisena. ias bylas nagrinja vieno ar abiej tv, kuri
valdi siekiama riboti, arba vaiko gyvenamosios vietos apylinks teismas. Tv valdios ribojimo
bylose teismui suteikta teis pakeisti iekinio (praymo) pagrind, jeigu iekovo nurodytu pagrindu
iekinys negali bti tenkinamas. Tai teismas gali padaryti gavs valstybins vaiko teisi apsaugos
institucijos ivad. Visais atvejais teismas priimdamas sprendim turi atsivelgti susidariusi
padt ir vaiko interesus.
Tv valdios ribojimo panaikinimas ar tv valdios ribojimo bdo pakeitimas
nagrinjamas ypatingja teisena. Jeigu nagrinjant toki byl paaikja, jog yra pagrindo tv
valdi laikinai ar neterminuotai riboti, teismas perduoda byl nagrinti gino teisena. Tv
valdios apribojimo panaikinimo bylas nagrinja vaiko gyvenamosios vietos apylinks teismas
(CPK 409 str.).
eimos bylose negalima priimti sprendimo u aki (CPK 378 str.).
Darbo byloje neabejotinai egzistuoja dvejopas visuomeninis suinteresuotumas. Pirma,
kadangi tai dviej pai didiausi visuomens socialini partneri darbdavi ir darbuotoj
ginas, visuomeninis suinteresuotumas yra kiek galima taikesniu jo isprendimu, kartu isaugant
tolesnio bendradarbiavimo galimyb. Antra, tokio gino alys i esms nra lygios, nes darbdavys
58

visada teisikai ir ekonomikai kur kas stipresn alis. Treia, gino baigtis danai tiesiogiai arba
netiesiogiai susijusi su darbuotojo gyvenimo altiniu. Taigi, atsivelgiant nurodytas prieastis,
byl, kylani i darbo teisini santyki, nagrinjimo ypatumai turt garantuoti, kad tokias bylas
nagrinjant bt siekiama:
a) sutaikyti alis;
b) kiek galima greiiau isprsti teisin konflikt;
c)
nepavykus ali sutaikyti, nustatyti materialij ties byloje ir garantuoti real ali
lygiateisikumo principo gyvendinim.
Darbo byl nagrinjimo ypatumai, nustatyti CPK XX skyriuje. Pagal CPK 411 straipsnio 2
dalies nuostatas, iekinys darbo bylose gali bti paduodamas pagal bendrojo teismingumo taisykles
arba pagal viet, kurioje yra dirbamas darbas, buvo ar turjo bti dirbamas. Taiau rinktis gali tik
iekovas darbuotojas, bet ne iekovas darbdavys. Teismas, sprsdamas iekinio primimo klausim,
privalo patikrinti ar iekovas (jeigu tai darbuotojas) pasinaudojo privaloma gino ikiteisminio
nagrinjimo tvarka, t.y. ar jis kreipsi darbo gin komisij. Jeigu asmuo kreipsi teism
nesilaikydamas iankstinio nagrinjimo ne teisme tvarkos, tuomet teismas atsisako priimti iekin
arba palieka j nenagrint, jeigu mintas trkumas iaikja nagrinjant byl, ir iaikina iekovui
teis pasinaudoti gino iankstinio nagrinjimo ne teisme tvarka.
Bylose dl daikto valdymo paeidimo yra aktualus ne teiss daikt klausimas, o paskutinio
valdymo ir jo paeidimo faktas, todl i byl procesui taip pat nustatomos tam tikros ypatybs .
Daikto valdymo paeidimo byl procesiniai ypatumai yra aptariami CPK XXI skyriuje, t.y. 419
423 straipsniuose. Procesinius i byl ypatumus lemia materialioji teis daikto valdymo, kaip
savarankikos daiktins teiss, egzistavimas ir jos turinio ypatumai. Valdymas gali bti paeistas
paimant ar mginant paimti daikt ar jo dal, taip pat teises j arba trukdant valdyti daikt.
Valdymo paeidimas gali pasireikti grasinimais, sukelianiais real pavoj valdymui. Iekinys dl
nekilnojamojo daikto valdymo paeidimo yra paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos
teismui, o dl kilnojamojo daikto pagal atsakovo gyvenamj viet ar juridinio asmens buvein,
t.y. vadovaujantis bendrosiomis teismingumo taisyklmis. Daikto valdymo ypatumai lemia ir
specifinius iekinio turiniui keliamus reikalavimus. Be bendr procesiniams dokumentams ir
iekinio turiniui keliam reikalavim, daikto valdymo paeidimo bylose pareikiamuose iekiniuose
papildomai turi bti nurodoma:
1) rodymai, patvirtinantys daikto valdymo fakt (nekilnojamiesiems daiktams vieo
registro payma, kilnojamiesiems daiktams liudytoj parodymai, atitinkamas nurodymas perduoti
daikt valdytojui, valdytojo yma ir kita);
2) daikto apraymas (turt bti nurodyti daikt individualizuojantys poymiai);
3) vieo registro duomenys, kai daiktai yra registruotini.
Daikto valdymo paeidimo byloms ypa aktualu operatyvus procesas. CPK 421
straipsnyje nustatyta, kad pasirengimas byl nagrinti teisme turi bti baigtas ne vliau kaip per
trisdeimt dien nuo civilins bylos iklimo dienos. Toks pat terminas nustatytas ir bylos
inagrinjimui teisme ir jis skaiiuojamas nuo nutarties skirti byl nagrinti teismo posdyje
primimo dienos.
Kita grup ypatum yra skirta paspartinti byl nagrinjim. Tokie ypatumai nustatyti
dokumentinio proceso bylose (reglamentuoja CPK 424 - 430 straipsniai), bylose dl teismo sakymo
idavimo (reglamentuoja CPK 431 440 straipsniai) bei ginuose dl nedideli sum priteisimo
(reglamentuoja CPK 441 straipsnis).

59

12 TEMA
APELIACINIS PROCESAS
1. APELIACIJOS SAMPRATA IR REIKM. NESITEISJUSI TEISMO SPRENDIM IR
NUTARI APSKUNDIMO TVARKA
Pirmosios instancijos teismo priimtas teismo sprendimas (nutartis) turi bti teistas ir
pagrstas, taiau kartais teismo sprendimas gali bti ir klaidingas. Tai lemia keletas prieasi:
alims ar kitiems proceso dalyviams neteisingai nurodius faktus, liudytojui davus melagingus
parodymus, ekspertui nepagrst ivad, nesant vieningos teiss praktikos, teisjo patirties stoka ar
nesiningumas. Pagaliau, teisjas, kaip ir bet kuris kitas mogus, gali klysti tiek aikindamas ir
vertindamas faktines bylos aplinkybes, tiek aikindamas ir taikydamas statym. Galimyb
analizuoti bylos faktus du kartus, t. y. pirmosios instancijos teisme ir apeliacins instancijos teisme,
sumaina klaid tikimyb.
Apeliacija tai pirmosios instancijos teismo sprendim ir nutari teistumo ir
pagrstumo kontrols bdas, skirtas patikrinti nesiteisjusio pirmosios instancijos teismo
sprendimo ar nutarties teistumui ir pagrstumui, neperengiant apeliacinio skundo rib.
Apeliacinio nagrinjimo objektas gali bti nesiteisjs pirmosios instancijos teismo tiek galutinis,
tiek ir dalinis sprendimas, bei nesiteisjusi nutartis. Taip pat gali bti skundiamas tiek visas
sprendimas (nutartis), tiek ir jo dalis. Apeliacin skund turi teis paduoti visi dalyvaujantys byloje
asmenys.
Apeliacija yra prastas teism sprendim kontrols bdas, todl galimyb pasinaudoti
apeliacijos teise yra visais atvejais, iskyrus CPK numatytus apribojimus. Pagal CPK 303 straipsn
apeliacija negalima smulkiuose turtiniuose ginuose, kai ginijama suma yra maesn kaip du
imtai penkiasdeimt lit, taiau is apribojimas netaikomas ginams, kylantiems bylose dl darbo
umokesio ir kit imok, susijusi su darbo santykiais, ilaikymo priteisimo, alos, susijusios su
fizinio asmens sveikatos sualojimu, gyvybs atmimu ar susirgimais profesine liga, atlyginimo.
Taip pat apeliacinio apskundimo objektu negali bti nutartys, kuri apskundimo galimyb
nenumatyta CPK, teismo sprendimas u aki, jeigu skund paduoda asmuo, dl kurio toks
sprendimas yra priimtas, bei preliminarus teismo sprendimas (CPK 428 str. 8 d.).
Apeliacinis skundas gali bti paduotas per trisdeimt dien nuo pirmosios instancijos
teismo sprendimo primimo dienos. Jeigu apelianto gyvenamoji ar buveins vieta yra usienio
valstybje, apeliacinis skundas gali bti paduotas per keturiasdeimt dien nuo pirmosios
instancijos teismo sprendimo primimo dienos (CPK 307 str. 1 d.). Apeliacinio skundo padavimo
terminas gali bti atnaujintas, jeigu teismas pripasta, kad terminas praleistas dl svarbi
prieasi, taiau praymas atnaujinti praleisto apeliacinio skundo padavimo termin negali bti
paduotas, jeigu prajo daugiau kaip ei mnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK
307 str. 3 d.). Apeliacinis skundas paduodamas per t teism, kurio sprendimas yra skundiamas
(CPK 310 str.).
Atskirieji skundai paduodami per t teism, kurio nutartis yra skundiama, per septynias
dienas nuo nutarties primimo dienos. Jeigu skundiama teismo nutartis priimta raytinio proceso
tvarka, atskirasis skundas gali bti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorao
teikimo dienos (CPK 335 str.). Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apsksti atskiruoju
skundu apeliacins instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip
pat, kai teismo nutartis ukerta galimyb tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d.).
Apeliacinis skundas tai byloje dalyvaujanio asmens kreipimasis apeliacins instancijos
teism su praymu patikrinti priimto ir dar nesiteisjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo
(jo dalies) teistum ir pagrstum, nurodant motyvuotus tokio praymo pagrindus.16
16

Driukas A., Jokbauskas ., Koverovas P. ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. Vilnius:
Justitia, 2005. T.2. P. 292.

