Karl Gustav Jung

velgiant pasmon
I angl kalbos vert Jrat Musteikyt

Sapn svarba
mogus sakytais ir raytais odiais ireikia prasm to, k jis nori
pasakyti. Jo kalboje yra gausu simboli, bet jis danai vartoja enklus ir
vaizdinius, kurie nra tiksliai apraomi. Kai kurie tra santrumpos arba
pirmj odio raidi virtin, kaip antai UN, UNICEF, UNESCO; kiti yra
pastami verslo enklai, patentuot vaist pavadinimai, enkleliai ar
emblemos. Nors jie patys yra bereikmiai, jie gyja atpastam reikm
prastiniame vartojime ar smoningos intencijos dka. Tai nra simboliai.
Tai yra enklai, ir jie vien tik ymi objektus, kuriems yra priskiriami.
Tai, k mes vadiname simboliu, yra terminas, pavadinimas ar net vaizdas,
kuris gali bti prastas kasdieniniame gyvenime, taiau kuris, be visuotinai
priimtos ir akivaizdios reikms, turi dar ir specifines papildomas
uuominas ir reikmes. Jis nurodo kak neapibrt, neinoma ar paslpt
nuo ms. Pavyzdiui, daugelis Kretos paminkl paymti dvigubos adzs
(kauptuko pavidalo kirvis - red.) enklu. Mes inome objekt, bet neinome
jo simbolini reikmi (nuorod). Kitas pavyzdys galt bti indas, kuris,
lanksis Anglijoj, namie pasakojo draugams, jog anglai garbina gyvulius, nes
jis mats senose banyiose ereli, lit ir jaui. Jis neinojo (kaip ir
daugelis krikioni), kad ie gyvnai yra evangelist simboliai, kil i
Ezekielio vizijos ir kad tai, savo ruotu, yra Egipto sauls dievo Horo ir
jo keturi sn analogija. Dar daugiau, yra toki daikt, kaip ratas ir
kryius, kurie yra inomi visame pasaulyje, bet tam tikromis aplinkybmis
jie turi simbolin reikm. K jie tiksliai simbolizuoja, tebra ginytinas
dalykas.
Taigi odis arba vaizdinys yra simbolis, kai jis reikia (nurodo) kak
daugiau negu jo akivaizdi ir tiesiogin reikm. Jis turi platesn
"nesmoning" aspekt, kuris niekad nra tiksliai apibriamas ir iki galo
iaikinamas. Nra net vilties j apibrti ar paaikinti. Kai protas tiria
simbol, jis msto apie tokias idjas, kurios yra u intelekto suvokimo
rib. Ratas gali nukreipti ms mintis link "dievikos" sauls svokos, bet
ioj vietoj intelektas turi pripainti savo nekompetentingum; mogus negali
apibrti "dievikos" esybs. Kai, nepaisant vis savo intelekto ribotum,
kak pavadiname "dieviku", mes tesuteikiame jam vard, kuris gali bti
pagrstas tikjimu, bet niekad - faktiniais rodymais.
Kadangi daugyb dalyk yra u mogiko supratimo rib, mes nuolat
vartojame simbolinius terminus, kad jie atstovaut svokoms, kuri mes
negalime apibrti ar visikai suprasti. Tai viena i prieasi, kodl
visos religijos naudoja simboli kalb arba vaizdius. Bet itoks
smoningas simboli naudojimas tra tas didiai svarbaus psichologinio fakto
vienas
aspektas.
mogus
taip
pat
kuria
simbolius
nesmoningai
ir
spontanikai - sapn forma.
Nra lengva tai suvokti. Bet btina, jeigu norime daugiau suinoti apie
tai, kaip funkcionuoja mogaus psichika. Valandl pamst suprasime, kad
mogus niekad iki galo nieko nesuvokia ir nieko visikai nesupranta. Jis
mato, girdi, lieia, jauia skon, taiau kaip toli jis mato, kaip girdi, k

pasako jam lytjimas ir kok skon jis jauia, priklauso nuo jo poji
kiekio ir kokybs. Tai apriboja jo aplinkinio pasaulio supratim. Naudodamas
mokslinius instrumentus, jis i dalies kompensuoja iuos jusli trkumus.
Pavyzdiui, jis gali iplsti regjimo lauk ironais, o klausos elektriniu stiprintuvu. Taiau ir labiausiai itobulinti aparatai tegali
priartinti akims tolimus ir maus objektus arba pagarsinti silpnus garsus.
Nesvarbu, kokius instrumentus naudoja, kada nors mogus pasiekia tikrumo
rib, kurios smoningas painimas negali perengti.
Be to, yra ir nesmoningi ms tikrovs suvokimo aspektai. Pirmasis faktas, kad net kai ms jutimai reaguoja realius reikinius, vaizdus ir
garsus, jie yra kakaip "iveriami" i realybs sferos psichikos sfer.
Psichikoje (mind) jie tampa psichiniais vykiais, kuri galutin prigimtis
yra nepaini (nes psyche negali painti savo paios substancijos). Taigi bet
kokiame patyrime yra neapibrtas skaiius neinom veiksni, nekalbant apie
fakt, kad kiekvienas konkretus objektas tam tikrais atvilgiais visada
lieka nepaintas, nes mes neinome paios materijos pirmins prigimties.
Yra tam tikr vyki, kuri smoningai mes nepastebime; vadinasi, jie
lieka u smons slenksio. Jie vyksta, bet jie suimami save
nesmoningai, mums smoningai neinant. Mes suinome apie tokius vykius tik
intuicijos akimirkomis arba giliai mstydami vliau sismoniname, jog jie
turjo atsitikti; ir nors mes i pradi nekreipme dmesio j emocin ir
gyvybin svarb, tai vliau isiveria i pasmons kaip kokia pavluota
mintis.
Pavyzdiui, ji gali pasirodyti sapno pavidalu. Apskritai bet kurio vykio
nesmoningas aspektas atsiskleidia mums sapnuose, kur jis pasirodo ne kaip
racionali mintis, o kaip simbolinis vaizdas. Istorijos poiriu, kaip tik
sapn tyrinjimas pirmiausia ir leido psichologams tirti smoning vyki
nesmoningus aspektus.
Kaip tik tokiu pagrindu psichologai taria egzistuojant nesmoning siel
(psyche), nors daugelis mokslinink ir filosof tai neigia. Jie naiviai
ginija, kad tokia prielaida reikt, kad tame paiame individe yra du
"subjektai", arba paprastai tariant, dvi asmenybs. Bet kaip tik i
prielaida ir yra visikai korektika. Viena i iuolaikinio mogaus bd ir
yra tai, kad daugelis moni kenia nuo tokio asmenybs susidvejinimo. Tai
jokiu bdu ne patologinis simptomas; tai normalus reikinys, pastebimas bet
kada ir visur. Taip yra ne tik neurotikams, kuri dein neino, k daro
kair. i kebli padtis tik rodo bendr nesmoningum, kur nenuneigiamai
paveldjo visa monija.
mogus savo smon pltojo ltai ir per varg, daugyb ami, kol tapo
civilizuotas (sutarta tokiu laikyti rato iradim, apie 4000 m. pr. Kr.).
Ir i evoliucija toli grau nesibaig, nes didels mogaus psichikos sritys
tebeskendi tamsoje. Tai, k mes vadiname siela (psyche), anaiptol nesutampa
su ms smone ir jos turiniu.
Tasai, kuris neigia pasmons egzistavim, i tikrj daro prielaid, jog
iandien siel esame visikai pain. Ir is sitikinimas aikiai yra toks
pat klaidingas, kaip ir prielaida, jog inome vis, k reikia inoti apie
gamtos pasaul. Ms siela yra gamtos dalis, ir jos paslaptis yra tokia pat
berib. Taigi mes negalime tiksliai apibrti nei sielos, nei gamtos.
Tegalime konstatuoti, kad, ms manymu, jos yra (kuomet jas laikome esant),
ir aprayti, kiek sugebam, kaip jos funkcionuoja. Taigi, be medicinos
surinkt rodym, yra ir stiprus loginis pagrindas, kad atmestume tokius
teiginius kaip: "Nra jokios pasmons". Tokius dalykus kalbantys ireikia
senatvika "mizoneizm" - baim to, kas nauja ir neinoma.
is pasiprieinimas miniai apie neinom mogaus psichikos dal turi
istorini prieasi. Smon yra labai nesena gamtos gija, ir ji tebra

"eksperimentika". Ji trapi, jai gresia specifiniai pavojai, ji lengvai

paeidiama. Kaip pastebjo antropologai, vienas i labiausiai paplitusi
psichini sutrikim, pasitaikani tarp primityvi taut, yra tai, k jos
vadina "sielos netekimu" - tai reikia, kaip rodo ir pavadinimas, matom
smons suirim (arba, specialiau tariant, disociacij).
Tokie mons, kuri smons isivystymo lygis yra kitoks nei ms,
"sielos" (arba psychs) nejauia kaip vientisos. Daugelis primityv mano,
kad mogus, taip pat kaip savo, turi ir "miko siel", ir kad i miko siela
yra siknijusi laukiniame gyvne arba medyje, su kuriuo mogus tam tikru
bdu yra psichikai tapatus. Kaip tik tai ymus prancz etnologas Lucianas
Levis-Brulis (Levy-Bruhl) pavadino "mistiniu dalyvavimu". Jis atsisak io
termino prieikos kritikos spaudiamas, bet man regis, kad jo kritikai buvo
neteiss. Tai yra gerai inomas psichologinis faktas, kad individas
nesmoningai gali bti tapatus su kitu asmeniu ar objektu.
is tapatumas primityv tarpe gyja daug form. Jei miko siela yra
gyvno siela, pats gyvnas yra laikomas tam tikru mogaus broliu,
pavyzdiui, manoma, kad mogus, kurio brolis yra krokodilas, gali saugiai
sau plaukioti krokodil knibdanioje upje. Jei miko siela yra medis, tas
medis tariamas kaip turs tam individui kak panaaus tvik autoritet.
Abiem atvejais miko sielos eidimas suprantamas kaip paties mogaus
eidimas.
Kai kuriose gentyse manoma, kad mogus turi kelet siel; is tikjimas
ireikia kai kuri primityvi individ jausm, kad jie yra sudaryti i
keleto sujungt; bet skirting vienet. Tai reikia, kad individo siela toli
grau nra saugiai suvienyta; prieingai, jai gresia pavojus pernelyg
lengvai suskilti, upldus nevaldomiems jausmams.
i situacij mes inome i antropolog studij, bet ji nra tokia jau
netinkama ir ms pai paangiai civilizacijai, kaip gali atrodyti. Mes
irgi galime disocijuotis (suskilti) ir prarasti tapatum. Mus uvaldo ir
pakeiia nuotaikos, mes prarandame sugebjim mstyti ir negalime prisiminti
svarbi dalyk apie save ir kitus,- ir mons ima klausti: "Koks velnias
tave lindo?" Kalbam, jog sugebam "kontroliuoti save", bet savitvarda yra
reta ir nepaprasta doryb. Mes galime manyti, kad save valdome, bet koks
nors draugas nesunkiai mums papasakos apie mus toki dalyk, apie kuriuos
mes nieko neinome.
Nra abejons, net ms vadinamame auktame civilizuotume mogaus smon
dar nra reikiamai vientisa. Ji tebra paeidiama ir linkusi skilinti.
Sugebjimas izoliuoti dal savo psichikos i tikro yra vertinga savyb.
Galime susitelkti tuo momentu prie vieno dalyko, atmesdami visa kita, kam
reikia ms dmesio. Bet yra didiulis skirtumas tarp smoningo sprendimo
atsiskirti ir laikinai nuslopinti dal savo sielos, ir bsenos, kai tai
atsitinka savaime, mogui ito neinant, nesutinkant ir net prieingai jo
norams. Pirmasis yra civilizacijos laimjimas, antrasis - primmityvus
"sielos netekimas" arba net patologin neurozs prieastis.
Taigi net ms dienomis smons vieningumas tebra abejotinas: jis labai
lengvai gali bti suardytas. Sugebjimas valdyti savo emocijas, labai
pageidautinas vienu poiriu, bus abejotinas laimjimas kitu, nes dl to
socialiniai tarpusavio santykiai netekt vairovs, spalv ir ilumos.
Taigi tokiame kontekste ir turime apvelgti, kokie svarbs yra sapnai tos netvirtos, nepagaunamos, nepatikimos, neaikios ir netikros fantazijos.
Nordamas paaikinti savo poir, apraysiu kaip jis rutuliojosi daugel
met ir kaip a prijau prie ivados, kad sapnai yra daniausiai
pasitaikantis ir visuotinai prieinamas altinis tirti mogaus sugebjim
simbolizuoti.

Zigmundas Froidas buvo pionierius, pirmasis bands empirikai tirti

pasmonin smons pagrind. Jis dirbo, remdamasis bendra prielaida, kad
sapnai nra atsitiktiniai, bet yra susij su smoningomis mintimis ir
problemomis. i prielaida anaiptol nebuvo savavalika. Ji buvo pagrsta
ymi neurolog, pavyzdiui, Pjero an (Pierre Janet), ivadomis, kad
neurozs simptomai susij su tam tikru smoningu patyrimu. Jie netgi yra
atskilusios smoningos psichikos sritys, kurios kitu laiku ir kitokiomis
aplinkybmis gali bti smoningos.
Paioje prajusio amiaus pabaigoje Froidas ir Jozefas Broieris
pripaino, kad neurotiki simptomai - isterija, tam tikri skausmai ir
nenormalus elgesys - i tikrj yra simbolikai reikmingi. Jie yra vienas
bdas, kuriuo pasmonin psichika ireikia save, kaip kad ir per sapnus; ir
jie yra tokie pat simboliki. Pavyzdiui, pacientui, pakliuvusiam
nepakeliam situacij, gali atsirasti spazmai, kai jis bando ryti. Jis
"negali to praryti". Kit
pacient panaiomis psichologinio streso
aplinkybmis itinka astmos priepuolis. Jis dsta nuo "nam oro". Treiasis
patiria savotik koj paralyi: jis negali paeiti, t.y. "jis toliau eiti
nebegali".
Ketvirtasis,
kuris
vemia
pavalgs,
"negali
suvirkinti"
nemalonaus fakto. Galiau pateikti daugyb toki pavyzdi, bet tokios
somatins reakcijos tra viena forma, kuria mus kamuojanios problemos gali
nesmoningai pasireikti. Daniausiai jos pasireikia per ms sapnus.
Bet kuris psichologas, iklauss gausyb moni, pasakojani savo
sapnus, ino, kad sapn simboliai kur kas vairesni, negu fiziniai neurozs
simptomai. Sapnai danai yra sudtingos ir spalvingos fantazijos. Bet jei
analitikas, susidrs su ia sapn mediaga, naudoja originali Froido
"laisv asociacij" technik, jis mato, kad sapnus galima redukuoti tam
tikrus pagrindinius modelius.
i technika suvaidino labai svarb vaidmen psichoanalizs raidoje, nes
leido Froidui panaudoti sapnus kaip ieities tak, kuriuo remiantis galima
pradti tirti paciento pasmonin problem.
Froidas pastebjo paprast, bet labai svarb, esmin dalyk, kad jei
sapnuotojas skatinamas tsti pasakojim apie savo sapn vaizdinius ir
mintis, kurias ie jam sukelia, jis prasitars ir atskleis pasmonin savo
negalavim pagrind tuo, k jis kalba, ir tuo, k jis kalbdamas smoningai
praleidia. Jo mintys gali pasirodyti neprotingos ir netinkamos, bet po
kurio laiko pasidaro jau aiku, ko jis stengiasi vengti, koki nemaloni
mint ar patyrim slopina. Kad ir kaip jis bando tai umaskuoti, visa, k
jis sako, rodo jo nemalonum esm. Gydytojas pamato tiek daug ivirkios
gyvenimo puss dalyk, kad jis retai bna toli nuo tiesos, kai paciento
daromas uuominas interpretuoja kaip neramios sins enklus. Deja, tai, k
jis gal gale atranda, patvirtina jo bgtavimus. Kol kas niekas negali
paprietarauti Froido nuslopinimo ir nor ipildymo, kaip neabejotin sapn
simbolizmo prieasi, teorijai.
Froidui sapnai buvo ypatingai svarbs, kaip "laisv asociacij" proceso
ieities takas. Bet po kurio laiko a miau jausti, jog tai klaidingas ir
neadekvatus
turting
fantazij,
kurias
pasmon
sukuria
miegant,
panaudojimas. Mano abejons i tikrj prasidjo tada, kai vienas kolega man
papasakojo tai, k jis patyr ilgai keliaudamas po Rusij traukiniu. Nors
jis nemokjo kalbos ir net nemokjo skaityti kirilicos, jis staiga m
gilintis keistas raides, kuriomis buvo parayti geleinkelio uraai, ir
atsidav svajonms, kuri metu jis toms raidms suteikdavo vairiausias
reikmes.
Viena mintis sek kit, ir, bdamas atsipalaidavs, jis pajuto, kad ios
"laisvos asociacijos" sukl jam daug sen prisiminim. Jis suirzo juose
aptiks kai kurias seniai palaidotas nemalonias temas - dalykus, kuriuos
norjo pamirti ir kuriuos smoningai buvo pamirs. I tikrj jis prijo
prie to, k psichologai vadina "kompleksais" - t.y. nuslopintas emocines

temas, kurios gali sukelti nuolatinius

daugeliu atvej net neurozs simptomus.

psichologinius

sutrikimus

arba

is epizodas atvr man akis: supratau, kad nebtina naudoti sapn kaip
"laisv asociacij" proceso ieities tak, jei nori atskleisti paciento
kompleksus. Jis man parod, kad centr galima pasiekti tiesiai i bet kurio
apskritimo tako. Galima pradti nuo kirilicos, nuo meditacij apie
kritolin rutul, maldininko rat arba modernistin paveiksl, arba net nuo
atsitiktinio pokalbio apie kok nors banal atsitikim. Sapnas nra nei
daugiau, nei maiau naudingas iuo poiriu, kaip bet kuris kitas galimas
ieities takas.
Taiau sapnai yra ypatingai reikmingi, netgi jei jie danai kyla i
emocinio susijaudinimo, kur taip pat eina ir prastiniai (nuolatiniai)
kompleksai.
(Nuolatiniai
kompleksai
yra
velniosios
psichs
vietos,
greiiausiai reaguojanios iorinius stimulus ar sutrikimus.) tai kodl
laisvos asociacijos gali nuvesti i bet kurio sapno kritikas slaptas
mintis.
ia man atjo mintis, kad (jei a buvau teisus iki iol) protinga bt
daryti ivad, jog sapnai turi kakoki atskir ir daug reikmingesn
funkcij. Labai danai sapnai turi apibrt, akivaizdiai tiksling
struktr, nurodani pagrindin idj arba krypt - nors daniausiai ji
nra i karto suprantama. Todl pradjau svarstyti, ar negeriau skirti
daugiau dmesio tikrajai sapno formai ir turiniui, uuot leidus "laisvoms"
asociacijoms per idj grandin nuvesti kompleksus, kuriuos lygiai taip
pat galime pasiekti ir kitais bdais.
i nauja mintis pakeit mano psichologijos raid. Tai reik, kad a
pamau atsisakiau sekti asociacijas, kurios nuvesdavo toli nuo sapno teksto.
miau telkti dmes ne tiek prie asociacij, kiek prie paties sapno,
manydamas, kad jis ireikia kak specifik, k bando pasakyti pasmon.
Mano poirio sapnus pasikeitimas pakeit ir metod,- naujoji technika
turjo atsivelgti vairiausius platesnius sapno aspektus. Smoningas
pasakojimas turi pradi, raid ir pabaig, bet tai netinka sapnui. Jo
erdvs ir laiko matmenys visai kitokie, kad j suprastum, reikia tyrinti
kiekvienu aspektu - lyg imtum nepastam daikt rankas ir tol j
sukiotum, kol tapt pastama kiekviena formos detal.
Jau turbt pakankamai parodiau, kaip vis labiau pradjau nesutikti su
"laisv asociacij" metodu, kur pirmasis pasil Froidas, - norjau likti
kiek galima ariau prie paties sapno, atsisakydamas vis netinkam idj ir
asociacij, kurias jis gali sukelti. inoma, jos gali atskleisti paciento
kompleksus, bet a turjau daug didesn tiksl, nei vien atskleisti
kompleksus, kurie sukelia neurotinius sutrikimus. Juos galima nustatyti
daugybe kit bd, pavyzdiui, psichologas gali suprasti visas uuominas,
kuri jam reikia, odini asociacij testu (klausdamas paciento, kokias
asociacijas jam sukelia tam tikri odiai ir analizuodamas jo atsakymus).
Bet norint painti ir suprasti vis asmenybs psichinio gyvenimo proces,
svarbu suvokti, kad jo sapnai ir j simboliniai vaizdiniai turi atlikti kur
kas svarbesn vaidmen.
Beveik kiekvienam aiku, kad, pavyzdiui, yra nesuskaiiuojama daugyb
vaizdi, kurie gali simbolizuoti lytin akt (arba, kitaip tariant,
atvaizduoti j alegorikai). Bet kuris i i vaizdi per asociacijas gali
atvesti prie lytini santyki idjos ir prie specifini kompleks, kuriuos
kiekvienas gali jausti savo paties seksualinio gyvenimo atvilgiu. Bet iuos
kompleksus galima taip pat atskleisti ir usisvajojus prie neskaitom
rusik raidi.
Taigi a padariau prielaid, kad sapnas gali praneti ir k kit nei

seksualin
alegorija
ir
Pailiustruosiu i mint.

kad

taip

yra

dl

tam

tikr

prieasi.

mogus gali sapnuoti, kad kia rakt spyn, darbuojasi su sunkia lazda
ar lauia duris kojos spyriu. Visa tai galima traktuoti kaip seksualin
alegorij. Bet pats faktas, kad jo pasmon pasirinko kur nors vien i i
vaizdi - rakt, lazd ar spyr - taip pat turi didel reikm. Tikroji
uduotis yra suprasti, kodl pasirinktas raktas, o ne lazda, arba lazda, o
ne spyris koja. Kartais tai net padeda atskleisti, kad ia i viso
vaizduojamas ne lytinis aktas, o visai kiti psichologiniai dalykai.
Taip mstydamas, a prijau prie ivados, kad tik ta mediaga, kuri yra
aiki ir regima sapno dalis, gali bti naudojama j interpretuojant. Sapnas
turi savo apribojimus. Jo specifin forma pati mums pasako, kas jam
priklauso ir kas veda al nuo jo. Jei "laisvos" asociacijos vilioja
al nuo ios (sapno) mediagos, galima bt pasakyti, nelyg koks zigzagas,
tai mano sukurtas metodas labiau primena spiral, kurios centre yra sapno
pieinys. A dirbu su paiu sapno pieiniu, nekreipdamas dmesio
sapnuotojo pastangas nuo jo atitrkti. Dirbdamas savo profesin darb, a
vis turiu kartoti: "Grkime prie Js sapno. K sako sapnas?"
Pavyzdiui, mano pacientas sapnavo girt, nevalyv, vulgari moter.
Sapne toji moteris buvo jo mona, nors realiame gyvenime jo mona buvo
visikai kitokia. I pirmo vilgsnio sapnas atrod siaubingai neteisingas,
ir pacientas tuoj pat j atmet kaip susapnuot nesmon. Jeigu a, jo
gydytojas, biau leids jam eiti asociacij keliu, jis neivengiamai bt
bands kaip galima labiau nutolti nuo nemaloni sapno uuomin. Ir bt
prijs prie vieno i savo pagrindini kompleks - komplekso, ko gero,
neturinio nieko bendro su jo mona - ir mes nieko nesuinotume apie
ypating, btent io sapno prasm.
Taigi k jo pasmon norjo pasakyti tokiu akivaizdiai neteisingu
teiginiu? Aiku, ji ireik idj apie puolusi moter, kuri buvo artimai
susijusi su sapnuotojo gyvenimu. Bet kadangi io vaizdio projekcija jo
mon visikai nepagrsta ir i esms neteisinga, man teko iekoti kitur,
kol supratau, k atvaizdavo toks atstumiantis vaizdis.
Dar
viduramiais,
daug
anksiau
nei
fiziologai
rod,
kad
dl
endokrinini liauk struktros visuose mumyse yra ir vyriki, ir moteriki
elementai, buvo sakoma, kad "kiekviename vyre yra moteris". Kaip tik
moterikj element kiekviename vyre a ir pavadinau "anima". Tas
"moterikasis" aspektas yra i esms tam tikras emesnio pobdio susietumas
su aplinka, ir ypa su moterimis, kuris yra rpestingai slepiamas nuo kit
ir nuo savs. Kitaip tariant, nors regimoji individo asmenyb atrodo
visikai normali, ji gali slpti nuo kit - ar netgi nuo savs - apgailtin
"moters savyje" padt.
Taip buvo ir iam mano pacientui: jo moterikoji pus nebuvo patraukli.
Jo sapnas sakyte sak: "Kai kuriais atvilgiais tu elgiesi kaip puolusi
moteris", ir sukl jam ok. (is pavyzdys, suprantama, neturi bti
laikomas rodymu, kad pasmon rpinasi "moraliniais" draudimais.) Sapnas
neliep pacientui "elgtis geriau", bet tiesiog band atsverti pernelyg
vienpusik jo smoningo proto prigimt, kuri palaik klaiding sitikinim,
kad jis yra visais atvilgiais dentelmenas.
Lengva suprasti, kodl sapnuotojai link ignoruoti ir netgi neigti savo
sapn praneimus. Smon natraliai prieinasi viskam, kas nesmoninga ir
neinoma. A jau nurodiau, kad primityviuose monse yra tai, k
antropologai vadina "mizoneizmu", t.y. gili ir prietaringa naujovi baim.
Primityvai reaguoja nepalankius vykius tokiomis pat reakcijomis, kaip ir
gyvnai. Bet ir "civilizuotas" mogus naujas idjas reaguoja labai
panaiai, kurdamas psichologinius barjerus, kad susidrs su naujove,

apsisaugot nuo oko. Lygiai t pat galima pastebti kiekvieno individo

reakcijoje savo paties sapnus, jei tenka priimti neprast mint. Daugelis
filosofijos, mokslo, netgi literatros pionieri tapo gimto savo aminink
konservatyvumo aukomis. Psichologija yra vienas jauniausi moksl. Kadangi
ji stengiasi nagrinti pasmons veikl, tai neivengiamai susiduria su
kratutiniu mizoneizmu.

