1.

Civilinės teisės samprata (sąvoka, paskirtis, uždavinys, funkcijos)

CT sąvoka – teisės normų sistema, kuri reguliuoja 3 rūšių visuomeninius santykius: turtinius,
asmeninius neturtinius susijusius su turtiniais ir asmeninius neturtinius nesusijusius su turtiniais.
Paskirtis – reguliuoti asmenų turtinius sanykius. Ginti žmogaus teises, tvirtina demokratinę
visuomenę, efektyvina ekonomiką.
Funkcijos – reguliavimo (pozityvus visuomeninių santykių reguliavimas); socialinio kompromiso;
valstybės prievartos legalizavimas (civilinių santykių pažeidėjui turi būti taikoma prievartos
priemonės); informacinė (teisės aktai turi būti prieinami visiems).
Uždavinys - nukreipti žmonių, įvairių organizacijų, valstybės institucijų veiklą ta linkme, kad būtų
sparčiau vystoma visuomenės ekonominė bazė pagrįsta privatine nuosavybe, bei sudarytos sąlygos
geriau patenkinti juridinių ir fizinių asmenų materialinius ir dvasinius poreikius.
2. Civilinės teisės reglamentuojamų santykių bendra charakteristika
Turtiniai – visuomeniniai ekonominiai santykiai dėl turto valdymo, naudojimosi juos bei
disponavimo, jo perėjimo iš vienų asmenų kitiems, taip pat dėl darbų atlikimo, paslaugų tiekimo ir
pinigų mokėjimo.
Asmeniniai neturtiniai susiję su turtiniais – santykiai, kurie atsiranda dėl dvasinės kūrybos produktų:
mokslo, literatūros, meno kūrinių.
Asmeniniai neturtiniai nesusiję su turtiniais – santykiai, kurie atsiranda dėl materialinių gėrybių,
neatskiriamų nuo žmogaus ar žmonių organizuoto kolektyvo.
3. Civilinės teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų
Šeimos teisė yra CT sistemos dalis (apribojimo kriterijus – santykio subjektai). Darbo teisė atsiskyrusi
nuo CT (atribojimo kriterijus – darbo santykių objektas). Civilinio proceso teisė atlieka pagalbines CT
funkcijas.
4. Civilinio teisinio reglamentavimo metodo samprata ir požymiai
Samprata – valstybės nustatytų ir teisės normose išreikštų teisinio poveikio būdų ir priemonių
sistema, kuria siekiama nukreipti civilinio santykio subjektų valią, kad būtų įgyvendinta CT socialinės
funkcijos. Juo siekiama įgyvendinti CT paskirtį ir tikslus konkrečiuose santykiuose.
Požymiai – CT subjektų autonomiškumas ir nepavaldumas vienas kitam. Galimybė užtaisyti teisės
spragas. CT normos nustato jiems lygias teises ir galimybes.
5. Civilinės teisės principų sąvoka ir rūšys
Sąvoka – pagr. CT idėjos arba K-joje suformuluotos socialinės vertybės, kuriomis remiasi ir kurias
plėtoja įst. Leidėjas reglamentuodamas privačius santykius.
Rūšys: Bendrieji (konstituciniai) (subjektų lygiateisiškumas, nuosavybės neliačiamumo, sutarties
laisvės, CT šaltiniai, teisingumo protingumo ir sąžiningumo); šakiniai; tarpšakiniai; instituciniai.
6. Civilinės teisės šaltiniai
Pagr. šaltiniai - CK, K-ja. Pirminiai – rašytinė teisė (įst. Poįst. Aktai, konvencijos, tarptautinės
sutartys), papročiai, bendrieji CT principai. Antriniai – teismų praktika, doktrina.
7. Teisės ir įstatymų analogija
Įstatymo analogija - CT normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius
santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai.
Teisės analogija - jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi
bendrieji teisės principai.
8. Civilinės teisės sistemos samprata ir elementai
Samprata – mokslo kategorija, apimanti visą CT normų sistemą.
Elementai: Pirminis (CT norma) ir antrinis (institutas – teisės normos, reguliuojančios tam tikrą CT
santykių rūšį; subinstitutas - instituto savarankiška dalis, susidedanti iš teisės normų ir numatanti
specialų tam tikrų dalies santykių reguliavimą; pošakė – kelių institutų teisės normų sąveika,
reguliuojanti bendrą teisinę prigimtį turinčius santykius, pvz.: prievolių teisė)
9. Ryšiai tarp atskirų civilinės teisės elementų
Genetiniai ryšiai – atspindi teisės normų prigimtį, ryšius tarp atskirų CT sistemos elementų,
suformuooja vidinius ryšius tarp CT normų.
Sisteminiai ryšiai – užtikrina kiekvienos teisės normos funkcionalumą, visų CT elementų sąveiką.
Funkciniai ryšiai – atspindi įstatymo leidėjo valią fiziškai sujungiant teisinės sistemos elementus į
teisės aktą.
10. Civilinio teisinio santykio samprata ir elementai
Samprata – CT subjektų teisinis ryšys dėl turto ar asmeninių vertybių, susaistantis juos tarpusavyje
susijusiomis teisėmis ir pareigomis, kurių įgyvendinimas užtikrinamas teisės normomis nustatytomis
valstybės prievartos priemonėmis.
Elementai – subjektai (fizinis/juridinis asmuo); objektai (dėl ko tariamasi t.y. daiktai, veiksmai,
kūrybinė veikla); turinys (teisės/pareigos); forma (rašytinė/žodinė)
11. Juridiniai faktai ir jų rūšys
Samprata - konkretūs gyvenimo faktai (aplinkybės), nuo kurių priklauso teisės normos taikymas.
Rūšys: Įvykiai – atsiranda be asmens valios; veikos – atsiranda asmens valia.
12. Pagrindinės turtinių civilinių teisinių santykių rūšys
Daiktiniai – objektas yra daiktas/turtas, o teisę turintis subjektas savo teises į daiktą įgyvendina pats
be kitos santykio šalies (trečiųjų asmenų) veiksmų.
Prievoliniai – teisę turintis subjektas turi tik reikalavimo teisę, nukreiptą į kitą teisinio santykio
dalyvį (šalį). Vadinasi, jo teisės įgyvendinamos kito asmens veiksmais.
Absoliutiniai –subjektas teises įgyvendina pats savo veiksmais, o visi asmenys turi susilaikyti nuo bet
kokių veiksmų trukdančių šias teise įgyvendinti. Todėl įpareigotų subjektų ratas konkrečiai
neapibrėžtas
Reliatyviniai - abi šalys yra aiškiai apibrėžtos. Teises turinčio subjekto teisės įgyvendinimas priklauso
nuo įpareigoto subjekto veikimo.
13. Civilinių teisių objektų klasifikacija
Daiktai (kilnojami/nekilnojami), pinigai, vertybiniai popieriai, informacija, veiksmai ir jų rezultatai,
turtinės ir neturtinės vertybės, komercinės paslaptys.
14. Termino sąvoka ir rūšys
Sąvoka – įstaymo/sandorio nustatytas arba teismo paskirtas laikas/laiko tarpas, kuriam įvykus
atsiranda, pasikeičia ar išnyksta civilinės teisės ir pareigos arba įgyvendinamos civilinės teisės ir
vykdomos civilinės pareigos.
Rūšys: atnaujinami (pasibaigus, teismas gali jį atnaujinti, jei buvo praleistas dėl svarbių priežasčių);
įgyjamasis (pasibaigus atsiranda tam tikros civilinės teisės ar civilinės pareigos); naikinamasis (jam
pasibaigus išnyksta tam tikros civilinės teisės ar civilinės pareigos)
15. Termino praleidimo pasekmės
Netesybos, palūkanos, bauda, skolininko atsakomybė kreditoriui už termino praleidimo padarytus
nuostolius.
16. Ieškinio senaties sąvoka ir funkcijos
Samprata – įstatymo numatytas terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises
pareikšdamas ieškinį, pasibaigus tam laiko tarpui – prarandama teisė kreiptis į gynybą.
Funkcijos – apginti pažeistas teises ir interesus.
17. Civilinių teisių įgyvendinimo samprata ir formos
Samprata – asmenų naudojimasis civilinėmis teisėmis laikantis įstatymų, geros moralės, sažiningumo,
protingumo ir teisingumo.
Civilinės teisės subjektas gali įgyvendinti savo teises bet kokiais įstatymu neuždraustais būdais.
Faktinis – pvz.yra toks būdas kai savininkas pats valdo savo turtą, naudojasi juo bei disponuoja,
nesudarydamas dėl šio turto sandorių, kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą. Juridinis
- tai įvairūs sandoriai (pirkimas- pardavimas, dovanojimas, turto nuomojimas, įpėdinio pareiškimo
notarinei kontorai padavimas, kuriame jis praneša, kad priima palikimą ir pan.).
18. Subjektinių civilinių teisių įgyvendinimo ribos
Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti; žalos padarymas kitiems
asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę;
19. Sandorių samprata ir rūšys
Samprata – vieno, ar kelių CT subjektų laisvas ir teisėtas valios pareiškimo aktas, išreišktass
įstatymams neprieštaraujančiu būdu ir forma, kurios siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines
teises ir pareigas.
Rūšys – vienašaliai (kuriam sudaryti pakanka ir 1 šalies valios); dvišaliai (abi sandorio šalys turi
teises ir pareigas); daugiašaliai; atlygintiniai (kuriais remdamasi viena šalis atlieka kitai šaliai tam
tikrus veiksmus (perduoda daiktą, atlieka darbus ir t.t.), gaudama iš jos materialinį ekvivalentą
(atlyginimą); neatlygintiniai (šalis, perduodanti kitai šaliai tam tikrą turtą ir atliekanti jos naudai tam
tikrą veiksmą, iš jos ekvivalento negauna); kauzaliniai (kuriame nurodytas jo pagrindas. Šiame
sandoryje nurodomas tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia šalys, sudarydamos sandorį); abstraktūs
(kuriame nenurodytas jo pagrindas); fiduciariniai (pasitikėjimo) (kurio dalyvių vidiniai ir išoriniai
santykiai turi sutapti. Šių sandorių esmė remiasi jų dalyvių tarpusavio pasitikėjimu).
20. Sandorių elementai ir sąlygos
Elementai - susitarimas arba vienašalis valios išreiškimas (turinys) ir forma.
Sąlygos – esminės (jas nustato įst. arba sandorio subjektai); įprastinės (nustatytos įst. Ir kt. teisės
aktuose); atsitiktinės (nustato sandorio šalys).
21. Sandorių forma
Žodinė; rašytinė; notarinė (ikivedybinė sutartis, daikto perdavimas, nekilnojamas turtas).
22. Sandorio tikslas ir motyvas
Tikslas – sandorio pagrindas (sandorio juridinis pagrindas)
Motyvas – sandorio subjektų ekonominių ar asmeninių poreikių tenkinimas, jų interesai.
23. Elektroninis parašas
Duomenys, kurie įterpiami, prijungiami ar logiškai susiejami su kitais duomenimis pastarųjų
autentiškumui patvirtinti ir (ar) pasirašančiam asmeniui identifikuoti. Elektroninis parašas tikrinamas
parašo tikrinimo įranga,naudojant pasirašytus duomenis ir pasirašiusio asmens sertifikato duomenis.
24. Sandorio negaliojimo samprata ir galiojimo sąlygos
Samprata - Sandorio negaliojimo atribojimas nuo sandorio nutraukimo t.y. naujas vienašalis ar
dvišalis sandoris.
Galiojimo sąlygos - dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo.
25. Negaliojančių sandorių rūšys
Niekinis - jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas
pripažinti jį negaliojančiu.
Santykinai negaliojantis - jeigu ją sudarant viena šalis veikė sąžiningai ir pripažinti sutartį
negaliojančia būtina tik dėl to, kad būtų apginti sąžiningos šalies privatūs interesai.
26. Fizinio asmens teisinio subjektiškumo sąvoka ir elementai.
Samprata – žmogus – natūralus subjektas.
Elementai – teisnumas (galėjimas turėti civilines teises ir pareigas) ir veiksnumas (galėjimas savo
veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas; tam reikia, kad žmogus vertintų savo
veiksmus ir numatytu jų pasekmes).

