Varlės sėdimojo nervo jaudinimas ir slopinimas įvairiais dirgikliais.

Nervinio impulso sklidimo greičio įvairiuose nervuose tyrimas

Seminaras

Ląstelės membranos jonų kanalai.

1. Ląstelės membrana sudaryta iš dvigubo lipidų sluoksnio, kuriame yra įterptinių baltymų. Kai
kurie šių baltymų turi vandens poras ir vadinami jonų kanalais. Jonų kanalai reguliuoja jonų
judėjimą per ląstelės membraną.
Jonų kanalai pasižymi šiomis savybėmis:
 atrankiu laidumu,
 funkciniu specifiškumu,
 jie gali būti pasyvūs ir aktyvūs,
 išsidėstę tam tikrose membranos vietose.
2. Atrankūs jonų kanalai per membraną praleidžia tik tam tikrus jonus. Tai labiausiai priklauso
nuo jono dydžio ir nuo gebėjimo prisijungti vandens molekules. Prisijungęs daugiau
vandens molekulių, jonas tampa didesnis ir netelpa pro porą.
3. Aktyvūs jonų kanalai dažnai turi tam tikras struktūras – vartus, gebančius atsiverti arba
užsiverti. Ramybėje aktyvūs jonų kanalai yra uždari. Pasyvūs jonų kanalai visada yra atviri.
Jonai jais juda nuolat.
4. Aktyvūs jonų kanalai gali būti elektriniai ir cheminiai. Ląstelės bazinė membrana išorėje
įelektrinta teigiamai, o viduje – neigiamai. Šis potencialų skirtumas abipus membranos
vadinamas membraniniu (ramybės) potencialu. Ramybės būsenoje jaudriosios ląstelės
membranos elektriniai kanalai yra uždari. Susidarant veikimo potencialui, keičiasi įtampa
abipus membranos – tai skatina vienus elektrinius jonų kanalus atsidaryti, kitus užsidaryti.
Vartams atsivėrus jonai juda kanalu.
5. Cheminiai jonų kanalai – tokie, kurie atsiveria prie jų prisijungus tam tikrai cheminei
medžiagai. Neuromediatoriai, kaip acetilcholinas ir gamaaminosviesto rūgštis jungiasi prie
neurono membranos cheminių kanalų (receptorių) ir šie atsiveria.
6. Jonų kanalų išsidėstymas neurono membranoje:
 pasyvūs jonų kanalai išsidėstę visame neurono membranos paviršiuje,
 cheminiai jonų kanalai daugiausiai išsidėstę dendrituose ir neurono kūne,

1
  elektriniai kanalai vyrauja aksono stormenyje, visame nemielininio aksono
membranos paviršiuje ir mielininio aksono Ranvje sąsmaukose.
7. Jonų kanalai pasižymi specifinėmis funkcijomis, kurias lemia kanalų išsidėstymas neurone:
 pasyvūs jonų kanalai atsakingi už membranos ramybės potencialą,
 cheminiai kanalai lemia sinapsinio potencialo susidarymą neurone,
 elektrinių kanalų dėka neurone susidaro ir plinta veikimo potencialas.

Membraninis potencialas
1. Jonų elektocheminis gradientas skatina juos judėti per ląstelės membraną.
2. Viduląstelinė Na+, K+ ir Cl- jonų koncentracija skiriasi nuo užląstelinės.
Viduląstelinė konc. (mmol/l) Užląstelinė konc. (mmol/l)
Na+ 15 150
K+ 150 5
Cl- 10 125

