Palikite mus vienus!

rikteljo jis merginoms vergms,

o paskui oko paskui j basein.
Chalidas nustebo, pastebjs, kokia ji gera plaukik. Kvie
iamai ju o k d a m a si, ji paniro p o vandeniu ir iplauk p aia m e
baseino viduryje. N usijuok ir jis.
Septyni din vardu pasakyk, k u r tu , burtininke, im o
kai taip gerai p laukti?
Jos alsvai ydros akys nekaltai usimerk, ir ji gteljo
peiais.
Dieve, p o n e Chalidai. Neinau. Ir tu nebijai pasiim ti
sau toki m on? Kas ino, k dar a m o k u ?
Jis priplauk prie jo s ir atsargiai, tramdydamas aistr, k u
ri ja u juto, paliet jos veid. A uksaspalvs akys velg rimtai.
A nebijau p a siim ti toki mon. Kad ir koki netik
tum ikrs m u m s likimas, jie padarys m s gyvenim tik dar
domesn. A myliu tave, paklydusi avele. A myliu tave!

TALENTINGI IO LAIKOTARPIO
RAYTOJAI BEI POPULIARIAU
SIOS PASAULYJE KNYGOS
Pavartykite ios knygos
paskutiniuosius puslapius
ir js suinosite apie
populiariausias
pasaulyje knygas,
kurias artimiausiu
metu ileis
leidykla

TYRAI.

GREITAI!
ILEISIME KIT

BETRISOS SMOL
RO M AN

VISI DIAUGSMAI RYTOJ

O'MALI EIMOS SAGA

QD
Romanas
Pirmoji dalis

Iy r a i
Kaunas 1996

U D K 820(73)-3
Sm-05

Bertrice Small
SKYE O'MALLEY
i knyg versti lietuvi kalb, taip p at j leisti vis ar
dalimis, spausdinti itraukas, platinti knygas ar kitaip naud oti
krin galima tik leidjui sutikus.

1995 by B ertrice Sm all

Ali rights reserved
V e r t i m a s l i e t u v i k a l b , l e i d y k l a T y r a i , 1 9 9 6
L e i d y k l a T y r a i , 1 9 9 6
ISBN

9986-797-36-5

Valinga mergait Skaja O'Mali, netrukus turinti itekti u

nekeniamo Domo O'Flacherti, i pirmo vilgsnio simyli vien
i svei savo s i u z e r e n N a il B urk . S i u z e r e n o irdyje
gim sta a ts ak o m a s is ja u s m a s . Taiau Skajai te n k a gyventi su
galiu Domu, o Nailas, tvo veriamas, veda vienuole tapti k e
tinusi Dar. Ir Skajos, ir Nailo gyvenimai nesiklosto, ir galiau
siai abu jie vl tam p a laisvi, susiieduoja ir O'M ali laivais
iplaukia Alyr. Koki tiktai nuotyki n e p a tir ia i m oteris,
atsid ru si Alyre, vliau Anglijoje, kur tenk a p atirti ios
alies karaliens nemalone, netgi u kaljimo sien. Taiau Skaja
lieka tvirta. Ir kai pagaliau jgos p rad ed a j po truput apleisti,
laims yktjs likimas vl jai tam p a palankus.

VEIKJAI
Airijoje
D u b c h d ara s O Mali senos airikos gimins galva
Skaja O Mali jo jauniausioji d u k t
Simusas O Mali jo brolis, ventikas
Peg O Mali jo pirm oji m ona, Skajos ir jos seser
m otina
A na O Mali jo antroji m ona, B rajano, ono, Simuso ir Kono m o tin a
Muara, Peg, Braida, Eibchlin, Saina Skajos seserys
D om as O F lach erti pirm asis Skajos vyras
G iladubchas O Flacherti jo tvas
Klera O F la che rti Skajos vyro sesuo
Nailas, lordas Burkas M akviljamo paveldtojas
Makviljamas Burko pilies savininkas
D a ra O Neil Nailo pirm oji m ona
Moli Skajos ta rn a it
M akgvairas O Mali laivyno k ap iton as

Alyre
Chalidas ei Bjus (Diego G o ja dl F u en tesas) a n t r a
sis Skajos vyras
Jas m in a Laims n a m prievaizde
O sm anas astrologas
Kapitonas Damilis Kasbacho forto k o m en d a n ta s
an as M ario fclialido ei Bjaus sek reto rius
Mari jo m c M
Kondas Franciskas G id ad e la M aljorkos salos g u b e r
natorius

Konstancija Alkudija G id ad e la jo dukt, antroji Nailo Burko m ona

Ana Konstancos aukl

Anglijoje
Elbieta Tiudor Anglijos karalien nuo 1558 iki 1603 m.
Seras Viljamas Sesilis, lordas Berlis Anglijos valsty
bs sekretorius, artim iausias k aralien s bendraygis
Lordas de Grenvilis E lbietos T iu d o r dvarikis
Lordas Dadlis, grafas L este ris Elbietos T iu d o r fa
voritas
Letis Knolis karalien s pu sseser
R o b e r t a s Smolas R e n K o r t o eim in in kas, Skajos
draugas ir verslo p artn e ris
Ledi Sesil R o b e rto Smolo sesuo
Defris Sautvudas, Linm ufo grafas treiasis Skajos
vyras
Adam as de M arisko L an d i salos savininkas, Skajos
draugas
Deiz Skajos ta rn a it

PROLOGAS
Pamelai Strikler
ir a n u i de Vrizui
su meile.
Js suprantate m ones
beveik taip, kaip ir a
Kaip tai, velniai griebt, ji negals daugiau tu rti
vaik? piktinosi D u b c h d a ra s O Mali, k reip dam asis brol.
O Mali klano galva buvo stam bus ei p d aukio vyras,
kurio ra nkos ir kojos panjo storas medio akas. Tamsiai
degs veidas. Skvarbios akys. Plaukai juodi, vos ilstelj.
Ju k js, ventikai, visada tvirtinate, kad s an tu ok os tikslas
gimins pra tsim as. A pasielgiau pagal banyios vali: a
turiu nuo jos vaik, b et neliko n vieno gyvo i sn! Ir d ab a r
tu pareiki, kad a ties tuo apsistoiau. A nesu sitikins, kad
sugebsi pasiekti, jog m ano san tu o k a b t an uliuo ta, kad a
galiau vesti ja u n sveik m oter. Tfu! M ane nuo tavs tie
siog vemti veria!
Tvas Simusas O Mali, atro d s beveik kaip D u b c h d a ro
dvynys, bet ne toks tamsus, ujauiamai ir supratingai irjo
brol. Jam skaudjo ird dl jo, bet nieko negaljo padti
D u b c h d aro m ona daugiau nebegaljo pastoti. Pribuvja b u
vo tuo visikai tikra. Vaikas atim t ledi O Mali gyvyb.
ventikas sunkiai atsiduso:
Js v ed te prie deimt m et, ir per t laik Peg
deimt kart buvo pastojusi. Tris k artus ji persileido, o p a s
kutinis gimdymas vos jos nenuud.
Skausmo ir nuoskaudos grimasa ikreip degus O Mali
veid:
7

 Taip, atsak jis, tris kartus ji persileido, o bt

gim berniukai. Vienintelis snus, kur ji sugebjo pagim dy
ti, vos igyveno iki kriktyn, amin jam atils. Na ir kas man
liko? Mergiots! eios mergiots! Penkios i j tokios pat
naivuols, kaip ir j m otina. Prakeikimas! A m aniau, kad
kart...
Jis nirs vaiktinjo po kam bar, n kiek n es ijau d in
dam as dl to, kad jo odius galjo igirsti ia p at gulinti leis
gyv, verkianti i siaubingo nusivylimo m oteris. Kaip ji m el
d snaus! Pasnikavo, dalino vargams imald. Ir koks g ijo s
dievobaim ingumo re zultatas? D a r viena m ergait ir inia, kad
ji jau n ieka d a n ebegals gimdyti ir pado va n o ti vyrui sn.
N e k re ip d a m a s j dm esio, D u b c h d a ra s d a r labiau ir
labiau niro:
Na kodl, Simusai, ji negali pagimdyti m an snaus?
Kodl? Visoje apylinkje a turiu daug sveik d u k te r ir s
n, o m ano p aties m on a gimdo vienas dukras. Jei tik Dievas
pasiim t j k artu su dukra!
Teatleidia tau Dievas, D ubchdarai! suriko Simusas O Mali, sukrstas iki irdies gelmi.
Brolis gteljo peiais:
A b en t galiau p ra d ti visk i naujo. Bet palauk,
Simusai. Pamatysi, ji d a r m an e pergyvens! Na ne, a n e s u s to
siu. M an reikia santu o k in io snaus! Reikia!
Jeigu Peg taps nia ir mirs, a prisiekiu, kad ba
nyia prakeiks tave, Dubchai. A tau kartoju dar vienas vai
kas nuudys tavo mon. Pribuvja sak, kad ji beveik pldo
krauju. Bet mayl, ai Dievui, sveika ir pakan kam ai stipri.
Brolis p aju o k iam a i ypteljo.
Kokiu vardu mes j pakriktysime? ts ventikas.
O Mali m in ut l pagalvojo:
Pavadinsime j Skaja, atsak jis. Tai vieta, i kur
kilo jos motina. O krikto m otina bus vyresnioji sesuo Muara.
Bet reikia ir kriktatvio.
Tu ir bsi jos kriktatviu, Simusai. eios dukros

to j m perd au g. Kiekvienai reiks d u o ti krait. Skaj O Mali

a atiduosiu banyiai banyia re ik a lau ja maiau. Ir visi
kai protinga, kad busimosios vienuols kriktatviu bt ven
tikas.
P a te n k in ta s Sim usas O Mali lin kteljo . Seniai laikas
vien i brolio d u k t e r a tid u o ti banyiai. Jis atidiai p a i
rjo m a j d u k t e r i ir tuoj p a t s u p ra to , kad ios d u k
ters brolis vien u olyn neisis. Penkios jos vyresniosios s e
serys, kaip ja u m in jo D u bc h as, groiu nepasiym jo. B l a n
kiais rusvais plaukais ir b alzganom is pilkomis akimis jos p r i
m in virblius.
O i du k ra buvo panai rojaus pauktel. Jos od a buvo
vari kaip jazminas, akys rykiai ydros kaip Kerio eerai,
o ant galvos raitsi juo d i kaip tvo plaukai.
Ne, Skaja, sunibdjo Simusas O Mali, tu n e
skirta vienuolynui!
Jis nusiypsojo vaikui. Jei m erg ait patenkins lkesius,
jos groiui negals atsispirti koks nors galingas mogus. O
banyia mielai priims vien i O Mali negraui.
Kit dien Skaj O Mali pakriktijo n am koplyioje.
M otina, vis d a r silpna po gimdymo, negaljo dalyvauti, u tat
ten buvo visos penkios jos vyresniosios seserys. Vyriausioji i
m ergaii d eim tm et M u a r a tapo naujagim s krikto m o ti
na. seser kaip dievait irjo d evynm et Peg, septy n
m et Braida, ketveri m etu k E ibchlin ir p u s a n tr m etu k
Saina.
Kai Simusas O Mali pyl vst vand en ant naujagim s
galvos, kaip to reikalau ja tikjimas, kad su riksmu i vaiko
ieit velnias, Skaja nesuriko, bet vietoj to, vis dalyvaujan
i igsiui, ileido gars, pan a kikenim. Ir ia Dubchdaras O Mali pirm k a rt susidom js pavelg jau niau sij
dukr.
Tu nebijai vandens? nusijuok jis. K gi, ji tik
ra O Mali. G a lb t a ir n ea tid u o s iu tavs banyiai, Skaja.
K tai pasakysi, broli Simusai?

ventikas atsakydam as ypteljo:

M anau, kad neatiduosi. G a lb t labiau tiks kita, k u
rioje prab u s tikrasis paaukim as. Laikas parodys, Dubchai.
Laikas parodys.
O Mali p a m i brolio d u k te r rankas. Stulbinaniai
riniom is akimis, juo d ais iki pei plaukais ir j u o d a tankia
b arzd a jis n e p a p ras tai p rim in p irat. Ir i ties jo plau kio ji
mai j ro m is maai kuo skyrsi n uo piratavim o. Taiau rsti
tvo ior neigsdino du kters. M ergait, kak p a te n k in ta
suiaukjusi, u sim erk ir umigo.
Vis taip pat laikydamas d u k te r rankose, O Mali ijo
i koplyios, o paskui j brolis ir penkios m ergaits. Ryys
tarp tvo ir du kters buvo umegztas. Ir kai pas Peg n e a t s i r a
do pieno, jis pats p arink o indyv tryktani sveikata sim
p atik kaim o m ergin, kurios nesantuo kin is vaikas susipai
niojo bambagyslje ir uduso, taip ir neivyds pasaulio.
Po pusm eio D u b c h d a ra s O Mali iplauk jr, palik
dam as Airij keliems m nesiam s. Brolio ventiko niriui jis
pasim su savimi kdik ir jo indyv Mg.
Tu darai gd eimai, D ub chd arai! auk Simusas. K m ons pasakys apie M g? Tai pavojinga k d i
kiui! A neleisiu skriausti Skajos! staug mylintis dd.
N urim k, Simusai, nusijuok O Mali. Joks p a
vojus Skajai negresia. K art ji ja u vis d ien su m anim i p la u
kiojo, ir jai patiko m an o laivas. O dl Megs, tai pavojus kil
t Skajai, jei a n epasiim iau jos kartu. Jos pienas Skajai g e
riau, negu okos, o kitokio jai rasti a negalsiu.
Ir tu imsi neigti, kad neum egsi ro m an o su Mege?
Neneigsiu. Tu gi inai, a m gstu gyventi patogiai.
ventikas nusivyls p akl ran k as dang. Broliui jis
nieko negaljo padaryti D ubchas buvo vienas i aistringiau
si vyr, kuriuos tik jam teko painoti. U ta t artim iausiu m e
tu Peg gals pailsti nuo n e s u tra m d o m vyro glamoni.
1514 m et vasar O Mali iplauk vak ar j ras i sa
vo pilies Inisfanos saloje. is plaukiojim as tapo pirm a i d a u

10

gelio kit Skajos kelioni. Savo pirm uosius ingsnius ji eng

slystaniu i po koj tvo laivo deniu. Jos mai vaikiki d a n
tukai paliko ymes ant laivo turvalo. Ir tuo m etu, kai indy
v Meg, g uld a m a lovoje, kentjo nuo j ro s ligos ir m eld
Diev, kad jie nenuskst, Skaja O Mali plojo putlutm is ra n
kytmis ir juoksi, n kiek n eb ijod am a dideli bang.
Vaikas virto m ergaite, m ergait m ergina. Dubchdaras O Mali buvo vienvaldis aplink Airij esani j r eim i
ninkas. Jis turjo daug laiv ir tkstanius moni, pavaldi
tik jam. G reitai Skaja tapo jo p rip a in ta pav e ld toja ir g ru
bi jreivi num yltine. Jie lepino ir gadino j. M erg ait m o
tinos beveik neinojo ir n e tu r jo nei laiko, nei kantrybs gy
venti paik gyvenim.
1551 m et pavasar Skajos m o tin a mir. Neilgai trukus
dd Simusas ireikalavo, kad m ergin a likt k ra n te ir imt
mokytis tvarkyti k. Vyrui reiks, kad ji m o k t gam inti val
g, siti, austi, o ne vairuoti laiv p e r rk. O Mali neno riai
sutiko ir isiunt Skaj Inisfan.
Skajai visikai nepatik o, kad j a titra u k nu o mylimos
jros. Nuo p at pirm osios jos buvimo n am u o s e dienos vyres
nij seser gyvenimas tapo nepakeniamas. Greitai Skaja su
prato, kad D u b c h d a ra s O Mali n epakeis priim to sprendim o,
ir jai teks imokti m en o bti m oterim i. M ergin a pasiek ioje
srityje dideli laimjim. Taiau nors Skaja ir imoko tvarky
ti k ir ger m an ier, jos cha rakte ris liko toks p at n e a
botas ir usispyrs. O ne, paklusnus buvo bet kas, tik ne Ska
ja O Mali!

I dalis

AIRIJA

1 jo 1555 metai. Buvo puiki vasaros diena. Po n e a p

r p ia m u riniu ydru dangum i drieksi ali Inisfanos salos
skardiai ir O Mali lankos iotys. Buvo anglikas oras. Taip
j vadino gyventojai airiai. Vienintelis anglikas dalykas,
kelis j pritarim . P t lengvas brizas. Vir galv kilo d a n
g, o po to n r vand en uvdros ir kirls. J pals klyks
mas rungtyniavo su bang ma.
Tolumoje ho rizo nte buvo matyti O Mali rm ai bo k
tai ir sienos i pilk lauko akm en. Jie karaliavo apylinkje.
I kiekvieno j lango galjai ivysti jr. Aplink rm us buvo
ikastas platus griovys, o alia jo visikas n etik tu m a s
roynas, paso din tas velions ledi O Mali. Po jos mirties sod
p riirjo naujoji ponia O Mali, D a b a r jis ydjo geltonai,
rausvai, rau d on ai ir baltai, sukurdam as puiki dekoracij j a u
niausios pilies eim ininko du k ters vestuvms.
Pagrindinje nam o salje vyresniosios Skajos seserys,
siuvindam os n u o tak o s krait, lieuvavo su savo simpatika
p am o te. Seniai jau jos nebuvo susirinkusios kartu kiekvie
na turjo savo namus, ir seserys susitikdavo tik ypatingomis
progomis.
Jos liko tokios pat panaios viena kit, kaip ir vaikys
tje. V idutinio gio, apknios, apvali form. Jos buvo su
tvertos altomis naktimis ildyti vyrus. Vis od a buvo viesi,
persiko spalvos skruostai ir ilgi tiess viesiai katoniniai p lau
kai. N e v ie n o s i j negalima buvo pavadinti graia, bet ir bjau
ria taip pat.
13

Vyriausiajai, Muarai, buvo dvideimt penkeri, ir jau dvy

lika m et ji buvo itekjusi, spjusi pagimdyti devynet vai
k, i j septynis sunus. Tvas myljo j. Dvideim t trej
m et Peg p er deimt vedybinio gyvenimo m et tapo devyni
sn m otina, ir tvas myljo j net labiau, negu M u ar. Braida, dvideimt vieneri m et, per atu on eriu s vedybinio gyve
nimo m etus pagim d tik keturis vaikus ir tik du snus. Todl
D u b c h a d a ra s j tik p a k e n t ir n u olat skatino didesn vaisin
gum:
Tu labiau, negu kitos, panai motin, n u o la t p a
gieingai kartod a vo jis dukteriai.
A tu o n io lik m e t E ibchlin , v ien in tel eim oje, n o r
jo pasivsti Dievui. Ji buvo tok ia tyli, kad apie jos p a m a l
d u m niekas n e b t ir tars, jeigu jos jau n ik is n e b t m i
rs nu o tym, kai m e rg a ite i su kako dvylika. Tuo m etu , kai
O Mali galvojo, kuo gi pakeisti savo k etvirtosios d u k te rs j a u
nik, Eibchlin p ap ra ileisti j vienuolyn. Ji i ties siek
tokio gyvenimo. Ir k ad a n g i po k albyje dalyvavo d d Simusas, D u b c h d a ra s O Mali buvo priverstas sutikti. B d a m a try
likos m e rg a it ijo v ien uo lyn , o visai n e s e n ia i dav p a s
k utiniu s adus.
Sainai O Mali B atler sukako eiolika. Per trejus m e
tus, kaip ji buvo itekjusi, p agim d sn ir, nors d a b a r vl
lauksi kdikio, n e p a n o ro praleisti Skajos vestuvi.
Itekjusios seserys dvjo p a p ra s to kirpim o ilkines
sukneles su giliomis ikirptm is ir varpelio tipo rankovm is.
M u a r a buvo apsivilkusi tam siai mlyn, Peg r a u d o n ,
B raida violetin, Saina g eltonai auksin. Vis seser
suknels buvo puotos dailiais mezginiais.
I j isiskyr tik Eibchlin. Jos ju od us nuo galvos iki
koj rbus pagyvino tik baltas kvadratinis stan du s a n t k r t i
nis ir rpintojlis i ju o d m ed io , p ap uo tas sidabru. Vir lie
mens vienuol ryjo pin t virvel, nutsusi iki p adu rk . A nt
vieno i j buvo trys mazgai, simbolizuojantys ventj trejyb, ant kito tokie p at trys mazgai reik skurd, skaistyb ir

14

paklusnum . Seserys buvo apsiri liem enis auksinmis ir si

dabrinm is grandinlmis, pritvirtinusiomis prie j roanius,
dutes adatom s, veidrodlius ar tiesiog ra k t ryulius.
S u sirin k u si j priekyje sdjo an tro ji D u b c h d a ro
O Mali m ona Ana, savo p o d u k ro s Eibchlins vienm et ir,
kaip jos kita p o d u k ra Saina, nia su ketvirtu kdikiu. Ana
buvo patra uk li m oteris, katoniniais bang uo tais plaukais ir
gyvomis rudom is akimis. Ji buvo mylima u g eru m ir j a u t r u
m. Jos tvirt figr gaub tamsiai ra u d o n o s spalvos suknel,
o ant krtins puikavosi dvigubas balt p erl vrinys. N vie
na i O Mali d u k te r n epasip iktin o an tr j tvo santuoka, vi
sos jos myljo An, o ir negalim a buvo jos nemylti.
Devynerius metus po Skajos gimimo Dubchdaras O M a
li pais brolio p a ta rim ir neliet monos. Jis visikai n e n o
rjo tapti Pegs m irties prieastimi. m o n a atsigavo, sustip
rjo ir net praydo. K a rt vakare D u b c h d a ra s gro i ilgos
kelions. Buvo vlu, nuolatins m eilus jis netu r jo , o n e t o
liese nebuvo n vienos tarnaits. Jis prisigr ir lipo pas m o
n lov. Po devyneri m nesi Peg O Mali mir, pag im
diusi ilgai lauk t sn, kuris ivydo pasaul rugsjo 29-j ir
buvo pavadintas Michailu. D a b a r b ern iu k u i buvo beveik e
eri metai.
Prajo n e p a d o ria i maai laiko, ir O Mali pasim sau
m onas trylikam et m ergait. P rajus devyniems m nesiam s
po vestuvi, A n a pagim d B rajan, o po m et ein, o d ar
po m et eimus. Prieingai, negu jos pirm tak, A na O M a
li buvo stiprios sveikatos ir tvirtos dvasios. Vaikas, kur ji n e
iojo, turjo bti paskutinis. Taip ji p areik vyrui. Vl gims
berniukas, patikino ji vyr. Penki sns atne jam n e m irtin
gum, kurio jis taip troko.
O Mali nusijuok ir p liauk teljo m onai p er nugar.
Jo aism ing gest dukterys palaik senybinio silp n ap ro ti
kum o pasireikimu. Bt pab andiusi j tikroji m otina taip
pareikti jis b t prim us j iki m lynum o. Bet Ana buvo
jo sn motina.

15

M u a ra atsitrauk nuo siuvinjimo ir p a te n k in ta apvel

g m en. Tokia grai ji n ieka d a nebuvo. Juk Peg didij lai
ko dal praleisdavo savo kambaryje.
D a b a r akm enins grindys buvo n uo lat luojamos, n e n
drs kiekvien savait keiiamos, uolins atra m o s blizgi
nam os iki m alo naus aukso blizgesio, ir juo se atsispindjo si
dabrins vakids su vakmis i gryno bii vako. A n t d id e
li varini idinio g rot gul jo kalnai didiuli uolini
pliausk, pasiruousi skaisiai usiliepsnoti atjus vakarui.
M a to m o je vietoje ant sienos buvo p ritv irtin ta s gobelenas,
vaizduojantis ventj B ren d a n dangikai ydrame fone, plau
kiant laivu vakar jras. A n a pati sugalvojo siuet ir k iek
vien vaka r dirbo prie go b ele n o beveik vis savo vedybin
gyvenim. J am e buvo jau ia m a meil, nes antroji ledi O Mali
dievino ne tik savo storievikai geraird vyr, bet ir savo
snus bei savo namus.
M u aro s akys s tab teljo ties didelm is vairiaspalvmis
po rc eliano vazomis, pilnomis roi. J atrus aro m a ta s p ri
pild k am ba r n uo stab i egzotik kvap. M u a ra nusiypsojo
ir p aklau s Anos:
ios vazos naujos?
Taip, atsak i. Tavo tvas parve jas i p a s k u
tinio plaukiojimo. Jis toks geras man.
O kodl gi jam nebti geram tau? atsiliep M u a
ra. Tu gi myli j.
O kur Skaja? p e r tr a u k jas Peg.
J o d in ja su j a u n u o j u D o m u . N eg aliu sup rasti, k o
dl tavo tvas siek i s u a d tu v i ? Jie visai n e tin k a vie
nas kitam.
Jie skirti vienas kitam n uo lopio, paaikino M u
ara. Tiui nebuvo lengva rasti m um s vyrus: n viena i
ms n e tu r jo didelio kraiio. Skajos sjunga su Balichiness pav eld to ju O F lach erti skm ingiausia i vis seser.
A n a palingavo galv:
Bijau a itos sjungos. Js sesuo p er daug n e
p riklau so m a mergina.
16

 Tai tio kalt. Jis j taip siaubingai sugadino, si

terp Peg. Ji turjo itekti dar prie dvejus metus, kai jai
sukako eiolika. Mes visos tekjome tokio amiaus. Taiau Ska
ja nepanoro. Jai jis visada leisdavo elgtis taip, kaip ji nordavo.
Taip nra, Pege, p a p r ie ta ra v o E ib c h lin s e s e
riai. A n a teisi, tvirtindam a, kad Skaja ir D o m as n etin ka
vienas kitam. Skajos te m p e r a m e n ta s n ep a n au s ms. M
s ch a rak te ris m oterikas, o Skaja paveldjo tio t e m p e r a
m ent. Skajos bsim as vyras D om as per daug silpnas ir n e p a
k an ka m ai aistringas!
Sese, kandiai itar Peg. Tu gerai pasti m o
gaus prigimt.
Neblogai, sutiko Eibchlin. Su kuo, kaip tu m a
nai, Pege, vargs m oterys i visos apylinks pasidalina savo
sielvartu? inom a, kad su ventiku! Jis g ija s m oko p a k lu s n u
mo vyrams. Ir jom s gi skiria banytin bausm!
Seserys, rodos, buvo pribloktos, bet Ana, nusijuokusi,
sum aino tamp:
Tu, p o du k ra , labiau panai maitinink, negu reli
ging m oter.
Eibchlin atsiduso:
Tu teisi, Ana, itar ji. Ir tai m an e labai n e r a
mina. Bet kaip a besistengiau, m an nesiseka nu ra m in ti sa
vo sielos.
Ana O Mali pasilenk prie po dukros ir velniai p aplek
nojo jai p er rank:
Bti m o te rim i n r a p a p r a s ta , mslingai p r a ta r
ji. Ir nesvarbu, kok v aidm en mes p a s irin k o m e sau gyve
nime.
M erginos nusiypsojo viena kitai, ir j akyse m s tel
jo meil ir supratim as. Staiga visos sukluso: i holo apaioje
atsklido garss auksmai. Jie pasidar aikesni, ir seserys su
sivalg jos atp a in o D o m o O F lacherti ir Skajos balsus.
Jaunoji p o ra triukmingai siver sal, ir A n a O Mali
dar k art buvo p ritre n k ta j groio. G alb t dl to vyras ir sie
k j sjungos.
17

Dom as O Flacherti n u m et ant stalo jodinjim o pirti

nes. Jis buvo vidutinio gio, dailiai sudtas, grai rank ir
graki koj atuoniolikmetis jaunuolis. Nuostabi trum pai
kirpt auksini plauk ir dangikai ydr aki spalv jis pavel
djo i moiuts pranczs. Trum put barzda, juosianti jo tai
syklingus skruostikaulius, buvo ipuoselta. Jis virte vir i pyk
io, ir jo vari od buvo imu raudonos dms. G ra veid
su plona tiesia nosimi ir nedidele b u rna ikreip niris.
Tai n epad oru! rk jis Skajai. N e p a d o r u ir n e
kuklu m erginai joti ant tokio vries. Dieve, Skaja! Koks tai
arklys! Kai mes susituoksim e, a jau pasirpinsiu, kad arklys
labiau tikt damai. K#ip gi tvas tau leido jo d in ti ant tokio
g rubaus j u o d o gyvulio!
Tu praloei, D om ai, nu sk am b jo v edantis i k a n
trybs altas atsakymas. Tu praloei lenktynes. Ir dabar,
kaip visada vaikystje, b an d a i psti migl. Nori, a tau p a s a
kysiu, k tu gali padaryti savo m o terik am arkliui?
Skaja! A n o s O Mali atru s balsas n u sk a m b jo
spjaniai.
Skaja pasisuko p a m o t ir nusijuok:
Viskas gerai, Ana, n u ra m in o ji. A p asisten g
siu suimti save rankas. Bet... gerai m ane iklausyk, Dom ai
O Flacherti. Finas m an o arklys. A iauginau j i k u m e
liuko ir myliu arkl. Ir n esiruoiu keisti lub arkl, kad
tik pate n kin iau tavo vyrik savimeil.
Ir kol jaunikis kunkuliavo i pykio, m ergin a dav e n
kl tarnui atneti vyno. Ir, rodos, per vlai prisiminusi, sak
p ad u o ti ir Domui. Jis krito krsl ir suaibavo akimis. Bet
vilgsnis bylojo, kad jis avjosi ja. Kokia ji nuostabi, apsivil
kusi tams ilkin jojiks kostium! Praskeltas sijonas. Pro gi
li ikirpt buvo matyti kr tin, p a d e n g ta p ra k aito laeliais.
Jie jau d in o D om . Jis s up ra to , kad tro kta tu rti i kerini
ja u n moter.
Penkiolikos m et Skaja p ate nk ino lkesius ir tapo g r a
uole. Ji buvo tokio pat gio, kaip ir jaunikis. Taip p at gerai

18

sudta, lanksti p e r liemen, iek tiek apvaljaniais klubais.

Krtys buvo nedidels, bet pilnos, veidas irduts formos,
o akys vis d ar saugojo jros prie Kerio k ra n t spalv: tai kri
tolinio melsvumo, tai tamsios, tai ydros su vos pastebim u
alsvu atspalviu. Jas juos blakstienos, juodos, kaip j u o d m e
dis, rausv skru ost fone. Nosis buvo plona, iek tiek riesta.
R au d o n o s lpos, nuostabiai jau sm in go s ir putlios. Smulks
sniego b altu m o dantukai, vytintys m erginai ypsantis. d
miai siirjs, vir nosies galjai p as teb ti kelet velni
auksaspalvi strazdan. O d a savo spalva prim in grietin ir
a tro d d ar b altesn melsvai ju o d plauk, k re n ta ni ant p e
i, fone.
Ji stipriai ja u d in o Dom , nors pats jis, rodos, jos visai
n ed om ino. M erg in a labiau mgo p asiutusiu greiiu jodinti
po apylinks laukus ant savo didiulio erilo arba leistis su
tvu jo piratikus ygius. D o m as tai sup rato, dl to labai
k en tjo jo vyrika savimeil.
Jau nu olis nebuvo n iekinam as m oterikosios lyties: p a
pra sta i moterys kraustydavosi dl jo i proto , ir jis didiavosi
savo, kaip vyro, privalumais.
Jis guod save mintimi, kad, pagulds Skaj lov, su
gebs j sutram dyti. Karto t e m p e r a m e n t o nekaltos m e r g e
ls p a p ra s ta i b davo aistringos meilus. I anksto m g a u d a
masis, jis aplai savo plonas lpas ir g urkteljo alaus i b o
kalo. D om as net n en u tu o k , kad tuo m e tu n u o ta k a irjo
j su pasibjaurjim u. Jaunikis, m an Skaja, sulauks tris d e
imties, siaubingai sustors.
Kakas atvyko, ir i apaios vl pasigirdo triukmas. Ana
O Mali ypsodamasi pakilo:
Js tvas atvaiavo, p ra n e ji. Ir, atrodo, a t
sive su savimi svei.
Du vilkuniai, keli seteriai ir didiulis terjeras siver
m en. Vienas i vilkuni pribgo prie Anos ir padjo prie
jos koj du aksominius maielius. Pasilenkusi ledi O Mali p a
kl juos ir, atriusi raitelius, ibr vieno maielio turin
deln.
19

 veniausioji M ergele Marija! suuko ji.

Nuo slenksio patenkintas nusijuok Dubchdaras O Mali.
Tai tau patiko, mieloji? Tai auskarai ir prie j tin
kantis iedas.
Patiko? O, Dubchai! Tai patys nuo stab iau si daiktai,
kokius tik a kada turjau! Kur...
P ortugal laivas nukrypo nuo kurso ir suduo prie
kranto. Mes suspjom e kaip tik laiku, kad itrau k tu m e k a p i
to n i nuolau. Jis buvo mum s labai dkingas.
A n a neileido daugiau n garso, bet i uuom inos su
p ra to visk. Jos vyrui su savo gula teko susirem ti su p ak liu
vusiais nelaim jreiviais. O Mali vertsi piratavim u. Toks
buvo j gyvenimo bdas. Be abejons, nelaim ingo laivo k a p i
tonas ir lik gyvi jreiviai buvo udaryti tam siam e rsyje, kur
jie kankinsis k elet m nesi, lau kd am i ipirkos. A n a susig
ir n u tar , kad visa tai jos nelieia.
O kur m ano maoji mergyt? paklaus O Mali.
ia, tti, atsak Skaja ir pakilo nuo kds p asitik
ti tvo.
Nuvelgs jos drabuius, jis n e p rita ria m a i susirauk:
Vis okinji, mayte? Ir sdi raita ant arklio?
Nebark mans, tti, koketikai papra mergina.
Juk tai tu m an e imokei, o s d d a m a onu, a negaliu paleisti
Fino uoliais.
O Mali kilsteljo antakius:
O ar b tina leisti j uoliais? Ar ne geriau jo din ti
ristele? Dabar, mayte, tau reikia galvoti apie vaikus, kurktos
tu gimdysi Domui.
M ergina djosi neigirdusi paskutinio sakinio:
O tu pats, tti, bandei jo d in ti ristele, sd d am as
onu? A band iau ir tik prisidariau sau mlyni ant...
Skaja! Mes turim e svei!
Tik d a b a r ji pastebjo, kad alia tvo stovi vyras.
Milorde, kreipsi j O Mali, tai m an o j a u n i a u
sioji d u k ra Skaja, kuri greitai iteks u jau n o jo O Flacherti.

20

Skaja, tai Nailas, lo rdas Burkas, Makviljamso paveldtojas.

Nailas i A irono, tyliai p r a ta r ji paskui tv.
ymus mogus. Puss Airijos m ergin slapta svajon.
A m atau, lov m an e aplenk, ledi Skaja.
N iek am ne paslaptis, kad js K a p iton a s K ery to
jas, auniai pu ld injantis Dublino apylinkse gyvenanius a n
glus. Aiku, niekas n edrst js tuo apkaltinti.
Bet juk tu, miledi, m ans nebijai. Jis pavelg j
taip dmiai, kad ji parau d o .
Balsas buvo gilus ir pasitikintis, minktas, kaip plonas
aksomas. Skaja p a ju to drebul ir pavelg vyrui akis jos
p asirod esanios pilkai plienins. Ji sivaizdavo, jog pykdamos jos darosi altos, kaip iaurs jra, o aistros m etu v e
rianiai kartos, kaip aitrus vynas. Taip nekukliai pagalvoju
si, ji susigdo. Pilkos akys tebety rin jo j, siskverbdamos iki
pat smegen.
Jis buvo auktesnis u j beveik visais atuoniais coliais.
variai nuskustas veidas buvo degs saulje. Trumpai kirpti
plaukai buvo tokie p a t juodi, kaip ir jos.
Jis p a m jos ra n k ir pabuiavo. Ji vos susilaik jos
neitraukusi jo lpos nu degino o d lyg arija. veniau
sioji Marija, pagalvojo Skaja, jis daug dom esnis u D o
m. dom esnis ir protingesnis, o tik deim ia m e t u m an e
vyresnis.
Sveiki, atvyk Inisfan, m ilorde, m andagiai su
m urm jo ji. Dieve, nejaugi is plonas bespalvis balsas jos?
Ir kodl j taip keistai iri Ana?
Tvo balsas grino m ergin realyb:
Tai tavo kraiiui, mayte, pasak jis, p a d u o d a m a s
p aa u ksu ot ru bin kolje, auskarus, apyrank ir segtuk p l a u
kams. Visi drau ge aikteljo, o D om as O F lach erti pasveikino
save, skmingai isirinks n u otak.
Skaja, s p au s d a m a prie savs b rangenybes ir padkojusi
tvui, ibgo i mens. Velniai griebt, pagalvojo Ana,
jai patiko lordas Burkas. O kodl gi ne? Kodl gi Dubchui

21

nesupirus m erginos su stipriu, palikai narsiu mogumi, o

ne itekinus u to tuiakalbio O F la c h e r t i?
Skaja ulipo savo kam bar, kaip jai derjo, labai idi
diai. Tiesa, ji stebjosi, kaip d ar galjo jud in ti kojas: taip
stipriai ji virpjo. Ji buvo labai sumiusi, bet n kiek neisi
gandusi savo jausm lordui Burkui.
Iki ios dienos Skaja niekada nebuvo maiusi Nailo Burko, nors apie jo meils ir karo ygius daug girdjo. Ir kaip ji
idrso k tik pasakyti, kad is mogus daugeliui inom as K a
pito no Kerytojo, kelianio angl ir j sjunginink airi b ai
m, vardu.
K apitonas Kerytojas grietai b ausdavo anglus em val
dius, negarbingai besielgianius su airiais. K a rt jis privert
vis Airij leipti juokais, pavergs ymaus anglo, turinio ia
dvar, duk ters ird. Suinojs i simyljusios m erginos p i
lies plan, Kapitonas Kerytojas apvarino jos saugyklas, o
paskui p an a u d o jo grob, kad s u m o k t keli, to patie anglo
n u siau b t airi eim skolas. N ieko n e ta r d a m a s anglas p a
m pinigus. O kai apgaul iaikjo, k nors p adaryti jau b u
vo n em an om a. Aiku, buvo tarim, kad yra ryys tarp K api
to n o Kerytojo ir lordo Burko. Bet tuo viskas ir apsiribojo.
L o n d o n o politika pasireik tuo, kad buvo stengiam asi n e n u
teikti prie save valdov Midi K onot. G al gale, jis gi buvo
sjungininkas, kaip ir visi, kurie atvirai nekariavo prie Anlgij. Ir ar galjo, klaus jie savs, vienas k artas mogus a t
neti jau tiek alos?
N u o stab u s m o g u s, pagalvojo apie lo rd B urk
Skaja. Nuo pat pirmos akimirkos, kai j akys susitiko, tarp j
sivyravo visikas tarpusavio supratim as.
Pasislpusi kambaryje, Skaja stebjo, kaip tarn ait Moli
ruoia jai voni. Moli man, kad ledi Skaja m audosi p er da
nai, bet negaljo nepripainti, kad nuo panels sklinda geres
nis kvapas, negu nuo kit, kuriuos ji painojo. Ji p am i m e r
ginos kostium ir, ivaliusi j, pakabino spint. Skaja nusivil
ko apatinius drabuius ir, susisegusi plaukus, lipo voni.

22

iltas vand u o veik raminaniai. Kvapniu muilu m ergi

na nusiplov rankas, paskui veid. Lordas Burkas. Nailas B u r
kas. vard ji k arto jo vl ir vl, kaip mald. Toks auktas, jis
privert j pasijusti maa, o juk ji nebuvo maa. Jis rengsi
pagal angl mad: m argom is kojinmis ir tinkaniom is prie
j pagal spalv aliomis kelnmis iki keli. Ji pagalvojo apie
rau m enis po jo aliu aksom iniu apsiaustu ir sivaizdavo, kaip
jis spaust j prie plaios krtins, bet sumiusi pajuto, kad
kietja jos m inia ti rin i kr t, ilindusi i vandens, m ay
iai speneliai.
Kas jai yra? Nieko p anaaus ji anksiau nebuvo p a ty ru
si. Ji ju k tiek maai inojo apie tai, kas vyksta tarp vyro ir
m oters, o D o m as jos n kiek nekvp. N e i rin t jo p a t r a u k
lios ivaizdos, ji negaljo paksti Dom o.
Moli p a m i m erginos muil, perliejo jos kn v an
d eniu ir n uluost d ro b iniu rankluosiu. Vos tik ji spjo a p
rengti panel ilkiniu chalatu, pasigirdo beldimas duris. Moli
atid ar ir, pagarbiai nusilenkusi, leido D o m O T l a c h e r t i .
Jis n es k u b d am as jo, sm eigdam as n u o ta k g eid u
ling vilgsn, b and yd am as pam atyti per cha lat vieianius
jos kno ko ntrus.
Esu priverstas keletui dien tave palikti, Skaja,
itar jis. Seras M irou atsiunt ratel ir kvieia m an e pas
save. Bet vestuves btin ai atvyksiu laiku.
Skajai smigteljo ird. Jis ivaiuoja, o lordas Burkas
lieka ia.
Vaiuok su Dievu, meiliai pasak ji.
M inutl sivyravo nesmagi tyla. Paskui D om as pa m
m erg in u rankos ir p ritra u k prie savs:
A r gi tu nepab uiu osi mans, mieloji? Taip ir ileisi
kelion be pask utinio meils enklo?
Bet mes d ar neved, Domai. Ir a n eprivalau tavs
buiuoti.
Neprivalai! ipykino jis. Dieve, Skaja, nebk
tokia nesukalbam a. Ir nevaidink nekalto s mergels. Po keli

23

dien tu man, be buini, bsi skolinga dar kai k. Velniai

griebt, kokia gi ji saldi, visa nusipraususi, karta, k tik i
vonios. Jis pajuto, kaip auga jo geismas, palinko prie jos l
p, bet ji atoko:
Ne!
ydros ja u n u o lio akys i pykio isiplt, b et jis tuoj
p a t nusijuok:
Gerai, m ano meile. Bet greitai tu pati m aldausi m a
ns buini. Jis aismingai jai linkteljo ir apsisuks ijo
i kam bario. Skaja gteljo peiais.
Oi, sucyp Moli. Jis toks geidulingas! B kite
tikra, panele.
Nutilk, kvailute, n u tra u k j Skaja. Vietoj to,
kad pliauktum apie m an o jaunik, geriau a tn e tu m m an n a u
j tamsiai ra u d o n suknel. A ruoiuosi vilkti j vakare k a r
tu su rubinais, kuriuos m an p a d o va n ojo ttis.
Moli suskubo paklusti. Skaja O Mali gera eim inin
k, visai ne iauri, bet ir ji neveng niuksiu per sprand. Tar
nait suver panel ko rsetu i banginio s taip, kad jos m a
os krtys pakilo ir, rodos, ruosi iokti i rausvos p alaidi
ns. beveik perm a to m a s rankoves buvo austi auksiniai si
lai. Skaja atsargiai usimov kojines isiuvintas auksiniais si
lais ant savo graki koj. Po to atjo keli apatini sijon
eil dailaus krinio i minkiausio plono aksomo, tviskan
io raudonum u. Ilgas sijonas laisvai krito iki kuln, o pro r a n
kovi ikirptes buvo matyti p aau ksu otas palaidins audinys.
Skaja atsargiai, kad nesuglamyt sijono, atsisdo prie
b rang veidrod, ir Moli m ukuoti jos plaukus, kol jie n e
p ra d jo melsvai blizgti. Jai netekjusiai neleisdavo ukuoti
plauk vir ir daryti u kuosen. Tai keldavo daug n e p a t o
gum, ypa jroje. Bet tvas buvo n eperk alb am as. Tekdavo
supinti juos kasas.
N Yiena i O Mali nekirpo plauk, kol neitekjo,
tvirtino tvas, ir ginytis su ju o nebuvo jokios prasms.
Pairjusi veidrod, Skaja turjo pripainti, kad ilgi

24

banguoti plaukai gras. Moli p apuo juos maa k epuraite i

auksinio brokato, su pritvirtintu nedideliu p e rm a to m u ydu.
Mergina usidjo ant kaklo rubin vrin ir vl vilgteljo veid
rod. Dideli akmenys ibjo ant pieno baltu m o nuogos kr ti
ns. Skaja kvp oro ir pastebjo, kaip kvieiamai po akm eni
mis kilnojosi apvalumai. Segtuk plaukams prisijo atidti v
lesniems laikams, kada ji prads daryti ukuosenas. Mergina
greitai sivr auskarus, usimov apyrank ir ied. Paskui si
spyr raud o nu s aksominius batelius ir atsistojo.
Stulbinaniai, panele, pagarbiai ispaud Moli.
N ieka d a js nebu vo te tokia grai. Gaila, pon as D om as js
n em ato. Js galite ivaryti vyr i proto!
Skaja p a te n k in ta nusijuok:
Tu tikrai taip manai, Moli? Pati sau ji galvojo, ar
gals ivesti i p ro to lo rd Burk. Ir jos irdis virpjo i b ai
ms ir m o terikos nuojautos. Ji ja u skriejo pro duris, kai su
sidr su savo meilia pam ote.
Dieve, Skaja, nusijuok A n a O Mali, jeigu tu
nori padaryti spd susirinkusiems salje, n ev e rta taip bgti.
eik oriai... lyg ltai plaukdam a... tai taip, mieloji. Ji g ra
cingai p aro d , kaip reikia daryti.
Atleisk, Ana. Ar a tavs neugavau?
Visai ne, brangioji, bet palauk, duok m an tave p a
irti. O dangikos jgos, kokia tu patrau kli, nors dar vai
kas. Gaila, kad D om as negali d ab a r tavs matyti...
Skaja n utais grimas:
A visai n en o riu tekti u D om o , Ana. odiai
isiver jai savaime.
A n a O Mali staiga surim tjo ir u jauiam ai tar:
inau, brangioji, ir su p ra n tu tave.
Praau, Ana, na, praau, p ak a lb k su tviu. Jis d ie
vina tave ir paklausys. Tau jis padarys b et k.
G e rai Skaja, a pasistengsiu. A p a d a r y s i , ko tu n o
ri, bet tai nieko neduos. Tavo tvas odio mogus, ir jis
sutiko tave itekinti. Tu pask utin jo dukra, ir jis nori, kad tu

25

btum gerai taisyta. Jaunasis O Flacherti gera pora O Mali

i Inisfanos.
A jo nekeniu, sunibdjo m ergina. Jis n u o
lat akimis m ane nure nginja.
G a lb t viskas pasikeis, kai js susituoksite, n u r a
mino j Ana, nors irdies gilumoje ir pati tuo netikjo. M e r
ginas danai gsdina neinomyb. Bet, patikk, brangioji, jau
dintis nra pagrindo. Rytoj a tau visk paaikinsiu, Skaja.
P akalbk su tiu, Ana. Paadk, kad pakalbsi!
Paadu, Skaja, ir pakalbsiu.
Moterys laiptais nusileido pagrindin pilies men. Ana
vis laik ja u t, kad lordo B urko akys prikaustytos prie jos
patra uk lio s podukros. Jis prijo prie j, p a m m a Skajos
ra n k u t ir be odi nusived j su savimi. A n a bejgikai i
rj jiems kandin. Niekas, iskyrus j, d ar n epa ju to , kaip b e
viltikai juos trau kia vien prie kito. Ji turi paka lb ti su Dubchdaru!
em , rodos, isklydo Skajai i po koj, ji skriejo ore,
droviai velgdam a rank, kurioje guljo jos ranka. Ji buvo
didel, stipri ir degusi. Ji buvo ilta, ir Skaja pajuto, kad joje
slypi ypatinga jga. M erginos irdis sm arkiai plak. Kodl
jis m ane taip v e ik ia ? galvojo ji.
Jie prijo prie didiulio idinio, kurio abiejose pusse
sdjo po akm enin lit. U g n iak u re garsiai trak d am o s d e
g uolins pliauskos. M inutei jie sustojo, g rd am iesi ug
nimi.
G al gale jis prakalbo:
Kodl tu drebi, kai a prie tavs lieiuosi?
A nesu pratusi prie vyr dmesio, atsak Skaja,
vos atg a u d a m a kvap.
Pasuks jos veid save, jis pavelg j i viraus:
A to nes u p ran tu , Skaja O Mali. Tu bep rotikai g ra
i. Tai nejaugi n vienas vyras, net tavo jaunikis, nenibdjo
tavo mayte aus meils odi?
Ne. Jos skruostai p arau d o , o balsas buvo toks sil

26

pnas, kad lordas B urkas buvo priverstas pasilenkti, kad igirst.

Jis buvo suavtas. Kakas uvald, paverg j vis.
P ai r k m an e , m a n o diaugsm e, itar jis.
P aadu, kad tau neksiu, nors, Dievas m ato , tu g ardus
ksnelis.
Skaja droviai pakl savo ydras akis ir, pavelgusi pil
kas lordo B urko akis, pajuto, kad sksta jose. Ji suprato, kad
jis jauia t pat. Jie buvo bejgiai atplti vilgsnius vienas
nuo kito, ir j sielos, palikusios knus, susiliejo vien t o b u
l tvarin.
Garsus juo kas i kito sals galo grino juos tikrov.
Dieve, k tu su m anim padarei, maoji raganiuke?
ispaud Nailas. Jis pats buvo sukrstas. Tuoj pat nusisuk,
Skaja, kitaip a padarysiu gd m um s abiems. Jis dav e n
kl tarnui atneti p a d k l su vynu ir, pagriebs dvi taures,
ities vien m erginai. G urkte l js didel gurkn i kitos,
Nailas pajuto, kaip skystis n u degin o j. Jis pad jo jam susi
kaupti.
Vakariens m etu lord B urk kaip vis garbingiausi
svei pasod ino alia nuotakos. Jam pakako jg nuslpti sa
vo jausmus, bet m aistas p asiro d jam prskus kaip pjuvenos.
Lordas buvo a risto k ra tas ir gana patyrs mogus, bet m erg i
na p a d a r jam tok stipr spd, kokio nepaliko n viena i
m oter . Jis aikiai su p ra to , kad nori pasiguldyti j lov. Bet
j apm ir kitas jausm as, kurio n iekada anksiau jis patyrs
nebuvo. Viskas ugul j taip netiktai, kad jis d ar nepajg
susigaudyti savyje.
Nailas Burkas buvo vienintelis Rorio Burko, Makviljamo i Midi Konoto, snus. Makviljamas jau beveik buvo n e t e
ks vilties turti paveldtoj. Visos trys jo monos mir gimdy
damos, bet paskutin padovanojo jam vaik. Nuo gimimo N a i
las augo sveikas, bet Makviljamas nenuilstam ai j globojo.
Vaiko indyv valg prie vieno stalo su eimininku, kad
jis galt stebti, k ji valgo. Vaiko kambarys buvo gerai k

27

re nam as, kad d rgn iem jam e b t sausa. N vienu vaiku

nebuvo rpinam asi taip, kaip B urko pdiniu. Netgi m iegant
alia jo budjo naktin aukl.
Berniukas augo sveikas ir linksmas. Sum anus i prigim
ties, Nailas pirm iausia moksi pas ventikus, o vliau inioms
plsti buvo isistas Anglij, Kembrid. Fizikai jam n e
buvo lygi, ir kadangi jo n egalim a buvo nugalti n vienoje
sporto akoje, jau n u o l p ra m in Geleiniu.
Jis bgiojo greiiausiai Airijoje, tik dvylika m et t u r
dam as jis imtynse visus paguldydavo ant meni. Jis v ieno
dai gerai vald kard ir inojo sakal mediokls bdus. Jis
plaukiojo kaip uvis, jo din jo kaip k e n ta u ra s ir galjo eiti el
nio pdom is ne blogiau u skalik.
Tarp keturiolikos ir eiolikos m et pasireik jo aist
ringa prigimtis. Tvo pilyje nebuvo n vienos tarnaits, o apy
linkse n vienos merginos, kuri jis nebt atkreips savo
dmesio..M etams bgant, jis tapo ramesnis ir santresnis.
Roris Burkas dievino vienintel sn ir jo daugybje po
vis apylink isklaidyt n es a n tu o k in i vaik irjo gimi
ns pratsim .
D a b ar tvas troko, kad paveldtojas vest tinkani
jam m oter, bet Nailas vis dar teik p irm enyb laisvei.
iandiena pakeit visk. Jis simyljo Skaj O Mali. Nailui d ar n k arto gyvenime n iek a m e nebuvo atsakyta, ir d abar
jis pagrstai tikjosi gauti i m ergin.
Nailui i deins sdjo Eibchlin, ir v ak a rien s m etu
jaunuolis n uolat kreipdavosi vienuol, suk eld am as jos n u o
stab. Kaip ir jos jautrio ji p am o t, Eibchlin i k arto pajuto
trau k tarp Skajos ir lordo B urko ir jai pagailo j.
Po vakariens eimos galva pasil Skajai parod yti lo r
dui Burkui O Mali pilies royn. Tame prayme nebuvo nieko
neprasto, nes D u b c h d ara s didiavosi jau niausiosios dukters
groiu, m an iero m is ir p ro tu bei mgavosi spdiu, kur ji p a
liko sveiui. Anai beliko pasikliauti tik Dievu ir lordo Burko
p a d o r u m u jis turjo prisiminti, kad Skajai po keli dien
teks itekti.
28

Nailas ir Skaja ltai ijo i sals, laiptais nusileido prie

ijimo ir perk irto pakeliam tilt. Abu tyljo. Rausv lelij ir
aukso spalvos vasaros sutemos apgaub em. Pt lengvas bri
zas, nedamas vs ir m alon ydini roi aromat.
M am a kr sod daug met, sumurmjo Skaja.
Ji mgo roes. Tai vienintelis dalykas, kur m am oje suadino
tvas. Jis parvedavo k rm i viso pasaulio. Graus sodas, a r
gi ne tiesa?
Nuostabus, rimtai atsak lordas Burkas.
Dkoju.
Jie vl nutilo ir dar truput pajjo priek. Prijusi sodo
gal, Skaja pasuko pil, bet Nailas paliet jos pet, ir ji pakl
j akis. Stiprios vyrikos rankos apkabino j, ir m ergin p e r
smelk jaudulys. Ji inojo, kad tai vyks, ir norjo, kad tai vyk
t! Tamsi Nailo galva palinko prie jos, ir Skajos lpos prasiv
r, kaip ros pum puras, priim dam os buin.
Didiam merginos nustebimui, vyro lpos pasirod esan
ios minktos. Ji to nesitikjo. O paskui jis dar labiau prisit
rauk j prie savs, ir jo b u rn a pasidar reikli. Instinktyviai
jam atsakydama, Skaja apsivijo jo kakl rankomis, ir j knai
susiliet. Akim irk merginai pasirod, kad ji kyla dang. Bet
staiga jis atsitrauk nuo jos lp akys nuo aistros p a ta m s
jo. velgdamas m ergin i viraus, jis kimiai itar:
A tai inojau! inojau, kad su tavimi bus btent taip!
Trumpam Skajos protas gro, ir ji sudrebjo. Nailo akys
prisipild velnumo, ir jis sum delnais jos veid.
Nereikia, brangioji. Nesijaudink ir nebijok mans.
Dieve, tik ne tai! A to neitversiu!
A n esuprantu, sunibdjo mergina, n es u p ra n
tu, kas su manimi darosi.
Su mumis, brangioji. Tai darosi ir su manimi, Skaja. A
vos tave pastu, bet jau myliu. Anksiau a niekada nemyljau,
bet inau, kad jausmas, kur jauiu tau, vadinamas meile.
Ne! Aaros ritosi m erginos skruostais. Js n e
turite m an to sakyti, m ilorde. Po keli dien a iteksiu u
D om o O Flacherti.
29

 Bet gi tu jo nemyli, Skaja!

M ilorde Burkai, js gi inote, kaip daro m i tokie d a
lykai. A suied u o ta su juo nuo lopio.
A tutuo jau p akalbsiu su tavo tvu, brangioji. Tu
neturi itekti u jau n ojo O Flacherti!
Skaja su n uo stab a pavelg vyrik:
O js argi nesusiiedavs, milorde?
Ji mir mes nesp jom e susituokti. A su ja net
nebuvau susipains. Na, brangioji, p ab uiuok m an e dar k a r
t. Nailo lpos palinko prie jos, ir ji diaugsmingai suspi
go, kai jis stipriai p risp au d j prie savs.
Tai buvo beprotyb, bet jis j myljo! is galingas, y
mus lordas myljo j. Dieve! Ir ji taip p at j myljo. Ji, tokia
santri, simyljo i pirm o vilgsnio. Knas nuo geismo si
tem p. Ji taip j myljo, kad jeigu jis b t p a b a n d s uvaldyti
j dabar, ji su diaugsmu b t jam atsidavusi. Ir jis, be abejo,
apie tai inojo.
N e n o r d a m a s jis paleido j i glbio, aistringu vilgs
niu g lam o n d a m as mergin:
Skaja! O brangioji Skaja! Koki n u o d tu m an udavei! Mums geriau bt grti, kol a n e p a m eiau galvos.
Jis p a m j u rankos ir ltai nusived atgal pil.
Ana O Mali mat, kaip jie jo men, ir nusimin. M e r
ginos skruostai deg, lpos iek tiek itino nuo k tik patirt
buini, akys apsiblaus. A n a pakilo nuo kds jai reikjo
tutuojau pakalbti su vyru. Staiga skausmas p ersk ro d pilv,
pasipyl vandenys, sulapindami batelius, kojines ir sijonus.
Vaikas! suriko ji, susiriesdam a ir ra nk a su grieb
dam a pilv. T pai m inut j apsupo moterys. Per mini
keli prasiskyr D u b c h d ara s O Mali, pa m m o n ant r a n
k ir n un e laiptais vir, jos miegamj.
Niekas n eb t patikjs, kad moteris, pagimdiusi tris
vaikus, galt taip sunkiai gimdyti, bet Ana kentjo net tris
dienas. Nusim ananti apie akuerij Eibchlin nesudjo rank.
Bet vaikas buvo per stambus, ir jo padtis buvo neteisinga.
Keturis kartus vienuol apsuko vaisi, ir keturis kartus
30

jis vl gro p r a d i n e p a d t. G a l gale nusivylusi E i b c h l i

n p e n k t k a r t a p s u k o kd ik ir t i m p t e l j o j lauk. Tik a t
sargiai, E ib c h lin e i p a d e d a n t , A n a p a b a ig d a r b . Kaip ji ir
p ra n a a v o , gim b e r n iu k a s , svrs d e im t svar. J p a v a d i
no K onu.
D u b c h d ara s O Mali prijo prie m onos lovos. Ji buvo
nu prausta ir paguldyta ant lavanda kvepiani paklodi. M o
terys dav jai grim o, pagam in to i ja u tie n o s sultinio, ra u d o
no vyno ir jgas atstatan i oli. A n a buvo visikai nu sik a
mavusi.
Kambarys itutjo. O Mali pasilenk ir pabuiavo m o
n skruost. Per itas dienas jis ymiai suseno, kank ind am asis nuo minties, kad gali prarasti mon.
Viskas, Ana! A visikai patenkintas, turd am as p e n
ket sn ir geriausi Airijoje mon! A nesiruoiu tavs p r a
rasti, m ano meile.
Ji silpnai ypteljo ir paglost jo rank. Bet staiga p ri
simin savo paad:
Skaja... vos girdimai p ra d jo ji.
Minutl jis atrod susirpins, paskui jo veidas nuvito:
Skaja? Ach taip. N ustatyta vestuvi d a ta rytoj. Tu
juk nenori, kad j nukelt, m ano meile? N esirpink, Ana, jau
rytoj Skaja iteks. O tu gulk ir k au pk jgas. O jeigu pabusi
iki rytojaus vakaro, a atsisiu tau jaunuosius.
Ana p a b a n d kalbti, pasakyti vyrui, kad vestuves re i
kia atidti, kad D o m o ir Skajos san tu o k a bus didiausia klai
da, bet ols ir silpnum as p a d a r savo. Jos akys usimerk, ir
ji neb esu gebjo j atverti. A n a O Mali umigo giliu miegu.

D u b c h d a ra s O Mali stovjo ir irjo m iegani

dukr. Netgi j stebino jos grois. Kaip jis n o r t , kad jo v a r
das ir padtis leist jam itekinti j u garbingesnio mogaus,
negu jaunasis O Flacherti.

31

Niekam anglikam jis meils nejaut, bet inojo, kad

angl dvarikiai d a b a r buvo viso pasaulio centre. Kaip ten
s p ind t Skaja.
Bet ir taip jis surado d ukteriai neblog por. Jos vyras
buvo Balichiness O F lacherti klano valdovas, ir jam pagim
dys D om ui nauj valdov. D u k ra patikim ai taisyta. Bet pats
jis j praras, D u b c h d a ra s kariai ypteljo: kodl jam nepripainus, kad iai m ergaiiukei jo irdyje buvo skirtas y p atin
gas kampelis? Ji gim tikra O Mali: jis pats m o teri k u pavi
dalu. Skaja nebuvo panai kitus jo vaikus.
D a r kelet minui jis tyliai stebdam asis irjo d u k
r, paskui lengvai p a p u r t j u peties:
Pabusk, Skaja! Pabusk, mergyte!
Ji prieinosi, n e n o r d a m a skirtis su sapnu, ku riam e b u
iavosi su Nailu Burku. Bet tvas nesitrau k, ir gal gale ji
p ra m e rk akis ir sum urm jo:
Kas yra, tti?
A na pagim d n u o s ta b sveik berniu k , bet gimdy
mas j visikai nuk an kin o. Bet ji nenori atidlioti tavo v estu
vi. Ikilms vyks, kaip ir buvo num atyta, ir jus su D o m u su
tuoks po valandos eimos koplyioje. Kelkis, Skaja. iandien,
mergyte, tavo vestuvi diena.
Skaja akim irksniu pabudo:
Ne, tti! A n a ju k adjo...
Viskas gerai, mylimoji, n u trau k j tvas. Anai
viskas gerai. Jai gaila, kad ji negals dalyvauti ikilmse, bet ji
supranta, kai pilis pilna svei, vestuvi atidti jau negalima.
Skaja atsisdo lovoje. Ilgi juodi plaukai isidraik ant
balt pei. ydros akys atro d nuostabiai gilios. Tvas susi
gds atitrau k vilgsn nuo jos ma krt, isiovusi i po
markini.
Tti! Paklausyk, mans! A n en o riu tekti u D om o
O Flacherti. Na, kodl tu m ans nesiklausai?
D u b c h d ara s O Mali prisdo ant mylimos d u k ters lovos
krato:

32

 Mes apie tai jau ne k a r t kalbjom s, m aute. S a

vaime s u p ra n ta m a, tu iteksi u D am o. Jis simpatikas
jaunuolis ir g era p ora tau. Visa tai m ergaitiki nervai, bet
tu neturi pasid uo ti baimei.
Kodl tu negali suprasti? A nenoriu! Nenoriu, tti!
A nekeniu Domo! A negaliu... n ete k siu u jo, m ergina
vos sulaik raud.
Nustok, Skaja! Tvo balsas tapo iurktus. Tuo
jau p at nustok. A ir taip jau atidja u vestuves dvejiems m e
tams, tikdamasis, kad tu iaugsi i savo kapriz, bet daugiau
atidlioti neketinu. A arom s n ra pagrindo. Vien m ergaiti
ka baim, kurios rytoj jau nebeliks. Jis atsistojo. Pasi
puok kaip priklauso prie D om . Ir, tai pasaks, ijo i
kambario.
M ergina pravirko: nusivylimas, pyktis ir baim k an k i
no j. Po raud os i aki pasipyl kartos karios aaros, vokai
itino, beveik udengdami akis. Toki apsiverkusi j rado M o
li ir tutuojau pakviet panel Eibchlin. Jaunoji vienuol tuoj
pat atjo ir, apkabinusi myliniomis rankomis jauniausij se
ser, pasisteng j nuram inti. Kai kkiojimas gal gale n u ri
mo, ji paguld Skaj ant pagalvs, sumai tau r je kakokias
oles su vynu ir padav seseriai. Vaistai n u ra m in o mergin.
Eibchlinei ir anksiau teko matyti, kaip jau dino si nuotakos.
Paskui vienuol suvilg d ro b ines skaras roi van d e n y
je ir udjo Skajai ant aki.
Nuo ito praeis patinim as, paaikino ji Moli.
D a b a r duokim e jai p usvalandiuk pailsti, o paskui p ra d s i
me puoti vestuvms.
Ir jau greitai Skaja O Mali stovjo pilies koplyioje a
lia Dom o O Flacherti, kur, mirgant vakms, prasidjo sutuok
tuvs. Visi sveiai vienbalsiai sutiko, kad n iek ad a nem at g ra
esns nuotakos. Skaja dvjo sniego b altum o suknel su gi
lia kvadratine ikirpte, puota plaiais sidabriniais mezginiais.
Gili ikirpt leido jaunikiui matyti jos maas krtis, ir Dom as
lai lpas.

33

Pagyvens ventikas tar prastus odius. Jaunikis si

vaizdavo, kaip inakt pads galv ant m inkt m onos k r
t. Kai ji pakl rank, n o r d a m a priimti vestuvin ied, jis
p irm k a rt pastebjo, koks brangus jos apdaras. I rankovi
ikirpi m atsi sidabriniai nriniai. Tokie pat nriniai puo
rankogalius. Gras juodi plaukai kaip nekaltybs enklas b u
vo paleisti juos buvo pintas tik vienas kvapnus iedas.
M ergina buvo baltesn u savo vestuvin suknel, ir je i
gu D o m as bt atidiau j siirjs, jis bt pastebjs
jos beviltik lidn vilgsn. Grim as, jai duotas sesers, p ri
v ert Skaj susitaikyti su likimu, bet jos atsakymai buvo vos
girdimi, ir m ergina ju d jo lyg m ario ne t . Gim ins pam an,
kad tai tik m ergaitika baim.
Ja u nu osiu s paskelb vyru ir m ona, jie pasisuko veidu
gimines, ir tuo m etu koplyios durys atsivr, ir p asirod lo r
das B urkas jo akyse tvyrojo n ea p sak om as skausmas. i
ak im irk j galjo suprasti tik Skaja. Ji pati norjo mirti.
Buiuokits! Buiuokits! sklido i visur n e p a d o
rs ksniai.
D o m as O F lach erti pasuko n u o ta k veidu save.
Na tai, pergalingai sunibdjo jis, d ab a r tu
mano!
Jis s ura d o jos lpas, prisispaud prie j ir kio vid
savo lieuv. A plinkui grubiai ir skatinaniai auk. Lieuvis
buvo m inktas ir reik alaujantis. N e g ald am a atlaikyti viso to
siaubo, Skaja apalpo.
Cha! p ate n k in ta s suuko D u b c h d ara s O Mali.
tai tikrasis m ano duk ters nekaltybs rodymas! Pirmasis p a
buiavim as ir ji apalpo! Atrik jos korset, mayli. Tu juk
neimsi tvirtinti, kad nesi susipains su m o ters drabuiais.
B en t jau m an taip apie tave pasakojo.
Sveiai juokdamiesi p ritar O Mali odiams, ir, kai j u o
ko plipsniai aidu nuvilnyjo per koplyi, D o m as O F lacherti
p a m m on ant ran k ir ine lauk. Nailas B urkas bevil
tikai stebjo, kaip b ejausm e Skaj n u te m p atgal m ieg a

34

mj. Jam taip norjosi tren kti berniokui, spaudianiam sa

vo ra nkose jo brangenyb.
Pirm k a r t gyvenime prie vienos i takingiausi A i
rijos eim pdin ikilo neveikiama klitis. Tris dienas jis
b and pasim atyti su O Mali, b et tas n esiro d sveiams dl
monos ligos. Kai visa tai atsitiko Anai, Nailas nesitikjo, kad
Skaj itekins taip skubotai, ir m an, kad d ar bus laiko p a k a l
bti su O Mali. N ors b t susidariusi ir nepato gi situacija,
n eb t buv nieko gdingo tame, kad O Mali b t pakeits
Belichiness p av e ldto j Makviljamso i Majo.
K artu su j a u n j giminaiiais lordas Burkas prasibrov
miegamj: D o m as p aguld savo neul ant lovos ir mikliai
atrio korset. Akim irkai pam irs apie susirinkusius, jis m
glam onti baltas Skajos krtis. Nailas pajuto, kaip m irtinas
niris uvir jo krtinje.
Na, na, sneli, p a k e n t k iki vak a ro , ypteljo
O Mali. N u o ta k a i d a r reiks isdti p e r visus tostus, k u
rie bus sakomi j s garbei. O ji vargu ar itvers, jei tu pulsi
ant jos dabar.
O F lach erti n u ra u d o nuo juok eli ir kikenimo. Paskui
prie Skajos per m ini prasiver Eibchlin ir m m asauoti
merginos rieus.
Moli, p ra o m atneti vyno, p aliep ji. Ir deg in
t plunksn. Tti, jai bus geriau, jei m ons ieis. Ir tu taip
pat, broli Dom ai. Kad Skaja pakilt ir p asilinksm int savo
vestuvse, jai reikia pailsti.
Kambarys p am a u itutjo. Eibchlin ir Moli pakl
Skaj. Pirm iausia jos udeg plu n ksn ir pam ojavo jai prie
nos, paskui pyl p ro lpas vyno su oli antpilu. Skaja su ko
sjo ir atm erk akis.
Tu buvai be sm ons, sausai tar vienuol.
Jis... jis kio m an bu rn savo lieuv, Eibchlin.
Buvo aiku, kad Skaja suk rsta iki irdies gelmi. Ir p a s a
k, kad a d a b a r p rik lausa u jam.
Taip ir yra, patvirtino sesuo.

2*

35

: Ne! Niekada! Nei Domui O Flacherti, nei kitam vyrui!

Eibchlin pasisuko tarnait:
Gali mus palikti, pasak ji Moli ir, kai ta n e p a
te n k in ta ijo, vl prakalbo. Visa tai dl Nailo Burko, Ska
ja? Vargas lordas! B et gi jis n e a t m tau nekaltybs, brangioji?
N elaim inga m erg in a p a p u r t galv:
Ne, jis no rjo m an e vesti ir turjo p ak a lb ti su tvu.
Bet jis nep a kalbjo , o jeigu ir pakalbjo, tai tvas
jam atsak. Tu itekjai u D o m o O F lacherti, Skaja, ir turi
pavelgti tiesai akis. Tavo pareiga bti jam g era mona.
Jis tave myli ir banyios akyse jis tavo viepats.
Negaliu, Eibchlin. A tiesiog negaliu. A nekeniu
Domo! Neitversiu, jei jis m an e palies!
Daugelis m o t e r jau ia t pat. Gali bti, kad tu vie
na i j.
Ne, ne! M an taip patiko, kai m ane buiavo Nailas
Burkas! A noriu jo! N o riu , kaip nori vyro moteris... s a n t u o
koje. O D om as m an lyktus.
Pam iegok tru pu t, nu ra m in o vienuol seser.
Po keli valand tau teks bti vestuvi eimininke.
A tsidususi, Skaja vl atsigul. ols p a d a r savo, ir
drgnu nuo aar veidu ji umigo. Eibchlin palingavo galv.
Kas priverst tv neatsisakyti ios santuokos, jei jis inojo,
kad Skaja prie j? Jis visada nuolaidiavo jau niau siaja i d u k
teriai, dievindam as ryk jos gro, stebdam asis jo meile j
rai. Jis niekad anksiau jos nevert.
Eibchlin m st toliau. G alb t tvas norjo, jog p a s k u
tin Pegs d u k t p alik t jo nam us, kad jis g al t visikai
diaugtis antrosios m onos ir penki sn meile? Bet kuriuo
atveju, nors ji ir n e n o r jo prisipainti to Skajai, vienuol p ri
tar jos pasilyktjimui O Flacherti. Jis usispyrs, per d id e
lis g arb tro k a ir, ne irint gero isilavinimo, siaubingai a p
gailtinas. Eibchlin atsiduso. K padarysi? Pasaulis p rik la u
so vyrams, o pad oria i m o teriai lieka arba monos, arba vie

36

nuols vaidmuo. Galbt, lidnai pagalvojo ji, kada nors

viskas ir pasik eis. Eibchlin gro koplyi pasimelsti u
seser. D aug iau ji niekuo negaljo p a d ti Skajai.
Kai po keli valand Skaja p ab ud o , siaubinga jos p a d
ties realyb i k arto ugul j. Vyrus ji painojo maai, bet
jos n u o ja u ta sak, kad D o m as yra i t, kurie renkasi silpnas
ir beginkles. Jis mgo nugalti. Ir todl negalim a jam p a r o
dyti, kokia ji susijaudinusi.
Ltai Skaja pakilo i lovos, ja u s d a m a tik lengv svaigu
l, n u sip rau s veid roiniu vandeniu. Vis d ar be korseto, ji
giliai kvpavo, ir jos galvoje viesjo. Pasigirdo a tid aro m d u
r girgdesys, ir Skaja greitai apsigr, nusivylusi, kad taip
greitai buvo n u t ra u k t a jos vienatv.
Kaip tu drsai eiti m an o kambar!
D o m as tingiai ypteljo:
Skaja, mayte m ano, tu pam irai, kad a d a b a r turiu
teis ateiti pas tave k am bar k ad a p an orsiu. A tavo
vyras.
M ergin a p a tra u k peiais.
A nieko nepam irau, Dom ai, rytingai atsak ji.
Jis eng link jos, ir merginos drsa m akimirksniu nykti.
Nesiartink. Ji trauksi nuo jo atatupsta, bet D omas sek pas
kui j, kol ji nepajuto u savs lovos krat. Jo vilgsnis kl
merginai siaub, bet ji prisivert isitiesti ir pairti vyrui tie
siai akis. Ji girdjo, kaip kraujas tvinksi jos ausyse.
Tavo mergaitikas drovumas, Skaja, m an patinka, bet
iki tam tikros ribos. Jis paglost jos skruost. R an ka nuo
skruosto slysteljo ant peties ir m glam o nti balt kn.
A tavo vyras, ir nep ak siu net m enk iau sio tavo n e p a k lu s
numo. Tvas labai tave sugadino, b et a itaisysiu padt. A
idresiruosiu tave kaip kales savo unidje, ir tu imoksi a t
likti savo pareig. O jei oiuosiesi, tuoj p at bsi nubausta. Tu
sup ra ta i m ane, Skaja?
Taip, Dom ai. Ji nuleido akis, rodos, sutikdam a,
bet i tikrj, kad paslp t savo neap y kant.

