You are on page 1of 216

16

ÓÀáÄËÌßÉ×Ï
ÓÀÌÀÒÈÀËÉ (III)

”ÀËÌÀÍÀáɔ ÂÀÌÏÉÝÄÌÀ
USAID–ÓÀ ÃÀ IRIS-ÉÓ
×ÉÍÀÍÓÖÒÉ ÌáÀÒÃÀàÄÒÉÈ

ÈÁÉËÉÓÉ
2001

1
ÓÀÒÄÃÀØÝÉÏ ÊÏËÄÂÉÀ:
ÒÄÃÀØÔÏÒÉ: ÉÒÀÊËÉ ÓÄÓÉÀÛÅÉËÉ
ÒÄÃÀØÔÏÒÉÓ ÈÀÍÀÛÄÌßÄ: ÍÉÍÏ ÃÏËÉÞÄ
ÔÄØ. ÒÄÃÀØÔÏÒÉÓ ÈÀÍÀÛÄÌßÄ: ÉÒÀÊËÉ ÓÅÀÍÉÞÄ

ÓÄÒÉÀÆÄ ÐÀÓÖáÉÓÌÂÄÁÄËÉ: ÂÉÀ ÂÄßÀÞÄ

© ÀËÌÀÍÀáÉ. ÀÉßÚÏ ÃÀ ÃÀÊÀÁÀÃÏÍÃÀ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ


ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÀÛÉ.

ÀÅËÄÅÉÓ Ø. 21
ÈÁÉËÉÓÉ 380001, ÓÀØÀÒÈÅÄËÏ
(+995 32) 93 61 01
ÔÉÒÀÑÉ 500 ÝÀËÉ
ISSN 1512-0759
ÒÄÃÀØÝÉÀÛÉ ÛÄÌÏÓÖËÉ ÌÀÓÀËÄÁÉ ÀÒ ÒÄÝÄÍÆÉÒÃÄÁÀ ÃÀ ÂÀÌÏáÀÔÀÅÓ ÌáÏËÏà ÀÅÔÏÒÉÓ ÛÄáÄÃÖËÄÁÄÁÓ.
ÀÊÒÞÀËÖËÉÀ ÀØ ÂÀÌÏØÅÄÚÍÄÁÖËÉ ÌÀÓÀËÄÁÉÓ ÂÀÃÀÁÄàÃÅÀ, ÂÀÌÒÀÅËÄÁÀ ÀÍ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÀ ÊÏÌÄÒÝÉÖËÉ
ÌÉÆÍÉÈ, ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÒÉËÏÁÉÈÉ ÍÄÁÀÒÈÅÉÓÀ ÃÀ ßÚÀÒÏÓ ÌÉÈÉÈÄÁÉÓ ÂÀÒÄÛÄ.

© 2001, ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÀ

2
ÓÀÒÜÄÅÉ
ßÉÍÀÓÉÔÚÅÀÏÁÀ 5
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÐÀÒËÀÌÄÍÔÉÓ ÃÀÃÂÄÍÉËÄÁÀ “ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ 6
1 Ö×ËÄÁÀÈÀ ÃÀ ÞÉÒÉÈÀà ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÈÀ ÃÀÝÅÉÓ ÄÅÒÏÐÉÓ
ÊÏÍÅÄÍÝÉÉӔ ÐÉÒÅÄËÉ ÏØÌÉÓ ÒÀÔÉ×ÉÝÉÒÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ

ÓÀÊÖÈÒÄÁÉÓ Ö×ËÄÁÉÓ ÃÀÝÅÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ ÃÀ


ÞÉÒÉÈÀà ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÈÀ ÛÄÓÀáÄÁ ÄÅÒÏÐÉÓ ÊÏÍÅÄÍÝÉÉÓ
ÐÉÒÅÄËÉ ÏØÌÉÓ ÐÉÒÅÄËÉ ÌÖáËÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ

ÝÉËÉÓßÉÀÌÄÁÀ ÃÀ ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÀ 18
2 äÄÒÌÀÍ ÛÅÀÒÝÉ

ÒÉÈ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÃÀÄáÌÀÒÏÓ ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉ ÐÒÄÓÀ 23


3 ÌÀÒÈËÌÓÀãÖËÄÁÀÓ
äÄÒÌÀÍ ÛÅÀÒÝÉ

ËÉÁÄÒÀËÉÆÌÉ ÃÀ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ 30
4 ÀËÄáÓÀÍÃÒÄ ÏÒÀáÄËÀÛÅÉËÉ

ÓÉÔÚÅÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÀ ÃÀ ÌÉÓÉ ÃÀÝÅÉÓ


5 áÀÒÉÓáÉ ÓÀÆÙÅÀÒÂÀÒÄÈÉÓ ÆÏÂÉÄÒÈ ØÅÄÚÀÍÀÓÀ ÃÀ
39

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÛÉ
ÍÉÍÏ ÓÖØÍÉÞÄ

ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÄÂÆÉÓÔÄÍÝÉÀËÖÒÉ ×ÉËÏÓÏ×ÉÀ 50


6 ÄÊÀ ÂÀÜÄÜÉËÀÞÄ

ÑÀÍ-ÑÀÊ ÒÖÓÏÓ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ áÄËÛÄÊÒÖËÄÁÉÓ ÈÄÏÒÉÀ 55


7 ÂÒÉÂÏË ÄÒÄÌÏÅÉ

ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓ ÉÃÄÖÒÉ ÌÄÔÀÌÏÒ×ÏÆÄÁÉ 63


8 ÏÈÀÒ ÌÀàÀÒÀÛÅÉËÉ

ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÖËÉ ÃÀ ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓ


9 ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀÛÉ
77

ÊÏÍÓÔÀÍÔÉÍÄ ÊÖÁËÀÛÅÉËÉ

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ - ÊÏÌÐÒÏÌÉÓÉÓ ÛÄÃÄÂÉ?


10 ÂÉÏÒÂÉ ÜáÄÉÞÄ
87

3
ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÖËÉ ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉ ÃÀ 100
11 ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ 1995 ßËÉÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ
ÌÀÒÉÀÌ áÏ×ÄÒÉÀ

ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ×ÏÒÌÄÁÉ, ÒÄÓÐÖÁËÉÊÀ, ÒÏÂÏÒÝ 108


12 ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ×ÏÒÌÉÓ ÍÀÉÒÓÀáÄÏÁÀ, ÈÀÍÀÌÄÃÒÏÅÄ
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏ ÃÀ ÌÉÓÉ ÓÀÌÏÌÀÅËÏ ÐÄÒÓÐÄØÔÉÅÄÁÉ
ÉÌÄÃÏ ÀÒãÄÅÀÍÉÞÄ

ÓÀÐÀÒËÀÌÄÍÔÏ ÊÏÍÔÒÏËÉ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÛÉ 125


13 ÉÒÉÍÀ ßÀØÀÞÄ

ÓÀÄÒÈÏ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓ ßÀÒÃÂÉÍÄÁÀ ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ 136


14 ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÛÉ - ÐÒÀØÔÉÊÀ ÃÀ ÓÀÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏ ÃÉËÄÌÀ
ÈÀÌÀÒ ØÀËÃÀÍÉ

ÄÒÏÅÍÖËÉ ÖÛÉÛÒÏÄÁÉÓ ÓÀÁàÏÓ ÀÐÀÒÀÔÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ 142


15 Ö×ËÄÁÀÈÀ ÃÀÝÅÉÓ ÓÀÊÉÈáÈÀ ÓÀÌÓÀáÖÒÉ
ÂÉÅÉ ÌÉØÀÍÀÞÄ

ØÖÈÀÉÓÉÓ ÓÀÌáÄÃÒÏ ÂÖÁÄÒÍÀÔÏÒÉ, ÌÉáÄÉË ÉÀÊÏÁÉÓ ÞÄ 149


16 ÛÀËÉÊÏÅÉ
ÌÉÍÃÉÀ ÁÄÒÄÊÀÛÅÉËÉ

ÓÀÖÁÒÄÁÉ ÀÌÄÒÉÊÖËÉ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏÍÀËÉÆÌÉÓ ÆÏÂÉÄÒÈ 168


17 ÓÀÊÉÈáÆÄ
ÁÀØÀÒ ÁÄÒÄÊÀÛÅÉËÉ

178
18 ×ÄÃÄÒÀÝÉÖËÉ ÃÀ ÖÍÉÔÀÒÖËÉ (ÃÄÝÄÍÔÒÀËÉÆÄÁÖËÉ)
ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÄÁÉÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÖÒ-ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ
ÈÀÅÉÓÄÁÖÒÄÁÄÁÉÓ ÃÀáÀÓÉÀÈÄÁÀ
ÂÉÅÉ ÀÌÉÒÀÍÀÛÅÉËÉ

ÓÀãÀÒÏ áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÐÏËÉÔÉÊÖÒ-ÔÄÒÉÔÏÒÉÖËÉ 190


19 ÌÏßÚÏÁÀ ÃÀÓÀÅËÄÈ ÄÅÒÏÐÉÓ ØÅÄÚÍÄÁÛÉ
ÃÉÌÉÔÒÉ ÁÀÒÀÌÉÀ

ÉÀÐÏÍÉÉÓ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÃÀ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ ÉÀÐÏÍÉÉÓ 206


20 ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ
ÆÅÉÀÃ ÌÀÈÉÀÛÅÉËÉ

4
ßÉÍÀÓÉÔÚÅÀÏÁÀ
ÖßÉÍÀÒÄÓ ÚÏÅËÉÓÀ, ÌÉÍÃÀ ÀÙÅÍÉÛÍÏ - ÜÄÌÈÅÉÓ ÃÉà ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀÓ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ ÉÓ, ÒÏÌ
ßÉËÀà ÌáÅÃÀ ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÂÀÌÏÝÄÌÉÓ ßÉÍÀÓÉÔÚÅÀÏÁÉÓ ÀÅÔÏÒÏÁÀ.
ÈØÅÄÍÓ ßÉÍÀÛÄÀ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ÊÉÃÄÅ ÄÒÈÉ ÍÏÌÄÒÉ, ÒÏÌÄËÉÝ
ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÓ ÄÞÙÅÍÄÁÀ. ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ ÓÐÄÝÉ×ÉÖÒ ÃÀÒÂÓ
ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ. ÉÂÉ ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÃÀÒÂÄÁÓ ÛÏÒÉÓ ÚÅÄËÀÆÄ Ö×ÒÏ ÀáËÏÓ ÌÏÉÀÆÒÄÁÀ ÐÏËÉÔÉÊÀÓÈÀÍ,
ÒÀÝ ÌÉÓ ÌÏÌÄÔÄÁÖË ÌÂÒÞÍÏÁÉÀÒÏÁÀÆÄ ÌÄÔÚÅÄËÄÁÓ. ÓßÏÒÄà ÀÌÉÔÏÌÀÝ, ÈÖ ÈÅÀËÓ ÂÀÃÀÅÀÅËÄÁÈ
ÀÌÀ ÈÖ ÉÌ ØÅÄÚÍÉÓ ÞÉÒÉÈÀà ÊÀÍÏÍÓ, ÌÀÛÉÍÅÄ ÛÄÂÅÄØÌÍÄÁÀ ÛÈÀÁÄàÃÉËÄÁÀ ÀÌ ØÅÄÚÍÉÓ
áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ, ÌÉÓÉ ÓÖÒÅÉËÄÁÉÓ, ÌÉÓßÒÀ×ÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÐÏËÉÔÉÊÖÒÉ ÉÃÄÏËÏÂÉÉÓ ÈÀÏÁÀÆÄ.
ÈÖ ÀÌ ÊÖÈáÉÈ ÂÀÃÀÅáÄÃÀÅÈ ÜÅÄÍÓ ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÓ, ÓÀÀÌÀÚÏ ÁÄÅÒÉ ÂÅÀØÅÓ.
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ÓÀÖÊÄÈÄÓÏÀ ÐÏÓÔÊÏÌÖÍÉÓÔÖÒÉ ØÅÄÚÍÄÁÉÓ
ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÄÁÓ ÛÏÒÉÓ, ÀÓÄÅÄ ÓÀÊÌÀÏà ÌÀÙÀËÉ ÃÏÍÉÓÀÀ ÓáÅÀ ÓÀÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏ ÀØÔÄÁÉÝ,
ÌÀÂÒÀÌ ÜÅÄÍÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÐÒÏÁËÄÌÄÁÉ Ö×ÒÏ ÓáÅÀÂÀÍÀÀ ÓÀÞÉÄÁÄËÉ. ÀÒ ÖÍÃÀ ÃÀÂÅÀÅÉßÚÃÄÓ,
ÒÏÌ ÊÀÝÏÁÒÉÏÁÀÓ ãÄÒ ÀÒ ÛÄÖØÌÍÉÀ ÉÓÄÈÉ ÉÃÄÀËÖÒÉ ÊÀÍÏÍÉ, ÒÏÌËÉÓ ÏÁÉÄØÔÖÒ
ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÀÆÄ ÅÄÒ ÌÏÀáÃÄÍÃÀ ÂÀÅËÄÍÀÓ ÉÓ, ÈÖ ÅÉÍ ÀÔÀÒÄÁÓ ÌÀÓ ÝáÏÅÒÄÁÀÛÉ. ÓÀÌÀÒÈÀËÉ,
ÆÏÂÀÃÀÃ, ×ÀÒÀÔÉÍÀ ØÀÙÀËÃÉÀ; ÈÀÅÓ Ö×ËÄÁÀÓ ÌÉÅÝÄÌ ÃÀ Ö×ÒÏ ÖáÄÛÀà ÅÉÔÚÅÉ: ÓÀÌÀÒÈÀËÉ
ÌÉÈÉÀ, “ÉËÖÆÉÀÀ”, ÈÖ ÌÉÓÉ ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÀ ÃÀ ÝáÏÅÒÄÁÀÛÉ ÂÀÔÀÒÄÁÀ ÉÌ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓ
áÄËÛÉ ÀÙÌÏÜÍÃÄÁÀ, ÒÏÌÄËÈÀÝ, ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÌÉÆÄÆÄÁÉÓ ÂÀÌÏ, ÀÒ ÞÀËÖÞÈ ÀÌÉÓ ÊÄÈÄÁÀ.
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÉÓ ÌÉÙÄÁÉÓ ÛÄÌÃÄ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÐÏËÉÔÉÊÖÒÉ ãÂÖ×ÄÁÉÓ ÌÉÄÒ
ÒÀÌÃÄÍãÄÒÌÄ ÉØÍÀ ßÀÌÏßÚÄÁÖËÉ ÓÀÊÉÈáÉ ÀáÀËÉ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÉÓ ÌÉÙÄÁÉÓ ÀÖÝÉËÄÁËÏÁÉÓ
ÈÀÏÁÀÆÄ, ÈÖÌÝÀ ÀÒÀÅÉÓ ßÀÒÌÏÖÃÂÄÍÉÀ ÓÀ×ÖÞÅËÉÀÍÉ ÀÒÂÖÌÄÍÔÄÁÉ, ÈÖ ÒÀÔÏÌ ÀÒÉÓ ÀÌÉÓ
ÓÀàÉÒÏÄÁÀ. ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ ÖÍÃÀ ÉÝÅËÄÁÏÃÄÓ ÌáÏËÏà ÌÀÛÉÍ, ÒÏÝÀ ÌÉÓÉ ÒÏÌÄËÉÌÄ
ÃÄÁÖËÄÁÀ áÄËÓ ÀÒ ÖßÚÏÁÓ ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓ ÀÙÌÛÄÍÄÁËÏÁÀÓ. ÀÒ ÀÒÓÄÁÏÁÓ
ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉÓ ÂÀÓÀÊÄÈÄÁÄËÓ ÂÀÀÊÄÈÄÁÓ. ÀÒ ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ,
ÒÏÌÄËÉÝ ÂÀÌÏÒÉÝáÀÅÓ ÁÉÖãÄÔÉÓ “ãÉÁÉÓ ØÖÒÃÄÁÉӔ ÌÏáÅÄÃÒÀÓ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ
ÌÀÙÀË ÄÛÄËÏÍÄÁÛÉ. ÀÌÀÓ áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ßÀÒÌÏÌÀÃÂÄÍÄËÈÀ ÖÒÚÄÅÉ ÍÄÁÀ ÃÀ ÂÀÃÀßÚÅÄÔÉËÄÁÄÁÉÓ
ÌÉÙÄÁÉÓ ÖÍÀÒÉ ÓàÉÒÃÄÁÀ ÃÀ ÀÒÀ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÉÓ ÂÀÌÏÝÅËÀ.
ßÉÍÀÌÃÄÁÀÒÄ ÂÀÌÏÝÄÌÀÛÉ ÃÀÉÍÔÄÒÄÓÄÁÖËÉ ÌÊÉÈáÅÄËÉ ÉáÉËÀÅÓ ÒÏÂÏÒÝ ÆÏÂÀÃÈÄÏÒÉÖË
ÌÓÏ×ËÌáÄÃÅÄËÏÁÒÉÅ, ÀÓÄÅÄ ÐÒÀØÔÉÊÖË, ÓÀÃÙÄÉÓÏ ÐÒÏÁËÄÌÀÔÉÊÀÓ ÌÉÞÙÅÍÉË ÓÔÀÔÉÄÁÓ.
ÌÉÖáÄÃÀÅÀà ÉÌÉÓÀ, ÒÏÌ ÓÀÊÌÀÏà ÞÍÄËÉÀ ÀÌÀ ÈÖ ÉÌ ÓÔÀÔÉÉÓ ÝÀËÊÄ ÂÀÌÏÚÏ×À, ÌÀÉÍÝ ÌÓÖÒÓ
ÀÙÅÍÉÛÍÏ ÀÌÄÒÉÊÄËÉ ÐÒÏ×ÄÓÏÒÉÓ, ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÃÉÃÉ ÌÄÂÏÁÒÉÓ, ÁÀÔÏÍ äÄÒÌÀÍ ÛÅÀÒÝÉÓ,
ÏÒÉ ÛÄÓÀÍÉÛÍÀÅÉ ÓÔÀÔÉÀ, “ÝÉËÉÓßÀÌÄÁÀ ÃÀ ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÀ” ÃÀ “ÒÉÈ ÛÄÖÞËÉÀ ÃÀÄáÌÀÒÏÓ
ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉ ÐÒÄÓÀ ÌÀÒÈËÌÓÀãÖËÄÁÀӔ. ÌÊÉÈáÅÄËÓ ÊÉÃÄÅ ÄÒÈáÄË ÛÄÅÀáÓÄÍÄÁ, ÒÏÌ ÁÀÔÏÍÉ
äÄÒÌÀÍ ÛÅÀÒÝÉ ÉÚÏ ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ÐÉÒÅÄËÉ ÖÝáÏÄËÉ ÄØÓÐÄÒÔÉ, ÒÏÌÄËÌÀÝ ×ÀÓÃÀÖÃÄÁÄËÉ
ÃÀáÌÀÒÄÁÀ ÂÀÖßÉÀ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÉÓ ÔÄØÓÔÆÄ ÌÖÛÀÏÁÉÓÀÓ ÃÀ ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ
ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓ ÛÄÓÀáÄÁ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÓ ÛÄÌÖÛÀÅÄÁÉÓ ÃÒÏÓ.
ÜÄÌÉ ÀÆÒÉÈ, ÀËÌÀÍÀáÉÓ ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÂÀÌÏÝÄÌÀ ×ÀÒÈÏ ÂÀÌÏáÌÀÖÒÄÁÀÓ äÐÏÅÄÁÓ ÉÖÒÉÃÉÖË
ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀÛÉ ÃÀ ÌÀÓÛÉ ÂÀÌÏØÅÄÚÍÄÁÖËÉ ÓÔÀÔÉÄÁÉ ÓÀÆÏÂÀÃÏ ÂÀÍÓãÉÓÀ ÃÀ ÃÉÓÊÖÓÉÉÓ ÓÀÂÀÍÉ
ÂÀáÃÄÁÀ.
ÂÉÀ ÂÄßÀÞÄ

5
saqarTvelos parlamentis

d a d g e n i l e b a
“adamianis uflebaTa da ZiriTad TavisuflebaTa dacvis
evropis konvenciis” pirveli oqmis ratificirebis Sesaxeb
saqarTvelos parlamenti adgens:
1. ratificirebul iqnes romis 1950 wlis 4 noembris “adamianTa uflebaTa da ZiriTad
TavisuflebaTa dacvis evropuli konvenciis” parizis 1952 wlis 20 martis pirveli oqmi.
2. pirveli oqmis pirveli muxlis moqmedeba ar gavrceldes im pirebze, romlebsac “iZulebiT
gadaadgilebul pirTa – devnilTa Sesaxeb” saqarTvelos kanonis Sesabamisad miniWebuli
aqvT an mieniWebaT devnilis statusi am statusis miniWebis garemoebebis aRmofxvramde.
saqarTvelos teritoriuli mTlianobis aRdgenamde, aRniSnuli kanonis Tanaxmad, saxelmwifo
kisrulobs valdebulebas uzrunvelyos devnilTa mudmiv sacxovrebel adgilebze arsebuli
sakuTrebis mimarT qonebrivi uflebebis ganxorcieleba amave kanonis pirveli muxlis
pirvel punqtSi CamoTvlili mizezebis aRmofxvris Semdeg.
3. pirveli oqmis pirveli muxlis moqmedeba gavrceldes “sasoflo-sameurneo daniSnulebis
miwis sakuTrebis Sesaxeb” saqarTvelos kanonis moqmedebis sferoze imave kanonis me-4, me-
8, me-15 da me-19 muxlebis moTxovnaTa Sesabamisad.
4. pirveli oqmis pirveli muxlis moqmedeba gavrceldes “fizikuri pirebisa da kerZo
samarTlis iuridiuli pirebis sargeblobaSi arsebuli arasasoflo-sameurneo daniSnulebis
miwis kerZo sakuTrebad gamocxadebis Sesaxeb” saqarTvelos kanonis moqmedebis sferoze
amave kanonis me-2 da me-3 muxlebis moTxovnaTa Sesabamisad.
5. pirveli Tavis pirveli muxlis moqmedeba gavrceldes “saxelmwifo qonebis privatizaciis
Sesaxeb” saqarTvelos kanoniT regulirebul urTierTobebze amave kanoniT gaTvaliswinebuli
moTxovnebis Sesabamisad.
6. saqarTvelos yofil saxelmwifo-komerciul bankebSi anabrebze ricxuli fuladi saxsrebis
dabrunebaze pirveli oqmis pirveli muxlis moqmedeba gavrceldes saqarTvelos prezidentis
2001 wlis 2 ivlisis #258 brZanebulebis safuZvelze miRebuli normatiuli aqtis
Sesabamisad.
7. saqarTvelo acxadebs, rom saqarTvelos ganmartebiT, “adamianis uflebaTa da ZiriTad
TavisuflebaTa dacvis evropis konvenciis” pirveli oqmis me-2 muxli ar akisrebs mas
valdebulebas, daafinansos specialuri saswavleblebi (religiuri da filosofiuri
mrwamsis mixedviT), garda saqarTvelos kanonmdeblobiT gaTvaliswinebuli SemTxvevebisa.
8. saqarTvelo acxadebs, rom afxazeTisa da cxinvalis regionSi arsebuli viTarebis gamo
saqarTvelos xelisufleba moklebulia SesaZleblobas, ikisros pasuxismgebloba am
konvenciisa da misi damatebiTi oqmebis debulebaTa pativiscemasa da dacvaze, ris gamoc
afxazeTisa da cxinvalis regionSi saqarTvelos iurisdiqciis ganxorcielebis SesaZleblobis
aRdgenamde saqarTvelo ixsnis pasuxismgeblobas aRniSnul teritoriebze TviTgamocxadebuli,
ukanono xelisuflebis organoebis mier pirveli oqmis debulebaTa darRvevaze.

saqarTvelos parlamentis
Tavmjdomare nino burjanaZe

Tbilisi,
2001 wlis 27 dekemberi,
# 1243 – Is.

6
ÓÀÊÖÈÒÄÁÉÓ Ö×ËÄÁÉÓ ÃÀÝÅÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ
Ö×ËÄÁÀÈÀ ÃÀ ÞÉÒÉÈÀà ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÈÀ
ÛÄÓÀáÄÁ ÄÅÒÏÐÉÓ ÊÏÍÅÄÍÝÉÉÓ ÐÉÒÅÄËÉ
ÏØÌÉÓ ÐÉÒÅÄËÉ ÌÖáËÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ
1. Sesavali sakuTrebis uflebasa da sabazro ekonomi-
kasTan dakavSirebuli is mtkice politikuri
meore msoflio omis Semdeg saerTaSoriso
valdebulebebi, romlebsac Seicavs evropaSi
samarTalSi gamoikveTa aSkara tendencia,
ekonomikuri TanamSromlobis Sesaxeb CSCE
sakuTrebis ufleba ecnoT rogorc adamianis
bonis 1990 wlis konferenciis finaluri
ufleba. 1948 wlis adamianis uflebaTa say-
dokumenti, adamianuri aspeqtebis Sesaxeb
ovelTao deklaracia Seicavs debulebas (mux-
kopenhagenis 1990 wlis Sexvedris dokumen-
li 17) yoveli adamianis uflebis Sesaxeb -
ti da 1990 wlis parizis wesdeba “axali
flobdes sakuTrebas. miuxedavad imisa, rom
evropisaTvis”. amdenad, rogorc erT-erTma
sakuTrebis ufleba ar aris daculi arc
avtorma sworad SeniSna, konvenciisa da dam-
samoqalaqo da politikuri uflebebis Sesaxeb
atebiTi oqmebis danergva sakuTrebis dacvis
saerTaSoriso paqtSi da arc ekonomikuri,
ganviTarebisaTvis Zalze mniSvnelovania.
socialuri da kulturuli uflebebis Sesaxeb
saerTaSoriso paqtSi, mas sayovelTao ufle-
baTa doneze moixsenieben adamianis uflebaTa
2. istoriuli foni
Sesaxeb sxva konvenciebSi, iseve rogorc
arasavaldebulo aqtebSi. ufro metic, sakuTre- konvenciis Sedgenis droisaTvis Zneli iyo
bis dacvis punqti Sesulia adamianis ufleba- sakuTrebis uflebis formulirebis Sesaxeb
Ta Sesaxeb ZiriTad regionalur konvenciebSi. SeTanxmebis miRweva. Travaux Preparatoires
asaxavs gamoTqmuli mosazrebebis mravalf-
Tumca, miuxedavad imisa, rom sakuTrebis
erovnebas. adamianis uflebaTa sayovelTao
ufleba Sesulia sxvadasxva saerTaSoriso
deklaraciis me-17 muxlis mixedviT SemoT-
dokumentebSi, dResdReobiT Zalian Zneli
avazebuli flobis garantia damakmayofile-
iqneboda sayovelTao doneze gamogveyvana
beli gamosavali ar aRmoCnda. uTanxmoebaTa
savaldebulo CveulebiTi norma. is avtore-
meore mizezi iyo sakuTrebis uflebis Sesa-
bic ki, romlebic cnoben sakuTrebis ufleb-
Zlo inkorporacia sakuTrebis CamorTmevis
is garkveul arsebobas saerTaSoriso
gamo kompensaciis miRebis uflebasTan. sab-
CveulebiT samarTalSi, aRiareben, rom Zneli
olood naTeli gaxda, rom SeuZlebeli iyo
iqneboda aseTi normis xasiaTis zusti gan-
konvenciaSi sakuTrebis uflebis Sesaxeb de-
sazRvra sxvadasxva qveynebSi, iseve, rogorc
bulebis Setana da Semdgomi ganxilvis Sem-
arsebul saerTaSoriso iuridiul aqtebSi,
deg igi Seitanes pirvel oqmSi. pirveli oq-
sakuTrebis cnebisadmi gansxvavebuli midgo-
mis pirveli muxlis teqsti Semdegia:
mebisa da misi gansxvavebuli aRqmis gamo.
Tumca, SeiZleba visaubroT evropaSi ufro yovel fizikur Tu iuridiul pirs aqvs Tavisi
Zlieri regionaluri CveulebiTi normis ar- sakuTrebis mSvidobianad sargeblobis ufle-
sebobaze, Tuki gaviTvaliswinebT dasavleTis ba. aravis unda CamoerTvas misi sakuTreba
qveynebis saerTo tradicias sakuTrebis dacvis garda im SemTxvevisa, rodesac es sazoga-
sferoSi. am mosazrebas niadags umtkicebs doebriv interesebSia da eqvemdebareba kano-
ukanaskneli periodis sakonstitucio cvlile- niT da saerTaSoriso samarTlis zogadi princ-
bebi centralur da aRmosavleT evropaSi da i pebiT uzrunvelyofil pirobebs.