K+ jonų koncentracija ląstelė viduje yra didžiausia, tačiau neigiamą vidinės membranos
krūvį sukuria neigiamai įelektrinti baltymai ir anijonai. Ląstelės išorėje vyrauja Na+ ir Cl-
jonai. Ląstelės membranos išorė įelektrinta teigiamai.
3. Jonai yra netirpūs riebaluose, todėl ląstelės membraną gali pereiti tik per joje esančias
vandens poras – kanalus. Jei membranoje yra kanalų tam tikriems jonams, laikoma, kad
ląstelė yra laidi tiems jonams. Daugelio ląstelių membranos pasižymi atrankiu laidumu,
kadangi yra laidžios vieniems, bet nelaidžios kitiems jonams. Neuronų membrana yra
atrankiai laidi K+, Na+ ir Cl- jonams ir nelaidi stambiems baltymams bei ląstelės viduje
esantiems anijonams.
4. Membranos laidumas tam tikriems jonams priklauso nuo jonų kanalų skaičiaus ir dydžio.
5. Ląstelės membranos laidumas padidėja, atsivėrus daugiau jonų kanalų.
6. Aptarsime atrankų membranos laidumą K+ jonams. Koncentracijos gradientas skatina K+
judėti iš didesnės jo koncentracijos į mažesnę (iš ląstelės vidaus į išorę) – vyksta K + difuzija
iš ląstelės.
7. K+ jonams difunduojant iš ląstelės, išorinė membranos pusė tampa dar labiau teigiama.
8. Dėl susidariusio elektrinio potencialo K+ jonai pradeda judėti atgal į ląstelę. Elektrinis
potencialas vis didėja, K+ difunduojant iš ląstelės. Taigi, K+ jonų judėjimą veikia dvi jėgos:
koncentracijos gradientas, arba cheminė jėga ir elektrinis potencialas – elektrinė jėga.

2
 Abi šios jėgos veikdamos kartu sudaro elektrocheminį gradientą.
9. Potencialų skirtumas abipus ląstelės membranos vadinamas membraniniu potencialu. Jis
matuojamas mV.
10. Jaudriųjų ląstelių (pvz. neurono) membrana, skirtingai nei nejaudriųjų ląstelių, yra laidi
daugiau nei vienam jonui. Todėl jaudriųjų ląstelių membraninio potencialo susidarymas
priklauso ne tik nuo K+, bet ir nuo Na+ jonų judėjimo. Koncentracijos gradientas Na+ jonams
nukreiptas tokia pat kryptimi kaip elektrinis potencialas, todėl susidaro labai stiprus
elektrocheminis gradientas, skatinantis Na+ jonus judėti į ląstelę.
11. Ramybės metu neurono membraninis potencialas yra lygus apie –70 mV.
12. Nors elektrocheminis K+ gradientas yra nedidelis, bet membrana labai laidi K+ – todėl
nedaug jo vis juda iš ląstelės. Su Na+ jonų judėjimu yra priešingai: elektrocheminis Na+
gradientas yra labai didelis, bet membrana yra mažai laidi natriui. Todėl ramybės potencialui
esant –70 mV, K+ jonai juda iš ląstelės, o Na+ jonai į ląstelę.
13. K+ jonams nuolat plūstant iš ląstelės, o Na+ jonams – į ląstelę, elektrocheminis gradientas
ilgainiui taptų lygus 0.
14. Tačiau taip neatsitinka, nes membranoje yra baltymas Na+/K+-ATFazė (siurblys), kuris
aktyviai prieš elektrocheminį gradientą (naudojant ATF energiją) į ląstelę grąžina 2 K + jonus
ir iš ląstelės išneša 3 Na+ jonus.

Veikimo potencialas
1. Neuronai funkcionuoja ir sąveikauja tarpusavyje generuodami bei siųsdami veikimo
potencialus (nervinius impulsus).
2. Neurono veikimo potencialas – tai staigus ramybės potencialo pokytis: nuo –70 mV iki +30
mV ir vėl iki –70 mV. Veikimo potencialą lemia padidėjęs neurono membranos laidumas
Na+ ir K+ jonams.
3. Veikimo potencialas kyla aksono stormenyje, kur yra daugiausiai elektrinių jonų kanalų.
Veikimo potencialas susidaro kai sinapsinis potencialas iš dendritų ir neurono kūno pasiekia
aksono stormenį ir jame membraninis potencialas tampa labiau teigiamas. Šis procesas
vadinamas depoliarizacija.
4. Depoliarizuojantis aksono stormeniui, staiga atsiveria elektriniai Na+ jonų kanalai, ir
membranos laidumas natriui labai padidėja. Pagal elektrocheminį gradientą Na+ juda į
ląstelę.

