1 tema. Lietuvos Respublikos konstitucins teiss samprata.

1. Konstitucins teiss svoka (galima samprat vairov), poveikio (reglamentavimo) dalykas (sritis),
metodai (bdai), ir funkcijos.
2. Konstitucins teiss normos, j rys ir ypatumai (konkrei Konstitucijos nuostat pavyzdiai).
Teiss spraga konstitucinje teisje.
3. Konstitucins teiss institutai ir su j samprata, susijusi su Konstitucinio Teismo (1998 02 18 ir 2003
12 30) nutarimais.
4. Konstitucini teisini santyki svoka, turinys, ypatumai. Konstitucini teisini santyki subjektai
(konkrei Konstitucijos nuostat nuorodos). Konstitucini teisini santyki klasifikavimas, j
atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai (atsivelgiant Konstitucijos 63 str., 88 str. ir 115 str.).
5. Lietuvos Respublikos konstitucins teiss sistema. Konstitucins teiss vieta Lietuvos Respublikos
teiss sistemoje. Konstitucins teiss ir kit teiss ak sveika (konkrets pavyzdiai).
Konstitucionalizacijos samprata.

1. Svoka ir samprat vairov

Konstitucin teis - nacionalins teiss sritis - paprastai suprantama kaip sistema teiss norm,
nustatani valstybs organizacij, vieosios valdios (i esms - valstybs valdios) organizavim ir jos
gyvendinimo pagrindus, taip pat asmens ir valstybs santyki pagrindus.
Konstitucins teiss" svokos sitvirtinim Lietuvoje reikt sieti su M. Romerio taka. Tarpukariu VDU
TF dstoma teiss mokslo disciplina pagal Universiteto statut buvo vadinama valstybine teise".
Taiau M. Rmeris ir savo paskaitose, ir mokslo darbuose j vadino konstitucine teise". Teisinje
literatroje svoka konstitucin teis vartojama keliais aspektais:
1. Kai svoka konstitucine teis" vartojama konstitucijoje - pagrindiniame alies statyme -
tvirtintoms asmen subjektinms teisms apibdinti, turima galvoje teisinio santykio dalyvio
galimas (leistinas) elgesys, t.y. jo galimyb vienaip ar kitaip elgtis. Subjektins teiss turin sudaro
trys teisins galimybs: galimyb elgtis taip, kaip numato teiss normos; galimyb reikalauti, kad
kiti teisinio santykio dalyviai atlikt pareig, taip pat galimyb kreiptis kompetentingas
institucijas, kad jos apgint subjektin teis (t.y. priverst kit teisinio santykio dalyv atlikti
pareig).
2. Svoka konstitucin teis" vartojama ir objektyviosios teiss (t.y. alyje galiojanios teiss norm
sistemos) tam tikrai sriiai apibdinti. iuo atveju konstitucin teis suvokiama kaip tam
tikroje alyje galiojani teiss norm, reguliuojani tam tikr visuomenini santyki srit,
visuma. Teisinje literatroje nurodoma, kad konstitucins teiss normos reguliuoja
santykius, susijusius su vieosios valdios gyvendinimu. Tai valstybs organizacija,
vieosios valdios (i esms valstybins valdios) organizavimas bei ios valdios
gyvendinimo pagrindai, taip pat asmens ir valstybs svarbiausieji santykiai.
3. Svoka konstitucine teis" gali reikti ir vien i teiss moksl (t.y. visum mokslo ini, teorij,
koncepcij, mokym), kuris tiria ir konstitucines teiss normas, ir j gyvendinimo praktik, ir
konstitucini teisini idj pasaul.
4. Ir pagaliau ketvirtuoju atveju konstitucin teis" reikia studij disciplin, t.y. special kurs,
dstom studentams teisininkams auktojoje mokykloje. Konstitucin teis kaip studij
disciplina yra glaudiai susijusi su konstitucins teiss mokslu, remiasi jo pasiekimais. inoma,
mokymo disciplina vis konstitucins teiss mokslo problem negali aprpti, supaindina tik su
pagrindinmis.
Normantas dar papildomai iskiria kelet sampratos aspekt:
1. Mano teis elgtis taip, kaip man leidia konstitucija t.y. mano subjektin teis;
2. KT kaip viena i vieosios teiss srii.

Poveikio (reglamentavimo) dalykas (sritis). Galtume tvirtinti, kad dominuoja poiris, jog
konstitucin teis reguliuoja dvi dideles visuomenini santyki grupes. Konstitucins teiss normos
nustato 1) valstybs organizacij, vieosios valdios institucij sistem ir jos veiklos pagrindus, taip pat 2)
(tuo aikinamas konstitucinio reguliavimo prasmingumas) tvirtina asmens ir valstybs tarpusavio
santyki pagrindus, t.y. asmens pagrindines teises ir laisves bei pareigas. Kai kurie autoriai (P. Ardant'as)
link iskirti ir daugiau konstitucins teiss reguliuojam santyki srii. Viena i j (3) visuomens
1
ekonomins ir socialins organizacijos principai.
Atrodo, apibriant konstitucins teiss reguliuojam santyki sritis, bt galima ir taip pasakyti:
Konstitucin teis - tai sistema konkreios alies teiss norm, reguliuojani mogaus padt
visuomenje ir valstybje, visuomenins santvarkos pagrindus, vieosios valdios organ sistemos
organizacijos ir veiklos pagrindus".

Metodai, bdai. KT taikomi vairs reguliavimo bdai. KT normos nustato teises ir pareigas,
atsakomyb, leidim ir draudim. KT normose tvirtinami vairi valstybs valdios institucij galiojimai
(LRK 67 str.). KT taikomas pareigojimas (LRK 71 str.), draudimas (LRK 21 str.3 d.), leidimas (LRK 61
str.). Atsivelgiant naudojam teisinio poveikio bd derinius, iskiriami du teisinio reguliavimo
metodai: imperatyvinis ir dispozityvinis. Imperatyviniam metodui bdinga grietas privalomumas,
teisinio santykio dalyvi (subjekt) tarpusavio santykiai grindiami subordinacija, teisinio santykio
dalyviai neturi pasirinkimo laisvs, jie privalo elgtis kaip nustatyta teiss norm.
Dispozityvijam.metodui bdinga teisini santyki dalyvi lygybs pripainimas, teisini santyki
dalyvi savarankikumas ir galimyb pasirinkti tam tikr elgesio model. KT vyrauja imperatyvinio
pobdio reguliavimas.

Funkcijos. Funkcijos konst.poveikio socialiniam gyvenimui pagrindins kryptys. Klasifikuojama labai

vairiai, pagal tai, k norime iskirti i konstitucijos. Pgr. funkcijos:
Stabilizavimo stabilizuoja politin teismin gyvenim, nustato parametrus, stabilizuoja statym leidyb.
Konstitucija, nustatydama kons.statym atsiradimo bd suteik galimyb reglamentuoti kai kuriuos
statymus padidintos apsaugos bdu.
Racionalizavimo - sureguliuoja santykius tarp institucij pagal j paskirt, numatomi nesutarim
sprendimo bdai.
Integravimo ja realizuojamas darnios visuomens siekis, nurodoma konst preambulje.
Apsaugin - nustatyti mechanizmai, kaip per KT veikl saugomos mogaus teiss.
Ideologin nes propaguojamas konst. vertybs
Politin nes tvirtinama politini proces struktra, galimyb jungtis partij.

2. KT normos
KT kaip objektyviosios teiss sritis paprastai suprantama kaip reguliuojani tam tikrus visuomeninius
santykius teiss norm sistema. Sistem sudaro daugyb tarpusavyje susijusi element dali.
Pagrindine pozityviosios teiss lstele laikoma teiss norma. Paprastai teiss norma apibriama kaip
visiems privaloma formaliai apibrta bendro elgesio taisykl, valstybs prievartos priemonmis
saugoma nuo paeidim. Pagal teisinio reguliavimo objekt skiriamos konstitucins, civilins,
baudiamosios, darbo, finans ir kit teiss srii normos. Konstitucins teiss normos reguliuoja
specifinius santykius. Tai valstybs organizacija, vieosios valdios (i esms - valstybs valdios)
organizavimas bei jos gyvendinimo pagrindai, taip pat svarbiausi asmens ir valstybs tarpusavio
santykiai. Tokios normos vis pirma yra tvirtintos Konstitucijoje.
Konstitucin teiss norma tai visiems privaloma bendro elgesio taisykl, valstybs prievartos
priemonmis saugoma nuo paeidim ir reguliuojanti valstybs organizacij, vieosios valdios
organizavim ir jos gyvendinimo pagrindus, o taip pat svarbiausius asmens ir valstybs tarpusavio
santykius.

Svarbiausieji Konstitucini teiss norm ypatumai:

1. Konstitucins teiss normos reguliuoja specifin visuomenini santyki srit. Jos nustato valstybs
organizacijos, vieosios valdios organizacijos ir funkcionavimo pagrindus, taip pat reguliuoja valstybs
ir asmens svarbiausius santykius. Btent specifinis reguliavimo objektas leidia konkrei norm priskirti
konstitucins teiss sriiai.
2. Konstitucins teiss normoms, kurios nustato: valstybs organizacij, valstybs valdios institucij
sistem bei veiklos pagrindus, asmens ir valstybs santyki pagrindus, bdinga pirminis pobdis. J
pagrindu kuriama valstybs valdios institucij sistema, nustatomas valstybs valdios institucij
statusas, iomis normomis grindiama i institucij veikla, jos lemia ir asmens padt.

2
3. Konstitucins teiss normos, nustatydamos valstybes organizacijos, vieosios valdios organizavimo ir
gyvendinimo, asmens ir valstybs santyki pagrindus, neretai nustato ir kit srii teisini santyki
reguliavimo pradus. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 3 d. Nustatyta, kad valstyb
reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut tautos gerovei. i nuostata yra imperatyvas teiskrai kini
santyki srityje. Remiantis konstitucins teiss normomis, nustatoma asmens teisin padtis civilins,
darbo, administracins, baudiamosios, baudiamojo ir civilinio proceso bei kit teiss ak
reguliuojamuose santykiuose. Konstitucins teiss normos vis teiss sistem vienijanios normos.
4. Konstitucins teiss normoms bdinga specifiniai tvirtinimo altiniai. Svarbiausios, daranios
didiausi tak teiss sistemai, normos yra idstytos Konstitucijoje svarbiausiame alies statyme,
teiss altini altinyje. Kitos konstitucins teiss normos yra idstytos ir konstituciniuose statymuose,
ir aukiau nurodytus santykius reguliuojaniuose statymuose bei postatyminiuose aktuose, taip pat
kituose konstitucins teiss altiniuose.
5. Konstitucins teiss normos, idstytos alies Konstitucijoje, yra aukiausios teisins galios. ias
normas turi atitikti visos kitos teiss normos.
6. Konstitucinje teisje yra daug norm, kurios formuluojamos tik paia bendriausia prasme. i norm
gyvendinimas yra sudtingas. Neretai tik panaudojus vairius aikinimo metodus, galima isiaikinti
normos turin. Neretai reikia priimti kitas teiss normas, kurios detalizuot, konkretint ar ivystyt
konstitucins teiss normose tvirtint itin abstrakiai ar lakonikai suformuluot taisykl.
7. Konstitucins teiss normoms daniausiai bdinga imperatyvumas. Dispozicini norm ioje teiss
srityje yra kur kas maiau.
8. Konstitucins teiss norm reguliuojam teisini santyki subjektai ypatingi. Tai ir valstyb apskritai,
ir tauta, ir valstybs valdios institucijos, ir piliei susivienijimai, ir individai (pilieiai, usienieiai ir
t.t.).
9. Konstitucins teiss normos isiskiria savo stabilumu (lyginant su kit teiss srii normomis).
Daugelis konstitucins teiss norm, idstyt Konstitucijoje ar konstituciniuose statymuose, yra
priimamos, keiiamos ir naikinamos sudtingesne nei daugelis kit norm tvarka.

Rys. Konstitucins teiss norm klasifikavimas, t.y. i norm suskirstymas vairias grupes remiantis
tam tikrais kriterijais, sietinas su konstitucins teiss samprata apskritai.
1)Atsivelg konstitucins teiss siaurj ir plaij prasm, konstitucins teiss normas galtume skirti
dvi grupes:
a) konstitucins teiss siaurja prasme normos;
b) kitos konstitucins teiss normos.
2)Pagal teiss altinius, kuriuose jos idstytos:
a) konstitucins teiss normos, tvirtintos Konstitucijoje;
b) konstitucins teiss normos, tvirtintos statymais;
c) konstitucins teiss normos, tvirtintos postatyminiais aktais;
d) konstitucins teiss normos, tvirtintos kitais konstitucins teiss altiniais.
3)Pagal galiojimo trukm:
a) pastovias - KT norma galioja iki jos oficialaus panaikinimo, o laikin KT norm galiojimo trukm
nustatyta. Antai LR Konstitucijos 153 str. nustatyta, kad kai LR Konstitucija bus priimta referendumu,
LR Seimas iki 1993 m. spalio 25 d. 3/5 vis Seimo nari bals dauguma gali pakeisti LR Konstitucijos
nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 str., 58 str. 2 d. 2 p., 65, 68. 69 str., 84 str. 11 ir 12 p., 87 str. 1 d., 96, 103,
118 straipsniuose, 119 str. 4 d. Taigi ia norma Seimas galjo pasinaudoti tik labai tiksliai apibrt laiko
tarp - nuo LR Konstitucijos sigaliojimo iki 1993 m. spalio 25 d.
b) laikinas
c) iskirtines - KT normos galioja tik nepaprastosios ar karo padties metu. vedus karo ar nepaprastj
padt, laikinai ribojamos tiess ir laisvs, nurodytos LR Konstitucijos 145 str.
4)Pagal normomis tvirtint elgesio taisykli privalomum KTN skirstomos:
a) imperatyvias - KT normos nustato kategorikas, tiksliai apibrtas, elgesio taisykles. Teisini santyki
dalyviai j pakeisti negali. Imperatyvi norm pavyzdiais galt bti LR Konst. 68 str. 2 d. norma
nustatanti, kad Seimas privalo svarstyti 50 000 piliei, turini rinkim teis, pateikt Seimui statymo
projekt, arba Konstitucijos 83 str. 2 d. norma nustatanti, kad asmuo, irinktas Prezidentu, turi
sustabdyti savo veikl politinse partijose ir politinse organizacijose iki naujos Prezidento rinkim
kampanijos pradios.
3
b) dispozityvias - norm taisykls leidia teisi subjektams jomis pasinaudoti ar nepasinaudoti. Pav.
Konst. 61 str. 2 d. norma, numatanti, kad sesijos metu ne maiau nei 1/5 Seimo nari gali pateikti
interpeliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrui (taiau gali tokios interpeliacijos ir nepateikti, nes
norma leidia pasirinkti elgesio variant).
5)Pagal norm paskirt teisinio reguliavimo mechanizme KT skirstomos :
a) materialisias - ios teiss normos reguliuoja socialinius santykius, nustato i santyki dalyvi teises ir
pareigas, o proceso normas tvirtina materialiose teiss normose nustatyt teisi gyvendinimo ir gynybos
tvarka, taip pat valstybs institucij ar pareign veikimo taikant teiss normas tvarka. Kons. 67 str. 2 p.
nustatyta, kad Seimas leidia statymus. Tai materialioji norma.
b) proceso io tipo normomis reikt laikyti daugum Seimo statuto norm - pvz, V dalis statym
leidybos procedra".
6)Pagal vaidmen reguliuojant visuomeninius santykius
a) reguliacins - nustatanios visuomenini santyki dalyvi teises ir pareigas
b) apsaugins - sauganios reguliacines normas.
7)Pagal teiss normose idstyt taisykli pobd:
a) pareigojamosios - nustato pareig atlikti tam tikrus veiksmus Konst 53 str. 3 d. Valstyb ir kiekvienas
asmuo privalo saugoti aplink nuo kenksming poveiki".
b) draudianios - Konst. 21 str. 3 d.Draudiama mog kankinti, aloti, eminti jo orum, iauriai su
juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes".
c) galinanios. Konst. 32 str. 1 d. Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet Lietuvoje,
gali laisvai ivykti i Lietuvos"
8) Pagal formuluojam taisykli pobd.
a) bendrosios - formuluoja teisinius principus, tikslus, udavinius; Kons. 18 str. norma mogaus
teiss ir laisvs yra prigimtins".
b) konkreiosios konstitucins teiss normos - numato teisini santyki dalyvi teises ir pareigas

Teiss spraga. Teiss spraga - toks atvejis, kai jam apibrti ir reglamentuoti nra jokio teiss akto.
Apskritai tuo atveju nra numatyta jokio teisinio reguliavimo. KT spraga dar vadinama legislatyvin
omisija. Normantas minjo, kad KT tyr byl, kuomet pareikjas prao itirt, ar tam tikro teisinio
reguliavimo nebuvimas neprietarauja tam, kas numatyta konstitucijoje. I konstitucijos seka, kad toks
teiss aktas turi bti ir jo nebuvimas laikomas antikonstituciku.

3. KT institutai
Konstitucins teiss institutas tai konstitucins teiss norm grup, jungianti normas, reguliuojanias
vienarius ar giminingus visuomeninius santykius. Konstitucins teiss normos institutus jungiamos
pagal j reguliuojamus tam tikrus tarpusavyje tiesiogiai susijusius, santykius.Taigi teiss normos
institutus jungiamos pagal j reguliavimo objekt. Konstitucinje teisje galime iskirti mogaus teisi ir
laisvi, pilietybs, valstybs vadovo, parlamento, vyriausybs, savivaldos, rinkim teiss ir pan.
institutus.
Institutai gali bti skirstomi paprastus ir sudtingus (jie dar vadinami kompleksiniais ar
generaliniais). Paprasti institutai nra skirstomi atskirtus junginius ( pav. Prezidento institutas), o
sudtingus institutus sudaro poinstituiai. Kaip pavyzdys gali bti mogaus teisi ir laisvi institutas, kur
sudaro pilietini, politini, ekonomini, socialini ir kultrini teisi ir laisvi poinstituiai. iuos
poinstituius galima skirstyti dar maesnes grupeles.Vien valstybi KT gali nebti institut kuriuos
rasime kit ali KT (respublikose nerasime monarchinei valdymo formai bding inst.ir prieingai.).
Konstitucini norm vairov lemia ir institut vairov.
2003 12 20 KT nutarimas dl pilietybs suteikimo J. Borisovui. Konstatuojamoje dalyje apibrus, kad
nra toki prezidento, vyriausybs, seimo ir kt institucij akt, kuri KT negalt tirti dl j neatitikties
konstitucijai, detaliai nagrinjamas LR pilieio institutas. Apibriamas, koks asmuo laikoma LR
pilieiu, kokiais pagrindais, aptariami bdai, kada Respublikos Prezidentas turi teis suteikti Lietuvos
Respublikos pilietyb iimties tvarka, t. y. netaikant asmeniui Pilietybs statymo 12 straipsnyje
nustatyt bendr pilietybs suteikimo (natralizacijos) slyg. Paymtina, kad nei Konstitucijoje,
nei Pilietybs statyme nra nustatyta, kas laikytina nuopelnais Lietuvos valstybei. Pagal galiojant
teisin reguliavim tai, ar usienio valstybs pilietis arba asmuo be pilietybs yra nusipelns

4
Lietuvos valstybei, sprendia tik Respublikos Prezidentas. Konstatuojama, kad usienio valstybs
pilietis ar asmuo be pilietybs, kuris prao suteikti jam Lietuvos Respublikos
pilietyb iimties tvarka, turi turti nuopeln ne bet kokiam subjektui, bet btent paiai Lietuvos
valstybei. Pagal Pilietybs statymo 16 straipsnio 1 dal nuopelnai valstybei yra btina slyga, kad
atsirast ne bet koks, o ypatingas asmens ir valstybs ryys, t. y. nuolatinis asmens ir valstybs
teisinis ryys, asmens naryst Tautoje ir valstybje, kuriuos ireikia pilietyb, todl Pilietybs
statymo prasme asmuo turi bti nusipelns nebent kuriam subjektui, bet paiai Lietuvos valstybei. Nei
i Konstitucijos, nei i Pilietybs statymo, nei i kit statym neiplaukia, kad Lietuvos Respublikos
pilietyb gali bti gyjama u kam nors suteikt finansin, materiali ar kitoki param, taigi
nusiperkama. Pilietybs santyki atsiradimo kontekste nuopelnai valstybei negali bti matuojami vien
kuriam nors subjektui perduotais (paaukotais) pinigais ar kitokia parama. Pilietybs statymo
prasme nuopelnais Lietuvos Respublikai laikytina tik tokia asmens veikla, kuria asmuo ypa
reikmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto
tarptautinje bendruomenje didinimo, kai akivaizdu, jog asmuo jau yra integravsis Lietuvos
visuomen.
1998 02 18 KT nutarimas savivaldybi byla konstatuojamoje dalyje apibriamas administracinis LR
suskirstymas teritorinius vienetus tai apskritys ir savivaldybs. emutiniams (t. y. pirmosios
pakopos) vienetams Konstitucija laiduoja savivaldos teis, auktesniuosiuose (t. y. antrosios
pakopos) administraciniuose vienetuose valdym organizuoja Vyriausyb. Savivaldybs yra LR
teritorijos administracinis vienetas, kur valdo jos gyventoj bendruomens irinktos savivaldos
institucijos pagal LR vietos savivaldos statym ir kitus statymus. Savivaldyb sudaroma i
gyvenamj vietovi. Pagrindiniai savivaldybs steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir
priirti savo aplink, komunalin k, teikti gyventojams paslaugas ir vykdyti kitas funkcijas,
numatytas LR vietos savivaldos statyme. Apskritis yra LR teritorijos auktesnysis administracinis
vienetas, kurio valdym organizuoja LR Vyriausyb pagal LR apskrities valdymo statym ir kitus
statymus.Apskritis sudaroma i savivaldybi teritorij,pasiymini socialini, ekonomini ir
etnokultrini interes bendrumu. Konstitucijoje vietos savivalda tvirtinama kaip
savaveiksmikumo pagrindais veikianti vietin vieojo administravimo sistema, kuri tiesiogiai
nra pavaldi valstybs valdios institucijoms.(atskiras institutas) Konstitucini norm analiz leidia
iskirti iuos konstitucinius vietos savivaldos principus: atstovaujamosios demokratijos,
vykdomj institucij atskaitingumo atstovybei, savivaldybi veiklos laisvs ir savarankikumo
pagal statymo apibrtas ribas, savivaldybs ir valstybs interes derinimo. Paymtina, kad
savivaldos modelis Lietuvoje grindiamas daugiaame europine savivaldos kultros tradicija, kuri
vliau pasipild administracins prieiros institutu, susiformavusiu valstybinio valdymo vietose
(regionuose) pagrindu.

4. KT santykiai
Svoka - Konstituciniai teisiniai santykiai (KTS) - tai konstitucini teiss norm sureguliuoti
visuomeniniai santykiai, kuri dalyviai turi tam tikras teises ir teisines pareigas.
KTS, bdami viena i teiss reguliuojam santyki ri, turi bendr visiems teisiniams santykiams
poymi: ie santykiai atsiranda teiss norm pagrindu, jie yra faktinio visuomeninio santykio teisin
iraika; teisiniai santykiai yra i santyki dalyvi teiss norm pagrindu atsirad ryiai; tai teisiniai
ryiai tarp konkrei subjekt; tai smoningi, valios santykiai, pagaliau, teisinio santykio dalyvi
subjektins teiss ir teisins pareigos gyvendinimas yra garantuotas valstybs prievarta. Konstituciniai
teisiniai santykiai atsiranda gyvendinant konstitucins teiss normas, nustatanias valstybs
organizacij, vieosios valdios organizavim ir gyvendinim, taip pat asmens ir valstybs santyki
pagrindus.
KTS objektas - socialins vertybs. Jos yra tvirtintos Konstitucijoje ir kituose konstitucins teiss
altiniuose. Tai tokios vertybs, kaip prigimtins mogaus teiss ir laisvs, Tautos ir valstybs
suverenitetas, demokratija, politinis pliuralizmas ir daugiapartikumas ir t.t. KTS dalyviai yra labai
vairs asmenys, kuriems KT normos suteikia galimyb gyvendinti KT bei vykdyti konstitucines
pareigas.
KTS subjektai yra:
1. Fiziniai asmenys. Tai LR pilieiai(28 str.), usienieiai (a) usienio valstybi pilieiai, b)
asmenys be pilietybs), taip pat asmenys su dviguba pilietybe. Jie turi tam tikras
5
 konstitucins teiss norm nustatytas teises ir pareigas (vairi subjekt kategorij teiss ir
pareigos nra vienodos). Subjektais gali bti ir tam tikros fizini asmen grups (antai 300
tkstani piliei, turini rinkim teis, gali reikalauti, kad bt skelbiamas referendumas; 50
tkstani piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt; priklausantys
tautinms bendrijoms pilieiai turi teis puoselti savo kalb, kultr, paproius ir pan.).
2. Socialins bendrijos. Tai Tauta (2 str.), kuriai priklauso suverenitetas, kuri aukiausi suvereni
gali vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus, taip pat administracini
teritorini vienet gyventojai LR pilieiai, dalyvaujantys renkant savivaldos institucijas(4 str.).
3. Lietuvos valstyb (Lietuvos Respublika).
4. Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb, teismai bei kt.valstybs valdios institucijos .(5
str. )
5. Vietos savivaldos institucijos. (120 str.)
6. Visuomenins organizacijos ir susivienijimai (politins partijos ir politins organizacijos,
visuomenins organizacijos, profesins sjungos, religins bendrijos ir kt.).
7. Atstovaujamj institucij deputatai (Seimo nariai, savivaldybi taryb nariai).
Daniausiai sukurti, pakeisti, panaikinti KTS galima tik remiantis keliais teisiniais faktais. KTS
pasikeiia: 1.pasikeitus teisini santyki turiniui; 2.pasikeitus teisini santyki subjektui; 3.pasikeitus
teisini santyki objektui. KTS pasibaigia: 1.teisini santyki subjekto valia; 2.kompetentingos
institucijos sprendimu; 3.automatikai; 4.inykus bent vienam i teisini santyki subjekt; 5.inykus
teisini santyki objektui.
KTS klasifikavimas:1.pagal KTS-kius reguliuojanias normas: materialieji ir procesiniai.2.pagal norm
privalomum: i dispozicini norm kyla koordinaciniai, o i imperatyvij norm subordinaciniai
TS.KT-je dominuoja subordinaciniai.3.reguliaciniai ir apsauginiai TS. 4.Bendrieji (atsiranda bendriausio
pobdio TN pagrindu) ir konkretieji (atsiranda konkreiosios TN pagrindu, i santyki subjektai, j
teiss ir pareigos yra tiksliai apibrtos) TS.5.Pagal teisi ir pareig pasiskirstym KTS gali bti:
paprastieji (vienas subjektas turi teis, o kitas pareig), sudtingieji (kai abu santyki subjektai turi ir
teises ir pareigas). 6.Pagal TS subjekt pareigas galima skirti aktyviuosius (kuri dalyviai turi atlikti tam
tikrus teigiamus veiksmus) ir pasyviuosius (kuri dalyviai privalo neatlikti tam tikr veiksm) TS.
KTS pasibaigimo pagrindai:
63 straipsnis
Seimo nario galiojimai nutrksta, kai:
1) pasibaigia galiojim laikas arba susirenka pirmj posd pirmalaikiuose rinkimuose irinktasis
Seimas;
2) jis mirta;
3) atsistatydina;
4) teismas pripasta j neveiksniu;
5) Seimas panaikina jo mandat apkaltos proceso tvarka;
6) rinkimai pripastami negaliojaniais arba iurkiai paeidiamas rinkim statymas;
7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis;
8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybs.

88 straipsnis
Respublikos Prezidento galiojimai nutrksta, kai:
1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo irinktas;
2) vyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;
3) atsistatydina i pareig;
4) Respublikos Prezidentas mirta;
5) Seimas j paalina i pareig apkaltos proceso tvarka;
6) Seimas, atsivelgdamas Konstitucinio Teismo ivad, 3/5 vis Seimo nari bals dauguma priima
nutarim, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos bkl neleidia jam eiti savo
pareig.

115 straipsnis
Lietuvos Respublikos teism teisjai atleidiami i pareig statymo nustatyta tvarka iais atvejais:
1) savo noru;
6
2) pasibaigus galiojim laikui arba sulauk statyme nustatyto pensinio amiaus;
3) dl sveikatos bkls;
4) irinkus kitas pareigas arba j sutikimu perklus kit darb;
5) kai savo poelgiu paemino teisjo vard;
6) kai siteisja juos apkaltin teism nuosprendiai.

5. Konstitucins teiss sistema.

Konstitucin teis - centrin nacionalins teiss sritis, reguliuoja svarbiausius visuomeninius
santykius, tvirtina visos teiss sistemos krimo principus. Taigi konstitucin teis nustato ir kit teiss
sistemos srii teisinio reguliavimo pradus.
LR Konstitucijoje yra tvirtinti visuomens ir valstybs santyki pagrindai. Nustatydama asmens teisin
status, valstybs valdios institucij sistem, j veiklos kryptis ir valdios gali ribas, konstitucin teis,
taip pat tvirtina ir visuomens gyvenimo svarbiausius principus.
Visuotinai pripastamas konst. teiss kaip vis teis integruojani norm turin, taip pat j
primim ruoianios dalies vaidmuo. Konstitucin teis sudaro normos, reguliuojanios valstybs
organizacij, valstybs valdios institucij sistem ir jos veiklos pagrindus, asmens ir valstybs
santykius. Neabejotina, kad tai yra svarbiausi santykiai visuomenje. Nuo i santyki srii
sureguliavimo priklauso vis kit santyki reguliavimo kryptis.
Teisinje literatroje pabriama, kad KT tenka ypatinga vieta teiss sistemoje. Tai centrin teiss
sistemos sritis, reguliuojanti reikmingiausius visuomeninius santykius ir tvirtinanti teiss krimo
principus. Todl galima tvirtinti, jog KT yra fundamentin teiss sistemos sritis - ji kompleksikai
reguliuoja svarbiausius visuomens gyvenimo klausimus. Ji nustato teisinio reguliavimo pagrindus ir
kitoms teiss sistemos sritims. Todl KT tenka vis teiss sistem integruojantis vaidmuo. Toks KT
pobdis neleidia jos vardyti kaip vienos i teiss ak, turinios grietai apibrt reguliavimo objekt.
Konstitucins teiss vietai teiss sistemoje apibdinti labiau tinka pagrindins teiss srities, teiss
sistemos branduolio pavadinimai.
Konstitucins teiss - teiss sistemos branduolio, jos pagrindins ir vis sistem integruojanios dalies
vaidmen lemia keletas aplinkybi.
Pirma - konstitucins teiss reguliuojam santyki svarba visuomens gyvenime. Valstyb, valstybs
valdios institucij sistema, vieosios valdios gyvendinimas, asmens santyki su valstybe prad
tvirtinimas - fundamentals dalykai, slygojantys daugel kit teisinio reguliavimo srii. statymo
nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai u j atlyginant, yra vienas i civilini teisini
santyki reguliavimo pagrind. Teisjo ir teism, vykdani teisingum, nepriklausomumo principas,
tvirtintas LR Konstitucijos 109 str., yra svarbiausias principas, kuriuo grindiamas civilinio ar
baudiamojo proceso santyki teisinis reguliavimas.
Treia - KT normos apibria alies konstitucin santvark, valstybs valdios altin, tvirtina
valstybs form (jos valdymo sistem, valstybs sandar ir politin reim), valstybs valdios
institucij sistem bei valstybs valdios institucij galiojimus, j tarpusavio santykius, taip pat vietin
valdym ir savivaldos pagrindus.
Ketvirta - alies KT tvirtintos mogaus pagrindins teiss ir laisvs. Todl KT tvirtint mogaus ir
valstybs santyki koncepcijos btina nuosekliai laikytis visose teisinio reguliavimo srityse.
Penkta - KT i esms apibria ir teiskros pagrindus. Neretai jos normos nustato valstybs valdios
institucijas, priimanias teiss akt ris; ji taip pat nustato ir teiss akt hierarchij; neretai KT normose
ir principuose esti tvirtinta ir teisinio reguliavimo kryptis.
ios aplinkybs leidia tvirtinti, kad konstitucin teis yra nacionalins teiss sistemos branduolys, jos
pagrindin sritis. Ji yra vis sistem integruojanti dalis. inoma, KT nepakeiia ir nesiekia pakeisti kit
teiss srii, ji tik nustato bendrus vis teiss ak principus, svarbiausius pradus. Juo labiau t srii
teisinis reguliavimas atitinka
KT reikalavimus, juo didesn tikimyb, kad alyse veikia harmoninga, teisikumo reikalavimus
atitinkanti, teiss sistema.
Aikinantis KT viet teiss sistemoje, kartais nurodoma, kad ji yra svarbiausia vieosios teiss sritis.
iuo atveju remiamasi dar i senovs Romos laik sitvirtinusiu pozityviosios teiss norm skirstymu
dvi dideles grupes: viej teis (ius publicum) ir privatin teis (ius privatum). Vieoji teis
reguliuoja valstybs, vairi susivienijim, kit viej jungini tarpusavio santykius bei j
santykius su privaiais asmenimis, o privatin teis, prieingai, reguliuoja privai asmen tarpusavio
7
santykius. Todl nurodoma, kad viej teis sudaro konstitucin, administracin, finans, baudiamoji
teis ir t.t., o civilin, prekybos, darbo, agrarin teis - privatin teis. inoma, turime suprasti, kad toks
skirstymas - slygikas, nes ne visada galima tiksliai atriboti vieo ir privataus gyvenimo sritis. KT,
reguliuodama vieo gyvenimo klausimus, nustato santyki tarp privai asmen pagrindus. Todl labiau
tikt kalbti apie konstitucin teis kaip svarbiausi visos teiss sistemos srit.

2 tema. Lietuvos Respublikos konstitucins teiss mokslas (konstitucin jurisprudencija)

Konstitucins teiss mokslas yra viena i teiss mokslo srii. Mokslinink konstitucinink tyrinjimo
objektas konstitucin teisin tikrov. Tai konstitucins teisins idjos, konstitucins teiss normos ir
principai, institutai, taip pat konstituciniai teisiniai santykiai. Siauruoju poiriu tai mokslas, tiriantis
konstitucin teis kaip savarankik teiss norm sistem.
Konstitucins teiss mokslo, palyginti su konstitucine teise kaip teiss aka, skiriasi visuomenin
paskirtis, tyrinjimo dalykas (objektas) ir metodas.
Konstitucins teiss mokslo dalykas (objektas) vis pirma yra pati konstitucin teis (kaip teiss aka).
Todl konstitucins teiss, kaip mokslo akos ir kaip teiss akos, dalykas i dalies sutampa.
Konstitucins teiss mokslas nagrinja mogaus ir pilieio teises ir laisves, pilietyb, usieniei teisin
padt, valstybs form, valstybins valdios sistem, politin sistem, rinkim teis ir kitus konstitucins
teiss institutus.
Taiau konstitucins teiss mokslas tuo neapsiriboja. io mokslo objektas yra kur kas platesnis. i teiss
mokslo aka nagrinja tokias problemas kaip konstitucins teiss norm atsiradimo prieastys, j
veiksmingumas, konstitucijos samprata, konstitucij ir konstitucingumo istorija, konstitucins teiss
altiniai, konstituciniai teisiniai santykiai, konstitucins teiss normos, valstybs formos, valstybs
institucijos samprata ir kita. Konstitucins teiss mokslas taip pat tiria vairi mokslinink teorijas ir
pairas, j atsiradimo prieastis. Kitaip tariant, is mokslas analizuoja ir pats save.
Konstitucins teiss mokslas ir politikos mokslai turi nemaai bendr bruo. Taip yra dl to, kad
konstitucins teiss normos reguliuoja svarbiausius mogaus, visuomens ir valstybs gyvenimo
santykius. Konstitucins teiss mokslas ne tik fiksuoja ias normas, bet ir analizuoja j atsiradimo
prieastis, tyrinja j funkcionavim visuomenje. Todl konstitucins teiss mokslas neivengiamai
susiduria su politika.
Taigi konstitucins teiss mokslas gali bti apibriamas kaip sistema ini apie galiojanias
konstitucins teiss normas, j reguliuojamus visuomeninius santykius, i santyki istorin raid,
perspektyv ir reikm.
Konstitucin teis, kaip teiss aka, atlieka visuomens integravimo ir visuomenini santyki reguliavimo
funkcij, kaip mokslo aka paintin funkcij.
Konstitucins teiss moksl taip pat galima apibdinti kaip vairi idj, pair, koncepcij ar teorij,
aikinani konstitucin teisin tikrov, visum. ios idjos, teorijos ar koncepcijos yra dstomos
monografijose ir vadovliuose, konstitucins teiss akt komentaruose, straipsniuose ir praneimuose,
mokslini konferencij ir seminar mediagoje ir t.t. i teisins tikrovs sritis danai apibdinama
terminu doktrina.
Konstitucin teisin tikrov vairi autori vertinama nevienodai. Neretai siekiama viena teorija paneigti
kit teorij, ir tokiu bdu atskleidiamos naujos teisins tikrovs puss.
Mokslininkai konstitucininkai tyrinja ir vertina vairias konstitucins teisins tikrovs sritis. Vis pirma
jie nagrinja jau suformuluotas idjas, koncepcijas ir teorijas apie konstitucins teiss esm, atskirus
konstitucins teiss klausimus, j pagrstum, taip pat i idj ir teorij gyvendinim teiss normomis
bei teisinje praktikoje.
Konstitucins teiss mokslas taip pat analizuoja ir konstitucins teiss norm gyvendinimo praktik,
vertina konstitucinius teisinius santykius, susiklosiusius realizuojant konstitucines normas.
Konstitucini teisini tyrinjim tikslas atskleisti konstitucini teisini idj, teiss norm bei
konstitucins teisins praktikos esm, vystymosi dsningumus ir ypatumus, raidos tendencijas.
Mokslininkams konstitucininkams rpi ir konstitucins teiss teorijos bendros problemos, ir konkreios
alies konstitucin teisin tikrov.

8
Konstitucins teiss mokslo sistema ir altiniai. Konstitucins teiss mokslo sistema yra suprantama
kaip nuoseklus, moksliniais principais pagrstas tyrinjam klausim, susijusi su konstitucins teiss
aka, skirstymas teorikai apibrtas dalis.
Konstitucins teiss mokslo sistem veikia alyje vyraujanti teiss doktrina, sisteminis galiojanios
konstitucijos idstymas, konstitucinis visuomens mentalitetas.
Konstitucins teiss mokslo sistem sudaro bendroji ir specialioji dalys. Bendrojoje dalyje nagrinjama:
konstitucins teiss normos; konstitucins teiss norm veiksmingumo problemos; konstituciniai teisiniai
santykiai; konstitucijos samprata; konstitucins teiss mokslo problemos; konstitucins teiss istorija.
Specialiojoje dalyje nagrinjami konkrets konstitucins teiss institutai.
Kaip ini apie konstitucin teis sistema, konstitucins teiss mokslas remiasi altiniais, kuriais
vadovaudamasis mokslas sistemina inias apie teis. Konstitucins teiss mokslo altini sistem sudaro
specialieji ir teiss altiniai.
Specialieji altiniai yra mokslinink teoriniai, konkrei konstitucins teiss institut studijos, urnal
straipsniai, normini teiss akt komentarai ir kita.
Teiss altiniai tai konstitucins teiss normas tvirtinantys teiss aktai.
Taigi, konstitucins teisins tikrovs tyrimo pagrindas vairs tyrimo altiniai. Pirma, tai teiss
mokslinink (ir Lietuvos, ir usienio ali) darbai.
Antra, tai Lietuvos Respublikos Konstitucijos tekstas svarbiausias konstitucins teiss altinis, kuriame
idstyti valstybs organizacijos ir funkcionavimo pagrindai, konstitucin asmens status apibrianios
normos. Tai ir Lietuvos statymai, ir postatyminiai aktai, kiti konstitucins teiss altiniai, kuriais
tvirtintos konstitucins teiss normos. Treia, tai konstitucin praktika, teisini idj ir norm
gyvendinimas.
Mokslininkai nagrinja vairias konstitucins teiss problemas. Savo poirius jie dsto monografijose ir
vadovliuose, straipsniuose. Mokslininkai diskutuoja, vienas idjas atmesdami, kitas formuodami naujai.
Taip tiesiami keliai vairi teisini reikini nauj suvokim, silomos naujos teisini reikini
sampratos. Atlikt mokslo darb vertinimas yra svarbi mokslinio painimo sritis.
Konstitucija ir kiti konstitucins teiss norminiai aktai taip pat svarbus konstitucins teiss mokslo
tyrimo altinis. Tik mokslikai vertinus teisin reguliavim, galima teisingai taikyti normas, jomis
remiantis gyvendinti savo teises. Mokslo tyrimai padeda tobulinti teiss normas, jas keisti. Todl
teiskros procese mokslininkams turi bti skiriamas svarbus vaidmuo.
Treias konstitucins teiss mokslo tyrimo altinis teiss gyvendinimo praktika. Tik praktikoje
paaikja teiss norm efektyvumas, vairi teisini koncepcij ir modeli pagrstumas. Todl
konstitucins teiss mokslas tiria konstitucins teiss norm gyvendinimo praktik.
Mokslinis painimas remiasi tam tikrais mokslins mstysenos principais, tam tikra mokslinio painimo
samprata, kuri teorijoje vadinama mokslo metodologija.
Metodologija tai mokslins mstysenos (mokslinio mstymo) princip visuma. Kalbant apie teiss
moksl, ji turt bti suprantama kaip teisinio mokslinio mstymo princip visuma. Metodologija tai
mokslo tyrinjimo pagrindas, ieities takas. Konstitucins teiss mokslui metodologin reikm turi
bendrosios teiss teorijos suformuluoti teisinio mstymo ir teisini reikini mokslinio painimo
principai. Bendrosios teiss mokslas atranda ir suformuluoja pagrindinius teiss mokslo dsnius (idjas),
kurie yra bendri visoms teiss mokslo akoms. Todl neatsitiktinai daugelis konstitucins teiss mokslo
teorij sutampa su bendrosios teiss teorijomis.
Metodai tai konkrets bdai, priemons, taikomi tyrinjant mokslo objekt. Yra inomi ir taikomi tokie
konstitucins teiss mokslo metodai:
1. sisteminis (reikiniai nagrinjami atsivelgiant j ry su kitais reikiniais);
2. istorinis
3. loginis;
4. dogmatinis (mstymas nekintamomis svokomis teiginiai pripastami be rodym, jais aklai tikima) ;
5. gramatinis;
6. kritikos;
7. teleologinis (teisini reikini tikslingumo nustatymas);
8. statistikos;
9. sociologinis (danai taikomas siekiant nustatyti teiss norm veiksmingum);
10. lyginamosios teistyros (is metodas iuolaikiniame konstitucins teiss moksle taikomas ypa
plaiai).
9
Konstitucins teiss moksle yra vartojami vairs specialieji tyrimo metodai. Vis pirma teisin analiz.
Teisins analizs metodu atskleidiama tiriam teiss norm, princip, institut esm, aikinamas teisinio
reguliavimo turinys. iuo metodu naudojamasi siekiant painti teis. Remiantis juo, galima aprayti,
sisteminti, apibendrinti, klasifikuoti ir idstyti teisines inias.
Konstitucins teiss moksle taip pat svarbus sisteminis metodas, suteikiantis galimyb konstitucin teis
tirti kaip teisins sistemos sudtin element, atskleidiantis io teisinio reikinio viet teisins tikrovs
sistemoje, leidiantis suprasti vairi ios sistemos element sveik.
Konstitucins teiss moksle vartojamas ir istorinis metodas. is metodas atskleidia konstitucini teisini
reikini istorin raid, vystymosi ypatumus. Tai padeda numatyti tam tikr teisini reikini tolesns
pltots perspektyvas.
Lyginamosios teistyros metodas irgi plaiai taikomas ioje teiss mokslo srityje. Tai konstitucins teiss
reikini painimas juos palyginant. Tik palyginant vairi ali konstitucinius teisinius institutus, galima
rasti tinkamiausiai ir efektyviausiai tam tikromis slygomis funkcionuojant model, suvokti tam tikro
teisinio reguliavimo modelio ypatumus, konstitucins praktikos specifik.
Mokslininkai konstitucininkai taip pat vartoja statistin metod, padedant suprasti teiss norm
efektyvum. Be to, taikomi ir vairs sociologiniai metodai. Jais siekiama itirti konstitucins teiss
institut reguliuojamus santykius, konkretaus teisinio reguliavimo tinkamum ir rezultatyvum,
visuomens poir tam tikr konstitucin teisin reikin. iais metodais vertinant teiss gyvendinim
visuomenje, padedama sprsti sudtingas teisines problemas, taip pat laiku atskleisti ir nauj sprendim
btinyb ir pan.

Konstitucins teiss mokslas Lietuvoje. Konstitucins (iuo atveju tikt sakyti valstybins) teiss
mokslo Lietuvoje uuomazg randama XVI a. Tai siejama su Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts
publicisto ir istoriko Augustino Rotundo (Mieleskio) vardu. is teiss daktaras traktate Pasikalbjimas
lenko su lietuviu gindamas lietuvi teises ir Lietuvos Didiosios kunigaiktysts valstybin
savarankikum, aptar valstybs formas.
Vliau pastebimas tam tikras Vilniaus universiteto profesros susidomjimas konstitucins teiss mokslu.
1651 m. ileistame Vilniaus universiteto profesoriaus teisininko Arono Olizarovskio svarbiausiame
veikale Apie politin moni smon valstybei yra paskirtas visas skyrius. Jame nagrinjama valstybs
esm, jos atsiradimo prieastys, politins santvarkos formos.
Profesorius Jeronimas Stroinovskis savo 1785 m. ileistame veikale Prigimtins, politins teiss,
politins ekonomijos ir tarptautins teiss mokslas aikino visuomens ir valdios tarpusavio santyki
principus. ia jis reiksi kaip konstitucijos, arba kaip visuotins moni sutarties, kuriai esant mons
nepraranda savo gimt teisi, alininkas. Specialaus konstitucins teiss kurso ar mokslo veikal iki
Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje nebta.

Konstitucins teiss mokslas Lietuvoje (1918-1940). Konstitucin teis kaip mokslas Lietuvoje visikai
susiformavo Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didiojo) universitete. Ten dirbus pedagog ir
mokslinink Mykol Riomer reikia laikyti iuolaikins konstitucins teiss mokslo Lietuvoje pradininku.
Viena i M. Riomerio tyrint konstitucins teiss problem yra bendrasis mokslas apie valstyb. Pirmas
ia tema monogrofinis M. Riomerio darbas buvo Reprezentacija ir mandatas, kuri buvo parayta, kai
Lietuvoje reiksi kratutinis parlamentarizmas. ioje monografijoje jis paliet plat konstitucins teiss
teorini klausim spektr. Kitos jo monografijos skirtos siauresnei konstitucins teiss problemai.
M. Riomerio mokslinius tyrinjimus apie valstyb vainikavo neubaigtas veikal ciklas Valstyb ir jos
konstitucin teis.
M. Riomeris taip pat pagrstai laikomas Lietuvos konstitucins teiss mokslo krju. Jis pirmasis
nuosekliai tyr Lietuvos nacionalinio valstybingumo atkrimo teisinius aspektus ir jos konstitucin raid.
Jis laikomas savo tyrinjimo srities savotiku monopolistu, nes kit autori darb panaia tematika to
meto lietuvi teisinje literatroje faktikai nra.
M. Riomerio teisine mintimi yra pagrsta Lietuvos konstitucins teiss doktrina. ios doktrinos
sudedamosios dalys yra: 1. mokymas apie valstyb; 2. mokymas apie suverenitet; 3. mokymas apie
reprezentacij ir mandat; 4. mokymas apie konstitucin teistum; 5. mokymas apie administracin
teism. M. Riomerio doktrina i esms remiasi societarine teiss samprata. Teis, pasak M. Riomerio, yra

10
pasirenkama i socialini jungini srities ir galingomis teritorinio imperiumumo priemonmis
apsaugojama.
M. Riomerio mokymas apie valstyb yra apibendrintas jo darb cikle Valstyb ir jos konstitucin teis.
M. Riomeris laikosi tradicins trij element doktrinos. Valstyb, pagal M. Riomer, yra moni,
gyvenani tam tikroje teritorijoje ir priklausani vienai politinei valdiai, sjunga. M. Riomeris ypa
pabr funkcin tautos poym. Kalbdamas apie taut, jis turjo galvoje ne paius mones, o j
atliekamus darbus. Patys mons tik fizinis valstybs elemento pagrindas, bet ne valstybs elementas.
Nagrindamas suvereniteto svok, M. Riomeris sil valstybs valdios virenyb ir nepriklausomyb
nuo kit valdi valstybs teritorijoje vadinti ne valstybs suverenitetu, bet valstybs valdios suverenu.
Tai valstybs valdios poymis. Tuo tarpu iorinis suverenitetas (nepriklausomyb) tai tam tikra
subjektin valstybs teis santykiuose su kitomis valstybmis. Nors suvereniteto svoka yra susijusi su
absoliutins valdios svoka, taiau tiek iorinio, tiek vidinio valstybs suvereniteto negalima laikyti
absoliutiniu. Valstybs valdia yra viena, nedaloma ir aukiausia teritorijoje tik teisiniu, bet ne socialiniu
poiriu. Valstyb negali visikai atsiriboti nuo kit socialini jungini, esani jos viduje. Ji pati i j
atsiranda. Ioriniu atvilgiu valstybs suverenitetas reliatyvus tuo poiriu, kad tarptautiniuose
santykiuose valstyb yra priklausoma nuo tarptautins teiss. Ji yra savarankika tik kiek apima jos teisin
kompetencija.
Nemaai dmesio M. Riomeris skyr visuomens sampratai. Pagal M. Riomer, plaiuoju poiriu
visuomen tai visas socialinis bendravimas. Siauruoju poiriu tai socialini jungini visuma.
Socialinius junginius jis skirst organizuotus (socialines organizacijas, arba korporacijas) ir
neorganizuotus (socialines grupes); priverstinius (pvz. valstyb) ir laisvus (pvz. draugijos); natralius ir
dirbtinius; pirminius ir antrinius. Valstyb apibdino kaip antrin, teritorin, priverstin ir organizuot
socialin jungin.
M. Riomeris nagrinjo ir kitas konstitucins teiss temas. Darbe Konstitucins ir teismo teiss
pasieniuose jis gvildena konstitucinio teistumo problemas. Knygoje Administracinis teismas
analizuojama administracinio teismo problema, itin aktuali ir iandieninje Lietuvoje. Pasak M. Riomerio,
tik administracinis teismas gali apriboti valdinink savival.
Daug dmesio M. Riomeris skyr valstybs valdios ir jos demokratini teorij visuomenins sutarties
ir bendrosios valios doktrinai, reprezentacins demokratijos teorijai. Reprezentacins demokratijos
klausimus jis nuodugniai aptar darbe Reprezentacija ir mandates.

Konstitucins teiss mokslas sovietins santvarkos metais.

Tinkam slyg mokslui vystyti nebuvo, nors rayta nemaai. Darb iliekamoji vert yra ribota, o iimt
sudaro paskutinis M. Riomerio darbas Istorin Lietuvos sovietizacijos apvalga ir konstitucinis jos
vertinimas. Veikale M. Riomeris apmst ir, remdamasis tuo metu buvusia prieinama mediaga, i
konstitucins teiss mokslo pozicij vertino Lietuvos valstybei tragikus 1940 m. vykius ir atliko
svarbiausi t met konstitucijos nuostat analiz.
Soviet okupacijos metais konstitucins teiss mokslas turjo persiorientuoti pagal sovietinius standartus.
Lietuvoje M. Riomeris, galima sakyti, buvo ibrauktas i konstitucins teiss mokslo. Okupacin valdia
nutrauk savarankikus mokslinius tyrinjimus. i sprag i dalies upild ieivijos konstitucins
studijos.

Konstitucin teis lietuvi ieivijos darbuose.

Ieivijoje konstitucins teiss problemas yra nagrinj daugelis teisinink. Taiau geriausiai tai dar
autoritetingi specialistai, teisin isilavinim gij Vakar Europos ar JAV mokslo centruose: Konstantinas
Rakauskas, Pranas Viktoras Raulinaitis, Kazys idlauskas, Juozas Lauka.
Natralu, kad viena pagrindini problem, nagrinjam ieivijos teisinink, tapo buvusios
nepriklausomos Lietuvos konstitucins teiss bei bsimos isilaisvinusios Lietuvos konstitucins
santvarkos problema.
Daugelio i darb autoriai, tikdami bsimu Lietuvos isilaisvinimu, aptarinjo bsimos Lietuvos
konstitucins santvarkos problemas. Konstruodami konstitucins santvarkos model ateiiai, dauguma
ieivijos autori buvo itikimi konstitucinio kontinuiteto (tstinumo) principui. Taip pat beveik vieningai
buvo laikomasi nuomons, kad laisvoje Lietuvoje teksi grti ne prie paskutiniosios 1938 m.
Lietuvos Konstitucijos, bet prie Steigiamojo seimo parengtos ir jo 1922 m. priimtos Lietuvos Valstybs
Konstitucijos. Ieivijos teisinink modeliuojama bsimosios nepriklausomos Lietuvos valstybs
11
konstitucin santvarka orientuojama pirmiausia subalansuoti valdi gali, taip pat sumainti politin-
partin susiskaldym seime.
Ieivijos teiss studij palikimas yra iki iol maai pastamas Lietuvos akademinei teisinei visuomenei.
Po Antrojo pasaulinio karo i Lietuvos Vakarus pasitrauk apie 400 teisinink. Daugelis j sikr
ikagoje (JAV) ir jos apylinkse. ia buvo leidiami urnalai Teisinink inios (iki1958 m.), Lietuvis
teisininkas (iki 1952 m.). Sukurta ir ilgai veik Lietuvi teisinink tremtini draugija.
Konstitucins teiss problemas mintuose urnaluose ir kituose periodiniuose leidiniuose gvildeno P.
Stravinskas, D. Krivickas, P. Raulinaitis, K. Rakauskas, K. idlauskas, J. B. Lauka ir daugelis kit
ieivijos teisinink.
Ypa daug dmesio ie ir kiti teisininkai skyr tarpukario Lietuvos konstitucij tyrinjimui ir
nepriklausomos Lietuvos konstitucins santvarkos modeliavimui.Apibendrintai Lietuvos konstitucin
teis yra aptars K. Rakauskas 1967 m. ileistoje knygoje Lietuvos konstitucins teiss klausimais.
Anot K. Rakausko, 1922 m. Konstitucija ireik politines ir socialines nuostatas, vyravusias po Pirmojo
pasaulinio karo. Kar laimjusi valstybi veikiamos, daugelis Vidurio ir Ryt Europos taut savo
nepriklausomas valstybes sukr liberalaus demokratinio pobdio. 1922 m. Konstitucijoje atsispindi
vadinamasis prancz parlamentarizmas. Konstitucija tvirtina reprezentacin demokratij, kai tauta
aukiausi suvereni gali reikia per demokratikai irinktus savo atstovus.
K. Rakausko nuomone, 1922 m. Lietuvos valstybs konstitucija buvusi tobuliausia: tai racionalus,
filosofikai pagrstas, logikas edevras, kuriuo mginta kurti liberalin, individualistin, centralizuota,
reprezentacin demokratin santvarka su parlamentinio-seimokratinio tipo vyriausybe ir tautini maum
personaline autonomija.
Kitas lietuvi ieivijos teisininkas, K. idlauskas, analizuodamas 1922 m. Konstitucij, nurod du jos
netobulumus: prezidento padties ir rinkim sistemos. Jis teig, kad prezidento teisin padtis buvo
viena i prieasi, kodl ms valstybs santvarka buvo pavirtusi seimokratij. Dl to reikt siekti
prezidento konstitucins padties Seimo atvilgiu sustiprinimo ir jo rinkim bdo pakeitimo taip, kad
prezidentas bt renkamas piliei. Jo kadencija turi bti ilgesn nei Seimo.
Kitas Konstitucijos netobulumas, anot K. idlausko, - proporcin rinkim sistema, lemianti per didel
partij skaii Seime. Lietuva tol kentjo nuo per didelio partij skaiiaus, kol galiausiai nujo kit
kratutinum vienos partijos sistem, todl geriausias bdas sumainti partij skaii pertvarkyti
rinkim sistem. Anot K. idlausko, maoritarin rinkim sistema taip pat nra tobula, nes gali atsitikti
taip, kad kiekvienoje apygardoje laims vadovaujanios partijos kandidatas ir Seimas liks be opozicijos.
Autorius suponuoja mint, kad reikt derinti abi sistemas ir itaip ivengti abiej sistem netobulumo.
Apibdindamas to meto konstitucin santvark kaip partij nuteriot seimokratin reim, K.
idlauskas yra paymjs, kad parlamento absoliutizmas gali bti daug iauresnis u konkretaus asmens
absoliutizm, nes patek kolektyv mons maiau jauia asmenin atsakomyb ir labiau pasiduoda
ekcesams. Sutelkus valdi vienoje institucijoje, visada kyla pavojus, kad valdia bus naudojama piktiems
tikslams. Norint pakeisti reim ir sustiprinti teistum valstybje, anot K. idlausko, btina steigti dvi
naujas institucijas: statym teismins konstitucins kontrols ir administracin teism. Pirmoji apsaugot
pilieius nuo Seimo, antroji nuo valdinink savivals.
Analizuodamas 1928 ir 1938 m. Lietuvos konstitucijas K. idlauskas yra paymjs, kad mums bt i
ties pats maloniausias dalykas, jei neprireikt prisiminti tautinink valdios sukurt konstitucij, o ypa
j rodyti svetimiems, nes t konstitucij sukurtos politins sistemos tikrai nedaro ms tautai jokios
garbs.
P. Raulinaitis savo darbuose rodinjo, kad Lietuvoje esame turj tik vien galiojant pagrindin valstybs
statym 1922 m. Konstitucij. 1928 ir 1938 m. konstitucijos buvo neteistai primestos tautai, nieko
nepareigojo ir niekada nebuvo ir nra privalomos. A. Smetona buvo tik de facto prezidentas. P.
Raulinaitis teig, kad faktinis krato valdymas neteikia vadui teisi nustatinti tam kratui pagrindinius
statymus arba konstitucijas, tad ir Smetonos konstitucijos tra vien jo paties ir jo draug politinio
nusistatymo pareikimas, neturintis jokios valstybei ir tautai privalomosios galios.
Analizuodamas prezidento teisin padt, P. Raulinaitis palaik visos tautos renkamo prezidento
institucijos vedim. Svarbia konstitucins teiss problema P. Raulinaitis laik prezidentins ar
parlamentins valdymo formos pasirinkim, pirmenyb teikdamas parlamentinei formai. Nemaai
dmesio jis skyr rinkim sistemos tobulinimui, pavyzdiu Lietuvai nurodydamas Vokietij, kur pokario
metais buvo atliktos rinkim teiss reformos siekiant sumainti partij.

12
Konstitucin teis atstaius Lietuvos nepriklausomyb.
Nors rykiausi sovietiniu laikotarpiu iaug Lietuvos konstitucins teiss specialistai aktyviai dalyvavo
atgimusios Lietuvos konstitucinje kryboje, mokslinis paveldas ioje srityje dl mint prieasi yra
gantinai kuklus. Natralu, kad atkrus nepriklausomyb, atsirado objektyvus poreikis susiklosiusi
mokslins konstitucins teiss literatros sprag skubiai upildyti. Tai buvo padaryta pakartotinai
ileidiant bent jau svarbiausius M. Riomerio darbus. M. Riomerio darbuose nagrinjamos ir iandienai
aktualiausios teiss problemos, todl jie ir iandien vertinami ne tik kaip savo meto teisins minties
paminklai, bet ir kaip ndienai reikmingi konstitucins teiss mokslo altiniai.
1990-1992 m. itin aktyviai Lietuvos teisininkai dirbo rengdami Lietuvos Respublikos Konstitucij.
Nemaas ia teisinink K. Lapinsko, E. Jaraino, St. Staioko ir kit indlis.
Primus 1992 m. spalio 25 d. konstitucij pradtos nagrinti kitos su jos gyvendinimu ir taikymu
susijusios problemos. Taiau, kita vertus, iki iol teturime vos kelias monografijas konstitucins teiss
klausimais. Dauguma konstitucins teiss problem nagrinjama moksliniuose straipsniuose.

Konstitucin teis kaip studij disciplina.

Konstitucin teis privaloma studij disciplina auktosiose teiss mokyklose. Ji yra viena i t
disciplin, kurias reikia veikti norint skmingai veikti tolesn teiss studij program.
Konstitucins teiss kursas negali aprpti vis konstitucins teiss mokslo ini, vis konstitucini
teorij, doktrin, vairi konstitucins tikrovs vertinim. Todl yra susipastama tik su svarbiausiomis
konstitucins teiss temomis, kurias btina imanyti norint suprasti valstybs organizacijos, vieosios
valdios organizavimo ir funkcionavimo esm, asmens ir valstybs santyki pagrindus.
Lietuvos konstitucins teiss kursas paprastai apima ias temas: Konstitucins teiss vadas,
Konstitucija, mogaus teiss ir j tvirtinimas Lietuvos konstitucinje teisje, Lietuvos Respublikos
pilietyb. Usieniei teisin padtis, Konstitucijos apsauga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis
teismas, Valstyb, Valstybs forma, Nevalstybins organizacijos konstitucinje teisje, Rinkimai
ir referendumai, Konstitucin valstybs valdios institucij sistema, Seimas, Respublikos
Prezidentas, Vyriausyb, Teismas, Vietos savivalda ir valdymas. Kiekvien tem, iskyrus
paskutines penkias, kuriose nagrinjami vieosios valdios institutai Lietuvoje, sudaro du ini blokai:
pirmas blokas bendrieji konstitucins teiss klausimai, antras blokas Lietuvos konstitucin teis.
Konstitucins teiss studijos yra btinas teiss studij elementas. Konstitucins teiss kursas pleia
teisininko akirat, moko suprasti valstybs organizacij, valstybs valdios institucij sistemos
organizavimo ir veiklos prasm, konstitucini teisi ir laisvi reikmingum, savarankikai vertinti
teisinius reikinius. Studijuojamas konstitucin teis, studentas mokosi analizuoti ir vertinti svarbias
teisines problemas, suprasti konstitucijos reikm teisinio reguliavimo sistemoje. Konstitucins teiss
studijos pads isiaikinti, kas yra konstitucija, kok vaidmen ji atlieka alies teisiniame gyvenime, k
reikia pagrindini teisi ir laisvi konstitucinis tvirtinimas, valdi padalijimas ir t.t.
Paymtina, kad konstitucins teiss studijos turi ir praktin reikm. Konstitucija tai ne deklaracijos ar
labai abstrakts teiginiai, bet teiss norm aktas. Svarbu imokti suprasti konstitucinio reguliavimo turin,
mokti taikyti ir aukiausios galios, neretai abstrakiai suformuluotas, teiss normas.
Teisininko darbe svarbu suvokti valstybs valdios gali ribas, mokti apginti asmens teises.
Konstitucins vertybs turi tapti teisini vertinim pagrindu, padti suprasti konkretaus teisinio
reguliavimo prasm, rasti sprendimus teisini kolizij atvejais.
Naudota literatra:
Lietuvos konstitucin teis. Vadovlio parengimo autorius E. Jarainas. Vilnius, 2002.
Lietuvos konstitucins teiss vadas. E. Vaitieknait, S. Vidrinskait. Justitia, Vilnius, 2001.
Suverenitetas. M. Riomeris. Vilnius, 1995.
Valstyb. T1. M. Riomeris. Vilnius, 1995.

4 tema.

1. Valstybs tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybs akto ir Steigiamojo Seimo 1920 m.

gegus 15 d. Rezoliucijos dl atstatytos Lietuvos demokratins valstybs konstitucin reikm.
Lyginant 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybs akt su 1920 m. gegus 15 d. rezoliucija, galima
pasakyti, kad 1918 m. nutarimu Lietuvos Taryba, remdamasi pripainta ir tuo metu tapusia ypa
populiaria taut apsisprendimo teise ir pai taryb suformavusios Lietuvi Vilniaus konferencijos
nutarimu, paskelb atstatanti nepriklausom, demokratiniais pamatais sutvarkyt Lietuvos valstyb su
13
sostine Vilniuje ir t valstyb atskirianti nuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis tautomis.
Taigi is aktas reik vie praneim, kad netenka galios visi buv prievarta Lietuvai primesti
valstybiniai ryiai su svetimomis alimis. Taiau nors taryba tuo metu buvo vienintel lietuvi tautos
atstovyb, bdama ne tautos irinkta, suvok negalinti atstovauti bendrajai tautos valiai, todl pareik,
jog Lietuvos valstybs pamatus ir santykius su kitomis valstybmis nustatysis vis jos gyventoj
demokratiniu bdu irinktas Steigiamasis seimas. Tokiu bdu Lietuvos valstybs santvarkos nustatym
Taryba paliko ateiiai. Tai buvo pirmasis atviras pareikimas, kad nepriklausomybs atkrimas i idjos
pagaliau imtas versti tikrove, kad tiesiogiai pradedamas gyvendinti svarbiausias Lietuvi Vilniaus
konferencijos suformuluotas udavinys. Taiau realiai nepriklausomybs paskelbimas teisini pagrind
neturjo, nes faktikai tuo metu Lietuva buvo Vokietijos okupacijos objektu ir okupacin valdia
nesiruo pripainti Lietuvos valstybingumo.
Kalbant apie 1920 m. gegus 15 d. rezoliucij, galima teigti, kad i rezoliucij prim Steigiamasis
Seimas, kuriam 1918 m. vasario 16 d. nutarimu ir buvo pavesta galutinai nustatyti valstybs santvark, k
jis ir padar. Reikdamas Lietuvos moni vali, Steigiamasis seimas proklamuoja esant atstatyt
nepriklausom Lietuvos valstyb, kaip demokratin respublik, etnografinmis sienomis ir laisva nuo vis
valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis valstybmis. Tai buvo oficialus valdios dokumentas,
fiksuojantis naujos valstybs sukrim. Nustatydama neribot Lietuvos valstybs suverenum, rezoliucija
gavo principin konstitucin reikm. ia rezoliucija Steigiamasis seimas nustat Lietuvos valstybs
pamatus, t. y. atliko tai, k jam buvo pavedusios teik Lietuvi Vilniaus konferencija, tiek Lietuvos taryba.

2. Lietuvos valstybs 1918 m., 1919 m. ir 1920 m. laikinj konstitucij pagrindins nuostatos,
ypatumai.
1918 m. lapkriio 2 d. priimta laikinoji konstitucija statym leidiamuoju organu paskelb Valstybs
taryb, o vykdomj valdi paved Valstybs tarybos Prezidiumui, susidedaniam i prezidento ir dviej
vicepirminink. Be to kiekvienam Prezidiumo aktui reikjo vis trij jo nari para ir Ministr kabineto
atstovo kontrasignacijos (paraas). Valstybs tarybos Prezidium konstitucija laik ne tik vadovaujania
Tarybos institucija, bet ir kolegialiu valstybs vadovu, laikinai vykdaniu aukiausios vyriausybs
funkcijas. Prezidiumas valdi vykd kartu su ministr kabinetu, solidariai atsakingu Valstybs tarybai.
Konstitucijoje buvo nurodytos pamatins piliei teiss: visi pilieiai yra lygs prie statym,
garantuojama asmens, buto, nuosavybs nelieiamyb, luom privilegij nebuvimas ir t .t. Daug gali turi
vykdomoji valdia. Konstitucijoje neaptariama daugelio principin reikm turini klausim: nepaskelb
respublikos, neusimin apie Valstybs tarybos ir jo Prezidiumo sudarymo tvark, j galiojim terminus.
Valstybs valdymo form turjo nustatyti Steigiamasis seimas. Taryba sipareigojo ileisti Steigiamojo
seimo rinkim statym ir tuo tikslu deklaravo visuotini, tiesiogini, lygi, slapt rinkim principus.
Konstitucijos keitimo teis buvo pavesta tai paiai Valstybs tarybai kvalifikuota (2/3) bals dauguma
bent pusei jos nari pareikalavus.
Valstybs tarybos Prezidiumas 1918 m. lapkriio 11 d. patvirtino A. Voldemaro vadovaujam Ministr
kabinet, sudaryt ne koalicijos, o darbo pagrindu.
Kolegialus Tarybos prezidiumas nebuvo tinkama institucija. Be to organizuojant centrini valstybini
organ sistem, kurioje aikiai dominavo Valstybs taryba, buvo nepakankamai lanksti, trukd operatyviai
reaguoti spariai besikeiiani politin situacij, todl 1919 m. balandio 4 d. buvo priimti nauji
Lietuvos valstybs Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dsniai, kurie i esms keit centrini valstybs
organ sistem, kurioje pirm viet naujoji konstitucija ikl vykdomuosius organus Valstybs
prezident (vietoj T. Prezidiumo) ir Ministr kabinet. Dauguma io konstitucinio dokumento nuostat
paodiui kartojo 1918 m. lapkr. 2 d. pamatini dsni nuostatas. Taigi atsiranda prezidento institucija,
kur renka Valstybs taryba, bet konstitucija nenustat nei jo rinkim tvarkos, nei galiojim termin.
Prezidentui buvo suteikta teis suaukti Valstybs tarybos sesijas ir jas paleisti. Konst. pamatiniai dsniai
suteik prezidentui teis paiam leisti statymus, prie tai priimtus Ministr kabineto. Prezidento ileisti
st. buvo prilyginami Valstybs Tarybos priimtiems st. Prezidentas turjo tvirtinti ir VT priimtus st.
Be st. leidybos, VT buvo pavesta kontroliuoti Ministr kabineto veikl. Tokiu bdu Konstitucijoje
atsirado naujas skirsnis Valstybs kontrol.
Vis valdi savo rankose turi vykdomosios valdios institucijos. 1919 m. spalio 30 d. Valstybs taryba
prim Steigiamojo seimo rinkim statym.
Steigiamojo seimo irinkimas 1920 m. griov galiojusius 1919 m. pamatinius dsnius, todl 1920 m.
birelio 10 d. Steigiamasis seimas prim Laikinj Lietuvos valstybs Konstitucij. Laikinoji
14
konstitucija skelb Lietuv esant demokratine respublika. Konstitucija skelb, kad steig. Seimas yra
suverenios Lietuvos galios reikjas, jam pavedama leisti st. ir priirti j vykdym, tvirtinti valstybs
biudet ir ratifikuoti tarptautines sutartys. st. Iniciatyvos teis pavedama Seimui ir ministr kabinetui.
Konst. sumaino prezidento reikm. Jis atlieka labiau reprezentacines funkcijas.
Vykdomoji valdia buvo pavesta Steigiamojo seimo renkamam Resp. Prezidentui ir prezidento
tvirtinamam Ministr kabinetui, kuris atsakingas Steigiamajam seimui. Prezidentui pavedama kviesti
Ministr Pirm., pavesti pastarajam sudaryti Ministr kabinet, tvirtinti jau sudaryt ir priimti jo
atsistatydinim, skirti valstybs kontrolieri, atstovauti Respublikai, skirti auktesniuosius valstybs
valdininkus, skelbti st., naudotis bausms dovanojimo teise. Konstitucija nenustat Prezidento kadencijos
laikydama j renkamu visam Konst. galiojimo laikui.
Konst. iplt piliei teisi ir laisvi sra traukdama j korespondencijos nelieiamyb, sins ir
streik laisv. Deklaravo mirties bausms ir luom (titul) panaikinim. Kilus karui ar gink. sukilimui
Steig. Seimas gali paskelbti karo ar kuri kit nepaprastj padt.
Konst. nra skirsni pavadinim. Be to rengdamasis kardinaliai ems reformai, Steig. Seimas
konstitucijoje nebeusimin apie nuosavybs teis.
ios konst. tikslas Steigiamopjo seimo gali tvirtinimas.
Laikinoji konstitucija nenustat jos keitimo ar papildymo tvarkos. Tai savaime iplauk i Steigiamojo
seimo prigimties ir paskirties.
Laikinosios Konstitucijos primimas teisikai ubaig Lietuvos valstybs krimosi ir laikinosios
Vyriausybs veiklos laikotarp.

3. Nuolatini Lietuvos Respublikos 1922 m., 1928 m. ir 1938 m. konstitucij skirtumai, ypatumai.
Svarbiausias Steigiamojo seimo udavinys buvo parengti ir konstitucikai tvirtinti naujos valstybs
pagrindus. Politins to meto slygos Lietuvoje ir aplink j pasiymjo didiuliu demokratini jg
pakilimu. Lietuvi tauta troko laisvs ir idealizavo demokratij. Demokratija turjo tapti svarbiu
veiksniu atremiant ikilusi bolevizmo grsm. Visos ios aplinkybs turjo lemiamos takos rengiamai
Lietuvos konstitucijai.
Valstybs valdymo formos klausimu Steigiamajame seime vyravo parlamentins respublikos alininkai,
bet buvo ir toki, kas pasisak u prezidentin respublik.
Rengiant Konstitucijos projekt vieningos nuomons, sprendiant konkreius klausimus bta maai:
kairysis sparnas socialdemokratai ir liaudininkai reikalavo atskirti Banyi nuo valstybs, atsisakyti
prezidento institucijos, vesti teisj renkamum, utikrinti streik laisv ir pan., o deinieji krikioni
demokratai pasisak u konservatyvesn konstitucij, reikalavo privilegijuotos padties Banyiai,
pasisak prie teisj renkamum ir kitas leberales priemones.
Krikdemai turjo Steig. Seime bals daugum ir 1922 m. rugpjio 1 d. vien tik io bloko balsais buvo
priimta Lietuvos Valstybs Konstitucija. Tai buvo ymiai platesn Konstitucija palyginus su laikinosiom.
Ji susidjo i preambuls, 15 skyri ir 108 straipsni.
Lietuvos valstyb skelbiama nepriklausoma demokratine respublika. Viena i svarbiausi jos nuostat,
kad suvereni valstybs valdia priklauso tautai, kuri, kaip matyti i 103 str., suprantama ne kaip
etnografin lietuvi tauta, o kaip turini rinkim teis piliei visuma.
Buvo ufiksuotas Konstitucijos prioritetas vis kit teiss norm sistemoje. Valstybje neturi galios joks
statymas, prieingas Konstitucijai (3 str.). Nustatyta konst. keitimo ir papildymo tvarka (102, 103 str.).
Nustatydama piliei teisin padt, Konst. pirmiausia pabr j lygiateisikum, nepaisant lyties,
kilms, tautybs ir tikjimo. Skelbiamas demokratini teisi ir laisvi sraas kaip ir kitose konst., bet
daugum straipsni papild pastabos, kurios nustat, kad jos galioja tam tikr statym ribose.
Draudiama dviguba pilietyb. Pilietyb nesuteikiama tam. Kas tarnavo rus valdiai.
Ikeldama mog ir skelbdama j visuomeninio gyvenimo centru, deklaruodama galim jo teisi ir laisvi
ribojim iimtinai statymu, Konstitucija rmsi liberalios filosofijos nuostatomis.
Nurodyta, kad karo ar kuri kit nepaprastj padt gali vesti Resp. Prezidentas, vliau pateikiant akt
tvirtinti seimui. (seimas be odio steigiamasis).
Konstitucijos 7 skyriuje, skirtame tautinms maumoms, numatyta j teis savarankikai tvarkyti savo
tautins kultros reikalus. is skirsnis rodo kiek konst. yra demokratika. Tautini maum teisi
deklaravimas konstitucijos demokratikumo poymis.
Valstybs valdi vykdyti Konstitucija paved Seimui, Vyriausybei: prezidentas ir ministr kabinetas.

15
Svarbiausia Seimo funkcija, apibdina jo viet valstybs organ sistemoje, buvo st. leidyba Seimui
priklaus iimtin st. leidybos teis. Seimas priirjo vyriausybs veikl.
Konst. nustato seimo, vyriausybs bei prezidento rinkimin ami, sudarymo tvark, j galiojim
terminus.
Tai, kad seimo ir prezidento kadencijos terminas sutampa, rodo prezidento priklausomyb nuo seimo.
Kiekvienas naujos sudties Seimas, vl irinktas trejiems metams, turjo rinkti prezident.
Tokiu bdu prezidentas neturjo daug gali, jis buvo labiau reprezentacin figra: jis buvo pagrindinis
reprezentantas tarptautiniuose santykiuose, galjo dalyvauti Ministr kabineto posdiuose ir juose
pirmininkauti, skyr auktuosius pareignus, vadovavo resp. Ginkluotosioms pajgoms, turjo bausms
dovanojimo teis.
Konstitucijoje tvirtinama ir teismin valdia. 3 pagrindins taisykls, numatytos konstitucijoje: 1. teismas
priima sprendimus vadovaudamasis tik st 2. teismo sprendimai daromi Respublikos vardu 3. keisti ar
naikinti sprendimus gali tik teismas.
Tai demokratikiausia to laikmeio konstitucija. Ji suformuoja valdi padalijimo principo uuomazgas.
1928 m. Gegus 25 d. konstitucija yra susijusi su 1926 m. Gruodio 16-17 d. Perversmu. Tautininkai
niekada nesimpatizavusieji parlamentarizmui ir krikionis demokratai, pralaimjus 1926 m. Seimo
rinkimus, sureng smoksl prie susiformavusi koalicin liaudinink ir socialdemokrat vyriausybei.
1926 m. Gruodio 17 d. Grup karinink nutrauk seimo posd, sulaik prezidium ir ministrus, o resp.
Prezidentui K. Griniui paskyr nam aret. Po to smokslininkai paskelb tautinink veikj A.
Semeton Valstybs vadu.
Perversmas reiks konstitucins santvarkos lugim, prajo be pasiprieinimo. Siekiant stabilizuoti
padt, tuojau pat buvo pamginta sukurti valdios tstinumo vaizd, legalizuoti perversmo padarinius, ir
tam gautas nuverstj liaudinink ir socdem sutikimas.
1927 m. Balandio 12 d., kilus konfliktui tarp opozicins Seimo daugumos ir Vyriausybs, parlamentas
buvo paleistas, nepaskiriant, kaip to reikalavo konstitucija, nauj rinkim (52 str.).
1928 m. gegus 25 d. oficialiai buvo paskelbtas prez. dok-tas, pavadintas Lietuvos valstybs
Konstitucija. is konst. Oktrojavimo (dovanojimo) faktas buvo velninamas nuostata, jog ji ne vliau kaip
per 10 met bsianti patikrinta tautos atsiklausimo, t. y. referendumo, bdu. Dl ios nuostatos
galima laikyti it Konstitucij laikinj. Konstitucija pareng ir prim vykdomoji valdia, o ne Seimas.
Naujoji konstitucija paodiui pakartojo daugel 1922 m. Konst. nuostat, bet bdingiausias j
skiriamasis bruoas vykdomosios valdios, pirmiausia Respublikos prezidento, galios ipltimas,
autoritarini element diegimas. Atsisakyta prezidento rinkim Seime, nurodoma, kad prezident rinks
ypatingieji tautos atstovai, o rinkim tvark nustatys specialus statymas (43 str.); prezidento kadencija
ipliama iki 7 met, nesiejan jos su seim kaita. Seimas renkamas 5 metams (anksiau 3).
Prezidentu gali bti 40 met sulauks liet. Resp. pilietis. (anksiau 35 m.).
Konstitucija sustiprino prezidento tak Seimui. Prezidento teis, nesant Seimo arba pertraukos tarp jo
sesij metu, paiam vykdyti seimo funkcijas: leisti st., ratifikuoti tarptautines sutartis ir t. t.
Nuo prezidento m priklausyti ir Ministr kab. Gavo teis skirti ir atleisti min. pirminink. Taip pat
paleisti min. Kabinet ir kt. Ministrus.
Konstitucija buvo paklusi rinkj amiaus cenz: aktyvioji rinkim teis 24 metai; pasyvioji 30
met. (anksiau: 21 ir 24 metai).
Valstybs taryba- pagalbin institucija, turinti padti prezidentui st. Leidybos procese. Tai konstitucinio
teismo uuomazga.
1928 m. Lietuvos Valstybs Konstitucija vienas pirmj Europoje konstitucini akt, pasukusi nuo
demokratijos autoritarizm.
Nauj politini pair fone 1928 m. Konstitucija pasirod esanti pasenusi. Be to, artinosi 10 met
termino, per kur Konst. Leidjai buvo sipareigoj j patikrinti referendumu, pabaiga. Todl buvo nutarta
parengti nauj konstitucij. i Lietuvos Konstitucij Seimas prim 1938 m. vasario 11 d.
Ji susidjo i 21 skyriaus, suskirstyto 156 straipsnius ir buvo atvirai autoritarin.
1 straipsnyje konstatuojama, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma suvereni, bet nra odio
demokratin.
Prezidento rinkim tvarka ir galiojim laikas nepasikeit. Konstitucija neribojo valstybs vadovo
kompetencijos. Prezidentas skyr Seimo rinkimus, turjo teis paleisti seim. Iimtinei Seimo
kompetencijai Konstitucija tepaved priimti savo statut bei Konstitucijos pakeitimo projekt.

16
Ir pagal i Konst. Seimas neturjo iimtins st. Leidybos teiss. Seimui buvo pavesta svarstyti ir priimti
tik st. projektus, kurie st. tapdavo tik prezidento patvirtinti ir paskelbti.
Prez. taip pat tvirtino valstybs biudet, naudojosi teise ratifikuoti tarptautines sutartis.
Pagal 1938 m. Konstitucij Vyriausyb sudar jau tik ministras pirmininkas ir ministrai, renkami
prezidentu, visi kartu pavadinti Ministr Taryba, o prezidentas i vyriausybs institucijos buvo
eliminuotas. Jam suteikta teis savo iniciatyva aukti Vyriausybs posdius, dalyvauti juose ir
pirmininkauti.
Vyriausyb menkai tepriklaus nuo Seimo.
Suteikdama prezidentui plaiausias teises, Konstitucija nurod, jog u savo galios veiksmus prezidentas
neatsako, o u kitus veiksmus taip pat negali bti traukiamas atsakomybn, kol vadovauja valstybei (73
str.).
Konstitucija aikiai pabr valstybs virenyb: Pilieiui valstyb yra jo paties buvimo pamatas. Apie
piliei teises kalbama neatsiejamai nuo pareig. Pilieio pareiga bti itikimam valstybei.
Pagrindines piliei teises sujung visuomeninio veikimo laisv, kuri valstyb saugo, irdama,
kad nebt veikiama kenksminga valstybei kryptimi.
Konstitucijos galiojimo ribos nenurodytos.

4. LTSR laikotarpio (Lietuvos valstybingumo poiriu) vertinimas, LTSR 1940 m. Ir 1978 m.

Konstitucij ypatumai. Konstitucins reformos Lietuvoje 1988 - 1990 metais.
1939 08 23 Molotovo-Ribentropo pakto slaptuoju protokolu Lietuva pateko Vokietijos takos sfer.
1939 09 28 SSRS-Vokietijos draugysts ir sien nustatymo sutarties slaptuoju protokolu Lietuva pateko
SSRS takos sfer (iskyrus Suvalkijos dal, ilikusi Vokietijos takos sferoje).
1939 10 10 Lietuvos-SSRS savitarpio pagalbos sutartimi Lietuva atgavo dal Vilniaus krato, bet turjo
sileisti savo krat 20 000 SSRS kari.
Nuo 1940 m. pavasario SSRS pradjo kaltinti Lietuv jos kari grobimu.
1940 05 25 SSRS nota Lietuvai dl kari grobimo.
1940 06 14 SSRS ultimatumas Lietuvai:
1. Kaltinimai Lietuvos vyriausyb organizuojanti SSRS kari grobim; Lietuva siunianti
koncentracijos stovyklas SSRS karinius dalinius aptarnaujanius mones; Lietuva sudariusi karin
antisovietin sutart su Latvija ir Estija; ji rengianti sovietini gul upuolim.
2. Reikalavimai teisti vidaus reikal ministr K. Sku ir Saugumo Direktori A. Povilait; sudaryti
nauj Lietuvos vyriausyb; sileisti Lietuv papildom SSRS karini dalini.
1940 m. birelio 15 d. Lietuvos Respublikos prezidentas A. Smetona, nenordamas aprobuoti Lietuvos
nepriklausomybs praradimo, ivyko Vokietij.
Pagal 1938 m. Lietuvos Konstitucijos 72 straipsn paskirtas ministru pirmininku J. Paleckis um
prezidento post, o A. Merkys atsistatydino. Faktikai Paleckis gavo prezidento valdi i SSRS reikal
patiktinio N> Pozdniakovo ir vyriausybs galiotinio V. Dekanozovo. Tai buvo konstitucinis perversmas,
skirtas komunistinei prolitariato diktatros revoliucijai.
Liaudies Seimo rinkim st. Paskelbtas liepos 6 d.: Lietuvos teritorija padalinta 8 apygardas, balso
teis gavo pilieiai, sukak 21 metus. Rinkj sraai nebuvo sudaryti. pas ddavo antspaud
balsavo. Rinkimai vyko liepos 14-15 dienomis, o liepos 11-12 buvo aretuoti keli tkstaniai moni
liaudies prie.
Liaudies Seim buvo irinkti 79 atstovai i j 58 LKP nariai. Neturdamas joki liaudies galiojim,
spekuliuodamas liaudies valia, paskelb Lietuv tarybine socialistine respublika. Buvo priimtas
nutarimas dl LSSR stojimo SSRS.(Sniekus). Nutarimas dl stambiosios pramons, transporto,
prekybos, ems nacionalizacijos.
Liaudies Seimas, irinktas nedemokratiniu bdu, tautai neatstovavo ir todl negaljo sprsti politikos,
ekonomikos ir kultros klausim. Jis aklai vykd SSRS vyriausybs nurodymus.
1940 m. rugpjio 3 d. SSRS Aukiausioji Taryba prim Lietuvos TSR Soviet Sjungos sudt
sjungins respublikos teismis. SSRS de jure buvo Federacin, de facto unitarin (pagal valdymo
metodus). Vyravo principas: Federacijos konstitucijos virenyb, kit konstitucij atvilgiu.
1940 m. rugpjio 25 d. Liaudies Seimas prim LTSR konstitucij. Aukiausioji Taryba
atstovaujamoji valdia, Aukiausiosios Tarybos Prezidiumas sprend AT kompetencijos klausimus.
Ministr Taryba
Komunist partija (KP komisija) vadovaujamoji jga.
17
Ji skelb, kad Lietuvos TSR yra socialistin darbinink ir valstiei valstyb, politin jos pagrind sudaro
Darbo moni deputat tarybos. Ypatybs: ji ufiksavo trij socialini-ekonomini sanklod
socializmo, privataus kio (kapitalizmo) ir smulkiosios preki gamybos buvim; socialistinio kio
pagrind sudaro valstybin gamybos priemoni nuosavyb; kooperatin nuosavyb nebuvo kooperatin-
kolkin, kadangi nebuvo kolki, o buvo organizuota Lietuvos Respublikos kooperatini susivienijim
pagrindu. Konstitucija neskelb inaudojimo panaikinimo, socialistins visuomens sukrimo, o tai
formulavo kaip tiksl.
Liaudies seimas pradjo kurti Taryb Lietuvos valstybin aparat. Jis pasiskelb Laikinja Aukiausija
Taryba, irinko Prezidium, sudar Liaudies Komisar Taryb ir irinko Aukiausij teism. Kuriant
valstybin aparat buvo atleisti ne i darbinink ir dvaro valstiei kil patyr darbuotojai ir vietoj j
paskirti maai isilavin ir be jokio patyrimo asmenys. Parinkti apskrii ir respublikinio pavaldumo
miest vykdomj komitet sudt buvo pavesta Liaudies Komisar Tarybai ir j tvirtino Aukiausiosios
Tarybos Prezidiumas. Pagal Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo sak buvo sudaryti Lietuvos TSR
Aukiausiasis teismas, apygard teismai ir liaudies teismai. Lietuvos TSR konstitucijos 77 str. Numatyti
apskrii teismai nebuvo organizuoti. Buvo sudaryti ir specials teismai: Lietuvos linijinis geleinkelio
teismas ir karo tribunolai.
1978 m. konstitucijos projektas buvo pateiktas svarstyti visuomenei. Preambulje teigiama, kad ji
priimama siekiant tobulinti respublikos konstitucinius statymus ir perimti 1940 met Konstitucijos idjas
bei principus. Konstitucijoje gausu deklaratyvi ir programini teigini. Joje yra nauji skirsniai:
socialistinis vystymas ir kultra, usienio politikos veikla ir socialistins tvyns gynimas, Liaudies
deputat taryb sistema ir j veiklos principai, liaudies deputatas, Lietuvos TSR valstybinis ekonominio ir
socialinio vystymo planas.
Konstitucija tvirtino socialistinio kio sistema ir socialistin (valstybin) gamybos priemoni nuosavyb,
komunist partijos vadovavim, deklaravo liaudies suverenitet, piliei teises ir laisves, nustat j
pareigas, skelb socialistinio teistumo princip, socialistin internacionalizm ir demokratin centralizm.
Taiau visa tai liko tik popieriuje. I tikrj buvo didiul praraja tarp ideologini dogm, ki ir
tikrosios padties visose gyvenimo srityse. Neapibrtas centralizmas ir biurokratizmaslugd
ekonomikos pltojim, skatino korupcij, inertikum, moni apatij ir nepasitikjim valdia bei jos
politika. Buvo suabsoliutintas partijos ir valstybs vaidmuo, j interesai keliami vir kit vertybi, o
mogaus asmenyb nevertinta. Egzistavo socialin nelygyb. Buvo akivaizdi valdios aparato hierarchija,
vienasmeniki arba maos grups sprendimai, statym nepaisymas, morals norm ignoravimas,
bendrj mogikj vertybi pakeitimas dogminiais stereotipais. Daugyb draudim, ribojim ir
sakym.
Tuo laikotarpiu kritin pobd gavo tokie dalykai dirbanij atskyrimas nuo nuosavybs ir savo darbo
produkt, ekonomikos suvalstybinimas, visuomens gyvenimo suvalstybinimas ir piliei nualinimas
nuo svarbi gyvenimo reikal tvarkymo, moni apgaudinjimas paadais ir neteisti valdios pareign
veiksmai.
1940 m. ir 1978 m. sovietins Lietuvos Konstitucijomis buvo siekiama teisinti Lietuvos aneksij. Tai
buvo ne Lietuvos moni priimti, bet svetimos valstybs Lietuvai primesti aktai.
Sovietiniam reimui silpstant, prasidjus vadinamajam perestroikos laikotarpiui, susidar palankios
slygos Lietuvos valstybingumui atkurti.
1988 06 03 susikr Lietuvos Persitvarkymo Sjdis LPS (Landsbergis, Prunskien, Vilkas ir kt.).
Siekis demokratizuoti valstyb. Telk mones atkurti demokratik nepriklausom Lietuvos valstyb.
1989 m. gegus 18 d. buvo pakeisti kai kurie Lietuvos TSR konstitucijos straipsniai.
11 str. nustat, kad oro erdv, kontinentinis elfas, ekonomin zona Baltijos jroje, em, jos gelms ir
teritoriniai vandenys, mikai ir kiti gamtos itekliai yra Respublikos nacionalinis turtas ir iimtin
Lietuvos nuosavyb. Visos Lietuvos istorijos ir kultros vertybs taip pat yra Respublikos nacionalinis
turtas ir yra jos jurisdikcijoje. 31 str. nustat Lietuvos TSR pilietyb. 37 str. reglamentavo, kad pilieiai
turi visas teises ir laisves, kurias skelbia Konstitucija bei respublikos st ir tarptaut teiss aktai. Teisi ir
laisvi ginimas garantuojamas teisme. Ypa svarbus 70 str. pakeitimas: Lietuvos TSR galioja tik jos
Aukiausios Tarybos arba referendumu priimti statymai, o Sjungos statymai jei yra nustatyta forma
patvirtinti, tai reikia federalizmo principo (Federacins konstitucijos virenybs) paneigim.
AT 1989 05 18 prim Deklaracij apie Lietuvos TSR valstybin suverenitet: 1940 m. Lietuva neteistai
prievarta buvo prijungta prie TSRS ir ateities santykiai su TSRS ir kitomis valstybmis turi bti nustatomi
tik sutartimis. Nuo iol Lietuva santykiuose su kitomis valstybmis remsis bendradarbiavimu,
18
demokratikumo principu, kaip nepriklausoma valstyb. 1989 05 19 AT prim Lietuvos TSR ekonominio
savarankikumo pagrind statym. 1989 11 03 AT prim pilietybs ir referendumo statymus.
Konstitucija tvirtino sins laisv. 1989 12 07 statymas Dl Lietuvos TSR Konstitucijos 6 ir 7 str.
pakeitimo. Komunist partijos atsisak savo valstybini prerogatyv ir partins diktatros. AT 1990 02
09 prim daug svarbi st, vienas i kuri Spaudos ir kit masins informacijos priemoni statym, kuris
garantavo spaudos laisv, teis gauti informacij nurod neskelbtin informacij.
1990 m. vasario 12 d. buvo pakeista ir papildyta Konstitucija. Ministr Taryba gavo teis protestuoti
Aukiausiojoje Taryboje auktesns pakopos savivaldybs tarybos sprendimus, jeigu jie prietarauja
statymams. Nustatyta, kad Lietuvos TSR ekonomins sistemos pagrindas yra Lietuvos TSR nuosavyb,
kuri sudaro piliei privati, piliei, susijungusi grupes nuosavyb ir valstybin nuosavyb. Buvo
garantuota visiems nuosavybs subjektams galimyb savarankikai valdyti jiems nuosavybs teise
priklausanius objektus, jais naudotis ir disponuoti.
ie demokratiki statymai buvo gyvendinti ne visi, nes nebuvo reikiamo ekonominio pagrindo ir trko
patirties. TSRS neegzistavo jokio teisinio mechanizmo, kad toki situacij galt veikti. Nebuvo jokios
Konstitucins kontrols, kuri galt pareikti, kad toks veiksmas ar teiss aktas prietaraut Konstitucijai.

5. Lietuvos valstybingumo atkrimo konstituciniai aktai, priimti Lietuvos Respublikos

Aukiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d.
Nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrim teisikai pareng 1989 m. engti ingsniai: 1978 m.
Konstitucijos principini nuostat reforma, AT Prezidiumo sakai dl Lietuvos valstybinio himno,
vliavos, kit teiss akt primimas.
1990 m. vasario 7 d. Lietuvos TSR AT prim principins reikms nutarim Dl 1939 m. Vokietijos-
SSRS sutari ir j pasekmi Lietuvai likvidavimo, kuriame sakoma, kad Lietuvos Liaudies Seimo
1940 m. liepos 21 d. Priimta Lietuvos stojimo i SSRS sudt deklaracija, kaip neireikusi lietuvi tautos
valios, yra neteista ir negaliojanti, todl ia deklaracija grindiamas SSRS 1940 m. rugpjio 3 d.
statymas Dl LSSR primimo SSRS taip pat yra neteistas ir Lietuvos juridikai nevaro.
1990 m. vasario 24 d. Lietuvoje vyko demokratiki ir laisvi Lietuvos TSR AT rinkimai daugiapartiniu
pagrindu, atne utikrint pergal Sjdiui. Pirmiausia buvo priimta deklaracija dl Lietuvos TSR AT
deputat galiojim, argumentavusi tai, kad svetimos valstybs institucij panaudojimas neturi bti
interpretuojamas kaip tos valstybs suvereniteto lietuvi tautai pripainimas. Be to, deklaracija skelb,
kad Aukiausioji Taryba nuo kovo 11 d. Bus vadinama Lietuvos AT. Buvo priimtas st. dl valstybs
pavadinimo ir herbo, nustats oficial valstybs pavadinim Lietuvos Respublika.
Buvo priimti Lietuvos likim lemiantis konstituciniai dokumentai, o pirmiausia Aktas dl Lietuvos
nepriklausomos valstybs atstatymo: nuo iol Lietuva vl yra nepriklausoma valstyb. Lietuvos
tarybos 1918 m. vasario 16 d. nepriklausomybs aktas ir Steigiamojo seimo 1920 m. gegus 15 d.
rezoliucija niekada nebuvo nustoj teisins galios ir lieka Lietuvos valstybs konstitucinis pamatas.
Po to, siekdama pabrti konstitucins tvarkos tstinum, AT prim statym Dl 1938 met gegus 12
dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo. Buvo nutrauktas Lietuvos TSR 1978 m. konstitucijos
galiojimas ir atnaujintas 1938 m. Lietuvos Konstitucijos galiojimas.
is statymas turjo principin reikm, taiau jo faktikas gyvendinimas, susijs su btinumu greitai
atlikti plaius viso valstybinio-teisinio gyvenimo pertvarkymus, buvo sunkiai manomas ir netikslingas.
Todl paiame mintame akte buvo nurodyta, kad 1938 m. Konstitucijos skyri ir straipsni,
reglamentuojani Respublikos prezidento, Seimo, Valstybs tarybos, Valstybs kontrols status,
galiojimas sustabdomas. Be to, nurodyta, kad senosios Konstitucijos galiojimo atkrimas pats savaime
neatkuria Lietuvoje iki 1940 m. birelio 15 d. veikusi statym.

6. Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio statymo primimo, turinio ir struktros ypatumai.

1990 m. kovo 11 buvo priimtas AT aktas - statymas Dl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio
statymo. Jame sakoma, kad siekiant suderinti atstatytos 1938 m. konstitucijos nuostatas, sustabdomas
visos konstitucijos galiojimas ir sigalioja laikinasis pagrindinis statymas, kol bus suderintas 1938
konstitucijos tekstas su pasikeitusiomis realijomis (taiau taip padaryta nebuvo - 1992 nauja konstitucija).
Teigiama, kad lieka galioti teiss aktai (ir TSRS), neprietaraujantys laikinajam pagrindiniam statymui,
mechanizmo tai nustatyti nebuvo, net paioj taryboj jau nekalbant apie konstitucin teism.
Laikinasis pagrindinis statymas - 16 skirsni, 132 st., labai panaus sovietin konstitucij, nebuvo
originalus, nes daug kur atkartojo sovietins konstitucijos struktr. Valdios sistema i esm liko
19
sovietin - taryb sistema, taiau imetamos nuostatos apie ryius su sovietinmis tarybomis ir uuominos
apie kompartijos vaidmen. Suvereni valdia priklauso liaudiai. Naujos tendencijos - ekonominje
sistemoje, I viet ikeliama privatin nuosavyb, paskui piliei, susijungusi grupes, kooperatyvin
nuosavyb ir tik III vietoj-valstybin nuosavyb. Padedami pagrindai privatizacijai. Privatizavimas
prasidjo prie tai, kai buvo priimtos konstitucijos nuostatos dl nuosavybs apsaugos. Labai nestabilus
aktas. Stabilus bti ir negaljo, nes lauk daug reform, todl lengva keitimo ir papildymo tvarka. Jis
turjo bti svarstomas, jei j pateikia: vyriausyb (arba bet kuri nuolatin AT komisija) 1/10 deputat,
vliau sumainta iki 1/15. Laikinasis pagrindinis statymas galjo bti keiiamas referendumu arba 2/3
bals. Vakare sudaroma komisija, kuriai pavedama pateikti pasilymus dl jo tobulinimo. Per metus
padaryta daugiau nei 100 patais. Tobulinama beatodairikai.
Valstybs valdia pavesta vykdyti LR AT, teismui ir Vyriausybei. AT galjo leisti ir aikinti statymus.
Rinkimai ir skyrimas (sivaizduota, kad skyrimas yra nedemokratikas bdas, nors ministrai yra skiriami).
Laikinasis Pagrindinis statymas nenumat vienasmenio valstybs vadovo institucijos. Jame buvo
kalbama apie aukiausij LR pareign, atstovaujant LR tarptautiniuose santykiuose. iais odiais
buvo apibdinamas AT Pirmininkas. Pagal savo kompetencij tai buvo parlamentins institucijos vadovas.
Pagal laikinj pagrindin statym, AT pirmininkas-aukiausias valstybs pareignas turjo galiojimus
pasirayti statymus, teikti kandidatus vyriausybs vadovus, aukiausiojo teismo kandidatus ir t.t.
Dviej atsaking pareign sugretinimas viename asmenyje dl didiuls darbo apimties nepasiteisino,
todl buvo padarytas LP pakeitimas - AT posdiams gali vadovauti AT renkamas seninas ar jo
padjjas. AT pirmininkas 5 metams gali bti renkamas, ne daugiau kaip 2 kadencijoms; slaptu balsavimu
2/3 bals gali nutraukti savo galiojimus anksiau laiko. AT prezidiumas turjo padti organizuoti
statym projekt svarstymus, referendumus, skirti apdovanojimus ir pilietyb. AT prezidium jo
primininkas, jo pavaduotojai, AT sekretorius, nuolatini komisij pirmininkai. Be to Prezidiumo nariais
galjo bti renkami neribojant j skaiiaus ir kiti deputatai. AT buvo nuolat veikianti institucija, j galjo
aukti prezidiumas arba 1/3 deputat.
Vykdomoji valdia buvo pavesta vyriausybei, t.y. Ministr tarybai. Atsirado tokia pareigyb kaip
ministras be portfelio. Ministr tarybai vadovauja ministras pirmininkas, kuris atstovavo vyriausyb, j
skyr AT. Jis buvo atsakingas AT ir privaljo turti jos pasitikjim. Pataisa- nepasitikjimo pareikimas
sumaintas nuo 2/3 iki 1/2 AT deputat bals. LP Ministr Tarybai paved priimti nutarimus, leisti
potvarkius, organizuoti ir tikrinti j vykdym. Konkretinant kompetencij, Ministr tarybai buvo pavesta
sprsti visus valstybs klausimus, jei tik Konstitucija j nepriskyr AT, AT Prezidiumui, AT Pirmininko
kompetencijai.
statymas reikalavo, kad Vyriausybs narys bt Lietuvos Respublikos pilietis ir ias pareigas bt
skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms paeiliui.
Ministerij skaiius buvo sumaintas.
Laikinajame pagrindiniame statyme, kaip n vienoje kitoje buvusioje nepriklausomos Lietuvos
Konstitucijoje daug dmesio skiriama tiesiogins demokratijos institutams: referendumo institutui,
piliei balsavimo konstituciniais klausimais, savo suvereni gali liaudis vykdo ne tik per deputatus, bet
ir tiesioginiu balsavimu.
statym leidybos iniciatyv be deputat turjo AT prezidiumas, AT nuolatins komisijos, Ministr
Taryba, AT pirmininkas, AT teismas ir prokuroras, Ministr Tarybos, politini partij centriniai organai ir
visuomenini organizacij centriniai organai. Referendum galjo skelbti AT arba 300 tkst. piliei. Tai
yra svarbi visuomenei klausim pateikimas referendumui svarstyti. LP nustat bendrus vis lygi
taryb rinkim teiss principus visuotiniai, lygs, tiesioginiai rinkimai, slaptas balsavimas. Nustatytas
amiaus cenzas: aktyviajai teisei-18, pasyviajai-(18 vietines tarybas, AT- 21). Kandidat skaiius
neribojamas.
Lietuvos Respublikos teismais buvo skelbiami Aukiausiasis Teismas ir rajon (miest) teismai.
Aukiausij prieir, kjad visos valstybs institucijos, visuomenins organizacijos, pilieiai ir t.t.
tiksliai ir vienodai vykdyt statymus, gyvendina Lietuvos Respublikos prokuroras bei jam pavalds
emesnieji prokurorai. Vis prokuror galiojim laikas penkeri metai.
Literatra:
1. Valanius K. L. Lietuvos valstybs konstitucijos. V., 2001
2. Jarainas E. Lietuvos konstitucin teis. V., 2001
3. Maksimaitis M., Vanseviius S. Lietuvos valstybs ir teiss istorija. V., 1997

5 tema. LR 1992 m. Konstitucija (bendrieji klausimai)

20
1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisins savybs (samprata ir pagrindins ypatybs)
Dabartin Konstitucija ypatinga tuo, kad joje pirm kart Lietuvos valstybs konstitucij raidoje
tvirtintas, pvz.:
1. tiesioginio Konstitucijos taikymo principas (6 str. 1 d.), aikiai leidiantis suprasti, kad Konstitucija yra
norminis aktas (ne deklaracija) ir gali bti taikomas (pvz., kai asmuo gina savo teises teisme; 30 str. 1 d.)
ne tiek statym nustatyta tvarka", kiek pagal jos paios nuostat turin;
2. mogaus teisi ir laisvi neatimamumo principas (18 str.) ir i teisi tam tikras iauktinimas (II
skirsnio pradioje; r.: 19-26 str.) palyginti su pilieio teismis (r.: 32-37 str.);
3. apribojimas keisti tam tikras Konstitucijos nuostatas pagal Seimo apsisprendim (nuoir), t. y.
leidimas tai daryti tik referendumu (148 str.);
4. speciali konstitucins justicijos institucija - Konstitucinis Teismas;
5. parlamentins apkaltos procedra (74 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucija vis pirma yra teisinis dokumentas. Todl nors trumpai apvelkime io
akto teisines savybes. Jos atskleidia io dokumento teisin pobd, esm, lemia Konstitucijos viet alies
teisinje sistemoje.
Svarbiausios Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisins savybs:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra svarbiausias alies statymas, pagrindinis nacionalinis teiss
altinis;
2. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra priimta ir keiiama ypatinga tvarka, kuri skiriasi nuo statym
primimo tvarkos;
3. Lietuvos Respublikos Konstitucija aukiausios galios teiss aktas (Konstitucijos virenyb);
4. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra aktas, kuriam bdinga stabilumas (Konstitucijos stabilumas);
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra vientisas aktas;
2. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas.
Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos tekste is dokumentas tiesiogiai nra vardijamas kaip
pagrindinis ir svarbiausias alies statymas, taiau atsivelg jo turin, ypating primimo, keitimo ir
sigaliojimo tvark, teisin gali bei jam tenkani viet nacionalinje teiss sistemoje, galime teigti, kad
Lietuvos Respublikos Konstitucija neabejotinai svarbiausias alies statymas.
Toks teiginys pagrstas vis pirma tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija reguliuoja svarbiausius
visuomens gyvenimo socialinius santykius. Ji nustato valstybs organizacij, vieosios valdios
organizacijas ir gyvendinimo pagrindus, apibria asmens teisin padt, jo santykius su valstybe.
Konstitucija yra pagrindinis nacionalins teiss altinis, Lietuvos teiss sistemos branduolys. Ji daro
poveik visos teiss sistemos raidai. Konstitucijoje nustatyta valstybs valdios institucij kompetencija,
j veiklos kryptys, j priimam teiss akt rys. Konstitucijoje nustatyti ir svarbiausi teisinio
reguliavimo tikslai kaip trys reguliavimo objektai. Neretai Konstitucijos straipsniuose tiesiogiai nurodyta,
kokius klausimus reikia sureguliuoti statymu (Asmeniui padarytos materialins ir moralins alos
atlyginim nustato statymas (30 str.), Pilietybs gijimo ir netekimo tvark nustato statymas (35 str. 3
d.). Teism sudarym ir kompetencij nustato statymas (111 str. 4 d.). Kartais net tiesiogiai nurodoma,
kuriuo konkreiu statymu atitinkami klausimai turi bti sureguliuoti (Konstitucinio Teismo status ir jo
galiojim vykdymo tvark nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo statymas (102 str. 2 d.)).
Praddami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai Seime prisiekia bti itikimi Lietuvos
Respublikai, laikytis Konstitucijos ir statym. Priesaikos tekst nustato Vyriausybs statymas (93 str.).
Neretai statyminiam reguliavimui nustatomos ir jo ribos. Antai Konstitucijos 32 str. numatyta, kad
pilieio teis laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet negali bti varoma kitaip, kaip tik statymu.
iame straipsnyje kartu nustatyta,. kad toks ribojimas statymu galimas tik jeigu tai btina valstybs
saugumui, moni sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingum.
Lietuvos Respublikos Konstitucija yra priimta ypatinga, skirtinga nuo paprastj statym, tvarka. J
1992 m. spalio 25 d. referendumu prim Tauta. Pagal Konstitucijos 151 str. Konstitucija sigaliojo kit
dien po referendumo rezultat oficialaus paskelbimo. Konstitucija keiiama irgi ypatinga tvarka (paioje
Konstitucijoje numatyta, kam priklauso Konstitucijos patais iniciatyvos teis, kokia tvarka ir slygomis
keiiamos Konstitucijos nuostatos, kaip pasiraomas ir sigalioja statymas dl Konstitucijos keitimo).
Kita svarbi Konstitucijos teisin savyb aukiausia Konstitucijos norm teisin galia. Lietuvos
Respublikos Konstitucijos norm virenyb lemia ypating Konstitucijos viet teiss sistemoje.
21
Konstitucija daro ypating poveik visoms teisinio reguliavimo sritims ir teisinio reguliavimo bdams.
Konstitucijos 7 str. nustatyta: Negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai. Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, interpretuodamas Konstitucijos straipsn, 1997 m. gegus 29 d.
nutarime paymjo: is pagrindinis konstitucinis principas nusako Konstitucijos virenyb teiss akt
sistemoje. Konstitucija apibdinama kaip pagrindinis statymas, turintis aukiausi teisin gali statym
hierarchinje sistemoje. Be to, Konstitucija teisina pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas ir sudaro
statym leidybos pagrind.
Konstitucijoje ne tik skelbiama io akto virenyb, bet ir numatytas jos apsaugos mechanizmas.
Konstitucijos teisin apsaug laiduoja ir konstitucin kontrol. Konstitucijos 102 str. numatyta, kad
Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, o
Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Utikrinant
Konstitucijos virenyb, ypa yra svarbi konstitucin norma, kad Lietuvos Respublikos statymas (ar jo
dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis)
negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad
atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Konstitucijos 107 str. 1 d.).
Ne maiau svarbi ir kita konstitucin nuostata: Teisjas negali taikyti statymo, kuris prietarauja
Konstitucijai (110 str. 1 d.). Tais atvejais, kai yra abejoni dl statymo ar kito teisinio akto, kuris turt
bti taikomas konkreioje byloje, prietaravimo Konstitucijai, teisjas sustabdo ios bylos nagrinjim ir
kreipiasi Konstitucin Teism praydamas sprsti, ar is statymas ar kitas teisinis aktas atitinka
Konstitucij.
Konstitucijos virenyb principas taikomas ne tik po Konstitucijos sigaliojimo priimtiems teiss
aktams. Pagal Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo
tvarkos 2 str. statymai, kiti teisiniai aktai ar j dalys, galioj Lietuvos Respublikos teritorijoje iki
Lietuvos Respublikos Konstitucijos primimo, galioja tiek, kiek jie neprietarauja Konstitucijai ir
statymui Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos, ir galios tol, kol nebus
pripainti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis.
Konstitucijos virenyb reikt paymti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos
tarptautini sutari santykyje. Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra
Lietuvos Respublikos teisins sistemos, kuri grindiama Konstitucijos virenybe, sudedamoji dalis.
Konstitucijos 105 str. numatyta, kad Konstitucinis Teismas teikia ivadas, ar Lietuvos Respublikos
tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai. Taigi Lietuvos Respublikos sudarytos tarptautins
sutartys negali prietarauti Konstitucijai.
Svarbi Konstitucijos savyb jos stabilumas. Konstitucijos stabilumas reikia, kad Lietuvos Respublikos
Konstitucija buvo priimta velgiant ilgalaik alies raidos perspektyv. Konstitucijos stabilum vis
pirma utikrina pats jos turinys. Ji reguliuoja svarbiausius, fundamentalius visuomens gyvenimo
santykius. Tai labai abstraktus reguliavimas, fiksuojantis tik pagrindini santyki ribas, palaikantis
pakankam laisv manevrui Konstitucijos rmuose. Kitas Konstitucijos stabilum utikrinantis veiksnys
sudtinga jos primimo, keitimo ir sigaliojimo tvarka.
inoma, Konstitucijos stabilumas nepaneigia teisinio reguliavimo dinamikumo. Optimalu, kai
Konstitucijos stabilumas yra derinamas su teisinio reguliavimo dinamikumu. Vienu atveju, matyt, tai
tekt utikrinti Konstitucijos pataisomis, kitu atveju utekt Konstitucinio Teismo konkreioje byloje
pateiktos Konstitucijos norm interpretacijos. iuo atveju Konstitucijos aikinimas bt grindiamas
esminiais socialinio gyvenimo tam tikros srities pokyiais.
Konstitucijos 6 str. nustatyta, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, kad kiekvienas
asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. iame Konstitucijos straipsnyje tiesiogiai
ufiksuotos dvi io teisinio dokumento savybs konstitucinio reguliavimo vientisumas ir Konstitucijos
norm tiesioginis taikymas.
Konstitucijos vientisumas reikia konstitucinio reguliavimo ry ir darn. Konstitucijos normos, principai,
institutai vieninga, susijusi sistema. Norint suprasti konkrei teisin taisykl, reikia j traktuoti ne kaip
izoliuot nuostat, o kaip vientisos sistemos element, t.y. norm btina aikinti viso konstitucinio
reguliavimo kontekste. Todl logika ivada: Konstitucija yra vientisas aktas, todl interpretuojant jos
normas negalima nustatyti tokio bet kurios jos normos turinio, kuris prietaraut visumai1.

1
Pavilonis V. Konstitucijos interpretavimas vykdant abstraki teiss akt teistumo kontrol // Konstitucins prieiros institucij baigiamieji aktai. Akty
kocowe institucji nadzoru konstytucyjnego. Vilnius, 2000. P. 28.
22
Kita Konstitucijos savyb Konstitucijos tiesioginis taikymas. Kaip minjome, Konstitucijos 6 str.
suformuluotas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas. Jis reikia, kad Lietuvos Respublikos
Konstitucija ne politin deklaracija, bet teiss norm aktas, kuris galioja, kur galima taikyti tiesiogiai,
kurio reikalavim privalo paisyti visi teisini santyki subjektai.
Dabartin Konstitucija ypatinga tuo, kad joje pirm kart Lietuvos valstybs konstitucij raidoje
tvirtintas, pvz.:
1. tiesioginio Konstitucijos taikymo principas (6 str. 1 d.), aikiai leidiantis suprasti, kad
Konstitucija yra norminis aktas (ne deklaracija) ir gali bti taikomas (pvz., kai asmuo gina savo
teises teisme; 30 str. 1 d.) ne tiek statym nustatyta tvarka", kiek pagal jos paios nuostat turin;
2. mogaus teisi ir laisvi neatimamumo principas (18 str.) ir i teisi tam tikras iauktinimas (II
skirsnio pradioje; r.: 19-26 str.) palyginti su pilieio teismis (r.: 32-37 str.);
3. apribojimas keisti tam tikras Konstitucijos nuostatas pagal Seimo apsisprendim (nuoir), t. y.
leidimas tai daryti tik referendumu (148 str.);
4. speciali konstitucins justicijos institucija - Konstitucinis Teismas;
5. parlamentins apkaltos procedra (74 str.).

2. Lietuvos respublikos konstitucijos pagrindiniai principai ir funkcijos

Konstitucij sudaro normos ir principai.
Principas savo turiniu ymiai talpesnis u norm ir ireikia kelias ar keliolika konstitucijos norm.
Principo aikinimo galimybs plaios, o norm aikinimas konstitucijos ribose. Princip prasm
dvejopa: nustato teisinio reguliavimo parametrus ir leidia pasitikrinti ar statym leidiamosios valdios
statymai atitinka konstitucijos parametrus, prasm, turin.
Kiekvienos Konstitucijos nuostatos turinys - jo detalumas (konkretumas) ar abstraktumas, dispozityvumas
ar imperatyvumas, prevencinis ar kardomasis pobdis - rodo tam tikr Konstitucijos poveikio tikrovei
krypt, vadinamj funkcij. Pagal tai, ar nuostata pateikia konkrei elgesio taisykl, apraym ar
apibrim, skamb k (lozung), skatina ar nukreipia konstitucini teisi santyki formavimsi ir raid
tam tikra linkme, galima skirti vairias Konstitucijos funkcijas. Kiekvienas Konstitucij mokslikai
aikinantis asmuo ias funkcijas gali pavadinti savaip, pvz., iskirti:
1. prasto (klasikinio) reglamentavimo (r.: 1992 m. Konstitucijos 58 str., 87 str.),
2. politinio sutvirtinimo (r.: 1 str., 10 str. 1 d., 14 str., 17 str., 150 str.);
3. strateginio modeliavimo ir paskirties (r.: 47 straipsnio pirmin redakcij ir jos 1996 m. ir 2003 m.
pataisas; 53 str., 54 str.);
4. prevencins apsaugos ir gynybinio ukardymo (r.: 3 str., 105 str., 122 str., 124 str., 142 str.).
5. Be to, atsivelgiant LTSR konstitucij nuostatas, papildomai galima skirti: ideologin
pasauliros formavimo (plg. LTSR 1940 m. Konstitucijos 3 str., 12 str., 105 str.; LTSR 1978 m.
Konstitucijos Preambul; dabartins Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str., 135 str.);
6. socialin kultrin (dabartins Konstitucijos 39 str., 54 str.).
7. Lyginant dabartin Konstitucij ir Laikinj Pagrindin statym tikslinga paymti tokias aktualias
funkcijas: stabilizavimo (plg. LP 81 str., 131 str., 132 str. ir dabartins K 68 str., 148 str.);
8. racionalizavimo ir organizavimo (plg. LP 78 str. 21 p., 94 str. ir dabartins Konstitucijos 92 str. 1
d., 105 str.);
9. integravimo (r.: K 12 str. 2 d., 15 str., 16 str., 84 str. 22 p. ir 23 p.).

Konstitucijos integravimo funkcija prasmingas jos nuostat veikimas (adresavimas) valstybins

bendruomens ir jos kuriamos valstybs institucijoms sutelkti (neskaidyti) - pasireikia vairiuose
Konstitucijos straipsniuose, pvz., 10 straipsnyje, 12 straipsnio 2 dalyje, 14-17 straipsniuose, 133 straipsnio
2 dalyje ar Konstitucijos sudedamojoje dalyje - konstituciniame akte Dl Lietuvos Respublikos
nesijungimo postsovietines Ryt Sjungas" (150 str.). iose nuostatose atitinkamai tvirtinti unitarins
valstybs principas, dvigubos pilietybs ribojimo principas, valstybs simboliai, valstybs kontrolieriaus
skyrimo (ar atleidimo) derinant Seimo ir Respublikos Prezidento veiksmus principas ir nesijungimo
buvusios TSRS pagrindu sukurtas organizacijas principas. Integravimo elementu galima laikyti tai, kad
Respublikos Prezidentas neturi galiojimo vetuoti (grinti Seimui pakartotinai svarstyti) konstitucin
statym, kur Seimas priima daugiau kaip puss vis Seimo nari bals dauguma (apie tai kalbama
Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodio 24 d. nutarime).

23
Konstitucijos apsaugos ir gynimo funkcija -prasmingos Konstitucijos nuostatos, skirtos konstitucini
vertybi (mogaus teisi ir laisvi, nemonopolizuotos rinkos ir gamybos ar masins informacijos
priemoni" veiklos; Konstitucijos 18-26 str., 44 str., 46 str. 4 d.) ir su jomis susijusi princip
(nepriklausomybs ar demokratijos) prevencinei apsaugai ir kardomajam gynimui - pasireikia vairiuose
Konstitucijos straipsniuose, pvz., nustataniuose Konstitucinio Teismo kompetencij pripainti
ginijamus statymus ar Vyriausybs nutarimus antikonstituciniais (105 str.), galimyb inicijuoti tam
tikriems pareignams parlamentin apkaltos proces (74 str.), sudting Konstitucijos keitimo Seimo
priimtu statymu tvark (ir dar sudtingesn 1 skirsni nuostat keitimo referendumu tvark; r.: 148 str.),
karo ir nepaprastosios padties vedimo pagrindus ir tvark (142 str., 144 str.), valstybins bendruomens
ir kiekvieno jos nario teis prieintis agresoriui (r.: 3 str.).
Apie politini sutvirtinim kaip Konstitucijos norminio poveikio krypt galima kalbti, vertinant
Konstitucijos nuostatas, kurios akivaizdiai ireikia politinius (Konstitucijos rengj ir jos leidjo)
sprendimus, pvz., tai, kad valstyb yra ne iaip sau nepriklausoma, bet, negaldama integruotis
postkomunistines Ryt erdves" (150 str.), yra atvira transatlantinei ir europinei integracijai (47 str. 2 d.
1996 m. redakcija, pakeista 2002 m.). Panaiai galima vertinti nuostatas, pagal kurias: a) alies kis
remiasi privatine nuosavybe (nors valstyb gali reguliuoti k vardan bendros gerovs; r.: 46 str.); b) tam
tikras turtas yra iimtin valstybs nuosavyb (o ems sklypus leidiama sigyti ne tik pilieiams; r.: 47
str.); c) jokia valstybs teritorijos dalis (pvz., Klaipdos kratas; r.: 1922 m. Konstitucijos 5 ) negali
gauti autonominio vieneto statuso; d) valstybinei kalbai (lietuvi kalbai; 14 str.) statymu negali bti
prilygintos kitos vietins kalbos" (r.: 1922 m. Konstitucijos 6 2 sakin). Stabilizavimo krypt galima
matyti tuo poiriu, kad Konstitucija nustato sudtingas kai kuri pareign skyrimo ir atleidimo
procedras (103 str. 1 d., 133 str. 2 d.), konstitucini statym primimo ar Konstitucijos keitimo tvark
(69 str. 3 d., 148 str. 3 ir 4 d.). Organizavimo funkcij rodo, pvz., valdi atribojimas (padalijimas; 67 str.,
84 str., 94 str., 109 str.) ir kai kurios jo iimtys (67 str. 19 p., 84 str. 23 p., 94 str. 5 p.). Socialinis
kultrinis Konstitucijos poveikis numatytas III skyriuje Visuomen ir valstyb", taip pat IV skirsnio
nuostatose, susijusioje su asmens darbu, poilsiu ar pensija (48 str., 49 str., 52 str.). Ideologin, t. y.
pasauliros formavimo kryptis Konstitucijoje atsispindi ta prasme, kad kai kurios nuostatos ne tik
pateikia prast reglamentavim, bet ir papildom informacij, turini (galini turti) takos formuojantis
neoficiali Konstitucijos interpretuotoj teisinms pairoms. Tai galima, pvz., pasakyti apie:
1. Preambulje nurodyt siek sukurti atvir visuomen;
2. nuostatas, pagal kurias Vilnius - ne iaip sau valstybs sostin, bet istorin" (17 str.), o mogaus
teiss ir laisvs - prigimtins (18 str.).
Sisteminiu poiriu konstitucinius principus galima grupuoti vairiai, pvz., pagal:
1. taikymo apimt ir Konstitucinio Teismo vaidmen juos atskleidiant: Konstitucijos principai
(vientisumo ir tiesioginio taikymo bei virenybs principai; K 6 str. 1 d., 7 str. 1 d.) ir
konstituciniai principai (t. y. Konstitucijoje vardyti arba Konstitucinio Teismo iaikinti vis
valstybs institucij veiklos principai, pvz., asmen lygiateisikumo principas, teist lkesi
principas);
2. pobd: iuo aspektu galima skirti politinio (1 str.), kinio (46 str.), finansinio (127 str., 131 str. 2
d.), kultrinio (42 str., 45 str.), socialinio (39 str.), ekologinio (54 str.) ar procedrinio-
organizacinio (64 str., 140 str.) atspalvio principus;
3. konstitucinio tvirtinimo raid ir naujum- klasikinius (30 str. 1 d.) ir naujovikus (18 str.)
principus;
4. turinio apimt ir skleidiamo norminio poveikio srit (iuo poiriu galima skirti apibrianius (t.
y. determinuojanius) ir telkianius (t. y. koordinuojanius) principus;
5. Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyto konstitucinio statymo Dl Lietuvos valstybs" 1
straipsniu (Teiginys /.../ yra /.../ konstitucin norma ir pamatinis valstybs principas"), galima
iskirti pamatinius bendruosius principus (nepriklausomyb, demokratija, respublika), prie kuri
pagal vairias nuostatas (5 str., 7 str., 30 str., 105 str., 109 str.) priskirtinas ir teisins valstybs
principas, ir nepamatinius specialiuosius principus (53 str., 54 str.).
Be to, pagal tai, ar principai, kak vardindami (nusakydami), sutelkia tam tikr institucij veikl (tarsi
koordinuodami j; pvz., respublikos principas, Vilniaus miesto kaip valstybs sostins principas, valstybs
vadovo principas) arba aikiai sukelia tam tikr institucij atitinkamas pareigas (pvz., Konstitucijos

24
virenybs principas, teisins valstybs principas, teist lkesi principas), galima skirti tarsi
koordinuojanius ir determinuojanius principus2.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos forma, struktra ir turinys, teisin galia

Konstitucijos pagal j form skirstomos raytines ir neraytines. Raytin konstitucija gali bti ir
vientisas aukiausios galios teiss norm aktas, ir j gali sudaryti keli aukiausios galios teiss aktai.
Taip pat galima iskirti ir sudtin kodifikuot konstitucij (t.y. konstitucij, kuri sudaro pagrindinis
aktas ir jo sudtins dalys: kiti aktai, deklaracijos).
1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija pagal form yra sudtin kodifikuota konstitucija. alies
Konstitucij sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucija (t.y. pagrindinis teisinis aktas), kurio 150 str.
nustatyta: Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamja dalimi yra: 1991 m. vasario 11 d.
Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs, 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos
nesijungimo postsovietines Ryt sjungas, 1992 m. spalio 25 d. statymas Dl Lietuvos Respublikos
Konstitucijos sigaliojimo tvarkos, 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos
narystsEuropos Sjungoje.
Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucij sudaro trys aukiausios galios teisiniai aktai. J negalima laikyti
atskir dokument visuma, o reikia traktuoti kaip viening sudtin aukiausios galios teisin akt, nes
mintame Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 str. ir 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas
Dl Lietuvos valstybs, 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos
nesijungimo posovietines Ryt sjungas, 1992 m. spalio 25 d. statymas Dl Lietuvos Respublikos
Konstitucijos sigaliojimo tvarkos ir 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos
narysts Europos Sjungoje skelbiami sudedamja Lietuvos Respublikos Konstitucijos dalimi, tuo
labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 str. dalyje sakoma, jog Konstitucija yra vientisas ir
tiesiogiai taikomas aktas.
Konstitucij struktrinse dalyse idstomos normos, nustatanios valstybs organizacij ir funkcijas,
asmens teises bei laisves, kitus, konstitucijos krjo manymu, reikalingus tvirtinti aukiausios galios
statymu klausimus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos struktros elementai yra ie:
1) preambul;
2) pagrindin Konstitucijos dalis (IXIV skirsniai);
3) baigiamieji nuostatai (150154 straipsniai);
4) Konstitucijos sudedamoji dalis:
a. 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs,
b. 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo
postsovietines Ryt sjungas,
c. 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos
Sjungoje.
Lietuvos Respublikos 1992 m. spalio 25 d. statymas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos
sigaliojimo tvarkos (kur taip pat reikia laikyti konstitucinio reguliavimo elementu).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambul glausta angin konstitucinio teksto dalis raktas
konstitucinio reguliavimo sistemai suprasti. Joje tvirtinti esminiai Lietuvos valstybinio gyvenimo
principai, svarbiausios konstitucins vertybs ir siekiai. Ypa svarbios preambuls nuostatos dl Lietuvos
valstybs ir teiss tstinumo ir perimamumo (teiginiai, kad lietuvi tauta prie daugel ami sukr
Lietuvos valstyb, kad ios valstybs teisiniai pamatai pagrsti Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos
Konstitucijomis yra tiltas i Lietuvos Didiosios kunigaiktysts 19181940 m. gyvavusi Lietuvos
Respublik ir 1990 m. vl atkurt Lietuvos Respublik), dl prigimtins mogaus ir Tautos teiss laisvai
gyventi ir kurti savo tv ir protvi emje nepriklausomoje Lietuvos valstybje, dl toki vertybi,
kaip laisvs ir nepriklausomybs gynimo, tautos dvasios, gimtosios kalbos, rato ir paproi isaugojimo,
dl tautins santarvs puoseljimo Lietuvoje.
Preambulje skelbiami Tautos gyvenimo ir konstitucinio reguliavimo fundamentals tikslai: atviros,
teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs siekis. Preambulje regime labai vykusi
valstyb kurianio subjekto etnins tautos (r. preambuls pradi lietuvi tauta,...) virtim pilietine
tauta ( atgimusios Lietuvos valstybs piliei valia priima ir skelbia i Konstitucij), Lietuvos
2
Daugiau r.: E. Kris. Koordinaciniai ir determinaciniai konstituciniai principai II Jurisprudencija. 2002(27). P. 59-74; E. ileikis. Alternatyvi konstitucin
teis. Vilnius, 2003. P. 133-136; A. Vaivila. Teiss teorija. Vilnius, 2000. P. 123-132; H. L. A. Hart. Teiss samprata. Vilnius, 1997. P. 401-403
25
valstybs krja pilietin Lietuvos moni bendrija, susidariusi Lietuvos istorijos, kultros, valstybins
kalbos, teritorijos ir kinio gyvenimo bendrumo pagrindu.
Konstitucijos I skirsn Lietuvos valstyb sudaro 17 straipsni. iame skirsnyje tvirtinti konstituciniai
Lietuvos valstybs santvarkos pagrindai:
1) nepriklausoma demokratin respublika
2) Tautos suverenitetas
3) valstybs valdios padalijimas (valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir
Vyriausyb, Teismas),
4) valdios gali ribojimas Konstitucija,
5) valdios staig tikslas tarnauti monms,
6) Konstitucijos virenybs principas.
Svarbios io skirsnio normos dl valstybs ir tautos klausim sprendimo referendumu, dl Lietuvos
valstybs teritorijos vientisumo ir nedalomumo, dl Lietuvos Respublikos pilietybs, valstybins kalbos,
taip pat dl valstybs simboli, sostins.
Konstitucijos II skirsnyje mogus ir valstyb (Konstitucijos 1837 str.) tvirtintos pagrindins asmens
teiss ir laisvs. Labai svarbus io skirsnio 18 str., skelbiantis, kad mogaus teiss ir laisvs yra
prigimtins. io skirsnio normos tvirtina mogaus teis gyvyb, mogaus laisv, asmens nelieiamum,
mogaus orumo apsaug, privataus gyvenimo nelieiamum, nuosavybs apsaug, buto nelieiamum,
informacijos laisv, minties, tikjimo ir sins laisv. Ne maiau svarbios yra iame Konstitucijos
skirsnyje idstytos normos dl vis asmen lygybs prie statym, teism, valstybs institucijas ir
pareignus, dl asmens, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, teiss kreiptis teism dl
asmens nekaltumo prezumpcijos ir t.t. iame skirsnyje taip pat rasime normas dl piliei teiss laisvai
pasirinkti gyvenamj viet, dl j teiss dalyvauti valdant savo al, dl rinkim, peticij, susivienijim,
taiki susirinkim teiss; taip pat dl piliei, priklausani tautinms bendrijoms, teiss puoselti savo
kalb, kultr ir paproius.
Konstitucijos III skirsnyje Visuomen ir valstyb (3845 str.) nustatyti eimos, aukljimo, ugdymo
santyki pagrindai, tvirtinama asmens teis moksl, kultr, mokslo ir tyrinjim bei dstymo laisv,
banyi ir religini organizacij veiklos pagrindai ir t.t. Pototalitarinei visuomenei ypa svarbus
Konstitucijos 44 str., draudiantis masins informacijos cenzr bei masins informacijos priemoni
monopol. iame skirsnyje taip pat numatyta, kad piliei tautins bendrijos savo tautins kultros
reikalus tvarko savarankikai, o valstyb joms teikia param.
Konstitucijos IV skirsnyje Tautos kis ir darbas (4654 str.) apibrti Lietuvos kio pagrindai, darbo ir
socialins paramos santyki pagrindai, gamtos aplinkos apsauga ir t.t. Lietuvos kis grindiamas
privaios nuosavybs teise, asmens kins veiklos laisve ir iniciatyva, valstyb remia visuomenei
naudingas kines pastangas ir iniciatyv, valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut tautos
gerovei, statymas draudia monopolizuoti gamyb ir rink, saugo siningos konkurencijos laisv,
valstyb gina vartotoj interesus tokie yra konstituciniai kins veiklos imperatyvai. iame
Konstitucijos skirsnyje rasime ir nuostatas, kad kiekvienas mogus gali laisvai pasirinkti darb bei versl
ir turi teis turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, gauti teising apmokjim u darb ir
socialin apsaug nedarbo metu, kad valstyb laiduoja piliei teis gauti senatvs ir invalidumo pensijas,
socialin param nedarbo, ligos, nalysts, maitintojo netekimo ir kitais statym numatytais atvejais. ios
ir kitos lV skirsnio nuostatos atskleidia konstitucinius ekonomini, socialini santyki pagrindus.
Valstybs valdios institucij organizacijos ir funkcionavimo, j tarpusavio sveikos pagrindus nustato
keli Konstitucijos skirsniai: V skirsnis Seimas (5576 str.), Vl skirsnis Respublikos Prezidentas (77
90 str.), VII skirsnis Lietuvos Respublikos Vyriausyb (91101 str.), VIII skirsnis Konstitucinis
Teismas (102108 str.), IX skirsnis Teismas (109118 str.).
Konstitucijos V skirsnyje Seimas traktuojamas kaip atstovaujamoji statym leidybos institucija. iame
skirsnyje nustatyti Seimo nario Tautos atstovo teisins padties pagrindai, Seimo kompetencija,
reguliuojami svarbiausi statym leidybos klausimai.
Konstitucijos VI skirsnis skirtas valstybs vadovo Respublikos Prezidento institucijai. Pagal
Konstitucij jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir statym.
Lietuvos Respublikos Vyriausybs kolegialios, krato reikalus tvarkanios institucijos organizavimo ir
veiklos klausimai yra VII Konstitucijos skirsnio reguliavimo objektas. Konstitucijos VIII ir IX skirsniai
nustato Lietuvos Republikos Konstitucinio Teismo ir teism sistemos sudarymo bei funkcionavimo
pagrindus.
26
Konstitucijos X skirsnis Vietos savivalda ir valdymas (119124 str.) skirtas ir Konstitucijoje
laiduojamai savivaldos teisei ir auktesniuose administraciniuose vienetuose organizuojamam vietiniam
valdymui. XI skirsnis Finansai ir valstybs biudetas (125132 str.) nustato finans bei valstybs
biudeto pagrindus, o XII skirsnis Valstybs kontrol (133134 str.) skirtas valstybs kontrols sistemos
pagrindams apibdinti. XIII Konstitucijos skirsnis Usienio politika ir valstybs gynimas (135146 str.)
nustato alies usienio politikos bei valstybs gynybos pagrindus.
Konstitucijos XIV skirsnis Konstitucijos keitimas (147149 str.) reguliuoja Konstitucijos keitimo
klausimus.
Su pagrindine Konstitucijos dalimi yra tiesiogiai susij Baigiamieji nuostatai (150154 str.).
Pastebtina, kad galima diskutuoti, ar Baigiamuosius nuostatus galima laikyti paskutiniuoju
Konstitucijos skirsniu (tiesa, tekste nevardijamu kaip skirsnis, bet pagal straipsni numeracij tokiu
laikytinu), ar jiems tenka su pagrindiniu tekstu susijusi baigiamj nuostat vaidmuo. Baigiamuosiuose
nuostatuose apibriama, kurie aktai yra Konstitucijos sudedamoji dalis, taip pat nurodoma, kada
Konstitucija sigalioja, kaip ji skelbiama Baigiamuosiuose nuostatuose reguliuojam santyki
laikinumu isiskiria 153 str. Jame numatyta, kai Konstitucija bus priimta referendumu, Seimas iki 1993
m. spalio 25 d. 3/5 vis Seimo nari bals dauguma gali pakeisti tam tikras nurodyt Konstitucijos
straipsni nuostatas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamj dal sudaro tris konstituciniai dokumentai: 1991 m.
vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs ir 1992 m. birelio
18 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo posovietines
Ryt sjungas ir 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos
Sjungoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs patvirtina, kad
teiginys Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika yra Lietuvos Respublikos
konstitucin norma ir pamatinis principas, kad i konstitucin norma ir pamatinis principas gali bti
pakeisti tik plebiscitu, jeigu u tai pasisakys ne maiau kaip 3/4 Lietuvos piliei, turini rinkim teis.
Lietuvos Respublikos Konstituciniame akte Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt
sjungas ufiksuotas Lietuvos siekis puoselti abipusiai naudingus ryius su kiekviena valstybe,
anksiau buvusia SSRS sudtyje, taiau niekada ir jokiu pavidalu nesijungti jokias buvusios SSRS
pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybi sjungas bei sandraugas.
Pagal akt veikla, kuria siekiama traukti Lietuvos valstyb tokias sjungas ar sandraugas, yra laikoma
prieika Lietuvos nepriklausomybei ir atsakomyb u j nustatoma pagal statymus. Konstituciniu aktu
nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali bti joki Rusijos, Nepriklausom Valstybi
Sandraugos ar j einani valstybi karini bazi ir kariuomens dalini.
Konstitucinio reguliavimo pridtiniu elementu reikia laikyti Lietuvos Respublikos statym Dl Lietuvos
Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos, kuriame reglamentuota Konstitucijos ir jos atskir
nuostat sigaliojimo tvarka. Pagal statym sigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, netenka
galios Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis statymas. statymai, kiti teisiniai aktai ir j dalys,
galioj Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos primimo, galioja tiek,
kiek jie neprietarauja Konstitucijai ir statymui Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo
tvarkos, ir galios tol, kol nebus pripainti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis.
statymu nustatyta, kada baigiasi Aukiausiosios Tarybos ir jos deputat galiojimai, kada posd
renkasi Seimo nariai, koks yra Seimo nario priesaikos tekstas, kaip vertintina teisin situacija, kol
neirinktas Respublikos Prezidentas, kaip renkami Lietuvos respublikos Konstitucinio Teismo teisjai ir
t.t. statymas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos buvo priimtas referendumu
kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Vertinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos reguliavimo objekt, reikia paymti, kad ms alies
Konstitucija, kaip ir daugelis kit XX a. pabaigoje priimt naujosios demokratijos valstybi konstitucij,
reguliuoja svarbiausias visuomenini santyki sritis: valstybs organizacijos, valstybs valdios
institucij organizacijos ir veiklos, vietos savivaldos ir valdymo, asmens teisins padties pagrind
santykius. Reikia pabrti ir ms alies pagrindinio statymo specifik. Akivaizds ne tik Konstitucijos
formos, struktros, bet ir turinio ypatumai. Antai Konstitucijos krjui atrod btina konstituciniu lygiu
sureguliuoti tam tikrus klausimus, pvz.: poir posovietin erdv (r. Konstitucin akt Dl Lietuvos
Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas), Lietuvos Respublikos pasirinkt europin ir

27
transatlantin integracij (r. Konstitucijos 47 str. 2 d. pagal 1996 m. birelio 20 d. redakcij3), prigimtin
mogaus teisi ir laisvi pobd (r. Konstitucijos 18 str.4) ir t.t.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimas5

Ypatinga Konstitucijos primimo ir keitimo tvarka, kuri skiriasi nuo paprast statym primimo ir
keitimo tvarkos, yra laikoma viena i esmini slyg, utikrinani Konstitucijos stabilum.
1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo priimta Tautos referendumu. Lietuvos Respublikos
Konstitucija priskirtina prie t konstitucij, kurioms keisti nustatytos gana sunkios taisykls 6.
Konstitucijos 147 str. numatyta, kad sumanym keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucij turi
teis pateikti Seimui ne maesn kaip 1/4 vis Seimo nari grup arba ne maiau kaip 300 tkstani
rinkj. Nepaprastos padties ar karo padties metu Konstitucija negali bti taisoma.
Konstitucijos 1 str. nuostata Lietuvos Respublikos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika
gali bti pakeista tik referendumo bdu, jeigu u tai pasisakyt ne maiau kaip 3/4 Lietuvos piliei,
turini rinkim teis.
Tik referendumu gali bti keiiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pirmojo skirsnio Lietuvos
valstyb bei keturioliktojo skirsnio Konstitucijos keitimas nuostatos. Taigi ypa stipri Konstitucijos 1
str., taip pat pirmo ir keturioliktojo skirsnio apsauga.
Konstitucijos pataisos dl kit Konstitucijos skirsni turi bti svarstomos ir dl j balsuojama Seime du
kartus. Tarp i balsavim turi bti daroma ne trumpesn kaip trij mnesi pertrauka. statymo projektas
dl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu u tai balsavo ne
maiau kaip 2/3 vis Seimo nari.
Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui i naujo svarstyti gali bti teikiama ne anksiau kaip po met.
Priimt statym dl Konstitucijos keitimo pasirao Respublikos Prezidentas ir ne vliau kaip per 5 dienas
oficialiai paskelbia. Jeigu nurodytu laiku tokio statymo Respublikos Prezidentas nepasirao ir
nepaskelbia, is statymas sigalioja, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.
statymas dl Konstitucijos keitimo sigalioja ne anksiau kaip po vieno mnesio nuo jo primimo.
Taip pat reikia prisiminti, kad rengiant 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos galutin teksto
redakcij, buvo sutarta straipsniams, dl kuri politinio kompromiso dalyviams buvo sunkiausia susitarti
ir kuri galutins redakcijos buvo labiausiai kompromisinio pobdio, nustatyti lengvesn keitimo tvark
tam tikram laikotarpiui. Konstitucijos krimo procese dalyvavusios politins jgos tikjosi po 1992 m.
Seimo rinkim turti Seime pakankam Seimo nari daugum, kurios utekt Konstitucijai pakeisti
norima linkme. Taip atsirado Konstitucijos Baigiamuosiuose nuostatuose 153 str., kuriuo nustatyta:
Kai i Lietuvos Respublikos Konstitucija bus priimta referendumu, Lietuvos Respublikos Seimas iki
1993 m. spalio 25 dienos 3/5 vis Seimo nari bals dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos
Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte, 65,
68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio pirmojoje dalyje, 96, 103, 118
straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje dalyje.
3
1 straipsnis. 47 straipsnio papildymas
Papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsn ia antrja dalimi:
"Savivaldybms, kitiems nacionaliniams subjektams, taip pat tiems kin veikl Lietuvoje vykdantiems usienio subjektams, kurie nustatyti konstitucinio
statymo pagal Lietuvos Respublikos pasirinktos europins ir transatlantins integracijos kriterijus, gali bti leidiama sigyti nuosavybn ne ems kio
paskirties ems sklypus, reikalingus j tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir renginiams statyti bei eksploatuoti. Tokio sklypo sigijimo nuosavybn
tvark, slygas ir apribojimus nustato konstitucinis statymas."
4
Konstitucijos 18 straipsnis mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins.
5
147 straipsnis
Sumanym keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucij turi teis pateikti Seimui ne maesn kaip 1/4 vis Seimo nari grup arba ne maiau
kaip 300 tkstani rinkj.
Nepaprastosios padties ar karo padties metu Konstitucija negali bti taisoma.
148 straipsnis
Konstitucijos 1 straipsnio nuostata "Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika" gali bti pakeista tik referendumu, jeigu u tai
pasisakyt ne maiau kaip 3/4 Lietuvos piliei, turini rinkim teis.
Tik referendumu gali bti keiiamos pirmojo skirsnio "Lietuvos valstyb" bei keturioliktojo skirsnio "Konstitucijos keitimas" nuostatos.
Konstitucijos pataisos dl kit Konstitucijos skirsni turi bti svarstomos ir dl j balsuojama Seime du kartus. Tarp i balsavim turi bti daroma ne
maesn kaip trij mnesi pertrauka. statymo projektas dl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu u tai balsavo ne
maiau kaip 2/3 vis Seimo nari.
Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui i naujo svarstyti gali bti teikiama ne anksiau kaip po met.
149 straipsnis
Priimt statym dl Konstitucijos keitimo pasirao Respublikos Prezidentas ir ne vliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia.
Jeigu nurodytu laiku tokio statymo Respublikos Prezidentas nepasirao ir nepaskelbia, is statymas sigalioja, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo
Pirmininkas.
statymas dl Konstitucijos keitimo sigalioja ne anksiau kaip po vieno mnesio nuo jo primimo.
6
ilys J. Konstitucijos stabilumas teisins kultros kontekste // Konstitucija, mogus, teisin valstyb (konferencijos mediaga). Vilnius, 1998. P. 23.
28
ios Konstitucijos keitimo slyg ilygos teisin politini kompromis paiekos iraika. Palengvinta
tvarka buvo leista keisti normas, apibrianias nuosavybs konstitucin status (47 str.), Seimo nari
skaii, Seimo nari rinkimo tvark (55 str.), teisines prielaidas bti renkamu Seimo nariu (56 str.),
teisines pirmalaiki Seimo rinkim paskelbimo prielaidas (58 str. 2 d. 2 p.), naujai irinkto Seimo pirmojo
posdio suaukimo tvark (65 str.), statym leidybos iniciatyvos teis (68 str.), statym primim (69
str.), Respublikos Prezidento galiojimus (84 str. 11 ir 12 p.), pirmalaiki Respublikos Prezidento rinkim
slygas (87 str. 1 d.), ministr statuso klausimus (96 str.), Konstitucinio teismo sudarym (103 str.),
prokuror konstitucin status (118 str.), savivaldybs taryboms atsaking vykdomj organ teisin
status (119 str. 4 d.). Iskyrus Lietuvos Respublikos 47 str., tai buvo daugiausia nuostatos, susijusios su
valstybs valdios institucij teisine padtimi, j tarpusavio santykiais.
Taiau politinio kompromiso dalyvi lkesiai ir politin tikrov nesutapo. Politinms partijoms, kurioms
buvo atstovaujama Seime po 1992 m. Seimo rinkim, nepavyko suderinti pozicij, ir palengvinta tvarka
Konstitucija nebuvo pakeista.
inoma, ir vliau buvo silym keisti Konstitucij, taiau 19922001 m. laikotarpiu politinms jgoms
pasisek skmingai susitarti ir priimti tik dvi Konstitucijos pataisas.
1996 m. birelio 20 d. Lietuvos Respublikos 47 str. papildymo statymu buvo papildytas Konstitucijos 47
str. tokio turinio 2 dalimi: Savivaldybms, kitiems nacionaliniams subjektams, taip pat tiems kin
veikl Lietuvoje vykdantiems usienio subjektams, kurie nustatyti konstitucinio statymo pagal Lietuvos
Respublikos pasirinktos europins ir transatlantins integracijos kriterijus, gali bti leidiama sigyti
nuosavybn ne ems kio paskirties ems sklypus, reikalingus j tiesioginei veiklai skirtiems pastatams
ir renginiams statyti bei eksploatuoti. Tokio sklypo sigijimo nuosavybn tvark, slygas ir apribojimus
nustato konstitucinis statymas.
1996 m. gruodio 12 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 str. pakeitimo statymu Konstitucijos 119
str. 2 dalyje vietoje odio dvejiems raytas odis trejiems, ir i dalis idstyta taip: Savivaldybi
taryb narius trejiems metams renka administracinio vieneto gyventojai Lietuvos Respublikos pilieiai,
remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu.
Kaip turtume vertinti silymus keisti Konstitucij? Atrodo, kiekviena diskusija valstybs organizacijos ir
funkcionavimo, asmens ir valstybs santyki klausimais vertintina teigiamai ir laikytina normaliu dalyku
demokratinje visuomenje. Nereikt pamirti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinta
Konstitucijos keitimo tvarka garantuoja, kad neapgalvotos, tik vienai kuriai nors politinei ar socialinei
grupei priimtinos, pataisos nebus gyvendintos. Norint pakeisti Konstitucij, reikia plataus konstitucinio
susitarimo, vairi politini jg, didiosios visuomens dalies palaikymo.
Galima suformuluoti kelet pagrindini konstitucijos keitimo proceso princip:
1) konstitucijos pataisa turi bti akivaizdiai btina (t.y. kai esamas konkretus konstitucinis reguliavimas
aikiai neatitinka visuomens raidos svarbiausi tendencij ir stabdo proces);
2) konstitucijos pataisa turi bti rengiama ir priimama laikantis vis konstitucijoje tvirtint reikalavim
(negalimas joks laisvas i konstitucijos norm interpretavimas);
3) ir rengiant, ir priimant konstitucijos patais, btinas platus Lietuvos politini jg konsensusas (t.y.
btinas esminis bendranacionalinis sutarimas, kai n viena svarbi alies politin jga neprietarauja
konstitucijos pataisai);
4) rengiant ir priimant konstitucijos patais, negalima paeisti konstitucijos dvasios (vis pirma joje
tvirtintos konstitucini vertybi sistemos), konstitucijos vientisumo ir suderinamumo, btina paisyti
teisins technikos reikalavim.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos tiesioginio taikymo problemos

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 str. nustatyta:
Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.
Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.
iame Konstitucijos straipsnyje tvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas reikia, kad
Konstitucija teiss norm aktas, kurio nustatytos taisykls galioja ir yra privalomos visoms valstybs
institucijoms, pareignams, fiziniams ir juridiniams asmenims, kad, remdamasis Konstitucija, kiekvienas
asmuo gali ginti savo teises.
Teisine aksioma reikt laikyti teigin, kad Konstitucija alies teiss sistemos pagrindas, jos centrinis
elementas. Konstitucijoje tvirtintos normos pltojamos, konkretizuojamos kit teiss srii normose.
Pastarj norm ypa daug lyginant su Konstitucijos normomis, jos ymiai detalesns, j taikymas
29
paprastesnis. Taiau nei norm didelis kiekis, nei jose tvirtintas detalesnis tam tikr santyki
reglamentavimas negali bti laikomi argumentais konstitucinio reguliavimo tiesioginiam poveikiui
paneigti. Tiesioginis Konstitucijos taikymas pagrindinio alies statymo prioritetins reikms
utikrinimo garantija.
Tiesioginis Konstitucijos taikymo principas pripastamas iuolaikinse demokratinse valstybse. Tais
atvejais, kai is principas nra tiesiogiai idstytas Konstitucijos tekste, jis atskleidiamas konstitucins
kontrols institucij jurisprudencijoje. Konstitucijos tiesioginis taikymas Konstitucijos normikumo,
Konstitucijos pagrindinio teiss altinio pripainimo logika ivada. princip ypa svarbu tvirtinti
pototalitariniame pasaulyje. Buvusiose socialistins stovyklos alyse konstitucija buvo traktuojama kaip
deklaratyvaus pobdio politinis teisinis dokumentas, kaip labai bendro pobdio princip rinkinys.
Asmuo savo teises teisme galjo ginti remdamasis statymu, nutarimu ar instrukcija, bet ne Konstitucija.
Iekinio, pagrsto tik Konstitucija, likimas buvo aikus. Teismas paprasiausiai jo nepriimdavo. Teism
sprendimuose Konstitucijos normomis irgi nebuvo remiamasi.
Demokratinje teisinje valstybje nesivaizduojamas konstitucijos nustatyt valstybs valdios gali
nepaisymas, vien deklaratyvus pagrindini teisi pobdis. Todl Konstitucijoje tvirtint teisi teismin
gynyba btinas konstitucins santvarkos elementas. Savaime suprantama, tai galima utikrinti tik tuo
atveju, kai Konstitucijos normos taikomos tiesiogiai.
Reikia paymti, kad tiesioginis Konstitucijos taikymas sudtingas, neretai ir pakankamai problemikas
procesas. Konstitucijos normos lakonikos, danai labai bendro pobdio taisykls. Tai kelia problem
aikinantis i norm turin ir prasm bei jas gyvendinant. Tiesa, didel dalis Konstitucijos norm yra
pakankamai aikios ir konkreios, jas taikant didesni problem paprastai neikyla. Antai Konstitucijos
21 str. 4 d. nustatyta: Su mogumi, be jo inios ir laisvo sutikimo, negali bti atliekami moksliniai ir
medicinos bandymai. iuo atveju asmuo suinojs, kad be jo inios ar sutikimo, tapo mokslini tyrim
bandym objektu, vadovaudamasis Konstitucijos 21 str. 4 d., gali kreiptis teism dl teisi paeidimo.
inoma, mokslo ar medicinos bandym santyki detalus statyminis sureguliavimas, be jokios abejons,
bt ne tik mokslo tyrim teisinis pagrindas, bet ir mogaus teisi apsaugos garantas. Dar vienas
pavyzdys: Konstitucijos 82 str. 3 d. sakoma: Respublikos Prezidento priesaikos akt pasirao jis pats ir
Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jam nesant vienas i Konstitucinio Teismo teisj. i norma aiki,
j galima gyvendinti be detalesnio reglamentavimo.
Taiau Konstitucijoje yra daug blanketini norm, tiesiogini nuorod statymus, turinius nustatyti tam
tikr teiss gyvendinimo tvark, institucijos status, kompetencij, galiojim, vykdymo tvark ir t.t.
Toki norm pavyzdiai galt bti: Pilieiams laiduojama peticijos teis, kurios gyvendinimo tvark
nustato statymas (Konstitucijos 33 str. 3 d.); Asmeniui padarytos materialins ir moralins alos
atlyginim nustato statymas (Konstitucijos 30 str. 1 d.); Seimo rinkim tvark nustato statymas
(Konstitucijos 55 str. 3 d.); Prokuror ir tardytoj skyrimo tvark ir j status nustato statymas
(Konstitucijos 118 str. 3 d.).
Kaip galima tiesiogiai taikyti ias normas? Minjome, kad pagal Konstitucijos 55 str. 3 d. Seimo nari
rinkim tvark nustato statymas. Taigi norint organizuoti Seimo rinkimus, btina priimti statym.
Kitaip Seimo rinkim nesurengsi. Todl suprantamas klausimas: ar i Konstitucijos norma taikoma
tiesiogiai? Be jokios abejons, nes i norma tiesiogiai pareigoja statym leidj priimti tam tikr
statym, kuris nustatyt rinkim tvark. Tai statym leidj pareigojanti norma. Btent ia prasme j
kaip tiesiogiai veikiani ir reikia suprasti. Seimo nari konkreius rinkim santykius reguliuoja statymu
priimtos (gyvendinant Konstitucijos reikalavimus) normos.
Tiesa, galimos ir sudtingesns teisins situacijos. Antai Konstitucijos 25 str. 5 d. tvirtinta nuostata:
Pilietis turi teis statymo nustatyta tvarka gauti valstybs staig turim informacij apie j. Seimas tik
2000 m. sausio 11 d. prim Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi staig statym.
Problema: kaip reikt vertinti 19922000 m. teisin situacij? Konstitucijoje buvo garantuota pilieio
teis gauti valstybs staig turim informacij apie j, o ios teiss gyvendinimo tvark nustatanio
statymo nebuvo. Ar tokio statymo nebuvimas leido teigti, kad Lietuvos Respublikos pilieiai neturjo
joki teisini galimybi gyvendinti i konstitucin teis? Atsakymas vienas teiss realizavimo
procedr statyminio reguliavimo nebuvimas negali bti pagrindas Konstitucijos garantuotai teisei
paneigti. statymo nebuvimas nereikia, kad asmeniui ukertama galimyb teisminiu keliu ginti
Konstitucijoje tvirtintas teises. inoma, nesant toki byl teismins praktikos, sunku daryti
apibendrinimus, taiau jau vien konstitucini teiss gynimo garantij buvimas daug k reikia.

30
inoma, bt nerimta tvirtinti, jei Konstitucija taikoma tiesiogiai, detalaus tam tikr santyki statyminio
reguliavimo nereikia. Tiesioginis Konstitucijos taikymas tik vienas i Konstitucijos poveikio bd
tvirtinant konkreius santykius, apsaugant konstitucines teises bei laisves. Konstitucija pagrindinis
statymas, teiss sistemos pagrindas, aukiausio lygmens teiss norm altinis. Konstitucijos nuostatos
pltojamos, detalizuojamos kituose teiss altiniuose. Jos taka jauiama visose teiss sistemos dalyse,
kuri normos turi atitikti Konstitucij. Galima teigti, kad konstitucini nuostat nuoseklus
konkretizavimas visoje teiss sistemoje teisins sistemos subrendimo poymis.

6. Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijos rengimas ir primimas

Konstitucinio reguliavimo svarbos problematika irykjo jau Atgimimo laikais. 19891990 m. keliamos
konstitucinio reguliavimo idjos vienaip ar kitaip buvo susijusios su nepriklausomos Lietuvos valstybs
atkrimo siekiu. inoma, 1990 m. kovo 11 d. atkrus nepriklausom Lietuvos valstyb, prasidjo naujas
Lietuvos konstitucins raidos etapas, atsivr reali perspektyva ir konstitucingumo koncepcijai
formuotis7.
Reikia paymti, kad 1990 m. priimtas Laikinasis Pagrindinis statymas su savo daugybe aikiai
pasenusi norm, nors danai kaitaliojamas ir taisomas, iek tiek j priderinant prie spariai kintani
Lietuvos visuomens politini, ekonomini ir socialini santyki, tiko tik pradiniam laikotarpiui pereinant
i totalitarins praeities demokratij. Jis negaljo bti Lietuvos teisins sistemos pagrindu, nes daug kuo
neatitiko demokratini valstybi konstitucini princip, pernelyg ryks iame akte buvo socialistins
sistemos reliktai.
alies ateit reikjo sieti su nauja konstitucija. Ji turi atitikti Lietuvos konstitucines tradicijas,
demokratini valstybi konstitucinius principus, o jos primimas turi laiduoti atviros demokratins
visuomens ir teisins valstybs sitvirtinim bei sustiprjim.
Pototalitarinse Vidurio ir Ryt Europos alyse nauj konstitucij rengimo ir primimo proces slygojo
keletas svarbi veiksni:
1) alies konstitucins tradicijos (ir teisins minties, ir teisinio reguliavimo, ir teisins praktikos
tradicijos; j tak ir politinio elito, ir visuomens smonei);
2) demokratini Vakar valstybi konstitucin patirtis (ir ankstesni laik, ir modernioji teisin mintis, ir
konstitucinio reguliavimo, ir valstybs valdios institucij praktika);
3) naujos konstitucijos rengimo laikotarpio alies politinio ir socialinio gyvenimo aktualijos (vykiai,
veiksmai, procesai vairiose politini ekonomini ar socialini santyki srityse, atspindintys politinio
proceso dalyvi interesus ir siekius).
Lietuva ne iimtis. Vis i veiksni tak regime 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo
procese.
alies konstitucin tradicija Lietuvos statut, laikinj Lietuvos Respublikos konstitucij, 1922 m.,
1928 ir 1938 m. Konstitucij prietaringa. XX a. atkurtoje Lietuvos valstybje besiklostani
demokratin tradicij ugo autoritarizmo banga treiame XX a. deimtmetyje. Todl reikjo
visapusikai vertinti iuos aktus, j nuostatas bei principus, taip pat j taikymo praktik. Reikjo atmesti
kas laikina, abejotina, kas veda alikel, ir pabrti, kokias vertybes btina isaugoti, vystyti. Teisins
minties palikimas (neabejotinas M. Rmerio darb autoritetas) palyginti nebloga atrama Lietuvai
labiausiai tinkanios konstitucinio reguliavimo sistemos paiekose.
Vakar Europos demokratini ali konstitucijos, i valstybi valdios institucij praktika kitas
atramos takas teisinei miniai. Vakar teisins civilizacijos mokslo atstov darbai, visuotinai pripainti
konstitucinio reguliavimo ir konstitucins praktikos etalonai, ypa pokario Vakar Europos ali
konstitucijos, i ali valdios institucij veikla, taip pat moderns konstitucins teiss mokslinink
iekojimai buvo dar vienas atramos takas konstitucijos rengimo procese.
Formuojant alies konstitucinio reguliavimo vizij, svarbus vaidmuo teko to meto spaudoje
pasirodiusiems S. Staioko, K. Lapinsko, J. ilio, E. Krio, . Vilinsko bei kit autori straipsniams
vairiais konstitucins teiss klausimais. Jie formavo konstitucinio reguliavimo samprat, ugd ir alies
politinio elito, ir visuomens teisin smon. Taip pat buvo intensyviai studijuojami ir tarpukario Lietuvos
teisinink darbai, iekoma Vakar teisinink darb konstitucins krybos pavyzdi. Gaila, kad
Lietuvos ankstesns konstitucins patirties, alies ir usienio autori takos konstituciniams procesams
reikm kol kas giliau netyrinta.

7
ilys J. Teiss akt konstitucingumo problema rengiant Lietuvos Respublikos Konstitucij. Vilnius, Lietuvos teiss akademija, 2000. P. 18.
31
Pagaliau norint suprasti, kodl buvo pasirinktas btent toks, konkretus, konstitucinio reguliavimo
modelis, negalima neanalizuoti Atgimimo laik ir ypa 19901992 m. politinio proceso Lietuvoje. Tiesa,
nors ie klausimai daugiausia domina sociologus bei politikus, teisininkai taip pat turt gilintis to
laikotarpio kontekst, turjus takos vienokiems ar kitokiems teisiniams sprendimams.
Nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. spalio 25 d. (ios datos ymi Lietuvos Aukiausiosios Tarybos akto
Dl nepriklausomos Lietuvos valstybs atstatymo primim ir referendum dl Lietuvos Respublikos
1992 m. Konstitucijos primimo) Lietuvos gyvenime vyko esmini pokyi. Sparios politins,
socialins, ekonomins permainos, daugyb vyki tikrov, dariusi tak ir alies konstitucijos procesui.
I administravimu grindiamo kio buvo pereinama prie rinkos mechanizm. Spariai keitsi ir socialiniai
santykiai. Klostsi alies politin sistema, krsi politins partijos ir organizacijos. vairi politini jg
Lietuvos konstitucins santvarkos vizijos atsispindjo j parengtuose Konstitucij projektuose.
19901992 m. buvo parengtas ne vienas Konstitucijos projektas. Vienus reng atskiri asmenys, kitus
politini organizacij sudarytos darbo grups. J reikm konstituciniam procesui nevienoda. Projektai
skyrsi daugeliu aspekt. Tai suprantama, nes buvo iekoma, autori manymu, tokio alies konstitucins
srangos modelio, kuris atitikt nauj alies vystymosi etap.
Parengtus Konstitucij projektus galima vairiai klasifikuoti. Pagal tai, kaip juose buvo konstruojamas
valstybs valdios modelis, galime iskirti tuos projektus, kuriuose buvo labiau linkstama prezidentin
demokratij, ir tuos projektus, kuriuose prioritetas buvo teikiamas parlamentinei demokratijai 8.
Nagrinjant to laikotarpio konstitucijos projektus, reikt paminti didiausio dmesio sulaukusius
darbus, dl kuri buvo ginytasi, kuriuos vienaip ar kitaip vertino visuomen, mokslininkai, taip pat
politikai. 1990 m. gegus mnes buvo parengtas Lietuvos teisinink ir filosof draugij autori grups
konstitucijos projektas. Jame buvo siloma formuoti dviej rm parlament, vykdomoji valdia turjo
priklausyti Respublikos Prezidentui, kuris formavo Vyriausyb ir t.t. 1991 m. balandio mnes buvo
paskelbtas Lietuvos demokratins darbo partijos atstov parengtas konstitucijos projektas, kuriuo buvo
siekiama tvirtinti parlamentins demokratijos principus. Visai kitoks poiris atsispindi 1991 m. birelio
mnes paskelbtame amerikiei mokslinink, atvykusi Lietuv, L. Wyman ir B. Johnsono parengtame
Konstitucijos projekte. L. Wyman ir B. Johnsonas sil Lietuvoje tvirtinti labai pana JAV konstitucin
model bei prezidentin valdymo form. Amerikiei projektas vienas t atvej, kurie teisinje
literatroje vardijami kaip konstituciniai kuriozai. Tai atvejai, kai usienio autoriams usakoma ar jie
patys pasisilo parayti kuriai nors aliai konstitucin tekst. Kadangi konstitucija paios tautos
susitarimas, tai svetim ar pagalbinink parayti konstituciniai tekstai (iskyrus primestus jga)
daniausiai ir lieka tik projektai. Vidurio ir Ryt Europos pototalitarini valstybi patirtis tik patvirtina i
taisykl.
Nemaa dmesio sulauk 1992 m. vasario mnes pasirods modernizuotas 1938 m. Konstitucijos
variantas. projekt pareng Lietuvos liberal sjunga. Tai bandymas pasiremti tarpukario konstitucine
teise konstruojant iuolaikins Konstitucijos samprat. ie ir kiti projektai 1990-1992 m. realijos, tam
tikra prasme slygojusios konstitucin proces (Konstitucij projekt detals tyrimai neabejotinai lieka
teisinink ir istorik akiratyje.)
Konstitucinis procesas neatsiejamas nuo to laikotarpio politinio proceso. i dviej reikini ssaja ypa
akivaizdi nagrinjant konstitucijos rengimo darbus alies parlamente Aukiausiojoje Taryboje. Btent
ios institucijos, kuri neabejotinai buvo alies politinio gyvenimo centras, veikloje akivaizds
konstitucini vizij susidrimai. Lietuvos Konstitucijos rengimo ir primimo procesas Lietuvos
Respublikos Aukiausiojoje Taryboje parod ir alies politini jg tam tikr teisins ir politins
smons brandumo lyg, mokjim elgtis sudtingose situacijose, gebjim laiku rasti btin sprendim.
Konstitucijos rengimo proces slygikai galima suskirstyti kelet didesni etap:
1. parengiamasis etapas ir pirmieji ingsniai;
2. konstitucini konfrontacij etapas;
3. politini jg kompromisas ir Konstitucijos primimas referendumu.
Parengiamasis etapas ir pirmieji ingsniai
Naujos Konstitucijos krimo darbo pradi Lietuvos Respublikos Aukiausiojoje Taryboje ymi
Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo 1990 met lapkriio 7 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos
Konstitucijos rengimo: juo buvo patvirtinta darbo grup, kuri sudar inomi politikai, teisininkai,
visuomens veikjai. Darbo grupei buvo pavesta parengti bendrj Konstitucijos koncepcij. Vykdydama
pavedim, darbo grup pareng Lietuvos Respublikos Konstitucijos koncepcijos Metmenis. Juose buvo
8
ilys J. Teiss akt konstitucingumo problema rengiant Lietuvos Respublikos Konstitucij. Vilnius, Lietuvos teiss akademija, 2000. P. 43.
32
suformuluotos svarbiausios bsimo konstitucinio reguliavimo pagrindins nuostatos. 1991 m. gegus 1
d. parengti Metmenys buvo aprobuoti Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo, o 1991 m. gegus 10 d.
Lietuvos aido laikratyje paskelbti visuomenei svarstyti. Metmenyse jau matyti valdi padalijimu
pagrsta valstybs valdi struktra. Struktroje Seimui pripaintas itin svarbus vaidmuo (nebuvo
nuostatos dl pirmalaiki Seimo rinkim).
Konstitucijos rengimo etap, neirint darbo grupje vykusi diskusij, reikt laikyti pakankamai
sklandia darbo pradia. Tai sietina su visuomens ir parlamento susitelkimu siekiant tvirtinti atkurt
Lietuvos valstybingum.
Atrod, kad Konstitucijos rengimas vyks be didesni sukrtim. Taiau po 1991 m. rugpjio puo
Maskvoje pralaimjimo tarptautinis Lietuvos pripainimas, tiesiogins grsms Lietuvos valstybei
inykimas sugriuvus SSRS, pasikeitusi ekonomin, socialin ir politin situacija lm tai, kad Sjdyje,
sutelkusiame vairi politini pair mones, kuriuos vienijo Lietuvos nepriklausomybs idjos, m
veikti icentrins jgos. Buvusios vienybs ir susitelkimo neliko. vairios politins grups jau skirtingai
suvok artimiausius alies udavinius, puoseljo skirtingas jos ateities raidos vizijas, t vizij
gyvendinimo bdus. Ypa ie procesai buvo ryks Aukiausiosios Tarybos darbe. Tai neabejotinai
komplikavo ir Aukiausiosios Tarybos darb apskritai, ir Konstitucijos tolesn rengim.
Konstitucini konfrontacij etapas
1991 m. lapkriio 5 d. Aukiausioji Taryba prim nutarim Dl Lietuvos Respublikos konstitucingumo
raidos, kuriame idst savo poir dl tolesnio Konstitucijos rengimo. io nutarimo svarstymas
irykino ir nuomoni skirtumus dl konstitucinio proceso.
1992 m. politini jg nesutarimo obuoliu tapo Respublikos Prezidento institucijos atkrimas. Sjdio
koalicijos deputatai Aukiausiojoje Taryboje, vadovaudamiesi Lietuvos Sjdio III suvaiavimo
rezoliucija, raginusia nedelsiant atkurti Respublikos Prezidento institucij, teik tam tikr statym
projektus, kuriems parlamente nebuvo pritarta. Aukiausiojoje Taryboje tuo metu susidariusi nauja
dauguma nepalaik iniciatyvos atkurti Respublikos Prezidento institucijos iki naujos Konstitucijos
primimo. Todl Sjdio iniciatyv buvo galima gyvendinti tik referendumu, kur ir pradta inicijuoti.
Jau 1991 m. gruodio 10 d. Aukiausioji Taryba sudar laikinj komisij Konstitucijos projektui
parengti. Taiau Komisijos darb gantinai greitai sutrikd Aukiausiojoje Taryboje stiprjanti politini
jg konfrontacija. Komisija greitai suskilo. Didioji Komisijos dalis (11 nari) kartu su teisininkais
reng vien Konstitucijos projekt, o komisijos mauma (3 nariai, atstovav Sjdio koalicijai U
demokratin Lietuv), atskirai reng kit Konstitucijos projekto variant. Rengiam projekt autoriai
nevienodai sivaizdavo Seimo, Prezidento, Vyriausybs kompetencijos klausimus, regjo skirting
valstybs valdios institucij sveik. Todl uuot Aukiausiajai Tarybai pateik vien Konstitucijos
model, pateik du (mauma pasinaudojo Komisijos nuostat 10 p., numaiusiu, kad Komisijos nari
mauma, bet ne maiau kaip 3 nariai, turi teis teikti Konstitucijos straipsni alternatyvas). 1992 m.
balandio 14 d. prasidjo Konstitucijos projekt svarstymas Aukiausiojoje Taryboje. Parlamentinis
svarstymas buvo ypa audringas. Buvo pabriami kiekvieno varianto privalumai, taiau negailestingai
kritikuojami vienas (laikinosios komisijos) dl seimokratijos, kitas (Sjdio koalicijos atstov) dl
pernelyg didelio Respublikos Prezidento vaidmens ir t.t.
1992 m. balandio 21 d. Aukiausioji Taryba po svarstymo pritar laikinosios komisijos projektui ir
nutar j paskelbti spaudoje visuomenei svarstyti. 1992 m. gegus 1 d. Lietuvos aidas ir kiti laikraiai
paskelb Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekt. Sjdio koalicija, nenusileisdama konstitucinse
varybose, savo remiam projekt irgi paskelb 1992 met gegus 14 d. Lietuvos aido laikratyje.
Konstitucijos projektas ir toliau liko politins kovos arena.
Ne maiau svarbus to meto vykis Sjdio koalicijos inicijuotas referendumas dl Respublikos
Prezidento institucijos atkrimo neprimus naujos konstitucijos. 1992 m. gegus 23 d. vykusiame tautos
referendume u Prezidento institucijos atkrim balsavo tik 39,91 vis Lietuvos piliei. Respublikos
Prezidento institucija nebuvo atkurta. Tai tik dar labiau pagilino politini jg prieprie. Parlamente
abiej pusi nesutarimai pasiek apogj. Aukiausioji Taryba skilo: abi puss, neradusios bendros
kalbos, m rengti atskirus posdius9. Kriz valstybs institucijose vis stiprjo.
Politini jg kompromisas ir Konstitucijos primimas
Giljant krizei valstybs valdios institucijose, Aukiausiojoje Taryboje atstovaujamos politins jgos,
neirint vis prieprie ir nesutarim, parod pakankam politin imint. alies parlamente imta
iekoti susitarimo, kaip politin proces nukreipti racionalia kryptimi. Aukiausiosios Tarybos frakcij
9
Baua . Aukiausioji Taryba uleidia viet Seimui // Lietuvos Seimas. Vilnius, Kultra, 1996. P. 188.
33
 (Centro, Jungtins Sjdio, Liberal, Nuosaikij, Santaros, Tautinink, Tautos paangos, Lenk) bei
nepriklausani frakcijoms deputat grups atstovai tarsi dl ieities i susidariusios situacijos. 1992 m.
birelio 9 d. pareikimu Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba pritar tokiam deputat frakcij
susitarimui:
1. Rinkimai Lietuvos Respublikos Aukiausij Taryb (Seim) bus rengiami pagal nauj (arba pagal
pataisyt tebegaliojant Aukiausiosios Tarybos (Seimo) rinkim statym, paremt miria rinkim sistema,
rugsjo pabaigoje lapkriio pradioje.
2. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos (Seimo) rinkim dien pateikti referendumui naujos
Konstitucijos projekt. Jeigu vieningos Konstitucijos projektas nebt parengtas, konsultaciniam
referendumui teikiamos pagrindini Konstitucijos nuostat (dl valdios gali) alternatyvos.
3. Pavesti frakciniu pagrindu sudarytoms derinimo komisijoms iki 1992 m. birelio 16 d. pateikti rinkim
statymo projekto metmenis, o iki birelio 23 d. suderintas pagrindines Konstitucijos nuostatas.
4. Priimti nauj (arba pataisyt tebegaliojant) rinkim statym iki 1992 m. birelio 30 d. ir, nutraukus
Aukiausiosios Tarybos galiojimus anksiau laiko, paskelbti rinkimus nauj Aukiausij Taryb
(Seim).
5. Tsti konsultacijas tarp Aukiausiosios Tarybos frakcij ir, joms sutarus, Aukiausiosios
Tarybos posdi darbotvark traukti statymus ir klausimus, kuriuos Aukiausioji Taryba turs
priimti iki nauj rinkim.
Taigi politins krizs veikimas buvo susietas su 1992 m. ruden numatytais rinkimais Seim pagal
miri rinkim sistem ir suderinto Konstitucijos projekto parengimu. Taiau tuomet dar buvo neaiku: ar
sugebs Aukiausioji Taryba pritarti suderintam projektui? I Aukiausiosios Tarybos frakcij atstov
sudarytai konstitucini problem derinimo komisijai teko udavinys suderinti bendras pozicijas dl
Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs galiojim. 1992 m. liepos 9 d. nutarimu Aukiausioji
Taryba paskelb rinkim Lietuvos Respublikos Seim dat 1992 m. spalio 25 d. ir nustat, kad t
pai dien vyks ir referendumas dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos. 1992 m. rugpjio 4 d.
Aukiausioji Taryba prim nutarim, kuriuo buvo pritarta Aukiausiosios Tarybos konstitucini
problem derinimo grups protokolui. iame protokole 10 buvo konstatuota, kad 1992 m. birelio 10 d.
liepos 29 d. vykusi posdi ir pasitarim metu buvo pasiekta toki susitarim:
1. vadovaujantis Aukiausiosios Tarybos 1992 m. birelio 9 d. pareikimo nuostatomis, rengti
suderint Konstitucijos projekt. Projekto pagrindas Konstitucijos rengimo komisijos ir
Sjdio koalicijos U demokratin Lietuv darbo grups parengti projektai. Suderint
Konstitucijos projekt 1992 m. rugsjo 1011 d. pristatyti Aukiausiajai Tarybai, o 1992 m.
rugsjo 1725 d. organizuoti Aukiausiojoje Taryboje Konstitucijos projekto svarstym,
pritarim (absoliuia vis deputat bals dauguma) ir pateikim referendumui 1992 m. spalio
25 dien;
2. sudaryti slygas naujai irinktam Seimui dalyvauti Konstitucijos tobulinimo darbe ir nustatyti
tam tikr Konstitucijos keitimo tvark;
3. pritarti susitarimams valdios struktros ir gali klausimais (dl Seimo, Respublikos
Prezidento, Vyriausybs, Teismo).
Protokole taip pat paymta, kad valdios galios nuostatos, dl kuri dar nesusitarta, bus derinamos toliau
rengiant Konstitucijos tekst.
Taiau, neirint vykstani derinim, naujos Konstitucijos primimo ateitis vis dar buvo neaiki.
Sjdio koalicija U demokratin Lietuv (pakeitusi pavadinim Santara U demokratin
Lietuv), kiek pakoregavusi savo Konstitucijos projekt, j paskelb spaudoje kaip rinkim programos
dal. Tai buvo savotikas spaudimas kitiems Konstitucijos projekto derinimo proceso dalyviams.
Neirint i peripetij, politinms jgoms Aukiausiojoje Taryboje vis dlto pavyko susitarti.
Paskutiniame suderinto Konstitucijos projekto rengimo etape didiausi darb nuveik konstitucini
problem derinimo grups nariai bei iam darbui pasitelkti teisininkai. Konstitucijos projekto derinimo
grupei per labai trump laik pavyko parengti suderint Konstitucijos projekt.
Lauk temptas darbas. Aukiausiosios Tarybos pirmininko V. Landsbergio kabinete iki inakt buvo
tariamasi, iekoma optimali sprendim, kurie bt priimtini ir suartint vairias nuomones.
Aukiausiosios Tarybos vadovai, deputatai konstitucini problem derinimo grups nariai bei pasitelkti
iam darbui teisininkai su didiu atsakingumu suvok, kad vieningo Konstitucijos projekto parengimas
10
Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Konstitucini problem derinimo grups protokolas // Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir
Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Prezidiumo dokument rinkinys. T. 5. Vilnius, 1992. P. 427431.
34
yra valstybs masto ir svarbos udavinys, o j darbo rezultatai gali ilgam laikotarpiui lemti Lietuvos
Respublikos konstitucin raid, tvirtinti valstybs institucij demokratin pobd11.
1992 m. spalio 13 d. Aukiausioji Taryba pritar Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektui. iame
projekte atsivelgta Lietuvos valstybs konstitucines tradicijas visapusikai vertintos Lietuvos 1922
m. ir 1938 m. Konstitucijos, j nuostatos; pasinaudota turtinga Vakar ali konstitucins krybos
patirtimi. Buvo vertinta tai, kad prabg deimtmeiai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje
pakoregavo kai kuriuos poirius konstitucijas ir konstitucinius principus.
Paymtina, kad parengto Konstitucijos projekto 150 str. buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos
Konstitucijos sudedamoji dalis yra jau minti 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos
valstybs ir 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo
postsovietines Ryt sjungas.
Abu ie aktai, tap Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamja dalimi, buvo svarbios Lietuvos
valstybingumo tvirtinimo gairs.
1992 m. spalio 13 d. pritarusi Konstitucijos projektui, Aukiausioji Taryba pritar statymo Dl
Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos" projektui ir nutar abiej teiss akt projektus
teikti referendumui, rengiamam kartu su Seimo rinkimais.
Specialiai iam referendumui pravesti buvo priimtas statymas Dl referendumo Lietuvos Respublikos
Konstitucijai priimti. Jame paymta, kad dalyvavimas referendume yra laisvas, referendumas
grindiamas visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Teis dalyvauti jame suteikta
Lietuvos pilieiams, kuriems referendumo dien yra sukak 18 met. Konstitucija bsianti priimta, jei
referendume jai pritars daugiau nei pus vis turini rinkim teis, Lietuvos piliei.
1992 m. spalio 25 d. vykusiame referendume Lietuvos Respublikos pilieiai pritar Lietuvos
Respublikos Konstitucijai. U j balsavo 56,7 proc. vis rinkj sraus rayt Lietuvos piliei. Pagal
naujosios Konstitucijos 151 str. ji sigaliojo kit dien po oficialaus referendumo rezultat paskelbimo ir
nustaius, kad referendume jai pritar daugiau nei pus vis Lietuvos piliei, turini rinkim teis.
1992 m. lapkriio 2 d. sigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, neteko galios Lietuvos Respublikos
Laikinasis Pagrindinis statymas. 1992 m. lapkriio 6 d. ikilmingame Aukiausios Tarybos Prezidiumo
posdyje Lietuvos Respublikos Konstitucij pasira Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos
pirmininkas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo ir primimo procesas parod Lietuvoje neseniai
sitvirtinusios demokratijos silpnsias ir stiprisias puses. io proceso idava priimta alies Konstitucija,
kuriai tiesioginiu balsavimu pritar Tauta. inoma, galima ginytis dl Konstitucijos teksto tobulumo,
galima j ir kritikuoti, bet neabejotinai reikia sutikti: Svarbiausia yra tai, kad Konstitucija yra tikras
Lietuvos politinio stabilumo ir demokratins santvarkos bastionas 12. Taip pirm kart Lietuvos istorijoje
turime i tikro visuomens kompromis, susitarim sudting deryb pagrindu parengt pagrindin
alies statym, aprobuot tautos referendumo. Jokia politin jga ar asmuo negali teigti, kad tai tik j
parengta Konstitucija. Konstitucija yra vis Lietuvos piliei. I ia jos stipryb ir gyvybingumo
perspektyvos.

7. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos nagrinjimo platesniame konstitucini proces

kontekste problemos
Tik platesniame konstitucinio proceso kontekste nagrinjant konkreios alies konstitucijos primimo
aplinkybes, jos turin, form ir struktr, teisines savybes, galima atskleisti konstitucinio reguliavimo
ypatybes. Pasaulyje daug valstybi, kuriose galioja konstitucijos, be to, per tam tikr istorin laikotarp
vienoje alyje galiojo ne viena konstitucija. Konstitucinis reguliavimas pakankamai vairus, j lemia alies
raidos istorins slygos, tradicijos, konkreti socialini jg ir interes sankloda ir t.t. Neirint
konstitucinio reguliavimo modeli vairovs, jiems bdinga ir daug bendr poymi. Lygindami Lietuvos
Respublikos 1992 m. Konstitucij su kit ali tuo paiu istoriniu laikotarpiu priimtomis ir galiojaniomis
konstitucijomis, taip pat ir su skirting istorini epoch konstitucijomis, galima atskleisti ne vien
dsningum ar ypatum. Tai lemia lyginamosios Konstitucins teistyros svarb.
Todl nordami geriau suvokti alies dabartinio konstitucinio reguliavimo esm, jo privalumus ir
trkumus, Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucij turime traktuoti kaip reikin, kur reikia nagrinti
platesniame socialiniame, politiniame bei teisiniame kontekste.
11
Prapiestis J., ilys J. Kelias Lietuvos Respublikos Konstitucij // Lietuvos aidas. 19921021.
12
tromas A. Konstitucijos privalumai ir trkumai // Amius. 1994. Nr. 4 (140).
35
 Bt prasminga Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucij nagrinti tokiais aspektais:
1. Nacionalins konstitucins teiss raidos aspektu, t.y. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucij
nagrinti kaip vien i Lietuvos konstitucins raidos etap (nacionalinis aspektas);
2. Pasaulio valstybi konstitucins globalios raidos aspektu, t.y. Lietuvos Respublikos Konstitucij
suvokti globalaus konstitucinio proceso kontekste (pasaulinis aspektas);
3. Vidurio ir Ryt Europos ali konstitucins raidos aspektu (regioninis aspektas).
inoma, galimi ir kitokie poiriai. Konstitucijos tyrinjimai kuo vairesniais aspektais atskleist io
reikinio nauj bruo, leist visapusikai j suvokti.
Pirmu atveju Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucij nagrintume Lietuvos nacionaliniu konstitucij
raidos aspektu. Mus domint ios Konstitucijos ryys su ankstesniu konstituciniu reguliavimu,
konstitucins tradicijos, atsispindinios 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, jos nauji bruoai.
Tarpukario Lietuvos laikinosios ir nuolatins Konstitucijos ymi ms alies prietaringo konstitucinio
proceso tam tikras pakopas. Paymtina, kad tarpukario Lietuvos konstitucij lyginamojo tyrimo
pagrindai padti M. Rmerio darbuose, ypa Lietuvos konstitucins teiss paskaitose 13. Ypa
prasmingas pastovios demokratins 1922 m. Lietuvos ir 1992 m. Konstitucij palyginimas ir j
primimo aplinkybi ir teisins formos, ir turinio. K. Lapinskas straipsnyje Lietuvos Konstitucij
istorini teisini ssaj beiekant14 yra apvelgs svarbesnius konstitucins raidos, atkrus
nepriklausom valstyb 1918 m. ir 1990 m., ypatumus. Taip pat jis yra lygins 1922 m. ir 1992 m.
Konstitucijas pagal j form bei konstitucinius principus 2. Prasmingi ir atskir konstitucini institut
raidos tyrimai. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos nagrinjimas konstitucins teiss raidos
aspektu leidia <...> daryti prielaidas dl kai kuri teiss institut perimamumo ir besiformuojani
tam tikr Lietuvos konstitucins raidos tradicij15. Beje, irykja ir dabartinio alies konstitucins raidos
etapo ypatumai. Antai lyginant pagal primimo aplinkybes demokratikai ir nedemokratikai priimtas
tarpukario Lietuvos Konstitucijas ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucij, akivaizdi dabartins
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ypatyb ta, kad ji parengta plataus spektro politini jg kompromiso
idavoje, vliau patvirtinta Tautos referendumu. Taigi pastarasis aktas yra tikros socialins sutarties
iraika. Palyginus konstitucinio reguliavimo turin, akis krinta 1992 m. Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje tvirtinto mogaus teisi ir laisvi instituto reikms pripainimas, dmesys valstybs
valdios pusiausvyros mechanizmui ir t.t.
Antru atveju 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucij velgiama plataus pasaulinio konstitucinio
proceso kontekste, t.y. suvokiant Lietuvos konstitucin model globali proces kontekste. iuo atveju
galima alies Konstitucij nagrinti ir istoriniu aspektu (prisiminkime pasaulio ali konstitucins raidos
etapus), ir j lyginti su dabar galiojaniais ar pastaruoju metu galiojusiais konkreios valstybs
konstituciniais modeliais. Tokie sugretinimai vlgi padt atskleisti lietuvikojo konstitucinio reguliavimo
tam tikrus bruous. Mokymosi tikslais studentai galt pradti, tarkim, nuo 1992 m. Lietuvos Respublikos
ir garsiosios JAV 1787 m. Konstitucij palyginimo. J primimo istorins aplinkybs, konstitucinio
reguliavimo apimtis, valstybs valdios institucij sistema, konkrets konstituciniai institutai ir t.t.
platus palyginim laukas. Ne maiau pamokanios bt Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijos ir
demokratini ali modernij konstitucij lyginamosios studijos.
Ir treias aspektas. Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucij galima nagrinti j lyginant su Vidurio ir
Ryt Europos ali konstitucijomis, ypa su panaiomis istorinmis slygomis priimtomis pototalitarins
epochos konstitucijomis. io regiono valstybi gyvenime regime daug panaum, nors kiekvienos alies
situacija individuali. Griuvus totalitarinei sistemai, iose alyse bandoma tvirtinti ir sustiprinti
demokratins santvarkos pagrindus, demokratins visuomens vertybes. Daugelis i ali, kaip ir
Lietuva, prim naujas Konstitucijas. Konstitucinio reguliavimo analiz atskleidia, neirint kiekvienos
alies skirtum, daug bendr bruo. Pototalitarini Vidurio ir Ryt Europos konstitucijoms bdinga:
1. detalus pagrindini teisi ir laisvi reglamentavimas;
2. konstitucinis politinio pliuralizmo ir politini partij veiklos, masins informacijos priemoni veiklos,
tautini maum, rinkos kio, nuosavybs santyki apsaugos reglamentavimas;
3. siekimas tvirtinti racionalizuot" parlamentin ar pusiau prezidentin valdym;
4. skelbiamos teisins, pasaulietins, socialins valstybs idjos; daniausiai tekste tiesiogiai

13
Rmeris M. Lietuvos konstitucins teiss paskaitos. Vilnius, Mintis, 1990.
14
Lapinskas K. Lietuvos konstitucij istorini teisini ssaj beiekant // Konstitucija,
mogus, teisin valstyb. Vilnius, Lietuvos mogaus teisi centras, 1998. P. 3151.
15
Lapinskas K. Op. cit. P. 50.
36
 formuluojamas ir valdios padalijimo principas, kurio laikantis nustatomi valdios institucij galiojimai
ir tarpusavio santykiai;
5. europinis konstitucins kontrols modelis.
ie ir kiti bruoai bdingi daugeliui XX a. pabaigos Vidurio ir Ryt Europos ali konstitucij, taip pat ir
Lietuvos. Tai sietina su istorins situacijos panaumais, su i esms tuo paiu metu vykstaniu perjimu
demokratij (pasak J. P. Massias, io regiono valstybi konstitucin teis negali bti atsieta nuo perjimo
demokratij sampratos16), su iose alyse vykdomomis socialinmis ekonominmis bei politinmis
reformomis, su Vakar demokratini ali minties ir teisins praktikos taka. kiekvienos alies
Konstitucij reikt velgti ir kaip original vairi veiksni santykio rezultat nepamirtant ir
nacionalins praktikos, ir minties savitum. Juolab, kad vienose alyse pokyiai yra akivaizds, kitoms
sunkiau sekasi veikti praeities palikim; vienos alys orientuojasi Europos Sjung, jos teisinius
standartus, kit siekimai vis dar nesusiklost ar net kitokie ir t.t. Todl Lietuvos Respublikos 1992 m.
Konstitucijos nagrinjimas Vidurio ir Ryt Europos ali konstitucins raidos kontekste yra perspektyvus.
Gaila, kad kol kas is tyrinjim baras maai tepaliestas.

8. Konstitucijos interpretavimo problemos

Konstitucijos norm interpretavimas svarbus Konstitucijoje tvirtinto teisinio reguliavimo gyvendinimo
etapas. Tik isiaikinus Konstitucijos norm turin, galima tiktis, kad gyvendinant ias normas,
Konstitucijos siekiai bus gyvendinti.
Prisimenant teiss teorij, teiss interpretavimas (arba aikinimas) veikla skirta painti, suvokti teiss
norm turin, prasm. Teiss interpretavimas svarbi teiss norm realizavimo stadija. Ypa ji svarbi
taikant Konstitucijos pagrindinio alies statymo normas.
Teiss norm interpretavimas turi du elementus. Tai teiss normos prasms isiaikinimas ir isiaikintos
teiss normos prasms paaikinimas. Teiss normos prasms isiaikinimui bdinga tai, kad
interpretatorius pats mintyse isiaikina, suvokia teiss normos turin, o isiaikintos teiss norma
paaikinama tuo atveju, kai interpretatorius, pats isiaikins normos prasm, j vairiomis formomis
(odiu ar ratu) paaikina kitiems. Neretai teiss norm interpretavimas apsiriboja tik pirmu elementu.
Skiriami vairs teiss norm interpretavimo bdai (gramatinis, sisteminis, istorinis, teleologinis ir kt.) bei
interpretavimo rys (oficialus ir neoficialus pagal interpretavimo subjektus; adekvatus, pleiamasis,
siaurinamasis pagal aikinimo apimt).
Lietuvos Respublikos Konstitucija aukiausios galios alies statymas, pagrindinis nacionalins teiss
altinis, teiskros baz. Konstitucijos suformuluotos taisykls itin lakonikos, labai abstraktaus
pobdio. Dl i norm glausto odinio formulavimo ar abstraktaus pobdio nra taip paprasta suvokti
j turin ir prasm. Todl konstitucinje teisje, palyginus su kitomis teiss sritimis, kuri normos
detalesns, konkretesns, interpretavimui tenka itin svarbi reikm. Be to, Konstitucija labai plataus
spektro politini jg kompromisas. O kompromisas visada susijs su kai kuri teisinio reguliavimo
aspekt smoningu nutyljimu ar formulavimu taip, kad bt galima daryti bendresnes ivadas.
Konstitucijoje galima rasti nemaai norm, kurias galima labai nevienodai suprasti. Taip pat gali ikilti
norm suderinamumo ar konstitucinio sureguliavimo sprag problemos. Konstitucija vieninga sistema,
todl suderinti reguliavim ar upildyti sprag vadovaujantis konstitucinio reguliavimo sistemos samprata
uduotis Konstitucijos interpretatoriui.
Negalima pamirti ir tokios aplinkybs, kad visuomens gyvenimas nuolat vystosi, kad tam tikra nuostata,
buvusi aiki viename socialins tikrovs kontekste, gali tapti sunkiai suprantama kitame. Jeigu
Konstitucijos gyvavimo pradioje daniausiai tenka aikinti tik tekst, tai po deimtmeio, kito ypa jei
Konstitucija sunkiai keiiama, neretai tenka derinti Konstitucijos normas ir naujus visuomeninius
santykius. iuo poiriu ypa pamokoma JAV Aukiausiojo teismo dviej imt met konstitucijos
interpretavimo praktika.
Konstitucijos interpretavimo subjektais gali bti visi teiss subjektai. Taiau to interpretavimo teisin
reikm priklauso nuo Konstitucijos interpretatoriaus teisins padties. iuolaikinse demokratinse
valstybse sitvirtino svarbus Konstitucijos apsaugos institutas konstitucin kontrol. Btent
konstitucins kontrols institucijoms tenka oficialaus Konstitucijos interpretavimo funkcija.
Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 str., Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai
ir kiti teismo aktai neprietarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai
neprietarauja Konstitucijai ir statymams. Todl Konstitucinis Teismas privalo tiksliai isiaikinti ne tik
16
Massias J.P. Droit constitutionnel des Etats dEurope de lEst. Paris, Presses universitaires de France, 1999. P. 7.
37
tikrinamo akto, dl kurio pareikjui ikilo abejon, bet ir atitinkamos Konstitucijos normos turin. Kitaip
sakant, Konstitucinis Teismas visais atvejais tikrindamas ginijamo akto atitikim Konstitucijai, vis
pirma privalo tiksliai suvokti pai Konstitucijos norm ir princip prasm ir turin.
Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskyr jo kompetencijai, yra
galutiniai ir neskundiami. Atitinkamai ir Konstitucinio Teismo nutarimuose idstyt Konstitucijos
interpretacij jokia institucija negali pakeisti. Todl galima teigti, kad Konstitucinis Teismas yra
vienintelis oficialus Konstitucijos norm interpretatorius.
Konstitucija tiesiogiai taikomas aktas. Vadinasi, ir kitiems teiss subjektams, taikant Konstitucijos
normas, btina isiaikinti, suvokti j prasm. Tarp valstybs valdios institucij svarbus vaidmuo tenka
teismams, ypa nagrinjant bylas dl pagrindini teisi ir laisvi apsaugos. Teismas, konkreioje byloje
ikilus klausimui dl Konstitucijos norm tiesioginio taikymo, privalo isiaikinti. inoma, tokia
interpretacija yra svarbi tik nagrinjamai bylai. Vienintelis oficialus Konstitucijos interpretatorius
Konstitucinis Teismas. Jis, aikindamasis, ar statymas bei kitas teiss aktas neprietarauja Konstitucijai,
gali visikai kitaip nei konkreioje byloje tai padars bendrasis teismas interpretuoti tam tikr
Konstitucijos norm. Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriame idstyta Konstitucijos norm ir princip
interpretacija, galutinis ir neskundiamas. Pagal Konstitucinio Teismo statymo 72 str. 2 d., Konstitucinio
Teismo priimti nutarimai turi statymo gali ir yra privalomi visoms valdios institucijoms, teismams,
visoms monms, staigoms bei organizacijoms, pareignams ir pilieiams.
Kokius svarbiausius tikslus Konstitucinis Teismas privalo kelti sau interpretuodamas Konstitucij? Teiss
interpretavimo teorijoje iuo aspektu skiriamos dvi doktrinos: subjektyvioji (statin) ir objektyvioji
(dinamin).
Pagal pirm doktrin, teiss norm interpretavimo svarbiausias tikslas nustatyti teiss norm krjo
vali, kuri per vis t norm galiojimo laik yra ta pati ir negali kisti. Jeigu tokios normos nebeatitinka
joms keliam tiksl, reikia priimti nauj teiss akt, kuriuo mintos normos pakeiiamos ar papildomos.
Laikantis ios doktrinos, btina aikintis akt primusios institucijos siekius. Tai galima padaryti
studijuojant ne tik pat teiss akto tekst, bet isiaikinant daugel kit aplinkybi, susijusi su teiss akto
primimu.
Antros doktrinos objektyviosios (dinamins) tikslas yra utikrinti maksimal teiss normos ir teisins
tikrovs atitikim. Socialin realyb keiiasi greitai, o norma ilieka ta pati. Todl teiss norm reikia
aikinti taip, kad bt utikrintas maksimalus normos atitikimas pasikeitusiai tikrovei, t.y. interpretuotojas
turi formuluoti tok normos turin, kuris atitikt to meto visuomens poreikius.
Ir teiss mokslinink, ir vairi ali konstitucins kontrols institucij interpretavimo prioritetai skiriasi.
Koks yra lietuvikasis kelias, kokiam interpretavimui teikiamas prioritetas? Lietuvos Konstitucinis
Teismas savo nutarimuose nra tiesiogiai pareiks, kokiai krypiai jis bt links atstovauti ar kokiomis
nuostatomis vadovaujasi interpretuodamas Konstitucij. Tai galima padaryti tik analizuojant vairiose
bylose priimt nutarim tekstus. J analiz leidia daryti prielaid, kad Konstituciniam Teismui
svarbiausia yra nustatyti konstitucins normos esm17.
Konstitucijos interpretavimo subjektas kiekvienu konkreiu atveju pats sprendia, kok interpretavim
(adekvat, pleiamj ar siaurinamj) pasirinkti, kokius naudoti interpretavimo bdus (gramatin,
sistemin, istorin, teleologin ir kt.). Taiau kiekvienu atveju jis turi atminti, kad btina laikytis paioje
Konstitucijoje suformuluot jos interpretavimo pagrind. Tai Konstitucijos kaip vientiso akto samprata (6
str.), mogaus teisi ir laisvi prigimtinis pobdis (18 str.), atviros, teisingos, darnios pilietins
visuomens ir teisins valstybs siekis (Konstitucijos preambul), Lietuvos valstyb nepriklausoma
demokratin respublika (1 str.), valdios gali ribojimas Konstitucijoje (5 str.) ir kt.
Interpretuojant Konstitucijos nuostatas, nepakanka apsiriboti tik odis odin normos tekstu, btina
vertinti jos kontekst ir viet Konstitucijos norm sistemoje. Be to, interpretuojant vien Konstitucijos
norm, negalima jos suprieinti su kitomis, nes Konstitucija vieninga sistema. Todl Konstitucinis
Teismas, aikindamas Konstitucijos normas, kiekvienu atveju turi naudoti visus Konstitucijos norm
aikinimo bdus sistemin, gramatin, istorin, teleologin ir kitus.
Konstitucinis Teismas kiekvienu Konstitucijos interpretavimo atveju turi vadovautis interpretavimo tikslu
atskleisti konstitucinio reguliavimo prasm, utikrinti konstitucin santvark, tiksliai nustatyti
Konstitucijoje apibrtas valdios gali ribas, apsaugoti Konstitucijos laiduotas pagrindines teises ir
laisves. Nepaisant i reikalavim, negali bti utikrinta Konstitucijos apsauga.
17
Pavilonis V. Konstitucijos interpretavimas vykdant abstraki teiss akt teistumo kontrol // Konstitucijos prieiros institucij baigiamieji aktai. Akty
koncowe instytucji nadzoru konstytucyjnego. Vilnius, 2000. P. 19.
38
Nagrinjant Konstitucijos interpretavimo problemas, negalima apeiti ir doktrininio Konstitucijos
aikinimo. Oficialus Konstitucijos aikinimas pagal savo teisin reikm skiriasi nuo doktrininio
(mokslinio) Konstitucijos interpretavimo. Pastarasis yra dstomas mokslinink straipsniuose,
monografijose, Konstitucijos straipsni komentaruose ir pan. Nors mokslo teikiamos interpretacijos
teisini pasekmi nesukelia, taiau negalima neigti oficialaus ir mokslinio Konstitucijos interpretavimo
ri sryio. Oficialus Konstitucijos interpretavimas danai yra pagrstas mokslinink interpretavimais,
beje, Konstitucinio Teismo nutarimuose dstomos konstitucini norm interpretacijos savo ruotu tampa
mokslo vertinimo objektu.

1992 m. Konstitucijos primimo santrauka (pagal Jon Gineika)

Atkrus Lietuvos Nepriklausom valstyb, 1990 m. kovo 11 d. statymu Nr. 1-13 Dl 1938 m. gegus
12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo,, buvo nutrauktas 1978 m. balandio 20 d. LSSR
Konstitucijos (Pagrindinio statymo), SSRS Konstitucijos (1977 m. spalio 7 d.) galiojimas ir atnaujintas
1938 m. gegus 12 d. Konstitucijos veikimas, sustabdant t skyri ir straipsni, kurie reglamentuoja
Prezidento, Seimo, Valstybs Tarybos ir Valstybs kontrols status, galiojim.
T pai 1990 m. kovo 11 d. buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis statymas -
laikinoji pereinamojo laikotarpio konstitucija ir sustabdytas 1938 m. gegus 12 d. Lietuvos Konstitucijos
galiojimas.
1991 m. gruodio 10 d. Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba sudar 14 AT deputat Laikinj
komisij Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektui parengti.
1991 m. balandio 21 d. Lietuvos Respublikos AT paskelb visuomenei svarstyti parengt Lietuvos
Respublikos Konstitucijos projekt.
1992 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos AT pritar Derinimo komisijos parengtam Lietuvos
Respublikos Konstitucijos projektui.
1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos piliei referendumu priimta Lietuvos Respublikos
Konstitucija. Konstitucijai pritar 56,76 % vis balsavimo teis turini rinkj. Konstitucij pasira
Lietuvos Respublikos Aukiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Primus Lietuvos Respublikos Konstitucij (j sudaro preambul,, 14 skirsni, Baigiamieji nuostatai,,,
154 straipsniai bei Lietuvos Respublikos statymai Dl Lietuvos valstybs,,, Dl Lietuvos Respublikos
nesijungimo postsovietines Ryt sjungas,,, Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo
tvarkos,,, Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje,,, Dl Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies gyvendinimo,,).
Primus Konstitucij buvo ubaigtas valdios struktr formavimo procesas: irinktas Prezidentas,
steigtas Konstitucinis Teismas, veikia Valstybs gynimo Taryba, paskirtas Kariuomens vadas,
Vyriausybs atstovai regionuose, kurta Seimo kontrolieriaus institucija. Valstybs valdi Lietuvoje
vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb, Teismas. Valdios galias riboja Konstitucija.
Valdios staigos tarnauja monms.
Negalioja joks statymas ar kitas aktas prieingas Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucija gina mogaus prigimtines tieses ir laisves, garantuoja teis laisvai
pasirinkti bet kuri religij, privaiai ir vieai j ipainti, jungtis politines, tautines, visuomenines
organizacijas, vadovaujantis statymais ginti savo teises bei laisves.

6 tema. Konstitucijos apsauga

1. Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucijos garantijos ir jos apsaugos pagrindai. Konstitucinio

teistumo svoka, jo utikrinimo bdai (formos) ir su tuo susijusi valstybs institucj sistema.
Viena svarbiausi problem konstitucinje teisje yra konstitucijos apsauga. i problema tapo
akivaizdi jau po pirmj konstitucij primimo, kai ikilo klausimas, kokiomis politinmis,
socialinmis, teisinmis priemonmis utikrinti konstitucij laikymsi. Konstitucingumo istorija
patvirtina vien labai svarbi ties - konstitucijas paeidia ne tik pilieiai, j politins ir kitos
organizacijos, taiau ir parlamentai, valstybi vadovai, vyriausybs, pareignai. Konstitucij
paeidimai danai nra akivaizds, t paeidim vertinimuose danai susipina vairs politiniai ,
ideologiniai, socialiniai, teisiniai motyvai. Nemaa konstitucini nuostat suformuluota abstrakiai, jos
artimesns ne teiss normos, bet teiss principo sampratai. Taigi ir konstitucini nuostat forma gali
bti prielaida tokioms interpretacijoms, kuriomis siekiama pateisinti siekiam politin tiksl.
39
Apibendrintai galima konstatuoti, kad konstitucij apsaugos garantavimas yra viena esmini politinio
ir teisinio gyvenimo aktualij, dl kurios ir iuolaikiniame konstitucins teiss moksle vyksta
vairiapus diskusija. ios diskusijos erdis yra tai, kad Konstitucija, bdama pagrindinis alies statymas,
ne tik garantuoja joje tvirtint konstitucin santvark, pagrindines mogaus teises ir laisves, taiau
suponuoja ir jos paios apsaugos btinum. Taigi esmin problema yra ta, kaip utikrinti Konstitucijos
virenyb alies teisinje ir politinje sistemoje, t.y. konstitucin teistum visuomenje ir valstybje.
Konstitucijos virenyb teisinje sistemoje vis pirma reikia, kad ji yra teiss akt hierarchijos
virnje, todl visi statym leidimo, vykdomosios valdios institucij, savivaldybi teiss aktai turi
atitikti Konstitucij. Konstitucijos virenyb politinje sistemoje suponuoja tai, kad visi politinio
proceso dalyviai turi laikytis t konstitucini vertybi, kuriose atsispindi politinio valstybinio gyvenimo
dsniai, politin valstybin etika. Vadinasi, nagrinjant konstitucij apsaugos problem, btina
atsivelgti ne tik teisines, bet ir socialines, politines ideologines jos garantijas. Nagrinjant konstitucij
apsaugos problemas, nedert ignoruoti vienos esmins aplinkybs - lemianioji konstitucij
garantija yra tai, kaip jose atsispindi moni socialiniai politiniai lkesiai, visuomens
isivystymas. Kitaip sakant, konstitucij stabilum savaime slygoja tokia socialin visuomens
bsena, kai visuomeninio gyvenimo pagrindas yra teisingumas, socialini grupi ir j interes santarv,
visapusiai pateisinamas nuosavybs santyki teisinis reguliavimas. Apibendrinant galima teigti, kad
konstitucij socialins garantijos slypi tokioje visuomens ir valstybs organizacijoje, kuri priimtina
daugumai moni. Yra prielaid
teigti, kad tokia socialin organizacija utikrins visuomens ir valstybs demokratin raid, kurioje
siekiama aukt humanistini tiksl, kurie suformuluoti konstitucijose. iame kontekste reikmingos
idjos suformuluotos viename Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime. Jame Teismas
teig, kad juo sudtingesni moni socialiniai santykiai, tuo didesnis poreikis iuos santykius reguliuoti,
t.y. priimti teiss aktus, kurie sudaryt prielaidas sprsti socialini interes konfliktus. Tokiu bdu
ivengiama atsitiktinum ir savivals, socialinio gyvenimo nestabilumo, interes prieprieos. Vienas
pagrindini teiss kaip socialinio gyvenimo reguliavimo bdo tiksl - teisingumas. Negalima pasiekti
teisingumo tenkinant tik vienos
grups arba vieno asmens interesus ir kartu neigiant kit interesus. Elgiantis vienaalikai, bt
ignoruojama humanikoji teiss paskirtis, didt socialini konflikt galimyb. Teis negali remtis vien
tik daugumos ar maumos interesais, todl teiskroje turi bti siekiama derinti interesus panaudojant
optimalias ali susitarimo galimybes. Konstatuojant tai, kad konstitucij didiausia garantija slypi
socialinje organizacijoje, negalima neakcentuoti konstitucij apsaugos teisini form ir konstitucini
teisini santyki dalyvi elgesio svarbos utikrinant konstitucijos saugum.
Vis pirma paymtina tai, kad konstitucij apsaugos teisins garantijos ukoduotos j primimo,
keitimo ir naikinimo tvarkoje. i tvarka, kuri skiriasi nuo paprastj statym primimo ir keitimo
tvarkos, patvirtina ypating konstitucij vaidmen teisinje ir politinje sistemoje. Specialios taisykls,
kurios taikomos priimant ir keiiant konstitucijas, utikrina j stabilum, t.y. konstitucini
visuomenini santyki reguliavimo nuolatinum bei nepertraukiamum. Ilgas konstitucij galiojimas
slygoja tai, kad nusistovjs konstitucinis teisinis reguliavimas sudaro prielaidas formuotis tokiai
konstitucinei kultrai ir ideologijai, kuri tampa suprantama monms, valstybs institucijoms,
taikanioms ir aikinanioms konstitucij. Konstitucins kontrols aspektu vertinant konstitucini
santyki reguliavimo ilgalaikikum, galima teigti, kad konstitucij stabilumas leidia susiklostyti
tokiai konstitucins justicijos praktikai, kuri grindiama ne tik vienkartini teisini reikini vertinimu, o
ilgalaike konstitucijos gyvendinimo praktika. Taigi darytina ivada, kad konstitucinio reguliavimo
stabilumas visais atvilgiais yra pozityvus reikinys. Tai patvirtina pasaulio valstybi
konstitucionalizmo istorija. Suprantama, kad specialios taisykls, kuri laikomasi priimant, keiiant ar
panaikinant konstitucijas, yra veiksmingos tose visuomense, kurios yra subrandinusios ilgalaikes
demokratines konstitucines tradicijas. Nemanoma pasiekti konstitucij nuolatinumo tose alyse,
kuriose vyksta staigs socialiniai pokyiai, enklus politinis virsmas. iais atvejais utikrinti konstitucij
stabilum yra nerealu, nes visuotinai pripainti visuomens politiniai lkesiai visada bus tas socialinis
politinis veiksnys, kuris skatins ltesn ar spartesn konstitucin kryb. Konstitucij nuolatinumo
principas suponuoja toki teisin politin bsen, kai vengiama
imtis nepagrst, trumpalaikiais politiniais tikslais grindiam, konstitucini reform. Demokratins
teisins valstybs pobdyje ukoduota valstybs organizacijos priederm utikrinti konstitucij apsaug
vairiomis teisinmis socialinmis, politinmis priemonmis. U konstitucij paeidimus sunkiausius
40
padarinius sukelia baudiamo poveikio sankcijos. tai Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse
numatyta atsakomyb u valstybs perversm, antikonstitucini grupi ar organizacij krim ir veikl,
vieus raginimus smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, padjim kitai valstybei veikti prie
Lietuvos Respublik ir kt. Nurodyt nusikaltim pagrindinis objektas yra Lietuvos Respublikos
konstitucin santvarka, kuri tvirtinta Konstitucijoje. Panaus konstitucinis reguliavimas nustatytas ir
daugelyje kit demokratini valstybi. Konstitucij apsaugos garantijos paprastai tvirtinamos
paiose konstitucijose.<...> Valdios institucij galiojimai panaiai apibdinami ir daugelio kit ali
konstitucijose. Jie, bdami valstybs valdios padalijimo principo realizavimo konkreti forma, kartu
yra ir konstitucijos apsaugos prielaida. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinus pagrindin nuostat,
kad valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb bei Teismas,
kartu pabriama, jog valdios galias riboja Konstitucija" (5 str. 1 ir 2 d.). Nors daugelio valstybi
konstitucijose tiesiogiai nra tvirtinta valstybs organ ir aukiausij pareign pareiga rpintis
konstitucijos apsauga, taiau tokia j priederm atsispindi netiesiogiai konstitucijose arba kituose
teiss aktuose. Ypating reikm turi parlamentar ir kit aukiausij pareign priesaika, kurioje
akcentuojamas konstitucij laikymasis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 str. deklaruojama, kad
pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Konstitucija, o prisiekdamas Seimo narys sipareigoja gerbti ir
vykdyti Konstitucij. Irinktas Respublikos Prezidentas prisiekia bti itikimas Lietuvos Respublikai ir
Konstitucijai. Tok pat sipareigojim prisiima prisiekdami ministrai, Konstitucinio Teismo ir bendrosios
jurisdikcijos teism teisjai, Seimo kontrolieriai, Valstybs kontrolierius, Respublikos Prezidentas,
Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisjai, Aukiausiojo Teismo pirmininkas ir teisjai, Apeliacinio
teismo pirmininkas ir teisjai. Seimo nariai ir kiti Konstitucijoje numatyti asmenys, iurkiai paeid
Konstitucij arba sulau priesaik, gali bti paalinti i pareig apkaltos proceso tvarka. Taigi iuo
aspektu priesaika yra ne tik politinis moralinis aktas - jos paeidimas gali sukelti sunki politini
teisini padarini.
Vis statym leidybos proceso dalyvi pareiga utikrinti, kad rengiant, svarstant, priimant ir
skelbiant teiss aktus, j projektai bt vertinami ir konstitucingumo aspektu. Toks reikalavimas yra
tvirtintas 1995 m. gegus 2 d. Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo
tvarkos statyme, taip pat 1998 m. rugpjio 17 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sakyme dl
statym ir kit teiss akt rengimo rekomendacij. Panaiai nustatyta ir 1999 m. birelio 22 d.
Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymo 4 str. Jame nurodyta: Priimant sprendim dl
Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties sudarymo tikslingumo turi bti apsvarstyta, ar ios sutarties
projekto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucij, Lietuvos Respublikos usienio politikos ir
nacionalinio saugumo pagrindus ir tikslus...". Taigi ioje statymo nuostatoje tvirtintas perspjamojo
pobdio nurodymas statym leidjui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybs struktroms jau
pradinje tarptautins sutarties sudarymo stadijoje vertinti jos atitikim Konstitucijai. Iskirtin vaidmen
utikrinant statym konstitucingumo prieir, taip pat ir konstitucijos apsaug vaidina valstybi
vadovai. Pvz.: Pranczijos Konstitucijoje akcentuojama, kad Prezidentas priiri Konstitucijos
laikymsi", o kit valstybi konstitucijose apie i valstybs vadovo funkcij neusimenama.
Kita vertus, btina turti galvoje, kad prezidentai daugelyje ali promulguoja statymus, o tai
suponuoja ir j teis grinti statym parlamentams pakartotinai svarstyti. Prezident nesutikimas su
statym leidjo pozicija gali bti grindiamas vairiais motyvais, taip pat ir tuo, kad priimtas statymas
neatitinka konstitucijos. tai Lietuvos Respublikos Prezidento gyvendinamos veto teiss praktika
patvirtina t aplinkyb, kad vienu i svarbiausij motyv grinti statym pakartotinai svarstyti
Seime yra abejon dl jo nesuderinamumo su Konstitucija. Konstitucij apsaugos sistemoje iskirtin
vaidmen vaidina bendrosios jurisdikcijos teismai bei kiti teismai, pvz.: administraciniai teismai. Jie,
nagrindami administracines, baudiamsias ir civilines bylas, realizuoja ne tik konstitucin teisingumo
vykdymo funkcij, bet ir utikrina piliei konstitucini teisi ir laisvi apsaug. Bendrosios jurisdikcijos
ir administracini teism konstitucinio statuso ypatumas yra ir tas, kad jie yra ir konstitucinio teisminio
proceso subjektai - Konstitucijoje ir statymuose nurodytais atvejais gali sustabdyti bylos nagrinjim ir
kreiptis
Konstitucin Teism nustatyti, ar teiss aktas, kuris turi bti taikomas konkreioje byloje,
neprietarauja konstitucijai.
Konstituciniuose tekstuose danai pabriama ne tik valstybs institucij, pareign, taiau ir piliei
priederm laikytis konstitucijos. <...>. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kaip ir daugelio kit
demokratini valstybi konstitucijose, piliei pareigos ir prievols apibdinamos paia bendriausia
41
forma nurodant pareig laikytis Konstitucijos. tai ms alies Konstitucijos 28 str. numatyta, kad
gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Lietuvos
Respublikos Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi. Konstitucijos
laikymosi btinumas tvirtintas ir statymuose, kuriais reguliuojama piliei sukurt politini partij ir
kit visuomenini organizacij veikla. Lietuvos Respublikos politini partij ir politini organizacij
statyme nurodyta, kad politins partijos ir politins organizacijos veikia, laikydamosios Lietuvos
Respublikos Konstitucijos, statym. Lietuvoje draudiama steigtis ir veikti politinms partijoms ir
politinms organizacijoms, kuri programiniuose dokumentuose propaguojama ar veikloje
praktikuojama rasin, religin, socialin klasin nelygyb ir neapykanta, autoritarinio ar totalitarinio
valdymo, valdios ugrobimo prievarta metodai, karo ir smurto propaganda, mogaus teisi bei laisvi
paeidimai, kitokios idjos bei veiksmai, prietaraujantys Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ir
nesuderinami su visuotinai pripaintomis tarptautins teiss normomis. Taiau piliei, j sukurt
politini partij ir politini organizacij vaidmuo utikrinant Konstitucijos apsaug bt ne visas,
nepaminjus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 str. tvirtintos Tautos ir kiekvieno pilieio teiss
prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum,
konstitucin santvark. i teis remiasi Tautos suverenumo konstitucine doktrina, taip pat Tautos
prigimtine teise. Tautos vaidmuo utikrinant Konstitucijos apsaug ir Konstitucijoje tvirtint
konstitucin santvark ireiktas ir konstitucinje nuostatoje dl to, kad svarbiausi Valstybs ir Tautos
gyvenimo klausimai sprendiami referendumu. 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali
teikti Seimui statymo projekt, ir j Seimas privalo svarstyti. Konstitucijoje tvirtinta Seimo
pareiga svarstyti tok statymo projekt reikia, kad svarstymas negali bti formalus ir kad toks
projektas gali bti atmestas jau jo pateikimo metu. Svarstymo svoka suponuoja vairiapus tokio
projekto nagrinjim, finansini ir materialini resurs galimybes ir j aktyvi paiek. alia politini,
socialini, etini konstitucijos garantij daugelio ali konstitucijose suformuluotos teisins j apsaugos
(kontrols) priemons.<...>

2. Konstitucins prieiros (konstitucins kontrols, justicijos) svoka, sistema, bdai (formos),

lyginamieji aspektai). Abstrakti norm kontrol. Konstitucins justicijos bylos.
Lietuvoje konstitucins kontrols funkcija patikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui,
kurio paskirtis - utikrinti Konstitucijos virenyb Lietuvos teiss sistemoje ir konstitucin teistum.
Teisinje literatroje vartojamas svokas konstitucin kontrol", konstitucin prieira"
ar konstitucin justicija", nepaisydami j reikmi niuans, esame link laikyti sinonimais.
Vadovlyje vartojama svoka konstitucin kontrol".
Konstitucins kontrols vairov
Amerikietikasis modelis. Visuotinai pripastama, kad konstitucins kontrols itakos yra JAV teisinje
sistemoje, kuri dar apibdinama kaip bendrosios teiss tradicija. Konstitucins kontrols prasme i
tradicij perm Argentina, Australija, Bolivija, Kanada, Meksika, Naujoji Zelandija, taip pat i
dalies kai kurios Europos valstybs - Danija, Norvegija, vedija. Panai konstitucins kontrols
koncepcija pripastama Indijoje, Pakistane, Japonijoje. JAV konstitucins kontrols form taip pat
dieg kai kurios Afrikos emyno alys. Jos perm bendrosios teiss tradicij. Amerikietikojo
modelio pagrindinis bruoas yra tas, kad konstitucinius ginus sprendia bendrosios jurisdikcijos
teismai nagrindami administracines, civilines, baudiamsias bylas. JAV konstitucins kontrols modelio
esm yra ta, kad teismas, nagrindamas konkrei byl, gali pripainti teiss norm, prietaraujani
konstitucijai. Tokiu atveju teismas ios normos netaiko ir remiasi kita teiss norma ar teisminiu
precedentu. Taiau teismas teiss normos nepanaikina, nepripasta negaliojania. Nuolat
pasikartojantys teism sprendimai tuo paiu klausimu, ypa jeigu juos aprobuoja aukiausioji teismin
institucija, virsta teisminiu precedentu, kurio galia i esms tolygi statymui. Taigi teiss norma
numarinama" ir tokiu bdu eliminuojama i teiss sistemos. Kita vertus, konstitucin kontrol
neiskiriama teismins veiklos atskir srit, ji nepavedama vienai iskirtinei institucijai. JAV
Konstitucijos 3 str. skelbiama: Teism valdia galioja visoms byloms, sprendiamoms pagal teis ir
teisingum ir kylanioms dl ios konstitucijos, Jungtini Valstij statym ir tarptautini sutari, kurios
yra arba bus sudarytos j vardu ...". Apibdinant amerikietikj model, btina atkreipti dmes tai, kad
bendrosios jurisdikcijos teism prerogatyvos sprsti konstitucinius ginus tvirtinamos vairiai. Skirting
teisin reguliavim lm ali politins ir teisins tradicijos. tai JAV Konstitucijoje apie teiss akt
konstitucin kontrol neraoma. ioje alyje konstitucins kontrols funkcija buvo tvirtinta ne
42
konstitucinio sureguliavimo keliu, bet teismini precedent pagrindu. I esms doktrin suformulavo
JAV Aukiausiojo Teismo teisjas J. Marshall'as 1803 m. garsiojoje Marbury V. Madison byloje.
Teisjas pareik, kad btent teismin valdia turi teis ir privalo pasakyti, kas yra statymas. Prajus
kuriam laikui, JAV Aukiausiasis Teismas dar grieiau ireik savo pozicij. 1886 m. Norton V.
Shelby County byloje buvo paskelbta, kad nekonstitucinis statymas nra statymas; jis nesuteikia jokios
teiss; jis nesuteikia jokios gynybos; jis nesukuria joki pareig; vertinant i teisini pozicij, toks
statymas negalioja, kaip ir nepriimtas statymas.
Konstitucins kontrols europietikasis modelis. i konstitucins kontrols forma dar vadinama
austrikuoju modeliu, nes j mokslikai pagrind ymusis austras H. Kelsenas. io modelio esm
yra ta, kad konstitucin kontrol gyvendina ne bendrosios jurisdikcijos teismai, bet specials
konstituciniai teismai (Amerikos emyne - Kolumbija, Kosta Rika, Panama, il; Azijoje -
Irakas, Kipras, Sirija, Turkija, Piet Korja; Afrikoje - Angola, Egiptas, Mali, Etiopija; Europoje -
Austrija, Baltarusija, Bulgarija, Ispanija, Italija, Jugoslavija, Latvija, Lenkija, Vengrija, Vokietija,
Rusija, Slovakija, Slovnija, Ukraina, ekija) arba konstitucins tarybos (Pranczija, Marokas,
Kazachstanas). Konstituciniai teismai vienose alyse sudaro teismins valdios institucij neatskiriamj
dal, o kitose veikia autonomikai. Skirtingai nuo amerikietikojo modelio, konstituciniai teismai
sudaromi ne tik i karjeros teisj, bet ir i ymiausi specialist, valstybs tarnautoj, teiss
mokslinink. Yra ir kur kas daugiau skirtum, kuriuos i esms slygoja skirtingos teiss ir kultros
tradicijos. Europos valstybse konstitucini teism kompetencija yra skirtinga, taiau yra ir toki
konstitucins kontrols objekt, kuriuos galima apibdinti kaip tradicinius. Tokie objektai yra:
1. Teiss norm konstitucingumas;
2. statym dl konstitucijos pakeitimo konstitucingumas;
3. Teisinio reguliavimo sprag nekonstitucingumas;
4. Tarptautins sutartys;
5. Teiss taikymo akt konstitucingumas;
6. Ginai dl kompetencijos tarp valstybs institucij;
7. Ginai dl kompetencijos tarp valstybs ir jos region;
8. mogaus teisi ir laisvi apsauga;
9. Rinkim ir referendum teistumas;
10. Pareign politins atsakomybs ir nualinimo nuo pareig klausimai;
11. Politini partij ir politini susivienijim konstitucingumas;
12. Konstitucijos interpretavimas.
Konstitucin kontrol galima klasifikuoti vadovaujantis vairiais kriterijais. Toks klasifikavimas
padeda ne tik geriau suprasti konstitucins kontrols bd ir form vairov, taiau ir sitikinti, kad
pasaulio valstybi teisinse sistemose, gyvendinant Konstitucijos apsaug, yra bendr bruo ir
vienijani reikini.
Pagal gyvendinimo laik konstitucin kontrol gali bti iankstin (prevencin)
ir vlesnioji (represyvioji). Iankstins kontrols atveju teiss akto atitikimas konstitucijai tikrinamas
dar iki io akto paskelbimo ir sigaliojimo, t.y. iki jo promulgavimo. Iankstins kontrols pavyzdys yra
Pranczija. Ten konstitucin kontrol gyvendina Konstitucin Taryba. Labiau paplitusi yra vlesnioji
kontrols ris, t.y. tokia kontrol, kai teiss akto teistumas tikrinamas jam jau sigaliojus, ypa
jeigu jis jau sukl realias teisines pasekmes. Tokia kontrol yra JAV teisinje sistemoje, taip pat
Europoje ir daugelyje kit pasaulio ali.
Pagal teisinius padarinius konstitucin kontrol gali bti konsultacin ir
sprendianioji. Konsultacins kontrols sistemai galima priskirti Pranczijos Konstitucins Tarybos
gyvendinam konstitucin kontrol. iai kontrols sriiai galima priskirti ir t, kuri gyvendina Belgijos
Arbitrao teismas. Konsultacins kontrols justicijos ivada, nors ir neturi privalomos teisins galios,
taiau visada yra svarbi moraliniu politiniu atvilgiu statym leidybos procese. Tose teisinse
sistemose, kuriose nusistovjo sprendianioji kontrol, konstitucins kontrols institucijos sprendimas
dl teiss akto pripainimo nekonstituciniu yra privalomas visoms valstybs institucijoms ir
pilieiams. Toks sprendimas visada sukelia realias teisines pasekmes -teiss aktas ar jo dalis,
formaliai nors ir nepanaikinama, taiau udraudiama j toliau taikyti.
Pagal privalomum konstitucin kontrol gali bti privalomoji ar fakultatyvin. tai
Pranczijos Konstitucijoje nustatyta, kad privalomai turi bti patikrintas parlamento rm

43
reglament, taip pat ir organikj statym konstitucingumas. Fakultatyvin kontrol gali inicijuoti tie
subjektai, kuriems tokia teis yra numatyta alies konstitucijoje.
Pagal form konstitucin kontrol yra konkreioji ir abstrakioji. Konkreiosios kontrols
sistemai priskirtinas amerikietikasis modelis. Jo esm yra ta, kad teiss normos atitikimas konstitucijai
vertinamas individualaus gino, t.y. konkreios teismins bylos kontekste, o konstitucins kontrols
institucijos sprendimas privalomas tik byloje dalyvaujanioms alims. Tokia teismo pozicija tampa
visuotinai privaloma i esms tik tada, kai j patvirtina, aprobuoja aukiausioji teismin institucija. i
kontrols forma yra paplitusi bendrosios teiss tradicijos arba joms artimose alyse.
Konkreioji kontrol gali bti dar skirstoma dvi grupes - centralizuotj ir decentralizuotj.
Centralizuotosios kontrols pagrindinis bruoas yra tas, kad j gyvendina alies aukiausiosios
teismins institucijos - aukiausieji teismai, aukiausieji kasaciniai teismai. i kontrol bdinga
Australijos, Indijos, Kanados, Estijos teisinms sistemoms. <...>. Decentralizuotosios kontrols esm
yra ta, kad j vykdo vis grandi bendrosios jurisdikcijos teismai (JAV, Argentina, Meksika,
Skandinavijos alys). Abstrakiosios kontrols pavyzdiu gali bti visos Europos valstybs, kuriose
konstitucin kontrol gyvendina specializuoti konstituciniai teismai. i teism sprendimai yra privalomi
ne tik byloje dalyvaujanioms alims, bet ir visoms kitoms valstybs institucijoms (vis pirma - teiss
normos leidjui), pareignams ir pilieiams.
Pagal vykdymo viet konstitucin kontrol galima apibdinti kaip vidin ir iorin kontrol.
Vidin kontrol visada gyvendina ta institucija, kuri priima teiss akt. Pavyzdiu gali bti
Skandinavijos alys, kuriose konstitucins kontrols funkcijas atlieka patys parlamentai arba j
struktriniai padaliniai. Vidin kontrol i esms visada yra iankstin arba
konsultacin kontrol, nes teiss akto konstitucingumo klausimas paprastai ikyla svarstant projekt
parlamente. Ivada, kuri suformuluoja parlamento tam tikras padalinys arba specialistai, parlamentui
nra privaloma.
Pagal turin konstitucin kontrol gali bti formalioji ar materialioji. Formaliosios kontrols
esm yra ta, kad teiss akto konstitucingumas tikrinamas pagal jo primimo tvark, t.y., ar nebuvo
paeistos formaliosios statym leidybos procedr taisykls. Dar vienas formaliosios kontrols aspektas
yra tas, ar teiss akt prim galiota valstybs institucija. Materialija prasme tikrinant teiss akto
konstitucingum, vertinamas teiss akto ar konkreios teiss normos turinys, t.y. konkreti normin
mediaga.
Pagal konstitucins kontrols institucijos sprendimo sigaliojimo laik konstitucin kontrol
gali bti tokia, kai sprendimas galioja atgal (ex tunc), ir kai sprendimas galioja tik ateit (ex nunc).
Tose teisinse sistemose, kuriose konstitucins kontrols institucijos sprendimai galioja atgal, gali kilti
nemaa teisinio ir socialinio pobdio problem. Reikalo esm yra ta, kad iuo atveju teiss norma, kuri
yra pripainta prietaraujania konstitucijai, netenka galios nuo jos primimo. Tokiu atveju ir
teisins pasekms, kurios atsirado galiojant iai normai, turt bti pripaintos niekinmis. Siekiant
ivengti toki teisini situacij, konstituciniams teismams yra suteikta galimyb patiems nustatyti savo
sprendim
sigaliojimo laik. Tuo atveju, kai konstitucins kontrols institucijos sprendimas galioja tik ateit,
ivengiama itin represyvaus sikiimo jau susiformavusius teisinius santykius.
Pagal tai, kas vykdo konstitucin kontrol, ji galt bti diferencijuojama taip pat kelias
grupes. Bendrosios teiss tradicijos alyse konstitucin kontrol gyvendina bendrosios jurisdikcijos
teismai, o daugelyje Europos ali - specializuoti konstituciniai teismai (konstitucin justicija).
Pranczijoje, Alyre, Kazachstane i funkcij atlieka konstitucins tarybos, kurias kai kurie
mokslininkai apibdina kaip kvaziteismines institucijas. Daugelis mokslinink iskiria politin
konstitucin kontrol, kuri vykdo valstybs vadovai, parlamentai, vyriausybs (Pranczija iki 1958
m., vedija)
Kalbant apie visas mintas konstitucins kontrols ris, btina pabrti vien esmin aplinkyb -
iuolaikinio pasaulio valstybi teisinse sistemose retai kur galima sutikti grietai apibrt vien
konstitucins kontrols r ar form. Europos valstybi konstitucini teism veikloje naudojama ne tik
abstrakti kontrols forma, bet ir konkreti. Daug kur derinama formalioji ir materialioji, privalomoji ir
fakultatyvin, vidin ir iorin konstitucins kontrols formos. Tai yra labai akivaizdi konstitucins
kontrols sistemos raidos tendencija. <...>Konstitucijos teisin apsaug laiduoja ir konstitucin
kontrol. Konstitucijos 102 str. numatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo
44
aktai neprietarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai - neprietarauja
Konstitucijai arba statymams. Utikrinant Konstitucijos virenyb, ypa yra svarbi konstitucin norma,
kad Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos
Prezidento aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai
paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Konstitucijos 107 str. 1 d.). Ne maiau svarbi ir kita konstitucin
nuostata: Teisjas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai" (110 str. 1 d.). Tais atvejais,
kai yra abejoni dl statymo ar kito teisinio akto, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje,
prietaravimo Konstitucijai, teisjas sustabdo ios bylos nagrinjim ir kreipiasi Konstitucin Teism
praydamas sprsti, ar is statymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstitucij. Konstitucijos
virenyb - principas taikomas ne tik po Konstitucijos sigaliojimo priimtiems teiss aktams. Pagal
Lietuvos Respublikos statymo Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos" 2 str.
statymai, kiti teisiniai aktai ar j dalys, galioj Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos
Respublikos Konstitucijos primimo, galioja tiek, kiek jie neprietarauja Konstitucijai ir statymui Dl
Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos", ir galios tol, kol nebus pripainti netekusiais
galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis. Konstitucijos virenyb reikt paymti ir Lietuvos
Respublikos Konstitucijos bei Lietuvos Respublikos tarptautini sutari santykyje.
Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra Lietuvos Respublikos teisins
sistemos, kuri grindiama Konstitucijos virenybe, sudedamoji dalis. Konstitucijos 105 str. numatyta,
kad Konstitucinis Teismas teikia ivadas, ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys neprietarauja
Konstitucijai. Taigi Lietuvos Respublikos sudarytos tarptautins sutartys negali prietarauti Konstitucijai.
<...>Konstitucins kontrols mokslin doktrin tarpukario Lietuvos teiss moksle kryptingai grind prof.
M. Rmeris. Jo veikaluose Konstitucijos apsaugos btinumas pagrstas ir teorikai, ir jau tuo metu
lyginamojoje konstitucinje teisje inom konstitucini reikini analize 1. Galima sakyti, kad prof.
M. Rmerio mokslins pairos i esms sutapo su ymiojo austr mokslininko H. Kelseno konstitucins
kontrols koncepcija. Iskirtinai paymtina tai, kad prof. M. Rmeris savo modeliuot
konstitucins kontrols mokslin konstrukcij siek gyvendinti praktinje veikloje dirbdamas Vyriausiojo
Tribunolo teisju, Valstybs Tarybos nariu, taip pat dalyvaudamas rengiant teiss akt projektus.
Iskirdamas konstitucin kontrol kaip vien svarbiausi konstitucins teiss mokslo problem, prof. M.
Rmeris tikinamai argumentavo, kad tik konstitucinis teismas Europoje sitvirtinusioje teisinje
tradicijoje gali laiduoti konstitucijos virenyb ir jos laikymosi kontrol. Jo nuomone, nei politins, nei
administracins, nei baudiamosios, taip pat ir civilins sankcijos parlamentams ar j nariams
negali utikrinti beslygikos konstitucijos norm kontrols. Mokslininkas taip pat skeptikai vertino
ir bendrosios jurisdikcijos teism galimybes kontroliuoti parlament priimam teiss akt
konstitucingum.
1918 m. lapkriio 2 d. Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dsniai, 1919 m.
balandio 4 d. Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dsniai, taip pat ir 1920 m.
birelio 10 d. Laikinojoje Lietuvos Valstybs Konstitucijoja pirmieji siekiai konstitucinse
normose apibrti Lietuvos visuomens ir valstybs konstitucins raidos artimiausias gaires. Tokioje
socialinje ir teisinje tikrovje konstitucin kontrol negaljo egzistuoti.
Kiek kitaip reikt vertinti konstitucins kontrols prielaidas nuolatini (1922, 1928, 1938 met)
konstitucij kontekste. iuo atvilgiu principin norma buvo suformuluota 1922 met Konstitucijos 3 str.
Jame buvo paskelbta: Lietuvos valstybje neturi galios joks statymas, prieingas Konstitucijai".
Reikia atkreipti dmes tai, kad i norma konstitucini norm sistemoje yra treioji. Prie j yra tik du
kiti straipsniai. Pirmajame straipsnyje raoma: Lietuvos Valstyb yra nepriklausoma demokratin
Respublika. Suverenin Valstybs valdia priklauso Tautai". Antrajame straipsnyje buvo tvirtintas
valdi padalijimo principas: Valstybs Valdi vykdo Seimas, Vyriausyb ir Teismas". Atsivelgiant
tok konstitucini norm idstym, galima tvirtinti, kad statym teistumo principas buvo pripaintas
bene svarbiausiu visuomens ir valstybs organizavimo dsniu. Konstitucijoje tvirtinus valdi
padalijim ir pripainus teism savarankika valstybs valdios dalimi, is principas gijo ypating
reikm. Vis pirma tai reik imperatyv nurodym Seimui neleisti toki statym, kurie prietarauja
Konstitucijai. Kita vertus, tai buvo direktyva valstybs institucijoms, dalyvaujanioms rengiant
statymus, vadovautis ia esmine konstitucine nuostata. Be to, reikia turti galvoje Konstitucijos norm
(106 str.), kad buvusieji statymai galioja tiek, kiek jie neprietarauja Konstitucijai.
1922 m. Konstitucijos nuostata, kad neturi galios joks statymas, prietaraujantis Konstitucijai,
45
buvo vertinamas vairiai. Vieni mokslininkai teig, kad i nuostata sudar prielaidas bendrosios
jurisdikcijos teismams tikrinti statym legalum" , o kiti tvirtino, kad Lietuvos teisinje sistemoje
nebuvo joki galimybi isprsti abejones ar gin dl Seimo priimto statymo konstitucingumo.
Apibendrinant galima sakyti, kad 1922 m. Konstitucijoje nors ir buvo tvirtintas statym
konstitucingumo principas, taiau organizacins struktros, institucijos, kuri galt sprsti
iuos klausimus, nebuvo. Todl ir mint konstitucin princip gyvendinti i esms buvo palikta Seimo
nuoira. Taiau negalima neatkreipti dmesio tai, kad i problema, svarstant Konstitucijos
projekt, buvo inoma. Tiesa, ypatingos polemikos Steigiamajame Seime iuo klausimu nebuvo, taiau jis
buvo nagrinjamas, kai reikjo suformuluoti mint Konstitucijos nuostat. Apie i problem buvo
usiminta pateikiant Konstitucijos projekt 1922 m. vasario 24 d. 4 Svarstant konstitucijos projekt,
1922 m. kovo 2 d. vl buvo minimas tokios konstitucins nuostatos btinumas. Vienas i argument
buvo is - statym konstitucingumo principas garantuoja vis piliei lygyb.
Platesn diskusija dl ios problemos kilo 1922 m. kovo 8 d., kai prasidjo antrasis Konstitucijos projekto
svarstymas. Referentas Antanas Tumnas, pagrsdamas statym konstitucingumo principo tvirtinimo
btinum, kalbjo, kad tuo siekiama ivengti padties, kai statymai gali panaikinti pai Konstitucij.
Steigiamojo Seimo narys socialdemokratas Kazimieras Venslauskis, i esms pritardamas idjai, ikl
io principo gyvendinimo organizacins formos ir sankcijos problem. Jo nuomone, vien tik principo
deklaravimas neutikrina prielaid ukirsti keli nekonstituciniams statymams. Zigmas Starkus,
sutikdamas, kad i problema yra labai aktuali, sil grinti klausim toliau svarstyti komisijai; ji
pasilys, kuris teismas galt vertinti statymo konstitucingum. Seimo narys K. Venslauskis
statym konstitucingumo problem laik labai rimta ir todl atkakliai reikalavo sukurti konkreias
konstitucines procedras iam klausimui sprsti 5. Krikionys demokratai man kitaip. J atstovas
Vytautas Biinas man, kad i problem isprs pats gyvenimas. Senj statym konstitucingum gali
vertinti bet kuris teismas nagrindamas bylas ir aikindamasis konstitucijos ir statymo turin. Jis
teig: (...) jeigu eisime ir iekosime kontrols organo, tai ia gali bti kontrols organas tiktai vienas
btent t vis statym leidj sin" 6. I esms tai buvo vienintel diskusija dl statym
konstitucingumo problemos sprendimo Konstitucijoje. Vliau, svarstant Konstitucijos projekt, i
problem ugo kitos, pvz.: dl Respublikos Prezidento konstitucinio statuso, mirties bausms klausimo
ir kt. Liko negyvendintas ir Lietuvos teisinink draugijos pasilymas tvirtinti Konstitucijoje teism
prerogatyv tikrinti statym konstitucingum. is pasilymas buvo suformuluotas Teisinink
draugijos parengto Konstitucijos skyriaus dl teism projekte. ia buvo siloma taip idstyti i
nuostat: Teismas sprendia statymais Lietuvos Respublikos vardu. Teismas aikina statymus ir
iri statym konstitucingumo ir administracijos sakym teistumo" 7. Steigiamojo Seimo daugumai
buvo nepriimtinas teism dalyvavimas vertinant, ar statym leidjas nepaeid Konstitucijos.
Konstitucijos projekto rengj neigiam pozicij iuo atvilgiu patvirtina ir tai, kad viename i
Konstitucijos projekt buvo suformuluota dar kategorikesn nuostata. Joje buvo teigiama: Teismas
nesvarsto atitinkamai ileist ir paskelbt statym teistumo" 8. Galutinje Konstitucijos projekto
redakcijoje ios normos neliko. Galima apibdinti, kad 1922 m. Konstitucijoje buvo suformuluota
teorin konstrukcija, kuri i esms galjo bti pagrindas konstitucinei justicijai atsirasti. statym
konstitucingumo principo tvirtinimas Konstitucijoje reik, jog konstitucinio teistumo
doktrina buvo pripainta kaip vienas svarbiausi visuomens ir valstybs raidos dsni, taiau be
specialaus teisinio reguliavimo tokia funkcija liko tik demokratin abstrakcija. Po 1926 m. gruodio
16 d. perversmo formaliai liko galioti 1922 m. Lietuvos Valstybs Konstitucija, taiau ji i esms buvo
svetimknis tai politinei sistemai, kuri faktikai sitvirtino. 1927 m. balandio 12 d. buvo paleistas
Seimas, todl nebeliko ir statym leidjo, kurio statusas buvo tvirtintas Konstitucijoje. 1928 m. gegus
15 d. buvo paskelbta naujoji Lietuvos Valstybs Konstitucija. Konstitucingumo problemos kontekste
nieko naujo nevyko - Konstitucijos 3 str. buvo deklaruojama, kad Lietuvos Valstybje neturi galios
joks statymas, prieingas Konstitucijai. Teismins valdios konstitucinis statusas nebuvo pakeistas,
taiau atsisakyta konstitucins nuostatos, kad teismas sprendia administracijos sakym teistum.
Konstitucijoje buvo tvirtinta svarbi naujov - 54 str. nustatyta: statymams tvarkyti ir j
sumanymams ruoti bei svarstyti steigiama Valstybs Taryba. Jos sudt, teises ir pareigas nustato
atskiras statymas". 1938 m. Konstitucijoje esmini pokyi, sprendiant statym konstitucingumo
klausim, nevyko. statym atitikimo Konstitucijai principas, kuris 1922 m. ir 1928 m. Konstitucijose
buvo tvirtintas treiuosiuose straipsniuose, buvo nukeltas Konstitucijos skyri, kuriame buvo
46
reglamentuojamas statym leidimas. Tai nebuvo neapgalvotas Konstitucijos teksto koregavimas. Jis,
savaime aiku, buvo susijs su politinio akcento pakeitimu. Minto principo vieta skyriuje Bendrieji
dsniai" reik, kad statym teistumo nuostata apima visas visuomens ir valstybs gyvenimo sritis.
Perklus princip skirsn, kuriame reglamentuojami statym leidimo klausimai, jis gijo siauresn
politin teisin prasm - buvo
taikomas statymams. Atsivelgiant konstitucins sistemos konstrukcij, galima daryti ivad, kad 1938
m. Konstitucija ir joje uprogramuota teisin sistema buvo nepalanki statym konstitucinei kontrolei
institucionalizuoti.
Tarpukario Lietuvos teisins sistemos analiz konstitucins kontrols kontekste bt nevisapus
nepaminjus svarbiausi teisini reikini, kurie ir dabar leidia teigti, kad teiss akt
teistumo klausimas buvo gyvastingas jau tuo metu. <...>Nors tarpukario Lietuvos teisinje sistemoje
ir nebuvo sukurta konstitucins kontrols teisinio mechanizmo, taiau Konstitucijos taikymo, taip pat
ir aikinimo, problema buvo labai aktuali. ios problemos aktualum lm keletas faktori. Viena vertus,
to meto Lietuvos teiss teorijoje ir praktikoje nebuvo susiklosiusi Konstitucijos tiesioginio taikymo
koncepcija. Kita vertus, Konstitucijos, jos nuostat aikinimo aktualijas slygojo konstitucij raidos
problemos - nauj konstitucini akt primimas, o konstitucinio reguliavimo pertrkiai sudar prielaidas
vairioms ir prietaringoms konstitucini nuostat interpretacijoms. Bt klaidinga nepastebti ir
galiojusios teiss sistemos vidini prietaravim - vairi teiss sistem egzistavimas buvo ta teisin
tikrov, kurios nebuvo galima ignoruoti aikinant Konstitucijos norm turin, j tarpusavio ry. <...>Po
to, kai 1992 m. spalio 25 d. referendumu buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1993 m.
vasario 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas prim Konstitucinio Teismo statym, kuriame buvo
sukonkretintos konstitucins normos. 1993 m. vasario, kovo mnesiais Seimas paskyr visus
Konstitucinio Teismo teisjus, o i j - pirminink. Rugpjio 2 d. Teismas prane, kad nuo ios dienos
pradedama oficialiai registruoti praymus itirti, ar teiss aktai atitinka Lietuvos Respublikos
Konstitucij. Pirmasis vieas Konstitucinio Teismo posdis vyko 1993 m. rugsjo 15 d. Jame buvo
nagrinjama byla dl Seimo nari grups praymo itirti, ar 1993 m. balandio 15 d. Seimo nutarimas
Dl Vilniaus miesto tarybos paleidimo ir kai kuri priemoni tvarkai savivaldybse pagerinti"
atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucij. Nutarimas byloje paskelbtas 1993 m. rugsjo 17 d.
Konstitucija prasminga tada, kai jos yra laikomasi, kai visuomeninis ir politinis gyvenimas vyksta pagal
jos parametrus. Galima kalbti apie bendrj Konstitucijos apsaug: kiekvieno pilieio pareiga laikytis
konstitucijos tokiu bdu prisidedame prie Konstitucijos imperatyv vykdymo. vairios institucijos
pareigotos laikytis konstitucijos, kurios veikdamos utikrina konst. imperatyv laikymsi. Dar iskiriama
ir specialioji konstitucijos apsauga. Toki apsaug vykdo specialios institucijos, kuri pareiga yra
Konstitucijos virenybs utikrinimas ir apsauga. Konstitucin prieira arba justicija. Skirtingose
valstybse vykdo skirtingos institucijos.
Konstitucin justicija teismo staig sistema. Suvokiama kaip teismo vykdymo veikla, kuri vykdo
paprastieji teismai.
Konstitucins kontrols rys (pagal gyvendinimo bd):
iankstin arba prevencin kontrol (tikrinama teiss akto projektas dar iki jo paskelbimo ir
sigaliojimo, t.y., promulgavimo)
paskesnioji arba represyvioji ( tikriamas jau priimtas teiss aktas ir irima, ar jame nustatytas
teisinis reguliavimas atitinka teiss principus, esanius Konstitucijoje).
Konstitucins kontrol (pagal teisinius padarinius):
konsultacin (teismo ar kitos institucijos kompetentinga nuomon apie tam tikr teiss akt)
sprendiamoji (sprendimas yra galutinis ir turi bti vykdomas)
Konstitucins kontrol (pagal privalomum):
privalomoji (btinai turi bti teikiami, kad vertint konstitucin taryba)

fakultatyvin (j gali inicijuoti tie subjektai, kuriems tokia teis yra numatyta alies konstitucijoje)
Konstitucins kontrol (pagal form):
konkreioji (konstitucingumo klausimas ikyla sprendiant teismams konkrei byl)
abstrakioji (dl akto atitikimo konstitucijai gali kreiptis asmenys, kurie nebtinai susij su
konkreia byla)
Konstitucins kontrol (pagal turin):
47
 formalioji (irima, ar nebuvo paeista akto primimo tvarka)
materialioji (kai tiriamas akt turinys)
Pagal konstitucins kontrols institucijos sprendimo sigaliojimo laik:
bendras principas galioja tik ateit, t.y. teiss norma tampa nekonstitucin nuo sprendimo
oficialaus sigaliojimo.
galiojimo atgal (atgalinis galiojimas nuo nekonstitucins normos primimo)
Iskiriamos konst. justicijos sistemos:
a) Europietikoji
b) Amerikietikoji
Amerikietikoji. Teis sprsti, ar aktas neprietarauja konstitucijai, turi visi teismai, sprsdami konkreias
bylas, taiau teismai nesustabdo to akto galiojimo tik konstatuoja, kad toks reguliavimas yra ne
konstitucinis. Amerikietikosios konstitucijos prieiros pradia 1803 m. JAV buvo inagrinta byla, kuri
istorij jo kaip amerikietikojo modelio atsiradimas. JAV Aukiausiojo teismo teisjas Maralas ioje
garsiojoje Marbury V. Madison byloje pareik, kad btent teismin valdia turi teis ir privalo
pasakyti, kas yra statymas. ios konstitucins kontrols itakos yra JAV teisinje sistemoje, kuri dar
apibdinama kaip bendrosios teiss tradicija. ios Konstitucins kontrols model perm Argentina,
Australija, Bolivija, Kanada, Meksika, Naujoji Zelandija, taip pat i dalies kai kurios Europos
valstybs - Danija, Norvegija, vedija. Panai konstitucins kontrols koncepcija pripastama Indijoje,
Pakistane, Japonijoje. JAV konstitucins kontrols form taip pat dieg kai kurios Afrikos emyno
alys.

Europietikoji. Europietikas modelis atsirado 1920 m. ir siejamas su Kelzeno vardu. Kokios prieastys
lm, kad taip velai? prieasi reikt iekoti teism veikloje ir padties valstybje. Pranczijoje
revoliucinse situacijose teism padtis buvo nekokia. Iskirtin viet um parlamentas; buvo teigiama,
kad bet kokios valdios intervencija, o ypa teism, bt Seimo suvereniteto paeidimas.
Kelsenas yra pasaks, kad ne atskira valstybs institucija (pvz., suvereneri), bet visa valstyb. Dl to
paneig buvus poir. Po toki diskusij buvo priimtas statymas Austrijos Konstituciniame teisme.
Paskui Lenkijoje, Vokietijoje ir pan. i konst. justicijos ris neapsiriboja tik Europos rmais, bet jie
susikr ir kituose kontinentuose (Amerikos emyne Kolumbijoje, ilje ir pan., Kipre, Sirijoje, Egipte
ir kitose valstybse. Vyksta savotika konvergencija.
Lietuvos konst. teismas bendradarbiauja labai su kit ali konst. teismais, ypatingai su Lenkijos.
Kartais kyla klausim, kas yra Konst. teismas, ar tai institucija, reguliuojanti teismus. Atsakymo reikt
iekoti, analizuojant konkreios valstybs konstitucin teism. 2006-06-06 LT Konstitucinis teismas
nagrinjo byl, kurioje yra komentar, ar KT yra teismas.
Kuo AMERIKIETIKOJI konstitucin kontrol skiriasi nuo EUROPIETIKOSIOS:
Europos konst. justicijos esm yra ta, kad konst. justicijos funkcijas atlieka specials konstituciniai
teismai. Skiriasi kadencija, skiriasi kompetencija. Gali bti sprendiami ir kiti klausimai (politini
partini, rinkim, ginai tampa valstybini institucij ir kt.) Reikalavimai konstitucinio teismo teisjams
(amiaus cenzas, darbins veiklos reikalavimai, reputacija, paskirtis). Skiriasi ir vieta, kuri uima konst.
teismo teismai.

3. Konstitucins atsakomybs, administracins ir baudiamosios atsakomybs santykis

(atsivelgiant Konstitucinio Teismo 2004 kovo 30 d. ivad ir Aukiausiojo Teismo 2005 m.
gruodio 13 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-544/2005).
Pagal Konstitucinio Teismo 2004 kovo 31 d. ivad
(Ivados iekoti ia http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?
p_id=229756&p_query=&p_tr2=)
(pastaba: konspekte djau tik tuos punktus, kuriuose tiesiogiai usimenama apie admn., konst., ir baud.
atsakomybes) (A. Normanto nurodytosios kovo 3o dienos ivados, kaip tokios, visai nra).
Ivada dl LR prezidento Rolando Pakso, kuriam pradta apkaltos byla, veiksm atitikties LRK
Vieame Teismo posdyje 2004 m. kovo 16-26 d. inagrinjo byl Nr. 14/04 pagal pareikjo -
Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime "Dl kreipimosi Lietuvos Respublikos
Konstitucin Teism" idstyt paklausim, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso konkrets

48
veiksmai, nurodyti Specialiosios tyrimo komisijos ivadoje suformuluotuose kaltinimuose,
prietarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Apkalta - Konstitucijoje numatyta ypatinga procedra, kai yra sprendiamas Konstitucijos 74
straipsnyje nurodyt aukiausij valstybs pareign konstitucins atsakomybs klausimas, t.
y. j paalinimas i pareig u iuos Konstitucijoje nustatytus veiksmus: iurkt Konstitucijos
paeidim, priesaikos sulauym, nusikaltimo padarym.
Pagal Konstitucij vienas i valstybs pareign, kuris gali bti paalintas i pareig apkaltos
proceso tvarka, yra Respublikos Prezidentas.
Teismas 2000 m. gegus 8 d., 2002 m. birelio 19 d. ir 2003 m. gruodio 30 d. nutarimuose yra
konstatavs, kad valstybs vadovo status Konstitucijos nustatytam laikui gyja tik vienas asmuo, t. y.
Respublikos Prezidentas, kur irenka Lietuvos Respublikos pilieiai, kad Respublikos Prezidento,
kaip valstybs vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo vis kit valstybs
pareign, vis kit piliei teisinio statuso.
Respublikos Prezidento, kaip valstybs vadovo, iskirtin teisin status atskleidia vairios
Konstitucijos nuostatos, kurios tvirtina Respublikos Prezidento asmens nelieiamum, draudim
patraukti Respublikos Prezident baudiamojon ir administracinn atsakomybn, Respublikos
Prezidento priesaik, jo galiojimus, i galiojim pradi ir pabaig ir kt.
Pagal Konstitucijos 78 straipsnio 2 dal Respublikos Prezidentas renkamas penkeriems metams.
Respublikos Prezidento galiojimai anksiau nustatyto laiko gali pasibaigti tik Konstitucijoje
nustatytais pagrindais. Vienas i j - kai Seimas Respublikos Prezident paalina i pareig
apkaltos proceso tvarka (Konstitucijos 88 straipsnio 5 punktas).
KT ivadoje minta, kad pagal Konstitucijos 74 straipsn tik Seimas sprendia, ar paalinti i
pareig Respublikos Prezident, jeigu jis iurkiai paeid Konstitucij, sulau priesaik arba
paaikjus, jog padarytas nusikaltimas. Jeigu apkaltos pagrindas yra iurktus Konstitucijos
paeidimas, Seimas gali Respublikos Prezidento paalinimo i pareig klausim sprsti tik gavs
Konstitucinio Teismo ivad, kad Respublikos Prezidentas iurkiai paeid Konstitucij.
Respublikos Prezidentui tai yra konstitucin garantija, kad jam nebus nepagrstai taikoma konstitucin
atsakomyb. Pabrtina, kad pagal Konstitucij apkaltos procese Seime sprendiama ne tai, ar
Respublikos Prezidento veiksmai prietarauja Konstitucijai, ne tai, ar Respublikos Prezidentas
iurkiai paeid Konstitucij. Pagal Konstitucij tai sprendia tik Konstitucinis Teismas.
Apkaltos procese Seime sprendiamas tik Respublikos Prezidento konstitucins atsakomybs
klausimas, t. y. sprendiama tik tai, ar u iurkt Konstitucijos paeidim paalinti
Respublikos Prezident i pareig. Respublikos Prezidento paalinimas i pareig yra konstitucin
sankcija u iurkt Konstitucijos paeidim. Minta, kad pagal Konstitucijos 74 straipsn
sprendim dl konstitucins sankcijos taikymo, t. y. dl Respublikos Prezidento paalinimo i
pareig, gali priimti tik Seimas.
Paymtina, kad Seimas, nustatydamas apkaltos proceso tvark, turi diskrecij, taiau jis yra
saistomas apkaltos konstitucins sampratos (Konstitucinio Teismo 1999 m. Gegus 11 d.
nutarimas). Todl Seimo statute nustatyta apkaltos proceso tvarka turi bti tokia, kad bt utikrintas
teisingas teisinis procesas, kad bt galima tinkamai itirti apkaltos bylos aplinkybes ir priimti
teising sprendim dl asmens konstitucins atsakomybs. Normos, reguliuojanios apkalt, turi ne
tik sudaryti galimyb paalinti asmen i pareig, bet ir utikrinti asmens, kurio atvilgiu vykdoma
apkalta, teises.
Pabrtina, kad Konstitucijoje tvirtinta galimyb apkaltos proceso tvarka paalinti Respublikos
Prezident i uimam pareig yra Respublikos Prezidento veiklos vieos demokratins kontrols
forma, Respublikos Prezidento konstitucins atsakomybs Tautai bdas, viena i demokratins
pilietins visuomens savisaugos nuo Respublikos Prezidento piktnaudiavimo jam nustatytais
galiojimais priemoni. Pagal Konstitucijos 74 straipsn Respublikos Prezidentui apkaltos proces
galima pradti tik u iurkt Konstitucijos paeidim, priesaikos sulauym arba paaikjus, jog
padarytas nusikaltimas; Respublikos Prezident i pareig gali paalinti tik Seimas, tai atliekama
Seimo statuto nustatyta tvarka; Respublikos Prezidentas paalinamas i pareig tik tuo atveju, jeigu u
tai balsavo ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari.
Paymtina, jog konstitucine nuostata, kad tik Konstitucinis Teismas turi galiojimus sprsti
(teikti ivad), ar Respublikos Prezidento konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai,
49
Konstitucijoje yra tvirtinta garantija Respublikos Prezidentui, kad jam nebus nepagrstai
taikoma konstitucin atsakomyb. Vadinasi, jeigu Konstitucinis Teismas padaro ivad, kad
Respublikos Prezidento veiksmai neprietarauja Konstitucijai, Seimas negali apkaltos proceso
tvarka paalinti Respublikos Prezidento i pareig u iurkt Konstitucijos paeidim.
Minta, kad pagal Konstitucij tik Konstitucinis Teismas sprendia, ar Respublikos Prezidento
konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai, ar iais veiksmais Konstitucija yra paeista iurkiai.
Konstitucijoje nra numatyti Seimo galiojimai paneigti, pakeisti ar kvestionuoti Konstitucinio
Teismo ivad, kad Respublikos Prezidento veiksmai prietarauja (ar neprietarauja) Konstitucijai, kad
Respublikos Prezidento veiksmais Konstitucija yra paeista iurkiai (ar neiurkiai). Pagal
Konstitucijos 107 straipsnio 2 dal Konstitucinio Teismo ivada yra galutin ir neskundiama, todl
akivaizdu, kad Seimo statuto 247 straipsnyje nurodyta apkaltos proceso dalis - tardymas, taip pat 249
straipsnyje idstytos tardym reguliuojanios teiss normos gali bti taikomos tik tuomet, kai
apkaltos pagrindas yra ne tai, kad iurkiai paeista Konstitucija ar sulauyta priesaika, bet kai
apkaltos pagrindas yra "paaikjus, jog padarytas nusikaltimas", ir jeigu asmens, kuriam taikoma
apkalta, atvilgiu dar nra siteisjs apkaltinamasis teismo nuosprendis. Atsivelgiant tai, kad
pagal Konstitucijos 86 straipsnio 1 dal Respublikos Prezidentas, kol eina savo pareigas, negali bti
patrauktas baudiamojon atsakomybn, darytina ivada, kad tardymas, kaip apkaltos proceso dalis,
galimas tik tuo atveju, jeigu Respublikos Prezidentas yra traukiamas konstitucinn
atsakomybn esant Konstitucijos 74 straipsnyje nustatytam pagrindui - paaikjus, jog padarytas
nusikaltimas, taip pat kai iuo pagrindu, t. y. paaikjus, jog padarytas nusikaltimas,
konstitucinn atsakomybn yra traukiami kiti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti subjektai, ir
jeigu j atvilgiu nra siteisjs apkaltinamasis teismo nuosprendis. Kitoks Seimo statuto 247 ir
249 straipsni aikinimas neatitikt apkaltos proceso konstitucins sampratos, neatitikt Konstitucijoje
nustatyt Konstitucinio Teismo ir Seimo galiojim apkaltos procese, i galiojim
tarpusavio santykio.
Teisinje valstybje asmens teis ginti savo teises yra nekvestionuojama. Kadangi Seimas, sprsdamas
asmens paalinimo i pareig arba jo mandato panaikinimo klausim, veikia kaip jurisdikcin
institucija, apkaltos procesui taikomi tie patys reikalavimai. Konstitucinis Teismas mintame
nutarime yra paymjs ir tai, kad sprendiant konstitucins arba kitokios teisins atsakomybs
klausim teisins valstybs principai realizuojami per asmens, kuriam i sankcija taikoma, procesines
teises ir j garantijas. Asmens teisi pripainimas btinas teiss viepatavimo elementas. Vykdant
apkalt Seime turi bti utikrinta asmens, kurio konstitucins atsakomybs klausimas sprendiamas,
teis dalyvauti procese ir gintis. Seimas prie priimdamas sprendim turi iklausyti ir kit al (audi
alteram partem).
Konstitucinis Teismas pabria, kad Respublikos Prezidento, kurio konstitucins atsakomybs
klausimas sprendiamas apkaltos proceso tvarka Seime, teis dalyvauti procese, pateikti savo
paaikinimus ir gintis neturi bti varoma. i teis turi bti utikrinta.
Pagal Aukiausiojo Teismo 2005 m. gruodio 13 d. nutart baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-544/2005
(Nutarties iekoti ia: http://ovada.tic.lt/lat/nutartis.aspx?id=29228)
(pastaba: ia djau tik tuos punktus, kuriuose tiesiogiai usimenama apie konst., ir baud. atsakomybes)
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus iplstin septyni teisj kolegija,
susidedanti i kolegijos pirmininko Albino Sirvydio, Egidijaus Bielino, Valerijaus iuiulkos, Gintaro
Godos, Rimanto Baumilo, Benedikto Stakausko ir pranejo Vytauto Piesliako, sekretoriaujant E.
Jasionienei, dalyvaujant prokurorui M. Ddai, gynjui advokatui V. Sviderskiui, nuo baudiamosios
atsakomybs atleistam R. Paksui, teismo posdyje kasacine tvarka inagrinjo baudiamj byl pagal
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo ir nuo baudiamosios atsakomybs atleisto
Rolando Pakso kasacinius skundus dl Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj
kolegijos 2005 m. kovo 1 d. nuosprendio.
Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. spalio 25 d.
nuosprendiu Rolandas Paksas iteisintas, nepadarius veikos, turinios Lietuvos Respublikos
baudiamojo kodekso (toliau BK) 125 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo poymi.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija 2005 m. kovo 1 d. nuosprendiu
panaikino Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 25 d. nuosprend ir prim nauj nuosprend, kuriuo
R. Paks pripaino padarius nusikalstam veik, numatyt BK 125 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK

50
36 straipsniu baudiamoji byla nutraukta pripainus, kad dl aplinkybi pasikeitimo R. Paksas tapo
nebepavojingas, ir jis nuo baudiamosios atsakomybs pagal BK 125 straipsnio 1 dal atleistas.
Teisj kolegija, iklausiusi teisjo praneim, prokuroro, praiusio jo skund tenkinti, o R. Pakso
kasacin skund palikti nenagrint arba atmesti, R. Pakso ir jo gynjo, praiusi R. Pakso kasacin
skund tenkinti, o prokuroro kasacin skund atmesti, paaikinimus, Baudiamoji atsakomyb pagal BK
125 straipsn asmeniui siejama su iomis teisikai reikmingomis aplinkybmis: 1) padaryta veika
pasireikianti informacijos, kuri yra valstybs paslaptis, atskleidimu. Atskleidimas tai tokia veika, dl
kurios informacija, kuri yra valstybs paslaptis, tampa inoma asmenims, neturintiems teiss j inoti; 2)
informacijos turiniu informacija yra valstybs paslaptis. Kas yra valstybs paslaptis sprendiama pagal
1999 m. lapkriio 25 d. Lietuvos Respublikos valstybs paslapi statymo nuostatas; 3) atsakomybs
subjektas asmuo, kuriam informacija patikta ar kuris suinojo mint informacij dl savo tarnybos,
darbo ar atlikdamas viesias funkcijas; 4) kalts forma tyin ar neatsargi kalt. Esant tyinei kaltei,
asmuo suvokia, kad atskleidia kitam asmeniui, neturiniam teiss inoti, informacij, kuri yra valstybs
paslaptis, ir nori taip veikti, t. y. atskleisti valstybs paslapt asmeniui, neturiniam teiss j inoti. BK 16
straipsnio 4 dalis nustato, kad asmuo baudiamas u nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarym
dl neatsargumo tik io kodekso specialioje dalyje numatytais atvejais. BK 125 straipsnio 2 dalis nustato,
kad io straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikaltimas ir tais atvejais, kai ji padaryta dl
neatsargumo. BK 16 straipsnio 1 dalis numato dvi neatsargios kalts ris: nusikalstam pasitikjim ir
nusikalstam nerpestingum. BK 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse formuluojami i neatsargios kalts ri
apibrimai. Abu apibrimai formuluojami materialioms nusikaltimo sudtims. Tuo tarpu BK 125
straipsnyje numatyta nusikaltimo sudtis yra formali. Ji nesieja baudiamosios atsakomybs su
Baudiamojo kodekso ginamoms vertybms padaryta konkreia ala ar jos dydiu. Tai itin retas atvejis
2000 m. BK, kai baudiamoji atsakomyb u dl neatsargumo padaryt veik nesiejama su dl
nusikaltimo kilusiais padariniais. Taiau BK 125 straipsnio 2 dalies nuostata pareigoja teism svarstyti
klausim dl asmens baudiamosios atsakomybs ir esant neatsargiai kalts formai. Tai pareigoja teism
aikintis bendr nusikalstamo pasitikjimo ir nusikalstamo nerpestingumo turin sprendiant
nusikaltimo, numatyto BK 125 straipsnyje, rodinjimo klausimus. Nusikalstamo pasitikjimo kalt
galima tik dl nusikaltim, kuri sudtys yra materialios. Todl padarant nusikaltim nusikalstamo
pasitikjimo kalt negalima. Nusikalstamo nerpestingumo kalt padarius i veik yra tada, kai asmuo
nesuvokia, kad savo veika atskleidia valstybs paslapt, nenori jos atskleisti, taiau turi ir gali suvokti,
kad savo veiksmais atskleidia kitam asmeniui, neturiniam teiss inoti, informacij, kuri yra valstybs
paslaptis.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. kovo 1 d. nuosprendiu
Rolandui Paksui inkriminuota kad: 1) jis informavo J. Borisov apie tai, kad Valstybs saugumo
departamento pareignai jo atvilgiu atlieka operatyvin tyrim bei naudoja technines priemones specialia
tvarka vykdo telekomunikacijos priemonmis perduodamos informacijos kontrol klausosi J.
Borisovo pokalbi mobiliojo ryio telefonais abonementiniais numeriais 8-612-29500 ir 8-612-28881 );
2) atskleid mint J. Borisovo telefonini pokalbi su Anna Zatonskaja ir Anatolijumi Potninu turinio
detales
Nuosprendis, kuriuo konstatuojama, kad traukiamas baudiamojon atsakomybn asmuo padar
nusikalstam veik, negali bti priimamas nepaalinus nagrinjant byl kilusi abejoni. Tokio
nuosprendio motyvuose turi bti aptartos visos bylai svarbios aplinkybs, motyvai turi bti tarpusavyje
susieti, juose neturi bti logini sprag.
Baudiamojo kodekso 2 straipsnio (Pagrindins baudiamosios atsakomybs nuostatos) 3 ir 4 dalys
nustato, kad asmuo atsako pagal baudiamj statym tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padars
nusikalstam veik ir tik jeigu veikos padarymo metu i jo galima buvo reikalauti statymus atitinkanio
elgesio. Pagal baudiamj statym atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudiamojo
statymo numatyt nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudt.
Institucij, nagrinjani asmen konstitucins atsakomybs klausimus, padarytos ivados neturi
prejudicins galios baudiamj byl nagrinjaniam teismui. Baudiamj byl nagrinjantis teismas toje
byloje vykdo teisingum ir pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 ir 109 straipsnius pats privalo
itirti visas reikmingas aplinkybes ir nusprsti: pirma, ar buvo padaryta nusikalstama veika, antra, ar
baudiamojon atsakomybn traukiamas asmuo yra kaltas dl tos veikos padarymo. Jokie kit institucij
priimti sprendimai baudiamj byl nagrinjanio teismo nuo i pareig vykdymo neatleidia.

51
Antra vertus, baudiamosios ir konstitucins atsakomybs skirtumai lemia tai, kad baudiamj byl
nagrinjani teism sprendimai nekeiia, nenaikina ir neturi jokios kitokios takos sprendiant
konstitucins atsakomybs klausimus kit institucij priimtiems sprendimams ir padarytoms ivadoms.
Kolegija laiko, kad vadovaujantis anksiau idstytais motyvais Vilniaus apygardos teismo nuosprendio
motyvai dl nesirmimo priimant nuosprend Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo
komisijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ivadomis kaip rodymu ioje baudiamojoje
byloje atitinka BPK reikalavimams.
Nenagrintini R. Pakso kasacinio skundo motyvai
Dalis kasacinio skundo motyv lieia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegus 25 d.
nutarimu nustatyt draudim iki gyvos galvos bti renkamam Lietuvos Respublikos Prezidentu ir uimti
tokias Konstitucijoje nurodytas pareigas, kuri jimo pradia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos
priesaikos davimu. Kasatoriaus manymu, ji neatitinka mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos nuostat, ginani nekaltumo prezumpcij (Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis ). Be to,
kasatorius nurodo paties Konstitucinio Teismo padaryt Konvencijos 7 straipsnyje tvirtinto principo
nra bausms be statymo, paeidim, nes Konstitucinis Teismas nedar joki nuorod konkreias
materialins teiss normas ir jomis nesirm nustatydamas tok draudim. Baudiamojo proceso kodeksas
nenumato Lietuvos Aukiausiojo Teismo kompetencijos Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarim ar
ivad atvilgiu. Todl ie kasacinio skundo motyvai nenagrintini nesant kasacinio bylos nagrinjimo
pagrind.
Dl prokuroro kasacinio skundo
Prokuroras kasaciniame skunde prao panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprend ir perduoti byl
i naujo nagrinti apeliacine tvarka dl neteistai taikyto BK 36 straipsnio ir R. Pakso atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs. Kadangi kolegija sprendia, kad Rolando Pakso veikoje nra nusikaltimo,
dl kurio jis buvo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, sudties, nra pagrindo byl perduoti
Lietuvos apeliaciniam teismui bausmei skirti.
Galutin nutartis - Teisj kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 ir 4 punktais, n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. kovo 1 d.
nuosprend ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2004
m. spalio 25 d. nuosprend be pakeitim. LR generalinio prokuroro pavaduotojo kasacin skund atmesti
Dar prie 1 ir 2 klausim :
KONSTITUCIJOS APSAUGA:
Pagal teism statym:
Lietuvos Respublikos teism statymas nustato Lietuvos Respublikos teism sistem, j kompetencij,
teism organizavimo, veiklos, administravimo ir savivaldos sistem, principus, teisj status,
pretendent teisjus atrankos, j skyrimo teisjais, teisj karjeros, atsakomybs procedras, teisj
socialines garantijas, kitus su teismais susijusius klausimus.
iame statyme nustatytas teism organizavimo ir veiklos, teisj statuso ir su jais susijusi santyki
teisinis reglamentavimas pagrstas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose statymuose bei Lietuvos
Respublikos tarptautinse sutartyse tvirtintais visuotinai pripaintais teiss principais: pagarbos mogaus
teisms ir laisvms, tarp j asmens teise teismin gynyb, teise, kad kiekvieno asmens byla bt vieai ir
teisingai inagrinta nepriklausomo ir nealiko teismo, valstybs valdios padalijimo principu, pagal kur
teisingum Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, teiss virenybs, teism ir teisj
nepriklausomumo, teism organizacinio savarankikumo, j finansinio nepriklausomumo nuo kit
valstybs valdios institucij ir pareign sprendim, teism savireguliacijos ir savivaldos, kitais teism
sutvarkymo, teisj statuso ir teismo proceso principais.
33 straipsnis. Byl nagrinjimo teiss altiniai
1. Nagrindami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, iuo ir kitais statymais,
Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis, Vyriausybs nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje
galiojaniais teiss aktais, kurie neprietarauja statymams.
2. Nagrindami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo nutarimais ir atsivelgia Aukiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas io teismo
nutartis bei Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtus io teismo sprendimus, nutarimus ir
nutartis.

52
3. Teismai, nagrindami bylas, taiko Europos Sjungos teiss normas ir vadovaujasi Europos Sjungos
teismini institucij sprendimais, taip pat j preliminariais nutarimais Europos Sjungos teiss akt
aikinimo ir galiojimo klausimais.
43 straipsnis. Teisjo pareigos
1. Teisjas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kit statym, vykdyti Teisj etikos
taisykli reikalavimus.
44 straipsnis. Teisjo teiss ir laisvs
1. Teisjas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir statymuose numatytas Lietuvos Respublikos
pilieio teises ir laisves.
2. Teisjo procesines teises nustato proceso statymai.
3. Teisjai turi teis laisvai jungtis teisj asociacijas ar kitokias nepolitines organizacijas, ginanias
teisj teises, atstovaujanias j interesams bei tenkinanias j profesinius poreikius.
4. Teisjas turi teis atstovauti teisme savo, savo nepilnamei vaik, taip pat asmen, kuri globjas ar
rpintojas jis yra, interesams.
82 straipsnis. Aukiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus
pirmininko paalinimas i pareig
1. Aukiausiojo Teismo pirminink ar Apeliacinio teismo pirminink u iurkt Lietuvos Respublikos
Konstitucijos paeidim arba priesaikos sulauym, taip pat jei paaikja, kad jis padar nusikalstam
veik, Seimas gali paalinti i teismo pirmininko ir teisjo pareig apkaltos proceso tvarka.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodyta paalinimo i pareig tvarka gali bti taikoma ir Aukiausiojo Teismo
bei Apeliacinio teismo skyri pirmininkams.
3. Seimo nutarimu io straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytam asmeniui pradjus Seime apkaltos proces, jam
suteikti galiojimai sustabdomi iki Seimo sprendimo apkaltos procese primimo. Jei Seimas apkaltai
nepritaria, io asmens galiojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas u galiojim sustabdymo
laik.
91 straipsnis. Teisjo paalinimas i pareig
1. Aukiausiojo Teismo teisj, Apeliacinio teismo teisj u iurkt Lietuvos Respublikos
Konstitucijos paeidim arba priesaikos sulauym, taip pat jei paaikja, kad teisjas padar
nusikalstam veik, Seimas gali paalinti i pareig apkaltos proceso tvarka.
2. Seimo nutarimu io straipsnio 1 dalyje nurodytam teisjui pradjus Seime apkaltos proces, teisjo
galiojimai sustabdomi iki Seimo sprendimo apkaltos procese primimo. Jei Seimas apkaltai nepritaria,
io teisjo galiojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas u galiojim sustabdymo laik.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1450, 2003-04-03, in., 2003, Nr. 38-1695 (2003-04-24)
Pripainta, kad io st. 56 str. , 2,3,4,5,6 dalys, 57 str. 3 dalis, 63 str. 4 dalis, 70 str. 2 ir 3 dalys, 71 str. 2,
3 dalys, 72 str. 2, 3 dalys, 74 str. 1 dalis 75 str. 1 dalis,76 str. 2 dalis,77 str. 3 dalis, 78 str. 2 dalis, 79
str. 2 dalis, 81 str. 3 ir 7 dalys, 90 str 3 ir 7 dalys prietarauja Konstitucijai.
Pagal ABT:
Apie Konstitucijos apsaug, kontrol raoma iuose ABT statymo straipsniuose:
4 straipsnis. statym taikymas nagrinjant administracines bylas
1. Teismas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai.
2. Jeigu yra pagrindas manyti, kad statymas ar kitas teiss aktas, kuris turt bti taikomas konkreioje
byloje, prietarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinjim ir, atsivelgdamas Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencij, kreipiasi j su praymu sprsti, ar tas statymas ar kitas
teiss aktas atitinka Konstitucij. Gavs Konstitucinio Teismo nutarim, teismas atnaujina bylos
nagrinjim. Mintos taisykls taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Respublikos Prezidento
aktas arba Vyriausybs aktas, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, neprietarauja statymams ar
Konstitucijai.
[pastaba: iame str. Yra ir daugiau punkt, bet ie labiausiai susij su Konstitucijos apsauga]
18 straipsnis. Apygardos administracinio teismo kompetencija
2. Netaikant iankstinio nagrinjimo ne teismo tvarka procedros, apygardos administracinis teismas,
kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinja ias bylas:
1) dl normini administracini akt, kuriuos prim teritoriniai ar savivaldybi administravimo
subjektai, teistumo;

53
2) pagal savivaldybi taryb pareikimus dl j teisi paeidimo, kai atsakovai yra teritoriniai valstybiniai
administravimo subjektai;
3) pagal Vyriausybs atstovo pareikimus dl vietos savivaldos institucij ir j pareign akt,
prietaraujani Konstitucijai ir statymams, dl statym ir Vyriausybs sprendim nevykdymo,
dl akt ar veiksm, paeidiani gyventoj ir organizacij teises, teistumo;
4) dl turtins ir moralins alos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorini valstybs ar
vietos savivaldos institucij, staig, tarnyb bei j tarnautoj, einani tarnybines pareigas, neteistais
veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 485 straipsnis);
5) tarnybinius ginus, kai viena gino alis yra valstybs ar savivaldybs tarnautojas, turintis vieojo
administravimo galiojimus, iskyrus atvejus, kai pareikjas ar atsakovas yra centrin administravimo
institucija, staiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir jeigu Valstybs tarnybos statymas nenustato kitokios
atitinkam gin sprendimo tvarkos;
6) pagal pareikimus, kai kyla ginai tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt dl
kompetencijos ar statym paeidimo (io statymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas), iskyrus atvejus, kai
viena i gino ali yra centrin administravimo institucija, staiga, tarnyba;
7) pagal skundus dl valstybs institucij (pareign) nutarim administracini teiss paeidim bylose;
8) pagal skundus dl apylinks rinkim komisijos sprendimo arba apylinks referendumo komisijos
sprendimo dl rinkj srae ar piliei, turini teis dalyvauti referendume, srae padaryt klaid;
9) pagal praymus utikrinti administracini gin komisij sprendim vykdym.
3. Apygardos administracinis teismas pirmja instancija taip pat nagrinja skundus (praymus) dl
savivaldybi ir apskrii administracini gin komisij, o statym numatytais atvejais ir dl kit
iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucij priimt sprendim.
98 straipsnis. Bylos sustabdymo pagrindai
1. Teismas sustabdo byl iais atvejais:
1) kai mirta bylos alimi buvs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, jeigu gino teisinis santykis
leidia teisi permim;
2) kai alis netenka veiksnumo;
3) kai negalima nagrinti tos bylos, kol bus isprsta kita byla, nagrinjama civiline, baudiamja ar
administracine tvarka;
4) kai teismas kreipiasi Konstitucin Teism praydamas sprsti, ar statymas arba kitas teiss
aktas, kuris turt bti taikomas byloje, atitinka Konstitucij;
5) kai kreipiamasi administracin teism praant itirti norminio administracinio akto teistum arba kai
pats administracinis teismas, nagrindamas konkrei byl, nusprendia itirti norminio administracinio
akto teistum;
6) kai teismas paskiria ekspertiz;
7) kai teismas pripasta, kad btina gauti bylai reikalingus rodymus (dokumentus) i usienio valstybs;
8) kai teismas kreipiasi kompetenting Europos Sjungos teismin institucij praydamas preliminaraus
nutarimo Europos Sjungos teiss akt aikinimo ar galiojimo klausimu.
2. Dl teismo nutarties sustabdyti byl, iskyrus nutart sustabdyti byl dl kreipimosi Konstitucin
Teism ar administracin teism arba nutart pradti norminio administracinio akto teistumo tyrim, gali
bti duodamas atskirasis skundas.
io 85 straipsnio 3 dalis buvo pripainta prietaraujanti Konstitucijai:
85 straipsnis. Sprendimo primimas
1. Administracinis teismas sprendim dl i esms inagrintos bylos priima pasitarim kambaryje teisj
bals dauguma. Teisjai neturi teiss atsisakyti balsuoti arba susilaikyti, taip pat paskelbti nuomoni,
pareikt besitariant pasitarim kambaryje. Posdio pirmininkas balsuoja paskutinis. Priimt sprendim
pasirao visi posdyje dalyvav teisjai.
2. Teisjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali idstyti ratu savo atskir nuomon. i vieai
neskelbiama, bet pridedama prie bylos.
*3. Teismo sprendimo angin ir rezoliucin dalys suraomos ir vieai paskelbiamos paprastai t pai
dien po individualios bylos inagrinjimo. Apraomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys suraomos
ne vliau kaip per septynias darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo.
4. Kai atsakovas pareikjo reikalavimus pripasta visikai, teismas sprendime gali surayti sutrumpintus
motyvus nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, rodymus, kuriais grindiamos teismo ivados,
statymus, kuriais teismas vadovavosi.
54
5. Bylose dl normini administracini akt teistumo ir kitose sudtingose bylose sprendimas gali bti
priimtas bei paskelbtas ir ne t pai dien, bet ne vliau kaip per deimt dien baigus nagrinti byl.
Kada bus skelbiamas sprendimas, praneama bylos alims ir apie tai paymima teismo posdio
protokole. Kol rengiamas sprendimas, kolegijos teisjai gali nagrinti kitas bylas. Sprendim ar nutart,
kurios primimas ir paskelbimas buvo atidtas, gali paskelbti vienas i byl nagrinjusi teisj, kitiems
kolegijos teisjams nedalyvaujant.
6. Administracinio teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
*Pastaba. Pripainti, kad Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo 85 straipsnio 3
dalis (2000 m. rugsjo 19 d. redakcija; in., 2000, Nr. 85-2566) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad prie
priimant ir vieai paskelbiant pirmosios instancijos administracinio teismo sprendim gali bti suraomos
tik io sprendimo angin ir rezoliucin dalys, o apraomoji ir motyvuojamoji dalys gali bti suraomos
vliau ne vliau kaip per septynias darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo, prietarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisins valstybs ir teisingumo
principams.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2006-09-21, in., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)
io 139 straipsnio 2, 3 dalys buvo pripainta prietaraujanti Konstitucijai:
139 straipsnis. Sprendimo ar nutarties primimas ir paskelbimas
1. odinio bylos nagrinjimo atveju po proceso dalyvi baigiamj kalb teismas ieina pasitarim
kambar priimti sprendimo ar nutarties.
*2. Prims sprendim ar nutart, teismas grta teismo posdi sal ir kolegijos pirmininkas arba
teisjas pranejas paskelbia sprendimo ar nutarties angin bei rezoliucin dalis, trumpai idsto
sprendimo ar nutarties motyvus ir pranea, kada bus suraytas visas sprendimas ar nutartis.
*3. Visas teismo sprendimas ar nutartis idstoma ratu ir vis teisj pasiraoma ne vliau kaip per
septynias dienas nuo j primimo.
4. Iimtiniais atvejais, atsivelgdama bylos sudtingum bei dyd, teisj kolegija, nagrinjanti byl
apeliacine tvarka, motyvuota nutartimi ne ilgesniam kaip deimties dien terminui gali atidti sprendimo
ar nutarties primim ir paskelbim. Kol rengiamas sprendimas ar nutartis, kolegijos teisjai gali nagrinti
kitas bylas.
5. Sprendim ar nutart, kurios primimas ir paskelbimas buvo atidtas, gali paskelbti vienas i byl
nagrinjusi teisj, kitiems kolegijos teisjams nedalyvaujant.
*Pastaba. Pripainti, kad Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo 139 straipsnio 2
dalies (2000 m. rugsjo 19 d. redakcija; in., 2000, Nr. 85-2566) nuostata kolegijos pirmininkas arba
teisjas pranejas <...> pranea, kada bus suraytas visas sprendimas ar nutartis prietarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisins valstybs ir teisingumo
principams.
Pripainti, kad Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo 139 straipsnio 3 dalis (2000
m. rugsjo 19 d. redakcija; in., 2000, Nr. 85-2566) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
109 straipsniui, konstituciniams teisins valstybs ir teisingumo principams.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Pagal konstitucinio teismo statym:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos virenyb
teiss sistemoje ir konstitucin teistum, nustatyta tvarka sprsdamas, ar statymai ir kiti Seimo priimti
aktai neprietarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybs aktai
neprietarauja Konstitucijai arba statymams.
Konstitucijos ir io statymo nustatytais atvejais Konstitucinis Teismas teikia Seimui ir Respublikos
Konstitucinis Teismas yra savarankikas ir nepriklausomas teismas, kuris teismin valdi gyvendina
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir io statymo nustatyta tvarka.
Apie Konstitucijos apsaug, kontrol raoma iuose KT statymo straipsniuose:
2 straipsnis. statymai dl Konstitucinio Teismo
Konstitucinio Teismo udavinius, galiojimus ir darbo tvark nustato LRK ir is statymas.
5(1) straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos garantijos
Konstitucinio Teismo savarankikum ir nepriklausomum nuo kit institucij utikrina jam statymo
laiduojamos finansins, materialins-technins bei organizacins garantijos.
55
Konstitucinis Teismas yra finansuojamas i valstybs biudeto utikrinus jam galimyb nepriklausomai ir
deramai atlikti konstitucins prieiros funkcijas. Ilaid smat tvirtina Konstitucinis Teismas, kuris taip
pat savarankikai disponuoja jam paskirtomis lomis.
Pastatai ir kitas turtas, kuriuo naudojasi Konstitucinis Teismas, yra valstybs nuosavyb, perduota
Konstituciniam Teismui valdyti, naudotis bei disponuoti turto patikjimo teismis. Be Konstitucinio
Teismo sutikimo is turtas negali bti paimtas nei perduotas kitiems subjektams.
Konstitucinis Teismas taip pat savarankikai ir nepriklausomai vykdo informacin bei organizacin savo
veiklos aprpinim.
Riboti io statymo nustatytas teisines, organizacines, finansines, informacines, materialines-technines ir
kitas Konstitucinio Teismo veiklos slygas yra draudiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1475, 96.07.11, in., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)
7 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisjo priesaika
Asmuo, paskirtas Konstitucinio Teismo teisju, prie praddamas eiti savo pareigas, Seimo posdyje
prisiekia. Prisiekiantis asmuo turi teis pasirinkti vien i io straipsnio antrojoje dalyje nustatyt
priesaikos tekst.
Nustatomi tokie priesaikos tekstai:
1) A, (vardas, pavard),
prisiekiu bti itikimas Lietuvos Respublikai;
prisiekiu garbingai ir siningai eiti Konstitucinio Teismo teisjo pareigas;
prisiekiu ginti nepriklausomos Lietuvos valstybs konstitucin santvark ir saugoti Konstitucijos
virenyb, paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Tepadeda man Dievas!
2) A, (vardas, pavard),
prisiekiu bti itikimas Lietuvos Respublikai;
prisiekiu garbingai ir siningai eiti Konstitucinio Teismo teisjo pareigas;
prisiekiu ginti nepriklausomos Lietuvos valstybs konstitucin santvark ir saugoti Konstitucijos
virenyb, paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Priesaik priima Seimo Pirmininkas Seimo posdyje.
Priesaika priimama laikantis t taisykli, kurios nustatytos Seimo nari priesaikos primimo procedrai.
Konstitucinio Teismo teisjas, statym nustatyta tvarka neprisieks arba prisieks su ilyga, netenka
teisjo galiojim. Dl to Seimas priima nutarim.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1797, 2003-10-28, in., 2003, Nr. 108-4815 (2003-11-19)
17 straipsnis. Konstitucinio Teismo veiklos teistumas ir nepriklausomumas
Konstitucinis Teismas, taip pat jo teisjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybs
institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Konstitucinis Teismas klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir jai neprietaraujani statym.
Valstybs valdios ir valdymo institucij, Seimo nari ir kit pareign, politini partij, politini ir
visuomenini organizacij ar piliei kiimasis teisjo ar Konstitucinio Teismo veikl draudiamas ir
utraukia statym numatyt atsakomyb.
Apie bandymus daryti poveik Konstituciniam Teismui, atskiriems jo teisjams KT pirmininkas ar teisjas
privalo nedelsdamas praneti Seimui, paskelbti per visuomens informavimo priemones.
Mitingai, piketai bei kitokie veiksmai ariau negu 75 metrai iki Konstitucinio Teismo pastato, taip pat
Teisme, jei jais siekiama paveikti teisj arba Teism, yra kiimasis teisjo arba Teismo veikl.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.I-318, 93.12.02, in.,1993, Nr. 68-1277
Nr. IX-1797, 2003-10-28, in., 2003, Nr. 108-4815 (2003-11-19)
26 straipsnis. Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybs akt galiojimo sustabdymas
Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas gauna Respublikos Prezidento teikim itirti, ar Vyriausybs
aktas atitinka Konstitucij ir statymus, arba kai jis gauna Seimo nutarim, kuriame praoma itirti, ar
Lietuvos Respublikos statymas, kitas Seimo priimtas aktas atitinka Konstitucij, ar Respublikos
Prezidento dekretas, Vyriausybs aktas atitinka Konstitucij ir statymus, ne vliau kaip per 3 dienas turi
bti atliktas iankstinis tos mediagos tyrimas ir tvarkomajame Konstitucinio Teismo posdyje isprstas
klausimas, ar priimti praym nagrinti Konstituciniame Teisme.
56
Jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendim priimti nagrinti praym, Konstitucinio Teismo
pirmininkas tuoj pat apie tai oficialiai paskelbia Valstybs iniose, taip pat Konstitucinio Teismo
interneto tinklalapyje. iame pirmininko praneime turi bti nurodytas tikslus ginijamo akto
pavadinimas, jo primimo data ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsn minto
akto galiojimas sustabdomas nuo io oficialaus paskelbimo dienos iki Konstitucinio Teismo nutarimo dl
ios bylos paskelbimo.
Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas, inagrinjs byl, priima nutarim, kad ginijamas aktas
neprietarauja Konstitucijai, Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apie tai oficialiai paskelbia io
straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka. iame Konstitucinio Teismo pirmininko praneime
nurodomas tikslus ginijamo akto pavadinimas, primimo data, Konstitucinio Teismo nutarimo iuo
klausimu esm, jo primimo data, taip pat tai, kad nuo io nutarimo paskelbimo dienos atstatomas
sustabdytojo akto galiojimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1475, 96.07.11, in., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)
Nr. VIII-765, 98.06.04, in., 1998, Nr.55-1519 (98.06.17)
Nr. IX-1797, 2003-10-28, in., 2003, Nr. 108-4815 (2003-11-19)
27 straipsnis. Bylos rengimas Konstitucinio Teismo posdiui
Byl Konstitucinio Teismo posdiui rengia pirmininko paskirtas Konstitucinio Teismo teisjas. Juo
paprastai skiriamas teisjas, atliks iankstin atitinkamos mediagos tyrim.
Teisjas atlieka iuos veiksmus:
1) reikiamais atvejais apklausia pareikj ar jo atstov apie reikalavim esm, iklauso jo argumentus,
pasilo, jeigu tai reikalinga, pateikti papildom rodym;
2) reikiamais atvejais apklausia suinteresuot asmen ar jo atstov apie bylos aplinkybes, isiaikina jo
kontrargumentus bei turimus rodymus, prireikus pasilo jam ratu pateikti paaikinimus dl bylos;
3) apklausia liudytojus ir sprendia, ar juos aukti Teism;
4) ireikalauja i valstybs institucij, kit organizacij bei asmen raytinius ir daiktinius rodymus bei
kit reikaling mediag;
5) skiria ekspertizes, ikvieia ir apklausia specialistus, nesuinteresuotus bylos baigtimi;
6) atlieka kitus btinus bylai parengti teisminiam nagrinjimui veiksmus.
Bylos mediaga - praymo patikrinti teiss akto atitikim Konstitucijai ar statymams nuoraai, tikrinam
teiss akt nuoraai, kit gaut dokument nuoraai - dalyvaujantiems byloje asmenims turi bti isista
ne vliau kaip per 3 dienas, kai byla pradedama rengti teisminiam posdiui.
Atliks parengiamuosius veiksmus ir laikydamas, jog byla pakankamai parengta, teisjas tvarkomajame
Konstitucinio Teismo posdyje silo priimti sprendim skirti byl nagrinti Teismo posdyje.
31 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys
Dalyvaujaniais byloje asmenimis laikomi:
pareikjas - valstybs institucija, Seimo nari grup, kuriems statymai suteikia teis kreiptis
Konstitucin Teism su praymu itirti teiss akto atitikim Konstitucijai ar statymams arba duoti ivad,
bei j atstovai;
suinteresuotas asmuo - valstybs institucija, primusi teiss akt, kurio atitikim Konstitucijai ar
statymams reikia itirti, bei jos atstovas; Seimo narys ar kitas valstybs pareignas, kurio veiksm
atitikim Konstitucijai reikia itirti dl jam pradtos Seime apkaltos bylos, bei jo atstovas; Respublikos
Prezidentas, kai teikiama ivada dl jo sveikatos bkls, bei jo atstovas.
Dalyvaujantys byloje asmenys turi lygias procesines teises. Jie turi teis susipainti su bylos mediaga,
daryti i jos iraus, nuoraus, kopijas, pareikti nualinimus, teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus,
uduoti klausim kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pareikti
praymus, duoti paaikinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prietarauti kit dalyvaujani
byloje asmen praymams, argumentams ir samprotavimams.
41straipsnis. Praym sujungimas
Konstitucinis Teismas, nustats, kad yra du ar daugiau praym patikrinti to paties teiss akto atitikim
Konstitucijai ar statymams, iki teisminio nagrinjimo pradios gali juos sujungti vien byl. iuo atveju
Konstitucinis Teismas priima motyvuot sprendim.
45 straipsnis. Teisminio posdio pirmininkas

57
Teisminiame posdyje pirmininkauja Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jei jo nra, jo pareigas laikinai
einantis Konstitucinio Teismo teisjas, o jei ir j nra - Konstitucinio Teismo irinktas teisjas, taiau ne
teisjas pranejas.
Posdio pirmininkas vadovauja posdiui, imasi priemoni visoms bylos aplinkybms visapusikai, iki
galo ir objektyviai itirti; alina i proceso visa tai, kas nesusij su nagrinjamu klausimu; nutraukia
proceso dalyvius, jeigu jie kalba apie klausimus, nesusijusius su nagrinjama byla arba neinybingus
Konstituciniam Teismui; atima i kalbtoj od, kai jie savavalikai pradeda kalbti, kai nevykdo
posdio pirmininko reikalavim, kai kalba iurkiai ar eidianiai arba kai rodo nepagarb
Konstitucijai ar valstybs konstitucinei santvarkai.
Posdio pirmininkas turi teis paalinti i posdi sals kiekvien, kas paeidia tvark arba neklauso jo
reikalavim. Dalyvaujant byloje asmen galima paalinti Teismo sprendimu, kai jo nepaveikia posdio
pirmininko spjimas.
Posdio pirmininkas spja esanius posdi salje asmenis, jeigu j elgesys trukdo vesti posd, kad
pakartotinai paeidus tvark jie gali bti paalinti i sals.
Posdio pirmininkas skelbia posdio pertrauk, kai jos reikia poilsiui, kai dalyvaujantiems byloje
asmenims btina pasirengti baigiamajai kalbai, kai pasibaigia darbo laikas, kai kliudoma normaliai dirbti
ir kitais atvejais.
54 straipsnis. Klausimai, isprendiami priimant nutarim
Priimdamas nutarim, Teismas vertina rodymus, konstatuoja, kurios svarbios aplinkybs yra nustatytos
ir kurios nenustatytos, kuria Konstitucijos ar statymo norma turi bti remiamasi ioje byloje ir ar
praymas yra tenkintinas.
Teismas pagrindia nutarim tik tais rodymais, kurie itirti Teismo posdyje.
Teismas, pasitarimo metu pripains, jog btina iaikinti naujas aplinkybes arba itirti naujus rodymus,
priima sprendim atnaujinti bylos nagrinjim ir nustato, kuriuos procesinius veiksmus reikia papildomai
atlikti.
56 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo turinys
Konstitucinio Teismo nutarimas dl bylos suraomas kaip atskiras dokumentas. Jame nurodoma:
nutarimo pavadinimas, jo primimo data ir vieta;
Konstitucinio Teismo sudtis;
posdi sekretorius;
dalyvaujantys byloje asmenys ir j atstovai;
nagrinjamas klausimas, jo pagrindas;
Konstitucijos ir io statymo straipsniai, nustatantys Konstitucinio Teismo teis nagrinti
klausim;
reikalavimas, esantis kreipimesi;
teiss akto, kurio atitikimas Konstitucijai buvo tikrinamas, visas pavadinimas, jo paskelbimo ar
gavimo altinis;
Seimo nario ar valstybs pareigno veiksmai ar sprendimas, kuri atitikimas Konstitucijai buvo
tiriamas;
aplinkybs, kurias nustat Konstitucinis Teismas;
argumentai ir rodymai, kuriais grindiamas Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas, o
prireikus - argumentai, paneigiantys kitas nuomones;
Konstitucijos norma, kuria vadovavosi Konstitucinis Teismas, vertindamas akto ar veiksmo
atitikim Konstitucijai;
nutarimo rezoliucija;
nurodymas, kad nutarimas yra galutinis ir neskundiamas.
57 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimas Teisme
Prims nutarim, Konstitucinis Teismas grta posdi sal ir posdio pirmininkas paskelbia Teismo
nutarim.
Visi esantieji posdi salje, iskyrus Konstitucinio Teismo teisjus, nutarim iklauso stovdami.
Primus nutarim, dalyvav byloje asmenys bei kitos institucijos ir asmenys nebegali i naujo kelti
Teisme klausimo dl inagrinto teiss akto atitikimo Konstitucijai ar statymams arba ginyti Teismo
ivados ar jo nustatyt fakt ir teisini santyki.
58
io 62 straipsnio 1 dalies 2 punktas buvo pripaintas prietaraujantis Konstitucijai:
62 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo perirjimas
Konstitucinio Teismo nutarimas gali bti perirtas jo paties iniciatyva, jeigu:
1) paaikjo nauj esmini aplinkybi, kurios buvo neinomos Konstituciniam Teismui nutarimo
primimo metu;
*2) pasikeit Konstitucijos norma, kurios pagrindu nutarimas buvo priimtas.
Tokiu atveju Konstitucinis Teismas priima sprendim ir pradeda byl nagrinti i naujo.
Konstitucinio Teismo sprendimas dl savo nutarimo aikinimo gali bti perirtas ir tuo atveju, kai
nutarimas buvo iaikintas ne pagal tikrj jo turin.
*Pastaba. Pripainti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 62 straipsnio 1 dalies 2
punktas (in., 1993, Nr. 6-120) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2
daliai, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisins valstybs principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2006-03-28, in., 2006, Nr. 36-1292 (2006-03-31)
63 straipsnis. Byl dl teiss akt atitikimo Konstitucijai inybingumas Konstituciniam Teismui
Konstitucinis Teismas nagrinja bylas dl:
1) statym ir kit Seimo akt atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
2) Respublikos Prezidento akt atitikimo Konstitucijai ir statymams;
3) Vyriausybs akt atitikimo Konstitucijai ir statymams.
Nagrindamas io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas bylas, Konstitucinis Teismas tiria tiek viso akto,
tiek ir jo dalies atitikim Konstitucijai ar statymams.

64 straipsnis. Byl dl teiss akt atitikimo Konstitucijai nagrinjimo pagrindai ir vada

Bylos dl teiss akto atitikimo Konstitucijai nagrinjimo Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisikai
motyvuota abejon, kad visas aktas ar jo dalis prietarauja Konstitucijai pagal:
1) norm turin;
2) reguliavimo apimt;
3) form;
4) Konstitucijoje nustatyt primimo, pasiraymo, paskelbimo ar sigaliojimo tvark.
Vada nagrinti byl dl teiss akto atitikimo Konstitucijai yra io statymo nustatyta tvarka ir nustatytos
formos praymo padavimas Konstituciniam Teismui.
65 straipsnis. Praymo itirti teiss akto atitikim Konstitucijai padavimas Konstituciniam Teismui
Praym itirti teiss akto atitikim Konstitucijai Konstituciniam Teismui turi teis paduoti:
1) dl statymo ar kito Seimo priimto akto - Vyriausyb, ne maesn kaip 1/5 vis Seimo nari grup ir
teismai;
2) dl Respublikos Prezidento akto - ne maesn kaip 1/5 vis Seimo nari grup ir teismai;
3) dl Vyriausybs akto - ne maesn kaip 1/5 vis Seimo nari grup, teismai ir Respublikos Prezidentas.
66 straipsnis. Praymo itirti teiss akto atitikim Konstitucijai turinys
Prayme itirti teiss akto atitikim Konstitucijai turi bti nurodyta:
1) adresatas - Konstitucinis Teismas;
2) pareikjo pavadinimas ir adresas;
3) duomenys apie pareikjo atstov ir jo galiojimus, iskyrus atvejus, kai atstovaujama pagal pareigas;
4) valstybs institucijos, primusios ginijam teiss akt, pavadinimas ir adresas;
5) Konstitucijos ir io statymo normos, suteikianios teis kreiptis su praymu Konstitucin Teism;
6) tikslus ginijamo teiss akto pavadinimas, numeris, primimo data ir kiti jam identifikuoti btini
duomenys, jo paskelbimo altinis (jeigu buvo skelbtas);
7) konkrets bylos nagrinjimo pagrindai su nuorodomis io statymo normas;
8) pareikjo pozicija dl teiss akto atitikimo Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su
nuorodomis statymus;
9) suformuluotas praymas Konstituciniam Teismui;
10) pridedam dokument sraas.
Praym pasirao valstybs institucijos, kuriai suteikta teis kreiptis Konstitucin Teism, vadovas.
Vyriausybs praymas turi bti paremtas Vyriausybs nutarimu, kuris pridedamas prie teikiam
dokument. Seimo nari grups praym pasirao visi su praymu besikreipiantys Seimo nariai, kartu

59
nurodydami savo grups atstov (atstovus); j paraai turi bti patvirtinti Seimo Pirmininko ar jo
pavaduotojo parau.
Prie praymo pridedama:
1) ginijamo teiss akto viso teksto nuoraas;
2) galiojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo galiojimus, iskyrus atvejus, kai atstovaujama
pagal pareigas;
3) vis dokument ir kitos mediagos, surayt ne lietuvi kalba, notaro patvirtinti vertimai lietuvi
kalb.
Prie praymo gali bti pridedamas silom ikviesti Konstitucinio Teismo posd liudytoj ir ekspert
sraas, specialist ivados bei kiti dokumentai ir mediaga. Prie kiekvieno liudytojo pavards nurodoma,
kokias aplinkybes jis gali patvirtinti.
Praymas ir io straipsnio treiojoje dalyje nurodyti priedai pateikiami Konstituciniam Teismui su
nuoraais po 30 egzempliori. Konstitucinio Teismo pirmininkas prireikus gali pareigoti pareikj
pateikti ir kit pried nuoraus - iki 30 egzempliori kiekvieno i j.
67 straipsnis. Lietuvos Aukiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygard ir apylinki eism
praym Konstituciniam Teismui turinys
Jei yra pagrindo manyti, kad statymas ar kitas teiss aktas, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje,
prietarauja Konstitucijai, teismas (teisjas) sustabdo ios bylos nagrinjim ir, atsivelgdamas
Konstitucinio Teismo kompetencij, kreipiasi j su praymu sprsti, ar is statymas ar kitas teiss aktas
atitinka Konstitucij.
Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai kreipiasi
Konstitucin Teism nutartimi. Nutartyje turi bti nurodyta:
1) nutarties primimo laikas ir vieta;
2) nutart primusio teismo pavadinimas ir adresas;
3) nutart primusio teismo sudtis, dalyvaujantys byloje asmenys;
4) trumpa bylos esm ir kokiais statymais dalyvaujantys byloje asmenys grindia savo reikalavimus arba
atsikirtimus;
5) teismo nuomons dl statymo ar kito teiss akto prietaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai;
6) suformuluotas teismo praymas Konstituciniam Teismui.
Prie teismo nutarties pridedama:
1) sustabdytoji teismo byla;
2) ginijamo teiss akto viso teksto nuoraas.
Teismo nutartis ir ginijamo teiss akto nuoraas pateikiami Konstituciniam Teismui po 30 egzempliori.
Konstitucinis Teismas, inagrinjs byl, grina atitinkamam teismui atsist sustabdytj byl.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1475, 96.07.11, in., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)
68 straipsnis. Praymo itirti teiss akto atitikim Konstitucijai ataukimas
Konstitucinio Teismo pirmininkui sutinkant, praym itirti teiss akto atitikim Konstitucijai gali ataukti
j padavusi institucija tol, kol ta byla nepaskirta nagrinti teisminiame posdyje.
69 straipsnis. Konstitucinio Teismo atsisakymas nagrinti praym itirti teiss akto atitikim
Konstitucijai
Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinti praym itirti teiss akto atitikim
Konstitucijai, jeigu:
1) praymas paduotas institucijos ar asmens, neturini teiss kreiptis Konstitucin Teism;
2) praymo nagrinjimas yra neinybingas Konstituciniam Teismui;
3) prayme nurodyto teiss akto atitikimas Konstitucijai jau buvo tirtas Konstituciniame Teisme ir
tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas;
4) Konstitucinis Teismas yra pradjs nagrinti byl dl to paties dalyko;
5) praymas grindiamas ne teisiniais motyvais.
Konstitucinis Teismas, atsisakydamas nagrinti praym itirti teiss akto atitikim Konstitucijai, priima
motyvuot sprendim, kurio nuoraas teikiamas arba isiuniamas pareikjui.
Jeigu atsisakymo nagrinti praym pagrindai buvo nustatyti pradjus nagrinti byl Konstitucinio
Teismo posdyje, priimamas sprendimas nutraukti byl.

60
Ginijamo teiss akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendim pradtai teisenai nutraukti. Jeigu tai
paaikja iki teisminio posdio pradios, Konstitucinis Teismas klausim sprendia pasitarim
kambaryje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1475, 96.07.11, in., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)
70 straipsnis. Praymo itirti teiss akto atitikim Konstitucijai sugrinimas pareikjui
Konstitucinio Teismo pirmininkas savo iniciatyva arba teisjo silymu grina pareikjui praym, jeigu
praymas arba jo priedai neatitinka io statymo 66 ir 67 straipsniuose nustatyt reikalavim.
Praymo grinimas neatima teiss kreiptis Konstitucin Teism bendra tvarka, kai bus paalinti buv
trkumai.
71 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarim bylose dl teiss akt atitikimo Konstitucijai rys
Konstitucinis Teismas, baigs nagrinti byl dl teiss akto atitikimo Konstitucijai, priima vien i i
nutarim:
1) pripainti, kad teiss aktas neprietarauja Konstitucijai ar statymams;
2) pripainti, kad teiss aktas prietarauja Konstitucijai ar statymams.
io straipsnio pirmosios dalies 2 punkte numatytu atveju nurodoma, kuriems konkretiems Konstitucijos
straipsniams ar j nuostatoms arba kokiems konkretiems statymams teiss aktas prietarauja.
Tais atvejais, kai teiss akto dalis buvo pripainta atitinkanti Konstitucij ar statymus, o kita dalis
pripainta prietaraujanti Konstitucijai ar statymams, apie tai tiksliai nurodoma Konstitucinio Teismo
nutarime.
72 straipsnis. Teiss akto pripainimo prietaraujaniu Konstitucijai pasekms
Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento
aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas
Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai. Tos paios pasekms atsiranda, kai Konstitucinis Teismas priima nutarim, kad Respublikos
Prezidento aktas ar Vyriausybs aktas (ar jo dalis) prietarauja statymams.
Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi statymo gali ir yra privalomi visoms valdios institucijoms,
teismams, visoms monms, staigoms bei organizacijoms, pareignams ir pilieiams.
Visos valstybs institucijos bei j pareignai privalo panaikinti savo priimtus postatyminius aktus ar j
nuostatas, kurie pagrsti pripaintu nekonstituciniu teiss aktu.
Neturi bti vykdomi sprendimai, pagrsti teiss aktais, kurie pripainti prietaraujaniais Konstitucijai ar
statymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo vykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo
sigaliojimo.
Konstitucinio Teismo nutarimo pripainti teiss akt ar jo dal nekonstituciniu galia negali bti veikta
pakartotinai primus tok pat teiss akt ar jo dal.
73 straipsnis. Konstitucinio Teismo teikiamos ivados
Konstitucinis Teismas teikia ivadas:
1) ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus;
2) ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas;
3) ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai. Prayti ivados dl
tarptautins sutarties galima ir iki jos ratifikavimo Seime;
4) ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja
Konstitucijai.
76 straipsnis. Paklausimo turinys
Paklausime turi bti nurodyta:
1) adresatas - Konstitucinis Teismas;
2) paklausjo pavadinimas ir adresas;
3) Konstitucijos ir io statymo normos, nustatanios teis kreiptis su paklausimu Konstitucin Teism;
4) veiksmai, kuri atitikim Konstitucijai siloma patikrinti, j vykdymo aplinkybs; kreipiantis dl
tarptautins sutarties - tikslus jos pavadinimas, numeris, pasiraymo data ir kiti btini duomenys,
paskelbimo altinis (jeigu buvo skelbta);
5) suformuluotas praymas Konstituciniam Teismui;
6) pridedam dokument sraas.
Seimo paklausimas gali bti idstytas nutarime. Kitais atvejais prie paklausimo turi bti pridtas Seimo
nutarimas dl paklausimo patvirtinimo.
61
Paklausim pasirao Seimo Pirmininkas arba pavaduotojas, einantis jo pareigas; Respublikos Prezidentas.
Prie paklausimo turi bti pridta:
1) tarptautins sutarties viso teksto nuoraas;
2) atitinkami rodymai, pareign sprendim nuoraai;
3) dokument ir kitos mediagos, surayt ne lietuvi kalba, notaro patvirtinti vertimai lietuvi kalb.
Prie paklausimo gali bti pridtas silom ikviesti Konstitucinio Teismo posd liudytoj ir ekspert
sraas, specialist ivados, dokumentas apie atstov galiojimus ir j teis kalbti Konstituciniame
Teisme pareikjo vardu, taip pat kiti dokumentai ir mediaga. Prie kiekvieno liudytojo pavards
nurodoma, kokias aplinkybes jis gali patvirtinti.
Paklausimas ir btini jo priedai pateikiami Konstituciniam Teismui su nuoraais po 30 egzempliori.
Konstitucinio Teismo pirmininkas prireikus gali pareikalauti ir kit pried nuora - iki 30 egzempliori
kiekvieno i j.
80 straipsnis. Atsisakymas nagrinti paklausim Konstituciniame Teisme
Konstitucinis Teismas atsisako nagrinti paklausim dl ivados teikimo, jeigu:
1) paklausim pateik institucija ar asmuo, neturintys teiss kreiptis Konstitucin Teism;
2) paklausimas grindiamas ne teisiniais motyvais;
3) konkretaus klausimo nagrinjimas neinybingas Konstituciniam Teismui;
4) nra veiksmo ar sprendimo, kurio atitikim Konstitucijai reikt tikrinti;
5) paklausime keliamas klausimas, iskyrus io statymo 73 straipsnio 2 punkte numatytus atvejus, jau
buvo tirtas Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimta Konstitucinio Teismo ivada.
Jeigu paklausimo nagrinjimo metu nebelieka nagrinjimo dalyko, Konstitucinis Teismas iuo pagrindu
nutraukia pradt teisen.
82 straipsnis. Paklausim nagrinjimo Konstituciniame Teisme tvarka
Paklausimai dl Lietuvos Respublikos tarptautini sutari atitikimo Konstitucijai nagrinjami pagal
teiss akt atitikimo Konstitucijai tyrimo bendras taisykles.
Kiti paklausimai nagrinjami Konstitucinio Teismo nuoira laikantis paprastesns procedros. Kil
nesutarimai sprendiami pagal iame statyme nustatytas taisykles.
88 straipsnis. Konstitucinio Teismo valdios simboliai
Konstitucinio Teismo posdi salje yra Lietuvos Respublikos valstybs herbo atvaizdas, valstybs
vliava, taip pat specialus Lietuvos Respublikos Konstitucijos leidinys.
Konstitucinio Teismo teisjai posdiauja su mantijomis, kuri apra ir pavyzd tvirtina Konstitucinis
Teismas. Kol j pavyzdys nepatvirtintas, gali bti naudojamos Aukiausiojo Teismo teisjams patvirtinto
pavyzdio mantijos.
Pagal politini partij (pp) statym:
Konstitucijos apsauga, kontrol tvirtinama iuose PP statymo straipsniuose:
4 straipsnis. Politini partij veiklos pagrindai
1. Politins partijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos
civiliniu kodeksu, iuo ir kitais Lietuvos Respublikos statymais, kitais teiss aktais, savo statais bei
programa.
2. Lietuvos Respublikos teritorijoje negali bti steigiamos ir veikti kit valstybi politins partijos ir
politins organizacijos, j padaliniai.
3. Draudiama steigtis ir veikti politinms partijoms, kuri steigimo ar programiniuose dokumentuose
propaguojama ar veikloje praktikuojama rasin, tautin, religin, socialin nelygyb ir neapykanta,
autoritarinio ar totalitarinio valdymo, valdios ugrobimo prievarta metodai, karo ir smurto propaganda,
mogaus teisi bei laisvi, vieosios tvarkos paeidimai, kitokios idjos bei veiksmai, prietaraujantys
Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos statymams ir nesuderinami su visuotinai
pripaintomis tarptautins teiss normomis.
4. Politins partijos organai ir buvein turi bti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
6 straipsnis. Politins partijos steigimo dokumentas
1. Politins partijos veikia pagal savo status. statai yra politins partijos steigimo dokumentas.
2. Politins partijos statuose turi bti nurodyta:
1) politins partijos pavadinimas;
2) politins partijos teisin forma politin partija;
3) politins partijos buvein;

62
4) politins partijos veiklos tikslai. Jie turi bti apibdinti aikiai ir isamiai nurodant veiklos sritis bei
ris;
5) stojimo politin partij ir istojimo, paalinimo i jos slygos ir tvarka;
6) politins partijos nari teiss ir pareigos;
7) politins partijos padalini steigimo, veiklos nutraukimo tvarka;
8) politins partijos suvaiavimo (susirinkimo, konferencijos) kompetencija, periodikumas, suaukimo
bei sprendim primimo tvarka;
9) politins partijos kolegials valdymo organai, j kompetencija, rinkimo ir ataukimo tvarka,
laikotarpis, kuriam kolegials valdymo organai gali bti irinkti, j sprendim primimo tvarka;
10) politins partijos vadovo rinkimo ir ataukimo tvarka, jo kompetencija, laikotarpis, kuriam vadovas
gali bti irinktas;
11) politins partijos valdymo organ atskaitomybs suvaiavimui (susirinkimui, konferencijai) ir j
veiklos kontrols tvarka;
12) politins partijos stat bei programos keitimo tvarka;
13) politins partijos simbolika, jeigu politin partija numato j turti;
14) politins partijos turto ir l naudojimo kontrols tvarka;
15) politins partijos veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas;
16) politins partijos pabaiga.
3. statuose gali bti numatytos ir kitos politins partijos veiklos nuostatos, neprietaraujanios Lietuvos
Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, iam bei kitiems statymams.
4. Steigiamos politins partijos status turi pasirayti politins partijos steigj galiotas atstovas. steigtos
politins partijos pakeistus status pasirao politins partijos vadovas.
5. Politins partijos status pasiraiusi asmen para tikrumas notarikai netvirtinamas.
8 straipsnis. Politini partij registravimas
1. Politins partijos registruojamos juridini asmen registre.
2. Politinms partijoms registruoti bei iregistruoti btinus pateikti dokumentus, politini partij
registravimo, iregistravimo bei politini partij duomen ir stat pakeitim registravimo tvark nustato
Juridini asmen registro nuostatai.
3. Politini partij juridini asmen registrui pateikiam duomen tikrum, stat, programos ar j
pakeitim ir statym reikalavim atitikim patvirtina bei dokumentus, patvirtinanius, kad politin
partij galima registruoti, nes io statymo nustatyti reikalavimai vykdyti ir atsirado iame statyme
numatytos aplinkybs, per 30 dien nuo vis Juridini asmen registro nuostatuose nurodyt dokument
ir duomen gavimo dienos surao Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau Teisingumo
ministerija).
4. Jeigu pateikti ne visi Juridini asmen registro nuostatuose nurodyti dokumentai bei duomenys,
Teisingumo ministerija ne vliau kaip per 15 dien nuo j gavimo dienos apie tai ratu pranea politins
partijos steigj galiotam atstovui, nurodydama, kokie trkumai turi bti itaisyti. Kai yra pateikti visi
trkstami dokumentai bei duomenys, nuo i dokument bei duomen pateikimo dienos 30 dien
terminas skaiiuojamas i naujo.
5. Teisingumo ministerija atsisako patvirtinti pateikt duomen tikrum ir stat, programos, j pakeitim
ir statym reikalavim atitikim, jeigu politins partijos statuose, programoje ar j pakeitimuose
nurodyti politins partijos tikslai ir udaviniai, veiklos bdai prietarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, iam ir kitiems statymams bei pateikti duomenys
neatitinka tikrovs. Teisingumo ministerija, tikrindama pateikiam duomen tikrum ar tvirtindama
stat, programos, j pakeitim ir statym reikalavim atitikim, turi teis kreiptis kitas valstybs
institucijas ir gauti i j ivadas.
6. Teisingumo ministerijos atsisakymas patvirtinti politins partijos pateikiam duomen tikrum, stat,
programos, j pakeitim ir statym reikalavim atitikim gali bti skundiamas teismui statym
nustatyta tvarka.
7. Politins partijos laikomos steigtomis nuo j registravimo juridini asmen registre.
12 straipsnis. Politini partij veiklos ribojimas
1. Politini partij organizacin struktra grindiama tik teritoriniu principu. Darbovietse negali bti
steigiami ir veikti politini partij padaliniai.
2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym nustatytais atvejais iuose statymuose nurodyti
asmenys negali bti politini partij nariais arba turi sustabdyti naryst politinje partijoje.
63
3. Asmuo, kurio naryst politinje partijoje sustabdyta, negali rinkti ir bti renkamas politins partijos
bei jos padalini organus, vykdyti j pavedimus ar kitaip dalyvauti politins partijos veikloje.

