SILVIJA LAIR

ATMINTIES
LAVINIMAS
Atminties naudojimo ir gerinimo principai,
metodai ir pratybos

SOSMA
UDK 159.95
La-146

TURINYS

Įvadas 7
P I R M A DALIS
Nuo užmaršumo iki atsiminimo 11

1 SKYRIUS
Užmaršumo privalumai 13
Užmiršti yra įgimta! 13
Kodėl užmirštame? 25

2 SKYRIUS
Geros atminties privalumai 37
Atmintis kaip visuma 37
Atmintis ar sąlyginis refleksas? 49
Atmintis ir intelektas 53
Atmintis kaip tinklas 66
Iš prancūzų kalbos vei ė Audrius Šliažas
Redagavo Kristina Pec ukonienė A N T R A DALIS
Metodai ir strategija 67

3 SKYRIUS
Suvokimo lavinimas 69
Apsauginė suvokimo funkcija 70
Suvokimo koncentravimas 73
Menamo vaizdinio kūrimas 78
Dėmesys ir atsiminimo planas , 83

4 SKYRIUS
Įsimename žinias 91
© 1997 by Editions RETZ, Paris, France
© Leidimas ir sudarymas lietuvių kalba, Kaip gauti naujos informacijos 92
ISBN 9986-00-305-9 leidykla „Rosma", 2001 Kaip tvarkyti duomenis 95
 Asociacijų kūrimas 102
Mnemotechnikos metodą 105
Keletas mnemotechnikos riukų 114

5 SKYRIUS ĮVADAS
Duomenų atsiminimas 119
Užuominos 121
Kaip atgaivinti atmintį 132 Visi turime atminties spragų: netikėtai pamirštame
įvykius, nutikusius anksčiau arba ir visai neseniai, sunkiai
TREČIA DALIS
įsimename telefono numerius ir įvairius kodus, iš atmin­
Atmintis ir žmogaus kūnas 147
ties mums išnyksta vardai ir pavadinimai, netgi kai kurių
6 SKYRIUS įžymių, garsių asmenybių vardai. Kiekvieną dieną patiria­
Atminties higiena 149 me, kad negalime ko nors prisiminti, ir tai mus erzina bei
Mityba 149 pykdo. Tačiau kartais atsitinka priešingai - į mūsų atmintį
Miegas 154 vis grįžta tai, ką mieliau pamirštume.
Mokymosi ritmai 158 Atmintyje glūdi ne tik visos žinios bei patirtis, bet ir
su tuo susiję jausmai. Taigi prisiminimai įgauna mūsų
7 SKYRIUS sprendimų bei nuomonių atspalvį. Jų pagrindu ir susiku­
Biologiniai atminties aspektą 169
riame savitą pasaulėžiūrą. Atmintis padeda suformuoti
Ką žinome apie smegenis 170 asmenybę ir suvokti savo individualumą asmeninių išgy­
Atmintis ir senėjimas 173
Individualūs skirtumai 177 venimų grandinėje. Galėdami atsiminti praėjusį patyrimą
Kai kurių pratimų sprendiniai 186 prisitaikome dabartyje bei numatome ateitį. Sunerimsta-
Bibliografija 191 me, kai atmintis nuvilia, nes įtariame priešlaikius senat­
vės požymius arba kokią sunkią ligą, kuri galėtų atimti
gebėjimą atsiminti. .
Paprastas užmaršumas visgi yra nereikšmingas ir ne­
trukdo mums bendrauti su žmonėmis. Be abejo, kalbėjo­
tės su draugais apie filmą, kuris jums patiko... Tačiau vel­
tui stengėtės prisiminti jo pavadinimą ir aktorių vardus
arba režisierių. Ar tai reiškia, kad jūsų prasta atmintis?
Žinoma, kad ne. Viskas būtų buvę kitaip, jei prieš filmo
peržiūrą būtumėte nusprendę viską išsaugoti atmintyje, o
reikalui esant prisiminti.
Nėra prasmės manyti, kad galima atsiminti viską, ką
žmogus išgyveno. Dažnai idealia laikome vadinamąją au-
7
 tomatinę atmintį, tikslų itkartojimą to, kas kadaise buvo mus, kad vėliau galėtumėte apžvelgti savo rezultatus. Po
nutikę. Tokia stebuklinga atmintis neegzistuoja. Galų ga­ kurio laiko vėl grįžkite prie treniruočių, kad sužinotumė­
le, argi jums patiktų, jeigu atmintis fiksuotų galvoje viską, te, kokią pažangą padarėte.
kas atsitinka ar ką jaučiaic? Išlavinta atmintis yra tarsi tolimesnio tobulinimosi
Tačiau galima išmok i atmintį gerinti. Jei norime iš­ priemonė. Kai sužinosite, kokiu būdu įsimenate, geriau
saugoti visą informacija, kurią gauname mokydamiesi, lavinsite savo gebėjimus.
tiesiog reikia atmintį m kreipti tikslingai. Kontroliuoti Jau galite pradėti žaisti su savo atmintimi!
ją - vadinasi, atsiminti tada, kai mums to reikia, kuo ver­
tingiau papildyti ją naujo uis žiniomis ir jas išlaikyti.
Pirmoje knygos dalyje sužinosite, kaip veikia atmintis.
Suvokę, kodėl žmogus įsimena, suprasite, kad užmaršu­
mas yra tik reliatyvi sąveka. Juk iš savo atminties dažnai
reikalaujate to, kas realiai neįmanoma.
Keliolika psichologijos teorijų kaip tik ir gvildena at­
minties etapus. Manoma kad yra keli glaudžiai tarpusa­
vyje susiję atminties tipai
Antroje knygos dalyj< sužinosite, kaip smegenys ap­
doroja informaciją ir kaip galėtumėte pagerinti savo at­
mintį. Gerai atminčiai icikia gerų sąlygų informacijai
priimti. Tai toli gražu nėra vien tik mechaninis užfiksavi­
mas, bet priklauso ir nu > dvasinės žmogaus būklės. Iš­
mokti prisiminti įgytas žnias yra menas, kuris turi savo
taisykles ir praktinius meiodus. Mūsų knygoje su jais susi­
pažinsite ir pasirinksite ti.os, kurie jums tinka.
Trečioje knygos dalyj; atmintis aptariama biologiniu
požiūriu, pabrėžiamas fiz ologinių mechanizmų, amžiaus,
individualių skirtumų, mi" /bos vaidmuo.
Ši knyga skirta visiems, kurie nori tobulinti savo at­
mintį: suaugusiems, siekiantiems pagerinti prisiminimo
kokybę, studentams, besistengiantiems geriau mokytis,
tėvams, kad galėtų padėti savo vaikams ir vyresniojo am­
žiaus žmonėms, kad turėtų mažiau atminties problemų.
Pateikiame skaitytojams nemažai įdomių pratimų. Jų
tikslas dvejopas: suprasti, kaip dirba atmintis ir ją lavinti.
Pasiruoškite rašiklį ir popieriaus, pasižymėkite atsaky-

8
 PIRMA DALIS

Nuo užmaršumo iki atsiminimo

 1 SKYRIUS
Užmaršumo privalumai
Užmiršti yra jgimta
Kai užmirštame, iš galvos mums dingsta atsiminimai.
Ar jie dingsta negrįžtamai, ar tai tiesiog tuo momentu
atsiradęs nesugebėjimas atsiminti kokį nors vardą, įvykį
ar vietą?
Įsivaizduokite, koks būtų jūsų gyvenimas, jei turėtu­
mėte atsiminti viską, ką sužinojote arba išgyvenote per
visą dieną.

Pavyzdys

Andrius dirba barmenu. Darbo metu jis įsisavino ir

neįtikėtinai išvystė sugebėjimą atsiminti, ko kuris sve­
čias pageidauja. „Kavinėje vadovaujuosi daugiausiai
regimąja atmintimi. Įsimenu, kur sėdi kiekvienas klien­
tas, kiek jam gali būti metų ir kaip apsirengęs. Kai vė­
liau prie baro ruošiu padėklą su gėrimais, sudėlioju juos
J pagal tai, kur kas sėdi. Šitaip atsimenu net dvidešimt
užsakymų ir nesusipainioju".
Laimė, Andriaus užmaršumas yra nedaloma jo at­
minties dalis. Ką jis darytų, jei visa tai, ką per dieną
įsikala į galvą, atsimintų ir po darbo?

Bet tiems, kuriems konstatuojama vadinamoji hi­

permnezija*, tai atsitinka. Visame pasaulyje tokių žmo-
^"niųlėfa"kėlios dešimtys. Jie aistringai skaito, pavyzdžiui,
telefonų knygas ir tiesiog įsigyvena j skaičių eilių įsimini­
mą. Skaičiai jiems yra kerintis pasaulis, kuris sužadina
fantaziją. Visgi šis fantazijos ir kūrybos perteklius jiems
* Terminas hipermnezija (perdėtas gebėjimas atsiminti), lygiai taip
pat, kaip terminai mnemonika ir mnemotechnika yra kilę iš graikų atmin­
ties deivės Mnemosinės vardo.

13
 tėra nesuskaičiuojamų ne; usipratimų ir blogio prisitaiky­ Pavyzdys
mo prie realybės šaltinis.
Rusų psichologas A.R Lurija aprašė būtent tokį žmo­ Kristupu darbe visada galima pasikliauti: nepamirš­
gų - tūlą Venjaminą, ku io atmintis buvo stebuklingai ta laiku paskambinti, kur reikia, atvyksta į visus susitiki­
gera/l/*. Venjaminas atsimindavo kiekvieną detalę, at­ mus. Trumpai tariant, jis neturi profesionalios atminties
mintinai išmoko ilgiausi.is žodžių sąrašus, didžiausias sunkumų.
skaičių lenteles ir galėjo tai atsiminti netgi po dešimties Kasdieniame gyvenime, priešingai - neįtikėtinai iš­
metų. Skaitydamas jis įs vaizduodavo net menkiausias siblaškęs. Niekada nežino, kur jo raktai, užmiršta nueiti
smulkmenas, kurios vėlia J grūdosi galvoje ir kliudė su­ pas dantų gydytoją, kai yra užsiregistravęs...
vokti tekstą. Pateiksime jums keletą jo asociacijų. Skai­
tydamas sakinį: „N buvo atsirėmęs į kamieną," - apie tai
sakydavo: „Matau žmogų tamsiai mėlynu apdaru, jis jau­ Žodis „atmintis" yra pernelyg įprastas, todėl kalbėsi­
nas ir lieknas; N - gražus /ardas, jis remiasi į didelę liepą, me apie skirtingas jos rūšis. Dvi pągrindįnės,r„trumpalai«-
po jo kojomis žolė, o aplink yra miškas". Skaitydamas to­ kė ir ilgalaikė atmintis - bus tinkamas modelis, norint
liau, aptikdavo naujų dėta ių, kurios prieštaraudavo iki tol trumpai aptarti įsiminimo procesą. Trumpalaikė atmintis
buvusioms fantazijoms, todėl nelikdavo nieko kito, kaip leidžia mums akimirksniu panaudoti visus duomėhišTP
jas pakeisti: „Aha, N dėmesingai apžiūrinėjo parduotuvės informaciją, o ilgalaikės atminties dėka viską, kas reiką;
vitriną, vadinasi, jis ne miš ;e ir ne sode, o gatvėje. Tada..." linga, prisimename po kelių minučių, valandų ar metų.-
Ar turėtumėm pavyd ;ti žmogui tokios stebuklingos Laiko atžvilgiu atmintis skirstoma į tris stadijas: momen­
atminties, kuri yra nukreipta j vieną siaurą sritį ir trukdo tinę, vadinamą sensorine arba tiesiogine, trumpalaikę iF"
adaptuotis gyvenime? Pa brėžiame, kad užmaršumas yra ilgalaikę atmintį.
nedalomajiormaliai funkcionuojančios ir dažnai naudo­
jamos atminties, pvz., Krstupo, Agnės ar Sabinos, dalis.
Įžanginė z' Specifinis elgesys: \
Pavyzdys informacija [ kodavimas, strategija, )
Dėmesys V restitucija, kartojimas /
Viena iš garsių neeili­ Kartojimas
nės atminties asmenybių ir
buvo W.A.Mocartas. Bū­
damas keturiolikos, Sik: to 1. Sensorinė —>- 2. Laikina ^ 3. Nuolatinė
momentinė trumpalaikė Perkėlimas ilgalaikė
kapeloje išgirdo Allegi.o < atmintis
atmintis atmintis
miserere. Po vieninte.io
perklausymo jis be probs- / t
mų užrašė visą kūrinį j.a-
tomis. Užmaršumas Adaptuoti atsakymai

* III Skaičiai, esantys įžamb uose skliausteliuose, nurodo bibliografiją 1 pav. Trys atminties stadijos
knygos gale.
15
14

v Jutimo receptoriams užfiksavus dirgiklį, informacija
kurį laiką lieka tam skirt; me jutimo registre: lytėjimo, re­
gos, klausos, skonio ar uoslės. Kitoje fazėje ji gali pereiti
(bet nebūtinai) į trumpalaikę atmintį. Banali, besikarto­
janti ar neįdomi informa „ ij a į atmintį neįrašoma. Kitame
skyriuje pamatysime, kad visai kitaip atsitinka tuomet, kai
į informaciją sutelkiame dėmesį. Pirmiausia ji užfiksuoja­
ma trumpalaikėje atmintyje, o vėliau, ją kartojant, perke­
liama į ilgalaikę.
Suvokimas
Be suvokimo atsirnin i neįmanoma. Taigi viskas prasi­
deda nuo suvokimo*.
Akimis mes matome: o ausimis girdime. Tačiau patys
žinote, kad blogesnis nei aklas yra tas, kuris nenori matyti,
blogesnis nei kurčias yra L;s, kuris nenori klausytis.
Norėdami ką nors atsiminti, turime įdėmiai žiūrėti ir
klausytis.
„Geriausias būdas norint ką nors išgirsti yra klausy­
masis," - sako Bomaršr Lazerbniko, vieno iš Sevilijos
protagonistų, lūpomis.
Taip iš tikrųjų yra. Iš mus supančios aplinkos suvokia­
me tik minimumą. Tai priklauso nuo dvasinės būsenos,
interesų bei kitų faktoriv.
Suaugusieji dažnai si undžiasi, kad juos apvilia atmin-
tis^ačiau daugeliu atvejų tai nėra neurologinis sutriki­
mas, o tik dėmesio stoka-
* Suvokimas yra sensoriios atminties informacijos pasirinkimo ir
priėmimo procesas. Suvokta ju'imo organais informacija pažadina impul­
są, kuris nerviniais kanalais p rncša ją į smegenis ir toliau apdoroja.
Suvokimo fazė atitinka sensorh į suvokimo analizę.
16
Svarbiausias „raktas" į gerą įsiminimą yra pakanka-
1 mai tvirti išankstiniai ketinimai*, susikaupęs žvilgsnis ar-
t | ba įsiklausymas. Dažnai dėl atminties problemų kaltas
tikros motyvacijos trūkumas. Įsiminimui didelę reikšmę
j turi ir psichologiniai veiksniai - dėmesys ir emocijos.
•į Būti dėmesingam, vadinasi išskirti iš eilės dirgiklių
tuos, kurie dėl kažkokių priežasčių yra svarbūs. Jei to ne-
1 sugebėtume, suvokiamas objektas neišsiskirtų iš mus su-
I- pančios erdvės.
\:. .Įsivaizduokite, kad magnetofonas, stovintis konferen-
I cijų salėje, užfiksuoja visus be išimties garsus. Taigi girdite
I kalbėtojo balsą, kažkurio klausytojo kosčiojimą, popie-
JĮ riaus šiugždėjimą... Tokios garsų maišalynės labai sunku
Itjj klausytis.
Bet juk ir kasdieniame gyvenime dažnai elgiatės taip
į pat. Klausote ir tuo pačiu metu kalbatės; kažką darote, ir
i žvalgotės aplinkui... Tačiau neįsisąmoninate, kad atsimi-
1% nimas priklauso nuo jūsų suvokimo kokybės.
Pavyzdys
Povilas priekaištauja savo žmonai, kad ši niekada
nepamena, ką jis jai pasako: „Niekad manęs nesiklau­
sai!" „Žinoma, klausausi, tačiau tu visada su manimi
kalbiesi tuo metu, kai aš ką nors dirbu arba kalbu tele­
fonu. Kaipgi nori, kad tada tave girdėčiau?"
Atminties apimtis
Trumpalaikė mūsų atmintis yra ribota. Vienu kartu
prisimename tik tam tikrą kiekį elementų; suvokiame tai,
* Ketinimai yra ateities numatymas, sumanymas ateityje panaudoti
tai, ko išmoksime arba ko norėtume pasiekti.
17
ko tuo metu klausomės arba ką skaitome. Informacijos 2a pratimas
kiekis, kurį sugebame įsiminti, vadinamas atminties ap­ Penkiolikos įprastų žodžių įsiminimas: atminties pajėgumas
imtimi*. 2, 3 ir 4 pratimo tikslas - įsitikinti, kokios apim­
Atidžiai perskaitykite kiekvieną sąrašo žodį:
ties yra jūsų regimoji, skaitmeninė ir žodinė atmintis. Pa­
siruoškite pažinti ir išbandyti savo trumpalaikę atmintį. 1. laksi f), plunksna 11. stalas
2. narcizas 7. kilimas 12. paukštis
Pakalbėkime apie jos pajėgumą apskritai. Jis svyruoja
3. muilas 8. stalčius 13. grybas
nuo penkių iki devynių įsimintų elementų, vidurkis yra 4. knyga 9. kekė 14. upė
septyni. Šis 1956 m. padarytas atradimas tapo garsaus
5. batas 10. cukrus 15. saga
amerikiečių mokslininko Džordžo Milerio 121 straipsnio
tema. Jame autorius pabrėžia, kad atminties pajėgumo Uždenkite šį sąrašą ir iš karto pradėkite spręsti pratimą 2b.
skaičius - septintukas - daugelyje civilizacijų yra magiškas
skaičius - pradedant septyniomis savaitės dienomis ir 2b pratimas
baigiant septyniais pasaulio stebuklais. Penkiolikos įprastų žodžių įsiminimas:
išbandykite savo momentinę atmintį
Bet kokia tvarka surašykite visus žodžius, kuriuos atsiminsite.
1 pratimas 1 ft U
Ketinimai 2 7 12
3 8 13
(
4 > • 14
Stebėkite žmones aplink save. Stebėkite save.
5 10 15
Kaip elgiasi žmogus, praneš­ Kaip elgiatės, kai jums Kiek žodžių atsiminėte pirmą kaitą'.'
damas ką nors svarbaus? ką nors sako?
Skaitykite toliau, bet nebekartokite savo sąrašo ii negrįžkite
Dažnai užsiimate keliais atgal. Svarbu, kad savo klaidas ištaisytumėte vėliau.
Kas atsitiks, jei klausytojas dalykais iš karto?
pasisuks į jį nugara arba Informacija, užfiksuota trumpalaikėje atmintyje, daž­
Ar turite jau paruoštą
neskirs jam dėmesio užsiim­ niausiai pasmerkta užmarščiai. Tik nedidelė dalis pereina
atsakymą, kai JŪSIĮ partne­
damas kuo kitu? į ilgalaikę atmintį. Perkėlimas iš trumpalaikės atminties j
ris dar nebaigė kalbėti?
ilgalaikę priklauso nuo analizės, kodavimo, pasirinkimo
Kiek toks nedėmesingas Ar daug užmirštate, kai ir įsitvirtinusios informacijos kartojimosi. Visa tai galuti­
klausytojas užmirš? gerai nesiklausote?
nėje įsiminimo fazėje užfiksuojama kaip engi ama* ir kon­
frontuoja su patirtais įspūdžiais.

* Ribotas informacijos kiekis, kurį sugebame išsaugoti trumpalaikė * įvairios trukmės pėdsakas, kurį smegenyse palieka įvykis ar dirgiklis,
atmintyje.
lu
18
 Atlikite 2d pratimą ir sužinosite, kaip prisimenate tai,
kas laikoma atmintyje. Kaip jau žinote, vidutinis atmin­
ties pajėgumas yra maždaug septyni žodžiai. Kiek žodžių
atsimintumėte, jei sąraše jų būtų dvidešimt? Vistiek būtų
septyni, nes atminties pajėgumas išlieka nekintantis ir
nepriklauso nuo informacijos kiekio. Peržengus ribą, įsi­
minimo veiksmingumas labai greitai krinta.
2e pratimas
Penkiolikos įprastų žodžių įsiminimas: atsiminimo analizė
įsidėmėkite, kokias vietas užima atskiri žodžiai, kuriuos įsimi­
nėte 2b pratime. Ar atsiminėte pirmą žodį kaip pirmą, antrą
kaip antrą ir t. t.?
Kiek žodžių iš sąrašo pradžios įsiminėte?

2c pratimas Kiek žodžių įsiminėte iš paskutinių trijų'.' r

Penkiolikos įprastų žodžiu, įsiminimas.
Išbandykite savo atmintį po tam tikro laiko
2a pratime išbandykite savo momentinę atmintį. 2f pratimas
Neatversdami puslapio pabandykite prisiminti kuo daugiau Penkiolikos įprastų žodžių įsiminimas: atsiminimo analizė
žodžių iš sąrašo, kurį jau perskaitėte.
Parašykite kuo daugiau žodžių, kuriuos atsimenate. Kiek žodžių iš paskutinių trijų sąrašo žodžių
įsiminėte 2c pratime?

Kreivė 2-ame brėžinyje rodo penkiolikos išmoktų žo­

džių momentinės atminties atgaminimo eigą.
Iš kreivės matome, kad pirmieji (ankstyvasis povei­
Kiek žodžių atsiminėte antrą kartą? kis*) ir paskutinieji (vėlyvasis poveikis**) žodžiai įsime­
nami geriau, nei žodžiai viduryje.

2d pratimas Atsiminimų 60
procentas
Penkiolikos įprastų žodžių įsiminimas. 40 h
Testo rezultatai
Pagal pirmąjį sąrašą (2a prat.) pataisykite savo rezultatus 2b ir 20 Žodžių
2c pratimuose, pasitikrinkite, ar juose kelis kartus nepasitaiko išdėstymas
tų pačių žodžių. * * * ' n ' Į * * . t sąraše
1 Z 3 4 5 6 7 8 9 10 11 1? 13 14 15
Palyginkite su pirmo atsiminimų sąrašo rezultatais.
2b pratimo rezultatai > i 1 2pav. Kokia yra vidutinė atminties apimtis9
(momentinė atmintis): I J
Pratinu) 2c rezultatai r—i
* Ankstyvasis poveikis - kai atsimename žodžių sąrašo pradžioje
(atmintis praėjus laiko tarpui): esančius žodžius geriau nei tuos, kurie yra jo viduryj*:.
** Vėlyvasis poveikis geriau įsimenami sąrašo gale esantys žodžiai.

20
 Atsiminimų
procentas 3 pratimas

60 Išbandykite savo skaitmeninės atminties apimtį

Pasiruoškite lapelį popieriaus tekstui uždengti.

40
Atidenkite pirmą eilutę.
Žodžių Perskaitykite vienų po kito.
išdėstymas Skaičius uždenkite ir užrašykite tuos, kuriuos įsiminėte. Tęski­
o i * » ■ ■ * * » te nuo kitos eilutės.
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 1314 15
2,4,5
3 pav. Ilgalaikės atminties kreivė
3,6,0
2,9,0,6
Palyginę žodžių sąrašo momentinį atsiminimą su at­
siminimu po keliolikos minučių, padarytume įdomių išva­ 8,1,5,9
dų (3 pav.). Trumpalaikėje atmintyje reiškiasi ankstyvasis 6,9,2,4,3
poveikis. Kai turime įsikalti daug žodžių, geriausiai įsime­ 1,8,2,4,7
name pirmus ir paskutinius žodžius. Tačiau iš ilgalaikės
atminties geriausiai atsimename tik pirmuosius. 3,6,9,8,4,5
Ankstyvojo poveikio faktorius yra veiksmingas publi­ 2,6,7,5,9,3
cistikoje. Geriausiai įsimename tą informaciją, kuri yra 7,3,2, 1,5, 1,0
pirmuosiuose puslapiuose, t. y. krinta į akis iš karto. Tele­
4,1,6,3,8,9, 1
vizijos reklamos kaina taip pat skiriasi priklausomai nuo
to, kurioje laidos dalyje yra rodoma: pradžioje, viduryje 4.6.3.5.2.8.5.7
ar pabaigoje. 7.3.4.9.2.5.3.8
Dabar išbandykite 3 pratimą ir patreniruokite atmintį 3,8,6,5,1,4,2,0,7 .'
su skaičiais. Sis pratimas yra puiki priemonė patikrinti
momentinę ir trumpalaikę atmintį. Suprantama, kad to­ 6,4,5,2,3,8,2,3,5
kiu būdu įsikalta informacija po kelių minučių bus už­ 6,5,2,4,9,5,4, 1,3,7
miršta. Taigi užmaršumas turi ir teigiamų pusių. 0, 6, 9, 5, 2, I, 4, 9. 2, I
Ketvirtame pratime pasižiūrėsime, kokia gi jūsų vizu­
alinė atmintis. Tokių testų rezultatai paprastai būna ge­ Pasižymėkite paskutinę eilutę, kurią užpildėte l»e klaidi), ir
resni nei kitų atminties tipų. Atsimintų elementų skaičius suskaičiuokite, kiek joje skaičių. Jeigu pirmą klaidą padarėte
svyruoja nuo septynių iki vienuolikos, vidurkis - devyni. eilutėje su aštuoniais skaičiais, tai jūsų skaitmeninės atminties
apimtis yra septyni skaičiai.
Kitose dalyse kalbėsime apie tokias informacijos ap­
dorojimo strategijas, kurios padeda mums kuo geriau at­
siminti. Pasižymėkite rezultatą.

22 23
 Kodėl užmirštame?
4 pratimas
Kokia jūsų regimoji atmintis? Sakykime, kad gerai įsiminėte naują datą. Kaipgi at­
Peržvelkite kiekvieną paveikslėlį iš kairės į dešinę. Visus pa­ sitinka, jog vistiek ją užmirštate? Čia galimi įvairūs pa­
veikslėlius uždenkite ir parašykite atmintinai jų pavadinimus. aiškinimai.
Pirmiausia reikia pasakyti, kad atminties įrašomoji
galia* silpnėja, jei trūksta pastiprinimo**.
Užmaršumui įtakos gali turėti ir senų įspūdžių arba
žinių susikirtimas su naujomis.
Kartais atsiminimai užsikerta: žinome, kad ieškoma
informacija yra kažkur galvoje, tačiau niekaip jos neatsi­
mename. Jei susimąstvtumėte, kodėl viena ar kita mintis
dingsta iš atminties, galėtumėte geriau kovoti su užmar­
šumu.
Neįvertinę „priešininko," suteikiame jam nemažą pra­
našumą. Visai kitaip atsitiktų, jei mėgintume gintis jo ydų.
Užmaršumas retai kada būna beprasmis: „Tas žmogus
man primena kažką, kas mane nuskriaudė, ir matote -
būtent su juo nueiti į susitikimą aš ir pamiršau". Tokios
Į išvados yra psichoanalizės pagrindas.
Tik retais atvejais užmirštame todėl, kad tokios infor­
macijos galvoje visai nėra; dažniau taip atsitinka dėl ne-
I pakankamai gerai sutvarkytos ar užfiksuotos informacijos.
, Atsiradus atmintyje tokiai „baltai dėmei," jokiu būdu
negalime norimos informacijos atsiminti, ir bet kokios pa­
stangos bus beprasmės.
Net ir geriausios atminties žmogui tokios „baltos dė­
mės" atsiranda. Bet vis dėlto repeticijos ir kartojimas
padeda geriau įsisąmoninti, kad pastatytą pjesę galima
būtų vaidinti dar ir dar kartą.
Atidenkite paveikslėlius ir patikrinkite rezultatus. Kiek daiktų
išvardijote teisingai? * Informacijos įrašas atmintyje.
** Pastiprinimas yra informacijos kartojimas, kuris įtvirtina atmin­
Pasižymėkite rezultatą. I I ties įrašą.

24
 Taip pat žinote, kad neišdildomą pėdsaką jūsų atmin­
tyje palieka kai kurie vaizdiniai, tam tikri žodžiai ar kva­
pai, susiję su stipria emocija arba šoku. Jūs tai prisimenat
ir visai to nenorėdami.
Taigi matote - užmaršumas galėtų būti ir naudingas.
Interferencija
Dirbdami dažniausiai pageidaujate ramybės ir tylos.
Jei kas nors jus išblaško, kartais užmirštate tai, kuo šiuo
metu buvote užsiėmęs. Toks destrukcinis reiškinys vadi­
namas interferencija. Tarkim, jums ką tik šovė į galvą, kaip
geriausiai suformuluoti svarbų laišką, ir staiga kas nors
paklausia: „Kur yra pašto ženklai?" Užteko akimirksnio,
kad jūsų mintis dingti).
Pateiksime ir kitą pavyzdi: Dana kinoteatre žiūrėjo
tris filmus paeiliui. Atmintyje jai greičiausiai išliks pasku­
tiniojo filmo scenos ir dialogai, o pirmąjį iš viso bus sun­
ku prisiminti. Tai vadiname retroaktyviąįa interferencija.
Atminties įrašui įtvirtinti reikia laiko, o užmaršumas
aiškinamas dviejų panašių įspūdžių - senesnio ir naujes-
26
nio - susikirtimu, Įsiminimas priklauso nuo to, ką daro­
me iškart gavę įspūdžių. Todėl retroaktyvi interferencija
lengvai susieja dvi labai panašias situacijas, einančias vie­
na po kitos.
Daugelis, be abejo, turite tokio tipo patirties. Dvejus
metus mokėtės anglų, o vėliau pradėjote studijuoti vokie­
čių kalbą. Atrodytų neįtikėtina, bet vietoje naujai išmok­
tų vokiškų žodžių jums vis iškyla angliški, kažkada kėlę
tiek rūpesčių. Šio tipo interferenciją vadiname proaktyviąja
interferencija. Taigi naujo įspūdžio atsiminimas yra „užblo­
kuotas" anksčiau įsikaltos to paties tipo informacijos.
Abiejų šių reiškinių užtektų užmaršumui paaiškinti.
„Abu interferencijos tipai mums padeda susikurti indivi­
dualų aplinkinio pasaulio vaizdą. Naujausia informacija
išstumia pasenusią, iki galo neištrindama jos iš galvos
(retroaktyvioji interferencija). Visgi kai vėliausiai įgyta in­
formacija ima senti, jos vietoje atsiranda seniau atmintyje
įrašyta informacija (proaktyvioji interferencija)"/3/.
Vadinasi, vienas mokymasis daro įtaką kitam moky­
muisi. Teigiama šio reiškinio įtaka vadinama Iransferencija,
neigiama - interferencija.
5 pratimas
Formų interferencija
Įdėmiai pažvelkite į tašką
paveikslėlio viduryje ir pa­
sakykite, ką matote.
Kartais tai vaza, kartais - du
profiliai.
Šie du paveikslėliai pereina
vienas į kitą, taigi jų abiejų
vienu metu matyti negalite.
27
 Formų įsiminimo tyrimai įrodė, kad ir čia gali įvyki i Suprcsija
abiejų tipų interferencija.
Tekste grafinių interferencijų priežastis gali būti pieši­ Z. Froidas pirmasisrfįrodė", kad užmaršumas toli gražu
nio daugiaprasmiškumas. kai skirtingai suvokiami fonas nėra pasyvus procesas. Priešingai, lai yra aktyvus reiški­
ir forma (žr. 5 pratimą). Be akivaizdžių skirtumų visgi ga­ nys, kuris priklauso nuo trijų pagrindinių mūsų asmeny­
bės lygmenų (žr. žemiau). Jei šie lygmenys nesutaria tar­
lima rasti vieną bendrumą: išmokti naujų elementų, vadi­
pusavyje, kyla konfliktų. Jei ego yra užblokuotas nervin­
nasi - b ū t i pajėgiam analizuoti kiekvieno iš jų panašumus
gumo arba nemalonių pojūčių, pvz., pasišlykštėjimo,
ir skirtumus. Pavyzdžiui, besimokantis skaityti vaikas dar
gėdos arba kaltės, į darbą kimba apsauginiai mechaniz­
gerai neskiria vienodų formų, skirtingos erdvinės orienta­
mai, kurių funkcija šiuos pojūčius ištrinti ir kovoti prieš
cijos ir todėl, painioja raides p ir g, d ir b. Šiuo atveju tč'i
juos motyvuojančius norus. Kai kurie išgyvenimai yra to­
nėra suvokimo sutrikimas, o tik patirties trūkumas. Jei
kie nepakeliami, kad atmintis juos ištrina iš sąmonės ir
norite, kad vaikas neklystų, reikia išmokyti jį skirtumų ir
užrakina pasąmonėje. Šis procesas vadinamas mpresija,
panašumų analizės pagrindu atskirti smulkias grafines
arba slopinimu. .
detales, bet tai jau yra mąstymas, pranokstantis paprastą
suvokimą.
TVys asmenybės lygmenys
pagal Froidą
Distorsija 1D įgimti veiksniai.
Ieško nedelsiamo
Kiekvieno žmogaus atmintis yra subjektyvi. Tai galite
poreikių patenkini­
pastebėti, pavyzdžiui, sugrįžę į savo gimtąsias vietas. Sta - mo, neatsižvelgiant
ga jums viskas atrodo menkiau, šalčiau ir pilkiau... Tu į realybę aiba mo­
visiškai skiriasi nuo prisiminimų, kur viskas pagrįsta jau: - ralinius savo poel­
mais, todėl atrodo ryškiau ir įspūdingiau. Žmogus geriau gių padarinius. Val­ "N
- Taigi n sakau,
domas malonumų kodėl visi) hiikiį pu-
įsimena tai, kas turi kokią nors emocinę įkrovą, nesvarbu,
principo. miršltt nueisi pus
ar ji būtų pozityvi, ar negatyvi. i
EGO (AS) valdo ir danttį gydytoją.
Kiekvieno iš mūsų prisiminimai paklūsta įsitikiu -
mams, požiūriams ir nusistovėjusioms tradicijoms, tokiu kontroliuoja žmo­
gaus pojūčius ir po­
būdu įvyksta vadinamoji distorsija tarp to, ką mes iš tikrų­
elgius. Koordinuoja
jų patyrėme, ir to, ką iš tų įvykių išsaugojome atmintyje. santykius su išoriniu
Distorsija mus verčia labai atsargiai vertinti liudijimus pasauliu. Valdomas
teismo procesų metu. Liudininkai dažnai net ir to neno­ realybės principo.
rėdami, pateikia iškreiptą informaciją. Atsiradusias at­ SUPEREGO (VIRŠ AŠ) yra lygmuo, esantis virš visuomeninių tai­
minties spragas jie užpildo susikurtais vaizdiniais, nesivar­ syklių ir vertybių. Valdomas etikos ir atitinka idealizuota vaiko
žydami savo išgyvenimus pagražina ar dramatizuoja. paveikslą, kurį susikibė jo tėvai.