3
5. Dirginant slenkstiniu dirgikliu, neurono membranos depoliarizacija pasiekia slenkstinę
įtampą (apie –55 mV) ir kyla veikimo potencialas. Veikimo potencialui būdingas dėsnis
Viskas arba nieko”.
6. Membranos depoliarizacijai pasiekus slenkstį, atsiveria daugiau elektrinių Na + jonų kanalų –
membrana dar labiau depoliarizuojasi ir skatina atsiverti kitus Na + kanalus. Tai vadinama
“teigiamu grįžtamuoju ryšiu”.
7. Kylančioji veikimo potencialo kreivės fazė (depoliarizacija) baigiasi užsidarius elektriniams
Na+ ir atsivėrus K+ jonų kanalams.
Elektriniuose Na+ kanaluose yra dvejopi vartai:
 Įtampai jautrūs vartai.
 Laikui jautrūs vartai.
8. Elektriniai K+ jonų kanalai lėtai reaguoja į depoliarizaciją. Jie ima atsiverti tik veikimo
potencialui pasiekus piką. Depoliarizacija baigiasi K+ pradėjus skverbtis iš ląstelės.
9. Silpnėjant Na+ jonų srautui į ląstelę ir didėjant K + jonų srautui iš ląstelės, membranos
potencialas vėl tampa neigiamas. Tai vadinama repoliarizacija (nusileidžiančioji veikimo
potencialo kreivės dalis).
10. Membranai repoliarizavusis, daugelio neuronų membranų lėtieji K+ kanalai dar kurį laiką
lieka atviri. Tuomet K+ jonai vis dar plūsta iš neurono – membranos potencialas tampa
neigiamesnis nei ramybės metu. Šis procesas vadinamas hiperpoliarizacija.
Hiperpoliarizacijos pabaigoje visi K+ kanalai jau būna uždari.
11. Kilus veikimo potencialui kito veikimo potencialo sukelti neįmanoma – neuronas yra
nejaudrus. Didžioji dalis Na+ jonų kanalų tuo metu yra neaktyvūs ir negali atsiverti, nors ir
veikiant stipriu dirgikliu. Dauguma K+ jonų kanalų tuo metu yra atviri. Tai vadinama
absoliučiu refrakteriniu (nejaudros) periodu.
12. Po absoliutaus refrakterinio periodo neurone gali kilti kitas veikimo potencialas, bet tik jei
neuronas bus dirginamas gerokai stipresniu už slenkstinį dirgikliu. Taip yra todėl, kad dalis
Na+ kanalų dar vis neaktyvūs, o dalis K+ kanalų vis dar atviri.
13. Veikimo potencialas kyla aksono stormenyje ir plinta aksonu. Aksono membrana palaipsniui
depoliarizuojasi. Depoliarizacijos bangai plintant iš neurono kūno, aksonu plinta ir veikimo
potencialas.
14. Greitis kuriuo plinta veikimo potencialas vadinamas impulso sklidimo greičiu. Impulso
sklidimo greitis labiausiai priklauso nuo aksono skersmens ir mielino dangalo.

4
 Didėjant aksono skersmeniui, mažėja varža ir nervinis impulsas (veikimo potencialas)
sklinda greičiau. Mielininėse nervinėse skaidulose yra Ranvje sąsmaukos. Veikimo
potencialas plinta tik jomis. Taigi, nervinis impulsas mielininėmis skaidulomis sklinda
šuoliais (saltatoriškai). Ranvje sąsmaukose yra susitelkę elektriniai Na+ ir K+ jonų kanalai,
todėl mielininėmis nervinėmis skaidulomis impulsas sklinda greičiau nei nemielininėmis.

Praktikos darbas
Darbo priemonės: kompiuteris, mokomoji programa PhysioEx 4.0 Laboratory Stimulations in
Physiology.