60

Pagal CPK 306 straipsn apeliaciniame skunde, be bendr procesiniams dokumentams

keliam reikalavim, turi bti nurodyta:
1) skundiamas sprendimas ir teismas, prims t sprendim;
2) ginijama suma, kai ginas yra turtinis;
3) bylos aplinkybs, rodymai ir teisiniai argumentai, kuriais pagrindiamas sprendimo ar jo
dalies neteistumas ar nepagrstumas (apeliacinio skundo pagrindas), ir nauj rodym pateikimo
motyvai (CPK 314 straipsnis). Apeliacinis skundas negali bti grindiamas aplinkybmis, kurios
nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme;
4) apelianto praymas (apeliacinio skundo dalykas);
5) apelianto praymas byl nagrinti raytinio proceso tvarka, jeigu jis to pageidauja;
6) pridedamos prie skundo raytins mediagos sraas.
Jeigu kartu su apeliaciniu skundu pateikiami nauji rodymai, turi bti nurodyti motyvai,
kodl rodymai nebuvo pateikti anksiau (jeigu apeliantas j turi). Apeliacins instancijos teismas
atsisako priimti naujus rodymus, kurie galjo bti pateikti pirmosios instancijos teisme, iskyrus
atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrstai juos atsisak priimti ar kai i rodym
pateikimo btinyb ikilo vliau (CPK 314 str.). Taip pat kartu su apeliaciniu skundu turi bti
pateikiami duomenys apie tai, kad u skund sumoktas yminis mokestis, arba kad nuo yminio
mokesio apeliantas atleistas, arba kad yminio mokesio sumokjimas atidtas. Prie apeliacinio
skundo priedai pateikiami su tiek nuora, kiek yra ali ir treij asmen.
Pagal CPK 312 straipsn apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavim, kurie nebuvo
pareikti nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi
reikalavimai, neatsiejamai susij su jau pareiktu iekiniu (pavyzdiui, priteisti delspinigius,
palkanas, vaisius ir kiti atvejai). U iuos reikalavimus paduodant apeliacin skund sumokamas
yminis mokestis kaip u reikalavim pirmosios instancijos teisme. Pasibaigus apeliacinio skundo
padavimo terminui, draudiama j keisti (papildyti) (CPK 323 str.).
Gavs apeliacin skund pirmosios instancijos teismas patikrina, ar jis atitinka CPK 306, 311
straipsni reikalavimus, ar paduotas nepraleidus termino. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo
priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodyt reikalavim, teismas priima nutart ir
nustato apeliantui termin trkumams paalinti (CPK 316 str.). Jeigu apeliantas per nustatyt
termin vykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo
dien, jeigu ne - laikomas nepaduotu ir nutartimi grinamas j padavusiam asmeniui.
Pagal CPK 315 straipsnio 2 dal apeliacinis skundas nepriimamas ir grinamas j
padavusiam asmeniui, jeigu:
1) skundas paduotas praleidus termin, nustatyt jam paduoti, ir nepraoma io termino
atnaujinti arba toks praymas nebuvo patenkintas;
2) skund paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teiss j paduoti;
3) jeigu skundiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal statymus negali bti apeliacinio
apskundimo objektas.
Teismo atsisakymas priimti apeliacin skund nekliudo nepaeidiant jo padavimo termino
vl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu trkumai bus paalinti. Teisjas, atsisakydamas priimti
apeliacin skund, priima motyvuot nutart. Dl ios nutarties gali bti paduotas atskirasis skundas.
Prims apeliacin skund pirmosios instancijos teismas per septynias dienas nuo termino
nustatytam sprendimui apsksti pasibaigimo turi nusisti:
1) dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims apeliacinio skundo ir jo pried
nuoraus;
2) apeliacins instancijos teismui byl su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais (CPK 317
str.).
alys per dvideimt dien nuo apeliacinio skundo isiuntimo i pirmosios instancijos teismo
dienos apeliacins instancijos teismui privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teis ratu
pateikti isamius atsiliepimus apeliacin skund, kuriuose idsto savo nuomon dl paduoto
apeliacinio skundo. Atsiliepimas apeliacin skund tai byloje dalyvaujanio asmens procesinis
dokumentas, kuriame idstoma motyvuota jo nuomon dl paduoto apeliacinio skundo.
61

Atsiliepim apeliacin skund primus, jo nuoraai isiuniami apeliantui ir prie apeliacinio

skundo prisidjusiam asmeniui, o jeigu atsiliepimas gautas praleidus termin - grinamas j
padavusiam asmeniui (CPK 318 str.).
Gavs atskirj skund, pirmosios instancijos teismas per tris dienas nuo jo gavimo:
1) sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dl nutari, priimt CPK 293
straipsnyje numatytais atvejais, raytinio proceso tvarka pats panaikina skundiam nutart,
isisdamas priimtos iuo klausimu nutarties nuora byloje dalyvaujantiems asmenims;
2) nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dl CPK 293 straipsnyje
nurodyt nutari, nustatyta tvarka nusiunia byl su atskiruoju skundu apeliacins instancijos
teismui.
Dl kit pirmosios instancijos teismo nutari atskirieji skundai negali bti paduodami, bet
motyvai dl i nutari teistumo ir pagrstumo gali bti traukiami apeliacin skund (CPK 334
str.).
2. APELIACINIO SKUNDO NAGRINJIMO TVARKA. APELIACINS INSTANCIJOS
TEISMO TEISS
Bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dl nesiteisjusio apylinks teismo
sprendimo, nutarties, sakymo ar nutarimo nagrinja apygard teismai, bylas pagal apeliacinius
skundus (atskiruosius skundus) dl nesiteisjusio apygardos teismo sprendimo, nutarties, sakymo
ar nutarimo nagrinja Lietuvos apeliacinis teismas (CPK 301 str.). Apeliacine tvarka bylas nagrinja
trij teisj kolegija (CPK 304 str. 1 d.).
Gavus byl su apeliaciniu skundu apeliacins instancijos teismo pirmininkas, io teismo
Civilini byl skyriaus pirmininkas, laikydamiesi nustatytos byl paskirstymo teismuose tvarkos,
nutartimi sudaro teisj kolegij, paskiria jos pirminink ir pranej bei nustato teismo posdio
dat. Pranejui perduodama byla su apeliaciniu skundu (CPK 319 str.). Pranejas atlieka
veiksmus, reikalingus pasirengti bylos nagrinjimui.
Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatas apeliacins instancijos teismas nagrinja byl
neperengdamas apeliaciniame skunde ar atskirajame skunde nustatyt rib, iskyrus, kai to
reikalauja vieasis interesas Neatsivelgdamas apeliacinio skundo ribas, apeliacins instancijos
teismas taip pat patikrina, ar nra CPK 329 straipsnyje nurodyt absoliui sprendimo negaliojimo
pagrind (CPK 320 str.). Bylos nagrinjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliui sprendimo negaliojimo pagrind patikrinimas.
Apeliacinis skundas gali bti nagrinjamas raytinio proceso tvarka arba odinio proceso
tvarka.
Pagal CPK 321 straipsn teisj kolegija raytinio proceso tvarka gali isprsti apeliacin
skund, jeigu:
1) pirmosios instancijos teismas, prims apeliacin skund, privaljo atsisakyti j priimti.
iuo atveju apeliacins instancijos teismas apeliacin proces nutraukia ir priima nutart grinti
sumokt ymin mokest;
2) konstatuoja, kad yra absoliuts pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo
pagrindai.
Taip pat apeliacinis skundas gali bti nagrinjamas raytinio proceso tvarka apelianto
praymu, jeigu tam atsiliepimuose apeliacin skund neprietarauja kiti byloje dalyvaujantys
asmenys (CPK 322 str.).
Apeliacins instancijos teismas atskirj skund nagrinja raytinio proceso tvarka, iskyrus
atvejus, kai skund nagrinjantis teismas pripasta odin nagrinjim btinu (CPK 336 str.).
Nagrinjant byl raytinio proceso tvarka dalyvaujantys byloje asmenys teismo posd
nekvieiami ir teismo posdis, kuris susideda i praneimo apie byl, apeliacin skund, atsiliepim
apeliacin skund, teisj nuomoni ireikimo, balsavimo ir nutarties primimo, vyksta jiems
nedalyvaujant. Apie apeliacins instancijos teismo sprendim ar nutart, priimtus raytinio proceso
tvarka, informuojami dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 325 str. 4 d.).
62

odinio bylos nagrinjimo atveju dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posdio
laik ir viet praneama praneimais. J neatvykimas nekliudo nagrinti byl (CPK 319 str. 3 d.).
Apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo
proces reglamentuojanios nuostatos, neprietaraujanios XVI skyriuje nurodytoms taisyklms.
odinio proceso atveju apeliacins instancijos teismo posdis susideda i keturi dali:
angins, bylos nagrinjimo i esms, baigiamj kalb ir teismo sprendimo (nutarties)
paskelbimo. Jo tvark nustato CPK 324 straipsnis.
Teismo posdis pradedamas posdio pirmininkui paskelbus apie jo pradi. Paskelbiama
kolegijos sudtis, posdio pirmininkas pranea, kokia byla, pagal kieno apeliacin skund ir dl
kurio teismo sprendimo ar nutarties nagrinjama, patikrina, kurie asmenys yra atvyk, nustato
atvykusij tapatyb, taip pat patikrina atstov galiojimus. Teismas paklausia atvykusius posd
asmenis, ar jie turi pareikim ar praym. Pateiktus pareikimus ir praymus teismas isprendia
nutartimi.
Bylos nagrinjimas i esms pradedamas kolegijos pranejo praneimu apie byl, apeliacin
skund, atsiliepim apeliacin skund. Po praneimo apie byl teismas iklauso dalyvaujani
byloje asmen kalb dl skundo. Pirmas kalba apeliantas. Teismas spja dalyvaujanius byloje
asmenis, jeigu kalb turinys neatitinka pateikt procesini dokument turinio. Kai teismas
pripasta, kad yra btina, gali bti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme
itirti rodymai, taip pat gali bti tiriami rodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisak
tirti, o apeliacins instancijos teismas juos pripasta galimus priimti ir tirti.
Ityrus rodymus, dalyvaujantys byloje asmenys turi teis idstyti savo nuomon
baigiamosiose kalbose. Jeigu rodym tirti nereikjo, baigiamosios kalbos vyksta po dalyvaujani
byloje asmen kalb.
Po dalyvaujani byloje asmen kalb ir baigiamj kalb teismas ieina priimti sprendimo
ar nutarties (CPK 325 str. 1 d.). Prims sprendim ar nutart teismas grta teismo posdi sal ir
kolegijos pirmininkas arba kitas teisjas paskelbia sprendim ar nutart. Iimtiniais atvejais,
atsivelgdamas bylos sudtingum ir mast, teismas, nagrinjantis byl apeliacine tvarka,
nutartimi ne ilgesniam kaip keturiolikos dien terminui gali atidti sprendimo ar nutarties primim.
Apeliacins instancijos teismo sprendimas ar nutartis siteisja nuo j primimo dienos (CPK 331
str. 6 d.).
Apeliacins instancijos teismas dl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra
skundiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendim skundia tik viena i ali, taiau blogesnio
sprendimo primimu nelaikomas skundiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas i naujo
nagrinti pirmosios instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas, ginant viej interes
(CPK 313 str.).
Pagal CPK 326 straipsn apeliacins instancijos teismas, inagrinjs byl, turi teis:
1) pirmosios instancijos teismo sprendim palikti nepakeist. Apeliacins instancijos teismas
sprendim palieka nepakeist, o apeliacin skund atmeta nutartimi, kai nustato, kad pirmosios
instancijos teismo sprendimas yra teistas ir pagrstas. Taip pat sprendimas paliekamas nepakeistas,
kai nustatomi neesminiai, formals paeidimai, kurie neturjo takos teisingam bylos isprendimui.
2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim (vis ar i dalies) ir priimti nauj
sprendim. I esms teistas ir pagrstas teismo sprendimas ar nutartis negali bti panaikinami vien
formaliais pagrindais (CPK 328 str.), taiau jeigu nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas
padar fakto ar teiss klaid, sprendimas naikinamas. Sprendimas naikinamas, kai apeliacins
instancijos teismas padaro prieing ivad negu buvo padars pirmosios instancijos teismas.
3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendim. Materialins teiss norm paeidimas
yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendim pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas
netinkamai jas pritaik arba iaikino. Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas gali bti
keiiamas, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai iaikino kai kurias bylos aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas keiiamas nutartimi.
4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim vis ar i dalies ir perduoti byl
pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo. Apeliacins instancijos teismas nutartimi panaikina
63