Praeitis ir ateitis pasmonje

Kol kas a tik pateikiau kelet princip, kuriais remdamasis a tiriu
sapnus, nes jei mes norime itirti mogaus sugebjim kurti simbolius,
sapnai mums yra pati svarbiausia ir prieinamiausia mediaga. Du esminiai
sapn aikinimo dalykai yra ie: pirmiausia, sapnus reikia irti kaip
fakt, kurio atvilgiu nereikia turti joki iankstini nuostat, iskyrus
tai, kad jie kakaip kuria prasm; antra, kad sapnas yra specifin pasmons
iraika.
Vargu ar galima dar kukliau pateikti iuos principus. Nors ir kokia menka
bt kieno nors nuomon apie pasmon, jis turi pripainti, kad j verta
tyrinti; pasmon yra bent jau utls lygio, kuri gal gale labai domina
entomologus. Jei kas nors, nepatyrs ir maai imanantis apie sapnus, mano,
kad sapnai yra nieko nereikiantys chaotiki atsitiktinumai, jis turi teis
taip manyti. Bet jeigu darome prielaid, kad jie yra normals vykiai (o
tokie jie ir yra), tai esame priversti pripainti, kad jie yra arba
prieastiniai,- t.y. kad j buvimas turi racionali prieast,- arba tam
tikra prasme tikslingi, arba tokie ir tokie.
Pabandykime pavelgti iek tiek atidiau tai, kaip smoningos ir
nesmoningos psichikos turinys yra tarpusavyje susij. Panagrinkime
pavyzd, kuris visiems gerai inomas. Staiga js pamirote, k ketinote
sakyti, nors dar prie akimirk mintys buvo labai aikios. Arba, pavyzdiui,
norite kam nors pristatyti savo draug ir staiga, kai ruoiats itarti jo
vard, nebegalite jo prisiminti. Sakote, kad negalite prisiminti, nors i
tikrj mintis tapo pasmonine ar bent jau akimirk atsiskyr nuo smons.
Taip pat ir su ms pojiais. Jei mes klausoms kokios nors nenutrkstamos,
bet vos girdimos natos, tai mums atrodo, kad garsas periodikai nutrksta, o
paskui vl atsiranda. Toks vibravimas atsiranda dl periodiko dmesio
susilpnjimo ir sustiprjimo, o ne dl to, kad keistsi pats garsas.
Taiau kai kas nors islysta i ms smons, jis nenustoja egzistavs,
kaip kad u kampo pradings automobilis neitirpsta ore. Mes tik jo
nematome, ir tiek. Lygiai taip pat, kaip mes galime t automobil vl
pamatyti, taip pat mes vl ivystame mintis, kurios laikinai buvo prading.
Taigi pasmonin dalis susideda i daugybs laikinai neryki mini,
spdi ir vaizdini, kurie, nors ir umirti, ir toliau veikia ms
smoningas mintis. tai mogus isiblaks eina per kambar ko nors
atsineti. Staiga sustoja, atrodo visikai sutriks - jis pamiro, ko jam
reikjo. iupinja daiktus ant stalo lyg lunatikas ir neprisimena savo
pradinio ketinimo, taiau nesmoningai yra jo vedamas ir pagaliau suvokia,
ko jis nori. Jam pasufleravo jo pasmon.
Stebint neurotiko elges, galima pamatyti, kad daugelis dalyk, kuriuos
jis daro, atrodo taip tarsi jis juos daryt smoningai ir tikslingai. Taiau
jeigu mes j apie tai paklaustume, paaikt, kad jis arba j nesuvokia,
arba visai k kita turi galvoje. Jis girdi ir negirdi, mato, bet yra aklas,
ino ir neino. ie pavyzdiai yra tokie dani, kad specialistas greitai
suvokia, jog nesmoningas psichikos turinys veikia taip, tarsi jis bt
smoningas, ir kad niekada tokiais atvejais negali inoti, ar mintis, kalba
ar veiksmas yra tikrai smoningi, ar ne.

Btent dl tokio elgesio daugyb gydytoj atmeta isterik pacient

teiginius kaip gryn mel. Tokie mons ities pasako daugiau netiesos, negu
bet kuris i ms, bet ia visai netinka odis "melas". I tikrj, j
dvasin bkl sukelia elgesio netikrum, kadangi j smon danai nelauktai
utemsta, sikius pasmonei. Panaiai gali kaitaliotis netgi j odos
poji suvokimas. Vien akimirk isterikas pajunta adatos dr rank, o
jau kit gali ito visai nepastebti. Jeigu jo dmesys yra sutelktas kok
nors vien tak, visas knas gali bti visikai nejautrus skausmui tol, kol
atslgsta utemdanti jo pojius tampa. Tada pojiai ikart atgyja. Taiau
jis vis laik nesmoningai ino, kas vyksta.
Hipnotizuodamas tok pacient gydytojas proces mato labai aikiai.
Visai nesunku rodyti, kad pacientas inojo visas smulkmenas. Dris rank
arba fraz, pasakyta smons utemimo metu, gali bti prisiminta taip gerai,
lyg nebt buv nejautrumo skausmui ar "usimirimo". Prisimenu moter, kuri
buvo atveta klinik visiko stuporo bklje. Kit dien atgavusi smon,
ligon inojo, kas ji tokia, bet neinojo, kur ji yra, kaip ir kodl ia
atsidr ir netgi atvykimo datos. Taiau po to, kai j uhipnotizavau, ji
man pasak, kodl ji susirgo, kaip pakliuvo klinik, kas j atve. Visas
ias detales galima buvo patikrinti. Ji netgi pasak tiksl laik, kada buvo
atveta, nes mat laikrod primimo kambaryje. Hipnozs metu jos atmintis
buvo visikai aiki, lyg ji bt turjusi smon vis laik.
Aptardami tokius dalykus, mes remiams klinikiniais stebjimais. Todl
daug kritik mano, kad pasmon ir visi jos subtils pasireikimai
priskirtini iimtinai psichopatologijos sferai. Jie mano, kad bet koks
pasmons pasireikimas yra kakas neurotika arba psichotika ir neturi
nieko bendra su normalia dvasine bsena. Bet neurotiniai reikiniai
nebtinai yra sukeliami vien tik ligos. I esms jie ne daugiau kaip
normali
reikini
patologinis
padidjimas
ir
btent
bdami
tokiu
patologiniu padidjimu, jie yra rykesni negu normals. Isterijos poymiai
bdingi visiems normaliems monms, bet jie yra tokie neyms, kad
daniausiai yra nepastebimi.
Pavyzdiui, umarumas yra normalus reikinys - tam tikros smoningos
idjos praranda savo specifin energij dl to, kad nukreipiamas dmesys.
Kai jis nukrypsta kitur, elyje lieka dalykai, kurie rpjo anksiau,
panaiai kaip proektorius apvieia nauj plot, palikdamas tamsoje
anksiau apviest viet. Tai neivengiama, nes smon vienu metu gali
ilaikyti visikai aikius tik kelis vaizdinius, ir netgi tokiais atvejais
j aikumas kinta ("banguoja").
Bet pamirtos idjos nenustoja gyvavusios. Nors panorus j negalima
ikart atgaminti, jos egzistuoja pasmonje, ia pat u prisiminimo
slenksio, ir i ia jos vl gali staiga ikilti bet kuri akimirk, kartais
po daugelio visikos umarties met.
ia a kalbu apie dalykus, kuriuos smoningai matme ar girdjome ir
vliau pamirome. Bet mes visi girdime, matome, uuodiame ir ragaujame
daugel dalyk, tuo metu j visai nepastebdami, nes ms dmesys tuo metu
nukreiptas k nors kita, arba todl, kad poveikis ms pojiams pernelyg
silpnas, kad ilikt smoningas spdis. Taiau pasmon juos pastebjo, ir
itokie pasmoniniai jusli suvokimai svarbs ms kasdieniame gyvenime.
Mums to nesuvokiant, jie daro tak tam, kaip mes reaguojame vykius ir
mones.
Ypa pamokant, mano nuomone, pavyzd pateik vienas profesorius. Jis
vaikiojo po laukus su savo mokiniu ir buvo sigilins rimt pokalb.
Staiga jis pajuto, kad jo mintis nutrauk netiktai upld ankstyvos
vaikysts prisiminimai. Jis niekaip negaljo suprasti, kodl taip atsitiko.
Niekas i to, apie k kalbta, nebuvo su jais susij. Atsigrs pamat, kad
jie jo pro ferm, kai ikilo pirmasis vaikysts prisiminimas. Jis pasil
savo mokiniui grti t pai viet, kur j upldo jo prisiminimai.

Grs pajuto s kvap ir ikart suprato, kad btent tas kvapas paadino
prisiminimus.
Jaunystje jis gyveno fermoje, kurioje buvo auginamos sys ir specifinis
j kvapas paliko neidildom, nors ir umirt, spd. Eidamas pro ferm,
jis pajuto kvap nesmoningai, ir is nesmoningas suvokimas sugrino
seniai pamirtus vaikysts potyrius. is suvokimas buvo pasmoninis, nes
dmesys buvo sutelktas kitur, ir stimulas nebuvo pakankamai stiprus, kad
pakeist dmesio krypt ir tiesiai pasiekt smon. Taiau jis vis dlto
paadino "umirtus" prisiminimus.
Toks "uuominos" (pasufleruojanios replikos) arba "gaiduko" efektas gali
paaikinti neurotini simptom pradi ir taip pat kai kuriuos malonius
prisiminimus, kai koks nors vaizdas, kvapas ar garsas primena praeities
aplinkybes. Pavyzdiui, mergina, atjusi darb, regis, gerai jauiasi ir
yra neblogai nusiteikusi. Ir staiga jai ima klaikiai skaudti galv,
pasireikia ir kitokie negalavimo poymiai. Nors smoningai ji to ir
nepastebjo, ji girdjo tolimo laivo ruko siren, kuri jai nesmoningai
primin nelaiming isiskyrim su mylimuoju, kur ji labai norjo pamirti.
Be normalaus umirimo, Froidas apra kelis atvejus, kai "pamirtami"
nemalons prisiminimai - prisiminimai, kuri mogus mieliau neturt. Kaip
sak Ny, ididumo spiriama atmintis pasiduoda. Taigi, tarp umirt
prisiminim esama nemaai toki, kurie atsiduria pasmonje (ir panorus
nemanoma j atgaivinti) dl to, kad jie nemalons ir nepriimtini.
Psichologai juos vadina "nuslopintu turiniu".
Toks atvejis galt bti sekretor, kuri pavydi vienam i savo virininko
koleg. Ji nuolat umirta pakviesti asmen susirinkimus, nors jo
pavard
bna
aikiai
parayta
jos
turimame
srae.
Bet
paprayta
pasiaikinti, ji paprasiausiai pasako "umirusi" arba, kad kakas jai
"sutrukd". Ji niekada neprisipasta - net sau paiai - tikrosios
nepakvietimo prieasties.
Daugyb moni klaidingai pervertina savo valios galios vaidmen ir mano,
kad jo mstymui nieko negali atsitikti, ko jie nenusprend ar neketino. Bet
reikia imokti aikiai atskirti smoningus (intencionalius) ir nesmoningus
(neintencionalius) proto turinius. Pirmieji kyla i ego asmenybs; antrieji,
vienok, kyla i altinio, kuris nesutampa su ego, bet yra jo "kita pus".
Kaip tik i "kita pus" ir privert sekretor umirti pakvietimus.Yra
daugyb prieasi, dl kuri mes umirtam dalykus, kuriuos pastebjome ir
patyrme; ir lygiai taip pat yra daugyb bd, kuriais jie proto gali bti
prisiminti. iuo poiriu yra
domus kriptomnezijos arba "paslpto
prisiminimo" pavyzdys. Autorius gali nuosekliai rayti pagal i anksto
susidaryt plan, pltodamas savo rodymus arba siueto linij, ir staiga
jis nukrypsta nuo temos. Tikriausiai jis ivydo nauj idj, kitok vaizd
ar apskritai nauj siueto atak. Jei js jo paklausite, kas paskatino j
nukrypti, jis nesugebs to pasakyti. Jis galbt net nepastebjo to
pasikeitimo, nors dabar para kak i viso nauja, ko jis prie tai
neinojo. Taiau kartais galima tikinamai parodyti, kad tai, k jis para,
yra nepaprastai panau kito autoriaus krin, kurio, kaip jis yra
sitikins, jis niekad neskait.
A pats radau tok tiesiog stulbinant pavyzd Nys knygoje "Taip
kalbjo Zaratustra", kur jis tiesiog odis odin atpasakoja atsitikim,
urayt laivo dienyne 1686 metais. Grynai atsitiktinai a perskaiiau
netiktin jrininko pasakojim vienoje knygoje, ileistoje apie 1835 metus
(pus amiaus prie savo veikal paraant Nyei); ir kai a suradau
pana
fragment
knygoje
"Taip
kalbjo
Zaratustra",
buvau
tiesiog
pribloktas savito jo stiliaus, kuris taip skyrsi nuo prastins Nys
kalbos. A buvau sitikins, kad Ny taip pat skait i knyg, nors jis
apie tai savo veikale neusimin. A paraiau tuo metu dar gyvai jo seseriai
laik, ir i patvirtino, kad ji ir brolis i tikro skait i knyg kartu,

kai jam buvo vienuolika met. Sprendiant i konteksto, man atrodo, kad
visai netiktina, jog Ny bt suvoks, kad jis plagijuoja kit
pasakojim. A manau, kad prajus penkiasdeimiai met, tas pasakojimas
netiktai pateko jo smoningo proto akirat.
Tokiais atvejais tai bna tikri, bet nesuvokti prisiminimai. Panaus
dalykas gali atsitikti kompozitoriui, kuris vaikystje girdjo valstiei
melodij ar liaudies dain, ir staiga netiktai ji sibrauna kaip atskira
tema jo simfonij, kuri jis kuria suaugs. Idja ar vaizdinys i
pasmons vl atjo smon.
Tai, k a iki iol pasakiau apie pasmon, tra vien tik greitosiom
apmesti metmenys, rodantys, kokia yra ios sudtingos mogaus sielos dalies
prigimtis ir kaip ji funkcionuoja. Bet jie nurodo t sublimuot mediag, i
kurios savaime gali atsirasti ms sapn simboliai. i pasmonin mediaga
susideda i vis potrauki, impuls ir ketinim; i vis suvokim ir
intuicij; vis racionali ir iracionali mini, ivad, indukcij,
dedukcij ir prielaid; ir i visos jausm vairovs. Visi jie (ar bet kuris
j) gali gyti dalinio, laikino ar pastovaus nesmoningumo pavidal.
i mediaga daniausiai tampa nesmoninga todl - kad, taip sakant,- jai
nra vietos smonje. Kai kurios mintys praranda savo emocin energij ir
tampa pasmonins (arba bt galima pasakyti, jos nebesusilaukia ms
smoningo dmesio) todl, kad ima atrodyti nedomios ar nereikalingos, ar
todl, kad esama koki nors prieasi, dl kuri mes norime istumti jas i
ms akiraio.
I tikrj yra normalu ir btina, taip "umirti", kad ms smoningame
prote atsirast vietos naujiems spdiams ir naujoms mintims. Jeigu taip
nebt, viskas, k mes esame patyr, pasilikt vir smons slenksio, ir
ms protas tapt be galo sujauktas ir sumis. is reikinys iandien yra
taip plaiai pripaintas, kad daugelis moni, kurie k nors ino apie
psichologij, laiko j savaime aikiu.
Bet lygiai taip pat kaip smoningi turiniai gali pradingti pasmonje,
nauji turiniai, kurie niekad iki tol nebuvo smoningi, gali i ten ikilti.
Pavyzdiui, mogus gali numatyti, kad kakas tuoj pat siver smon - kad
"kakas tvyro ore", arba kad "pakvipo iurke" - nujausti kak negero. is
atradimas, kad pasmon nra tik praeities sandlis, bet kad taip pat joje
gausu bsim psichini situacij ir idj gemal bei uuomazg, atved mane
prie mano paties naujo poirio psichologij. iuo klausimu ikilo daugyb
prietaring diskusij. Bet viena yra tikra,- kad be atsiminim i
nutolusios smoningos praeities, i pasmons gali ateiti visikai naujos
mintys ir krybins idjos,- mintys ir idjos, kurios niekad iki iol nebuvo
smoningomis. Jos kaip latosas iauga i tamsi proto gelmi ir sudaro
svarbiausi pasmonins psichs dal.
Mes matome tai kasdieniniame gyvenime, kai vairs prietaravimai kartais
netiktai yra isprendiami, ikilus stulbinantiems naujiems pasilymams;
daugyb meninink, filosof ir netgi mokslinink savo geriausias idjas
gauna i kvpimo, kuris staiga ateina i pasmons. Sugebjimas uiuopti
toki turting gysl ir jos teikiam mediag efektyviai iversti
filosofij, literatr, muzik ar mokslinius atradimus yra vienas genialumo
poymi.
Akivaizdi io fakto rodym mes galime rasti paties mokslo istorijoje.
Pavyzdiui, prancz matematikas Puankar ir chemikas Kekul u savo
svarbius mokslinius atradimus yra dkingi (kaip jie patys teig) netiktiems
"vaizdingiems
apreikimams"
i
pasmons.
Prancz
filosofo
Dekarto
"mistinis" patyrimas taip pat kilo i panaaus netikto apreikimo, kai jis
akimirksniu ivydo "moksl tvark". Brit raytojas Robertas Lui Stivensonas
daugyb met iekojo istorijos, kuri atitikt jo "stipr dvejopos mogaus

bties pojt", kol "Dakarto Dekilio ir misterio Haido" siuet jis staiga
ivydo sapne.
Vliau a smulkiai apraysiu, kaip tokia mediaga ikyla i pasmons, ir
tirsiu form, kuria ji bna ireikta. Dabar a vien tik noriu paymti, kad
mogaus sielos sugebjimas sukurti toki nauj mediag yra ypa reikmingas
tiriant sapn simbolizm, nes a savo profesiniame darbe nuolat sitikinu,
kad sapn vaizdiniai ir idjos negali bti paaikinti vien tik remiantis
atmintimi. Jie ireikia naujas mintis, kurios dar niekad nebuvo pasiekusios
smons slenksio.

Sapn funkcija
A kiek paanalizavau ms sapn gyvenimo kilm ir itakas, nes sapnai yra
toji dirva, i kurios pirmiausia iauga daugelis simboli. Deja, sapnus
sunku suprasti. Kaip jau esu nurods, sapnas visikai nepanaus smoning
pasakojim. Kasdieniniame gyvenime kiekvienas apgalvoja, k nori pasakyti,
pasirenka taigiausi pasakojimo bd ir stengiasi, kad jo pastabos bt
logikai nuoseklios. Pavyzdiui, isilavins mogus vengs miglot metafor,
nes jos gali ikreipti jo mint. Taiau sapn struktra kitokia. Sapnuotoj
uplsta vaizdiniai, kurie atrodo prietaringi ir juokingi, prarandamas
normalus laiko pojtis, o prasti daiktai gauna avint ar grsming
aspekt.
Gali atrodyti keista, kad pasmon tvarko savo mediag taip skirtingai
nuo tokio i pairos tvarkingo modelio, kur mes suteikiam savo mintims
buddami. Taiau kiekvienas, nors akimirk bands prisiminti sapn, pastebs
kontrast, kuris, ties sakant, ir yra viena i svarbiausi prieasi,
kodl paprastam mogui yra taip sunku suprasti sapnus. Jie neturi prasms
normalios patirties, gytos nemiegant, poiriu, todl mogus linksta arba
visai j nepaisyti, arba pripainti, kad sapnai j trikdo.
Gal bt lengviau suvokti dalyk, jei pirmiausia pripaintume, kad tos
idjos, su kuriomis turime reikalo savo tariamai sutvarkytame budriame
gyvenime, jokiu bdu nra tokios tikslios, kaip mes manome. Prieingai, j
reikm (ir j emocin svarba mums) tampa juo netikslesn, juo sunkiau
nusakoma, juo daugiau jas tyrinjame. Taip yra dl to, kad visa, k
igirstame ar patiriame, gali tapti pasmoninga - kitaip tariant, pereiti
pasmon. Ir netgi tai, k isaugome savo smonje ir panor galime atkurti,
gyja pasmonin atspalv, kuris nuspalvina idj kiekvien kart, kai ji
prisimenama. Ms smoningi spdiai i tikrj greitai gyja pasmonins
reikms element, kuris mums reikmingas fizikai, nors smoningai mes ir
neinome apie ios pasmonins reikms buvim, arba kokiu bdu ji ipleia
ir supainioja konvencionali reikm.
inoma, kiekvieno mogaus psichiniai atspalviai skiriasi. Kiekvienas ms
priimame bet kuri abstraki idj savo individualaus proto kontekste ir
todl individualiai j suprantame ir taikome. Kai pokalbyje vartoju tokias
svokas, kaip "valstyb", "pinigai", "sveikata" ar "visuomen", tariu, kad
mano klausytojai jas supranta "madaug" taip, kaip ir a. odis "madaug"
yra btent tai, apie k kalbu. Kiekvienas odis reikia kak truput
skirtinga kiekvienam mogui, netgi tuomet, kai kultrinis pagrindas tas
pats.
io
kintamumo
prieastis
ta,
kad
bendrin
svoka
suvokiama
individualiame kontekste, todl ir suprantama bei taikoma iek tiek
individualiai. Savaime suprantama, reikms prasms skiriasi daugiausiai,
kai moni socialin, politin, religin ir psichologin patirtis labai
nevienoda.
Kadangi
svokos
tapaios
su
odiais,
is
skirtingumas
beveik
nepastebimas ir neturi jokios praktins reikms. Bet kai reikia tikslaus