2(>
 Kartojimas ir atsiminimas laiko atžvilgiu Mokydamasis Hermanas Ebinghauzas pradėjo nau­
doti šį būdą ir vėliau skaičiavo, kiek laiko sugaišo moky­
„Ilgainiui viskas nuplaukia, su laiku viskas dingsta," - damasis.
dainuoja prancūzų dainininkas Leo Ferė... Vėliau ir kiti autoriai patvirtino ryši tarp kartojimo bei
Atsiminimo ir užmaršumo santykį jau 1885 m. tyrinė­ tam tikrų laiko intervalų ir atsiminimo reikšmingumo.
jo vokiečių filosofas Hermanas Ebinghauzas. Bandymus Šių žinių pagrindu siūlome jums laiko grafiką, kuris
jis atliko pats su savimi. Kaldavosi į galvą beprasmiškas geriausia stimuliuoja ir atnaujina atsiminimus (žr. 4 pav.).
skiemenų grupes tol, kol sugebėdavo jas pakartoti du Amerikietis Tomis Buzanas 1979 m. parengė žinių
kartus iš eilės nesuklysdamas. Mokslininkas priėjo prie reaktyvacijos* programas, leidžiančias išlaikyti informaci­
išvados, kad užmirštama greičiau pirmąsias dvidešimt mi­ ją ir baigus mokytis/5/. Šis autorius teigia: „Nepakankama
nučių po išmokimo, o vėliau šis procesas pamažu lėtėja. reaktyvacija kenkia atsiminimui plačiausia šio žodžio
Mokantis atmintyje ilgiau lieka ta informacija, kuri prasme". Reaktyvacija sukelia „sniego gniūžtės efektą" -
kartojama konkrečiais čia pateiktais laiko intervalais. išlaiko anksčiau įgytas žinias ir palengvina jų susijungimą
su naujomis. „Įsiminimas galimas ryšių ir asociacijų dėka.
Efektyviausio kartojimo grafikas Kuo mažiau elementų yra atminties sandėlyje**, tuo ma­
žesnė tikimybė, kad naujai įgytos žinios užsifiksuos ir su­
Laiko intervalas sijungs su jau esančiomis."
Pirmasis medžiagos Alanas Liuri atliko tyrimą su keturiolika mokinių, kad
mokymasis - nustatytų ryšį tarp išmokto informacijos kiekio ir įsimini­
Pirmasis kartojimas Po dviejų valandų mo greičio/6/. Trys mokinių grupės turėjo išmokti aštuo­
Antrasis kartojimas Tos dienos vakare nis, šešiolika ir dvidešimt keturis Australijos miestų pava­
Trečiasis kartojimas Po dviejų dienų dinimus.
Užduotį mokiniai pakartojo šešis kartus iš eilės ir vė­
liau dar kartą po savaitės. Atskiros grupės pasiekė tokių
Išsaugojimo ioo£ rezultatų:
procentas
- Trečioje grupėje mokiniai iš dvidešimt keturių pava­
85 dinimų įsiminė dvidešimt.
Įsimintos medžiagos kiekis
eo po kartojimo - Antroje grupėje - penkiolika iš šešiolikos.
- Pirmoje grupėje atsiminė visus pavadinimus, taigi
is Įsimintos medžiagos kiekis
aštuonis iš aštuonių.
20 60 4 12 24 > Laikas
min. min. vai. vai. vai.
* Reaktyvacija yra žinių atgaivinimas arba atnaujinimas, t. y. atsimi­
4 pav. Užmaršumo kreivė - 75% informacijos užmirštame nimų išlaikymas.
** Įsimintų žinių atsargos.
per pirmąsias 24 vai. po mokymosi/4/

30 31
 Laiko ašis ►
1. Kartojimas 2 Kari. 3. Kari. 4. Kart. 5. Kart.
(po 10 min.) (po 24 vai.) (po sav.) (po mėn.) (po pusės
metų)
^ ^ ^ s<
Kartojimas
(informacijos atnaujinimas)
1 dienu 2 diena
5 pav. Kartojimas tam tikrais laiko intervalais padeda atnaujinti
žinias ir kovoti su užmaršumu.
Be abejo, pažįstate tokį žmogų, kuris paskutinę minu­
tę „susigrūda" mokomąją medžiagą, norėdamas ją iš'ai-
kyti, o vėliau skundžiasi, kad jam viskas išdulkėjo iš pal­
vos. Išlaikius egzaminą visos žinios dingo. Tokį reiškinį
patvirtina kitų tyrimų rezultatai.
Jei norime informaciją išlaikyti ilgą laiką, būtina ją
pakartoti prabėgus savaitei po mokymosi. Mokiniai iš
trečiosios Liuri bandymo grupės užmiršo daugiausiai, iš
dvidešimties elementų įsiminė tik penkiolika. Tai beveik
toks pat rezultatas kaip ir antrosios grupės, kur mokiniai
įsiminė keturiolika elementų iš penkiolikos. Pirmoj; gru­
pė įsiminė visus aštuonis išmoktus elementus.
Mokslininkas priėjo tokias išvadas: „Laiko atžvilgiu
nėra prasmės stengtis greitai įvaldyti didelį mokymosi
medžiagos kiekį. Tada įsiminimas bus tik trumpalaikis. Jei
visgi norime tai, ką išmokome, atsiminti ilgiau, geriausia
medžiagos kiekį riboti ir dažniau jį pakartoti".
Maža to, norint įsiminti pernelyg,daug ir nepavykus,
atsiranda nepasitenkinimas savimi, keliantis nusivylimą
32
savo atmintimi ir diegiantis įsitikinimą, kad atmintis bloga.
Kitas Todėl prarandamas noras ir ryžtas toliau mokytis, (ateitį
kartojimas,
jei būtina pradedama žiūrėti su nepasitikėjimu, atsisakoma studi­
st> jų.. . Žmogų užvaldo pesimizmas.
Jei vadovausitės mūsų patarimais, kaip atsiminti tai,
ką įsidėjote į galvą, susiformuosite pozityvą pasiliki'jįmjl^
Daugiau apie jį sužinosite trečiame skyriuje.
\
Prieš užmaršumą nėra jokių stebuklingų vaistų f? K.ii
Ilgalaikis
įsh, tinimas C'
Studijuojant, mokantis profesijos arba kokio nors eg­
zamino išvakarėse žmonės neretai griebiasi medžiagų,
Stimuliuojančių nervų sistemos veiklą ir susikaupimą,
gerinančių budrumą ir atgaivinančių atmintį. Šios me­
džiagos yra tam tikras dopingas, kuris sukelia trumpalaikį
smegenų veiklos aktyvumą.
Ilgą laiką smegenys gali gerai dirbti tik teisingai „mai­
tinamos" ir „drėkinamos". Būtina sąlyga - s_uhala.ns.uota
mityba bei išvėdintos ir neprirūkytos patalpos. Tik tokio­
mis sąlygomis kraujas nekliudomas tiekia smegenims pa­
kankamą kiekį maisto medžiagų ir deguonies.
Sirguliuojant, sutrikusią kraujo apytaką smegenyse ga­
lima pagerinti vartojant vaistus, dėl to vėliau pagerėja
budrumas ir susikaupimas. Tačiau kol kas dar nėra atras­
ta medžiagos, galinčios pakeisti patį mokymąsi, c Qrn(<>
Kai kurie sportininkai vartoja dopingą, siekdami geres­
nių rezultatų, tačiau tapti čempionais vis tiek nepadeda.
Reikia įsisąmoninti, kad kaip ne visi vienodai gabūs
sportui, taip ne visų tokia pat atmintis. Genetiškai žmo­
nės skiriasi*, tačiau visi yra apdovanoti tam tikrais gabiH.
mais, kuriuos ateityje gali, bet neprivalo lavinti.
* Apie biologinius atminties aspektus kalbama septintame skyriuje.
}y
 ■ Klinikinės studijos 6h pratimas
Su tais asmenimis, kurie leidosi ištiriami dėl atminties Kaip greitai užmirštate?
sutrikimų, buvo atliktos lyginamosios studijos*. Studijų Atsiminkite atskirus pavadinimus ir užpildykite tuščia žemėlapį.
tikslas - išsiaiškinti, kokią įtaką atminčiai turi treniruotės
ir vaistų vartojimas. Tiriamieji buvo suskirstyti į keturias
grupes:
- I grupė vartojo vaistus,
- II grupė vartojo placebą**,
- III grupė vartojo vaistus ir treniravo atmintį,
- IV grupė vaitojo placebą ir treniravo atmintį.

6a pratimas
Kaip greitai užmirštate?
įsiminkite pavadinimus žemėlapyje.
Teisingų duomenį) kiekis
Uždenkite žemėlapį ir pereikite prie 6b pratimo.
Patikrinkite šį pratimą ir po savaitės pabandykite atlikti tą pa­
čią užduotį (6c pratimas).

2 [ Telšiai Joniškis Birža V

'3 •
(o \ Klaipėda • N. 6c pratimas
Rokiškis\
Kaip greitai užmirštate?
§ Ji
/{•ŠHutė

\
.Raseiniai

Kaunas
• Anykščiai

Švenčionys. _ i, Nežiūrėkite nei į žemėlapį 6a pratime, nei į rezultatą db prati­

me, bet užpildykite
šį žemėlapį iš naujo.

Vilnius/

) Druskininkai/^ -

* l.ilianos Israel iš (uitliko Datveilerio instituto darbas (Ciurichas, 1987). Teisingų duomenų kiekis
** Tabletė tokios pačios formos ir spalvos kaip vaistas, tačiau be po savaitės.
veikliosios medžiagos

34 35
 Savaime suprantama, niekas nežinojo, ar vartoja vais­
tus, ar placebą. Atmintį treniruodavo kartą per savaitę, o
pratimai buvo pritaikyti stimuliuoti budrumą ir dėmesį
bei asociacijoms kurti.
Visi tiriamieji atlikdavo pakartotinius testus. Buvo ly­
ginami pradiniai ir po trijų mėnesių gauti rezultatai. Abi
grupės, vartojusios vaistus ar tik placebą ir treniravusios
atmintį, pasiekė geresnių rezultatų, nei grupė, vartojusi tik
vaistus. Taigi šį tyrimą galima apibūdinti Žano de Lafon­
teno pasakėčios „Kaimietis ir jo vaikai" pabaiga: „Pinigų
nerado. Tačiau kiekvienas iš jų visgi patyrė, kaip išmintin­
gai tėvas jiems pasakė:
„Darbas ir yra turtas".
2 SKYRIUS
Geros atminties privalumai
Atmintis kaip visuma
J atmintį dažnai žvelgiama manieheistiniu* požiūriu,
kuris didelę reikšmę teikia tokioms sąvokoms kaip Dievo
dovana arba fatališkumas: „Atmintį arba turime, arba jos
neturime". Pagal šią koncepciją, mes iš prigimties esame
apdovanoti tam tikrais gabumais, kurie gali, nors nebū­
tinai, tobulėti. Tai, kas laikoma gera atmintimi, yra ge­
bėjimas lengvai išsaugoti įgytą patyrimą. Pakerėti tokių
minčių magijos norėtume akimirksniu atsiminti viską, ką
kada nors esame išgirdę ar perskaitę.
Šiuo metu gyvenimo ritmas labai greitas ir mums sun­
ku rasti laiko susikaupti, įsiminti, eksperimentuoti ar kar­
toti. Tačiau pamirštame, kad norėdami ką nors atsiminti,
privalome tam skirti nemažai laiko ir atkaklių dvasios
pastangų.
Manydami, kad atmintis yra įgimta vertybė, kartu tar­
si neigiame, kad galime ją itin pagerinti. Visgi perskaitę
šią knygą neabejotinai pasakysite, kad tobulinant atmintį
galima šį bei tą nuveikti. Ir būsite teisūs. Jei norite žengti
toliau, turite mesti ligšiolinius sustabarėjusius stereotipus.
Taip susikursite naują požiūrį bei pagerinsite savo atmintį.
Atmintis nėra tik Dievo dovana, bei ji taip pat nėra ir
paprasčiausias gebėjimas. Ji turi nemažai tarpusavyje su­
sijusių metmenų ir diferencijuotų funkcijų, iš kurių yra
sukuriama vientisa sistema. Todėl apie atmintį kalbėsime
daugiskaita.
•Religinis-filosofinis mokymas, kuris pabrėžiu priešingybes (gėris -
blogis, Šviesa - tamsa).
37
 Sensorinė atmintis"
Sensorinė atmintis yra labai trumpa ir išlaiko įspū­
džius keliolika milisekundžių.
Ji atitinka momentinio (tiesioginio) suvokimo atmin­
tį, t. y. tai. ką perduoda mūsų penkios juslės. Taip yra dėl
interferencijos**, kuri blaško dėmesį ir kliudo pakartoti
įvykius mintyse. Sensorinė atmintis yra ir labai trapi -
kiekvienas naujas sensorinis pojūtis išsisklaido per dvi
minutes. Vis dėlto sensorinė atmintis kartais nustebina
atsiminimų tikslumu, kurie iškyla taip aiškiai, tarsi būtų
nufotografuoti.
f Sensorinė Atmintis ~ Taigi galime alsi- •
dirba nepertraukiamai minti visiškai \tskq. kas Laimė, kad ga
ir automatiškai.. lyksta aplink mus. tune lai ir užmiršti
7 pratimas
Stebėkite ir treniruokitės
Atkreipkite dėmesį, kaip elgiatės, kai norite paskambinti nu­
meriu, esančiu telefonu knygoje. Kokia jūsų strategija? Skai­
tote skaičius paeiliui - pasižiūrite į puslapi, nuspaudžiale
mygtuką, vėl pažvelgiate į puslapį, ar perskaitote numerį kaip
visumą. įsimenate jį ir vėliau surenkate visą iškart?
Išbandykite antrąjį metodą ir pamatysite, kiek jis yra greitesnis
ir efektyvesnis.
* Dar vadinama momentine arba tiesiogine.
'* Anksčiau įgytu įgūdžiu trukdymas naujiems susidaryti mokantis.
38
N u o sensorinės atminties kokybės priklauso, ar atsi­
mename „perbėgusius" smegenimis įspūdžius. Sužadinę
ypatingą dėmesį ir sukėlę t a m tikras asociacijas, įspūdžiai
pereina į trumpalaikę atmintį.
Pavyzdys
Petras ką tik perskaitė telefono numerį užrašų kny­
gutėje ir gerai įsikalė jį į galvą. Jis visiškai pasitiki savo
atmintimi. Tačiau telefonas užimtas. Po kelių minučių
Petras vėl nori paskambinti, tačiau numerio jau nebe­
atsimena. Informacija prarasta visam laikui, nes nebu­
vo įrašyta į ilgalaikę atmintį.
Trumpalaikė atmintis f &'<<*-("{/'<
Naujausi tyrimai rodo, kad trumpalaikė atmintis susi­
deda iš kelių specializuotų sistemų, atliekančių skirtingas
funkcijas. Šios sistemos yra vadinamos moduliais.
■ Darbinė atmintis
Darbinės atminties užduotis yra laikyti naudingą in­
formaciją darbo metu. Jam pasibaigus, visos žinios pa­
mažu išnyksta.
Čia kalbama apie silpnai fiksuojančią laikiną atmintį,
kuri leidžia dirbti kelis darbus vienu metu. Viena iš jos
funkcijų yra priminti žinias, kurios anksčiau buvo įdėtos
ilgalaikėje atmintyje siekiant dabartinio darbo tikslumo.
Taip pat leidžia nekreipti dėmesio į tai. ką matome ir
girdime, jei čia tik įprasti kasdienio gyvenimo reiškiniai.
Todėl neatsimename visų nepažįstamų žmonių, kuriuos
per dieną sutinkame, kiekvieno menkiausio garselio ar
šurmulio, lydinčių mus visą dieną.
39
 I

[ ', " ■ Pateikdami šią užduotį, pasiūlėme perskaityti žodžius

atlikdami pralii ą 11b. Ar jie iškyla tokia pačia tvarka,
t tik vieną kartą, neleisdami jų sudėlioti į tikslią sistemą.
kokia yra prati ne? Ar yra sugrupuoti pagal mąstymo
į Pereikite prie 11c pratimo: prisiminkite, kaip atgami-
asociacijas ar k; /.kokias kategorijas? Ar daug jų trūksta?
fih'Ote atskirus žodžius ir pasižymėkite rezultatus. Pama-
'^•tysite, kad, sugrupavus žodžius į tam tikras kategorijas,
1 la pratimas SlVengviau juos atsiminti. Užtenka vien jau paminėti kva-
Kaip Įsiminti žodžiu mišinį . ; į.pų sąvoką, o į galvą jau ateina atskiri šios kategorijos
Pasistenkite Įsiminti kuo daugiau žodžių iš šio surašo. Kiekvie­ B*;':': žodžiai..
~
ną žodį perskaitę kitę lik vieną karta.
KT, 11c pratimas

suktuvas
puodas
krokas
šaukštas
kartelė
Tunisas
meta
Prancūzija
prausykla
kmynas
petražolė
replės
I t
Kaip atsiminti žodžių mišinį: atsiminimo gerinimas

Nežiūrėkite į ankstesnį pratimą, tačiau pabandykite atsiminti

kuo daugiau žodžių pagal tam tikrą sistemą.
bidonas ■vazdikėlis dubenėlis teptukas : Ankstesniame sąraše buvo pateikti įvairūs prieskoniai. Išvar-
žirklutes Belgija dildė vaza

Uždenkite šį sąr ša ir pereikite prie 1 lb pratimo " dykite juos:

1 lb pratimas s-Tcn buvo ir įrankių. Kokių?

Kaip įsiminti žodžiu mišinį
Surašykite visus žodžius, kuriuos atsiminsite, ir taip lavinkite i Atsiminkite indus, esančius ankstesniame sąraše.
atminti.

Kokios šalys buvo išvardytos ankstesniame pratime?

Kiek duomenų atsiminėte'.' D

- Iš to, ką čia pateikėme, peršasi tokia išvada: jei turime
•atsiminti ilgą bet kaip išmėtytų sąvokų sąrašą, reikia jas
sugrupuoti pagal tikslią sistemą ir taip užkoduoti

Palyginkite su sąrašu, esančiu 1 la pratime.

I Šis surūšiavimas, kurį galima lyginti su kartoteka, pa­
dės atnaujinti sąvokas, jau anksčiau sudėtas į mūsų ilga­
Pasižymėkite re. aliutą.
laikę atmintį.
< llttjr-rfrl&tV-^
42
 Pavyzdys
Kaip iš „kartotckinės atminties" ištraukti kokį anek­
dotą arba atsitikimą?
Ibnis bičiulių prašomas turėtų prie stalo papasa­
koti kokį nors pokštą, tačiau niekas neateina į galvą.
„Tik prisimink," - sako jam Monika. „Zinai juk tą apie
belgus, bažnyčią ir gyvūnus...". „Taip, jau žinau. Viena
katė, kuri..." Poniui galvoje tarsi nušvito, ir jis papasa­
kojo kur kas daugiau pokštų nei tą vieną.
Ilgalaikė atmintis
Iš to, kas buvo kalbama ankstesniuose skyriuose, galė­
tų atrodyti, kad mūsų atmintis yra labai primityvi. Viduti­
niškai jsimename maždaug septynis žodžius ir lygiai taip
pat „neišgriebiame" iš atminties daugiau nei septynių
trumpučių frazių arba skaičių. Primename, kad visus
šiuos žodžius turime žinoti ir dažnai juos vartoti. Atsimini­
mo pajėgumas mažėja, jei terminai yra mažiau įprasti, su­
dėtingesni ir abstraktesni.
Tai viena iš Alano I.iuri, kuris tyrinėjo žodžių atsargų
sudėtingumo ir jų atsiminimo ryšį, išvadų.*/6/ Jis pateikė
gimnazistams užduotį atsiminti penkias žodžių grupes.
Žodžiai buvo sugrupuoti pagal sudėtingumą. Pirmoje
grupėje buvo palyginti įprasti žodžiai, pvz., Kinija, Ceza­
ris, seniena..., o kitos buvo sudarytos iš sunkių žodžių,
pvz., ksenofobija, valiuta, antefiksas... Iš pirmos grupės
moksleiviai atsiminė maždaug šešis terminus, t. y. vienu
mažiau, nei paprasčiausių žodžių atsiminimų vidurkis.
Gebėjimas atsiminti vėliau nuolat krito iki trijų žodžių
pačioje sunkiausioje penktoje grupėje.
* Alain Lieury. lies mėlhoclcs pout la ineinoire (Atminties metodai)/6/.
44
Alano Liuri darbo rezultatai b
Sudėtingumo laipsnis Vidutinė momentinės
atminties apimtis
1 5,62 žodžio
2 5,07 žodžio
3 4,8(> žodžio
4 4,25 žodžio
5 3,29 žodžio
Magiška septyniukė galioja tik tokiu atveju, kai kalba­
ma apie įprastas sąvokas. Iš to galima padaryti svarbią
išvadą: atmintį visiškai pritaikome tik ten, kur kalbama apie
gerai mums žinomus dalykus.
Naujų žinių įdiegimas iš esmės priklauso nuo ankstes­
nių žinių. Todėl galite išvardyti septynis žodžius, kuriuos
gerai žinote. Jie yra ilgalaikės atminties atsargų dalis, ku­
ria galite naudotis dėl trumpalaikės darbinės atminties
aktyvacijos. Septynis naujus žodžius - ar jie būtų iš kokios
nors nežinomos srities arba užsienio kalbos - jūs visgi įsi­
menate kur kas blogiau. Taip yra todėl, kad jie nėra jūsų
visapusiško išprusinu) dalis. Norint įsisavinti reikia juos
apdoroti ir daug kartų pakartoti. Tik tokiu atveju jie įsi­
šaknys ilgalaikėje atmintyje.
Trumpalaikė atmintis leidžia atsiminti septynis ele­
mentus. Tačiau jei surūšiuosime elementus į tam fikTai
grupes, susidarysime iš jų tam tikrą ..kartoteką," tai atsi­
mintų elementų skaičius staiga labai padidės. Šis metodas
leidžia mums „ištraukti" daugybę žinių, jau anksčiau įre­
gistruotų ilgalaikėje atmintyje.
Ilgalaikė atmintis yra naujos informacijos registravi­
mo rezultatas. Kelias į atsiminimą eina pergrupuojant,
organizuojant, peržiūrint ir daug kartų kartojant žinias.
/''/ / ^ - ' 45
Šių žingsnių tikslas yra praplėsti atminties apimtį ir emo­ Ilgalaikės atminties saugykla šiek tiek primena bib­
cijas, kurios buvo išsaugotos atmintyje ilgiau nei tris mi­ lioteka - joje Įrašytas atskirų kategorijų sąvokas galime
nutes ir nepasidavė interferencijai. lyginti su dalykiniu kataloguT i "Triimpiau tariant kuo
Ilgalaikė atmintis susidaro tiek iš dabartinės, tiek ir iš daugiau žinome, tuo lengviau kuriame asociacijų ir pa­
senos informacijos. Dabartinių įvykių atžvilgiu ilgalaikė jėgiame žodžius suvaldyti. Puikus būdas viršyti ribotų
atmintis yra labai trapi, todėl lengvai juos užmirštame. trumpalaikės atminties pajėgumų yta sugrupuoti žodžius
Tik lyginant su ankstesniais įvykiais jų laikome ilgalaike Į pagal giminyste ir reikšme; apie lai dar bus užsimini;).
(išimtis - patologines būsenos). Alanas Kiuri* teigia: „Joks gebėjimas atsiminti kaip
toks neegzistuoja. Visgi egzistuoja gebėjimas mokytis, ku­
ris priklauso nuo ankstesnių žinių, glūdinčių ilgalaikėje
12 pratimas
atmintyje, gausumo'77/.
Rūšiuoti sųvokas galima ne tik pagal reikšme, bet ir
IRAKU PILIS
pagal tematikų, pavadinimus arba kilus kriterijus...
Pabandykite pažadinti atmintyje vien,-) žinomiausių Maironio 13 ir 14 pratimuose galite pasitikrinti, kad atsimini­
eilėraščių. mas yra efektyvesnis, jei vyksta pagal tam tikrų fonetinį
Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai principų, pavyzdžiui pirmųjų raide.
Trakų !
los aukštus valdovus užmigdė kapai, \3 pratimas
O ji tebestovi dar vis.
Kelionė po Lietuvos Respublika.
Bei amžiai 2
3 Pažiūrėkime, kaip veikia atmintis.
Kai vejas pakyla ir d m m / d ž i a s vanduo, Akimirksniu prisiminkite kuo daugiau I leluvos miestų ii m u s
Ir ežeras verži;is platyn, lėlių pavadinimų ir juos užrašykite.
banga 4
Paplautas nuvirsta žemyn.
5
(iiiaiidindamos įautri;| širdj ne vienų.
n
Ir liek mums davei milžinų!
Iii Vytauto didžio galybe matei,
Kad jojo lai]) savo pulkų'
7
Km ta senove, brangi atsiminimais?
(I. t. I.)

' -" Sprendimus knvgos />ah: * Alain Licury, t a ntčiooiie du ivivean ;i tetute ( d įsiminimai ii
Rrocgcnyji mokykloje)/?/.

4b 47
 14 pratimas
Atmintis ar sąlyginis refleksas?
Išvardykite kuo daugiau miestų ir miestelių pavadinimų pra­ Pirmaisiais gyvenimo metais didelės reikšmės turi
sidedančių raide A, vėliau Ii, C it taip toliau abėcėlės tvarka. mokymasis. Vaikai mokosi vaikščioti, kalbėti... Laikui
bėgant žmogus įgyja patirties, kuri sąlygoja jo įpročius,
A
B
darbo būdą ir egzistenciją. Nors kai kuriais atvejais žo­
C džius „atmintis" ir „mokymasis" galima laikyti sinonimais,
Č tačiau tai du skirtingi terminai. ~(
D Mokymasis yra toks procesas, kuris padeda pakeist*
E savo elgesį. Tuo tarpu atmintis yra gebėjimas atnaujinti.^
Ė seną patyrimą. Jau 1885 m. atminties tyrimo pionierius*,
F Hermanas Ebingbauzas pabrėžė kartojimo reikšmę*. Jei
G nepakartosime, nesugebėsime užsirišti batraiščio ar pri-Į« •
I siminti penkiolikos žodžių sąrašo. Todėl mokykloje mo­
J kėmės atmintinai visokias gramatikos taisykles arba dau­
K gybos lentelę. Nors kartojimas svarbus atminčiai, bet ar
L užtenka vien tik daugybę kartų pakartoti? Šiuo požiūriu
M r
atmintis ne kas kita, tik sąlyginio reflekso rezultatas.
N
O
P Pavyzdys
R
S Martynas diktante daro vis tas pačias klaidas. Dėl
Š to mokytoja jam liepia dvidešimt kartų teisingai parašy­
T ti atitinkamą ištrauką. Ji yra įsitikinusi, kad kartojam
U reikalingą taisyklę vaikas galų gale įsimins.
V
z
ž Sąlyginiai refleksai pagal Pavlovą
1903 m. prie mokymosi tyrimų nemažai prisidėjo I.Pav­
Pavyzdys lovas**, atradęs sąlyginius refleksus.
Silvija negali prisiminti prancūzų kalbos profeso­
riaus vardo. ..Manau, kad prasideda raide T... kaip to- * Medžiagos kartojimas rekomenduotais laiko intervalais yra tinka­
matai... topazas... Tomas... Aha, jau žinau, jo vardas miausias būdas palaikyti vienodą žinių lygj.
** I.Pavlovas (1849-1936), rusų fiziologas, apdovanotas Nobelio pre­
Tomazas. Visgi prisiminiau..."
mija (1904) už kraujo apytakos ir virškinimo tyrimus.