37

 Tai ir gerai. Jo balsas tru p u t suvelnjo. O d a

b ar eik pas m ane, mayte. Jis p a m j u sm akro ir kils
teljo veid. D r g n a b u rn a s u ra d o jos burn, lieuvis vl lin
do pro sukstus dantis jos burn. Ji sud reb jo i pasilykt
jimo. Jis stum teljo j ant lovos ir nu sm au k emyn suknel,
ap n u o g in d a m a s maas nuostabias krtis. Jis p a m b u rn
spenel, ir m ergin a suriko.
D o m as pakl j akis.
Nereikia. M um s re ikia eiti pas sveius.
B am bdam as i nusivylimo, vyras pakilo ir, tulingai p a
velgs Skaj, k lu pd am as ijo i kam bario.
U du r jis sustojo atsikvpti ir patryn slpsnas. m o
na teisi, teb n a ji p rakeikta! Kol ateis naktis, jis neidrs jos
uvaldyti, bet kakaip reikia ugesinti ugn strnose! Tuo m e
tu i u kam po p asiro d p iln ak r t Skajos tarnait.
ydros D om o O Flacherti akys svajingai susiaurjo, ir
lpas ikreip ypsena. Moli sustojo ir tutuojau s u pra to, ko
reikia vyrui. N e ta rd a m a n odio, ji pam j u rankos ir n u
sived tamsi ni. Atsegusi jam kelnes, p ate n k in ta itar:
M ilordas toks mielas! Ir apsivijo rankom is jo k ak
l. Na, pab uiuo k gi m ane, mylimasis!
D o m as prigludo prie jos burnos, g ra b alio d am as rank a
po sijonais, paskui p ris p au d prie ak m enins sienos, ir Moli
apglb kojomis jo strnas. Jis suspaud rankom is jos putli
sdyn ir giliai jo k art geidiant kn. Kratydam asis jis
n kiek nesijaudino, kad Moli galva tuo m etu dausi sien.
Ji suriko i m alo n u m o ir i skausmo. D om as g reitai p a s ie
k, ko norjo, ir p a s ta t tarn a it ant grind. Ta m tvarkyti
suknele. O F lach erti apsisuko ir nujo, nepasak s m erginai
n odio, net nepavelgs j. Tarnait smuko pro a r tim ia u
sias duris.
Skaja, kuri retai m eldsi ne banyioje, p ad k o jo vi
siems ventiesiems u laikin isigelbjim. Bet nakt isiva
davimo nebus, j privers daryti visa tai, kas vyksta tarp vyro
ir m oters. Apie tai ji tu rjo pat m aiausi su pratim : seserys

38

nekalbjo su ja apie intymius dalykus, o A n a taip ir nespjo

apviesti podukros. Ji buvo a tid u o ta D o m o m alonn.
Skaja p a m ukas ir susiukavo susivlusius plaukus,
paskui pasitais suglamyt vestuvin suknel, atid ar duris
ir ijo koridori. I tamsos iniro D om as, ir k artu jie nusi
leido m en pasveikinti sveius.
vent p rasidjo be j, ir kai tik jaunieji pasiro d m e
nje, pasigirdo diaugsmingi ksniai. Prie j tuo jau pat p ri
jo pusgirtis D u b c h d a ra s O Mali ir palydjo garbingas vie
tas u stalo. Su siaubu Skaja pastebjo, kad sdi tarp vyro ir
lordo Burko.
Labas vakaras, p onia O Fla cherti, oficialiai p a
sveikino jis Skaj. Linkiu jums skms.
Ai, m ilorde, atsak m ergina. Ji nesiryo pakelti
j aki, jau sd am a , kad pravirks, ir ranka, siekusi vyno t a u
rs, sm arkiai suvirpjo. Nailas tai p asteb jo , ir jo irdis susi
g i skausmo.
O Mali i Inisfanos negailjo dukteriai joki ilaid. A nt
stalo stovjo didiuliai indai austri, b a lta m e vyne su olmis
virt krevei ir vi. ia pat stovjo dubenys k ep t jros
uptaki, daryt laia, paskui maesniais uptakiais, po to
smulkiais viais. Jaunikis sidjo lkt au stri ir garsiai
pra ne apie j teigiam poveik vyrikai jgai.
Vliau buvo patiekto s gulbs, citrin ir im biero p a d a
e, kimtos antys, apsk ru d kepti karveliai, riukas, pusiau
ikeptas jauio onas, i kurio varvjo k raujas ir taukai, triuiena puodeliuose, vairs patetai, d u o n a ir saldoka msa ant
sidabrini padkl. N vieno i svei n ek a n k in o trokulys:
tarnai stebjo, kad sidabriniai soiai su ra u d o n u ir baltu vy
nu bei moliniai soiai su eliumi b t n u o lat pilni.
D e se rtu i buvo patiekti spalvoti drebuiai, salds k re
mai, vaisi pyragai, p rancziko atraus srio galvuts, sal
dios vynios, ispaniki apelsinai. Vestuvms pasam dytas vi
rjas pats ikep m arc ipan tort. J puo jau n j ir jaunik
vaizduojanti pora. Vyro kelns, kurios buvo sm arkiai isip

39

tusios, kaust aismingai besiypsanios jaunosios vilgsn.

Sveiai sak tost po tosto. Vieni grubius, kiti s
mojingus. G al gale D o m as O F la che rti pasisuko mon.
Eik, mayte, ir pasirenk mane sutikti. Dkui tavo tvo
dosnumui, a sotus iki kaklo. D abar pasivaiinsiu tavo knu.
Skaja n u ra u d o ir tr k teljo peiais.
M an reikia isimaudyti vonioje, atsak ji. ian
dien ryte nebuvo kada.
Kiek tau prireiks laiko?
Valandos.
Pus valandos, Skaja. Ilgiau a n ek e tin u laukti.
M erg ina pakilo. Sveiai i k arto suklego. Ji pasikl si
jonus ir p a tra u k i mens, jai i paskos nusek seserys, o p as
kui jas kvatojantys vyrai. Jeigu pasisekdavo suiupti ja u n j
ar vien i jos tarnaii, jiems priklausydavo buinys. Seserys
O Mali nuved Skaj miegamj, kur jauniesiems reikjo p r a
leisti p irm j nakt, ir u tre n k duris, atkirsdam os j a u n vy
r mini.
Prie idin jau stovjo p a r u o ta vonia, pripilta g a r u o
janio k arto vandens.
Skaja dkingai pavelg tarnait:
Ai, kad palau kei m ans, Moli.
inojau, kad anksiau js n etu r s ite laiko, atsak
ji ir p ad jo poniai nusirengti. Seserys pa m jos grai v estu
vin suknel ir m tvarkyti kam bar. Saina pa m kaitint
keptuv ir p e r b ra u k ja po antklode.
Niekas taip n ea ta ld o vyro, kaip vsios paklods,
p astebjo ji.
Skaja atsidjo prausimuisi. Jeigu ji bt leidusi sau gal
voti apie tai, kas jos laukia, jos sm egenys b t suskilusios
daugel sm ulki gaballi. Iskyrus ydinias akas, kurias
p a m e rk ti j a u n a v e d i k am b ary je reikalavo senovinis p a p r o
tys, viskas liko kaip buv. D id el tamsi uolin lova po d a n
gikai ydru akso m in iu bald akim u buvo a p d e n g t a p l o n i a u
siomis drobinm is paklodmis, skleidianiomis lavand kva

40

p. To p aties m edio spinta buvo tuia visi d aiktai buvo

supakuoti, p aruo ti kelionei pas vyr. Skaja greitai n u s i p r a u
s, ilipo i vonios, ir j i k arto supo paildyt rankluost.
Jos n u ostabu s knas nuo k arto van den s gavo rausv a ts p a l
v. Moli greitai nulu ost eim inink ir gausiai avies vilnos
pagalvle ipudravo kvapniais milteliais. Seserys m ia u
dti, kai pu d ro s likuiai pakilo or.
Praverk lang, paliep M u ara. Ir atn e k ilki
n suknel, Moli.
Skaja plyksteljo:
Ne, M u ara, dl Dievo, tik ne tai.
Skaja, tar sesuo iurkiai. Tai O Mali eimos
tradicija, ir mes visos jos laikms. Dieve m ano, tu i ms
vis graiausia. Tau, m ergyte, visai n ra ko gdytis.
Bet visi tie vyrai pam atys m an e nuog!
Mes, O Mali, ididios, kad ein am e pas vyr n es u g a
dintos, ir esame pasiruousios tai parodyti. l r \ u , kaip ir mes
visos, laikysiesi m s tradicij.
Jaunajai uvilko ilkin suknel, ir M uara kreipsi Peg:
A tra k ink duris. A girdiu, a te in a vyrai.
Nespjo Peg atokti nuo dur, kai m a kam b a rl
siver besijuokiani svei minia. D ra u gai jau buvo pusiau
n ure n g D o m O F lacherti. jaun iau sio sios d uk ters m ie g a
mj eng D u b c h d a ra s O Mali. Jis buvo visikai girtas, bet
vis dar sugebjo vaidinti eim ininko rol.
Jis pakl ra nk, re ik a lau d am a s tylos, ir visi kam baryje
nuiuvo:
iandien a itekinau p ask u tin savo dukter. M an
m alonu jum s parodyti, kad ji, kaip ir kitos m ano dukterys,
ieina pas jaunik n esugadinta, be jokio trkum o. Jis link
teljo Pegei ir M uarai, ir tos n u tra u k nuo jau no sios suknel
bei n u m e t j ant ems. M ergin a liko visikai nuoga. Ji pasi
suko, ir seserys pakl jo ilgus juo du s plaukus, kad p aro d yt
susirinkusiems sveiams, jog po jais niekas nesislepia. v a
ki apviestas Skajos knas rjo kaip perlas.

41

N usistebjim o atodsis nuvilnyjo p e r kam bar, kai m o

terys ir vyrai vertino n ek altos jaunosios gro. Jaunikis buvo
nuoirdiai sukrstas. Skaja buvo pati tobulyb su maa, b e
sibaigiania atriais speneliais krtine, ilgomis grakiomis
kojomis ir gracingomis pdomis.
N elauktai sveiai suakm enjo priek prasibrov lor
das Burkas. Jis m atvirai ap i rin ti jaunj.
O Mali! suuko jis. Kaip tavo siuzerenas, a
pareikiu apie savo teis p irm j nakt.
Inisfanos eimininkas nurijo gerklje strigus kamuol:
Netiks poktas, m ilorde, atsak jis, i k arto isiblaivydamas. Jis vylsi, kad B urkas girtas, bet sitikino, kad
taip nra. M ano d u k t ne valstiet, pasak jis tvirtai.
L o rd a s B urkas isities visu savo spdingu giu ir p e r m e t
visus ididiu vilgsniu.
A tavo siuzerenas, D u b c h d a ra i O Mali. D a r m a
no deim tm eio p rog a tu p risiekei paklusti m an ir tik m ano
d o s n u m o dka tu gavai Inisfan. statymas reikalauja, kad tu
pak lu stu m m an o valiai.
Ne! suriko D om as. Ji mano! Mano! A ne
js vasalas.
L ordas Burkas p an ie k in a n iai pavelg jaunuol.
N oriu tau prim inti, jaun uo li, kad O F lach erti eima
pavaldi m an o tvui, ir a atvaiavau ia kaip jo pasiuntinys.
Ir a reik alauju pirm os nakties su tavo mona. A r idrs kas
nors i tavo draug stoti prie m an e dl merginos ir stumti
pavoj savo eimas? Be to, O F lacherti, kai a j apmokysiu,
ji labiau tau patiks. Tu, a m atau , nelabai moki elgtis su n e
kaltom is m ergaitmis.
Kambaryje siviepatavo tyla. D u b c h d ara s O Mali n e r
vingai trypiojo nuo kojos ant kojos, n einodam as, kaip pasi
elgti. Paskui jis n utar , kad galutin sp re n d im turs priimti
jo naujasis entas.
7
Paklustu tau, m ilorde, greitai atsak.
Kap tyl m aam e kaitusiam e kam barlyje gal gale
n u tra u k D om o balsas:
v
42

 A sum oksiu ipirk, milorde. Pasakykite kain.

Nailas B urkas i aukto pavelg D o m ir iko pro
dantis:
Tavo gyvyb arba, m erginos nekaltyb.
Sveiams ugniau kvap. Prie juos rutuliojosi d r a
ma, apie kuri dar ilgai bus pasa k o ja m a Airijos pilyse ir l
nose. Kodl lordas B urkas taip atkakliai siek m erginos? i
nom a, ji buvo nuostabi btyb, bet ne taip jau danai siuzerenai naudojosi pirm osios nakties teise.
D o m as O F la ch e rti ibalo, paskui p a r a u d o i baim s ir
bejgiko nirio. Jis pavelg Skaj, paskui vl lo rd B u r
k, sivaizdavo juos vienas kito glbyje. Kals vaikas var
m ane k a m p , p a m a n jis ir tulingai atsak:
A paklustu. Bk tu p rakeiktas, lorde Burkai! i r 1
apsisuks greitai ijo i kam bario. Paskui j nu sek O Mali
ir kiti sveiai.
Nailas B urkas prijo prie dur ir urakin o jas. Paskui
pavelg Skaj. Vykstant rietenom s, ji tyljo ir stovjo r a
miai, kaip isigands triuis.
A i tikrj ketinu tave uvaldyti, pasak jis.
alsvai ydros m erginos akys iblykusiame veide a t r o
d didiuls.
t
A inau, atsak ji. Tik pasakyk, k m an reikia
daryti. Niekas m an n epasakojo, ko i m an s reikia, o pati a
apie tai nieko neinau. A n a taip ir nespjo m an paaikinti,
bejgikai baig ji.
ilta ypsena nuviet lordo B urko veid.
Manau, kad pirmiausia reikia paguldyti tave lov,
velniai pasak jis. Tu visikai sualai, m ano meile, jis
atideng antklod, atsargiai pakl m ergin, paguld lov ir
apklojo.
Pabuiuok m ane, Nailai, p ap ra ji, p irm k a rt p a
v ad ind am a j vardu.
A kaip tik ir ketinu tai padaryti, Skaja. D u o k m an
tik suk undl d rab uiam s nusimesti.

43

Kitai jis bt m esteljs gru b ok juokel. Skaja buvo

tokia n ek a n tri ir atkakli. Taiau jis pasilenk ir pabuiavo jo
siekianias lpas. Buinys p asirod jiems saldus, ir jie n ie
kaip negaljo atsitrau k ti vienas nuo kito. Gal gale Skaja i
silaisvino:
A buvau tikra, kad su tavimi ir k art bus taip pat
nu ostabu, kaip ir tada. O kai D om as pabuiavo m ane ian
dien, m an norjosi num irti jis m an toks lyktus.
Na kaip, m um s ir kart buvo gera?
N uo stabu , Nailai.
Jis n e s k u b d a m a s nusireng ir prijo prie lovos:
Tu anksiau k ada nors m atei nuog vyr? idinio
ugnis apviet jo kn.
Tik iki puss. Jreiviai danai nusim esdavo m ar k i
nius, kai p asidarydavo karta. Ir d ar a m aiau pdas ir dal
koj. Jos vilgsnis nuslydo jo knu, sustojo ties vyriku o r
ganu, paskui ra u s d a m a ji nusuko akis on.
Tikiuosi, brangioji, jis tau patiks, valikikai yp
teljo Nailas Burkas, guldam asis alia jos.
M erginos veidas iliko rimtas.
A neinau, kam jis?
Leisk jau m an tuo pasirpinti, atsak jis ir, tvirtai
suspauds mergin, paguld j ant nugaros. O, Skaja, b r a n
gioji, kaip a myliu tave! Jo lpos vl prisiglaud prie jos
lp, bet k art viskas buvo kitaip. Lpos tik p aliet jos b u r
n, paskui nu b g o p e r v irpanius vokus, kakt, skruostus,
sm akr ir galiausiai nosies galiuk.
G lam o n i sukrstai Skajai m trkti oro.
O, Nailai! Atleisk, a tokia nepatyrusi, ji m d r o
viai atsiprainti.
Tu tikra tobulyb, Skaja. M atai, kaip graiai tavo
krtis guli m an o ra n ko je ? Kaip maas baltas balandis. Jis
p alen k tam siap lau k galv ir, pabuiavs rausv sm ail g a
liuk, m alo n iai pajuto, kaip is stangrja.
Jis velniai p ris p a u d jos nu gar prie pagalvi ir a t s a r

44

giai atsigul ant jos, ap iberdam as buiniais jos virpanias k r

tis. Nailas mgavosi, jau sdam as, kaip kyla m erginos j a u
dulys. G ras juodi plaukai isidraik ant pagalvi. Galva a t
silo, atkidam a meiluiui grakt kakl, ir jis neitvrs p a
liko ten k art buin.
Dideli Nailo delnai slydo jos knu, ir jis grjosi lygia
Skajos oda. Staiga Skaja n u ra u d o ir bejgikai, igstingai su
dejavo, pajutusi i savs tekani drgm . Nailo balsas d r s i
no j ir kudjo meils odius.
M e r g in a konvulsikai atsid uso , j a u s d a m a , kaip vyro
pirtai j glam onja, kaip jo varpa prisiglaud prie velnios
jos kojos odos. Atsargiai Nailo kelys p ra s k t jos launis, ir
saldiame geismo ir baim s rke ji igirdo, kaip jis itar:
Tau skauds tik kart, Skaja. Paskui, mylimoji, tu nie
k ad a nebejausi skausmo.
Taip! Taip! Greiiau! m m ald au ti ji, net n e s u
p rasd am a, ko nori.
D eginantis skausm as p ervr j ir tuoj pat atslgo, p ri
pildydam as pulsuojanios ilumos. Pilkos Nailo akys susitiko
su ydromis mylimosios akimis. A kim irk jie skriejo n eja u s
dami laiko, ir staiga ji suuko i m alo n u m o , pajutusi, kaip j
m tekti vyro syvai.
K elet minui jis negaljo atg au ti kvapo, paskui nusi
rito on ir pasiguld Skaj ant rankos. Jis glost jos p l a u
kus, sirausdam as j tankyn. Kai jis vl praneko, jo ak so
minis balsas virpjo i velnumo:
Ai, Skaja, ai, mayte. Ai u geriausi dovan,
koki tik gali m ergina pado va n oti vyrui.
Ji pasisuko taip, kad matyt jo veid gimtas m o t e
rikumas padrsin o j:
A laukiau tavs vis gyvenim, Nailai Burkai. Nepalik
mans dabar. A veikiau sutiksiu tapti tavo meilue, negu D o
mo O Flacherti mona. A eisiu paskui tave, kur tik panorsi.
Lordas Burkas atsiduso:
D a b a r ir a n ebegalsiu tavs palikti. Mes anuliuo-

45

sime i san tu o k dl tavo neitikimybs vyrui su manimi. A

n e tu riu jokio noro grinti tave O Flacherti. Rytoj mes iva
iuosime m ano tvo pil. Tavo vyras g a rb tro k a povas.
Dideli pinigai ir n au ja n u o ta k a n uram in s jo eist orum .
Tu nepaliksi m ans? Skajos akys nuvito i lai
ms. O, Nailai, kaip a tave myliu! Kaip a tave myliu!
Mylimoji, a dievinu tave! Jis stipriai pabuiavo
m ergin. A tave taip p a t labai myliu!
J knai vl susiliejo vien visum. Skaj uliejo n a u
ja jau s m banga. Jos knas atsakydavo kiekvien jo prisilie
tim, siekdam as vis naujo ir naujo pasitenkinim o.
Nailas isities ant n ugaros ir pasiguld m ergin ant sa
vs. J suavjo jos drovum as. Ji paslp veid, s ikn ia u b da
m a jam pet.
N a ne, brangioji, d a b a r tu m an e mylk.
Bet, Nailai, a neinau, kaip tai d aro m a, p a p r ie
taravo ji.
Liesk mane. Tai bus geriausia pradia.
Ji atsisdo ant jo. D ro v dam asi ji virpania ra n k a p a
liet jo krtin. Tamsi plauk g arbano s p asirod esanios
minktos, o d a ilta ir lygi. M erginos delnas slysteljo jo k r
tine iki peties, paskui raum e n in g a ranka nusileido emyn. N e
tiktas geismo p ro tr k is privert j pasilenkti prie meiluio
ir paliesti j savo krtimis. Ugniaus kvap, Nailas lauk,
k ji darys toliau. Ji paglost jo veid. Ir staiga jos stangrus
maas spenelis atsid r ties jo lpomis. D a b a r Skajai u t r a u
k kvap, kai ji pajuto, jog spenelis grim zta ilt jo burn.
Nailo lieuvis glost j, sisdam as ugnines strles jos kn.
Nailas apkabino j, ir vl pasiguld ant nugaros. Jis p a
m jos ra nk ir p aro d , kur yra jo vyrikas organas. N evalin
gai ji m j glamonti. Nailas sudejavo, sikniaubs jos su
sivlusius, juodus, kaip naktis, plaukus. Gaivus muilo ir m o
ters kno kvapas var j i pro to. Ir vl jis p an a rd in o savo iet
jos virpani ilum.
P ritrkusi kvapo, ji pa m i jo tiek,, kiek pajg, ap
k ab in d a m a j taip pat stipriai, kaip ir jis j.
46

 A p k a b in k m an e kojomis, m an o meile. A noriu m

gautis tavimi. Jo balsas buvo trkiojantis ir kimus.
Ji pakluso ir tuoj p at tyliai suuko, pajutusi, kaip jis
skverbiasi j vis giliau ir giliau. Pasaulis aplinkui tarsi s p ro
go. Negaljo bti nieko geresnio, bet su kiekvienu jo siskver
bimu buvo dar n uostabiau.
O, Nailai! A mirtu! suriko ji, daugiau n e t u r d a
ma jg itverti pasitenkinim o. Jis buvo p a k a n k a m a i patyrs,
kad k o n tro liu o t save, bet dab a r nebegaljo sustoti.
D a r tru pu tl, Skaja! Tu tokia saldi! A negaliu su
stoti! kartai m u rm jo jis.
Ne, ne, nesustok, nirtingai m aldavo ji. Jai nesi
norjo skirtis su iuo pasakiku pasauliu. Giliau! Greiiau!
Greiiau! Jie usimiro vienas kitam e. Kai k a r tu jie p a s ie
k aistros virn, i jos isiver tstin dejon, kurioje b u
vo jau iam as ir skausm as, ir diaugsmas.
Priglauds j prie savs, jis tyliai sum urk:
Skaja, mylimoji, tu tikra tobulyb. Kaip a tave my
liu, mieloji.
Jos alsvai ydros akys apsunko nuo nuovargio, bet spin
duliavo meile.
Padovanok man sn, Nailai! kartai sunibdjo ji.
Jis velniai p aglost jos skruost:
Savo laiku, brangioji. Savo laiku. O d ab a r pamiegok.
Rytoj mes engsime pasaul su stulbinania naujiena, kad
bsime kartu. Ir m um s reikia gerai pailsti, kad veiktume
triukm, kuris kils.
Tada, kai tu pasakysi, kad m an s nepaliksi? Ska
jos balsas suvirpjo.
Taip, mylimoji. D a b a r tik ton as gals mus iskirti.
A eisiu paskui tave pat p rag ar, Nailai, t r k
iojaniai atsak ji.
Gal gale vienas kito glbyje jie umigo, tikdam i savo
meils galia.

47

3 Pilkose prieau rio su tem ose Skaja ir Nailas Burkas

kietai miegojo. Per a t d a r lang k am ba r lipo maas b e r
niukas ir akimirk, besid au an ia irdimi, isiiojs irjo
lov. A bu miegantys buvo visikai nuogi. Vyras guljo ant pil
vo, veidu sikniaubs pagalv, ir apsikabins ant ono gulin
i m oter. Virjo parankinis, kur retai ileisdavo i v irtu
vs, nu s p re n d , kad tai pats nuo stab iau sias reginys, kok tik
jis k ad a 'n o rs m at, ir p aju to ap m a u d , pagalvojs apie tai, k
jis tu rjo padaryti. M o teris sujudjo p er miegus ir, prisim i
ns savo pareig, b erniu ka s an t pir galiuk p erjo kam bar
ir, tyliai atrakins, a tid ar duris.
D u b c h d a ra s O Mali su trimis ginkluotais vyrais slinko
kam b ar ir tyliai prijo prie lovos. O Mali linkteljo savo
palydovams. Nail B urk greitai n u te m p nuo lovos ir ukio
jam burn. Paskui ne tai nedam i, ne tai vilkdami j g rindi
mis, item p koridori, sand a riai udarydam i paskui save
duris. Nailas atkakliai gynsi. J nuvilko laiptais emyn p a
g rindin pilies m en. Jis nebuvo isigands, nes inojo: jeigu
jie b t n or j atimti jam gyvyb, jau seniai tai b t padar.
Tu nerksi, m ilo rde? paklau s O Mali, kai jie p a
galiau nusileido m en.
Nailas p a p u r t galv. Jo rankas ilaisvino, i b urno s i
m skudur. Jis pajuto, kad jam bruko bokal elio. Jis gurk
teljo ir m rengtis kostium atne virjo parankinis. Nai
las B urkas buvo ts, bet p ra d ti kalb pusiau nuogas n e
galjo. Pirmas pra k alb o O Mali:
Tutuojau ivaiuokite, milorde. Jaunasis O Flacherti
siaubingai p raleid o nakt, prisigr ir lindo prie Skajos t a r
naits. Jeigu jis jus pamatys, tai gali imti siautti, o a n e n o
riu atsakyti prie Makviljam, jeigu jo paveldtojui bus p a d a
ryta koka nors ala.
Nailas i vis jg tem p ant koj batus.
A noriu, kad Skajos s a n tu o k a bt p rip a in ta n e g a
liojania, O Mali. Tris dienas a ban d iau pate k ti pas tave,
48

kad pak alb iau apie vestuves. A myliu Skaj, ir ji myli m a

ne. A noriu imti j monas. O F lach erti pasiims kit n u o t a
k, jei duosim e jam g er ipirk. Kodl, kaip tu m anai, a p a
d ariau visa tai inakt? Kad pasism aginiau? Na, ne! A my
liu tavo dukter, O Mali, ir tikiu, kad m an o poelgis privers
O F lach erti j palikti.
D u b c h d ara s O Mali buvo sukrets.
tai k, vaikine, jeigu a k ir turiu pasaulyje, tai
g er vard ir garbs od. D u b c h d a ro O Mali odiu dar n ie
kas neabejojo, todl kad jis brangus, kaip auksas. A n iek ada
n elauiau savo odio. N epadary siu to ir dabar. Skaja susia
djo su D o m u dar vaikystje. Tavo tvas n iek a da n e b t lei
ds tau vesti O Mali i Inisfanos. Tau skirtos O Neil, O Donel arba O B rajan didik dukterys. O ne m ano mergyt.
Pilkos Nailo akys suibo:
Ji verta tapti karalien e, O Mali!
K gi, vaikine, dl to a nesiginysiu. Bet ji D o m o
O F lacherti mona, kol mirtis j neiskirs. Tu p asinaud o jai
siuzereno teise. D a u g ia u tau n ra k ia veikti. Leisk m an
p aiam lopyti savo tvor ir gydyti sueist d uk ters ird.
A neivaiuosiu be Skajos, O Mali. Ji ivaiuos i
i rm k artu su manimi!
D u b c h d ara s dav savo m onm s vos pasteb im enkl.
Burkui nestipriai sudav per galv, ir jis tuoj pat n eteko s
mons.
N un ek ite j laiv ir pasakykite kapito n ui Makgvairui, kad nuplukdyt j namo. O laik tegu teikia tiesiai
rankas Makviljamui ir sulaukia atsakymo, trum pai sak
pilies eimininkas.
O Mali pairjo, kaip jo vis garbingiausi svei i
vilko i sals, paskui n eatsig rdam as gro du k ters m ieg a
mj ir p a p u r t j u peties:
Skaja, mergyte! Pabusk!
ydros akys ltai prasivr ir po akim irkos suapvaljo
i nuostabos:

49

 T ti? Ji p erb g o vilgsniu per kam bar ir b a im in

gai sunibdjo. Nailas?
Ivaiavo, Skaja. Nailas Burkas ivaiavo namo.
Ne! Jis adjo, kad n iekad a m ans nepaliks! Jis tai
adjo!
Pagauti aistros vyrai danai d u o d a paadus, kuri
n ek e tin a vykdyti, p asak O Mali. Kelkis, renkis, dukra.
Vaiuosi su Eibchline Initurko vienuolyn, bsi ten, kol D o
mas atvs ir paaiks, kad tu nesi nia nuo Burko. Tuoj pat
atsisiu k nors p ad ti tau apsirengti.
Tu meluoji m an, tvai! K tu p a d a re i Nailui?
A nem eluoju, Skaja. Burkas ivyko namo.
O kur Moli?
Susirgo, atsak O Mali ir ijo i kam bario.
S ukrsta tos inios Skaja negaljo atsikelti i lovos. Jis
adjo, kad jie n ieka d a neisiskirs. Jis taip sak. Ir ji inojo,
kad jis taip galvojo. Bet kur gi jis? Nejaugi j um u? Dieve,
ne! Ji suvirpjo. Na, aiku, jo neum u. Tvas n iek a d a n e
b t idrss taip pasielgti su siuzereno pdiniu.
O galbt, sunabdjo jai kakoks piktas balsas, tvas
ir teisus. G al gale k ji inojo apie vyrus? G a lb t inom o
lordo paveldtojas pasim gavo ja ir ram iausiai ivyko namo.
irdis m sm arkiai plakti ir akim irk jai pasirod, kad t u o
jau ji neteks sm ons. Paskui ji sukaup paskutinius jg li
kuius. Jeigu ji ims grautis, tai ieis i pro to. Skaja O Mali
turi pasitikti savimi ir n ep a s id u o ti panikai.
N u o ga perjusi p e r kam bar, ji itrauk i o dins skry
nios d rabuius ir m rengtis. Pirmiausia apsivilko apatinius
drabuius, paskui kak p an aaus sijon paios sit d r a
bu. Tvas neleido jai dvti vyriko kostiumo, o ilgi sijonai
kaust jos judesius laivo denyje. Ji persiuvo sijon plaias
kelnes, kurias dvjo su kojinmis ir ilgais, iki keli batais.
M arkinius jai teko nuk irp ti ties liemeniu, ir ji apsivilko juos
po ilkine palaidine.
Nusipraususi, apsirengusi ir pakauyje susegusi iukuo
tus plaukus, ji pa m tam s kotik apsiaust ir ijo i k a m
50

bario. Ten jos lauk vienas i tvo moni. Skaja sak jam
paimti i kam ba rio skryni ir saugiai n u g abe nti valt. Paskui
ididiai nusileido m en, kur jos lauk tvas, sesuo Eibchli
n ir Dom as.
D om as atrod siaubingai: itinusios akys, ant veido m a
tsi brimai ir mlyns. Skaja sum save rankas ir itar:
Labas rytas, Domai.
Vyras piktai pavelg j, bet nieko neatsak. Mergina
gteljo peiais ir pasisuko tv:
Tti, a pasiruousi vaiuoti. Bet pirm iausia a n o
riu inoti ties. Nailas n e bt m ans paliks, jeigu jo n eb t
privert.
D o m o O F lach erti akys suapvaljo, o paskui susiaur jo
iki plyeli:
A r tai buvo Suokalbis? sistebeilijo jis uov.
P akank a jau to, kad Burkas pareikalavo siuzereno teiss ir
p aem ino m ane prie visus! jis suaibavo akimis. A r il
gai tu su ju o tseisi? Seniai esi susidjusi su Burku, kale? A
tave umuiu!
Skaja altai pavelg vyr. Jos balsas iliko ramus ir
lygus.
Su Nailu a susipainau tik prie kelias dienas, D o
mai. Taip, mes mylime vienas kit. Pati n e s u p ran tu , kaip tai
atsitiko, bet taip yra. Tu man nelabai patinki, Dom ai, bet ty
ia a nebiau, tavs skaudinusi. Nailas Burkas nori m ane
vesti. Sutik skirtis. Tu juk nemyli m ans. Nailas padarys taip,
kad tu t u r t u m kit nuotak , o solidi pinig sum a nuram ins
tavo eist ididum.
D om as pavelg Skaj taip, lyg i bt nenormali.
Tu k, O Mali, itekinai u m an s? Jis pasisuko
mergin. Klausyk, beprote! M akviljamas neleis savo p
diniui vesti tokios, kaip tu. O B urkas paprasiausias m e r
giius. Jis norjo tik pasismaginti su tavimi. Bet d a b a r viskas
baigta! Tu vaiuosi su Eibchlin In itu rk o vienuolyn ir p a
siliksi ten tol, kol a nebsiu tikras, kad Burko skla nedav

51

vaisi. O kai gri nam o, busi pavyzdinga m o na pamilsi

m an e ar ne, bet keke netapsi.
Tti!
Paklusk vyrui. Jis tavo viepats.
Niekada!
D o m a s O Fla cherti vienu uoliu prioko prie Skajos ir,
sugriebs j u rankos, k elet k art stiprai smog. M ergin a
b a n d gintis nuo smgi.
liundra! A spjau, k padarysiu tau, jeigu mans
neklausysi! Jis negailestingai p a p u r t j. irdusi ir kartu
isigandusi, Skaja staigiai isivadavo.
Kals vaikas! sunypt ji. Tik paba ndy k dar
k art m an suduoti, ir a suvarysiu peil tau ird!
Pakaks! suriaumojo O Mali, atsistodamas tarp j.
Pakaks, Dom ai. Jo balsas n u sk am bjo labai iurkiai.
Eibchlin, imk seser ir veskis j valt.
Skajos akys p ajuod o i pykio:
A niekada tau ito nea tleisiu, tti, itar ji. Ir
m esteljusi j neap ykan to s ku p in vilgsn, k artu su seseri
mi ijo i mens.
Buvo pilka ir vsi diena. Vjas plaikst m o te r apsiaus
tus. E i d a m a per royn, Skaja m in u te i stab teljo. Jos akis
a p t e m d aaros. Paskui ji nusiskyn ro, kvp jos a r o m a
t ir nujo toliau, atsarg iai e n g d a m a takeliu, ved a n iu prie
jros. Jos ja u lauk burinis laivas ir du tvo m ons. Ji p a
stebjo, kad skrynia ja u laive. V ienas i jreivi p ad jo Eibchlinei lipti laivel. Skaja, atsisakiusi pagalbos, oko lai
v ir sitais laivagalyje. R a n k a ji tvirtai sikibo vairalazd.
V ienas i jreivi n u s t m laiv nu o lapio smlio, kitas
iskleid bures.
Jreivis K onora s nusiaip, linkteljo ir vl atsisdo,
kai Skaja p a m savo rankas vairalazd. D a b a r jie kaip s tr
l nuplauk s In iturko vienuolyn, jeigu jau ponia Skaja m
vesti laiv. Niekas taip nem o k jo to daryti, kaip ji. Kitas j
reivis, neseniai atjs t a rn a u ti pas O Mali, sdjo tyldamas.

52

Skaja meistrikai p e rpluk d laivel per ap s a u g o t nuo

vjo pilies lank ir pasuko atvir jr. Auo diena. P t
brizas. Lengvas laivelis slydo nuoulniomis ydromis b a n g o
mis. Initurkas, isidsts tik u keleto jrmyli nuo pilies,
buvo aikiai m ato m as. Skaja tvirtai laiksi kurso, n o r d a m a
priplaukti prie Eibchlins vienuolyno kaip galima greiiau.
Eibchlinei norjosi pasikalbti su Skaja, taiau sesuo stai
ga tapo vyresn ir svetimesn, ir jaunoji vienuol nusimin.
Kaip jai paguosti seser? K pasakyti moteriai, kuri prievarta
itekino u vieno vyro, kai ji myljo kit? Vl ir vl Eibchlin
juto nusivylim dl to, kad gim moterimi iame vyr pasauly
je. Vl ir vl klaus savs, kas nustat tokias taisykles.
Paskui vienuol pastebjo siaubing mlyn, kuri iry
kjo ant kairiojo Skajos skruosto. N e ta ru si n odio, ji p a
mirk skarel lediniam e vandenyje, igr j ir taip pat, n e
pratarusi n odio, padav seseriai. Skaja dkingai yp tel
jo, p am lapi audin ir prisidjo prie mlyns.
Initurkas vis artjo ir artjo, ir gal gale valtis priekiu
sir sml. E ibchlin ilipo sau su m ir ia, savo n a m u o
se, jau m vadovauti ji:
Konora i, paim k ponios Skajos skryni. O tu, P a d ri
kai, pasilik laive.
Taip, sese. G erai, sese.
Skaja lengvai p erok o per b o rt ir atsidr ant sm lto
kra nto. Ji puikiai inojo keli. Jie su tvu da nai lankydavo
Eibchlin. Tyldami jie kop takeliu, vedaniu nuo kranto .
Ant skardio ji atvr nedidelius pintus vartelius ir pra le ido
priek seser ir udusus Konor . Vartai u j usidar, ir jie
atsidr vienuolyne.
Priekyje, ant skardio stovjo ventosios N ekaltosios
Nuotakos vienuolynas, pastatytas daugiau kaip prie imt m e
t. Vienuolyn supo tvirtinimai, kuri kam puose vir kilo
sargybos boktai. Pag rindinio pa s ta to pilk a k m e n neveik
vjas ir jros dr gm. A plinkui stovjo keli pagalbiniai stati

53

niai kepykla, skalbykla. Prie jimo vienuolyn variu

ap kalt uolini du r jie sustojo.
Konorai, tau teks palaukti ia, pasak Eibchlin.
A atsisiu k nors paim ti skrynios.
A liksiu su juo, tyliai itar Skaja. Jeigu m an
lemta mnes bti udarytai vienuolyne, a noriu atitolinti ka
linim.
Eibchlin nesiginijo. Ji paskam bino, sulauk durininks atsakym o ir gre itai jo.
Liks su m ergina vienas, Kono ras sum urm jo:
Jeigu p akla ust m ans, a atsakyiau, kad tai ne pati
tinkam iausia vieta m ed a u s mnesiui.
A taip pat, atkirto jam Skaja. Bet ji ne bloges
n u bet kuri kit, kai esi itekjusi u nemylimo vyro. Bet
jeigu tu, senas p askaln e, p a ka rto si m an o odius d a r kur
nors, inok, kad m an e u juos primu.
O Mali tavs n iek ada ir pirtu neliesdavo!
Jis ne, o tai kals vaikas, u kurio jis m an e itekino,
jau pab an d. Mlyn ant skruosto jo meils enklas.
Net Konora s, n e m a ta n tis nieko blogo tam e, kad vyras
retk ariais a p stum d o savo m on, buvo sukrstas, suinojs,
kad jaunikis prim u ja u n j vestuvi dien. Skaja buvo ne
kokia nors merg. Ji ypatinga. Be to, jreivis buvo tarn a it s
Moli, kuri p ra le ido t nakt su O F lacherti, giminaitis. Ar ne
geriau b t spti ja u n j poni?
Pasakysiu tau tiesiai, m ergaite, kad tu b tu m budri.
O Fla cherti pa m Moli nakt jos paios lovoje ir vos n e u
mu. D a r su ja tokius dalykus, koki n vienas save g e r
biantis vyras n ep a re ik a la u t i moters. Paskui m irtinai s u m u
ir imet lauk. Bk atsargi, kai gri namo.
Skajos veide n eatsisp in djo jokie jausmai.
Moli igis?
Jos mlyns inyks.
Pasakyk jai, kad jeigu ji nen o rs daugiau m an t a r
nauti, a j suprasiu. Ji gali likti pilyje ir p a ta rn a u ti pam otei.

54

O ledi Anai pasakyk, kad m an bus reik alin ga tvirta ir nei

vaizdi vidutinio amiaus tarnait. Jeigu a sugriu namo, n e
noriau pakiti O F lacherti dar vien m ergin.
Vienuolyno durys sugirgdjo ir atsid ar, ir ant slenks
io, dviej vienoli lydima, pasirod Eibchlin. Skaja atsisvei
kino su K o n o ru ir paskui seser jo vid.
Seserys tyldamos jo ilgu koridoriu m i, kol nesustojo
prie sunki uolini dur. Eibchlin pasibeld. Balsas p a
kviet jas ueiti, ir jos pakluso.
Kdje sdjo moteris, kuriai groiu prilygstanios Ska
ja d a r nebuvo maiusi. Jos veidas po b a lta k e p u r a ite ir sustandintu baltu s p a r n u o tu vienuols galvos apda ng alu buvo
ypatingai varus. Juodas apdaras n e a tro d toks nirus dl bal
to staiakam pio ant krtins, kurio viduryje kabjo p a s id a b
ruotas juod m edio kryius, papuotas sidabru. Priklaupusi ant
keli, Eibchlin p a m jos aristo kratik ra n k ir pabuiavo
sidabrin ied su onikso akimi.
Kelkis, vaike m ano, pasigirdo altas balsas.
ventoji motina, leisk pristatyti tau seser Skaj. Ska
ja tai ventoji m o tin a Etna.
Ai, sese Eibchlin. D a b a r gali grti prie savo p a
reig. Ryte i kaimo atjo ponia M o nac han. Laim inu tave p a
dti jai jos bdose.
Eibchlin nusilenk ir ijo i kam bario, o m otina E tn a
ranka p a r o d Skajai kd.
Sveika atvykusi ventosios N ekaltosios N u o takos
vienuolyn, ledi O F lacherti. Tvas jau p ra n e mums tavo
atvykimo prieast. Padarysime visk, kad k u rd in tu m e tave
kaip galima patogiau.
Ai, bejausm iu balsu p a d k o jo Skaja.
Ram ios rudos akys tyrinjo m ergin: vienuol, regis,
ginijosi pati su savimi. Paskui pra neko:
Prie sto dam a vienuolyn, a buvau E tn a O Neil.
Lordas Burkas buvo susiadjs su m an o pussesere. Ji taip
n k a r t o j o ir neivyko, bet maiau a. Jis labai patrauklus.
Jos lpose atsirado ypsena.
55

 Mes susipainom e visai neseniai, jau velniau p a

sak Skaja. Neinau, kas m ums atsitiko, bet mes pam ilom e
vienas kit. Ttis ir klausyti n e p a n o ro . Nailas no r jo p a d a ry
ti taip, kad m ano sa n tu o k a b t a n uliuota ir mes g al tum e
susituokti.
Vien uol linkteljo galv:
G a lb t jis ir sugebs taip padaryti, arba, galiausiai,
gals p ra d ti veikti, kol tu ia.
Js pirmasis mogus, kuris m an nesako, kad M a k
viljamas neleis savo pdiniui vesti kakokios O Mali i Inisfanos.
ventoji m otin a nusijuok:
Ach jau tas vyr ididumas! Apsiarvuok kantrybe, vai
ke mano. Makviljamas rstus mogus, bet jis myli sn. Ta
iau sakyk, vaike mano, ar tu savo vyrui nejauti joki jausm?
A nemyliu D o m o ir n iek ada n e n o r ja u u jo tekti.
A m aldavau tvo neversti m an s to daryti dar prie tai, kai
susipainau su Burku. Iki m s susitikimo a visai n e n o r ja u
tekti. A m anau, kad moteris i viso neprivalo gyventi su m o
gumi, kurio nemyli.
Tai tu, ypteljo vienuol, tokia pat maitinink,
kaip ir tavo sesuo, ledi O Flacherti!
O ne, ventoji motina, praau, nevadinkite mans ledi
O Flacherti. A n iek a d a nelaikysiu D om o pav ard s sava. A
Skaja O Mali!
Gerai, gerai, Skaja O Mali, pasistengsim e k urdinti
tave kuo patogiau. V ienuo l p a m skambut. Tuoj pat a t
sirado ja u n a naujok. Sese Feldelma, tai Skaja O Mali, Eibchlins sesuo. Kelet savaii ji glausis pas mus. Jai p a r u o
tas keliaujantiem s m aldinink am s skirtas kambarys v a k a rin ia
me bokte. Bk gera, palydk j ten.
Klausau, ventoji m otin a, nusilenk naujok.
P rao m sekti paskui m ane, panele O Mali.
Tu gali ia vaikioti, kur nori, Skaja. Koplyia ir b e n
dri kam bariai tau atviri. N e verta usidaryti savo kambaryje.

56

 D koju, Skaja pasiruo sekti paskui seser Feldelm.

A p raneiu tau visk, k suinosiu, duk ra mano.
Skaja nusiypsojo vienuolyno vyresniajai ir ijo p a s
kui naujok i kam bario.
Kaip graudu, susimst vienuolyno vyresnioji, kad dar
viena m ergina, itekinta p e r prievart. Ir Makviljamas jai
buvo visikai aiku neleis Nailui vesti Skajos, nes ieko jam
geresns poros. Koks jis ir pana s j vyrai kvailiai. Kaip
jie iki iol nesuprato, kad p erm a itin to s merguls gimdo blo
gus palikuonis? Sveika m ergin a i ne tokios garsios eimos
b t daug geresn mona.
Vienuolyno vyresnioji s u p ra to , kad u taria m o ryto
Skaja O Mali slepia igst ir nusivylim. Ir jeigu m erg aitei
teks p atirti nevilt, tegu ji pasitiks j d a b a r k artu su v ien u o l
mis. Kol ji vienuolyne, Dievas pam okys seseris, kaip padti
jai susitaikyti su savimi.
Skaja apvelg jai skirtus a p a rta m e n tu s . Tai buvo du
k am bariai m autis miegam asis ir daug didesn svetain.
A b ieju o s e buvo po idin. M i e g a m a ja m e u g n ia k u ra s buvo
kampe. I bald ten stovjo tik lova, u tiesta tamsiai r a u d o
nos spalvos utiesalu dau giau niekam nebuvo vietos. Plati
lova suglumino Skaj, kol ji nesusipro tjo, kad vienuolyno
kam barius tu rb t a pstato dosns vienuolyno globjai. M ergi
na tyliai nusijuok: kam vienuolei reikalinga tokia lova? Ji
ikio galv p er mayt langel, n o r d a m a pavelgti jr.
Svetain buvo viesi. Pro iaurin lang galjai ivysti
gimtj Inisfanos sal, o pro vakarin atvir jr, besilei
diani saul. Prie rytins sienos stovjo didelis akmeninis
idinys, p apu otas didiuliais sp arn u o ta is angelais. alia i
dinio buvo uolins durys, v edanios koridori.
Prie idin juodavo uolin knyg spinta. Grindys b u
vo utiestos turkiku ra u d o n ir ydr ra t kilimu, tokiu pat,
kaip ir m iegam aja m e, tik didesniu. Prie pietins sienos, ten,
kur buvo durys miegamj, riogsojo dar viena milinika spin

57

ta. Prie idinio stovjo kd ir dar vienas uolinis fotelis.

D idel skrynia buvo p ap u o ta dailiais ornamentais, o ant meldimuisi skirto suolelio guljo siuvinta pagalvl. Skajos skry
nel buvo pastatyta m ieg am a ja m e prie lango.
Vienuolyno globjas buvo gana dosnus ant lang k a
bjo sunkios tamsiai raudonos spalvos uuolaidos. Vliau Ska
ja suinojo, kad vakarin bok t apstat O Neilai, kai E tn a
tapo ventosios N ekaltosios N u o tak o s vienuolyno vyresnij
vienuole.
Dienos vienuolyne bgo prasta vaga. Ji keldavosi anksti
ir dalyvaudavo p am a ldo se koplyioje. M ergin a nebuvo labai
tikinti, bet dab a r ji m eld Diev, kad Nailas atvaiuot jos
pasiimti. Paskui jai i virtuvs atnedavo atskirai pagam intus
pusryius. Ji eidavo pasivaikioti po vienuolyno apylinkes.
Jai leido naudotis vienuolynui priklausania valtimi ir, kad
p ra s tu m t laik, Skaja ilgai ja plaukiodavo ir vejodavo. Vie
nios dka vienuolyne pietum s danai buvo p atiekia m a vieia
j ro s uvis.
Piets bdavo antr, ir Skaja valgydavo viena savo sve
tainje. V akarien buvo p a d u o d a m a po vakarini pam ald .
Kartais Eibchlin prisijungdavo prie jaunesniosios sesers, bet
daniausiai merginai tekdavo sd ti u stalo vienai.
Vienuolyne, kaip ne keista, buvo labai gera biblioteka,
taip p at ir spintos Skajos k a m b a riu o s e buvo prigr stos kny
g. Blogu oru ji skaitydavo. Skaja O Mali buvo isilavinusi
m oteris.
Ji kalbjo ne tik gimja kalba, bet ir anglikai, p r a n c
zikai ir lotynikai, m okjo rayti. Ir nors siuvo ir siuvinjo
ne taip puikiai, kaip jos seserys, bet elgtis su ad a ta ji mokjo
visai neblogai.
Ji turjo supra tim apie tai, kaip tvarkyti k: ruoti p ro
duktus, sdyti ir ilaikyti juos, kaip pasigaminti muil ir kve
palus, turjo e le m e ntari alaus darymo ir nam medicinos i
ni. J imok, kaip vesti apskait. O Mali buvo tvirtai siti
kins vienintelis bdas, kad tavs nea p gau t tavo paties

58

kvedys paiam vesti apskait. Be to, Skaja dar buvo la

biausiai patyrusi i turm an , su kokiais tik teko plaukioti jos
tvui. O Mali danai juokdavosi, kad d ukt uosle jauia laivo
kurs.
Didij dienos dal Skaja praleisdavo viena. N e k a l t o
sios N uotak os vienuolyno statai nebuvo grieti. Vienuolynas
nejaut skurdo. D a rb in in k s vienuols dirbo pirm iausia D i e
vo garbei ir varg naudai. Kai kurios i j mokytojavo, kitos
gyd apylinks mones. Likusios dirbo vienuolyno em, r u o
maist, siuvo, mezg, usiiminjo n am ruoa.
Skaja greitai prisitaik prie gyvenimo vienuolyne: ve
jojo, s pend spstus triuiams ir ka r t net p a r n e j a u n el
ni. E ln ien a buvo vienuolm s delikatesas.
Skajai tr k o fizinio darbo. Tik pavargusi p e r dien, ji
galdavo umigti. Kodl Nailas jai nieko n e p a ra ? Jis turjo
suvokti, kaip ji jo lauk. M ergina buvo tikra negaljo jis
jos mylti taip velniai, o paskui paprasiausiai palikti.
G albt Skaj ir b t n ura m in s inojimas, kad Nailas
Burkas kenia ne maiau, negu ji. Kai jis iplauk i tamsos ir
jo sm on praviesjo, jis pastebjo, kad j, kaip kaldin
s, kio ma laivel. okinjanio ant b ang laivikio k a
pitonas kreivai, b et ujauiam ai ypteljo:
Tai js atsigavot, milorde?
Kur gi a, velniai griebt? sustaug lordas B u r
kas. Tuojau p a t atrik mane!
K apitonas a t ro d nusimins:
iuo m etu negaliu ito padaryti. Jeigu js prad site
maitauti, o i visko matyti, kad js taip ir pasielgsite, a t u
rsiu n e m a lonu m . Nuveti lord B urk n am o pas Makviljam tai k sak m an O Mali, ir a vykdau jo sakym.
Tai nors p a s od ink m ane ir du ok gurktelti ko nors
stipraus. Visas m an o knas utirpo. M an galva plyta i skaus
mo lyg nyktukai ten kast auks. Ir a nesu tikras, kad nesusirgsiu jros liga.
Kapitonas Makgvairas nusiaip:

59

 Js p ra o te ne taip daug, o a ne toks kvailas, kad

versiau jus jaustis nepatogiai. Tai sakydamas, jis pakl
Nail ir pasodino j, a tre m d a m a s nugara stieb. Paskui p ri
djo prie lp gertuv.
Nailas, ja u s d a m a s p ad k, gurkteljo a tsiduo dan io
dm eliu ir durp m is viskio. Lyg kaits akmuo, jis nudegino,
o paskui ir suild pilv.
Tai O Mali isiunt m an e nam o, sup ratingai ita
r jis.
Taip, milorde. Ir didij kelio dal js miegojote kaip
kdikis. Mes jau beveik atplaukm e.
Nailas item ps kakl siirjo kra nt. Bet jis n e b u
vo jreivis, ir i tokio atstum o k ra n to linija a tro d jam visur
vienoda.
Kada mes vartuosim s? paklaus jis.
P ak an k a m ai greitai, sek netikslus atsakymas.
M ato te t ikyul? A plenksim e j, ir atsidursite nam uose. Ten
mes ir prisivartuosime. Ir ta d a a jus i ia ivesiu. Mes k a r
tu eisime pas Makviljam, kuriam a turiu laik.
Eisim! p ra tr k o pykiu Nailas. Na jau ne! Mes
paimsime pirmus pasitaikiusius arklius! Tu moki jodinti? Kol
nueisime iki M akviljamo pilies, visas kojas nutrinsime.
Beveik taip pat gerai, kaip js plau kiate burin e val
timi.
Tada saugok tave Viepatie, Makgvairai. G re ita i tau
bus ne geriau, negu m an dabar!
Kai jie gal gale pasiek krant, kapitonas atrio keleiv
ir padjo jam perlipti per bort. Nailas Burkas tryn rieus. Jis
skubjo pasiekti namus, kad greiiau pakalbt su tvu.
Net n e a tsisu kda m a s pairti, ar eina paskui j Makgvairas, Nailas B urkas dideliais ingsniais nuskubjo vos m a
tom u takeliu. M adaug po pusvalandio jiem s prie akis atsi
vr ferm a iaudiniu stogu. alia fe rm os buvo daras, k u ri a
me augo morkos, vairs alumynai, pipirin, m atsi keletas
ryki gli. Artim iausias laukas a tro d priirim as, apstas

60

mieiais ir rugiais. O u daro, ganykloje ramiai kram sno jo

ol beveik tuzinas vilgani arkli. Kit gyvybs enkl n e
simat, nors M akgvairas buvo pasiruos prisiekti, kad i k a
m ino r ko dmelis.
Ei! Namuose! Tai Nailas Burkas su draugu!
Prajo nem aai laiko, kol durys atsidar ir ant slenks
io pasirod stambus vyras.
Viskas gerai, Miva, apsigr s jis n u ra m in o k a
k besislepiant nam e, tai jo viesyb.
Vyras prijo ariau ir iupo Nailo rank.
Praom, milorde. Kuo galiu p adti?
M an reikia dviej arkli, Brajanai. is siaubingas
mogus kapito nas M akgvairas i O Mali moni. Vliau
jis grins tau arklius.
Tutuojau, m ilorde. Bet jeigu js nelabai skubate,
p a r a g a u k ite duon os m ona k tik itrauk j i krosnies.
Pilkos Nailo Burko akys dkingai blyksteljo:
Mivos d u o n a su jos medumi! Eime, Makgvairai. A
parodysiu tau, kaip reikia elgtis su m onmis, nors tu pasiel
gei su manim i labai blogai. Jis jo pro duris ir apkabino
m aut, kaip virblis, moter, pakl j vir, nuleido ir p a
kteljo p arau dusius skruostus, o ji juoksi ir pra jo p a
leisti. A atjau pasisem ti t a $ i gerum o, nusijuok B u r
kas, ir uksti skanios duonos, mieloji Miva. Jis a t s a r
giai pastat j ant ems.
Ji dra ugikai jam sudav:
Joki idaig, po ne Burkai. Js ja u seniai uaugote.
eikite kartu su dra ugu, sskits. D u o n a k tik i krosnies.
Jie pakluso ir atsisdo. B urkas pasisuko Makgvair:
Kol man nesukako septyneri, Miva buvo m ano a u k
l. Paskui ji paliko m ane ir itekjo u Brajano. Bdam as b e r
niuku, a danai ia ateidavau, nes ji kepdavo geriausi d u o
n visoje apylinkje. Ir dl kakoki ypating prieasi jos
bits re nk a tok skan med, kokio tu dar nesi ragavs.
Tai dl jros oro, paaikino Miva. Jis suteikia
m ed ui tam tikro atrumo.
61

Gre itai Makgvairas sitikino, kad lordas Burkas jam n e

melavo:
Jeigu js tu r t u m t e d u k ter ir ji gam in t nors per
pus taip gerai, kaip js, k reip si jis Miv, a triskart
j vesiau.
M oteris n u ra u d o i pasitenkinim o:
G rd am as atgal vl galsite perksti su mumis, k a
pitone, atsak ji.
Ai, misis. Btinai.
Arkliai paruoti, m ilo rde, suuko nuo d u r Brajanas.
Nailas Burkas pakilo ir kaip berni ktis nulai nuo
pirto lael m edaus.
Einam , Makgvairai, kre ipsi jis kapiton . A
n e k a n t ra u j u p a te kti namo.
Jreivis nusistebjs p am a t , kad prie slenksio j jau
lauk du p abalnoti arkliai. Jie uoko ant j ir, pam ojav Brajanui, nuuoliavo.
Js valstieiai tu rb t gerai gyvena, jei jie turi a r
kli, ir d ar toki puiki, kaip ie, pastebjo Makgvairas.
Tai ms arkliai, p aaikino Burkas. Mes laiko
me juos keliose eimose toldem s atvejams. Todl n iek a d a n e
ten k a keliauti psiomis. Na gi, priek, ir p aleido savj
irg uoliais.
Bet Nailui Burkui dar teko pasigailti dl savo skubji
mo. Kai tik jie atvyko pas Makviljam, ymiam lordui buvo
teiktas O Mali laikas. M akgvairas ijo pasistiprinti, o N a i
las nekantriai lauk, kol, tamsjaniu veidu, Makviljamas p e r
bgo akimis O Mali laik. Galiausiai jis pavelg sn ir
piktai suriko:
N a k, pasip ts unyti, a tikiuosi, tu paaikinsi sa
vo elges? D u b c h d a ro O Mali laivai apylinkms ginti re ik a
lingi taip pat, kaip ir Balichiness O F lacherti lojalumas!
N a ila s, p r a r a d s s a v i t v a r d , p r a l e m e n o k a ip m o k i
n ukas:

62

 A myliu j! Myliu Skaj O Mali! A n o r ja u p a k a l

bti su O Mali ir pabandyti atidti vestuves. Bet jo m onai
prasidjo gimdymas, ir a nespjau pasikalbti. Gimdymas b u
vo sunkus, ir a taip ir nesugebjau jo pagauti. M ergait b u
vo itekinta skubiai, beveik slapta.
O Mali n iek a d a n eb t sutiks anuliuoti ios sjun
gos, kvaily. Ji buvo sudaryta prie daugel m et, ir O Mali ja
patenkin tas. Ji i tikrj gera jo jau niausiaja i dukteriai. Kaip
tu drsai sikiti?
A myliu j ir ji myli mane. O F la che rti ji nekenia!
Ir nek e n t visada, d ar iki ms susitikimo.
Ir tu n usp ren dei, kad tai leidia tau p areikalau ti siuzereno teiss p irm j nakt su jau n ja ? Viepatie! Jeigu tai
bt kas nors kitas, a j umuiau! Tavo laimei, O Mali turi
j u m o ro jausm. Jis isiunt d u k ter vienuolyn, kad sitikin
t, jog tavo naktiniai darbeliai bergdi.
A j myliu! irk Nailas. Ir noriu, kad jos
san tu o k a bt anuliuota, ir a galiau j vesti. Ms klane
juk yra vyskupas.
Tik p e r m ano lavon, vl sustaug Makviljamas.
Man reikia jo laiv, bet ne jo mergikts. A visikai n e
noriu, kad m ano an k m otin a bf^ pirato dukt. A susita
riau dl tavo san tuoko s su D a r a O Neil, tavo velions n u o t a
kos jau n e sn i ja seserimi. Jai jau trylika, ir ji visikai s u b re n
do santuokai. Vestuvs u trij savaii.
Ne!
Taip! Iklausyk mans, jaunasis idiote. Gali padaryti
O Mali meilue, bet m ona niekados! Ji jau turi vyr. Ir
jeigu tikti tuo, k apie j girdjau, kai tik jis sitrauks j
lov, tu tapsi m ergiktei tik m alo niu prisiminimu.
Eik po velni! Nailas Burkas kaip kulka ilk i
tvo kabineto. Kit dien bra kania nuo pagiri galva, jis
vl buvo pakviestas pas tv.
Tai iandien ryte perdav tau, p r a ta r Makvilja
mas. A leidau sau perskaityti laik ir galiu pasakyti, kad

63

O Mali d uk t pro tin g es n u tave. Sveiko p ro to ji turi daug

da ugiau u tave. tai, paimk.
Nailas pag rie b laik. is j sukr t.
M ilorde Burkai!
A ivykau su seserimi ventosios N ekaltosios N u o t a
kos vienuolyn In iturk o saloje, kur melsiu M ergel Marij,
kad gdinga naktis, kuri mes p ra le id o m e kartu, n ea tn e t
su ter t vaisi. Tai, k mes p a d a r m e , buvo ned ora, ir man
belieka tiktis ir melstis, kad vyras m an atleist. P raau p a
mirti m ane ir savo sielos gerovei kuo greiiau vesti js v e r
t m ergin. Telydi jus visur Dievas.
Skaja, ledi O F lacherti
Jis nenorjo tikti tuo, k perskait. Juk jis nebuvo m a
ts jos braio. Ar tai ne klastot? Bet ranka buvo tikrai m o
terika raids graiai apvalios ir jis paino antspaud va
ke tok ji neiojo ant pirto. Galb t j privert parayti
laik? Bet jis prisimin, kokia Skaja usispyrusi. Nors degink
jos kojas kaitinta geleimi, ji neparays to, ko nenors pati.
Tebna ji prakeikta! Prakeikta! Tai tai k jis jai reik. G d in
ga naktis! Nepastovi kal! a u s d a m a s irdyje skausm, kokio
jis dar niekada nebuvo patyrs, Nailas kimiai itar:
A vesiu D a r O Neil. Ir, nu m ets laik, greitai
ijo i kam bario, net n eatsisukdam as.
M akviljamas pala uk kelet minui ir pasak:
D a b a r gali keliauti, k ap ito n e Makgvairai. Grk ir
pasakyk O Mali, kad jo planas suveik. Po trij savaii s
nus ves ir neteiks jam daugiau joki n e p a to gum .
Makgvairas nusilenk ir, n eitars n odio, ivyko
kelion.
Liks vienas, Makviljamas p aju to sins priekaitus.
Jis i visos irdies myljo sn ir nieko jam neatsakydavo. Ir
visgi, kai jam reikjo rinktis marias O Neil ar O Mali, M ak
viljamas beslygikai apsisprend. Nailas puikiai sutars su Dara, ir iuo m etu kitais m etais jis jau turs ank.
64

4 Gyvendam a ventosios N ekaltosios N u o tak o s vie

nuolyne, k art vaka ro p Skaja vaiktinjo iilgai k ra n to ir i
girdo g ra ud lojim. U uolos ji utiko sergant vilkun, b e
veik dar unyt. Vargelis mir i bado kaulai kyojo i odos.
Kailis buvo susivls ir prisigrs druskos, kad buvo sunku
nustatyti, kokios jis spalvos. Koj uo buvo kis uolos ply
. Skaja pribgo prie gyvulio. uo su viltimi pavelg m e r
gin ir draugikai pavizgino uodeg.
Vargas gyvulys, sum urm jo Skaja ir m vaduoti
gyvul. Pirmiausia ji nurin ko smulkius akm enuk us, o paskui
atsargiai, kaip tik galjo, itrauk l eten i plyio. uo k r p
iojo, bet net nesuurzg. Skaja paglost jo gaurus:
Na tai, gerai, d a b a r einam paiekosim maisto.
uo tem ps jgas atsistojo ir, klupdam as, nucim pino
paskui j.
Vienuols, kaip ir Skaja, pagailjo uns ir sileido vie
nuolyn. I kur atsirado uo ir kas jo eimininkas, jos taip ir
neisiaikino. Salos valstieiai niekada nebt drs sigyti ka ra
likosios veisls uns. Jie laik d arbin ius unis terjerus,
mastifus, kiemsargius. Airikas vilkunis vilk ir kit pl
rn siaubas kaip ir airikas seteris, priklaus tauriai veislei.
Skaja p ava dino un Inisu P arto lan o , vieno i p i r
m j m oni atsiklusi Airij, uns garbei. uo buvo a ts i
davs jai visa irdimi. Inisas vaikiojo su ja rytais, p l a u k i o
jo vienuolyno valtele ir miegojo, isitiess prie lovos visu s a
vo miliniku giu. Per k e le t savaii jis su stip rjo ir p a
siek norm al suaugusio uns svor imt eiasdeimt sva
r ir iaugo iki trisdeim t a tu o n i coli. N uo m audy m osi jo
kailis gavo sidabrin atspalv, ir p rim in Skajai Nailo akis.
Ausys ir leten o s buvo juod os. uo tap o tikru m ergino s v e r
gu, ir jo akys k ie k v ie n k a rt nuvisdavo i susiavjim o, kai
ji p aa ukd avo j.
Skajai reikjo uns meils juk Nailas Burkas, rodos,
j visai pamiro. O paskui atjo diena, kai, kaip ir turjo bti,
3 . 1378

65

jai prasid jo m enstruacijos. P rarad u s i paskutin vilt, m e rg i

na raudojo , apsikabinusi uns kakl.
ventoji motina Etna nusiunt inute jaunajam O Flacher
ti ir prane jam, kad jo m ona nra nia. Domas atvaiavo
jos pasiimti. Vyresnioji pati palydjo j Skajos kambarius.
A biau atvaiavs ir anksiau, kertingai iko
jis, bet reikjo vaiuoti Nailo Burko ir D aros O Neil
vestuves.
Skaja apalpo. O kai atsitokjo, pastebjo, kad guli ant
suolo. D om as teisinosi prie vienuoles:
Tikrai nesitikjau, kad n aujiena apie lordo Burko
vestuves taip paveiks miledi.
Tikrai nesitikjot? altai perklaus vyresnioji.
O Fla cherti nusiypsojo ir, pra leids pro ausis kand
vienuols klausim, ts:
Taisykls neleidia vyrams nakvoti js vienuolyne.
Bet a netu riu kitos ieities m ona negali keliauti itaip
sukrsta.
Nors Domas ir n epatik o vyresniajai, ji leido jam p e r n a k
voti vienuolyne. O Flacherti m andagiai padkojo vyresniajai ir
pap ra paimti monos un, paerti j ir nuvesti su jo m o n
mis bei arkliais arklid. Besiprieinant Inis ived.
Kai jie pasiliko vieni, D om as O Flacherti prijo prie jos
ir altai itar:
A inau, kad tu atsigavai, Skaja. Atsikelk ir tin k a
mai pasveikink savo p o n ir valdov.
Ltai ji pakilo ir greitai pabuiavo j lpas. Jis nusi
aip ir aibo greiiu p risitra u k m on prie savs. Skaja si
tem p, o jis nusijuok:
Taip, taip, tu juk nemyli mans, m ona? Tuo blogiau
tau! Todl, kad greitai tau reiks pataik auti man ir tiktai man.
A tai jau pasistengsiu imuti i tavo galvos visas mintis apie
Nail Burk. D o m as sisiurb jos lpas. Skaja rm j
suspaustus kumius. Netiktas beldimas duris atne jai isi
laisvinim. D om as iko p rak eiksm u s ir garsiai kteljo:

66

 eikite!
Kambaryje pasirod dvi vienuols. Nuleidusios akis, jos
pastat padkl su garuojaniais valgiais ant stalo ir suskubo
ieiti.
Skaja itrko i vyro rank.
Kaip apdairu, diugiai itar ji, mums atne
vakarien!
A dar n e n o r iu valgyti, niriai pareik jis.
Ji pakilnojo valgi dangius:
Pairk, virtos krevets! O ia puikus koplnas! O
tai aviena! Jeigu mes d a b a r nepavalgysime, viskas atau.
Na ir tegul! Jis atsistojo jai u nugaros ir m a t
riinti korset, paskui ap kabino ra nk om is ir suspau d k r ti
n. tai ko a ialks, Skaja. Valgiai palauks. Eik m iega
mj, n usirenk ir lauk m ans lovoje.
Skaja stipriai usim erk, kad nepravirkt:
O, Dom ai, ne ia, p ap ra ji. A padarysiu vis
k, ko tu pareikalausi, bet ne ia. Ne itoje ventoje vietoje!
Taip, i tikrj, a ir nepagalvojau apie tai, ms
lingai atsak jis. Bet mintis uvaldyti tave vienuolyne man
patinka. sivaizduokim, kad tu j a u n a vienuol, kuri p rie v a r
tauja viking vadas. Skaja s udre bjo nuo vyro p iktod ia
vimo, bet D om as tik nusiaip. Na, greiiau, a degu i n e
kantrum o. Tu ir taip vis mnes neatlikinjai vedybins p rie
vols! Jis beveik irk odius ir lengvai plekteljo jai
per skruost.
Ji netur jo jg prieintis. inia apie Nailo vestuves j
palau. Ji nuslinko miegamj, drebaniomis rankomis nusi
met drabuius ir siropt lov. Po minuts duryse pasirod
vyn i taurs siurbiojantis Domas. Pastats tau r ant nakti
nio stalelio, jis greitai nusireng. Kai jis pasisuko lov, Skaj
apm siaubas. Nailas buvo spdingas, bet jos vyras pasirod
ess milinas. Pastebjs jos igst, D om as nusijuok:
Paryiaus m erginos vadino m an e Le T oro ! inai,
k tai reikia?
Ji baimingai linkteljo.
3*

.67

 Bulius, tiek ir tegaljo sunibdti mergina.