apibrimo ar isamaus paaikinimo, galima pamatyti, kokie stulbinantys ne

tik grynai intelektualaus svok supratimo, bet ypa emocini j atspalvi
ir vartojimo skirtumai. Paprastai jie yra nesmoningi, todl niekuomet
nesuvokiami.
Galima nekreipti dmesio iuos skirtumus, kaip nereikalingus ar
pernelyg ipstus reikms niuansus, kurie maai susij su kasdieniniais
poreikiais.
Bet
pats
faktas,
kad
jie
egzistuoja,
rodo,
kad
net
dalykikiausias smons turinys yra gaubiamas netikrumo eli. Netgi
rpestingiausiai apibrta filosofin ar matematin svoka, kurioje, ms
sitikinimu, nra nieko daugiau, negu mes jai suteikme, yra daugiau, negu
mes manome. Tai psichinis vykis, ir, bdamas toks, yra i dalies nepainus.
Net skaitmenys, kuriuos naudojame skaiiuodami, yra daugiau, negu mes
manome. Tai ir mitologiniai elementai (pitagorieiams jie buvo netgi
dieviki), nors js, tuos skaitmenis naudodami praktiniais tikslais, be
abejons, to nesuvokiate.
Trumpai tariant, kiekviena svoka ms smonje turi savo psichines
asociacijas. Kadangi asociacijos gali bti vairaus intensyvumo (pagal tos
svokos santykin reikmingum ms asmenybei arba priklausomai nuo kit
idj ir netgi j kompleks, su kuriais toji svoka yra susieta ms
pasmonj), jos gali pakeisti "normal" svokos pobd. Ji netgi gali tapti
kakuo visikai skirtingu, kai "plaukioja" emiau smons lygmens.
Gali atrodyti, kad ie pasmoniniai visko, kas mums atsitinka, aspektai
turi maai reikms ms kasdieniniame gyvenime. Bet sapn analizje, kur
psichologas nagrinja pasmons iraikas, jie labai reikmingi, nes jie yra
beveik nematomos ms smoning mini aknys. tai kodl prasti objektai
ir idjos sapne gali gyti toki didiul psichin reikm, kad mes
nubundame smarkiai susijaudin, nors, atrodyt, kad nieko baisiau nei
urakintas kambarys ar tai, kad pavlavome traukin, nesapnavome.
Vaizdiniai, sukurti sapnuose, yra kur kas turtingesni ir gyvesni nei
svokos ir patyrimai, kurie yra j atitikmenys gyvenime. Viena prieasi
yra ta, kad sapne ios svokos gali ireikti savo pasmonin reikm. Savo
smoningose mintyse mes neperengiame racionali teigini rib - teigini,
kurie daug maiau spalvingi, nes mes apvalme juos nuo daugelio psichini
asociacij.
Pamenu vien savo sapn, kur man buvo sunku paaikinti. Tame sapne
kakoks mogus band ueiti u mans ir uokti man ant nugaros. A nieko
neinojau apie t mog, iskyrus tai, kad jis nusigrieb vien mano pastab
ir taip ikreip jos prasm, kad i tapo groteskika jos parodija. Bet
negaljau suvokti ryio tarp io fakto ir jo pastang sapne uokti ant
mans. Mano profesiniame gyvenime danai pasitaikydavo, kad kas nors
ikreipdavo mano odius - taip danai, kad perdaug nesirpinau, ar supykd
mane btent is ikraipymas. inia, kontroliuoti savo emocines reakcijas yra
tam tikra vertyb, ir labai greitai supratau, kad btent tai sako sapnas.
Austrik posak jis ivert regim vaizdin. i fraz, tokia prasta
paprastame
pokalbyje,
yra
tokia:
"Du
kannst
mir
auf
den
Buckel
steigen" (Gali ulipti man ant nugaros). Tai reikia: man nerpi, k apie
mane sakai. Amerikietikas io posakio atitikmuo, kuris gali lengvai
atsirasti panaiame sapne, bt: "Gali sau okti eer".
Kai kas gali tvirtinti, kad io sapno vaizdas - simbolinis, nes juo ne
tiesiogiai buvo nusakyta situacija, bet esm ireikta netiesiogiai,
metafora, kurios i pradi a negaljau suprasti. Kai taip vyksta - o
vyksta danai - tai nebna tyin sapno "maskuot", tai paprasiausiai
parodo, kad mes nelabai suprantame emocikai turting vaizd kalb. Savo
kasdienje patirtyje turime bti kuo tikslesni, ir imokome atsisakyti
fantazijos ir puomen tiek savo kalboje, tiek mintyse - taip prarasdami
savyb, kuri dar tebra bdinga primityviam protui. Daugelis ms perklme
pasmon visas fantastikas psichines asociacijas, kuri turi kiekvienas

objektas ir idja. Kita vertus, primityvus protas dar neumiro i

psichini savybi, jis suteikia gyvnams, augalams ir akmenims toki gali,
kurios mums atrodo keistos ir nepriimtinos.
Afrikos diungli gyventojas, ivyds nakties gyvn dienos viesoje
ino, kad tai kertojas, laikinai prims jo pavidal. Arba mano j esant
krmo siela ar jo genties vieno i protvi dvasia. Medis gali vaidinti
svarb vaidmen primityvo gyvenime, neabejotinai turti savo siel ir bals,
ir bendr likim su mogumi, kuris juo domisi. Kai kurie Piet Afrikos
indnai jus tikins, kad jie yra raudonosios Arara papgos, nors ir puikiai
ino, kad neturi plunksn, sparn ir snap. Kadangi primityvo pasaulyje
daiktai neturi toki ryki rib, kaip ms "racionaliose" visuomense.
Tai, k psichologai vadina "psichiniu tapatumu" ar "mistiniu dalyvavimu",
i ms daikt pasaulio buvo istumta. Bet btent is pasmonini asociacij
vytjimas ir daro primityvo pasaul spalving ir fantastik. Tai mes jau
taip praradome, kad susitik jau nebeatpastame. Mes iuos dalykus
istmme emiau smons slenksio, ir kai jie vl atsitiktinai pasirodo,
mums ne kart rodosi, kad kakas negerai.
Su manimi ne kart tarsi isimokslin ir inteligentiki mons, kurie
regjo ypatingus sapnus, fantazijas ir netgi vizijas, ir tai juos labai
sukrt. Jie man, kad n vienas, kas yra sveiko proto, negali kentti nuo
toki dalyk ir kad bet kas, kas mato vizij, turi patologini sutrikim.
Kart vienas teologas man pasak, kad Ezekielio vizijos tebuvo liguisti
simptomai, o Mozei ir kitiems pranaams kalbantys "balsai" - tik
haliucinacijos. Tik sivaizduokite, koks j apm siaubas, kai kakas
panaaus "spontanikai" nutiko jam paiam. Mes taip priprat prie tariamai
racionalios ms pasaulio prigimties, kad sunkiai sivaizduojame, kad gali
kas nors atsitikti, ko negalima paaikinti sveiku protu. Primityvus mogus,
itiktas panaaus oko, nesuabejos savo sveikumu, jis galvos apie fetius,
dvasias ir dievus.
Taiau emocijos, kurios mus veikia, yra tokios paios. I esms, baims,
kurias sukuria ms pramatni civilizacija, yra kur kas baisesns u tas,
kurias primityvs mons priskiria demonams. i laik civilizuoto mogaus
poiris man danai primena psichoze sergant pacient i mano klinikos,
kuris pats buvo gydytojas. Vien ryt paklausiau, kaip jis jauiasi. Jis
atsak puikiai praleids nakt, dezinfekuodamas vis dang merkurijaus
chloridu, taiau atlikdamas kruopt darb, nerado jokio Dievo pdsako.
ia mes susiduriame su neuroze ar netgi kai kuo blogiau. Vietoj Dievo ar
"Dievo baims" matome nerimo (baims) neuroz ar tam tikr fobijos r.
Emocija iliko ta pati, taiau ir jos objekto pavadinimas ir prigimtis tapo
blogesni.
Prisimenu filosofijos profesori, kuris kart konsultavosi dl savo vio
fobijos. J kamavo nenugalimas sitikinimas, kad jis turi piktybin augl,
nors nieko panaaus nebuvo rasta deimtyse rentgeno nuotrauk. "A inau,
kad nieko nra,- sakydavo jis,- bet gali kas nors ir bti". Kas btent
sukl i idj? Ji be abejons kilo i baims, kuri nebuvo teigta
smoningo svarstymo. Liguista mintis j uklupo staiga, ir su tokia jga,
kurios jis negaljo nugalti.
iam isilavinusiam mogui buvo kur kas sunkiau pripainti tai, k bt
padars primityvus mogus - tarti, kad j apsdo dvasia. Kenksminga piktj
dvasi taka yra bent jau priimtina hipotez pirmyktje kultroje, ir kur
kas labiau gniudantis dalykas civilizuotai asmenybei pripainti, kad jo
rpesiai tra kvaila vaizduots idaiga. Primityvus apsdimo fenomenas
neinyko, jis tebra toks kaip ir visada. Tik dabar kitaip ir daug
nemaloniau aikinamas.
Esu padars kelet panai palyginim tarp naujj laik ir primityvaus

mogaus. Tokie palyginimai, kaip vliau parodysiu, yra labai svarbs, norint
suprasti mogaus polinkius kurti simbolius ir sapn vaidmen juos
ireikiant. Nes matome, kad daugelis sapn pateikia vaizdius ir
asociacijas, analogikus primityviosioms idjoms, mitams ir ritualams. iuos
sapn vaizdius Froidas pavadino "archaikomis liekanomis", is pasakymas
reikt, kad jos yra psichiniai elementai, isilaik mogaus prote nuo sen
ami. itoks poiris bdingas tiems, kurie pasmon laiko vien smons
apendiksu (ar, kalbant vaizdingiau, atliek skardine, kurioje renkama
viskas, k atmeta smon).
Toliau tyrindamas sitikinau, kad toks poiris netinkamas ir jo reikt
atsisakyti. A supratau, kad tokios asociacijos ir vaizdiai yra
neatskiriama pasmons dalis ir gali bti regimi visur - ar sapnuotojas bt
isilavins, ar beratis, inteligentikas ar kvailas. Jokiu bdu jie nra
negyvos ir bereikms "liekanos".
Jie tebefunkcionuoja ir yra itin vertingi (kaip daktaras Hendersonas
parodo savo "Senovs mituose ir iuolaikiniame moguje" - "mogaus ir jo
simboli" 2_sk.) btent dl savo "istorikos" prigimties. Jie nutiesia tilt
tarp
t
bd,
kuriais
mes
smoningai
reikiame
savo
mintis,
ir
primityvesns, spalvingesns ir vaizdingesns iraikos formos. Btent i
forma tiesiai kreipiasi jausmus ir emocijas. ios "istorins" asociacijos
yra ryys tarp racionalaus smons pasaulio ir instinkt pasaulio.
Jau kalbjau apie dom kontrast tarp "kontroliuojam" ms budraus
gyvenimo minui ir vaizduots lobi, kuriuos sukuria sapnai. Galima
pastebti ir kit io skirtumo prieast: savo civilizuotame gyvenime i
tokios gausybs mini mes atmme j emocin energij ir i tikrj jas
mes jau nebereaguojame. Tokias idjas mes vartojame savo kalboje, ir
prastai jas reaguojame, kai kiti jas vartoja, taiau jos nedaro mums
gilaus spdio. Reikia kako daugiau, kad mums kai kurie dalykai bt
pasakyti taip aikiai, kad mes btume priversti pakeisti savo poir ir
elges. Btent tai daro "sapn kalba"; jos simbolizmas turi tiek daug
psichins energijos, kad mes esame priversti j kreipti dmes.
Pavyzdiui, buvo tokia ponia, pagarsjusi savo kvailais prietarais ir
usispyrliku prieinimusi protingiems argumentams. Galima buvo rodinti
jai itis nakt be jokio rezultato, ji nekreipdavo menkiausio dmesio.
Taiau jos sapnai laiksi kitokios taktikos. Vien nakt ji sapnavo, kad
dalyvauja svarbiame visuomens renginyje. eiminink j pasveikino odiais:
"Kaip puiku, kad galjote atvykti. Visi js draugai ia, ir laukia js".
Paskui eiminink nuved j prie dur ir jas atidar, sapnuotojai eng
tiesiai - karvid!
Sapno kalba buvo tokia paprasta, kad j suprasti galjo net bukaprotis.
I pradi moteris nenorjo pripainti kad sapnas taip tiesiai taiko jos
ipuikim, bet informacija vis tik pasiek tiksl, ir po kurio laiko ji
turjo j priimti, nes negaljo nesuprasti pokto i savs paios.
Tokia informacija i pasmons yra svarbesn, negu daugelis moni mano.
Savo smoningame gyvenime mes esame atviri vairiausiems poveikiams. Kiti
mons mus stimuliuoja arba slegia, vykiai staigoje ar socialiniame
gyvenime mus trikdo ir atitraukia. Tokie dalykai gundo mus pasukti keliu,
kuris netinkamas ms individualybei. Ar mes suvokiame j poveik ms
smonei, ar ne - ji vis tiek yra j trikdoma ir nuo j poveikio yra beveik
neapsaugota. Tai ypatingai bdinga monms, kuri ekstravertiko mstymo
nuostata ypa pabria iorinius objektus arba tiems, kurie slepia savo
menkavertikumo jausmus ir nepasitiki savo pai giliausiu ir slapiausiu
"a".
Kuo labiau toji smon veikiama prietar, klaid, fantazij ir infantili
nor, tuo labiau platja jau esantis plyys pereidamas neurotin skilim

ir atvesdamas daugiau ar maiau dirbtin gyvenimo bd, labai nutolus nuo

sveik instinkt, prigimties ir tiesos.
Pagrindin sapn funkcija yra bandyti atstatyti ms psichologin
pusiausvyr, sukuriant sapn mediag, kuri labai subtiliai atstato vis
psichin lygsvar. Btent tai a vadinu papildomu (arba kompensuojaniu)
sapn vaidmeniu ms psichinje sandaroje. Tai paaikina, kodl mons,
turintys nerealistini idj arba esantys pernelyg geros nuomons apie save,
arba kuriantys grandiozinius planus, neatitinkanius j reali galimybi,
sapnuoja, kad skrenda arba krinta. Sapnas kompensuoja j asmenybi trkumus
ir kartu spja apie pavojus, kurie jiems gresia gyvenant taip, kaip jie
dabar gyvena. Jei nepaisoma sapn spjim, gali i tikro vykti nelaimingi
atsitikimai. Auka gali nukristi nuo laipt arba patekti automobilio
avarij.
A prisimenu vien atvej, kai mogus buvo smarkai sipainiojs kelis
tamsius reikalus. Jam atsirado tiesiog liguista aistra - pavojingai kopti
kalnus - kaip savotika kompensacija. Jis norjo "pakilti vir paties
savs". Vien nakt sapne jis ivydo save engiant nuo aukto kalno
virns tui erdv. Kai jis man papasakojo savo sapn, a i karto
pamaiau jam gresiant pavoj ir bandiau pabrti spjim ir tikinti j,
kad susilaikyt. A netgi pasakiau, kad sapnas - jo ties kalnuose enklas.
Viskas veltui. Po ei mnesi jis "eng erdv". Alpinist vadovas mat,
kaip jis su draugu leidosi emyn labai sunkioje vietoje. Draugas rado ant
briaunos atram kojai, o sapnuotojas leidosi emyn paskui j. Staiga, vadovo
odiais tariant, jis paleido virv, "lyg okt or". Jis ukrito ant savo
draugo, ir abu nukrit emyn, usimu.
Kitas tipikas atvejis - ponia, kuri gyveno nieko nepaisydama. Savo
kasdieniniame gyvenime ji buvo ididi, bet sapnavo baisius sapnus,
primenanius
jai
apie
vairiausius
bjaurius
dalykus.
Kai
jai
tai
atskleidiau, ji pasipiktinusi atsisak juos pripainti. Sapnai pasidar
grass, pilni uuomin apie pasivaikiojimus mikuose, kur ji eidavo viena
ir atsiduodavo jausmingoms fantazijoms. A maiau pavoj, bet ji nenorjo
klausyti mano spjimo. Netrukus mike j upuol seksualinis ikryplis, ir
jeigu ne mons, kurie igirdo riksm, j bd nuuds.
ia nra jokios magijos. Jos sapnai man pasak, kad toji moteris slapta
ilgjosi tokio nuotykio - kaip ir kopjas kalnus nesmoningai siek
pasitenkinti, surads tam tikr ieit i savo sunkum. Be abejons, n
vienas i j nesitikjo tokios auktos kainos: jai sulau kelis kaulus, jis
sumokjo gyvybe.
Taigi, sapnai kartais gali praneti apie kai kurias situacijas gerokai
ankiau nei jos i tikrj vyksta. Tai nebtinai stebuklas ar ateities
numatymo forma. Daugelis ms gyvenimo krizi turi ilg nesmoning
prieistor. Mes einam prie j pamau, net nenutuokdami apie besitelkianius
(susikaupusius) pavojus. Bet tai, ko nepavyksta pamatyti ms smonei,
danai pastebi ms pasmon, kuri gali perduoti informacij per sapnus.
Danai sapnai gali spti mus, bet lygiai taip pat danai nespja. Todl
prielaida, kad yra gero linkinti ranka, kuri mus laiku sustabdo, yra
abejotina; atrodo, kad geros valios agentra kartais dirba, kartais ne.
Paslaptingoji ranka gali net nurodyti, kur tyko pratis; kartais sapnai
bna tikri spstai, arba atrodo tokie esantys. Jie kartais yra kaip Delf
orakulas, kuris Karaliui Krezui pasak, kad jeigu is perplauks Halio up,
tai sunaikins didel karalyst. Tik vliau, jau visikai sutriukintas perplauks t up - karalius suprato, kad orakulo mintoji karalyst buvo jo
paties.
Negalima bti naiviam, nagrinjant sapnus. Jie kyla i dvasios, kuri nra
visai mogika,- tai greiiau gamtos dvelksmas - graios ir kilnios, taiau

ir iaurios deivs dvasia. Jei norime apibdinti i dvasi, kur kas labiau
prie jos priartsime senoviniuose mituose, pirmyki mik legendose, negu
dabartinio mogaus smonje. Neneigiu, kad dideli laimjim pasiekta
evoliucionuojant civilizuotai visuomenei. Bet ie laimjimai pasiekti
milinik praradim kaina, kuri apimt vos pradedame vertinti. Vienas
tiksl, kuri siekiu lygindamas pirmykt ir civilizuot mogaus bsen pateikti i laimjim ir praradim sskait.
Pirmykt
mog
kur
kas
labiau
vald
instinktai,
negu
jo
"racionaliuosius" i laik palikuonis, kurie imoko save "kontroliuoti".
iame civilizacijos procese mes vis labiau atribojame savo smon nuo
mogaus psichikos instinktyvij sluoksni, ir beveik visikai nuo somatinio
psichini
fenomen
pagrindo.
Laimei,
mes
nepraradome
i
esmini
instinktyvi sluoksni, jie tebra pasmons dalis, nors gali ireikti save
tik per sapn vaizdinius. ie instinktyvs fenomenai - nors jie ne visada i
karto atpastami dl savo simbolinio pobdio - yra gyvybikai svarbs tam,
k a pavadinau kompensuojania sapn funkcija.
Psichinio stabilumo ir netgi fizins sveikatos labui pasmon ir smon
turi bti vieningai susietos ir veikti lygia greta. Jei jos suskyla ar yra
"atsiejamos", atsiranda psichologiniai sutrikimai. iuo poiriu sapn
simboliai yra pagrindiniai informacijos nejai i instinktyvios
racionali psichikos srit, o j aikinimas praturtina smons skurdum ir
ji vl imoksta suprasti umirt instinkt kalb.
inoma, mons link abejoti ia funkcija, kadangi jos simboliai danai
lieka nepastebti ar nesuprasti. Normaliame gyvenime danai manoma, kad
suprasti sapnus netgi nra reikalinga. Galiu tai pailiustruoti tuo, k
patyriau bendraudamas su pirmykte Ryt Afrikos gentimi. Mano nuostabai, tie
genties mons neig kada nors sapnuoj. Bet po kantri, netiesiogini
pokalbi su jais netrukus supratau, kad jie sapnuoja, kaip ir visi kiti, bet
yra sitikin, kad j sapnai yra bereikmiai. "Paprasto mogaus sapnai nieko
nereikia",- sak jie man. Jie man, kad tik vad ir yni sapnai yra
reikmingi, t.y. t moni, kurie rpinasi genties gerove. Vienintelis
nesklandumas - ir vadas, ir ynys tvirtino jau nebesapnuoj prasming sapn.
Jie sak, tas pasikeitimas vyks po to, kai j krat atvyko anglas.
Apygardos valdytojas - pareignas i Britanijos, atsakingas u juos - perm
"didij sapn" funkcij, kurie iki to laiko lm j elges.
Kai ie genties mons prisipaino sapnuoj, bet man savo sapnus
neturint prasms, jie buvo panas i laik mones, kurie mano, kad j
sapnai nieko nereikia vien todl, kad j nesupranta. Bet netgi civilizuotas
mogus kartais pastebi, kad sapnas (kurio gali ir neprisiminti) pataiso ar
sugadina jo nuotaik. Tai reikia, kad sapnas jau "suprastas", bet tik
nesmoningai. Btent itaip paprastai ir bna. Tik labai retai, kai sapnas
yra ypa spdingas ar reguliariai pasikartoja, daugelis moni mano, kad j
reikia isiaikinti.
ia a turiu spti dl nemokikos ir nekompetentikos sapn analizs.
Esama moni, kuri psichika be pusiausvyros, todl j sapn aikinimas gali
bti labai rizikingas: tokiu atveju labai vienpusika smon yra atkirsta
nuo atitinkamai iracionalios ar "beprotikos" pasmons, ir j negalima
sujungti nesant ypatingai atsargiam.
O kalbant apskritai, visika kvailyst tikti, kad galimi sistemiki
sapn aikinimo vadovliai, kai kiekvienas, nusipirks inyn, galt
susirasti bet kok simbol. Joks sapno simbolis negali bti atskirtas nuo
individo, kuris j sapnuoja, ir nra jokio tikslaus ir tiesioginio sapno
aikinimo. Kiekvienas individas labai skiriasi tuo, kaip jo pasmon papildo
ar kompensuoja smon, todl nemanoma nustatyti, kiek sapnai ar j
simboliai i viso gali bti klasifikuojami.

Tiesa, yra sapn ir atskir simboli (juos veriau vadiniau motyvais),

kurie yra tipiki ir pasitaiko danai. Tokie motyvai - tai kritimas,
skridimas, jus persekioja pavojingi vrys ar prieiki mons, js
netinkamai ar kaip nors absurdikai apsirengs vieoje vietoje, skubate ar
pasimetate minioje, kovojate su ginklu, kuris neveikia, ar esate visikai
beginklis, smarkiai bgate ir niekur nenubgate. Tipikas infantilus motyvas
- sapnuojate, kad be galo sumajate ar be galo iaugate, arba i vienokio
esate paveriamas kitokiu - kaip, pavyzdiui, Lewis Caroll knygoje "Alisa
stebukl alyje". Bet turiu dar kart pabrti, kad tai motyvai, kuriuos
btina aikinti paties sapno kontekste, o ne irti juos kaip ifrus,
kuriuos galima paaikinti i j pai.
Periodikai pasikartojantys sapnai yra dmesio vertas reikinys. Esama
atvej, kai mons sapnavo t pat sapn nuo vaikysts iki vlesni brandaus
gyvenimo met. Toks sapnas - tai daniausiai pastangos kompensuoti kok nors
trkum sapnuotojo poiryje gyvenim; arba jis gali prasidti nuo tos
akimirkos, kai vyko trauma, palikusi savo ym. Kartais jis gali numatyti
kok nors svarb ateities vyk.
A pats kelet met sapnavau vien motyv: vis "atrasdavau" savo namo
dal, apie kuri nieko iki tol neinojau. Kartais tai bdavo kambariai,
kuriuose gyveno mano seniai mir tvai, mano nuostabai, tvas ten turdavo
laboratorij ir studijavo lyginamj uv anatomij, o mama laik vis
viebut uklydusioms dvasioms. Paprastai is neinomas namo fligelis bdavo
senovinis istorinis pastatas, seniai umirta, taiau mano paveldta
nuosavyb. Joje stovdavo doms senoviniai baldai. Baigiantis iai sapn
serijai, atradau sen bibliotek su man neinomomis knygomis. Galiausiai,
paskutiniame sapne, atskleidiau vien knyg ir ivydau joje gausyb
nuostabi simbolik pieini. Kai nubudau, mano irdis dausi i
susijaudinimo.
iek tiek ankiau, prie susapnuojant sapn, usakiau antikvarui
surasti vien klasikin vidurami alchemijos leidin. Literatroje buvau
rads citat, kuri, mano nuomone, galjo turti ry su ankstyvosios
Bizantijos alchemija, ir a norjau tai patikrinti. Prajus kelioms
savaitms po io sapno apie neinom knyg, i antikvariato atjo siuntinys.
Jame buvo XVI amiaus rankratis, iliustruotas nuostabiais simboliniais
pieiniais, kurie man i karto primin matytuosius sapne. Kadangi naujas
alchemijos princip atradimas buvo svarbi mano, kaip nauj psichologijos
keli skynjo, darbo dalis, nesunku suprasti mano pasikartojanio sapno
motyv. Namas, suprantama,- mano asmenybs ir jos smoning interes
simbolis, o neinomas priestatas reik bsim nauj interes ir tyrinjim
srit, apie kuri mano smon tuomet dar neinojo. Nuo to laiko - tai buvo
prie 30 met - niekad daugiau to sapno nesapnavau.