48
 Seilių liaukų sekrecijos tyrimo metu Pavlovas bandė
rasti impulsus, i kuriuos gyvūnai reaguoja padidėjusiu sei­
lių išsiskyrimu; Jis pastebėjo, kad šunims seilės ima tekėti
vien pamačius žmogų baltu chalatu, nes juos šėres prižiū­
rėtojas taip pat tokį dėvėjo, nors maisto jie dar nemato ir
neužuodžia. Todėl Pavlovas atliko trijų etapų bandymą:
1) Prižiūrėtojas paskambina skambučiu šuniui, kuris
jo nemato.
2) Neilgai trukus po to duoda gyvūnui mėsos ir tuo
paskatina seilių liaukų sekrecija.
3) Bandymą nuolat kartoja.
Po keliolikto pakartojimo šuniui pradeda skirtis seilės
iš karto po skambučio, daug anksčiau nei gauna mėsos.
Bandymų užteko pakartoti penkis kartus, kol susidarė
„refleksai".
Pakartotinį garsinį impulsą susiejus su ėdalu, tiesiogi­
niu stimulu seilėms išsiskirti, šuniui ima skirtis seilės jau
po jo. Taigi atĮJratk) sąlyginis refleksas. Skambučio tilin­
džiavimas yra impulsas, kuris skatina seilių liaukų veikli}.
Visgi jei skambinama pakartotinai, tačiau mėsos ne-
dujodama, sajygiiiis refleksas pamažu silpsta, kol dingsta
visiškai. |vyksta vadinamasis užgesimas.
Tikrai stebėtina, kad po tam tikro ramybės periodo
refleksai spontaniškai atgyja, vadinasi, jie neišnyksta, bet
įvyksta jų inhibicija*. Visi šie dalykai vyksta pasąmonėje.
Iš šių tyrimų buvo išvesti tam tikri psichologiniai dės­
ningumai, kurie prilaikomi kasdieniame gyvenime, pa­
vyzdžiui, reklamoje. Pirmoji „taisyklė" - apie suvokim;}.
Reklama turi būti gerai matoma arba girdima, kad žmo­
gus ją atsimintų. Antra „taisyklė" - asociacijų kūrimas
tarp vaizdo ir ženklo. Virėją su balta kepure lengvai su-
* Sustabdymas, blokavimas.
50
siesimc su sriubų arba padažų ženklu, rūpestingas mo­
čiutes - su įvairiomis jogurto rūšimis, turką su turbanu -
su kava, seną juodą vergą - su kokia nors ryžių firma...
Geras reklamos agentas privalo sukelti vartotojui sąlyginį
refleksą.
Daugeliu atvejų reklama būna tokia taikli, kad kai ku­
rių firmų ženklai išstumia gaminių pavadinimus. Nesvar­
bu, ar mes reklamos gerbėjai, ar priešininkai, visgi kas­
dieniame gyvenime dažnai prabylame frazėmis, išgirsto­
mis reklamoje.
Skinerio sąlyginiai refleksai arba operacinis mokymas
Esant klasikiniams, arba Pavlovo, refleksams, atsaky­
mas į dirgiklius yra refleksai, vadinasi veikia pasąmonė
je, kai tuo tarpu reakcija j Skinerio rejleksų dirgiklius yra
laisvi atsakymai.
Pagal B. F. Skinerio* refleksų teoriją, subjektas są­
moningai pasirenka atsakymą, kurį vėliau įtvirtina, o šis
įtvirtinimas yra naujos motyvacijos šaltinis. Žmogus turi
plėtoti konkrečią veiklą, luo sukeldamas refleksą. Veikla
yra laisva, vykdoma su tam tikra atlyginimo perspektyva
(pozityvus skatinimas) arba su bausmės išvengimo per­
spektyva (negatyvus skatinimas).
Atsiradę refleksai, anot Skinerio, yra operacinio, arba
aktyvaus, tipo/8/. Subjektas sąmoningai prisideda prie įvy­
kių eigos.
Pavyzdžiui, norint išmokti važiuoti dviračiu, reikia
sugebėti išlaikyti pusiausvyrą. Mokomasi bandymų ir
klydimų metodu - kaip reakcija j kūno pojūčius, kurie
apsaugotų, kad nenukristume nuo dviračio (negatyvus
* H. Y. Skinner, The tk'liavior of (»ip.;iiiisriius/H/.
51
skatinimas). Jei mums gerai sekasi, stipriname tinkamą
„Kartojimas yra procedūri­
kūno reakciją pusiausvyrai išlaikyti (pozityvus skatinimas). nės atminties pagrindas".
Skinerio refleksais remiasi ir gyvūnų dresūra, laisvais
refleksais ir toliau įtvirtinami įvairūs įpročiai, kurie, beje,
patvirtinami ir prietarais.

Pavyzdys

Negatyvus skatinimas
Prietarai gimsta iš baimės ir
suteikia mistiškos reikšmės kai
kuriems ritualams. Kai kas,
pavyzdžiui, beldžia į medį, kad
ko nors neužkalbėtų, viešbu­
čiuose ir ligoninėse (rūksta
tryliktų kambarių... Tai, kad
mieliau neiname po kopėčio­ Atsimenate, pavyzdžiui, kaip atidaryti butelį, kaip nu­
mis, yra sąlyginio reflekso prie­ lipti laiptais, kaip važiuoti dviračiu... Tai yra įgytų gebė­
žastis. Juk mums ant galvos jimų, kurie tapo refleksiniais įpročiais, atmintis.
galėtų nukristi kad ir dažų ki­ Procedūrinė atmintis turi didele įtaką mokantis at­
birėlis. mintinai ir susikuriant vidinius automatizmus.
Kalbame apie implieitinį (numanomą) atminties ge­
Pozityvus skatinimas bėjimą, nes jau užmiršome, kokiu būdu mes vieno ar kito
Alicijai padeda mokytojų pagyros, kurios skatina ją ge­ veiksmo išmokome.
riau mokytis. Pagyrimai veikia kaip pozityvus skatinimas,
jie įtvirtinami asociacijomis, susietomis su pasitenkini­ Atmintis ir intelektas
mu dėl gerai atlikto darbo ir įdėtų pastangų.
Atmintis palyginti su intelektu dažnai neįvertinama.
Nemažai teorijų, kalbančių apie sugebėjimų įgijimą,
Procedūrinė atmintis taip pat apie atminties pajėgumo treniravimą, apsiriboja
tik mechanišku mokymusi atmintinai.
Procedūrinė atmintis, arba kai kurių poelgių užkodavi­ Į gerą atmintį kartais žvelgiama kaip į kvailių savybę.
mas (dinaminių stereotipų kūrimas), yra sensomotorikos* „Atmintis dažnai siejama su kvailumu ir priklauso nenuo­
gebėjimai arba gebėjimai pasiekti rezultatų kartojant. vokiesiems," - sako Šatobrianas*.

* Fransua Renė de Šatobrianas, prancūzų poetas, rašytojas ir politi­

* Procesų, apimančių pojūčius ii atsakomąjį judesj, visuma. kas (1768-1848).

52 53
 Kai ką nors pavadiname intelektualiu, galvoje turime Pavvzdvs
gebėjimą logiškai mąstyti ir svarstyti, kuris praktiškai at­
meta atminties galimybes. Paprastai sakoma, kad tai, ką Natalija visa vasara (tarnavo: ..I et ii Iv, k"t ii be "
nors dar nemoka anglį) kalinis Taigi įi gali įsiminti žo­
mes suprantame, lengviau atsimename. Ar tai reiškia, kad
džius, kuriu visiškai nesupranta, vien lik lodei, kad jai
gerai atminčiai tereikia viską suprasti? Būkime teisingi, patinka dainuoti žinom;) melodija.
patys sau! Nors viskas atrodo aišku, visgi turime stengtis,
kad įsikaltume į ilgalaikę atmintį. Mokslininkas, sukūręs
kokią nors idėją, turi aiškiai ir tiksliai išreikšti savo atra­ 15 pratimas
dimą, kad jo darbas nenueitų užmarštin. „Vien tik svars­ « i
Konstrukcijos iš kaladėlių
tyti ir nepalikti pėdsako yra laikina," - rašė S. Malarmė*.
1%8 m. šveicarų psichologas Žanas Pjažė kartu su sa- Peržvelkite kiekviena paveikslėlį.
vo bendradarbe Barbela Inhelder įrodė ryšį tarp atmin- j Nurodykite paveikslėlius, sudarančius atskira konstrukciją.
ties ir protinės veiklos, dėl ko žmogus gali adaptuotis L Atsižvelkite ir į tai, kad suskaičiuoti reikia ir tas kaladėles, ku­
rių nesimato. »
aplinkoje/9/. Pjažė tyrė vaiko intelekto raidą. Jį domino,
kaip sprendžia problemas individas, kuris su jomis susi- į Pavyzdys: Q kaladėles. .? iš jii turime nuspėti.
duria pirmą kartą. Aptikęs naują daiktą, vaikas jo ypaty- Į
bes tiria pamažu. Jo veiklos tikslas - pažinti šias ypatybes.
Vaikas įsigilina į esmę ir taip konstruoja savo dvasinį gy­
venimą. Jis Įsiurbia ir apdoroja tai, kas jį supa. Natūralu,
kad kiekvienoje identiškoje situacijoje vaikas panaudoja \
tai, ką jau yra sužinojęs. Jis moka apibendrinti, o tai pa­
deda prisitaikyti prie naujos aplinkos.
15 pratime skaitytojas sužinos pradinės informacijos
minimumą. Mažas vaikas vadovaujasi akivaizdžiu mąsty­
mu, todėl skaičiuoja tik tas kaladėles, kuriasmato nupieš- L
tas. Visgi teisingai jis galės išspręsti užduotį tik tada, kai j
įsivaizduos kaladėles, kurios nematomos. Suaugusiems,:
kurie jau žino apie daiktus erdvėje, užtenka menkutės;
nuorodos, kad mintyse sukonstruotų visą paveikslėlį. Šios f
Matematikams arba architektams šis pianinas gali atrodyti
rūšies užduotį galima išspręsti ir dedukcijos būdu, bet tam lengvas, tačiau nepratę prie erdvinio muMvmo šios užduoties
reikia ankstesnių žinių. Erdvinį suvokimą lavina vaizdinė neatliks taip greitai Jei lai yra ii įusu atu'jis. nepasiduokite ir
atmintis. Į patikrinkite, kiek pažengėte.

Sprauhnuis knygos gale,

" Stefanas Malarmė. prancūzu poetas (1842 - 1H98).

54 SS
 Apibendrinimas
16a pratimas
Įsivaizduokite, kad est.te zoologijos sode ir pirmą kar­ Panašumai ir skirtumai
tą gyvenime matote lūšį. Jums pasirodys, kad ji panaši į VįGerai peržvelkite kiekvieną gyvūną, kad galėtumėte išvardyti
didelę katę ir tik vėliau suvoksite, kuo šie gyvūnai skiriasi. jo būdingiausius bruožus.
Pamažu atrandate vis Jaugiau ir daugiau būdingų to m
žvėrelio bruožų ir taip ga'ite palyginti jį su gerai jums ži­
nomu gyvūnu - namine kitę. Ką bendra turi katė ir lūšis,
ir priešingai - kuo skiriasi. t-
Lygindami abu gyvūnus juos geriau pažinsite. ■M

Naujos žinios atsiranda palyginus jau turimas su kokiu

nors nauju įspūdžiu. Iš pradžių atpažinsite būdingas katės
ypatybes, vėliau jas apibendrinsite ir susiesite naują ob­
jektą su kačių gimine, jų panašumus, įrašytus atmintyje.
Kiekviena nauja informacija taip susijungia su kokiu
nors ankstesniu patyri/nu.
Ryšiai nenutrūksta. Pagal seniau susikurtą koncepciją
ocelotas- lūšis katė
kiekvieną įrištą atspausdintų lapų ryšulį pavadinsime
knyga ir be problemų ją at kirsime nuo laikraščių. Uždenkite paveikslėlį ir pereikite prie kito.
Apibendrinant galima pasakyti: viskas, ką žinome, vi­
sada susieta su didesniu ; r mažesniu elementų, įsišakni­ 16b pratimas
jusių atmintyje išgyventų patyrimų pagrindu, kiekiu.
Panašumai ir skirtumai
Pažiūrėkime, kaip įsim nate 16 pratime. Peržvelgdami
kiekvieną paveikslėlį, pasi :ymitc, kokie bendri gyvūnėlių Išbandykite atmintį.
bruožai. Iš pradžių peržve igėte paveikslėlį kaip visumą ir Išvardykite visus šešis gyvūnus.
tik po to ėmėtės detalių? Nesvarbu, ką darėte pirmiau -
jūsų tikslas buvo ieškoti skirtumų ar panašumų lyginant.
Siekdami geriau suvokti naują reiškinį, kiekvienas elgė­ Kuo išsiskiria ocelotas?
tės savaip - lyginote arba skirtumus, arba panašumus.
Kai vėliau norėsite įrašyt; atsiminimą vėl iškelti, minty­
se atgaivinsite mokymosi situaciją ir kodą, kurį panau­
Kuo skiriasi puma nuo jaguaro?
dojote.

56 57
 „Iškalimas" a r mokymą? is pagal loginius ryšius?
Nuo aštuntojo dešimtmečio atsirado kognityvios psi­
chologijos* atminties teorijos. Taip atmintį studijuojame
semantiniu** ir vaizdiniu*** būdu, kurie leidžia paskirsty­
ti ir atnaujinti informaciją.
Gera atmintis nėra vien tik mechaninis atkartojimas,
bet apima loginę dedukciją bei problemų sprendimą.
Galima ir nesutikti su tokia plačia sąvokų apimtimi,
tačiau čia remiamasi Pjažė atminties, plačiausia ir siau­
riausia šio žodžio prasme, teorija.
Daugelio specialių darbi 1 pagrindu psichologas Ende-
lis Tulvingas**** aprašė tris atskiras ilgalaikės atminties
sistemas/10/. Kalbama apie epizodinę, semantinę ir pro­
cedūrinę atmintį:
- Epizodinė atmintis registruoja asmeninį patyrimą
laiko ir erdvės atžvilgiu.
- Semantinė atmintis padeda mums pažinti aplinkini
pasaulį. Ji padeda išlaikyti bendras žinias ir leidžia
jomis naudotis.
- Procedūrinė atmintis padeda mums gauti ir auto­
matizuoti įvairius sen; omotorinius gebėjimus, kaip
pavyzdžiui, plaukimą, lipimą laiptais***** ir pan.
Taip pat ir automati -.'.avimą mintyse, pavyzdžiui,
daugybos lentelę.
Epizodinė atmintis
Epizodinė atmintis veikia specifinius išgyvenimus. Ji
padeda išlaikyti įvairius asmeninius išgyvenimus ir patirtį.
* Psichologinė kryptis, ku i pabrėžia pažintinių procesų ir visų
jos formų reikšmę - dėmesį, atmint , suvokimą, mokymąsi.
** Elementų išrūšiavimas ii sudėjimas stulpeliais (sąvokų, daiktų,
būtybių) pagal kategorijas nuo papr įsčiausių iki specifiškiausių.
*** Vaizdinių bežodis informacijų apdorojimas (vadinamasis pa­
veikslų).
**** EndclisTulvingas, Sema;.;inės atminties vaidmuo.../10/.
***** Žr. 52-53 psl.
58
Tai yra tarsi mūsų auto­
17 pratimas
biografija: atsimename sa­
vo praeitį ir įvairius kas­ Sekmadienio rytas
dienius epizodus. Todėl, Atsiminkite:
pavyzdžiui, žinome, kad iš­ - kai kuriuos atsitikimus iš
einant iš namų reikia užra­ vaikystės;
kinti duris. - sekmadienio ryto ritualus;
Epizodinė atmintis nė- - laimingas atostogų dienas.
ra svarbi vien tik del to,
kad galėtume atsiminti, ką padarėme, bet ir padeda
mums suvokti, ką turėtume daryti ateityje: „Kiekvieną
dieną pusę penkių turiu eiti pasiimti vaiko iš darželio..."
Epizodinės atminties dėka gebame orientuotis laike ir
erdvėje: „Tai įvyko ten ir ten, tada ir tada". Išgyvenimai
vėliau rikiuojasi į tikslią chronologinę eilę mums nesuvo­
kiant, kada tiksliai tai atsitiko: „Atsimenu, nes prieš tai
susilaužiau koją".
Dar daugiau - epizodiniai prisiminimai atnaujina ir
mūsų pažinimą bei papildo semantine atmintimi įgytas
žinias.
Pavyzdys
Prarasto laiško ieškojimas
„Mama pasiuntė vienos tokios mažos putlutės spur­
gos, kurios atrodo taip, tarsi savo formą būtų įgavusios
rantuotoje kriauklytėje. Netrukus aš, prislėgtas apsi­
niaukusios dienos ir niūrių minčių apie rytdieną, pakė­
liau prie lūpų puodelį arbatos, kuriame buvau palikęs
suminkštėti kąsnelį spurgos. Tačiau tą akimirksnį, kai
gurkšnelis šio gardėsio palietė lūpas, mane tarsi kažkas
nupurtė ir aš pasidaviau nuostabiausiems dalykams, ku­
rie vyko manyje. Mane užplūdo pasitenkinimo jausmas,
visiškai izoliuotas, be jokios aiškios priežasties. (...)
Ir pamažu panirau į prisiminimus. Tai buvo meduo­
lio skonis. Jį man ankstų sekmadienio rytą (nes tą rytą
neidavome^! lauką prieš Mišias), pamirkiusi į arbatą ar
59

liepžiedžių nuovirą, duo iavo teta Leonija, kai ateida­
vau į jos kambarį palinkę i labo ryto. (...)
- . Ir kai tik vėl pajutau pamirkytą liepžiedžių nuovire
meduolį, kurį man duoc ivo teta (nors dar nežinojau,
* kodėl mane tas atsiminki. as taip pamalonina ir tą suvo­
kiau daug vėliau), senas j ilkas namas, kuriame buvo jos
kambarys, kaip teatro dekoracija prisijungė prie atskiro,
atsukto į sodą namelio, k.irį man pastatė mano tėvai (tą
[į t, mažą plotelį vienintelį ik: šiol atsimindavau); o su namu
ir miestas, nuo ryto iki v ikaro ir bet kokiu oru, aikštė,
""ftfk "i į kurią prieš pusryčius i ;ane pasiųsdavo, gatvė, kuria
tiek kartų eita, takeliai, ki riais vaikštinėjau gražiu oru."*
Teoriniai modeliai semantinę atmintį vaizduoja kaip
tankų kertinių taškų tinklą su daugybe tarpusavio ryšių.
18 pratime įsitikinkite, jog užtenka ir nereikšmingos
detalės, kad suvoktumėte, apie kurį paveikslėlį kalbama.
18 pratimas
Kokia jūsų semantinė atmintis?
1. Peržvelkite paveikslėlius pirmoje eilėje.
Išvardykite kiekvieną iš jų.
Uždenkite juos.

Semantinė atmintis (

Daug svarbesnė už epi odinę yra semantinė** atmin­

tis, kuri padeda mums suskurti plačią ir kompleksišką
žinių bazę, formuoja mūsų kultūrinę ir socialinę esmę,
jungia bendrąjį išsilavinu ią ir visokeriopas žinias apie
mus supantį pasaulį. Į ją įc: na žodžių ir sąvokų valdymas, 2. Pagal supaprastintas piešinėlių formas nurodykite jų pava­
teikiantis prasmę mūsų p otui. Ji ir išvardija viską, kas dinimą.
mussųpa. Vė! j uos uždenkite.

P; vyzdys

Marijai „ant liežuvio alo" kabo konkretaus daikto

pavadinimas, tačiau atsiminti negali.
- Zinai, tai tas įrankio kuriuo žarsto anglis židiniuo­
se. Panašus į grėblį.
-Turi galvoje žarstek Į?
-Puiku, taip ir yra! 3. Atsiminkite, kuriems pradiniams paveikslėliams priklauso
Marija moka įrankį ; oibūdinti, tačiau neprisimena
jo pavadinimo. Taigi akr iždu, kad egzistuoja tiek žo­ šie štrichai.
dinė atmintis, vadinama uksine, tiek kita atminties rū­ &
šis, susijusi su daikto reik me ir jo funkcijų suvokimu -
semantinė atmintis.

* Marselis Prustas. Prarasi laiko ieškojimas I; Savanų pasaulis.

Odconas, 1979. U
** Semantinis - prasminis, su es su žodžio reikšme.
61
60
 Semantinė atmintis skirsto žodžių reikšmę j tam tik­
ras kategorijas* (žr. 6 pav.). Juk daugumą žinių mes įgy­
jame hierarchiniu būdu. S-mantinės (reikšminės) kate­
gorijos yra išrūšiuojamos p įgal temas, sudėtas į atskirus
atminties skyrelius, kuriuos mes anksčiau lyginome su
biblioteka.
pvz.: į iškasenas ir metalus bei akmenis, o šie pogrupiai j
tolesnes kategorijas (pvz.: retieji mineralai, įprasti mine­
ralai ir liejiniai; žr. 7 pav.).
Pagal žurnalą: Journal of Verbai Learning and Verbai
Behavior.

GYVŪNAS metalai akmenys

-jo kūnas ; iadengtas oda retieji paprastieji brangakmeniai statybinės

-juda medžiagos
- kvėpuoj? platina aliuminis safyras marmuras
-ėda sidabras geležis smaragdas riedulys
auksas alavas rubinas klintis
paukštis deimantas
žuvis
I I 7pav. Semantinė iškasenų grupė
- turi sparnus • turi pelekus
- skraido ■ plaukia
- turi plunksnas
„Rezultatai buvo neeiliniai," - sako Alanas Liuri.
su žvynais
„Palyginti su kontroline grupe, kuri mokėsi tuos pačius
I
kanarėlė strutis ryklys lašiša
žodžius įvairiai sumaišytus ir pirmą kartą atsiminė vidu­
I I I tiniškai tik dvidešimt iš jų, pirmosios grupės dalyviai at­
- gieda - turi ilgas kojas ■ kanda - rožinės siminė septyniasdešimt žodžių. Po trečio pasikartojimo
• geltona - nemoka ■ pavojingas spalvos buvo tikrinami tie, kurie mokėsi žodžius pagal kategori­
skraidyti - valgoma
jas, ir jie pajėgė atsiminti visus 112!"/11/.
6pav. Semantinės atminties i mktūra
Įsimintų žodžių skaičius iš
bendros 112 žodžių sumos
Prancūzų psichologas A I anas Liuri kalba apie milži- Mokymasis pagal kategorijas
nišką semantinės atmintie; pajėgumą. Jis remiasi savo 100
kolegos G. Bauerio iš Star fordo universiteto patyrimu. 80 Laisvasis mokymasis
6C
G. Baueris davė užduotį ba įdomiems asmenims, kad at-
40
simintų 112 žodžių sąrašą, sugrupuotą į logines grupes.
20
Žodžiai buvo iš mineralų, <yvūnų, įrankių ir augalų sri- 0 Bandymų skaičius
ties. Kiekviena grupė buvc surūšiuota į du pogrupius,
8 pav. Jei sugrupuosime žodžius į grupes ir pogrupius, atsiminsime
Pagal Koliną Kviljaną, cituoja na iš C.Floreso knygos „Atmintis"/4/. kur kas didesnį jų kiekį nei be jokios sistemos.

62 63
 Informacijos suskirstymas i im tikras kategorijas labai
pagerina atminties pajėgumą. " isgi žinome, kad trumpa­
laikė atmintis sunkiai peržengia magišką septynių ele­
mentų ribą, todėl aišku, kad ir :taip sutvarkę informaciją
negalėsime pasiekti geresnių re ultatų.
Pavyzdys
Pateikiame jums ištrauką. Kiekvienam klausimui galimi keturi
atsakymai: vienas teisingas, du klaidingi, o ketvirtasis atsaky­
mas - „nežinau".

Istorija Geografija Anglų k.

Apsidė yra Camcas yra Picture yra

ū Alžyro kalnas D automobilio kėbulas D paveikslas

ū musulmonų religija □ papūgos D bausmė
ū bažnyčios dalis Ū pagrindinis Venesuelos ū injekcija
miestas
ū nežinau ū nežinau . D nežinau

Lietuvių k. Biologija Matematika

Kūlgrinda yra Mycelium yra Vertikalus reiškia

D ragana D grybo dalis D pasviręs

D grindys iš storų Sentų ū ungurys D priešingas
□ grįstas kelias po D žievė ū sudarantis 90°
vandeniu kampą
ū nežinau D nežinau ū nežinau

19b prati: :as

Mūsų keli use
Atkreipkite dėmesį, kad kiekvien ženklo reikšmei svarbi ir
forma.
- Informaciniai ženklai yra keturk, ..npiai.
- Įspėjamieji ženklai yra trikampia:.
- Draudžiamieji ženklai yra apvali ;.
Atsiminkite ankstesnio pratimo I nklus ir surūšiuokite juos
pagal formą.
Kokia atmintis naudojama mokykloje?
Alanas Liuri teigia, kad mokymuisi mokykloje didelę
reikšmę turi ilgalaikė atmintis/7/. Paskutiniai jo darbai
nurodo žinių saugyklos ilgalaikėje atmintyje reikšmę ir
pabrėžia verbalinės (leksinės ir semantinės) atminties
svarbą.
Kartu A. Liuri remiasi prancūzų vadovėlių (skirtų mū­
sų penktos-devintos klasės bendro lavinimo mokyklos
mokiniams) žodžių atsargomis. Jų pagrindu jis parengė
testą, kuriame mokiniai turėjo pabraukti vieną teisingą
atsakymą iš keturių galimų.
Rezultatai atskleidė didžiulius skirtumus tarp gerų ir
blogų mokinių ir buvo labai naudingi mokyklai. Jei mo­
kinys surinko mažai balų, vadinasi, savo atminties sau-

64 65
 gykloje jis neturi pakankam informacijos kiekio, todėl
ir mokytojas dažniausiai pastebėdavo jo žinių spragas.
Šiuos mokinius galime palyginti su bibliotekos, kur
jcrjtf t r ūk s t a knygų, lankytojais, kurie dėl to negali surasti in­
formacijos.
Mokiniai, kurie sėkminga susidorojo su testu, mokėjo
apie 4000 žodžių ir sąvokų, o silpniausieji mokėjo tik 1000
ar 2000. Po analogiškų užduočių Pitsburge Jungtinėse
Valstijose buvo padaryta ben ira išvada: kiekvienas moki­
nys per mokslo metus turėt;; įvaldyti vidutiniškai 2500
naujų sąvokų.
Seka išvada, kad žodžiu, atsargas galima praplėsti
skaitymu.
Kuo daugiau skaitome ir laviname leksinę atmintį
(plečiame žodžių atsargas), tuo lengviau suprantame, kas
>.,,v.„ mus supa, ir taip geriname semantinę atmintį.

Atmintis ki ip tinklas

Atmintį galime įsivaizduoti kaip milžinišką mozaiką,

sudėtą iš daugybės tarpusavyje susietų dalių.
Seržas Larošas, Centrinei nervų sistemos tyrimų cen­
tro psichofiziologijos skyriaus vedėjas, apie tai sako:
„Atminties terminas yra bendras daugelio sistemų,
kurios normaliomis sąlygomis tarpusavyje glaudžiai ben­
dradarbiauja, pavadinimas. Tas pats įvykis gali turėti tiek
semantinį, tiek epizodinį turi ų ir dauguma informacijos,
kurią įsimename, ir turi tiek procedūrinį, tiek semantinį
pavidalą. Smegenys nesusideda iš eilės kaimyninių nepri­
klausomų modulių. Priešingai, - kiekvienas atsiminimas
pažadina daugybės smegenų sričių veiką, kuri apdoroja
įvairius požiūrius į pasaulį. Šios sritys kuria laikiną arba
pastovų tinklą, kuriame įraš^ tas atsiminimas kaip visu-
ma'712/.

* 66
 3 SKYRIUS

Suvokimo lavinimas

Jūs nuolat gaunate informacijos iš aplinkos, kuri jus

supa. Jūsų sensorinių receptorių užduotis yra pagauti
kuo didesnį signalų kiekį ir siųsti juos toliau - į smegenų
žievę, kurioje jie apdorojami.* Šviesa, atsispindinti akies
tinklainėje, ten pat paverčiama į elektrinius signalus, o
šie vėliau optiniu nervu keliauja toliau - j regimuosius
smegenų žievės centrus; garsai ir triukšmas, kuriuos gir­
dite, sukelia vibraciją, per ausų būgnelį plintančią į vidinę
ausį, kur sudirgintose ląstelėse virsta nerviniu signalu,
plintančiu garso nervu kaip potencialų skirtumas iki sme­
genų. Panašiai dirba ir kitos juslės.
Kai apžiūrinėjate kokį nors daiktą arba klausotės ap­
linkinių garsų, jums tikriausiai atrodo, kad kiti žmonės
užfiksuoja tokius pačius pojūčius, kaip ir jūs.
Patirtis iš tikrųjų teigia, kad vaizdas, garsai ir kvapai
mums ateina kaip pasyviems priėmėjams. Tačiau tai nėra
visiškai tiesa!
Pojūtis yra tam tikra informacija, perkelta į smege­
nis. Čia ji lyginama su ankstesniu patyrimu ir tik vėliau
iš to gimsta suvokimas. Informacija, gauta tarpininkau­
jant jutimo organams, visgi apdorojama nesąmoningai.
(Apdorojimo laikas yra toks trumpas, kad jo netgi nepa­
stebime.)
Suvokimo pasirinkimas, arba selekcija, priklauso nuo
motyvacijos, poreikių pačia plačiausia šio žodžio prasme
ir asmens interesų tam tikroje situacijoje. Taigi gyvenimo
vaizdai nėra sustingę paveikslai, o veikiau subjektyvi dva­
sinė konstrukcija.

* Žr. 37 psl.

69
 Žmogiški poreikiai ir suvokimo mechanizmai
Percepcinė veikla (suvokimas) matuojama reakcijos
laiku - tarpu, kuris praeina nuo impulso iki paprasčiausio
atsakymo, susidedančio iš konstatavimo „suvokiu" arba
„nesuvokiu". Laiką, reikalingą atpažinimui, galima anali­
zuoti dar subtiliau: pvz., galima įvertinti reakcijos laiką,
t.y. laiką nuo diapozityvo projekcijos atsiradimo aki­
mirksnio iki bandymo atsakymo (atitinkamo mygtuko
nuspaudimo).
Tame bandyme* suaugusiems žmonėms buvo rodytos
P; vyzdys skaidrės su įvairiais patiekalais. Iš anksto buvo paprašyta,
kad tiriamieji į bandymą atvyktų nevalgę/14/.
Paveikslėlį galime su\ >kti dviem skirtingais būdais. Pirmas keturias peržiūros valandas tiriamieji patieka­
Sukaupkite dėmesį į l altas iliustracijos dalis. lų paveikslėlius atpažindavo lengviau, taigi ir reakcijos
O dabar susikaupki c žvelgdami į juodas dalis.
Kiekviena spalva gali ku ti tiek atskirą paveikslą, tiek laikas buvo trumpesnis nei kitų.
foną priešingos spalvos dc ralei. - Nuo to laiko, kai nutariau pirkti naują automo­
bilį, gatvėse visą laiką matau tą patį automobilių žen­
Apsauginė suvokimo funkcija klą. Niekada nebūčiau pasakiusi, kad jis toks įprastas.