Taip, bulius, ididiai p ak a rto jo jis. Toks a ir
esu! O dabar, m ona, pasiruok. A ate inu pas tave. Jis
n u tra u k antklod, k uri Skaj buvo u sitem pusi ant k r t i
ns. Jos nuogo kno vaizdas audrino j, ir jis puol mon.
Bet, D om ai, a nepasiruousi, vos ispaud ji.
Jis tru p u t pasikl ir pavelg Skaj i viraus:
Nepasiruo usi? nepatikliai perkla u s jis. Jeigu jis
n e b t buvs toks sutriks, tu rb t bt jai sudavs. O tau,
Skaja, ir n ereik ia ruotis. A ju k pasiruos!
Kit m inu t ji sustingo i siaubo, jusdam a, kaip jo d el
nas u spaud jai burn. Jis jau buvo joje, bet vis d a r kartojo:
Tu kieta, kaip bgnas; tu rb t B urko varpa ne d id es
n u kirm in, jei tu visai nesuminktjai.
Jis vargo su ja, o jos ird dra sk skausm as ir igstis. Ji
p a b a n d gulti ramiai, kad sum aint skausm, bet n e s te n
g. N o r jo isisukti, bet jis palaik tai siiebusia aistra ir n u
sijuok:
A juk inojau, kad, neirint tavo p ado ria s m a n i e
ras, tu gera kek! M an pasisek! Ir jis dar giliau jo
j. Nebijok, mylimoji, a imokysiu tave toki dalykli,
kurie teiks m alo n u m mum s abiems. Ir sustaug i p asi
tenkinimo.
Kelet akim irk O Fla cherti dar guljo ant jos, paskui
atsikl, ijo svetain ir sipyl sau dar vyno. Skaja jaut,
kaip jos skruostais srovena aaros, bet bijojo sukkioti, kad
nesupykdyt vyro. Paskui igirdo; kaip jis kilnoja dangius ir
ragauja valgius. Jis ir nepagalvojo pasilyti k nors monai.
miegamj D o m as gro, s pau sdam as ran koje viiu
ko koj'. Prijs prie lovos, jis papleknojo monai per skruos
t. Skaja apsim et mieganti, tikdam asi, kad jis paliks j r a
mybje. Skaja girdjo, kaip jis n es k u b d am as k ra m t o ms.
Paskui kaulas nuk rito ant ems.
Ruokis!
Prieintis buvo beprasm ika. Ji jo m ona, jo daiktas.

68

Ir vl skausmas, ir vl paem inimas. k a r t jis pasitenkins

pasitra uk nuo jos, atsigul ant nugaros ir greitai uknark .
Skaja tru p u t p alau k ir ilipo i lovos. Ji vos pavilko kojas,
bet b t liauusi ir keturiom is, kad tik ieit i kambario.
Svetainje ji d re b a n ia ra n k a sipyl sau vyno, pus i
liedam a ant stalo. m etusi idin malk, ji griuvo krsl.
Nailas! Kokios jo velnios ra nkos ir lpos. Jis stengsi
suteikti jai diaugsmo, m okydam as teikti diaugsm jam. Te
bna jis prakeiktas! Tebna jis pra keiktas! Jis idav j. Vis
kas teisingai. ymaus lordo pdinis pasism agino su ja, a t
m nekaltyb. Staiga rank a paliet jos pet, ir Skaja igs
tingai p akl akis.
A umigau, ir tu ijai, itar jis bespalviu balsu.
Tu verki. Vis dar lidi, kad a ne Nailas?
Skaja kaltai nusiluost aaras ir palingavo galv. Jo bal
sas trup ut suvelnjo:
Galbt tau skauda. Nesijaudink. Laikui bgant tu p ri
prasi ir prisitaikysi prie mans. Na eim e, brangioji, a noriu
mylti tave dar. Juk jeigu tu negali umigti, vadinasi a maai
pasidarbavau tavo labui. Be to, jis galiai nusiaip, tu
saldesn, negu a maniau.
Likusi nakties dal, k ankind am asi vyro glbyje, Skaja
jaut, kaip joje didja nea py kan ta Nailui Burkui. Ji mst,
kaip kada nors sugebs jam atkeryti. O, ji moks jam atly
ginti u sulauytas svajones.
Panai scena vyko toli nuo vienuolyno, Makviljamo pilyje.
Nuo gimimo D a ra O Neil buvo skirta tarnauti banyiai.
Jos vyresnioji sesuo buvo susiadjusi ir itekjo u O Konolo,
vidurinioji susiadjusi su Nailu Burku, bet prajusi iem
Seit staiga susirgo ir mir. Dar, kuri nuo penkeri met gy
veno ventosios Mergels Marijos vienuolyne, buvo paimta n a
mo, kad ji sutuoktini lovoje uimt sesers viet.
D a rai tai buvo tikra tragedija. Ji gim Kristaus s ua d
tine. Kai j pasim namo, jai buvo likusios tik dvi dienos iki
ventinimo vienuoles. Su triukm u ir riksmais tvas su savo

69

m onm is siver vienuolyn, kaip tik laiku igelbdamas

nuo irkli auksaspalves d ukters kasas. O Neilas numojo r a n
ka pinigus, paa u k o tu s vienuolynui, inodamas, kad taip vy
resnioji bus sukalbam esn. Be to, jis nieko n e prara do : pini
gai buvo sum okti prie atu oneriu s metus, kai per s u a d t u
ves Makviljamas perdav Seits krait.
Vyresnioji pareik siaubingai isigandusiai naujokei,
kad Dievui ir N ekaltajai M ergelei Marijai reikia, kad m e rg i
na eit kitu keliu. D a ra turi paklusti, priimti Dievo ir savo
tvo vali ir tutuojau palikti vienuolyn, kad itekt u lo r
do Burko. G raudiai ra u d o d a m a , n aujok pakluso.
Ir tai vestuvi dien N ail B urk supaindino su m e r
gina, kurios blykus veidas ir paraud usios akys apstulbino j a u
nik. Jis neinojo, kad m erg in a ruo save visai kitokiam gy
venimui.
Vliau, kai vakare jaunieji nujo miegamj, Dara apal
po, p am aiusi nuog vyr. Burkas iklaus atsigavusios m o
nos paaikinimus, velniai paglost jos viesius plaukus ir su
sijaudins itar:
Tokiu atveju m ums n ev e rta skubti. P irm iausia ge
riau painsim e vienas kit.
Nailas niekada nebuvo links atimti m erginom s n ek a l
tyb ir d a b a r prakeik ir savo, ir D a ro s tvus u b e a t o d a i ri
k kvailyst, kuri jie ikrt. M ergina buvo giliai tikinti, ir
jis nebuvo tikras, ar ji pajgs nuslopinti & jausm . Nailas k a r
iai nusijuok. Jie atm j i mylimos moters, kuri diaugs
mingai b t dovanojusi jam snus. Bet jos kilm buvo palai
kyta n e p a k a n k a m a i aukta. O vietoj jos piro vienuole! Kaip
tai buvo juokinga, kaip kvaila, kaip baisu! Jis kariai nu sijuo
k, o m o na paklaus:
O k pasakys m ons, jei rytoj pamatys, kad p ak lo
ds n e s u te p to s kra uju?
Ach, Dara Burk, kokia tu naivi, ypteljo Nailas.
Kiek j a u n j smaginasi iki vestuvi, o ryte kaip niekur nieko
p a k a b in a paklodes. Tuojau, mergyte, a tau visk parodysiu.

70

Apstulbusi, didelm is akimis, ji stebjo, kaip vyras p a

m peiliuk vaisiams ir smeig j sau laun. Plon a kra ujo
srovel n utek jo emyn ir sutep paklod. D a ro s nekaltyb
rodyta, vyro garb isaugota ir jga nustatyta.
Prabgo dvi savaits po pirmosios vestuvi nakties. Dara man, kad jos nekaltyb liks su ja visada. K akada tai ji
prisiek Dievui ir n e ke tino atiduoti Nailui. Ji bus eiminink
jo nam u ose ir tai viskas. G e ru m , kur vyras p a r o d v e s tu
vi nakt, ji palaik silpnybe, ir n u t a r ja p asinaudoti.
Vl ir vl Nailas b an d velniai kalbti mon. Dl n e
mokikum o D a r a taip ir nesuprato, koks geras ir k an tru s jos
vyras. Ji usispyr, b et ir vyras n u ta r pasiekti savo. Jeigu jau
jis buvo priverstas vesti i mergin, ji turi tapti jo vaik m o
tina. Ir ia D a r a pareik, kad ji priklauso Dievui.
Tu neidrsi mans versti, kaip pad a rei su varge Ska
ja O Mali, milorde. sivaizduoju, koki gd ikent varg
moteris, baig ji.
Pam injus Skaj, Nailo galva apsvaigo, ir jis pavelg
alt, tikini, bejausm btyb, kuri jis ved. Trapi, baltaod, plokios k rtins m ergin pavandenijusiom is akimis ir
viesiais plaukais juok in ga buvo lyginti su Skaja m oterim i
su jazmino spalvos oda, vilnijaniais melsvai ju odais plaukais
ir alsvai ydromis akimis, su mielomis m aomis ovaliomis
krtimis, panaia ros p u m p u r burna, su jos n ekalta aist
ra. Skaja! Dom o O Flacherti mona, padovanojusi Nailui nakt
ir iardiusi jo laim, atsisdam a ledin laik. Jis sudejavo.
G reitai Skaja padov a n os Dom ui sn. Ir D a ra O Neil, nirs
n usp re nd Burkas, taip pat turi pagimdyti jam sn.
velgusi vyro akyse ryting ketinim, D a r a p a rk lu po
ant keli, sp au s d a m a ra nk ose roani ir nibdda m a m a l
das. Jis p am i jos roani, nupl drobinius markinius,
ir pabuiavs, privert praverti lpas. Ji spu rd jo jo rankose,
brai j atriais nagais, raitsi. Ji nuoirdiai tikjo, kad D i e
vas nutrenks jos vyr aibu u jos prievartavim, ir meld, kad
tai vykt greiiau. Kai jie krito lov ir D a ra pajuto, kaip vy
ras eina j, ji auksi vis ventj, maldavo apsaugoti j
71

nuo Nailo. Bet greitai ji jau pra mylti j dar ir dar, apkabi
nusi vyr liesomis kojomis ir taikydamasi prie jo ritmo.
Jis pajuto pasilyktjim ir savimi, ir ja. Niekada gyve
nime jis dar neprievartavo moters, bet m ona privert j savo
atsisakinjimu ir priminimais apie Skaj. Idavik Skaja!
Moterys! Jos visos panaios viena kit. Kalb a viena,
galvoja kita, o daro treia. tai ir d ab a r m ona m verk le n
ti ir skstis:
Tu p a d a re i m an skaudiai! Kaip tu galjai!
Pirm k art visada skauda, D ara. Paskui bus geriau.
N iekada daugiau tu su manim ito nedarysi. Niekada.
A kakaip negirdjau apie nekalt prasidjim, m o
na. Be to, tau tikrai buvo m alonu. A visada m atau , kai m o t e
riai tai patinka. Nori tu ar ne, brangioji, tavo p areiga gim
dyti man snus. G a lb t tu kada nors ir pripainsi, kad meil
m alonus usimimas. Nieko n ra blogo tam e, jei m oteris
patiria m a lo n u m su vyru.
Niekada! Ji atstm Nail, kai tas vl p a b a n d j
apkabinti. Jis ra m inaniai pata pnojo delnu p er jos sitem
pus kn. A iksiu patyias todl, kad tai Dievo valia.
Bet kiekvien kart, kai tu grsi m an e t siaubing daikt,
inok, kad a neksiu tavs.
Kaip nori, atsak jis. N e pam irk tik, kad a ne
daugiau u tave geidiau i vestuvi. M an taip pat bt la
biau patik, jei tu b tu m likusi savo vienuolyne. Jis uvir
to ant monos, ir ji suriko. Pagimdyk man kelet sn, D a
ra, ir a visam laikui paliksiu tave ramybje.
O toli nuo j, Initurko saloje D om as O Fla cherti, a p
glbs rankomis grauol mon, taip pat mok j mylti. Ska
ja buvo p erd au g jau sm in g a moteris, kad n e p a tir t m alo n u m o
nuo jo glamoni. Ji leido sau panirti saldaus pasitenk in im o
pasaul. D om as pasiek ekstaz, nesirpind a m a s mona. Ne
taip, kaip Nailas. Skaja nusisuko nuo D om o, ir aaros m
riedti jos skruostais. Bk tu prakeiktas, Nailai! Nejaugi jis
ir vliau persekios j?

72

5 Makviljamas dav nurodym, kad Kald ventes visi

vst su juo. Visi, skaitant D o m O T l a c h e r t i ir jo ja u n j
mon, suvaiavo i vairi Midi K o n o to dali.
Makviljamas pasitiko juos savo pilyje labai svetingai.
Nors Skajos tvo nam as buvo geras ir p adoria i apstatytas, bet
palyginus su Makviljamo pilimi, a t ro d tik p ra s ta trobel.
sveius pas s iuzeren atvaiavo keturi O Flacherti: t
vas Giladubchas, jaunesnioji sesuo Klera, D om as ir Skaja. Ska
ja nuoirdiai tikjo, kad jiem s pavyks surasti vyr Klerai
O F lacherti, nors nei jos tvas, nei vyras, rodos, nesuvok,
kad ji gali tapti senm erge.
M ergina buvo p atra uk li storom is iaud spalvos k a
somis, tokiomis pat, kaip Domo, ydromis akimis ir ra u d o n s k
ruosiu veidu. Bet joje buvo kakas nem alon au s. Skaja kelet
kart pastebjo, kad ji vagiliauja, yra grubi. Ji p a b a n d a t
vesti Kler prot, bet ta tuoj pat pasisk und tvui ir broliui.
Vyrai liep Skajai palikti m ergin ramybje. U n ugar Klera
sarkastikai ypsojosi jauna ja i m oteriai. Bet Skaja sugebjo
atkeryti: utikusi Kler besiknisani jos brangenybse, ji
stipriai nusukiojo jai ausis ir p areik, kad jeigu ta idrs k
nors pavogti arba i viso eiti jos kam bar, Skaja nuskus jai
plaukus.
O jeigu idrsi pasisksti tvui ar broliui, Skajos
balsas pasidar nem aloniai saldus, visus m etus vaikiosi
plika galva.
D a u g ia u spjim nebereikjo . I Skajos aki K lera su
prato , kad brolio m ona nejuokaus: ji ne m inkta kvailiuk,
koki j m an esant. N uo io laiko t a rp m o t e r sivyravo
t e m p t a taika. Skaja n o r jo kaip galim a g re i ia u itekinti
m ergin, kad atsikra ty t jos.
Skaja inojo, kad Kald ventse dalyvaus ir Nailas, ir
ne tik dalyvaus, bet bus eimininkas jo tv itiko p o d a g
ros priepuolis. Net Nailas n etu ri p am aty ti jos pasimetusios.
Per eis m nesius po to, kai D o m as p asim j i ventosios
N ekaltosios N u otako s vienuolyno, Skajai pavyko kakaip su
73

sitaikyti su savimi. Ji nemyljo vyro ir nesitikjo, kad kada

nors pamils, bet apsim et paklusnia mona.
Anyta seniai mir, ir valdia O F lacherti nam u o s e b u
vo jos rankose. Kleros tai nejau dino, o ji ir n e tu r jo btin
ini. Skaja gerai atlikinjo savo pareigas, ir eur tai te n k i
no. G iladub ch as O F la ch e rti pasirod ess pagyvenusio D o
mo kopija toks p at pasip ts itvirklis, turintis pomg
rinktiniam s vynams ir g eram viskiui. G re ita i Skaja imoko i
sisukti i jo mikli ra nk, o k a r t paleid o eur vakid ir
prigrasino visiems p ap a s ak o s ian ti apie jo umaias.
S d d a m a ant lovos Makviljamo pilies svei kam b ary
je, Skaja staigiais judesiais ukavo plaukus. iandien ji bus
ypatingai grai, ne, ji n enule nks galvos prie tuos p a s i p t u
sius B urkus ir O Neilus. O ir g a rd ero b a s jos turtingesnis, n e
gu daugelio kit, ia dalyvaujani m oter, tvas visada
pajusdavo pasitenkinim , istatydam as p aro d ai jos gro.
Jos tarn ait Meg atne suknel bei tvarkingai padjo
j ant lovos ir dabar laik prie poni didel apval veidrod,
kol Skaja rpestingai apvediojo akis ir tru put parausvino
skruostus, kad suteikt baltai odai vieumo. Blizganius j u o
dus plaukus ji padalijo pusiau ir sudjo puik auksin tinkle
l. Galiausiai patp tarp krt, rieus, kakl ir pakau kvepa
lais, pagamintais specialiai jai i muskuso ir roi aliejaus. Te
gu uuos roi kvap ir prisimins! Tegu supras, kad jai vis tiek!
Skaja atsistojo, ir Meg suskubo padti poniai apsivilkti
suknel, uvarst korset ir apjo eiminink, apvelgdama, ar
viskas tvarkoje. B edant ypsena nutviesk ra uklt veid:
Js sudauysite jo vjavaikik ird, pone! Vienas
vilgsnis jus su ia suknele, ir jis pasigails, kad paklaus tvo!
O k, ledi B urk ja u tokia n e pa trau kli? paklaus
Skaja a p sim esda m a abejinga.
Meg uspringo nuo juoko:
Na ne, pone, ji visai ne kvailiuk. P apra siausiai
js velnikai grai.
Skaja p a te n k in ta nusiypsojo.

74

 Na gi, senute, atnek dut su brangenybmis, il

tai kreipsi ji tarnait, ir kai ta suskubo vykdyti paliepim,
pagrieb veidrod. Atitraukusi j toliau, ji kritikai nuvelg sa
ve. Tamsiai mlyna aksomin suknel buvo nuostabi. Gili i
kirpt atideng jos balt krtin, ilgas su skeltuku sijonas, pro
kur matsi apatinis i tankaus ilko, kur buvo austi auksi
niai ir sidabriniai silai. Bateliai buvo i tos paios mediagos,
kaip ir suknel, o ilkins kojins taip pat isiuvintos, kaip ir
apatinis sijonas. Skaja p ab a n d suktis ir, savo diaugsmui, p a
stebjo, kad okant kojins neliks nepastebtos.
Meg atne atidaryt dut su brangenybmis, ir Ska
ja isitrauk i jos kolj i dvylikos safyr. Kiekvienas i j
vaizdavo Z od iak o enkl. C e n tre suposi pak a b u k as i r a u d o
n perl. Paskui atjo au ska r su safyrais ir ied su safy
rais, sm ara gdais ir perlais eil.
kam b ar skubriais ingsniais jo D o m as ir pavydiai
paklaus:
Tu puoiesi, kad suteiktum m alon um Nailui Burkui?
Greiiau, kad suteikiau m alo n u m tau, m ilorde,
nuolankiai atsak ji. Bet jeigu m ano suknel tau n e p a t in
ka, a apsivilksiu kit.
Jis dmiai apvelg mon ir suprato, kad graesns u
j moters ventje nebus. Ir ji priklauso jam! Jam pavyds visi.
Jis grubiai pritrauk j prie savs ir sikniaub veidu tarp krt.
Nereikia! Skajos balsas suskambjo iurkiai. G e
riau painusi vyr, ji nustojo jo bijoti. Baim dingo, liko tik
panieka. Nereikia, Domai! Tu visk suglamysi! Jis atsi
trauk, ir Skaja greitai itar. Tu puikiai atrodai. Tavo d a n
gikai ydras aksomas gerai d era prie m ano tamsiai mlyno.
Diena ir naktis, pastebjo Dom as, pasilydam as
monai rank.
Ji nusijuok:
Labai tiksliai, m ilo rde, tu labai poetikas. G a l
bt tavo ra fin u o ta s p ra n c zi k as isilavinimas d a r ne visai
iseko.

75

Pilies b a n k e tin sal buvo didel p a ta lp a su sunki sij

lubom is ir keturiais idiniais, k u riu o se liepsnojo didiuls
pliauskos. Aukti siauri langai velg snieguotas apylinkes:
ia ir ten kalv m o n o to n ij iek tiek gyvino dideli ju odi pliki
mediai. Besileidianti saul n u da snieg velnia ra u don ai
o ran ine spalva. Sal jau buvo pilna tarp elegantikai a p
sirengusi moni sukinjosi tarnai, silydami vyn.
Vyresnysis liokajus paskelb apie j atvykim, ir Skaja
pajuto, kad vis akys nukrypo j. Vis dar skland gandai apie
jos p irm j vestuvi nakt, ir d a b a r Midi Kono to a u k t u o m e
n dm iai sek tai, kaip p irm k a rt po tos n elem to s geguio
nakties susitiks O F la che rti ir Burkai. G a n d a i pasitvirtino
Skaja ir D o m as buvo stulbin aniai patra u kli pora.
Vyras ir m ona nes k u b d am i nujo per sal pasisvei
kinti su eim ininku ir eimininke: Nailu ir D ara. Skaja auk
tai laik galv, velgdam a vien tak kakur vir Nailo gal
vos. Bet kakuri akim irk ji neilaik ir, p ag a u ta smalsumo,
pavelg jam veid. Sidabrins pilkos akys skleid alt, perliejus j nuo galvos iki koj, siskverbdamos pai ird.
Tai j sutrikd. Ji tikjosi ivysti kreiv ypsenl, bet
ne i paniek. Skaja buvo imuta i vi, bet tru m palaikis
vilgteljimas alia Nailo stovini m oter grino jai pasiti
kjim savimi. irdies gilumoje ji pajuto didel diaugsm, su
pratusi, kad, neirint aukt kilm, D a ra Burk negrai.
Vyras ir m ona prijo prie pakylos, ir Skaja pro Nail
pavelg ant kds sdjus Makviljam. Jis buvo padjs
skaudani koj ant minktos kduts. Ji keriniai nusiypso
jo pilies eimininkui, a p a k in d a m a j baltais dantimis. Senis
dmiai nuvelg j, ir Skaja p a t e n k in t a pastebjo jo akyse
apgailestavim. D a b a r jie abu inojo, kad jis p a d a r klaid.
Skaja grakiai jam nusilenk:
Milorde.
Makviljam nustebino, kaip greitai Skaja spjo jo m in
tis. Ji buvo v erta prieinink. Jeigu jis bt dvideimia met
jaunesnis, jis pats p asistengt pasiguldyti j lov.

76

 M ano biiulis Gilis O F lacherti pasakojo, kad js t a

p o te jo snui gera m ona, suniurzg jis.
I tikrj, altai atsak mergina.
Bet, m an atrodo, p i ra t a u d a m a jroje, js buvote lai
mingesn.
A vis dar plaukioju, kai p asitaiko proga.
Ir pasiekte laimjim, ledi O F lacherti?
M ane lydi skm visur, milorde.
Senis ypteljo:
Sveika atvykusi, ledi. Js ir js vyras. Paskui jo
akys piktdiugikai blyksteljo. Esu tikras, js pastam a
su m ano snum i Nailu.
Skaja pajuto, kaip alia jos sitemp Domas, ir padrsina
mai spusteljo jo rank. Jie niekuo neisidav, kad yra eisti.
Geras Domo manieras sutvirtino inojimas, kad jo nuostabioji
mona stovi alia. Vyrai mandagiai linkteljo vienas kitam.
Nailo akys stabteljo ties Skaja:
A m atau, js jau nia, ledi O F lacherti, garsiai
pasak jis.
Taip, milorde. Septyni mnesiai, kaip itekjusi, o
ei mnesiai su vaiku. M ano eimoje visos moterys gimdo
gerus palikuonis. Ji kalbjo taip pat garsiai, kaip ir Nailas.
Paskui apsisuko ir liai nuvelg D a r Burk. O js m o
na, kuri vedte prie pusmet, a m atau, ne tokia laiminga,
kaip a. A juk nesuklydau, brangioji?
D ara nura udo, ir jos n e igirdo visi. Skaja saldiai yp
teljo, nusilenk ir, pam usi vyr u parank s, nujo. U n u
garos ji igirdo, kaip nusijuok Makviljamas.
D om as pasod in o m on prie idinio ir, kol jis iekojo
karto vyno, Skaja velg okanius liepsn lieuvius. Ji visa
virpjo nuo vos sulaikom o nirio. Kaip Nailas galjo taip elg
tis? Jis prie vis grafyst iniekino j vestuvi nakt, dav
daug viliojani paad, kuri ir n e ke tino vykdyti, o dab a r
vaizduoja, kad jis yra nuskriaustoji pus! Kals vaikas! Vyras
padav jai tau r vyno ir, n o r d a m a nusiram inti, ji nurijo di
del gurkn.
77

 Tu elgeisi puikiai! igirdo ji D o m o bals. Prie

vis Midi Konot nuluostei nos tam Nailui Burkui! Jam su n
kiai seksis utaisyti pilv liesajai O Neil. Nepavydiu jam,
nusijuok vyras.
Usiiaupk, p asip ts kvaily, sunypt ji pro. su
kstus dantis. Na kodl, Dieve, visi vyrai tokie idiotai?
M an nusispjauti Nail Burk, bet nereikia skaudinti svetin
go Makviljamo. P asistenk n ed e m o n str u o ti savo digavimo.
Dom as keistai pavelg mon, bet jam nespjus itarti
n odio, prie j prijo pasisveikinti A na O Mali. Ji nusiunt
D om pas draugus ir, patogiai sitaisiusi, pavelg podukr:
Ar protinga buvo skaudinti Nail Burk ir jo m o
n? paklaus ji.
O ar protinga buvo skaudinti mane? atsiliep Skaja.
Tu vis dar j myli.
A jo nekeniu! M aldauju, Ana, p ak a lb k im e apie
k nors kita. Dl vaiko a pasidariau verksn ir n en oriu , kad
m ane neteisingai suprast.
ino m a, inoma, sutiko Ana. A visai n enoriu,
kad Nailas Burkas pagalvot, jog tu verki dl jo.
A anksiau ir n etariau, kokia tu kal, p am o te,
itar Skaja, n ek e ld a m a balso.
A n a nusijuok:
Vaikas p a d a r tave kartakoe. O kaip tu m anai, kas
gims?
Berniukas, atsak Skaja. Apie m erga it D o
mas su tvu ir girdti nenori.
Suprantu. O kaip visa kita?
Puikiai, Ana. Itekins u D omo, tvas labai m an p a
sitarnavo. A gavau ne tik mergii vyr, bet ir m ergii e
ur. D om o sesuo visika n enaudl: taip ir taiko i mans
k nors nugvelbti. O kai j p agaunu, ji dar pasiskudia tvui
ir broliui. odiu, puiki eimynl. A labai dkinga tiui.
Pilis griva, ir, n eirint tai, kad tvas dav m an d i d e
l krait, man pareikiam a, jog n ra i kur paimti pinig. Pus

78

to, k a atsiveiau O F lacherti n am us sidabriniai indai ir

vakids paslaptingai inyko. odiu, a eiminink m
lo krvos, kurioje kuiiasi senas g a r b tro k a gaidys, jaunas
g a r b tro k a gaidys ir p etuk vita.
A na buvo sukrsta:
G a lb t tu nori grti namo, kol gims vaikas? ven
iausioji Mergele Marija, negalim a gi leisti Skajai gimdyti t o
kioje vietoje!
Aiku, noriu. Bet jie m ans neileis. Jie reikalauja,
kad kitas O Fla cherti gimt j nam uose, Ana. Bet a bsiu
tau dkinga, Ana, jei tu p a d a ry s i taip, kad i k a r to po G r a b
nyi pas m an e atvaiuot Eibchlin. Nors vaikas turi gimti
tik pavasario pradioje, vasario sniegas gali sukliudyti jai atva
iuoti, ir a nerim ausiu, ar ji gals atkakti pas m ane laiku.
Skaja lidnai ypteljo. Be to, m an re ikia draugijos. Klera
nesiskaito. O ir nei ji, nei Meg, nei senoji virja nieko n e s u
p ra n ta apie gimdym.
D a b a r sunerim usi a tro d Ana:
O kitos n a m uo se esanios moterys? Tarnaits? Skal
bjos? Nejaugi js kaim e nra pribuvjos?
Kelios moterys, kurios dirba ms n am uo se, atein a
i gretim o kaimo, o vakarais grta nam o. eimose jas myli, ir
niekas neleidia savo dukrai likti nakt po vienu stogu su D o
mu ir jo tvu. Jie dirba O Fla cherti laukuose, m ok a jiems m o
kesius, kaunasi u juos. Bet labai daugeliui m ergin utais
pilvus tie O Flacherti. Ir taip D o m as ir Gilis atsiima savo. Jie
ijoja arkliais ir medioja merginas, dirbanias laukuose. Net
Klera neturi tarnaits.
I pat pradi a inojau, geruoju is sumanym as
nesibaigs, itar Ana. A tai inojau!
Tai kodl gi tu nepa kalbjai su tvu? Juk tu adjai
man, Ana. Prieingai, tu liepei jam n e a tid lio ti vestuvi ir a t
vsti jas Kono gimimo dien!
Ne, ne, Skaja! Viskas ne taip! A b a n d iau pakalbti
su tavo tvu i karto po Kono gimimo, bet jie prigird mane

79

olmis ir vynu, kad a ram iai miegoiau. Tavo tvas ne taip

m an e suprato. O kai po dviej dien a p ab u d a u , tu jau buvai
itekjusi ir ivaiavusi vienuolyn.
Tai tu neidavei mans, nevarei m an s i nam ?
Kvaila tu sele! Kas paskatino tave taip galvoti? Kai
tave itekino, a jau nieko tau n e be galjau padti. A n o r
jau, kad tavo tvas palauk t , bet jis tvirtai laiksi savo. Tada
a gal d a r biau galjusi sutrukdyti tavo santuokai.
Ne, velniai atsak Skaja. Bet su B urk u a nors
suinojau, kokia palaim inga b n a meil. Palaiminga, bet n e
itikima meil. Jeigu ne jis, a vis gyvenim biau pragyve
nusi galvodama, kad vyrai grubs gyvuliai.
Lovoje vyrai skirtingi: vieni atkakls, kiti ne.
D o m as kaip kiaul, p asteb jo Skaja.
Bet kodl tu n e k e n ti Nailo, jeigu tu jam jauti tok
dkingum ?
Skajos akys blyksteljo ydra liepsna, balsas pasidar
tvirtas:
Todl, kad jis idav mane! Todl, kad prisiekinjo
m an meil! Todl, kad a djo sutvarkyti visk taip, kad m ano
santu oka bt anuliuota, ir kad mes g altu m e su juo susituok
ti. Vietoj to jis prie aur islydo m an i paons, net nepabuiavs atsisveikindamas, ir ramiausiai ivyko namo, kad ves
t t O Neil! A n ieka da jam to neatleisiu, Ana! Niekada!
Skaja nutilo. A n a i vis jg kovojo su savo sine. Ji
inojo ties. Gal gale ji n u sp re n d , kad geria u tylti. Jeigu
Skaja d a b a r suinos ties j tai tik supykdys ir sujaudins.
Nieko pakeisti nebegalima. Skaja itekjusi ir nia nuo vy
ro. Nailas B urkas veds. Jeigu jie suinos, kaip jie buvo a p
gauti, tai visiems atne daug nusivylimo. Kas ino, kaip pasi
elgs du stipraus ch a rak te rio mons, jeigu atsiskleis tiesa?
Bet ia prane, kad stalas pad eng tas, ir tai igelbjo
An. Per pietus jie sdjo skirtingose vietose: O Mali buvo
laikomi garbingesniais Makviljamo sveiais ir sdjo ariau
eimininko. D om as ir Skaja sdjo toliau. Vis dl to, Dom ui

80

nebuvo kuo skstis: m onos groio ir p ro to dka jis buvo j a u

n moni, atvirai spoksani merginas, dm esio centre, ir
i anksto diaugsi linksmomis ventmis.
Skaja spindjo, n o r d a m a parodyti Nailui, kad ji jam
visai abejinga. Ir sdintiem s gar bin gose vietose atrod , kad
stalo gale sveiai daug linksmiau leidia laik. Niekas n e d r
so neigti, kad ledi O F lacherti avinga ir protinga.
Skaja valg nedaug, paragavusi i pirm o p a tieka lo tik
gabaliu k laios, o, valgiams pasikeitus, paukio snapel su
koplno ir citrin pad au ir du gabaliukus k tik ikeptos d u o
nos, rpestingai didiuoju pirtu aptepusi j sviestu. Sveiai
valg p atiek a l po patiekalo, bet ji ja u t maistui pasilykt
jim. Kai atne desert, ji p a m sum utin su diovintais
persikais ir, kaip vaikystje, nulai tirt kre m. S te b d a
mas j nuo pakylos, Nailas aistringai geid prisispausti prie
i lp ir taip p at aistringai j apkabinti.
Vaims baigiantis, vis dau giau svei jo nuo pakylos
kit stalo gal ir briavosi aplink Skaj. Girdjosi juoko p lip
teljimai. Prasidjo okiai. N orini okti su ja buvo daug,
bet ji rinkosi tik ltus okius. Suknel jai tiko, ir ji jud jo i
didiai ir grakiai. ydros akys spindjo, veidas ypsojosi.
Nailas Burkas s d d am as u stalo vos valdsi, didiule
ranka spausdamas brangakmeniais p apuot taure. Pusiau pri
merktos, kaip p a nte ros, sidabrins pilkos akys nenu ilstam ai
sek Skaj, kur tik ji jo. R etkariais jis nugerdavo i taurs.
Kokia ji grai, velniai griebt, kokia geidiam a net d a b a r t i
nje savo padtyje!
Jaunoji ledi O Fla cherti vis m gstam a, pra kalbo
Dara.
Taip, m esteljo jis, staiga pakils ir eidam as nuo
m onos link okanij. Skajos p artn e ris pajuto ant savo p e
ties tvirt rank. Pakls akis ir ivyds paniurus, piktai i
rint j eiminink, tuoj pat p a sitra u k al. Vien rank
Nailas padjo Skajai ant liemens, kita p a m j o s rank. I Ska
jos veido ypsena pranyko, bet ritm ji pataik.

81

 Tu oki?
A laukiuosi kdikio, m ilorde, o ne m irtinai sergu
neigydoma liga.
Tu pasikeitei, Skaja.
Ne, milorde. Paprasiausiai imokau n e tikti p a a
dais, kurie d u o dam i ant pagalvs.
Jie isiskyr ir, atlikdam i okio figras, vl susitiko ki
tam e sals gale.
Niekaip negaliu suprasti, pareik jis, kas vyksta
m o t e r galvose. Tu elgiesi taip, rodos, lyg a biau tave a t
stms, nors viskas ijo kaip tik atvirkiai.
Tu m an e idavei, palikai, net n epasak s s u d i e , ir
iskubjai nam o, kad vestum ir pasiguldytum lov savo n e
tobu l mon. A tiesiog n e t u r j a u progos tave atstum ti, bet
d a b a r a tave atstmiau!
Iki tavo vestuvi, Skaja, a nebuvau susiadjs su
D a ra O Neil, o tu r ja u vesti jos seser Seit, bet ji mir.
okis vl juos iskyr. Kai jie susitiko, Nailas ts:
A n i e k a d a n e b i a u v ed s D a ro s , jeig u ne tavo
laikas.
Skaja sustojo kaip besta.
Koks laikas?
Vienas vilgteljimas Skaj pakudjo Nailui, kad ka
kas ia ne taip. Taiau aplinkui spietsi mons, kiti jau i
rjo juos su n eslepia m u susidomjim u.
Tu pavargai, ledi O F lacherti. Leisk palydti tave ir
p a d uoti alto vyno, garsiai pareik jis ir nusived j prie
nios su langu. Nors ir visa sal juos stebjo, taiau jie galjo
laisvai kalbtis, nebijodami, kad kakas nugirs j pokalb. Nai
las i einanio pro al t a rn o p ad klo p a m dvi taure s ir vie
n padav Skajai.
S up rasdam a, kad reikia apsimesti, ji atsilo kdje ir
prisimerk, vaizduodam a visik nuvargim. irdis m s m a r
kiai plakti, bet ne i nuovargio, o nuo netikto suvokimo, kad
juos tu rb t apgavo.

82

 Koks laikas? paka rto jo ji klausim.

A palikau tave ne sava valia, Skaja. Tavo tvas sa
k vaikinukui ulipti vynuogienojumi tavo kam bar ir a t r a
kinti duris O Mali ir jo monms. M an e ivilko i kambario.
A paaik in au tavo tvui ms ketinimus, bet jis mans net
neiklaus. Vietoj to m ane apsvaigino, ir kap ito n as Makgvai
ras ive namo. Kit dien m an buvo p e r d u o ta s laikas, k u
riam e tu sm erkei ms ry. Ratas pasiro d m an moterikas,
ir a painau vieno i tavo ied antspaud .
Tokius iedus turim e mes visos, netgi Eibchlin.
A neinojau, sunkiai atsiduso lordas Burkas.
Panau, kad ie du seni vorai ms tvai, te b n a jie p r a
keikti, labai negarbingai sutvark reikaliuk.
Tu myli j, Nailai?
Ne. Ji ruosi tapti vienuole ir irdyje ja liko. Ji d a u
giau laiko praleidia ant keli, negu lovoje.
A diaugiuosi, tvirtai pasak Skaja, ir jis j suprato.
Vaikas?..
D om o. Tai nekelia abejoni. Prisiekiu tau, Nailai.
Ar gi a biau ia, jei tai bt ne taip?
Tai tu j visgi pamilai?
Ne, a niek a d a jo nepamilsiu. Bet a jo mona, kaip
ir tu D a ro s vyras, tyliai itar ji. O dabar, milorde,
palinkk m an labos nakties, todl kad mes ta p o m e vis d
mesio centru , ir, a m atau, pas mus eina Dom as.
A d a r rasiu galimyb su tavimi pasikalbti, ats a
k lordas Burkas, bet nenujo, o palauk, kol prie j prijo
Domas. okant tavo monai pasidar bloga. Reikia geriau
j priirti, O Flacherti, jei ji neioja tavo pdin. iuo a t
vilgiu tau labai pasisek.
Nailas utiko O Flacherti n epasiruous, ir tas neitar
n odio. Paskui lordas Burkas pasilenk ir trumpai, bet vel
niai pabuiavo Skajos rank:
Labos nakties, ledi O Flacherti, ir nujo prisijungti
prie okani.

83

 Tu nepalydsi m ans kam bar, D om ai? A labai p a

vargau, Skaja pasisteng, kad jos balsas nevirpt. Dom as
neturi inoti! Jis netu ri nieko tarti!
Aiku, brangioji, velniai sutiko jis ir, prilaikyda
mas j, nuved per sal. Kambaryje ji papra pakviesti tarnait.
Ne, m an o meile, a p a t s l a v e nureng siu, p a p r i e
taravo jis. Jo balsas p a s id a r velnus ir glostantis. Tai buvo
pavojaus signalas. N vien a m o te ris iand ien neg aljo ly
gintis su tavimi, m u rm jo jis. Visi vyrai pavydjo m an
graios m onos, ir kiekvienas sivaizdavo save su tavimi lo
voje. Bet ten galiu bti tik a. Ju k tiesa, Skaja? D o m as
a tra iio jo ra itelius ir n u t r a u k suknel. Jo pirtai m mirinti po a p a tin ia is sijonais ir te m p ti juos emyn. G a lia u sia i
ji liko nu o g a ir tirtjo vienom is siuvintom is kojinm is su
auksiniais raiteliais ir ilkiniais kojaraiiais. L ta i vyras
nuvelg nuogas krtis, m a lo n pilvo storjim . R a n k o s p a
glost jos kn, o Skaja m eld Diev, kad ja m p a k a k t savi
ninko jausm o.
Klaupkis ant lovos krato.
Ji sudrebjo:
Praau, D om ai, nereikia, tai gali p ak e n kti kdikiui.
Klaupkis, kale, arba a patiksiu tuo, k m aiau sa
vo akimis. vytintis lordas B urkas rpestingai glaudsi prie
mano monos ir meiliai irjo jos papus! O tu! Tu j skatinai!
Ne! Kiekvienas jos kno ra u m u o sitemp. A
to nedariau. Paskui, atsidususi, atsiklaup ant lovos kra
to ir atsir m j rankomis. Pasiprieinimo nebus. P asiprie
indam a ji patirt dar didesn bausm.
Jis pavelg mon toki nuolanki ir paklusni. D o
mas buvo supyks ant jos ir jau norjo paitvirkauti io i
krypimo ji labiausiai nekent, bet pabijojo pakenkti vaikui. Tai
buvo jo snus, ir jis tampriai pririo prie savs jo mon. N e tu
r dam a kdikio, ji galjo pabgti pas Nail Burk, ir, tapusi jo
meilue, priversti vis Midi K onot aipytis i O Flacherti.
Pakako jam tik atsisegti kelnes, ir jo durklas isiver

84

laisv. Skaja tik susig. D o m as lengvai jo j, o ra nkos

m aisti jausm ingais speneliais.
Taip tavo uo elgiasi su kalmis unidje. A daug
k art tai maiau, su m u rm jo jis ir kando Skajai kakl. Ji
nieko neatsak. Jos laimei, jis baig greitai. A grtu sa
l, pareik jis. Ilskis, Skaja. Ir p ra djo sagstytis
drabuius.
K elet minui ji tyliai guljo aaromis apsipylusiu vei
du. Paskui pakilo, nusimov kojines, apsivilko m inkt vilno
n chalat ir vl atsigul. Jeigu ji galt nusiplikyti vis savo
kn! Ji tu rb t tai padaryt, bet ir tada tu rb t neatsikratyt
prisim inim apie jo prisilietimus, apie jo gal kvap ant sa
vo odos.
Aaros vis riedjo ir riedjo. Labai ja u viskas buvo n e
pakeliam a. N a u jie na apie tai, kad tvas ir Makviljamas ida
vikikai iskyr juos su Nailu, beveik p alau j. Neksti N a i
lo buvo paprasiau. Isekusi, ji pagaliau umigo.
Staiga j paadino ra k inam os spynos garsas. Skaja si
te m p gro Dom as, ir, greiiausiai, girtas. Ir toliau tyliai
guldam a, ji tikjosi, kad jis p atiks jos miegu.
Skaja, pasigirdo tylus nibdesys.
Nailai! Ji atsisdo lovoje. Tu k, i p ro to i
jai? Tuojau pat ieik, kol negro D om as. Na p ra au, m i
lorde!
Jis tyliai uda r paskui save duris ir urakino jas:
D om as su savo draugais girtas guli salje. M ano p a
as stebi j. Jeigu jis pabus, berniuka s sps mus daug anks
iau, negu tavo vyras sugebs ia atsirasti. Dieve, kokia tu
grai. Juodi plaukai isidraik ant pei, akys n ea tsitra u k d amos velg j. Nailas atsisdo ant lovos krato ir apkabino
Skaj. Tu verki! Tai buvo ne klausimas, o tvirtinimas.
Man buvo lengviau, kai a maniau, jog tu idavei m a
ne, vos girdimai pasak ji, tikdam asi, kad jis supras.
M an taip pat, brangioji, Nailas pasilenk ir p a
glost jos ju odus plaukus.

85

 Tavo mona... Ji juk paklaus, kur tu buvai.

Ji, kaip visados, leidia laik koplyioje. Ji vengia
mans, o a ir n e p rie tara uju tam. Gulti su ja lovoje tas pats,
kaip gulti su numirliu.
O, Nailai... Skajos balsas virpteljo, ir ji sikniau
b jam pet.
Skaja! Meile mano, neverk. Prakeikimas! Tu draskai
m ano ird! Jo lpos ra do Skajos lpas. Sukkiojusi, ji
apsivijo jo kakl ra nkom is ir prisiglaud prie jo. Jo rank a p a
liet jos k rtin ir tai p asirod jiems taip nat ralu. A t s i t ra u
kusi nuo jo lp, Skaja sunibdjo:
Mylk mane, Nailai. Paskui nirtulingai sisiurb
jo lpas. Aistros bang a uliejo j, perb g o vis kn, privers
d am a beveik pra rasti sm on.
Jo ranka glost isikius Skajos pilv:
Kaip a noriau, kad jis b t mano! Dieve, nia
tu puiki, kaip kelt vaisingum o deiv.
A taip kartai meldiausi, sunibdjo ji, kai
gyvenau N ekaltosios N u o ta k o s vienuolyne, meldiausi, kad
a tu riau nuo tavs kdik. Ir taip verkiau, kai pam aiau,
kad jo nra. Eibchlin nerim avo, kad man nepasim aiyt p r o
tas. O paskui atvaiavo Domas... Jos balsas nutr ko.
A j umuiu, tyliai p r a ta r lordas Burkas.
O kas bus su tavo varge m ona? J tu taip pat um u
i? Juk i nelaiminga moteris nieko blogo mum s nepadar. Tu
sakei, ji nor jo tapti vienuole ir, sprendiant i visko, ji n e m e
luoja. Negi ji ne tokia pat nelaiminga, kaip ir mes? Skaja
sunkiai atsiduso ir atsitrauk nuo jo, nenuleisdam a nuo myli
mojo aki. Mus skiria praraja, Nailai. Mums nelieka n m a
iausios vilties. A myliu tave, bet, grusi Balichines, d a u
giau niekada nebenorsiu tavs matyti. velgdama tave, a
negalsiu nuslpti savo meils nei nuo tavs, nei nuo likusio
pasaulio. Dom as ir taip jau kak taria. A nen oriu barni,
nes jis kvailas ir klastingas. A n epraau pamirti mane. Pa
mirti vienas kito mes negalsime. Bet mes turim e isiskirti.

86

Nailas vl p a t r a u k j prie savs:

A neitversiu naujo isiskyrimo su tavimi, bevil
tikai ispaud jis.
Bet mes niek a d a i tikrj n ebuv om e kartu, m ylim a
sis, lidnai p ap rie tara v o ji.
K elet m inui jie buvo apsikabin, bejgiai n u trau k ti
kari ir saldi akimirk prie isiskyrim. Paskui, velniai p a
buiavs, Nailas p aguld Skaj ant pagalvi:
A dar rasiu galimyb pakalb ti su tavimi, kol tu ia.
Tik p a ad k m an viena. Paadk, kad paauksi m ane, kai tau
prireiks pagalbos. A nenurim siu, jei tu neduosi m an odio
ir neprisieksi. A neleisiu, kad O F la che rti tyiotsi i tavs.
A nebijau Dom o. Kol prie mones a vaidinu grai
ir paklusni mon, jo garbs trokimas patenkintas. Ji n e
papasakojo, kokius lykius dalykus Dom as veria j idari
nti lovoje. Nailas vis tiek niekuo negalt padti ir tik labiau
siust. Pasdk su manim dar minutl, pa pra ji. yp
sodamasis, jis pam jos rank. Ji usimerk ir umigo. Atsar
giai apklosts j, Nailas atrakino duris ir ismuko i kambario.
Banketinje salje jis paleido pa, ir grdamas pas sa
ve, nosis nos susidr su j a u n u tarnu.
Atleiskite, m ilorde, bet Makviljamas nori jus p a m a
tyti, pareik is.
Lordas B urkas linkteljo ir tuoj pat nuskubjo tvo
kam bar. Jis ra do j sdint lovoje, usidjus naktin k e p u
rait ant galvos. S k au d an ti koja buvo k tik perrita, o ra n k o
je jis spaud ta u re vyno. Nailas nusilenk ir p au o s t grim:
M an atrodo , jis kenkia tavo'kojai, pastebjo jis.
Sukius gydytojas sak, kad kojai kenkia viskas. J e i
gu a dar turiau p o tra u k m oterim s, jis pasakyt, kad ir tai
kenkia, Makviljamas patyljo. r O tai, m ano akimis, g ra
uol ledi O F lacherti kenkia ne tik tavo kojoms.
Vyrai pa velg vienas kitam akis, ir M akviljam as a t
siduso.
A buvau neteisus, prieva rta apvesdindam as tave su
O Neil. D a b a r a m atau, kad O Mali bt buvusi tau geresn
87

mona. Dieve! Tik s eptyneri m nesiai itekjusi ir ja u su vai

ku! Ir n tu m pakelia gerai. Ji duos gerus palikuonis p ri
gimdys O Fla cherti pilnus nam us vaik ir vis tiek liks tokia
p at p lona p er liemen, kad bet koks vyras gals j apglbti
dviem ra nkom . O kokia grauol! Tie plaukai, tos mlynos j
Kerio grafysts akys, ta nuostabi krtin! Velniai griebt, kaip
gi a nor iau nusimesti kelet deimi met!
Nailas nusijuok, bet tvas surim tjo ir ts:
Laikykis toliau nuo jos, snau. O F lacherti tau n e
padkos, jeigu tu utaisysi jam ragus. Jis umu tave, jeigu
utiks su mona, o a inau, kad iandien vakare tu buvai jos
m ieg am ajam e, kol jos vyras gr salje. Bk atsargus, m ano
berniuk. Tu m ano vienintelis pdinis, ir a myliu tave. M
s gimin pavojuje, kol tu n etu ri teisto snaus.
Nusiramink, tvai, mes tik kalbjoms. Jeigu mes b
tum e kalbj vieai, tuoj pat b t pasklidusios paskalos.
Js kalbjots?! Dieve gailestingasis! Jeigu a biau
dvideimia m et jaunesnis, pasiliks vienas su tokia grauole,
nebiau kalbjsis. A jau biau rads, kuo su ja usiimti!
Nailas nusijuok:
Bet, tve, ji etam e mnesyje.
Na tai kas, tam sugalvoti puikiausi bdai.
A inau. tai jeigu vaikas bt mano... Bet jis ne
mano. Be to, Nailas pavelg tvui tiesiai akis, mes
suinojome, kaip jum s pavyko mus iskirti. Skaja siaubingai
sutrikusi, a n e n o r ja u d ar labiau jos jaudinti. A myliu j.
Bet jeigu ji p ra ra s t kdik, niekas nesiet jos su
O Flacherti, negailestingai pastebjo senis. Jo mona...
na taip, bet kas jai udraus ateiti pas tave? Ir ji ateis. O a
pripainsiu visus nesantuokinius vaikus, kuriuos ji tau pagim
dys, savo pdiniais. A labai abejoju, kad O Neil gals pastoti.
Negundyk mans, tve. Jeigu Skaja verta neioti m
s pdinius, tai ji, be abejo, verta neioti ir ms pavard. O
tu iri j kaip kumel, tinkani tik tam, kad atvest mums
prieaug ir utikrint ms nem irtingu m . Bet a myliu Ska-

88

j. N vienos kitos m oters a niekada n e n o r j a u sau m o

nas. Jis sunkiai atsiduso. Bet O F lacherti stiprus ir svei
kas, ir tu rb t gyvens aminai. Mes su Skaja n e tu rim e vili.
Jo mirt galim a priartinti... Bet tu juk p e r daug di
diadvasis, Nailai. Meil p a d a r tave minktairdiu. Ir jeigu
tu nesiruoi pervilioti pas save m oters, laikykis nuo jos a t o
kiau, kitaip vyras umu tave, apimtas pavydo priepuolio,
su niurn jo senis.
A rb a a j umuiu, mslingai itar lordas Burkas.

6 Skajos snus Evanas gim ankstyv pavasar. Eibchli

n padjo snnui ivysti pasaul, atvaiavusi O Flacherti n a
mus ir karto po Dvyliktosios nakties. J nustebino nam skur
dumas. Ana, aiku, papasakojo vienuolei, k sak jai Skaja, bet
Eibchlin nusprend, kad sutrikdyta nelaimingos santuokos se
suo labai perdjo. D a b a r ji sitikino, kad Skaja bu-vo teisi.
A km en in iai n am o m rai ir boktas reikalavo rem onto.
Visur vilpavo skersvjai. Grindis deng re tai keiiamos n e n
drs. Sien d r a p ir u o t s buvo nublukusios, joki patogum .
Baldai susidvj. Eibchlin nesuprato: tvas ir p am o t d a
v Skajai k elet puiki daikt, bet kai ji paklaus apie juos
jaunesnio sios sesers, ta ilem eno kak apie nesuska i iuoja
mas Gilo ir D o m o skolas.
Sesers buvimas pra skaid rino Skajos gyvenim. Gim dy
mas buvo lengvas, ir po keturi savaii Eibchlin ivaiavo
i O Fla cherti nam. Bet po keli m nesi vl ten gro p a d
ti seseriai: a ntrojo snaus M u ro u gimim skyr nuo pirm ojo
tik deimt mnesi.
M orou gim iemos viduryje per stipri pg. Laimei,
ir is gimdymas nebuvo sunkus. Taiau E ibchlinei atsira do
daug kit rpesi. Vjai pt taip, kad kai kuriose vietose
grindys O F la ch e rti n am u ose per pus colio buvo p adengtos
sniegu. Jo prinedavo skyles sienose ir languose, p rid e n g
tuose avi kailiais. K e le t k art u gniaku re buvo ugesusi ug
89

nis, ir Eibchlin nusivar nuo koj, ildydam a ir g elb d am a

nuo drgm s m o tin ir naujagim. Vienuol pyko. Ji n e s u p r a
to, kodl sesuo turi gyventi tokiose slygose. Skajos kraitis
buvo ileistas k ort loimo skoloms sumokti, vynui ir dova
noms m oterim s, su kuriomis linksmindavosi D om as ir jo t
vas. Eibchlin dav sau od: Skaja daugiau negimdys, nors
jau taip danai kol D om as nesuvyriks ir neta p s savo dva
ro eimininku.
D eim t m n esi p erd au g greitai, prikaiiojo ji
seseriai. Tau reikia m etus ar dvejus pailsti prie d a r vien
ntum .
Pasakyk tai Domui, vos girdimai atsiliep Skaja.
Jau m nes jis ulips ant mans. Neirint visas jo kekes,
a j nuo lat traukiu. Be to, a m aniau, kad negalsiu pastoti,
kol m aitinsiu Evan.
Seni plepalai kenkia labiau, negu tu manai, b a m
bjo Eibchlin. A pati pakalbsiu su D om u, o tau duosiu
priem on , kuri pads ivengti pastojimo.
Eibchlin! nustebusi suuko o k iru o ta Skaja.
Tu juk vienuol! I kur tu gali inoti tokius dalykus?
A inau ne m aiau u bet kur gydytoj, atsak
sesuo. Turbt, netgi daugiau, nes mokiausi akuerijos ir
gydymo olmis meno, atjusio pas mus i senovs. Gydytojai
niekina tuos dalykus, b et jie neteiss. A galiu pam okyti t a
ve, kaip ivengti ntum o.
Bet ar banyia to n edraudia ?
Banyia n em a to , kaip m irta i bad o kdikiai ei
mose, kur p er daug bu rn , kartai atsak vienuol. N e
mato, kaip pamlynav, jie sula kartu su motinomis, nes l
nose, kurias jie vadina namais, nra antklodi, n ra maisto
ir malk. K gali inoti sots ventikai ir vyskupai, tarpstantys tai toki snieg uot nakt savo akm en in iu ose nam uose,
apie nelaim ingas sielas ir nesibaigianias kanias?
Ten, kur a galiu, a padedu, Skaja. Nekaltoms, pilnoms
p r i e t a r varg m s a si lau t o n i k , a t s t a t a n t j g a s po
gimdymo. Jos neino, k i tikrj geria, o jei suinot, atsi
90

sakyt, nes tiki aminu prakeikimu. Tu juk ne tokia kvaila,

sese.
Ne, Eibchlin. Ir a daugiau nenoriu vaik nuo D o
mo. Ir nen oriu anksiau laiko susenti. Nem aitinsiu io vaiko,
inodam a, kad tai neapsaugo s nuo pastojimo. Vienas i D o
mo m o te r pagim d tik prie mnes, ir jos krtys lyg karvs
temuo. M ane pralinksmins, jei ji maitins ir santuokin, ir n e
sa n tuok in D o m o vaik. Tegu nakvoja su berniukais vaik
kam baryje ir apgyvendina ten Ev ano indyv.
Tu pasidarei iauri, Skaja.
Kitaip a nebiau galjusi igyventi iuose n a m u o
se. Tu pra leidai ia p ak a n k am ai laiko, Eibchlin, kad s u p ra s
tum, kas p er m ons O Flacherti.
Vienuol linkteljo.
A r tau sekasi iekant Klerai vyro?
Ne. Ir nieko negalsiu padaryti, jei nepasiseks kal
bti tt duoti jai krait. Kleros m otinos paliktus pinigus Gilas su D o m u pravilp, aisdami kortomis. I j nieko n eb e li
ko. Ir jeigu a nep aino iau mergiios, sakyiau, kad ji
pusprot. Jau n u s pas mus atein anius vyrus ji sutinka visikai
abejingai. Vienas jai per storas, kitas per liesas. Sis b a i
dykl, o tas neturi ju m o ro jausmo. Tas p e r daug aistringai p ri
siekinja, o ito kraujas vos vos gyslomis teka. Negaliu jos
suprasti! Paaukim o religijai ji nejauia, nieko nemyli ir n e
nori gyventi savarankikai. Niekas jos nedom ina.
G a lb t ji nori likti su tvu ir broliu? Yra ir toki
m oter.
Skaja tiriamai pavelg seser:
Tu i tikrj manai, kad Klera tokia?
Ne, greitai atsak vienuol. Ji sugadinta u d a
ra m ergiot, nors ir atro d o kaip angelas. Yra joje kakas...
Eibchlin stabteljo, galvodama, ar verta tsti, kakas k e
lianio p asibjaurjim, galiausiai baig ji.
Skaja sutiko. Bet k padarysi, nebuvo lengva surasti jai
vyr. Klera mgo pasijuokti i kit, o kas djosi jos irdyje,
neinojo niekas. Bet kak ji slp, Skaja tai jaut.
91

Netruk us Eibchlin gro ventosios Nekaltosios N u o

takos vienuolyn, bet prie tai pasikalbjo su D om u. Vliau
jis pareik monai:
Jeigu tavo sesuo tvirtina, kad sveikata neleidia tau
pagim dyti m an dar vieno snaus, a m anau, kad tu nelabai
nusiminsi, jei m an teks linksmintis svetur.
O ar anksiau a kada nors skundiausi? paklaus
ji, triu m fu o d a m a irdyje d a b a r ji laisva.
Ne, ne, tu auni mergyt pagimdei man du snus.
Skaja diugiai ypteljo ir prikando lieuv, kad n esusi
juok t . D om as m at j toki, koki norjo matyti, nam
eimininke, vaisinga m oterim i. Ir d a b a r jis n u ta r pasielgti
didiadvasikai ir kuriam laikui palikti j ramybje.
Skajos gyvenimas slinko m onotonikai, ji atgavo ram y
be, apie kuri svajojo. Prisijo usiimti dvaru, kad pajamos
leist palaikyti j egzistencij ir suteikt galimyb sum okti
mokesius Makviljamui. Nei Dom as, nei jo tvas nesidom jo
tuo, k ji veik, kol jiems paka ko laiko ir l pramogom s.
Su valstieiais Skaja elgsi grietai, bet teisingai. Dl
O Flacherti apsileidimo jie pasidar visikai nesukalbami. I pra
di jie niurzg, bet, atjus iemai, pastebjo, kad pirmkart per
daugel met buvo sots, apsireng ir gyveno iltai. Jie dkojo
poniai. Ji padar stebukl, sugebjusi paruoti juos iemai.
Evanui sukako dveji metai, M urou eiolika mnesi.
Ir ia Skaja prisimin, kad per visus tuos eiolika mnesi D o
mas taip n karto prie jos ir neprijo. Ji tyliai laimino moteris,
kurios linksmino jos vyr. Bet ia jai atjo galv, kad jau daug
mnesi ji negirdjo, kad paskalos susiet D om su kokia nors
viena moterimi. Tai buvo nerimastingas enklas.
Birelio mnes Skajai sukako atuoniolika. Ora s buvo
ne p a p ra s ta i saultas ir iltas. Sveikas, visikai atgavs jgas
jau n o s m oters knas vl m svajoti apie meil, kad ir su D o
mu. Juos d ukart kviet vsti Dvyliktj nakt pas Makviljamus, bet ji liko Balichinesje, p irm k a rt pasiteisindam a, kad
nia, o a n tr k a rt atsakydam a, jog serga.

92

Skaja daugiau nedrso susitikti su Nailu, nors irdimi ir

kn u beviltikai jo ilgjosi. Po to, kai Eibchlin j apviet,
galima buvo tapti jo meilue. P ag und a buvo didel. Bet ji per
daug save v ertino ir n or jo bti tik mylima mona.
Domas su tvu ivaiavo Dvylikj nakt. Ji pasiek, kad
vyrai vykt Makviljam, palikdami j su vaikais. Kiekvienkart
ji pra Dom o ir Gilo pasinaudoti kiekviena galimybe, iekant
vyro Klerai, bet abu kartus jie gr pareik, kad tinkamo mo
gaus neatsirado. Skaja negaljo ito suprasti. Dubchdaro O Mali
dka ji buvo paruousi merginai neblog krait ir pasirpinusi,
kad vyrai negalt jo pravilpti. Arba Klera buvo per daug no
ringa, arba jos gyvenime buvo mogus, u kurio ji negaljo ite
kti, bet apie kur slapta svajojo. Skaja band spti, kas vyko
merginos viduje: Klerai O Flacherti sukako septyniolika, ir Ska
jai visai nesinorjo gyventi su ja vis gyvenim.
Skaja n u o dug niai pasirinko laik vakare, po v ak a
riens, kai D om as su Gilu dingo, o Klera nujo savo k a m b a
r paiam e viruje po bokto stogu. Skaja n iekad a nebuvo ten
buvusi: jos niekas nekviet, o brautis per jg ji nen orjo.
Kai nam as nutilo, ji tyliai ulipo laiptais ir, jusi sve
tain, sustingo, suradusi daug i jos kraiio dingusi daikt.
Ant lang kabjo prancziko aksomo uuolaidos, kurias ji
ketino pasikabinti pas save. Prie sienos stovjo poliruota uo
lin indauja, p a d o v a n o ta jai O Mali ir Anos, o ant j pu ik a
vosi sidabrinis padklas su taurm is ir ro pine i Venecijos.
Dieve mielairdingas, savyje nusistebjo Skaja, a gi nudirsiu
tai nenaudlei kail! tai ir vazos, tai ir vakids! siutusi, ji
jau buvo pasiruousi pasikviesti vyr ir p areik alau ti pasiai
kinimo, kai staiga igirdo juo k ir balsus vienas i j tikrai
buvo vyrikas. Balsai sklido i miegam ojo!
Tai Klera turi meilu! Dieve saugok, kad tik jis n e t u r
t monos. Plebjas ar ponas, ji apvesdins j! Skaja pakilo dar
aukiau ir p risiartino prie pravir m iegam ojo dur. Kuo la
biau majo atstu m as iki dur, tuo aikiau girdjosi aistringi
ksniai. Skaja vilgteljo kambar.

93

Tai, k ji p am a t , p a tv irtin o jos tarimus. Klera ir vy

ras. Abu nuogi. Susipyn vienas kito glbyje. M atydam a ilgas
baltas Kleros kojas, apkabinusias meilu, Skaja nuraudo. Vy
ras aistringai raitsi. Klera dejavo:
Dar, Domai! Dar! Kaip tai saldu, broleli!
Skaja pajuto leiktul ir prisiliejo prie staktos. D o
mas... Tai Kleros meiluis buvo D o m as jos tikrasis brolis.
Skaja pereng slenkst, vis dar sitvrusi stakt ir vos nea lp d a m a nuo to, k mat.
Kek! r k Dom as. Kokia gi tu kek, m a
no mieloji sesute. A okinsiu ant tavs, kol tu nepradsi
prayti pasigailjimo, o paskui tu teiksi man m alo n u m t ks
taniais kit bd, kuriuos a irasiu! Taip, taip, nibdjo Klera. Visk, ko tik nori,
mylimasis. A padarysiu visk, ko tik tu nori. Ar a kada nors
atsisakiau?
I siaubo Skaja susm uko ant grind.
Klaupkis, kale!
Klera suskubo paklusti, ir brolis tutu ojau uvirto ant
jos nugaros. Nekenianti ikrypim Skaja pajuto kamuol g e r
klje, kai Klera suuko:
P adaryk m an skaudiai, Domai! Na, pad aryk man
skaudiai!
Bet D o m u i ir to buvo maa. Pasigulds seser ant n u g a
ros, jis m siekti jos burnos. Skaja, kad n em aty t, usim er
k, bet aus ji usikiti nepajg ir girdjo gerklinius epsinius garsus, leidiamus Kleros, ir p a te n k in t D o m o nopavi
m. Skaja nesusivald ir akteljo.
Dieve, ia kakas yra! sukliko Klera.
D om as nusirito nuo lovos ir p am a t pusiau apalpusi
mon.
Na, na, sum urm jo jis paaipiai. Kas gi ia yra?
M ano brangioji monel.
Klera ipt akis:
Kaip tu drsai m ane nipinti? irk ji.

94

 A n-ne--nipinjau. Skajos balsas trkiojo.

A atjau pasikalbti, kaip tave itekinti.
D om as m palusiai juoktis, b et sesers vilgsnis a p
ram in o j.
Itekinti?
O kodl, velniai griebt, a tu riau itekti? V ie
nintelis vyras, kur a myliu, tai Dom as. Ir a nesivaizduo
ju, kad galiau j kada nors palikti. Jis mano! O tave ved tik
dl pinig ir pdini. D a b ar jis turi ir viena, ir kita, ir tu mums
re ikalinga tik dvarui priirti. O d a b a r nedinkis ir daugiau
niek a d a ia nesirodyk.
Skaja susiruo ieiti, bet didiul D om o ra nka sugrieb j u peties. Kita ra n k a jis paliet krtis, o kai speneliai
sustangr jo, suuko:
K, seniai neragavai?
Ji p a b a n d atsitraukti.
Neliesk jos, piktai suurzg i lovos Klera. Kol
a ia, ji tau nereikalinga!
Nutilk, bjaurybe! K akada ji m ane diugino. O d a
bar a paimsiu jus abi i karto.
Ne! pravirko Skaja ir p ab a n d nusigauti iki dur,
bet ran ka stipriai laik j u peties. Piktas Kleros balkvai
ydr aki vilgsnis sustojo ties ja. Ji pribgo prie Skajos ir
nupl nuo jos suknele. Ivydusi nuog kn, Klera i karto
suvelnjo, jos akys apsiblaus, ji palinko prie Skajos, k e t i n
dam a j glamonti. Si su drebjo nuo prisilietim o ir vos nenualpo i pasilyktjimo. Klera galiai nusijuok:
A pirmoji, broliuk! Na praau! O tu kol kas irk.
Prisimeni, kaip tau patikdavo irti, kai a aisdavau su m a
ja tarnaite.
Ne, Domai. Dl Dievo, nereikia!
D om as saldiai nusiypsojo seseriai, akys nuvito nuo
prisiminim. Paskui jis linkteljo:
A pa irsiu, Klera. Bet kai a bsiu pasiruos, tu
uleisi m an viet. Paadk. Ne taip, kaip a n k a rt su Sora.

95

 Gerai, brangusis, s um urm jo Klera, ir k artu su

D o m u jiedu pririo Skajos rankas prie lovos.
K lera prijo prie aukos ir aistringai j pabuiavo. Ska
jai a p te m o sm on, o Klera ju okd am asi m g lam onti jos
kn. Pasilyktjimas, kur ji kl Skajai, dar labiau j j a u d i
no. Pirtais suspaudusi spenelius, ji m juos trinti, paskui
pasilenk ir p am lpomis. Skaja, nors ir pririta, ban d p rie
intis, tuo dar labiau a u d rin d a m a prieinink.
Ltai K lera palinko prie Skajos, ir j pilvai bei krtys
susiliet:
Tik n e p a s a k o k man, kad tu nesismagindavai taip su
savo seserimis. Ir inok, D om as stebi mus ir ruoiasi su m u
mis paaisti. Nesimuk, sese. D a b a r juk, kai tu visk su ino
jai, m an nuo tavs n ra k slpti. Mgausim s vienas kitu.
Skaja nusisuko, sumiusi dl to, kas su ja vyko, ir gdydamasi to, kad joje b u n d a geismas. Klera vis k ariau g la u d
si prie jos. Staiga Dom as nustm seser ir uvirto ant Skajos.
Ji rikteljo, bet tai, ro dos tik kaitino j. alia klpjo
Klera ir, galiai isiiojusi, stebjo juos. Baigs su Skaja, D o
mas atrio jai rankas, ir ji, susirietusi kamuol, pravirko. Taip
jos d a r niekas gyvenime nebuvo paem ins. Skaja pasiryo j
nuudyti, jeigu jis dar k art j paliest.
P adr sin ta ios minties, Skaja nuslinko nuo lovos ir nulubavo p e r k am b ar prie dur. Tuo m etu meiluiai a t s i t r a u
k vienas nuo kito, ir paklusi galv, Klera suuko:
Ji bga, Dom ai! G rie bk j! A vl jos noriu!
D om as nuoko nuo lovos ir pasivijo mon. Ji jau sto
vjo ant slenksio ir eng a ta tu p s ta, kai jis strykteljo ant
jos. P rarads pusiausvyr, vyras suklupo ir galva emyn nusi
rito nuo laipt, vedani sesers svetain.
K e le t a k im irk vyravo m irtin a tyla. D o m a s guljo,
keistai susilenks. Paskui Klera strykteljo nuo lovos ir si
stebeilijo apai.
Tu j umuei! Tu umuei Dom! sukliko ji, pasi
sukusi Skaj.