Darbo užduotys:
I. Nustatyti slenkstinio dirgiklio dydį ir veikimo potencialą, dirginant varlės sėdimąjį nervą
elektriniais, mechaniniais, terminiais ir cheminiais dirgikliais.
II. Nustatyti eterio, kurare ir lidokaino poveikį varlės sėdimojo nervo veikimo potencialui.
III. Nustatyti ir palyginti nervinio impulso sklidimo greičius, nerviniam impulsui sklindant
skirtingo skersmens slieko, varlės mielininiu ir nemielininiu bei žiurkės mielininiu nervais.

Darbo eiga:
I. Varlės sėdimojo nervo dirginimas.
Tiriamas specialioje kameroje patalpintas varlės sėdimasis nervas (n. ischiadicus). Tyrimui
naudojami elektros prietaisai: elektroninis stimuliatorius ir osciloskopas. Sudirginus nervą, šis
depoliarizuojasi ir generuoja elektrinį impulsą (veikimo potencialą), veikimo potencialo kreivė
stebima osciloskopo ekrane.
1. Nervo dirginimas elektriniai dirgikliais.
 Stimuliatoriuje nustatome 1,0 V elektros įtampą ir dirginame nervą (pavieniu dirgikliu).
 Jei osciloskopo ekrane stebime plokščią liniją, įtampą po truputį didiname, kol išvysime
“spyglį” – veikimo potencialo kreivę. Pasižymime šį slenkstinio dirgiklio (slenkstinės
įtampos) dydį.
 Duomenis registruojame lentelėje.
 Didiname įtampą 0,5 V ir vėl dirginame nervą.
Stebime kaip šis veikimo potencialas skiriasi nuo veikimo potencialo, dirginant nervą
slenkstine įtampa.

5
  Toliau vis didiname įtampą 0,5 V ir kartojame darbą, kol veikimo potencialo kreivės
amplitudė (pikas) nesikeis.
2. Nervo dirginimas mechaniniais dirgikliais.
 Dirginame nervą stikline lazdele ir ekrane stebime veikimo potencialo kreivę.
 Registruojame duomenis lentelėje.
3. Nervo dirginimas terminiais dirgikliais.
 Stiklinę lazdelę padedame ant šildiklio ir paspaudę šildiklio mygtuką palaukiame, kol
lazdelė nuo karščio parausta.
 Dirginame nervą karšta stikline lazdele ir osciloskopo ekrane stebime veikimo
potencialo kreivę.
 Registruojame duomenis lentelėje.
4. Nervo dirginimas cheminiais dirgikliais.
 Pipete ant nervo užlašiname keletą lašų NaCl tirpalo – stebime ar susidaro veikimo
potencialas.
 Dirginame nervą slenkstine įtampa (žr. 1. užduotį) – stebime ir paaiškiname gautus
reiškinius.
 Registruojame duomenis lentelėje.
 Nuplauname nervą, paspausdami nervo kameros mygtuką.
 Pipete ant nervo užlašiname keletą lašų HCl tirpalo – stebime ar susidaro veikimo
potencialas.
 Registruojame duomenis lentelėje.
 Nuplauname nervą.

II. Varlės sėdimojo nervo slopinimas.

Kai kurie fizikiniai veiksniai ir cheminės medžiagos gali sutrikdyti nervinių skaidulų funkcijas.
Pavyzdžiui, žema temperatūra sutrikdo nervo kraujotaką, todėl blogėja nervinio impulso plitimas.
Impulso plitimą nervinėmis skaidulomis taip pat labai veiksmingai slopina vietiniai anestetikai,
alkoholis bei kai kurie kiti chemikalai.

1. Eterio įtaka varlės sėdimajam nervui.

 Ant varlės sėdimojo nervo užlašiname keletą lašų eterio.