„Blogesnis nei kurčias N ra tas, kuris nenori klausyti, ir

blogesnis nei aklas tas, kur; s nenori matyti".
Sis posakis tiksliai apibūdina apsauginius mechaniz­
mus, kurie nesąmoninga; mobilizuojami kaskart, kai
mums nesiseka taip, kaip norėtųsi.
Septintajame dešimtme yje mokslininkai bandomiems
asmenims rodydavo skaidre s su tachistoskopu - įrenginiu,
kuris tūkstantosios sekund :s tikslumu nustato reakcijos,
reikalingos atpažinti žodžiui, parodytam ekrane, laiką/13/.
Buvo demonstruojami i eutralūs žodžiai, pvz.: namas,
stalas, paukštis, ir kt., įvairiai sumaišyti su šokiruojančiais
žodžiais, kurie susieti su st :su arba mirtimi. Atskirų žo­
džių skaitymo greitumas b;vo įtakojamas efektyviu atsi­
liepimu. Tokius žodžius ka; p lavonas, savižudybė, ilgesys,
meilė tiriami asmenys atp; žino daug vėliau nei jausmi­ * Bandymą, kurį atliko R.S.Lazaras, pateikia R.Francesas/14/.
niai neutralius žodžius.
71
70
 apgauti, tai įrodo įvairios suvokimo iliuzijos. Keisčiausia
Būdami alkani esame im; sni visiems įspūdžiams, ku­
tai, kad tikrosios esmės nesuvokiame net rimtai apsvarstę.
rie galėtų numaldyti šį pore^ ą. Visgi įdomu, kad kuo il­
gesnis demonstravimo laikas, mo labiau pailgėja ir reakci­
jos laikas. Po keturių badavii 10 valandų maisto produktų Pavyzdžiai
paveiksliukų stebėjimas sukepa skausmą. Akivaizdu, kad
egzistuoja ir tam tikras apsai. inis mechanizmas prieš po­ Dvi horizontalios linijos yra vienodo ilgio, tačiau
jūčius, kurie turi tendenciją Kokuoti suvokimą ir pailgina viršutinė atrodo ilgesnė.
laiko tarpą, reikalingą atpaži ti dirgikliui (impulsui).

Suvokimas yra subjektyvi J

Apžiūrinėdami paveikslėl . tai darote ne bet kaip, bet
tarsi atsitrenkiate į tam tikri i jo taškus. Tai reiškia, kad
visas jo dalis suvokiate ne vii įodai intensyviai, o atsiren-
kate tik kai kurias jo dalis.
20 pratimo iliustracija yra tarsi žaidimas, skiriantis du
profilius.
Du viduriniai apskritimai yra vienodo skersmens,
20 pratimas tačiau kairysis mums atrodo didesnis.

Profiliai

Peržvelkite šį piešinį.
Ar moteris, esanti piešinyje,
yra jauna?
Ar vyresnė?
Į kur žiūri?
°o°
oUo
Su smulkia nosyte ar, prie­
šingai - didžiule?

Suvokimo koncentravimas
<3
* Sprendimas knygos gale.
Suvokimas nėra vien tik nevalingai prabėgantis aiškus
vaizdas, prisitaikantis prie aplinkinio pasaulio, tačiau gali
Pojūčiai mus apgauna būti ir sąmoningai sukeliamas bei skatinamas. Jei norime
Suvokimas kinta priklai. omai ne tik nuo individo atsiminti ankstesnius pojūčius, turime prieš tai juos įdieg­
poreikių, bet ir nuo aplinkyb .;. Pojūčiai gali lengvai mus ti į atmintį.
73
72
 Dabar pakelkite akis ir p įžiūrėkite, kokie žmonės ir Uoslė
daiktai jus supa. Matote benurą vaizdą to, kas yra aplink Gera nosis mums atskiria įvairiausius kvapus. Paban­
jus. Dabar pažvelkite atidžiai: kur yra padėti atskiri daik­ dykite atgaivinti uoslę ir mintyse sudarykite kvapų skalę
tai, kokios jie spalvos, formos... Šie konkretūs vaizdai nuo mažiausiai patrauklių kvapų kairėje pusėje, visai
atitinka daiktų, kuriuos mato; ne, suvokimą. Tačiau jei no­ neutralių viduryje iki pačių maloniausių kvapų dešinėje
rime įžengti į jutimų pasaulį, .arime sukaupti sensorinį dė­
pusėje.
mesingumą.
Atsiminkite, kokie išgyvenimai ar daiktai šiuos kvapus
ištraukia iš atminties.
21 pra imas
Suvokite aktyviai 23 pratimas
Susikaupkite, kad girdėtumėte n ažiausią garsą: kėdės girgžtelė­ Kaip kvepia rožė
jimą, lango barkštelėjimą, prav; žiuojantį automobilį gatvėje...
Kaip kvepia rožė ankstyvą rytą darželyje?
Taip įtemptai klausydamiesi išbf;kite penkias minutes.
Kokius suvokiate jos kvapo niuansus?
Šį pratimą pabandykite pakarte ii keletą kartų per keturiolika Rožių kvapas yra skirtingas - kai kurios veislės gali kvepėti,
dienų įvairioje aplinkoje: pakeli :i į darbą, parduotuvėje... pvz., citrinomis, mandarinais arba anyžiais...
Vėliau pabandykite pačiame žiedo viduryje rasti kitus švelnius,
sodrius arba prieskonių kvapus.
Lytėjimas
Lytėjimo tyrimui naudok te įvairias medžiagas: med­
24 pratimas
vilnę, kempinę, liną, švitrinį popierių, keramiką... Paly­
ginkite skirtingą jų struktūrų ir pabandykite ją aprašyti Kaip juslėmis ištyrinėti obuolį?
(švelni, grubi, gliti, šalta...) Rašydami pateikite ir savo
pojūčius. Geriau sakykite: :.jaučiu, kad yra...", negu - Žvilgsniu
Ar šis obuolys geltonas, raudonas, žalias..?
„yra..."
Lietimu
Yra švelnus, gruoblėtas.
22 pra imas
Uosle
Lytėjimo s ivokimas Pauostykite jį.
Kvepia rožėmis ar pamiške..?
Paimkite į ranką penkis metali aus litus, du litus, penkiasde­
šimt centų, dvidešimt centų, dešimt centų, penkis centus, du Skoniu
centus, vieną centą. Pinigus apč jpinėkite, apžiūrinėkite. Yra minkštas, kietas, grūdėtas, sutrešęs..?
Atkreipkite dėmesį į būdingus s artumus. Jaučiate kąsdami... medų ar bananus..?
Įdėkite monetas į kišenę ir pasistenkite jas atskirti lytėdami. Klausa
Išimkite pinigus iš kišenės viena po kito ir įsitikinkite, ar neap­ Ką girdite, kąsdami obuolį?
sirikote.

75
74
 Skonis 1 1 3 4 1

(S
3 4 2 4 3 2
Justi skonį reiškia suvoi -i pojūčius, kuriuos mums
suteikia Įvairūs maisto produktai. Valgant pamažu jaučia­
10 pav. Keletas būdų regos laukui padalyti
me kvapus, šilumą ir maisto J ;onį.

Klausa 26 pratimas
Atsistokite arba atsisėski J tiesiai prieš garso šaltinį, Dėlionė
kad gerai girdėtumėte. Klausydamiesi kalbėtojo dalyvau­ Dvi minutes žiūrėkite į šį paveikslėlį.
kite, skatinkite jį galvos link ėjimu ar net kokiu žodely­
čiu. Mintyse tai, ką girdėjote, trumpai apibendrinkite, kad
įsitikintumėte, jog teisingai s pratote. Sekite ir savo min­
tis, kurios klausymosi metu ; teis į galvą. Taip pat galėtu­
mėte atkreipti dėmesį į tai kokiose situacijose geriau
sukaupiate dėmesį, o kokiose esate nesusikaupe.

25 pn amas
Jautrio i ausis

Pasiklausykite kokių nors detn: ų. Atkreipkite dėmesį - kada

vienas dalyvis kišasi į kito kalba
- kada šneka abu vienu metu,
- kada vienas kito nesiklauso ir hiikosi savo...
Po to peržvelkite dešimt detalių iš paveikslėlio.
Sudėkite jas į savo vietas.
Regėjimas
Norėdami pagerinti regii ąją atmintį, galite išbandyti =€N
įvairius pratimus. Pavyzdžiui pabandykite mintyse pada­
lyti regėjimo lauką į keturi:.s vienodas dalis, pažymėtas
skaitmenimis nuo vieno iki keturių (10 pav.). Visų pirma
m i
kiekvienoje iš jų pasižymėki z pagrindinius elementus ir Sprendimas knygos gale.
tik po to atkreipkite dėmesį'. smulkmenas.
77
76
 Menamo vaizdinio kūrimas
27b pratimas
Mintyse galime jsivaizd' oti vaizdus ir žodžius. Įsivaiz­ Įsivaizduojame mintyse
duojamus vaizdus vadinam paveiksliniais arba neverba­ Peržvelkite iš naujo devynis vienodus piešinėlius ir perskaity­
liniais, įsivaizduojamus žoc :ius - verbaliniais vaizdiniais. kite jų pavadinimus. Po minutės uždenkite ir nupieškite tokius
Menami vaizdiniai apib ežiami kaip vidinis mūsų juti­ pačius ženklus šalia esančioje lentelėje.
mų tęsinys nesant realaus yuvokimo objekto. Tokiu būdu
mintyse vykstantys procesą leidžia matyti ir suvokti tai,
ko realybėje suvokti negalė ame.
Anot Alano Paivios, informacija apdorojama dviem gelbėjimo
mėnuo ratas spyna
simboliniais būdais - žodžii ir vaizdu. Informacija pavaiz­
duota dviem formomis - realybės paveikslas užfiksuoja­ 5?
mas bendru pavidalu ir kartu apibūdinamas žodžiais/15/.
Jei, pavyzdžiui, turėtumėte atsiminti paveikslėlyje pa­ lazda kampainis
vaizduotas smulkmenas (žr 26 pratimą), mintyse „nufo­
tografuotumėte" jas tokias, kokios yra, kad vėliau galėtu­
mėte atgaminti. Geriau jas aikyti atmintyje, kai įvardijate
magnetas stalelis paukštis
žodžiais.
27b pratime informacija buvo užkoduota tiek grafiniu
27a j: ratimas pavidalu, tiek žodžiais. Vidutinė žodinės atminties apim­
Įsivaizduo. ame mintyse tis yra septyni, o jei žodžiams suteiksime dar ir grafinį
pavidalą, sąvokų kiekis padidės iki devynių elementų*.
Dvi minutes atidžiai žiūrėkit. į šiuos devynis ženklus ir atsi­
Vaizdinės priemonės veiks­
minkite juos. Vėliau juos už lenkite ir pabandykite nupiešti
šalia esančioje lentelėje. Palik ite savo piešinį ir pereikite prie mingumo priežastis yra ta, kad
kito pratimo. ją galima akimirksniu įvardy­
ti, tuo tarpu vien tik pavadini­

0 © t mas nesukelia automatiško

vaizdinio. Žuvis

r c.■p

J
—'
Esant dvigubam kodavi­
mui (11 pav.) - vaizdu ir žo­
džiu — geriau įsimenami ir pa­
prasti žodžiai.
U pav. Dvigubo kodavimo
pavyzdys: „Žuvis", paveiks­
lėlis ir žodis.

1
f—•»

i & > * Žr. 23 psl.

79
78
 Jei norime įsiminti atskirus žodžius, reikia kaip gali­
ma labiau sužadinti vaizdini atmintį. Ji turi kilti iš mūsų
asmenybės ir nebūti pernely ; banali ar stereotipinė.
29 pratimas padės jums t ^stiprinti vaizdinę fantaziją.

28a p itimas
Regimasis h vaizdavimas
Įsivaizduokime mintyse, kas s cpiasi po kiekvienu iš pateiktų
žodžių:
ŠUO kriauklė
gitara teptukas
žadintuvas automobilis
laivas maudyklė
karvė erdvėlaivis
fortepijonas fontanas
saulė plakatas Kurti vaizdinius mintyse galima nebūtinai vizualiai: jie
kyla iš tam tikros jutiminės konstrukcijos, papildytos
Uždenkite ir pereikite prie kiu . pratimo.
tam tikra informacija. Jei norite atsiminti vynuogių kekę,
užduokite klausimus, siunčiančius impulsus sensorinei
28b p-atimąs visų penkių juslių atminčiai:
Regimasis į. Įvaizdavimas - Kokios spalvos yra vynuogių kekė?
- Kiek sveria, kokios temperatūros? Kokios formos
Išbandykite vaizdinių kūrimo ,'ciksmingumą ir parašykite žo­
džius, kuriuos atsiminsite. uogos?
Atsiminkite juos įsivaizduodar .i. - Kaip kvepia?
- Koks jų skonis?
- Kokį garsą skleidžia kramtomos vynuogės?
Gebėjimas įsidiegti į atmintį kasdienius įvykius labai
susijęs su suvokimo kokybe. Supratę tai, išmoksite kiek­
vieną kartą gavę kokį nors naują impulsą sutelkti dėmesį
ir suvokti daugiau būdingų ženklų. Svarbu skatinti ir savo
intelektualų smalsumą bei išvengti nereikalingų banaly­
bių, kurių vaizdas atmintyje pakankamai neįsitvirtina ir
lengvai išsitrina.
81

80
 Pavyzdys
30 prati ias
P'ktogr; mos
Nupieškite ženklus, simbolizuojančius šias sąvokas:

meilė begalybė sveikata

Menamų vaizdinių kūrimą galima lavinti ir sutvirtinti.

darbas pasisekimas draugystė Įdiegti į atmintį įsivaizduojamus vaizdus yra veiksmin­
jėga
ga, nes dažniausiai paveikslėliai būna užkoduoti žodžiu.
Svarbu priprasti, panašiai kaip 30 pratime, susikurti vaiz­
dus, nusakančius daiktus ir sąvokas.
Vaizdiniais viename paveiksle galima tam tikra forma
sujungti daugiau prasmingos informacijos, negu jos pa­
vaizduota ženklais. Su fantazija žaidžia ir rašytojai bei
teisingumas mintis poetai. Sukurtos frazės bei eilės persipina ir praplečia
vaizdinę kūrybą.
Skatindami menamo vaizdinio kūrybą, kai nėra kon­
kretaus pavyzdžio, atgaiviname atsiminimus ir leidžiamės
užliūliuojami seniai patirtų jausmų.
Pateiksime kitą akivaizdų pavyzdį: sportininkai dažnai
dosnumas triukšmas valia garbėtroška susikaupę prieš veiksmą užsimerkia, kad mintyse įsivaiz­
duotų teisingiausią judesį, įsijaustų į jį, po to lengviau
įvykdytų.
Dėmesys ir a t s i m i n i m o planas

Filosofijos profesorius ir teorijos apie vadovavimąsi

atmintis sąjunga
Dažniausiai konkretaus žo ižio pagrindu lengvai atši­
mename atitinkamą vaizdą, tac lau su abstrakčiais žodžiais
sekasi kur kas sunkiau. Tokias ąvokas kaip meilė, begaly-
bė arba sveikata galime suvok i įprastinių žinomų simbo­
lių pagrindu ir iš grynai asmen lio patyrimo.
vidiniais procesais kūrėjas Antuanas de La Garanderas*
penkiolika metų studijavo gerai besimokančių mokinių
dvasinę kūrybą.
* Ši teorija kilo stebint dvasinius procesus žmogaus, kuris studijuo­
ja, svarsto, įsivaizduoja arba bando ką nors įsiminti.
83

82
 „planavimo pedagogikos" svarbą, kuri padeda kryptingai
31 pratimas
skatinti kiekvieną vidinio proceso fazę.
Visuose moksliniuose darbuose apie atmintį sutinka­
Jutiminis įsiva /davimas
ma su tuo, kad galime atsiminti tik tai, ką suvokėme. Di­
Perskaitykite Vinco Mykolaičio 'utino eilėraštį „Saulėtekis džiausias vadovavimusi vidiniais procesais teorijos indėlis
kalnuose". Įsijauskite į jį ir pasis mkite sukurti kuo daugiau yra ketinimų* sureikšminimas. Būtina turėti tam tikrą
vaizdinių kiekvienam aprašomam epizodui.
planą, įsivaizduoti tai, ką suvokiame. Vadovaujamės pe­
SAULĖTEKIS * vLNUOSE dagogikos dėmesingumo principu: išmokti taip matyti
Tyliąją pakalne arba klausytis, kad mūsų galvoje vėl atgytų visa įdiegta
Padengė šešėli-, - informacija.
Melsvu kalno iėniu
Plaukia debesį lis.
32 pratimas
Nuaidėjo varpas,- Lengvas palytėjimas
Palkšvas rūkas '.renta, -
O baltoj viršūr ėj Atsiminkite, ką jaučiate palietę:
Saulėta iršven a. - metalą,
- medį,
- plaukus,
Visi „gerieji mokiniai" elgia i vienodai: mokydamiesi - -odą.
ar tai būtų skaitymas, matematika arba kokia kita pamo­ Tortukas kaip svajonė
ka - sukaupia dėmesį, o tai, 1 ą suvokia, jų galvose aki­
Įsivaizduokite, kaip liežuviu jaučiate įvairius skonius:
mirksniu „atgyja"/16/*. Mintyse iš karto pakartojama
- saldu,
sensorinė informacija, kad ją : .įprastų ir įsidėtų į galvą. - kartu,
Tokia veikla iš pradžių vyks.a nesąmoningai ir tik pa­ - sūru,
mažu tampa sąmoninga. Vaizdi . ių iškėlimas yra tarsi vidi­ - rūgštu.
nis paveikslų arba žodžių kūrim :s. Antuanas de La Garan- Kaip kvepia laikas
deras kalba apie penkias šio prcceso fazes. Tai yra dėmesio
sukaupimas, įdiegimas į galvą, supratimas, įvertinimas ir Prisiminkite kaip kvepia:
kūrybinė fantazija. Vadovavimą i s vidiniais procesais nėra - ką tik nupjauta žolė,
- degantis medis,
metodas tikrąja šio žodžio prasme. Tačiau su jais susipa­ - kietai virtas kiaušinis,
žinusiems jis leidžia suvokti, k; s dedasi jo galvoje, ir ge­ - česnakas.
riau išnaudoti savo sugebėjimus. Šis autorius pabrėžia

* Antoine de La Garanderic, Prciils pėdagogiąues (Pedagoginiai * Žr. paaiškinimą 16 psl-

profiliai)/16/. 85

84
 Priešinga situacija iškyla tada, kai, pvz., laukdami Pavyzdys
traukinio vartote žurnalus Vadinasi, mechaniškai sekate
Karolina ir Dominykas turi atidžiai peržiūrėti šią
informaciją popieriuje. A po to nepajuntate, kad neįsi- detalę ir mintyse tiksliai ją įsivaizduoti.
minėle to, ką skaitėte? Tačiau dėl to jokiu būdu negalite
kaltinti savo atminties!
Turėti tam tikrą plan į, vadinasi, pasirengti galvoje
atgaivinti - žodžiu ar vai diniais - skyrelį, kurj norime
perskaityti.

P '.vyzdys

„Daugybė vaikų šian iien yra tiesiog bombarduoja-

mi įvairiausių įspūdžių (.. .). Visgi veiksmingas mąstymas Karolina mintyse visą detalę aprašo, kad geriau įsi­
turi būti grindžiamas tų įspūdžių priminimu. Iš pirmo dėmėtų. Atbulinėje paveikslėlio reprodukcijoje vėliau
žvilgsnio gali atrodyti, k. :d tie vaikai, kurie blogai mo-
pamažu atsimena, ką pati su savimi kalbėjusi įsimini­
kosi, įspūdžių nefiksuoja arba priima be tikslo (...). Jei
mo metu.
nusprendėme sukaupti d ;mesį į svarbią informaciją, tu-
Dominykas stebi detalę kaip visumą kur kas trum­
rime skirti laiko mintyse ai pakartoti. Turėtume sukurti
tariamas sūpuokles tarp i čmesio objekto ir jo paveikslo piau nei Karolina. Kai paveikslas iškyla atmintyje, atsi­
mūsų mintyse. Visgi rea! bėję dažnai elgiamės kitaip". mena jį kaip vientisą vaizdą ir jo padėtį erdvėje.
F. Paže.

33 -ratimas
Kaip p; odyti judesį
Suraskite ramią vietelę, kad ums niekas nekliudytų.
:
Ranka erdvėje nubrėžkite tri nurodytas formas. Po to kelioms
minutėms užsimerkite ir įsiv; izduokite šią formą judančią.
Dabar pavaizduokite visas ti. ; formas abiejomis rankomis vie­
nu metu.
Po kiekvieno judesio užsime. šite ir įsivaizduokite ką tik atliktą
gestą.

Trys apskritimai ■iralė Smuiko raktas

87
86

Pav) lys
Skaitydami šią knygą, b, abejo, norite pagerinti at­
mintį.
Jeigu skaitymas jus skabia, įsivaizduojate, kas yra
šioje knygoje, vadinasi turi e planą, kaip naujoms ži­
nioms suteikti prasmę. Palydinate ją su savo patirtimi,
kad galėtumėte suprasti ir irtimiausioje ateityje pasi­
naudoti.
įsimenant turite planuotą informaciją išlaikyti, vė­
liau ją atsiminti ir ja pasinau loti.
35 p ra imas
IšmokiU žiūrėti
Dvi minutes stebėkite pateikto paveikslėlio formas, jų simet­
riją, spalvas.
Uždenkite jį ir kuo tiksliau atkarkite į šalia esantį rėmelį.
Taip pat tai reiškia, kad jį perskaičius teks skirti kelias
minutes menamiems įvaizdžiams, kuriuos ta informacija
mums sukėlė, išplėtoti. Įdomų pavyzdį šiam atvejui patei­
kia fonetikos specialistė Frans Pažė/17/.
Prasmingiausio dėmesingumo projektas susideda iš
suvokimo atgaivinimo. Vadinasi, reikia planuoti atsikra­
tyti papildomos informacijos, kad būtų galima iššaukti ir
kurti naują mintį.
Numatymas, arba planavimas, kaip prisiminti
Kad padariniai būtų sėkmingi, būtina tinkama atsimi­
nimo būdų ir tikslų motyvacija.
Visgi yra daug žmonių, kurie turi įvairių ambicijų ir
ilgalaikių tikslų, tačiau jų siekimo būdas būna nekonkre­
tūs: „Metų gale baigiu vidurinę". Nors egzamino išlaiky­
mas yra pagirtinas tikslas, tačiau kaip šis mokinys ketina
elgtis, kad jį pasiektų? Toks tikslas baigti mokslo metus
tarsi lieka „už mokinio"; kad jį pasiektų, jis turėtų supla­
nuoti keiis trumpesnius žingsnius. ,/
Norint pasiekti vieną didelį tikslą, reikia suplanuoti
keletą mažų laiptelių.
Tikslas yra mūsų pastangų pabaiga. J d jį pasieksime,
atlygis už tai mums bus aukštojo mokslo diplomas, pinigi­
nė premija arba sporto rekordas. Tikslas kartais nuo mūsų
nepriklauso ir gali būti ne iki galo pasiekiamas.
Planas yra vidinis procesas tikslui įgyvendinti ar pa­
siekti padedant tam tikroms priemonėms.
Numatyti atsiminimą reiškia klausytis arba skaityti
taip, kad kada nors ateityje galėtume pasinaudoti tuo, ką
dabar sužinojome.
Antuanas de La Garanderas/18/ sako: „Į atsiminimą
vedanti dvasinė veikla susideda iš tikslaus plano turėti
ateityje tai, ko šiuo metu siekiama".
Blogai besimokantys vaikai neretai pernelyg domisi
dabartimi, dažnai net perdėtai aktyviai ar liguistai, tačiau
89
 menkai numato ateitį. Mokhys nemoka įsivaizduoti atei­ 4 SKYRIUS
ties, negali nieko tvirtai užfiksuoti atmintyje. Todėl svar­
būs yra pirmieji mokykliniai laimėjimai: vaikas, kuriam Į s i m e n a m e žinias
sekasi, nusiramina ir visiška' natūraliai laukia kitos sėk­
mės. Vaiką, kuriam nesiseka, priešingai, veikia motyvacija,
kaip išsisukti nuo kitų užduočių vykdymo. Perskaitėte įvadines knygos dalis, todėl žinote, kaip la­
Daug jaunų ir vyresnių ži lonių skundžiasi savo atmin­ vinti suvokimą. Tačiau visgi to nepakanka...
timi, tačiau dažniausiai jiems trūksta tam tikro ateities
plano^Kaip. vaikas, taip ir suaugęs, turi mokėti „projek­ - Atsiminimo pagrindas yra in-
tuoti į ateitį" - turi pasitikėti savimi, būti valingas ir steng­ fonnacijos priėmimas, tai reiškia...
tis realizuoti tikslą.

„Pigmaliono efektas", ar >a pranašystės išsipildymas

Patirtis rodo, kad sklandžiai įsimintos žinios geriau

įgyvendinamos. Visgi atsitinka ir atvirkščiai.
Norėdami ką nors įsiminti ir tuo tikėdami, galite ge­
riau išlaikyti atmintyje, negu manydami priešingai.
Amerikiečių mokslininkas Robertas Rozentalis*/19/
įrodė ir kitus įdomius dėsningumus. Jei koks dėstytojas
laukia iš savo mokinio teigia ,ių rezultatų, dažnai jam pa­
vyksta padaryti iš jo gerą studentą.
Vieno bandymo metu mokytojai buvo informuoti,
kad dvidešimt procentų jų n okinių puikiai išlaikė stoja­
muosius egzaminus, taigi gali tapti puikiais studentais.
Po aštuonių mėnesių vis: šie mokiniai padarė didelę
pažangą ir buvo tarp pažangiausių, nors mokytojai tvir­
tino, kad į įstojamojo testo -ezultatus visiškai nekreipė
dėmesio. Iš to galima padar ti išvadą: tiksliai atpažinkite
savo neigiamas mintis, pakeikite jas teigiamomis viltimis.
Kai tik pasirinksite priemonei tikslui pasiekti, patirsite, kad
jūsų atmintis diena iš dienos ims gerėti.

* Robcrt Roscnthal, Lcnorc Jac< >son, Pygmalion a l'čcole/19/.

91
90

V

Kaip gauti raujos informacijos
Kompiuteris padės n ums idealiai įsivaizduoti. Jo at-
mintis atlieka tris pagrii dines operacijas: priima, regist-
ruoja, pateikia infomiacij ■'!. Informacijos priėmimo metu
nauji du duomenys sudec ami [operacinę*, arba gyvąją at-
mintį. Tai reiškia, kad ji dar nėra visos sistemos dalis -
rizikinga, nes gali išsitrii ii, pvz., jei bus nutraukta elek-
tros srovė arba netinkan ai elgiamasi su prietaisu. Todėl
duomenis reikia sudėti į,'■ lėtąjį diską** - kartoteką, kurią
bet kada galime atsidar d ir išimti duomenis. Sudarant
kartoteką būtina suklas ifikuoti ir pažymėti, nes kitaip
pageidaujamos informa :ijos nesurasite. Elgiamės taip,
tarsi dėtume įvairiausius dokumentus į aplankus ir pažy-
mėtas lentynas. Kuo strc piau sudėjome dokumentus, tuo
lengviau juos galėsime ra sti.
Taip pat yra ir su žrrįgaus atmintimi: pirmoje fazėje
reikia ją gauti, kitoje - įc vegti į ilgalaikę atmintį, o pasku-
tinėje fazėje - atsiminti.
Trys žmogaus atminties fazės
2
Įsiminimas Išlaikymas Atsiminimas
(Atgaminimas)
(Priėmimas) (Si įėjimas)
Informacijos atsimin anas priklauso nuo to, kokiu bū­
du mes ją įgyjame.
E Krekąs /20/ ir E. rJ alvingas pabrėžia, kad atminties
kokybė priklauso nuo iniormacijos apdorojimo būdo: nuo
Ribota ir praeinanti tru npalaikė atmintis, atitinkanti trumpalaikę
žmogaus atmintį.
** Žmogaus ilgalaikės atm uties analogija.
92
paviršutiniško, kuris siejasi su sensorine atmintimi, iki gi­
lesnio, kylančio iš semantinės atminties.
Vieno bandymo metu mokslininkai pasiūlė tiriamie­
siems šešiasdešimt vieną po kito einančių žodžių. Kiek­
vienas žodis priklausė vienam iš trijų klausimų tipų.
- Dvidešimt iš jų priklausė raidžių rašymo tipui (pvz.,
ar žodžiai parašyti didžiosiomis raidėmis?). Šis
klausimų tipas siejasi su paviršutinišku apdorojimu
įsimenant informaciją.
- Dvidešimt jų priklausė rimavimo tipui (pvz., ar ri-
muojasi žodis „meilė" su žodžiu „seilė..."?). Šių
klausimų tipas siejasi su vidutiniškai intensyviu in­
formacijos apdorojimu įsimenant informaciją.
- Ir galiausiai dvidešimt paskutinių klausimų buvo pa­
teikta taip, kad ieškomą žodį būtų galima įrašyti į
logiškai sukonstruotą sakinį (pvz., kai lyja, pasi­
imu... lietsargį). Toks klausimas reikalauja intensy­
vaus informacijos apdorojimo įsiminimo metu.
Kitoje bandymo fazėje tiriamieji iš šimto aštuoniasde­
šimt žodžių sąrašo turėjo nurodyti ieškomus šešiasdešimt -
taigi šimtas dvidešimt žodžių pirmajam žodžių rinkiniui
nepriklausė.
Atpažintų žodžių kiekis
%
Informacijos
80 -
apdorojimo
60 - būdas
40 -
20 "
• rjL-
Vizualinis Fonetinis Loginis
(rašto tipas) (rimai) (frazių papildymas)
12 pav. Apdorotos informacijos poveikis atminčiaiUOI
93
 12 paveikslėlyje pateikti re oiltatai rodo ryškius skirtu­
mus tarp žodžių grupių priklausomai nuo įsiminimo būdo.
Apibendrinę galime teigti: tikimybė atsiminti testo žo­
džius tuo didesnė, kuo giliau jie buvo apdoroti prieš įsi­
dedant į galvą. Vizualinis kod tvimas mažiau veiksmingas,
fonetinis kiek veiksmingesnis, o veiksmingiausias yra se­
mantinis kodavimas.
Įsiminimas priklauso nuo įgijamos informacijos gilu­
mo. O gylis yra ta reikšmė, ku ią mes suteikiame naujoms
žinioms, susiedami jas su seniau įgyta informacija.
Yra trys pagrindinės fazė i, padedančios veiksmingai
įsiminti informaciją:
1. Dėmesio mobilizacija skiriant pakankamai laiko
vidinėms asociacijoms k'irti.
2. Pakartojimas balsu (fonetinis informacijos apdoro­
jimas).
3. Pateikiant klausimus ir andant įgytos informacijos
prasmę bei jos priskyrin- ą tam tikrai kategorijai.
Pavyz iys
Eva turi akinius skaitym i. Kai žiūri į tolį, atideda
juos, bet niekad nežino kur. t.askart tą daro visiškai me­
chaniškai, nesutelkdama dėmesio.
Todėl neužsikoduoja jos itmintyje ir sunkiai prisi­
mena, kur visgi tuos akinius r dėjo.
Mokomės kartodami
Kokia bebūtų informacijos įgijimo strategija, įsitikino­
me, kad būtina iąpakartoti*. J :i norime išmokti pasakėlę,
apylinkės aprašymą arba dar ką nors, vargu ar tai pavyk­
tų, perskaičius tik vieną kartą.
Mokymasis mintinai iraktyus kartojimas paprastai lai­
komi dviem skirtingomis sąvokomis.
* Žr. 15 psl.
94
Kai mokomės atmintinai, kartojame ir deklamuojame
iki begalybės. Vadinasi, mes niekada aktyviai neįsivaizduo­
jame ateities tikslo. Vienintelis tokių pratimų tikslas yra
patvirtinti seną įsitikinimą, kad neturime iš viso jokios
atminties. Aktyvus kartojimas nėra vien tik mechaniškas
balbatavimas. Kaip tik priešingai. Kiekvieno kartojimo
metu būtina įtempti dėmesį ir visada iš naujo susikaupti
ties tuo, ko išmokome prieš tai, kokias asociacijas ar vaiz­
dinius mums tai sukelia.
Aktyvusis įsiminimas pagrįstas supratimu, taigi siejasi
su semantine* atmintimi, mokantis atmintinai įsimena­
me atskirus žodžius, taigi siejame su leksine** atmintimi.
Nors ir žinome, ką reiškia tam tikras žodis, turime jį
keletą kartų pakartoti, kad jis galėtų gerai įsitvirtinti at­
minties saugykloje.
Paprastas išmoktų duomenų kartojimas toli gražu ne­
užtikrina ilgalaikio jų įsiminimo.
Tai, ką išmokome, turime keletą kartų atgaivinti ir
pakartoti (t. y. reaktyvuoti)***.
Puikūs kartojimo pratimai yra įvairūs apibendrinimai
bei santraukos, konspektai, grafinė apžvalga, diskusijos
su draugais ir praktinis išmoktos medžiagos panaudojimas.
Kaip tvarkyti duomenis
Grupavimas
Pirmas žingsnis tvarkant duomenis yra juos tarpusavy­
je sugrupuoti.
Pavyzdžiui, telefonų numerius įsimintume daug leng­
viau, jei sugrupuotume juos poromis.
* Žr. 60 psl.
** Leksinė atmintis reiškiasi grafiniu žodžiu arba fonetiniu pavidalu.
*** Reaktyvacija yra skirta anksčiau išmoktos informacijos išlaikymui.
95