7
Tumca winamdebare debulebebma ar unda SezRu- konvenciis ganmartebisa da misi gamoyenebis
don saxelmwifos ufleba ZalaSi gaataros procesSi, konvenciis institutebma ganavi-
is kanonebi, romlebic mas sazogadoebis in- Tares “dafasebis mijnis” (dadgenili normi-
teresebidan gamomdinare, sakuTrebis gamoy- dan dasaSvebi gadaxvevis farglebis, moqni-
enebis kontrolisaTvis an gadasaxadebis Tu lobis sazRvrebis) doqtrina, romelic Sedegia
sxva Sesatanebisa an jarimebis gadaxdis imis gacnobierebisa, rom konvenciis aRsrule-
uzrunvelyofisTvis aucileblad miaCnia. baze sruli praqtikuli Tu politikuri
kontrolis ganxorcieleba SeuZlebelia.
pirveli oqmis me-5 muxlis Sesabamisad, pirve-
li oqmis pirveli muxli konvenciis damate- termini - “dafasebis mijna”, asaxavs garkveul
biT muxlad miiCneva da, Sesabamisad, sakuTre- Tavisuflebas, romelic eniWebaT saxelmwi-
bis ufleba daculia im meqanizmebiT, rom- foebs imis gadawyvetisas, Tu rogor Seas-
lebic konvenciaSia mocemuli. im saxelmwi- rulon konvenciis debulebebi. dasaSvebi gada-
foTa deklaraciebi, romlebic cnoben ko- xvevis farglebis sidide damokidebulia:
misiis kompetencias miiRos sarCelebi (gancx-
pirveli - mxare saxelmwifoTa Soris konkre-
adebebi) individualuri pirebisagan an aRi-
tul sakiTxTan dakavSirebiT SeTanxmebis
areben sasamarTlos savaldebulo iurisdiq-
arsebobaze. Tu moxerxdeba saerTo evropu-
cias, avtomaturad vrceldeba pirvel oqmze.
li standartis gamoyvana, maSin dasaSvebi
gadaxvevis farglebi viwro iqneba;
3. konvenciis interpretaciis meore - SezRudvis safuZvelsa da im konkre-
meTodebi tuli uflebis xasiaTze, romelTanac gvaqvs
konvenciis ganmartebis (interpretirebis) saqme. konvenciis institutebis praqtikis
procesSi konvenciis institutebi, ZiriTadad, mixedviT, im SemTxvevebSi, rodesac saqme gvaqvs
iyeneben CveulebiTi samarTlisaTvis nacnob, respodenti qveynis ekonomikur wesrigTan,
specifiur kiTxvebze pasuxis moZebnis empir- dasaSvebi gadaxvevis farglebi ufro farTo
iul meTods, romelic gulisxmobs im wina iqneba.
gadawyvetilebaTa gaTvaliswinebas, romlebic interpretaciis meore mniSvnelovani saSu-
met-naklebad exmianeba arsebul sakiTxs. mx- alebaa proporciulobis princi pi. imis gada-
olod sakmao moculobiT precedentuli sa- wyvetisas, saxelmwifos mier gatarebuli
marTlis dagrovebis Semdeg xdeba sayovelTao ZiriTadi uflebis SemzRudavi RonisZieba
gavrcelebis mqone dadgenilebaTa gamocxade- Seesabameba Tu ara konvencias, konvenciis
ba. aseTi dadgenilebebic ki eqvemdebareba institutebi ganixilaven mis proporciulo-
Semdgom cvlilebebs. bas. sxva sityvebiT rom vTqvaT, xdeba Ziri-
“SeTanxmebaTa/xelSekrulebaTa Sesaxeb” kanon- Tadi uflebis xelyofis simZimis Sepirispireba
Tan dakavSirebiT 1969 wlis venis konvenci- am darRveviT miRweuli miznis mniSvnelo-
is 31_33 muxlebSi mocemuli interpretire- basTan. amrigad, es princi pi moqmedebs rogorc
bis Sesaxeb saerTaSoriso samarTlis say- normidan dasaSvebi gadaxvevis doqtrinis
ovelTaod miRebuli princi pebi vrceldeba SezRudva.
konvenciaze. Tumca preambulaSi gacxadebu-
li misi obieqti da mizani iwveven am prin-
ci pTa garkveuli morgebis saWiroebas. am- 4. konvenciis moqmedeba
rigad, im ideebs, romelTa wamowevasac kon- droSi
vencia isaxavs miznad, dabrkoleba ar unda saerTaSoriso samarTlis sayovelTaod miRe-
Seuqmnas iseTma ganmartebam (interpretaciam), buli princi pia is, rom xelSekruleba (SeT-
romelic zRudavs mxare saxelmwifoTa valde- anxmeba) ar vrceldeba im qmedebebsa Tu faqte-
bulebebs. ufro metic, aq gamoyenebul unda bze, romlebsac adgili hqondaT, an im situ-
iqnes ganmartebis evoluciuri meTodi. es imas aciebze, romlebmac arseboba Sewyvites misi
niSnavs, rom konvenciaSi gamoyenebuli cnebe- mxarisaTvis ZalaSi Sesvlis dRemde. es, Se-
bi gagebul unda iqnen sazogadoebaSi mim- sabamisad, vrceldeba konvenciazec. amis
dinare movlenaTa ganviTarebis konteqstSi. sailustraciod gamodgeboda komisiis mier

8
bolo dros miRebuli gadawyvetilebebi cen- gacemasTan an mis CamorTmevasTan. sasamarT-
traluri da aRmosavleT evropis im saxelm- los precedentulma samarTalma daadastu-
wifoebidan Semosul sarCelebTan (gancxade- ra, rom erTi da igive faqti SeiZleba ewi-
bebTan) dakavSirebiT, romlebmac moaxdines naaRmdegebodes konvenciisa da oqmis erTze
konvenciis ratificireba. mravali sarCeli met debulebas. me-8 muxli adgens, rom yve-
(gancxadeba), romelic exeboda movlenebs la adamians aqvs ufleba pativi scen mis
(yvelaze xSirad sakuTrebis eqspropriacias “saxls”. “saxli” SeiZleba ganvixiloT
an konfiskacias), romlebsac adgili hqon- rogorc sakuTreba, amrigad, saCivari Sei-
daT konvenciis ZalaSi Sesvlamde, ar daiSve- Zleba wardgenil iqnes, rogorc pirveli
ba gansaxilvelad ratione temporis. muxlis, aseve me-8 muxlis safuZvelze.
Tumca saxelmwifo Carevis zogierT aqts me-14 muxli krZalavs diskriminacias kon-
komisia ganixilavs rogorc gangrZobiTs. aseTia venciiT dacul uflebaTa da TavisuflebaTa
is qmedebebi, romlebic Cadenil iqnen war- ganxorcielebisas. sasamarTlo praqtikidan
sulSi mocemul momentSi, magram maTi Sede- gamomdinare naTeli gaxda, rom me-14 muxls
gebi mainc ganagrZobs arsebobas. am SemTx- damoukidebeli xasiaTi ar gaaCnia da saqmeSi
vevaSi is faqti, rom qmedeba Cadenil iqna ama Semodis mxolod maSin, rodesac saqmis faqtebi
Tu im mxarisaTvis konvenciis ZalaSi Sesv- konvenciaSi Sesuli romelime sxva uflebiT
lamde, ar iwvevs sarCelis ganxilvisaTvis gaTvaliswinebul CarCoebSi aris. TumcaRa me-
dauSveblobis ratione temporis cnobas. 14 muxls avtonomiuri arseboba gaaCnia da
misi darRveva ar gulisxmobs sxva daculi
sakuTrebis uflebasTan dakavSirebiT unda
uflebebis darRvevas. aqedan gamomdinare, Careva
aRiniSnos, rom sakuTrebis CamorTmeva Sead-
pirveli muxlis mixedviT SesaZloa gamarTle-
gens erTjerad aqts, maSin, rodesac sakuTrebis
buladac iTvlebodes, magram mainc ewinaaRm-
gamoyenebis akrZalva qmnis gangrZobiT situ-
degebodes me-14 muxls. princi pSi, Tu sasa-
acias. de faqto eqspropriacia, romelic ar
marTlo pirveli muxlis darRvevas cnobs,
moicavs sakuTrebis formalur gadasvlas,
rogorc wesi, saWirod aRar miiCnevs me-14
magram gulisxmobs mkacr SezRudvebs, rom-
muxlis safuZvelze warmodgenili saCivris
lebic gamoixateba sakuTrebis CamorTmevaSi,
Sesaxeb gadawyvetilebis miRebas. ase rom,
miiCneva gangrZobiT Carevad.
ganmcxadeblebi (mosarCleebi) me-14 muxls
xSirad iyeneben rogorc alternatiul safuZ-
5. pirveli muxlis mimarTeba vels sasamarTlosaTvis misamarTad.
konvenciis sxva muxlebTan
pirveli muxli Zalian xSirad ganixileba 6. sakuTrebis uflebis
konvenciis sxva muxlebTan erTad. me-6 mux- dacvis farglebi
lis pirveli punqti adgens, rom “adamianis
aRiarebs ra yoveli adamianis uflebas mSvi-
uflebaTa da movaleobaTa gansazRvris dros,
dobianad isargeblos Tavisi qonebiT, pirve-
yovel adamians aqvs ufleba moxdes misi sa-
li muxli, Tavisi SinaarsiT, uzrunvelyofs
marTliani da sajaro mosmena kanonis mier
sakuTrebis uflebas. es moicavs ara mxolod
Seqmnili damoukidebeli da miukerZoebeli
sakuTrebis flobisa da gamoyenebis uflebas,
sasamarTlos mier.” sakuTrebis ufleba samo-
aramed misi gankargvis uflebasac, rac,
qalaqo uflebaa. rig SemTxvevebSi, romleb-
rogorc sasamarTlom daadgina, “Seadgens
Sic saqme exeba sakuTrebis uflebas, saCivrebis
sakuTrebis uflebis tradiciul da funda-
wardgena xdeba rogorc pirveli muxlis, aseve
mentur aspeqts.”
me-6 muxlis pirveli punqtis safuZvelze.
amis ti piur magaliTs warmoadgens eqspro- pirveli muxli icavs mxolod arsebul
priaciis procedurebi, miwis konsolidaciis sakuTrebas da, Sesabamisad, igi ar uzrunve-
procedurebi an procedurebi, romlebic dakav- lyobs qonebis memkvidreobiT an nebayoflo-
Sirebulia garkveuli ekonomikuri saqmiano- biTi gasxvisebis Sedegad SeZenis uflebas.
bis ganxorcielebisaTvis saWiro licenziis amrigad, samkvidro qoneba ar aris daculi,

9
sanam igi ar gaxdeba sakuTreba. metic, pirve- Sesruldeba savaldebulo piroba. Van Marle
li muxli ar uzrunvelyofs cxovrebis and others saqmeSi sasamarTlom daadgina, rom
garkveuli donis qonis an sxva socialur keTili neba SeiZleba daukavSirdes pirvel
uflebebs, anu yoveli adamianis ufleba SeiZi- muxlSi Sesul sakuTrebis uflebas.
nos qoneba, ar aris masSi daculi. pirveli
sajaro samarTlis sarCelebTan dakavSire-
muxlis ZiriTad amocanas Seadgens arsebuli
biT, rogoricaa sapensio uflebebi, komisiam
sakuTrebis dacva saxelmwifo Carevisagan.
ganasxvava sistemebi, romlebSic monawile
Tumca sasamarTlos araerTxel ganucxade-
Sesatans ixdis garkveul fondSi, romel-
bia, rom konvenciiT aRiarebul uflebaTa da
Sic, mis mier gadaxdili Tanxis odenobis
TavisuflebaTa dacvam garkveul pirobebSi
Sesabamisad, iqmneba individualuri wili,
SeiZleba moiTxovos mxare saxelmwifoTagan
romelic SeiZleba ganisazRvros nebismier
dadebiTi qmedeba. es, pirveli muxlis gage-
konkretul momentSi da is sistemebi, rom-
biT, niSnavs, rom saxelmwifom ara mxolod
lebSic kavSiri axla gadaxdil Senatansa da
Tavi unda Seikavos sakuTrebis uflebaSi
mogvianebiT miRebul sargebels Soris gac-
arbitraluri Carevisagan, aramed mas akisria
ilebiT umniSvneloa. pirveli sistema war-
valdebuleba uzrunvelyos iseTi garemos
moSobs sakuTrebis uflebas aseTi fondis
arseboba, romelSic SesaZlebeli iqneba
nawilze. meore sistema ki efuZneba social-
sakuTrebis uflebis efeqturi ganxorciele-
uri solidarobis princi ps. Muller-is saqme-
ba. es SesaZloa moicavdes qveynis policiis
Si komisiam daadgina, rom im SemTxvevaSic
ZaliTa da sasamarTlo sistemiT uzrunvely-
ki, Tu miviCnevT, rom pirveli muxli uzrun-
ofas sakuTrebis uflebaSi kerZo pirebis
velyofs im pirTa sistemidan sargeblis miRebis
Carevisagan dasacavad. miuxedavad amisa, unda
uflebas, romlebic periodulad ixdidnen
gvaxsovdes, rom saxelmwifoebi sargebloben
Sesatans socialuri dazRvevis sistemaSi, es
valdebulebidan dasaSvebi gadaxvevis uflebiT
mainc ar SeiZleba gagebul iqnes, rogorc
da, Sesabamisad, aSkarad SezRudulia kon-
garkveuli odenobis pensiis garantia. aseT
venciis institutebis uflebamosileba pasuxi
SemTxvevaSi, pensiis odenobis meryeoba Sei-
mosTxovon mxare saxelmwifoebs kerZo piris
Zleba warmoadgendes pirveli muxlis dar-
Tu organizaciis mier sakuTrebis uflebis
Rvevas, Tu saqme gveqneba sargeblis mniS-
xelyofiT gamowveuli konvenciis darRvevi-
vnelovnad SemcirebasTan.
saTvis. nebismier SemTxvevaSi, rodesac saqme
gvaqvs kerZo piris mier sakuTrebis uflebis pasuxi kiTxvaze - Seadgens Tu ara qonebas
xelyofasTan, uzrunvelyofil unda iqnes is garkveuli ekonomikuri saqmianobis warmarTvis
sasamarTlo procedura, romelic Seesabame- licenzia, damokidebuli iqneba, inter alia,
ba konvenciis me-6 muxlis pirveli punqtis sakiTxze, SesaZlebelia Tu ara licenzia
moTxovnebs. ganvixiloT misi mflobelisaTvis imis safuZ-
vliani da legitimuri molodinis Seqmnis
safuZvlad, rom mas gangrZobiTi xasiaTi eqneba
7. “qonebis” cneba da licenzirebuli saqmianobidan sargeblis
konvenciaSi cnebebs avtonomiuri mniSvnelo- gangrZobiTad miRebis SesaZlebloba iqneba.
ba aqvT. rogorc komisiam, aseve sasamarT-
lom, farTod gansazRvres “qonebis” cneba,
8. sakuTrebis uflebis
saerTaSoriso samarTlis Sesabamisad, sadac
SezRudvebi
“qonebis” koncefcia identuria “SeZenil”
uflebaTa koncefciisa. Sporrong and Lonnroth-is saqmeSi sasamarT-
lom pirveli muxli Semdegi sami gansxvave-
daculia rogorc uZravi, aseve moZravi qone-
buli wesis Semcvelad ganmarta:
ba. es vrceldeba, agreTve, sapatento ufle-
bebsa da aqciebze. saxelSekrulebo uflebe- pirveli wesi, romelsac sazogado xasiaTi
bi da sasamarTlos mier dakisrebuli valebi aqvs, acxadebs qonebiT Tavisuflad sarge-
aseve Seadgenen qonebas. pirobiTi valdebuleba blobis princi ps. es gancxadebulia pirveli
mas Semdeg Seva qonebis SemadgenlobaSi, roca punqtis pirvel winadadebaSi. meore wesi exeba

10
qonebis CamorTmevas da mas garkveul pirobebs sirTuleebi Cndeba im SemTxvevebSi, rodesac
uqvemdebarebs. es Cans imave punqtis meore adgili ara aqvs sakuTrebis formalur gada-
winadadebaSi. mesame wesi aRiarebs saxelmwi- svlas. Sporrong and Lonnroth-is saqmeSi sasa-
foTa uflebamosilebas, sxvasTan erTad gaa- marTlom CaTvala, rom arsebul pirobebSi
kontrolon sakuTrebis gamoyeneba sazogadoe- mas Rrmad unda Caexeda saqmeSi da gamoeZia
brivi interesebis Sesabamisad, iseTi kanoneb- im situaciis realuri faqtebi, romelsac
is ZalaSi gatarebiT, romlebsac isini mizni- exeboda sarCeli, raTa gaerkvia, marTlac
saTvis savaldebulod miiCneven. es mocemulia warmoadgenda Tu ara situacia de faqto
meore punqtSi. eqspropriacias, rogorc amas mosarCleebi
(ganmcxadeblebi) amtkicebdnen. am saqmeSi
sasamarTlom daamata, rom imis ganxilvamde
sasamarTlom daadgina, rom mosarCleTa qoneb-
Sesrulda Tu ara pirveli wesi, unda gan-
is gamoyenebis da gankargvis ufleba mniS-
isazRvros, ukanaskneli ori xom ar miesad-
vnelovnad SeizRuda da Tavad sakuTrebis
ageba SemTxvevas. sasamarTlos es pozicia
uflebas daemuqra safrTxe, magram sasamarT-
ufro mtkiced ganisazRvra James-is saqmeSi,
lom mainc ar daadgina de faqto eqspropri-
rodesac axsnil iqna, rom am sami wesis gan-
acia. Papamichalopoulous-is saqmeSi sasamarT-
sxvavebuloba ar gulisxmobs maT Soris kav-
lom daadgina, rom situacia Seadgenda de
Siris ararsebobas. piriqiT, meore da mesame
faqto eqspropriacias, radganac mosarCleebs
wesebi exeba sakuTrebis uflebis SezRudvis
saSualeba ar hqondaT gamoeyenebinaT, gaeyi-
gansakuTrebul SemTxvevebs da amitom ganxi-
daT, memkvidreobiT gadaecaT, daegiravebi-
lul unda iqnen pirvel winadadebaSi gacxa-
naT an gaeCuqebinaT TavianTi sakuTreba. am-
debuli sazogado princi pis WrilSi.
rigad, cxadia, rom mxolod Zalian gan-
aqedan gamomdinareobs, rom pirveli winadadeba sakuTrebul SemTxvevebSi miiCneva sakuTreb-
warmoadgens mesame damoukidebel safuZvels is uflebis SezRudva (Careva) de faqto
CarevaTa (SezRudvaTa) regulirebisaTvis. is eqspropriaciad.
faqti, rom esa Tu is Careva (SezRudva) ar
jdeba CamorTmevis wesis da arc gamoyenebaze
kontrolis wesis CarCoebSi, ar niSnavs, rom 8.2. kontroli sakuTrebis
igi avtomaturad arRvevs pirvel muxls. gamoyenebaze
pirveli muxlis meore punqtSi naTqvamia, rom
8.1. sakuTrebis CamorTmeva saxelmwifos ufleba aqvs garkveul pirobeb-
pirveli muxlis meore winadadebaSi naxsene- Si ganaxorcielos sakuTrebis gamoyenebaze
bi sakuTrebis CamorTmeva ar uTanabrdeba kontroli. sakuTrebis CamorTmevis viwro
saerTaSoriso samarTlis “CamorTmeva-gamorT- gansazRvrebis gamo, gamoyenebaze kontroli
mevas”. saerTaSoriso samarTalSi Careva SezRudvaTa farTo speqtrs moicavs. amis
(SezRudva), romelic scildeba mxolod ti piuri magaliTi iqneboda mSeneblobis akrZa-
sakuTrebis gamoyenebaze socialuri kontro- lva, garkveuli ekonomikuri saqmianobis ganx-
lis farglebs da gavlenas axdens kerZo orcielebis licenziis gauqmeba an rentis
sakuTrebis xelSeuxeblobaze, Seadgens “Cam- kontroli.
orTmeva-gamorTmevas” da Sedegad moiTxovs
garkveuli SezRudvebi miiCneva sakuTrebis
kompensacias. konvenciis institutebis gan-
gamoyenebis kontrolad da ara mis CamorTme-
martebiT ki CamorTmevas ufro viwro gageba
vad, miuxedavad imisa, rom adgili aqvs
gaaCnia.
sakuTrebis gadasvlas. aseTia SemTxvevebi,
situacia naTelia, rodesac adgili aqvs rodesac konfiskacia sakuTrebis gamoyenebis
sakuTrebis gadasvlas. pirveli muxlis me- wesebis ZalaSi gatarebisaTvis aucilebel
ore winadadeba miesadaga britanuli gemTm- RonisZiebas warmoadgens. Handyside-is saqme-
Seneblobis da sahaero xomaldebis warmoeb- Si, romelic pirveli iyo aseT saqmeTa Soris,
is saxelmwifo seqtorSi gadasvlis saqmes, sasamarTlom CaTvala, rom wignis ganadgure-
sadac kanonmdeblobam kerZo sakuTreba gada- ba masSi bilwi sityvebis aRmoCenis Semdeg
sca moqiravneebs. gamarTlebuli iyo meore punqtis mixedviT.

11
saxelmwifos ufleba uzrunvelyos gadasax- Si, sadac urbanuli ganviTarebis sqemis safuZ-
adebis an sxva Sesatanebis Tu jarimebis gada- velze moxda sakuTrebis uflebis SezRudva,
xda, warmoadgens sakuTrebis gamoyenebaze sasamarTlom daadgina, rom am saqmes unda
kontrolis uflebis specifikur aspeqts. igi misadageboda pirveli winadadeba, radgan mo-
Seicavs ara mxolod gadasaxadis gadaxdevineb- sarCelis saCivari ukavSirdeboda xelisufal-
isaTvis saWiro nabijebs, aramed Tavad gada- Ta zogad qcevas da ara romelime speci-
saxadis dadgenasac. fikur nabijs, romelic zRudavda gamoyenebas.
arsebuli sasamarTlo praqtikis safuZvelze
Zalian Znelia im SemTxvevebisaTvis mkacri
8.3. sxva saxis SezRudvebi
kriteriumis dadgena, romlebsac unda mie-
rogorc ukve aRiniSna, pirveli punqtis pirve- sadagos pirveli winadadeba. am sistemis susti
li winadadeba iZleva sakuTrebis uflebis mxareebi mravali avtoris mier iqna gakri-
SezRudvaTa (CarevaTa) regulirebis calkeul tikebuli. gamoiTqva azri, rom sasamarTlos
safuZvlebs. aseTi motivacia pirvelad gamoy- mier gamoyenebuli midgoma xelovnuri iyo
enebul iqna Sporrong and Lonnroth-is saqme- da pirvel muxlSi daculi sakuTrebis ga-
Si. am saqmeSi eqspropriaciis grZelvadianma rantiis zogad xasiaTTan gacilebiT ufro
nebarTvebma da mSeneblobis akrZalvebma gav- Sesabamisi iqneboda SezRudvaTa (CarevaTa)
lena moaxdines momCivanTa qonebaze, magram sxvadasxva ti pebis kvalificireba rogorc
eqspropriacia faqtiurad arasodes ganxor- CamorTmevis an gamoyenebaze kontrolisa.
cielebula. imis gadawyvetisas, Tu romeli
wesi miesadageboda arsebul pirobebs, sasa-
marTlom iolad miiRo gadawyvetileba 9. SezRudvaTa (CarevaTa)
mSeneblobaze gavrcelebul akrZalvebTan kontroli
dakavSirebiT, radganac isini aSkarad gamoy-
cxadia, faqtebisa da kanonis rTuli kombina-
enebaze kontrolis ganxorcielebis saSuale-
ciebi aZnelebs SezRudvaTa (CarevaTa)
bebs warmoadgendnen. magram rac Seexeba eqspro-
garkveul kategoriebad klasificirebas. am-
priaciis nebarTvebs, “isini ar iyvnen gam-
rigad, sazRvari meore punqtSi moxseniebul
iznuli gamoyenebaze kontrolis an SezRud-
“gamoyenebaze kontrolsa” da pirveli punq-
visaTvis.” imdenad, ramdenadac isini warmoad-
tis pirvel winadadebaSi “sxva Carevebs
gendnen pirvel nabijs qonebis CamorTmevaSi,
(SezRudvebs)” Soris bundovania da maT Soris
es nebarTvebi ar jdebodnen meore punqtis
gansxvavebis moZebna Znelia. metic, CamorTme-
gavrcelebis farglebSi. ase rom, isini unda
vis cnebis viwro gansazRvreba arTulebs
ganexilaT pirveli punqtis pirveli winadade-
kompensaciis sakiTxs, romelic SesaZloa sxva
bis Sesabamisad (pirveli punqtis pirvel
CarevebTan (SezRudvebTan) dakavSirebiTac
winadadebasTan mimarTebaSi).
wamoiWras da ara mxolod im SemTxvevebSi,
sasamarTlom aseTi midgoma daadastura rodesac CamorTmevas aqvs adgili. Tumca aseTma
Semdgomi gadawyvetilebebiTac. pirveli wi- klasifikaciam dakarga Tavisi mniSvneloba
nadadeba miesadaga im saqmeebs, romlebSic iurisprudenciaSi arsebuli tendenciis gamo,
sasoflo sameurneo miwebis gadanawilebis yvela Careva (SezRudva) erTsa da imave moTx-
proceduram gamoiwvia mosarCleTaTvis miwis ovnebs dauqvemdebaron imis gadawyvetisas,
droebiTi CamorTmeva. sasamarTlom CamorTme- dairRva Tu ara pirveli muxli. CarevaTa
vis droebiTi xasiaTi gadamwyvetad CaTvala (SezRudvaTa) analizisas, konvenciis insti-
da daaskvna, rom situacia ar Seadgenda tutebi ukvirdebian:
sakuTrebis CamorTmevas. meore saqmeSi sasa-
pirveli _ Carevis (SezRudvis) mizans;
marTlom daadgina, rom momCivanis sasargeb-
lo arbitraluri gadawyvetilebis sakanonm- meore _ Carevis (SezRudvis) kanonierebas;
deblo saSualebiT gauqmeba ar SeiZleba ganix- mesame _ Carevis (SezRudvis) Sesabamisobas
ilebodes rogorc CamorTmeva, magram war- saerTaSoriso samarTlis ZiriTad principebTan
moadgens Carevas, romlis ganxilvac pirveli (es moTxovna dgeba mxolod im SemTxvevebSi, rodesac
muxlis mixedviT unda moxdes. Pochas-s saqme- saqme gvaqvs sakuTrebis CamorTmevasTan);

12
dabolos _ proporciulobas Carevis mizansa sazogadoebasa da mis saWiroebebs, adgilo-
da mis misaRwevad gamoyenebul saSualebaTa brivi xelisuflebis warmomadgenlebs ufro
Soris. ukeT SeuZliaT imis gansazRvra, Tu ra Se-
dis sazogadoebriv interesebSi, vidre saer-
TaSoriso mosamarTles. Tavdapirvelad swored
9.1. Carevis (SezRudvis) adgilobrivma xelisuflebam unda gansazRvros
mizani rogorc problemis arseboba, ise mdgomareo-
Lithgow-s saqmeSi sasamarTlom ganmarta, rom bis gamosasworeblad saWiro qmedebebi. maTi
moTxovna imisa, rom Careva (SezRudva) iyos Sefaseba, rogorc wesi, iTvaliswinebs im
sazogadoebriv interesebSi, ukavSirdeba am politikur, socialur Tu ekonomikur sak-
Carevis motivaciasa da mis gamarTlebas. iTxebs, romelTa Sesaxeb mosazrebebi demokra-
rogorc Cans, ar arsebobs raime gansxvaveba tiul sazogadoebaSi SesaZloa mniSvnelovnad
pirveli punqtis meore winadadebaSi naxseneb gansxvavdebodes. amitomac sasamarTlo pativs
sazogadoebriv interessa da meore punqtSi scems kanonmdebelTa mosazrebebs imis Sesax-
xsenebul saerTo interesebs Soris. prece- eb, Tu ra Sedis sazogadoebriv interesebSi,
dentul samarTalSi am terminTa SenacvlebiT Tuki es mosazrebebi safuZvels moklebuli
xmarebis magaliTebic gvxvdeba. magaliTad, ar aris. arsebobs kargad Camoyalibebuli
Tsomptsos and others-is saqmeSi sakiTxi, precedentuli samarTali, romelic erovnul
eqspropriaciis zoma Seesabameboda Tu ara xelisuflebas normidan SesaZlo gadaxvevis
pirvel muxls, ganixileboda mis “saerTo farTo uflebebs aniWebs qalaqgegmarebis,
interesebTan”, da ara “sazogadoebriv inter- gansaxlebis Tu fiskaluri politikis sfer-
esebTan”, mimarTebaSi. oebSi sazogadoebriv interesebSi myofi le-
gitimuri miznis dadgenisas.
sazogadoebriv interess, rogorc es James-
is saqmeSia ganmartebuli, ufro farTo gage- Tumca es ar niSnavs moqmedebis SeuzRudav
ba aqvs. am saqmeSi mosarCleebi amtkicebdnen, Tavisuflebas. sasamarTlo uflebas itovebs
rom sazogadoebriv interesebSi yofnis moTx- Seamowmos, xom ar aris erovnuli xelisu-
ovna gulisxmobda, rom sakuTrebis CamorT- flebis gadawyvetileba aSkarad usafuZvlo.
mevas sargebeli unda moetana mTeli sazoga- am mizniT man SeiZleba gamoiZios saxelmwi-
doebisaTvis da rom erTi piris mier meore- fos qmedebis realuri motivaciebi, imisaTvis,
saTvis sakuTrebis ZaldatanebiT gadacema am rom naxos, arsebobda Tu ara aSkara mizani,
ukanasknelis sasargeblod ar SeiZleba em- rac gulisxmobs im faqtebis gamoTxovnas,
saxurebodes sazogadoebriv interesebs. sasa- romelTa safuZvelzec moqmedebda erovnuli
marTlom gaiziara, rom marTlac, “sakuTreb- xelisufleba.
is CamorTmeva, romelic, kerZo pirisaTvis
konkretuli sargeblis miniWebisa garda, sxvas
arafers isaxavs miznad, ar SeiZleba Sediodes 9.2. Carevis (SezRudvis)
sazogadoebrivi interesebSi. Tumca, daamata kanoniereba
ra, rom “sakuTrebis CamorTmeva, legitimuri pirveli muxli adgens, rom qonebis CamorT-
socialuri, ekonomikuri an sxva politikis meva unda “akmayofilebdes kanoniT dadgenil
gatarebis mizniT, SeiZleba iyos sazogadoe- pirobebs”, xolo mis gamoyenebaze kontroli
briv interesebSi im SemTxvevaSic, Tu farTo dasaSvebia, Tu igi efuZneba iseT kanonebs,
sazogadoeba pirdapir ar iyenebs an sarge- romlebsac saxelmwifo savaldebulod miiC-
blobs am CamorTmeuli sakuTrebiT”, sasa- nevs. kanonierebis moTxovna Seesabameba ufro
marTlom uaryo mosarCleTa argumenti. farTo princi ps, rom konvenciaSi daculi
uflebebisa da Tavisuflebebis SezRudvas
imis gadawyvetisas, Tu ra SeiZleba Seadgen-
kanonieri safuZveli unda gaaCndes.
des sazogadoebrivi interesebidan gamomdinare
legitimur mizans, saxelmwifoebi sargebloben konvenciis institutebma ramdenimejer ganacx-
normidan SesaZlo gadaxvevis farTo far- ades, rom am gagebiT SesaZlo gadasinjvis
glebiT. rogorc sasamarTlom James-is saqmeSi farglebi SezRudulia. adgilobrivi kanonis
daadgina, ufro axlos icnoben ra TavianT ganmarteba da misadageba, upirveles yovlisa,

13
erovnuli xelisuflebis, gansakuTrebiT ki i pebi warmoadgens im princi pebs, romlebic
sasamarTlos saqmea. es konvenciis institute- saerTaSoriso samarTalSi Camoyalibda ucx-
bisaTvis miRebuli faqtia. isini konvenciis oelTa qonebis eqspropriaciasTan dakavSire-
darRvevad cnoben kanonSi mxolod aSkara biT. Tumca konvenciis Seqmnis droidan sakuTre-
Secdomis arsebobas an SemTxvevas, rodesac bis Rirebuleba mniSvnelovnad Seicvala da
kanoni misadagebul iqna arasworad an arbi- dRes sakamaToa “adekvaturi, drouli da
tralurad. efeqturi” kompensacia yvela SemTxvevaSia
kanoni, romelic Carevis (SezRudvis) safuZ- saWiro Tu ara.
vels warmoadgens, unda Seesabamebodes am princi pebis CarTvam CamorTmevis wesSi misi
garkveul kriteriumebs. igi unda iyos interpretaciis seriozuli problema war-
Tanabrad xelmisawvdomi da ganWvretadi. me- moSva. umniSvnelovanesi sakiTxi iyo, unda
tic, sasamarTlo xazs usvams, rom termini gavrcelebuliyo Tu ara saerTaSoriso sa-
“samarTali” konvenciaSi aRniSnavs Sidasax- marTlis standartebi Tanabrad, rogorc
elmwifoebriv samarTals. “Sidasaxelmwifoe- ucxoelebze, aseve moqalaqeebze, Tu mxolod
briv samarTalSi unda arsebobdes xelisu- ucxoelebze. James-is saqmeSi sasamarTlom
flebis mxridan arbitraluri Carevisagan CaTvala, rom saerTaSoriso samarTlis princ-
samarTlebrivi dacvis saSualeba.” i pebi ar vrceldeba im RonisZiebebze, rom-
kanonierebis moTxovnasTan dakavSirebiT um- lebsac saxelmwifo axorcielebs Tavisi qveynis
niSvnelovanes sakiTxs warmoadgens is, Tu moqalaqeebis qonebasTan dakavSirebiT. sasa-
ra odenobiT unda mieces moqmedebis Tavisu- marTlom uaryo mosazreba, rom xsenebul
fleba aRmasrulebel organos. sasamarTlos sazogado saerTaSoriso samarTalze xazgas-
xSirad aRuniSnavs, rom SeuZlebelia abso- mis amgvari interpretacia gadaWarbebulia.
luturi sizustis miRweva kanonis Seqmnisas, sasamarTlos azriT, amgvari xazgasma sul
magram, miuxedavad amisa, kanoni, romelic cota or mizans emsaxureba: pirveli - igi
iZleva moqmedebis Tavisuflebas, unda miu- saSualebas aZlevs aramoqalaqeebs TavianTi
TiTebdes am Tavisuflebis farglebs.” us- uflebebis dasacavad pirdapir mimarTon ECHR-
afuZvlo ar aris kanonis aRmasrulebeli s organoebs saerTaSoriso samarTlis Sesa-
organoebisaTvis Tavisuflebis miniWeba imis bamisi princi pebis safuZvelze, maSin, rode-
gadawyvetaSi, Tu rodis Caerios sakuTrebis sac winaaRmdeg SemTxvevaSi maT amisaTvis
uflebaSi, radgan aseT gadawyvetilebaze, Sesabamisi di plomatiuri arxebis an davis
rogorc wesi, gavlenas axdens faqtorTa gadawyvetis sxva xelmisawvdomi saSualebeb-
farTo speqtri, magram ar arsebobs raime is Zebna mouxdebodaT. meorec, amiT xdeba
mizezi imisaTvis, rom aRmasrulebeli orga- aramoqalaqeTa (ucxoelTa) poziciis dacva
noebi Tavisuflad wyvetdnen iseT sakiTxebs, pirveli protokolis ZalaSi SesvliT maTi
romlebic dakavSirebulia kompensaciis gace- uflebebis SezRudvisagan, rac gamoricxavs
mis saWiroebis dadgenasTan an misi odenobis msgavs argumentebs.
gansazRvrasTan. Hentrich-is saqmeSi sasamarT-
cxadia, arsebuli precedentuli samarTlis
lom daadgina, rom sagadasaxado organoTa
mixedviT, am princi pebma SeiZleba warmoSvas
mier qonebis CamorTmeva upiratesi Sesyidvis
gansxvavebebi ucxoelebisa da moqalaqeTaTvis
uflebis safuZvelze xorcieldeboda Sexed-
ulebisamebr, maTi qmedeba ar iyo winaswar kompensaciis sakiTxTan mimarTebaSi. rogorc
iolad gansazRvradi da ar iyo uzrunvelyo- sasamarTlom daadgina, aseTi gansxvavebuli
fili proceduruli TavdacviTi saSualebe- mopyroba ar Seadgens konvenciis pirveli oqmis
bi, ris gamoc Careva arakanonierad cno. me-14 muxliT dadgenili diskriminaciis akrZa-
lvis darRvevas, radganac SesaZloa arsebob-
des mniSvnelovani safuZveli ucxoelebisa
9.3. saerTaSoriso samarTlis da moqalaqeebis gansxvavebisaTvis, rodesac
ZiriTadi princi pebi saqme exeba kompensacias, gansakuTrebiT so-
pirveli punqtis meore winadadebaSi xsenebu- cialur reformasTan dakavSirebiT qonebis
li saerTaSoriso samarTlis ZiriTadi princ- CamorTmevis gamo.