6
  Dirginame nervą slenkstine įtampa (žr. I eksperimento 1 užd.). Pasižymime ir
paaškiname stebėtą reiškinį.
 Registruojame tyrimo duomenis.
 Paspaudami osciloskope laiką nustatantį mygtuką, ekrane pakeičiame laiko skalę į 10
minučių intervalus (veikimo potencialai bus matomi vertikalių spyglių pavidalu).
 Nustatome 2,0 minučių laiko tarpą tarp dirgiklių ir paspaudžiame stimuliavimo mygtuką.
Stebime ir pasižymime po kiek laiko nervo jaudrumas vėl tampa normalus.
2. Kurare įtaka varlės sėdimajam nervui.
Kurare – tai augalo ekstraktas, kurį Pietų Amerikos indėnai naudojo medžioklėje ir kare
aukai paralyžuoti. Tai – α-toksinas, prisijungiantis prie acetilcholino receptorių periferinės
cholinerginės sinapsės posinapsinėje membranoje. Kadangi kurare užima acetilcholino vietą
sinapsėje, bet neatlieka acetilcholinui būdingos funkcijos (nukonkuruoja šį mediatorių),
acetilcholinas tampa neveiklus. Tokiu būdu blokuojama sinapsinė pernaša ir nervinis
impulsas neplinta nuo vieno neurono į kitą.
 Ant varlės sėdimojo nervo užlašiname keletą lašų kurare.
 Dirginame nervą slenkstine įtampa (žr. aukščiau). Pasižymime ir paaškiname stebėtą
reiškinį.
 Registruojame tyrimo duomenis.
3. Lidokaino įtaka varlės sėdimajam nervui.
 Pakartojame eksperimentą naudodami lidokainą. Paaiškiname stebėtus reiškinius.

III. Nervinio impulso (veikimo potencialo) sklidimo greičio įvairiais nervais

tyrimas.
Kad galėtume įvertinti ir palyginti nervinio impulso sklidimo greičio skirtumus įvairiais
nervais, tiriame keturis skirtingus nervus: mažo skersmens slieko nervą (čia tiriamas visas sliekas),
varlės vidutinio skersmens mielininį, žiurkės vidutinio skersmens nemielinį bei žiurkės didelio
skersmens mielininį nervus.
 Įjungiame stimuliatorių (On, Pulse).
 Ant slieko užlašiname kelis lašus etanolio. Mažos koncentracijos etanolis sukelia
trumpalaikę slieko narkozę, kad šis besirangydamas netrukdytų eksperimentui.
 Slieką patalpiname tarp elektrodų tyrimui skirtoje specialioje kameroje.

7
  Nustatome 1,0 V įtampą ir dirginame nervą. Jei veikimo potencialo kreivės osciloskopo
ekrane nematyti, didiname įtampą 1,0 V, kol susidarys veikimo potencialas. Pasižymime
veikimo potencialą sukėlusią slenkstinę įtampą.
 Paspaudus stimuliatoriaus matavimų mygtuką, osciloskopo ekrano kairiajame krašte
pasirodo geltona vertikali linija. Spaudžiame laiko nustatymo mygtuką (+), kol geltoną
liniją nustatysime ties pačia veikimo potencialo kreivės kylančiosios dalies pradžia.
 Duomenis registruojame ir pasižymime lentelėje.
 Pradedant trečiuoju etapu, eksperimentą kartojame su kitais nervais.
 Aprašome ir paaiškiname impulso sklidimo greičio skirtumus tirtuose nervuose.
Užpildome lentelę:
Nervas Sliekas Varlė Žiurkė Žiurkė
(mažo (vidutinio (vidutinio (didelio skersmens,
skersmens skersmens, skersmens, mielininis)
nervas) mielininis) nemielininis)
Slenkstinė įtampa
Laiko tarpas nuo dirginimo
pradžios iki veikimo
potencialo susidarymo
Nervinio impulso plitimo
greitis

Kontroliniai klausimai:
1.Ląstelės membranos sandara ir funkcijos.
2. Pasyvūs ir aktyvūs, elektriniai ir cheminiai jonų kanalai.
3. Membraninis (ramybės) potencialas, jo susidarymas.
4. Veikimo potencialo susidarymo mechanizmas. Veikimo potencialo kreivė.
5. Na+/K+-ATFazės funkcijos.
6. Nervinio impulso sklidimo dėsniai.
7. Nervinio impulso sklidimo nemielininėmis ir mielininėmis nervinėmis skaidulomis ypatybės.
8. Parabiozė.
9. Cheminės ir elektrinės sinapsės.

Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedra V.H.©2010