P;: yzdys
Jei telefono numeri•; skaitmenis sugrupuosime,
lengviau juos atsiminsime
Tai gali būti penkios g upės po du skaičius:
05-17 24-68-45
arba keturios grupės skau :ų po du ir po tris:
0 5 - 1 : 246-845
Abu šie variantai da> j paprastesni, nei dešimt at­
skirų skaičių:
0-5-1-7- 2-4-6-8-4-5
Klasifikacija
Antras būdas sutvarkyt duomenis yra jų rūšiavimas j
vienarūšes visumas. Jei, avyzdziui, norime prisiminti
penkiasdešimt elementų, n udinga juos padalyti daugiau­
sia į septynias grupes.
Įdomiai elgiasi Patrikai Jei reikia ką nors išmokti, ke­
lis kartus garsiai perskaite (kartojimas), vėliau raudonu
rašikliu pabraukia pavad nimus, o mėlynu - svarbius
punktus (sukuria spalvotą uslapio fotografiją atmintyje).
Taic išryškina mokymosi p iną, kuriuo vėliau vadovauja­
si. Šiuo metodu mokytis 1 ir kas lengviau negu mokytis
atmintinai didžiulį puslapi: kiekį.
Patriko metodą galima ::ūtų pagerinti atskirai pabrau­
kiant ir spalvotai pažymint isą eilutę.
Pr ■ yzdys
skaitymas yra vaikysi s siaubas, ir tai beveik vienin­
telis dalykas, kuriuo geban užimti vaikus.V'drgu ar dvyli­
kos metų Emilis žinos, k'is visgi yra knyga? Tikimės,
bent jau skaityti išmoks. Jrerai; galėtų išmokti skaityti,
jei skaitymas jam bus na dingas; tačiau jam visą laiką
buvo nuobodu.
96
Kaipgi atsitinka, kad tokia naudinga ir maloni veikla
vaikui tampa kankyne? Todėl, kad jį verčiame skaityti
prieš savo valią, ir pratiname jį prie to, ko jis visai nesu­
pranta. Vaikas nė kiek nesuinteresuotas tobulėti tuo, kuo
jį kankiname. Suorganizuokime viską taip, kad jam ši
veikla būtų pasitenkinimo šaltinis ir greitai jis ims to siek­
ti ir prieš mūsų valią.
Suteikiame didžiulę reikšmę geriausiems metodams.
kaip mokytis kūrybingai skaityti.. Svarstome, koks turėtų
būti stalas ir popierius; jo kambarį verčiame vos ne
spaustuve. Lockė mano, kad skaityti reikėtų mokytis
žaidžiant kaladėlėmis. Argi tai ne gera idėja?
Jokiu būdu! Kur kas geresnė priemonė, nei visos iš­
vardytos, yra toji, kurią visi dažniausiai pamiršta, - troš­
kimas mokytis. Pažadinkite vaikui šį troškimą ir nebe­
galvokite apie rašomuosius stalus ir kitas pagalbines
priemones. Vienintelis tikrai veikiantis mechanizmas yra
susidomėjimas darbu."
Emilis arba Apie auklėjimą
Žanas Žakas Ruso
Taip apdorotas ir sutvarkytas tekstas lengviau atsime­
namas. Spalvotai išryškinę frazę: „Skaitymas yra vaikystės
siaubas", paklausime, kas privertė Ruso šitaip teigti. At­
sakymus rasime pagrindiniuose reikšminiuose žodžiuose,
kuriuos pabraukėme. „Tai vienintelis dalykas, kuriuo
gebame užimti", „jei skaitymas jam bus naudingas", „nuo­
bodu..." Atsakymą į klausimą: „Kaip atsitinka, kad tokia
naudinga ir maloni veikla vaikui tampa kankyne?", rasime
kituose pagrindiniuose žodžiuose: „vaikas", „verčiame",
„prieš savo valią" ir pan.
Baigdami paminėsime tris veiksmingas skaitymo fazes,
lengvinančias suvokimą:
1. Perskaitome visą tekstą nieko nesižymėdami.
2. Spalvotai išskiriame pagrindines mintis.
3. Išskiriame žodžius, kurie apibūdina minties esmę.
97
 36 pratimas 38 pratimas
Sudėliol i te žodį Tbrinys
Sudėliokite kiekvieną raidžių rupę taip, kad atsirastų pra­ Analizuokite šios knygos turinį, padalytą į tris dalis:
smingas žodis:
Pirma dalis Nuo užmaršumo iki atsiminimo
1. ETASRAT Antra dalis Metodai ir strategija
2.NIRMASKI Trečia dalis Atmintis ir žmogaus kūnas
3. VOYSL
Tęskite perskaityc ami skyrių pavadinimus:
4. EAGUDO
5. SURUBBLA Dalys Skyriai

Argi ne lengviau atsiminti raidž t grupes? I. Užmaršumo privalumai

Geros atminties privalumai
<s
" Sprendimas knygos gale. Suvokimo lavinimas
II.
Įsimename žinias
Duomenų atsiminimas
37pra imas
III. Atminties higiena
Pabrėžiame ir nuspah name svarbias datas Biologiniai atminties požymiai
Pasirinkite kokį nors tekstą arb i skyrelį. Kartą jį visą perskai­
tykite. Spalvotu pieštuku pasibraukite pagrindinės minties ei-
lutes.Vėliau pabraukite esminius žodžius. Dar kartą perskaity­ 39a pratimas
kite vien tik pažymėtas vietas ii pamatysite, kad kur kas leng­
viau atsiminti išskirtą informaci a. Sugrupuojame sąvokas

Perskaitykite kelis kartus trisdešimt žc džių ir pabandykite juos

Kad geriau suprastume r įsimintume teksto esmę, sugrupuoti, kad geriau a tsimintumėte.
pirmiausia perskaitome turii i. Taip susikuriame bendrą
vaizdą apie knygą, suprantan i, kaip siejasi tarpusavyje ir riešas kelis čiurna nosis arklidė
iš ko kyla pagrindinės idėjos. Pabandykime išstudijuoti balandinė kepsnys būda bamba sriuba
šios knygos turinį (38 pratimas). ola pirštas sviestas apelsinas
braškė
Siame pratime pastebėsite kiek kartų lengviau įsimin­ šokoladas
nagas salotos jogurtas ausis
site duomenis, kurie tinkama sutvarkyti ir surūšiuoti.
Tačiau taip yra ne visada tokiu atveju turime padėti avilys triušidė alkūnė avidė pėda
patys sau. Pergrupavimu ir atokiu būdu sutvarkydami kastuvėlis kepiniai lizdas sausainis ridikėlis
duomenis susikuriame tinka ią kategoriją. Šis metodas
verčia veikti semantinę atmintį, kuri, kaip įsitikinome, Uždenkite sąrašo grupes ir pereikite p rie kito pratimo.
svarbiausia gerai atminčiai.

98 99
 gyvūnų skleidžiamus garsus, galėsite šiuos žodžius leng­
39b praimas viau įsiminti.
Sugrupuojame sąvokas Jei norite savo sistemoje rasti kokią nors prasmę, galite
Parašykite kuo daugiau žodžių kuriuos atsiminėte. t a i p p a t vadovautis m n e m o t e c h n i n i a i s būdais, apie ku­
riuos j u m s šį tą p a p a s a k o s i m e k i t a m e skyrelyje.
40a pratimas
Šuo, kuris loja, nekanda
Atsiminkite, kokius garsus leidžia kai kurie gyvūnai,
-ožkamekena -šuo skalija
- žąsis gagena - pelė cypia
- kiaulė kriuksi - gaidys gieda
- lokys urzgia ■ gyvatė šnypščia
- papūga kalba - bitė dūzgia
- katė kniaukia -jautis baubia
Uždenkite šį pratimą ir pereikite prie kito.
Jei ankstesnes sąvokas padalysi: - į tris grupes (žmogaus kū­
nas, įvairios gyvenamosios patai os, maisto produktai), galite
atsiminti iki dvidešimties žodžių. 40b pratimas
Išanalizuokite savo klaidas - ga ; būti, kad užrašėte žodžius, Šuo, kuris loja, nekanda
kurių sąraše nė nebuvo - taigi atsakykite į šiuos klausimus:
- Ar atidžiai perskaitėte kiekvieną žodį ir skyrėte pakankamai Įsitikinkite, ką įsiminėte, užpildydami šį kryžiažodį.
laiko, kad galėtumėte susikurti atitinkamą vaizdinį? 10. šnypščia
1. mekena 4. urzgia 7. skalija
- Ar veikėte pagal tam tikrą stra; cgiją? 8. cypia 11. dūzgia
2. gagena 5. kalba
- Ar užmiršti arba pridėti žodži; i kelia jums kokius nors jaus­ 9. gieda 12. baubia
3. kriuksi 6. kniaukia
mus? Yra malonūs? Ar nemalonūs?
71
<—
101
Prasmės ieškojimas
4—
6 - 31
Prisiminkime, kad naują informaciją priimame daug 1- 2l
geriau, jei galime susieti su įv\ kiais, kurie mūsų atmintyje
5-
įrašyti į ilgalaikę atmintį. P rskaičius veiksmažodžius
„bliauti", „žvengti'1, „kriuksėti", „inkšti", „urgzti", „kal­ 12-
bėti", „kniaukti", „loti", „gie Soti", „šnypšti", „zvimbti",
„trimituoti" paaiškės, kad tai > jų turite rasti jungiančią 11-
grandį, kuri palengvintų įsiminimą. Pvz., kuo jie pana­
šūs, kuo skiriasi. Suvokę, kac visos šios sąvokos reiškia

100
 / Asociac jų kūrimas 41c pratimas
Asociacijos
Žodžiai frazėje įsimenami kur kas lengviau, nei išimti
iš konteksto. Jei norime atsiminti du iš pirmo žvilgsnio Dabar prisiminkite du pradinių asociacijų žodžius remdamiesi
tarpusavyje nesusijusius žodžius kaip, pavyzdžiui, „paukš­ juos jungiančia sąvoka;
tis" ir „pelenai", prisimink nie tokį vaizdą: paukštis Fenik­ nurodykite abu ankstesnių porų žodžius (pvz.; feniksas - pele­
sas susidegina ir atgimst; iš pelenų. O vėliau tereikės nai ir paukštis)
išlaikyti atmintyje vieninte i žodį: Feniksas. gaisras ir
skystis ir
41a oratimas jausmas ir
Asociacijos medus ir
eilėraštis ir
Pabandykite sukurti asociaci as tarp dviejų žodžių.
karpinys ir
ugnis degtukai būstas ir
aliejus actas
meilė neapykanta 42a pratimas
bitė gėlė
Prancūziškų nėrinių detalės
paukštis poetas
popierius žirklės Įdėmiai peržiūrėkite vestuvinius galvos apdangalus iš įvairių
lūšna vasarnamis Prancūzijos vietovių ir įsiminkite juos.

Uždenkite šį pratimą ir pero kitę prie 41b pratimo.

41b pratimas Overnė Normandija Burgundija

Elzasas
As( : iacijos
Atsiminkite visada tą antrąjį :odį iš ankstesnių porų.
ugnis ir
aliejus ir Limusenas (šalia
Bretane Beri
meilė ir Limožo miesto)
bitė ir
paukštis ir
popierius ir Nicos miesto Savoja
lūšna ir apylinkės Puato (šalia Puatjė miesto)
Uždenkite abu pratimus ir pc eikite prie 41c pratimo.
Uždenkite šį pratimą ir pereikite prie kito. J
103
102
 Mnemotechnikos metodai
421' pratimas •i
Prancūziš! ų nėrinių detalės Pagerinti atminties galią mums padės kai kurie mne­
motechnikos* metodai, kuriems priklauso asociacijų ir
Sudarykite poras, kurios pri lauso viena kitai.
suvokimo stiprinimas bei informacijos pervedimas j ko­
duotą pavidalą.

Suvokimo stiprinimas
Rekomenduojantys mnemotechnikos metodus siūlo
sukurti savo asociacijų paveikslą, kuris gali būti sužmo-
gintas. Tokios asociacijos yra labai stiprios ir gerai įsirėžia
į atmintį. Geriau įsimenamos asociacijos, kurios yra:
- spalvotos: spalvos pagyvina ir patikslina asociacijas;
- juokingos: vidines asociacijas sustiprinsime, pabrėž­
dami jų absurdiškumą bei humorą.
- mažesnės arba, priešingai, didesnės nei realybėje.
Mintyse paveikslą galime padidinti taip, kad užimtų
visą plokštumą**;
- gyvos: asociacijas pagyvinsime judesio arba veiklos
veiksmažodžiais.
Stebuklingos atminties žmonės*** neretai užvaldomi
turtingų fantazijų, kurios dažnai yra spalvotos, deformuo­
tos ir šiek tiek vulgarios. Juk atsimename išraiškingus ir
jausmingus vaizdus, kurie iš pirmo žvilgsnio prikausto
mūsų dėmesį. Ir priešingai, įprasti vaizdai, susiliejantys
su kasdiene realybe, mums lengvai dingsta iš atminties.
Geriausiai iš visų įsimenami didelio emocinio užtaiso gyvį
vaizdiniai.

* Įsiminimo ir atsiminimo būdų sistema.

** Užsimerkite ir pabandykite Įsivaizduoti baltą plokštumą, ant ku­
rios apžvelgsite mintyse kilusius vaizdinius.
*** Žr. 13 psl.

105
104

Pa, yzdys
Vieną dieną norėtume te nupirkti laikrodėlį dovanų,
bet bijote, kad galite pan -irsti. Taigi susikurkite vidines
laikrodžio asociacijas ir p; stiprinkite jas.
žodį su jo vaizdu, kita - su kačių giminės plėšrūnais. Prie­
šingai, jei išgirsite žodį - kotulas, nežinodami nei kokiai
gyvūnų grupei priklauso, nei kaip atrodo, bus beveik ne­
įmanoma prisiminti šį vienos iš beždžionių pavadinimą.

43 pratimas
Fantazijų išplėtimas
Po kiekvienu iš pateiktų žodžių pabandykite įsivaizduoti kuo
spalvingesni ii• įvairesnių formų paveikslą.
skėtis vėduoklė futbolas plunksna
vaistas žadintuvas apykaklė kaklaraištis

Asociacijos gali būti fonetinės, loginės, semantinės,

metaforinės ir netgi visiškai banalios. Gerinant atmintį
tinkamiausios tos, kurios sukelia emocinius atgarsius. Sis
metodas veiksmingas tuomet, kai pakankamai gerai suvo­
kiame sugretintas asociacijas.

Skirtinga forma .' Atgaivintas vaizdas Pavyzdys

Fonetinė asociacija paukštis ir aukštis

Pojūčių asociacijos Loginė asociacija višta ir kiaušiniai
Semantinė asociacija lūšna ir dangoraižis
Kitas mnemotechnikos metodas - bendras vaizdinių Metaforinė asociacija šuniškas oras
A J g| m .^_:JrCaip jau min jome, asociacijos yra įgimtas
u un
Banali asociacija degti aistra
mąstymo reiškinys. Kaska r, kai turite įsiminti ką nors
nauja, susikurkite asociacij su kuo nors žinomu, t. y. su
jau žinoma asociacija.
■ Fonetinės asociacijos
Tarkime, kad nežinote, kas yra ocelotas*. Susikurkite
asociacijas su kitomis kač/ą giminės plėšrūnėmis - taip Kai kurie mnemotechnikos metodų šalininkai pataria
įsidėsite į galvą naują sąvc Ką. Pirmoji asociacija sujungs prisiminti vardą pasitelkiant į pagalbą fonetines asociaci­
jas su to žmogaus veidu. Silva moko kalbų kursuose.
* Žr. 16 pratimą. Kiekvienos naujos grupės narius ji atsimena jų vardus su-

106 107
 'H

siedama su tuo, kaip atrodo jų galva, pvz., Jurga - apvali

kaip spurga, Adas - vadas ir pan... 44a pratimas
Kai jums ką nors pristato, įsitikinkite, kad gerai įsi­ Sujunkite vardą ir veidą
minsite jo vardą ir pakartol ite jį balsu. Vėliau „jį atgai­
vinkite" ir pakartokite mintyse. Pamėginkite atsekti jo
kilmę, susikurkite asociacija s tarp vardo ir jo asmens, iš­
vaizdos. Kai, pavyzdžiui, sutinkate Andrių, pasveikinkite
jį: „Laba diena, Andriau", ir gal pastebėsite, kad iš jo tie­
siog spinduliuoja veržlumas ir energija, kurie atitinka jo
vardą. Visgi nesitikėkite, kt d susitikimo, vakarėlio arba
m
kokio kito renginio metu atsiminsite daugiau nei tris ar
penkias naujas pavardes. Kartais tai visiškai beprasmiški
žodžiai, o jūsų trumpalaikė; atminties pajėgumas greitai
persipildo. f
■ Semantinės asociacijos
Kartais pasitaiko, kad pi reikia - egzaminui, konkur­
sui ar darbo reikalais - atsiminti žodžius, kurie mums
neturi jokios prasmės. Jei r orite įsidarbinti pašte, grei­ •!••
čiausiai jums bus sunku atsiminti daugybę geografinių
pavadinimų.
Mnemotechnikos metoc u šalininkai šiuo atveju pa­
taria sudėti tokius žodžius į sakinius, kuriuos patys išgal­
vojome,. ... ~~~—
Tą panaudoję galime at; įminti, pavyzdžiui, Operos ir
baleto teatre pastatytų spektaklių pavadinimus ir sukurti
iš jų trumpą apsakymą.
Dar vienos mnemotech tikos pagalbinės priemonės
pavyzdys gali būti žodis, padedantis atsiminti vitaminus,
tirpstančius taukuose - kedn s (vitaminai K, E, D, A).

Įsiminkite kiekvieno asmens išvaizdą kartu su vardu.

Uždenkite pratimą ir pereikite prie kito.

108
 kitę tinkamą asociaciją: atidarau voką ir, mano nuostabai,
44b i ratimas iš jo pasigirsta melodijos ištrauka. Kelis muzikos tonus
nusineša paukš­
Sujunkite ardą ir veidą
ti ^ tis, kurio vie­
Atsakykite į klausimus: ną plunks­
nelę išpeša
Kas yra viešbučio šefas?
tapytojas,
Kas dėvi minkštą skrybėlę? padaro iš
jos teptuką ir
Kas yra su ūsais? padeda jį ant pa­
Kas turi lazdą? letės krašto. Jo ateljė
Kas yra virėjas? netvarka. Ant žemės mė­
Kas neša padėklą su maistu?
tosi konservų dėžutė, kurią jis
atsidarė suktuvu. Iš jos iškrenta te­
Kas nešioja akinius?
lefonas, kurį tempia gaisrininkas, li­
Kas ryši kaklaraištį? pantis laiptais. Jis pila vandenį ant šiukš-
liadėžės, kuri pririšta prie dviračio. Ant jo
Kas turi šalmą? tupi višta, kuri vietoj kiaušinių peri pinigus ir
Kas plačiai šypsosi? lesa salotas. Grandinės pradžioje įsivaizduo­
kite save kaip pirmąją grandį.
Kuo žodžių grandinė bus juokingesnė ir
■ Metamoifinės, arba loginės, asociacijos absurdiškesnė, tuo geriau ją atsiminsite. Pa­
Norint prisiminti ilgus i >džių sąrašus patariame susi­ tariame joje naudoti judėjimo veiksmažodžius, suteikian­
kurti „metaforų grandinę" ;:rba parašyti apsakymą, sujun­ čius pasakojimui dinamikos. Pasakojime taip pat galite
giantį atskirus žodžius. kiekvieną dalį, sujungtą su duotu terminu, sunumeruoti -
Grandinėje atskiri žodž ai yra nepriklausomi. Asocia­ sukurti asociacijų tvarką. Kai susigalvotą pasakojimą ge­
cijos kuriamos tarp pirmc ir antro žodžio, vėliau tarp rai užfiksuosite, nebebus sunku išvardyti nuo pradžios iki
antro ir trečio, tarp trečio i: ketvirto ir 1.1. galo ir atskirus žodžius.
Perskaitykite penkiolka žodžių: vokas, muzika, Kitas metodas, padedantis atsiminti eilę tarpusavyje
paukštis, teptukas, paletė, ] onservai, suktuvas, telefonas, nesusijusių žodžių, yra scenarijaus kūrimas. Tam reikia
gaisrininkas, laiptai, šiukšl tdėžė, dviratis, višta, pinigai, sukurti kokį nors apsakymą. Jis neturi būti logiškas, bet
salotos. turi apjungti visus žodžius bet kokia tvarka.
Atskirus žodžius sujungiame taip, kad sukurtume aso­ Atsiminti paveikslėlių rinkinį daug lengviau, kai susi­
ciacijų grandinę, jungianči; du vienas po kito einančius kuriame asociacijų grandinę ir taip sujungiame vieną pa­
žodžius; prie kiekvieno suju įgimo visada mintyse susikur- veikslėlį su kitu.
111
110
 Asociacijos yra ryšiaij tarpusavyje jungiantys nevie-
45a pr ;timas narūšius elementus ir padedantys geriau juos atsiminti.
Asociacijų grandinė Visgi šie metodai nėra universalūs ir nebūtinai turi tikti
visiems.
Sukaupkite asociacijų grandinę iš pateiktų žodžių ir naudoda­ Gali atrodyti, kad sugalvoti istoriją sunku, tačiau už­
miesi ja per 10 min. sudėkite visus žodžius į galvą.
tikriname jus, kad fantaziją galima treniruoti. Skaitykite
naujienos toliau ir pabandykite tuos pačius pratimus po keturioli­
ragelis (dūdelė) kos dienų.
valstietis Tuo tarpu reguliariai bandykite kurti žodžių poras ir
ūsai nepamirškite, kad jūsų atmintis bus geresnė kuriant origi­
sausainis nalias asociacijas.
žvaigždė
skrybėlė
kamštis 46a pratimas
uodas Išmokite „perlenkti lazdą" (perdėti)
šluota Įsivaizduokite kiekvieną iš pateiktų žodžių.
plunksna Dabar perkratykite pradinį vaizdinį taip, kad būtų kuo spalvin­
rūkas gesnis, juokingesnis, iškreiptas ir gyvas. Sujunkite fraze pirmą
kabliukas ir antrą poros žodį. (Pavyzdys: žuvis, erdvėlaivis - Apvali spal­
puodas vota žuvis išsipuošia, kol tampa didžiulė kaip erdvėlaivis, ir
vandens lelija pakyla į dangų.)
šakutė garlaivis

45b pr: irimas pilis mintis

Asociacijų grandinė
arklys pakalnutė
Atsiminkite visus penkiolika žo ižių iš 45a pratimo.

dulkės žvaigždė

blynelis žirafa
vėžys ■ megztinis
karamelė tigras
Kiek jums juos atsiminti padėjc asociacijų grandinė? Uždenkite pratimą ir pereikite prie kito.

112 113
 Skaičių kodavimas žodžiuose
461) pratimas
Išsiaiškinsime XIX šimtmečio mokslininko Greguaro
Išmokite ,.perlenkti lazdą" de Feinaiglo ir pakoreguotą Aimo Parišo (1825 m.*) ko­
Visada atsiminkite antrąjį p ros žodį. dą. Jo principas yra skaičių nuo nulio iki devynių pakeiti­
mas kokia nors priebalse. Raidės parenkamos grafinės
šakutė ir arba fonetinės asociacijos pagrindu (žr. lentelę).
pilis ir
arklys ir A.. Parišo kodas
dulkės ir
Skaičiai Asocijuotos Panašumai
blynelis ir raidės
vėžys ir
1 1 Raidė 1 grafiškai primena vienetą.
karamelė ir
2 n, z Raidė n turi dvi kojeles, z panaši į 2.

m, t Raidė m turi tris kojeles, t žodžio „trys"

Keletas mnenotechnikos triukų 3 •
pirmoji raidė.

k Raidė k žodžio „keturi" pirmoji raidė.

Pateikiame jums keletą senesnių idėjų. Įvairios in­ 4
strukcijos, kaip išsiugdyti vpatingą atmintį, sudarytos jau 5 S, V S grafiškai panaši į 5, o V - į romėnišką V.
ilgą laiką žinomais principais. Raidė š žodžio „šeši" pirmoji raidė, ž ta­
6 š, ž
riasi panašiai kaip š.
Skaičiai ir skaičiuotės
r, J Rašytinės r ir J grafiškai panašios į 7.
7
Sis pavyzdys padeda gi riau įsiminti skaičius:
B, p, f Aštuoniukė grafiškai primena B, jai fo­
8
Skaičiaus n (pi), apsk; itimo skersmens ir ilgio santy­ netiškai artimos p ir f.
kio, suapvalinta reikšmė y; a 3,1416. Kitiems skaičiams po Raidė g grafiškai primena 9, h abėcėlėje
9 8. h
kablelio įsiminti vartojama bazė, kurios žodžių raidžių yra greta g.
skaičius visada atitinka reikiamą skaitmenį eilėje.
0 c, č, d Nulis grafiškai primena raidę c, greta jos
yra č ir d
Skaičius JI (pi)

Eik i namą, o tenai spintelėj ir stovės knyga, bus tenai parašyti Šį kodą geriausiai suvoksime praktikuodami. Išbandy­
3 1 4 1 5 9 2 6 5 3 5 8 kite 47 pratime.
padavimai gražiai surimuoti - tai pijau užrašyta. * Šio kodo istoriją galima atsekti net iki 1648 m. Mnemotechnikos
9 7 9 3 2 3 8 todų šalininkai ją dažnai įvardija kaip skaičių-raidžių kodą.

115
114
 Tarpus tarp priebalsių užpildome balsėmis, kad atsi­ Todėl skaičius 3 3 pakeitė į atitinkamas raides t - 1 ,
rastų prasmingas žodis. Pavyzdžiui, žodyje paršas, turime t - m, m - t, arba m - m ir sukūrė iš jų žodžius teta,
priebalses p, r, š, s, ir jį gali.ne iššifruoti kaip skaičių 8765. Tomo, mato, mama.
Lygiai taip pat pasielgė su 87: p - r, b - r, atitinka
Pasimankštinkite keisdami žodžius j užšifruotus skai­ žodžiu pora, bara.
čius 48 pratime. Iveta nusprendė, kad jos kombinacija bus „teta ba­
ra" ir nuo to laiko be problemų atsimena naują buto
kodą 3387.
47 pratimas 48 pratimas
Kodavimas Kodavimas
49 pratimas
Išbandykite aprašytą kodą Sukurkite šių žodžių skait­
ir pakeiskite skaitmenis j meninį kodą: Kodavimas
raides.
avinas Suraskite mažiausiai vieną žodį, kuris tiktų kaip kodas pateik­
0 4 tai skaičių porai:
seniūnas
1 9 romas 11 81
6 8 skalbiniai 62 ...\ 46
4 3 vapsva 21 90
5 2 makaronai 70 50
7 0 koala 34 02
3 8 upėtakis c3
~ Sprendimas knygos gale.
4 5 arklys
miškas
jovaras 50 pratimas
c3
* Sprendimas knygos gale. Lietuvos istorijos datos

Pasirinkite kelias datas iš Lietuvos istorijos. Kiekvieną datą už­

koduokite raidėmis. Mnemotechnikos principais susikurkite
Ši sistema skirta tiems, k a m s u n k u prisiminti skaičius atitinkamą žodžių junginį.
ir d a t a s . G a l i m a elgtis, pvz.. tokiu b ū d u :
Data Žodžių junginys

Pavyzdys

Iveta turi naują skaitmeninį durų numeravimo ko­

dą - 3387 - ir negali jo atsiminti. Kodai keičiasi kas
pusmetį ir Iveta supaini.vja seną su nauju, todėl nu­
sprendžia pasinaudoti A. :iariso metodu.

116 117
 5 SKYRIUS

D u o m e n ų atsiminimas

Atmintyje saugome milžiniškų atsiminimų virtinę. Jų

įsiminimo problemos* kyla iš kiekvienos atskiros informa­
cijos įsiminimo kokybės ir gebėjimo ją iš naujo atgaminti.
Jei norime geriau suprasti atsiminimų atgaivinimą, tu­
rime suvokti skirtumą tarp duomenų, kuriais galime nau­
dotis, ir pasiekiamų duomenų. Tam tikra informacija gali
būti įdėta į atmintį, teoriškai ja galime naudotis, tačiau
ji nepasiekiama. Tipiškas pavyzdys yra žodžiai, kartais
esantys ant liežuvio galo, nors tuo momentu nesugebame
atsiminti.

Pavyzdys

Agnė serviruoja stalą valgomajame. Akimirksniui

nutraukia darbą ir eina į virtuvę.
Viduryje kambario staiga sustoja: „Ko gi čia atėjau?
Kodėl gi čia esu?"
Akimis ieško paskutinio daikto, kurį pastatė ant sta­
lo, kad nereikėtų grįžti į valgomąjį: „Alaus butelis. Aha,
neturiu kuo atidaryti!"

Kartais atsitinka, kad einame į kitą kambarį, o kai ja­

me atsiduriame, niekaip negalime atsiminti, ko visgi ten
norėjome (taip atsitiko Agnei mūsų pavyzdyje). Viskas
vyksta taip, tarsi mūsų reakcijos sugebėjimas priklausytų
nuo to, ar mokame pakartoti pradinį patyrimą.
Mūsų pavyzdyje stalo serviravimas yra virtinė atskirų
veiksmų, kuriais darbinė atmintis** disponuoja tik tuo

* Arba su tuo, kaip juos rasti.

**Žr. 39psl.

119
metu, kai jie vyksta. Alaus butelis yra užuomina, kurios
dėka Agnė atsimins, ką no- ėjo daryti virtuvėje. 51b pratimas
Naudojantis laisvais atsiminimais, t.y. tokiais, kai Klasės fotografija: atsiminimas su užuomina
mums nepadeda jokia in! ;rmacija, paprastai taip gerai Suraskite seną klasės fotografiją ir pasiimkite ją į ranką.
nesiseka. Visgi tai nereiškia, kad mes tą ar kitą papras­ Peržvelkite vieną klasės draugą po kito ir atsiminkite jų vardus.
čiausiai užmiršome. Pažiūrėję nuotrauką, žinoma, prisi­ Visus vardus surašykite.
minsite didesnį vardų skilčių, nei iš galvos. Maža to,
matant senus draugus, be jokios abejonės kuo aiškiausiai
iškils su jais susiję atsitikinai ir istorijos.
Laisvojo atsiminimo gc bėjimai yra riboti, informacija
lieka nepasiekiama, nepaisant to, kad turite ją savo at­
minties saugykloje. Ir priešingai, atsimenant su „špargal-
ke", saugoma informacija yra pasiekiama.