96

Atleisk man, veniausioji M erg ele Marija, bet a ti

kiuosi, kad taip ir y r a , pagalvojo ji. Isivadavimas suteik
jai jg, ir ji nirtingai sudav Klerai p e r veid, palikdam a
savo platakos antspaud.
Usiiaupk, m aa pikta bjaura stie! Usiiaupk!
Reikia auktis pagalbos, reikalavo Klera.
Ne dabar.
Tu i tikrj nori, kad jis mirt, nuskam bjo b ai
sus kaltinimas.
O a to ir neneigiu, ramiai atsak Skaja, ir Klera
atoko nuo jos. Bet prie bg dam os pagalbos, mes turim e
apsirengti. K pagalvos tarnai, jei ivys mus Ievos ir Adom o
kostiumais? A n enoriu, kad skandalas p a k e n k t m ano s
nums. Renkis, o paskui atnek m an k nors apsire ngti i m a
no kam bario. Greiiau!
A trod , kad tai truko vis aminyb, bet pagaliau abi
moterys buvo apsirengusios. Dviese jos a p ren g D o m di
deliam Skajos gailesiui, jis dar kvpavo.
O d a b a r a dink namikius! sak Skaja.
O k a jiems pasakysiu? virpaniu balsu p a k la u
s Klera.
Kad D o m u i vyko nelaim . Kit a pasilieku sau.
Eik gi!
Klera ibgo ir, garsiai auk dam a, p a adino visus n a
mus. Per akim irk kam barys prisipild klegani tarn. Ska
ja ramiai sak n uneti vyr jo kam bar. N us iu n t pakviesti
eimos gydytoj. Jis atvaiavo. Auo nauja diena.
D om as dar buvo gyvas, taiau b t buv geriau, jei jis
bt mirs. S tuburas buvo ls dviejose vietose, apatin d a
lis paralyiuota. N iek a d a jis nebegals vaikioti, o ir itvir
kauti taip pat.
Skaja pad k o jo gydytojui ir, sum okjusi hono ra r, ily
djo j. Ir tik tada pasisuko abu O Flacherti.
Klera pasak, kad tu dl visko kalta, usipuol j
Gilas.
Js snus pats kaltas dl to, kas jam nutiko, al4 . 1378

97

tai atsiliep Skaja. Vakare po vakariens, baigusi darbus,

a ujau j js du kters kam bar pakalb ti su ja dl s a n t u o
kos. Ir utikau j su js brangiausiuoju sneliu. Jie ne pirm
k a r t usiiminjo... kraujomaia! A n o rjau pasprukti, bet
jie sugavo m ane ir vrikai i m ans isityiojo! Abu! A ir
vl n o r ja u pabgti, bet D om as nusivijo mane. A atokau, ir
tada jis p er atd a ras duris nusirito laiptais emyn. Gaila, kad
jis nenusisuko savo prakeikto sprando! Tada a biau igel
b ta nuo b tin u m o j slaugyti. Jeigu js, Gilai, ir d ab ar m a
note, kad a kalta dl js snaus nelaims, tegu ms gin
isprendia Makviljamas.
Tegu, sukkiojo Klera. Nors k a r t gyvenime,
tve, paro dyk iniciatyv! Dl jos D om as pus gyvenimo p r a
leis pusmogiu. J reikia nubausti!
Skaja atsities ir i viraus ididiai pavelg tro k
tani kerto Kler.
Na, Klera, provokavo ji. Ikelk ms bylos nag
rinjim pas Makviljam. Bet bk pasiruousi arba rodyti sa
vo n e k a ltu m akuerm s, arb a vardinti meilu. K tu p a
skelbsi meiluiu? Tarn? Abejoju. Tu per daug ididi, kad pripaintum , jog tavo meiluis tarnas. K gi tada? N ra k!
Pas tave niekas net neateidavo. N e b e n t vardinsi savo m eilu
iu pat velni. Nors, a m anau, kad taip ir buvo.
Skajos euras staiga suglebo ir suseno. Klera i nevil
ties verk. Paskutiniai Skajos odiai pribaig O Flacherti.
A ivaiuoju Inisfan, pareik ji. Pasiimu su
savimi snus ir daugiau niekada negriu. Jeigu Klera taip myli
brol, tegu lieka ir slaugo j, kol jis gyvas. O a pasirpinsiu,
kad tvas susigrint krait. Be jo Klerai nebus progos p a
doriai itekti. O dabar, kai a inau ties, m an nesinori, kad
net koks nors pavarglis pasiim t j monas.
Beilifas Frengas priirs vietoj mans dvar ir atsiskai
tins tik m an vienai. K ada nors j pavelds Evanas, ir a n o
riu, kad jis a titek t jam tvarkingas.
Jumis, Gilai, bus pasirp inta, bet greitu laiku m ano t

98

vo teisininkai pateiks jum s pasirayti d o k um entus. A nele i

siu pravilpti dvar. sidm kit, Gilai, a n ek e tin u m okti u
js igertuves, m oteris ir ko rt loimo skolas!
Tti! Ir tu leisi jai taip su mumis pasielgti?!
Gilas nem ataniomis akimis pavelg prie save, ir Skaja
pergalingai nusiypsojo:
Taip, Klera, leis. Jis ino, kas atsitiks: a p a r e i k a l a u
siu, kad ms gin n ag rin t Makviljamas ir banyia. iuo
atveju a apkaltinsiu tave kra ujom a ia su broliu ir raganavi
mu. U savo n u o d m e s tu nusipelnei bti sudeginta!
A j myliu! cypteljo Klera.
Tu buvai jo sesuo!
A j myljau, p ak a rto jo Klera. Nuo to laiko,
kai vienuolikos m e t pirm k a r t p a te k a u jo lov. A buvau
vienintel moteris, p ate n k in u si Dom .
Skaja ujauiam ai pavelg Kler:
tai ir pairsim dabar, kaip tu j myli.
Ryte, nieko irdyje n ejausdam a, ji atsisveikino su vyru:
Tikiuosi, tau suteik p asiten k in im tai, k js p r a
jusi nakt idarin jote su seserimi, prisiminti apie tai tau
teks vis likus gyvenim.
Kale! sudejavo Dom as. Kokia gi tu moteris, jei
palieki m ane?
G e resn u t, kuri tu painojai. Tavo ryys su sese
rimi atleidia m an e nuo sipareigojim tau.
Jis p a b a n d atsikelti:
Grk, bjaurybe. A sakau tau, Skaja, grti. Tuoj
pat sugrk!
Ji taip ir neatsisuko. Prakeiksmai, m aldavim ai ir pra y
mai liejosi jai kandin.
Skaja paliko O F la che rti namus.
Po keli dien ji gro Inisfan. D u b c h d a ra s O Mali
kankinosi mirtimi, prispau stas stiebo p e r audr, kai laivas
plauk namo. Usispyrs mogus, jis n e p a n o ro numirti sve
tur, jis nusiunt aukl pakviesti jaun iausij dukter, ir tas

4*

99

ra do j kaip tik b esisam dani laiv plaukti sal.

Ji vos suspjo pasakyti tvui paskutin a tle id iu . A p
siverkusi ji pabuiavo jo stingstani suprak aitav usi kakt:
A grau, tti.
Jis linkteljo. P aaikinim ai jo daba r nejaudin o.
Broliai dar per jauni plaukioti, tyliai sudejavo jis.
Vietoj m ans laivams teks vadovauti tau.
Skajai n iekada n e b t atj galv, kad jis ukraus jai
toki atsakom yb. Bet ji tik atsak t a i p .
Tu geriausia i vis, m ergaite. Net geres n u b e r
niukus.
Tti, sunibdjo ji. A myliu tave.
Visada vadovaukis irdimi. Tai buvo paskutiniai
D u bc hdaro O Mali odiai mylimiausiajai dukrai. Po keli mi
nui, spausdam as jos ra nk, jis mir.
Pilnomis aar akimis ji pavelg dd Simus.
A visk girdjau, itar tas. Ir patvirtinu tavo
teises, Skaja. D a b a r tu klano galva, ir t e p a d e d a tau V ie
pats, todl kad tau labai reiks pagalbos.
Skaja pavelg pam ot:
A girdjau jo odius ir pasikliauju tavimi, p a s a
k Ana. Tu padarysi ms labui visk, k galsi. Be to,
vyriausias giminje vyras d a b a r tavo brolis Michailas, o ne
m ano sns.
ioje eimoje, atsak Skaja, galva gali bti n e
btinai pats vyriausias, bet pats sumaniausias. Be to du i t a
vo sn sum anesni u Michail. Jis panaesnis m otin, su
teik ramyb, Viepatie, jos sielai. Jis greiiau keliaus paskui
Jz, negu plauks jr. Ar a neklystu, dde?
Simusas O Mali linkteljo:
Jis pra m ans pakalbti su Dubchu. Jis k etina sto
ti ventojo Patriko vienuolyn ir tapti ventiku.
Skaja pasisuko An:
Na matai. Lieka B rajanas ir Seinas.
Kai tik eimos naria i susirinko, buvo nustaty ta b u d ji

100

mo prie velionio tru km ir laidotuvi diena. Simusui ir Anai

primygtinai reik alaujant, apstulbinti entai ir seserys n e n o
romis pripaino Skaj eimos galva. Vasalai greitai atvyko pas
j ir diaugsm ingai prisiek itikimybe naujajai O Mali.
Kitas ingsnis kelion Makviljam o pil prisiekti i
tikimybe siuzerenui. Tik Ana, Eibchlin ir dd inojo tik r
j prieast, dl kurios ji paliko vyr. Visi trys buvo siau bin
gai sukrsti, bet prisiek laikyti tai paslaptyje. Simusas O Mali
p rip t miglos, pasakodam as, kad Skaja susapnavo, jog tvas
kvieia j i bang. Jreiviai, plaukioj su ja d ar vaikystje,
karto jo leg end apie jos drs ir s um anu m .
Ji vaiavo pil kartu su lydjusiais j kapitonais. Per
vien i bokto lang j p a m a t Nailas Burkas. Ji jojo ant j u o
do irgo Fino. Ji avjo rudus odinius batus, vilkjo rykiai a
lias kelnes ir ilg sidabrinmis sagomis apsiaust. I po jo b u
vo matyti ilkiniai kre mins spalvos m arkiniai su sagomis i
perl. Puikieji melsvai juodi plaukai buvo perskirti per vidu
r ir tankiais iedais susukti virugalvyje. Ji buvo trupu t ra u
dusi. A nt kairs ra nkos jis pasteb jo ydr vytjim ir spjo,
jog tai iedas su safyru, buvs jos tvo antspaudas.
Nailas nusileido i bokto ir nujo savo kambar. Jo
nuostabai, ten jo lauk Dara. Per trejus j b e n d r o gyvenimo
m etus jis retai m at m on ir seniai nebegalvojo apie gyveni
m su ja, kai paaikjo, kad ji negali pastoti. Ji niekad a neatsiduodavo savo valia, o tik p an a u d o ju s jg. Ji dvjo iurk
ias rudas sukneles, kurias pati sidavo ir sukirpdavo pagal
vienuols ap da r, retai prausdavosi, n e n o r d a m a patenk inti
kno. Ir tai ja u metai, kai leisdavo dienas ir naktis m elsd a
masi. Nailas jau seniai pas j neateidav o. Jos proiai k e ld a
vo jam pasilyktjim, o re ik a lau d am a s savo, kaip vyro tei
si, jis jausdavosi prievartautoju.
Nailas m andagiai pasisveikino su mona. Ji atsak p a
sveikinim.
Ledi O Fla cherti atvyko pas tavo tv. Kas ia j a t
ved?

101

 M ir jos tvas, D ara, ir p erdav jai savo sipareig o

jimus, kol nepags broliai. D a b a r O Mali atvyko prisiekti i
tikimybe siuzerenui.
O kas jos vyrui? M an usimin, kad ji b an d j u
muti, o paskui paliko likimo valiai ir ivaiavo su snumis
namo. O jis liko visam gyvenimui paralyiuotas, j slaugo tik
viena jo tikroji sesuo.
I kur tu gavai tokias inias, D a ra? Nailas pasi
steng, kad jo balsas skam bt ramiai.
M an atsiunt laik nelaim ingos ledi Kleros O F la
cherti, kuri m aldauja mans utarti prie Makviljam jos varg
brol.
A netikiu ia istorija, D ara. Skaja visada buvo p r o
tinga ir geraird.
Ir b t e n t ios savybs paskatino O Mali palikti jai
vis ma imperij? Ar jis turjo omenyje kitus jos b do b r u o
us? valgiai p asteb jo mona. Tokius protingus ivedio
jimus i jos buvo galim a igirsti nedanai.
Skaja niekam neg alt padaryti nieko blogo. A a t
sisakau tuo tikti.
Aiku, atsisakai, nes iki iol jau ti jai p otrauk . Bet
savo nem irtingos sielos v ard an tu n eturi pasiduoti jos p in
klms, Nailai.
Jis kariai ypteljo:
Tai kieno gi pinklm s a galiu pasiduoti, m ona? Ta
vo? Paklausyk, k a tau pasakysiu apie Skaj O Mali. Kai a
m aiau j p askutin kart, ji pareik, kad nenori m an s d a u
giau matyti, jog mes susitu ok su kitais monmis. Tada a
pasakiau, kad umuiu jos vyr. Ji papriekaitavo m an ir p a
klaus, k a ketinu daryti su savo m ona taip pat u m u
ti? Tu juk taip pat nukentjai, kaip ir mes, pastebjo ji. Ir visi
mes d a b a r turim e susitaikyti su ms padtim i. Ir daugiau
galimybe susitikti ji n egu nd nei mans, nei savs.
Blogis visada protingas, Nailai. Ji sum aniai tikino
tave savo gerumu. Saugokis jos! Saugokis! Ir, keistai p a
velgusi j, ijo i kam bario.
102

Lordas Burkas persireng. Tvas papra j k artu su juo

dalyvauti cerem on ijo je, kad itikimybs p riesaik a b t skirta
ir jo pdiniui. Jis dvejojo, p a p r a s t ar elegantik kostium
isirinkti, ir galiausiai apsistojo ties ju o d u aksominiu.
js pag rin d in men, jis pastebjo, kad Skaja taip ir
ne pasikeit kelioninio kostiumo. Jo tvas laik jos ra nkas sa
vo senose gu m b u o to s e ra nkose, ji klpojo, o jai u nugaros
briavosi kapitonai. D u kartus ji prisiek itikimyb Burkams
i pradi Makviljamui, o vliau, djusi rankas iltus tvir
tus Nailo delnus, ir jam . Paskui gracingai atsistojo, kad p ri
imt taikos ir santarvs buin. Lordas Burkas pastebjo, kaip
meiliai ir ididiai velg j gruboki O Mali kapitonai. Jie
dievino j, ir Nail n u ra m in o tai, kad ji plaukios su tokiais
itikimais monmis.
Ir ia, vis nuostabai, p asirod D ara. Apsitaisiusi lyg
vienuol, ji suriko:
M ilorde Makviljamai! O F la ch e rti i Balichiness
vardu a reikalauju teisti i nusikaltusi m oter. Ach tu pik
toji Babilono paklydle, tavo dienos suskaiiuotos! Dievas n u
baus tave ugnimi ir kalaviju!
Skaja greitai vilgteljo Nail. Jos akys prisipild g ai
lesio.
Visi lauk i mens! piktai suriko Makviljamas, ir
jo veidas iraudo. Kai visi ijo, jis pasisuko D ar.
Tikiuosi, ponia, js galsite paaikinti savo siveri
m ir nepagrstus kaltinimus.
Joki dau gia u p o n i a , sere! Vadinkite m ane seseri
mi Marija Atgailaujanija. Tokiu vardu m ane vadino vien uo
lyne iki tol, kol js m ans i ten nep avo gt ir n ep riv e rtt t u
rti knik santyki su js snumi. Ir gre itai a vl j a t
gausiu, todl kad a ne k e tin u daugiau ia pasilikti ir grtu
vienuolyn. Bet prie ivykstant m an reikia atitaisyti didiul
neteisyb, kuri p a d a r i su gadinta moteris. Pirm iausia, ji
tyia suluoino vyr. Vliau sm oningai j paliko, pasimusi
abu jo vaikus ir visus jo pinigus. Ji turi bti nubausta. To re i
kalauja Dievas!
103

 K ji ia taukia? sustaug Makviljamas.

Ji tvirtina, kad gavo Kleros O F lacherti laik, r a
miai paaikino tvui Nailas.
Maoji melag! pasipiktino Skaja. Makviljamas
su snum i, susivalg, ypteljo.
Na, gerai, k tu tai pasakysi, O Mali? itar senis.
Skaja pan ie k in a m ai pavelg Dar:
O ar ji itvers ties? Ji ne tokia jau maloni.
Kalbk, O Mali, sak Makviljamas.
Klera O Flacherti meluoja, milorde. A utikau j su
broliu, kai jie usiiminjo kraujomaia. Ir Skaja papasakojo
visk. A isisukau nuo jo, ir jis nusirito nuo laipt, baig ji.
D a ra Burk, m irtinai ibalusi po odio k ra u jo m a i a ,
suklyk i siaubo ir apalpo. Makviljamas ir snus tik pavel
g j, bet n ep a ju d jo i vietos.
Gydytojas m ano, kad D om as daugiau n ieka da n e b e
gals vaikioti. Po viso to, kas vyko, a nejauiu jam joki
sipareigojim. Kai a tekjau u jo, dvaras a tro d apverkti
nai, trejus m etus jum s nebuvo m okam i mokesiai. Bet daba r
m an o dka viskas sum okta, ir O Fla cherti ems klesti. Ir
tai neirint tai, kad D om as pravilp ir ieikvojo vis m ano
krait. Klera O F lacherti turi bti dkinga m an u kiekvien
du ono s ksn, kiekvien gurkn vyno, kiekvien skudur , k u
riuo p ridengia savo pasturgal. Ji galjo kuo ra m iausia i ite
kti, jei ne jos nusikalstam as ryys. Klera pati labiau nor jo
pasilikti su broliu Balichinesje. Kai D o m as susialojo, a p a
siliau slaugyti j arb a ivaiuoti. Ji tiesiai pavelg M a k
viljam. Jeigu js m an ote, kad jos kaltinim uose yra nors
dalis tiesos, a paklusiu bet kokiam js sprendim ui.
Senis palinko priek ir velniai paglost Skajos plaukus:
Jos kaltinim uose n ra tiesos, O Mali, n iu rzg d a
mas itar jis. Ir jeigu ji nesutiks su m an o sprendim u, a
p e r d u o s iu j banyios teismui. Ir ventikai pasielgs su m e r
giote daug rsiau, negu a, jis nusiypsojo Skajai. Tu
pasisveiuosi m an o n am u ose k elet dien? Tu ilaikei rst
ibandym ir ateityje tavs laukia didiul atsakomyb.
104

Skaja nusiypsojo Makviljamui, ir jis vl pagalvojo, k o

kia ji grai. A kim irk jis apgailestavo dl savo amiaus bei
ligotumo ir pavydjo snui, kurio meilue i moteris, be a b e
jons, taps.
Ai u kvietim, milorde. A liksiu, b et tik vienai
dienai. Js teisus: ant m ano pei d a b a r didiul atsakom yb
visas tvo laivynas. A dar turiu daug ko imokti. M ano
vyresnysis brolis M ichailas labiau linksta prie banyios, n e
gu plaukioti jromis. A pasistengsiu imokyti j, taiau, v a r
gu, ar Michailas pasikeis. Todl greiiausiai kitu O Mali taps
Brajanas. Jam d a r tik eeri, ir savo sipareigojimus jis gals
vykdyti ne anksiau, negu po deimties m et. Be to a tu riu ir
du savo snus, kuriuos reikia uauginti.
Sustok, m oterie, suuko Makviljamas. Tu m a
ne vargini! Per daug jie ukrov ant tavo trap i pei. M an e
stebina tavo tvas, suteik Viepatie jam ramyb.
Skaja ididiai pavelg sen:
M ano tvas inojo, kad a jo neapvilsiu. Jis galjo
pasirinkti b et kur i m an o seser vyr arba d d Simus, bet
jis pasirinko mane. O Mali a! n etikta i suvelnjo ji.
Jos akys nuvito alsvu atspalviu. Bet iandien a tie
siog Skaja dkinga jums vienia. Ji apsisuko ir, netarusi
n odio, ijo i mens.
Makviljamas isikviet tarn, ir is greitai ine vis dar
neatsigavusi Dar.
Jeigu nori, kad O Mali b t tavo, kre ipsi jis
sn, geriau i k arto j sutram dyk. Ji ne itil, o ry
tinga m oteris, ir jei jau paims valdi savo rankas, ne taip
jau lengva bus j pavergti. Pairsiu, k galima padaryti dl
tavo santuokos anuliavimo juk O Neil pasitraukia v ien u o
lyn. O dl O F la che rti jo sveikata kelia rim t bgtavi
m. Tu ju k ne toks didiadvasis, kad s u k liudy tum jam be
triukm o ir kani pereiti geresn pasaul... Pagelbtum...
Nailas nesusim stydam as palingavo galv:
A galiu paka lb ti su Skaja apie vedybas?

105

 Aiku, jei tai pads tau tavo asistavime, kreivai yp

teljo senis. O pagalbos tau prireiks ji atkakli moteris.
Nailas, b gdam as i m ens, nusiv^ip. Jis lk pas Ska
j, ir jo irdis dainavo. Ji jo! Pagaliau jie bus kartu, myls
vienas kit, ir ji gimdys jam stiprius snus ir graias dukteris.
Je bus laimingi. Jis siver kam bar, nustebins M eg ir
pusiau nusirengusi Skaj.
Tvas p r a d e d a skyryb byl, mieloji. G re ita i mes ga
lsime susituokti. Jis p a b a n d j apkabinti, bet ji a t s i t r a u
k nuo jo.
Neliesk m ans, Nailai. A nekeniu, kai prie m ans
lieiasi. A juk tau pasakojau, k su manim pad a r. A n e n o
riu, kad dar kas nors m an e liest! A laiminga, kad tu atsi
kratysi D a ros O Neil. Bet susirask sau kit m on, m ilorde.
M ano vyras gyvas, o jeigu jis ir mirt, a n e b e n o r ia u vl
itekti. N iek a d a daugiau n eb e p atik s iu savs vyro malonei.
Ji trkteljo peiais.
Nailas suakm enjo. Tai buvo ne ta mergina, kuri jis
painojo:
Skaja, meile m ano, velniai p rad jo jis. A i
nau, tave skaudino, bet a n ie k a d a tavs neskaudinsiu. Prisi
mink, kaip mums bdavo saldu. Eik pas mane. Ir jis itie
s jai rank. Leisk m an tave mylti ir pam irk karius prisiminimusl
Nailai! Skajos akys prisipild aar. Praau,
suprask. M an n e m a lon s net M egs prisilietimai. A trejus
m etus keniau nuo D o m o iurktum o. Koki tik bjaurast jis
nev e rt m ans idarinti ir vis tiek negaljo sunaikinti prisi
m inim apie tave. Iki tos nakties, kai jis su savo itvirkusia
seserimi... Ji nesteng tsti.
Kol jie neapniko tavs kartu, tyliai pabaig jis u j.
Taip, atsak ji ir nutilo.
Sup rantu. Jo gilus ra m ina ntis balsas stengsi p a
d rsin ti ir paguosti Skaj. aizdos p erdaug vieios. O a,
pakvais i laims, nus p re n d iau , kad tu pasidiaugsi kartu
su manimi. Tu perd au g ikentjai, o d abar tave ugriuvo sau106

binga atsakomyb. Tau reikia laiko, tu atsigausi, atsigausi,

brangioji!
Jos b lakstienos ju odavo kaip ilkas blykios odos fone,
ir Nail upldo didiulis gailestis, kai i po u m e rk t Skajos
vok pasirod dvi kritolins aaros ir n u rie d jo p er skruos
tus. Jis norjo apkabinti j, nuram inti, ivaduoti nuo s kau
di prisiminim, bet ji atsistojo, s pau sd a m a kumius. Jis su
p ra to primygtinai reik alauti g lam oni tai netekti jos vi
sam laikui.
A myliu tave, Nailai, pa galia u itar Skaja. Be
tavs, a daugiau nieko nemyljau.
A inau, Skaja, tyliai atsak jis, todl lauksiu.
I ties? Jos dr gnos nu ostabios akys plaiai a t
simerk.
Taip, m an o meile. A lauksiu. Per laik siaubas p r a
eis, ir tada a bsiu alia tavs, Skaja. N ors ir po m nesio,
nors ir po m et, nors ir po deimties met.
Tau reikia pdinio, Nailai, Tavo tvas labai laukia.
K ad a nors tu ir padovanosi m an j, brangioji.
Tu iprotjai, p apriekaitavo ji mylimajam, bet
ypsena nuvito jos lp kam puiu ose.
Ne, mieloji, neiprotjau, tiesiog a myliu tave lau
kin ir kerini burtinink, kuri kada nors sugr pas mane.
N e tik ta i ji ities jam rank, ir jis sugrieb j, pajuts,
kaip ji virpa. Skaja n eitrauk jos:
D u o k m an laiko, Nailai, ir a sugriu pas tave. D a
ba r a inau, kad taip ir bus. Tik duok m an laiko.
velni gera ypsena nuvito jos veide, lp kampuiai
pakilo vir, aplink akis irykjo raukls.
Ponia, js turite tiek laiko, kiek jum s reikia. Juk vis
viena a n e turiu nieko geresnio u jus. Jis palinko prie jos
rankos. altos lpos paliet od, ir Skajos ra n k a perbgo vir
pulys kas tai buvo: pasilyktjimas ar geismas? Kit aki
mirk jis atsities ir ijo i kam bario.
Ji stovjo, sustingusi, n e t u r d a m a jg pajudti. Jis j

107

myli! N e p a is a n t nieko, jis j myli ir ketina jos laukti! Kraujas

plsteljo jos gyslomis, ir ji pajuto ilum, kokios nejaut nuo
tos siaubingos nakties. D a b a r ji inojo, kad viskas bus gerai.
S kauds prisiminimai gyvi, bet ji, laikui bgant, isigydys nuo
j. Ir kai tai vyks, Nailas bus k artu su ja!
Kit ryt, padkojusi siuzerenui u svetingum, Skaja,
nujojusi iki p akrants, laivu iplauk gimtj Inisfanos sal.
Po m nesio Makviljam pasiek inia, kad valdia i tvo j a u
najai O Mali perjo ramiai, ir laivai vl plaukioja.
Nailas Burkas n u spre n d laukti. Skaja ims sveikti, o kai
pasveiks, likimas juos sujungs visiems laikams. O iki tol jis
nesiartin s prie jos. Laiko jis turjo pakankam ai.

7 P rabg o metai. D om as mir. Jo mirtis, nors ir staigi,

nebuvo netikta. P ra ra d s galimyb vaikioti, jis neteko ir
gyvenimo diaugsmo. Klera O F lacherti dingo, n e tru kus po
jos pussesers i Anglijos apsilankymo, ir tik Gilas liko Balichinesje to Gilo, kuris k akada ia gyveno, elis. D a b a r
jis dienas ir naktis leido girtaudam as. D var skmingai vald
Beilifas Frengas.
Maa O Mali prekybos imperija, Skajai sumaniai v a d o
vaujant, klestjo, ir Makviljamas buvo priverstas pripainti,
kad D u b c h d a ra s inojo, kam perdav versl. Neaiku, ino
ma, kaip pasielgt Skaja, jei kilt karas. Apie tai jis ir ketino
su ja pasikalbti.
B dam as devyneri m et, Michailas labiau panjo
ventik, negu berniu k. Ir Skaja isiunt j ventojo Brendan o vienuolyno mokykl p asiruoti ventinimui, kai sulauks
eiolikos. P askutiniu s adus jis du o t tik dvideimties, kai
visikai palikt pasau lietik gyvenim, jo broliai i tvo p u
ss p aaug t , vest ir galbt susilaukt pdini.
Sulauk septyneri su puse ir eeri su puse, Brajanas
ir einas m mokytis plaukiojimo laivais m eno ir amato, k u
108

riuo vertsi Dubchdara s. Brajanas buvo paskirtas laiv Va

kar vjas, o Seinas eng Siaurins vaigds den. Kai
retkariais abu berniukai bdavo namuose, Skaja aptardavo j
pasiekimus. Abu buvo tikri O Mali: myljo j r ir irjo j,
kaip sen draug. Skaja buvo tikra, kad tvas jais didiuotsi.
O Mali vyskupo ir Makviljamo dosnum o dka jis p e r
dav banyiai puik dvar Nailas Burkas pagaliau p a s ie
k, kad jo san tu o k a su D a r a O Neil bt anuliuota. i n e
delsdam a gro vienuolyn, kur ir prim adus. Snaus v a r
du Makviljamas p asiu nt laik Simusui O Mali ir oficialiai
pap ra jo duk ter io s rankos.
Neinau, k ir atsakyti, valikikai itar Skaja.
Dieve! sustaug vyskupas, taip pat, kaip jo velio
nis brolis, jog Skaja negaljo susilaikyti nesusijuokusi. N u si
minusiu veidu jis paklaus. Neinai, k tai reikia? N uo
pat tos akimirkos, kai Nailas Burkas pavelg tave, tu tik ir
svajojai tapti jo mona. O dabar, kai tavo nora s gyvendinti
nas, tu neinai, k pasakyti! Teapvieia tave Viepats, m o t e
rie! Apsisprsk gi pagaliau! Jo putlus veidas parau d o , yd
ros akys i pykio patam sjo .
Skajos juokas sustingo jos lpose. Ji atsiklaup ir a p
kabino vyskupo kojas.
Tai ne dl to, kad a nemyliu Nailo, dde. A myliu
j. Jis man vienintelis vyras ir visada toks liks. Bet a jau
ne mergikt, kuri d o m in a tik vyras ir vaikai. O galbt t o
kia a n iekad a ir nebuvau.
Pasisaugok, mergyte, p erspjo j Simusas O M a
li. Mes turim e reik al su M akviljamu ir jo snumi. Jie
tavo siuzerenai.
Tegu ir jie pasisaugo, ipykino Skaja. A
O Mali.
Simusas susirauk:
Tai ko gi tu nori, dukter ia?
S antuok a netu ri takoti m ano eimos galvos p a d
ties. Nei vyras, nei euras netu ri kitis m ano reikalus. A
atsakysiu u klan tol, kol nepam atysiu , jog broliai uaugo.
109

Taip norjo tvas, ir a neleisiu gobiems Burk pirtam s ls

ti O Mali skrynias.
A ateisiu j eim su princess vertu kraiiu, bet tai
viskas, k jie i m ans gaus. A nenoriu , kad Burkai kitsi
O Mali reikalus.
Vyskupas linkteljo:
Tu mstai blaiviai, dukteria, bet ne inau, ar g al
sime mes priversti Burkus praryti toki piliul. Makviljamas
daug m ats mogus.
Tau ir kortos rankas, dde. Tu juk puikiai moki d e
rtis. Argi ne tu su savo draugais irpinai Nailui santuokos
anuliavim R om oje? Mes abu s u p ra n ta m e, kad Makviljamas
nori m ans snui ne dl m ano grai aki ir p a tra uk lios fig
ros. Jam reikia ms laiv. Bet gi jie ne m ano, kad a gal
iau juos atiduoti. Jie priklauso broliams, ir a neatim siu i
tvo sn j palikimo dl asm enins laims. A pasilysiu se
najam gobuoliui tokius pinigus, koki jam neduo s n viena
i au ktuo m ens. Be to a pasilysiu jam kai k geresnio u
pinigus juk a jau rodiau, kad galiu gimdyti sveikus s
nus! P alenk j tuo. Koks jis b e b t protingas, bet pdin turi
tik vien. O a jam pagimdysiu vis pustuzin.
Vyskupas nusijuok:
Tu tapai visai s ug adinta mergikte, dukteria. Ta
vo poiris ventj s a ntuo kos sak r a m e n t tiesiog p r i t r e n
kia. M an taip ir knieti paskirti tau vis kaln bausmi.
Jeigu Nailas Buris m an e i ties myli, a dkingai
jas priimsiu, dde. Ji n etik ta i surimtjo. A n k a rt jis
labai lengvai pakluso tvo valiai ir visikai u m an e n e kov o
jo. O d ab a r jam teks pasiginyti su Makviljamu, kad rodyt
savo meile.
O jeigu Makviljamas nepriims tavo slyg?
Priims. O jeigu ir nepriims, tai Nailas, jeigu jis tikrai
m an e myli, suras bd m ane vesti.
Gerai, Skaja. Tebnie, kaip tu sakai.
Dkoju, dde, trum pai atsak ji, nuleidusi akis.
Vyskupas nusijuok ir velniai pliaukteljo jai per nugar.
110

Makviljamas irdo, bet Simusas O Mali tvirtai laiksi

savo: Net po vestuvi su Nailu B urk u Skaja liks O Mali k la
no galva ir tvarkys visus tvo re ik a lu s .
O Brajanai turi neblog m ergikt, visikai s u b re n
dusi santuokai, kertingai pasteb jo Makviljamas.
Tegu eina po velni! suniurzg Nailas, ir vysku
pas vos sul'aik pasitenkinim o ypsen. M an reikia tik Ska
jos. Ir a j gausiu, net jeigu m an tek t p er p ja u ti tavo idi
vusi gerkl!
Makviljamas klausiam ai pavelg sn:
Jeigu jau tu taip n e k a n trau ji, tai imk j. Ir tikiuosi,
kad greitai js pad ova no site m an ank. M an reikia skubti,
juk m etam s bgant, a nejaunju.
Patenkintas Simusas O Mali gro pas dukteri ir p r a
ne, kad jos slygos priimtos, ir Nailas kartai troko u j
kovoti. Gim inaiiai sujudo, suinoj, kad viena ir O Mali i
teka u Nailo Burko, bet pati Skaja iliko rami.
Turbt tu ledin, pastebjo sesuo Peg. Juk tu
vis gyvenim apie j svajojai. O juk jis garsjo savo meils n u o
tykiais. Jie tave ja ud in o ir gal gale privert u jo itekti.
A kol kas d ar neitekja u, Pege, ir bijau per anksti
diaugtis. G a lb t tai tik sapnas. Jeigu a liksiu rami ir kukli,
tai n ea tk reip s iu save dvasi, kurios gali pavydti man lai
ms ir sugriauti j, dmesio.
Dieve, sesute! Bedievika kalbti tokius niekus. lo
v Krjui, kad klano re ikalus tu tvarkai protingai.
Skaja linkteljo, bet nieko n e a tsa k . Ji gerai inojo,
kad ir ia, k rikionikosios Airijos irdyje, kiekv ien v a k a
r prie slenksio dvasioms p a s t a t o m a valgyti ir gerti, m e r
gaits s k aistu m p a tik d a v o sena ja m k elt d em o n u i, g a u
nan iam kn, kai j garbei grsdavo pavojus. Ir prie k i e k
vien p l a u k i o j i m ji su j re iv ia is m e lsd a v o si M a n a n a n u i
Maklyrui, s en a ja m airi j r dievui, ir m a l d a u d a v o la im in
go sugrimo.
Prajo beveik atuoniolika m nesi nuo to laiko, kai ji

UI

paskutin k a r t m at Nail. Ji tru p u t nerimavo, juk n vie

nas vyras per t laik nebuvo prie jos prisiliets. leiktulys
nuo prisilietim tru p u t pra jo, ir Meg jau galjo j rengti
bei maudyti.
Rodos, per a tstum p ajuts jos baim, Nailas Burkas
netiktai atvyko Inisfa no sal. Skaj jis rado m otin os roy
ne, p jau stani nuvytusius iedus. Ji buvo apsire ngusi pagal
airi paproius ra u d o n u vilnoniu sijonu, be kojini, basa.
Plon a sniego b altu m o p alaidin trum po m is rankovm is ir gi
lia ikirpte neslp krtins. Melsvai juodi plaukai laisvai kri
to ant pei ir plazdjo, puiant lengvam vjeliui. Skaja n e
si plat, beveik ploki krep, iki puss p rik ra u t roi. Ir
kartu su ja eng didiulis uo Inisas.
Ji buvo dar nuostabesn u t, kuri jis prisimin, ir Nailo
irdis m smarkiau plakti nuo minties, kad i moteris sutiko
tapti jo mona. Nekalta p enkiolikm et mergait idilo jam i
atminties, dabar jo krauj kaitino i avinga devyniolikmet
btyb. Jo akis diugino jos skruost raudonis, juodos blaks
tienos baltos odos fone, gracingi liekno kno judesiai.
Pagaliau jis ilindo i u m edio didiulis vilkunis
sustingo, jo gaurai atsistojo piestu, jis spjamai suurzg.
A diaugiuosi, kad tu taip patikimai saugoma, Skaja.
Itiesk ra nk, Nailai, kad Inisas simint tavo k v a
p. Ji p ata p n o jo un. D raugas, Inisai, draugas.
L o rd u i Burkui teko p ak e n tti, kol j kru opiai u osti
njo. Pasaks kelet velni odi, jis paglost un, ir uo
pavelg j drgnom is ju o d o m is kaip anglis akimis, paskui
baksteljo dr gna alta nosimi deln.
Tu jam patikai!
O jei nebiau patiks?
Tau b t ikil su n k u m po ms vestuvi.
Staiga ji nutilo. Nailas taip pat pajuto didesn p a s itik
jim savimi ir ities j rankas. Negalvodam a, ji m etsi jo
glb ir apmir, klausydamasi, kaip dauosi jo irdis.
A myliu tave, tyliai itar jis.
O a myliu tave, lordai Burkai. Ir sutvirtinsiu savo
112

meil buiniu. Ji pakl galv, ir Nailo lpos surado jos

lpas. Pirmj akim irk ji pajuto baim, bet jis paglost jos
plaukus ir velniai sunibdjo:
: Nebijok, meile mano. Tai a, Nailas.
Skaja atsiduso ir prigludo prie jo, o kai p agaliau isiva
davo i jo glbio, jos akys diaugsm ingai spindjo.
D a b a r viskas gerai, mieloji? p akla u s lordas B u r
kas, i anksto inod am as atsakym.
Taip, m ilo r d e . Tik a k im irk ai... B et p ask u i viskas
pra jo.
A visada bsiu velnus tau, Skaja.
A inau. Jos veide nuvito diugi ypsena. Tu
seniai m an e stebi?
Kelet minui. Basakoj, renkanti roes, tu avinga.
Bet n ep a k a n k a m a i ididi. Kaip O Mali a turja u su
visu laivynu ieiti tavs pasitikti, m ano jauniki.
Tegu O Mali plaukioja jromis. O m an labiau prie
irdies b asakoj mergina, kuri d a b a r a laikiau glbyje. O be
to tu juk neinojai, kad a atvaiuosiu. Po dviej dien mes
pasiraysime su tavo d d e santuokos sutart. Tu p ate n kinta ,
mayte?
O, Nailai, taip, taip, taip!
Tada, ts jis, prajus trims savaitms po p a
skelbimo mes galsime susituokti.
Taip! Paskui jos veidas apniuko. Po trij savai
i a negalsiu. Prakeikimas! A turiu plaukti Alyr, mes
iplaukiam e po savaits.
Alyr? Kam?
Mes k etin am e steigti Alyre fa ktorij, bet sutikim
a galiu duoti tik pati, vertinusi padt. A netu riu teiss p r a
iopsoti O Mali aukso!
Ir tau btina vykti kit savait? N egalim a pasirinkti
kito laiko? Nailo balse pasigirdo ap m aud as.
Atleisk, brangusis. Bet n orint p re kia u ti Alyre, re i
kia gauti Djaus, atstovaujanio K on stantinop olyje Sublimo

113

uostui, sutikim. Be jo mes negalsime saugiai p re kia u ti Vi

duriem io jros pak ran ts e.
O ar negalim a jo paprasiausiai papirkti?
Skaja nusijuok.
Tai a ir ruoiuosi padaryti. Bet turkai tvarko reikalus
ne taip, kaip mes. Mes visk darom e tiesmukikai, o jie reik a
lauja mokti elgtis. Kai Djus suinojo, kad O Mali klano gal
va moteris, jis pareik nor su manimi susitikti. M ano at
stovai nedrso jam atsakyti, tai kodl man teks vykti, kitaip a
rizikuosiu skaudinti Dj. O skaudinti j reikia skaudinti
sulton. Tada mes jau nieku gyvu n eg autu m e ledimo prekiauti.
Maa to, ms laivai tapt lengvu pirat, plaukiojani prie
Alyro krant ir globojam Djaus,
grobiu. Tai mus n u
skurdint. A privalau vykti dl visko jau susitarta.
Ir kaip ilgai tavs nebus?
Maiausiai tris mnesius.
Tris mnesius! Velniai griebt, Skaja! Mes p erdaug
ilgam su tavimi isiskirsime.
Jos akys suibo:
Vyk su manim, Nailai! Plaukiam Alyr! A s u p ra n
tu, kad ms eimos nori mus ikilmingai sutuokti. Bet jei
mes bsime susiiedav, niekas n ep rie tara u s, jei tu m ane ly
dsi. O kai grime, susituoksim e banyioje. Vykime, myli
masis! Praau, vykime!
Mintis p asirod lordui Burkui n ep r o tin g a ir paika, ir
jis vos n ep a s ak n e , bet paskui sivaizdavo ilg virtin d ie
n ir nakt be jos ir sunkiai atsiduso:
G erai, Skaja. A plauksiu su tavimi, mylimoji. M a
tyt, a visai iprotjau, jei ketinu taip pasielgti.
D i g a u d a m a ji puo l jam glb.
Po keli dien toje paioje koplyioje, kur Skaja buvo
pakriktyta, ir kur buvo s u tu o k ta su D om u, ji susiiedavo su
lordu Burku. Ji apgailestavo, kad jos didiausios laims aki
mirk alia jos n ra tvo, bet nuoirdus M akviljamo diaugs
mas suvelnino lides.

114

Kai tik suieduotuvi ce rem onija baigsi, Skaja* paliko

bsim vyr seser globai, o pati ivyko pa irti, kaip laivai
ruoiam i kelionei. Laivyn sudar devyni laivai su flagmanu
u v d r a priekyje. K a rtu su juo jrom is plaukiojo tvo J
r k a r a liu s , Anos laivas R k o k a r a l i e n velionio vyro
vestuvi dovana ir ei Skajai ir jos seserims priklausantys
laivai: Audros d u k r a , Miglos d u k r a , Jro s d u k r a , Va
kar d u k r a , Ryt d u k r a , Salos d u k r a .
Kiekvienas laivas buvo nuod ugn iai paru ota s p la u k io
jimui, trium ai p rik ra u ti provizijos, gulos p arin k to s paios
Skajos. Ji ruosi padaryti ger spd Djui. Leidimas p r e
kiauti su Alyru bt atvrs viliojanias galimybes.
Po suieduotuvi Nailas Burkas pate k o ant laivo, p l a u
kianio i O Mali lankos pasitikti riedani ydr A tlan to
bang, denio. Jis nebuvo jreivis i prigimties ir j r irjo
ramiai. Bet oras buvo neblogas, ir jis m p riprasti prie laivo
gyvenimo. Daug sunkiau buvo priprasti prie naujos Skajos:
vadovaudam a laivynui, ji buvo visai nepanai t mergin, k u
ri jis painojo.
Skaja pasirod nu sim an an ti srityje, apie kuri Nailas
n etur jo beveik jokio supratim o. Vyrai laive, be kalb vykdy
dami jos sakymus, velg j su akivaizdia pagarba. Jeigu ji
n e bt buvusi ankstesn meili Skaja savo kajuts tyloje, lo r
das Burkas b t isigands am azons, vadovavusios n e d i d e
liam laivynui. Laimei, jis turjo j u m o ro jausm .
Jis lank Skaj kap ito n o kajutje, bet miegojo n e d i d e
liame kamputyje prie b o rto k artu su vilkuniu Inisu. uo p r i
sirio prie Nailo, ir tai nustebino Skaj, kuri prisimin, kaip
Inisas nek e n t Domo. Lordas Burkas usiimdavo, d r e s ir u o
damas un. Jis p asirod ess sumanus, bet blog m anier.
Nailas daug laiko praleisdavo su tuo paiu kapitonu Makgvairu, kuris prie kelet m et parve j pas Makviljam.
Makgvairas m mokyti j laivavedybos abcls:
Visi O Mali pusiau uvys. Ir jeigu teks vesti vien
i j, reikia imokti suprasti, kodl jie myli jr. Lordas

115

B urkas klaussi ir avjosi tais, kurie pavent savo gyveni

m jrai.
Vakarus jis leisdavo su Skaja, nors ji ir nepriim davo jo
lov.
Laive a ne keleiv, paaikino ji. Ir jeigu
kartais m ans prireikt nakt, o mes tuo metu... Jos ydros
akys blyksteljo, ir jis nusijuok, neirint tai, kad buvo n u
sivyls. A ts id k o d am a u jo kantryb, ji puol jam glb ir
kartai j ibuiavo k rtin viliojaniai prigludo prie jo, o
lieuvio galiukas p aerzino j. Nailas stum teljo j, ivert i
koj, ir jie atsidr didelje lovoje. Skaja pajuto, kaip jos
m arkini sagos atsiseg, lyg b u rt lazdelei mosteljus, kaip
jo b u rn a pasiek krtis ir jis m glam onti spenelius, kol
diug virpul tarpkojyje vos galima buvo itverti.
Paskui jis pakl galv, o sidabrins pilkos akys n u o
lankiai pavelg Skaj:
Tu laivo kapito n, mylimoji. Bet jeigu n e p r ie t a
rauji, a tapsiu kap ito n u ms m iegam ajam e. Ir jeigu tu dar
k a r t pabandysi m ane sugundyti, a paguldysiu tave ant n u
garos greiiau, negu tu suspsi sukom an duo ti Pakelti bu re s!
Tu suprata i, mylimoji?
Taip, kapitone, atsak Skaja, ir jo savimeil buvo
paglostyta, kai jis ivydo jos akyse susiavjim.
Ora s buvo steb tin ai geras, ir u v d r a flotils p r i e
kyje vis toliau plauk pietus, ap le n k d a m a idavikik Biska
jos lank. D a b a r jie tra u k palei krant, pro SantV isen to i
kyul, paskui per G ib ra lta ro ssiaur V idurem io jr.
Nuo Alyro juos skyr vos kelios dienos kelio, kai u
griuvo lstanti audra ir isklaid O Mali laivus. Siaubingas
vjas ir didiuls bangos ugul flagman. Litis p ra p liup o
ant denio, van duo m sunktis trium. A u d ra aprim o, ir jie
n u ta r , kad isigelbjo. Bet p a tra n k o s vis paskelb, jog a r
tinasi b e r b e r piratai.
Laivas, Djaus pasistas saugiam plaukiojimui utikrin
ti, buvo nubloktas audros, ir kelias pirat laivams buvo lais-

116

vas. Kito pasirinkimo, kaip tik kautis, nebeliko. Skajos mons

trauk ginklus, ruosi sutikti prie. Piratai abordainiais kab
liais prikaus u v d r prie savo laivo. Artileristai i vis j
g stengsi paskandinti antr artjant laiv, o viruje su paga
rankoje Skaja ved gul ginti savo laiv.
A pim tas siaubo, avdamasis jos d rsa ir mirtinai bijo
dam as dl jos, lo rdas Burkas pats griebsi pagos, bet M a k
gvairas n u te m p j al.
Ji visk daro teisingai, vaikine. Bk su manimi. O tai
ji labiau rpinsis tavo, negu laivo, saugum u. Mes jai n e r e i k a
lingi. Jei m s prireiks, visada suspsime, o kol kas ginsime
nuo kitatiki it viet. Ir, kaip visada, su pypke dantyse,
jis okteljo priek pasitikti ba rz d o t laukin su tiurb anu,
b an da nt sigauti kajut. S uprasdam as, kad M akgvairas tei
sus, Nailas msi valyti nuo p irat den.
u v d r o s a r ti l e r i s t a i s u g e b jo p a s k a n d i n t i an tr j
p rie laiv, ir O Mali m o n s p e r g a l i n g a i su rik o ir su dvi
g uba j g a m vyti nuo d e n io p i ra t u s . Tarp laiv a t s i ra d o
v a n d e n s ru o elis, ir u p u o lik a i s u s k u b o p a s i t r a u k t i savo
laiv.
Kas atsitiko toliau, nesuprato n vienas i likusi gyv.
Milinika banga k tik prausios audros rezultatas tre n
k laiv, ir Burkas atsidr vandenyje. Jis girdjo, kaip m
aukti Skaja, paskui jr oko Inisas ir m plaukti prie jo.
Nailas regjo, kaip i laivo greitai nuleido valt, ir po keli m i
nui tikjosi kartu su unimi vl atsidurti u v d r o je .
Laive nerim avo Skaja:
Dieve! Greiiau gi, idiotai! G reiiau leiskite valt,
kol jis nenuske ndo . Jeigu jis ar uo nusks, a jus visus vilk
siu vis keli Airij.
Valtis pasiek vanden, ir irkluotojai greitai pasuko j
prie lordo B urko ir Iniso, b e s ikapa nojani vandenyje. Ska
ja, persisvrusi per bort, kartligikai vadovavo gelbjimui.
Puto toje jroje tamsi Nailo galva suposi alia juodos uns gal
vos. sijaut gelbjim, visi absoliuiai pam iro piratus. I

117

pra di korsarai buvo nusteb, paskui j k apito nas linkteljo

vienam i jreivi.
P irat laivas priartjo prie u v d r o s . Jreivis a p k a
bino Skaj p e r liemen, ir jie k artu persk rido plik laiv.
Ji nirtulingai suspieg, nagai smigo jreiv, b et jis tik
nusijuok blyksteljo sniego baltum o dantys juodoje barz
doje. Gindamasi nuo pirato, Skaja girdjo ksnius, skriejan
ius i jos laivo. Plikai griebsi mukiet ir/m audyti van
den, stengdamiesi sukliudyti igelbti locfi Burk. Pagaliau
valtis priplauk prie Nailo, ir j su unimi itrauk i vandens.
Ai Dievui, sukkiojo Skaja. Ji girdjo, kaip
Nailas aukia j ir, pasinaudojusi akimirk tru kusiu pirato su
miimu, itrko ir suuko. Nailai! Nailai!
Nusim ins jis stovjo valtyje ir ties j rankas:
Mes eina m e pas tave, mylimoji! Einam e!
Pasigirdo nirtulinga m ukiet salv, ir Skaja p am at,
kaip ant jo krtins atsivr ra ud onas iedas; J i palusiai su
kliko, kai lo rdas B urkas negyvas krito ant valties dugno.
Dieve, a um uiau j. A um uiau jj| Pravirko ji.
O paskui jos protas aptemo, ir ji nugrimzdo apsaugani nuo
skausmo tams.
/

II dalis

ALYRAS

8 Chalido ei Bjaus sodas buvo nuostabus. K vadrato

formos. Jis drieksi u jo vilos dviaukio m arm u rin io p a
stato, ikilusio vir Alyro miesto. I nam o ir sodo buvo gali
m a grtis puikiu vaizdu miesto p a n o r a m a ir neseniai p a
statytu turk fo rtu Kasbachu, kurio prieigas skalavo ydros
V idurem io j ros bangos.
Sode augo citrin m ed ia i ir a p e lsinm ed iai, didiuliai
m au m ed iai, vis inom spalv ir atspalvi ros. Per vis
ilg drieksi T form o s b a se ina s su fo n ta n a is . Palei p ri i
rim us skaldos takelius tai ia, tai ten buvo p a statyti m a r m u
riniai suoleliai. C h alido ei Bjaus sode sk am biai liejosi f o n
tanai, iulbjo paukiai, lam jo vjas m ed i vainikuose,
dzg bits.
V ienintele io sodo gyventoja t akim irk buvo grai
moteris, sitaisiusi kdje. Ji vilkjo p a p r a s t baltai ydr p a
laidin. Grakios kojos buvo ap autos odiniais sandalais. Oda
spindjo baltum u, tik skruostai buvo rausvi, akys apvestos m
lynais daais. Tanks melsvai juodi p laukai netvarkingai d ra i
ksi ant pei.
Chalidas ei Bjus, ijs i nam o sod, tylomis stebjo
moter. Tai buvo auktas, vidutinio amiaus vyras, ilsterjusiais plaukais. O da velniai ibjo auksu. Trum pa ju o d a b a r z
da, rinios tamsios kaip anglis akys. N u ostab iai ilgos, g r a
ios blakstienos. Visa jo povyza dvelk ididumu ir groiu.
Jis nebuvo apknus. Knas buvo raum eningas. Veidas ovalo
119

formos. Akys toli p aso dintos viena nuo kitos. Ilga nosis aris
tokratikai tiesi. Lpos plonos, bet jausmingos.
velgdamas m alo ni m oter, Chalidas ei Bjus s u p r a
to instinktas jo neapgavo. Ji i tikrj labai grai, nors prie
du m nesius tai buvo sunku nustatyti. Bet Chalidas ei Bjus
po purvo sluoksniu velg perl ir nusipirko j nepaisydam as
Jasm inos prietaravim .
Ji taissi ltai. P irm j savait ei Bjus pats pyl jai
b u rn gydant vitienos sultin. Ji p aju to jo g e r u m ir p ra k a l
bo su juo pirm uoju.
Kas js?
M ano vardas Chalidas ei Bjus.
Kur a?
M ano nam uo se Alyro mieste.
Ji vl nutilo, bet po akimirkos ryosi paklausti:
Kaip a ia p a te k a u ?
Tave atve k apitonas Raias ei Abdulas. Sakyk, g ra
uole, kuo tu vardu?
Skaja, atsak ji.
I k ur tu?
Jos didiuls lyg safyrai ydros akys prisipild aar.
Neinau, sukkiojo ji. P aklauskite k a p itono
R aio ei Abdulo. Jis turi inoti.
Chalidas ei Bjus palingavo galv:
Ne, tave perkl pas j i kito laivo. Pastara sis k tik
iplauk, o ei Abdulas gro namo. Ir, p astebjs baim
jos veide, nuram ino. N e reikia bijoti, grauole Skaja. A
sitikins, kad atm intis tau gre itai sugr. Tu i Europos:
mes juk kalbam e pranczikai, nors tavo akcentas rodo, jog
tu ne prancz. O d a b a r pailsk. Mes su tavimi d ar tu r s i
me laiko pasikalbti.
Bet a tm in tis jai n i e k a ip negro. G y dytojas k r u o p
iai j ap i r jo ir n u s t a t , kad jai apie a t u o n i o l i k a dvi
d e im t m e t , kad ji n e b r a skaisti ir yra p ag im d iu s i d a u
giau, n egu v ie n vaik. Ji n e s e rg a , jos dan ty s sveiki. K a

120

dan gi gydytojas n e r a d o joki defekt, jis p a d a r ivad, kad

atm inties ji n ete ko dl labai didelio sukrtim o, kurio s m e g e
nys stengsi neprisiminti.
N uostabios akys, kurios, keiiantis nuotaikai, virsdavo
i dangikai ydr alsvomis, atsim erk ir pavelg j j.
Pone Chalidai.
Jis ypteljo.
Kaip tu jautiesi, gra uole? Atsisdo alia ir p a
glost jos plaukus.
M an daug geriau, pone.
Mes turim e su tavimi pasikalbti, Skaja.
A pie k, po ne?
Tu inai, m an o vardas C halidas ei Bjus. Bet a t u
riu ir kit vard. M ane p ra m in Alyro S vadautoju. A turiu
daugyb nam , kuriuose gyvena daug grai m oter, ir j vie
nintel bvio prasm teikti m a lo n u m jas lankantiem s vy
rams. Jos yra m ano nuosavyb taip pat, kaip ir tu.
A? nep atik jo Skaja. A js nuosavyb?
Taip. K a pitona s Raias ei A bd ulas nusipirko tave i
kito kapitono, ofpaskui p ard av man.
O kodl js m an e nu sipirk ote?
Chalidas ei Bjus nusiypsojo. Atm inties pra radim as i
sekino jos smegenis.
A nusipirkau tave, Skaja, todl, kad ketin u p a d a ry
ti i tavs gracingiausi k urtiza n i vis, kokias tik inojo
Alyras. O paskui perkelsiu tave savo geriausius namus, v a
dinam us L a i m e .
Ir k a ten tursiu veikti, pone?
Tu neprisim eni, kaip m ons myli vienas kit?
Skaja palingavo galv.
A sakysiu Jasm inai apviesti tave kai kuriais k la u
simais, atsiduso ei Bjus. O paskui pats tave mokysiu.
Nuo rytojaus ir pra dsim gydytojas patikino mane, kad tu
p ak a n k am ai sustiprjai.
J asm ina m ans nemyli, p one Chalidai.

121

 Jasm ina verg, kaip ir tu, Skaja. Ir vykdys visk,

k tik a sakysiu. Jeigu ji kaip nors tave nuskriaus, tu tik p a
sakyk apie tai man.
Gerai, pone. Ir ai jums, tyliai itar ji. A
uoliai mokysiuosi, kad tikiau jums.
Jis galvojo apie jos atsakym. Chalidas ei Bjus man,
kad Skaja i garbingos eimos ir krikion. Bet netekusi a t
minties, ji visikai prarado ir bet kokius etikos bei tikjimo prin
cipus. Jei pasisekt skiepyti jai potrauk fizinei meilei, ji u
temdyt visas kurtizanes nuo Aspasijos laik. Perspektyvos b u
vo nuostabios, ir patenkin tas Chalidas ei Bjus grjosi ja.
Vakare po vakariens, paleids vergus ir davs n u ro d y
mus vyresniajam liokajui dl p a r tn e r s nakiai, jis pasikviet
moter, priirini jo ymj vienam. Jasm ina sitais p rie
ais, ir jis j a u kelint k a r t avjosi jos groiu. Jai buvo apie
keturiasdeim t. Bet ji buvo krikion, o krikions p a
ios graiausios vergs. Jis nusipirko j daugiau, kaip prie
dvideimt met. Ji buvo imokyta paties seniausio am a to ir
tapo jo p irm ja tokios ries m oterim i. Jos dka jis sugebjo
taip tvarkyti versl, kad ap le n k savo k on k u ten tu s .
D augiausia vienam i Alyre buvo u ostuo se ir tarnavo
vis tautybi jreiviams. Turtingi miestieiai turjo nuosavus
h a r e m u s ir jiems nebuvo reikalingos tokios paslaugos. D i
diausias Afrikos iaurins p a k r a n t s miestas Alyras pasi
tikdavo daugel svarbi svei. Jie nenorjo m oter nei i vie
namio, nei i turgaus. J poreikius ir tenkino Clalidas ei B
jus, ir pasiek neblog rezultat.
Moterys jo Laim s n a m u o s e buvo vis graiausios,
labiausiai patyrusios ir vis linksmiausios visame Alyre. N
viena nebuvo panai kit. C halidas ei Bjus didiavosi tuo,
kad jo pasila buvo didel. Daugelis b an d j mgdioti, bet
patyr nes km ir vienbalsiai p ra m in j Alyro S v a d a u to
j u . Bet jis buvo ne tik Laim s n a m savininkas, dalinai ar
visikai jam priklaus ir kiti miesto bordeliai.
Verteiv pasaulyje jis buvo mylimas ir gerbiam as u s

122

iningum ir tvirt od. Bet asmenikai j painojo n e d a u g e

lis. Kas jis, i kokios alies neinojo niekas. J laik m a r o
kieiu, b et i tikrj jis buvo ispanas. Diegas Indijas G oja dl
F uentesas gim senoje ir kilmingoje eimoje, gavo ger isi
lavinim, turjo vesti ir bt gyvens p ras t kilmingam isp a
nui gyvenim. Bet sikio likimas nuostabios m aro k ie t s N u
ros pavidalu. Jie b eprotika i vienas kit simyljo. Bet ji b u
vo m usulm on, o jis krikionis.
Diegas Goja dl Fu entesas buvo seniai susiiedavs, ir
jo seserys m negailestingai tyiotis i jo, pasa k o d am o s jo
suadtinei apie Nur. Nuotaka, pam aldi mergina, palaik sa
vo pareiga praneti apie m usulmon inkvizicijai. T dien, kai
Nura buvo ap k a ltin ta erezija ir m esta lau, Diegas, p a s l
ps drgn nuo aar veid po gobtuvu, stovjo tolim ame aik
ts kam pe ir bejgikai stebjo, kai deginam as mylimas m o
gus. N ura siaubingai kankinosi, bet visgi, kai ugnies lieuviai
paliet jos kn, sugebjo palovinti Alach. Po to Diegas G o
ja dl Fuen tesas visam laikui ivyko i Ispanijos.
Kelet m et jis valkatavo E u r o p o j e ir A rtim uosiuose
Rytuose ir galiausiai apsistojo Alyre. Jis p ak e it vard, p a
sivadindamas Chalidu. Titul ei B jus jis gavo po kelions
M ek ir Medin. N uros atminimui jis p erjo islam, nors
ir n eja ut savyje didelio pam aldum o.
M oterim s jis buvo abejingas. Taip, jis prisimin, kokia
saldi buvo jo pra ras to ji meil. Turbt todl jis vergvaldys,
veriantis m o teris usiiminti pro stitucija, buvo joms geras
eimininkas.
Pirm kart po Nuros mirties Skaja s ujaudino j kaip m o
teris. J pap irko jos bejgikumas.
Kodl js terliojats su ia m ergiote, eimininke?
nes u p rato i. Ji ne geresn u tkstant kit.
Balsas skam bjo pan iekin aniai, ir Chalidas ei Bjus
ypteljo. Jasm ina myljo j visus tuos ilgus metus, bet jis n e
jau t jai nieko. Nuo to laiko, kai mir Nura , jo irdies negal
jo ukariauti n viena i j.

123

 Skaja d ab a r tarsi vaikas, kan triai paaikino jis.

Kak ji prisim ena, bet kniki diaugsmai isitryn i jos a t
minties. Ji apie tai nieko neino ir neturi joki p rieta r. J e i
gu teisingai elgsims, mes galsime nulipdyti i jos visk, k
tik p an orsim e. Jis sm oningai pabr m e s , ir Jasm ina
rytingai palinko priek.
Tai suteiks eim ininkui m alo num ?
Taip, Jasmina, suteiks. Skaja ne tik dailus veidelis
ir puiki figra. A nujauiu prot, ir tai bus jos privalum as.
Kaip kurtizans senovs A tn uose, Skaja p a te nkins p onus ne
tik patyrusiu knu, bet ir subtiliu protu. Ji teiks m alonu m us
ilavint skon turintiem s m onms, tokiems, kaip Kasbachas
O tm an a s arba kokiem s nors Italijos, Pranczijos ar Anglijos
kapitonam s. Mes su tavimi, Jasmina, padarysime i Skajos p a
slapting, udegani, geidia m moter.
vykdysiu visk, kas nuo mans priklauso, po ne C h a
lidai. Imokysiu visko, k a inau. Net to, k slepiu nuo kit.
Skaja bus vienintel, tikra tobulyb.
Jo veide pasirod kerin ti ypsena:
Tu visada p ra n o k sti m ano lkesius, Jasm ina. Ai.
Jis du k artu s suplojo ir liep atbgusiam vergui atneti k a
vos. Paskui vl pasisuko moter. Laim s n a m u o s e vis
kas tvarkoje?
N e susipra tim a i su dviem m erginom . Angl Saldioji
Ro pamilo vien i klient ir d a b a r isisukinja nuo darbo.
Jums leidus, a tai itaisysiu: klientas, kur a m injau, nori
j nusipirkti ir pasiimti savo harem .
P arduok, bet paprayk vis aukiausios kainos; mes
juk p r a r a n d a m e ger darbinink. O kita?
igon Rija visai n etin k a darbui, eimininke. M a
nau, j reikia p a m o k o m a i nubausti.
U k?
A nusiuniau j su kitomis dviem m erginom is pas
turk karininkus. Jie pasak, kad nori paaisti pagrobim. Mes
susitarme, kad merginos lauks Padangi p rieg la u d o je. Tur

124

kai siver ten ir ugrobs. Tai nekeltas aidimas, o be to, visi ka

rininkai ms nuolatiniai lankytojai. Kitos merginos sijau
t aidim, mielai paklyk prie pasiduodam os, o Rija rk i
tikrj ir gynsi, subraiydama dviej ms klient veidus. Ai
ku, jie j prigrieb ir visi ei pasidiaug ja, neirdami jos
protest. Bet kitos dvi merginos buvo nuskriaustos. Jos supy
ko, kad Rija tokiu b du vis dmes atkre ip save. Galiausiai
a buvau priversta ataukti j ir nusisti kit mergin.
Ji ir iki iol turjo toki keistybi, Jasm ina?
Ne. Aiku, i pradi ji buvo visikai laukin. Bet su
ja buvo ilgai dirbam a, ir ji imoko meils meno. A m aniau,
kad ji pasiruousi tokio p obdio aidimams.
O kokia jos specializacija?
Ji usiima oraliniu seksu, pone, ir visikai puikiai tai
daro.
Chalidas ei Bjus akim irkai susimst:
G a lbt kada nors gyvenime ji buvo p ag ro bta ? a i d i
mas p r i m i n j a i t vyk ir sugrino baim. N estatyk jos d a u
giau p an a i situacij. Tegu daro tai, k sugeba.
Js per daug geras, pone. Rija n u s kriaud ms sve
ius. Jeigu jie paklaus, kaip a nu b au d iau mergin, k man
jiems atsakyti?
Nelauk, kol tavs paklaus. P ranek tiems dviems, n u
braiytais veidais, kad usiimi iuos reikalu, ir pakviesk juos
pra leisti vak a r L a im je nem okam ai.
Kaip js panorsite, m ano p one, atsak Jasmina.
Chalidas ei Bjus atsistojo ir p ad jo atsikelti m oteriai.
M anau, tau metas, itar jis, velniai d u odam a s
suprasti, kad daugiau jos nelaiko. A teik rytoj ir pra d k m o
kyti Skaj.
Klausau, m ano pone. Ir nusilenkusi ji ijo i k a m
bario.
Jis lengviau atsiduso. Jasm ina grai ir atsidavusi, bet
pasku tiniu m etu per daug atvirai ro d jam savo jausmus. Jis
neinojo, kaip su ja pasielgti. Paleisti laisv tai tik p ri

125

m int jos padtj: ji verg ir vergo dukra. Chalidas ypteljo,

prisimins, kaip prie daugel m et jis su draugu egiptieiu
atvyko dvar, kur buvo auginami mons. Prekeivis vergais
i Aleksandrijos, mergin ir vaikin inovas, labiau mgo pirk
ti prekes tiesiai i dvaro, kur buvo geresnis pasirinkimas.
eiminink ived prie pirkj ir jo dra u g vis virtin
puiki skaisi mergaii ir ja u nuo li . Tarp j buvo ir Jasmina. Chalido dra ugas pastebjo, kad m ergina buvo p aro d y ta ir
per p rajusius jo vizitus.
Dieve, atsiduso eimininkas, ji juk n u o s t a b e s
n u balandio ryt. Bet a n u s p re n d iau jos n ep a rd u o ti, o
sukryminti su geriausiu m s re p ro d u k to riu m i.
Kokia jos genealogija? pasiteira vo draugas.
I Pifijos ir Iriso, sek atsakymas.
D ra u g as avdamasis vilpteljo.
Chalidas ei Bjus neturjo n maiausio supratimo, apie
k jie kalba, b et kakas j sujau dino jau n o jo je vergje.
Kiek jai m et? pak laus jis.
Penkiolika.
N ebejau na. O ar ji skaisti?
Pone! dvaro eim ininkas sieid.
Chalidas ei Bjus nusijuok:
A j imu, draugui. Ir paprasiausiai noriu inoti,
k a perku.
eimininkas upra pasakik kain, ir Chalidas ei B
jus nusijuok jam veid, prim ins m erginos ami ir tikimy
b, kad ji bus nevaisinga, jeigu j i s 'n e p a r d u o s jos, o pasiliks
veislei. Jie ilgai derjosi, kol sulygo dl kainos, p a t e n k in u
sios Chalid, ir, prekeivio odiais tariant, tikrai n e n u s k u r d i
nusios. Pinigai buvo teikti, ir Chalidas ei Bjus tapo graios
vergs viesiais plaukais ir aliomis, kaip Nilas, akimis, ei
mininkas.
Grs Aleksandrij, jis sup aindin o j su knikos
meils diaugsmais. Ji buvo to imokyta, bet niekad n e s i n a u
dojo savo iniomis. Ji buvo puikiai pastam a su mogaus k

126

nu ir jautriom is jo vietomis, galjo ilgam laikui sujaudinti net

im potent, nuostab iai dainavo, p r i t a r d a m a sau liutna ir taip
pat gerai oko. Praleidusi kelet savaii C halido ei Bjaus
lovoje, ji pastebjo, kad puikiai su tuo susidoroja.
K art Chalidas pasikviet svei. Kai v aka rien buvo
baigta, ji oko sveiams. Paskui jis isiunt mergin, pasaks,
kad j gali aplankyti vienas ar keli sveiai, ir pra jos s u te ik
ti m a lon um jiems, nes tai suteiks m a lo n u m jam. Pas j p a
buvojo ketvertas i svei, ir kiekvienam i j ji buvo kerinti,
kantri ir supratinga. Ivaiuodami, jie negaljo atsidiaugti
verge, ir Chalidas ei Bjus pado van ojo jai koral karolius.
Kit nakt, dar kit nakt ir daug daug nakt Jasm ina linksmi
no eimininko draugus. Paskui jo nam u o s e p asiro d dar vie
na mergina Alija. Jei Jasm ina buvo baltaod , tai Alija t a m
saus gymio, b a n g uota is juo d o jo varno spalvos plaukais, di
diulmis ru dom is akimis ir putliomis lpomis. Jasm ino nir
iui, ji kelet dien dalijosi su eim ininku lova, bet paskui
prisijung prie jos ir m linksminti jo draugus.
Po keli m ne si Chalidas ei Bjus paliko abi m oteris
saugoti dra ugui prekeiviui, o pats ivyko n ed idel kelion ir
parsive dar dvi m erginas. Visas jas jis perkl Alyr.
Jie sitais nedideliam e, patog iam e nam e, ir kiekvien
nakt Chalido moterys linksmino jo dra ugu s besisveiuo
janius turtuolius ir apsistojusius Alyre o sm an armijos k a
rininkus. Per m etus jis sigijo dar dvideimt mergin, n u sip ir
ko didel nam , o kitiems m etam s baigiantis jau buvo p e n
kiasdeimties m o te r ir dviej n am eimininkas. Tada jis ir
p ra djo statyti savo vil. Tretiems m etam s baigiantis vila b u
vo baigta, o pats C halidas ei Bjus tapo Alyro Svadautoju.
Tik du dalykai n epakito : m oterim s vadovavo Jasm ina, i k u r
tizans palaipsniui virtusi prievaizde; ir, kaip ir anksiau, n
viena m oteris nea tsid u rd av o jo staigose, kol pats eim inin
kas jos neibandydavo. Tai suartindavo jas su ponu, kuris vis
laik puoseljo jas ir rpinosi jomis. Jis n ieka da n e p r ie v a r t a
vo m oter, ir jos j dievino.

127

Skaj Chalidas laik labai perspektyvia. Tin kam ai i

m okinta, ji galjo tapti jo pasididiavimu. Skirtingai nuo ki
t, kurios puoseljo slapt vilt, kad gal k ad a nors vienas i
klient nusipirks jas ir isive pas save, ji nieko neinojo apie
santuok. Ir jeigu, kaip jis spjo, ji visikai n etu r jo prieta r,
j galima buvo imokyti kai kuri egzotik meils form. O
tai k a in uot klietam s ne pigiai.
Kuo daugiau jis galvojo apie Skaj, tuo labiau ji d o m i
no j. Daugel kart jis slapta stebjo j vonioje ir m ie g a m a
jam e. Ji turjo puiki figr ir p lauk spalv, b et labiausiai
stebino oda be dmels. Visikai be dmels. Lygi, m a l o
naus atspalvio: lyg virintas pienas, o galbt dra m blio k a u
las. Jis svajojo paliesti j savo jau triais pirtais, lpomis. Ar
ji minkta? Taip, be abejo, minkta. M inkta ir vsi ar lygi ir
ilta? Jis neram iai sujudjo pag u n d a buvo didel. Nors jis
ir smagindavosi su savo m oterim is, jau seniai taip negalvojo
n apie vien i j. Bet Skajos kerus galima bus ibandyti tik
po keli savaii. Jis atsiduso ir nujo savo miegamj. G a l
b t maoji grauol, kuri jis pasirinko sau p a r tn e r e iai n a k
iai, paten kin s jo geism.
Kit ryt Jasm in a m mokyti Skaj meils. Ji n e d r a u
gikai velg jaun moter, sieloje jausdam a, kad i taps rimta
jos varove. Bet ji inojo: kuo greiiau Skaja imoks visko,
kas jai reikalinga, tuo g reiiau ji paliks Chalido vil. O m oky
ti j reikia gerai, kad eim ininkas bt patenkintas.
Nagi, nusirenk, sak Jasmina, ir Skaja p aklusda
ma greitai nusimet suknel. Ne taip! Tavo jausmingumas,
kaip asils! A tau tuojau parodysiu, ji grakiai atseg r a u
do n suknel, tarsi gro da m a muzikos instrumentu. Ju d in d am a
peius, ltai, labai ltai ji leido suknelei nuslysti ant ems,
kad pamau bt atidengiama nugara, tvirti apvals klubai, k o
jos. Paskui pasisuko ir pavelg Skaj: jos krtys buvo d id e
ls, bet stangrios. Atsiklaupusi, ji palenk galv prie grind ir
kimiai sumurmjo: Kaip pageidausite, m ano p o n e .
Paskui Jasm ina gre itai atsistojo ir jau visai k asdieniku
balsu pasak:
128

 tai taip reikia nusirengti. D a b a r pabandy k tu.