Sapn analiz
Pradjau es nurodydamas skirtum tarp enklo ir simbolio. enklas
visada yra maiau nei svoka, kuri jis ymi, tuo tarpu simbolis visada
reikia daugiau, negu jo akivaizdi, i karto suvokiama prasm. Joks genijus,
atsisds su plunksna ar teptuku rankoje, nesako: "Dabar a sukursiu
simbol". Daugiau ar maiau racionaliai miniai, gimusiai logikai
samprotaujant ar sumanytai i anksto kruopiai apsvarsius, niekas negali
suteikti "simbolins" formos. Nesvarbu, kaip fanatikai papuotume toki
idj, ji vis tiek liks enklas, susijs su u jo slypinia smoninga
mintimi, o ne simbolis, kuris yra tik uuomina apie kak, ko mes dar
neinome. Sapnuose simboliai atsiranda spontanikai, nes sapnai bna, o ne
sukuriami; todl jie yra pagrindinis viso inojimo apie simbolizm altinis.
Taiau a turiu paymti, kad simboliai pasirodo ne tik sapnuose. Jie yra

visose psichikos apraikose. Yra simbolins mintys ir simboliki jausmai,

simboliki veiksmai ir situacijos. Danai atrodo, kad net negyvi daiktai
bendradarbiauja su pasmone formuodami simbolinius modelius. Yra gausyb
liudijimais patvirtint pasakojim apie tai, kad sustoja laikrodis t
akimirk, kai mirta jo savininkas. Kad ir vytuoklinis laikrodis Fridricho
Didiojo rmuose Sans Souci, kuris sustojo imperatoriui mirus. Taip pat
paplit yra pavyzdiai, kad suskyla ar sudta veidrodis, nukrinta
paveikslas kam nors mirus; ar maesni skilimai ar limai namuose, kuriuose
kas nors igyvena emocin kriz. Netgi jei skeptikai ir atsisakyt patikti
toki pasakojim tikrumu, jie vis pasirodo ir vien tai parodo j
psichologin svarb.
Taiau daug simboli (tarp j ir patys svarbiausi), savo kilme yra ne
individuals, bet kolektyviniai. Tai daniausiai religiniai vaizdiai.
Tikiniajam atrodo, kad jie dievikos kilms ir buvo apreikti mogui.
Skeptikas kategorikai tvirtins, kad jie buvo sukurti. Abu klysta. Teisinga,
kaip pastebi skeptikas, kad religiniai simboliai ir svokos itisus
imtmeius buvo kruopiai ir visikai smoningai pltojami ir tobulinami.
Ir lygiai taip pat teisinga, kaip teigia tikintysis, kad j kilm gldi taip
giliai - praeities paslaptyje - kad atrodo atsirad ne i mogikojo
altinio. Bet i esms tai "kolektyviniai simboliai", kil i pirmapradi
svajoni ir krybini fantazij. Tad ie vaizdiniai yra nesmoningi
spontaniki pasireikimai, ir jokiu bdu nra smoningai sugalvoti.
is faktas, kaip vliau paaikinsiu, turi tiesiogin ir labai svarb ry
su sapn aikinimu. Aiku, jeigu manysime, jog sapnas yra simbolikas, tai
ir aikinsime j kitaip, negu mons, kurie mano, kad sapn suadinanti
mintis ar emocija yra jau inoma, o sapnas paprasiausiai j "paslepia".
Pastaruoju atveju sapn interpretacija maai tra prasminga, nes mes
suinome vien tai, kas jau yra inoma.
Dl ios prieasties a visuomet sakiau savo mokiniams: "Suinokite
visk, kas tik manoma, apie simbolius. Po to visa tai umirkite, kai js
analizuojate sapn". is patarimas yra taip praktikai svarbus, kad a
nuolat ir pats sau primenu, kad niekuomet negaliu suprasti kito mogaus
sapno taip gerai, kad galiau j teisingai interpretuoti.
A taip darau, kad galiau kontroliuoti savo
reakcij sraut, kuris prieingu atveju gali nustumti
ir dvejojimus. Kadangi analitikui gydymo tikslais
tiksliau gauti btent to sapno ypating specifin
pagalb, kuri pasmon daro smonei), jam reikia kuo
turin.

paties asociacij ir
mano paciento abejones
ypatingai svarbu kuo
praneim (tai yra t
tiksliau itirti sapno

Kai dirbau su Froidu, sapnavau sapn, iliustruojant teigin.

Sapnavau, kad buvau "savo namuose", atrodo, antrame aukte jaukiame mielame
svei kambaryje, apstatytame XVIII amiaus stiliaus baldais. Nustebs, kad
niekada anksiau nebuvau mats io kambario, panorau apirti ir pirmj
aukt. Nulipau emyn ir pamaiau, kad ten gana tamsu, sienos apmutos
ploktmis, o sunks baldai yra XVI amiaus ar net senesni. Mano nuostaba ir
smalsumas didjo. Norjau pamatyti vis nam. Todl nulipau emyn rs,
kur radau duris, atsiverianias akmeninius laiptus, vedanius didel
skliautuot kambar. Grindys buvo i dideli akmenini ploki, o sienos
atrod labai senos. Apirjau skiedin ir pamaiau, kad jis sumaiytas su
plyt nuolauomis. Akivaizdiai sienos buvo romnikos kilms. A vis labiau
jaudinausi. Viename kampe ant akmens plokts a pamaiau gelein ied.
Pakliau plokt ir pamaiau dar vienus siaurus laiptus. Jie leidosi lyg
koki ol, kuri atrod kaip prieistorinis kapas su dviem kaukolm, keliais
kaulais ir suduusio puodo skeveldromis. Paskui pabudau.
Jei Froidas, kai jis analizavo sapn, bt rmsis mano metodu, t.y.
tyrinjs jo specifines asociacijas ir kontekst, bt igirds labai
reikming pasakojim. Bet bijau, kad bt nekreips j dmesio - kaip

papraiausi bandym ivengti problemos, kuri i tikrj buvo jo paties.

Sapnas
tuo
tarpu
yra
trumpa
mano
gyvenimo,
dar
tiksliau,
mano
intelektualins raidos santrauka. A uaugau 200 met senumo name, namas
daugiausia buvo apstatytas koki 300 met senumo baldais, o intelektualiai
tuo metu didiausias mano dvasinis igyvenimas buvo Kanto ir openhauerio
filosofijos studijos. Tuo metu didel triukm sukl arlzo Darvino darbai.
Iki tol a gyvenau supamas rami viduramik savo tv pair, o jiems
pasaulis ir mogus tebebuvo valdomas dievikos visagalybs ir apvaizdos. is
pasaulis jau buvo pasens ir apleistas. Mano krikionikas tikjimas,
susidrs su Ryt religijomis ir graik filosofija, tapo reliatyvus,
dalinis. Btent todl pirmasis auktas buvo toks ramus, tamsus ir aikiai
negyvenamas.
Mano vlesnis domjimasis istorija pirmiausia kilo i to, kad dirbdamas
asistentu
Anatomijos
institute,
susiavjau
lyginamja
anatomija
ir
paleontologija.
Mane
suavjo
suakmenjusio
mogaus
kaulai,
ypa
neandertalieio, dl kurio tuo metu buvo tiek daug diskutuojama, ir dar
didesnis diskusij objektas - Dubois pitekantropo kaukol. Tiesa sakant, jie
ir buvo tikrosios mano sapno asociacijos, bet nedrsau usiminti Froidui
apie kaukoles, skeletus ir lavonus, nes inojau, kad tos temos jam
nepatinka. Jis puoseljo keist idj, kad a trokts jo ankstyvos mirties.
i ivad jis padar i to, kad a labai domjausi mumijomis vadinamajame
Bleikeller Bremene, kur mes abu lankms 1909 metais pakeliui uost, i
kur mes plaukme Amerik.
Tad nesinorjo parodyti savo mini, nes neseniai man buvo padariusi
didiul spd beveik neperengiama bedugn tarp Froido intelektualinio
akiraio, isilavinimo ir konteksto, kuriame jis buvo susiformavs, ir mano
paties. Bijojau prarasti jo draugyst, jei biau atvrs jam savo vidin
pasaul, kuris, kaip maniau, jam bt pasirods keistas ir tartinas.
Jausdamasis gan netikras dl savo paties psichologijos, a, galima sakyti
automatikai jam pamelavau apie savo "laisvsias asociacijas", kad
ivengiau nemanomo dalyko: atskleisti jam mano paties labai asmenik ir
visikai skirting konstitucij.
Turiu atsiprayti dl io gana ilgo pasakojimo apie t kebli padt,
kuri patekau papasakojs Froidui savo sapn. Bet tai aikiai parodo, su
kokiais sunkumais tenka susidurti, kai imiesi tikros sapn analizs. Tiek
daug priklauso nuo asmenini analizuotojo ir analizuojamojo skirtum.
Greitai supratau, kad Froidas iekojo kokio nors mano nepriimtino
trokimo. Todl pamginau pakiti jam mint, kad tos kaukols, kurias
sapnavau, galjo priminti kai kuriuos mano gimins mones, kuri mirties a
dl koki nors prieasi galjau trokti. iai mano miniai buvo pritarta,
bet a pats nebuvau patenkintas tokiu "apgavikiku" sprendimu.
Kol a iekojau tinkamo atsakymo Froido klausim, mane staiga sutrikd
intuityvus
suvokimas,
koki
reikm
psichologiniame
supratime
turi
subjektyvusis faktorius. Mano intuicija buvo tokia stipri, kad galvojau tik
apie tai, kaip isivaduoti i tos nemanomos painiavos, ir pasirinkau
lengviausi ieit - mel. Tai nebuvo nei elegantika, nei moraliai
pateisinama, bet kitaip biau rizikavs visiems laikams susiginyti su
Froidu - o to nenorjau dl daugelio prieasi.
Mano intuicija - tai staigus ir visikai netiktas suvokimas, kad mano
sapnas reik mane pat, mano gyvenim, mano pasaul, vis mano tikrov prieingai teorinei struktrai, kuri sukr kitas, man svetimas protas dl
sav prieasi ir tiksl. Tai buvo ne Froido sapnas, tai buvo mano sapnas:
ir a staiga supratau akimirksniu, k mano sapnas reik.
is konfliktas parodo nepaprastai svarb sapn analizs moment. Tai ne
technika, kurios galima imokti ir taikyti pagal taisykles, o dialektiniai

mainai tarp dviej asmenybi (du mons - analitikas ir sapnuotojas pasikeiia savo asmenybmis - red.). Jei tai suprasime tik mechanikai kaip technik - inyks individuali psichin sapnuotojo asmenyb, o terapin
problema bus susiaurinta iki paprasto klausimo: kuris i dviej moni analitikas ar sapnuotojas - ims valdyti kit? Dl tos paios prieasties a
atsisakiau gydyti hipnoze - nenoriu savo valios primesti kitiems. A noriu,
kad igijimas iaugt i paios paciento asmenybs, o ne kilt dl mano
patarim, kuri poveikis bt tik praeinantis. Mano tikslas - isaugoti ir
ilaikyti paciento orum ir laisv, kad jis galt gyventi savo gyvenim
pagal savo norus. iame pasikeitime (asmenybs - red.) su Froidu man pirm
kart kilo mintis, kad prie kurdami abstrakias teorijas apie mog ir jo
psichik turtume daugiau imanyti apie real mog, su kuriuo dirbame.
Individas yra vienintel realyb. Kuo labiau mes tolstame nuo individo
abstrakias idjas apie Homo sapiens, tuo labiau mes galime suklysti. iais
socialinio pakilimo ir spari pokyi laikais reikt inoti apie
individuali mogik btyb daug daugiau, negu mes inome, nes labai daug
priklauso nuo jos protini ir moralini savybi. Bet jeigu norime tiesiogiai
matyti daiktus, turime suprasti ir mogaus praeit - ne tik dabart. tai
kodl nepaprastai svarbu suprasti mitus ir simbolius.

Tip problema
Visose kitose mokslo akose yra teista taikyti hipotezes beasmeniams
subjektams.
Taiau
psichologijoje
js
neivengiamai
susiduriate
su
gyvenimikais ryiais tarp dviej individ, kur n i vieno i j negalima
atimti jo subjektyvios asmenybs ar kaip nors kitaip depersonalizuoti.
Analizuotojas ir jo pacientas gali susitarti, kad irs pasirinkt
problem bealikai ir objektyviai, bet jiems sitraukus diskusij,
traukiamos ir j asmenybs. iuo poiriu tolesnis progresas manomas tik
pasiekus abipus sutarim.
Ar galime k nors objektyviai nusprsti apie galutin rezultat? Tik
tuomet, jei palyginsime savo ivadas su tomis normomis, kurios galioja toje
socialinje aplinkoje, kuriai priklauso individas. Netgi tokiu atveju turime
atsivelgti to individo protin pusiausvyr (arba "sveikum"). Kadangi
rezultatas negali bti visikai kolektyvinis individ sulyginimas, kad
pritaikyt juos prie j visuomens "norm". Tai sukelt visikai nenatrali
bsen. Sveika ir normali visuomen yra tokia, kur mons, kaip prasta,
nesutaria,
nes
visuotinis
sutarimas
yra
gan
retas
dalykas
anapus
instinktyvi mogik savybi sferos.
Nesutarimas (nuomoni skirtumas) - visuomens intelektualinio gyvenimo
variklis, taiau tai nra tikslas; sutarimas ne maiau svarbus irgi. Kadangi
psichologija vis pirma susijusi su prieybi pusiausvyra, jokio sprendimo
negalima laikyti galutiniu, jei neatsivelgta jo atvirktyb. io ypatumo
prieastis ta, kad nra jokio poirio tako vir ar u psichologijos, kuris
galint mus galutinai nusprsti, kas yra siela (psich).
Nepaisant to, kad sapnai reikalauja individualaus poirio, btinos ir
kai kurios bendrybs, kad galima bt klasifikuoti ir aikinti t mediag,
kuri psichologai surenka tyrindami daugel individ. Be abejo, bt
nemanoma suformuluoti koki nors psichologin teorij ar jos mokyti,
apraant daugyb atskir atvej, nepasistengus pamatyti, k jie turi bendro
ir
kuo
skiriasi.
Pagrindu
galima
pasirinkti
bet
koki
bendr
charakteristik.
Viena,
pavyzdiui,
galt
bti
slyginai
paprastas
skirtumas tarp individ, kuri asmenybs "ekstravertikos", ir t, kuri
"intravertikos". Tai tik vienas i daugybs galim apibendrinim, bet jis
i karto leidia pamatyti sunkumus, kurie gali ikilti, jei pasitaikys, kad
analitikas priklauso vienam tipui, o pacientas - kitam.

Kadangi bet kokia gilesn sapn analiz suprieina du individus, be

abejons, didelis skirtumas, ar j pasauljautos tipai tie patys, ar ne. Jei
abu priklauso tam paiam tipui, tai gals ilg laik skmingai bendrauti.
Bet jei vienas ekstravertas, o kitas intravertas, j skirtingi ir prieingi
poiriai gali i karto susidurti, ypa jei jie neino savo asmenybs tipo,
arba jei mano, kad j tipas yra vienintelis teisingas. Pavyzdiui,
ekstravertas pasirinks daugumos poir; intravertas j atmes vien todl,
kad jis madingas. Toks nesupratimas gana lengvas, kadangi kas atrodo
vertinga vienam, kitam neturi verts. Pats Froidas, pavyzdiui, tok
intravertik tip aikino kaip mog, liguistai susirpinus savimi. Bet
introspekcija ir savs painimas gali bti labai vertingi ir svarbs.
Aikinant sapnus, gyvybikai svarbu atsivelgti tokius asmenybi
skirtingumus. Negalima manyti, kad analitikas - supermenas, esantis aukiau
toki skirtingum vien todl, kad jis gydytojas, imoks psichologijos
teorijos ir atitinkamos technikos. Jis gali tik sivaizduoti ess
pranaesnis tiek, kiek mano savo teorij ir technik esant absoliuiai
teisingomis, galiniomis aprpti vis mogaus psichik. Kadangi tai daugiau
negu abejotina, jis tikrai negali bti tuo sitikins. Taigi, j ugrius
slaptos dvejons, jeigu savo pacient mogikajai pilnatvei prieprieins
teorij ar technik (kuri tra hipotez, arba bandymas), o ne savo paties
gyvenimikj pilnatv.
Visa analitiko asmenyb yra vienintelis lygiavertis paciento asmenybs
atitikmuo. Psichologin patirtis ir inios yra ne daugiau, nei tam tikras
analizuotojo pranaumas. Jie neapsaugo analitiko nuo "susirmimo", kuriame
jis bus ibandytas, kaip ir jo pacientas. Todl labai svarbu, ar j
asmenybs yra harmoningos, ar konfliktuojanios, ar papildo vienas kit.
Ekstravertikumas ir intravertikumas yra tik du i daugelio mogaus
elgesio
savitum.
Bet
daniausiai
jie
gana
akivaizds
ir
lengvai
atpastami. Pavyzdiui, jei patyrintume ekstravertikus individus, greitai
pamatytume, kad jie daug kuo skiriasi vienas nuo kito; tad ekstravertikumas
yra pavirutinikas ir pernelyg bendras kriterijus, kad galt bti tikr
apibdinimu. Todl jau seniai bandiau surasti kokius nors kitus esminius
savitumus, kurie galt padti sutvarkyti i pairos berib mogikj
individualum vairov.
Mane visada stulbino, kad yra nesivaizduojama daugyb individ, kurie
niekada nesinaudoja savo protu, jei tik gali to ivengti; ir lygiai tiek pat
t, kurie naudojasi savo protu, bet labai kvailai. Dar mane stebino, kad
esama daug proting ir apsukri moni, kurie gyvena (tiek, kiek galima taip
gyventi), lyg niekad nebt imok naudotis savo jutimo organais: jie nemato
daikt prie savo akis, negirdi odi, skambani ausyse, nejunta daikt,
kuriuos lyti ar ragauja. Kai kurie gyvena, neinodami apie savo kno bsen.
Esama ir toki moni, kurie atrodo tarsi gyvent, turdami nepaprastai
keist smons bsen, lyg ta padtis, kuri jie pasiek iandien, bt
galutin, jos visikai nebt galima pakeisti, arba lyg pasaulis ir siela
bt statiki ir tokie bt visada. Atrodo, i j atimta vaizduot, ir jie
visikai ir iimtinai priklauso nuo savo jutim. Progos ir galimybs
neegzistuoja j pasaulyje, ir "iandienoje" nra tikro "rytoj". Ateitis tra
praeities pakartojimas.
Bandau trumpai perteikti skaitytojui savo paties pirmuosius spdius,
kai pradjau stebti daugyb sutikt moni. Greitai man tapo aiku, kad tie
mons, kurie naudojasi savo protu, yra tie, kurie msto - t.y. kurie savo
intelekto sugebjimus naudoja bandydami prisitaikyti prie moni ir
aplinkybi. O lygiai taip pat inteligentiki mons, kurie negalvoja, yra
tie, kurie ieko ir randa savo keli "jausmais".
"Jausmas"

yra

odis,

kur

reikia

paaikinti.

Pavyzdiui,

vieni

sako

"jausmas", kalbdami apie emocijas (atitinka pranczik od "sentiment").

Bet tas pats odis vartojamas "nuomons" reikme; pavyzdiui, praneimas i
Baltj Rm gali prasidti: "Prezidentas mano (angl. feels)..." Be to,
odis gali bti vartojamas apibdinti intuicij: "A jauiu, tarsi..."
Kai vartoju od "jausti" kaip prieyb odiui "mstyti" ("galvoti"),
turiu galvoje vertybin sprendim: priimtinas ar nepriimtinas, geras ar
blogas ir t.t. Pagal apibrim jausmas nereikia emocijos (kuri pagal
odio reikm yra nevalinga). Jausmas, kaip a tai suprantu, yra (kaip
mstymas) racionali (t.y. tvarkanti) funkcija, tuo tarpu intuicija yra
iracionali (t.y. suvokianti) funkcija. Kadangi intuicija yra nuojauta, tai
negali bti smoningo veiksmo produktas; tai greiiau nesmoningas vykis,
kuris priklauso nuo skirting iorini ir vidini aplinkybi, o ne nuo
sprendimo. Intuicija labiau primena juslin suvokim, kuris taip pat yra
iracionalus vykis, kadangi priklauso daugiausia nuo objektyvi stimul,
kurie atsiranda dl fizini, o ne dl intelektualini prieasi.
ie keturi funkciniai tipai atitinka akivaizdius bdus, kuriais smon
orientuojasi patirt. Jutimas (t.y. suvokimas juslmis) pranea, kad kas
nors egzistuoja; mstymas pasako, kas tai yra; jausmas pasako, ar tai
priimtina, ar ne; intuicija pasako, i kur tai ateina ir kur eina.
Skaitytojas turt suprasti, kad ie keturi mogaus elgesio tip
kriterijai tra keturi poiriai i daugelio kit, panaiai kaip valios
jga, temperamentas, vaizduot, atmintis ir t.t. Tai nra dogmatika, bet
pati j kilm silo juos kaip tinkamus klasifikavimo kriterijus. Man jie
ypa patogs, kai reikia paaikinti tvus vaikams, vyrus monoms, ir
atvirkiai. Jie naudingi ir aikinantis savo pai iankstines nuostatas.
Taigi, jei norite suprasti kito mogaus sapn, reikia paaukoti savo pai
polinkius ir atsisakyti iankstini nuostat. Tai nra lengva ir patogu,
kadangi tai jau vidins pastangos, kurios ne kiekvienam patinka. Bet jei
analitikas nesistengia kritikai
vertinti savo paties poirio ar
pripainti jo reliatyvumo, jis negaus teisingos informacijos ir tiek, kiek
reikia, nevelgs savo paciento proto ir sielos. Analitikas tikisi, kad
pacientas bent jau bus links iklausyti jo nuomon ir rimtai j
pairti, bet ir pacientas turi turti toki pat teis. Nors toks
tarpusavio santykis privalomas norint bet k suprasti ir todl yra savaime
suprantama btinyb, reikia sau vis priminti, kad gydant svarbiau, kad
suprast pacientas, negu kad analitikas patenkint savo teorinius lkesius.
Paciento pasiprieinimas analitiko interpretacijai nebtinai neteisingas;
tai veikiau tikras enklas, kad kas nors "neveikia". Arba pacientas dar
nesupranta, arba interpretacija netinkama.
Ms pastangomis iaikinti kito mogaus sapn simbolius visada trukdo
tai, kad mes esame link upildyti neivengiamas savo supratimo spragas
projektuodami (patys mintyse priddami nuo savs), t.y. tardami, kad t
pat, k suvokia ir galvoja analitikas, suvokia ir galvoja sapnuotojas. Kad
ivengiau io klaid altinio, visada tvirtinau, kad svarbiausia laikytis
konkretaus sapno konteksto (nuo jo nenukrypti) ir atsisakyti teorini
prielaid apie sapnus apskritai - iskyrus hipotez, kad sapnai vienaip ar
kitaip prasmingi.
I to, k pasakiau, aiku, kad sapnams aikinti negalima nustatyti bendr
taisykli. Kai anksiau tvirtinau, kad bendroji sapn funkcija - kompensuoti
smons trkumus ir ikrypimus, turjau galvoje, kad i prielaida leido
priartti prie konkrei (individuali) sapn prigimties. Kai kuriais
atvejais i funkcija aikiai parodyta.
Vienas mano pacientas buvo labai geros nuomons apie save ir neinojo,
kad beveik visus, j painojusius, erzino jo moralinio pranaumo jausmas.
Jis atjo pas mane susapnavs girt valkat, kuris ritosi duob. Tas

vaizdas jam sukl tik globjik nusistebjim: "Baisu, kaip emai gali
pulti mogus". Buvo aiku, kad nemalonus sapnas bent i dalies buvo
mginimas atsverti pernelyg ipst nuomon apie savo paties nuopelnus. Bet
ne vien tai. Paaikjo, kad jis turjo brol - degradavus alkoholik. Be
to, sapnas atskleid, kad tas jo pranaumo jausmas kompensavo brol - kaip
iorin ir vidin figr.
Kitu atveju, prisimenu, moteris, kuri labai didiavosi savo psichologijos
imanymu, regjo pasikartojanius sapnus apie kit moter. Jai kasdieniame
gyvenime labai nepatiko ta moteris, kai su ja susipaino, nes man, kad ji
yra tuia ir nedora intrigant. Bet sapnuose moteris pasirodydavo beveik
kaip sesuo, buvo draugika ir miela. Mano pacient negaljo suprasti, kodl
taip palankiai sapnavo mog, kurio nemgo. Bet tie sapnai band perteikti
mint, kad ant jos paios "met el" nesmoningas jos bdas, kuris labai
primin t kit moter. Mano pacientei, kuriai jos paios asmenyb visuomet
atrod gera ir viesi, buvo sunku suprasti, kad sapnas jai kalbjo apie jos
paios valdios trokimo kompleks ir jos slaptus motyvus - nesmoning
tak, kuri ne kart privert j susivaidyti su draugais. Ji visada kaltino
kitus, ne save.
Mes nepastebime, nepaisome ar slopiname ne tik "elin" savo asmenybs
dal. Taip pat galime elgtis ir su savo teigiamomis savybmis. tai
pavyzdys, kuris man ateina galv - prisimenu i pairos kukl, nuoaliai
besilaikant, avi manier mog. Atrod, kad jis visada tenkinasi
paskutine vieta, taiau nori visur dalyvauti. Paklaustas jis visada
pasakydavo savo - imananio mogaus - nuomon, bet pats niekada jos
nepirdavo. Nors kartais jis usimindavo, kad tas reikalas galt bti
tvarkomas
kur
kas
tobuliau
ir
"auktesniu
lygiu"
(nors
niekada
nepaaikindavo kaip).
Savo sapnuose jis nuolat susitikdavo su didiosiomis istorinmis
asmenybmis - Napoleonu ir Aleksandru Didiuoju. Tie sapnai aikiai
kompensavo jo nepilnavertikumo kompleks. Bet buvo ir kita prasm. Sapnas
klaus - koks a turiu bti mogus, kad mane lanko tokie yms mons? iuo
poiriu sapnas nurod slapt megalomanij, kuri atsvr sapnuotojo
nepilnavertikumo jausm. i nesmoninga didybs idja izoliavo j nuo jo
aplinkos realybs ir leido likti nuoaly nuo pareig, kurios privalomos
kitiems monms. Jis nemat reikalo rodinti sau ar kitiems, kad jo
pranaesni sprendimai pagrsti ir pranaesnmis savybmis, ir nuopelnais.
I tikrj jis nesmoningai aid liguist aidim, ir jo sapnai band
ikelti tai smons lygmen keistai dviprasmiku bdu. Igrinti su
Napoleonu ir draugikai nekuiuotis su Aleksandru Didiuoju - btent tokias
fantazijas sukelia nepilnavertikumo kompleksas. Bet tuomet kyla klausimas,
kodl sapnas negali pasakyti to tiesiai ir atvirai.
Man ne kart uduodavo klausim, ir a pats savs to klausiau. Mane
danai stebino, kaip kankinaniai sapnai vengia tikslios informacijos ar
praleidia esminius sprendimus. Froidas man, kad esama ypatingos psichikos
funkcijos, kuri jis vadino "cenzoriumi". is, jo nuomone, neatpastamai
klaidinaniai ikreipia sapno vaizdinius, kad apgaut sapnuojani smon,
ir ji nesuprast, apie k yra sapnas. Nuslpdamas nuo sapnuotojo kritik
mint, "cenzorius" saugo mieg nuo oko, kur gali sukelti nemalons
prisiminimai. Bet a skeptikai iriu teorij, pagal kuri sapnas saugo
mieg; ne reiau sapnai mieg trikdo.
Danai atrodo, kad artjimas smoning bsen "utrina" psichikos
pasmoningj turin. Pasmons bsena ilaiko idjas ir vaizdius su daug
maesne tampa nei ta, kuri paprastai bna smoningoje bsenoje. Pasmonje
jie praranda aik apibrtum; santykiai tarp j ne tokie nuosekls ir
analogiki, maiau racionals, todl labiau "nesuprantami".