51a pratimas
Klasės fotografij;:: laisvas prisiminimas

Atsiminkite seną klasės fotografiją, kurią turite kur nors na­

muose (tačiau dar jos neieškokite). Atsimenate savo klasės
draugus, kurie stovi šalia mc kytojos? Kiek vardų jums išniro iš atminties? D
Pabandykite atsiminti visų kasės draugų vardus.

Užuominos

Tiksliausiai atsiminti informaciją gali padėti daugybė

kuo jvairiausių sufleravimų, kartais ir visai paprastų, pvz.,
nosinės mazgas.
Visgi siekiant didesnio veiksmingumo, patariame in­
formacijos diegimo akimirkai sugalvoti tokią „užuominą",
kuri turėtų tiesioginį ryšį su užduotimi.
Kiekvienas „ieškojimas" atmintyje prasideda nuo
užuominos. Nuo paprasčiausios iki sudėtingiausios - jų
Kiek vardų atsimenate?
Tęskite kitame pratime. D užduotis yra padėti mums atgaivinti informaciją, glūdin­
čią atmintyje.

120 121
 Aptarkime keletą užu minų tipų. Dažniausiai nau­
dojamos leksinės, fonetinės, semantinės, personifikuo­
tos (sužmogintos)...
P; vyzdys
Alena įdėjo į voką pi ,!gų ir perlaidos kvitą, kad ne­
pamirštų jo apmokėti.
„Nosinę paprastai naudoju keliskart per dieną. Kai
matau jos mazgus, greit prisimenu, kad turiu padaryti
kai ką ypatinga... ir prisimenu, kas tai yra."
Sutrumpinimas - lėksi ;ė užuomina
tą akimirksnį, kai įdiegiama į atmintį. Jei aip nėra, atsi­
menamas tik pats sutrumpinimas... Pavyzdžiui, cheminių
elementų pavadinimų sutrumpinimai, kai pirma raidė tu­
ri asocijuotis su visu lotynišku elemento pavadinimu; atsi­
minsite tik tada, jei iš anksto žinote, kad K reiškia ka-
lium, t.y. kalis. Priešingu atveju raidė K jums teprimins
raidę K.
53 pratimas
Kelionė po Lietuvos Respubliką
Kaip ir 13 pratime, pabandykite atsiminti kuo daugiau Lietuvos
miestų, miestelių pavadinimų, šį kartą prasidedančių raidėmis:

Sutrumpinimas yra lel sinė (žodinė) užuomina, kuri Ba

padeda atsiminti visą žodi. Padeda greitai pasižymėti in­ Be
formaciją ir tiems, kurie nemoka stenografijos. Bi
Dauguma sutrumpinin u yra visiškai įprasti ir supran­
Da
tami*, kitus vartoja tam ■ kros srities specialistai. Aso­
De
ciacija tarp santrumpos ir , iso žodžio turėtų būti sukurta
Di
Do
52; ;ratimas Du
Atmintis i gastronomija Ga
Išvardykite kepin us, prasidt iančius šiomis raidėmis: M, S, T, Ge
R, V P, O, B. Gi
M ;
Ja
V
S Jo
P
T Ju
O
R
Ka
B
<3P
Sprendimas knygos gale. Kiek miestų ir miestelių išvardijote? I 1
Palyginkite rezultatus su 13 pratimo rezultatais ir inicialais B,
D, G, J.
* 1.1. - taip toliau, pvz. - pavyzdys, ir pan. - ir panašiai, t. y. - tai yra,
psl.-puslapis... Išbandykite ir su kitomis raidėmis, pvz., Ke, Pa, Va.

122 123
 Fonetinės užuominos Paprasta ta jo daina,
Kas pavasarį girdėta, -
■ Inicialai ir skiemenys Bet kaskart tik ji viena
Jau 13 pratime įsitikinote, kad atsiminti yra kur kas Guodžia širdį sužavėtą.
lengviau, jei informacija yra vaktoma kokiu nors fonetiniu Vos atšilo
(garsiniu) principu, kuriuo gali būti, pvz., pirmoji raidė. Ir pakilo
Pagal abėcėlę atsiminsite vien;; po kito miestų pavadini­ Tik saulutė,
mus. Fonetinę užuominą panaudokite ir 52 pratime. Mes sukrutę
Dar geresnio rezultato gali e pasiekti vartodami visus Laukiam suskambant dainutę -
skiemenis. Čir vir vir pavasaris!
■ Rimai O išgirdę ją anksti,
Žiedus ir gėles sapnuojam, -
Su rimais žaidžia poetai ir dainų kūrėjai. To paties Ir, linksmumo apimti,
skiemens kartojimas kiekvienos eilutės gale padės atsi­
Mes su vyturiu dainuojam:
minti kitą eilėraščio arba daine s eilutę.
Rimai padeda prisiminti ne tik eilėraštukus, bet ir Būk sveikas,
įvairius posakius - sentencijas. Meilės laikas!
Tu mums duotas
54 pratimas Pumpuruotas, -
Giedrink mūs jaunystės puotas ■
Eilėraštis Čir vir vir pavasaris!
Išmokite šį Vinco Mykolaičio-Puuno eilėraštį mintinai.
Šią užduotį palengvins ritmas ir r mas.
(Eilėraštis pagrįstas rimavimu).
Semantinės* užuominos
Vytur ; E.Tulvingas ir Z.Pirlstonas/27/ atliko bandymą, kuris
Vos tik saulės spinduly.; padėjo geriau suprasti, kas vyksta atsiminimų metu. Dvi
Nutirpdino šaltą sniegu, žmonių grupės turėjo atmintinai išmokti žodžių sąrašą.
Štai parskridęs vyturys Kiekviena grupė susidarė iš trijų pogrupių: pirmoji mo­
Kelia čiulbesiu mūsjė[ą. kėsi dvylika žodžių, antroji dvidešimt keturis žodžius, o
Nuo pat ryto, trečioji keturiasdešimt aštuonis. Šalia kiekvieno žodžio
Vos prašvito, buvo jo trumpa charakteristika, pvz.: smuikas - muzikos
Jis per dieną instrumentas, morka - daržovė, kalija - gėlė, arfa - mu­
Vis tą vieną zikos instrumentas, kamelija - gėlė... Taip buvo tiksliai
Skelbia linksmą mums naujieną -
Čirvir vir pavasa is! * Semantinis - prasminis, susijęs su žodžio reikšme.

124 125
atskiros kategorijos, tačiau ž< džiai nebuvo kaip nors su­
rūšiuoti. 55b pratimas
Atsimenant žodžius, pirmoji grupė juos pasirašydavo Atsimename su užuomina
ant švaraus lapo, kita ant lapo, kur jau buvo užrašytos
atskiros kategorijos. Atsiminkite 21 žodį iš ankstesnio pratimo padedant užuominai.
papuošalai žinduoliai
55a pri timas
Atsimename ; u užuomina
Iš lėto (po dešimties sekundžių ir atidžiai skaitykite šiuos žo-
džius ir prie kiekvieno mintyse i usikurkite vaizdinį (fantaziją),
indai šalys
kad jį geriau įsimintumėte.
Anglija = šalis
ožka = ::induolis
šafranas = prieskonis
krėslas = i) aidas paukščiai prieskoniai
puodas =s n d a s
žuvėdra — T aukštis
kupranugaris = ;:induolis
Šveicarija = ;,alis
sužadėtuvių žiedas = papuošalas
baldai
skrynia = ^ldas
starta = u aukštis
muskatas = prieskonis
antspaudo žiedas = >apuošalas
Airija = alis
sietelis ndas Pasitikrinkite žodžius pagal 55a pratimą. I I
=
Kiek žodžių atsiminėte? I 1
komoda = maldas
banginis = žinduolis
apyrankė = apuošalas Tyrimai (žr. 13 pav.) patvirtino, kad atsimenama geriau
strutis = aukštis su semantinėm užuominom (čia - padedant atskiroms
anyžius = irieskonis kategorijoms). Antra grupė pasiekė geresnių rezultatų nei
samtis 33 adąs pirmoji; nurodytos kategorijos buvo reikšminga užuomi­
Uždenkite sąrašo 21 žod ir per i kitę prie kito pratimo. na, kuri palengvino atsiminimą, nors žodžių sąrašas buvo
ilgesnis.

126 127

Įsiminti žodžiai (%)
Laisvas įsiminimas
(1 grupė)
Įsiminimas su užuo­
mina (2 grupė)
Žodžių, skirtų
įsiminti, kiekis
13 pav. Įsimintų žodžių pril iausomybė nuo užuominos 1611271
Užuomina tuo veiksmingesnė, kuo didesnis kategorijų
skaičius. Jei i.i būtų maža nebūtų didelė problema atsi­
minti pavienius žodžius ir pirmos grupės nariams. Kai
stengiatės ką nors atsimini, išnaudokite užuominą taip,
kaip 55 pratime. Ką man \ ai primena? Kuriai grupei pri­
klauso? Pamatysite, kad a įsiminimas vėliau bus aktyves­
nis ir veiksmingesnis.
Ariadnės kamuolėlis, arba personifikuota užuomina
Kiekvienas iš mūsų nintyse turi nesuskaičiuojamą
daugybę Ariadnės kamuol« lių. Užtenka menko ženklo ir
iš karto iškyla koks nors gy enimo įvykis ar epizodas.
Sėdite, pavyzdžiui, pri; televizoriaus ir žiūrite kokį
nors filmą. Jau po pirmų k;.irų išnyra atsiminimų stebuk­
las: „Taip, tai juk tas pats berniukas, o jo tėvelis mokyto­
jas, kuris..." Galvoje jums ,^kyla ne tik visas filmas, bet ir
viskas, kas vyko aplinkui, kai jj žiūrėjote: „Tada sirgau ir
mama man išimties tvarka ieido žiūrėti televizorių..."
Jūsų atmintis fiksuoja asmeninę gyvenimo istoriją. Kai
tik jums kas nors primins lokį nors gyvenimo įvykį, atsi­
minsite daugybe su tuo susi usių aplinkybių.
128
Menka užuomina gali jums padėti atgaivinti atmintyje
tam tikrą informaciją, o po jų išnirs ir kiti atsiminimai,
panašiai kaip 56 pratime. Bandant prisiminti kokį nors
gyvenimo epizodą, užuomina gali padėti grįžti atgal (tarsi
žiūrėtumėte atbulinį filmą) ir atgaivinti išgyventas dienas,
akimirkas ir patirtus įvykius.
Užuomina „sunkiems" žodžiams atsiminti
Kartais norite vartoti kokį nors sudėtingą arba jums
naują žodį ir negalite jo prisiminti. Viliatės, kad jums pa­
dės pokalbio partneris, todėl stengiatės jam tą žodį api­
būdinti.
Eva, pavyzdžiui, negali atsiminti termino „amnezija".
Tada paaiškina, kad kalbama apie „atminties praradimą".
Vėliau prisimename, kad žodis neilgas ir skamba panašiai
kaip atminties deivės vardas Mnemosinė. Vėliau sukuria­
ma asociacijų grandinė mnezis, mnezija, o kai pridėsime
priešdėlį a- reiškiantį paneigimą, galų gale išeis terminas
amnezija.
Braunas ir Makneilas/21/ tokiais atvejais rekomen­
duoja keturias pakopas (žr. lentelę). Skaitydami dažnai
susiduriate su „sunkiais" žodžiais, t.y. su sunkiai įsimena­
mais žodžiais, kuriuos mielai atsimintumėte. Jų atsimini­
mas yra puiki proga nuolat lavinti atmintį.
Keturios užuominų pakopos pagal Brauną ir Makneilą
1. Kiek raidžių yra žodyje, kurį jums reikia įsiminti?
2. Kokiomis raidėmis prasideda ir baigiasi?
3. Koks žodis fonetiškai panašus į jį?
4. Kuris žodis yra panašios reikšmės?
Norintiems sustiprinti atsiminimą su užuomina, siūlo­
me dviejų pakopų planą:
129
 1. Apibrėžti užuomii ą jau jsiminimo momentu, mo­
57 pratimas
kymasis vėliau bus sąmoningesnis ir veiksmingesnis.
2. Sukurti personifikuotą užuominą, kuri būtų pagrin­ Kuris žodis yra teisingas?
das atgaivinti atmintį atsiminimo akimirksniu. Papildykite tris žodžių definicijas, vartojamas šioje knygoje.
Svarbu priminti, kad be pakankamų žinių, neturime Jei žodį iš karto atsiminsite, papildykite jį.
ką ir atsiminti. Jei akimirksniu neatsiminsite, naudokitės Brauno ir Makneilo
metodu.
1. Kaip vadinamas sensorinės informacijos įgijimo ir pasirinki­
5 ■"- pratimas mo procesas?
Atb'ilinis kadras Tai yra
Pabandykite atsiminti, ką - ^ikėte 1991 sausio 13-os dienos va­ 2. Jei patirtis nemaloni, iš sąmonės ji perkeliama į pasąmonę.
karą. Kaip vadinasi šis Froido aprašytas apsauginis mechanizmas,
kuris padeda užmiršti?
Tai yra
3. Kaip vadinama atminties rūšis, apimanti išsilavinimą, žinias
ir žodžių reikšmę?
Tai galėjo būti tokia pati liena kaip ir visos kitos, tačiau kai
suvoksite, kokie įvykiai tui metu vyko Lietuvoje, be abejo, pa­ Tai yra
mažu jums iškils nemažai ] i įsiminimų. C3
' Sprendimas knygos gale.

58 pratimas
Sunkūs žodžiai
Raskite šioje knygoje žodžių, kurie jums atrodo sunkūs.
Nurodykite šalia kiekvieno jų raidžių skaičių, raskite žodžius,
kurie fonetiškai į juos panašūs ir žodžius, turinčius panašią
reikšmę.
Sunkūs Raidžių Fonetiškai Panašios
žodžiai skaičius panašūs žod. reikšmės žod.

130 131
 Kaip atgaivinti atmintį
Užmirš f ana todėl, ki.d sunku į atmintį „įeiti". Šio sky­
riaus pratimai nurodo, kad su užuominomis atsimenama
daug lengviau. Vaizdine užuomina - klasės fotografija
padeda atsiminti infomaciją, kuri be šios pagalbinės
priemonės būtų nepasiekiama. Surūšiuodami užuominas,
sukuriame „atsiminimo >laną", kuriam dažnai priklauso
ir įvairūs mne aotechnik. s būdai.
Vietos užuominos bū> !as
Šis mnemotechnikos mdas kilęs iš antikos. Simonidas
Kejietis* vienintelis stebuklingai išgyveno įgriuvus stogui
puotos metu. Kai vėliau vyko sumaitotų lavonų identifi­
kacija, Sime das mintyse atgaivino, kur kas sėdėjo prie
stalo.
Naudojant vietos uži.ominos būdą, vienas po kito su­
jungiamos tam tikros vie os su atitinkamais vardais.
Pavyzdys
Žinomoje vietoje Pilypas pasirenka dešimt skirtin­
gų daiktų: stalo rinkin . knygyną, krėslą, laikrodį, sofą,
stalą...
Pamažu stebi tuos iaiktus ir kiekvieną iš jų susieja
su kokia nors žymia aynenybe (muziku, politiku, akto­
rium...).
Pirma asmenybė y: a Bethovenas. Pilypas padeda jj
šalia pirmojo daikto - e !alo rinkinio, kitas yra Šekspyras
ir jo vieta yra prie knyg no ir pan.
* Pirmieji mnemotechniko.^ netodus naudojo jau antikos romėnai. Pa­
gal sakmę jų atradėjas yra graik : poetas Simonidas Kejietis (V a. pr. Kr.).
132
Kelionių planas
Mnemotechnikos vietos užuominos būdas vaizdžiai
sudeda informaciją, kurią turime atsiminti, į strategines
anksčiau sudaryto plano vietas.
Šioje trasoje svarbu tiksliai apibrėžti stoteles, kurios
būtų lyg atramos taškai naujai informacijai. Taip sukur­
sime vietų ir skirtos įsiminti informacijos jungtį. Pirmoje
fazėje mintyse sudarome tam tikrą kelionių planą, apdo-
rojame jį ir aprūpiname užuominomis. Jis taps mums va­
dovu - palengvins minčių informacijos kelią.
Amerikiečių tyrinėtojas Herbertas Krovicas/22/ publi­
kavo įdomios studijos rezultatus: dvi asmenų grupės - vie­
na mokyta pagrindinių mnemotechninių metodų, kita
kontrolinė - turėjo atsiminti trisdešimt du tarpusavyje ne­
susijusius ir atsitiktinai parinktus žodžius nustatyta tvarka
(pvz., valtis, puodelis, kalnas, apykaklė...). Žodžiai buvo
skirstomi vienas po kito aštuonių sekundžių intervalais, o
grupė, kuri buvo mokyta mnemotechnikos metodų, turė­
jo planelį su šešiolika pažymėtų taškų.
Šios studijos rezultatai buvo stulbinantys: išmokyta
grupė išvardijo dvidešimt septynis žodžius iš trisdešimt
dviejų (85%), tuo tarpu kontrolinė grupė, kuri darė pra­
timą be asociacinių vaizdų ir vietos užuominų, nurodė
tik septynis žodžius, tai yra vidutinis atminties pajėgumo
rodiklis*.
59 pratimas
Bendras žaidimas
Šeimoje arba draugų rate nurodykite dešimt asmenų, kuriuos
visi pažįsta. Naudodamiesi vietos užuominos metodu visus de­
šimt vardų įsiminkite.
Pamažu vieną po kito atsiminkite.
(Niekas jums nedraudžia žaidimą paruošti iš anksto).
* Žr. 18 psl.
133
 & ■ ■ : ■ •

Naudojantis „kelionių j ianu", t.y. vietos užuomino­ 60a pratimas

mis, svarbu du dalykai:
Kelionė po Europą
- tiksliai nustatyti sustojimo vietas;
- tas vietas atsiminti ir s> jungti su duotais žodžiais. Keliolika minučių įsižiūrėkite į šiuos paveikslėlius.
Nustatykite, iš kur kilę, ir įsiminkite.
Jei šiuo metodu pasinau losite 60 pratime, galėsite įsi­ Uždenkite juos ir pereikite prie kito pratimo.
minti dešimt garsių Europo.. paminklų.
Kelionių plano būdas p, deda įsiminti žodžius, tarpu­
savyje neturinčius jokio ry^ io. Skirtingai nuo asociacijų <
grandinės metodo ir scena įjaus kūrimo, kuris atskirus
elementus apjungia logine ; rba vaizdine grandimi, kelio­ ■

nių plane kiekvienas žodis, :urj užrašysite į tam tikrą vie­

tą, yra nepriklausomas nuo uvusio arba būsiančio.
Pabandykite šiuo metodu reguliariai treniruotis ir at­
siminti dešimtis žodžių.
Išbandykime, pvz., kelio ic po Europą (60 pratimas).
'"ik
Kruopščiai atsiminkite vi -;as dešimt stotelių. Vėliau už­
pildykite abu sąrašus 61a pr, time. Jei pirmame sąraše pir­
mąjį žodį pasirinksite laikra iis, galite įsivaizduoti mažąją
Sirenos skulptūrą, kuri yra pirmoji stotelė, įsuktą į laik­
raštinį popierių; jei antras . odis yra sūpynės, įsivaizduo­
kite, kad jos pakabintos pc atomiumu, kitu atsiminimo ■į f
tašku, ir taip toliau, kol atsiminsite visą pirmąjį sąrašą.
Dabar pereiki te. prie am ojo sąrašo. Taigi turite žinoti
ne vien tik visas dešimt stotelių, bet ir dešimt žodžių iš
pirmojo sąrašo. Antras sąr išas prasideda žodžiu skėtis,
todėl galite įsivaizduoti dic dį skėtį, kokį nešioja gatvės
pardavėjai, apverstą aukšty] kojom, o jame įdėta Sirenos
skulptūrėlė, įvyniota į laikra tinį popierių...
Kai išmoksite du žodž u sąrašus kartu su kelionių
planu, įsikalsite į galvą trisdešimt tarpusavyje nesusiju­
sių sąvokų. Vietos užuominų būdas yra labai veiksmin­
gas ir prabėgus daugiau vai indų po įsiminimo. Pabandy­
kite atgaminti, ką įsiminėti, po dvidešimt valandų ir po
savaitės.

134
 Perskaitykite viską, ką parašėte, po to pratimą uždenkite po­
pieriumi, kurį priklijuokite juostele.
60b i ratimas Tęskite pratimą 61b.
Kelionė po Europą Pirmas sąrašas Antras sąrašas
1 1
2 2
3. 3
4 4
5 5
6 6
7 7
8 8
9 9
10 10

Žemėlapyje \ i- mėkite viet; s, iš kurių kilę praeito pratimo 61b pratimas

paveikslėliai.
c5
" Sprendimas knygos gale. Vietos panaudojimo metodas
Iš naujo parašykite pradinį sąrašą.
Visgi vietos užuominos rietodas nėra universalus; yra Pirmas sąrašas Antras sąrašas
žmonių, kuriems jis netinka. 1 1
Kai kas labiau vertina kompleksinę strategiją ir veikia
c 2 2
r-.vo pasirinktu judu, kiti pasirenka kitą metodą, pvz.,
asociacinę graudinę. Nuo jūsų pačių priklauso, ką pasi­ 3 3
rinksite ir kas geriau atitiks situaciją ir galimybes. 4 4
Ir net jei esate labai skeptiškai nusiteikę prieš šį meto­ 5 5
dą, visgi įdomumo dėlei jį išbandykite. 6 6
7 7
8 8
61a j-ratimas
9. 9
Vietos panau lojimo metodas
10 10
Sudarykite du sąrašus po dešint žodžių. 61e lentelėje pažymėkite, kiek žodžių atsiminėte.
Šiuos dvidešimt žodžių turėtui.iėte įsiminti. Prie kiekvienos sto­
telės po Europą prijunkite vii :ią žodį iš pirmojo sąrašo ir vie­ Uždenkite šį pratimą.
ną žodį iš antrojo sąrašo (metodas smulkiau aprašytas tekste).

136
 6: c pratimas 61c pratimas
Vietos panaudojimo metodas po 24 valandų
Parašykite iš naujo pradin us sąrašus. Įsimintų žodžių skaičius
Pirmas sąrašas Antras sąrašas
Pirmas sąrašas Antras sąrašas
1 1
2 2
Tą pačią dieną
3 3
4 4 Po 24 valandų
5 5
6 6 Po savaitės
7 7
8 8
9 9 Vietos panaudojimo metodas
10 10
1. Sukurkite kelionių planą ir tiksliai nustatykite sustojimo vietas.
Pažymėkite 61c lentelėje, iek žodžių atsiminėte.
2. Kiekvienoje stotelėje kurį laiką užtrukite ir pasistenkite kuo
Uždenkite šį pratimą.
tiksliau įsivaizduoti, kaip ji atrodo.
3. Atsiminkite šį kelią visiems laikams.
6, d pratimas 4. Sukurkite išraiškingą ryšį tarp kiekvieno naujo elemento ir
Vietos panaudo imo metodas po savaitės jo padėties.
Parašykite iš naujo pradini s sąrašus.
Pirmas sąrašas Antras sąrašas
1 1 '.. Pagrindiniai žodžiai
2 2
Pagrindiniai žodžiai atsimenant atlieka užuominų
3 3
funkciją ir padeda atgaivinti pradinį tekstą. Studentai, ku­
4 4
rie nori užsitikrinti, kad jų „neišmestų" iš egzamino, pasi­
5 5
ruošia „špargalkes". Jei jas gerai padaro, egzamino metu
6 6
7 7
puikiausiai apsieina be jų. Juk jas bedarydami, jie raštu
8 8 pakartojo esminius visos medžiagos taškus ir jų tarpusa­
9 9 vio ryšį.
10 10 ' Iš šio pavyzdžio galima padaryti išvadą: jei norime
Pažymėkite 61c lentelėje, Liek žodžių atsiminėte. (Dabar gali­ geriau atsiminti, turime labai atidžiai pasirinkti pagrindi­
te atidengti pradinį sąrašą iv palyginti su kitais). nius žodžius. Kartojant pagrindines viso teksto mintis jos
geriau įsimenamos. Tada pamažu išnyra ir teksto esmė.
138 139

Užrašai
Konferencijų, darbii ių susitikimų arba kokių nors
kursų metu dažniausiai uzsirašinėjame.
Užrašai nėra pažodii is visos pranešėjo kalbos užra­
šymas. Jis mus greičiau -upainiotų negu padėtų. Mūsų
tikslas ne atkurti žodį po žodžio, bet atsiminti pagrindi­
nes kalbėt' o mintis.
■ Kaip geriausiai užsir :šyti
Užsirašinėdami neturime pamiršti dviejų nuostatų:
- teisingos formuluota - tai, ką girdime, užsirašome
savo žodžiais; nereikia skirtingais žodžiais kartoti tą patį,
bet būtin? itsiminti tai, kas svarbiausia, ir nesikartoti;
- erdvinis išdėstymas - užrašyti taip, kad vėliau galėtu­
me lengvai perskaityti, gerai surūšiuoti; užrašai turi būti
aiškūs, kad mums palengvintų skaityti ir atsiminti.
14 pav. Kaip užsirašyti
140
Turime kuo tinkamiau sutvarkyti puslapi, atskirti ob­
jektyvią informaciją ir subjektyvias pastabas, užrašyti datą,
temą ir informacijos šaltinį (paskaita, darbinis susitiki­
mas, seminaras...). Galima išnaudoti visą atverstinį lapą -
kairėje užrašome pavadinimą, pasižymime pagrindines
mintis ir parašome kitas pastabas, dešinėje nubraižome
schemą.
■ Sistema KKKKKKK (septynių K sistema)
Mnemotechnikos būdas 7-ios K yra praktinis užrašų
rūšiavimo ir informacijos atsiminimo metodas.
Kiekviena K yra pradinė klausimo raidė:
Kas? Ką? Kur?Kada? Kaip? Kokiu tikslu? Kodėl?
Praktiškai septyni šio metodo klausimai padeda at­
skleisti:
1. Kas? Asmuo, gyvūnas ar daiktas
2. Ką? Veiksmas, akcija, poelgis ir kt...
3. Kur? Vieta
4. Kada? Laikas
5. Kaip? Priemonės, būdai
6. Kokiu tikslu? Ketinimai, tikslas
7. Kodėl? Priežastis
Kaip pavyzdį septynių K principą panaudokite vienam
iš Iliados* mitų.
Tais laikais, kai Homeras rašė savo istorijas ( V I I I -
VII a. pr. Kr.), Trojos karą žinojo tik iš pasakojimų, nes
jis vyko trimis šimtmečiais anksčiau. Bet visgi kokia buvo
jo priežastis?
* Georgės Chandon, Contes et recits tirės de l'liade et l'Odyssče (Pa­
sakojimai iš Iliados ir Odisėjos), leid. Nathan, 1941 ir Pocket, 1994.
 Pario eismas
62 pratimas
Graikai nusprendė atk .ršyti karaliui Mcnelajui iš
kūno trojictis Paris pagrobe jo žmoną, gražiąją Eleną. Trojos karas
Ka.p byloja sakmė, vaidmenį šioje istorijoje atliko ir
dievai. Bet pradėkime nuo pradžių. Nesantaikos deivė Atsakyti į klausimus.
bris dievų pokylyje metė ten dalyvaujantiems obuolį ir 1. Kas?
pageidavo, kad jie šį obuoi; atiduotų gražiausiai deivei
Laimėti lab.ausiai troško tr s deivės: pavydi ir kerštinga
d.cvo Dzeuso žmona Hera išminties ir pergalės deivė
2. Ką? A 3. Kur?
Atcnc ir meiles bei grožio deivė Afroditė, tačiau atsar­
gus ir neryžtingi svečiai atsi akydavo kalbėti.
Dievas Dzeusas, išvargintas nuolatinių ginču, galų
gale paprašė Trojos princo Pario, kuris buvo laikomas 4. Kada? Trojos karas 5. Kaip?
gražiausiu savo laikmečio v> ru, nuspręsti, kuriai priklau­
so obuolys.
Kiekviena iš deivių stengėsi Parį papirkti viliojan­
čiomis dovanomis ir jis galų ,-alc pasirinko Afroditę, ku­ 6. Kokiu tikslu? / \ 7. Kodėl?
ri jam pažadėjo gražiausio; pasaulio moters - Spartos
Elenos-meilę.
_ Paris iš karto išsiruošė į Spartą, kur jį su visomis cs
" Sprendimas knygos gale.
privilegijomis priėmė Elcncs vyras, karalius Menclajas
Visgi kai karalius išvyko, Pj.ris paveržė Elena ir išgabe­
no į savo rūmus Trojoje.
Mcnelajas troško savo žmoną susigrąžinti ir pasiun­ Santrauka
tė Pano tevui, senajam karą i ui Priamui, pasiuntinį. Bet
jam nepasisekė. Paris nusp, ndė, kad Eleną pasiliks o Kokios nors paskaitos arba konferencijos santraukos
Trojos gyventojai pasikliovė tuo, kad juos prieš grai'kų
armiją apsaugos galingi mūrai.
susideda iš individualios jos turinio formuluotės.
Artėjo karas. Santrauka yra planas, kaip atmintyje atgaivinti pagei­
daujamą informaciją. Tekstas turėtų išlaikyti originalumą.
Vadinasi, turėtų būti aiškus, teikti informaciją, komentuo­
Pabandykite visada ką n irs perskaitę užduoti Šiuos ti ir aiškinti pavyzdžius.
septynis klausimus. Norint sudaiyti gerą santrauką, reikia veikti trimis
Kai lengviau suprasite oi iektų santykius, geriau atsi­ etapais:
minsite visą istoriją. Pateikt;; metodą galite panaudoti ir
pasakodami kokią nors istoiją, asmeninį nutikimą arba - kartą arba du perskaityti visą tekstą,
filmo veiksmą. - padalyti jį į atskiras dalis,
- kiekvienoje dalyje surasti esminius žodžius.
142
143
 ■ Schemos sudarymas
,v-
Kita strategija, padedami geriau atsiminti, yra išsiša­
kojusios schemos sudarymas. Schema gali būti taisyklinga V-,
išsišakojusi (15 pav.) arba euristinė* (16 pav.) sandara.
.vy—
Išsišakojusios struktūrom schemoje mintys skirstomos
iš kairės j dešinę nuo papras tų į ilgesnes, tai leidžia pama­ Tema
tyti bendrą vaizdą. w—
Euristinė schema lengvi tu apibrėžia tam tikros min­ .V-
ties kontūrus. Viduryje yra pagrindinė mintis, aplink ją
spiečiasi ją apibūdinantys esminiai žodžiai. Tą schemą ų—,
padeda sukurti minčių asociacijos.
15pav. Išsišakojusios sandaros schema
Tonis Buzanas/5/ teigia, kad euristinė schema stiprina
dinaminę atmintį ir kūrybą.
Sudarydami uristinę sc lemą elgiamės šitaip:
- viduryje parašome pas. dndinę mintį; &*.tfvv
- ant kiekvieno spind aliuko parašome vieną žodį r
e.*kh,
V rft?
spausdintomis raidėmis (schema turi būti lengvai 3ci>JU sensorinė atmintis
įskaitoma); asociacija t^o^
s
ilgalaikė atmintis
- iššakojame struktūrą ^ridėdami naujas mintis pagal
savo asociacijas. 5% lt©0V

Ž^P'-Odn
semantinė atmintis
procedūrinė atmintis
Si schema turi daug pri\ alumų: •j> (atmintis
S?/ ' ^ j \ epizodinė atmintis
- padeda aiškiai apibrėžti pagrindinę mintį; neuronai * v 'H
- pabrėžia pagrindinius taškus, kurie rašomi viduryje
(pagrindinė tema); / /A
.<5
c:
o
Vs nesąmoningas
- rodyklėmis (asociacijc s) sujungia konspektus;
Ča
- palengvina atsiminti V artojant; "5
u /1
5/
- sustiprina mąstymą ir kūrybiškumą. P/

16 pav. Euristinė atminties schema >/■:

* Euristika (gr.heurisko - rart iu) -specialūs kūrybos, atradimų, išra­

dimų metodai.