apskst teismo sprendim ir perduoda byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo, jeigu
nustatomi absoliuts sprendimo negaliojimo pagrindai arba neatskleista bylos esm ir pagal byloje
pateiktus rodymus bylos negalima inagrinti i esms apeliacins instancijos teisme (CPK 327
str.).
5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim (vis ar i dalies) nutartimi, o byl
nutraukti arba pareikim palikti nenagrint, jeigu nustatomi bylos nutraukimo ar pareikimo
palikimo nenagrinto pagrindai, iskyrus CPK 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose
nurodytus atvejus.
Pagal CPK 329 straipsn procesins teiss norm paeidimas arba netinkamas j pritaikymas
yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dl io paeidimo galjo bti neteisingai
isprsta byla. Byla gali bti grinta i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai
i paeidim negali itaisyti apeliacins instancijos teismas. Taiau nustaius bet vien i CPK 329
straipsnio 2 dalyje nurodyt pagrind, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi bti
naikinamas.
Absoliuiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripastami tokie atvejai, kai:
1) byla inagrinta neteistos sudties teismo;
2) pirmosios instancijos teismas nusprend dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ir
pareig;
3) pirmosios instancijos teismo sprendim prim ne tas teisjas, kuris nagrinjo byl;
4) sprendimas, nutartis yra be motyv (sutrumpint motyv);
5) byloje nra teismo posdio protokolo, kai ji inagrinta odinio proceso tvarka;
6) buvo paeistos rinio ar iimtinio teismingumo taisykls;
7) pirmosios instancijos teismas isprend ne visus byloje pareiktus reikalavimus ir bylos
negalima iskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Taip pat absoliuiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripastami ir CPK 329
straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, taiau apeliacins instancijos teismas j buvimo ex officio
netikrina. Absoliuiais sprendimo negaliojimo pagrindais jie laikomi tik tuomet, kai jais remiasi
apeliantas:
1) pirmosios instancijos teismas inagrinjo byl, kai nebuvo nors vieno i dalyvaujani
byloje asmen, kuriam nebuvo praneta apie teismo posdio laik ir viet, jeigu toks asmuo
remdamasis ia aplinkybe grindia savo apeliacin skund;
2) nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme, buvo paeistos proceso kalbos taisykls ir
asmuo, kurio teiss buvo paeistos, ia aplinkybe grindia savo apeliacin skund.
Pagal CPK 331 straipsn apeliacins instancijos teismo sprendim (nutart) sudaro angin,
apraomoji, motyvuojamoji ir rezoliucin dalys.
anginje sprendimo (nutarties) dalyje nurodoma: sprendimo (nutarties) primimo laikas ir
vieta; sprendim (nutart) primusio teismo pavadinimas ir sudtis; asmenys, dalyvav nagrinjant
byl apeliacins instancijos teisme (odinio proceso atveju); apeliantas; skundiamas pirmosios
instancijos teismo sprendimas (nutartis); alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir gino dalykas.
Apraomojoje sprendimo (nutarties) dalyje turi bti: trumpas bylos aplinkybi idstymas;
skundiamo sprendimo (nutarties) esm; apeliacinio skundo pagrindai, atsiliepimo apeliacin
skund argumentai, turintys reikms skundiamo sprendimo (nutarties) teistumui ir pagrstumui,
nurodymas apie prisidjim prie apeliacinio skundo.
Motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi bti nurodyta: teismo
nustatytos bylos aplinkybs; rodymai, kuriais grindiamos teismo ivados; argumentai, dl kuri
teismas atmet kuriuos nors rodymus; statymai ir kiti teiss aktai bei kiti teisiniai argumentai,
kuriais teismas vadovavosi darydamas ivadas.
Rezoliucinje sprendimo (nutarties) dalyje turi bti nurodytas apeliacins instancijos teismo
sprendimas.
13 TEMA

64

KASACIJOS ESM IR REIKM. KASACINIO APSKUNDIMO TVARKA. BYLOS

NAGRINJIMAS KASACINE TVARKA
1. KASACIJOS ESM IR REIKM. KASACINIO APSKUNDIMO TVARKA
Apeliacins instancijos teism sprendimai ir nutartys gali bti apsksti ir perirti kasacine
tvarka. Kasacine tvarka bylas nagrinja Lietuvos Aukiausiasis Teismas, jam tiesiogiai ir turi bti
paduotas kasacinis skundas (CPK 343 str.). Kasacine tvarka bylas nagrinja arba trij teisj
kolegija, arba septyni teisj kolegija, arba Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
plenarin sesija (CPK 340 str. 4 d.).
CPK 342 straipsnis nustato, kad kasacin skund gali paduoti visi dalyvaujantys byloje
asmenys.
Pagal CPK 345 straipsnio 1 dal kasacinis skundas gali bti paduotas per tris mnesius nuo
skundiamo sprendimo, nutarties siteisjimo dienos, bet galimos ir iimtys, pvz., tokia numatyta
CPK 812 str. 1 d. Asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo termin dl prieasi,
kurias teismas pripasta svarbiomis, praleistas terminas gali bti atnaujintas teisj atrankos
kolegijos nutartimi. Pareikimas dl praleisto termino atnaujinimo negali bti tenkinamas, jeigu jis
paduotas prajus daugiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo siteisjimo dienos. statymas
nustato ne tik kasacinio skundo padavimo terminus, bet ir kai kuriuos apribojimus. ie apribojimai
numatyti CPK 341 straipsnyje, kuomet kasacija negalima:
1) dl pirmosios instancijos teismo sprendim ir nutari, neperirt apeliacine tvarka;
2) turtiniuose ginuose, jeigu ginijama suma yra maesn kaip penki tkstaniai lit. is
apribojimas netaikomas ginams, kylantiems bylose dl darbo umokesio ir kit imok, susijusi
su darbo santykiais, ilaikymo priteisimo, alos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sualojimu,
gyvybs atmimu ar susirgimais profesine liga, atlyginimo.
Kasacija nedraudiama neturtiniuose ginuose, taiau draudiama kai kuriais ir kitais
statym numatytais atvejais. Pvz., draudimai numatyti CPK 151 str. 5 d., 285 str. 5 d., 428 str. 8 d.,
436 str. 7 d., 582 str. 6 d.
Kasacinis skundas tai procesinis dokumentas, kuriuo byloje dalyvaujantis asmuo kreipiasi
kasacin teism siekdamas, kad bt perirtas siteisjs visas teismo sprendimas ar nutartis ar
tam tikra dalis ir remdamasis jame idstytais teisiniais argumentais praydamas patikrinti
skundiamo sprendimo ar nutarties arba tam tikros dalies teistum. Kasacinio skundo pagrindas ir
dalykas apibria nagrinjimo ribas. Kasacinio skundo dalykas tai kasatoriaus praymas,
suformuluotas atsivelgiant kasacinio teismo teises, numatytas CPK 359 straipsnio 1 dalyje.
Pagrind gali sudaryti tik teiss, o ne fakto klausimai. Turi bti nurodyti konkrets materialiosios ar
proceso teiss norm paeidimai ir bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346
straipsnyje:
1) materialins ar procesins teiss norm paeidimas, turintis esmins reikms vienodam
teiss aikinimui ir taikymui, jeigu is paeidimas galjo turti takos neteisto sprendimo
(nutarties) primimui;
2) jeigu teismas skundiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukiausiojo
Teismo suformuotos teiss taikymo ir aikinimo praktikos;
3) jeigu Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika ginijamu teiss klausimu yra nevienoda.
Kasacine tvarka negali bti peririmas i esms teisingas sprendimas ar nutartis, toks,
kuriuo ginas ar tam tikras klausimas i esms isprstas teisingai, nors ir padaryta tam tikr
formali paeidim, kurie neturjo takos sprendimo ar nutarties teistumui (CPK 346 str. 2 d. 1 p.).
Kasaciniame skunde nurodant antrj kasacijos pagrind, reikia isiaikinti, ar kasatoriaus keliamu
klausimu yra suformuota teiss aikinimo ir taikymo praktika, taip pat ar sprendime, kuris
skundiamas, teismas i tikrj nuo ios praktikos nukrypo be teisinio pagrindo.
Pagal CPK 347 straipsn kasacinis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams
dokumentams keliamus reikalavimus, taip pat jame turi bti nurodytas sprendimas ar nutartis, dl
kuri perirjimo paduodamas kasacinis skundas; turtiniuose ginuose nurodoma ginijama suma;
65

isams teisiniai argumentai, kurie patvirtina kasacijos pagrind buvim, bei kasatoriaus praymas.
Kasaciniame skunde neleidiama remtis naujais rodymais bei aplinkybmis, kurie nebuvo nagrinti
pirmosios ar apeliacins instancijos teisme.
Kasacin skund surao advokatas. Juridini asmen kasacin skund taip pat gali surayti
juridinio asmens darbuotojai, turintys auktj universitetin teisin isilavinim. Jeigu kasatorius yra
fizinis asmuo, turintis auktj universitetin teisin isilavinim, surayti kasacin skund turi teis jis
pats. Kasacin skund pasirao j paduodantis asmuo ir skund suras asmuo. Kasacinio skundo
negali pasirayti advokato padjjas. Prie kasacinio skundo turi bti pridti skundiamo sprendimo
(nutarties) ir su juo susijusi sprendim ir nutari nuoraai, rodymai apie yminio mokesio
sumokjim arba praymas atleisti ar atidti yminio mokesio mokjim, ir rodymai, patvirtinantys
io praymo motyvus, taip pat rodymai, patvirtinantys skund suraiusio asmens teisin
kvalifikacij.
Kasacinio skundo primimo klausim sprendia Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininko
ar io teismo Civilini byl skyriaus pirmininko i trij teisj sudaryta atrankos kolegija. Kasacinis
skundas laikomas priimtu, jeigu u j balsavo bent vienas i atrankos kolegijos nari. Kasacinio
skundo primimo klausimas isprendiamas priimant nutart raytinio proceso tvarka (CPK 350 str.).
Priimtas kasacinis skundas chronologine tvarka raomas Lietuvos Aukiausiajame Teisme
kasacine tvarka nagrintin byl sra. Kasacinio skundo primimo klausim isprendusi atrankos
kolegija ireikalauja byl. Apie priimto kasacinio skundo raym Lietuvos Aukiausiajame Teisme
kasacine tvarka nagrintin byl sra praneama alims. Kartu su praneimu apie kasacinio skundo
raym alims ir tretiesiems asmenims isiuniamas kasacinio skundo nuoraas (CPK 350 str. 7 d.).
Atsiliepimus kasacin skund alys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teis
ratu pateikti per vien mnes nuo skundo raymo Lietuvos Aukiausiajame Teisme kasacine
tvarka nagrintin byl sra (CPK 351 str.1 d.). Atsiliepimas kasacin skund tai dalyvaujanio
byloje asmens procesinis dokumentas, kuriame j pateikiantis asmuo kasaciniam teismui idsto
isamius savo nesutikimo su kasaciniame skunde nurodytais reikalavimais ir juos pagrindianiais
argumentais teisinius argumentus.
2. BYLOS NAGRINJIMAS KASACINE TVARKA
Daniausiai kasaciniai skundai nagrinjami raytinio proceso tvarka, bet gali bti paskirtas
ir odinis nagrinjimas. Paskyrus odin nagrinjim, dalyvaujantiems byloje asmenims praneama
apie kasacins bylos nagrinjimo viet ir laik, taiau j neatvykimas nekliudo nagrinti byl (CPK
352 str. 3 d.). Byl nagrinjant raytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys teismo
posd nekvieiami.
Kasacinio teismo odinis posdis susideda i 3 dali:
1. Parengiamosios. ioje dalyje kolegijos pirmininkas pradeda teismo posd, paskelbia
kolegijos sudt, pranea, kokia byla, pagal kieno kasacin skund ir dl kurio teismo sprendimo,
nutarties nagrinjama, patikrina, kurie asmenys yra atvyk, nustato atvykusij tapatyb, taip pat
patikrina atstov galiojimus. Teismas paklausia atvykusius posd asmenis, ar jie turi pareikim
ar praym. Dl pateikt pareikim ir praym teismas priima nutart.
2. Bylos nagrinjimo i esms. i dalis pradedama pranejo praneimu apie byl, kasacin
skund, atsiliepim kasacin skund. Po to iklausomi turintys teis kalbti asmenys. Pirmas kalba
kasatorius arba jo atstovas. Kit asmen kalb tvark nustato teismas. Teismas turi teis uduoti
klausim. Byloje kalbj asmenys turi replikos teis.
3. Nutarties ar nutarimo primimo ir paskelbimo, kuris gali bti atidtas 20 dien
laikotarpiui. Kasacinio teismo teisj kolegija byl isprendia nutartimi, o Civilini byl skyriaus
plenarin sesija nutarimu.
Kasacine tvarka byla nra nagrinjama i naujo. Kasacinis teismas sprendia tik teiss, o
ne fakto klausimus, todl yra saistomas pirmosios ir apeliacins instancijos teism nustatyt fakt ir
aplinkybi (CPK 353 str. 1 d.). Kasacinis teismas negali nustatyti nauj fakt, i naujo vertinti
byloje esani ar nauj rodym. rodym ssajumo, leistinumo, pakankamumo klausimai yra
66