Skaja pakl suknel, apsireng, o paskui, uoliai m g
diodam a Jasm inos judesius, dar k art j nusivilko. Pagaliau
atsiklaupusi ant grind ir nulenkusi tam siaplau ke galv, ji p a
klaus velniu m aloniu balsu:
Tu ito i m ans norjai?
Taip, sausai atsak m okytoja. L aim ei, tu g re i
tai mokaisi. O d a b a r a pta rsim e kvapus. Ne, ne, d ar nesirenk.
A parodysiu, kur reikia tepti kvepalus. M o ters knas m e
no krinys, bet kad jis visada toks likt, su ju o reikia n u o lat
dirbti. Ji pasilen k prie alia stovjusios p in tin s ir p a d a
v Skajai k e le t ali lap. Mta. P ak ra m ty k jos. Kvapas
i b u rn o s visada turi bti gaivus, o dantys vars. Visos m
s m oterys tikros tobulybs. Tai ir d aro jas tokiom is p a
traukliom is. Mes ne gatvs m erginos, k urias galim a n u s i
pirkti u kelis skatikus, J as m in a atsargiai idliojo ant
kilimo k e le t b u teliu k . M uskusas, pilkoji am bra, roi
aliejus. Visi m s kvepalai sudaryti i i m ediag , ji
a t i d a r b u te liu k u s ir dav Skajai pauostyti. Kas tau la
biau p a tin k a ?
Ros.
Gerai. A ir pati pasirinkiau roi aliej. Nors p o
nas Chalidas sak man, kad tu nebesi skaisti, nuo tavs dvel
kia nekaltum u. B tent tavo bruo mes ir puoselsim e
skaistyb j a u d in a vyrus. D a b a r a parodysiu, kaip naudotis
roi aliejumi, J asm in a atsistojo, p a m kamt didiuoju
ir rodom uoju pirtais ir gausiai pakvpino sau tarp krt, p a s
kui r pestingai pakl kiekvien krt ir s ud r kino od po
jomis. Paskui paliet kumiu kakl, pakau, o d u aus,
rieus, paastis, vidin rani ties alknmis pus. Pamirkiusi
kamt buteliuk, ji dar paliet ju o bam b, kulknis, klubus
ir trikam p pilvo apaioje. ioje vietoje kvepalais reikia
naudotis atsargiai, paaikino ji. Kai kurie vyrai mgsta
sald m oters kvap, ir jo negalima nustelbti kitais.
Skaja atrod suglumusi, ir Jasmina smalsiai pavelg j:

K 1378

129

 Tu i tikrj nieko neprisim eni? Kaip a tau pavy

diu. Tau viskas bus kaip pirm kart, bet be pirm osios n a k
ties skausmo. Ir, n utrauk usi save, padav Skajai roi alie
j. P arodyk man, kaip tu su tuo susidorosi.
Skaja uoliai p a k a rtojo visk paskui mokytoj, o kai bai
g, laukiam ai pavelg Jasmin.
Tu pamirai vien viet, itar i ir, pam usi i
mokins kamt, pakl jos krtis.
Nereikia!
M oteris nustebusi pavelg Skaj jos veidas p r a r a
do spalv, knas sitemp, o akyse sustingo siaubas. Jasm ina
tikrai persigando:
Kas tau? Tu sergi?
Palaipsniui b aim dingo i m erginos aki, ir ji susijau
dinusi itar:
Atrodo, man nem alonu, kai mane lieia kita moteris.
Tu k nors prisiminei, Skaja?
Ne, a nieko neprisim enu, bet kai p a ju ta u prisilieti
m... Ji kr p tel jo i pasilyktjimo.
Jasmina susimst. O kas, jei Skaja nepakenia ir vyr
prisilietim? Tada ji negals tapti prostitiite, ir Chalidas ei B
jus bus ileids pinigus veltui. Paprastai Jasm ina mokines su
vyro knu supaindindavo per paskutiniuosius usimimus. Bet
Skaj ji nusp ren d ibandyti anksiau. Jeigu m ergina neturi
emocins pusiausvyros, joje tai tuoj pat pasireik. Ji suplojo
delnais ir sak atjusiai vergei atvesti nauj eunu c h Ali.
Paskui pasisuko Skaj:
Y ra du vyr kastravim o bdai, p ra d jo ji. K
dikystje paalinam as visas vyrikas organas, bet tokie e u n u
chai anksti mirta. Kitais atvejais jiems n u p ja u n a m a s tik sk
lidi kapelis. Mes p e r k a m e tik tokius eu nuchus, nes jie g e
resnio cha rak te rio . Be to, jie nekainojami, kai te n k a m ergi
noms pasakoti tai, k jos turi inoti apie vyro kn. O, Ali,
ueik. Skaja, tai Ali. Pairk, koks jis graus.
Vaikinas nura u d o . Skajos akys nuslydo jo knu. Jis p a

130

sirod ess tikrai patrauklus: auktas, ausaspalvs odos, b a n

guotais tamsiais plaukais ir rudom is ilgesingomis akimis.
Jis nuostabus, Jasmina.
M oteris p a t e n k in t a ypteljo, paskui grietai sak e u
nuchui:
Renkis, Ali, ir pavairavo Skaj, kad matyt, k o
k jis padarys jai spd. A r jai nepasid ary s bloga? Ar ji neisigs? E unuchas atsisagst ilg apsiaust ir, nusivilks j, tvar
kingai padjo ant kds. Paskui isities ir m laukti n u r o
dym. Jasm ina pavelg Skaj. Na, k tu apie j m anai?
A jau sakiau, jis nuostabus, nusistebjo mergina.
Jo nuogum as n e trik do ir neg sd in a tavs?
Ne, o ar a turiu bijoti?
Neturi. Bet kitos moterys jauia baim. O dabar, Ska
ja, a noriu, kad tu prieitum prie Ali, apsikabintum j ir p ri
siglaustum prie jo.
Skaja vykd m okytojos nurod ym , apsivijo eu n u c h o
kakl ra nkom is ir instinktyviai gundaniai pasitryn j. Jis
s usig^ba ksteljo nosimi jai aus, su sp aud klubus, su
gniau krtis. Skajos akys p ata m s jo nuo geismo, ji trupu t
isilenk.
Ponia! Ali balse nuskambjo maldavimo gaidels,
ir Jasmina nusijuok. Ji suinojo tai, k norjo suinoti Ska
ja nem gsta m oters prisilietimo, bet mgaujasi vyro artumu.
Usimimus galima tsti. Ali nespjus itarti daugiau n o
dio, ji paleido eunuch, ir is dingo,, pasims savo drabuius.
Juokingas padaras, pastebjo Skaja. A jam p a
tikau?
Jasm ina vl nusijuok:
Labai. Ir jeigu tu btum buvus viena, jis bt uval
ds tave. Vliau, kai tu inosi daugiau, a jam tai leisiu. Mes
nau dojam s eunuchais tobulinimuisi savo versle. Ji b e a
likai pavelg Skaj. Tu gera m okin, bet iandienai
pakaks. Rytoj a ateisiu tuo paiu laiku.
J asm ina apsire ng ir ijo, o Skaja dar kelet minui

131

sdjo n eju d dam a. Paskui jos ra nka ltai pakilo prie k r ti

ns. Ji m velniai glam onti savo kn ir n ustebusi pajuto,
kad stangr ja jos speneliai. Ji sivaizdavo, kad j glosto vyras,
ir paju to skausm tarp koj. Kaip tai buvo nuostabu. Kokie
gi puiks dalykai idilo i jos atm inties? Atsidususi, ji nuoga
atsigul ant kuets ir umigo.
T vakar Chalidas ei Bjus pasiun t pakviesti Skaj.
Gaivi po vonios ji isikvpino. Apsivilkusi besvor glicinijos
spalvos suknel, ji basa nubgo kilimu, patiestu trum pam e k o
ridoriuje, v ed a n iam e pon o kambar.
Kokia tu patraukli! pasveikino Skaj Chalidas ei
Bjus, kai ji jo kambar. Jis pasteb jo jos odos blizges ir
veid gaubianias tamsi lyg vidurnaktis plauk g arbanas.
Jasm ina sak, kad p a m o k a pra jo skmingai. Ji m ano, kad tu
talenting a m okin ir gre itai visk sisavinsi. Ji p a te n k in t a
tavimi, todl pate n k in ta s ir a.
Jos veidas nuvito diaugsmu:
A noriu tikti tau, pon e Chalidai. Be tavs a b
iau niekas.
Jis p a m j u sm akro ir pavelg ydras akis:
A taip nem a nau, m ano maoji paklydusi pauktyte.
Visai nem anau. Jis nusiypsojo merginai ir velniai p a k la u
s: Tai ko tu iandien imokai?
N a u dotis kvepalais ir nusirengti prie pon.
Nusire nk prie mane, sak jis, sukryiuotomis ko
jomis sitaisydamas tarp ryki pagalvli. sivaizduok, kad
a tavo ponas.
Ji isities prie j, pirtai vos vos prisiliet prie p e r l a
m u trin i sagui, ir drabuis buvo atsagstytas. Krtys vos
msteljo prie j, ir ji nusisuko. Paskui kankinamai ilgai slin
ko ant grind ilkin suknel, a tid en g d a m a nug ar ir tobulus
klubus. Skaja pasisuko j, kukliai nuleidusi akis, o paskui
atsiklaup ant grind, aikiai ir saldiai itar:
Kaip sakysite, m ano pone.
A kim irk jis velg j o s tamsi galv, paskui rankom is

132

paliet savo bat. Jis buvo pribloktas jos geidulingum o bei

m okjim o ir tuo pat m etu stebjosi pats savimi: po ilkiniais
dra buiais jo knas sitemp, o juk jis gerai m okjo j valdyti.
Ji pakl galv, ir j akys susitiko:
Tu pate n k in ta s manimi, eim ininke? nekaltai p a
klaus ji.
Labai, kimiai itar jis. Vidinis balsas kartojo jam:
Nereikia! N e re i k i a ! Bet lyg i alies jis igirdo savo bals,
sakant merginai: Atsissk alia m ans, S k a ja .
Kai ji sitais alia jo, jis pasuko j save ir paliet l
pas. Jos tuoj p at prasivr, ir Chalidas ei Bjus pajuto Skajos
kvpavim. Jo lieuvis suiekojo jos lieuv, rado, ir jie susi
pyn meils aidime. Ir staiga jis pajuto, kad ji ima jo rankas
ir d ed a ant savo kno.
Paliesk mane, Chalidai, kvieiamai nibdjo ji.
Praau, paliesk mane!
Atkakliai sten g d am a sis susitvardyti, jis leido ra n k o m s
slysti jos knu. D a r n ie k a d a jis n e ja u t tokio geismo. Jos
o da buvo m inkta, lygi ir ilta. Ji suriko i p a s ite n k in im o , ir
C halidas su d re b jo . Negalima! Ji neim okyta! Tu visk sulugdysi! Bet lpos p asiek m ergino s kakl, paskui e m iau,
em iau, n e p a s o ti n a m a b u r n a sisiurb spenel, ir jis p a s i
dav geismui.
Ugriuvs ant jos, jis praskt m erginos kojas ir po ak i
mirkos atsidr jos lauktoje ilumoje. P aklu sdam a instinktui,
ji apglb j klubais ir m savo itrokusio kno judesiais
derintis prie jo palusio ritmo. Jos gra kts pirtai slydo e
myn Chalido nugara iki koj, kol i jo isiver p a s ite n k in i
mo ksnis. Skaja p ajuto didjani savo kn o tam p, kuri,
pasiekusi n e tiktin jg, pakl j ant milinikos bangos ir
nu gram zdino tams.
Skaja, Skaja, velniai nibdjo jis jai aus, gla
m o n d a m a s jos kn.
A ir p a m ir a u , kokia n u o s tab i yra meil, m u r
m jo ji.
O dabar tu k nors prisiminei? skubiai paklaus jis.
133

 Ne. Tik tai, kad a d aria u tai ir anksiau, ir m an tai

labai patiko.
M an nereikjo tavs liesti, pastebjo Chalidas.
A tavs neigsdinau?
Neigsdinai, Chalidai. Bet tu rb t a nuvyliau tave
savo nem okikum u.
Jis tyliai nusijuok:
Ne, Skaja, nenuvylei. Tu i tikrj neturi kurtizans
patirties. Bet gdi nebuvimas ir suteik man pasitenkinim.
M an tsti usim imus su Jasmina, eim ininke?
Taip. Tavo nekaltu m as avingas. Bet nebus nieko blo
go, jei tu pasisemsi patirties. Imoksi teikti malonum ponams.
Juk m oters pareiga imanyti meils men. O m an tu p a d e
m onstruosi, ko tave imokys Jasmina.
Skaja guljo ant nugaros, ramiai ir lygiai kv puodam a.
Chalidas pasisuko, kad m atyt j. Jo pirtai klaidiojo vel
niu knu. Sujudjusi ji smeig j ydras akis. Jis pasilenk
ir pabuiavo j pirm a lpas, paskui vokus:
Miegok, Skaja, ir inok a tave saugosiu.
Ji usimerk. Ir vl jis susimst kas ji tokia, i kur?
Be abejo, kilminga moteris, b et i kokios alies? O dos spalva
bylojo, kad ji iauriet, o jis ir nem an, kad ji ispan ar
pra ncz. Kai ji p irm k a rt atsigavo, jis ukalbino j p ra n c
zikai, ir ji atsak jam, bet jis tuoj pat pajuto akcent. G a lbt
ji angl arba i kokios nors kelt genties? Panau, kad jie
apie tai taip ir nesuinos, kol jai negr atmintis,
Chalidas ei Bjus nebuvo tikras, kad labai jau n o r t
tai inoti. i grai btyb kakaip sugebjo siskverbti jo ir
d. Jau labai seniai m oterys teik jam tik seksualin p a s i t e n
kinim, bet Skajoje buvo kakas tokio, kam, m an ^ is , jam e
seniai buvo pasigamins im unitetas. Jam kilo nora s sukurti
tikrus namus, kad juose gyvent m on a ir vaikai.
Chalido svajos privert j yptelti. Matyt, jis sensta.
Pirmasis senatvs poymis nora s pailsti. Jis vl pavelg
alia gulini moter. A r tai m anom a? Nejaugi jis i tikrj

134

j myli? O jeigu jis ves j, o paskui ji atgaus atm int? Bet tai
maai tiktina. Gydytojas pasak, kad p raeit ji prisimins tik
tada, jei akis ak susidurs su tuo, kas j taip igsdino.
Ir vis dlto jis neskubs. Tegu Skaja toliau mokosi. Tai
jai nepakenks. O paskui jis nuspr s dl ateities. Chalidas u
simerk, atsiduso ir kietai umigo.

9 J asm in a buvo sukrsta.

Js pasiguldte savo lov neim okyt mergin, p o
ne Chalidai? Kas ia jums ujo, eimininke?
C halidas ei Bjus pasisuko j:
Tu piktnau diau ji ms santykiais, Jasmina. Skaja
priklauso man, ir a galiu daryti su ja visk, k noriu. iuo
klausimu m an nereikalingas niekieno pritarim as.
A tik n or ja u pasakyti...
Tu li verg, nutrauk jis j. A retai imuosi
rimbo, bet d a b a r tu m ane priversi taip pasielgti. G e riau n e
versk m ans to daryti.
Ji ibalo ir krito ant grind, m a l d a u d a m a pasigailti.
Kelkis, altai itar jis. Eik usiiminti su Ska
ja. Bet jeigu a suinosiu, kad tu j kaip nors nuskriaudei, a
p ardu osiu tave. Eik!
Jasm ina sunkiai atsikl ir ismuko i kambario. Jos ir
dis dausi. D a r n ieka da jis su ja itaip nekalbjo. Ji isigan
do. Nejaugi jis simyljo? Saugok, Alache! Pavydas lindo
jos ird, ir ji pajuto Skajai bejgik neapykant.
D a b a r ji n e bt idrsusi jos nuskriausti, bet kai C hali
das isis j Laims n a m u s , Skaja atsidurs visikoje jos
valdioje. P atenk inta ji prisimin du kartu s per m etus apsi
lankant j staigoje pirkl i Sirijos, kuris mgo stebti dvi
moteris, usiiminjanias meile, o po to su jomis abiem p e r
miegoti. i n o d a m a apie Skajos lyktjimsi m o ters prisilie
timais, ji ketino nubausti j, p riv ersdam a dalyvauti pirklio
pasilinksminimuose. O kol kas Jasm ina n u s p re n d palaukti.
135

jusi kambar, ji nusiypsojo Skajai ir pasisveikino.

iandien mes p aka rto sim e vakaryki pam o k ir t o
liau studijuosim e vyro ir m o ters knus.
Skaja linkteljo. Suerzinta jos ra m um o, J asm in a n u t a
r j priblokti.
Rytoj, p ra n e ji, a atvesiu m ergin i L ai
ms n a m , ir ji kartu su Ali parodys tau kelet poz. J a s
m ina tiriam ai pavelg mokin.
Tai bus labai dom u, ramiai atsak Skaja, v e s d a
ma j pasiutim. M an reikia mokytis, kad tikiau ponui
Chalidui.
Jasm ina p rik and o apatin lp, kad nesurikt: Skajos
ra m um a s var j i proto. Gal ji viena i t m o ter , kurios,
pasiekusios aistros virn, nieko nejauia? Jeigu i tikrj
taip yra, j reikia imokyti vaidinti, nes niekas taip n esiutina
ir nenuvilia vyro, kaip n ea tsa k a n ti jo aistr moteris. J asm i
na supra to, kad Skajos mokymas gali bti ne toks jau lengvas,
kaip ji sivaizdavo. Bet ji ts usimimus, o kai jie bus baigti,
Skaja taps n u o stab iausia Laim s n a m m oterim i. Ir tada
Chalidas supras, kokia vertinga yra Jasmina, ir gal gale p a
darys j savo pirm ja mona. Ji taip ilgai to lauk, nuolankiai
gindam a eim ininko interesus.
N u tra uku si savo svajas, Jasm ina pasiauk Ali ir nusi
reng.
Reikia inoti jautrias vyro ir m oters k n vietas, Ska
ja, paaikino ji. N edid el, kaip tavo k rtin daniausiai
bna labai jautri, ir ypatingai velni sritis yra trikam pis pilvo
apaioje. Parodyk, Ali!
Jasm ina atsigul tarp pagalvi, ir jau na s eun u c h as isi
ties alia jos. Susidomjusi Skaja stebjo, kaip jis g lam onjo
minktas m oters krtis i prad i rankomis, paskui burna.
I tai Jasm inos krtys sustangr jo, i lp isiver dejon.
Ali pergalingai ypteljo Skajai ir m glostyti bet glam onti
p a r tn e r s pilv. M oteris vl sukliko.
Ali palinko, no rd am as lpomis paliesti t viet, po kiu-

136

ri k tik klaidiojo jo pirtai. Jasmina aistringai kteljo. Ir

ia Skaja staiga usimerk ir sudrebjo. Smonje mkteljo
vaizdas: lovoje susipyn viesiaplaukio vyro ir m oters knai.
Kakas pikto buvo tame. Ji pab and prisiminti, bet negaljo, ir
tuo m etu pasigirds Jasminos ksnis grino j tikrov.
M oteris guljo isiktojusi, geidulingas knas buvo n u
stas p ra k aito laeliais, eun uchas apsivert ant nugaros ir u
simerk. Pagaliau Jasm ina atsigavo ir pra kalbo:
tai vienas i bd, kaip m oteris gali pasitenk in ti ir
suteikti pasitenkinim. Daug svarbiau, kad pasitenkinim teik
tum b t e n t tu. G re ita i a tau parodysiu, kaip tai darom a , o
kol kas noriu, kad Ali pa g la m o n t tave taip, kaip k tik gla
m onjo mane. A turiu inoti, kaip tu reaguosi panaiose si
tuacijose. Eik m an o viet.
A k im irk Skajai buvo nejauku. Kai nakt j uvald
Chalidas ei Bjus, tai buvo natralu, bet ji nenorjo, kad j
gudusiomis rankom is liest lyktusis Ali. Netiktai iau
kianiai ji apie tai pareik. N ustebusi J asm ina i p radi n e
teko ado, bet kalbos dovana greitai vl sugro pas j.
A neklausiu, nori tu to ar ne. Tai sakymas. Kaip tu
drsti m an nepaklusti? Ms ponas Chalidas perdav tave m a
no inion, ir jeigu tu m an nepaklusi, a tave apkulsiu.
Neidrsi, ipykino Skaja. Tu tokia pat verg,
kaip ir a. Ir jeigu pakenksi man, ponas Chalidas tave ia u
riai nubaus!
J asm ina klastingai ypteljo:
Tavo groiui nieko nenutiks. A priversiu Ali muti
tau per padus. Tai iauri, bet veiksminga bausm k ap riz in
giems vergams.
Skaja ibalo, bet jos balsas iliko toks pat ramus:
A neleisiu jam mans paliesti, o jeigu tu mane skau
dinsi, a tutuojau praneiu ponui Chalidui apie tavo iaurum.
Apie kok ia u ru m tu kalbi, Skaja? Chalidas ei
Bjus jau kur laik stovjo tarpduryje. Skaja apsisuko ir puol
jam glb.

137

 A negaliu to padaryti. N eversk mans, pone. P r a

au, neversk! Jo akys suvelnjo, ra nkos saugodam os apsi
vijo j, ir jis pabuiavo j tam s pakau.
J asm ina dirgliai subambjo:
M an sakyta imokyti j meils m eno. Bet ji m an n e
paklsta, o js j ustojate!
A neleisiu Ali liesti m ans tokiu bdu!
A negalsiu vertinti tavo jausm ingum o, jei n e p a
matysiu jo!
Chalidas ei Bjus p aslp ypsen:
Leisk m an tave glam onti, kad Jasm in a suinot tai,
ko jai reikia.
G erai, n esip rie in d a m a atsak ji.
N e ta rd a m a s n odio, jis nure n g j ir paguld tarp
pagalvi. R ankos m velniai glam o nti jos minktas krtis.
Skaja diugiai atsiduso, kai jo gud pirtai aismingai su sp au
d lygi m inkt od. Kartas delnas paglost pilv, paskui
nusileido emyn prie tos paios jautrios vietos. Skaja n esu lai
k diugaus ksnio, Chalidas sura d o jos lpas, ir jie susilie
jo aistring buin. Kai pasitenk in im as m slgti, Skaja a t
simerk. Jis velg j i viraus, paskui pasuko galv, ir ji
nusistebjo jo ereliku profiliu.
Tu suinojai, ko tau reikia, Jasm ina?
M oteris nejudjo. Jos didiuls alios akys p ajuo do i
pykio iblykusiame veide.
Ji gerai atsiliepia vyro prisilietimus. Juk taip, J a s
mina?
js prisilietimus, po n e Chalidai.
N u o iol, J a s m in a , tu n e t u r i v ersti Skajos daryti
tai, ko ji n en o ri. Tu imokysi j visko, k inau, o p ra k tikuosis ji su m anim i. Tik a vien a s taisysiu ar b a u s iu j. Tu
m a n e s u p r a ta i ?
Taip, pone. M oteris m esteljo Skaj n e a p y k a n
tos kupin vilgsn.
Tada iandienai pakaks. Ir, leids ieiti Jasm inai

138

ir Ali, Chalidas padav Skajai rank. Renkis, diaugsm e

mano. Sode a turiu ro, kuri vadinasi Meils avesys. Kaip
tik iandien ji praydo, ir a noriu tau j parodyti.
Jie liko vieni. Skaja nesku bd am a apsivilko suknel, si
spyr sandalus. em a s Chalido balsas n u t ra u k tyl.
Kas ios dienos usim ime tave taip sujaudino?
Kai a pam aiau, kaip Ali uvaldo Jasm in, man p a
sidar negera. Rodos, kad a jau biau tai maiusi, ir tam e
slypjo kakas negera. Bet kas tai buvo, a negaljau prisi
minti ir isigandau. Eunu chas, neirint jo padt, taip pasi
tiki savo valdia Jasminai. Jis taip pasiptlikai m an ypso
josi, ir a sup ra ta u, kad negalsiu itverti jo prisilietim. Tu
nep a te n k in ta s manimi, Chalidai?
A p a te n k in ta s tavimi, Skaja, jis apk abino j.
Nesvarbu, kuo tu buvai savo ank stesniam e gyvenime, tu
ne paleistuv, ir tai m ane paten kin a. G a lb t a pakeisiu savo
planus dl tavs. O d a b a r einam, apirsim roes.
Tu neivarysi m ans? Jos balsas virpjo i igsio.
Ne, C hlaidas sum j u pei ir pavelg jos
veid. Ne, a neivarysiu tavs, maoji paklydusi mergyte.
Ir vl Skaja nustebo, pastebjusi velnum jo akyse.
Nakiai Chalida ei Bjus sitais vienas terasoje, e s a n
ioje ant pa sta to stogo. Dangus vir jo buvo p anaus j u o d
ilk, n u st ydr vaigdi kristalais. Vjo nebuvo, ir n e
ju d aniam e ore pleveno prie vakar prasiskleidusio kvepian
iojo tabako kvapas. C halidui buvo aiku k urtiza ne Skaja
netaps. Jos atm intis aptem o, bet grietos m orals norm os i
liko. Rytoj jis prane Jasminai, kad i n u tra u k t pam okas Ska
jai. Jis visko imokys j pats.
D a b a r jis galjo pats sau prisipainti, kad myli i m o
ter. J nudiugino jos pasilyktjimas Ali prisilietimais
Chalidui ei Bjui nesinorjo, kad Skaja linksmint kitus vy
rus Laims n a m u o s e . Jis norjo, kad ji gyvent su juo, my
lt tik j vien ir gimdyt jam vaikus. I tikrj jis j taip
myljo, kad buvo psiruos padaryti j savo mona. Jis j a u t

139

si ess jaunuolis ir p irm k a rt po Nuros mirties pajuto gr

tani vilt. G alb t, ypteljo jis, ir yra Dievas danguje. Ir r a
mia irdimi jis nusileido apai, savo kam barius.
Jis nustebo, ra ds savo sofoje tarp pagalvi sitaisiusi
Skaj. Kur laik jis irjo j, paskui pabuiavo skruost.
Ji sujudjo, atm erk nuo stabias lyg safyrai akis .ir atsisdo.
A pabgau, greitai pra nek o ji, kad supykinau
tave. Jeigu tu ivarysi mane... ji usikirto, stengdam asi su
sikaupti. Tu viskas, k a turiu, Chalidai. A nieko n e
prisimenu. Ir jei tu m ane ivarysi, a mirsiu!
Jis velniai ap kabino moter.
Daug valand a p ra le id au vienas n akt tyloje ir su
pra ta u, kad tu turi tik vien likim, m ano velnioji Skaja.
Ji virpteljo jo rankose, ir jis, n u ra m in d a m a s p e r b r a u k d el
nu per jos plaukus. Tu bsi m ano mona, mylimoji. A rpinsiuosi tavimi ir ginsiu tave, Skaja. N ieka da anksiau man
nebuvo kils noras vesti ir daug m et a i tikrj nem yljau
n vienos moters. A tu r ja u daug m oter, bet n viena n e
p aliet m ano irdies. Tu s upra nti tai?
Taip, sunibdjo ji. Tu diaugeisi j knais lyg
jos b t lls.
Tu visk supranti, Skaja. Jis nusiypsojo k a m b a
rio prietem oje. O d a b a r pasakyk, tu vis d a r bijai?
Ne.
Tu p a te n k in ta m an o spre ndim u ? Ar nori tapti m ano
mona?
Taip.
Mieloji Skaja... A myliu tave ir noriu, kad tu btum
laiminga. Jeigu mintis apie s an tu o k su manimi tau n e m a lo
ni, pasakyk m an tai tiesiai. A n en o ria u versti tave kentti.
Tu suteiksi m an d id el garb, tyliai itar ji.
Bet a nesu tikra, ar a myliu tave. O tu v erta s mylinios
monos.
Meil ateis, brangioji. Tegu tik tau b n a gera.
Ji pakl j akis:

140

 Tada a mielai tapsiu tavo m ona, pone. Jos akys

patikliai vytjo, ir kaip p asirod Chalidui, jose net spindjo
laim. Paadu, kad pasistengsiu padaryti tave laiming,
kukliai itar ji.
Tu jau p a d a re i m ane laiming, atsak Chalidas, ir
jo lpos palinko prie jos. Skaja uuod geidiam kvap ir
pajuto ant kr tins glam onjanias ra nkas, paskui jo lieuvis
paliet spenel ir m g lam onti j a u tri viet, kol Skajos kv
pavimas m trkioti. Jis paguld j ant pagalvi ir atsargiai
pra skt kojas. Ji sudejavo, pajutusi j savo viduje, ir i d e jo
n j suavjo.
velnios C halido ra nkos glost jos nugar, klaidiojo
knu, gniau apvalius klubus.
Chalidai! O, Chalidai! Kartai kvpavo Skaja tie
siai jam aus. Mylk m an e stipriau. Ji stipriau prisig
laud prie jo, derind a m asi prie jo ritmo, ir jie abu m ju dti
kartu, kol j nenusine neabotos aistros skurys.
Jie taip sm arkiai geid vienas kito, kad Skaja apalpo ir,
Chalido nuostabai, jis buvo arti to. Pasjs skl jos slapt
dirv, jis suvirpjo i pasitenkinim o, paskui atsigul alia, a p
kabins j rankomis, ir pabuiavo.
Viepatie! A dievinu tave, vl ir vl nibdjo jis.
Skaja, ltai b u s d am a i tamsos, girdjo, kaip j auk
kakieno velnus balsas.
Nailai, s um urm jo ji. Nailai.
Chalidas suakm enjo.
Skaja, brangioji, itar jis. Atsimerk. Ir kai
ji pakluso, paklaus: O kas toks Nailas, meile m ano?
Skajos akys apsiblaus nesuprasdam os:
Nailas? p a ka rtojo ji. A neinau jokio Nailo.
Chalidas atsiduso. Kas b e b t tas Nailas, jis labai jam
pavydjo. Turbt ji myljo j. Bet d a b a r jis, Chalidas, turjo
Skaj, ir jis jos n epraras, kaip p r a r a d o tas Nailas.
Pamiegok, diaugsme m ano. Jis padjo jos galv
sau ant krtins. G re ita i pasigirdo jos lygus kvpavimas.

141

Beveik vis nakt jis nemiegojo, kovodam as su savimi.

Nejaugi jai gro atmintis. O gal jos ksnis buvo tik s u k r ti
mo, kuris daugiau niekad nepasikartos, blyksnis? Gydytojas
utikrino, kad Skaja neatgaus atminties, kol n e pa teks ap lin
kybes, kuriom s esant ji j pra rado. O ans, kad taip atsitiks,
buvo labai nedaug. Ne, ji neprisim ins savo praeities, ir jis ves
j! Kodl jis tu r t atsisakyti laims? Jis myli Skaj ir nori
tu rti nuo jos vaik.
A utant Chalidas pakilo, paliks j miegani. Svetai
nje prie dur guljo tarnas. Atsargiai jis stum teljo j s a n d a
lu a p a u ta koja, ir kai tas atsim erk, sak:
Tuoj pat atvesk man sekretori. A bsiu bibliotekoje.
Atsistojs tarnas ijo, o Chalidas ei Bjus, usim ets
chalat, nujo bibliotek. Po keli minui, trin d am as m ie
guistas akis, p asirod sekretorius.
Atleisk, kad pakliau tave i lovos taip anksti, a
nai, bet yra n ea tid lio tin reikal.
Sekretorius linkteljo ir pasiruo rayti. Belaisvis p ra n
czas, vienuolyne gyto isilavinimo dka, sugebjo prasimuti
sekretorius. Prieingu atveju jis su visais savo g entain iais
bt dirbs rdos kasyklose.
Surayk paleid iam j rat vergei vardu Skaja,
pra kalbo Chalidas ei Bjus. A noriu, kad ji b t laisva.
Paskui sudaryk vedyb sutart tarp laisvos m o ters Skajos ir
mans. Jos kain a n u s ta ta u lygi io nam o, dvaro ir dvide
imt penki tkstani auksini dinar vertei. Pasitark su m u
la, kaip tai geriau forminti.
Paskui, ts jis, liepk pakviesti astrolog O s
man. Man iandien pat reikalingas jo patarimas. Palauk! P ir
miausia nusisk ratel Jasm inai ir pra n ek jai, kad visi usi
mimai ataukiami. Daugiau nieko nepranek. Gali pra dti. A
griu pas tave vliau.
Chalidas ei Bjus ijo, ir anas girdjo, kaip jis sak
vergui:
Patikrink, kad sekretoriui tuoj pat atnet pusryius.

142

Pra ncz sujau dino pono d m e sin gum as ir jau ne p ir

m kart. Savo geru elgesiu eimininkas isikovojo s e k r e t o
riaus itikimyb nuo p at pradi.
ana s galvojo apie tai, k sum an jo ponas. Jis juk g a
ljo turti bet kuri moter. Tai kam gi vesti? Ir Jasm ina labai
supyks. Bet galika a n o logika liko eim ininko pusje. L a i
kas jam vesti ir susilaukti vaik. Be to, Skaja jam atro d pati
aviausia i vis m oter .
Chalidas ei Bjus gro miegamj. Skajos nebebuvo,
ir jis inojo, kad ji gro pas save. Nuseks paskui j, jis igir
do spygavim bei j u o k ir ra do Skaj besitakani baseine
su dviem vergmis dvynmis i Etiopijos. Kur laik jis velg
jas, apstulbintas j n uog kn dram b lio kaulo ir j u o d
medio spalvos, toki blizgani ir rini.
Pirmoji j p as teb jo Skaja. Iplauk negili viet, p a
kilo laipteliais iki puss ir sustojo, kvieiamai itiesdam a jam
rank. Nuoga ir grai ji lauk jo lyg deiv. Vergs etiops p ri
bgo j nurengti. Jo geismas buvo visiems akivaizdus. M e s te
ljusi j aisming vilgsn, Skaja vl oko basein ir
akimirk msteljo jos lapi avingi sdmenys.
Palikite mus vienus, rikteljo jis m erginom s v e r
gms, o paskui oko paskui j basein.
Chalidas n ustebo, pastebjs, kokia ji gera p lau k i
k. Kvieiamai juok dam asi, ji p aniro po van d e n iu ir iplauk
paiame basein o viduryje. Nusijuok ir jis.
Septyni din vardu pasakyk, kur tu, burtininke, i
mokai taip gerai plaukti?
Jos alsvai ydros akys nekalta i usimerk, ir ji g te
ljo peiais.
Dieve, po n e Chalidai. Neinau. Ir tu nebijai pasiim
ti sau toki m on? Kas ino, k dar a m oku?
Jis priplauk prie jos, ir atsargiai, valdydamas aistr,
kiuri jis jau juto, p aliet jos veid. Auksaspalvs akys velg
rimtai.
A nebijau pasiimti toki mon. Kad ir kokius n e t i

143

ktum us ikrs mums likimas, jie padarys ms gyvenim tik

dar domesn. A myliu tave, paklydusi avele. A myliu tave!
Plonos baltos rankos apsivijo jo kakl, mai apvalum ai
prigludo prie plauk uotos krtins, ir jis atkio jai savo lpas.
Chalidai, atmink, a n iekad a negaliau skaudinti
tokio gero mogaus, kaip tu. Tu esi viskas, k a turiu. Be
tavs a praiau. Ar tau to pak a n ka? Tau a galiu pasilyti
tik save, bet a ir pati gerai neinau, kokia a.
Pakaks. Mes bsim e su tavimi laimingi, Skaja. Tavo
kno m elodija taip d era prie m ano. Mes turim e daug bendro,
mes artimi. Nieko nebijok, m an o meile, tu verta mans, ir
m s sandris bus lygiateisis. O tavo rpinim asis m anim i tik
teikia tau garbs. O dabar, m ano grauole, jis p a m Ska
j ant ra nk, a vl noriu tave uvaldyti.
Ji p r o t e s t u o d a m a vikriai isisuko i jo glbio:
Bet gi d ab a r rytas!
Pats nuostabiausias laikas, sutiko Chalidas, gul
dydam as j ant sauls kaitint kokli, juosiani basein.
Mus gali kas nors pamatyti! jaudino si Skaja.
Niekas neidrs mums trukdyti, itar jis. Jo ietis
ieko dam a liet jos launis. A noriu tavs, Skaja, noriu
tavo mao g undanio kno tokio karto, saldaus ir g e id u
lingo, nibdjo jis jai aus. Ji p asim uist i pas iten k in i
mo, kai lieuvis p aliet ausies spenel. Vl pasimuist, kai jo
lpos, velniai kandiodam os, nuslydo emyn ikvpintu kak
lu, nusileido prie ilkinio peties. G re ita i Skaja jau pam iro
vieiani saul. Chalido ra nkos gniau jos klubus, glost
kn, udegdam os aistros liepsn. Jis prigludo lpomis prie
speneli, ir ji i pasitenk inim o rikteljo.
Isksk kojas, mylimoji, su m urm jo jis. tai
taip. leisk kart vid. Ach... Tavo maytis idinys taip il
do mane, brangioji! Ach!
Jo odiai ja udino Skaj. R ankos n akimirkai n es u sto
jo glamonjusios. Ir kai ji pajuto savyje didel Chalido varp,
jai pasirod, kad ji perp ildo j. Knas jud jo ritmikai, ir su

144

kiekvienu judesiu ji vis labiau artjo prie atomazgos. Vis auk

iau ir aukiau. Ir pagaliau nugrim zdo sald skur ir lyg i
alies igirdo m oters riksm ir ilg vyro dejon.
Prajo nem aai laiko, kol ji pajuto kaitri saul ir igir
do vandens tekenim baseine. Ji atsim erk ir apsidair. C h a
lidas guljo ant nugaros um erktom is akimis, bet jo odiai
privert Skaj nurausti.
Tu sutverta teikti diaugsm vyrui, pasak jis.
Ir a esu laimingas, kad tas vyras a. Po pusryi a susi
tinku su astrologu O sm anu, ir jis pra n e man, kokia diena i
savait labiausiai tinka ms vestuvms. A liepiau an ui su
rayti tau paleid iam j rat, Skaja.
Ji prigludo prie jo rankos.
Tu toks geras, pone Chalidai. Prisiekiu, bsiu tau g e
ra mona!
Jis nusiypsojo ir paglost jos skruost:
A tuo neabfejoju, m ano meile.
Jie papusryiavo jogurtu, finikais ir stipria karta kava.
Po to Skaja gro savo kam barius, o Chalidas ei Bjus pasi
kviet Osm an.
Na k, senas biiuli, pasveikino j is, pagaliau
tu vl simyljai?
A nuo tavs n iekad a nieko neslpiau, O sm anai,
nusijuok Chalidas.
vaigds m an visk paro d. Ir papa sako jo kai k
apie tavo meil tave tai saudomins. Ji i alios ir miglotos
alies iaurje, apgyvendintos didi dvasi ir vli, gimusi
po Avino enklu, kuris kaip ir visi ugnies enklai, isiskiria
jga ir aistringumu.
Chalidas ei Bjus nerim astingai palinko priek:
I kur t u visa tai suinojai, O sm anai?
i m oteris neseniai atsirado tavo horo skope.
A noriu j vesti.
N e turiu teiss tavs sulaikyti.
Skam ba labai optimistiki, Osm anai. Tu kako man
nesakai?
145

 Ji nepasiliks su tavimi, Chalidai. Jos likimas kitoks

ten su savo tauta. Taip rodo vigds. Jos gyvenime daug
vyr, bet ji visada eis savo keliu, vykdys tai, kas jai skirta.
Vienas vyras ypatingai svarbus jos gyvenime. Ji jau buvo su
juo susitikusi ir, tikriausiai, vl susitiks. Jos siela su juo, o ne
su tavimi, biiuli. Kodl tu negali diaugtis ja, kol ji su tavi
mi? Kodl btinai reikia vesti?
Chalidas buvo sukrstas. Astro logas retai klysdavo.
O kas pasikeis, jei a j vesiu?
Niekas.
Tada a j vesiu. Juk a myliu j labiau u visas m o
teris pasaulyje.
O kai ji p an o rs tave palikti, tu leisi jai ivaiuoti?
Ji nepa nors. Ji nepaliks m ans dl vaik. Ji ne i t
m oter, kurios palieka eim. Juk ji pagimdys m an vaik?
A nesu tuo tikras. Ji turs kelet vaik, bet p a g im
dys ji nuo tavs ar ne, a galiau pasakyti tik palygins tiks
lias js gimimo datas.
Ji pagimdys m an sn, tvirtai p areik Chalidas,
ir Osm anas vos pasteb im ai ypteljo.
Ir visgi jis nerim avo dl draugo. Moteris ne sumait
Chalido ei Bjaus horo skop, jam e atsirado tamsi dm , ku
rios astrologas nesteng perp rasti, ir tai n eram in o Osm an.
Bet jeigu draugas primygtinai reikalaus vestuvi, jis nors g a
ls parin kti vestuvms labiausiai tinkani dat. A strologas
dmiai pervelg horo sk op , atliko naujus skaiiavimus ir
prane:
1 etadien m nuliui teka nt gali imti j monas.
Ai, d ra u g e . Tu, in o m a, ateisi vsti su m um is
vestuvi?
Ateisiu. Ar svei bus daug?
Ne, Osm anai, apie pustuzin, ne daugiau: m a n o b a n
kininkas, pirkli gildijos vadovas, mula, tu rk vadas, s e k r e
torius anas.
O Jasm ina?

146

 M anau , neverta.
Jasm ina tave myli, Chalidai.
Ji m ano, kad myli mane. Be to, O sm anai, a negaliu
leisti, kad m ano m ona b e n d r a u t su keke.
Osm anas nusijuok:
Na tai, biiuli, tavyje vienu m e tu prakalbo ir ispa
nas, ir m usulmonas. Astrologas atsistojo. Iki etadie
nio, p one Bjau, ir skms su Jasmina.
O sm an as ijo, o Chalidas ei Bjus dar kelet minui
sdjo ir galvojo apie jo odius. Biiulis buvo teisus: dl Jasminos reikia kak nusprsti. Ir kuo greiiau, tuo geriau. At
sistojs jis sak p aruoti arkl ir per dienos kaitr idm
miesto ird savo Laims n a m u s .
ymj bordel juos aukta siena. Duris i juodo uo
lo, papuotas bronza, saugojo du gigantai raudonomis ilki
nmis kelnmis, brokato markiniais, su tiurbanais ir batais u
riestomis nosimis. Nuogos krtins ir raumeningos rankos b u
vo iteptos aliejumi ir tviskjo saulje. Abu ybteljo baltadantmis ypsenomis, kai eimininkas pro juos suko kiem.
Nuoks ant ems, jis nu m et pavadius keriniai m e r
gaitei, kuri nusiypsojo jam gundaniai, kaip suaugusi m o t e
ris. Ji dvjo muslino kelnes, pro kurias viet jos m inia tiri
niai klubai, o krtin ir kojos buvo nuogos. G e ra naujov, p a
galvojo jis, daugelis b e r b e r labiausiai mgsta neisivys
iusias mergaites.
Jis stabteljo keletui minui ir nuvelg kiem eimi
ninko akimis. Viskas buvo sutvarkyta puikiai: sienos varios,
krm ai nukirpti, glynai ryks ir kvapns.
Ponas Chalidas pagerb mus savo atvykimu! L aip
tais bgo Jasmina, apsirengusi besiplaikstania auksins spal
vos suknele. Vir jos pleveno tirtas muskuso debeslis, pro
suknel jis pastebjo daais parykintus spenelius. Auksaspal
vius plaukus puo juodieji deimantai, u ausies puikavosi gardenija, Chalid visada stebino, kaip greitai ji suinodavo apie
svarbaus sveio atvykim ir ieidavo jo pasitikti.

147

 B rangioji Jasm ina, tu kaip visada, nuostabi, m e i

likavimas p riv e r t m o te r nusiypsoti. Eim e. m an reikia
su tavimi pasik alb ti. Jis n u jo j o s k a m b a riu s ir ka n tria i
lauk, kol ji ivir jam kav ir p a t i e k k a r tu su m igdoliniu
pyragaiiu.
Kaip Skaja? pagaliau paklaus ji.
Apie tai a ir atvykau su tavimi pasikalbti, ats a
k Chalidas. A prijau ivados, kad ji netin k a tokiam gy
venimui.
G a rb Alachui! Js a t jote prot!
Jis vos pastebim ai ypteljo:
Tu nem gsti Skajos, ju k a neapsirikau?
Ne!
Tai tau daugiau neteks su ja terliotis, Jasmina.
Js j p a rd u o d a t e ?
Ne. Imu monas. etadienio vakar p a t e k a n t m
nuliui vyresnysis Alyro m ula mus sujungs.
Jasminos veidas persikreip. Paskui, sumusi save r a n
kas, ji tyliai nusijuok:
Js ju o k au jate , pone. Na ir p ra ju o k in o te js mane.
Cha-cha!
Tai ne juokas, ramiai atsak jis. Skaja taps m a
no mona.
Bet ji verg!
Ne. A j ilaisvinau. O ji verg n iek a d a ir nebuvo,
Jasmina.
O a?
Tu gimei verge i tv verg. Tai tavo dalia.
A myliu jus! O ar ji jus myli? Ir kaip ji gali? Ji tik
taip trum p ai jus pasta. A gi prisim enu apie jus visk kas
jus dirgina, kas teikia m alon um . Ir m oteris krito ant grin
d prie jo koj.
C halaidas gailiai pavelg j. Varg Jasm ina su visu
jos rytietiku meils m enu. Taip, k ak ada jis juo mgavosi,
bet paskui jis jam kyrjo iki gyvo kaulo. Tokia meil em ino

148

moter. Ji buvo imokyta teikti m a lon um ponui. J tai dary

davo bejausmiu, versdavo tik m echanikai ilieti skl. Jo p a
sitenkinimas buvo m o ters rankose. Ir jeigu jai nepavykdavo
jo patenkinti... Jos laukdavo smgiai per pdas.
Daug geresn europ ietik a meil, galvojo Chalidas, kur
vyrui tenka aktyvus v aidm uo ir jo vyrikasis p ra das u k a ria u
ja moter. O jos aistros virn suteikia jam tikr p as iten k i
nim, glosto vyrik savimeil.
A myliu Skaj, pareik jis, ir pats nusprendiau.
O tu, mylimiausia ir vertingiausia verg, neturi teiss m ans
klausinti.
O kas bus su mumis? suinkt ji.
Nieko. Tu, kaip ir anksiau, vykdysi savo pareigas.
Ir, patyljs, pridr: Nori, a suteiksiu tau laisv? Ir m o
ksiu u darb, kur tu m an dirbsi?
Jasm ina pasibaisjo. Pajuto baim visa savo vergika
esybe, siejania j su Chalidu ei Bjumi. Jei ji bus laisva, jis
gals bet kada ivaryti j. Ir d a b a r tu rb t taip ir pasielgs.
Ne, ne, pone, a nen o riu bti laisva!
G erai, brangioji. Tegu bus, kaip tu nori. O d ab ar kel
kis ir palydk mane. Jis atsistojo ir, padavs rank, padjo
atsistoti Jasminai. Tavo paslaugos m an i tikrj n e k a in o
jamos. Ji supra to, kad eimininkas n u m et jai kaul, ir iek
tiek aprimo.
Kada a galiu uvaiuoti ir pasveikinti Skaj?
Man labiau p atikt, jei tu to nedarytum . Jasmina.
Kaip bet kuris p rotingas vyras, a noriau laikyti m on t o
liau nuo savo reikal.
S uprantu, p one Chalidai, ramiai atsak ji, o savy
je lidnai pagalvojo: Labai gerai s uprantu. Nenori, kad tavo
brangioji m ona bt pastam a su keke! O a ir esu kek !
Jie ijo sauls nutviekst kiem, ir m erg ait atved
Chalidui arkl. Alyro Svadautojas pa m j u smakro, p a s
kui nu m et m onet.
G eras akcentas, pagyr jis Jasm in ir nuuoliavo.

149

10

Po keli dien pasiruoimas Chalido ei Bjaus ves

tuvms buvo baigtas. Kvietimai isisti, num atyta vakaro p r o
grama. P rarad usi atmint, Skaja pam iro ir savo tikjim. P a
tekusi pas Chalid, ji tapo m usulm one, ir vyresnysis Alyro
mula s antuo kai klii nem at.
Vestuvi ivakarse i Laim s n a m C halido dvar
atvaiavo eios skaisios m ergaits, kurios apsigyveno m o
ter pusje. Prieingai turkams, grietai dalijantiem s per ves
tuves vyrus ir moteris, Alyre io paproio buvo laikomasi ne
taip grietai. Nors n u o ta k a ir nedalyvavo, paskelbiant s a n t u o
k alia esanioje m eetje, ji ir kitos moterys buvo pakvies
tos vent. Kokia gi vent be velnaus ir gaivaus m o t e ri
kum o?
Pono vedyb pro g a maasis sekreto rius an a s buvo i
laisvintas, bet n u s p re n d pasilikti ir ta rn a u ti Chalidui, o ne
grti tvyn. Jam, kaip ir kitiems sveiams, vakarui buvo
skirta moteris. Chalidas ir Skaja apirinjo merginas ir svars
t, kuriam kokia labiau tikt.
A m anau, pasil Chalidas, patra ukli tvirta
maa m ergina nudiugins mul. Jis dar nesenas mogus,
bet labai rieia nos.
O ar jis n e t u r i m o n o s , k u ri j a m p a l e n g v i n t gy
venim ?
Ne, Skaja, nors a inau, kad jis n eda v celibato
ad.
Tada pasirinkim as geras, pone. Ji patiks jam , ir jis
bus laimingas. U jos jaunysts ir jausmingumo, a m atau, sly
pi tikra eiminink ir motina.
Chalidas ypteljo:
aunuol, Skaja! A irgi taip pam aniau. O jeigu D ie
vas taip p an o rt , sivaizduoji, koks dkingas m an b t m u
la, kai jam gimt pirm as snus. O dabar... reikia k nors i
rinkti pirkli gildijos vadovui ir m ano bankininkui. tai, p a
vyzdiui, ios avios blondins. A bu ie ponai pusamiai
vyrai, kiekvienas turi po bam be kl m on ir pilnus nam us r a
150

j n bei triu k m ad ari vaik ir giminaii. Jiems reikia ko

nors paprastesnio: viesiaaks m erg aits, gre itai p as iek ia n
ios ekstaze, didelmis krtimis ir garbanlmis, galvojanios
tik apie viena: kaip pate n k in ti pon.
Skaja nuvelg porel. Merginos visikai tiko iam vaid
meniui.
O kas liks O sm anui ir an u i? paklaus ji.
R u d a a k mayl tam siais k a toniniais plaukais i
B retans, s e kreto riau s gimtj viet. Tai jiem s abiems bus
staigmena.
O, Chalidai, koks tu geras! M erg ina a tro d o nedrsi,
bet an a s j ijudins. Ir m an no rtsi n am u o s e turti draug.
Js susidraugausite. A tuo neabejoju.
Leisk man atspti, kam skirtos kitos. M ergina m a lo
niu veidu ir lidnu vilgsniu Osmanui!
Taip, jis nustebs pavelg Skaj.
Tada i griet i iors m oter tu paruo ei turk
vadui. Dieve, Chalidai! Ji iri taip, ro dos bt pasiruousi
praryti vyr. A r tu tikras dl savo pasirinkim o?
Mylimoji, K asbach forto k o m e n d a n ta s Laims
n a m nuolatinis lankytojas ir turi gana mantr skon. Lengva
pergal jam atrodo nuobodi. O pasitenkinim jam suteikia m o
terys, kovojanios su juo iki paskutinij. i m ergina p u
siau m aure, pusiau b erbere. Maoji lauk inuke tu r t jam p a
tikti. O dabar, m ano meile, patikrink, kad m erginos laiku i
simaudyt ir p asiruot ventei. Kai mes vl pasimatysime,
tu jau bsi m ano mona, Skaja, i jo auksaspalvi aki skli
do iluma. Jis paliet lpom is jos skruost, greitai apsisuko
ir ijo.
S k aja atsiduso. Chalidas buvo jai geras, bet ji vis dar
abejojo, ar turi u jo tekti. Kartais kakas joje tam p riein
davosi, bet kiek tik ji bestengdavo, negaldavo suprasti, kas
tai bdavo. D anai jos sapn uose pasirodydavo mogus, vie
nas ir tas pats vyras, bet ji negaldavo dmiai j pavelgti,
tik girddavo, kaip jis j aukdavo. Tai jai nieko nesak.

151

Ji suplojo, ir pasirod vergai. Skaja sak imaudyti m e r

ginas, o pati nujo m o t e r puse irinkti joms i gausaus g a r
dero b o drabui.
Tamsiaplaukei auksaspalvs odos provansalei tiks abri
koso spalvos kelns, auksu siuvintas apsiaustas, tr u m p a b e
rankov liem en, apvediota auksaspalviais karoliukais. Po
ja ji gals apsivilkti palaidin. B londin m s parinkti buvo p a
prasta: viesiai rausvi rbai. M erginai i B retans katoniniais
plaukais ir ruda ak ei puikiai tiks gelsvai alia spalva. D a n g i
kai ydra irykins O sm anu i parin ktos atens plauk gro.
Ir pagalia u rykios liepsnos tonai turko moteriai. A t i d u o
dam a tarn a m s drabuius, Skaja dav atitinkam us nurodym u s
ir ijo savo kam barius isimaudyti ir apsivilkti vestuvin
suknel.
Tiksliai m nulio p ate k jim o akimirk Alyro m ula a t
liko n em antria s apeigas, sujungs C halid ei Bj ir Skaj,
kuri nuo iol tapo Skaja m un a ei Chalid Chalido g eid ia
moji. Paskui jaunikis ir sveiai ibint apviestomis g atv e l
mis gro namo. Priekyje j oko ir dainavo m uzikantai, k u
ri nen d rin i ddeli ir bgn garsai skrod aksom in n a k
ties tyl.
Jaunikis vilkjo baltas ilkines kelnes, papuotas sidabru
ir tamsiai mlynais kaspinais. Buvo apsiavs sidabru p uotais
odiniais batais. Balti ilkiniai m arkiniai atvira apykakle ir
ilgomis siaurais rankogaliais rankovmis. Ant j C halidas b u
vo apsivilks sidabriniais ir mlynais ratais isiuvint lie
men. A nt jos balt atlasin apsiaust su mlynais apva
dais. Tamsiaplauk galva liko nepridengta, juod a barzd a buvo
tvarkingai pakirpta.
Pro udaryt langini plyius velg merginos bei m a t
ronos ir aistringai dsvo: Alyro Svadautojas buvo jom s t a r
si pasak princas.
Paskui C halid ei Bj jo K asbacho forto k o m e n d a n
tas k apitonas Damilis. Jis buvo toks pat auktas, kaip ir B
jus, tik drtesnis, ir, iopsani m o ter manymu, velnikai p a

152

trauklus. Pailgas veidas, ilga nosis, ju o d o s labai gilios akys,

plonos lpos po silo sto rum o sais. Jis buvo pagarsjs savo
iauriu, net desp otiku elgesiu su nep aklu sniais belaisviais.
Bet iandien jis eidam as draugikai plepjo.
A girdjau, kad tavo n u o ta k a belaisv?
Buvo, atsak Chalidas. A j nusipirkau, bet
d ab a r ji oficialiai p aleista laisv. Ir tapo m an o mona.
O man sak, kad ji buvo ruoiam a Laims n a m a m s.
Matyt, ji puiki visais atvilgiais, jeigu tu n u s p re n d e i j vesti.
Chalidas ei Bjus nusijuok, b et viduje plyksteljo:
Skaja pam iro praeit, p aaikino jis. I pradi
man buvo dom u mokyti t moter. Bet Laim s n a m a m s ji
per daug dora. Ir a nus p re n d iau vesti j ir susilaukti su ja
snaus. Kuris gi save gerbiantis tvas leist savo duk teriai i
tekti u Svadautojo. Skaja, n eabejoju, priklauso a u k tu o
menei, neirint tai, i kokios alies ji kilusi. Ar ne puikiai
pasirinkau savo tikslui pasiekti?
N e k a n t r i a i l a u k i u s u s i t i k i m o su tav o n u o t a k a ,
C h a lid a i.
Jie prijo nam ir per plaias duris eng kvadratin
men, kur juos pasitiko Bjaus vyresnysis liokajus.
Sveikiname jus, pone! Ilg jum s gyvenimo m et ir
tepasiunia Alachas daug sn! suuko jis ir palydjo sve
ius sal. Tarnai p a m svei apsiaustus ir padav jiems
sidabrinius dubenis, pripiltus roi vandens veidui ir rankoms
nusiplauti. Atsigav sveiai susdo ant dideli, prie stalo i
dliot pagalvi.
Ponai, p ra djo Chalidas ei Bjus, ssdamasis u
stalo, man teikia didiul m a lo n u m js apsilankymas pas
mane. A noriu pasidalinti su jumis savo laime ir dovanoju po
nekalt mergait, imokyt Laims n a m u o s e . Jis suplojo,
ir eios merginos, apsirengusios rykiais ilkiniais apdarais,
jo sal ir nuskubjo pas vyrus, kuriems buvo skirtos.
Prisiekiu Alachu, itar k ap iton as Damilis,
ia tai primimas! Net K onstantinopolyje, Chalidai, a n e m a

153

iau toki ger m anier. A rytoj pat paraysiu sultonui ir

visk jam papasakosiu.
T kstan t kart dkoju, nerpestin gai atsal C ha
lidas. J am labiau p atik o svei reakcija. Pirkli gildijos gal
va ir bankininkas, be abejo, buvo suavti m erginom is, o a
nas net p r a r a d o kalbos dovan, kai jis buvo droviai pasvei
kintas gim tja kalba. Mulos veide aid ypsena tok j
C halidas ei Bjus m at p irm k a rt! O sm an u i m oteris taip pat
patiko.
O kur tavo n uotak a, Chalidai? paklaus k a p ito
nas Damilis, dm iai ityrinjs d o v a n .
Lyg atsakydam os jo klausim, sals durys atsidar, ir
keturi tam siaodiai vergai, dvintys ra u d o n u s ilkinius klub
raiius, ne sal netuvus. Jie atsargiai padjo juos ant
grind, ir vyresnysis liokajus padjo nulipti nuo j damai, pri
sidengusiai ydu, bei palydjo j prie stalo.
Jos trum po s viesiai alyvins ilkins kelns savo spal
va p rim in k tik prasiskleidusi glicinij. Kojos buvo a p a u
tos bateliais, isiuvintais alyv spalvos perlais. Aksom in b e
rankov p alaid in buvo isiuvinta auksu ir perlais. Rankas
puo auskins apyranks. A nt kaklo puikavosi perl vrinys,
o ausyse perl auskarai. Nakties spalvos plaukai buvo p a
laidi ir pabarstyti ausko pudra . Veid em iau nuostabi p a
rykint aki deng gazinis alyvinis ydas.
Ponai, mano mona ponia Skaja m una ei Chalid,
p ristat Bjus, n u im d am as nuo jos veido yd.
Sveiai p ra ra d o am, ivyd jos skaisi od, gilias yd
ras akis, putlias ra u d o n a s lpas, daili, tru p u t riest nos.
Pagaliau bankininkas atgavo kalbos dovan.
M ano dra uge Chalidai, a turiu keturias monas. Bet
ir vis gro sudjus vien, jis vis viena neprilygt tavo n u o
takos puikum ui. Tau velnikai pasisek!
Chalidas ei Bjus nusijuok i laims:
Ai, Mechmetai. Tavo komplim entai mane diugina.
Tarnai m neti garuojanius valgius, pilti taures le

154

dinius grimus, i u irmos pasigirdo muzikos garsai. Keptas

avinas buvo patiektas su virtais ryiais, svognais, aliaisiais
pipirais ir pom idorais. A nt stalo buvo pastatyti indai, pripilti
jogurto, prikrauti rausv, ali ir ju o d alyvuogi, gliaudyt
pistacijos rieut, k a r to s d u o no s, p rid ti k e p t kerveli,
patu p d y t lizdus i van de nins pipirns. Sveiai, veikiami
alkoholini grim, darsi vis triukmingesni ir laisvesni. Vy
rai m maitinti savo kikenanias drauges.
C h a l i d u i i d e i n s s d jo m ula, i k a i r s Skaja,
t o l ia u k a p i t o n a s D a m ilis , n e a t i t r a u k i a n t i s ak i n uo
nuotakos.
Kaip gaila, m u rm jo jis sau po nosimi, kad g i rd
t tik ji, kaip gaila, kad Chalidas n u s p re n d pasilikti tave
sau. Jis b t galjs brangia i p a r d u o ti tvo groybes. A ir
pats biau sum okjs pasakik kain, kad galiau pirm as
tave uvaldyti. K gi, m alo n u inoti, kad ir Alyro S v a d a u
tojas turi silpnybe.
R audonis uliejo jos veid, bet ji nieko n eatsak. T ur
k k o m e n d a n ta s nusijuok:
Tu pati nu o s tab iau sia moteris, koki tik a esu
mats, Chalido ei Bjaus nuotaka. Tavo oda ri p erla m utru .
D augel nakt a svajosiu apie tavo ilgas kojas ir maas, p a
naias velnius vaisius krtis. Jis pasilenk pasiimti sauj
alyvuogi ir ran ka tyia ukliud Skaj.
Kaip js d rs tate taip su m anim i elgtis? piktai su
nypt ji. Js k, visikai neg e rbiate m ano vyro, js eim i
ninko? Ar turkai visai n eturi ididum o?
Jam ugniau kvap:
Kada nors, grauole, tu atsidursi m ano valdioje. Ir
jau tada a atkerysiu u eidim.
Jo nusivylimui, Skaja visikai neisigando. Nusisukusi,
ji dav tarnam s enkl nukra ustyti nuo stalo vienus valgius ir
patiekti kitus. Vienas i tarn, atsiklaups prie staliuko, m
malti kavos pupeles ir ukait vanden. Vergai padjo ant stalo
spalvotas kritolines vazas su finikais, razinomis, apelsinais,

155

aliomis vynuogmis, cukatomis ir roi lapeliais, maas lk

tutes su pyragaiiais m ed u je ir indelius su migdolais cukruje.
Taurs vl buvo pripildytos k vapnaus alto erbeto. Bjus p a
silenk ir pabuiavo mon.
Tu visk puikiai apgalvojai, Skaja. Tu apsigimusi
eiminink.
G albt, a ja jau buvau,
tyliai atsak ji.
Paskui pasirod imtynininkai, onglieriai i Egipto, p ri
vert daiktus pasirodyti ir inykti. Vliau ijo okjos. J b u
vo ne maiau kaip pustuzinis, bet pasirodym o pabaigoje liko
tik viena viliojanti btyb, kurios aistringi judesiai su kiek
viena okio figra darsi vis labiau gundantys. Kalbos pritilo,
ir d ab a r salje skam bjo tik muzika: fleitos melodijai ir b g
n diams p ritar varin i sk am baliuk ant okjos pirt
dzingsjimas. Skaja apsidair ir pastebjo, kad kai kurie sve
iai ijo sod. Kiti ia pat ant pagalvi m myltis. N u r a u
dusi ji pasisuko vyr. M irkteljs jis atsistojo ir isived j
su savimi.
M anau, atjo m etas dingti. Einam , meile mano!
Kur, Chalidai?
m ano slapt vil p ak ran tje. Ten mes toli nuo kit
re ikal ir d raug praleisim e savo m eda us mnes. Jis sku
biai isived j nakties vs, stabteljs p asim apsiaust
ir udjo monai viesiai alyvin apsiaust, apsit triuio k ai
liu. Prie jimo j lauk baltas irgas. Chalidas ei Bjus u o
ko jam ant nugaros, paskui pakl Skaj ir psodino baln
prie save.
Jie nujojo emyn miest, paskui prie jros ir kelias
mylias jojo p akrante. Mnulis buvo paauksavs vanden. P a
velgusi dang, juo dus kaip aksom as debesis, Skaja sulaik
kvap. vaigds a tro d tokios didels ir taip arti, kad jai ki
lo nora s itiesti rank ir pasisemti j piln sauj. C halido g l
byje, priglaudusi skruost prie jo krtins, ji girdjo lyg ir
ram jo irdies plakim. Srus jros oras pasiro d jai pas
tam as ir kakodl j ram ino, bet kodl, ji negaljo suprasti.

156

Chalidas tyljo, ir ji taip pat nedrso jo ukalbinti, kad n e s u

gadint nuotaikos.
Pagaliau jis pasuko arkl on nuo jros, ir Skaja p a
m at ant vienos i kalv pastato ko ntru s. Nakties p r i e t e m o
je Skaja irjo, kad rmai labai mai ir p rim e n a didel p a
vsin. Aplinkui viskas buvo n uostabiai ren gta prie ilku
udengto jimo dideli varini ibint gau b tu o s e m aloniai
mirgjo vakins vaks.
Chalidas ei Bjus tem p pavadius, nukl m on ant
pievels ir pats nu oko nuo arklio.
Sveika atvykusi, mylimoji! Sveika atvykusi Perl p a
vsin. Joje trys kambariai: ms miegamasis, vonia ir sve
tain. D a b a r visa tai priklauso tau, Skaja. Tai m ano v es tu
vin dovana.
Ji buvo apstulbusi. Chalido ipirka ir taip buvo dosni,
ir tai dar viena dovana.
Chalidai, itar ji, velgdma j, m an reikia
tavs. Net jeigu tu b tu m vargas, a pasakyiau t pat. M a
no ird ildo ir ra m in a tavo meil, o ne tavo dovanos, nors u
jas a tau labai dkinga.
Todl a jas tau ir dovanoju, atsak jis. Tavyje
nra n laelio godum o, mylimoji. O d a b a r eime naktis v
si. Ir ar tau nesinori kuo greiiau ap i rti m an o dovan?
jimas Perl pavsin buvo udengtas vairiaspalviais
ilkais, hole u dur spindjo siaura s baseinas. Skaja pvelg
vir, ir jai ugniau kvap: stogas buvo stiklinis, ir ra m i a
me baseino vandenyje atsispindjo mirganios vaigds. H o
las buvo apviestas auksiniais ir kritoliniais ibintais, p a n a
iais tuos, kuriuos Skaja m at prie jimo.
Kairiosios durys ved n u o stabi svetain, kur kaitri
ugnis u g niaku re sklaid nakties oros dr gme. Grindis deng
stori dembliai, ant g randini kabjo vairiaspalvs lempos.
Minkti baldai ir pagalvs buvo aptra u kti rubin, safyr, a m e
tisto, topazo ir sm ara gdo spalv bra ngiu ilku ir aksomu. Mai
apvals langeliai buvo su tamsiais stiklais. Kambaryje stov

157

jo emi stalai, kuri stalviriai buvo papuoti mozaikomis. D i

diulse vazose puikavosi tulps. Vienoje i sien pasirod
esanti taisyta knyg spinta, ir, pam aiusi odines nugarles,
Skaja diugiai kteljo.
Na tai, ypteljo Chalidas ei Bjus, m ano g e
rasis sekreto rius ana s neapsiriko tu moki skaityti. K o
kiomis kalbomis?
Ji a t ro d tru put sumiusi:
anas taip pasibaisjo tuo, kad a moku skaityti. Vie
n kart a ujau tavo bibliotek, pasim iau knyg. Ji buvo
parayta prancz kalba. A taip pat isiaikinau, kad galiu skai
tyti dar ispanikai, italikai, lotynikai ir kalba, kuri anas
vadina angl, ji nuleido akis ir greitai pridr: Atrodo,
kad a turiu dar vien nem oterik bruo; a moku rayti.
C halidas ei Bjus nusikvatojo:
Puiku, Skaja! Tiesiog puiku! I visko matyti, tu labai
isilavinusi moteris. Ir neirint tai, kad daugelis vyr bt
pasibaisj, gav toki mon, a to visikai nejauiu. Alacho
keliai i tikrj neinomi. A nksiau a n o r ja u paversti tave
ymia p ro stitu te , o dabar, kai isiaikinau, kad tu isimoksli
nusi, padarysiu savo kom pan ione! Kai mes grime miest,
a mokysiu tave pats, o an a s m an pads. Jei kas m an n u tik
t, niekas negalt tavs apkvailinti. Tu tikra tobulyb, Ska
ja! Jis nusijuok, ir ji pajuto ilum ir ramyb. A u k s asp a l
vs Chlido akys vytjo. Mes dar turim e apirti m ie g a
mj, s u m u rm jo jis, ivesdamas m on i svetains hol,
ir atve rd am as dvigubas p a a u k s u o ta s duris.
Kambario, kur jie pateko, sienos vaizdavo oaz dyku
moje: ant j buvo nupietos palms, o u j smlio kopos.
J u o d o aksom o lubos prim in iaurs Afrikos dang. P a n a u
m v a i n i k a v o v i e i a n i a i s a u k s i n i a i s d a a i s n u t a p y t o s
vaigds. Paskui Skaja p as teb jo , kad dienos viesoje d a n
gus tap da vo ydras, o vaigdi nesim atydavo. T ap a tu m
oazei parykin o stori vilnoniai g elton os aukso spalvos kili
mai ir palm s v az o n u o se p riein ga m e k am b a rio kam pe. Vir

158

didels lovos k a bojo bald a k im a s. L em p o s e , p an a io s e lo

toso iedus ir u liejaniose k am b a r iluma, deg kvapnus
aliejus.
N e ta rd a m a s n odio, Chalidas nuvilko jos violetin
palaidin, paskui kelnes ir atsiklaup prie mon. Skaja sto
vjo neju d dam a, o jo velnios rankos glam onjo jos krtis.
Paskui jis nusjo buiniais jos liemen. Ji sugrieb jo galv ir
priglaud prie palusiai virpanio pilvo. Laikas odiams bai
gsi. Kur laik Chalidas klpojo, m ga udam asis jos minkta
oda, paskui nusipl nuo savs drabuius, ir jie abu krito vie
nas kitam glb.
Taip prasid jo n e p a k a rt o j a m a savait. D a r niekas n e
myljo jos taip velniai, taip aistringai ir taip meistrikai. N
vienos dalelyts Chalidas nepam iro, dievino vis jos kn ir
m ok j taip p a t mylti j. Palaipsniui ji nustojo drovtis, jos
glam ons priversdavo j dejuoti. Jie myldavosi autant, d ie
nos kaitroje, vakaro sutem ose. Jie nuogi m aud si mlynoje
jroje. Lydimi dresiruot panter, jodam i ant arkli, mediojo
antilopes. Chalidas p am a t , kad Skaja puikiai laikosi balne.
Jis teik m onai dar vien dovan puiki aukso spalvos
arabik kumele.
Per vis laik, kol jie gyveno Perl pavsinje, juos a p
tarnavo n em a to m a s tarn, gau dani kiekvien j nor, b
rys. Lyg b urt lazdelei pamojus, atsira sdavo gar ds valgiai ir
vars drabuiai, arkliai ir p a n te ro s laukdavo prie pavsins
dur, o jiems sugrus, visada bdavo p a r u o ta kvapni vonia.
Viskas buvo sugalvota taip, kad jie puikiai ia leist laik.
Sugrimo ivakarse Skaja guljo, ivarginta meils, ir
m aloniai klaussi ra m a u s Chalido alsavimo. Staiga ji s u p r a
to, kad dar n iekad a nesijaut tokia laiminga. Jis ap supo j
meile, dmesiu, suteik jai visk, ko tik ji galjo geisti. Kodl
gi tada abejinga jos irdis?
Kit ryt jie ivyko Alyr. uoliuodam i miesto gatv
mis, jie sukl ten sumait. T pai dien Chalidas ei Bjus
nuved m on bibliotek, kur dirbo anas.

159

 tai, anai, atvediau tau mokin.

Maasis p ran czas p akl galv nuo p o p ieri ir nusi
ypsojo:
Sveiki, sugr nam o, po ne Chalidai. Sveika, ponia
Skaja. Kas bus m an o mokinys ir ko a tursiu j mokyti?
A nor iau, kad tu su paind in tu m Skaj su visomis
m an o verslo subtilybmis. Juk jeigu man kas nors nutikt, n e
tu r d a m a i ini, ji prat. Kadangi ji kalba, skaito ir rao
keturiom is kalbomis, bus n esunk u imokyti j ele m e ntarios
m atem atikos.
O kas yra m atem a tik a ?
tai, ponia, an a s para p e r g a m e n t e skaii.
J eig u p rie im to d i n a r p r i d s i m e d a r p e n k i a s d e i m t , g a u
sime...
imt penkiasdeim t, p e r tr a u k ji. Ir tokiu pat
bdu, jeigu i ios sumos atimsime septyniasdeim t penkias,
liks septyniasdeim t penkios.
Vyrai susivalg visikai apstulbinti, ir Skaja kreipsi
vyr:
Teisingai? A neapsirikau?
Ne, Skaja, nea psirikai. Suskaiiavai greitai ir tiks
liai. Ju k taip, anai?
Taip, pone, visikai teisingai!
Bjus nusijuok:
Palieku tave patikim ose ra nkose, mylimoji. Nebk
p e r grieta g erajam anui, jis m an nekainuojam as. Ir j u o k
damasis Chalidas ijo i kam bario.
Skaja kukliai atsisdo u stalo, klausiam ai velgdama
an, o tas staiga t ru p u t isigando, kad jo globai p atik ta
reiausia i btybi isimokslinusi moteris. Sunkiai atsi
duss, jis pra djo usimim.
Kelet savaii Skaja sdjo usidariusi su a n u ir Chalidu biblio tekoje ir pagaliau suprato , kuo veriasi jos vyras.
I p ra d i ji buvo pritre n k ta , bet paskui sum et, kad ne jis
irado prostitucij, ir susitaik su ta mintimi.