144 145
 TREČIA DALIS

Atmintis ir žmogaus kūnas

!
6 SKYRIUS
Ą
^s'!":"
Atminties higiena
■f m'
Visi pirmoje knygos dalyje aprašyti atminties procesai
■'4
jįį|v
siejasi tarpusavyje. Protiniam darbui būtina energija, sme­
JK genims nuolat tiekiamos maisto medžiagos ir reguliarus
miegas.
Organizmas yra funkcinė visuma, todėl ir atminčiai
įtakos turi daugelis veiksnių. Gebėjimą mokytis ir atsi­
minti veikia amžius, lytis*, miegas, mityba ir dvasinės hi­
gienos** veiksniai.

Mityba

Sveika mityba patenkina pagrindines organizmo reik­

mes. Tai yra:
- Energijos poreikis patenkinamas vartojant įvairų
maistą, turintį daug glicidų, proteinų ir lipidų, kurie su­
teikia energijos, reikalingos gyvybei palaikyti ir papildo
organizmo išeikvotąją.
- Plastikos poreikis, apimantis audinių statybą, jų atsi­
naujinimą bei apsaugą. Šį poreikį tenkina vitaminai, mi­
neralai, vanduo ir įvairūs maistingieji elementai. Nors
smegenys suvartoja palyginti nedaug kalorijų, bet joms
reikia papildyti energiją. Energijos poreikis skiriasi pri­
klausomai nuo amžiaus, paros laiko ir kiekvieno asmens
aktyvumo. Labiausiai vartojami angliavandeniai***.

* Žr. 178 psl.

** Higiena yra mokslas apie teisingą gyvenimo būdą sveikatingu­
mo požiūriu.
*** Taigi glicidai.

149
 S ve kas maistas
■ Angliavandeniai
Angliavandeniai yra grc itai mobilizuojamos energijos
šaltinis Įprastam gyvenimui.
Skh iame:
- p įprastuosius angliavandenius (monosacharidus),
esančius saldžiuose pa iekaluose, pvz., medus, uogie­
nes, įvairūs limonadą, kai kurios vaisių ir daržovių
rūšys. Jų privalumai - gebėjimas greitai perdirbti
pakankamą kiekį ene. gijos, krakmolas;
- sudėtinguosius angliavandenius (polisacharidus),
esančius daugiausia bulvėse, ryžiuose, grūduose, šak­
ninėse daržovėse. Jie perdirba energiją pamažu ir
tolygiai. Taip pat yra mineralų ir vitaminų šaltinis.
■ Baltymai
Paprastieji baltymai, a h a proteinai, yra pagrindinė
statybinė ląstelių medžiag;, leidžianti joms atlikti savo
funkcijas ir regeneraciją. Jų yra mėsoje, paukštienoje,
žuvyse kiaušiniuose, kai kuriose daržovių rūšyse (sojoje,
pupelėse) ir pieno produkt :Ose.
■ Riebalai
Rk balai yra labai svarb ;s organizmo energijos šaltinis.
Turi tik juose tirpstančių vi aminų (A, D, E, K). Saugo or­
ganizmą nuo šalčio.
■ Kalcis ir fosforas
Šie elementai svarbūs smegenų veiklai. Kalcis mažina
raumenų dirglumą, atsirandantį dėl natrio ir kalio sąvei­
kos. Fosforas reguliuoja kalcio kiekį kraujyje.
150
* Magnis
Lemia fosforo ir kalio pasisavinimą. (Primename, kad
organizmas yra vieninga funkcinė visuma ir visa jo veikla
susijusi.) Magnis palaiko nervinių dirginimų pusiausvyrą.
Jo trūkumas organizme sukelia susierzinimą ir nuovargį.
Magnio yra daržovėse, džiovintuose vaisiuose, kakavoje...
Puikus nervų sistemos veiklą skatinantis produktas yra
šokoladas (gaminamas iš kakavos). Saikingai vartojamas
dirbant protinį darbą yra labai naudingas.
■ Vitaminai
Smegenų veiklai svarbiausi visi B grupės vitaminai. Jie
būtini nervinių impulsų veiklai, padeda ląstelėms judėti,
pagerina mąstymą ir atmintį. Be to, vitaminas B6 mažina
dirglumą. B grupės vitaminų yra grūdų daiguose, mielė­
se, kiaušinio trynyje, kepenyse, lapinėse daržovėse, jogur­
te, riešutuose.
Vitaminas C tiesioginio poveikio smegenų veiklai ne­
turi. Veikia organizmą kaip visumą ir padeda lengviau
įveikti pernelyg didelius fizinius arba dvasinius krūvius.
Vitaminas D yra būtinas kalcio pasisavinimui. Jo yra
kepenyse, trynyje, kakavoje.
Pavyzdys
Alberas Fransua Krcfas* rekomenduoja subalan­
suotą maistą pagal pavyzdį „421 ABR".
Kiekviename maiste turėtų būti:
4 dalys angliavandenių -A
2 dalys baltymų - B
1 dalis riebalų - R
Autorius aiškina, kad maistas turėtų būti įvairus ir
pabrėžia: „Visko po truputį ir užtektinai".
* Albcrt Francois Crcff, La dietetiquc/23/.
151
 Pavyzdys: A B R vartojant: sukelia nemigą, stiprų širdies plakimą. Kofeino
"Vaisių sultys 1 yra kavoje, arbatoje ir koloje.
Duona 1
Sviestas 1 ■ Nikotinas
Virtas kiauSinis 1
Kompotas 1 Greito poveikio medžiaga. Trumpai stimuliuoja ir
Jogurtas 1 atpalaiduoja, tačiau vartojant ilgiau sukelia sąr nės ir at­
Cukrus 1 minties sutrikimų.
Vanduo, arbata, kava O O O Rūkymas mažina deguonies kiekį kraujyje, pažeidžia
Iš viso: 4 2 1 nervų ląsteles ir slopina deguonies tiekimą smegenims.
Vienas iš ilgalaikio rūkymo padarinių yra nuolatinis ner­
vingumas.
TVyg pagrindinės sveikos mitybos taisyklės

1. Sočiai pusryčiauti, kad susidarytų reikalingų energijos atsargų.

2. Vblfyti visko po truputį ir taip gauti subalansuotą energijos 63 pratimas
porciją. Kaip paruošti maistą pagal 421 ABR pavyzdį
3. Pakankamai judėti, kad kūnas sudegintų su maistu gautą
Sudarykite valgiaraštį pagal šį pavyzdį.
energiją.
Porcijos dydis yra individualus. Kiekvieną dieną valgome maž­
daug tiek pat, suvartojame panašų patiekalų kiekį.
Atminties „nuodai" 4 angliavandenių dozės
Kiekvienas, kuris perkrauna savo mąstymą arba at­
1 dozė šviežių daržovių ir vaisių
mintį, dažnai ieško medžiagų, skatinančių ir dirginančių
1 dozė virtų patiekalų
nervų sistemą, vadinamųjų stimuliuojančiųjų, t.y. eksci-
tantų. Šios medžiagos stimuliuoja intelektualų pajėgumą, 1 dozė polisacharidų
padeda susikaupti bei įsiminti. 1 dozė paprastųjų angliavandenių
Raminamieji priešingai - mažina nervinę įtampą, 2 baltymų dozės
emocijas, nerimą prieš egzaminą mokykloje arba sunkų
1 dozė pieno baltymų
darbą. Nuolat vartodamas šias medžiagas žmogus prie jų
(pienas, sūriai, jogurtai)
pripranta, atsiranda poreikis didinti dozę.
1 dozė kitų baltymų
Pateiksime jums kelias pavojingas medžiagas.
1 riebalų dozė (padalyta į dvi dalis)
■ Kofeinas
Vi dozės gyvulinių riebalų
Gali būti geras smegenų stimuliatorius. Mažomis do­ Vi dozės augalinių riebalų
zėmis nepavojingas. Sveikatai grėsti gali tik nesaikingai

152 153
 ■ Alkoholis
Pavartojus alkoholio aiškiai sumažėja susikaustymas,
tai ir būna dažna gėrimo priežastis. Tačiau visgi alkoholio
vartojimas gerokai apsunkina bet kokį fizinį ar protinį
darbą. Nesaikingai artojant alkoholį, nesugebama priim­
ti naujos informacijos, atsiranda išsiblaškymas, laiko ir
erdvės dezorientacijos ir konfabuliacija*.
■ Raminamieji vaistai (trankviliantai)
Tokie vaistai, kaip anksiolitikai (medžiagos, mažinan­
čios nerimą) ir hipnotikai (migdomieji) turėtų būti var­
tojami tik prižiūrim medikams. Tai veiksmingi vaistai,
tačiau tik tada, kai tinkamai paskirti ir naudojami pagal
instrukciją.
Trankviliantai turi sedatyvų (t. y. švelniai raminantį)
poveikį ir keičia žmogaus elgesį. Gydymui prasidėjus su­
lėtėja judesiai ir pablogėja koordinacija, atsiranda susi­
kaupimo ir atminties sutrikimų. Jų vartojimas gali sukelti
keliolikos valandų amneziją**.
Jei intensyviai studijuojate, visiškai netinka tabletėmis
stimuliuoti arba raminti nervų sistemą. Šie vaistai sutrik­
do informacijos priėmimą ir jos užfiksavimą ilgalaikėje
atmintyje.
Miegas
Nuo 1953 m., kai buvo atrastas naujas tiriamasis ir
bandomasis metodas elektroencefalografija (EEG)***,
vis daugėja mokslinių darbų apie miegą. Šiais metodais
* Atsiminimo spragų užpildymas įvairiomis mintimis, vaizdiniais
ir pan.
** Atminties sutrikimas, kuris tam tikram laikui sukliudo įsiminti
naują ir atgaminti seną informaciją.
*** Tiriamasis metodas, galvos smegenų bioelektrinių potencialų
užrašymas. Grafinis galvos smegenų bioelektrinių potencialų užrašas va­
dinamas elektroencefalograma.
154
buvo išsiaiškinta, kad elektrinis smegenų aktyvumas mie­
gančio ir pabudusio labai skiriasi. Jei tiriamasis asmuo
atsibudęs, EEG įrašytas pėdsakas yra greitosios bangos.
Priešingai, užmiegant ir miegant bangos sulėtėja ir išsitie­
sia. EEG padėjo atrasti dvi pagrindines miego fazes ir
penkias miego stadijas.
Pirmoji fazė - lėtasis miegas - yra keturių stadijų:
- I stadija - snaudulys;
- II ir III stadija - paviršutiniškas miegas (lėtos ban­
gos);
- IV stadija - gilus miegas.
Maždaug valandą po užmigimo encefalografinio mie­
go įrašas pirmą kartą ryškiai keičiasi - bangos greitai
suaktyvėja, išlieka visą V stadiją, arba antrą pagrindinę
miego fazę. Ji vadinama paradoksiniu (greituoju) miegu.
Kaip sako pavadinimas, šį miego tarpą lydi paradoksai.
Prasideda intensyvi smegenų veikla ir nervų bei raumenų
ląstelės, veikiamos taip pat, kaip ir budėjimo būsenoje.
Visgi vienintelis regimas judesys yra akių obuolių judėji­
mas - pagal V miego stadiją vadinama REM (sutrumpi­
nimas iš anglų k. - Rapid Eyes Movements, t. y. greiti
akių judesiai). Šiai stadijai būdingas bendras raumenų
įtempimo sumažėjimas. Jei ši miego stadija ištiks žmogų,
sėdintį kėdėje, jis lengvai gali nuo jos nukristi.
Vienos miego fazės metu išsirikiuoja visos miego sta­
dijos. Fazės kartojasi keturis, penkis kartus per naktį. Gilių
miego stadijų naktį mažėja, o paradoksinio miego, at­
virkščiai, didėja.
Liaudies posakis sako: „Ko neprimiegosi iki vidurnak­
čio, po vidurnakčio jau neatsimiegosi". Juk per pirmąsias
dvi miego fazes miegama giliausiai. Šio miego trukmė
naktį nenutrūkstamai trumpėja. Sapnuojama dažniausiai
paradoksinio miego metu. Jei visą naktį mūsų miegas
155
buvo paradoksinės stadijos pradžioje, ryte skundžiamės,
kad blogai miegojome, net jei miegas truko, pvz., dvylika
valandų. Jei REM miegas būna pertraukiamas periodiš­
kai keletą dienų, tiriamųjų asmenų dirglumas padidėja ir
trinka atmintis. Šių tyrimų rezultatai patvirtina, kad mie­
gas yra būtinas visai per dieną gautai informacijai fiksuoti
ir integruoti Atrodo, kad studijuodamas žmogus linkęs
miegoti ilgiau.
Todėl reikėtų perspėti dėl migdomųjų vaistų vartoji­
mo. Miegą jie sukelia, bet dėl to pablogėja stadijų koky­
bė. Negerkite ir pernelyg daug kavos, nes ji blogina užmi­
gimą ir trumpina miegą. Atminkite, kad REM miegas
dažniausias būna paryčiui.
Jie galutinai įsitvirtina miego pabaigoje. Tuo laiko­
tarpiu nauja informacija susijungia su anksčiau įgyta,
esančia ilgalaikėje atmintyje. Dažnai koks nors sapnas ar
košmaras kartojasi keliskart per naktį.
Miegas, kaip fiziologinis poreikis, būtina^ poilsiui. Be
to, jis būtinas pasisavinti visiems naujiem- patyrimams,
taigi prisideda kuriant kiekvieno iš mūsų asmenybę bei
identitetą. Miego trūkumas, priešingai, sukelia atminties
sutrikimus ir asmenybės vienodėjimą.
Suaugusiojo hipnograma*
Pastebėta, kad IV miego stadija visos nakties metu atsiranda
tik du kartus ir REM fazių skaičius paryčiui didėja.

Paradoksinis miegas
į
H Į ' M M .

Atrodo, kad paradoksinis miegas turi didžiulę reikšmę sudė­

tingiausios smegenų veiklos - mąstymo, mokymosi ir atmin­
ties - kokybei. Kūdikio paradoksinis miegas sudaro 50% viso
miego, tuo tarpu suaugusiojo tik 20-25%.

Miegas teigiamai veikia atmintį

Mokslininkai jau šimtmečio pradžioje sužinojo, kad
geriau iSmokstame tai, ką įsimename prieš miegą. Jei no­
rime ką nors gerai įsiminti, pravartu perskaityti iš vakaro
prieš miegą. Kitas miegas padeda ką tik gautai informaci­
jai įsitvirtinti.
Pirmoje nakties pusėje, ypač REM stadijose, smege­
nys „iš naujo permala" visos dienos pojūčius ir įvykius. Jei
miegantįjį pažadintume REM stadijos viduryje, patirtu­ i
me aiškų ryšį tarp sapnų ir išgyventų įvykių. Atminties
juostelės įtvirtinimo metu į smegenis isispaudžia prisi­
Grafinis vienos nakties vaizdavimas.
minimai.
157
156

IWWWWHjį4Wi — — 'm.mr'mr"':-'"
 Kaip turėtumėte miegoti
i. Miegoti kiekvieną vakarą eikite tuo pačiu metu.
2. Po vakarienės jokiu būdu negerkite kavos, tačiau pasigar­
džiuokite raminamųjų žolelių arbata.
3. Venkite reguliariai vartoti migdomuosius.
4. Prieš pat užmiegant trumpai prisiminkite, ko per dieną iš­
mokote.
Studijuojame miegodami, arba hipnopedija
Kaip rašo Aldasas Hakslis mokslinės fantastikos ro­
mane „Civilizacijos pabaiga", hipnopedija yra technika,
k\v' reiškiasi pasąmoniniu mokymusi miegant.
Mokslininkai prie miegančio tiriamojo asmens pade­
da įjungtą magnetofoną. Šie tyrimai įrodė, kad įsiminti
galima tik pirmojoje miego stadijoje, t. y. užmiegant. Giliai
miegodamas žmogus jokios naujos informacijos nepriima.
Visgi šias išvadas reuvtų vertinti atsargiai. Užmigimo sta­
dija yra labai trumpa bei trapi. Ji gali būti sutrikdyta
stiprių garsų ir vėliau neigiamai veikia visą miego kokybę.
Mokymosi ritmai
Jei norite studijuoti efektyviai, turite žinoti, kiek visgi
turite laiko, kad apribotumėte žinias, kurias turite įvaldy­
ti, ir pasirinktumėte geriausią strategiją.
Mokymosi laiko skirstymas
Jei norime naujus Įspūdžius gerai pasisavinti ir pri­
jungti prie anksčiau gautų žinių, turime tam skirti pakan­
kamai laiko. Atminčiai nenaudingas nei skubėjimas, nei
perdėtas susirūpinimas.
.158
TVys geresnio įsiminimo būdai
1. Visiems įspūdžiams skirti deramą dėmesį ir rasti įsimintinų
žinių prasmę.
Mintyse susikurti atitinkamas asociacijas.
2. Jei mokotės ilgiau nei valandą, būtinai darykite pertraukas.
3. Po pertraukos atgaivinkite tai, ko ką tik išmokote.
Jau 1897 m. Džost (cituojama pagal /4/) pabrėžė, kaip
svarbu dirbant teisingai suskirstyti laiką. Dirbant ilgiau
nei valandą būtų pravartu jį padalyti pertraukomis.
Tą patvirtina ir daugelis kitų mokslininkų: įsimenama
geriau, jei mokymąsi pertraukiame poilsio minutėmis (va-
dinamasispadalytasis mokymasis). Atminties įrašas sustip­
rinamas, jei po penkiasdešimties minučių studijavimo de­
šimt minučių skirsite poilsiui. Šios trumpos pertraukos
metu smegenys surūšiuoja naujas žinias ir registruoja jas
ilgalaikėje atmintyje. Visada po pertraukos pakartojame,
ką per praėjusią valandą išmokome ir taip patikriname, ką
įsiminėme - sustipriname atminties įrašą. Jei mokymosi
medžiaga yra nesunki, galime dirbti be pertrauki) (vadin.
nepertraukiamasis mokymasis).
Pertraukos padeda išvengti dėmesio sumažėjimo. Ki­
tas jų privalumas yra raumenų ir vidinės įtampos suma­
žėjimas.
Mobilizuojant atmintį, negalima imtis darbo paskuti­
nę minutę ir nepasilikti jokit) laiko rezervo.
Atsipalaidavimas
Susikaupimo metu dažniausiai įtempiame raumenis,
ypač kaklo, sukandame žandikaulius...
Norint geriau įsiminti, priešingai, naudingiau, kai rau­
menys atpalaiduoti.
15"
j
64 pratimas
Kaip atsipalaiduoti
Šis pratintas yra trumpas. Neturėtų trukti ilgiau nei vieną ar
dvi minutes.
1. Susiraskite ramią vietelę ir patogiai apsirenkite.
2. Užsimerkite - taip lengviau atsipalaiduosite.
3. Ilsėkitės sėdėdami krėsle su plačiais ranktūriais, jei tokio
neturite, raskite patogią kėdę ir įsitaisykite fiakro keleivio
poza: kojomis atsiremkite į žeme, atpalaiduokite nugarą,
rankas padėkite ant kelių ir nuleiskite galvą. Tokioje padė­
tyje jums turi būti patogu - jūs turite nurimti. Leiskite, kad
jus užvaldytų mintis: kuo esu ramesnis, tuo labiau atsipalai­
davęs...
4. Pamirškite viską, kas jus jaudina, ir pamažu atpalaiduokite
raumenų grupes.
- Pradėkite nuo veido: jei jo neliečiate, suraukite kaktą, už­
simerkite, sukąskite dantis... ir viską atpalaiduokite.
- Pamažu nuo viršugalvio atpalaiduokite kaktą, antakius,
vokus, akis, skruostus, lūpas, žandikaulius (taip atpalai­
duosite ir liežuvį; nurykite besikaupiančias seiles).
- Pamažu atpalaiduokite pečius, rankas, nugarą ir krūtinę.
- Pagaliau atpalaiduokite ir apatinę kūno dalį.
5. Baigdami tris ar keturis kartus giliai įkvėpkite ir pasirąžy­
kite taip, kaip darote atsibudę ryte. Pažiovaukite ir tada at­
simerkite.
6. Atnaujinkite buvusią judėjimo raumenų įtampą, grįžkite į
normalią budėjimo ir įtampos būseną.
Mokymosi metodai
Atsižvelgdami į mokymuisi skirtą laiką, taip pat už­
duoties svarbumą bei sudėtingumą, turime susikurti atitin­
kamą mokymosi strategiją. Galime mokytis be pertraukų
arba dalimis.
160
■ Visuotinis mokymasis
Visuotinio (arba globaliojo) mokymosi metu į moko­
mąją medžiagą reikia pažvelgti kaip į visumą. i mums
padės suvokti dalių sąsajas. Suvoksime duomenų struktū­
rą, jų vietą sistemoje ir į trumpalaikę atmintį iš karto
jsidėsime pagrindinės mintis. Globalusis metodas dažnai
veiksmingas, nes iš pat pradžių padeda suvokti erdvinę
Visumos struktūrą. Studijuojama kelis kartus iš karto pa­
kartojant visą medžiagą, kol gaunamas patenkinamas re­
zultatas.
Cezaris Floresas/4/ nurodo, kad šiuo būdu geriausius
rezultatus pasiekia išsimokslinę ir inteligentiški žmonės,
nes jiems ne problema rūšiuoti ir sisteminti naujai priim­
tą informaciją.
Šį metodą galite išbandyti, pvz., mokydamiesi ne
daugiau šešiolikos eilučių eilėraštį. Jei jis būtų ilgesnis,
siūlome pasinaudoti dalių metodu.
■ Mokymasis dalimis
Mokantis dalimis reikia užduotį padalyti į kelias dalis.
Į atmintį diegiama pamažu ir mažesnėmis dalimis.
Mokymasis atmintinai pasikartojant pozityviai nutei­
kia mokinį ir suteikia jam drąsos tęsti toliau. Jei pakarto­
jama tik maža visumos dalis, lengviau ją įsikalti į galvą.
Tai suteikia pasitenkinimo ir skatina tęsti studij; ;.
Iš pat pradžių reikia susikurti konkretų mokymosi
planą, pvz.: „pirmiausia perskaitysiu pirmus keturis pos­
melius, po tojuos pakartosiu atmintinai". Tikrumas, kad
jūsų pastangos nenuėjo veltui, yra puiki motyvacija tęsti
darbą. Galima nustatyti konkrečius tikslus, tačiau nereik­
tų supančioti jų pernelyg griežtu laiko planu.
Nereikia stengtis įrodyti savo gebėjimų pranokti trum­
palaikės atminties pajėgumą. Svarbiau pasikartoti me­
džiagą daug kartų - taip bus lengviau pasiekti rezultatus.
161
 Užbaikime drauge su C.Floresu: „Patirtis rodo, kad
patikimiausias yra mišrusis metodas, kuris prasideda 65a pratimas
globaliai pažvelgus į užduotį kaip visumą ir vėliau perėjus Nevalgykite jų! g
į atskirų dalių mokymąsi atmintinai, nepametant iš galvos
Smulkūs vaisiai šiuose paveikslėliuose nors ir panašūs į val­
visumos"/4/.
gomuosius kaip, pavyzdžiui, serbentai arba agrastai, 6 d dė­
Susimąstykite, kiek gali jūsų atmintis, ir pasinaudoki­ mesio! Jais galima apsinuodyti, o kai kurie iš jų ir mirtinai
te kasdieniame gyvenime. Įsisąmoninkite, kokius turite nuodingi! Svarbu žinoti, kad pavojingiausi yra žali, t. y. nepri­
;
pročius jbr išnaudokite įveikdami sudėtingiausią neįprastą nokę vaisiai. Nuodingus augalus būtina žinoti!
užduotį. Sukurkite savo mokymosi metodą, kuris mažintų Per dešimt minučių peržvelkite šiuos paveikslėlius:
stresą. Įvertinkite rezultatus ir raskite motyvacijų studi­
joms. Kita anketa neturi vienintelio teisingo atsakymo... paprastoji
pakalnutė
(raudoni vaisiai)

Kokiu metodu naudotis mokantis?

1. Jei norite atsiminti pagrindines mintis, pasirinkite visuotinį

metodą, kuris leidžia pamatyti bendrą problemos vaizdą ir dygioji <r pelkinis
gerai išsaugo ilgalaikėje atmintyje. Šunobelė pCį, žinginys
2. Jei norite atsiminti ką nors konkretaus pasirinkite dalių (juodi vaisiai) (raudoni vaišiju)
metodą. Sistemingas mažesnių dalių kartojimas yra labiau
motyvuotas ir dė! to veiksmingesnis.
3. Sujunkite abu metodus; jie vienas kitą labai gerai papildo.
Visų pirma gerai susipažinkite su visa medžiaga ir išsirinkite
pagrindines mintis, o vėliau padalykite ją į dalis, kad geriau
atsimintumėte.
paprastasis /-v
žalcialunkis *** lauras paprastasis putinas
sausmedis įjlC
(juodos uogos) (raudonos uogos) (rySkiai raudonos
(juodos uogos)
uogos)

kukmedis ketu t lapė vilkauogė karklavijas **v

(raudonos uogos) (tamsiai mėlyni vaisiai) (rySkiai raudoni vaisiai;

Uždenkite ir tęskite pratimą kitame puslapyje.

163
 65b pratimas i 66 pratimas
Nevalgykite jų! Kokį metodą renkatės studijuodami?

Atpažinę augalus pagal lapų formą parašykite jų pavadinimus. Nurodykite jums labiausiai tinkantį atsakymą. Vėliau pamąsty­
Išrinkite ii jų mirtinai nuodingus. kite ir apie kitus atsakymus.

Kaip geriausiai motyvuoti?

D Stengiatės dirbti kuo greičiau ir neatidėlioti nieki > rytdienai.
D Studijuojate pasiryžę viską išmokti.
D Nustatote kokį nors trumpalaikį tikslą.

Kaip keliate susidomėjimą mokymusi?

D Ieškote ryšio tarp asmeninių interesų ir duomenų, kuriuos
reikia atsiminti.
D Stengiatės sužinoti apie temą kuo daugiau ir remiatės jau tu­
rimomis žiniomis. (Naudojatės septynių K metodu, aprašvtu
• 141 psl.)
D Papildote medžiagą asmeninėmis kūrybinėmis idėjomis.
Kada geriausiai priimate naujas žinias? Kada esate kūrybiš­
kiausi ir pajėgiausi?
D Ryte.
D Vakare.
D Kitu metu:

Kokios darbo sąlygos jums tinkamiausios?

D Nuolatinė vieta (darbo kambario, virtuvės stalo, valgomojo
i
stalo...).
D Garsinio fono.
D Dušo.
D Kitų:

Kaip organizuojate laiką mokydamiesi?

Kokį metodą pasirinkote įsimindami augalus?
e3r
Sprendimas knygos gale.
D Skirstote laiką žadintuvu.
D Jei darbas trunka ilgiau nei valandą, per trumpas pertraukas
pailsite.
D Visada po tam tikro laiko medžiagą pasikartojate,

164 165
y
Kaip ruošiatės egzaminui, jei turite mažai laiko?
D Pasiruošiate pastabų ir santraukų korteles.
D Sutvarkote savo studijų metodą.
D Mokotės su kuo nors drauge.
D Mokydamiesi stengiatės būti geros formos. Gerai maitinatės
ir ilgai miegate. (Intensyviai studijuojant būtina ilgiau miegoti
nei paprastai.)
Kaip ruošiatės egzaminui per metus?
ū Savo darbo ritmą priderinate prie egzaminų.
ū Laiką, skirtą studijoms, kruopščiai suplanuojate.
Ū Studijų medžiagą pildote kitu skaitymu.
Literatūros skaitymas greičiau primena enciklopedijos nei ro­
mano skaitymą. Kaip elgsitės studijuodami specialiąją 200 pus­
lapių apimties knygą?
D Skaitote tik atsirinktus įrašus, kuriuos turėtumėte išmokti.
D Pradedate nuo turinio arba nuo esminių sąvokų sąrašo. Jei
tokio nėra, randate tai, ko reikia, greitai pervertę knygą.
D Nesileidžiate blaškomi ir sistemingai ieškote reikalingos in­
formacijos.
Kaip elgiatės įsimindami tekstą?
D Kalate žinias sau į galvą, tikėdamiesi, kad atsiminsite.
D Į atmintį įrašote antraštes.
ū Suvokiate loginius pastraipų ryšius.
Kaip geriausiai įsimenate duomenis iš aplinkraščio darbe?
D Atidžiai perskaitote teksto pradžią ir pabaigą. Aplinkraščio
autoriai yra jūsų kolegos, o ne profesionalūs redaktoriai.
D Pasižymite, kokių tikslų siekia autorius, kokios jo hipotezės ir
mintys ir kokias jis daro išvadas.
Kaip atsimenate įvairius kodus, telefono numerius ir pan.?
D Užsirašote juos, kad jums nereikėtų visko atsiminti.
D Užkoduojate juos naudodamiesi A.Pariso mnemotechnikos
metodu (žr. 115 psl.).
Kaip praplečiate svetimos kalbos žodžių atsargas, jei jūsų lau­
kia egzaminas arba pokalbis?
D Suplanuojate, kad išmoksite 200-300 naujų žodžių. Vadinasi,
žodžių skaičių padalysite iš likusių dienų, kurios jums liko,
skaičiaus. Jei išmoksite septynis naujus žodžius kasdien, tai
per mėnesį išmoksite daugiau nei du šimtus žodžių.
ū Stengiatės šia kalba kalbėti kaip galima dažniau.
D Išsiruošiate į kino teatrą pažiūrėti filmo originalo kalba su
lietuviškais subtitrais.
Kaip geriau įsimenate paskaitą arba referatą?
D Tiksliai atsimenate pavadinimą, kuris glaustai apima paskai­
tos temą.
D Atsimenate autoriaus pavardę.
D Užsirašinėjate.
□ Sutvarkote savo užrašus, spalvotai pažymite pagrindines mintis
ir pabraukiate esminius žodžius.
Kaip kovojate su jauduliu prieš pasirodymą viešumoje?
D Net jei jaudinatės, nevartojate pernelyg daug stimuliatorių
(kavos ir pan.), nes jie didina įtampą.
D Užsirašote įvairiausio pobūdžio informaciją, kurios tik jums
galėtų prireikti pasirodymo metu.
D Išmokstate savo pastabas atmintinai, naudodamiesi šioje kny­
goje pateiktais metodais.
D Prieš darbą arba per pertrauką atsipalaiduojate.
Kaip palaikote gerą atmintį?
D Mokymosi pabaigoje pasikartojate tai, ką prieš tai išmokote.
D Pasikartojate mokymosi medžiagą prieš miegą.
O Visada iš ryto peržvelgiate tai, ko išmokote vakar.
Kaip mokotės pasikliauti savo atmintimi?
ū Nenuilstamai treniruojate savo trumpalaikę atmintį kurdami
planus ir juos nuolat kontroliuojate.
D Įvertinate sritis, kuriose jūsų atmintis yra puiki.
167
 7 SKYRIUS

Biologiniai atminties požymiai

Per pastaruosius dvidešimt metų smegenys tapo in­
tensyvių tyrinėjimų objektu. Pateikta nemažai naujų ži­
nių. Vidinių mechanizmų, suvokimo, atminties, intelekto
ir mokymosi studijomis užsiima vadinamieji kognityvūs
mokslai*.
Kas yra prisiminimas? Kaip jis atsiranda? Kur sme­
genyse yra prisiminimų centras? Biologinę atminties es­
mę studijuoja neurobiologija**. Žinoma, kad atsiminimai
mūsų smegenyse užkoduoti nervinėse ląstelėse. Kiekvie­
nas prisiminimas palieka smegenyse pėdsaką, vadinamą
engramą.