27. Fizinio asmens pripažinimas nežinia kur esančiu ir paskelbimas mirusiu. Paskelbto mirusiu
atsiradimo pasekmės.
Nežinia kur esančiu – jei jo gyvenamoje vietoje 1 metus nėra duomenų, kur jis yra. Paskelbimas
mirusiu - jei jo gyvenamoje vietoje 3 metus nėra duomenų, kur jis yra arba jei yra aplinkybių, kurios
tvirtino buvus kažką pavojinga – 6 mėn. Jei negalima nustatyti dienos, kai jis dingo, tada
skaičiuojama nuo ateinančių metų sausio 1 d.
Paskelbto mirusiu atsiradimo pasekmės – jei grįžta, ar paaiškėja jo buvimo vieta.
28. Specifinės fizinių asmenų civilinės teisės.
Teisė į vardą ir jos gynimas (apima vardą, pavardę, pseudonimą); teisė į atvaizdą (apima
fotonuotraukas, portretus ir kt. atvaizdai gali būti atgaminami, parduodami, spausdinami ar pats
asmuo fotografuojamas tik jam sutikus); teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą (tai neteisėtas įėjimas
į gyvenamąsias patalpas, neteisėtas asmens stebėjimas, turto ar jo paties ieškojimas, telefoninių
pokalbių klausymasis, korespondencijos konfidencialumo pažeidimas ir kt.); garbės ir orumo
gynimas (asmuo turi teisę reikalauti paneigti duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą); teisė į kūno
neliečiamybę ir vientisumą (su asmeniu negali būti atliekami jokie moksliniai ar medicininiai
bandymai ar tyrimai. Jo kūnas ar jo dalys negali būti komercinio sandorio dalykas); laisvės
neliečiamumas (asmens laisvė neliečiama. Psichinė būsena gali būti tikrinama tik jam pačiam sutikus
ar teismui nurodžius); teisė pakeisti lytį (nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu
pakeisti savo lytį).
29. Juridinių asmenų sąvoka, požymiai ir rūšys.
Samprata – savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti
savo teises bei pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme.
Požymiai – pavadinimas, atskiras turtas, teisinis subjektiškumas (organizacijos įstatai, valdymo
organai, gebėjimas savo vardu turėti civilines teises ir pareigas)
Rūšys – viešieji jur. Asmenys (siekia naudos visuomenei t.y. valstybės ar savivaldybės, jų institucijos);
privatieji jur. Asmenys (siekia naudos sau t.y. Privatūs juridiniai asmenys steigiami privačių asmenų
iniciatyva. Dažniausiai juridinių asmenų steigėjai yra fiziniai asmenys, bet taip pat gali buti juridiniai
asmenys tame tarpe ir viešieji)
30. Juridinio asmens reorganizavimas, likvidavimas. Juridinio asmens pertvarkymas.
Reorganizavimas – juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros.
Likvidavimas – juridinio asmens dalyvių, teismo ar kreditorių sprendimas nutraukti juridinio asmens
veiklą
Pertvarkymas – juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis
asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas.
31. Juridinio asmens bankrotas. Juridinio asmens restruktūrizavimas.
Bankrotas - nemokios įmonės ar viešosios įstaigos būsena, kai įmonei iškelta bankroto byla ar
kreditoriai vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.
Restruktūrizavimas - procesas, apimantis eilę priemonių, skirtų padėti įmonei išvengti bankroto.
Veiklos atkūrimo bei stabilizavimo siekianti įmonė gali imtis įgyvendinti šias priemones - pakeisti
ūkinės veiklos rūšį, modernizuoti gamybą, tobulinti darbo organizavimo sistemą, parduoti įmonės
turtą ar jo dalį, priimti kitų įmonių turtą.
32. Atstovavimo sąvoka ir rūšys.
Samprata – teisinis santykis, kuriame viena pusė – atstovas, veikdamas sandorio, įstatymo ar kitų aktų
suteikta galia, sudaro kito asmens vardu sandorį, kuris tiesiogiai sukuria teises ir pareigas
atstovaujamajam.
Rūšys – vartojiškas; komercinis; prokūra (įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia
teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius
veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu.); laisvanoriškas; privalomas.
33. Įgaliojimas ir jo rūšys
Sąvoka – dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti
įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.
Rūšys – generalinis (įgaliotinio absoliuti laisvė); vienam sandoriui; tam tikrai sandorių rūšiai;
terminuoti/neterminuoti; užsienio/vidaus; atšaukiami/neatšaukiami.
34. Daiktinės teisės sąvoka. Daiktinių teisių rūšys.
Samprata – CT normos, sudarančios CT sistemos dalį, kuri sąlygoja ir CK struktūrą.
Daiktinių teisių rūšys – teisės į nekilnojamuosius daiktus taikomas nekilnojamiesiems daiktams
nustatytas teisinis režimas, o daiktinėms teisėms į kilnojamuosius daiktus – kilnojamiesiems daiktams
nustatytas teisinis režimas, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
35. Daiktų sąvoka ir rūšys.
Samprata – iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai.
Rūšys - nekilnojamieji ir kilnojamieji; pakeičiamieji ir nepakeičiamieji (individualiais požymiais
apibūdinti daiktai); individualiais (daiktai, kurie vienu ar kitu būdu atskiriami nuo kitų vienarūšių
daiktų) ir rūšies požymiais apibūdinti (daiktai, kurie turi bendrus visai tai daiktų rūšiai požymius);
suvartojamieji (daiktai, kurie, panaudoti pagal paskirtį, iš karto sunaikinami, prarandami arba iš esmės
pasikeičia) ir nesunaudojamieji; dalieji (daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė
paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas) ir nedalieji; išimti iš apyvartos, ribotai
esantys apyvartoje ir neišimti iš apyvartos; namų apyvokos daiktai (namų ūkyje naudojami
kilnojamieji daiktai, baldai ir dekoracijos, išskyrus knygų rinkinius (bibliotekas), meno kūrinių ir kitas
vertingas kolekcijas, taip pat mokslinės ar istorinės reikšmės daiktus).
36. Nuosavybės teisės sąvoka. Nuosavybės teisės turinys (valdymas, naudojimas, disponavimas).
Samprata - teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti,
naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
Turinys – valdymo (turto turėjimas savininko žinioje, išimtinė teisė daryti jam fizinį ar ūkinį poveikį),
naudojimo (tai gavimas iš daikto naudos, kuria pasireiškia ekonominis jo reikšmingumas) ir
disponavimo (galėjimas nustatyti daiktui teisinį likimą arba galimybė dėl jo sudaryti įvairius
atlygintinus sandorius).
37. Patikėjimo teisė.
Patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo
disponuoti.
38. Servituto sąvoka. Servitutų rūšys.
Samprata - teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu arba to daikto
savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas
servitutas, tinkamą naudojimą.
Rūšys - žemės; statinių; servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines, antžemines komunikacijas, jas
prižiūrėti; kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku; pastatų, įrenginių servitutas: gali
būti nustatomas pastatų, įrenginių servitutas, suteikiantis teisę atremti viešpataujantįjį pastatą, įrenginį
į tarnaujantįjį daiktą arba pritvirtinti prie jo, įtvirtinti į tarnaujančiojo pastato (įrenginio) sieną
(konstrukciją) kablius ir kitokius pritvirtinimui skirtus dalykus bei naudotis jais.
39. Uzufrukto sąvoka.
Samprata - asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens
gyvenimo trukmę, nustatyta teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas.
40. Užstatymo teisės (superficies) sąvoka.
Samprata - teisė naudotis kitam asmeniui priklausančia žeme statiniams statyti ar įsigyti bei valdyti
nuosavybės teise ar žemės gelmėms naudoti.
41. Ilgalaikės nuomos (emphyteusis) sąvoka.
Samprata - teisė naudotis kitam asmeniui priklausančiu žemės sklypu ar kitu nekilnojamuoju daiktu
nebloginant jo kokybės, nestatant statinių, nesodinant daugiamečių sodinių ir neatliekant kitų darbų,
kurie iš esmės padidintų naudojamos žemės ar kito nekilnojamojo daikto vertę, išskyrus atvejus, kai
yra nuomotojo sutikimas.
42. Hipotekos sąvoka. Hipotekos rūšys.
Samprata - esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto
įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui.
Rūšys - paprastoji (vieno konkretaus nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas,
norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą);
jungtinė (kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint
apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą); svetimo turto (nuosavybės teise priklausančio
nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą);
maksimalioji (nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai susitariama tik dėl maksimalios įsipareigojimų
apsaugojimo įkeičiamu daiktu sumos ir dėl paskolos naudojimo srities); bendroji (keleto atskiriems
savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas, norint apsaugoti vieną skolinį
įsipareigojimą).
43. Įkeitimo sąvoka.
Samprata - esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis kilnojamojo daikto ar
turtinių teisių įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui ar
paliekamas įkaito davėjui. Įkaito davėjui paliktas įkeitimo objektas gali būti užrakinamas,
užantspauduojamas ar pažymimas ženklais, rodančiais jo įkeitimą.
44. Daikto sulaikymo sąvoka.
Samprata - kitam asmeniui, į kurį asmuo, sulaikantis daiktą, turi reikalavimo teisę, priklausančio
daikto sulaikymas tol, kol bus patenkintas jo reikalavimas. Svarbu yra tai, kad sulaikyti daiktą gali tik
jo teisėtas valdytojas, o ne bet kas.
45. Žemės teisės samprata (sąvoka, dalykas ir objektas, sistema, principai, metodas).
Samprata – savarankiška teisės šaka, reguliuojanti žemės nuosavybę, naudojimą, valstybinio
tvarkymo, valdymo ir apsaugos santykius, nustato šių santykių subjektų teises ir pareigas, atskomybę
ir žemės ginčų sprendimo tvarką.
Dalykas – žemės sandorių sudarymo ir vykdymo santykiai; tam tikrų žemės rūšių naudojimo
santykiai; teisinės atsakomybės taikymo santykiai; procesiniai žemės ginčų nagrinėjimo santykiai.
Objektas – žemė, statiniai esantys ant jos, naudingos iškasenos, oro erdvė virš žemės, vaisiai augantys
žemėje.
Sistema – žemės santykių subjekto elgesys ir veikla siekiant ekonominio rezultato.
Principai – visuomenės ir individų interesų derinimas žemės santykiuose; žemės apsauga ir naudingų
savybių atkūrimas; žemės santykių dalyvių subjektinių teisių, kurios atitinka teisingumo ir
sąžiningumo kriterijus; subjektų lygiateisiškumo.
Metodas – privatinės ir viešosios teisės metodų derinys. Turtiniai santykiai, susiję su žemės
nuosavybe, naudojimu, valdymu ir disponavimu, reguliuojami dispoziciniu metodu.
46. Žemės teisės šaltiniai. Žemės teisės santykis su kitomis teisės šakomis
ŽT šaltiniai – K-ja, įstatymai, ratifikuotos tarptautinės sutartys ir teisės normos, kurios reguliuoja
žemės santykius, poįstatyminiai aktai.
ŽT santykis su kitomis teisės šakomis – ŽT išsirutulioja iš CT, principai, metodas, šaltiniai analogiški;
ŽT ir agrarinė teisė – kompleksinė teisės šaka, kuri reguliuoja žemės ūkį ir su juo susijusią bei nuo jo
priklausančią veiklą; ŽT ir aplinkos apsaugos teisė – kompleksinė, integruota teisės šaka, kuri
reguliuoja visumą visuomeninių santykių, susijusių su gamtos objektų ir išteklių naudojimu.
47. Paveldėjimo teisės samprata (sąvoka, šaltiniai, uždaviniai)
Samprata - mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių
perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.
Šaltiniai – CK, notariato įstatymai, nekilnojamo turto registro, autorių teisių ir gretutinių teisių,
pensijų kaupimo, paveldimo turto mokesčio įstatymai, konvencija.
Uždaviniai – iškelti individo prioritetą prieš šeimą ir šeimos interesų prioritetą prieš visuomenės
interesus
48. Paveldėjimo teisinis santykis ir jo objektas (palikimas)
Santykis - universalus ir tiesioginis mirusio asmens civilinių teisių ir pareigų, kurios nėra susijusios
su mirusiojo asmenybe, perėmimo.
Palikimas - paveldimas mirusiojo turtas, t.y. materialūs ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai,
patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės,
įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei
pareigos.
49. Paveldėjimo pagrindai (būdai)
Paveldima pagal įstatymą (pagrindinis principas – palikimas pereina nuo tėvų vaikams.
) ir pagal testamentą; pagal įstatymą paveldima, jei nėra testamento ar testamentas negalioja.
50. Paveldėjimo pagal testamentą bendrosios nuostatos.
Testamentas – asmeninis, vienašalis sandoris, kuriuo nustatoma testatoriaus turto (teisių ir pareigų)
perėjimo jo mirties atveju testamentu paskirtiems įpėdiniams tvarka.
Testatorius neturi teisės pavesti kitam asmeniui po testatoriaus mirties nustatyti ar keisti testamento
turinį. Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris
suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.
51. Paveldėjimo pagal įstatymą bendrosios nuostatos.
Pagrindinis principas – palikimas pereina nuo tėvų vaikams. Paveldėjimas tarp sutuoktinių
reglamentuojamas specialiomis normomis. Vaikai, tėvai, seneliai, broliai/seserys, sūnėnai/dukterėčios,
pusbroliai/pusseserės.
52. Įpėdiniai
Paveldint pagal įstatymą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo
vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė;
Paveldint pagal testamentą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat
kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties; testamente įvardyti dar nepradėti asmenys,
jiems gimus;
Paveldint pagal testamentą – juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami
vykdant palikėjo testamente išreikštą valią.
Įpėdiniais pagal testamentą taip pat gali būti valstybė, savivaldybės.
53. Paveldėjimo procesas
Palikimo atsiradimas - Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju,
kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu,
arba teismo sprendime nurodyta mirties diena
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į
palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė
palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą
Įpėdinis pagal įstatymą ar pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo
dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.
Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Neleidžiama
atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis
priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, arba kreipėsi į palikimo
atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo.
Įpėdinių atsakomybė už palikėjo paliktas skolas.
 54. Prievolių teisės samprata (sąvoka, uždaviniai, sistema, šaltiniai)
Samprata – CT pošakis, kurį sudaro CT normų sistema, kuri, remiantis civil. Santykio teisinio
reguliavimo principais, reguliuoja dinamiškus turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius
santykius, susiklosčiusius tarp teisės subjektų dėl tam tikrų veiskmų atlikimo ar susilaikymo nuo jų
atlikimo.
Sistema – prievolių vykdymas, vykdymo užtikrinimas, prievolių pabaiga
Uždaviniai –
Šaltiniai - K-ja, tarptautinės sutartys, CK, ES teisės aktai, kt. įstatymai ir poįstatyminiai aktai, teismų
praktika, doktrina, papročiai, tarptautiniai dokai, bendrieji teisės principai.
55. Prievolės samprata, požymiai ir elementai
Samprata - tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus)
naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš
skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą.
Požymiai - Tai civilinis teisinis santykis tarp 2 ar daugiau šalių (kreditorius ir skolininkas); Prievolės
šalis sieja tarpusavio teisės ir pareigos; Prievolės vykdymas užtikrinamas civilinių teisinių sankcijų
taikymu.
Elementai - Šalys – Kreditorius (šalis, turinti teisę reikalauti iš kitos šalies (skolininko), kad ši
įvykdytų savo pareigą) ir Skolininkas (šalis, kuri privalo turėti pareigą atlikti kitos šalies
(kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo)
Dalykas (pagrindas) – skolininko veiksmai (veikimas, neveikimas) kuriuos jis privalo atlikti, arba nuo
kurių privalo susilaikyti, t.y. įvykdymas to, ko tikisi kreditorius iš skolininko ir kas skolininkui
privaloma. Reikalavimai dalykui – turi būti apibrėžtas, teisėtas, įmanomas, turi būti kreditoriaus ar
trečiojo asmens interesas.
Turinys – kreditoriaus ar skolininko veiksmai, kuriais šalys atlikdamos arba susilaikydamos nuo jų
atlikimo įgyvendina sav subjektines teisės ir pareigas, atsirandančias iš prievolės.
Gali būti prievolė su paprasta/ sudėtinga turinio struktūra, taigiamo/neigiamo turinio prievolė.
56. Prievolių teisės ir daiktinės teisės bendrumas ir skirtumai
Bendrumas - Daiktinių-turtinių teisių egzistavimo pripažinimas; Prievolinių teisių ir daiktinų teisių
gynimo būdų tarpusavio santykis; Daiktinės teisės gali būti papildomos prievolinėmis teisėmis;
Prievolinės teisės gali atsirasti kaip daiktinės teisės padarinys; Prievolės dalyku gali būti veiksmai,
susiję su daikto ar daiktinės teisės perdavimu; Prievolių teisei gali būti svarbūs kai kurie daiktinės
teisės institutai
Skirtumai - Prievolių teisė - santykinė teisė, o daiktinė teisė – absoliuti teisė (t.y. prievolinės teisės yra
asmens teisinio santykio su asmeniu forma, o daiktinės teisės – asmens teisinio santykio su daiktu
forma); Skirtingos teisinių santykių objektas – prievolinių teisinių santykių objektas (dalykas) yra
skolininko veiksmai (neveikimas), o daiktinių teisių santykių objektas – daiktai ir kt. turtas; Daiktinei
teisei taikomas apibrėžtumo principas, o prievolių teisei – iniciatyvos, sutarčių laisvės principai;
Prievolių teisei labiau būdingas santykių atsiradimas šalių valia; Sekimo teisė ir pirmumo teisė –
daiktinės teisės bruožai.
57. Prievolių atsiradimo pagrindai
Atsiradimo pagrindai – juridiniai faktai (toks reiškinys, su kuriuo civilinės teisės normas sieja tam
tikras teisines pasekmės, o būtent civilinių teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas.
Juridinius aktus galima pagal valinį požymį klasifikuoti į dvi grupes:Veiksmus ir Įvykius) ar juridinių
faktų sudėtis:
Sandoriai – vienašaliai, dvišaliai, daugiašaliai
Deliktai (nesutartinė ir neįstatyminė prievolė, kylanti, padarius žalą asmeniui)
Kvazisutartys (teisėti savanoriški valiniai asmens veiksmai, kuriems atlikti nereikia kito asmens
sutikimo ir kurių pagrindu atsiranda šiuos veiksmus atlikusio ir kito asmens prievoliniai santykiai. CK
numato trijų rūšių kvazisutartis: kito asmens reikalų tvarkymas be pavedimų ( CK 6.229-6.236 str.),
nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo (CK 6.237-6.242 str.), lošimas ir lažybos (CK
6.243-6.244 str.); Įstatymas
58. Prievolių rūšys
Pagal atsiradimo pagrindą
a. Prievolės, atsirandančios sutarties pagrindu (sutartinės prievolės)
b. Prievolės, atsirandančios vienašalio sandorio pagrindu, delikto pagrindu (deliktinės
prievolės)
 c. Kvazisutarties pagrindu (kvazisutartinės prievolės)
d. Įstatymo pagrindu
Pagal dalyką (prievolės, kurių dalykai yra:)
 Tam tikrų veiksmų atlikimas
 Susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimų
 Ką nors atiduoti
Pagal teisių ir pareigų paskirstymą
 Vienašalės prievolės
 Dvišalės prievolės
Pagal prievolės asmenų daugetą
 Dalinės prievolės
 Solidariosios prievolės
 Subsidiariosios prievolės
Pagal prievolių įvykdymo būdą
 Dalomosios prievolės
 Nedalomosios prievolės
Pagal pareigas ir jų įvykdymo pobūdį
 Prievolės pasiketi tam tikrų rezultatų
 Prievolės užtikrinti tam tikrą atidumo, rūpestingumo laipsnį
 Prievolės garantuoti
Pagal prievolės šalių teises ir pareigas
 Turtinės prievolės (daiktinės turtinės ir asmeninės turtinės prievolės)
 Neturtinės prievolės
Pagal prievolės asmenų daugetą
 Prievolės, susidedančios iš kelių neatskiriamų dalykų – jungtinės prievolės
 Prievolės, susidedančios iš kelių atskiriamų dalykų
 Alternatyviosios prievolės
 Fakultatyviosios prievolės
Kitos prievolių rūšys
 Sąlyginės prievolės
 Terminuotos prievolės
 Piniginės prievolės
 Regresinės prievolės
 Prievolės trečiojo asmens naudai
59. Prievolės subjektai. Prievolės asmenų daugetas
Subjektams būdingas uždarumas – teisės ir pareigos atsiranda tik prievolės šalims – kreditoriui ir
skolininkui, išskyrus išimtis (atstovavimą, universalųjį ir singuliarinį teisių ir pareigų perėmimą,
sutartį trečiojo asmens naudai).
 Aktyvusis asmenų daugetas – kai prievolėje yra du ar daugiau kreditorių
 Pasyvusis asmenų daugetas – kai prievolėje yra du ar daugiau skolininkų
 Mišrusis asmenų daugetas – kai prievolėje yra du ar daugiau tiek kreditorių, tiek skolininkų
60. Asmenų pasikeitimas prievolėje.
Kreditoriaus pasikeitimas (cesija) - Reikalavimo perleidimo pagrindas – cesijos sutartis, įstatymas,
teismo sprendimas. Reikalavimo teisę galima perleisti be skolininko sutikimo (tik vienašalėje
prievolėje) jei tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai, arba jei reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus
asmeniu
Skolininko pasikeitimas (skolos perkėlimas)- Skolą perkelti pagal skolininko ir naujojo skolininko
sutartį galima tik esant kreditoriaus sutikimui.
61. Prievolių vykdymo principai
Sąžiningumas ir protingumas
Tinkamas prievolės vykdymas
Kooperavimas
Prievolės vykdymo ekonomiškumas
Šalių autonomija
Prievolės privalomumas
Atsakomybė už kitų asmenų veiksmus jeigu naudojamasi jų pagalba vykdant prievolę
62. Tinkamas prievolės vykdymas (tinkamam asmeniui, vieta, terminas, kokybė, kiekis ir t.t.)
Turi būti laikomasi įstatymų, sutarties, bendrųjų CT ir prievolių vykdymo principų, geros moralės,
viešosios tvarkos, profesinės veiklos standartų, etikos taisyklių reikalavimų
Prievolių vykdymas yra sandoris
Turi būti tinkamas prievolės vykdymo būdas
Turi būti vykdoma tinkamam asmeniui
Turi būti pateikiamas tinkamas prievolės vykdymo užtikrinimo būdas, jei tik reikalaujama
63. Trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę už skolininką
Jeigu kreditorius nukreipė ieškojimą į skolininko turtą, tai tretieji asmenys, kurie dėl tokio išieškojimo
gali netekti tam tikrų teisių į tą turtą, gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Tokia pat teisė priklauso
valdančiam turtą asmeniui, jeigu šis dėl išieškojimo gali prarasti turto valdymo teisę. Tretysis asmuo,
įvykdęs už skolininką prievolę, įgyja regreso teisę reikalauti iš skolininko. 2. Kreditoriaus
reikalavimas taip pat gali būti patenkintas įmokant pinigus į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos
depozitinę sąskaitą arba įskaitant priešpriešinius reikalavimus.
64. Prievolių neįvykdymo teisinės pasekmės
Prievolės pažeidimas – jos visiškas ar dalinis neįvykdymas, taip pat netinkamas įvykdymas; Bendra
pasekmė – nuostolių atlyginimas