14
9.4. Carevis proporciuloba qtis meore winadadeba ar Seicavs aSkara
miTiTebas kompensaciis Sesaxeb. Tumca sakuTre-
Sporrong and Lonnroth-is saqmeSi sasamarT-
bis dacva aseTi pirobis gareSe uazro da
lom ganacxada, rom mas unda ganesazRvra,
araefeqturi iqneboda. amitom James-is saqmeSi
xom ar iqna darRveuli balansi sazogadoe-
sasamarTlo daeyrdno saerTo evropul stan-
brivi interesebidan gamomdinare moTxovnebsa
darts da pirveli muxli Semdegnairad gan-
da pirovnebis ZiriTadi uflebebis dacvis
marta:
moTxovnas Soris. sasamarTlom ganmarta, rom
am balansis Zieba gasdevs mTels konvencias “xelSekrulebis monawile saxelmwifoTa sa-
da es asaxulia pirvel muxlSic. sasamarT- marTlebrivi sistemebis Sesabamisad, ko-
lom erovnuli kanonmdeblobis da ECHR-s mpensaciis gadaxdis gareSe sazogadoebrivi
safuZvelze Seiswavla saqmis faqtebi, raTa interesebisaTvis sakuTrebis CamorTmeva gam-
ganesazRvra, saxelmwifos qmedeba xom ar arTlebulad iTvleba mxolod gamonaklis
ugulebelyofda garantirebul uflebebs, xom SemTxvevebSi. . . ra Tqma unda, kompensaciis
ar iyo darRveuli balansi da mosarCleebs pirobebi imis Sefasebis saSualebas iZleva,
xom ar daekisraT “pirovnuli da gadaWarbe- sadavo kanonmdebloba icavda Tu ara sxva-
buli” simZime. dasxva Tavmoyril interesTa Soris sa-
marTlian balanss da xom ar akisrebda ara-
saqmeSi Tavmoyrili sajaro da kerZo inter-
proporciul simZimes mosarCleebs.”
esebis awon-dawonvisa da dabalansebis moTx-
ovna James-is saqmeSi sxvadasxva pirobebiT kompensaciis donesTan dakavSirebiT, sasamarT-
gamoixata, sasamarTlom CaTvala, rom “unda lom daamata, rom sakuTrebis CamorTmeva misi
arsebobdes proporciuli kavSiri miznis mis- Rirebulebis Sesabamisi Tanxis gadaxdis gareSe
aRwevad gamoyenebul saSualebebsa da misaR- warmoadgens araproporciul simZimes, Tumca
wev mizans Soris.” sruli kompensacia yvela SemTxvevaSi ar aris
aucilebeli. sazogadoebriv interesebSi myo-
Gillow-is saqmeSi, komisiis SexedulebiT, mi- fi iseTi legitimuri miznebi, romlebic
uxedavad imisa, rom sakiTxisadmi midgoma ekonomikuri reformis an ufro didi so-
CamorTmevis wessa da gamoyenebaze kontro- cialuri samarTlianobis ganxorcielebas
lis wesSi TiTqmis erTnairia, proporciu- emsaxureba, SesaZloa ar moiTxovdnen sruli
lobis sazomi aSkarad gansxvavebulia, “rad- sabazro Rirebulebis anazRaurebs.
ganac pirveli muxlis pirvel winadadebaSi
mocemuli saerTo wesis mixedviT Tu ganvix- amrigad, pirveli muxli ar moiTxovs Tana-
ilavT, sakuTrebis CamorTmeva ufro serio- bari donis kompensacias yvela kategoriis
zuli movlenaa, vidre mis gamoyenebaze kon- CamorTmevisaTvis, radganac rogorc CamorT-
troli, ris SemTxvevaSic sruli sakuTreba meuli sakuTrebis xasiaTis, iseve Sesabamisi
SenarCunebulia. amrigad, rogorc Cans, kompensaciis standartis arCevis pirobebi,
SezRudvis (Carevis) seriozuloba unda gan- sakuTrebis sajaro (saxelmwifo) seqtorSi
sazRvravdes mis gamamarTlebeli pirobebs da gadasvlis SemTxvevaSi, SeiZleba gansxvavde-
Sesabamis kompensacias, rac imas niSnavs, rom bodes im moTxovnebisagan, rac sakuTrebis
proporciulobaze zedamxedveloba saqmidan sxva mizeziT CamorTmevis SemTxvevaSi dgeba.
saqmemde SesaZloa gansxvavebuli iyos. am- saxelmwifoebi aSkarad sargebloben SesaZ-
rigad Sesabamisi proporciulobis testis lo gadaxvevis garkveuli uflebiT kompensaci-
analizi unda moxdes TiToeuli konkretuli is Sesabamisi donis gansazRvrisas. Tumca,
Carevis ti pis gaTvaliswinebiT. rogorc Cans, kerZo sakuTrebis eqspropri-
aciis Cveulebriv pirobebSi samarTliani ko-
mpensaciis uzrunvelsayofad unda moxdes
9.4.1. proporciuloba da sruli Rirebulebis gadaxda. Henrich-is saqme-
sakuTrebis CamorTmeva Si sasamarTlom Caatara testi proporciu-
Tu ar CavTvliT saerTaSoriso samarTlis lobaze da interesTa tolobis erT-erTi
zogadi princi pebis moxseniebas, pirveli pun- elementi iyo araadeqvaturi kompensacia.

15
9.4.2. proporciuloba da Seicavs procedurul moTxovnebs da daaskv-
kontroli sakuTrebis na, rom Sesabamisi procedura saSualebas
gamoyenebaze iZleoda, gaTvaliswinebuli yofiliyo momCi-
vanis danaSaulisa da ganxorcielebuli kanon-
radganac pirveli muxlis meore punqti acx-
darRvevis xarisxi. amrigad, Careva Seesabam-
adebs, rom saxelmwifos SeuZlia iseTi kanon-
eboda meore punqtis moTxovnebs. Scolo-s
ebis SemoReba, “romlebsac is aucileblad
saqmeSi mniSvnelovani sakiTxi iyo mTavrobis
miiCnevs” sakuTrebis gamoyenebaze kontroli-
mier gansaxlebis politikis ganxorcielebis
saTvis Tu es sazogado interesebSia, sasa-
mizniT binebis gamoyenebaze ganxorcielebu-
marTlom Handyside-is saqmeSi CaTvala, rom
li kontroli. binebis mesakuTreebs ar See-
igi unda Semofargluliyo mxolod kiTxvis
ZloT moqiravneTa gamosaxleba. am sferoSi
qveS mdgomi SezRudvis miznisa da misi
saxelmwifoTa SesaZlo gadaxvevis farTo
kanonierebis gadasinjviT. Tumca SemdgomSi
uflebebis gaTvaliswinebiT, sasamarTlom
sasamarTlom Seicvala pozicia. dRes meore
italiis kanonmdeblobis mier miRebuli gan-
punqti ganixileba rogorc erT-erTi pirve-
sakuTrebuli RonisZiebebi, maTi gamoyenebis
li muxlis sam wesTagani da, amrigad, igi
calkeuli gamonaklisebis garda, misaRebad
gagebul unda iqnes pirvel winadadebaSi
cno arsebuli miznisaTvis. Tumca, kompeten-
mocemuli zogadi princi pebis WrilSi. aqedan
tur xelisufalTa kraxi am debulebaTa swo-
gamomdinareobs, rom sakuTrebis gamoyenebis
rad misadagebaSi ewinaaRmdegeboda pirveli
SemzRudavi RonisZiebis proporciulobac unda
muxlis meore punqtis moTxovnebs.
iqnes gadasinjuli.
saxelmwifoebi sargebloben moqmedebis far-
Gillow-is saqmeSi komisiam miiCnia, rom is
To TavisuflebiT sakuTrebis gamoyenebaze,
proporciulobis testi, romelic unda mie-
raTa “uzrunvelyon gadasaxadebis, Sesatanebis
sadagos sakuTrebis gamoyenebaze kontrolis
an jarimebis gadaxda”. Tumca es Zalaufleba
RonisZiebebs, naklebad mkacri unda iyos
SeuzRudavi ar aris da proporciulobis
sakuTrebis CamorTmevasTan dakavSirebiT gamoy-
testi aqac unda iqnes gamoyenebuli. Svens-
enebul testTan SedarebiT da igi damokide-
ka Managementgruppen v. Sweden-is saqmeSi
buli unda iyos dawesebuli akrZalvis sim-
komisiam daadgina, rom “gadasaxadebis gazrdiT
wvaveze. arsebuli precedentuli samarTlis
warmoqmnilma finansurma valdebulebam Sesa-
safuZvelze SeiZleba davaskvnaT, rom sax-
Zloa uaryofiTad imoqmedos mflobelobis
elmwifoebs SesaZlo darRvevis farTo ufle-
garantiaze, Tu igi gadaWarbebul simZimes
bebi eniWebaT sakuTrebis gamoyenebaze SezRud-
akisrebs pirovnebas, an mniSvnelovnad amZ-
vebis dawesebaSi. rogorc Cans, mxolod gamonak-
imebs mis finansur mdgomareobas.” sagadasax-
lisi RonisZiebebi miiCneva araproporciulad.
ado davalianebebis iZulebiT amoRebasTan
magaliTad, Mellacher-is saqmeSi, romelic dakavSirebiT, saxelmwifoebs eniWebaT SesaZ-
saijaro kanonmdeblobas Seexeboda, sasamarT- lo gadaxvevis (darRvevis) farTo farglebi.
lom CaTvala, rom Carevis miznisa da sxva Gasus Dosier- und Fordertechnik GmbH-i s
pirobebis gaTvaliswinebiT, rentis iseTi Sem- saqmeSi sasamarTlom gadawyvita, rom igi “mxed-
cirebebic ki, romlebic, TavianTi odenobiT, velobaSi miiRebs kanonmdeblis Sefasebas aseT
gasaocari iyvnen, ar iyvnen imdenad araSesa- sakiTxebTan dakavSirebiT, Tuki is moklebuli
bamisi da araproporciuli, rom gascile- ar aris angariSgasawev safuZvels.”
bodnen saxelmwifos dasaSvebi gadaxvevis
sazRvris farglebs. is faqti, rom zogierT-
9.4.3. proporciuloba da sxva
ma pirma ganicada sxvebze didi danakargebi,
Carevebi
gamoyenebuli sqemis saerTo xasiaTidan ga-
momdinare, gardauval Sedegad iqna miCneuli. Sporrong and Lonnroth-is saqmeSi, cno ra,
AGOSI-is saqmeSi daisva sakiTxi, ramdenad rom pirveli punqtis pirveli winadadeba Care-
gamarTlebul RonisZiebas warmoadgenda kon- vaTa regulirebis specialur normas Seicavs,
fiskacia udanaSaulo mesakuTris mimarT. sasa- sasamarTlom Seiswavla, darRveuli iyo Tu
marTlom daadastura, rom pirveli muxli ara samarTliani balansi “sazogadoebis saerTo

16
interesebidan gamomdinare moTxovnebsa da punqtis pirvel winadadebaSi mocemul wesTan
pirovnebis ZiriTadi uflebebis dacvis moTx- Sesabamisobis proceduruli moTxovnebi. im
ovnebs Soris”. sasamarTlom ganixila saqme- SemTxvevaSi Tuki arsebobda davis sagnad
Si arsebuli faqtebi da eqspropriaciis Sesaxeb qceul situaciaSi Tavdacvis proceduruli
erovnuli kanoni mouqnelad cno. mosarClee- gzebi, magram maTi gamouyenebloba SesaZloa
bi “srul gaurkvevlobaSi aRmoCndnen Tavian- mieweros mosarCleebs, sasamarTlo ar cnobs
Ti sakuTrebis bedis Sesaxeb”, maT sakuTre- pirveli muxlis darRvevas.
baze gavlenis mqone eqspropriaciis nebar-
Tvebis gamoyenebis didi xnis ganmavlobaSi
gasaCivrebis an am situaciiT gamowveuli 10. samarTliani
danakargebis kompensaciis moTxovnis SesaZle- dakmayofileba (satisfaqcia)
blobis gareSe, ris gamoc isini atarebdnen rodesac sasamarTlo cnobs, rom monawile
“pirovnul da gadaWarbebul” simZimes. sasa- saxelmwifos mier konvenciis darRvevas hqonda
marTlom Tavisi amgvari midgoma ganamtkica adgili, man SeiZleba samarTlianad daakmay-
im saqmeebSi, romlebic exeboda miwis droe- ofilos dazaralebuli mxare, Tuki darRve-
biT gadasvlas miwis konsolidaciis RonisZ- vis Sedegebis srulad gamosworeba saxelm-
iebaTa gatarebis mizniT. am gadawyvetileba- wifos Sida kanonis mixedviT SeuZlebelia.
Ta safuZvelze SeiZleba davaskvnaT, rom unda aRiniSnos, rom sasamarTlos SeuZlia
kompensaciis sakiTxi SeiZleba wamoiWras iseT mxolod fuladi kompensaciis gaReba. mas ar
CarevebTan dakavSirebiTac, romlebic ar war- gaaCnia uflebamosileba daavalos saxelmwi-
moadgenen qonebis CamorTmevas. am gadawyvetile- fos sxva zomebis miReba, magaliTad sakuTrebis
baTa meore mniSvnelovani Tvisebaa pirveli dabruneba.

17
ÝÉËÉÓßÀÌÄÁÀ
ÃÀ
ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÀ
äÄÒÌÀÍ ÛÅÀÒÝÉ

À merikisa da evropis sazogadoebebis damok-


idebuleba sityvis Tavisuflebis mimarT mniS-
religiur niadagze yovelgvari diskriminaciis,
Zaladobisa da arakeTilganwyobis Tavidan
vnelovnad gansxvavdeba erTmaneTisagan. evro- asacileblad. amiT Cven gzas vuxsniT amerikuli
pelebi mas ganixilaven rogorc uflebas, droSebis dawvas protestis niSnad, naciste-
romelic, sxva uflebebis msgavsad, garkveul bis Sesvlas holokostSi gadarCenili
SezRudvebs eqvemdebareba. amerikelebisTvis ki ebraelebiT dasaxlebul teritoriebze, jvre-
sityvis, azris gamoTqmisa da Sesabamis Tavisu- bis dawvas zangebis mimarT mtruli ganwyo-
flebebs udidesi mniSvneloba gaaCnia. arc bis gamosaxatad.
erTi evropeli ar ityoda sityvis Tavisu- msoflios TiTqmis yvela eris warmomadgenels,
flebis Sesaxeb iseT sityvebs, rogoric visTanac me mqonda am Temaze saubari,
amerikelma mosamarTlem, lernd hendma war- daujereblad miaCnia Cveni damokidebuleba
moTqva: swori daskvnebis gakeTeba ufro Sesa- am sakiTxis mimarT. ara-amerikelebisaTvis
Zlebelia sxvadasxva adamianebis mier war- sityvis Tavisufleba politikuri procesis
moTqmuli, zogjer uazro, sityvebis safuZ- erT-erTi mniSvnelovani nawilia da, am pro-
velze, vidre mxolod avtoritetuli pireb- cesis sxva nawilebis msgavsad, igi eqvemde-
is mosazrebebze dayrdnobiT. an rogorc es b a r e b a k a n o n s ( conventional regulation) .
amerikis uzenaesi sasamarTlos mosamarTlem, amerikelebisTvis ki sityvis Tavisuflebas
benjamen kardozom aRniSna, "fiqrisa da si- ufro didi mniSvneloba aqvs. Cvens kanon-
tyvis Tavisufleba yoveli azrisa da Tavisu- proeqtSi adamianis uflebebis Sesaxeb, si-
flebis sawindaria." tyvis Tavisufleba, religiis TavisuflebasTan
am or kulturas Soris arsebuli gansxvave- erTad, erT-erTi pirvelTagania. amerikelebi-
ba SeiZleba mravali konteqstiT iqnas ganx- sTvis es niSnavs ara marto azris gamoTqmis
iluli. magaliTad, evropis nebismieri qveya- Tavisuflebas, aramed emociis gamoxatvis
na gamoricxavs iseTi sityvis Tavisuflebis Tavisuflebasac, rogorc politikuri, aseve
dacvas, romelic eTnikuri an sxva jgufebis individualuri TviTrealizaciis Tval-
mimarT warmoSobs siZulvils. amerikaSi, didi sazrisiT.
xnis ganxilvis Semdeg, egreT wodebuli "mtru- gansxvavebuli damokidebulebebi, romlebic
li sityvis" ufleba SeiZleba daculi iyos sityvis TavisuflebasTan dakavSirebiT war-
samarTlebrivi pasuxismgeblobisagan mxolod moiSvnen, naTlad asaxaven gansxvavebebs amerikis
im SemTxvevaSi, Tu igi ar gamoiwvevs raime individualistur sazogadoebasa da evropis
"ukanono qmedebas". amis gamo aSS-m gaakeTa communitarian da sxva qveynebis sazogadoe-
daTqma konstituciis me-20 muxlTan mima- bebs Soris. amerikisTvis damaxasiaTebeli in-
rTebaSi, romlis Tanaxmad samoqalaqo da dividualisturi, anti-samTavrobo damokide-
politikuri uflebebis Sesaxeb xelSekrule- buleba arasdros yofila iseTi popularu-
baSi monawile yvela saxelmwifo valdebu- li, rogorc dRes, miuxedavad imisa, rom
lia miiRos kanoni erovnul, rasobriv da amerikisa da msoflios istoriaSi mas iy-

18
enebdnen klasobrivi da politikuri intere- saxelmwifoebrivi saqmianobis winaaRmdeg. kano-
sebis gatarebisTvis. meore mxriv, dRes evro- nis Tanaxmad, Jurnalistebi da redaqtorebi,
paSi individualisturma kapitalizmma ver romlebic akritikebdnen jon adamsis swraf-
aRmofxvra (communitarian impulses) impulsebi. vas Zalauflebisaken, dapatimrebul iqnen. erT-
amerikis SeerTebuli Statebisgan gansxvave- erT redaqtors miusajes cxra Tve Tavisu-
biT, TiTqmis yvela evropuli qveynis konsti- flebis aRkveTa im mizeziT, rom man adamsis
tucia moicavs dadebiT ekonomikur da so- administracias "boroti zraxvebis qariSxa-
cialur uflebebs; magaliTad, ramdenime wlis li" uwoda. misi sistema iyo "safrangeTis
win, amerikis SeerTebuli Statebis uzenaes- omi, amerikis sazRvao Zalebi, uzarmazari
ma sasamarTlom daadgina, rom saxelmwifo, mudmivi armia, damatebiTi gadasaxadebis siste-
konstituciis Tanaxmad, ar iyo valdebuli ma". meore redaqtors, romelmac Tqva, rom
daecva oTxi wlis biWis uflebebi, romel- "Cveni krediti dabalia da Cven valdebulni
sac mamamisma mZime fizikuri travma miayena. varT mSvidobian dros visesxoT fuli 8%
aseTi damokidebulebis gamo, naklebad savar- ganakveTiT", warudgines ciliswamebis braldeba.
audoa, rom amerikis SeerTebuli Statebi
es mxolod ramdenime wlis ganmavlobaSi
rodesme xels moaweren saerTaSoriso xe-
grZeldeboda da, sabolood, saswrafod iqna
lSekrulebas ekonomikuri, socialuri da
gauqmebuli. amis Semdeg sajaro debatebi ufro
kulturuli uflebebis Sesaxeb.
gaZlierda da amis Taobaze miRebul iqna
am naSromSi me ar vapireb warmovadgino konstituciuri sanqcia. erT-erTi sakmaod
amerikelebis Sexedulebebi zogadad negati- gaxmaurebuli saqme exeboda niu-iork taimssa
uri uflebebis an sityvis Tavisuflebis Sesax- da CvenTvis yvelaze mniSvnelovan problemas.
eb. aseT sakiTxebTan dakavSirebuli sxvadasxva
midgoma SeiZleba gamarTlebuli iyos Cveni 1960 wels, kritikis Tavidan asacileblad,
gansxvavebuli istoriuli ganviTarebiT. Cemi sajaro mosamsaxureebma praqtikaSi danerges
azriT, evropis praqtika, da ara doqtrina, ciliswamebis Sesaxeb kerZo saqmeebis ganx-
ar Seesabameba azris gamoTqmis Tavisuflebis ilva. maT icodnen, rom samarTlebrivi qmede-
cnebas, misi viwro gagebiTac ki. swored es ba sisxlis samarTlis procesis saxiT ara-
(da ara mxolod es) problema dgas presis konstituciuri iyo. alabamaSi rasistma
winaSe. mxedvelobaSi maqvs kanonebi prezi- policiis komisarma niu-iork taimsis winaaRm-
dentis, saxelmwifos, mTavrobis (premier-min- deg aRZra saqme, romelic exeboda gazeTSi
istri an sxva saministroebi), an parlamen- samoqalaqo uflebebis liderebis (oTxi mRvde-
tis wevrebis Seuracxyofisa da ciliswameb- li) mier gamoqveynebul reklamas, sadac
is Sesaxeb. ramdenime banaluri Secdoma iyo daSvebuli.
mas Semdeg, rac komisarma moigo es sasa-
mTavrobis arc erT oficialur pirs ar uy- marTlo procesi adgilobriv sasamarTloSi
vars sakuTari Tavis kritikis mosmena. maTi da miiRo sakmaod didi fuladi anazRaureba,
popularoba da Zalaufleba erTmaneTTan saqmeSi CaerTo amerikis uzenaesi sasamarT-
pirdapir kavSirSia. amerikis prezidenti, lo. sasamarTlom daadgina, rom ciliswame-
lindon jonsoni, rodesac man warmatebis basTan dakavSirebuli saqmis warmoebis daw-
mwvervals miaRwia, aRSfoTebuli iyo presis yebamde, sajaro mosamsaxurem jer unda daamt-
kritikuli gamosvlebiT; yofilma niu-iorkis kicos gancxadebaSi moyvanili faqtebis siy-
gubernatorma, mario kuomom Sua Rames gam- albe, an Tavad ganmcxadeblis arakeTilsin-
oiZaxa mis mimarT kritikulad ganwyobili disieri damokidebuleba mis mier wardgenili
Jurnalistebi. gancxadebis siyalbis an sisworis mimarT.
amerikaSi sajaro mosamsaxureebisTvis ar sasamarTlo dakvirvebis Sedegad mivida im
moqmedebs raime damcavi samarTlebrivi daskvnamde, rom nebismieri mwvave kamaTis dros
meqanizmi, Tundac usamarTlo da mwvave kri- Secdomebis daSveba gardauvalia da Secdo-
tikis Tavidan asacileblad. amis mcdelobis mis daSvebis ufleba daculi unda iyos.
faqtebi me-18 saukunis bolo wlebSi SeiniS- amerikis SeerTebul StatebSi sasamarTlom
neboda, rodesac miRebul iqna kanonebi anti- ganacxada, rom "xalxi mxars uWers im prin-

19
ci ps, romlis Tanaxmadac sajaro sakiTxebis xolo Tu mas uwodeben "binZur ZaRls", ase-
irgvliv warmoqmnili kamaTi unda iyos Tavis- Ti gancxadeba ar SeiZleba iyos faqtobrivi,
ufali, safuZvliani da sazogadoebisaTvis garda im SemTxvevisa, Tu aq saubaria mis
Ria da sadac mwvave da xandaxan arasasiam- pirad higienasa da ZaRlur bunebaze.
ovnod mkacri kritika mTavrobis da sajaro
evropaSi TiTqmis yvela qveyanaSi arsebobs
mosamsaxureebis mimarT savsebiT dasaSvebia."
kanoni, romlis Tanaxmad sajaro mosamsaxu-
unda aRiniSnos, rom yovelive zemoTqmuli reebis ciliswameba da Seuracxyofa arakanon-
exeba mxolod sajaro mosamsaxureebis da ier qmedebad iTvleba. pirvelad aseTi kanoni
sajaro sakiTxebis Sesaxeb gakeTebul gancx- inglisis samarTalSi gaCnda, Semdeg igi mi-
adebebs da ara kerZo pirebs. iRo dasavleT evropis didma nawilma da
mogvianebiT mTelma dasavleT naxevarsferom.
miuxedavad imisa, rom aseTi standartis damkvi-
1606 wels star Cemberis gadawyvetilebam,
drebis dros bevri sirTule warmoiSva, Zir-
de Liberis Famosis, didi miTqma-moTqma gamoi-
iTadi princi pi naTeli rCeba: sajaro mosam-
wvia. misi azriT, "ganTqmuli adamianebis"
saxureebi ar arian daculni kritikisagan,
Seuracxyofa ufro seriozuli danaSaulia,
ara aqvs mniSvneloba, Tu ramdenad mwvave, arasa-
vidre ubralo adamianisa, radganac "mas Seu-
siamovno da mkacri SeiZleba aRmoCndes igi.
Zlia ara marto mSvidobis dangreva, aramed
evropuli praqtika sakmaod gansxvavebulia, mTavrobaSi areulobis gamowveva".
gansakuTrebiT im SemTxvevaSi, rodesac Zve-
dRes safrangeTSi moqmedebs kanoni sajaro
li gadmonaSTebi kvlav iCenen Tavs. liderebi
mosamsaxureebis Seuracxyofisa da ciliswame-
ciliswamebisa da Seuracxyofis Sesaxeb kanon-
bisagan Tavis dasacavad. am kanonis Tanaxmad
ebs ufro metad kritikis CasaxSobad iyeneben.
xelisuflebis oficialuri piris Seuracxy-
bevr axlad mosul liders - romelic amJa- ofisa da ciliswamebisaTvis ufro maRali
mad arc Tu ise axalia - naklebad esmis, Tu sasjelia SemoRebuli, vidre kerZo pirebis
raoden didi mniSvneloba aqvs Tavisufal SeuracxyofisaTvis. germaniaSi miiCneven, rom
presas demokratiuli sazogadoebis ganviTare- Seuracxyofas da ciliswamebas sajaro mo-
bisaTvis. es SeiZleba aixsnas im faqtiT, rom samsaxureebisTvis ufro meti ziani moaqvs,
evropaSi presa ufro ideologiuria, vidre rac gamowveulia maT mier dakavebuli Tanam-
amerikis SeerTebul StatebSi, an SesaZloa debobebiT. ufro metic, germaniis sisxlis
amis axsna evropis piradi Rirsebis tradi- samarTlis kodeqsi krZalavs prezidentis,
ciaSi veZioT, magram miuxedavad yvela am federaluri respublikisa da misi simboloe-
mizezisa, Seuracxyofisa da ciliswamebis bis, agreTve federaluri kanonmdeblobis,
Sesaxeb kanonebi ufro metad gamoiyeneba xelisuflebisa da sakonstitucio sasamarT-
Jurnalistebisa da sxvaTa mtruli gamosv- los Seuracxyofas. miuxedavad imisa, rom es
lebis sawinaaRmdegod. kanonebi naklebad moqmedeben, isini qaRaldze
swored aq aris saWiro erTmaneTisagan gan- mainc rCebian.
vasxvavoT Seuracxyofa da ciliswameba. vi- es kanonebi ar aris ucxo, gansakuTrebiT
wro gagebiT, ciliswamebis Sesaxeb kanoni aRmosavleT centraluri evropisaTvis.
niSnavs sityvierad an zepirad vinmes winaaRm- amerikulma organizaciam, "fridom hauz",
deg iseTi araswori braldebis wayenebas, romelic sityvis Tavisuflebisa da demokrati-
romlis sicrue an siswore SeiZleba damt- is ganviTarebis sakiTxebze muSaobs, Caatara
kicdes. meore mxriv, Seuracxyofis Sesaxeb aRmosavleT centraluri evropisa da dsT-s
kanoni aris kanoni, romelic krZalavs Seu- qveynebis gamokvleva. TiTqmis yvela qveyanaSi
racxmyofeli epiTetebis gamoyenebas da sax- - albaneTSi, ungreTSi, CexeTis respublika-
elebis darqmevas da sadac faqtis sizustes, Si, saqarTveloSi, poloneTSi, rumineTSi,
siswores an siyalbes yuradReba ar eqceva. serbiaSi - kanoni krZalavs sajaro mosamsax-
rodesac oficialur pirs uwodeben "meqr- ureebis ciliswamebas. magaliTad, ungreTis
Tames" - rac niSnavs, rom es piri iRebs sisxlis samarTlis kodeqsis 232 (1) punq-
qrTamebs - es aris faqtobrivi gancxadeba, tis Tanaxmad:

20
nebismieri piri, romelic avrcelebs oficial- na, rom misi danaSaulia "sazogadoebaSi ux-
uri piris reputaciis Semlaxvel faqtebs, amsi sityvebis gamoyeneba". amisaTvis mopasuxe
an Tavisi saubriT pirdapir exeba am faqtebs, aRiares damnaSaved da Sesabamisad daajarimes.
im piris TandaswrebiT, romelic pirdapir
indoneziaSi erT-erT iurists miusajes 34
kavSirSia oficialuri piris saqmianobasTan,
TviT Tavisuflebis aRkveTa mis mier germa-
Cadis braleul qmedebas.
niaSi warmoTqmuli sityvis gamo, romelSic
aseTi moqmedeba SeiZleba gamarTlebul iqnas man indoneziis yofil da imdroindel prez-
mxolod im SemTxvevaSi, Tu es gamowveulia identebs, suhartosa da sukarnos "diqta-
sajaro interesebis da nebismieri piris kanon- torebi" da suhartos "antidemokrati" uwoda.
ieri interesis dacviT.
ori poloneli studenti kanonis maxeSi gae-
amerikis uzenaesma sasamarTlom niu-iork ba, rodesac isini 1992 wlis demonstraciis
taimsSi gamoaqveyna Tavisi mosazreba, sadac Semdeg yvirodnen - "Zirs valensa - komu-
aRniSnulia, rom: sajaro ganxilvebSi aras- nistebis agenti". es studentebi agreTve dam-
wor faqtebze dayrdnobiT gakeTebuli gancx- naSaveebad aRiares da daajarimes. Jurnal-
adeba did rols TamaSobs simarTlis gamov- istma, Ryszard Zajac-ma gamoaqveyna statia,
linebaSi, radgan maTi erTmaneTTan Sejereba sadac igi katovices adgilobriv sabWos da
naTlad avlens simarTles. zogierTi kanoni cxra oficialur pirs uwodebs "sulelebs"
ciliswamebis Sesaxeb SeiZleba gamarTlebu- da "meorexarisxovan politikosebs", romelTac
li iyos samarTliani braldebis moTxovniT surT Seqmnan "komunisturi partiis komite-
(sadac dasaSvebia Secdomebi winaswari gan- ti". amis gamo, ciliswamebis Sesaxeb kanonis
zraxvis gareSe), magram verafers vityviT im safuZvelze, Jurnalisti daapatimres. igi
kanonebis sasargeblod, romlebic exeba prez- daajarimes da miusajes 10-Tviani patimroba,
identis, sajaro mosamsaxuris da qveynis radgan man uari ganacxada bodiSis moxdaze.
"Seuracxyofas". aseTi Seuracxyofebi ar
rumineTSi erT-erTma Jurnalistma preziden-
atareben uTanxmoebis naTlad gamoxatul
ti haiesku Seadara Rors, rumineTis xalx-
xasiaTs, rasac Cven amerikaSi vuwodebT "orTq-
uri zRapris mixedviT. mas wauyenes mTavro-
lis gamoSvebas". Tanamdebobis pirebs aqvT
bis piris Seuracxyofis braldeba. agreTve
sakmarisi SesaZlebloba imisa, rom ara sa-
rumineTSi mimdinareobs sasamarTlo procesi
pirispiro azris gamoTqmis uflebis CaxSo-
or ruminel JurnalistTan dakavSirebiT,
biT, aramed sityviTa da saqmiT gaumklavdnen
romelTac ganacxades, rom TiTqos preziden-
upativcemulobiT miyenebul zians. aseTi midg-
ti haiesku suk-Si muSaobs. maT SesaZloa
oma sapirispiro azris gamoTqmasTan dakav-
miusajon 3 wliT Tavisuflebis aRkveTa.
SirebiT Tavidan agvacilebs raime sxva mo-
qmedebebs. amerikaSi azris gamoTqmis Tavisu- 1995 wlis noemberSi, "moskovski komsomole-
flebas usafrTxoebis naTuras uwodeben, ci"-is Jurnalistma, vadim poeglim ruseTis
romelic amcirebs dagrovili uaryofiTi Tavdacvis ministrs, pavel graCovs "qurdi"
emociebis gamovlinebas. uwoda. Seuracxyofis miyenebisTvis igi daadan-
aSaules, magram Semdeg gaamarTles.
savaraudoa, rom yvela es kanoni ar aris
amoqmedebuli. magram maTi umetesi nawili 1995 wlis oqtomberSi, azerbaijanis sasa-
ZalaSia. minda moviyvano ara marto aRmosav- marTlom iumoristuli gazeTis 6 Tanam-
leT centraluri evropis magaliTi, aramed Sromels miusaja 5 wliT Tavisuflebis aRkveTa
sxva qveynebis magaliTebic, rac gagviadvilebs prezident heidar alievis "Rirsebisa da pa-
am sakiTxis gagebas. tivis" SeuracxyofisaTvis. nuTu maTi dapatim-
rebiT prezidentis "pativi da Rirseba" aRdga?
poloneTSi vinme stanislav bartosinskim,
megobarTan saubris dros prezident lex TurqeTSi Jurnalistebma parlamentis depu-
valensas uwoda "nabiWvari". bartosinski tatebi Seadares "pavlovis ZaRlebs", xolo
daadanaSaules poloneli eris, saxelmwifosa prezidents miayenes Seuracxyofa, risTvisac
da misi umaRlesi organoebis sajaro Seu- isini Sesabamisad dasjil iqnen. xorvatelma
racxyofaSi. prokurorma braldebaSi aRniS- Jurnalistebma gamoaqveynes parodia, romel-

21
ic xazs usvamda prezident Franjo Tudjman-is sasamarTlom daadgina, rom miuxedavad imisa,
avtoritaruli mmarTvelobis tendencias. ami- rom politikosebi uflebamosilni arian da-
saTvis maT wauyenes braldeba "yalbi infor- icvan sakuTari reputacia, "kritikis dasaS-
maciis gavrcelebisaTvis". belorusiaSi - sa- vebi farglebi politikosebis mimarT ufro
dac qveynis prezidenti hitlers aqebda - opoz- farToa, vidre kerZo pirebis mimarT". kerZo
iciuri gazeTi "svoboda" daajarimes xelisu- piri sakuTari surviliTa da SegnebiT ay-
flebis oficialuri pirebis gakritikebisaTvis. enebs Tavs sajarod da mzad aris kritikis
CexeTis respublikis sisxlis samarTlis kod- mosasmenad, ambobs sasamarTlo. moTxovna imis
eqsis Tanaxmad, daSvebulia sasamarTlo saq- Sesaxeb, rom gamomsvlelma unda daicvas sak-
mis aRZvra respublikis, misi mTavrobis, par- uTari mosazreba, arRvevs Tavad azris Tavisu-
lamentis, sakonstitucio sasamarTlosa da flebis cnebas, radganac faqtebze da faseu-
prezidentis ciliswamebisaTvis. prezidentma lobebze dayrdnobiT gakeTebuli gadawyvetile-
havelma sakonstitucio sasamarTlos gada- bebi erTmaneTisagan mniSvnelovnad gansxvavde-
ugzavna yvela debuleba, garda debulebisa bian - faqtebi SeiZleba damtkicdes, xolo
prezidentis ciliswamebis Sesaxeb, romel- faseulobebi ara.
mac ar miiRo arc erTi maTgani, garda de- aRmosavleT centraluri evropis yvela qvey-
bulebisa respublikis ciliswamebis Sesaxeb. ana evropis sabWos wevria. maT miiRes adami-
amrigad, prezidentisa da respublikis cil- anTa uflebebis konvencia. aq aRwerili cil-
iswameba kvlav danaSaulad iTvleba. Zalian iswamebisa da Seuracxyofis Sesaxeb kanoneb-
rTulia am gansxvavebebis gageba. nuTu prez- is gamoyeneba arRvevs ara marto am qveynebis
identis posti an respublika imdenad sus- konstituciebs, aramed maT saerTaSoriso
tia, rom maT, dacvis mizniT, esaWiroebaT valdebulebebs.
sisxlis samarTlis sanqciebi? an nuTu 1992 wels yirgizeTis prezidentma, a. akae-
opoziciis dagmobiT isini ufro gaamyareben vma ganacxada: arc erTma saxelmwifom, gan-
TavianT poziciebs? sakuTrebiT civilizebulma saxelmwifom,
ra Tqma unda, es debulebebi moicaven sax- dausjelad ar unda datovos saxelmwifo
elmwifosa da prezidentis pativiscemas. ma- meTauris winaaRmdeg mimarTuli nebismieri
gram ratom awesrigebs am sakiTxs sisxlis qmedeba, saxelmwifo oficialuri pirebis
samarTlis kodeqsi? da ra pativiscemazea Seuracxyofa da erovnuli Rirsebis Selax-
laparaki, Tuki is ZaldatanebiT aris gamowveuli? va. es aucilebelia ara marto kerZo intere-
maSinac ki, rodesac aseTi kanonebi ar aris sebis dasacavad, aramed normaluri, demokra-
cxovrebaSi gatarebuli, rogorc es CexeTis tiuli, samarTlebrivi saxelmwifos Sesaqmnelad.
respublikis magaliTze ganvixileT, isini mainc Tumca es ase aris. demokratia gulisxmobs
aferxeben kritikas. es kanonebi gamoiyeneba gansxvavebebs, romlebic xels uwyoben mSvi-
samarTliani da kanonieri kritikis winaaRm- dobiani saxelmwifo politikis gatarebas.
deg. simarTle yovelTvis unda damtkicdes. sityvis Tavisufleba aucilebeli pirobaa
es Zalian rTuli, Zviri da uSedego proce- demokratiuli sazogadoebis ganviTarebisaTvis.
duraa, gansakuTrebiT maSin, rodesac lapar- Tu nebismieri pirisTvis sityvis Tavisufle-
akia mxolod mosazrebaze. ba demokratiis ganviTarebisaTvis aucilebe-
dabolos, axal konstituciaSi gansazRvru- li uflebaa, xelisuflebis warmomadgenlebs
li kanonebi ar Seesabamebian sityvisa da presis ufleba ara aqvT, "pativiscemis" evfemizmis
Tavisuflebis Sesaxeb arsebul princi pebs. gamoyenebiT CaaxSon sityvis Tavisufleba
aqve minda aRvniSno, rom bevri maTgani ar Seuracxyofisa da ciliswamebis Sesaxeb kanon-
Seesabameba evropis konvencias. adamianTa ebiT. es niRbavs maT xelisuflebaSi darCe-
uflebebis evropis sasamarTlos ganmarte- nisa da demokratiisaTvis xelis SeSlis mcde-
biT, evropis konvencia, romelic amerikis lobas. amis uamravi magaliTi moiZebneba Cvens
doqtrinaze ufro sustia, krZalavs simarT- sisxlian saukuneSi.
lis dacvaze uaris Tqmas da moiTxovs xe-
lisuflebis warmomadgenelTa toleranto- ÌÀÓÀËÀ ÌÏÂÅÀßÏÃÀ IRIS–ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÌ
bas kritikis mimarT. niu-iork taimsis mier (USAID-ÉÓ ÊÀÍÏÍÉÓ ÖÆÄÍÀÄÓÏÁÉÓ
gamoqveynebuli gancxadebis mixedviT, Lingens ÐÒÏÂÒÀÌÉÓ ×ÀÒÂËÄÁÛÉ)

22
ÒÉÈ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÃÀÄáÌÀÒÏÓ
ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉ ÐÒÄÓÀ
ÌÀÒÈËÌÓÀãÖËÄÁÀÓ
äÄÒÌÀÍ ÛÅÀÒÝÉ

È avisufal presasa da marTlmsajulebas


Soris urTierToba, ZiriTadad, ori mima-
ideebs atarebda. es, garkveulwilad, simar-
Tles Seesabameba. zogierT sxva qveyanaSi
rTulebiT ganixileba. erTis mxriv, presa Jurnalistika obieqturobis mimarTulebiT
moiTxovs marTlmsajulebisgan azris gamoTqmis viTardeba. cvlilebebi, romlebic sasamarT-
Tavisuflebis uzrunvelyofas, xolo marTlm- lo sistemaSi mimdinareobs, ufro Rrma da
sajuleba, Tavis mxriv, xSirad uCivis presis safuZvliania. es gansakuTrebiT exeba axal
mier sasamarTlo xelisuflebis saqmianobis sakonstitucio sasamarTloebs, romlebsac
araswor interpretacias da gaSuqebas. sxva dResdReobiT udidesi mniSvneloba eniWebaT
avtorebisgan gansxvavebiT, am eseis mizania samarTlebrivi sazogadoebis ganviTarebisTvis.
ufro Rrmad Caswvdes marTlmsajulebisa da
presis urTierTobis sakiTxs. erT-erT mx- samarTalsa da politikur sak-
ares, romelic Seexeba presis mier sazoga- iTxebs Soris arsebuli zRvari
doebisaTvis sasamarTlo xelisuflebis saqmi- saukune-naxevris win, aleqs de tokevili
anobis Sesaxeb informaciis miwodebas, Se- werda: “iSviaTad Tu wamoiWreba aSS-Si iseTi
darebiT naklebi yuradReba eTmoba, garda erTi politikuri sakiTxi, romelic adre Tu gvi-
gamonaklisisa (gansakuTrebiT aSS-Si): ziani, an marTlmsajulebis ganxilvis sagani ar
romelic masmediis gadaWarbebulma Riaobam gaxdeba.” es gansakuTrebiT vrceldeba evro-
SeiZleba miayenos mopasuxis uflebas sa- pisa da yofili sabWoTa blokis qveynebze,
marTliani procesis Catarebaze. am urTier- sadac es gamonaTqvami dRes ufro aqtualuria,
Tobis dadebiTi mxare, romelic Seexeba pre- vidre tokevilis droindel an dRevandel
sis SesaZlebel da gadamwyvet, xolo xSir- aSS-Si. amerikelebs, romlebic gamudmebiT
ad araadekvatur rols samarTlebrivi, kamaToben sasamarTlo gadawyvetilebebis
demokratiuli sazogadoebis sasamarTlo xe- Taobaze abortis, samoqalaqo uflebebis,
lisuflebis ganviTarebis procesSi, iSviaT- federalizmis, homoseqsualizmis, sisxlis
ad warmoadgens ganxilvis sagans. samarTlis, saarCevno kanonmdeblobisa da
presisa da marTlmsajulebis urTierTobis kampaniis dafinansebis Sesaxeb, SesaZlebelia
es mxare ufro Rrma Seswavlas saWiroebs, es daujerebladac ki moeCvenoT. magram ucxo
gansakuTrebiT gardamaval etapze myofi sax- qveynebis, maT Soris evropisa da samxreT
elmwifoebisaTvis. aRmosavleT centralur afrikis sasamarTlo sistemis iurisprudenciis
evropaSi da yofil sabWoTa kavSirSi orive ganxilva gviCvenebs, rom yvela zemoaRniSnu-
instituti did cvlilebebs ganicdis ara li sakiTxi (agreTve sxva sakiTxebi) damoukide-
mxolod im TvalsazrisiT, Tu ras warmoad- beli sasamarTlo gadawyvetilebis sagans
gendnen isini komunisturi reJimis dros, warmoadgenda. faqtiurad, ucxo qveynebis
aramed istoriuli TvalsazrisiTac. rogorc sasamarTloebis moqmedebis sfero exeba iseT
cnobilia, aseT saxelmwifoebSi masmedia, Zir- sakiTxebs, romelTa ganxilvas aSS yovelTvis
iTadad, erTi konkretuli partiis an fraqciis Tavs aridebda. magaliTad, 60-ian da 70-ian

23
wlebSi, amerikis uzenaesma sasamarTlom uari mogebis SesaZlebloba. evropis praqtikis erT-
ganacxada vietnamis omis kanonierebis sak- erTi yvelaze naTeli magaliTia 1993 wlis
iTxis ganxilvaze, xolo ruseTis sakonsti- gazafxuli da zafxuli, rodesac ruseTis
tucio sasamarTlo ki piriqiT - Seudga CeC- umaRles sabWosa da prezident boris elcins
neTis konfliqtis konstituciurobis gamokv- Soris gamudmebuli brZola mimdinareobda
levas. amerikis uzenaesma sasamarTlom Seqm- sakanonmdeblo sakiTxebTan dakavSirebiT:
na doqtrina, romlis meSveobiTac igi Tavs rogorc ki erTi mxare miiRebda meore mxari-
aridebs "politikuri" sakiTxebis ganxilvas. saTvis dauSvebel brZanebulebas an kanons,
ucxo qveynebis sasamarTloebs aSkarad ara meore mxare dauyovnebliv mimarTavda sakon-
aqvT ufleba Camoayalibon amgvari doqtrina, stitucio sasamarTlos. safrangeTis sasa-
miuxedavad imisa, rom bevrma maTganma poli- marTlo mniSvnelovnad gaZlierda 1974 wels
tikuri debatebis Tavidan asacileblad sxva miRebuli cvlilebiT, romlis Tanaxmadac
gza gamonaxa. garda amisa, amerikis uzenaes erovnuli asambleis an senatis 60 wevrs
sasamarTlos aqvs ufleba TviTon amoarCios ufleba hqonda kanonis miRebamde miemarTa
is saqme, romelsac igi sasamarTlo xelisu- sakonstitucio sasamarTlosTvis. amiT man
flebis saqmianobisaTvis mizanSewonilad miiCnevs. mniSvnelovnad gadaaWarba im pirovnebaTa im-
edebs, romlebmac igi 1958 wels daaarses.
maSinac ki, rodesac sasamarTlo ganixilavs
ekonomikur saqmianobasTan an socialur keTil- evropis sasamarTloebis marTlmsajuleba,
dReobasTan, kerZod, pensiebsa da socialur romelic moicavs monitorings da saarCevno
uzrunvelyofasTan dakavSirebul sakiTxebs, kanonmdeblobis amoqmedebas, mniSvnelovnad
sasamarTlo TiTqmis arafers akeTebs. 1937 aZlierebs maT rols sazogadoebis cxovre-
wlidan, sasamarTlom amerikis mTavrobas baSi, kerZod, mis politikur da socialur
moqmedebis Tavisufleba mianiWa sagadasaxa- aspeqtebSi. miuxedavad am sakiTxebis poli-
do da maregulirebeli politikis gatareba- tikuri da socialuri warmoSobisa da maTi
Si. amerikisgan gansxvavebiT, evropis sasa- gadawyvetis mravalmxrivi da farTo ganStoe-
marTloebi aqtiurad Caerivnen sagadasaxado, bisa, sasamarTloebi maT ganixilaven rogorc
socialuri uzrunvelyofis, pensiebisa da iuridiul sakiTxebs. sasamarTloebi yovelTvis
msgavsi ekonomikuri da socialuri sakiTxeb- ase udgebodnen am sakiTxs. 1803 wels, amerikis
is gadawyvetaSi. ganTqmuli saqmis, merberi medisonis winaaRm-
deg, ganxilvisas, mosamarTle jon marSalma
meore faqtori, romelic gansazRvravs evro-
Tqva, rom miuxedavad imisa, rom kanonis arsi
pis qveynebis sasamarTloebis saqmianobis sf-
da misi politikuri buneba an aRsruleba
eros politikur da socialur sakiTxebTan
sasamarTlo xelisuflebis kompetenciasa da
mimarTebaSi, aris maTi zogadi praqtika, romel-
mis valdebulebas ganekuTvneba, isini mainc
ic TiTqmis yvela qveynis konstituciiT aris
ar ekuTvnian sasamarTlos gansjad saqmeTa
gansazRvruli da romelic ukmayofilo kanon-
ricxvs. arasdros yofila advili samarT-
mdebelTa mcire ricxvs (an prezidents) aZlevs
lebriv da politikur sakiTxebs Soris zR-
saSualebas, mimarTos sakonstitucio sasa-
varis gavleba, magram sasamarTloebma
marTlos konstituciuri da zogjer kano-
yovelTvis icodnen, rom maTi kanoniereba
niT dadgenili sakiTxebis gansaxilvelad.
emyareboda sazogadoebis mier am zRvaris
magaliTad, ruseTSi, 1991 wlidan 1993
arsebobis Segnebas da sasamarTloebis apoli-
wlamde umaRlesi sabWos nebismier wevrs
tikur xasiaTs.
SeeZlo zewola moexdina sakonstitucio
sasamarTloze ama Tu im saqmis ganxilvasTan
dakavSirebiT. amerikaSi ki, gansakuTrebiT presa, rogorc sasamarTloebis
bolo wlebSi, Semcirda sasamarTloebSi gan- saqmianobis momxsenebeli da
saxilveli saqmeebis raodenoba - umetesad amxsneli
federalur sasamarTloebSi, sadac ganixileba sazogadoebis mxridan sasamarTlo xelisu-
TiTqmis yvela erovnuli sakiTxi - da im flebis moqmedebis gageba da gaTaviseba misi
kanonmdeblebma, romlebmac ver gaimarjves efeqturobis sawindaria. swored aq TamaSobs
kongresSi, dakarges saqmis sasamarTloSi presa gadamwyvet rols. kargad gaTviTcno-

24
bierebuli presa aris upirvelesi da albaT piradad ar miswera werili niu-iork taimsis
erTaderTi wyaro, romlis meSveobiTac sa- korespondents, romelSic igi am movlenas im
zogadoeba iRebs informacias sasamarTloeb- droisaTvis yvelaze umniSvnelovanes gadaw-
is moqmedebis Sesaxeb. es warmoadgens yvetilebas uwodebda. SemdgomSi, taimsis
sirTules, rogorc presisTvis, aseve mar- korespondentma gamoaqveyna statia saTauriT
TlmsajulebisTvisac. presis ZiriTadi miza- "umniSvnelovanesi gadawyvetileba", romelSic
nia gaigos, Tu ra Tqva da ra gaakeTa sasa- igi werda: "uzenaes sasamarTlos rom yolo-
marTlom (xSirad es ori gansxvavebuli sak- da sareklamo agenti, lompkinsis saqme rva
iTxia). sasamarTlo gadawyvetileba, romel- dReSi cnobili gaxdeboda". miuxedavad imisa,
sac mosamarTle rTuli, specifikuri eniT rom erTi kviriT adre filosofiuri mniS-
dawerili eseis saxiT warmoadgens, xSirad vnelobis es mosazreba mosamarTle brandais-
rTuli gasagebia ara marto iuridiul sak- ma ganavrco, man saTanadod ver mii pyro sa-
iTxebSi naklebad gaTviTcnobierebuli Jur- zogadoebis yuradReba.
nalistisTvis, aramed mcodne iuristisTvisac. mas Semdeg, rac presa miiRebs gadawyvetile-
miuxedavad am teqnikuri sirTuleebisa, romel- bas ama Tu im saqmis gamoqveynebis Taobaze,
Ta gadalaxva uxdeba presas sasamarTlo gada- yvelaze rTuli sakiTxia misi sazogadoebi-
wyvetilebis gamoqveynebis dros, garda imisa, saTvis gasagebi da martivi eniT gadacema.
rom igi gasagebi eniT unda iyos dawerili, agreTve mniSvnelovania informaciis drouli
man unda gaiTvaliswinos is faqti, rom sa- da swrafi miwodeba. bolo ormoci wlis
zogadoebas ainteresebs saqmis ara teqnikuri, ganmavlobaSi, aSS-is bevri Jurnalisti
aramed politikuri, socialuri, ekonomikuri muSaobs sasamarTlo sakiTxebze, kerZod uze-
an sxva mxareebi. es aseve metad rTulia. naesi sasamarTlos gadawyvetilebis gamoqvey-
presam, upirveles yovlisa, unda gadawyvi- nebaze. mas Semdeg, rac sasamarTloebis saqmi-
tos, Tu ramdenad mniSvnelovania gansaxil- anobis sferos daemata samoqalaqo ufle-
veli saqme da Semdeg - Rirs Tu ara misi bebTan da abortTan dakavSirebuli sakiTxeb-
gamoqveyneba. is ganxilva, ufro meti sainformacio orga-
samwuxarod, es cda yovelTvis ar aris war- nizacia dainteresda am gadawyvetilebebiT,
matebuli. ramdenime Tvis Semdeg, rodesac romelTa gaSuqebas maTi korespondentebi
1995 wlis ivnisSi samxreT afrikis sakon- ganaxorcielebdnen. bevri maTgani maRalkval-
stitucio sasamarTlom miiRo Tavisi umTavre- ificiuri specialisti gaxda; TiTqmis yvelas
si gadawyvetileba, sakonstitucio sasamarT- Seexo aq ganxiluli problemebi, gansakuTre-
los mosamarTlem, jon didkotma metad uCveu- biT ki mas Semdeg, rac uzenaes sasamarTlos
lo nabiji gadadga. man saqveynod gaakritika Cveulebad eqca ramdenime gadawyvetilebis erT
presa da Tavis gamosvlaSi aRniSna, rom pre- dReSi gamotana da TiToeul sakiTxTan dakav-
sam arc ki CaTvala saWirod sazogadoebi- SirebiT mosazrebebis dawera, romlebic aranak-
leb as gverds moicavdnen.
saTvis aexsna am gadawyvetilebis miRebis
ZiriTadi mizezebi. 1930 wels, aSS-is uzen- amgvari sirTuleebis Tavidan asacileblad
aesma sasamarTlom miiRo gadawyvetileba masmediis bevri korespondenti kvalifikaciis
federaluri sasamarTloebis rolis Sesaxeb asamaRleblad gagzavnil iqna iuridiul sas-
saxelmwifo samarTalSi, romelmac gadatri- wavlo kursebze, xolo zogierTi maTgani
aleba moaxdina aswlian iurisprudenciaSi. iuristis xarisxis misaRebadac. Tu ramdenad
gadawyvetilebaSi aRniSnuli iyo, rom uzen- saWiroa JurnalistisTvis am sferoSi kval-
aesi sasamarTlos mosamarTlis, feliqs frank- ifikaciis amaRleba, jer kidev sakamaTo sak-
furteris sityvebiT, federalurma sasamarT- iTxia. bevri Jurnalisti amas saWirod ar
loebma saxelmwifo sasamarTloebis funqciebis miiCnevs. bevri Tvlis, rom iuridiuli ga-
"uzurpacia" moaxdines. es gadawyvetileba naTleba xels SeuSlis Jurnalistsa da sa-
Seexo amerikis cxovrebis TiTqmis yvela as- zogadoebas Soris efeqturi urTierTobis
peqts. miuxedavad amisa, arc erTma amerikulma damyarebas, radganac isini teqnikuri mxaris
gazeTma ar miaqcia am faqts yuradReba manam- mimarT ufro metad mgrZnobiareni da dain-
de, sanam uzenaesi sasamarTlos mosamarTlem teresebulni gaxdebian. Tumca udavoa is

25
garemoeba, rom specializacia garkveulwilad deben sam-oTx-gverdian mimoxilvebs sasamarTlo
saWiroa iseTi sakiTxebis gasagebad, romlebic saqmeebis Sesaxeb, romlebic gasagebi da te-
specialur codnas moiTxoven. qnikuri terminologiiT naklebad datvirTu-
li eniT unda iqnan dawerili. uzenaesi sasa-
riT SeuZlia sasamarTlos marTlos mosamarTleebic ki iyenebdnen maT
daexmaros Jurnalistebs dasaxmareblad.
sasamarTloebs JurnalistebisaTvis bevri ramis gadawyvetilebis gamotanis Semdeg profesorebi
gakeTeba SeuZliaT. aRiares ra masmediis didi Jurnalistebs utareben konsultaciebs, raTa
mniSvneloba kanonis uzenaesobis ganxorciele- maT mieceT SesaZlebloba, ukeT gaigon sasa-
baSi, sasamarTloebma miiRes garkveuli zomebi, marTlos moqmedeba da sworad Seafason misi
raTa daxmarebodnen Jurnalistebs maTi sam- mniSvneloba. yvelaze gaxmaurebuli proce-
uSaos ukeT gagebasa da xalxisaTvis misi sis drosac ki, magaliTad, rogoric iyo sim-
arsis gadacemaSi. safrangeTis sakonstitu- psonis kriminaluri saqme, profesorebi xSirad
cio sasamarTlom ganixila sakiTxi iuridiu- televiziiT an beWdviTi organoebis saSu-
li fakultetis profesoris daqiravebis Sesax- alebiT ganmartavdnen momxdar faqtebs. zo-
eb, romelic xalxsa da presas ukeT auxsni- gierT SemTxvevaSi presa aqveynebda nawyvet-
da sasamarTlos mier gamotanili gadawyvetile- ebs gadawyvetilebidan.
bebis arss. safrangeTis sasamarTloebis mo-
qmedebebis ganmarteba metad seriozuli prob- azris gamoTqmis cdunebis
lemaa, radgan maTi gadawyvetilebebi bevr daZleva
iuridiul formulirebas Seicavs. yvela am xerxis saSualebiT presam SeZlo
1935 wels amerikis SeerTebuli Statebis sasamarTlo saqmianobebis Sesaxeb sazogadoe-
uzenaesma sasamarTlom Seqmna sainformacio bisaTvis informaciis miwodeba, xolo mar-
ganyofileba, romelic, ZiriTadad, faqtebis Tlmsajulebam moi pova farTo sazogadoebis
an sxva informaciis SegrovebiT aris dakave- mxardaWera. erTaderTi ram, rasac amerikis
buli. igi arasdros ganixilavs im sakiTxs, da sxva qveynebis mosamarTleebi mizanSe-
Tu raoden mniSvnelovania miRebuli gadaw- wonilad ar miiCneven, aris momavali an mim-
yvetileba. meore yvelaze mniSvnelovani mov- dinare gadawyvetilebebis, an iseTi miRebuli
lena iyo is, rom sasamarTloebis yovel gada- gadawyvetilebebis sajarod gamocxadeba,
wyvetilebas Tan erTvoda SedarebiT mokle, romlebic mimdinare sakiTxebs exeba, Tundac
magram amomwuravi ganmarteba. dabali instan- sazogadoebisaTvis maTi gamarTlebis an axs-
ciebis sasamarTlo gadawyvetilebebs win nis mizniT. sasamarTlo Tavis damokidebule-
erTvoda Canawerebi, romlebic asaxavdnen ama bas gadawyvetilebebis da mosazrebis saSu-
alebiT gamoxatavs. sxva danarCeni mxolod
Tu im saqmis ganxilvis dros sasamarTlos
safrTxes uqmnis mis avtoritets. sasamarT-
damokidebulebas garkveuli sakiTxis mimarT.
lo gadawyvetilebebi da mosazrebebi xSirad
warsulSi, calkeuli mosamarTleebi sityvi-
kompromisis Sedegia, romelic warmoiSoba
erad xsnidnen gadawyvetilebis miRebis wina-
umravlesobaSi arsebuli mniSvnelovani azr-
pirobas, magram es praqtikaSi ar iqna daner-
Ta sxvadasxvaobis safuZvelze. gadawyvetile-
gili. amerikis mosamarTleebi, agreTve, pi-
bebi xSirad orazrovani da bundovania. mi-
radad xvdebodnen Jurnalistebs da maTi
uxedavad saboloo Sedegebze winaswari SeT-
saubrebi mimdinareobda yovelgvari Canawere-
anxmebisa, yvela mosamarTle maT Taviseburad
bis gareSe.
aRiqvams. amrigad, rodesac mosamarTle scdeba
amerikis iuristTa asociaciam, amerikis iu- gamoqveynebuli mosazrebis farglebs, imis-
ridiuli skolebis asociaciam da amerikis aTvis, rom gaamarTlos da axsnas sasamarT-
gazeTis asociaciam erToblivi daxmareba los gadawyvetileba, arsebobs sxvaTa mo-
gauwies presis im warmomadgenlebs, romlebic, sazrebebis arasworad warmodgenis safrTxe.
ZiriTadad, amerikis uzenaesi sasamarTlos da es arafris mTqmelia mosamarTlis mier
saqmeebs ganixilavdnen. aSS-is iuridiuli Sesrulebul samuSaosTan dakavSirebiT. ma-
fakultetis profesorebi nebayoflobiT amza- galiTad, germaniaSi, erT-erTi mosamarTle