Tai pastebima visose sapn panaiose bsenose - pavargus, kariuojant,

apsinuodijus. Bet jeigu atsitinka taip, kad kas nors suteikia iems
vaizdiniams daugiau tampos, jie ima maiau priklausyti pasmonei, ir
artdami prie smoningumo slenksio, darosi aikiau apibrti.
Btent i io fakto galima suprasti, kodl kartais sapnai ireikia save
analogijomis, kodl vienas sapno vaizdinys silieja kit, kodl netinka
ms gyvenimo logika nei laiko skal. i sapn forma visikai normali
pasmonei, kadangi mediaga, i kurios atsiranda sapnai, pasmonje
ilaikoma btent tokiu pavidalu. Sapnai nesaugo miego nuo to, k Froidas
vadino "nepriimtinais trokimais". Tai, k jis vadino "nuslpimu", i ties
tra forma, kuri pasmonje natraliai gyja visi impulsai. Taigi, sapnas
negali sukelti apibrtos minties. Jei sapnas sukelia mint, jis tampa nebe
sapnu, nes engia smon. tai kodl atrodo, kad sapnai praleidia btent
tuos momentus, kurie svarbiausi smonei, ir ireikia "smons pakraius" panaiai kaip silpnas vaigdi vytjimas matyti visiko sauls utemimo
metu.
Turime suprasti, kad sapno simboliai daniausiai ireikia t psichikos
dal, kurios nekontroliuoja smon. Prasm ir tikslingumas nra vien proto
prerogatyva, jie bdingi visai gyvajai gamtai. I esms nra skirtumo tarp
organins ir psichins pltros. Kaip augalas iaugina ied, taip psichika
sukuria savo simbolius. Kiekvienas sapnas tik iliustruoja proces.
Taigi, per sapnus (kartu su vairiomis intuicijomis, impulsais bei kitais
spontanikais dalykais) instinktyviosios jgos veikia smon. Ar ta taka
gera, ar bloga, priklauso nuo esamo pasmons turinio. Jei joje yra daug
daugiau dalyk, kurie normaliai turt bti smoningi, tuomet jos funkcija
ikreipiama ir tampa alinga, atsiranda motyv, kurie nra pagrsti
tikraisiais instinktais, bet atsiranda ir daro tak psichikai dl to, kad,
slopinami ir ignoruojami, jie buvo nustumti pasmon. Jie tarytum udengia
normali psichikos pasmon ir ikreipia jos natral polink ireikti
pagrindinius simbolius ir motyvus. Todl psichoanalitikui, kuriam rpi
protini sutrikim prieastys, svarbu pasiekti, kad pacientas daugiau ar
maiau savanorikai ipaint ir sismonint visk, ko jis bijo ar
nemgsta.
Tai panau daug senesn banytin ipaint, kuri daugeliu atveju kur
kas anksiau jau naudojo i dien psichologin technik. Tai bendra
taisykl. Taiau praktikoje ji gali veikti ir atvirkiai. Jei visk
nustelbia nepilnavertikumo jausmas ar silpnumas tikrai yra rimtas,
pacientui gali bti labai sunku, netgi nemanoma drsiai pavelgti naujus
savo paties netinkamumo rodymus. Todl danai man atrod, kad naudinga i
pradi pacientui parodyti pozityvij pus; tai suteikia saugumo jausm,
kuris padeda, pacientui artjant prie skaudesni dalyk.
Pavyzdiui, pavelkime "asmeninio iauktinimo" sapnus, kai mogus
geria arbat su Anglijos karaliene arba artimai bendrauja su popieiumi. Jei
sapnuotojas nra izofrenikas, praktin sapno simbolio interpretacija didele
dalimi priklauso nuo dabartins paciento proto (psichikos) bsenos - t.y.
nuo jo ego bsenos. Jei sapnuotojas pernelyg auktai save vertina, lengva
parodyti (i idj asociacij sukurtos mediagos), kokie nevyk ir vaikiki
yra sapnuotojo ketinimai, ir kaip didele dalimi jie kyla i vaikik nor
bti lygiu ar net pranaesniu u tvus. Bet jei tai nepilnavertikumo
kompleksas, kai visaapimantis nevertingumo jausmas jau virija visus
teigiamus sapnuojanio asmenybs aspektus, bt neteisinga dar labiau j
prislgti, parodant koks jis infantilus, juokingas, netgi usispyrs. Tai
dar labiau padidint jo nepilnavertikumo jausm, sukelt nepriimtin ir
visikai nereikaling pasiprieinim gydymui.
Nra visiems tinkani gydymo metod ar teorijos, kadangi kiekvienu
atveju gydomasis yra individas, kurio bsena yra savita. Prisimenu pacient,
kur gydiau devynerius metus. Matydavau j kas metai tik kelet savaii,

kadangi jis gyveno usienyje. I pat pradi inojau, kokia bda j kankina,
bet taip pat maiau, kad menkiausias bandymas priartti prie tiesos
sukeldavo audring gynybin reakcij, kuri grs visiku santyki tarp ms
nutrkimu. Patiko man tai, ar ne, bet turjau daryti visk, kad isaugoiau
ms ry; turjau nusileisti iam jo palinkimui, kur rm jo sapnai, ir
kuris stm mus tolyn nuo jo neurozs akn. Mes klaidiojome taip toli, kad
danai a kaltindavau save, klaidinant savo pacient. Tik tai, kad jo bkl
ltai, bet neabejotinai gerjo, sulaik mane nuo kuo brutaliausio visos
tiesos atskleidimo.
Taiau deimtaisiais metais pacientas pareik ess igydytas ir
isilaisvins nuo vis simptom. Buvau nustebs, nes teorikai jo bkl buvo
nepagydoma. Pastebjs mano apstulbim, jis nusiypsojo ir pasak (siekdamas
padaryti efekt): "Ir vis pirma noriu padkoti jums u neisenkam kantryb
ir takt, padedant man nugalti skausming mano neurozs prieast. Dabar
esu pasiruos visk jums papasakoti. Jei biau galjs laisvai apie tai
kalbti, biau papasakojs per pirmj konsultacij. Bet tai bt nutrauk
ms ry. Kur tada biau atsidrs? Biau dvasikai lugs. Per deimt
met imokau jumis pasitikti, ir mano pasitikjimui didjant, gerjo mano
bkl. A jauiuosi geriau, nes is ltas procesas atstat mano pasitikjim
savimi. Dabar esu pakankamai stiprus, kad galiau kalbti apie problem,
kuri mane lugd".
Paskui kankinaniai atvirai ipaino savo problem, ir tai man atskleid
prieastis, dl kuri mums reikjo ypatingo gydymo kurso. Pirminis okas
buvo toks, kad jis vienas negaljo drsiai jo sutikti. Reikjo kito mogaus
pagalbos ir gydytojo uduotis buvo pamau diegti pasitikjim, o ne
demonstruoti klinikin teorij.
I toki atvej imokau daugiau taikyti savo metodus prie individuali
paciento poreiki, negu atsiduoti bendriems teoriniams svarstymams, kurie
gali netikti jokiu atskiru atveju. mogaus prigimties painimas, sukauptas
per 60 praktinio patyrimo met, imok mane irti kiekvien atvej kaip
visikai nauj, prie kurio, pirmiausia, prieiti turjau visikai
individualiai. Kartais nedvejodamas pasinerdavau rpestingus infantili
atvej ir fantazij tyrinjimus. Kitkart praddavau "nuo viraus", net
jeigu tai reik, kad reikia skrieti visikai nutolusius metafizinius
ivediojimus. Viskas priklauso nuo to, kaip sugebi imokti individualaus
paciento kalb ir kiek gali sekti jo pasmons jim apgraibomis viesos
link. Vienais atvejais reikia vieno metodo, kitais - kito.
Tai ypa tinka, kai nori aikinti simbolius. Du skirtingi asmenys gali
sapnuoti beveik tok pat sapn. (Tai, kaip greitai paaikja i gydymo
praktikos, nra taip reta, kaip atrodo pradedaniajam). Taiau jeigu,
pavyzdiui, vienas sapnuotojas yra jaunas, o kitas senas, atitinkamai
skiriasi ir juos varginanios problemos, todl, be abejo, bt absurdika
aikinti sapnus vienodai.
Man galv ateina toks pavyzdys - sapne jaun vyr brelis joja arkliais
per plat lauk. Sapnuotojas joja pirmas ir peroka duob, piln vandens taip jis parodo tykant pavoj. Kiti jaunuoliai sukrinta duob. Taigi,
jaunuolis, kuris pirmasis man papasakojo sapn, buvo atsargus,
intravertiko tipo mogus. Bet tok sapn girdjau i seno, narsaus bdo
mogaus, kuris gyveno aktyv gyvenim ir buvo kupinas iniciatyvos. Tuo metu,
kai sapnavo sapn, jis sirgo ir savo gydytojui bei slaugei kl daug
rpesi - jis tiesiog kenk sau nepaisydamas medicinini nurodym.
Man buvo aiku, kad jaunajam mogui is sapnas sako, k jis turt
daryti. Bet senajam jis kalbjo apie tai, k jis tebedar. Sapnas drsino
neveikl, svyruojant jaunuol, o senajam mogui tokio padrsinimo nereikjo
- veiklos dvasia, kuri jame teberuseno, buvo didiausias jo rpestis. is
pavyzdys parodo, kaip smarkiai sapn ir simboli aikinimas priklauso nuo
individuali sapnuotojo aplinkybi ir nuo jo proto bsenos.

Sapn simboli archetipai

Jau minjau, kad sapnai atlieka kompensacijos funkcij. i prielaida
reikia, kad sapnas yra normalus psichikos reikinys, kuris pasmons
reakcijas ir spontanikus impulsus perduoda smonei. Daugel sapn galima
aikinti padedant paiam sapnuotojui, kuris pateikia asociacijas ir sapno
vaizdini kontekst, o jais remiantis, galima pavelgti visus jo aspektus.
is metodas, tinka visiems paprastiems atvejams, pavyzdiui, kai
giminaitis, draugas ar pacientas papasakoja savo sapn pokalbio metu. Bet
kai pasitaiko pasikartojantys ar labai emocingi sapnai, asmenini pasakotojo
asociacij paprastai nepakanka tinkamai interpretacijai. Tokiais atvejais
pirmiausiai turime atsivelgti fakt (pirmas j pastebjo ir komentavo
Froidas), kad sapne danai atsiranda element, kurie nra individuals ir
negali bti kildinami i asmenins sapnuotojo patirties. Kaip jau anksiau
minjau, ie elementai yra btent tai, k Froidas vadino "archaikomis
liekanomis" - tai yra mentalins formos, kuri negalima paaikinti niekuo i
paties individo gyvenimo ir kurios, atrodo, yra aborigenikos, gimtos,
paveldtos mogikojo proto formos.
Kaip mogaus knas yra tarytum itisas organ muziejus ir kiekvienas turi
ilg evoliucijos istorij, proto sandara turt bti panai. Jis ilgiau
negali bti kakoks produktas be istorijos, skirtingai negu knas, kuriame
jis egzistuoja. Sakydamas "istorijos", a nemanau, kad protas pats kuria
save, smoningai susiedamas save su praeitimi - per kalb ir kultrines
tradicijas. A kalbu apie biologin, prieistorin, nesmoning archaiko
mogaus proto raid, kurio psichika dar nedaug skyrsi nuo gyvno.
ios nepaprastai senos psichikos formos yra ms proto pamatas, kaip ir
ms kno sandara remiasi bendru anatominiu induolio modeliu. Patyrusi
anatomo ar biologo akis gali ms knuose pastebti daug io pirminio
modelio pdsak. Patyrs proto tyrintojas gali panaiai irti analogij
tarp iuolaikinio mogaus sapno vaizdini ir pirmykio proto vaisi - jo
"kolektyvini vaizdini" ir mitologini motyv.
Jei biologui reikia lyginamosios anatomijos ini, tai psichologas negali
apsieiti be "lyginamosios psichikos anatomijos". Kitaip tariant, psichologas
turi ne tik gerai imanyti sapnus ir kitus pasmons veiklos vaisius, bet ir
mitologij plaiausia prasme. Be io pasirengimo niekas negali pastebti
svarbi analogij; pavyzdiui, nemanoma pamatyti analogijos tarp kyri
bsen neurozs ir klasikinio demono apsstumo, jei gerai nepasti abiej.
Mano poir "archaikas liekanas", kurias a vadinu "archetipais",
arba "pirmykiais vaizdiniais", nuolat kritikavo mons, kuriems stinga
reikiam ini apie sapn psichologij ir mitologij. Terminas "archetipas"
danai suprantamas neteisingai - kaip reikiantis tam tikrus apibrtus
mitologinius vaizdinius ir motyvus. Bet tai ne kas kita, kaip smoningas
atvaizdavimas; bt absurdika teigti, kad tokios vairios iraikos formos
gali bti paveldimos.
Archetipas yra tendencija (polinkis) kurti tokias motyvo iraikas
(pavaizdavimus) - iraikos gali labai skirtis detalmis, taiau nenukrypsta
nuo pagrindinio modelio. Pavyzdiui, esama daug prieik broli motyvo
iraik, nors pats motyvas ilieka tas pats. Daugelis kritik neteisingai
tvirtino, kad a kalbu apie "paveldtsias iraikas", ir, tuo remdamiesi,
jie atmet pai archetipo idj kaip paprasiausi prietar. Jie neatkreip
dmesio tai, kad jeigu archetipai bt iraikos, kurios kyla ms
smonje (arba yra smons gyjamos), mes turtume juos gerai suprasti, o ne
suglumti ir apstulbti, kai jie pasirodo ms smonje. Kai i tikrj jie
yra instinktyvi linkm, kaip instinktyvus pauki impulsas sukti lizdus

arba skruzdi - kurti organizuotas gyvenvietes - skruzdlynus.

ia turiu paaikinti ry tarp instinkt ir archetip: tai, k mes
vadiname instinktais, yra fiziologiniai poreikiai, suvokiami pojiais. Bet
tuo paiu metu jie pasireikia fantazijomis ir danai jie pasireikia tik
simboliniais vaizdiniais. ios apraikos ir yra tai, k a vadinu
archetipais. J kilm neinoma; jie atsikuria bet kuriuo metu ir bet kuriame
pasaulio krate - netgi tada, kai visikai nemanoma, kad bt buv perduoti
tiesioginio permimo ar "kryminio apvaisinimo" keliaujant i vietos
viet.
Prisimenu daugyb moni, kurie konsultavosi su manimi, nes juos trikd
j pai ar j vaik sapnai. Jie visikai nesugebjo suprasti savo sapn
kalbos. Prieastis buvo ta, kad sapnuose bta toki vaizdi, kuri jie
negaljo susieti su niekuo, k prisimint ar bt perdav savo vaikams. Nors
kai kurie mano pacientai buvo labai isilavin, kiti net patys psichiatrai.
A gerai prisimenu profesori, kuris netiktai ivydo vizij, ir man
ess nesveikas. Jis atjo pas mane apimtas panikos. O a tik pamiau i
lentynos 400 met senumo knyg ir parodiau jam medio raiin, kur buvo
pavaizduota jo vizija. "Nra reikalo manyti, kad esate nesveikas",- pasakiau
jam. - "Js vizija buvo inoma jau prie 400 met." Jis atsisdo visikai
subliks, bet vl jausdamasis normaliai.
Labai reikming atvej man pademonstravo mogus, kuris pats buvo
psichiatras. Kart jis man atne ranka parayt ssiuvin, kur gavo kaip
kaldin dovan i savo 10 met dukters. Jame buvo surayti sapnai, kuriuos
ji regjo bdama atuoneri met. Ten buvo keisiausi, kokius tik man kada
nors teko sutikti, sapn, ir gerai supratau, kodl jos tvas buvo daugiau
negu suglums. Nors sapnai buvo vaikiki, bet nejauks ir iurpiai
paslaptingi, ir juose buvo vaizdini, kuri kilms tvas visikai negaljo
suprasti.
tai svarbiausi sapn motyvai:
1. "Piktas (blogio) gyvnas", panaus gyvat pabaisa su daugybe rag,
kuris umua ir ryja kitus gyvnus. Bet Dievas pasirodo i keturi kamp,
kuris i ties yra keturi atskiri Dievai ir prikelia visus negyvus gyvnus.
2. engimas dang, kur pagonys oka ventinius okius; nusileidimas
pragar, kur angelai daro gerus darbus.
3. Brys ma gyvn igsdina sapnuotoj. Gyvnai didja iki miliniko
gio ir vienas i j praryja mergait.
4. ma pelyt siskverbia kirminai, gyvats, uvys ir mons. Taip
pel tampa mogumi. Tai vaizduoja keturias mogaus atsiradimo stadijas.
5. Laas vandens, kaip jis atrodo, kai iri j per mikroskop.
Mergait mato, kad laas pilnas medio ak. Tai atspindi pasaulio kilm.
6. Blogas berniukas turi ems grumst ir mto jo gabaliukas kiekvien
praeiv. Tokiu bdu visi praeiviai tampa blogi.
7. Girta moteris krinta vanden ir ibrenda atsinaujinusi ir blaivi.
8. Veiksmas vyksta Amerikoje, daugyb moni eina pro skruzdlyn, o
skruzdls juos puola. Apimta panikos, sapnuotoja puola up.
9. Dykuma mnulyje, kur sapnuotoja taip giliai nugrimzta em, kad
pasiekia pragar.

10. iame sapne mergaitei pasirodo vytinio kamuolio vizija. Ji palieia

kamuol. Nuo jo sklinda garai. Ateina mogus ir j umua.
11. Mergait sapnuoja sunkiai serganti. Staiga i po jos odos inyra
paukiai ir visikai j udengia.
12. Uod spieius ustoja saul, mnul ir visas vaigdes, iskyrus
vien. Ta vaigd nukrinta ant sapnuotojos.
Nesutrumpintame vokikame originalo tekste kiekvienas sapnas prasideda
kaip sena pasaka: "Kart seniai seniai...". iais odiais maoji sapnuotoja
duoda suprasti, kad kiekvienas sapnas jai tarsi pasaka, kuri ji nori
pasekti savo tvui - kaip kaldin dovan. Tvas band aikinti sapnus,
remdamasis j pai kontekstu, bet neskmingai, nes atrod, kad juose nra
joki asmenik asociacij.
Galimyb, kad tie sapnai buvo smoningai sugalvoti, gali atmesti tik
mogus, kuris mergait gerai pasta ir absoliuiai tiki jos siningumu.
(Taiau jie vis tiek likt ikiu ms supratimui, netgi jei jie bt
sufantazuoti). iuo atveju tvas buvo sitikins, kad sapnai autentiki, ir
a neturjau pagrindo juo abejoti. Pats painojau mergait, bet tai buvo dar
prie jai dovanojant savo sapnus tvui, tad negaljau jos apie juos
pasiklausti. Ji gyveno usienyje ir madaug prajus metams po t Kald mir
nuo infekcins ligos.
Jos sapnai neabejotinai saviti. J pagrindinms mintims bdinga aiki
filosofin samprata. Pavyzdiui, pirmajame yra pikta pabaisa, kuri udo
kitus
gyvnus,
bet
Dievas
juos
visus
atgaivina
dieviku
atkrimo
(Apokatastazs) aktu. Vakar pasauliui i idja inoma i Krikionybs
tradicij. J galima rasti Apatal darbuose 3, 21: "[Krist] turi priimti
dangus iki vis dalyk atnaujinimo meto..." Ankstyvieji Banyios Tvai
graikai (pvz., Origenas) ypa akcentavo mint, kad galiausiai Atpirkjas
visk sugrins pirmykt ir tobul bsen. Pagal v. Mat 17, 11, tai jau
buvo sena yd tradicija: "Tiesa, Elijas turi ateiti ir visk atitaisyti".
Laike korintieiams 15, 22 prie tos paios minties grtama kitais
odiais: "Kaip Adome visi mirta, taip Kristuje visi bus atgaivinti".
Galima bt manyti, kad ias mintis vaikas gijo i savo religinio
aukljimo. Bet jos religinis aukljimas buvo labai menkas. Jos tvai tik
vadinosi protestantais, bet Biblij jie inojo tik i nuogird. Ypa
nepanau,
kad
mergaitei
bt
buvusi
paaikinta
sunkiai
suprantama
Apokatastaz. Bent jau jos tvas niekad nebuvo girdjs apie i mitin
idj.
Devyniuose i 12 sapn buvo griovimo ir atkrimo motyvas. Ir n viename
i i sapn nra krikioniko aukljimo takos pdsak. Prieingai, jie
artimiau susij su pirmykiais mitais. ry patvirtina dar vienas
motyvas - "kosmogoninis mitas" (pasaulio ir mogaus sukrimas), kuris
pasirodo ketvirtame ir penktame sapnuose. Tas pats ryys randamas I Laike
korintieiams 15, 22, kur k tik citavau. ioje pastraipoje Adomas ir
Kristus (mirtis ir prisiklimas) susij vienas su kitu.
Bendriausiu poiriu Kristaus Atpirkjo idja priklauso visame pasaulyje
prie Kristaus gimim paplitusiam motyvui: didvyris ir igelbtojas, nors
buvo pabaisos prarytas, vl pasirodo, stebuklingu bdu nugaljs pabais,
kuri j buvo prarijusi. Kur ir kada atsirado toks motyvas - niekas neino.
Mes netgi neinom, kaip pradti tirti i problem.
Vienintelis, atrodo, tikras dalykas - kiekviena karta inojo j kaip
tradicij, atjusi i ankstesni laik. Mes galime tvirtai teigti,kad ji
"atsirado" tuo metu, kai mogus dar neinojo, kad jis turi herojin mit,
kai jis dar smoningai nereflektavo to, k sak. Herojin figra yra

archetipas, egzistuojantis nuo neatmenam laik.