Restitucija 6.145 – 6.153

• Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grazinti neteisetai arba per klaida, arba del sandorio
pripazinimo negaliojanciu ab initio, arba kai prievoles nagalima ivykdyti nenugalimos jegos, igyta
turta kitam asmeniui
• Restitucija netaikoma, kai ja pritaikius nepagristai ir nesaziningai pablogetu vienos puses padetis,
o kitos pageretu.

Sutarties samprata, elementai 6.154 ir 6.159

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius
santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus
veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę
• Elementai – veiksniu saliu susitarimas, o istatyme numatytai atvejais – suatarties forma

• Sutartčių rūšys:
1. Vienasales
2. Dvisales
3. Realines
4. Konsesualines
5. Atlygintines
6. Neatlygintines
7. Vienkartinio ivykdymo
8. Testinio ivykdymo
9. Vartojimo sutartys
10. Viesoji sutartis
11. Preliminarioji sutartis
12. kitos
13.
Sutarčių sudarymo stadijos 6.162 – 6.178
• sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių
susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (konkliudentiniai veiksmai)
• Taigi galime teigti, kad sutarties sudarymo stadijos yra dvi: pasiulymo pateikimas ir jo priemimas
Sutarčių galia ir forma 6.198 – 6.191 ir 1.71 – 1.77
• Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
• Kai viena sutarties šalis miršta ar likviduojama, šios šalies iš sutarties atsiradusios teisės ir
pareigos pereina jos įpėdiniams (teisių perėmėjams)
• Sutartis sudaroma:
1. Rastu
2. Zodziu
3. Konkliudentiniais veiksmais

Sutarčių aiškinimas 6.193 – 6.195

• Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji
sutarties šalių ketinimai
• Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir
tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors
jos sutartyje nenurodytos
• Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama
priimtiniausia
• Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutar
• Jeigu sutartis sudaryta dviem ar daugiau kalbų ir kiekvienas sutarties tekstas turi tokią pat teisinę
galią, bet skirtingomis kalbomis surašyti sutarties tekstai neatitinka vienas kito, tai pirmenybė
suteikiama pirmiausia surašytam tekstui jį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai
• Jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties
spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas
Sutarčių turinys, sąlygų rūšys 6.196
• Sutarties turinį sudaro sutarties šalių suderintų sąlygų visuma, kuriose yra nustatomos sutarties
šalių teisės ir pareigos
• Salygos gali buti:
1. Nurodytos (esmines)
2. numanomos
Sutarciu vykdymo tvarka 6.200 – 6.204
Salys privalo:
1. vykdyti sutartį tinkamai;
2. vykdyti sutartį sąžiningai;
3. bendradarbiauti ir kooperuotis;
4. Deti maksimalias pastangas sutarties įvykdymui, kokių būtų ėmęsis tokiomis aplinkybėmis
protingas asmuo
5. sutarti įvykdyti tuo pačiu metu
Pasikeitus aplinkybems:
1. Viena salis gali kreiptis i kita su prasymu pakeisti salygas
2. Kreipusis i kita sali sutartis vistiek turi buti vykdoma
3. Nesutariant del salygu pakeitimo, galima kreiptis i teisma
Sutarčių vykdymo tvarka ir neįvykdymo teisinės pasekmės 6.205 – 6.216
• Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas,
įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą
• skolininkas moka 5% metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jei
įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio
• Verslininkai ar privatus juridiniai asmenys – 6%
• bauda skolininkui, nevykdančiam teismo sprendimo įvykdyti sutartinę prievolę natūra
Atsakomybę už sutarčių neįvykdymą naikinančios sąlygos 6.211
• Jei salygos naikinancios atsakomybe ar leidziancios sutarti vykdyti tokiu budu, kuris is is esmes
skiriasi nuo to, kuris numatytas sutartyje – nesaziningos, jos negalioja  (tikriausiai niekada
nebutumem to suprate)
Sutarčių pabaiga. Sutarčių nutraukimo teisinės pasekmės 6.217 – 6.221
• Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo
• Nutraukus sutartį abi šalys yra atleidžiamos nuo sutarties vykdymo. Tais atvejais, kai sutartis
nutraukiama vienašališkai, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius,
atsiradusius dėl sutarties nevykdymo bei netesybas
• Kai sutartis nutraukiama šalis gali reikalauti taikyti restitucija
Sutarties negaliojimas 6.224 -> 1.78 – 1.96
• Sutartis gali būti pripažinta negaliojančia šio kodekso pirmosios knygos numatytais sandorių
negaliojimo pagrindais, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais

Civilinės atsakomybės samprata (sąvoka, požymiai, funkcijos)

• Civ. atsakomybe – turtine prievole, kurios viena salis turi teise reikalauti atlyginti nuostolius (zala)
arba netesybas (delspinigius, bauda), o kita salis privalo atlyginti nuostolius arba netesybas
• Pozymiai -
• Pagr. funkcija – kompensacine
• Kitos – informacine, stimuliavimo

Civilinės atsakomybės skirtumas nuo kitų atsakomybės rūšių

• Skirtumai:
1. tikslas ir paskirtis
2. Skiriasi taikymo tvarka
3. Skirtingi taikymo terminai
4. Skirtingi atsakomybės atsiradimo pagrindai
5. Skirtingi individai inicijuoja atsakomybės taikymą
6. Skirtinga kaltės samprata, jos reikšmė ir atsakomybės sąlygų įrodinėjimo taisyklės
7. Skirtingos taikomų sankcijų rūšys ir jų prigimtis
Civilinės atsakomybės rūšys
• Skirstymas pagal prievolės prigimtį – sutartinė ir deliktinė
• Skirstymas pagal žalos atlyginimo apimtį – visiška, ribota ir padidinta
• Skirstymas pagal žalos atlyginimo paskirstymo keliems žalą padariusiems asmenims tvarką –
dalinė ir solidari
• Skirstymas pagal prievolės vykdymo tvarką - pagrindinė ir subsidinė
• Skirstymas pagal atsakomybės eiliškumą – tiesioginė ir regresinė
Sutartinės ir deliktinės atsakomybės skirtumai
• Sutartine atsakomybe atsiranda del to kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios
viena salis turi reikalauti atlyginti zala, o kita pravalo ta padaryti
• Deliktine atsakomybe atsiranda del zalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais
Civilinės atsakomybės formos
• pareiga atlyginti žalą ir nuostolius (tiesioginius ir netiesioginius)
• pareiga sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Nuostoliai, nuostolių rūšys. Išlaidos, jų rūšys

• Nuostoliai yra negautos pajamos

• Nuostoliai gali pasireikšti kaip tiesioginės ir netiesioginės išlaidos
• Nuostoliais gali būti pripažinta atsakingo asmens iš neteisėtų veiksmų gauta nauda
• Atsakingo asmens iš neteisėtų veiksmų gauta nauda
Šių nuostolių požymiai:
1) yra pozityvaus pobūdžio,
2) realiai įgyti atsakingo asmens,
3) įgyti kaip neteisėtų veiksmų pasekmė,
4) kreditoriaus nuostoliais pripažįstami teismo.
• Išlaidų požymiai:
1) būtinos,
2) priverstinės,
3) protingos.
• Tiesioginės ir netiesioginės išlaidos:
- tiesiogiai žalingų pasekmių sąlygotos išlaidos (gydymui, priežiūrai, reabilitacijai ir pan.),
- išlaidos žalos prevencijai ar sumažinimui,
- išlaidos žalai įvertinti ir civilinei atsakomybei taikyti,
- išlaidos nuostolių išieškojimui ne teismo tvarka.

Netesybos, jų rūšys. Baudos ir delspinigių skirtumai

• Netesybų rūšys:
- bauda,
- delspinigiai
• - delspinigiai nustatomi už nesavalaikį prievolės įvykdymą, todėl jie pradedami skaičiuoti nuo
termino praleidimo dienos. Bauda gali būti mokama ir dėl kitokių pažeidimų,
- delspinigiai yra tęstinio pobūdžio sankcija, todėl skaičiuojami per visą prievolės neįvykdymo
laikotarpį ir nuolat auga, ilgėjant termino trukmei. Bauda privaloma mokėti tada, kai pažeista
numatyta prievolė, kuri buvo užtikrinta, jos dydis nekinta vien dėl termino praleidimo trukmės
ilgėjimo,
- delspinigiai nenustatomi fiksuotu dydžiu, o konkrečia suma ar užtikrinamosios sumos procentu
už laiko tarpą (pvz., 0,02 procento į dieną, 3 procentai į metus, 10 litų už kiekvieną mėnesį).
Bauda nustatoma fiksuotu dydžiu ar užtikrinamosios sumos procentu (pvz., 300 Lt, 5 procentai
nuo įsipareigotos pateikti prekių vertės), kuri nekinta,
- dėl delspinigių tęstinio pobūdžio yra skirtingos senaties termino praleidimo pasekmės. Praleidus
sutrumpintą ieškinio senaties terminą baudai reikalauti, netenkama teisės baudą išreikalauti, jei
skolininkas prašo taikyti senatį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Praleidus sutrumpintą ieškinio
senaties terminą reikalauti delspinigiams, skolininkui prašant taikyti senatį, jie galimi priteisti ne
už visą prievolės neįvykdymo laiką, bet sutrumpinto senaties termino ribose, kadangi yra
skaičiuojami už visą termino praleidimo laiką, bet dėl senaties netenkama teisės tai apginti teismo
tvarka
Netesybų skirtumas nuo nuostolių. Netesybų ir nuostolių santykis
• - netesybos yra iš anksto nustatytos, tiksliai fiksuojamos ir šalims žinomos, o nuostoliai yra
neapibrėžtas dydis, paaiškėja neįvykdžius prievolės ar netinkamai ją vykdant. Žalos padarymo
atveju nuostoliai atsiranda dėl neigiamų tiesioginių pasekmių (žala), arba kreditorius yra priverstas
daryti būtinas išlaidas, ar nuostoliai didėja skolininkui laiku nevykdant prievolės atlyginti žalą
(negautos pajamos);
- netesyboms išieškoti nustatytas trumpas senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalis – šeši
mėnesiai), o žalos atlyginimo reikalavimui nustatytas nors ir sutrumpintas, bet daug ilgesnis
terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis – treji metai);
- netesybos gali būti diferencijuojamos pagal teisės pažeidimo pavojingumo visuomenei laipsnį
(atitinkamai nustatoma didesnė ar mažesnė bauda, didesnis ar mažesnis delspinigių tarifas – 0,02
ar 0,05 procento), tuo tarpu žalos atlyginimas nuo to, kokių teisės normų pažeidimu padaryta žala
ar nuostoliai, nepriklauso, nuostoliai yra objektyvus teisės pažeidimo rezultatas ir
nediferencijuojamas pagal prievolių reikšmingumą;
- netesyboms išieškoti nereikia visų civilinės atsakomybės pagrindų, pavyzdžiui, nereikia, kad
būtų nuostoliai ir priežastinis ryšys tarp priešingų teisei veiksmų ir atsiradusių nuostolių.
Nuostoliams išieškoti turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
Žala, jos požymiai, rusys
• Žala yra:
- asmens suluošinimas ar kitoks jo sveikatos pakenkimas, gyvybės jam atėmimas,
- turto sugadinimas, sunaikinimas ar kitoks jo vertės sumažinimas,
- asmens politinių, darbinių ar kitokių teisių bei teisėtų interesų pažeidimas (neteisėtas laisvės
atėmimas, garbės ir orumo žeminimas, privatumo pažeidimas ir kt.)
• Rusys: bbz :/
Neturtinės žalos ypatumai
• Neturtine zala – fizinis zmogaus skausmas, dvasiniai isgyvenimai, nepatogumai, pazeminimas,
reputacijos pablogejimas ir kita teismo ivertinta pinigais
• Neturtine zala atlyginama tik istatymo numatytais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo
• Teismas nustatydmas zalos dydi atsizvelgia i pasekmes, zala padariusio asmens kalte, jo turtine
padeti, taip pat saziningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus
Civilinės atsakomybės pagrindai
• Atsakomybė bendriausia prasme suprantama kaip dorovinių, pareiginių, teisinių ir kitokių
reikalavimų paisymas
• Priimtų moralinių, etinių, paprotinių, teisinių ir kitokių elgesio nuostatų nesilaikymas sukelia
naują pareigą, kurios nebuvo iki tol, kol šie reikalavimai nebuvo pažeidžiami. Visais atvejais
pastebime kelis bendrus dalykus:
 1) pažeidimą, tai yra asmens elgesio neatitikimą pageidaujamam elgesio modeliui,
2) reakciją į pažeidimą, jeigu nepageidaujamas elgesys yra tokio laipsnio ir pobūdžio, kad
sukelia aplinkiniams asmenims neigiamas pasekmes, tai jie pareikalauja pasekmes šalinti.
3) valstybės dalyvavimą. Tiesiogiai įstatymais numatytais atvejais valstybė pati taiko sankcijas už
pažeidimą.
• Bendrieji teisinės atsakomybės taikymo principai:
1. atsakomybė galima tik už neteisėtą veiką (principas taikomas įstatymų leidėjui ir juos
taikančioms institucijoms, kad teisinės atsakomybės rūšys būtų nustatytos tik už visuomenei
žalingas veikas),
2. atsakomybė galima tik už kaltą (nesąžiningą) veiką (nekaltumo prezumpcija),
3. teisingumas (už vieną teisės pažeidimą skiriama viena bausmė, nustatantis bausmę ar ją
padidinantis įstatymas negalioja atgal, už nusižengimus negali būti skiriama bausmė kaip už
nusikaltimą)
4. teisėtumas (teisinė atsakomybė galima tik už veiką, numatytą įstatyme, atsakomybė taikoma
įstatymu nustatytos procedūros),
5. tikslingumas (bausmės adekvatumas pažeidimui su tokiu apskaičiavimu, kad būtų pasiekti
auklėjamieji bausmės tikslai),
6. atsakomybės neišvengiamumas (nė vienas pažeidimas neturi likti nepastebėtas, už pažeidimą
turi būti operatyviai taikyta atsakomybės priemonė).
Neteisėti veiksmai
• Civiline atsakomybe atsiranda neivykdzius istatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisetas
neveikimas) arba atliktus veiksmus, kuriuos istatymai ar sutartis draudzia atlikti (neteisetas
veikimas), arba pazeidus bendro pobudzio pareiga elgtis atidziai ir nerupestingai
• Istatymai gali numatyti atlyginti nuostolius asmeniui nepadariusiam zalos, taciau atsakingam uz
zala padariusio asmens veiksmus (netiesiogine civiline atsakomybe)

100. Priežastinis ryšys (causal association arba causal relationship) – tai kelių reiškinių (veiksnių ar
požymių pokyčių) tarpusavio priklausomybė, kai vienas reiškinys (priežastis) yra pagrindas atsirasti
kitam (pasekmė).