26
cdilobda daecva sasamarTlo gadawyvetile- da inertuli mogveCvenos, romelsac ufro
ba, romelic krZalavda jvarcmis dakidebas Tavdacvis pozicia uWiravs.
bavariis saklaso oTaxSi da saqme uaresi
SedegebiT dasrulda. miTi marTlmsajulebis
sakuTari azris damalvis riski ufro maRa- obieqturobaze
lia maSin, rodesac sadavo gadawyvetileba sazogadoeba mosamarTleebs undoblobiT epy-
iwvevs sasamarTlos SigniT Zalebis serio- roba. Tanamedrove sasamarTloebi - gansakuTre-
zul gayofas. swored am dros aris yvelaze biT sakonstitucio sasamarTloebi ganixilaven
saintereso, Tu ra komentars gaukeTebs pre- nebismieri socialuri, ekonomikuri Tu poli-
sa marTlmsajulebas. aseT garemoebaSi erTi tikuri xasiaTis sakiTxebs. maTi saqmianobis
an meore mxarisaTvis metad rTulia Sedege- sfero moicavs TiTqmis yvela sakiTxs, daw-
bis obieqturad gadmocema romelime mxarisTvis yebuli saarCevno uflebebidan da Sedege-
upiratesobis miniWebis gareSe. umravleso- bidan, damTavrebuli xelisuflebis sxvadasxva
bisagan gansxvavebuli azris qona, xSir SemTx- ganStoebebs Soris mimdinare brZoliT. poli-
vevebSi, cdeba wesisa da kanonis arss da mis tikuri partizanuli dajgufebebi, romlebic
siswores, raTa damtkicdes, Tu raoden mc- cdiloben sasamarTlo wesebi maqsimalurad
daria igi. sasamarTlo gadawyvetilebebis Tavis sasargeblod gamoiyenon, ecdebian Caa-
axsniT individualuri mosamarTleebi ufro ban sasamarTloebi amgvari sakiTxebis ganx-
met zians miayeneben dadebiTi sazogadoebrivi ilvaSi. Tu sasamarTloebi saTanadod asrule-
azris Camoyalibebas. ben TavianT movaleobas da gansakuTrebiT xels
sasamarTloebma da mosamarTleebma sajarod uwyoben kanonis uzenaesobis damyarebas, maTi
ar unda axsnan TavianTi gadawyvetilebebi da saqmianoba yovelTvis gamoiwvevs viRacis uk-
mosazrebebi. maTi movaleobaa ganixilon sasa- mayofilebas, radganac isini xSirad win unda
marTlo saqme kanonis Sesabamisad. aSkaraa, aRudgnen xelisuflebaSi myofi pirebis neba-
rom sazogadoebis mxardaWeras da, Sesabam- survilis ganxorcielebas. sasamarTloebi,
isad, am sakiTxebis codnas maTTvis udidesi romlebsac ar gaaCniaT “arc xmali da arc
mniSvneloba aqvs. garda amisa, sasamarTlo safule”, mTlianad damokidebulni arian sa-
mosazreba unda moicavdes gansazRvruli gada- zogadoebis mxardaWerasa da maT gagebaze.
wyvetilebis miRebis mizezebs. TiToeuli mo- amis gamo, maT unda sjerodeT, rom maTi
samarTlis movaleobaa warmoadginos am mize- gadawyvetilebebi obieqturia da sruliad
zebis safuZvliani dasabuTeba. im SemTxveva- Seesabameba kanons.
Si, Tu mosazreba saTanadod ver amarTlebs es sruliadac ar niSnavs, TiTqos vinmes sjera,
gadawyvetilebas, miuxedavad mosamarTlis rom mosamarTleebi, saqmis ganxilvis dros,
Semdegi axsna-ganmartebisa, Cndeba imis varaudi, uars amboben TavianT faseulobebze. mosa-
rom procesis ganxilva gascda iuridiul marTleebi unda moqmedebdnen kanonze saku-
farglebs. aseTi gadawyvetilebebis miRebis Tari Sexedulebis Sesabamisad, romelic unda
dros zogierTi mosamarTle intervius saSu- aisaxebodes maT mosazrebebSi. dasaSvebia, rom
alebiT cdilobs auxsnas sazogadoebas misi mosamarTleebis Sesaxeb Seqmnili warmodge-
miRebis ZiriTadi mizezebi da amiT moi povos na, TiTqos isini miukerZoeblad da kanonis
misi mxardaWera. magaliTisTvis SeiZleba Sesabamisad moqmedeben, ufro miTia, vidre
moviyvanoT ungreTis sakonstitucio sasamarT- realoba. mosamarTleebi kiTxuloben gazeTebs
los mosamarTleebi, romlebmac sul cota da uyureben televizors, gansakuTrebiT ma-
orjer mainc ganaxorcieles aseTi moqmedeba. Sin, rodesac es maT uSualod exeba. magram
rusi mosamarTleebisaTvis ki aseT qmedebas xalxi miTebiT cxovrobs da marTlmsaju-
yoveldRiuri xasiaTi aqvs. aseT SemTxvevebSi lebis obieqturobaze Seqmnili miTi ufro
presis statiebi mosamarTleTa mier gadaw- realobas Seesabameba, vidre cinizmiT aRsavse
yvetilebebis gamarTlebis Taobaze migvaniS- tradiciul sibrZnes SeuZlia misi warmodge-
neben im faqtze, rom maT ufro meti ziani na. nebismieri pirisTvis, romelic Tvalyurs
moitanes, vidre sargebeli, radgan inter- adevnebs sasamarTloebis saqmianobas, gasage-
vius dros mosamarTle SeiZleba ufro amayi bia, rom politika, romelic exeba im wyaroebs

27
da sakiTxebs, romlebsac sasamarTloebi ganix- Sin, rodesac isini cdebian damoukideblo-
ilaven, ar gansazRvravs mosamarTleTa mo- bisa da erTianobis gzas.
qmedebebs. miukerZoeblobis amsaxveli maga-
sasamarTloebis mier yoveldRiuri saqmiano-
liTia bulgareTis sakonstitucio sasamarT-
bisgan simboluri da faqtiuri manZilis Se-
los mier miRebuli gadawyvetilebebi. miuxe-
narCuneba did zegavlenas axdens presaze.
davad imisa, rom adreul wlebSi sasamarTlo
mosamarTleebs aqvT simboluri tansacmeli -
mkacrad da Tanabrad iyo gayofili mosamarTleTa
mosamarTleTa mantia (zogierT qveynebSi isi-
Soris, romelTa erTi nawili yofili komu-
ni specialur qudebs atareben). sasamarTlo
nistebis mier iyo arCeuli, xolo meore anti- oTaxebi isea mowyobili, rom isini ufro
komunisturi opoziciis mier, maTi gadawyvetile- aZliereben iq mimdinare saqmeebis mniS-
bebi xmaTa umravlesobiT iyo miRebuli. vnelovnebas. mosamarTleebi, rogorc wesi,
safrangeTis sakonstitucio sasamarTlos amaRlebul adgilas sxedan da maT skamebsa
yofili Tavmjdomaris, robert bainderis da iq damswre sazogadoebas Soris yovelTvis
azriT, nebismier pirs, romelic fiqrobs, rom aris carieli adgili. TiTqmis yvela sasa-
mosamarTleebi yovelTvis mxars uWeren da marTlo oTaxSi damswreebi mosamarTlis an
atareben im politikuri Zalebis mosazrebebs, mosamarTleTa Semosvlis an gasvlis dros
romelTa mier isini iyvnen arCeulni, ubral- fexze dgebian. agreTve, mosamarTleebis didi
od ar esmis sasamarTlos muSaobis meqanizmi. nawili ar aZlevs presas intervius da ar
aSS-is uzenaesi sasamarTlo, romelic day- atarebs preskonferencias, isini ar msjeloben
ofilia moqmedebis sferoebis mixedviT, sa- iq mimdinare saqmeebis Sesaxeb, arasdros
davo sakiTxebis ganxilvisas erTsulovnad saubroben miRebuli gadawyvetilebis sis-
(an TiTqmis erTsulovnad) uyris kenWs. yove- woreze da SegviZlia vTqvaT, rom TiTqmis
li gansazRvruli vadis dros ganixileba iseTi gandegil cxovrebas ewevian.
mniSvnelovani sakiTxebi, romlebzedac indi- aSS-is uzenaesi sasamarTlo ar ugulebely-
vidualur mosamarTleebs gamoaqvT savsebiT ofs misi saqmianobis mimarT gamoCenil udides
moulodneli da miuRebeli gadawyvetilebe- da gamarTlebul interess. Tavis SenobaSi
bi, gansakuTrebiT maTTvis, vinc isini daniSna (da sasamarTlo oTaxSi) man presisTvis gamoyo
da xSir SemTxvevebSi Tavad mosamarTleebi- specialuri adgili, Tumca ara sazogadoeb-
saTvisac ki. is keTilganwyobis mosapoveblad. es mowyo-
radganac miTi marTlmsajulebis obieqtur- bilia ara imisaTvis, rom presa gaxdes sasa-
obis Sesaxeb simarTles Seesabameba da rad- marTlosa da sazogadoebisTvis xelmisawv-
ganac sasamarTloebis xelisufleba am miTis domi, aramed imisaTvis, rom presas gauad-
SenarCunebas emyareba, Zalian mniSvnelovania vildes sasamarTlo gadawyvetilebebis gancx-
is faqti, rom sasamarTloebi darCnen miuk- adebis gakeTeba. swored amis gamo, sasamarT-
erZoebelni da saqmeebis ganxilvis dros ar los meSveobiT gadawyvetilebebi (da sxva
moeqcnen im politikuri da socialuri gav- dokumentebi) xelmisawvdomi gaxda ara mx-
lenis qveS, romelic Seqmnilia am gansaxil- olod presisaTvis, aramed sazogadoebisTvisac.
veli saqmeebis garSemo. me-19 saukunis ing- radgan informacia xelmisawvdomia saqmis gada-
liseli politikuri moRvawe da gazeT "ekon- wyvetamde, presas aqvs upiratesoba gaecnos
omist"-is redaqtori, uolter bagehoti monar- saqmis mniSvnelovan momentebs da argument-
qiis Sesaxeb ambobs, rom “misi arsi mis mag- ebs. sasamarTloebi presisagan, saqmis gaSuqe-
iurobaSia da Cven ar unda davuSvaT, rom am bis garda, moiTxoven sasamarTlo gadaw-
magiurobas dRis Suqi moefinos”. es, garkveul- yvetilebis gamoqveynebas.
wilad, marTlmsajulebasac exeba, miuxeda-
vad imisa, rom cota gadaWarbebuli gamonaTq- presa, rogorc Suamavali
vamia - arc erTi sajaro institutis saqmi- sazogadoebasa da
anoba ar unda iyos dafaruli sazogadoebi- sasamarTloebs Soris
sagan. magram sasamarTloebis SemTxvevaSi maTi imis gamo, rom presa gadamwyvet rols Tama-
Riaoba unda Semoifarglebodes sasamarTlo Sobs sazogadoebasa da sasamarTloebs Soris
gadawyvetilebebis analiziT da kritikiT ma- urTierTobis damyarebaSi, presis arakompe-

28
tenturi an mikerZoebuli samsaxuri did zians emoniebTan Tu movlenebTan dakavSirebiT, mo-
ayenebs sasamarTlos. simpsonis procesis Semdeg samarTleebi xSirad sityviT mimarTavdnen
dasavleTis, kerZod ki aSS-is erT-erTi udide- sazogadoebas. mosamarTleebi, gansakuTrebiT
si problema is aris, rom zogjer presa ki umaRlesi sasamarTlos mosamarTleebi,
imdenad amaRelveblad gadmocems sisxlis sajaro mosamsaxureebad iTvlebian. sazoga-
samarTlis process, rom igi garkveulwilad doebasTan urTierToba maT daexmareba sa-
aferxebs mis msvlelobas. am problemis Tavidan zogadoebis aRiarebis miRwevaSi da konsti-
asacileblad, bevr qveyanaSi presas ekrZale- tuciuri, demokratiuli da samarTlebrivi
ba mimdinare sasamarTlo procesis Sesaxeb ideebis ganxorcielebaSi. rodesac mosamar-
nebismieri informaciis an mtkicebulebis gamo- Tle romelime movlenasTan dakavSirebiT si-
qveyneba. miuxedavad imisa, rom amerikis sasa- tyviT gamodis, mas Tavisi gamosvliT Seu-
marTloebi ar uSveben amgvar mkacr akrZa- Zlia did roli iTamaSos kanonis uzenaeso-
lvebs, gaxmaurebuli sasamarTlo procesis bis ideis gatarebaSi. misi sityva ufro zog-
dros ar daiSveba mxolod satelevizio ka- adi da filosofiuri xasiaTis unda iyos da
merebi. es sakmaod windaxeduli nabijia. zo- ar unda exebodes iseT sadavo sakiTxebs,
gierTi sasamarTlo ufro Sors wavida am romlebic SesaZlebelia sasamarTlos gansjadi
sakiTxTan dakavSirebiT da televiziis daS- gaxdes. Tu sasamarTloSi muSaobs infor-
veba akrZala maSinac ki, rodesac marTlmsa- maciis ganyofileba, maSin presas aqvs ufle-
julebas aranairi safrTxe ar emuqreboda. ba miiRos am sityvis aslebi, romlebsac xSirad
SeerTebuli Statebis uzenaesi sasamarTlo Tavad sasamarTloebic ki mimarTaven.
krZalavs televiziis mier mimdinare proce-
dabolos rCeba erTi kiTxva, romelic Seexe-
sis gaSuqebas. aseTi akrZalva sruliadac ar
ba presis rols kanonis uzenaesobis damyare-
aris saWiro, radganac amiT televizia ver
baSi. yvelaferi is rac moeTxoveba presas
da ar Seaferxebs sasamarTlo moqmedebas. im
aris sasamarTlo saqmianobebis obieqturad
sasamarTloebSi, sadac zepiri ganxilva mim-
gadmocema da Tavisufali da samarTliani
dinareobs, iuristebis da mosamarTleebis mier
sajaro diskusiis mowyoba. miuxedavad yve-
gamarTuli kamaTi da msjeloba mocemuli
lafrisa, arc Tu ise advilia presisaTvis
sakiTxebis garSemo metad SemecnebiTia msme-
aseTi sakiTxebis mimoxilva. sasamarTloebma
nelTaTvis, kanonis uzenaesobis TvalsazrisiT.
TavianTi moqmedebis farglebSi yvela Rone
televiziiT am sakiTxebis gaSuqeba aris erT-
unda ixmaron am miznis misaRwevad. arc pre-
erTi saSualeba ganvamtkicoT mosaxleobis
sa da arc sasamarTlo ar iqneba warmatebu-
pativiscema sakanonmdeblo institutebis mimarT.
li manamde, sanam maT Soris ar damyardeba
sazogadoebas sjera, rom sasamarTloebi mar- mudmivi da axlo urTierToba. presa da sasa-
Tlac erTgulad emsaxurebian kanonis uzen- marTlo ver iarsebeben erTmaneTis gareSe,
aesobas. swored es rwmena udevs safuZvlad xolo demokratiuli sazogadoeba ver iarse-
marTlmsajulebas. amis gamo, sxvadasxva cer- bebs orive maTganis gareSe.

ÌÀÓÀËÀ ÌÏÂÅÀßÏÃÀ IRIS–ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÌ


(USAID-ÉÓ ÊÀÍÏÍÉÓ ÖÆÄÍÀÄÓÏÁÉÓ
ÐÒÏÂÒÀÌÉÓ ×ÀÒÂËÄÁÛÉ)

29
ËÉÁÄÒÀËÉÆÌÉ
ÃÀ
ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ
ÀËÄØÓÀÍÃÒÄ ÏÒÀáÄËÀÛÅÉËÉ
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ

Ö davoa is faqti, rom qveyanaSi Seqmnili qarTul sazogadoebaSi damkvidrebuli amg-


mdgomareoba yovelTvis axdens gavlenas vari azrovnebis wesiT SeiZleba aixsnas Cven-
adamianTa azrovnebaze, miuxedavad maTi asak- Si liberalizmis aseTi popularoba, gan-
isa, ganaTlebisa Tu socialuri statusisa. sakuTrebiT axalgazrdebs Soris. krizisi xom
rodesac qveyanaSi raime mimarTulebiT kriz- imdenad Rrmaa, rom mis aRmosafxvrelad Tu
isi viTardeba, qarTuli sazogadoeba Tavis Sesamcireblad aqtiuri moqmedebebis, rea-
cxovrebisa da azrovnebis wess swored am girebebis didi wyebaa gasatarebeli. amisTvis
kriziss usadagebs da ise cxovrobs da ki sul cota saWiroa, jer erTi, icode, Tu
azrovnebs, TiTqos es krizisi bunebrivi da ra moqmedebebi unda ganxorcieldes da mere,
aucilebeli movlenaa, romelic unda mivi- meore, gsurdes am moqmedebebis ganxorcieleba;
RoT da ar uarvyoT, romelsac unda mover- es ki imas niSnavs, rom realurad mTeli
goT da ar SevewinaaRmdegoT. mecxramete sazogadoebis interesebiT xelmZRvanelobde
saukuneSi, roca saqarTvelos damoukidebloba da ara romelime klanisa, jgufisa Tu fenisa.
dakarguli hqonda, qarTuli sazogadoebas es udavod Zneli amocanaa da saTanado cod-
gauqra jer imedi da mere survili imisa, nas, gabedulebas, unarsa da mondomebas moiTx-
rom es damoukidebloba aRedgina. sazoga- ovs. ramdenadac qarTuli sazogadoeba Tavis
doebam rusuli sazogadoebrivi wesrigi da TavSi am resursebs ver poulobs, igi ixreba
azrovnebis wesi SeiTvisa da sakuTar cx- iqiT, rom yvelaferi dinebaze miuSvas da
ovrebis wesad gaixada. patriotizmi anaqroniz- Tanac es umoqmedoba gaamarTlos. am mizni-
mad iqca da mis yovel gamovlinebaze sa- saTvis ki liberalizmis moZRvreba namdvilad
zogadoeba mwvaved reagirebda. miswrebaa.
samwuxarod, es ar yofila bolo SemTxveva, uunaroba da umoqmedoba rom dRevandeli
rodesac qarTul sazogadoebas krizisi cx- qarTuli sazogadoebis suliskveTebis defi-
ovrebisa da azrovnebis wesad gauxdia. dResac, niciaa, amas seriozulad eWvqveS dRes ver-
roca qveyanaSi ekonomikuri krizisi, siRatake avin daayenebs; swored sazogadoebisa
da socialuri gaTiSuloba mefobs, qarTuli mTlianobaSi da ara misi romelime nawilisa.
sazogadoeba amas normalur mdgomareobad es fenomeni axasiaTebs ara marto maT, vinc
aRiqvams. sazogadoeba ar cdilobs SeewinaaRm- uunarobisa da umoqmedobis procesSi xeirobs
degos am movlenebs, igi mzadaa moergos maT, mRvrie wyalSi Tevzis daWeris gziT, aramed
Tumca es yovelive Tavad am sazogadoebis maTac, vinc am procesSi iCagreba da maTac,
cxovrebaze mxolod saziano gavlenas axdens. visac sazogadoebis krizisidan gamoyvana Sei-
sazogadoebis kredo mdgomareobs SemdegSi: Zleba surdes. krizisis moculoba metyvelebs
ar imoqmedos, ar moaxdinos reagireba, ar imaze, rom mas ganapirobebs ara erTi rome-
SeewinaaRmdegos, aramed dinebaze miuSvas, lime Taoba, an socialuri jgufi, an mTavroba
radgan "albaT asea saWiro“ an "ar gamova“. calke aRebuli, aramed sazogadoeba mTlianoba-

30
Si. xolo TiToeul maTgans krizisSi saku- si ZaliTa da avtoritetiT politikur gada-
Tari wvlili Seaqvs Tavisi uunarobiTa da wyvetilebebze gavlenis moxdena SeuZlia.
umoqmedobiT, rwmeniT, rom saWiroa procese- liberalebs amaze pasuxi ar gaaCniaT an Sei-
bis ara regulireba, aramed dinebaze miSveba. Zleba pasuxis gacema ar surT. am yoveliv-
eze pasuxis gacema SeiZleba mxolod maSin,
rogorc aRvniSneT, es fenomeni universaluria
Tu gavaanalizebT liberalizmis adgils kon-
da axasiaTebs yvela Taobas Tu socialur
stituciur saxelmwifoSi, anu iseT saxelm-
jgufs. xanSiSesul ministrsa da masze gac-
wifoSi, romelsac aqvs ara marto konsti-
ilebiT axalgazrda parlamentars, Jurnal-
tucia, rogorc qaRaldze dawerili doku-
istsa Tu arasamTavrobo organizaciis war-
menti, aramed sadac konstitucia realurad
momadgenels qarTul realobaSi SeiZleba
moqmedebs da realurad aregulirebs urT-
bevri ram ganasxvavebdes; SeiZleba konkret-
ierTobebs rogorc individebs, ise individeb-
ul SemTxvevebSi maTi urTierTobebi daZabu-
sa da saxelmwifos Soris.
lobiTac gamoirCeodes, magram maT aerTianebT
maTTvis yvelaze "uzenaesi“ – liberalizmi. istoriulad liberalebi TavianT ZiriTad
SeiZleba erT-erT maTgans (xanadaxan orive- metoqeebad socialistebs Tvlidnen da am or
sac) liberalizmis klasikosebi araTu wak- moZraobas Soris urTierTobas mniSvneloba
iTxuli, aramed gagonilic ar qondes, magram aqvs liberalizmis arsis gasagebad. dapiri-
orive maTgani liberalia: erTi liberaliz- spireba liberalizmsa da socializms Soris
mis meSveobiT saxelmwifoebriv upasuxismge- dRes, praqtikulad, aRar aris aqtualuri,
blobas qadagebs, meore ki saxelmwifoebrivi rogorc es ori saukunis winaT iyo. maSin
upasuxismgeblobis gziT praqtikaSi axor- liberalizmsa da socializms ganasxvavebda
cielebs liberalizmis ideebs. Turme tyuili Zireuli SeuTanxmebloba warmoebis saSuale-
yofila miTi qarTvelebis daqsaqsulobis, bebze sakuTrebis Sesaxeb. am sakiTxis garkve-
SuRlisa da gaTiSulobis Sesaxeb – maT xom vis Semdeg, maT Soris winaaRmdegobam azri
ase Sewyobilad SeuZliaT saerTo saqmis har- dakarga da am garemoebam evropaSi liberal-
moniulad keTeba, saerTo saqme Turme mtreb- izmis popularobazec garkveuli gavlena iqo-
sac aerTianebs! nia. socialistebma gamoiyenes politikuri
brZolis is saSualebebi, romlebic maT lib-
saidan modian eraluri demokratiebis politikurma insti-
liberalizmis mier saxelmwifos umoqmedobisa tutebma SesTavazes da sakuTari politikis
da socialur procesebSi Caurevlobis qad- gatarebac swored am gziT daiwyes. marTlac
ageba Tavidanve ise aSkarad aralogikuri da rom martivia: Tu esa Tu is politikuri
dausabuTebeli iyo, rom ferdinand lasalma moZraoba Tavs xalxis farTo masebis inter-
liberalur princi pebze agebul saxelmwi- esebis damcvelad acxadebs, amisTvis yvelaze
fos dacinviT "Ramis darajis saxelmwifo“ Sesaferisi gza xalxis nebaze damyarebuli
uwoda. liberalebma ki es dacinva Seiferes warmomadgenlobiTi organoebis meSveobiT
da mas Semdeg bevri maTgani siamayiT imeo- moqmedebaa. am droidan moyolebuli, social-
rebs, rom saxelmwifo "Ramis darajia“. ma- istebi (Tu social-demokratebi) evropaSi erT-
gram sanam davaskvniT, rom saxelmwifo dara- erTi yvelaze didi politikuri Zalaa da
jia, unda gavarkvioT, Tu ras darajobs igi dRes am mimarTulebis partiebi evropul
da visgan icavs imas, rasac darajobs an, mTavrobaTa did umravlesobas akontroleben.
saerTod, Rirs Tu ara sadarajod is, rasac, ase rom, bolo ori saukunis manZilze bevri
liberalebis azriT, saxelmwifo unda dara- ram Seicvala, ucvleli mxolod liberal-
jobdes. es ki liberalebisaTvis arasasurve- izmi darCa. liberalebi dResac TavdadebiT
li Temaa, radganac im sikeTeebis gansazRvra, RaRadeben saxelmwifos rolis Sesustebis,
romlebic saxelmwifom unda daicvas, unda ekonomikur cxovrebaSi misi Caurevlobis,
xdebodes saxelmwifos mTeli mosaxleobis individis egoisturi interesebis primatis
interesebis gaTvaliswinebiT da ara marto sasargeblod, iseve, rogorc orasi wlis win.
imaTi interesebidan gamomdinare, visac Tavi- aseTi sixiste liberalebis politikur war-

31
matebebzec axdens gavlenas. liberalebi um- rac ufro acnobiereben liberalebi, rom
ravlesobas arc erTi evropuli qveynis realuri cxovreba da ganviTarebis mimarTule-
mTavrobaSi warmoadgenen da am qveynebis poli- bebi maT ideebs uaryofs, sul ufro da ufro
tikaze gavlenis moxdenis saSualebebs, faq- matulobs maTi ideologiuri sixiste da
tobrivad, ar floben. agresiuloba. isini, cdiloben ra (maTi azriT)
mkveTrad gamokveTon problemebis arsi, safuZ-
socialistebma (Tu social-demokratebma)
vels udeben ideologiur antagonizmsa da
ideologiur sixistesa da praqtikul mizanSe-
Seurigeblobas. aba, riT SeiZleba aixsnas,
wonilobas Soris arCevani ukanasknelis
rom fridrix fon haiekma Tavis mTavar naS-
sasargeblod gaakeTes. am moZraobam daadas-
roms "gza monobisaken“ uwoda (anu, Turme,
tura, rom mzad aris sakuTari politikuri
vinc haieks ar eTanxmeba, monaa); an is, rom
koncefcia mosaxleobisa da amomrCevlis moTx-
ludvig fon mizesi Tavis naSromSi - "liber-
ovnilebebsa da interesebs saWiro moculo-
alizmis klasikuri tradicia“, dauzarebeli
biT miusadagos. gadamwyvetia ara ama Tu im
siuxviT xmarobs "monisa“ da "monobis“
politikuri Tu ekonomikuri ideologiisad-
epiTetebs maT mimarT, vinc misi azrebi Sei-
mi erTguleba, aramed am ideologiaTa mima-
Zleba ar gaiziaros. naTelia liberalebis
rTeba mosaxleobis interesebTan. swored amg-
taqtika: ixmaron rac SeiZleba mkacri
vari dilemis winaSe aRmoCndnen 60-iani wlebis
gamoTqmebi, gamoitanon rac SeiZleba agresi-
dasawyisSi germaneli social-demokratebi,
uli daskvnebi, rom iqneb amiT msmenelsa Tu
radgan marqsizmisadmi erTguleba mosaxleo-
mkiTxvelze gavlena moaxdinon. magram saRi
bis undoblobas iwvevda. amis Sedegad, cno-
gonebis adamianebi elian argumentebs da ara
bil bad-godesbergis yrilobaze social-
epiTetebs, argumentebis siuxviT ki liberalebi
demokratebma sakuTari Rirebulebebi gada-
ar gamoirCevian.
afases im moculobiT, rom amomrCevlis ndo-
ba moepovebinaT. maT gawyvites kavSiri marq- aseTi agresiuloba da kompromisis uunaroba
sizmTan da Seurigdnen kerZo sakuTrebas. amis liberalebs (warsuli drois) komunistebT-
Sedegi iyo is, rom or-sam weliwadSi germa- anac anaTesavebs. rogorc ukanasknelni uary-
niis rig arCevnebSi social-demokratiulma ofdnen nebismier ideologiur daTmobas pro-
partiam arnaxuli warmatebebi moi pova da letariatis diqtaturis ideebis garSemo, ise
realurad qveynis erT-erT umZlavres poli- liberalebi ver eguebian raime kompromiss
tikur Zalad Camoyalibda, Tanac, es mxolod "Ramis darajisa“ da saxelmwifos Caurevlo-
dasawyisi iyo, nacionalur arCevnebSi gamar- bis Taobaze. Tumca komunistebmac (rogorc
jvebebi jer kidev win iyo. evropaSi, ise ruseTSi) bolo dros dainax-
es, rom arsebuli realobebis aRiareba pirda-
es aris naTeli magaliTi imisa, rom poli-
pir proporciulad moqmedebs politikur
tikur procesebSi gadamwyvetia ara ideolo-
warmatebebze da es maT politikur reiting-
giebis Widili, aramed amomrCevlis interesi
zec aisaxeba, romelic liberalebis reit-
da rom ideologia amomrCevlis interesebTan
ings Tu ar aRemateba, arc Camouvardeba.
SesabamisobaSi unda iyos. liberalebma es
dRemde ver gaiges, an iqneb gaiges kidec,
magram sxva gza ar aqvT. liberaluri par- ra undaT
tiebi xom realurad mosaxleobis meocedis liberalebis gamudmebuli SeSfoTebis miuxe-
interesebsac ar warmoadgenen da mosaxle- davad, aravin moiTxovs, rom saxelmwifos
obas verafers SesTavazeben iseTs, rom xalxma Careva ekonomikur da socialur sferoebSi
maTi Tavi an social-demokratebs, an qris- usazRvro iyos. liberalebi qaris wisqvilebs
tian-demokratebs, an ekologistebs amjobin- ebrZvian, rodesac gvaSineben, rom saxelmwi-
os. amitomac evropaSi social-demokratebi- fos mier socialuri da ekonomikuri cx-
sa da sxva memarcxeneebis politikuri per- ovrebis regulireba SeiZleba wavides imde-
speqtiva mzardia, qristian-demokratebisa nad Sors, rom adamianis kvebis, Cacmulobisa
damokidebulia imaze, Tu rogor gaarTmeven da piradi cxovrebis sxva detalebis regu-
Tavs socialur problemebs; liberalebisa ki lirebamdec migviyvanos. ase rom, liberali-
Camaval mzes miagavs. saTvis, erTi mxriv, saxelmwifos mier iar-