160

Kiekviena Chalido staiga reikalavo dm esio. P a k r a n

ts b o rd e liuose buvo tvarkomasi visai ne taip, kaip Laims
n a m u o s e . J uo se vis tautybi jreivius vaiindavo tik alumi,
o tuo t a rp u Laim s n a m u o s e ir kitose dviejose panaiose
staigose m eniu buvo daug vairesnis. Moterys juose buvo skir
tingos. Pakrantje pirm enyb buvo teikiama dailioms, bet stip
rioms, galiniom s neskausm ingai p e r dien a p ta rn a u ti po du
tuzinus klient .
J a u n o s m oterys, sigytos p r a m a t n i e m s C h alid o n a
mams, buvo labai graios bei imokytos taisyklingai kalbti
arabikai ir pranczikai. Be to, joms buvo d s to m a higiena,
gero tono taisykls, aprang os kultra. Meils m e n jos glu
dindavo iki tobulumo. Vyrai nusipirkdavo jas visam vakarui.
Chalido ei Bjaus uosto b ordeliuose moterys dirbo p e n
kias dienas, paskui dvi dienas ilsjosi. Todl btin a buvo y
mti, kurios dirba, o kurios ilsisi. Kiekviena i j udirbdavo
imtj dal s u m o kam jai u suteiktas paslaugas pinig, po
pen ke ri m et joms bdavo suteik iam a laisv ir s um okam a
priklausanti pinig suma. Daugelis i j itekdavo ir susi
tvarkydavo savo gyvenim. Kai kurios vis dlto pasirinkdavo
paleistuvyste ir greitai pra davo. Kitos eidavo dirbti blo
gesnes staigas, kur neisilaikydavo ir susirgdavo daugelis
bordeli savinink ne taip gerai rpindavosi moterim is, kaip
Chalidas, kuriam dirbo du gydytojai maurai.
Stu dijuodam a storiausias registracijos knygas, Skaja su
prato , kad jai p atinka tvarkyti vyro reikalus. O be to reikjo
rpintis m onmis ir pastatais.
P r a m a t n i u o s e b o r d e li u o s e p r o b l e m buvo trigubai
daugiau, nes moteris re ikjo elegantikai rengti ir aprpinti
brangenybm is, joms buvo reikalingos vonios ir patys subti
liausi kvepalai. Bet, neirint visas ilaidas, Chalidas ei B
jus buvo turtingas mogus.
Vyro k apitalo investavimas labiausiai dom ino Skaj.
Kakoki tai pinig dal jis ileisdavo, pirk dam as Ju dos ben
Simono juvelyrinius dirbinius. Kit dal paversdavo b ra n g a k

6. 1378

161

meniais ir brangiais metalais. Kitus pinigus investuodavo sk

ms d e n te lm e n o anglo R o b e rt o Smolo laivus. N e t r u
kus grusi i Perl pavsins Skaja susitiko dail kapiton.
Vien vakar jiedu su C halidu mgavosi j au nos vergs
dainavimu. Staiga i kiemo pasigirdo griausmingas balsas. Vy
ras skubiai atsistojo ir nusijuok, o Skaja igirdo:
inau, inau, vaikine, tavo ponas d a b a r guli su k o
kia nors dailia pauktyte, bet bk ramus, dl m ans jis nulips
nuo jos. Na gi, pasitrau k i kelio. Tkstantis velni, Chalidai,
ieik, seni! Durys atsivr, ir kam bar jo trumpakojis
mogus.
Jis buvo visikai nepra stas savo iore: apsivilks spal
vingus drabuius, trum p as kelnes ir ju o d as ilkines kojines,
ra u d o n aksom in striuk, isiuvint auksiniais ir sidabri
niais silais, usidjs ilg apsiaust ir ploki skrybl su
gervs plunksna. A nt aukto vyro ie drabuiai n e b t atro d
taip fantastikai, bet R o b e rto Smolo gis buvo ne didesnis,
n egu p e n k io s pdos. Jo p l a u k a u tu rjo rausv atspalv, o
skvarbios akys viet kaip dangaus mlyn. Apvalus, s ug ru
bs nuo j ro s vjo veidas buvo ir idyklikas, ir geras, bet
k a r tu dvelk namais: n u s tas s traz d an o m is , jis pan jo
strazdo kiauin.
Ba! tai kur tu, Chalidai! Ir, kaip visada, su g ra u o
le prie ono!
Tu tikras nenaudlis, Robi! Turiu tave a pstulbin
ti: i grauol m an o mona!
Dieve veniausiasis! Tai tiesa, Chalidai ei Bjau?
Bjus linkteljo, ir anglas emai nusilenk Skajai. N u o l a n
kiai p ra au atleisti, ponia. Tikiuosi, js ant m ans nepykstate. Bet, prisimins, jog kalba anglikai, kreipsi Chalid:
Neinau, kokia kalba tavo m ona kalba. Ar tu jai iversi?
Tai n ra btina, pone, siterp Skaja. A p u i
kiai jus sup ra ntu. A visikai nepykstu ant js, juk visikai
norm alu, kad js p alaikte m ane keke, t u r d a m a s omenyje
m ano vyro veiklos pobd. O d ab a r praau m an atleisti m a

162

nau, jums daug k reikia aptarti su m an o ponu. Ji gra k

iai atsistojo ir, aismingai ypteljusi, ijo i kam bario.
Striukis anglas nusiypsojo.
Kaip tai atsitiko, paklaus jis, kad buvs ispa
nas, virts arabu, baig tuo, kad ved air?
Aire? Skaja air?
Dieve veniausiasis, seni! Ji tau iki iol n e p a s a k ?
Ji ir pati neino, draugui. Prie k ele t m ne si i
korsaro a nusipirkau purvin isigandusi b e n a m btyb.
Jis pam j i iplaukianio reis kapitono , kuris pasak,
kad pagrob j p e r m. Apie j jis nieko neinojo. O kai
Skaja visikai atsitokjo, ji galjo prisiminti tik savo vard.
Ir tu j vedei! Koks gi tu rom antikas!
Klysti, Chalidas pyl anglui miniatirin puodel
kavos. A buvau sum ans padaryti i jos itaiging kek.
R o b erta s Smolas triukmingai atsiduso:
I tikrj? Ir kas gi tave sustabd?
A j simyljau, biiuli. Ne tik jos veid ir g u n d an t
kn, bet moter, kuri vis labiau m an atsiveria. Joje nra klas
tos, ji labai geros irdies. Tokios didiadvass m oters a dar
nem aiau, o kai ji velgia m an e savo n uo stabio m is akimis,
a tiesog itirpstu, Robi. Labai greitai mintis, kad dar kas nors
kitas j lies, m varyti m ane i proto. A pajutau, kad kaip
visi norm als vyrai, noriu vaik ir mylinios monos.
Saugok tave Viepatie, draugui. D a b a r tu tursi sil
p n y b , t a v o prieai gals ja pasinaudoti. Kol didysis Alyro
Svadautojas n etu r jo silpnybi, jis atro d nenugalim as.
Nesijaudink, Robi, a n e turiu prie. Net m ano m o
terys gerbia mane.
N e bk naivus, Chalidai, odiai nuskam bjo ai
iai. Visi turtingi ir takingi m ons turi prie. L abia u r
pinkis savimi ir gra uole, kuri vedei.
K elet akim irk vyrai tyldami siurbiojo kav, paskui
R obertas Smolas vl praneko:
A p a d a ria u tave tu rtingesniu, Chalidai. Laivai, k u

163

riuos mes siun tm e Naujj Pasaul, parve verting m e t a

l, b rangakm eni ir kaili krovin. I piet laivai gro su p ri e
skoniais, vergais ir akmenliais. Kaip visada, geriausios v e r
gs laukia, kad tu jas ap irtu m .
Mes p ra r a d o m e laiv ar m oni? Chalidas ei B
jus ja u pra kalb o dalykikai.
Visi laivai sveiki, bet audros m etu buvo nuneti j
r trys mons. K apiton as prane, kad tai buvo vis s m a r
kiausia a u d r a jo gyvenime. N vienas vergas nedingo.
Gerai. O kaip tu, Robi? Kaip seksi plaukiosimas?
K apitonas ypteljo ir isities ant pagalvi, pasikis
rankas po galva:
Ach, C h alidai, kaip a n or iau, kad tu b tu m su
manimi; kaip danai tu n eleisdavai m an p a sid u o ti go dum ui.
Tu toks teisus! Isp a n ik o je A m e r ik o j e a s u ra d a u aukso k a
sykl valdytoj savo tvo j a u n e sn j sn, gyvenant be
jo ki tiksl, iskyrus vien: visikai nusigerti. Jo j a u n e s n y
sis brolis ir p a v e ld to ja s ved jo mylim j ir s utvark taip,
kad j isist i Ispanijos. Jis tro k te t ro k ta atk eryti ir s u
tiko u tam tikr m ok es t p ri k ra u t i aukso eis m s laivus,
kad mes p a r g a b e n t u m e j E u r o p . M okestis p a s i ro d n e d i
delis, Chalidai.
O kaip gi tas jau nasis donas nuslp vagyst? Tu tik
ras, kas jis ms neiduos?
Pirm oji vagyst buvo n u slp ta, susp ro g d in u s kasyk
l. P rireiks dau gybs m n e si , kol ji bus ivalyta. O iki to
laiko mes grime ir p a sik ra u s im e aukso i kitos kasyklos.
Jeigu ispanai ir suinos, kad ju o s ap varino, nieko negals
pad a ry ti mes jau b sim e toli. J a u n o jo do n o m eilu
pusiau ispan, pu siau indn . Jis k etin a j vesti ir ivaiuoti
Paryi. Ten jie gals visikai p a d o r ia i gyventi i to, k mes
jiem s s um oksim e.
Aukso kasyklos, kurioms jis vadovavo, kasa vis variau
si auks, kok tik a esu mats, Chalidai. Kiti laivai p a r g a b e
no brangia usi kaili, turkio, kora l, nefrit, sm aragd, to-

164

pa. Kaip visada, a atrin kau tau kaili ir brangakm eni, I n

dijos p erl ir p rieskoni. Visa kita re a liz u o ta prastu b du, ir
tavo dalis pas tavo bankinink.
Tu kilniadvasis, Robi, ir kaip visada, paslaugus. Leisk
m an k nors ir tau padaryti. Ryt m an o biiuliai pasteb jo
tavo laiv, ir a tikjausi, kad vakare tu pas m an e ueisi. K e
liauk Laim s n a m u s , ten tavs laukia staigmena.
Anglas pa te n k in ta s nusiypsojo:
Ach, Chalidai, nereikjo rpintis.
Alyro S vadautojas taip pat jam ypteljo:
Ji kaip tik tavo skonio, Robi. Eik, o a griu pas sa
vo ledi.
K ap itonas atsistojo:
Jeigu tavo staigm ena tokia p at puiki, mes n e p a s im a
tysime kele t dien.
Chalidas ei Bjus pasir visu savo ilgu knu ir paauk:
Skaja!
Ji tuoj pat atjo ir atsisdo alia jo.
Tu girdjai? paklaus jos vyras.
Taip. Jeigu jis pasakojo ties, tau pasisek, kad turi
tok kom pan ion.
Robertu Smolu gali pasitikti kaip savimi, Skaja. Jis
siningiausias mogus. N karto n ra m ans apgavs.
O kas laukia jo Laim s n a m u o s e ? Tu suradai jam
koki nors mayt, kuri j pam alo nins ir pamyluos?
Chalidas nusijuok:
Na, ne! Robis tikras vyras ir m gsta auktas m o
teris. Ta, kuri a jam suradau, ei p d aukio ir k r t i
mis, panaiom is prinokusius melionus. M an kakada dav
suprasti, kad Robio penis ne maesnis, negu bet kurio kito
vyro. Taigi jie abu bis ptenkinti.
S utuoktiniai nusijuok, sivaizdav striuk, sp u rd a n t
palaim ingam e amazons glbyje. Paskui juokas nutilo taip pat
staiga, kaip ir pra sidjo, ir Skaja atsidr vyro rankose. Jis
buiavo j, kol jos knas neprisiglaud prie jo. R ankos p r a
skleid drabuius, ir pirtai m glam onti spenelius.
165

 Pavelk mane, Skaja, velniai sak jis, ir ji p a

ban d p akelti apsunkusius vokus. Tu m an o m ona, ir a my
liu tave.
P ir m k a r t ji pavelg auksaspalvi Chalido aki gilu
m ir suprato, k jam jauia. Tarsi i karto itirpo irdies skaus
mas, kur ji ja u t nuo naujo gyvenimo Alyre pradios, irdy
je palengvjo. Ji myli! Tai tai kas yra meil. Ir ji prisim ena
j. Jos akys prisipild diaugsm o aar, ir ji suuko:
O, Chalidai, a tave taip p at myliu! D a b a r a tai i
nau, ir p ritra ukusi prie savs jo tam siap lauk galv, kar
tai j pabuiavo. Pagaliau sitikinusio, kad yra mylimas, C h a
lido aistra siieb nauja n eugesin am a jga.
Jo nek antrios ra nkos p erpl ilkus, ir jis p ra d jo gla
m onti m onos kn. Ileido mylimus juo dus plaukus, idrai
k juos ant pagalvs, aptrauktos abrikoso spalvos aksomu. Pas
kui ilgi pirtai slysteljo skruostu ir skruostikaulio linija n u
sileido iki mao smakro.
P akartok, Skaja, p ap ra jis.
Ji pavelg j ilgesingu mlyn aki vilgsniu:
A myliu tave, Chalidai, tvirtai itar ji. A my
liu tave, ir vl pabuiavo vyr bei prisiglaud prie jo. N e a ts i
spyrs, jis pasilenk ir p a m lpom is jos spenelius, paskui
ap ib r jos kn buiniais, ir ji prisiglaud prie jo visu knu.
Bet jis ju d jo vis emyn, prie vis slapiausios vietos. Pajuts
jos kvap, p rim e n a n t jros kriaukls arom a t, lieuviu si
skverb velni roin erdv. Ji rikteljo i pasitenkinim o,
pirtais sikibo jo ju o d u s plaukus, o jis ir toliau palaim ingai
ir n ep aken iam ai j kankino, ir Skaja stebjosi, kad dar n e s u
skilo tkstant daleli toks didelis k a r t buvo jos susi
jaudinim as. Paskui jis labai velniai pabuiavo vidin jos lau
n puse, atsigul ant jos ir uvald mon.
Skaja buvo palaimos virnje. Ji dar nebuvo painusi
tokios meils. O gal ir buvo? Smegenys klaidiojo neinioje,
bet alia gulintis iltas Chalido knas j nuramino. Koks gi skir
tumas, ar ji myljo anksiau? Jos vyras Chalidas. Ji dievina

166

j, o jis j. Kam dar save kankinti? Kam bandyti sulaikyti

nykstanius prisiminimus? D a b a r praeitis neturi reikms.
Skaja! Eik pas m ane, mylimoji! Greiiau!
S utu oktini aistra siieb tuo paiu metu. Paskui a p ri
musi ji pasak:
A noriu kdikio, Chalidai.
Jis ypteljo jai tamsoje. Jos odiai buvo dar vienas
meils rodymas.
A pasistengsiu, brangioji, duoti tai visk, ko tik tu
panorsi. O jau vaik ypa.
Staiga ji diaugsm ingai nusijuok ir, pasir m usi alk
ne, pakilo ir pavelg auksaspalves vyro akis:
A myliu ir esu mylima, itar ji. Ir kas buvo
nutik m ano gyvenime anksiau, ms meils viesoje tai n e
betu ri reikms. O jei tu rt , a ja u biau prisiminusi. A
inau, kad a Skaja, Chalido ei Bjaus, didiojo Alyro S
vad a u to jo mylimoji mona.

1 1 Nailas B urkas guljo ant nugaros, atsirm s i

kvpintas pagalves. Jis p irm kart po ilg savaii atm erk akis
ir pam at tolumoje ydrus kalnus. U lango augo velios kvap
nios gardenijos, ros, levandos. N am o sienos buvo a p a u g u
sios ydiniomis vynuogmis. Suok paukiai visur p laz
deno gyvyb.
Nailas suprato , kad grta gyvenim. Bet jam siaubin
gai norjosi mirti.
Raiytos uolins k am bario durys atsivr, leisdamos
mergaite, kurios akys, pamaiusios Nail, suibo.
Ach, pone Nailai, pagaliau js atsigavote. A K on
stancija Marija Alkudija G idadela. M ano tvas ios salos
gubernatorius, ir js jo nam uose. Ji pad jo pad k l ant
alia stovinio staliuko.
Nailas paklaus:

167

 O kas tai p er sala?

M ergina n u ra u d o i susijaudinimo:
O, pone, atleiskite man, js Maljorkos saloje.
O kaip a ia p ate k au ?
Jus atne i laivo, kuriuo js p lauk te su kap iton u
Makgvairu. Jis paaikino mums, kad js didelis ponas.
Nailas vos susilaik neypteljs.
O Makgvairas dar ia, p an e le Konstancija?
Taip, pone Nailai. Nors kiti laivai iplauk prie k e
lias savaites, jis atsisak jus palikti. Jis pasak, kad ponia jam
ito neatleist. Js n o r tu m te j pam atyti?
Nailas linkteljo, ir m erga it tim pteljo pint s k a m b u
io, kab anio prie jo lovos, virvut:
Ana, atvesk airi kapiton , sak ji pasirodiusiai
tarn a ite i ir pasisuko pataisyti Nailui pagalvi. Jis pajuto r o
i kvap, ir j persm elk skausmas. K o nstanc a kako pyl i
aprasojusio soio, ir padav tau r Nailui.
A p e ls i n i m s s o d o sultys, p a a i k i n o ji.
I g e r k i te . Jos s u te ik s j u m s jg . Ji p a d a v t a u r . P a s
kui ji a t s i s d o alia ir, i s i t r a u k u s i m a u s r m e l iu s , m
siu vinti.
Nailas pajuto aitri gaivinani vsum savo burnoje.
Jis siurbiojo sultis ir apirinjo mergin. Ji buvo neaukta,
plonu liem eniu ir didelmis krtimis, auksaspalvs odos, ka
to nini plauk. Akys prim in violetines nalaites.
Nailas apirjo kam bar. Jis buvo erdvus, sienos bal
tos, grindys r a u d o n kokli. Prie vienos sienos stovjo spin
ta, kurios durel s buvo meistrikai iraiytos, o prie p r a n c
ziko stiliaus lango prieais jo ilkais apklot lov ilgas
rieutm edio stalas. Prie stalo dvi kds, o prie lovos
siuvintas fotelis.
Jums patiko sultys, p one Nailai? pilti dar?
Ai, m andagiai pad k o jo Nailas. Velniai grieb
t, kur dingo Makgvairas? Durys, lyg atsakydamos jo beod
kvietim, prasivr, ir ant slenksio pasirod kapito nas ir Ini-

168

sas. Diaugsmingai lodam as uo uoko ant lovos ir atsigul

alia Nailo, linksmai vizgindamas uodeg.
Na k, vaikine, n u spre n dei likti gyvas? lov V ie
paiui!
Skaja? Kur ji?
M akgvairas nesm agiai j pa velg ir atsiduss p ris i
paino:
Mes neinom e, kur O Mali, m ilorde. Kai kitatikiai
jus paov, didiausias ms rpestis buvo kelti jus laiv.
Mes inojome, kad jie ms nepaliks ramybje. Bet kai tik
mes lipome laiv, prasid jo litis, ir plikai, p asin aud oj
kana, inyko. Mes buvom e ariausiai M aljorkos, todl ir a t
vem e jus ia. Kiti iplauk Alyr, bet, deja, iki iol n e a p
tiko joki O Mali pdsak.
Akimirkai kam baryje siviepatavo tyla. Paskui Nailas
kartai, bet p ap ras tai pasak:
A j rasiu! A j rasiu! ir n u k o r kojas nuo lo
vos, ban dyd am as atsistoti. Inisas krusteljo.
K onstancija Alkudija G id a d e la greitai atsistojo ir n u
skubjo prie jo:
Negalima, pone Nailai! Js aizdos atsivers! Jos dar
ne visai ugijo, ji ra n k a apkabino jo kakl ir privert vl
atsigulti. Tutuojau sura sk tt, piktai sunibdjo ji p a
simetusiam kapitonui. Ana pads m an vl paguldyti po n
lov. Ji terliojosi su juo lyg m aa perekl, p u rty d a m a p a
galves ir taisydama antklod. Nailas buvo sujaudintas ir n u
stebintas ios m iniatirin s m erginos rpesio. Gda, p o
ne, priekaitavo ji. Mes su A n a taip sten gm s s u g r
inti jus gyvenim. Kodl js leidiate iam k a p iton ui jus
ja udinti? Jeigu js negalite kalbti su juo ramiai, a jo d a u
giau pas jus neleisiu.
Tik d ab a r jis supra to , kad su m ergina kalbjo ispani
kai, o su k a p ito nu Makgvairu aikinosi gal tarm e. M ergina,
aiku, nieko nesuprato. Jis staiga pajuto silpnum, prigul ant
pagalvi ir n u ta r papasakoti:

169

 Kai m ane sueid, piratai pagrob m an o irinktj,

su kuria a buvau susiadjs, paa ikino jis. O k a p i t o
nas M akgvairas pra n e man, kad jos dar n erado.
P rajo keletas sekundi, kol ji prakalbo:
Js j labai mylite, p one Nailai?
Taip, panele Konstancija, tyliai atsaik jis. A
j labai myliu.
Tada a pasim elsiu veniausiajai M ergelei Marijai,
kad ji greiiau atsirast, rim tai itar mergait.
Gro Makgvairas ir atsived su savimi pagyvenus vi
dutinio gio pon. Jo b arzd el buvo tamsi, tru m p ai kirpta, o
akys juodos ir altos. Apsirengs jis buvo prabangiai, bet grie
tai. Trum p ap siaust puo rudo kailio apvadas.
L o rd e Burkai, g u b e r n a to ria u s balsas buvo toks
pat altas, kaip ir jo akys. A Kondas Franciskas G id ad e la
ir diaugiuosi, kad js pagaliau atsigavote. K a p iton a s M a k
gvairas p ra n e man, kad js j a u d in a t s dl savo nuotakos.
G e riau jums i k arto igirsti ties.
Tti! m ald auja m a i suuko mergina. Ponas N a i
las dar nesustiprjo.
Tylk, Konstancija! Kaip tu drsti m an n u ro d in ti?
Po vakarini pam ald a tave nubausiu: vis nakt praleisi ko p
lyioje, m styd am a apie p a g a rb vyresniems ir pak lu sn um .
Konstancija s ugdinta p a n a rin o galv*
Gerai, tti, sunibdjo ji.
Js irinktoji prauvo jum s visiems laikams, iorde
Burkai. Ir kuo greiiau js su tuo susitaikysite, tuo bus g e
riau jums paiam. Net jeigu js j ir rasite, atgal pasiimti n e
benorsite. Jeigu ji ir gyva, tai iniekinta kitatikio, ir n vie
nas katalikas ito n epakst.
Ne!
Bkite protingas, lo rde Burkai. Kapitonas Maikgvairas pasak man, kad ledi tap o nale. Vadinasi, ji ja u nebuvo
nekalta. Tik n ekaltum as bt j apsaugojs, nes yra kitatiki
labai vertinamas. Todl j iprievartavo ma m aiausiai k a

170

pito nas ir visi karininkai, um jos laiv. Jeigu ji tai pergy

veno ir dar p ad o ria i atrod, ji buvo p a r d u o t a vergijon ir d a
bat linksmina lovoje kok nors pa. Js gi n eno rsite, kad ji
grt pas jus, net jeigu js j ir rasite. iomis aplinkybmis
veniausioji banyia nekliudys jum s n u tra u k ti s u ie d u o tu
vi. M oteris jums p ra rasta, lyg ji bt mirusi, o greiiausiai ji
ir yra mirusi.
Ieikite!
Kondas nusilenk:
A s u p ra n tu js skausm, lo rde Burkai. Palieku jus
su juo. G re ita i js supra site, kad m ano odiuose yra tiesos.
Eime, Konstancija! D u k t nuolankiai nusek paskui j.
Nailas B urkas palauk, kol durys paskui j usidar.
Na, Makgvairai, pasakok. A ju k ne vaikas, kad m a
ne reikt taip.saugoti. Galjai jau suprasti, kad jei iki iol n e
miriau, tai jau igyvensiu. Kur O Mali laivynas ir kas tai per
nesm ons apie tai, kad ji p ra ra s ta visam laikui? Ir kiek a
ia voliojuosi? Dstyk, nes kitaip a itrauksiu tau lieuv!
Js sergate eias savaites, m ilorde.
Dieve! isprdo Nailui.
Laivai iplauk tiesiai Alyr, ir mes sugebjo m e i
karto patekti pas Dj. Jis nuoirdiai mus ujaut ir isiun
tinjo ini visiems Alyro pre keiviam s vergais, silydamas
u O Mali karalik ipirk arba pinigus u informacij, kuri
p a d t j grinti. Joki re zu ltat lyg triuio urv b t
kritusi. Djus p a d a r tokias pat ivadas, kaip ir Kondas. Gy
va Alyro ji nepasiek. Kokios dar galjo bti prielaidos?
Jo balsas virpteljo, ir jis n usib rauk aar delnu.
I tikrj Makgvairas buvo nusimins d ar dl kako, ko
jis neidrso papasakoti sunkiai serganiam lordui Burkui. M a
tyt, O Mali itiko kitoks likimas. Dju s pasak, kad korsarai
galjo atgabenti Skaj Alyr ir parduo ti. Prekyba m o n
mis ten buvo grietai d raudiam a. Bet ji klestjo, ypa buvo
p re kia u jam a graiomis moterimis, Makgvairas suprato, kad
jeigu taip nutiko Skajai, Djus negals suinoti, k ur ji dingo.

171

 N e n o riu tikti tuo, m ilorde, b et jeigu ledi Skaja gy

va, tai ku r ji?
Nailas Burkas nustro. Skaja negyva? Ne! Tik ne Ska
ja! Ne jo Skaja Kerio p a k ra n t s v a n d e n spalvos akimis ir
n e s u tra m d o m a siela. Ne! I gerkls isiver kimi dejon. A t
sikls i lovos, jis nusvyravo per k am ba r iki lango ir ijo
tera s. Visur vir gyvenimas, o jam buvo pareikta, kad Skaja
negyva. sikibs m a rm urinius turklus, jis r a u d o d a m a s i
liejo savo irdgl ir nusivylim ir verk tol, kol neukimo
taip, kad nebegaljo ileisti n garso.
Jis p ajuto, kad kakas paliet j, igirdo ra m in a n t b a l
s. Jis leidosi nuvedam as kam bar, krito lov ir apalpo. A p
k lodam a j an tklode, K onstancija G id a d e la palingavo galv ir
p aliet jo kakt.
J vl kre ia drebulys, k a p ito n e Makgvairai. inakt
jum s teks prie jo b udti tvas neatle is m ans nuo b a u s
ms. A papa sako siu jums, k reiks daryti.
Makgvairas linkteljo:
Js tvas grietas mogus, pasteb jo jis.
M ergin a nieko n ea tsa k ir toliau dirbo savo d arb. P ir
miausia ji patais pagalves, paskui sukam antklod ir pastat
ant staliuko prie lovos sot alto grimo.
Js maai kuo tegalite p a d t k a p ito ne Makgvairai.
Stenkits, kad jis b t ram us ir gult patogiai, kiek tai m a
nom a. G reitai A n a atne dub en a r o m a tiz u o to vandens.
Varpai skam bino vakarinm s pam aldom s, ir K onstancija su
nerim o. A turiu eiti. Kai kriz praeis, pakeiskite jo m a r
kinius ir paklodes. Ana jums pads. Ir ji ijo i kam bario.
M akgvairas p ra sd jo prie Nailo vis nakt. Jo n u o s t a
bai. lordas Burkas nesiblak guljo grsmingai ramiai, kol
ugninis drugys rijo jo kn. Ponios O Mali k apitonas sin in
gai vykd savo pareigas: nuo lat d rk in o jo kakt a r o m a t iz u o
tu vandeniu, laikas nuo laiko per prieva rt pro sukstus d a n
tis gird saldiomis sultimis. K e le t kart per nakt buvo a t
jusi tarn a it Ana, kuri atne ligoniui varaus vandens ir sul

172

i, o paiam Makgvairui altos vitienos, duonos, vaisi

ir grafin saldaus auksaspalvio vyno.
Ji pastat padkl ant ilgo rieutmedio stalo. Makgvairas paklaus.
Kaip ten m ergikt?
A na ybteljo ju o d o m is akimis:
Ji meldiasi koplyioje u tavo eiminink, pone.
Ir ijo i kam bario.
M akgvairas godiai suvalg m aist, igr vyn ir vl
atsisdo alia Nailo lovos. A r t j a n t au rai jis u sn d o k d
je, b e t j tuoj p at p a a d i n o g ra udi ra u d a. L o rd a s B u rk as s
djo lovoje u m e rk to m is akimis, i kuri sk ruo stais ried jo
aaros.
Skaja! Skaja! kkiojo jis. N ep alik m ans, my
limoji. Grk! Grk!
Milorde! Milorde! Pabuskite, tai tik sapnas!
Palaipsniui Nailas n u rim o ir atsigul. Jo k a k t a atalo.
Lengviau atsiduss, M akgvairas p a k e it N ailo B urk o m a r
kinius.
Po rytini p a m a ld pasiro d Konstancija. Su ja atjo ir
Ana. M ergin a pagyr nusikam avus k apiton.
Js puikiai su viskuo susitvarkte, k apitone. Eikite
ilstis. D a b a r a slaugysiu p on Nail.
Bet tau, mieloji, taip p at reikia pailsti, p a p r ie
tara vo Makgvairas. Tu turi numigti. Jam d a b a r pavojus n e
begresia. J gali slaugyti ir tarn a it . K a p ito n a s tvikai
apkabino j p er peius, n o r d a m a s ivesti i kam bario, bet ji
staiga krpteljo. Pro jos suknels ra nkov aikiai viet r a u
d onas randas, ir M akgvairo akys isiplt.
Taip! ipykino Ana. Nakt K ondas mu m ano
Konstancij.
Ana! m ergina p a r a u d o i gdos. Jis m ano
tvas. O kiekvieno tvo p areig a bausti n e pa klusn vaik.
A stojau prie jo vali ir buvau neteisi.
Ji ventoji, m an o mayt. O Kondas smaginasi,
m udam as j!
173

 Ana, praau tavs! Jei igirs, tvas isis tave i ia,

o tu esi viskas, k a turiu.
T arnait kietai suiaup lpas, atsiduso ir nuleido gal
v. Vl pra neko kap ito nas Makgvairas:
Kondas jau t u rb t ivyko vykdyti g u b e r n a to ria u s p a
reig? Moteris pritaria m ai linkteljo. Tada, panele K o n
stancija, a silau tau sandr. Iki p usiau dienio urm ulio a
paslaugysiu pon, o tu numigsi krsle. O atjus p u sia u d ie
niui, a eisiu savo kambar.
A na plaiai nusiypsojo kapito nas buvo g e r a n o ri
kas jos Konstancijai, o tai reikia, kad geras mogus, kuriuo
buvo galima tikti. Po keli seku ndi ji ijo, p alik d am a
Makgvairui globoti ir lord Burk, ir patogiai snaudiani
krsle mergin.
A rt ja n t vakarui, kai alyviniai eliai m ilgti, ir d ie
nos kaitra nuslgo, Nailas Burkas vl atsim erk. Jis tu t u o
jau prisimin, kur yra ir kaip ia atsidr. G raudulys upldo
j, ir jis lidnai atsiduso.
Kaip js jauiats, p o ne Nailai?
Jis pavelg liesut mergin:
Velnikai lykiai, mayte, bet, atrodo, a gyvas, va
dinasi reikia usiimti iuo reikalu gyventi.
O ji buvo labai grai js irinktoji? jos klausi
mo tiesum as buvo lyg smgis durklu, ir jis usimerk.
Ji buvo pati n uostabiausia btyb. Plaukai juodi kaip
a udros debesis, oda lyg gardenijos iedlapiai, akys gilios ir
mlynos lyg Airijos pajrio vanduo. Ji buvo gera ir ididi
ne tik m ano mylimoji, bet ir m ano itikima dra ug. O d abar
a p ra r a d a u j visam likusiam gyvenimui.
Konstancijos akyse p asirod aaros:
Kaip a nor iau, kad ir m an e k ad a nors taip p am il
t vyrikis.
A n e m a ta u tam joki klii. Negaliu suprasti, k o
dl tu dar neitekjusi? Kiek tau m et?
Penkiolika, sere.

174

 Turbt pus kilming ios salos j a u n u o li j a u pra

tvo tavo rankos. Ar jie visi apako?
K on stan c a droviai ypteljo ir nuraudo:
Niekas nenors imti mans monas, pone Nailai,
lidnai p asak ji. Tvas seniai atm i m an s b et koki
galimyb itekti. Vakar vakare, kai jis kalbjo apie js s u
adtin, js t u rb t pam a n te , kad jis grubus. I tikrj js
istorija prim in jam tai, k jis labiau n o r t pamirti.
Prie eiolika m et m au r piratai upuol i sal, o,
ivykdami i ia, kaip belaisv pasim m no motin. Tvas
aistringai j myljo ir buvo nusimins. Po ei savaii jam
pavyko j ipirkti.
Prajus eiems mnesiams gimiau a. Ir nors motina pri
siek visais ventaisiais ir net ventja Mergele Marija, kad
piratai jos neliet, tvas ja taip ir nepatikjo. Proporcingai jos
pilvo didjimui jis tolo nuo monos. Ji dievino j, ir tvo abejo
ns sudau jos ird. Ji dav man gyvyb, ir ugeso kaip vak.
Tvui esu lyg gyvas priekaitas, kadangi a labai j p a
nai. Savo ru o tu jis kaltina m ane dl m otin os mirties ir taip
atvirai d e m o n s tru o ja savo abejones dl m an o tvysts, kad
n viena padori M aljorkos salos eima n e n o r t m ans p ri
imti savo tarp.
Ir vis dlto a jo dukra. Dl to nekyla abejoni. Ana,
prie t ap d a m a m ano aukle, buvo m otin os tarnit. Ji atvyko su
ja i Kastilijos, kur m o tin a itekjo u tvo, ir buvo su ja net
tada, kai j p agrob piratai. Ji prisiekinja, kad be tvo m o t i
na neinojo jokio kito vyro.
Netiktai Konstanca nutilo ir nuraudo. Suprats jos s u
miimo prieast, lordas B urkas tyliai itar:
Nesigailk dl savo odi. Toks jau a mogus:
m oterys visada dalijosi su manim i savo bdomis. D a b a r a su
p ra n tu , kodl tavo tvas taip su m anim i kalbjo. Jis s tai
gus mogus, bet no r jo pasakyti m an ties.
M ergin a atsiklaup prie lovos ir p akl lo rd B urk
savo veidel:

175

 Atleiskite man, pon e Nailai. A sup rantu , kaip jums

sunku, netekus suadtins, bet Dievas nori, kad js gyventu
mt. Mes abu melsims u n em irtin g Skajos siel, bet js
turite pa ad ti man, kad d a b a r kovosite u savo gyvyb.
Nailas Burkas, sujaudintas m erginos rpinimosi, u d
jo savo didiul deln ant jos rankyts:
Gerai, Konstanca, paadu. Bet ir tu paadk, kad man
padsi.
M aa rankyt virpjo po jo delnu, raudonis plsteljo
m erginai veid, o blakstienos nusviro ant skruost.
Jeigu js taip norite, atsak ji, ilaisvindama rank.
Per kelet savaii jis sustiprjo. Drugys pagaliau pasi
trauk. Atsirado apetitas. I p ra d i jis vaikiojo po k a m b a
r, paskui atjo diena, kai jis ryosi ieiti sod. i akim irka
jo d ab artiniam e gyvenime buvo vis laimingiausia. Jie su K o n
stanca, lydimi Anos, sureng ant ols piknik: mai p yrag
liai su msa, alios vynuogs, velnus rausvas vynas. Nailas
pasakojo moterim s, kokius poktus krsdavo, kai bdavo b e r
niktis. K albdam as apie ypatingai linksmas jaunysts idai
gas, jis p irm ka rt igirdo diaugsm ing Konstancos juok. Jis
m ramiai m iegoti naktim is kom ara i, kuriuose jis g e lb
jo nuo b e r b e r pirat Skaj, m blsti.
Maljorkos sostin P alm gro O'M ali laivynas. K e le
t m nesi gula Alyre iekojo Skajos, bet jreiviai buvo p ri
versti iplaukti, negav joki ini. Tuo tarpu Djus suteik
O Mali klanui turtingas koncesijas. Rasti Skaj tarp gyvj
vili nebeliko, ir laivai, O Mali k a p ito no vadovaujam i, t u r
jo ivykti Airij. Nailas, d ar n e p a k a n k a m a i sustiprjs p la u
kiojimui, buvo paliktas.
Lordas Burkas patikjo Inis Makgvairui, o pats m
rayti laik tvui. Iliejs savo skausm, jis baig j praymu:
N e su d a rin k joki sutari dl m an o santuokos. G re ita i a
vykdysiu savo sipare igojimus e im a i. Paskui jis atsisveiki
no su Makgvairu ir i g u b e r n a t o ri a u s sodo tera sos stebjo,
kaip O Mali laivai iplauk atvir jr.

176

Nailas retai m atsi su eim ininku ir diaugsi tuo

altas ispan donas neteik jam m a lo n u m o savo draugija.
Vien dien Konstancija pasil jam pajodinti, ir N ai
las diaugsnimgai sutiko. Po piet jis skriejo ant kero arklio
per lauk, n u st ydiniomis plukmis. K onstancija jojo pas
kui j ant maos grakios arabikos kumels. Ji buvo gera
jojik, tvirtai laiksi balne ir stipriai m a a ra n k a spaud p a
vadius.
D ienos kaitroje jie sustojo pievoje alia jros, n o r d a
mi leisti arkliams pailsti ir patys uksti. Konstancija p a t i e
s ant pievos balt stalties ir idliojo ant jos duon, m ink
t sr, persikus, kriaues, balt vyn. Nailas ikink arklius,
kad jie galt laisvai ganytis. Plaiaakis medis saugojo juos
nuo sauls, ore tvyrojo laukini iobre li arom atas.
Jie tyljo. Paskui K onstancija prabilo:
G reitai js ivyksite. K ada plauksite savo gimtj
Airij?
elis perb g o jo veidu:
Ne i karto. Prie grdam as Airij dar tru put p a
keliausiu. Bet grsti a turiu: a vienintelis tvo pdinis.
M ano pirm oji s an tu o k a buvo anuliuota, antroji nevyko.
Js bsite laimingas, pone Nailai. A kiekvien d ie
n meldiuosi u jus ventajai Mergelei.
Jis paglost jos skruost:
Kokia tu miela, Konstancija.
Ji n u ra u d o ir prigludo skruostu prie jo delno. Staiga
Nailas p an o ro j pabuiuoti. Jis apkabino mergin, ji suvir
pjo, bet nesiprieino. Gavs pritarim , Nailas pra vr jos l
pas ir paniro sald urv, s urasd am as m erginos lieuv ir a t
sargiai g lam o n d a m as j. Tvirtai spausda m a s viena ranka, ki
ta jis m glostyti jos jau nas putlias krtis.
K onstancija atsitrauk ir d r e b d a m a atsiduso. Jos r a n
kos kartligikai laik j apkabinusios. Ji bijojo, bet bijojo ne
Nailo, o savs. Nailas Burkas buvo d e n telm enas, ir vienas
jos odis b t priverts j sustoti, bet ji niekaip negaljo i

177

tarti to odio. D a r n vienas vyras n iekada nebuvo jos b u ia

vs. irdis pasiutusiai dausi. Jis vl j pabuiavo, pripildy
dam as aistros ja u t ri jos siel. Ji ir n en u ja u t , kad gali tai
patirti. Nailo pirtai atsagst apykakl, atsargiai p a tra u k e
myn palaidin.
J nustebino, kad m erg ina tokia nuolanki. Nailas buvo
tikras, kad ji skaisti, ir visgi ji nesiprieino jo aistrai. A k im ir
k jis pajuto sins priekait, bet tuoj pat jo atsikra t: Ska
ja mirusi, jis gyvas. O Konstancija G id ad e la pati jaunyst.
tai ir jos krtys auksiniai kam uoliai, tam saus koralo spal
vos speneliai lyg neprasiskleidusios ros p um pu rai. Beveik
pagarbiai jis g lam o njo ir buiavo juos, m ga udam asis tylia
merginos dejone. K onstancija pajuto visame kne n e p a s ta
m tamp. Tai j iek tiek igsdino. Ji n enorjo, kad jis n u
traukt glmones, bet Nailas staiga sustojo.
Tu juk skaisti, mayte? Ji usipliesk ra udo niu, ir
tai buvo jam atsakymas. A neatim siu tau garbs, K o n sta n
cija, rimtai itar jis. Juk tu buvai tokia gera man. A
netu r jau teiss daryti ir to, k p ada riau , todl p ra au m ane
suprasti ir m an atleisti.
K onstancija sdjo n e ju d dam a, net n es iten g d a m a pri
dengti savo nu ogum o. N eto liese pievoje keras erilas, klai
kiai ir reikliai suvengs, prijo prie baltos kum els ir m
velniai kandioti jos ilkin od. K o nstanc a atsistojo ir, n e
tarda m a n odio, nu sim et likusius drabuius, paskui idi
diai pavelg Nail.
A noriu, kad js p a d a ry tu m te m an tai, k m ano
kumelei p a d a r erilas, tyliai itar ji.
Nailas B urkas p aju to m a u d im slpsnyse. Tik ventasis
galjo atsisakyti tokio pasilymo, o jis nebuvo ventasis. Bet
nebuvo ir paleistuvis. Paskui jo galvoje gim mintis. O kodl
gi ir ne, m st jis. Ju k anksiau ar vliau tai reiks padaryti.
Nori tapti m ano m ona, Konstancija?
Taip, atsak ji.
Jis atsistojo ir nusim drabuius. Ji susid om jusj ste

178

bjo. Broli ji n eturjo, todl nesivaizdavo vyriko kno. Jos

akyse Nailo vyrikas organas pakilo, kaip vliava prie m.
Jis p a m j u rankos.
Paliesk j, mayte. Paadu, jis tau neks... bet s tip
riai myls...
Jos m iniatirin s rankos paliet j velniai, bet m e rg a i
tikai nemokikai. Nailas ugniau kvap, b ijodam as j i
gsdinti.
Tau skauda?
Ne, tu suteikei m an ne a p sa k o m m alon um , jis
vl apkabino ir pabuiavo j. Apvalokos, d a b a r su s ta n g r ju
sios nuo didjanios aistros Konstancijos krtys lietsi su jo
p lau k u o ta krtine, ir speneliai sitemp nuo geismo. Liem uo
lyg liepsnos apimtas ilkas suvirpjo, kojos prasiskt, bet b a l
sas iliko tvirtas ir emas:
Paimk mane, m an o Nailai!
Jis nuleido j ant e ms ir atsiklaup. Jos laukianios
akys plaiai atsivr, jis m glam o nti jos krtis. G l a m o n
janti ranka leidosi emyn liepsnojaniu knu ir pasiek ven
t viet. Pirtas prasiskverb pro odos raukles ir paliet kli
tori K onstancija p am a n , kad tuoj apalps.
Jos irdis pasiutusiai dausi, nauj jausm srautas u
liejo mergin. Jausm , kuri ji anksiau n iekad a nebuvo p a
tyrusi. S kaudjo pilv, skaudjo ir ten, kur j glost ra nka,
bet visai kitaip. Kai jo ilgas pirtas atsidr joje, Konstancija
paju to palengvjim, bet jis j itrauk, ir skausmas s u s tip r
jo. M ergina trkteljo.
Tuojau, brangioji, velniai sunibdjo jis. Tuo
jau bus lengviau.
Jis p ra s k t jos kojas, ir ji atsivr jam kaip pu m p uras.
M ergina n enu le ido nuo jo aki net tada, kai jis greitai, kad
maiau skaudt , a t m i j o s nekaltybe.
K onstancija pajuto d eginant skausm ir suriko. Nailo
lpos ugnau jos riksm. Kakas n uostabaus jai nutiko, ir ji
pagal jo ritmikus judesius pasidav klubais priek. Skaus-

179

mas sumjo, ir jai atrod , kad ji virto skrend aniu paukiu.

M iniatirins rankos ap kabino Nailo sdmenis, n o r d a m o s
dar labiau p ritra u k ti juos prie savs. Didiausios aistros aki
m irk ji atlo galv, rikteljo ir apalpo.
Nusikamavs Nailas m st ir stebjosi. N ie k a d a dar jis
n ejaut tokio pasitenk in im o su n eka lta mergina, o ji, aiku,
buvo skaisti tai liudijo kraujas ant jos laun. D a b a r atsi
palaidavusi, ji guljo be smons. Kur laik jis apirinjo j
mergin, kuri taps jo mona. Ji p asirod esanti tikrai m a
lonios ivaizdos. Ir nors Nailas nebuvo tikras, ar jam patiko
jos p er didelis jausm ingum as, Konstancija, inom a, bus ge
re sn p a r tn e r lovoje u D ar. Makviljamas gali usirstinti,
suinojs apie n ela ukt n u o tak , bet jei pasiseks, ji paklius
gimtuosius Nailo nam us Airijoje su vaiku pilve arba an t r a n
k. iuo atveju jiems bus atleista.
M ergina vos kvpavo. Nailas apkabino j, n o r d a m a s
suildyti ir paadinti. S m on po tru put m grti pas j.
Jos blakstienos virpteljo. Jis glaud j prie krtins ir nib
djo velnius odius. Kilsteljusi galv, ji pavelg j ir staiga
nuraudo.
O, Nailai! K tu apie m an e turi galvoti! Bet tai buvo
taip gera!
Jis nusijuok:
M anau, mayte, kad a laimingas mogus. Tu tiesiog
nuostabi! Kaip tu jautiesi, brangioji?
A skraidiau, Nailai. Ir a tokia laiminga, kad noriu
to vl.
Jis ypteljo:
Mes skraid ysim e su tavimi dar, m eile m ano . Bet
dabaar, a m anau, mums geriau bt grti Palm. A turiu
paprayti tvo tavo rankos, jis atsistojo ir m vilktis d r a b u
ius, bet ne taip lengvai buvo tai padaryti, kai alia guljo n u
oga Konstancija, o vietoj lovos po ja plytjo gli ir alios o
ls pieva. Pagaliau jam pavyko iek tiek aptvarkyti kostium.
Leiskite jums padti, ponia, jis ities jai rank.

180

Ji atsistojo, ir lordas Burkas vl pasigrojo jos gra k

taus kno tobulum u. N e sk u b d am a ji apsivilko apatinius d r a
buius, paskui sijon ir pagaliau palaid in, kuri jis padjo
jai usivarstyti, i pradi paglosts velnias apvalokas k r
tis. Atsilousi atgal ir nugara prigludusi prie jo, Konstancija,
p a t e n k in ta kak sum urm jo.
Nailas meiliai pliaukteljo jai per sdmenis:
S ud k m aist pintin, kol a gaudysiu ir kinkysiu
arklius.
Jie gro Palm beveik visai vakare. Tik pavelgusi
m ergin A n a diaugsm ingai suuko. Nailas nuoko nuo a r
klio, m oteris iskt rankas ir pabuiavo juos abu.
Prisiekiu jums, gerasis misteri Nailai, m ano K o nstan
cija bus jum s gera mona.
Ana, ar K ondas sutiks?
Tarnait pavelg j su prating u vilgsniu:
Pirmiausia jis jums atsakys, nes negali atleisti dukrai
jos gimimo. Bet jeigu js pasakysite, kad at m te jai nekalty
be, jis greitai sutiks labiausiai pasaulyje jis bijo skandal.
Tada, Ana, a tutuojau eisiu pas j, nusiypsojo
Nailas.
Jis bibliotekoje, pone.
Nailas pasilenk ir velniai pabuiavo mergin.
Laimei, Konstancija, itar jis ir ijo.
Ai, m an o ninja, suuko ta rn a it , pagaliau tu
suradai vyr, ir kok vyr! Daugel m et jis neleis subliukti
tavo pilvui. Apie tai a tiek meldiausi, ninja. Kakas turjo
isiveti tave nuo Kondo. D a b a r tu pra d si gyventi norm al
gyvenim, ji s uspau d m ergin savo glbyje. Laim taip
apsuko man galv, kad a visai pam ira u apie tave, K o n s ta n
cija. Ar tau viskas gerai? Ar jis buvo velnus tau?
velnus, aukle, bet man reikia voni.
Tutuojau, ninja. Tuojau!
Kol K o nstanc a m audsi iltoje kvapnioje vonioje, N a i
las Burkas stengsi sitaisyti n e p a to g ia m e krsle Kondo bib

181

liotekoje. Didelse rankose jis sukinjo grakios taurels ko

jel. G u b e rn a t o ri u s dm iai ir altai velg svei.
Js pastebim ai sustip rjote, lorde Burkai, greiiau
tvirtindam as, o ne klausdam as, itar jis. M anau, kad g rei
tai js mus paliksite.
Nailas linkteljo:
G reita i, milorde. Bet, ivykdamas i ia, a no riau
kai k pasiimti i Maljorkos.
Kok nors suvenyr, lorde Burkai?
Nailas nesulaik ypsenos:
Kok nors, sutiko jis. A nor iau vesti K o n
stancij ir p ra au js jos rankos.
K ondo veido iraika n kiek nepasikeit:
Tai n em an o m a , lorde Burkai.
Ji su kuo nors susiadjusi?
Ne.
Kenia nuo neigydomos ligos?
Ne.
Tai kodl tada js m an atsakote? A vienintelis
ymaus turting o mogaus pdinis. Airijoje m an o gimin p a
gal kilmingum ne e m esn, negu js. Js tursite ank.
M an n eb tin a jum s k nors aikinti, l o r d e ,Burkai.
A Konstancijos tvas ir neigiamai atsakau js praym.
M ano odis statymas.
Nailas sunkiai atsiduso:
Ar ne tame js neigiamo atsakym o prieastis, kad
js n esate tikras dl tvysts?
Franciskas G idade la pabalo:
Js akipla, lorde Burkai. Tuojau pat ieikite. A
nesiruoiu su jum is to svarstyti.
Sidabrins Nailo akys susiaur-jo:
Ne jau, Kondai, leiskite, a jums papasako siu, kaip
prajo i diena. iandien a jauiau pasitenk in im dl js
duk ters pala n k u m o man. Ji mielai m an atsidav, ir a noriu,
jums pra neti, kad ji buvo mergait. Kaip tik daba r m an o sk

182

la, galbt, umegs vaisi jos siose. Js sm oningai at m e te

i dukters galimyb itekti ia, Maljorkoje. D a b a r jos n e p r i
ims net vienuolyn. Kaip js pavelgsite d rau gam s akis,
kai m ano vaikas ims matytis jos pilve? Js paskutinis g im in
je, Kondai. Ir js m onos gimin seniai ugeso. Jums nra
kur isisti Konstancij, norint nuslpti jos gd. A net gir
diu, kaip i js juokiasi js draugai. O jei kalbos pasieks
karali Filip, js galite bti greitai atleistas i g u b e r n a t o
riaus pareig.
I kitos puss, jei js priimsite mano pasilym, jums ims
pavydti, juk a pavydtina partija. Bet sprsti, aiku, jums.
Franciskas G id a d e la pavirto i balto p u rp u r in iu ir vl
pabalo. Nailas B urkas baig savo kalb, ir i g u b e r n a to ria u s
burnos issiver keistas garsas.
Js norite pasakyti, kad priimate m ano pasilym?
perklaus jo Nailas.
K ondas tik tru p u t linkteljo, ir Nailas p ate n k in ta s n u
siypsojo:
Rytoj m ums reiks susitikti su vyskupu ir paskelbti
suadtuves. Liepkite savo sek retoriu i atneti man kit dien
santuok os sutarties n uora. M anau, jog K onstancija vie
nintelis vaikas eimoje, jos kraitis turi bti gausus. M an jis
maai rpi, bet m an o tvas btinai paklaus, k atsine su
savimi m an o mona.
Kondas piktai pavelg j, ir Nailas ypsodamasis i
jo i kam bario. Pavyko. Jis vl susiadjs ir tikjosi, kad i
san tu o k a atne jam vaik.
K onstancija ne Skaja, ir n iek a d a neuims irdyje jos
vietos. Jis lidnai nusijuok. Jis n ie k a d a nemyljo nieko, i
skyrus Skaj. Kodl gi likimas buvo jiems toks negailestingas
ir iskyr vestuvi ivakarse?
Skaja, jis velniai itar jos vard. Skaja O M a
li, m ano meile. Visu vidumi jis paju to iuos odius. Ne, ji
negaljo numirti! Jeigu ji b t mirusi, jos siela bt atjusi
pas j, ir jis bt tai pajuts.

183

Ne, niekada jis nepam ils Konstancijos taip, kaip myl

jo Skaj. Bet K onstancija ja u n a ir velni. Ir jis bus su ja.
Bet vos tik Nailas usimerkdavo, prie akis idygdavo besi
ypsanios ydros akys, besijuokianios r a u d o n o s lpos.
Bk tu prakeik ta, Skaja O Mali, pyko Nailas.
A to neitversiu. Juk nieko negalima pakeisti: a gyvas, o tu...
tu... Palik m an e ramybje, mieloji. Leisk rasti kit laim!
Jis susirado Konstancij ir pra ne:
Tvas sutinka, kad mes susituoktum e, meile mano.
Rytoj vyskupas paskelbs apie tai p irm kart, ir mes pasiray
sime sa ntuo kos sutart.
Netikiu! ji uspringo i laims, jos akys vytjo.
Kaip tau pavyko j tikinti?
A p a p a s a k o j a u jam , kaip mes p r a le i d o m e i d i e
n, tru m p ai atsak Nailas.
Konstancija visa susig:
D a b a r jis m an e apkuls!
Pam ats, kaip ibalo jos veidas, Nailas sup rato, kad ji
n ep erd eda:
Tai jis mudavo tave ir anksiau, brangioji?
inom a. Jis gi m ano tvas. Jis ir taip iaurus m o
gus, o suinojs, kad a laisva valia tau atsidaviau, visai nir.
A to bijau.
Nebijok, Konstancija, d ab a r a niekam, nei tavo t
vui, neleisiu tavs skaudinti.
J a u s d a m a palengvjim, ji puol jam glb, ir jis p a ju
to, kad p irm k a rt po daugelio m nesi sielvartas m atsi
traukti. Jis buvo jai reikalingas. Jiems bus gera drauge.
Kit ryt san tu oko s sutartis buvo pasirayta, o per d ie
nines p am a lda s Palmos sobore pirm ka r t buvo paskelbta
apie vestuves. Vakarop g ub ernatoriaus vil m plaukti svei
kinimai nuo vis kilming salos eim. K ondas buvo beveik
pate nk in ta s, kai vienas i jo dra ug, lanksis ir Dubline, ir
L on d o n e, pasveikino j su tokia skminga partija jo dukrai.
L ordo Burko tvas gantinai turtingas, brangusis m a

184

no, ir dre b a dl savo vienintelio snaus lygiai taip pat, kaip

tu dl Konstancos. Skminga partija! Bet ju k tau, senas kip
e, visada seksi! vyrai suokalbikai ypteljo vienas ki
tam, ir g u b ern ato riu s pagalvojo, kad jam t u rb t tikrai p asise
k. Tai nuslopino jo neigiamus jausm us Nailui.
Per mnes apie vestuves buvo p ask e lbta dar du kartus,
ir sault iemos dien, prajus savaitei po Dvyliktosios n a k
ties vents, Konstancija Marija Tereza F loreal Alkudija Gidade la buvo s u tu okta su lordu Nailu Sinu Burku. S antuokos
saitais juos sujung M aljorkos vyskupas.
Sauls spinduliai skverbsi pro v itrain ius s o bo ro l a n
gus, nu v ies d am i an t a k m e n in i g ri n d m a n t r i u s ratus.
N u o ta k o s priekyje jo eios maos m e rg a it s viesiai r a u s
vais drabuiais: apsivilkusios sijonus, dengia nius k a r k a s i
nius lankus, p asip u o u sio s p ala id in m is su psto m is r a n k o
vmis, usidjusios vainikus ant pala id plauk. Vaikai ne
p a a u k s u o t krep, p iln iedla pi, kuriais jie dosniai b a r s
t n u o ta k a i keli.
Konstancija, sikibusi tvui rank, a tro d susirinku
siems tokia lengvut, kad visiems vienu m e tu isiver susi
avjimo atodsis. Pro rankovi ikirptes matsi sidabrin m e
diaga. Siaurus, ilku siuvintus rankogalius puo mezginiai.
Virutin suknels dalis, pasita i balto ilko, buvo p riglu
dusi prie liemens. P e rm a to m a s ifonas deng peius.
Palaidus katoninius Konstancijos plaukus puo balt
roi akel, pritvirtinta iogeliu i perl prie lengv lyg d e
besis nrini. R ankoje ji laik garden ij puokt. A nt laibo
jos kaklo puikavosi perl vrinys.
Jaunikis, laukiantis jos prie altoriaus, buvo toks pat ele
gantikas. ilkins dryuotos kojins, bridai i ra udo no ak so
mo, tos paios spalvos su trum pa aukta apykakle, atsagstyta
ant krtins, varkas. A nt viraus jis buvo usimets ra u don o
aksomo apsiaust, isiuvint smaragdiniais ir auksiniais ka
roliukais. Pramatni aksomin skrybl pasukta ant ono, od i
niai batai viet blykia aukso spalva. paga ir durklas nukalti

185

i geriausio Toledo plieno, rankenls aiaravo auksu, deim an

tais ir rubinais. Nuo kaklo ant krtins krito sunki auksin gra n
dinl su masyviu medaljonu i aukso, deimant ir rubin, vaiz
duojaniu stovint ant upakalini koj sparnuot erel.
Moterys, velgdamos plai jo krtin ir grakias k o
jas, dsavo, prisideng dam os vduoklmis. Kaip gi iai nei
vaizdiai maylei, galvojo jos, pavyko pasigauti tok vyr? B u
vo p ra n e ta, kad jaunieji, prie ivykdami L o ndo n, k tik
engusios sost Anglijos karaliens Elbietos rmus, k e le
t m ne si praleis Maljorkoje. G albt per t laik jom s pasi
seks suavti lord Burk? Jis supras, kaip suklydo, taip s k u
botai veds.
C ere m o n ija baigsi ir, vyskupui leidus, Nailas velniai
pabuiavo nuotak. Jos rinios akys ir p a r a u d skruostai
bylojo jam, kad m ergina laiminga. ypsodamasis jis pasil
jai rank, ived i banyios, o paskui nuved per aikt
gu b e r n a to ria u s vil. Neilgai trukus jie jau sveikino sveius.
Kondas nepagailjo pinig vienintels d u kters ves tu
vms. Stalai lo nuo jaui onini, kept riu k ir oiuk,
daryt ani, gulbi, kop l n im biero ir citrin padae. M a
lonus kvapas sklido nuo sluok sniuo t pyrag, daryt b a l a n
diais ir vieversiais, ant g e lton ryi didiulse vazose r a u
donavo o m ara i ir aliavo alyvuogs. D ubenyse buvo idlio
tos krevets, ivirtos b a lta m e vyne, alios austrs, gre ta j
salds svognai ir ra uste lj pom idorai. Dideli baltos d u o
nos kepalai ilgi, ploni, stori, pailgi, apvals. Stalas lo
nuo saldumyn: ind su ra u don ais, aliais ir auksaspalviais
drebuiais, migdolais cukruje, pyragaiiais, sidabrini vaz su
j u odo m is razinomis, alyviniais finikais, aliomis ir baltom is
vynuogmis, Sevilijos apelsinais. R au d o n o ir auksaspalvio vy
no, stipraus alaus buvo p e r akis.
M uzikantai grojo m alonias melodijas. Nailas ir K o n
stancija sdjo garbingoje vietoje ir priiminjo sveikinimus.
Jie pasteb jo susiavjimo vilgsnius, poni svaidom us j a u
nik, ir nalaii spalvos nu o tak o s akys i pavydo patam sjo .

186

 Tu panai irdus kaiuk, ypteljo jis.

A m an au, atsak ji, kad markiz, neirint
jos atvir ikirpt ir idayt veid, m aiausiai deimia m et
u m an e vyresn.
Nailas uspringo i juoko ir ibuiavo mon:
Ach, ninja, na ir lieuvlis tavo! paskui paglost
jos ra nk ir sunibdjo: G reitai a imokysiu tave p a n a u
doti atr lieuvl, kad jis teikt m an n ep a m ir ta m as aki
mirkas.
Konstancija pajuto, kaip j upldo ilta banga. Nuo
tos dienos pievoje jis n karto nebuvo jos uvalds ir elgsi
kaip tikras d e n telm en as su savo irinktja. Tai j iek tiek
igsdino, ypa kai m enstruacijos pra sid jo laiku. G a lbt jis
jau gailjosi savo pasilymo, bet buvo p e r daug gerai iaukl
tas, kad atsiimt savo odius? Taiau d a b a r Nailo akys sak,
kad ji be reikalo nerimavo. K artu su upl dusiu palengvji
mu K onstancija pajuto, kad jai sukasi galva.
D iena jo pabaig, artjo vakaras. Prijo Ana, ir K on
stancija n e p a s te b ta atsistojo.
A teikite po valandos, pone, sunibdjo tarn ait,
ir Nailas linkteljo, patvirtindam as, kad j suprato . alia jo
atsisdo Kondas.
A nesakiau apie tai anksiau: Konstancijos moiut
i m otinos puss angl. Jos kraiio dalis buvo namas L o n
done. Jis nedidelis, bet gerai isilaiks. Jis atiteko man, m o
nai mirus, ir a trauk iau j d ukters krait. M ano patiktinis
L o n d o n e jau pra n e gyventojams, kad jie turi isikelti. N a
mas iki js atvykimo L on d o n bus apstatytas ir paruotas.
D koju jums, done Franciskai. B urkai jau seniai su
prato , kokia vertyb yra nam as L o ndo ne. Jis nuvelg kie
m, kur vyko vent. A taip pat dkingas jums u i d ie
n. Ji suteik Konstancijai laims.
Ji m ano dukra , done Nailai. O, a inau, ta sena
ragan a igon Ana tikino Konstancij, kad a abejoju dl sa
vo tvysts ir m anau, kad ji prisidjo prie m an o monos m ir

187

ties. Bet taip nra. K onstancija turi irduts formos apgam

ant deiniojo sdmens. A turiu tok pat apgam, tok pat
turi brolis Derm is, tvas, tok pat turjo velionis senelis. Ir
dar dvi m a n o seserys. Jei a ir abejojau, tai visos abejons
inyko, kai tik a p p am a iau apgam.
O dl Konstancijos motinos Marijos Terezos, ji buvo t o
kia p at liguista, kaip ir ididi. Ji labai k ent jo dl to, kad p a
teko pas m au ru s nelaisve. Ji gdijosi to ne maiau, negu a.
Argi gali p a p r a s ta valstiet A na suprasti tokius dalykus?
Jis atsiduso:
B kite geras Konstancijai, d one Nailai. Ji labai p a
nai savo motin. M an sunku j prarasti, juk a lieku visi
kai vienas. Jis gre itai atsistojo ir prisijung prie savo bi
iuli kiem o gale.
Nail nu steb in o jo atvirumas. Nieko nuostab aus, kad
jis buvo toks dosnus, skirdam as dukrai krait. Tai buvo dvaras
Ispanijoje, vila M aljorkoje, didiul auksini pinig sum a ir
dar dau giau po K ondo mirties, o d a b a r dar ir nam as L o n d o
ne. L o rd a s Burkas ypteljo pats sau: M akviljamas liks p a
tenk in tas Nailas atsives eim turting paveldtoj.
Tarnas vl pripild jo taure , o jis svajingai pavelg
okj. Igrs vyn, jis atsistojo ir pasuko savo kam bar,
kur jo jau lauk tarn as ir p a r u o ta karta vonia. Jis pra ussi
t y l d a m a s , t r a u k d a m a s k r t i n m u ilo a r o m a t . P ask u i
kruop iai nusiluost.
Kur ponia?
Ji laukia po no savo m iegam ajam e, greta js m ie
gamojo.
P e rd u o k Anai, kad a einu. Tegi ji ieina. Ir tu ian
dien jau esi laisvas.
Taip, pone.
Nailas nuvelg save veidrodyje ir liko pate n k in ta s tuo,
k pam a t . Liga ir sielvartas nepaliko ja m e jokios yms. Jis
apsisuko, isim i spintos kakok nedidel daikt ir jo
prikvpint miegamj, kur apsiklojusi lovoje guljo K o n sta n
cija. Pam aiu s vyr, jos akys isiplt.
188

 N a k, p am a lo n in sim e vietin visuom en? ais

mingai paklaus jis, nupldam as nuo jos p en iu a r bei sudras
kydamas j gabalus. O d a b a r isaugosime m an o garb ir
visiems pareikime apie tavo nekaltyb, jis ities vir lo
vos rank ir tvirtai su sp au d kum t kra ujas trykteljo ant
paklods. Konstancija aikteljo, o Nailas nusijuok. N u o
stabu, mylimoji! D a b a r sveiai nesuabejos dl tavo nekalty
bs, jis kruopiai nusival rank ir m et ranklu ost ug
n. r Kiauls psl su gaidio krauju, paa ikino jis. A na
dav man j iandien ryte.
O! Konstancija nustebusi pavelg vyr, ir jos
balsas nutrko: M an niek a d a n e b t atj galv...
M an taip pat, ypteljo jis. Bet Anai, ai D i e
vui, atjo . A d ia u g iu o s i, kad ji vaiuos su m um is. O d a
bar, m a n o vilioke m e r g a i te , eik pas m an e . Vis p a s k u tin
m n e s a tiesiog ja u i p r o t o , p r i s i m in d a m a s m s d i e n
pievoje.
Ir a taip pat, prisipaino ji. Nailas atsargiai atsi
gul lov. T urbt tave paiurpino m ano odiai.
N trupuio, mylimoji. M an m aloniau, jei tu m ans
nori, o ne lieki alta ir n esukalbam a.
Jis tv irta i s u s p a u d j, ir K o n s t a n c i j a s u v i rp j o i
diaugsmo. Kaip d anai ji prisimindavo t dien pievoje, kai
keras arklys myljosi su m aa balta kumele. Kiek n ak t ji
dejavo, prisiminusi Nailo glamones.
Konstancija lengviau atsiduso jis visiems laikams pri
klauso jai. Auksaspalviai kamuoliai sustangrjo, kai Nailas si
siurb pradioje vien i j, paskui kit. Lieuvis vis sukosi
apie spenelius, kol ji n e p r a d jo m ald auti uvaldyti j. Jis n u
sijuok, velgs m onoje aistring m oter, ir n u s p re n d p a
tikrinti, kaip toli ji gali nueiti.
iltas lieuvis glamonjo jos minkt kvapni od, slink
damas pilvu emyn iki pat keli ir paskui vl pakildamas. K o n
stanca palusiai vartsi, plaukai isidraik ant pagalvs. Nailo
lpos priartjo prie paios veniausios vietos. Pirtai a t s a r

189

giai praskleid od m aa sagut buvo kieta ir virpjo. L

pos s uspaud j, lieuvis paragavo jos skonio.
Dieve! Dar! Dar!
D u k a rt jo lieuvio pagalba m ona pasiek ekstaz. Pas
kui, neilaiks, Nailas pats jo jos kart trap kn. R ik
teljusi i pasitenkinim o, ji apsivijo j kojomis, derind a m asi
prie palusio vyro ritmo, nubrai nugar, pajutusi savyje jo
skl.
Nailas suprato, kad ji nete n k a smons. Tada jis apkabi
no j ir padjo sau ant peties, kad atsigavusi, ji neisigst ir
jaustsi patogiai. Jis stebjosi ia nuostabia aistringa btybe,
kuri ved. Per daug jau tai gerai, kad bt tiesa, ir visgi tai
buvo tiesa. Jis sura do puiki p artner, moter, i kurios si
gims nauja Burk karta. Konstancija krusteljo jo glbyje.
Sudie, Skaja, meile m ano, vos girdimai sunib
djo Nailas ir pasisuko mon.

12

Chalido ei Bjaus m ona tapo paia inomiausia

moterimi Alyre. Tris kartus per savait ji atsidengusi veid
sddavo stalo gale kviestiniuose vakaruose. I pradi vyrai
buvo okiruoti, bet paskui priprato. Skaja buvo avinga bei p ro
tinga moteris ir lengvai palaik panekes. Buvo kalbama, kad
ji gaudosi reikaluose ne blogiau u vyr, bet n vienas vyras
neteik tam didels reikms, laikydamas tai tikra nesmone.
Juk Alachas sutvr m oter teikti vyrams m alonum bei gim
dyti vaikus ir niekam daugiau.
Visi pavydjo Chalidui ei Bjui, bet labiausiai Damilis, K asbacho forto ko m en d a n ta s. Turkas buvo tikras kumelys
ir turjo didel harem . G a u ti i jo koki nors paslaug buvo
gana lengva, reikjo tik p ado va noti jam grai patyrusi v e r
g. Ir visgi Damilis beviltikai troko Skajos. Atstm u si jo
asistavim, ji labai su dom ino karinink. Jis pap irko ta r n a i
tes, kad tos slapta p e rd a v in t jai dovanas: brangenybes, g

190

les, saldumynus. Viskas buvo gr inam a atgal jos net n e

bdavo ivyniotos. Du kartus jis sugebjo sveiuose pasivesti
j al, b et igirdo tik priekaitu s ir eidimus. N ieka da dar
Damilis nebuvo taip atvirai atstum tas ir skaudintas. Ir jis
prisiek, kad uvaldys Skaj.
T vakar jis guljo isidrbs ant sofos ir kartu su Jas
mina velg per perm a to m i j puss veidrod. Kitoje veid
rodio pusje, alia esaniame kambaryje linksminosi ymus
miesto pirklys. Nuogas ir suritas, jis mgavosi dviej maloni
mergyi paslaugomis. Viena i j sdjo jam ant veido ir k u
teno j savo plaukais, o kita iulp jo m a subliukus vyrik
organ. Pagaliau j kolektyvines pastangas vainikavo skm,
ir ta, kuri buvo apaioje, atved vyr garbing pergal.
Vargas, jis nevertas pastang! i visos irdies n u
sijuok Damilis. Atsisk jas paskui pas m ane ir a joms
atsidkosiu.
O a m aniau, kad tu ruoiesi praleisti nakt su m a n i
mi, papriekaitavo jam moteris. A su niekuo n e s iru o
iu dalintis savo privilegijomis.
Negi tu atsisakysi bti m an pikantiku d ese rtu po
to, kai man atsiras apetitas? pasim eilino jis Jasminai.
M oteris kak p a te n k in ta suiaukj. Ji m an Damil esant paiu geriausiu meiluiu po Chalido. O Chalidas, t e
b n a jis prakeiktas, nustojo lankytis pas j po to, kai simyl
jo Skaj. Pykio grim asa p erk reip jos dail veid. Damilis
pasteb jo jos pykt.
Kas yra, mayte? paklaus jis. P astaruoju metu
tu danai bni irzli. Pasakyk man, ir Damilis tau pads.
Padvejojusi, ji ryosi:
Viskas dl m ano pono Chalido. Jis taip pasikeit. Jis
daugiau m ans nebelanko , ir viskas dl monos.
Ji labai grai, negailestingai pastebjo Damilis.
Bet a jos visikai nepastu.
Kad nors Alachas j umut! Tada p onas Chalidas
vl imt pas m an e lankytis.