Pavyzdys

Marija sugeba su savo gydytoju kalbėtis prasmingai.

Nekyla problemų nei reiškiant savo mintis, nei paren­
kant žodžius, ji gerai atsimena praėjusius įvykius. Visgi
neatsimena tų gydytojų, kurie ją apžiūri dėl sutrikusios
atminties, vardų.
Po hipokampo (smegenų dalis, kuri perveda atmin­
ties įrašus į kitas specializuotas smegenų žievės dalis)
operacijos Marija nebepajėgia įsidėti į galvą nieko nau­
jo. Ši pacientė jau nebeatsimena nieko, ką sužinojo po
operacijos. Taip yra todėl, kad sutrikdytas jos gebėjimas
iš trumpalaikės atminties patyrimus perkelti į ilgalaikę
i atmintį.

* Šis amerikietiškos kilmės terminas Europoje atsirado devintajame

dešimtmetyje. Jis žymi mokslinių sričių grupe - kognityvine psichologiją,
sritis, susijusias su dirbtiniu intelektu, neurologijos sritis - su tuo pačiu
interesų objektu, kuris aiškina visų pažinimo procesų dalis (suvokimo,
kalbos, mokymosi, atminties, problemų sprendimo ir pan.).
** Biologinė smegenų studija.

169

17pav. Atminties žemėlapis
Kaip užkoduojamas atsiminimas? Nepaisant mokslinės
pažangos daugybė klausimų lieka be atsakymo. Kognity­
vūs mokslai visgi tiksliai atskiria, kaip vyksta mokymasis ir
kaip veikia atmintis - du procesai, kurie dažnai painiojami.
Mokymasis yra naujų žinių įgijimas, tuo tarpu atmin­
tis įgytas žinias išlaiko ir sugeba atsiminti praeities išgy­
venimus.
1.70
Ką žinome apie smegenis
Iš neuroanatominių pacientų analizės paaiškėja, kad
daugumą atminties sutrikimų sukelia limbinės sistemos
sutrikimai*. Argi joje nebuvo atrastas atminties centras?
Svarbiausia limbinės sistemos dalis yra hipokampas.
Jam sutrikus, žmogus gerai atgaivina senus atsiminimus,
tačiau nėra pajėgus išmokti nieko nauja. Juk kiekviena
nauja informacija turi pereiti hipokampą. Ten analizuoja­
ma, užkoduojama ir tik po to pereina į kitas smegenų dalis.
Šios žinios 1937 m. atvedė gydytoją Papežą prie at­
minties sferos hipotezės (žr. 18 pav.) sukūrimo. Informa­
cija turi praeiti kelias spe-
. ,. ». •■ • hipotalamas
cianas smegenų žieves sritis ' v ____
ir tik po to įsispaudžia į at-
mintį. Į smegenis patenka
sensorinėmis smegenų žie­
vės sritimis, iš ten vienu me­
tu patenka į hipokampą ir amygdauT\ ^hipokampas
amygdalą (limbinės siste­
mos dalis), iš jų į hipotala-
mą ir galų gale grįžta j sme- 18pav. Papežo ratas
genų žievę.
Kita limbinės sistemos funkcija yra emocijų valdymas
ir motyvacija. Kiekviena nauja patirtis sugrupuojama į
priimtiną, t. y. vertą pakartojimo, ir nepriimtiną, skirtą
tam, kad žmogus ateityje tokios patirties išvengtų. Taigi
limbinės sistemos dėka žinome, kad verdančiu vandeniu
galima apsiplikyti, o smeigtuku įsidurti.
Smegenys neturi vienintelio atminties saugojimo cent­
ro; iš vienos pusės ji siejasi su specializuotomis smegenų
struktūromis, kurios ilgiau išsaugo žinias, iš kitos - į aso­
ciatyvias smegenų sritis, veikiančias šį žinių išsaugojimą
taip, kad atsirastų atsiminimas.
* Limbinė sistema yra nervinės sistemos dalis, kuri vaidina pagrindinį
vaidmenį mokantis. Siejasi su emocijomis, kurios gali blokuoti įsiminimą ir atsi­
minimą, jei tam tikras įvykis nemalonus arba yra lydimas ko nors nemalonaus.
171
 Neuronalinės sferos neuromediatoriais, kurie prisijungia prie kitų nervinių
ląstelių receptorių. Šiandien žinome jau apie penkiasde­
Smegenų augimo metu gali atsirasti labai daug sąsajų
šimt neuromediatorių. Dažniausiai pasitaikantys yra acetil­
tarp atskirų neuronų*.
cholinas, gamaaminoriebalų (GABA) rūgštis, dopaminas,
Kiekvieno iš mūsų smegenyse yra nesuskaičiuojama
adrenalinas irgliutamino rūgštis.
daugybė galimų nervinių sričių, bet dažniausiai išauga tik
Atmintis yra visų smegenų funkcija, atstovauja visoms
tam tikromis asmens tobulėjimo sąlygomis stimuliuoja­
jų sritims, todėl ir mokslininkai skaičiuoja net keliolika
mos ir veikiamos. Dėl šios priežasties kalbininkas Noamas
formų. Neegzistuoja vienintelė atmintis, yra keliolika
Chomskis teigia: „Visi esame genetiškai užprogramuoti
daugiau ar mažiau susijusių sistemų.
išmokti bet kokią kalbą, tačiau gimtosios kalbos įvaldy­
mas apriboja mūsų sugebėjimą
tobulai išmokti kitas kalbas"**. Atmintis ir senėjimas

dendritas
Atminties mediatoriai Argi nuomonė, kad atmintis senstant silpnėja, yra tik
mitas? Ar iš tikrųjų bėgant metams ji prastėja?
(gyta informacija sukasi
Nepaisant jos pagrįstumo, ši nuomonė vis dėlto provo­
smegenyse ir palieka ten atmin­
ląstelinis kuoja kitus klausimus. Ar atminties pablogėjimas senatvė­
ties pėdsaką, arba engramą. Ta­
kūnas je yra fiziologinis reiškinys? Ar šis reiškinys yra normalaus,
čiau kokiu „rašalu" pažymimi
ar patologiško senėjimo padarinys?
mūsų atsiminimai? Kaip įrodė
Klinikiniu požiūriu būtina skirti nekenksmingą už­
elektrofiziologinės studijos***,
aksonas maršumą ir svarbesnius patologinius sutrikimus, kurie
egzistuoja daugybė cheminių veikia atmintį daug greičiau.
medžiagų, tarpininkaujančių ląs­
telių sąjungai. Nuo nervinių ląs­
telių galūnių atitrūksta pūslelės Nekenksmingas užmaršumas
su molekulėmis, vadinamaisiais
Daugybė žmonių skundžiasi gydytojams dėl pablogė­
19 pav. Tipiškas neuronas sudarytas iš ląstelinio kūno ir dviejų
jusios atminties. Vis dažniau „baltos dėmės" atmintyje
rūšių ataugti: trumpesniųjų dendritą, kurie sieja nervinę ląstelę su ki­ jiems apsunkina įprastą kasdienį gyvenimą. Todėl kai ku­
tomis, ir vienos ilgesnės - neurito, kuriuo pernešamas dilginimas. rios ligoninės arba mokslinės įstaigos įkuria atminties
I'ukstaneią aksonų (centrinių neuritų siūlelių) sąsajos sudaro nenus. sutrikimų centrus, kuriuose dirba neurologai, gerontolo-
gai ir psichologai.
* Neuronas, arba nervinė ląstelė, yra pagrindinė visos nervinės ląs­
telės statybinė medžiaga. Smegenyse iš viso ji| yra apie šimtą milijardų.
Dažnai čia sprendžiama vardų ir pavadinimų užmar­
** Noam C'homskv, Kmnvledge of I.angnage/24/. šumas, sunkus neseniai atsilikusių įvykių ar patyrimų atsi­
*** Šios studijos aprašo nervinės sistemos elektrinį aktyvumų. minimas. „Negaliu atsiminti kolegos, su kuriuo dirbau

172 17.1
penkiolika metų, vardo..."; „Jau nebežinau, kokią knygą
paskutinį,kartą skaičiau"; „Nežinau, ko visgi ieškau šia­
me kambaryje". Kalbame apie tam tikrais tarpais pasi­
kartojančius užmaršumo atvejus. Šias smulkias kasdienes
problemas vadiname benignėmis, arba nekenksmingu už­
maršumu.
Norėdami rasti paaiškinimą šiam užmaršumui, turime
įsivaizduoti kasdienį pacientų gyvenimą. Išėjus į pensiją,
vaikams tapus savarankiškiems, jiems sumažėjo darbo ir
socialinių kontaktų, o jų gyvenimas labai sulėtėjo. Dvasi­
nis ar fiziologinis aktyvumas vyresniems žmonėms trunka
kur kas ilgiau.
Besiskundžiantys prastėjančia atmintimi objektyviais
testais pasiekia gerų rezultatų. Testai vyksta idealioje tar­
si šiltnamio aplinkoje, stengiamasi žmonėms sukelti vaiz­
dinius ar dirginti klausos pojūčius, tiriamieji jų kantriai
klausosi. Jei vyresnis žmogus prisiverčia labai susikaupti,
jis gali pasiekti patenkinamų rezultatų, dažnai prilygstan­
čių ir daug jaunesnių žmonių rezultatams.
Pavyzdys
Gydytojas pasakė Lidai, kad ji pasiekė patenkinamų
rezultatų atminties testų metu, tačiau jos visai nenura-
mino: „Kuo labiau stengiuosi, tuo dažniau pokalbio me­
tu negaliu atsiminti kieno nors vardo arba kokio nors
pavadinimo".
Lida kalba apie pavėluoti} informacijos atsiminima:
„Labiausiai mane pykdo, kad viską atsimenu tada. kai
man tojau nebereikia".
Kiekvienas toks užtrukimas jai nepakeliamas. Išgy­
vena kaip nesėkmę: „Kai atsimenu kokį nors vardą, tai
darau todėl, kad galėčiau panaudoti jį dabar, o ne po
penkių minučių".
174
Patologinis užmaršumas
Kai kurie žmonės kenčia nuo beveik nenutrūkstamo
atminties sutrikimo, nors dažnai to net nesuvokia. Tokiu
atveju tai jau patologinis užmaršumas, kuris dažniausiai
apima visai nesenus įvykius ir sutrikdo visą paciento asme­
nybę. Sužinojus apie tokį sutrikimą, būtina atlikti išsamų
neurologinį patikrinimą.
Pavyzdys
Kai Emilija gydytojams pasakoja kas jai gyvenime
nutiko, kalba rišliai, tačiau nesugeba patikslinti detalių
ir pasakodama įvykius nesilaiko laiko.
.los atmintis daugiau sutrikusi, nei atrodo.
„Nežinau, kodėl čia esu".
„Žinote, kelinta diena šiandien'"
„Ne".
„Žinote, kelinti melai?"
„Ne".
„Kiek jums metų?"
„Gimiau 1930-ais metais."
„Taigi kiek jums metų?"
„Nežinau."
Smegenų plastika
Tyrimų rezultatai liudija, kad jau po trisdešimties me­
tų sumažėja gebėjimas mokytis ir prisitaikyti prie naujų
aplinkybių, o apie septyniasdešimtuosius šis pasikeitimas
tampa labai ryškus.
Neurobiologai jau seniai teigia, kad gyvendami vis ne­
tenkame smegenų ląstelių. Tai reikštų, kad mums nelieka
nieko kito, kaip tik pasiduoti likimui. Visgi mokslininkai
sutaria, kad daug svarbiau nei nervintų ląstelių kiekis yra
tarpląstelinio sujungimo kokybė, vadinamoji smegenų
plastika. Anot amerikiečių psichologo D.O.Hebos, esant
175
atskiriems įvykiams tarp neuronų susidaro laikini ryšiai.
Taip sukurti ląstelių tinklai veikia dėl kontaktų ant tarp­
ląstelinių jungčių, vadinamų sinapse. „Sinapse reiškia
plastiškai. Vadinasi, smegenys gali prisitaikyti prie tarp­
ląstelinio perdavimo intensyvumo"/25/.
67 pratimas
Veidrodinis atspindys
Atidžiai peržvelkite šias formas.
Nupieškite jų veidrodinius atvaizdus.
Pavyzdys Pavyzdys
176
Individualus skirtumai
Mūsų knygoje dažniausiai mokslininkų studijų rezul-'
tatus pateikiame procentais. Šie duomenys yra lengvai su­
prantami ir leidžia bendrais bruožais įsivaizduoti popu- ^
Įtariausių grupių tyrimus. Kiekvienas skaitytojas pagalO
juos gali pasitikrinti individualiai. Ir visgi du žmonės, ku-?-
rie pasiektų vienodą rezultatą, labai dažnai yra skirtingo .
intelekto: vienas iš jų, pavyzdžiui, geriau valdo žodines
atsargas, kito geresnis erdvinis suvokimas. •
Įdomu palyginti, kaip skirtingi žmonės sprendžia tą,
pačią užduotį. Kiekvienas iš jų supranta duomenis savaip,
todėl savaip atlieka užduotį. Pabandykite išspręsti pateik­
tas užduotis ir paprašykite tai padaryti savo artimųjų ir
draugų. Stebėdami, kaip jie stengiasi surasti sprendimą,
ko nors naujo išmoksite ir jūs patys.
68 pratimas
Kaladėlės
Šis pavyzdys iš kaladėlių atsirado atlikus kelias erdvines rotaci­
jas. Tarp šių formų raskite tą, kuri analogiška pavyzdžiui.
'-' Sprendimas knygos gale.
Spręsdami 68 pratimą, galite naudotis įvairiais meto­
dais. Tinkamiausias tas, kuris remiasi erdviniu mąstymu.
Svarbu išsilaisvinti nuo plokštuminio mąstymo ir įsivaiz­
duoti kaladėles, judančias trimatėje erdvėje. Gebėjimas
177
 ••'

globaliai suvokti, t. y. bendras visapusiškas požiūris į kon­

kretų daiktą, naudingas, kai turime orientuotis kokioje 69b. pratimas
nors erdvėje - žemėlapyje, plane arba vietovėje. Labirintas
69a ir b tipo pratimuose (Labirintas) vienas sprendė­
Šiame paveikslėlyje yra toks pat labirintas, kaip ir pirmajame.
jas į paveikslėlį žiūri kaip į visumą, kitas užduotį padalija
Pabandykite ir vė! rasti kelią iš taško S j tašką T. Jei jūsų būdas
dalimis ir sprendžia vieną po kitos, komentuodamas, ką neveda į tikslą, pamėginkite jį pakeisti. Išspręsti testą sunku
daro. („Iš išeities taško leidžiuosi žemyn, vėliau pasuku į žmonėms, sergantiems klaustrofobija. Jei bus sunku spręsti šj
dešinę ir piešiu į viršų...") Šis sprendėjas veikia etapais - pratimą, suvokite ir emocines priežastis.
nė akimirksnį nemato labirinto kaip visumos, tačiau stebi
ii dalimis.
Įdomu, kad kai kurias užduotis geriau atlieka mote­
rys, o kai kurias vyrai.

69a pratimas
Labirintas

Atidžiai peržvelkite labirintą. Pasiimkite pieštuką ir pažymėkite

trąšą nuo taško S (startas) iki taško T (tikslas). Jei atsiduriate
aklavietėje, sustokite. Paslėpkite savo rezultatą ir pabandykite
kitą pratimą.

Londono Vakarų Ontarijo universiteto ligoninės neu­

rologinio skyriaus gydytoja profesorė Dorin Kimur tiria
vyrų ir moterų užduočių sprendimų skirtumus (20 pav.).
Statistika liudija, kad vyrai geriau orientuojasi erdvėje bei
suvokia kryptį. Moterys, priešingai, sėkmingiau įtraukia
detales į konkrečią schemą (autobusų stotelės, charakte­
ringas namas, tam tikra parduotuvė), sugeba geriau at­
skirti ir greičiau suvokia, pasiekia geresnių rezultatų
sprendžiant tokias užduotis, kaip 71 pratimas - surasti
vienodą namą... Statistikai teigia, kad moterys pastabes­
nės ir geriau atsimena daiktus vietovėje.
178 179
 \r~v 71 pratimas
Namukai
/L_N Kuo greičiau suraskite namuką, analogišką apibrėžtajam.
A B C
20 pav. Kokios formos bus sulankstytas popierius piešinėlyje po
iilankstymo? Šiq užduotį geriau sprendžia \yrai.
,3
^ Sprendimas knygos gale.

70 pratimas
A B C
Išlankstykite lankstinuką
' ' ' Sprendimas knygos gale.
Du kartus perlenktame popieriuje mes iškirpome skylutes ar­
ba apkarpėme kraštus. Kuris iš keturių išlankstyto popieriaus
variantų atitinka sulankstytąjį kairėje?
72 pratimas
o o o
oo oo o o o įsibrovėlis
1% 0
oo
O
o° o
o o o Daiktai abiejuose paveikslėliuose yra perdėlioti, bet antrajame
yra vienu daiktu mažiau. Kurio trūksta?
A B C D
Atsakykite kuo greičiau.

(^t&=£>
C D
Sprendimas knygos gale. Sprendimas knygos gale.

IRO
 f^-y Užduotyje „ K i m o ž a i d i m a s " (žr. 73 p r a t . ) g a l i m e ras­
73a pratimas ti įvairių s p r e n d i m o b ū d ų . Kai kas d a i k t u s palaipsniui
Kimo žaidimas kruopščiai apžiūri, ieško p a n a š u m ų ir lygina kiekvieną
Dvi minutės apžiūrinėkite paveikslėlį. elementą vieną p o kito ( r ė m a s , dėžė skrybėlėms, m a n e ­
k e n a s ) . S k i r t u m u s galima aptikti tik p a k a r t o t i n a i per­
žvelgus. Kitas m a t o visą sujungtų daiktų visumą iš karto.
Peržvelgs abu piešinėlius vieną p o kito ir iš karto sugeba
pasakyti, k u o jie skiriasi.

74 pratimas
Kaip kovoti su užmaršumu
Remdamiesi tuo, ką sužinojote šioje knygoje, atsakykite į šiuos
klausimus:
1. Kas yra engrama?
Uždenkite jį ir pereikite prie kito pratimo. a) Svarbi atminties kategorija
Ii) Rašalo rūšis.
c) Atminties įrašas smegenyse.
73b pratimas d) Nežinau.
Kimo žaidimas
2. Kokia funkcija atmintyje atlieka hipokampas?
Peržvelkite paveikslėlį.
a) Paskirsto informaciją į įvairias smegenų dalis.
b) Ištrina nereikalingus atsiminimus.
c) Kaupia įspūdžius.
d) Nežinau.
3. Kokia sensorinės atminties funkcija?
a) Paskirstymo informacija.
b) Išsaugo kvapus, garsus, vai/dus...
c) Tokia neegzistuoja.
d) Nežinau.
4. Sensoriniai įspūdžiai
a) Nereikalauja tolimesnio apdorojimo smegenyse,
b) Yra labai trapūs: trunka nuo kelių tūkstantųjų iki trijų se­
Kurių daiktų, priešingai nei ankstesniame paveikslėlyje, yra kundžių.
per daug ir kurie yra perkelti? c) Yra neištrinami.
<s
" Sprendimas knygos gale. d) Nežinau.

182 183
5. Kokia trumpalaikes atminties unkcija?
a) Kaupia dienos įspūdžius.
b) Leidžia užmiršti tai, ko mums nereikia.
Šioje knygoje sužinojote šį tą apie atminties mecha­
c) Atgaivi įa atsiminimus.
nizmus. Tai turėtų jums padėti labiau pasitikėti savo at­
d) Nežiną i.
minties sugebėjimais ir tobulinti įsiminimo strategiją.
6. Trump; laikės atminties apimti turi tam tikrą ribą, kuri: Atminties esmės būtina ieškoti biologijos ir psichologijos
a) Yra miatis, kurią ką tik užfiksavome. mokslų sankirtoje, dėl to ji tampa trapi ir laikina.
b) Aiškin;, kad negalime išmokti laug dalykų vienu metu. Biologiniai mechanizmai sukuria komunikacinius
c) Toliau nustumia pasąmonę. tinklus tarp atskirų ląstelių ir taip „skolina" smegenims
d) Nežiną a. galios apdoroti informaciją ir pasižymėti naujas žinias.
7. Kokia ilgalaikės atminties fun! cija?
Smegenys jautrios nuovargiui, stresui ir maisto medžiagų
trūkumui, todėl būtina gerai miegoti bei sveikai maitintis.
a) Ištrina atsiminimus.
b) Paded;i mokytis atmintinai. Atmintis taip pat yra psichologinis mechanizmas, pri­
c) Išlaiko asmeninių atsiminimų nokymosi medžiagą. klausantis nuo mūsų elgesio bei emocijų.
d) Nežiną a. Kaip jau žinote, trumpalaikė atmintis riboto pajėgu­
mo: neįmanoma vienu metu įsiminti didelio informacijos
8. Semantinė sistema: kiekio. Šiuos apribojimus iš dalies galima pranokti nau­
a) Taikoma jau nuo senų senovės. dojant konkrečius metodus, gerą strategiją. Svarbiausias
b) Taikorra tik tada, kai turime pakankamai žinių. mokymosi principas - surūšiuoti ir sugrupuoti informa­
c) Kalba ;-pie mūsų gyvenimo {vylių chronologiją. ciją, kad vėliau galima būtų kuo geriau ją panaudoti, ir
d) Nežinau. sureguliuoti darbo laiką taip, kad žinios kuo tikslingiau
9. Kai atmintyje yra „baltoji dėm :"': įsirašytų į ilgalaikę atmintį. Ariadnės kamuolėlis, įvairūs
a) Tai sen -jimo požymis. užuominų tipai ir žinių atgaivinimo planai palengvina at­
b) Reikia tik palaukti ir su laiku a įminsime. siminti informaciją, kurią sistemingai „prikimšote" į galvą.
c) Užuominomis arba klausimais . cikia paieškoti atmintyje. Dirbdami naudokitės įvairiais metodais, pateiktais
šioje knygoje.
c3
" Sprendimas knygos gale. Išsirinkite tokį, kuris labiausiai jums tinka, ir pritaiky­
kite jį savo kasdieniams poreikiams. Geriausios strategi­
jos tos, kurias susikuriate patys. Jūs patys ir galėsite jas
tikslingiausiai panaudoti.
Spręsdami naujus testus patirsite, kad maloniau lavinti
atmintį vien tik dėl pramogos. Nepriklausomai nuo jūsų
amžiaus ir išsilavinimo, išsiruoškite ieškoti nuotykių paži­
nimo šalyje ir pagerinkite savo atmintį.
185
 Kai kurių pratimų sprendimai 3 SKYRIUS
20 pratimas
2 SKYRIUS
Profiliai
8 pratimas
Paveikslėlyje radote tik vieną profilį?
Kokia jūsų darbinė atmintis?
Kairę paveikslėlio pusę uždenkite taip, kad matytumėte tiktai
245 + 651 = akį, esančią viduryje, nuleiskite žvilgsnį žemyn ir pamatysite su­
200 + 600 = 800 čiauptas lūpas... Atsiras sena moteris su skarele.
40 + 5 0 = 90 išviso">90 F- Uždenkite dešinę pusę ir pamatysite mergelės veidelio profilį.
5+ 1- 6 iš viso S96
26 pratimas

10 pratimas Dėlionė
Darbinė odinė atmintis
1 t

1. pė ( apė, pėda) , ' S f t V ' ■ ■ ■ : ; \. 'j:; ■■■■■■ ..'.-. \ \',Ą>

2. gai i ragai, gaisras)

3. kė (kaukė, kėkštas)

ISIS"
3 ' ^ ' 4 į ^ A ■■■■"■ : ^
4. tai (vartai, taikinys)
5. ga ()ūga, galva)

12 pratimas
TRAKŲ PILIS
g
•;•/*
">;'mmH
n ::^
1. štai garbinga pilis!
2. bėg •. ir griūvančios sienos
3. Kas dieną nyksta, apleistos ir vienos!..
mAm,
4. gen i bangą, ir bokšto akmuo,
5. Tai; griūva sienos, liūdnesr.ės kas dieną,
6. Pili:.! Tu tiek amžių praleidai garsiai!
7. Kui tavo galia, garsi palikimais? 4 SKYRIUS
36 pratimas

15 pratimas Sudėliokite žodį

Konstruk ijos iš kaladėlių 1. TEATRAS

2. KIRMINAS
A=2"t kaladėlės D - 3 0 kaladėlių 3. LOVYS
B=12 kaladėlių E = 30 kaladėlių 4. UODEGA
C=21 kaladėlės 5. BURBULAS

186 187
 48 pr.itimas 3. Bigbenas, Londonas, Anglija
Kodavimas 4. Atodūsių tiltas, Venecija, Italija
5. Pasviręs bokštas, Piza, Italija
avinas 525 koala - 41 6. Panteonas, Atėnai, Graikija
seniūnas 5225 upėtakis - 8345 7. Sv. Sofijos soboras, Stambulas, Turkija
romas 735
arklys - 7415 8. Brandenburgo vartai, Berlynas,Vokietija
skalbinia 54182
miškas - 3645 9. Fontanas ežere, Ženeva, Šveicarija
vapsva 5855
10. Eifelio bokštas, Paryžius, Prancūzija
makaron ii 3472 jovaras - 7575

49 pntimas 62 pratimas

Kodivimas Trojos karas

1. Trojos princas Paris.
11-lėlė 8 1 - -pila
2. Gražioji Spartos Elena.
62 - šone 46- -košė 3. Troja.
21 - Anelė 90- •gedi 4. 1250 m. pr. Kr.
70 - radau 5 0 - -sėdi 5. Įviliota į spąstus nesant karaliui Menelajui.
34 - moku 0 2 - -diena 6. Kad taptų Trojos karaliene.
7. Todėl, kad ją pažadėjo dievai.

5 SKYRIUS 6 SKYRIUS
52 pratimas 65 b pratimas
Atmintis ir gastronomija Nevalgykite jų!

Galini atsakymai yra: maka onai, sausainiai, tortas, riestainiai, Norint atsiminti šias iliustracijas, galima panaudoti daugiau
vafliai, pyragas, omletas, bandei i. metodų.
1. Galima pasinaudoti dvigubu kodavimu ir atsiminti paveiks­
57 pratimas
lėlį kartu su atitinkamu tekstu.
Teisin ;as žodis 2. Galima surūšiuoti augalus pagal jų kriterijus žodinės infor­
1. suvokimas macijos pagrindu.
2. (suprosija) slopinimas Pavyzdžiui:
3. semantinė atmintis - mirtinai nuodingi yra:
- pavojingi yra:
60b pratimas 3. galite juos išskirstyti pagal vaisių spalvą:
- mėlyni ir juodi vaisiai:
Keliont- po Europą
- balti vaisiai:
1. Undi lėlė, Kodanas, Danija - raudoni vaisiai:
2. Atoniumas, Briuselis, Belgij.. Pabandykite, jei jums pavyks, surūšiuoti juos ir pagal lapus.

188 189
 7 SK/RIUS Bibliografija
68 pratimas 20 paveikslėlis
Kaladėlės Baddeley, Alan: I*es mėraoircs humaines, La Recherche, 7-8, 1994. 131
Brouchon, M., Noizet, G.; Infiuence conjuguėe dc la familiaritė et de la rėsonance
B affective s u r la perception des mota. Bulletin de psychologie, 1996. / 1 3 /
Brown a Mc Neill in Journal of Verbai Learning and Verbai Behavior, 1966. / 2 1 /
Buzan, Tony: Une tėte bien faite. Ėditions d'Organisation, Paris, 1995.151
70 pratimas 71 pratimas Chomsky, Noam: Knoivledge of Language: ils nalure, origin and use. Greenwood
Press, 1986. 141
Išlankstykite lankstinuką Namukai Craik, Fergus I, M.: La profondeur de t r a i t e m e n t commc prėdicteur des performances
de la mėmoire. Bulletin de Psychologie, numėro spėcial, 1976.120/
l.A Creff, Albert-Francois: La Diėlėtiąue.. P U F , Que Sais-je?, 1987. / 2 3 /
Crovitz, Herbert: Memorylocy in artificial memory. Psychonomic Science, 1969.122/
2. A 72 pratimas Florės, Cėsar: La Mėmoire. P U F , Que Sais-je?, Paris, 1992. IM
3. B Fraisse, Paul; La psychologie expėrimentale. P U F , Que Sais-je?, P a r i s , 1976.
4. A Įsibrovėlis Frances, Robert: Le dėueloppement perceptif. Paris, PUF, 1962. /14I
Frėgnac, Yves: Les mille et une vieš de la synapse de Hebh, La Recherche, n" 267,
Gaublio. 1994.1251
Garanderie, Antoine de la: Pėdagogie des moyens d'apprendre. Bayard, Le Centurion,
Paris, 1982./18/
Les profils pėdagogiąues. Bayard, Le Centurion, Paris, 1985. /16V
73b pratimas Kimura, Doreen: Lc sexe du cerveau. Science et Vie, n° 181, 1992. /26/
Laroche, Serge: Toutes nos mėmoires. Science et Vie, n" 177, 1991.1X21
Kimo žaidimas Lieury, Alain: Des mithodes pour la mėmoire, mais pas n'importe lesąueUes. Dunod,
Paris, 1992.161
La mėmoire du cerveau d l'ėcole. Flammarion, Coli. Dominos, 1993. III
Perkeli; daiktai: rėmelis, stiklii 5, laikrodis, lempa. Savoirs et compctences. Sciences Humaines, Hors sėrie n" 12, 1996.11V
Pridėti daiktai: susuktas kilimą ^, skėtis. Luria, AJexandr R.; Uneprodigieuse mėmoire. Neuchatel, Deiachaux et Nicstlė, 1970.
IV
Miller, George: Information and Memory. Scientific American, 8, 1956.121
Pages, France: Gestion mentale et orthophonie, in La gestion mentale en ąuestions,
74 iratimas sous la direction de Charles Gardon. Erės, 1995. /17/
Paivio, Allan: Imageiy and mental process. New York, Holt Rcinhart a n d VVinston,
Kaip kovot; su užmaršumu 1971. /157
Piaget, J e a n , Inhelderova, Barbei: Psychologie ditite. Praha, Portdl 1997. Bl
Rosenthal, Robert, Jacobson, Lenore: Pygmalion d l'ėcole. Paris, C a s t e r m a n , 1972.
l.c /19/
2. a Skinner, B. F.: The Behauior of organisms. Nevv York, Appleton, 1938. IBI
3. b Tulving, KndeI: Role de la mėmoire sėmanlique d a n s le stockage et l a rėcupėration de
l'information ėpisodique. Bulletin de psychologie, 1976. /10/
4. b Tulving, E., Pearlstone, Z.: Availability versus accessibility of information in memory
5. b for vvords. Journal of Verbai Learning and Verbai behauior, 1966.1211
6. b
7. c
8. b
9. c

191
190