Žanras – poema: yra pasakotojas ir siužetas

Tipas – romantinė poema: patriotinis sumanymas apginti gimtąją kalbą, gimtojo krašto praeities ir dabarties
analizė, praeities idealizavimas, tautosakiniai motyvai poemoje (pasakų, padavimų elementai, patarlės ir
priežodžiai).
Literatūros rūšis – epika: kūrinys eiliuotas, nuosekliai plėtojamas veiksmas, yra pradžia ir pabaiga. REIKĖJO
PARAŠYTI KOKIAM ŽANRUI, TIPUI IR RŪŠIAI PRISKIRIAMAS ANYKŠČIŲ ŠILELIS IR PAGRĮSTI
Stilistinės priemonės: personifikacija (negyvų daiktų sužmoginimas), epitetai (vaizdingai ypatybę nusakantis žodis),
palyginimai, deminutyvai (mergelė, saulelė), kreipiniai, retoriniai sušukimai, klausimai, pararelizmas (dviejų dalykų
sugretinimas lygiagrečiai juos pavaizduojant), nutylėjimai, aliteracijos (priebalsių pasikartojimas), asonansai (balsių
pasikartojimas), onamatopėjos (gamtos garsų pamėgdžiojimai), metaforos (paslėptas palygimas), vaizdingi
veiksmažodžiai. BUVO CITATOS IR REIKĖJO PARAŠYTI KOKIA STILISTINĖ PRIEMONĖ VAIZDUOJAMA
Tautosaka poemoje: 1. Stebuklinė pasaka „Eglė – žalčių karalienė“. 2. Pasaka apie sedulėlę. 3. Daina apie baravyką.
4. Padavimas apie Puntuko akmenį. 5. Onomatopėjos. 6. Liaudies medicina. REIKĖJO PARAŠYTI ŽANRĄ
Lietuvių nacionalinio charakterio bruožai: liūdnumas, graudumas (186), ramumas (179-180), kūrybingumas (192),
meilė gamtai, betarpiškas ryšys su ja. BUVO CITATOS IR REIKĖJO PARAŠYTI BRUOŽĄ
Vidurnakčio tylos epizodas: PARAŠYTI KOKIA ŽMOGAUS NUOTAIKA
1. Ištraukos laikas – iš pradžių vidunaktis, o pabaigoje ankstus rytas.
2. Tyla- tai kai gali išgirsti kaip lapas ar žiedelis ant šakelių kraunasi (126), kaip šakom šnibžda medžių kalba
šventa, kaip žvaigždelės plevena, kaip gaili rasa krinta.
3. Tylos vaizdo prasmė – atveriamos nakties paslaptis. Galima išgirsti tai ko tikrovėje neįmanoma girdėti.
4. „...šakom šnibžda medžių kalba šventa“ prasmė – poemoje yra senojo tikėjimo liekanų ( Eglė ir vaikai virtę
medžiais, ąžuolai laikyti šventais), kai medžiai buvo pagarbiai saugojami, todėl jų kalba yra šventa.
5. „malda dangun kilsta“ tik vidurnaktį, nes nakties grožis ir ramybė skatina apmąstymus, priartina prie
dangaus, Dievo.
6. Vertikalus vaizdas – pirmiausia, pasakotojo žvilgsnis stabteli ties šakele, vėliau kyla aukštyn, kol pastebimos
žvaigždės ir vėl žvelgiama į žiemą, kur gaili rasa krinta.
7. Šilo nubudimo ženklas – rasa iškrinta ant žolynų.
8. Poemos kalba yra turtinga: epitetų, metaforų, personifikacijų.
9. Personifikacijos – 127, 132, 133. Metaforos – 126, 128, 131.

 Kur ir kada išleistas „Anykščių šilelis“? Kokios dvi aplinkybės paskatino parašyti Anykščiu
šilelį(sąsiuvinyje yra)?
 Paralelė „ramu – neramu“
 Kokios istorinės kultūrines ypatybės vyravo tuo laikotarpiu?
 Žmogaus ir gamtos ryšys? 3 taškai
 Kokiu tikslu autorius parašė įžangą (pirmas 18 eilučių)?
 Kokiais būdais 1 dalyje autorius atskleidžia buvusio miško grožį?