191

 Galbt, brangioji, iko jis, ir a galsiu taip

padaryti. Ir ts, n e k r e ip d a m a s dm esio jos apstulbus
vilgsn: inom a, jei m an bus atitinkam ai atlyginta u m a
no pagalb. Koki reik m turs vienos m oters mirtis? Ypa
jei ta m oteris nieko nep ris im en a ir neturi taking ryi?
J asm ina susidomjo prie savo vali.
Bet kaip? paklaus ji.
Jeigu a noriau, kad kas nors m irt, tai p irm iausia
teisingai pasirinkiau viet ir laik, o paskui pats imiausi d u r
klo. Kuo m aiau m oni bus tai painiota, tuo geriau. K tu
apie tai pasakysi? Be to, niekas nieko netart, jeigu p a m a ty
t m u du k artu einanius tavo miegamj.
Kada, Damili? Kada?
Rytoj, brangioji Jasmina, ypteljo jis. Kuo grei
iau, tuo geriau. A p ra neiu C halidui ei Bjui, kad noriu su
sitikti su juo K asbacho forte. Paskui a tai p aprasiausiai p a
neigsiu. Mes padarysim e taip, kad mons pamatys, kaip mes
eisime tavo miegamj. Nakt a praleisiu pas tave. O tu i
spruksi i k am b ario ir pasuksi Chalido namus. eisi sod.
Skaja bus viena, gal net tu rasi j miegani. G re ita i atliksi
darb, sitikinsi, kad viskas tvarkoje, ir tuoj pat gri.
O kodl tu ketini man pad ti? tariai paklaus ji.
Mes draugai, Jasm ina. Chalido m oteris m an nieko
nereikia, o tu man brangi. Jeigu m ano planas tau per daug
iaurus, atsisakyk jo. Rinktis tau.
N u k! Tu, Damili, kaip visada, atvirairdis ir
taikai deimtuk!
Jasm ina atsistojo, ir kapiton as plaiai nusiypsojo.
Tas dvi tau patikusias merginas a nusisiu voni, o
paskui pas tave, pasak moteris. Nuo ios akimirkos
viskas Laims n a m u o s e , ko tik tu usigeisi, priklausys tau.
Damilis negaljo patikti savo skme ir Jasm inos p a
tiklumu. D a b a r reikjo veikti greitai. Chalido n am uose e s a n
tis vergas-nipas gaus du sakymus. Pirm iausia, duos eim i
ninkui m igdomj, kad jis greiiau umigt. Paskui pasakys

192

Skajai, kad prie vart jos laukia mogus, galintis jai p a p a s a

koti apie jos praeit. Tai ivilios j i nam . Kai J asm ina eis
tam s miegamj, ji um u Bj galvodama, jog tai Skaja.
P atenk in tas savimi, kapitonas piktai ypteljo. nipui
po mogudysts bus n u p jautas lieuvis ir jis negals iduoti.
Be to, Damilis pasirpins, kad nelaim ingas turkas bt tuoj
pat pard uota s. O dl Jasminos... B ausm u mogudyst bus
labai rsti. Nusikaltl pirm iausia tardys, o paskui num es nuo
miesto sienos ant geleini virb. P ik tadariai kankinasi k e le
t dien. Kaip b eb t keista, gyvybingesns yra moterys. d o
mu, kaip ilgai itvers Jasm ina?
Aiku, Damilis ities pagalbos ir apsaugos rank j a u
najai nalei. G raiai ir turtingai nalei, pasitais jis mintyse.
Staiga jam ov mintis: galbt jam pasiseks vesti Skaj. Tada
nebeliks prasms likti kapitonu Kasbacho forto k o m e n d a n
tu. Alyre jis gals ieiti atsarg. Be to, Skajai prireiks ko
nors Chalido ei Bjaus reikalams tvarkyti. Damilis niekada
netu r jo monos, bet su Bjaus pinigais kienje jis lengvai
gals sitaisyti penkias m onas ir d ar p ra m a tn harem . Vy
ras su tokiomis lomis gals turti visk, ko tik usigeis. D a
milis atsiduso, m stydamas, kiek naud os ir m alon um o atne
jam Chalido ei Bjaus mirtis. Deja, jis neteks gero ir domaus
draugo, bet ito negalim a ivengti.
Dviej mergin, prie tai linksminusi pirkl, pasirody
mas nu trau k jo mintis. in o d am o s k a p ito n o re putacij, jos
nuolankiai atsisdo prie jo koj.
Kaip mums tau tikti, pone? vienbalsiai paklaus jos.
Jis pavelg jas iauriu vilgsniu i po prim erkt vok:
Pradsim e nuo to, kaip js linksminote savo pirkl,
paaikino jis. O paskui n esk ubdam i sugalvosime k nors
mantraus.
O kitam e miesto gale Skaja slp savyje savo laim: n e
liko abejoni ji nia. O! Kaip apsidiaugs Chalidas, kai
ji jam papasakos! Jie diaugsi vienas kitu vakare, o d abar jis
prie nakt tikrino vienamius. Skaja sivaizdavo jo veido i

7. 1378

193

raik, ir ypteljo. Lyg sau g o d a m a vaik, ji susidjo rankas

ant pilvo. D a r per anksti, kad ten sp u rd t gyvyb, bet p a
b an d sivaizduoti, koks snus gims C halidui ei Bjui.
Igirdusi vyro ingsnius, ji atsistojo ir pasveikino j. Tvir
tos ra nkos apkabino j, ir jis aistringai pabuiavo mon. L
pos udeg j. Rankos slysteljo po perm a to m u peniuaru. Ska
ja virpteljo ir beveik pamiro, k ruosi jam pasakyti.
Palauk, Chalidai. A turiu naujien.
K lausau, mylimoji, sum urm jo jis, veidu sikniau
bs jos grai krtin. Sugavs lpom is spenel, jis msi
geidulingai j iulpti, ir Skaja beveik n ete ko smons. Ji n o
rjo jo taip pat stipriai, kaip jis norjo jos. N a u jie n a palauks.
Ji prisiglaud prie vyro, Chalidas pakl j ir nune ant lo
vos. D rabuiu s jie nusim et kakur pakeliui.
Jis rpestingai paguld j, atsiklaup alia ir pasilenk
prie atri speneli, kita ra n ka apiuop veln ply.
Skajos akys susiaur jo kaip kats, ir i m alon um o ji su
m urk:
Tai tu, vyreli, nori m ane pakankinti. Bet aidim
mes galime aisti abu, ir ji m ra nka glam onti p u lsu o
jani iet. Chalidui isiver pasitenk in im o dejon.
Taip jie kelet m inui glam onjo vienas kit, kol abu
pasiek p alaim os virn. Skaja visada j a u t m alonum , p a
te n kindam a Chalid. Kaip ir jis, suteikdam as m alonu m m o
nai. J visada uliedavo diaugsmas, kai jo vyrikas organas
tvirtdavo ir diddavo.
Bjus taip pat ja u t diaugsm dl didjanios monos
aistros. Ji buvo tokia nuostabiai natra li. Tikra palaim a buvo
turti toki m on, ir jis visa irdimi ja u t d k in gum u tai.
Jis a tsitrauk ir papra:
Leisk m an iendien p ab ti didiuliu dykum erilu.
Apsiversk ir tapk m ano laukine kumele.
Ji atsiklaup, pasidjo galv ant ra n k ir atstat jam
savo baltus sdm enis. Jis atsargiai jo j. Viena jo ranka
spaud ir glam onjo krtis, o kita jis p a d a r tai, ko dar n ie

194

kada su ja nebuvo dars. Pajuts a rt jan t m onos orgazm,

jis kio pirt jos ieinam j ang ir net isigando, ar
n e p a k e n k jai ko nors: toks audringas buvo jos pa site n k in i
mas. Paskui jis su pra to, kad nuo jau sm p e rte klia us ji tiesiog
neteko smons, ir greitai pasiek savo aistros kulminacij.
Paskui jis guljo ir ilsjosi, atpalaidavs rankas ir kojas.
A jau dinau si, itar Skaja, kad meil d ab a r
negals teikti m ums tiek pasitenkinim o. Bet m atau , kad ji,
kaip ir anksiau, nuostabi.
O kodl kakas t u r t pasikeisti, brangioji?
M ieg am ajam e stojo tyla. Tik po akimirkos Chalidas su
vok, k ji pasak, ir jo veidas nuvito.
Puiku! suuko jis, stipriai glausdam as j prie
savs. Ar tu esi tikra?
Taip! Taip! ikvp ji, kartu juokdamasi ir verkdama.
O, m ano Skaja! Niekas n eteik m an geresns d ova
nos u tave, p a d ova noju si man save. O d a b a r tu padovanosi
man ir vaik. To perdaug! Per daug! Ai tau, brangioji! Ir
jis pravirko, vis d ar laikydamas j glbyje.
Skaja p ritra u k jo galv prie savo k r tin s ir palinko
prie jo. is nu ostabus mogus igelbjo j nuo neinia koki
bd, myli j ir ved j, pado van ojo jai puik gyvenim ir d a
bar jis dar jai ir dkoja! Ji pravirko k artu su juo, ir jos irdis
prisipild diaugsmo.
A myliu tave, Chalidai! A negaliu prisiminti, kuo
a buvau anksiau, bet m an diugu, kad a tokia moteris, k o
kia esu, jog a tavo mona. Ir dkoti tau turiau a.
Vl m iegam ajam e sivyravo tyla. Meiluiai dar kart su
sijung. Chalidas pasilenk ir pabuiavo apvalok Skajos pil
v. Paskui jie umigo. Ir miegojo apsikabin iki pat auros.
Skaja pabu do pirmoji ir pasveikino nauj dien. Pavel
gusi Chalid ir pajutusi, kaip j ulieja meil jam, ji vos n e
pravirko. Ji apirjo kiekvien jo kno col: sidabro arma
paliestus tamsius g a r b a n o tu s plaukus, vos m ato m ra n d ant
kairiojo peties nuo laukins beduins durklo, beveik b e r n io

195

kik veido iraik. Skaja negaljo atitraukti savo ydr aki

nuo vyro. Bet staiga ji virpteljo: jai pasivaideno, kad ji s te n
giasi siminti Chalido veid ir kn. Nuvijusi jausm , ji n u
jo voni.
Taiau Skaja visam gyvenimui simin t dien. Ji kartu
su a n u tvark p rekin i laiv registracijos knygas, stebjosi
kapitono Smolo skme. Jis galjo pasirodyti Alyre bet kuri
dien. N eseniai jiems buvo p ra neta, kad kap ito n as atvyko
Lon d o n , kur ikrov pas k u tin ispaniko aukso siunt. Ska
ja i anksto diaugsi susitikim u su juo, inodam a, kad jis n u
diugs, igirds jos ger n aujien.
Po dienini p a m a ld a n o m ergina M ari atne jiems
ukandi ir prane, kad Bjus anksti ivyko tikrinti viena
mi, nes ketino vis v ak ar praleisti su mona. Skaja nuvito
i laims ir pasak:
an a i ir tu, Mari, js visada buvote geri Chalido ir
m a n o d ra ug ai, ir to d l a n o riu p a s id alinti su ju m is savo
diaugsm u kol kas apie j inom e tik m udu su vyru. Pava
sar a tursiu kdik.
O, ponia! suuko Mari. Ir a taip pat! Kaip tai
aunu!
M oterys susiavjusios plepjo viena su kita, o n u s t e
bs anas aipsi. Eidam as buvusio eimininko pdomis, grei
tai po to, kai jam atiteko Mari, jis oficialiai ilaisvino m ergi
n ir ved j. Paaikjo, kad ji gim pajrio kaimelyje Piet
B reta n je B erb e r piratai p atekd avo ten nedanai, bet per
vien i an tp uoli jie p ag ro b ketu riolikm et Mari, b e s iru o
iani stoti vienuolyn. K orsar kapitonas i pradi n u
s p re nd pasiimti j sau. Bet pam ats, kokia m erg in a grai,
ur akino j kajutje su keliais iuiniais, kubilu ir grotomis
apkaltais ilium inatoriais. G re ita i prie jos prisidjo dar dvi
merginos, viena i j Mari pusseser Selestina.
Trys nuogos merginos vis nakt baimingai glaudsi vie
na prie kitos, g irdd a m o s nuo denio savo kaljimo stogo
atsklindanius nopavim ir bruzdes, besikaitaliojant su

196

ksniais ir maldavimu tai piratai prievartavo kaimo m o

teris, itekjusias ir nelabai graias n ekaltas mergaites. Kai
kurios i j po to mir, o tarp j d e im tm e t m ergait, kurios
m otina buvo pasm augta, kai puol, pam usi peil ant dukters
skriaudiko. Galiausiai likusias gyvas au tan t suvar ant d e
nio, kur jas laik iki plaukiojimo pabaigos, dien svilinamas
sauls spinduli, nakt kenianias nuo drgm s ir alio, p ri
einam as kiekvienam jreiviui.
Savo ma utje kajutje Mari su dviem pakeleivmis b u
vo ne k geresnje padtyje. D ien kajut kaisdavo, nakt
ataldavo. Nuo smarvs, sklindanios i kubilo, jos beveik al
po. Kubilas buvo ipilamas kas an tr dien. Maisto joms m es
davo per grotas duryse du kartus p e r dien. D aniausiai d u o
davo stebtinai skan viral i pipirni skl, po m idor, svo
gn bei baklaan ir kietos pilnos sausgysli msos. Mari
tar, kad tai okiena. ranki nebuvo, valg rankomis, usiksdam os maais duonos gaballiais. Vanden atnedavo so
tyje, ir jos greitai imoko j taupyti.
Kai laivas atplau k Alyr, m erginos susigrd prie
ilium inatoriaus stebjo kaip m oteris i j kaimo var i laivo.
Paskui i trium o ived vyrus, aplusius ir sulysusius. Jie ir
gi greitai ilipo i laivo. M erginos m splioti, kas joms bus
Bet durys atsivr, ir ant slenksio pasirod kapitonas. Jis ka
k turjo rankose.
Na gi, apsivilkite tai it! sak jis siaubinga p r a n
cz kalba ir n um et joms sukneles. Kai jos vykd sakym,
kapito nas padav joms tankius ydus. Usimeskite ir eiki
te paskui mane. Jei atsidengsite veidus nors akimirkai, a ati
duosiu jus gulai. Jreiviai tokias mgsta.
Isigandusios, jos nuskubjo paskui j den ir ilipo i
laivo kra ntin. Ten stovjo didiulis deng tas veimas.
Lipkite! sustaug k apitonas, ir jos tuojau pat p a
kluso. Jus imaudys ir sutvarkys, paaikino jis. D a ry
kite visk, k jums sakys. iandien v akare js bsite p a r d u o
tos aukcione. D k okite Alachui, kad jis apdovanojo jus g ro

197

iu ir n e a t m nekaltybs, o tai js b t u m t e baigusios, kaip

kitos js kaimo moterys. Jis u tra u k uuolaidas, ir vei
mas pajudjo .
Galbt mums nusiudyti? pavelg Mari Selestina.
Ne, ne, brangioji, papriekaitavo jos pusseser.
Nuolankiai sutikime likim, o paskui iekokime bd pabgti.
Bet jeigu mus parduos, mes bsime iskirtos, p r a
virko Rene. Ji buvo vienintel smukls savininko dukra. Kaip
gi tu, vienuole, gali silyti, kad mes atsiduotum e kitatikiams?
A ne vienuol, R ene. A tik mnes buvau n a u jo
k. Bet a inau, kad Viepats u d ra u d udytis. Kad ir k
m an tek t itverti, a visk iksiu, lovindama Jo vard. Mes
ne savo kaim e ir vargu, ar k ad a j bepam atysim e.
Merginas atgaivino, p a d a r joms masa, nuskuto p la u
kus nuo kno, itryn kvepalais. Ilgus graius plau kus iplo
v, sausai iluost ir ukavo, kol jie n e p r a d jo blizgti. Ka
tonins M ari g arbanos visiems patiko, bet viess R e n e ir Selestinos plaukai dar jas daug vertingesnm is. M ergin os b u
vo ap ren g to s p e r m a t o m u ilku ir pavalgydintos.
A ukcio nas prasid jo p ate k ju s mnuliui. Dairydam asi
aplinkui, Mari regjo visk lyg p e r rk ir suprato, jog joms
udav kakokio grimo, kuris apsvaigino jas. Bejg ji s te
bjo, kaip R en e buvo p a r d u o ta sto ram ju o d a m pirkliui i Su
dano, kuris susiavjo m ergina, kai tik ji pasirod. R en e b a n
d suukti, bet i bu rnos neisiver n garso. Tik siaubas aky
se rod, kad ji isigandusi.
M erginos buvo pard av in jam o s viena po kitos. Atjo
Mari eil. Bjus j nupirko. Jai patiko is mogus, ir ji p a p r a
Bj nupirk ti ir Selestin. Jis ja u buvo besutinks, bet p u s
sesere isirinko eunuchas, vadovavs k ap iton o k o m e n d a n
to harem ui. E tiketas reikalavo, kad Chalidas ei Bjus uleis
t jam viet.
Mari buvo p atalpinta Laims n a m u s ir m oko m a k u r
tizans m eno. Bet kai atjo laikas p ra d ti darb, Chalidas ei
Bjus p a n o r o pado van oti j anui.

198

Selestinai taip nepasisek. I pradi ji audringai p r i e

inosi, todl patiko kap ito nui k o m en d a n tu i. Bet naivi j a u
na m ergina simyljo iaurj turk, ir jo dom jim asis ja u
geso. Kai Damilis paved eu nuchui p a r d u o ti prancz, Selestina nusiud, nuokusi nuo vieno i Kasbacho bokt.
Mari lidjo dl pussesers mirties, bet an o meil p a
laik j sunkiomis m inutm is. K apitonas k o m e n d a n ta s t a
po ariausiu m erginos prieu, ir ji, pati n e inod am a kaip, sva
jojo jam atkeryti.
Bet iandien mintys apie kert n e a t jo jai galv. Ji
buvo susiavjusi inia, kad ponia nia:
A galsiu imaitinti abu, ididiai pareik ji.
M ano m otina buvo geriausia idyv p e r tris kaimus, ir a d a
nai jai paddavau.
Gydytojas pasak, siterp Skaja, kad esu jau
gimdiusi ne vien vaik, bet a to n eprisim enu, atsiduso
ji. A ja ud in uosi dl vaik. Kain, ar jie gyvi? Kiek jiems
met?
Poniai negalim a jaudintis, spjo j Mari.
Skaja nusiypsojo merginai, kuri, nors ir buvo keletu
m et ja u n e sn u j, motinikai, velg poni.
A negaliu nesijaudinti. Juk m ano vaikai liko be m o
tinos. Mari ru dos akys prisipild aar. Skaja, pasijutusi
kalta, apkabino tarna it . Na tai, a tave sujaudinau, a
juk n enorjau. A girdjau, kad ni m o t e r n u otaika d a
nai kinta. Ar tai tiesa? A susijaudinau, ir tu pravirkai.
ypteljo Skaja. Mari pro aaras taip pat nusijuok.
Meistre anai, vliau lyg n iekur nieko paklaus
Skaja, ar mes iandien ja u baigm e? Jei taip, tai likusi
dienos dal mes su Mari praleisime, besilepind am os vonioje.
EI Bjaus s ek retorius linkteljo. an a s buvo dkingas
Skajai, tokiai pat didiadvasei, kaip ir eimininkas, u tai, kad
ji draugavo su jo mona:
Eikite, ponia. Js ap le n k te m ane, tvarkydam a s
skaitas, jog man prireiks ne maiau, kaip dviej dien, kad

199

jus pasivyiau. Sekretorius p atenkin tas nusiypsojo, kai m o

terys ijo i kam bario: gyventi Bjaus nam uose buvo gera.
Vakaras dar tik pra sidjo, ir vakarien d ar nebuvo p a
tiekta, kai nam us siver kap ito n as Smolas. Jis atve Ska
jai dovan ir jau nuo slenksio rksmingai pasveikino j. Chalid n ustebino jreivio valgumas, o Skaj nuoirdiai su jau
dino rpestis, apie kur bylojo dovanos: keli rietim ai kiniko
ilko, reti prieskoniai ir ilgas perl vrinys i Indijos. I N a u
jojo Pasaulio kap ito nas parve meistrikai p ada ryt gryno
aukso dute. Joje ant balto aksominio pam ualo guljo n u o
stabs karoliai, apyrank ir auskarai su smaragdais i K o lu m
bijos. Toki Chalidas ei Bjus dar nebuvo mats. Jie buvo in
krustuoti auksu ir juose ibjo ugnis, sutinkam a tik paiuose
brangiausiuose akmenyse.
Jie prim in man tavo akis, pasak kapitonas ir
n u ra u d o nuo savo paties odi.
Koks tu nuostabus, Robi, suuko Skaja, ir koks
didiadvasis! Ji pasilenk ir pabuiavo sugrubusi jreivio
rank. Ai tau!
Tu pavakarienia usi su mumis, Chalidas ei Bjus
ne klaus, o sak, ir Skaja nujo p erspti virj.
Jreivis sitais patogioje sofoje:
Neklausiu, Chalidai, pats m atau , eimyniniu gyveni
mu tu p a te nkinta s.
Netgi labai, Robi. Ir dar labiau bsiu p aten kin tas,
kai tapsiu tvu.
: Nejaugi? ir anglo veide pasirod susiavjimas,
kai C halidas linkteljo galv. Kit kart atvaiuodam as,
senas unie, atveiu dovan tavo snui!
A rb a dukrai.
Ne jau, seni, i p radi p o re l vaikin, o paskui p a
vairinimui mergikt. Daryk taip!
Chalidas ei Bjus i irdies nusikvatojo:
D a rb a s ja u atliktas, b eliek a laukti, koki m alo n
m um s suteiks Alachas.

200

Neilgai trukus stalas vakarienei buvo padengtas. R o b e r

tas Smolas sitais ant pagalvi prie stalo, o stalo gale atsisdo
Skaja, kad galt nurodinti tarnams. Buvo patiekta riuko k o
ja, daryta esnakais, prismaigstyta rozmarino akeli. Ji tarsi
guljo lizde i alumyn ir buvo apdta maomis kept svog
n galvutmis. balt vaz buvo sudti artiokai, upilti aly
vuogi aliejumi ir raudono vyno actu. Kita vaza buvo pilna balt
stambi ryi, sumaiyt su sezamu, pjaustytomis alyvuogmis,
aliaisiais pipirais ir svognais. Dubenyse guljo virti kiaui
niai, rausvos ir alios alyvuogs, gvazdikliai ir ali svognai.
Papra st eimos vakarien vainikavo pintin, prikra u ta plok
i apvali duonos kepal ir sidabrinis dubenlis aliejaus. N e
matomi, taiau visada pasiruo vykdyti sakym tarnai pripil
d tris taures truput arom atizuot alt granat suli.
Po to, kai patiekti valgiai buvo sudoroti, tarnai atne
sidabrines taures ir plonus rankluosius ir, nu rink indus,
p astat ant stalo. D e se rtu i buvo atnetas didiulis dubuo vai
si: tamsiai rudi auksaspalviai finikai, apvals Sevilijos a p e l
sinai, juodosios razinos, alij ir mlynj vynuogi keks,
juodos saldios vynios, auksaspalvs ir alios kriaus. M a
ose formelse guljo saldumynai: grst migdol ir m edau s
miinys. Skaja ivir stipri turkik kav.
Paskui buvo atneti karti garuojantys rankluosiai ra n
koms nusivalyti, o vyrams buvo pasilytos pypks. Jie rk ir
nekuiavosi, o tolim am e kam ba rio k am pe grojo ir tyliai d a i
navo dvi jaun os m ergaits. Skaja pastebjo, kad Chalidas a t
rod labiau mieguistas, negu visada, ir pajuokavo:
Labiau pavargti d ab a r turiau a, o ne tu, pone.
Sulaikydamas iovul, jis nusijuok:
Bsima tvyst atim a daug jg, brangioji. Akys tie
siog merkiasi. Eisiu, kad neum igiau tiesiog ia. Robi, pasi
lik. Skaja norjo tavs daug ko paklausinti, bet a jai vis n e
leidau. Chalidas atsistojo. K artu su juo atsistojo ir Skaja.
Tu neprie tara usi, jei a dar t ru p u t pasdsiu?
N trupuio. Kalbkis su Robiu, kiek tik nori. A l a

201

che, kokia tu grai! Jis velniai pabuiavo mon. Balta

auksu siuvinta suknel labai d era prie Robio sm aragd. O
melsva ugnel akm enyse labai tinka prie tavo aki. Jis dar
ka r t pabuiavo Skaj. N eadink m ans vakar. A n o
riu gerai isimiegoti.
Ji taip p at j pabuiavo:
Labos nakties, brangusis. A myliu tave.
Chalidas p a te n k in ta s ypteljo ir ijo i kam bario. A t
sisveikindamas jis, kaip prasta, paliet jos skruost ir p a m o
javo Robiui.
Jis tave dievina, pasteb jo anglas.
Ir a dievinu j, atsak Skaja.
Tu visikai nieko neprisim inei? Jokios provaists?
Ne, Robi, nieko. Kartais tai, k a m a ta u ir girdiu,
man a tro d o pastama, b et a niekaip negaliu u ko nors n u
sitverti. O d a b a r ir nenoriu . A laiminga su C halidu ei Bjumi. A jo m o na ir myliu j.
Jie d ar tru p u t paplepjo . Sode sugirgdjo varteliai,
leisdami tam si mogyst, prisidengusi gobtuvu. Ltai, a t
sargiai J asm ina prislinko prie namo, stengdam asi likti ely
je. Ji pastebjo du mones, kalbanius svetainje. Vienas, b al
tai apsirengs, t u rb t Chalidas. Kai jis dien tikrino staigas,
vilkjo balt kostium. Jasm in a igirdo ju o k ir paino k a p i
ton Smol. Jie su C h alid u kalbjosi.
Jasm in a dvejojo, laukti jai, kol Chalidas nueis miegoti,
ar ne. Labai jau norjosi nubausti Skaj jam po nosimi. Ji tro
ko susigrinti pon, taiau pyko ant jo, kad jis ved Skaj.
lipusi vil pro lang, Jasm ina pasuko miegamj. D u
rys buvo atidarytos, ir ji pastovjo ant slenksio, leisdam a
akims priprasti prie tamsos.
J asm ina labai gerai inojo kam bar. Pavelgusi lo
vos pus, ji pasteb jo sisupusi antklod figr. Pasigirdo
tik dejon, ir viskas nutilo. Laukinis diaugsmas uliejo Jasmin. Mir! Jos varov mir! Prieas! Skaja mir! I laims
jai norjosi rkti.

202

Bet staiga u jos nugaro s pasigirdo ksnis, laukinis

siaubo klyksmas. Jasm ina apsisuko ir susidr su verge, lai
kania rank ose sot vandens. Jis islydo tarna ite i i ra nk ir
suduo. Jasm ina mat, kaip ant grind pairo kritolo uks
ir van de ns laeliai. Ji negaljo paju d ti i vietos, stovjo lyg
paralyiuota, o m erginos riksmas pasklido po vis nam.
I gird usi a r t j a n i u s ingsnius, J a s m i n a a t s i t o k j o ,
s tum te ljo verg ir metsi prie dur, bet ta rn a it sikibo j
rankom is ir dar garsiau m aukti:
mogudyst! mogudyst!
Alache! K ia aukia ita m oteris? nesusigaud
Jasm ina. Chalidas juk apaioje. O ji um u Skaj. Jasm ina
itrko, bet tuoj pat susidr su kakuo ir p a b a n d isisukti.
Taiau t pai akim irk susitiko akimis su Skaja.
Dieve, ne! sukkiojo Jasm ina.
Ji um u pon! vl suriko verg.
Jasmina! Kas atsitiko? isigandusi paklaus Skaja.
J a s m i n a a to k o n uo jos ir p u o l p rie lovos. S u g r u b u
siais p ir tais ji a t i d e n g p a k l o d ir, p a m a iu s i su s tin g u s i
lo v o je C h a l i d o ei B j a u s f i g r , s u r i k o i n e a p s a k o m o
s kau sm o.
Atleisk man, Skaja, kteljo ji ir suvar durkl
sau krtin. Ir ia pat krito ant grind.
Skaja atsiklaup. Verg m ram inti Smolas. K a m ba ry
je girdjosi tik trkiojantis Jasm inos alsavimas.
Kodl? sunibdjo Skaja. Kodl? Tu juk j myljai.
Atleisk, dar sugebjo ispausti ji.
Skaja nuslopino kylani neapykant. i m oteris k tik
sugriov vis jos gyvenim, o d ab a r prao atleidimo. Ji n o r
jo surikti n e , bet igirdo, kad j aukia R o b erta s Smolas.
S k ub dam a suinoti, ko jis nori, ji tyliai itar:
Atleidiu tau, Jasmina.
Verg atsiduso ir, sukaupusi pasku tines jgas, itar:
A maniau, kad tai tu. Tai Dam ilio planas. Bet, p a
sirod, jis visk apskaiiavo savo naudai. Saugokis jo jis

203

geidia tavs. Paskui lyg ugesins vak, gyvenimas ijo i

jos aki, ir J asm in a mir.
Skaja stovjo n e jud d am a. Susigrd vergai laik r a n
kose lem pas, moterys kkiojo. Skaja velg jas, s te n g d a
masi susivaldyti. Svarbu likti sveiko proto, n ep rara s ti a t m i n
ties, kaip tai jai nutiko prajus kart. Ji tiek daug skolinga
C halidui, kad turi atkeryti u j. Turk k apitonas k o m e n
dantas, um us jos vyr, neivengs teisingum o. Bet kas gir
djo Jasm inos ipaint? Tik ji ir k apiton as Smolas stovjo
p a k a n k a m a i arti mirtaniosios. Ariausiai i vis stovjo a
nas ir Mari, o vergai bijojo prieiti prie Jasminos.
Pervelgusi udiks kn, Skaja atsisdo ant lovos a
lia n eju d a n io vyro. Kra ujo n iek u r nesim at.
A liksiu su ponu, sunibdjo ji ir igirdo ings
nius bei u d a ro m dur bilsteljim.
Pasilikusi viena, ap ra u d o jo savo varg ir skausm, si
b u o d a m a pirmyn ir atgal. Galva plyo, pykino.
Staiga ji igirdo, kaip kap ito n as Smolas itar:
lium bk, Skaja, rk, kad su riksmu ieit skausmas,
kitaip jis umu ir tave, ir vaik. Tu ito nori? Jeigu taip, tai
imkis durk lo kaip Jasmina. Taip nors greiiau.
Skaja p am a t , kad anglas stovi prie dur. Jis n akim ir
kai jos nepaliko. D a b a r jis trimis uoliais veik kam ba r ir
p a p u r t j u pei:
Rk! Raudok! limbk, velniai griebt! Keik dang,
bet dl Dievo netylk! ji tik vienkart sukkiojo ir daugiau
nesugebjo. Kelet kart jis smarkiai jai sudav, ir Skaja p r a
trko. Ji taip suklyk i skausmo, kad jos rauda buvo girdima
paiuose tolimiausiuose namo kampeliuose. Vergs, iki ios aki
mirkos tyliai gedjusios eimininko, sukliko kartu su ponia, ir
visas namas m virpti i skausmo. auksmus igirdo kaimy
nai, ir prie vilos m rinktis mons. Gre itai visas miestas i
nojo, kad Chalid ei Bj nuud pavydi verg Jasmina.
Skajai tru p u t palengvjo. Paskutin kart pavelgusi
vyro kn, ji pasilenk ir pabuiavo altas lpas. Paskui, p a

204

laikom a k ap ito n o Smolo, ijo i m iegam ojo ir p asuko bib

liotek.
Pakviesk a n ir Mari, Robi. A noriu atkeryti, ir
m an reikalinga pagalba, papra ji anglo.
Kai visi keturi susirinko, ji pakartojo anui ir Mari mir
tanios Jasminos odius. Pranczas buvo sukrstas, o jo m o
na tik suniurzg:
I io pikto turko galima visko tiktis. Juk tai jis u
mu maj sesut Selestin. Jis visai neturi irdies. Ir ji p r a
virko. Jis apsim etinjo eim ininko dra u g u ir n edvejodam as
umu j, tikdam asis gauti poni!
an a s kaip g aldam as b and n u ra m in ti mon.
Mes atkerysime jam, Mari, p a adjo Skaja.
Bet plan teks laikyti paslaptyje. Damilis n etu ri tarti, kad
mes inome apie jo dalyvavim nuudym e. Tegu jis jauiasi
saugus, ir tada mes smogsime!
Js negalite atkeryti sultono k ap ito n u i ir pasilikti
Alyre, tvirtai p areik R ob ertas Smolas. Djus bus p ri
verstas nubausti jus sultono vardu.
A vis vien negalsiu ia likti, Robi. Prisiminimai apie
C halid ir ms gyvenim sudauys m ano ird. Nors a ir ga
liau tvarkyti Laims n a m u s , bet kas sutiks turti reikal
su m oterim i? P ard u o k ia visk, bet tik slapta. O pinigus pervesk L o n d o n ms juvelyrui.
Ir nam taip pat? paklaus anas.
N am , papldim io vil, visk.
O k daryti su vergais?
P aruok j paleidim o laisv do k u m en tu s . A d u o
siu kiekvienam tiek, kiek jis usitarnavo, kad visi galt susi
tvarkyti n au ja m e gyvenime. Tie, kurie nors pasilikti su m a
nimi, gals tai padaryti. Bet paskelbk jiems ne anksiau, negu
bsime pasiruo ivykti. Tikiuosi, kad js, a n a i ir Mari, va
iuosite su manimi, bet a suprasiu, jei js p an o rs ite grti
Bretane.
B reta n je mum s daugiau nra k veikti, ponia. M

205

s giminaiiai imir, M ari kaimo nebra. G e riau mes liksi

me su jumis: mes jus mylime ir Bj taip pat myljome.
Ai, pad kojo Skaja sekretoriui. Js abiej
a labai ilgiausi.
duris pasibeld, ir kai Skaja suuko e ikite!, p a s iro
diusi verg prane, kad prie nam o artinasi kapitonas k o
m endantas.
Sulaikyk j kelet minui, sak ji anui, o pati p a
kilo ir pasuko prie dur. Tu taip pat, Robi. A ulipsiu vir
slaptu jimu, prasidedaniu bibliotekoje. Greiiau, Mari.
Skaja p a m i lentynos dvi knygas odiniais vireliais
ir, kiusi rank kiaurym, p a tra u k u paslpto sverto. Spin
ta pasisuko, ir u jos p asiro d slapti laiptai.
Udaryk paskui mus, Robi, papraji, p a d u o d a
m a kap ito n u i knygas. M oterys jo atsiradusi tu tu m ir
nu sku bjo vir, Skajos miegamj.
A niek a d a daugiau negalsiu ten eiti, atsiduso
Skaja, prisiminusi b e n d r j su C halidu miegamj.
Mari atne ydr muslino suknel.
K a p itona s k o m e n d a n ta s apaks i geismo, p a
stebjo ji, kai Skaja p ersireng. Ir tad a jis patiks viskuo,
k js jam pasakysite, ponia.
Skaja linkteljo.
Negalim a leisti, kad jis k nors tart. A tu riu lai
mti laiko. Atsisk m an visas m oteris, Mari. Kapitonas-kom e n d a n ta s tikisi rasti m ane lidini, ap s u p t verkiani t a r
n. N e d e ra jo nuvilti. Skausmas staiga p erk reip jos veid,
ir Skaja nevalingai pravirko: kkiojimas kaitaliojosi su iste
rikais ksmais. Dieve, Mari, kaip tai siaubinga! K p a s a
kyt Chalidas, pam ats, kok vaidm en man ten ka vaidinti?
Mari apsisuko ant slenksio ir p am at, kaip aaros u p e
liais liejasi Skajai i aki. O, Chalidai! galvojo ji n usim i
nusi. Dieve, padaryk taip, kad a atsibusiau ir rasiau tave
alia, ramiai m iegant! Bet irdimi ji suprato , kad jos m a l
dos bevaiss. Vyras mir, ir ji p ra ra d o j visiems laikams. D u

206

rys sugirgdjo, ir kambaryje p asirod tarn aits. Rykios kaip

plataks, jos susispiet apie poni ir ujauiamai m rypuoti,
Skaja greitai igirdo p ro te stuo jan ios Mari ksnius:
Pone, kam bar pas poni negalima! Jos skausmas
labai didelis jos negalim a trukdyti.
A buvau geriausias Chalido ei Bjaus draugas,
emu balsu s u d u d e n o kap ito n as -k o m e n d an tas .
Velniai tave g ri e b t ! nirusi pagalvojo Skaja.
M ano pareiga n u ra m in ti jo nal. Pasitrauk! Dl
m ans Chalidas b t p a d a r s t pat.
Tenutrenkia j Alachas! A negaliu susitikti su juo akis
ak, n e i d u o d a m a jam savo jausm . Skaja m giliai kv
puoti, ir pagaliau jai pavyko nusiraminti. U Chalid bus
atkery ta!
Durys atsidar, ir ji suprato, kad tai jo Damilis. Pa
sigirdo naresys moterys pasialino, palik dam os j su t u r
ku vien. Skaja graudiai sukkiojo.
Skaja, brangioji, a taip tave ujauiu.
Ji pra virko garsiau, k ovodam a su savimi, kad n e a t o k
t, kai jis palies jos rank. Damilis valdingai pakl jos gal
v. Skaja pavelg tiesiai jam akis, ir tu rkas buvo n u s t e b i n
tas gilaus jos lidesio, bet visgi prakalbo:
Nebijok, nuostabioji Skaja. A pasir pinsiu tavimi
taip, kaip tavimi rpinosi Chalidas! Alachas bus liudininkas.
A tokia vienia, Damili.
A nepalik siu tavs, n u ra m in o jis. Jo akys m j
nure nginti. Ji a trod jam apknesn, negu anksiau. P ra k e i
kimas! Kaip jam nort si paim ti j tiesiog dabar. Bet vargu,
ar taip galima pasielgti su nale, kai dar iltas jos vyro knas
guli kitam e kambaryje. Na tiek to, laiko d a r bus p akan kam ai.
Paskubjus galima p ra rasti ir tok viliojant turt.
Ji prisiglaud prie jo, vl r a u d o d a m a ir s u d r k in d a m a
aaromis jo markinius. Damilis buvo pasiruos prisiekti Fatimos krtine, kad ji pati graiausia i vis m oter ! Jis gir
djo tik savo p aties trkiojant alsavim, ry damas akimis jos

207

gu ndan t kn. Jam taip nesinorjo jos paleisti, bet negalim a

buvo ilgiau laikyti pusiau apalpusi moter. Turkas atsistojo
ir n une j ant pagalvi.
i r k sveikat, udike, galvojo Skaja, p a s t e b
jusi geiduling jo vilgsn. Mgaukis savo svajonmis, nes
daugiau i m ans tu nieko n eg a u s i!
Atsiduss Damilis nenoro m is ijo i kam bario. Ji n e
j u d d a m a guljo ant pagalvi, kol pas j nesugro Mari.
Jis prigrasino iauriai nubausti kiekvien tarn, k u
ris nebus jum s p a k a n k a m a i dm esingas, tru m p ai itar ji.
Skaja kilsteljo:
Savimi pasitikintis turkas! Jis pasak, kad rpinsis
manimi taip, kaip m anim i rpinosi ponas Chalidas. Nuo jo
prisilietimo a vos neapsivmiau! O, Mari! A r yra teising u
mas ioje em je? Kodl geras mogus m ano vyras m ir
ta, o piktas Damilis lieka gyventi?
Pranc zaits akys vl prisipild aar:
Jei a galiau jum s atsakyti, ponia!
Itikimoji M ari nakt bu djo prie Skajos. N viena i
m o te r kaip reikiant nem iegojo. Paryiui pasiruoim as C h a
lido laidotuvm s buvo baigtas. Jeigu n eb t suskub p ala i
doti jo iki auros prie ventj poilsio dien, laidotuvs n e
b t vykusios iki etadienio .
Knas pirm iausia buvo n uplautas, o paskui suvyniotas
b alt besil kapi drobul. kapi dro bul buvo aplak s
tyta vand eniu i vsto Z a m z a m o ulinio, kur Chalidas p a r
sive i Mekos.
L aidotuvi procesija, kurios priekyje jo k ap ito n as
k o m e n d a n ta s ir baltai apsire ngusi su gedulo ydu ant galvos
nal, p a t ra u k per m iest kapines. Pagal tradicij moterys
apverk velion, o vyrai skait Kora n.
B jaus a m in o jo poilsio v ieta b a lta s m a r m u r i n i s
rsys buvo ikils vir j ro s . C h a lid p a g u l d v eid u
ventj m ies t. J a u n a s m u la s u k a lb jo m a ld a s u jo sielos
ramyb. Skaja leido g a r b in g a i p a l a id o t i ir J a s m i n ji b u

208

vo p a g u ld y ta p rie e im in in k o koj, tik in t, k ad ro ju je ji t a r

nau s ja m g eria u, n eg u e m je. Kaip ir e im in in k a s , ji buvo
suvyniota b a l t k a p i d ro b u l . U g u lt a sk au sm o, Skaja
d a r n o r jo pasilikti rsyje su vyru, t o d l j tek o ivesti i
te n u p a r a n k i .
Saulei nusileidus, Skaja dvideimt keturioms valandoms
atsikrat Dam ilio draugijos, o tuo t a rp u anas, kapitonas
Smolas ir Simonas ben Judas pasiutusiai dirbo, kad sutvarky
t Chalido ei Bjaus reikalus. Juvelyras inojo kelet t u r t i n
g pirkj. Bet iki sek m adien io pirm osios savaits dienos
su juo n e m a n o m a buvo susisiekti.
etadienio ryt vergas ine K asbacho fort laik
kapiton ui-ko m endantu i. Damilis d u kart perskait tvarkingai
paraytas eilutes lyg iekodam as jose slaptos prasms:
Pone, Damili!
A labai jums dkinga u p areik t m an uuojaut. D a
bar trisdeimt dien a gedsiu ir nieko nepriiminsiu. Tikiuo
si, kad js gerbsite m an o s k a u s m .
em iau buvo paraas:
Skaja, Chalido ei Bjaus n a l .
Damilis nusimins isiiep. Aiku, jis nem an pasipirti
k tik nale tapusiai moteriai, bet tikjosi pasiguldyti j lov,
kad i karto atsikratyt varov. Bet netikta mintis ov jam
galv: ios trisdeimt dien ieis jam naud. Skaja jauna, p ri
pratusi nuolat miegoti su vyru. Susilaikiusi mnes, ji i karto
pasiduos. Ir ypsodamasis jis padiktavo atsakym jos laik.
Ponia Skaja,
A velgiu js gedul su pagarba. Ir po trisdeimt
vienos dienos, p r a d e d a n t ia, bsiu pas j u s .
Ir paraas:
Damilis, Kasbacho forto k a p i t o n a s - k o m e n d a n t a s .
Perskaiiusi atsakym, Skaja p a te n k in t a ypteljo. Tur
ko odiuose ji pajuto nusivylim ir buvo laiminga, nors taip
gal dam a j paerzinti. Per m nes C halido ei Bjaus reikalai
Alyre bus sutvarkyti, ir niekas nesukliudys jai inykti.

209

Lk dienos C halido ei Bjaus turtas buvo s k m in

gai pardavinjam as. Sim onas ben Ju das paaikino pirkjams,
kad nesiningi mons nori apgauti varg nal, todl dery
bas g eriau vesti slaptai. Kai buvo sukirsta rankomis, Skaja t a
po dvigubai turtingesn, negu C halidui gyvam esant. Visa su
ma auksu buvo pervesta L o n d o n . Vil ir Perl pavsin p a
kra n t je nusipirko astrologas Osm anas.
Jis buvo vienas i n eda ug elio moni, su kuriais Skaja
m atsi gedulo metu. Vien ryt jis usuko pra neti, kad n o r
t sigyti ir. nam , ir pavsin sau ir savo vergei, tai paiai,
kuri jam padov ano jo Chalidas. Skaja p ardav ir viena, ir ki
ta, p ate n k in ta , kad toje vietoje, kur ji buvo laiminga, apsigy
vens jai patinkan tis mogus. Jiedu su O s m an u susdo sode. Ji
ivir jam turkikos kavos ir padav pyragaii.
Tu nia, tyliai p asteb jo astrologas.
Taip, atsak ji, visikai nenustebusi. A p as a
kiau apie tai Chalidui vakar prie... Jis buvo toks patenkintas.
Tu p a d a re i j laim ing, Skaja. Tu buvai jo diaugs
mas. Nors a ir spjau j, kad tavo lemtis ne su juo. Tau lem ta
grti tvyn, ir greitai tu ten ivyksi.
Nejaugi, Osmanai, a tapau Chalido mirties prieastimi?
Ne, brangioji, ir netu ri savs dl to kaltinti. C h ali
das ei Bjus nujo tok keli, kuris buvo num atytas nuo a m
i pradios. O tu turi eiti savo keliu.
Kas a, Osm anai?
N einau, Skaja. Pasakysiu tik tai, k a inau. T p a
t a pasa kia u ir tavo vyrui. Tu gimei po Avino enklu alioje
ir r kuo se pask end usioje alyje, apgyvendintoje galing dva
si. Savo likim tu visada valdei pati ir kada nors vl susi
jungsi su tuo, kuris i tikrj tau skirtas.
Man buvo skirtas Chalidas ei Bjus, paprietaravo ji.
Ne, Skaja, nebuvo. Be abejons, jis labai tave myl
jo. Bet tavo likime yra kitas mogus, kuris daug sm arkiau t a
ve traukia. Jis jau buvo su tavimi ir kada nors vl gr pas
tave. siklausyk savo jausm us, brangioji. Jie tavs niekada
neapgaus.
210

 O kdikis?
Skm ingai gims ir taip pat, kaip ir tu, nugyvens ilg
gyvenim.
D koju, O sm anai. Chalido a n iekad a nepam iriu ,
ir jo vaikas bus man labai brangus. Ai u p aram .
Astrologas atsistojo:
A ieinu, brangioji, ir sakau tau sudie visiems lai
kams. Kadangi mans nebuvo mieste, kai mir Chalidas, tai
visikai natra lu, kad a atjau pareikti tau savo uuojaut.
Bet jeigu a dar ia pasirodysiu, tai galiu sukelti kapitono-kom endanto , stebinio vil, tarimus. Todl a daugiau neateisiu.
Damilis p a s ta t prie m ano nam nipus! suuko
Skaja. Kaip jis drso? Koks pasitikjimas savimi!
Brangioji, n usijuok O sm anas, jis jau m ato s a
ve Chalido vietoje ir n ep a g e id a u ja joki varov.
G e ria u a iteksiu u gyvats!
To visikai neprireiks, rimtai atsak astrologas.
Tu sugebsi isisukti juk jis nieko netaria. Kada tu iva
iuoji?
Treij nakt. Tada nebus mnulio.
Sumanu, b et bk atsargi. O kas bus su tavo vergais?
A juos ilaisvinau ir daviau pinig naujam gyveni
mui pra dti. an a s ir M ari vaiuoja su manim.
Pran ek vergams, kad a pasamdysiu kiekvien, k u
ris tik pan o rs likti iuose nam uose. O t, kas nor s ivaiuo
ti, paprayk luk ter ti k ele t dien, kol a nea p siprasiu viloje.
Jeigu jie ir toliau ia dirbs savo darbus, k ap ito n o -k o m e n d a n to nipai nieko netars, ir tu laimsi kokias keturias dienas.
Per t laik tu pasieksi vak ar jr, ir p ersekiojim as bus b e
prasmikas.
O, Osm anai, kaip galiau tau atsidkoti?
Eik keliu, kur tau nu m at Alachas, brangioji.
Ji jo su juo vid ir atsisveikino. Pam usi astrologo
rank, Skaja priglaud j pirm a prie lp, paskui prie kaktos:
Saliam, O sm anai, saliam, m ano drauge.

211

 Saliam, Skaja, d u k ra m ano. Tesaugo tave Alachas!

Per kitas dienas Skajos n uotaika vis laik staigiai kito.
Tai ji baiminosi gyvenimo n ein om am e m ieste L o n d o n e , tai
diaugsi, kad sugebjo apgauti Damil, nors ir krimtosi, kad
negali dar labiau jam pakenkti, kerydam a u Chalido ei B
jaus nuudym. J diugino, kad kartu su ja bus itikimi d r a u
gai anas, Mari ir k apito nas Smolas, bet lidino, kad tenka
skirtis su Osm anu.
Pagaliau atjo pabgimo naktis. Skaja su Mari atrinko
nedaugel daikt, kuriuos ketino pasiimti su savimi. Didij
gard erob o dal, aiku, teko palikti suknels, vargu, ar tiks
gyvenimui Anglijoje. Ji pasim su savimi kelet sukneli, k e
tindama jas dvti niekam n em atant savo miegam ajame pla
ias ir labai patogias ntum o metu. Chalido padovanoti b ra n
gakmeniai ir papuoalai buvo siti drabuius. Skaja pasim
su savimi auksinius epeius, ukas ir kritolinius kvepal b u
teliukus. Visi ie brangs jai daikiukai buvo sudti rieut
medio skrynel, ir tarnai i rank rankas perdavinjo iki i
jimo, kol ji atsidr nekalbaus anglo jreivio, tuoj inykusio
tamsoje u sodo varteli, rankose. Neinodamas apie iuos var
telius, Damilis nepastat ia savo nip.
Skaja ulipo ant nam o stogo ir paskutin ka r t apvel
g Alyr. Mirksjo iburliai, girdjosi miesto gyvenimo g a r
sai: urmulys, kalbos, juokas. Vir jos kaip ju o d as aksomas
tviskjo debesys. Skaja pakl galv ir dmiai pavelg t a m
s, lyg k etin d am a prasiskverbti j vilgsniu.
O, Chalidai! jos paios balso skambesys n u ste b i
no j.
Nuo p at vyro laidotuvi ji neverk, bet d a b a r n ega l
dam a susivaldyti, m ra ud oti. Ji stovjo tera soje, paklusi
galv, ir stengsi ilieti dangui vis savo lides. Paskui nusi
ram in o ir tyliai itar:
N i e k a d a daugiau, Chalidai, a jau taip stipriai nebelidsiu dl tavs. A visada tave prisiminsiu ir a apgailes
tausiu, kad tavo vaikas niek a d a tavs nepains. O d a b a r ,j n a -

212

no meile, a turiu palikti iuos nam us ir tikiuosi, kad tu p a

linksi m an laimingos kelions. Ir tau a linkiu to paties,
Skaja dar tru p u t pastovjo ir staiga paju to , kaip nuostabi
ramyb uliejo j ji s u p ra to , kad vyras p ri t a r ia jos p o e l
giui. Ai, Chalidai, pad ko jo ji ir, apsidairiusi p a s k u
tin kart, nusileido p irm aukt, kur jos lauk tarnai.
Skaja pasikalbjo su visais, ir kiekvienas p adkojo jai
u laisv ir pinigus. Visi jie n u s p re n d likti ta rn a u ti O s m a
nui. Atsisveikinusi su jais, Skaja su a n u ir Mari ijo i sodo
per upakalinius vartelius.
Gatvje j lauk paruota s dengtas veimas. Jie susdo
j ir tyldami, pasinr savo mintis, leidosi kelion. Nuo
kalvos apvelgusi lank, Skaja irjo viet, kurioje buvo p a
laidotas jos vyras. O perklusi vilgsn miest pastebjo gr s
mingus Kasbacho boktus. Mari rsiai ypteljo:
Mes atkerijome, ponia. Rytoj js vardu kapitonuiko m end a n tu i nune ind su pyragliais. A pati juos ikepiau
ir djau oleli, kurios visiems laikams pavers j impotentu.
Daugiau is geidulingas galvijas nenuskriaus n vienos moters.
Mari! Tai nuostabu! sivaizduoji, koks jam tai bus
smgis ir kokia gda! Kaip man n o r tsi bti alia ir matyti
jo grauat!
Laive moterys sdjo denyje ir velg tolstant m ies
t. Paskui Mari, apkabinusi p oni per peius, nuved j k a
jut, kur Skaja p irm k a rt per ilg laik kietai umigo. tam p a
atslgo, ir ji m elgtis, kaip visos nios moterys: ji vaik
iojo mieguista, j danai pykindavo. Biskajos lankoje laivas
p ate k o audr, ir jai p asidar visai blogai.
Vien v akar anas, Mari ir kap ito n as Smolas kalbjo
apie Skajos ateit ir n usp re nd , kad L o n d o n a s ne vieta k
dikio laukianiai moteriai.
Tai juk js alis, pasteb jo Mari anglui. Js
t u r tu m te inoti, kur Skajai bt geria usia gimdyti.
Netoli L o n d o n o yra daug ger viet, atsak k a p i
tonas Smolas, bet a m anau, jai g eriau b t vaiuoti toliau

213

nuo miesto. Mes turim e rpintis ne tik vaiku. Ledi Skaja, n e

tekusi vyro, pergyveno sunk sukrtim , ir jai re ik t pagy
venti ramioje vietelje. A pas u k a u laiv gimtj B idfordo
uost Devone. U keleto myli nuo miesto a turiu nu o s tab
didel nam . Ten gyvena m ano sesuo Sesil. Ji kvieia jus vi
sus ir bus laiminga, g al d am a p ad ti ledi Skajai. O vaikui gi
mus, js ponia gals persik elti Londo n.
tai kodl N a j a d a aplenk H a r t le n d o kyul ir vaisk
spalio ryt plauk B arnstaplsko lank, paskui Torids upe
pakilo Bidford. S tovdam a denyje ir laikydamasi sikibusi
turklus, Skaja velg vjo sibuojam us alius miko masy
vus, ir su prato , kad tai adtasis krantas. R o b e rta s Smolas
teisus. ia, ramybje, ji gals pagimdyti kdik. Kas b e n u t i k
t vliau, ji gals tai veikti.
Kaip sak Osm anas, reik ia pasikliauti likimu.

III dalis

Anglija

13 Maas B idfordo miestas, globojam as de Grenvili

eimos, tapo vienu i labiausiai klestini Anglijos uost.
Isidsts ant kalvos ir apsuptas miko, jis leidosi emyn
prie Torids ups. Aplinkui drieksi mikai, derlingos pievos
ir sodai. Tai buvo vienas i vaizdingiausi Anglijos miest.
N orin t p ate k ti Bidford, reikjo p ra p la u k ti iotis, a p
lenk iant pavojing rif, dengiant j i jros puss. U dvide
imties myli nuo rifo prie iotis plytjo Landi sala. Jos u o
ltos, nuolat debes a p tra u k to s kalvos buvo m gstam iausiu
D evono pirat ir j sbr i viso pasaulio prieglobsiu.
U rifo susiliejo dvi ups To ir Torid, o j santakoje
glaudsi A pledoro kaimelis. D ar kelet myli nuplauks upe,
laivas atsidurdavo aliame derlingame Bidforde. Ten, ant kal
v, ir stovjo R oberto Smolo namas R en Kortas.
Kapitonas i anksto buvo pasiru os ilipusi k r a n
t lauk du pilki ir du rudi arkliai, kuriais jie nuuoliavo per
m iest auktyn kalvas. Jojik grup rykiai ali m edi fo
ne atro d spdingai.
Keliauto jams p riartjus prie R en K orto, Skaja suuko:
O, Robi! Kodl tu niekada nepasako jai, kok tu turi
puik dvar? Ji, timpteljusi pavadius, sustabd arkl kal
vos virnje ir dmiai apirjo ra u d o n plyt rmus. a
nas ir Mari sustojo alia, ir Robis buvo priverstas pasekti j
pavyzdiu.
ias emes ms eima valdo jau nuo Henriko V laik,
paaikino jis. O pats Ren Kortas buvo pastatytas, valdant
Henrikui VII. tai kodl namas savo fo rma panaus raid H.
215

riniom is ydromis akimis Skaja pavelg jreiv:

Tu p erd au g kukliniesi, Robi. Nieko pana aus a n e
sitikjau.
Mes de ntriai, Skaja. Vienas ar du i ms visada
bolotiruojasi p arla m en t. A, deja, neveds, ir n e tu riu p
dinio, ir sesuo Sesil tapo nale dar prie susilauk dam a vai
k. Gre iiausiai man teks palikti R en K o rt vienai i p u s b ro
li eim, kapitonas atsiduso ir atleido pavadius. Pilkas
arklys suskubo namo, ir kiti trys arkliai nusek jam i paskos.
Namas pasirod ess labai graus ra u don plyt, ap
augs gebenmis, apsuptas ali piev. Pagrindinis pastatas
dviauktis, o priestatai triaukiai. Pirmam e aukte buvo ho
las, virtuv ir valgomasis. Deinje ir kairje esantys laiptai
ved paveiksl galerij antram e aukte. Ten dar buvo rengta
biblioteka ir svetains. Treiame aukte buvo miegamieji.
Jiems jojant grstu takeliu namo, Skaja diaugsi sauls
atspindiais gausybje lang, pap uot metaliniais riiniais,
grojosi kvapniomis vlyvomis romis, auganiom is sode.
Vir laukuj dur puikavosi ra udonai auksinis eimos herbas.
Prijojusi prie namo tutuojau ibgo pasitikti keturi arklinin
kai, ir R ob ertas Smolas atsargiai nukl Skaj nuo balno.
N e au k ta tvirtai s ud ta ilaplauk m oteris pasirod ant
slenksio.
N a pagaliau tu grai, Robi! O tai ponia G oja de
F u e n te s ? Ir, n e l a u k d a m a atsakym o, ji ities Skajai r a n
kas. Vargel! D a b a r js saugi. Mes p asirpinsim e ir j u
mis, ir kdikiu. Ueikit vidun!
P onia Sesil ved Skaj, a n ir M ari vid, kur n e d i
delje svetainje m aloniai deg ugnis.
Sskits. Niekaip negaliu supra sti, kodl R o b erta s
jums js d ab a rtin je padtyje leido joti. Veimas b t atve
s gal ne taip greitai, bet daug saugiau. Pagaliau js ia. R o
bertai! Pair k, k ten veikia ta apsileidl M arta. Ji jau se
niai tu rjo paruo ti vyn ir pyragaiius ketu rie m s pav a rg u
siems keliauninkams!

216

 Ponia Sesile, prao m vadinti m an e Skaja. Ponia G o

ja de F uentes tai taria n t galima nusilauti lieuv!
Ai, vaike mano. A atvira ird m oteris ir p r a
tusi su m onmis kalbti be isisukinjim. Sesil lin k te
ljo an ui ir Mari, sdjusiems ant sofos idinio deinje ir
atidiai klausiusiems n am eimininks. M anau, kad galiu
atvirai kalbti prie js tarn. Juk jie js draugai taip
man ra Robis.
Skaja p atv irtirtin d am a linkteljo galv, ir Sesil t r a u
k plauius oro:
Brolis t apie jus pasakojo. Varg avel! Kaip tai
siaubinga prarasti atm int ir netu r ti galimybs prisiminti sa
vo gyvenim. Negaliu pasakyti, kad pritariu js vyro verslui,
bet i js ivaizdos galiu sprsti, kad js tikra ledi. Tai ir
viskas, be to, brolis visada gerai atsiliepdavo apie C halid ei
Bj. To man p akanka. Ir a i visos irdies sveikinu jus A n
glijoje ir kvieiu savo namus. Jis js tiek, kiek jums re i
ks, jeigu prireiks, net visam laikui.
Skaja pajuto, kaip jos akys sudrko nuo aar:
Ai, ponia Sesile. Nuoirdiai dkoju. U save ir
m ano tarnus.
Viepatie, atleisk! Visai pam irau, vaike mano. R o
bertai, sodo gale stovi senas kotedas. A sakiau j jums iva
lyti ir sure montuoti, ji linkteljo pra ncz poros pusn.
Man pasirod, kad atskirai jum s bus daug patogiau.
anas ir Mari buvo giliai sujaudinti. Pranczait, p a m a
iusi koted, palusiai nudiugo. R au d o n plyt namas su
naujai perklotu stogu ir langais, papuotais metaliniais riiniais
suavjo j. Jam e buvo du kambariai: vienas didelis, su didiu
liu idiniu, kitas maas miegamasis su poliruota uoline
lova. Visi baldai nam e buvo i raiyto uolo. Akm enins grin
dys buvo rpestingai nuveistos ir iluotos. Prie d ur augo
rausvos piliaros ir rudenin s sauluts. Atrod, kad ponia Se
sil pasirpino viskuo. Nedidelis kambarys, prikrautas knyg,
vedantis tiesiai sod, buvo skirtas anui dirbti.
Skaja buvo sujaudinta, m atydam a, kaip jos tarnais p a
217

sirpino eiminink, ir m jai dkoti. Bet ponia Sesil isi

suko nuo jos odi:
Neverta, vaike mano. Kam, leisk paklausti, ta d a re i
kalingi draugai? Ir nusived Skaj pagrin din pastat.
Jos ulipo laiptais vir. Skajos kam bariai buvo p ie t
vakarinio pries ta to a n t ra m e aukte. Svetainje buvo didelis
idinys, sumrytas i pilkojo akm ens, apkaltas raiiniais. Ant
dviej dideli ro m bo formos lang kabojo mlynos aksom i
ns uuolaidos. Pro langus buvo matyti roynas ir vlai y
dintys krm ai. Poliruotos uolins grindlents buvo u d e n g
tos turkiku kilimu.
Dvejos arkins durys abiejose idinio pusse ved m ie
gamj. Langai buvo pietus ir vakarus, ir tai dar kam ba r
visada vies, ypa iem. idin, turjus b e n d r d m tra u k
su esaniu svetainje idiniu, p uo lipdiniai. Rausvas u u o
laid aksomas derjo prie lovos udangalo. Ir ia pat ant grin
d buvo patiestas minktas turkikas ydr ir auksini ats p al
vi kilimas.
alia miegamojo buvo rbin. Visur stovintys baldai b u
vo pagam inti i raiyto uolo. Visuose kam b a riuose stovjo
vazos su gyvomis glmis. Skaja i karto suprato , kad ia ji
bus laiminga.
Ponia Sesil s tum te ljo priek ja u n r a u d o n s k ru o s t
mergin:
Tai Deiz, brangioji. Ji p ata rn a u s jums.
M erg ina m aloniai pavelg Skaj, isiiep iki p at a u
s ir tar:
M an m alo nu jum s ta rna uti, ponia, ir p a d a r reve
rans.
Skaja taip pat jai nusiypsojo:
Ai, Deize. A kelet dien plaukiau jra. Ir labiau
siai pasaulyje dab ar noriau lipti voni. Ar tai m anom a?
Taip, pone. Leiskite m an nuauti js batus. Pailski
te truput, kol a p a ruo iu voni.
Ponia Sesil prita r ia m a i isiiep:

218

 Palieku jus patikim ose rankose, Skaja. A rt ja n t p ie

tums, Deiz parodys jums valgomj.
N e p ra ju s n valandai Skaja jau lepinosi vonioje, kuri
buvo pastatyta jos m iegam ajam e prie idin u pertvaros. Vo
nia, iskobta i uolo, buvo gili, ir Skaja, p atenk inta nugrimz
do jos ilum, jausd am a , kaip dingsta p e r kelias savaites,
praleistas jroje, patirtas nuovargis. Kambarys prisipild D a
m asko roi muilo arom ato. Deiz bgiojo po kambar, ipa
k u o d am a ir kabind a m a daiktus, Skaja nustebo, radusi Naj a d o s kajutje dvi skrynias anglik sukneli. Igirds apie
tai, Robis tik nusijuok:
Alyras tarp ta u tin is uostas, p astebjo jis.
ia galima rasti visko, ko tik nori.
U pertva ros pasirod Deiz ir, linksmai iaukdam a,
m muilinti Skajos plaukus.
Tuojau, ponia, mes iplausime i i nuo stabi p la u
k vis lipni jros drusk. Kokia gi puiki j spalva! Ji i
skalavo juos, kruopiai iukavo ir suseg virugalvyje.
Skaja ilipo i vonios, ir Deiz supo j ilt ra n k
luost. Apdivusi, ji pavelg save veidrodyje: krtys, ai
ku, padidjo , pilvas jau ymiai suapvaljo. Chalido vaikas!
Koks jis bus? J u o d aplau kis ir auksaspalvi aki, kaip ir t
vas? O, Chalidai, kaip m an tavs trksta!
N e ta r d a m a n odio, ji apsivilko apatinius drabuius
ir leido tarn a ite i uvikti jai n am u ose dvim mlyn ilkin
suknel paprast, bet elegantik, atitinkani jos, kaip t u r
tingo pirlio nals, padt. I pap u o a l ji usimov tik C h a
lido d ovan otus iedus ir auksin gra ndinl. Apdiv p la u
kai buvo kruopiai iukuoti, susukti ant galvos lyg kar n a
ir pridengti lengvu kyku.
N a m u o s e buvo maai gyventoj tik Skaja, R o b erta s
ir Sesil, todl v akarien buvo pap rasta. an a s ir M ati p a n o
ro likti savo kotede. Skaja negaljo j u tai teisti: juk p ir
m kart, gyvendami drauge, jie liko vieni. Kaip ji jiems pavy
djo! Chalidas ei Bjus mir, o jai reik jo gyventi.

219

R o b e rta s Smolas s u k r j a i gyvenimo istorij. Buvo su

tarta, kad ji gim Airijoje. M erg au tin s pavards nebuvim
paaikino taip dar vaikystje kakoks k ap ito nas atve j
krikionik prancz vienuolyn Alyre ir prane, kad m e r
gaits tvai mir jo laive. Kadangi u kelion jie buvo s u m o
kj auksu i anksto, k apitonas neinojo j pavardi. M e r
gait, kuriai tuo m etu i pairos buvo apie penk eriu s metus
ir kuri vadino save Skaja, iaugino vienuolyno vienuols. Su
laukusi eiolikos m et j, atjs banyi pasimelsti, p a
stebjo pon as Goja de F uentesas. Jis pap ra vienuoli m e r
ginos rankos, ir tos sutiko. Jis buvo turtingas pirklys ir g e r
biam as mogus. Po staigios jo mirties jaun oji nal pajuto,
kad nebegali toliau gyventi Alyre. O R o b erta s Smolas, b u
vs jos vyro ko m p anion as, sutiko pagloboti moter.
P o n ia Sesil, aiku, inojo, kas i tikrj n utiko S ka
jai, bet p r i t a r broliui kuo p a p r a s t e s n bus jos istorija,
tuo geriau.
ini apie Skajos ir dviej jos tarn atvykim R en K o r
t maloniai prim Smol draugai ir negauss giminaiiai. Tar
nai kalbjo apie naujus namo gyventojus, bet j pasakojimuose
jautsi simpatija vyro netekusiai niai moteriai. G era ir kukli
Skaja buvo tikra ledi.
Prie Kaldas spusteljo pirm asis altukas, ir Devone
visi pra kalb o apie alt iem. A tm inties nete kim o paslapt
Skaja p atikjo vienam ventikui. G e rairdis senasis tvas P o
lis i naujo imok j tikjimo pagrind. Nors tai ir neatgaivi
no atminties, bet paveik keistai raminaniai. Skaja pasielg
taip, manydama, kad neiti banyi krikionikoje alyje b
t per daug tartina.
Neilgai trukus po Grabnyi, vasar Mari pagimd stam
b puik bernikt, kuriam kriktijant buvo suteiktas H e n
rio vardas. Skaja pati isiuvinjo b ern iu k u i kelet maui
markinli. Jai patiko sdti Mari kotede prie idinio ir ste
bti, kaip m otin a trisia apie sn. Jos paios vaikas buvo
labai stiprus ir spard j i vidaus, sukeldam as n ep a to g u m

220

ir diaugsm. Skaja nusp re n d pavadinti sn D eim su a n

gliku Chalido ei Bjaus Diego vardo ekvivalentu. Kuo labiau
artinosi laikas gimdyti, tuo labiau ji to troko.
Balandio penktj, poniai Sesilei net nespjus pakviesti
pribuvjos, Skaja pagimd. Mari pati su viskuo susitvark, ir
gimdymas buvo greitas ir neskausmingas.
P a d u o d a m a klykiantj kdik poniai Sesilei, Mari p a
nibdjo:
Varg m an o ponia! Bet viskam Dievo valia.
Atsigavusi Skaja p astebjo, kad ji buvo pervilkta va
riais markiniais, plaukai suukuoti ir supinti kasas.
Duokite man sn, tyliai papra ji ponios Sesils.
Brangioji, js pagim dte nuostabi mergyt. Tokios
grauts a dar nemaiau, ji padav Skajai miegant kdik.
i pavelg kdik. Tai buvo nuostabi btyb: k u p eta
tanki tamsi plauk, ilgos juo dos blakstienos, rausvi skruostukai ir kora l spalvos lpyts. O da buvo tokia pat balta, kaip
ir Skajos.
Dukra, tyliai sunibdjo Skaja. A nelau kiau
dukters.
Kaip js j pavadinsite, brangioji? velniai p ak la u
s jos ponia Sesil.
Skaja vilgteljo pro prieais lov esant lang. Sode jau
ydjo pavasarins gls, o vir nedidelio tvenkinio jaunus a
lius lapelius nulenk gluosnis.
Vilou, atsak Skaja. Chalido ei Bjaus dukra
turi neioti tokio lidno medio vard.
Vilou nors ir gim varge, ta ia u teik visiems daug
diaugsm o kdik dievino visi: p r a d e d a n t m otin a, baigiant
ma ja tarnaite .
Kai Vilou sukako penki mnesiai, Skaja nu sprend, kad
laikas persikelti L o n d o n . Per deimt m n esi nuo to laiko,
kai R obertas Smolas parsive Skaj savo namus, jis tik vie
nk a rt buvo tru m p a m iplauks prie Afrikos kran t . Ir nors
sesuo diaugsi jo buvimu, kapitonas deg i n e k a n t r u m o i

221

plaukti N a j a d a tolim kelion. Taiau pirm iau reikjo n u

vykti L o n d o n ir pasimatyti su lordu de Grenviliu, suinoti,
ar n eg alt is irpinti Smolui karalikj protegavim. Ska
ja buvo pasiruousi investuoti pinigus nauj k ap ito n o versl
ir deg n e k a n t ru m u vykti su juo L on d o n .
N a ja d a prisivartavo Plimuto lankoje. anas nusp ren
d keliauti su Skaja London, o Mari pasiliko Ren Korte su
vaikais. Ponios Sesils palengvjimui, Skaja nusprend, kad vel
nus Devono klimatas labiau tiks jos dukrai, negu Londono. Se
nj poni tai pripild laims: Skaja tapo jai dukra, kurios Sesi
l niekada neturjo, o Vilou anke. Jai buvo sunku skirtis su
viena, o isiskyrimas su abiem bt sudaus jos ird.
Skaja taip pat j a u t isiskyrimo kartl:
Kaip a noriau, kad js vyktum te su manimi, p o
nia Sesile! M an tiek daug teks nuveikti, ir js p a r a m a bt
nekainu ojam a. Dievas ino, kaip a tro d o namas. G a lb t teks
j re m o n tu o ti. P aadkite, kad kai a visk p aruoiu, js atva
iuosite pas m ane su Mari ir vaikais.
inoma, atvaiuosiu, vaike mano. Tesaugo tave Auk
iausiasis. A nuo pat jaunysts nesu buvusi Lon don e, o nuo to
laiko prabgo daugiau, negu trisdeimt met! A svajoju vl
ten apsilankyti ir atvaiuosiu, kai tavo namas bus paruotas.
Giedri rudens pradios dien jie ivyko L o ndon. N e
noromis skirdamasi su Vilou, Skaja niekaip negaljo atsitrauk
ti nuo dukters. Galiausiai Robiui teko j aprkti:
Nagi paskubk! Kuo greiiau tu nusigausi iki L o n
dono, tuo greiiau pas tave gals atvaiuoti dukra.
Skaja pabuiavo kdik ir uoko ant arklio. Jie jojo kal
vota vietove, per derlia us n u m im u i pasiru ou sius laukus,
sultinga ole a p a u gusia s pievas, ku riose gansi avys ir k a r
vs, pro velius sodus. Prie juos plytjo D a r t m u r o - F o r e s t o
auk tum a, paiauusi apvalias kalvas. Jie pernakvojo uva
iuojam ajam e kieme Ro ir i n k a ra s .
Uvaiuojamasis kiemas buvo tuias, ir Robis n u s p re n
d, kad galima uksti smuklje. Bet kai tik piets buvo p a

222

tiekti, atjojo raitinink grup, ir visas uvaiuojamasis k ie

mas sujudo.
Velniai griebt, sum u rm jo Robis, reikjo u
sisakyti vakarien j atskir kam bar. Tai dvarininkai, ir jeigu
jie ims lti, mum s teks tai paksti.
R o b erta s Smolas! Senas js vilkas! staiga k a
kas s u d u d en o ir nuo raiteli grups atsiskyr mogus.
Robio akys nuvito, ir jis paskubom is atsistojo:
M ilorde de Grenvili! Kaip m an m alonu jus matyti!
Igerkite su mumis vyno.
De Grenvilis prijo prie stalo:
Na ir m an iero s tavo, Robi, bam bjo jis. Tu net
nesupaindinai m an s su ponia.
Kapitonas usipliesk:
Praau atleisti, Skaja. Leisk tau pristatyti m ilord
R iard de Grenvil. Milorde, tai po nia Goja de F uentes, m a
no velionio ko m p an jo n o i Alyro nal. A lydiu j ir jos
sek reto ri a n M orlo j o s nam L ondo ne.
Skaja ltai ities rank, ir de Grenvilis j pabuiavo.
Milorde.
Ponia. M alonu su jumis susipainti. Kaip neteisinga,
kad Robiui taip netiktinai pasisek.
Pasisek, m ilo rde?
Pasisek lydti pai p atra u klia usi m o ter i vis,
kokias man teko matyti.
M ilorde de Grenvili, js m an p ata ik a u jate. Praau
prisijungti prie ms.
Tai js ne ispan, pasteb jo jis, sitaisydamas
prieais j.
Ne. Air.
De Grenvilis sipyl sau vyno:
A taip ir pam an iau. Airs paios graiausios p a
saulyje moterys. Ir kaip, ponia, jums p atin ka Anglijoje? Tai
js pirmas apsilankymas ia?
Pirmas. Ir a m anau, kad i alis avinga. Beveik m e
tus a gyvenau pas Rob.
223

 Skaja buvo nia, kai atvyko ia, suskubo pa a i

kinti kapitonas, kad bt teisingai suprastas.
Ir kas gi gim? Snus ar dukt, ponia?
D ukt. A p avadinau j Vilou. Ji liko Ren K orte su
ponia Sesile ir indyve. A neinau, kokiam e stovyje rasiu sa
vo nam, prie persik eliant reikia atlikti re m ont. Todl d u k
rai kol kas geriau pabti Devone.
Kitame kam b ario gale, kur u stalo susdo de Grenvilio kom panija, vienas i j lydinij auktas viesiaplaukis
ir labai savimi pasitikintis vyras nenuleido aki nu o Ska
jos. Sugavs jos vilgsn, jis iraikingai pakl antak. is ges
tas buvo toks ikalbingas, lyg jis garsiai bt itars savo p r a
ym. Skaja supyko. nirtingai papuriusi galv, ji nusisuko ir
vl siklaus tai, k kalbjo de Grenvilis.
Js auniai pasielgte, ponia. L o n d o n as ne vieta
velnioms btybms.
A girdjau apie tai, milorde, atsak Skaja ir p a
klaus: Sakykite, pone, kas tas mogus, kuris taip ak ip l
ikai m ane spokso? Tas, kurio veidas kaip angelo.
De Grenvilis net nesiteik pasisukti. Jam p a k a k o vien
apibdinim o.
Lordas Sautvudas, ponia. L in m uto grafas.
Robi, pra au palydk m an e kam bar ir sakyk, kad
pad kl su v ak arien e m an atn e t ten. Gra fas veria m an e
nejaukiai jaustis. Jis iri m ane taip, lyg a biau lkt su
pyragaiiais. Ji atsistojo ir nusikrat trupinius nuo savo k e
lioninio sijono. M ilorde de Grenvili, labos nakties. Ji
ities graki rank, ir didikas j pabuiavo:
Ponia, tikiuosi susitikti jus Londone. O d a b a r leiski
te palydti jus ir Rob pro js aistring gerbj. Bet tai
pasirod ne taip p aprasta. Kai tik jie p riartjo prie smukls
dur, Linm uto grafas ustojo jiems keli.
De Grenvilis ypteljo:
Praleisk, Sautvudai. Ledi mus palieka.
Ne anksiau, negu ji bus m an p ristatyta, bra ng us
Dikonai. Negali gi tu pasisavinti vis pasaulio grauoli.
224

 Ponia Goja de Fuentes, gteljo peiais de Grenvilis. L o rd a s Defris S autvudas. O d ab a r, Defri, leisk
mums praeiti.
Ponia, gal ig ertum te su m anim i ta u r vyno?
Ne, sere, neigersiu, kategorikai atsak ji ir, a p
jusi graf, ijo i smukls. Robis nusek jai i paskos.
De Grenvilis linksmai nusijuok:
M an atrodo , Defai, tave p aprasiausiai pavar.
L ordas Sautvudas mirtinai ibalo:
Kas ji, Dikonai?
K a pito no Smolo p artn e rio nal.
Bet ji ne ispan.
Jos vyras buvo ispanas. O ji air.
Labai avinga ir bus mano.
O a m aniau, kad tu mgsti m oteris, negalinias sa
vs apginti. Atmink, Defai, ponia Goja de F u en tes labai t u r
tinga moteris. Jos nepasiseks priversti k nors daryti ar n u
pirkti u niekuius bei pigias sukneles. Ji parodys tau duris.
A pasiruos kirsti su tavimi layb.
Ir kiek tu pasiruos pastatyti?
ypsena perb g o de Grejivilio veidu. Sautvudas turjo
puik eril, kurio de Grenviliui labai norjosi.
Kertam , kad per m etus tau nieko neieis. Po m et tu
man atvesi savo eril D ra k o n o Ugnis.
Po ei m nesi ji bus mano, ir tu atiduosi man sa
vo puiki jacht.
De Grenvilis mirkteljo. Jo j a c h ta buvo pati elegan ti
kiausia visoje upje. Net karalien jam pavydjo. Paskui jis
pagalvojo, kad nuostabioji ponia Goja de F uentes nra leng
vabd moteris, o Sautvudas i pirm o vilgsnio jai tikrai n e
patiko. N e tro d o , kad ji nusileist, o ir labai ja u stipriai jis
norjo io erilo.
Tinka! rytingai sutiko jis. Tavo erilas prie
mano jacht. ei mnesiai, p ra d e d a n t ia diena. De G r e n
vilis ities ra nk, ir Sautvudas stipriai j pasp aud .