Ryšys gali būti:

 tiesioginis (angl. association direct) – tai toks ryšys, kai tam tikras veiksnys sukelia padarinį
tiesiogiai be tarpinių veiksnių poveikio;
 netiesioginis (angl. association indirect) – tai toks ryšys, jei tam tikras veiksnys sukelia padarinį
per tarpinius veiksnius.

Būtinos priežastinio ryšio savybės yra kryptis ir laikas (nuo priežasties padarinio link, t.y. priežastis yra
ankstesnė už pasekmę). Nepriklausomas požymis A turi sukelti priklausomo požymio B pokyčius.
Priežastinis požymis pasireiškia prieš jo sukeltą padarinį.

101. Kaltė
Tai – asmens psichinis santykis su jo veiksmais ir atsiradusiomis pasekmėmis. CT ir BT skirtingas
supratimas.
231 straipsnis. Kaltė kaip atsakomybės už prievolių pažeidimą sąlyga
Asmuo, neįvykdęs prievolės arba ją įvykdęs netinkamai, atsako turtu, tik esant kaltei (tyčiai arba
neatsargumui), išskyrus įstatymo arba sutarties numatytus atvejus. Kad kaltės nėra, įrodinėja pažeidusis
prievolę asmuo.
6.248 straipsnis. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
1. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba
sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė
preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
2. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu.
3. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek
rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
4. Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai
kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.
Šio straipsnio 3 d. – objektyvioji kaltė.
Neatsargumas didelis, kai nesilaikyta min. atsargumo sąlygų.
Neatsargumas paprastas, kai nesilaikyta normalių tuo atveju atsargumo sąlygų.
Dabar kaltė nesiejama su pasekmėmis, o reikia tik nustatyti pareigos nevykdymo faktą ir aplinkybes – ar
veikė sąmoningai ir tikslingai, ar nesiėmė reikalingų priemonių.

102. PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTYS

1.Pirkimo – pardavimo sutarties samprata
LR CK 6.305 str. 1d. pateikia pirkimo-pardavimo sutarties sąvoką: “Pirkimo-pardavimo sutartimi viena
šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise,
o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą)”. [4 skirsnis,
p.284]
1.1.Pirkimo-pardavimo sutarčių porūšiai
Pirkimo-pardavimo sutartys skirstomos į 3 pogrupius.
• Vartojimo
• Komercines (prekybines)
• Viešojo pirkimo
Tačiau šios sutartys skiriasi pagal subjektą ir sutarties pobūdį, nes kiekvienai sutarčių grupei taikomaos
kitokios sutarties sąlygos ir sutarties teisinis rėžimas.

1.2. Pirkimo-pardavimo sutarčių dalykas

Pagrindiniai pirkimo-pardavimo sutarties elementai yra pirkimo ir pardavimo dalykas (merx) ir kaina
(pretium).
Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti iš iš apyvartos neišimti daiktai, vertybiniai popieriai bei
kitokie daiktai ir turtinės teisės. Taip pat gali būti prieaugis, derlius ir kiti atsirandantys daiktai.
Kaina turi būti išreikšta tam tiru pinigų kiekiu ir apibrėžta tam tikra pinigine ir kitokia verte.
1.3.Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos:
1. Pirkimo-pardavimo sutarties objektas;
2. Sutarties objekto kaina;
3. Pirkimo-pardavimo objekto apmokėjimo ir atsiskaitymo formos;
4. Sutarties vykdymo terminai;
5. Įsipareigojimai ir sąlygos;
Pirkimo-pardavimo sutarties papildomos sąlygos:
1. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo vieta;
2. Prekių kokybės ir reklamacijos;
3. Garantijų apribojimai;
4. Dokumentai;
5. Nenugalimos jėgos (“force majeure”) sąlygos.
Pirkimo-pardavimo sutarčių rūšys:
Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal LR CK 6.350 str. 1d. vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį
pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę – kilnojamąjį
daiktą pirkėjui – fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams,
nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą.
2. Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal LR CK 6.371 str. didmeninio pirkimo-pardavimo
sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja nustatytu laiku
perduoti savo pagamintus ar įsigytus daiktus pirkėjui nuosavybės teise (patikėjimo teise) pastarojo verslo
poreikiams ar kitokiems su asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais nesusijusiems poreikiams
tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą.
3. Viešojo pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal LR CK 6.380 str. viešojo pirkimo-pardavimo sutartį
valstybės ar savivaldybės institucija arba valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga arba organizacija už
valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės ar savivaldybės
fondų lėšas perka daiktus ar moka už darbus ar paslaugas (įskaitant nuomą) valstybės arba savivaldybės
ar jų institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų poreikiams tenkinti.
4. Energijos pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal LR CK 6.383 str. 1d. energijos (ar energijos išteklių)
pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per
prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas)
įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti
jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių
tvarkingumą.
5. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal LR CK 6.394 str. 1d. pastato, įrenginio ar
kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą
pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas
užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį.
6. Įmonės pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal LR CK 6.402 str. 1d. įmonės pirkimo–pardavimo sutartį
pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybės teise visą įmonę kaip turtinį kompleksą ar jos esminę
dalį, išskyrus teises ir pareigas, kurių pardavėjas neturi teisės perduoti kitiems asmenims, o pirkėjas
įsipareigoja tai priimti ir sumokėti kainą.
7. Daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys. Pagal LR CK 6.411 str. 1d. daiktų pirkimo–
pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol,
kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.
8. Pirkimas-pardavimas su atpirkimo teise. Pagal LR CK 6.417 str. 1d. pirkimo–pardavimo su atpirkimo
teise sutartį pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti,
o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti
atpirkimo teisę.
9. Prekių (turto) pardavimas aukcione. Pagal LR CK 6.419 str. 1d. daiktų pirkimas–pardavimas aukciono
būdu reiškia, kad daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis
laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą.
10. Teisių pirkimas-pardavimas. Pagal LR CK 6.425 str. teisių pirkimo-pardavimo sutarčiai taikomos šio
skyriaus nuostatos tiek, kiek tai neprieštarauja tų teisių prigimčiai ir esmei.
11. Vertybinių popierių ir valiutos pirkimas-pardavimas. Pagal LR CK 6.428 str. vertybinių popierių ir
valiutos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo ypatumus nustato atskiri įstatymai.

103. Mainai
Samprata. Viena šalis įsipareigoja kitai šaliai perduoti nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą
daiktą. CK 6.432 str.
Sutarties požymiai. Tikslas – perduoti antrajai šaliai turtą nuosavybėn. Mainų sutarčiai taikomos pirkimo
– pardavimo sutartis reglamentuojančios normos, jei tai neprieštarauja šio skyriaus normoms ir mainų
esmei.
Skirtumai nuo pirkimo – pardavimo sutarties:
1. Mainų sutartyje viena šalis gauna ne piniginį ekvivalentą o kitą daiktą. CK 6.433str. leidžia
pagal mainų sutartį mokėti kainos skirtumą pinigais. Toje mainų sutarties dalyje kiek sumokama pinigais
už mainomo daikto dalį, išnyksta esminis skirtumas tarp mainų ir pirkimo – pardavimo sutarties.
2. Pagal mainų sutartį abi šalys tuo pat metu yra ir pirkėjas ir pardavėjas. Pagal pirkimo-
pardavimo viena šalis yra pirkėjas, o kita – pardavėjas.
Keitimasis gyvenamosiomis patalpomis, kai jos priklauso valstybei ar savivaldybei, nelaikytinas
sutartiniais mainų santykiais CK 6.608str., nes turto savininkas nepasikeičia, o keičiasi tik nuomos
sutarties objektas.
Teisinė charakteristika. Konsensualinė, dvišalė, atlygintinė.
Sutarties forma. Taikoma pirkimo-pardavimo sutarties forma. Mainų sutarties terminas nėra specialiai
reglamentuotas, taikomos pirkimo-pardavimo sutarties taisyklės ir šalys gali nustatyti joms priimtiną
terminą.
Kaina. Pagal mainų sutartį yra kiekvieno keičiamo daikto vertė. Daiktų kaina yra vienoda ir jais
keičiamasi be jokių priemokų. Jei mainomų daiktų kaina skiriasi, tai šalis, kuri privalo perduoti mažesnės
kainos daiktą nei kitos šalies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai šaliai mokėti kainų skirtumo, jei
tai nenumatyta sutartyje.
Sutarties šalys. Gali būti bet kuris CT subjektas – juridinis ar fizinis asmuo. Asmenys iki 14 metų gali
mainyti tik tokius daiktus, kurie atitinka smulkių sandorių sampratą. Pagal mainų sutartį valstybės ar
savivaldybės institucijos turi teisę perleisti kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims patikėjimo teise
valdomą lygiavertį ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, jei įsigyjamas pagal mainų sutartį turtas
reikalingas valstybės ar savivaldybių funkcijoms įgyvendinti. Sutarties šalimi gali būti tik tie fiziniai ir
juridiniai asmenys, kurie turi į mainomus daiktus nuosavybės ar patikėjimo teisę. Išimtis: mainus vykdo
komisionierius, nes komiso sutartis laikytina netiesioginiu atstovavimu.
Sutarties dalykas. Esminė mainų sutarties sąlyga – sutarties dalykas. Mainų sutarties sąlyga dėl sutarties
dalyko laikoma suderinta, jei sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį. Mainų sutarties
dalyku gali būti ne tik daiktai, bet ir kitas turtas, įskaitant ir turtines teises. Mainų sutarties dalykas turi
dvigubą paskirtį: jis yra ir perduodamas daiktas pagal mainų sutartį, ir ekvivalentas už kitą daiktą.
Sutarties turinys. Mainų sutarties šalių teisės ir pareigos yra tokios pačios kaip ir pirkėjo bei pardavėjo
teisės ir pareigos, tuo pat metu turi abiejų pirkimo-pardavimo subjektų teises ir pareigas. Pagrindinė
pareiga – perduoti daiktą nuosavybėn kitai šaliai. Kiekviena iš šalių pati turi padengti sutarties dalyko
perdavimo išlaidas, jei šalys nesusitarė kitaip.

104. Dovanojimas
Dovanojimo sutartis pagal tikslus skirstoma į: dovanojimą, vykdomą vieno asmens interesais ir
dovanojimą, vykdomą neapibrėžto rato asmenų interesais, naudingam tikslui – auka (parama).
Teisinė charakteristika. Dvišalis sandoris, nes dovanojimo sutartyje ir kitas šalis išreiškia savo valią
dovaną priimti. Realinė – laikoma sudaryta nuo turto ar turtinės teisės perdavimo. Vienašalė, nes
dovanojimo sutarties šalių nesieja priešpriešinės teisės ir pareigos. Neatlygintinė – dovanotojas už savo
pareigų įvykdymą negauna jokio atlygio. Dovanotojas turi teisę dovanojimo sutartyje nustatyti sąlygas ir
sau.
Skirtumas testamento nuo dovanojimo sutarties:
1. testamentas – vienašalis, o dovanojimo sutartis – dvišalis sandoris.
2. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas perduoda turtą būdamas gyvas, todėl sumažėja jo
turtas, o testamente jo turtinėms teisėms įtakos neturi;
3. Testamentas gali būti pakeistas ar panaikintas, dovana pagal bendrą taisyklę negali būti
sugrąžinta atgal.
Sutarties šalys. Dovanotojas – asmuo, kuris valdo, naudoja turtą ar juo disponuoja nuosavybės ar
patikėjimo teise. Gali būti fizinis ar juridinis asmuo. Neveiksnus negali būti, o jo globėjas gali dovanoti
dovaną, kuri neviršija 1 minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos. Valstybės ar savivaldybių institucijos
negali teikti net ir aukos. Apdovanotasis – fizinis ar juridinis asmuo, tačiau įstatyme nustatyti ir tam tikri
apribojimai bei draudimai, susiję su apdovanotojų profesine veikla ar specialiu statusu visuomenėje.
Valstybė gali būti viena šalimi – apdovanotąja.
Sutarties formą lemia sutarties kaina ir dalykas. Kai dovanojama daugiau kaip 5000lt. suma, turi būti
rašytinės formos, kai didesnė nei 50000lt. – notarinės formos. Prieš trečiuosius asmenis – įregistruota
viešajame registre.
Dalykas. Daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, kitas turtas, turtinė teisė bei apdovanotojo atleidimas nuo
turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Dalykas turi būti aiškiai identifikuotas. Dalyku gali
būti ne bet koks turtas, bet tik tas, į kurį dovanotojas jau turi nuosavybės teises dovanojimo sutarties
metu, neišimtas iš civilinės apyvartos. Turtinės teisės gali būti tiek daiktinės, tiek prievolinės teisės, tiek
teisės atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų. Turtinius reikalavimus tretiesiems asmenims galima
dovanoti tik reikalavimo perleidimo būdu.
Esminės sąlygos: sąlygos dėl sutarties dalyko, dėl sutarties neatlygintinumo, dėl jos dalyko perdavimo-
priėmimo nuosavybės ar patikėjimo teise.
Auka – dovanojimo sutarties rūšis. Auka – tai turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam
tikslui. Jai taikomos bendrosios dovanojimo sutarties taisyklės, išskyrus tas, kurios prieštarauja auką
reglamentuojančioms nuostatoms. Dalykas – negali būti atleidimas nuo turtinės pareigos dovanotojui ar
trečiajam asmeniui. Aukai priimti reikalingas leidimas ar sutikimas. Auka skirta neriboto asmenų
skaičiaus interesams tenkinti. Skiriasi: tikslu, dalyku.

105. Nuoma
Nuoma – klasikinis prievolinės teisės institutas.
Teisinė charakteristika. Dvišalis, atlygintinis, konsensualinis sandoris.
Skirtumas nuo pirkimo-pardavimo: nuomos pagrindu daiktu naudojamasi laikinai. Pirkdamas daiktą
asmuo įgyja nuolatinę daikto valdymo teisę. Nekilnojamojo daikto nuomos pagrindu sukuriama ribota
daiktinė teisė. Kilnojamojo daikto nuomos pagrindu sukuriami prievoliniai teisiniai santykiai.
Esminiai požymiai: nuomojamas turtas nuomininkui perduodamas naudotis ir valdyti ar tik naudotis,
nuosavybės teisė į nuomojamą daiktą neperduodama. Nuomininkas turi teisę reikšti vindikacinį ieškinį ir
negatorinį ieškinį, jei pažeidimas nesusijęs su daikto netekimu. Nuomos teisė seka paskui daiktą, yra
paveldima, gali įkeisti, išnuomoti trečiajam asmeniui.
Dalykas: gali būti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. Gali būti bet koks daiktas, kuris jo naudojimo
procese iš esmės nepraranda savo natūralių savybių ir savo vertės. Tai žemės sklypai, gamtos objektai,
įmonės, statiniai, įrenginiai, transporto priemonės ir kt. CK 6.477 str.2d.nurodo, kad įstatymai gali
nustatyti daiktų, kurių nuoma draudžiama ar ribojama, rūšis. Griežtesni reikalavimai taikomi tokiems
nuomojamiems daiktams: transporto priemonės, nekilnojamasis turtas, įmonės.
Būtina sutarties sąlyga – nuomos sutartyje nurodyti nuomojamąjį daiktą ar tokius jo požymius, pagal
kuriuos galima jį identifikuoti. Jei tokie požymiai sutartyje nurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima
nustatyti remiantis kitais požymiais, nuomos sutartis laikoma nesudaryta.
Sutarties šalys. Nuomotojas ir nuomininkas. Nuomotuoju gali būti daikto savininkas ar asmuo, kurio teisę
nuomoti svetimą daiktą numato įstatymas ar kuris atitinkamus įgaliojimus yra gavęs iš savininko. Tas,
kuris gali daiktą valdyti. Nuomininku gali būti bet kuris CT subjektas – tiek fiziniai, tiek juridiniai
asmenys – komercinės ir nekomercinės organizacijos, taip pat valstybės, valstybinės valdžios institucijos.
Forma ir registravimas. Sandorio forma – tai sandorį sudarančių asmenų valios išorinės išraiškos būdas.
Ilgesnės kaip 1 metų nuomos sutartis turi būti rašytinės. Formos ypatumus, atsižvelgiant į dalyką,
subjektus, nustato atskiras nuomos rūšis numatančios teisės normos. Sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia
sudaryti žodžiu, taip pat gali būti sudaromas paprasta rašytine ar notarine forma. Notarinė forma
privaloma sudarant ilgalaikę nekilnojamojo daikto nuomos sutartį. Rašytinės formos nesilaikymas, jei
įstatymas nenumato ko kito, nedaro sandorio negaliojančiu. Teisinė sandorių registracija reikšminga C
apyvartos stabilumui. Jei sutartis įstatyme numatyta kaip registruotina, tik registruota lieka galioti daikto
perėjimo kitam savininkui atveju.
Sutarties terminai. Pagal sutartį daiktas perduodamas nuomininkui laikinai naudotis, todėl tokios sutarties
galiojimas laiko požiūriu – esminė jos sąlyga. Nuo sutarties termino priklauso ir jos forma bei registracija.
Terminas nustatomas šalių susitarimu. Gali būti terminuota ir neterminuota. Negali būti ilgesnė kaip
100metų. Atskiroms rūšims įstatymas nustato kitokius terminus. Prievoliniams santykiams reikšmingas –
šių santykių atnaujinimo galimybės.
Nuomos sutarties galiojimas keičiantis šalims. Pasikeitus savininkui, sutartis galioja naujam savininkui,
jei iš nuomos sutarties atsiradusi teisė buvo įregistruota viešajame registre. Nuomos sutartis galioja, jei
keičiasi viešosios nuosavybės teises įgyvendinantys subjektai. Kai nuomininkas fizinis asmuo miršta, jo
nuomos teisę paveldi įpėdiniai, jei įstatymai ar konkreti nuomos sutartis nenumato kitaip.
Nuomos sutarties pabaiga. Baigiasi, kai tam yra pagrindas, atitinkamu būdu ir įstatymo ar sutarties
numatytomis sąlygomis bei tvarka. Pagrindai ir tvarka priklauso nuo sutarties nutraukimo būdo.
Nutraukimo būdai: šalių susitarimu – sudaroma tokia pat forma, kokia buvo sudaryta pati sutartis;
nutraukti sutartį prieš terminą teisme vienos iš šalių reikalavimu; atsisakymu nuo sutarties.