Pagal VSD statym:

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamentas
Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamentas (toliau - Saugumo departamentas) yra Lietuvos
Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybs institucija, kurios paskirtis - saugoti
Lietuvos Respublikos suverenitet ir jos konstitucin santvark.
Saugumo departamentas yra juridinis asmuo, turintis atsiskaitomj sskait Lietuvos banke ir antspaud
su Lietuvos valstybs herbu bei pavadinimu: "Lietuvos Respublika. Valstybs saugumo departamentas".
3 straipsnis. Saugumo departamento veiklos teisiniai pagrindai
Saugumo departamentas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos
Respublikos statymais, iuo statymu, tarptautinmis sutartimis ir susitarimais, Saugumo departamento
statutu, kitais teiss aktais ir io departamento norminiais aktais.
Saugumo departamento statutas tvirtinamas statymu.
Straipsnio pakeitimai:
8(1) straipsnis. Oficialus spjimas asmeniui
Oficialus spjimas asmeniui yra Saugumo departamento pareigno raytinis reikalavimas asmeniui
laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi, nedaryti
kit teiss paeidim ir supaindinimas su galimomis teisinmis pasekmmis.
Oficialus spjimas gali bti taikomas, kai i nustatyta tvarka gaut duomen yra pakankamas pagrindas
manyti, kad asmuo gali daryti teiss paeidimus, galinius pakenkti valstybs saugumo interesams.
Oficial spjim asmeniui turi teis pareikti Saugumo departamento generalinis direktorius, jo
pavaduotojai, centrinio aparato valdyb ir skyri virininkai arba teritorini staig virininkai.
io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas oficialus spjimas pareikiamas asmenikai, pateikiant j
asmeniui susipainti pasiraytinai. Oficialiai sptas asmuo turi teis gauti jo oficialaus spjimo nuora.

Pagal susirinkim statym:

1 straipsnis. statymo paskirtis
is statymas nustato Lietuvos Respublikos piliei konstitucins teiss rinktis be ginklo taikius
susirinkimus utikrinimo slygas ir valstybs bei visuomens saugumo, vieosios tvarkos, moni
sveikatos ir dorovs, kit asmens teisi ir laisvi apsaugos tvark organizuojant susirinkimus bei
atsakomyb u io statymo paeidimus.
8 straipsnis. Draudiami susirinkimai
Draudiami susirinkimai, kuri dalyviai:
1) yra ginkluoti (turi aunamuosius ar neaunamuosius ginklus, daiktus, specialiai pritaikytus kno
sualojimams padaryti, gaisrams sukelti ar materialinei alai padaryti, arba kad ir ne specialiai pritaikytus
tokiems tikslams, bet kuriuos realiai galima tokiems tikslams panaudoti) arba turi lengvai usidegani,
stipriai veikiani arba radioaktyvi mediag, alkoholini grim; apsireng karine uniforma arba
apsiginklav pasyvija ginkluote (almais, neperaunamomis liemenmis ir kt.), slepia savo veidus
kaukmis ar yra kitaip usimaskav, kad negalt bti atpainti, - tai liudija apie j pasiruoim padaryti
teiss paeidimus;
2) vairuoja transporto priemones taip, kad tai kelia grsm eismo tvarkai ir saugumui, sudaro pavoj
susirinkime dalyvaujani bei kit asmen saugumui, sveikatai, paeidia viej tvark ir visuomenin
rimt;
3) yra nuogi bei kitaip savo ivaizda ar turimais ir demonstruojamais daiktais cinikai paeidia dorov;
4) susirinkim metu sakomomis kalbomis, plakatais, kiais, audiovizualinmis priemonmis ir kitokiais
veiksmais akivaizdiai kursto paeisti arba paeidia Lietuvos Respublikos Konstitucij ar statymus.
18 straipsnis. Susirinkim organizatori ir dalyvi teiss
Susirinkim organizatoriai ir dalyviai turi teis organizuoti beginklius taikius susirinkimus, laikydamiesi
Lietuvos Respublikos Konstitucijos, io ir kit statym nustatyt slyg ir tvarkos.
Pareignai, nepagrstai ribojantys piliei teis taikius susirinkimus, ir asmenys, trukdantys organizuoti
taikius susirinkimus, traukiami Lietuvos Respublikos statym nustatyton atsakomybn.

64
 7 tema. mogaus ir pilieio teiss ir laisvs LR konstitucinje teisje

1. mogaus teisi ir laisvi prigimtis ir jos aikinimas Konstitucinio Teismo aktuose

mogaus teiss yra iuolaikins civilizacijos esmin vertyb. Valdia ir kiekvienas asmuo turi pareig jas
gerbti, nepaeisti, o paeidus taikyti teisins, moralins ir kt. atsakomybs priemones. 1996 11 20 KT
nutarime dl but privatizavimo sakoma, kad teiss doktrinoje nra vieningos mogaus teisi svokos.
Naujausi laik humanistins teorijos paprastai remiasi tuo, kad mogus nuo gimimo turi nuo jo asmens
neatskiriamas pamatines ir nekintamas laisves ir teises. mogaus prigimtis yra prigimtis yra pirminiais
prigimtini mogaus teisi ir laisvi altinis. Pasak V. Vadapalo, vieningas apibrimas nemanomas.
Teiss teorijoje galima rasti vairi svok: mogaus teiss, pagrindins teiss, elementariosios teiss ir
t.t. Jos skiriasi tam tikrais aspektais, taiau joms bendras vienas dalykas nustatytose ribose saugoti
mogaus teises.
Yra iskiriamos fundamentaliosios teiss (teiss, kurias garantuoja valstybs (iskirtins teiss)),
konstitucins teiss (teiss, kurias gina pati Konstitucija).
Pirmieji apie mogaus teises pradjo kalbti stoikai. Jie iskyr ius gentium prigimtines teises. Vliau
mogaus teiss buvo suteikiamos tik t.t. luomams. Keiiantis epochoms mogaus teiss i atskir
valstybi problemos tampa visos tarpt. bendruomens problema. 20 a. pradioje steigiama Taut sjunga,
kur pradedama kalbti apie t.t. mogaus teisi standartus. Nors visuomen tam dar nra pribrendusi (t
rodo faizmo atsiradimas), taiau teorijoje jau suvokiama, kad mogaus teises reikia ginti.
20 a. priimta daugyb tarpt. teiss akt mogaus teisi klausimais: Visuotin mogaus teisi deklaracija
(1948m.), ET Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija (1950 m.), kuri turi savo
apsaugos mechanizm (Strasbro teism) ir tuo skiriasi nuo deklaracijos, taip pat Tarptautini pilietini ir
politini teisi paktas (1966 m.), Tarptautini ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas, Europos
socialin chartija (1961 m.), Konvencija dl vis form diskriminacijos panaikinimo moterims (1979 m.),
Konvencija dl rasins diskriminacijos panaikinimo (1966 m.) ir kt. Valstybs, kurios susitar dl bendr
standart, turi prisiimti sipareigojimus nepaeidinti mogaus teisi ir laisvi. Pvz., Strasbro teismas
tiria, ar valstybs nepaeid konstitucijos norm, taiau jis nepanaikina nacionalini teism sprendim.
Jis vertina, ar valstybs nepaeid iekovo mogaus teisi, bet nepaneigia, kad jis yra nekaltas.
Reikt atkreipti dmes tai, kad teiss teorijoje diskutuojama apie teisi ir laisvi skirtumus. Teiss
poiriu nra didelio skirtumo tarp mogaus teiss ir laisvs, nes laisvs taip pat yra teiss tik kitoje
mogaus funkcionavimo sferoje, kuri valstyb negali kitis, pvz., minties laisv. Tiesa, yra ir kitas
siauras poiris, kuriuo remiantis teis tai t.t. galimyb kak pasiekti (pvz., kritikuojant valstybs
staig veiklos reform), gyti (gimstant gyvyb), o laisv tai ir galimyb nieko neveikti arba iorikai
neatskleisti veikimo turinio (pvz., minties laisvs turinio). Tai leidia manyti, kad t.t. atvejais teisms
gyvendinti reikia atitinkam veiksm ar slyg (rinkjo amiaus ir pilietybs reikalavimas), o laisvmis
naudotis kartais galima be speciali slyg ar aplinkybi (pvz., pakanka mogaus valios).
Taigi terminu mogaus laisvs ir teiss pasakomos tam tikros prigimtins vertybs, susijusios su
principine idja, kad mogui gimstant atsiranda (o jam mirtant visikai neinyksta) tam tikri griai, kurie
savo reikme prilygsta tokiems valstybs gyvavimui svarbiems griams kaip valstybs vliava, rinkimai,
konstitucingumas ir t.t. Todl valstybs institucijos privalo jas saugoti savo iniciatyva, ginti ir sudaryti
slygas jas optimaliai gyvendinti.
D. Lokas buvo vienas pirmj, kuris prigimtines mogaus teises vardijo kaip integral bet kurios
politins sistemos koncepcijos element. Prigimtini teisi koncepcija parodo, kas yra mogaus teisi
altinis, t. y. ar mogaus teisi altinis yra pozityvioji teis (valstybs suteikta) ar mogaus teiss yra jam
duotos automatikai atjus pasaul. Prigimtins teiss atsiranda i mogaus prigimties. Valstybs
priederm netrukdyti j gyvendinimui, o, prireikus, jas utikrinti. Teis gyvyb, laisv, nuosavyb yra
tos teiss, kurios suteikiamos mogui kaip tokiam. LR Konstitucijoje, kaip ir ETK, nra baigtinio
mogaus teisi ir laisvi srao. T patvirtina K 18 str : mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins. 1995 m.
KT ivadoje dl t.t. ETK nuostat atitikties Konstitucijai sakoma, kad joks teiss aktas negali nustatyti
prigimtini teisi ir laisvi baigtinio srao. 1998 12 09 KT nutarime dl mirties bausms atitikties LR
Konstitucijai iaikinta, kad prigimtinis mogaus teisi pobdis reikia, kad jos yra neatskiriamos nuo
individo, nesusietos nei su teritorija, nei su tauta. ias teises mogus turi nepriklausomai nuo to, ar jos
tvirtintos teiss aktuose ar ne. ias teises turi kiekvienas mogus. Valstyb negali i teisi atimti arba jas
neproporcingai riboti. Todl jei t.t. teiss nra tiesiogiai tvirtintos Konstitucijoje, negalima neigti j
konstitucinio pagrstumo. Bet kokios mogaus teiss ar laisvs aikinimas galimas tik pripastant j
65
prigimtin pobd. Nutarime taip pat sakoma, kad prigimtins mogaus teiss tai individo prigimtins
galimybs, kurios utikrina jo monikj orum socialinio gyvenimo srityse. Jos sudaro t minimum,
nuo kurio pltojamos ir papildomos visos kitos teiss ir kurios sudaro tarptautins bendruomens
neginijamai pripaintas vertybes.
mogaus teisi ir laisvi terminu taip pat apibriamos tam tikros mogaus veikimo ar neveikimo
galimybs ar garantijos, kuriomis gali remtis kiekvienas mogus, keldamas tam tikrus reikalavimus
valstybs institucijoms (Konstitucijos (= K) 6 str. 2 d.: Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis
Konstitucija) arba kreipdamasis teism (K 30 str. 1 d.: Asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs
paeidiamos, turi teis kreiptis teism.).

2. mogaus ir pilieio teisi ir laisvi sistema (jos savitos grandys) LR Konstitucijoje

mogaus teiss ir laisvs gali bti klasifikuojamos pagal vairius kriterijus: sfer, kurioje tos teiss
suteiktos, pagal j atsiradimo laikotarp ir t.t.
Iskiriamos trij kart teiss:
Pirmos kartos teiss: pilietins (teis gyvyb, asmens nelieiamyb, lygiateisikumas, ...) ir politins
teiss (teis rinkti ir bti irinktam). Tai politinis minimumas, leids monms aktyviai dalyvauti
politikoje. Tokios teiss jau buvo tvirtintos Pranczijos mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje (1789
m.), Amerikos teisi bilyje (1789 m.) (Amerikos Konstitucijoje (1787 m.) nieko nekalbama apie mogaus
teises, po keleri met priimamos pataisos Teisi bilis).
Teiss teorijoje jos priskiriamos negatyviosioms teisms, kurios preziumuoja laisv nuo valstybs
(valstybei draudiama jas paeisti, ji turi nesikiti j gyvendinim. Socialins, ekonomins, kultrins
teiss priskiriamos pozityviosioms teisms, t. y. jos reikalauja valstybs veiksm ir ilaid.
Reikia paymti, kad kontinentinje Europoje susiformavo poiris, kad pagrindins mogaus teiss turi
ne tik vadinamj negatyvij dimensij, t. y. kad valstybs neturi kitis j gyvendinim, bet ir
pozityvij dimensij, t. y. valstybs turi garantuoti individui ir gyvendinti t.t. priemones, kad asmuo
galt naudotis teismis.
Antrosios kartos teiss: 19-20 a. sandroje mogaus teisi ir laisvi katalogas isipleia, j jungiamos
ekonomins, socialins (teis darb, laisvai pasirinkti darb, saugias darbo slygas, teiss
streikuoti, ...), kultrins teiss (teis moksl, teis parinkti vaikams mokykl, autoriaus teisi apsauga ir
kt.). Jos po truput traukiamos tarpt. teiss aktus ir kiekvienos valstybs konstitucij.
Treiosios kartos teiss: istorikai susiformavo vliausiai, jos atsiranda valstybi konstitucijose (pvz.,
VFR federalini emi konstitucijose). Tai yra teiss sveik aplink, taik, maum teiss ir t.t.
Politins, socialins, ekonomins, pilietins mogaus kaip asmenybs teiss tai teis gyvyb, bsto,
asmens, laisvs nelieiamum. ios teiss kartais vadinamos pilietinmis teismis, bet tai nra teisinga,
nes pilietins teiss suteikiamos tik pilieiams (pvz., dalyvauti rinkimuose ir kt.).
Pagal galimyb riboti teiss skirstomos :
1. absoliuias (neribojamas), pvz., teis gyvyb;
2. neabsoliuias (kurios t.t. slygomis gali bti ribojamos), pvz., laisv, nuosavyb
Pagal subjektus gali bti skirstomos vaiko, negalij ir pan. teises.
LR Konstitucijoje mogaus teiss reglamentuojamos II skirsnyje mogus ir valstyb, III skirsnyje
Visuomen ir valstyb ir IV skirsnyje Tautos kis ir darbas. mogaus teisi reglamentavimui galima
priskirti ir kai kuriuos straipsnius, pvz., 68 str. (V skirsnis Seimas) tvirtinta piliei statym
iniciatyvos teis. Galima diskutuoti, ar pagrstai pilietins ir politins (II skirsnis) atskiriamos nuo
socialini, ekonomini ir kultrini teisi (III skirsnis). Pagal iuo metu Europoje vyraujani teisi
nedalumo doktrin pilietins, politins, ekonomins, socialins ir kultrins teiss Konstitucijoje galt
bti dstomos kartu, nes yra vienodai gerbiamos, svarbios ir glaudiai tarpusavyje susijusios.
mogaus teiss nra idstytos Konstitucijos pradioje (kaip pvz., Vokietijos, Italijos, Nyderland ir kt.
ali konstitucijose). Po preambuls I skirsnis skiriamas Lietuvos valstybei, k veikiausiai lm istorins
aplinkybs, t. y. atsikurianios valstybs siekis irykinti valstybs kaip atsikurianios nepriklausomybs
garanto vaidmen. Tiesa, I skirsnyje taip pat tvirtinami ir kai kurie labai svarbs mogaus teisi
gyvendinimo principai (K 6 str. 2 d.: Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija).
mogaus teisi ir laisvi tvirtinim ne viename, o vairiuose Konstitucijos skirsniuose galima aikinti
tuo, kad jas Konstitucijos rengjai sistemikai sugrupavo, tuo parodydami skirting j pobd ir paskirt ir
i to iplaukianias (netapaias) valstybs pareigas. Akivaizdu, kad II skirsnyje (19-26 str.) sujungtos
klasikins mogaus prigimtins teiss ir laisvs kaip autonomijos garantijos, (o 33-36 str. politins teiss
66
kaip veikimo garantijos), III ir IV skirsniuose individo narysts visuomenje galimybs, t.y. jo ar
individ susivienijim socialumo galimybs (kinio aktyvumo galimybs), atitinkanios Preambulje
tvirtint atviros, darnios ir pilietins visuomens siek.
Kalbant apie mogaus teises ir laisves Konstitucijoje vartojami terminai mogus (19-26 str.), asmuo
(29, 30 str.), pilietis (32-37 str.). Tai nra sinonimai, nes jie reikia ne tapat subjekt. Svoka mogus
apima kiekvien fizin asmen, nepriklausomai nuo jo pilietybs (t.y. ir usienieius), pilietis tik tam
tikr dal moni, susijusi su LT valstybe ypatingu politiniu teisiniu santykiu (pilietybe), o asmuo
tiek fizin, tiek juridin asmen, tiek individ, tiek j susivienijim (pvz., mone). Taigi mogus yra
platesn svoka nei pilietis, o asmuo nei mogus ir pilietis. Svarbu paymti, kad pagal
konstitucinius principus (pvz., mogaus teisi ir laisvi priimtinumo ir neatimamumo princip) statym
leidjas negali konstitucini mogaus galimybi susiaurinti pagal subjekt grup, garantuodamas jas tik
pilieiams, ir prieingai gali iplsti konstitucines piliei teises (pvz., teis kilnotis) pagal subjekt
grup, suteikdamas jas LR esaniam ar nuolat gyvenaniam usienieiui.

3. mogaus ir pilieio teisi ir laisvi instituto (bei statyminio ir postatyminio lygmens norm
krimo, taikymo) principai (ribos) ir j aikinimas KT aktuose

LT Konstitucijoje reglamentuojant konstitucini teisi ribojim, vengiama blanketini formuluoi. Tai

gali bti vertinama ir kaip Konstitucijos teisinio reguliavimo privalumas tuo atveju, jei pavykt
konkreiai vardyti visus apribojimus, taiau tai nelengva pasiekti. Tiesa, KT praktika, sprendiant bylas
dl teiss akt atitikties Konstitucijai, i dalies sprendia ir i problem, nes sudaro galimybes
interpretuoti Konstitucijos nuostatas.
LR Konstitucijoje tvirtintos mogaus teiss ir j garantijos turi bti aikinamos vis Konstitucijos norm
kontekste. Konstitucijos 6 str. numatyta, kad Konstitucija yra vientisas aktas. Toki Konstitucijos
interpretavimo nuostat formuluoja ir KT.
Nagrinjant mogaus konstitucines teises svarbus ir j tiesioginio taikymo principas, kuris yra
formuluojamas tame paiame 6 str. (Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas
savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.). Nereikt abejoti dl Konstitucijos 6 str. nuostat
taikymo visoms Konstitucijoje vardytoms mogaus teisms, nes kai kurie autoriai mano, kad jos
taikomos tik pilietinms, politinms teisms. 6 str. formuluojamas bendras LR Konstitucijos principas ir
nra normos dl iimi taikymo. Taigi tiesioginio taikymo principas galioja visoms LR Konstitucijoje
vardytoms teisms ir laisvms.
Svarbus mogaus teisi principas taip pat formuluojamas ir K 30 str. Jis numato, kad asmuo, kurio
konstitucins teiss ir laisvs yra paeidiamos, turi teis kreiptis teism. is straipsnis raytas II
skirsnyje, kuriame formuluojamos pilietins, politins teiss, todl gali kilti klausimas, ar teismin
tiesiogin gynyba taikoma ir socialini, ekonomini ir kultrini teisi atvilgiu, kuri katalogas
idstytas III ir IV skirsniuose. i problem padeda isprsti 6 str. nuostatos, kurios numato, kad K yra
vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Taigi 30 str. taikomas ir ginant socialines, ekonomines ir kt teises.
Nagrinjant konstitucines mogaus teises, svarbu nepamirti, kad jos detalizuojamos atskiruose
statymuose, kurie ne visi priskiriami konstitucins teiss reguliavimo sriiai. Taiau ir tie teiss altiniai
turi bti suderinti su konstitucine teise, kadangi konstitucins teiss nuostatoms pagal j teisin gali
teiss altini sistemoje yra skiriamas pagrindinis vaidmuo. K 7 str. formuluojamas vienas svarbiausi
konstitucins teiss princip, kad negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai.
mogaus teisi institutas konstitucinje teisje yra glaudiai susijs ir su tarpt. teiss dokumentais,
reglamentuojaniais mogaus teises. Ypa svarbi Europos mogaus teisi konvencija, nes joje nustatytas
veiksmingas jos gyvendinimo mechanizmas. Jos jurisprudencija yra svarbi aikinantis Konstitucijoje
vardyt teisi turin.
KT savo nutarimuose yra ne kart konstatavs, kad Konstitucija leidia riboti mogaus teises ir laisves, jei
laikomasi i slyg: tai daroma statymu; ribojimai yra btini demokratinje visuomenje siekiant
apsaugoti kit asmen teises ir laisves ir Konstitucijoje tvirtintas vertybes, taip pat konstitucikai
svarbius tikslus; ribojimais nra paneigiama teisi ir laisvi prigimtis bei j esm; yra laikomasi
konstitucinio proporcingumo principo (KT 2004 01 26 nutarimas dl alkoholio reklamos ribojimo, jame
sakoma, kad laisv reikti sitikinimus, gauti ir skleisti informacij yra viena pagrindini mogaus laisvi.
Taiau ji nra absoliuti. K 25 str. 2 d. nuostatos, kad mogui neturi bti kliudoma iekoti, gauti ir skleisti
informacij bei idjas, negalima aikinti kaip nuostatos, leidianios informacijos laisve naudotis taip, kad
67
bt paeistos K 25 str. 3 d minimos vertybs: mogaus sveikata, garb ir orumas, privatus gyvenimas,
dorov ar konstitucin santvarka).
Tokius reikalavimus KT perm i ETK jurisprudencijos. Pagal i praktik mogaus teisi ir laisvi
apribojimai galimi, jei atitinka dvi slygas:
1. yra teisti,
2. ir btinai reikalingi demokratinje visuomenje.
Teistumo reikalavimas reikia, kad apribojimai turi bti nustatomi tik statymu, kuris yra vieai
paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aikiai. Norint isiaikinti, ar ribojimas yra
btinai reikalingas demokratinje visuomenje, pirmiausia reikia isiaikinti ribojimo tikslus ir paskirt, ir,
antra, nustatyti, ar ribojimo priemons yra proporcingos siekiamam teistam tikslui.
Kai kuriais atvejais ribojimo prasmingumas slypi konkreios teiss (ar laisvs) prigimtyje arba kai
apribojimais siekiama ivengti kolizijos su kitomis pagrindinmis teismis. Tokiais atvejais teisi
apribojim pagrstumas turt bti vertinamas sveiko proto ir akivaizdios btinybs kriterijais. Svarbu ir
tai, kad danai konfliktas kyla tarp i esms lygiaveri konstitucini teisini vertybi, todl tokiais
atvejais atitinkamais apribojimais neturt bti smarkiai paeidiama buvusi j pusiausvyra (KT 1997 02
13 dl alkoholio kontrols nuostat atitikties Konstitucijai). iame nutarime be kita ko sakoma, kad tarp
asmens laisvi ir visuomens interes neretai kyla konflikt , o kartais atsiranda ir prietaravim.
Demokratinje visuomenje tokie prietaravimai sprendiami derinant skirtingus interesus ir siekiant
nepaeisti j pusiausvyros. Vienas i interes derinimo bd yras asmens teisi ir laisvi ribojimas.
Taiau kartu KT paymi, kad informacijos laisvs ribojimo masto Konstitucija neapibria. T.r., kad
pasirinkti ir nustatyti ribojimo apimt yra neabejotina statymo leidjo prerogatyva. Suprantama, tokie
apribojimai turi atitikti teisingumo samprat ir reikalavimus, turt bti atsivelgiama teistumo ir
btinumo demokratinje visuomenje kriterijus.
Taip pat reikia paymti, kad reklamos ribojimas yra tik vienas i bd, taikom neribotam mogaus
sveikatai aling mediag platinimui ir vartojimui mainti. Kiti ribojimo bdai nustatomi statymuose.
Pvz., Alkoholio kontrols st. 3 str. 1 d. numatyta: mokesiais mainti alkoholini grim prieinamum;
valstybinio reguliavimo priemonmis riboti privat peln, gaut i alkoholini grim gamybos; riboti
alkoholini grim realizavimo ir vartojimo rmim; didinti visuomens informuotum apie alkoholio
vartojimo socialin ir ekonomin al sveikatai ir t.t. Tabako kontrols st. 3 str. 1 d. atitinkamai numato:
mokesiais mainti rkal prieinamum; drausti naudoti valstybs ir savivaldybi biudet las tabako
auginimui; didinti visuomens informuotum apie rkal vartojimo socialin ir ekonomin al sveikatai
ir t.t. Be to, statym nuostat laikymosi kontrolei utikrinti yra sukurta speciali institucij sistema ir
nustatyta atsakomyb u statym paeidimus.

4. Klasikins mogaus (asmenins) teiss ir laisvs (K 19-26 str.), j aikinimas KT aktuose ir

detalizavimas statyminiu lygmeniu
19 str. mogaus teis gyvyb saugo statymas.
Tai yra viena svarbiausi mogaus prigimtini teisi. i teis tvirtinta ir kituose tarptautiniuose teis
aktuose (ETK, ETD ir kt.). i norma reikia, kad negalima niekam tyia atimti gyvybs (1998 m. KT
nutarimu panaikinta mirties bausm). Kalbama apie teis gyvyb. ios normos apsauga siejama su
gyvybs pradios ir pabaigos kriterijais. Teisje nevienareikmiai vertinama mogaus gyvybs pradia, ar
tai yra apvaisinta lstel embrionas, ar naujagimio gimimas, ar pirmas savarankikas naujagimio
kvpavimas ar kt. Pagal CK 2.2 str. mogaus civilinis teisnumas atsiranda gimimo momentu, kuris siejasi
su pirmu savarankiku naujagimio kvpavimu. Teisinis teiss gyvyb reguliavimas susijs ir su abort
problema. iuo metu ntumo nutraukim reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro sakymas, nors
aiku, kad klausim turt reguliuoti statymas, o ne ministerijos teiss aktas. Abortai opi problema,
nevienodai traktuojama vairiose valstybse. Pagal ETK 2 str. mogaus gyvyb ginama nuo gimimo
momento, o abortai yra priskiriami moters apsisprendimo teisei, taiau valstybei leidiama i problem
reguliuoti.
Kita svarbi moralin ir teisin teiss gyvyb problema susijusi su naujosiomis technologijomis, pvz.,
dirbtinio apvaisinimo, mogaus klonavimo problema. iuo metu dirbtinio apvaisinimo teisinis
reglamentavimas tvirtintas CK 3.154 str. nuostatose, kurios numato, kad dirbtinio apvaisinimo slygas,
bdus, tvark, taip pat tokiu bdu gimusio vaiko motinysts ir tvysts klausimus reglamentuoja kiti
statymai. Dabar iuos kausimus reglamentuos Sveikatos apsaugos ministerijos instrukcijos. Specialus
statymas dar rengiamas. Su dirbtiniu apvaisinimu glaudiai susijusi ir ualdyt embrion likimo
68
problema. JAV teismai sprend j statuso klausim: ar tai asmuo ar nuosavyb. Pagal JAV teisin doktrin
negims vaikas nepripastamas asmeniu, bet ir negali bti prilygintas nuosavybei.
Kontraversikai vertinama ir mogaus klonavimo galimyb. ET mogaus teisi ir biomedicinos
konvencijoje formuluojamas svarbus konstitucinio lygmens principas, kad mogaus interesai ir gerov
turi bti svarbesni u iimtinius visuomens ar mokslo interesus. Konvencijos protokolas draudia
klonuoti mog (pasira ir LT).
mogaus mirties klausim reglamentuoja CK, taip pat mogaus mirties registravimo ir kritini bkli
statymas. Teisin mirties svoka svarbi ne tik juridiniams faktams nustatyti, bet ir organ transplantacijai,
nes i asmens, kuriam nustatyta smegen mirtis (ne biologin mirtis) gali bti paimami audiniai ir organai
transplantacijai. Transplantacijos slygas reguliuoja mogaus audini ir organ donorysts ir
transplantacijos statymas.
Su teiss gyvyb reglamentavimu siejasi ir eutanazijos problema. Eutanazija Lietuvoje iki iol nra
teisinta. Tai yra teis tam tikromis slygomis asmeniui sprsti dl savo mirties. Kitaip tariant, iuo
terminu apibdinami baudiamosios atsakomybs nesukeliantys medicinos darbuotoj ar kit asmen
veiksmai (pvz., mirtinos injekcijos suleidimas), kuriais akivaizdiai nepagydoma liga serganiam
asmeniui (beviltikam ligoniui) jo praymu (jei jis to negali ireikti artimj praymu) dl fizini
kani ar gydymo beprasmikumo atimama gyvyb. teisinus eutanazij specialiu statymu, kilt teisin
problema pagal K 18 ir 19 str., kurie numato, kad mogaus gyvyb yra prigimtin vertyb, kuri valstyb
turi beslygikai ginti ir nesudaryti iimtini galimybi medicinos darbuotojams ar kt. asmenims (ligonio
sutuoktiniui) galimyb teistai (t. y. nepaeidiant BK) atimti kito mogaus gyvyb. Taigi i problema
glaudiai susijusi su mogaus teisi ir laisvi samprata ir klausimu, ar i samprata suderinama su
eutanazija. Eutanazijos netvirtinimas neprietarauja ETK.
Teis gyvyb susijusi su dar viena visuomens prietaringai vertinama problema - mirties bausme. 1998
12 09 KT nutarimu dl mirties bausms atitikties Konstitucijai buvo pripainta, kad mirties bausm
prietarauja Konstitucijos 18, 19 ir 21 str. 3 d. KT paymjo, kad i prigimtini teisi tarpt. bendruomen
iskiria mogaus gyvyb ir orum. Teis gyvyb yra vis mogaus teisi pagrindas, be jos nra kit
mogaus teisi. Jei negarantuojama ir nerealizuojama mogaus teis gyvyb, atmus gyvyb nelieka
mogaus teisi subjekto. mogaus orumas yra svarbiausias teisi altinis, nes mogaus teiss kyla i
mogaus asmenybei bdingo orumo. mogaus gyvyb ir jo orumas sudaro asmens vientisum, reikia
mogaus esm. Taigi mogaus gyvyb ir orumas yra aukiau statymo. Atsivelgiant tai jie vertintini
kaip ypatingos vertybs. Konstitucijos paskirtis tokiu atveju yra utikrinti i vertybi gynim ir gerbim.
18 str. Konstitucija visiems ir kiekvienam garantuoja prigimtines mogaus teises. Tai yra fundamentalus
Konstitucijos ir jos pagrindu kuriamos konstitucins tvarkos principas: pareiga ginti ir saugoti mogaus
prigimtines teises. ie reikalavimai keliami vis pirma paiai valstybei. II skirsnyje tvirtintas mogaus
teises ir laisves KT traktuoja kaip vientis katalog ir atkreipia dmes i laisvi formulavimo
ypatumus. ia ivardytos pamatins teiss paprastai pateikiamos kaip bendra norma. Taiau kai i norma
turi iimi, jos nurodomos (pvz., nuosavyb nelieiama, ji gali bti paimta tik statymo numatyta tvarka)
Tuo tarpu 19 str. turi tik vien bendr norm. I to galima daryti prielaid, kad ioje normoje nra
nustatyta joki iimi, kurios valstybs vardu leist atimti gyvyb. Todl galima teigti, kad Konstitucijos
18 str. numatyta iskirtin prigimtini teisi apsauga i esms ukerta keli taikyti mirties bausm.
Po io nutarimo Seimas 1998 m. prim statym, kuriuo BK buvo panaikinta mirties bausm.
Svarbu, kad visi statymai, susij su mogaus gyvybe, nepaeist Konstitucijos.

20 str. mogaus laisv nelieiama.

Niekas negali bti savavalikai sulaikytas arba laikomas suimtas.
Niekam neturi bti atimta laisv kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedras, kokias yra
nustats statymas.
Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam
dalyvaujant sprendiamas sulaikymo pagrstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti,
sulaikytasis tuojau pat paleidiamas.
iame straipsnyje formuluojamas mogaus nelieiamumo principas. Kalbama ne apie piliet, o apie
mog. Bet koks savivaldiavimas, mogaus laisvs apribojimas draudiamas. Turi bti priimti statymai,
kurie nustatyt, kokia institucija kokiomis slygomis gali apriboti laisv. Laisvs apribojim
reglamentuoja BP normos dl sulaikymo ir sumimo, ATPK, reguliuojanios aret ir kt. Prezidentas,
Seimo nariai, Ministras Pirmininkas, ministrai ir teisjai dl savo statuso ypatum naudojasi
69
papildomomis laisvs nelieiamumo garantijomis; j laisv apribojama atskira tvarka. Seimo narys be
Seimo sutikimo negali bti suimamas ar kitaip varoma jo teis (K 62 str.), KT teisjai turi tok pat
imunitet kaip ir Seimo nariai (K 114 str.), Ministras Pirmininkas ir ministrai negali bti suimami ar kitaip
suvaryta j laisv be Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij be Prezidento sutikimo (K 100 str.).
Didiausios nelieiamybs garantijos yra suteiktos Prezidentui. Kol jis eina savo pareigas, jis negali bti
suimtas (K 86 str.), jo laisv gali bti suvaryta tik jam praradus status.
Sankcij sulaikyti turi teismas (Konstitucijos projekte is straipsnis turjo sigalioti vliau, kol bus
suderintas su BK, ios normos primimas i esms pakeit BP nuostatas, reglamentuojanias kardomj
sumim, ypa jo skyrimo tvark). i norma turi ypatum, taikant j atskiriems asmenims. Kai kurie
asmenys turi imunitet. Bet i norma galioja ir imunitet turintiems asmenims. Sprendiant asmens
suvarymo klausim btinai turi dalyvauti pats asmuo. Tai labai svarbi asmens konstitucin garantija.
Asmens laisvs nelieiamumas turi vairius aspektus: asmens laisv atmimo negalima vertinti tik
nusikaltimo poiriu, bna negali asmen laisvs apribojimo atvej (problemos kyla dl aplinkini
teiss saugi aplink), sunkum kelia ir priverstins hospitalizacijos atvejai (pvz., Psichikos sveikatos
statyme numatytos slygos, kada asmuo gali bti priverstinai hospitalizuotas, pvz., kai liga sunki ir yra
grsm kad jis savo veiksmais gali padaryti al savo sveikatai, gyvybei ar aplinkiniams. Beje, statyme
numatytos ir asmens teiss tokios hospitalizacijos pagrstum ir slygas apsksti teismui atitinka ETK
reikalavimus).
Pirmose Europos mogaus teisi teismo nagrintose bylose buvo pripainta, kad LT paeid Konvencijos
5 str. dl asmens laisvs apsaugos. Tai rodo, kad Konstitucijos ginama asmens laisv dar nra tinkamai
suprasta ir ginama LT statym. Jau po Konstitucijos primimo 1993 m. buvo papildytas Operatyvins
veiklos statymas, numats asmens prevencinio sulaikymo galimybes.
Taigi asmens nelieiamumas turi bti suprantamas kaip reali asmens teisi garantija, interpretuojama
atsivelgiant ETK jurisprudencij.
21 str. mogaus asmuo nelieiamas.
mogaus orum gina statymas.
Draudiama mog kankinti, aloti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias
bausmes.
Su mogumi, be jo inios ir laisvo sutikimo, negali bti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai.
Orum kaip iskirtin mogaus savyb turi visi mons. mogaus orumo nelieiamumas suprantamas
kaip draudimas mog kankinti, eminti, iauria su juo elgtis.
Konstitucin asmens nelieiamumo princip galima aikinti kaip teisini, moralini priemoni sistem,
kuriomis garantuojamas asmens autonomikumas, jo apsauga nuo nepagrsto valstybs ir kt. asmen
sikiimo, nuo neteisto psichinio ar fizinio poveikio. Asmens nelieiamumo principas susijs su
priverstinio gydymo draudimu, iskyrus statymuose numatytus atvejus ,pvz., priverstinis psichikos
ligoni gydymas ir kt. Pvz., pacient teisi ir alos atlyginimo sveikatai statyme nurodoma, kad
pacientas negali bti gydomas prie savo vali, jei LR statymu nenumatyta kitaip.
Asmens orumo klausimas neatsiejamas nuo 1998 12 09 KT nutarimo dl bausms mirties atitikties
Konstitucijai. KT paymjo, kad mogaus gyvyb ir orumas sudaro asmenybs vientisum, reikia
mogaus esm. Gyvyb ir orumas yra neatimamos mogaus savybs, todl negali bti traktuojamos
atskirai. Prigimtins mogaus teiss tai individo prigimtins galimybs, kurios utikrina monikj
orum socialinio gyvenimo srityse. Taigi mogaus gyvyb ir orumas, kaip ireikiantys mogaus
vientisum ir jo nepaprast esm, yra aukiau statymo. Atsivelgiant tai mogaus gyvyb ir orumas
vertintini kaip ypatingos vertybs. Konstitucijos paskirtis tokiu atveju utikrinti i vertybi gynim ir
pagarb. ie reikalavimai keliami vis pirma paiai valstybei.
mogaus orumas yra ne tik tai, kaip subjektas save vertina, bet ir visuma objektyvi savybi, kurios
apibdina io asmens vert visuomenje. Tai gali bti mogaus isimokslinimas, jo gyvenimo bdas,
dorovins savyb ir kt. Kiekvieno mogaus orumas turi bti ginamas nepriklausomai nuo to, kokias
teisines ir kokybines savybes jis turi.
Visuomens informavimo statyme nurodoma, kad siekiant nepaeisti asmens teisi, apsaugoti jo garb ir
orum, renkant ir vieai skelbiant mediag draudiama: be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti
vaizdo ar garso raus jam priklausanioje valdoje ir t.t. Taiau is draudimas netaikomas, jei yra pagrindo
manyti, kad fiksuojami teiss paeidimai.
Opus klausimas, kokios orumo gynimo ribos. Tame paiame statyme numatoma galimyb gauti
moralins alos atlyginim, jei paskelbta informacija neatitinka tikrovs ir emina asmens garb ir orum
70
(tik neseniai teismai pradjo priteisinti moralin al). 2006 08 19 nutarime dl alos atlyginimo
statymo nuostat atitikties Konstitucijai KT pasak, kad saugant ir ginant mogaus orum ypatinga
svarba tenka alos atlyginimo institutui. Pagal Konstitucij statym leidjas negali nustatyti nei
minimali, nei maksimali alos atlyginimo rib. Atsiranda moralins alos paveldjimo teis (teis
reikalauti materialiai atlyginti asmeniui padaryt moralin al vienais atvejais gali bti siejama vien su t
al patyrusiu asmeniu, taiau pagal Konstitucij yra manomos ir tokios teisins situacijos, kai i teis
gali pereiti tam tikriems kitiems asmenims, absoliutus raudimas paveldti fizinio asmens teis alos,
padarytos kuriais nors neteistais kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo veiksmais, atlyginim riboja
inter alia Konstitucijos 109 straipsnyje tvirtintus teismo galiojimus vykdyti teisingum, nukrypsta nuo
konstitucins alos atlyginimo sampratos, tvirtintos inter alia Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje,
paeidia konstitucinius teisingumo ir teisins valstybs principus).
21 str 3 d. nuostatos gali bti interpretuojamos ET Konvencijos prie kankinim ir kit iaur,
nemonik ar eminant elges ir baudim kontekste. KT paymjo, kad gali bti iskiriami tokie
draudiamo elgesio tipai: kankinimas, nemonikas elgesys ar baudimas, eminantis elgesys ar baudimas.
eminantis negali bti intrepretuojamas tik kaip nemalonus ar nepriimtinas. Draudimas kankinti, aloti,
eminti ir t.t. pirmiausia sietinas su valstybs ir t.t. jos institucij veikla. taiau ne kiekvienas pareign
elgesys , turintis mogui nemaloni padarini, gali bti pripaintas neteistu. Pvz., neigiam padarini ir
tam tikras kentjimas atsiranda pritaikius baudiamuosiuose statymuose numatytas ir tarpt. bendrijos
pripastamas sankcijas (laisvs atmim, baud, teisi apribojim ir pan.), kurios nustato t.t. suvarymus.
Jie sudaro btinj bausms element ir dl j teistumo nekyla problem.
Dl draudimo atlikti bandymus pasakytina, kad LT Biomedicinos tyrim etikos statymas remiasi ET
mogaus teisi ir biomedicinos konvencija, kuri numato konstitucinio lygmens princip, kad mogaus
interesai ir gerov turi bti svarbesni u iimtinius visuomens ar mokslo interesus. Be to, valstybs turi
ginti vis moni orum ir tapatyb ir utikrinti pagarb be iimties kiekvieno asmens nelieiamumui ir
kt. teisms ir laisvms taikant biologijos ir medicinos mokslus.
22 str. mogaus privatus gyvenimas nelieiamas.
Asmens susirainjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo praneimai ir kitoks susiinojimas nelieiami.
Informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal
statym.
statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt savavaliko ar neteisto kiimosi jo asmenin ir
eimynin gyvenim, ksinimosi jo garb ir orum.
Privatus gyvenimas yra suprantamas kaip kiekvieno asmens sritis, kuri niekas negali kitis be asmens
sutikimo. i nelieiama asmens sritis, kaip galima suprasti i 4 d., tai jo asmeninis, eimyninis gyvenimas,
asmens garb ir orumas. Privati informacija sudaro asmens privataus gyvenimo nelieiamumo turin. Jai
priskiriama ir informacija apie asmens sveikat.
Remiantis 1999 10 21 KT nutarimu dl vard ir pavardi raymo atitikties Konstitucijai, privatus
gyvenimas apima privat eimos ir nam gyvenim, asmens fizin ir psichin nelieiamyb, garb ir
reputacij, asmenini fakt slaptum, draudim be leidimo publikuoti asmenines nuotraukas ir pan. Taigi
AT, interpretuodamas CK, asmens garb ir orum bei mogaus privataus gyvenimo nelieiamum atskiria
kaip du savarankikus fizinio asmens gynimo objektus. Vis dlto konstitucinje teisje vertinant plaiau,
i teis gali apimti ir mogaus garb ir orum.
Privataus gyvenimo nelieiamumas kaip konstitucins teiss principas susiformavo palyginti neseniai,
XX a. antroje pusje. Ji siekia net klasikin Graikij.
Asmens privatum sunku apibrti. Kai kurie autoriai iskiria tokias privatumo sritis:
1. privatumas informacijos srityje (taisykls, pagal kurias gali bti renkama ir tvarkoma asmenin
informacija)
2. asmens fizinis privatumas (saugo nuo prie asmens vali vykdom apiri, priverstinio narkotik
testavimo ir pan.)
3. komunikacij susiinojimo privatumas (apima korespondencijos, telefonini pokalbi,
elektroninio pato ir kt. saugum ir privatum)
4. teritorinis privatumas (apima apribojimus skverbtis nam ir kt. aplink).
Pastaruoju metu nemaai LT statym daug dmesio skirias asmens privataus gyvenimo apsaugai, ypa
informacijai apie asmens privat gyvenim. Tai pirmiausia Visuomens informavimo st., Asmens
duomen teisins apsaugos st. statymai nevienodai traktuoja asmen privataus gyvenimo apsaug tais
atvejais, kai apie vieo asmens privat gyvenim yra skelbiamos inios, turinios takos visuomenei. Pvz.,
71
Visuomens informavimo st. numato, kad informacija apie vieo asmens privat gyvenim gali bti
skelbiama be jo sutikimo, jei ji atskleidia visuomenin reikm turinias io asmens privataus gyvenimo
aplinkybes ar asmenines savybes. AT pabr, kad viej asmen privataus gyvenimo ribos saugomos
skirtinga apimtimi, kadangi teistas visuomens interesas inoti apie vieojo asmens privat gyvenim
priklauso nuo io asmens takos visuomenei ir kiekvieno vieo asmens atvilgiu yra skirtingas.
Toks skirtingas poiris vie ir privat asmen privataus gyvenimo apsaugos poiriu galt kelti
abejoni dl galimo neatitikimo Konstitucijos nuostatoms, kadangi Konstitucijoje ginamas vis asmen
privatus gyvenimas, nediferencijuojant. Taiau akivaizdu, kad vieo asmens privataus gyvenimo apsauga
turi bti derinama ir su visuomens teise inoti, ypa tais atvejais, kai vieo asmens veiksmai turi
visuomenin reikm ir gali turti takos visuomenei reikming sprendim primimui.
Teis privataus gyvenimo apsaug nra absoliuti, t. y. nepriskiriama toms mogaus teisms, kurios
negali bti ribojamos (teis gyvyb ar draudimas kankinti), ir gali bti ribojama statym numatytais
atvejais.
io str. 2 d. formuluojama grieta nuostata, kad asmens susirainjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo
praneimai ir kitoms susiinojimas nelieiami. i nuostata gali bti interpretuojama atsivelgiant
statymuose numatytus atskirus atvejus, kai tokia teis gali bti ribojama. Operatyvins veiklos statyme
yra suformuluotos slygos, kurioms esant, operatyvins veiklos subjektai gali kontroliuoti pato siuntas,
asmens susirainjim ir kt. BP normos taip pat reglamentuoja asmens susirainjimo, telefonini
pokalbi ir telegrafini praneim slaptum ir galimybes ias teises riboti.
3 d. nuorod, kad informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo
sprendimu ir tik pagal statym galima interpretuoti kaip galimyb rinkti informacij apie asmens privat
gyvenim be jo sutikimo tik toki galimyb reglamentavus statymu ar teismo sprendimu. Tai taip pat
reikia, kad turi bti priimtas statymas, numatantis procedras ir pagal procedras suteikta sankcija.
Operatyvins veiklos statyme numatyta, kad operatyviniais veiksmais gaut informacij draudiama
naudoti ne tiems tikslams, kuriems pasiekti jie buvo taikomi. deja, statymas nenumato atsakomybs tais
atvejais, kai tokia informacija buvo panaudota kitais tikslais.
Pagal 2000 05 08 KT nutarim dl operatyvins veiklos statymo nuostat atitikties Konstitucijai,
nusikalstamai veikai netaikomas privataus gyvenimo apsaugos principas. iame nutarime KT
suformulavo tiktino privatumo koncepcij: privataus gyvenimo teisin samprata siejama su asmens
bsena, kai asmuo gali tiktis privatumo, su jo teistais privataus gyvenimo lkesiais. Jei asmuo atlieka
vieo pobdio veikas ir t supranta arba turi ir gali suprasti, nors ir savo namuose ar kitose privaiose
valdose, tai tokios vieo pobdio veikos nebus apsaugos objektas pagal K 22 str., ir asmuo negali tiktis
privatumo. Valstybs bei savivaldybi pareign ir tarnautoj veikla, susijusi su valstybs ir savivaldybi
valdios ir valdymo funkcij gyvendinimu, visada yra vieo pobdio.
KT taip pat paymi, kad asmuo, darydamas nusikalstamas ir kitas prieingas teisei veikas, neturi ir negali
tiktis privatumo. mogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais
nusikalstamai ar kitaip neteistai paeidia teiss saugomus interesus, daro al atskiriems asmenims,
visuomenei ir valstybei.
23 str. Nuosavyb nelieiama.
Nuosavybs teises saugo statymai.
Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai
atlyginama.
i teis priskirtina vienai svarbiausi mogaus teisi Tai labiausiai KT nagrintas straipsnis, pirmiausiai
susijs su nuosavybs ilikus turt klausimais.
1993 12 13 nutarime dl turto konfiskavimo atitikties Konstitucijai nuosavybs nelieiamum KT
apibria kaip savininko, esanio subjektini teisi turt turtoju, teises reikalauti, kad kiti asmenys
nepaeist jo teisi, taip pat valstybs pareig ginti ir saugoti nuosavyb nuo neteisto ksinimosi j.
23 str. 2 d. tvirtinta, kad nuosavybes teises saugo statymai. Tuo tikslu yra sukurta sistema civilins ir kit
teiss ak statym, numatani savinink galimybes naudoti turt, j valdyti ir t.t. Taiau teiss teorijos
poiriu nuosavybs teiss gynimas teisinmis priemonmis suponuoja ir atitinkamas tokio gynimo ribas.
Kita vertus, subjektins teiss, t. y. savininko teiss valdyti turt, juo disponuoti ir naudotis, gali bti
statymais ribojamos dl turimo turto pobdio (ginklai, narkotins priemons), arba dl visuomenei
btino intereso (ekologins problemos), arba dl savininko padaryt veiksm. statymuose nustatyta, kad
savininko turt gali bti nukreipti iiekojimai pagal prievoles, atsirandanias i sutartini daiktini
teisi, eimos ar kt. santyki. Kai asmuo nuosavybs teise priklausant turt panaudoja nusikaltimui
72
padaryti, jam turi bti nustatytos teisins priemons panaudoto turto atvilgiu. Tai, kad turtas gali bti
paimamas, patvirtina ir 23 str. 3 d.: nuosavyb gali bti paimama, bet tik laikantis Konstitucijos
imperatyv.
Kitame 1997 04 08 KT nutarime dl ATPK nuostat (turto konfiskavimas) nuostat atitikties Konstitucijai
paymima, kad nra subjektini teisi, kurios neturt gynimo rib, nes teis yra vienas i visuomens
interes derinimo bd, kuriuo randama pusiausvyra tarp skirting, o kartais ir prietaring poreiki.
Vienas i esmini iuolaikins teiss ypatum yra tai, kad intensyviai pltojamas nuosavybs teisi
gynimo mechanizmas, kuriuos siekiama maksimaliai utikrinti savininko teises ir teistus interesus.
Taiau tai nereikia, kad statym leidjas, siekdamas derinti moni tarpusavio, taip asmeninius ir
visuomeninius santykius, negali riboti savininko teisi valdant, naudojant turt nei juo disponuojant.
Istorikai taip susiklost, kad objektyviosios teiss normose nustatyt reikalavim gyvendinimas yra
grindiamas ne tik interes derinimo naudingumu, bet ir prievarta, kuris yra uprogramuota sankcijose.
Sankcijos paskirtis apibrti atsakomybs turin. U padarytus teiss paeidimus nustatomos vairios
sankcijos (bauda, turto konfiskavimas ir kt.). T. r., kad asmeniui, padariusiam teiss paeidim,
nuosavybs gynimas susiaurja pagal sankcijos numatytas ribas. Nuosavybs teisi ribojimas turi bti
tikslus, t. y. statymai turi utikrinti, kad bt ivengta nepagrsto nuosavybs teiss varymo ir kad ias
teises bt galima visuomet ginti teisme.
1997 05 06 nutarime dl draudimo valdininkui bti personalins mons savininku sakoma, kad
nuosavybs nelieiamumo principas negali bti laikomas absoliuiu. Btinyb riboti subjektines
savininko teises gali iplaukti i paties savininko veiksm, i sutari, i valstybs tarptautini
sipareigojim. Tok apribojim gali slygoti ir turto pobdis ar visuomenei svarbus interesas. Valstybins
tarnybos ir valdininko specifinis statusas taip pat gal bti t.t. apribojim prielaida. Taiau ribojimai turi
bti nustatyti statymu ir jie leidiami tik tuomet, kai neprietarauja Konstitucijai. Tiek vieasis interesas,
kuris valstybs valdymo tarnybos santykiuose yra dominuojantis, tiek teis nuosavyb yra konstitucins
vertybs. Kai ios vertybs susiduria, tenkinant viej interes ribojamos turtins teiss, taiau ie
ribojimai turi bti proporcingi ir pagrsti.
2003 07 04 KT nutarime dl pareign ir kari pensijos statymo nuostat atitikties Konstitucijai sakoma,
kad nuosavybs teisi konstitucin apsauga reikia ir teiss, kylanios i Konstitucijos ir kt. Konstitucijai
neprietaraujani statym, reikalauti, kad bt vykdyti turtinio pobdio sipareigojimai asmeniui,
apsaug. T.r., kad asmens reikalavimus imokti teising atlyginim u darb gina ne tik 48 str. 1 d.
(Kiekvienas mogus gali laisvai pasirinkti darb bei versl ir turi teis turti tinkamas, saugias ir sveikas
darbo slygas, gauti teising apmokjim u darb ir socialin apsaug nedarbo atveju.), bet ir 23 str. 2 d.
nuostata, kad nuosavybs teises saugo statymai. Valstybei tenka pareiga vykdyti tuos turtinio pobdio
sipareigojimus, kuriuos ji prisim, statymu nustatydama tok reguliavim, pagal kur, asmuo,
atitinkantis statymo nustatytas slygas, gyja teis pareign ir kari valstybin pensij. Taigi pagal
straipsn asmenys, kuriems valstybin pareign ir kari pensija buvo paskirta ir mokama, turi teis
reikalauti, kad jiems tokio dydio imokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, bt mokamos ir toliau.
Pagal Konstitucij paskirtos pensijos gali bti mainamos tik valstybje susidarius ypatingai situacijai,kai
objektyviai trksta l pensijoms. Tokiu atveju paskirtos ir mokamos pensijos gali bti mainamos tokiu
mastu, kokiu btina gyvybikai utikrinti svarbius visuomens interesus, apsaugoti kitas konstitucines
vertybes. Sumaintos pensijos gali bti mokamos tik laikinai. Be to, vykdant pensij reform, vien
pensij gali nelikti, kit dydiai gali sumati. Tokiu atveju statym leidjas privalo nustatyti asmenims
dl pasikeitusio reguliavimo atsiradusi praradim kompensavimo mechanizm. Prieingu atveju teisinis
reguliavimas, pagal kur yra nutraukiamas ar sumainamas paskirtos ir mokamos pareign ir kari
pensijos mokjimas, vertintintas kaip paeidiantis 23 str. 2 d.
Kaip minta, nuosavybs apsauga LT plaiai nagrinta nuosavybs teisi atkrimo klausimu.
Visas neteistai nacionalizuotas ir iliks turtas turi bti grinamas savininkams. Kalbama apie
nekilnojamj turt. Nuo 1991 m. vyksta turto grinimo procesas (priimtas atitinkamas statymas).
Valstyb, prisimusi sipareigojimus, pakankamai sudtingai juos gyvendina. Pagal statym buvo
galima grinti ne vis turt, jei jis reikalingas visuomens poreikiams, ir kompensuoti u tai. Teismas
pasak, kad valstyb gali pasirinkti visus turto grinimo modelius, bet ji taip pat gali negrinti t.t.
objekt, jei jie reikalingi valstybs reikmms.
2001 04 02 KT nutarime dl nuosavybs teisi atkrimo statymo nuostat atitikties Konstitucijai
sakoma, kad statym leidjas turi pareig priimti statymus, saugojanius savininko nuosavybs teises
nuo neteisto ksinimosi. Konstitucija garantuoja, kad niekas negali paimti nuosavybs savavalikai ir ne
73
teiss pagrindu. Pagal Konstitucij nuosavybs pamimas visuomens poreikiams tai kiekvienu atveju
individualus statym nustatyta tvarka priimamas sprendimas dl privaia nuosavybes teise priklausanio
turto primimo. Paimant nuosavyb visuomens poreikiams turi bti siekiama pusiausvyros tarp vairi
visuomens bei jos nari teist interes.
Visuomens reikms, kurioms paimama nuosavyb, - tai visuomet konkrets ir aikiai ireikti
visuomens poreikiai konkreiam nuosavybs objektui. Pagal Konstitucij paimti nuosavyb (teisingai
atlyginant) galima tik tokiems poreikiams, kurie objektyviai negalt bti patenkinti, jei nebt paimtas
tam tikras nuosavybs objektas. Asmuo, kurio nuosavyb paimama visuomens poreikiams, gali
reikalauti, jog nustatytas atlyginimas bt lygiavertis paimamai nuosavybei.
t. y. statym nustatyta tvarka paimti turt galima tik visuomens poreikiams. U tai turi bti teisingai
atlyginama (pvz., jei tiesiamas kelias). Kyla klausimas, koks atlyginimas yra teisingas. Paprastai tai yra
rinkos kaina, taiau ribas nubria protingumo kriterijus.
Savinink ir gyventoj konfliktui is statymas nra aktualus. Visi savininkai yra potencials, nes tai j
paveldtas turtas (vyrauja tokia nuostata, kol valstyb priims sprendim). Valstyb yra pasakiusi, kad
turtas bus grinamas atsivelgiant valstybs ekonomin situacij.
24 str. mogaus bstas nelieiamas.
Be gyventojo sutikimo eiti bst neleidiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba statymo nustatyta
tvarka tada, kai reikia garantuoti viej tvark, sulaikyti nusikaltl, gelbti mogaus gyvyb, sveikat ar
turt.
ios nuostatos interpretavimas glaudiai susipina su privataus gyvenimo nelieiamumu. Bstas
nelieiamas tai bendras principas. Bet konstitucika, jei yra teismo sprendimas arba statym nustatyta
tvarka ir tik tam tikrais atvejais is principas paeidiamas. statym leidjas negali i atvej iplsti. Tie
atvejai: garantuoti viej tvark, sulaikyti nusikaltl, gelbti mogaus gyvyb, sveikat ar turt.
1998 10 27 KT nutarime dl nuosavybs teisi atkrimo statymo nuostat atitikties Konstitucijai
sakoma, kad konstitucin mogaus bsto nelieiamumo garantija saugo ne individo teis bst (pvz.,
teis gauti gyvenamj patalp), bet pat mogaus bst nuo paalini sibrovimo. i konstitucin
garantija pareigoja valstyb, t. y. jos statym leidiamj, teismin, vykdomj valdi, atitinkamomis
teisinmis priemonmis saugoti mogaus bst. Svarbu tai, kad paioje Konstitucijoje, btent jos 24
straipsnio 2 dalyje, yra ivardyti iimtinio pobdio atvejai, kurie gali bti pagrindu legitimiu bdu, t. y.
tik teismo sprendimu arba statymo nustatyta tvarka, patekti mogaus bst be jo sutikimo. Konstitucija
garantuoja tiek nuosavo, tiek gyventojo nuomojamo bsto nelieiamum. Todl ir po to, kai atkuriamos
nuosavybs teiss gyvenamj nam, jo dal ar but grinant natra, nuomininkas ir toliau naudojasi
konstitucine bsto, kuriame gyvena, nelieiamumo garantija. Siekiant apsaugoti nuominink nuo galimo
bsto savininko ksinimosi jo teises, bsto nelieiamum, nuomininkas iki kitos gyvenamosios
patalpos suteikimo paliekamas teisiniuose gyvenamosios patalpos nuomos santykiuose.
iai mogaus teisei interpretuoti svarbus Operatyvins veiklos st., Policijos, Policijos veiklos, Valstybs
Saugumo departamento st, BPK ir kt. normos. Pvz., Operatyvins veiklos st. 7 str. numatyta
operatyvins veiklos subjektams teis slapta apirti gyvenamsias patalpas, taiau svarbu tai , kad toki
teis turi sankcionuoti teisjas.
KT taip pat yra pasaks: nuosavyb pareigoja (Vilniaus senamiesio atveju). T.r., kad valstyb gali imtis
veiksm tuo atveju, jei nekilnojamojo turto savininkas jo nepriiri arba priiri aplaidiai.
25 str. mogus turi teis turti savo sitikinimus ir juos laisvai reikti.
mogui neturi bti kliudoma iekoti, gauti ir skleisti informacij bei idjas.
Laisv reikti sitikinimus, gauti ir skleisti informacij negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu, jei
tai btina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti
konstitucinei santvarkai.
Laisv reikti sitikinimus ir skleisti informacij nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautins,
rasins, religins ar socialins neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, meitu ir
dezinformacija.
Pilietis turi teis statymo nustatyta tvarka gauti valstybs staig turim informacij apie j.
Tai viena i demokratins valstybs teisi. Saviraikos laisv apima teis turti savo nuomon, gauti ir
skleisti informacij ir idjas. Kartais teis informacij iskiriama atskirai. Saviraikos laisv nra
absoliuti, ji gali bti ribojama.
KT nurodo, kad informacijos laisv yra pamatinis pliuralistins visuomens elementas. Kiekvienas
mogus turi savo pairas ir sitikinimus, o nevaroma galimyb juos reikti yra elementari prielaida jam
74
bendrauti su kitais monmis. Tik laisvai keiiantis informacija atsiveria individui galimyb plsti savo
inias, ugdyti pasaulir, tobulti kaip asmenybei. Laisvas ir visuotinis keitimasis informacija,
nevaromas jos skleidimas yra ypa svarbus demokratini proces veiksnys. Jis utikrina ne tik
individualios nuomons, bet ir grupini pair, skaitant ir politines, bei visos tautos valios formavim.
Konstitucijos nuostatos formuluoja du svarbius teiss informacij aspektus: tai teis gauti informacij ir
teis j skleisti. Teisje gauti informacij gali bti iskiriama teis gauti informacij apie save. Tokia teis
detaliau apibriame CK normose, Visuomens informavimo st., Ames duomen teisins apsaugos st. ir
kt.
Valstybs ir tarnybos paslapi st. suformuluoti pagrindai, kai informacija gali bti priskirta valstybs ar
tarnybos paslapiai, tada ribojamas jos gavimas ir skleidimas. 1996 12 19 KT nutarime dl valstybs
paslapi statymo nuostat atitikties Konstitucijai sakoma, kad teiss informacij apribojimus lemia
ios konstitucins vertybs santykis su kitomis teisinmis vertybmis, ireikianiomis kt. asmen teises
ir laisves bei btinus visuomens poreikius. Vienas toki poreiki btinyb visuomens ar individ
interes labui apsaugoti tam tikras inias. tai yra valstybs, komercins, profesins, technologins
paslaptys ar inios apie privat mogaus gyvenim. Siekiant ukirsti keli toki ini pagarsinimui,
statymu nustatoma j apsauga, apribojamas naudojimasis jomis. Taiau tai negali paneigti mogaus teiss
informacij apskritai. ios problemos sprendim mogaus teisi ir laisvi doktrina sieja su racionaliniu
teisini vertybi santykiu. Riboti galima esant tokioms slygoms:
1. jei tai btina demokratinje visuomenje
2. jei tai numatyta statymuose
3. jei apribojimais siekiama ginti tokias vertybes kaip valstybs saugumas, teritorijos vientisumas,
vieosios tvarkos interesai, mogaus sveikatos ir morals apsauga ir t.t.
T.r., pilieio teis statymo numatyta tvarka gauti valstybs staig informacij apie j gali bti ribojama
siekiant apsaugoti valstybs paslapt.
Teismas taip pat yra nagrinjs byl dl urnalist informacijos altinio (ne)atskleidimo. Ankstesnis
statymas numat absoliui urnalisto teis neatskleisti altinio. Teismas konstatavo, kad absoliutumas
prietarauja 25 str. ir (tik) teismas turi turti galimyb isiaikinti altin. Taiau jis turi pasverti, ar verta
geriau altin atskleisti ar ne (2002 02 23 KT nutarimas dl Visuomens informavimo statymo nuostat
atitikties Konstitucijai). iame nutarime sakoma, kad konstitucin laisv nekliudomai iekoti, gauti ir
skleisti informacij bei idjas yra vienas i atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens, demokratins
valstybs pagrind. i laisv - svarbi vairi Konstitucijoje tvirtint asmens teisi ir laisvi gyvendinimo
prielaida, kadangi asmuo gali visavertikai gyvendinti daugel savo konstitucini teisi ir laisvi tik
turdamas laisv nekliudomai iekoti, gauti ir skleisti informacij.
Konstitucija garantuoja ir saugo visuomens interes bti informuotai. 25 straipsnio nuostatos yra
neatsiejamos nuo kit Konstitucijos nuostat, kuriose tvirtintos asmens laisvs nekliudomai iekoti, gauti
ir skleisti informacij garantijos: nuo 44 str. 1 d. nuostatos, kad masins informacijos cenzra draudiama,
nuo io str. 2 d. nuostatos, kad valstyb, politins partijos, politins ir visuomenins organizacijos, kitos
institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masins informacijos priemoni, nuo 33 str. 2 d. nuostat,
kad pilieiams laiduojama teis kritikuoti valstybs staig ar pareign darb, apsksti j sprendimus,
kad draudiama persekioti u kritik ir kt.
Laisv iekoti, gauti ir skleisti informacij nra absoliuti. Konstitucijoje yra ne tik tvirtinta mogaus
laisv iekoti, gauti ir skleisti informacij, bet ir apibrtos ios laisvs ribos. Pvz., 25 str. 4 d. laisv
reikti sitikinimus ir skleisti informacij nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tautins, rasins ar
socialins neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, meitu bei dezinformacija, o pagal io
straipsnio 3 d. laisv reikti sitikinimus, gauti ir skleisti informacij negali bti ribojama kitaip, kaip tik
statymu, jei tai btina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar
ginti konstitucinei santvarkai. Konstitucijoje tvirtintos vertybs sudaro darni sistem, tarp j yra
pusiausvyra. Pagal Konstitucij negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo statymais tvirtinant
informacijos laisvs gyvendinimo garantijas bt sudaromos prielaidos paeisti kitas konstitucines
vertybes, konstitucini vertybi pusiausvyr.
Taigi statymu nustatydamas urnalisto teis isaugoti informacijos altinio paslapt, neatskleisti
informacijos altinio, statym leidjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bt sudarytos
prielaidos neatskleisti informacijos altinio net ir tada, kai informacijos altin atskleisti yra btina dl
gyvybikai svarbi ar kit ypa reikming visuomens interes, taip pat siekiant utikrinti, kad bt
apgintos asmens konstitucins teiss ir laisvs, kad bt vykdomas teisingumas, nes informacijos altinio
75
neatskleidimas galt sukelti daug sunkesnes pasekmes negu jo atskleidimas. Taip bt paeista
Konstitucijos saugom vertybi pusiausvyra, konstitucinis atviros, darnios pilietins visuomens
imperatyvas, konstitucinis teisins valstybs principas.
statym leidjas turi pareig statymu nustatyti ir tai, kad kiekvienu atveju sprsti, ar urnalistas turi
atskleisti informacijos altin, gali tik teismas. Nustatydamas tokius teismo galiojimus, statym leidjas
yra saistomas iniasklaidos laisvs sampratos, pagal kuri reikalauti, kad bt atskleistas informacijos
altinis, galima tik tada, kai tai btina utikrinti gyvybikai svarbiems ar kitiems ypa reikmingiems
visuomens interesams, taip pat siekiant utikrinti, kad bt apgintos asmen konstitucins teiss ir
laisvs, kad bt vykdomas teisingumas, t. y. tik tada, kai atskleisti informacijos altin btina dl
Konstitucijos saugomo svarbesnio intereso. Vadinasi, atskleisti informacijos altin nra btina, jei
teismas nusprendia, kad interesas atskleisti informacijos altin nra svarbesnis u interes neatskleisti
informacijos altinio. Tais atvejais, kai informacijos altinis atskleidiamas, teismas, atsivelgdamas
bylos aplinkybes, gali priimti sprendim dl atskleistos informacijos paplitimo vieum apribojimo.
Ribojimu negali bti paneigiama mogaus laisvi ir teisi prigimtis ir esm ir ribojant turi bti laikomasi
proporcingumo principo, t. y. ribojimas turi bti proporcingas siekiamam tikslui (tai taip pat numatyta
ETK).
statymas numato priederm skelbti objektyvi ir teising informacij. I to iplaukia toks konstitucinis
imperatyvas teismas turi isiaikinti, ar informacija nepakenks mogui. Todl negalima teigti, kad bet
kokia informacija apie privat mogaus gyvenim gali bti skelbiama.
Iimtys taikomos vieiesiems asmenims: politikams, ymiems asmenims. Jais tampama dl uimam
pareig ar dl darbo pobdio vieajame gyvenime arba jei j veikla reikminga. Konstitucijoje ios
svokos nra, todl j tenka apibrti statymo leidjui. Darbas valstybinje tarnyboje negali bti
pakankamas tapti vieuoju asmeniu. Prie viej asmen gali bti priskirti asmenys, padar nusikalstam
veik. Bet ir jiems taikomos vieumo ribos.
26 str. Minties, tikjimo ir sins laisv yra nevaroma.
Kiekvienas mogus turi teis laisvai pasirinkti bet kuri religij arba tikjim ir vienas ar su kitais,
privaiai ar vieai j ipainti, atlikinti religines apeigas, praktikuoti tikjim ir mokyti jo.
Niekas negali kito asmens versti nei bti veriamas pasirinkti ar ipainti kuri nors religij arba
tikjim.
mogaus laisv ipainti ir skleisti religij arba tikjim negali bti apribota kitaip, kaip tik statymu ir
tik tada, kai btina garantuoti visuomens saugum, viej tvark, moni sveikat ir dorov, taip pat
kitas asmens pagrindines teises ir laisves.
Tvai ir globjai nevaromi rpinasi vaik ir globotini religiniu ir doroviniu aukljimu pagal savo
sitikinimus.
Tai pilietins visuomens bruoas. 26 str. 1 d. tvirtinta viena i pamatini mogaus laisvi: minties,
tikjimo ir sins laisv yra nevaroma. i laisv utikrina galimyb vairi pair monms gyventi
atviroje, teisingoje ir darnioje pilietinje visuomenje. i laisv - ne tik savaimin demokratijos vertyb,
bet ir svarbi garantija, kad bus visavertikai gyvendinamos kitos mogaus konstitucins teiss ir laisvs.
2000 06 13 nutarime dl vietimo statymo nuostat atitikties Konstitucijai KT apibdino minties,
tikjimo ir sins laisv. i laisv demokratinse teisinse valstybse pripastama pagal turin kaip
platesns mogaus laisvs turti savo sitikinimus ir juos laisvai reikti konkretesn iraika. sitikinimai -
talpi, vairialyp konstitucin svoka, apimanti politinius, ekonominius sitikinimus, religinius jausmus,
kultrines nuostatas, etines bei estetines pairas ir kt. Laisv turti sitikinimus reikia, kad mogus yra
laisvas pats formuoti savo sitikinimus, pasirinkti pasauliros vertybes, jis ginamas nuo bet kokios
prievartos, jo pair negalima kontroliuoti. Valstybs institucij pareiga - utikrinti ir ginti i asmens
laisv. sitikinim turinys - mogaus privatus reikalas. Nuo laisvs turti sitikinimus neatsiejama teis
juos laisvai reikti. sitikinim raikos laisv - tai galimyb savo mintis, pairas, sitikinimus
netrukdomai reikti odiu, ratu, enklais, kitokiais informacijos perdavimo bdais ir priemonmis.
Kartu sitikinim raikos laisv apima laisv neatskleisti savo sitikinim ir nebti veriamam juos
atskleisti. sitikinim bei j raikos laisv tvirtina ideologin, kultrin ir politin pliuralizm. Jokios
pairos ar ideologija negali bti paskelbtos esanios privalomos ir primestos individui - laisvai savo
pairas formuojaniam ir reikianiam asmeniui. Tai yra prigimtin mogaus laisv. Valstyb turi bti
neutrali sitikinim atvilgiu, ji neturi teiss nustatyti koki nors privalom pair sistem.
Laisv turti sitikinimus apskritai negali bti ribojama, o laisv reikti sitikinimus galima riboti tik
statymo nustatyta tvarka ir tik tada, kai yra btina apsaugoti Konstitucijos 25 str. 3 dalyje nurodytas
76
vertybes - mogaus sveikat, garb ir orum, privat gyvenim, dorov, ginti konstitucin santvark.
sitikinim raikos laisv taip pat galima laikinai apriboti vedus karo ar nepaprastj padt (K 145 str.).
Asmens teiss ar laisvs ribojimo pagrstumas demokratinje visuomenje gali bti vertinamas sveiko
proto ir akivaizdios btinybs kriterijais, jis turi atitikti teisingumo samprat ir reikalavimus bei
Konstitucijoje nustatytas atitinkamos teiss ar laisvs ribojimo galimybes bei slygas (KT 1997 m.
vasario 13 d. nutarimas). Bet koks pagrindini teisi ir laisvi ribojimas sietinas su konkuruojani
vertybi racionaliu santykiu, garantuojaniu, kad apribojimais nebus paeista atitinkamos mogaus teiss
esm.
Valstyb turi pareig utikrinti, kad niekas nevaryt asmens prigimtins laisvs pasirinkti jam priimtin
religij ar nepasirinkti jokios, pakeisti pasirinkt religij ar jos atsisakyti. Valstyb negali nustatyti
privalom reikalavim, kad asmuo nurodyt savo tikjim, poir tikjimo dalykus. Kita vertus,
valstyb turi pareig utikrinti, kad pats tikintysis ar netikintysis (vienas arba su kitais) naudotsi jam
garantuota minties, tikjimo ir sins laisve taip, kad nebt paeistos kit asmen teiss ir laisvs: pagal
K 28 str. mogus, gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, privalo laikytis
Konstitucijos ir statym, nevaryti kit asmen teisi bei laisvi, o 27 str. tvirtinta, kad mogaus
sitikinimais, praktikuojama religija ar tikjimu negali bti pateisinamas nusikaltimas ar statym
nevykdymas.
Sprsdamas klausim dl galimybs pasirinkti religijos ar etikos pamokas, KT konstatavo, kad tv valia
galima pasirinkti religijos ar etikos pamokas. T patvirtina 4 d. tvirtinta tv pareiga rpintis vaik
aukljimu. Taiau su tuo susijs sudtingas klausimas, iki kiek met tvai gali primesti savo pairas.

5 Piliei (politins) teiss (Konstitucijos 3 str. 2 d., 32-37 str., 139 str. 1 d.), j aikinimas KT
aktuose ir detalizavimas statyminiu lygiu
Politins teiss kaip pilietins teis kartais yra apibdinamos kaip negatyvios, nes valstyb j atvilgiu
turi susilaikyti nuo varymo ir neturi pozityvios pareigos (kaip, pvz., ekonomini, socialini ir kultrini
teisi atvilgiu) imtis t.t. veiksm.
3 str. 2 d. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos
valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark.
i nuostata apibdina LR piliei teisin status (taip pat ir nustato tas teises, laisves ir pareigas, turi
tik LR pilieiai). Vartojama pilieio, o ne asmens svoka, nes kalbama apie asmenis, su valstybe
susijusius ypatingais teisiniais politiniais santykiais pilietybe.
Remiantis 2003 12 30 KT nutarimu dl Prezidento dekreto dl pilietybs suteikimo iimties tvarka, i ios
nuostatos iplaukia, kad tik LR pilieiai, t. y. valstybin bendruomen - pilietin Tauta, turi teis kurti
Lietuvos valstyb, t. y. tik pilieiai turi teis sprsti, kokia turi bti Lietuvos valstyb, nustatyti Lietuvos
valstybs konstitucin santvark, valstybs valdi gyvendinani institucij srang, asmens ir
valstybs teisini santyki pagrindus, alies kio sistem ir pan. gyvendindami piliei teises ir laisves,
pilieiai dalyvauja vykdant Tautos suverenitet.
32 str. Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet Lietuvoje, gali laisvai ivykti i Lietuvos.
ios teiss negali bti varomos kitaip, kaip tik statymu ir jeigu tai btina valstybs saugumui, moni
sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingum.
Negalima drausti pilieiui grti Lietuv.
Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje.
Gavs Prezidento kreipimsi pagal Konstitucijos 105 str. 3 d. 3 p. ir 106 str. 5 d., KT 1995 01 20 paskelb
ivad dl ETK t.t. nuostat (tarp j ir mogaus teiss laisvai kilnotis) atitikties Konstitucijai. KT
iaikino, kad nors Konvencijoje ir Konstitucijoje skiriasi terminija (mogus pilietis), tarp j i esms
nra prietaravimo, kadangi LR statymai suteikia LT teistai esantiems ir leidim gyventi gavusiems
usienieiams teis laisvai kilnotis, tuo iplsdamas 32 str. 1d. KT paymjo, kad usienieiai ir asmenys
be pilietybs, kurie LR yra teistai, turi tokias pat teises ir laisves kaip ir LR pilieiai, jei Konstitucija,
statymai ar tarpt sutartys nenumato kitaip. Toki nuostat bt galima papildyti, kad teis laisvai kilnotis
pagal savo konstitucin prigimt, prasm ir paskirt nra politin (t. y. nra politins prigimties ir
paskirties palyginti su rinkim teise ar teise jungtis politines partijas) ir todl i esms apima kiekvieno
mogaus, teistai esanio LR jurisdikcijoje, galimyb laisvai kilnotis.
Pagal 2 d. valstyb gali nustatyti t. t. apribojimus pilieiams. Teiss gali bti varomos tik statymu, pvz.,
moni sveikatai apsaugoti (nustatant apie jgain t.t. zon, kurios negalima perengti), valstybs
saugumui ar vykdant teisingum.
77
Dl ios nuostatos KT yra prims ir kit nutarim (2001 10 02, Vairuotojo paymjimo byla). KT
iaikinimu, i nuostata, kad pilietis gali laisvai ivykti i Lietuvos, reikia, jog jis turi teis pats sprsti, ar
ivykti i Lietuvos, pasirinkti ivykimo laik, taip pat ivykimo bd. Teis laisvai ivykti i Lietuvos
reikia, jog negali bti nustatoma leidimin ivykimo i Lietuvos tvarka, t. y. negali bti nustatoma tokia
tvarka, kad pilietis turt prayti kurios nors valstybins institucijos leidimo ivykti i Lietuvos.
Konstitucin teis laisvai ivykti i Lietuvos suponuoja valstybs pareig nustatyti toki ivykimo i
Lietuvos tvark, kad pilietis nepatirt nepagrst suvarym. Pilieio teis laisvai ivykti i Lietuvos gali
bti apribota tik statymu ir tik tuomet, kai yra Konstitucijos 32 str. 2 d. nustatyti pagrindai: jeigu tai
btina valstybs saugumui, moni sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingum. KT nurod, kad
asmens teises galima varyti, jei:
1. tai yra numatyta statyme
2. norma yra suformuluota aikiai ir nedviprasmikai,
3. yra btinyb
4. suvarymas yra proporcingas
5. yra numatyta galimyb apsksti.
33 str. Pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per demokratikai irinktus
atstovus, taip pat teis lygiomis slygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb.
Pilieiams laiduojama teis kritikuoti valstybs staig ar pareign darb, apsksti j sprendimus.
Draudiama persekioti u kritik.
Pilieiams laiduojama peticijos teis, kurios gyvendinimo tvark nustato statymas.
2004 12 04 nutarime dl valstybs tarnybos KT numato, kad valstybs tarnyba - tai profesin veikla, kuri
atlieka valstybs ar savivaldybs institucijos darbuotojas, t.y. darbin veikla. Taigi teis lygiomis
slygomis stoti LR valstybin tarnyb yra susijusi su K 48 str. 1 d. tvirtinta kiekvieno mogaus teise
laisvai pasirinkti darb.
Teis dalyvauti valdant savo al tiesiogiai ar per demokratikai irinktus atstovus galt apimti rinkim
teis, teis inicijuoti referendum, piliei statym iniciatyvos teis, peticij teis, teis kritikuoti
valstybs staig ar pareign darb. iai teisei taip pat gali bti priskiriama teis lygiomis slygomis stoti
valstybs tarnyb. Nuostata lygiomis slygomis sietina su konstituciniu lygiateisikumo principu. KT
ne kart yra paymjs, jog konstitucinis vis asmen lygybs principas nepaneigia to, kad statyme gali
bti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikr asmen kategorij, esani skirtingose
padtyse, atvilgiu; socialinio gyvenimo vairov gali lemti teisinio reguliavimo bd ir turin.
Konstitucinis asmen lygybs principas nepaneigia paios galimybs skirtingai traktuoti mones
atsivelgiant j status ar padt (KT 2003 m. gruodio 30 d. nutarimas). Taiau konstitucinis vis
asmen lygybs statymui principas bt paeistas, jeigu tam tikra grup asmen, kuriems yra skiriama
teiss norma, palyginti su kitais tos paios normos adresatais, bt kitaip traktuojama, nors tarp t grupi
nra tokio pobdio ir tokios apimties skirtum, kad toks nevienodas traktavimas bt objektyviai
pateisinamas (KT 1996 m. lapkriio 20 d., 2003 m. gruodio 30 d. nutarimai).
Valstyb, gyvendindama savo priederm utikrinti nacionalin saugum, tinkam jaunimo aukljim,
vietim, patikim finans sistem, valstybs paslapi apsaug ir t.t., turi teis nustatyti papildomus,
specialius reikalavimus stojantiesiems darb svarbiausiose kio ir verslo srityse. KT nuomone, dirbant
sudting darb reikalinga tam tikra kvalifikacija, profesins inios ir gdiai, todl atitinkami
reikalavimai asmenims, pretenduojantiems dirbti sudting ar atsaking darb, laikomi natraliais ir
paprastai yra visuotinai pripastami, o profesins kompetencijos reikalavimai neprietarauja mogaus
teisei laisvai pasirinkti darb ar versl.
Kandidatams taip pat gali bti keliami bendri reikalavimai, pvz., lojalumas Lietuvos valstybei ir jos
konstitucinei santvarkai, Konstitucijos ir teiss sistemos pagrind (skaitant mogaus teisi ir laisvi
katalog) imanymas, geras valstybins kalbos mokjimas, konflikto tarp siekiam pareig ir privai
interes nebuvimas (arba tokio konflikto paalinimas iki asmeniui pradedant eiti pareigas, kuri jis
siekia) ir kt. Taip pat gali bti nustatyti bendri reikalavimai, susij su stojaniojo asmeninmis savybmis,
reputacija, isilavinimu ir kt. Gali bti nustatytos ir konstitucikai pagrstos bendrosios slygos, dl kuri
asmeniui neleidiama stoti valstybs tarnyb. Ribojimai galimi, bet jie turi bti proporcingi ir protingi.
Konstitucija kiekvienam pilieiui garantuoja teis apsksti valstybs staig ar pareign sprendimus (K
33 str. 2 d.). Piliei skundus dl valstybs ir savivaldybi pareign (iskyrus teisjus) piktnaudiavimo
ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai; jie turi teis silyti teismui kaltus pareignus atleisti i
uimam pareig (K 73 str. 1 d.). Asmeniui padarytos materialins ir moralins alos atlyginim nustato
78
statymas. statym leidjas turi pareig ileisti statymus, nustatanius alos atlyginim asmeniui u jam
padaryt materialin ir moralin al, taip pat utikrinti real paeist mogaus teisi ir laisvi gynim,
kuris bti derinamas su kit Konstitucijoje tvirtint vertybi apsauga.
3 dalis buvo realizuota vliausiai. Peticij st. buvo priimtas vienas i paskutinij. Peticijos teis
politin teis, kuri gyvendindami pilieiai gali dalyvauti valdant savo al. Peticija suprantama kaip
individo ar kolektyvo kreipimasis vieosios valdios institucijas, kuriame idstytas reikalavimas silyti
sprsti ne tik pareikjui, bet ir visuomenei ar jos daliai svarb klausim, kai to klausimo isprendimui
reikia pakeisti, papildyti ar pripainti netekusiu galios galiojant arba priimti nauj teiss akt. Peticija
tai reikalavimas, kuriuo praoma isprsti t.t. svarb klausim. Tai gali bti padaryta tik primus t.t. teiss
akt. Pagal Konstitucij turi bti priimtas statymas, kuris nustatyt tokius svarbius peticijos teisinius
elementus:
1. dl ko galima kreiptis,
2. kuriom institucijom peticij galima paduoti
3. formals reikalavimai
4. padavimo tvarka (odiu ar ratu)
5. sprendimo dl atsisakymo priimti peticij tvarka.
Lietuvoje yra sudarytos trij ri peticij komisijos:
1. Seimo
2. Vyriausybs
3. savivaldybi taryb
Teismas nusprend, kad peticija laikytina gyvendinta, kai kompetentinga institucija priima (teigiam ar
neigiam sprendim.
Peticijos gali bti paduodamos dl
1. mogaus teisi ir laisvi apsaugos ar gyvendinimo;
2. 2) valstybs ir savivaldybs institucij reformavimo;
3. 3) kitus svarbius visuomenei, savivaldybms ar valstybei klausimus.
Peticij st. 9 str. idstyti atvejai, kada ji kreipimasis nelaikomas peticija.
34 str. Pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met, turi rinkim teis.
Teis bti irinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkim statymai.
Rinkimuose nedalyvauja pilieiai, kurie teismo pripainti neveiksniais.
Rinkim teis yra viena svarbiausi politini teisi, kuri suteikia pilieiams teis dalyvauti valdyme. J
turi visi, sulauk 18 m, iskyrus teismo pripaintus neveiksniais. Neveiksnumas gali bti panaikintas.
I Konstitucijos iplaukia, kad pilieiai turi dvi subjektines teises. Aktyvioji rinkim teis atiduoti savo
bals rinkimuose. Pasyvioji rinkim teis galimyb bti irinktam. Reikia priimti statym, kuris
paisydamas Konstitucijos norm ir princip detaliai reglamentuot procedras, kas, kokiomis slygomis
gali kelti savo kandidatr ir pan. Reikalavimus kandidatams nustato atitinkam rinkim statymai
(Prezidento, Seimo, Savivaldybi taryb ir t.t. bei Konstitucija).
35 str. Pilieiams laiduojama teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei i
tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai ir statymams.
Niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai.
Politini partij, kit politini ir visuomenini organizacij steigim ir veikl reglamentuoja statymas.
is str. tvirtina politin pliuralizm vien i demokratini valstybs poymi. tvirtinta piliei teis
vienytis partijas, asociacijas, t. y. savo iraikai jie gali pasirinkti vairias nevyriausybini organizacij
formas. Politika tai santykiai tarp vairi socialini grupi siekiant valdios. politines partijas
jungiamasi norint patenkinti savo interes dalyvauti valstybs valdyme. Bet bnant politins partijos nariu
galima tiesiogiai takoti valstybini sprendim primim. Politins partijos turi savo program, t. y. savo
veiklos vizij, tikslus. Asmuo, kuris yra politikai aktyvus, inodamas politins partijos veiklos tikslusis
pozicijas, renkasi partij ir dalyvauja jos veikloje. Pagrindinis kiekvienos partijos tikslas dalyvauti
pirmiausia nacionaliniuose rinkimuose (Seimo ir savivaldybi). Politin partija, laimjusi daugiausiai
mandat, betarpikai dalyvauja priimant sprendimus.
Svarbus Partij finansavimo statymas. Finansavimo problema kam leisti finansuoti. Pataisos projekte
siloma udrausti finansuoti juridiniams asmenims.
2000 12 21 KT nagrindamas byl dl gyvenamj nam bendrij, plaiai atskleid 35 str. turin ir
pasak, kad piliei teis jungtis (ar nesijungti) organizacijas negali bti prievartin. Asmuo pats turi
79
nusprsti, kokiais tikslais jis jungiasi, koki susivienijimo form pasirinkti. Taigi naryst turi bti
grindiama savanorikumu. Prieingi veiksmai yra antikonstituciki. Svokose bendrija, politin
partija, asociacija yra ireikta susivienijim, steigiam savanorikumo pagrindu j nari poreikiams
tenkinti politinje, ekonominje, socialinje ir kt. srityse, vairov. Asmenys, siekdami gyvendinti savo
teises ir interesus vairiose gyvenimo srityse gali jungtis vairius susivienijimus, jei j tikslai ir veikla
neprietarauja Konstitucijai ir statymams.
Konstitucijoje laiduojama teis laisvai vienytis bendrijas ir kt. reikia, kad asmuo i konstitucin teis
realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia. 2 d. expressis verbis tvirtinta, kad niekas negali bt
veriamas priklausyti kokiai nors bendrijai ar pan. Tai konstitucin garantija, ginanti asmen nuo
priklausymo kokiai nors organizacijai prie jo vali. Asmens valia pamatinis narysts vairiose
organizacijose principas. io principo turi bti laikomasi teiss aktuose reglamentuojant vis ri
susivienijim steigim ir veikl, narysts juose santykius nepriklausomai nuo to, koki teist tiksl ie
susivienijimai siekia.
Yra t.t. konstitucins ribos, kai kuri organizacij steigimui, kai j veikla prieinga Konstitucijai,
valstybs tikslams ir pan. Politini partij st. 4 str. 3 d. numato: draudiama steigtis ir veikti politinms
partijoms, kuri steigimo ar programiniuose dokumentuose propaguojama ar veikloje praktikuojama
rasin, tautin, religin, socialin nelygyb ir neapykanta, autoritarinio ar totalitarinio valdymo, valdios
ugrobimo prievarta metodai, karo ir smurto propaganda, mogaus teisi bei laisvi, vieosios tvarkos
paeidimai, kitokios idjos bei veiksmai, prietaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos
Respublikos statymams ir nesuderinami su visuotinai pripaintomis tarptautins teiss normomis.
36 str. Negalima drausti ar trukdyti pilieiams rinktis be ginklo taikius susirinkimus.
i teis negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybs ar
visuomens saugum, viej tvark, moni sveikat ar dorov arba kit asmen teises ir laisves.
Miting, demonstracij teis tai klasikin politin teis. Konstitucijoje numatyti imperatyvai: rinktis be
ginklo taikius susirinkimus. statym leidjas turi priimti statym, kuris nustatyt, kokia tvarka turi bti
rengiami susirinkimai.
inomi du susirinkim organizavimo bdai:
1. pareiktinis pareikia, kad bus organizuojamas t.t. renginys. is bdas reikia, kad pilietis
pareikia, jog nori realizuoti savo konstitucin teis protestuoti prie k nors.
2. leidiminis reikia leidimo organizuoti rengin. T.r., kad nuo valdininko leidimo priklauso asmens
konstitucins teiss gyvendinimas. Savo forma is bdas nekonstitucinis, nes varo konstitucin teis.
Pareiga informuoti btina tam, kad nebt paeistos kitos konstitucins vertybs vieoji tvarka,
saugumas ir kt.
Remiantis Susirinkim statymu ir 2000 01 07 KT nutarimu dl savivaldybi teisi nustatyti susirinkim
vietas, Konstitucija i esms leidia nustatyti tik pareiktin susirinkim organizavimo tvark.
Organizatoriai privalo suderinti susirinkimo viet, laik, jei tai nepavyksta atitinkama institucija privalo
pasilyti alternatyvas (bet ne leidim tvark, kai galiotos institucijos turi diskrecij sprsti, ar apskritai
leisti susirinkim). KT taip pat pasak, kad savivaldybs gali, bet nepareigotos nustatyti nuolatines
susirinkim vietas, t. y. jos negali reikalauti, kad susirinkimai bt organizuojami tik jos nustatytose
nuolatinse vietose.
37 str. Pilieiai, priklausantys tautinms bendrijoms, turi teis puoselti savo kalb, kultr ir paproius.
i teis gali bti laikoma ir kultrine teise.
1999 10 21 nutarime dl vard ir pavardi raymo LR pilieio pase KT iaikino, kad ia konstitucine
norma visoms Lietuvos teritorijoje gyvenanioms tautinms bendrijoms yra garantuojamas tautinio
identiteto isaugojimas, kultros tstinumas, tautin saviraika.
2006 06 10 nutarime dl referendumo biuleteni kalbos KT iaikino, kad i nuostata, tvirtinanti tautini
bendrij teis puoselti savo tautin kultr, paproius, kalb, gauti valstybs teikiam param, nereikia,
jog j interesai gali bti prieprieinami Lietuvos valstybs visos visuomens bendriems interesams.
Reikalavimo paisyti konstitucinio valstybins kalbos imperatyvo, pvz., tada, kai yra priimami valstybins
reikms sprendimai, negalima aikinti kaip paeidianio tautini maum teises. Prieingai, valstybins
kalbos mokjimas utikrina vis valstybs piliei lygiateisikum. Kaip savo 2004 m. gruodio 13 d.
nutarime dl valstybs tarnybos yra konstatavs KT, "asmens tautyb (taip pat ir santykiuose su valstybs
ar savivaldybi institucijos, valstybs tarnautojais) negali bti pagrindu asmeniui reikalauti, kad jam
nebt taikomos taisykls, kylanios i valstybins lietuvi kalbos statuso; kitaip bt paeistas
konstitucinis vis asmen lygybs statymui, teismui, valstybs institucijoms ir pareignams principas".
80
139 str. 1 d. Lietuvos valstybs gynimas nuo usienio ginkluoto upuolimo - kiekvieno Lietuvos
Respublikos pilieio teis ir pareiga.
i teis taip pat gali bti priskiriama prie politini teisi. Konstitucijoje iskiriama teis ir pareiga ginti
valstyb. Tok skirstym veikiausiai lemia subjektyvus pilieio santykis su valstybe: tai, kas vienam yra
pareiga, kitam gali bti teis (privilegija). Reikalavimus karo prievolei reglamentuoja Karo prievols
statymas

6 Socialins ir ekonomins teiss (Konstitucijos 41 str. 3 d., 46 str. 1 d., 48 str., 50 52 str.), j
aikinimas KT aktuose ir detalizavimas statyminiu lygmeniu
41 str. 3 d. Auktasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno mogaus sugebjimus. Gerai
besimokantiems pilieiams valstybinse auktosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.
ioje normoje tvirtinta teis moksl. Asmenims iki 16 m. mokslas yra privalomas. Daugiausia problem
kelia Konstitucijoje tvirtintas principas, kad gerai besimokantiems pilieiams auktosiose mokyklose
laiduojamas nemokamas mokslas. Jis nra tinkamai gyvendintas ne tik dl l stokos, bet ir dl svokos
gerai besimokantis kriterij stokos.
Galima daryti prielaid, kad Konstitucija suteikia statym leidjui diskrecij detalizuoti gerai
besimokani asmen grup. Auktojo mokslo st. 60 str. 1 d. sakoma, kad gerai besimokaniais
studentais laikomi 30 proc. kiekvienos studij programos student, atrinkt kas semestr pagal geriausius
studij rezultatus. Tokio statyminio Konstitucijos detalizavimo negalima sureikminti kaip vienintelio
galimo ir tobulinusio. Nra jokio objektyvaus pagrindo, kad btent 30 proc., o ne kitas skaiius labiausiai
atitinka Konstitucijos nuostat. is skaiius gali keistis priklausomai nuo finansini valstybs igali ar
politini socialini st leidjo prioritet arba nuo galim KT iaikinim. KT 2002 01 14 dl valstybs ir
savivaldybi biudet rodikli nutarime yra pasaks, kad kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi
gerai besimokaniais, nustatytini statymu.
46 str. 1 d. Lietuvos kis grindiamas privaios nuosavybs teise, asmens kins veiklos laisve ir
iniciatyva.
is straipsnis susijs su Lietuvos valstybs ekonominiu pagrindu. Konstitucija leidia ir kit form
nuosavyb, taiau privati nuosavyb yra pagrindin. Kyla klausimas, ar institucijos, reguliuodamos
nuosavybs santykius, yra laisvos, ar turi paisyti konstitucini imperatyv ir galbt valstyb ioje sferoje
negali imtis t.t. veiksm, nes tai prietaraus Konstitucijos nuostatoms. ie imperatyvai yra: valstyb,
reguliuodama santykius, negali bti nuoalyje, nors ir labai nesikia. Valstyb, sudarydama slygas,
skatina toki kin veikl, kuri naudinga visuomenei.
2002 03 14 KT nutarime dl farmacins veiklos sakoma, kad asmens kins veiklos laisvs ir iniciatyvos
svoka labai plati. Ji apima teis laisvai pasirinkti versl, teis laisvai sudarinti sutartis, siningos
konkurencijos laisv, kins veiklos subjekt lygiateisikum ir kt. Pagal Konstitucij vis pirma
skatinama sininga konkurencija. kins veiklos laisv ir iniciatyva tai teisini galimybi visuma,
sudaranti prielaidas priimti kinei veiklai reikalingus sprendimus. kins veiklos laisv ir iniciatyva
remiasi prigimtine mogaus asmens laisve ir prigimtine teise turti nuosavyb. Asmens konstitucin teis
nuosavyb yra esmin (btina) asmens kins veiklos laisvs gyvendinimo slyga. Ribojant asmens
teis nuosavyb, yra ribojama ir asmens kins veiklos laisv.
kins veiklos laisv nra absoliuti. Kadangi gyvendinant kins veiklos laisv, palieiami didels dalies
interesai, valstyb turi i veikl reguliuoti, pirmiausia tautos gerovs vardan. Pagal Konstitucijos 46 str.
valstyb turi reguliuoti kin veikl taip, kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei, turi ginti vartotojo
interesus. ia yra tvirtintas principas, nustatantis kins veiklos reguliavimo tikslus ir ribas. Pagal
Konstitucij riboti mogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi i slyg: tai daroma statymu;
ribojimai yra btini demokratinje visuomenje siekiant apsaugoti kit asmen teises bei laisves ir
Konstitucijoje tvirtintas vertybes, taip pat konstitucikai svarbius tikslus; ribojimais nra paneigiama
teisi ir laisvi prigimtis bei j esm; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Tautos gerov be
kita ko parodo materialini vertybi vartojimas. Taiau KT paymi, kad toks poiris negali bti
suabsoliutinamas. Apie bendr tautos gerov galima sprsti i socialins raidos.
48 str. Kiekvienas mogus gali laisvai pasirinkti darb bei versl ir turi teis turti tinkamas, saugias ir
sveikas darbo slygas, gauti teising apmokjim u darb ir socialin apsaug nedarbo atveju.
Usieniei darb Lietuvos Respublikoje reguliuoja statymas.
Priveriamasis darbas draudiamas.
81
Priveriamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenje ar j pakeiianti alternatyvioji tarnyba, taip pat
piliei darbas karo, stichins nelaims, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais.
Priveriamuoju darbu nelaikomas ir statymo reguliuojamas teismo nuteistj darbas.
straipsn KT yra ne kart nagrinjs vairiais aspektais. Pvz., 1999 03 04 nutarime dl buvusi KGB
darbuotoj teiss realizuoti i konstitucin teis (t. y. dl ribojimo uimti t.t. pareigas) nustat, kad toks
reguliavimas, kai Prezidento i trij nari sudaroma komisija sprendia, ar asmuo gali eiti t.t. pareigas,
prietarauja Konstitucijai, nes tai nra Prezidento kompetencija. Dl io statymo iekovas laimjo byl
Strasbre dl paeisto proporcingumo principo.
io straipsnio iaikinimui taip pat svarbi 2002 03 14 Farmacinink byla, kurios esm ta, kad asmenys,
norintys steigti vaistin, turjo turti atitinkam isilavinim, KT pasak, kad iuo atveju svarbios dvi
konstitucins vertybs: teis nuosavyb ir teiss vykdyti versl. Pagal Konstitucij nuosavybs negalima
riboti isilavinimo pagrindu. T.r., kad kiekvienas asmuo gali steigti ar pirkti vien ar kelias vaistines su
slyga, kad jis pats tiesiogiai nebus atsakingas u vaist gamyb ir klient aptarnavim.
2003 07 04 Pensinink byloje buvo konstatuota, kad toks reguliavimas, kai dirbaniam pensininkui
mokama tik bazin pensija, prietarauja Konstitucijai. KT argumentavo tuo, kad taip paneigiama vertybi
pusiausvyra. mogus, pasirinkdamas vien vertyb, turi atsisakyti kitos.
48 str. taip pat susijs su Seimo nari galimybe dirbti pedagogin darb. Pagal Konstitucij Seimo narys
gali gauti atlyginim tik u tiesiogin ir krybin darb (kuri pagal Seimo statut apima ir pedagogin
veikl). KT nuomone, tai prietarauja Konstitucijai. Dabar Seimo nariai iki priimdami priesaik turi
isprsti visus klausimus, kurie nesuderinami su Seimo nario mandatu.
2004 12 13 KT nutarime dl valstybs tarnybos KT paymjo, kad dirbantiesiems priklauso gauti alg.
1996 07 10 KT nutarime dl advokat auktojo teisinio universitetinio isilavinimo sakoma, kad teiss
laisvai pasirinkti darb reikia statymo laiduojam galimyb savo nuoira pasirinkti usimimo r.
Taiau dirbant sudting darb reikalinga t.t. kvalifikacija, profesins inios ir gdiai, todl tokiam
darbui keliami atitinkami reikalavimai laikomi natraliais ir visuotinai pripaintais. Universitetai nuo kit
mokslo staig skiriasi tuo, kad jiems bdinga ne tik ini gausa, bet ir j platumas bei fundamentalumas.
statym leidjo nuomone, dirbantiems teisininkams btinas plataus profilio teisinis pasirengimas, kur
gali utikrinti tik auktasis universitetinis isilavinimas.
50 str. Profesins sjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankikai. Jos gina darbuotoj profesines,
ekonomines bei socialines teises bei interesus.
Visos profesins sjungos turi lygias teises.
1999 01 14 KT nutarime dl profesini sjung apibriamas j statusas ir paskirtis.
Profesins sjungos yra savanorikos ir savarankikos darbuotoj organizacijos. Darbuotojai profesin
sjung jungiasi tam, kad galt organizuotai ginti savo profesines, ekonomines ir socialines teises bei
interesus. Asmuo, stodamas profesin sjung, laisva valia pasirenka i organizacij kaip vien i
mint savo teisi bei interes gynimo form. Nuostata, jog profesins sjungos kuriasi laisvai ir veikia
savarankikai taip pat reikia, kad profesins sjungos yra nepriklausomos nuo valstybs valdios, kit
valstybs institucij, nuo darbdavi bei j organizacij,
kit organizacij. Tik profesins sjungos gali ginti darbuotoj profesines, ekonomines ir socialines teises
bei interesus. Pagal Konstitucij negali bti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris varyt ar paneigt
profesini sjung konstitucin teis kurtis laisvai ir veikti savarankikai ginant darbuotoj profesines,
ekonomines ir socialines teises bei interesus.
Istorikai profesins sjungos susikr kaip vis darbuotoj gynjos. Todl daugelio ali konstitucijose,
taip pat ir LR, yra tvirtinta, kad profesins sjungos gina darbuotoj profesines, ekonomines bei
socialines teises ir interesus. Per dviales ir triales derybas su vyriausybs, darbdavi atstovais jos gali
sprsti ekonomines ir socialines ne tiktai savo nari, bet ir kit darbuotoj problemas. Todl gindamos
vien savo narius profesins sjungos paeidia Konstitucij
51 str. Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teis streikuoti.
ios teiss apribojimus, gyvendinimo slygas ir tvark nustato statymas.
Streikas tai darbo nutraukimas. Streikuoti nemanoma tuomet, kai nedirbama, atostogaujama. I to
iplaukia, kad teiss streikuoti subjektas darbuotojas, t. y. asmuo, kuris teistai dirba ir pagal statym
gali nutraukti darb keldamas t.t. reikalavimus, susijusius su darbo veikla.
1999 01 14 KT nutarime dl profesini sjung sakoma, kad konstitucins darbuotoj teiss streikuoti,
taip pat ir profesini sjung teiss skelbti streik, Jo gyvendinimo slygas ir tvark reglamentuoja LR
kolektyvini gin reguliavimo statymas, kurio 10 str. 1 d. tvirtinta, kad priimti sprendim skelbti
82
streik (taip pat ir spjamj) turi teis profesin sjunga jos statuose (statute) nustatyta tvarka. Taigi
profesins sjungos teis skelbti streik kyla i Konstitucijoje bei statymuose garantuotos darbuotoj
teiss streikuoti. Profesin sjunga gali paskelbti streik tiktai tada, kai tam pritaria dauguma monje
dirbani asmen. Skelbdama streik, profesin sjunga vykdo tiek profesins sjungos nari, tiek kit
tos mons darbuotoj vali.
52 str. Valstyb laiduoja piliei teis gauti senatvs ir invalidumo pensijas, socialin param nedarbo,
ligos, nalysts, maitintojo netekimo ir kitais statym numatytais atvejais.
io straipsnio subjektai pilieiai. Konstitucijai neprietaraut, jei j ratas bt iplstas. i teis
laiduoja valstybs imperatyvai: valstyb privalo nurodytas suteikti pensijas, o kitas pensijas valstyb gali
nustatyti atsivelgdama savo socialines galias ir poreik. iame straipsnyje nustatyti pensinio aprpinimo
ir socialins paramos pagrindai.
2003 07 04 nutarime dl pareign ir kari valstybini pensij KT pasak, kad nuostata valstyb laiduoja
reikia, kad statymu nustaius t.t. pensin aprpinim valstybei kyla pareiga. j garantuoti tokiais
pagrindais ir dydiais, kurie nustatyti statyme. udirbta pensija suvokiama kaip asmens nuosavyb. Kol
pensija nepaskaiiuota, tai tik socialin teis j gauti. Kai pensija nustatyta ir asmuo gyja teis j gauti,
prasideda nuosavybs apsauga. Pensijas galima mainti, taiau tik tais atvejais, kai valstybje yra
nepaprastoji padtis. Pensininkai neturt bti pirmieji, kuri sskaita finansuojamos valstybs reikms.
Kalbdamas apie kariki pensijas KT pasak, kad pensijos negalima atimti, jei asmuo padar
nusikaltim. Karikiai pensij mokas moka ne patys, o gauna i valstybs biudeto, todl valstyb turi
pagalvoti apie pensij sistemos performavim, bet asmenys turi apie inoti i anksto (kitaip bt paeistas
teist lkesi principas). statymais nustaius pensij ris, asmenis, turinius teis pensij, j dydius
ir t.t., valstybei kyla pareiga laikytis teist lkesi ir teisinio tikrumo princip konstitucini princip.
Asmuo, gijs teis nustatyt pensij, gali pagrstai tiktis, kad i jo teis bus ginama ir saugoma. Todl
teisinio reguliavimo pakeitimai, kuriais bloginamas pensinis aprpinimas, galimi tik tada, kai tai btina
kt. konstitucini vertybi apsaugai. Tai gali bti daroma tik statymu ir nepaeidiant Konstitucijos.

7. mogaus ir pilieio pareigos (Konstitucijos 28 str., 38 str. 6 ir 7 d., 53 str. 4 d. ir 139 str. 2 d.), j
aikinimas KT aktuose ir detalizavimas statyminiu lygiu

Pareiga tai teiss normose nustatytas pareigojimas asmeniui atlikti t.t. veiksmus ar nuo j susilaikyti.
Esminis mogaus teisi ir laisvi poymis yra tai, kad teisi ir laisvi atsiradimas, j gyvendinimas yra
nesiejamas su pareig vykdymu. Asmens pareigoms demokratini valstybi konstitucinje doktrinoje ir
konstitucijose paprastai neskiriama daug dmesio. Nra susiformavusio ir vieningo pareig katalogo.
28 str. gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Lietuvos
Respublikos Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi.
iame straipsnyje tvirtintas konstitucinis imperatyvas: gyvendindamas savo laisves ir teises, asmuo turi
laikytis Konstitucijos ir statym ir elgtis taip, kad nevaryt kit asmen teisi ir laisvi. Visuotinai
pripainta, kad mogaus teiss ir laisvs gali bti ribojamos esant btinybei ir tik statymu nustaius
tvark bei ribas.
2000 05 08 nutarime dl operatyvins veiklos KT paymjo, kad iuo Konstitucijos straipsniu yra
nustatytas vienas esmini princip, kuris reikia, kad mogaus teistas elgesys nra neribotas ir
absoliuiai laisvas. mogus, bdamas socialin btyb, gyvena visuomenje tarp save panai ir lygi
savo orumu ir teismis moni. Kiekvienas mogus turi pareigas visuomenei, kurioje tik ir gali laisvai ir
visikai vystytis jo asmenyb, o pagrindin i t pareig nevaryti kit moni teisi ir laisvi. ia
nustatytos ne valdios institucij, bet mogaus elgesio ribos.
38 str. 6 ir 7 d. Tv teis ir pareiga - auklti savo vaikus dorais monmis ir itikimais pilieiais, iki
pilnametysts juos ilaikyti.
Vaik pareiga - gerbti tvus, globoti juos senatvje ir tausoti j palikim.
io straipsnio 6 d. susijusi su CK 3.134 straipsnio 3d. nuostata, kuri tvirtina tv pareig ilaikyti
darbing pilnamet vaik iki jis mokosi vidurini, auktj ar profesini mokykl dieniniuose skyriuose ir
yra ne vyresnis negu 24 met. Pagrindinis LR statymas numato tv pareig ilaikyti vaikus tik iki
pilnametysts ir nenumato ilygos, kad tokia tv pareiga ilieka ir vaikui sulaukus pilnametysts
priklausomai nuo to, ar vaikas mokosi, ar dirba, ar jam reikalinga ir kiek laiko reikalinga parama. Taigi
CK yra ipleiamas Konstitucijoje nustatytos teisinio reguliavimo ribos ir todl kyla klausimas, ar tai
neprietarauja Konstitucijai. KT iki iol nra pateiks iaikinimo iuo klausimu.
83
53 str. 4 d. Valstyb ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplink nuo kenksming poveiki.
i nuostata tvirtina kiekvieno asmens ir valstybs pareig tausoti gamt ir susilaikyti nuo veiksm,
galini sukelti aplinkai kenksmingus padarinius. Tai reikt ir statymo leidjo pareig priimti atitinkamu
statymus, reglamentuojanius, kokie veiksmai laikomi alingais aplinkai, kokia numatoma atsakomyb
u tokius veiksmus ir jos taikymo slygos.
139 str. 2 d. statymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos pilieiai privalo atlikti karo ar alternatyvij
krato apsaugos tarnyb.
Konstitucija suteikia statym leidjui diskrecij nustatyti ios pilieio pareigos vykdym tvark. J
nustato Karo prievols st. Jame numatyta, kad karo prievolininkas yra vyras nuo 16 iki 25 m. neatliks
privalomosios ar alternatyviosios karo tarnybos ir nuo jos neatleistas. Nuo karo tarnybos gali bti
atleidiami asmenys dl j sveikatos bkls, dl religini ar pacifistini sitikinim, dvasininkai, asmenys,
teisti u sunk nusikaltim. Baigusiems auktja mokykl i prievol gali bti pakeista iki 6 mn. trukms
tarnyba mokomuosiuose daliniuose. Tarnyba taip pat gali bti atideda auktj mokykl studentams,
magistrantams, doktorantams, kai auktinis turi 2 ar daugiau vaik arba vienas augina vaik arba kai
auktinis kininko eimoje yra vienintelis darbingas vyras. Privalomoji karo tarnyba trunka 12 mn.,
alternatyvioji 18 mn. Atliekantiems alternatyvij prievol taikomi krato apsaugos ir drausms
statutai, fizinio pasirengimo reikalavimai, nesusij su ginklo, fizins jgos panaudojimu.

8. mogaus ir pilieio laisvi ir teisi teisminio ir neteisminio gynimo pagrindai (Konstitucijos 6 str.
2 d., 30 str. 110 str. 2 d, 105 str.), j aikinimas KT aktuose ir detalizavimas statyminiu lygiu
mogaus teisi ir laisvi garantijos tai t.t. sistema teiss norm, princip ir priemoni, kuri pagalba
yra utikrinamos mogaus teiss ir laisvs.
mogaus teisi garantijas galima skirstyti teisines ir neteisines. Teisins teiss norm ir institucij
sistema. Neteisinms garantijoms galima priskirti valstybs valdios gyvendinimo pagrindus, valstybs
form, jos politin reim ir kt. Teisines mogaus teisi garantijas galima skirstyti materialines,
procesines ir institucines. Materialinms priskirtina Konstitucija, statymai ir kt. teiss aktai, kuriuose
tvirtintos mogaus teiss ir j apsauga. Procesinms reikt priskirti Konstitucijoje tvirtint asmens,
kurio teiss ir laisvs paeidiamos teis kreiptis teism, tuo tikslu turi bti sukurta teism sistema, o
ios garantijos padeda mogui realizuoti paeist teisi gynyb). Procesinms garantijoms priskirtina ir
teis teikti peticij. Institucins garantijos tai institucijos, kurioms yra priskirta mogaus teisi gynyba.
Svarbiausia mogaus teisi materialin garantija tai toki teisi katalogo tvirtinimas Konstitucijoje ir j
bendrj garantij formulavimas. Nepaprastai svarbi Konstitucijos 6 str. 2 d. tvirtinta nuostata, kad
kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.
Didel reikm tenka ir 30 straipsniui (Asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi
teis kreiptis teism. Asmeniui padarytos materialins ir moralins alos atlyginim nustato statymas.)
Jame tvirtintas teismo kaip universalaus mogau teisi saugotojo principas. teism gali kreiptis mogus
dl bet koki teiss paeidim. 2000 06 30 nutarime dl kari galimybs kreiptis teism KT yra
suformulavs doktrin, kad negali bti tokio teisinio reguliavimo, kad t.t. klausimais mogus negalt
kreiptis teism (buvo nustatyta, kad karikiais gali kreiptis teism tik dl atleidimo i darbo, bet ne dl
pagrind, po ios bylos buvo suformuota minta doktrina).
iame straipsnyje yra tvirtintas konstitucinis teismins gynybos principas. Demokratinje valstybje
teismas yra pagrindin institucin mogaus teisi ir laisvi garantija, kad konstitucinis teismins gynybos
principas yra universalus. Pagal Konstitucij statym leidjas turi pareig nustatyti tok teisin
reguliavim, kad visus ginus dl asmens teisi ar laisvi paeidimo bt galima sprsti teisme. Gali bti
nustatyta ir ikiteismin gin sprendimo tvarka. Taiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo,
kuriuo bt paneigta asmens, mananio, kad jo teiss ar laisvs
paeidiamos, teis ginti savo teises ar laisves teisme.
Priklausomai nuo to, koks teismas, kokioje stadijoje (apeliacija ar kasacija) konstatuoja, ar buvo padaryta
ala, teismas priskiria arba nepriskiria kompensacijos. Taiau 2002 07 02 nutarime teiss alos,
padarytos neteistais kvotos ir kt. veiksmais, atlyginim KT paneig i nuostat ir paymjo, kad alai
negali bti rib. ala taip pat gali bti skiriama asmeniui, teistam, bet nenuteistam, nors to anksiau
statymas nenumat Jai taikomi tik Konstitucijos imperatyvai, proporcingumo ir protingumo principas.
I institucini garantij vis pirma iskirtini teismai. KT gali bti traktuojamas ir kaip mogaus teisi
apsaugos institucija, nors prieingai nei k. k. alyse (pvz., Vokietijoje ar Austrijoje), pilieiai negali
tiesiogiai kreiptis KT. Taiau KT danai nagrinja klausimus, kurie j pasiekia asmenims gyvendinant
84
savo teises pagal Konstitucijos 6 str. Teismas, vadovaudamasis Konstitucijos 110 str. nuostata, kad
teisjas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai, ir matydamas, kad statymas ar kitas
teisinis aktas, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, prietarauja Konstitucijai, teisjas sustabdo
ios bylos nagrinjim ir kreipiasi Konstitucin Teism praydamas sprsti, ar is statymas ar kitas
teisinis aktas atitinka Konstitucij.
Neabejotina, kad KT yra svarbus konstitucini mogaus teisi garantas, nes jo kompetencijai pagal
Konstitucijos 105 str. priskirta viena svarbiausi teiss akt atitikties Konstitucijai funkcij.
Svarb vaidmen garantuojant mogaus teises atlieka ir Seimo kontrolieriai. Pagal Konstitucijos 73 str. jie
tiria piliei skundus dl valstybs ir savivaldybi pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo. Jie turi
teis silyti teismui atleisti i pareig kaltus pareignus.
Konstitucinis reguliavimas lm, kad yra keli Seimo kontrolieriai ir kitos kontrols institucijos. Seimo
kontrolieri kompetencija nra labai plati ir neapima mogaus teisi paeidim kitose nei biurokratizmo
ar pareign piktnaudiavimo valdia srityse. Todl papildomai buvo steigta Moter ir vyr lygi
galimybi kontrolieriaus ir Vaiko teisi apsaugos kontrolieri institucija.
Seimo kontrolieri institucija buvo steigta 1994 m. Priimtas Seimo kontrolieri statymas, kuris vliau
buvo pakeistas, ipleiant kontrolieri galiojimus, pakeiiant terminus ir kai kurias socialines garantijas.
Moter ir vyr lygi galimybi ir Vaiko teisi apsaugos kontrolieri galiojimai platesni nei Seimo
kontrolieri, nes jie gali tirti paeidimus ne tik valstybs valdymo ir savivaldos srityse.
Moter ir vyr lygi galimybi statyme tvirtintas pagrindinis ios institucijos tikslas siekis, kad bt
gyvendintos lygios Konstitucijoje tvirtintos moter ir vyr teiss. statyme yra daug norm, skirt
mogaus teisi apsaugai. i institucija gali nagrinti administracini teiss paeidim bylas ir skirti
administracines baudas. j gali kreiptis ir fiziniai, ir juridiniai asmenys ( Seimo kontrolieri tik
fiziniai, Vaiko teisi apsaugos kontrolieri ir mon, neturinti juridinio asmens statuso).
Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus statymo pagrindinis tikslas apibrti ios institucijos veiklos
pagrindus, kurie pagrsti teistumo, nealikumo, vieumo, vaiko teisi ir jo teist interes
prioritetikumo principais.
Dar viena institucija, ginanti mogaus teises, yra Europos mogaus Teisi Teismas. j LT pilieiai gali
kreiptis tik inaudoj visas teisines gynybos priemones nacionaliniuose teismuose. Jis gali skirti sankcijas
valstybei, pralaimjusiai byl.

8 tema. Lietuvos Respublikos pilietyb

1. Pilietybs svoka ir principai Lietuvos Respublikos konstitucinje teisje.

Pilietybs klausim svarb lemia tai, kad pilietyb prasmina pai valstyb ir yra viena btiniausi
iuolaikins civilizuotos valstybs element.
Pilietyb teisinis ryys tarp mogaus ir valstybs abipusi teisi ir pareig pagrindu. io ryio pagrindu
asmuo gyja pilietines ir politines teises ir pareigas bei naudojasi ios valstybs gynyba.
Pilietyb viena i demokratijos garant, numatani asmens, turinio pilieio status, dalyvavim
valstybs valdyme.
Pilietyb jungiamoji grandis tarp Tautos suvereniteto ir asmens laisvs. gyvendindama savo pilietines
teises ir pareigas, asmenyb dalyvauja realizuojant Tautos suverenitet.
Pilietyb yra btina prielaida, kad asmuo turt visas Konstitucijoje ir statymuose tvirtintas teises ir
laisves, kad jo teisti interesai bt ginami ir alies viduje, ir u jos rib.
Pilietyb teiss literatroje suprantama dviem aspektais:
1) kaip objektyviai egzistuojantis asmens teisinis ryys su valstybe;
2) kaip teiss norm, reguliuojani pilietybs santykius, visuma, t.y. kaip savarankikas
konstitucins teiss institutas.
Pagal LR pilietybs statymo 1 str., Lietuvos Respublikos pilieiai yra:
1) asmenys, iki 1940 m. birelio 15 d. turj Lietuvos pilietyb, j vaikai, vaikaiiai ir provaikaiiai (jeigu
ie asmenys, j vaikai, vaikaiiai ar provaikaiiai nerepatrijavo);
2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d. 1940 m. birelio 15 d. nuolat gyven dabartinje Lietuvos Respublikos
teritorijoje, taip pat j vaikai, vaikaiiai ir provaikaiiai, jeigu jie Pilietybs statymo sigaliojimo dien
nuolat gyveno ir iuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nra kitos valstybs pilieiai;

85
3) lietuvi kilms asmenys, jeigu jie nra kitos valstybs pilieiai. Lietuvi kilms asmeniu laikomas
asmuo, kurio tvai ar seneliai arba vienas i tv ar seneli yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripasta
save lietuviu;
4) asmenys, iki 1991 m. lapkriio 4 d. gij Lietuvos Respublikos pilietyb pagal 1989 m. lapkriio 3 d.
priimt Pilietybs statym;
5) kiti asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pilietyb gijo pagal 1991 m. gruodio 5 d. priimt Pilietybs
statym.
Pagal teisin turin LR pilietyb yra apibdinama kaip asmens nuolatinis teisinis ryys su Lietuvos
valstybe. Svarbiausi io ryio poymiai:
1) gimimas teritorijoje arba gimimas i tam tikros teritorijos tv (teritorin kilm)
2) tam tikras apsigyvenimas teritorijoje ir ypa igyvenimo laikas (natralizacijos staas)
Taiau ne kiekvienas asmens ryys su Lietuvos valstybe laikomas pilietybe. Tarp usieniei, nuolatos ir
laikinai gyvenani Lietuvoje, taip pat atsiranda teisinis ryys su Lietuvos valstybe. Skirtumas tas, kad
ryys tarp pilieio ir valstybs yra nuolatinis, t.y. jis atsiranda nuo gimimo arba pilietybs gijimo
momento ir baigiasi pilieio mirtimi arba netekus pilietybs statymo numatytais atvejais. is ryys
nenutrksta ir kai pilietis ivyksta i savo alies. Taigi, pilietyb neapribota ir erdvje, t.y. valstybs
teritorini rib. Tuo tarpu teisinis ryys su usienieiu nutrksta jam ivykus i Lietuvos. Taigi,
pagrindinis teisinis kriterijus, leidiantis atskirti teisin ry, egzistuojant tarp valstybs ir laikinai ar
nuolatos joje esani usieniei nuo teisinio ryio su pilieiais pilietybs nekintamumas laike ir
erdvje.
Skiriasi ir teisi bei laisvi apimtis, kurias valstyb suteikia savo pilieiams bei kitiems asmenims.
mogaus prigimtins teiss ( gyvyb, laisv, nuosavyb, garb ir orum, sins laisv, ir kt.)
priskirtinos universalioms teisms, visuotinai yra pripastamos civilizuot valstybi ir suteikiamos
visiems asmenims. O svarbiausios politins teiss ir ypa tos, kurios susijusios su valstybs
funkcionavimu, jos saugumo utikrinimu, su valstybi institut krimu ir valstybs valdios funkcij
gyvendinimu, gali bti suteikiamos tik valstybs pilieiams. Pilietis gyja iimtin teis dalyvauti valdant
savo valstyb. Pilietyb suteikia asmeniui socialiai svarb vaidmen visuomenje galimyb dalyvauti
tvarkant ir sprendiant valstybinio gyvenimo reikalus, garantij socialiniame gyvenime minimum,
valstybs glob bei gynyb.
Pilietyb kaip LR konstitucins teiss institutas yra visuma LR konstitucins teiss norm, reguliuojani
pilietybs santykius. Paymtina, kad valstyb savarankikai nustato esminius pilietybs pradus ir io
instituto konkret turin.
Lietuvos pilietyb yra nuolatinis teisinis asmens ryys su Lietuvos valstybe, grindiamas abipusmis
teismis ir pareigomis ir i j kylaniu savitarpio pasitikjimu, gynyba bei asmens itikimybe valstybei.

2. Lietuvos Respublikos pilietybs gijimo bdai.

Teiss normos, reguliuojanios pilietybs santykius, priklauso nuo alies istorini, kultrini, teisini
tradicij. Kriterijai, pagal kuriuos apibriami asmenys laikomi valstybs pilieiais, rodo valstybs
politik pilietybs klausimais, kokioms asmen grupms ji teikia prioritetus ar lengvatas suteikiant
pilietyb.
Pilietyb yra viena svarbiausi valstybs suvereniteto iraik. Jos gijimo ir netekimo bdus ir pagrindus
valstyb statymais gali reguliuoti savarankikai atsivelgdama paios valstybs bei jos piliei
interesus. Tarptautinje teisje pripainta, kad valstyb pati nustato pilietybs gijimo ir netekimo bdus.
Taiau valstyb nra visikai laisva ioje srityje. Pilietybs santyki teisinis reguliavimas turi utikrinti
mogaus teiss pilietyb gyvendinim, atitikti tarptautines konvencijas, paprotin tarptautin teis ir
teiss principus, kurie paprastai yra sietini su pilietybe.
Lietuvos Respublikos pilietybs gijimo bdai:
Lietuvos Respublikos pilietyb gyjama:
1) gimus;
2) gyvendinus teis Lietuvos Respublikos pilietyb;
3) suteikus Lietuvos Respublikos pilietyb (natralizacija);
4) optavimo bdu ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautini sutari numatytais pagrindais;
5) kitais io statymo numatytais pagrindais.
Pilietybs gijimas gimimo faktu.

86
Gimimu (filiacija). Tai pagrindinis ir visuotinai pripaintas pilietybs gijimo bdas. Pilietyb gyjantis
asmuo neireikia ir negali ireikti savo valios, kurios valstybs pilieiu jis nort bti. Remiamasi
narysts prezumpcija, pagal kuri gimstant vaikui yra pakankamai didel tikimyb, kad jis bus lojalus
valstybei, kurioje gim. Pilietybs gijimas filiacijos pagrindu gali bti dvejopas, remiantis skirtingais
pilietybs gijimo principais:
a) kraujo teiss principas (jus sanguinis). Naujagimis gali gyti savo tv pilietyb nepriklausomai
nuo to, ar jis gim tv pilietybs valstybje, ar u jos rib;
b) ems teiss principas (jus soli). Naujagimis gyja savo gimimo vietos valstybs pilietyb
nepriklausomai nuo tv pilietybs.
Daugelio valstybi statymai numato abu iuos principus, kur kraujo teiss principas yra derinamas su
ems teiss principu.
c) mirus bdas. Taikomi abu principai, juos derinant. Kai tvai yra skirting ali pilieiai ir reikia
nustatyti vaiko pilietyb, tai vaikui suteikiama tos alies pilietyb, kurioje jis gim (su slyga, kad vienas
i tv irgi yra tos alies pilietis).Valstybs, kurios pripasta ems teiss princip taip pat prisideda prie
to, kad daugja dvej ali piliei (bipatrid). Tai reikia, kad toks mogus turi ne tik dvigubas teises bet
ir pareigas dviem valstybm (pvz., karin tarnyba). Tokiais atvejais valstybs turt sudaryti sutartis.
Teiss pilietyb isaugojimas ir teiss pilietyb gyvendinimas.
Pilietybs gijimas gyvendinant teis LR yra naujas. Pilietybs statymo 17 str. Nustatyta, kad teis LR
pilietyb neterminuotai isaugoma:
1) asmenims, iki 1940 m. birelio 15 d. turjusiems Lietuvos pilietyb, j vaikams, vaikaiiams ir
provaikaiiams (jeigu ie asmenys, j vaikai, vaikaiiai ar provaikaiiai nerepatrijavo), gyvenantiems
kitose valstybse;
2) lietuvi kilms asmenims, gyvenantiems kitose valstybse.
Teiss pilietyb isaugojimas reikia, jog iems asmenims pripastama pirmumo teis Lietuvos
pilietyb ir paprastesn tos pilietybs gijimo tvarka (netaikant 12 str. Nustatyt natralizacijos slyg).
Iki ios teiss realizavimo minti asmenys su savo eimos nariais gali atvykti Lietuvos Respublik be
viz ir gyventi, netaikant jiems Imigracijos statymo reikalavim, i jos ivykti. Asmenims, kuriems
isaugoma teis Lietuvos Respublikos pilietyb, pagal j praym iduodami i teis patvirtinantys
dokumentai. ie asmenys ne visada nori turti LR pilieio pas, nes valstybi, kur jie gyvena, statymai
danai numato, kad atlikus bet kok veiksm siekiant gyti kitos valstybs pilietyb, galima netekti
turimos pilietybs. Tai ypa aktualu Lietuvos ieiviams, gyvenantiems valstybse kur dviguba pilietyb
nepripastama. Todl tokiems asmenims priimtiniau turti ne pilieio pas, o dokument, patvirtinant,
kad asmuo turi teis Lietuvos pilietyb.
Teis Lietuvos pilietyb taip pat isaugo lietuvi kilms asmenys (kurio tvai ar seneliai arba vienas i
tv ar seneli yra lietuviai, ir pats asmuo pripasta ess lietuvis). Teis Lietuvos Respublikos pilietyb
gyvendina, kai atsisako turimos valstybs pilietybs ir grta nuolat gyventi Lietuv.
Prie praymo gyvendinti teis Lietuvos Respublikos pilietyb pridedami:
dokumentai patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birelio 15 d. turjo LR pilietyb (yra tokio asmens
vaikas ar vaikaitis);
patvirtinantys asmens tapatyb (pasas ir j atitinkantis dokumentas), lietuvi kilm, turt kitos
valstybs pilietyb ir jos atsisakym (arba dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo yra be pilietybs), taip
pat nuolatin gyvenamj viet.
Sprendimus dl teiss Lietuvos Respublikos pilietyb gyvendinimo priima Lietuvos Respublikos vidaus
reikal ministras.
Pilietybs gijimas natralizacijos slygomis, taikomos atskiriems asmenims.
Natralizacija. Lietuvos pilietyb gali bti gyjama suteikiant j statymo nustatyta tvarka. Toks pilietybs
gijimo bdas vadinamas natralizacija. statymins slygos natralizacijai: - igyventi tam tikr laik toje
valstybje (3 m., 10 m.), - imokti tos valstybs kalb,- mokti konstitucijos pagrindus,- nesirgti
infekcinmis ligomis,- nebti baustam u kriminalinius nusikaltimus, nusikaltimus monijai ir pan. Dl
pilietybs suteikimo asmenys gali kreiptis vairiais sumetimais:
eimyninio pobdio (santuoka su usienieiu, vaikinimas). v. valstybse skirtingai reglamentuojamos
itekjusios u usienieio moters pilietybs problemos. Daugelyje Lotyn Amerikos alyse galioja vyro
pilietybs prioriteto principas. Pagal j moteris, itekjusi u i ali pilieio, automatikai gyja vyro
valstybs pilietyb. Taiau moter kova dl pilietini teisi ir j lygiateisikumo pasiek, kad buvo

87
priimta Konvencija 1957 m. dl itekjusios moters pilietybs kur reglamentuoja kad vyro pilietyb
automatikai neturi takos monos pilietybei. i norma tvirtinta ir Lietuvos pilietybs statymo 4 str.:
Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis yra sudars santuok su asmeniu, kuris yra kitos valstybs pilietis
arba asmuo be pilietybs, taip pat toki santuok nutrauks, tai sutuoktini pilietyb savaime
nepasikeiia.
Neeimyninio pobdio. Kai pilietyb suteikiama asmeniui be pilietybs, kai vienos alies pilietyb
pakeiiama kita, t.y. pilietyb suteikiama usienieiui.
Visose iuolaikinse demokratinse valstybse yra nustatyta gantinai grieta natralizacijos tvarka.
Suteikiant usienieiui pilietyb, paprastai reikalaujama atsisakyti turtos pilietybs, duoti itikimybs
naujai valstybei priesaik, atitinkamas sslumo cenzas ir t.t. Lietuvoje gali bti suteikta Lietuvos pilietyb
asmeniui pagal jo praym, jei sutinka su nustatytomis slygomis. Lietuvos Respublikos Pilietybs
statymo 12 str. nustatyta:
1) ilaik valstybins kalbos egzamin;
2) praymo pateikimo metu nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;
3) gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius deimt met;
4) turi legal pragyvenimo altin Lietuvos Respublikos teritorijoje;
5) ilaik Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrind egzamin;
6) yra asmuo be pilietybs arba yra pilietis tokios valstybs, pagal kurios statymus Lietuvos Respublikos
pilietybs gijimo atveju prarandama tos valstybs pilietyb, ir ratu pranea apie savo sprendim
atsisakyti turimos kitos valstybs pilietybs, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietyb.
Asmuo praantis suteikti Lietuvos Respublikos pilietyb, turi atitikti 12 str. nustatytus reikalavimus.
Pilietybs suteikimas iimties tvarka reglamentuotas 16 str.:
1. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis iuo statymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietyb
nusipelniusiems Lietuvos Respublikai ir integravusiems Lietuvos visuomen usienio valstybi
pilieiams ar asmenims be pilietybs iimties tvarka netaikant jiems io statymo 12 straipsnyje numatyt
pilietybs suteikimo slyg. Nuopelnais Lietuvos Respublikai laikytina usienio valstybs pilieio ar
asmens be pilietybs veikla, kuria asmuo ypa reikmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos
valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinje bendruomenje
didinimo. Lietuvos Respublikos pilietyb iimties tvarka netaikant io statymo 12 straipsnyje numatyt
pilietybs suteikimo slyg taip pat gali bti suteikta, kai tai sietina su vieuoju interesu ar Lietuvos
Respublikos vardo garsinimu atstovaujant Lietuvai.
2. io straipsnio 1 dalis netaikoma io statymo 20 straipsnyje nurodytiems asmenims.
3. Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimas iimties tvarka savaime nesukelia teisini pasekmi
pilietyb gijusio asmens eimos nariams. i nuostata netaikoma pilietyb gijusio asmens nepilnameiam
vaikui, kuris yra asmuo be pilietybs. Nepilnameio vaiko, kuris yra asmuo be pilietybs, Lietuvos
Respublikos pilietybs klausimas sprendiamas pagal io statymo 8 ir 9 straipsni arba 22 ir 23
straipsni reikalavimus.
Priesaika yra viena i pilietybs gijimo natralizacijos bdu procedr dali. Priesaika yra viena i
slyg pilietybei gauti. Tai yra asmens vieas, ikilmingas bei tvirtas pasiadjimas prisiimti j
saikstanias pareigas ir jas vykdyti, t. y. asmuo praantis pilietybs, pasiada bti itikimas LR, kailytis
LR Konstitucijos bei statym, ginti Lietuvos nepriklausomyb, saugoti valstybs teritorijos vientisum,
gerbti valstybin kalb, kultr ir paproius, stiprinti Lietuvos demokratin valstyb. Natralizacijos
aktas visada yra individualus.
Priesaik turi duoti ne tik asmenys, tampantys pilieiais natralizacijos bdu, bet ir tie, kurie pilietyb
gyja optavimo bdu ar iimties tvarka.
Asmenims, atitinkantiems pilietybs statymu nustatytos natralizacijos slygas, LR pilietyb teikiama
atsivelgiant LR interesus. Pilietyb gali bti ir nesuteikta.
Aplinkybs, dl kuri Lietuvos Respublikos pilietyb neteikiama.
13 str. Lietuvos Respublikos pilietyb neteikiama asmenims, kurie:
1) rengsi, ksinosi ar padar tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinse
sutartyse arba tarptautinje paprotinje teisje, tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai
monikumui, karo nusikaltimai;
2) rengsi, ksinosi ar padar nusikalstamas veikas prie Lietuvos Respublik;

88
3) iki atvykimo gyventi Lietuvos Respublik kitoje valstybje buvo teisti laisvs atmimo bausme u
tyin nusikaltim, u kur baudiamj atsakomyb nustato ir Lietuvos Respublikos statymai, arba buvo
Lietuvoje bausti u tyin nusikaltim, u kur numatoma laisvs atmimo bausm;
4) statym nustatyta tvarka neturi teiss gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.
Tokios nuostatos numatytos daugelio valstybi teisiniuose aktuose. Reguliuojaniuose pilietybs
klausimus.
Pilietybs gijimas optavimo ir kitais tarptautinse sutartyse numatytais pagrindais.
Pagal Pilietybs statymo 7 str. Lietuvos Respublikos pilietyb taip pat gali bti gyta optavimo ar kitais
Lietuvos Respublikos tarptautini sutari numatytais pagrindais.
Optacija. Tai laisvas savo noru pilietybs pasirinkimas tais atvejais, kai keiiasi valstybs teritorija.
Taikoma tais atvejais, kai tam tikros buvusios valstybs teritorijoje susikuria nauja valstyb arba i
buvusios valstybs teritorijos yra atskiriama tam tikra jos dalis, kuri traukiama kitos valstybs teritorij.
iuo atveju, keiiamos teritorijos dalies pilieiams leidiama pasirinkti:
likti savo buvusios teritorins valstybs pilieiais, arba
tapti naujos valstybs, kurios teritorij ta dalis traukiama, pilieiais.
Asmuo pasirinks pilietyb, paprastai ivyksta gyventi pasirinktos pilietybs valstyb. Vadinasi,
optavimo atveju pilietyb keiiasi remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi su usienio
valstybe.
Netipikas pilietybs gijimo optavimo bdu atvejis buvo numatytas 1989 m. 11 mn. 03 d. Pilietybs
statyme. Kuriame buvo numatyta, kad asmenys, kurie iki io st. sigaliojimo dienos nuolat gyveno LR
teritorijoje ir turi ia nuolatin gyv. Viet arba nuolatin darb, gali per dvejus metus nuo io st.
sigaliojimo dienos laisvai apsisprsti, ar priimti Lietuvos pilietyb ar likti SSRS pilieiais.
Tok pilietybs gijimo atvej su tam tikromis ilygomis galima laikyti pilietybs gijimu optacijos bdu,
nes buvo suteikta teis pasirinkti Lietuvos Respublikos pilietyb tiems gyventojams, kurie praeityje
neturjo tvirt teisini ryi su buvusia nepriklausoma Lietuvos valstybe.
Pilietyb gali bti gyjama ir iimties tvarka. Yra du bdai, taiau jie labai retai taikomi:
a) U ypatingus nuopelnus tai valstybei. Tai numatyta daugelio valstybi statymuose. Danai
tai bna kultros mons: raytojai, dalininkai ir t.t. Jie gali bti gim toje valstybje bet neturti jos
pilietybs.Pilietybs suteikimas - aukiausias valstybs valdios aktas. Tokiais atvejai nekeliami
natralizacijos reikalavimai;
b) Reintegracija - tai pilietybs sugrinimas asmenims, kurie buvo j prarad. Ypating
procedr nereikalaujama, taiau turi bti nurodyta aplinkyb, dl kurios pilietyb buvo prarasta bei
pateiktas paties asmens praymas. Svarbs pilietybs praradimo bdai: dl to, kad buvo nutraukti faktiniai
ryiai (dl to pilietyb yra prarandama automatikai, t.y. ia nra jokios mogaus kalts), kai pilietyb
prarandama dl nedoro elgesio (pvz., TSRS pilietyb buvo atimama i disident, bet vliau buvo
grinama).
Kitais io st. numatytais pagrindais (7 str. 5).
pilietybs grinimas (20 str.). Asmuo jau yra turjs Lietuvos pilietyb, bet dl tam tikr prieasi buvo
jos neteks. Netekimo prieastys 18 str. 1 ar 3 d. ( atsisako, gyja kit pilietyb, tarpt. sutari
pagrindais neteko; taip pat gali bti pripaintas netekusiu pilietybs jei tarnauja kitos valstybs karo
tarnyboje arba dirba kitos valstybs tarnyboje neturdamas LR atitinkam institucij leidimo). Slygos
praymo pateikimo metu nuolat gyvena LR teritorijoje ir atitinka Pilietybs st. 12 str. 1 d. 2, 3, 5 p.
numatytas slygas. Kiekvienu atveju is sprendimas priimamas individualiai, sprendia LR Prezidentas
gavs motyvuot Pilietybs reikal komisijos pasilym.
Vaik pilietybs gijimas keiiantis tv pilietybei.
Pasikeitus tv pilietybei, kai abu tvai gyja LR pilietyb arba jos netenka, atitinkamai keiiasi ir j
vaik, neturini 14 m. pilietyb (22 str.)
LR pilieiu tapus vienam i tv, j vaikas gali gyti LR pilietyb, jei to ratu prao abu vaiko tvai.(23
str.)
Kai vaiko tvai isituok, vaikas gali gyti LR pilietyb, jei to ratu prao gijs LR pilietyb vienas i
tv, pas kur teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kur faktikai gyvena
Jei LR pilieiu tampa vienas i tv, o kitas lieka asmeniu be pilietybs, j vaikas gali gyti LR pilietyb,
jei to ratu prao gijs LR pilietyb vienas i tv.
Kai LR pilietybs netenka vienas i tv, o kitas yra LR pilietis, j vaikas, nesulaukus 14 m., lieka LR
pilietis. (24 str.)
89
3. Lietuvos Respublikos pilietybs netekimas.
Pilietybs netekimas reikia, kad nutrksta teisinis ryys tarp asmens ir valstybs. Pagrindin pilietybs
netekimo pasekm yra ta, kad keiiasi asmens teisinis statusas, jam netaikoma tos valstybs jurisdikcija,
asmuo nebegali naudotis valstybs utarimu ir globa. Jis tampa asmeniu be pilietybs. Jei pilietybs
netekimo momentu is asmuo turjo ir kitos valstybs pilietyb, jis gyja usienieio status Lietuvos
Respublikoje.
Pilietybs netekimo pagrindus, form bei tvark kiekviena valstyb savarankikai nustato savo statymais.
LR Pilietybs statymo 18 str.numatyta, kad LR pilietybs netenkama:
1. Lietuvos Respublikos pilietybs netenkama:
1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybs;
2) gijus kitos valstybs pilietyb;
3) Lietuvos Respublikos tarptautini sutari numatytais pagrindais.
2. io straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas Lietuvos Respublikos pilieiui, gijusiam kitos valstybs
pilietyb po 2003 m. sausio 1 d., jeigu jis yra:
1) asmuo, iki 1940 m. birelio 15 d. turjs Lietuvos pilietyb, jo vaikas, vaikaitis ir provaikaitis
(jeigu is asmuo, jo vaikas, vaikaitis ar provaikaitis nerepatrijavo);
2) lietuvi kilms asmuo, kurio tvai ar seneliai arba vienas i tv ar seneli yra ar buvo
lietuviai ir pats asmuo pripasta save lietuviu.
3. Asmuo gali bti pripaintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybs, jeigu jis, dirbdamas kitoje
valstybje, daro al Lietuvos Respublikos interesams arba tarnauja kitos valstybs karo tarnyboje, arba
dirba kitos valstybs tarnyboje neturdamas Lietuvos Respublikos atitinkam institucij leidimo.
4. io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, gij kitos valstybs pilietyb ar gav kitos valstybs pilieio
pas arba kit tos valstybs pilietyb patvirtinant dokument iki 2002 m. gruodio 31 d., laikomi
netekusiais Lietuvos Respublikos pilietybs nuo kitos valstybs pilietybs gijimo dienos ar tos valstybs
pilieio paso ar kito tos valstybs pilietyb patvirtinanio dokumento idavimo dienos.
Kiekvienas pilietis turi teis nevaromas atsisakyti pilietybs. is pilietybs netekimo bdas yra bene
labiausiai paplits. Taiau toks praymas negali bti nagrinjamas jeigu to praantis asmuo yra tariamas
ar kaltinamas padars nusikalstam veik arba jam yra siteisjs ir vykdytinas teismo nuosprendis.
Taiau i nuostata nereikia, kad asmuo apskritai negals kreiptis dl pilietybs atsisakymo. Kai inyks
mintos prieastys, asmuo gals pakartotinai kreiptis dl pilietybs atsisakymo statymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos pilieio teis atsisakyti pilietybs (19 str.):
1. Lietuvos Respublikos pilieio teis atsisakyti pilietybs negali bti varoma, iskyrus iame straipsnyje
nurodytus atvejus.
2. Asmens praymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybs negali bti nagrinjamas, jeigu to
praantis asmuo yra tariamas ar kaltinamas padars nusikalstam veik arba jam yra siteisjs ir
vykdytinas teismo nuosprendis.
Praymai atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybs paduodami LR Prezidentui per vietos savivaldos
vykdomj institucij. LR pilieiai, nuolat gyvenantys usienio valstybse, praymus atsisakyti LR
pilietybs gali paduoti per LR diplomatines atstovybes ar konsulines staigas usienyje.
Pilietybs netekimas gijus kitos valstybs pilietyb statyme nra detalizuojamas, bet pabriama, kad
ios nuostatos netaikomos:
1) asmenims, iki 1940 m. birelio 15 d. turjusiems Lietuvos pilietyb, j vaikams, vaikaiiams ir
provaikaiiams (jeigu ie asmenys, j vaikai, vaikaiiai ar provaikaiiai nerepatrijavo);
2) lietuvi kilms asmenims, kuri tvai ar seneliai arba vienas i tv ar seneli yra ar buvo lietuviai ir
pats asmuo pripasta save lietuviu.
Lietuvos Respublikos pilietis, gijs kitos valstybs pilietyb ar gavs kitos valstybs pilieio pas arba
kit tos valstybs pilietyb patvirtinant dokument, iskyrus asmenis, ivardytus io statymo 18
straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, netenka Lietuvos Respublikos pilietybs nuo kitos valstybs
pilietybs gijimo ar tos valstybs pilieio paso ar kito tos valstybs pilietyb patvirtinanio dokumento
idavimo dienos.
Jeigu paaikja, kad asmuo gijo kitos valstybs pilietyb, vidaus reikal ministras ar jo galiota institucija
konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybs netekimo fakt pagal io statymo 18 straipsnio 1 dalies 2
punkt. Toks asmuo laikomas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybs nuo kitos valstybs pilietybs
gijimo dienos
90
Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias taisykles negu is statymas, taikomos
tarptautins sutarties taisykls. (33 str.)
Asmuo gali bti pripaintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybs, jeigu jis tarnauja kitos valstybs
karo tarnyboje arba dirba kitos valstybs tarnyboje neturdamas Lietuvos Respublikos atitinkam
institucij leidimo. Svarbi aplinkyb yra ta, kad asmuo dirbt kitos valstybs labui neturdamas tam
kompetenting Lietuvos valstybs institucij leidimo. Nra kalbama apie savanorik tarnyb, todl
valstybs institucijos turi teis inicijuoti pilietybs netekimo procedr net ir tuo atveju, kai asmuo yra
veriamas tarnauti kitos valstybs karinse pajgose.
Teikimus pripainti asmen netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybs io statymo 18 straipsnio 3dalyje
nurodytais atvejais turi teis paduoti vidaus reikal ministras ar jo galiota institucija, taip pat usienio
reikal ministras ar jo galiota institucija.
pilietybs netekimo pagal io statymo 18 straipsnio 3 dal klausimus sprendia Respublikos Prezidentas
ir dl to leidia dekretus.
Pilietybs statymo 21 str. reglamentuojami atvejai kai pilietybs suteikimo aktas pripastamas arba gali
bti pripaintas negaliojaniu:
1. Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimo akt teismas pripasta negaliojaniu, jeigu nustato, kad
asmuo, gijs Lietuvos Respublikos pilietyb natralizacijos ar optavimo bdu, gijo Lietuvos
Respublikos pilietyb pagal suklastotus dokumentus ar kitokios apgauls bdu arba neatsisak kitos
valstybs pilietybs, arba teismui nustaius, kad jis iki pilietybs suteikimo ar po to rengsi, ksinosi ar
padar tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse arba
tarptautinje paprotinje teisje, tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai monikumui, karo
nusikaltimai, arba statym nustatyta tvarka neturjo teiss gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje,
arba rengsi, ksinosi ar padar nusikalstamas veikas prie Lietuvos Respublik.
2. Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimo akt teismas pripasta negaliojaniu ir tuo atveju, kai
nustato, jog konkretus asmuo po 1940 m. birelio 15 d. organizavo ar vykd gyventoj trmimus ar
gyventoj naikinim, slopino rezistencin judjim Lietuvoje ar po 1990 m. kovo 11 d. dalyvavo
veiksmuose prie Lietuvos Respublikos nepriklausomyb ir jos teritorijos vientisum.
3. Lietuvos Respublikos pilietis, gijs kitos valstybs pilietyb ar gavs kitos valstybs pilieio pas arba
kit tos valstybs pilietyb patvirtinant dokument, iskyrus asmenis, ivardytus io statymo 18
straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, netenka Lietuvos Respublikos pilietybs nuo kitos valstybs
pilietybs gijimo ar tos valstybs pilieio paso ar kito tos valstybs pilietyb patvirtinanio dokumento
idavimo dienos.
4. Lietuvos Respublikos pilietis, gavs kitos valstybs pilieio pas arba kit tos valstybs pilietyb
patvirtinant dokument po to, kai jam buvo iduoti Lietuvos Respublikos pilietyb patvirtinantys
dokumentai, iskyrus asmenis, ivardytus io statymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, privalo per
30 dien ratu praneti apie tai vidaus reikal ministrui ar jo galiotai institucijai arba teritorins policijos
staigos migracijos skyriui, poskyriui, grupei ar pas poskyriui (toliau migracijos tarnyba), arba
Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei staigai usienyje.
5. Lietuvos Respublikos pilietybs gijimas pripastamas negaliojaniu, jeigu paaikja, kad asmuo
Lietuvos Respublikos pilietyb patvirtinanius dokumentus gijo neteistai ar nepagrstai.
Esant nurodytiems pagrindams pilietybs gali netekti tik tie asmenys, kuriems ji buvo suteikta arba kurie
j gijo optacijos bdu. Pilieiai pagal kilm net ir esant nurodytiems pagrindams negali netekti LR
pilietybs statyme numatyti pilietybs netekimo atvejai negali bti aikinami pleiamai, j sraas yra
isamus. i sankcija gali bti taikoma nepaisant to, kiek laiko prajo nuo asmens natralizacijos ar
pilietybs gijimo optacijos bdu. Neturi reikms ir tai, kad asmuo, kuriam buvo atimta pilietyb, dl to
gali tapti asmeniu be pilietybs.
vykdius iame str. Numatytas veikas asmenims, atsivelgiant teiss paeidimo pobd, gali arba turi
bti atimta LR pilietyb.

4. Vaik pilietybs priklausymas nuo tv pilietybs.

Gimus (filiacija) remiamasi tiek kraujo tiek ems teiss principu.
a) Prioritetas teikiamas kraujo teiss principui.
8 str. vaikas, kurio abu tvai jo gimimo metu buvo LR pilieiai, yra LR pilietis, nesvarbu, ar jis gim
Lietuvos teritorijoje, ar u jos rib;
b) Prioritetas teikiamas ems teiss principui.
91
1. Jeigu vaiko tvai turi ne t pai pilietyb ir vaiko gimimo metu vienas i j buvo Lietuvos
Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis gim Lietuvos Respublikos
teritorijoje.
2. Jeigu vaiko tvai turi ne t pai pilietyb ir vaiko gimimo metu vienas i j buvo Lietuvos
Respublikos pilietis, tai vaiko, gimusio u Lietuvos Respublikos rib, pilietyb, iki jam sukaks 18 met,
gali bti nustatoma pagal tv susitarim.
3. Vaikas, kurio vienas i tv vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas buvo asmuo
be pilietybs arba neinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis neatsivelgiant vaiko gimimo viet.
10 str. asmen be pilietybs, nuolat gyvenani LR teritorijoje, vaikas gims LR teritorijoje gyja LR
pilietyb;
11 str. LR rastas vaikas, kurio abu tvai neinomi, laikomas gimusiu Lietuvoje ir yra LR pilietis, jei
nepaaiks aplinkybi, dl kuri vaikas gyt kitok status.
c) Pagal tv susitarim. Kai skirtinga tv pilietyb, vaiko gimimo metu vienas i tv buvo LR
pilietis ir abiej tv nuolatin gyvenamoji vieta u LR teritorijos rib, vaikas gim u LR rib.

VAIK PILIETYB PASIKEITUS TV PILIETYBEI reglamentuota LR Pilietybs statymo 22 str. 25

str.!!!

5. Pilietybs klausim sprendimo tvarka.

1. Teiss Lietuvos Respublikos pilietyb gyvendinimo, atsisakymo ir grinimo klausimai
svarstomi pagal suinteresuoto asmens ratik praym. Praymai teikiami LR Prezidentui per
vietos savivaldos vykdomj institucij.
2. Dokumentus rengia vietos savivaldos vykdomosios institucijos paskirtas pareignas arba vietos
savivaldos vykdomosios institucijos sprendimu sudaryta komisija.
3. Praymo projektas teikiamas vietos vykdomajai institucijai.
4. Vietos vykdomoji institucija nagrinja asmens praym, tada siunia Respublikos Prezidentui.
5. Prezidentas sudaro pilietybs reikal komisij ir tvirtina Pilietybs klausim nagrinjimo
komisijoje taisykles.
6. Pilietybs reikal komisija svarsto ir silo pasilymus Respublikos Prezidentui dl: LR pilietybs
suteikimo; LR pilietybs grinimo; LR pilietybs netekimo; LR pilietybs suteikimo akto
pripainimo netekusiu galios.
7. Komisija teikia rekomendacinio pobdio ivadas Migracijos departamentui prie Vidaus reikal
ministerijos, Konsuliniam departamentui prie Usienio reikal ministerijos - jeigu asmenys negali
nustatyta tvarka gauti reikiam dokument, patvirtinani iki 1940 m. birelio 15 d. turt LT
pilietyb arba lietuvi kilm.
8. Komisija nagrinja praymus suteikti LR pilietyb pagal 16 str. Ir teikia pasilymus prezidentui.
9. Jeigu komisija nustato, kad yra aplinkybi , trukdani patenkinti praym, ne vliau kaip per 7 d.
nuo tokio sprendimo privalu ratu praneti apie tai pareikjui.
10. Komisijos sprendimai priimami nari bals dauguma ir forminami protokolu, kur pasirao visi
komisijos nariai.
11. Pakartotinai asmen praymai suteikti LR pilietyb ar j grinti priimami ne ankiau kaip po 1
m. nuo ankstesnio sprendimo nuosprendio.
LR PILIETYBS KLAUSIM SPRENDIMO TVARKA ( 26 str. 31 str.)!!!

9 tema. Usieniei teisin padtis Lietuvoje

1. Usienieio svoka LR konstitucinje teisje.

Pagal LR statymo Dl usieniei teisins padties 2 str. 32 p. Usienietis asmuo, kuris nra LR
pilietis, neatsivelgiant tai, ar jis turi kurios nors usienio valstybs pilietyb, ar neturi jokios. i
statymo svoka neapima bei statymas netaikomas usienieiams, kurie naudojasi privilegijomis ir
imunitetais pagal LR tarptautines sutartis ir kitus teiss aktus (statymo 1 str. 3 d.) t.y. usienio valstybi
darbuotojams, diplomatams, konsulini atstovybi vadovams ir jiems prilygintiems asmenims.

2. Usieniei buvimo LR teisiniai modeliai (variantai, reimai)

92
Pagal 2004 m. balandio 29 d. statym Dl usieniei teisins padties galima skirti tokius
usieniei statuso LR variantus:
a) laikinai ir teistai LR atvykusi asmen statusas, turint galiojani LR viz, jeigu LR tarptautins
sutartys, ES teiss aktai /.../ nenustato kitaip /.../;
b) laikinai apsigyvenusi usieniei, turini leidim laikinai gyventi LR (2 str. 14 d.) (ketinani
usiimti teista veikla, mokytis, dirbti ir kitais statymo nustatytais atvejais gytas) teisinis statusas,
reglamentuotas statymo III skyriaus 3 skirsnyje;
c) nuolat LR gyvenani usieniei, turini leidim nuolat gyventi LR (2 str. 15 d.) teisinis statusas,
reglamentuotas statymo III skyriaus 4 skirsnyje. Tokie asmenys gyja ir tam tikras politines (peticijos,
dalyvavimo vietos savivaldoje) teises.
d) usieniei, kurie kreipiasi dl ir/ar gyja prieglobst LR statusas (statymo IV skirsnis). iems
asmenims netaikoma atsakomyb u neteist atvykim ir buvim LR teritorijoje, jei jie atvyko LR
teritorij i valstybs, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus ir nedelsdami prisistato
kompetetingoms LR institucijoms ar staigoms ir isamiai paaikina neteisto atvykimo prieastis;
e) ES valstybi nari piliei teisin padtis (statymo V skyrius). ie asmenys gali atvykti ir bti LR iki
3 mn. per pus met. Jei toks asmuo ieko darbo ar ketina usiimti teista veikla, tuomet jis gali bti LR
dar 3 mnesius. Jei ES valstybs nars pilietis ketina gyventi LR, jis privalo gauti EB leidim gyventi. (99
str. 1 d.) Jei ES valstybs nars pilietis teistai gyveno LR teritorijoje pastaruosius 4 metus, jam
iduodamas EB leidimas gyventi nuolat (104 str). ES valstybi nari pilieiams netaikomas reikalavimas
sigyti leidim dirbti, jie statymo nustatyta tvarka (105 str.) turi teis pasilikti gyventi LR ir pasibaigus
darbo santykiams ar kitai teistai veiklai.