teiss, bet ne fakto klausimai, todl teismas juos sprendia. Teismas turi teis perengti kasacinio
skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieasis interesas (CPK 353 str. 2 d.). Kasacinis
teismas dl kasatoriaus negali priimti blogesnio sprendimo, negu yra skundiamas sprendimas ar
nutartis, jeigu sprendim skundia tik viena i ali, taiau nelaikomas blogesnio sprendimo
primimu skundiamo sprendimo ar nutarties panaikinimas ir bylos perdavimas nagrinti i naujo
emesns instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas ginant viej interes. (CPK 353 str.
3 d.)
Kasacinis teismas, inagrinjs byl kasacine tvarka, turi teis:
1) sprendim ar nutart palikti nepakeist;
2) sprendim ar nutart pakeisti;
3) panaikinti sprendim ar nutart ir palikti galioti vien i pirmiau priimt byloje
sprendim, nutari;
4) sprendim ar nutart panaikinti (vis ar i dalies) ir priimti nauj sprendim;
5) sprendim ar nutart vis arba i dalies panaikinti ir perduoti byl i naujo nagrinti
apeliacins instancijos teismui, iskyrus atvejus, numatytus CPK 360 straipsnyje;
6) sprendim ar nutart vis arba i dalies panaikinti ir byl nutraukti arba pareikim
palikti nenagrint.
Pagrindas pakeisti ar panaikinti apskst sprendim ar nutart yra tik esminiai
materialins teiss norm paeidimai (neteisingas statymo pritaikymas, iaikinimas, negaliojanio
statymo taikymas ir pan.) ir esminiai proceso norm paeidimai (sprendimo primimo slaptumo
paeidimas, bylos sprendimas nepraneus apie posdio viet ir laik).
Pakeisti sprendim ar panaikinti sprendim ir priimti nauj kasacins instancijos teismas
gali dl materialini teiss norm paeidimo ir procesini teiss norm paeidimo, kur jis gali
itaisyti pats. Pvz., byla buvo neteisingai isprsta paeidus rodym leistinumo taisykl.
Byla grinama pirmosios instancijos teismui, jeigu nustatomi absoliuts sprendimo
negaliojimo pagrindai arba esminiai proceso teiss norm paeidimai, kurie negali bti paalinti
apeliacins instancijos teisme, t.y. kai neatskleista bylos esm (CPK 360 str.).

14 TEMA

67

PROCESO ATNAUJINIMO SAMPRATA, PAGRINDAI IR TVARKA

Proceso atnaujinimas yra savarankika civilinio proceso stadija, kurios tikslas
utikrinti teistum civiliniame procese. Inagrinjus byl ir siteisjus sprendimui gali atsirasti
aplinkybi, dl kuri galima suabejoti priimtu teismo sprendimu ar proceso tinkamumu. Proceso
atnaujinimo institutas kaip tik ir sudaro galimyb itaisyti siteisjusiame teismo sprendime ar
nutartyje teisines klaidas ir tokiu bdu apginti ne tik privat, bet ir viej interes. Proceso
atnaujinimo atveju, skirtingai nuo teismo sprendimo ar nutarties patikrinimo apeliacinje ar
kasacinje instancijoje, sprendim ar nutart tikrina ne auktesns instancijos teismas, o sprendim
ar nutart prims kitos sudties teismas.
Pagal CPK 365 straipsn bylos, ubaigtos siteisjusiu teismo sprendimu (nutartimi),
procesas gali bti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Praym
atnaujinti proces gali paduoti alys ir tretieji asmenys, taip pat netraukti bylos nagrinjim
asmenys, jeigu siteisjs sprendimas ar nutartis paeidia j teises ar statym saugomus interesus,
taip pat ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, jeigu siekiama apginti viej interes.
Pagal CPK 366 straipsn procesas gali bti atnaujinamas tik tuomet, jei yra bent vienas i i
pagrind:
1) kai Europos mogaus teisi teismas pripasta, kad Lietuvos Respublikos teism
sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinse bylose prietarauja Europos mogaus teisi ir
pagrindini laisvi apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kuri dalyv yra
Lietuvos Respublika. iuo pagrindu procesas bus atnaujintas, jeigu Strasbro teismas pripains tok
paeidim ir j bus galima paalinti byl nagrinjant i naujo. Jeigu paeidimo nebus galima
paalinti atnaujinus proces, pvz., paeista teis bylos inagrinjim per proting termin,
numatyta Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnyje,
pagrindo atnaujinti proces nebus.
2) naujai paaikja esmini bylos aplinkybi, kurios nebuvo ir negaljo bti inomos
pareikjui bylos nagrinjimo metu. Naujai paaikjusios aplinkybs tai nra naujos aplinkybs,
kurios atsirado siteisjus teismo sprendimui. Naujai paaikjusioms aplinkybs bdinga tai, kad jos
buvo nagrinjant byl ir priimant sprendim ar nutart, taiau pareikjui nebuvo ir negaljo bti
inomos. iuo pagrindu procesas gali bti atnaujinamas, jeigu naujai paaikjusios aplinkybs turi
esmin reikm. Tai reikia, kad naujai paaikj faktai turi atskleisti priimto ir jau siteisjusio
sprendimo ar nutarties nepagrstum ir neteistum. Jeigu jos bt buvusios inomos nagrinjant
byl, bt priimtas kitoks sprendimas.
3) siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti inomai melagingi alies ar treiojo asmens
paaikinimai, liudytojo parodymai, inomai melaginga eksperto ivada, inomai neteisingas
vertimas, dokument arba daiktini rodym suklastojimas, dl kuri priimtas neteistas arba
nepagrstas sprendimas. iuo pagrindu procesas gali bti atnaujintas tik esant dviems slygoms:
mintos aplinkybs turi bti konstatuotos siteisjusiu teismo nuosprendiu bei siteisjusiu teismo
nuosprendiu konstatuotomis aplinkybmis civilin byl nagrinjs teismas rmsi ir jos buvo
teismo sprendimo primimo pagrindas.
4) siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujani byloje ar kit
asmen arba teisj veikos, padarytos nagrinjant t byl. iuo pagrindu procesas gali bti
atnaujintas taip pat tik esant dviems slygoms: nusikalstami atitinkam asmen veiksmai turi bti
konstatuoti siteisjusiu teismo nuosprendiu ir nusikaltimas turi bti susijs btent su ta byla,
kurioje praoma atnaujinti proces.
5) panaikinamas kaip neteistas ar nepagrstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks
valstybs ar savivaldybi institucij individualaus pobdio aktas, kuris buvo pagrindas tam
sprendimui, nutariai ar nutarimui priimti. Kai panaikinamas teismo sprendimas, nuosprendis,
nutartis ar nutarimas, kuriais, kaip turiniais prejudicin gali, rmsi teismas priimdamas
sprendim, inyksta sprendimo primimo pagrindas, todl proces btina atnaujinti. Kai
panaikinamas valstybs ar savivaldybi institucij individualaus pobdio aktas, pvz., apskrities
virininko administracijos sprendimas dl nuosavybs teisi atkrimo, procesas taip pat turi bti
68

atnaujinamas, bet procesas neatnaujinamas, jeigu panaikinamas ar pakeiiamas anksiau galiojs

teiss aktas.
6) jeigu viena i ali proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal
statym. iuo pagrindu procesas negali bti atnaujinamas, jeigu praym padavs asmuo juo galjo
remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde (CPK 366 str. 2 d.).
7) jeigu sprendime teismas nusprend dl netraukt bylos nagrinjim asmen teisi ar
pareig. Kad procesas iuo pagrindu bt atnaujintas, nepakanka nustatyti konkretaus asmens
netraukimo bylos nagrinjim fakt. Procesas turi bti atnaujintas tik nustaius, kad priimtas ir
siteisjs teismo sprendimas ar nutartis paeidia jo teises ar statym saugomus interesus.
8) jeigu byl inagrinjo neteistos sudties teismas. Procesas negali bti atnaujinamas,
jeigu iuo pagrindu praym padavs asmuo galjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde
(CPK 366 str. 2 d.).
9) jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiki teiss normos
taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo perirtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos
generalinis prokuroras praymus atnaujinti proces iame punkte numatytu pagrindu taip pat turi
teis paduoti ir dl teismo sprendim (nutari), kurie buvo perirti apeliacine tvarka. Pagrindas
atnaujinti proces gali bti teismo padaryta teiss normos taikymo klaida, tiek netinkami taikius
proceso, tiek ir materialiosios teiss normas. Svoka aiki reikia, kad ta klaida turi bti akivaizdi,
lengvai suvokiama.
Praymas proces atnaujinti yra negalimas dl siteisjusi teismo sprendim santuokos
pripainimo negaliojania ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena i ali po
sprendimo siteisjimo sudar nauj santuok arba registravo partneryst (CPK 366 str. 3 d.). Taip
pat negalimas pakartotinis praymas atnaujinti proces tuo paiu pagrindu (CPK 374 str.).
Jeigu praymas atnaujinti proces grindiamas pirmuoju pagrindu, jis pateikiamas Lietuvos
Aukiausiajam Teismui, jeigu pagrindu dl neteisto sudties teismo - pateikiamas tam teismui,
kurio neteistos sudties teismas inagrinjo byl. Jeigu praymas pagrstas kitais pagrindais, jis
paduodamas byl nagrinjusiam pirmosios instancijos teismui (CPK 367 str.). Praymas atnaujinti
proces nagrinjamas toje paioje civilinje byloje, kurioje praoma proces atnaujinti.
CPK 368 straipsnyje numatyta, jog praymas atnaujinti proces gali bti pateikiamas per tris
mnesius nuo tos dienos, kuri j pateikiantis asmuo suinojo arba turjo suinoti aplinkybes,
sudaranias proceso atnaujinimo pagrind, taiau jis negali bti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar
nutarties siteisjimo prajo daugiau kaip penkeri metai, iskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1
punkte nurodyt atvej.
Praymas atnaujinti proces, kaip ir bet kuris kitas teismui pateikiamas procesinis
dokumentas turi atitikti bendruosius reikalavimus, numatytus CPK 111 straipsnyje. Be to, jis turi
atitikti ir CPK 369 straipsnyje nustatytus specialiuosius reikalavimus. Prayme atnaujinti proces
btinai turi bti nurodoma:
1) sprendim ar nutart primusio teismo pavadinimas;
2) proceso atnaujinimo pagrindas;
3) proceso atnaujinimo motyvai;
4) aplinkybs, kuriomis grindiamas CPK 368 straipsnyje nurodyt termin skaiiavimas;
5) praym pareikusio asmens praymas.
Prie praymo atnaujinti proces turi bti pridedami rodymai, pagrindiantys proceso
atnaujinimo pagrindo buvim, taip pat rodymas, kad sumoktas 100 Lt yminis mokestis (jis turi
bti indeksuojamas).
Praymo atnaujinti proces nagrinjimas susideda i toki etap:
1. Teisjas sprendia praymo atnaujinti proces primimo klausim. Sprsdamas praymo
atnaujinti proces primimo klausim, teismas patikrina, ar praymas atitinka CPK 369 straipsnyje
nustatytus iam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu praymas neatitinka jo
formai ir turiniui keliam reikalavim arba jeigu jis neapmoktas yminiu mokesiu, teismas
isprendia procesinio dokumento trkum alinimo klausim, o jeigu yra CPK 137 straipsnio 1
dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai praym priimti atsisako. Teismo nutartis, kuria
69