106. Lizingas (finansinė nuoma). Lizingo davėjas siekia pelno išnuomodamas lėšas, o lizingo gavėjas,
norėdamas įsigyti daiktą, bet neturėdamas tam lėšų, gauna jas ir daiktą nuomos pagrindu. Lizingo davėju
gali būti ir turto savininkas, todėl ši sutartis, turi išperkamosios nuomos požymių. Nėra trišalis sandoris.
Lizingo davėju gali būti bankas ar kitas pelno siekiantis juridinis subjektas ar turto savininkas. Lizingo
gavėju gali būti kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo. Dalykas – bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir
nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę ir gamtos išteklius. Dalinis lizingas – kai sutarties šalys pasiskirsto
pareigomis, aptarnaujant išnuomotą daiktą. Lizingo gavėjas privalo laiku ir tinkamai mokėti lizingo
įmokas, priimti lizingo dalyką, rūpestingai jį išlaikyti, naudotis, prižiūrėti, kad jo būklė atitiktų normalų
susidėvėjimą, padengti daikto išlaikymo ir remonto išlaidas, o perleisti lizingo dalyką naudotis tretiesiems
asmenims, tik gavęs išankstinį lizingo davėjo sutikimą. Lizingo gavėjas ir lizingo davėjas turi
solidariosios prievolės kreditoriaus teises ir pareigas pardavėjui. Nutraukti gali lizingo davėjo
reikalavimu, jei lizingo gavėjas pažeidžia sutartį. Daikto sugedimo ir atsitiktinio žuvimo rizikos pasekmės
tenka tam, pas ką yra daiktas tokio įvykio metu.

107. Panauda.
Teisinė charakteristika. Tai realinė, vienašalė sutartis.
Skirtumas nuo nuomos: panaudos pagrindu daiktu naudojamasi neatlygintinai.
Panašumas – dėl neatlygintinumo, panaši į dovanojimo sutartį.
Panaudos santykiai draudžiami tarp pelno siekiančių juridinių asmenų ir jų dalyvių, steigėjų ar valdymo
organų narių.
Šalys. Panaudos davėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys, daikto savininkai ar kitokia teise daiktą teisėtai
valdantys asmenys ar daikto savininko įgalioti asmenys. Atsako už daikto trūkumus, nebent šie trūkumai
būtų aptarti panaudos sutartyje ar panaudos gavėjui jie buvo žinomi iki sutarties sudarymo ar turėjo būti
jo pastebėti daikto perdavimo, apžiūros ar išbandymo metu. Panaudos gavėjas – juridiniai ir fiziniai
asmenys.
Dalykas. Nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai.
Gali būti terminuotos ir neterminuotos, bet neilgesnės kaip 100 metų. Forma – priklauso nuo daikto
perdavimo neatlygintinai naudotis terminų ir šalių susitarimo. Gali būti registruota viešajame registre.
Baigiasi bendrais prievolių pabaigos pagrindais. CK 6.641 str. – nutraukti prieš terminą. Neterminuota
sutartis gali būti nutraukta bet kurios šalies reikalavimu, įspėjus kitą šalį apie tokius ketinimus prieš 3
mėnesius. Sutartimi galima nustatyti kitus terminus.

108. Renta
Rentos sutartis – vienašališkai įpareigojanti, nes ją sudarius pareigos atsiranda tik rentos mokėtojui, o
rentos gavėjas savo pareigą mainais už rentą perduoti kapitalą rentos mokėtojui nuosavybės teise įvykdo
sudarydamas sutartį. Savo prigimtimi – nekomercinė sutartis.
Teisinė charakteristika. Realinė (sutartis laikoma sudaryta tik perdavus tam tikrą kapitalą), gali būti
atlygintinė ir neatlygintinė (išlaikymas). Ilgalaikio tęstinio, stabilaus pobūdžio. Ar vienašalė ar dvišalė
priklauso nuo sutarties sudarymo. Turi būti notarinės formos, o jei rentos mokėtojui perduodamas
nekilnojamas turtas, ji turi būti registruojama viešajame registre. Rentos gavėjas iki turto perdavimo
momento išsaugo teisę atsisakyti sudaryti sutartį. Tik perleidus rentos mokėtojui turtą ar kitą kapitalą jo
nuosavybėn, rentos sutartis laikoma sudaryta ir rentos mokėtojui atsiranda pareiga mokėti rentą.
Tikslas. Tiek nuosavybės teisės perleidimas, tiek pačios rentos mokėjimas rentos gavėjui.
Dalykas. Rentos mokėtojui perduodamas kapitalas: kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai ar tam tikra pinigų
suma, tiek pati renta, t.y. tam tikra periodiška mokama pinigų suma ar kitoks rentos gavėjui teikiamas
išlaikymas. Rentai nebūdingas ekvivalentiškumas, todėl rentos sutartis dar vadinama rizikos sutartimi.
Sutarties šalys. Rentos mokėtojas – bet koks veiksnus fizinis ar juridinis asmuo. Jo teisė perleisti, įkeisti
ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į perduotą jam mainais už išlaikymą iki gyvos galvos nekilnojamąjį daiktą
suvaržyta. Jei kilnojamasis daiktas perduotas su sąlyga mokėti rentą, laikoma, kad teisė į šį daiktą
suvaržytos renta, t.y. tokiai rentai būdingas “sekimas paskui daiktą” CK 6.444 str. Rentos gavėjas – bet
koks tiek veiksnus, tiek nesulaukęs pilnametystės ar neveiksnus fizinis asmuo. Esant neterminuotai rentai
gavėju gali būti ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie verčiasi globa (rūpyba), jei tai
neprieštarauja įstatymams ir jų veiklos dokumentams.
Sutarties sudarymas ir forma. Gali būti nustatoma sutartimi, testamentu (vienašalis sandoris), teismo
sprendimu ar įstatymu. Teismas nustato išlaikymo prievolę.
Esminės sąlygos, sudarančios turinį: šalių susitarimas dėl dalyko, rentos mokėtojo pareiga pateikti savo
prievolės įvykdymo užtikrinimą ar apdrausti savo C atsakomybę už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą
rentos sutartį. Apdrausti tik dėl kilnojamų daiktų.

Forma. Notarinė, jei parduodamas nekilnojamasis daiktas. Prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota
tik įregistravus viešajame registre. Renta gali būti nustatyta ir mokama iki gyvos galvos, neterminuotai ar
tam tikrą laiką. Terminas neilgesnis kaip 100metų.
Šalių teisės ir pareigos. Mokėtojo tesės – gauti iš rentos gavėjo ar trečiojo asmens sutartą kapitalą, jei
sutartis atlygintinė, o pareiga – laiku ir tinkamai mokėti sutartą rentą ar teikti kitokį sutartą išlaikymą
rentos gavėjui. Už rentos mokėjimo terminų pažeidimą rentos mokėtojas jos gavėjui moka įstatymų ar
sutarties nustatytas palūkanas. Gavėjo teisės – gauti rentą, o pareiga – perduoti sutartą kapitalą rentos
mokėtojui nuosavybės teise.
Rentos rūšys:
1. Neterminuota (nuolatinė) renta. Sudaroma perduodant rentos mokėtojui nuosavybės teise
nekilnojamąjį turtą. Tai vienintelė rūšis, kai rentos gavėju gali būti ne tik fiziniai asmenys, bet ir pelno
nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie verčiasi globa, jei tai neprieštarauja įstatymams ar jų veiklos
dokumentams. Rentos gavėjo teisės gali būti perduotos reikalavimo perleidimo ar paveldėjimo būdu ar
reorganizuojant juridinį asmenį, jei sutartis ar įstatymai nenustato kitaip. Esminės sąlygos – mokamos
rentos forma bei dydis. Paprastai mokama pinigais, bet sutartyje gali būti nustatyta kitaip. Mokama
periodiniais mokėjimais nustatytais sutartyje, o jei sutartis to nenumato, tai kiekvieno mėnesio pabaigoje.
Galiojimas baigiasi mirus ar likvidavus rentos mokėtoją. Gali būti nutraukta šalių susitarimu. Vienašaliu
šalies pareiškimu gali būti nutraukta tik esant esminiams pažeidimams. Jei sutartyje nenumatyta kaina, ji
išperkama CK 6.454str.
2. Renta iki gyvos galvos. Rentos gavėju gali būti tik fizinis asmuo, perdavęs turtą su sąlyga
mokėti rentą jam ar jo nurodytam asmeniui ar keliems asmenims (sutuoktiniams). Dalykas – tiek
kilnojamieji, tiek nekilnojamieji daiktai. Turto atsitiktinis žuvimas ar sugadinimas neatleidžia rentos
mokėtojo nuo prievolės mokėti rentą sutartyje numatytomis sąlygomis. Renta nustatoma pinigų suma,
periodiškai mokama visą rentos gavėjo gyvenimą. Gali būti nutraukta šalių susitarimu. Apribotas
disponavimas turtu.
3. Išlaikymas iki gyvos galvos. Tai rentos iki gyvos galvos porūšis. Dalykas – rentos
mokėtojui nuosavybės teise perduodamas gyvenamasis namas, butas ir t.t., t.y. rentos gavėjo aprūpinimu
gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu ir pan. Išlaikymas natūra gali būti pakeistas periodiniais
mokėjimais. Ši sutartis fiduciarinė – grindžiama pasitikėjimu. Baigiasi mirus gavėjui.

109. Ranga
Ši sutartis konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. CK nenustato specialių sudaromo sandorio formos
reikalavimų, todėl sudarant rangos sutartį reikia vadovautis bendromis sandorių sudarymo taisyklėmis
CK1.63-1.77 str., išskyrus atvejus, kai specialios normos, reglamentuojančios atskirų rangos rūšių
ypatumus, numato kitaip. Sutarties sąlygos nustatomos šalių susitarimu, kad sutartis būtų laikoma
sudaryta, šalys turi susitarti dėl esminių jos sąlygų,t.y. dėl sutarties dalyko ir šalių susitarimas dėl rangos
įvykdymo terminų ( turi būti nustatoma darbų atlikimo pradžia ir pabaiga, taip pat gali būti susitarta dėl
tarpinių terminų ). Sutarties kaina nelaikoma esmine sąlyga, išskyrus kai kurias rangos rūšis, pvz.
Statybos rangą ar rangos darbus finansuojamus iš valstybės ar savivaldybės biudžeto. Kaina nustatomas
ar apskaičiuojama pagal CK6.653 str.reikalavimus. Jei šalys dėl kainos nesusitaria, taikomos bendros
sutarčių kainą nustatančios taisyklės CK6.198 . Rangos sutartis sudaroma pagaminti ar perduoti tam tikrą
darbo rezultatą ar atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.
Dalykas. Tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką: naujo daikto sukūrimas ar naujų savybių
jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Sutartimi būtina nustatyti kokį darbą
atliks ir kokį rezultatą perduos rangovas užsakovui. Dalykui būdinga ir tai, kad: rangovas darbus atlieka
savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Rangos rezultato atsitiktinio
žuvimo ar sugedimo rizika tenka rangovui, o praleidus darbų rezultato perdavimo ar priėmimo terminą ši
rizika tenka terminą praleidusiai šaliai.
Atsitiktinio medžiagų žuvimo rizika CK6.649 str. Sutartyje numatytus darbus rangovas paprastai atlieka
iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jei ko kito nenumato sutartis. Jei rangovas darbą atlieka
iš savo medžiagos, jis atsako už jos kokybę (rizika tenka ją davusiai šaliai). Jei rangovo medžiaga
atliekant darbą žūva, rangovas neturi teisės reikalauti atlyginti už sunaudotą medžiagą, o užsakovas neturi
teisės reikalauti atlyginti jo perduotos rangovui ir atsitiktinai žuvusios medžiagos vertę. Jei darbas
atliekamas visiškai ar iš dalies iš užsakovo medžiagos, tai rangovas atsako už netinkamą tos medžiagos
sunaudojimą. Rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui
užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą CK 6.657 str.
Panašumai ir skirtumai su darbo sutartimi: pagal abi sutartis atliekamas tam tikras darbas. Skiria: sutarties
šalių – užsakovo ir rangovo, priešingai nei darbo santykiuose nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo
santykiai. Rangovas sutarties atveju pats organizuoja darbą (svarbu, kad darbas būtų atliktas laiku ir
atitiktų sutarties sąlygas). Rangovas darbą atlieka savo rizika, todėl atsitiktinai žuvus objektui jis negali
gauti sutartyje numatyto atlyginimo. Rangos dalykas – ne pats darbo procesas, o darbo rezultatas, kuris
perduodamas užsakovui. Asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, atlieka darbą, atitinkantį jo pareigybę,
kvalifikaciją, jis pavaldus įmonės ar įstaigos administracijai, jam privalomos vidaus darbo taisyklės,
atlyginimas mokamas neatsižvelgiant į darbo rezultatą, o jei priklauso nuo rezultato, tai mokamas net jei
darbo rezultatas žūva ne dėl darbuotojo kaltės. Darbą pagal sutartį atlieka fiziniai asmenys.
Skirtumai nuo pirkimo-pardavimo sutarties. pirkimo-pardavimo metu šalims aišku, koks daiktas
parduodamas ir jis dažniausiai iš karto perduodamas kitos šalies nuosavybėn. Rangos atveju tam tikras
materialus rezultatas dar nėra sukurtas, pagamintas ir šalys susitaria visų pirma dėl jo pagaminimo,
pataisymo ir tik tada dėl perdavimo užsakovo nuosavybėn. Jei atliekamų darbų pobūdis ir vertė, palyginti
su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o
pirkimo-pardavimo CK 6.645 str.4d. Rangos sukurtas rezultatas visuomet yra individualaus pobūdžio, o
pirkimo-pardavimo – kito asmens nuosavybėn gali būti perduodami ne tik individualiais, bet ir rūšiniais
požymiais apibrėžti daiktai.
Skirtumai nuo tiekimo sutarčių: tiekimo sutarčių dalykui būdingi rūšiniai požymiai, rangos –
individualūs. Atliekant rangos darbus užsakovas turi teisę kontroliuoti darbų eigą, kokybę, duoti
nurodymus dėl darbų atlikimo. Tiekimo atveju tokių teisių pirkėjas neturi.
Skirtumai nuo paslaugų sutarčių: rangos dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, o paslaugų dalyką –
nematerialaus pobūdžio paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Rangos atveju visuomet
sukuriamas vienoks ar kitoks materialus objektas, kuris atlieka svarbiausią vaidmenį. Paslaugų atveju
svarbiausi yra atliekami veiksmai – teikiamos paslaugos, kai joks materialus rezultatas nesukuriamas.
Sutarties šalys. Rangovas ir užsakovas, kurių nesieja darbo, pavaldumo ar kitokie priklausomybės
santykiai. Gali būti bet kuris CT subjektas – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Tam tikrus rangos
darbus gali atlikti tik asmenys, turintys tam valstybės išduotą licenciją ir pan.
Rangos sutarties ypatumus, kai darbus atlieka keli asmenys, nustato CK 6.651 str.: jei darbus atlieka du ar
daugiau asmenų, tai, jei prievolės dalykas yra nedalus, visi jie užsakovui turi solidariosios prievolės
skolininkų ir kreditorių teises bei pareigas.
Rangovo teisės ir pareigos: iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią
su atliekamų darbais, būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką; imtis visų įmanomų priemonių
užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti, nes rangovas atsakingas už šio turto praradimą ar
sužalojimą; laiku vykdyti sutartį ir baigti darbus; CK 6.659str.numatytais atvejais privalo įspėti užsakovą
ir kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą; atlikti darbus taip, kad jų kokybė atitiktų rangos sutarties
sąlygas, o jei sutartyje sąlygos nenumatytos, tai tokiems darbams keliamus reikalavimus CK 6.663 str.; jei
įstatymas ar sutartis nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, pateikti darbų rezultatą, atitinkantį
nustatytus kokybės reikalavimus visą garantinį terminą; turi rūpintis darbų dokumentacija, neatlikti
įstatymo draudžiamų veiksmų; privalo kartu su darbų rezultatu perduoti užsakovui informaciją apie
rangos sutarties dalyko naudojimą; jei užsakovas nutraukia rangos sutartį CK 6.658 str.2d. ir 6.665
str.3d.nustatytais pagrindais, rangovas privalo grąžinti užsakovui jo perduotas medžiagas ir kitokį turtą, o
jei to padaryti neįmanoma – atlyginti jų vertę pinigais; pasitelkti savo prievolėmis įvykdyti kitus asmenis
(subrangovus);
Užsakovo teisės ir pareigos: laiku sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą; rangos sutartyje
numatytais atvejais ir tvarka teikti rangovui pagalbą atliekant darbus; aprūpinti užsakovą reikiamu kiekiu
ir tinkamos kokybės medžiaga darbams atlikti, jei buvo susitarta, kad darbai bus atlikti iš užsakovo
medžiagų; rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą
darbą; bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę nesikišant į rangovo ūkinę komercinę veiklą.
Šalių atsakomybė. Rangovas atsako už netinkamos kokybės, pavėluotai atliktus ar neatliktus darbus,
netinkamos kokybės medžiagas, viršytą darbų sąmatą. Darbo trūkumai gali būti nustatyti per garantinį
terminą, o jei jis nenustatytas – per protingą terminą, ne ilgesnį kaip 2 metai nuo rezultato perdavimo CK
6.666 str. Reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas 1 metų ieškinio senaties
terminas, išskyrus CK nustatytas išimtis. Senaties terminas skaičiuojamas pagal CK 6.667 str. Termino
praleidimo pasekmės yra nustatytos CK 6.652 str. Termino praleidimo formalus pobūdis automatiškai
nesukelia rangovo atsakomybės, jei dėl tokio termino praleidimo faktiškai nenukenčia užsakovo turtiniai
interesai. Pagal CK 6.658 str.2d., jei rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties ar atlieka darbą taip lėtai,
kad jį baigti iki termino pabaigos tampa aiškiai neįmanoma, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir
reikalauti atlyginti nuostolius. Užsakovas atsako už tai, kad nevykdo savo priešpriešinių pareigų,
įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą, atsisako teikti pagalbą