3. Usieniei, nuolat gyvenani LR teisins padties pagrindai.

Usienietis, norintis nuolat gyventi LR, jo paties praymu gali gauti leidim nuolat gyventi Lietuvoje,
jeigu jis atitinka statyme numatytas slygas. statyme Dl usieniei teisins padties nustatyta, kad
usienietis gali gyventi (laikinai ir nuolat) Lietuvoje, jei atitinka leidimo LR kriterijus, turi bst,
pakankamai l pragyventi LR bei prireikus pateikia ivyk ir gyvenimo usienio valstybse sra.
Usienietis gali gyventi nuolat, jei jis papildomai atitinka vien i i slyg:
a) be pertraukos pragyveno LR pastaruosius 5 metus ir turjo leidim laikinai gyventi,
b) isaugojo teis LR pilietyb,
c) yra lietuvi kilms asmuo,
d) gavo pabglio status,
e) atvyko gyventi LR kartu su LR pilieiu kaip jo eimos narys ir kitais st. 53 str. nustatytais atvejais.
Usienieiui iduoti leidim gyventi Lietuvoje atsisakoma statymo 35 str. nustatytais pagrindais, jei:
a) usienieio gyvenimas grst valstybs saugumui, vieajai tvarkai ar moni sveikatai,
b) jis pateik neteisingus duomenis nordamas gauti leidim gyventi,
c) jam draudiama atvykti LR,
d) yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka,
e) yra rimtas pagrindas manyti, kad usienietis yra padars karo nusikaltim, nusikaltim monikumui,
vykd genocid,
f) jis neturi pakankamai l gyventi LR ir kitais 35 str. nustatytais pagrindais.
Leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jeigu:
a) gautas apgauls bdu,
b) paaikja aukiau ivardinti ir 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai,
c) usienietis ivyksta i LR ilgesniam nei 6 mn. laikotarpiui,
Usienieiui, kuriam suteiktas pabglio statusas, leidimas nuolat gyventi panaikinamas tik tuo atveju, jei
tai btina dl valstybs saugumo ar vieosios tvarkos interes. Usienietis, jeigu jis yra ES valstybs nars
pilietis, gali nuolat gyventi LR gavs EB leidim gyventi nuolat, statymo 104 str. nustatyta tvarka jei jis
pastaruosius 4 metus gyveno LR ir turjo EB leidim gyventi. EB leidimas gyventi nuolat gali bti
neiduodamas, jei ES valstybs nars pilietis nebuvo Lietuvoje laikotarp, virijant 6 mn. i eils,
iskyrus atvejus, susijusius su karine ar alternatyvia tarnyba.

4. Tarptautins sutartys dl usieniei teisins padties.

JT Generalins asambljos 1948 m. gruodio 10 d. Visuotin mogaus teisi deklaracija;

93
1950-11-04 Romoje priimta ETK ypatingas tarptautins teiss altinis, kurio tikslas yra siekti, kad
Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje skelbiamos teiss bt visuotinai ir veiksmingai pripastamos ir
kad j bt laikomasi;
Su ETK susijusi ir 1995-01-24 d. KT ivada. (Dl 48 val. sulaikymo termino, teiss ipainti ir skleisti
tikjim). Nors lingvistikai tarp ETK ir LR Konstitucijos galima velgti neatitikim, taiau loginiu,
sisteminiu ir teleologiniu poiriu, ETK ir LR Konstitucijos nuostatos taikomos kartu papildyt viena
kit kaip viena teisin garantija.
Konstitucija, kartu su LR tarptautinmis sutartimis bei statymais suteikia usienieiams, kaip ir LR
pilieiams visas prigimtines mogaus teises ir laisves. Usienietis turi teis gyvyb, teis orum ir i i
princip kildinamus kitus principus. Usienieiai, atititnkantys statym nustatytus reikalavimus turi teis
verstis kine-komercine veikla, sygyti nekilnojamojo turto, vienytis draugijas, tautines bendrijas.
Nuolat LR gyvenantiems usienieiams suteiktos netgi kai kurios pilietins teiss, tokios kaip peticijos
teis (kadangi peticija gali bti reikalaujama Seimo, Vyriausybs ar savivaldybi institucij sprsti
klausimus, susijusius su mogaus teisi ir laisvi apsaugos ar gyvendinimu), teis dalyvauti (rinkti ir bti
renkamam) vietos savivaldoje.

5. Prieglobsio teis.
Prieglobsio LR suteikimas reglamentuotas statymo Dl usieniei teisins padties IV skyriuje.
Pabgli status reglamentuoja ir JT Generalins asambljos 1948 m. gruodio 10 d. Visuotin mogaus
teisi deklaracija, JT konvencija dl pabgli statuso (enevos konvencija) bei 1967 m. protokolas dl
pabgli statuso.
Pabglis bendrja prasme asmuo, kuris, negaldamas pasinaudoti savo valstybs gynyba dl gresianio
pavojaus jo laisvei ar gyvybei yra priverstas palikti savo al ir iekoti prieglobsio svetur.
Prieglobsio teis yra tik tam tikros usieniei grups subjektin teis. Asmuo, siekiantis gauti
prieglobst turi atitikti tokius kriterijus:
a) pagrstai bijoti persekiojimo dl religijos, rass, tautybs, politini sitikinim ir pan., jis negali bti
vadinamuoju ekonominiu pabgliu.
b) bti u valstybs, kurios pilietis jis yra, rib.
statymo 66 str. nustatytos tokios prieglobsio formos:
a) pabglio statusas,
b) papildoma apsauga,
c) laikinoji apsauga.
Pabglio statusas yra pagrindin prieglobsio forma. Papildoma apsauga teikiama asmenims, kuri
laisvei, gyvybei gresia realus pavojus. Laikinoji teritorin apsauga teikiama, jei Europos Sjungos Taryba
priima sprendim, kad yra masinis usieniei antpldis Europos Sjung, vidaus reikal ministro
teikimu sprendim dl laikinosios apsaugos suteikimo usienieiams priima Lietuvos Respublikos
Vyriausyb. Jei Lietuvos Respublikos Vyriausyb priima sprendim dl laikinosios apsaugos suteikimo,
usienieiai Lietuvos Respublikos teritorij leidiami bei apgyvendinami Lietuvos Respublikos
Vyriausybs nustatytoje vietoje, neapribojant j judjimo laisvs (st. 92-96 str).

10 tema. LR kio, finans ir politini interes formavimo konstituciniai pagrindai

1. Nuosavybs nelieiamumas ir jos teisi gynimas bei kiti Lietuvos kio organizavimo
konstituciniai principai bei j aikinimas (taikymas)

LRK 46 straipsnis
Lietuvos kis grindiamas privaios nuosavybs teise, asmens kins veiklos laisve ir iniciatyva.
Valstyb remia visuomenei naudingas kines pastangas ir iniciatyv.
Valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei.
statymas draudia monopolizuoti gamyb ir rink, saugo siningos konkurencijos laisv.
Valstyb gina vartotojo interesus.
Konstitucijos 46 str. 1 dalies nuostata, Lietuvos k grindianti privaios nuosavybs teise, asmens kins
veiklos laisve ir iniciatyva yra glaudiai susijusi su konstitucinmis mogaus teismis ir laisvmis.
Nuosavybs teis yra svarbi mogaus teisi ir laisvi sudedamoji dalis, suteikianti material pagrind
gyvendinti kitas teises ir laisves, kurios be turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo yra fikcija.
94
Nuosavybs teis su kins veiklos laisve ir iniciatyva utikrina asmenin suinteresuotum sritimi, skatina
ekonomikos pltr, socialin paang. Toleruojama ir skatinama tik tarnaujanti visuomens gerovei ir
statym neudrausta laisv.
Nuosavybs teis kartu su kins veiklos laisve ir iniciatyva utikrina taip pat ir asmenin
suinteresuotum ekonomikos srityje.
Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies norma teisina draudimo monopolizuoti gamyb ir rink princip ir
kartu nustato pagrindin io draudimo tiksl saugoti siningos konkurencijos laisv.
Prof. Augustino Normanto paskaita: Asmens kins laisvs ir iniciatyvos svoka plati. Ji apima teis
pasirinkti, sudaryti sutartis. kins veiklos laisv ir iniciatyva teisini galimybi visuma, sudaranti
prielaidas asmeniui daryti jo veiklai reikalingus sprendimus. Juo turtingesni visuomens nariai, juo geriau
visuomenei. kins veiklos laisv nra absoliuti. ios laisvs imperatyvai palieia didels visuomens
dalies interesus.
LRK 23 straipsnis
Nuosavyb nelieiama.
Nuosavybs teises saugo statymai.
Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai
atlyginama.
LR Konstitucijos 23 str. nustatyta: nuosavyb nelieiama. Nuosavybs teises saugo statymai. Ji gali bti
paimama tik statymo numatyta tvarka visuomens poreikiams ir tik teisingai atlyginus.
Konstitucijos 23 str. sukonkretina 46 str. principines nuostatas dl nuosavybs, tvirtina jos nelieiamyb,
nelieiamybs apsaugos, gynimo garantijas, nustato, kada nelieiamyb gali bti apribota. 46 str. 1 d.
pirmiausia teisina privai nuosavyb kaip kins veiklos pagrind. 23 str. neteikdamas privilegij,
nediskriminuodamas gina vis ri ir form nuosavyb (privai, vie, miri, priklausani fiziniams
ar juridiniams asmenims, valstybei ar savivaldybm).
Nuosavybs nelieiamyb reikia nuosavybs teiss subjekto savininko teis laisvai valdyti turim turt,
naudotis, disponuoti juo, reikalauti, kad kt. asmenys nepaeist jo teisi, taip pat valstybs pareig
utikrinti palankiausi nuosavybs teiss gyvendinimo reim, ginti, saugoti nuosavyb nuo neteisto
ksinimosi j.
Nuosavybs nelieiamyb neabsoliuti teisin kategorija, netgi tada, kai savininkas nuosavybs teises
objekt gyja visikai teistu pagrindu, nes savininko turtins teiss neatskiriamos nuo jo pareig,
susijusi su i teisi gyvendinimu, todl statymas nustato ir tam tikrus nuosavybs teisi gyvendinimo
apribojimus.
Konstitucinis teismas aikino asmens kins veiklos laisvs ir iniciatyvos turin (46 str. 1 d.) ir
nuosavybs teisi apsaug (23 str. 1 d. ir 2 d.) nutarime Dl kvalifikacini reikalavim vaistini
savininkams, KT poiris nagrinjant ginytinus aktus, susijusius su konstituciniu draudimu
monopolizuoti gamyb ir imperatyvu saugoti siningos konkurencijos laisv, ireiktas 1999 10 06 KT
nutarime Dl telekomunikacij statymo. r. emiau.
1999 10 06 Konstitucinio Teismo nutarimas DL TELEKOMUNIKACIJ STATYMO
http://www.lrkt.lt/dokumentai/1999/n9l1006a.htm
Bylos esm: Seimo nari grup pra itirti, ar Telekomunikacij statymo 8 str. ir 16 str. dalys
neprietaravo Konstitucijai.
Pareikjas mano, kad pagal statym fiksuoto telefono ryio paslaug teikjas gyja iimtines teises
telekomunikacij srityje. O privatizavus AB Lietuvos telekomas bus tvirtinta privai subjekt
monopolija. Taigi i statymo dalis neatitinka Konstitucijos 46 str., nes nepagrstai suvaroma asmens
kins veiklos laisv ir iniciatyva telekomunikacij rinkoje, tvirtinama privati monopolija, paeidiamas
siningos konkurencijos principas, dl to gali nukentti vartotoj interesai. Be to, pagal Konstitucijos 5
str. valdios staigos tarnauja monms, o Seimas vykdo valstybs valdi ir yra viena i valstybs
valdios staig. Taigi kyla klausimas, ar Seimas, priimdamas statym, nepaeid ir Konstitucijos 5 str.
Privatizuojamas Lietuvos telekomas pagal statymo 16 str. iperka telekomunikacij tinklus: nuosavyb
paimama i visuomens privataus monopolisto inion. statyme nra nustatyta tokios nuosavybs
pamimo i visuomens privataus monopolisto rankas tvarka ir teisingas atlyginimas. Taigi ar statymas
neprietarauja Konstitucijos 23 str., pagal kur nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka
visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama.

95
Konstitucinis Teismas konstatuoja: konstitucin siningos konkurencijos apsaugos garantija reikia
draudim valdios, savivaldybi institucijoms, priimti sprendimus, galinius ikreipti sining
konkurencij.
Galimyb konkuruoti sumaja, kai joje sigali monopolija. Valstyb turi riboti monopolines tendencijas.
Jeigu monopolija yra susidariusi, valstyb monopolin veikl reguliuoja nustatydama atitinkamus
reikalavimus monopolistui. Konstitucijos 46 str. nustatytas draudimas monopolizuoti gamyb ir rink
nereikia, kad draudiama konstatuoti monopolijos konkreioje kins veiklos srityje buvim.
Konstatavimas sudaro teisines prielaidas taikyti monopolistui atitinkamus reikalavimus ginant vartotoj
interesus. Interes gynimo priemons - diskriminacini kain ribojimas, tarif reglamentavimas, preki
kokybs ir kt. reikalavimai. Valstybs institucijos kontroliuoja, kaip kio subjektai laikosi nustatyt
reikalavim. Btina atsivelgti tai, kad konkurencijos telekomunikacij srityje draudimas nra visuotinis
ir absoliutus - mobiliojo ryio, Interneto tinklo paslaug rinka yra laisva. Priimant Telekomunikacij
statym konstatuota, kad fiksuoto telefono ryio srityje yra monopolija. Esant tokiai padiai statymo 8
str. nustatyta, kad fiksuoto telefono ryio rinka nuo 2002 12 31 turi bti laisva. Bendrojo fiksuoto
telefono ryio tinklo eksploatavimo ir telekomunikacij paslaug teikimo iuo tinklu rinka Lietuvoje turi
bti laisva nuo 2002 12 31. Iki ios datos Lietuvos telekomas bus vienintelis fiksuoto telefono ryio
operatorius, nebus iduodamos papildomos licencijos bei leidimai, dl kuri pasikeist pagrindinio
fiksuoto telefono ryio operatoriaus veiklos slygos. Ginant vartotoj interesus reikalavimas
monopolistui - nustatytomis slygomis teikti apibrtos ries ir kokybs telefonijos paslaugas.
Konstitucijos 46 str. esmin nuostata - asmuo gali verstis bet kokia statym neudrausta kine veikla.
statyme nustatytas asmens kins veiklos laisvs draudimas kiekvienu atveju turi bti aikus, skirtas
Konstitucijoje tvirtint vertybi (siningos konkurencijos, vartotoj interes ir kt.) apsaugai.
Konstitucinis Teismas paymi, kad iimtini teisi fiksuoto telefono ryio srityje tam tikram laikotarpiui
tvirtinimas ir kartu laikinas konkurencijos ioje srityje apribojimas vertintini kaip iimtinis specifins
telekomunikacij rinkos pereinamojo laikotarpio teisinio reguliavimo atvejis. Pagal Telekomunikacij
statymo 16 str. teis bendrai naudotis kito operatoriaus vamzdynais, kanalais, boktais ir kt. renginiais
turi tiek AB Lietuvos telekomas, tiek kt. operatoriai - monopolins teiss vis telekomunikacij
infrastruktr tvirtinamos ne vienam telekomunikacij operatoriui, todl statymo 16 str. neprietarauja
Konstitucijos 46 str.
KT pripaino, kad Telekomunikacij statymo 8 str. ir 16 str. neprietarauja Lietuvos respublikos
Konstitucijai.
KT poiris, dl konstitucinio draudimo monopolizuoti gamyb ir imperatyvo saugoti siningos
konkurencijos laisv (itraukos i nutarimo remtasi E. ileikio kn. Konstitucins teiss klausimai,
kazusai, uduotys, 2006):
Konstatuojamosios dalies II skirsnio 6 punktas.
Galimyb konkuruoti sumaja arba konkurencija i atitinkamos rinkos apskritai paalinama, kai
joje sigali monopolija. Valstyb turi teisinmis priemonmis riboti monopolines tendencijas.
Jeigu monopolija yra susidariusi, valstyb monopolin kin veikl reguliuoja statyme
nustatydama atitinkamus reikalavimus monopolistui. Tokio teisinio reguliavimo apimtis gali
priklausyti nuo daugelio veiksni: reguliuojamos kio srities, tam tikro laikotarpio ypatum ir kt.
Konstitucijos 46 straipsnio nuostata "statymas draudia monopolizuoti gamyb ir rink" reikia,
kad negalima vesti monopolio, t. y. negalima statymu suteikti kio subjektui iimtini teisi veikti
kurioje nors kio srityje, dl ko i sritis bt monopolizuota. [io atvejo esm] Taiau Konstitucijos 46
straipsnyje nustatytas draudimas monopolizuoti gamyb ir rink nereikia, kad yra draudiama tam
tikromis aplinkybmis statyme konstatuoti monopolijos konkreioje kins veiklos srityje buvim.
Toks konstatavimas sudaro teisines prielaidas taikyti monopolistui atitinkamus reikalavimus
ginant vartotoj interesus. Specialiosios vartotoj interes gynimo priemons - tai diskriminacini
kain nustatymo ribojimas, monopolins rinkos preki kain dydi, tarif valstybinis
reglamentavimas, preki
kokybs, kit reikalavim monopoliniam kio subjektui nustatymas ir kt. Valstybs institucijos
kontroliuoja, kaip kio subjektai laikosi nustatyt reikalavim.

Konstatuojamosios dalies III skirsnio 3 punktas. pagrindin ekonominio augimo, vartotoj interes
tenkinimo slyga yra ta, jog turi bti konkurencinis kis. Telekomunikacij srityje nuo planins
ekonomikos laik buvo valstybs monopolija. Valstybin telekomo mon reorganizavus
96
akcin bendrov "Lietuvos telekomas" vis akcij savininke tapo valstyb, o bendrojo fiksuoto
telefono ryio tinklai priklaus iai akcinei bendrovei. Nors pagal Lietuvos Respublikos ryi
statym, priimt 1995 m. Lapkriio 30 d., kiti subjektai turjo teis verstis kine veikla fiksuoto
telefono ryio srityje, taiau i tikrj i rinka liko monopolizuota. Priimant Telekomunikacij
statym buvo konstatuota, kad
bendrojo fiksuoto telefono ryio srityje yra monopolija. Esant tokiai padiai statymo 8 straipsnio 1
dalyje buvo nustatyta, kad bendrojo fiksuoto telefono ryio rinka nuo 2002 m. Gruodio 31 d. turi bti
laisva.
Prof. A. Normanto paskaita: Monopolizavimo problema. Monopolistas negali atsirasti nei gamybos, nei
realizavimo sferoje. Teismas, sprsdamas, ar pagrstas toks reguliavimas iuo konkreiu atveju panaudojo
svok natrali monopolija. Valstyb negali priimti statym, kurie dirbtinai sukuria monopolij.
Lietuvoje nabuvo mons, kuri atskirai galt teikti ryi paslaugas. Valstyb privalo iuo atveju nustatyti
tok teisin reguliavim, kad io monopolisto veikla nebt paeistos mogaus teiss, kad bt apsaugotos
vartotoj teiss, j interesai. Valstyb nustato tok reguliavim, kad palaipsniui galt ateiti kiti (iki 2002
12 31 buvo monopolija). (Dabar panai situacija yra su duj kiu).
Prof. E. ileikio seminaras: KT iaikino, kad Konstitucijos 46 str. norma nereikia draudimo statymu
konstatuoti, kad jau yra monopolis, kuris per pereinamj laikotarp bus mainamas.
is terminas adekvatus investitoriaus apsaugai (Telia Sonera nupirko Lietuvos telekom).
2000 02 23 Konstitucinio Teismo nutarimas DL 1998 MET PAVYZDIO BANDEROLI TABAKO
GAMINIAMS IR ALKOHOLINIAMS GRIMAMS ENKLINTI VEDIMO
http://www.lrkt.lt/dokumentai/2000/n000223.htm
Bylos esm: Apylinks teismas ir Seimo nari grup pra itirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybs
1998 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 36 Dl 1998 met pavyzdio banderoli tabako gaminiams ir
alkoholiniams grimams enklinti vedimo" patvirtintos Lietuvos Respublikoje pagamint ir
parduodam alkoholini grim enklinimo 1998 met pavyzdio banderolmis tvarkos" 5 punktas
neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui.
Be banderoli ar seno pavyzdio banderolmis paenklintais Lietuvoje pagamintais alkoholiniais
grimais prekiauti, juos gabenti, laikyti prekybos bei vieojo maitinimo moni sandliuose, prekybos
salse, administracinse, pagalbinse ir kt. vietose draudiama. Importuojami ir Lietuvoje pagaminti
alkoholiniai grimai nuo 1998 m. kovo 1 d. enklinami 1998 m. pavyzdio banderolmis.
Konstitucinis Teismas: udraudus monms prekiauti seno pavyzdio banderolmis paenklintais
alkoholiniais grimais, juos gabenti bei laikyti ir nenustaius, kaip mons po nutarime nurodytos datos
gali realizuoti dar iki draudim vedimo teistai sigytus joms nuosavybs teise priklausanius
alkoholinius grimus, paenklintus seno pavyzdio banderolmis, ne tik paneigiama nuosavybs teis, bet
ir Konstitucijos 46 str. tvirtinta asmens kins veiklos laisv ir iniciatyva, siningos konkurencijos
laisv, paeidiamos kt. Konstitucijos 46 str. idstytos teiss normos, nustatanios alies kio
konstitucinius pagrindus. Be to, konstitucinis asmen lygybs principas yra taikytinas ne tik fiziniams, bet
ir juridiniams asmenims (29 str.).
I E. ileikio seminaro: KT nagrindamas byl paymi, kad nuosavyb apima teis naudoti, valdyti,
disponuoti. Turi bti numatyta, kaip kompensuojami nuostoliai su teistai gytu turtu.
statyme nustatytas toks teisinis reguliavimas, kai mons, turinios teis prekiauti importuotais
alkoholiniais grimais, ir mons, turinios teis prekiauti tik Lietuvoje pagamintais alkoholiniais
grimais, atsidr akivaizdiai skirtingoje teisinje padtyje: mons, turinios teis prekiauti
importuotais grimais, po nustatytos datos turjo teis seno pavyzdio banderolmis paenklintus
importuotus grimus paenklinti 1998 m. pavyzdio banderolmis ir toliau jais prekiauti, mons,
turinios teis prekiauti tik Lietuvoje pagamintais alkoholiniais grimais, neturjo teiss seno pavyzdio
banderolmis paenklint grim paenklinti naujomis. Tai pastato kio subjektus nelygiateis padt,
diskriminuoja turinius teis prekiauti tik Lietuvoje pagamintais alkoholiniais grimais kio subjektus.
Konstitucijoje garantuojamas nuosavybs nelieiamumas ir nuosavybs teisi apsauga (23 str.), tvirtinta
kins veiklos laisv ir iniciatyva, saugoma siningos konkurencijos laisv (46 str.), statymui visi
asmenys yra lygs (29 str.).
Konstitucinis Teismas pripasta, kad statymas prietarauja Konstitucijos 23 str., 29 str. 1 daliai -
statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs, 46 str.

97
2002 03 14 Konstitucinio Teismo nutarimas DL KVALIFIKACINI REIKALAVIM VAISTINI
SAVININKAMS
http://www.lrkt.lt/dokumentai/2002/n020314.htm
Bylos esm: Auktesnysis administracinis teismas pra itirti, ar farmacins veiklos statymo 11 str.,
kurio esm: vaistins nuosavybs teise priklausyti gali tik turintiems auktj farmacin isilavinim
fiziniams asmenims, ar j grupms, jei daugiau nei pus grups nari turi tok isilavinim, neprietarauja
Konstitucijos 46 str. 1 daliai ir 48 straipsnio 1 daliai (Kiekvienas mogus gali laisvai pasirinkti darb bei
versl ir turi teis turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, gauti teising apmokjim u darb ir
socialin apsaug nedarbo atveju).
Konstitucinis Teismas nutar: Konstitucijos 46 str. teigiama, kad kiekvienas mogus gali laisvai pasirinkti
versl. Tautos kis grindiamas privaia nuosavybe, asmens kins veiklos laisve. Pagal Konstitucij
riboti mogaus teises ir laisves galima tik statymu, siekiant apsaugoti kt. asmen teises ir laisves. Bet
ribojimais nepaneigiama teisi ir laisvi prigimtis i esms. Pagal statym vaistin mon, steigiama
farmacinei kinei veiklai vykdyti. Vaist ir vaistini mediag, kaip preki, specifika lemia tai, kad
farmacin veikla yra ypatinga kins veiklos sritis, todl reikia nustatyti tok teisin reguliavim, pagal
kur farmacin veikl vykdyt tik spec. isilavinim ir tinkam kvalifikacij turintys asmenys. is
reikalavimas kyla i Konst. 53 str., kad valstyb rpinasi moni sveikata. Taigi privalu sudaryti
prielaidas, kad vaistinse bt pakankamai kokybik, saugi, efektyvi vaist. Valstyb turi kontroliuoti,
kad farmacin veikla bt vykdoma sveikatos labui. Visgi teis nuosavyb yra konstitucin ir statym
leidjas, ribodamas j, yra saistomas Konstitucijos norm. O vien buvimas vaistins savininku nereikia,
kad savininkas turi teis vykdyti toki veikl, kuri pagal farmacijos veiklos statym gali vykdyti tik
nustatyt isilavinim ir kvalifikacij turintis asmuo. Nuosavyb pareigoja: savininkas, turdamas teis j
valdyti, naudotis, disponuoti ja, negali paeisti statym ir kt. asmen teisi. Vaistin susijusi su ypatingo
pobdio prekm vaistais, todl statymai turi nustatyti tok vaistini savinink subjektini nuosavybs
teisi ribojim, kad jiems priklausaniose vaistinse dirbani farmacinink profesin veikl kontroliuoti,
joms vadovauti galt tik reikiam isilavinim turintys asmenys, kad savinink ekonominiai interesai
neugot sveikatos ir visuomens sveikatinimo interes. Pagal Konstitucij negalima riboti asmens
teiss nuosavyb dl jo isilavinimo. Tokio isilavinimo reikalavimai turi bti nustatomi asmenims,
vykdantiems vaistinse farmacin veikl, o ne vaistini savininkams. Taigi farmacins veiklos statymo
11 str. udraudia asmenims, neturintiems farmacinio isilavinimo siekti turti vaistini.
Konstitucinio Teismo ivada: is statymas prietarauja Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 dalims
(nuosavyb nelieiama, saugoma statym), 46 str. 1 daliai (Lietuvos kis grindiamas privaios
nuosavybs teise, asmens kins veiklos laisve ir iniciatyva) ir 48 str 1 daliai (kiekvienas mogus turi
teis laisvai pasirinkti versl).
ioje byloje KT iaikino asmens kins veiklos laisvs (ir iniciatyvos) turin.
Anot KT (citata i io 2002 03 14 nutarimo su nuoroda ansktesn nutarim):
Asmens kins veiklos laisvs ir iniciatyvos svoka yra plati. Ji apima teis laisvai pasirinkti versl,
teis laisvai sudarinti sutartis, siningos konkurencijos laisv, kins veiklos subjekt
lygiateisikum ir kt. Asmens kins veiklos laisv ir iniciatyva - tai teisini galimybi visuma,
sudaranti prielaidas asmeniui savarankikai priimti jo kinei veiklai reikalingus sprendimus
(Konstitucinio Teismo 1996 m. Balandio 18 d. nutarimas).
Ribojimas dl isilavinimo netapti vaistini savininku pagal Konstitucin Teism objektyviu poiriu yra
nepagrstas, neproporcingas ir todl prietarauja, be kita ko, asmens kins veiklos laisvs ir iniciatyvos
garantijai (K-jos 46 str. 1 d.) ir nuosavybs nelieiamumo garantijai (23 str. 1 d.), apimaniai asmens teis
gyti nuosavyb. Tokio iaikinimo argumentai:
1. asmens isilavinimas negali bti laikomas objektyviu (pateisinamu) kriterijumi (pagrindu)
statymu riboti asmens galimyb sigyti tam tikr nuosavyb.
2. Asmens galimyb steigti ir nuosavybs teise turti vasitin (t.y. vien buvimas vaistins savininku)
nereikia, kad savininkas turi teis vykdyti farmacin veikl, kuriai yra btinas farmacinis
isilavinimas.
3. Panaiai kaip ginklai ar alkoholiniai grimai, vaistinse parduodami (gaminami) vaistai savaitme
lemia btinum nustatyti statymais atitinkamus ribojimus ar draudimus, kurie turi bti
proporcingi. iuo poiriu statymu galima nustatyti tokius vaistini savinink nuosavybs teisi

98
 apribojimus, kad j nuosavose vaistinse tik asmenys, turintys farmacin isilavinim, galt
vadovauti vaistinei ir kontroliuoti joje dirbanius asmenis, atliekanius farmacin veikl.

2. Mokesi konstituciniai aspektai

Mokesiai tai statymu nustatyti privalomi, neatlygintinai juridini ir fizini asmen atitinkamo dydio
mokjimai nustatytu laiku valstybs (savivaldybs) biudet. Mokesiai yra vienas i pagrindini
valstybs, taip pat vietos savivaldybi biudet pajam altini.
Mokesiai privalomi, o ar mokti, ar nemokti rinkliavas mogus pasirenka pats. (prof. Aug.
Normantas)
KT nagrinjo mokesi ir valstybini rinkliav konstitucinius aspektus.
Nors pagal Konstitucij Seimas turi kompetencij statymais nustatyti valstybinius mokesius, taip pat
teisin atsakomyb u mokesi statym paeidimus, bet tai nereikia, kad statym leidjas gali u
mokesi statym paeidimus nustatyti bet kokios ries teisin atsakomyb ar bet kokios ries
nuobaudas ir baudas. Nustatydamas baud u mokesi statym paeidimus dydius, statym leidjas
yra varomas teisingumo ir teisins valstybs konstitucini princip. O tai reikia, kad tarp siekiamo
tikslo ir priemoni jam pasiekti, tarp teiss paeidim ir u iuos paeidimus nustatyt nuobaud turi bti
teisinga pusiausvyra (proporcija). ie principai neleidia nustatyti u teiss paeidimus toki nuobaud ir
tokio dydio baud, kurios bt akivaizdiai neproporcingos (neadekvaios) teiss paeidimui bei
siekiamam tikslui. Taigi vadovaujantis teisingumo ir teisins valstybs konstituciniais principais
statymuose nustatomos baudos u mokesi statym paeidimus turi bti tokio dydio, koks yra btinas
siekiant teisto ir visuotinai svarbaus tikslo utikrinti konstitucins pareigos mokti mokesius
vykdym.
Prof. A. Normanto paskaitos, 2004: KT yra suformavs doktrin, kad mokesi pagrindiniai elelementai
t.b. nustatyti tik statymu, nereguliuojami postatyminiais aktais.
2000 12 06 Konstitucinio Teismo nutarimas DL LR ADMINISTRACINI TEISS PAEIDIM KODEKSO
40 STR. PRIPAINIMO NETEKUSIU GALIOS IR 251 STR. PAKEITIMO STATYMO 1 IR 2 STRAIPSNI, LR
MOKESI ADMINISTRAVIMO STATYMO 27 STR. 5 DALIES, 50 STRAIPSNIO 3 IR 9 DALI ATITIKTIES
LR KONSTITUCIJAI
http://www.lrkt.lt/dokumentai/2000/n001206.htm
Bylos esm: Auktesniojo administracinio teismo ir Seimo nari grups praymas itirti, ar mokesi
administravimo statymo t.t. straipsniai atitinka LR K-jai.
Ar Mokesi administravimo statymo 50 str. 3 dalies 1 ir 2 punkt nuostatos, tvirtinanios minimalius
baud dydius, neprietarauja teisingumo ir teisins valstybs konstituciniams principams; esmin
reikm turi tai, kad pagal jas baudos dydis tuo pat metu yra nustatytas ir kaip tam tikra dalis (ji yra
ireikta procentais 10 % arba deimteriopo dydio bauda), ir kaip tam tikra grietai fiksuota suma, t. y.
nepriklausomai nuo to, koki sum sudaro minti 10 % ar minta deimteriopo dydio bauda, visais
atvejais bauda negali bti maesn kaip 20 000 ar 50 000 lit. Mokesi administravimo statymo 50 str.
3 dalies 1 ir 2 punktuose tvirtinti minti du baud dydio nustatymo principai tuo pat metu ir kaip
santykinis dydis, ir kaip grietai apibrta suma yra nesuderinti tarpusavyje, jie paneigia vienas kit.
tvirtinus nurodytus baud dydius, susidaro tokia teisin situacija, kai u tuos paius statym
paeidimus vieniems kio subjektams paskirta bauda, nors ir bus didesn kaip 20 000 ar 50 000 lit,
sudarys ne daugiau kaip 10 % nuo per paskutinius 12 mn. gaut pajam, o kitiems kio subjektams ji
sudarys daug daugiau nei 10 % nuo per paskutinius 12 mn. gaut pajam. Tokia bauda jiems gali bti
daug didesn net u visas per paskutinius 12 mn. gautas pajamas.
Panai teisin situacija susidaro ir tuomet, kai pagal Mokesi administravimo statymo 50 str. 3 dalies 1
ir 2 punktus turi bti skiriama deimteriopa dl apgaulingos apskaitos nuslpta pajam preki verts,
neapskaityt imok darbuotojams dydio bauda: u tuos paius paeidimus vieniems kio subjektams
paskirta bauda, nors ir bus didesn kaip 20 000 ar 50 000 lit, sudarys ne daugiau kaip mint
deimteriop sum, o kietiems kio subjektams paskirta bauda 20 000 ar 50 000 lit bauda virys
nurodyt deimteriop sum. Tokia bauda nurodyt deimteriop sum gali viryti daug kart.
KT nutar pripainti, kad LR mokesi administravimo statymo 50 straipsnio 3 dalies 1 punkto
nuostata, kad i bauda turi bti ne maesn kaip 20 000 lit", ir 2 punkto nuostata, kad bauda turi bti
ne maesn kaip 50000 lit", prietarauja LR Konstitucijoje tvirtintiems teisingumo ir teisins
valstybs principams.

99
2002 06 03 Konstitucinio Teismo nutarimas Dl LR Vyriausybs 1993 m. vasario 23 d. nutarimo nr.
99 DL ATSKAITYM VALSTYBINIAMS KELIAMS TIESTI, TAISYTI IR PRIIRTI"
ATITIKTIES LR KONSTITUCIJAI
http://www.lrkt.lt/dokumentai/2002/n020603.htm
Bylos esm: Pareikjas: Kauno miesto apylinks teismas. Vyriausyb statymu nustat atskaitymus nuo
gaunam plauk (apyvartos apimties) ir j dydius. Atskaitymai buvo skirti valstybiniams automobili
keliams tiesti, taisyti ir priirti. Juridini ar fizini asmen teises turinios mons, taip pat bankai iuos
atskaitymus turjo pervesti specialisias automobili keli sskaitas. Taip pat buvo nustatyti atskaitym
i plauk, gaunam realizavus benzin ir dyzelinius degalus, dydiai. Nustatyti atskaitym
apskaiiavimo tvark buvo pavesta Susisiekimo ministerijai, suderinus su Finans ministerija.
Ginijamu Vyriausybs nutarimu buvo nustatyta pinigin prievol valstybei atskaitymai valstybini
automobili keli tiesimui, taisymui ir prieirai; buvo nurodyti subjektai, turintys mokti iuos
atskaitymus, nustatyti atskaitym objektas ir dydiai.
Taigi ginijamu Vyriausybs nutarimu nustatyti atskaitymai valstybiniams automobili keliams tiesti,
taisyti ir priirti tai privalomi mokjimai Konstitucijos 67 str. 15 punkto prasme. Pagal Konstitucijos
67 str. 15 punkt tokie privalomi mokjimai bei j esminiai elementai turjo bti nustatyti tik Seimo
priimtu statymu.
KT ivada: LR Vyriausybs 1993 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 99 Dl atskaitym valstybiniams
automobili keliams tiesti, taisyti ir priirti prietaravo Konstitucijos 67 str. 15 punktui.
2003 11 17 Konstitucinio Teismo nutarimas Dl LR MOKESI ADMINISTRAVIMO STATYMO
ir dl LR Vyriausybs 1998 09 03, nutarimo Nr. 1073 "Dl MOKESIO BAZS NETIESIOGINIO
NUSTATYMO" ATITIKTIES LR KONSTITUCIJAI
Mokesi administravimo statymo 271 str. nustatyta: Jei mokesio bazs nemanoma nustatyti
mokesio statymo nustatyta tvarka, mokesio administratorius, atsivelgdamas faktus, aplinkybes bei
kit turim informacij, turi teis netiesiogiai nustatyti mokesio baz ir pasirinkti mokesio bazs
nustatymo metodus. Mokesio bazs netiesioginio nustatymo metodus tvirtina Vyriausyb ar jos galiota
institucija.
Mokesio bazs netiesioginis nustatymas susijs su atitinkamo mokesio statymo taikymu, jis yra vienas
i atitinkamo mokesio statymo taikymo element. Pagal ginijam statymo nuostat Vyriausyb ar jos
galiota institucija turi teis ir pareig patvirtinti mokesio bazs netiesioginio nustatymo metodus.
Formuluot patvirtinti mokesio bazs netiesioginio nustatymo metodus reikia, kad Vyriausyb ar jos
galiota institucija turi nustatyti atitinkamus bdus, kuriais bt galima nustatyti, nuo kokio konkretaus
dydio apmokestinamojo objekto mokesio bazs turi bti apskaiiuojamas ir mokamas konkretus
mokestis, jeigu nustatyti konkreios mokesio bazs nemanoma tiesiogiai. Mokesio bazs nustatymo
(apskaiiavimo) metod patvirtinimas i esms reikia mokesio, kur turi mokti konkretus mokesio
moktojas, apskaiiavimo tam tikr taisykli patvirtinim. Ginijama statymo nuostata negali bti
interpretuojama kaip tvirtinanti Vyriausybs ar jos galiotos institucijos teis nustatyti visiems to
mokesio moktojams bendr apmokestinamj objekt (mokesio baz): kas yra apmokestinamasis
objektas (mokesio baz), gali bti nustatoma tik mokesio statymu. Taip suprantama Mokesi
administravimo statymo 271 straipsnio nuostata mokesio bazs netiesioginio nustatymo metodus
tvirtina Vyriausyb ar jos galiota institucija neprietarauja Konstitucijos 127 str. 3 daliai.
Mokesio bazs netiesioginio nustatymo metod 2 punkto nuostata mokesio baz nustatoma
netiesiogiai tuo atveju, kai jos negalima nustatyti mokesio statym nustatyta tvarka yra tokia pat, kaip
ir tvirtintoji Mokesi administravimo statymo 271 str., taigi ir ji neprietarauja Konstitucijos 127 str. 3
daliai.
Mokesi administravimo statymo 5 str. 2 dalis, siejant j su Mokesi administravimo statymo 2
str. pateiktos svokos apmokestinimo tvarka turiniu, ta apimtimi, kuria mokesio moktojas,
mokesio baz, mokesio dydiai (tarifai), mokesio lengvatos, baudos ir delspinigiai gali bti
nustatomi ne statymu, bet jo pagrindu priimtu LR Vyriausybs nutarimu ar j pagrindu priimtu kitu
teiss aktu, prietarauja Konstitucijos 127 str. 3 daliai. Pagal Konstitucijos 127 str. 3 dal mokesiai,
kaip pinigin prievol valstybei, gali bti nustatomi tik Seimo priimtu statymu.
Mokesi administravimo statymo 56 str. 2 dalies (2001 m. birelio 26 d. redakcija) nuostata centrinis
mokesio administratorius skund nagrinja tik tada, jeigu: 1) jis pateiktas ratu per 20 dien po to, kai
mokesio moktojui (mokest iskaiiuojaniam asmeniui) <...> sprendimas buvo isistas registruotu
100
laiku, terminas pradedamas skaiiuoti penktj darbo dien po isiuntimo neprietarauja
Konstitucijos 29 str. Mokesi administravimo statyme yra tvirtintos teisins mokesio moktojo teisi
apsaugos ir gynimo garantijos. Antai Mokesi administravimo statymo 54 str. nustatyta, kad mokesio
moktojas gali ginyti kiekvien mokesio administratoriaus ar jo pareigno veiksm dl jo ir io
veiksmo pasekmes, kad kiekviename mokestinio gino nagrinjimo etape mokesio moktojas turi teis
bti iklausytas, kad mokestinio gino nagrinjimo metu mokesio administratorius turi stengtis, kad tarp
jo ir mokesio moktojo bt pasiektas abipusis sutarimas vienodai taikyti mokesio statym, taip pat
kad dl mokesi teiss akt turinio kil neaikumai turi bti aikinami mokesio moktojo naudai, kad
mokesio moktojui, praleidusiam statymo nustatyt skundo padavimo termin dl prieasi, kurias
centrinis mokesio administratorius arba Mokestini gin komisija pripasta svarbiomis, is terminas
centrinio mokesio administratoriaus arba Mokestini gin komisijos sprendimu gali bti atnaujintas ir
kad pareikimas dl praleisto termino atnaujinimo paduodamas ir nagrinjamas statymo nustatyta tvarka.
Mokesi administravimo statymo 54 str. 9 dalyje taip pat numatyta galimyb apsksti atsisakym
atnaujinti praleist termin ginijamoje statymo nuostatoje nustatyta, kad terminas pradedamas skaiiuoti
penktj darbo dien po registruoto laiko isiuntimo. Atsivelgiant tai, kad asmenys privalo deklaruoti
savo gyvenamj viet, tai, kad mokesio moktojas, turdamas konstitucin pareig siningai mokti
mokesius, pats turi bti suinteresuotas, kad mokesiai bt apskaiiuojami teisingai ir kad jis galt
laiku pasinaudoti savo teisi gynyba, taip pat tai, kad kai vyksta mokesio apskaiiavimo patikrinimas,
mokesio moktojas turi bendradarbiauti su mokesio administratoriumi, teikti jam informacij, nra
pagrindo teigti, kad Mokesi administravimo statymo 56 str. 2 dalies nuostata centrinis mokesio
administratorius skund nagrinja tik tada, jeigu: 1) jis pateiktas ratu per 20 dien po to, kai mokesio
moktojui (mokest iskaiiuojaniam asmeniui) <...> sprendimas buvo isistas registruotu laiku,
terminas pradedamas skaiiuoti penktj darbo dien po isiuntimo prietarauja konstituciniam teisins
valstybs principui.
Mokesi administravimo statyme nenurodoma, kokias atvejais mokesio administratoriaus ar jo
pareigno sprendimas dl patikrinimo akto tvirtinimo teikiamas mokesio moktojui asmenikai, o
kokiais atvejais is sprendimas siuniamas registruotu laiku. Taip pat nra nustatyta, kokiems asmenims
sprendimas turi bti teikiamas asmenikai, o kokiems siuniamas registruotu laiku. Taigi abu
informavimo bdai lygiareikmiai, alternatyvs ir utikrina mokesio moktojo oficial informavim apie
mokesio administratoriaus ar jo pareigno priimt sprendim dl patikrinimo akto tvirtinimo, jie abu gali
bti taikomi visiems mokesi moktojams. Toks teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomi alternatyvs
mokesio administratoriaus ar jo pareigno sprendimo teikimo bdai, nepaneigia mokesio moktojo
teiss pasirinkti jam priimtinesn informavimo bd. Abu ie informavimo bdai yra lygiareikmiai ir
vienodai gali bti taikomi visiems mokesi moktojams. Vadinasi, nra teisinio pagrindo teigti, kad
tokiu teisiniu reguliavimu mokesi moktojai yra skirstomi kokias nors grupes, kad jie yra
diskriminuojami arba privilegijuojami. O Konstitucijos 29 str. tvirtintas vis asmen lygybs principas
apima ir diskriminacijos bei privilegij draudim, taiau diskriminacija ar privilegijomis nelaikytinas toks
diferencijuotas teisinis reguliavimas, kuris taikomas tam tikroms vienodais poymiais pasiymini
asmen grupms, jeigu taip siekiama pozityvi, visuomenikai reikming tiksl. Dl to nepaeidiamas
ir Konstitucijos 29 str.

3. Valstybs biudetas ir jo konstituciniai aspektai

Konstitucijos 127 straipsnis
Lietuvos biudetin sistem sudaro savarankikas Lietuvos Respublikos valstybs biudetas, taip pat
savarankiki vietos savivaldybi biudetai.
Valstybs biudeto pajamos formuojamos i mokesi, privalom mokjim, rinkliav, pajam i
valstybinio turto ir kit plauk.
Mokesius, kitas mokas biudetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos statymai.
Konstitucin pareiga sudaryti biudet priklauso Vyriausybei. Ji parengia biudeto projekt ir teikia j
nagrinti Seimui ne vliau kaip 75 dienos iki biudetini met pabaigos (biudetiniai metai prasideda
sausio 1 d. ir baigiasi gruodio 31 d.). Seimas, svarstydamas biudeto projekt gali didinti ilaidas tik
nurodydamas i ilaid finansavimo altinius. Kol Vyriausyb nepateikia projekto, Seimas negali pradti
dirbti. Biudetas tvirtinamas statymu. Valstybs biudetas keiiamas ta paia tvarka (nustato Seimo
Statutas), kuria sudaromas, priimamas ir patvirtinamas.

101
129 straipsnis
Biudetiniai metai prasideda sausio 1 dien ir baigiasi gruodio 31 dien.
130 straipsnis
Valstybs biudeto projekt sudaro Vyriausyb ir pateikia Seimui ne vliau kaip prie 75 dienas iki
biudetini met pabaigos.
131 straipsnis
Valstybs biudeto projekt svarsto Seimas ir tvirtina statymu iki naujj biudetini met pradios.
Svarstydamas biudeto projekt, Seimas gali didinti ilaidas tik nurodydamas i ilaid finansavimo
altinius. Negalima mainti statym numatyt ilaid, kol tie statymai nepakeisti.
132 straipsnis
Jeigu valstybs biudetas laiku nepatvirtinamas, jo ilaidos biudetini met pradioje kiekvien mnes
negali viryti prajusi met valstybs biudeto 1/12 ilaid.
Biudetiniais metais Seimas gali pakeisti biudet. Jis keiiamas pagal t pai tvark, pagal kuri
sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Prireikus Seimas gali patvirtinti papildom biudet.
2002 01 14 Konstitucinio Teismo nutarimas DL LR 2001 m. VALSTYBS BIUDETO IR
SAVIVALDYBI BIUDET FINANSINI RODIKLI PATVIRTINIMO STATYMO (2000 12
09 redakcija), LR SAVIVALDYBI BIUDET PAJAM DYD IR ILYGINIM LEMIANI
RODIKLI TVIRTINIMO 2001, 2002 IR 2003 METAMS STATYMO IR LR EMS KIO
EKONOMINI SANTYKI VALSTYBINIO REGULIAVIMO STATYMO 16 STRAIPSNIO
ATITIKTIES LR KONSTITUCIJAI
http://www.lrkt.lt/dokumentai/2002/n020114.htm
Bylos esm: Pareikjas Seimo nari grup. 2001 m. valstybs biudeto ir savivaldybi biudet
finansini rodikli patvirtinimo statyme (2000 m. gruodio 19 d. redakcija) nra nurodyti atskirai
kiekvienai valstybinei auktajai mokyklai skirtinos los, tai prietarauja Konstitucijos 40 str. 3 daliai ir
Konstitucijoje tvirtintam valdi padalijimo principui. Pagal Konstitucij kiekvienam mogui turi bti
pagal jo sugebjimus prieinama auktojo mokslo staig sistema, apimanti ir valstybines auktsias
mokyklas, kad gerai besimokantiems pilieiams valstybinse auktosiose mokyklose laiduojamas
nemokamas mokslas, taip pat, kad Konstitucijoje yra tvirtinta auktj mokykl autonomija, suponuoja,
kad valstybinms auktosioms mokykloms j funkcijoms vykdyti turi bti skiriamos valstybs los. ios
los turi bti numatytos valstybs biudete. Esmin valstybini auktj mokykl autonomijos garantija
toks teisinis reguliavimas, kai valstybs biudeto statyme numatomi ne tik asignavimai auktajam
mokslui, bet ir los kiekvienai valstybinei auktajai mokyklai. Valstybs biudete numatant las
valstybinms auktosioms mokykloms, atsivelgtina i mokykl utikrinamus visuomens ir valstybs
poreikius, j vykdomas bei numatomas programas, tai, kaip iose mokyklose utikrinamas nustatyt
mokymo standart laikymasis, mokymo ir dstymo turinio bei lygio atitikt valstybs pripastamai
kvalifikacijai, valstybs sipareigojimus ioms mokykloms ir kt. Tai, kad iame statyme nebuvo atskirai
nurodyti asignavimai kiekvienai valstybinei auktajai mokyklai, sudar prielaidas las kiekvienai
valstybinei auktajai mokyklai skirti vykdomosios valdios aktais, t. y. biudeto vykdymo aktais. Toks
teisinis reguliavimas neatitinka konstitucinio valdi padalijimo principo. [is nutarimas tinka ir
kitam klausimui apie valdi padalijimo principus].
2001 m. valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymas ta
apimtimi, kuria nra pagal tikslin paskirt nurodyti asignavimai melioracijos darbams, prietarauja LR
Konstitucijoje tvirtintam teisins valstybs principui: Melioracijos statymo 7 str. 5 dalyje nustatyta:
Seimas tvirtina biudeto asignavimus melioracijos darbams pagal tikslin paskirt. Biudeto asignavimai
turi laiduoti normal valstybs nuosavybe esani melioracijos rengini funkcionavim. Taigi
tvirtinama, kad melioracijos darbai turi bti finansuojami i valstybs biudeto pagal tikslin paskirt, ir
jie turi bti finansuojami taip, kad bt laiduojamas normalus valstybs nuosavybe esani melioracijos
rengini funkcionavimas. Tai, kad 2001 m. valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini
rodikli patvirtinimo statyme asignavimai melioracijos darbams atskirai nra nurodomi, negali bti
pagrindu konstatuoti io statymo prietaravim Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad
negalima mainti statym numatyt ilaid, kol tie statymai nepakeisti.
Melioracijos statymo 7 str. 5 dalies nuostata, jog Seimas tvirtina biudeto asignavimus melioracijos
darbams pagal tikslin paskirt, suponuoja tai, kad asignavimai melioracijos darbams turi bti nurodyti
paiame valstybs biudeto statyme, o ne biudeto vykdymo aktuose. Pagal Konstitucij statym leidj
saisto jo paties ileisti statymai. Tai esminis konstitucinio teisins valstybs principo elementas. Todl
102
Seimas yra saistomas Melioracijos statymo 7 str. 5 dalies nuostatos, kad biudeto asignavimai
melioracijos darbams yra tvirtinami Seimo pagal tikslin paskirt. Kol i Melioracijos statymo nuostata
galioja, tol Seimas turi pareig valstybs biudeto statyme asignavimus melioracijos darbams nurodyti
pagal tikslin paskirt, taip pat nurodyti i asignavim valdytojus. 2001 met valstybs biudeto ir
savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statyme (2000 m. gruodio 19 d. redakcija)
Nenurodius asignavim melioracijos darbams pagal tikslin paskirt, paeidiama nuostata, kad statym
leidj saisto jo paties ileisti statymai. Taip paeidiamas Konstitucijoje tvirtintas teisins valstybs
principas.
Tai, kad 2001 m. valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statyme
atskirai nra nurodytos los (civilins bkls aktams registruoti, statym priskirtiems registrams tvarkyti
ir teikti duomenis valstybs registrams, civilinei saugai organizuoti bei savivaldybi vykdomai
sveikatinimo veiklai valdyti ir priirti) savivaldybms perduotoms valstybinms funkcijoms vykdyti,
suponuoja tai, kad iuo statymu nra utikrinama, jog savivaldybs gals deramai vykdyti joms perduotas
funkcijas. Toks teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucijos 120 str. 2 dalies nuostatos , kad savivaldybs
pagal Konstitucijos ir statym apibrt kompetencij veikia laisvai ir savarankikai.
ems kio ekonomini santyki valstybinio reguliavimo statymo 16 str. prietarauja Konstitucijos 129
str. ir 131 str. 2 dalies nuostatai, kad negalima mainti statym numatyt ilaid, kol tie statymai
nepakeisti: ems kio ekonomini santyki valstybinio reguliavimo statymo 16 str. nustatyta:
Nacionalinei ems kio pltojimo programai ir ems kio santyki valstybinio reguliavimo
priemonms gyvendinti, maisto produkt valstybiniams rezervams sudaryti, melioracijai, rgioms
dirvoms kalkinti kasmet paprastai skiriama ne maiau kaip 10 % nacionalinio biudeto ilaid Taigi
ems kio ekonomini santyki valstybinio reguliavimo statymo 16 str. ne tik yra nurodytos reikms,
kurioms kasmet skiriamos nacionalinio (t. y. valstybs ir savivaldybi) biudeto los, bei tai, kad iems
tikslams gali bti skiriamos kitos los, bet ir nustatyta kiekvien biudetini met nacionalinio biudeto
ilaid dalis, kuri turi bti skiriama mintoms reikmms.
ems kio ekonomini santyki valstybinio reguliavimo statymo 16 str. pavartota formuluot kasmet
paprastai skiriama ne maiau kaip 10% nacionalinio biudeto ilaid (ir konkreiai odis paprastai)
suponuoja tai, kad ne maiau kaip 10 % nacionalinio biudeto ilaid yra orientacin vis nacionalinio
biudeto ilaid dalis. Toks reguliavimas stokoja teisinio aikumo. iuo statymu reguliuojami tie
santykiai, kuriuos pagal konstitucin valstybs biudeto samprat galima reguliuoti tik valstybs biudeto
statyme, paneigiama Vyriausybs konstitucin teis ir pareiga sudaryti valstybs biudet biudetiniams
metams bei Seimo konstitucin teis ir pareiga suformuoti valstybs biudet biudetiniams metams
atsivelgiant esam socialin ir ekonomin situacij, visuomens ir valstybs poreikius ir galimybes,
turimus arba galimus gauti finansinius iteklius bei valstybs sipareigojimus. ems kio ekonomini
santyki valstybinio reguliavimo statymo 16 str. nustatytas teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucijos
131 str. 2 dalyje nurodyt statym, numatani tam tikras ilaidas, konstitucins sampratos. Mintame
straipsnyje nurodytos reikms tai visuomens kasdiens reikms, j finansavimas valstybs nuolatin
priederm. statymu nustaius, kad kiekvienais metais tam tikrai sriiai turi bti skiriama ne maiau kaip
tam tikra dalis nacionalinio biudeto l, yra sudaromos prielaidos paneigti konstitucin biudetini
met samprat, Konstitucijos 129 straipsnyje tvirtint biudetini met trukm.
2002 07 11 Konstitucinio teismo nutarimas DL LR SVEIKATOS SISTEMOS STATYMO 39 str.,
LR MOKSLO IR VIETIMO ILGALAIKIO FINANSAVIMO STATYMO 1, 2 IR 3 str., LR
BIUDETO SANDAROS STATYMO 18 str. 2 d. ir LR SEIMO STATUTO 172 str. 1 d.
ATITIKTIES LR KONSTITUCIJAI
http://www.lrkt.lt/dokumentai/2002/n020711.htm
Dl LR sveikatos sistemos statymo 39 str.: Bazinis Lietuvos nacionalins sveikatos sistemos veiklos
finansavimo dydis, skaitant valstybs biudeto las, kiekvienais metais turi sudaryti ne maiau kaip 5%
BVP verts. Straipsnyje nustatyta, kiek l turi bti skiriama vienai i valstybs finansuojam srii, t.
y. nacionalins sveikatos sistemos veiklai, bet neapibrti konkrets tikslai, , kurie per statyme nustatyt
laik turt bti pasiekti skiriant nurodytas las. Formuluot nacionalins sveikatos sistemos veiklos
finansavimas vertintina kaip nustatanti ilaidas visuomens kasdienms reikmms sveikatos apsaugai
finansuoti. Nacionalins sveikatos sistemos veiklos finansavimas nuolatin valstybs funkcija,
priederm. Taigi Sveikatos sistemos statymo 39 str. neatitinka Konstitucijos 131 str. 2 dalyje nurodyt
statym, numatani tam tikras ilaidas, kuri negalima mainti, kol tie statymai nepakeisti,
konstitucins sampratos.
103
Sveikatos sistemos statyme nustaius, kad kiekvienais metais turi bti skiriama ne maiau kaip tam tikra
dalis valstybs biudeto ir savivaldybi biudet l, yra sudaromos prielaidos paneigti konstitucin
biudetini met samprat, biudetini met trukm (taigi prietaraujama Konstitucijos 129 str.).
Pagal Sveikatos sistemos statym Vyriausyb, rengdama metin biudeto projekt, turi jame numatyti
tok ilaid sveikatos sistemos veiklai finansuoti dyd, koks yra nustatomas Sveikatos sistemos statymo
39 str. Taip ribojami Vyriausybs konstituciniai galiojimai rengti valstybs biudeto projekt
biudetiniams metams atsivelgiant esam soc. ir ekonomin situacij. Be to, viena valstybs valdios
institucija negali i kitos perimti galiojim, tokie galiojimai negali bti pakeisti ar apriboti statym. O
Sveikatos sistemos statymas apriboja Vyriausybei Konstitucijoje priskiriamus galiojimus. Taigi
paeidiamas Konstitucijos 5 str. ir valdi padalijimo principas. Valdios institucijos turi veikti
remdamosis Konstitucija ir jai paklusdamos. Vadinasi, paeidiamas ir konstitucinis teisins
valstybs principas. Sveikatos sistemos statymu apribojami ir Seimui Konstitucijos 67 str. 14 punkte bei
131 str. 1 dalyje nustatyti galiojimai tvirtinti biudet.
Visgi Konstitucinio Teismo ivada, kad Sveikatos sistemos statymo 39 str. prietarauja Konstitucijai,
nereikia, jog Vyriausyb rengdama biudet ir Seimas, j tvirtindamas, negali sveikatos sistemos veiklos
finansuoti numatyti 5% BVP verts. Prireikus, gali bti numatomas ir didesnis finansavimas, taiau tai
turi bti nustatoma ne i anksto apibriant fiksuot l dal, bet rengiant ir tvirtinant atitinkam
met valstybs biudet.

4. Politins sistemos samprata ir jos elementai.

Politins sistemos mechanizm sudaro ie institutai:
politin sistema funkcionuoja visuomenje, todl takingiausios visuomenins organizacijos,
traktuojamos kaip politins sistemos sudtins dalys.
Pagrindiniai politins sistemos elementai:
1) Valstyb ireikia paios visuomenins organizacijos laipsn, lyg. Ji padeda gyventi visuomenei.
Valstyb neatsitiktinai pabriama kaip svarbiausias elementas.
2) Vietos savivaldos institucijos. Vietos savivalda tam tikri teritoriniai kolektyvai, organizacijos.
Totalitariniuose reimuose vietos savivalda nebuvo toleruojama, o teigiama, kad teritorijose valdi
gyvendina centrin valdia. Demokratinse valstybse laikoma, kad valstyb veikia visose teritorijose,
bet vietos gyventojai savarankikai tvarkosi gyvenim. Vietos savivaldos institucijos tam tikra politins
valdios organizacija. Valstyb ir vietos savivalda vieosios valdios institutai. i valdia veikia visos
valdios labui. Atitinkamai apibdinama ir vietos savivalda.
3) Politins partijos ir politins organizacijos demokratins valstybse uima svarbi viet. Jos
pripastamos politins sistemos elementais, tik neprilygsta nei valstybei, nei vietos savivaldai. Politins
partijos ir organizacijos yra visuomeniniai susivienijimai, laisvanorikos asociacijos, bet kiekvienos
politins partijos svajon paimti valstybin valdi savo rankas (ar savivaldyb). Vienas i politins
partijos udavini siekti valstybins ar kitos vieosios valdios. Politini partij institucionalizavimas
- tai j, kaip ypatingo instituto, teisinis tvirtinimas dviem lygmenimis - konstitucijoje ir statymuose,
konkreiai pasireikiantis specifinio politinio partij registravimo nustatymu, teiss kelti kandidatus
suteikimu registruotoms politinms partijoms, rinkim agitacijos finansavimu i valstybs l ir pan.
Partij krimosi tvark, j organizacin struktr, dalyvavimo valstybini organ veikloje formas
reglamentuoja valstybi konstitucijos bei spec. statymai, reikalaujantys, kad politins partijos tarnaut
demokratins valstybs krimo tikslams, remtsi visuotinai pripaintomis tarptautins teiss normomis,
turt vidin demokratin struktr bei vieai nurodyt savo pajam altin.. Pirm kart istorijoje toks
reglamentavimas teisintas 1920 m. ekoslovakijos ir Austrijos konstitucijose.
Lietuvos PP atsiradim mokslininkai sieja su politini doktrin paplitimu, tautinio atgimimo judjimas,
io judjimo aktyvist veikla ir publikacijomis Auroje, Varpe ir Tvyns sarge. 1918-1938 m.
Konstitucijose nebuvo svokos politins partijos Vartota svoka draugijos ir sjungos.
PP nariais gali bti tik tie pilieiai, kurie turi politines teises ir jiems yra sukak 18 m. Lietuvoje PP nariai
turi turti aktyvij rinkim teis, asmeniui draudiama bti keli PP nariu. Lietuvoje PP steigti btina
turti ne maiau kaip 1000 steigj, kurie savo ar savo atstov suvaiavime turi patvirtinti statut
(status), program ir irinkti vadovaujanius organus. statuose turi bti: partijos pavadinimas, buvein,
tikslai, udaviniai ir veiklos teritorija; stojimo partij ir istojimo i jos tvarka; partijos nari teiss ir
pareigos; struktra, padalini sudarymo bdai, vadov rinkimo tvarka; aukiausiosios valdymo
institucijos kompetencija, aukimo bdai, laikas; vadovaujanij organ rinkimo tvarka; stat keitimo
104
tvarka ir kt. Kad PP tapt juridiniu asmeniu btina j registruoti. Lietuvoje PP registruoja Teisingumo
ministerija. PP veikia laisvai ir savarankikai, visos PP turi lygias teises. Niekam neleidiama kitis PP
vidaus reikalus. PP Lietuvoje steigiamos ir veikia pagal teritorin princip.
4) Kiti socialiniai-visuomeniniai susivienijimai sudaromi socialiniais pagrindais. Jie tiesiogiai neturi
politini tiksl, bet dalyvauja politikoje, juos traukia politins partijos ar valstyb. Taigi jie turi politin
vaidmen.
5) Religins bendruomens ir banyia - tai ne politins organizacijos, nes jos paremtos tikjimu,
religija. iuolaikinse visuomense banyiai ir religijai priklauso svarbus vaidmuo. Gyventojai jungiasi,
sudaro bendruomenes, todl turi tak politikai. Per rinkimus gali remti vien ar kit politin partij. Turi
bti pripastamas j vaidmuo.
6) Masins informacijos priemons - labai takinga, galinga sistema. iniasklaida nra tiesiogiai politin
organizacija, bet masins informacijos priemons neivengiamai dalyvauja politiniame gyvenime.
Visi ie pagrindiniai institutai minimi kiekvienos valstybs konstitucinse normose. Konstitucijose jiems
skiriama daugiau ar maiau dmesio. ie subjektai gali bti traktuojami kaip konstitucinio reguliavimo
objektas.

5. Savivaldos formos ir turinys Lietuvos Respublikoje bei su tuo susij Konstitucinio teismo
iaikinimai.
Konstitucijos 10 str. teigiama, kad Lietuvos valstybs teritorija yra vientisa ir nedalijama jokius
valstybinius darinius. Tai parodo valstybs sandaros forma. Lietuva yra unitarin valstyb ir atskiros
teritorijos dalys neturi valstybini darini element.
Demokratinis valstybs valdymas negali bti sutelkiamas vienos ar keli aukiausij institucij galios
ribose ir vykdomas vien tik centralizuotai. Esant decentralizacijai, centrins valdios funkcijos
perduodamos savivaldybms. Joms vadovauja irinkti vadovai; jos disponuoja patvirtintu biudetu.
Vietins bendruomens interesams atstovauja vietos savivaldybs institucijos, kurios nra pavaldios
valstybs institucijoms. Tais atvejais, kai su savivaldybs interesais susijusius reikalus svarsto valstybs
institucijos,jos turi apie tai praneti savivaldybei.
Savivaldos institucij organizavimas ir j veikla yra bet kurios demokratins santvarkos pagrindas.
Savivaldos teisinis pagrindas yra statymai, savivaldybi veiklos reglamentai, kt. teiss aktai, taip pat
Europos vietos savivaldos chartija (numato, jog vietos savivaldos princip turi pripainti alies vidaus
statymai, o kur btina ir konstitucija, j ratifikavo Seimas 1999 m.).
Vietos savivalda statymo laiduojama savivaldybms valstybs teritorijos administraciniams vienetams.
Vietos savivalda suprantama kaip valstybs teritorijos administracinio vieneto savivaldybs teis
laisvai ir savarankikai tvarkytis pagal LR Konstitucij ir statymus per gyventoj tiesiogiai irinkt
atstov savivaldybs taryb bei jos sudarytas vykdomsias institucijas.
XIX a. susikr ir iki iol veikia trys pagrindins vietos savivaldos sistemos:
1) anglosaks, kurioje visikai nra joki centrins valdios institucij atstov vietose, municipalitetai
savarankikai vykdo valdi savo galiojim ribose;
2) prancz, leidianti centrins valdios sikiim per specialiai skiriamus atstovus ar kt. formomis;
3) vokiei, pagal kuri vietos savivaldos institucijos veikia valstybs galiojimu, o bendruomen
savarankikai ir savo atsakomybe sprendia udavinius savo lygmenyje ir pagal statym reikalavimus.
(Knygoje Vietos savivaldos samprata ir savivaldybs institucin struktra pateikiamos tokios dvi
teritorinio valdymo formos: 1. valstybs vietos valdymas (veikl vykdo valstybinio valdymo subjektai); 2.
vietos savivalda (veikl vykdo vietos savivaldos subjektai,o teritorinio valdymo formos viena nuo kitos
skiriasi pagal teritorini valdymo subjekt sudarymo principus, jiems priskirtas funkcijas, turimus
materialinius ir finansinius iteklius bei teises tuos iteklius tvarkyti, santyki su valstybs valdia
pobd).
Konstitucijos 120 str. numato, kad valstyb remia savivaldybes. Savivaldybs pagal konstitucijos bei
statym apibrt kompetencij veikia laisvai ir savarankikai. Konstitucinis vietos savivaldos organ
savarankikumo principas reikia, kad savo kompetencijos ribose jie gali reikti iniciatyv ir priiminti
sprendimus. J teistas sprendimas neturi bti suderinamas ar vliau patvirtinamas valstybs organ ir
negali bti pakeistas administracine tvarka. Taiau savivaldybs institucijos veikia teritorijoje, kuri yra
tuo paiu ir valstybs teritorija, todl vienas i savivald. princip valstybs ir savivaldybs interes
derinimas.

105
Konstitucijoje vietos savivalda tvirtinama kaip savaveiksmikais pagrindais veikianti vietos vieojo
administravimo sistema, kuri tiesiogiai nra pavaldi valstybs valdios institucijoms. Pagrindiniai ie
konstituciniai vietos savivaldos principai:
1. atstovaujamosios demokratijos;
2. vykdomj institucij atskaitingumo atstovybei;
3. savivaldybi veiklos ir savarankikumo pagal statymo apibrtas ribas;
4. savivaldybs ir valstybs interes derinimo.
LR Konstitucijos 119 str. teigiama, kad savivaldos teis laiduojama statymo numatytiems valstybs
teritorijos administraciniams vienetams. Ji gyvendinama per savivaldybi tarybas. Savivaldybi taryb
nariais LR pilieius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal stat. KETVERIEMS
metams renka LR pilieiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine,
lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu (buvo 2 pagrindiniai 119 str. pakeitimai, t.y. prailgintos
savivaldybi taryb kadencijos: pirmin redakcija 2 m., 1996 m. 3 m., 2002 m. 4 m.(ir visiems
nuolatiniams gyventojams atsiranda, ne tik pilieiams stat. numatyta tvarka ir teis rinkti, ir teis bti
irinktam, dl Lietuvos narysts ES, nuostata bus pirm kart gyvendinta 2007 m. vasar per savivaldybi
taryb rinkimus).
Kitos tiesiogins demokratijos formos vietos savivaldoje (be piliei dalyvavimo rinkimuose): 1) sueigos,
2) apklausos, 3) peticijos, 4) gyventoj tiesioginis dalyvavimas rengiant sprendim projektus. Gyventoj
bendruomen savivaldybje atstovauja gyvenamosios vietos bendruomens atstovas, kuris rpinasi
bendruomens interesais ir atstovauja bendruomenei seninijoje (bendruomens pirmininkas), o prireikus
ir savivaldybs institucijose bei saviv. teritorijoje veikianiose valstybs staigose. Jis supaindina
seninijos, kurios teritorijai yra priskirta bendruomens teritorija, senin apie vieuosius bendruomens
reikalus.
Vietos savivalda yra sudedamoji demokratijos proces dalis ir viena i tautos valios iraikos form.
Vietos savivalda konkretizuoja ir prapleia piliei teises ir pareigas. Svarbiausia vietos savivaldos
garantija statym numatytas draudimas apriboti vietos savivaldos teises. Gyventoj sprendimai, priimti
tiesiogins demokratijos bdu, negali bti panaikinti. Savivaldos institucij sprendimai kompetencijos
ribose yra privalomi visiems subjektams, kuriems jie adresuoti.
Savivalda suponuoja tam tikr veiklos laisv ir savarankikum, nepriklausom nuo valstybs institucij.
Taiau i laisv nra galimyb ignoruoti valstybs interesus. Ypa svarbus yra savivaldybi ir valstybs
interes derinimo principas, pirmiausia tai reikiasi valstybei vairiais bdais ir formomis remiant
savivaldybes, antra koordinuojant bendrus veiksmus, kai siekiama svarbi socialini tiksl, treia-
valstybei statymo apibrtomis formomis priirint savivaldybi veikl.
Vietos savivalda realizuojama per renkamsias ir nerenkamsias institucijas. Tuo paiu metu
savivaldybje derinamos tiesiogins ir atstovaujamosios demokratijos formos. Valstybs staigoms bei
tarnautojams neleidiama vykdyti savivaldos funkcij. Tik tada, kai nesuformuojamos savivaldos
institucijos ir j funkcijos vykdamos netinkamai, vedus tiesiogin valdym, valstybs tarnautojai
Vyriausybs galiotiniai laikinai turi savivaldos galiojimus.
Savivaldybs institucijos: atstovaujamoji institucija - savivaldybs taryba, ir vykdomoji institucija -
savivaldybs administracijos direktorius, turinios vietos valdios ir vieojo administravimo teises ir
pareigas (Vietos saviv. stat.). Atstovaujamoji vietos savivaldos institucija taryba- susideda i
savivaldybs tarybos nari, kuri skaiius priklauso nuo gyventoj toje savivaldybje skaiiaus ir
svyruoja nuo 21 iki 51. Savivald.tarybos nariai renkami ketveriems metams daugiamandatse rinkim
apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkim teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose paga
proporcin rinkim sistem. Sprendimai taryboje priimami kolegialiai.
Savivaldybs taryba savo galiojim laikui i tarybos nari renk savivaldybs mer ir mero silymu
skiria vien ar kelis mero pavaduotojus. Meras yra savivaldybs vadovas. Meras renkamas, o mero
pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras irinktas, o mero pavaduotojas
paskirtas, jeigu u j kandidatras balsavo vis savivaldybs tarybos nari dauguma. Su meru ir mero
pavaduotojais darbo sutartis nesudaroma. Meras atstovauja savivaldybei, numato posdi darbotvarkes,
aukia tarybos posdius, ir jiems pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitet ir komisij veikl,
pasirao tarybos sprendimus ir posdi protokolus. Meras kartu su pavaduotoju organizuoja tarybos
sprendim gyvendinim.
Savivaldybs tarybos galiojimai baigiasi, kai pirmj posd susirenka naujai kadencijai irinkti tarybos
nariai. Taip pat kai savivaldybs teritorijoje laikinai vedamas tiesioginis valdymas (Seimas gali laikinai
106
vesti tiesiogin valdym), savivaldybs taryba netenka galiojim arba jie sustabdomi dl aplinkybi,
susijusi su nepaprastosios padties vedimu savivaldybs teritorijoje.
Savo darb savivaldybs taryba organizuoja per sudarom komitet, komisij ir kt. stat. numatyt organ
veikl. Pagrindin veiklos forma - posdis. Jis laikomas teistu, jei jame dalyvauja vis tarybos nari
skaiiaus dauguma. Sprendimai priimami posdyje dalyvaujani nari bals dauguma. Jeigu balsai
pasiskirsto po lygiai, lemia mero arba posdio pirmininko balsas.
LR statymams, Vyriausybs bei savivaldybs tarybos sprendimams tiesiogiai gyvendinti savivaldybs
taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus. Savivaldybs administracijos direktorius yra
savivaldybs administracijos vadovas, pavaldus savivaldybs tarybai ir atskaitingas merui. Savivaldybs
administracijos direktorius pareigas skiriamas mero silymu savivaldybs tarybos sprendimu tarybos
galiojim laikui politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu. Savivaldybs administracija gyvendina
tarybos sprendimus bei technikai aptarnauja taryb, mer. Administracij sudaro struktriniai (pav.,
skyriai), struktriniai teritoriniai padaliniai - seninijos ir struktrinius padalinius neeinantys vieojo
administravimo valstybs tarnautojai. Senin konkurso bdu (palanki gyventoj nuomon laikoma
kandidato privalumu) skiria ir atleidia savivaldybs administracijos direktorius.
Savivaldybi funkcijos pagal veiklos pobd skirstomos vietos valdios, vieojo administravimo ir
viej paslaug teikimo. Vietos valdios funkcijas statym nustatyta tvarka atlieka savivaldybs taryba.
Vieojo administravimo funkcijas statym nustatyta tvarka atlieka savivaldybs taryba, savivaldybs
administracijos direktorius, kiti savivaldybs staig ir tarnyb vadovai, valstybs tarnautojai, kuriems
suteiktos vieojo administravimo teiss savivaldybs teritorijoje. Viesias paslaugas teikia savivaldybi
steigti paslaug teikjai arba pagal su savivaldybmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai
asmenys, pasirenkami vieai.
Savivaldybi funkcijos pagal sprendim primimo laisv skirstomos :
1) savarankiksias. Jas savivaldybs atlieka pagal statym suteikt kompetencij, sipareigojimus savo
bendruomenei ir jos interesais. gyvendindamos ias funkcijas, savivaldybs turi sprendim iniciatyvos,
j primimo bei gyvendinimo laisv ir yra atsakingos u i funkcij atlikim (ikimokyklinis vaik
ugdymas, suaugusij neformalus vietimas, socialini paslaug staig steigimas, kt.);
2) priskirtsias (ribotai savarankikas). gyvendindamos ir kitus statymus ir j pagrindu priimtus kitus
teiss aktus, savivaldybs ias funkcijas atlieka atsivelgdamos vietos slygas ir aplinkybes (vaik,
jaunimo, suaugusij bendrojo lavinimo organizavimas, moksleivi, gyvenani toli nuo mokyklos,
pavjimas mokyklas, pirmin asmens ir visuomens sveikatos prieira, kt.);
3) valstybines (perduotas savivaldybms). Tai yra valstybs funkcijos, perduotos savivaldybms
atsivelgiant gyventoj interesus. ios funkcijos perduodamos statymais ir gyvendinamos
vadovaujantis teiss aktais. Savivaldybs, gyvendindamos ias funkcijas, turi statym nustatyt
sprendim primimo laisv (civilins bkls akt registravimas, priegaisrini tarnyb organizavimas,
dokument pilietybei rengimas, kt.);
4) sutartines - i funkcij gyvendinimas grindiamas sutartimis.
Savivaldybs pagal Konstitucijos bei statym apibrt kompetencij veikia laisvai ir savarankikai (turi
veikimo, iniciatyvos bei sprendim primimo laisv). Savivaldybse sprendiamos ir kitos j
gyventojams ikylanios problemos, kurias sprsti nepriskirta valstybs institucij kompetencijai.
Savivaldybs kontrolierius yra savivaldybs kontrols institucija, tiesiogiai kontroliuojanti savivaldybs
biudeto naudojim bei atliekanti vidaus audito funkcijas savivaldybje. pareigas priimamas konkurso
bdu, i j atleidiamas Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka.
Realizuojant savivaldos funkcijas ir gyvendinant savivald, reikia tam tikr ekonomins veiklos
pagrind. Savivaldybs ekonomins veiklos pagrind sudaro savivaldybs nuosavyb. Savivaldyb
sudaro ir tvirtina savo biudet. Savivaldybi tarybos turi teis statymo numatytose ribose ir tvarka
nustatyti vietines rinkliavas, savo biudeto sskaita savivaldybi tarybos gali numatyti mokesi bei
rinkliav lengvatas. Jei savivaldybi biudetams priskirt pajam neutenka, j socialinms reikmms
tenkinti, savivaldybi biudetams gali bti skiriamos subsidijos i Lietuvos valstybs biudeto tikslinms
programoms gyvendinti. Papildomos savivaldybi biudet pajamos, gautos vykdant biudet, taip pat
sutaupytos ilaidos lieka savivaldybms.
Savivaldybi tarybos dl j teisi paeidimo turi teis kreiptis teism. Taip pat savivaldybi taryb, j
vykdomj organ pareign aktai ar veiksmai, paeidiantys piliei ir organizacij teises, gali bti
skundiami teisme (tvirtinama teismin savivaldybi institucij kontrol).

107
Ar savivaldybs laikosi konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendimus, priiri Vyriausybs
skiriami atstovai. Nusprend, kad savivald. atitinkamos institucijos (tarybos, mero, kontrolieriaus)
priimtas aktas prietarauja Konstitucijai, statymams ar kitiems teiss aktams arba kai savivaldos
institucijos negyvendina statym, nevykdo Vyriausybs sprendim, savo galiojimus gyvendina viena i
i form: 1) motyvuotu teikimu silo t teiss akt nedelsiant sustabdyti, svarstyti jo pakeitimo,
panaikinimo klausim, 2) potvarkiu sustabdo prietaraujanio teiss akto vykdym, dl kurio
artimiausiame posdyje turi bti svarstoma ir priimamas sprendimas, 3) rao atitinkamai savivald.
institucijai reikalavim, kad neatidliodami gyvendint statym ar Vyriausybs nutarim ir pranet apie
reikalavimo vykdym. Taigi Konstitucija numato galimyb savivaldybi veiklos administracin prieir
derinti su teismine kontrole. Piliei skundus dl savivaldybs pareign piktnaudiavimo ar
biurokratizmo tiria du Seimo kontrolieriai.
Savivaldybs teritorijoje laikinai, bet ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos, Seimo sprendimu gali bti
vestas tiesioginis valdymas. vedus tiesiogin valdym, savivaldybs taryba ir jos suformuotos
vykdomosios institucijos netenka savo galiojim. Silym laikinai vesti tiesiogin valdym Seimui gali
pateikti Vyriausyb (1) savivaldos institucijos savo veiksmais ksinasi valstybs teritorijos vientisum
bei konstitucin santvark; 2) teismai nustato, kad taryba nesilaiko Konstitucijos, paeidinja statymus;
3) neirenka mero per stat. numatyt laik; 4) kai tarybos posdiai aukiami vien kart per ketvirt arba
taryba pagal iuos reikalavimus nesusirenka posd 3 kartus i eils; 5) meras ir taryba nevykdo arba
blogai vykdo valstybs deleguotus galiojimus ir nesilaiko Vyriausybs spjim) arba Vyriausioji rinkim
komisija (kai pakartotiniai savivaldybs tarybos rinkimai pripastami negaliojaniais). Primus nutarim
laikinai vesti tiesiogin valdym, Vyriausyb paskiria savo galiotin laikinam savivaldybs
administravimui. Irinkus savivaldybs mer, Vyriausybs galiotinis atleidiamas.
Auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose statymo nustatyta tvarka valdym organizuoja
Vyriausyb. Apskrii (auktes. valdymo vienetuose) valdymas yra sudtin valstybs valdymo dalis.
Lietuvoje yra 10 apskrii. J valdym per apskrities virinink (j skiria ir atleidia Vyriausyb Ministro
Pirmininko teikimu), ministerijas bei kt. Vyriausybs institucijas organizuoja Vyriausyb.
Savivalda kaip tam tikr organizacij veikimo bdas. Teismins valdios savivalda. Teism savivalda
teisj ir teism teis ir reali galia pagal LR Konstitucij ir kt. statymus laisvai ir savarankikai, savo
atsakomybe sprsti teism veiklos klausimus. Teismins valdios savivaldos stiprum ir nemaas galias
lemia konstitucinis teismins valdios nepriklausomumo principas (teigia, kad teisjai ir teismai,
vykdydami teisingum, yra nepriklausomi ir klauso tik statymo), kadangi grietas draudimas kitoms
valstybs valdioms kokiu nors bdu dalyvauti teismins valdios veikloje ir lemia savivaldos sistemos
egzistavimo neivengiamum.Teism savivaldos sistem sudaro: 1) Visuotinis teisj susirinkimas; 2)
Teisj taryba; 3) Teisj garbs teismas. Svarbiausias savivaldos organas yra visuotinis teisj
susirinkimas, sprendiantis daugiausia ilgalaikius, strateginius teismins valdios funkcionavimo
klausimus, taip pat savo pareikimais reaguoja aktualias teismins valdios funkcionavimo problemas,
silo j sprendimo bdus. Teisj taryba yra vykdomoji teism savivaldos institucija, utikrinanti teisj
ir teism nepriklausomum. Teisj garbs teismas teisj drausms bylas bei teisj praymus dl
teisjo garbs gynimo nagrinjanti teis savivaldos institucija. Antstoli savivalda. Antstoli savivald
gyvendina Lietuvos antstoli rmai. Kiekvienas antstolis yra Lietuvos antstoli rm narys. Lietuvos
antstoli rm veikla yra finansuojama i antstoli mokam mok. Antstoli rmai koordinuoja antstoli
veikl, atstovauja antstoli interesams valstybs valdios institucijose, tarptautinse ir usienio valstybi
organizacijose, rengia teiss akt projektus antstoli veiklos klausimais ir kt. Notar savivaldos struktra.
Visi notarai vienijasi Notar rmus, kuriuos patys ir ilaiko. Naryst Notar rmuose nra laisvanorika.
Kiekvienas notaras statymo galia automatikai yra i rm narys ir gauna tam tikras teises ir pareigas
tvarkydamas bendrus notariato savivaldos reikalus.
2002 m. vasario 5 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. Seimo nari grup pra itirti ar Auktojo mokslo
statymas (2000 m.) neprietarauja LR Konstitucijos 29 str. 1 d. (statymui, teismui ir kitoms valstybs
institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs) , 40str. 3d (Auktosioms mokykloms suteikiama
autonomija), 41 str. 3 d. (Auktasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno mogaus sugebjimus.
Gerai besimokantiems pilieiams valstybinse auktosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas)
straipsniams. Nutarime teigiama, kad universitetai be statymo atskirame straipsnyje numatyt teisi turi
ir kitame straipsnyje nustatytas teises, taip pat kad nuostata, kad rektoriumi ir senato pirmininku negali
bti tas pats asmuo, nuostata, kad kolegijos studij programas tvirtina Ministerija kolegijos akademins

108
tarybos teikimu, neprietarauja Konstitucijos 40 str. 3 d., nuostata, kad rektoriumi ir senato pirmininku
negali bti tas pats asmuo, neprietarauja Konstitucijos 41 str. 3d.
Konstitucijos 40 str. 3 d. tvirtinta: Auktosioms mokykloms suteikiama autonomija. Atskleidiant
auktosios mokyklos autonomijos turin paymtina, kad "tradicikai auktosios mokyklos autonomija
suprantama kaip teis savarankikai nustatyti ir tvirtinti statuose ar statute savo organizacin ir valdymo
struktr, ryius su kitais partneriais, mokslo ir studij tvark, studij programas, student primimo
tvark, sprsti kitus su tuo susijusius klausimus, naudotis valstybs perduotu ir kitu sigytu turtu, turti
teritorijos ir pastat, kito turto, skirto mokslo ir studij reikalams, nelieiamumo garantij. Tuo tikslu
auktajai mokyklai garantuojama institucin autonomija, t. y. tam tikras statusas, kuris reikia, kad yra
tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdios kontrols" (Konstitucinio Teismo 1994 m.
birelio 27 d. nutarimas). Vadinasi, auktosios mokyklos autonomijos principas turi bti derinamas su
atsakomybs ir atskaitomybs visuomenei principu, kitomis konstitucinmis vertybmis, su auktj
mokykl pareiga laikytis Konstitucijos ir statym, su auktj mokykl ir visuomens interes sveika
ir j derinimu. Auktojo mokslo tiksl vairov lemia tai, kad gali bti vairi tip auktj mokykl.
Konstitucinis Teismas 1996 m. liepos 10 d. nutarime paymjo, kad universitetai skiriasi nuo kit
auktj mokykl pagal studij pobd, auktj mokykl tikslus, specialist parengimo lyg ir kt.
Atsivelgiant tai, kad gali bti vairi tip auktj mokykl, statymais skirting tip
auktosioms mokykloms (priklausomai nuo to, ar tai universitetai, ar kolegijos, ar steigjai yra
valstyb, ar kiti subjektai, bei kit slyg) gali bti nustatomos skirtingos autonomijos ribos;
statymais gali bti skirtingai reguliuojami auktj mokykl valdymo, taip pat ir j savivaldos
santykiai. Konstitucijos 40 str. 3 d. nuostata negali bti aikinama kaip draudianti statymais
nustatyti nevienodas skirting auktj mokykl tip autonomijos ribas. Skirting tip auktj
mokykl bei skirting steigj steigt auktj mokykl (valstybini ir nevalstybini) valdymo form, j
valdymo institucij, i institucij sudarymo tvarkos bei j funkcij ir galiojim skirtingas nustatymas
statymais savaime nepaneigia konstitucinio auktj mokykl autonomijos principo.
Dl nuostatos, kad universitetai, be statyme atitinkame straipsnyje ivardyt teisi, turi ir kitoje dalyje
nustatytas teises, nuostatos, kad rektoriumi ir senato pirmininku negali bti tas pats asmuo, taip pat
nuostatos, kad kolegijos studij programas tvirtina Ministerija kolegijos akademins tarybos teikimu,
atitikties Konstitucijos 40 str. 3 d. Auktojo mokslo statyme nustatyta: Nevalstybins auktosios
mokyklos statutas priimamas jos steigjo nustatyta tvarka, o keiiamas statute nustatyta tvarka.
Nevalstybins auktosios mokyklos statut registruoja Ministerija. statyme nurodyta: Universitetai, be
io straipsnio 2 dalyje ivardyt teisi, taip pat turi teis:; statyme nustatyta: Rektoriumi ir senato
pirmininku negali bti tas pats asmuo.; statyme nustatyta: Senatas vykdo ias pagrindines funkcijas:
10) svarsto universiteto pltros perspektyvinio plano projekt ir, gavs universiteto tarybos ivad, j
tvirtina bei teikia Ministerijai kartu su universiteto tarybos ivada; 11) svarsto sutarties su Ministerija
projekt ir, gavs universiteto tarybos ivad, teikia j Ministerijai kartu su universiteto tarybos ivada;
12) svarsto metines rektoriaus ataskaitas, metines pajam ir ilaid smatas bei j vykdymo ataskaitas ir,
gavs universiteto tarybos ivad, jas tvirtina.
statyme nustatyta: 1. Valstybinio universiteto taryba, valstybins kolegijos taryba: 1)rengia ivadas dl
auktosios mokyklos pltros perspektyvinio plano bei auktosios mokyklos sutarties su Ministerija
projekt; 2) teikia silymus dl studij, mokslini tyrim ir j pltros program, taip pat dl struktros
pakeitim, reikaling toms programoms gyvendinti;<...> 5) svarsto ir parengia ivadas dl metini
rektoriaus (kolegijos direktoriaus) ataskait, metini pajam ir ilaid smat bei j vykdymo ataskait.
2. Kolegijos taryba renka kolegijos direktori. <...> 7. Jeigu senatas (akademin taryba) nepritaria tarybos
ivadoms ir silymams dl metini pajam ir ilaid smat bei j vykdymo ataskait, taryba juos
svarsto pakartotinai ir, jei t pat sprendim priima dar kart, is sprendimas tampa Senatui(akademinei
tarybai) privalomas."
statyme tvirtinta: Kolegijos studij programas tvirtina Ministerija kolegijos akademins tarybos
teikimu. Pareikjas mano, kad Konstitucijos 40 str. 3 d. tvirtintoji auktj mokykl autonomija
pedagoginje ar mokslinje veikloje turi bti vienodo lygio visoms auktosioms mokykloms
nepriklausomai nuo j tipo (universitetai ar kolegijos), steigj (valstybins ar nevalstybins) ir pan.
Pareikjas abejoja statyme nustatytos nevalstybins auktosios mokyklos statuto primimo, keitimo ir
registravimo tvarka, taip pat nuostatos, kad universitetai, be ivardyt teisi, turi ir kitame straipsnyje
nustatytas teises, kad kolegijos studij programas tvirtina Ministerija kolegijos akademins tarybos
teikimu, atitiktimi Konstitucijos 40 str. 3 d. Pareikjo nuomone, statyme tvirtintos universiteto senato
109
funkcijos, taip pat statyme tvirtintos valstybinio universiteto tarybos ir valstybins kolegijos tarybos
funkcijos susiaurina auktosios mokyklos savivaldos teises mokslins ir pedagogins veiklos srityse, taip
pat susiaurina autonomijos garantijas, taip pat, kad rektoriumi ir senato pirmininku negali bti tas pats
asmuo. Minta, kad universitetai nuo kit tip auktj mokykl skiriasi pagal studij pobd, auktj
mokykl tikslus, specialist parengimo lyg ir kt. Atsivelgiant ypating universitet vaidmen vykstant
visuomens raidai, j reikm visuomeniniam gyvenimui, statyme, be t teisi, kurias turi vis tip
auktosios mokyklos, universitetams nustatytos ir kitos teiss: teis pasirinkti studij, mokslini tyrim,
kitas formas ir kryptis, tvirtinti studij krypties reglament atitinkanias studij programas, teikti
kvalifikacinius ir mokslo laipsnius bei pedagoginius vardus. Valstybinio universiteto senatas, skirtingai
nei valstybini kolegij akademin taryba, turi teis rinkti rektori, tvirtinti studij programas. Pagal
Konstitucij gali bti steigiamos ir nevalstybins auktosios mokyklos (Konstitucijos 40 str. 2
dalis).statyme nustatyta, kad nevalstybins auktosios mokyklos statutas priimamas jos steigjo
nustatyta tvarka, o keiiamas statute nustatyta tvarka. Nevalstybins auktosios mokyklos statut
registruoja Ministerija. iame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad skirting tip
auktj mokykl bei skirting steigj steigt auktj mokykl (valstybini ir nevalstybini)
valdymo form, j valdymo institucij, i institucij sudarymo tvarkos bei j funkcij ir
galiojim skirtingas nustatymas statymais savaime nepaneigia konstitucinio auktj mokykl
autonomijos principo. Atsivelgiant idstytus argumentus darytina ivada, kad statymo
nuostata, kad universitetai, be statymo straipsnyje ivardyt teisi, turi ir kitoje dalyje nustatytas
teises, ir nuostata, kad kolegijos studij programas tvirtina Ministerija kolegijos akademins
tarybos teikimu, neprietarauja Konstitucijos 40 str. 3 d. statyme nustatyta, kad valstybini
universitet visuomenins prieiros ir globos institucija yra universiteto taryba, valstybins kolegijos
kolegijos taryba. Pagal statym taryba sudaroma 4 met kadencijai i ne maiau kaip 9 ir ne daugiau
kaip 21 nario.Taryba formuojama i trij dali: vien tredal tarybos nari statuto nustatyta tvarka skiria
senatas (akademin taryba), kit tredal tarybos nari (ne auktosios mokyklos darbuotoj),
atstovaujani mokslo, kultros, meno, kio sritims, vietos savivaldos ar valstybs valdymo institucijoms,
skiria vietimo ir mokslo ministras, liks tredalis tarybos nari skiriamas bendru rektoriaus (kolegijos
direktoriaus) ir ministro sutarimu. Tarp auktosios mokyklos senato (akademins tarybos) skirt nari turi
bti rektorius (kolegijos direktorius) ir ne maiau kaip vienas student atstovas.Ministras sakymu skelbia
tarybos sudt ir skiria jos pirminink. Tarybos pirmininku negali bti toje auktojoje mokykloje dirbantis
asmuo. Tarybos nariais negali bti Seimo ir Vyriausybs nariai, politinio (asmeninio) pasitikjimo
valstybs tarnautojai. Valstybini auktj mokykl taryb narius skiria vietimo ir mokslo ministras bei
valstybini auktj mokykl savivaldos institucijos (senatas (akademin taryba) ir rektorius (kolegijos
direktorius)). Vadinasi, vykdomosios valdios institucijos (vietimo ir mokslo ministro) ir valstybini
auktj mokykl savivaldos institucij teiss sudarant tarybas yra vienodos. Pagal statym
vietimo ir mokslo ministras negali neskelbti statymo nustatyta tvarka sudaryt taryb sudties. Tarybos
padeda auktosioms mokykloms palaikyti ryius su visuomene, reaguoti visuomens poreikius.
Paymtina, kad dauguma taryboms nustatyt galiojim juridine prasme yra rekomenduojamojo
pobdio, iskyrus atvej, kai taryba pakartotinai apsvarsiusi priima tokias paias ivadas ir silymus dl
metini pajam ir ilaid smat bei j vykdymo ataskait.
Pagal statym valstybinio universiteto pltros perspektyvin plano projekt tvirtina, sutarties su
Ministerija projekt Ministerijai teikia universiteto senatas. statymo nuostatos, jog universiteto senatas
universiteto pltros perspektyvin plano projekt tvirtina tik po to, kai gauna universiteto tarybos ivad,
kad sutarties su Ministerija projekt Ministerijai teikia tik po to, kai gauna tarybos ivad, yra vertintinos
kaip nustatanios tam tikrus procedrinius reikalavimus, kuriuos btina atlikti prie senatui priimant
sprendimus. Sprendiant, ar statyme nustatytais reikalavimais nepaeidiamas auktj mokykl
autonomijos principas, esmin reikm turi tai, kad tarybos ivados nesaisto senato priimant sprendimus
mintais klausimais. Tarybos priimami sprendimai teikti silymus dl studij, mokslini tyrim ir jos
pltros program, taip pat dl struktros pakeitim, reikaling toms programoms gyvendinti, yra
rekomenduojamojo pobdio.
Auktoji mokykla, gaunanti las i valstybs biudeto, privalo atsiskaityti u gaunam l tinkam
panaudojim, o statym leidjas turi diskrecij statymu nustatyti l panaudojimo kontrols bdus ir
priemones. Konstitucijos 134 str. 1 d. nustatyta, kad Valstybs kontrol priiri, ar teistai valdomas ir
naudojamas valstybs turtas ir kaip vykdomas valstybs biudetas, taiau tai nereikia, kad statym
leidjas neturi teiss nustatyti ir kitoki prieiros form. Darytina ivada, kad statymo atitinkamai
110
mintos dalys neprietarauja Konstitucijos 40 str. 3 d. iame Konstitucinio Teismo nutarime jau
konstatuota, kad priklausomai nuo auktosios mokyklos tipo ir kit aplinkybi statymais gali bti
nustatyta skirtinga auktj mokykl savivaldos institucij sudarymo tvarka. Kitaip tariant,
Konstitucijos 40 str. 3 d. nuostata negali bti aikinama kaip neleidianti statymais nustatyti
skirtingas auktj mokykl autonomijos ribas, taip pat skirtingai reguliuoti valstybini ir
nevalstybini auktj mokykl savivaldos institucij veikl ir j sudarymo santykius. Tai, kad
statyme nustatyta tvarka, jog tas pats asmuo negali bti rektoriumi ir senato pirmininku,
nepaneigia Konstitucijoje tvirtinto auktj mokykl autonomijos principo. Darytina ivada, kad
statymo nuostata, jog rektoriumi ir senato pirmininku negali bti tas pats asmuo, neprietarauja
Konstitucijos 40 str. 3 d.

6. Daugiapartikumas ir politini partij institucionalizacija. Lietuvos partins sistemos ypatumai.

Visuma organizacij (institucij), tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvaujani gyvendinant politin valdi,
sudaro viening valstybs politin sistem. Politin partija yra savo pavadinim turintis, pagal Politini
partij statym steigtas vieasis juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti savo nari politinius interesus,
padti ireikti LR piliei politin vali, siekti dalyvauti gyvendinant valstybs valdi ir savivaldos
teis.
Demokratinis reimas nesivaizduojamas be politini partij. Jos suteikia galimyb visuomens
sluoksniams dalyvauti konkurencinje kovoje dl politins valdios, galimyb formuoti valstybs
valdios institucijas. Politins partijos kelia savo kandidatus parlament, takoja parlamento struktr,
statym leidybos proces. Politins partijos dalyvauja formuojant vyriausyb, takoja valstybs vadovo
rinkimus. Politins partijos, pralaimjusios rinkimus ar negavusios juose daugumos, gali sudaryti
opozicij valdaniajai partijai ar partijoms ir tokiu bdu takoti politins valdios sprendimus.
Politini partij vaidmuo neivengiamai reikalauja jas institucionalizuoti. Institucionalizavimas tai
politini partij kaip ypatingo politinio instituto teisins padties vertinimas konstitucijoje
(konstitucionalizavimas) ir statymuose (statyminis institucionalizavimas).
Lietuvos konstitucins teiss moksle svoka institucionalizavimas pradta vartoti ne taip seniai. 1918
1939m. Lietuvos konstitucijose apskritai nebuvo svokos politin partija. Konstitucij krjai vartojo
svok draugijos ir sjungos, kuri apm ir politines partijas. Visos nuolatins tarpukario Lietuvos
konstitucijos laidavo pilieiams draugij ir sjung laisv. i organizacij veikla pirm kart buvo
reglamentuota 1919 m. M. Romeris taip pat neiskyr politini partij atskir visuomenini organizacij
grup (nors pripaino, kad politini partij reikm ypa didel demokratins santvarkos, ypa
parlamentinio valdymo, valstybse. Sovietiniai teisininkai svok politini partij institucionalizavimas
vartojo apibdindami buruazini valstybi teis. Sovietini laik konstitucijos tvirtino ypating,
vadovaujant, komunist partijos vaidmen politinje sistemoje. Atkrus Lietuvos valstybingum politini
partij statymo projekt svarst LR Aukiausioji taryba. Jis buvo priimtas 1990 m. rugsj. Primus LR
Konstitucij (1992 10 25), jis buvo pataisytas ir suderintas su konstitucijos nuostatomis. Nuo 1994 m.
birelio 15 d. jis pavadintas Politini partij ir organizacij statymu.
Partins sistemos svoka atspindi valstybje veikiani ir dalyvaujani kovoje dl valstybs valdios
politini partij skaii ir j tarpusavio santyk. Partinei sistemai formuotis didel tak turi politini jg
santykis valstybje, visuomenins politins kultros lygis, rinkim sistema ir politinis reimas.
Tradicikai skiriamos trys partins sistemos: daugiapartin, dvipartin, vienpartin. Daugiapartin
sistema yra tuomet, kai rinkiminje kovoje dl valdios dalyvauja daugiau nei dvi partijos, ir jos turi
lygias galimybes dalyvauti j formuojant. N viena partija, turinti savo atstov parlamente, negali
savarankikai viena valdyti, nes neturi daugumos bals. Daugiapartins sistemos gali bti vairios. Pvz.,
sistema, kai partijos sudaro koalicin vyriausyb, kai partijos jungiasi blokus, kai dominuoja viena
partija ir t.t. Vadinamoji dominacijos sistema susidaro, kai viena partija ibna valdioje ilg laik (1020
met), pvz., vedijos socialdemokrat darbo partija ibuvo valdioje su nedidelmis pertraukomis
nuo1937 iki 1976 m. (dvipartin sistema yra tuomet, kai valstybje veikia daug partij, taiau realiai
valdi pretenduoja ir j formuoja dvi partijos, kai viena partija turi parlamente absoliui daugum
(valdanioji partija), o kita yra opozicijoje(opozicin, kritikuojanti valdanij partij). Jos laikas nuo
laiko keiia viena kit. Tai bdinga JAV. Vienpartin sistema tai sistema, kai legaliai leidiama veikti tik
tam tikroms partijoms. i sistema bdinga nedemokratiniams reimams).
Lietuvoje nuo 1918 m. formavosi daugiapartin sistema (pirmosios partijos LT krsi XIX a. pab.XX a.
pr., nors legaliai joms veikti nebuvo slyg). 1896 m. buvo kurta Socialdemokrat partija, 1905 m.
111
Lietuvi krikioni demokrat partija, 1918 m.- Komunist part. Po 1926m. valstybinio perversmo
valstybs valdi turjo Tautinink sjunga, o nuo 1936 m.ji liko vienintel oficialiai veikianti partija,
kitos buvo udraustos. Nuo 1940 06 15 vadovaujania ir vienintele tapo komunist partija. Daugiapartin
sistema Lietuvoje pradjo atsikurti Atgimimo laikotarpiu, 1989 12, kai i tuometins teisins sistemos
buvo paalintos nuostatos apie vadovaujant komunist partijos vaidmen. iuo laikotarpiu buvo
atkuriamos tarpukariu veikusios politins partijos (Lietuvos demokrat partija, Lietuvos tautinink
sjunga, LT socialdemokrat partija, LT valstiei sjunga), 1990 m. pab. pradjo veikti
socialdemokratins orientacijos Lietuvos demokratin darbo partija, steigiamos naujos polit. partijos
alij partija, Liberal sjunga, kt.
Partija tai laisvanorika organizacija. Politins partijos formuojasi laisva piliei valia. Konstitucijoje
pilieiams laiduojama teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar asociacijas (bet ne teis
reikalauti bti priimtiems politines partijas, o jei partijos nepriima savo nari gretas piliei dl j
politini sitikinim, ie turi teis laisvai steigti savo politines partijas). Taip pat negalima pilieiams
drausti ar trukdyti rinktis be ginklo taikius susirinkimus, o i nuostata gali bti ribojama tik statymu ir
tada , kai reikia apsaugoti valstybs ir visuomens saugum, viej tvark, moni sveikat ar dorov,
kiti asmen teises ir laisves.
Politins partijos tikslas tenkinti savo nari politinius interesus ir siekti politins valdios. Partijos
aktyviai dalyvauja valstybs politiniame gyvenime: parlamentiniuose ir municipaliniuose rinkimuose,
formuojant vyriausyb, priimant politinius sprendimus ir juos gyvendinant. Jos veikia nuolat, narius
vienija bendri politiniai sitikinimai (bendra ideologija). Tai nepelno siekianti organizacija, ji negali
usiimti komercine kine veikla.
Politini partij vairov utikrina LR politins sistemos demokratikum. Politins partijos jungia LR
pilieius bendriems politiniams tikslams gyvendinti, padeda formuoti ir ireikti LR piliei interesus ir
politin vali.
Lietuvoje politins partijos steigjais ir nariais gali bti LR pilieiai, sulauk 18 met. Politins partijos
steigjai nuo politins partijos registravimo juridini asmen registre tampa jos nariais. Tuo paiu metu
LR pilietis gali bti tik vienos politins partijos steigju ar nariu. Asmuo, kurio naryst politinje partijoje
sustabdyta, negali rinkti ir bti renkamas politins partijos bei jos padalini organus, vykdyti j
pavedimus ar kitaip dalyvauti politins partijos veikloje. steigti btina ne maiau kaip 1000 nari.
Steigjai savo susirinkime, suvaiavime, konferencijoje turi priimti partijos status, program, isirinkti
valdymo organus. Partijos gali steigti filialus, struktrinius padalinius (jie nra juridiniai asmenys).
Visos politins partijos LR teritorijoje veikia laisvai ir savarankikai (turi savivaldos teis), pagal jos
statuose numatytus tikslus ir udavinius. Valstybs ir savivaldybi institucijoms, j pareignams, kitiems
juridiniams bei fiziniams asmenims draudiama kitis politini partij vidaus reikalus, iskyrus, kaip
numatyta konstitucijoje, jei partij tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai ir statymams.
Politini partij organizacin struktra grindiama tik teritoriniu principu (darbovietse negali bti
steigiami ir veikti politini partij padaliniai).
Politins partijos statuose numatytiems tikslams gyvendinti gali turti trumpalaikio ir ilgalaikio turto.
Politins partijos turtas ir los negali bti skirstomos jos nariams. Nuolatiniai politins partijos
finansavimo altiniai yra:
1) politins partijos nario mokesiai (pradinis, periodinis);
2) valstybs biudeto dotacijos ir politins kampanijos dalies ilaid kompensacija;
3) los, politins partijos gautos i leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybs teise
priklausanio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, politini bei kultrini rengini (paskait,
parod ir kt.) organizavimo ir kita veikla, nurodytos kitos jos veiklos;
4) tarptautini organizacij, kurios nar yra LR arba LR politin partija, politinms partijoms mokamos
dotacijos;
5) iuo statymu nustatytos aukos;
6) LR registruot bank paskolos politinei partijai.
Valstybs biudeto dotacija paskirstoma toms politinms partijoms, kurios yra gavusios ne maiau kaip 3
%. vis rinkj bals, paduot u politini partij kandidatus tuose Seimo rinkimuose, savivaldybi
taryb rinkimuose, pagal kuri rezultatus paskirstoma valstybs biudeto dotacija ir kurioms statym
nustatyta tvarka nra sustabdyta teis gauti valstybs biudeto dotacij. Politins partijos valstybs
biudeto dotacijos dyd statyme nustatyta tvarka nustato Vyriausioji rinkim komisija ir apie tai pateikia

112
paym Finans ministerijai, o i valstybs biudeto dotacijos dal, skirt politinei partijai, perveda jos
sskait.
Aukoti politinms partijoms turi teis:
1) LR pilieiai vis politini kampanij dalyviams ir politinms partijoms; nuolatiniai LR gyventojai,
turintys kitos Europos Sjungos valstybs nars pilietyb, rinkim Europos Parlament ir savivaldybi
taryb rinkim kampanij dalyviams ir politinms partijoms; nuolatiniai LR gyventojai, neturintys kitos
ES valstybs nars pilietybs, arba asmenys be pilietybs savivaldybi taryb rinkim politini
kampanij dalyviams;
2) LR registruoti privats juridiniai asmenys, kuri statiniame kapitale nra valstybs ar savivaldybs
kapitalo ir kuri statinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisi dalis, suteikianti teis kontroliuoti juridinio
asmens veikl, priklauso tik 1 dalyje nurodytiems fiziniams asmenims, LR registruotiems juridiniams
asmenims arba NATO ir ES valstybi nari privatiems juridiniams asmenims. Politins partijos turi teis
aukoti tik kandidat ar kandidat sra politinms kampanijoms.
Vienas fizinis asmuo per kalendorinius metus gali paaukoti vienai politinei partijai ne didesn kaip 300
MGL dydio auk. Jeigu tais paiais metais vyksta politin kampanija, fizinis asmuo vienam
savarankikam politins kampanijos dalyviui gali paaukoti per i politin kampanij ne didesn kaip
300 MGL dydio auk. Jeigu vienas fizinis asmuo per vien politin kampanij politins kampanijos
dalyviui (dalyviams) paaukoja daugiau kaip 10 % savo praeitais metais gaut pajam, apie tok aukotoj
ir jo auk (aukas) turi bti paskelbiama Valstybins mokesi inspekcijos prie Finans ministerijos.
Fiziniai asmenys, paaukoj 100 ir daugiau kaip 100 Lt verts auk, ir visi aukojusieji juridiniai asmenys
privalo bti pavieinami.
Susitarimai tarp aukotoj ir auk gavj, susij su sipareigojimais asmeniniams, privatiems ar
grupiniams interesams, draudiami. Irinktiems valstybs ar savivaldybi institucijas asmenims
draudiama atstovauti aukotoj asmeniniams ar grupiniams interesams ir priimti iskirtinai jiems
palankius sprendimus.
Visos politins partijos turi lygias teises dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, savivaldybi taryb
rinkimuose ir rinkimuose Europos Parlament. Rinkim metu visoms rinkimuose dalyvaujanioms
politinms partijoms ir j kandidatams Seimo, Europos Parlamento, savivaldybi taryb narius ir
Respublikos Prezidento viet suteikiama teis nemokamai naudotis Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos laiku, sudaromos vienodos galimybs naudotis kitomis visuomens informavimo priemonmis
LR rinkim statym nustatyta tvarka. Politins partijos turi teis nekliudomai ratu, odiu ar kitais
bdais skleisti informacij apie savo veikl, propaguoti politins partijos idjas, tikslus ir program.
Politins partijos turi teis steigti visuomens informavimo priemones ir jomis naudotis.
Politins kampanijos finansavimo altiniai: (nenuolatiniai) nuosavos p.p. los, gautos i p.p. finansavimo
altini, naudojamos partijos, partijos ikelt kandidat sra bei part. ikelt kandidat politinms
kampanijoms finansuoti, aukos, i bank gaunamos paskolos(ne usienio bank). Savarankiki
p.kampanijos dalyviai dl registracijos kreipiasi Vyr.rinkim komisij dl usiregistravimo, p.p. su savo
dalyviais registruojasi iki gegus 1d.
Politini partij finansin veikl ir politini kampanij finansavim kontroliuoja Vyriausioji rinkim
komisija, Valstybin mokesi inspekcija bei kitos institucijos (prokuroras turi teis prayti teismo
paskirti ekspertus, kad ie itirt, ar politin partija, jos valdymo organai ar j nariai, politins kampanijos
dalyviai veik tinkamai) statym nustatyta tvarka. Politins partijos kasmet, ne vliau kaip iki ateinani
met kovo 1 d., pateikia Valstybinei mokesi inspekcijai ir Vyriausiajai rinkim komisijai prajusi
kalendorini met metin politins partijos finansins veiklos deklaracij. Politins kampanijos idininkas
l altini ir j panaudojimo politinei kampanijai ataskaitas turi pateikti Vyriausiajai rinkim komisijai
ne vliau kaip per 25 dienas po rinkim ar referendumo rezultat paskelbimo. Vyriausioji rinkim
komisija ias ataskaitas paskelbia Valstybs ini priede Informaciniai praneimai bei savo interneto
tinklalapyje.
Nustaius, kad politin partija padar iurkt Politini partij ir politini kampanij finansavimo bei
finansavimo kontrols statymo paeidim, Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimu partijai
neskiriamas valstybs biudeto dotacijos pusmetinis dydis. Jo dalis paskirstoma kitoms politinms
partijoms. Politin partija turi teis pradti gauti biudeto asignavim pusmetin dyd tik kit pusmet nuo
paeidimo paalinimo.
Sprendim reorganizuoti arba likviduoti politin partij priima politins partijos suvaiavimas
(susirinkimas, konferencija) arba statym nustatytais atvejais teismas. Reorganizuojant politin partij
113
prijungimo ar idalijimo bdu, kai vykdytos reorganizavimo slygos, prisijungusi prie kitos politins
partijos ir nutraukusi savo veikl politin partija pateikia Teisingumo ministerijai dokumentus dl jos
iregistravimo, o tsianti veikl politin partija, perimanti nutraukusios veikl politins partijos teises ir
pareigas, pateikia dokumentus dl duomen ir steigimo dokument (jei jie buvo keiiami) pakeitim
registravimo.
Politin partija atsako pagal savo prievoles jai nuosavybs teise priklausaniu turtu. Politin partija
neatsako pagal savo nari prievoles, o nariai neatsako pagal politins partijos prievoles.
Partij steigimosi apribojimai. L teritorijoje negali bti steigiamos ir veikti kit valstybi politins
partijos ir politins organizacijos, j padaliniai. Draudiama steigtis ir veikti p. p., kuri programiniuose
dokumentuose propaguojama rasin, religin, socialin neapykanta, autoritarinio ir totalitarinio valdios
valdymo, valdios ugrobimo metodai, karo ir smurto propaganda, mogaus teisi bei laisvi, vieosios
tvarkos paeidimai, veiksmai, nesuderinami su LR Konstitucija, statymais, tarptautins teiss normomis.

7. Nevalstybins organizacijos (profesins sjungos, asociacijos, visuomenins organizacijos)

Lietuvos politinje sistemoje.
Konstitucini teisini santyki subjektai yra ne tik valstybs valdios institucijos, tiesiogiai
gyvendinanios politin valdi, bet ir nevalstybins (visuomenins) organizacijos, dalyvaujanios
gyvendinant politin valdi netiesiogiai. Nevalstybini (visuomenini) organizacij buvimas liudija
valstybs demokratin pobd, visuomens aktyvum ir pilietikum. Tai svarbus pilietins visuomens
elementas. Jos atlieka tarpininko vaidmen tarp valstybs ir visuomens, realizuoja piliei interesus
pagrindinse valstybs gyvenimo srityse. Siaurja prasme svoka visuomenin organizacija neapima
politini partij. ia prasme visuomenins organizacijos nra politiniai susivienijimai, jos nesiekia
politins valdios ir tiesiogiai nedalyvauja j gyvendinant.
Visuomenins organizacijos siaurja prasme tai vieo pobdio pelno nesiekiantys laisvanoriki
susivienijimai, kuri narius vienija bendri socialiniai, ekonominiai, profesiniai, kultriniai, dvasiniai
interesai arba tam tikri pomgiai. Pagrindinis i organizacij tikslas tenkinti savo nari interesus ir
poreikius. Siekdamos io tikslo, visuomenins organizacijos didesniu ar maesniu mastu takoja politins
valdios sprendimus ir tokiu bdu dalyvauja valstybs valdyme. Visuomenini organizacij pavyzdiai:
verslinink susivienijimai, meninink organizacijos, mgjikos draugijos, kt. Tai tokios organizacijos,
kuri pagrindinis tikslas daryti tiesiogin tak statym leidjui priimant sprendimus, naudingus tam
tikrai socialinei grupei. Visuomenins organizacijos ireikia visuomens sluoksni ir grupi bendrus
interesus; atkreipia valstybs valdios ir valdymo institucij dmes iuos interesus; skatina valdios
institucijas atsivelgti iuos interesus priimant tam tikrus sprendimus; ugdo visuomens aktyvum ir
formuoja jos nuomon socialinio, ekonominio, kultrinio gyvenimo klausimais.
Visuomenini organizacij teisinis pagrindas konstitucin nuostata, tvirtinanti piliei teis
susivienijimus (Pilieiams laiduojama teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar asociacijas,
jei i tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai ir statymams). i konstitucijoje isakyta nuostata
nustato vienod teisin reim vis ri visuomeniniams susivienijimams ir tvirtina laivs jungtis
princip, taip sudaromos galimybs formuotis vairioms socialinms grupms ir organizacijoms pagal j
interesus ir poreikius.
Kai kuriose valstybse aktyviai veikia lobistins organizacijos (spaudimo grups). Lobistin veikla
fizinio ar juridinio asmens atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais siekiama daryti tak, kad
lobistins veiklos usakovo interesais bt keiiami, papildomi ar pripastami netekusiais galios teiss
aktai, priimami ar nepriimami nauji teiss aktai, t.y. siekis daryti tiesiogin tak statym leidjui
priimant sprendimus, naudingus tam tikrai socialinei grupei. Bti lobistins veiklos usakovu
draudiama:1) valstybs politikui; 2) valstybs pareignui, valstybs tarnautojui ar teisjui; 3) valstybs ir
savivaldybi institucijoms ar staigoms; 4) valstybs ar savivaldybi monms. Lobistins veiklos st.
Numato lobist teises (dalyvauti rengiant teis.akt projektus, teikti silymus, atlikti teiss akt
ekspertizes, aikinti visuomenei, tikinti valstybs, savivaldybs institucijas, kad tikslinga priimti vien
ar kt. teiss akt ar jo nepriimti, daryti praneimus per visuomens info priemones, kt.) ir pareigas
(praneti per 1 darbo dien Vyriausiajai tarnybins etikos komisijai ratu nuo jo irinkimo valstybs
politiku, paskyrimo valstybs pareignu, tarnautoju, teisju, nutraukti lobistin veikl, laikytis statym,
Lobist etikos kodekso reikalavim). Lobistins veiklos kontrol vykdo Vyriau.tarnybins etikos
komisija.

114
Profesins sjungos. Asmenys, teistai dirbantys pagal darbo sutart ar kitais statym nustatytais
pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, statymo nustatyta tvarka turi teis steigti profesines
sjungas ar stoti jas savo interesams ginti. Profesins sjungos yra savanorikos, savarankikos ir
savaveiksms organizacijos, atstovaujanios ir ginanios darbuotoj profesines, darbo, ekonomines,
socialines teises bei interesus. LR konstitucija skelbia, kad darbuotojai, gindami savo ekonominius ir
socialinius interesus, turi teis streikuoti. Nors tiesiogiai ios teiss pilieiai realizuoti negali, nes
konstitucija numato teis stat. leidjui nustatyti apribojimus: ios teiss apribojimus, gyvendinimo
slygas ir tvark nustato statymas. 50 Konst. str. teigia, kad Profesins sjungos kuriasi laisvai ir veikia
savarankikai. Jos gina darbuotoj profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Visos
profesins sjungos turi lygias teises. P.sjungos turi teis parengti savo veiklos status ir reglamentus,
laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti savo aparat ir veikl bei formuoti savo veiklos program.
Valstybs organams, darbdaviams, j galiotiesiems atstovams, mons, staigos, organizacijos valdymo
organams, administracijai, pareignams, politinms partijoms ir kitoms visuomeninms organizacijoms
draudiama kitis profesini sjung vidaus reikalus. Asmenys, trukdantys teist profesini sjung
veikl, atsako pagal statymus.
Veikla. *Pr.sjungos atlieka specifin funkcij-atstovauja ir gina darbuotoj profesines darbo,
ekonomines, socialines teises bei interesus. *Pr. sjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali bti
darbuotoj kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvin ir kitokias sutartis. *Pr. sjungos,
j susivienijimai turi teis vesti derybas ir sudaryti sutartis (susitarimus) su darbdaviais, j
organizacijomis, susivienijimais dl darbuotoj uimtumo, perkvalifikavimo, darbo organizavimo ir
apmokjimo, darbo ir gyvenimo slyg gerinimo bei kit klausim. *Profesins sjungos ir j
susivienijimai teikia pasilymus valstybins valdios ir valdymo organams dl normini akt darbo,
ekonominiais ir socialiniais klausimais primimo, pakeitimo ar panaikinimo; *gindamos savo nari teises
ir teistus interesus, gali sudaryti susitarimus su valstybs valdios ir valdymo organais; *turi teis
kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su j atstovaujam darbuotoj teismis ir interesais
susijusius darbo, ekonominius ir socialinius statymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. iems tikslams
profesins sjungos gali turti inspekcijas, teisins pagalbos tarnybas ir kitas institucijas; *turi teis
nekliudomai lankytis monse, staigose, organizacijose, kuriose dirba tos profesins sjungos
atstovaujami darbuotojai, ir susipainti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines slygas;
*reikalauti i darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie paeidia LR statym numatytas darbo,
ekonomines ir socialines profesini sjung nari teises. iuos reikalavimus darbdavys turi inagrinti ne
vliau kaip per 10 dien, dalyvaujant juos pateikusios profesins sjungos atstovams. Jeigu darbdavys
laiku neinagrinja profesini sjung reikalavimo panaikinti tok sprendim arba atsisako j patenkinti,
profesin sjunga turi teis kreiptis teism; *turi teis silyti traukti atsakomybn pareignus, kurie
paeidia darbo statymus, neutikrina saugi darbo slyg, nevykdo kolektyvins sutarties ar kitoki
tarpusavio susitarim.
Prof. Sjung nari darbo teisi garantijos: *Darbdavys negali atleisti i darbo darbuotojo monje
veikianios profesins sjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties statym ir savo valia,
negavs tos prof. sjungos monje renkamojo organo iankstinio sutikimo; *skiriant drausmines
nuobaudas, iskyrus drausmin nuobaud - atleidim i darbo, taip pat reikalingas iankstinis profesins
sjungos renkamojo organo sutikimas.
Profesins sjungos gali steigtis profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pai profesini
sjung nustatytais principais.
Asmenys, teistai dirbantys pagal darbo sutart ar kitais statym nustatytais pagrindais Lietuvos
Respublikos teritorijoje, turi teis laisvai jungtis profesines sjungas ir dalyvauti j veikloje. io
statymo taikymo ypatybs krato apsaugos, policijos, valstybs saugumo ir kitose organizacijose gali bti
nustatytos i organizacij veikl reglamentuojaniuose statymuose. Darbdavys, jo galiotasis atstovas
negali bti jo monje, staigoje, organizacijoje veikiani profesini sjung nariu.
Profesinei sjungai steigti btina, kad ji turt:
1) ne maiau kaip 30 steigj arba monje, staigoje, organizacijoje bt ne maiau kaip 30 steigj ar
jie sudaryt nemaiau kaip 1/5 dal vis darbuotoj, taiau ne maiau kaip 3 darbuotojai;
2) susirinkime patvirtintus status (statut);
3) irinktus vadovaujaniuosius organus. Prof. sjunga laikoma steigta nuo tos dienos, kai vykdytos ios
nurodytos slygos. Prof. sjungos arba j susivienijimai turi io statymo nustatyta tvarka registruoti savo
status (statutus).
115
Profesini sjung, kurios nesijungia teritorinius ir nacionalinius susivienijimus ir yra vienos
savivaldybs teritorijoje, status (statut) registruoja *savivaldybs vykdomoji institucija. Profesini
sjung, j susivienijim, kurie pagal savo status (statut) veikia daugiau kaip vienos savivaldybs
teritorijoje ir kuri buvein yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje miesto ar kaimo
gyvenamojoje vietovje, status registruoja *apskrities virininkas. Profesini sjung, j susivienijim,
kuri veikla apima daugiau kaip vienos apskrities teritorij, status (statut) registruoja *LR teisingumo
ministerija.
Profesini sjung, j susivienijim statai (statutas) registruojami ne vliau kaip per mnes nuo
kreipimosi dl registravimo gavimo dienos, pateikus prof. sjungos status (statut) ir susirinkimo
(konferencijos, suvaiavimo) protokol (arba protokolo ira) dl profesins sjungos, susivienijimo
steigimo. Profesins sjungos, j susivienijimai gyja juridinio asmens teises nuo j stat (statuto)
registravimo dienos.
Atsisakius registruoti prof. sjungos, j susivienijimo status (statut), apie tai ne vliau kaip per tris
dienas nuo sprendimo primimo ratu praneama steigjams ir nurodoma, kokio LR statym akto
neatitinka profesins sjungos, j susivienijimo statai (statutas). Atsisakymas registruoti profesins
sjungos, j susivienijimo status (statut) gali bti apskstas apylinks teismui, kuris skund inagrinja
per deimt dien.
Profesini sjung veikla negali bti administracine tvarka nutraukta ar laikinai sustabdyta. Profesins
sjungos, j susivienijim veikla gali bti sustabdyta ir nutraukta:
1) j statuose (statute) nustatyta tvarka;
2) teismo sprendimu.
Prof. sjungai Konstitucij ir Profesini sjung statym, j registravs organas apie paeidim ratu
pranea prof. sjungos, susivienijimo vadovaujantiems organams ir nurodo termin, per kur paeidimai
turi bti paalinti. Jei paeidimai nepaalinti, prof. sjungos, j susivienijimo status (statut) registravs
organas, taip pat prokuroras turi teis kreiptis teism dl profesins sjungos, j susivienijimo veiklos
sustabdymo. Teismo sprendimu profesini sjung, j susivienijim veikla gali bti sustabdyta ne
ilgesniam kaip 3 mnesi laikotarpiui. Jei per laik nepaalinamas nurodytas paeidimas, teismo
sprendimu profesini sjung, j susivienijim veikla gali bti nutraukta. Profesini sjung, j
susivienijim veikla teismo sprendimu taip pat gali bti nutraukta, kai profesins sjungos, j
susivienijimai per metus nuo tos dienos, kai j veikla teismo sprendimu buvo sustabdyta, vl paeidia
LR Konstitucij ar prof. sjung statym.
1999 m. sausio 14 d.KT nutarimas. Konstitucijos 50 str. 1 d. nustatyta: Profesins sjungos kuriasi
laisvai ir veikia savarankikai. Jos gina darbuotoj profesines, ekonomines bei socialines teises bei
interesus. Profesini sjung veiklai yra bdingi tokie aspektai: 1) profesins sjungos yra savanorikos
ir savarankikos darbuotoj organizacijos. prof. sjung jie stoja tam, kad galt geriau, tai yra
organizuotai, ginti savo teises. Asmuo, stodamas prof.sjung, laisva valia pasirenka i organizacij
kaip vien i savo darbo teisi bei interes gynimo form. Todl Profesini sjung statymo normose
numatytas profesini sjung nari teisi gynimas atitinka pagrindin i organizacij paskirt. 2)
istorikai prof. sjungos susikr kaip vis darbuotoj gynjos. Todl daugelio ali konstitucijose, taip
pat ir LR, yra tvirtinta, kad profesins sjungos gina darbuotoj profesines, ekonomines bei socialines
teises ir interesus. Per dviales ir triales derybas su vyriausybs, darbdavi atstovais jos gali sprsti
ekonomines ir socialines ne tiktai savo nari, bet ir kit darbuotoj problemas. mons profesin sjunga,
atsivelgdama darbuotoj interesus, gali veikti vis j labui ir siekti, pavyzdiui, kad bt nustatytas tos
mons darbuotoj teisingas darbo umokestis arba utikrintos saugios darbo slygos. Paprastai vis
darbuotoj interesams atstovaujama sudarant su darbdaviais kolektyvines ar kitokias sutartis bei
susitarimus.
KT pabria, kad. Konstitucijos 50 str. 1 d. nuostata, jog profesins sjungos gina darbuotoj profesines,
ekonomines bei socialines teises ir interesus, i esms ireikia dvejop profesini sjung paskirt bei
funkcij: viena, pirmiausia atstovauti profesins sjungos nariams ir juos ginti, antra, statymo nustatytais
atvejais bei bdais ginti visus atitinkamos mons, staigos ar organizacijos darbuotojus, tai pareikjo
ginijama preambuls dalis neprietarauja Konstitucijai.
Profesini sjung statymo 10 str. 4 d.nustatyta: Profesins sjungos atstovauja profesins sjungos
nariams santykiuose su darbdaviu, jo galiotuoju atstovu. Profesins sjungos gina savo nari darbo ir
ekonomines socialines teises bei interesus. ia norma prof. sjungoms yra suteikta teis, o kartu ir
nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu ar jo galiotuoju atstovu, o jei ie
116
paeidia profesins sjungos nario teises ar statymo saugomus jo interesus taip pat ir ginti j statym
numatyta tvarka. Toki Profesini sjung statymo nuostat lemia i organizacij prigimtis.
prof.sjungas, kaip jau buvo minta, yra vienijamasi tam, kad j nari teiss bei interesai bt ginami
organizuotai. Profesini sjung statymo 10 str. 4 d. nuostatos profesin sjung susibrusiems
asmenims kaip tik ir garantuoja, kad santykiuose su darbdaviu jiems atstovaus ir prireikus juos gins.
Negalima neatsivelgti t aplinkyb, kad iame statyme yra tvirtintos ir tokios nuostatos, pagal kurias
moni, staig profesini sjung organai galiojami atstovauti ne tik profesins sjungos nariams, bet ir
kitiems darbuotojams, kad prof. sjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali bti darbuotoj kolektyvo
atstovais) sudarydamos su darbdaviu kolektyvin ir kt. sutartis, o kartu numatyta, jog prof. sjungos, j
susivienijimai turi teis vesti derybas ir sudaryti sutartis (susitarimus) su darbdaviais, j organizacijomis,
susivienijimais dl darbuotoj uimtumo, perkvalifikavimo, darbo organizavimo ir apmokjimo, darbo ir
gyvenimo slyg gerinimo bei kitais klausimais Kolektyvinje sutartyje paprastai bna nustatomos darbo
sutari sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo slygos, darbo organizavimo, apmokjimo ir darbo bei
poilsio slygos, specialybs gijimo, kvalifikacijos klimo, ia norma ireikiama prof. sjung priederm
ginti savo nari teises bei statym saugomus interesus ir jiems atstovauti. numato profesinms sjungoms
galimyb atstovauti ir kitiems darbuotojams, todl nra pagrindo prielaidai, kad Profesini sjung
statymo 10 str. 4 d. norma paneigia galimyb ginti kit darbuotoj teises. Atsivelgiant iuos
argumentus darytina ivada, kad Profesini sjung statymo 10 str. 4 d. neprietarauja Konstitucijai.
Profesini sjung statymo 17 str. 1 d. nustatyta: Profesins sjungos turi teis kontroliuoti, kaip
darbdavys laikosi ir vykdo su j atstovaujam darbuotoj teismis ir interesais susijusius darbo,
ekonominius ir socialinius statymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. iems tikslams prof. sjungos
gali turti inspekcijas, teisins pagalbos tarnybas ir kitas institucijas. Straipsnio 2 d.tvirtinta: Profesins
sjungos galioti asmenys, vykdydami io straipsnio pirmojoje dalyje numatytas kontrols funkcijas, turi
teis nekliudomai lankytis monse, staigose, organizacijose, kuriose dirba tos profesins sjungos
atstovaujami darbuotojai, ir susipainti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines slygas.
Kontrol yra svarbus profesini sjung veiklos bdas, io str. nuostatos buvo suderintos su Konstitucijos
50 str. 1 d. nuostata, kad profesins sjungos gina darbuotoj profesines, ekonomines bei socialines teises
ir interesus. Todl, KT konstatuoja, kad pareikjo ginijamas Profesini sjung statymo 17 str.
neprietarauja Konstitucijai.
Profesini sjung statymo 18 str.1 d. yra nustatyta: Profesins sjungos turi teis reikalauti i
darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie paeidia LR statym numatytas darbo, ekonomines ir
socialines profesini sjung nari teises. Darbdavys privalo vykdyti statym norm reikalavimus dl
darbuotoj darbo ir ekonomini bei socialini slyg. Tais atvejais, kai darbdavys priima tokius
sprendimus, kuriais vienaip ar kitaip yra paeidiamos profesins sjungos nari darbo, ekonomins ir
socialins teiss, profesin sjunga turi tai reaguoti ir pareikalauti, kad tokie sprendimai bt panaikinti.
Pagal Profesini sjung statymo 18 str. 2 d., iuos reikalavimus darbdavys turi inagrinti ne vliau kaip
per 10 dien, dalyvaujant juos pateikusiems profesins sjungos atstovams, o pagal minto straipsnio 3
dal, darbdaviui laiku neinagrinjus profesini sjung reikalavimo panaikinti tok sprendim arba
atsisakius j patenkinti, profesin sjunga turi teis kreiptis teism. Paymtina, kad ir Lietuvos teism
praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepriklausantis profesinei sjungai darbuotojas savo darbo teises gali
ginti tiesiogiai teisme. Daroma ivada, kad str. neprietarauja Konstitucijai.
Profesini sjung statymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dali normos reguliuoja t profesins sjungos
nari, kurie yra irinkti renkamuosius profesins sjungos organus, darbo ir socialines garantijas. ios
garantijos tokiems profesins sjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dl savo darbo
renkamuosiuose profesins sjungos organuose nebt kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais
nebt susidorota u j veikl iuose organuose (pavyzdiui, be pagrindo paskiriant drausmines
nuobaudas, atleidiant i darbo, perkeliant kit, prastesn darb ir pan.), taip pat kad darbo iuose
organuose laikotarpiu jiems bt isaugotos lygios su kitais darbuotojais teiss. Profesini sjung
statymo 21 straipsnio ginijamomis normomis reguliuojami tokie darbo santykiai, kai profesins
sjungos gali ginti tik iai organizacijai priklausanius asmenis. Visos mintos normos vertintinos kaip
papildomos profesins sjungos nari teisi garantijos, kurios savaime nepaneigia kit darbuotoj teisi
gynimo. Todl darytina ivada, kad straipsnis neprietarauja Konstitucijos 50 str..
Profesini sjung statymo 23 str.2 d. numatyta: Profesins sjungos, gindamos savo nari teises,
statym nustatyta tvarka turi teis skelbti streik. Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir
socialinius interesus, turi teis streikuoti.ios teiss apribojimus, gyvendinimo slygas ir tvark nustato
117
statymas. priimti sprendim skelbti streik (taip pat ir spjamj) turi teis profesin sjunga jos
statuose (statute) nustatyta tvarka. Taigi profesins sjungos teis skelbti streik kyla i Konstitucijoje bei
statymuose garantuotos darbuotoj teiss streikuoti. Profesin sjunga gali paskelbti streik tiktai tada,
kai tam pritaria dauguma monje, staigoje, organizacijoje dirbani asmen. Skelbdama streik,
profesin sjunga vykdo tiek profesins sjungos nari, tiek kit tos mons darbuotoj vali. Darytina
ivada, kad str. neprietarauja Konstitucijos 50 str.
Asociacija - savo pavadinim turintis ribotos civilins atsakomybs vieasis juridinis asmuo, kurio
tikslas koordinuoti asociacijos nari veikl, atstovauti asociacijos nari interesams ir juos ginti ar
tenkinti kitus vieuosius interesus. Arba tai juridini bei fizini asmen savanorikas susivienijimas,
vykdantis asociacijos nari nustatytus kinius, ekonominius, socialinius, kultros, vietimo, mokslinio
tyrimo udavinius bei funkcijas. Pvz., pramons ir prekybos rmai, verslinink asociacijos (akins ir
bendravalstybins), darbdavi sjungos. Asociacijos buvein turi bti LR.
Asociacija veikia laikydamasi LR Konstitucijos, LR civilinio kodekso, statym, Vyriausybs nutarim,
kit teiss akt ir veikl grindia savo statais.
Asociacijos veiklos tikslai, pagrindins funkcijos ir udaviniai turt bti susij su asociacijos nari
veikla ar poreikiais. Juridiniai ir fiziniai asmenys gali jungtis asociacijas pagal veiklos, vartojimo,
funkcinius, teritorinius poymius.
Asociacijos steigjais gali bti 18 met sulauk veiksns fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys,
sudar asociacijos steigimo sutart. Minimalus asociacijos steigj skaiius yra trys. *Asmuo gali bti
keli asociacij nariu.
Asociacijos steigimo sutart pasirao visi steigjai. Visi asociacijos steigjai nuo asociacijos registravimo
juridini asmen registre tampa jos nariais.
Asociacijos steigjai iki asociacijos registravimo juridini asmen registre parengia stat projekt ir
suaukia steigiamj susirinkim, kuriame priimami statai ir sudaromas bent vienas valdymo organas.
Asociacija gyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas gyvendina per savo valdymo organus.
Asociacijoje turi bti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus). Asociacijoje turi bti visuotinis
nari susirinkimas ar kitas organas (konferencija, suvaiavimas, kongresas, asamblja ar kt.), turintis
visas ar dal visuotinio nari susirinkimo teisi.
Valstybs ir savivaldybi institucijoms ir pareignams statym nenustatytais atvejais ir tvarka, politinms
partijoms ir politinms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudiama kitis
asociacijos veikl ir jos vidaus reikalus.
Religins bendrijos.Lietuvoje nra valstybins religijos. Kiekvienas mogus LR turi teis laisvai
pasirinkti bet kuri religij arba tikjim, taip pat pakeisti savo pasirinkim ir vienas ar su kitais, privaiai
ar vieai j ipainti, atlikti religines apeigas, praktikuoti tikjim ir mokyti jo. Niekas negali kito asmens
versti nei bti veriamas pasirinkti ar ipainti kuri nors religij arba tikjim.
mogaus laisv ipainti ir skleisti religij arba tikjim negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu ir
tik tada, kai btina garantuoti visuomens saugum, viej tvark, moni sveikat ir dorov, taip pat
kitas asmens pagrindines teises ir laisves. Tvai ir globjai nevaromi rpinasi vaik ir globotini
religiniu ir doroviniu aukljimu pagal savo sitikinimus. mogaus praktikuojama religija ar tikjimu
negali bti pateisinamas nusikaltimas ar statym nevykdymas. Tikintieji turi teis laisvai jungtis
religines bendruomenes, bendrijas bei kurti religines organizacijas. Kiekvienas asmuo dl savo religini
sitikinim vietoj privalomos karins tarnybos gali pasirinkti alternatyvi (darbo) tarnyb. Visi asmenys,
nepaisant j ipastamos religijos, religini sitikinim ar santykio su religija, statymui yra lygs.
Tiesiogiai ar netiesiogiai riboti j teises ir laisves ar taikyti privilegijas draudiama. Religin
bendruomen yra asmen grup, siekianti gyvendinti tos paios religijos tikslus. Ji gali bti atitinkamos
religins bendrijos vietinis padalinys.
Religins bendrijos yra banyi ir tolygi religini organizacij - bendruomeni, siekiani gyvendinti
tos paios religijos tikslus, susivienijimai. Bendrij sudaro ne maiau kaip dvi religins bendruomens,
turinios bendr vadovyb. Valstybs pripainimas reikia, kad valstyb palaiko religini bendrij
dvasin, kultrin ir socialin palikim. Valstybs pripainim suteikia LR Seimas. Pripainimo klausim
Seimas sprendia gavs Teisingumo ministerijos ivad. Religins bendruomens ir bendrijos turi teis
laisvai organizuotis pagal savo hierarchin ir institucin struktr, vidaus gyvenim tvarkyti savarankikai
pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas. Religins apeigos bei kulto ceremonijos laisvai atliekamos
kulto pastatuose ir aplink juos, piliei namuose ir butuose, arvojimo patalpose, kapinse ir
krematoriumuose.
118
2000 06 13 KT nutarimas: Konstitucijos 43 str. nustatyta, kad Valstyb pripasta tradicines Lietuvoje
banyias bei religines organizacijas, o kitas banyias ir religines organizacijas jeigu jos turi atram
visuomenje ir j mokymas bei apeigos neprietarauja statymui ir dorai.
Valstybs pripaintos banyios bei kitos religins organizacijos turi juridinio asmens teises. Banyios
bei religins organizacijos laisvai skelbia savo moksl, atlieka apeigas, turi maldos namus, labdaros
staigas ir mokyklas dvasininkams rengti.
Banyios bei religins organizacijos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus.
Banyi bei kit religini organizacij bkl valstybje nustatoma susitarimu arba statymu.
Banyi bei kit religini organizacij mokslo skelbimas, kita tikybin veikla, taip pat maldos namai
negali bti naudojami tam, kas prietarauja Konstitucijai ir statymams.
Lietuvoje nra valstybins religijos.
Konstit. 43str. 1d. tvirtinta , kad valstyb pripasta tradicines LT banyias bei religines organiz., o kitas
bany. bei relig. organiz. jei jos turi atram visuomenje ir j mokymas bei apeigos neprietarauja
stat. is sakinys suponuoja tai, kad statym leidjas gali tam tikras religines organiz. vardyti kaip
tradicines LT. Banyi bei relig.organiz. vardijimas kaip tradicini ypatingas j valstybinio
pripainimo bdas. is pripainimo instituto konstitucinis vertinimas reikia, kad j valstybinis
pripainimas yra neataukiamas. Tradicikumas nra nei sukuriamas, nei panaikinamas statym leidjo
valios aktu, t.y. ne i organizacij sukrimo, bet j tradicikumo nuo stat.leidjo nepriklausanios j
santyki su visuomene bkls konstatavimo aktas, atspindintis religins kultros raid ir bkl. Tai yra tas
konstitucinis pagrindas, kuriuo remiantis nustatoma valstybje skirtinga tradicini relig.organizacij bei
banyi bkl, palyginti su kitomis relig. organizacijomis. tai reikia, kad neapribojant tvirtint visoms
ban. bei religinms organiz. statymu gali bti utikrinamos ir tokios teiss, kuri neturi tradicinmis
nesanios.
Konstitucijos 43str.7d. tvirtintas valstybs religijos nebuvimo principas. i norma ir norma, numatanti,
kad yra tradic. LT banyios ir religin organizacijos reikia, kad religijos tradicikumas netapatinamas su
jos valstybikumu: banyios ir religins organizacijos nesikia valstybs, jos institucij ir pareign
veikl, neformuoja valstybins politikos, o valstyb nesikia banyi vidaus reikalus, jos laisvai
tvarkosi pagal savo kanonus (43 str. 4 d.).
Sistemikai aikinant norm, kad LT nra valstybins religijos, 43 str. 4 d.norm, kad banyios bei relig.
organiz. tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus, taip pat 40 str. 1 d. suformuluot norm, kad valstybins
ir savivaldybi mokymo ir aukljimo staigos yra pasaulietins, daroma ivada, kad Konstit. tvirtintas
valstybs ir banyios atskirumo principas yra LT valstybs, jos institucij ir j veiklos pasaulietikumo
pamatas. is principas, taip pat Konst. tvirtinta sitikinim, minties, tikjimo, sins laisv, konstitucinis
asmen lygybs principas kartu su kitomis konstitut. nuostatomis lemia valstybs pasaulirin ir religin
neutralum.
Tai, kad LT valstyb ir jos institucijos yra pasauliros poiriu neutralios, reikia ir tikybos srii,
valstybs ir banyi bei religini organizacij paskirties, funkcij ir veiklos atribojim. Valstybs
neutralumas ir pasaulietikumas negali bti pagrindas diskriminuoti tikiniuosius, varyti j teises ir
laisves. Valstybs pasaulietikumas suponuoja ir valstybs nesikiim banyi bei religini organizacij
vidaus gyvenim.
Konstit. 43 str. 3 d. nuostatos neturi bti aikinamos kaip sudaranios baigtin skirta banyi bei religini
organiz.teisi sra. J teiss tvirtintos ir kituose Konstit. nuostatose. statym leidjas turi teis,
nepaeisdamas konstit., statymu nustatyti ir tokias banyi bei religini organizacij teises, kurios
konstit. nra tiesiogiai minimos.

8. Individas (jo galimybs) Lietuvos politinje sistemoje.

Teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar asociacijas viena pagrindini mogaus ir pilieio
politini teisi. (Visuot. mogaus teisi deklaracija: kiekvienas mogus turi teis taiki susirinkim ir
asociacij laisv, niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors asociacijai). Konst. 35 str.:
pilieiams laiduojama teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei i tikslai ar
veikla nra prieingi Konstitucijai ar statymams. Piliei teis jungtis visuomeninius susivienijimus
apima kelet teisi: teis steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas; teis stoti jas ir dalyvauti j
veikloje; teis nebti bendrij, politini partij ar asociacij nariu bei teis istoti i i susivienijim.
Piliei teis vienytis politines partijas, visuom. organizacijas siejama ne tik su laisvu jos steigimu, bet
ir su i organizacij veikimo laisve. Valstybs institucijos negali varyti ne tik steigimo, bet ir j
119
veikimo, iskyrus, kai j veikla ir siekiai prietarauja konstituciniams valstybs sutvarkymo pagrindams.
Pagal LR konstitucij, tik patys pilieiai turi teis sprsti, kokiais tikslais ir interesais jungtis
susivienijimus ir koki susivienijimo form pasirinkti, ia numatytas tik vienintelis apribojimas i
susivienijim tikslai ir veikla neturi bti prietaringi konstitucijai ir statymams. Valstybei nedraudiama
vesti tam tikrus politini teisi apribojimus asmenims, dirbantiems policijos, saugumo tarnybose,
tarnaujantiems ginkluotose pajgose.
Konstitucija nustato, kad asmuo, irinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl politinse
partijose ir polit.organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkim kampanijos pradios.
Teisjai negali dalyvauti politini partij ir kit politini organizacij veikloje. Pagal 141 Konst. str.:
asmenys, atliekantys tikrj karo arba alternatyvij tarnyb, taip pat neij atsarg krato apsaugos
sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kt. sukarint ir saugumo
tarnyb apmokami pareignai negali bti Seimo nariais ir savivaldybi taryb nariais. Jie negali uimti
renkam ar skiriam pareig civilinje valstybinje tarnyboje, dalyvauti politini partij ir politini
organizacij veikloje.
Konst. 35 str. 2 d.: Niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar
asociacijai. i nuostata yra viena piliei teiss jungtis politines partijas ir visuomenines organizacijas
laisvs garantij. Vadinasi, visuomeniniai susivienijimai steigiami pagal savanorikumo princip. Asmuo
laisva valia turi teis sprsti, priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Bet kokie
veiksmai, paeidiantys savanorikumo ir laisvanorikumo princip steigiant politines partijas ir
visuom.organizacijas, turi bti traktuojami kaip asmens konstitucins teiss paeidimas.
*50 tkstani LR piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt ir j Seimas
privalo svarstyti.
*Ne maiau kaip 300 tkstani rinkj turi teis teikti Seimui sumanym keisti ar papildyti LR
Konstitucij .
Dl parengiamj veiksm, susijusi su piliei statymo projekto teikimu Seimui ar sumanymu keisti LR
Konstitucij, sudaroma iniciatyvin grup i ne maiau kaip 10 rinkim teis turini asmen. Toki
iniciatyvin grup registruoja Vyriausioji rinkim komisija. Piliei inicijuot statymo, jo pakeitimo ar
papildymo arba LR Konstitucijos pakeitimo ar papildymo projekt artimiausiame Seimo posdyje po jo
registravimo Seime pateikia iniciatyvins grups atstovas ar kitas iniciatori galiotas asmuo. Piliei
inicijuotas LR Konstitucijos pakeitimo ar papildymo projektas Seime svarstomas ir priimamas bendra
tvarka dl LR Konstitucijos patais projekt.
Konst. 9 str. 3 d.: Referendumas skelbiamas, jei to reikalauja ne maiau kaip 300tkst.piliei, turini
rinkim teis. Referendumo paskelbimo iniciatyvos teis pilieiai gyvendina tiesiogiai. Tam tikslui i ne
maiau kaip 15 piliei, turini rinkim teis, sudaroma piliei referendumo iniciatyvin grup, kuri
inicijuoja para rinkim.
Konstitucijos. 33 str.: Pilieiams laiduojama peticijos teis. Tai ratikas pareikjo (ne jaunesnio kaip
16m. LR pilieio ar usienieio, nuolat gyvenanio LR, ar j grups) kreipimasis statymo nustatyta
tvarka Seim, Vyriausyb, savivaldos institucijas su reikalavimais ar silymais tokius klausimus, kai tam
reikia priimti nauj teiss akt, pakeisti, papildyti ar pripainti negaliojaniu galiojant teis.akt (klausimai
gali bti tokie: mogaus teisi ir laisvi apsaugos ar gyvendinimo; valstybs ar savivaldybs institucij
reformavimo; kt.svarbs visuomenei, savivald., valstybei klausimai). Pateikiama: Seimo, Vyriausybs,
savivaldybi peticij komisijoms.
Piliei susirinkimai, mitingai, piketai neleidiami valst. valdios, kt. valstybini institucij, bausmi
atlikimo vietose, valstybiniuose bankuose, kt. specialaus darbo saugos reimo ar ginkluotos sargybos
saugomose vietose. Taip pat ne ariau kaip 75 metrai nuo pagrindinio jimo LR seim, prezidentr,
vyriausybs bei teism pastatus, prie kt. valst. institucij (prokuratros, savivaldybi, VRM ir kt.) - ne
ariau kaip 25 m. nuo pagrindinio jimo.

11 tema. Lietuvos valstybs forma, administraciniai vienetai, simboliai, valstybs apsauga.

1.Valstybs formos samprata (jos praktin reikm) ir elementai.

Tai kompleksin kategorija, atskleidianti valdios valstybje organizavim, jos idstym teritorijos
atvilgiu, jos gyvendinimo bdus ir priemones.
Tradicikai vartojamos kelios svokos, vairiais aspektais apibdinanios valstybs form. Tai valstybs
valdymo forma, valstybs sandaros forma bei politinis reimas. Valstybs valdymo forma atskleidia
120
valstybs valdios altin, aukiausij valstybs valdios institucij sudarymo tvark, struktr bei i
institucij teisin padt ir tarpusavio santykius; valstybs sandaros forma parodo valstybs teritorin
sutvarkym, valstybs ir j sudarani teritorini vienet santyki pobd; politinis reimas apibdina
valstybs valdios gyvendinimo bdus ir priemones.
Valstybs forma kompleksin svoka. Ji apima visus tris nurodytus elementus. Valstybs forma ne
vien teorin kategorija. Ne maiau svarbi jos praktin reikm. Visuomenei ne tas pats, ar egzistuojanios
valstybs valdios institucijos, j santyki sistema, tvirtinti valdios gyvendinimo bdai stabdo ar
skatina visuomens paang. Pasaulio istorijoje galime rasti ne vien pavyzd: kartais aikiai pasenusi
valstybs forma provokuoja konfliktus arba labai sunkina ikilusi visuomenei udavini sprendim. Ir
prieingai, tinkamas valstybs organizacijos modelis lengvina velninti visuomenje kylanias
prieprieas, telkia visuomen bendriems tikslams gyvendinti. Neretai raoma, kad valstybs formos
paiekos tai efektyviausio, esant tam tikroms slygoms, valdios modelio paiekos.
Ypa audringai diskutuojama valstybs formos klausimais, kai pasikeiia visuomens gyvenimo slygos
ir visuomenei tenka rinktis, koks valstybs organizacijos modelis turi bti tvirtintas. XX a. pabaigoje vl
atgavusi nepriklausomyb Lietuva nebuvo iimtis. Konstitucijos krimo proceso istorijoje diskusijos dl
valstybs formos (tiksliau dl vieno jos elemento valdymo formos) buvo paios audringiausios.
Parlamentin, pusiau prezidentin ar prezidentin respublika? Kokios kompetencijos reikia aukiausioms
valstybs valdios institucijoms? Ginytasi ir kitais klausimais: kokios turi bti vietos savivaldos ir
vietinio valdymo ribos? Kaip Konstitucijoje visapusikiau tvirtinti demokratinius visuomens gyvenimo
pagrindus?

2. Lietuvos valstybs valdymo formos svoka ir ypatumai (atsivelgiant Lietuvos valstybs 1918m.
ir 1919m. konstitucijas bei Konstitucinio Teismo 1998 01 10 nutarime pateiktus iaikinimus).
Valstybs valdymo forma tai valstybs valdios organizacijos forma, kuria nusakomas valstybs
valdios altinis, aukiausij valstybs valdios institucij sudarymo tvarka, j struktra, teisin
padtis, taip pat i institucij tarpusavio santyki principai.
Demokratinse valstybse valdios altiniu laikoma tauta. i samprata tvirtinta ir Lietuvos Respublikos
1992 m. Konstitucijoje. Jos nuostatos, kad Lietuvos valstyb kuria tauta, kad tautai priklauso
suverenitetas, kad aukiausi suvereni gali tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo
atstovus, kad valdios staigos tarnauja monms, patvirtina tautos primat organizuojant valstybs
valdi.
Kita koncepcija: valdios altinis valdovas. iuo atveju reikt prisiminti Jeano Bodino pasilyt
monarchui priklausanio suvereniteto doktrin, pagal kuri valdovui priklauso teis valstyb ir jos
gyventojus. i doktrina ireikia asmeninio viepatavimo idj, akcentuoja asmens valdi kaip absoliui
monarcho ypatyb.
Priklausomai nuo to, kas yra valdios altinis, sprendiamas ir piliei dalyvavimas sudarant aukiausias
valstybs valdios institucijas. iuolaikinje demokratinje valstybje pilieiai renka savo atstovus.
Dar nuo antikos laik valstybs valdymo formos pirmuoju klasifikavimo kriterijumi laikomas valdanij
skaiius (valdo vienas monarchija, valdo tam tikra grup aristokratija, valdo piliei visuma
demokratija). Jis i esms neprarado savo reikms ir dabar.
LRK 1str. tvirtinta: Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika. ia nuostata trims
konstitucinms valstybingumo kategorijoms valstybs nepriklausomybei, demokratiniam reimui bei
respublikinei valdymo formai suteiktas didiausi konstitucini vertybi statusas. Tai patvirtina ir
Konstitucijos 148str. 1d. norma, numatanti, kad Konstitucijos 1str. nuostata Lietuvos valstyb yra
nepriklausoma demokratin respublika gali bti pakeista tik referendumu, jeigu u tai pasisakyt ne
maiau kaip Lietuvos piliei, turini rinkim teis.
I LRK 1 str. normos akivaizdu, kad suverenas Tauta pasirinko respublikin valstybs valdymo bd.
Tai atitinka modernios XX a. Lietuvos valstybs tradicij. Taiau jau 1918 m. vasario 16-osios akte buvo
tvirtinta, jog valstybs pamat nustatymas priklauso Steigiamajam Seimui. Tarpukario Lietuvos valstybs
valdymo forma buvo respublika. Respublikin tradicija sitvirtino ir dar kart atkrusios nepriklausomyb
Tautos smonje.
Rengiant 1992 m. LR Konstitucij, daugiausia ginytasi btent dl valstybs valdymo formos, arba
tiksliau, - dl Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs teisins padties, j galiojim ir tarpusavio
santyki. Be usienio praktikos ir teisins minties, iuose ginuose prisiminti ir tarpukario Lietuvos
valstybs valdymo formos pokyiai ( nuo 1922 m. Konstitucijoje tvirtino parlamentins respublikos
121
modelio iki 1938 m. Konstitucijoje tvirtino prezidentinio valdymo), ne kart pabrtas reliktinis 1990 m.
Laikinojo pagrindinio statymo nustatytas valstybs valdios institucij sistemos pobdis (iuo statymu
nepavyko tvirtinti valdi padalijimu pagrstos valstybs valdios institucij sistemos, svarbiausios
valstybs valdios institucijos vaidmuo teko LR Aukiausiajai Tarybai Atkuriamajam Seimui).
Su Lietuvos valstybs valdymo formos klausimu susidr ir Konstitucinis Teismas nagrindamas, ar
Seimo 1996 m. gruodio 10 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs programos atitinka
Konstitucij. Konstitucinis Teismas 1998 m. sausio 10 d. nutarime konstatavo, kad LR Konstitucijoje
nustatyt valdios institucij kompetencij Lietuvos valstybs valdymo modelis priskirtinas
parlamentins respublikos valdymo formai. Taip pat pabrta, kad ms valstybs valdymo formai
bdinga ir kai kurie vadinamosios miriosios (pusiau prezidentins) valdymo formos ypatumai. Tai
atspindi Seimo, valstybs vadovo Respublikos Prezidento, Vyriausybs galiojimuose bei j tarpusavio
santyki teisinje konstrukcijoje. Lietuvos konstitucinje sistemoje yra tvirtintas Vyriausybs
atsakingumo principas, lemiantis tam tikr Vyriausybs sudarymo bd.
Taigi pagal Konstitucinio Teismo nutarim Lietuvos valstybs valdymo forma priskirtina parlamentins
respublikos valdymo formai, darant ilyg, kad ji turi bding ir pusiau prezidentins valdymo formos
bruo. Dl minto Konstitucinio Teismo nutarimo tuo laiku buvo daug diskutuota.
Lietuvos valstybs valdymo forma vardijama kaip pusiau prezidentin ar parlamentin (su pusiau
prezidentins elementais).
Tam, kad patikrinti i form apibdinim, reikia vadovautis vieno r kito modelio identifikavimo
kriterijais.
Lietuvos valstybs valdymo bdas pagal pusiau prezidentinei respublikai apibrti naudojamus kriterijus:
Pagal LR Konstitucijos 78 str. 2 d. Respublikos Prezident renka Lietuvos pilieiai penkeriems metams,
remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Taigi Lietuvoje ir valstybs
vadov, ir parlament tauta renka tiesiogiai, t.y. abi ios institucijos remiasi tautos pasitikjimu.
Svarbs Respublikos Prezidento galiojimai yra sekantys prezidento veto teis, teis paleisti parlament,
teis skelbti referendum, prezidento faktinio vadovavimo vyriausybei galimybs, nepaprastieji
galiojimai ir pan. Pagal LR Konstitucij Respublikos Prezidentas turi teis Seimo priimt statym
motyvuotai grinti Seimui svarstyti pakartotinai. Respublikos Prezidento veto Seimas gali veikti
daugiau kaip vis Seimo nari bals dauguma. Respublikos Prezidentui priklauso teis skelbti
pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas per 30 dien nuo pateikimo neprim sprendimo dl naujos
Vyriausybs programos arba nuo Vyriausybs programos pirmojo pateikimo per 60 dien du kartus i
eils nepritar Vyriausybs programai. Prezidentas pirmalaikius Seimo rinkimus gali skelbti ir
Konstitucijos 58 str. 2 d. 1 ir 2 p.)
Pagal LR Konstitucij Respublikos Prezidentas neturi teiss skelbti referendumo; teisiniu poiriu jis yra
valstybs vadovas ir nevadovauja Vyriausybei. Kita vertus, Respublikos Prezidentas vadovauja alies
usienio politikai. Konstitucijoje pabriamas Respublikos Prezidento prioritetas ios vykdomosios
valdios veiklos srityje. Respublikos Prezidentas gali skelbti nepaprastj padt, taiau tok jo sprendim
turi patvirtinti Seimas.
Respublikos Prezidentas taip pat dalyvauja ir formuojant Vyriausyb. Jis, Seimui pritarus, skiria Ministr
pirminink, paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt (Konstitucijos 84 str. 4 p.). Taiau
gyvendinant i savo funkcij, jis yra laisvas tik formaliai Vyriausybei btinas Seimo pasitikjimas.
Todl Prezidentas, nors ir turi pasirinkimo teis, negali ignoruoti Seimo daugumos. Kaip paymta
Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarime, Seimo ir Respublikos Prezidento galiojim
formuojant Vyriausyb analiz leidia teigti, kad iame procese Respublikos Prezidento veiklos
svarbiausias udavinys laiduoti valstybs valdios institucij sveik. Formuojant Vyriausyb, jo
veiksmus pirmiausia turt lemti pareiga veikti taip, kad bt sudaryta veiksminga, t.y. turinti Seimo
pasitikjim, Vyriausyb.
Ministras pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Ministrai,
vadovaudamiesi jiems pavestoms sritims atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavalds
Ministrui pirmininkui. Vyriausyb privalo atsistatydinti, kai Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu
pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru pirmininku. Respublikos Prezidentas atleidia Ministr
pirminink Seimui pritarus; ministrus jis gali atleisti tik Ministro pirmininko teikimu. Taigi ioje santyki
srityje Seimo galios gerokai didesns nei alies vadovo.
Ivados. Lietuvos konstitucinis valdymo modelis ne visikai atitinka pusiau prezidentins respublikos
valdymo formos kriterijus, nors, kita vertus, galima velgti ne vien ios valdymo formos modelio
122
bruo. Grynu pavidalu joks :idealus modelis neegzistuoja. Lieka dvi ieitis: pirma, kaip neretai raoma
politolog, teiss mokslinink straipsniuose, - priskirti Lietuvos valstybs valdymo sistem pusiau
prezidentinei valdymo formai, kuri pagal savo bruous yra priartjusi prie parlamentins valdymo formos;
antra, konstatuoti, kad Lietuvos valdymo forma priskirtina parlamentinei respublikai, turiniai pusiau
prezidentins respublikos bruo (kaip vardyta Konstitucinio Teismo nutarime). Ir vienu, ir kitu atveju
apibdinamos tos paios valstybs valdios struktros, j teisin padtis ir tarpusavio santykiai, tik
pirmuoju daugiau akcentuojami vieni bruoai, antruoju kiti. Taiau abiem atvejais reikinys yra tas pats,
vertinami tie patys galiojimai, j santykis ir sryis.