praym atnaujinti proces atsisakyta priimti, gali bti skundiama atskiruoju skundu (CPK 370 str.
1 d.).
2. Praymo atnaujinti proces nagrinjimas. Prims praym atnaujinti proces, teismas
isiunia praymo nuoraus alims ir tretiesiems asmenims ir paskiria praymo atnaujinti proces
nagrinjimo teismo posdyje dat. Apie teismo posdio viet ir dat teismas aukimais informuoja
dalyvaujanius byloje asmenis. Iki teismo posdio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teis
pateikti atsiliepimus praym atnaujinti proces. Teismo posdis skiriamas ne anksiau kaip per
keturiolika dien nuo praymo primimo dienos. I praym padavusio asmens teismas turi teis
pareikalauti papildom rodym, jog nra praleistas terminas arba kad egzistuoja proceso
atnaujinimo pagrindai. Praymo atnaujinti proces klausimas nagrinjamas odinio proceso tvarka.
Nustaius, kad praymas paduotas nepraleidus termino ir pagrstas nustatytais pagrindais, teismas
nutartimi atnaujina proces ir paskiria bylos nagrinjimo teismo posdyje dat. Teismo nutartyje turi
bti nurodytas atnaujinimo pagrindas. Jeigu teismas nustato, kad yra praleistas terminas paduoti
praym dl proceso atnaujinimo arba nra statymo nustatyto pagrindo j atnaujinti, nutartimi
proces atnaujinti atsisako (CPK 370 str. 2 d., 3 d.). Dl teismo nutarties, kuria proces atnaujinti
atsisakyta, gali bti paduotas atskirasis skundas, iskyrus atvejus, kai atnaujinti proces atsisakyta
apeliacins instancijos arba kasaciniame teisme. Apeliacins instancijos teismo nutartis, kuria
atsisakyta atnaujinti proces, gali bti skundiama kasacine tvarka (CPK 370 str. 3 d.).
3. Atnaujintos bylos nagrinjimas. Atnaujinus bylos nagrinjim, teismas byl nagrinja
pakartotinai pagal bendrsias CPK taisykles, taiau neperengdamas rib, kurias apibria proceso
atnaujinimo pagrindai. Jeigu teismo posdio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaikja,
kad papildomas pasirengimas byl nagrinti teisme nereikalingas, dalyvaujani byloje asmen
sutikimu teismas pradeda byl nagrinti i esms. Inagrinjs byl, teismas turi teis:
1) praym dl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti. Praymas
atmetamas nutartimi.
2) teismo sprendim ar nutart pakeisti. Keiiama sprendimu arba nutartimi.
3) panaikinti teismo sprendim (nutart) ir priimti nauj sprendim (nutart). iuo atveju
priimamas sprendimas arba nutartis.
Inagrinjus atnaujint byl, teismo priimtas sprendimas ar nutartis skundiami bendra CPK
nustatyta tvarka, o jiems siteisjus, ankstesni teism sprendimai ar nutartys netenka teisins galios
(CPK 371 str. 3 d.).

15 TEMA
YPATINGOJI TEISENA
70

1. YPATINGOSIOS TEISENOS ESM. BYL NAGRINJIMO PROCESINIAI YPATUMAI

Ypatingoji teisena tai speciali tam tikr byl nagrinjimo tvarka. Ypatingosios
teisenos bylos yra tos, kuriose daniausiai nra gino dl teiss, o teismui reikia patikrinti, ar
konkreiu atveju yra statymo nustatytos slygos priimti vienok ar kitok sprendim. Vieas
suinteresuotumas i byl greitu inagrinjimu kai kuriais atvejais netgi didesnis, nei gino
teisenoje. Ypatingosios teisenos bylos dar vadinamos teiss apsaugos bylos, kai teismas vykdo
tam tikru atvilgiu administracin veikl, susiklosius tam tikriems privatiniams santykiams. Tai
taip pat ir srao bylos. Tai reikia, kad visos bylos turi bti nagrinjamos gino teisena, iskyrus
bylas, numatytas CPK 442 straipsnyje. Atkreiptinas dmesys, kad is sraas nra isamus.
Ypatingosios teisenos tvarka teismo nagrinjamos bylos: 1) dl juridin reikm
turini fakt nustatymo; 2) dl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ar neinia kur esaniu; 3) dl
fizinio asmens pripainimo neveiksniu arba ribotai veiksniu ir nepilnameio pripainimo veiksniu
(emancipuotu); 4) dl vaikinimo; 5) dl globos ir rpybos; 6) dl antstoli ir notar veiksm
apskundimo; 7) dl civilins bkls akt registravimo, ra atkrimo, pakeitimo, papildymo,
itaisymo ar anuliavimo; 8) dl teisi pagal prarastus pareiktinius vertybinius dokumentus
atkrimo (aukiamoji teisena); 9) dl daiktini teisi, iskyrus bylas, nagrinjamas pagal gino
teisenos taisykles; 10) dl eimos teisini santyki, iskyrus bylas, nagrinjamas gino teisenos
tvarka pagal io Kodekso IV dalies XIX skyri; 11) dl hipotekos (kilnojamojo turto keitimo)
teisini santyki; 12) dl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkrimo; 13) dl praleisto
statym nustatyto termino atnaujinimo; 14) dl teismo leidim idavimo, pareikim ar fakt
patvirtinimo, turto administravimo, paveldjimo procedr taikymo (palikimo administratoriaus
skyrimo, turto aprao sudarymo, testamento paskelbimo ir pan.) bei kitos bylos, kurios pagal
Civilin kodeks ir kitus statymus nagrinjamos supaprastinto proceso tvarka.
Ypatingosios teisenos byl nagrinjimo procesiniai ypatumai:
1. Gino teisenos taisykli taikymo galimyb. Ypatingosios teisenos bylas teismas
nagrinja pagal CPK taisykles, su iimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti
statymai.(CPK 443 str. 1 d.). Jeigu nra specialios normos, turi bti laikomasi bendrj taisykli,
pvz., atsiliepimas pareikim, teismo nuobaudos ir kt.
2. Ypatingosios teisenos bylose paprastai nebna gino, taiau pradtas ypatingja
teisena bylas teismas inagrinja ypatingja teisena, neatsivelgdamas tai, ar nagrinjimo metu
kyla ginas dl teiss (CPK 443 str. 7 d).
3. Byloje dalyvaujantys asmenys yra pareikjas ir suinteresuoti asmenys.
Pareikjas tai asmuo, kurio praymu ar pareikimu remiantis pradedama konkreti
byla. Pareikj sra daniausiai pateikia statymas ir ne visada jie yra materialiuoju teisiniu
atvilgiu suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, pvz., prokuroras, globos (rpybos) institucija.
Suinteresuotas asmuo byloje - tai kiekvienas asmuo, su kurio teismis ir pareigomis
yra susijusi nagrinjama byla. Jeigu paaikja, kad nagrinjama byla susijusi su atitinkamo asmens
teismis ir pareigomis, teismas aukia j dalyvauti byloje kaip suinteresuot asmen.(CPK 443 str. 3
d.). Suinteresuot asmen skaiius priklauso nuo to, kiek asmen yra materialiuoju teisiniu poiriu
suinteresuoti bylos baigtimi. Ir pareikj, ir suinteresuot asmen interesai byloje neturi bti
prieingi, danai jie sutampa. Jie gali sitraukti byl patys raytiniu ar odiniu, raius teismo
posdio protokol ir pasiraius, praymu arba bti traukiami teismo iniciatyva. Atsisakymas
traukti suinteresuotu asmeniu forminama teismo nutartimi, ji gali bti skundiama. Suinteresuoti
asmenys bylos nagrinjimo metu gali pateikti pareikimus su savarankikais reikalavimais (CPK
443 str. 7 d).
4. Byl nagrinjimas pradedamas pareikjo pareikimu ar praymu (skundu), bet
ne iekiniu (CPK 443 str. 4 d.). ie dokumentai taip pat turi atitikti dalyvaujani byloje asmen
procesini dokument formai ir turiniui keliamus reikalavimus, turi bti ipildyti specialieji

71

reikalavimai, taiau juose neturi bti nurodyta iekinio suma, nuomon dl sprendimo u aki
primimo (CPK 447 str., 450 str., 455 str.).
5. Pareikimai ir praymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareikjo ar
skund pateikianio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveins apylinks teismui,
iskyrus CPK numatytas iimtis. Taigi, teismingumas yra atvirktinis bendrajam teritoriniam
teismingumui. Iimtys numatytos CPK 446 straipsnyje, 449 straipsnio 1 dalyje, 462 straipsnio 1
dalyje, 510 straipsnio 2 dalyje, 534 straipsnyje.
6. Proceso lankstumas. Bendra nuostata, kad ypatingosios teisenos bylos
nagrinjamos raytinio proceso tvarka, taiau teismui suteikta teis paiam sprsti, kuri i bylos
nagrinjimo form (odin ar raytin) konkreioje byloje yra naudingesn (CPK 443 str. 5 d.). Tik
iimtinais atvejais nustatoma privaloma odin forma.
7. Oficialumo principo buvimas. Procesas gali bti pradtas ne tik pareikjo, bet ir
teismo iniciatyva (CPK 459 str. 1 d., 505 str.). statymas, o ne byloje dalyvaujantys asmenys
sprendia, kokia teisena turi bti nagrinjama byla. ali susitarimas iuo klausimu yra negalimas.
8. Ypatingoje teisenoje gali bti netaikomi pasirengimo teisminiam nagrinjimui
nei vienas i bd, jeigu teismas nusprs, jog tinkamai pasirengta bylos nagrinjimui, kai gaus
atsiliepim pareikim ar praym.
9. Tardomojo proceso principo buvimas. Tai reikia, kad teismas privalo patikrinti
visas aplinkybes, galinias turti takos sprendimo pagrstumui ir teistumui, neapsiribodamas vien
proceso dalyvi pateikta mediaga (CPK 443 str. 8 d.). Teismas turi nustatyti ne formalij, o
materialij ties. Tuo tikslu teismas gali nurodyti, kokius konkreius rodymus btina pateikti, o
jeigu to negali padaryti dalyvaujantys byloje asmenys ireikalauti pats. Negalima atsisakyti
priimti pavluotai pateikiamus rodymus.
10. Kai kuriais atvejais dalyvaujani byloje asmen dalyvavimas teismo posdyje
yra privalomas, o kai kuriais atvejais teismas gali nagrinti byl ir neatvykus proceso dalyviui,
taiau jo atvilgiu neturi teiss priimti sprendimo u aki (CPK 443 str. 9 d).
11. Ypatingosios teisenos bylos danai nagrinjamos ne vieai, pvz. vaikinimo bylos
visada tik udarame posdyje.
12. Dalyvaujani byloje asmen bylinjimosi ilaidos neatlyginamos. Tai reikia,
kad visos ilaidos tenka paiam asmeniui . Turt ilaid padalijimas proceso dalyviams yra iimtis
i bendrosios taisykls, kuri taikoma iais atvejais: kai dalyvaujani byloje asmen
suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, nors tai visikai nereikia, kad interesai prieingi,
arba kai dalyvaujani byloje asmen interesai yra prieingi, t.y., kai kyla ginas dl teiss arba kai
skundiami antstolio ar notaro veiksmai (CPK 443 str. 6 d.).
2. ATSKIR YPATINGOSIOS TEISENOS BYL KATEGORIJ NAGRINJIMO YPATUMAI
Atskir ypatingosios teisenos byl nagrinjimo ypatumus nustato CPK V dalies
atitinkami skyriai. Pvz., byl dl juridin reikm turini fakt nustatymo XXVI skyrius; byl
dl fizinio asmens pripainimo neveiksniu arba ribotai veiksniu ir nepilnameio pripainimo
veiksniu (emancipuotu) XXVIII skyrius; byl dl santuokos nutraukimo abiej sutuoktini bendru
sutikimu ar vieno sutuoktinio praymu XXXV skyrius; byl dl hipotekos ar keitimo teisini
santyki XXXVI skyrius.