110. Pavedimas CK 6.756- 6.765 str.

Ši sutartis – vienašalė, nes sutarties šalių nesieja abipusiai įsipareigojimai (prisiima įgaliotinis).
Konsensualinė, nes įsigalioja nuo įgaliotinio įsipareigojimo momento neperžengiant suteiktų įgaliojimų
atlikti teisinius veiksmus. Gali būti terminuota, kai nurodomas konkretus laikotarpis, data ar įvykis, iki
kurių suėjimo įgaliotinis turi teisę veikti įgaliotojo vardu, arba neterminuotos. Taip pat atlygintinos arba
neatlygintinos (jei sutarties šalys yra fiziniai asmenys, sutartis neatlygintina). Komercinio atstovavimo
atveju sutartis yra atlygintina, atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka numatyta CK 2.159-2.160 str.
Samprata. Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis
atlikti tam tikrus teisinius veiksmus tretiesiems asmenims. Šalys nustato tarpusavio santykių sąlygas, o
veikdamas įgaliotojo vardu įgaliotinis santykiuose su trečiaisiais asmenimis naudojasi įgaliojimu,
atvirtinančiu konkrečias įgaliotinio turimas teises. Sutarties šalims būdingi fiduciariniai (asmeninio
pasitikėjimo) abipusiai santykiai, grindžiami šalių sąžiningumu ir gebėjimu vykdyti prievoles. Pavedimo
ar teisinės pagalbos sutarties pagrindu atliekami procesiniai veiksmai, susiję su įgaliotojo subjektinių
teisių gynimu teismuose, kitose institucijose.
Skiriasi nuo rangos sutarties. Pagal pavedimo sutartį atliekami teisiniai veiksmai, o pagal rangos – darbai,
t.y.faktinio pobūdžio veiksmai.
Skiriasi nuo komiso. Įgaliotinis pagal pavedimo sutartį atlieka teisinius veiksmus įgaliotojo vardu,
sukurdamas, keisdamas ar panaikindamas įgaliotojo C teises ir pareigas, o komiso sutartimi
komisionierius komitento pavedimu sudaro sandorius savo vardu.
Sutarties forma ir sudarymas. Taikomos bendrosios CK sandorių formos nustatymo taisyklės. Asmens
sutikimas priimti duotą pavedimą gali būti išreikštas aiškiai, arba atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, -
tylėjimu. Galimas tiek žodinis, tiek rašytinis susitarimas sudaryti sutartį, taip pat šalių konkliudentinių
veiksmų pagrindu ar šalies, priimančios pavedimą, tylėjimu (neveikimu). Įgaliojimas turi būti rašytinės
formos CK 2.137 str., o CK 2.138 str.1d. nurodytais atvejais įgaliojimas turi būti patvirtintas notarine
tvarka.
Sutarties šalys. Pavedimo sutarties subjektais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Viena
sutarties šalis gali būti fizinis asmuo, kita šalimi – juridinis asmuo. Ne visi turintys civilinį veiksnumą
asmenys gali būti atstovais atliekant tam tikrus teisinius veiksmus.
Sutarties dalykas. Įsipareigojimas atlikti įvairius sandorius ir kitus juridinę reikšmę turinčius veiksmus
(pvz. atstovauti įgaliotojui teisme). Faktiniai veiksmai nėra pavedimo sutarties dalyku. Ne visi teisiniai
veiksmai gali būti pavedimo sutarties dalyku.
Įgaliotinio teisės ir pareigos. Privalo pats asmeniškai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus atlikti
konkrečius teisinius veiksmus pagal įgaliotojo nurodymus. Įgaliotojo nurodymai turi būti teisėti,
įvykdomi ir konkretūs, priešingu atveju įgaliotinis neprivalo vykdyti pavedimo. Būdamas protingas ir
atidus, turi vykdyti pavedimą taip, kaip įprastomis sąlygomis elgtųsi įgaliotojas.
Atstovo teisės ir pareigos. Gali pasitelkti trečiuosius asmenis, padedančius įvykdyti turimus įgaliojimus.
Pagal pavedimo sutartį privalo atlikti teisinius veiksmus neperžengdamas sutartyje ir įgaliojime numatytų
įgaliojimų. Privalo atstovaujamojo reikalavimu, suteikti įgaliotojui visą informaciją apie pavedimo
vykdymo eigą.. Komercinio atstovavimo santykiuose prekybos agentas turi pareigą saugoti
atstovaujamojo komercines paslaptis. Visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, privalo perduoti
atstovaujamajam CK 6.760 str.5d.
Perįgaliojimas. Atvejai, kai įgaliotinis perduoda įgaliojimus kitam asmeniui, numatyti CK 2.145 str.
Perįgaliotas asmuo turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir atstovas, t.y. pagal perįgaliojimą asmuo negali
įgyti daugiau įgaliojimų, nei jų turėjo pradinis atstovas pagal pavedimo sutartį. Perįgaliojimo išdavimas
nenutraukia įgaliojimo, kuriuo remiantis sudarytas perįgaliojimas, galios, tačiau pasibaigus įgaliojimui
netenka galios ir perįgaliojimas.
Pabaiga. Baigiasi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais ir specialiais pagrindais, numatytais CK
6.763 str.1d. Įgaliotojas gali bet kada panaikinti įgaliojimą. Vienašališko pavedimo sutarties nutraukimo
pasekmes numato CK 6.764 str.1ir 2d.

111. Franšizė CK 6.766 – 6.779 str.

Samprata. Franšizės sutartis – tai abipusiškai naudingo bendradarbiavimo tarp išimtinių teisių turėtojo ir
naudotojo, kuris turi galimybę ir norą veiksmingai pasinaudoti šiomis išimtinėmis teisėmis, formos
įtvirtinimas. Tai komercinė sutartis.
Ši sutartis – konsensualinė, nes jos sudarymo momentas nesiejamas su tam tikrų išimtinių teisių
perdavimo momentu – užtenka ir pažado. Dažniausiai yra dvišalė, abi šalys turi ir teises ir pareigas.
Atlygintinė.
Rūšys: dėl paslaugų franšizavimo, kai naudotojas, naudodamasis jam suteiktomis išimtinėmis teisėmis ir
remdamasis pateiktais teisių turėtojo nurodymais, teikia paslaugas; dėl gamybos franšizavimo, kai
naudotojas pats pagal teisių turėtojo pateiktus nurodymus gamina prekes ir vėliau šias prekes, įprastai
paženklintas teisių turėtojo prekės ženklu, parduoda; dėl platinimo franšizavimo, kai naudotojas parduoda
prekes konkrečioje prekių parduotuvėje, pažymėtoje teisių turėtojo prekės ženklais.
Sutarties elementai. Išimtinės teisės suteikiamos verslo tikslais. Šalimis gali būti tik įmonės (verslininkai)
CK 6.766 str.3d. Sutarties šalimis gali būti tiek juridiniai asmenys, kuriems nėra apribota teisė užsiimti
komercine veikla, tiek fiziniai asmenys, kurie vykdo verslą. Būtinas elementas – rašytinės sutarties forma.
Rašytinės formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią CK 6.767 str.1d. prieš trečiuosius asmenis gali
būti panaudota tik įregistravus juridinių asmenų registre, kuriame yra įregistruotas teisių turėtojas.
Sutarties dalykas. Išimtinėmis teisėmis, sudarančiomis dalyką, gali būti: prekės ženklai, pramoninis
dizainas, patentai, autorinės teisės, procesų valdymo aprašymai ir kitos išimtinės teisės, kurių visumos
panaudojimas sudaro galimybes jų naudotojui vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą.
Skirtumas nuo licencinės sutarties. Skiriasi dalyku ir šalių bendradarbiavimo apimtimi. Franšizės dalykas
yra platesnis. Pagal franšizės sutartį naudotojui ne tik suteikiamos išskirtinės teisės, bet ir pateikiamos
taisyklės, rekomendacijos, kurių naudotojas privalo laikytis. Licencinė sutartis nepateikia rekomendacijų,
kaip turi būti vykdoma ūkinė veikla.
Panašumai ir skirtumai su distribucija. Abi sudaro galimybes platinti tam tikras prekes. Skiriasi: pagal
distribucijos sutartį distributoriui nėra perduodamos tam tikros intelektinės nuosavybės ar kitos išskirtinės
teisės, kartu sudarančios tam tikrą verslo formatą, kuris užtikrintų sėkmingą prekių platinimą. Tiekėjas
suinteresuotas, kad distributorius veiktų kaip savarankiška įmonė, kuri turi sukūrusi savo platinimo
metodus ir standartus. Tam tikrais atvejais prekių gamintojas suteikia distributoriui teisę naudoti prekės ar
paslaugos ženklą, kurio panaudojimas palengvina prekių platinimą.
Turinys. CK 6.770 str.1d., apibrėždama teisių trėtojo pareigas, numato, kad teisių turėtojas privalo
perduoti naudotojui techninius ir komercinius dokumentus ir suteikti kitą informaciją. Teisių turėtojas taip
pat įsipareigoja teikti pagalbą pasirenkant prekių pardavimo ar paslaugų teikimo vietą, vedant derybas dėl
patalpų nuomos ar įsigijimo, įvertinant patalpų tinkamumą veiklai, teikia pagalbą parengiant patalpas
veiklai vykdyti. Naudotojas privalo: sutartyje nustatytu būdu savo veikloje naudoti teisių turėtojo firmos
vardą, prekių ir paslaugų ženklą; užtikrinti gaminamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų
tinkamą kokybę. Šalims yra suteikta teisė savarankiškai nustatyti atlyginimo dydį ir jo nustatymo tvarką.
Šalių teisių apribojimai. Sutartyje nustatyti ribojimai naudotojui gali turėti įtakos ir konkurencijos teisės
reglamentuojameims santykiams, tam tikrais atvejais riboti konkurenciją. Ribojimai gali pasireikšti
naudotojo pareiga įsigyti prekes, platinamas pagal franšizės sutartį tik iš teisių turėtojo, kuris jas gamina,
nevykdyti jokios veiklos, konkuruojančios su teisių turėtojo vykdoma. Šalims tarintis dėl tam tikrų
ribojimų nustatymo teisių turėtojui taip pat reikia laikytis CK 6.772 str.1d nuostatų. Apribojimai įtvirtinti
CK 6.772 str.2d.1p.
Šalių pasikeitimas. Svarbi naudotojo teisių apsaugos garantija, užtikrinanti franšizės santykių stabilumą ir
tęstinumą, teisių turėtojui perleidus savo išimtines teises.CK 6.777 str.2d. numato, kad mirus teisių
turėtojui ar naudotojui jų teisės ir pareigos pagal sutartį pereina įpėdiniui, jei jis yra verslininkas ir tęsia
verslą ar pradeda verslą per 6 mėnesius po palikimo atsiradimo.
Pabaiga. CK 6.776 str. 3 ir 4d. nustato specialius sutarties pabaigos atvejus. Kai sutartis terminuota vienos
iš šalių iniciatyva gali būti nutraukta prieš terminą, bendrais sutarčių nutraukimo pagrindais.
Atsakomybė. Teisių turėtojas subsidiariai atsako pagal naudotojui pareikštus reikalavimus dėl prekių,
naudotojo parduotų pagal franšizės sutartį, kokybės. Pagal reikalavimus, pareikštus naudotojui, kaip teisių
turėtojo prekių gamintojui, teisių turėtojas atsako solidariai su naudotoju.

