2017-11-15 3k-3-460

Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K-3-460/2001 m.

pranešėjas E.Laužikas Bylos kategorija 124
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėjas V .Višinskis

NUTARTIS
2001 m. balandžio 18 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko P .Žeimio,
teisėjų A.Driuko ir E.Laužiko,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ''Apikis''
kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 200 1 m. sausio 15 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje
pagal pareiškėjos AB Dimitrovgrado autoagregatų gamyklos prašymą dėl Tarptautinio komercinio arbitražo
prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2000 m. kovo 27 d. sprendimo pripažinimo ir vykdymo
Lietuvos Respublikoje.
Teisėjų kolegija

NUSTATĖ:

Tarptautinio komercinio arbitražo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2000 m. kovo
27 d. sprendimu UAB '' Apikis'' buvo įpareigota sumokėti pareiškėjui -AB Dimitrovgrado autoagregatų
gamyklai -26 923 JA V dolerius delspinigių ir 2 348 JA V dolerių arbitražo rinkliavos. 2000 m. birželio 15 d.
nutarimu buvo ištaisyti 2000 m. kovo 27 d. sprendimo rašymo apsirikimai.
Pareiškėjos AB Dimitrovgrado autoagregatų gamyklos prašymu Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. sausio 15 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos
Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2000 m.
kovo 27 d. sprendimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad UAB ''Apikis'' nepateikė teismui įrodymų dėl LR
komercinio arbitražo įstatymo 40 str. 1 d. 1-5 punktuose numatytų aplinkybių buvimo. Taip pat nebuvo
pagrindo pripažinti, kad ginčo objektas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti arbitražinio
nagrinėjimo dalykas arba to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų
įtvirtintai viešajai tvarkai.
UAB ''Apikis'' kasaciniu skundu prašo:
1) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. sausio 15 d. nutartį ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl
arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo;
2) atsisakyti pripažinti bei leisti vykdyti Tarptautinio komercinio arbitražo prie Rusijos Federacijos
prekybos ir pramonės rūmų 2000 m. kovo 27 d. sprendimą.
Kasacinis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis: 1) Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi
pažeidžiamas 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo 5 str.
1 d. b punktas. Teismas neįvertino, kad kasatoriui nebuvo pranešta apie 2000 m. birželio 15 d. arbitražo
posėdį;
2) teismo nutartis yra priimta pažeidžiant 1958 m. Niujorko konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktą,
nes šalys susitarė nesutarimus dėl sutarties vykdymo spręsti pirmiausia tarpusavio derybų keliu. Tuo tarpu,
pasiūlymo derėtis pareiškėja nepateikė. Pranešimas apie galimą kreipimąsi i teismą nėra pasiūlymas derėtis;
3) teismo nutartis yra priimta pažeidžiant 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų
sprendimų pripažinimo ir vykdymo 5 str. 1 dalies d punktą, nes arbitražo 2000 m. kovo 27 d. sprendimas
pažeidžia Rusijos Federacijos civilinio kodekso 79 straipsnį, numatantį teisę pareikšti ieškinį dėl delspinigių
išieškojimo per sutrumpintą 6 mėnesių terminą, ir Rusijos Federacijos CK 82 straipsnį, įpareigojantį
arbitražą taikyti ieškininės senaties terminą, nepriklausomai nuo to, ar šalis pareiškia tokį prašymą;
4) kasatoriui nebuvo atsiųsti 2000 m. kovo 27 d. sprendimas ir 2000 m. birželio 15 d. nutarimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

KONSTATUOJA:

file:///C:/Users/Egle/Downloads/3k-3-460.htm 1/3
2017-11-15 3k-3-460

Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 358 str. 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos
apeliacinio teismo 2001 m. sausio 15 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, patikrina skundžiamą teismo nutartį
teisės taikymo požiūriu, todėl šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas yra tik nurodytos nutarties teisėtumo
ir pagrįstumo klausimas.
1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnyje yra nurodyti atvejai, kada galima atsisakyti pripažinti ar
vykdyti užsienio arbitražo sprendimą. Kasatorius nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. sausio 15
d. nutartis yra priimta pažeidžiant konvencijos V straipsnio b, c ir d punktus,
Dėl 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies b punkto
Byloje yra nustatyta, kad UAB '' Apikis'' atstovui buvo tinkamai pranešta apie arbitražo sudėtį,
posėdžio vietą ir laiką. Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje bendrovės atstovas paaiškino, kad jam buvo
žinoma apie arbitražo posėdį ir kad arbitražui nebuvo teikiami rašytiniai paaiškinimai dėl bylos aplinkybių,
t.y. bendrovė nesinaudojo teisinės gynybos priemonėmis ir atsisakė dalyvauti arbitražo posėdžiuose,
nagrinėjant tiesiogiai su UAB ''Apikis'' susijusius klausimus.
Pažymėtina, kad Tarptautinio komercinio arbitražo prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės
rūmų 2000 m. birželio 15 d. posėdyje buvo taisoma 2000 m. kovo 27 d. sprendime padaryta techninė klaida.
Šiame posėdyje byla nebuvo sprendžiama iš esmės, todėl nepranešimas apie šį posėdį nesudaro pagrindo
pripažinti negaliojančiu ankstesniame posėdyje priimto arbitražo sprendimo.
Dėl 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies c punkto
Byloje yra nustatyta, kad tarp šalių kilęs ginčas pagrįstai buvo sprendžiamas ne bendrosios
kompetencijos teismų, o arbitražo. Tokia išvada išplaukia iš tarp šalių sudarytos sutarties 9 punkto atitinkamų
papunkčių. Tai, kad kontrahentai susitarė nesutarimus spręsti pirmiausia derybų keliu, neatima iš bet kurios
šalies, manančios, kad derybos yra neįmanomos, teisės kreiptis tiesiogiai į arbitražą. Formalaus pasiūlymo
derėtis dėl kilusių nesutarimų nepateikė nei viena sutarties šalis.
Pažymėtina, kad AB Dimitrovgrado autoagregatų gamykla prieš kreipdamasi į arbitražą informavo
UAB ''Apikis'' apie savo teisių pažeidimą. Gavusi neigiamą skolininkės atsakymą ir nesulaukusi
priešpriešinio pasiūlymo dėl kilusių nesutarimų sprendimo būdo, kreditorė pagrįstai pasinaudojo sutartyje
numatytu pažeistų teisių gynimo būdu -kreipėsi į arbitražą.
Dėl 1958 metų Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies d punkto ir kitų kasatoriaus argurnentų
Kasatorius nurodo, kad arbitražo 2000 m. kovo 27 d. sprendimas pažeidžia Rusijos Federacijos
civilinio kodekso 79 straipsnį, numatantį teisę pareikšti ieškinį dėl delspinigių išieškojimo per sutrumpintą 6
mėnesių terminą, ir Rusijos Federacijos CK 82 straipsnį, įpareigojantį arbitražą taikyti ieškininės senaties
terminą, nepriklausomai nuo to, ar šalis pareiškia tokį prašymą.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir
vykdymo, nenagrinėja arbitražo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimų, išskyrus 1958 metų
Niujorko konvencijos numatytas išimtis. Konvencijoje nenumatyta galimybė nepripažinti arbitražo
sprendimo, kaip prieštaraujančio materialiosios teisės normoms (kasatoriaus nurodytoms Rusijos Federacijos
civilinio kodekso nuostatoms), todėl šis argumentas neturi reikšmės bylai ir nenagrinėtinas sprendžiant
klausimą dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Minėta konvencija nenumato galimybės nepripažinti arbitražo sprendimo ir tuo pagrindu, kad
skolininkui nebuvo atsiųsti arbitražo 2000 m. kovo 27 d. ir 2000 m. birželio 15 d. sprendimai, todėl ši
aplinkybė taip pat nesvarstytina kaip neturinti reikšmės bylai.
Atsižvelgdama i tai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
konstatuoja, jog UAB ''Apikis'' Lietuvos apeliaciniam teismui nepateikė įrodymų, kad egzistuoja 1958 metų
Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Teismas nenustatė Konvencijos V
straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, todėl kasacinio skundo argumentai yra nepagristi. Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė teisėtą ir pagristą sprendimą -patenkinti
pareiškėjos AB Dimitrovgrado autoagregatų gamyklos prašymą dėl Tarptautinio komercinio arbitražo prie
Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2000 m. kovo 27 d. sprendimo pripažinimo ir vykdymo
Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjant bylą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 368 str. 1 d 1 p., 370 str. 1 d.,

NUTARĖ:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 15 d. nutarti palikti
nepakeistą.
Nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjų kolegijos pirmininkas P .Žeimys

file:///C:/Users/Egle/Downloads/3k-3-460.htm 2/3
2017-11-15 3k-3-460

Teisėiai A.Driukas

E.Laužikas

file:///C:/Users/Egle/Downloads/3k-3-460.htm 3/3