Vaik sukurti archetipai yra ypa reikmingi, nes kartais galima bti
visikai tikram, kad vaikas nebuvo tiesiogiai susipains su minima
tradicija. iuo atveju mergaits eimoje krikionikosios tradicijos buvo
labai pavirutinikos. Krikionikuosius motyvus, inoma, ireikia Dievo,
angel, rojaus, pragaro, blogio idjos. Bet tai, kaip jas traktuoja ita
mergait, rodo, kad j kilm visikai nra krikionika.
Pavyzdiui, pirmasis sapnas apie Diev, kuris i tikrj susideda i
keturi diev, ateinant i "keturi kamp". Kieno kamp? Sapne neminimas
joks kambarys. Kambarys netgi netikt iam neabejotinai kosminiam vykiui,
kur sikia pati Universalioji Btis. Ketveryb (arba "keturi" elementas)
yra keista idja, bet jos vaidmuo svarbus daugelyje religij ir filosofij.
Krikionybje ji buvo pakeista Trejybe, ir, reikia manyti, i svoka
mergaitei buvo inoma. Bet kas i eilins viduriniosios klass eimos
iandien galt inoti apie dievik ketveryb? i svoka buvo gana gerai
inoma vidurami hermetins filosofijos studentams, taiau XVIII amiaus
pradioje ji inyko ir buvo visai umirta itisus 200 met. Kur tada j
"ikas" maa mergait? I Ezekielio vizijos? Bet krikionikasis mokymas
netapatina serafimo su Dievu.
Tas pats klausimas kyla dl raguoto slibino. Biblijoje, tiesa, yra
daugyb raguot gyvn - Apokalipsje, pavyzdiui. Bet visi jie keturkojai,
j valdovas - drakonas, kurio graikikas pavadinimas (drakon) taip pat
reikia slibin. Raguotas slibinas atsiranda XVI amiuje romn alchemik
kriniuose kaip keturragis slibinas (quadricornutus serpens), Merkurijaus
simbolis ir krikionikosios Trejybs prieyb. Bet tai nra garsus
altinis. Kiek galiu sprsti, tai vieno autoriaus krinys, ir mergait jokiu
bdu negaljo apie j inoti.
Antrajame sapne pasirodo aikiai nekrikionikas motyvas, kuris yra
prieingas pripaintoms vertybms - pavyzdiui, pagoni okiai danguje ir
gerieji angel darbai pragare. is simbolis sukelia mini apie morals
vertybi reliatyvum. Kur vaikas atrado tok revoliucin poir, vert
Nys genijaus?
ie klausimai suformuluoja dar vien: kokia kompensuojanti i sapn
reikm, kuriai mergait teik, be abejons, toki didel reikm - kad net
padovanojo juos savo tvui Kald proga.
Jei sapnuotojas bt buvs pirmyktis kertojas, bt galima pagrstai
teigti, kad sapnuose matome mirties, prisiklimo ir priklimo, pasaulio
kilms, mogaus sukrimo, vertybi reliatyvumo filosofinius motyvus. Taiau
beviltika net mginti aikinti tuos sapnus, remiantis tik asmenybe. Juose
neabejotinai yra "kolektyviniai vaizdiniai", ir jie tam tikra prasme panas

tas
doktrinas,
kuri
mokomi
pirmyki
geni
jaunuoliai
prie
inicijuojant juos vyrus. Tuo metu jie suino, k padar Dievas arba
dievai, arba pirminiai gyvnai, kaip buvo sukurtas pasaulis ir mogus, kaip
ateis pasaulio pabaiga ir kokia mirties prasm. Ar kada nors panai dalyk
mokomi mes krikionikoje civilizacijoje? Taip - jaunystje. Bet daugelis
moni vl pradeda galvoti apie panaius dalykus senyvame amiuje, artjant
miniai.
Maoji mergait, kaip vliau paaikjo, buvo netoli i abiej bsen. Ji
artjo prie savo lytinio subrendimo ir kartu prie savo gyvenimo pabaigos.
Maai - beveik niekas - jos sapn simboliuose nerodo normalaus suaugusiojo
gyvenimo pradios, bet yra daug griovimo ir priklimo aliuzij. Tikrai, kai
pirm kart perskaiiau jos sapnus, mane apm iurpi artjanios negandos
nuojauta. A taip pasijutau dl ypatingo kompensacijos pobdio, kur a
nustaiau i simboli. Tai buvo visikai prieinga tam, ko galtum tiktis
i tokio amiaus mergaits smons.

ie sapnai atskleidia nauj ir baug gyvenimo ir mirties aspekt. Toki

vaizdini galima bt tiktis i seno mogaus, kuris velgia atgal savo
gyvenim, o ne i vaiko, kuris turt irti ateit. J nuotaika labiau
primena sen romn posak: "Gyvenimas - tai trumpas sapnas", o ne
tryktant pavasario diaugsm. io vaiko gyvenimas buvo panaus
"skaistaus pasiaukojimo ad" - "ver sacrum vovendum", kaip sako poetas.
Patirtis byloja, kad mirties artjimas, ypa kai apie j neinoma, meta
adumbratio - pasitikimo nuojautos el - aukos gyvenimui ir sapnams. Netgi
altorius krikionikose banyiose reikia ir kap, ir prisiklimo viet mirties pavertim aminuoju gyvenimu.
ias mintis vaikui teig sapnai. Jie buvo paruoimas miriai, ireiktas
trumpais pasakojimais - tarsi pasakomis, kurias seka pirmyki iniciacij
metu - arba dzen budizmo koanais. is pranaavimas nepanaus ortodoksik
krikioni mokym, jis artimesnis senajai pirmyktei miniai. Atrodo, kad
jis kilo u istorins tradicijos i seniai umirt psichikos altini,
kurie jau nuo prieistorini laik teik pen filosofams ir religiniams
apmstymams apie gyvenim ir mirt.
Atrod, tarytum bsimieji vykiai mest el atgal, sukeldami mergaits
prote tam tikras minties formas, kurios,- iaip jau paprastai jos miega,nusako ir lydi artjani mirt. Nors specifinis j iraikos pavidalas
daugiau ar maiau asmenikas, bendras j modelis yra kolektyvinis. Tos
minties formos sutinkamos visur ir visais laikais - panaiai kaip gyvn
instinktai gerokai vairuoja skirtingose ryse, nors tarnauja tiems patiems
bendriems tikslams. Mes netvirtiname, kad kiekvienas gyvnas gims susikuria
savo instinktus, tarsi pats juos kaip nors sigyt, taigi, neturime manyti,
kad ir mons vis iranda savo specifines mogikas ypatybes kiekvienam
naujam mogui gimus. Kaip ir instinktai, kolektyviniai monijos minties
modeliai yra gimti ir paveldimi. Ikilus reikalui, jie ima funkcionuoti
daugiau ar maiau vienodai visuose mumyse.
Emocins apraikos, kurioms priklauso ir tokie minties modeliai, yra
atpastamos visoje emje. Jas galima atpainti netgi gyvnuose - ir
gyvnai iuo atvilgiu supranta vienas kit, netgi jei priklauso skirtingoms
rims. O k jau kalbti apie vabzdius ir j sudtingas simbiotines
funkcijas? Daugelis j netgi nepasta savo tv ir neturi kas juos mokyt.
Kodl tad turtume manyti, kad mogus yra vienintel gyva btyb, i kurios
atimti specifiniai instinktai ir kad jo psichikoje (psichje) neliko vis jo
evoliucijos pdsak?
inoma, jei tapatinsime psichik (psich) su smone, mus gali lengvai
suklaidinti idja, kad mogus ateina pasaul su tuia psiche ir kad
vliau joje nebna nieko daugiau nei tai, k jis imoksta i savo
individualaus patyrimo. Bet psichika (psich) yra daugiau u smon. Gyvnai
turi menk smon, bet daug impuls ir reakcij, o tai reikia, kad
egzistuoja ir psich; pirmykiai mons taip pat dar daugyb dalyk, kuri
prasm jiems neinoma.
Daugyb civilizuot moni gali veltui klausti, kokia Kald egluts ar
Velyk kiauinio prasm. Tiesiog taip jau yra, kad mons daro daugyb
dalyk, neinodami kodl. A links manyti, kad i pradi apskritai visi
dar vien ar kit dalyk, o tik prajus daug laiko kas nors pradjo
klausinti - kodl. Psichoterapeutas danai susiduria su iaip visais
atvilgiais protingais pacientais, kurie elgiasi keistai ir nenuspjamai, ir
netgi nenumano, k jie sako ar daro. Juos staiga apima nepagrstos
nuotaikos, kuri jie patys negali paaikinti.
I pairos atrodo, kad toki reakcij ir impuls prigimtis labai
asmenika, todl mes j nepaisome kaip idiosinkratiko elgesio. I tikrj
j pagrindas - i anksto suformuota ir visuomet pasiruousi veikti
instinktyvi sistema, bdinga mogui. Minties formos, visuotinai suprantami
gestai, daugeliu atvilgiu laikosi modeli, kurie susiformavo anksiau, negu

moguje atsirado reflektyvi smon.

Visai manoma, kad mogaus sugebjimas mstyti, reflektuoti, kadaise
atsirado kaip stipri emocini smgi skausmingas padarinys. tai pavyzdys,
iliustruojantis tok poir. Australijos brzgyn gyventojas pykio ir
nusivylimo akimirk - nepavyko pagauti n vienos uvies - pasmaugia savo
vienintel labai mylim sn; j apima neapsakomas gailestis, kai laiko savo
rankose ma negyv knel. Toks mogus atsimins i skausmo valand visiems
laikams.
Mes negaljome inoti, ar btent toks patyrimas i tikrj buvo pirmoji
mogaus pasmons vystymosi prieastis. Bet neabejotina, kad kartais reikia
panaaus emocinio oko, kad mons pabust ir atkreipt dmes tai, k jie
daro.XIII amiuje gyveno ispanas hidalgas Raimon Lull, kuriam po dideli
pastang pagaliau pavyko slapta susitikti su dama, kuria jis avjosi. Ji,
netardama n odio, atsiseg suknel ir parod jam savo krtin, subjaurot
vio. Tai buvo smgis, kuris pakeit Lullo gyvenim; jis tapo garsiu
teologu ir vienu ikiliausi banyios misionieri. Tokiais staigaus
pasikeitimo atvejais danai galima rodyti, kad pasmonje ilg laik veik
archetipas, meistrikai klostydamas aplinkybes, kad jos atvest kriz.
Tokie atsitikimai rodo, kad archetipins formos nra nejudrs modeliai.
Tai dinamiki faktoriai, kurie pasireikia impulsais taip pat spontanikai,
kaip ir instinktai. Netiktai gali pasirodyti tam tikri sapnai, vizijos,
mintys; kad ir kaip kruopiai juos tyrintum, neatrasi juos suklusi
prieasi. Tai nereikia, kad jie neturi prieasi, jie, be abejo, turi.
Bet jos tokios atitolusios ir neaikios, kad sunku net suprasti, kokios jos.
Tokiu atveju reikia laukti, kol sapnas ir jo prasm taps pakankamai aiks,
arba kol nutiks koks nors iorinis vykis, kuris paaikins sapn.
Tuo metu, kai regimas sapnas, tas vykis dar gali bti ateityje. Pasmon
ir jos sapnai, kaip ir ms smoningos mintys, danai uimtos ateitimi ir
jos galimybmis. Ilgai vyravo sitikinimas, kad ir pagrindin sapn funkcija
- prognozuoti ateit. Senovje iki pat Vidurami pabaigos sapnai atliko tam
tikr vaidmen medicininse prognozse. Remdamasis iuolaikiniu sapnu, a
galiu patvirtinti prognozs (arba iankstinio painimo) element, kur
galima rasti sename sapne, mintame Artemidoro i Daldio II_m.e. amiuje:
mogus sapnuoja, kad jo tvas uvo deganio namo liepsnose. Netrukus jis
pats mir nuo phlegmone (liepsna, kartin) - tai, man regis, turjo bti
pneumonija.
Taip atsitiko, kad mano koleg buvo apmusi mirtina gangrenos kartin,
t.y. - i tikrj phlegmone. Buvs jo pacientas, kuris nieko neinojo, kokia
liga serga gydytojas, susapnavo, kad jis uvo dideliame gaisre. Tuo metu
gydytojas dar tik atsigul ligonin, ir liga buvo tik prasidjusi.
Sapnuotojas inojo tik t fakt, kad gydytojas serga ir guli ligoninje. Po
trij savaii gydytojas mir.
Kaip rodo is pavyzdys, sapnuose gali bti ir numatanios nuojautos, ir
pranaysts aspektas, tad imantis sapnus interpretuoti, reikia tai
atsivelgti, ypa jei akivaizdiai reikmingas sapnas nepateikia pakankamai
mediagos, reikalingos j iaikinti. Toks sapnas danai pasirodo visai
nelauktai, kaip perknas i giedro dangaus, ir mogus neino, kas j galjo
sukelti. Aiku, jei mes inotume ir jo slapt prasm, mums bt aiki ir jo
prieastis. Nes to neino tik ms smon - pasmon apie tai jau turi ini
ir jau prijo prie ivados, kuri ireikia sapne. Ir i ties pasmon kur
kas geriau sugeba tirti faktus ir daryti i j ivadas, negu smon. Kai
kuriuos faktus ji net gali panaudoti ir numatyti galimus j rezultatus vien
todl, kad mes j dar nesuvokiame.
Bet kiek galima sprsti i sapn, pasmon svarsto instinktyviai. is
skirtumas svarbus. Login analiz yra smons prerogatyva: mes faktus

atsirenkame protu ir inojimu. Pasmon valdo instinktyvios srovs,

ireiktos atitinkamomis minties formomis, t.y. archetipais. Gydytojas,
papraytas nusakyti ligos eig, vartos tokias racionalias svokas, kaip
"infekcija", "kartin". Sapnas poetikesnis. Jis sergant kn apibdina
kaip emik mogaus bst, o kartin - kaip gaisr, kuris j naikina.
Kaip rodo mintas sapnas, archetipinis protas ioje situacijoje elgsi
taip, kaip ir Artemidoro laikais. Dalykus, kuri prigimtis nelabai
suprantama, intuityviai paiumpa pasmon ir perduoda nagrinti archetipams.
I to galima sprsti, kad ten, kur smoningas protas bt ms svarstyti ir
samprotauti, engia archetipinis protas ir ima prognozuoti. Taigi
archetipuose slypi iniciatyva, jie turi savo specifin energij. ios jgos
leidia
jiems
pateikti
prasming
interpretacij
(savuoju
simboliniu
stiliumi) ir siterpti nagrinjam situacij su savaisiais impulsais ir
savosiomis minties struktromis. iuo poiriu jie funkcionuoja kaip ir
kompleksai: jie pasirodo ir dingsta kada jiems patinka ir danai sugriauna
ar pakeiia ms smoningus ketinimus, mus sutrikdydami.
Specifin archetip energij galime pajusti tada, kai patiriame j
ypating aves. Atrodo, jog archetipuose esama ypating ker. Tokia
specifin savyb bdinga asmeniniams kompleksams; kaip asmeniniai - taip ir
socialiniai archetipiniai kompleksai turi savo istorij. Bet asmeniniai
kompleksai sukelia tik asmenin poveik, tuo tarpu archetipai sukuria mitus,
religijas ir filosofijas, kurios daro tak ir apibdina itisas tautas ir
istorines epochas. Asmeninius kompleksus mes laikome vienpusi ar klaiding
smons nuostat kompensacijomis; taip ir religins kilms mitai gali bti
traktuojami kaip visos monijos kani ir rpesi - bado, karo, lig,
senatvs, mirties - tam tikra dvasin terapija.
Pavyzdiui, universaliame herojiniame mite, kalabma apie galing mog arba diev-mog, kuris nugali blog, pasirodant drakon, slibin, pabais,
demon ir t.t. pavidalu. Jis ivaduoja monij nuo sunaikinimo ir mirties.
Pasakojimas, ritualinis ventj tekst arba ceremonij kartojimas, herojaus
garbinimas okiais, muzika, himnais, maldomis ir aukomis, pavergia publik
mistikomis, nemonikomis emocijomis (kaip magikais burtaodiais) ir
suteikia tok dvasin pakilim mogui, kad jis ima tapatintis su herojumi.
Jei itoki situacij pamginsime pavelgti tikiniojo akimis,
tikriausiai suprasime, kaip eilinis mogus gali bti ivaduotas i jo
asmeninio bejgikumo ir nelaimi bei (bent laikinai) bti apdovanotas
beveik antmogika galia. Gana danai toks sitikinimas ilgai j palaiko ir
suteikia jo gyvenimui tam tikr stili. Jis gali duoti ton netgi visai
visuomenei. Nuostab pavyzd galima rasti Elenzino misterijose, kurios buvo
udraustos VII_m.e. amiaus pradioje. Kaip ir Delf orakulas, jos ireik
senovs Graikijos esm ir dvasi. Pavelgus plaiau, krikionybs eros
vardas ir reikm kilusi i antikins dievo-mogaus paslapties, kurios
aknys gldi Senovs Egipto Ozirio-Horus archetipiniame mite.
Pripainta, kad prieistoriniais laikais ypatingomis progomis imintingas
senas filosofas arba pranaas "pramanydavo" svarbiausias mitologines idjas,
kuriomis paskui visais laikais tikdavo patikls ir nekritiki mons.
Sakoma, kad istorijos, kurias pasakoja valdios siekiantys dvasininkai, nra
pagrstos tiesa, tai tik "mintys apie pageidaujam". Bet pats odis
"invent" (irasti, sugalvoti, pramanyti) kils i lotyniko "invenire" ir
reikia "atrasti", t.y. rasti tai, ko iekai. Pastaruoju atveju pats odis
yra uuomina apie i anksto inom dalyk, kur ir ketinama rasti.
Grkime prie t keist idj, kurias randame maosios mergaits
sapnuose. Nepanau, kad btent toki idj ji iekojo, nes nustebo, jas
suradusi. Mergaitei jos buvo keistos ir netiktos istorijos, pasirodiusios
vertos dmesio ir tinkama Kald dovana tvui. Taip darydama mergait jas
ikl mums vis dar gyv krikionikos Kristaus paslapties sfer - ms
Viepaties gimimas, sumis su aminai aliuojanio medio paslaptimi, kuri

atnea naujai gimusi vies (taip nurodo penktasis sapnas).

Nors yra pakankamas istorinis pagrindas teigti, kad egzistuoja simbolinis
ryys tarp Kristaus ir medio simbolio, maosios mergaits tvai nejaukiai
suglumt, jei juos kas nors paprayt paaikinti, kodl, vsdami Kristaus
gimim, jie puoia eglut ir udega vakutes. Jie atsakyt: "Toks Kald
paprotys". Rimtam atsakymui reikt isamaus mokslinio darbo apie antikos
mirtanio dievo simbolizm ir jo ry su Didiosios Motinos kultu ir jos
simboliu - mediu. O tai bt tik vienas ios sudtingos problemos aspektas.
Kuo labiau gilinams "kolektyvini vaizdini" kilm (arba dogm, jei
kalbsim banytine kalba), tuo labiau atidengsime nesibaigiant archetipini
pavyzdi audin, kuris iki i laik nebuvo smoning apmstym objektas.
Tad, nors ir paradoksalu, mes apie mitologin simbolizm inome daugiau
negu kuri nors prie mus gyvenusi karta. Ankstesni laik mons
nesusimstydavo apie simbolius: jie jais gyveno ir nesmoningai buvo j
prasms sudvasinti.
Tai galiu iliustruoti pavyzdiu i savo patirties su Mount Elgon (Afrika)
gyventojais. Kiekvien ryt autant jie ieidavo i savo bst autant ir
kvpteldavo arba spjaudavo delnus, po to jie itiesdavo rankas
pirmuosius sauls spindulius, tarytum jie aukot savo kvpavim ar savo
seiles kylaniam dievui - mungu. (Tai suaheli odis, kuriuo jie nusako
ritualin akt, kils i polinezietikos aknies, jis yra mana arba mulungu
atitikmuo. ie ir panas odiai reikia nepaprast, vis persmelkiani
"gali", kuri mes vadintume dievika. Taigi odis mungu yra nelyg Dievo
arba Alacho atitikmuo). Kai paklausiau, koki reikm jie suteikia iam
aktui ir kodl j atlieka, jie visikai sutriko ir tegaljo pasakyti: "Mes
visada taip darme. Taip visada buvo daroma tekant saulei". Jie juoksi i
mano, atrodyt, akivaizdios ivados, kad saul yra mungu. Saul nra mungu,
kai pakyla vir horizonto; mungu - tai saultekio akimirka.
Tai, k jie dar, buvo aiku man, bet ne jiems; jie tiesiog taip dar,
niekad nesusimstydami, k jie daro. Jie visikai negaljo paaikinti savs.
A padariau ivad, kad jie aukojo savo sielas mungu, nes kvpavimas
(gyvenimas) ir seils reik "sielos substancij". Kvptelint ar spjaunant
k nors perduodamas "magikas" poveikis - taip, pavyzdiui, Kristus seilmis
igyd aklj. Arba snus kvepia savo mirtanio tvo paskutin atods,
kad perimt jo siel. Nepanau, kad afrikieiai kada nors, netgi
tolimiausioje praeityje, bt inoj k nors daugiau apie ios ceremonijos
prasm. J protviai tikriausiai inojo dar maiau, nes jie dar labiau
nesuvok savo poelgi motyv ir dar maiau galvojo apie tai, k jie daro.
Goethe's Faustas sako: "Im Anfang war die Tat" (Pradioje buvo darbas).
"Darb" niekas neirado, jie tiesiog buvo daromi; antra vertus, mintys yra
santykinai
vlesnis
monijos
atradimas.
Pirmiausia,
veiksmams
mog
paskatino nesmoningi faktoriai; tik prajus daug laiko jis pradjo
svarstyti, kokios prieastys j paskatino veikti, ir i tikrj reikjo
labai daug laiko, kol mogus padar absurdik ivad, kad jis pats save
skatina - mogus negaljo rasti kitos motyvuojanios galios - tik savo
paties.
Mums pasirodys juokinga mintis, kad augalas arba gyvnas sugalvojo pats
save, taiau daugelis moni tiki, kad (psich arba) protas pats save
sugalvojo, sukr, taigi yra savo egzistencijos krjas. Ties sakant,
protas iaugo iki dabartinio smoningumo kaip gil iauga uol arba i
roplio isivysto induolis. Protas, kaip tobuljo, vystsi tok ilg laik,
taip tobulja ir toliau,- taigi mus skatina ir vidins jgos, ir ioriniai
stimulai.
ie vidiniai motyvai atsiranda i gilaus altinio, kurio smon nesukr

ir kurio ji nekontroliuoja. Senojoje mitologijoje ios jgos buvo vadinamos

mana, arba dvasiomis, demonais ir dievais. Jos tokios pat aktyvios, dabar
kaip ir anksiau. Jei jos atitinka ms norus, mes vadiname jas gera
nuojauta ar geru akstinu ir pleknojam sau per pet, kad esame aunuoliai.
Jei jgos mums nepalankios, sakome, kad tiesiog mums nepasisek ar kad kai
kurie mons yra prie mus, ar kad nelaimi prieastis yra patologin.
Vienintelis dalykas, kur mes atsisakome pripainti,- tai, kad priklausome
nuo "jg", kurios yra ne ms valioje.
Tiesa, ne taip seniai civilizuotas mogus gijo tam tikr valios jg,
kurias panorjs gali taikyti. Jis imoko gerai atlikti savo darb,
nepraydamas giesmi ir bgn, kad ie uhipnotizuot j ir sukelt reikiam
darbui bsen. mogus netgi apsieina be kasdienins maldos, kuria jis pra
Dievo pagalbos. Jis gali padaryti k sumans, gali nekliudomas perkelti savo
mint veiksm, tuo tarpu kiekvien pirmykio mogaus ingsn stabd
baim, prietarai ir kitos nematomos klitys. Posakis: "Reikia tik panorti,
o galimybs atsiras" - yra iuolaikinio mogaus prietaras.
Taiau, kad palaikyt savo tikjim, i dien mogus sumoka didel kain
- tai netiktinas introspekcijos trkumas. Jis nesupranta, kad nepaisant
viso jo racionalumo ir galingumo, j valdo "jgos", kurios nepaklsta jo
valiai. mogaus dievai ir demonai niekur nedingo, jie tik gavo naujus
vardus. Tie demonai palaiko jame nuolatin nerim, neaiki baim,
psichologinius konfliktus, nepasotinam piliuli, alkoholio, tabako, maisto
alk - ir, be visa ko, daugyb neurozi.