32
aRis tarebis an narkotikebis akrZalva, da, Tavisufali bazari, saxelmwifos Carevis
meore mxriv, saxelmwifos mier xorcis Wa- gareSe, xSirad SeiZleba korufciis niada-
mis akrZalva erTsa da imave sibrtyeze ganix- gad iqces. amis naTeli magaliTia Sromis
ileba. aseTi midgoma gamowveulia imiTac, bazris fenomeni. liberalizmi qadagebs, rom
rom liberalizmis moZRvreba sajaro, anu saxelmwifo ar unda ereodes Sromis bazris
sazogadoebrivi interesis cnebaSi srul gauc- msvlelobaSi, Tumca saqarTvelos konstitu-
nobiereblobas amJRavnebs. Tanamedrove kon- cia (muxli 32) moiTxovs, rom saxelmwifo
stitucionalizmi ki aRiarebs sajaro, anu dasaqmebaSi daexmaros umuSevrad darCenil
sazogadoebrivi interesis jerovan adgils moqalaqes. bunebrivia, saxelmwifosTvis lib-
saxelmwifos mier ekonomikuri da social- eralizmze mniSvnelovani konstitucia unda
uri funqciebis ganxorcielebisas. Tanamed- iyos da man Sromis bazari dinebaze ar unda
rove saxelmwifo socialur da ekonomikur miuSvas. dRes saxelmwifo konstituciis am
procesebSi mxolod maSin da mxolod im debulebas icavs iseve, rogorc mis sxva
moculobiT ereva, roca mas amas sazogadoe- debulebebs da Sromis bazari, faqtobrivad,
bis interesi karnaxobs. da Tu raSi mdgomar- dinebazea miSvebuli. saqarTveloSi (romel-
eobs sazogadoebis interesi, amas Tavad mocemu- ic arc SvedeTia da arc holandia) swored
li sazogadoeba konkretul SemTxvevebSi es garemoeba iwvevs ara marto masiur
gansazRvravs (Tu, ra Tqma unda, amis unari umuSevrobas, aramed korufciasac Sromis
aqvs), am sazogadoebaSi arsebuli jgufebisa bazarze. qarTul realobaSi, roca dasaqmeb-
da fenebis interesebis, maTi mdgomareobisa is sakiTxi dinebazea miSvebuli, samuSaos
da daculobis xarisxis gaTvaliswinebiT. amas mxolod is iSovis, visac es nacnoboba-ax-
mowmobs Tanamedrove konstitucionalizmi, loblobiT SeuZlia. Tavisufali bazrisa da
romelic aRiarebs, rom adamianis ZiriTadi konkurenciis princi pebi aq ar moqmedebs.
uflebebi da ekonomikuri Tavisufleba unda rodesac moqalaqes Tavisi saxelmwifosi ar
ganxorcieldes im moculobiT da im saxiT, sjera, igi mxolod ojaxis, naTesavebis, nac-
rom sazogadoebis interesebi ar daziandes. nobebisa da megobrebis imedzea da mxolod
Tanamedrove konstitucionalizmi aRiarebs ase Tu SeuZlia gadawyvitos dasaqmebis prob-
imasac, rom saxelmwifo uSualod unda mo- lema. realobaa, rom ucxoeTSi ganaTlebam-
qmedebdes im adamianebis, jgufebisa da feneb- iRebuli adamianebic, Zalian iSviaTi gamonak-
is interesebis dasacavad, romlebic, misi lisebis garda, ver Souloben samsaxurs, Tu
Carevis gareSe, daucveli iqnebodnen. nacnobobis instituti ar amoqmeddeba.
liberalebisaTvis bazris Tavisufleba uzen- konstituciis mixedviT, saxelmwifo xels
aesi Rirebulebaa, romelic saxelmwifos Care- uwyobs Tavisufali konkurenciis ganviTare-
viT ar unda iqnes xelyofili. magram lib- bas, xolo monopoliuri saqmianoba ikrZale-
eralebs aviwydebaT, rom bazris Tavisufleb- ba, garda kanoniT daSvebuli SemTxvevebisa
is lozungiT xeli ar unda eSlebodes sax- (muxli 30(2)). naTelia, rom monopoliebis
elmwifos mier bazarze im movlenebTan da- akrZalvis moxsenieba konstituciis adamianis
pirispirebas, romlebic TavianTi SinaarsiT uflebaTa TavSi niSnavs im safrTxis gaazre-
sakmaod Sors arian Tavisuflebisagan. rode- bas, rac monopoliam SeiZleba adamianis ufle-
sac erT zamTars navTis fasi ormocdaaTi bebs Seuqmnas. haiekic da mizesic Tavs aride-
TeTria da meore zamTars uceb iwevs erT ben detalur saubars antimonopoliuri kanon-
laramde, am movlenas mxolod gonebasusti mdeblobis arsisa da socialuri funqciis
adamiani Tu Seafasebs rogorc Tavisufali Sesaxeb. metic, mizesi (romelsac haieki Tavisi
bazris "TviTregulirebad“ moqmedebas. ara- drois udides adamians uwodebda) acxadebs,
da, Tu saxelmwifo am movlenas daupirispird- rom monopoliebi ar uSlian xels liber-
eba, liberalebi gangaSs atexen "Tavisufa- aluri sabazro ekonomikis funqcionirebas
li“ sabazro ekonomikis dasacavad. isini arc da, saerTod, sabazro ekonomikis pirobebSi
dainteresdebian, emyareba Tu ara fasis or- monopolia ar warmoiqmneba bunebrivi resurse-
jer gazrda mowodebis amdenadve Semcirebas an bisa da kanonmdeblobiT gansazRvruli SemTx-
sxva romelime obieqtur ekonomikur faqtors. vevebis garda. es rom sicruea (praqtikas

33
rom Tavi gavaneboT), saqarTvelos konsti- aseTis, interesebis dacvaSi mdgomareobs:
tuciidanac Cans, romelic krZalavs monopo- rogorac ar unda daakmayofilos mewarmem
liebs, garda kanoniT gaTvaliswinebuli SemTx- momxmareblis interesebi, mas ar unda mieces
vevebisa; anu konstitucia gulisxmobs, rom imis saSualeba, rom sazogadoebas Tavisi
monopoliebi SeiZleba warmoiqmnas imisda mi- pirobebi ukarnaxos. antimonopoliuri kanon-
uxedavad, dadgenilia Tu ara isini kanoniT mdeblobis mizania, rom sazogadoeba gamoS-
da krZalavs iseT monopoliebs, romlebic vebuli produqciis Sefasebis gziT iyos me-
kanoniT dadgenili ar aris. aRniSnuli naTe- warmis bedis msajuli da ara mewarme _ sa-
lyofs, rom monopoliebis liberalebiseuli zogadoebis bedisa.
gageba SeuTavsebelia monopoliebis konsti-
liberalebi miuReblad Tvlian informaciis
tuciiseul gagebasTan.
Tavisuflebis raime formiT SezRudvas, rac
saqme isaa, rom antimonopoliuri kanonmde- mizesis omaxian SeZaxilebSi hpovebs gamoxat-
blobis miRebiT saxelmwifo bazris msvlelo- ulebas.1 am logikiT ar SeiZleba nebismieri
baSi ereva da "TviTregulirebis“ princi pis rasistuli mowodebebis, an zneobis sawinaaRm-
sazianod moqmedebs. liberalebi amaze albaT dego literaturis gamocemis akrZalva Tu
upasuxeben, rom antimonopoliuri kanonmde- SezRudva, radgan, Turme, adamianebs SeuZli-
blobis mizani isev bazarze konkurenciis aT ilaparakon da gamoaqveynon yvelaferi,
dacvaa. magram aq aravin davobs, rom bazarze rac surT. saqarTvelos konstitucia (mux-
konkurenciis dacva sazogadoebis intereseb- li 24) ki aSkarad uSvebs informaciis Tavisu-
Sia. liberalebi ubralod "ver“ iTvaliswineben, flebis SezRudvas, roca amiT safrTxe eqm-
rom bazars saxelmwifos Carevis gareSe ar neba morals an sazogadoebriv usafrTxoe-
SeuZlia iseTi "TviTregulireba“, rom Tavis- bas. saqarTvelos konstitucia aq marto ar
ufali konkurencia uzrunvelyos. Tu sax- aris da informaciis Tavisuflebas imave princ-
elmwifo ar Caeria, nebismieri Tavisufali i pebiT zRudavs italiis (muxli 21), germa-
bazari sabolood monopoliis an ukeTes niis (muxli 5), espaneTis (muxli 20) kon-
SemTxvevaSi oligopoliis xelSi moeqceva. stituciebi, aseve evropis adamianis ufleba-
Ta konvencia (muxli 10).
es praqtikuli aspeqti iyo. axla RirebulebiT
aspeqtsac unda SevexoT: ra Rirebulebebs visac rogor ar unda moeCvenos, gadaWarbe-
emyareba antimonopoliuri kanonmdeblobis buli ar iqneba, Tu vityviT, rom liberaleb-
SemoRebis politikuri gadawyvetilebebi? isaTvis cxovreba bazaria. isini bazris kanon-
liberalizmi verc am Rirebulebebs axsnis, ebiT azrovneben nebismieri sazogadoebrivi
radgan isini swored liberalizmis sapir- institutis Tu sferos analizisas. pirvel
ispiroa, emyareba sajaro, anu sazogadoebriv rigSi, liberalizmi, rogorc moZRvreba, mi-
da ara kerZo pirebis individualur inter- marTulia mxolod mewarmeTa interesebisa da
ess. liberalebisaTvis kerZo interesi uzen- uflebebis dacvaze. mewarmed gaxdoma ukeTes
aesia da saxelmwifo mas ar unda zRudavdes. SemTxvevaSi mxolod eqvsidan erT adamians
roca esa Tu is mewarme Tavisi Sromis, unar- SeuZlia. es niSnavs, rom misi idealuri re-
isa da Zalisxmevis Sedegad amzadebs ukeTes alizaciis SemTxvevaSic ki liberalizmi qveynis
produqcias, vidre misi konkurenti, momx- mosaxleobis maqsimum erTi meeqvsedis inter-
esebis damcveli iqneba. danarCen xuTi me-
marebelic amiT kmayofilia da amis Sedegad
eqvseds Seadgens daqiravebuli muSaxeli,
es mewarme bazarze gabatonebul mdgomare-
studentebi, pensionerebi, invalidebi, mec-
obas ikavebs. individualizmis poziciebidan
nierebi, xelovanebi, maswavleblebi, saxelm-
ver aixsneba, Tu ratom unda Caerios sax-
wifo moxeleebi da a.S. liberalizmi maTTvis
elmwifo am procesSi; igi xom amiT indivi-
ver iclis.
dis Tavisuflebas zRudavs da mewarmes Tavisi
Sromis potenciuri nayofiT sargeblobis amas garda, liberalizmi cdilobs, rom neb-
uflebas ar aZlevs. liberalizmi amas ver ismieri saxis urTierTobas bazris moTxovna-
axsnis. amis axsna sazogadoebis, rogorc miwodebis kanonebi moargos; maT Soris im
1
„liberalizmis klasikuri tradicia“ Tavi pirveli, qveTavi 11.

34
sferoebsac, romlebic Tavisi arsiTa da daniS- nuri resursebis mTeli potenciali gamoy-
nulebiT arasabazro sferoebia: ganaTleba, enebul iqnes racionalurad, rom sazoga-
janmrTelobis dacva, mecniereba. amitom lib- doebis progresi ar Seferxdes. Tu am yve-
eralizmi uaryofs am sferoebis saxelmwifo lafris fasi Tavisufal bazarze saxelmwi-
dafinansebas da moiTxovs, rom isini kerZo fos Carevaa, es unda gakeTdes da keTdeba
iniciativis safuZvelze da am iniciativis kidec im qveynebSi, romlebic sakuTar pri-
moculobiT unda arsebobdes, anu isini ufaso oritetebs acnobiereben.
ar unda iyos. aseTi mtkicebebiT liberal-
liberalizmis azrovneba mxolod or fers
izms mivyavarT iqamde, rom ganaTlebis miReba
xedavs: Savs da TeTrs; am moZRvrebas iseTi
da mkurnaloba mxolod imas SeeZlos, visac
bedi aqvs, rom misi mimdevrebi Tavs xSirad
es finansurad xelewifeba. liberalebisaTvis
erTi wyobidan meoreze gadasvlis epoqaSi
xom Rirebuleba TavisTavad sabazro princi-
wamoyofen Tavs da Semdeg maTi memkvidreebi
pebis moqmedebaa da ara mosaxleobis mier
TavianTi ideuri mamebis erTxel naTqvams
ganaTlebisa da mkurnalobis miReba. es niS-
samaradiso WeSmaritebebad miiCneven. ase ma-
navs, rom liberalizmis ideebis realizeba
galiTad, adam smitma kapitalizmis formire-
qveynis progresis SeCerebis tolfasia.
bis epoqaSi daadastura, rom sabazro ekonomi-
normalur adamians unda gauCndes SekiTxva: ka ukeTesia, vidre feodalizmi. haiekma da
ra saWiroa sabazro urTierTobebi iseT sf- mizesma dainaxes nacisturi germaniisa da
eroebSi, sadac isini adamianTa udides naw- bolSevikuri ruseTis ekonomikuri procesebi
ils elementaruli SesaZleblobebis gareSe da sqeltaniani gamokvlevebi miuZRvnes im
tovebs? magram saqme isaa, rom liberalebs martivi WeSmaritebis dasabuTebas, rom saba-
ar gaaCniaT raime iseTi kriteriumi, romel- zro ekonomikas ekonomikis faSistur da
ic maT wignis gamocemisa da kaloSebis war- bolSevikur modelebTan mimarTebaSi upirate-
moebis erTmaneTisagan garCevaSi daexmarebo- sobebi aqvs.
da. maTTvis orive saqonelia, romelzedac
azrovnebis aseTi tradicia liberalizms
moTxovna bazarze unda arsebobdes. am Sexed-
dResac daRad aCnia. liberalebis fiqri imaze
ulebebis gamagreba liberalebs mxolod adam
ki ar aris mimarTuli, rom mocemul sazoga-
smitis an haiekis citatebiT Tu SeuZliaT
doebaSi, rogorc aseTSi, damyardes realuri
(romlebic umetes SemTxvevebSi arafer kav-
ekonomikuri keTildReoba da socialuri sa-
SirSia aRniSnul arasabazro urTierTobebT-
marTlianoba, aramed mxolod imis mtkicebas
an), radgan kacobriobas sxva gezi aqvs aRebu-
xmardeba, rom "TviTregulirebadi“ sabazro
li da praqtika liberalebisagan dasaxuli
ekonomikis alternativa mxolod bolSevizmi
gzidan gadaxveviT miemarTeba. ganaTlebis,
an faSizmi SeiZleba iyos. liberalizmi,
janmrTelobis dacvisa da mecnierebis dafin-
rogorc aseTi, umweoa ama Tu im wyobis ab-
anseba dasavleT evropasa da CrdiloeT amerika-
soluturi Rirebulebis gaanalizebis saqme-
Si didi xania sabazro sferoSi SeWrad aRar
Si; mas mxolod is SeuZlia, rom esa Tu is
iTvleba. civilizebul qveynebSi miiCneva, rom
wyoba SefardebiT perspeqtivaSi warmoidgi-
saxelmwifo unda icavdes ara marto imas,
nos da yovelive amas mkiTxvelisa Tu msmene-
visac bevri fuli aqvs, aramed exmarebodes
lis daSinebis efeqti misces (Tanac, mxolod
imasac, visac es fuli ara aqvs, rom Zireu-
Sav-TeTr ferebSi). amisda miuxedavad, adami-
li moTxovnilebebi daikmayofilos dasaqmeb-
anebisa da ganviTarebuli, gacnobierebuli
is, ganaTlebisa da janmrTelobis dacvis sf-
sazogadoebebisaTvis ama Tu im wyobis mis-
eroSi.
aReboba ganisazRvreba ara imiT, Tu ramdenad
aseTi midgoma ganapirobebs or did sazoga- sjobia es wyoba sxva, masze uares da ukve
doebriv sargebels (romlebic liberalebs uaryofil wyobebs, aramed imiT, Tu ramdenad
ar ainteresebT). pirvel rigSi, sazogadoeba- aZlevs maT es mocemuli wyoba Rirseuli
Si mcirdeba socialuri gaTiSuloba da sx- cxovrebisa da ganviTarebis saSualebas.
vadasxva fenebs Soris dapirispirebis Sansi ideologiis ZiriTadi amocanaa is, rom "Tan-
klebulobs. meorec, saxelmwifo Tavisi aq- amedroveobis konstituciurma saxelmwifom
tiurobiT xels uwyobs, rom qveynis adamia- socialuri samarTlianobis politikuri ga-

35
rantia unda ikisros“.2 amitom adamianebisa aciisa da gankulakebis cnebebTan gagvaigive-
da sazogadoebebis mxedveloba liberalebi- binon. magram sinamdvileSi gadanawilebis cneba
saze ukeTesi aRmoCnda da maT, Savisa da gacilebiT ufro farToa da moicavs nebismi-
TeTris garda, sxva ferebis danaxvac SeZles. er process, romelsac saqme aqvs dovlaTisa
da resursebis raime nawilis erTi xelidan
ganviTarebis realurma procesebma ipova "Ramis
meoreSi gadacemasTan. magaliTad, gadasaxa-
darajis“ saxelmwifos efeqturi alterna-
dis gadamxdelTa fuliT moxuci adamianebi-
tiva socialuri saxelmwifos saxiT. dRes
saTvis pensiis gacema gadanawilebaa, radga-
ganviTarebuli saxelmwifoebi socialuri
nac saxelmwifos biujeti fuls erTisagan
saxelmwifoebia, xolo iq arsebuli ekonomi-
iRebs da meores aZlevs. maswavleblebisaTvis
ka ara ubralod sabazro ekonomikad, aramed
xelfasis micemac, janmrTelobis dacvis pro-
socialur sabazro ekonomikad iwodeba.
gramebis saxelmwifo dafinansebac, mravalS-
saqarTvelos konstituciis preambula acxa-
viliani ojaxebisaTvis daxmarebac sxva arafe-
debs, rom saqarTvelo socialuri saxelm-
ria, Tu ara gadanawileba. TavisTavad resurse-
wifo unda iyos. sakuTari konstituciebis
mixedviT, socialuri saxelmwifoebia germa- bisa da dovlaTis gadanawileba, rodesac igi
nia, safrangeTi, italia, espaneTi da yvela kanons emyareba da ara Zaladobas, aris
sxva ganviTarebuli qveyana.3 saxelmwifoebrivi cxovrebis aucilebeli
atributi da dasavleTis qveynebSi social-
rogorc konrad hese acxadebs, socialuri uri programebis dafinanseba swored gadan-
saxelmwifo aris "damgegmavi, mmarTavi, mom- awilebis meSveobiT xorcieldeba.
saxurebis gamwevi, ganmanawilebeli, individ-
ualuri da socialuri cxovrebis realobad socialuri saxelmwifos realobebi liber-
mqceveli saxelmwifo“.4 Tanamedrove demokra- alizmis iseTi Zireuli princi pis SezRud-
tiul sazogadoebaSi SeuZlebelia social- vasac moiTxovs, rogoricaa, kerZo sakuTre-
uri winaaRmdegobebis gamawonasworebeli sa- bis xelSeuxebloba. socialur saxelmwifoebSi
zogadoebrivi wesrigis damyareba, Tu sax- aRiarebulia sakuTrebis socialuri SezRudvis
elmwifos roli mxolod piradi Tavisufleb- instituti. es niSnavs, rom adamianebis xel-
isa da sakuTrebis dacviT Semoifargleba. Si arsebuli kerZo sakuTreba saxelmwifom
aqedan gamomdinare, konstituciaSi social- SeiZleba gaakontrolos socialuri intere-
uri saxelmwifos princi pis moxsenieba niS- sebis dacvis mizniT. ase magaliTad, germani-
navs kanonmdeblisa da administraciisaTvis is ZiriTadi kanonis me-14 muxlis mixedviT,
socialuri samarTlianobis uzrunvelsayofad "sakuTreba avaldebulebs: misiT sargebloba
konkretuli RonisZiebebis gatarebis konsti- sazogado interesebs unda Seesabamebodes“.
tuciuri davalebis micemas.5 mocemuli fun- espaneTis konstituciis 33-e da italiis
qciebidan liberalebi SeiZleba yvelaze metad konstituciis 42-e muxlebis Sesabamisad, kerZo
ganawilebisa da gadanawilebis cnebebma daa- sakuTrebis sargeblobisa da gasxvisebis ufle-
Sinos. ra Tqma unda, socialuri saxelmwi- bebi SeiZleba SeizRudos sakuTrebis social-
fos princi pebis moSveliebiT aravin saubrobs uri funqciis uzrunvelyofis mizniT. metic,
sazogadoebaSi dovlaTis Tanabar ganawile- aRniSnuli konstituciebi iTvaliswineben, rom
baze, magram socialuri saxelmwifos real- miwa, wiaRi da sazogadoebrivad mniSvnelo-
obebi dovlaTis samarTlian ganawilebas em- vani sxva sikeTeebi unda daeqvemdebaros sax-
yareba. Tavad resursebisa da dovlaTis gada- elmwifo sakuTrebis uflebas. am tradiciis-
nawilebis cneba liberalebs surT, rom sa- agan arc saqarTvelos konstituciaa Sors:
frTxobelad warmoadginon da sabWoTa kav- konstituciis 21-e muxlis me-2 punqti uS-
Siris adreul wlebSi momxdar eqspropri- vebs, rom sakuTrebis ufleba SeizRudos

2
Badura, Staatsrecht (1986), 195.
3
germaniis ZiriTadi kanonis (1949) me-20 muxli, safrangeTis konstituciis (1958) pirveli muxli,
espaneTis konstituciis (1975) pirveli muxli, italiis konstituciis (1949) pirveli muxli.
4
Hesse, Grundzüge des Verfassungsrechts der Bundesrepublik Deutschland (19. Auflage, 1993), 86.
5
Badura, Staatsrecht (1986), 195.

36
aucilebeli sazogadoebrivi saWiroebidan tiebi politikuri sistemis integraluri
gamomdinare. ase rom, mTeli praqtikuli nawilia da maT TiTqmis konstituciuri sim-
gamocdileba mowmobs imas, rom liberalebis yare aqvs. amerikelebi socialur garantiebs
miTi sakuTrebis uflebis SeuzRudaobis Sesax- sakuTar uflebebad miiCneven.7 am tendenciiT
eb Tanamedrove civilizaciis mier uaryo- amerikam fexi auwyo ganviTarebis evropul
filia. mesakuTris pasuxismgeblobaa sakuTrebis gzas, romelic socialur-ekonomikuri uflebe-
imgvari gamoyeneba, rogorc mas kanoni bis konstituciur realizaciaSi mdgomareobs.
daavaldebulebs sazogado interesebidan ga-
es yovelive adasturebs, rom liberalizmi,
momdinare.
rogorc ideologia, Teoria Tu moZRvreba,
is sazogadoebebic ki, romelTa konstituciebi ar pasuxobs konstitucionalizmis ganviTare-
socialuri saxelmwifos cnebis gaCenamde iqna bis Tanamedrove tendenciebs. Tumca orasi
miRebuli, mividnen im daskvnamde, rom so- wlis win konstitucionalizmi liberalu-
cialuri saxelmwifo stabiluri politikuri rad gaigeboda, dRes es kavSiri darRveulia
arsebobis erTaderTi formaa. SeerTebuli Seuqcevadi saxiT, radganac Tanamedrove sax-
Statebis konstitucia Seicavs mxolod nega- elmwifo didi xania gacda liberalizmis mier
tiur uflebaTa CamonaTvals (1791 wlis dadgenil SezRudvebs. liberalizmis princi-
uflebaTa bili). miuxedavad amisa, axali pebis moSvelieba mxolod xels uSlis re-
kursis pirobebSi franklin ruzveltma gamo- aluri keTildReobisa da socialuri stabi-
acxada "meore uflebaTa bili“, anu social- lurobis miRwevas. keTildReoba mxolod iq
ur-ekonomikuri uflebebi, romlebic moicaven arsebobs, sadac liberalizmis dogmebi uaryves.
uflebebs ganaTlebaze, Sromaze, janmrTelobis
dacvaze, dasvenebis pirobebze, sakmaris kve-
baze da sxva. ruzveltma am uflebebis auci- saiT midian
lebloba daasabuTa imiT, rom individualuri Tavidan saubari adamianTa azrovnebis wesiT
Tavisufleba ar arsebobs ekonomikuri usa- daviwyeT. saqarTvelos realobaSi aSkaraa,
frTxoebis gareSe da "gaWirvebuli adamiani rom ama Tu im ideologiisadmi erTguleba,
ar aris Tavisufali“.6 amis Semdgom, amerikis ideologiur rwmenasa da interesebTan er-
konstituciis liberaluri profilis miuxe- Tad, pirovnuli mentalitetis nayoficaa.
davad, qveyanam gezi aiRo socialuri keTil- arCevani liberalizmsa da socialur sax-
dReobis saxelmwifoze, razec metyvelebs am elmwifos Soris damokidebulia imaze, surT
qveyanaSi arsebuli socialuri daxmarebebis Tu ara adamianebsa da adamianTa jgufebs
farTo sistema. rogorc kolumbiis univer- gaiTavison sxva adamianebisa da adamianTa
sitetis profesori da gaero-s adamianis jgufebis problemebi. rodesac sazogadoeba-
uflebaTa komitetis wevri, lui henkini, acx- Si individualuri egoizmi da gautanloba
adebs, SeerTebuli Statebi dRes socialuri dominirebs, liberalizmi popularulia ad-
keTildReobis saxelmwifoa. sanam aseTad Camoy- amianTa Soris. erTxel da samudamod Tavi
alibdeboda, mas individualur da ekonomikur unda davaneboT im miTs, rom qarTvelebi,
Tavisuflebaze damyarebuli winaaRmdegobeb- "civi“ dasavlelebisagan gansxvavebiT, urT-
is gadalaxva mouwia da dRes saxelmwifo ierTgamtanebi da urTierTmoyvareebi arian.
pirdapir iRebs pasuxismgeblobas Raribi da aravisze naklebi egoisti da gautaneli qarTve-
gaWirvebuli adamianebis problemebis mosag- li araa. visac dasavleT evropelebTan xan-
vareblad. marTalia, socialuri garantiebi grZlivi da Sinaarsiani urTierToba hqonia,
konstituciaSi dafiqsirebuli ar aris da advilad darwmundeba, rom maT qarTvelebze
kongresis mier miRebul kanonmdeblobas em- aranakleb da SeiZleba ufro metadac ician
yareba da SeiZleba formalurad kongress am mxarSi amodgoma da urTierTxelSewyoba,
garantiebis gauqmebis uflebac hqondes, ma- riTac qarTvelebi Tavs ase viwonebT. swored
gram es mxolod Teoriaa. socialuri garan- es uunaroba adamianebisa gaiTavison erTmane-
6
Steiner & Alston (ed.), International Human Rights. Law, Politics, Morals (1997), 258-259.
7
Henkin, International Human Rights and Rights in the United States, Meron (ed.), Human Rights in International
Law (1984), 34.

37
Tis problemebi, qmnis niadags maTi rwmeni- ras niSnavs dapirebebi, rom momavalSi cx-
saTvis, rom gaWirvebuli adamianis proble- ovreba ukeTesi iqneba.
mebi saxelmwifomac ar unda gaiTavisos da
nebismieri sicocxlisunariani ideologia,
gaiTvaliswinos. am rwmenas ki ganviTarebis
iqneba es qristian-demokratizmi, ekologizmi
procesebma yovelgvari safuZveli gamoaca-
Tu socializmi mimarTulia sazogadoebriv
la, misi uaryofa ganviTarebis aucilebeli
konsensusis miRwevaze, sazogadoebaSi arse-
winapirobaa. buli gansxvavebuli interesebis dabalanse-
liberalebi Tavs asaReben erovnuli da re- basa da urTierTmorigebaze. liberalizmis
ligiuri Semwynareblobis damcvelebad da Sedegi ki swored amis sapirispiroa. arc
gvmoZRvraven, rom saxelmwifoSi eTnikuri da erTi moZRvreba Tu ideologia (Tu ar CavTv-
religiuri jgufebis uflebebis dacva samo- liT faSizmsa da komunizms) ar aris ise
qalaqo sazogadoebis arsebobis winapirobaa; indiferentuli zogadadamianuri moralis
rom aseTi jgufebis uflebebisa da intere- mimarT, rogorc liberalizmi. arc erTi
sebis ignorireba socialur gaTiSulobas moZRvreba Tu ideologia ar axdens adamianis
iwvevs da safrTxes uqmnis sazogadoebis bedis iseT ignorirebas, rogorc liberal-
stabilurobas. magram imave liberalebs "avi- izmi. arc erTi moZRvreba Tu ideologia ar
wydebaT“ (ufro swored ar ainteresebT), rom axdens socialuri gaTiSulobis (da, Sesa-
socialur stabilurobas sazogadoebis sus- bamisad, socialuri daZabulobis) iseT le-
ti da daucveli jgufebisa Tu fenebis ufle- gitimacias, rogorc liberalizmi. dabolos,
bebisa da interesebis ignorireba aranakleb arc erTi moZRvreba Tu ideologia ar ay-
safrTxes uqmnis. Tu saxelmwifo ar funq- enebs konstitucionalizmis princi pebis efeq-
cionirebs sazogadoebis yvela nawilis in- turobas iseT dartymas, rogorc liberal-
teresebidan gamomdinare da daudevrobiT epy- izmi. konstituciuri princi pebis efeqturi
roba mosaxleobis sust da daucvel nawils moqmedeba ki, rogorc gamocdileba aCvenebs,
(aseTi ki saqarTvelos TiTqmis mTeli mosax- liberalizmis principebis uaryofis tolfasia.
leobaa), igi safrTxes qmnis socialuri liberalebs SeuZliaT Tavi daimSvidon: maTi
stabilurobisaTvis, iseve, rogorc eTnikuri an moZRvreba faSizmsa da komunizmze cotaTi
religiuri uTanxmoebis gaCaRebis SemTxvevaSi. ukeTesi yofila. magram es damSvideba mx-
socialuri problemebis ignorireba lib- olod droebiTi iqneba, ramdenadac kacobri-
eralebma SeiZleba axsnan imiTac, rom Turme oba gamudmebiT iswrafvis ukeTesis Ziebisak-
saqarTvelo gardamaval etapze imyofeba, sa- en. faSizmisa da komunizmis Semdeg istoriis
bazro ekonomika formirebis procesSia da sanagve axla liberalizmisTvisaa gamzadebuli.
mxolod amis Semdgom stadiebze SeeZleba arCevani ganviTarebasa da stagnacias, keTil-
saxelmwifos ikisros Tavisi socialuri dReobasa da siRatakes, socialur saxelmwi-
funqciebi. SeiZleba isic moiSvelion, rom fosa da "Ramis darajis“ liberalur sax-
mecxramete saukuneSi dasavleTis qveynebSic elmwifos Soris unda gakeTdes. unda davi-
ki ar axorcielebdnen saxelmwifoebi social- naxoT, rom aRarc erTi ganviTarebuli sax-
ur funqcias. es yovelive liberalebma im elmwifo imarTeba liberalizmis dogmebiT,
mSoblebs unda auxsnan, romlebsac Svilebi- rom am dogmebs warmatebis Sansi mxolod
saTvis saskolo saxelmZRvanelos sayidlad CamorCenil qveynebSi aqvT. pirvel rigSi,
fuli ar yofniT an im mSoblebs, romlebic axalgazrda Taoba unda gaTavisufldes lib-
wlidan wlamde erT litr naturalur rZes eralizmis dogmebisagan. mxolod am SemTx-
ver asmeven sakuTar Svilebs. aseTi Teori- vevaSi SeiZleba is saqmis gamkeTebel Taobad
ul-evoluciuri midgoma arsebuli proble- Camoyalibdes. Tu ara da igi pasuxismgebeli
mebis mxolod ignorirebaa da ara maTi gadawyve- iqneba ara mxolod sakuTari, aramed momava-
tis mcdeloba. ukve gamocdili gvaqvs, Tu li Taobebis bedzec.