3. Valstybs santvarkos svoka. Lietuvos Respublika suvereni (nepriklausoma) ir unitarin

valstyb.
Valstybs santvarkos forma apibdina valstybs vidaus teritorin sutvarkymo bd, valstybs sudtini
dali teisin padt, taip pat santyki tarp valstybs kaip tokios ir jos sudtini dali pobd (t.y. centrins
ir vietins valdios santyki pobd).
Tinkama valstybs santvarka vienas i veiksni, utikrinani alies stabilum, valdios struktr
efektyvi veikl. Apie valstybs santvarkos form sprendiama pagal valstybs sudt, t.y. ar valstyb yra
vienalyt, ar jungtin. Atsivelgiant tai, prasta valstybes skirstyti unitarines (paprastas) ir federacines
(sudtines). Taigi valstybs santvarkos form lemia valstybs teritorijos sutvarkymo bdas, valstybs ir
jos sudtini dali tarpusavio santyki sistema, taip pat vieningos vienos ar dviej lygi teiss sistem
galiojimas. Paprastai skiriamos dvi valstybs santvarkos formos: unitarin ir federacin.
Unitarin valstyb vienalyt, ji padalyta tik administracinius teritorinius vienetus, kuriems nebdinga
tam tikras politinis savarankikumas. Unitarinje valstybje galioja vieninga nacionalin teiss sistema.
Federacija sjungin valstyb, kuri sudaro federacijos nariai valstybinio pobdio teritoriniai
junginiai. ioje valstybje, be bendr visai federacijai valstybs valdios institucij, funkcionuoja
federacijos subjekt statym leidybos, vykdomosios ir teismins valdios institucijos.
Unitarin ar federacin valstybs santvarkos forma tvirtinama konkreios alies konstitucijoje. Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 10 str. 1 d. skelbiama: Lietuvos valstybs teritorija yra vientisa ir nedalijama
jokius valstybinius darinius. Tai unitarinis valstybs sandaros konstitucinis pripainimas.
Valstybs santvarkos forma yra valstybs istorins raidos rezultatas, yra takojama vairiausi veiksni:
alies teritorijos dali istoriniai skirtumai, konfliktai visuomenje, separatistins tendencijos, usienio
ali spaudimas viena grup veiksni. Ne maiau svarbios ir kitos aplinkybs daugiatautikumas,
religiniai, rasiniai, kultriniai ir kitokie panaumai ar skirtumai. Valstybs santvarkos forma gali keistis.
Ir unitarinje, ir federacinje valstybje atskir dali statusas gali bti identikas ar skirtingas. Pagal ta
valstybs teritorinis sutvarkymas apibdinamas kaip simetrikas ar asimetrikas. Pirmuoju atveju alies
teritoriniai vienetai turi vienod status. Lietuvoje vis apskrii, savivaldybi teisinis statusas yra
vienodas. Nra apskrii su didesniais ar maesniais galiojimais ar skirtinga kompetencija. Antruoju
atveju kai kuri vieno lygmens sudtini dali statusas skiriasi.
Kaip jau anksiau minjau, Lietuvos valstybs santvarkos forma yra tvirtinta Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 10 str., kad Lietuvos valstybs teritorija yra vientisa ir nedalijama jokius valstybinius
darinius. ia Konstitucijos norma yra tvirtinta unitarin valstybs santvarkos forma, ireikianti
vieningos valstybs idj. Btent tokiai valstybs formai 1992 m. spalio 25 d. referendumu pritar Tauta
tikroji Konstitucijos krja.
LR teritorijos vientisumas ir jos nedalomumas tam tikrus valstybinio pobdio darinius yra grindiamas
pilietins lietuvi tautos bei tautos suvereniteto nedalomumu. LR Konstitucijos 2, 3, 4, 9 ir kit straipsni
prasme Tauta Lietuvos piliei bendrija, susidariusi j istorijos, kultros, kalbos, teritorijos ir kinio
gyvenimo pagrindu. Tauta vieninga, visi Lietuvos Respublikos pilieiai turi vienod status. Visus
Lietuvos Respublikos pilieius jungia pastovus teisinis-politinis ryys su savo valstybe Lietuva. Todl
pilietins lietuvi tautos vieningumas lemia ir alies teritorijos santvarkos vieningum.
Pilietinei Tautai Lietuvos valstybs krjai, alies vidaus ir iors saugumo, teritorinio vientisumo ir
tautos tapatumo garantui priklauso suverenitetas aukiausi teisi, suvereni gali visuma. Tautos
suverenitetas yra nedalus, tauta jo negali dalintis su jokia Lietuvos teritorijos gyventoj bendrija.
Lietuvos valstybs unitarin sandaros forma yra tai, kad Lietuvoje galioja vieninga nacionalin teiss
sistema.

123
Lietuvos gyvenimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija vienintelis pagrindinis alies
statymas. Visoje alyje galioja tam tikrus santykius reguliuojantys Lietuvos Respublikos statymai, kiti
centrins valstybs valdios institucij aktai.
Pagal LR Konstitucij Lietuvoje negali bti vidaus sien, ypating autonomin status turini teritorijos
dali. Lietuvos valstybs vientisumas konstitucinis Lietuvos valstybs organizacijos principas.
Neatsitiktinai Konstitucijos 3 str. 2 d. nustatyta, kad Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis prieintis bet
kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomum, teritorijos vientisum, konstitucin
santvark.

4. Lietuvos valstybs teritorijos administraciniai vienetai, j nustatymo (steigimo, likvidavimo) ir

valdymo statyminis reglamentavimas bei su tuo susij Konstitucinio Teismo iaikinimai (tarp j
pagal 1998 02 18 nutarim, 2001 06 28 nutarim, 2002 12 24 nutarim).
Lietuvos valstybs teritorija, kaip ir kit viening unitarini valstybi teritorija, racionalaus valdymo
organizavimo sumetimais yra suskirstyta tam tikrus administracinius vienetus, kuriuose formuojamos
atitinkamos valdios staigos. Tai yra numatyta ir Konstitucijos 11 str.: Lietuvos valstybs teritorijos
administracinius vienetus ir j ribas nustato statymas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1998
m. vasario 18 d. nutarime paymjo, kad ias konstitucines nuostatas patikslina ir ipltoja Konstitucijos
X skirsnio Vietos savivalda ir valdymas normos. Pirma, mintame skirsnyje yra tvirtintos ne maiau
kaip dvi administracini vienet pakopos (grandys). Antra, skirting pakop (grandi)
administraciniams vienetams nustatyta skirtinga valdymo sistema: emutiniams (t.y. pirmosios pakopos)
vienetams Konstitucija laiduoja savivaldos teis, auktesniuosiuose (t.y. antrosios pakopos)
administraciniuose vienetuose valdym organizuoja Vyriausyb.
Mintos konstitucins nuostatos yra detalizuotos 1994 m. liepos 19 d. (2005 07 05 pakeistas) priimtame
Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet ir j rib statyme, kurio pirmajame straipsnyje
nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybs. io
statymo 2 str. buvo tvirtinta, kad savivaldybs yra Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis
vienetas, kur valdo jos gyventoj bendruomens irinktos savivaldos institucijos pagal Lietuvos
Respublikos vietos savivaldos statym ir kitus statymus. Savivaldyb sudaroma i gyvenamj vietovi.
Pagrindiniai savivaldybs steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir priirti savo aplink,
komunalin k, teikti gyventojams paslaugas ir vykdyti kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos
vietos savivaldos statyme.
Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos auktesnysis administracinis vienetas, kurio valdym
organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausyb pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statym ir
kitus statymus.
Apskritis sudaroma i savivaldybi teritorij, pasiymini socialini, ekonomini ir etnokultrini
interes bendrumu.
Taigi Lietuvos administraciniuose vienetuose susiformavo dvi valdymo sistemos: savivaldos sistema,
organizuojama emesns pakopos administraciniuose vienetuose (statyme vardytuose savivaldybmis),
ir vietinio valdymo sistema, kuri auktesns pakopos vienetuose (apskrityse) organizuoja Vyriausyb.
Lietuvoje vadovautasi kontinentine tradicija, derinania vietin valdym ir savivald. Todl Lietuvai kaip
unitarinei valstybei bdinga santykin decentralizacija.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m birelio 28 d. paymjo, kad
pagal Konstitucijos 119 straipsnio 1 dal statymo numatytiems valstybs teritorijos administraciniams
vienetams laiduojama savivaldos teis, kuri gyvendinama per atitinkamas savivaldybi tarybas.
Konstitucijos 120 straipsnyje tvirtinta: Valstyb remia savivaldybes. Savivaldybs pagal Konstitucijos
bei statym apibrt kompetencij veikia laisvai ir savarankikai. "ios Konstitucijos nuostatos, taip pat
Konstitucijos 123 str. 1 bei 2 dali ir kitos Konstitucijos nuostatos reikia, kad administraciniuose
vienetuose centralizuotas valstybs valdymas derinamas su vietos savivalda. Konstitucijos nuostata, kad
savivaldybs pagal Konstitucijos bei statym apibrt kompetencij veikia laisvai ir savarankikai,
vertintina kaip i vietos bendruomeni dalyvavimo valdant ias teritorijas garantija. Konstitucijos 33
straipsnio 1 dalyje tvirtinta: Pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per
demokratikai irinktus atstovus, taip pat teis lygiomis slygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybin
tarnyb." Nagrinjamos bylos kontekste Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostata, kad pilieiai turi
teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per demokratikai irinktus atstovus, vertintina ne tik

124
kaip piliei teis, bet ir kaip valdios institucij, taip pat ir statym leidjo, pareiga isiaikinti vietos
bendruomeni nuomon, kai priimami sprendimai, susij su administracini-teritorini.
Pagal Konstitucij nustatyti administracinius vienetus ir j ribas, taigi ir panaikinti esamas bei steigti
naujas savivaldybes, keisti j teritorijos ribas bei centrus, gali tik Seimas ir tik statymu. Tai darydamas
Seimas yra saistomas statym nustatytos i klausim sprendimo tvarkos. Kaip nustatomi Lietuvos
Respublikos administraciniai vienetai ir j ribos, reglamentuojama Lietuvos Respublikos teritorijos
administracini vienet ir j rib statymo. Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet ir j
rib statyme nustatyta, kad savivaldybes steigia, esamas panaikina, taip pat j teritorij ribas bei centrus
nustato ir keiia Seimas Vyriausybs teikimu. Prie kreipdamasi Seim, Vyriausyb atsivelgia
gyvenamosios vietovs bendruomens nuomon, savivaldybs tarybos silymus, organizuoja vietos
gyventoj apklaus ir priima sprendim dl teikimo. io statymo 13 straipsnyje nustatyta :Pasilymus
steigti ar panaikinti savivaldybes, kitus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinius vienetus ir
gyvenamsias vietoves bei nustatyti ar keisti j ribas nagrinja ir ivadas Lietuvos Respublikos
Vyriausybei teikia jos galiota institucija. Vyriausybs galiota institucija, teikdama ivad dl teritorijos
administracini vienet steigimo, j rib nustatymo ar keitimo, pateikia vietos gyventoj apklausos
rezultatus, j praymus bei savivaldybs tarybos silymus, vertina gyvenamosios vietovs bendruomens
ir savivaldybs tarybos nuomons pagrstum ir tikslingum.

5. Lietuvos valstybs politinio reimo samprata ir ypatumai. Usienio politikos principai. Valstybs
gynimo konstituciniai pagrindai.
Valstybs politinio reimo svoka vardijama bd priemoni, kuriomis gyvendinama valstybs valdia,
visuma. Tai treias valstybs formos elementas.
Politinis reimas apibdina valstybs valdios gyvendinimo bdus ir priemones. Paymtina, kad
kiekvienos alies valstybs valdia prireikus taiko prievart.
LRK 1 str. tvirtinta: Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika. Taigi pagrindiniame
alies statyme skelbiamas demokratinis politinis reimas.
LRK 1 str., tvirtinant demokratin respublik, papildo Konstitucijos 2 str. nuostatos: 1) Lietuvos
valstyb kuria Tauta; 2) suverenitetas priklauso Tautai. Vadinasi, pripastamas demokratiniam valdymui
btinas imperatyvas Tauta yra vienintel valstybs kaip politins organizacijos, kaip Tautos gyvenimo
tam tikros formos, krja, kad aukiausios suverenios galios priklauso tautai, o ne kuriam nors
sluoksniui, grupei ar asmeniui. Tautos suvereniteto, jos aukiausios valdios pobdio sampratai
svarbios ir Konstitucijos 3 str. nuostatos, teigianios, kad niekas negali varyti ar riboti tautos
suvereniteto, savintis visai tautai priklausani suvereni gali. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis
prieintis bet kam, kas prievarta ksinai Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorin vientisum,
konstitucin santvark. Taip pat Konstitucijos 4 str.: Aukiausi suvereni gali tauta vykdo tiesiogiai ar
per demokratikai irinktus atstovus. iuo atveju suvereniteto gyvendinimas tiesiogiai atspindi ir
demokratin Lietuvos bendro gyvenimo klausim sprendimo pobd.
alies politinio reimo konstitucinio tvirtinimo analizei svarbios Lietuvos Respublikos Konstitucijos
nuostatos, kad svarbiausi valstybs ir tautos gyvenimo klausimai sprendiami referendumu (Konstitucijos
9 str. 1 d.). statymo nustatytais atvejais referendum skelbia Seimas. Referendumas taip pat skelbiamas,
jeigu jo reikalauja ne maiau kaip 300 tkstani piliei, turini rinkim teis. Referendumo skelbimo
ir vykdymo tvark nustato statymas.
Pilieiai dalyvauja valstybs valdyme ir irinkdami Seim, Respublikos Prezident, savivaldybi tarybas.
Rinkimai tautos valios iraika, atstovaujamosios demokratijos pagrindas.
Svarbus Konstitucijoje tvirtino Lietuvos politinio reimo bruoas prigimtini teisi ir laisvi
pripainimas ir j tvirtinimas Konstitucijoje. Konstitucijos 18 str. tvirtinta, kad mogaus teiss ir laisvs
prigimtins. Vadinasi, mogaus teiss ir laisvs atsiranda ne valstybs valia, bet mogus jas gyja
gimdamas.
alies politiniam reimui apibdinti ne maiau svarbu, ar pripastamos teiss ir laisvs, kurios sudaro
btinas prielaidas dalyvauti tvarkant bendrus reikalus. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra
demokratinje valstybje pripastam teisi ir laisvi katalog. Ne maiau svarbios ir kitos teiss bei
laisvs: minties, tikjimo ir sins laisv (Konstitucijos 26 str.), teis dalyvauti valdant savo al tiek
tiesiogiai, tiek per demokratikai irinktus atstovus, taip pat teis lygiomis slygomis stoti valstybin
tarnyb (Konstitucijos 33 str. 1 d.), rinkim teis (34 str.), teis laisvai vienytis bendrijas, politines
partijas ar asociacijas, jei j tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai ir statymams (Konstitucijos 35
125
str.), teis rinktis be ginklo taikius susirinkimus (Konstitucijos 36 str.), teis kritikuoti valstybs staig ir
pareign darb (Konstitucijos 33 str. 3 d.) ir kt.
Naudodamiesi Konstitucijoje tvirtintomis teismis ir laisvmis, Lietuvos Respublikos pilieiai turi
teisines galimybes dalyvauti tvarkant bendrus reikalus. Pagal Konstitucij, asmuo, kurio konstitucins
teiss ir laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. Teismin gynyba svarbiausia i teisi ir
laisvi utikrinimo garantija.
Valstybs valdios organizavimas remiasi valdi padalijimo principu dar vienas demokratinio reimo
teisinio tvirtinimo aspektas. Konstitucijos 5 str. nustatyta, kad valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas,
Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir Teismas. Valdios galias riboja Konstitucija. Valdios staigos
tarnauja monms. iomis Konstitucijos normomis, kuri turinys detaliai atskleidiamas kutuose
Konstitucijos straipsniuose, tvirtintas valstybs valdi padalijimo principas. Konstitucijos 5 str., kuris
nustato, valstybs valdios institucijas, vykdanias valstybs valdi, turin atskleidia kiti konstitucijos
skirsniai, nustatantys konkrei valdios institucij organizacij ir funkcionavim: V skirsnis Seimas, VI
skirsnis :Respublikos Prezidentas, VII skirsnis Vyriausyb, IX skirsnis Teismas. Kiekviename i i
skirsni nustatoma atitinkamos valstybs valdios institucijos sudarymo tvarka, bdingos funkcijos, taip
pat i institucij kompetencija, santykiai su kitomis valstybs valdios institucijomis. Konstitucijos
normomis tvirtintas valstybs valdios institucij savarankikumas, j pusiausvyra bei tarpusavio
sveika.
Nagrinjant valstybs valdios institucij sistem, btina paymti, kad statym leidybos funkcij vykdo
Seimas ( ir tauta referendumu taip pat gali priimti statymus). Seimui Tautos atstovybei bdinga
demokratini ali statym leidiamosios institucijos teisin padtis. Ne maiau svarbus valstybs
valdios atitikimo demokratijos reikalavimams kriterijus teisj ir teism nepriklausomybs
tvirtinimas. Tik nepriklausoma teismin valdia gali apsaugoti asmens teises ir laisves, ukirsti keli
valdios institucij ar pareign piktnaudiavimui. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje sudarytos visos
prielaidos teisingumui gyvendinti.
Valstybs valdios institucij renkamumas demokratinio politinio reimo bruoas. io bruoo
konstitucinis tvirtinimas atsispindi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 4 str. nuostatoje apie tautos
suverenios galios vykdym per demokratikai irinktus atstovus (taip pat ir 33 str. 1 d. nuostatoje, kad
pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al ir per demokratikai irinktus atstovus), ir Konstitucijos V
skirsnio Seimas nuostatose apie Seimo nari Tautos atstov rinkimus ( Konstitucijos 55 str. 1 d.
nustatyta, kad Seim sudaro tautos atstovai 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams
remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu), VI skirsnio Respublikos
Prezidentas 78 str. 2 d. nuostatoje, kad Respublikos Prezident renka Lietuvos Respublikos pilieiai
penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu, ir
Konstitucijos 119 str. 2 d. nuostatoje, kad savivaldybi taryb narius trejiems metams renka
administracinio vieneto gyventojai Lietuvos Respublikos pilieiai, remdamiesi visuotine, lygia ir
tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu.
Apibdinant valstybs politin reim, paymtini ir kiti svarbs jo institutai: vietos savivaldos buvimas,
masins informacijos priemoni cenzros draudimas bei draudimas valstybei, politinms partijoms,
politinms ir visuomeninms organizacijoms monopolizuoti masines informacijos priemones.
Ne maiau svarbu, kad konstitucijoje ir statymuose tvirtinti demokratiniai institutai realiai funkcionuot,
kad politinio proceso dalyviai laikytsi teiss nustatyt elgesio taisykli.
LRK XIII skirsnyje tvirtinti usienio politikos ir valstybs gynimo pagrindai. Konstitucijos 135 str. 1d.:
Lietuvos Respublika, gyvendindama usienio politik, vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins
teiss principais ir normomis, siekia utikrinti alies saugum ir nepriklausomyb, piliei gerov ir
pagrindines j teise bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrstos tarptautins tvarkos krimo.
Respublikos Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotj pajg vadas. Jis Seimo pritarimu skiria
kariuomens vad, suteikia aukiausius karinius laipsnius. Prezidentas vadovauja konsultacinei
Valstybs gynimo tarybai, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybs gynybos klausimus.
Sprendimus dl mobilizacijos, karo padties, ginkluotj pajg panaudojimo ir sprendim gintis nuo
ginkluotos agresijos priima Respublikos Prezidentas. Taiau alies vadovas privalo tok savo sprendim
pateikti tvirtinti artimiausiam Seimo posdiui.
Jeigu Valstybje ikyla grsm konstitucinei santvarkai ar visuomens rimiai, Seimas gali visoje
valstybs teritorijoje ar jos dalyje vesti nepaprastj padt. Jos trukm iki ei mnesi. Tarp Seimo
sesij neatidliotinais atvejais tok sprendim turi teis priimti Respublikos Prezidentas, taip pat
126
aukdamas neeilin Seimo sesij iam klausimui svarstyti. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos
Prezidento sprendim. Taikos metu Prezidentas tvirtina kariuomens dislokavimo vietas ir manevravimo
teritorines ribas. Sprendimus dl kariuomens dalini perklimo kit dislokavimo viet savo dekretu turi
teis priimti tik Respublikos Prezidentas. Tik alies vadovas savo dekretu dali sakyti krato apsaugos
ministrui suformuoti kari padalinius valstybs sien apsaugai.
Lietuvos Respublikos Valstybs gynimo tarybos statymo 2 str, tvirtinta, kad LR valstybs gynimo
taryba yra valstybs institucija, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybs gynybos reikalus,
skaitant valstybs institucij veikl svarbiausiais valstybs saugumo utikrinimo ir gynimo klausimais.
Valstybs gynimo taryb eina Respublikos Prezidentas vyriausiasis valstybs ginkluotj pajg vadas,
Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krato apsaugos ministras ir kariuomens vadas. Valstybs
gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. io statymo 3 str. tvirtinta, kad valstybs gynimo
taryba vadovaujasi LR konstitucija, LR statymais, taip pat LR tarptautinmis sutartimis bei susitarimais,
kuriuose numatyti Lietuvos valstybs tarptautiniai sipareigojimai.
Lietuvos Respublikos karo padties statymas nustato karo padties vedimo ir ataukimo tvark, LR
piliei, usieniei teisi ir laisvi ribojimus, valstybs institucij galiojimus bei moni, staig ir
organizacij veiklos ypatumus vedus karo padt. is statymas turi utikrinti visuomens saugum ir
viej tvark karo padties metu. statymo 3 str. tvirtinta, kad karo padt veda Seimas, kai prireikia
ginti Tvyn arba vykdyti Lietuvos tarptautinius sipareigojimus. Ginkluoto upuolimo atveju, kai kyla
grsm valstybs suverenumui ar jos teritorijos vientisumui, sprendim dl gynybos nuo ginkluotos
agresijos ir dl karo padties vedimo priima Respublikos Prezidentas nedelsdamas ir sprendim teikia
tvirtinti artimiausiame Seimo posdyje, o tarp Seimo sesij nedelsdamas aukia Seimo neeilin sesij.
Seimas nutarimu patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendim. Karo padtis gali bti
vesta visoje valstybje arba jos dalyje. Sprendime dl karo padties vedimo nurodoma, kokios teiss ir
laisvs, numatytos iame statyme, ribojamos. 4 str. tvirtinta, kad karo padtis ataukiama, kai Seimas
panaikina Respublikos Prezidento sprendim dl karo padties vedimo arba jeigu inyko prieastys, dl
kuri ji buvo vesta. Sprendim dl karo padties ataukimo priima Seimas. Respublikos Prezidentas turi
teis savo sprendim ataukti, kol jis nepradtas svarstyti Seime, jeigu inyko karo padties vedimo
prieastys. 5 str. tvirtinta, kad Seimas karo padt veda ar j ataukia priimdamas nutarim. Respublikos
Prezidento sprendimai dl karo padties vedimo ar ataukimo forminami dekretais.
Lietuvos Respublikos nepaprastosios padties statymas nustato nepaprastosios padties vedimo
pagrindus ir tvark, laikin fizini asmen naudojimosi teismis ir laisvmis apribojim, laikin juridini
asmen veiklos apribojim, laikinus valstybs ir savivaldybi institucij galiojimus nepaprastosios
padties metu, taip pat i institucij veiklos teistumo kontrol ir nepaprastosios padties ataukimo
tvark. Nepaprastoji padtis gali bti vedama, kai dl valstybje susidariusios ekstremalios situacijos
kyla grsm LR konstitucinei santvarkai ar visuomens rimiai ir ios grsms nemanoma paalinti
nepanaudojus Konstitucijoje ir iame statyme tvirtint nepaprastj priemoni. Nepaprastoji padtis gali
bti vedama visoje LR teritorijoje ar jos dalyje (atskiruose valstybs teritorijos administraciniuose
vienetuose, pasienio ruoe ar kitose valstybs teritorijos dalyse). Nepaprastosios padties trukm negali
bti ilgesn kaip 6 mnesiai. Sprendim vesti nepaprastj padt priima: Seimo sesijos metu Seimas,
priimdamas atitinkam nutarim; tarp Seimo sesij Respublikos Prezidentas, ileisdamas atitinkam
dekret ir aukdamas neeilin Seimo sesij Respublikos Prezidento sprendimui svarstyti. Seimas nutarimu
gali patvirtinti ar panaikinti Respublikos Prezidento sprendim. Seimo panaikintas Respublikos
Prezidento sprendimas netenka galios. Seimas, tvirtindamas Respublikos Prezidento sprendim vesti
nepaprastj padt, gali pakeisti jo nuostatas, sumaindamas ar padidindamas: teritorij, kurioje vedama
nepaprastoji padtis; nepaprastosios padties trukm; nustatyt konstitucini teisi ir laisvi apribojimus
bei nepaprastj priemoni, kurios gali bti taikomos, mast. Nepaprastoji padtis ataukiama, kai
Seimas panaikina Respublikos Prezidento sprendim vesti nepaprastj padt arba kai Seimas priima
nutarim dl nepaprastosios padties ataukimo inykus jos vedimo pagrindams.
auli sjungos statymas nustato auli sjungos, tsianios iki 1940 m. birelio 15 d. veikusios
organizacijos veikl, valdym, naryst, teis ilikus nekilnojamj turt ir jos likvidavimo tvark.
Sjunga yra savanorika, pilietins savigynos savaveiksm visuomens organizacija, stiprinanti valstybs
gynybin gali, ugdanti pilietikum ir tautin smoningum, pltojanti valstybs gynybos vietjik
veikl, teikianti pagalb policijai bei civilins saugos ir gelbjimo sistemos institucijoms. Sjunga yra ne
pelno organizacija. Jos veiklos tikslas nra pelno siekimas. Sjungos buvein pagal tradicij yra Kaune.
Sjunga ir sjungos rinktins yra juridiniai asmenys. Sjunga turi vliav, enkl - Vyio skyd, nariai -
127
uniform. Vliavas turi ir Sjungos rinktins Sjunga savo veikl grindia Lietuvos Respublikos
Konstitucija, Nacionalinio saugumo pagrind, iuo ir kitais statymais, Vyriausybs nutarimais, Sjungos
statutu bei kitais teiss aktais. Sjunga taikos metu: stiprina Lietuvos valstybs nepriklausomyb; rengiasi
pilietinei savigynai ir ginkluotai krato gynybai; ugdo pilietikum, pagarb Lietuvos Respublikos
Konstitucijai ir pasitikjim nacionaliniais institutais; puoselja tautos etnin kultr; dalyvauja rengiant
pilieius visuotiniam pilietiniam ir ginkluotam pasiprieinimui karo grsms ir okupacijos atveju; padeda
krato apsaugos struktroms rengti mobilizacin rezerv: Sjungos sudarytose su policija
bendradarbiavimo sutartyse nustatyta tvarka teikia pagalb policijai palaikant viej tvark, kovojant su
nusikalstamumu bei sustiprinant valstybs sien apsaug; Sjungos sudarytose su civilins saugos ir
gelbjimo sistemos institucijomis bendradarbiavimo sutartyse nustatyta tvarka teikia pagalb civilins
saugos ir gelbjimo sistemos institucijoms atliekant gelbjimo darbus bei likviduojant ekstremali vyki
sukeltus padarinius. Karo padties metu Sjungos nariai, jos rinktins bei padaliniai dalyvauja
ginkluotame ir pilietiniame pasiprieinime. Sjungos nariais auliais gali bti tik LR pilieiai.
Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo agresijai statymas tvirtina Lietuvos
Respublikos ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo agresijai principus bei pagrindus. Lietuvos Respublikos
ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo agresijai teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos
Konstitucija, Nacionalinio saugumo pagrind, is ir kiti statymai, taip pat Lietuvos Respublikos
tarptautins sutartys ir visuotinai pripaintos tarptautins teiss normos, tvirtinanios neatimam
kiekvienos valstybs teis individuali ar kolektyvin savigyn nuo ginkluoto upuolimo. Ginkluotos
gynybos ir pasiprieinimo agresijai veiksmams vadovauja laisvai ir teistai veikianti valstybs gynybos
civilin ir karin vadovyb, o jeigu ji negali veikti, - Tautos pasiprieinimo vadovyb. Ginkluotos
gynybos ir pasiprieinimo agresijai veiksmai prasideda nuo pat agresijos akto pradios. Agresijos aktu
laikomi ie usienio valstybi veiksmai, keliantys rimt grsm Lietuvos Respublikos suverenitetui,
teritorijos vientisumui ar politinei nepriklausomybei: usienio valstybs ginkluotj pajg siverimas
Lietuvos Respublikos teritorij arba jos upuolimas, taip pat bet kokia Lietuvos Respublikos teritorijos
arba jos dalies karin okupacija, kuri yra tokio siverimo ar upuolimo rezultatas, kad ir kiek laiko ji
trukt, arba Lietuvos Respublikos teritorijos ar jos dalies aneksija, panaudojant ginkluot jg ar grasinant
ja; usienio valstybs ginkluotj pajg vykdomas Lietuvos Respublikos teritorijos bombardavimas arba
bet kokio kito ginklo panaudojimas prie Lietuvos Respublikos teritorij; Lietuvos Respublikos jr uost
ar krant blokada, taip pat jos sausumos teritorijos ar oro erdvs blokada; Lietuvos Respublikos
sausumos, jr arba oro ginkluotj pajg upuolimas, vykdomas usienio valstybs ginkluotj pajg;
pagal Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt nustatyta tvarka iduot leidim Lietuvos
Respublikos teritorijoje laikinai esani ar judani per j tranzitu usienio valstybs ginkluotj pajg
panaudojimas, paeidiant Lietuvos Respublikos nustatytas slygas; usienio valstybs veiksmai,
leidiantys treiajai valstybei naudotis savo teritorija agresijos aktui prie Lietuvos Respublik vykdyti;
usienio valstybs veiksmai - rmimas, siuntimas ar leidimas sisti ginkluotas gaujas, grupes ir
nereguliarias pajgas arba samdinius, kurie vykdo ginkluotas operacijas prie Lietuvos Respublik, jeigu
ios operacijos yra pakankamai rimto pobdio, taip pat usienio valstybs dalyvavimas iose
operacijose.
Usienio politika yra politini tiksl rinkinys, kuriuo siekiama apibrti kaip valstyb sveikaus su
kitomis pasaulio alimis. Usienio politika paprastai skirta apginti nacionalinius interesus, nacionalin
saugum, gyvendinti ideologinius tikslus bei utikrinti ekonomin klestjim.
Respublikos Prezidentas sprendia pagrindinius usienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe
vykdo usienio politik. Vyriausybs teikimu Prezidentas skiria ir ataukia Lietuvos Respublikos
diplomatinius atstovus usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij; priima usienio valstybi
diplomatini atstov galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus; teikia aukiausius diplomatinius rangus
ir specialius vardus. Be to, alies vadovas pasirao Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas
Seimui ratifikuoti.

6. Lietuvos valstybs simboliai ir su jais susijusio statyminio reglamentavimo ( statymo Dl

Lietuvos valstybs vliavos, statymo Dl Lietuvos valstybs herbo, Valstybs himno statymo)
pagrindai.
LR K 15 str. 1 d. tvirtinta, kad valstybs vliavos spalvos geltona, alia, raudona. Lietuvos Respublikos
Vyriausybs nutarime Dl Lietuvos Respublikos valstybs vliavos ir kit vliav klimo ir naudojimo

128
tvirtinta, kad Lietuvos valstybs vliava prie, vir ar ant valstybs ir savivaldybi institucij ir taig
ikeliama iomis atmintinomis ir kitomis dienomis:
sausio 1-j Lietuvos vliavos dien;
sausio 13-j Laisvs gynj dien;
vasario 24-j Estijos nepriklausomybs dien;
kovo 29-j Lietuvos stojimo NATO dien;
gegus 1-j Lietuvos stojimo Europos Sjung dien;
gegus 9-j Europos dien;
birelio 14-j Gedulo ir vilties dien (su gedulo enklu);
birelio 15-j Okupacijos ir genocido dien (su gedulo enklu);
liepos 15-j algirio mio dien;
rugpjio 23-j Juodojo kaspino dien (su gedulo enklu);
rugpjio 31-j Laisvs dien;
rugsjo 23-j Lietuvos yd genocido dien (su gedulo enklu);
spalio 25-j Konstitucijos dien;
lapkriio 18-j Latvijos nepriklausomybs dien;
lapkriio 23-j Lietuvos kari dien.
iomis nustatytomis dienomis valstybs vliava ikeliama 7 valand ir nuleidiama 22 valand. Lietuvos
valstybs vliava prasidjus balsavimui ikeliama prie, vir ar ant pastat, kuriuose vyksta balsavimas,
rinkim Lietuvos Respublikos Seim, savivaldybi tarybas ar Europos Parlament ir Respublikos
Prezidento rinkim dien, taip pat balsavimo referendume dien ir nuleidiama jam pasibaigus.
Skelbdama gedul valstybje, Lietuvos Respublikos Vyriausyb nutarimu nustato konkreias vliav
klimo vietas ir laik.
Prie apskrii virinink administracij pastat nuolat ikelta apskrities vliava.
Apskrii vliavos nuolat pastatytos apskrii virinink administracij pastat viduje (posdi salse,
apskrities virininko darbo kabinete). Apskrities vliavos gali bti pastatomos oficiali rengini vietose.
Viej rengini proga fiziniai ir juridiniai asmenys gali savo nuoira naudoti (kelti, statyti) Lietuvos
valstybs vliav ir (arba) vliavles laikydamiesi statyme nurodyt vliav naudojimo princip ir tik
taip, kad nebt parodyta nepagarba ioms vliavoms. Tarptautini viej rengini vietose Lietuvos
valstybs vliava gali bti keliama kartu su kitomis vliavomis pagal tarptautinio protokolo reikalavimus.
Lietuvos Respublikos statyme Dl Lietuvos valstybs vliavos (2004-07-08) tvirtinta, kad Lietuvos
valstybs vliava nuolat ikeliama prie, vir ar ant i pastat: Lietuvos Respublikos Seimo; Respublikos
Prezidento rezidencijos; Lietuvos Respublikos Vyriausybs, ministerij ir apskrii virinink
administracij; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kit teism; Lietuvos Respublikos
generalins prokuratros; Lietuvos banko; Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkim komisijos;
Gedimino pilies bokte Vilniuje; savivaldybi taryb; pasienio kontrols punktuose tarptautiniuose oro
uostuose, atviruose tarptautinei laivybai jr ir upi (vidaus vanden) uostuose, geleinkelio stotyse ar
prie automobili keli Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu steigtose vietose, kuriose patikrinim
atlieka Valstybs sienos apsaugos tarnyba, muitin ir kitos tam galiotos valstybs institucijos.
Valstybs veni dienomis Lietuvos valstybs vliava keliama prie, vir ar ant i pastat: prie kit
valstybs ir savivaldybi institucij bei staig, kit staig, moni ir organizacij, nesvarbu, kokia j
nuosavybs forma, taip pat gyvenamj nam.
Taip pat Lietuvos valstybs vliava nuolat pastatoma: Lietuvos Respublikos Seimo posdi salje;
Lietuvos Respublikos Vyriausybs posdi salje;Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo posdi
salje; Lietuvos Respublikos Aukiausiojo Teismo ir kit teism posdi salse; Lietuvos Respublikos
Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotoj darbo kabinetuose; Respublikos Prezidento
rezidencijos darbo kabinete bei kitose Respublikos Prezidento rezidencijos patalpose, skirtose ar
naudojamose oficialioms ceremonijoms ar renginiams; Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir
ministr darbo kabinetuose; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisj darbo
kabinetuose; Lietuvos Respublikos Aukiausiojo Teismo pirmininko ir kit teism pirminink darbo
kabinetuose;Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, prokuratr vyriausij prokuror darbo
kabinetuose;Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkim komisijos pirmininko darbo kabinete; Lietuvos
Respublikos kariuomens karini dalini vad darbo kabinetuose; Lietuvos Respublikos diplomatini
atstovybi, konsulini staig, specialij misij, esani usienio valstybse, vadov darbo kabinetuose.

129
Lietuvos valstybs vliava gali bti pastatoma patalpose, kuriose tuo metu vyksta valstybs ar
savivaldybi institucijos rengiami oficials renginiai arba kiti oficials renginiai, kuriuose dalyvauja
Seimo Pirmininkas, Respublikos Prezidentas ar Ministras Pirmininkas.
Laidojant Respublikos Prezident, Lietuvos Nepriklausomybs Akto signatar, Seimo ar Vyriausybs
nar, kit Vyriausybs nustatyta tvarka pripaint Lietuvos Respublikai nusipelnius asmen, taip pat
asmen, kuris uvo atlikdamas savo tarnybin pareig ar gelbdamas vanius, karstas su mirusiojo
palaikais udengiamas Lietuvos valstybs vliavos audeklu, kuris, palaidojus mirusj, sulankstomas ir
perduodamas mirusiojo giminms (artimiesiems).
io statymo 9 str. 1 d. tvirtinta, kad asmenys, paeid Lietuvos valstybs, usienio valstybs, Europos
Sjungos ar tarptautins vieosios organizacijos vliavos iklimo tvark, atsako statym nustatyta
tvarka.
LRK 15 str. 2 d. yra tvirtinta, kad valstybs herbas baltas Vytis raudoname lauke. LR statyme Dl
Lietuvos valstybs herbo tvirtinta, kad Lietuvos valstybs herbas yra Vytis. io statymo 2 str. numatyta,
kad antspaudais, dokument blankais, leidini vireliais, tituliniais lapais su Lietuvos valstybs herbu turi
teis naudotis: Lietuvos Respublikos Seimas ir institucijos prie jo, Lietuvos Respublikos Seimo
kontrolieri staiga; Respublikos Prezidentas; Lietuvos Respublikos Vyriausyb ir jos staigos, apskrii
virinink administracijos; Lietuvos Respublikos ministerijos, staigos prie ministerij; Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas; Lietuvos Respublikos teismai, Nacionalin teism administracija;
Lietuvos Respublikos generalin prokuratra, teritorins prokuratros, Lietuvos Respublikos valstybs
saugumo departamentas, jo teritorins staigos ir specialios paskirties staigos prie Lietuvos Respublikos
valstybs saugumo departamento, Lietuvos Respublikos specialij tyrim tarnyba ir jos teritoriniai
padaliniai, teritorins ir specializuotos policijos staigos; savivaldybi, kurios neturi nustatyta tvarka
patvirtinto savo herbo, institucijos ir staigos, savivaldybi administracijos padaliniai, gyvendinantys
valstybines (perduotas savivaldybms) funkcijas; Valstybs kontrol; Lietuvos Respublikos diplomatins
atstovybs ir konsulins staigos; valstybins mokslo, tyrimo ir studij institucijos, valstybins vietimo
staigos; Lietuvos bankas; antstoliai, notarai; seninai statym nustatyta tvarka atlikdami notarinius
veiksmus ir tvirtindami oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus, kaimo gyvenamj
vietovi bei miest, kuriuose nra civilins metrikacijos staig, seninij (iskyrus savivaldybi centr
seninijas) seninai registruodami mirtis.
statymo 3 str. tvirtinta, kad LR statymuose gali bti numatyti ir kiti juridiniai asmenys, turintys teis
naudotis valstybs herbu, bei valstybs herbo naudojimo atvejai.
Taip pat statymo 41 str. tvirtinta, kad Lietuvos valstybs herbo iniekinimas baudiamas statym
nustatyta tvarka.
LRK 15 str. 3 str. yra tvirtinta, kad valstybs herb, vliav ir j naudojim nustato statymai.
Konstitucijos 16 str. tvirtinta, kad valstybs himnas Vinco Kudirkos Tautika giesm. Lietuvos
Respublikos valstybs himno statyme tvirtinta valstybs himno atlikimo tvarka - Lietuvos valstybs
himnas privalo bti giedamas arba grojamas:
1) pradedant ir baigiant Lietuvos Respublikos Seimo sesijas;
2) pradedant arba baigiant ikilmingus Lietuvos Respublikos Seimo posdius;
3) pradedant arba baigiant ikilmingus susirinkimus ir posdius, skirtus Lietuvos Respublikos veni ir
atmintinoms dienoms;
4) sutinkant ir palydint oficialiai apsilankanius Lietuvos Respublikoje usienio valstybi ir vyriausybi
vadovus - po usienio valstybs himno;
5) usienio valstybse, kai atstovaujama Lietuvos Respublikai - pagal diplomatin protokol;
6) nacionalins televizijos laidose - programos pradioje - valstybs vents ir kitomis dienomis, jeigu
pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim ikeliama Lietuvos valstybs vliava; nacionalinio
radijo laidose - kasdien pradedant ir baigiant pirmj program;
7) ikeliant Lietuvos valstybs vliav valstybini valdios ir valdymo institucij, moni, staig ir
organizacij viej rengini.
Valstybs himnas taip pat atliekamas Vykstant vidaus bei tarptautinms sporto varyboms, Lietuvos
valstybs himnas giedamas arba grojamas, jeigu ikeliama Lietuvos valstybs vliava.
statymo 5 str. tvirtintas asmen elgesys, vieai atliekant valstybs himn: Vieai giedant ar grojant
Lietuvos valstybs himn, susirinkusieji stovi, reikia pilietin pagarb, o krato apsaugos sistemos bei
vidaus tarnybos kariai, policijos ir kit sukarint tarnyb pareignai himn pagerbia statut nustatyta
tvarka.
130
statymo 6 str. 2 d. numatyta, kad Lietuvos valstybs himnas negali bti naudojamas kaip taikomoji
muzika - fonui, reklamai, pramoginiuose montauose ir analogikiems tikslams. O statymo 6 str. 3 d.
tvirtinta, kad Vieas pasityiojimas i Lietuvos valstybs himno baudiamas statym nustatyta tvarka.

12 tema.LR valstybins valdios ir j vykdani institucij sistema

Valstybs funkcijas padeda gyvendinti valstybs institucij sistema (valstybs aparatas);

Valstybs valdios institucija yra valstybs galiota institucija vykdyti jos uduotis ir funkcijas, jas
vykdyti grietai valstybs nustatyta tvarka. Valstybs valdios institucijos status lemia: 1. Konstitucinis
institucijos statusas; 2. Formavimo specifika; 3. galiojim apimtys; 4. Santyki tarp institucij ir
visuomens pobdis.
Valstybs valdios galiojimai pasiymi tik jiems bdingais poymiais: 1. Tokios institucijos priimti
sprendimai yra privalomi visiems pilieiams, pareignams ir organizacijoms, kuriems jie skirti. 2. Priimto
sprendimo vykdymas yra garantuojamas materialiniu aspektu. 3. Priimto sprendimo vykdymas
garantuojamas kitokiais metodais ir bdais (tikinimu, visuomeniniu poveikuu, valstybs prievarta).
Valstybs valdios inst., vykdydamos joms pavestas funkcijas, taiko ne vien aspekt, o j visum,
Valstybs institucij apibdina tokie poymiai: 1) tai statymo nustatyta tvarka steigtas organizacinis
vienetas; 2) jis gyvendina tam tikras valstybs funkcijas; 3) veikia valstybs vardu ar jos pavedimu; 4) turi
valdios galiojimus; 5) veikia pagal statymo nustatyt kompetencij.
Vienas i svarbiausi princip - atstovujamosios demokratijos. Jis numato, kad statym leidiamoji
institucija yra renkama tiesiogiai, todl ireikia tautos vali. Parlamentai yra renkami absoliuioje
daugumoje pasaulio valstybi (JAV. DB, Vok ir kt.). Taiau statym vykdomsias ir teismines
inst.daniausiai skiria kitos valstybons valdios grandys.
Valdi padalijimo principas. Jo pagrindas yra stabdi ir atsvar mechanizmas. Juo siekiama
subalansuoti galiojimus tarp skirting valstybs valdios inst.taip, kad n viena negalt
dominuoti.
Valstybs valdios nepartikumo principas, kuriuo ribojamos galimybs tam tikriems pareignams
dalyvauti politini judjim ar partij veikloje.
Teistumo principas pasireikia tuo, jog visos valstybinio valdymo institucijos galiotieji asmenys
privalo laikytis K-jos ir statym.
Vieumo ir atvirumo principas pasireikia tuo, kad VVI turi vieai informuoti visuomen apie savo
veikl ir sprendimus, taip pat ir tuo, kad pilieiai turi teis kritikuoti VVI veikl.
Kai kuriose valstybse yra taikomas federalizmo principas, kuriuo yra atskiriami federacijos VVI ir
jos subjekt galiojimai.
Priklausomai nuo valstybs formos, KT moksle yra skiriamos tokios VVI:
valstybs aukiausiosios ir vietos valdios institucijos alyse su unitarine valstybs sandaros forma
(Pranc.-P-tas, parlamentas, V-b yra auk,VVI,o departament prefektai ir prefektros-viet
VVI);
federacijos ir jos subjekt VVI valstybse su federacine valstybs sandaros forma (VFR Federalinis
P-tas, Federalinis Kancleris, Federalin V-b, parlamentas yra federacins VVI, o emi VVI
federacijos subjekt).
Pagal valdi padalijimo princip VVI sistemoje veikia statym leidiamoji, statym vykdomoji ir
teismins inst. statym leidiamoji institucija priima statymus, auk.teisin gali turinias
normas, reguliuojanias svarbiausias visuomenini santyki sritis. Ji renkama tiesioginiuose ir
lygiuose rinkimuose. Pasaulyje jos vadinamos nevienodai (JAV-Kongresas, Ispanija-Kortesai, DB-
Parlamentas; L-je-Seimas). Parlament struktra ir nari skaiius yra skirtingi. Daniausiai juos
sudaro vieneri ar dveji rmai, labai retai-treji.
Vykdomoji institucija realizuoja valstybs valdi organizuodama ir garantuodama statym
vykdym. Auk.vykdomosios valdios inst.yra v-b. Jos paskyrimo bd lemia valdymo formos,
politins ir istorins valstybs tradicijos. Priklausomai nuo kriterij, pagal kuriuos iskiriama VVI,
vykdomosioms institucijosm galt bti priskirtos ir ministerijos bei kitos centrins administracijos
staigos, realizuojanios skirting valstybinio gyvenimo srii valdym, organizuojanios statym
ir kt.normini akt vykdym.
Teismins inst.realizuoja teismin valdi, kuri yra nepriklausoma ir savarankika. Teismins
inst.yra teismai. Egzistuoja keletas teismini inst.form. Daugumoje englosaks teisins sistemos
131
ali egzistuoja vieninga teism sistema su vieninteliu auk.teismu. Roman-german teiss
sistemos valstybse daniausiai nra vieningos teism sistemos (administracins ir bendrosios
kompetencijos teism sistemos). Bendrosios kompetencijos teismams priklauso baud., civ., darbo
ir pan.bylos. Administraciniai teismai sprendia pil.bei valstybs inst.ginus valdymo klausimais.
Konstituciniai teismai uima ypating viet. Jie sprendia statym atitikimo k-jai problem, kai
kuriose valstybse jie turi ir kitoki funkcij. Auk.teismins inst.-aukiausieji teismai,
konstituciniai teismai. Teismai gali bti formuojami skirtingais bdais. Jie gali bti skiriami ar
renkami (daniausiai skiriami).
Valstybs vadovas yra ypatinga inst.VVI sistemoje. Tai asmuo uimantis auk.padt VVI
sistemoje ir atstovaujantis valstyb vidaus ir usienio santykiuose.Labiausiai paplits prezidento ir
monarcho institutas.Monarchas valstybs vadovo post uima grietai numatytu sosto paveldjimo
bdu. Prezidentas yra tiesiogiai ar netiesiogiai renkamas ribotam laikotarpiui.
Be ivardyt VVI, i inst.grupei gali bti priskirtos kontroliuojanios, prieir vykdanios inst.
(Ispanija-prokuratra; Italija-finansins kontrols inst.).
LR VVI sistema.Iskirdami VVI L-je vadovaujamasi koncepcija, jog ias inst.apibdina du
poymiai:a.galiojimai veikti valstybs vardu; b)valdingi galiojimai. VVI LR gali bti pilietis arba
pil.kolektyvas, kuris formuojamas valstybs nustatyta tvarka ir naudojasi valdingais galiojimais vykdyti
jam valstybs pavestas funkcijas. LR VVI sudaro P-tas (valstybs vadovas-vykdomoji valdia), S-mas
(statym leidiamoji valdia), V-b (vykdomoji valdia), Valstybs kontrol, Konstitucinis teismas,
Auk.teismas, kiti teismai, prokuratra.
I TEISINS VALSTYBS PRINCIPO (PAGAL KONSTITUCINIO TEISMO IAIKINIMUS)
IPLAUKIANTYS REIKALAVIMAI VALSTYBS INSTITUCIJOMS. KT 2003 07 04 nut. K.d. III
skirsn. 5.1p., 5.2p.
NUTARIMAS: dl Lietuvos respublikos valstybs politik, teisj ir valstybs pareign darbo
apmokjimo statymo 4 straipsnio 1 ir 2 dali, straipsnio 1 ir 3 dali, 7 staripsnio 3 dalies 1 punkto, 4, 5
ir 6 dali, io statymo priedlio II skirsnio, Lietuvos Respublikos 2000 met valstybs biudeto ir
savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo 6 priedlio, Lietuvos Respublikos 2000
met valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo, pakeitimo
statymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1991 met lapkriio 29 dienos nutarimo Nr. 499
Dl valstybins valdios, valstybs valdymo ir teissaugos organ vadov bei kit pareign laikinos
bandomosios darbo apmokjimo tvarkos. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. birelio 24d
nutarimo Nr. 666 Dl Lietuvos Respublikos teism teisj, prokuratros sistemos ir Lietuvos
Respublikos valstybs saugumo departamento pareign bei kit darbuotoj darbo apmokjimo,
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1999 m gruodio 28d nutarimo Nr. 1494 Dl Lietuvos Respublikos
Vyriausybs 1997 m birelio 30d nutarimo Nr. 689 Dl teistvarkos, teissaugos ir kontrols institucij
vadovaujanij pareign ir valdinink darbo apmokjimo dalinio pakeitimo atitikties Lietuvos
Respublikos Konstitucijai. 2001 m liepos 12 d.
k.d. III skirsnis: 5.1. Konstitucijoje tvirtintas teisins valstybs principas yra universalus, juo grindiama
visa teiss sistema ir visa Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teisins valstybs principo turinys
atsiskleidia vairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aikintas neatsiejamai nuo Konstitucijos
preambulje skelbiamo atviros, teisingos, darnios visuomens siekio. Konstitucijoje tvirtintas teisins
valstybs principas be kit reikalavim, suponuoja ir tai, kad turi bti utikrintos mogaus teiss ir
laisvs, kad visos valstybs valdi gyvendinanios bei kitos valstybs institucijos turi veikti remdamosi
teise ir paklustanios teisei, kad Konstitucija turi aukiausi juridin gali ir kad statymai, Vyriausybs
nutarimai bei kiti teiss aktai turi atitikti Konstittucij (Konstitucinio teismo 2000 m vasario 23 d.
nutarimas). Valstybins valdios institucijos, rengdamos ir priimdamos teiss aktus, privalo vadovautis
Konstitucijoje tvirtintu teisins valstybs principu. Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
valdios galias riboja Konstitucija. Tai reikia, kad Seimas, kaip statym ir kit teiss akt leidjas, yra
savarankikas tiek, kiek jo gali neriboja Konstitucija. Seimo teis priimti, pakeisti, papildyti bei
pripainti netekusiais galios statymus ir kitus teiss aktus yra neginytina, taiau tai jis gali gyvendinti
laikydamasis Konstitucijoje nustatytos tvarkos ir teiss akt suderinamumo principu. Taigi Seimas,
statymu sureguliuodamas atitinkamus santykius, negalima paeisti Konstitucijos princip ir norm.
5.2. Vienas i esmini Konstitucijoje tvirtinto teisins valstybs principo element yra saugumo
principas. Jis reikia valstybs pareig utikrinti teisinio reguliavimo tikrum ir stabilum, apsaugoti
teisini santyki subjekt teises, taip pat gytas teises, gerbti teistus interesus ir teistus lukesius.
132
Principo paskirtis laiduoti asmens pasitikjim savo valstybe ir teise. Analizuojant princip
paymtini du aspektai. Pirma, teisinio saugumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus
reikalavimus paiam teisiniamn reguliavimui. Jis privalo bti aikus ir darnus, teiss normos turi bti
formuojamos tiksliai. emesnio lygmens teiss aktai neturi prietarauti auktesnio lygmens teiss aktams,
ir joks teiss aktas negali prietarauti konstitucijai. Teiss norminiai aktai turi bti nustatyta tvarka
paskelbiami, ir su jais turi turti galimyb susipainti visi teisini santyki subjektai. Antra, is principas
apima ir kelet reikalavim, susijusi su teisinio reguliavimo galiojimu. Pagal princip teisin
reguliavim galima keisti tik laikantis i anksto numatytos tvarkos nepaeidiant Konstitucijos princip ir
norm, btina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima
paneigti asmens teist interes ir teist lkesi, turi bti utikrinamas jurisprudencijos tstinumas.
Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybins valdios institucijos, vis pirma Seimas, kuris
pagal Konstitucijos 67 straipsnio 2 punkt leidia statymus. Ypa svarbu kad io principo laikytsi
statym leidjas, reguliuodamas Konstitucijoje tvirtint asmens teisi ir laisvi gyvendinim, kad
nepagrstai nebt pabloginta asmens teisin padtis, kad nebt paneigtos gytos teiss, teisti interesai
bei teisti lkesiai. Teisinio saugumo principas suponuoja ir tai, kad jei valstybins valdios institucij
veiksm ar sprendim yra paeidiamos asmens teiss, asmeniui turi bti garantuota i teisi veiksminga
teismin gynyba. Viena i btin tokios gynybos slyg teisjo ir teim nepriklausomumas ir
nealikumas. Taigi teisjo ir teism nepriklausomumo garantijos yra reikmingos ir kiekvieno
visuomens nario teisinio utikrinimo poiriu. Paymtinas dar vienas teisinio saugumo utikrinimo
aspektas. teisj negalima velgti kaip vien teisingumo funkcij vykdant asmen. Teisjas yra
visuomens narys. Jis kaip kiekvienas asmuo turi teis ginti savo teises, teistus interesus bei lkesius.
Visuotinai pripastama, kad tteisinio saugumo principo paskirtis utikirinti asmens pasitikjim teise ir
valstybe. Ne maiau svarbu ir tai, kad patys teisjai, kurie vykdo teisingum, pasitikt valstybe ir teise.
Konstitucinio teismo ivystyto teist lkesi principo samprata, io principo taikymo pavyzdiai.
Nutarimas dl Lietuvos Respublikos vidaus reikal, specialij tyrim tarnybos, valstybs saugumo,
krato apsaugos, prokuratros, kaljim departamento, jam pavaldi staig bei valstybs moni
pareign ir kari valstybini pensij statymo 11 straipsnio 2 dalies (2000 m gruodzio 21 d redakcija) ir
13 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat dl Lietuvos Respublikos
Vyriausybs 1995 m sausio 20 d nutarimu Nr. 83 patvirtint vidaus reikal, STT, valstybs saugumio,
krato apsaugos, prokuratros, kaljim departamento, jam pavaldi staig bei valstybs moni
pareign ir kari valstybini pensij skyrimo ir mokjimo nuostat 25 punkto 2 pastraipos (2001 m
geguzes 25 d resakcija) atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai ir i nuostat 5 punkto atitikties
Lietuvos Respublikos vidaus reikal, STT, vasltybs saugumo, krato apsaugos, prokuratros, kaljim
departamento, jam pavaldi staig bei valstybs moni pareign ir kari valstybini pensij statymo
16 straipsnio 4 daliai 2003 m liepos 4d.
k.d. II skirs. 3p: 3. Konstitucinis teisins valstybs principas yra universalus principas, kuriuo grindiama
visa Lietuvos teiss sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija; teisins vasltybs principo turinys
atsiskleidia vairiose konstitucijos nuostatose ir yra aikintinas neatsiejamai nuo konstitucijos
preambulje skelbiamos atviros, teisingos, darnios pielietins visuomens ir teisins valstybs siekio.
Konstitucijoje tvirtintas teisins valstybs principas, be kit reikalavim, suponuoja ir tai, kad turi bti
utikrintos mogaus teiss ir laisvs, kad visos valstybs valdi gyvendinanios ir kitos valstybs
institucijos turi veikti remdamosi teise ir teiss aktai atitikti Konstitucij. Neatsiejami teisins valstybs
principo elementai yra teist lkesi apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. ie principai inter
alia suponiuoja tai, kad valstyb privalo vykdyti prisiimtus sipareigojimus asmeniui. Neutikrinus
asmens lkesi apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebt utikrintas asmens pasitikjimas
valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2000 m vasario 23 d., 2001 liepos 12 d., 2002 m lapkricio 25 d.,
2003 m sausio 24d., 2003 m kovo 4d nutarimai). Vienas esmini konstitucinio teismins valstybs
principo element teisinio saugumo principas, kuris reikia, kad valstyb turi pareig utikrinti teisinio
reguliavimo tikrum ir stabilum, apsaugoti teisini santyki subjekt teises, taip pat gytas teises, gerbti
teistus lkesius (Konstitucinio Teismo 2001 m liepos 12 d., 2002 m lapkricio 5 d., 2003 m kovo 4 d ir
2003 m kovo 17 d nutarimai).
Paymtina ir tai, kad pagal Konstitucij santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens
lkesiai, kurie kyla i paio Konstitucijos ar i statym bei kit teiss akt, neprietaraujani
Konstitucijai. Tik tokie asmens lkesiai laikomi teistais. Vienas i teist lkesi principo element
yra teisi, gyt pagal konstitucij, Konstitucijai neprietaraujanius statymus ir kitus teiss aktus,
133
apsauga. Nagrinjamos bylos kontekste paymtina, kad asmenys, kurie pagal statym gijo tam tikras
teises, turi pagrstai tiktis, kad ios teiss nustatyt laik bus ilaikytos ir gyvendinamos. Pagal
princip teisin reguliavim galima keisti tik laikantis i anksto nustatytos tvarkos. Paymetina, kad
keiiant teisin reguliavim btina laikytis konstitucijos norm ir princip inter alia principo lex retro
non agit, kad teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens gyt teisi ir teist interes.
Nagrinjamos bylos kontekste paymtina ir tai, kad statymais nustaius pensij ris, asmenis turiniu
teis pensij, pensij skyrimo ir mokjimo pagrindus, slygas, pensij dydius, valstybei kyla pareiga
pensinio aprpinimo santykiuose laikutis teist lkesi apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucini
princip. Todl nustatyto teisinio reguliavimo pakeitimai, kuriais bloginamas pensinis aprpinimas,
galimi tik tada, kai valstybje susidaro ypatinga situacija ir kai tai btina kit konstitucini vertybi
apsaugai. Tai gali bti daroma tik statymu ir nepaeidiant Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2002 m
balandzio 23 d nutarimas). Asmuo, atitinkantis statyme nustatytas slygas gyja teis statymu nustatyt
pensij. Toks asmuo gali tiktis, kad i jo teis bus valstybs saugoma ir ginama. Kai Konstitucijai
neprietaraujaniu statymu nustatyta pensija paskirta ir mokama, i asmens gyta teis ir teistas lkestis
yra sietini ir su io asmens nuosavybs teisi apsauga. Kartu paymtina, kad konstitucin gyt teisi ir
teist lkesi apsauga nereikia, jog statymu nustatyta pensinio aprpinimo sistema negali bti
pertvarkoma. Pertvarkant i sistem kiekvienu atveju privalu paisyti Konstitucijos. Pensij sistema gali
bti pertvarkoma tik statymu, tik laiduojant Konstitucijoje numatytas senatvs ir invalidumo pensijas,
taip pat paisant valstybs prisiimt Konstitucijai neprietaraujani sipareigojim mokti atitinkamas
pinigines imokas asmenims, atitinkantiems statymo nustatytus reikalavimus. Jei pertvarkant pensij
nelikt statymais nustatyt, Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai nenurodyt pensij arba i pensij
teisinis reguliavimas bt i esms pakeistas, statym leidjas privalt nustatyti teising susidariusi
praradim kompensavim asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama. Paymtina ir tai,
kad statym leidjas, pertvarkydamas sistem taip, kad pakeiiami pensinio aprpinimo pagrindai,,
asmenys, kuriems skiriama ir mokama pensija, pensijos skyrimo ir mokjimo slygos, pensinio
aprpinimo dydiai, privalo numatyti pakankam pereinamj laikotarp, per kur asmenys, dirbantys
atitinkam darb ir atliekantys atitinkam tarnyb, suteikiani teis atitinkam pensij pagal ankstesn
reguliavim, galt pasirengti tokiems pakeitimams.
Valdi padalijimo principo samprata pagal Konstitucinio Teismo iaikinimus ir nagrintas problemas
Nutarimas dl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo 3 straipsnio 3 dalies (2000 m. spalio 12 d.
redakcija), 3 straipsnio 4 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto (2000 m.
spalio 12 d. redakcija), 18 straipsnio 1 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 19 straipsnio 1 dalies 2,
3, 4, 8, 15 punktu (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 7, 9, 12, 15, 16, 17, 18
punkt (2000 m. spalio 12 d. redakcija), ios dalies 6 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m.
rugsjo 25 d. redakcijos) ir ios dalies 14 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. lapkriio 8 d.
redakcijos), taip pat dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo statymo taikymo
tvarkos konstitucinio statymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo statymo
taikymo tvarkos konstitucinio statymo raymo konstitucini statym sra statymo atitikties
Lietuvos Respublikos konstitucijai. 2002 m. gruodio 24 d.
k.d. II skirs: 17.4.1. Pagal Konstitucij valstybs valdios organizavimas ir veikla yra
grindiamos valdi padalijimo principu. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kart yra
konstatavs, kad konstitucinis valstybs valdi padalijimo principas, be kit reikalavim,
suponuoja tai, kad statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdios turi bti atskirtos,
PAKANKAMAI savarankikos, bet kartu tarp j turi bti pusiausvyra, kad kiekvienai valdios
institucijai suteikiama jos paskirt atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo
tos valdios vietos bendroje valdi sistemoje ir jos santykio su kitomis valdiomis, kad,
Konstitucijoje tiesiogiai nustaius konkreios valstybs valdios institucijos galiojimus, viena
valstybs valdios institucija negali i kitos perimti toki galiojim, j perduoti ar atsisakyti, kad
tokie galiojimai negali bti pakeisti ar apriboti statymu.
17.4.2. Paymtina ir tai, kad valstybs valdi sistema apima statym leidiamj, vykdomj ir
teismin valdias; btent i trij valdi santykius lemia konstitucinis valstybs valdi
padalijimo principas. Vietos savivaldos lygmeniu toki trij valdi nra; Konstitucijoje numatytos
tik savivaldybi tarybos - teritorini bendruomeni atstovybs ir savivaldybi taryb sudaromi ir
joms atskaitingi vykdomieji organai. Konstitucijoje tvirtintas savivaldybi taryb virenybs
joms atskaiting vykdomj organ atvilgiu principas.
134
17.4.3. Nagrinjamos bylos kontekste paymtina, kad konstitucinis valstybs valdi padalijimo
principas nra tapatus konstituciniam vykdomj organ atskaitingumo atstovybei principui,
kuriuo inter alia yra grindiami tiek valstybs statym leidiamosios bei vykdomosios valdios
institucij santykiai, tiek savivaldos institucij organizavimas ir veikla. Pagal Konstitucij
Seimas vykdo parlamentin Vyriausybs kontrol. Seimo reikalavimu Vyriausyb arba atskiri
ministrai turi atsiskaityti Seime u savo veikl (Konstitucijos 101 straipsnio 1 dalis). Taigi
valstybs valdi padalijimas Konstitucijoje suponuoja ir Vyriausybs - vykdomosios valdios
kolegialios institucijos atskaitingum statym leidiamajai valdiai - Tautos atstovybei. Savivaldybi
tarybos formuojamos remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu
(Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalis); jos sudaro joms atskaitingus vykdomuosius organus
(Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalis). Taigi savivaldybi taryb ir j vykdomj organ santykiai
taip pat yra grindiami konstituciniu vykdomj organ atskaitingumo atstovybei principu. Kartu
paymtina, kad konstitucinis vykdomj organ atskaitingumo atstovybei principas valstybs
valdymo lygmeniu ir vietos savivaldos lygmeniu turi tam tikr ypatum. Antai pagal Konstitucijos
60 straipsnio 2 dal Seimo (t. y. Tautos atstovybs) narys gali bti skiriamas Ministru Pirmininku ar
ministru (t. y. Seimui atskaitingos vykdomosios valdios kolegialios institucijos nariu). Tuo tarpu
savivaldos lygmeniu analogika ilyga, kad atstovybs narys galt bti savivaldybs tarybai
atskaitingo vykdomojo organo nariu, Konstitucijoje nra numatyta.
Konstitucinio Teismo pagrindiniai iaikinimai, pateikti nagrinjant parlamentin ir prezidentin
valdym (jo atspindius Konstitucijoje). KT 1998 01 10 nut. k.d. 1 p. 4-7 pastraipos.
3. k. D. 1 p. 4-7 pastraipos: Kiekviena valstybs valdia uima tam tikr viet valstybs valdios
sistemoje ir atlieka tik jai bdingas funkcijas. Seimas, kur sudaro tautos atstovai - Seimo nariai,
leidia statymus, priiri Vyriausybs veikl, tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis
vykdomas, sprendia kitus Konstitucijoje numatytus klausimus. Respublikos
Prezidentas - valstybs vadovas, jis atstovauja valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos
ir statym, o Vyriausyb yra vykdomoji tvarkomoji alies institucija, vykdanti statymus ir kitus
teiss aktus, tvarkanti krato reikalus. Teismai vykdo teisingum. Konstitucijos 5 straipsnio
antrojoje dalyje nustatyta, kad valdios galias riboja Konstitucija. gyvendinant bendruosius valstybs
udavinius ir funkcijas valstybs institucij veikla grindiama j bendradarbiavimu, todl j
tarpusavio sveika apibdintina kaip tarpfunkcin partneryst. Vienas i valstybs institucij
bendradarbiavimo utikrinimo bd yra vyriausybs atsakingumo parlamentui principas, tvirtintas
daugelio Europos valstybi konstitucijose. Lyginamojoje konstitucinje teisje yra inomos vairios
valstybs valdymo formos. Daugelyje iuolaikinio pasaulio valstybi tvirtinta valdymo forma yra
respublika. Paprastai respublikos skirstomos parlamentines, prezidentines ir vadinamsias
mirisias (pusiau prezidentines). Prezidentins respublikos, pavyzdiui, yra JAV, kai kurios Piet
Amerikos ir Afrikos valstybs. Parlamentinis valstybs valdymo modelis sigaljo Europos
valstybi teisinse sistemose. Valstybs valdymo form vairov lm taut istorins, politins,
kultros tradicijos. Priklausomai nuo valdymo formos ir parlamento vaidmens sudarant vyriausyb
skiriami du pagrindiniai vyriausybs sudarymo procedr modeliai: parlamentinis ir
neparlamentinis. Parlamentiniam vyriausybs sudarymo modeliui bdinga tai, kad vyriausyb
formuojama atsivelgiant parlamento rinkim rezultatus. Btent todl valstybs vadovas skiria
vyriausybs vadovu asmen, kurio kandidatrai pritaria parlamentas. iuo atveju vyriausybs veikla
remiasi parlamento pasitikjimu, ji atsako parlamentui u vykdom politik. Neparlamentiniam
vyriausybs formavimui bdinga tai, kad vykdomajai valdiai nereikalingas parlamento
pasitikjimas, valstybs vadovas j sudaro savarankikai. Taiau ir neparlamentinio vyriausybs
sudarymo atveju prezidentas svarbiausius ios institucijos pareignus paprastai skiria parlamento
pritarimu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyt valdios institucij kompetencij
Lietuvos valstybs valdymo modelis priskirtinas parlamentins respublikos valdymo formai. Kartu
pabrtina, kad ms valstybs valdymo formai bdingi ir kai kurie vadinamosios miriosios
(pusiau prezidentins) valdymo formos ypatumai. Tai atsispindi Seimo, valstybs vadovo -
Respublikos Prezidento, Vyriausybs galiojimuose bei j tarpusavio santyki teisinje
konstrukcijoje. Lietuvos konstitucinje sistemoje yra tvirtintas Vyriausybs atsakingumo
Seimui principas, lemiantis atitinkam Vyriausybs sudarymo bd. Lietuvos vykdomosios valdios
institucij sistemoje Vyriausyb, gyvendinanti valstybin valdym, uima iskirtin viet. Vyriausyb
- kolegiali bendros kompetencijos institucija. J sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
135
Konstitucijos 94 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausyb tvarko krato reikalus, saugo alies
teritorijos nelieiamyb, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark, vykdo statymus ir
Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, koordinuoja
ministerij ir kit Vyriausybs staig veikl, rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui,
vykdo valstybs biudet, teikia Seimui biudeto vykdymo apyskait, rengia ir teikia Seimui svarstyti
statym projektus, umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio valstybmis bei
tarptautinmis organizacijomis, vykdo kitas pareigas, kurias jai paveda Konstitucija ir statymai.
Vyriausybs galias apibria Konstitucija ir statymai. Vyriausyb solidariai atsako Seimui u
bendr Vyriausybs veikl. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi
Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavalds Ministrui Pirmininkui.
LR KONSTITUCINIO TEISMO N U T A R I M A S DL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 1996 M.
GRUODIO 10 D. NUTARIMO "DL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBS PROGRAMOS"
ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI 1998 m. sausio 10 d.
(i konstatuojamosios dalies)
Lyginamojoje konstitucinje teisje yra inomos vairios valstybs valdymo formos. Daugelyje
iuolaikinio pasaulio valstybi tvirtinta valdymo forma yra respublika. Paprastai respublikos
skirstomos parlamentines, prezidentines ir vadinamsias mirisias (pusiau prezidentines).
Prezidentins respublikos, pavyzdiui, yra JAV, kai kurios Piet Amerikos ir Afrikos valstybs.
Parlamentinis valstybs valdymo modelis sigaljo Europos valstybi teisinse sistemose. Valstybs
valdymo form vairov lm taut istorins, politins, kultros tradicijos.
Priklausomai nuo valdymo formos ir parlamento vaidmens sudarant vyriausyb skiriami du
pagrindiniai vyriausybs sudarymo procedr modeliai: parlamentinis ir neparlamentinis.
Parlamentiniam vyriausybs sudarymo modeliui bdinga tai, kad vyriausyb formuojama
atsivelgiant parlamento rinkim rezultatus. Btent todl valstybs vadovas skiria vyriausybs
vadovu asmen, kurio kandidatrai pritaria parlamentas. iuo atveju vyriausybs veikla remiasi
parlamento pasitikjimu, ji atsako parlamentui u vykdom politik. Neparlamentiniam vyriausybs
formavimui bdinga tai, kad vykdomajai valdiai nereikalingas parlamento pasitikjimas, valstybs
vadovas j sudaro savarankikai. Taiau ir neparlamentinio vyriausybs sudarymo atveju
prezidentas svarbiausius ios institucijos pareignus paprastai skiria parlamento pritarimu.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyt valdios institucij kompetencij Lietuvos
valstybs valdymo modelis priskirtinas parlamentins respublikos valdymo formai. Kartu pabrtina,
kad ms valstybs valdymo formai bdingi ir kai kurie vadinamosios miriosios (pusiau
prezidentins) valdymo formos ypatumai. Tai atsispindi Seimo, valstybs vadovo - Respublikos
Prezidento, Vyriausybs galiojimuose bei j tarpusavio santyki teisinje konstrukcijoje. Lietuvos
konstitucinje sistemoje yra tvirtintas Vyriausybs atsakingumo Seimui principas, lemiantis
atitinkam Vyriausybs sudarymo bd.
Seimo kontrolieri konstitucinis ir statym detalizuotas statusas (k, kaip, kiek laiko nagrinja
Seimo kontrolieriai, kas gali jais bti, kas silo j kandidatras?).
(E. ileikis. Konstitucins teiss klausimai, kazusai, uduotys, 217 psl.)
Atsakant btina perteikti Seimo kontrolieri statymo 4 str. 2 d., 5 str., 6 str., 15 str., 17 str., 18 str., 20 str.,
22 str. ir nurodyti, kad konstitucinis terminas Seimo kontrolieriai savaime suponuoja mint, jog toki
kontrolieri kandidatr paieka ir atranka turi vykti Seime. Taigi kandidatr negali teikti Respublikos
Prezidentas ar Ministras Pirmininkas. Klausime nurodyta statymo nuostata i esms atitinka Konstitucij.
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA (Lietuvos Respublikos piliei priimta 1992 m. spalio 25
d. referendume)
73 straipsnis
Piliei skundus dl valstybs ir savivaldybi pareign (iskyrus teisjus) piktnaudiavimo ar
biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Jie turi teis silyti teismui kaltus pareignus atleisti i uimam
pareig.
Seimo kontrolieri galiojimus nustato statymas.
Prireikus Seimas steigia ir kitas kontrols institucijas. J sistem ir galiojimus nustato statymas.
LIETUVOS RESPUBILKOS SEIMO KONTROLIERI STATYMAS 1998 m. gruodio 3 d. Nr. VIII-
950 (Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkriio 4 d. statymo Nr. IX-2544 (nuo 2004 m. lapkriio 25 d.)
(in., 2004, Nr. 170-6238) redakcija)

136
TIC pastaba: Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkriio 4 d. statymu Nr. IX-2544 (nuo 2004 m. lapkriio
25 d.) (in., 2004, Nr. 170-6238) nustatyta, kad iki io (Nr. IX-2544 statymo sigaliojimo paskirti Seimo
kontrolieriai per mnes nuo io (Nr. XI-2544) statymo sigaliojimo dienos prisiekia Seimo posdyje ir
jiems taikomas Seimo kontrolieri statymo 7 straipsnis.
5 straipsnis. Seimo kontrolierius
Seimo kontrolierius Lietuvos Respublikos Seimo (toliau Seimo) skiriamas valstybs pareignas,
ginantis mogaus teises ir laisves, tiriantis pareikj skundus dl pareign piktnaudiavimo ar
biurokratizmo bei siekiantis gerinti viej administravim.
6straipsnis. Seimo kontrolieriui keliami reikalavimai
Seimo kontrolieriumi skiriamas nepriekaitingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teiss
bakalauro ir teiss magistro arba vienpakop teisin universitetin isilavinim ir ne maesn kaip 10 met
teisinio ar teisinio pedagoginio darbo sta.
7straipsnis. Seimo kontrolieri skyrimas
1. Seimo Pirmininko teikimu Seimas skiria 5 Seimo kontrolierius penkeri met kadencijai.
2. Seimas skiria 2 Seimo kontrolierius valstybs institucij ir staig pareign veiklai tirti ir 3 Seimo
kontrolierius apskrii virinink administracij bei savivaldybi institucij ir staig pareign veiklai
tirti.
3. Jei Seimo kontrolieriaus galiojimai nutrksta kadencijai nepasibaigus, Seimas skiria nauj Seimo
kontrolieri.
12straipsnis. Seimo kontrolieri tiriami skundai
1. Seimo kontrolieriai tiria pareikj skundus dl pareign piktnaudiavimo, biurokratizmo ar kitaip
paeidiam mogaus teisi ir laisvi vieojo administravimo srityje.
2. Seimo kontrolieriai netiria Respublikos Prezidento, Seimo nari, Ministro Pirmininko, Vyriausybs
(kaip kolegialios institucijos), valstybs kontrolieriaus ir Konstitucinio Teismo bei kit teism teisj
veiklos, savivaldybi taryb (kaip kolegiali institucij) veiklos.
3. Seimo kontrolieriai taip pat netiria prokuror, ikiteisminio tyrimo pareign procesini sprendim
teistumo ir pagrstumo, taiau tiria skundus dl prokuror, ikiteisminio tyrimo pareign veiksm,
paeidiani mogaus teises ir laisves.
4. Seimo kontrolieriai netiria skund dl darbo teisini santyki, taip pat netikrina teism priimt
sprendim, nuosprendi ir nutari pagrstumo ir teistumo.
15 straipsnis. Skund padavimo terminas
Skundams paduoti nustatomas vieneri met terminas nuo skundiam veiksm padarymo ar skundiamo
sprendimo primimo. Skundai, paduoti prajus iam terminui, netiriami, jeigu Seimo kontrolierius
nenusprendia kitaip.
16 straipsnis. Anoniminiai skundai
Anoniminiai skundai netiriami, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendia kitaip.
17 straipsnis. Atsisakymas nagrinti skund
1. Seimo kontrolierius ne vliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendim
atsisakyti nagrinti skund, apie tai informuodamas pareikj,jeigu:
1) padaro ivad, kad skundo dalykas yra maareikmis;
2) skundas paduotas prajus io statymo 15straipsnyje nustatytam terminui;
3) skunde nurodyt aplinkybi tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai;
4) skundas tuo paiu klausimu buvo inagrintas arba yra nagrinjamas teisme;
5) dl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradti ikiteismin tyrim;
6) padaro ivad, kad skund nagrinti tikslinga kitoje institucijoje ar staigoje.
2. Jeigu priimamas sprendimas atsisakyti nagrinti skund, turi bti nurodyti atsisakymo j nagrinti
pagrindai. Tais atvejais, kai skundas nepriskirtas Seimo kontrolieri kompetencijai, atsisakyme nagrinti
nurodoma, koki institucij ar staig tuo klausimu galt kreiptis pareikjas.
3. Skund ityrus, pakartotinai paduotas skundas netiriamas, iskyrus atvejus, kai nurodoma nauj
aplinkybi ar pateikiama nauj fakt. Jeigu pareikjas piktnaudiauja teise kreiptis Seimo kontrolieri,
Seimo kontrolieriaus sprendimu susirainjimas su tokiu pareikju gali bti nutrauktas.
4. Jeigu skundo tyrimo metu paaikja io straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybs, skundo tyrimas
nutraukiamas.
5. Jeigu pareikjas nepateikia duomen, be kuri nemanoma pradti skundo tyrimo, taip pat jeigu
skundo tekstas yra neskaitomas, jis netiriamas.
137
6. Jeigu gaunamas pareikjo praymas netirti skundo, Seimo kontrolierius gali tyrim nutraukti. Seimo
kontrolierius gali pradti tyrim savo iniciatyva.
18straipsnis. Skundo ityrimo terminai
Skundas turi bti itirtas ir pareikjui atsakyta per 3 mnesius nuo skundo gavimo dienos, iskyrus
atvejus, kai dl skunde nurodyt aplinkybi sudtingumo, informacijos gausos ar skundiam veiksm
tstinio pobdio btina skundo tyrim pratsti. Apie Seimo kontrolieriaus sprendim pratsti skundo
tyrimo termin informuojamas pareikjas. Skundai turi bti itirti per manomai trumpiausi laik.
21 straipsnis. Skundo tyrimas
Seimo kontrolierius itiria skunde nurodytas aplinkybes ir surao paym. Paymoje nurodoma tyrimo
metu nustatytos aplinkybs, surinkti rodymai bei pareigno veikos juridinis vertinimas. Paym pasirao
Seimo kontrolierius. Seimo kontrolieriaus payma pateikiama pareikjui. Payma taip pat gali bti
pateikiama institucijos ar staigos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovui ar pareignui, kurio veiksmai
buvo tiriami, o prireikus ir auktesns pagal pavaldum institucijos ar staigos vadovui, taip pat kitoms
institucijoms ar staigoms.Tais atvejais, kai paymoje yra informacijos, kuri pagal statymus yra
valstybs, tarnybos, komercin ar banko paslaptis, arba statym saugomi asmens duomenys, pateikiama
ne visa payma.
22 straipsnis. Seimo kontrolieriaus sprendimai
1. Seimo kontrolierius, atliks tyrim, priima sprendim:
1) pripainti skund pagrstu;
2) atmesti skund;
3) nutraukti skundo tyrim.
2. Laikas, per kur buvo tirtas skundas, neskaitomas statym nustatyt senaties termin tarnybinei
(drausminei) nuobaudai skirti.
3. Skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu inyksta skundiamos aplinkybs arba, tarpininkaujant
Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos isprendiamos gera valia, taip pat kitais io statymo
nustatytais atvejais.

Generalinio prokuroro, viceministr, apskrities virininko, Vyriausybs atstovo ir kit

konstitucinio ar statyminio lygmens pareign skyrimo (atleidimo) konstituciniai aspektai ir su tuo
susij Konstitucinio Teismo iaikinimai bei nagrintos problemos.
6. N U T A R I M A S Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymo 8 straipsnio 2 ir 4 dali, 9
straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 4 dalies, 22 straipsnio 1 punkto, 24 straipsnio 2 dalies 5 bei 11 punkt, 26
straipsnio 3 dalies 7 punkto, 31 straipsnio 2, 4 dali ir 6 dalies 2 punkto, 37 straipsnio 4 dalies, 45
straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 1999 m. lapkriio 23 d.
k.d. 6.3 p: Paymtina, kad Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalies nuostatos ministras vadovauja
ministerijai" turin sudaro ie elementai: ministras turi teis statym ir kit teiss akt nustatyta
tvarka pasirinkti ministerijos darbuotojus ir priimti juos darb bei atleisti i darbo; ministras turi
teis organizuoti ministerijos darbuotoj darb, kad bt vykdomos statymais ir kitais teiss aktais
ministerijai nustatytos funkcijos; ministras turi teis duoti visiems ministerijos darbuotojams
privalomus vykdyti nurodymus; ministras turi teis taikyti drausminio poveikio priemones visiems
ministerijos darbuotojams, kurie nevykdo savo pareig ar ministro nurodym arba netinkamai juos
vykdo, taip pat skatinti visus ministerijos darbuotojus. statymo 24 straipsnio 2 dalies 5 ir 11
punktuose nustaius, kad viceministrus, o statym ar Vyriausybs
nutarim numatytais atvejais - departament ir kit staig prie ministerijos vadovus ministro
teikimu skiria ir atleidia i pareig Ministras Pirmininkas, Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalyje
nustatyta ministro kompetencija vadovauti ministerijai ribojama, nes ministrui nenustatyta teis
paiam sprsti, k paskirti viceministro, departamento prie ministerijos vadovo ir jo pavaduotojo bei
kitos staigos prie ministerijos vadovo pareigas. Nors pagal nurodytas statymo nuostatas
viceministrus, o statym ar Vyriausybs nutarim numatytais atvejais - departament ir kit
staig prie ministerijos vadovus Ministras Pirmininkas skiria ministro teikimu, taiau ministro
teikimas nra pakankama garantija, kuri utikrint, jog ministro konstitucin teis vadovauti
ministerijai nebt paeista. Paymtina, kad Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta
ministro kompetencija vadovauti ministerijai suponuoja ministro asmenin atsakomyb u
ministerijos veikl. Pagal Konstitucijos 96 straipsnio 2 dal ministrai, vadovaudami jiems pavestoms
valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavalds Ministrui
138
Pirmininkui. Konstitucijos 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ministrai turi atsiskaityti Seime u
savo veikl. Ministro atsakomyb u ministerijos veikl nustatyta ir statyme: antai jo 26 straipsnio 3
dalies 1 punkte numatyta, kad ministras yra tiesiogiai atsakingas u Vyriausybs programos
gyvendinim ministerijos kompetencijai priklausaniais klausimais"; ios dalies 2 punkte nustatyta,
kad ministras utikrina statym, Lietuvos Respublikos tarptautini sutari, Respublikos
Prezidento dekret, Vyriausybs nutarim, Ministro Pirmininko potvarki ir kit teiss akt
vykdym". Ministro atsakomyb nustatyta ir kituose io straipsnio punktuose. statyme nustaius toki
viceministr, departament prie ministerijos vadov bei j pavaduotoj, kit staig prie
ministerijos vadov skyrimo ir atleidimo i pareig tvark, kai ministras neturi teiss pats skirti ir
atleisti i pareig nurodytus pareignus, yra sukurta tokia teisin situacija, kai i dalies paneigiama
Konstitucijos 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta ministro atsakomyb u ministerijos veikl:
pasirinkdamas, kas bus viceministru, departamento prie ministerijos vadovu bei jo pavaduotoju,
kitos staigos prie ministerijos vadovu ministras nra savarankikas - jis yra teisikai saistomas
Ministro Pirmininko, kuris skiria ir atleidia i pareig nurodytus pareignus, nuomons ir jo
sprendimo. Vadovaujantis idstytais motyvais darytina ivada, kad statymo 24 straipsnio 2 dalies
5 punktas ta apimtimi, kuria nustato Ministro Pirmininko teis skirti ir atleisti i pareig viceministrus,
departament prie ministerijos vadovus bei j pavaduotojus, taip pat 24 straipsnio 2 dalies 11
punktas prietarauja Konstitucijos 96 straipsnio 2 daliai ir 98 straipsnio 1 daliai.
KT NUTARIMAS DL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATROS STATYMO 11 STRAIPSNIO
4 DALIES 9 PUNKTO (2000 M. LAPKRIIO 28 D. REDAKCIJA) IR 2000 M. LAPKRIIO 28 D.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATROS STATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO
STATYMO 2 STRAIPSNIO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI. 2003 m.
sausio 24 d.
k.d. II skirsn.: 2. Konstitucinis teisins valstybs principas yra universalus principas, kuriuo
grindiama visa Lietuvos teiss sistema ir pati Konstitucija. Teisins valstybs principo turinys
atsiskleidia vairiose Konstitucijos nuostatose (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d.
nutarimas). Konstitucijoje tvirtintas teisins valstybs principas, be kit reikalavim, suponuoja ir
valstybs pareig utikrinti teisinio reguliavimo tikrum, stabilum, teist lkesi apsaug.
3. Konstitucinis Teismas 1999 m. gegus 11 d. nutarime konstatavo, kad demokratinje teisinje
valstybje valstybs institucijos, j pareignai savo veikloje turi vadovautis statymais ir teise.
Realizuodami visuomenei ir valstybei reikmingas funkcijas, valstybs institucijos, pareignai
neturi patirti grsms, jeigu savo pareigas vykdo nepaeisdami statym. Konstitucinis teisins
valstybs principas reikalauja, kad jurisdikcins ir kitos teiss taikymo institucijos bt
nealikos, nepriklausomos, siekt nustatyti objektyvi ties ir sprendimus priimt tik teiss pagrindu.
4. Prokuror funkcijos yra nustatytos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje: "Valstybin
kaltinim baudiamosiose bylose palaiko, baudiamj persekiojim vykdo ir kvotos organ veikl
kontroliuoja prokurorai." Kad galt tinkamai vykdyti savo funkcijas, prokurorai privalo turti
pakankamas, statymo nustatytas savarankikumo garantijas. statym leidiamoji ar vykdomoji
valdia, j pareignai, kiti asmenys neturi teiss kitis prokuror, vykdani Konstitucijoje
nustatytas funkcijas, veikl. Svarbi prokuror savarankikumo garantija yra Konstitucijos 118
straipsnio 3 dalies nuostata, kad prokuror skyrimo tvark ir j status nustato statymas. statym
leidjas, gyvendindamas konstitucinius galiojimus nustatyti subjektus, kurie skiria ir atleidia
prokurorus, taip pat nustatyti prokuror galiojim trukm, j skyrimo, atleidimo tvark, atleidimo
pagrindus, yra saistomas Konstitucijos, taigi ir joje tvirtinto teisins valstybs principo, suponuojanio
teisin tikrum, stabilum, teist lkesi apsaug.
5. Nagrinjamos bylos kontekste paymtina, kad generalinio prokuroro skyrimo ir
atleidimo tvarka, atleidimo pagrindai ne kart buvo statymais keiiami.
5.5. Taigi kiekvienas naujos kadencijos Seimas keit generalinio prokuroro skyrimo, atleidimo
tvark, ne kart buvo keiiami ir io pareigno atleidimo pagrindai, o tuometinis generalinis
prokuroras bdavo atleidiamas ir paskiriamas naujas generalinis prokuroras. Paymtina, kad n
vienas generalinis prokuroras nra i pareig js vis statymo nustatyt galiojim laik.
Teiss aktuose, kuriais generaliniai prokurorai bdavo atleidiami i pareig, i pareign
atleidimas nebdavo siejamas su j darbo vertinimu.
6. Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalies nuostata, kad prokuror skyrimo tvark ir j status
nustato statymas, inter alia reikia, jog statym leidjas turi galiojimus statymu nustatyti subjektus,
139
kurie skiria ir atleidia prokurorus, taip pat nustatyti prokuror galiojim trukm, j atleidimo i
pareig pagrindus bei tvark. Tai nustatydamas Seimas yra saistomas Konstitucijos, taigi ir joje
tvirtinto teisins valstybs principo, suponuojanio teisin tikrum, stabilum, teist lkesi
apsaug. statym leidjas, statymu nustats generalinio prokuroro galiojim trukm, neturi
teiss nustatyti bet koki generalinio prokuroro atleidimo i pareig nepasibaigus galiojim terminui
pagrind. statym leidjas pagal Konstitucij gali nustatyti tik tokius generalinio prokuroro
atleidimo i pareig nepasibaigus jo galiojim laikui pagrindus, dl kuri pobdio generalinis
prokuroras apskritai negali eiti savo pareig (pvz., dl toki teisini fakt, kaip statyme nustatytas
amius, perjimas kit darb, Lietuvos Respublikos pilietybs netekimas). Seimo pagal statym
paskirt generalin prokuror tokiais pagrindais atleidia Seimas, vadovaudamasis Konstitucijos 67
straipsnio 5 punktu. Nagrinjamos bylos kontekste paymtina, kad pagal Konstitucijos 75
straipsn Seimo skirti ar rinkti pareignai, iskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis, i
pareig atleidiami Seimui vis Seimo nari bals dauguma pareikus jais nepasitikjim. Taigi
pagal Konstitucij generalinis prokuroras, jeigu pagal statym j skiria Seimas, i pareig
atleidiamas nepasibaigus jo galiojim laikui ir tuo atveju, kai Seimas vis Seimo nari bals
dauguma pareikia juo nepasitikjim.
7. Generalinio prokuroro skyrimo tvarkos pakeitimas, kai statymas nustato kitus generalin
prokuror skirianius subjektus, pagal Konstitucij negali bti pagrindu statymo nustatytam
terminui paskirto generalinio prokuroro atleisti iki pasibaigiant jo galiojim terminui, nes is
pagrindas nra susijs su tokiomis aplinkybmis, dl kuri generalinis prokuroras apskritai negali
eiti savo pareig. Taigi statymo nustatytam laikui Seimo pagal statym paskirto generalinio
prokuroro galiojimai pagal Konstitucij tsiasi tol, kol atsiranda statyme nustatyti pagrindai, dl
kuri generalinis prokuroras apskritai negali eiti savo pareig, ir Seimas atleidia generalin
prokuror i pareig (Konstitucijos 67 straipsnio 5 punktas) arba kol Seimas pareikia
nepasitikjim savo paskirtu generaliniu prokuroru (Konstitucijos 75 straipsnis).
8. Prokuratros statymo 11 straipsnio 4 dalies 9 punkto (2000 m. lapkriio 28 d. redakcija)
nuostata, kad generalinis prokuroras atleidiamas i pareig pasikeitus generalinio prokuroro
skyrimo tvarkai, kai statymas nustato kitus generalin prokuror skirianius subjektus, ir
2000 m. lapkriio 28 d. Prokuratros statymo 11 straipsnio pakeitimo statymo 2 straipsnio
nuostata, kad nuo io statymo sigaliojimo dienos nutrksta Seimo paskirto generalinio
prokuroro galiojimai ir jis laikinai eina generalinio prokuroro pareigas tol, kol statym
nustatyta tvarka bus paskirtas generalinis prokuroras, buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kai
generalinio prokuroro atleidim nepasibaigus jo galiojim laikui lm ne aplinkybs, dl kuri
generalinis prokuroras apskritai negali eiti savo pareig, bet vien tai, kad statymu buvo pakeista
generalinio prokuroro skyrimo tvarka, j skiriantis subjektas. Paymtina ir tai, kad tokiu teisiniu
reguliavimu sudaromos prielaidos atsirasti teisiniam netikrumui prokuratros sistemoje, paeisti
prokuror savarankikum vykdant Konstitucijoje nustatytas funkcijas. Taigi ginijamomis
nuostatomis nepaisoma konstitucinio teisins valstybs principo, suponuojanio teisin tikrum,
stabilum, teist lkesi apsaug.
9. Atsivelgiant idstytus argumentus darytina ivada, kad Prokuratros statymo 11 straipsnio
4 dalies 9 punktas (2000 m. lapkriio 28 d. redakcija) ir 2000 m. lapkriio 28 d. Prokuratros
statymo 11 straipsnio pakeitimo statymo 2 straipsnis prietarauja konstituciniam teisins
valstybs principui.
KT NUTARIMAS DL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBI TARYB RINKIM
STATYMO 86, 87 STRAIPSNI PAPILDYMO BEI PAKEITIMO IR STATYMO PAPILDYMO
881 STRAIPSNIU STATYMO 4 STRAIPSNIO 2 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS
RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBS 2003 M.
BALANDIO 11 D. NUTARIMO NR. 457 "DL VILNIAUS APSKRITIES VIRININKO
ATLEIDIMO" ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI BEI LIETUVOS
RESPUBLIKOS STATYMO "DL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYM IR KIT TEISS
AKT SKELBIMO IR SIGALIOJIMO TVARKOS" 9 STRAIPSNIO 1 DALIAI, 2003 m. gegus 30 d.
k.d. II skirsn.: Dl Vyriausybs 2003 m. balandio 11 d. nutarimo Nr. 457 "Dl Vilniaus apskrities
virininko atleidimo" atitikties konstituciniam teisins valstybs principui ir statymo "Dl Lietuvos
Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos" 9 straipsnio 1 daliai. 1.
Vyriausyb 2003 m. balandio 11 d. prim nutarim Nr. 457 "Dl Vilniaus apskrities virininko
140
atleidimo", kuriame nustat: "Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymo (in.,
1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2000, Nr. 92-2843) 22 straipsnio 14 punktu ir Lietuvos
Respublikos valstybs tarnybos statymo (in., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708, Nr. 127-5750)
44 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausyb nutaria: Atleisti Gedimin
Pavir i Vilniaus apskrities virininko pareig nuo jo pareikime nurodytos datos pagal Lietuvos
Respublikos valstybs tarnybos statymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkt." 2. Pareikjas prao itirti,
ar mintas Vyriausybs nutarimas neprietarauja konstituciniam teisins valstybs principui ir
statymo "Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos" 9
straipsnio 1 daliai. 3. Konstitucijos 94 straipsnyje nustatyta: "Lietuvos Respublikos Vyriausyb: 1)
tvarko krato reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb, garantuoja valstybs
saugum ir viej tvark; 2) vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taip
pat Respublikos Prezidento dekretus; 3) koordinuoja ministerij ir kit Vyriausybs staig
veikl; 4) rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui; vykdo valstybs biudet, teikia
Seimui biudeto vykdymo apyskait; 5) rengia ir teikia Seimui svarstyti statym projektus; 6)
umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio valstybmis ir tarptautinmis
organizacijomis; 7) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti
statymai." Vyriausybs galiojimai kyla i Konstitucijos ir i statym. Visa tai, k Vyriausyb
daro gyvendindama Konstitucijoje ir statymuose jai nustatyt kompetencij, yra valstybs valdymo
reikal sprendimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkriio 29 d. nutarimas).
4. Konstitucijos 95 straipsnyje nustatyta: "Lietuvos Respublikos Vyriausyb valstybs valdymo
reikalus sprendia posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma priimdama nutarimus.
Vyriausybs posdiuose taip pat gali dalyvauti valstybs kontrolierius. Vyriausybs nutarimus pasirao
Ministras Pirmininkas ir tos srities ministras."
Pagal Konstitucijos 95 straipsnio 1 dal visi valstybs valdymo reikalai, Konstitucijoje ir
statymuose priskirti Vyriausybs kompetencijai, sprendiami priimant nutarimus. Vyriausybs
nutarimas yra teiss aktas, kuriuo Vyriausyb sprendia valstybs valdymo reikalus. Valstybs
valdymo reikalai negali bti sprendiami Vyriausybei priimant kitos ries akt (Konstitucinio
Teismo 2001 m. lapkriio 29 d. nutarimas). Taigi Konstitucijoje tvirtinta tik viena Vyriausybs
teiss akt, kuriuos ji turi teis priimti sprsdama valstybs valdymo reikalus, ris - Vyriausybs
nutarimai.
5. Konstitucijos 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta: "Auktesniuosiuose administraciniuose
vienetuose statymo nustatyta tvarka valdym organizuoja Vyriausyb." Minta, kad vietos valdymas
yra valstybinio valdymo (t. y. vykdomosios valdios) funkcij vykdymas vietose. Pagal Apskrities
valdymo statymo 1 straipsnio 1 dal apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos auktesnysis
administracinis vienetas, kurio valdym per apskrities virinink, ministerijas ir kitas
Vyriausybs institucijas organizuoja Vyriausyb; apskrities valdymas yra sudtin valstybs
valdymo dalis. Apskrities virinink skiria ir atleidia Vyriausyb Ministro Pirmininko teikimu
(Apskrities valdymo statymo 4 straipsnio 1 dalis, Vyriausybs statymo 22 straipsnio 14 punktas). I
Konstitucijos ir statymo iplaukia, kad apskrities virininkas - tai valstybs pareignas, per kur
Vyriausyb organizuoja auktesniojo administracinio vieneto (apskrities) valstybin valdym, ir jo
skyrimas bei atleidimas i pareig - tai Vyriausybs kompetencijai priskirtas valstybs valdymo
reikalas, kur Vyriausyb gali sprsti priimdama tik vienos ries teiss aktus - Vyriausybs nutarimus.
6. Minta, kad pareikjas prao itirti, ar ginijamas Vyriausybs nutarimas neprietarauja
konstituciniam teisins valstybs principui. Konstitucinis teisins valstybs principas yra universalus
principas, kuriuo grindiama visa Lietuvos teiss sistema ir pati Konstitucija. Teisins valstybs
principo turinys atsiskleidia vairiose Konstitucijos nuostatose.
6.1. Vienas i esmini Konstitucijoje tvirtinto teisins valstybs principo element yra teisinis
tikrumas ir aikumas.Teisinio tikrumo, aikumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus
reikalavimus teisiniam reguliavimui. Jis privalo bti aikus ir darnus, teiss normos turi bti
formuluojamos tiksliai, jose negali bti dviprasmybi. Teiss aktai turi bti nustatyta tvarka
paskelbiami, galimyb su jais susipainti turi turti visi teisini santyki subjektai.
6.2. Teisins valstybs principas reikia ir tai, kad teisin reguliavim galima keisti tik laikantis
i anksto nustatytos tvarkos ir nepaeidiant Konstitucijos princip ir norm, kad btina inter alia
laikytis principo lex retro non agit (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas).

141
 6.3. Vienas i konstitucinio teisins valstybs principo reikalavim valstybs valdymo srityje yra
tas, kad teiss akt, kuriais sprendiami valstybs valdymo klausimai, galia bt nukreipta ateit.
Nagrinjamos bylos kontekste paymtina ir tai, kad kol nra sigaliojs teiss aktas dl tam tikro
valstybs pareigno atleidimo i pareig, is pareignas turi ir vykdo galiojimus, kuriuos jam nustato
Konstitucija, statymai, kiti teiss aktai.
6.4. Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkriio 29 d. nutarime konstatuota, kad teisins valstybs
principo esminis elementas taip pat yra tas, kad galioja tik paskelbti teiss aktai. Teis negali bti
neviea. Konstituciniai reikalavimai, kad galiot tik paskelbti teiss aktai ir kad jie galiot ateit, -
svarbi teisinio tikrumo prielaida. Pagal Konstitucij Vyriausyb, sprsdama valstybs valdymo
reikalus, visada turi priimti nutarimus, ir jie turi bti paskelbti nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybs
priimami teiss aktai yra norminiai, ar individuals, taip pat nepriklausomai nuo to, kokiam subjektui ar
subjekt ratui jie skirti.
7. Minta, kad Vyriausybs 2003 m. balandio 11 d. nutarimu Nr. 457 "Dl Vilniaus apskrities
virininko atleidimo" buvo nutarta G. Pavir i Vilniaus apskrities virininko pareig atleisti nuo jo
pareikime nurodytos datos. Kaip matyti i byloje esanios mediagos, G. Pavirio pareikime yra
praoma j i Vilniaus apskrities virininko pareig atleisti nuo 2003 m. balandio 8 d. Taigi
Vyriausybs 2003 m. balandio 11 d. nutarimo Nr. 457 "Dl Vilniaus apskrities virininko atleidimo"
formuluot "atleisti Gedimin Pavir i Vilniaus apskrities virininko pareig nuo jo pareikime
nurodytos datos" reikia, kad pagal nutarim G. Paviris i Vilniaus apskrities virininko pareig
yra atleistas nuo 2003 m. balandio 8 d.
8. Paymtina, kad ginijamas Vyriausybs nutarimas buvo priimtas 2003 m. balandio 11 d., o
"Valstybs iniose" paskelbtas 2003 m. balandio 16 d. statymo "Dl Lietuvos Respublikos statym ir
kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos" 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausybs
nutarimai sigalioja kit dien po to, kai jie Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro pasirayti
paskelbiami "Valstybs iniose", jeigu paiuose nutarimuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo data.
Taigi Vyriausybs nutarimas, kuriame nustatyta, kad G. Paviris i Vilniaus apskrities virininko
pareig atleistas nuo jo pareikime nurodytos datos (t. y. nuo 2003 m. balandio 8 d.), sigaliojo 2003
m. balandio 17 d.
9. Ginijamu Vyriausybs nutarimu G. Paviris buvo atleistas i Vilniaus apskrities virininko
pareig anksiau nei buvo priimtas, paskelbtas ir sigaliojo Vyriausybs nutarimas dl jo
atleidimo i nurodyt pareig. Nagrinjamos bylos kontekste paymtina, kad nors pats
ginijamas Vyriausybs nutarimas sigaliojo nuo 2003 m. balandio 17 d., t. y. kit dien po jo
paskelbimo "Valstybs iniose", taiau io Vyriausybs nutarimo turinio galia buvo nukreipta
praeit.
10. Minta, kad ginijamame Vyriausybs nutarime nustatyta, jog G. Paviris i Vilniaus
apskrities virininko pareig atleidiamas "nuo jo pareikime nurodytos datos". Taigi paiame
Vyriausybs nutarime nra nurodyta konkreti G. Pavirio atleidimo i Vilniaus apskrities virininko
pareig data. Tokia ginijamo nutarimo formuluot, pagal kuri G. Paviris atleidiamas i
Vilniaus apskrities virininko pareig "nuo jo pareikime nurodytos datos", yra teisikai ydinga, nes
vien i io Vyriausybs nutarimo neaiku, nuo kurios konkreios datos nutrko Vilniaus apskrities
virininko G. Pavirio galiojimai.
11. Suinteresuoto asmens - Vyriausybs atstov savo argumentus dl ginijamo Vyriausybs
nutarimo neprietaravimo konstituciniam teisins valstybs principui ir statymo "Dl Lietuvos
Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos" 9 straipsnio 1 daliai
grindia tuo, kad Vyriausyb apskrities virininko atleidimo i pareig klausim gali sprsti priimdama
vadinamj protokolin sprendim (t. y. tok sprendim, kuris forminamas tik rau Vyriausybs
posdio protokole). Vyriausybs atstov teigia, kad G. Paviris i Vilniaus apskrities
virininko pareig buvo atleistas 2003 m. balandio 9 d. "protokoliniu sprendimu". ie suinteresuoto
asmens - Vyriausybs atstovs argumentai yra teisikai nepagrsti. Vyriausybs 2003 m. balandio 9 d.
posdio protokole yra toks raas: "Atsivelgti vidaus reikal ministro J. Bernatonio
informacij, kad Vilniaus apskrities virininkas G. Paviris yra teiks Ministrui Pirmininkui
pareikim atleisti j i Vilniaus apskrities virininko pareig, nes yra irinktas Vilniaus miesto
savivaldybs taryb, o nurodytj atleidim forminanio Lietuvos Respublikos Vyriausybs
nutarimo projektas teikiamas artimiausiam Lietuvos Respublikos Vyriausybs posdiui." Taigi
mintame Vyriausybs posdio protokole yra nurodyta tik tai, kad Vyriausyb atsivelgia pateikt
142
informacij dl G. Pavirio pareikimo atleisti j i Vilniaus apskrities virininko pareig, taip pat
kad Vyriausybs nutarimo, kuriuo bus formintas G. Pavirio atleidimas, projektas bus pateiktas
artimiausiame Vyriausybs posdyje. Minta, kad apskrities virininkas - tai valstybs
pareignas, per kur Vyriausyb organizuoja auktesniojo administracinio vieneto (apskrities)
valstybin valdym, ir jo atleidimas i pareig - tai Vyriausybs kompetencijai priskirtas valstybs
valdymo reikalas, kur Vyriausyb pagal Konstitucij gali sprsti tik priimdama nutarim. Vadinasi,
Vyriausybs sprendimas dl G. Pavirio atleidimo i Vilniaus apskrities virininko pareig galjo bti
priimtas tik laikantis Konstitucijoje nustatyt reikalavim, t. y. toks sprendimas turi bti priimtas
Vyriausybs nutarimu, Vyriausybs posdyje, vis Vyriausybs nari bals dauguma ir pasiraytas
Ministro Pirmininko bei tos srities ministro.
12. Atsivelgiant idstytus argumentus darytina ivada, kad Vyriausybs 2003 m. balandio 11 d.
nutarimo Nr. 457 "Dl Vilniaus apskrities virininko atleidimo" nuostata "nuo jo pareikime
nurodytos datos" prietarauja konstituciniam teisins valstybs principui.
13. Pareikjas prao itirti, ar Vyriausybs 2003 m. balandio 11 d. nutarimas Nr. 457 "Dl
Vilniaus apskrities virininko atleidimo" neprietarauja statymo "Dl Lietuvos Respublikos statym
ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos" 9 straipsnio 1 daliai.
13.1. statymo "Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo
tvarkos" 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta: "Vyriausybs nutarimai sigalioja kit dien po to, kai jie
Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro pasirayti paskelbiami "Valstybs iniose", jeigu
paiuose nutarimuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo data."
13.2. Minta, kad nors pats ginijamas Vyriausybs nutarimas sigaliojo nuo 2003 m.
balandio 17 d., t. y. kit dien po jo paskelbimo "Valstybs iniose", taiau io Vyriausybs
nutarimo turinio galia buvo nukreipta praeit.
13.3. Atsivelgiant iuos argumentus darytina ivada, kad Vyriausybs 2003 m. balandio 11 d.
nutarimo Nr. 457 "Dl Vilniaus apskrities virininko atleidimo" nuostata "nuo jo pareikime
nurodytos datos" prietarauja statymo "Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt
skelbimo ir sigaliojimo tvarkos" 9 straipsnio 1 daliai.

Teism (ne teisjo) nepriklausomumo samprata ir teisj statuso (skyrimo, galiojim pasibaigimo,
nepriklausomumo garantij skirstymo) konstituciniai pagrindai pagal Konstitucinio Teismo
iaikinimus.
Btina vadovautis KT 1999 12 21 nut. ir 2001 07 12 nut.
7. Teism statymo 2 str. Teism nepriklausomumas Teismai, vykdydami teisingum, yra
nepriklausomi nuo kit valstybs valdios institucij, pareign, politini partij, politini ir
visuomenini organizacij ir kit asmen. 3 str. Teisj nepriklausomumas 1. Teisj nepriklausomumo
garantijas bei teisj status nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, is ir kiti statymai bei kiti teiss
aktai. 2. Teisjai, vykdydami teisingum, veikia nealikai ir klauso tik statym. 3. Teisjai, vykdydami
teisingum, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvi, teism administracijos, kit teisj, valstybs
valdios institucij, pareign bei kit asmen. Teisjams negali bti daromas joks politinis, ekonominis,
psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteistas poveikis, kuris galt turti takos j
sprendimams. 4. Niekas neturi teiss reikalauti, kad teisjas atsiskaityt dl konkreioje byloje priimto
sprendimo. 5. Teisjams suteikiamos socialins garantijos, atitinkanios j status ir utikrinanios j
nepriklausomum.
KT N U T A R I M A S Dl Lietuvos Respublikos teism statymo 14, 25(1), 26, 30, 33, 34, 36, 40, 51,
56, 58, 59, 66, 69, 69(1) ir 73 straipsni atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 1999 m. gruodio
21 d.
k.d.: Pagal Konstitucij valstybs valdia organizuota ir gyvendinama remiantis valdi
padalijimo principu. is principas reikia, kad statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin
valdios yra atskirtos, pakankamai savarankikos, kad tarp i valdi turi bti pusiausvyra.
Kiekviena valdios institucija turi jos paskirt atitinkani kompetencij, kurios konkretus turinys
priklauso nuo to, kokiai valstybs valdiai i institucija priklauso, taip pat nuo jos vietos tarp kit
valstybs valdios institucij, jos galiojim santykio su kit valstybs valdios institucij galiojimais.
Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingum Lietuvos Respublikoje vykdo tik
teismai. Teisingumo vykdymas - teism funkcija, lemianti ios valdios viet valstybs valdios

143
institucij sistemoje ir teisj status. Jokia kita valstybs institucija ar pareignas negali vykdyti ios
funkcijos.
2. Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje nustatyta: "Teisjas ir teismai, vykdydami teisingum,
yra nepriklausomi."
Teisjo ir teism nepriklausomumas - vienas i esmini demokratins teisins valstybs princip.
Tokioje valstybje socialinis teismins valdios vaidmuo yra toks, kad teismai, vykdydami
teisingum, privalo utikrinti Konstitucijoje, statymuose ir kituose teiss aktuose ireiktos
teiss gyvendinim, garantuoti teiss virenyb, apsaugoti mogaus teises ir laisves.
Paymtina, kad teisjo ir teism nepriklausomumas nra savitikslis dalykas - tai yra btina
mogaus teisi ir laisvi apsaugos slyga. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
asmuo, kurio konstitucins teiss ir laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. Konstitucijos
31 straipsnio 2 dalyje tvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltim, teis, kad jo byl vieai ir
teisingai inagrint nepriklausomas ir bealikas teismas. Taigi svarbiausias kriterijus, kuriuo
btina vadovautis vertinant teisjo ir teism nepriklausomum, yra tas, kad nepriklausomumas yra
ne privilegija, o viena svarbiausi teisjo ir teismo pareig, kylanti i Konstitucijoje garantuotos
mogaus teiss turti nealik gino arbitr (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodio 6 d. nutarimas).
3. Atsivelgiant Konstitucijos preambulje tvirtint atviros, teisingos, darnios pilietins
visuomens ir teisins valstybs siek, Konstitucijos 5 straipsn ir kit straipsni normas, nustatanias
valdi padalijim, galima skirti du neatsiejamus teisjo ir teism nepriklausomumo principo
aspektus.
is principas vis pirma reikia teisjo ir teism, vykdani teisingum, nepriklausomum.
Pagal Konstitucijos 109 straipsn teisjai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi ir klauso tik
statymo. Konstitucijos 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybins valdios ir valdymo
institucij, Seimo nari ir kit pareign, politini partij, politini ir visuomenini organizacij ar
piliei kiimasis teisjo ar teismo veikl draudiamas ir utraukia statymo nustatyt atsakomyb.
Teisjo procesinis nepriklausomumas yra btina nealiko ir teisingo bylos inagrinjimo slyga.
Kita vertus, teisjas ir teismai nra pakankamai nepriklausomi, jei neutikrintas teism,
kaip teismins valdios institucij sistemos, nepriklausomumas. Pagal valdi padalijimo princip
visos valdios yra savarankikos, nepriklausomos, galinios atsverti viena kit. Teismin
valdia, bdama savarankika, negali bti priklausoma nuo kit valdi dar ir dl to, kad ji
vienintel formuojama ne politiniu, bet profesiniu pagrindu. Tik bdama savarankika,
nepriklausoma nuo kit valdi, teismin valdia gali gyvendinti savo funkcij - vykdyti
teisingum.
Teismins valdios visavertikumas ir nepriklausomumas suponuoja jos savivald. Teismins
valdios savivalda apima ir teism darbo organizavim, taip pat teisj profesinio korpuso veikl.
Teism organizacinis savarankikumas ir savivalda - svarbios realaus teismins valdios
nepriklausomumo garantijos. Kit valdios institucij konstitucin pareiga - gerbti Konstitucijoje
tvirtint teism nepriklausomum. Paymtina, kad teism veikl utikrina Konstitucija,
jai neprietaraujantys statymai ir kiti teiss aktai. Valstybs pareiga - sudaryti teismams tinkamas
darbo slygas. Taiau i aplinkyb nereikia, kad nustatant konkreius kit valdios institucij
galiojimus santykiuose su teismine valdia galima paneigti Konstitucijoje tvirtint valdi
padalijim bei teismo, kaip visaverts ir veikianios nepriklausomai nuo kit valdi, valdios esm.
Utikrinant teisjo ir teism nepriklausomum ypa svarbu aikiai atriboti teism veikl nuo
vykdomosios valdios. Konstitucija draudia vykdomajai valdiai kitis teisingumo vykdym, daryti
teismams kok nors poveik ar vertinti teism darb nagrinjant bylas, juo labiau - nurodinti, kaip
turt bti vykdomas teisingumas. Teism administravimas ir drausmini priemoni taikymas
teisjams turi bti organizuojamas taip, kad nebt paeidiamas realus teisj nepriklausomumas.
Pagal Konstitucij teism veikla nra ir negali bti laikoma valdymo sritimi, priskirta kuriai
nors vykdomosios valdios institucijai. Vykdomosios valdios institucijoms gali bti nustatomi tik
galiojimai, skirti sudaryti slygas teismams veikti. Teismai u savo veikl vykdant teisingum
neatsiskaito kitoms valdios institucijoms ar pareignams. Tik nepriklausoma teism institucin
sistema gali laiduoti teismo organizacin, o kartu ir teisjo procesin savarankikum.
Organizacinio teism savarankikumo materialinis pagrindas - j finansinis nepriklausomumas
nuo vykdomosios valdios sprendim. Paymtina, kad finansin teism nepriklausomum utikrina
toks teisinis reguliavimas, kai los teism sistemai ir kiekvienam teismui yra skiriamos statymu
144
patvirtintame valstybs biudete. Teism organizacinio nepriklausomumo garantavimas yra viena
esmini prielaid mogaus teisms utikrinti.
4. Bti nepriklausomam teisj pareigoja ir priesaika, kuri pagal Konstitucijos 112 straipsnio 6
dal jis duoda prie praddamas eiti savo pareigas. Teisjas prisiekia bti itikimas Lietuvos
Respublikai, vykdyti teisingum tik pagal statymus, ginti mogaus teises, laisves ir teistus interesus,
visada bti siningas, humanikas ir savo elgesiu nepakenkti teisjo vardui.
Pagal Konstitucijos 115 straipsn teisjai atleidiami i pareig statymo nustatyta tvarka, kai savo
poelgiu paemino teisjo vard, taip pat kai siteisja juos apkaltin teism nuosprendiai.
Konstitucijos 74 ir 116 straipsniuose nustatyta, kad Aukiausiojo Teismo pirminink ir teisjus, taip
pat Apeliacinio teismo pirminink ir teisjus u iurkt Konstitucijos paeidim arba priesaikos
sulauym, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali paalinti i pareig apkaltos
proceso tvarka. Teisjo elgesys, susijs su tiesioginiu pareig atlikimu, taip pat jo veikla, nesusijusi su jo
pareigomis, neturi kelti joki abejoni dl jo nepriklausomumo ir nealikumo.
Kita garantija, kad teisjai tinkamai vykdys teisingum, yra j kvalifikacija: teisjais turi bti
skiriami tik asmenys, turintys aukt teisin kvalifikacij ir gyvenimo patirt. J reputacija turi bti
nepriekaitinga.
Tai reikia, kad teisjams keliami ypatingi profesiniai ir etiniai reikalavimai. Teisjas turi jausti
didel atsakomyb u tai, kaip jis vykdo teisingum - atlieka Konstitucijoje jam nustatyt priederm.
5. Paymtina, kad teisjo ir teism nepriklausomumo principas tvirtintas ir daugelyje
tarptautini akt: Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje, Europos mogaus teisi ir pagrindini
laisvi apsaugos konvencijoje, Jungtini Taut Generalins Asambljos patvirtintuose Pagrindiniuose
teismo nepriklausomumo principuose, Europos Tarybos Ministr komiteto 1994 m. spalio 13 d.
priimtoje rekomendacijoje "Dl teisj nepriklausomumo, veiksmingumo ir vaidmens", 1999 m.
lapkriio 17 d. priimtoje Visuotinje teisj chartijoje ir kt.
Teisjo ir teism nepriklausomumo principas yra tvirtintas vis demokratini valstybi
konstitucijose.
6. Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje tvirtintas teisjo ir teism nepriklausomumo principas
siejasi su Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio
nuostatomis, tvirtinaniomis asmens teis nepriklausom ir nealik teism. Europos
mogaus teisi teismas, nagrindamas bylas dl Konvencijos 6 straipsnio paeidim, skiria
objektyvius ir subjektyvius teiss nepriklausom ir nealik teism elementus. Nagrinjamos
bylos poiriu ypa reikmingi yra pirmieji. Tai - valdi padalijimo utikrinimas, atitinkamas
valdios institucij santyki reguliavimas. Europos mogaus teisi teismo praktikos analiz leidia
teigti, kad teism ir teisj veiklos kontrol ar atvejai, kai teismams poveik daro neteismins
struktros, yra laikomi Konvencijos 6 straipsnio paeidimais. Antai Europos mogaus teisi teismo
1994 m. lapkriio 24 d. sprendime byloje Beaumartin prie Pranczij (Series A, No 296-B) buvo
konstatuota, kad pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 punkto prasm "teismas" gali bti tik organas,
kuriam priklauso visa jurisdikcija ir kuris atitinka tokius reikalavimus kaip nepriklausomumas
nuo vykdomosios valdios, taip pat nuo bylos ali. Toki ivad Europos mogaus teisi teismas
grind ir kitais savo sprendimais.
Paymtina, kad Europos mogaus teisi teismo praktikoje veiksniais, daraniais tak teisminei
valdiai, gali bti pripastama kit valdi, ypa vykdomosios, galimyb duoti instrukcijas
teismams ar slygoti teisjo perklim kitas pareigas, jei is nesilaikys duot nurodym, teisj
darbo apmokjimo slygos, taip pat kitoks vykdomosios valdios galjimas daryti tiesiogin ar
netiesiogin poveik teismams.
7. Teisjo ir teism nepriklausomumo garantijoms taip pat priskirtinas teisjo ir teismo teisinis
statusas. Teisjas pagal jo atliekamas pareigas negali bti priskirtas prie valstybs tarnautoj. I jo
negali bti reikalaujama vykdyti koki nors politikos krypt. Teism praktik formuoja tik patys teismai,
taikydami teiss normas. mogaus teises ir laisves teisjas utikrina tuo, kad vykdo teisingum
remdamasis Konstitucija ir statymais.
Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodio 6 d. nutarime konstatavo, kad "pagal tai, kaip
statymuose detalizuojamas Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje tvirtintas teisjo ir teismo
nepriklausomumas, teisj nepriklausomumo garantijas galima slygikai suskirstyti tris grupes:
a) teisjo galiojim trukms nelieiamumo, b) teisjo asmens nelieiamumo, c) teisjo
socialinio (materialinio) pobdio garantijas".
145
 Utikrinant teisjo galiojim nelieiamum Konstitucijos 115 straipsnyje tvirtinta, kad teisjas
gali bti statymo nustatyta tvarka atleistas i pareig tik Konstitucijoje nurodytais atvejais.
galiojim trukms nelieiamumo garantija yra svarbi tuo, kad teisjas, nepaisant to, kokios politins
jgos yra valdioje, ilieka nepriklausomas, jis neturi taikytis prie galimos politini jg kaitos
valdioje.
Garantuojant teisjo asmens nelieiamum Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
teisjas negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, suimtas, negali bti kitaip suvaryta jo
laisv be Seimo, o tarp Seimo sesij be Respublikos Prezidento sutikimo. Konstitucijos 74 ir 116
straipsniuose numatyta, kad Aukiausiojo Teismo pirminink ir teisjus, taip pat Apeliacinio teismo
pirminink ir teisjus u iurkt Konstitucijos paeidim arba priesaikos sulauym, taip pat
paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali paalinti i pareig apkaltos proceso tvarka.
Ne maiau svarbios ir Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje tvirtinto teisjo nepriklausomumo
principo socialinio (materialinio) pobdio garantijos. Jos reikia valstybs pareig utikrinti
teisjui socialin (materialin) aprpinim, kuris atitikt teisjo status jam einant pareigas, taip pat
pasibaigus teisjo kadencijai. ios garantijos tvirtintos demokratini valstybi teisje, taip pat
vairiuose tarptautiniuose aktuose. Antai 1999 m. lapkriio 17 d. Visuotins teisj chartijos 13
straipsnyje nustatyta, kad teisjas, siekiant utikrinti jo tikr ekonomin nepriklausomum,
privalo gauti pakankam atlyginim; atlyginimas neturi priklausyti nuo teisjo darbo rezultat ir
negali bti sumaintas teisjo darbo teisme metu.
Paymtina, kad atskleisdamas teisjo ir teism nepriklausomumo konstitucinio principo
turin Konstitucinis Teismas 1995 m. gruodio 6 d. nutarime konstatavo, jog "bet kokie mginimai
mainti teisjo atlyginim ar kitas socialines garantijas arba teism finansavimo ribojimas yra
traktuojami kaip ksinimasis teisj ir teism nepriklausomum".
Teisjo ir teism nepriklausomumo garantij sistemos vertinimas leidia teigti, kad jos
tarpusavyje yra glaudiai susijusios. Teisjo ir teism nepriklausomumo apskritai negalima
vertinti pagal kok nors vien, kad ir labai reikming, poym, todl visuotinai pripastama, jog
paeidus kuri nors i teisjo ir teism nepriklausomumo garantij gali bti pakenkta teisingumo
gyvendinimui, kilt pavojus, kad nebus utikrinamos mogaus teiss ir laisvs, nebus garantuota
teiss virenyb.
Kartu Konstitucinis Teismas paymi, kad teisjo ir teism nepriklausomumo garantij sistema
nesudaro joki prielaid, kuriomis prisidengdamas teisjas galt vengti tinkamai atlikti savo pareigas,
aplaidiai nagrint bylas, neetikai elgtsi su byloje dalyvaujaniais asmenimis, paeist mogaus
teises ir orum. Teisjai turi saugoti savo profesijos garb ir presti. Todl teismins valdios
savireguliacijos ir savivaldos sistema privalo utikrinti, kad teisjai deramai atliks savo pareigas, kad
kiekvienas neteistas ar neetikas teisjo poelgis bus deramai vertintas.
8. Teisjo ir teism nepriklausomumas yra nedalomas. statymu reguliuojant teism veikl
negalima sudaryti prielaid paneigti Konstitucijos 5 ir kituose straipsniuose tvirtint Teismo, kaip
savarankikos ir visaverts valstybs valdios, samprat. Kitaip nebt garantuota Konstitucijoje
tvirtint mogaus teisi ir laisvi apsauga.
Nagrindamas i byl, Konstitucinis Teismas atsivelgs abu teisjo ar teism nepriklausomumo
principo aspektus: pirma, teisjo ir teism nepriklausomum vykdant teisingum, antra, teism, kaip
teismin valdi gyvendinani institucij, nepriklausomum.
II
1. statymo 33 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta:
"Apylinki, apygard teism teisjus skiria Respublikos Prezidentas teisingumo ministro teikimu
ir patarus Teisj tarybai. Apylinki, apygard teism pirmininkus i paskirt teisj skiria
Respublikos Prezidentas teisingumo ministro teikimu ir patarus Teisj tarybai. Apylinki, apygard
teism pirminink pavaduotojus ar skyri pirmininkus, taip pat apylinki teism hipotekos skyri
hipotekos teisjus i paskirt teisj skiria teisingumo ministras, pasilius teismo pirmininkui."
statymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta:
"Apeliacinio teismo teisjus, o i j - pirminink, teisingumo ministro teikimu ir patarus
Teisj tarybai, skiria Respublikos Prezidentas Seimui pritarus. Apeliacinio teismo skyri pirmininkus
i paskirt teisj skiria teisingumo ministras pasilius io teismo pirmininkui."
statymo 56 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalyse nustatyta: "Apeliacinio teismo pirminink ir kitus
teisjus teisingumo ministro teikimu ir patarus Teisj tarybai, atleidia i pareig Respublikos
146
Prezidentas Seimui pritarus. Apeliacinio teismo skyri pirmininkus atleidia i pareig teisingumo
ministras Teism departamento direktoriaus teikimu arba savo iniciatyva.
Kit teism pirmininkus ir kitus teisjus teisingumo ministro teikimu ir patarus Teisj
tarybai, atleidia i pareig Respublikos Prezidentas.
Kit teism pirminink pavaduotojus ar skyri pirmininkus, taip pat apylinki teism hipotekos
skyri hipotekos teisjus atleidia i pareig teisingumo ministras Teism departamento direktoriaus
teikimu arba savo iniciatyva."
2. Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisjas ir teismai, vykdydami teisingum,
yra nepriklausomi. Paymtina, kad statymais nustatant teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo
ar atleidimo i pareig tvark, t. y. reglamentuojant j profesins karjeros klausimus, negalima
paeisti teisjo ir teism nepriklausomumo principo.
3. Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad Respublikos Prezidentas teikia Seimui
Aukiausiojo Teismo teisj kandidatras, o paskyrus visus Aukiausiojo Teismo teisjus, i j
teikia Seimui skirti Aukiausiojo Teismo pirminink; skiria Apeliacinio teismo teisjus, i j -
Apeliacinio teismo pirminink, jeigu j kandidatroms pritaria Seimas; skiria ir atleidia apygard
ir apylinki teism teisjus ir pirmininkus, keiia j darbo vietas; statymo numatytais atvejais
teikia Seimui atleisti teisjus.
Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkto normos, nustatanios Respublikos Prezidento galiojimus
skiriant ir atleidiant teisjus, yra susijusios su Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalimi, kurioje
nustatyta, kad dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig
Respublikos Prezidentui pataria speciali statymo numatyta teisj institucija. Pagal statymo 30
straipsn ias funkcijas vykdo Teisj taryba.
Taigi Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkte yra tvirtinti Respublikos Prezidento galiojimai
formuojant teismin valdi. Tai - reikmingas valstybs vadovo konstitucinio statuso elementas.
Nurodyt Respublikos Prezidento galiojim ioje srityje pakeitimas ar apribojimas, taip pat
tokios i galiojim gyvendinimo tvarkos nustatymas, kai Respublikos Prezidento veiksmai bt
saistomi Konstitucijoje nenumatyt institucij ar pareign sprendim, reikt Respublikos
Prezidento konstitucins kompetencijos pasikeitim.
4. Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta: "Valdios galias riboja Konstitucija."
ioje normoje tvirtintas svarbus konstitucinis principas, kur turi bti atsivelgiama nustatant
valstybs valdios institucij galiojimus tiek valstybs valdios ir asmens santyki, tiek valstybs
valdios institucij tarpusavio santyki srityse. Konstitucinis Teismas, iuo aspektu
interpretuodamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje tvirtint princip, 1999 m. birelio 3 d. nutarime
konstatavo, kad is konstitucinis principas "reikia ir tai, kad jei Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyti
konkreios valstybs valdios institucijos galiojimai, n viena kita institucija negali i jos i
galiojim perimti, o institucija, kurios galiojimai Konstitucijoje nustatyti, negali j perduoti ar
atsisakyti.
Tokie galiojimai negali bti pakeisti ar apriboti statymu". i reikalavim btina laikytis norint
utikrinti valstybs valdios institucij funkcionavimo darn.
Konstitucinis Teismas paymi, kad vertinant ginijam statymo norm atitikim Konstitucijos
5 straipsnio 2 daliai atsivelgtina nurodyt statymo norm atitikim ar neatitikim
Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktui.
5. Nustatytose teisj skyrimo ir atleidimo i pareig procedrose numatytas teisingumo
ministro teikimas, kurio atitikimu Konstitucijai abejoja pareikjas, todl btina isiaikinti
teisingumo ministro teikimo, kaip teisinio instituto, turin.
Analizuojant teisingumo ministro galiojimus teisj skyrimo procedroje paymtina, kad
pagal statymo 33 straipsnio 1 dal apylinki, apygard teism teisj, i teism pirminink
kandidatras parenka teisingumo ministras Teism departamento direktoriaus teikimu. I j Teisj
taryba atrenka vien ir pataria Respublikos Prezidentui skirti j teisju.
statymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iuos teisjus skiria Respublikos Prezidentas
teisingumo ministro teikimu ir patarus Teisj tarybai.
Taigi mintose statymo 33 straipsnio dalyse yra tvirtinta atitinkama teisj skyrimo
procedra. Sugretinus straipsnio 1 ir 2 dali normas galima daryti ivad, kad jose vartojamos
svokos "teisj <...> kandidatras parenka teisingumo ministras" ir "teisingumo ministro
teikimas" nra tapaios. i svok turinys nevienodas.
147
 statymo 33 ir 34 straipsni normose numatytas teisingumo ministro teikimas forminamas
atitinkamu aktu. Toks teisingumo ministro teikimas sukelia teisinius padarinius. Jei nra teisingumo
ministro teikimo, Respublikos Prezidentas asmens negali paskirti teisju. Pagal statym teisingumo
ministro teikimas - btina Respublikos Prezidento galiojim skiriant teisjus gyvendinimo slyga.
Analogika reikm atleidiant teisj i pareig tenka statymo 56 straipsnio 5 ir 7 dali normose
nustatytai teisingumo ministro teisei teikti Respublikos Prezidentui atitinkamus teisjus atleisti
i pareig.
Kartu paymtina, kad statym leidjas turi teis nustatyti, kokie subjektai parenka teisj
kandidatras Respublikos Prezidentui. i funkcija gali bti priskirta ir teisingumo ministrui, taiau
teisingumo ministro teis parinkti teisj kandidatras Respublikos Prezidento nesaisto. Taigi
ginijamose statymo 33 straipsnio normose tvirtinta ne tik teisingumo ministro teis pasilyti
teisj kandidatras, bet ir teis teikti jas Respublikos Prezidentui skirti. Analogika Apeliacinio
teismo teisj, io teismo pirmininko skyrimo tvarka nustatyta statymo 34 straipsnyje. Apeliacinio
teismo teisj, io teismo pirmininko kandidatras ta paia tvarka parenka teisingumo ministras. iuos
teisjus, o i j - pirminink teisingumo ministro teikimu ir patarus Teisj tarybai skiria
Respublikos Prezidentas.
Taip pat vertintinos ir statymo 56 straipsnio 5 ir 7 dali normos, tvirtinanios, kad atitinkam
teism teisjai atleidiami i pareig teisingumo ministro teikimu.
6. statyme nustatyta teisj skyrimo procedra, kaip minta, neturi paeisti teismins valdios
nepriklausomumo.
Kartu i procedra negali paeisti ir Konstitucijos 5 straipsnyje nustatytos valstybs valdi
(nagrinjamu atveju - Respublikos Prezidento ir Teismo) pusiausvyros.
Nagrinjant, ar prayme nurodyt statymo straipsni dali normos, nustatanios teisingumo
ministro kompetencij formuojant teismus, taip pat sprendiant teism vidaus organizacijos
klausimus, neprietarauja Konstitucijai, svarbu nustatyti Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje
numatytos specialios teisj institucijos teisin status.
Atsivelgiant Konstitucijoje nustatyt teism formavimo tvark, taip pat Respublikos Prezidento
ir specialios teisj institucijos santyki konstitucin reguliavim, darytina ivada, kad
Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali teisj institucija turi patarti
Respublikos Prezidentui visais teisj skyrimo, j profesins karjeros, taip pat atleidimo i pareig
klausimais. ios institucijos patarimas sukelia teisinius padarinius: jei nra ios institucijos
patarimo, Respublikos Prezidentas negali priimti sprendimo dl teisjo paskyrimo, paauktinimo,
perklimo ar atleidimo i pareig.
Taigi pagal Konstitucij speciali teisj institucija ne tik padeda Respublikos Prezidentui formuoti
teismus, bet ir yra atsvara Respublikos Prezidentui, kaip vykdomosios valdios subjektui,
formuojant teisj korpus. Kita vertus, Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje numatyta speciali
teisj institucija interpretuotina kaip svarbus Teismo savarankikos valstybs valdios - savivaldos
elementas.
Ginijamuose statymo straipsniuose, j dalyse tvirtinus teisingumo ministro teikim Teisj
tarybos patarimas netenka Konstitucijoje nustatytos prasms, nes tokiu atveju Respublikos Prezidento
veiksmus slygoja ne vien Teisj tarybos patarimas, bet ir Konstitucijoje nenumatytas teisingumo
ministro teikimas. Tokiu teisiniu reguliavimu paeidiama Konstitucijoje nustatyta teisj korpuso
formavimo tvarka, siterpiama Respublikos Prezidento ir Konstitucijoje numatytos specialios
teisj institucijos kompetencij.
7. Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkte apibriami Respublikos Prezidento galiojimai
formuojant teismin valdi.
i klausim gyvendinimas - Respublikos Prezidento kompetencija. Dl teisj paskyrimo,
paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig Respublikos Prezidentui pataria speciali statyme
numatyta teisj institucija (Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalis).
Ginijamose statymo normose nustatyta, kad savo konstitucines teises Respublikos
Prezidentas gali gyvendinti tik esant teisingumo ministro teikimui. Vadinasi, teisingumo ministro
teikimas slygoja Respublikos Prezidento gali, nustatyt Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkte,
gyvendinim sprendiant teisj profesins karjeros klausimus. Kartu paeidiamas ir
Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas principas, kad valdios galias riboja Konstitucija.

148
 Atsivelgus idstytus argumentus darytina ivada, kad ginijamos statymo 33 straipsnio 2 ir 3
dali, 34 straipsnio 2 dalies, 56 straipsnio 5 ir 7 dali normos, kuriose tvirtintas teisingumo ministro
teikimas skirti ir atleisti atitinkam teism teisjus ir teism pirmininkus, prietarauja
Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 84 straipsnio 11 punktui, 109 straipsnio 2 daliai ir 112 straipsnio 5
daliai.
8. statymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apylinki, apygard teism pirminink
pavaduotojus ar skyri pirmininkus, taip pat apylinki teism hipotekos skyri hipotekos teisjus
i paskirt teisj skiria teisingumo ministras pasilius teismo pirmininkui. Pagal statymo 34
straipsnio 3 dal Apeliacinio teismo skyri pirmininkus i paskirt teisj skiria teisingumo
ministras pasilius io teismo pirmininkui.
Apeliacinio teismo skyri pirmininkus atleidia i pareig teisingumo ministras Teism
departamento direktoriaus teikimu arba savo iniciatyva (statymo 56 straipsnio 6 dalis). Kit teism
pirminink pavaduotojus ar skyri pirmininkus, taip pat apylinki teism hipotekos skyri hipotekos
teisjus atleidia i pareig Teisingumo ministras Teism departamento direktoriaus teikimu
arba savo iniciatyva (statymo 56 straipsnio 8 dalis).
9. Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje tvirtintas teisjo ir teism nepriklausomumo principas
apima ir teism organizacin savarankikum. Jokia vykdomosios valdios institucija ar
pareignas negali kitis teismo funkcij vykdym ar organizuoti teism vidaus darbo. Teism
veikla, kaip minta iame nutarime, nra ir negali bti kokiai nors ministerijai priskirta valdymo
sritis.
Nagrinjamo klausimo kontekste paymtina, kad atitinkam teism pirmininkus skiria
Respublikos Prezidentas. Pagal Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkt ir 112 straipsnio 3 bei 4 dalis
Apeliacinio teismo pirminink Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas. Apylinki, apygard
ir specializuot teism pirmininkus taip pat skiria Respublikos Prezidentas.
Apylinki ir apygard teism pirminink pavaduotojai ar skyri pirmininkai, Apeliacinio teismo
skyri pirmininkai ne tik kaip teisjai vykdo teisingum, bet ir atsako u pavest teism darbo
organizavimo srit. Pagal statymo 43 straipsnio 1 ir 2 dalis, nesant apygardos teismo, Apeliacinio
teismo pirmininko, ias pareigas eina didesn teisjo sta turintis skyriaus pirmininkas, o nesant
apylinks teismo pirmininko, ias pareigas eina pirmininko pavaduotojas.
Pagal statym apylinki ir apygard teism pirminink pavaduotojams ar skyri pirmininkams,
Apeliacinio teismo skyri pirmininkams patiktos atskiros teismo darbo organizacins funkcijos, be
to, jie prireikus pavaduoja i teism pirmininkus. Todl, atsivelgiant Konstitucijos 109
straipsnio 2 dalyje tvirtint teisjo ir teism nepriklausomumo princip, taip pat tai, kad
teism veikla vykdant teisingum nra ir negali bti teisingumo ministro valdymo sritis, yra
pagrindas teigti, kad ginijamose statymo normose nustaius teisingumo ministro galiojimus skirti
atitinkam teism pirminink pavaduotojus ir skyri pirmininkus yra sudaromos prielaidos
vykdomosios valdios pareignui siterpti teism pareign skyrim ir kartu - teism veikl.
Atsivelgiant iuos argumentus darytina ivada, kad statymo 33 straipsnio 4 dalies, 34
straipsnio 3 dalies ir 56 straipsnio 6 ir 8 dali ginijamos normos prietarauja Konstitucijos 109
straipsnio 2 daliai.
Kaip minta, pagal Konstitucijos 112 straipsnio 5 dal visais teisj profesins karjeros
klausimais Respublikos Prezidentui pataria speciali statyme numatyta teisj institucija. Tai -
Teisj taryba. statyme nustatytas teisinis reguliavimas, kad teism pirminink pavaduotojus,
skyri pirmininkus skiria teisingumo ministras, sukuria toki teisin situacij, kai Konstitucijoje
numatytas subjektas - speciali teisj institucija - negali gyvendinti Konstitucijoje jai priskirtos
kompetencijos.
Atsivelgiant nurodytus motyvus darytina ivada, kad statymo 33 straipsnio 4 dalies, 34
straipsnio 3 dalies ir 56 straipsnio 6 ir 8 dali ginijamos normos prietarauja Konstitucijos 112
straipsnio 5 daliai.
10. Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkte, taip pat 112 straipsnyje nustatyti Respublikos
Prezidento galiojimai teismins valdios formavimo srityje.
Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkto turinio analiz leidia teigti, kad jame tvirtinta tik
Respublikos Prezidento teis skirti Apeliacinio teismo pirminink, apygard ir apylinki teism
pirmininkus. iame straipsnyje nra tiesiogiai tvirtintos Respublikos Prezidento teiss skirti ar atleisti

149
apylinki, apygard teism pirminink pavaduotojus ar skyri pirmininkus, Apeliacinio teismo skyri
pirmininkus.
Konstitucijoje mint teism pirminink pavaduotoj ir skyri pirminink pareigos nra
numatytos. statym leidjas gali statymais numatyti nurodytas pareigas, nustatyti asmen skyrimo
jas tvark. Nustatydamas ias pareigas statym leidjas yra saistomas Konstitucijos 5 ir kituose
straipsniuose tvirtintos valdi pusiausvyros bei Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje
tvirtinto teisjo ir teism nepriklausomumo principo.
Atsivelgiant nurodytus argumentus darytina ivada, kad statymo 33 straipsnio 4 dalies, 34
straipsnio 3 dalies ir 56 straipsnio 6 ir 8 dali ginijamos normos neprietarauja Konstitucijos 84
straipsnio 11 punktui.
Konstitucijos 89 straipsnio 4 dalies turinys aikintinas atsivelgiant vis Konstitucijos 89
straipsnyje tvirtint teisin reguliavim. Konstitucijos 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kas ir
kokiomis slygomis eina Respublikos Prezidento pareigas Respublikos Prezidentui mirus,
atsistatydinus, paalinus j i pareig apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad
Respublikos Prezidento bkl neleidia jam eiti pareig, taip pat kas pavaduoja Respublikos Prezident
jam laikinai ivykus usien arba susirgus ir dl to laikinai negalint eiti pareig.
Ginijamos statymo 33, 34 ir 56 straipsni normos reglamentuoja valstybs valdi santykius
teismins valdios formavimo srityje. Konstitucinis Teismas iame nutarime konstatavo, kad
ginijamos statymo normos neprietarauja Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktui, kuriame
nustatyta Respublikos Prezidento teis skirti, keisti darbo vietas ar teikti Seimui atleisti
atitinkamus teisjus ar teism pirmininkus.
Atsivelgus iuos argumentus darytina ivada, kad statymo 33 straipsnio 4 dalies, 34
straipsnio 3 dalies ir 56 straipsnio 6 ir 8 dali ginijamos normos neprietarauja ir Konstitucijos 89
straipsnio 4 daliai.
IV
Dl statymo 14 straipsnio 2 dalies, 25(1) straipsnio 1 ir 2 dali, 26 straipsnio 1 dalies, 30
straipsnio 1 dalies, 36 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio, 51 straipsnio 3 dalies, 58 straipsnio 2 dalies,
59 straipsnio 4 dalies, 69 straipsnio 2 dalies ir 73 straipsnio 2 dalies atitikimo Konstitucijai.
3. Pagal statym atitinkamo teismo darb organizuoja teismo pirmininkas. iai darbo sriiai
priklauso ir teisj paskirstymas teismo vidaus struktrose. Pagal statym atitinkam teism
skyri teisj skaii nustato teisingumo ministras Teism departamento teikimu, iklauss
teismo pirmininko nuomons. Taigi statymu vykdomosios valdios pareignui yra nustatyta teis
sprsti teism veiklos vidaus organizavimo klausimus.
Teismo veiklos vidaus organizavimo klausim sprendimo priskyrimas teisingumo ministrui
vertintinas kaip paeidiantis teismins valdios savarankikum bei sudarantis prielaidas
vykdomosios valdios pareignui siterpti teism vidaus veiklos organizavim, o kartu - teism
veikl.
Atsivelgiant nurodytus motyvus darytina ivada, kad statymo 14 straipsnio 2 dalies
ginijamos normos prietarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai.
4. statymo 25(1) straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta: "Teisingumo ministerija kartu su Teism
departamentu organizuoja ir koordinuoja teisj nuosekl mokym. teisjo profesins kvalifikacijos
klimo intensyvum atsivelgiama sprendiant teisjo paauktinimo klausim.
Teisj profesins kvalifikacijos klimo formos yra privalomosios ir fakultatyvins.
Privalomsias formas, iskyrus Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisjams, nustato teisingumo
ministras sakymu."
Ginijamose statymo normose reglamentuojamas teisj profesinio tobulinimosi
organizavimas. Konstitucinis Teismas paymi, kad tinkamas teisj pasirengimas, j ini gilinimas,
kvalifikacijos klimas - svarbi teism tinkamos veiklos utikrinimo prielaida. Teisingumo
ministerijai statymu gali bti nustatyta funkcija sudaryti slygas teisjams kelti savo kvalifikacij,
todl jai gali bti nustatyti galiojimai, reikalingi teisj nuosekliam mokymui organizuoti ir
koordinuoti.
Privalom mokymo form nustatymas sietinas su teisjams keliamais ypatingais profesiniais
reikalavimais. Visi teisjai turi turti vienodas galimybes tobulintis ir kelti savo kvalifikacij.
Teisingumo ministerijos galiojimai organizuoti ir koordinuoti teisj mokym suponuoja ios
ministerijos pareig utikrinti teisjams vienodas slygas gilinti savo inias. Vadinasi, Teisingumo
150
ministerijai, kuriai nustatyti galiojimai organizuoti ir koordinuoti nuosekl teisj mokym, gali bti
priskirti ir galiojimai nustatyti visiems teisjams vienodas privalomo mokymo formas. statymu
nustatyta Teisingumo ministerijos kompetencija organizuoti ir koordinuoti nuosekl teisj mokym,
taip pat teisingumo ministro kompetencija nustatyti teisj profesins kvalifikacijos klimo
privalomsias formas nepaeidia teisjo ir teism nepriklausomumo konstitucinio principo.
5. statymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta: "Lietuvos teisj egzamin komisija yra sudaroma 3
metams i 6 asmen. Po 3 asmenis teisj egzamin komisijos nariais i teisj ar mokslinink
skiria Teisj taryba ir teisingumo ministras. Teisingumo ministras taip pat skiria teisj egzamin
komisijos pirminink."
ios statymo normos reglamentuoja institucijos, kurios paskirtis - patikrinti asmen prie j
skyrim teisjais teisin kvalifikacij, sudarymo tvark. Teisj egzaminus pagal statymo 28 straipsn
asmenys ratu ir odiu laiko tik prie j skyrim teisjais. Taigi teisj egzamin komisijai pavesta
atlikti iankstin asmen, tik pretenduojani tapti teisjais, teisins kvalifikacijos patikrinim.
Egzamin komisija sudaroma trejiems metams i 6 asmen. Kaip matyti, pus jos nari i teisj
ir mokslinink skiria Teisj taryba, pus - teisingumo ministras. Komisijos pirminink skiria
teisingumo ministras. Taigi i institucij formuoja dviej valdi - vykdomosios ir teismins atstovai.
Teisj egzamin komisija tikrina asmen inias prie j skyrim teisjais. Jai nepavesta tikrinti
asmen, jau dirbani teisjais, ini. Taigi statymo 26 straipsnio 1 dalies normos, kuriose tvirtinti
teisingumo ministro galiojimai skirti teisj egzamin komisijos narius, taip pat ios komisijos
pirminink, nepaeidia teisjo ir teism nepriklausomumo konstitucinio principo.
Atsivelgiant nurodytus motyvus darytina ivada, kad ginijamos statymo 26 straipsnio 1
dalies normos neprietarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai.
6. statymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta: "Teisj taryb sudaro 14 teisj: visuotinio
teisj susirinkimo irinkti 5 teisjai, Lietuvos Respublikos teisj asociacijos irinktas 1 teisjas,
Respublikos Prezidento paskirti 2 teisjai, teisingumo ministro paskirti 2 teisjai bei pagal pareigas
Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas, io teismo skyri pirmininkai, Apeliacinio teismo
pirmininkas."
Pareikjas abejoja, ar Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai neprietarauja nuostata, kad 2 teisjus
Teisj taryb skiria teisingumo ministras.
Paymtina, kad pagal statym teisingumo ministras Teisj taryb skiria tik du teisjus. Tiek
pat Teisj tarybos nari skiria Respublikos Prezidentas. Visuotinis teisj susirinkimas Teisj
taryb renka 5 teisjus, Lietuvos teisj asociacija - 1 teisj. Be to, Teisj taryb pagal pareigas
eina Aukiausiojo Teismo pirmininkas, io teismo skyri pirmininkai, Apeliacinio teismo
pirmininkas.
Taigi pagal statym Teisj taryb formuoja Lietuvos teisj asociacija, Visuotinis teisj
susirinkimas, teisingumo ministras ir Respublikos Prezidentas, j pagal pareigas eina atitinkami
teismins valdios atstovai. Vykdomosios valdios atstovai - Respublikos Prezidentas ir teisingumo
ministras skiria tik keturis i keturiolikos Teisj tarybos nari. Vadinasi, nra teisinio pagrindo
teigti, kad statymo 30 straipsnio 1 dalies normos, nustatanios teisingumo ministro galiojimus
formuojant speciali statymo numatyt teisj institucij, paeidia teisjo ir teism
nepriklausomum.
Atsivelgiant idstytus argumentus darytina ivada, kad statymo 30 straipsnio 1 dalis
neprietarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai.
7. statymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apylinki teism teisjai pirm kart
skiriami penkeriems metams. Pasibaigus iam laikui, teisingumo ministro teikimu ir patarus Teisj
tarybai apylinki teism teisjai be egzamin skiriami iki 65 met amiaus.
Pareikjo nuomone, ioje normoje numatytas teisingumo ministro teikimas sudaro prielaidas
kitis teism veikl.
Kaip minta, ginijamoje statymo normoje nustatyta, kad apylinki teism teisjai pirm kart
skiriami penkeriems metams. Nurodytasis terminas aikintinas kaip teisjo "galiojim laikas".
Pagal Konstitucijos 115 straipsnio 1 dalies 2 punkt teisjai atleidiami i pareig pasibaigus
galiojim laikui. Pasibaigus penkeri met terminui, jeigu asmuo savo darbu ir elgesiu rod ess
tinkamas teisjo darbui, sprendiamas teisjo paskyrimo statyme nustatytam ilgesniam galiojim
laikui klausimas. Todl visikai suprantama, jog statyme tvirtinta norma, kad pasibaigus iam laikui
teisjai be egzamin skiriami iki 65 met amiaus.
151
 Konstitucinis Teismas paymi, kad Konstitucijos 112 straipsnyje nustatyta, jog dl teisj
paskyrimo Respublikos Prezidentui pataria speciali statymo numatyta teisj institucija. Pagal
statym tai - Teisj taryba. Kaip minta, Konstitucijoje teisingumo ministro teikimas skirti teisjus
nenumatytas, toks teikimas negali slygoti Respublikos Prezidento galiojim gyvendinimo.
Konstitucinis Teismas iame nutarime jau konstatavo, kad statymo 33 straipsnio 2 ir 3 dali, 34
straipsnio 2 dalies ir 56 straipsnio 5 bei 7 dali ginijamos normos, nustatanios teisingumo ministro
teikim skirti ir atleisti i pareig teisjus, prietarauja Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktui, 5
straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai ir 112 straipsnio 5 daliai.
Atsivelgiant idstytus argumentus darytina ivada, kad statymo 36 straipsnio 1 dalies normos,
kuriose tvirtintas teisingumo ministro teikimas skirti teisj pasibaigus penkeri met kadencijai,
prietarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 84 straipsnio 11 punktui, 109 straipsnio 2 daliai ir
112 straipsnio 5 daliai.
8. statymo 40 straipsnyje nustatyta: "Apylinki teism pirmininkai organizuoja teisj darb
taip, kad ie turt vienod darbo krv, kontroliuoja i teism (teisj) administracin veikl,
kaip laikomasi teisj etikos ir kaip teisjai tikrina teism antstoli kontor darb. Byl
paskirstymo teisjams, iskyrus Lietuvos Aukiausiajame Teisme, taisykles tvirtina teisingumo
ministras Teism departamento direktoriaus teikimu."
Pareikjo manymu, io straipsnio nuostata, kad byl paskirstymo teisjams taisykles tvirtina
teisingumo ministras, prietarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai.
Paymtina, jog byl paskirstymo, kur pagal patvirtintas taisykles atlieka teismo pirmininkas,
tikslas - utikrinti, kad teisjai turt vienod darbo krv. Galimi vairs byl paskirstymo
teisjams bdai.
Taisykls - norminis aktas. J paskirtis - utikrinti, kad visuose Lietuvos teismuose bt taikomi
vienodi byl paskirstymo kriterijai. Atsivelgiant nurodytus argumentus darytina ivada, kad
statymo 40 straipsnio ginijama norma neprietarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai.
9. statymo 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta: "Apylinks, apygardos teism, Apeliacinio teismo ir
Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisjas, jeigu jis sutinka, Respublikos Prezidento dekretu iki 1
met gali bti deleguojamas Lietuvos Aukiausiojo Teismo, Teisingumo ministerijos ar
Teism departamento struktras, kuri veikla tiesiogiai susijusi su teism veiklos organizavimu
ir tikrinimu. Delegavimo laikotarpiui sustabdomi deleguojamo teisjo galiojimai. Deleguojamam
teisjui isaugomos visos teisjo socialins garantijos, skaitant tarnybin atlyginim ir darbo
sta. Tarnybin atlyginim moka tas teismas, i kurio teisjas yra deleguotas."
Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisjas ir teismai, vykdydami teisingum,
yra nepriklausomi. Vertinant ginijam norm atitikim Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai
paymtina, jog Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teisjas negali uimti joki
kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos arba kitokiose privaiose staigose ar
monse. Jis taip pat negali gauti jokio atlyginimo, iskyrus teisjo atlyginim bei umokest u
pedagogin ar krybin veikl. i Konstitucijos norm paskirtis - utikrinti teism
nepriklausomum ir nealikum.
Teisjo delegavimas reikia, kad jis tam tikr laik eina kitas - ne teisjo - pareigas
vykdomosios valdios institucijoje. Taiau i Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalies nuostat kyla, jog
teisj deleguoti vykdomosios valdios struktras draudiama. Pagal Konstitucij Respublikos
Prezidentas neturi galiojim deleguoti teisj Teisingumo ministerijos ir Teism departamento
struktras. Konstitucijoje taip pat nenumatyta galimyb kokiam nors laikui sustabdyti teisjo
galiojimus. Delegavus teisj vykdomosios valdios struktras, sustabdomi jo teisjo galiojimai
(statymo 51 straipsnio 3 dalis). Tai reikia, kad i esms pakinta teisjo teisinis statusas - jis
supanaja su valstybs tarnautojo statusu, todl paeidiamas Konstitucijoje nustatytas teismins
valdios atskyrimas nuo vykdomosios valdios ir paneigiama Konstitucijos 5 straipsnyje tvirtinta
valstybs valdi pusiausvyra.
Atsivelgiant nurodytus argumentus darytina ivada, kad statymo 51 straipsnio 3 dalies normos,
kuriose nustatyta, kad apylinks, apygardos teism, Apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukiausiojo
Teismo teisjas, jeigu jis sutinka, Respublikos Prezidento dekretu iki vieneri met gali bti
deleguojamas Teisingumo ministerijos ar Teism departamento struktras ir kad delegavimo
laikotarpiui sustabdomi deleguojamo teisjo galiojimai, prietarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1
daliai, 109 straipsnio 2 daliai ir 113 straipsnio 1 daliai.
152
 10. statymo 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta: "Lietuvos teism, iskyrus Lietuvos Aukiausiojo
Teismo, Teisj garbs teismas sudaromas i 5 nari 2 metams. 3 narius i teisj teisingumo
ministro teikimu ir 2 narius i teisj, pritarus Teisj tarybai, skiria Respublikos Prezidentas. Teisj
garbs teismo nariais paskirti teisjai j galiojim laikotarpiui nuo teisjo pareig atleidiami."
Pareikjo manymu, statymo 58 straipsnio norma, kurioje numatyta teisingumo ministro teis
teikti Teisj garbs teismo narius, prietarauja Konstitucijos 109 straipsniui. Nors pareikjas
prayme nurodo 58 straipsnio 1 dal, taiau ginijama norma idstyta io straipsnio 2 dalyje.
Todl Konstitucinis Teismas, atsivelgdamas pareikjo prayme idstytus motyvus, tirs 58
straipsnio 2 dalyje idstytos ios normos, kurioje tvirtintas teisingumo ministro teikimas skirti tris
Teisj garbs teismo narius, atitikim Konstitucijai.
Teism organizacinis savarankikumas, teismins valdios savireguliacija ir savivalda yra
Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje tvirtinto teisjo ir teism nepriklausomumo principo elementai.
Pagal statym Teisj garbs teismas nagrinja teisj drausms bylas. Inagrinjs teisjo byl,
Teisj garbs teismas gali teisj iteisinti, pasitenkinti drausms bylos svarstymu, pareikti jam
pastab, papeikim, ar griet papeikim, pasilyti atleisti j i pareig ar taikyti jam kitas
nuobaudas. iame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad teism veikla nra teisingumo
ministro valdymo sritis, todl jo kompetencijai negali bti priskirti galiojimai dalyvauti
sudarant Teisj garbs teism. Antraip bt paneigta Teisj garbs teismo, kaip teismins valdios
savivaldos ir savireguliacijos instituto, samprata.
Atsivelgiant idstytus argumentus darytina ivada, kad statymo 58 straipsnio 2 dalies norma,
kurioje nustatytas teisingumo ministro teikimas skirti teisjus Teisj garbs teism, prietarauja
Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai.
11. statymo 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta: "Apylinki, apygard teism, Apeliacinio teismo
pirmininkams, j pavaduotojams, skyri pirmininkams ir kitiems teisjams drausmin byl gali
ikelti Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas, teisingumo ministras Teism departamento
direktoriaus teikimu ar savo iniciatyva. Respublikos Prezidentas teisingumo ministro teikimu
gali nualinti teisj, kuriam ikelta drausms byla, nuo teisjo pareig, iki paaiks bylos baigtis."
Teisjui keliami ypatingi reikalavimai. Vykdydamas teisingum, jis turi bti nealikas,
nepriklausomas ir remtis tik Konstitucija ir statymu. Jis privalo veikti taip, kad nebt paeidiami
teisingumo principai. Teisjas privalo nepasiduoti valdios institucij ar pareign, visuomenini
organizacij ar atskir piliei takai. Teisjo elgesys turi bti nepriekaitingas. Tokie reikalavimai
teisjui yra btini, nes jie padeda utikrinti mogaus teis teismin gynyb. i reikalavim laikymasis
garantuoja deram teisingumo vykdym. statyme nustatyta, kad teisjas gali bti traukiamas
drausminn atsakomybn u apsileidim darbe, pareigin nusiengim, kenkiant teismo
autoritetui, u teisjo vard eminant poelg.
Pagal statym teisjo vard eminantis poelgis yra aikiai aplaidus konkreios teisjo
pareigos atlikimas ar jos neatlikimas be pateisinamos prieasties. Be to, teisjo vard eminaniu
poelgiu laikoma ir tai, kad teisjas per vienerius metus nuo statymo 59 straipsnio 1 dalies 1-3
punktuose numatytais pagrindais paskirtos nuobaudos aplaidiai eina jam pavestas pareigas ar padaro
pareigin nusiengim, kenkiant teismo autoritetui, ir u tai Teisj garbs teismas paskiria jam
nuobaud, taip pat kai teisjas veriasi statym draudiama darbine veikla.
statym leidjas, siekdamas utikrinti tinkam teism darb, numat atsakomyb u veiksmus,
nesuderinamus su teisjo pareig jimu. statyme nustatyta, kad drausmines priemones taiko Teisj
garbs teismas.
Pagal statymo 59 straipsnio 4 dal yra tvirtinta teisingumo ministro teis apylinki,
apygard teism, Apeliacinio teismo pirmininkams ikelti drausms byl savo iniciatyva ar
Teism departamento direktoriaus teikimu. statyminis tokios teiss tvirtinimas sudaro teisines
prielaidas vykdomosios valdios pareignui daryti poveik teism veiklai ir paeidia konstitucin
teisjo ir teism nepriklausomumo princip. Analogikai vertintina ir statymo 59 straipsnio 4 dalies
norma, nustatanti teisingumo ministro teikim nualinti teisj, kuriam ikelta drausms byla, nuo
teisjo pareig. Tokio teikimo teis atsivelgiant Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalies
nuostatas gali bti nustatyta specialiai teisj institucijai, bet ne vykdomosios valdios institucijai ar
pareignui.
Kartu paymtina, kad toks nurodyt statymo norm vertinimas nepaneigia statym leidjo
teiss nustatyti teisingumo ministro galiojimus inicijuoti drausms bylos iklim teisjui.
153
 Atsivelgiant idstytus argumentus darytina ivada, kad statymo 59 straipsnio 4 dalies
ginijamos normos, kuriose nustatyta, kad apylinki, apygard teism, Apeliacinio teismo
pirmininkams, j pavaduotojams, skyri pirmininkams ir kitiems teisjams drausms byl gali
ikelti teisingumo ministras Teism departamento direktoriaus teikimu ar savo iniciatyva, taip pat
tai, kad teisjas, kuriam ikelta drausms byla, teisingumo ministro teikimu gali bti nualintas nuo
pareig, kol paaiks bylos baigtis, prietarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, 112 straipsnio 5
daliai.
ia bus kalbama apie teism nepriklausomum.12. statymo 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
"Apylinki, apygard teism, Apeliacinio teismo veikl utikrina teisingumo ministras, laikydamasis
iame statyme nustatyt teism veiklos bei teisj ir teism nepriklausomumo princip. Teisingumo
ministras organizuoja teisj kvalifikacijos klim, apylinki, apygard teism bei Apeliacinio teismo
finansin ir materialin technin aprpinim."
Ginijamo statymo 69 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teisingumo ministras organizuoja teisj
kvalifikacijos klim, taip pat apylinki, apygard teism bei Apeliacinio teismo finansin ir
materialin technin aprpinim. iame nutarime jau buvo nagrinta, ar normos, nustatanios
teisingumo ministro galiojimus organizuoti teisj kvalifikacijos klim, atitinka Konstitucijai, ir
buvo konstatuota, kad jos neprietarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai.
Analizuojant statymo 69 straipsnio 2 dalies norm, pagal kuri teisingumo ministrui yra
nustatyti galiojimai organizuoti atitinkam teism finansin ir materialin technin aprpinim,
paymtina, kad statyme pavartota svoka "organizuoti teism finansin aprpinim" yra
teisikai neapibrta ir gali bti vairiai aikinama. Ji gali bti suprantama ne tik kaip atspindinti
teisingumo ministro galiojimus isiaikinti, kiek l reikia teism veiklai, bei jo pareig pasirpinti,
kad ios los bt numatytos valstybs biudete, ne tik kaip atspindinti teisingumo ministro pareig
dalyvauti Seime svarstant valstybs biudeto projekte teismams numatyt asignavim skyrimo
klausimus. statyme pavartota svoka "organizuoti teism finansin aprpinim" gali bti
interpretuojama ir taip, kad teisingumo ministrui nustatyta teis valstybs biudete numatytus
asignavimus paiam paskirstyti konkretiems teismams. Btent tok ios statyme pavartotos
svokos supratim liudija ir dabartinis teism finansavimo reguliavimas: valstybs biudeto
statyme nra nustatyta, kiek l skiriama kiekvienam teismui (iskyrus Lietuvos Aukiausij
Teism). Nurodoma bendra visai teism sistemai skirt l suma. Taigi las konkretiems teismams
skirsto ne Seimas, priimdamas statym, o vykdomosios valdios institucijos. statyminis reguliavimas,
pagal kur finansinius asignavimus konkretiems teismams skiria ne Seimas, statymu tvirtindamas
valstybs biudet, o vykdomosios valdios institucijos ar pareignai, nesiderina su
Konstitucijoje nustatytu vykdomosios ir teismins valdios atskyrimo, i valdi savarankikumo
ir tarpusavio nepriklausomumo principais, sudaro vykdomajai valdiai galimyb daryti tak
teism veiklai. Konstitucinis Teismas paymi, kad teism nepriklausomumo principas apima ir
teism finansavimo nepriklausomum nuo vykdomosios valdios. princip galima utikrinti
statym normose tvirtinus nuostat, kad valstybs biudete bt nustatoma ir tai, kiek l skiriama
kiekvienam teismui, kad bt sudarytos tinkamos slygos vykdyti teisingum.
Teism finansinio aprpinimo organizavimo srityje teisingumo ministro kompetencijai gali
bti priskirti galiojimai rengiant valstybs biudeto projekt, taip pat svarstant j Seime.
Atsivelgiant idstytus motyvus darytina ivada, kad statymo 69 straipsnio 2 dalies norma,
kurioje nustatyta teisingumo ministro kompetencija organizuoti apylinki, apygard teism bei
Apeliacinio teismo finansin aprpinim, prietarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai.
Kitaip vertintina ginijama statymo 69 straipsnio 2 dalies norma, nustatanti teisingumo
ministro kompetencij organizuoti apylinki, apygard teism bei Apeliacinio teismo materialin
aprpinim. i teiss norma interpretuotina kaip apimanti ne tik teisingumo ministro galiojimus
isiaikinti teism materialinius poreikius, bet ir jo pareig padti tiek teism sistemai, tiek atskiriems
teismams racionaliai panaudoti jiems skirtas valstybs biudeto las, sudaryti teismams tinkamas
slygas veikti.
Svarbu ir tai, kad konkretaus teismo materialinis aprpinimas priklauso nuo to, kiek l i
valstybs biudeto iam teismui yra skirta. Atsivelgiant tai, kad statymuose teisingumo ministrui
negali bti nustatyti galiojimai sprsti, kiek l skirti kiekvienam konkreiam teismui, statymo 69
straipsnio 2 dalies norma, nustatania teisingumo ministro galiojimus organizuoti teism
materialin aprpinim, nra paeidiamas teism nepriklausomumas.
154
 Vadovaujantis nurodytais motyvais darytina ivada, kad statymo 69 straipsnio 2 dalies norma,
kurioje nustatyti teisingumo ministro galiojimai organizuoti apylinki, apygard teism bei
Apeliacinio teismo materialin technin aprpinim, neprietarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai.
13. statymo 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta: "Teisingumo ministras per Teism departament,
teism pirmininkus bei per kitus galiotus asmenis kontroliuoja teism ir teisj, iskyrus Lietuvos
Aukiausiojo Teismo, administracin veikl. Teisj administracins veiklos kontrol atliekama
teisingumo ministro nustatyta tvarka."
Paymtina, kad statymo normose nra atskleista, kas yra teism ir teisj administracin
veikla, kuri teisingumo ministras turi teis kontroliuoti. I statymo 73 straipsnio 3 dalies, kurioje
nustatytos teism ir teisj administracins veiklos kontrols priemons, galima daryti ivad, kad
i kontrol apima ir priemones, utikrinanias greitesn, atitinkant teisj etikos taisykles, byl
nagrinjim, ir kt. Nurodytos priemons vertintinos kaip susijusios su tiesioginiu teisjo pareig
atlikimu, t. y. su teisingumo vykdymu nagrinjant bylas.
statymo 73 straipsnio 3 dalies 3 punkte idstyta norma, tvirtinanti, kad teism (teisj)
administracins veiklos kontrol apima ir kitas priemones, padedanias utikrinti efektyvi ir
geros kokybs teism (teisj) administracin veikl, dl savo neapibrtumo taip pat vertintina kaip
ydinga.
Konstitucinis Teismas iame nutarime yra konstatavs, kad pagal Konstitucij teismai -
savarankika ir nepriklausoma valdia. i konstitucin nuostata reikia, kad teisjas neprivalo
jokiai valstybs institucijai ar pareignams pasiaikinti dl savo nagrinjam byl, neprivalo
nagrinjam byl pateikti kam nors susipainti, iskyrus atvejus, numatytus proceso statymuose.
Teisjo sprendimus proceso statymuose nustatyta tvarka gali perirti ir pakeisti ar panaikinti tik
auktesns pakopos teismas. Kaip minta, teism veikla nra ir negali bti Teisingumo ministerijai
ar kuriai nors kitai vykdomosios valdios institucijai priskirta valdymo sritis, todl nra jokio
konstitucinio pagrindo nustatyti teisingumo ministro galiojimus kontroliuoti teism ir teisj
administracin veikl. Teisingumo ministras juo labiau negali kontroliuoti bylos eigos. Paymtina,
kad kitos valstybs valdios institucijos ir pareignai gali kreiptis atitinkamo teismo pirminink
praydami pateikti duomenis, btinus tinkamoms teismo darbo slygoms utikrinti. Taiau ios
valstybs institucijos ir pareignai neturi teiss tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti teisjo veiksm
jam nagrinjant konkreias bylas. Toks teism nepriklausomumo principo interpretavimas atitikt
ir Europos mogaus teisi teismo praktik taikant Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi
apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dal, kurioje tvirtinta asmens teis nepriklausom ir nealik
teism.
Ginijamos statymo normos tvirtina teism ir teisj administracins veiklos kontrol, kuri
teisingumo ministras vykdo per Teism departament, teism pirmininkus ir kitus galiotus asmenis.
Kaip minta, ios kontrols sritis ir jos turinys statyme apibrti netiksliai ir dviprasmikai.
Sprendiant i statymo 73 straipsnio 3 dalies, statyme nustatytas teism ir teisj administracins
veiklos kontrols teisinis reguliavimas sudaro teisingumo ministrui galimyb siterpti teisingumo
vykdym. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip sudarantis prielaidas vykdomosios valdios
institucijoms ar pareignams valdyti teismus, dl to jis nesiderina su teisjo ir teism
nepriklausomumo vykdant teisingum konstituciniu principu.
Atsivelgiant idstytus argumentus darytina ivada, kad statymo 73 straipsnio 2 dalis
prietarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai.