16 TEMA
72

VYKDYMO PROCESAS
1. VYKDYMO PROCESO ESM IR DALYVIAI. VYKDOMIEJI DOKUMENTAI
Civiliniame procese svarbu ne tik priimti teist ir pagrst sprendim, bet ir utikrinti
sprendimo rezoliucinje dalyje suformuluoto pareigojimo gyvendinim. Paeistos subjektins
teiss atkuriamos tada, kai atsakovas iekovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus:
perduoda turt, atlygin al, grina pinigus ir pan. Jeigu ie veiksmai neatliekami gera valia,
prireikia valstybs pagalbos. Prasideda paskutinioji civilinio proceso stadija priverstinio
sprendim ar nutari vykdymo procesas.
Vykdymo proceso dalyviai yra antstolis, teismas, vykdymo proceso alys (iiekotojas ir
skolininkas), j atstovai, kuratorius, suinteresuoti asmenys, vertjai, ekspertai, kviestiniai.
Antstolis ne tik vykdo vykdomuosius dokumentus, bet ir atlieka kitus procesinius veiksmus.
Pvz., teismo pavedimu teikia procesinius dokumentus, konstatuoja faktines aplinkybes (CPK 634
str.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis vis teist priemoni, kad sprendimas bt kuo
greiiau ir realiai vykdytas, ir aktyviai padti alims ginti j teises bei statym saugomus
interesus(CPK 634 str. 2 d.). Skolininkas ir iiekotojas antstol gali nualinti.
Procesin antstolio veikl kontroliuoja apylinks teismo, kurio veiklos teritorijoje yra
antstolis, teisjas. Pvz., jis sprendia antstoliui pareikto nualinimo klausim, jeigu antstolis
nenusialina (CPK 637 str. 1 d.). ios kontrols metu patikrinami ir patvirtinami CPK VI dalyje
nurodyti antstolio surayti vykdymo proceso dokumentai (pvz., turto pardavimo i varytyni
aktai). Teisjo nurodymai paalinti vykdymo proceso paeidimus antstoliui yra privalomi ir
neskundiami, jeigu CPK nenustatyta kitaip (CPK 594 str.). Be to, teismas nagrinja antstolio ir kit
asmen pareikimus dl atsakomybs u vykdomojo dokumento praradim (CPK 618 str.), dl
leidimo eiti skolininko bst (CPK 615 str. 2 d.), dl vykdomosios bylos nutraukimo, kai
sudaroma taikos sutartis (CPK 595 str.), dl sprendimo vykdymo ilaidas iiekoti i skolininko
(CPK 611 str.), dl atsakomybs u perduoto saugoti turto praradim (CPK 619 str.), dl baud
skyrimo (CPK 616 str.), dl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (CPK 744 str.) ir kt.
Iiekotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso alimis (CPK 633 str. 1 d.). Paprastai
buvs iekovas tampa iiekotoju, o buvs atsakovas skolininku, taiau gali bti i atvirkiai,
pvz., kai iekinys atmetamas, o i iekovo atsakovo naudai priteisiamos bylinjimosi ilaidos.
Iiekotojas yra asmuo, kurio naudai iduotas vykdomasis dokumentas (CPK 638 str. 1 d.).
Jeigu pagal vykdomj dokument turi bti iiekoma valstybs biudet, valstybei atstovauja
valstybin mokesi inspekcija (CPK 638 str. 2 d.). Pagal CPK 639 straipsn iiekotojas turi teis:
dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant priverstinio vykdymo veiksmus; susipainti su visa
vykdomosios bylos mediaga; gauti paymas apie vykdymo eig; sudaryti taikos sutartis; ginyti
turto priklausomyb ir jo kainojim; apsksti antstolio veiksmus; reikti praymus, nualinimus;
atsisakyti iiekojimo bei kitas teises. Jo pareigos nustatytos CPK 640 straipsnyje.
Skolininkas yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus
arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodyt veiksm atlikimo (CPK 642 str.). Pagal
CPK 643 straipsn skolininkas turi teis: dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo
veiksmus; susipainti su visa vykdomosios bylos mediaga, iskyrus dokumentus, su kuriais
supaindinimas trukdo vykdyti iiekojim; gauti paymas apie vykdymo eig; ginyti turto
priklausomyb ir jo kainojim; apsksti antstolio veiksmus; reikti praymus, nualinimus; sudaryti
taikos sutartis bei kitas CPK numatytas teises. Skolininko pareigos nustatytos CPK 644, 645
straipsniuose. Jis privalo:
1) nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus;
2) antstoliui nedelsdamas praneti apie savo gyvenamosios vietos ar buveins, darbo vietos
pasikeitim. Jeigu apie tok pasikeitim nepraneama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar
buvein neinoma, praneimai skolininkui siuniami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir
laikoma, kad jam tinkamai praneta, iskyrus CPK 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus;
3) kvieiamas atvykti pas antstol;
73

4) domtis vykdymo eiga;

5) antstolio reikalavimu ratu pateikti duomenis apie turim turt ir jo buvimo viet, pas
treiuosius asmenis esant turt, las kredito staigose. U i reikalavim nevykdym arba
melaging duomen pateikim teismas antstolio teikimu be svarbi prieasi patvarkymo
nevykdiusiam asmeniui gali skirti iki dviej tkstani lit dydio baud arba nubausti aretu iki
trisdeimties par.
5) vykdyti kitas CPK numatytas pareigas.
Vykdymo proceso metu iiekotojas ir skolininkas turi teis sudaryti taikos sutart (CPK 595
str. 1 d.).
Iiekotojo ar skolininko atstovais vykdymo procese gali bti advokatai, j padjjai arba
kiti asmenys, kuri galiojimai forminti CPK 55 ir 57 straipsniuose nustatyta tvarka (CPK 599 str.).
Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta neinoma, taiau yra skolininko turto, iiekotojas
turi teis prayti vykdymo vietos apylinks teism paskirti skolininko kuratori (CPK 601 str. 1 d.).
Skolininko kuratorius vykdymo procese turi tokias paias procesines teises kaip ir skolininkas,
iskyrus teis turti atstov (CPK 601 str. 4 d.).
Asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi
suinteresuotais asmenimis vykdymo procese (CPK 633 str. 2 d.). Pvz., pagal CPK 603 straipsn kiti
asmenys gali pareikti iekin dl civilins teiss, jeigu jis yra susijs su turto, i kurio iiekoma,
priklausymu. Iekinius dl areto turtui panaikinimo gali pareikti ir nepriklausanio skolininkui
turto savininkas, ir teistas jo valdytojas.
Jeigu vykdymo proceso alys nemoka lietuvi kalbos, j raytiniu praymu antstolis kvieia
vertj, kad is dalyvaut atliekant vykdymo veiksmus (CPK 597 str.).
Vykdant sprendim gali dalyvauti ir ekspertas. Aretuodamas skolininko turt, antstolis j
kainoja rinkos kainomis, atsivelgdamas turto nusidvjim bei areto metu dalyvaujani
iiekotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar iiekotojas prietarauja antstolio atliktam
kainojimui arba jei antstoliui kyla abejoni dl turto verts, antstolis turto vertei nustatyti skiria
ekspertiz ir paveda j atlikti ekspertui ar ekspertizs staigai (CPK 681 str. 1 d., 682 str. 1 d.)
Pagal CPK 600 straipsnio nuostatas, atlikdamas vykdymo proceso veiksmus, antstolis gali
kviesti kviestin (kviestinius). Iiekotojas ir skolininkas, kai yra atliekami vykdymo veiksmai, taip
pat turi teis kviesti dalyvauti ne daugiau kaip po vien kviestin, jeigu dl to nereikia atidti
vykdymo veiksm. Kviestini dalyvavimas btinas, jeigu atliekant vykdymo veiksmus skolininko
bst patenkama skolininkui ar jo eimos nariams nedalyvaujant arba prie i asmen vali. iuo
atveju antstolis kvieia ne maiau kaip du kviestinius. Apie kviestini dalyvavim nurodoma
procesini veiksm atlikimo metu suraomuose dokumentuose. iuos dokumentus kviestiniai
pasirao. Kviestiniais gali bti pilnameiai veiksns asmenys, nesuinteresuoti vykdomosios bylos
baigtimi. Kviestini dalyvavimo tikslas yra padti neginijamai ufiksuoti ir patvirtinti tai, kas
atliekama vykdant sprendim, kad vliau dl vykdymo veiksm atlikimo fakto, j turinio nebt
gin17.
Dokumentai, kuriais remiantis iduodami vykdomieji ratai ir atliekami priverstinio teism
sprendim vykdymo veiksmai CPK nustatyta tvarka, vadinami vykdytinais dokumentais. Pagal
CPK 584 straipsn vykdytini yra ne tik teismo, bet ir arbitrao sprendimai, nutartys, nutarimai ir
sakymai civilinse bylose, taip pat bylose dl administracini teisini santyki; taip pat teismo
nuosprendiai, nutartys ir nutarimai baudiamosiose bylose tiek, kiek jie susij su turtinio pobdio
iiekojimais; teismo nutarimai administracinse bylose tiek, kiek jie susij su turtinio pobdio
iiekojimais, teismo patvirtintos taikos sutartys bei kiti sprendimai ir nutarimai. Vykdytinas
dokumentas yra pagrindas iduoti vykdomj rat pagrindin vykdomj dokument. Be
vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudiama (CPK 586 str. 2 d.)
Pagal CPK 587 straipsn vykdomieji dokumentai yra:
1) vykdomieji ratai, iduoti teismo sprendim, nuosprendi, nutarim, nutari pagrindu;
17

Driukas A., Jokbauskas ., Koverovas P. ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. Vilnius:
Justitia, 2005. T.2. P. 292.