112. Komisas CK 6.780 – 6.795 str.

Samprata ir sudarymas. Komiso sutarties sudarymas įprastai lemia tai, kad nors teisės ir pareigos, kaip
buvo įvardyta, pagal sutartį atsiranda komisionieriui, tačiau sutarties neįvykdymo rizika tenka komitentui,
nes komisionierius veikia tik savo vardu, bet komitento lėšomis. Komiso sutartį šalys sudaro ketindamos
pirkti-parduoti įvairius daiktus, įskaitant vertybinius popierius, taip pat turėdamos tikslą pradėti daiktus
platinti naujose rinkose.
Šalys. Komiso sutarties šalimis gali būti ir įmonės (verslininkai) ir fiziniai asmenys. Kai komiso sutarties
šalys yra įmonės (verslininkai), šalys turi įvertinti papildomus reikalavimus, nustatytus komiso sutarties
sąlygomis CK 6.780 str.7d.
Skirtumas nuo pavedimo sutarties. Pagal pavedimo sutartį įgaliotinis veikia įgaliotojo vardu ir lėšomis, o
komiso sutartyje komisionierius veikia savo vardu ir komitento lėšomis.
Turinys. Komisionierius, sudaręs komiso sutartį, įsipareigoja veikti išimtinai komitento interesais.
Komisionierius turi teisę nukrypti nuo komitento reikalavimų tik jeigu tai buvo būtina komitento
interesais. Reikalavimai, susiję su kaina, gali būti dvejopo pobūdžio – tai priklauso nuo to, ar
komisionierius pagal komitento pavedimą parduoda daiktus, ar perka. Komitentas, per protingą terminą
pranešęs, kad atsisako priimti daiktą, kuris nupirktas didesne kaina, turi teisę nupirkto daikto nepriimti.
CK 6.785 str.2d. nustato išimtį, susijusią su komisionieriaus teise nukrypti nuo komitento nurodymų be
išankstinio leidimo.
Svarbi komitento teisių apsaugos garantija yra nustatyta įtvirtinant komisionieriaus pareigą atsakyti už
pas jį esančių komitento daiktų praradimą, trūkumą ar sužalojimą CK 6.788 str.1d
Komisionieriaus pareiga. Teikti pavedimų vykdymo ataskaitą.
Komitento pareiga. Priimti tinkamą pavedimo įvykdymą. Mokėti komisionieriui komisinį atlyginimą, o
jei komisionierius laiduoja, kad trečiasis asmuo įvykdys sandorį, komitentas privalo sumokėti
komisionieriui sutartyje nustatytą ir papildomą atlyginimą CK 6.781 str.
Pabaiga. Pabaigos pagrindus įvardija CK 6.792 str. Komitentas turi teisę bet kada atsisakyti komiso
sutarties panaikindamas komisionieriaus duotą pavedimą CK 6.793 str.1d.
Šalių teisių apsauga. Komitentui tenka gana didelė verslo rizika, nes komisionierius, panaudodamas
komitento lėšas, sudaro su trečiaisiais asmenimis sutartis, pagal kurias teises ir pareigas įgyja
komisionierius, o ne komitentas. Komisionierius daiktus įgyja pagal komitento pavedimą. CK 6.786
str.1d. komitentui perdavus komisionieriui daiktus, kad šis juos parduotų tretiesiems asmenims, daiktų
nuosavybės teisė lieka komitentui, o komisionierius įgyja pareigą juos tinkamai saugoti. Komisionierius,
siekdamas įvykdyti komiso sutartį, turi teisę sudaryti subkomiso sutartį su kitu asmeniu, tačiau už
subkomisionieriaus veiksmus prieš komitentą atsako komisionierius CK 6.784 str. Komisionieriaus
garantijos įtvirtintos CK 6.786 str.
Sutarties sąlygų ribojimas. CK 6.780 str. nustatyta, kad kai komiso sutarties šalys yra įmonės, komiso
sutartyje gali būti numatytos tik tokios konkurenciją ribojančios sąlygos, kurių nedraudžia konkurencijos
teisė.

113. Distribucija CK 6.796 – 6.806 str.

Ši sutartis konsensualinė (užtenka įsipareigojimo kad tai bus padaryta ateityje). Dvišalė. Tai platinimo
būdas. Distributorius būdamas nepriklausomas nuo įmonės, yra suinteresuotas kuo efektyviau platinti
prekes ir gauti pelną iš tokios veiklos. Susiklosto 2 pobūdžio santykiai: pirkimo-pardavimo santykiai (nes
distributorius prekes perka savo vardu ir lėšomis) ir santykiai dėl tam tikrų darbų, kurie tiesiogiai susiję su
prekių pirkimu-pardavimu, atlikimo.
Rūšys: išimtinės distribucijos. Gamintojas įsipareigoja parduoti sutartyje nurodytas parduoti skirtas
prekes tik vienam distributoriui konkrečioje distributoriui išimtinai priskirtoje teritorijoje ar pirkėjų grupei
CK 6.800 str.2d. Sudaromos, kai platinamos techniškai sudėtingos ir brangios prekės, kurių parduodama
ne daug ir kurias platinti, esant atitinkamoje rinkoje daugiau nei vienam distributoriui, būtų neneudinag ar
net nuostolinga. Pasirinktinės distribucijos. Tiekėjas įsipareigoja parduoti skirtas perparduoti prekes tik
tam tikriems distributoriams, kurie atitinka gamintojo nustatytus techninius, kvalifikacinius ir kitokius
kriterijus CK 6.800 str.3d. Sudaromos, kai platinamos techniškai sudėtingos prekės (automobiliai,
elektroniniai prietaisai, kompiuteriai ir kt.), taip pat prekės, kurių prekės ženklo įvaizdis ir jo palaikymas
yra labai svarbus (parfumerijos gaminiai, stalo indai, aukso dirbiniai ir kt.).
Sutarties elementai. Būtinas elementas – rašytinė distribucijos sutarties forma. Rašytinės formos
nesilaikymas sutartį daro negaliojančią CK 6.798 str.
Sutarties dalykas. Gali būti ir prekės ir paslaugos.
Šalys. Distributorius – savarankiška įmonė, turinti tam tikrą patirtį ir išteklius, leidžiančius savarankiškai
vykdyti veiklą. Gamintojas – savarankiška įmonė, suinteresuota parduoti prekes distributoriui, kad jis jas
perparduotų.
Skirtumas nuo didmeninės prekybos sutarties. Distribucijos sutartis sudaroma distributoriui turint tikslą –
perparduoti iš gamintojo nupirktas prekes, o gamintojui turint tikslą parduoti perpardavimui skirtas
prekes. Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma ne siekiant perparduoti prekes ar paslaugas, o
jas panaudoti. Pagal distribucijos sutartį susiklostančių tarp šalių santykiai yra platesni ir apima
distributoriaus pareigą atlikti tam tikrus su prekių platinimu susijusius darbus.
Turinys. Pavyzdinis distributoriaus pareigų sąrašas yra nustatytas CK 6.802 str.3d.
Sutarties nutraukimas. Sutarčiai nutraukti turi būti taikomi bendri sutarčių nutraukimo pagrindai. CK
6.804 str.1d. nustatyta, kad nutraukus prieš terminą terminuotą sutartį distributorius turi teisę reikalauti
atlyginti negautas kito sutarties galiojimo termino pajamas, jei sutartis buvo nutraukta dėl gamintojo
(tiekėjo) kaltės.

114. Paslauga
Teisinė charakteristika. Realinė, nes laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo momento, gali būti ir
konsensualinė, dvišalė, atlygintinė arba neatlygintinė (neatlygintinė vienašalė, nes davėjas
neįsipareigoja atlyginti). Profesionaliu saugotoju laikomas juridinis asmuo (verslininkas), kurio viena iš
veiklos sričių yra saugojimas.
Forma – rašytinė, jei ją sudaro fiziniai asmenys ir daikto ar daiktų vertė yra didesnė nei 5000lt. Raštu
privalo būti sudaryta ir konsensualinė, gali būti terminuota ir neterminuota. Patvirtina saugotojo
išduotas davėjui kvitas ar kitas dokumentas, taip pat žetonas ar kitoks ženklas. Formos nesilaikymas
nedaro sutarties negaliojančios.
Šalys: pasaugos davėjas ir saugotojas.
Pasaugos sutartis yra prievolė, kurios dalykas yra veiksmai.
Dalykas – pasaugos davėjui teikiamos saugojimo paslaugos.
Objektas – kilnojamieji daiktai, specialios pasaugos rūšies – sekvestracijos objektu gali būti ir
nekilnojamieji daiktai.
Sandėliavimas – speciali pasaugos sutarties rūšis. Saugotojas – jridinis asmuo, kurio pagrindinė veiklos
rūšis yra saugoti prekes ir teikti kitas su prekių saugojimu susijusias paslaugas. Sandėliai gali būti
skiriami į dvi grupes: bendrojo naudojimo ir specialiosios paskirties.
Pasaugos rūšys:
1. Daiktų esančių ginčo objektu, laikinoji apsauga (sekvestracija);
2. daiktų saugojimas lombarde;
3. daiktų saugojimas viešbučiuose;
4. daiktų saugojimas banke;
5. vertybių saugojimas individauliame benko seife;
6. daiktų saugojimas transporto įmonių saugojimo kamerose;
7. daiktų saugojimas drabužinėse.
115. Krovinių ir keleivių vežimas CK 6.807 – 6.823 str.
Klasifikacija:
1. Pagal kelių ir transporto priemones: sausumos (geležinkelio, kelių transportas); jūros; vidaus
vandenų; oro; vamzdynų.
2. Pagal vežimo objektą: keleivių; bagažo; krovinių; pašto.
3. Pagal teritoriją: vietiniai; tarptautiniai.
4. Pagal tai, kiek transporto rūšių įtrauktą į vežimą: tiesioginio susisiekimo; vietinio
susisiekimo; tiesioginio mišraus susisiekimo.
Skirstomi į sutartinius (jie dar į atlygintinus ir neatlygintinus) ir nesutartinius.
Ši sutartis – dvišalė, atlygintina, konsensualinė, nes sutartiniai šalių įsipareigojimai atsiranda
anksčiau, nei vežėjui perduodamas krovinys ir surašomas važtaraštis. Ji patvirtinama važtaraščiu, o
sudarant jūros transporto sutartį – konosamentu. Šią sutartį galima įvardyti kaip sutartį trečiojo asmens
(gavėjo) naudai, nes krovinio siuntėjas su gavėju sutartyje nesutampa.Važtaraštis – laikomas įrodymu,
patvirtinančiu vežimo sutarties sudarymą, jos sąlygas bei krovinio perėjimą vežėjo dispozicijon. Šalys
krovinio vežimo sąlygas suderina prieš surašydamos važtaraštį.
Dalykas. Paslaugos, kurias suteikia vežėjas, gabendamas krovinį. Tai ne tik vežimas, bet ir krovinio
saugojimas, kai kuriais atvejais ir pakrovimas, iškrovimas, priėmimas, išdavimas ir pan. Tikslas – saugiai
ir laiku nuvežti krovinį į paskirties punktą.
Šalys. Krovinio siuntėjas – fizinis ar juridinis asmuo, perduodantis vežti krovinį jo nurodytam gavėjui.
Vežėjas – juridinis asmuo, turintis atitinkamą licenciją (leidimą) vežti krovinius tam tikru transportu. Tai
ūkinės komercinės veiklos subjektas, kurio tikslas – vežti krovinius ir siekti pelno. Gali būti ir juridinis
asmuo (verslininkas), teikiantis viešojo transporto paslaugas, tokia sutartis bus viešoji.
Vežėjo pareigos. Pateikti transporto priemonę, laiku paimti krovinį ir nugabenti jį trumpiausiu keliu į
paskirties punktą per nustatytą ar protingą terminą, išduoti jį turinčiam teisę gauti asmeniui, apsaugoti
vežamą krovinį, laikytis siuntėjo nurodymų ir kt.
Siuntėjo pareigos. Sumokėti už vežimą, laiku perduoti vežėjui sutartą krovinį, tinkamai ir laiku pakrauti
krovinį ir kt.
Atsakomybė. Už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą sutartį šalys atsako vežimo sutarties, CK, taip pat
atskirų transporto šakų kodeksų ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Vežimo santykiuose šalių
atsakomybė ribota, t.y. netaikomas visiškos atsakomybės principas. Ribojama keliais būdais: kai krovinys
sužalojamas ar prarandamas, gali būti atlyginami tik teigiami nuostoliai, o negautos pajamos
nekompensuojamos; ir gali būti atlyginami tik neviršijantys tam tikro dydžio teigiami nuostoliai. Tam
tikrais atvejais atsakomybė gali būti ribojama nustatant ir išimtines netesybas, t.y. kai atsakomybė
nustatoma baudomis, delspinigiais, leidžiama išieškoti tik netesybas, o ne nuostolius. Prieš pareiškiant
ieškinį vežėjui, kylantį iš vežimo sutartinių santykių pažeidimo, reikalaujama pareikšti jam pretenziją.
Vežėjas taip pat atsako už pavėluotą krovinio pristatymą.
Bendroji avarija – nuostoliai, kai sąmoningai ir pagrįstai padaromos išlaidos ar aukojimai, kad būtų
išgelbėtas nuo pavojaus laivas, frachtas ir laivu vežami kroviniai. Šios avarijos nuostoliai paskirstomi tarp
laivo, frachto ir krovinių proporcingai jų vertei. Nuostoliai, nepriskiriami bendrajai avarijai, laikomi
daline avarija. Ji tenka tam, kas juos patyrė, ar tam, kas yra už juos atsakingas.
Rūšys:
Krovinių vežimas sausumos kelių transportu. Ši sutartis atlygintinė, dvišalė, konsensualinė. Vežimo kaina
ir krovinio pakrovimas, vežimo ir iškrovimo terminai nustatomi šalių susitarime. Vežėjas privalo sutartu
laiku pateikti transporto priemones kroviniui pakrauti, o užsakovas – krovinį. Krovinio perdavimas
patvirtinamas važtaraščiu, kurį užpildo siuntėjas. Vežėjas privalo tikrinti ar pakrauto krovinio išdėstymas
ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Vežėjas neatsako už
žalą dėl krovinio praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jei nėra įrodymų, kad imtasi visų reikiamų priemonių
žalai išvengti, taip pat kai neįrodo jo kaltės.
Krovinių vežimas geležinkeliu. Konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. Sutarties sudarymas patvirtinamas
važtaraščiu. Jei kroviniai gabenami nuolat sudaro ilgalaikę vežimo organizavimo sutartį. Terminus
nustato Krovinių vežimo taisyklės, jei siuntėjas ir geležinkelio įmonės nesusitaria kitaip. Kadangi
geležinkelio įmonei pagal krovinių vežimo sutartį priklausantis atlyginimas užtikrinamas vežamu
kroviniu, geležinkelio įmonė turi teisę šį krovinį realizuoti, jei siuntėjas (gavėjas) neatsiskaito su
geležinkelio įmone.
Krovinių vežimas jūra. Ši sutartis – susitarimas, pagal kurį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą
krovinį nugabenti jūra į paskirties uostą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui, o gavėjas
įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą frachtą. Sudarymo faktas ir jos turinys patvirtinamas
laivo frachtavimo sutartimi (čarteriu) bei konosamentu. Laivo frachtavimo sutartis – čarteris –
konsensualinė, dvišalė, atlygintinė sutartis. Gali būti sudaroma terminuota laivo frachtavimo sutartis, ar
laivo frachtavimo sutartis laivo reisui. Sudaroma raštu. Turi būti nurodytos sutarties šalys, laivo
pavadinimas, frachto dydis, numatomas vežti krovinys. Ši sutartis sudaryta be sąlygos duoti visą laivą, jo
dalį ar laivo patalpas, įforminama konosamentu, kuris gali būti vardinis, orderis, pareikštinis. Jis
išduodamas ir vežant krovinius čarteriu. Konosamento teisinė reikšmė: juo patvirtinamas krovinio vežimo
jūra sutarties sudarymo faktas ir sutarties sąlygos; tai yra įrodymas, kad pervežėjas priėmė krovinį; jis yra
disponavimo kroviniu dokumentas. Užmokesčio dydis nustatomas krovinių vežimo jūra sutarties šalių
susitarimu. Jai būdingi specifiniai sutarties nutraukimo atvejai.
Buksyravimo jūra sutartis. Tai susitarimas, kuriuo laivo valdytojas įsipareigoja už atlyginimą buksyruoti
kitą laivą ar kitokį plaukiantį objektą. Ši sutartis – dvišalė, atlygintinė, konsensualinė. Dalykas –
plaukiojančio objekto vilkimas ar stūmimo paslaugos. Šalys – laivą buksyruojančio laivo valdytojas ir
buksyruojamo laivo ar kito plaukiojančio objekto valdytojas. Forma – gali būti sudaroma raštu arba
žodžiu, tačiau gali būti įrodoma tik rašytiniais dokumentais. Atsakomybė – priklauso nuo to, kurio
buksyruojamo ar buksyruojančio objekto kapitonas vadovauja buksyravimui.
Krovinių vežimas oro transportu. Tai susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą
krovinį nugabenti orlaiviu į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui, o gavėjas
sumokėti. Susisiekimo ministras nustato krovinių vežimo sąlygas ir tvarką. Kroviniai dažniausiai vežami
tiesioginiais reisais ir trumpiausiu maršrutu.
Keleivių ir bagažo vežimas. Sutartie sudarymas patvirtinamas bilietu, o bagažo perdavimas – bagažo
kvitu ar kitokiu dokumentu, numatytu transporto teisės aktuose. Ši sutartis – dvišalė, atlygintinė,
konsensualinė. Dalykas – keleivių ir bagažo vežimo paslaugos. Šalys – keleivis (fizinis asmuo) bei
vežėjas – keleivių ir bagažo vežimo verslu užsiimantis juridinis asmuo (verslininkas). Kaina – nustatoma
šalių susitarimu, išskyrus keleivių vežimą viešuoju transportu, kai vežimo tarifai nustatomi teisės aktais.
Turinyje numatomos tik pagrindinės šalių teisės ir pareigos. Pažeidęs savo įsipareigojimus vežėjas turi
atlyginti keleivių patirtus nuostolius.