38
ÓÉÔÚÅÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÀ ÃÀ
ÌÉÓÉ ÃÀÝÅÉÓ áÀÒÉÓáÉ ÓÀÆÙÅÀÒÂÀÒÄÈÉÓ
ÆÏÂÉÄÒÈ ØÅÄÚÀÍÀÓÀ ÃÀ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÛÉ
ÍÉÍÏ ÓÖØÍÉÞÄ
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ

“ÀÆÒÉÓ ÂÀÌÏáÀÔÅÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ ... ÅÒÝÄËÃÄÁÀ ÀÒÀ ÌáÏËÏà ÉÌ “ÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÀÓÀ ÃÀ


“ÉÃÄÄÁÆĔ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÌÉÉÙÄÁÀ ÃÀ ÀÙÉØÌÄÁÀ ÀÒÀÛÄÖÒÀÝáÌÚÏ×ÄËÀà ÀÍ ÖÌÍÉÛÅÍÄËÏÃ,
ÀÒÀÌÄà ÉÌÀÈÆÄÝ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÛÄÖÒÀÝáÌÚÏ×ÄËÉÀ, ÌÀÛÏÊÉÒÄÁÄËÉ ÀÍ ÀÙÌÀÛ×ÏÈÄÁÄËÉ
ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓÀÈÅÉÓ ÀÍ ÌÏÓÀáËÄÏÁÉÓ ÍÄÁÉÓÌÉÄÒÉ ÓáÅÀ ÍÀßÉËÉÓÀÈÅÉӔ

ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ ÄÅÒÏÐÉÓ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏ

Ö isdavoadidimasobrivi informaciis saSualebeb-


roli sazogadoebriv cxovrebasa
usworebdes Tvals, rom, dawinaurebasTan
erTad, misi piradi cxovrebis didi nawili
da adamianTa progresuli ganviTarebis pro- saaSkaraoze iqneba gamotanili, amas ki, ra
cesSi. magram ratomRac iseTi STabeWdileba Tqma unda, ZiriTadad, Jurnalistebi uzrun-
iqmneba, rom rac ufro zemoT miviwevT Tanam- velyofen. sityvisa da presis Tavisufleba
debobriv kibeze, miT ufro metad gvawuxebs saSualebas gvaZlevs gamovamzeuroT ama Tu
is Tavisufleba (sityvis, presis, informaci- im Tanamdebobis piris mier sakuTari Zalau-
is), romelic masmediisaTvis unda uzrun- flebis borotad gamoyenebis faqtebi; Sesa-
velvyoT. TiTqos “Cveulebrivi mokvdavisaTvis” bamisad, maT meti pasuxismgebloba ekisrebaT
masmediis Tavisufleba da misi saSualebiT da sazogadoebis winaSe met angariSvalde-
rac SeiZleba meti da rac SeiZleba gasaid- bulebasac unda grZnobdnen. 1971 wlis aSS-
umloebuli informaciis miReba yvelaze sa- s uzenaesi sasamarTlos mosamarTlem, hugo
survelia, Tumca rogorc ki zemoxsenebuli bleqma, saqmis - “New York Times Co. v. United
“Cveulebrivi mokvdavi” Tanamdebobrivi kibis States”, ganxilvisas ganacxada: “xelisuflebis
pirvel safexurze adis da Semdegi safex- ufleba - gaakontrolos presa, gauqmda da
uris dauflebis survilic uCndeba, yovel presas mieca samudamo ufleba gaakritikos
aseT safexurze asvla TandaTan akargvinebs mTavroba. presa daculia imdenad, rom mas
simpatiebs masmediisadmi. ratom xdeba es? SeuZlia gaaSiSvlos xelisuflebis saidum-
darwmunebuli var Zalian bevr adamians awux- loebani da miawvdinos isini xalxs. mxolod
ebs es SekiTxva da, ra Tqma unda, mec. am Tavisufal da SeuzRudav presas SeuZlia
sakiTxebze saubrisas yvelaze mniSvnelovani, efeqturad amxilos xelisuflebis nakli.
albaT, mainc is garemoeba gaxlavT, rom Cveu- Tavisufali presis movaleobaa xeli SeuSa-
lebrivi mokvdavis cxovrebis detalebi gac- los xelisuflebis TiToeul ganStoebas
ilebiT uinteresoa Tanamdebobis pirebis cx- xelyos xalxis uflebebi”.
ovrebis msgavs detalebTan SedarebiT da,
Sesabamisad, TiToeuli is adamiani, romelic Cven, sazogadoebis wevrebi, gacilebiT mkacr
Tanamdebobas ikavebs, im garemoebasac unda moTxovnebs vuyenebT Tanamdebobis pirebs, vi-

39
dre sakuTar Tavs. is faqti, Tu ramdenad zustad imis gamo, rom saukuneebis manZilze
marTebulia maTdami aseTi midgoma, calke aris damkvidrebuli, SeiZleba gadasaxedi da
davis sagania, magram axla saintereso iqneba Sesacvleli aRmoCndes. nu dagvaviwydeba, rom
saubari im saerTaSoriso Tu adgilobrivi mravali siaxle Tavis droze ugulebelyo-
garantiebis Sesaxeb, romlebiTac TiToeuli fili iyo TanamedroveTa mier. es sulac ar
Jurnalisti sargeblobs ama Tu im infor- gvaZlevs uflebas yoveli damkvidrebuli
maciis mopovebisas da misi gamoqveynebisas. Sexeduleba gadaumowmeblad da gauanalize-
sainteresoa is wesebi, romelTa dacva auci- blad miviRoT, rwmenis doneze. WeSmaritebis
lebelia yoveli JurnalistisaTvis zemoaRniS- misaRwevad swored gadamowmeba da gaanali-
nuli dacvis misaRebad, raTa masze gavr- zebaa saWiro da amitom xelisuflebis ze-
celebuli “sityvis Tavisuflebis” garantia gavlenisagan savsebiT Tavisufali unda iyos
STanTqmul ar iqnes raime seriozuli samar- nebismieri azrisa da Sexedulebis gamoTqma,
TaldarRveviT. Cven SevexebiT agreTve evro- miuxedavad imisa, Tu ramdenad sayovelTaod
pis zogierTi saxelmwifosa da aSS-s praq- aRiarebulia is mosazreba, romelsac gamoTqmu-
tikas sityvisa da Tavisuflebis dacvis Tval- li azri Tu Sexeduleba eWvqveS ayenebs.
sazrisiT da mokled gavecnobiT saqarTve- saxelmwifoSi upiratesobis mqone religiis
los Sesabamis kanonmdeblobas. axlandeli Tu mokveTili mesveurebi da maTi
Cemi azriT, pirvel rigSi, saintereso iqne- mimdevrebi, rbilad rom vTqvaT, ukmayofile-
ba gavixsenoT, Tu riT aris gamowveuli si- bas ver faraven imis gamo, rom damoukidebe-
tyvis Tavisuflebis aucilebloba, Tu, ra li telekompaniebi da gazeTebi “arapopularu-
Tqma unda, aseTi aucilebloba arsebobs. li seqtebis” warmomadgenlebsa da maTi da
rogorc zemoT aRiniSna, Cveni darwmunebu- ara marto maTi, aramed zogadad, adamianis
loba sityvisa da presis Tavisuflebis auci- uflebebis damcvelebs sakuTari mosazrebeb-
leblobaSi droTa ganmavlobaSi SeiZleba is gamoTqmis saSualebas aZleven. Cvens qvey-
Seicvalos, imisda mixedviT, Cven is adamiane- anaSi mavanTa da mavanTa fizikur ganadgure-
bi varT, visTvisac am movlenas sargebloba bazec ki aris saubari, radgan maT xelisu-
moaqvs (msmenelebi, mayureblebi, Cveulebrivi flebisaTvis arc Tu ise umtkivneulo Teme-
moqalaqeebi), Tu – isini, vinc sityvis Tavisu- bze pirdapir teleekranebidan amcnes mosax-
flebiT “zaraldeba”. leobas. ar unda dagvaviwydes, miT umetes,
“demokratiis Senebis”, axali, CvenTvis uc-
Tumca, rogorc realoba gviCvenebs, garda nobi demokratiuli institutebis Camoyali-
“dazaralebuli” Tanamdebobis pirebisa, si- bebis procesSi, rom yovel azrs, Tundac
tyvis Tavisufleba zogjer “Cveulebriv mokv- sazogadoebis udidesi nawilisaTvis, Tundac
davebsac” ar siamovnebT. Zalian bevrs saubroben yvelasaTvis miuRebelsac ki, aqvs arsebobisa
imis Sesaxeb, Tu rogor icvleba sazogadoe- da imis ufleba, rom Tavisuflad, SiSis gareSe
bis wevrTa azrovneba masobrivi informaciis iqnas gamoTqmuli. politologi, jon sti-
saSualebebis gavleniT, Tu ramdenad uary- uart mili, Tavis wignSi “Tavisuflebaze”
ofiTad moqmedebs axalgazrdobaze (Tumca, werda: is gansakuTrebuli boroteba, romel-
Cemi azriT, es gavlena ufro metad ufrose- ic mosazrebis Tavisuflad gamoTqmis CaxSo-
bze SeimCneva) filmebi, romlebSic daufara- bas moaqvs mdgomareobs imaSi, rom aseTi mo-
vad aris gadmocemuli seqsi da Zaladoba. qmedeba adamianTa modgmas - rogorc Tanamed-
ufrosi Taoba wuxs myari, saukuneebis man- rove, ise momaval Taobebs Zarcvavs... Tu
Zilze damkvidrebuli qarTuli tradiciebis mosazreba marTebulia – xalxi moklebulia
Seryevis gamo. CemTvis, ra Tqma unda, savse- SesaZleblobas arsebuli araswori Sexeduleb-
biT misaRebia masobrivi informaciis saSu- is nacvlad miiRos WeSmariti, xolo, Tu
alebebis limitireba msgavsi filmebis Cvenebasa mosazreba arasworia – xalxi kargavs WeS-
da Tambaqos reklamirebaSi (rac Ramis saaTebSi maritebis ufro naTel aRqmas da im Zlier
unda iyos daSvebuli), magram miuRebelia STabeWdilebas, romelsac SecdomasTan misi
ufrosi Taobis wuxili im zogierTi qarTu- Setakebis Semdeg miiRebda; am ukanasknel Sedegs
li tradiciis “Seryevis” gamo, romelic, ki aseve didi sargebloba moaqvs.

40
rogorc viciT demokratiulobis erT-erTi ovelTao deklaraciis me-19 muxlis mixedviT:
umniSvnelovanesi maCvenebelia xalxis monaw-
yoveli adamiani sargeblobs azrisa da gamox-
ileoba saxelmwifoebrivi mniSvnelobis gada-
atvis TavisuflebiT; es ufleba moicavs ad-
wyvetilebaTa miRebis procesSi. imisaTvis, rom
amianis Tavisuflebas, daubrkoleblad mis-
es monawileoba Segnebuli iyos, anu TiToeulma devdes Tavis mrwamss da moiZios, miiRos da
moqalaqem gaiazros sakuTari moqmedebis Sesa- gaavrcelos informacia da ideebi nebismieri
Zlo dadebiTi da uaryofiTi Sedegebi, auci- saSualebiT, saxelmwifo sazRvrebis miuxedavad.
lebelia mas hqondes am sakiTxTan dakavSire-
buli yovelgvari informaciis SeuzRudavad aRniSnuli deklaraciis me-18 muxli ki uzrun-
miRebis saSualeba. ara marto saxelmwifoe- velyofs azris, sindisisa da religiis Tavisu-
brivi mniSvnelobis (magaliTad, qveynis prez- flebas. amave Sinaarsisaa 1950 wlis adami-
identis arCevnebi), aramed nebismieri gadaw- anis uflebebis Sesaxeb evropis konvenciis
yvetilebis miRebisas, TiToeuli adamianma unda me-9 muxli, xolo me-10 muxlis mixedviT:
ganixilos sxvadasxva, Tundac urTierTga- 1. yoveli adamiani sargeblobs azrisa da
momricxavi mosazreba, gaiazros yvela Sesa- gamoxatvis TavisuflebiT; es ufleba
Zlebeli alternativa da mxolod amis Sem- moicavs adamianis Tavisuflebas,
deg gaakeTos garkveuli daskvnebi. albaT es daubrkoleblad misdevdes Tavis mrwamss
saukeTeso gzaa – WeSmaritebis mignebisa. ma- da miiRos da gaavrcelos informacia da
sobrivi informaciis saSualebebi ki xels ideebi sajaro xelisuflebis Carevis
uwyoben adamianebs gadawyvetilebebis miReb- gareSe saxelmwifo sazRvrebis miuxeda-
is procesSi e.w. “ideaTa bazris” uzrunve- vad. es muxli ar unda warmoadgendes
lyofiT. saxelmwifoebrivi struqturebisa- dabrkolebas saxelmwifoebisaTvis, raTa
gan konkretuli gazeTebisa Tu telekompaniebis maT moiTxovon mauwyeblobis, sateleviz-
Tavisufleba, ra Tqma unda, jer kidev ar io da kinematografiuli kompaniebis li-
niSnavs maT obieqturobas. anu damoukide- cenzireba.
bloba avtomaturad ar niSnavs miukerZoe- 2. zemoaRniSnul TavisuflebaTa ganxor-
blobas, Tumca zemoaRniSnul “ideaTa baz- cieleba, imdenad ramdenadac mas Tan ax-
ars” SeiZleba masobrivi informaciis ramden- lavs valdebulebani da pasuxismgebloba,
ime mikerZoebuli saSualebac qmnides. SeiZleba gaxdes im formalobebis, pirobe-
bis, SezRudvebisa da sasjelis sagani,
aRsaniSnavia, rom, miuxedavad im SezRudveb- romlebic gansazRvrulia kanoniT da auci-
isa, romlebic SeiZleba arsebobdes ama Tu lebelia demokratiul sazogadoebaSi
im sityvis warmoTqmis adgilis, droisa da erovnuli usafrTxoebis, teritoriuli
maneris mimarT, ar SeiZleba moqalaqe SeizRu- mTlianobisa da sajaro usafrTxoebi-
dos mxolod imis gamo, rom misi Sexedule- saTvis, areulobis an danaSaulis Tavidan
bebi arapopularulia an miiCneva arasworad asacileblad, janmrTelobis an moralis
an saxifaTod. sityvis Tavisufleba arsebobs dasacavad, sxvebis uflebaTa an reput-
ara mxolod maTTvis, vinc xelisuflebis aciis dasacavad, konfidencialurad miRe-
kurss eTanxmeba, aramed maTTvisac da Sei- buli informaciis gamoaSkaravebis Tavidan
Zleba iTqvas, pirvel rigSi, maTTvis, vinc asacileblad, an sasamarTlo xelisufleb-
mas opoziciaSi udgas. jer arc erTi xelis- is avtoritetisa da miukerZoeblobis
ufali yofila imdenad Tavmdabali, rom esa SesanarCuneblad.
Tu is pirovneba sakuTari personisa da poli-
am muxlis meore punqti, Cemi azriT, sakmaod
tikis qeba-didebis gamoxatvisaTvis edevna.
zRudavs im princi pebis ganxorcielebas,
mTavrobis mier sityvis Tavisuflebis SezRud- romlebic pirvel punqtSia CamoTvlili. Tumca
va, masSi Cadebuli azris gamo, am princi pis miuxedavad amis, evropis adamianis uflebaTa
ugulebelyofis yvelaze cxadi magaliTia. sasamarTlo konvenciis mosarCeleTa umrav-
mniSvnelovania is garantiebi, romlebsac si- lesobas sarCels me-10 muxlTan mimarTebaSi
tyvis TavisuflebisaTvis saerTaSoriso SeTanxme- ukmayofilebs da saxelmwifoebs damnaSaved
bebi qmnian. 1948 wlis adamianis uflebaTa say- scnobs. amasTanave, saqmesTan dakavSirebiT

41
gaweuli xarjebis srulad dafarvis movale- uZRvna. evropis adamianis uflebaTa konvenciis
oba saxelmwifoebs ekisrebaT. maTve uxdebaT me-6 muxlis mixedviT, sasamarTlo mosmena
procesSi gamarjvebuli mxareebisaTvis mor- sajaroa da gadawyvetilebac sajarod cxad-
aluri da materialuri zianis anazRaurebac. deba, magram udanaSaulobis prezumfciisa da
evropis qveynebis kanonmdebloba sityvis gamoZiebis saidumloebis gamo, zogjer masme-
TavisuflebasTan mimarTebaSi gacilebiT ufro dia garkveulwilad izRudeba sisxlissamarT-
mkacria aSS-sTan SedarebiT, Tumca ukanasknel lebrivi procesebis gaSuqebisas. zemoaRniS-
xanebSi am TvalsazrisiT bevri sasikeTo cv- nuli specialuri jgufis muSaobis erT-erTi
lileba ganxorcielda. evropis sabWos Seqm- mizania agreTve am sferoSi garkveuli stan-
niT da adamianis uflebaTa evropis konvenci- dartebis Camoyalibeba.
is me-10 muxlis gaTvaliswinebiT, evropis
1996 wels ministrTa komitetma miiRo kidev
qveynebma TandaTan Secvales TavianTi damok-
erTi saintereso rekomendacia, romelic miznad
idebuleba sityvis Tavisuflebisadmi. Tumca
isaxavs konfliqtebisa da daZabulobis kerebSi
aRsaniSnavia is garemoeba, rom zogierTi qveynis
momuSave Jurnalistebis dacvas. rogorc
sisxlis samarTlis kodeqsSi SenarCunebulia
cnobilia, iugoslaviaSi, CeCneTsa da sxva
Seuracxyofisa da ciliswamebis kriminaliza-
cxel wertilebSi mravali Jurnalisti daiR-
cia (magaliTad, safrangeTi, avstria), ma-
upa da mravalze Zaladobac ganxorcielda.
gram evropis qveynebSi saerTo evropuli kanon-
zemoxsenebuli saxis rekomendaciebic swored
mdeblobis integrirebis gamo, sisxlis sa-
imisken iyo mimarTuli, rom Jurnalistebs
marTlis kodeqsebis Sesabamisi muxlebi, faq-
yvelgan da yovelTvis mieceT TavianTi pro-
tobrivad, ufunqciod darCa.
fesiuli movaleobis Sesrulebis SesaZlebloba.
mniSvnelovania is RonisZiebebi, romlebic
rogorc ukve aRvniSneT, me-10 muxlis Sesax-
adamianis uflebaTa evropis sasamarTlos
eb evropis adamianis uflebaTa sasamarTlo-
saqmianobis farglebSi xorcieldeba da miznad
Si Sesuli sarCelebis umravlesoba kmay-
isaxavs sityvis TavisuflebisaTvis meti ga-
ofildeba. mniSvnelovania TurqeTis magali-
rantiebis uzrunvelyofas. Seiqmna mediis
Ti, romlis winaaRmdegac bolo wlebis gan-
samarTalsa da adamianis uflebebze momuSave
mavlobaSi 13 saqme iqna aRZruli. mosarCele-
specialistTa jgufi, romlis mandati Jur-
Ta umravlesoba adgilobrivi sasamarTlos
nalistTa uflebebis, gamoxatvisa da infor-
mier damnaSaved iyo cnobili qveynis erTiano-
maciis Tavisuflebis sakiTxebze muSaobas
bisa da ganuyoflobis winaaRmdeg mimarTuli
iTvaliswinebs. jgufSi damkvirvebelTa Soris
kampaniis farglebSi statiebis gamoqveynebi-
arian masmediis profesiuli organizaciebis
saTvis. 13-idan 11 SemTxvevaSi sasamarTlom
warmomadgenlebi da Jurnalistebi. swored
daadastura konvenciis me-10 muxlis dar-
aRniSnulma jgufma SeimuSava rekomendacia
Rvevis faqti.
# R (2000) 7, romelic Seexeba Jurnal-
istTa uflebas ar daasaxelon informaciis adamianis uflebaTa evropis sasamarTlo presas
wyaro. 1999 wlis ganmavlobaSi jgufi ikv- ganixilavs rogorc modarajes, romelic
levda politikuri figurebisa da sajaro mudmivad akvirdeba xelisuflebis saqmianobas.
mosamsaxureebis Sesaxeb mosazrebis gamox- miuxedavad imisa, rom masobrivi informaciis
atvisa da informaciis gavrcelebis sakiTx- saSualebebi unda Seecadon ar gascdnen eTikis
ebs defamaciis Sesaxeb erovnul kanonmde- normebs, gansakuTrebiT ki sxvaTa reputaci-
blobasa da adamianis uflebaTa evropis sasa- isa da uflebebis Selaxvis TvalsazrisiT,
marTlos praqtikasTan mimarTebaSi. jgufi sxvadasxva Temaze informaciisa da ideebis
muSaobs agreTve sityvis Tavisuflebisa (muxli gavrceleba mainc maTi movaleobaa. sasamarT-
10) da piradi saidumloebis dacvis (muxli lom Tavis gadawyvetilebebSi xazi gausva im
8) garkveulwilad dapirispirebis probleme- garemoebas, rom Jurnalistebma Tavad unda
bze. am sakiTxis Seswavlis iniciatori gax- SearCion informaciis gadmocemis meTodebi
ldaT saparlamento asamblea (1998 w), romel- da formebi da, Sesabamisad, maTi gancxadebe-
mac 1999 wlis 23 seqtembers q. strasburg- bi SeiZleba provokaciulic iyos. Tumca sasa-
Si am Temas saerTaSoriso konferencia mi- marTlo aRiarebs imasac, rom Jurnalistebs

42
didi pasuxismgeblobac ekisrebaT, isini unda jaro xelisufleba da, Sesabamisad, nebis-
darwmundnen im informaciis sisworeSi, romel- mieri sxva samTavrobo organo Ria iyos
sac gaavrceleben da aucileblad unda da- SeuzRudavi sajaro kritikisaTvis”. Tumca
icvan Jurnalisturi eTikis normebi. am daskvnamde amerikaSi gadasaxlebuli evro-
pelebi gacilebiT ufro adre mividnen. kon-
Zalian mniSvnelovania is garemoebac, rom,
stituciis pirveli Sesworebis miRebis Sem-
samwuxarod, evropis sasamarTlos mravali
degac, mTavrobis kritika garkveulad
gadawyvetileba konkretuli qveynebis mTavrobe-
SezRuduli gaxldaT specialuri kanoniT
bis mier sisruleSi ar iqna moyvanili. Seqm-
“antisamTavrobo agitaciis Sesaxeb”, magram
nili mdgomareobis gaumjobesebis meqanizmebi
1919 wlidan, rodesac uzenaesma sasamarT-
jer kidev dasaxvewia, magram sabolood al-
lom ganixila saqme - “Abrams v. United States”,
baT mainc im daskvnamde mivdivarT, rom si-
sasamarTlo xelisuflebam ukve namdvilad
tyvis Tavisuflebis uzrunvelyofis Tval- daiwyo sityvis Tavisuflebis Sesaxeb brit-
sazrisiT, qveynebis doneze yvelaze mniSvnelo- anuli warmodgenebis ugulebelyofa. iakob
vania TiToeuli qveynis Sida kanonmdeblobis abraamssa da mis Tanamoazreebs brali dae-
demokratiuloba da, rac mTavaria, deklar- doT pamfletebis gavrcelebaSi, romelSic
irebuli uflebebis realuri ganxorcieleba. gakritikebuli iyo uilsonis xelisufleba
swored amitom am mimarTulebiT samTavrobo 1918w. ruseTSi jarebis gagzavnis gamo. mi-
Tu arasamTavrobo organizaciebis mier gada- uxedavad imisa, rom mTavrobam ver daamtkica
dgmuli yoveli nabiji, Cemi azriT, misasalme- am pamfletebis gavrcelebiT samxedro Zalebis
belia, miuxedavad imisa, Tu ras fiqroben am saqmianobisaTvis raime zianis miyeneba, erT-
sakiTxze “ganawyenebulni”. erTi SedarebiT dabali instanciis sasamarT-
aRsaniSnavia amerikis SeerTebuli Statebis los mosamarTlem gadawyvita, rom es “Sei-
uzenaesi sasamarTlos didi roli sityvisa Zleboda momxdariyo” da braldebulebi dam-
da azris Tavisuflebis garantiebis ganmtki- naSaved scno. uzenaesi sasamarTlos 7 mosa-
cebis TvalsazrisiT. garantiebs aSS-s kon- marTle daeTanxma am gadawyvetilebas, ma-
stituciis pirveli Sesworeba uzrunvely- gram holmsma dawera gansxvavebuli azri,
ofs, romelic icavs religiis, Sekrebis, si- romelsac daeTanxma kidev erTi mosamarTle.
tyvisa da presis Tavisuflebasa da saxelm- es gansxvavebuli azri SeiZleba CaiTvalos
wifosagan zianis anazRaurebis moTxovnis im momentad, romlis Semdegac sasamarTlo
uflebas. am sakiTxebze evropelTa konserva- xelisuflebam realurad daiwyo “azris gamox-
torulma Sexedulebebma amerikaSi dasaxlebis atvis Tavisuflebis” princi pis dacva.
Semdeg didi transformacia ganicada. magal- Tumca aSS-s konstituciis pirveli Sesworeba
iTad inglisSi, ciliswamebis kanoni Zalian mraval SemTxvevaSi mainc sadavo xdeba, anu
mkacri iyo. Tu vinme dabeWdavda gancxadebas, ufro zustad, davis sagania misi mniSvnelo-
romelic adamianis reputacias ayenebda zians ba da, rac mTavaria, - gavrcelebis sazRvre-
an eWvqveS ayenebda saxelmwifo moxelis pa- bi. masSi dasawyisidanve Cadebulia SeuTavse-
tiosnebas, mas aucileblad daedeboda brali bloba masobrivi informaciis saSualebebis
ciliswamebaSi, miuxedavad imisa, es gancxa- warmomadgenlebs, romlebic miznad isaxaven
deba sinamdviles Seefereboda Tu ara. lon- rac SeiZleba didi raodenobiT informacia
doni “ciliswamebis sarCelebis dedaqalaqad” moi povon, da xelisuflebis warmomadgenlebs
moixsenieboda, sadac TiTqmis yovelTvis Ju- Soris, romlebsac piriqiT, surT, rom rac
rnalistebsa da sainformacio saSualebebs SeiZleba naklebi informacia iqnas saaSkaraoze
amtyunebdnen. Tumca aRniSvnis Rirsia ingli- gamotanili. miuxedavad imisa, rom aSS-s kon-
sis lordTa palatis mier, 1993 wlis der- stituciis pirveli Sesworebis mixedviT,
biSaiaris regionaluri xelisuflebis mier “kongress ar aqvs ufleba gamosces kanoni..”,
gazeT “Taimsis” winaaRmdeg Setanil sarCelze aSS-s uzenaesma sasamarTlom saqmis - “Near
miRebuli gadawyvetileba, sadac vkiTxulobT: v. Minnesota (1931)”, ganxilvisas, Sesworeba
“pirveli rigis sazogadoebrivi interesebi Statebis sakanonmdeblo organoebzec gaavr-
moiTxovs demokratiuli gziT arCeuli sa- cela. minesotaSi gamoica specialuri kano-

43
ni, romliTac aikrZala boroti ganzraxviT vietnamis omis Sefasebis masalebi da isini
skandaluri, defamaciuri publikaciis gamo- presas gadasca. dokumentebis garkveuli naw-
qveyneba. es kanoni, faqtobrivad, mineapoli- ilis gamoqveynebis Semdeg, xelisuflebis
sis erT-erTi gazeTis winaaRmdeg iyo mima- warmomadgenlebi panikam moicva, Tumca sasa-
rTuli, romelmac adgilobrivi politikose- marTlos mier mokle vadaSi miRebul gadaw-
bisa da biznesmenebisaTvis sakmaod sasircx- yvetilebaSi kidev erTxel ganmtkicda sax-
vilo faqtebi gamoavlina. gazeTma uzenaes elmwifos mxridan cenzuris dauSvebloba:
sasamarTlos mimarTa mas Semdeg, rac adgi- “saxelmwifos gasaidumloebuloba mTlianad
lobrivma sasamarTloebma sixaruliT aukrZa- anti-demokratiulia.. sazogadoebrivi mniS-
les mas garkveuli saxis informaciis gamo- vnelobis sakiTxebze Ria debatebi da disku-
qveyneba. zemoaRniSnuli saqme Zalian mniS- sia sasicocxlod aucilebelia Cveni erovnuli
vnelovania im TvalsazrisiTac, rom uzenaesi saxelmwifoebriobisaTvis.” aSS-s konstituciis
sasamarTlos gadawyvetilebis mixedviT, xe- pirveli Sesworeba warmoadgens myar kedels,
lisufleba moklebulia publikaciebze cen- romelic xels uSlis saxelmwifos mier
zuris dawesebisa da maTi gamocemisaTvis ideebze, rwmenasa da gansakuTrebiT ki, sax-
dabrkolebis Seqmnis uflebas. es, ra Tqma elmwifosa da misi moxeleebis kritikaze
unda, ar niSnavs, rom gazeTis mesveurebs ar cenzuris dawesebas. gamoyenebul iqna Teor-
SeiZleba brali dasdebodaT araswori infor- ia, romlis mixedviTac, saxelmwifos TiToeul
maciis gavrcelebasa da defamaciaSi, magram moqalaqes ufleba aqvs icodes ra gaakeTa
aucilebeli iyo maTi bralis damtkiceba sasa- misi qveynis xelisuflebam, Tumca, generali
marTloSi. anu am gadawyvetilebiT aSS-s teiloris (elCi samxreT vietnamSi) azriT,
uzenaesi sasamarTlos mier saxelisuflo moqalaqem unda icodes mxolod is, rac
cenzurisaTvis sakonstitucio akrZalva iqna saWiroa misi funqciebis Sesasruleblad da
SemoRebuli. akrZalulia, ama Tu im infor- karg moqalaqed yofnisaTvis da ara is said-
maciis gamoqveynebis SezRudva mTavrobisagan umloebebi, romelTac SeiZleba ziani miay-
winaswari nebarTvis miRebis moTxovniT. dadg- enon misi qveynis xelisuflebas da arapirda-
inda, rom masobrivi informaciis saSualebe- pir - TviTon masac. am saqmis gadawyvetisas,
bis SezRudva SeiZleba mxolod im SemTx- uzenaesi sasamarTlos wevrebs Sorisac azr-
vevaSi, Tu xelisufleba daamtkicebs, rom Ta sxvadasxvaoba gamoikveTa; zogierTi maT-
esa Tu is publikacia an gadacema aucile- gani sityvis absoluturi Tavisuflebis mo-
blad miayenebs arsebiT zians sazogadoebas. mxre gaxldaT, zogisaTvis ki misaRebi iyo
mTavari mosamarTlis, hugis azriT, aravin garkveuli SezRudvebi – informaciis garkveu-
iqneboda iseTi informaciis gasaidumloebis li saxis gasaidumloeba, magram yvela erTx-
winaaRmdegi, rogoric aris jarebis raode- mad aRiarebda saxelmwifos mxridan cenzur-
noba da adgilsamyofeli da ase Semdeg. am is dauSveblobas.
Teoriaze dayrdnobiT, saqmis - “New York aSS-s uzenaesi sasamarTlos gadawyvetileba
Times Co. v. United States (1971)”, ganxilvisas, saqmeSi - “New York Times Co v. Sullivan”, Zalian
iusticiis departamentis mcdelobis Sede- sayuradReboa masSi warmodgenili arCevanis
gad, gazeTebs “New York Times”-s, “Washing- gamo: sityvis Tavisufleba gacilebiT ufro
ton Post”-sa da sxvebs aekrZalaT “pentagonis mniSvnelovani Rirebulebaa sazogadoebisaTvis,
dokumentebis” gamoqveyneba, romlebSic de- vidre konkretuli pirebis reputaciis dac-
talurad iyo aRwerili vietnamis omSi aSS- va. sajaro sakiTxebis ganxilva da debatebi
s monawileoba. xelisuflebis warmomadgen- SeuzRudavi unda iyos da SeiZleba sajaro
lebi amtkicebdnen, rom es safrTxes Seuqmni- mosamsaxureebze SetevebSic ki gamoixatos.
da erovnul uSiSroebas. sinamdvileSi ki, mosarCele salivani montgomeris (Stati
rogorc gairkva, aq ufro did rols Tama- alabama) erT-erTi arCeuli sajaro mosam-
Sobda sircxvilis faqtori. yvelaferi daiw- saxure gaxldaT, romelmac sakuTar da qala-
yo imiT, rom Tavdacvis departamentis yo- qis policiis Seuracxyofad miiRo “New York
filma ekonomistma, daniel elsbergma, moi- Times”-is mier gamoqveynebuli gancxadeba,
pova Tavdacvis mdivnis miTiTebiT Seqmnili romelic aRwerda Tanasworobis moTxovniT