74

2) teismo sakymai;
3) institucij ir pareign nutarimai administracini teiss paeidim bylose tiek, kiek jie
susij su turtinio pobdio iiekojimais;
4) kiti institucij ir pareign sprendimai, kuri vykdym civilinio proceso tvarka nustato
statymai.
Vykdomj dokument pateikimo vykdyti terminai nustatyti CPK 606 straipsnyje. Bendras
vykdomj dokument pateikimo vykdyti terminas yra deimt met nuo teismo sprendimo
siteisjimo dienos. Vykdomieji dokumentai dl grinimo darb gali bti pateikti vykdyti per
vien mnes nuo pirmos dienos po sprendimo primimo. Vykdomj rat pagal skubiai
vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaiiuojamas nuo pirmos dienos po
sprendimo primimo. Terminus, per kuriuos gali bti pateikti vykdyti kit pareign ar institucij
nutarimai, nustato atitinkami statymai. Jeigu pagal teismo sprendim iiekomos periodins
imokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per vis laikotarp, kuriam priteistos imokos, o
pateikimo vykdyti terminas prasideda nuo kiekvienos imokos termino pasibaigimo dienos.
Iiekotojui, kuris praleido termin vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dl prieasi,
teismo pripaint svarbiomis, praleistas terminas teismo gali bti atnaujintas CPK 576 578
straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato statymai (CPK 608 str.). Senaties terminas
vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant dokument vykdyti, jeigu ko
kita nenustato statymai. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas i dalies
vykdo sprendim (CPK 607 str. 1 d.). Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda i naujo.
Laikas, prajs iki nutraukimo, nauj termin neskaiiuojamas.
2. TEISM SPRENDIM, NUTARI IR NUTARIM VYKDYMO TVARKA.
PRIVERSTINIO VYKDYMO PRIEMONS
Teismo sprendimai, nuosprendiai, nutartys, nutarimai ir sakymai vykdomi po to, kai jie
siteisja, iskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Apie tai, kad teismo procesinis
sprendimas turi bti vykdomas skubiai, turi bti nurodyta vykdomajame rate (CPK 588 str.).
Vykdomj rat ar teismo sakym antstoliui vykdyti gali pateikti pats iiekotojas ar jo
atstovas, o kitus vykdomuosius dokumentus - juos idavusi institucija ar pareignas, taip pat
iiekotojas. Vykdomieji dokumentai turi bti pateikiami antstoliui pagal skolininko fizinio asmens
gyvenamj viet, jo turto buvimo viet arba jo darbo viet, o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo,
pagal jo buveins arba jo turto buvimo viet (CPK 590 str. 1 d., 2 d.).
Pagal sprendim vykdymo instrukcijos 35 punkt iiekotojas, pateikdamas vykdyti
vykdomj dokument, privalo sumokti antstoliui bendrsias vykdymo ilaidas. Pagal CPK 651
straipsn antstolis, gavs vykdyti vykdomj dokument, per tris dienas, o skubaus vykdymo
atvejais nedelsdamas, turi patikrinti, ar nra akivaizdi klii vykdomajam dokumentui priimti
ir vykdymo veiksmams pradti. Jeigu yra klii vykdomj dokument priimti vykdyti, antstolis
savo patvarkymu atsisako j priimti ir grina pateikusiam asmeniui, nurodydamas grinimo
prieastis, o jeigu CPK 651 str. 2 d. nurodyt klii nra, antstolis vykdomj dokument priima ir
pradeda j vykdyti (CPK 651 str. 3 d.).
Antstolis vykdymo veiksmus atlieka savo aptarnaujamoje teritorijoje. Pradtus vykdymo
veiksmus antstolis gali tsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, jeigu tai btina siekiant
skmingai vykdyti sprendim, taiau visais atvejais apie tokius vykdymo veiksmus antstolis per tris
dienas nuo t veiksm atlikimo dienos turi ratu praneti tam antstoliui, kurio aptarnaujamoje
teritorijoje tie veiksmai buvo atlikti (CPK 591 str.).Vadovaujantis CPK 592 straipsnio nuostatomis,
antstolis vykdymo veiksmus atlieka darbo dienomis ne anksiau kaip nuo etos valandos ir ne
vliau kaip iki dvideimt antros valandos. Vykdyti sprendimus nakties metu ar ne darbo dienomis
leidiama tiktai neatidliotinais atvejais, kai, skubiai nevykdius sprendimo, vliau j vykdyti gali
bti sunkiau ar visai nemanoma.
Vykdymo proceso metu ikylanius klausimus antstolis isprendia motyvuotu patvarkymu,
kuriame antstolis nurodo patvarkymo suraymo dat, savo vard ir pavard, vykdomosios bylos
75

numer, bylos alis, sprendiamo klausimo esm, motyvus, kodl priimamas vienoks ar kitoks
sprendimas. Patvarkymo rezoliucinje dalyje nurodami priimtas sprendimas ir patvarkymo
apskundimo tvarka. Patvarkym antstolis pasirao ir patvirtina antstolio antspaudu. Reikiamais
atvejais patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys (CPK 613 str.). Antstolis savo patvarkymus, jeigu
yra galimyb, i karto teikia suinteresuotiems asmenims arba jiems isiunia registruotu laiku ne
vliau kaip kit darbo dien (CPK 605 str.).
Pagal CPK 653 straipsn vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradti: skubaus
vykdymo bylose ne vliau kaip kit dien po vykdomojo dokumento primimo vykdyti, kitose
bylose ne vliau kaip per penkias dienas nuo vykdomojo dokumento primimo vykdyti. Antstolis,
prims vykdyti vykdomj dokument, gali ikviesti skolinink ir iiekotoj, iaikinti jiems j
teises ir pareigas, numatytas CPK 639, 640, 643, 644 straipsniuose, iklausyti j pasilymus dl
vykdomojo dokumento vykdymo, teikti skolininkui raginim vykdyti sprendim, uklausti
reikiamus asmenis dl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus
operatyviam ir efektyviam iiekojimui (CPK 654 str.).
Raginimas vykdyti sprendim yra dokumentas, kuriuo antstolis pranea skolininkui apie tai,
kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu iame dokumente nurodyti veiksmai
per antstolio nustatyt termin nebus vykdyti, bus pradta priverstinio vykdymo procedra (CPK
655 str. 1 d.). Skolininkas vykdyti sprendim raginamas vykdomj dokument pateikus vykdyti
pirm kart, iskyrus CPK 661 straipsnyje numatytus atvejus.
Jeigu skolininkas per raginime vykdyti sprendim nustatyt termin teismo sprendimo
nevykdo, antstolis ne vliau kaip per deimt dien nuo tos dienos, kuri pasibaig terminas
vykdyti sprendim, pradeda j vykdyti priverstinai. Pagal CPK 624 straipsnio 2 dal priverstinio
vykdymo priemons yra tokios:
1) iiekojimas i skolininko l ir turto ar turtini teisi;
2) iiekojimas i skolininko turto ir pinig sum, esani pas kitus asmenis;
3) udraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turt ar vykdyti skolininkui
kitas prievoles;
4) dokument, patvirtinani skolininko teises, pamimas;
5) iiekojimas i skolininko darbo umokesio, pensijos, stipendijos ar kit jo pajam;
6) tam tikr teismo sprendime nurodyt daikt pamimas i skolininko ir perdavimas
iiekotojui;
7) skolininko turto administravimas ir i to gaut pajam panaudojimas iiekojimui
padengti;
8) skolininko pareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo j susilaikyti;
9) prieprieini iiekotin sum tarpusavio skaitymas;
10) kitos statym numatytos priemons.
Vienu metu gali bti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemons. Priverstinio vykdymo
priemoni taikymo tvark reglamentuoja CPK 662 772 straipsniai ir Sprendim vykdymo
instrukcija.

17 TEMA

76

USIENIO VALSTYBI TEISM PAVEDIM IR SPRENDIM VYKDYMO TVARKA

LIETUVOJE. LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISM KREIPIMOSI SU PAVEDIMAS
USIENIO TEISMUS TVARKA
1. USIENIO VALSTYBI TEISM PAVEDIM IR SPRENDIM VYKDYMO TVARKA
LIETUVOJE
Tarptautin teisin pagalba tai procesinio veiksmo atlikimas (dokument teikimas,
rodym rinkimas, sprendim pripainimas ir pan.) kitos valstybs teismo praymu. Jeigu
tarptautin dvial sutartis nenumato kitaip, arba ji su atitinkama usienio valstybe, kurios teismas
ar kita institucija kreipiasi dl teisins pagalbos, nepasirayta, Lietuvos teismai vykdydami usienio
valstybi teism pavedimus vadovaujasi CPK 802 straipsnio bei kitomis atitinkamomis
nuostatomis.
Pagal CPK 802 straipsnio nuostatas usienio valstybs teismo ar kitos institucijos praym
suteikti teisin pagalb vykdo Lietuvos Respublikos teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos
teise. Lietuvos Respublikos teismas, kuriam yra perduotas teisins pagalbos praymas, praym
teikianio usienio valstybs teismo ar kitos institucijos iniciatyva gali taikyti kitas taisykles, negu
numato Lietuvos Respublikos statymai, jeigu j nedraudia Lietuvos Respublikos teis arba jos
neprietarauja Lietuvos Respublikos vieajai tvarkai.
Jeigu usienio valstybs teismas ar kita institucija kreipiasi Lietuvos Respublikos teism
dl procesinio dokumento, kuris nra iverstas lietuvi kalb, teikimo Lietuvos Respublikos
teritorijoje esantiems asmenims, dokumentas yra teikiamas, jeigu adresatas ireikia vali j
priimti. Jeigu asmuo atsisako priimti procesin dokument, jam turi bti iaikintos galimos tokio
atsisakymo pasekms (CPK 802 str. 2 d.).
Vadovaujantis CPK 809 straipsniu usienio teism (arbitra) sprendimai Lietuvos
Respublikos teritorijoje gali bti vykdomi tik po to, kai juos pripasta Lietuvos apeliacinis teismas,
kaip valstybs galiota institucija pripainti sprendim. Nereikalauja pripainimo siteisj usienio
teism sprendimai dl neturtini gin tarp ne Lietuvos Respublikos piliei, iskyrus atvejus, kai
is sprendimas yra santuokos sudarymo arba kitokio civilins bkls akto registravimo pagrindas ar
kitoki teisi registravimo vieame registre pagrindas. Speciali tvarka yra numatyta Europos
Sjungos valstybi nari teism sprendim pripainimui ir vykdymui.
Usienio teism sprendimai tarptautini sutari pagrindu pripastami pagal iose sutartyse
numatytas slygas, o usienio arbitra sprendim pripainimo slygas nustato 1958 m. Niujorko
konvencija dl usienio arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo.
Pagal CPK 810 straipsn, nesant tarptautins sutarties, usienio teism sprendimus
atsisakoma pripainti, jeigu:
1) sprendimas nra siteisjs pagal tos valstybs, kurioje jis yra priimtas, statymus;
2) pagal Lietuvos Respublikos teis ar tarptautins sutarties nuostatas byla priskirtina
iimtinai Lietuvos Respublikos ar treiosios valstybs teism kompetencijai;
3) aliai, kuri nedalyvavo nagrinjant byl, nebuvo tinkamai praneta apie civilins bylos
iklim bei proceso metu nebuvo sudarytos procesins gynybos galimybs, o tais atvejais, kai ji
buvo neveiksni, tinkamo atstovavimo galimybs;
4) usienio teismo sprendimas, kurio pripainimo yra praoma, nra suderinamas su
Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp t pai ali;
5) sprendimas prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtintai vieajai tvarkai;
6) usienio valstybs teismas priimdamas sprendim isprend klausimus dl Lietuvos
Respublikos pilieio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal statym, eimini turtini ar
paveldjimo teisini santyki ir tai prietarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei,
iskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje bt prim tok pat sprendim.
ios nuostatos netaikomos byloms, nurodytoms 809 straipsnio 2 dalyje. iuo atveju
atsisakyti pripainti usienio teismo sprendim Lietuvos apeliacinis teismas gali tik motyvuodamas
tuo, kad tas sprendimas prietarauja Konstitucijoje tvirtintai vieajai tvarkai. CPK 810 straipsnio 4
77

ir 6 punktuose numatyt slyg patikrinti nereikalaujama, jeigu usienio valstybs teismo