mogaus siela
Tai, k mes vadiname civilizuota smone, tvirtai atsiriboja nuo
pagrindini instinkt. Bet tie instinktai neinyko. Jie tik prarado ry su
ms smone ir yra priversti pasireikti netiesiogiai - fiziniais neurozi
simptomais ir kitais vairiais netiktumais, pavyzdiui, nepaaikinamomis
nuotaikomis, netiktu umirimu ar kalbos klaidomis.
mogus nori tikti ess savo sielos eimininkas. Bet jis negali
kontroliuoti savo nuotaik ir emocij, jis negali suvokti begalins daugybs
slapt keli ir bd, kuriais pasmons veiksniai siskverbia jo gyvenimo
tvark ir sprendimus, taigi, negali bti ir paties savs eimininkas.
Pasmons faktori egzistavim slygoja archetip autonomija. Kad nematyt
savo skilimo, iuolaikinis mogus ginasi vadinamja pertvar sistema. Tam
tikros iorinio gyvenimo ir jo paties elgesio sferos laikomos nelyg
atskiruose staliuose ir niekada viena su kita nesusiduria.
Kaip ios "pertvar" psichologijos pavyzd prisimenu alkoholiko atvej,
kuris, pateks teigiamon vieno religinio judjimo takon ir suavtas jo
entuziazmo, umiro poreik gerti. J akivaizdiai ir stebuklingai igyd
Jzus, ir jis buvo eksponuojamas kaip dievikos malons ir ios religins
organizacijos veiksmingumo liudytojas. Bet po keli savaii vie
ipaini naujov m blsti ir prireik atsigaivinti alkoholiu - taigi jis
vl pradjo gerti. Bet gelbstinioji religin organizacija prijo prie
ivados, kad tai - "patologinis" atvejis, akivaizdiai netinkamas Jzaus
sikiimui, taigi jie paguld j ligonin, manydami, kad paprastas
gydytojas padarys savo darb geriau nei dievikasis Slaugytojas.
Tai vienas i iuolaikinio "kultringo" proto aspekt, kur verta
panagrinti. Jis rodo, kad susiskaidymas ir psichologin painiava darosi
nepaprastai pavojingi.
Jei nors akimirk pavelgtume monij, kaip individ, pamatytume, kad
moni ras, kaip ir vien asmen, yra uvaldiusios nesmoningos jgos;

monija taip pat mgsta kai kurias problemas laikyti atskiruose staliuose.
tai kodl mes turtume gerai apmstyti, k darome, kadangi dabar monijai
gresia jos paios susikurti mirtini pavojai, kurie darosi mums nepavalds.
Ms pasaulis yra suskils kaip neurotikas, ir Gelein udanga ymi
simbolin susiskirstymo linij. Vakarieiai pajut agresyv Ryt nor
valdyti, mano prival imtis ypating gynybos priemoni, bet kartu jie
didiuojasi savo dorybmis ir gerais ketinimais.
Jie nesugeba suprasti, kad tai j pai ydos, kurias jie bando dangstyti
tarptautinmis elgesio normomis ir kurias komunistinis pasaulis sviedia
jiems atgal veid - begdikai ir metodikai. Tai, k Vakarai slapta ir
truput
gdydamiesi
toleravo
(diplomatinis
melas,
sistemingas
apgaudinjimas, umaskuoti grasinimai) grta i Ryt atvirai ir su visa
jga, ir suria mus neurotiniais mazgais. Jo paties blogio elis liai
iepiasi vakar mogui i anapus udangos.
Tai paaikina ypating Vakar visuomeni mogaus bejgikumo jausm. Jis
pradeda suprasti, kad mums ikylantys sunkumai yra moralin problema, ir
bandyti veikti juos politinmis priemonmis - kaupiant branduolinius
ginklus ar ekonominiu "lenktyniavimu" - duoda menkus rezultatus, nes ukerta
visus kelius. Daugelis ms dabar supranta, kad efektyvesni yra moraliniai
ir dvasiniai bdai, kadangi jie mums suteikia psichin imunitet prie
nuolat didjani infekcij.
Bet kiekvienas toks atskiras bandymas buvo iki iol neefektyvus, ir taip
bus tol, kol save ir pasaul bandysime tikinti, kad tik jie (t.y. ms
oponentai), yra neteiss. Kur kas tikslingiau bt pripainti savo pai
tamsius elius ir nedorus darbus. Jei matytume savo el (tamsij ms
prigimties pus), tai gytume imunitet bet kuriai moralinei ar dvasinei
infekcijai ar kaltinimui. Dabar gi mes esame atviri bet kokiai infekcijai,
nes i esms darome t pat, k ir jie. Bet turime ir papildom trkum nes mes nei matome, nei norime suprasti, k patys darome, prisidengdami
geromis manieromis.
Galima paymti, kad komunistinis pasaulis turi vien didel mit (kur
mes vadiname iliuzija ir veltui viliams, kad vertindami j i aukto
priversime inykti). Tai laiko ibandymus paklusi archetipin svajon apie
Aukso ami (arba Roj), kur kiekvienas turi visko iki valiai, o didis,
teisingas ir imintingas vadas valdo monijos vaikyst. is galingas
archetipas savo infantiliuoju pavidalu paverg mones, ir jis niekada
neinyks i ems, nors ir kaip i aukto j vertintume. Mes j netgi
palaikome savuoju vaikikumu, nes msik Vakar civilizacij yra pavergusi
ta pati mitologija. Nesmoningai mes puoseljam tas paias nuostatas, viltis
ir lkesius. Tikime klestinios gerovs valstybe, visuotine taika, moni
lygybe, aminosiomis mogaus teismis, teisybe ir teisingumu, ir (gal tai ir
pernelyg smarkiai pasakyta) Dievo karalyste emje.
Lidna tiesa yra ta, kad tikrasis mogaus gyvenimas susideda i daugelio
nepermaldaujam prieybi - dienos ir nakties, gimimo ir mirties, laims ir
nelaims, grio ir blogio. Mes netgi nesame tikri, kad viena prieyb veiks
kit, kad gris nugals blog, o diaugsmas - skausm. Gyvenimas yra mio
laukas. Jis visada toks buvo ir visuomet bus, o jeigu taip nebt, baigtsi
ir egzistencija.
Kaip tik is vidinis konfliktas leido pirmiesiems krikionims tiktis ir
laukti greitos io pasaulio pabaigos, o budistams - atsisakyti vis emik
trokim ir sieki. ie esminiai atsakymai bt buv tiesiog saviudiki,
jei jie nebt susieti su savitomis dvasinmis ir moralinmis idjomis ir
praktikomis, kurios sudaro abiej religij didiausi dal ir kurios kakiek
modifikavo radikal pasaulio neigim.
Pabriu dalyk, nes ms laikais milijonai moni prarado tikjim

bet kokia
ramus ir
reikalas,
susimsto

religija. ie mons jau nebesupranta religijos. Kol gyvenimas

sklandus, religijos praradimas beveik nepastebimas. Bet kitas
kai ateina kania. Tada mogus pradeda iekoti ieities ir
apie gyvenimo ir jo stulbinanios skaudios patirties prasm.

Reikminga ir tai, kad (remiantis mano paties patyrimu), ydai ir

protestantai su psichoterapeutais konsultuojasi daniau negu katalikai.
Nenuostabu, nes katalik banyia vis dar jauiasi atsakinga u cura
animarum (rpinimasis sielos gerove). Bet iame mokslo amiuje psichiatras
yra pasiruos, kad jo bus klausiama ir t dalyk, kurie anksiau priklaus
teolog kompetencijai. monms atrodo, kad yra (ar bt) didiulis
skirtumas, jei jie vien tiks prasmingu gyvenimu, ar Dievu ir nemirtingumu.
Artjanios mirties mkla danai labai paskatina tokias mintis. Nuo
neatmenam laik mons galvojo apie Aukiausij Btyb (vien ar kelias)
ir apie pomirtin al. Ir tik iandien jie mano, kad gali apsieiti be toki
mini.
Kadangi Dievo sosto danguje negalima surasti teleskopu, ir nemanoma
tikrai nustatyti, kad mir mylimi tvas ar motina kur nors egzistuoja
kakokia fizine forma,
monms atrodo, kad
ir tokios
idjos yra
"neteisingos". A pasakyiau, nra pakankamai "teisingos", nes jos lydjo
mogaus gyvenim nuo neatmenam laik ir vis dar siskverbia smon
pasitaikius menkiausiai progai.
iuolaikinis mogus gali manyti, kad jis gali be j apsieiti ir savo
nuomon paremti tvirtinimu, kad nesama mokslinio toki idj teisingumo
rodymo. Jis gali netgi gailtis prarads tikjim. Bet kadangi mes
susiduriame su nematomais ir nepainiais dalykais (Dievas yra u mogaus
painimo rib, ir nemanoma rodyti nemirtingum), kodl turtume jaudintis
dl rodym? Net jei protu ir nesuvokiame, kodl maiste reikia druskos, vis
tiek turime naudos j vartodami. Galime tvirtinti, kad druskos vartojimas
tra skonio iliuzija ar nusistatymas; bet jis vis tiek tarnauja ms
gerovei. Tad kodl mes turtume atsisakyti pair, kurios gali padti
igyventi krizes ir suteikti prasm ms egzistencijai?
I kur inome, kad tos idjos neteisingos? Daugelis pritart man, jei
tiesiog pasakyiau, kad tos idjos turbt tra iliuzijos. mons nesupranta,
kad religinio tikjimo neigim lygiai taip pat nemanoma "rodyti", kaip ir
teigim. Mes esame visikai laisvi pasirinkti, kurio poirio mes laikoms;
bet kuriuo atveju tai bus ms valios pasirinkimo sprendimas.
Taiau esama ir svarbi prieasi, dl kuri reikt puoselti idjas,
kuri niekad negalima rodyti. Mes inome, kad jos naudingos. mogui btinai
reikia bendrj idj ir sitikinim, kurie suteikt prasm jo gyvenimui ir
padt surasti savo viet visatoje. Jis gali veikti tiesiog netiktinus
sunkumus, kai yra sitikins, kad visa turi prasm; ir yra visai
sugniudomas, jei veiks visas savo nelaimes, turi pripainti, kad
dalyvauja tik "idioto sekamoje pasakoje".
Btent religiniai simboliai suteikia prasm mogaus gyvenimui. Pueblo
indnai tiki es Tvo Sauls sns, ir tas tikjimas suteikia j gyvenimui
perspektyv (ir tiksl), kuris siekia kur kas toliau negu j ribota
egzistencija. Jis atveria didiul erdv atsiskleisti asmenybei ir leidia
gyventi pilnavert gyvenim. Taigi j padtis nepalyginamai geresn negu
civilizuoto mogaus, kuris ino, kad yra (ir liks) niekas daugiau, tik
pasigailtinas vargas, neturintis jokios gilesns gyvenimo prasms.
Btent platesns savo egzistencijos prasms suvokimas ikelia mog
aukiau noro tik gauti ir ileisti. Jei v._Paulius bt tikjs, kad tra
keliaujantis kilim audjas, jis tikrai nebt taps tuo, kuo tapo. Tikrasis
ir prasmingas jo gyvenimas kilo i vidinio sitikinimo, kad jis yra Dievo
pasiuntinys. Galima j apkaltinti didybs manija, bet toks poiris

nublanksta prie istorijos liudijimus ir vlesni kart

uvalds mitas padar j didesn nei paprastas amatininkas.

vertinim.

Taiau mit sudaro simboliai, kuri niekas niekada smoningai nebuvo

sukrs. Jie vyko. Ne mogus Jzus sukr mit apie diev-mog. Jis
egzistavo daug imtmei prie Kristaus gimim. J uvald i simbolin
idja, kuri, kaip pasakoja v._Matas, ikl j aukiau riboto Nazareto
dailids gyvenimo.
Mit aknys siekia pirmykius pasakotojus ir j sapnus, mones, kuriuos
ved j svajons. Tie mons nelabai skyrsi nuo t, kuriuos vlesns kartos
vadino poetais ir filosofais. Pirmyki pasakotoj nejaudino j fantazij
kilm; tik daug vliau mons pradjo galvoti, i kur kilo tie pasakojimai.
Taiau prie daugel imtmei, tuo metu, kur mes vadiname "Senovs"
Graikija, mogaus protas buvo pakankamai itobuljs, kad suvokt, jog
pasak dievai yra ne kas kita, kaip archaiki ir perdti padavimai apie
seniai mirusius karalius ir vadus. mons perm poir, kad mitai pernelyg
netikimi, kad reikt tai, apie k juose kalbama. Todl jie band juos
supaprastinti iki visiems suvokiamos formos.
Vlesniais laikais, kaip matome, tas pats atsitiko su sapn simbolizmu.
Tais laikais, kai psichologija dar gyveno savo vaikysts ami, suinojome,
kad sapnai yra svarbs. Taiau kaip graikai buvo tikin save, kad j mitai
tebuvo
idalinta
racionali
ar
"normali"
istorija,
taip
kai
kurie
psichologijos pionieriai padar ivad, kad sapnai nereikia to, k atrodo
reiki. Sapn simboli ir vaizdini buvo nepaisoma kaip keist form ar
pavidal, kuriais smoningam protui pasirodo nuslopintas psichikos turinys.
Taigi buvo manoma, kad sapnas reikia kak kit, o ne t, kas jame aikiai
pasakyta.
Jau raiau, kad nesutinku su iuo poiriu - btent tai privert mane
tyrinti sapn form ir turin. Kodl sapnai turt reikti k kit, nei j
turinys? Ar gamtoje egzistuoja dar kas nors, kas bt kita, nei yra? Sapnas
- normalus ir natralus reikinys, ir nereikia kako, kuo jis nra. Netgi
Talmude sakoma: "Sapnas yra jo paties aikinimas". Painiava kyla dl to, kad
sapn turinys yra simbolikas, taigi turi daugiau negu vien reikm.
Simboliai rodo k kita nei tai, k suvokiame smoningai. Todl jie susieja
su tuo, kas nesmoninga arba bent jau ne visai smoninga.
Moksliniam protui toks reikinys kaip simbolins idjos sudaro keblum,
nes j negalima suformuluoti pagal intelekto ir logikos reikalavimus. Be
abejons, tai nra vienintelis toks atvejis psichologijoje. Sunkumai
prasideda, susidrus su tokiais reikiniais kaip "afektai" arba emocijos,
kurie
niekaip
nesileidia
psicholog
galutinai
apibriami.
Sunkum
prieastis yra ta pati abiem atvejais - pasmons siverimas.
Esu pakankamai gerai susipains su moksliniu poiriu ir suprantu, kaip
pikta dirbti su faktais, kuri negalima visikai ir adekvaiai suvokti.
Sunkumas i fenomen atveju yra tas, kad faktai nepaneigiami, taiau jie
negali bti suformuluoti intelekto svokomis. Tam reikia suprasti pat
gyvenim, nes kaip tik gyvenimas sukelia emocijas ir simbolines idjas.
Akademinis psichologas yra visikai laisvas nesvarstyti emocij fenomeno
ir pasmons svokos. Taiau jos yra kaip faktas ir psichologas gydytojas
turi joms bent jau skirti reikiam dmes; nes emociniai konfliktai ir
pasmons siverimas yra klasiniai jo mokslo bruoai. Jei jis i viso gydo
pacient, tai jis susiduria su iais iracionalumais kaip su "kietais"
faktais, nesvarbu, ar jis sugeba juos suformuluoti racionaliais terminais
(intelekto svokomis).
Todl visikai natralu, kad monms, neturintiems gydytojo psichologo
praktikos, bna sunku suprasti, kas vyksta, kai psichologija i ramios

mokslini tyrinjim laboratorijos persikelia tikr gyvenim ir tampa jo

aktyvia dalimi. Taiklumo pratybos audykloje visikai skiriasi nuo mio
lauko; gydytojas susiduria su nelaimingais atsitikimais tikrame kare. Jis
turi rpintis psichikos realijomis, net jeigu negali j mokslikai
apibrti. tai kodl joks vadovlis negali imokyti psichologijos, ji
imokstama tik i aktualaus patyrimo.
Tai mes galime gerai pamatyti, analizuodami kai kuriuos gerai inomus
simbolius: pavyzdiui, krikionybs kryius yra prasmingas simbolis,
ireikiantis daugyb aspekt, idj ir emocij. Taiau kryius srae prie
pavards
paprasiausiai
nurodo,
kad
tas
mogus
mirs.
Phallus
visaapimantis induizmo simbolis, bet jeigu gatvs padaua nupieia j ant
sienos, tai tik reikia, kad berniktis domisi savo lyties organu.
Kadangi infantilios ir brendimo fantazijos danai tsiasi ir suaugusiojo
gyvenime, daugelyje sapn yra neabejotinos seksualins aliuzijos. Bt
absurdika aikinti jas kaip nors kitaip. Bet kai masonas kalba apie
vienuol paguldyt ant vienuols arba elektrikas - apie vyrik kituk ir
moterik rozet, bt juokinga velgti ia jaunuolikas seksualines
fantazijas. Jis tiesiog vaizdingais odiais apibdina savo darbo rankius.
Kai isimokslins indas kalba apie Lingam (phallus, kuris ind mitologijoje
reikia diev iv), galima igirsti dalyk, kuriuos mes, vakarieiai,
niekaip negalime sieti su lyties organu. Be abejons, Lingam nra nepadori
aliuzija, kaip ir kryius nra vien mirties enklas. Daug kas priklauso nuo
sapnuotojo, kuriam gimsta tokie vaizdiniai, brandumo.
Sapn ir simboli aikinimas reikalauja inteligencijos. Jo negalima
paversti mechanine sistema ir sukrauti nesugebanius sivaizduoti
smegenis.
Interpretuotojas
turi
vis
geriau
painti
ir
sapnuotojo
individualyb, ir pat save. Joks patyrs ios srities specialistas neneigs,
kad yra tam tikr apskaiiavim, kurie gali praversti praktikai, bet juos
btina taikyti imintingai ir sumaniai. Galime laikytis vis teising
taisykli, bet klimpti kokioje nors baisiausioje nesmonje, tiesiog
praleidus koki nors, atrodyt nereikming detal, kurios nebt praleids
labiau ilavintas protas. Netgi aukto intelekto mogus gali pasukti
klaidingu keliu, jei trksta intuicijos ar jautrumo.
Bandydami suprasti simbolius, susiduriame ne tik su paiu simboliu, bet
ir su visu simbol sukrusiu individu. Btina isiaikinti sapnuotojo
kultrin isilavinim ir besiaikindamas interpretatorius pats upildo
daugel savo isilavinimo sprag. Nusistaiau sau toki taisykl -
kiekvien atvej iriu kaip visikai nauj dalyk, apie kur neinau
visikai nieko. prastiniai atsakymai gali praversti tiriant pavirinius
dalykus, bet priartjus prie gyvybikai svarbi problem, pats gyvenimas ima
vir ir netgi nuostabiausios teorins prielaidos tampa neveiksmingais
odiais.
Vaizduot ir intuicija yra nepaprastai svarbios ms supratimui ir
mstymui. Ir nors yra paplitusi prasta nuomon, kad jos itin reikmingos
poetams ir menininkams (kad "proto" dalykuose reikt jais nepasitikti),
taiau i tikrj jos ne maiau svarbios ir auktesniuosiuose mokslo
lygmenyse. ia jos darosi vis svarbesns, papildydamos "racionalj"
intelekt ir jo vaidmen sprendiant specifines problemas. Netgi fizika,
tiksliausia i taikomj moksl, stebtinai priklauso nuo intuicijos, kuri
veikia pasmoningai (nors vliau galima parodyti, kaip loginis mstymas gali
atvesti prie t pai rezultat, kaip ir intuicija).
Intuicija tiesiog btina aikinant simbolius ir danai gali tikinti, kad
sapnuotojas i karto juos suprato. Bet kokia laiminga nuojauta, nors
subjektyviai ir tikinanti, taip pat gali bti ir pavojinga. Ji gali labai
lengvai sukelti apgauling saugumo jausm. Ji gali vilioti ir analitik, ir
sapnuotoj toliau jaukiai ir slygikai lengvai bendrauti, o tai gali virsti
savotiku bendru sapnu. Saugus tikro intelektualinio painimo ir moralinio

supratimo
pagrindas
gali
bti
prarastas,
jei
tenkinsims
miglotu
sitikinimu, kad suprato i "nuojautos". Paaikinti ir painti galima tik
pavertus intuicijas tiksliu fakt ir j loginio ryio inojimu.
Siningas tyrintojas turs pripainti, kad jis negali visuomet to
padaryti,
net
bt
nesininga
neturti
nuolat
to
galvoje.
Netgi
mokslininkas yra mogus. Todl jam, kaip ir kitiems, natralu nemgti
dalyk, kuri jis negali paaikinti. Yra paplitusi iliuzija manyti, kad tai,
k pastame dabar, yra viskas, k apskritai kada nors galime painti. Nieko
nra labiau paeidiamo, nei mokslin teorija, kuri tra trumpalaikis
bandymas paaikinti faktus, o ne pai amin ties.