Krovinių ekspedicija CK 6.824 – 6.829 str.

Ši sutartis konsensualinė, dvišalė ir atlygintinė (išskyrus sutartis dėl kai kurių pašto paslaugų). Laikoma
sudaryta nuo to momento, kai ekspeditorius patvirtina gautą užsakymą.
Šalys. Ekspeditorius – juridinis asmuo (verslininkas), sudaręs krovinių ekspedijavimo sutartį su užsakovu
ir įsipareigojęs užsakovo lėšomis jo ar savo vardu gabenti jam priklausantį krovinį ir atlikti kitus su tuo
susijusius veiksmus. Užsakovas – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo. Sudaroma šalių susitarimu.
Dalykas. Krovinių ekspedijavimo paslaugos, t.y. krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai,
numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje.
Forma. Rašytinė arba sudaroma pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis. Krovinių
ekspedijavimo sutartimi gali būti laikomas ir ekspeditoriaus užpildytas krovinio vežimo važtaraštis,
pasirašytas užsakovo. Gali būti terminuota arba neterminuota. Kiekviena šalis turi teisę nutraukti sutartį
įspėjusi kitą šalį prieš vieną mėnesį, ir privalo atlyginti jai nuostolius. Sutarties kaina, terminai bei
tarpusavio įsipareigojimai nustatomi šalių susitarimu.
Ekspeditoriaus pareigos. Turi vykdyti prievolę pats ar turi teisę pasitelkti ir trečiuosius asmenis.
Ekspeditorius už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą krovinių ekspedicijos sutartį atsako sutartyje
nustatyta tvarka.
Užsakovo pareiga. Pateikti ekspeditoriui dokumentus ir kitokią informaciją apie krovinio savybes, jo
vežimo sąlygas, taip pat kitą būtiną informaciją, kad ekspeditorius galėtų tinkamai įvykdyti savo
prievoles.
Nuoma
Nuoma – klasikinis prievolinės teisės institutas.
Teisinė charakteristika. Dvišalis, atlygintinis, konsensualinis sandoris.
Skirtumas nuo pirkimo-pardavimo: nuomos pagrindu daiktu naudojamasi laikinai. Pirkdamas daiktą
asmuo įgyja nuolatinę daikto valdymo teisę. Nekilnojamojo daikto nuomos pagrindu sukuriama ribota
daiktinė teisė. Kilnojamojo daikto nuomos pagrindu sukuriami prievoliniai teisiniai santykiai.
Esminiai požymiai: nuomojamas turtas nuomininkui perduodamas naudotis ir valdyti ar tik naudotis,
nuosavybės teisė į nuomojamą daiktą neperduodama. Nuomininkas turi teisę reikšti vindikacinį ieškinį ir
negatorinį ieškinį, jei pažeidimas nesusijęs su daikto netekimu. Nuomos teisė seka paskui daiktą, yra
paveldima, gali įkeisti, išnuomoti trečiajam asmeniui.
Dalykas: gali būti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. Gali būti bet koks daiktas, kuris jo naudojimo
procese iš esmės nepraranda savo natūralių savybių ir savo vertės. Tai žemės sklypai, gamtos objektai,
įmonės, statiniai, įrenginiai, transporto priemonės ir kt. CK 6.477 str.2d.nurodo, kad įstatymai gali
nustatyti daiktų, kurių nuoma draudžiama ar ribojama, rūšis. Griežtesni reikalavimai taikomi tokiems
nuomojamiems daiktams: transporto priemonės, nekilnojamasis turtas, įmonės.
Būtina sutarties sąlyga – nuomos sutartyje nurodyti nuomojamąjį daiktą ar tokius jo požymius, pagal
kuriuos galima jį identifikuoti. Jei tokie požymiai sutartyje nurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima
nustatyti remiantis kitais požymiais, nuomos sutartis laikoma nesudaryta.
Sutarties šalys. Nuomotojas ir nuomininkas. Nuomotuoju gali būti daikto savininkas ar asmuo, kurio teisę
nuomoti svetimą daiktą numato įstatymas ar kuris atitinkamus įgaliojimus yra gavęs iš savininko. Tas,
kuris gali daiktą valdyti. Nuomininku gali būti bet kuris CT subjektas – tiek fiziniai, tiek juridiniai
asmenys – komercinės ir nekomercinės organizacijos, taip pat valstybės, valstybinės valdžios institucijos.
Forma ir registravimas. Sandorio forma – tai sandorį sudarančių asmenų valios išorinės išraiškos būdas.
Ilgesnės kaip 1 metų nuomos sutartis turi būti rašytinės. Formos ypatumus, atsižvelgiant į dalyką,
subjektus, nustato atskiras nuomos rūšis numatančios teisės normos. Sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia
sudaryti žodžiu, taip pat gali būti sudaromas paprasta rašytine ar notarine forma. Notarinė forma
privaloma sudarant ilgalaikę nekilnojamojo daikto nuomos sutartį. Rašytinės formos nesilaikymas, jei
įstatymas nenumato ko kito, nedaro sandorio negaliojančiu. Teisinė sandorių registracija reikšminga C
apyvartos stabilumui. Jei sutartis įstatyme numatyta kaip registruotina, tik registruota lieka galioti daikto
perėjimo kitam savininkui atveju.
Sutarties terminai. Pagal sutartį daiktas perduodamas nuomininkui laikinai naudotis, todėl tokios sutarties
galiojimas laiko požiūriu – esminė jos sąlyga. Nuo sutarties termino priklauso ir jos forma bei registracija.
Terminas nustatomas šalių susitarimu. Gali būti terminuota ir neterminuota. Negali būti ilgesnė kaip
100metų. Atskiroms rūšims įstatymas nustato kitokius terminus. Prievoliniams santykiams reikšmingas –
šių santykių atnaujinimo galimybės.

116. Draudimas
Funkcija – iki minimumo sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl žalos tiek materialaus, tiek nematerialaus
pobūdžio vertybėms.
Objektas – įvairūs turtiniai interesai susiję su:
1) asmens gyvenimo trukme, sutuoktuvėmis, gimimu, kapitalo kaupimu;
2) kūno sužalojimais, taip pat nelaimingais atsitikimais ir ligomis;
3) turto valdymu, naudojimu, disponavimu;
4) draudėjo padaryta žala fizinio asmens turtui ar tam fiziniam asmeniui, taip pat juridiniam
asmeniui.
Draudžiami tik įstatymo ginami interesai.
Pagrindas – draudiminis įvykis. Ši sutartis tai atsitikimo rizikos draudimas. Draudimo veikla pagrįsta
draudiminio įvykio atsitiktinumu bei draudimo rizika. Pagrindinis draudiko interesas – gauti draudimo
įmokas bei jas investuoti į specialius fondus.
Teisinė charakteristika – dvišalė, atlygintinė ir dažniausiai realinė, nes įsigalioja nuo to momento, kai
draudėjas sumoka visą arba pirmą draudimo įmoką, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip. Ši sutartis
yra fiduciarinė, grindžiama tarpusavio šalių pasitikėjimu, todėl sudaro sąžiningo sutarties šalių elgesio
būtinumą.
Esminės sąlygos:
1)draudiminiai, nedraudiminiai įvykiai;
2)draudžiamas interesas;
3)draudimo suma;
4)draudimo sutarties terminas;
5)draudimo įmokos sumokėjimas.
Forma – rašytinė, sudaroma draudikui akceptuojant draudėjo pasiūlymą. Sutarties sudarymą patvirtina
draudimo liudijimas.
Sutarties šalys. Draudikas – juridinis asmuo, turintis leidimą verstis šia veikla. Draudėjas – bet kuris
fizinis ar juridinis asmuo.
Draudimo sutartis gali būti sudaroma kito asmens naudai. Jei draudimo sutartis nenustato ko kito,
draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už
padarytą žalą asmens (subrogacija). Subrogacija netaikoma nuo nelaimungų atsitikimų, draudimo ligos
atveju ir kt.
Baigiasi suėjus draudimo sutarties terminui ar atsitikus draudiminiam įvykiui ir išmokėjus draudimo
išmoką (pvz.gyvybės draudimo atveju). Jei draudėjas nutraukia prieš terminą, tai įmoka negrąžinama.
Negyvybės draudimo sutartys apima turto draudimo, civilinės atsakomybės, draudimo bei sveikatos
draudimo sutartis.
Skirstomos į:
1. Sumų draudimo sutartis. Yra gyvybės draudimo sutartis, sveikatos draudimo sutartis.
Draudikas įsipareigoja įvykus įvykiui išmokėti iškomą lygią draudimo sumai ar jos daliai.
2. Nuostolių draudimo sutartis. Turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, svaekatos
draudimo sutartys, išmoka išmoką lygią patirties nuostoliams.
3. Privalomos. Nustato LR įstatymai
4. Savanoriškos. Vykdomas draudėjo ir draudimo įmokos susitarimas.
5. Asmens draudimas. Būdinga tai, kad jis gali būti ne tik kompensacinio, bet ir kaupiamojo
pobūdžio. Draudimo išmoka gali būti mokama ir periodiškai.
6. Turto – turto, verslo rizikos draudimas bei civilinės atsakomybės draudimas. Tikslas –
kompensuoti nuostolius. Draudimo objektas gali būti draudžiamas nuo skirtingų rizikų sudarant vieną ar
kelias draudimo sutartis su tuo pačiu ar skirtingais draudikais.
CK numato atvejus, kuriuos sąlyginai galima būtų vadinti draudimo rūšimis:
1. Bendrąjį draudimą. Atlieka pirminio rizikos išskaidymo funkciją, kai keletas draudimo
įmonių kartu suteikia draudiminę apsaugą draudėjui pagal vieną draudimo sutartį.
2. Perdraudimą. Draudikas gali visiškai ar iš dalies apdrausti draudimo išmokos išmokėjimo
riziką. Perdraudimas atlieka antrinės rizikos išskaidymo funkciją. Sudaroma draudikų interesais. Paskirtis
– apsaugoti pirminį draudiką nuo turtinių nuostolių, kuriuos šis patirtų vykdydamas įsipareigojimus
draudėjams pagal draudimo sutartį.

117. Paskola
Paskolos sutartis įformina ekonominius santykius, kurie savo prigimtimi artimi kredito sutarčiai bei
faktoringui.
Laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento.
Teisinė charakteristika. Realinė, vienašalė. Paskolos santykiai gali būti atlygintiniai ar neatlygintiniai.
Paskolos sutartis, kurios dalykas – pinigai – atlygintina, o paskolos sutartis, kurios dalykas – rūšies
požymiais apibūdinami daiktai – neatlygintina.
Sutarties šalys. Gali būti bet kurie CT subjektai – fiziniai ir juridiniai asmenys. Paskolos gavėjas ir
paskolos davėjas. Pareigos tenka tik paskolos gavėjui, o paskolos davėjas paskolos sutrties pagrindu įgyja
reikalavimo teisę. Paskolos gavėjas turi grąžinti ne patį pasiskolintą daiktą, o jo ekvivalentą.
Paskolos sutarties dalykas. Gali būti pinigai ir rūšies požymiais apibūdinami kilnojamieji daiktai (maisto
produktai, akmens anglis, statybinės medžiagos). Negali būti individualiais požymiais apibūdinami
daiktai, t.y. daiktai, kuriuos pagal tam tikrus požymius galima išskirti iš kitų tokių pat daiktų visumos.
Privalo būti suvartojami, nes tai fizinės daiktų savybės, kartais gali būti ir juridiniai požymiai.
Paskolos sutarties vykdymas užtikrinamas specialiomis priemonėmis: įkeitimu, bankine garantija ar
laidavimu.
Paskolos suterties užginčijimas. Paskolos gavėjas gali užginčyti paskolos sutartį įrodydamas, kad jis
faktiškai negavo pinigų ar daiktų, ar gavo mažiau, nei nurodyta paskolos sutartyje. Jei įrodoma, kad
paskolos sutarties dalykas nebuvo perduotas paskolos gavėjui, paskolos sutaris laikoma nesudaryta.
Tikslinės paskolos sutartis. Šiam tipui priklauso paskolos sutartys, sudaromos konkrečiam turtui (būstui,
žemės sklypui, automobiliui ir kt.) įsigyti.
Gali būti sudaroma paskolos davėjui išduodant vekselį, ar išleidžiant ir parduodant obligacijas.
Kreditavimas
Paskolos ir kreditavimo skirtumai:
1. Paskolos davėju gali būti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo; kreditoriais – bankai ir kitos
kredito sutartys;
2. Paskolos dalyku – pinigai ir rūšies požymiais apibūdinami daiktai; kreditavimo dalykas –
pinigai;
3. Paskolos sutartis įsigalioja nuo pinigų ar daiktų perdavimo, yra realinė ir vienašalė,
atlygintina arba neatlygintina, o kreditavimo įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, dar prieš pinigų
perdavimą, yra dvišalė, konsensualinė, atlygintina
Kreditavimo sutarties dalykas. Gali būti tik piniginės lėšos, o ne daiktai. Kreditinių santykių dalyku tampa
reikalavimo teisės, o ne grynieji pinigai.
Forma. Privalo būti rašytinė, šio reikalavimo nesilaikymas daro sutartį negaliojančią.
Komercinis kreditavimas. Laikomas ne savarankišku paskolos tipo sandoriu, o atlygintinės sutarties
sąlyga. Kreditorius – ne bankas, o bet kuris ūkinės veiklos dalyvis. Vyksta vykdant prekių realizavimo,
darbų atlikimo ar paslaugų suteikimo įsipareigojimus.
Vartojimo kreditas. Tikslas – tenkinti asmeninius vartotojo poreikius bei suteikti vartotojui papildomą
apsaugą nuo nesąžiningo paslaugos teikėjo. Dalyku gali būti ne tik pinigai, bet ir daiktai ar paslaugos.
Kreditavimo sutarties samprata pagal CK:
Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui
sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas
įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.
Kreditavimo sutartis pagal juridinę prigimtį yra dvišalė ir konsensualinė, t.y. jos sudarymas įpareigoja
kreditorių suteikti kredito gavėjui kreditą laikantis sutartyje nustatytų terminų ir sąlygų. Kreditavimo
sutartis yra atlygintinė.
Iš pateiktos sampratos matyti, kad pagal kreditavimo sutartį kreditoriais gali būti tik bankai arba kitos
kitos kreditinės įstaigos, kurių įstatuose ir specialioje Lietuvos banko išduotoje licencijoje numatytas
kreditavimo operacijų vykdymas.
Kiti civilinės teisės subjektai gali veikti tik kaip paskolos davėjai. Tuo tarpu kredito gavėju gali būti bet
kuris fizinis arba juridinis asmuo, kuriam įstatymai arba įstatai tiesiogiai nedraudžia gauti kreditus
(įstatuose numatytai veiklai vykdyti).
Kreditavimo sutarties dalyku gali būti tik piniginės lėšos, o ne daiktai (išimtis prekinis kreditas). Be to,
absoliuti dauguma kreditų išduodama negrynaisiais pinigais, todėl kreditinių santykių dalykų tampa
reikalavimo teisės, o ne grynieji pinigai piniginėmis kupiūromis (arba pinigai kaip daiktai).
Taigi kreditavimo sutarties taikymo sritis ir subjektinės sudėties, ir dalyko požiūriu yra siauresnė nei
paskolos sutarties. Kreditavimo sutartis, nepriklausomai nuo kredito sumos, privalo būti rašytinė. Šio
reikalavimo nesilaikymas kreditavimo sutartį daro negaliojančią.

118. Atleidimas nuo CA

6.253 straipsnis. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
1. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės
atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų,
nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos.
2. Nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės,
kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (šio kodekso 6.212 straipsnis).
3. Valstybės veiksmai – tai privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių
įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti.
4. Trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai
(veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių.
5. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam
atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos,
arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės
atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės
normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.
6. Būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia
pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį
pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos
padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į
bylos aplinkybes bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, gali įpareigoti atlyginti žalą asmenį, kurio
interesais veikė žalą padaręs asmuo.
7. Būtinoji gintis – tai veiksmai, kuriais siekiama gintis arba ginti kitą asmenį, nuosavybę, būsto
neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio neteisėto
pavojingo kėsinimosi, jeigu jais nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.
8. Savigyna – tai asmens veiksmai, kuriais jis teisėtai priverstinai įgyvendina savo teisę, kai neįmanoma
laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės
įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų. Tačiau asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai ar
be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą.
9. Įstatymai ar šalių susitarimai gali numatyti ir kitokius atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos
netaikymo pagrindus.
6.252 straipsnis. Šalių susitarimai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo
1. Šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar
didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Draudžiama apriboti ar panaikinti
civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą.
2. Šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos
formą ar dydį.