13 tema. Lietuvos Respublikos rinkim ir referendumo teis.

1. Rinkim teiss svoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkim teis. Rinkim teiss altiniai. Rinkimai
Tautos aukiausios suverenios galios vykdymo iraika. Konstitucijos 4 str. Aukiausi suvereni gali
Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus. Rinkimai tai savo esme
demokratikas valstybi valdios institucij sudarymo arba atskir pareig umimo bdas, kai tauta ar
jos atstovai statyme nustatyt procedr bdu gali sprsti, kuriam asmeniui suteikti valdingus
galiojimus, o kam juos atimti. Rinkimams bdinga: procedra vykdoma naudojant balsavim: paprastai
rinkjai gali pasirinkti bent i kandidat. Rinkimai - tai galimyb rinktis i kandidat. Rinkimai kaip
speciali procedra naudojama formuojant parlament (yra tam tikr iimi, bet parlament
formuojami rinkimo bdu) respublikose renkant valstybs vadov, formuojant vietos savivaldos
155
atstovybes, kai kuriose valstybse - formuojant vyriausybes (retai): JAV teisjai renkami valstijose.
Rinkimai kaip speciali procedra labai reikminga, nes jie danai legitimuoja tam tikr valdios
institucij, pareigyb, j ry su teisin tauta.
Rinkimai-ypatinga procedra, nes parodo aukiausia valdios kilm, ry su teisin tauta , tautos
suvereniteto idj.
Rinkim teis vienas svarbiausi Lietuvos konstitucins teiss institut. Jo normos tvirtina renkam
vieosios valdios institucij formavimo tvark, rinkimins kampanijos procedr: rinkim skyrim,
rinkj sra, rinkim apygard ir apylinki, rinkim komisij sudarym,kandidat iklim ir agitacija
u juos, balsavim, rinkim rezultat nustatym.
Rinkim teis (RT) suprantama dviem prasmm:
1. Objektyvioji rinkim teis - visuma teisini norm, kurios reguliuoja visuomeninius
santykius,susijusius su rinkim organizavimu, j vykdymu ir rinkim rezultat nustatymu. RT siauresn
svoka nei rinkim sistema plaija prasme, nes RT yra tik teisin norma,nra politin norma.
2. Subjektyvioji rinkim teis - pilieiui valstybs garantuojama teis ir galimyb dalyvauti renkant tam
tikrus valdymo organus. Tai kompleksin teis: a) Aktyvioji - pilieio teis balsuoti rinkimo metu (balso
teis). Ji skaidoma:1) teis balsuoti patu (jei numato statymas); 2) teis apsksti rinkim komisijos
sprendim (negavus balsavimo biuletenio). KR k-je numatyta, aktyvij rinkim teis pilietis gyja, jei
rinkim dien jam yra sukak 18 m. Rinkim teis pilieiai gyvendina Seimo rinkim, Respublikos
Prezidento, Savivaldybi taryb rinkim statym nustatyta tvarka.
b) Pasyvioji pilieio teis balotiruotis rinkimuose (kelti savo kandidatr),teis pretenduoti tam tikras
renkamas pareigas. Pilietis tik ikelia savo kandidatr, o ji irenka kiti. Pilietis turi agituoti rinkjus.
RT-kompleksinis teisi institutas (polivalents teiss institutas) nes ji susideda i vairi teisini ak,
teisini norm. Dominuoja Konstitucins teisins normos, administracins teisins normos, darbo teisins
normos, civilins teiss, teismo proceso teisins normos. Tai susij su tuo, kad rinkim teis nustato tam
tikras darbo lengvatas, garantijas kandidatams. Teisminis procesas nustato rinkim gin sprendimo
galimyb, teismui sksti rinkimo komisij sprendimus.
iame institute vyrauja procesins teisins normos, jos reglamentuoja rinkim proces: kandidat
klimas, agitacija. Yra materialini teisini norm, kurios nustato kandidat teises ir pareigas.
Danai RT reglamentuoja statym normos. Pranczijoje- rinkim kodeksas, kuris nustato rinkim
organizavimo ir vykdymo tvark vairiom valdios institucijom ir pareignams, nes yra daug panai
rinkimini procedr. Galima teigti, kad RT institutas-visuma teiss norm, tvirtinani piliei teis
rinkti ir bti renkamam.
Rinkim teiss altiniai. Konstitucins teiss normos, reguliuojanios rinkim organizavimo ir pravedimo
tvark, tvirtintos vairiuose teiss altinuose.RT altiniai teisiniai aktai, kurie nustato rinkim
organizavimo ir vykdymo tvark. Galima iskirti iuos rinkimus reglamentuojanius altinius: I.Raytins
teiss normas tvirtina: 1.K-ja; 2.tarptautins sutartys; 3.statymai ir teiss aktai, turintys statym gali;
4.politini partij statai (statutai); II.Neraytins teiss normas ireikia: 1.bendrieji teiss principai;
2.teisiniai paproiai ir tradicijos; 3.rinkim teiss norm iaikinimai pateikti tos institucijos, kuri turi
teis teikti iuos iaikinimus. Svarbiausius rinkim klausimus paprastai reglamentuoja valstybi K-
jos.LR K-je (V skirsnis) nustatyti Seimo RT principai, reikalavimai kandidatams Seimo narius, rinkim
vykdymo laikas, pirmalaiki Seimo rinkim rengimo atvejai bei tvarka (55-58 str.), Prezidento RT
principai (VI skirsnis), reikalavimai kandidatams, j klimo tvarka, pirmalaiki rinkim atvejai (87-88
str.) ir nauj rinkim skyrimo tvarka (89 str.), rinkim rezultat nustatymo nuostatos (78-81 str.), K-je
tvirtinti ir savivaldybi taryb rinkim principai (X skirsnis), apibrtas j galiojim laikas (119 str.).
Seimo rinkimus pripainti negaliojaniais gali Seimas, remdamasis konsitucinio teismo ivada,
kurios prayti gali tik Respublikos Prezidentas ir Seimas. Galutin klausim sprendia seimas
(Konstitucijos 105 str. 3 d. 1 p., 106 str. 5 d., 107 str.3 d.). Pripainti negaliojaniais savivaldybi
taryb rezultatus gali Vyriausioji rinkim komisija (Savivaldybi taryb rinkim statymas), kuri
tai (vien kart) padar 1997m. kovo 29d., vertindama savivaldybs tarybos rinkimus venioni
rajono rinkim apygardoje.

Kit LR RT altini dal sudaro statymai. LR Prezidento, Seimo, savivaldybi taryb rinkim
statymuose yra detalizuojamos bendrosios RT nuostatos, reglamentuotas rinkim organizavimas, rinkj
sra sudarymas, kandidat iklimas, rinkim agitacija ir kiti rinkim procesai. Prie L-vos RT altini
priskirtinos ir Vyriausiosios rinkim komisijos instrukcijos, kuri paskirtis-garantuoti vienod Rinkim ir
156
Referendumo statym taikym visoje LR teritorijoje. Jas vykdyti privaloma visoms inst.ir pareignams.

2. Rinkim sistemos svoka ir rys. Lietuvos rinkim sistemos ypatumai.

Rinkim sistemos svoka - RS-tai rinkim statymuose tvirtint taisykli, princip ir kriterij visuma,
kuriais remiantis nustatomi balsavimo rezultatai RS turi du aspektus:1.Plaija prasme- visuma
visuomenini santyki, kurie susij su rinkim organizavimu ir j vykdymu. Visuomeniniai santykiai
susiformav organizuojant ir vykdant rinkimus. ie santykiai danai reguliuojami Konstitucijos teisini
norm, rinkim statym, kit teisini ak teisinmis normomis, politini partij statutais (politins
normos), morals etikos normomis, paproiais, tradicijomis. Pvz.: kandidat kilimo tvarko nustato
teisins normos, partij statutai. Teisins normos nustato kandidat registravimo tvark ir taip toliau.
2.Siaurj prasme- tai rinkim rezultat nustatymo bdai.
LR vyksta trij ri nacionaliniai rinkimai:1.rinkimai Seim; 2.R-kos Prezidento rinkimai;
3.savivaldybi taryb rinkimai.
Pagrindins rinkim sistemos:1.Maoritarin;2.Proporcin; 3.Mirioji.
1.Maoritarin rinkim sistema grindiama daugumos principu, irinktu yra laikomas tas kandidatas,
kuris gavo bals daugum apygardoje. Ji paprastai bna:maoritarin santykins daugumos; maoritarin
absoliuios daugumos. Pagal absoliuios daugumos m.s-m irinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo
absoliui rinkim apygardos bals daugum (maiausiai 50,01 proc.). Ma.rinkim sistemos trkumai:
1.balsai, kuriuos tam tikroje apygardoje gavo pralaimj kandidatai, paprasiausiai pradingsta;2.i sistema
yra naudinga tik stambioms politinms partijoms; 3.sistema nra rezultatyvi.Jei balsai isiskirsto tarp
vairi kandidat, n vienas kandidatas neirenkamas.Kad bt pasiekta ios rinkim sistemos
rezultatyvumo gali bti taikomi ie veiksmai:1.Persibalotiravimas.I anksiau besibalotiravusi kandidat
nauj biuleten raomi du kandidatai, surink daugiausia bals. Jei balsai vl isiskirsto, balsavimo
rezultatas nustatomas arba burt keliu, arba irenkamas vyriausias pagal ami asmuo. 2.Pravedami
pakartotiniai balsavim turai,leidiama kandidatus blokuoti, kol nebus nustatytas balsavimo rezultatas.
3.Alternatyvus balsavimas.Balsuodamas rinkjas suskirsto kandidatus pagal savo preferencijas: prieais
kandidato, kur jis nori irinkti pirmiausia, pavard rinkjas rao 1, antru-2 ir t.t.I pradi
apskaiiuojamos pirmosios preferencijos. Jei vienas i toki kandidat surinko absoliui bals daugum,
jis yra laikomas irinktu.
Taikant ma.santykins daugumos sistem, irinktu laikomas tas kandidatas, kuris surinko bals daugiau
negu kiekvienas jo varovas atskirai. ios sistemos trkumas: taikant i sistem., itin neproporcingai
atstovaujama rinkj valiai.
2.Proporcin rinkim sistema.Prop.rinkim sistemos atveju, visoms partijoms atstovaujama
proporcingai per rinkimus gaut bals skaiiui.i sistema palankesn nedidelm partijom. Partijos
pateikia kandidat sra daugiamandatse apygardose, o balsuotojai renkasi partijos sra.Kiekvienai
partijai skiriama viet pagal j surinktus balsus. Valstybse, kuriose taikoma prop.atstovavimo sistema,
skirtumas tarp rinkim rezultat ir gaunam viet yra maesnis nei taikant maoritarin sistem. Taikant
i sistem, valstybs teritorija suskirstoma rinkim apygardas su madaug vienodu rinkju skaiiumi,
kiekvienoje apygardoje irenkami keli atstovai.iai sistemai gyvendinti turi bti sudarytos
daugiamandats apygardos. ios sistemos savyb- dl mandat varosi politins partijos, kiekviena partija
sudaro savo kandidat sra visiems apygardai skirtiems mandatams gauti. Rinkjai balsuoja u partijos
pateikt sra. Suskaiiavus balsus u kiekvien sra, mandatai proporcingai padalijami visoms
partijoms. Didels apygardos ir proporcinis atstovavimas sudaro galimybes parlament patekti ma
partij atstovams. Siekiant utikrinti parlamento stabilum ir sumainti ma partij skaii, yra
nustatomi rinkim barjerai, kurie leidia mandat dalybose dalyvauti tik tom partijom, kurios surinko
nustatyt minimal bals procent (1-10 proc.). Lietuvoje taikomas E.Hagenbacho-Bischoffo kvot
skaiiavimo metodas, kuriuo koreguojama natrali kvota. Jos esm yra mandat paskirstymas dalinant
rinkimuose balsavusi rinkj bals skaii i rinkiminei apygardai priskirt mandat skaiiaus plius
vienas.Jei naudojant i kvot, lieka nepanaudot bals, taikomas didiausio likuio metodas.
3.Miri rinkim sistema. Prim kart ji buvo vesta po II p.karo VFR. Daniausiai i sistema taikoma
renkant valstybi parlamentus ir savivaldos atstovaujamsias inst.Pagal miri rinkim sistem, dalis
deputat renkami naudojant vien i maoritarins rinkim sistemos variant; kita dalis-taikant
proprc.rinkim sistem. Pvz.Vok.pus Bundestago renkama pagal maoritarin santykins daugumos
sistem, kita pus-pagal proporc.rinkim sistem.

157
Vieningo balso perdavimo sistema-kiekvienas rinkjas ar rinkikas biuletenyje suskirsto kandidatus
pagal savo preferencijas, o suskaiiavus balsus, nustatoma kvota. Jeigu kurs nors kandidatas po pirmo
bals apskaiiavimo surinko kvot, jis laikomas irinktu, o jo likusios pirmos preferencijos yra
paskirstomos tarp kit kandidat atitinkamai bals skaiiui, kuriuos jie gavo pagal antras preferencijas.
Kandidatas, surinks maiausiai pirm preferencij,. Laikomas pralaimjusiu, o jo balsai perduodami
kitiems kandidatams. ios operacijos atliekamos tol, kol paskirstomi visi mandatai.
Maoritarin kvalifikuotos daugumos . Irinktu laikomas kandidatas ar jo sraas, gavs kvalifikuot
bals daugum. Kvalifikuot daugum nustato statymas ir bet kokiu atveju virija absoliui daugum. i
sistema yra reta, nes maiau rezultatyvi, nei absoliuios daugumos. Gali bti: 2/3 bals; 65%.
4. Sistema vienintelio neperduodamo balso. Reta. Tai pusiau proporcin, todl kad maiau ikreipia
jg santykius tarp politini partij., nei prasta maoritarin sistema.
Esm:daugiamandatje rinkim apygardoje rinkjai balsuoja u vien kandidat, o ne u kandidat sra
nuo kakokios partijos, kaip rastoje maoritarinje sistemose. Irinkti laikomi kandidatai, gav
daugiausiai bals ( t. y. santykin daugum). ioje sistemoje, nors ir galioja maoritarinis principas, bet g.
b. irinkti ir kandidatai, atstovaujantys maum, taigi, ie balsai gali ir neprapulti. i sistema reikalauja i
partijos tiksliai prognozuoti savo elektorat. Nors partija ir gali ikelti tiek kandidat, kiek toje apygardoje
yra mandat, bet jai g. b. nepalanku pasinaudoti tokia teise. jei kandidat bus per daug, balsai g. b. tarp j
iskirstyti, ir kandidatai nebus irinkti. Jei kandidat bus per maai, tai rinkj palaikymas bus pilnai
nerealizuotas, partijai liks atliekami balai, taigi gaus ir maiau mandat, nei galjo. Tikslas utikrinti
valdi ne tik daugumai, bet ir maumai. Bet gali bti ir kratutinum: Pvz., apygardoje yra 5 kandidatai
ir 2 mandatai, 1 kandidatas gauna 90% bals, o visi likusieji tik 10 %. Taigi antr mandat gauna turintis
i t 4 daugiausiai procent pvz., 4%. Taigi koks skirtumas 90% ir 4 %.
5. Kumuliatyvinis votumas.
Kiekvienas rinkjas daugiamandatje apygardoje turi tiek bals, kiek reikia irinkti kandidat arba
maiau. Ir iskirsto savo balsus tarp kandidat kaip nori: gali atiduoti keliems kandidatams po 1 bals,
gali duoti vienam kandidatui visus balsus (akumuliuoti kandidatui -cumulatio sukaupimas).
6. Sra sujungimas (blokavimas sudaromas blokas) paios partijos susitaria sujungti.
Blokas dalyvauja rinkimuose, gauna kaip blokas kakok kiek mandat ir jau paskui tarpusavyje
pasidalija. Ivada: g. b. kad balsai paduoti u 1 partij, atitenka visai kitai partijai (maesnei).
7.Grieti ir laisvi sraai. Preferencinis balsavimas.
Grieti sraai (tvirti, udari) kai sudaryto partijos srao negalima keisti.
Laisvi sraai (lanksts, atviri) gali keistis.
Preferencija tai pirmenybs suteikimas. Preferencinio balsavimo tikslas rinkjams suteikta teis
isirinktos partijos srao viduje suteikti pirmenyb kokiam nors kandidatui. Nes juk srae kandidat
eilikum nustato pati partija, o rinkjas gal nori, kadmandatas atitekt ne patiems pirmiesiems srae, o
kur nors per vidur ar gale.
8. Panaavimas (panasaas) (pranc. Panachage sumaiymas). Tai rinkjo teis balsuoti u kandidatus i
skirting sra arba rainti sraus naujus kandidatus. G. b. ir maoritarin, ir proporcin sistema.
Maoritarin sistema suskaiiuojami visi balsai kiekvieno atskiro kandidato, nepaisant , buvo jis srae
ar balotiravosi kaip atskiras.
Proporcin sistema sunkiau suskaiiuojama.
Panaavimas Belgijoje.
LR taikomos trys rinkim sistemos. LR Seimo nariai renkami pagal miri sistem. Yra renkami 141
Seimo narys: 71 renkamas vienmandatse rinkim apygardose pagal santykins daugumos maoritarin
rinkim sistem (nerengiamas antrasis turas), o 70-daugiamandatje rinkim apygardoje pagal partij
sraus proporcine rinkim sistema.Lietuvoje tvirtintas klasikinis mirios rinkim sistemos modelis.
Daugiamandatje rinkim apygardoje mandatus dalijantis dalyvauja partijos ir politins organizacijos,
surinkusios daugiausia bals ir veikusios rinkim barjer. Mandatai kandidat sraams paskirstomi
pagal tai, kiek bals gavo kiekvienas i j taikant kvot ir liekan metod. Pirmiausiai apskaiiuojama
kvota, kuri parodo, kiek bals reikia vienam mandatui gauti.Ji lygi rinkj bals u sraus, dalyvavusi
skirstant mandatus, sumai, padalintai i 70. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu. U
kiekvien sra atiduot bals skaiius dalijamas i kvotos. Gautas sveikas dalmuo yra mandat skaiius,
tenkantis kiekvienam sraui pagal kvot, o io dalijimo liekanos pridedamos prie likusi mandat
paskirstymo pagal liekanas. Vis sra pavadinimai raomi i eils, kurioje po paskutiniojo toliau eina
pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas pradedant didiausija. Jei dviej sra liekanos yra
158
vienodos, pirmiau raomas sraas, kuris gavs daugiau rinkj bals; jei ie skaiiai vienodi, pirmiau
raomas tas, kuris gavo daugiau mandat visose vienmandatse apygardose. Jei ir mandat gauta po
lygiai, pirmiau raomas sraas su maesniu rinkim numeriu. Nepadalyti kvot metodu mandatai po
vien padalijami sraams pagal eil, pradedant tuo srau, kuris buvo raytas pirmas. Jei kuriam sraui
tenka daugiau mandat nei srae yra kandidat, tai ie mandatai padalijami kitiems sraams tsiant j
dalijim liekan metodu.
Seimo rinkim metu pagal prop.rinkim sistem taikomi ir balsavimo pagal preferencijas
elementai:balsuodamas rinkjas prie partijos srao paymi ir tuos konkreius partijos kandidatus, kuriem
jis nori atiduoti savo preferencijas. Jei kandidatui atiduoda pirmenyb daug rinkj, jis gali pakilti per
kelias partijos srao vietas. Jei partija gauna maiau mandat negu jos srae buvo kandidat, tai kuo
auktesn kandidato vieta partijos srae, tuo didesn tikimyb bti irinktam.
Kandidat Seimo narius reiting skaiiuoja ir i kandidat galutin viet pagal rinkj pareikt
nuomon ir paduotus pirmumo balsus nustato Vyriausioji rinkim komisija.Pirmiausiai sudedami u
kiekvien kandidat atiduoti pirmumo balsai vienmand.rinkim apygardose ir suskaiiuojama, kiek
kiekvienas kandidatas gavo bals i viso. Kai kandidato pirmumo bals suma yra didesn u
daugiamandatje rinkim rinkim apygardoje renkam Seimo nari skaii ar yra jam lygi, kandidato
rinkim reitingas lygus iai sumai, jei maesn-reitingas lygus 0. Po to skaiiuojami kiekvieno kandidato
surinkti reitingo balai (rinkim reitingo(pirmojo daugiklio) ir partijos reitingo (antrojo daugiklio)
sandauga). Partijos reitingas yra sveikasis skaiius, nustatomas Vyr.rinkim komisijos kiekvienam
kandidatui pagal kandidat rinkim numerius taip, kad partijos reitingas kandidato, turinio pirmj
rinkim numer, bt 20 kart didesnis u partijos reiting kandidato, turinio paskutin io srao
numer, ir srao kandidat, kuri rinkim rinkim numeris skiriasi vienetu, partijos reiting skirtumas
bus 19.Galutin kandidat eil srauose nustatoma pagal kiekvieno kandidato gautus reitingo balus. Jei
keli kandidatai surenka vienodus reitingo balus, pirmiausia raomas tas, kurio didesnis rinkim reitingas.
Jei kandidat ir rinkim reitingai vienodi, tai pirmesnis raomas tas, kurio didesnis partijos reitingas.
Galutin kandidat sra eil skelbia Vyr.rinkim komisija t pai dien, kaip ir balsavimo rezultatus
vienmand.rinkim apygardose. Partija ar koalicija gali atsisakyti kandidato reitingo nustatymo, tuomet
partijos registruot kandidat eil srae laikoma galutine.
Renkant Prezident yra taikoma maoritarin rinkim sistema. K-je numatytais atvejais yra taikoma
absoliuios ar santykins daugumos sistema: jei pirmam balsavimo rate dalyvauja ne maiau kaip pus
vis rinkj, yra taikoma maoritarin absoliuios daugumos rinkim sistema, t.y.irinktu laikomas tas,
kuris surinko daugiau nei pus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jei rinkimuose dalyvavo
maiau kaip pus vis balsavimo teis turini piliei, yra taikoma ma.santykins daugumos sistema-
irinktu laikomas kandidatas, surinks daugiausia, be ne maiau kaip 1/3 vis rinkj bals. Jei nei vienas
kandidatas nesurinko reikiamo bals skaiiaus, rengiamas antras balsavimo turas, kuriame irinktu
laikomas tas, kuris surinko daugiausia bals (taikoma ma.santykins daugumos sistema).
Savivaldybi taryb nariai yra renkami 3 m.daugiamandatse rinkim apygardose ir yra taikoma
proporcin rinkim sistema. Mandatai paskirstomi taikant kvot ir liekan metod. Kvota lygi rinkj
bals, kuriuos gavo sraai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai i mandat skaiiaus.Jei
dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu. Rinkim barjeras:partijom-4 proc., koalicijoms-6
proc.
1996 11 23 KT ivada dl Seimo rinkim.
Principins rinkim teiss nuostatos yra tvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
Konstitucijos 55 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad Seimo nariai renkami ketveriems metams
remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu. Konkreiau Seimo rinkim
organizavimo ir vykdymo tvarka reglamentuojama Seimo rinkim statyme.
Kaip LR 1918-1992 m. konstitucijose reglamentuota Seimo rinkim sistema?
Rinkim sistema tiesiogiai reglamentuota tik 1992-1938 m. ir 1990 m. konstitucijose, t.y. 1992 m.
Konstitucijos 23str.: Atstovai renkami /.../ proporcingja rinkim sistema, 1928 m. Konstitucijos
25 str.: Atstovai renkami/.../ proporcine rinkim7 sistema ir 1938 m. Konstitucijos 77str. 2 d.:
Renkama proporcine sistema. Kitokia daugumos (maoritarin) rinkim sistema nustatyta
1990 m. Laikinajame Pagrindiniame statyme (70 str.): kandidat deputatus skaiius
neribojamas, rinkim biuletenius gali bti raytas bet koks kandidat skaiius, teis kelti
kandidatus deputatus turi politins partijos, visuomenins organizacijos, visuomeniniai judjimai,

159
darbo kolektyv ir gyvenamosios vietos rinkj susirinkimai. Konkreti rinkim sistema
nenustatyta 1992 m. Konstitucijoje.

3. Rinkim teiss konstituciniai principai.

RT principai tai subjektyvios RT realizavimo tam tikros normos, kuri laikymasis rinkim metu
utikrina realias galimybes realizuoti tautos vali.
Pagrindiniai principai:I. Visuotins rinkim teiss. (subjektyvia prasme pripastama visiems
suaugusiems ir psichikai sveikiems valstybs pilieiams).Ji reikia, kad valstybse, kuriose valdios
altiniu laikoma Tauta, rinkj korpusas negali bti siaurinamas remiantis socialiniais poymiais, kad
atskiri socialiniai sluoksniai nebt nualinami nuo dalyvavimo rinkimuose. Turi tam tikru ilyg
rinkim cenz.Rinkim cenzai-tai valstybs K-je ir rinkim statymuose numatytos slygos, kurias turi
atitikti pilietis, nordamas gyti arba gyvendinti aktyvij ar pasyvij rinkim teis.Skiriami:
a) pozityvs - tokios slygos, kurios nra diskriminavimo pobdio, bet jos logikai pagrstos. Pvz.:
pilietybs cenzas. Usienieiai nedalyvauja. Todl RT ireikia pilieio ry su valstyb. RT-svarbi
politin teis.ES valstybs dl io cenzo iimi: tam tikros rekomendacijos silo ES valstybms suteikti
RT ir kitiems ES ali pilieiams.Nors jie nuolatos gyvena kitose ES valstybse , bet tik municipaliniuose
rinkimuose. ES (konfederacija) nereikalauja to aukiausioms valstybs institucijoms rinkim atveju.
1998 11 11 KT nutarimas Dl reikalavimo kandidatams Seimo narius ar savivaldybi taryb
narius, turintiems usienio valstybs pilietyb, atsisakyti kitos valstybs pilietybs. Taigi
Konstitucija i Seimo nario beslygikai reikalauja itikimybs priesaikos vien Lietuvos valstybei,
pasiadjimo gerbti ir vykdyti jos Konstitucij ir statymus. Tai suprantama, nes valstybs
institucijose gali dirbti tik lojals tai valstybei asmenys, kuri itikimyb jai ir patikimumas
nekelia joki abejoni!!! Akivaizdu, kad jeigu Seimo nario priesaik duot asmuo, kuris priesaika
ar pasiadjimu yra susijs su usienio valstybe, kilt abejoni dl naujos priesaikos tikrumo ir
patikimumo, o tokio asmens teisin
politin situacija tapt dviprasmika. Nagrinjamos bylos kontekste btina aikinti konstitucins
svokos "nesusijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei" turin. Vis pirma reikt
pabrti, kad i svoka yra abstraktaus pobdio, t. y. j reikt suprasti kaip bet kuri priesaik ar
pasiadjim usienio valstybei. Antra, aikinant i svok btina prisiminti ir svarbiausius
tikslus, dl kuri ji (kartu su kitomis slygomis) Konstitucijoje buvo suformuluota. Tai i
esms politiniai tikslai: utikrinti aukiausios politins valstybins institucijos, knijanios
valstybje teisins tautos atstovavimo idj, tinkam suformavim. Akivaizdu, kad tautai atstovauja
tik tos valstybs pilieiai, inantys ir sugebantys ireikti savo bendrapiliei lkesius bei
interesus, suvokiantys ir galintys formuoti savo valstybs politin vali. Taigi bet kokie politinio
pobdio sipareigojimai usienio valstybei - tiek kylantys i formaliai duotos priesaikos ar
pasiadjimo, tiek atsirandantys kaip politin pareiga ar politinio lojalumo reikalavimas, susijs su
kitos valstybs pilietybs turjimu, turt bti traktuojami kaip pasiadjimas usienio valstybei.
Sslumo cenzas-t. t. laik gyventi t. t. vietoje (rinkim apygardoje ar valstybje), kitose valstybse turti
nuolatin gyvenamj viet. Jis vairiose alyse skirtingas ir svyruoja nuo 3 mn.iki 5 m.LR K-je
nustatytas pasyviosios RT sslumo cenzas renkant Seimo narius(nuolat gyvenantis L-je) bei Prezident(ne
maiau kaip 3 paskutiniuosius metus gyvens L-je).
Nesuderinamumo cenzas taikomas pasyviajai RT. Vadinasi negali bti irinktas asmuo, uimantis tam
tikras pareigas, turintis tam tikr renkam mandat ar usiimantis tam tikra veikla.LR Seimo rinkim st-
me numatyta, kad Seimo nariais negali bti renkami asmenys, kurie, likus 65 d.iki rinkim, yra nebaig
atlikti bausms pagal teismo paskirt nuosprend, taip pat asmenys, teismo pripainti es neveiksns ar
nepakaltinami.
Amiaus cenzas- tai statyme numatytas reikalavimas, kad rinkimuose gali dalyvauti tik nustatyto amiaus
sulauk asmenys.Vaikai negali dalyvauti. L-je aktyviai RT gyvendinti-18 m., pasyviai RT-Seimo nariu-25
m., Prezidentu-ne maiau kaip 40m., Savivaldybi taryb nariu-21 m.
b) negatyvs - slygos rinkimo teisei realizuoti,kurios ireikia t. t. diskriminacija.
Lyties cenzas- veicarijoje panaikintas m.
Turto cenzas- beveik nesutinkamas (N. Zelandija, Australija). Turto cenzas reik papildom rinkimo
teis. Turi nekilnojamojo turto-gauni papildom bals.( II bals). Jie gali balsuoti pagal gyvenam ar
pagal nekilnojamojo turto viet.
Isilavinimo cenzas (ratingumo cenzas)-tik ratingi gali dalyvauti (buvo a. pradioje).
160
Religiniai cenzai-Islamo valstybse. Irano parlamento nariu g.b. tik praktikuojantis musulmon tikjimo.
Moraliniai cenzai-narkomanai (Meksika). Teisti, prasiskolin
II. Lygios rinkim teiss. Reikalavimas, kad vis rinkj balsai turt t pat svor. Lygiateisikumo
principo iraika rinkim metu. Danai utikrinamas sudarant vienmandats rinkim apygardas-tiek, kiek
reikia irinkti parlamento nari. Irenkamas vienas narys. Svarbiausia, kad visos apygardos bt vienodo
dydio ; pagal rinkj skaii. Lygi RT reikalauja, kad bt sudarytas apylygs apygardos ir rinkj bals
svoris bt apylygis. Kartais daromos t.t. iimtys. Danai t. t. visuomens grupms nustatomos t. t.
lengvatos-tautini maum atstovams, religini bendruomeni atstovams.Tai lyg paeidiama lygi RT,
bet laikoma pozityvin diskriminacija, nes siekiama visuomenei naudingo rezultato.
III. Tiesiogini rinkim. Rinkjai u kandidatus balsuoja patys, betarpikai. Jie sprendia, kas bus
irinktas. Tiesioginiai rinkimai dominuoja. G. b. netiesioginiai (daugiapakopiai rinkimai). ( Rinkjai-
rinkikai- kandidatas).Tai lyg dvi rinkim pakopos.
IV. Slapto balsavimo. Kiekvienam rinkjui utikrinama galimyb laisvai, nevaromai pareikti savo
vali.Draudiama kontroliuoti rinkj vali. Specialios balsavimo kabinos. Kartais naudojamos balsavimo
mainos.K. k. valstybse rinkjai biuleten upildo namie, j atnea rinkim apylink, deda vok,
uklijuoja, o rinkimo komisijos narys met balsad. Jei voke keli biuleteniai-negalioja.
V.Rinkim rengimo ir vykdymo vieumo. Vieumas utikrina galimyb kontroliuoti rinkim proces,
daryti j skaidr.Jo gyvendinimas utikrina, kad piliei valia rinkim metu bt teisingai ireikta ir
adekvaiai forminta. PVZ.Rinkim komisij posdiai ir balsavimai yra viei.
VI. Laisv rinkim principas. Rinkjui paiam nusprsti dalyvauti ar ne rinkimuose. Taikomas
daniausiai anglosaks valstybse. Rinkjai patys registruojasi rinkj srauose.
Absenteizmas- rinkjai neatvyksta balsuoti. Jo prieastis: politin (nepasitenkinimas
kandidatais).nepolitins (mogui nedomu, nesvarbu).

161
4. Rinkim organizavimo ir vygdymo tvarka. Rinkim komisijos, j rys, sudarymo tvarka ir
kompetencija. Rinkj sraai.
Paprastai valstybi praktikoje skiriami keli rinkim organizavimo etapai: 1) paruoiamasis rinkim
etapas; 2)balsavimo etapas; 3) bals skaiiavimo ir rinkim rezultat paskelbimas. Lietuvoje vyksdtani
rinkim proces reglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento ir savivaldybi
taryb rinkim statymai.
LR Konstitucijoje nustatyta, kad rinkim skyrimas yra Seimo(skiria Prezidento, savivaldybi taryb ( 67
str. 4 ir 12d.) ir Seimo pirmalaikius rinkimus 58 str 1 d.) ir Prezidento(skiria Seimo 84str. 20d.,
pirmalaikius Seimo rinkimus 58 str. 2 d.) prerogatyva. Prezidento rinkimus gali skelbti Vyriausyb (89
str.1 d. /.../ seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkim, rinkimus skelbia
vyriausyb).
Eilinius Seimo rinkimus skelbia R Prezidentas ne vliau kaip likus 6 mn.iki Seimo nari galiojim
pabaigos( Seimo rinkim statymo 6 str.) .eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksiau kaip prie 2
mn.ir nevliau kaip prie 1 mn.iki Seimo nari galiojim pabaigos. Jei likus 4 mn. iki Seimo nari
galiojimo pabaigos Prezidentas nra paskelbs eilini Seimo rinkim datos, Vyr. rinkim komisija
eilinius Seimo rinkimus rengia paskutin sekmadien, nuo kurio iki Seimo nari galiojim pabaigos lieka
ne maiau kaip mnuo.
Savivaldybi taryb rinkimus skelbia Seimas ne vliau kaip likus 5 mn.iki taryb nari galiojim
pabaigos (savivaldybi taryb st 6 str). Jei likus 4 mn.iki nari galiojim pabaigos Seimas nepaskelbia
rinkim datos, taryb rinkimai rengiami paskutin sekmadien, nuo kurio iki nari galiojim pabaigos
lieka ne maiau kaip mnuo.Taryb rinkimai rengiami ne anksiau kaip prie 2 mn.ir ne vliau kaip prie
mn.iki nari galiojimo pabaigos.
Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutin sekmadien likus 2 mn.iki prezidento kadencijos pabaigos
Konstitucijos 80 str.).
L-je statymai nenumato tam tikros rinkim datos, bet nustato tam tikr laikotarp kada jie turi vykti.
Prezidentas negali skelbti pirmalaiki Seimo rinkim, jei iki jo kadencijos pabaigos liko maiau kaip 6
mn., taip pat jei po pirmalaiki Seimo rinkim neprajo 6 mn. (Konsitucijos 58 str. 3 d.) Kada
skelbiami pirmalaikiai seimo rinkimai nustato Konstitucijos 58 str.
Rinkimams organizuoti sudaromos rinkim komisijos. Lietuvojeje: rinkimus vykdo nuolat veikianti
Vyr.komisija, o rinkim laikotarpiui sudaromos miest, rajon, apygard, apylinki rinkim komisijos.
rinkim komisij gali bti silomas LR pilietis, jei jis turi teis renkamas Seimo nariu ir nebuvo per
paskutiniuosius 3 Seimo, Prezidento, savivaldybi taryb rinkimus ar referendum atleistas i rinkim
arba referendumo komisijos u rinkim statym paeidimus. Tuo paiu metu rinkim komisijos narys
negali bti kandidatu Seimo narius, rinkim atstovu ir rinkim stebtoju. Jei jis pageidauja bti
kandidatu Seimo narius-privalo atsisakyti rinkim komisijos nario pareig.
Vyr. rinkim komisija yra nuolat veikianti aukiausioji LR Seimo, Prezidento, savivaldybi taryb
rinkim ir referendum organizavimo inst. J 4 m.sudaro ir jos sudt keiia Seimas. Prie neeilinius
Seimo rinkimus Vyr.rinkim komisija naujai nesudaroma, jos galiojimai ilieka iki Vyr.rinkim komisija
bus sudaryta prie eilinius Seimo rinkimus.i komisija garantuoja vienod rinkim ir referendumo
statym taikym visoje LR teritorijoje. Tuo tikslu ji leidia i statym gyvendinimo instrukcijas,
kurias privalo vykdyti visos inst.ir pareignai. Vyr.rinkim komisijos sprendimus gali pakeisti tik ji pati ar
sigaliojs teismo sprendimas. Niekam neleidiama kitis ios komisijos veikl organizuojant rinkimus
ar referendum. Vyr.rinkim komisij sudaro:komisijos pirmininkas; 3 auktj teisin isilavinim
turintys asmenys, kurie burtais nustatomi i teisingumo ministro pasilyt 6 kandidatr; 3 auktj teisin
isilavinim turintys asmenys, kurie burtais nustatomi i L-vos teisinink draugijos pasilyt 6
kandidatr; partij, gavusi Seimo nari mandat daugiamandatje rinkim apygardoje pasilyt
asmen. Vyr.rinkim komisijos pirminink skiria Seimas, jo pavaduotoj ir sekretori-renka Vyr.rinkim
komisija. Pavaduotojas renkamas i nari, kurie partijoms neatstovauja. Vyr.rinkim komisijos
pirmininkas, nariai jei yra partij nariai, turi sustabdyti savo naryst jose ir darbo komisijoje laikotarpiu
negali dalyvauti partij ir polit.organiz.veikloje bei vykdyti j pavedimus. LR taip pat sudaromos
apylinki ir apygard rinkim komisijos. Apygard rinkim k-jas rinkim laikotarpiui sudaro Vyr.
rinkim ko-ja. Jos priiri, kaip j apygardose vykdomas rinkim statymas, instruktuoja ir moko
apylinki rinkim k-jas, skirsto joms las ir kontroliuoja j naudojim, svarsto skundus dl apylinki
rinkim k-j. Po balsavimo apygard r. k-jos, remdamasis apylinki r. k-j protokolais, surao apygard
162
bals skaiiavimo protokolus. Apygard r. k-jos sudaromos i Teisingumo ministro, Lietuvos teisinink
draugijos, mero, politini partij pasilyt asmen. Apylinki r. k-jas sudaro apygard r.k-jos rinkim
laikotarpiui. Pirmiausia apygardos r.k-ja nustato kiekvienos rinkim apylinks k-jos nari skaii: kuris
turi bti kartotinis partij, turini teis silyti kandidatras rinkim k-jas, skaiiui. Apylinki r. k-jos
sudaro slygas rinkjams susipainti su rinkj sraais, nagrinja skundus dl iose srauose padaryt
klaid, priiri kaip, jos teritorijoje vyksta balsavimas patu. Apylinks r. k-jos udavinys organizuoti
balsavim rinkim apylinkje, suskaiiuoti balsus ir surayti bals skaiiavimo protokol.
1994 06 30 KT nutarimas Dl vyriausiosios rinkim komisijos personalins sudeties.
Vyriausioji rinkim komisija yra Seimo sudaryta institucija (Konstitucijos 67 straipsnio 13 punktas),
todl yra tam tikra Seimo kontrols teis iai institucijai, kiek tai neprietarauja Konstitucijos
nuostatoms dl valstybs valdios gali ribojimo. Vis pirma tai grindiama Konstitucijos 61
straipsnio pirmosios dalies nuostata, kurioje yra tvirtinta tokia parlamentins kontrols forma, kaip
Seimo nario paklausimo teis. Antra, tam tikras Seimo galimybes kontroliuoti ireikia ir
Konstitucijos 67 straipsnio 13 punkte tvirtinta Seimo teis keisti Vyriausiosios rinkim
komisijos sudt. Paymtina, kad Seimo prerogatyva keisti Vyriausiosios rinkim komisijos sudt
Konstitucijoje jokiais kriterijais neapibrta, taiau j riboja paties Seimo priimto Seimo rinkim
statymo atitinkamos nuostatos.
Pagaliau Konstitucijos 107 straipsnyje yra tvirtinta Seimo teis paiam priimti galutin sprendim
tais atvejais, kai paeidiami rinkim statymai. Toks Seimo sprendimas turi bti grindiamas
Konstitucinio Teismo ivada( kadangi tuo metu Konstitucinis teismas dar nefunkcionavo, seimas
vadovavosi Aukiausiojo teismo sprendimu). Kilus abejonms, ar nebuvo paeisti rinkim
statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus, prayti Konstitucinio Teismo
ivados pagal Konstitucijos 106 straipsnio penktj dal gali Seimas, o dl Seimo rinkim - ir
Respublikos Prezidentas.
Susklosius tokiai padiai, Seimas sudar parlamentin komisij Vyriausiosios rinkim komisijos
veiklai itirti. Remdamasis ios komisijos ivadomis, Seimas 1993 m. kovo 23 d. prim nutarim
"Dl kai kuri Vyriausiosios rinkim komisijos nari atsisakymo vykdyti Lietuvos Respublikos
Seimo rinkim statym, Lietuvos Aukiausiajam Teismui panaikinus neteistus Vyriausiosios
rinkim komisijos nutarimus". Ginijamo Seimo nutarimo preambulje konstatuotas
Vyriausiosios rinkim komisijos atsisakymas vykdyti teismo sprendimus bei Seimo rinkim statym.
Minto nutarimo 1 punktu buvo keiiama Vyriausiosios rinkim komisijos sudtis, t. y. jis
atitinka Konstitucijos 67 straipsnio 13 punkt.
Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad mintas Seimo sprendimas, priimtas tokiomis aplinkybmis,
kai buvo ignoruojami Aukiausiojo Teismo sprendimai ir nerandama teisini bd priversti tuos
sprendimus vykdyti, vertintinas kaip neivengiama priemon, nes juo buvo veiktas teismins
valdios gali ignoravimas. Todl nra pagrindo teigti, kad ginijamas Seimo nutarimas prietarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Rinkj sraai. Rinkj registravimas - raymas rinkj sra, tuo pagrindu rinkjas g. b. prileistas
balsuoti. io etapo tikslas utikrinti galimyb visiems rinkjams dalyvauti rinkimuose, ukirsti keli
apgaulms.Rinkj sra sudarymas garantuoja visuotin ir lygi rinkim teis. LR rinkj sra
sudarymo tvark, form, sudarymo bd ir j naudojimo tvark nustato Vyr r.k-ja. Yra dvi rinkim sra
sudarymo sistemos: 1) neprivalomas rinkj traukimo rinkj sraus, rinkjas turi usiregistruoti pats (
Meksika, Ispanija); 2) privalomas rinkj traukimas rinkj sraus (Rusija, Italija). Tarpparlamentins
Tarybos 1994 m. kovo 26d. priimtoje Deklaracijoje Dl laisv ir teising rinkim kriterij, kurioje
ireikiama daugelio valstybi pozicija vairiais rinkim klausimais, pripastama, kad n vienas, turintis
rinkim teis, negali bti netrauktas rinkj sraus ar eliminuotas i j, iskyrus objektyvius kriterijus,
kurie nurodyti statyme. L-je rinkim sra raomi visi rinkim teis turintys LR pilieiai pagal
pilietyb patvirtinanio dokumento idavimo duomenis ir LR gyventoj registr. Pagal registro duomenis
sudaryti sraai yra iankstiniai. Sra tikslinim ir tvarkym organizuoja Vyr.r.k-ja, remdamasi
valstybs, savivaldybi inst.ir apygard rinkim komisijos teikiama informacija. I rinkj srao
ibraukiama: LR pilieiui mirus, netekus pilietybs ar teismo sprendimu pripainus neveiksniu. Rinkjui
iduodamas paymjimas-leidimas dalyvauti rinkimuose.Jame nurodoma vardas, pavard, gimimo data,
adresas, vienmandats rinkim apygardos, kurioje balsuoja rinkjas, pavadinimas ir numeris, rinkjo eils
numeris rinkj srae, rinkim data.
163
5. Rinkim apygardos. Rinkim apylinks.
Rinkim apygarda teritorinis rinkim vienetas, kuriame gyvenantys pilieiai renka atstovus renkamas
valstybs ar vietos savivaldos institucijas.
Rinkim apygardos ries pasirinkimas priklauso nuo rinkim tipo ir naudojamos rinkim sistemos
specifikos. Taikant proporcinio.atstovavimo rinkim sistem, sukuriamos daugiamandats rinkim
apygardos (LR sudaromos renkant atstovus Seim, savivaldybi taryb rinkimus). Taikant maoritarinio
rinkim sistem beveik visada formuojamos vienmandats rinkim apygardos (Seimo ir Prezidento
rinkimai). LR rinkim apygard ir apylinki sudarymo tvarka numatyta rinkim statym. Seimo
rinkimams organizuoti ir vykdyti LR teritorija dalijama 71 vienmand.rinkim apygard, atsivelgiant
rinkj skaii rinkim apygardoje ( Seimo st 9 str.). Vyr.rinkim komisija V skelbia rinkim
apygardas sudarani rinkim apylinki sra, j balsavimo bstini adresus ir telefonus, apygardos
rinkj skaii, apygard rinkim adresus ir telefonus. Taip pat sudaroma viena daugiamand.rinkim
apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkim teis LR pilieiai (ioje apygardoje pagal proporcin
rinkim sistem renkami 70 Seimo nari.Balsavimui vykdyti ir balsams skaiiuoti yra sudaromos
rinkim apylinks. Jos sudaromos atsivelgiant :1.patogum rinkjams atvykti balsavimo patalpas;
2.rinkj skaii. statymai numato, kad rinkim apylinks teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5
tks.rinkj. Miesto, rajono teritorijos suskirstym, kuris yra pastovus organizuojant vairius rinkimus ir
referendumus, rinkim apylinkes mero teikimu tvirtina ir prireikus keiia Vyr.r.k-ja ir paskelbia sra
V.

6. Kandidat iklimo ir registravimo tvarka.

ioje stadijoje nustatomas asmen ratas, i kuri bus irinkti parlamento nariai, prezidentas, vietos
savivaldybi taryb nariai.
Respublikos Prezident renka Lietuvos Respublikos pilieiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine,
lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu.
Respublikos Prezidentu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilm, ne maiau kaip
trejus pastaruosius metus gyvens Lietuvoje, jeigu jam iki rinkim dienos yra suj ne maiau kaip
keturiasdeimt met ir jeigu jis gali bti renkamas Seimo nariu.
Respublikos Prezidentu negali bti renkamas iurkiai paeids Konstitucij arba sulaus priesaik
asmuo, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i uimam pareig ar panaikino jo Seimo nario
mandat.
Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali bti renkamas ne daugiau kaip du kartus i eils.
Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimo) nariai renkami ketveriems metams vienmandatse ir
daugiamandatje rinkim apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkim teise, slaptu balsavimu
tiesioginiuose mirios sistemos rinkimuose.
Seimo nariu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijs priesaika ar pasiadjimu su
usienio valstybe ir rinkim dien yra ne jaunesnis kaip 25 met bei nuolat gyvena Lietuvoje. Nuolat
gyvenaniu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kurio duomenys apie
gyvenamj viet rayti Lietuvos Respublikos gyventoj registre, arba pilietis, kuris pagal Civilin
kodeks pripastamas turiniu nuolatin gyvenamj viet Lietuvos Respublikoje.
Seimo nariais negali bti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkim, yra nebaig atlikti
bausms pagal teismo paskirt nuosprend, taip pat asmenys, teismo pripainti neveiksniais arba
nepakaltinamais.
Seimo nariais negali bti renkami asmenys, rinkim dien atliekantys tikrj karo arba alternatyvij
krato apsaugos tarnyb, taip pat likus 65 dienoms iki rinkim neij atsarg krato apsaugos sistemos,
policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kit sukarint ir saugumo tarnyb
apmokami pareignai.
Seimo nariu negali bti renkamas asmuo, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i uimam
pareig ar panaikino jo Seimo nario mandat.
Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliei rinkim teiss apribojimai - dl kilms,
politini pair, socialins ir turtins padties, nacionalins priklausomybs, lyties, isilavinimo, kalbos,
santykio su religija, usimimo ries ir pobdio - draudiami.
Teis. Literatroje yra keli kandidat klimo modeliai: 1)kandidatus gali kelti tik politins partijos
(Austrija, Egiptas, Portugalija); 2) Formalus partij iskirimas i galini ikelti kndidatras subjekt ir
tokios teiss suteikimas tam tikram rinkj skaiiui. is modeli staikomas ir Lietuvoje per R Prezidento
164
rinkimus. LR Konsitucijos 79 str. Numatyta, kad kandidatu i Respublikos Prezidentus registruojamas
LR pilietis <...>, surinks ne maiau kaip 20 tkst. Rinkj para; 3) is modelis numato, kad kandidat
renkam pareigyb turi paremti ne paprastieji rinkjai, bet tam tikri pareignai.
Iklimo bdai: Kandidatus Seimo narius vienamd. Ir daugiamand.r.apygardose gali kelti politins
partijos ( Seimo rinkim 37 str.). Kandidatu Seimo narius vien.r.apygardoje gali isikelti ir kiekvienas
LR pilietis, jei jo isiklim paraais remia ne maiau kaip 1000 tos apygardos rinkj.
Daugamand.r.apygardoje partija kandidatus Seimo narius kelia pateikdama kandidat sra, sudaryt
pagal partijos suvaiavime ar konferencijoje nustatyt eil. Sra nebtina tvirtinti suvaiavime ar
konferencijoje, jei partijos statuose yra numatyta kitokia tvarka kandidatams kelti.Kandidat srae
negali bti maiau nei 25 ir daugiau kaip 141. Kandidatus Seimo narius gali kelti politins partijos, LR
pilieiai. Savivaldybi taryb rinkimuose(taryb st 34 str.) teis ikelti kandidatus priklauso partijai ar
politiniai organizacijai, registruotai ne vliau kaip likus 65 d.iki rinkim. Kandidatai keliami pateikiant
kandidat sra, kuriame negali bti maiau kaip 5 ir daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandat
skaiius pridjus dar 5. Ikeliant kandidatus reikia laikytis kandidat iklimo taisykli: LRS rinkim st.
38 str., Savivaldybi taryb st 35 str., Prezidento rinkim 34 str. Vyr.r.k-jai pateikiami kandidat iklimo
pareikiniai dokumentai: pareikimas dalyvauti rinkimuose; sipareigojimas nutraukti darbo ar kitoki
veikl, nesuderinam su numatytais statymais; pajam bei turto deklaracijos ir kt. Kandidatas Seimo
narius turi vieai pareikti, jeigu jis ne pagal LR uduotis yra smoningai bendradarbiavs su kit
valstybi spec.tarnybomis (Seimo rinkim st. 98 str. 1 d.); jei po 1990 03 11 LR teismo sigaliojusiu
nuosprendiu yra pripaintas kaltu dl smurtinio nusikaltimo prie asmen.(tai paymima rinkiminiame
plakate). Anologiki reikalavimai numatyti ir Savivaldybi taryb statymo 88 str.
Norint kandidat ar j sra registruoti rinkimams, reikia neti rinkim ustat. Tai yra tam tikras
saugiklis, kad asmenys rinkim kampanija nesinaudot tik savireklamos tikslais. LRS rinkim st.
41 str skelbiama: ustatas vienam kandidatui Seimo narius registruoti ar registruojant vien nauj
kand.vietoj kandidato, kurio pareikiniai dokumentai buvo ataukti ar jis juos atauk pats
vienmand.rinkim apygardoje yra vienas vid.mnesinis darbo umokestis (VMDU).Rinkim ustatas
vienam kandidatui Seimo narius sraui registruoti daugiaman.rinkim apygardoje yra 20 VMDU.
Pakeiiant vieno kandidato viet srae, raant sra nauj knadidat,ustato dydis-1 VMDU,
sujungiant kandidat sraus-po 0,3 VMDU u kiekvien sujungiam sra. Per 40 d.po galutini
rinkim rezultat paskelbimo Vyr,r,k-ja grina rinkim ustat j sumokjusiai partijai ar asmeniui,
kai:1.ikeltas kandidatas Seimo narius ar asmuo, isikls kandidatu, irinktas Seimo nariu
vienmand.r.apygardoje; 2.ikelt kandidat sraas (jungtinis sraas) gijo teis dalyvauti paskirstant
mandatus daugiam.r.apygardoje ir spaudoje yra ataskaita apie l altinius ir naudojim rinkim
agitacijai.Negrinti ustatai pervedami valstybs biudet. Savivaldybi taryb rinkimuose taikomi
ustatai-1 VMDU vienam kandidat sraui ( savivaldybi taryb rinkim st 38 str.), o kandidatams
Prezidentus-20 VMDU (vienam kandidatui).
Kokie reikalavimai, nustatyti kandidatui seimo narius, yra taip pat taikomi kandidatui respublikos
Prezidento pareigyb ir kaip toks reikalavimas yra vertintas (iaikintas) Konsitucinio Teismo nutarimu?
Pagal Konstitucijos 56str. Ir 78 str. 1 d. reikalavimas bti nesusijusiam priesaika ar pasiadjimu
usienio valstybei (platesniu poiriu ir nuostata, kad Seimo nariu negali bti renkamas asmuo,
nebaigs atlikti bausms pagal teismo paskirt nuosprend). Reikalavimas dl priesaikos ar
pasiadjimo ryi su kita valstybe nebuvimo pagal Konstitucin Teism i esms reikia, kad
staymu turt bti reikalaujama, jog kandidatas jo registravimo dien bt baigs visas kitos
valstybs pilietybs atsisakymo procedras.
Kokia savivaldybi taryb rinkim sistema, kaip keliami kandidatai ir kuo remiantis jie laikomi
irinktais?
Proporcine rinkim sistema, pagrsta iimtine politini partij teise pateikti kandidat sraus
vienoje daugiamandatje rinkim apygardoje, kurios teritorija sutampa su atitinkamos
savivaldybs teritorija, vadinamaisiais 4 ir 6 proc. rinkim barjerais atitinkamai kandidat sraui
ir j kooliciniam junginiui.
Kokiuose rinkimuose ir kaip priklausydamas nuo kit piliei-rinkj asmuo gali pats ikelti savo
kandidatr ir bti registruotas kandidatu?
Seimo rinkimuose- vienmandatje apygardoje, jei surenka 1000 j remeni rinkj para; taip
pat Respublikos Prezidento rinkimuose jei surenka 20 tkst. para.

165
7. Kandidat veiklos garantijos.
LR seimo rinkim statymas.
46 straipsnis. Kandidato Seimo narius teis kalbti susirinkimuose, naudotis visuomens
informavimo priemonmis
1. Prasidjus rinkim agitacijos kampanijai, kandidatai Seimo narius rinkim apygardose turi lygi teis
kalbti rinkj ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posdiuose, valstybinse visuomens
informavimo priemonse ir skelbti savo rinkim program.
2. Valstybs ir savivaldybi institucij bei staig vadovai, taip pat savivaldybi merai ar j galioti tam
asmenys turi padti kandidatams Seimo narius organizuoti susitikimus su rinkjais, gauti reikiam
informacij, iskyrus neskelbtin pagal Lietuvos Respublikos statymus ir Vyriausybs nutarimus.
47 straipsnis. Atsakomyb u io statymo paeidim
Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais, papirkinjimais arba kitaip kliudantys rinkjams gyvendinti teis
rinkti ir bti irinktiems Seim, organizuoti rinkim agitacij, taip pat rinkim komisij nariai, kiti
pareignai, suklastoj rinkim dokumentus, neteisingai suskaiiav balsus, paeid balsavimo slaptum
arba kitaip paeid statym, atsako pagal Lietuvos Respublikos statymus. Atsakomybn taip pat
traukiami asmenys, paskelb arba kitaip platin melagingus duomenis apie kandidat Seimo narius ar
trukd kandidatui susitikti su rinkjais.
48 straipsnis. Kandidato Seimo narius teis bti atleistam nuo darbo ar tarnybini pareig
rinkim agitacijos kampanijos metu
Kandidatas Seimo narius rinkim Seim organizavimo ir vykdymo laikui, bet ne ilgiau kaip 1 mnes,
jo praymu gali bti atleidiamas nuo darbo ar tarnybini pareig.
49 straipsnis. Kandidato Seimo narius nelieiamyb
Kandidatas Seimo narius rinkim agitacijos kampanijos metu, taip pat iki pirmojo naujai irinkto
Seimo posdio (po pakartotini arba nauj rinkim - iki galutini rinkim rezultat paskelbimo)
be Vyriausiosios rinkim komisijos sutikimo negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn,
suimtas, jam negali bti taikomos administracins nuobaudos teismine tvarka u veiksmus,
padarytus rinkim agitacijos kampanijos metu.
Atkreipkite dmes 49 str.!
Prezidento rinkim statymas.
V. KANDIDAT RESPUBLIKOS PREZIDENTUS VEIKLOS GARANTIJOS
37 straipsnis. Kandidato Respublikos Prezidentus teis pasisakyti susirinkimuose, naudotis
masins informacijos priemonmis
Kandidatai Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidat srao paskelbimo turi lygi teis pasisakyti
rinkj ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posdiuose, naudotis valstybinmis masins
informacijos priemonmis ir skelbti savo rinkimin program.
Valstybins valdios ir valdymo institucij vadovai turi padti kandidatams Respublikos Prezidentus
organizuoti susitikimus su rinkjais, gauti reikaling informacij, iskyrus neskelbtin.
38 straipsnis. Kandidato Respublikos Prezidentus teis bti atleistam nuo darbo ar tarnybini
pareig rinkim kampanijos laikui
Kandidatas Respublikos Prezidentus rinkim kampanijos laikui, bet ne ilgiau kaip 2 mnesiams, jo
praymu gali bti atleidiamas nuo darbo ar tarnybini pareig. U laik i valstybs l jam
imokama VMDU 2 dydi kompensacija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-179, 2001 02 20, in., 2001, Nr. 21-687 (2001 03 09)
39 straipsnis. Kandidato Respublikos Prezidentus nelieiamyb
Kandidatas Respublikos Prezidentus rinkim kampanijos metu, taip pat po rinkim negali bti
be Vyriausiosios rinkim komisijos sutikimo patrauktas baudiamojon atsakomybn, suimtas, jam
negali bti taikomos administracins nuobaudos teismine tvarka u veiksmus, padarytus
Respublikos Prezidento rinkim kampanijos metu.
Vyriausioji rinkim komisija kartu su Vidaus reikal ministerija turi pasirpinti kandidato
Respublikos Prezidentus apsauga, apmokama i valstybs l. Kandidatas Respublikos
Prezidentus gali atsisakyti tokios apsaugos, taip pat samdyti apsaug u savo las.
Atkreipkite dmes 38 ir 39 str.

8. Rinkimin agitacija.
166
Parengiamojo periodo etapas. Jo metu rinkjai susipasta su kandidatais ir j prierinkiminmis
platformomis, o visuomens organizacijos ir partijos vykdo prierinkimin agitacij ir propagand. Jis
reikalingas tam, kad rinkjai nusprst, u kuri politin partij ar konkret kandidat jie balsuos per
rinkimus. Rinkim agitacija prasideda, uregistrvus ir oficialiai paskelbus ikeltus kandidatus. Agitacij
galima vykdyti vairiais bdais, iskyrus tuos, kurie paeidia Konstitucij ir statymus ( Seimo rink st.
50 str. 2 d.) : mitingai, susitikimai su rinkjais.
Rinkim agitacija draudiama likus 30 val. iki rinkim pradios ir rinkim dien, iskyrus nuolatin
vaizdin agitacij tam skirtose vietose, jeigu ji ikabinta likus ne maiau kaip 48 val. iki rinkim pradios.
Rinkim agitacins kampanijos finansavim bei jos kontrol reglamentuoja Politini kampanij
finansavimo kontrols statymas, priimtas 1997 lapkriio 11 d. bei rinkim statymas.
L-je rinkim agitacija finansuojama i partijos ar kandidato l. Jos kaupiamos specialioje rinkim
sskaitoje. Maksimalus leistinas dydis Seimo rinkimuose (seimo rink. st. 55 str. 1 d. 50VMDU
kandidatui vienmad.r.apygardoje ir 1000 VMDU kandidat sraui daug.r.apygardoje, savivaldybi
taryb( taryb st 52 str. 2 d.) rinkimuose-100 VMDU kandidat sraui ir 500 VMDU kandidat sraus
kelianiai organizacijai. Kontroliuoti agitacijai skirt l naudojim pareigotos mokesi inspekcijos ir
Vyr.rinkim komisija.
KT nutarimas 1996 11 23 Ivada dl Seimo rinkim
Paymtina, jog Seimo rinkim statymas nenumato pakankam teisini garantij, ukertani
keli skelbti kompromituojani mediag rinkim agitacijos draudimo metu.

9. Balsavimas.
Svarbiausia stadija tautos valia. Balsuoja -tik srauose, pateik dokumentus. L-je balsuoti rinkjai
gali:1) rinkim apylinkje, kurios rinkj sraus jie yra rayti; 2 )patu.Balsuoti patu galima pato
skyriuose j darbo dienomis pradedant likus 5 d.iki rinkim (savivaldybi taryb-7 d.)ir baigiant likus
vienai dienai iki rinkim ar dviem d.priklausomai nuo to, kurios apygardos rinkj srae rinkjas yra
raytas. Balsavimas apylinks rinkim komisijos nurodytoje patalpoje vyksta rinkim dien nuo 7 iki 20
val. Renkant Prezident balsuoti galima iki 21 val.Balsavimo patalpa rinkjams atidaroma susirinkus 3/5
apylinks komisijos nari. Rinkjas ateidamas balsuoti privalo turti asmens dokument, nes prie
balsavim komisijos nariai nustato rinkjo asmenyb ir patikrina, ar jis yra trauktas tos apylinks
rinkj sraus. Jei asmuo neturi io dokumento arba neaiku ar jis raytas rinkj sraus, jis gali
balsuoti, kada du tos apylinks rinkj sra rayti LR pilieiai paliudija, jog tai tikrai yra rinkj
sra raytas pilietis. Rinkjai upildo rinkim biuletenius ir deda juos rinkim urn. Proporcine
balsavimo sistema savivaldybi tarybas, maoritarin Prezidento - rinkimai, miri Seim
(balsavimas tuo paiu metu vyksta ir vienmandatse, ir daugiamandatje rinkim apygardose. Bals
skaiiavimas ir rinkim rezultat paskelbimas. Pirminje stadijoje balsai skaiiuojami apylinkse.
Komisijos darb organizuoja ir jam vadovauja k-jos pirmininkas.Balsai skaiiuojami taip, kad i
procedr, rinkj ymas rinkim biuleteniuose galt matyti visi bals skaiiavimo metu dalyvaujantys
asmenys. Per Seimo rinkimus, suskaiiavus balsadje rastus biuletenius, pradedama skaiiuoti patu
gautus biul.Suskaiiuojami kandidat pirmumo balsai. Baigus skaiiuoti, kiekvienoje rinkim apylinkje
suraomi du bals skaiiavimo protokolai: vienamd.ir daugiam.r.apygardos. Protokolus pasirao k-jos
pirmininkas ir nariai bei stebtojai. J pastabos pridedamos prie protokolo. Po to paketai su visais
biuleteniais ir protokolais pristatomi apygardos rinkim komisijai ne vliau kaip per 12 va.nuo balsavimo
pabaigos. Apygardos r.k-ja suskaiiuoja apylinki rinkim k-j pateiktus duomenis ir prie j prideda tuos
patu balsavusi rinkj balsus, kurie buvo suskaiiuoti apygardos r.k-je.Suraomas apygardos bals
skaiiavimo protokolas.Apygard r.k-jos rinkim dokumentus pristato Vyr.r.k-jai.Rinkim rezultatus
nustato Vyr.r.k-ja po to, kai inagrinja visus skundus ir nustato visus rinkim rezultatus visose
apygardose, taip pat ir rinkj, balsavusi usienyje ir laivuose, balsus.

10. Rinkim galiojimo slygos.

Vienmad.r.apygardose rinkimai laikomi vykusiais, jei juose dalyvavo daugiau kaip 40 proc.rinkj,
rayt tos rinkim apygardos rinkj sraus.Irinktu laikomas kandidatas, u kur balsavo daugiausia
dalyvavusi rinkj. Jei kandidatai gavo vienodai bals, Seimo nariu tampa vyriausias pagal ami
kandidatas. Jeigu pagal iankstinius rinkim rezultatus bals skirtumas tarp pirmj ir antrj viet
umusi kandidat yra maesnis kaip 50, apygardos rinkim k-ja privalo priimti sprendim perskaiiuoti
vis apylinki biuletenius, jei iki pasiraant bals skaiiavimo protokol to pareikalauja bent vienas
167
komisijos narys, partijos ar kandidato atstovas. Daugiamand.r.apygardoje Seimo rinkimai laikomi
vykusiais, jei juose dalyvavo daugiau kaip vis rinkj.Sraas veikia barjer jei u j balsuoja ne
maiau kaip 5 proc.rinkimuose dalyvavusi rinkj. Jungtinis sraas-7 proc.rinkimuose dalyvavusi
rinkj.Galutinius rezultatus ne vliau kaip per 7 d.pasibaigus rinkimams skelbia Vyr.r.k-ja.emesniosios
r.k-jos gali bti apskundiamos auktesniajai r.k-jai ir tik Vyr.r.k-jos veiksmai gali bti apsksti
Vyriausiajam administraciniam teismui.
Seimo rinkim statymas:
91 straipsnis. Rinkim pripainimas negaliojaniais
1. Vyriausioji rinkim komisija gali pripainti rinkim rezultatus rinkim apygardoje negaliojaniais,
jeigu nustato, kad iurkts io statymo paeidimai, padaryti rinkim apylinkje arba rinkim
apygardoje, arba dokument suklastojimas ar j praradimas turjo esmins takos rinkim rezultatams,
arba pagal bals skaiiavimo protokolus ar kitus rinkim dokumentus negalima nustatyti i esmini
rinkim rezultat:
1) vienmandatje rinkim apygardoje kandidato, kuriam tenka mandatas, arba kandidat, dalyvaujani
pakartotiniame balsavime;
2) daugiamandatje rinkim apygardoje - kandidat sra, dalyvaujani paskirstant mandatus, arba
kandidat sraui tenkani mandat skaii galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
2. Rinkimai negali bti skelbiami negaliojaniais, jeigu neginijamai nustatyti rinkim rezultatai leidia
nustatyti esminius rinkim rezultatus.
72(1) straipsnis. Paklausimas dl Respublikos Prezidento rinkim statymo paeidimo
Su paklausimu, ar nebuvo paeistas rinkim statymas per Respublikos Prezidento rinkimus, Lietuvos
Respublikos Konstitucin Teism gali kreiptis Lietuvos Respublikos Seimas ne vliau kaip per 3 dienas po
to, kai paskelbiami oficials rinkim rezultatai.
LR Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkim komisijos sprendim arba jos
atsisakym nagrinti skundus dl rinkim statymo paeidim tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar
kita mintos komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Respublikos Prezident.
Tok paklausim LR Konstitucinis Teismas inagrinja ne vliau kaip per 72 valandas nuo jo teikimo.
termin skaitomos ir nedarbo dienos.
Remdamasis LRKonstitucinio Teismo ivadomis galutin sprendim dl Respublikos Prezidento rinkim
statymo paeidimo priima Lietuvos Respublikos Seimas.
Jeigu LR Konstitucinis Teismas priima ivad, kad Vyriausioji rinkim komisija iurkiai paeid
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statym ar suklastojo rinkim dokumentus ir tai turjo
esmins takos rinkim rezultatams, Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti vien i nutarim:
1) pripainti rinkim rezultatus negaliojaniais jeigu pagal bals skaiiavimo protokolus
negalima nustatyti tikrj rinkim rezultat;
2) nustatyti tikruosius galutinius rinkim rezultatus pagal rinkim komisij patvirtintus bals skaiiavimo
protokolus, jeigu komisij sprendimai dl i protokol patvirtinimo nebuvo apsksti Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nra panaikins
komisij sprendim dl i protokol patvirtinimo ar nepatvirtinimo.
Pripainus Respublikos Prezidento rinkim rezultatus negaliojaniais, ne vliau kaip per 3 mnesius nuo
rinkim dienos io statymo nustatyta tvarka rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.
Vyriausioji rinkim komisija, nustaiusi, kad iurkts io statymo paeidimai, padaryti balsavimo metu,
ar dokument suklastojimas turjo lemiamos takos Respublikos Prezidento rinkim rezultatams, gali
pripainti Respublikos Prezidento rinkim rezultatus negaliojaniais.
KT ivada 2004 m. lapkriio mn.
IVADA BYLOJE PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAKLAUSIM, AR PER
2004 M. SEIMO RINKIMUS NEBUVO PAEISTAS SEIMO RINKIM STATYMO
NUOSTATOS GARANTUOJANIOS SLAPT BALSAVIM IR DRAUDIANIOS
KONTROLIUOTI RINKJ VALI RINKIMUOSE TUO ATVEJU, KAI RINKJAI
BALSUOJA PATU.
Konstitucinis Teismas ivadoje pabr, jog Konstitucijoje yra tvirtintas reikalavimas, kad Lietuvos
valstybs valdia bt organizuota demokratikai, kad pilieiai turi teis dalyvauti valdant
savo al tiek tiesiogiai, tiek per demokratikai irinktus atstovus, kad valdios staigos
tarnauja monms, kad pilieiai turi teis kritikuoti valstybs staig ar pareign darb, apsksti j
sprendimus, taip pat garantuojant pilieiams galimyb ginti savo teises teisme, peticijos teis (13
168
TAM KLAUSIMUI APIE PETICIJ TEIS)teiss aktuose reglamentuojant piliei praym ir
skund nagrinjimo procedr ir kt. Konstitucinis Teismas paymjo, kad konstitucinje
demokratijoje politini atstovaujamj institucij formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai,
demokratiki rinkimai yra svarbi piliei dalyvavimo valdant valstyb forma. Rinkimai negali
bti laikomi demokratikais, o j rezultatai -teistais, jeigu rinkimai vyksta paminant
Konstitucijoje tvirtintus
demokratini rinkim principus, paeidiant demokratines rinkim procedras.
Konstitucinis Teismas taip pat paymjo, kad Seimo - Tautos atstovybs rinkim principai yra
tvirtinti Konstitucijoje, j negalima paneigti, ikreipti ar apriboti jokiu emesns galios teiss aktu.
Aikindamas Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalies nuostat, kad Seimo nari rinkim tvark nustato
statymas, Konstitucinis Teismas pabr, kad tai reikia, jog statym leidjas turi pareig statymu
tvirtinti Seimo nari rinkim sistem, nustatyti rinkim organizavimo pagrindus ir tvark,
apimani kandidat Seimo narius klim, rinkim agitacij, balsavimo tvark, rinkim rezultat
nustatym, rinkimini gin nagrinjimo procedras, reguliuoti kitus Seimo nari rinkim
santykius. Tai darydamas, statym leidjas privalo paisyti Konstitucijos; jis negali nei pats
paneigti, ikreipti ar apriboti visuotins, lygios, tiesiogins rinkim teiss, slapto balsavimo, nei
sudaryti teisini prielaid tai padaryti kitiems subjektams, nes tai reikt, jog yra apribojama arba
ivis paneigiama Tautos aukiausios suverenios galios raika per Tautos atstovyb - Seim.
Konstitucinis Teismas pabr, kad statym leidjui i Konstitucijos kyla pareiga statymu
nustatyti tok teisin reguliavim, kuris utikrint Seimo rinkim proceso siningum ir skaidrum -
btinas Tautos pasitikjimo savo atstovybe prielaidas.
Konstitucinis Teismas ivadoje paymjo, jog statym leidjas pagal Konstitucij turi
pareig statymu nustatyti tok teisin reguliavim, kuris utikrint, kad rinkjai balsuot
asmenikai ir slaptai, kad balsavimo metu nebt galima paveikti rinkj valios ir jos
kontroliuoti. Ypa
neleistina, kad rinkim finansavimas bt neskaidrus ar nekontroliuojamas, kad rinkim
kampanijoje bt naudojamos tokios rinkim technologijos, kurios prietarauja moralei,
teisingumui, visuomens darnai. Pabrta ir tai, kad pagal Konstitucij jokiais motyvais
negali bti pateisinamas rinkj bals tiesioginis ar netiesioginis pirkimas, taip pat tokia
rinkim kampanijos praktika, kai rinkjai yra dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami
dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir/arba balsuoti u arba prie vien ar kit
kandidat. Tai, pasak Konstitucinio Teismo, tolygu rinkj papirkinjimui, reikianiam,
kad i Lietuvos Respublikos piliei atima teis laisvai, patiems pareikti savo tikrj vali
Seimo rinkimuose, o i Tautos - teis isirinkti toki Tautos atstovyb, kuri reikt jos
tikrj aukiausi suvereni gali.
Ivadoje teigiama, kad asmeninis (tiesioginis) balsavimas - viena i lemiam laisvo, taigi ir
demokratiko, rinkj valios reikimo garantij. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad konstitucinis
demokratik rinkim reikalavimas reikia, kad rinkjams, negalintiems nustatyt dien atvykti
rinkim
apylink dl ligos, negalios, ivykos, kalinimo, vykdom tarnybos uduoi, taip pat dl
asmenini prieasi, bt utikrinama galimyb pareikti savo vali rinkimuose. Ivadoje taip pat
paymta, kad statym leidjas turi konstitucin pareig nustatyti tok teisin reguliavim, kad
pilieiai, negalintys balsuoti rinkim dien, turt galimyb savo konstitucin teis gyvendinti
kitu metu; kad statym leidjas, sprsdamas balsavimo patu form, turi atsivelgti ne tik
teisinius veiksnius, bet ir visuomens politins kultros ypatumus, pilietins brandos lyg,
visuomens mentalitet, kitus socialinius veiksnius, nes jie taip pat lemia, ar balsavimu patu nebus
piktnaudiaujama, ar balsavimo patu institutas nevirs priemone ikreipti tikrj rinkj vali ir
nepaneigs Tautos teiss isirinkti toki savo atstovyb, kuri reikt jos tikrj aukiausi
suvereni gali.
1996 11 23 KT ivada Dl Seimo rinkim.
Vyriausioji rinkim komisija priimdama sprendim neperskaiiuoti biuleteniud, rmsi tuo, kad nedidelis
bals skirtumas savaime nra pagrindas perskaiiuoti rinkim biuletenius. Su tokiu Vyriausiosios
rinkim komisijos argumentu negalima nesutikti, nes Seimo rinkim statymo 85 straipsnio ketvirtja
dalimi Vyriausiajai rinkim komisijai yra suteikta teis paiai sprsti, kokiais atvejais rinkim
biuleteniai perskaiiuotini. Seimo rinkim statymo 90 straipsnio pirmosios dalies normoje
169
Vyriausiajai rinkim komisijai yra suteikiamos plaios diskrecins teiss dl rinkim rezultat
pripainimo negaliojaniais. ios normos nuostata "iurkts io statymo paeidimai, padaryti
rinkim apylinkje arba rinkim apygardoje" yra vertinamasis poymis, kurio turin privalo
nustatyti Vyriausioji rinkim komisija atsivelgdama konkreias aplinkybes, pavyzdiui: koks
io statymo straipsnis buvo paeistas, koks paeidimo pobdis, kas paeidim padar, kokias
pasekmes tai galjo sukelti arba sukl ir kt. Tik Vyriausiosios rinkim komisijos nustatyt
aplinkybi visuma kiekvienu atveju duoda pagrindo sprsti, ar paeidimas laikytinas iurkiu.
Nustaius, kad paeidimas yra iurktus, reikia vertinti, ar tai "turjo lemiamos takos rinkim
rezultatams". Tai taip pat yra Vyriausiosios rinkim komisijos konstatuot aplinkybi vertinimo
dalykas. Nustaius, kad Seimo rinkim statymo paeidimai buvo iurkts ir turjo lemiamos
takos rinkim rezultatams, Vyriausiajai rinkim komisijai suteikiama teis pripainti rinkim
rezultatus negaliojaniais. Vertinant toki Seimo rinkim statymo 90 straipsnio pirmosios
dalies normos redakcij yra prielaid daryti ivad, kad i norma ne visai utikrina visapusik
teisin reguliavim sprendiant rinkim procese ikilusius konfliktus.
Kuo skiriasi Seimo ir savivaldybi taryb rinkim rezultat pripainimo negaliojaniais tvarka ir ar LR
1990-2002m. kuri nors rinkim rezultatai buvo pripainti negaliojaniais?
Seimo rinkimus negaliojaniais pripainti gali Seimas, remdamasis Konstitucinio Teismo ivada,
kurios prayti gali tik respublikos Prezidentas ir Seimas. Taigi galutin klausim sprendia Seimas
(Konstitucijos 105 str. 3 d. 1 p., 106 str. 5 d., 107 str.3 d.). Pripainti negaliojaniais savivaldybi
taryb rezultatus gali Vyriausioji rinkim komisija (Savivaldybi taryb rinkim statymas), kuri
tai (vien kart) padar 1997m. kovo 29d., vertindama savivaldybs tarybos rinkimus venioni
rajono rinkim apygardoje.

11. Pakartotinis balsavimas ir pakartotiniai rinkimai.

Seimo rinkim statymas:
92 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai
1. Pakartotiniai rinkimai vyksta rinkim apygardose, kuriose rinkimai nevyko ar pripainti
negaliojaniais.
2. Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vliau kaip po puss met, o po nevykusi pakartotini rinkim -
ne vliau kaip po met.
3. Konkrei pakartotini rinkim, pakartotinio balsavimo Seim tvark pagal io statymo nustatytus
reikalavimus ir terminus nustato Vyriausioji rinkim komisija, atsivelgdama tai, kad pakartotiniai
rinkimai, pakartotinis balsavimas rengiami vienoje i vienmandai rinkim apygard. Vyriausioji
rinkim komisija, nustatydama pakartotini rinkim rengimo tvark, negali keisti rinkim apygardos rib.
apygardos rinkj sra papildomai raomi tie ios rinkim apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys
pilieiai, kuriems pakartotini rinkim dien sukaks ne maiau kaip 18 met, o i srao ibraukiami tik
rinkim teis prarad asmenys. Balsavimas usienyje, laivuose (iskyrus t atvej, kai usienyje
gyvenantys rinkjai ar laivuose esanios gulos raytos tos rinkim apygardos, kurioje rengiami
pakartotiniai rinkimai, rinkj sraus), ne ios rinkim apygardos teritorijoje esaniuose patuose
(iskyrus miest, rajon centrinius patus) nerengiamas.
4. Pakartotiniai rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina pakartotini rinkim data patenka laikotarp, kai iki
eilini Seimo rinkim datos, skaiiuojamos pagal Konstitucij, yra lik maiau kaip vieneri metai.
88 straipsnis. Rinkim rezultat nustatymas vienmandatse rinkim apygardose
1. Rinkim rezultatus nustato Vyriausioji rinkim komisija po to, kai inagrinja visus skundus ir nustato
visus rinkim rezultatus ioje apygardoje, taip pat ir rinkj, balsavusi usienyje ir laivuose, balsus.
2. Vienmandatje rinkim apygardoje irinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne maiau
kaip 40 procent tos rinkim apygardos rinkj sraus rayt rinkj ir tas kandidatas gavo daugiau
kaip pus rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jeigu rinkimuose dalyvavo maiau kaip 40 procent tos
rinkim apygardos rinkj sraus rayt rinkj, irinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo
daugiausia, bet ne maiau kaip vien penktadal vis tos rinkim apygardos rinkj sraus rayt
rinkj bals.
3. Jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip du kandidatai ir pagal io straipsnio 2 dal Seimo narys
nebuvo irinktas, po dviej savaii nuo rinkim dienos rengiamas pakartotinis balsavimas,
kuriame dalyvauja du kandidatai, gav daugiausia bals. Pakartotinio balsavimo dat Vyriausioji rinkim
komisija paskelbia kartu su rinkim rezultatais. Per pakartotin balsavim irinktu laikomas kandidatas,
170
gavs daugiau bals, neatsivelgiant rinkimuose dalyvavusi rinkj skaii. Jeigu abu kandidatai gavo
vienod bals skaii, Seimo nariu tampa tas kandidatas, kuris pirm kart balsuojant buvo gavs daugiau
bals. Jeigu abu kandidatai pirm kart balsuojant buvo gav vienod bals skaii, Seimo nariu
tampama burtais.
4. Jeigu rinkimuose dalyvavo vienas arba du kandidatai ir pagal io straipsnio 2 dal Seimo narys
nebuvo irinktas, rinkimai laikomi nevykusiais ir rengiami pakartotiniai rinkimai
Prezidento rinkim statymas:
Jeigu pirmame balsavimo rate n vienas kandidatas nesurinko reikiamos bals daugumos, po dviej
savaii nuo rinkim dienos io statymo nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas dl dviej
kandidat, gavusi daugiausiai bals pirmame balsavimo rate. balsavim Vyriausioji rinkim komisija
paskelbia t pai dien kaip ir pirmojo balsavimo rato galutinius rezultatus. Per pakartotin balsavim
irinktu laikomas kandidatas, surinks daugiau bals.
Jeigu pirmame balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir n vienas negavo reikiamo bals
skaiiaus, ne vliau kaip per 45 dienas nuo rinkim dienos io statymo nustatyta tvarka rengiami
pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.

12. Referendumo tvarkos statyminis detalizavimas ir jo konstituciniai aspektai, nagrinti

Konstitucinio Teismo 1994 07 22.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 str. l d. skelbiama: Svarbiausi Valstybs ir Tautos gyvenimo
klausimai sprendiami referendumu". Taip susiduriame su referendumu ~ konstituciniu tiesiogins
demokratijos institutu Lietuvos teisinje sistemoje.
Referendumas (lotynikai tai, kas turi bti praneta'') - lai svarbiau sias tiesiogins demokratijos
institutas, pasireikiantis tiesioginiu rinkju balsavimu tam tikru valstybs ar visuomens gyvenimo
klausimu. Referendumo metu piliei valia yra ireikiama balsuojant u referendumui pateikt
klausim. Tuo referendumo procedra primena rinkimus. Taiau i demokratini institut tapatinti
negalima. Referendumas ir rinkimai skiriasi rinkju valios ireikimo objektu. Rinkimu metu pilieiai
balsuoja u kandidatus tautos atstovus arba kitas renkamas valstybs institucijas, o referendumo
objektas yra konkretus referendumui teikia mas klausimas. Referendume iuo klausimu pilieiai
pasisako taip" arba ne". Skiriasi taip pat rinkim ir referendumo rezultatu nustatymo procedros ir
tvarka. Jei rinkim rezultatai gali bti nustatomi ir pagal ma-oritarine, ir pagal proporcine rinkimu
sistem, tai referendumo rezultatai gali bti nustatomi tik remiantis maoritarizmo principu.
Referendum lokiu bdu galima apibrti kaip teiss normomis reglamentuot balsavimo procedr,
kurios metu rinkim teis turintys valstybs pilieiai, vadovaudamiesi savo patyrimu ir vertybinmis
nuostatomis, pareikia savo vali svarbiausiais tautos bei valstybs gyvenimo klau simais. Pagal teiss
teorij ir konstitucines tradicijas referendumas suprantamas kaip piliei visuotinis balsavimas
konstitucijos, statymo ar atskiru jo nuostat primimo, vidaus ir usienio politikos klausimais. io
demokratijos instituto esm nusako du pagrindiniai kriterijai: 1) tautos suvereni gali
(suprema potestas) tiesioginis apibdinimas ir 2) tiesiogins demokratijos gyvendinimo procese
priimt akt teisin reikm (LR KT nutarimas 1994 07 22 Del 1994 m. birelio 15 d.
statymo Dl LR referendumo st. Pakeitimo ir papildymo 1,9,13,39 punkt nuostat, kuriomis
buvo pakeisti ar papildyti Referendumo statymo 1, 9, 12, 32 straipsniai atitikomo LR
Konstitucijai).
Teisinje literatroje alia referendumo sutinkama ir kita svoka - plebiscitas (lot. plebisdtum -
tautos sprendimas). Antai Pranczijoje plebiscitu laikoma balsavimas, kurio melu pilieiai pritaria
ar nepritaria valslybs vadovo vykdomai politikai;
Kartais teigiama, kad plebiscitas - lai balsavimas ypa svarbiais, lem tingais valstybei klausimais. Tai
gyventoju apklausa siekiant isprsti konkreios valstybs teritorijos likim, lai teritorini gin
sprendimo bdas tarptautinje praktikoje. Galima teigli, kad ir referendumas, ir piebiscilas vardija t
pat konstitucin teisin reikin - taulos balsavim svarbiausiais alies gyvenimo klausimais.
Referendumas kaip tiesiogins demokratijos institutas turi sen ir tur ting istorij. Literatroje
nurodoma, kad pirmas referendumas vyko 1439 m. veicarijoje, Berno kantone. Demokratini J. J.
Rousseau idj apie tiesiogin tautos valdym takoje, XVIII a. prasidjo iuolaikini referendum
istorija. 1778 m. keletas Amerikos valslij referendumu patvirtino savo konstitucijas. Referendumai
vyko Pranczijoje, Italijoje, Danijoje, Norvegijoje ir daugelyje kit pasaulio valstybi. XIX a.
pabaigojo buvo toliau tobulinamos referendumo organizavimo procedros, teisintas slapto balsavimo
171
principas. Susiklosiusios praktikos idavoje XIX a. pabaigoje, XX a. pradioje daugelio valstybi
konstitucijose buvo tvirtinta galimyb referendumo bdu sprsti alies vidaus ir kai kuriuos tarptautinius
klausimus. Po Pirmojo pasaulinio karo referendumo institutas buvo vestas daugelio Europos valstybi
konstitucijose. Be tradicini klausimu, susijusi su statym nuostat patvirtinimu, referendumo bdu
buvo numatyta sprsti ir ikilusius konfliktus tarp valstybs konstitucini institucij.
Po Antrojo pasaulinio karo referendumu taikymo praktika dar labiau paplito. Referendumai tapo labai
populiari piliei valios reikimo forma.
Referendumu XX a. pabaigoje vairiose Europos alyse sprendiami ne tik svarbus valstybs vidaus, bet
ir tarptautins politikos klausimai. Referendum metu pareikta pilieiu valia turjo lemiamos takos
Europos integracijos procesams. Referendumo svoka gali bti suprantama dviem prasmm: 1) tai
konstitucins teiss institutas (turi visus institutui bdingus bruous - teiss normos, reguliuojanios
vienarius visuomeninius santykius, norm realizavimo tvarka, atsakomyb u j paeidim, teisini
princip tvirtinimas); 2) tai reglamentuota statymu balsavimo procedra, kurios metu rinkim teis
turintys valstybs pilieiai pareikia savo vali.
Referendum rys.
Teisinje literatroje pateikiama vairi referendum klasifikacij. is referendum klasifikavimas
priklauso nuo kriterij, pagal kuriuos iskiriamos tam tikros referendum rys.
tai Davidas Butleris sil referendumus klasifikuoti pagal referendumo iniciatorius ir referendum
sprendiamus udavinius:
1) Valdios rengiami referendumai. Valstybs valdia daugiausia statym leidia sutinkamai su
valdaniosios partijos ar partij koalicijos siekimais. Todl ji turi didiausi gali nusprsti, ar
referendumas bus surengtas. Taip pat ji vardija ir jo dalyk, u kur bus pasisakoma, bei reikalinga
surinkti ,,u bals skaii pasilymui laimti; nuo valdios priklausys, ar gautas rezultatas bus
pareigojamasis valdios atvilgiu, ar tiktai patariamasis. Savo esme tokie referendumai yra
fakultatyviniai. Klausimai, pateikiami ios ries referendume, gali bti patys vairiausi ekonominiai,
kultriniai ir panaiai. Iniciatyvos teis skelbti referendum priklauso valstybs valdiai.
2) Konstitucikai btini referendumai. Konstitucijose numatyta, kad tam tikra ris priemoni, adaptuot
valdios (daniausiai, bet ne visada tai bna) bt patvirtintos piliei referendumu prie joms sigalint.
Valdia turi iimtin teis nusprsti, ar silyti kiekvien patais, kaip j vardyti, taiau privalomas
referendumas nulems, ar ji taps konstitucijos dalimi, ar ne.
3) Referendumai pagal piliei peticijas arba reikalavimus. Eilinis pilietis yra galiotas paduoti peticij,
reikalaujani, kad tam tikras valdios teiss aktas bt pateiktas referendumui. Tokiu referendumu yra
ribojama atstovaujamoji valdia.
4) Referendumai piliei iniciatyva. Eilinis balsuotojas yra galiotas paduoti peticij, reikalaujani, kad
tam tikra valdios neisprsta problema bt pateikta svarstyti rinkjams. Jeigu u j peticij surinktas
reikiamas skaiius para, tai referendumas turi bti surengtas; ir jeigu statymo nustatyta rinkj
dauguma balsuoja u, tai piliei pasilymas tampa statymu, nepaisant to, ar valdiai tai patinka, ar ne.
Daugumoje ali vyksta tik pirmo tipo referendumai. T ali institucijos pasirenka pravesti
referendumus tais klausimais, kurie naudingi politikams, ir organizuoja juos tada, kai tam bna palanki
politin situacija. Treio ir ketvirto tipo referendumai plaiai organizuojami tik veicarijoje (ir kantono, ir
konferencijos lygiu) bei kai kuriose Amerikos valstijose.
Anot V. irkino, galima referendumus skirti:
1.Pagal tai kokioje teritorijos dalyje referendumas vykdomas:
nacionalinis (visos valstybs mastu) referendumas.
vietos referendumas tai referendumas, kuris vykdomas, vieno ar keli administracini teritorini vienet
teritorijoje.
2.Pagal btinum vykdyti referendum, norint priimti tam tikr sprendim.
a) privalomas referendumas kai Konstitucijoje numatyta, jog sprendimas tam tikru klausimu gali bti
priimamas tik referendumu.
b) fakultatyvinis referendumas, organizuojamas Konstitucijoje ar statyme numatyt subjekt, turini
referendumo iniciatyvos teis, nuoira.
3. Pagal referendume keliam klausim pobd.
a) konsultacinis referendumas kai balsuojama u naujos Konstitucijos projekt.
b) Paprastas referendumas referendumas kitais, nekonstitucinio pobdio klausimais.
4. Pagal parlamento dalyvavim:
172
ikiparlamentinis tai referendumas, vykdomas prie priimant statym parlamente.
Poparlamentinis referendumas tai referendumas, vykdomas po statymo primimo parlamente, siekiant
tokiu bdu ji partvirtinti.
Neparlamentinis referendumas toks referendumas, kada statymas priimamas parlamentui nedalyvaujant
arba j apeinant (taip ne kart buvo daroma Pranczijoje arlio de Golio laikais).
5. Pagal sprendimo pobd:
patvirtinantis referendumas tai toks, kuriame rinkjai patvirtina parlamento sprendim.
Ataukiamasis referendumas referendumas, kurio sprendimu ataukiamas anksiau parlamento priimtas
statymas.
6. pagal juridin gali:
a) sprendiamasis referendumas tokio referendumo priimti sprendimai nereikalauja papildomo
patvirtinimo, sigalioja alies teritorijoje ir paprastai gali bti pakeisti tik referendumu.
b) Konsultacinis referendumas balsavimu ireikiama rinkj nuomon, kuri parlamentas gali
atsivelgti arba neatsivelgti.
Lietuvos teiss sistemoje tvirtinto referendumo institutui yra svarbu LR Konstitucinio teismo 1994
m. 22 d. nutarimas pasilytas referendum klasifikavimas. LRKT nutarime paymta, kad
referendumai skirstomi sprendiamuosius, patariamuosius ir ratifikacinius.
2006 05 10 KT nutarimas Dl referendumo biuleteni kalbos.
Konstitucinis Teismas paskelb nutarim byloje dl Vyriausiosios rinkim komisijos statymo 3
straipsnio 6 dalies nuostat atitikties Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pripaino, kad ginytos
statymo nuostatos prietarauja Konstitucijai.
Pareikjas - Seimo nari grup pra itirti, ar Vyriausiosios rinkim komisijos statymo 3
straipsnio 6 dalies nuostatos "Vykdydama referendumus <...> Vyriausioji rinkim komisija <...>
organizuoja referendumo dl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinse organizacijose papildom
biuleteni, kuriuose kartu su referendumo biuletenio tekstu valstybine kalba yra io teksto
vertimas savivaldybs teritorijoje tradicikai gausiai gyvenanios tautins maumos kalb,
spausdinim. ie biuleteniai naudojami balsuojant tose referendumo apylinkse, kuriose
tradicikai gausiai gyvena tautin mauma, ir balsuojant miesto, rajono patuose" neprietarauja
Konstitucijos 14 (valstybin kalba - lietuvi kalba) ir 29 (statymui, teismui ir kitoms valstybs
institucijoms ar pareignams visi asmenys yra lygs) straipsniams. Konstitucinis Teismas
pabr, kad lietuvi kalba yra konstitucin vertyb. Nutarime taip pat akcentuojama, jog
konstitucinis valstybins kalbos statusas reikia ir tai, kad valstybin kalba yra privalomai
vartojama tik vieajame Lietuvos gyvenime; kitose gyvenimo srityse asmenys nevaromai gali
vartoti bet koki jiems priimtin kalb. ioje konstitucins justicijos byloje pabrta, jog tai,
kad oficials dokumentai raomi valstybine kalba, nepaneigia tautinms maumoms save
priskiriani piliei teiss rayti, skaityti ir bendrauti bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusij su
Konstitucijos apibrta valstybins kalbos vartojimo sritimi.
Konstitucinis Teismas paymjo, kad nuolatinis gyvenimas valstybje tam tikr statyme nustatyt
laik ir valstybins kalbos mokjimas yra btinos prielaidos usienieiui ar asmeniui be pilietybs
integruotis visuomen, suvokti Tautos mentalitet ir jos siekius, valstybs konstitucin santvark,
susipainti su Tautos ir valstybs istorija, kultra, paproiais ir tradicijomis, pasirengti prisiimti
atsakomyb u valstybs dabart ir ateit. Taigi valstybins kalbos nemokantis Lietuvos
Respublikos pilietis nra pakankamai integravsis Lietuvos visuomen. Integravimasis Lietuvos
visuomen, tapimas visaveriu valstybins bendruomens - pilietins Tautos nariu siejasi su
atitinkamomis pastangomis, taip pat ir su valstybins kalbos imokimu (jeigu asmuo jos nemoka).
Jeigu valstybins kalbos nemokantis pilietis nemgina jos imokti (nors nra objektyvi prieasi,
dl kuri jis negalt to daryti), tai liudija, kad jis stokoja pilietikumo. Nutarime pabriama, kad
Konstitucija suponuoja toki pilietikumo samprat ir tok pilietikumo santyk su valstybine
kalba kaip konstitucine vertybe, kad asmens siekis dalyvauti valdant savo al, priimant valstybins
reikms sprendimus, taip pat teis lygiomis slygomis stoti valstybin tarnyb, siekis bti
visaveriu valstybins bendruomens - pilietins Tautos nariu yra savaime suprantama paskata
asmeniui gerai mokti valstybin kalb. Valstybins kalbos mokjimas yra ir prielaida
gyvendinti kiekvieno Lietuvos Respublikos pilieio konstitucin teis balsuoti
referendumuose. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad referendum biuleteniai turi bti
spausdinami tik valstybine kalba. Prieingu atveju bt ignoruojama konstitucin
173
valstybins kalbos samprata, suponuojanti btent valstybins kalbos vartojim priimant
valstybins reikms sprendimus. Nutarime taip pat pabrta, kad referendum biuleteniuose,
kad ir kokiu klausimu tie referendumai bt rengiami, klausimai turi bti formuluojami
suprantamai kiekvienam balsuotojui.
1994 12 01 KT nutarimas Dl referendumo organizavimo.
Teiginys, kad iniciatyvos organizuoti referendum pareikimas jau reikia referendumo pradi, yra
nepagrstas. Iniciatyvins grups susiformavimas, piliei para dl referendumo organizavimo
rinkimas, dokument pateikimas ir j tikrinimas bei svarstymas - tai tik btini referendumo
organizavimo stadijos veiksmai. Seimo nutarimas paskelbti referendum gali bti priimamas tik
juos atlikus (iskyrus atvejus, kai referendumas skelbiamas Seimo iniciatyva). Paymtina ir tai,
kad neatlikus svarbiausi parengiamj veiksm (pvz., per nustatyt termin nesurinkus reikiamo
piliei para
skaiiaus) referendumo organizavimas savaime nutrksta. Seimui primus nutarim paskelbti
referendum, prasideda tiesioginis pasirengimas referendumui - sudaromos referendumo komisijos,
balsavimo apylinks, tikslinami rinkj sraai, vykdoma referendumo agitacija. Referendumas (t.
y. piliei balsavimas) vykdomas Seimo nutarime nurodyt dien ir statymo nustatytu laiku. Tik
statymo numatytais atvejais ir tvarka, kai balsuoja patu, pilieiai dalyvauja referendume anksiau
negu paskirt balsavimo dien. 2.1. Pareikjas teigia, kad minto nutarimo 1 ir 3 punktais
"referendumas paskelbtas kitu, negu reikalavo pilieiai, klausimu". Toks pareikjo teiginys
grindiamas tuo, kad buvo patikslintas statymo projekto pavadinimas, raant j od "nuostatos" (t.
y. "statymo ... nuostatos"). Suinteresuoto asmens atstovas paaikino, kad statymo pavadinimas buvo
taip patikslintas remiantis Konstitucijos 69 straipsnio ketvirtosios dalies norma, kuri numato, kad
referendumu gali bti priimamos "statym nuostatos". is klausimas jau yra isprstas
Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarime "Dl 1994 m. birelio 15 d. statymo "Dl
Lietuvos Respublikos referendumo statymo pakeitimo ir papildymo" 1, 9, 12 ir 39 punkt nuostat,
kuriomis buvo pakeisti ar papildyti Referendumo statymo 1, 9, 12 ir 32 straipsniai, atitikimo Lietuvos
Respublikos Konstitucijai" (in., 1994, Nr. 57 - 1120). io nutarimo konstatuojamosios dalies 2
punkto antroje pastraipoje pasakyta: "...Konstitucijoje vartojama svoka "statymo nuostatos" gali bti
suprantama ir kaip vientisas statymas, ir kaip atskiros jo normos. Tiek visas statymas, tiek jo dalys
visada susideda i tam tikr nuostat, kurios teiss normomis tampa statym leidybos procese. Tai
nereikia, kad statymas ir statymo nuostatos turi skirting teisin gali tiek j pateikimo
referendumui stadijoje, tiek primus jas referendumu." Konstitucinis Teismas nenustat, kad Seimas
bt pakeits referendumui teikiamo statymo projekto turin, t. y. konkreias jo normas. Todl
pareikjo teiginys, kad "referendumas paskelbtas kitu, negu reikalavo pilieiai, klausimu", nra
pagrstas.
Pareikjas teigia, kad ginijamo nutarimo 2 punktu buvo neteistai pakeista referendumui teikiamo
akto forma: vietoj konstitucinio statymo (ar konstitucini nuostat) referendumui buvo "teikiamos
Lietuvos Respublikos statymo nuostatos". Taigi pagal Konstitucij konstitucini statym sra
nustato tik Seimas. Todl mintu atveju Seimas, ibraukdamas i teikiamo referendumui statymo
projekto pavadinimo od "konstitucinio", veik nevirydamas jam suteikt galiojim.
2.3. Pareikjas teigia, kad ginijamo nutarimo 3 punkto nuostata "jeigu iki referendumo dienos ios
statymo nuostatos nebus priimtos Lietuvos Respublikos Seime" reikia papildom referendumo
vykdymo slyg nustatym, o tai prietarauja Konstitucijai.
"Konstitucijoje nenumatyta, kad Seimas galt atlikti dar kokius nors veiksmus ar referendumui
teikiamo teiss akto projekt priimti svarstyti pats, tuo apribodamas piliei teis inicijuoti
referendum ir pareikti jame savo vali dl teikiamo statymo ar kito teiss akto projekto".
Ginijama Seimo nutarimo nuostata i esms pakartojo 1994 m. birelio 15 d. statymo
"Dl Lietuvos Respublikos referendumo statymo pakeitimo ir papildymo" norm, kuri
Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripainta prietaraujania Konstitucijai. Pagal
Konstitucinio Teismo
statymo 72 straipsn i nuostata yra negaliojanti ir negali bti taikoma.
Remdamasis idstytais motyvais, Konstitucinis Teismas daro ivad, kad Seimo 1994 m. liepos 12 d.
nutarimas "Dl referendumo dl Lietuvos Respublikos statymo "Dl neteisto privatizavimo, nuvertint
indli ir akcij bei paeistos teissaugos" nuostat paskelbimo", iskyrus 3 punkto nuostat "jeigu iki
referendumo dienos ios statymo nuostatos nebus priimtos Lietuvos Respublikos Seime", kuri
174
pagal Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d. nutarim yra negaliojanti, neprietarauja
Konstitucijai.

!!KT nutarimas 1994 07 22 Del 1994 m. birelio 15 d. statymo Dl LR referendumo st.

Pakeitimo ir papildymo 1,9,13,39 punkt nuostat, kuriomis buvo pakeisti ar papildyti
Referendumo statymo 1, 9, 12, 32 straipsniai atitikomo LR Konstitucijai.
Konstitucijoje yra tvirtinta galimyb alies pilieiams gyvendinti Tautos suverenitet tiesiogins
demokratijos forma - referendumu. Pagal teiss teorij ir konstitucines tradicijas referendumas
suprantamas kaip piliei visuotinis balsavimas konstitucijos, statymo ar atskir jo nuostat
primimo, vidaus ir usienio politikos klausimais. io demokratijos instituto esm nusako du
pagrindiniai kriterijai: 1) tautos suvereni gali (suprema potestas) tiesioginis apibdinimas ir
2) tiesiogins demokratijos gyvendinimo procese priimt akt teisin reikm. Referendumai
skirstomi sprendiamuosius, patariamuosius ir ratifikacinius. Sprendiamieji referendumai, per
kuriuos tauta visuotinio balsavimo bdu priima statymus, demokratini tradicij alyse kaip
politinis teisinis institutas sutinkami retai. Labiau paplit patariamieji referendumai, kuriems teikiami
svarstyti svarbiausi alies gyvenimo klausimai, ir ratifikaciniai, kuri metu tauta ireikia
pritarim ar nepritarim parlamento priimtam statymui. Konstitucijos 9 straipsnyje nustatyta, kad
svarbiausi Valstybs bei Tautos gyvenimo klausimai sprendiami referendumu, kurio skelbimo ir
vykdymo tvark nustato statymas. Konstitucijoje vartojama svoka "statymo nuostatos" gali bti
suprantama ir kaip vientisas statymas, ir kaip atskiros jo normos. Tiek visas statymas, tiek jo dalys
visada susideda i tam tikr nuostat, kurios teiss normomis tampa statym leidybos procese. Tai
nereikia, kad statymas ir statymo nuostatos turi skirting teisin gali tiek j pateikimo
referendumui stadijoje, tiek primus jas referendumu.
Referendumu priimamo statymo leidjas yra pilieiai, gyvendinantys Konstitucijoje tvirtint teis
tiesiogiai dalyvauti valdant savoal (33 straipsnis). Konstitucijos 71 straipsnio treiojoje ir ketvirtojoje
dalyse numatyta, kad referendumu priimt statym ar kit akt ne vliau kaip per 5 dienas privalo
pasirayti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas, o jam to nepadarius, tai atlieka Seimo
Pirmininkas.
tvirtinant piliei teis tiesiogiai dalyvauti valdant savo al, Konstitucijoje numatyta, kad
referendum statymo nustatytais atvejais skelbia Seimas ir kad referendumas skelbiamas, jeigu jo
reikalauja ne maiau kaip 300 tkstani piliei, turini rinkim teis (9 straipsnis). Taigi
Konstitucijoje nenumatyta, kad ios normos gyvendinimas bt saistomas kokiomis nors
papildomomis slygomis ar koki nors subjekt sprendimais. Konstitucijos 3 straipsnio pirmojoje
dalyje nustatyta, kad niekas negali varyti ar riboti Tautos suvereniteto. Neneigiant to, kad
pilieiai turi teis bti informuojami apie referendumu priimam statym ar j nuostat
ekonomines ir kitokias pasekmes, vairs referendumui teikiam klausim vertinimai galimi
agitacijos dl referendumo metu, taiau tuo negali bti slygojamas referendumo skelbimas ir
vykdymas. Todl susiejant teis skelbti ir vykdyti referendum ekonominiais klausimais su
ekonomins ekspertizs dl bsim pasekmi atlikimu yra ribojamos suverenios Tautos galios, o tai
prietarauja Konstitucijos 3, 4, 9 ir 33 straipsniams.
Taigi Referendumo statymo 9 straipsnio antrosios dalies nuostata, jog para rinkimo lape, be kit
duomen, turi bti nurodytas ir pasiraaniojo asmens Lietuvos Respublikos pilieio paso numeris
(kuris padeda indentifikuoti savininko asmen), yra viena i garantij, kad piliei para rinkimo lape
pasira tinkamas subjektas (tik pilieiai turintys rinkim teis). Todl i Referendumo statymo
norma neprietarauja Konstitucijai.
Pagal Konstitucijos 34 straipsnio pirmj ir treij dal rinkim teiss (kartu ir teiss reikalauti skelbti
referendum) neturi tik tie pilieiai, kuriems rinkim dien nesukako 18 met ir kurie teismo
pripainti neveiksniais. Koki nors kit rinkim teiss ir jos gyvendinimo apribojim
Konstitucijoje nenustatyta.
Ginijamo statymo nuostata, kad visus duomenis para rinkimo lape pasiraantis pilietis
upildo pats, yra teiss reikalauti skelbti referendum atmimas i t piliei, kurie dl fizini
trkum negali upildyti para rinkimo lapo. Tuo paneigiama pilieio konstitucin teis
dalyvauti valdant savo al, o tai prietarauja Konstitucijos 4, 9 ir 33 straipsniams.
175
Referendumui teikiamas statymo ar jo nuostat projektas turi bti derinamas su Konstitucija.
Seimas, kaip Tautos atstovyb ir statym leidjas, gali ireikti savo nuomon dl referendumui
teikiamo statymo ar jo nuostat projekto atitikimo Konstitucijai. Todl Referendumo statymo
papildyto 12 straipsnio antrosios dalies nuostata, jog Seimas gali konstatuoti, kad referendumui
teikiamas statym nuostat projektas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, neprietarauja
Konstitucijai.
Konstitucijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali varyti ar riboti Tautos suvereniteto,
savintis visai Tautai priklausani suvereni gali. Priimant kokius nors iankstinius sprendimus,
nenumatytus
Konstitucijoje ir slygojanius referendumo paskelbim, bt ribojama aukiausia suvereni
Tautos galia. Referendumo statymo papildyto 12 straipsnio antrosios dalies nuostata, kad
konstatavus referendumui teikiamo teiss akto projekto neatitikim Konstitucijai "pirmiausia turi
bti nagrinjamas Konstitucijos keitimo klausimas", susieja referendumo paskelbim su Konstitucijoje
nenumatyta slyga - Konstitucijos keitimo klausimo nagrinjimu. i nuostata ydinga ir dl to,
kad
Konstitucijos keitimo klausimas bt nagrinjamas neinant Tautos valios, kuri bus pareikta
per balsavim dl pateikto referendumui teiss akto projekto. Todl i nuostata prietarauja
Konstitucijos 3, 4 ir 9 straipsniams.
Konstitucijos 9 straipsnyje ir 67 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad ne maiau kaip 300
tkstani piliei pareikalavus Seimas priima nutarim skelbti referendum. Konstitucijoje
nenumatyta, kad Seimas galt atlikti dar kokius nors veiksmus ar referendumui teikiamo teiss
akto projekt priimti svarstyti pats, tuo apribodamas piliei teis inicijuoti referendum ir
pareikti jame savo vali dl teikiamo statymo ar kito teiss akto projekto. Todl Referendumo
statymo papildyto 12 straipsnio treioji dalis prietarauja Konstitucijos 4, 9 straipsniams ir 67
straipsnio 3 punktui.
Konstitucijoje yra nustatyta, kad suverenitetas priklauso Tautai (2 straipsnis). J pilieiai gyvendina
dalyvaudami valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per demokratikai irinktus atstovus (33
straipsnis). Piliei tiesioginis dalyvavimas valdant al yra ypa svarbi aukiausios suverenios galios
iraika, todl per referendum turi bti nustatyta tikroji Tautos valia.
Konstitucijos 1 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika.
Vienas i sprendim primimo demokratini princip yra daugumos principas. is principas
taip pat yra tvirtintas Konstitucijoje nustatant Seimo, kit atstovaujanij institucij veiklos,
statym primimo procedras ir reguliuojant kitus klausimus. Todl statymo nuostata, kad
referendume sprendimai priimami, jeigu jiems pritaria daugiau kaip pus traukt sraus piliei,
neprietarauja Konstitucijai.
Referendumo statyme:
1 straipsnis. statymo paskirtis
1. is statymas nustato Lietuvos Respublikos piliei referendumo teiss gyvendinimo tvark,
referendumo ris, jo inicijavim, paskelbim, organizavim bei vykdym.
2. Referendumui silomo klausimo svarb Valstybs bei Tautos gyvenime pagal Lietuvos Respublikos
Konstitucij ir statym sprendia Lietuvos Respublikos pilieiai (toliau pilieiai) ar Lietuvos
Respublikos Seimas (toliau Seimas).
2 straipsnis. Bendrieji referendumo principai
1. Dalyvavimas referendume yra laisvas ir grindiamas demokratiniais rinkim teiss principais:
visuotins, lygios ir tiesiogins rinkim teiss bei slapto balsavimo.
2. Referendume turi teis dalyvauti pilieiai, sukak 18 met. Referendume nedalyvauja pilieiai, kurie
teismo pripainti neveiksniais.
3. Pilieiai dalyvauja referendume lygiais pagrindais.
4. Referendumas yra tiesioginis. Pilieiai dalyvauja referendume tiesiogiai ir asmenikai.
5. Balsavimas vykdant referendum yra slaptas, piliei reikiamos valios kontroliuoti neleidiama.
6. Piliei teisi dalyvauti referendume negalima varyti dl lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms,
socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair.
3 straipsnis. Referendumo rys
Lietuvos Respublikoje gali bti rengiami privalomieji ir konsultaciniai (patariamieji) referendumai.

176
 4 straipsnis. Privalomieji referendumai
1. Privalomai rengiami referendumai iais klausimais:
1) dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, kad Lietuvos valstyb yra
nepriklausoma demokratin respublika, pakeitimo;
2) dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio Lietuvos valstyb nuostat pakeitimo;
3) dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos XIV skirsnio Konstitucijos keitimas nuostat pakeitimo;
4) dl 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinio akto Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines
Ryt sjungas pakeitimo;
5) dl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinse organizacijose, jeigu is dalyvavimas yra susijs su
Lietuvos valstybs organ kompetencijos daliniu perdavimu tarptautini organizacij institucijoms ar j
jurisdikcijai.
2. Privalomieji referendumai gali bti rengiami ir dl kit statym ar j nuostat, kuriuos silo
referendumu svarstyti 300 tkstani turini rinkim teis piliei ar Seimas.
5 straipsnis. Konsultaciniai (patariamieji) referendumai
Konsultaciniai (patariamieji) referendumai gali bti rengiami kitais svarbiausiais Valstybs bei Tautos
gyvenimo klausimais, dl kuri pagal statym nra btina rengti privalomj referendum, bet juos
silo svarstyti referendumu 300 tkstani turini rinkim teis piliei ar Seimas.
6 straipsnis. Reikalavimai referendumui silomiems statym, kit akt ir sprendim projektams
1. Referendumui silomas statymo projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos statym ir kit normini
teiss akt rengimo tvarkos statymo nustatytus reikalavimus.
2. Referendumui silomo sprendimo projekte nurodoma:
1) referendumo ris;
2) referendumui silomo statymo, kito akto tekstas arba referendume silomo sprsti Valstybs bei
Tautos gyvenimo klausimo tekstas.
3. Piliei iniciatyvins grups atstov praymu Seimo kanceliarija referendumui silomo statymo, kito
akto ar silomo sprsti Valstybs bei Tautos gyvenimo klausimo (sprendimo) tekstui parengti turi
utikrinti param, tam pasitelkdama teiss specialist.
4. iame statyme vartojama svoka sprendimas apima statym, kit akt ir sprendim.
7 straipsnis. Privalomojo referendumo rezultat nustatymas
1. Privalomasis referendumas laikomas vykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pus piliei,
turini rinkim teis ir rayt rinkj sraus.
2. Sprendimas dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos Lietuvos valstyb yra
nepriklausoma demokratin respublika, taip pat dl 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinio akto Dl
Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu
tam pritar ne maiau kaip 3/4 piliei, turini rinkim teis ir rayt rinkj sraus.
3. Sprendimas dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio Lietuvos valstyb bei XIV skirsnio
Konstitucijos keitimas nuostat pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritar daugiau kaip pus
piliei, turini rinkim teis ir rayt rinkj sraus.
4. Sprendimas dl kit klausim, statym ar j nuostat, kurie buvo svarstyti privalomajame
referendume, yra laikomas priimtu, jeigu tam pritar daugiau kaip pus piliei, dalyvavusi
referendume, bet ne maiau kaip 1/3 piliei, turini rinkim teis ir rayt rinkj sraus.
5. Sprendimas io statymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytais klausimais yra laikomas priimtu,
jeigu tam pritar daugiau kaip pus referendume dalyvavusi piliei.
8 straipsnis. Konsultacinio (patariamojo) referendumo rezultat nustatymas
1. Konsultacinis (patariamasis) referendumas laikomas vykusiu, jeigu referendume dalyvavo daugiau
kaip pus piliei, turini rinkim teis ir rayt rinkj sraus.
2. Tuo atveju, kai konsultaciniame (patariamajame) referendume dalyvavo daugiau kaip pus piliei ir
konkretaus sprendimo primimui pritar ne maiau kaip pus jame dalyvavusi piliei, sprendimas yra
laikomas priimtu. Klausimas dl io referendumo sprendimo gyvendinimo ne vliau kaip per 1 mnes
nuo jo paskelbimo turi bti svarstomas Seime Seimo statuto nustatyta tvarka.
3. Tuo atveju, kai referendume dalyvavo maiau piliei, negu nurodyta io straipsnio 1 dalyje,
referendumas laikomas nevykusiu, o jo metu pareikt piliei nuomon gali bti atsivelgiama Seime
svarstant statym ir kit teiss akt projektus.

177
 ANTRASIS SKIRSNIS
REFERENDUMO INICIJAVIMAS IR PASKELBIMAS
9 straipsnis. Referendumo paskelbimo iniciatyvos teis
1. Referendumo paskelbimo iniciatyvos teis priklauso pilieiams ir Seimui.
2. Piliei referendumo paskelbimo iniciatyvos teis gyvendinama 300 tkstani turini rinkim teis
piliei reikalavimu.
3. Silym paskelbti referendum turi teis pateikti Seimui ne maesn kaip 1/4 vis Seimo nari grup.
Sprendim dl io silymo priima Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka.
10 straipsnis. Piliei iniciatyvins grups registravimas
1. Piliei referendumo paskelbimo iniciatyvos teis pilieiai gyvendina tiesiogiai. Tam tikslui i ne
maiau kaip penkiolikos piliei, turini rinkim teis, sudaroma piliei referendumo
iniciatyvin grup (toliau grup). Grups atstovas atvyksta Vyriausij rinkim komisij ir pateikia
jai praym registruoti grup ir referendumu silomo priimti sprendimo tekst bei preliminariai suderina
klausim dl Vyriausiosios rinkim komisijos posdio datos.
2. Grups prayme Vyriausiajai rinkim komisijai turi bti nurodyta: referendumo ris, preliminarus ar
galutinis referendumu silomo priimti sprendimo tekstas, taip pat grups koordinatorius (koordinatoriai).
Praym pasirao visi grups nariai ir atvyk Vyriausiosios rinkim komisijos posd, kuriame
sprendiamas grups registravimo klausimas, patvirtina reikiam iniciatyv paskelbti referendum.
3. Vyriausioji rinkim komisija ne vliau kaip per 15 dien nuo grups praymo gavimo dienos savo
posdyje surao grups registravimo akt. Akto nuoraas ne vliau kaip kit dien po grups
registravimo iduodamas grupei ar jos atstovui ir pasiuniamas Seimo Pirmininkui. Seimo Pirmininkas
artimiausiame Seimo posdyje pranea Seimui apie piliei reikiam iniciatyv skelbti referendum.
4. Jeigu grups prayme paymima, kad referendumu priimti teikiamo sprendimo tekstas yra
preliminarus, tuo pat metu grups atstov praymu Seimo kanceliarijoje per kiek manoma trumpesn
laik, bet ne vliau kaip iki Vyriausiosios rinkim komisijos posdio, kuriame sprendiamas grups
registravimo klausimas, dienos, turi bti suteikta reikalinga pagalba galutiniam sprendimo tekstui
parengti. Sprendimo tekstas yra laikomas galutiniu, kai j pasirao visi grups nariai.
5. Vyriausioji rinkim komisija ne vliau kaip per 5 darbo dienas nuo grups registravimo turi iduoti jai
piliei para rinkimo lapus.
6. Piliei reikalavime silomo teikti referendumui sprendimo teksto keisti neleidiama.
7. Jeigu po grups registravimo Vyriausiojoje rinkim komisijoje dienos iki piliei para rinkimo lap
idavimo dienos ios grups narys ataukia savo para dl praymo registruoti grup ir jeigu ios grups
nari lieka maiau kaip 15, laikoma, kad piliei referendumo paskelbimo iniciatyva nutrko.
12 straipsnis. Seimo nari grups iniciatyvos teiss paskelbti referendum gyvendinimas
1. Seimo nari grups silymas paskelbti referendum yra pateikiamas Seimui. Jame turi bti nurodyta:
referendumo ris, referendumu silomo priimti sprendimo tekstas. Silym pasirao Seimo nariai, j
para autentikum ne vliau kaip per 2 darbo dienas patvirtina Seimo valdyba. Kartu su iuo silymu
Seimui yra pateikiamas ir Seimo nutarimo dl referendumo paskelbimo projektas. J Seimas svarsto
artimiausiame Seimo posdyje ir priima sprendim Seimo statute nustatyta tvarka.
2. Seimo narys savo para dl silymo paskelbti referendum gali ataukti. Apie sprendim jis privalo
praneti Seimui ne vliau kaip iki Seimo nutarimo dl referendumo paskelbimo projekto svarstymo Seimo
plenariniame posdyje pradios.
13 straipsnis. Piliei reikalavimo paskelbti referendum preliminarinis nagrinjimas
1. Vyriausioji rinkim komisija gautus dokumentus dl referendumo paskelbimo per 15 dien patikrina.
Vyriausioji rinkim komisija, nustaiusi, kad dokumentai atitinka io statymo reikalavimus, grups
baigiamj akt kartu su piliei reikalavimais ir savo ivada perduoda Seimui.
2. Vyriausioji rinkim komisija, nustaiusi, kad dokumentuose esama neesmini trkum ar trksta labai
nedaug (iki 0,5 procento) piliei para, apie tai pranea grupei ir nustato iki 15 dien termin iems
trkumams paalinti. Per nustatyt laik iuos trkumus paalinus, reikalavimas paskelbti referendum
toliau nagrinjamas bendra tvarka.
3. Jeigu yra paeistas piliei referendumo paskelbimo iniciatyvos teiss gyvendinimo terminas,
nesurinktas reikiamas skaiius piliei para arba jeigu pateiktuose dokumentuose nustatyta iurki
statymo paeidim (suklastoti piliei paraai ar paeistas savanorikumo principas renkant paraus),
Vyriausioji rinkim komisija motyvuotu sprendimu atmeta reikalavim paskelbti referendum ir pranea

178
apie tai grupei bei Seimui. sprendim grup turi teis per vien mnes apsksti Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui.
4. Jeigu nustatoma, kad pilietis u to paties referendumo paskelbim pasira du kartus ar daugiau, jo visi
paraai neskaiiuojami. Paraai taip pat neskaiiuojami, jeigu paeidiant io statymo 11 straipsnio 4
dal duomenis apie piliet para rinkimo lape rao ne jis pats, taip pat jeigu rayti ne visi iame statyme
nustatyti duomenys arba jie rayti neteisingai.
14 straipsnis. Seimo nutarimo dl reikalavimo paskelbti referendum primimo tvarka
1. Seimas, gavs tinkamai formint grups baigiamj akt kartu su piliei reikalavimais ir Vyriausiosios
rinkim komisijos ivad, kad pateikti dokumentai atitinka statym, sesijos metu artimiausiame Seimo
posdyje svarsto referendumo paskelbimo datos klausim. posd kvieiami dalyvauti referendumo
grups atstovai. Seimo nutarimas dl referendumo paskelbimo datos priimamas Seimo statuto nustatyta
tvarka ne vliau kaip per 1 mnes nuo dienos, kuri Seimo posdyje pradtas svarstyti referendumo
paskelbimo datos klausimas.
2. Jeigu Seimo sudaryta ekspert grup padaro ivad, kad piliei reikalavime paskelbti referendum
teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimas i ivad turi
paskelbti visuomenei, taiau i ivada negali bti pagrindas neskelbti referendumo.
15 straipsnis. Seimo nutarimo dl referendumo paskelbimo turinys
1. Seimo nutarime dl referendumo paskelbimo nurodoma referendumo ris, vykdymo data,
referendumui pateikiamo sprendimo tekstas.
2. Referendumo vykdymo data skiriama ne vliau kaip po 3 mnesi ir ne anksiau kaip po 2 mnesi
nuo Seimo nutarimo dl referendumo paskelbimo primimo dienos.

13.Kiti tiesiogins demokratijos institutai (peticijos teis, piliei statym leidybos iniciatyvos teis)
KT nutarimas Dl Peticij statymo 2006 01 26. Konstitucinis Teismas pripaino, kad Peticij
statymo 10 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kuri Seimo ar savivaldybs tarybos sprendimas
atsisakyti tenkinti skund dl peticij komisijos sprendimo nepripainti kreipimosi peticija ar
peticijos nepriimti nagrinti yra galutinis ir neskundiamas, prietarauja Konstitucijai. Konstitucinis
Teismas pabr, kad taip yra suvaroma asmens, mananio, kad toks mint institucij
sprendimas nra grindiamas Peticij ir kitais statymais, konstitucin teis kreiptis teism
apsksti valstybs staig sprendimus, kartu yra varomas ir Konstitucijos laiduojamos
piliei peticijos teiss gyvendinimas. Konstitucinis Teismas taip pat pripaino, kad
Konstitucijai prietarauja ir Peticij statymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, pagal kur Vyriausybs
Peticij komisijos sprendimas nepripainti kreipimosi peticija ar atsisakyti peticij priimti nagrinti
gali bti apskstas Vyriausybs
kancleriui, kurio sprendimas dl tokio skundo yra galutinis ir neskundiamas. Vyriausybs Peticij
komisij sudaro Vyriausyb, i komisija yra Vyriausybei atskaitinga ir atsakinga, todl mint
sprendim dl skundo tenkinimo ar netenkinimo galt priimti btent Vyriausyb. Peticij statyme
nustaius, kad
galiojimus priimti sprendimus nagrinjant skundus dl Vyriausybs peticij sprendim turi
Vyriausybs kancleris, yra siterpiama i Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalies, kit Konstitucijos
nuostat kylanius paios Vyriausybs galiojimus, yra paeidiamas konstitucinis teisins
valstybs
principas.
Konstitucinis Teismas pripaino, kad Peticij statymo 16 straipsnis, pagal kur Seimo, Vyriausybs,
savivaldybs tarybos sprendimas dl peticijose idstyt reikalavim ar silym yra galutinis ir
neskundiamas, t. y. btent tais atvejais, kai Seimas, Vyriausyb, savivaldybs taryba apsvarsto
peticij ir dl to priima sprendim, neprietarauja Konstitucijai, kadangi primus mint sprendim
pilieio konstitucin peticijos teis yra gyvendinta.
33 str. 3 d. Sakoma Pilieiams laiduojama peticijos teis, kurios gyvendinimo tvark nustato
statymas.
Peticij statymas netaikomas, kai pilieiai gyvendina Konstitucijoje tvirtint:
1) statym leidybos iniciatyvos teis;
2) referendumo paskelbimo iniciatyvos teis;
3) valstybs staig ar pareign darbo kritikos teis.

179
3. is statymas nereglamentuoja skund, pareikim ir pasilym nagrinjimo tvarkos, kuri nustato kiti
statymai ir teiss aktai.
1. Peticijos teis Konstitucijoje laiduojama teis kreiptis io statymo nustatyta tvarka Seim,
Vyriausyb ar savivaldybs institucijas savivaldybs taryb bei savivaldybs administracijos direktori
(toliau savivaldybs institucijos).
2. Pareikjas ne jaunesnis kaip 16 met Lietuvos Respublikos pilietis ar usienietis, nuolat gyvenantis
Lietuvos Respublikoje, arba j grup, io statymo nustatyta tvarka para ir pateik kreipimsi (peticij).
3. Pareikjo atstovas - pirmasis kreipimsi pasiras ar kitas kreipimesi nurodytas asmuo, kuriam turi
bti praneta apie peticijos nagrinjim, priimtus sprendimus ir kuris turi teis dalyvauti j nagrinjant.
4. Peticija ratikas pareikjo kreipimasis Seim, Vyriausyb ar savivaldybs institucijas su
reikalavimais ar silymais sprsti io statymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus klausimus, kai tam reikia
priimti nauj teiss akt, pakeisti, papildyti ar pripainti netekusiu galios galiojant teiss akt ir kai
peticij komisijos tok kreipimsi pripasta peticija.
5. Peticij komisijos - nuolatins komisijos, kurios sprendia kreipimosi pripainimo peticija bei peticij
primimo nagrinti klausimus, jas nagrinja ir pateikia ivadas dl peticijoje idstyt reikalavim ir
silym tenkinimo.
3 straipsnis. Kreipimesi dstomi reikalavimai ir silymai
1. Kreipimesi gali bti reikalaujama ar siloma sprsti tokius klausimus:
1) mogaus teisi ir laisvi apsaugos ar gyvendinimo;
2) valstybs ir savivaldybs institucij reformavimo;
3) kitus svarbius visuomenei, savivaldybms ar valstybei klausimus.
2. Kreipimesi negali bti keliami tokie reikalavimai ir silymai, kuri isprendimas varyt kit moni
teises ir laisves, grst Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei
santvarkai.
4 straipsnis. Kreipimosi forma ir turinys
1. Kreipimasis pateikiamas ratu. Kreipimesi turi bti nurodyta:
1) pareikjo vardas, pavard, gyvenamoji vieta, asmens kodas;
2) institucija, kuriai paduodamas kreipimasis;
3) praymas pripainti kreipimsi peticija, kreipimosi padavimo prieastys ir tikslai;
4) pareikjo reikalavimai ir silymai;
5) pareikjo atstovo vardas, pavard, asmens kodas, gyvenamoji vieta ir, jeigu yra, telefono, telefakso
numeriai.
2. Kiekvienas kreipimasis turi bti pareikjo pasiraytas. Tais atvejais, kai pareikjas dl fizini
trkum pats negali pasirayti, kreipimsi u pareikj pasirao kitas asmuo, nurodydamas savo vard,
pavard, gyvenamj viet, asmens kod.
3. Prie kreipimosi gali bti pridti vairs dokumentai ar j kopijos, silomo teiss akto projektas ir kita
mediaga.
5 straipsnis. Pareikjo teiss
Pareikjas turi teis:
1) bet kuriuo metu ataukti kreipimsi (peticij). Kreipimasis (peticija) ataukiamas ratu, nurodant 4
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus duomenis;
2) gauti informacij apie peticijos nagrinjimo viet ir laik, priimtus sprendimus bei kit iame statyme
nustatyt informacij;
3) asmenikai ar per atstov dalyvauti peticij komisij posdiuose nagrinjant peticij, taip pat ir tuo
atveju, kai pagal io statymo 9 straipsnio 5 dal kreipimaisi yra sujungiami;
4) io statymo nustatyta tvarka apsksti peticij komisijos sprendim, kuriuo kreipimasis
nepripastamas peticija ar atsisakoma priimti peticij nagrinti.
6 straipsnis. Peticij komisijos
1. Peticij komisijos sudaromos ir veikia vadovaudamosi iuo statymu, savo nuostatais ir kitais teiss
aktais. Peticij komisijos yra atsakingos ir atskaitingos jas sudariusioms valstybs ir savivaldybs
institucijoms.
2. Vykdydamos io statymo nustatytas funkcijas, peticij komisijos turi teis pasitelkti specialist
(ekspert), kreiptis valstybs institucijas, mokslo bei studij institucijas, vietimo staigas su praymu
pateikti ivadas ir kitoki reikiam mediag, pakviesti savo posdius valstybs institucij, iskyrus
teism, atstovus i anksto su jais suderintu laiku ir iklausyti j informacij.
180
3. Lietuvos Respublikos Seimo Peticij komisij sudaro ir jos nuostatus tvirtina Seimas Seimo statuto
nustatyta tvarka.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybs Peticij komisij sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausyb.
5. Savivaldybs peticij komisij sudaro ir jos nuostatus tvirtina savivaldybs taryba.
6. Peticij komisijos savo ivadas ir pasilymus pateikia ratu.
10 straipsnis. Kreipimosi nepripainimo peticija ir atsisakymo priimti peticij nagrinti apskundimas
1. Pareikjas ne vliau kaip per 1 mnes nuo praneimo apie sprendim nepripainti kreipimosi peticija
ar atsisakyti priimti peticij nagrinti gavimo dienos gali apsksti peticij komisijos sprendim:
1) Seimui dl Seimo Peticij komisijos sprendimo;
*2) Vyriausybs kancleriui dl Vyriausybs Peticij komisijos sprendimo;
3) savivaldybs tarybai dl savivaldybs peticij komisijos sprendimo.
2. Skundas turi bti pateiktas ratu ir pasiraytas pareikj. Skunde turi bti nurodyta: pareikjo vardas,
pavard, gyvenamoji vieta, atstovo vardas, pavard, gyvenamoji vieta, aplinkybs, pagrindianios
sprendimo neteistum ar nepagrstum.
3. Gautas skundas inagrinjamas ne vliau kaip per 30 dien nuo jo gavimo dienos ir apie priimt
sprendim praneama pareikjui ar jo atstovui.
*4. Nusprendus patenkinti skund ir primus sprendim pripainti kreipimsi peticija, peticija
perduodama peticij komisijai sprsti peticijos primimo nagrinti klausim. Nusprendus patenkinti
skund ir primus sprendim priimti peticij nagrinti, peticija perduodama peticij komisijai nagrinti.
Sprendimas atsisakyti tenkinti skund yra galutinis ir neskundiamas.
*Pastaba. 1. Pripainti, kad Lietuvos Respublikos peticij statymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas
prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 95 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisins
valstybs principui.
2. Pripainti, kad Lietuvos Respublikos peticij statymo 10 straipsnio 4 dalies nuostata sprendimas
atsisakyti tenkinti skund yra galutinis ir neskundiamas ta apimtimi, kuria tvirtinta, jog asmuo,
manantis, kad Seimo, savivaldybs tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skund dl peticij komisijos
sprendimo nepripainti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinti nra grindiamas Lietuvos
Respublikos peticij statyme ar kituose statymuose nustatytais pagrindais arba yra grindiamas tokiais
pagrindais, kurie nra nustatyti Lietuvos Respublikos peticij statyme;mhg ar kituose statymuose,
negali tokio sprendimo apsksti teismui, prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30
straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 2 ir 3 dalims. (KT nutarimas 2006 01 26)
Piliei statym leidybos iniciatyvos teis
Konstitucijos 9 str. 3 d. Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne maiau kaip 300
tkstani piliei, turini rinkim teis.
68 str. 2 d. statym leidybos iniciatyvos teis taip pat turi Lietuvos Respublikos pilieiai. 50 tkstani
piliei, turini rinkim teis, gali teikti seimui projekt, ir j seimas privalo svarstyti.
Vis piliei iniciatyvos statym galite rasti internete.
2 straipsnis. Piliei statym leidybos iniciatyvos teis1. 50 tkstani Lietuvos Respublikos
piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt ir j Seimas privalo svarstyti.
2. Ne maiau kaip 300 tkstani rinkj turi teis teikti Seimui sumanym keisti ar papildyti Lietuvos
Respublikos Konstitucij.
3 straipsnis. Pagrindins io statymo svokos
1. statymo iniciatoriai - pilieiai, kurie silo pakeisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucij ar
priimti statym ir pasirao piliei para rinkimo lape dl tokio pasilymo.
2. Iniciatyvos projektas - statymo ar jo dalies pakeitimo ir papildymo arba Lietuvos Respublikos
Konstitucijos pakeitimo ar papildymo projektas, kuris pateikiamas io statymo nustatyta tvarka.
4 straipsnis. io statymo galiojimas
is statymas netaikomas gyvendinti:
1) piliei peticijos teis;
2) piliei teis inicijuoti referendumus;
3) Respublikos Prezidento, Vyriausybs ir Seimo nari, statym leidybos iniciatyvos teis Seime.
5 straipsnis. Iniciatyvin grup
1. Dl parengiamj veiksm, susijusi su piliei statymo projekto teikimu Seimui ar sumanymu keisti
Lietuvos Respublikos Konstitucij, sudaroma iniciatyvin grup i ne maiau kaip 10 rinkim teis
turini asmen.
181
2. Toki iniciatyvin grup registruoja Vyriausioji rinkim komisija Referendumo statymo nustatyta
Lietuvos Respublikos piliei iniciatyvins grups registravimo tvarka.
6 straipsnis. Iniciatyvins grups praymas
1. Iniciatyvin grup pateikia Vyriausiajai rinkim komisijai praym, kuriame nurodoma, kok statym
siloma priimti, pakeisti ar papildyti arba sumanymo keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucij
nuostatos.
2. praym pasirao ne maiau kaip 10 rinkim teis turini asmen, prie savo parao nurodydami
vard, pavard, asmens kod ir nuolatin gyvenamj viet.
9 straipsnis. Piliei statym leidybos iniciatyvos gyvendinimo terminai
1. 50 tkstani Lietuvos Respublikos piliei, turini rinkim teis, paraams dl iniciatyvos projekto
surinkti nustatomas dviej mnesi terminas nuo piliei para rinkimo lap idavimo.
2. Ne maiau kaip 300 tkstani rinkj paraams dl pateikimo Seimui sumanymo keisti ar papildyti
Lietuvos Respublikos Konstitucij surinkti nustatomas keturi mnesi terminas nuo piliei para
rinkimo lap idavimo.
10 straipsnis. Agitacija dl iniciatyvos projekto
Lietuvos Respublikos pilieiams ir nustatyta tvarka registruotoms politinms partijoms, kitoms
politinms ir visuomeninms organizacijoms suteikiama teis nekliudomai agituoti u iniciatyvins
grups pateikt iniciatyvos projekt arba sumanym keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucij.
11 straipsnis. Piliei para rinkimo lap pateikimas
Piliei para rinkimo lapus su paraais per nustatyt termin iniciatyvin grup privalo pateikti
Vyriausiajai rinkim komisijai. Jeigu per nustatyt termin nesurenkamas piliei para reikiamas
skaiius, toks iniciatyvos projektas Seime nesvarstomas.
15 straipsnis. Pakartotinis para rinkimas tam paiam piliei iniciatyvos projektui
Jeigu per nustatyt termin nra surinktas reikiamas para, atitinkani io statymo reikalavimus,
skaiius, pakartotinai paraai tam paiam iniciatyvos projektui renkami i naujo ir juos galima pradti
rinkti ne anksiau kaip po ei mnesi nuo Vyriausiosios rinkim komisijos ivados paskelbimo.
16 straipsnis. Nerealizuotos piliei iniciatyvos svarstymas
Jeigu iniciatoriai nerealizuoja statym leidybos iniciatyvos, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ar bet
kuris Seimo narys gali pateikti t pat projekt Seimui. Tuo atveju projektas pateikiamas Seimo posdyje
ir svarstomas Seimo statuto nustatyta bendra tvarka.
17 straipsnis. Piliei statym leidybos iniciatyvos pateikimas Seime
Piliei inicijuot statymo, jo pakeitimo ar papildymo arba Lietuvos Respublikos Konstitucijos
pakeitimo ar papildymo projekt artimiausiame Seimo posdyje po jo registravimo Seime pateikia
iniciatyvins grups atstovas ar kitas iniciatori galiotas asmuo.
18 straipsnis. Iniciatyvos projekto grinimas tobulinti
Jeigu svarstymo metu Seimas nusprendia, kad toks projektas turi bti grintas tobulinti, jis grinamas
ne iniciatoriams, o Seimo komitetui, kuris yra pagrindinis svarstant statymo projekt.
19 straipsnis. Sumanymo keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucij pateikimas ir
svarstymas Seime
Pateikus ir apsvarsius Seime piliei sumanym keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucij,
Seimas paprasta posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma sprendia, ar pritarti tokiam piliei
sumanymui.
20 straipsnis. Piliei inicijuoto Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimo ar
papildymo projekto svarstymas ir primimas
Piliei inicijuotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimo ar papildymo projektas Seime
svarstomas ir priimamas Seimo statuto nustatyta bendra tvarka dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos
patais projekt.
23 straipsnis. Atsakomyb u statymo paeidimus
Pareignai ir tarnautojai, paeid statym, atsako statym nustatyta tvarka.
***
Nurodykite, koks teiss aktas detalizuoja ne maiau kaip 300 tkstani rinkj teiss inicijuoti
Konstitucijos II- XII skirsni patais gyvendinimo tvark ir kaip pasireikia ios teiss gyvendinimo
parengiamieji ir pirmieji veiksmai, atliekami iki Konstitucijos pataisos projekto registravimo ir jo
svarstymo.

182
Detalizuoja Piliei statym leidybos iniciatyvos statymas, nustatydamas, kad pvz.: a)dl
pariangiamj veiksm, susijusi su 300 tkstani rinkj teiss teikti Seimui sumanym keisti ar
papildyti Konstitucij, sudaroma iniciatyvin grup ( i ne maiau kaip 10 rinkim teis turini
asmen), kuri registruoja vyriausia rinkim komisija, iduodama grupei piliei para rinkimo
lapus; b) nustatomas keturi mnesi terminas surinkiti ne maiau kaip 300 tkstani rinkj
para.
Kuo pagal tam tikrus statymus (kokius)? Skiriasi iniciatyvins piliei grups, sudaromos (ir
Vyriausiosios rinkim komisijos registruojamos) siekiant inicijuoti: a)Konstitucijos keitim ar
papildym, b) statymo sumanym (t.y. projekto teikim seimui) ar c) referendum, nari skaiius?
Pagal Piliei statym leidybos iniciatyvos statym (5str.) iniciatyvin piliei grup, siekianti
gyvendinti ne maiau kaip 50 tkstani rinkj teis teikti statym projektus, taip pat 300
tkstani rinkj teis teikti Seimui sumanym keisti ar papildyti Konstitucij) sudaroma i ne
maiau kaip 10 rinkim teis turini asmen. Pagal referendumo statym (10 str. 1d.) iniciatyvin
grup sudaroma i ne maiau kaip 15 piliei turini rinkim teis.
Nemindami 50 tkstani rinkj teiss inicijuoti statymus, nurodykite k dar reglamentuoja Piliei
statym leidybos iniciatyvos statymas?
Mintas st. (2 str.) taip pat reglamentuoja ne maiau kaip 300 tkstani rinkj teiss teikti
Seimui sumanym keisti ar papildyti Konstitucij gyvendinimo tvark.
Terminai. Pagal piliei statym leidybos iniciatyvos statym gyvendinti teis inicijuoti statym,
t.y. surinkti ne maiau kaip 50 tkstani rinkj para nustatytas dviej mnesi terminas, o
gyvendinti teis teikti Seimui sumanym keisti (papildyti) Konstitucij, t. y. Surinkti ne maiau 300
tkstani rinkj para keturi mn terminas.

14 tema. Lietuvos Respublikos Seimas

1. Parlamentarizmo istorija Lietuvoje

Lietuvos Seimo istorija prasideda nuo Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts epochos. Tai buvo valstybs
valdios institucija. Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje Seimas rinkosi suvaiavimus (sesijas), kurias
auk Didysis Kunigaiktis, o per tarpuvald - Pon Taryba. Lietuvos Statutas (1566 m.) iplt Seimo
kompetencij. Seimas tapo aukiausija statym leidybos ir valstybs valdios institucija, kuri sudar
Didysis Kunigaiktis, Pon Tarybos nariai bei kunigaikiai ir apskrityse irinkti bajor atstovai. Po
Liublino unijos (1569 m.) atsiradus jungtinei Lietuvos ir Lenkijos valstybei, atskiri valstybi seimai buvo
panaikinti ir sukurtas bendras Seimas. Tokia padtis iliko iki jungtins Lenkijos-Lietuvos valstybs
lugimo (1795 m.). 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos nepriklausomybs paskelbimo akte buvo
skelbiama, kad Lietuvos valstybs pamatus ir jos santykius su kitomis valstybmis privalo galutinai
nustatyti kiek galima greiiau suauktas Steigiamasis Seimas. 1920 m. balandio mnes Lietuvoje buvo
irinkta atstovaujamoji institucija (Steigiamasis Seimas), kuri po ilgo istorinio laikotarpio turjo visos
Lietuvos tautos mandat. Vienas svarbiausi Steigiamojo Seimo priimt teiss akt buvo 1922 m.
Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pagal i Konstitucij Seimas buvo vieneri rm, ir buvo renkamas
trej met laikotarpiui. Parlamentin respublika - tai Lietuvos valdymo forma, kuri buvo tvirtinta 1922
m. Konstitucijoje. Todl Seimas ne tik leido statymus, bet ir rinko Respublikos Prezident bei
kontroliavo Ministr kabinet. Pastarasis negaljo veikti neturdamas Seimo pasitikjimo. Pirmasis
Lietuvos Respublikos Seimas buvo irinktas 1922 m. spalio mnes, antrasis 1923 m. gegus mnes
1926 m. gegus mnes irink- tas treiasis Seimas buvo paskutinysis, irinktas vadovaujantis 1922 m.
Konstitucija. 1927 m. gruodio 17 d. prasidj politiniai ir teisiniai pasikeitimai siaurino Seimo kaip
atstovaujamosios institucijos reikm. Ketvirtasis Lietuvos Respublikos Seimas buvo irinktas 1936 m.,
galiojant naujai 1928 m. Konstitucijai. 1938 m. Konstitucija i esms nepakeit Seimo galiojim
(lyginant su 1928 m. Konstitucija), paversdama j labiau reprezentaciniu, patariamuoju. 1991 kovo 11 d.
Aukiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas - atstaiusi Lietuvos nepriklausomyb prim Laikinj
Pagrindin statym (Konstitucija), pagal kurio 78 str. 1 d. aukiausiuoju Lietuvos Respublikos valstybs
valdios organu (svoka organas" buvo vartojama Laikinajame Pagrindiniame statyme) buvo Lietuvos
Respublikos Aukiausioji Taryba. i atstovaujamoji institucija turjo plaius galiojimus skiriant ir
kontroliuojant vykdomj valdi. Aukiausiosios Tarybos - Atkuriamo jo Seimo - galiojim apimtys,
veiklos praktika suteikia galimyb tuo metu egzistavusi valdymo form vertinti kaip artim susirinkimo
valdymo sistemai". Joje valstybs valdios centras yra atstovaujamoji institucija, i esms nukreipianti
183
tam tikra linkme vis valstybs struktr veikl. To meto Lietuvos valdymo sistem vadinti parlamentine
respublika, kai alies Konstitucijoje - Laikinajame Pagrindiniame statyme - nebuvo tvirtinta vis
valdios padalijimo element, bt netikslu. Pastebtina, kad Lietuvos Respublikos Aukiausioji
Taryba - Atkuriamasis Seimas" atsirado jau pasibaigus galiojimams. 1990-1992 m. atstovaujamoji
institucija vadinosi Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba. Taiau Lietuvos Respublikos Seimas,
vertins Aukiausiosios Tarybos veiklos turin, nusprend, kad pavadinimas Aukiausioji Taryba -
Atkuriamasis Seimas" tiksliau ireikia ios institucijos veiklos kryptis. 1992 m. spalio m. 25 d. Lietuvos
Respublikos pilieiai referendume pritar naujai valstybs Konstitucijai. Pagal ios, 1992 m. Lietuvos
Respublikos Konstitucijos, reikalavimus buvo irinkti trys (1992 m., 1996 m., 2000 m., 2004 m.) Seimai.