Simboli vaidmuo
Kai gydytojas psichologas domisi simboliais, jam vis pirma rpi
"natrals" simboliai, kurie skiriasi nuo "kultrini". Pirmieji kil i
psichikos pasmons turinio, todl jie ireikia nesuskaiiuojam daugyb
pagrindini archetipini vaizdini variacij. Daugeliu atveju galima
irti j archaiksias aknis - t.y. tas idjas ir vaizdinius, kuriuos
galima rasti senoviniuose ratuose ir pirmyktse visuomense. Kita vertus,
kultriniai simboliai yra tie, kurie buvo naudojami ireikti "aminsias
tiesas" ir kurie tebra naudojami daugelyje religij. Jie patyr daug
transformacij ir netgi ilg daugiau ar maiau smoningos raidos keli,todl jie tapo kolektyviniais vaizdiniais, priimtais civilizuot visuomeni.
Taiau tokie kultriniai
mistikumo ir "magijos".

simboliai

ilaik

daug

savo

pirmapradio

inoma, kad kai kuriems individams jie sukelia gil emocin atsak, ir
dl io psichinio "utaiso" (sujaudinimo, sugebjimo jaudinti) jie
funkcionuoja panaiai kaip prietarai. Jie yra faktorius, su kuriuo
psichologas privalo skaitytis, ir kvaila j nepaisyti todl, kad racionaliai
irint jie atrodo absurdiki ir bereikalingos atgyvenos. ie simboliai yra
svarbi sudtin ms psichins sandaros dalis ir didiul jga kuriant
moni visuomenes; jie negali bti inaikinti be rimt nuostoli. Ten, kur
jie slopinami ar neigiami, specifin j energija pereina pasmon ir gali
sukelti nenumatomas pasekmes. Psichin energija, kuri, regis, taip buvo
prarasta, i ties atgaivina ir suaktyvina tai, kas svarbiausia pasmonje tendencijas, kurios iki iol neturjo progos pasireikti arba joms bent jau
nebuvo leidiama laisvai reiktis ms smonje.
Tokios tendencijos suformuoja nuolat pakibus ir potencialiai destruktyv
ms proto "el". Netgi tie polinkiai (tendencijos), kurie tam tikromis
aplinkybmis gali daryti teigiam tak, yra paveriami demonais, jeigu yra
slopinami.
tai kodl daugelis geravali moni visikai suprantamai bijo pasmons,
o kartu ir psichologijos.
Ms laikai parod, kas atsitinka, kai atveriami pragaro vartai. vyko
tokie dalykai, kuri baisumo idilikai nekaltame pirmajame ms amiaus
deimtmetyje niekas negaljo ir sivaizduoti, ir apvert pasaul auktyn
kojom. Nuo to laiko pasaulis ir yra izofrenijos bsenoje. Ne tik
civilizuotoji Vokietija iliejo bais savo primityvum, jis taip pat valdo
ir Rusij, sukl gaisr Afrikoje. Nenuostabu, kad Vakar pasauliui neramu.
iuolaikinis mogus nesupranta, kiek jo "racionalumas" (sunaikins jo
sugebjim reaguoti paslaptingus, magikus simbolius ir idjas), padar j
priklausom nuo psichikos "poemi". Jis isilaisvino i "prietar" (bent

jau taip jis galvoja), bet kartu prarado tiek daug savo dvasini vertybi,
kad tai jau darosi pavojinga. Jo dvasins ir moralins tradicijos suiro, ir
u suirim jis moka pasaulio masto dezorientacija ir susiskaldymu.
Antropologai danai rao, kas atsitinka primityviai visuomenei, kai jos
dvasins vertybs tampa atviros iuolaikins civilizacijos poveikiui. mons
praranda gyvenimo prasm, socialin organizacija suyra, jie moraliai lunga.
Ms padtis dabar tokia pat. Bet mes niekada i tikrj nesupratome, k
praradome, nes ms dvasios vadams, deja, labiau rpjo apginti savo
institucijas, negu suprasti simboli paslapt. Mano nuomone, tikjimas
neatmeta mstymo (kuris yra stipriausias mogaus ginklas), bet, deja,
daugelis tikinij, atrodo, taip bijo mokslo (kartu ir psichologijos), kad
nenori matyti paslapting psichikos gali, kurios visada valdo mogaus
likim. I vis daikt mes atmme j paslapt ir dievikj prad; neliko
nieko venta.
Ankstesniais laikais, kai instinktyviosios svokos vyravo mogaus prote,
jo smoningas protas, be abejo, galjo integruoti jas vientis psichin
model. Bet "civilizuotas" mogus to nesugeba. Jo "tobulesn" smon
panaikino priemones ir bdus, kuriais galima asimiliuoti pagalbin instinkt
ir pasmons na. ie asimiliacijos ir integracijos organai buvo
paslaptingi, magiki simboliai, visuotinu sutarimu laikomi ventais.
Pavyzdiui, dabar kalbame apie "mediag" - materij. Apibdiname jos
fizines savybes. Atliekame laboratorinius eksperimentus, kad parodytume kai
kuriuos jos aspektus. Bet odis "materija" lieka sausa, nemonika, grynai
intelektuali svoka, neturinti mums jokios psichins reikms.
Kaip skyrsi ankstesnis materijos vaizdis - Didioji Motina - apms ir
ireiks didel emocin Motinos ems reikm. Tai, kas anksiau buvo
dvasia, dabar tapatinama su intelektu, ir jau nebra Visko Tvas. Svoka
nusmuko iki ribot egocentrikai orientuot mogaus mini; didiul emocin
energija, ireikiama "ms Tvo" vaizdini, inyko intelektualins dykumos
smlynuose.
ie du archetipiniai principai sudaro dviej prieing sistem - Ryt ir
Vakar - pagrind. Visuomen ir jos lyderiai, be abejo, nesupranta, kad nra
esminio skirtumo, ar pagrindin pasaulio princip vadinsime vyru ir tvu
(angl. dvasia - spirit), kaip daro Vakarai, ar moterimi ir motina
(materija), kaip komunistai. I esms mes maai inome ir apie vien, ir
apie kit. Ankstesniais laikais ias pirmines prieastis garbindavo
vairiais ritualais, ir taip bent jau rod, koki psichin reikm jie turi
mogui. Dabar jie tra abstrakios svokos.
Didjant
moksliniam
painimui,
ms
pasaulis
tampa
vis
labiau
dehumanizuotas. mogus jauiasi izoliuotas kosmose, nes jau nebra
susiliejs su gamta ir prarado savo emocin "nesmoning" tapatum su gamtos
reikiniais. Griaustinis jau nebra pikto dievo balsas, o aibas jau nra jo
kerto strl. Upje jau nebra dvasios ir joks medis nra mogaus gyvenimo
vaizdis, gyvat nra iminties siknijimas, kaln ola - didij demon
buvein. Akmenys, augalai ir gyvnai neprabyla mog gyvais balsais, ir
jis su jais nekalba, tikdamas, kad jie j girdi. mogaus ryys su gamta
inyko, ir su juo inyko gilumin emocin energija, kuri teik i simbolin
jungtis.
didiul praradim kompensuoja ms sapn simboliai. Jie atskleidia
pirmin ms prigimt - jos instinktus ir ypating mstysen. Deja, simboli
turinys ireikiamas gamtos kalba, kuri yra mums keista ir nesuprantama.
Todl mums ikyla udavinys - iversti j racionalius dabartins kalbos
odius ir svokas, kalbos, kuri isivadavo i savo primityvi suvarym ypa nuo mistinio bendravimo su dalykais, kuriuos apibdina. Dabar, kai mes
kalbame apie mklas ir kitas paslaptingas, antgamtines figras ir dievybes,

mes jau nebandome j prisiaukti ar kaip nors kitaip ukerti. Galia ir

lov jau pasitrauk i i kadaise visagali odi. Mes jau nebetikime
magikomis formulmis; nebedaug liko tabu ir kit panai apribojim; ir
ms pasaulyje, atrodo, jau inaikinti visi tokie "prietarai" - dvasios ir
dievybs, kaip "raganos, burtininkai ir laums", o k jau kalbti apie
vilkolakius, vampyrus, miko dvasias ir kitas keistas btybes, kurios gyveno
pirmykiuose mikuose.
Tiksliau kalbant, ms pasaulio pavirius, atrodo yra apvalytas nuo vis
prietar ir iracionali element. Taiau ar tikrasis vidinis mogaus
pasaulis (o ne ms troktamas fiktyvus jo sivaizdavimas) taip pat
isivadavo i primityvumo - ia jau kitas klausimas.
Ar skaiius 13 kai kuriems monms vis dar nra tabu? Argi nra daugybs
moni, kuriuos vis dar tebevaldo iracionals prietarai, projektai ir
vaikikos iliuzijos? Realistinis mogaus proto vaizdas parodo daugyb toki
pirmyki bruo ir liekan, kurie atlieka savo vaidmen taip, lyg per
pastaruosius 500 met nieko nebt ir atsitik.
Labai svarbu vertinti dalyk. i laik mogus - tai keistas vairi
bruo, gyt per ilgus jo protinio vystymosi amius, miinys. Mes turime
reikalo su painia btybe - mogumi ir jo simboliais, ir turime kruopiai
itirti jo proto vaisius. Skepticizmas ir moksliniai sitikinimai jame
egzistuoja greta senovik prietar, pasenusi mstymo ir jausenos proi,
atkaklaus usispyrliko klaidingo aikinimo ir aklo nemokikumo.
Tokios yra iuolaikins mogikosios btybs, kuri simbolius mes,
psichologai, tyrinjame. Kad iaikintume iuos simbolius ir j prasm,
btina itirti, ar j atvaizdai (iraikos) yra susijusios su grynai
asmenine patirtimi, ar jas sapnas pasirinko, turdamas kok nors savo
atskir tiksl, i bendrj smoningo inojimo itekli.
Pavyzdiui, sapnas su skaiiumi 13. ia neaiku, ar pats sapnuotojas tiki
nelaimingomis io skaiiaus savybmis, ar sapnas tra aliuzija mones,
kurie vis dar pasiduoda iam prietarui. Nuo atsakymo labai priklauso
aikinimas. Pirmuoju atveju tenka pripainti, kad sapnuotojas tebra
nelaimingojo "13" valdioje, todl jis nejaukiai jausis ir tryliktame
viebuio kambaryje, ar sddamas u stalo, kur yra trylika moni. Antruoju
atveju "13" gali bti tik nemandagi, eidianti pastaba. "Prietaringasis"
sapnuotojas dar jauia "13" "kerus"; "racionalesnis" sapnuotojas atmet
pirmin emocin skaiiaus 13 prasm.
is pavyzdys parodo tai, kaip praktikai patyrime pasirodo archetipai.
Jie sykiu yra ir vaizdiniai, ir emocijos. Galima kalbti apie archetipus tik
tuo atveju, jei ie abu aspektai pasireikia vienu metu. Kai yra tik
vaizdinys, susiduriame su paprastu odiniu vaizdu (vaizdingu odiu), kuris
nra labai svarbus. Bet kartu su emociniu aspektu vaizdinys gyja dvasikumo
ir dievikumo (arba psichins energijos); jis tampa dinamiku ir gali
sukelti kokias nors pasekmes.
Suprantu, kad sunku perprasti i koncepcij, kadangi bandau apibdinti
odiais dalykus, kurie dl savo prigimties negali bti tiksliai apibrti.
Bet kadangi daugelis moni archetipus iri taip, lyg jie bt mechanins
sistemos dalis, kuri galima imokti atmintinai, btina rodyti, kad tai
nra tiesiog pavadinimai ir netgi filosofins svokos. Tai paties gyvenimo
dalis - vaizdiniai, kurie yra neatsiejamai susieti su gyvu individu emocij
tiltais.
tai
kodl
nemanoma
pateikti
savavalik,
sutartin
(ar
universali) bet kokio archetipo interpretacij. Jis turi bti paaikintas
taip, kaip nurodo kiekvieno individo, su kuriuo jis yra susijs, visa
gyvenimo situacija.
Taigi, kai kalbame apie atsidavus krikion, kryiaus simbol galima

interpretuoti tik krikionikame kontekste - nebent sapne bt labai svarbi

prieastis, verianti velgti kitaip (u io krikioniko konteksto).
Ir netgi tuomet reikia turti galvoje specifin krikionik reikm.
Bet negalima sakyti, kad visuomet ir visomis aplinkybmis kryiaus simbolis
turi t pai reikm. Jei taip bt, jis prarast savo dvasikum, prarast
savo gyvybingum ir tapt vien odiu.
Kas nejauia ypating emocini archetipo atspalvi, jo dvasios, tas
nemato nieko daugiau kaip tik mitologini svok kratin, kurios gali bti
suvarstytos tik tam, kad bt parodyta, jog viskas reikia k tik nori arba visai nieko. Visi pasaulio lavonai yra chemikai tapats, bet to
negalime pasakyti apie gyvus individus. Archetipas atgyja tik tuomet, kai
kantriai bandome atrasti, kodl ir kaip jie tampa prasmingi gyvam individui.
Bergdias dalykas vien vartoti odius, jei neinai, kas u j slypi.
Tai ypa taikytina psichologijai, kur kalbama apie tokius archetipus kaip
gyvyb, dvasia, iminius, Didioji Motina ir t.t. Galima visk inoti apie
ventuosius, iminius, pranaus, kitus dievikus mones ir visas didisias
pasaulio motinas. Bet jeigu tai tik vaizdiniai, kuri dievikumo niekada
nepatyrte, tai bus tas pats, lyg kalbtumte per sapn,- vis tiek
neinosite, apie k kalbate. Js vartojami odiai bus tuti ir beveriai.
Jie atgyja ir gauna prasm tik tada, kai bandoma atsivelgti j
dvasikum - t.y. j ry su gyvu individu. Tik tada pradsite suprasti, kad
j vardai reikia labai maai, o svarbiausia yra tai, kaip jie yra susij su
jumis.
Taigi, ms sapn simbolius kurianti funkcija yra bandymas perkelti
pirmykt mogaus prot "tobulesn", arba diferencijuot, smon, kur jis
niekada anksiau nebuvo, vadinasi, niekada kritikai savs paties neapmst.
Nes prie daugel ami is pirmyktis protas sudar mogaus asmenybs
visum. Tobuljant mogaus smonei, jo smoningas protas prarado slyt su
tam tikra ios pirmins psichins energijos dalimi. Smoningas protas
niekada nepaino pirmykio proto; nes jis buvo imestas kaip nereikalingas,
evoliucionuojant diferencijuotai smonei, kuri vienintel apie j ir galt
inoti.
Taiau atrodo, kad tai, k mes vadiname pasmone, ilaik pirmyktes
savybes, kurios sudar dal pirmykio proto. Btent ias savybes nuolat
nukreipia sapn simboliai, tarytum pasmon nort susigrinti visus senus
dalykus, kuri protas evoliucijos procese atsikrat - iliuzij, fantazij,
archaik minties form, pagrindini instinkt ir t.t.
Btent tai paaikina pasiprieinim, netgi baim, kuri danai jauia
mons susidurdami su pasmons reikiniais. ie pasmonje ilik seni,
reliktiniai turiniai neretai nra neutrals ir indiferentiki. Prieingai,
kartais jie turi tok didel "krv", kad bna daugiau negu neparanks. Jie
i tikrj gali sukelti baim. Kuo labiau jie yra slopinami, tuo labiau jie
paplinta visoje asmenybje, pasireikdami neurozmis.
Kaip tik dl ios psichins energijos tas reliktinis turinys tampa toks
nepaprastai svarbus. Bt lygiai taip pat, jei mogus, kur laik buvs be
smons, staiga suprast, kad jo atminty atsirado spraga - atrodo, kad buvo
svarbi vyki, kuri jis negali atsiminti. Kadangi, jo manymu, psichika yra
iimtinai asmeninis dalykas (taip paprastai manoma), jis bando susigrinti
tuos tariamai prarastus vaikysts prisiminimus. Taiau jo vaikysts
prisiminim spragos tra daug didesnio praradimo - pirmykts psichikos
praradimo - simptomas.
Kaip embrioniko kno evoliucija pakartoja savo prieistor, taip ir
protas pereina itisas prieistorines stadijas. Svarbiausias sapn udavinys
yra
sugrinti
prieistorinio
lygiai
kaip
ir
vaikiko
pasaulio

"prisiminim", apimant net pai primityviausi instinkt lygmen. Tokie

prisiminimai kartais turi nuostab gydant poveik, k Froidas suprato jau
seniai. is pastebjimas patvirtina poir, kad vaikysts prisiminim
spraga (vadinamoji amnezija) yra pozityvus praradimas, ir tos atminties
atgavimas gali pagerinti ir praturtinti gyvenim.
Kadangi vaikas fiziniu poiriu yra maas, o jo smoningos mintys menkos
ir paprastos, mes nesuvokiame vaiko proto sudtingumo, kuris kyla i jo
pradinio tapatumo su prieistorine psiche. "Pirminis protas" dalyvauja ir
funkcionuoja vaike taip, kaip embrioninis knas pakartoja monijos
evoliucijos stadijas. Jei skaitytojas pamena, k esu anksiau saks apie
nuostabius vaiko sapnus, kuriuos jis padovanojo tvui, jis gerai supras, k
turiu galvoje.
Vaikysts
prisiminim
amnezijoje
galima
rasti
keist
mitologini
fragment, kurie danai irykja vlesnse psichozse. Tie vaizdiniai yra
labai sakrals, ir todl labai svarbs. Jei tokie prisiminimai dar kart
aplanko suaugusiuosius, gali kai kuriems sukelti rimt psichologini
sutrikim, o kitiems - igijimo stebukl ar religin atsivertim. Danai jie
sugrina gyvenimo dal, kuri jau buvo umirta, ir kuri suteikia mogui
tiksl ir praturtina jo gyvenim.
Vaikysts prisiminim atsiminimas ir archetipini psichikos elgsenos bd
atkrimas gali praplsti smons horizontus ir labiau j iskleisti, jei
smoningam protui pavyks asimiliuoti ir integruoti prarast ir vl atgaut
turin. Kadangi is turinys nra neutralus, jo asimiliavimas pakeis
asmenyb,
ir
pats
kakiek
pasikeis.
ioje
dalyje,
vadinamoje
"individualizacijos procesu" (j aprao Dr.M.-L. von Franz kitame knygos
"mogus ir jo simboliai" skyriuje), simboli interpretacija turi didel
praktin reikm, kadangi simboliai yra natralios pastangos sutaikyti ir i
naujo suvienyti psichikos prieybes.
Natralu, kad vien pastebti ir atmesti simbolius nebus tas pats, neturs
to paties poveikio,- tai tiesiog atstatys sen neurotin bsen ir sugriaus
sintezs pastangas. Deja, tie nedanai sutinkami mons, kurie neneigia
archetip egzistavimo, beveik visada laiko juos tik odiais ir umirta j
realum. Kai taip (neteistai) atsisakoma j sakralumo, prasideda begalinis
j keitimo procesas - kitaip tariant, lengvai slystama nuo vieno archetipo
prie kito - kur viskas reikia, k tik nori. Tiesa, archetip formos tam
tikra prasme gali pakeisti viena kit. Bet yra ir ilieka j sakralumas, jis
ireikia archetipinio vykio vert.
i emocin vert reikia atsivelgti ir j pripainti, teisinti per
vis intelektualin sapno interpretavimo proces. Labai lengva prarasti i
vert, nes mstymas ir jausmas yra tokie diametraliai prieingi, kad
mstymas beveik automatikai atmeta jausmo vertybes ir atvirkiai.
Psichologija yra vienintelis mokslas, kuris turi atsivelgti verts (t.y.
jausmo) faktori, kadangi tai yra ryys tarp fizini vyki ir gyvenimo.
Psichologija yra danai kaltinama, kad iuo poiriu ji nesanti mokslika;
bet jos kritikai nesuvokia mokslins ir praktins tinkamo poirio jausm
btinybs.

Gydant skilim
Ms intelektas sukr nauj pasaul, kuris valdo gamt, ir jame
apgyvendino pabaisikas mainas. Jos tokios neabejotinai naudingos, kad net
nesivaizduojame, kad galtume j atsikratyti ar isivaduoti nuo tarnavimo
joms. mogus privalo paklusti drsiems savo mokslinio ir iradingo proto
impulsams ir avtis savo nuostabiais pasiekimais. Tuo pat metu jo genialiam
protui bdingas kraupus polinkis iradinti daiktus, kurie darosi vis labiau

pavojingi,- nes tai yra vis tobulesns masins saviudybs priemons.

Kadangi planetos gyventoj skaiius nesulaikomai didja, mogus pradjo
iekoti bd ir priemoni, kaip sustabdyti potvyn. Bet gamta gali
ubgti mums u aki, atgrdama prie mog jo paties krybing prot.
Pavyzdiui, vandenilin bomba gali skmingai sustabdyti gyventoj skaiiaus
didjim. Nors didiuojams tuo, kad valdome gamt, vis dar esame jos aukos,
nes net neimokstame valdyti savo prigimties. Ltai, bet neivengiamai
usitraukiame nelaim.
Jau nra diev, kuriuos galtume pasikviesti sau pagalb. Didiosios
pasaulio religijos kenia nuo vis didjanio isekimo, nes gelbstinti
dievyb inyko i mik, upi, kaln ir gyvn, o dievas-mogus dingo
pasmons pasaulio poemiuose. Mes apgaudinjame save, kad jie slapta
tebeegzistuoja tarp ms praeities relikt. Ms dabartin gyvenim valdo
Proto deiv - didiausia ir tragikiausia iliuzija. Mes tikinjam save,
kad, pasitelk prot, "nugaljome gamt".
Bet tai tik lozungas, kadangi vadinamasis gamtos ukariavimas priblokia
mus natraliu gyventoj pertekliumi, ir prie ms rpesi dar prideda
psichologin nesugebjim padaryti btinus politinius susitarimus. monms
ir dabar tebra visai natralu ginytis ir kovoti vieniems su kitais,
rodinjant savo pranaum. Kaipgi tada mes "nugaljome gamt"?
Kiekvienas pasikeitimas turi kur nors prasidti,- ir tik atskiras mogus
gali j patirti ir vykdyti. Pokyius i tikrj turi pradti individas juo gali bti bet kuris i ms. Niekas negali leisti sau dairytis ir
laukti, kad kas nors padaryt tai, ko jis pats nenori daryti. Bet kadangi,
regis niekas neino, k daryti, vertt kiekvienam i ms paklausti, ar
kartais jo ar jos pasmon neino ko nors, kas galt mums padti.
Atrodo, kad smoningas protas ia negali nieko padaryti. mogus iandien
skausmingai suvokia, kad nei didiosios religijos, nei vairios filosofijos
negali suteikti jam t stipri gaivinani idj, kurios suteikt saugum,
kurio jam reikia, kad galt gyventi tokiame dabarties pasaulyje.
inau, k pasakyt budistai: viskas bt gerai, jei mons eit
"atuoneriopu tobuljimo keliu" pagal Dharmos dsnius ir teisingai paint
save. Krikionis pasakyt, kad jeigu mons tikt Diev, ms pasaulis
bt geresnis. Racionalistas tvirtina - jei mons bt protingesni ir
sumanesni, visos ms problemos bt veikiamos. Bda, kad n vienas i j
pats nepajgia isprsti i problem.
Krikionys danai klausia, kodl Dievas nekalba su jais, kaip bdavo
anksiau. Kai girdiu tokius klausimus, a visuomet prisimenu vien rabin,
kurio klaus, kodl taip yra, kad ankstesniais laikais Dievas danai
pasirodydavo monms, o dabar niekas jo nemato. Rabinas atsak: "dabar jau
nra moni, kurie galt pakankamai emai nusilenkti".
Atsakymas - kaip pirtu ak. Mus taip uvald ir kalino ms pai
subjektyvi smon, kad umirome seniai inom dalyk - Dievas daniausiai
kalba per sapnus ir vizijas. Budistas atmeta pasmons fantazijas kaip
nereikalingas iliuzijas, krikionis tarp savs ir pasmons pastato
banyi ir Biblij, racionalusis intelektualas dar neino, kad jo smon dar ne visa jo psichika. is neinojimas gajus ir dabar, nepaisant, kad jau
daugiau kaip 70 met pasmon buvo pagrindin mokslin svoka, be kurios
negaljo apsieiti joks rimtas psichologinis tyrinjimas.
Mes negalime sau leisti ir toliau nelyg Visagalis Dievas sprsti apie
gamtos reikini vertingum arba nevertingum. Botanikos ini mes jau
negrindiame pasenusiu skirstymu naudingus ir nenaudingus augalus, o
zoologijos - naiviu gyvn padalijimu pavojingus ir nepavojingus. Bet vis

dar esame prat teigti, kad tai, kas smoninga, yra prasm, o tai, kas
nesmoninga,- beprasmyb. Moksle toks teiginys bt ijuoktas. Pavyzdiui,
ar mikrobai yra prasmingi, ar nesmon?
Kad ir kokia bt pasmon, ji yra natralus reikinys, sukuriantis
simbolius, kurie, kaip paaikja, yra prasmingi. Negalima tiktis, kad kas
nors, niekad nepavelgs pro mikroskop, bt mikrob inovas; taip pat
niekas, rimtai netyrinjs natralij simboli, negali kompetentingai apie
juos sprsti. Bet bendras nepakankamas mogaus sielos vertinimas yra toks
didiulis, kad nei didiosios religijos, nei filosofijos, nei mokslinis
racionalizmas nemat reikalo atidiau j pavelgti.
Nepaisant to, kad katalik banyia pripasta somnia a Deo missa (Dievo
siuniamus suapnus), daugelis mstytoj n neband suprasti sapn. Abejoju,
ar yra koks nors protestant traktatas ar doktrina, kurie bt nusileid iki
to, kad pripaint galimyb, kad vox Dei gali bti igirstas sapne. Bet
jeigu teologas tikrai tiki Dievu, kuo remdamasis jis mano, kad Dievas negali
prabilti per sapn?
Daugiau kaip pus amiaus tyrinjau natralius simbolius ir padariau
ivad, kad sapnai ir kiti simboliai nra nei kvaili, nei bereikmiai.
Prieingai, sapnai teikia labai domios informacijos tiems, kurie bando
suprasti j simbolius. Rezultatai, be abejons, maai turi bendro su tokiais
viso pasaulio didiausiais rpesiais - kaip parduoti ir pirkti. Bet
gyvenimo prasms biznio skm neisemia, ir trokim, kylani i mogaus
irdies gelmi, nenumalina banko sskaita.
Tokiu monijos istorijos laikotarpiu, kai visa energija ieikvojama tirti
gamtai, labai maai dmesio skiriama mogaus esmei - jo sielai (psichei),
nors daug tyrinjamos smons funkcijos. Bet tikrai sudtinga ir nepastama
psichikos dalis, i kurios kyla simboliai, dar beveik netyrinta. Tiesiog
netiktina, kad, nors kiekvien nakt gauname i jos signalus, taiau
iifruoti i informacija atrodo pernelyg varginantis darbas beveik
visiems, iskyrus tik nedaugel. Apie didiausi mogaus veiklos instrument
- jo siel (psich), maai mstoma, jos danai nepaisoma ir ja nepasitikima.
"Tai tik psichologija",- pernelyg danai reikia: tai niekas.
I kur is toks neteisingas nusistatymas? Mes daniausiai taip sigilin
tai, k galvojame, kad umirtame paklausti, k pasmonin psichikos dalis
galvoja apie mus. Zigmundo Froido idjos daugeliui moni sutvirtino jau
esani paniek sielai (psichei). Iki Froido jos buvo tiesiog nepaisoma arba
ji buvo neigiama; dabar ji tapo moralini atliek svartynu.
is dabartinis poiris, be abejo, yra vienpusikas ir neteisingas. Jis
netgi neatitinka inom fakt. Ms dabartins inios apie pasmon rodo,
kad tai natralus reikinys, ir kad, kaip ir pati Gamta - bent jau
neutralus. Joje visi mogaus prigimties aspektai - viess ir tamss, gras
ir bjaurs, geri ir blogi, imintingi ir paiki. Individuali ir kolektyvini
simboli studijos - milinikas udavinys, ir jis dar toli grau neatliktas.
Bet pradia jau padaryta. Pirmieji rezultatai teikia drsos, ir atrodo, kad
jie gals duoti atsakym daugel dar neatsakyt dabarties monijai rpim
klausim.