sprendimu pagal tos valstybs teis yra patvirtinama, kad asmuo, gyvenantis Lietuvos Respublikoje,
gyja palikim, kuris palikjo mirties momentu buvo tos valstybs teritorijoje.
Sprendiant klausim dl usienio teismo sprendimo pripainimo, negali bti tikrinamas io
sprendimo teistumas ir pagrstumas.
Pagal CPK 813 straipsn usienio teism (arbitra) sprendimai, iskyrus Europos Sjungos
(toliau ES)valstybi nari teism sprendimus, Lietuvoje gali bti vykdomi, jeigu:
1) sprendimas gali bti vykdomas valstybje, kurios teismai j prim; Prie praymo leisti
vykdyti usienio teismo (arbitrao) sprendim kreditorius turi pridti patvirtinim, kad is
sprendimas galt bti vykdomas toje valstybje, kurios teismas j prim.
2) jie yra pripainti CPK VII dalies LIX skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.
ie reikalavimai taikomi taip pat ir taikos teisjo sprendimams, priimtiems usienyje.
Usienio arbitra sprendim vykdymo slygas taip pat nustato 1958 m. Niujorko konvencija dl
usienio arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo. Pareikimus dl leidimo vykdyti usienio
teism (arbitra) sprendimus nagrinja Lietuvos apeliacinio teismo trij teisj kolegija.
Vadovaujantis CPK 816 straipsniu usienio valstybs teisme, iskyrus ES valstybi nari
teismus, patvirtinta taikos sutartis gali bti pripainta ir vykdoma Lietuvos Respublikoje, jeigu ji
galt bti vykdoma toje valstybje, kurioje buvo sudaryta, ir jeigu ji neprietarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje tvirtintai vieajai tvarkai. Tokios taikos sutarties pripainimo ir
vykdymo Lietuvos Respublikoje tvark reglamentuoja CPK VII dalies LX skyriaus ketvirtasis ir
penktasis skirsniai.
Lietuvos Respublikos teismai gali pripainti ir vykdyti usienio valstybi teism nutartis dl
laikinj apsaugos priemoni taikymo. ios nutartys Lietuvos Respublikoje pripastamos ir
vykdomos ta paia tvarka, kaip ir usienio valstybi teism (arbitra) sprendimai ir tik tuo atveju,
jeigu suinteresuotai aliai buvo tinkamai praneta apie teismo posdio laik ir viet (CPK 817 str.).
Vadovaujantis CPK 818 straipsnio nuostatomis, Europos Sjungos valstybi nari teism
sprendimai ir kiti pagal Europos Sjungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje
pripastami ir leidiama juos vykdyti pagal ES reglament ir CPK nustatyt tvark. Jei ES
reglamentai nenustato Europos Sjungos valstybi nari teism sprendim pripainimo ir leidimo
juos vykdyti tvarkos, ie sprendimai yra pripastami ir leidiama juos vykdyti pagal CPK VII
dalies LX skyriaus ketvirtj, penktj ir etj skirsnius.
iuo metu galioja 2000 m. gruodio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dl
jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo bei vykdymo
utikrinimo. Jis taikomas ES valstybi, iskyrus Danij, civilinse ir komercinse bylose,
neatsivelgiant teismo pobd, taiau netaikomas pajam, muitini arba administracinms byloms.
Taip pat netaikomas fizini asmen statusui arba teisnumui ir veiksnumui, nuosavybs teisms,
susijusioms su santuokiniais ryiais, testamentais ir paveldjimu; bankrotui, nemoki bendrovi
arba kit juridini asmen likvidavimo procesams, teisminms priemonms, kompromisiniams
susitarimams ir panaioms byloms; socialiniam draudimui; arbitraui.
Pagal minto reglamento 33 straipsn sprendimas priimtas vienoje valstybje narje turi bti
pripaintas kitoje valstybje narje nereikalaujant pradti kokio nors specialaus proceso, taiau
sprendimas nra pripastamas:
1. Jei toks pripainimas yra aikiai prietaraujantis valstybs nars, kurioje siekiama j
pripainti, vieajai tvarkai;
2. Jei jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jei atsakovas neturjo galimybs
laiku ir tinkamu bdu gauti bylos iklimo arba lygiaverio dokumento, kad galt susitarti dl savo
gynybos, iskyrus jei atsakovas nepradjo proceso siekdamas apsksti tok sprendim, kai tai jam
buvo manoma padaryti;
3. Jei jis yra nesuderinamas su sprendimu, priimtu dl gino tarp t pai ali praomoje
sprendimo pripainimo valstybje narje;

78

4. Jei jis yra nesuderinamas su anksiau priimtu kitoje valstybje narje teismo sprendimu
dl iekinio tuo paiu pagrindu tarp t pai ali, jei ankstesnis sprendimas atitinka sprendim
pripainimo slygas praomoje pripainti valstybje narje.
Valstybje narje priimtas ir joje turintis bti vykdomas teismo sprendimas vykdomas kitoje
valstybje narje, kai suinteresuotos alies praymu jis buvo paskelbtas vykdytinu toje kitoje
valstybje narje (reglamento 38 str.) .
Pagal CPK 818 straipsnio 4 dal, jei ES reglamentai nustato ali teis kreiptis teism dl
ES valstybi nari teism sprendim pripainimo, praymas yra pateikiamas Lietuvos apeliaciniam
teismui. is praymas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus,
skaitant reikalavim praym ir jo priedus pateikti valstybine kalba arba pridti i dokument
vertim lietuvi kalb. Jeigu pareikjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyr atstovo
byloje arba galioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenani (turini profesins
veiklos buvein) Lietuvos Respublikoje (CPK 805 straipsnis), prayme dl leidimo vykdyti ES
valstybs nars teismo sprendim turi bti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje arba
telekomunikacij galinio renginio adresas, kuriuo pareikjui bt teikiami procesiniai
dokumentai. Praymas dl leidimo vykdyti ES valstybs nars teismo sprendim yminiu mokesiu
neapmokestinamas, j nagrinja vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisjas. Teisjas leidimo
vykdyti ES valstybs nars teismo sprendim klausim isprendia priimdamas nutart raytinio
proceso tvarka. ioje nutartyje turi bti nurodyta jos perirjimo ir siteisjimo tvarka, o nutartyje,
kuria sprendim leista vykdyti, taip pat paymta, kad ES valstybs nars teismo sprendim leista
vykdyti netikrinant, ar egzistuoja ES reglamentuose nurodyti pagrindai atsisakyti pripainti ES
valstybs nars teismo sprendim. i nutartis siteisja pasibaigus Europos Sjungos reglamentuose
numatytam teismo nutarties dl leidimo vykdyti ES valstybs nars teismo sprendim apskundimo
terminui. Vykdomj rat Lietuvos apeliacinis teismas iduoda tik po nutarties siteisjimo ir
pareikjo, ir asmens, kurio atvilgiu siekiama sprendim vykdyti, atvilgiu (CPK 818 str. 5 d.).
2. LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISM KREIPIMOSI SU PAVEDIMAS USIENIO TEISMUS
TVARKA
Jeigu asmuo, kuriam reikia teikti procesin dokument, yra usienio valstybje, tai valstybs
suvereniteto principas io veiksmo Lietuvos Respublikos teismui neleidia atlikti paiam.
Procesini dokument teikimo, pavedimo atlikti asmens apklaus pateikimo ir kit usienyje
btin atlikti procesini veiksm klausimus reglamentuoja CPK 801, 803 - 805 straipsniai, taiau
i straipsni nuostatos gali bti taikomos tik tuomet, jeigu tarptautin sutartis, kurios dalyv yra
Lietuvos Respublika, atitinkam santyki nereglamentuoja kitaip (CPK 780 str.) arba kitaip i
santyki nereglamentuoja ES teiss aktai, kai iuos veiksmus reikia atlikti ES valstybje.
Pagal CPK 801 straipsn nagrindami bylas Lietuvos Respublikos teismai su usienio
valstybi teismais dl teisins pagalbos susiino per Lietuvos Respublikos teisingumo ministerij,
iskyrus tarptautini sutari ir ES teiss akt nustatytus atvejus, kai susiinoma tiesiogiai.
Jeigu asmuo, kuris turi bti apklaustas arba kuriam turi bti teiktas procesinis dokumentas,
yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis usienyje arba dirbantis Lietuvos Respublikos
diplomatinje atstovybje ar konsulate, teismai teisins pagalbos kreipiasi Lietuvos Respublikos
diplomatines atstovybes ar konsulatus (CPK 803 str. 2 d.). usienio valstybs teism ar kit
valstybs institucij dl teisins pagalbos suteikimo teismas kreipiasi, jeigu asmuo, kuris turi bti
apklaustas arba kuriam turi bti teiktas procesinis dokumentas, nra Lietuvos Respublikos pilietis
arba jeigu reikia atlikti kitok procesin veiksm arba tuomet, kai per Lietuvos Respublikos
ambasad ar konsulat negalima apklausti arba teikti procesinio dokumento Lietuvos Respublikos
pilieiui (CPK 803 str.). Vadovaujantis CPK 804 straipsniu usienio pilieiams ar asmenims be
pilietybs ir usienio juridiniams asmenims sistini procesiniai dokumentai turi bti iversti angl
ar kit jiems suprantam kalb.
Kai byla nagrinjama Lietuvoje ir usienyje gyvenanti alis nepaskyr atstovo byloje, ji
privalo paskirti galiot asmen, gyvenant Lietuvos Respublikoje, kuriam bt teikiami su byla
79

susij procesiniai dokumentai (CPK 805 str. 1 d.) Jeigu usienyje gyvenanti alis nevykdo ios
pareigos ir nenurodo galioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti usienyje esaniai aliai,
lieka byloje ir yra laikomi teiktais. ios pasekms aliai turi bti iaikintos pirmojo teikimo metu.
aliai taip pat turi bti iaikinta pareiga pateikti atsiliepim dl pareikto iekinio ir io atsiliepimo
nepateikimo pasekms, taip pat turi bti iaikinta, kas gali bti galiotu asmeniu (CPK 805 str. 2
d.).
Dvialse tarptautinse sutartyse yra nurodoma teisins pagalbos apimtis,
kreipimosi tvarka ir kt. reikalinga informacija. Pvz., Lietuvos Respublikos ir Rusijos
Federacijos sutarties Dl teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse, eimos ir baudiamosiose
bylose (toliau Sutartis) 3 straipsnyje nurodyta, jog teisin pagalba apima
susitarianiosios alies, kuriai pateikiamas praymas, statymuose numatyt
procesini veiksm atlikim, kaip antai: ali, liudytoj, ekspert apklaus,
ekspertizi, teismins apiros atlikim, daiktini rodym perdavim, teismo
sprendim civilinse bylose pripainim ir vykdym, dokument teikim ir
persiuntim. Kreipiantis teisins pagalbos usienio valstyb, su kuria sudaryta dvial
tarptautin teisins pagalbos sutartis, suraomas sutartyje nurodyto turinio praymas ar pavedimas
suteikti teisin pagalb ir patvirtinamas pavedim suraiusios institucijos pareigno parau ir
herbiniu antspaudu. Pvz., Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Sutartyje numatyta, kad
pavedime suteikti teisin pagalb turi bti nurodyta: praym pateikianios staigos pavadinimas;
staigos, kuriai pateikiamas praymas, pavadinimas; bylos, kurioje praoma suteikti teisin pagalb,
pavadinimas; ali vardai ir pavards, j pilietyb, usimimas, nuolatin gyvenamoji vieta arba
buvein; j galiot atstov pavards ir adresai; pavedimo turinys (Sutarties 7 str.). Dokumentai,
kuriuos teisingumo ir kitos staigos siunia dl teisins pagalbos, turi bti patvirtinti antspaudu
(Sutarties 6 str.). Paprastai pavedimas suraomas praym pateikianios susitarianios alies
valstybine kalba ir pridedamas vertimas susitarianiosios alies, kuriai pateikiamas praymas,
valstybin kalb. alys gali susitarti ir dl tam tikros kalbos vartojimo, pvz. sutartyje tarp Lietuvos
ir Moldovos numatyta galimyb vartoti rus arba angl kalb (5 str. ).
Pagal CPK 803 straipsnio 5 dalies nuostatas ES teiss akt nustatyta tvarka rinkti rodymus
ES valstybje narje turi teis visi Lietuvos Respublikos teismai (teisjai). iuo metu visose
Europos Sjungos valstybse, iskyrus Danij, galioja 2001 m. gegus 28 d. Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 1206/2001 dl valstybi nari teism tarpusavio bendradarbiavimo renkant rodymus
civilinse ar komercinse bylose. is reglamentas numato du rodym rinkimo bdus: siuniant
nustatytos formos praym, kuriame praoma kitos valstybs nars kompetentingo teismo surinkti
rodymus, arba tiesiogiai renkant rodymus kitoje valstybje narje.
Konspektas parengtas panaudojus mediag i i autori leidini:
1. Driukas A., Valanius V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. Vilnius: Teisins informacijos
centras, 2005. T.1.;
2. Driukas A., Valanius V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. Vilnius: Teisins informacijos
centras, 2006. T.2.;
3. Driukas A., Jokbauskas ., Koverovas P. ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
komentaras. Vilnius: Justitia, 2004. T.1.;
4. Driukas A., Jokbauskas ., Koverovas P. ir kt. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
komentaras. Vilnius: Justitia, 2005. T.2.;
5. Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis. Vilnius: Justitia, 2003. T.1.;
6. Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis. Vilnius: Justitia, 2005. T.2.;
7. Nekroius V. Civilinis procesas: koncentruotumo principas ir jo gyvendinimo galimybs.
Vilnius: Justitia, 2002.
Konspekt pareng: lektor Rima Kupstien

80