2. LR Seimo konstitucinio statuso ir diskrecijos pagrindai bei su tuo susij Konstitucinio Teismo
iaikinimai
Nagrindamas statym viet Lietuvos teiss sistemoje, Konstitucinis Teismas 1995 m. spalio 26 d.
nutarime konstatavo: Konstitucijos 67 straipsnio 1 ir 2 punktuose yra tvirtinta, kad statymus leidia
Seimas. alies teiss altini sistemoje statymas yra pirminis teiss aktas, turintis aukiausij teisin
gali. i galia grindiama tuo, kad tautos galioto statym leidjo - Seimo priimtame statyme ireikiama
tautos valia svarbiausiais visuomens gyvenimo klausimais". statym normos nustato bendro pobdio
taisykles, o postatyminiais teiss aktais jas galima detalizuoti, reglamentuoti j gyvendinimo tvark.
Tame paiame nutarime Konstitucinis Teismas paymjo, kad demokratinje visuomenje prioritetas
teikiamas mogui, todl visa, kas susij su pagrindinmis mogaus teismis ir laisvmis, reguliuojama
statymais. Tai ir mogaus teisi bei laisvi patvirtinimas, ir j turinio apibrimas, ir apsaugos bei
gynimo teisins garantijos, ir leistinas j apribojimas, ir kt. Konstitucijos 68 str. numatyta, kad statym
leidybos iniciatyvos teis priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. statym
leidybos iniciatyvos teis taip pat turi ir Lietuvos Respublikos pilieiai. 50 tkstani piliei, turini
rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt, ir j Seimas privalo svarstyti (1998 m. buvo priimtas
Piliei statym leidybos iniciatyvos statymas). Konstitucijos 69 str. nurodoma, kad statymai Seime
priimami laikantis statymo nustatytos procedros. Jie laikomi priimtais, jeigu u juos balsavo dauguma
Seimo nari, dalyvaujani posdyje. Lietuvos Respublikos statym nuostatos gali bti priimamos ir
referendumu. Seimo priimti statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir oficialiai paskelbia Lietuvos
Respublikos Prezidentas, jeigu paiais statymais nenustatoma vlesn sigaliojimo diena. Kitus Seimo
priimtus aktus ir Seimo statut pasirao Seimo Pirmininkas. ie aktai sigalioja kit dien po j
paskelbimo, jeigu paiais aktais nenustatoma kita sigaliojimo tvarka. Konstitucijos 71 str. nurodoma, kad
Respublikos Prezidentas Seimo priimt statym ne vliau kaip per deimt dien po teikimo arba pasirao
ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grina Seimui pakartotinai svarstyti. Jeigu nurodytu laiku Seimo
priimto statymo Respublikos Prezidentas negrina ir nepasirao, toks statymas sigalioja po to, kai j
pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Referendumu priimt statym ar kit akt ne vliau
kaip per 5 dienas privalo pasirayti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas. Jeigu nurodytu laiku
tokio statymo Respublikos Prezidentas nepasirao ir nepaskelbia, statymas sigalioja po to, kai j
pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. statymai pagal j primimo tvark gali bti skirstomi
statymus, priimtus Seime, ir statymus, priimtus referendumu. Ir Seimo, ir referendumu priimti statymai
turi t pai teisin gali, nors j inicijavimo ir primimo bei sigaliojimo tvarka skiriasi. Seimo statymo
leidybos procedros yra detaliai aptartos vadovlio skyriuje Lietuvos Respublikos Seimas".
Referendumo statymas buvo priimtas 1989 m., ir jo galiojimas yra pratstas iki 2002 m. sausio 1 d. iuo
metu tik Lietuvos Respublikos Konstitucija yra priimta referendumu. Kiti bandymai referendumu priimti
statymines nuostatas buvo neskmingi. Referendumu priimam statym iniciatyvos teis priklauso
Seimui ir Lietuvos Respublikos pilieiams. Seimas gali priimti sprendim dl referendumo 1/3 Seimo
nari silymu, o piliei tokia teis gali bti ireikta ne maiau kaip trij it tkstani reikalavimu.
Tokioms statyminms nuostatoms bus referendumu pritarta, jeigu u jas pasisakys ne maiau kaip pus
traukt sraus piliei. statymo nuostat primimo diena laikoma referendumo data, o toks statymas
sigalios kit dien po jo paskelbimo, kaip nurodoma Referendumo statymo 33 str. (statymas priimtas
Seime sigalioja jo paskelbimo Valstybs iniose" dien, jeigu jame nenurodyta vlesn sigaliojimo
data. statymo dl statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo 4 str. 3 d. nurodoma, kad
referendumu priimtas statymas sigalioja, kai j oficialiai pasirao ir Valstybs iniose" oficialiai
paskelbia Respublikos Prezidentas, t.y. paskelbimo dien, o ne kaip nurodyta Referendumo statyme - kit
dien po paskelbimo. Toki statym neatitikim neturt bti). Referendumu priimtos statym nuostatos
184
gali bti pakeistos ar panaikintos referendumu. Jeigu reikia skubiai padaryti referendumu priimt
statym nuostat pakeitimus, tai gali padaryti Seimas 2/3 vis Seimo nari dauguma. Per 3 mnesius ie
pakeitimai turi bti pateikiami tvirtinti referendumu. Konstitucins teiss klausimus reglamentuoja
daugelis statym. tai keletas: Seimo rinkim (1992 m.), Prezidento rinkim (1992 m.), Prezidento
(1993 m.), Vyriausybs (1994 m.), Pilietybs (1991 m.), Visuomens informavimo (1996 m.), Peticij
(1999 m.), Usieniei teisins padties (1998 m.), Seimo kontrolieri (2004 m.), Lobistins veiklos
(2000 m.), Vietos savivaldos (1994 m.), Piliei statym leidybos iniciatyvos (1998 m.) ir kt. Teisinje
literatroje kaip savarankiki konstitucins teiss altiniai nurodomi parlament (ar j rm) reglamentai
ir statutai, kurie reguliuoja parlamento vidaus organizacij ir darbo tvark. Pagal Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 76 str. Seimo struktr ir darbo tvark nustato Seimo statutas, kuris turi statymo gali.
Vadinasi, Seimo statutas nuo statym skiriasi ir reglamentuojam santyki pobdiu (jis reglamentuoja
Seimo nario status, Seimo struktr ir darbo tvark, statym leidybos proces, apkaltos proces ir kt.), ir
primimo, sigaliojimo tvarka. Konstitucijos 70 str. nurodyta, kad Seimo statut pasirao ne Respublikos
Prezidentas, bet Seimo pirmininkas. Seimo statutas sigalioja kit dien po paskelbimo, jeigu jame
nenustatyta vlesn sigaliojimo data, o ne kaip kiti statymai, nuo j paskelbimo (jeigu juose nenumatyta
vlesn sigaliojimo data). Seimo statuto negali vetuoti Respublikos Prezidentas, kadangi jis jo
nepasirao ir oficialiai nepaskelbia. iuo metu galiojantis Seimo statutas buvo priimtas 1994 m. ir
galioja 1998 m. redakcija. Seimo Statuto 262 str. numatyta, kad jo straipsniai gali bti naikinami,
papildomi arba keiiami didesne nei pus vis Seimo nari dauguma (kiti statymai yra keiiami Seimo
nari, dalyvaujani posdyje, dauguma). Galima iskirti statym, kuriuo tvirtinamas Valstybs
biudetas, nes jo inicijavimo, svarstymo ir keitimo tvarka kitokia nei kit statym. Valstybs biudeto
projekt sudaro Vyriausyb ir pateikia Seimui ne vliau kaip prie 75 dienas iki biudetini met
pabaigos. Svarstydamas biudeto projekt, Seimas gali didinti ilaidas tik nurodydamas i ilaid
finansavimo altinius. Valstybs biudetas keiiamas ta paia tvarka, kuria sudaromas, priimamas ir
patvirtinamas. Kai kuri ali konstitucijose numatyta vadinamoji deleguojama statym leidyba
(Pranczijoje, Austrijoje, Italijoje ir kt.). Lietuvos Konstitucijoje statym leidybos delegavimas
nenumatytas. Taiau kartais statym leidjas statymu suteikia Vyriausybei teis reglamentuoti tam tikrus
klausimus, kurie turt bti reglamentuojami statymu. Konstitucinis Teismas ne kart nagrinjo
klausim, ar Seimas gali pavesti Vyriausybei reguliuoti santykius, kurie turi bti reglamentuoti
statymu ir pasisak prie toki galimyb. Jis pabr, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje statym
leidybos delegavimas nenumatytas, todl Vyriausyb gali priimti tik postatyminius aktus. Teiss leisti
statymus delegavimas Vyriausybei turi bti <> pagrstas valstybs konstitucijoje tvirtintomis
nuostatomis" (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas 1996 m. lapkriio 12 d. nutarime paymjo, kad Vyriausybs priimti teiss aktai
savo galia statymui neprilygsta, su statymu konkuruoti ar jo pakeisti negali. Prie deleguojam
statym leidyb Konstitucinis Teismas pasisak ir 1996 m. gruodio 19 d. nutarime.

3. LR Seimo formavimo tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo sudtis ir struktra. Seimo

pirmininkas ir jo pavaduotojai (pagal Konstitucinio Teismo 1994 02 24 nutarim ir 2002 06 19
nutarim). Seimo komitetai ir frakcijos. Seimo laikinosios tyrimo komisijos.
Lietuvos Respublikos Seim sudaro 141 Seimo narys. Nariai renkami ketveriems metams vadovaujantis
visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas irinktu, kai irinkta ne
maiau kaip 3/5 Seimo nari. Lietuvoje Seimo rinkim statymas numato miri rinkim sistem.
Vienmandatse rinkim apygardose (atsivelgiant administracin teritorin Lietuvos Respublikos
padalijim ir gyventoj skaii) maoritarins rinkim sistemos pagrindu irenkamas 71 Seimo narys, o
proporcins - likusieji 70 parlamento nari.
Rinkimus rengia trij pakop rinkim komisij sistema: Vyriausioji rinkim komisija, Apygard rinkim
komisijos ir Apylinki rinkim komisijos. Dvi pastarosios komisijos skiriamos tik rinkim laikotarpiui.
statyme yra numatytas demokratinis rinkim komisij sudarymo principas. Visos politins partijos ir
visuomeniniai politiniai judjimai, dalyvaujantys rinkimuose, turi teis bti vienodai atstovaujami vis
pakop rinkim komisijose. Vienmandatse ir daugiamandatse rinkim apygardose kandidatus Seimo
narius turi teis kelti visos politins partijos, registruotos statym numatyta tvarka. Daugiamandatje
rinkim apygardoje politinms partijoms, visuomeniniams politiniams judjimams bei koalicijoms reikia
pateikti sraus, kuriuose turi bti rayta ne maiau kaip 20 kandidat. Tuo paiu metu ie asmenys gali
kelti savo kandidatras vienmandatse rinkim apygardose. Likus ne maiau kaip 30 dien iki rinkim,
185
Vyriausioji rinkim komisija paskelbia vienmandatse apygardose ikelt kandidat pavardes, taip pat
rinkimuose dalyvaujani partij, visuomenini politini judjim bei koalicij sraus. statymas
numato grietus elgesio reikalavimus partijoms ir kitoms institucijoms rinkim kampanijos metu.
Kadangi Seimo rinkim statymas numato miri rinkim sistem, tai kiekvienas rinkjas gauna du
biuletenius: vienmandats ir daugiamandats. Siekiant sudaryti galimybes didesniam piliei skaiiui
realizuoti pilietin teis, Seimo rinkim statymas numato galimyb balsuoti patu. Nustatant Seimo
rinkim rezultatus vienmandatse apygardose, rinkimai laikomi vykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau
nei 40 proc. rinkj, rayt tos apygardos rinkj sraus. Irinktu laikomas kandidatas, gavs daugiau
nei pus dalyvavusi rinkj bals. Jeigu vienmandatje apygardoje n vienas i kandidat negavo vis
rinkj daugumos bals, ne vliau kaip per dvi savaites turi bti rengiamas pakartotinis; jame dalyvauja
du daugiausia bals gav kandidatai. Daugiamandatje apygardoje rinkimai laikomi vykusiais, jeigu
juose dalyvavo daugiau nei 25 proc. vis rinkj. Seimo rinkim statymas numato utveriamj barjer.
Tik partijos, surinkusios daugiau nei 5 proc., o koalicijos - 7 proc. rinkj bals, gali dalyvauti mandat
dalybose. Utveriamuoju barjeru siekiama darbingo parlamento eliminuojant smulkias partijas. Kvota
(bals skaiius vienam mandatui gauti) apskaiiuojama: daugiamandatje apygardoje surinktus rinkj
balsus (u mandat paskirstyme dalyvaujanius sraus) padalijus i 70 (viso deputat skaiiaus, renkamo
daugiamandatje apygardoje). Taikant kvot metod, mandatai paskirstomi proporcingai partij ar
koalicij gaut bals skaiiui. Seimo nariu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris
nesusijs priesaika ar pasiadjimu su usienio valstybe ir rinkim dien yra ne jaunesnis kaip 25 met
bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nariais negali bti renkami asmenys, nebaig atlikti bausms pagal
teismo paskirt nuosprend, taip pat asmenys, teismo pripainti neveiksniais. Eiliniai Seimo rinkimai
rengiami ne anksiau kaip prie du mnesius ir ne vliau kaip prie mnes iki pasibaigiant Seimo nari
galiojimams. Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas. Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali
bti skelbiami Seimo nutarimu, priimtu ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma. Taip pat
pirmalaikius Seimo rinkimus gali skelbti ir Respublikos Prezidentas Konstitucijos numatytais atvejais (r.
Respublikos Prezidento galiojimai).
Seimo struktriniai padaliniai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 76 str. nustatyta, kad Seimo
struktr ir darbo tvark nustato Seimo statutas. Vadinasi, Seimui suteikta teis paiam nustatyti savo
struktr ir darbo tvark. Atsivelgiant Seimo kaip statym leidybos valdios konstitucin status
turinios institucijos tikslus, turi bti sukurta tokia Seimo struktra ir demokratiniais principais pagrsta
darbo tvarka, kad alyje esant bet kokiai situacijai, Tautos atstovyb galt konstruktyviai, efektyviai ir
nepertraukiamai gyvendinti aukiausij suvereni Tautos gali (Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo 1994 m. vasario 24 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo statuto II dalies 9, 9(3), 9(6),
10 ir 10(1) straipsni atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai"). Parlamento darbui ir posdiams
vadovauja Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai, kuri negali bti daugiau kaip penki. statym
projektams nagrinti ir kitiems Konstitucijoje numatytiems dokumentams rengti Seimas i savo nari
sudaro komitetus. Nenuolatinio aktualumo klausimams sprsti Seimas i savo nari gali sudaryti
komisijas. Politins partijos ir organizacijos savo politinms pairoms reikti ir tikslams gyvendinti gali
sudaryti Seimo nari frakcijas, vadovaujamas senin. Tarp frakcij bei kitiems ryiams palaikyti veikia
Senin sueiga. Seimo organizaciniam darbui garantuoti yra sudaroma Seimo valdyba. Seimo statute
vardyti parlamento struktriniai padaliniai turi utikrinti darni institucijos veikl. Todl rekomenduotina
susipainti su mint Seimo struktrini padalini veiklos galimybmis.
Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojas. Tai parlamento vadovas, turintis tik iai pareigybei bding
galiojim. Seimo narys, irinktas Seimo Pirmininku arba laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti savo
veikl Seimo nari frakcijoje. iuo reikalavimu norima pabrti, jog asmuo, vykdydamas Seimo
Pirmininko pareigas, turi vadovauti visam parlamentui, o ne daliai. Seimo Pirmininko galiojimai yra
numatyti Seimo statuto 29 str.:
1) vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui;
2) per 10 dien nuo primimo patvirtina parau Seimo priimto statymo teksto autentikum ir perduoda j
Respublikos Prezidentui pasirayti, per 10 dien pasirao Seimo statut ir jo pakeitimus; per 3 dienas
pasirao statymus, kuri Respublikos Prezidentas per 10 dien po teikimo nepasirao ir negrina
Seimui pakartotinai svarstyti, bei juos oficialiai paskelbia;
3) per 10 dien nuo primimo pasirao Seimo nutarimus bei kitus Seimo priimtus aktus;
4) per 24 valandas pasirao Seimo posdi protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu pats
jiems pirmininkauja;
186
5) laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas arba laikinai pavaduoja Respublikos Prezident
Konstitucijos 89 str. numatytais atvejais;
6) teikia Seimo Pirmininko pavaduotoj kandidatras Seimui;
7) Konstitucijoje nustatyta tvarka teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo teisj kandidatras;
8) teikia Seimui skirti ir atleisti Seimo kontrolieri ir Seimo kontrolieri staigos vadovo kandidatras;
9) Konstitucijos ir statym numatytais atvejais teikia Seimui skirti ir atleisti valstybs institucij vadov
ir j pavaduotoj kandidatras;
10)pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos posdiams arba paveda
tai atlikti vienam i savo pavaduotoj;
11)teikia Senin sueigai sesijos darb programos ir savaits bei dienos posdi darbotvarki projektus
arba paveda tai atlikti vienam i savo pavaduotoj;
12)teikia Seimo valdybos posdi darbotvarks projekt arba paveda tai atlikti vienam i savo
pavaduotoj;
13)vykdo kitus iame Statute numatytus galiojimus.
Vykdydamas savo galiojimus, Seimo Pirmininkas leidia potvarkius. Seimo Pirmininkas, o kai jo nra,
Pirmininko pavaduotojas, jeigu pats nepirmininkauja posdiui, bet kuriuo svarstomu klausimu gali be
eils Seimo posdiuose isakyti savo arba Seimo valdybos nuomon. Seimo sesijos metu Seimo
Pirmininkas, jo pavaduotojai ne reiau kaip kart per mnes atsako Seimo nari i anksto ratu pateiktus
klausimus dl savo veiklos. Seimo Pirmininko teikimu Seimas vien i Seimo Pirmininko pavaduotoj
paskiria Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Seimo statutas numato tokius Seimo Pirmininko
pavaduotoj galiojimus:
1. Seimo Pirmininko pavaduotojai atlieka Seimo Pirmininko jiems pavestas funkcijas.
2. Seimo Pirmininko pavaduotojai per 24 valandas pasirao Seimo posdi protokolus, taip pat Seimo
valdybos sprendimus, jeigu jie Seimo Pirmininko pavedimu vadovavo iems posdiams.
3. Seimo Pirminink, laikinai ivykus arba susirgus ir dl to laikinai negalint eiti savo pareig, tuo metu
pavaduoja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas arba Seimo pavedimu - kitas pavaduotojas.
4. Jeigu Konstitucijos 89 str. numatytais atvejais Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento
pareigas ir netenka savo galiojim Seime, Seimo Pirmininko pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo
pavaduotojas.
5. Nutarim pavesti laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas arba j pavaduoti (iankstin arba konkreiu
atveju) Seimas priima Seimo Pirmininko teikimu.
Seimo komitetai ir komisijos. statym projektams nagrinti bei kitiems Seimo kompetencijai
Konstitucijos priskirtiems klausimams rengti Seimas pirmojoje sesijoje i savo nari sudaro komitetus.
Juose turi bti ne maiau kaip 7 ir ne daugiau kaip 17 Seimo nari (iskyrus Europos reikal komitet)
pagal proporcin atstovavimo frakcijoms princip. is principas numato, jog didesn Seimo frakcija turi
teis proporcingai daugiau viet kiekviename komitete. Taiau tikslus kiekvieno komiteto nari skaiius
nustatomas Seimo nutarimu. Europos reikal komitetas sudaromas ne maiau kaip i 15 Seimo nari
pagal proporcin atstovavimo frakcijoms princip. Europos reikal komiteto nariais gali bti Seimo nariai,
dirbantys kituose komitetuose, taip pat Seimo valdybos nariai. Komitet sudt ir komitet nari
pavaduotojus tvirtina Seimas, balsuodamas u vis komiteto nari ir j pavaduotoj sra. Tam tikroms
veikloms kryptims komitetai gali sudaryti pakomiteius. Pakomitet gali sudaryti ne maiau kaip 5 nariai.
Seime yra sudaromi ie komitetai:
1. Aplinkos apsaugos;
2. Biudeto ir finans;
3. Ekonomikos;
4. Europos reikal;
5. Kaimo reikal;
6. Nacionalinio saugumo ir gynybos;
7. Socialini reikal ir darbo;
8. Sveikatos reikal;
9. vietimo, mokslo ir kultros;
10. Teiss ir teistvarkos;
11. Usienio reikal;
12. Valstybs valdymo ir savivaldybi;
13. mogaus teisi.
187
Seimo komitetai yra atsakingi ir atskaitingi Seimui. Kiekvienos kitos eilins sesijos pradioje gali bti
iklausoma komitet darbo ataskait. Komitetai privalo nustatytu laiku apsvarstyti ir pateikti ivadas dl
jiems svarstyti perduot klausim, atlikti kitas Seimo pavestas uduotis. Komitetai yra atsakingi, kad
laiku bt nustatytas tam tikr statym ir kit teiss akt reikalingumas, pagal j veiklos kryptis ir
kompetencij inicijuotas j rengimas ir usakytos isamios ivados dl j projekt. Seimo komitetai dirba
pagal pasitvirtintus planus, suderintus su Seimo sesijos darb programa. iuose planuose nurodomi
atsakingi vykdytojai ir atlikimo terminai. Komitet darbo planai ir posdi darbotvarks paskelbiamos
vieai. Komitet veikl koordinuoja Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba pagal Seimo sesij darb
programas ir komitet darbo planus. Komitetai gali pasitvirtinti darbo tvarkos taisykles,
neprietaraujanias Seimo statutui. Svarstytiniems klausimams parengti komitetai i savo nari gali
sudaryti parengiamsias darbo grupes. jas gali bti traukti dav sutikim kiti Seimo nariai, taip pat
valstybs institucij, partij ir visuomenini organizacij atstovai, ekspertai bei mokslininkai. Los toki
grupi ekspertams skiriamos pagal patvirtint komiteto ilaid smat. Seimo statuto 49 str. apibrti
Seimo komitet galiojimai. Seimo komitetai galioti:
1) svarstyti statym projektus, rengti ivadas ir nagrinti klausimus, perduotus komitetui svarstyti;
2) savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti statym, kit Seimo
priimam teiss akt projektus, aptarti nauj statym ar j patais reikalingum;
3) rengti ir teikti Seimui projektus dl statym derinimo, papildymo, prietaravim paalinimo;
4) svarstyti Vyriausybs program; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Vyriausybs arba kit
valstybs institucij veiklos programas pagal atskiras sritis ir teikti Seimui savo ivadas;
5) svarstyti savo kompetencijos ribose valstybs institucij vadov, kuriuos skiria Seimas arba kuriuos
skiriant reikia Seimo pritarimo, ir j pavaduotoj kandidatras, taip pat t pareign atleidimo klausimus;
6) preliminariai svarstyti Lietuvos Respublikos valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini
rodikli patvirtinimo statymo projekt bei biudeto vykdymo apyskait;
7) nagrinti ir kontroliuoti einamj met valstybs biudeto l naudojimo ekonomin efektyvum;
svarstyti ir teikti ivadas bei silymus dl Vyriausybs pateikto kit met valstybs biudeto projekto
straipsni ir program, komiteto kompetencijai priskirt klausim, siekti racionalaus program parinkimo
ir asignavim jam paskirstymo;
8) svarstyti silymus dl ministerij ir kit valstybs institucij steigimo ar panaikinimo;
9) atliekant parlamentin kontrol, iklausyti ministerij ir kit valstybs institucij informacijas bei
praneimus dl Lietuvos Respublikos statym ir kit Seimo priimt akt vykdymo; savo iniciatyva arba
Seimo pavedimu atlikti atskir problem parlamentin tyrim ir teikti Seimui savo ivadas; savo
iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Seimui atskaiting valstybs institucij met veiklos ataskaitas
ir teikti Seimui savo ivadas;
10) nagrinti rinkj bei visuomenini organizacij pasilymus;
11) sudaryti komiteto darbo plan, suderint su Seimo sesijos darb programa;
12) sudaryti komitetui skirt l ilaid smat;
13) dalyvauti tarpparlamentiniuose Seimo ryiuose.
Taiau komitet priimti sprendimai valstybs institucijoms yra rekomendacinio pobdio, nors privalu
juos atsakyti. Seimo statute yra numatyta kiekvieno konkretaus komiteto veiklos kryptis. Prireikus Seimas
gali sudaryti laikinsias tyrimo, kontrols, revizijos, parengiamsias, redakcines ir kitokias komisijas bet
kuriam klausimui itirti ir kitiems Seimo pavedimams atlikti. Sudarant laikinsias komisijas, numatomas
komisijos nari skaiius proporcinio atstovavimo frakcijoms pagrindu. Seimas tvirtina vis komisijos
nari sra. Be to, Seime yra sudaromos nuolatins Etikos ir procedr, Administracin bei Peticij
komisijos.
Seimo frakcijos. Seimo frakcijos yra kuriamos politini sitikinim pagrindu. Todl neinodami Seimo
sudties, negalime nuspti, kiek ir koki frakcij bus Seime. Seimo komitet skaiius ir veiklos kryptis
nesikeiia dl to, kokios politins jgos laimjo rinkimus. Taiau frakcij skaiius ir dydis priklauso nuo
politini jg, patekusi Seim. Politini organizacij ir j koalicij nariai, irinkti pagal sra, j
nariai, irinkti pagal sra, bei j nariai, irinkti vienmandatse rinkim apygardose, Seime sudaro
frakcijas. Frakcijos negali bti kuriamos remiantis asmeniniais, profesiniais interesais. Seimo narys gali
bti tik vienos frakcijos narys. Frakcijos Seime gali jungtis koalicijas ir sutartais klausimais veikti kaip
viena frakcija. Susikrusias frakcijas registruoja Seimo valdyba. Visos frakcijos turi veikti pagal Lietuvos
Respublikos Konstitucij, Seimo statut ir statymus. Frakcija turi parengti politin deklaracij, kuri yra
skelbiama spaudoje. Kad frakcija bt registruojama, turi pareikti nor joje dalyvauti ne maiau kaip 7
188
Seimo nariai. Nuostata dl sudarani frakcij 7 Seimo nari sigalioja nuo naujo, 2000 m. renkamo,
Seimo darbo pradios. Iki to laiko Seimo frakcij galjo sudaryti ne maiau kaip 3 Seimo nariai. Seimo
nari frakcijos arba frakcij koalicijos, nepritarianios Vyriausybs programai, gali pasiskelbti
opozicinmis. Opozicins frakcijos ar koalicijos paskelbia alternatyvias Vyriausybs programas.
Opozicinms frakcijoms ir koalicijoms garantuojamos visos Seimo statute numatytos frakcij ir koalicij
teiss. ios teiss jokia dingstimi negali bti apribotos. Jeigu opozicin frakcija arba j koalicija turi
daugiau kaip 1/2 Seimo maumai priklausani Seimo nari, tokios frakcijos seninas arba koalicijos
vadovas pagal Seimo statuto 41 str. 5 d. buvo vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis
naudojosi Seimo statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teismis. Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas 2001 m. sausio 25 d. nutarime, sprsdamas klausim dl Lietuvos Respublikos
Seimo statuto 23 str., 38 str. 2 d., 41 str. 5 d., 152 str. 5 d., 155 str. 4 d., 156 str. 5 d., 180 str., 208 str. 4 bei
11 d. ir 231 str. 3 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai paymjo, kad Seimo statuto 41 str. 5 d.
vartojama svoka Seimo opozicijos lyderis" neatitinka Seimo statute tvirtinto Seimo opozicijos lyderio
statuso. Pagal Seimo statut Seimo opozicijos lyderiu vadinamas opozicins frakcijos seninas ar
opozicini frakcij koalicijos, turinios daugiau kaip 1/2 Seimo maumai priklausani Seimo nari,
vadovas; jis turi papildomas Seimo statute numatytas teises. is teisinis institutas pagal Seimo statute
tvirtint pripainimo Seimo opozicijos lyderiu tvark ir teisin padt neprietarauja Konstitucijai, taiau
pats io instituto pavadinimas Seimo opozicijos lyderis" yra dviprasmis, nes vien lingvistikai aikinant
i svok, galima daryti prielaid, kad Seimo opozicijos lyderis atstovauja visoms Seimo opozicinms
frakcijoms ar visai Seimo maumai. Pagal Seimo statute tvirtint Seimo opozicijos lyderio teisin padt
jis yra tik Seimo opozicins frakcijos ar j koalicijos, turinios daugiau kaip 1/2 Seimo maumai
priklausani nari, taigi tik vienos i opozicini frakcij ar j koalicij, vadovas ir atstovas. Jam
nustatytos teiss neriboja kit Seimo nari teisi, nekliudo jiems gyvendinti Konstitucijos 59 str. 4 d.
tvirtinto Seimo nario laisvo mandato, o kitoms Seimo frakcijoms nepaneigia galimybs bti
opozicinmis frakcijomis. Konstitucinis Teismas 2000 m. vasario 10 d. nutarime paymjo, kad teisinis
reguliavimas visais atvejais turi bti aikus, jis negali kelti dviprasmybi, todl svokos teiss aktuose turi
bti vartojamos tiksliai, j tikrja prasme. Seimo statuto reguliuojam santyki kontekste svoka Seimo
opozicijos lyderis" yra netiksli. Taiau nurodytos svokos Seimo opozicijos lyderis" ydingumas nebuvo
pakankamas pagrindas Seimo statuto 41 str. 5 d. tvirtint teisin reguliavim pripainti prietaraujaniu
Konstitucijai. Frakcij silymai valstybs institucijoms yra rekomendaciniai. Taiau juos valstybs
institucijos, iskyrus teismus, privalo apsvarstyti ir atsakyti ratu.

4. Seimo galiojimai: kontrols, finans, usienio politikos ir kt. srityse. Seimo akt rys.
Seimo galiojimai. Sutinkamai su Konstitucijos 67 straipsniu Seimas:
svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;
leidia statymus;
priima nutarimus dl referendum;
skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;
steigia statymo numatytas valstybs institucijas bei skiria ir atleidia j vadovus;
pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai;
svarsto Ministro Pirmininko pateikt Vyriausybs program ir sprendia ar jai pritarti;
Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas;
priiri Vyriausybs veikl, gali reikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru;
skiria Konstitucinio Teismo teisjus, Aukiausiojo Teismo teisjus bei i teism pirmininkus;
skiria ir atleidia Valstybs kontrolieri, Lietuvos banko valdybos pirminink;
skiria savivaldybi taryb rinkimus;
sudaro Vyriausij rinkim komisij ir keiia jos sudt;
tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis vykdomas;
nustato valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus;
ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus usienio politikos
klausimus;
nustato Respublikos administracin suskirstym;
steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus;
leidia amnestijos aktus;
veda tiesiogin valdym, karo ir nepaprastj padt, skelbia mobilizacij ir priima sprendim panaudoti
189
ginkluotsias pajgas.
Seimo galiojimai gana plats, taiau pagrindin Seimo funkcija yra statym leidiamosios valdios
gyvendinimas ( tarp j ir Konstitucijos patais primimas ). Seimo ypatingj prerogatyv sudaro
valstybs biudeto projekto svarstymas, jo tvirtinimas ir vykdymo kontrol, pritarimas Ministro
Pirmininko kandidatros skyrimui ir pateiktai Vyriausybs programai, aukiausij kontroliuojani
pareign ir aukiausij teism instancij teisj skyrimas, tarptautini sutari ratifikavimas, karo ir
nepaprastosios padties vedimas ir kt.
Seimo akt rys:
statymai teiss aktas, turintis aukiausi reikm, skirtas visuomenini santyki reguliavimui.
statymai dl tarptautin sutari ratifikavimo ar denonsavimo.
Seimo statutas.
Seimo nutarimai.
Rezoliucijos.
Kreipimaisi.
Deklaracijos.
Konstituciniai st.
Kit Seimo priimt akt teistumo klausimas. Konstitucinio Teismo galios tikrinti kit Seimo priimt
akt teistum vis pirma remiasi Konstitucijos virenybs principu, kuris yra privalus Lietuvos
Respublikos statym leidjui - Seimui. Kita vertus, Seimas neturi konstitucini galimybi paeisti savo
paties priimt statym. Visa tai suponuoja konstitucines prielaidas tikrinti ir kit Seimo priimt akt
konstitucingum.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta, kad, be statym, Seimas priima nutarimus (58 str. 1 d., 67
str. 3 p.) ir tvirtina Seimo statut, kuris turi statymo gali (76 str.). Seimo statute (29 skirsnyje) yra
numatyta, kad Seimas taip pat priima rezoliucijas, kreipimusis, deklaracijas. Atsivelgiant 1994 m.
sausio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarime suformuluot teisin pozicij, kad Seimo postatyminiai
aktai negali prietarauti Konstitucijai ir Seimo ileistiems statymams, o juo labiau negali keisti statym
norm, j turinio", darytina ivada, kad ir Seimo statutas, ir nutarimai, rezoliucijos, kreipimaisi,
deklaracijos yra konstitucins kontrols objektai. Btina pabrti dar vien aplinkyb - usienio ali
konstitucins kontrols institucij kompetencijos raida patvirtino tai, kad vis daugiau dmesio skiriama
parlament priimt kit akt teistumui, o ypa - parlamento reglament konstitucingumui. Paplitusi
nuomon, kad tokia kontrol utikrina konstitucin teistum paiame parlamente, yra parlamento nari,
partini frakcij ir kit struktr konstitucini prerogatyv gyvendinimo garantija.

5. Seimo galiojim laikas ir darbo tvarka.

Pagrindin. veiklos forma sesijos. Sesija laiko tarpas per kur vyksta Seimo plenariniai posdiai.
Sesija: plenariniai posdiai, Seimo komitet posdiai, Seimo komisij posdiai, Seimo frakcij
posdiai. Sesijos eilins (pavasario 03 10 06 10 ir rudens 09 10 12 23) ir neeilins (aukia Seimo
pirmininkas daugiau kaip 1/3 S. nari silymu, gali silyti ir Prezidentas). Seimas posdiauja Vilniuje,
Parlamento rmuose. Posdius parengia posdi sekretorius. Seimas laikomas irinktu, kai Vyriausioji
rinkim komisija paskelbia, kad yra irinkta ne maiau kaip 3/5 Seimo nari. Naujai irinkt Seim
susirinkti pirmj posd, kuris turi vykti ne vliau kaip per 15 dien po Seimo irinkimo, kvieia
Respublikos Prezidentas. Jeigu Respublikos Prezidentas nekvieia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi
patys kit dien pasibaigus 15 dien terminui. Pirmasis naujai irinkto Seimo posdis paprastai prasideda
12 valand Seimo rmuose. Pirmj po rinkim Seimo posd pradeda vyriausias pagal ami Seimo
narys. Jeigu is negali ar atsisako, vietoj jo posd pradeda kitas vyriausias pagal ami Seimo narys. Jis
vadovauja posdiams tol, kol irenkamas Seimo Pirmininkas. Po to renkami Seimo Pirmininko
pavaduotojai ir Seimo kancleris. Jauniausias pagal ami Seimo narys yra skiriamas pirmj bals
skaiiavimo grup. Prasidjus Seimo pirmajai sesijai, skiriama laiko frakcijoms sudaryti ir Senin
sueigai suformuoti. Po to Seimas paprastai dirba tokia tvarka:
1) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai;
2) sudaro Seimo komitetus ir tvirtina j pirmininkus bei i pavaduotojus;
3) svarsto Ministro Pirmininko pateikt Vyriausybs program ir sprendia, ar jai pritarti;
4) sudaro sesijos darb program statuto numatyta tvarka.
Sprendimai priimami bals dauguma. Balsavimai atviri, balsuojama asmenikai. Gali bti vardinis
balsavimas jei to reikalauja frakcija ir pritaria 1/3. Gali bti slaptas balsavimas (renkant Seimo
190
pirminink, Kancler, Pirmininko pavaduotoj; dl nepasitikjimo; skiriant Konstitucinio Teismo
teisjus).

6. Apkaltos procesas kaip parlamentin procedra. Apkaltos pagrindai, supaprastinta apkalta ir

visa tai aikinantys Konstitucinio Teismo (1999 05 11, 2003 12 30) nutarimai.
Apkaltos procesas yra parlamentin procedra, kuri Seimas taiko Konstitucijos 74 str. nurodytiems
asmenims dl j padaryt veiksm, diskredituojani valdi autoritet bei siekdamas isprsti toki
asmen atsakomybs problem. Apkaltos klausimu savo pozicij yra idsts Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas. Konstitucinio Teismo 1999 m. gegus 11 d. nutarime konstatuota, jog apkalta
viena i pilietins visuomens savisaugos priemoni. Demokratini valstybi konstitucijose apkalta
traktuojama kaip ypatingas procesas, kai yra sprendiama pareigno konstitucin atsakomyb. Numatant
ypating aukiausij pareign atleidimo i pareig ar j mandato panaikinimo tvark, utikrinama
viea demokratin j veiklos kontrol, taip pat jiems suteikiamos papildomos garantijos atlikti savo
pareigas vadovaujantis statymu ir teise (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegus 19
d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 259 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos
Konstitucijai"). Apkaltos procesas gali bti inicijuojamas Respublikos Prezidentui, Konstitucinio
Teismo pirmininkui ir teisjams, Aukiausiojo Teismo pirmininkui ir teisjams, Apeliacinio teismo
pirmininkui ir teisjams, Seimo nariams. Nei Ministrui Pirmininkui, nei ministrams negali bti
inicijuojama apkalta. Jeigu ios procedros metu konkretus asmuo pripastamas kaltu, tai jis paalinamas
i pareig arba panaikinamas jo Seimo nario mandatas. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Seimo
statutas numato grietus pagrindus apkaltos procesui pradti. Pagrindas apkaltos procesui pradti
atsiranda, jei asmuo iurkiai paeidia Konstitucij, sulauo duot priesaik, tariamas padars
nusikaltim. Teis silyti pradti apkaltos proces, esant nurodytiems motyvams, turi ne maesn kaip 1/4
Seimo nari grup, Respublikos Prezidentas, o dl Aukiausiojo Teismo teisj bei Apeliacinio teismo
pirmininko ir teisj - taip pat ir teisj garbs teismas. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras
nustats, kad nurodyti asmenys yra tariami padar nusikaltim, apie tai nedelsdamas pranea Seimui ir
pateikia reikiam mediag. Iklauss Generalinio prokuroro praneim dl kit asmen padaryto
nusikaltimo, Seimas sprendia, ar duoti sutikim dl konkretaus asmens patraukimo baudiamojon
atsakomybn Seimo statuto nustatyta tvarka, ar pradti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus. Jeigu
Seimas nusprendia duoti sutikim patraukti mintus asmenis baudiamojon atsakomybn, apkaltos
proceso parengiamieji veiksmai ir apkaltos proceso procedra Seime dl to paties kaltinimo negali bti
pradti tol, kol nebus isprstas baudiamosios atsakomybs klausimas, t.y. priimtas teismo iteisinamasis
nuosprendis arba siteisjs teismo apkaltinamasis nuosprendis, arba baudiamoji byla nutraukta.
Duodamas sutikim patraukti asmen baudiamojon atsakomybn, Seimas taip pat apsisprendia, kad
bylos faktines aplinkybes tirs ne Seimo sudaryta specialioji tyrimo komisija, bet teisins institucijos -
tardymas ir teismas. Vadinasi, jeigu teismas pripains asmen kaltu, vliau nereiks teikti atskiro silymo
pradti apkalt dl nusikaltimo padarymo. Silymas apkaltos procesui pradti turi bti teikiamas Seimui
ratu ir iniciatori pasiraytas kaip teikimas, o Respublikos Prezidento silymas - kaip kreipimasis
nurodant konkret asmen, jam formuluojam kaltinim, argumentus, svarbiausius faktus, rodymus ar j
altinius. Seimas, iklauss apkaltos iniciatori ar j atstovo silym pradti konkreiam asmeniui
apkaltos proces, sudaro specialij tyrimo komisij pateikt kaltinim pagrstumui ir rimtumui itirti bei
ivadai dl io silymo parengti. Specialioji tyrimo komisija sudaroma i Seimo nari, apkaltos proceso
iniciatori atstov ir teisinink, dirbani teisme, tardymo sistemoje ar prokuratroje. Komisijoje
paprastai neturi bti daugiau kaip 12 nari. Sudarydamas komisij, Seimas paskiria pirminink ir jo
pavaduotoj, nustato tyrimo atlikimo terminus. Bent vienas i komisijos vadov turi bti teisininkas. Apie
tyrimo eig spaudai ir kitoms visuomens informavimo priemonms pranea tik komisijos pirmininkas
arba jo galiotas narys. Seimo specialiosios tyrimo komisijos posdiai, susij su apkaltos procesu,
paprastai yra udari. Liudytojai ir ekspertai kvieiami ir apklausiami pagal baudiamojo proceso
taisykles: jie spjami dl atsakomybs u atsisakym ar vengim duoti parodymus ir u inomai
melagingus parodymus, visa tai patvirtinama j paraais. Ekspertai savo ivadas pateikia ratu ir pasirao.
Tais atvejais, kai asmeniui pradta apkaltos byla dl iurktaus Konstitucijos paeidimo, Seimas
specialiosios tyrimo komisijos silymu arba savo iniciatyva kreipiasi Konstitucin Teism praydamas
ivados, ar minto asmens konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai. Specialiosios tyrimo komisijos
ivados turinyje turi bti idstoma:
1) kaltinimo esm, nusiengimo padarymo vieta, laikas, bdai, motyvai ir kitos esmins aplinkybs;
191
2) nustatyti faktai ir rodymai;
3) asmens, kuriam taikoma apkalta, paaikinimai. Jeigu pareikti kaltinimai nepasitvirtina, tai nurodoma
ivadoje ir trumpai apibdinami atlikti tyrimo veiksmai. Atsivelgiant tyrimo rezultatus, ivados
pabaigoje konstatuojama, ar yra motyv pradti apkaltos proces Seime, ar nra. Jeigu specialioji tyrimo
komisija padaro ivad, kad yra motyv apkaltos procesui Seime pradti, ji turi suformuluoti konkreius
kaltinimus. Tai gali bti padaryta komisijos ivados pabaigoje arba atskiru dokumentu. Specialioji tyrimo
komisija taip pat nusprendia, kas komisijos vardu palaikys kaltinim ir atliks kitas kaltintojo funkcijas
Seime apkaltos proceso metu. Komisija gali paskirti iki 7 kaltintoj -
Seimo nari. J pavardes ir galiojimus komisija pranea Seimui ratu. Tais atvejais, kai specialioji tyrimo
komisija padaro ivad, kad nra motyv apkaltos procesui pradti, Seimas svarsto ivadoje suformuluot
motyv bei argument pagrstum ir sprendia, ar pritarti iai ivadai. Jeigu Seimas posdyje
dalyvaujani nari bals dauguma patvirtina i ivad, laikoma, kad silymui pradti apkaltos proces
nepritarta. Tuo paiu pagrindu tam paiam asmeniui kelti apkaltos byl galima ne anksiau kaip po
vieneri met ir tik paaikjus naujoms aplinkybms. Jei Seimas nepatvirtina komisijos ivados, kad nra
motyv apkaltos procesui pradti, jis turi nusprsti, kam pavesti atlikti papildom ar pakartotin tyrim -
tai paiai ar naujai specialiajai tyrimo komisijai. Apkaltos procesas Seime susideda i i pagrindini
dali: parengiamosios, tardymo, gin, asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamojo odio ir balsavimo
dl pateikt kaltinim. Parengiamojoje posdio dalyje paskelbiama nagrinjamos apkaltos bylos esm,
pristatomi asmens, kuriam taikoma apkalta, kaltintojai, j atstovai, paaikinamos j teiss ir pareigos,
iklausoma j praym ir priimami dl j sprendimai, isiaikinamos galimybs tsti bylos nagrinjim.
Tardymas pradedamas balsu perskaitant kaltinimo mediag ir iklausant asmens, kuriam taikoma
apkalta, paaikinimus. Po to apklausiamas asmuo, kuriam taikoma apkalta, liudytojai, iklausoma
ekspert ivad, specialist nuomoni, apirimi rodymai. Ginai - tai kaltintojo ir asmens, kuriam
taikoma apkalta, ar j atstov kalbos bei replikos. Paskutins replikos teis visada priklauso gynjui, jeigu
jo nra, - asmeniui, kuriam taikoma apkalta. Pasibaigus ginams, asmeniui, kuriam taikoma apkalta,
suteikiamas baigiamasis odis. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teis bet kurioje apkaltos proceso
dalyje, taiau tik iki balsavimo pradios atsistatydinti i pareig ar atsisakyti Seimo nario mandato
pateikiant dl to pareikim ratu. Toks pareikimas turi bti nedelsiant patenkintas. Tokiu atveju apkaltos
procesas nutraukiamas ir tai forminama Seimo nutarimu. Po asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamojo
odio prasideda baigiamoji teisenos dalis - slaptas balsavimas dl pateikt kaltinimo formuluoi.
Balsuojama u kiekvien kaltinimo formuluot atskirai. Balsuoja tik Seimo nariai. Suskaiiavus balsus,
posdio pirmininkas pranea balsavimo rezultatus dl kiekvienos kaltinimo formuluots atskirai. Jeigu
bent u vien kaltinimo formuluot balsuoja 3/5 vis Seimo nari, laikoma, jog asmuo Seimo yra
pripaintas kaltu vykds jam inkriminuojam nusiengim. Jeigu n viena kaltinimo formuluot
nesurenka 3/5 vis Seimo nari bals, laikoma, jog apkaltai Seimas nepritar. Jei u kaltinimo
formuluot, atitinkani baudiamojo nusikaltimo poymius, balsavo maiau kaip 3/5, taiau daugiau
kaip pus vis Seimo nari, laikoma, jog Seimas duoda sutikim patraukti konkret asmen, iskyrus
Respublikos Prezident, baudiamojon atsakomybn. Kai Seimas konkret asmen apkaltos proceso
tvarka pripasta kaltu, tas asmuo nuo to momento laikomas paalintu i pareig arba netenka Seimo nario
mandato. Jam u padarytus nusiengimus taip pat gali bti taikoma teisin atsakomyb statym nustatyta
tvarka. Konstitucijos nustatyt nelieiamybs teis praranda ir savo noru atsistatydin i pareig arba
atsisak Seimo nario mandato asmenys, o u padarytus nusiengimus jiems taip pat gali bti taikoma
teisin atsakomyb bendra tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. gegus 11 d.
nutarime yra nustats, kad nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir asmens kalt nusikaltimo
padarymu jau yra nustats teismas, Seimas sprendia tik asmens konstitucins atsakomybs klausim".
Apkaltos procedra pradedama Seime gavus teismo apkaltinamojo nuosprendio nuora. Tai daugiausia
diskusij kelianti procedra. i procedra turi tam tikro prietaringumo, nes jai priepastatomas teismo
apkaltinamasis nuosprendis ir apkaltos rezultatai. Esant neigiamiems apkaltos procedros rezultatams
vyksta teisin kolizija - teismo nuosprendyje asmuo pripaintas kaltu, o dl apkaltos proceso tampa
nemanoma nualinti asmens nuo uimam pareig ar panaikinti Seimo nario mandat. Gav teismo
siteisjusio apkaltinamojo nuosprendio nuora, Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas nedelsdami su
juo supaindina Seimo narius. Artimiausiame Seimo posdyje Seimo Pirmininkas ar jo pavaduotojas
teikia Seimo nutarimo projekt dl Seimo nario mandato panaikinimo. Tame paiame posdyje Seimas
paskiria Seimo posdio dl asmens paalinimo i pareig ar Seimo nario mandato panaikinimo
svarstymo dat. Svarstymo data turi bti paskirta ne anksiau kaip po 7 dien nuo posdio, kuriame i
192
data buvo nustatyta, dienos. Asmeniui, dl kurio teikiamas Seimo nutarimo projektas, nedelsiant ratu ir
pasiraytinai praneama apie paskirt Seimo posdio dat ir laik, kai siteisjusio apkaltinamojo teismo
nuosprendio pagrindu bus sprendiamas jo paalinimas i pareig ar Seimo nario mandato panaikinimas.
Su praneimu yra siuniamas io straipsnio 3 d. numatyto nutarimo projektas, Seimo statutas, taip pat
siloma iki svarstymo dienos ratu praneti, ar jis nori dalyvauti apkaltos procedroje. Asmuo,
pranedamas apie savo dalyvavim, gali nurodyti ne daugiau kaip du gynjus ar kitus atstovus, kurie turi
bti pakviesti Seimo posd. Asmuo taip pat gali pateikti rodym, turini takos sprendiant
konstitucins atsakomybs klausim. Seimo posdis pradedamas Seimo Pirmininko ar jo pavaduotojo
praneimu. Praneime idstoma siteisjusio apkaltinamojo nuosprendio esm. Po to odis
suteikiamas asmeniui, dl kurio teikiamas Seimo nutarimo projektas, arba jo praymu vienam i gynj ar
atstov. Asmuo, dl kurio teikiamas Seimo nutarimo projektas, ar vietoj jo kalbantis gynjas ar atstovas
gali remtis rodymais, turiniais takos sprendiant konstitucins atsakomybs klausim. Seimo nariai gali
uduoti asmeniui, dl kurio teikiamas Seimo nutarimo projektas, ar vietoj jo kalbaniam gynjui ar
atstovui klausim. Po to odis suteikiamas gynjams ir atstovams, jei j nra, - asmeniui, kuriam taikoma
apkalta. Procedra baigiama asmens, dl kurio teikiamas Seimo nutarimo projektas, baigiamuoju odiu.
Asmuo, dl kurio teikiamas Seimo nutarimo projektas, iki balsavimo pradios turi teis atsistatydinti i
pareig ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dl to pareikim ratu. Asmuo, atliekantis
laisvs atmimo bausm, pareikim gali atsisti patu ar per savo galiot asmen. Tokiu atveju apkaltos
procedra Seime nutraukiama.
Nutarimai 1999 05 11 ; 2003 12 30

7. Seimo kontrolieriai.
Seimo kontrolieri samprata. Seimo kontrolierius konstitucin pareigyb (73 Konstitucijos
straipsnis). Ginti pilieio teises tai kasdienin seimo kontrolieri pareiga. Taiau Seimo kontrolieriai yra
pareignai, tiriantys skundus ir apsaugantys pilieius ne nuo bet koki teiss paeidim ar varym, o
btent, kaip paminta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri
statyme, nuo biurokratizmo ir piktnaudiavimo, kitaip sakant nuo blogo valdymo. Todl pirmoji
teisini santyki sritis, kuri tiesiogiai veikia ar siekia veikti Seimo kontrolierius, yra valdym
reglamentuojani teisini santyki tobulinimas, kitaip tariant, valdymo gerinimas. Seimo kontrolierius,
tirdamas konkret skund ir aptiks blogo valdymo, tvarkymosi valstybs ar savivaldybs institucijoje,
fakt ir juos nurodydamas bei numatydamas bdus kaip to ivengti, be abejo, prisideda prie tvarkos,
valdymo gerinimo toje institucijoje. Seimas skiria 5 Seimo kontrolierius: 2 valstybs staig pareign, 1
karini ir joms prilygint institucij pareign ir 2 vietos savivaldybi staig pareign veiklai tirti.
Seimo kontrolieri teiss ir pareigos yra lygios ir kiekvienas i j veikia savarankikai (Lietuvos
Respublikos Seimo kontrolieri statymo 8 straipsnio 1 dalis). Seimo kontrolieriai savo veikl grindia
teistumo, nealikumo ir vieumo principais (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymo 8
straipsnio 2 dalis).
Seimo kontrolieri teiss ir pareigos. Kalbant apie Seimo kontrolieri vaidmen siekiant, kad valstybs
institucijos tinkamiau taikyt statymus ir kitus teiss aktus, reikia paymti, kad, tirdami piliei
skundus, jie tam tikru atvilgiu priiri, kaip valstybs valdios ir valdymo institucijos bei savivaldybs
laikosi Lietuvos Respublikos statym ir teiss akt. Seimo kontrolieri tyrimo objektas galimas
pareign piktnaudiavimas ar biurokratizmas. Pagal galiojant statym, pareignai, dl kuri
piktnaudiavimo ir biurokratizmo Seimo kontrolieriai tiria piliei skundus, yra: valstybs valdios ir
valdymo institucij darbuotojai, savivaldybs vykdomosios institucijos atstovai, savivaldybs
administracijos darbuotojai ar galioti asmenys, atliekantys organizacines, tvarkomsias ar
administracines funkcijas. Pagrindinis Seimo kontrolieri udavinys - apginti piliei teises, alinant
prieastis, lmusias t teisi paeidimus ir tik po to bausti paeidjus. Kad Seimo kontrolieriai galt
tinkamai, gerai ir teisingai itirti piliei skundus, jiems yra suteikiami gan dideli galiojimai.
Galiojaniame statyme nustatyta, kad Seimo kontrolierius, vykdydamas savo funkcij, turi teis
reikalauti nedelsiant pateikti informacij, mediag ar btinus dokumentus savo tyrimui atlikti, taip pat
jis turi teis eiti kontroliuojam moni, staig patalpas (prireikus gali pasitelkti policij), kalbtis ir
matytis su jose esaniais asmenimis, reikalauti, kad pareignai pasiaikint ratu ar odiu; juos apklausti.
Siekti geresnio valdymo negalima netobulinant teiss akt. Gerinti teiss akt kokyb Seimo
kontrolieriams leidia Seimo kontrolieri statymas, kuris pareigoja Seimo kontrolierius informuoti
Seim, vyriausyb ir atitinkamas savivaldybi institucijas apie iurkius statym paeidimus,
193
prietaravimus ar spragas, ir silyti toms institucijoms, kad bt pakeisti statymai ar kiti norminiai aktai,
varantys mogaus teises ir laisves. Taiau jokiu bdu negalima sakyti, kad Seimo kontrolieriai turi
statymleidysts teis jie gali tik silyti, taiau tie silymai nra privalomi. Vykdydami savo funkcijas,
Seimo kontrolieriai privalo isaugoti valstybs, profesines ar kitas statym saugomas paslaptis, kurias jie
suinojo eidami savo tarnybines pareigas.
Seimo kontrolieri tiriami skundai. Seimo kontrolieri statyme nustatyta, kad Seimo kontrolieriai tiria
piliei skundus dl valdios, valdymo, savivaldos, karini bei joms prilyginam institucij pareign
piktnaudiavimo ir biurokratizmo. Pateikti skund Seimo kontrolieriui gali kiekvienas pilietis, taip pat
gautus piliei skundus gali perduoti Seimo nariai. Nustats pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo
poymi i spaudos ir kit visuomens informavimo priemoni bei kitoki altini, Seimo kontrolierius
gali pradti tyrim savo iniciatyva. Taip pat jis gali tirti usienio valstybi piliei ir asmen be pilietybs
skundus. Tam tikr keblum Seimo kontrolieriams kl sename (1994 m.) Seimo kontrolieri statyme
nustatyti skundo padavimo ir ityrimo terminai. Skundams paduoti buvo nustatytas 3 mnesi nuo
skundiam veiksm padarymo laiko tarpas, o isprsti skundus buvo 1 mnesio arba prireikus 2
mnesi laiko tarpas. Kad galt tinkamai isprsti skundus ir tinkamai apginti moni paeistas teises,
Seimo kontrolieriai buvo ne kart priversti paeisti tuos terminus, nes tie terminai yra palyginus labai
trumpi. Todl galiojaniame Seimo kontrolieri statymo 17 straipsnyje yra nustatyti ilgesni terminai:
skundams paduoti 1 met laiko tarpas nuo skundiam veiksm padarymo laiko, o skund Seimo
kontrolieriai turi itirti per 3 arba 6 mnesi laiko tarp (minto statymo 20 straipsnis).
Seimo kontrolieri netiriami skundai. Seimo kontrolieri statyme nustatytas platesnis ratas asmen,
kuri veiklos nepriskiriama tirti Seimo kontrolieri kompetencijai. Prie toki asmen priskirtas
Respublikos Prezidentas, Seimo nariai, Konstitucinio teismo ir kit teism teisjai, Ministras pirmininkas,
Valstybs kontrolierius. Taip pat Seimo kontrolieri kompetencijai nepriskiriama tirti Vyriausybs (kaip
kolegialios institucijos), vietos savivaldybi tarnyb ir j valdyb veiklos. Problem kyla tame, kad
Seimo kontrolieriai netiria prokuror, ikiteisminio tyrimo pareign procesini veiksm teistumo ir
pagrstumo.. Problem iuo klausimu plaiai nagrinjo LR Seimo kontrolierius Julius Jasaitis savo
straipsnyje. Jo nuomone, problema prasideda nuo to, kad statymai neapibria procesini veiksm
svokos ir todl i svoka traktuojama labai vairiai, o be to, procesiniai veiksmai baudiamosios bylos
iklimas, nutraukimas, sustabdymas, kardomosios priemons parinkimas, leidimas matytis su advokatu,
telefonini pokalbi klausymasis labai glaudiai susij su pagrindinmis mogaus teismis ir laisvmis.
Todl net menki procesini statym paeidimai sukelia gana sunki padarini. Pagal statymus,
procesini veiksm teistumo prieir atlieka prokuratra (pagal naujj LR BPK- ir ikiteisminio tyrimo
teisjai), taiau, anot J. Jasaiio, gyvenimo tikrov ir moni skundai rodo, kad i kontrols sistema nra
efektyvi. Yra atvej, kai Seimo kontrolierius yra gavs ne vien neigiam atsakym i prokuratros ir
vidaus reikal sistemos pareign. Atsisakymas pateikti tyrimui btin mediag motyvuojamas btent
tuo, kad Seimo kontrolierius netiria procesini veiksm. J. Jasaitis pateikia vien pavyzd, kai Seimo
kontrolieriui nebuvo leidiama pasimatyti ir pasikalbti su suimtuoju skundo autoriumi ir tai trukd jam
atlikti savo tyrim bei gauti reikiam informacij. J. Jasaitis rao, kad sunku suprasti, kaip pareignai,
kuri veikl pagal statym kontroliuoja Seimo paskirtas konstitucinis pareignas, patys nusprendia, ar
jiems privalomi Seimo kontrolieriaus reikalavimai. Nortsi tiktis, kad naujajame BPK reglamentuota
teis apsksti prokuroro veiksmus ikiteisminio tyrimo teisjui pagerins ikiteisminio tyrimo pareign
darbo kokyb.Statistika rodo, kad sumimas iki teismo taikomas gana danai, o jo trukms terminai vargu
ar pateisinami. Galiojantys statymai i esms negina piliei nuo teissaugos pareign neteist
veiksm. Taigi, ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror ir teisj patraukti baudiamojon atsakomybn
u neteistus tarnybinius veiksmus itin sudtinga. Nemaai skund tai nusiskundimai dl smurto
panaudojimo prie asmenis aretinse, policijos komisariatuose, ypa stengiantis tokiu bdu igauti bylai
reikaling rodym ir prisipainim. Tai nra oficialu, bet, anot J. Jasuio, tai i ties daroma ir nematyti
to negalima. Paprastai tokiais atvejais pareign kalt rodoma labai sunkiai. Taigi, jei Seimo
kontrolierius turt teis tirti i pareign procesinius veiksmus, galimas dalykas, kad bt ukirstas
kelias iurktiems moni teisi paeidimams. Taip pat statyme nurodyta, kad Seimo kontrolieriai netiria
skund, kylani.i darbo teisini santyki; skund, kuriuos turt nagrinti teismas; netikrina teism
priimt sprendim, nuosprendi ir nutari pagrstumo ir teistumo. Seimo kontrolieriai, remdamiesi
statymo nuostata, kad jie nenagrinja skund i darbo teisini santyki ir skund, kuriuos turt nagrinti
teismas, atsisako nagrinti skundus tik tais atvejais, kai atitinkamuose statymuose sakmiai nustatyta, kad
tam tikri ginai nagrinjami teismine tvarka, kadangi pagal galiojanius Lietuvos Respublikos statymus,
194
kiekvieno pareigno veiksmai, paeidiantys pilieio teises, gali bti apsksti teismui.Seimo kontrolieriai
nenagrinja anonimini skund (jei Seimo kontrolierius nenusprendia kitaip), maareikmi skund,
skund, gaut prajus skundo padavimo terminui. Svarbu paymti, kad Seimo kontrolieriai netiria
skundo, jei jis buvo inagrintas, yra nagrinjamas arba turt bti nagrinjamas teisme, taip pat jei dl
skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradti ikiteismin tyrim, atsisakyti pradti ikiteismin
tyrim arba nutraukti baudiamj byl. Po ityrimo pakartotinai skundas nenagrinjamas (nebent Seimo
kontrolierius nusprst kitaip). Priimto sprendimo perirjimas ar neperirjimas gali priklausyti nuo
subjektyvi veiksni noro ar nenoro tai daryti. Be to, kai pareignas periri pats savo sprendim, irgi
leidia manyti, kad perirjimas gali bti subjektyvus. Seimo kontrolieri statyme minima, kad Seimo
kontrolierius negali nagrinti skundo, jei jis to negali nealikai atlikti dl giminysts ar kit prieasi.
Atsivelgiant tai, kas pasakyta, skund nagrinjimas Seimo kontrolieriaus staigoje vertinamas kaip
ikiteisminis nagrinjimas.
Seimo kontrolieri sprendimai. Inagrinj jiems piliei paduotus skundus, Seimo kontrolieriai priima
sprendim. Galiojaniame Seimo kontrolieri statyme yra nustatyta ir ivardinta kokius sprendimus,
inagrinj konkret skund, gali priimti Seimo kontrolieriai.
Seimo kontrolieri priimami sprendimai. Seimo kontrolieri veikl reglamentuojantis statymas leidia
jiems daryti tak nusikalstamumo prevencijai bei nusikaltim atskleidimui. Lietuvos Respublikos Seimo
kontrolieri statymo 22 straipsnis sako, kad Seimo kontrolieriai gali perduoti mediag ikiteisminio
tyrimo staigai ar prokurorui, jeigu aptinka nusikaltimo poymi. Seimo kontrolieriai gali pareikti iekin
teisme dl kalt piktnaudiavimu arba biurokratizmu pareign atleidimo i uimam pareig ir gali
ikelti iekin, kad bt kompensuojami moraliniai ir materialiniai nuostoliai, kuriuos patyr asmuo dl
pareign padaryt paeidim. Taigi, patys Seimo kontrolieriai negali liepti ar sakyti pareignams
kompensuoti nukentjusiems nuostolius ar atleisti pareignus i uimam pareig tai gali savo
sprendimu padaryti teismas, kaip pagrindinis teisingumo vykdytojas. Seimo kontrolieriai padeda
prokurorams, jei tirdami skund pastebi, jog buvo paeisti neveiksni, ribotai veiksni, negalij,
nepilnamei bei kit asmen, turini ribotas galimybes ginti savo teises, interesai. Tada jie gali silyti ir
padti prokurorui rengti mediag civilinei bylai teisme ikelti. Seimo kontrolieriai, galima sakyti, veikia
ir kaip tam tikri statym saugotojai. Apie tai kalba Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statymo 22
straipsnio 1 dalies 4, 7, 8 punktai. Seimo kontrolierius gali: silyti kolegialiai institucijai ar pareignui
statym nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti statymams ar kitiems teiss aktams
prietaraujanius sprendimus; silyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dl piktnaudiavimo ar
biurokratizmo; atkreipti pareign dmes aplaidum darbe, statym nesilaikym, tarnybins etikos
paeidim ar biurokratizm ir silyti imtis priemoni, kad bt paalinti statym paeidimai, j
prieastys ir slygos. Taigi, Seimo kontrolierius iri, kad pareignai piktavalikai nepaeidint
statym. statyme paymta ir kit sprendim ri. Seimo kontrolieriai gali silyti kolegialiai
institucijai, staigos vadovui ar auktesniajai institucijai skirti nusiengusiems pareignams drausmines
nuobaudas. Seimo kontrolieriai gali praneti Seimui ar Respublikos Prezidentui apie ministr ar kit
Seimui ar Respublikos Prezidentui atskaiting pareign padarytus paeidimus, iskyrus tuos paeidimus,
kurie buvo padaryti pareign, kuri veiklos Seimo kontrolieriai netiria. Seimo kontrolierius gali atmesti
skund, jei nepasitvirtina jame nurodyti paeidimai. Tai logika, nes jei nra paeidimo, nra dl ko
skund toliau tirti ir priimti kokius nors sprendimus.
Seimo kontrolieri sprendim skundimas. Kalbant apie Seimo kontrolieri sprendimus kyla klausimas,
ar visada j sprendimai yra teisingi ir teisti, k daryti jei pilietis ar pareignas mano, jog buvo priimtas
netinkamas sprendimas kaip nors paeidiantis jo teises. Juk Seimo kontrolierius, priimdamas sprendim,
dl objektyvi ar subjektyvi prieasi gali klysti, priimti juridikai neteising sprendim. Kalbant apie
Seimo kontrolieri sprendim tikrinimo tvark, ikyla galimybs sksti sprendim teismui klausimas.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri statyme tokia galimyb nenumatyta. Taiau Konstitucijos 30
straipsnyje sakoma, kad asmuo, kurio konstitucins teiss paeistos, turi teis kreiptis teism. Ikyla
klausimas, ar Seimo kontrolierius, priimdamas neprivalomus, rekomendacinio pobdio sprendimus, gali
kaip nors paeisti pilieio teises ir laisves. Vadovausims prielaida, kad pilietis turi teis taip manyti, net
jei kalbama apie tariamus jo teisi paeidimus. Taigi galima ar negalima sksti Seimo kontrolieri
sprendim teismui? Pagal Konstitucij, lyg ir galima, taiau pagal Lietuvos Respublikos Seimo
kontrolieri statym bei pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeks - ne. Tai, tikriausiai,
paaikinama tuo, kad Seimo kontrolieri sprendimai yra tik rekomendacinio pobdio, t.y. pilieio
skundas dl Seimo kontrolieri sprendim greiiausiai teismo bt atmestas aukiau mintu pagrindu.
195
Seimo kontrolieri sprendim teisin galia ir problemos. Taigi, baigs nagrinti skund, Seimo
kontrolierius parao paym, idstydamas joje iaikintas aplinkybes, surinktus rodymus ir pateikdamas
joje juridin pareign veiklos vertinim bei priima sprendim. Seimo kontrolieri institucija yra
specifin tuo, kad visi j priimami sprendimai yra tik rekomendacinio pobdio. Tai akivaizdiai matosi
galiojaniame statyme, kur nurodoma, kad Seimo kontrolierius gali tik silyti, atkreipti kit dmes ir
nieko nekalbama apie Seimo kontrolieri sprendim privalomum, iskyrus 22 straipsnio 3 ir 4 dalis, kur
kalbama, kad Seimo kontrolieriaus silym panaikinti, pakeisti ar priimti sprendim, paalinti statym
paeidimus, j prieastis ir slygas, privalo nagrinti institucija ar pareignas, kuriems toks silymas
adresuojamas. Teismo sprendimas, Seimo kontrolieriaus silymu atleisti i uimam pareig kaltus
piktnaudiavimu ar biurokratizmu pareignus, privalomas darbdaviui ir yra pagrindas nutraukti darbo
sutart. Taigi Seimo kontrolieri sprendimai gali bti adresuojami kolegialiai institucijai ir j silymas
pakeisti neteist pareigno sprendim ir privalo bti nagrinjamas institucijoje, kuriai toks pareignas
yra atskaitingas. Kit Europos ali, kuriose mogaus teisi gynimo institucijos egzistuoja daugel met,
patirtis rodo, kad ombudsmen (Seimo kontrolieri) rekomendacijos daugiau nei 90 procent yra
vykdomos geranorikai, o tais atvejais, kai valstybs organai ar pareignai to nedaro, paprastai sikia
alies parlamentas ir priveria gyvendinti ombudsmeno rekomendacijas. Lietuvoje, manau,
rekomendacij geranoriko vykdymo procentas bt ymiai maesnis. Pastaruoju metu yra danai
siloma nustatyti, kad Seimo kontrolieri sprendimai bt privalomi. itie silymai yra motyvuojami tuo,
kad iuo metu Lietuvoje yra tokia padtis, kai rekomendacinio, neprivalomo pobdio sprendimai, nors ir
bt teisikai motyvuoti, nra vykdomi arba vykdomi labai nenoriai. Kyla abejoni, ar padarius Seimo
kontrolieri sprendimus privalomus, kas nors smarkiai pasikeist ar kad padtis pagert. Mat dabar
Seimo kontrolieri sprendimai, bdami rekomendacinio pobdio, tiesiogiai negali sukelti neigiam
teisini padarini ir todl Seimo kontrolieriai negali bti jiems patiems netiktai traukti teismin byl
nagrinjim, kaip suinteresuoti asmenys ar atsakovai . iuo metu patys Seimo kontrolieriai gali sprsti ir
pasirinkti, kada ir dl koki padaryt paeidim jiems kreiptis teism, kad bt apgintos piliei teiss.
Seimo kontrolieri sprendimas negali bti vertinamas kaip paskutin valstybs vidaus piliei teisins
gynybos priemon, nes Lietuvos statymai ir Konstitucija skelbia, kad kiekvieno pareigno neteisti
veiksmai, kurie paeidia piliei teises, gali bti apsksti teismui. Teismas vykdo teisingum ir tik
teismas yra ta institucija, kuri priima galutin sprendim. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieri
statymo 18 straipsnyje pasakyta, kad seimo kontrolieriai nesprendia toki skund, kurie buvo
inagrinti, yra nagrinjami ar turt bti nagrinjami teisme. Bt keista, jeigu Seimo kontrolierius
nagrint skund, kuris buvo inagrintas teisme. Tada jis praktikai galt priimti kitok sprendim, bet
teorikai ne, nes teismo sprendimas yra galutinis ir turi auktesn teisin gali. Seimo kontrolieriaus
sprendimas yra rekomendacinio pobdio ir neatima i skund padavusio asmens galimybs kreiptis
teism.

15 tema. Lietuvos Respublikos Seimo nario statusas

1. Seimo narys tautos atstovas ir laisvojo mandato turtojas

Pagrindines Lietuvos Respublikos Seimo ( toliau-Seimo) nario teises bei pareigas apibria Lietuvos
Respublikos Konstitucija (toliau Konstitucija) ir Lietuvos Respublikos Seimo Statutas (toliau
Statutas), o kitas jo teises ir pareigas - ir kiti Lietuvos Respublikos statymai.
Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybs interesais, savo sine ir negali bti
varomas joki mandat. (Statutas 1 straipsnis)
Irinktas Seimo narys yra laisvas balsuodamas bet kuriuo klausimu. Laisvo mandato esm Tautos
atstovo laisv gyvendinti jam suteiktas teises ir pareigas nevarant ios laisvs rinkj priesakais, j
iklusi partij ar organizacij politiniais reikalavimais, nepripastant teiss ataukti Seimo nar.
Kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai, taigi visi parlamento nariai yra Tautos atstovyb. Seimo
nari teisi negalima diferencijuoti, negalima jiems nustatyti nevienod galimybi dalyvauti Seimo darbe.
Ne tuo yra paeidiamas esminis atstovaujamosios institucijos principas parlamento nari lygyb
vadinasi, tokiu atveju nebt galimybi Seime atstovauti visai Tautai, reikti jos interesus.

2. Seimo nario priesaika

Nustatomas toks Seimo nario priesaikos tekstas: A, (vardas, pavard), prisiekiu bti itikimas (-a)
Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstitucij ir statymus, saugoti jos emi
196
vientisum; prisiekiu visomis igalmis stiprinti Lietuvos nepriklausomyb, siningai tarnauti Tvynei,
demokratijai, Lietuvos moni gerovei. Tepadeda man Dievas ! Prisiekti leidiama ir be paskutinio
sakinio. (Statutas 3 straipsnis)
Seimo nario priesaikos primimo tvarka: a) Seimo nario priesaik priima Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo (toliau Konstitucinio Teismo) pirminikas, o jei jo nra arba jei jis laikinai negali
eiti i pareig, - laikinai einantis jo pareigas Konstitucinio Teismo teisjas. b) Seimo narys prisiekia
stovdamas prieais priimant priesaik asmen, skaito priesaik padjs rank ant Konstitucijos. c) baigs
skaityti priesaik , Seimo narys pasirao vardin priesaikos lap. d) Priesaikos tekstas netaisomas ir
nekeiiamas, galima ibraukti tik paskutinj priesaikos sakin. ios nuostatos nesilaikymas, kaip ir
atsisakymas pasirayti vardin priesaikos lap arba pasiraymas su ilyga, reikia, kad Seimo narys
neprisiek. e) Vardiniai priesaikos lapai perduodami primusiam priesaik Konstitucinio Teismo
pirmininkui ar Konstitucinio Teismo teisjui, kuris juos patikrina ir perskaito Seimo nari, gijusi visas
Tautos atstovo teises, pavardes. f) Seimo narys privalo prisiekti i naujo, jeigu po to, kai buvo nutrk jo
galiojimai, pagal Konstitucij ir statymus jis vl tampa Seimo nariu. g) Seimo narys turi prisiekti
pirmajame naujai irinkto Seimo posdyje. Seimo narys, negalintis atvykti pirmj naujai irinkto Seimo
posd dl ypa svarbios pateisinamos prieasties , prisiekia kitame, artimiausiame, Seimo posdyje, kai
tik inyksta i ypa svarbi pateisinama prieastis. Seimo narys, irinktas vliau, prisiekia artimiausiame
Seimo posdyje. (Statutas 4 straipsnis)
Pasekms Seimo nariui neprimus priesaikos: Seimo narys, Statuto nustatyta tvarka neprisieks arba
prisieks lygtinai, pagal Konstitucijos 59 straipsn netenka Seimo nario mandato. Dl to Seimas priima
nutarim. (Statutas 5 straipsnis)
3. Seimo nario galiojimai
Seimo nariu gali bti irinktas Lietuvos Respublikos pilietis, ne jaunesnis kaip 25 met, nuolat gyvenantis
Lietuvoje. Seimo nari galiojim laikas pradedamas skaiiuoti nuo tos dienos, kai naujai irinktas Seimas
susirenka pirmj posd. Nuo io posdio pradios baigiasi anksiau irinkt Seimo nari galiojim
laikas. Paymtina tai, kad irinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises gyja tik po to, kai Seimo
posdyje prisiekia bti itikimas Lietuvos Respublikai. Priesaika yra asmens ikilmingas bei tvirtas
pasiadjimas prisiimti j saistanias pareigas ir jas vykdyti arba paadas sakyti ties, paprastai kreipiantis
ir Diev. Tarp priesaikos ir pasiadjimo nedaroma esmini skirtum, tos svokos traktuojamos kaip
beveik vienareikms. Tiesa, tam tikr skirtum galima aptikti, jeigu kreipsime dmes formos dalykus.
Antai priesaika yra apibdinama
kaip ikilmingas ir tvirtas pasiadjimas. Seimo rinkim statymo 38 str. 4 d. ginijama nuostata idstyta
taip: Asmenys, kurie yra dav kit valstybi pilieio priesaik, turi ratu jos atsisakyti ir nurodyti
anketoje, kaip ir kada jie tai padar. Cituota nuostata yra skirta iai Konstitucijos 56 str. 1 d. normai
sukonkretinti: Seimo nariu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijs priesaika ar
pasiadjimu usienio valstybei [...] (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkriio 11 d.
nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Seimo rinkim statymo 38 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos
Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo 36 straipsnio 4 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos
Konstitucijai). Neprisieks Seimo narys neturi io statuto antrame skirsnyje nustatyt teisi, nesinaudoja
io statuto treiame skirsnyje numatytu veiklos aprpinimu bei garantijomis ir negauna Seimo nario
atlyginimo. Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybs interesais, savosine ir
negali bti varomas joki mandat. Taigi Seimo narys, nors ir priklausydamas politinei frakcijai,
neprivalo balsuoti prie savo vali. Nuo naujai irinkto Seimo pirmojo posdio pradios baigiasi buvusio
Seimo nari galiojimai. Seimo nario galiojimai nutrksta, kai:
1) pasibaigia galiojim laikas arba susirenka pirmj posd pirmalaikiuose rinkimuose irinktas
Seimas;
2) jis mirta;
3) jis atsistatydina ratiku pareikimu;
4) teismas pripasta j neveiksniu;
5) Seimas panaikina jo mandat apkaltos proceso tvarka;
6) rinkimai pripastami negaliojaniais arba iurkiai paeidiamas
Seimo rinkim statymas;
7) jis pereina dirbti arba per 3 mnesius neatsisako darbo, nesuderinamo
su io statuto 6 str. reikalavimais;
8) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybs.
197
4. Seimo nario imunitetas ir indemnitetas
Seimo nariui nekliudomai realizuoti jam suteiktus galiojimus Seimo statute numatytos garantijos. Seimo
narys turi teis nekliudomai lankytis visose monse, staigose ir organizacijose. U Seimo nario teist
reikalavim nevykdym kaltam pareignui statym numatyta tvarka gali bti skiriama drausmin
nuobauda, jis gali bti atleistas i pareig. Seimo nario asmuo nelieiamas. Seimo narys be Seimo
sutikimo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, suimamas, negali bti kitaip varoma jo
laisv, iskyrus atvejus, kai jis utinkamas nusikaltimo vietoje. Seimo narys, eidamas pareigas,
vadovaujasi Konstitucija, valstybs interesais, savo sine ir negali bti varomas joki mandat. Be
imuniteto, Seimo narys naudojasi indemniteto teise. Vadinasi, Seimo
narys negali bti persekiojamas u balsavim ar kalbas Seime. Taiau u asmens eidim ar meit jis
gali bti traukiamas atsakomybn bendra tvarka. Kaip jau buvo minta, Seimo nario mandat panaikinti
galima tik apkaltos proceso tvarka. Tai sudtinga procedra, numatanti iskirtines Seimo nario veiklos
garantijas, kuri kit ali parlament nariai neturi.

5. Seimo nario galiojim pasibaigimas

Seimo nario galiojimai nutrksta, kai: a) pasibaigia galiojim laikas arba susirenka pirmj posd
pirmalaikiuose rnkimuose irinktas Seimas; b) jis mirta; c)jis atsistatydina ratiku pareikimu; c)
teismas pripasta j neveiksniu; d) Seimas panaikina jo mandat apkaltos proceso tvarka; e) rinkimai
pripastami negaliojaniais arba iurkiai paeidiamas Seimo rinkim statymas; f) jis irinkus
savivaldybs tarybos nariu neatsisako savivaldybs tarybos nario mandato, pereina dirbti arba
neatsisako darbo, nesuderinamo su Statuto 6 straipsnio reikalavimais; g) jis netenka Lietuvos Respublikos
pilietybs. (Statutas 8 straipsnis)

6. Seimo nario darbo ir krybins veiklos konstituciniai aspektai

Seimo narys turi teis Seimo statuto nustatyta tvarka:
1) balsuoti dl vis svarstom klausim Seimo, komiteto ir komisijos, kuri narys jis yra, posdiuose;
2) rinkti ir bti irinktas bet kurias pareigas Seime; 3) dalyvauti diskusijoje visais svarstomais
klausimais, odiu ir ratu pateikti pasilymus, pastabas, pataisas;
4) perduoti posdio pirmininkui nepasakytos savo kalbos tekst, kad is bt raytas posdio
stenogram;
5) silyti Seimui svarstyti klausimus;
6) rengti ir teikti svarstyti Seimui statym bei kit teiss akt projektus, taip pat teikti pasilymus dl
statym, kurie turi bti svarstomi Seime;
7) Seimo posdiuose klausti pranej ir papildom pranej;
8) daryti pareikimus, sakyti replikas, kalbti dl balsavimo motyv, teikti pasilymus dl posdio
vedimo tvarkos, procedros;
9) tiesiogiai ar per padjj gauti uregistruot statym projekt, statym ir kit Seimo priimt akt,
Seimo Pirmininko, Seimo valdybos ir Senin sueigos sprendim ir j projekt bei Vyriausybs rengiam
teiss akt projekt, taip pat kit valstybs valdios ir valdymo institucij priimt nutarim bei valstybs
tarnybos pareign teiss akt kopijas;
10) dalyvauti vis Seimo komitet ir komisij posdiuose, taip pat Vyriausybs posdiuose, prireikus
dalyvauti valstybs valdios ir valdymo institucij posdiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai,
taip pat, i anksto pranes, stebti kitus posdius, kuriuose svarstomi j dominantys klausimai, iskyrus
susijusius su valstybs paslaptimi, kuri svarstymo tvark nustato statymai;
11) kreiptis su paklausimais Vyriausybs narius, kit valstybs institucij vadovus, pateikti jiems, taip
pat Seimo pareignams klausim;
12) kartu su kitais Seimo nariais:
a) teikti statymo projekt dl Konstitucijos keitimo,
b) inicijuoti apkalt,
c) pradti nepasitikjimo, interpeliacijos procedras,
d) aukti neeilin Seimo sesij ir neeilin posd,
e) kreiptis Konstitucin Teism,
f) kitaip veikti pagal io statuto nuostatas.

198
Seimo statuto 10 str. numato, kad parlamento nariai privalo dalyvauti Seimo posdiuose i anksto
numatyt balsavim metu. ios pareigos vykdym kontroliuoja Etikos ir procedr komisija. Ji
nedalyvavusiems numatytuose balsavimuose Seimo nariams statymo nustatyta tvarka gali sumainti
atitinkamo mnesio atlyginim. Etikos ir procedr komisijai nutarus, toki Seimo nari pavards gali
bti skelbiamos spaudoje. Be to, kiekvienas Seimo narys, iskyrus tuos, kurie irinkti Seimo valdyb,
privalo bti kurio nors komiteto narys. Seimo narys turi nuolat susitikinti su rinkjais. Seimo nario
pareigos, iskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybs staigose ir
organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privaiose staigose ar monse. Lietuvoje
realizuotas valdi padalijimo principas numato, jog Seimo narys gali bti skiriamas Ministru Pirmininku
ar ministru. Taiau Seimo nario pareigos, iskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis
pareigomis valstybs staigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privaiose
staigose ar monse. Savo galiojim metu Seimo narys atleidiamas nuo pareigos atlikti krato apsaugos
tarnyb.

16 tema. statym leidyba Lietuvoje.

1. statym leidybos konstituciniai pagrindai (principai) ir j aikinimas bei taikymas

Konstitucinio Teismo veikloje.
Konstitucija, kaip pagrindinis teiskros altinis, tvirtina pamatinius nacionalins teiss principus ir
vertybes, apibria statym iniciatyvos teis turinius subjektus, nustato valdios insitucij kompetencij
pririmant atitinkamus teiss aktus, pagrindinius statym primimo ir sigaliojimo tvarkos reikalavimu,
kitus esminius dalykus. statym svarstymas ir primimas Lietuvoje, kaip ir visose demokratinse
valstybse, yra Tautai atstovaujamos institucijos Seimo prerogatyva, tvirtinta Konstitucijos 67
straipsnio 2 punkte. Subjektus, turinius statym leidybos iniciatyvos teis, nustato Konstitucijos 68
straipsnis, o Konstitucijos 69-72 straipsniuose reglamentuojama statym ir konstitucini statym
primimo, pasiraymo, paskelbimo ir sigaliojimo tvarka. Mint Konstitucijos straipsni nuostatas
sukonkretina Seimo statutas. is statutas nustato teikiamo registruoti statymo projekto reikalavimus,
detaliai reglamentuoja statym projekt svarstymo ir primimo tavrk bei procedr, tarp j statymo
projekto svarstym skubos ir ypatingos skubos tavrka, statymo pasiraymo ir oficialaus paskelbimo
tvark, taip pat Respublikos Prezidento grinto statymo svarstym Seimo posdyje (135 -171 Seimo
statuto str.).
statym laidybos subjektai:
1. statym leidybos (svarstymo, primimo) subjektai (Konstitucijos 9 ir 67 staipsniai):
a) Tauta (referendumo bdu);
b) Lietuvos Respublikos Seimas.
2. statym leidybos iniciatyvos teis turintys subjektai (Konstitucijos 68 straipsnis):
a) Lietuvos Respublikos Seimo nariai;
b) Lietuvos Respublikos Prezidentas;
c) Lietuvos Respublikos Vyriausyb;
d) 50 000 Lietuvos Respublikos piliei.
3. statym projekt rengimo subjektai:
a) Institucijos (valstybins ir nevalstybins);
b) Specialist (ekspert) darbo grups(komisijos): inybins, tarpinybins, neinybins;
c) Iniciatyvins piliei (gyventoj) grups;
d) Atskiri specialistai;
e) Kiti subjektai.
Kiekvienas statym leidybos subjektas leidia teiss aktus nevirydamas savo kompetencijos. Jei
atsitinka kitaip, padt statym nustatyta tvarka gali itaisyti Konstitucinis Teismas vienintel
institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij gali oficialiai vertinti, ar statym leidybos
proceso paskm teiss norma neprietarauja Konstitucijai, ar statym leidybos procese neignoruojami
pagrindiniai teiss reikalavimai, teisins formos ir procedros, Konstitucijoje ir statymuose nustatyti
statym leidybos subjekt galiojimai. Teiss normos krjas negali ignoruoti pagrindinje teiss
normoje Konstitucijoje tvirtint mogaus teisi ir laisvi, valstybs valdios institucij kompetencijos
rib ir kit konstitucini nuostat.

199
Konstitucinis teismas 2002 m. birelio 19 d. nutarime dl Lietuvos Respublikos valstybini pensij
statymo 7, 11, 15 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo prietaravimo Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 71 ir 90 straipsniams nagrinjo Seimo pirmininko pavaduotojo kompetencijos ir galiojim
ribas. Pareikjas (LRS nari grup) teig, kad nei Konstitucijoje, nei seimo statute, nei statymuose nra
numatyta, kad sigaliot statymas, pasiraytas Seimo Pirmininko pavaduotojo. Tuo tarpu ginijam
statym pasira ir oficialiai paskelb Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas, tuo, pareikjo abejone,
galimai paeisdamas Konstitucijos 71 str. 2 dal: Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto statymo
Respublikos Prezidentas negrina ir nepasirao, toks statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir oficialiai
paskelbia seimo Pirmininkas..
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kart yra konstatavs, jog tiesioginis galiojim nustatymas
Konstitucijoje reikia, kad viena valstybs valdios institucija negali i kitosperimti toki galiojim, j
perduoti ar atsisakyti. Vadinasi, jeigu Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyti galiojimai kuriam nors
valstybs pareignui, is negali j perduoti jokiam kitam pareignui, o pastarasis negali j perimti,
iskyrus paioje Konstitucijoje numatytus atvejus. Taigi Konstitucijoje nustatyti Seimo Pirmininko
galiojimai pasirayti ir oficialiai paskelbti Seimo priimtus ir Respublikos Prezidento ne vliau kaip per
deimt dien po teikimo nei pasiraytus ir oficialiai paskelbtus, nei motyvuotai grintus Seimui
pakartotinai svarstyti statymus, jeigu Seimo Pirmininkas nra pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dal
laikinai neteks savo galiojim Seime, pagal Konstitucij negali bti niekam perduodami ir negali pereiti
nei Seimo Pirmininko pavaduotojui, nei kuriam nors kitam asmeniui. Taigi Seimo Pirmininko
konstitucinius galiojimus Seimo Pirmininko pavaduotojas gyja tik Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje
nurodytais pagrindais, t. y. tada, kai Seimo pavedimu jis laikinai eina Seimo Pirmininko pareigas. Tuomet
Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas, turi ir galiojimus pagal
Konstitucijos 71 straipsnio 2 ir 4 dalis pasirayti ir oficialiai paskelbti statymus, jeigu nurodytu laiku j
nepasirao ir nepaskelbia Seimo Pirmininkas, laikinai einantis Respublikos Prezidento pareigas ir dl to
laikinai neteks savo galiojim Seime. Tuo laiku, kai Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas pasira
ginijam statym, nebuvo Konstitucijos 89 straipsnyje numatytos teisins situacijos, t. y. Respublikos
Prezidentas jo savo pareigas, taigi ir statym pagal Konstitucijos 71 straipsnio 2 dal turjo pasirayti ir
oficialiai paskelbti ne Seimo Pirmininko pavaduotojas, o Seimo Pirmininkas. Netgi tokiu atveju, kai
Seimo Pirmininkas yra laikinai ivyks (ginijamo statymo pasiraymo metu Seimo Pirmininkas buvo
ivyks Vokietij), nei Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas, nei kuris kitas pavaduotojas negali
perimti Seimo Pirmininko Konstitucini galiojim taigi ir Konstitucijos 71 straipsnio 2 dalyje jam
nustatyt galiojim pasirayti ir oficialiai paskelbti Seimo priimtus, bet nurodytu laiku respublikos
Prezidento nepasiraytus ir motyvuotai Seimui pakartotinai svarstyti negrintus statymus. Konstitucinis
Teismas konstatuoja, kad Valstybini pensij statymo 7, 11, 15 straipsni pakeitimo ir papildymo
statymas pagal jo pasiraymo ir paskelbimo tvark prietarauja Konstitucijos 71 straipsnio 2 daliai.
2001 m. birelio 28 d. Konstitucinio Teismo nutarime paymima, jog Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies
nuostata, kad statymai Seime priimami laikantis statymo nustatytos procedros, ir 76 straipsnio nuostata,
kad Seimo struktr ir darbo tvark nustato Seimo statutas, reikia, jog statym primimo tvarka gali bti
reguliuojama Seimo statutu, taip pat kitais statymais. statym, kuriais steigiamos, panaikinamos
savivaldybs, keiiamos j teritorij ribos bei centrai, primimo tvark nustato Konstitucija, Seimos
statutas, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet ir j rib statymas bei Vietos
savivaldos statymas. iuos santykius taip pat reglamentuoja Europos vietos savivaldos chartija. Taigi
pagal Vietos savivaldos statym ir Europos vietos savivaldos chartij, sprsdamas savivaldybi steigimo,
panaikinimo, j teritorij rib bei centr nustatymo ir keitimo klausimus, Seimas turi isiaikinti ir
inagrinti savivaldybi taryb silymus bei vietos bendruomeni nuomon. I Teismui pateiktos
mediagos matyti, kad Seimas, priimdamas ginijamus statymus (LR teritorijos administracini vienet
ir j rib statymo 4, 14 straipsni papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo statymas bei LR teritorijos
administracini vienet ir j rib statymo 4, 14 straipsni papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo statymo
gyvendinimo statymas), kuri projektai jam buvo pateikti ginijamo nutarimo pagrindu (LRV 1999 m.
lapkriio 29 d. nutarimas Nr. 1307 Dl LR teritorijos administracini vienet ir j rib statymo 4, 14
straipsni papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo statymo ir LR teritorijos administracini vienet ir j rib
statymo 4, 14 straipsni papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo statymo gyvendinimo statymo projekt
pripaintas prietaraujaniu pagal primimo tvark), neisiaikino ir nenagrinjo savivaldybi taryb
silym bei vietos bendruomeni nuomons. Taigi Seimas nesilaik Vietos savivaldos statymo (1998 m.
lapkriio 17 d. redakcija) 24 straipsnio 3 dalyje ir Europos vietos savivaldos chartijos 5 straipsnyje
200
nustatyt reikalavim. Atsivelgiant tai Konstitucinis Teismas nutaria, kad ginijami statymai pagal j
primimo tvark prietarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai.
2002 m. gruodio 24 d. nutarime Konstitucinis Teismas akcentuoja teiss akt hierarcijos ir Konstitucijos
virenybs principus. Konstituciniai statymai nuo kit statym skiriasi primimo ir keitimo tvarka
(Konstitucijos 69 str. 3 dalis). Ypating konstitucini statym viet teiss akt sistemoje lemia pati
Konstitucija. Konstituciniai statymai negali bti keiiami ar panaikinami statymais. Taip utikrinama,
kad konstituciniais statymais sureguliuoti visuomeniniai santykiai nebus reguliuojami kitaip, kad bus
garantuojamas didesnis konstituciniais statymais reguliuojam visuomenini santyki stabilumas.
Konstituciniai statymai turi neprietarauti Konstitucijai, o statymai turi neprietarauti Konstitucijai ir
konstituciniams statymams. Dl to, kad pagal Konstitucij konstituciniai statymai negali bti keiiami ar
panaikinami ne konstituciniais, taip pat dl to, kad statymai turi neprietarauti Konstitucijai ir
konstitucinams statymams, pagal Konstitucij konstitucini statym sraas tegali bti nustatomas
konstituciniu statymu. Pagal Konstitucijos 69 str. 3 dal toks konstitucinis statymas turi bti priimtas 3/5
Seimo nari bals dauguma. statymo leidjo diskrecij leisti statymus, taip pat ir tuos,kuriuose
reglamentuojama Konstitucijos nuostat taikymo tvarka, riboja Konstitucija; statym leidjas privalo
paisyti Konstitucijos norm ir princip. Konkreiu bylos atveju, Konstitucijos 119 staipsnio pakeitimo
statymo taikymo tvarkos konstitucinio statymo raymo Konstitucini statym sra statym Seimas
prim jau po to, kai buvo prims Konstitucijos 119 sraipsnio pakeitimo statymo taikymo tvarkos
konstitucin statym.
Konstitucinis teismas nutarime akcentuoja Konstitucijos virenybs princip - pamatin demokratins
teisins valstybs reikalavim. Konstitucijos vurenybs principas reikia, kad Konstitucija teiss akt
hierarchijoje iskirtin aukiausi viet, kad joks teiss aktas negali prietarauti Konstitucijai, kad
niekam neleidiama paeisti Konstitucijos, kad konstitucin tvartka turi bti ginama, kad pati Konstitucija
tvirtina mechanizm, galint nustatyti, ar teiss aktai (j dalys) neprietarauja Konstitucijai. iuo
atvilgiu Konstitucijoje tvirtintas Konstitucijos virenybs principas yra neatsiejamai susijs su
konstituciniu teisins valstybs principu universaliu konstituciniu principu, kuriuo grindiama visa
Lietuvos teiss sistema ir pati Konstitucija. Konstitucijos virenybs principo paeidimas reikt, kad yra
paeidiamas ir konstitucinis teisins valstybs principas. Taigi pagal Konstitucij Konstitucijos 119
straipsnio pakeitimo statymo taikymo tvarkos konstituciniame statyme nebuvo galima nustatyti kitos
Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo statymo nuostat taikymo pradios datos, nei ta, kuri iplaukia i
paios Konstitucijos, nes taip bt paeistas Konstitucijos virenybs principas, konstitucinis teisins
vertybs principas.
1994 m. vasario 24 d. nutarime Konstitucinis Teismas taip pat akcentuoja tai, kad Seimas, kaip statym
leidybos institucija gyvendinadamas valdios galias, yra savarankikas tiek, kiek i gali neriboja
Konstitucija.

2. statym leidybos iniciatyvos teiss gyvendinimo konstituciniai aspektai.

statym leidybos iniciatyvos teis reikia, kad statym projektus ir pasilymus dl j leidybos, kuriuos
pateikia ios teiss subjektai, Seimas privalo svarstyti, taiau nebtinai priimti. Konstitucijos 68str.
Pirmojoje dalyje institucionalizuoti statym leidybos iniciatyvos teiss subjektai Seimo nariai,
Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb. Jeigu statym leidybos iniciatyvos teis gyvendina Seimo narys
ar j grup arba Respublikos Prezidentas, tai ie subjektai paprastai parengia ir inicijuojamo statymo
projekt. Konstitucijos 94 str. 5 punkte tvirtinti Vyriausybs galiojimai rengti ir teikti Seimui svarstyti
statym projektus yra susij su jos kompetencijai priskirt ekonomini, socialini, kultros, vietimo ir
mokslo, sveikatos apsaugos ir kit krato reikal tvarkymu. Toki statym projektus Vyriausyb gali
rengti tiek gyvendindama statym leidybos iniciatyvos teis, tiek Seimo pavedimu.
Konstitucijos 68 str. Antrojoje dalyje tvirtintas specifinis statm leidybos iniciatyvos teis4s subjektas
Lietuvos pilieiai. Tokiu subjektu pripastami ne maiau kaip 50 tkst. Lietuvos piliei, turini
rinkim teis. Konstitucin nuostata, pareigojanti Seim svarstyti piliei pateikt statymo projekt yra
imperatyvi ir gyvendinama be ilyg. Seimas piliei pateikt statymo projekt privalo svarsryti visais
atvejais, nesvarbu, ar yta Teiss ir teistvarkos komiteto ivada, kad jis prietarauja Konstitucijai ir nra
nustatyta tvarkaa pateikto Konstitucijos patais projekto, taip pat neatsivelgiama tai, kad pateikt ar
analogik pateiktajam statymo projekt Seimas per pastaruosius 6 mn. buvo atmets. Piliei
teikiamas statymo projektas turi bti pateikyas Seimo posdyje ne vliau kaip per savait nuo jo
registravimo Seimo sesijos metu, o registravus tarp Seimo sesij pirmame kitos sesijos posdyje.
201
(seimo statuto 142 str.). Toks projektas svarstomas laikantios Seimo statuto nustatytos statym leidybos
procedros ir priimamas arba atmetamas bendrais pagrindais ir tvarka. Seimo statutas nenustato
reikalavim, kuri laikantis 50 tkst. Piliei, turini rinkim teis, pateikia statymo projekt Seimui.
Kartu i konstitucin piliei teis suponuoja valstybs pareig utikrinti, kad statymo projekto
iniciatori valia bt laisvai ireikta, i valia nebt manipuliavimo ir falsifikavimo objektas.
Be Konstitucijoje tiesiogiai tvirtintos statym leidybos iniciatyvos teiss, pilieiai turi peticijos teis,
kuri gali bti interpretuojama kaip j netiesioginio dalyvavimo statym leidybos procese forma. Pilieiai
peticij statymo nustatyta tvarka gali ratikai kreiptis valstybs institucijas, tarp j ir Seim, su
reikalavimais ar apsilymais sprsti mogaus teisi ir laisvi apsaugos ar gyvendinimo, valdios ir
valdymo institucij reformavimo ir kitus svarbius visuomenei, savivaldai ar valstybei klausimus. Toks
kreipimasis laikomas peticija, kai siekiant isprsti mintus klausimus reikia priimti nauj teiss akt,
pakeisti, papildyti ar pripainti netekusiu galios galiojant teiss akt ir kai peticij komisija toki
kreipimsi pripasta peticija. Jeigu Seimo Peticij komisija Seimo statuto nustatyta tvarka inagrinjusi
peticij padaro ivad tenkinti peticijoje idstytus reikalavimus ir silymus, gali bti parengiamas
atitinkamo teiss akto projektas arba siloma sudaryti komisij ar darbo grup teiss akto projektui
parengti.

3. statym projekt svarstymas.

statym projekt svaerstymas laikantis vis statym leidybos procedros reikalavim yra Seimo
prerogatyva. Konstitucijos 69 str. Pirmos dalies nuostat statymai<...> priimami laikantis statymo
nustatytos procedros sukonkretina statymo gali turintis Seimo statutas. io statuto 5 dalyje statym
leidybos procedra detaliai reglamentuojamas statym projekt registravimas ir j pateikimas Seimo
posdyje, svarstymas pagrindiniame komitete ir Seimo posdyje bei primimas Seimo posdyje, statymo
projekto svarstymas skubos ir ypatingos skubos tvarka, taip pat Respublikos Prezidento grinto statymo
svarstymas Seimo posdyje.
statym projektus ar galiojaniu statym pakeitimo ar papildymo statym projektus seimui svarstyti
pateikia statym leidybos iniciatyvos subjektai, aptarti Konstitucijos 68 str. Iniciatoriai turi ir pasirayti
tokius projektus. Kai statymo projekt Seimui teikia pilieiai Konstitucijos suteikta teise, j pasirao
iniciatori galioti atstovai, taip pat kartu su projektu pateikiami surinkti piliei paraai.
statymo projektas turi atitikti Seimo statuto reikalavimus. Kartu su projektu pateikiamas
aikinamasis ratas, kuriame nurodoma:
1. parengto projekto tikslai ir udaviniai;
2. kaip iuo metu yra teisikai reglamentuojami statymo projekte aptarti klausimai;
3. kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuot klausim
teigiamos savybs ir koki pozityvi rezultat laukiama;
4. galimos neigiamos priimto statymo projekto paskms ir koki priemoni reikt imtis, kad toki
paskmi bt ivengta;
5. statymo inkorporavimas teisin sistem, kokie ios srities teiss aktai tebegalioja (pateikiamas
i akt sraas) ir kokius galiojanius teiss aktus btina pakeisti ar panaikinti, primus teikiam
projekt;
6. ar statymo projektas atitinka Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos
nuostatas bei Europos Sjungos dokumentus;
7. jeigu statymui gyvendinti reikia statymo papildomj akt, - kas ir kada juos turt parengti, i
akt metmenys;
8. kiek biudeto l pareikalaus ar leis sutaupyti statymo gyvendinimas (pateikiami vertinimai
artimiausiems metams ir tolesnei ateiiai);
9. statymo projekto rengimo metu gauti specialist vertinimai ir ivados;
10. statymo projekto autorius ar autori grup, statymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar
piliei galioti atstovai;
11. reikminiai statymo projekto odiai, kuri reikia iam projektui traukti kompiuterin paiekos
sistem;
12. kiti, iniciatori nuomone, reikalinti pagrindimai ir paaikinimai (Seimo statuto 135 str. 3d.).
Prie aikinamojo rato pridedamas statym pakeitimo lyginamasis variantas, kuriame idstoma
pakeitim esm. Prireikus kartu su statymo projektu pateikiamas statymo ar nutarimo projektas dl io
statymo gyvendinimo tvarkos.
202
statym projektai ir pasilymai registruojami Seimo posdi sekretoriato gaut staym proket or
pasilym rejeste,kuriame nurodomi visi projekto autoriai ir iniciatoriai bei visi j pateikti dokumentai.
statym ir kit teiss akt projektai kartu su aikinamuoju ratu ne vliau kaip per 3 darbo dienas
perduodami statym leidybos procese dalyvaujanioms institucijoms ir pareignams Seimo
Pirmininkui, komitetams, frakcijoms, Vyriausybei, respublikos Prezidento kanceliarijai, o prireikus ir
atitinkamoms savivaldybms (Seimo statuto 136 str. 1 ir 2 d.). Seimo Teiss ir teistvarkos komitetas ne
vliau kaip per 7 darbo dienas nuo gavimo dienos pateikia ivadas dl projekto atitikties Konstitucijai ir
galiojantiems statymams, taip pat formos, struktros, vartojamos terminijos, bet ne turinio, pagrstumo ir
kokybs reikalavimams. Apie statymo projekt skelbiama leidiniuoseSeimo kronika ir Valstybs
inios. Neteikiami svarstyti seime statym projektai, jeigu Teiss ir teistvarkos komitetas padaro
ivad, kad jie prietarauja Konstitucijai ir nra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos patais projekto
(seimo statuto 139 str. 1 d.), taip pat jeigu pateikt ar analogik pateiktam statymop projekt per
pastaruosius 6 mn. Seimas buvo atmets (seimo statuto 139 str. 2d.). Iimtis piliei teikiami statym
projektai, kurie be ilyg turi bti teikiami svarstyti Seime. Jeigu Seimas nutaria pradti svarstymo
procedr, tuomet gali bti sprendiama, ar paskelbti projekt visuomenei svarstyti, taip pat ar taikyti
skubos ar ypatingos skubos svarstymo tvark.
statymo projekto svarstymo procedr sudaro trys stadijos: svarstymas pagrindiniame komitete,
svarstymas Seimo posdyje ir projekto primimas. Seimo paskirtas Pagrindinis komitetas, vertins bei
apibendrins dl statymo projekto gaut mediag, svarsto suinteresuot asmen ir ekspert pastabas.
Sprendimas dl statymo projekto priimamas pagrindinio komiteto posdyje. svarstym iame komitete
kvieiami projekto iniciatori ir ivadas rengiani papildom komitet atstovai, komiteto patvirtinti
ekspertai, taip pat statym leidybos teiss subjektai, pateik patais dl statymo projekto. Komitetas turi
priimti vien i sprendim, kuris pateikiamas projekto svarstymui Seimo posdyje:
pritarti iniciatoir pateiktam statymo projektui ir komiteto ivadoms;
pritarti arba nepritarti statym leidybos teiss subjekt pateiktoms pataisoms dl statymo projekto;
daryti svarstymokomitete pertrauk ir grinti nstatymo ir ivaf projektus tobulinti ivad rengjams,
kurie turi atlikti komiteto nurodytus veiksmus;
paskelbti projekt visuomenei svarstyti;
projekt atmesti (Seimo statuto150 str.1 d.)
Po svarstymo pagrindiniame komitete patvritintas projektas ir komiteto ivados perduodami Seimo
kanceliarijos Dokument skyriui suredaguoti. Suredaguotasprojekto tekstas derinamas su jo iniciatoribei
komitet atstovais (ivad rengjais) (Seimo statuto 150 str.4 d.).
Jeigu po svarstymo Seimas nusprendia pritarti komiteto patvirtintam statymo projektui su seimo
posdyje priimtomis pastabomis, seimo kanceliarijos Dokument skyriaus suredaguotas statymo
projektas, taip pat naujos Teiss departamento ivados dl io projekto turi bti idalyti Seimo nariams ir
teikti Vyriausybei, Respublikos Prezidento kanceliarijai ne vliau kaip prie 2 darbo dienas iki posdio.
Primimo metu svarstomos tik tos pataisos, papildymai bei ibraukimai, kuriuos posdio metu
pirmininkui paskelbus paremia ne maiau kaip 1/5 seimo nari (seimo statuto 155 str. 4 d.). Jeigu
nustatyta tvarka yra gauta nauj pasilym, kuri pagrindinis komitetas iki tol nebuvo svarsts, ie
pasilymai iki statymo projekto svarstymo Seime turi bti apsvarstyti pagrindinio komiteto posdyje.
Jeigu priimtiems pasilymams suderinri reikia dar vieno pagrindinio komiteto posdio arba priimam
statym straipsniai reglamentuoja mokesius, arba dl j gali labai pasikeisti valstybs pajamos, po
balsavimo dl vis straipsni arba statymo projekto primimo metu gali bti padaryta statymo projekto
primimo pertrauka. Jeigu po statymo projekto svarstymo jis pakeiiamas taip, kad jo nuostatos gali
neatitikti Europos Sjungos teiss, pagrindinis komitetas gali paprayti Europos teiss departamento prie
Vyriausybs pateikti nauj ivad. statymo primimo metu prie balsavim dl viso statymo projekto
turi bti padaryta pertrauka, jeigu nra pateikti ir apsvarstyti Seime statymo ar nutarimo dl statymo
gyvendinimo, taip pat statym dl kit statym ar j straipsni, susijusi su priimamu statymu,
pakeitimo, papildymo ar pripainimo netekusios galios projektai, kai Seimas yra nusprends, kad iuos
teiss aktus reikia priimti (Seimo statuto 158 str. 7d.) statymo primimo metu silymai atmesti projekt
nepriimami. Jis laikomas atmestu, jeigu negauna reikiamo bals skaiiaus.

4. statym primimas. Konstitucini statym primimo ypatumai.

Konstitucijos 69 str. 2 d. nustatyta, kokia Seimo nari bals dauguma priimami statymai. Jie priimami
paprasta (t. y. daugiau kaip puss) Seimo posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma, iskyrus
203
konstitucinius statymus. Atsivelgiant tai, kad Seimo statutas nenustato Seimo posdyje dalyvaujani
Seimo nari kvorumo btinos slygos pripainti Seimo posd legitiminiu ir turiniu teis priimti
sprendimus statymus gali priimti ir neretai priima tik nedidel dalis Seimo nari.
Konstitucijos 69 str. 3d. nuostata tvirtina, kokia Seimo nari bals dauguma skaiiuojant nuo bendro
seimo nari skaiiaus 141 Seimo nario priimami ir keiiami konstituciniai statymai, taip pat nustato
t tvark, kokia priimami konstituciniai statymai. Konstitucini statym sra 3/5 (t. y. ne maiau kaip
85 ) Seimo nari bals daugumanustato Seimas. Pagal Seimo statuto 168 str. 2 d. sra taip pat gali
bti rayti ir jau priimti statymai, jeigu Seimas padarys ivad, kad jie tokie yra pagal savo turin bei
svarb. Konstitucini statym, palyginti su kitais statymais, inicijavimo ir svarstymo prosedra yra
sudtingesn, o priimami jie ne paprasta, bet kvalifikuota Seimo naribals dauguma, iskyrus tuos
atvejus, kai Konstitucija keiiama referendumu. Konstitucini statym projektai registruojami,
pateikiami ir svarstomi bendra Seimo statuto statym leidybos procedros nustatyta tvarka, iskyrus
iimtis irypatumus. ie projektai negali bti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka.
Konstitucini statym primimo tvarka priklauso ir nuo to, ar priimamos Konstitucijos pataisos ar kiti
konstituciniai statymai. statym dl Konstitucijos keitimo projektai svarstomi ir dl j balsuojama
Seime du kartus, o tarp i balsavim turi bti daroma ne maesn kaip 3 mn. pertrauka. statymas dl
Konstitucijos keitimo laikomas priimtu,jeigu kiekvieno balsavimo metu u tai balsavo ne maiau kaip 2/3
vis Seimo nari ir jei abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats pataisos tekstas. Kiti konstituciniai
statymai priimami paprasta, taiau skirtinagai nuo kit statym, daugiau kaip puss vis, bet ne Seimo
posdyje dalyvaujani, Seimo nari bals dauguma. Toki konstitucini statym pataisos arba
statymai, pripastantys netekusiais galios ar keiiantys iki tol galiojusius, turi bti priimti 3/5 vis Seimo
nari bals dauguma, balsuojant vien kart.(seimo statuto 171 str. 5.) Yra konstitucini statym
(Konstitucijos nuostat pataisos), kurie gali bti keiiami tik referendumu, jei u tai pasisakyt ne maiau
kaip rinkj. Tik referendumu gali bti keiiamos Konstitucijos I skirsnio Lietuvos vallstyb,
kuriame tvirtinti Lietuvos valstybs santvarkos pagrindai, bei XIV skirsnio Konstitucijos keitimas
nuostatos (Konstitucijos 148 str. 2d.)
Konstitucijos 69 str. 4 d. nuostataLietuvos Respublikos statym nuostatos gali bti priimamos ir
referendumu yra sukonkretinta Konstitucijos 9 str., kuriame numatyta, kokie Valstybybs bei Tautos
gyvenimo klausimai sprendiami referendumu, taip pat refrendumo skelbimo ir vykdymo tvarka.

5. statym promulgavimas ir veto teis.

Pagal Konstitucijos 71 str. 1d. Respublikos Prezidentas gali priimti vien i alternatyvi sprendim: jis
Seimo priimt statym ne vliau kaip per 10 dien po teikimo arba pasirao ir oficialiai paskelbia arba,
pasinaudodamas veto teise, motyvuotai grina Seimui pakartotinai svarstyti. Galima daryti prielaid, kad
10 dien terminas nustatytas prezidentui pasirayti, bet ne paskelbti statym. Tai padaryti valstybs
vadovas gali dl objektyvi prieasi ir vliau. Taip pat 10 dien terminas skaiiuojamas ne darbo, bet
kalendorinmis dienomis. Jeigu paskutin nustatyto termino diena yra poilsio ar vents diena, statym
Prezidentas pasirao pirm po poilsio ar veni dien darbo dien.
Prezidento veto teis teis grinti seimui pakartotinai svarstyti priimtus statymus svarbi sudtin
statym leidybos dalis. Prezidentas, gyvendindmas u teis, siekia neleisti sigalioti statymui, kurio
nuostatos, jo nuomone, yra nepriimtinos arba diskutuotinos, ir kartu pasiekti, kad bt priimami aiks,
logiki, gerai parengti statymai. Jeigu prezidentas nesutinka bent su vienu Seimo priimto statymo
straipsniu, jis Seimui pakartotinai svarstyti grina vis statym. Dalinio veto (grinti svarstyti ne vis
statym, o tik jo dal) Konstitucija nenumato. Prezidentas grindamas statymus Seimui pakartotinai
svarstyti, teikia i statym pataisas atskir straipsni (nuostat) tam tikrus pakeitimus ar papildymus.
Grinimo motyvas gali bti ir pagrsta abejon, ar statymas atitinka Konstitucijos nuostatas, taip pat
statymo norm nuoseklumas, kolizija su galiojaniais statymais, galimi neigiami io statymo
gyvendinimo padariniai, nepatenkinamas statymo parengimas juridins technikos poiriu ir t.t.
Konstitucijos 71 str. 2 d. numatyta:jeigu nurodytu laiku Seimo priimto statymo respublikos Prezidentas
negrina ir nepasirao, toks statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo
Pirmininkas.
Respublikos Prezidento statymas nesukonkretina, dl koki prieasi ar motyv prezidentas per 10
dien nuo teikimo nepasirao ir negrina Seimui pakartotinai svarstyti statymo. Tokius statymus
tuomet per 3 dienas pasirao Seimo Pirmininkas ir oficialiai paskelbia.

204
Konstitucijos 71 str. 3 d. tvirtinta imperatyvi nuostata, pareigojanti respublikos Prezident referendumu
priimt statym ar kit teiss akt ne vliau kaip per 5 dienas pasirayti ir paskelbti. Tai, kad minta
konstitucin nuostata nepalieka Prezidentui alternatyvaus sprendimo galimybs, lemia dvi aplinkybs.
Pirma, referendumas- tai tiesiogins demokratijos ir aukiausios suverenios Tautos galios svarbiausia
iraikos forma. Antra, referendumu priimto statymo (jo nuostat) ar kito sprendimo nereikia tvirtinti ir
jie sigalioja kit dien po paskelbimo. Jeigu nurodytu laiku Respublikos Prezidentas nevykdo Tautos
valios referendumu priimto statymo nepasirao ir nepaskelbia, statymas sigalioja po to, kai j pasirao
ir oficialiai paskelbia seimo Pirmininkas (Konstitucijos 71 str. 4d.). Referendumu priimt statym
nepasiraymo ir oficialiaus nepaskelbimo prieastys gali bti tik Prezidento liga, laikinas ivykinas
usien ir pan. Tok Prezidento nepasirayt statym seimo Pirmininkas pasirao per 3 dienas ir oficialiai
paskelbia. Toks statymas sigalioja kit dien po jo paskelbimo, jeigu paiu statymu nenustatyta kita
siogaliojimo tvarka.
Vetuot statym pakartotinis primimas Seime.
Jeigu Respublikos Prezidentas, pasinaudodamas veto teise, Konstitucijos 71 str. 1 d. nustatyta tvarka
Seimo priimt statym grina Seimui pakartotinai svarstyti, statym Seimas pagal Konstitucijos 72
str. 1 d. gali i naujo svarstyti ir priimti. Seimo Pirmininkas apie tok valstybs vadovo sprendim pranea
seimui artimiausiame posdyje. Pagal Seimo statuto 165 str. 2 d. seimas ne vliau kaip kit posdi
dien slaptu balsavimu turi nusprsti, ar svarstyti gint statym i naujo, ar laikyti statym nepriimtu.
Jeigu nusprendiama grint statym svarstyti i naujo, tame paiame posdyje Seimas turi ne vliau
kaip po savaits paskirti svarstymo Seimo posdyje dat. Grintas statymas svarstomas Seimo posdyje
tokio svarstymo metu iklausomi pagrindinio ir papildom komitet praneimai ir rengiama bendroji
diskusija. Po svarstymo tame paiame Seimo posdyje rengiamas pakartotinai Seimo apsvarstyto
statymo primimas (Seimo statuto 166 str. 1 ir 2d.). pagal Konstitucijos 72 str. 2 d. pakartotinai Seimo
apsvarstytas statymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir
papildymai arba jeigu Seimas kvalifikuota Seimo nari bals dauguma veik Prezidento veto. Seimo
statutas nustato, kad grinto statymo primimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti vis statym be
pakeitim (167 str. 1 d.). Vadinasi Seimo statutas nustato, kad pirmiau svarstomas klausimas dl
Prezidento veto veikimo. Jeigu satatymas be pakeitim nepriimtas, balsuojama, ar priimti statym su
visomis Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.Respublikos Prezidento veto laikomas veiktu,
o pakartotinai svarstomas statymas priimtu, jeigu u statym balsavo daugiau kaip pus, o u
konstitucin statym ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari. Jeigu Prezidento veto neveiktas,
balsuojama, ar priimti statym su visomis Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. iuo atveju
pakartotinai apsvarstytas statymas laikomas priimtu, jeigu u j balsavo dauguma posdyje dalyvaujani
Seimo nari (ne maiau kaip 71 Seimo narys) (seimo statuto 167 str. 3 ir 4 d.). Konstitucijos 72 str. 3d.
nuostata imperatyvi: Prezidentas to paties straipsnio 2 d. nurodytus statymus privalo ne vliau kaip per 3
dienas pasirayti ir nedelsdamas paskelbti.
statym sigaliojimas.
Konstitucijos 70 str. 1d. nuostata yra glaudiai susijusi su Konstitucijos 84 str. 24 punkto nuostata, pagal
kuri Respublikos Prezidentas pasirao ir skelbia seimo priimtus statymus... Pagal seimo statuto 29 str.
1 dal Seimo Pirmininkas, vykdydamas savo galiojimus, per 10 dien nuo primimo patvirtina parau
Seimo priimto statymo autentikum ir perduoda j Respublikos Prezidentui pasirayti. Pagal Seimo
statuto 127 str. 1d. priimti statymai, prie perduodant pasirayti Prezidentui,vizuoti seimo Pirmininkui
per 7 dienas po j primimo pateikiami su pagrindinio komiteto pirmininko, primimo metu buvusio
pranejo ir priimt patais bei papildym autori vizomis, o pagal to paties straipsnio 2 d. Seimo
Pirmininko vizuotas priimtas statymas per 24 val. Perduodamas Respublikos Prezidentui pasirayti.
Valstybs vadovo pasirayti statymai isiuniami Vyriausybei, Konstituciniam Teismui, Aukiausiajam
Teismui, valstybs kontrolieriui, o prireikus ir kit valstybs unstitucij vadovams bei savivaldybms ne
vliau kaip per 3 darbo dienas. statymo teksto pabaigoje prie respublikos Prezidento para raoma:
Skelbiu Lietuvos Respublikos Prezidento priimt statym.
statymai sigalioja po to kai juos pasirao ir oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu paiuose
statymuose nenustatomas vlesn sigaliojimo data. Pagal statym ir kit teiss akt skelbimo ir
sigaliojimo tvarkos statym oficialus statym ir kit teiss akt paskelbimas yra j paskelbomas
Valstybs iniose.
Paiuose statymuose vlesn j sigaliojimo data paprastai nustatoma, kai atskir statymo norm
galiojimas yra saistomas tam tikr slyg. statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos
205
statymas numato, kad esant neatidliotinam reikalui, statymai, kiti teiss aktai oficialiai gali bti
paskelbti specialiame Seimo leidinyje arba respublikiniuose laikraiuose. Tokiu atveju statymai ir kiti
Seimo aktai sigalioja po to arba kit dien po j paskelbimo, taiau artimiausiu metu ie teiss aktai turi
bti skelbiami ir Valstybs iniose .
Konstitucijos 70str. 2 d. nustato, kad kitus Seimo aktus ir Seimo statut pasirao Seimo Pirmininkas,
tvirtina taip pat ir i akt sigaliojimo tvark. Seimo priimti aktai Seimo Pirmininkui pasirayti per 7
dienas po j primimo pateikiami su pagrindinio komiteto pirmininko, primimo metu buvusio pranejo
ir priimt patais bei papildym autori vizomis. (seimo statuto 127 str. 1d.). Seimo valdybos priimtus
aktus pasirao Seimo Pirmininkas arba jo galiotas Seimo Pirmininko pavaduotojas. Seimo Pirmininkas
arba jo galiotas pareignas, pasiras akt, perduoda j seimo kancleriui paskelbti (seimo statuto 127 str.
3 ir 4d.). tokia pat tvarka per 10 dien Seimo Pirmininkas pasirao ir Seimo statut, kuris pagal
Konstitucijos 76 str. Turi statymo gali.
Seimo priimti teiss aktai sigalioja kit dien po j paskelbimo Valstybs iniose, jeigu paiuose
aktuos nenustatoma kita j sigaliojimo diena (statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos
statymas).

17 tema LR Prezidentas

1. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALSTYBS VADOVAS (IR SU TUO SUSIJ

KONSTITUCINIAI KLAUSIMAI).
Konstitucijos 77 str. Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir
daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir statym.
Aikindamas Konstitucijos 77 str. Konstitucinis Teismas 2000-05-08 nutarime konstatavo :Valstybs
vadovo status Konstitucijoje nustatytam laikui gyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kur
irenka Lietuvos Respublikos pilieiai. Respublikos Prezidento, kaip valstybs vadovo, teisinis statusas
yra individualus, besiskiriantis nuo vis kit piliei teisinio statuso. Respublikos Prezidento, Seimo nario
statuso ypatybs lemia ir skirtingas teiss nelieiamyb garantijas, i asmen imuniteto apimt.
Konstitucinis Teismas 2002-06-19 nutarime konstatavo: Pagal Konstitucij Respublikos Prezidento, kaip
valstybs vadovo, teisinis statusas skiriasi ir nuo vis kit valstybs pareign teisinio statuso.
Respublikos Prezidento, kaip valstybs vadovo, individual, iskirtin teisin status atskleidia vairios
Konstitucijos nuostatos, tvirtinanios: Respublikos Prezidento asmens nelieiamyb; negalimum
Respublikos Prezidentui bti Seimo nariu, uimti kitas pareigas, gauti kitok atlyginim, iskyrus
Respublikos Prezidentui nustatyt atlyginim ir atlyginim u krybin veikl; asmens, irinkto
Respublikos Prezidentu, pareig sustabdyti savo veikl politinse partijose ir politinse organizacijose;
reikalavimus kandidatams Respublikos Prezidentus bei Respublikos Prezidento rinkim pagrindus ir
tvark; Respublikos Prezidento priesaik; Respublikos Prezidento galiojimus, j pradi ir pabaig ir kt.
Teismas 2003-12-30 nutarime konstatavo: kad Lietuvos valstyb kuria Tauta, suverenitetas priklauso
Tautai (Konstitucijos 2 straipsnis). Konstitucijos 4 straipsnyje nustatyta, kad "aukiausi suvereni gali
Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus". Pagal Konstitucijos 55 straipsnio
1dal Tautos atstovai yra Seimo nariai. Taigi tik Seimas yra Tautos atstovyb. Respublikos Prezidentas,
kaip minta, yra valstybs vadovas ir atstovauja Lietuvos valstybei. Nors atstovavimo Tautai ir
atstovavimo Lietuvos valstybei negalima prieprieinti, taiau atstovavimas Tautai ir atstovavimas
Lietuvos valstybei nra tapaios teisins kategorijos, kiekviena i j turi ir tik jai vienai bding teisin
turin.
Respublikos Prezidento vardas juo buvusiam asmeniui ilieka iki gyvos galvos.
LR prezidento, kaip valstybs vadovo, kontitucins funkcijos i esms nra ivardintos, o 84 str. 24
punktai tvirtina tik gantinai atskirus galiojimus, kuriuos galima sisteminti pagal j pobd, taiau
galima iskirti tokias LR Prezidento funkcijas (anot ileikio):
1. Veiklaus valstybs vadovo (77 str. 1 d.) To suvokimas ir konceptualus pripainimas turi praktin
reikm, vertinant, pvz. Prezidento 1999-2002 m. veikl, kai gavus Seimo priimt statym, jis per 10
dien neretai nebdavo nei pasiraomas, nei motyvuotai grinamas Seimui pakartotinai svarstyti
(paeidiant integruojani valstybs vadovo funkcij). (Respublikos Prezidentas nei pasira ir oficialiai
paskelb Lietuvos Respublikos valstybini pensij statymo 7, 11, 15 straipsni pakeitimo ir papildymo
statym, nei j motyvuotai grino Seimui pakartotinai svarstyti (KT nutarimas 2002-06-19)

206
2. Valdios institucij integravimo. Remiantis Konstitucijos nuostatomis, kurios reglamentuoja
Respublikos Prezidento veiksmus, atliekamus sudarant Vyriausyb, skiriant saugumo tarnybos vadov,
apylinki ir apygard teisjus, teikiant Seimui kandidatus valstybs kontrolieriaus ar KT pirmininko
viet, galima teigti, kad prezidentas privalo vykdyti valstybs valdios institucijas integruojani funkcij.
3. Politinio rezervuotumo (santrumo). Pagal 2004-06-15 LR prezidento statym: Asmuo, irinktas
Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl politinse partijose ir politinse organizacijose iki
naujos Respublikos Prezidento rinkim kampanijos pradios. Tok pareikim Respublikos Prezidentas
turi paskelbti kit dien po to, kai Vyriausioji rinkim komisija teikia jam Lietuvos Respublikos
Prezidento paymjim. Taigi galima teigti, kad valstybs vadovas turi atlikti politinio rezervuotumo
funkcij (t. y. bti slygikai depolizuota ir politikai rezervuota institucija). Tai svarbu, jei teisikai
vertintume Prezidento susitikim (jo darbo metu ir jo darbo vietoje) 2003 m. pabaigoje su j rinkimuose
rmusios partijos, kuriai jis priklaus ir vadovavo, atstovais.
4. Moralumo. Atsivelgiant ypating kandidat LR Prezidento viet amiaus cenz, irinkto
prezidento priesaik tautai ceremonij, pregoratyv daryti Seime metinius praneimus apie padt
Lietuvoje, LR vidaus ir usienio politik, galima teigti, jog jis privalo elgtis ar nesielgti taip, kad bt
moralinis autoritetas.
Sprendiant, klausim, ar LR Prezidentas valdymo, ar miri funkcij atliekant institucija, galima bt
teigti, kad:
1. LR Prezidentas vykdo dal valstybs valdios. (K. 5str. Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas,
Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas. ia norma, kurios turinys detaliau atskleidiamas
kituose Konstitucijos straipsniuose, tvirtintas valstybs valdi padalijimo principas.). Tai
detalizuojantis K 84 str. neleidia vienareikmikai atsakyti, koki pagrindin valdios funkcij atlieka
Prezidentas. Jei valdym atlieka Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, galima teigti, kad valstybs
vadovas sietinas su valdymo funkcija. Tai galima pagrsti konstituciniais Prezidento galiojimais: K 84 str.
10 p., kur Prezidentas nustatyta tvarka skiria ir atleidia statym numatytus valstybs pareignus ir K 84
str. 21 p., kur Prezidentas statymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietyb.
2. LR Prezidentas knija tam tikr miri valstybs valdios funkcij, nes:
a) Su statymu leidyba prezidentas susijs galiojimu vetuoti statymus (K 71 str., 84 str. 24 p.),
dl to valstybs vadovas gali kvestionuoti kolektyvins tautos atstovybs teisin kryb, nebdamas
galiotas leisti statymus (K 69 str.)
b) Su teisingumo vykdymu galiojimu teikti malon nuteistiesiems (K 84 str. 23 p.), dl to
valstybs vadovas gali modifikuoti teism teisingum vykdani institucij, sprendimus, nebdama
teisingum vykdanti institucija pagal Konstitucij (K 109 str. 1d.).
Preciziniu poiriu, Prezidentas, negaldamas leisti statym ir vykdyti teisngumo, pirmiausia sietinas su
valdymo funkcija.
KT 1998-01-10 nutarimu iaikino, kad dabartinje Konstitucijoje galima velgti kai kuriuos mirios
valdymo formos ypatumus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyt valdios institucij
kompetencij Lietuvos valstybs valdymo modelis priskirtinas parlamentins respublikos valdymo
formai. Kartu pabrtina, kad ms valstybs valdymo formai bdingi ir kai kurie vadinamosios
miriosios (pusiau prezidentins) valdymo formos ypatumai. Tai atsispindi Seimo, valstybs vadovo -
Respublikos Prezidento, Vyriausybs galiojimuose bei j tarpusavio santyki teisinje konstrukcijoje.
Lietuvos konstitucinje sistemoje yra tvirtintas Vyriausybs atsakingumo Seimui principas, lemiantis
atitinkam Vyriausybs sudarymo bd. Apie mirios valdymo formos valstyb galima sprsti i
Prezidento galiojim sudarant Vyriausyb (skiriant ministrus ir parenkant kandidat Ministrus
pirmininkus) ir kartu su ja vykdant usienio politik (K. 84 str. 1 d.)
Apibendrinant, galima teigti, jog valstybs vadovas konstituciniame Lietuvos valstybs modelyje
asmuo, ne tiek tautos, kiek valstybs atstovas ir jos formalus vadovas, turintis (kaip vienasmen, tiesiogiai
legitimuota ir slygikai depolizuota institucija) alies viduje utikrinti skland institucij
bendradarbiavim ir savo autoritetu personifikuoti i institucij visum tarptautini santyki srityje.

2. PREZIDENTO RINKIM PAGRINDAI, GALIOJIM LAIKAS.

LR prezidento rinkim tvark numato K bei LR Prezidento rinkim statymas.
Respublikos Prezidentu gali bti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilm, ne maiau kaip trejus
pastaruosius metus gyvens Lietuvoje, jeigu jam iki rinkim dienos yra suj ne maiau kaip

207
keturiasdeimt met ir jeigu jis gali bti renkamas Seimo nariu, surinks ne maiau kaip 20 tkstani
rinkj para.
Respublikos Prezident renka Lietuvos Respublikos pilieiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine,
lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali bti
renkamas ne daugiau kaip du kartus i eils.
Teismas 2004-05-25 nutarime konstatavo: Pagal Konstitucij Respublikos Prezidentu negali bti
renkamas ir asmuo, nebaigs atlikti bausms pagal teismo paskirt nuosprend, asmuo, teismo pripaintas
neveiksniu. Pagal Konstitucij Respublikos Prezidentu niekada negali bti renkamas ir toks asmuo, kuris
u priesaikos sulauym, iurkt Konstitucijos paeidim ar nusikaltim, kuriuo kartu buvo iurkiai
paeista Konstitucija, sulauyta priesaika, apkaltos proceso tvarka buvo paalintas i uimam pareig ar
buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas. Pagal Konstitucij Respublikos Prezidentu negali bti
renkamas bet kurio teismo teisjas, taip pat asmuo, einantis Konstitucijos 141 straipsnyje nurodytas
pareigas.
Seimas 2004 m. gegus 4 d. prim Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo papildymo 2
straipsnio papildymo statym io statymo 2 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Prezidento
rinkim statymo 2 straipsnis (1996 m. rugsjo 19 d. redakcija) buvo papildytas nauja 2 dalimi ir
buvo nustatyta, kad Respublikos Prezidentu negali bti renkamas asmuo, kur Seimas apkaltos
proceso tvarka paalino i uimam pareig ar panaikino jo Seimo nario mandat, jeigu nuo jo
paalinimo i uimam pareig ar jo Seimo nario mandato panaikinimo prajo maiau kaip 5 metai.
Teismas 2004-05-25 nutarimu pasisak, kad:
1. Respublikos Prezidentu negali bti renkamas asmuo, kur Seimas apkaltos proceso tvarka
paalino i uimam pareig, panaikino jo Seimo nario mandat, - iskyrus nuostat "jeigu nuo jo
paalinimo i uimam pareig ar jo Seimo nario mandato panaikinimo prajo maiau kaip 5 metai" ir
nuostat, kad Respublikos Prezidentu negali bti renkamas asmuo, kur Seimas apkaltos proceso
tvarka paalino i uimam pareig ar panaikino jo Seimo nario mandat u tokio nusikaltimo,
kuriuo nra iurkiai paeista Lietuvos Respublikos Konstitucija, sulauyta priesaika,
padarym, - neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
2. nuostata "jeigu nuo jo paalinimo i uimam pareig ar jo Seimo nario mandato
panaikinimo prajo maiau kaip 5 metai" prietarauja Lietuvos Respublikos konstitucijos 34 straipsnio
2 daliai, 59 straipsnio 2 ir 3 dalims, 74 straipsniui, 82 straipsnio 1 daliai, 104 straipsnio 2 daliai,
112 straipsnio 6 daliai, statymo "Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo Tvarkos" 5
straipsniui, konstituciniam teisins valstybs principui.
3. Pripainti, kad Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymo 2 straipsnio 2 dalis (2004 m.
gegus 4 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Respublikos Prezidentu negali bti renkamas
asmuo, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i uimam pareig ar panaikino jo Seimo nario
mandat u tokio nusikaltimo, kuriuo nra iurkiai paeista Lietuvos Respublikos Konstitucija,
sulauyta priesaika, padarym, prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai,
56 straipsnio 2 daliai, 74 straipsniui, 78 straipsnio 1 daliai.
Po io KT nutarimo LR Prezidento rinkim statyme atsirado nuostata, kad Respublikos Prezidentu negali
bti renkamas iurkiai paeids Konstitucij arba sulaus priesaik asmuo, kur Seimas apkaltos
proceso tvarka paalino i uimam pareig ar panaikino jo Seimo nario mandat.
Teis rinkti Respublikos Prezident turi Lietuvos Respublikos pilieiai, kurie rinkim dien yra ne
jaunesni kaip 18 met. Rinkimuose nedalyvauja pilieiai, teismo pripainti neveiksniais. Kiekvienas
Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teis rinkti Respublikos Prezident, rinkimuose turi vien bals. Bet
kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliei rinkim teisi apribojimai dl lyties,
rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair - draudiami.
Respublikos Prezidento rinkimai tiesioginiai, nes Respublikos Prezident rinkjai renka be tarpinink.
Rinkjai balsuoja asmenikai ir slaptai. Kontroliuoti rinkj vali rinkimuose draudiama.
K 80 str. Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutin sekmadien likus dviem mnesiams
iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. Valstybs institucijos ir rinkim komisijos, kurios rengia
ir vykdo Respublikos Prezidento rinkimus vieai:
1. Vyriausioji rinkim komisija;
2. miesto, rajono rinkim komisija;
3. apylinki rinkim komisijos.

208
Respublikos Prezidento rinkimus rengia ir vykdo vieai. Respublikos Prezidento rinkim rengimo ir
vykdymo ilaidas apmoka valstyb ir savivaldybs. Atsivelgiant patogum rinkjams atvykti
balsavimo patalpas ir rinkj skaii, miest, rajon teritorijos dalijamos rinkim apylinkes. Miesto,
rajono teritorijos suskirstym rinkim apylinkes mero teikimu tvirtina ir keiia Vyriausioji rinkim
komisija. Patvirtint rinkim apylinki sra, jo pakeitimus Vyriausioji rinkim komisija skelbia
Valstybs iniose. Rinkim apylinks teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkj.
Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi tokie rinkj sraai: Lietuvos Respublikos rinkj sraas;
miest, rajon rinkj sraai; rinkim apylinki rinkj sraai. Rinkj sraai sudaromi du kartus -
iankstiniai ir galutiniai. ie sraai gali bti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti. (LR
prezidento rinkim statymas).
Pretendentais bti kandidatais Respublikos Prezidentus save gali ikelti pavieniai asmenys, gali kelti,
remti politins partijos ir politins organizacijos. Pretendent bti kandidatais Respublikos Prezidentus
iklimas pradedamas ne anksiau kaip likus 80 dien ir baigiamas ne vliau kaip likus 65 dienoms iki
rinkim dienos. Pretendentas bti kandidatu Respublikos Prezidentus ratu pareikia apie tai Vyriausiajai
rinkim komisijai. Jeigu pretendent bti kandidatu Respublikos Prezidentus ikl politins partijos ar
politins organizacijos, j sprendimas taip pat pateikiamas ratu. Pretendentas bti kandidatu
Respublikos Prezidentus privalo atvykti ir pateikti Vyriausiajai rinkim komisijai pilietyb patvirtinant
dokument ir dokument apie sumokt paskutinio paskelbto alies kio vidutinio mnesinio darbo
umokesio (toliau VMDU) 5 dydi ustat. Ustatas yra grinamas j sumokjusiam asmeniui po
rinkim, jeigu j metu kandidatas Respublikos Prezidentus gavo daugiau kaip 7 procentus (iki 2004-04-
14 buvo surinkus 20 tkstani rinkj para) balsavime dalyvavusi rinkj bals.
Likus iki rinkim ne maiau kaip 45 dienoms, pretendentai bti kandidatais Respublikos Prezidentus,
privalo pateikti Vyriausiajai rinkim komisijai jos iduotus rinkj para rinkimo lapus su ne maiau
kaip 20 tkstani rinkj para. Taip pat pretendentas turi pateikti gyventoj pajam mokesio bei
gyventojo turto deklaracij pagrindini duomen iraus, patvirtintus valstybins mokesi inspekcijos.
Pretendentai bti kandidatais Respublikos Prezidentus gali pateikti Vyriausiajai rinkim komisijai
paym apie savo sveikatos bkl. Vyriausioji rinkim komisija i paym paskelbia visuomens
informavimo priemonse.
Pretendentai bti kandidatais Respublikos Prezidentus kandidato Respublikos Prezidentus
status gyja juos registravus kandidatais Respublikos Prezidentus Vyriausiojoje rinkim komisijoje ir
paskelbus oficialaus leidinio Valstybs inios priede Informaciniai praneimai vis asmen,
registruot kandidatais Respublikos Prezidentus, sra. Likus iki rinkim dienos ne maiau kaip 30
dien, Vyriausioji rinkim komisija oficialiai skelbia vis asmen, registruot kandidatais Respublikos
Prezidentus, sra ir ne vliau kaip per 24 valandas nuo srao paskelbimo iduoda iems asmenims
kandidato Lietuvos Respublikos Prezidentus paymjim. Nuo oficialaus kandidat Respublikos
Prezidentus srao paskelbimo dienos prasideda Respublikos Prezidento rinkim kampanija. Prezidento
rinkim kampanijos finansavim reglamentuoja Politini partij ir politini kampanij finansavimo bei
finansavimo kontrols statymas.
Visos politins partijos ir politins organizacijos, iklusios asmen kandidatu Respublikos
Prezidentus, kandidatai Respublikos Prezidentus turi teis ratu paskirti stebtojus kiekvien rinkim
komisij.
Kandidatai Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidat srao paskelbimo turi lygi teis
pasisakyti rinkj ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posdiuose, naudotis valstybinmis
masins informacijos priemonmis ir skelbti savo rinkimin program. Rinkim agitacija draudiama
likus 30 valand iki rinkim pradios ir rinkim dien, iskyrus nuolatin vaizdin agitacij tam skirtose
vietose, jeigu ji ikabinta likus ne maiau kaip 48 valandoms iki rinkim pradios. Rinkim agitacijos
draudimo laikotarpiu joki vaizdini rinkim agitacijos priemoni (iskyrus tas, kurias ileido Vyriausioji
rinkim komisija) negali bti balsavimo patalpose ir 50 metr atstumu aplink pastat, kuriame yra
balsavimo patalpa.
Kandidatas Respublikos Prezidentus rinkim kampanijos metu, taip pat po rinkim negali bti
be Vyriausiosios rinkim komisijos sutikimo patrauktas baudiamojon atsakomybn, suimtas, jam negali
bti taikomos administracins nuobaudos teismine tvarka u veiksmus, padarytus Respublikos Prezidento
rinkim kampanijos metu. Vyriausioji rinkim komisija kartu su Vidaus reikal ministerija turi pasirpinti

209
kandidato Respublikos Prezidentus apsauga, apmokama i valstybs l. Kandidatas Respublikos
Prezidentus gali atsisakyti tokios apsaugos, taip pat samdyti apsaug u savo las.
Balsavimas vyksta rinkim dien nuo 7 iki 20 valandos rinkim komisijos nurodytoje patalpoje.
Rinkjas balsuoja tik toje rinkim apylinkje, kurios rinkj sraus jis yra trauktas. Patu gautas
rinkjo balsas galioja tik toje rinkim apylinkje, kurios rinkj sraus rinkjas yra trauktas.
Balsavimas patu suteikia galimyb dalyvauti rinkimuose pilieiams, kurie dl sveikatos bkls
arba dl kit prieasi rinkim dien negali atvykti balsuoti rinkim apylink. Balsuoti patu galima
miesto, rajono pato skyriuose j darbo valandomis, pradedant 5 diena iki rinkim ir baigiant likus vienai
dienai iki rinkim, jei rinkjas raytas to miesto, rajono rinkj sraus, ir baigiant likus 2 dienoms iki
rinkim, jei rinkjas neraytas to miesto, rajono rinkj sraus. Balsavimo patu ilaidas apmoka
valstyb. U balsavimo organizavim atsako pato skyriaus virininkas. Jis yra atsakingas u rinkim
biuleteni ir balsavimo vok apskait, idavim ir primim balsavimo patu metu. U pato skyriaus
darbo balsuojant patu prieiros organizavim atsako tos rinkim apylinks, kurios teritorijoje yra pato
skyrius, komisijos pirmininkas.
Siekiant, kad kuo daugiau piliei galt realizuoti teis ireikti savo vali rinkimuose,
organizuojamas balsavimas LR diplomatinse atstovybse, laivuose, gydymo, socialins rpybos ir
globos staigose, kariniuose daliniuose, bausms atlikimo vietose.
Galutinius Respublikos Prezidento rinkim rezultatus ne vliau kaip per 5 dienas po rinkim
skelbia Vyriausioji rinkim komisija. Pakartotini Respublikos Prezidento rinkim rezultatus ne vliau
kaip per 5 dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos skelbia Vyriausioji rinkim komisija.
K. 81 str. Irinktu laikomas tas kandidatas Respublikos Prezidento viet, kuris pirm kart balsuojant ir
dalyvaujant ne maiau kaip pusei vis rinkj, gavo daugiau kaip pus vis rinkimuose dalyvavusi
rinkj bals. Jeigu rinkimuose dalyvavo maiau kaip pus vis rinkj, irinktu laikomas tas kandidatas,
kuris gavo daugiausia, bet ne maiau kaip 1/3 vis rinkj bals. Jeigu pirmajame balsavimo rate n
vienas kandidatas nesurenka reikiamos bals daugumos, po dviej savaii rengiamas pakartotinis
balsavimas dl dviej kandidat, gavusi daugiausia bals. Irinktu laikomas kandidatas, surinks
daugiau bals. Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir n vienas negavo
reikiamo bals skaiiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai. balsavim Vyriausioji rinkim komisija
paskelbia t pai dien kaip ir pirmojo balsavimo rato galutinius rezultatus.
Po Respublikos Prezidento rinkim rezultat oficialaus paskelbimo Vyriausioji rinkim komisija ne
vliau kaip per 7 dienas irinktam Respublikos Prezidentui teikia Lietuvos Respublikos Prezidento
paymjim. (Prezidento statymas) Asmuo, irinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl
politinse partijose ir politinse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkim kampanijos
pradios(K 83 str.) (Tuo siekiama, kad Prezidentas bt nepriklausomas nuo j rmusi politini
struktr) Tok pareikim Respublikos Prezidentas turi paskelbti kit dien po to, kai Vyriausioji rinkim
komisija teikia jam Lietuvos Respublikos Prezidento paymjim.(Prezidento statymas)
Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta btina Respublikos Prezidento galiojim slyga - jo
priesaika. K 82 str. Irinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dien
pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo
nariams, prisiekia Tautai bti itikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, siningai eiti savo
pareigas ir bti visiems lygiai teisingas. Konstitucija tiesiogiai nenustato konkreios Vilniaus miesto
vietos (pvz. Seimo rm), kurioje turt prisiekti Prezidentas, kadangi logikai mstant, Seimo nariai,
gerbdami nauj valstybs vadov, gali susirinkti ir Prezidento institucijos darboviet ar kit jo
pageidaujam viet. Kitaip toki nuostat iaikino KT savo 2003-12-30 nutarime: atsivelgiant tai, kad
Seimo nariai - Tautos atstovai posdiauja Seimo rmuose, suponuoja tai, kad irinktas Respublikos
Prezidentas turi prisiekti ne bet kur, o btent Seimo rmuose, kurie pagal Konstitucij gali bti tik
Vilniuje - Lietuvos Respublikos sostinje. Anot ileikio, tok interpretavim galima suprasti taip, kad
Prezidento priesaika tautai susijusi su 141 tautos atstov sklandiu susirinkimu ir dalyvavimu, kuris bt
pasunkintas, jei ceremonija vykt ne Seime. Kita vertus, konstitucijos rengjai i karto galjo vietoj
odio Vilniuje rayti od Seime.
Respublikos Prezidento priesaikos primimo ceremonijoje kvieiami dalyvauti Lietuvos Respublikos
Aukiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. Akto "Dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo"
signatarai, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nariai, Lietuvos banyi hierarchai bei atstovai, politini

210
partij, kit politini ir visuomenini organizacij atstovai, Lietuvoje akredituoti usienio valstybi
diplomatai.
K 82 str. Prisiekia ir perrinktas Respublikos Prezidentas.
Respublikos Prezidentas prisiekia, stovdamas prieais priesaik priimant Konstitucinio Teismo
pirminink, o jo nesant - vien i Konstitucinio Teismo teisj ir skaitydamas priesaikos tekst padjs
rank ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos.
Baigs skaityti priesaik, Respublikos Prezidentas pasirao priesaikos akt. Po to
Respublikos Prezidento priesaikos akt pasirao Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jo nesant - vienas i
Konstitucinio Teismo teisj, kuris prim priesaik. Respublikos Prezidento priesaikos aktas teikiamas
Seimo Pirmininkui ir saugomas Seime. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeiiamas. ios nuostatos
nesilaikymas, kaip ir atsisakymas prisiekti Seimo posdyje, pasirayti priesaikos akt arba pasiraymas su
ilygomis reikia, kad Respublikos Prezidentas neprisiek ir todl negali eiti savo pareig. Po to, kai
priesaikos aktas pasiraytas, giedamas valstybs himnas (prezidento statymas). Prezidento priesaika
Prezidento statyme 3 str. KT 2003-12-30 nutarime pasisak: irinktas Respublikos Prezidentas turi
prisiekti bti itikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, siningai eiti savo pareigas ir bti visiems
lygiai teisingas. Pabrtina, kad irinkto Respublikos Prezidento priesaikoje atsispindi Konstitucijoje
tvirtintos pagrindins vertybs, kurias Tauta sieja su Respublikos Prezidento pareigybe irinkto
Respublikos Prezidento priesaika skiriasi nuo Seimo nario, Ministro Pirmininko ir ministr, Konstitucinio
Teismo teisjo, kit teism teisj duodamos priesaikos. Irinktas Respublikos Prezidentas yra vienintelis
Konstitucijoje nurodytas asmuo, prisiekiantis ypatingam subjektui, kuriam priklauso suverenitetas, -
irinktas Respublikos Prezidentas prisiekia Tautai. Irinkto Respublikos Prezidento priesaikos skirtyb yra
ir ta, kad priesaikoje Tautai atsispindi paios svarbiausios, universalios konstitucins vertybs, nuo kuri
eidamas savo pareigas Respublikos Prezidentas negali nukrypti; ios konstitucins vertybs yra
neatsiejamos viena nuo kitos, i vertybi turinys yra labai talpus, apimantis daugyb kit ne maiau
reikming konstitucini pareigojim. Irinkto Respublikos Prezidento priesaika nra vien formalus ar
simbolinis aktas. Atsivelgiant tai, kad Respublikos Prezidento priesaikos institutas ir priesaikos turinys
yra tvirtinti Konstitucijoje, irinkto Respublikos Prezidento priesaika turi konstitucin reikm ir sukelia
konstitucines teisines pasekmes. Irinkto Respublikos Prezidento priesaikos aktas yra teisikai
reikmingas ir dl to, kad nuo to momento, kai prisiekia irinktas Respublikos Prezidentas, nutrksta iki
tol buvusio Respublikos Prezidento galiojimai. (nutrksta ir Vyriausybs ryys su buvusiu vadovu, kuris
taip pat j formavo) Respublikos Prezidento priesaikos aktas yra teisikai reikmingas ir dl to, kad nuo
priesaikos davimo Respublikos Prezidentui atsiranda pareiga veikti tik taip, kaip pareigoja Tautai duota
priesaika.
Pagal KT 1998-01-10 nutarim: Prezidentas savo rinkim programos siekius gyvendina teikdamas
atitinkamus statym projektus, grindamas pakartotinai svarstyti Seimo priimtus statymus,
kreipdamasis KT dl Vyriausybs atitikimo K ir statymams, darydamas praneimus apie padt
Lietuvoje, alies vidaus ar usienio politik ir t.t.
Pirmalaikiai rinkimai.
Respulikos prezidentas K 58 str. numatytais atvejais gali skelbti pirmalaikius rinkimus, jei:
1. Seimas per 30 dien nuo pateikimo neprim sprendimo dl naujos Vyriausybs programos arba
nuo Vyriausybs programos pirmojo pateikimo per 60 dien du kartus i eils nepritar
Vyriausybs programai;
2. Vyriausybs silymu, jeigu Seimas pareikia tiesiogin nepasitikjim Vyriausybe.
3. Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaiki Seimo rinkim, jeigu iki Respublikos
Prezidento kadencijos pabaigos liko maiau kaip 6 mnesiai, taip pat jeigu po pirmalaiki Seimo
rinkim neprajo 6 mnesiai.
K 87 str. skelbia, kad jei Respublikos Prezidentas skelbia pirmalaikius Seimo rinkimus, naujai irinktas
Seimas 3/5 vis Seimo nari bals dauguma per 30 dien nuo pirmosios posdio dienos gali paskelbti
pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus. Respublikos Prezidentas, pageidaujantis dalyvauti
rinkimuose, i karto registruojamas kandidatu. Tokiuose rinkimuose pakartotinai irinktas Respublikos
Prezidentas laikomas irinktu antrajai kadencijai, jeigu iki rinkim prajo daugiau kaip trys metai jo
pirmosios kadencijos laiko. Jeigu prajo maiau negu trys metai jo pirmosios kadencijos laiko -
Respublikos Prezidentas renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antrja
kadencija. Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, tai
esamas Respublikos Prezidentas gali bti irinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui.
211
3. PREZIDENTO GALIOJIM NUTRKIMAS (PRASTIN TVARKA; PRIE LAIK).
K. 88 str. Respublikos Prezidento galiojimai nutrksta, kai:
1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo irinktas;
2) vyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;
3) atsistatydina i pareig;
4) Respublikos Prezidentas mirta;
5) Seimas j paalina i pareig apkaltos proceso tvarka;
6) Seimas, atsivelgdamas Konstitucinio Teismo ivad, 3/5 vis Seimo nari bals dauguma
priima nutarim, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos bkl neleidia jam eiti
savo pareig.
K. 89 str. Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, paalinus j i pareig apkaltos proceso tvarka ar
tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos bkl neleidia jam eiti pareig, jo
pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas (Jam laikinai pereina visi Prezidento galiojimai iki to laiko, kol
statymo nustatyta tvarka prisieks naujai irinktas Prezidentas (Prezidento statymas). iuo atveju Seimo
Pirmininkas netenka savo galiojim Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo
pavaduotojas. Ivardytais atvejais Seimas ne vliau kaip per 10 dien privalo paskirti Respublikos
Prezidento rinkimus, kurie turi bti surengti ne vliau kaip per du mnesius. Seimui negalint susirinkti ir
paskelbti Respublikos Prezidento rinkim, rinkimus skelbia Vyriausyb. (Kai prisiekia naujai irinktas
prezidentas, Seimo Pirmininkas nustoja laikinai eiti Prezidento pareigas ir pradeda eiti Seimo pirmininko
pareigas (Prezidento statymas)).
Respublikos Prezident, laikinai ivykus usien arba susirgus ir dl to laikinai negalint eiti pareig,
tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas. (Seimo Pirmininkas laikinai pavaduotoja Respublikos
Prezident, kai sigalioja Respublikos Prezidento dekretas, kuriuo Seimo Pirmininkui laikinai pavedama
pavaduoti Respublikos Prezident dl jo laikino ivykimo usien ar susirgimo. Kai Respublikos
Prezidentas laikinai ivyks usien ir dl to laikinai negali eiti pareig, Seimo Pirmininkas turi savo,
kaip Seimo Pirmininko, galiojimus. (Prezidento statymas))
Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezident, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaiki Seimo
rinkim, atleisti ar skirti ministr be Seimo sutikimo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo dl
nepasitikjimo Seimo Pirmininku.
Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos
Prezidento galiojim.
Prezidento statymo 21 str. skelbia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnyje nustatytais
atvejais Respublikos Prezidento pareigas laikinai eina arba laikinai j pavaduoja Seimo Pirmininkas.
Kai Respublikos Prezidentas laikinai ivyksta usien ir dl to laikinai negali eiti savo pareig,
Respublikos Prezidentas pasirao dekret, kuriuo Seimo Pirmininkui pavedama laikinai pavaduoti
Respublikos Prezident.
Kai Respublikos Prezidentas serga ir dl to laikinai negali eiti savo pareig, Respublikos Prezidentas
pasirao dekret, kuriuo Seimo Pirmininkui pavedama laikinai pavaduoti Respublikos Prezident. Jeigu
Respublikos Prezidentas dl sveikatos bkls negali pareikti savo valios dl Respublikos Prezidento
laikino pavadavimo, taikoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje bei
prezidento statyme nustatyta Respublikos Prezidento pareig laikino jimo tvarka.
Tuo atveju, kai Respublikos Prezidentas mirta, statym nustatyta tvarka iduotas mirties akto rao
nuoraas, patvirtinantis Respublikos Prezidento mirt, per manomai trumpiausi laik teikiamas Seimui.
Tuo atveju, kai Respublikos Prezidentas atsistatydina i savo pareig, jo pasiraytas dekretas dl
Respublikos Prezidento atsistatydinimo i pareig, taip pat io straipsnio antrojoje ir treiojoje dalyse
nurodytais atvejais pasiraytas Respublikos Prezidento dekretas dl Respublikos Prezidento laikino
pavadavimo teikiamas Seimui.
Tuo atveju, kai Seimas Respublikos Prezident paalina i pareig apkaltos proceso tvarka, taikoma
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje bei iame statyme nustatyta
Respublikos Prezidento pareig laikino jimo tvarka.
iuo atveju labai svarbus 2002-06-19 KT nutarimas, kur: Seimas 2000-06-13 prim Lietuvos
Respublikos valstybini pensij statymo 7, 11, 15 straipsni pakeitimo ir papildymo statym, o j
pasira ir oficialiai paskelb Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas. Buvo kreiptasi su praymu, ar is
statymas, jo primimo tvarka neprietarauja K 71 str. 2 d. Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto statymo
212
Respublikos Prezidentas negrina ir nepasirao, toks statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir
oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Taip pat buvo norima suinoti, ar Valstybini pensij statymo 7
straipsnio 4 dalis (2000-06-13 redakcija) neprietarauja Konstitucijos 90 straipsniui, kuriame nustatyta:
Respublikos Prezidentas turi rezidencij. Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavim nustato
statymas. Kadangi Lietuvos Respublikos Prezidento statyme yra nustatytas tik Respublikos Prezidento
veiklos finansavimas ir socialins garantijos, buvo sprendiama, ar is statymas gali bti taikomas
asmenims, kurie nebuvo irinkti Respublikos Prezidentu.
2000-06-16 statymas buvo teiktas Respublikos Prezidentui. Respublikos Prezidentas nei pasira
statym ir oficialiai j paskelb, nei motyvuotai grino Seimui pakartotinai svarstyti. Ginijam
statym 2000-06-26 pasira Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas. statymas 2000-06-28 buvo
paskelbtas Valstybs iniose" ir nuo 2000-07-01 sigaliojo. statyme nurodoma, kad Seimo Pirmininko
pirmasis pavaduotojas skelbia statym vadovaudamasis K 71 str 2 d.
Sistemikai aikinant K 70 ir 71 str, 84 str 24 p ir 149 str. 1 bei 2 d nuostatas matyti, kad Seimo priimt
statym, taip pat statym, priimt referendumu, pasiraymas ir oficialus paskelbimas visuomet yra
siejamas su Respublikos Prezidentu.
Pagal K pasirayti ir oficialiai paskelbti Seimo priimtus statymus, taip pat statymus, priimtus
referendumu, yra Respublikos Prezidento kompetencija. Turdamas konstitucinius galiojimus pasirayti
ir oficialiai paskelbti statymus, Respublikos Prezidentas dalyvauja statym leidybos procese (KT 1994-
01-19 d. nutarimas).
Respublikos Prezidentas taip pat turi teis nepasirayti Seimo priimto statymo ir ne vliau kaip per 10
dien po teikimo j motyvuotai grinti Seimui pakartotinai svarstyti (K 71 str 1 d),t. y. turi atidedamojo
veto teis. Pagal K 72 str 1 d Prezidento grint statym Seimas gali i naujo svarstyti ir priimti.
Pakartotinai Seimo apsvarstytas statymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Prezidento
teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu u statym balsavo daugiau kaip 1/2, o u konstitucin
statym - ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari (K 72 str 2 d); tokius statymus Prezidentas
privalo ne vliau kaip per tris dienas pasirayti ir nedelsiant oficialiai paskelbti (K 72 str 3 d). Toks
Prezidento ir Seimo galiojim santykis - svarbus Konstitucijoje tvirtinto valdi padalijimo
principo aspektas. Pagal K Prezidentas turi teis ne vliau kaip per 10 dien po Seimo priimto
statymo: arba pasirayti ir oficialiai paskelbti Seimo priimt statym (promulgavimo teis), arba j
motyvuotai grinti Seimui pakartotinai svarstyti (atidedamojo veto teis). Atlikti vien i i teiini
veiksm - Respublikos Prezidento konstitucin pareiga. Teikti Seimui pakartotinai svarstyti grinamo
statymo pataisas ir papildymus - ne Respublikos konstitucin pareiga, o teis.
Seimo Pirmininkas pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo priimtus statymus tik tuomet, kai Respublikos
Prezidentas j nepasirao ir nepaskelbia (K 71 str. 2 ir 4 d., 149 str. 2 d.). Be to, kad Seimo Pirmininkas
turt konstitucinius galiojimus pasirayti ir oficialiai paskelbti Seimo priimtus statymus, reikia, kad
Respublikos Prezidentas ne tik nepromulguot i statym, bet ir (iskyrus statymus dl Konstitucijos
keitimo) nepasinaudot savo atidedamojo veto teise.
Prezidento galiojimams nutrkus K 88 str 1 ir 2 p numatytais pagrindais, Prezidento pareigos pereina
naujai irinktam Respublikos Prezidentui. Savo pareigas pradjs eiti naujai irinktas Respublikos
Prezidentas turi visus K ir statymuose Respublikos Prezidentui nustatytus galiojimus, taigi ir galiojimus
ne vliau kaip per deimt dien po teikimo pasirayti ir oficialiai paskelbti statymus, kuriuos Seimas
prim tuo laiku, kai savo pareigas jo ankstesnis Respublikos Prezidentas.
Respublikos Prezidento galiojimams nutrkus Konstitucijos 88 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 punktuose
nustatytais pagrindais, susidaro tokia teisin situacija, kai naujas Respublikos Prezidentas dar nra
irinktas. Konstitucijos 89 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus,
paalinus j i pareig apkaltos proceso tvarka arba tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento
sveikatos bkl neleidia jam eiti pareig, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas, kuris netenka
savo galiojim Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas.
Taigi Seimo Pirmininkas, pagal K 89 str. 1 d. laikinai einantis Respublikos Prezidento pareigas, vykdo
visa, kas Respublikos Prezidentui yra pavesta Konstitucijos ir statym. Vadinasi, jis turi ir galiojimus
ne vliau kaip per deimt dien po teikimo pasirayti ir oficialiai paskelbti Seimo priimtus statymus
arba juos motyvuotai grinti Seimui pakartotinai svarstyti. Paymtina, kad Seimo Pirmininkas, laikinai
einantis Respublikos Prezidento pareigas, tuo laiku gyvendina Respublikos Prezidento, o ne Seimo
Pirmininko konstitucinius galiojimus, nes pastarj jis laikinai yra neteks. Tuo tarpu Seimo
Pirmininko pavaduotojas, Seimo pavedimu laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas, perima ir
213
Konstitucijos 71 straipsnio 2 dalyje nustatytus Seimo Pirmininko galiojimus pasirayti ir oficialiai
paskelbti Seimo priimtus statymus tais atvejais, kai Seimo Pirmininkas, laikinai einantis Respublikos
Prezidento pareigas, nurodytu laiku juos dl koki nors prieasi nei pasirao ir oficialiai paskelbia,
nei motyvuotai grina Seimui pakartotinai svarstyti. Naujai irinktam Respublikos Prezidentui pradjus
eiti savo pareigas, Seimo Pirmininkas nustoja laikinai eiti Prezidento pareigas ir vl eina Seimo
Pirmininko pareigas, o Seimo Pirmininko pavaduotojas, Seimo pavedimu laikinai js Seimo Pirmininko
pareigas, nustoja eiti Seimo Pirmininko pareigas ir toliau eina Seimo Pirmininko pavaduotojo
pareigas. Seimo priimt statym promulgavimo ir atidedamojo veto teis jau turi naujai irinktas
Respublikos Prezidentas. Konstitucijos 89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Respublikos Prezident,
laikinai ivykus usien arba susirgus ir dl to laikinai negalint eiti pareig, tuo laiku pavaduoja
Seimo Pirmininkas.
Pabrtina, kad Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluot pareigas laikinai eina
Seimo Pirmininkas" ir io straipsnio 2 dalyje vartojama formuluot tuo laiku pavaduoja Seimo
Pirmininkas" savo teisiniu turiniu nra tapaios. Formuluot pareigas laikinai eina Seimo
Pirmininkas" ymi toki teisin situacij, kai Respublikos Prezidento galiojimai yra nutrk, naujas
Respublikos Prezidentas dar nra irinktas, o Respublikos Prezidento pareigas laikinai eina Seimo
Pirmininkas; laikinai eidamas Respublikos Prezidento pareigas, Seimo Pirmininkas yra tam laikui
neteks savo galiojim Seime. Tuo tarpu formuluot tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas"
ymi toki teisin situacij, kai Respublikos Prezidentas dl to, kad yra laikinai ivyks usien
arba susirgs, laikinai negali eiti savo pareig ir j laikinai pavaduoja Seimo Pirmininkas; laikinai
pavaduodamas Respublikos Prezident, Seimo Pirmininkas turi savo, kaip Seimo Pirmininko,
galiojimus.
Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas ir savo, kaip Respublikos Prezidento, teisinio statuso
ir jam Konstitucijos bei statym nustatyt galiojim nepraranda ir tada, kai yra laikinai ivyks
usien arba susirgs.
Pagal Konstitucij Seimo Pirmininkas, net pavaduodamas Respublikos Prezident tuo laiku, kai is
laikinai negali eiti savo pareig dl laikino ivykimo usien arba susirgimo, yra ne valstybs, o
vienos i valstybs valdios institucij - Seimo vadovas. Seimo Pirmininkas yra vienintelis valstybs
pareignas, galintis laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas arba laikinai pavaduoti Respublikos
Prezident. Konstitucijos 89 straipsnio 4 dalyje tvirtinta, kad jokiais kitais atvejais ir jokiems
kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos Prezidento galiojim. pagal
Konstitucijos 71 straipsnio 2 ir 4 dalis Seimo Pirmininkas turi tik galiojimus promulguoti Seimo
priimtus, bet Respublikos Prezidento nepasiraytus ir oficialiai nepaskelbtus statymus, bet ne juos
motyvuotai grinti Seimui pakartotinai svarstyti. Todl Seimo Pirmininko galiojimai promulguoti
Seimo priimtus statymus savo teisiniu turiniu i esms skiriasi nuo Respublikos Prezidento galiojim
promulguoti iuos statymus: Respublikos Prezidentas turi teis, tuo tarpu Seimo Pirmininkas - teis
ir pareig Seimo priimtus statymus pasirayti ir oficialiai paskelbti.
Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigyb Konstitucijoje nra tvirtinta. Tokios pareigybs
tvirtinimas - Seimo kompetencija. KT 1994-02-24nutarime konstatavo: Pagal Konstitucij Seimo
Pirmininkas yra Seimo pareignas, kuriam suteikiami savarankiki konstituciniai galiojimai, o Seimo
Pirmininko pavaduotojas pagal K 66 str. 1 d. vykdyti tik vien funkcij - vadovauti Seimo posdiams.
Seimo Pirmininko konstitucinius galiojimus Seimo Pirmininko pavaduotojas gyja tik K 89 str. numatytu
atveju, t. y. tada, kai Seimo pavedimu jis laikinai eina Seimo Pirmininko pareigas." Taigi Seimo
Pirmininko konstitucinius galiojimus Seimo Pirmininko pavaduotojas gyja tik K 89 str. 1 d. nurodytais
pagrindais.
1. kai pagal Konstitucijos 89 straipsnio 1 dal Respublikos Prezidento pareigas laikinai eina Seimo
Pirmininkas, jo pareigas Seime Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. Tokiais atvejais Seimo
Pirmininko pavaduotojas gyvendina ne Seimo Pirmininko pavaduotojo, bet Seimo Pirmininko, kurio
pareigas Seimo pavedimu jis laikinai eina, konstitucinius galiojimus.
2. tais atvejais, kai Seimo Pirmininkas pagal K 89 str. 2 d. pavaduoja laikinai ivykus usien arba
susirgus ir dl to laikinai negalint eiti pareig Respublikos Prezident, jis pagal Konstitucij nra
neteks savo galiojim Seime. Todl tokiais atvejais Seimo Pirmininko pavaduotojas pagal Konstitucij
negali vykdyti Seimo Pirmininko konstitucini galiojim.
KT nustat, kad statym turjo pasirayti ir oficialiai paskelbti Seimo Pirmininkas. ie Seimo Pirmininko
galiojimai bt galj pereiti kuriam nors Seimo Pirmininko pavaduotojui tik tuo atveju, jeigu Seimo
214
Pirmininkas pagal K 89 str. 1 d. laikinai eit Respublikos Prezidento pareigas ir jeigu bt nustatyta
tvarka priimtas ir sigaliojs Seimo aktas, kuriuo tam konkreiai nurodytam Seimo Pirmininko
pavaduotojui bt pavedama laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas.
Apibendrinant galima teigti, kad:
kai Prezidentas negali vykdyti savo pareig, Seimo Pirmininkas laikinai eina Prezidento
pareigas (gali gyvendinti visus Prezidento galiojimus) ir laikinai neina Seimo Pirmininko pareig, j
pavaduoja Seimo Pirmininko pavaduotojas,
kai Prezidentas serga ar jis ivyks, Prezident pavaduoja Seimo Pirmininkas, negaldamas
gyvendinti tam tikr Prezidento galiojim atleisti ar skirti ministr (tam btinas Seimo sutikimas),
skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus ir nenustoja eiti Seimo Pirmininko pareig.
Promulgavimas statymo pasiraymas ir oficialus paskelbimas; promulgavimo stadijoje Respublikos
Prezidentas turi dvi alternatyvas: pasirayti (ir paskelbti) arba vetuoti statym. Pagal KT 2002-06-19
nutarimo iaikinim Respublikos Prezidentas negali bti pasyvus ir nieko nedaryti, t. y. nei pasirayti,
nei vetuoti statym.