8. 1378

225

 Pasistenk vasar nesugadinti m ano jachtos, Dikonai,

nusiaip Sautvudas. Pavasar a norsiu paplaukioti su
meilue upe.
Su j a c h ta viskas bus tvarkoje. O tu, Defai, irk,
kad erilas bt gerai priirim as ir ne per danai leidiamas
pas kumeles.
Vyrai isiskyr, bet kiekvienas gu od save mintimi, kad
greitai tu rs n auj geidiam daikt.
Defris S autvudas ir pats negaljo supra sti, kas la b ia u
siai j audrino: dailios jau nos nals grois, jos grakios m a
nieros ar tai, kad jis jai taip nepatik o. Jis p rim ik
sutram dys ir suvilios j. Ir kaip jam pavyds visas Lon don as,
kai jis sitaisys toki meilu! S autvudas prisiek uvaldyti j
bet kokiu bdu.

14 Skajos namas stovjo Strende, isviko kaime u Lo n

dono rib. Jis buvo paskutinis kit nam eilje ir atro d ne taip
itaigingai, kaip kiti. Sali jo stovjo toki ymi didik, kaip
lordas Solberis, Valsesteris ir D arem o vyskupas, rmai.
Keliaunin kai a tplau k i P lim uto Temzs iotis. Naj a d a imet inkar L o n d o n o uutekyje Pule, lau kda m a ei
ls prisivartuoti prie krantins. Skaja, a n a s ir k apiton as
Smolas ilipo { krant . Praeis kelios savaits, kol N a ja d a
gaus viet prie krantins, ir kapitonas Smolas p atik jo p ri
irti laiv savo itikimajam padjjui.
N esu stod am i pravaiavo Sit ir atsidr isvike. Tai b u
vo p a tra uklus maas kaimelis su puikiu uvaiuojam uoju kie
mu G u l b e . Jie sustojo jam e uksti. Jiems padav po stikli
n vieio sidro, iltos duonos su rausvu kum piu ir atraus
auksaspalvio srio.
Skaja buvo siaubingai ialkusi ir pasigardiuodam a vei
t, pritaria m ai velgiant storam smuklininkui. Jis pyl jai dar
vien stiklin putojan io sidro.
226

 Js k eliaujate?
Skaja keriniai jam nusiypsojo, kas visikai suglumino
sm uklinink, ir atsak:
Ne, a turiu nam. A atvykau ia gyventi, meistre.
Koks namas, ponia? A m aniau, kad inau visus y
mius didikus ir j giminaiius. M atote, a ia uaugau. N uo
to laiko, kai isvike atsirado smukl, joje dirba M onipeniai.
O jeigu d ar tiksliau, jo didiulis pilvas sudre bjo nuo j u o
ko, niekas jums tiksliai nepasakys, kas atsirado anksiau:
M onip eniai ar G u l b . Cha-cha-cha!
an a s ir k apitonas Smolas i padilb pavelg j, bet
Skaja nusikvatojo ir d a r p ala nk ia u n uteik smuklinink.
A ponia G o ja de Fuentes, m eistre M onipeni, esu
Grinvudo, paskutinio nam o S tren de savinink. Jis priklaus
m ano velioniui vyrui.
Js is p a n ? d a b a r jo balsas s u s k a m b j o n e p r i
taria m a i.
M ano vyras buvo ispanas, o a air.
Vienas ne geriau u kit, sek atsakymas.
M on Dieu! Quel cochon! sum u rm jo anas.
M eistre M onipeni! P atariu nelaidyti lieuvio. Ponia
G oja de F uen tes didiadvas ir gera ponia, ir niekas nei
drs jos skriausti, kol ji yra m an o globoje. R o b e rto Smolo
rank a siek pagos.
Auktas a p k n u s sm uklininkas p a i rjo i viraus
striuk kapiton:
N ubausk m an e Dieve! Kas ginijasi? Ji tu rb t n u o
stabi ledi. Paprasiausiai mes niekaip negalime pamirti M ari
jos Kruvinosios ir jos vyrelio ispano.
Marijos Kruvinosios?
Velions karaliens. Tos, kuri itekjo u ispano Filipo. Jaunoji k aralien Bes yra pusiau jos sesuo.
A, taip, m eistre M onipeni, suuko Skaja. D a
b ar a visk supra ta u. Apie Kotrynos A ra g o n iets d u k r
jai pasakojo ponia Sesil. Bet, patikkite, manyje nra n ie
ko i Marijos Kruvinosios. Mes su d ukra n eb e tu rim e gimini,
8*

227

todl atvykome Anglij ir n o rim e ia sikurti. Angl svetin

gum as garsus visame pasaulyje.
Smuklininkas n u ra u d o i pasididiavimo:
Taip ir yra, ponia. Taip bus ir ateityje. ia, Strede,
js bsite laiminga. O d abar, ar js nesupyksite, jei a ky
telsiu nos js reikalus?.. Js sakte, paskutinis namas
Stren de. Tai nepasisek! Buv gyventojai paliko j siaubing.
Leiskite pasilyti kam ba riu s jum s ir js palydovams, J s gi
n am e d a b a r gyventi n em an o m a .
Robi! Argi agentas nebuvo sptas, kad nam as b t
m an o atvykimui p a ru ota s?
Buvo sptas, Skaja.
Smuklininkas lidnai palingavo galv:
Tai turb t m eistras Teiloras? Jis netiks agentas. Bet
i k ur js galjote tai inoti?
Netiks? Kokia prasm e, m eistre M o nipen i? p a
klaus R ob erta s Smolas.
Jis nu om oja nam us ja u n im u i kaip ia pasakius
pasilinksminimams. Prao dvigubai, negu p ra o te js, o skir
tum susieria sau kien.
O i kur js apie tai suinojote?
Kartas nuo k arto jis ubgdavo ia igerti. Sustoti
jis n e m o k a ir po dviej pint p r a d e d a plepti. V ien kart
vakare, dar velions karaliens laikais, jis pasigyr, kad a p
mov ispan nam o savinink.
Eime, Robi, pai rsim e, kaip atro d o namas, p a
sil Skaja, ir k apiton as prita ria m a i linkteljo. A bsiu
jum s dkinga, m eistre M o nipen i, jeigu js paliksite mums
kam b a rius ir atskir valgomj. Ir papraysiu js m an o su
grimui paruo ti voni.
Bus padaryta, ponia.
Jie uoko ant arkli, p e r k ir to piev ir p asuko Riversedo gatve. Skaj nustebino p a k r a n t j e stovj dideli namai.
Kuo labiau jie artinosi prie gatvs galo, tuo p astata i darsi
maesni, nors p askutiniai trys a tro d visai elegantikai: g r a

228

us dvaras, mai rm ai ir, pagaliau, n u o stab u s nam ukas i

rausv akyt plyt. Jis stovjo parke. Vartai buvo surdij ir
vos laiksi. R o b erta s Smolas susirauk, s tu m te ljo vien i j
ir jo vid.
Parkas buvo apls ir nesutvarkytas, glynuose kerojo
piktols. Prij prie namo, jie pam at, kad keli langai idau
ti, o laukujs durys kabo ant tabaluo jani vyri.
Meistrui Teilorui u daug k reiks atsakyti! su
urzg Robis. Kur, velniai griebt, d urin in kas? Jis turi s a u
goti nam. anai, js m okjote durinin kui alg iais m etais?
Taip, kapitone, mokjau. Bet pinigai buvo siuniami
agentui Teilorui.
Bijau, kad jie dingo, spjo Skaja. Pair kime,
ar ir viduje viskas taip sugriauta, kaip ir lauke.
Visi trys jo n am ir m aikioti, vaikiodami po
kambarius pirm am e aukte. Paskui Robis greitai ubgo vir
ir apirjo a n tr ir trei aukt. Kai jis nusileido, jo veidas
buvo tam sesnis u audros debes.
Viskas igrobstyta, rk jis. N a m e neliko b a l
d, nra n vien uuolaid, n vieno kilimo, paklods, lk
ts. Sukius pasim visk!
M eistras M onipenis inojo, k kalbjo, pa stebjo
Skaja. N e n o riu likti kaip mus kandusi, Robi. M eistr Teilor reikia sugauti ir nubausti. Bet bald, m ana u, jau nebesugrinsime. Tu lankeisi iame name kelet kart. Ar ia buvo
kas nors labai vertingo?
prasti daiktai.
Tada visa tai galima atstatyti. Ai Dievui, Mari su
vaikais liko Devone. Grkim e G u l b . Iki rytojaus iame
nam e vis tiek nieko nepasiseks padaryti, o a pavargau ir n o
riu isimaudyti.
Kit ryt Skaja ivyko L o n d o n . Jis apsilank pas baldinink, d ra p ir u o to j , juvelyr ir kalv. Kiekvienam i j ji
sak t pat:
Jeigu vykdysite m ano usakym p e r savait, gausite

229

ger atlyginim. Ir visur i karto a pm ok jo usakymus ar

u isirinktus daiktus.
G u l b j e ji pasikalbjo su noriniais dirbti jos nam e
ir meistro M onipenio p a d e d a m a prim poni Barnsaid ek o
noms viet, apie pustuzin kam barini, liokaj, m eistr Vol
ter paskyr vyresniuoju liokajumi, o jo m on pasim vi
rjas. Jai padti buvo pasamdytos keturios m erginos ir b e r
niukas. Ponios B arnsaid sesuo nal su dviem dukrom is suti
ko dirbti skalbjomis. Buvo pasamdyti dar vyresnysis sodinin
kas, vyresnysis arklininkas su dviem pagalbininkais ir d u ri
ninkas. Prie Vilou atvaiavim buvo priim ta dar viena skal
bja ir aukl su pagalbininke. Palyginus su kitais namais Strende, jos kis a tro d labai kukliai.
Rytojaus dien Skaja nuo dug niai apirjo nam. e
miau pirm o aukto buvo virtuv, ieinanti nedide l o r a n e
rij ir sod. Abu virtuvs ugn iakurai turjo orkaites: vienoje
i j galjo tilpti visas jauio onas. Kita buvo gerai p ritaiky
ta duo nai kepti ir maistui puo d eliu o se gaminti. I vienos p u
ss virtuv jungsi su akm e n iniu sandliuku, o i kitos puss
su ind plovykla. Salia buvo ta rn valgomasis ir gyvena
mieji kambariai.
Atskiro kam b a riai buvo skirti ekonom ei, vyresniajam
liokajui ir jo m onai virjai. K etu rios jos padjjos gyveno
vienam e kambaryje, o kitam e skalbja su dukterim is. Nedidelioje nioje prie d m tra u k io buvo pam e sta s storas iui
nys ir apgyvendintas virjos parankinis, dar per maas gyven
ti su kitais vyrais. eios kam b a rin s buvo p ata lp in to s m a n
sardoje, ei liokajai, arklininkas ir sodininko padjjai a r
klidje ant aukto. Vyresnysis sodininkas sikl nedidel tarp
medi pasislpus koted, o durinink as su m ona apsigyve
no namelyje prie vaiavimo sod. anui ir Mari buvo su
teikti atskiri kam bariai vienam e i n am o priestat. Mari t u
rjo atlikti vyresniosios indyvs vaidmen, o aukl su pag a l
bininke priirti Vilou ir H e n r ir miegoti vaik kambaryje.
P irm am e nam o aukte buvo valgomasis oficialiems pietums,

230

nedidelis eimos valgomasis, an o ir Mari ap artam en tai. A n t

ram e aukte biblioteka, nedidelis kab ine ta s an u i ir dvi
svetains, kurias, atidariu s duris, galima buvo paversti oki
sale. Treiame aukte buvo Skajos miegamasis ir svetain, r
bin, du svei kam ba riai ir vaik kambarys.
Namas stovjo ant ups kranto, bet p akankam ai toli nuo
paios ups, kad u te kt vietos sodui, kurio tvora drieksi iki
pat vandens. Skaja tu rjo savo p rieplauk. Ten buvo galima
pastatyti savo laiv. Ji tuoj pat usisak valt ir pasisam d val
tinink. Visi nam u o s e buvo tuo suavti keliauti vand eniu
buvo patogiau, o n eram iais laikais ir saugiau.
Prekeiviai nor jo gauti Skajos p a a d t atlyginim, ir
po savaits visi usakymai jau buvo nam uose. Viskas buvo ge
riausios kokybs Skaja spjo, kad neims klastoi. Ji n e
tar, kad daugelis daikt buvo pagaminti kitiems usakovams,
kurie turjo d a b a r laukti d ar kelis mnesius.
Skaja bgiojo i k am b a rio kam bar, ro dydama, kaip
drapiruoti, kur statyti baldus, kabinti kilimus ir paveikslus.
Pagaliau kam bariai gavo p rid e r a m vaizd, ir p ate n k in ta ei
minink apjo namus. Buvo jau gerokai po vidurnakio, ir t a r
nai virto i koj. Skaja n e p r a le id o n vieno kam ba rio ir liko
patenkin ta.
uoliniai baldai blizgjo. A nt tamsi grindleni b u
vo patiesti turkiki kilimai, kas buvo n epra sta Anglijoje. Kur
net ir turtinguose n am u o s e vis dar buvo n au d o ja m o s n end rs
ir ol. A nt vis sien puikavosi gobelenai ir paveikslai
kapitonas Smolas iniuktinjo, kad nuskurdusios eimos ke
tina patyliukais p a r d u o ti iuos daiktus, ir supirko juos. Ant
lang kabojo sunkios aksomins ir ilkins uuolaidos. A nt
sien vytjo varis, spintose ibjo sidabras. Viskas rod ei
mininks turtin g u m ir skon.
Ieid am a i kam bari, Skaja kru opiai up t vakes
dl prasto kvapo ji neleido naud otis lajinmis net tarn
pusje. Kiekviename kambaryje stovjo vazos su aromatiniais
miiniais nuo arti esanio vandens kartais dvelk pelsiais.

231

Skaja gro savo k am bar ir ra do ten Deiz, kuri atvy

ko prie k ele t dien ir d a b a r s naud prie ugnies.
Deize, tau nebuvo b tina m ans laukti. B et jei jau
tu ia, atraiio k m an e ir eik miegoti.
Nieko, ponia, itar Deiz, p a d d a m a eim in in
kei nusivilkti suknel ir apatinius sijonus. Ji n u n e d r a b u
ius rbin ir pripyl ilto vandens molin sot. Js tik
ra, ponia, kad a jums dau gia u n ereikalinga?
Ne, Deize. Eik lov.
Maoji ta rn a it greitai ijo. Skaja atsisdo. R p e s t i n
gai ir n e s k u b d a m a nusimov plonas ilkines kojines. Paskui
nuoga p erjo per k am b a r ir m ga udam asi isimuilino m gs
tam u D a m a s k o roi muilu. N usipraususi usim et siuvint
viesiai ydr chalat, ugesino vakes ir, atsisdusi prie la n
go, pavelg vanden.
M nulis paauk sav o vanden. Ji pastebjo, kaip p r i e
plauk netoli jos nam plauk valtis. I jos ilipo vyras ir m o
teris. N eskubdam i jie nujo per sod, ilgai buiavosi prie d u
r ir pagaliau dingo viduje. Skaja nuslinko iki lovos ir vis
nakt blogai miegojo. Jos m atyta ro m an ti k a scena paadino
nerim , sukl kno skausm. P irm kart po C halido mirties
Skajai nor josi bti mylimai vyro. Ji atsikl i lovos, tyliai
v e rk d a m a nujo svetain, pasim i spintels uog tra u k t i
n ir gr tol, kol miegas jos neveik.
alia n ed id e lia m e nam e esantis kaimynas taip pat n e
miegojo. Linm ufo grafas susijaudins vaikiojo po savo m ie
gamj, beveik patikjs skme. N uostabioji p on ia G oja de
F u en tes pasirod esanti jo kaimyn, ir, be to, jis ra d o b d
laimti prie de Grenvil. Grafas ypteljo. Jis visais bdais
rodys ledi pagarb, bet jeigu ji iki Dvyliktosios nakties n e p a
siduos, jis ras b d j ukariauti.
Linm ufo grafas neyktjo pinig pra m ogom s. Jo v a k a
rliai garsjo visame mieste. Jis k tik atvyko L o n d o n p a
tikrinti, ar nam as p a r u o ta s Kaldom s ir Dvyliktajai nakiai.
Pati k aralien ketino dalyvauti jo ventje, o k ur d a r Dvylik

232

tosios nakties karnavalas. Ir ia Defris nusistebjo suino

js, kad m aojo nam elio S tren d o gale savinink buvo ponia
G oja de F uentes, ir susidomjs stebjo, kaip tv arkom as jos
namas. R afin u o tu m o inovas, jis vertino jos skon, m a ty d a
mas, kaip prekeiviai ve jos sigytus daiktus.
Ir tai atjo laikas engti pirmj ingsn ledi ukariavimo
link. Pirmiausia jis velniai jai asistuos, bet, jei prireiks, pagra
sins paskelbti apie jos praeit. Jam pavyko suinoti tikrj Ska
jos gyvenimo istorij. Grafas buvo vienas i laivo, plaukiojanio
Artimuosius Rytus, savinink. Verslo interesai atved j lai
v, ir per kapitono kajuts lang jis pam at R obert Smol.
Kas is mogus g re tim am e laive? paklaus jis ki
perio Brauno.
Tai kapitonas R obertas Smolas i Bidfordo savo Naj a d o j e , atsak tas.
Jreivis u tra u k pypk, paskui ileido or melsvus
d m kamuolius:
Robis Smolas velnikas laims vaikas, pone. Jam
visikai n e b tin a plaukti jr. Jis apsirpins mogus ir
gims dentriu. Bet j ra tikra kek, jei jau lenda ird,
niekaip neatsikratai.
Jis gavo didel palikim ? toliau klausinjo grafas.
Ne, jo turtas buvo visai negausus, kol jis netapo Alyro
Svadautojo Chalido ei Bjaus partneriu. Kaip jie susijo, nei
nau, bet aiku, kad tapo draugais, ir Bjus padjo Robiui ke
liuose reikaluose. O kai kapitonas visikai atsistojo ant koj, jie
tapo partneriais. Ir buvo jais daugiau, negu devynerius metus.
O kas gi nutiko vliau?
Prie p u s a n tr m et Bjus buvo nuudytas, p a p j a u
tas vienos i jo m oter. Trenk m an e perkne! Jis buvo g e
riausi Rytuose vienam i savininkas. O pats itaigingiausias
vadinosi Laims n a m a i . Jo p rii rtoja j ir papjov. Sako,
kad pavydjo jau n a ja i m onai ir m an j ir nuudiusi. Kaip
ten b ebt, jaunoji nal gre itai ivyko, ir tad a tapo aiku,
kad ji pardav visk, kas priklaus vyrui. K asbacho forto k a

233

p ito n a s -k o m e n d a n ta s buvo labai ts jis buvo nusiir

js ja u n j angl. N e d u o k Dieve Robiui vl pasirodyti Aly
re. Juk Kasbacho k om end antas suprato, kad tai jis padjo Ska
jai pabgti.
D efrio Sautvudo irdis tiesiog okteljo.
Skaja? p erkla u s jis.
Bjaus mona. Jos vardas buvo Skaja m u n a ei C h ali
do. Apie j atskira n etiktina istorija. Gal n o r tu m te dar
vyno, pone.
P apasako k man!
Ir k ap iton as B raunas pap a s ak o jo jam visk, k jis in o
jo apie Skaj, o inojo jis nem aai. Defris triu m fu o d am a s
ilipo k ran t, ir kol k arie ta riedjo triukm ingom is m iesto
gatvmis, jis kr plan.
Tai buvo ji! Neliko jo ki abejoni! Ir galima sakyti, ji
jau buvo jo! Juk ji turi vaik. Bjaus vaik! Tikriausiai. R o
bertas Smolas nebuvo panaus meilu. Ir ji padarys visk,
kad ap s a u g o t savo vaik nuo negand. O vaiko ateitis p a
klauso nuo eimos reputacijos. Kol ji laikoma g erb ia m a j a u
na nale, vaikas turi ateit. Ir ji nenors, kad visi suinot apie
jos praeit. Dl savs ir dl vaiko. tai taip, Defri... Ji tavo!
Defris Sautvudas buvo apsirp in s mogus. Jis n e m
go pasakoti apie tai, kad jo senel i tvo puss buvo turtingo
pirklio dukt. Paskutiniais imtm eiais daugelis garsi m o
ni, n o r d a m i pagerinti savo finansin padt, vesdavo pini
gingas viduriniosios klass merginas. O Sau tvud eima su
p ra to pinig gali. J gimin nebuvo labai takinga, bet sena,
gavusi titul po Gastingso mio.
P irm u oju Linmufo grafu tapo e f ru a de Siudb ua i
eivis i garsios n o rm a n eimos. Jis dalyvavo hercogo V ilh el
mo ygyje, tikdam asis myje ikovoti viet po saule sau ir
savo p alikuonim s gim tojoje N o rm a n d ijo je jis n e tu r jo b e
veik nieko. Vyresnysis brolis nebuvo links pasaulietin gy
ven im ir tapo deinija savo p rio ro ranka. Anglijos u k a ria
vimas buvo e f ru a de S iu dbu a likimo dovana, ansas p ra s i
muti mones.
234

Tvas dav jam arkl, aprang ir nedide l pinigin a u k

so. O vyresniojo brolio n e p rita rim e f r u a atsak:
Kol a gyvas, taip ir tvarkysiu visk, k turiu. Kai
numirsiu, elkis kaip nori. Ir nebk yktus. Brolis negals nie
ko pasiekti be ap rango s ir arklio. Tu k, nori, kad jis visiems
laikams likt n etu rtin g as? Ir nu olat grt ia tau pavydti?
Jau vien jo buvimas kels grsme tavo snums. Mums visiems
bus geriau, jei jis pra sim u m ones Anglijoje.
Tvas tikino sn ir nustebusiam efru a nuo savs p a
sil jam stor pinigin su sidabrinmis markmis, u kurias
jis pasisamd kelis raitelius su arkliais ir ginklais. U yg A n
glij jis sumokjo jiems po mark, o kitus pinigus jie tikjosi
gauti myje. Juk pergal visada atnedavo ir ems, ir titul.
Jaunasis ponas S iu dbua ir trisdeim t penki jo raiteliai
papild hercogo Vilhelmo ukariautoj armij. O jaunasis katys rod, kad m oka gerai kautis. D u k a r t likimas lm jam
kautis ranka ra n k o n su hercogu ir vien k a r t igelbti j, privrtus prieininkus bgti. D ienai baigiantis jam pavyko p a
taikyti pat H a ro ld .
H ercog as Vilhelmas p a k a n k a m a i prisiirjo, kaip k o
vojo efru a, kad stebtsi jo narsa:
Tai vertingas mogus, p as teb jo jis. Dievas liu
dininkas, jis p a k a n k a m a i pasisteng, kad u d irb t ems g a
bal. A skiriu jam valdas pietvakariuose. Jeigu jis sugebs
ugrobti jas ir ilaikyti, ems bus jo.
efru a de S iudbua ukariavo n ed id e l Linm ufo grafys
t. Jis negailestingai ukapojo emvald saks ir vis jo gimi
n, paliks tik trylikam et duk r Gvinet. Iprievartavs j
ant piet stalo ir pamats, kad ji skaisti, e fru a liep pakviesti
ventik ir tuoj pat su ja sutuokti. P raktika G vinet tapo i
tikima naujojo po no m o na ir siningai p agim d jam p d i
ni. Po imto m et Siu dbua m vadinti save anglikai Sautvudais, bet j gimin visam laikui paveldjo n o rm a n o efru a
negaile stingum ir sakss Gvinets atkaklum . iuos b r u o
us turjo Defris Sautvudas.

235

Linm ufo grafui buvo dvideimt a tu oneri metai. ei

p d gio, jis buvo k atonini plauk ir alsv aki ir, kaip
pasteb jo Skaja, angeliko veido. is graus veidas alsavo vy
rikumu. Ovalo formos veidas su aukta k akta ir s k ru o s tik a u
liais, tiesia plona nosimi, plonom is jausm ingom is lpom is ir
smailjaniu smakru. Oda, degusi ir be tr kum , leido jam
variai skustis. B angu oti plaukai tru m pai kirpti. Treniruotas
knas rod, kad jis nuo lat daro fizinius pra timus.
Jis jau d u k a r t buvo veds. P irm k art dvylikos m et a
t u o n m e t kaimyne paveldtoj, kuri po dvej m et mir nuo
raup k artu su savo tvais, padariusi j daug tu rtingesn, pali
kusi pinigus, emes ir Lintono b aro n o titul. Antroji m ona
buvo penkeriais m etais u j vyresn, visikai naivi, bet labai
turtinga. Ji buvo nalait, ir globjai nesitikjo atsikratyti ja
iki tol, kol D efrio tvas nepasil itekinti j u snaus. M e
r Boven buvo kilusi i garsios gimins, bet dar svarbiau b u
vo tai, kad jos e ms ribojosi su grafo Linm uto emmis.
Vestuvi d ien naivuol n u o ta k a simyljo gra ja u n i
k ir p ajuto pa d k u tai, kad jis igelbjo j nuo senm ergs
dalios. Bet pirm j vestuvi nakt jos n uom on pasikeit. N u o
takos auksm ai buvo girdimi toli u pilies prieig, kai Defris
kovodam as skynsi keli jos kn. Per kitus eerius metus
ji kas deim t m n esi gimd po vaik. Visi vaikai, iskyrus
pirmj, buvo m ergait s, tokios pat naivuols, kaip ir motina.
Pagaliau pasibjaurjs grafas nustojo lankytis m onos m ieg a
m ajam e sep ty neto naivi d u k te r visikai p a k a n k a vienam
mogui. O juk m erga ite s dar reikia ap r p in ti kraiiu.
M er Boven su diaugsm u liko Devone. Ji bijojo savo
vyro. Po pirm osios nakties siaubo ji imoko gulti ramiai, tik
retkariais vaidino aistr, kurios i jos buvo tikimasi. Kai m o
na p irm k a rt tapo nia, vyras velniai j globojo. Ir ji buvo
p a te n k in ta tuo, kad tiko jam, pagimdiusi Henr. Bet po to
sek M er, E lbieta ir Kotryna. Vis savait po Filipos gimi
mo Defris taip siautjo, kad net sudav m onai ir rk, kad
ta specialiai taip visk sutvark. Paskui pareik, kad neinia

236

k padarys, jei kit kart ji nepagimdys jam snaus. Varg m o

teris pradjo bijoti ntumo. Kita, atjusi pasaul, buvo Siuzana. Defris tuo metu buvo Londone. Baimindamasi ji nuolankai
isiunt jam ini. Pagaliau vyras pasirod namuose ir pareik:
Arba, ponia, tu pagimdai man sn, arba likusias die
nas praleisi Devone su visa savo d u k te r vada.
O kas bus Henriui? idrso paklausti M er Boven.
Jis vyks Srusber, atsak jis.
Gimus dvynms G v inetei ir D oanai, grafien i Linm uto ivyko Linton Kort. Defris Sautvudas nuspre nd, kad
jam gana.
N u o to laik o jis m a t s i su m o n a ir v aik a is tik k a r t
p e r m e t u s , kai a t v a i u o d a v o p e r d u o t i p in ig , re ik a l in g
j n e d i d e li a m kiui. Jis a t s i s a k ie k o ti j a u n i k i savo d u k
t e ri m s , m o tyv avs tu o , k a d n e n o r i n u v ilti j b u s i m j vy
r. J u k jos, k a ip ir m o t i n a , ims g im dy ti b e g a l i n m e r g a i
i v irtin .
Pati M er Sautvud, atsikraiusi vyro, lengviau ats id u
so, bet labai jau dinosi dl d u kter . A uko dam asi ir taupydana, ji isaugojo pus kiekvienais metais Defrio joms d u o d a
m pinig. K artu su slapta jos buvusi globj dovana ji su
rinko sum, p ak a n k a m n edide lia m kraiiui kiekvienai d u k
rai. Ji imok jas tvarkyti k. Merginos nebus pavydtina p a r
tija, bet m otina tvirtai n u s p re n d sutvarkyti kiekvienos i j
gyvenim. N etiktai likimas jai nusiypsojo, kai Defris n u
trau k savo kasm etinius apsilankymus ir m sisti vietoj sa
vs vyresnj liokaj.
Angelikas g ra fa s, kaip jis buvo pra m in tas, vis laik
leido rm uose. Jaun oji k aralien Elbieta vertino jo gro ir
skvarb prot. Be to, ji taip pat vertino jo s um anu m , tv ar
kan t reikalus ir usienio prekyb. Prekyba buvo Anglijos a t
eitis, ir isilavinusi k aralien dm esingai iklausydavo p a t a
rimus. Elbieta jau rod, kad gali daug dirbti, ir niekas nepraslysdavo pro akis ir ausis. M okantis tikti m o terim s D e f
ris sm oningai pake it savo proius ir buvo deram ai vertin

237

tas g a rbtroko s karaliens. Be to, jis pasirod dvare be t o

kios natos, kaip mona, ir galjo laisvai vaidinti Elbietos
kavalieriaus vaidmen.
Kitas rytas buvo vaiskus ir aikus. G e res n io negalim a
buvo ir tiktis spalio mnes. Iki vidurdienio Skaja ap i rin
jo savo k, kuriam e pagaliau siviepatavo tvarka, po to d ir
bo su a n u ir R o b e rt u Smolu, k u rd a m a nauj pre kybos k o m
panij. O paskui p agrieb p in tin glms ir ibgo sod.
S odininkas ir padjjas p e r kelet tru m p savaii p a
d ar stebukl. Inyko piktols ir krm ins aviets sulig lie
m eniu, nusidriek takeliai, pabarstyti smulkintomis plytomis,
buvo ikasti mai tvenkiniai veidrod in iu paviriumi, p a s o d i n
ti roi krmai. Skaja msi karpyti nuvytusius vlyvj r o
i iedus.
Velnias! susikeik ji, sidrusi atr spygl.
em a s nustebusio vyro juo kas privert j atsigrti. Ji
sutriko ir supyko, ivydusi, kad ant neaukto s sienos, skyru
sios jos sod nuo kaimyn vald, sdi patrauk lu sis L inm uto
grafas. Jis grakiai nuoko ant e ms ir pabuiavo jos rank:
Tik brimas, mayte, pasak jis, apirjs deln.
irdusi Skaja itrauk rank:
K js veikiate ant m an o sienos?
A gyvenu kitoje jos pusje, ramiai atsak Defris. Ir mes, mayte, b en d r a i valdom e i sien. M a n o s e n e
lis p a s ta t alia esant nam. Ir n uo s tab nam el taip pat
p a s t a t jis savo meiluei, juvelyro dukrai.
O! altai itar ap stulbusi Skaja. L aba i domu,
m ilorde. O dabar., gal m a lonsite isinedinti?
Defris Sautvudas lidnai ypteljo, ir Skaja pastebjo,
kad jo alsvos akys vyti i ju oko.
D a b a r a s up ratau , po nia Goja dl F uentes, kad m
s paintis Roje ir i n k a r e prasid jo neskmingai, ir atsi
p ra au u tai, kad taip liai jus spoksojau. Js gi n e i r
site m a n e labai grietai? Esu tikras, kad a ne pirm as
vyras, toks pribloktas js n e p a k a rto ja m o groio.

238

Skaja usipliesk. Prakeikimas! Jis i ties labai g r a

us. O jei jau jie yra kaimynai, jai nepasiseks ir toliau jo n e
paisyti. Ji vos p astebim ai ypteljo:
Gerai, milorde. Priimu js atsipraym.
Ir m an o kvietim vlyviems p ietum s?
Js n e p a t a i s o m a s , lo rd e S au tv u d ai, nu siju o k
Skaja.
Defri, p atais jis.
Vis tiek js nepataiso m as, Defri, atsiduso ji.
O a v ardu Skaja.
Koks nepra stas vardas. I k ur jis atsirado?
N einau. M ano tvai mir, kai a buvau dar vaikas.
O m ane iauginusios vienuols m an n epasak ojo, tai buvo
pasakyta taip tikrovikai, kad grafas akim irkai pasimet: gal
bt ji visai ne Alyro Svadautojo nal? O Defris js
tvo vardas? savo ruo tu p akla us Skaja.
Ne. Jo vardas buvo R obertas. Defris pirm asis
Sautvudas. Jis atvyko i N orm andijos su hercogu Vilhelmu b e
veik prie penkis imtus met.
Kaip puiku inoti savo eimos istorij, lidnai i
tar Skaja.
Js taip ir n e a tsa k te m an dl v akariens vakar.
Skaja p rik an d o lp:
Neinau, s u m urm jo ji. A i tikrj neinau.
S up rantu, kad kviesti vlyviems pietum s nelabai p a
doru, bet a turiu bti pas karalien Grinvie, o ji mans anksti
nepaleis.
Tada mes galsime pietauti kuri nors kit dien, kai
js tursite daugiau laiko, atsak Skaja.
Susimylkite. A beveik visada pas karalien ir labai
retai turiu laiko. Mano.virjas tikras meistras. Bet versti j
gaminti vienam tai jau per daug. Ir jeigu a nekviesiu svei,
a greitai jo neteksiu. O kaip a vsiu be virjo savo ymij
Dvyliktj nakt? Matote, js niekaip negalite atsisakyti.
Skaja neilaik ir nusijuok. Jis elgsi kaip berniktis

239

ir a tro d patrauklia i: ilkiniai atviru kaklu markiniai dar j

n e p a n a t savimi pasitikint didik, kuris buvo prikibs
prie jos prie kelias savaites.
A tu r iau tai padaryti, bet negaliu, atsak ji.
N e n o riu prie vis L o n d o n atsakyti u tai, kad pabgo js
virjas.
A ateisiu js pasiimti, jis p a m jos ra n k ir
pasitryn j lpomis. Js p a d a r t e m an e laimingiausiu
mogumi. Ir, sikibs stor vynuogienojo ak vir sienos,
prisitrauk ir inyko kitoje sienos pusje.
Skaja gteljo peiais, pasim pintin glms ir gr
o nam o. N o r d a m a pasiruoti vakarui, ji turjo daug k p a
daryti. Sau ji pasak, kad paprasiausiai eina pietauti, o ne
um egzti ro m a n ti k ry.
Tuo m e tu i bibliotekos p as iro d R o b erta s Smolas.
Mes visk baigme, p ra n e jis. Kvieiu tave
p av a k arie n ia u ti G u l b .
Ach, Robi, a jau pakviesta ir pietauju su lo rdu Sautvudu. Pasirodo, jis m an o kaimynas.
itas sukius! Dieve veniausiasis, Skaja, tu tu rb t
iprotjai!
Jis, Robi, atsipra u savo neta ktik elges. A n e
tu riu L o n d o n e dra ug. Tu greitai ivaiuosi. Turiu gi a sigy
ti nau j pastam.
Bet jis veds, be u u o la n k p a steb jo kapitonas
Smolas.
A taip ir maniau. Bet a visikai n e k e tin u atsakyti
jo asistavim.
Defris? tanks jreivio antakiai susijung vir jo
tamsiai pilk aki. O tu inai, kas jis p e r mogus? Jo p ir
moji m on a mir, kai jis d ar buvo berniu kas. Antroji m o na
n e p a tra u k li moteris, bet puikios sveikatos. Ji p agim d jam
sn ir septynias dukteris. U tai jis itrm j tv nam us
Linkon Korte. Ten jis kiekvienais m etais siunia savo vyres
nj liokaj, kad atsiskaityt su tarnais. Bejausmis tipas, tai

240

k a apie j pasakyiau. Bet jis turtingas. Nors nemedios

tavo pinig.
Jo n ea p y k an ta kraiio m ediotojam s p ra ju okino Skaj.
Ji paiau re tjanius jo plaukus:
Robi, brangusis, tu n u ostabus kiemsargis uo, ir
a tau esu labai dkinga. Tu, ponia Sesil ir Vilou tai tik
roji m ano eima. Paadu bti protinga su lordu Sautvudu. Bet
tai tik vlyvi piets.
A pasiliksiu ia p e r nakt. Bus saugiau, jei nam uose
bus vyras.
Ai, Robi. O d ab a r a turiu pasiruoti. Ir, g re i
tai pabuiavusi k a p ito n skruost, ji ulipo vir.
Deize! paauk ji i savo kam bario. Pasakyk
liokajui, kad p a r u o t man voni, ir a tn e k mlyn aksomin
suknel su aukso silais isiuvintu ap a tin iu sijonu.
Kol liokajus i virtuvs vir neiojo kibirais kart van
den, Skaja atsisdo prie tualetinio staliuko ir m rinktis k a
rolius. Ji isirinko dvigub viesiai rausv perl ir laelio fo r
mos briliant vrin. Tai buvo Chalido dovana, ir Skaja pajuto,
kad mintys apie velion vyr ne taip jau stipriai j kankina.
Liokajus ijo, ir ji n e s k u b d a m a nusireng. Deiz p a
m i jos suknel, ir Skaja susiseg plaukus i vlio kiauto
pagam in tais segtukais. iandien n e b tin a buvo juos lapinti,
nes vakar ji plov juos lietaus van d e n iu su roi lapeli ek s
traktu. Ji nuoga perjo p er kam bar ir pyl voni trup ut
ekstra kto. Deiz nuleido rudas akis. ji niekaip negaljo p ri
prasti prie to, kad p onia taip danai m audosi, ir dar nuoga.
Bet ta rn a it myljo eiminink ir stengsi susitaikyti su jos
keistybmis.
Gali irti, Deize, ypteljo Skaja, a jau vonioje.
Ach, ponia! A tu rb t n iek ada prie to nepriprasiu!
O k, tu netgi niekad neirjai netgi save? M o t e
r knai p atraukls. Vyrai toki neturi.
Oi, ponia, k js kalbate ? Jeigu m o tin a uklups m a
ne taip darani, ji prim u m ane iki mlynumo.

241

Skaja ypteljo pati sau. Kodl anglai, ne, pasitais

ji, europieiai taip bijo savo k n o . Ir ia p a t nusijuok,
prisiminusi, kad pati yra e uro pie t. Bet kaip galima pra ustis
tik kart p er metus, ir d a r nenusivilkus markini!
Pamusi roi aliej, ji gausiomis putom is nu sipraus
veid, isim uilino kn, j a u s d a m a didiul p a s ite n k in im .
Dieve, pagalvojo ji, matydam a stangrjanius spenelius,
a vl grtu gyvenim ir troktu vyro m eils . Ir ji n ura ud o,
prisiminusi, kaip velg j Defris Sautvudas.
G reitai ilipusi i vonios, ji p a m i Deizs didel p a
ildyt ranklu ost ir nusiluost.
Atnek lengv vilnon suknel, p apra ji tarn a i
ts. Rengtis d ar anksti, it a truput nusnsiu. Ji usimet
suknel. Palik voni kol kas ia. A pailssiu, o kai m an ta
vs prireiks, paskambinsiu. O kol kas eik vakarieniauti.
Maoji t a rn a it p a d a r re vera ns ir ijo i kam bario.
Skaja atsigul lov ir apsiklojo kailiniu pledu. Defrio Sautvudo, pagalvojo ji, labai patrauklios kojos ir pilkai a
lios akys. Be abejons, jos itirpd daugel irdi. Pietauti
su juo nesaugu. Kaip ji galjo priimti kvietim? Bet ji tokia
vienia. Gal tai ir buvo jos sutikimo prieastis? Chalidas
mir daugiau, negu prie dvejus metus, ir staiga ji suprato,
kad ji vis d ar moteris, moteris, kuri iki vyro m irties buvo
tokia mylima. Reiks bti labai atsargiai, kitaip grafas S a u t
vudas susidarys apie j klaiding nu om one. Skaja umigo. J
paad in o lengvas Deizs prisilietimas.
Atjo L inm u to grafo liokajus, ponia. Jo pon as bus
po pusvalandio.
Skaja smagiai pasir.
A tn e k m an vonel su roi vandeniu, Deize. Suk
nel paruota ?
Taip, ponia.
N usim etusi suknel, Skaja nusipraus veid, kakl ir
rankas. Nusukusi akis al, Deiz padav poniai ilkinius a p a
tinius drabuius, stipriai suraiiojo korset, p ata is apatin ius

242

sijonus. Paskutinis, kaip ir apatin iai markiniai, buvo a psi

tas mlynu kaspinu. Skaja usimov naujas viesiai ydras il
kines kojines su auksiniu lap o rn a m e n tu . Kojaraiiai buvo
tokios pat ydros spalvos su roiniais kaspinliais.
Deiz kruopiai p ritvirtino auksiniais silais siuvin
t apatin sijon. Pagaliau atjo graios keiianios spalvas
mlynos aksomins suknels su gilia ikirpte, pro kuri m a t
si apatinio sijono siuvinjimas, eil. Pro pra kirp im us r a n k o
vse galima buvo pasteb ti a p a tin balto ilko palaidin. si
spyrusi ydrus atlasinius batelius, Skaja prijo prie v e id ro
dio ir nusiypsojo. Paskui usidjo vrin ir pasigrojo roi
ni perl ir briliant ant mlyno aksom o aismu. Viskas buvo
puiku.
Deiz atne ant lktuts iedus, bet ponia isirinko
tik vien su didiuliu perlu ir usimov ant pirto. Itiesusi
ra nk, ji pavelg deln i alies ir liko p a te n k in ta spdiu,
kur dar vienintelis iedas. Jos rankos buvo ypatingai g r a
ios, ilgi gra kts pirtai, elegantikai uapvalinti ir n u p o li
ruoti iki roinio blizgesio nagai.
Ji vl pavelg savo atvaizd. Taip, a g rai, n u
sp re n d ji. Ir tyliai nusijuok.
Jo viesyb atjo, p ra n e Deiz. Liokajus k
tik apie tai pra ne.
Tegu liokajus pasako, kad a leidiuosi, ir palydi j
m aj svetain. O Valteris tegu pasilo vyno.
Klausau, ponia, Deiz p a d a r reverans.
Skaja n e s k u b d a m a prijo prie tualetin io staliuko ir i
ties ra nk pasiimti kvepal buteliu k. Ji pasikvpino rieus,
p risim in dam a Jasmin. Dieve, mintyse kreipsi ji, jei
ji yra su m ano vyru ten, kur a negaliu su juo susitikti. A a
ros pasipyl jai i aki, ir ji griebsi nriniu otos nosinaits.
Paskui, ilaikydama ypsen, nusileido pas Linm uto graf.
Defris Sautvudas atsisak prissti, nepa m vyno ir d a
bar, neslpd am as susiavjimo irjo, kaip Skaja lipa laip
tais. Ji pasveikino j grakiu revera nsu:

243

 Labas vakaras, pon e Sautvudai, akimirkai kuklio

je ikirptje m kteljo jos nuo stabi krtin.
Labas vakaras, ponia G oja de F uentes. Tikiuosi, js
n e p r ie ta ra u s ite pereiti p er sod a liepiau atverti v a r t e
lius sienoje ta rp ms vald.
N e prietara usiu.
Jis pasil jai rank, ir jie ijo i nam o vakarin sod.
O ras buvo minktas, vakaro dangus giedras. Skajos ra n k a gu
ljo jo delne.
Js inote, kokia js grai, sunibdjo Defris.
N viena m oteris rm u ose neprilygsta jums.
N e t k aralien? ypteljo Skaja.
Jos didenyb n e p a k a rto ja m a , brangioji. Su ja niekas
negali lygintis.
Bravo, milorde. Puikus dvarikio atsakymas, n u
siaip i grafo Skaja.
A geras dvarikis, atsak jis. Ju k tik g a r
b tro k a gali isikovoti k araliens p alankum .
Js turite titul. Js protingas, turtingas. Koki reik
me turi tai, kaip iri jus karalien?
Klausimas nudiugino graf Skaja, be viso kito, ir
protinga. Keista, bet jam patiko pro tingos moterys.
Sautvudai niekada nevaidino labai svarbaus vaidmens
Anglijos istorijoje. Mes ukariavom e emes k artu su V ilhel
mu, o titul sigijome su R iardu Litairdiu P aa dto je e
mje. Tas Sautvudas, sugrs Anglij, apsigyveno su gimi
nmis D ev one ir nesitryn rm uose. Bet galbt savo polinkio
pre kybai dka, a garb tro k a, o rm ai geriausia vieta
tokiem s monms. Kara lienei reikia toki.
O k js m a n o te apie g arb tro k as m oteris, Defri?
G ra fas ypteljo tuo m e tu jie jo jo valdas.
O kuo pasire ikia js garbs trokimas? Jeigu jums
reik ia garsaus meiluio, tai a js paslaugom s.
Skaja praleido jo p a s ta b pro ausis.
Mes su R o b ertu Smolu k tik krme prekybos k o m

244

panij. Viskas b t daug paprasiau, jeigu m an pavykt gauti

karaliens p ritarim . Padkite man j gauti, ir jums atiteks
du pro centai.
L im nu to grafas sustingo atverta burna.
Dieve, js i ties ambicinga, nusijuok jis. N e
inau, apstulbs a ar tik nustebs.
Skaja stebjosi pati savimi ne m aiau u Linm uto g r a
f. Kaip jai atjo galv tokia mintis ir kaip ji idrso garsiai
tai pasakyti? Bet jei jau ji pradjo, tai n u t a r tsti.
Na tai kaip, m ilorde, ramiai itar ji. K js
tai pasakysite?
Ji kalba visikai r im ta i, n usistebjo grafas. Jie p r i
jo prie nam o, ir Defris nusived Skaj m arm urinia is laip
tais tera s, paskui ma kam barl, pro kurio lang matsi
up ir sodas. Prie lango ant pad e n g to stalo deg vak.
Igerkime tru p u t vyno, pasil grafas, p rip ild a
mas burgun diko ir p a d u o d a m a s jai taur. Na, o dabar,
ponia, apta rkim e , kokias garantijas js galite m an suteikti.
Juk m ano indlis js versl turi atneti m an pelno?
Alyre m ano vyro p artn e ris buvo k ap iton as Smolas.
Cha.. Diego a p r pinda vo j pinigais, o m an o sekreto rius a
nas Morlo ved apskait. Visa kita kap ito n as Smolas dar s a
vo nuoira. Jis b en d r a d a r b ia v o su vyru deim t m et. Ir d a
bar niekas nepasik eit : Goja dl F uentes eim a toliau f in a n
suoja jo veikl. a n a s Morlo po Diego m irties ta rn a u ja man.
Karaliens p rita rim a s man nereikalingas, bet jeigu j g a u t u
me, jis man pra verst. Kuo js rizikuojate, m ilorde? Nei a u k
su, nei savo re putacija. Js daugiau p ra lo ia te kortomis. J e i
gu norite, pasakykite pagalbos kain, ir a jum s sum oksiu.
Jokios rizikos, p an ie k in a m ai baig ji.
Na ir ra gana, ypteljo grafas, n u t a r t e m ane
sugdinti. Su jum is sunku lygtis. A pairsiu, k galima p a
daryti. Pagaliau ir dviej p ro c e n t i klestinios pre kybos n e
verta atsisakyti.
Skaja pajuto didiul palengvjim ir siurbteljo vyno.

245

G rafo veide sustingo nu ostabos iraika. Skirtingai nuo d a u

gelio vyr, Defris S autvudas pajg vertinti tai tok po k
t. N e n a u d l ap suko j apie pirt! ia tai moteris, galvojo
jis. Grafas sivaizdavo j lovoje, ir virpulys p erb go jo n u g a
ra. Bet kol kas ji elgsis kaip dentelm enas. S kub otum as su
tokia dam a gali jam kainuo ti ir Grenvilio jacht, ir j pai.
Liokajus atne sidabrin ind su altomis austrmis. Ska
ja m atidarinti kriaukles ir ryti sultingas ledines austres.
Defris p e r t laik suspjo suvalgyti d u k a r t dau gia u . Pas
kui buvo atnetos rykiai geltonos midijos Diono garstyi
padae, po j gabaliukais supjaustytas, i piet Pranczijos
atvetas omaras, upiltas padau su maomis citrinos skiltel
mis, velns viai, virti aliejuje. Skaja valg po truput, bet ra
gavo visko. Grafas buvo teisus jo virjas buvo tikras meistras.
Atjo kito p atiek a lo eil: ant alia esanio stalo buvo
pastatytas indas, pridtas viiuk krtinli su krienais, raus
vas kumpis, lkt ma putpeli, daryt vaisiais. ia p at b u
vo salotos i viei svognini salot, elniena r a u d o n a m e vy
ne, pyragas su triuiena.
Skaja sak liokajui p a d u o ti jai putpels, tru p u t p y ra
go su triu ien a ir ind su salotomis. Grafas, valgs visk i
eils, pritaria m ai pavelg j:
M gstu m oteris, kurios mgaujasi maistu, nusi
ypsojo jis.
Bet isaugo figr, siterp ji.
Taip, brangioji, g ra u t m o ter m alo n u irti.
O js m ona gra ut?
M er? Na, ne. Liesa kaip kartis, su bespalviais p l a u
kais, liguista veido spalva, o js vyras buvo graus?
Taip, tyliai atsak Skaja. Labai graus. Bet dar
svarbiau, kad jis buvo didiadvasis ir geras.
Kaip seniai js ta p o te nale?
Prie dvejus metus.
Skaja, ar js k etin ate vl itekti? Js p er daug g r a
i, kad gyventum te viena.

246

 A pastu labai n eda ug vyr ir n vieno, kuris g al

t uimti m an o velionio vyro viet.
Bet jeigu js n etu rite Anglijoje draug, kodl js p a
likote Alyr? ryosi paklausti grafas.
Turk kom endantas nuspre nd, kad a tapsiu jam tin
kam a mona. O kadangi a n ek e tin a u u jo itekti, teko i
vykti i Alyro. N vienas i vyro draug n e b t drss m ans
ginti. A buvau bejg prie t velni. Bet jam nepavyko pas i
savinti nei nals, nei jos turto! A isaugojau j ir padidinau.
M an o maoji Vilou bus labai turtinga.
Js ambicinga moteris, nusiypsojo grafas.
M an tai patinka, brangioji. K a ralien taip p at ambicinga. To
ki m o te r vyrai bijo, bet tik ne a.
Buvo p atiek tas desertas: isirpusios kriaus, cukriniaivafliai, likeris. Lorda s Sautvudas atsipra u saldi p a t i e
kal negausum. Kadangi p ietauja n i buvo tik du, jis p a s i
l virjui pagam in ti nedaug.
Baigusi desert, Skaja atsilo kd je ir um erk akis,
vytjusias lyg safyrai.
Js p a n a i p e r s iv a l g iu s i k a ty t , n u s i j u o k
D efris.
A i ties soti, milorde, ir labai noriu gauti p u t p e
li gam inim o recept. Jos buvo nuostabios.
Jis js. Bet, brangioji, pasivaikiokime sode prie
ups, kad piets susigult skrandyje.
Jis isived j i nam , um et s jai savo tams apsiaus
t. Ora s buvo gaivus, mnulis paauksavo visk aplinkui. I
Temzs kilo rkas. Jie jo tyldami, s teb d a m i jacht, p l a u
kusi upe pro al, ir girddam i sklindant i jos juok. R i t
miki irkl smgiai vanden ir ibintas prane, kad artinasi
valtininkas, silantis savo paslaugas visiems, kas nori plaukti
Temze emyn ar auktyn. Jie sustojo, grodam iesi m enulio
apviestu vandeniu, pasku i Deftis tyliai itar:
A neugausiu js, jei pabuiuosiu?
Iskyrus vyr, m ans niekas nebuiavo, panib
domis atsak ji.
247

 Jo ja u n e b ra tarp gyvj, kimiai itar grafas,

atsuko save jos ibalus veid ir paliet karto m is lpom is
jos lpas. Buinys buvo velnus, bet Skaja pajuto ja m e geis
m lieuvio galiukas lp kam puiuo se privert j v irp te
lti ir paadin o snaudia ni aistr. Gra fas stipriai prisp aud
j prie savs, ir Skaja p aju to vyro kvap. Jo glbyje j apm
pala im a Defris buvo toks p at stambus, kaip ir Chalidas, ir
labai vyrikas.
Paskui taip pat staiga, kaip pabuiavo, jis p aleido j i
glbio:
A palydsiu jus nam o, brangioji, kitaip galiu p a d a
ryti k nors tokio, dl ko p ra ras iu js draugyst. Ir, nesaky
dam as d aug ia u n odio, pasil Skajai ra n k ir nuved per
sod prie namo.
M n ulio viesos ulietoje bibliotekoje ji pavelg jam
tiesiai akis ir tar melodingu, bet tvirtu balsu:
P abuiuokite m a n e d a r kart, Defri.
ypsena aid jo lpose. Grafas vl palinko prie jos l
p. k a r t jis dav vali aistrai ir, p risispauds prie jos lp
greitai su ra d o jos ilkin lieuv ir m j velniai glam onti.
Skajos siaubui, aistra greitai ir reikliai p ab u d o joje
altis ir kartis perbgo jos gyslomis. Grafas suspaud jos veid
savo dideliuose d eln uose ir vl j pabuiavo, k a r t labai
velniai. Mikls pirtai nuslydo kaklu emyn prie k r t k a u
bur li, ir Skaja tyliai sudejavo.
Ne, brangioji, sunibdjo jis, tai n e d a ro man
garbs imti beginkl m oter, o tu d ab a r beginkl. Ir i
nyko u lango, palikdam as j vien.
Skaja, okiruota, sitempusi, n e ju d d a m a stovjo prie
lango. Ji pati metsi jam ant kaklo ir jei jis n e b t buvs d e n
telmenas... Ji ulipo vir. Savo k am b ario v ienum o je ji p a
stovjo, g lau sd am a prie savs Defrio apsiaust. Jis kvepjo
nalaits aknimis, ir sikniaubusi veidu apykakl, ji p a b a n
d nurim ti ir sutram dyti irdies plakim.
Jum s viskas gerai, ponia?

248

Skaja pakl galv.

Deiz? Kam tu m ans laukei?
O kas, noriau a inoti, b t padjs jums nusi
vilkti suknel? Deiz p a m apsiaust. Jo viesybs?
Skaja linkteljo. Cha! Koks galantikas!
Taip, iek tiek ap g a ile s ta u d am a sutiko ponia.
Deiz re ng j, toliau taukdam a:
Sako, kad jo sudauytas irdis galim a irikiuoti vie
n eile nuo ia iki Devono, Kilmingos ir naivuols, visos si
myli Angelikj g r a f , Deiz pavairavo usiplieskusius eimininks skruostus. K alb am a, kad jis puikus m e i
luis, o Dievas liudininkas, js net n e t u ri t e vyro, prie kur
re ik t aikintis.
Gdykis, Deize! p r a tr k o Skaja, prisiminusi, k o
kia j a u n a dar jos t a rn a it tokioms mintims. Tu p e r daug
greitai perm ei L o n d o n o manieras. I tavo puss tai labai n e
protinga. Saugokis, o tai a isisiu tave atgal Devon!
Ach, ponia, a n e n o r ja u pasakyti nieko blogo. Bet
jis toks patrauk lu s, o js tokia grai... Ji p a n a rin o galv ir
lenk j vis em iau su tokia kalta iraika, kad Skaja vos n e
susijuok. Ji liep tarn a ite i eiti miegoti, bet prie mieg p a
galvoti apie savo nuodm es.
Pagaliau likusi viena, ji su m alonum u nusipraus veid ir
rankas ir isival dantis. Usimetusi ant nuogo kno alyvinius
roinius naktinius markinius, ji siropt lov. Dieve! Kaip
g i j paveik grafo buiniai! Ir jis tai suprato! Skaja suvirpjo.
Kaip ji galjo taip kartai jam atsakyti? Skaja tyliai pravirko,
susigdusi savo lengvabdikumo ir nesugebjimo isaugoti i
tikimyb mylimo vyro atminimui, bet greitai ji usndo.
Kai kit ryt Skaja lidnomis akimis gr biblio tekoje
turkik kav su R o b e rtu Smolu. jo L inm uto grafo p a s iu n
tinys, apsivilks baltai alia livrja. Jis nusilenk Skajai ir tei
k daili kvadratin raiyt ju o d m e d io skrynel. K apito nas
nustebs kilsteljo antak, o Skaja p a m skrynel ir atidar
dangt. A nt ra u d o n o aksom o p am ualo guljo nuostabiai i
raiyta i dram blio kaulo ro auksiniu koteliu ir lapais. Po ja
249

 sulankstytas p e r g a m e n to gaballis, ant kurio buvo uray

ta: N uo stab iai praleistam vak aru i atminti. D efris . Skajos
skruostai n ura u d o , bet ji p a p r a s ta i atsak:
Perduokite lordui Sautvudui mano nuoirdi padk.
Liokajus nusilenk ir ijo i kambario.
Na tai k gi, p as teb jo kapitonas, kai jie vl liko
vieni, vakaras prajo puikiai? I tavo prislgtos ivaizdos
a taip nepasakyiau. G a lb t dovana lyg atsipraymas?
Tau nra ko jaudintis, Robi, Skaja padav k a p i t o
nui grafo ratel.
Istudijavs j, jreivis pavelg Skaj:
Tai kas gi yra, m erg a ite ? Kodl tu tokia sunerim usi?
Ach, Robi! Jis paklaus, ar gali m ane pabuiuoti, ir
a jam leidau.
Tu ia m atai k nors blogo?
M an tai patiko, pravirko ji. tai kas blogai. Ir
dar blogiau, kad m iau jo geisti. Kaip a galjau? Kokia gi a
kek!
Dieve aukiausiasis! suuko kapitonas ir susigrie
b u galvos. Klausyk, Skaja! Kartais a pamirtu, kad tavo
velnikoje atmintyje yra skyli. Chalidas jau dveji metai kaip
mirs, ir atjo laikas susirasti kit vyr. Niekas nereikalauja i
tavs itikimybs visam gyvenimui. Ir nieko nra peiktino t a
me, k tu pajutai. Ai Dievui, mergyte, tu grai ir jauna, ir tu
elgiesi labai natraliai. is sukius juk labai graus. Ibandyk
save su juo, bet atmink jis veds. Neleisk savs skaudinti.
Robi! Kaip tu gali silyti m an tokius dalykus? M ano
ponas Chalidas...
Chalidas mirs, Skaja! Ir jis pats tau liept gyventi
savo gyvenim. Jis b t n e p a te n k in ta s , suinojs, kad tu p a
laidojai save kartu su juo.
Bet a nemyliu lordo Sautvudo.
Tikiuosi, kad nemyli. Juk jis veds.
Bet vis tik a jo noriu.
K a p itona s m kvatoti:

250

 Tai, k tu jau ti grafui, vadina m a po trau k iu , geismu,

aistra. Kartais iuos pojius lydi meil, b et daniausiai ne.
Banyia m oko mus gdytis i jausm. Bet tu taip nesielk!
Jie yra mogaus prigimtyje. Nesijaudink, tu nejausi j kiek
vienam sutiktajam , jis draugikai apkabino j p e r peius.
Skaja, mergyte, a daug vyresnis u tave, bet jeigu s a n t u o
ka ir m ano vardas padarys tavo gyvenim saugesn, a mielai
tave vesiu. Ir nieko i tavs nereikalausiu. Tik duosiu tau p a
varde.
Skaja buvo apstulbinta:
Koks tu m an geras, Robi. N uo pat pirm ojo ms su
sitikimo. Tu labai geras mogus, b et a turiu pati tvirtai
atsistoti ant koj. A jauiu, kad Chalidas n o r t matyti m a
ne stipri ir nep riklausom .
Manau, kad taip. Bet atmink, jeigu tu kada nors p e r
sigalvosi, m an o pasilymas visada galios.
Skaja pasilenk ir pabuiavo jreiv skruost:
A labai tave myliu, Robi, bet ne taip, kaip m oteris
myli vyr. A negaliu u tavs itekti n et dl asm enins lai
ms, bet p ra au bti m an o draugu.
A visada ju o liksiu, mergyte, tyliai atsak jis, o
pats pagalvojo: A tiek skolingas Chalidui, kad rpinimasis
tavimi tik m enkniekis. D u o k Dieve tau laim s .

Pasakojim o tsin skaitykite a ntrojoje ro m an o S k aja

dalyje.

Smol B.

Sm-05 Skaja: Rom anas: Pirmoji dalis/ I angl kalbos vert

L. Bieliauskait. K.: Tyrai, 1996. 254 p.
ISBN

9986-797-36-5

V a l i n g a m e r g a i t S k a j a O ' M a l i , n e t r u k u s t ur in ti i t e k t i u n e
k e n i a m o D o m o O ' F l a c h c r t i , i p i r m o v i l g s n i o s i my l i v i e n i s v e i
s avo siu zeren Nail Burk. S iu ze r c n o irdyje gim sta a ts ak om asis j a u s
ma s. Taiau Skajai te n k a g y v e n t i su ga li u D o m u , o Nailas, tv o v e r ia
m a s , v e d a v i e n u o l e t a p t i k e t i n u s i D a r . Ir S k a j o s , ir N a i l o g y v e n i m a i
n c s i k l o s t o , ir g a l i a u s i a i a b u j i e v l t a m p a l a i s v i , s u s i i e d u o j a ir O ' M a l i
l a i v a i s i p l a u k i a A l y r . K o k i t i k t a i n u o t y k i n e p a t i r i a i m o t e r i s ,
a t s i d r u s i A l y r e , v l i a u A n g l i j o j e , kur t e n k a p a t i r t i i o s a l i e s
k a r a l i e n s n e m a l o n , n e t g i u k a l j i m o s i e n . T a i a u S k a j a l i e k a t vi r t a. Ir
kai p a g a l i a u j g o s p r a d e d a j p o t r u p u t a p l e i s t i , l a i m s y k t j s l i k i m a s
v l j ai t a m p a p a l a n k u s .
UDK

820(73)-3

Betrisa Smol

Skaja
Romanas
R e d a k t o r A. Merkyt
V i r e l i s L e id y k lo s Tyrai

SL 250. 1996 10 04. 8 sp. 1. Usak. Nr. 1378.

Leidykla Tyrai, Karaliaus Dvaro 8, 3000 Kaunas.
I usakovo pateikt pozityv spausdino SPAB spaustuv Spindulys,
Gedimino 10, 3000 Kaunas.
Sutartin kaina

Dona Gilesp
Auriana buvo karyg, ventike ir grsm senovs
Rom os galybei, ie k a n ti m eils ir trok ta nti kerto.

Savo gimimo dien Auriana gavo paslapting a m u

let i yns, kuri pasak dviprasmik pra nayste apie
jos lemt. Auriana, g erm an genties vado dukt, tapo n e
apsakomo iauri siverli smurto, p a n a u d o to prie jos
gentainius, liudininke. Kai i tragedija idrask jos eim,
ji dav karygs p r i e s a i k ir prisiek atkeryti. Gandai
apie jos aunius karo ygius pasiek Rom, nauj val
dinink M a r k J ulian, kuris jau t, jog jo likimas susijs
su Aurianos, ir neiojo ant kaklo tok pat kaip jos a m u
let...

VIESOS NEJA
KVAP G N I A U I A N T I T R I J D A L I SAGA
A PIE SENOVS R O M

Hyter Greihem.
Senovs Airija, v ald om a drsaus ir b ebaim io
karaliaus Olafo.

VIKINGO
MOTERIS
R o m an e p asakojam a apie karaliaus Olafo snaus Eriko
nuotykius, apie jo aistring meile ididiai Anglijos princesei
Rianon. Ji priversta tapti Eriko mona, bet jos irdis priklauso
kitam iki pirmosios vestuvi nakties.

io n e p a p r a s t a i d o m a u s r o m a n o t e i r a u k i t s spalio
mnes.

Dil Meri Lendis.

Tai neb lstan ti ro m a n tin s lite ra t r o s vaigd. Pir
moji jos knyga Sauls g l laimjo A m erikos rom anist
Auksinio M edalion o apdovanojim , kaip geriausias istori
nis ro m anas. O Ateik, pa v a sa ri Auksins irdies, kaip
geriausias m et meils rom anas. Jum s p ris tato m e ios ray
tojos knyg

SAULS GL
Analiza ir Kalebas tai ne atskiros istorijos, ne atskiri
pasakojimai. Tai du pagrindiniai romano Sauls gl herojai.

iii K, Hfiie

Jaunatvik vokiets Analizos gro bei svajones apie

n auj gyvenim V akaruose sunio k o jo ia u ri siverli in
d n skerdyns. Iniekinta jos eim iudiusio mogaus,
ji buvo p a s m e r k ta auginti savo pu slauk in sn Jovos p r e
r i j o s e . . . P r i e jo s s l e n k s i o p a s i r o d o g r a u s , leisgyvis
nep astam asis. Kalebas turi siau bing paslapt pats yra
p u s l a u k i n i s . . . Ir vis d l t o j m e il bu vo n e t i k t a k aip
saultekis... ir galinga kaip prerij vjai...

Dil Meri L en d is.

DEID
R o m an e atskleidiamas retos, ypatingos meils grois
ir deginantis aistros kartis...
Dvi irdys, skirtos aminai meilei...
D E I D rytinga j a u n a eg z o tik o gro io m o te ris
grta San Francisk, kad atskleist paslaptis, susijusias su
jos tvo mirtimi. Bet jos drsus ir rizikingas sum anym as p a s
katins susigrinti eimos laim ir atrasti pavojing meil...
D E I S O N A S graus, iurktus ranos savininkas,
paveldi didiul turt, b et visi pasaulio turtai nublanksta, kai
an t savo slenksio jis r a n d a p u i k i j D eid. V ie n k a r t
pavelgs jos spindinias alias akis, jis trok ta pasinerti j
gelmse. Bet s k a u d in ta irdis jam liepia n ie k a d a d augiau
nepamilti...
Teiraukits ios knygos spalio mnes.

P O P U L I A R I A U S I O S PASAULI O KN

S k aja
Valinga mergait Skaja O'Mali, netrukus t u j in
ti itekti u nekeniamo Domo O'Flacherti, i pir
mo vilgsnio simyli vie n i s vei svo siuz e r e n N a il Burk. S i u z e r e n o ir d y je g im sta a t
s a k o m a s is j a u s m a s . Taiau Sk aja i te n k a g yve nti
su ga liu Domu, o Nailas, tvo ver ia m a s , veda
v ie n u o le tapti k etin us i Dar. Ir Skajos, ir Nailo
gyvenimai nesiklosto, ir galiausiai abu jie vl t a m
pa laisvi, susiieduoja ir O'Mali laivais iplaukia j
Alyr. Koki tiktai nu otyki n epat iria i moteris,
ats id ru si Alyre, vliau Anglijoje, kur tenka pa
tirti ios alies karaliens nemalon, netgi u kalji
mo sien. Taiau Skaja lieka tvirta. Ir kai pagaliau
j g o s p r a d e d a j po t r u p u t a p l e i s t i , l a i m s
y ktjs likimas vl jai tampa palankus.

R O M A N A I A P IE O MALI E IM
S K A I T Y T O J A M S PATIKS NE M A IA U
K A I P A . IR S. G O L O N U K N Y G O S A P I E
ANELIK.