4. PREZIDENTO KOMPETENCIJA IR GALIOJIM RYS.

K 84 str. ivardintus galiojimus galima sugrupuoti ias grupes:
galiojimai, susij su usienio politika ir tarptautinmis sutartimis:
1. sprendia pagrindinius usienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo usienio
politik;
2. pasirao Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti; (Prezidentas gali
kreiptis KT dl ivados, ar tarptautins sutartys atitinka Konstitucijai)
3. Vyriausybs teikimu skiria ir ataukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus usienio
valstybse ir prie tarptautini organizacij; priima usienio valstybi diplomatini atstov
galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus; teikia aukiausius diplomatinius rangus ir specialius
vardus;
galiojimai, susij su Vyriausybs formavimu ir jos veikla:
1. Seimo pritarimu skiria Ministr Pirminink, paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt;
2. Seimo pritarimu atleidia Ministr Pirminink;
3. priima Vyriausybs grinamus galiojimus irinkus nauj Seim ir paveda jai eiti pareigas, kol
bus sudaryta nauja Vyriausyb;
4. priima Vyriausybs atsistatydinim ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam
i ministr eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb; priima ministr
atsistatydinim ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras;
5. Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grinus galiojimus, ne vliau kaip per 15 dien teikia
Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatr;
6. Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidia ministrus;
galiojimai, susij su valstybs pareign skyrimu ir atleidimu ir to nulemtus santykius su Seimu:
1. nustatyta tvarka skiria ir atleidia statym numatytus valstybs pareignus;
2. teikia Seimui Aukiausiojo Teismo teisj kandidatras, o paskyrus visus Aukiausiojo Teismo
teisjus, i j teikia Seimui skirti Aukiausiojo Teismo pirminink; skiria Apeliacinio teismo
teisjus, o i j Apeliacinio teismo pirminink, jeigu j kandidatroms pritaria Seimas; skiria
apygard ir apylinki teism teisjus ir pirmininkus, keiia j darbo vietas; statymo numatytais
atvejais teikia Seimui atleisti teisjus; Seimo pritarimu skiria ir atleidia Lietuvos Respublikos
generalin prokuror;
3. teikia Seimui trij Konstitucinio Teismo teisj kandidatras, o paskyrus visus Konstitucinio
Teismo teisjus, i j teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatr;
4. teikia Seimui valstybs kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatr; gali
teikti Seimui pareikti nepasitikjim jais;
5. Seimo pritarimu skiria ir atleidia kariuomens vad ir saugumo tarnybos vadov;
galiojimai, susij su vadovavimu ginkluotosioms pajgoms ir valstybs gynybai:
1. suteikia aukiausius karinius laipsnius;
2. ginkluoto upuolimo, gresianio valstybs suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima
sprendimus dl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padties vedimo, taip pat dl
mobilizacijos ir pateikia iuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posdiui;
215
 3. statymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastj padt ir pateikia sprendim tvirtinti
artimiausiam Seimo posdiui;
galiojimai, susij su Seimo, kaip kolektyvins tautos atstovybs, veikla:
1. daro Seime metinius praneimus apie padt Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir usienio
politik;
2. Konstitucijoje numatytais atvejais aukia neeilin Seimo sesij;
3. skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais
- pirmalaikius Seimo rinkimus;
4. pasirao ir skelbia Seimo priimtus statymus arba grina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje
nustatyta tvarka.
Mirs galiojimai,susij su pilietybs, apdovanojim ir malons suteikimu:
1. statymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietyb;
2. skiria valstybinius apdovanojimus;
3. teikia malon nuteistiesiems;
4. Be i K 84 str. ivardint galiojim, KT nutarimu 2004-05-25 nustat, kad: Respublikos
Prezidentas:
5. turi statym leidybos iniciatyvos teis Seime (K 68 str. 1 d.).
6. pasirao ir oficialiai paskelbia priimtus statymus dl Konstitucijos keitimo (K 149 str. 1 d.),
Seimo priimtus statymus (K 70 str. 1 d.), taip pat referendumu priimtus statymus (K 71 str. 3 d.).
7. Respublikos Prezidentas turi teis motyvuotai grinti Seimui pakartotinai svarstyti Seimo priimt
statym (K 71 str. 1 d.) ir teikti jam pataisas ir papildymus (K 72 str. 2 d.).
8. Pagal K 112 str. 4 d. nustatyta, kad Respublikos Prezidentas skiria apylinki, apygard ir
specializuot teism teisjus, keiia j darbo vietas.
9. Pagal K 140 str. 2 d Respublikos Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotj pajg vadas.
Respublikos Prezidentas vadovauja Valstybs gynimo tarybai (K 140 str. 1 d.).
Konstitucijoje Respublikos Prezidentui - valstybs vadovui yra nustatyti ir kiti reikmingi galiojimai:
esant K 58 str. 2 d. nustatytoms slygoms Respublikos Prezidentas gali skelbti pirmalaikius Seimo
rinkimus K 58 str. 2 d.), Paymtina, kad Respublikos Prezidentui, kaip valstybs vadovui, pagal
Konstitucij kyla pareiga gyvendinant jam Konstitucijoje ir statymuose nustatytus galiojimus veikti
taip, kad bt palaikoma darni sveika tarp valstybs valdi vykdani institucij, kad Lietuvos
Respublikos pilieiai - valstybin bendruomen galt pasitikti Respublikos Prezidento - valstybs
vadovo institucija, kad Lietuvos valstyb bt tinkamai atstovaujama santykiuose su kitomis
valstybmis, su tarptautinmis organizacijomis, kad Lietuvos valstyb galt deramai atlikti savo
tarptautinius sipareigojimus ir bt utikrinta, kad kiti tarptautini santyki subjektai (usienio
valstybs, tarptautins organizacijos ir kt.) gals deramai atlikti savo sipareigojimus Lietuvos valstybei.
Pagal Konstitucij Respublikos Prezidentas daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir statym. vairs
Respublikos Prezidento galiojimai yra nustatyti ne tik Konstitucijoje, bet ir Seimo ileistuose
statymuose.
Konstitucijos 84 str. 10 p. numato galimyb skirti Respublikos Prezidentui valstybs pareignus, nors tai
tiesiogiai nenumatyta Konstitucijoje. Tai pvz. numatyta Lietuvos banko statyme, Specialij tarnyb
tyrim tarnybos statyme, Nacionalins teism administracijos statyme.

Respublikos Prezidento skiriam pareign arba teikiam Seimui j kandidatr vairov

Veiksmas Pagal Konstitucij Pagal statymus

Skiria be pritarimo Bendros kompetencijos apylinki ir Lietuvos radijo ir televizijos tarybos
ir spec. teikimo apygard teism ir vis apylinki narius
teism teisjus
Skiria su pritarimu Ministr Pirminink, kariuomens Spec. tyrim tarnybos direktori
(Seimo) vad ir saugumo tarnybos vadov,
Apeliacinio teismo teisjus,
generalin prokuror
Skiria esant spec. Ministrus, diplomatinius atstovus Nacionalins teism administracijos di-
teikimui rektori (Aukiausiojo Teismo pirmi-
ninko teikimu), Lietuvos banko valdy-
216
 bos pirmininko pavaduotojus ir narius
(minto pirmininko teikimu), policijos
generalin komisar (Vyriausybs tei-
kimu), Valstybins kain ir energetikos
kontrols komisijos pirminink ir narius
(Ministro pirmininko teikimu), Valsty-
bs kontrolieriaus pavaduotojus (kontro-
lieriaus teikimu), Spec. tyrim tarnybos
direktoriaus pavaduotojus (direktoriaus
teikimu), generalinio prokuroro pava-
duotojo (jo teikimu)
Teikia kandidatras Konstitucinio Teismo teisj (ir Pir- Vertybini popieri komisijos
be spec. silymo mininko), valstybs kontrolieriaus, pirmininko ir nari, vieno Vyriausiosios
Lietuvos banko valdybos pirmininko tarnybins etikos komisijos nario
Teikiant kandidat- Aukiausiojo Teismo teisj kandi-
ras esant spec. si- datras (jas parenka ir Respublikos Pre-
lymui zidentas pasilo to tesimo pirmininkas

5. PREZIDENTO AKTAI, J RYS, PRIMIMO YPATUMAI. KONTRASIGNACIJA.

K. 85 str. Respublikos Prezidentas, gyvendindamas jam suteiktus galiojimus, leidia aktus - dekretus.
Kad Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose turt
gali, jie privalo bti pasirayti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Atsakomyb u tok
dekret tenka j pasiraiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.
Dekretai postatyminiai teiss aktai.
KT 2003-12-30 nutarime atskleid iki tol galiojusi antikonstitucin praktik, kai Prezidento nepasirayti
dekretai buvo teikiami kontrasignuoti Vyriausybs nariui ir po to io pasiraytas dekretas buvo
grinamas pasirayti Prezidentui. KT pasisak:
K 85 str. nuostatos "kad Respublikos Prezidento dekretai turt gali" formuluot "Respublikos
Prezidento dekretai" reikia, kad Respublikos Prezidento dekretas, kaip teiss aktas, atsiranda tik tada, kai
jis yra Respublikos Prezidento pasiraytas. Kol Respublikos Prezidentas nra to padars, nra teisinio
pagrindo konstatuoti, kad Respublikos Prezidentas yra ileids dekret. Kol dokumentas, turintis
Respublikos Prezidento dekreto pavadinim, nra Respublikos Prezidento pasiraytas, is dokumentas yra
tik Respublikos Prezidento dekreto projektas, bet ne pats dekretas. Paymtina, jog Konstitucijoje nra
numatyta, kad Respublikos Prezidento dekret projektus prie juos pasiraant Respublikos Prezidentui
galt ar turt pasirayti Ministras Pirmininkas ar kuris nors ministras. Jeigu statymais ar kitais teiss
aktais bt nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kur Respublikos Prezidento dekret projektus
prie juos pasiraant Respublikos Prezidentui turt pasirayti Ministras Pirmininkas ar ministras, tok
teisin reguliavim nustatantys teiss aktai prietaraut Konstitucijai.
Taigi pagal Konstitucijos 85 straipsn Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras pasirao
Respublikos Prezidento dekretus, t. y. dekreto pavadinim turint Respublikos Prezidento ileist teiss
akt, kur Respublikos Prezidentas jau yra pasiras.
Kontrasignavimas (paraas kontra para) atjs i Anglijos parlametarizmo laik. Kontrasignavimas
Lietuvoje - tai dviej ne tos paios institucijos pareign para sugretinim (tam tikrame teiss akte
dekrete), kuriuo siekiama:
1. Seimui neatsakingo (jo pasitikjimo turti neprivalanio) Respublikos Prezidento
diskrecijos ribojimo ir vykdomosios valdios koordinavimo.
2. Kontrasignuojanio Vyriausybs nario parlamentins kontrols, t. y. Seimo nari galimyb
teikti jam paklausimus ar interpeliacijas, iimtiniu atveju Seimo galimyb pareikti nepasitikjim.
Kontrasignavimas pirmiausia lemia, kad politin konstitucin atsakomyb u dekret tenka j
kontrasignavusiam asmeniui, taigi ne Respublikos Prezidentui. Taiau KT 2003-12-30 nutarime iplt K
tekst nurodydamas, kad atsakomyb u tok Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose
nurodyt dekret, kuriuo iurkiai paeidiama Konstitucija arba sulauoma priesaika, arba padaromas
nusikaltimas, tenka ne tik tok dekret kontrasignavusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui, bet ir tok
dekret ileidusiam Respublikos Prezidentui.
217
Kartu KT 2003-12-30 nutarimu nustat, jog vien tai, kad Respublikos Prezidento dekretas yra
pripastamas prietaraujaniu Konstitucijai ar statymui, savaime nereikia, kad ileids dekret,
pripaint prietaraujaniu Konstitucijai ar statymui, Respublikos Prezidentas iurkiai paeid
Konstitucij arba sulau priesaik, arba padar nusikaltim. Sprendiant, ar ileids Konstitucijai ar
statymui prietaraujant dekret Respublikos Prezidentas iurkiai paeid Konstitucij arba sulau
priesaik, arba padar nusikaltim, btina vertinti ne tik Respublikos Prezidento dekreto turin, bet ir tai,
ar ileidiant Respublikos Prezidento dekret buvo vykdyti Konstitucijoje ir atitinkamuose statymuose
nustatyti reikalavimai, ar buvo laikomasi nustatytos tvarkos, taip pat btina vertinti kitas faktines tokio
dekreto ileidimo aplinkybes.
Pagal LR Prezidento statymo 16 str. Respublikos Prezidento dekretus Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais taip pat pasirao:
1) dl Lietuvos Respublikos diplomatini atstov usienio valstybse ir prie tarptautini
organizacij skyrimo ir ataukimo - Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;
2) dl aukiausi diplomatini rang ir speciali vard teikimo - Lietuvos Respublikos
usienio reikal ministras;
3) dl aukiausi karini laipsni suteikimo Lietuvos Respublikos krato apsaugos
ministras;
4) dl nepaprastosios padties skelbimo - Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;
5) dl Lietuvos Respublikos pilietybs teiki mo - Lietuvos Respublikos vidaus reikal
ministras.
KT 2003-12-30 nutarime: Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose nurodyti Respublikos
Prezidento galiojimai yra laikomi ypa svarbia vykdomosios valdios sritimi ir kad pagal Konstitucij
Respublikos Prezidentas negali vienasmenikai be atitinkamo Vyriausybs nario pritarimo vykdyti
mint galiojim. Toks konstitucinis reguliavimas atspindi "stabdi ir atsvar" sistemos tvirtinim
gyvendinant vykdomj valdi.

Pagal LR Vyriausybs statymo 19 str. Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais ne vliau kaip per 3 dienas pasirao
Respublikos Prezidento dekretus. I esms tai ne visai teisinga statymo formuluot, kadangi Vyriausybs
narys gali ir nesutikti pasirayti dekreto, tiksliau per 3 dienas gali apsisprsti pasirayti, ar ne.

6. PREZIDENTO ATSAKOMYB (ATSIVELGIANT KONSTITUCINIO TEISMO 2003 12 30

NUTARIM).
Kaip jau minta anksiau, iame 2003-12-30 nutarime buvo nusprsta, kad:
Prezidentas atsakingas u kontrasignuotus dekretus, jei jie paeidia Konstitucij. Prezidento
leidiami teiss aktai yra postatyminiai teiss aktai, todl jie negali prietarauti K, konstituciniams
statymams, statymams.
Pagal K 84 str. statymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietyb. Ar usienio
valstybs pilietis ar asmuo be pilietybs turi nuopeln Lietuvos valstybei, pagal galiojant teisin reim
sprendia tik Prezidentas, paisydamas Pilietybs statymo bei K.
Kaip jau minta, nuo priesaikos davimo Prezidentui atsiranda pareiga veikti tik taip, kaip
pareigoja Tautai duota priesaika. Prezidentas turi veikti vadovaudamasis tik Tautos ir Lietuvos valstybs
interesais, Prezidentas, gyvendindamas jam nustatytus galiojimus, negali veikti turdamas toki tiksl ir
interes, kurie nessuderinami su K ir statymais, su vieaisiais interesais. Konstitucinis reikalavimas bti
visiems lygiai teisingam pareigoja prezident veikti taip, kad nekilt konfliktas tarp prezidento, kaip
asmens, privai interes ir jo, kaip valstybs vadovo, konstitucins pareigos atstovauti Lietuvos
valstybei, vadovautis tik Tautos ir Lietuvos valstybs interesais.
K 82 str. 1 d. nuostata, kad prezidentas turi bti visiems lygiai teisingas, kartu su K 29 str.
Nuostata, kad valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs, reikia ne tik tai, kad
Prezidentas turi pareig lygiai traktuoti visus asmenis, kuriems yra skirta teiss norma, bet ir tai, kad
Prezidentas turi pareig visiems t teiss norm taikyti lygiai teisingai. 82 str. 1 d. nuostata bt paeista
ne visais atvejais, bet tik tada, kai Prezidentas, gyvendindamas jam K ir statymuose nustatytus
galiojimus, smoningai veikia taip, kad asmenys (j grups), kuri atvilgiu jis priima sprendimus, bt
traktuojami ne lygiai teisingai.

218
 Prie ileisdamas dekret (iuo atveju pileitybs klausimu) Prezidentas turi pareig i pilietybs
dokumentus rengiani institucij gauti patvirtinimus, kad yra vykdyti visi Pilietybs statyme nustatyti
reikalavimai ir kad teisini klii ileisti atitinkam dekret nra.
Konstatuota, kad prezidentas, ileids 2003-04-11 dekret dl Borisovo pilietybs suteikimo
iimties tvarka vadovavosi asmeniniais interesais, nesilaik K 29 str. 1 d., 82 str. 1 d.

Priesaikos sulauymas yra vienas i pagrind, kuriam esant Respublikos Prezidentas gali bti paalintas i
pareig apkaltos proceso tvarka (Konstitucijos 74 straipsnis). Paymtina, kad priesaikos sulauymas
kartu yra ir iurktus Konstitucijos paeidimas, o iurktus Konstitucijos paeidimas kartu yra ir
priesaikos sulauymas.

7. PREZIDENTO VEIKLOS FINANSINS (MATERIALINS) GARANTIJOS (IR J

AIKINIMAS KONSTITUCINIO TEISMO 2002 06 19 NUTARIME).
LR Prezidento statyme (galiojusiame nuo 2003-01-28 iki 2003-11-10) 20 str. Ijusiam i valstybs
tarnybos Respublikos Prezidentui iki gyvos galvos:
1) nustatoma 50 procent Respublikos Prezidento darbo umokesio dydio pensija per
mnes;
2) suteikiama poilsiaviet su aptarnavimu, taip pat apsauga ir transportas. Aptarnaujani
asmen skaii, apsaugos ir transporto priemoni kiek nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb.
Jau anksiau mintu 2002-06-19 nutarimu KT pasisak: 2000-06-13 Valstybini pensij statymo 7, 11,
15 straipsni pakeitimo ir papildymo statymo 1 straipsniu buvo pakeista Lietuvos Respublikos
valstybini pensij statymo 7 straipsnio 4 dalis ir ji buvo idstyta taip: Aukiausiosios Tarybos -
Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, ijusiam i valstybs tarnybos, skiriama ir mokama Respublikos
Prezidento valstybin pensija pagal Lietuvos Respublikos Prezidento statym." K 90 str. Respublikos
Prezidentas turi rezidencij. Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavim nustato statymas. io
straipsnio negalima aikinti atribojus j nuo kit K straipsni. ios konstitucins nuostatos reikia ir tai,
kad Respublikos Prezidento veikl finansuoja, Respublikos Prezidento materialines ir socialines
garantijas utikrina valstyb, kad tam reikalingos los turi bti numatomos valstybs biudete, kad
Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimas turi bti reguliuojamas statymais.
Pagal Konstitucij statym leidjui neleidiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bt
paneigtas individualus, nuo vis kit valstybs pareign teisinio statuso besiskiriantis Respublikos
Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisins prielaidos kur nors kit asmen prilyginti Respublikos
Prezidentui - valstybs vadovui. Konstitucijos 90 straipsnio nuostatos suponuoja tai, kad neatskiriamas
Respublikos Prezidento finansavimo elementas ir valstybs vadovo konstitucin socialin garantija yra
Respublikos Prezidento pensija. Respublikos Prezidento pensija, kaip valstybini pensij ris, yra
tvirtinta Valstybini pensij statymo 1 straipsnio (1995-07-04 redakcija) 1 dalies 1 punkte, o io
straipsnio 3dalyje inter alia nustatyta, kad Respublikos Prezidento pensija skiriama pagal special
statym. Respublikos Prezidento pensijos, kaip valstybs vadovo esmins socialins garantijos,
nustatymas pagal Konstitucij sietinas tik su iomis slygomis: 1) asmuo buvo irinktas Respublikos
Prezidentu; 2) jo galiojimai yra nutrk. Lietuvos Respublikos Prezidento statymo 20 str. 2 d. ir
Valstybini pensij statymo 7 str. 1 d. pavartota formuluot ijusiam i valstybs tarnybos" reikia, jog
Respublikos Prezidento pensija yra nustatoma (skiriama ir mokama) buvusiam Respublikos Prezidentui
tik jeigu jis nra jokioje kitoje valstybs tarnyboje. Taigi ios pensijos nustatymas (skyrimas ir
mokjimas) siejamas ne tik su Respublikos Prezidento galiojim nutrkimu, bet ir su tuo, kad buvs
Respublikos Prezidentas nra jokioje kitoje valstybs tarnyboje. Toks teisinis reguliavimas reikia, kad
buvusiam Respublikos Prezidentui, jeigu jis yra kokioje nors kitoje valstybs tarnyboje, Respublikos
Prezidento pensija nra nustatoma (skiriama ir mokama).
tvirtinus, kad Respublikos Prezidento pensija yra nustatoma (skiriama ir mokama) buvusiam
Respublikos Prezidentui tik jeigu jis nra jokioje kitoje valstybs tarnyboje, yra paneigiama Respublikos
Prezidento, kaip valstybs vadovo, konstitucin socialin garantija gauti, nutrkus Respublikos
Prezidento galiojimams, Respublikos Prezidento pensij. Taigi yra sudaromos prielaidos paneigti
iskirtin Respublikos Prezidento, kaip valstybs vadovo, konstitucin status. itaip yra paeidiama
Konstitucijos 77 str. 1 d. Minta, kad Valstybini pensij statymo 7 str. 4 d. (2000-06-13 redakcija) yra
nustatyta, jog Aukiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, ijusiam i valstybs tarnybos,
skiriama ir mokama Respublikos Prezidento valstybin pensija pagal LR Prezidento statym.
219
Sprendiant, ar Valstybini pensij statymo 7 str. 4 d. (2000-06-13 redakcija) neprietarauja
Konstitucijai, reikia nustatyti, ar pagal Konstitucij Aukiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo
Pirmininko pareigyb gali bti prilyginta Respublikos Prezidento, kaip valstybs vadovo, institutui.
Valstybini pensij statymo 7 str. 4 d. (2000-06-13 redakcija) nurodyta Aukiausiosios Tarybos-
Atkuriamojo Seimo Pirmininko pareigyb savo teisiniu turiniu yra tapati 1990-1992 m. dirbusios
Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybei. Aukiausiosios Tarybos
Pirmininko pareigyb buvo tvirtinta iki Konstitucijos sigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos
Laikinajame Pagrindiniame statyme. Aukiausiosios Tarybos Pirmininko pareigyb 1992 m.
Konstitucijoje numatyta kaip laikina, ji siejama su ta pereinamja teisine situacija, kai Lietuvos
Respublikos Seimas yra irinktas, bet dar nra susirinks pirmj posd. Aukiausiosios Tarybos
Pirmininkui Konstitucijoje nustatytas tik vienas konstitucinis galiojimas - pasirayti ir ne vliau kaip per
15 dien oficialiai paskelbti referendumu priimt Konstitucij ir statym Dl Lietuvos Respublikos
Konstitucijos sigaliojimo tvarkos" (K 154 str.). 1992-11-06 Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas
Konstitucij pasira. Naujai irinktam Lietuvos Respublikos Seimui 1992-11-25 susirinkus pirmj
posd, pagal statymo Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos" 4 str.
Aukiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybs nebeliko.
Akivaizdu, jog 1990-1992 m. dirbusios Aukiausiosios Tarybos Pirmininko statusas nra tapatus 1992
m. Konstitucijoje tvirtinto Respublikos Prezidento, kaip valstybs vadovo, statusui.
Taigi pagal Konstitucij Aukiausiosios Tarybos Pirmininko pareigyb skiriasi nuo Respublikos
Prezidento, kaip valstybs vadovo, instituto. Valstybini pensij statymo 7 str. 4 d. (2000-06-13
redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu yra paneigiamas Respublikos Prezidento, kaip valstybs vadovo,
individualus, nuo vis kit valstybs pareign statuso besiskiriantis konstitucinis statusas. Taigi
paeidiama Konstitucijos 77 str. 1 d. Atsivelgiant idstytus argumentus darytina ivada, kad
Valstybini pensij statymo 7 str. 4 d. (2000-06-13 redakcija) prietarauja K 77 str. 1 d. ir 90 str.
iuo metu galiojaniame Prezidento statyme: Kadencij baigusiam Respublikos Prezidentui iki gyvos
galvos:
1 nustatoma 50 procent Respublikos Prezidento darbo umokesio dydio pensija per
mnes;
2 suteikiamos gyvenamosios patalpos su aptarnavimu, taip pat apsauga ir transportas.
Aptarnaujani asmen, apsaugos ir transporto priemoni skaii nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausyb.

18 tema. Lietuvos Respublikos Vyriausyb

Sutrumpinimai:
K konstitucija;
KT Konstitucinis teismas
V Vyriausybs statymas
KTn Konstitucinio teismo nutarimas
Vdr Vyriausybs darbo reglamentas
P prezidento statymas
SS Seimo statutas

Pagrindinis valstybs valdios organizavimo ir veiklos principas yra valdi padalijimas. Demokratinje
valstybje valdios altinis yra tauta, ji gyvendina valdi ir tiesiogiai, ir per valstybs valdios
institucijas. Siekiant, kad jokia valstybs valdios institucija savo rankose nesutelkt visos valdios ir kad
ja nesinaudot nekontroliuojama, pagal valstybs vykdomas funkcijas valstybs valdia daloma
statym leidiamj, vykdomj, teismin.
Vykdomoji institucija realizuoja valstybs valdi organizuodama ir garantuodama statym vykdym.
Aukiausioji vykdomosios valdios institucija yra vyriausyb.
Pagrindiniai vyriausybs, kaip valdios instituto bruoai:
Kolegialus organas
Vyriausybs nariai skiriami, o ne renkami

220
 Vyriausyb daniausiai formuoja partija, laimjusi rinkimus, arba kitokia parlamento dauguma
(koalicija)
Literatroje vyriausyb danai apibdinama kaip institucija, vykdanti specifinius atskir grupi
interesus.

1.Vyriausybs sudtis, formavimo tvarka ir jos principai pagal Konstitucinio Teismo (1998-01-10)
iaikinimus.
Vyriausyb kolegialus bendrosios kompetencijos institucija (KTn 1998-01-10), aukiausias
vykdomasis tvarkomasis organas valstybje. Kiekviena valstybs valdia uima tam tikr viet
valstybs valdios sistemoje ir atlieka tik jai bdingas funkcijas. Vyriausyb yra vykdomoji tvarkomoji
alies institucija, vykdanti statymus ir kitus teiss aktus, tvarkanti krato reikalus.(KTn 1998-01-10)
Vyriausybs sudtis:
Konstitucijoje ir Vyriausybs statyme numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausyb sudaro
Ministras Pirmininkas ir ministrai (K 91 str., V 1 str.). (Aplinkos, Finans, Krato apsaugos,
Kultros, Socialins apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, vietimo ir mokslo,
Teisingumo, kio, Usienio reikal, Vidaus reikal, ems kio ministerijos).
Vyriausybs formavimo tvarka:
Vyriausybs sudarymo procedra sudtinga. Joje dalyvauja 2 institucijos Respublikos Prezidentas ir
Seimas, ir i dalies Ministras Pirmininkas.
Konstitucijos 92 str. tvirtinti svarbiausi vyriausybs formavimo aspektai:
Ministr Pirminink Seimo pritarimu skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas.
Ministrus skiria ir atleidia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas.
Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudaryt ir
Respublikos Prezidento patvirtint Vyriausyb ir pateikia svarstyti jos program.
Vyriausyb grina savo galiojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkim arba irinkus
Respublikos Prezident.
Nauja Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani Seimo nari bals
dauguma pritaria jos programa.
V 6 straipsnis taip pat numato Vyriausybs sudarymo tvark ir i esms atkartoja Konstitucijos nustatyt
reglamentavim, papildomai traukiama tai, kad: jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria vyriausybs
programai, Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti
nauj program. Ministerijos ir kitos valstybs institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti mediag,
reikaling Vyriausybs programai parengti, bei prisidti prie programos rengimo. V 6 str. 4 d. numatyta,
kad kai Seimas pritaria Vyriausybs programai, Vyriausyb privalo per 3 mnesius parengti ir patvirtinti
konkreias priemones iai programai gyvendinti.
Lietuvos Respublikos Seimo statutas (31 skirsnis) tvirtina detali Ministro Pirmininko kandidatros ir
Vyriausyb programos svarstymo procedr.
Vyriausybs sudarymas vyksta keliais etapais:
1. Respublikos Prezidentas dekretu teikia Ministro Pirmininko kandidatr Seimui. iuo atveju
Respublikos Prezidentas kaip valstybs vadovas (K 77 str.) i principo turi vengti nestabilumo ar
neprognozuojamos situacijos, t. y. parinkti ir teikti tik tok kandidat, kuriam akivaizdiai pritars Seimo
nari dauguma. Seimas artimiausiame posdyje suteikia galimyb Respublikos Prezidentui pristatyti
pretendent. Ne vliau kaip per savait turi bti surengta kitas Seimo posdis sprendimui dl pateiktos
kandidatros priimti.
2. Seimas nutarimu pritaria arba nepritaria Respublikos Prezidento pateiktai Ministro Pirmininko
kandidatrai. Jei Seimas nepritart, Respublikos Prezidentas turt i naujo teikti kit kandidat.
3. Respublikos Prezidentas dekretu skiria kandidat, gavus Seimo pritarim Ministru Pirmininku.
4. Ministras Pirmininkas teikia Respublikos Prezidentui ministr kandidatras, Respublikos Prezidentas,
jei sutinka su jomis, dekretais skiria pateiktus kandidatus ministrus ir atskiru dekretu tvirtina visos
Vyriausybs sudt.
5. Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo privalo pristatyti savo sudaryt ir
Respublikos prezidento patvirtint Vyriausyb ir pateikti svarstyti jos program(K 92 str. 3 d.). Seimas
privalo program apsvarstyti per 15 dien (Seimo statuto 196 str.). Seimas nutarimu pritaria ar nepritaria
Vyriausybs programai. Grainus j Vyriausybei tobulinti, nauja redakcija turi bti pateikta per 10 dien.

221
Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani nari bals dauguma pritaria jos
programai. Vyriausybs programa pagal KT iaikinim (1998-01-10 nutarimas) yra teisinis
dokumentas, kuriame idstytos tam tikro laikotarpio valstybs veiklos gairs; jis turi bti skelbiamas
Valstybs iniose.
Vyriausybs programos pagrindas yra parlamento rinkimus laimjusi politini jg programos, taiau
j nuostatos tik per Vyriausybs program gyja teisin reikm pareigodamos tiek Vyriausyb, tiek j
palaikani Seimo daugum atitinkamai veikti. (KTn 1998-01-10).
Pritarus vyriausybs programai, praddami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai Seime
prisiekia. (K 93 str., V 7 str.)
Vyriausyb gauna galiojimus veikti Seimo galiojim laikotarpiu, t. y. 4 metams.
KT 1998-01-10 nutarimas
Priklausomai nuo valdymo formos ir parlamento vaidmens sudarant vyriausyb skiriami du pagrindiniai
vyriausybs sudarymo procedr modeliai: parlamentinis ir neparlamentinis. Parlamentiniam
vyriausybs sudarymo modeliui bdinga tai, kad vyriausyb formuojama atsivelgiant parlamento
rinkim rezultatus. Neparlamentiniam vyriausybs formavimui bdinga tai, kad vykdomajai valdiai
nereikalingas parlamento pasitikjimas, valstybs vadovas j sudaro savarankikai. Taiau ir
neparlamentinio vyriausybs sudarymo atveju prezidentas svarbiausius ios institucijos pareignus
paprastai skiria parlamento pritarimu.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyt valdios institucij kompetencij Lietuvos valstybs
valdymo modelis priskirtinas parlamentins respublikos valdymo formai. Kartu pabrtina, kad ms
valstybs valdymo formai bdingi ir kai kurie vadinamosios miriosios (pusiau prezidentins) valdymo
formos ypatumai. Tai atsispindi Seimo, valstybs vadovo Respublikos Prezidento, Vyriausybs
galiojimuose bei j tarpusavio santyki teisinje konstrukcijoje. Lietuvos konstitucinje sistemoje yra
tvirtintas Vyriausybs atsakingumo Seimui principas, lemiantis atitinkam Vyriausybs sudarymo bd.
Vyriausybs programos pagrindas yra parlamento rinkimus laimjusi politini jg programos, taiau
j nuostatos tik per Vyriausybs program gyja teisin reikm pareigodamos tiek Vyriausyb, tiek j
palaikani Seimo daugum atitinkamai veikti. Toks Vyriausybs programos teisins reikms
pripainimas bdingas parlamentins demokratijos ypatumas. Jis tvirtintas Konstitucijos 67 straipsnio
7 punkto ir 92 straipsnio penktosios dalies normose.
Btent dl to Respublikos Prezidentui tenka skirti Seimo daugumos palaikom Ministr Pirminink ir
tvirtinti toki Vyriausyb, kurios programai Seimas gali pritarti posdyje dalyvaujani nari bals
dauguma. Kitaip nebus suformuota valstybs funkcionavim utikrinanti vykdomosios valdios institucija.
Vyriausyb, siekdama gyti Seimo pasitikjim, numatydama savo veiklos kryptis tam tikram laikotarpiui,
privals atsivelgti galim Seimo nari pritarim ar nepritarim. Seimas, ireikdamas pasitikjim
Vyriausybs programa, sipareigoja priirti, kaip Vyriausyb veiks gyvendindama program.
Vyriausybs programa Vyriausybs politins-teisins atsakomybs Seimui pagrindas, nes ji solidariai
atsako Seimui u bendr savo veikl. Vyriausybei galiojimus veikti suteiks Seimas gali pareikti
nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru Pirmininku. Nepasitikjimo pareikimo padarinys Vyriausybs
atsistatydinimas.
Vyriausyb kolegiali vykdomosios valdios institucij formuoja Seimas ir Respublikos Prezidentas,
taiau j vaidmuo ir udaviniai nevienodi. Respublikos Prezidentas iame procese dalyvauja kaip
valstybs vadovas, atliekantis Konstitucijoje numatytas funkcijas, tuo tarpu Seimas veikia kaip tautos
atstovyb, kuriai atsakinga Vyriausyb.
galiojim Vyriausybei veikti suteikimas ir jos veiklos kontrol svarbi Seimo kompetencijos sritis.
Kaip nustatyta Konstitucijos 96 straipsnio pirmojoje dalyje, Vyriausyb yra solidariai atsakinga Seimui
u bendr Vyriausybs veikl. Lietuvos Respublikos Vyriausybs statymo 5 straipsnio pirmojoje dalyje
numatyta, kad Vyriausyb ne reiau kaip kart per metus pateikia Seimui Vyriausybs programos
gyvendinimo ataskait.
Principai:
V numatyta, kad Vyriausyb savo veikl grindia kolegialumo, demokratijos, teistumo ir vieumo
principais (V 4 str.)
Konstitucinis teismas savo 1998-01-10 nutarime konstatavo, kad Vienas i valstybs institucij
bendradarbiavimo utikrinimo bd yra vyriausybs atsakingumo parlamentui principas, tvirtintas
daugelio Europos valstybi konstitucijose.

222
Taip pat KT konstatavo, kad Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyt valdios institucij
kompetencij Lietuvos valstybs valdymo modelis priskirtinas parlamentins respublikos valdymo formai
(nors ms valstybs valdymo formai bdingi ir kai kurie vadinamosios miriosios (pusiau prezidentins)
valdymo formos ypatumai). Parlamentiniam vyriausybs sudarymo modeliui bdinga tai, kad vyriausyb
formuojama atsivelgiant parlamento rinkim rezultatus. Btent todl valstybs vadovas skiria
vyriausybs vadovu asmen, kurio kandidatrai pritaria parlamentas.
Lietuvos konstitucinje sistemoje yra tvirtintas Vyriausybs atsakingumo Seimui principas, lemiantis
atitinkam Vyriausybs sudarymo bd.
Seimas, pritardamas Vyriausybs programai, Vyriausybei suteikia galiojimus veikti. Taip gyvendinamos
Vyriausybs veikl reguliuojanios Konstitucijos normos, tvirtinanios Vyriausybs atsakomybs Seimui
princip.

2.Vyriausybs kompetencija.
LR Vyriausybs galiojimai Konstitucijoje(94 str.) tvirtinti 7 punktais, kurie yra labai plats:
1) tvarko krato reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb, garantuoja valstybs
saugum ir viej tvark;
2) vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento
dekretus;
3) koordinuoja ministerij ir kit Vyriausybs staig veikl;
4) rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui; vykdo valstybs biudet, teikia Seimui biudeto
vykdymo apyskait;
5) rengia ir teikia Seimui svarstyti statym projektus;
6) umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio valstybmis ir tarptautinmis
organizacijomis;
7) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti statymai.
Vyriausybs galiojimas tvarkyti krato reikalus apima daug veiklos bar, kuriuos galima bt
apibdinti daugybe punkt. Tai reikia, kad Vyriausyb gali imtis vairi iniciatyv, jei tik jos iplaukia i
Vyriausybs veiklos programos ir nepaeidia Seimo iskirtins prerogatyvos reglamentuoti svarbiausius
mogaus teisi ir laisvi bei kit konstitucini vertybi gyvendinimo ar ribojimo klausimus.
Vyriausybs galiojimas ir pareigojimas vykdyti statymus rodo, kad Vyriausyb yra vykdomosios
valdios institucija, kuri, nors ir bdama pagal kompetencija savarankika, privalo vykdyti ir tai, kam ji
nepritaria ar pritaria i dalies. KT iaikino (2001-10-30 nutarimas), kad Vyriausybs pareiga priimti
postatyminius aktus, btinus statymams gyvendinti kyla i Konstitucijos, o esant statym leidjo
pavedimui ir i statym bei Seimo nutarim dl statym gyvendinimo.
Vienas i pagrindini Vyriausybs, kaip valdios, galiojim yra rengti (sudaryti) valstybs biudet,
kuris pagal KT iaikinim (KTn 1996-02-28) yra centralizuotas finans itekli fondas, kuriame
sukaupiama ir perskirstoma dalis nacionalini pajam. Vykdydama tok galiojim Vyriausyb stengiasi
gyvendinti savo politinius prioritetus.
Vyriausybs galiojimas ministerij koordinavimas rodo klasikin centralizuot valstybs valdym.
Tai reikia, kad Vyriausybs veikla jos posdiais nesiriboja ir toliau pasireikia Ministro Pirmininko,
vadovaujanio Vyriausybei ir ministr, vadovaujani ministerijoms, bendradarbiavimu.
KT savo 1999-11-23 nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje numatytas Vyriausybs galiojim sraas
nra baigtinis. Pagal Konstitucijos 94 straipsnio 7 punkt Vyriausyb vykdo kitas pareigas, kurias
Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti statymai.
V statyme (22 str.) Vyriausybs galiojimai ivardinti iek tiek smulkiau, patikslinamos Konstitucijos
formuluots, tvirtinama, kad alia K mintos veiklos vyriausyb taip pat:
1. saugo konstitucin santvark ir Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb, tvarko krato reikalus,
garantuoja valstybs saugum ir viej tvark;
2. remdamasi statymais disponuoja valstybs turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvark;
3. teikia Seimui silymus dl ministerij steigimo ir panaikinimo;
4. steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybs staigas bei steigia staigas prie ministerij;
5. tvirtina ministerij, Vyriausybs staig, staig prie ministerij nuostatus;
6. kartu su Respublikos Prezidentu vykdo usienio politik; umezga diplomatinius santykius ir palaiko
ryius su usienio valstybmis bei tarptautinmis organizacijomis; atsivelgdama Seimo Usienio

223
reikal komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui silymus dl Lietuvos Respublikos
diplomatini atstov usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij skyrimo bei ataukimo;
7. statymo nustatyta tvarka organizuoja valdym auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose;
8. statymo numatytais atvejais silo Seimui vesti tiesiogin valdym savivaldybs teritorijoje;
9. turi teis kreiptis Konstitucin Teism su praymu itirti, ar Lietuvos Respublikos statymai ar kiti
Seimo priimti teiss aktai neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
10. skiria ir atleidia i pareig apskrii virininkus, j pavaduotojus bei savivaldybi veiklos
administracin prieir vykdanius Vyriausybs atstovus, skiria jiems tarnybines nuobaudas;
11. sudaro komisijas bei komitetus.
Atkreiptinas dmesys V 22 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad Vyriausyb be kit savo galiojim - saugo
konstitucin santvark. Konstitucinis teismas iaikino (1999-11-23 nutarime), kad Lietuvos Respublikos
konstitucin santvarka grindiama mogaus ir pilieio teisi bei laisvi, kaip didiausios vertybs,
prioritetu, taip pat principais, tvirtinaniais Tautos suverenitet, valstybs nepriklausomyb ir teritorin
vientisum, demokratij, valstybs valdymo form - respublik, valstybs valdi atskyrim, j
savarankikum ir pusiausvyr, vietos savivald ir pan. Saugoti konstitucin santvark - tai reikia
neleisti, kad bt ksinamasi Konstitucijoje nustatytus socialinius, ekonominius, politinius santykius,
sudaranius asmens, visuomens ir valstybs gyvenimo pagrindus.
Taip pat, kad vyriausybei nra nustatyta koki nors papildom galiojim, susijusi su konstitucins
santvarkos saugojimu, kurie pakeist ar kaip nors apribot kitoms valstybs valdios institucijoms
Konstitucijoje nustatytus galiojimus. Taip pat teismas paymjo, kad statymo nuostata, kad Vyriausyb
saugo konstitucin santvark, negali bti aikinama kaip suteikianti pagrind Vyriausybei savo
nutarimais nustatyti tokius valstybs valdymo institucij galiojimus, kuriais, saugant konstitucin
santvark, bt siterpiama kit valstybs valdios institucij kompetencij.
Tok konstitucin Vyriausybs galiojim reguliavim lemia tai, kad valstybs valdymo sritys ir valdymo
funkcijos yra labai vairios, jos gali kisti. Vyriausybs veikla yra ne tik vykdomojo, bet ir tvarkomojo
pobdio. Vykdydama statymus ir Seimo nutarimus, Vyriausyb pati leidia norminius ir individualius
teiss aktus, utikrina j vykdym. Kita vertus, Vyriausybei vykdant Konstitucijos jai priskirtas funkcijas,
jos galiojimai gali priklausyti nuo alies ekonomins bei socialins bkls, sprendiam problem ir
daugelio kit aplinkybi, kurioms pasikeitus gali keistis ir Vyriausybs galiojim turinys bei apimtis.
Todl, kaip minta, Konstitucijoje yra tvirtinti tik svarbiausi Vyriausybs galiojimai (sraas nra
baigtinis) ir nustatoma, kad Vyriausyb vykdo ne tik Konstitucijoje, bet ir kituose statymuose nurodytas
pareigas (Konstitucijos 94 straipsnio 7 punktas).
Vyriausyb kolegiali institucija. Vadovaujantis Konstitucijos 95 str., valstybs valdymo reiklaus
Vyriausyb sprendia posdiuose priimdama nutarimus. Vyriausybs nutarimai postatyminiai aktai,
priimti vis Vyriausybs nari bals dauguma.

3. Vyriausybs galiojim laikas. Vyriausybs galiojim grainimas ir atstatydinimas pagal

Konstitucinio teismo 1998-01-10 nutarim.
Vyriausybs galiojim laikas:
Bendruoju atveju Vyriausyb gauna galiojimus veikti Seimo galiojim laikotarpiu, t. y. 4 metams.
alia to K 92 str. 4 d. bei V 8 str. numato, kad Vyriausyb grina savo galiojimus Respublikos
Prezidentui po Seimo rinkim arba irinkus Respublikos Prezident. Taip pat paymtina, kad K 101 str.
ir V 8 str. nurodyta, kad kai pasikeiia daugiau kaip pus ministr, Vyriausyb turi i naujo gauti Seimo
galiojimus.
Vyriausybs galiojim grinimas ir atstatydinimas:
Konstitucija ir V tvirtina, kad Vyriausyb galiojimus grina dviem atvejais:
1. po Seimo rinkim;
2. po Respublikos prezidento rinkim.
Galima teigti, jog btinyb Vyriausybei grinti galiojimus lemia tai, kad baigiasi vieno i Vyriausyb
sudariusi subjekt galiojimai.
Taiau galiojim grinimas iais atvejais turi skirting teisin reikm, pirmuoju atveju po Seimo
rinkim Vyriausyb ne tik privalo grinti turtus galiojimus, bet ir atsistatydinti. Toks aikinimas
siejamas su sistemine Konstitucijos analize, nes 92 str. 4 dalis numato Vyriausybs galiojim grinimo
pagrindus(tame tarpe po Seimo rinkim), o savo ruotu 101 str. 3 d. 4 p. imperatyviai nurodo, kad
Vyriausyb privalo atsistatydinti po Seimo rinkim kai sudaroma nauja Vyriausyb.
224
Naujai irinktam Seimui susirinkus pirmj posd, nuo io posdio pradios pasibaigia ankstesniojo
Seimo nari galiojimai. Pasibaigus iems galiojimams, nebelieka ankstesniojo Seimo - vieno i subjekt,
i kurio Vyriausyb gavo galiojimus veikti. Btent todl Vyriausyb grina savo galiojimus Respublikos
Prezidentui t dien, kai baigiasi ankstesniojo Seimo galiojimai (KTn 1999-11-23). Kadangi po Seimo
rinkim Vyriausyb privalo ne tik grinti savo galiojimus, bet ir atsistatydinti, iuo atveju galiojim
grinimas yra pirmas ingsnis privalom, Konstitucijoje sakmiai nurodyt Vyriausybs atsistatydinim
.
Po Seimo rinkim Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucijos 84 straipsnio 6 punktu, priima
Vyriausybs grinamus galiojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb.
Respublikos Prezidentas ne vliau kaip per 15 dien teikia Seimui svarstyti naujo Ministro Pirmininko
kandidatr. Taip pradedama formuoti nauja Vyriausyb. Kai sudaroma nauja Vyriausyb, galiojimus
grinusi Vyriausyb atsistatydina (Konstitucijos 101 straipsnio treiosios dalies 4 punktas).
Po Prezidento rinkim Vyriausyb taip pat grina savo galiojimus naujai irinktam Prezidentui, taiau
Konstitucijos normose nenumatyta, kad tuomet Vyriausyb privalo atsistatydinti. Taip yra dl to, kad
pasikeitus valstyb vadovui toliau ilieka Seimo pasitikjimas Vyriausybe. Grinusi galiojimus,
Vyriausyb ilieka legitimi. Todl galiojim grinimo po Prezidento rinkim atveju, valstybs vadovo
pavedimas toliau eiti pareigas turt bti duodamas tai paiai Vyriausybei. KT taip pat pabr, kad
Vyriausybs galiojim grinimu ireikiama pagarba valstybs vadovo institucijai, pripastama
Respublikos Prezidento ir Vyriausybs santyki svarba. iuo atveju Vyriausybs galiojim grinimo
veiksm KT vardina kaip konstitucinio mandagumo iraik suteikia galimyb Respublikos Prezidentui
patikrinti ar Seimas ir toliau pasitiki esama Vyriausybe. (KTn 1998-01-10)
Taip pat KT yra paymjs, kad Vyriausybs galiojimai turt bti grinami Respublikos Prezidentui t
dien, kai jis pradeda eiti savo pareigas. (KTn 1998-01-10)
iuo atveju (galiojim grainimo Prezidentui atveju) Jei Seimas nepritaria Ministro Pirmininko
kandidatrai, tai reikt, kad Vyriausyb privalo atsistatydinti (Konstitucijos 101 straipsnio treiosios
dalies 2 punktas). Tai bt konstitucinis pagrindas pradti naujos Vyriausybs sudarymo procedr.
(KTn 1998-01-10)
Vyriausybs statymo 8 str. detaliai pateikiami galiojim grinimo pagrindai ir tvarka:
1. Vyriausyb grina galiojimus irinkus Respublikos Prezident.
2. Po Seimo rinkim Vyriausyb grina galiojimus Respublikos Prezidentui t dien, kai naujasis
Seimas susirenka pirmj posd.
3. Irinkus Respublikos Prezident, Vyriausyb galiojimus grina Respublikos Prezidentui t dien, kai
is pradeda eiti pareigas.
4. Kai pasikeiia daugiau nei pus ministr, Vyriausyb turi i naujo gauti Seimo galiojimus.
5. Vyriausybs galiojimai laikomi grintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybs narys,
pavaduojantis Ministr Pirminink, teikia Respublikos Prezidentui ratik pareikim.
6. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybs grinamus galiojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol
Vyriausyb i naujo gaus Seimo galiojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausyb. Jeigu Vyriausyb
galiojim ratikai negrina, Respublikos Prezidentas turi teis dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas
bei skirti Vyriausybs nar Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb arba kol
Vyriausyb i naujo gaus Seimo galiojimus.
7. Kai Vyriausyb grina galiojimus io straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, Respublikos Prezidentas
per 15 dien teikia Seimui svarstyti galiojimus grinusios Vyriausybs Ministro Pirmininko
kandidatr. Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatrai ir Respublikos Prezidentas paskiria
Ministr Pirminink, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento patvirtintoje
Vyriausybje nepasikeit daugiau nei pus iki galiojim grinimo dirbusi ministr, Vyriausyb i naujo
gauna galiojimus veikti pagal Seimo anksiau patvirtint program. Jeigu Seimas nepritaria Ministro
Pirmininko kandidatrai, Vyriausyb privalo atsistatydinti.
Konstitucija ir V tvirtina baigtin sra atvej, kai Vyriausyb privalo atsistatydinti.
Vyriausybs atsistatydinimo pagrindai tvirtinti Konstitucijos 101 straipsnio treiojoje dalyje. Joje
nustatyta, kad Vyriausyb privalo atsistatydinti iais atvejais:
1) kai Seimas du kartus i eils nepritaria naujai sudarytos Vyriausybs programai. iuo atveju
Vyriausyb formaliu poiriu neprivalo atsistatydinti , nes Konstitucijos 58 str. 2 d. 1 p. sako, kad jeigu
Seimas per 30 dien nuo pateikimo neprim sprendimo dl naujos vyriausybs programos arba nuo
Vyriausybs programos pirmojo pateikimo per 60 dien du kartus i eils nepritar Vyriausybs
225
programai. Taip sudaroma prielaida Respublikos Prezidentui suvereniai (ne Vyriausybs silymu)
paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimu.
2) kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim
Vyriausybe ar Ministru Pirmininku. Nepasitikjimas viena i vykdomosios valdios kontrols form,
kai dl netinkamos veiklos gali bti paalintas ministras ar net visa Vyriausyb. Savo teisinmis
pasekmmis nepasitikjimas Vyriausybe ar ministru pirmininku yra adekvaios kategorijos, nes abiem
atvejais yra suponuojamas Vyriausybs kaip kolegialios institucijos atsistatydinimas. Savo ruotu
Vyriausyb, pareikus jai tiesiogin nepasitikjim, gali taikyti atsakomj priemon silyti Prezidentui
paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar mirta. Ministro Pirmininko atsistatydinimo atveju
preziumuojama, kad pasitraukus Vyriausybs, kaip kolegialios institucijos, vadovui, tampa nemanomas
tolesnis Vyriausybs programos vykdymas. Tokia pati situacija susidaro ir mirus Ministrui Pirmininkui.
4) po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb. iuo atveju baigiasi po Seimo rinkim
galiojimus Respublikos Prezidentui grinusios ir jo pavedimu laikinai iki naujos Vyriausybs
sudarymo veikusios Vyriausybs legitimacija. Vyriausyb atsistatydina kai naujas irinktas Seimas
pritaria naujos Vyriausybs programai.
Konstitucinis Teismas paymjo, kad is Vyriausybs atsistatydinimo pagrind sraas yra baigtinis.
(KTn1998-01-10)
Taip pat, pasikeitus daugiau nei pusei ministr, jei Vyriausyb turi i naujo negauna Seimo galiojim,
t. y. pritarimo veikti,ji turi atsistatydinti.
Konstitucinis Teismas yra konstatavs, kad galiojim i naujo gavimo institutas yra viena i
Vyriausybs parlamentins prieiros form, kuri taikydamas Seimas gali patikrinti, ar Vyriausybje
pasikeitus daugiau kaip pusei ministr tebevykdoma Vyriausybs programa, kuriai Seimas buvo
pritars.(KTn 1999-04-20)
Akivaizdu, kad viena i svarbiausi atsistatydinimo prieasi Seimo pasitikjimo Vyriausybe
praradimas ar negijimas. Taiau nepasitikjimo raikos formos Konstitucijoje numatytos vairios: vienu
atveju Seimas nepasitikjim ireikia tiesiogiai, kitu du kartus i eils nepritardamas naujai sudarytos
Vyriausybs programai, treiuoju atveju Vyriausyb turi pakartotinai, t. y. i naujo, gauti Seimo
galiojimus. Pagaliau kitais dviem atvejais preziumuojama, kad Vyriausyb neteko Seimo pasitikjimo, t.
y. galiojim veikti: pirma, kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar mirta, antra, po Seimo rinkim.
Taigi Vyriausybs atsistatydinimas reikia, kad jos veikla pasibaigia. Po atsistatydinimo, o po Seimo
rinkim dar iki jo, pradedama naujos Vyriausybs formavimo procedra.(1998-01-10)
KT taip pat pabr, kad nra pagrindo svokas Vyriausybs atsistatydinimas ir Vyriausybs
galiojim grinimas laikyti tapaiomis. Jos susijusios su skirtingomis teisinmis situacijomis. Tai
lemia ir skirtingus teisinius padarinius. Vyriausybs galiojim grinimu ireikiama pagarba valstybs
vadovo institucijai, pripastama Respublikos Prezidento ir Vyriausybs santyki svarba. Tai taip pat
leidia pasitikrinti ar Seimas ir toliau pasitiki Vyriausybe.
V 9 str. taip pat nustato vyriausybs atsistatydinimo tvark:
1. Ministras Pirmininkas apie Vyriausybs atsistatydinim teikia Respublikos Prezidentui raytin
praneim, kuris prie tai paskelbiamas Vyriausybs posdyje.
2. Ministrui Pirmininkui mirus, apie Vyriausybs atsistatydinim Respublikos Prezidentui pranea
Ministr Pirminink pavaduojantis ministras, o jei pavaduojanio nebuvo, vyriausias pagal ami
ministras. Praneimas apie Vyriausybs atsistatydinim turi bti paskelbtas Vyriausybs posdyje.
3. Jeigu reikia, praneimui apie Vyriausybs atsistatydinim paskelbti aukiamas neeilinis Vyriausybs
posdis.
4. Apie Vyriausybs atsistatydinim turi bti praneta Respublikos Prezidentui t dien, kuri atsiranda
viena i numatyt atsistatydinimo aplinkybi.
5. Vyriausyb gali atsistatydinti Ministro Pirmininko silymu priimdama nutarim, kur Ministras
Pirmininkas t pai dien teikia Respublikos Prezidentui.
6. Vyriausybs atsistatydinim priima Respublikos Prezidentas. Vyriausyb laikoma atsistatydinusia nuo
Respublikos Prezidento dekreto sigaliojimo dienos. Prireikus Respublikos Prezidentas paveda jai toliau
eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam i ministr eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja
Vyriausyb.

4. Vyriausybs nari garantijos. Ministro teisin padtis, imunitetas, garantijos.

226
Tam, kad Vyriausyb galt tinkamai vykdyti savo pareigas, numatomos tam btinos garantijos.
Konstitucinis teismas yra konstatavs kad Vyriausybs nariams tam, kad jie galt vykdyti jiems
Konstitucijoje nustatytas funkcijas gyvendinant valstybs valdi, Konstitucijoje yra nustatytas ypatingas
teisinis statusas, inter alia apimantis darbo, atlyginimo bei politins veiklos apribojimus, ypating
paalinimo i uimam pareig ar mandato panaikinimo tvark ir/arba imunitetus: asmens nelieiamyb,
ypating patraukimo baudiamojon ir/arba administracinn atsakomybn tvark. (KTn 2002-12-24).
Ministro Pirmininko ir ministr garantijas galima bt suskirstyti :
1. Nelieiamumo negali bti suimti be Seimo (atskiru atveju be Prezidento) sprendimo;
2. Socialins garantijos (atlyginimas, kompensacija, fondai, rezidencija ir pan.).
Konstitucija ir Vyriausybs statymas tvirtina Vyriausybs nari nelieiamumo garantijas: Ministras
Pirmininkas ir ministrai negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn, suimti, negali bti kitaip
suvaryta j laisv be iankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij - be iankstinio Respublikos
Prezidento sutikimo.(K 100 str., V 12 str. )
Konstitucijos 99 str. bei V 13 str. tvirtina Vyriausybs nari darbo slygas bei socialines garantijas:
1. Vyriausybs nari atlyginimo u darb dyd nustato Lietuvos Respublikos valstybs politik, teisj ir
valstybs pareign darbo apmokjimo statymas.
2. Atlyginim Vyriausybs nariams moka Vyriausybs kanceliarija. Vyriausybs nariai draudiami
valstybiniu socialiniu draudimu Valstybinio socialinio draudimo statymo nustatyta tvarka.
3. Vyriausybs atstovavimo alyje ir usienyje ilaidoms finansuoti Vyriausybs nutarimu gali bti
sudaromas Ministro Pirmininko fondas, kuriam, nedidinant Vyriausybs kanceliarijai Lietuvos
Respublikos valstybs biudete numatyt bendr reprezentacijos l, kiekvien mnes skiriama
paskutinio paskelbto alies kio trij vidutini mnesini darbo umokesi dydio suma. i l
naudojimo tvark nustato Vyriausyb.
4. Nedidinant ministerijai skiriam bendr reprezentacijos l, Vyriausybs nutarimu gali bti sudaromi
ministr fondai. J naudojimo tvark nustato Vyriausyb.
5. Ministras Pirmininkas gali turti rezidencij, ilaikom i Vyriausybs kanceliarijai valstybs biudete
numatyt l.
6. Pasibaigus Vyriausybs nario galiojimams io statymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju
(po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb), Vyriausybs nariui imokama dviej Vyriausybs
nario vidutini mnesini darbo umokesi dydio kompensacija, o pasibaigus Vyriausybs nario
galiojimams io statymo 9 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytais atvejais (Seimas 2 kartus
nepritaria naujos Vyriausybs programai, Seimas pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru
Pirmininku, Ministras Pirmininkas atsistatydina arba mirta, pasikeitus daugiau nei pusei ministr ar po
Respublikos Prezidento rinkim Ministras Pirmininkas negauna Seimo pakartotinio pritarimo), vieno
vidutinio mnesinio darbo umokesio dydio kompensacija..
7. io straipsnio 6 dalyje numatytos kompensacijos nemokamos Vyriausybs nariams, kai jie paskiriami
Ministru Pirmininku ar ministrais naujai sudarytoje Vyriausybje, taip pat jei jie yra irinkti Seimo
nariais.
V 13 str. taip pat pabriama, jog Vyriausybs nariai ir j skiriami politiniai pareignai negali turti
socialini privilegij.
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali eiti joki kit renkam ar skiriam pareig, negali dirbti verslo,
komercijos ar kitose privaiose staigose ar monse, taip pat gauti kito atlyginimo, iskyrus jiems
nustatyt darbo umokest pagal pareigas Vyriausybje bei umokest u krybin veikl (99 str.).V 14
str. papildo, kad Umokesiu u krybin veikl laikomas autorinis atlyginimas u krinius, laikomus
autorini teisi objektais pagal Autorini teisi ir gretutini teisi statym, u mokslin ir pedagogin
darb auktosiose mokyklose ar valstybs tarnautoj kvalifikacijos klimo staigose bei u neformalj
suaugusij vietim.
Pagal K 97 str. Ministras Pirmininkas atstovauja LR Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.
V 24str. numato, kad:
Ministras Pirmininkas:
1) sudaro Vyriausyb ir teikia jos sudt tvirtinti Respublikos Prezidentui;
2) teikia silymus Respublikos Prezidentui dl ministr skyrimo ir atleidimo;
3) Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria pareigas ir atleidia i j Ministro Pirmininko
politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus, Vyriausybs kancler, Vyriausybs staig
(departament, kontrols ar apskaitos funkcijas vykdani tarnyb, agentr, inspekcij) vadovus;
227
4) skiria Vyriausybs staig vadovams ir kitiems Ministro Pirmininko skiriamiems valstybs
tarnautojams tarnybines nuobaudas;
5) skatina apskrii virininkus, Vyriausybs atstovus, taip pat Vyriausybs staig vadovus ir kitus
Ministro Pirmininko skiriamus valstybs tarnautojus bei pareignus;
6) Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui silymus
pavesti vienam i ministr pavaduoti Ministr Pirminink;
7) teikia Seimui svarstyti Vyriausybs program;
8) teikia Vyriausybei silymus dl apskrii virinink, j pavaduotoj skyrimo ir atleidimo i pareig;
9) kvieia Vyriausybs posdius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybs posdio
darbotvark;
10) suteikia galiojimus dertis ir pasirayti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis;
11) sudaro vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams kitas alis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose
kongresuose, konferencijose, sesijose;
12) suteikia galiojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose;
13) sprendia Vyriausybs veiklos organizavimo klausimus;
14) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, is ir
kiti statymai.
3. Jeigu Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybje nuostatoms, jis turi teis pateikti
Respublikos Prezidentui silym ministr atleisti.
K 98 str. numatyta, kad ministras vadovauja ministerijai, sprendia ministerijos kompetencijai
priklausanius klausimus, taip pat vykdo kitas statym numatytas funkcijas. Ministr gali pavaduoti tik
Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybs narys.
Pagal V 26 str. Ministras:
1) vadovauja ministerijai, sprendia ministerijos kompetencijai priklausanius klausimus ir yra tiesiogiai
atsakingas u Vyriausybs programos gyvendinim ministerijos kompetencijai priklausaniais
klausimais;
2) utikrina statym, Lietuvos Respublikos tarptautini sutari, Respublikos Prezidento dekret,
Vyriausybs nutarim, Ministro Pirmininko potvarki ir kit teiss akt vykdym;
3) teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka statym ir kit teiss akt projektus;
4) utikrina Vyriausybs ir Ministro Pirmininko pavedim vykdym;
5) leidia sakymus, tikrina, kaip jie vykdomi. Ministro leidiami sakymai registruojami Vyriausybs
darbo reglamento nustatyta tvarka. sakymus pasirao ministras. Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus
sakymus;
6) teikia Vyriausybei ministerijos metines veiklos ataskaitas, kaip vykdoma Vyriausybs programa, jos
gyvendinimo priemons bei ministerijos strateginiai veiklos planai, ir Ministro Pirmininko reikalavimu
atsiskaito u savo veikl;
7) teikia Vyriausybei tvirtinti staig prie ministerijos nuostat projektus. Vyriausybei pavedus, tvirtina
staig prie ministerijos nuostatus;
8) tvirtina ministerijos administracijos struktr ir pareigybi sra, nevirydamas darbo umokesiui
nustatyt l;
9) tvirtina ministerijos administracijos padalini nuostatus;
10) koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos padalini veikl, taip pat staig prie ministerijos veikl per
i staig vadovus;
11) Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria pareigas ir atleidia i j ministerijos valstybs
tarnautojus, staig prie ministerijos vadovus;
12) nustato ministerijos valstybs sekretoriaus, ministerijos sekretori administravimo sritis;
13) vykdo kitas statym ir Vyriausybs nutarim jam suteiktas funkcijas.
4. Ministras, turintis atskirj nuomon apie Vyriausybs sprendimus ar atskir jos nari darb, turt j
pareikti Vyriausybs posdyje.

5. Vyriausybs santykiai su Seimu ir Respublikos Prezidentu.

Vyriausybs santykiai su seimu:
Vyriausybs ir Seimo santykius reglamentuoja Konstitucija, Vyriausybs statymas, Seimo Statutas,
Vyriausybs darbo reglamentas ir kiti teiss aktai.

228
Santykiai su Seimu ypa pasireikia formuojant ir keiiant ar atstatydinant Vyriausyb (r. Prie tai
buvusiuose klausimuose)
KT ne kart yra pabrs Vyriausybs atskaitingum Seimui savo nutarimuose: Pagal Konstitucij,
Seimas vykdo parlamentin Vyriausybs kontrol. Seimo reikalavimu Vyriausyb arba atskiri ministrai
turi atsiskaityti Seime u savo veikl (Konstitucijos 101 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybs valdi
padalijimas Konstitucijoje suponuoja ir Vyriausybs vykdomosios valdios kolegialios institucijos
atskaitingum statym leidiamajai valdiai Tautos atstovybei. (KTn 2002-12-24); Lietuvos
konstitucinje sistemoje yra tvirtintas Vyriausybs atsakingumo Seimui principas, lemiantis atitinkam
Vyriausybs sudarymo bd (KTn 1998-01-10).
Vyriausybs atsakomyb Seimui atsispindi vairiuose Konstitucijos straipsniuose: Praddami eiti savo
pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai Seime prisiekia bti itikimi Lietuvos Respublikai, laikytis
Konstitucijos ir statym (K 93 str.); Lietuvos Respublikos Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr
Vyriausybs veikl; Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui,
Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavalds Ministrui Pirmininkui (K 96 str.); Seimo Statuto 207 str.
numato, kad Vyriausyb kiekvienais metais turi pateikti savo metin veiklos ataskait, kurioje taip pat turi
bti aptarti ir artimiausio laikotarpio veiklos planai. Seimo reikalavimu Vyriausyb arba atskiri ministrai
turi atsiskaityti Seime u savo veikl (101 str. 1 s.); Kai pasikeiia daugiau kaip pus ministr, Vyriausyb
turi i naujo gauti Seimo galiojimus. Prieingu atveju Vyriausyb turi atsistatydinti (101 str. 2 d);
Rykiausia Vyriausybs politins atsakomybs forma yra interpeliacija ir nepasitikjimo Vyriausybe
pareikimas. Pagal Konstitucij (61 str. 2 d.) sesijos metu ne maiau kaip 1/5 Seimo nari gali pateikti
interpeliacij Ministrui pirmininkui arba ministrui, reikalaudama paaikinti i pareign priimt
sprendim motyvus.(SS 219 str.). Taip pat Seimo sesijos metu ne maesn kaip 1/5 Seimo nari grup
gali pateikti motyvuoto nutarimo, kuriame reikiamas tiesioginis nepasitikjimas Vyriausybe, projekt
(SS 223 str.). Seimas, apsvarsts Ministro Pirmininko ar ministro atsakym interpeliacij arba
Vyriausybs atsakym nutarimo dl nepasitikjimo projekt gali nutarti, jog atsakymas yra
nepatenkinamas. Ir tuo atveju, jei Ministro Pirmininko ar ministro atsakymas pripastamas ess
nepatenkinamas ir pareiktas juo nepasitikjimas, tai toks nutarimo projektas gali bti priimtas slaptu
balsavimu daugiau kaip puss vis Seimo nari bals dauguma. Nutarimas dl tiesioginio nepasitikjimo
Vyriausybe gali bti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip puss vis Seimo nari bals dauguma.(223
str.).
Pareikus nepasitikjim Ministru Pirmininku, ministru ar Vyriausybe, Ministras Pirmininkas, ministras ar
Vyriausyb privalo t pai dien atsistatydinti.
Kai Seimas pareikia nepasitikjim Ministru Pirmininku privalo atsistatydinti visa Vyriausyb.
Vyriausybs ir Seimo santykiuose pabrtina ir tai, kad Ministras Pirmininkas ir ministrai negali bti
patraukti baudiamojon atsakomybn, suimti, negali bti kitaip suvaryta j laisv be iankstinio Seimo
sutikimo, o tarp Seimo sesij - be iankstinio Respublikos Prezidento sutikimo (K 100 str.).
V Vyriausybs santykiams su Seimu ir Prezidentu skirtas 5 skirsnis.
Atskirais atvejais gali susiklostyti netipiki Vyriausybs santykiai su Seimu, tokiais atvejais Vyriausybei
suteikiamos specifins teiss. Vyriausyb turi teis teikti silym Respublikos Prezidentui paskelbti
pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas pareikia tiesiogin nepasitikjim Vyriausybe (K 58 str. 2 d.
2 p. V 15 str.).
Kiti Seimo ir Vyriausybs santykiai:
Ministras Pirmininkas ir ministrai turi teis Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, jo komitet,
komisij bei frakcij posdiuose ir pareikti savo nuomon svarstomais klausimais (V 17 str.). Ministras
Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario paklausimas dl Vyriausybs,
ministerij ar kit Vyriausybs staig veiklos, privalo atsakyti odiu ar ratu Seimo statuto nustatyta tvarka.
Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka ministrai ar ministro galiotas
valstybs tarnautojas privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posdyje ir pateikti paaikinimus
svarstomais klausimais. (V 18 str.).
Vyriausyb turi statym leidybos iniciatyvos teis Seime. Vyriausyb dl Seimui teikiam statym ar
Seimo nutarim projekt priima nutarim. Svarstant iuos projektus Seime, Vyriausybei atstovauja
Ministras Pirmininkas, Vyriausybs galiotas ministras, o iam negalint Vyriausybs galiotas
viceministras.(V 20 str.)
Nordama pasitikrinti ar vis dar turi Seimo palaikym, Vyriausyb turi teis teikti silym Seimui
balsuoti dl pasitikjimo Vyriausybe.(21 str.)
229
Vyriausyb prireikus gali teikti pasilymus dl Seimo savaits posdi darbotvarks projekt rengimo,
silyti papildomai traukti Seimo savaits posdi darbotvark Vyriausybs praneim svarbiu
klausimu (Vdr109 p., Seimo Statuto 92 str.)
Seimo Statute (102 str.) taip pat nurodyta, kad Vyriausybs nariai gali dalyvauti posdiuose be atskiro
kvietimo ir diskusijose idstyti savo nuomon, kai svarstomi su j veikla susij klausimai.
Finans ministerija teikia Vyriausybei Lietuvos Respublikos valstybs biudeto vykdymo apyskait (su
aikinamuoju ratu, prireikus ir kita mediaga). i apyskaita inagrinjama Vyriausybs posdyje ir
aprobuota pateikiama Seimui tvirtinti Seimo statute nustatyta tvarka ir terminais(Vdr 112 p.).
Seimo statuto nustatyta tvarka Ministras Pirmininkas arba ministrai turi atsiskaityti Seime atitinkamai u
Vyriausybs ar savo veikl, taip pat per Vyriausybs valand Seime atsakyti Seimo nari klausimus.
(Vdr 113 p.).
Operatyvius ryius su Seimu ir Respublikos Prezidento institucija Vyriausyb palaiko per Ministro
Pirmininko galiot Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj.
Ministro Pirmininko galiotas Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojas,
laikydamasis Seimo statuto nustatytos tvarkos, privalo dalyvauti Seimo, Seimo valdybos ir senin sueigos
posdiuose (stebtojo teismis), palaikyti nuolatinius ryius su Seimo komitetais (komisijomis), nedelsdamas
informuoti Ministr Pirminink, Vyriausybs kancler, taip pat atitinkamus ministrus ir Vyriausybs staig
vadovus apie Seimo patvirtint darbotvark ir jos pakeitimus, Vyriausybei pareiktas Seime pastabas, jai
duotus pavedimus. (Vdr 115 p.).
Valstybs biudeto projektas rengiamas Lietuvos Respublikos biudeto sandaros statymo nustatyta
tvarka. Vyriausyb, sudariusi kit met valstybs biudeto projekt, ne vliau kaip iki spalio 17 dienos
pateikia j Seimui su duomenimis, kuriais pagrstas is projektas. (Seimo statuto 172str.) Apsvarsts ir
prims sprendimus dl pasilym ir patais, Seimas turi balsuoti dl viso valstybs biudeto projekto.
(SS 178 str.). Vyriausyb parengia ir iki kovo 31 dienos pateikia Seimo Pirmininkui prajusi met
valstybs biudeto vykdymo apyskait.(SS 225 str.)
Vyriausybs Santykiai su prezidentu:
Vyriausybs santykius su Prezidentu reglamentuoja Konstitucija, Vyriausybs statymas, Prezidento
statymas, Vyriausybs darbo reglamentas, kiti statymai ir teiss aktai.
Vis pirma Prezidento ir Vyriausybs santykiai pasireikia j formuojant (r. ankstesnius klausimus).
K 92 str. numatyta, kad Ministr Pirminink Seimo pritarimu skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas, o
ministrus skiria ir atleidia Ministro pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Taip pat Vyriausyb
grina galiojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkim arba irinkus Respublikos Prezident.K
101 str. nustato, kad Vyriausybs ar ministro atsistatydinim priima Prezidentas. Vyriausyb grina
galiojimus t dien, kai naujasis Respublikos Prezidentas pradeda eiti pareigas (Preziodento statymas 6
str.)
Vyriausyb turi teis teikti silym Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu
Seimas pareikia tiesiogin nepasitikjim Vyriausybe (K 58 str.).
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn, suimti, negali bti
kitaip suvaryta j laisv tarp Seimo sesij - be iankstinio Respublikos Prezidento sutikimo (K 100
str.).
Jeigu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais (Prezidentui
mirus, atsistatydinus, paalinus j i pareig apkaltos proceso tvarka, ar tada kai Seimas nutaria, kad
Prezidento sveikatos bkl neleidia jam eiti pareig) Seimas negali per 10 dien susirinkti ir paskelbti
Respublikos Prezidento rinkim, rinkimus skelbia Vyriausyb, priimdama nutarim.
Kol nra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareig, Respublikos Prezidentas ne ilgesniam kaip
60 dien laikui Ministro Pirmininko teikimu paveda vienam i ministr j pavaduoti, o kai tokio teikimo
nra, Respublikos Prezidentas vienam i ministr paveda pavaduoti Ministr Pirminink (K 97 str.).
Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras iais klausimais ne vliau kaip per 3 dienas pasirao
Respublikos Prezidento dekretus:
kai Prezidentas Vyriausybs teikimu skiria ir ataukia LR diplomatinius atstovus usienio
valstybse ir prie tarptautini organizacij; priima usienio valstybi diplomatini atstov galiojamuosius ir
ataukiamuosius ratus; teikia aukiausiuos diplomatinius rangus ir specialius vardus - Ministras Pirmininkas;
suteikia aukiausius karinius laipsnius - Krato apsaugos ministras;
statymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastj padt - Ministras Pirmininkas;

230
 statymo nustatyta tvarka teikia LR pilietyb - Vidaus reikal ministras (K 85 str., P 16 str.);
Atsakomyb u tok dekret tenka j pasiraiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui(K 85 str. V 19
str.).
KT savo 2003-12-30 nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje nra numatyta, kad Respublikos Prezidento
dekret projektus prie juos pasiraant Respublikos Prezidentui galt ar turt pasirayti Ministras
Pirmininkas ar kuris nors ministras. Taigi pagal Konstitucijos 85 straipsn Ministras Pirmininkas arba
atitinkamas ministras pasirao Respublikos Prezidento dekretus, t. y. dekreto pavadinim turint Respublikos
Prezidento ileist teiss akt, kur Respublikos Prezidentas jau yra pasiras. Tol, kol Respublikos Prezidento
dekretas nra pasiraytas Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro, toks dekretas negali sigalioti, taigi
negali sukelti joki teisini padarini. Teiss teorijoje toks pasiraymas vadinamas kontrasignavimu.
Taip pat iame nutarime KT konstatavo, kad Atsivelgiant tai, kad atsakomyb u Respublikos Prezidento
dekretus tenka juos pasiraiusiam Ministrui Pirmininkui ar ministrui, darytina ivada, kad pagal
Konstitucijos 85 straipsn Ministras Pirmininkas ar ministras turi teis ir pareig sprsti, ar pasirayti
Respublikos Prezidento dekret, ar jo nepasirayti. Taigi toks teisinis reguliavimas tvirtina Ministro
Pirmininko arba atitinkamo ministro teis ir pareig dalyvauti gyvendinant Respublikos Prezidento
galiojimus, nurodytus Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose, taip pat Ministro Pirmininko
arba atitinkamo ministro teis ir pareig neleisti sigalioti tokiam Respublikos Prezidento dekretui, kuris
ileistas nepaisant Konstitucijos ar statym nustatyt reikalavim bei nustatytos tvarkos. Tai yra atsvara
Respublikos Prezidento sprendimams, jeigu jais bt nepaisoma Konstitucijoje ir statymuose tvirtint
reikalavim, bt piktnaudiaujama Respublikos Prezidento galiojimais, jam nustatytais Konstitucijoje ir
statymuose.
Respublikos Prezidento iniciatyva Ministras Pirmininkas ir ministrai (Vyriausybei, Ministrui Pirmininkui
ar ministrams pavalds, atskaitingi ar atsakingi valstybs tarnautojai) kartu su Respublikos Prezidentu
(taip pat jam pavaldiais politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojais, atskaitingais ar
atsakingais valstybs tarnautojais) nagrinja ir sprendia valstybs valdymo klausimus Respublikos
Prezidento ir Ministro Pirmininko suderintais bendradarbiavimo bdais ir formomis(Vdr 125 p.).
Vyriausyb svarsto ir teikia Respublikos Prezidentui atitinkamus dokumentus dl tarptautini sutari
teikimo Seimui ratifikuoti ir kit su tarptautini sutari ratifikavimu susijusi veiksm atlikimo (iuos
dokumentus, suderintus su Teisingumo ministerija, Usienio reikal ministerija ir Europos teiss
departamentu, nustatyta tvarka Vyriausybei teikia atsakinga institucija), Lietuvos Respublikos
diplomatini atstov usienio valstybse ar prie tarptautini organizacij skyrimo ir ataukimo, taip pat
kitais klausimais. Kartu su teikimu Respublikos Prezidentui siuniamas atitinkamas Vyriausybs
sprendimas ir Respublikos Prezidento dekreto projektas.

6. Vyriausybs veiklos organizavimas, nutarimai ir j primimo konstituciniai aspektai.

Vyriausybs koordinuojamos ministerijos, kitos vyriausybs staigos
Vyriausybs veiklos organizavimas:
Vyriausybs darbo tvark nustato Vyriausybs patvirtintas darbo reglamentas. Jis i esms reglamentuoja
Vyriausybs darbo tvark, posdius, santykius su visuomene, kai kuriuos usienio politikos klausimus.
Vyriausyb valstybs valdymo reikalus sprendia posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma
priimdama nutarimus. Vyriausybs posdiuose gali dalyvauti asmenys, kuriems toki teis numato
Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti statymai. Svarbiausi klausimai gali bti aptariami prie
Vyriausybs posdius Vyriausybs pasitarimuose, nuolatiniuose arba laikinuosiuose Vyriausybs
komitetuose. Vyriausybs pasitarimuose taip pat gali bti svarstomos Vyriausybei pateiktos ataskaitos.
Vyriausyb Lietuvos Respublikos pozicijas dl pasilym priimti Europos Sjungos teiss aktus ir dl
kit Europos Sjungos dokument prireikus svarsto Vyriausybs pasitarimuose. (V 37 str.)
KT yra paymjs, kad statymas nenumato, kad Vyriausyb, sprsdama jos kompetencijai priskirtus
klausimus, bt kaip nors saistoma Vyriausybs komitetuose pasiekt ministr susitarim ar ten vykusi
diskusij ivad, taip pat ministerij sekretori pasitarimuose suformuluot nuostat.
Vyriausybs ir Ministro Pirmininko funkcijas padeda atlikti Vyriausybs kanceliarija, kuriai vadovauja
Vyriausybs kancleris.
Vyriausybs posdius aukia ir jiems pirmininkauja Ministras Pirmininkas, o jo nesant einantis
Ministro Pirmininko pareigas arba j pavaduojantis ministras.Vyriausybs posdiai paprastai rengiami
Vyriausybs rmuose kart per savait, treiadieniais, Ministro Pirmininko paskirtu laiku. Jeigu btina
nedelsiant priimti Vyriausybs sprendimus, Vyriausybs posdis rengiamas Ministro Pirmininko paskirtu
231
laiku. Vyriausybs posdis yra teistas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pus Vyriausybs nari.
Vyriausybs posdyje paprastai svarstomi tik tie klausimai, dl kuri Reglamento nustatyta tvarka yra
pateikti atitinkam Vyriausybs nutarim projektai.
Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai, pagal savo kompetencij
organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais leidia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus
pavedimus, forminamus rezoliucijomis;
Ministro Pirmininko potvarkiai sigalioja j pasiraymo dien, jeigu paiuose potvarkiuose nenustatyta
vlesn j sigaliojimo data.
Ministrai pagal savo kompetencij leidia sakymus. Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus sakymus.
Vyriausybs arba Ministro Pirmininko sudaryti Vyriausybs komitetai Ministro Pirmininko pavedimu
svarsto teiss akt projekt, apimani keli ministr valdymo sritis, derinimo metu ikilusius
nesutarimus.
Vyriausybs nutarimai ir j primimo konstituciniai aspektai.
Vykdydama statymus ir Seimo nutarimus, Vyriausyb pati leidia norminius ir individualius teiss aktus,
utikrina j vykdym.
Konstitucija numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausyb valstybs valdymo reikalus sprendia
posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybs nutarimus pasirao
Ministras Pirmininkas ir tos srities ministras. (K 95 str.)
Vyriausybei teikiamus statym, nutarim ir kit teiss akt projektus turi pasirayti ministras.
Vyriausybs staig teikiami teiss akt projektai turi bti vizuoti Vyriausybs priskirto ministro, o
apskrii virinink ir savivaldybi taryb teikiami teiss akt projektai turi bti vizuoti atitinkamos
valdymo srities ministro. (V 38 str.)
Teiss akt projekt, apimani keli ministr valdymo sritis, derinimo metu ikil nesutarimai paprastai
svarstomi Vyriausybs komitete. Komitetams pirmininkauja Ministro Pirmininko paskirti Vyriausybs
nariai. (V 39 str.)
Vyriausybs nutarimai priimami Vyriausybs posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma.
Vyriausybs nutarimus pasirao Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras, nepaisant
to, kaip jis balsavo posdio metu. Vyriausybs nutarimus, kuriais keiiami ar pildomi anksiau priimti
nutarimai, pasirao Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasiras ankstesnj
nutarim, nepaisant to, kas pateik Vyriausybei svarstyti naujj nutarimo projekt. (V 41 str.).
Vyriausybs sprendimai ir Vyriausybs rezoliucijos priimami Vyriausybs pasitarime dalyvaujani
Vyriausybs nari bals dauguma. Vyriausybs sprendimus ir Vyriausybs rezoliucijas pasirao Ministras
Pirmininkas. Vyriausyb, svarstydama Lietuvos Respublikos pozicijas dl pasilym priimti Europos
Sjungos teiss aktus, gali priimti sprendimus, o dl kit Europos Sjungos dokument rezoliucijas.(V
41 1str.).
Vyriausybs nutarimai sigalioja kit dien po to, kai jie Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro
pasirayti, paskelbiami Valstybs iniose, jeigu paiuose nutarimuose nenustatyta vlesn j
sigaliojimo data. Kai Lietuvos Respublikos teiss aktuose numatytus sprendimus reikia priimti
nedelsiant, Vyriausybs nutarimai sigalioja po j paskelbimo visuomens informavimo priemonse. ie
nutarimai taip pat turi bti paskelbiami ir Valstybs iniose. Vyriausybs sprendimai ir Vyriausybs
rezoliucijos sigalioja j pasiraymo dien. Ministro Pirmininko potvarkiai sigalioja j pasiraymo dien,
jeigu paiuose potvarkiuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo data. Prireikus Ministro Pirmininko
potvarkius gali skelbti Valstybs inios .Ministro Pirmininko potvarkiai, paskelbti Valstybs iniose,
sigalioja kit dien po j paskelbimo, jeigu paiuose potvarkiuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo
data. ( st. Dl LR statym ir kt. Teiss akt sigaliojimo tvarkos 9 str.)
Nutarim primimo konstituciniai aspektai
KT 2001-06-28 nutarime konstatavo, kad Vyriausyb yra saistoma savo paios priimt nutarim ir turi
vykdyti savo nutarimus. T. y., Vyriausybs nustatyta tvarka yra privaloma ne tik kitiems subjektams, bet ir
paiai Vyriausybei. Taip pat KT nurod, kad Vyriausyb, vykdydama statym leidjo pavedim nustatyti
tam tikr tvark, gali nustatyti tik tok teisin reguliavim, kuris neprietarauja statymams. Vyriausybs
nustatomoje tvarkoje negali bti teiss norm, nustatani kitok teisin reguliavim, negu nustatyta
statyme, ir konkuruojani su statym normomis.
KT 2005-04-05 nutarime paymjo, kad statymas yra aukiausi teisin gali turintis teiss aktas.
Vyriausybs nutarimas yra postatyminis teiss aktas, todl jis negali prietarauti statymui, jame negali
bti teiss norm, kurios konkuruot su statymo normomis. Tais atvejais, kai Vyriausybs nutarimas,
232
kuriame yra statymui prietaraujani teiss norm, priimtas anksiau negu statymas toks
Vyriausybs nutarimas turi bti suderintas su vliau priimto statymo normomis.
Vyriausybs koordinuojamos ministerijos:
Pagal Konstitucijos 97 str. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Taiau
realiai jis yra asmuo, kuriam pavalds visi ministrai, ir asmuo, kuris formuoja vyriausybs politik.
Lietuvoje, kaip parlamentinje respublikoje Seimas turi takos tik skiriant Ministr Pirminink. Tolesnis
Vyriausybs formavimas i esms priklauso nuo Ministro Pirmininko. Todl visi ministrai yra visikai jam
pavalds ir atskaitingi.
U atskiros kio akos vystym ar valstybs funkcijos gyvendinim atsakingos ministerijos, kurias
Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Seimas priimdamas statym. Ministras vadovauja ministerijai,
sprendia ministerijos kompetencijai priklausanius klausimus, taip pat vykdo kitas statym numatytas
funkcijas. Ministr laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybs narys.( K
98 str.).
V 29 str. reglamentuoja LR ministerij skaii (13), ivardindamas jas. Aplinkos ministerija; Finans
ministerija; Krato apsaugos ministerija; Kultros ministerija; Socialins apsaugos ir darbo ministerija;
Susisiekimo ministerija; Sveikatos apsaugos ministerija; vietimo ir mokslo ministerija; Teisingumo
ministerija; kio ministerija; Usienio reikal ministerija; Vidaus reikal ministerija; ems kio
ministerija.
Ministerija vykdo statym ir kit teiss akt jai pavestos srities valstybs valdymo funkcijas ir
gyvendina ioje srityje valstybs politik. Ministerijai vadovauja ministras. Ministerija yra juridinis
asmuo, turintis sskait banke ir antspaud su valstybs herbu bei savo pavadinimu. Ministerija savo
veikl grindia Lietuvos Respublikos Konstitucija, statymais, Lietuvos Respublikos tarptautinmis
sutartimis, Vyriausybs nutarimais, kitais teiss aktais. Ministerija yra biudetin staiga, finansuojama i
valstybs biudeto. Ministerijos nuostatus tvirtina Vyriausyb. Ministerija turi savo administracij. Jai
vadovauja ministerijos valstybs sekretorius. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis
Vyriausybs aprobuotais vieai paskelbtais strateginiais veiklos planais, kuriuose apibdinami
pagrindiniai ministerijos udaviniai ir bdai juos gyvendinti. Ministerijos strateginiai veiklos planai
rengiami vieneriems, trejiems, penkeriems ir deimiai met atsivelgiant Vyriausybs ilgalaik
strategin veiklos plan. (V 29 str.)
Prie ministerijos gali bti Vyriausybs steigiami departamentai, taip pat kontrols ar apskaitos funkcijas
vykdanios tarnybos ir inspekcijos.
Ministerijoje yra sudaroma kolegija kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras
(kolegijos pirmininkas), viceministras, ministerijos valstybs sekretorius ir ministerijos sekretoriai.
kolegijos sudt gali bti traukiami kiti ministerijos bei kit institucij atstovai.
Kitos vyriausybs staigos:
V 33 str. skirtas vyriausybs staigoms.
Ministerij funkcijoms nepriskirtiems klausimams sprsti Vyriausyb, nedidindama valstybs valdymui
atitinkam met biudete skirt l, gali steigti Vyriausybs staigas (departamentus, kontrols ar
apskaitos funkcijas vykdanias tarnybas, agentras, inspekcijas ir kitas staigas). Vyriausybs staigos
udaviniai, funkcijos ir teiss nustatomos jos nuostatuose. Vyriausybs staigai vadovauja generalinis
direktorius (direktorius, virininkas). Vyriausybs staigos vadovas yra pavaldus Ministrui Pirmininkui.
Vyriausybs staigos vadovas sprendia staigos kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas
statym ir Vyriausybs nutarim nustatytas funkcijas. Vyriausybs staigos vadovas yra asmenikai
atsakingas, kad staiga sprst jai pavestus udavinius. Vyriausybs staigos vadovas gali turti
pavaduotoj (pavaduotoj), kur (kuriuos) jis skiria ir atleidia i pareig. Vyriausybs staigos vadovas
leidia sakymus ir sakymu patvirtintus kitus teiss aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Vyriausybs staigos
veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybs aprobuotais vieai paskelbtais strateginiais veiklos
planais, rengiamais vadovaujantis Vyriausybs programa, kuriai Seimas pritaria, ir derinamais su
Valstybs ilgalaiks raidos strategija.
Literatra:

19 tema. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

1. Konstitucinio Teismo udaviniai (funkcijos), jo santykiai su kitomis valstybs institucijomis

(Seimu, Vyriausybe, Respublikos Prezidentu, teismais).
233
UDAVINIAI
P.S. atsakant klausim ypa antrj jo dal rmiausi KT nutarimu 2006 06 06, kuris nors ir
nenurodytas programoje manau yra labai svarbus iuo klausimu, nes tai nutarimas dl konstitucinio
teismo statuso, be to j nurod ileikis ir Normantas paskait metu.
Pagal Konstitucijos 102 ir 105 straipsnius svarbiausia Konstitucinio Teismo funkcija utikrinti
Konstitucijos virenyb tiriant ir sprendiant ginus, ar statymai ir kiti Seimo priimti aktai
neprietarauja Konstitucijai, ar Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja
Konstitucijai ir statymams, taip pat Konstitucijoje numatytais atvejais teikiant ivadas. Vykdydamas
iuos galiojimus Konstitucinis Teismas gyvendina konstitucin teisingum.(KT nutarimas 2006 06 06)
Be to ie galiojimai leidia daryti ivad, kad Konstitucinis Teismas gyvendina ypa svarbi
funkcij, kuri susijusi su nacionalinio saugumo utikrinimu. 1996 m. Gruodio 19 d. Nacionalinio
saugumo pagrind statyme yra nurodyta, kad Lietuvos nacionalinio saugumo utikrinimas tai Tautos ir
valstybs laisvos ir demokratins raidos slyg sudarymas, Lietuvos valstybs nepriklausomybs, jos
teritorinio vientisumo ir konstitucins santvarkos apsauga ir gynimas. statyme akcentuojama, kad
Lietuvos nacionalinio saugumo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija.[...]Teismas
yra labai svarbus faktorius, kuris utikrina:
Konstitucijoje tvirtintus demokratinius visuomens raidos principus;
konstitucin teistum;
pagarb Konstitucijai;
pasitikjim nacionaliniais institutais. 18
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iskirtinum konstitucinje sistemoje patvirtina ir jo
gyvendinamos kitos funkcijos. Be konstitucinio teistumo utikrinimo funkcijos, galima pastebti ir ias:
1) konstitucini teisini vertybi tvirtinimas;
2) taikdaryst socialiniame politiniame gyvenime;
3) teisinis politini konflikt sprendimas;
4) politinio proceso nepertraukiamumo arba politins kaitos utikrinimas;
5) pedagogin;
6) mogaus teisi apsauga;
7) demokratijos utikrinimas ir visuomens demokratins kultros ugdymas;
8) konstitucijos evoliucijos utikrinimas;
9) teismins praktikos standart tarptautin sklaida19 .

KT SANTYKIAI SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS

Konstitucinis teismas, vien konstitucijai tarnaujanti institucija, savo veikloje susiduria su vairiomis
valstybs valdios institucijomis: Seimu, Respublikos Prezidentu ir Vyriausybe, Teismais. i institucij
organizacijos ir veiklos pagrindai, j teisinis statusas, j vykdomos funkcijos bei tarpusavio santykiai
konstitucijos reguliavimo sritis. Konstituciniam Teismui tenka pareiga apsaugoti i konstitucinio
reguliavimo srit.20
KT santykiuose su iomis institucijomis veikia ne vien kaip j nustatytos kompetencijos ir funkcijos
saugotojas, bet ir kaip tautos aukiausios valios akto konstitucijos saugotojas. Palaikydamas
konstitucijoje tvirtint pusiausvyr tarpi institucij, jis tuo paiu utikrina, kad bt saugomas
kiekvieno pilieio teises ir laisvs. Ypa svarbu, kad konstitucijoje nustatyt taisykli laikytsi politins
valstybs valdios institucijos Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb.[...] demokratin
konstitucin santvarka, nesivaizduojama be valstybs valdios institucij kontrols, ukertanios keli
piktnaudiavimui galiojimais, bandymais kito institucijos sskaita iplsti savo gali ribas, institucin
interes ikelti aukiau mogaus teisi ir laisvi.21

18
Vadovlis(Lietuvos konstitucine teis) psl.433
19
Jarainas E. Apie konstitucins justicijos funkcijas // Konstitucija, mogus, teisin
valstyb (konferencijos mediaga). Vilnius, Lietuvos mogaus teisi centras, 1998. P. 139-
156.
20
Jarainas E. Valstybs valdios institucij santykiai ir Konstitucinis Teismas. Vilnius, 2003. psl. 45

21
T.p.
234
Konstitucijos 5 str. nurodyta: Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir
Vyriausyb, Teismas.
Pagal Konstitucij Lietuvoje valstybs valdia yra organizuota ir gyvendinama remiantis valdi
padalijimo principu. Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kart yra konstatavs, jog is
konstitucinis principas reikia, kad statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdios yra
atskirtos, pakankamai savarankikos;
kad tarp j turi bti pusiausvyra;
kad kiekviena valdios institucija turi jos paskirt atitinkani kompetencij, kurios konkretus turinys
priklauso nuo to, kokiai valstybs valdiai i institucija priklauso, nuo jos vietos tarp kit valstybs
valdios institucij bei galiojim santykio su kit valstybs valdios institucij galiojimais;
kad Konstitucijoje tiesiogiai nustaius tam tikros valstybs valdios institucijos galiojimus, viena
valstybs valdios institucija negali i kitos perimti toki galiojim, j perduoti kitai valstybs
valdios institucijai ar atsisakyti;
kad tokie galiojimai negali bti pakeisti ar apriboti statymu.
Visa tai grindiama sekaniai:
Konstitucinis Teismas, turi konstitucinius galiojimus 1)panaikinti atitinkam teiss akt (j dali)
teisin gali, jeigu jie prietarauja auktesns galios teiss aktams, inter alia (ir pirmiausia)
Konstitucijai, 2) oficialiai aikinti ir tiriamus teiss aktus, ir mintus auktesns galios teiss aktus, kad
galt nustatyti ir priimti sprendim, ar tiriami teiss aktai (j dalys) neprietarauja auktesns
galios teiss aktams. Konstitucinio Teismo sprendimai dl Seimo priimt statym ir kit teiss akt,
Respublikos Prezidento ir Vyriausybs akt nekonstitucingumo turi teisin poveik i valstybs valdi
vykdani subjekt priimt akt taikymui ir sukuria jiems pareig suderinti priimtus aktus su
Konstitucijos reikalavimais.
Teisinis poveikis atsispindi konstitucijos 106str.4 ir KT st. 26 straipsnis. Respublikos Prezidento, Seimo
ir Vyriausybs akt galiojimo sustabdymas (Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas gauna Respublikos
Prezidento teikim itirti, ar Vyriausybs aktas atitinka Konstitucij ir statymus, arba kai jis gauna Seimo
nutarim, kuriame praoma itirti, ar Lietuvos Respublikos statymas, kitas Seimo priimtas aktas atitinka
Konstitucij, ar Respublikos Prezidento dekretas, Vyriausybs aktas atitinka Konstitucij ir statymus, ne
vliau kaip per 3 dienas turi bti atliktas iankstinis tos mediagos tyrimas ir tvarkomajame Konstitucinio
Teismo posdyje isprstas klausimas, ar priimti praym nagrinti Konstituciniame Teisme.
Jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendim priimti nagrinti praym, Konstitucinio Teismo
pirmininkas tuoj pat apie tai oficialiai paskelbia Valstybs iniose, taip pat Konstitucinio Teismo
interneto tinklalapyje. iame pirmininko praneime turi bti nurodytas tikslus ginijamo akto
pavadinimas, jo primimo data ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsn minto
akto galiojimas sustabdomas nuo io oficialaus paskelbimo dienos iki Konstitucinio Teismo nutarimo dl
ios bylos paskelbimo.
Tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas, inagrinjs byl, priima nutarim, kad ginijamas aktas
neprietarauja Konstitucijai, Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apie tai oficialiai paskelbia io
straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka. iame Konstitucinio Teismo pirmininko praneime
nurodomas tikslus ginijamo akto pavadinimas, primimo data, Konstitucinio Teismo nutarimo iuo
klausimu esm, jo primimo data, taip pat tai, kad nuo io nutarimo paskelbimo dienos atstatomas
sustabdytojo akto galiojimas.
Konstitucijos 107str.ir KT 72 str.. Teiss akto pripainimo prietaraujaniu Konstitucijai pasekms.
Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento
aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas
Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai. Tos paios pasekms atsiranda, kai Konstitucinis Teismas priima nutarim, kad Respublikos
Prezidento aktas ar Vyriausybs aktas (ar jo dalis) prietarauja statymams.
Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi statymo gali ir yra privalomi visoms valdios institucijoms,
teismams, visoms monms, staigoms bei organizacijoms, pareignams ir pilieiams.
Visos valstybs institucijos bei j pareignai privalo panaikinti savo priimtus postatyminius aktus ar j
nuostatas, kurie pagrsti pripaintu nekonstituciniu teiss aktu.
Neturi bti vykdomi sprendimai, pagrsti teiss aktais, kurie pripainti prietaraujaniais Konstitucijai ar
statymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo vykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo
sigaliojimo.
235
Konstitucinio Teismo nutarimo pripainti teiss akt ar jo dal nekonstituciniu galia negali bti veikta
pakartotinai primus tok pat teiss akt ar jo dal.
Teism konstitucin paskirtis ir kompetencija - vykdyti teisingum, o konstitucinis teismas priklauso
vienai i teism sistem.
Pagal KT 2006 06 06 nutarim iuo metu pagal Konstitucij ir statymus Lietuvoje yra trys teism
sistemos:1) Konstitucinis Teismas vykdo konstitucin teismin kontrol; 2) Konstitucijos 111
straipsnio 1 dalyje nurodyti Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard
ir apylinki teismai sudaro bendrosios kompetencijos teism sistem; 3) pagal Konstitucijos 111
straipsnio 2 dal administracini, darbo, eimos ir kit kategorij byloms nagrinti gali bti steigti
specializuoti teismai - iuo metu statymais yra steigta ir veikia viena specializuot teism, btent
administracini, sistema, kuri sudaro Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygard
administraciniai teismai .
Pagal t pat KT 2006 06 06 nutarim Konstitucinio Teismo, kaip valstybs valdios institucijos,
teismin prigimt rodo:
1. Konstitucinio Teismo pavadinimas (Konstitucinis Teismas Konstitucijoje neatsitiktinai yra
vardytas kaip Teismas - Konstitucijos krja Tauta j traktavo kaip teismin institucij);
2. Konstitucinio Teismo formavimo tvarka (Konstitucinis Teismas, kaip ir kitos teismins valdios
institucijos, yra formuojamas ne politiniu, bet profesiniu pagrindu);
3. Konstitucinio Teismo teisj veiklos principai ir garantijos (Konstitucinio Teismo teisjai,
eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybins institucijos, asmens ar
organizacijos ir vadovaujasi tik Konstitucija;
4. prie praddami eiti savo pareigas Konstitucinio Teismo teisjai prisiekia;
5. jie turi asmens nelieiamybs teis;
6. j galiojimai nutrksta tik Konstitucijos 108 straipsnyje tvirtintais pagrindais);
7. Konstitucinio Teismo teisjams taikomi darbo ir politins veiklos apribojimai, numatyti
teism teisjams;
8. Konstitucinio Teismo funkcija - konstitucin teismin kontrol;
9. Konstitucinio Teismo "veiklos forma" (konstitucins justicijos byl Konstituciniame Teisme
pagal Konstitucijos 106 straipsn gali inicijuoti tik tam tikri subjektai ir tik laikydamiesi
Konstitucinio Teismo statyme nustatyt taisykli;
10. konstitucins justicijos byl Konstitucinis Teismas nagrinja laikydamasis konstitucins
teisenos (t. y. teisminio proceso) taisykli, kurias pagal Konstitucijos 102 straipsnio 2 dal
nustato Konstitucinio Teismo statymas);
11. Konstitucinio Teismo sprendim teisin galia (jais gali bti sustabdytas teiss akt galiojimas,
nutrauktas teiss akt taikymas, jie priimami valstybs vardu ir galioja visoje alies
teritorijoje, yra galutiniai ir privalomi visoms valstybs valdios institucijoms, visiems
pareignams ir pilieiams).
ie Konstitucinio Teismo, kaip valstybs valdios institucijos, bruoai patvirtina, kad Konstitucinis
Teismas yra teismas - specialus teismas, kuris utikrina konstitucin teisingum. Tai, kad
Konstituciniam Teismui yra skirtas atskiras Konstitucijos skirsnis, rodo ne ios institucijos neteismin
pobd, o Konstitucinio Teismo, kaip specialios teismins konstitucins kontrols institucijos,
reikm, jo ypating vaidmen utikrinant konstitucin teisingum.
Taigi a i viso to daryiau ivada, kad kadangi konstitucinis teismas yra teismas, o teismas yra viena i
valdia vykdani institucij tai jam santykyje su kitomis valstybes institucijomis galioja valdi
padalijimo principas (aptartas aukiau). Ir nors KT tiria kit valdios institucij veiklos rezultatus, jis
nra auktesn institucija u kitas, o tik kontroliuoja j veikla utikrindamas konstitucingum ir
veikdamas KT kompetencij atitinkaniose ribose numatytuose konstitucijoje. P.S. tokia ivad padariau
a skaitydama ia tema taigi ia pastraipa remtis atsargiai.

2. Konstitucinio Teismo teisj skyrimo tvarka ir teisins padties pagrindai.

TEISJ SKYRIMO TVARKA

Nagrinjant konstitucini teism sudarymo tvark, btina atkreipti dmes tai, kad j sudarymas
remiasi kitomis taisyklmis negu tos, kurios taikomos formuojant bendrosios jurisdikcijos teismus.

236
 1. Esminis skirtumas yra tas, kad sudarant konstitucinius teismus, dalyvauja ne viena valdia, o
kelios -statymus leidianioji, vykdomoji, teismin. Nustatant btent toki konstitucini teism
sudarymo tvark, siekiama izoliuoti iuos teismus nuo politini poveiki, taip pat utikrinti j
nepriklausomum nuo kurios nors vienos valdios;
2. teisjai skiriami ne iki gyvos galvos kaip bendrosios jurisdikcijos teism teisjai, taiau palyginti
trumpai kadencijai, teismo teisju asmuo gali bti irinktas tik vienai kadencijai. Nustatant
trump teisj kadencij, nuolatin teismo sudties rotacij ir ribojim eiti ias pareigas daugiau
kaip vien kadencij, didinamas politinis pasitikjimas teismais Lietuvos.22
Visa tai atsispindi Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo statyme:
KT st.4 straipsnis. Konstitucinio Teismo sudtis ir sudarymo tvarka
Konstitucin Teism sudaro 9 teisjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu tredaliu. Konstitucinio Teismo teisjus, taip pat
ir atnaujinant Teismo sudt, skiria Seimas po lygiai i kandidat, kuriuos pateikia Respublikos
Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmininkas. Teisj kadencijos pabaiga yra
atitinkam met kovo mnesio treiasis ketvirtadienis. Valstybs pareignai, pagal Lietuvos Respublikos
Konstitucij teikiantys Konstitucinio Teismo teisj kandidatras, privalo ne vliau kaip prie tris
mnesius iki eilins teisj kadencijos pabaigos pateikti Seimui nauj teisj kandidatras. Naujai paskirti
Konstitucinio Teismo teisjai Seime prisiekia paskutin iki j kadencijos pradios darbo dien. Nustatytu
laiku nepaskyrus naujo teisjo, jo pareigas eina kadencij baigs teisjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks
naujas teisjas.
Kai Konstitucinio Teismo teisjo galiojimai nutrksta pirma laiko, laisv viet likusiam kadencijos
laikui nustatyta bendra tvarka skiriamas naujas teisjas. Jeigu toks teisjas ias pareigas jo ne ilgiau kaip
eerius metus, tai jis po ne maesns kaip trej met pertraukos gali eiti Konstitucinio Teismo teisjo
pareigas dar vien kadencij.
Kad utikrinti tokia rotacija remiamasi konstitucijos 150 str. nurodytame 1992 m. spalio 25 d. statymas
Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos;7 straipsniu kuriame nurodoma, kad Pirm
kart skiriant Konstitucinio Teismo teisjus, trys i j skiriami trejiems metams, trys - eeriems ir trys -
devyneriems. Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmininkas,
silydami skirti Konstitucinio Teismo teisjus, nurodo, kuriuos i j skirti trejiems, eeriems ir
devyneriems metams.
Konstitucinio Teismo teisjai, kurie bus skiriami trejiems ir eeriems metams, po ne maesns kaip trej
met pertraukos gali uimti ias pareigas dar vien kadencij.
ia kartu ir atsakoma klausim, kad nors nurodyt ,,tik vienai kadencijai, bet esant slygoms, kai
pirmoji kadencija buvo <9m. bet ne>6m. KT teisjas gali eiti pareigas dar viena piln kadencij.
KT 5 str. Kandidatai Konstitucinio Teismo teisjus Konstitucinio Teismo teisju gali bti skiriamas
1. nepriekaitingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis,
2. turintis auktj teisin isilavinim ir
3. ne maesn kaip deimties met teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko
specialyb sta.
Kandidat Konstitucinio Teismo teisjus pavards iki svarstymo Seime paskelbiamos spaudoje.Seimui
teikiamas teisj kandidatras svarsto Seimo Valstybs ir teiss komitetas udarame posdyje ir po to
savo ivad pranea Seimui.
Seimo patvirtintas teisjas turi prisiekti:
7 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisjo priesaika Asmuo, paskirtas Konstitucinio Teismo teisju, prie
praddamas eiti savo pareigas, Seimo posdyje prisiekia. Prisiekiantis asmuo turi teis pasirinkti vien i
io straipsnio antrojoje dalyje nustatyt priesaikos tekst. Priesaik priima Seimo Pirmininkas Seimo
posdyje Priesaika priimama laikantis t taisykli, kurios nustatytos Seimo nari priesaikos primimo
procedrai. Konstitucinio Teismo teisjas, statym nustatyta tvarka neprisieks arba prisieks su ilyga,
netenka teisjo galiojim. Dl to Seimas priima nutarim.

PIRMININKAS
Respublikos Konstitucijoje yra nustatyta, kad Konstitucinio Teismo pirminink i io Teismo teisj skiria
Seimas Respublikos Prezidento teikimu(vadinasi, Respublikos Prezidentas ileidia dekret, kuriuo
papeikia seimui pirmininko kandidatr, o seimas (jei pritaria iai kandidatrai)-nutarim, kuriuo skiria
22
Vadovlis(Lietuvos konstitucine teis) psl.442-444.
237
pirmininko pareigas pasilyt asmen ).23 Jis skiriamas tada, kai jau paskirti visi Konstitucinio
Teismo teisjai. Tai viena pagrindini Teismo pirmininko skyrimo slyg. Nei Konstitucijoje, nei
Konstitucinio Teismo statyme nra nurodyta pirmininko galiojim trukm. Darytina ivada, kad
pirmininko kadencija sutampa su jo kaip teisjo galiojim trukme. galiojimai gali nutrkti tik tais
pagrindais, kurie numatyti Konstitucijoje. vad
KT 13 straipsnis. Konstitucinio Teismo pirmininkas
Konstitucinio Teismo pirmininkas greta teisjo pareig:
1) vadovauja Konstitucinio Teismo darbui;
2) vadovauja klausim, teikiam svarstyti Konstituciniam Teismui, rengimui;
3) aukia Konstitucinio Teismo posdius ir jiems pirmininkauja;
4) silo Konstituciniam Teismui svarstytinus klausimus;
5) paskirsto darbus Konstitucinio Teismo teisjams;
6) teikia Konstituciniam Teismui tvirtinti jo aparato struktr, tvirtina Konstitucinio Teismo aparato
valstybs tarnautoj pareigybi apraymus ir sraus;
7) leidia sakymus ir potvarkius;
8) vykdo kitus io statymo nustatytus galiojimus.
Be to jis yra galiotas pasirayti Respublikos Prezidento priesaikos akt.
sakymai leidiami sprendiant aparato darbo ir kitus vidaus klausimus, o potvarkiais pirmininkas
realizuoja jam suteiktas procesines teises.
Konstitucinio Teismo pirmininkas yra Konstituciniam Teismui skirt l tvarkytojas.
14 straipsnis. Konstitucinio Teismo pirmininko pavadavimas Kai nra Konstitucinio Teismo pirmininko
arba kai jis negali eiti savo pareig, ias pareigas laikinai eina Konstitucinio Teismo pirmininko paskirtas
teisjas. Kai nra Konstitucinio Teismo pirmininko ar jo paskirto eiti ias pareigas teisjo, Konstitucinio
Teismo pirmininko pareigas laikinai eina didiausi teisininko darbo sta turintis Konstitucinio Teismo
teisjas.
Konstitucinio Teismo teisj teisins padt parodo:
1. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij Konstitucinio Teismo teisjai, eidami savo pareigas, yra
nepriklausomi nuo jokios valstybins institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos
Respublikos Konstitucija.
2. Viena esmini Konstitucinio Teismo teisj veiklos nepriklausomumo garantij yra ta, kad
Konstitucijoje yra nustatyti grietai apibrti atvejai, kada nutrksta teisj galiojimai. Jie nurodyti
konstitucijos 108 str.ir KT 11 str.. Konstitucinio Teismo teisjo galiojim nutraukimas: Konstitucinio
Teismo teisjo galiojimai nutrksta, kai:
1) pasibaigia galiojim laikas;
2) jis mirta;
3) jis atsistatydina;( nustatytu atveju sprendim dl Konstitucinio Teismo teisjo galiojim
nutraukimo priima Seimas jo Pirmininko teikimu.)
4) negali eiti savo pareig dl sveikatos bkls, t.y. per vienerius metus teisjas serga ilgiau
kaip 4 mnesius arba jei suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, kliudania jam eiti savo pareigas;
(nustatytu atveju klausim dl teisjo galiojim nutraukimo Seimas sprendia tik tuomet, kai yra
Konstitucinio Teismo sprendimas ir sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytoj komisijos ivada.)
5) Seimas j paalina i pareig apkaltos proceso tvarka (Konstitucinio Teismo teisjo
paalinimo i uimam pareig pagrindu gali bti tie atvejai, kai teisjas iurkiai paeidia Konstitucij,
sulauo priesaik ar paaikja, jog padarytas nusikaltimas. Tok sprendim priima Seimas 3/5 vis
nari bals dauguma. Apkaltos proceso tvarka nustatyta Seimo statute, kuris turi statymo gali.
KT 10 str.. Konstitucinio Teismo teisjo galiojim sustabdymas Konstitucinio Teismo teisjo galiojimai
gali bti sustabdyti Konstitucinio Teismo sprendimu, kai:
1. io statymo nustatyta tvarka yra duotas sutikimas patraukti Konstitucinio Teismo teisj
baudiamojon atsakomybn;
2. Seimo nutarimu po specialios tardymo komisijos ivados pradedamas Seime apkaltos procesas
Konstitucinio Teismo teisjui;
3. siteisjusiu teismo sprendimu teisjas pripastamas neinia kur esaniu.
Sustabdius teisjo galiojimus, jis netenka teisi, nustatyt io statymo 9 ir 15 straipsniuose.

23
E.ileikis ,,konstitucins teiss klausimai, kazusai, uduotys, kl 420
238
Kai nebelieka pagrindo Konstitucinio Teismo teisjo galiojimams sustabdyti, Konstitucinis Teismas ne
vliau kaip per 3 dienas priima sprendim dl teisjo galiojim atstatymo. Jeigu nurodytu laiku
sprendimas nepriimamas, laikoma, kad Konstitucinio Teismo teisjo galiojimai atstatyti nuo tos dienos,
kai jis faktikai pradeda eiti savo pareigas, pareikimu pranedamas apie tai Konstitucinio Teismo
pirmininkui.
3. Konstitucinio Teismo teisjo asmuo nelieiamas. Konstitucinio Teismo teisjas be Konstitucinio
Teismo sutikimo negali bti traukiamas baudiamojon ar administracinn atsakomybn, suimamas, negali
bti kitaip suvaroma jo laisv. Klausimas dl sutikimo patraukti Konstitucinio Teismo teisj
baudiamojon atsakomybn svarstomas pagal generalinio prokuroro teikim.Konstitucinio Teismo
teisjas, sulaikytas ar pristatytas teissaugos staigas be asmens dokument, turi bti nedelsiant
paleidiamas, kai nustatoma jo asmenyb. eiti gyvenamsias ar tarnybines Konstitucinio Teismo teisjo
patalpas, daryti ten arba jo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninje
susisiekimo priemonje apir, krat arba pom, taip pat atlikti teisjo asmens apir ar krat, jam
priklausani daikt bei dokument apir ar pom leidiama tik tada, kai nustatyta tvarka
Konstitucinio Teismo teisjui yra ikelta baudiamoji byla.Baudiamj byl, kurioje kaltinamas
Konstitucinio Teismo teisjas, nagrinja Aukiausiasis Teismas. (8 straipsnis. Konstitucinio Teismo
teisjo nelieiamyb )
4. Konstitucinio Teismo teisjas u kalbas ar balsavimus Konstituciniame Teisme negali bti
persekiojamas
5. Konstitucinio Teismo ir jo teisj galiojimai bei teiss negali bti apriboti paskelbus karo ar
nepaprastj padt.
6. Konstitucinio Teismo teisjo galiojim deram gyvendinim taip pat utikrina jo teiss, kurios
yra tvirtintos Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo statyme KT 9 str.. Konstitucinio Teismo teisjo
galiojimai Konstitucinio Teismo teisjai turi lygias teises.Konstitucinio Teismo teisjas turi teis
dalyvauti Konstitucinio Teismo posdiuose su sprendiamojo balso teise, susipainti su visa posdiui
teikiama mediaga bei dokumentais, naudotis kitomis iame statyme nustatytomis teismis.Konstitucinio
Teismo teisjas silo klausimus svarstyti Konstitucinio Teismo posdyje bei rengia jam pavestus
klausimus.Konstitucinio Teismo teisjas turi teis reikalauti i vis valstybs institucij ir j pareign,
vietos savivaldos staig ir j pareign, valstybini ir kit moni, staig, organizacij, piliei
susivienijim bet koki dokument ir informacijos, susijusi su Teismo posdiui rengiamu klausimu,
taip pat gauti pareign paaikinimus nagrinjamais klausimais. Teisjas taip pat turi teis ikviesti ir
apklausti liudytojus, ekspertus, naudotis specialist konsultacijomis, pavesti atlikti patikrinimus, isisti
paklausimus.Konstitucinio Teismo teisjas neturi teiss vieai reikti savo nuomon dl klausimo, kuris
yra svarstomas arba priimtas svarstyti Konstituciniame Teisme, esms.
7. Konstitucinio Teismo teisjo konstitucinio statuso turin sudaro labai svarbios socialins
materialins garantijos (indemnitetas). KT 16 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisj socialinis ir
buitinis aprpinimas. Konstitucinio Teismo teisjui mokamas 30% didesnis negu Aukiausiojo Teismo
teisjo maksimalus atlyginimas. Konstitucinio Teismo pirmininkas ir laikinai jo pareigas einantis teisjas
gauna 10 % didesn atlyginim negu Konstitucinio Teismo teisjo atlyginimas. Konstitucinio teismo
teisjas draudiamas valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio
draudimo statyme nustatyta tvarka.
Pradjus gyvendinti Lietuvos Respublikos valstybs politik, teisj ir valstybs pareigndarbo
apmokjimo statymo nustatyt darbo apmokjimo sistem, Konstitucinio Teismo pirmininkui ir
Konstitucinio Teismo teisjams taikomos tame statyme nustatytos darbo apmokjimo slygos.
Konstitucinio Teismo teisjui, paliekaniam savo pareigas pasibaigus paskyrimo laikui ar atsistatydinus
dl pensinio amiaus arba dl sveikatos bkls, imokama 6 mnesi atlyginim dydio ieitin paalpa.
Konstitucinio Teismo teisjui mirus, tokio pat dydio paalpa imokama jo eimai. Kai Konstitucinio
Teismo teisjo galiojimai nutrksta kitais pagrindais, jam imokama 2 mnesi atlyginim dydio
ieitin paalpa. Teisjui, paalintam i pareig apkaltos proceso tvarka, ieitin paalpa nemokama.
Konstitucinio Teismo teisj pensin aprpinim reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybini socialinio
draudimo pensij statymas.
Konstitucinio Teismo teisjui, neturiniam Vilniuje gyvenamojo ploto arba gyvenaniam Vilniuje ir
turiniam teis valstybs param apsirpinant gyvenamosiomis patalpomis, Vyriausyb suteikia
gyvenamsias patalpas kadencijos laikui Vilniuje.

239
Pasibaigus galiojim laikui, iskyrus kai Konstitucinio Teismo teisjas paalinamas i pareig apkaltos
proceso tvarka, teisjui turi bti suteiktas iki tol turtas darbas arba pareigos valstybinse staigose, o jei
galimybi nra - kitas tolygus darbas arba pareigos.
8. Be Konstitucinio Teismo teisjo teisi ir veiklos garantij, kuri visuma yra labai svarbi teisjo
statuso turinio dalis, teisjams yra nustatyti kai kurie darbins veiklos ir kiti apribojimai. Vienas esmini
apribojim yra tas, kad teisjas negali uimti joki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo,
komercijos ar kitose privaiose staigose ar monse, iskyrus pedagogin ir krybin darb. Teisjas
taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus teisjo atlyginim bei umokest u pedagogin ar
krybin veikl. Teisjas negali bti joki kit moni, staig, organizacij arba asmen gynju ar
atstovu. Jis taip pat negali dalyvauti politini partij ir kit politini organizacij veikloje.(KT 6 str..
Reikalavimai Konstitucinio Teismo teisjui.)
9. 12 straipsnis. Materialins sankcijos Konstitucinio Teismo teisjas negali bti traukiamas
drausminn atsakomybn. Konstitucinio Teismo teisjui u iame statyme nustatyt pareig nevykdym,
nedalyvavim posdiuose be pateisinamos prieasties Konstitucinio Teismo sprendimu gali bti
taikomos materialins sankcijos - iki 50% sumainamas atlyginimas u prajus mnes.
10. Konstitucinio Teismo teisjai, kaip ir bendrosios jurisdikcijos teism teisjai, privalo laikytis
etikos taisykli. Viena svarbiausi i taisykli - vieai nereikti savo nuomons klausimu, kuris yra
svarstomas arba priimtas svarstyti Konstituciniame Teisme. Detaliai teisju etika aptarta iame KT
reglamento straipsnyje
Teisj etika (profesinis elgesys)
1. Teisjas vadovaujasi tik Konstitucija ir klauso tik Konstitucijos ir jai neprietaraujani statym.
2. Teisjas turi Konstitucijos jam nustatyt nepriklausomum. Teisjai, eidami savo pareigas, yra
nepriklausomi nuo jokios valstybs ar savivaldos institucijos, j pareign, taip pat privai asmen ar
organizacij, politini partij, visuomens, taip pat iniasklaidos priemoni. Nepriklausomumas teisj
pareigoja.
3. Teisjas turi saugoti savo profesijos garb ir presti, negali paeisti mogaus teisi ir orumo. Teisjas
turi elgtis taip, kad neemint teisjo vardo.
4. Teisjas, eidamas savo pareigas, neturi rodyti savo poirio religijos, rasi, nacionaliniais, seksualins
orientacijos ar socialins padties klausimais.
5. Eidamas savo pareigas, teisjas turi bti nealikas. Teisjas, iklausydamas procese dalyvaujanius
asmenis, turi bti jiems vienodai dmesingas, taiau reiklus proceso tvarkos paeidjams. Teisjas turi
vengti pokalbi apie nagrinjam byl su proceso dalyviais ne teismo proceso metu, iskyrus atvejus, kai
proceso dalyvius teisjas ikvieia teism ir juos apklausia rengdamas byl teisminiam posdiui.
Teisjas, nagrindamas bylas, privalo nepasiduoti valdios ar valdymo institucij, pareign,
iniasklaidos, visuomens ir atskir piliei takai.
6. Teisjas privalo sigilinti nagrinjamos bylos esm, vengti skubotumo ir pavirutinikumo, nevilkinti
teismo proceso. Teisjas daug dmesio skiria proceso ir kalbos kultrai, yra tikslus ir punktualus. Teismo
posdi metu teisjas yra oficialus, korektikas, kantrus ir mandagus.
7. Teisjas neturi teiss vieai reikti savo nuomon dl klausimo, kuris yra svarstomas arba priimtas
svarstyti Konstituciniame Teisme, esms.
8. Teisjas neskleidia konfidencialios informacijos, gautos rengiant ir nagrinjant bylas, saugo
pasitarimo kambario paslapt.
9. Teisjas negali priimti dovan ir kitoki prielankumo enkl, gauti kit paslaug, jeigu tai daroma
arba gali bti traktuojama, kad daroma, siekiant paveikti nagrinjamos ar priimtos nagrinti bylos eig
arba sprendim byloje.
10. Teisjas negali eiti joki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos arba kitokiose
privaiose staigose ar monse, iskyrus pedagogin ir krybin darb. Administracins pareigos
mokymo, mokslo ar krybinse staigose yra nesuderinamos su teisjo pareigomis. Jis taip pat negali
gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus teisjo atlyginim ir umokest u pedagogin ar krybin veikl.
Teisjas negali bti joki kit moni, staig, organizacij arba asmen gynju ar atstovu.
11. Teisjas negali dalyvauti politini partij ir kit politini organizacij veikloje. Teisjas neturi vieai
reikti savo politini sitikinim ir usiimti politine agitacija.
12. Teisjai yra solidars gindami savo koleg nuo nepagrstos kritikos

3. Konstitucinio Teismo aktai (j formos, praymo, rengimo ir teikimo ypatumai).

240
2.5. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktai
Konstitucinio Teismo akt konkreios formos nustatytos Konstitucinio Teismo statyme, kuriame minimi
nutarimai, ivados ir sprendimai. Kiekviena i i akt form enklina tam tikr teismins veiklos
rezultat. Taigi Konstitucinio Teismo nutarimus ir ivadas galima apibdinti kaip baigiamuosius Teismo
aktus, kuriais byla isprendiama i esms. Konstitucinis Teismas priima sprendimus,atskirais klausimais,
dl kuri byla neisprendiama i esms.
Teismo aktai, skirdamiesi savo teisine galia, sukuria ir nevienodus teisinius padarinius.
Visus Konstitucinio Teismo aktus jungia ir bendri poymiai. Vis pirma jie visi ireikia
Konstitucinio Teismo kaip vyriausiojo Konstitucijos sergtojo pozicij dl vien ar kit teisini reikini.
Visiems Teismo aktams (iskyrus sprendimus procesiniais klausimais) bdinga panai vidin struktra,
kurioje galima iskirti ias dalis: 1) akto pavadinimas; 2) vadin; 3) konstatuojamoji (motyvuojamoji)
rezoliucija. Svarbiausioji dalis yra rezoliucija, nes joje suformuluota Teismo valia. Konstatuojamoji
dalis svarbi todl, kad joje yra Teismo motyvai ir argumentai, kuriais grindiama rezoliucija.
Nustatomojoje dalyje atskleidiami bylos pagrindai, byloje dalyvaujani asmen pozicijos -
konstitucinio gino esm.
Nutarimu ir sprendim esminis skirtumas pagal konstitucinio teismo statym yra tai, kad ginijamo akto
konstitucingumo klausimo isprendimas (bylos inagrinjimas ) konstatuojant, kad ginijamas aktas
prietarauja ar neprietarauja konstitucijai gali bti forminamas tik io teismo nutarimu, o sprendimu
negali bti ireiktas bylos isprendimas, t.y. gali bti tvirtintas teismo atsisakymas priimti ir nagrinti
byl (ar paklausim dl ivados) arba konstatavimas, kad, pakeitus ar panaikinus ginijam teises akt,
byloje neliko tyrimo dalyko24
Skirtumai nutarimu ir ivad:
Konstitucinio Teismo ivados savo teisine galia ir teisiniais padariniais skiriasi nuo Teismo nutarim,
nes galutin sprendim visada priima Seimas. Kitas ivad charakteristikos poymis yra tas, kad skirtingai
nuo nutarim, ivados skelbiamos ne Lietuvos Respublikos vardu, bet ireikia tik Teismo nuomon,
pozicij svarstytu klausimu. Negalima neatkreipti dmesio ir tai, kad rengdamas ir formuluodamas
ivadas, Teismas vertina konkreius juridinius faktus, kurie susij su rinkim statym paeidimais,
Respublikos Prezidento sveikata ar su asmen, kurie traukiami atsakomybn apkaltos proceso
tvarka, konkreiais Konstitucijos paeidimais. ia prasme bylos, kuriose formuluojama Teismo ivada,
turi bendr poymi su bylomis, kurias nagrinja bendrosios jurisdikcijos teismai, t.y. tokios bylos,
kuriose vertinami konkrets juridiniai faktai ir reikiniai. Skirtingai nuo ivad, nutarimuose visada
sprendiami bendresni klausimai dl teiss akto suderinamumo su Konstitucija. Ivados nuo nutarim
skiriasi dar ir kitais aspektais. Vis pirma atkreiptinas dmesys tai, kad dl ivados Teism gali kreiptis
tik Seimas, o dl Seimo rinkim ir dl tarptautini sutari atitikimo Konstitucijai - Respublikos
Prezidentas. Dar vienas skiriamasis ivad bruoas yra tas, kad paklausimai dl ivad Konstituciniame
Teisme nagrinjami paprastesne procedra, t.y. nesilaikant vis reikalavim, kurie btini teisminiam
posdiui nagrinjant kit kategorij bylas. Paprastesn procedr slygoja ta aplinkyb, kad bylose,
kuriose rengiama ivada, nra dviej ali, nes ivad prao tik viena institucija, t.y. Seimas arba
Respublikos Prezidentas. Rengiant ivadas, svarb vaidmen gali vaidinti liudytojai, ekspertai,
specialistai.

Nutarimai
Nutarimai priimami teisminse bylose, kuriose yra vertinamas teiss akto (statymo, kito Seimo akto,
Respublikos Prezidento ir Vyriausybs akt) konstitucingumas (teistumas).
65 straipsnis. Praymo itirti teiss akto atitikim Konstitucijai padavimas Konstituciniam Teismui
Praym itirti teiss akto atitikim Konstitucijai Konstituciniam Teismui turi teis paduoti:
1) dl statymo ar kito Seimo priimto akto - Vyriausyb, ne maesn kaip 1/5 vis Seimo nari grup ir
teismai;
2) dl Respublikos Prezidento akto - ne maesn kaip 1/5 vis Seimo nari grup ir teismai;
3) dl Vyriausybs akto - ne maesn kaip 1/5 vis Seimo nari grup, teismai ir Respublikos Prezidentas.
66str. nurodyta kaip turi atrodyti praymas t.y. koks jo turinys, o 67 str. nurodyta k papildomai prie
praymo turi pateikti teismai.

24
E.ileikis ,,konstitucins teiss klausimai, kazusai, uduotys, kl 425
241
 Seimas su praymu itirti, ar konstitucinis statymas neprietarauja Konstitucijai, ar statymas
neprietarauja Konstitucijai ir konstituciniams statymams, ar Seimo priimtas postatyminis teiss aktas
neprietarauja Konstitucijai, konstituciniams statymams ir statymams, ar Respublikos Prezidento aktas
neprietarauja Konstitucijai, konstituciniams statymams ir statymams, ar Vyriausybs aktas
neprietarauja Konstitucijai, konstituciniams statymams ir statymams, Konstitucin Teism kreipiasi
nutarimu. Motyvai, kuriais grindiamas praymas, idstomi Seimo nutarime (jo priede) arba Seimo
nutarim lydiniuose dokumentuose.Konstitucijos 106 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse tvirtinta nuostata, kad su
praymu Konstitucin Teism gali kreiptis 1/5 vis Seimo nari. Nurodyt 1/5 vis Seimo nari grup
sudaro ne maiau kaip 29 Seimo nariai. Seimo nari grups praymas turi bti pasiraytas vis su
praymu besikreipiani Seimo nari, j vardai (arba inicialai) ir pavards turi bti aikiai nurodyti.
Praym pasiraani Seimo nari sraas turi bti skaitomas, tvarkingas, jame negali bti joki
neaptart braukym
KT 54 straipsnis. Priimdamas nutarim, Teismas vertina rodymus, konstatuoja, kurios svarbios
aplinkybs yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuria Konstitucijos ar statymo norma turi bti
remiamasi ioje byloje ir ar praymas yra tenkintinas. Teismas pagrindia nutarim tik tais rodymais,
kurie itirti Teismo posdyje. KT 55 str. nutarimas priimamas bals dauguma. Jei balsai pasiskirsto po
lygiai, lemia posdio pirmininko balsas. Teisjai neturi teiss atsisakyti balsuoti arba susilaikyti.Priimtas
nutarimas idstomas ratu ir vis dalyvavusi teisj pasiraomas. 56 straipsnis. Konstitucinio Teismo
nutarimas dl bylos suraomas kaip atskiras dokumentas.Konstitucinio Teismo nutarimo turinys (Jame
nurodoma):
1. nutarimo pavadinimas, jo primimo data ir vieta;
2. Konstitucinio Teismo sudtis;
3. posdi sekretorius;
4. dalyvaujantys byloje asmenys ir j atstovai;
5. nagrinjamas klausimas, jo pagrindas;
6. Konstitucijos ir io statymo straipsniai, nustatantys Konstitucinio Teismo teis nagrinti
klausim;
7. reikalavimas, esantis kreipimesi;
8. teiss akto, kurio atitikimas Konstitucijai buvo tikrinamas, visas pavadinimas, jo paskelbimo ar
gavimo altinis;
9. Seimo nario ar valstybs pareigno veiksmai ar sprendimas, kuri atitikimas Konstitucijai buvo
tiriamas;
10. aplinkybs, kurias nustat Konstitucinis Teismas;
11. argumentai ir rodymai, kuriais grindiamas Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas, o
prireikus - argumentai, paneigiantys kitas nuomones;
12. Konstitucijos norma, kuria vadovavosi Konstitucinis Teismas, vertindamas akto ar veiksmo
atitikim Konstitucijai;
13. nutarimo rezoliucija;
14. nurodymas, kad nutarimas yra galutinis ir neskundiamas.
Prims nutarim, Konstitucinis Teismas grta posdi sal ir posdio pirmininkas paskelbia Teismo
nutarim( KT 54 str.).taiau Konstitucinio Teismo aktai sigalioja j oficialaus paskelbimo Valstybs
iniose dien. Konstitucinio Teismo aktai Valstybs iniose turi bti oficialiai paskelbti ne vliau kaip
per 5 darbo dienas nuo j teikimo Valstybs ini redakcijai, jeigu paiuose aktuose nenustatyta j
paskelbimo data. Tai labai svarbu ir reikia nemaiyti paskelbimo posdyje su oficiali paskelbimu.
Remiamasi KT nutarimu 2002 12 24 kur buvo iaikinti ie skirtumai ir jais pasinaudota:
3. Dl to, kad pagal Konstitucij ir Konstitucinio Teismostatym statymas (ar jo dalis) negali bti
taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo
nutarimas, jog is statymas (ar jo dalis) prietarauja Konstitucijai, pabrtina, kad jeigu
Konstitucinio Teismo nutarimas ioje byloje bt oficialiai paskelbtas ikart po jo
vieo paskelbimo Konstitucinio Teismo posdyje, vietos savivaldos teisiniame reguliavime
susidaryt vakuumas, kuris i esms sutrikdyt vietos savivaldos mechanizmo funkcionavim ir
valstybs valdym. iam teisinio reguliavimo vakuumui paalinti reikalingas tam tikras laikas.
Atsivelgiant tai is Konstitucinio Teismo nutarimas
oficialiai skelbtinas Valstybs iniose" prajus dviems mnesiams nuo jo paskelbimo vieame
Konstitucinio Teismo posdyje, t. y. 2003 m. vasario 25 d.
242
Nutarimai pagal sukeliamus teisinius padarinius yra nevienodos teisins reikms.Pagal Konstitucinio
Teismo statymo 71 str. Konstitucinis Teismas, baigs nagrinti byl dl teiss akto atitikimo
Konstitucijai, priima vien i i nutarim:
1) pripainti, kad teiss aktas neprietarauja Konstitucijai ar statymams;
2) pripainti, kad teiss aktas prietarauja Konstitucijai ar statymams.
io straipsnio pirmosios dalies 2 punkte numatytu atveju nurodoma, kuriems konkretiems
Konstitucijos straipsniams ar j nuostatoms arba kokiems konkretiems statymams teiss aktas
prietarauja.
Tais atvejais, kai teiss akto dalis buvo pripainta atitinkanti Konstitucij ar statymus, o kita dalis
pripainta prietaraujanti Konstitucijai ar statymams, apie tai tiksliai nurodoma Konstitucinio 72
straipsnis. Teiss akto pripainimo prietaraujaniu Konstitucijai pasekms:
Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos
Prezidento aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai
paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja
Konstitucijai. Tos paios pasekms atsiranda, kai Konstitucinis Teismas priima nutarim, kad
Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybs aktas (ar jo dalis) prietarauja statymams. Tokie Teismo
nutarimai turi statymo gali ir yra privalomi visoms valdios institucijoms, teismams, visoms monms,
staigoms bei organizacijoms, pareignams ir pilieiams.
Valstybs institucijos bei j pareignai privalo panaikinti savo priimtus postatyminius aktus ar j
nuostatas, kurie pagrsti pripaintu nekonstituciniu teiss aktu. Neturi bti vykdomi sprendimai, pagrsti
teiss aktais, kurie pripainti prietaraujaniais Konstitucijai ar statymams, jeigu tokie sprendimai
nebuvo vykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo sigaliojimo. Konstitucinio Teismo
nutarimo pripainti teiss akt ar jo dal nekonstituciniu galia negali bti veikta pakartotinai primus
tok pat teiss akt ar jo dal.
Kitoki teisin reikm turi tie Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriais pripastama, kad teiss aktas
neprietarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai taip pat neprietarauja
statymams. Nors ie nutarimai ir nesukelia reali teisini pasekmi, taiau jie taip pat turi statymo gali.
i akt rykiausia ypatyb yra ta, kad jais patvirtinamas teiss akto konstitucingumas (teistumas), ir
todl teiss akt taikanioms institucijoms neturt ateityje kilti abejoni dl io konkretaus teiss
akto suderinamumo su pagrindiniu valstybs statymu.
Priimant tokius nutarimus Teismui neprivalu nurodyti, kuriems konkretiems Konstitucijos straipsniams ar
j nuostatoms teiss aktas neprietarauja. Tuo jie skiriasi nuo prie tai mint nutarim.
Konstitucinio Teismo nutarim iskirtin teisin reikm apibdina ir tai, kad visi nutarimai skelbiami
Lietuvos Respublikos vardu. Jie yra galutiniai ir neskundiami.
Konstitucinio Teismo nutarimams taikoma speciali itaisymo, perirjimo ir aikinimo tvarka.
Nutarim itaisyti gali tik pats Teismas savo iniciatyva ar dalyvavusi byloje asmen praymu. iuo
atveju itaisymo" svoka apima tik kai kuriuos netikslumus bei aikias redakcines klaidas, jeigu tai
nekeiia nutarimo esms. Dl to Konstitucinis Teismas priima atitinkam sprendim, kur isiunia bei
skelbia io statymo nustatyta tvarka.
( KT 58 str.)
Nutarim perirti gali Konstitucinis Teismas ir tik savo iniciatyva. Jokia kita institucija ar pareignas
negali palenkti Teismo perirti nutarim. Toki atvej yra keli: 1) paaikjus naujoms esminms
aplinkybms, kurios buvo neinomos Teismui nutarimo primimo metu; 2) pasikeitus Konstitucijos
normai, kurios pagrindu nutarimas buvo priimtas. Pripainus, kad neivengiamai btina perirti
nutarim, iuo klausimu priimamas sprendimas ir byl pradedama nagrinti i naujo. ( KT 62 str.)
Nutarimo aikinimas. Primus nutarim, kartais ikyla btinumas j aikinti. Taip atsitinka daniausiai
dl to, kad taikant nutarim, ikyla neaikum dl teisini motyv neapibrtumo. Nutarim gali
oficialiai aikinti tik pats Teismas savo iniciatyva arba byloje dalyvavusi asmen, taip pat kit institucij
ar asmen, kuriems nutarimas isistas, praymu.
Nutarimo aikinimo problemikumas vis pirma yra susijs su tuo, kad aikinant nutarim negalima keisti
jo turinio. Vadinasi, sprendime, kuriuo aikinamas nutarimas, negali bti perengtos bylos esms ribos,
suformuluoti nauji argumentai ir motyvai, kurie prietaraut vienas kitam ( KT 61 str.)

Ivados

243
 Teismo ivada Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo statyme minima ne kaip bendrin teismins
veiklos rezultato svoka, bet kaip Teismo akto forma. Ivadas Teismas teikia iais klausimais:
1) ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus;
77 straipsnis. Su paklausimu, kreipiasi Konstitucin Teism Seimas ar Respublikos Prezidentas (tik dl
Seimo rinkim) ne vliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficials rinkim
rezultatai.Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimus arba jos
atsisakym nagrinti skundus dl rinkim statym paeidim tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar
kita ios komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar Respublikos
Prezident. Paklausimas turi bti inagrintas ne vliau kaip per 72 valandas nuo jo teikimo
Konstituciniam Teismui. iame straipsnyje nurodytus terminus skaitomos ir nedarbo dienos
2) Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas; KT 78 straipsnis.
Paklausim Konstituciniam Teismui, turi teis pateikti tik Seimas. Paklausimas turi bti patvirtintas
nutarimu, priimtu Seimo statuto nustatyta tvarka.Prie paklausimo ir atitinkamo Seimo nutarimo turi bti
pridta Seimo patvirtintos gydytoj komisijos ivada. Esant reikalui, pridedami kiti sveikatos bkl
apibdinantys rodymai.
3) ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai;
82 straipsnis. Paklausimai dl Lietuvos Respublikos tarptautini sutari atitikimo Konstitucijai
nagrinjami pagal teiss akt atitikimo Konstitucijai tyrimo bendras taisykles. Su paklausimu, kreipiasi
Konstitucin Teism Seimas ar Respublikos Prezidentas .Prayti ivados dl tarptautins sutarties galima
ir iki jos ratifikavimo Seime. Remdamasis Konstitucinio Teismo ivadomis, galutin sprendim priima
Seimas25.
4) ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja
Konstitucijai.
Pagal KT ivad 2004 03 31:Konstitucinio Teismo ivadoje atskleista apkaltos proceso konstitucin
samprata. Konstitucinis Teismas iaikino, kad pagal Konstitucij Konstitucinis Teismas teikia
ivad, ar Respublikos Prezidentas iurkiai paeid Konstitucij, o Seimas sprendia, ar u tai
paalinti Respublikos Prezident i pareig. Tai reikia, kad Seimas negali sprsti Respublikos
Prezidento paalinimo i pareig u iurkt Konstitucijos paeidim klausimo, kol negavo
Konstitucinio Teismo ivados, kad Respublikos Prezidentas iurkiai paeid Konstitucij.
Konstitucinis Teismas paymjo, kad iurktus Konstitucijos paeidimas - tai teiss
klausimas, todl ar Konstitucija paeista iurkiai, gali nustatyti tik Konstitucinis Teismas.
Seimas, svarstydamas, ar paalinti Respublikos Prezident i pareig, negali paneigti, pakeisti ar
kvestionuoti Konstitucinio Teismo ivados, kad Respublikos Prezidentas iurkiai paeid
Konstitucij. Seimas sprendia tik tai, ar u Konstitucinio Teismo jau nustatyt iurkt
Konstitucijos paeidim paalinti Respublikos Prezident i pareig. Ivadoje teigiama, kad
apkaltos proceso metu Seime
tiriami ne rodymai, kurie pagrindia ar paneigia, kad Respublikos Prezidentas atliko veiksmus,
kuriais iurkiai paeid Konstitucij. Seime gali vykti ginai dl to, paalinti
ar nepaalinti Respublikos Prezidento i pareig u iukt Konstitucijos paeidim, kur jau
konstatavo Konstitucinis Teismas. Toks Konstitucijoje tvirtintas teisinis reguliavimas yra garantija
Respublikos Prezidentui, kad jam nebt nepagrstai taikoma konstitucin atsakomyb.
I viso iki iol buvo ivados ( 1995-01-24 Dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos; 1996-11-23 Dl Seimo rinkim; 2004-03-31 Dl Respublikos Prezidento Rolando Pakso
veiksm; 2004-11-09 Dl Seimo rinkim statymo paeidim)

Sprendimai.
Bendras poymis, kuris apibdina iuos aktus - visi sprendimai priimami Teismo procesins veiklos
klausimais. Taiau procesiniai veiksmai savo turiniu yra nevienodos reikms. Atsivelgiant ias
aplinkybes, yra prielaid Konstitucinio Teismo sprendimus suskirstyti grupes, pagal konkretaus
procesinio veiksmo esm.
Pirmai sprendim grupei priskirtini tie, kurie nesukelia bent kiek enklesni teisini pasekmi,
formalizuoja tam tikr procesin veiksm ir yra vienkartinio pobdio. Tokie sprendimai yra:1)
sujungti praymus vien byl; 2) skirti byl nagrinti Teismo posdyje, atidti ar atnaujinti bylos
25
www.lrkt.lt
244
nagrinjim; 3)skirti baudas; 4)Teismo veiksmai dl dalyvaujani byloje asmen praym ir pan. ie
sprendimai gali bti forminami atskiru Teismo dokumentu, o smulkesnis klausimo sprendimas teisminio
posdio metu fiksuojamas posdio protokole.
Antrai grupei priskirtini tie sprendimai, kai sprendiami klausimai yra svarbs ne tik konkreios
bylos procese, bet ir palieia byloje dalyvaujani asmen interesus platesne prasme. Kai kurie
sprendimai pagal juose formuluojamus motyvus ir argumentus net gali priartti prie baigiamj Teismo
akt (nutarim ir ivad) reikms. iai grupei slygi-
kai priskirtini ie sprendimai:
1. Sprendimas priimti Respublikos Prezidento teikim ar Seimo nutarim, kuriuose praoma itirti, ar
teiss aktas atitinka Konstitucij. Tokio sprendimo skiriamasis bruoas yra tas, kad j primus
sustabdomas teiss akto veikimas. Vadinasi, io konkretaus procesinio veiksmo teisins politins
pasekms yra represyvios, juo padaroma rytinga intervencija teiss norm sistem.
2. Sprendimas nutraukti pradt teisen. Pagrindin prieastis, dl kurios Teismas gali nutraukti
pradt teisen, yra aplinkyb, kad panaikinamas ginijamas teiss aktas. Jeigu tai paaikja iki
teisminio posdio pradios, Konstitucinis Teismas klausim isprendia pasitarim kambaryje.
Sprendimas nutraukti pradt teisen gali bti priimtas ir tada, kai pareikjas ataukia praym ar
paklausim dar prie teismin posd. iuo konkreiu atveju Konstitucinio Teismo pirmininkas savo
sutikim ireikia potvarkiu. Sprendimas nutraukti pradt teisen gali bti priimtas ir tuo atveju, kai
Teismas pradjo nagrinti byl teisminiame posdyje ir paaikjo iki tol neinomos aplinkybs, dl kuri
turjo bti atsisakyta nagrinti praym ar paklausim.
3. Sprendimas atsisakyti nagrinti praym ar paklausim. Tok sprendim Teismas gali priimti iais
atvejais: 1) praymas paduotas institucijos ar asmens, neturini teiss kreiptis Konstitucin Teism;2)
praymo nagrinjimas yra neinybingas Konstituciniam Teismui; 3)prayme nurodyto teiss akto
atitikimas Konstitucijai jau buvo tirtas Teisme ir tebegalioja tuo klausimu Teismo nutarimas; 4)Teismas
yra pradjs nagrinti byl dl to paties dalyko; 5)praymas grindiamas neteisiniais motyvais.
4. Sprendimas itaisyti Konstitucinio Teismo nutarim.
5. Sprendimas iaikinti Konstitucinio Teismo nutarim.
6. Sprendimas perirti Konstitucinio Teismo nutarim.

Treia grup. Galima iskirti ir dar vien Konstitucinio Teismo sprendim r. Tai sprendimai esminiais
Teismo vidaus darbo organizavimo klausimais. Jie atspindi Teismo nepriklausomumo princip, Teismo
autonomikum tvarkant finansin ir materialin aprpinim. Teismo sprendimais tvirtinamas Teismo
reglamentas, pagalbinio aparato struktra ir nuostatai, ilaid smata, teisj mantij pavyzdiai. Tik
kolegialiai priimtu Teismo sprendimu gali bti taikomos materialins sankcijos teisjui u pareig
nevykdym, nedalyvavim posdiuose be pateisinamos prieasties. Konstitucinio Teismo sprendimai
priimami ir tuo atveju, kai reikia sprsti klausim dl sutikimo traukti teisj baudiamojon ar
administracinn atsakomybn, taip pat tada, kai sprendiamas sustabdyt teisjo galiojim atstatymo
klausimas.
Konstitucinio Teismo aktams priskirtini ir Teismo pirmininko potvarkiai, kuriais sprendiami
procesiniai klausimai. Nors jie yra individuals aktai, taiau taip pat enklina tam tikrus procesinius
veiksmus, kurie atliekami Konstituciniame Teisme. Konstitucinio Teismo statyme yra nurodyta, kad
potvarkiais pirmininkas realizuoja jam suteiktas procesines teises.
Potvarkiai priimami iais klausimais: 1) pavedama vienam i teisj atlikti iankstin tyrim ir reikalingus
parengiamuosius veiksmus dl praymo itirti teiss akto atitikim Konstitucijai arba dl paklausimo
pateikti ivad; 2) pavedama vienam arba keliems teisjams rengti byl Konstitucinio Teismo
tvarkomajam posdiui; 3) statyme nurodytais pagrindais praymas ar paklausimas grinamas
pareikjui; statyme
numatytais atvejais pavedama vienam i teisj laikinai eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas.

P.S. ISTORINES DATOS

Pirmas Europoje isikure Austrijos Konstitucinis teismas - 1920 m.
is teismas iki iol laikomas vienu autoritetingiausiu. Europoje daug Konstituciniu teismu atsirado po
karo - reakcija i totalitarinius rezimus.
Jau 1988 m. Sajudis buvo priemes rezoliucija del Konstitucinio Teismo. 1989 m. iejes Konstitucinio
Teismo istatymas labai trumpas ir turi beveik tik istorine reikme. Buvo siulomi ivairus konstitucines
245
prieziuros modaliai, bet apsistota prie Konstitucinio Teismo. Konstitucinis Teismas Lietuvoje isikure 1993
m. kovo viduryje. LR KT yra priimtas i nuolat veikiancia organizacija - Europos KT-u konferencija ir yra
tikruoju jos nariu.
1992 m. spalio 25 d. referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija (sigaliojo 1992 m. lapkriio 2 d).
1993 m. vasario 3 d. Seimas prim Konstitucinio Teismo statym.
1993 m. kovo 18 d. Seimas paskyr visus devynis Konstitucinio Teismo teisjus.
1993 m. balandio 22 d. nutarimu Seimas paskyr pastat Konstitucinio Teismo bstinei (Gedimino pr. 36,
Vilnius).
1993 m. rugpjio 2 d. Konstitucinis Teismas prane, kad pradeda oficialiai priimti praymus nagrinti, ar
statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, o Lietuvos Respublikos Prezidento dekretai ir Vyriausybs
aktai Konstitucijai arba statymams.
1993 m. rugsjo 5 d. vyko pirmasis vieas Konstitucinio Teismo posdis, kuriame buvo nagrinjamas Seimo nari
grups praymas itirti Seimo 1993 m. nutarimo Dl Vilniaus miesto tarybos paleidimo ir kai kuri priemoni
tvarkai savivaldybse pagerinti atitikt Konstitucijai

246