44
Savkaniani studentebisa da maTi mxardamW- ra vuyoT Cveni Zalovani struqturebis war-
erebis gamosvlebis darbevis faqts, aseve, momadgenelTa mxridan Jurnalistebis fiz-
martin luTer kingis mimarT ganxorciele- ikuri Seuracxyofis faqtebs? “Zala aRmarTs
bul damsjel RonisZiebebs. miuxedavad imisa, xnavs”, magram Cveni gadasawyvetia, es Zala
rom es publikacia mraval uzustobas Sei- sityvis Tavisufleba iqneba Tu Zalovani
cavda, ZiriTadi faqtebi mainc Seefereboda struqturebis, rbilad rom vTqvaT, “arae-
sinamdviles. mosarCelem adgilobrivi sasa- Tikuri saqcieli”. rogorc Cans is garemoe-
marTlosagan miiRo sarCelis dakmayofileba ba, rom ar damtkicda gazeT “rezonansis”
da zianis asanazRaureblad mowinaaRmdege korespondentis, gazeT “kviris palitris”
mxareebs (radgan mosarCele 4 fizikur da fotokorespondentisa da sxvaTa cemis faq-
iuridiul pirs uCioda) 500 000 aSS dola- ti, zustad konstituciis zemoT moyvanili
ris gadaxdac ki daekisraT. uzenaesi sasa- muxlis me-3 punqts SeiZleba mivaweroT. am
marTlo ar daeTanxma am gadawyvetilebas da, Jurnalistebma albaT Selaxes Cveni Zalo-
zemoaRniSnuli arCevanis gakeTebis garda, vani struqturebis warmomadgenelTa ufle-
daadgina, rom sityvis TavisuflebisaTvis ukve bebi imiT, rom fotofirze aRbeWdes maT mier
arsebuli garantiebis Sesabamisad, saWiroa nacemi adamiani, an gazeTSi ase “usindisod”
miRebul iqnes federaluri kanoni, romelic dabeWdes simarTle maT Sesaxeb.
aukrZalavs sajaro mosamsaxures moiTxovos
saintereso iqneba, Tu oriode sityviT Sevex-
anazRaureba im zianisaTvis, romelic mas
samsaxurebriv moRvaweobasTan dakavSirebuli ebiT saqarTvelos kanonmdeblobas masobrivi
SeuracxyofiT an ciliswamebiT miadga, gar- informaciis saSualebebsa da maT saqmi-
da im SemTxvevisa, rodesac calkeuli gancx- anobasTan dakavSirebiT. amJamad moqmedi
adeba boroti ganzraxviT iyo gakeTebuli. saqarTvelos kanoni “presisa da masobrivi
Tumca unda aRiniSnos, rom boroti ganzrax- informaciis saSualebebis Sesaxeb” miRebu-
vis SemTxvevaSic, romlis damtkiceba sak- lia 1991 wlis 10 agvistos da igi SeiZleba
maod rTulia, Jurnalisti profesiuli xe- presis TavisuflebisaTvis iuridiuli safuZ-
lSeuxeblobis uflebiT sargeblobs. vlis Seqmnis mimarTulebiT qarTuli sax-
elmwifos erT-erT pirvel nabijad CaiTva-
yovelive zemoTqmulidan, Cemi azriT, cxadi los. mas Semdeg kanonSi mravali sagulisx-
xdeba, Tu ramdenad myaria masobrivi infor- mo cvlileba iqna Setanili. 1997w. saqarTve-
maciis saSualebebis TavisuflebisaTvis aSS- los parlamentSi pirveli mosmeniT miiRes
Si Seqmnili garantiebi. kanonproeqti “informaciis Tavisuflebis
axla ki cota ram Cveni sakuTari kanonmde- Sesaxeb”, romelic garkveulwilad aerTianebda
blobis Sesaxeb. saqarTvelos konstitucia im normebs, romlebic mogvianebiT aisaxa 2000
sityvis Tavisuflebis (da ara marto) uzrun- wlis ianvridan ZalaSi Sesul “saqarTvelos
velsayofad me-19 muxliT Semdeg garantiebs zogad administraciuli kodeqssa” da 1999
awesebs: wels saqarTvelos parlamentis mier pirve-
1. yovel adamians aqvs sityvis, azris, sin- li mosmeniT miRebul kanonproeqtSi “maso-
disis, aRmsareblobisa da rwmenis Tavisu- brivi informaciis saSualebaTa Sesaxeb”; am
fleba; ukanasknelis II da III mosmeniT miReba dageg-
2. dauSvebelia adamianis devna sityvis, milia parlamentis 2000 wlis sagazafxulo
azris, aRmsareblobis an rwmenis gamo, sesiaze, anu ama wlis ivnisis bolomde. dRes,
agreTve misi iZuleba gamoTqvas Sexed- rogorc vxedavT, es ori saxeobis normebi
uleba maT Sesaxeb; sxvadasxva moqmed da asamoqmedebel norma-
3. dauSvebelia am muxlSi CamoTvlil Tavisu- tiul aqtebSia mocemuli. mokled Sevexebi
flebaTa SezRudva, Tu maTi gamovlineba moqmed (1991w. miRebul) kanons “presisa da
ar laxavs sxvaTa uflebebs. masobrivi informaciis saSualebebis Sesaxeb”
cvlilebebiT. misi pirveli muxlis mixedviT:
konstitucia marTlacda CvenTvis, saqarTve-
los TiToeuli moqalaqisaTvis, Cveni azreb- “saqarTvelos respublikaSi presa da maso-
is Tavisuflad gamoxatvis garantia, magram brivi informaciis sxva saSualebebi Tavisu-

45
falia. es Tavisufleba konstituciiT aris kanonis 22-e muxli Jurnalists mraval ufle-
garantirebuli. saqarTvelos moqalaqeebs bas aniWebs, maT Soris uflebas moiZios, mi-
ufleba aqvT gamoTqvan, gaavrcelon da daic- iRos da gaavrcelos informacia, Sevides
van TavianTi Tvalsazrisi informaciis nebis- dawesebulebebSi da Sexvdes Tanamdebobis
mieri saSualebiT, agreTve moi povon infor- pirebs, gaaSuqos masobrivi RonisZiebebi, moiTx-
macia sazogadoebriv da saxelmwifo cxovre- ovos avtorobis saidumlos Senaxva, isarge-
bis sakiTxebze. presisa da masobrivi infor- blos nebismieri saarqivo masaliT, garda im
maciis saSualebaTa cenzura dauSvebelia”. SemTxvevebisa, rodesac saqme exeba saxelm-
Tumca, me-4 muxlis mixedviT, masobrivi in- wifo saidumloebas an pirovnebis pirad cx-
formaciis saSualebaTa Tavisufleba SeiZleba ovrebas (am ukanasknel SemTxvevaSi aucile-
SeizRudos kanoniT gaTvaliswinebul SemTx- belia am pirovnebis an misi axlobeli naTe-
vevebSi da wesiT. es wesebi, anu SezRudvis savebis nebarTva). Jurnalists aucileblad
meTodebi arsebobs kidec, magram darwmunebu- unda mieces werilobiTi axsna-ganmarteba ama
li var arc erTi kanoni iTvaliswinebs Jur- Tu im informaciis gadacemaze misTvis uaris
nalistis xelketiT cemas mxolod imisaTvis, Tqmis SemTxvevaSi (muxli 23).
rom man Ria cis qveS, yvelas Tvalwin sura-
24-e muxlSi CamoTvlili Jurnalistis mov-
Ti gadauRo saqarTvelos nacem moqalaqes.
aleobebidan mniSvnelovania: mopovebuli in-
Cven gvaxsovs telekompania “rusTavi 2”-is formaciis utyuarobis Semowmebis, avtoro-
daxurvis faqtebi, igive SeiZleba iTqvas ram- bis argamxelis an miTiTebis (avtori Txov-
denime gazeTis Sesaxeb. Cvens mier ganxilu- nis SemTxvevaSi) da moqalaqeTa da organiza-
li kanonis me-12 muxlis mixedviT: “maso- ciaTa konstituciuri uflebebis pativisce-
brivi informaciis saSualebebis saqmianoba mis movaleoba.
SeiZleba SeCerdes an Sewydes, Tu dairRva
aRsaniSnavia is garemoebac, rom, “Tu sax-
kanoni, riTac xeli ewyoba danaSauls, sa-
elmwifo an saxelmwifo organoebi arRveven
frTxe eqmneba saxelmwifo uSiSroebis, ter-
presisa da informaciis sxva saSualebebis
itoriuli mTlianobis an sazogadoebrivi
Tavisuflebis kanons, maT winaaRmdeg SeiZle-
usafrTxoebis uzrunvelyofas”. aq xazi unda
ba aRiZras sisxlis samarTlis saqme” (muxli 26).
gavusvaT im garemoebas, rom telekompaniisa
Tu gazeTis akrZalvis safuZvlad versad Jurnalists ar ekisreba pasuxismgebloba
i poviT “Tanamdebobis piris Seuracxyofas” araswori cnobebis gavrcelebisaTvis:
an “zedmetad bevri simarTlis gadmocemas · Tu am cnobebs Seicavda oficialuri sain-
teleekranidan an sagazeTo furclebidan”. formacio wyaroebi;
kanoni aseve adgens maregistrirebeli orga- · Tu isini miRebulia sainformacio saagen-
nos mier masobrivi informaciis saSualebis toebisa an saxelmwifo da sazogadoe-
saqmianobis droebiT SeCerebis Sesaxeb miRe- brivi organoebis pressamsaxurebisagan;
buli gadawyvetilebis sasamarTloSi gasa- · Tu isini sityva-sityviT imeoreben sxva-
Civrebis SesaZleblobas. sabednierod, “rusTavi dasxva oficialur Tavyrilobaze pasux-
2”-ma iseve, rogorc gazeTebma samarTlianobas ismgebel pirTa gamosvlebs;
swored sasamarTloSi miaRwies. · Tu aseTi cnobebi iyo gamosvlebSi, rom-
me-20 muxlis mixedviT, moqalaqes an orga- lebic eTerSi gavida winaswari Caweris
nizacias ufleba aqvs masobrivi informaciis gareSe, an teqstebSi, romlebic ar eqvem-
saSualebiT mosTxovos redaqcias pirovnebis debareba redaqtirebas am kanonis Sesabam-
Seuracxmyofeli masalis uaryofa an mimar- isad.
Tos sasamarTlos. sakuTari Tavis gamarTleb- unda aRiniSnos, rom Cvens mier ganxiluli
isa da “ciliswamebis Camorecxvis” am gzas kanoni sakmaod bevr sakiTxs dauregulire-
Cvens qveyanaSi Zalian cotani mimarTaven da blad tovebs da sxva mraval xarvezsac Se-
iseTi STabeWdileba iqmneba, rom sasamarT- icavs, romelTa gamosworebas, Tavis mxriv,
losaTvis Tavis aridebis mizezi maT winaaRm- cdilobs kanonproeqti “masobrivi informaciis
deg arsebuli mtkicebulebebis gamoaSkarave- saSualebaTa Sesaxeb”, romelic, rogorc
bis SiSia. zemoT aRvniSne, saqarTvelos parlamentma ukve

46
miiRo pirveli mosmeniT. kanonproeqti awesebs dReisaTvis saqarTveloSi sityvis Tavisufleb-
masobrivi informaciis sistemaze pasuxismgebel is garantiebis arseboba-ararsebobis dasad-
organos - “informaciis erovnul sabWos”, genad Zalian mniSvnelovania Cvens qveyanaSi
romlis SemadgenlobaSi Sedian prezidentis, amJamad mimdinare movlenebi, romlebsac, Cemi
parlamentis, sasamarTlo xelisuflebis war- azriT, miukerZoeblad da obieqturad asax-
momadgenlebi da Jurnalistebi. sabWo ayali- avs telekompania “rusTavi 2”, akaki gogiC-
bebs sainformacio politikis prioritetebs, aiSvilis sayovelTaod cnobil yovelkvireul
Seiswavlis sainformacio sivrces, amuSavebs gadacemaSi “60 wuTi”. gadacemaSi moyvanili
rekomendaciebs kanonproeqtebisaTvis, Sei- saqmis detalebSi CaRrmaveba ar iqneba saWiro
muSavebs winadadebebs sagadasaxado politika- imisaTvis, rom ganvsazRvroT Cven saxelmwi-
ze, mediatoris funqciis farglebSi monawi- foSi arsebuli globaluri tendenciebi. ze-
leobs davaSi, awarmoebs licenzirebas, Sekrebs moaRniSnuli gadacemis avtori ukve karga
da icavs qarTuli publicistikis Zeglebs, xania awarmoebs Jurnalistur gamoZiebas. Cemi
afuZnebs da marTavs masobrivi informaciis azriT, fraza “Jurnalisturi gamoZieba” Zalian
sazogadoebriv saSualebebs da sxva. gansax- sayuradReboa, radgan Zalian xSirad vsaubrobT
ilveli kanonproeqti akanonebs masobrivi in- qveynis siduxWireze, saxelmwifos ekonomikuri
formaciis sazogadoebriv saSualebebs, ay- mdgomareobis gasaumjobeseblad gamoyofili
alibebs informaciis erovnuli sabWos fonds, Tanxebis aramiznobriv xarjvaze, magram TiTq-
romelSic akumulirdeba masobrivi informaci- mis arasodes migvyavs bolomde Cveulebrivi,
is saSualebebTan dakavSirebuli gadasaxa- Sesabamisi uwyebebis kompetenciaSi Semavali
debiTa da jarimebiT amoRebuli da yvela gamoZiebis warmoeba. albaT, Zalian samwux-
sxva Tanxebi, romlebic iqneba erovnuli sa- aroa is garemoeba, rom “mondomebuli” Jur-
bWos gankargulebaSi da moxmardeba maso- nalisti mis xelT arsebuli SezRuduli
brivi informaciis sazogadoebriv saSuale- saSualebebiT axerxebs ufro meti dafaru-
bebsa da kerZo masmediis mxardaWeras. am gziT, li da saintereso informaciis mopovebas,
faqtobrivad, iqmneba sazogadoebrivi masme- vidre aseTive “mondomebuli” prokuraturis
diis dotaciuridan saabonento dafinanseba- TanamSromlebi. ra Tqma unda, aqcenti keTde-
ze gadasvlis meqanizmi. ba imaze, rom es informacia ar Seefereba
aRsaniSnavia isic, rom kanonproeqti cvlis sinamdviles da ar mgonia, rom es vinmes,
masmediis uSualod dafinansebis wess spe- Tundac akaki gogiCaiSvils, ewyinos (Tu Sesa-
cialurad gamoyofili grantebiT kerZo Zlo sisxlissamarTlebriv sasjels ar CavTv-
proeqtebis dafinansebis wesiT. saxelmwifo liT, romelic mas ciliswamebisaTvis Sei-
politikis gaSuqebisaTvis gansazRvrulia Zleba Seefardos). bolos da bolos saqarTve-
prezidentisa da parlamentis specialuri los TiToeul moqalaqes met-naklebad surs
grantebis arseboba. sayuradReboa is gare- samSoblo ukeTes mdgomareobaSi ixilos. ma-
moebac, rom konkursSi gamarjvebuli proeqte- gram Zalian saeWvoa gadacemebSi naxseneb
bis avtorebi iqnebian isini, vinc daikavebs adamianTa reaqcia maTze garkveuli infor-
radioebSi, televiziebsa da sazogadoebrivi maciis (maTi TqmiT, - sinamdvilesTan Seufer-
Jurnal-gazeTebis redaqciebSi administraci- ebeli) gavrcelebaze. zogierTi maTgani, sasa-
ul, SemoqmedebiT da sxva Tanamdebobebs. mniS- marTlos nacvlad, saqarTvelos prezidents
vnelovania politikuri propagandiT dainter- mimarTavs. gasagebia, ra Tqma unda, rom sasa-
esebuli subieqtebis, maT Soris saxelmwi- marTloSi sarCelis Setanis tradicia (da,
fos, politikuri organizaciebisa Tu rac mTavaria, obieqturi Sedegis miRwevis
politikosebis uflebis SezRudva radio- rwmena) CvenTan axla aris Camoyalibebis pro-
televiziis dafuZnebis TvalsazrisiT, raTa cesSi, magram es gza, albaT, mainc ufro
ar moxdes monopolizacia. kanonproeqti iTval- marTebuli iqneboda, miT umetes, Zalian Zne-
iswinebs agreTve mraval siaxles dafuZnebis li warmosadgenia, rom “rusTavi 2-is” Jur-
wesis TvalsazrisiT. axleburad regulirde- nalists gacnobierebuli ar hqondes is Sesa-
ba enis, sajarimo sanqciebis dadgenisa da Zlo Sedegebi, romlebic misi mxridan cil-
sxva sakiTxebi. iswamebas SeiZleba mohyves. Sesabamisad, Sei-

47
Zleba vifiqroT Tu ara, rom mis mier war- racxyofa, ese igi pirovnebis pativisa da
modgenili masalebi sinamdviles Seefereba? Rirsebis ganzrax damcireba, gamoxatuli
Cven ki gagviCnda es SekiTxva, magram, albaT, uweso formiT, - isjeba..”, “Seuracxyofa,
imitom, rom gvinda gamovaaSkaravoT fulis miyenebuli beWdviTi sityvis saSualebiT,
gaflangvaSi, gadamalvasa da sxva danaSaulebSi agreTve iseTi piris mier, romelic winaT
Careuli adamianebi; yvelaze saintereso ki gasamarTlebuli iyo SeuracxyofisaTvis –
is aris, rom saqarTvelos prokuraturis isjeba..”. meore mxare cdilobda saerTod
maRali Tanamdebobis pirebs es SekiTxva igive gaeuqmebina sisxlissamarTlebrivi dasjado-
mizeziT ki ar warmoeSvaT, aramed maTTvis ba ciliswamebisa da SeuracxyofisaTvis. am
upirveles interess warmoadgenda akaki gog- mosazrebis damcvelebs mohyavdaT sazRvarga-
iCaiSvilis mier warmodgenili faqtebis gad- reTis qveyanaTa umravlesobis magaliTi, sa-
amowmeba maTi mcdarobis dadasturebis imed- dac aseTi dasjadoba ar arsebobs. Tumca,
iT. albaT, mainc SeiZleba, rom am movlenas sabolood, axali sisxlis samarTlis kode-
anomaliuri vuwodoT, gansakuTrebiT maSin, qsis 148-e muxli Semdegnairad Camoyalibda:
rodesac gadacemebis ciklis avtors, misi “ciliswameba danaSaulis braldebiT isjeba
gancxadebiT, fizikuri ganadgurebiTac ki jarimiT an sazogadoebisaTvis sasargeblo
emuqrebian. sainformacio saSualebebis war- SromiT vadiT asidan oras saaTamde anda
momadgenlebi mTeli saqarTvelos masStabiT gamasworebeli samuSaoTi vadiT erT wlam-
maSinve gamovidnen sityvis Tavisuflebis dasa- de”. Seuracxyofis muxli ki amoRebulia.
cavad. xelisuflebis warmomadgenlebmac kidev aseve Zalian mniSvnelovania axali kodeqsis
erTxel gamoxates TavianTi uryevi neba ar 153-e da 154-e muxlebi, romelTa mixedviT,
dauSvan sityvis Tavisuflebis raime saxiT isjeba “sityvis Tavisuflebis anda infor-
SezRudva, rac, ra Tqma unda, imedis momcemia. maciis miRebis an gavrcelebis uflebis ganx-
Zalian sainteresoa ciliswamebis regulire- orcielebisaTvis ukanonod xelis SeSla, ramac
bis sakiTxi Cvens qveyanaSi. rogorc yoveli mniSvnelovani ziani gamoiwvia, anda Cadenil-
saxelmwifoebrivi mniSvnelobis sakiTxis gada- ia samsaxurebrivi mdgomareobis gamoyenebiT”;
wyvetisas, zemoaRniSnul Temaze msjelobis aseve dasjadia “JurnalistebisaTvis profe-
drosac, dapirispirebuli mosazrebebis mqone siul saqmianobaSi ukanonod xelis SeSla,
mxareebi gamoikveTa, aq, albaT, kidev erTxel ese igi misi iZuleba gaavrcelos informacia
SeiZleba movaxdinoT dayofa “mosargeblee- an Tavi Seikavos misi gavrcelebisagan”; “igive
bad” da “dazaralebulebad”. diskusia gaima- qmedeba, Cadenili Zaladobis muqariT an sam-
rTa saqarTvelos axali sisxlis samarTlis saxurebrivi mdgomareobis gamoyenebiT” ufro
kodeqsiT ciliswamebisa da SeuracxyofisaTvis mkacrad isjeba. 156-e muxlis mixedviT, das-
sisxlissamarTlebrivi sanqciebis dawesebis jadia “adamianis devna sityvis, azris, sindi-
Sesaxeb. erT mxares surda axal kodeqss, sis, aRmsareblobis, rwmenis am mrwamsis gamo,
Zvelis msgavsad, SeenarCunebina sasjeli anda mis politikur, sazogadoebriv, profe-
rogorc ciliswamebis, ise SeuracxyofisaTvis. siul, religiur an mecnierul moRvaweobasTan
137-e muxlis mixedviT, Tavisuflebis aRkveTiT dakavSirebiT”, rac aseve sityvis Tavisuflebis
an gamasworebeli samuSaoebiT dasjadia “cil- uzrunvelyofis mniSvnelovani garanti unda
iswameba, ese igi Segnebulad monaWoris gavr- gaxdes mas Semdeg, rac axali sisxlis sa-
celeba, romelic saxels utexs sxva pirs”; marTlis kodeqsi Seva ZalaSi.
ufro mkacrad dasjadia “ciliswameba nabeWd yovelive zemoTqmulis gaTvaliswinebiT, ma-
an sxvagvari xerxiT gavrcelebul nawarmoe- Sin, rodesac msoflio dRiTi dRe ufro met
bebSi, anonimur werilSi da agreTve im piris yuradRebas uTmobs sityvis Tavisuflebis
mier, romelic adre iyo msjavrdebuli cil- uzrunvelyofas yvelgan da yovelTvis; ma-
iswamebisaTvis”. “ciliswameba, romelsac Tan Sin, rodesac sityvis Tavisuflebis armqone
erTvis gansakuTrebiT saSiS saxelmwifo an qveynebi aseTi arapopularulia da msoflio
sxva mZime danaSaulSi braldeba” xuT wlam- Tanamegobrobis yuradRebis centrSi eqceva,
de Tavisuflebis aRkveTiTac ki isjeba. moq- ara mgonia, rom sakmarisi iyos mxolod Cveni
medi kodeqsis 138-e muxlis mixedviT, “Seu- ZiriTadi Tu Cveulebrivi kanonebis demokra-

48
tiuloba. am mxriv, Cveni qveyana sakmaod karg damTavrebuli. isev da isev aSS-s uzenaesi
mdgomareobaSia, magram sul sxva sakiTxia sasamarTlos erT-erT zemoT moyvanili gada-
Cvens mierve miRebuli kanonebis cxovrebaSi wyvetilebas gavixsenebdi: “sityvis Tavisu-
gatareba, rac yoveli CvenTaganis upirvele- fleba gacilebiT ufro mniSvnelovani Rire-
si movaleobaa – xelisuflebis warmomadgen- bulebaa sazogadoebisaTvis, vidre konkretu-
lebidan dawyebuli, nebismieri adamianiT li pirebis reputaciis dacva”.

gamoyenebuli literatura:
1. Concept Paper on Media Law, The American Bar Association/Central and East European Law Ini-
tiative (Nov. 20. 1996).
2. Basic readings in U.S Democracy; edited by Melvin I. Urofsky; published by the United States Infor-
mation Agency; Division for the Study of the United States; Washington D.C 20547; published in
1994.
3. “masmediis Tavisuflebis dacva demokratiul sazogadoebaSi”, barbara svani, saqarTve-
los axalgazrda iuristTa asociaciis aWaris filialis samecniero Jurnali “kodikoi”
1998w. #3.
4. “New York Times Co. v. United States”, 403 U.S. 713 (1971).
5. “Abrams v. United States” 250 U.S. 616 (1919).
6. “Near v. Minnesota” (1931).
7. “ciliswamebisa da Seuracxyofis sakanonmdeblo da sasamarTlo praqtika dasavleT
evropasa da amerikis SeerTebul StatebSi”, TinaTin xidaSeli, saqarTvelos axalgazr-
da iuristTa asociaciis “almanaxi” #10, aprili, 1999w.
8. saqarTvelos kanoni "presisa da masobrivi informaciis saSualebebis Sesaxeb".
9. ganmartebiTi baraTi kanonproeqtze “masobrivi informaciis saSualebaTa Sesaxeb”.
10. 1948 wlis "adamianis uflebaTa sayovelTao deklaracia".
11. 1950 wlis "evropis adamianis uflebaTa konvencia".
12. saqarTvelos 1995 wlis konstitucia.
13. saqarTvelos moqmedi da axladmiRebuli sisxlis samarTlis kodeqsebi.
14. masalebi internetidan.

49
ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÄÂÆÉÓÔÄÍÝÉÀËÖÒÉ
×ÉËÏÓÏ×ÉÀ
ÄÊÀ ÂÀÜÄÜÉËÀÞÄ
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ

“ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÀÒÉÓ ÉÌÀÆÄ ÌÄÔÉ, ÅÉÃÒÄ ÌÀÍ ÉÝÉÓ ÓÀÊÖÈÀÒ ÈÀÅÆĔ.

À
ÊÀÒË ÂÖÓÔÀÅ ÉÖÍÂÉ

ntikuri, “gmiruli” epoqidan moyolebu- egzistencialuri filosofiis, rogorc sa-


li, adamiani samarTlianobisa da samarTlis, marTlis egzistencialuri Teoriuli safuZ-
normatiul wesrigSi sakuTari Tavis Secno- vlis, warmoSoba dakavSirebulia me-20 sauku-
bis procesSi gadadis ucxo, orTodoqsaluri nis, “atomisa da SiSis” saukunis, dasawyisTan.
Sua saukuneebis periodSi, saidanac iracio- igi warmoiSva swored xsenebuli saukunis
nalizebuli samarTlis normebSi moqceuli, dasawyisSi pirveli msoflio omiT “im-
yalibdeba axali drois racionalizebul, edgacruebul” germaniaSi2 . man Semdgomi gan-
“moazrovne” pirovnebad, Tumca “gonebis” Zalam, viTareba ganicada me-20 saukunis 30-ian wlebSi
rasac emyareba samarTali da adamiani XVII- da kulminacias miaRwia am saukunis 60-70-
XVIII ss-Si, orive aqcia iracionalur mov- ian wlebis evropaSi. sanam egzistencialuri
lenad. swored XIX-XX saukuneebis mijnaze samarTlis filosofiis ZiriTadi avtorebis,
socialuri arseba – adamiani, gakvirvebiT e. fehneris, g. mainhoferisa da a. kaufmanis
amCnevs, rom mas TandaTan devnis mis mierve samarTlebriv Sexedulebebs SevexebodeT,
Seqmnili “sazogadoeba”, “saxelmwifo” – “su- vfiqrobT upriani iqneba egzistencializmis,
perteqnologia”1 . adamianis swored erTgvari rogorc filosofiuri kategoriis zogadi
“gadagdebuloba” sazogadoebaSi, misi usamarT- daxasiaTeba. egzistencializmis ZiriTadi
lo da, amave dros, “gonivrul” normatiul filosofiuri kategoriaa egzistencia – Ex-
wesrigSi “usaxo” arseboba, xdeba mizezi istentia, rac adamianuri arsebobis im wesis
egzistencialuri samarTlis filosofiis aRmniSvnelia, romelSic adamiani moiazreba
warmoSobisa.
ara rogorc calkeuli empiriuli individi
egzistencializmi naklebad nacnobia iuris- da arc rogorc “moazrovne goneba”, e. i. ara
prudenciaSi, vinaidan igi ufro egzisten- rogorc sayovelTao ram, aramed swored
cialur filosofias ukavSirdeba da samarT- rogorc konkretuli ganumeorebeli pirovne-
lis, rogorc egzistencialuri movlenis, ba3 . Tumca es sulac ar niSnavs, rom egzis-
gaazrebas ufro warmoadgens. vfiqrobT mkiTx- tencializmi aRiarebs mxolod adamians da
velisaTvis saintereso iqneba, oriode si- samarTals Caketil, izolirebul, individu-
tyviT SevexoT im safuZvlebs da ZiriTad alur realobad an movlenebad miiCnevs, vi-
mimarTulebebs, romlebic samarTlis egzis- naidan adamiani da misi yofierebis nawili _
tencialuri filosofiis warmoSobis mizezi samarTali, masSi gagebulia rogorc gaxsni-
gaxdnen. li, Ria realoba, romelic Tavisi arsebiT
1
Ýòèêà Ïðàâà. Ì., 1998 ã. ñò. 175.
2
narkvevebi filosofiis istoriaSi, Tb., 1993 w. gv. 412-413.

50
dakavSirebulia gare samyarosTan, sazogadoe- gens CvenTvis (Cems gemovnebas, Cems poli-
basa da saxelmwifosTan. swored egzisten- tikur” survilebs). mokled, am sityviT vi-
cializmis fuZemdeblebis, haidegeris “Tanay- Racismieri “me” daclilia Cemi “mes”-gan, saku-
ofierebis”, “SiSisa” da “Zrwolis” Tu “zrun- Tari Tavisagan, “me” ar arsebobs “das man”-Si5 .
vis”, iaspersis “komunikaciisa” da marselis
samyarosa da gaucxoebisadmi egzistencial-
“Sen-Si”, n. berdiaevis “personalizmSi”, gam- ur dapirispirebaSi samarTali rCeba, rogorc
oixata samarTlis egzistencialuri realo- yofnis SesaZlebloba, rogorc adamianur
bis saxe da cneba. samarTlis egzistencial- problemaTa mudmivi arCeva da gadawyveta,
izmi adamians ganixilavs ara rogorc winaswar mzadyofna sakuTari Tavis ganxorcielebisa,
dadgenil arsebas, aramed rogorc mudmivad rogorc normatiul wesrigSi yofnis
qmnad - TviTproeqtirebad movlenas (Jan pol proeqtireba. adamianis, rogorc “sasruli
sartri). samarTali da adamiani masSi yovel ganumeorebeli” arsebis, egzistencialuri
wams metia an naklebia imaze, rac adre iyo. filosofia specialurad samarTals arasodes
isini Tavisuflad qmnian TavianT Tavs da ar ikvlevda, Tumca igi TavisTavad gaxda safuZ-
warmoadgenen Tavisufali yofierebis veli samarTlis egzistencialuri filosofiis
sazrisidan (sinn von sein) warmoSobil arse- warmoSobisa, romlis ZiriTadi mizani gaxda
bebs. swored m. haidegeris yofierebis (Dasein) samarTlis, rogorc “egzistencialuri” mov-
cnobili kategoriidan amodian samarTlis lenis, bunebisa da mniSvnelobis axsna. sa-
egzistencializmis avtorebi, v. mainhoferi marTlis egzistencialuri filosofia, Ziri-
da e. fehneri. samarTali, rogorc adamianis Tadad, xsnis samarTlis damokidebulebas mis
egzistencialuri formirebis erT-erTi for- Sida subieqtur realobasTan - egzistencia-
ma (Exisienzialien), yovelTvis proeqtia, mo- sTan, vinaidan swored es realoba miiCneva
mavlis gegmaa, winaswar yofnaa, qmnadobaa. WeSmarit realobad6 . samarTlisadmi egzis-
amgvar winaswar yofnas samyaroseul sagnebTan tencialuri midgoma xasiaTdeba imiT, rom
da maT Soris socialur movlenebTanac (sax- igi mis socialur bunebas da funqciebs ganix-
elmwifo, samarTali) haidegeri ”zrunvas” ilavs adamianis individualuri bunebidan
(Sorge) uwodebs. “Tumca adamianis arseba gamomdinare, rogorc misi konkretuli ganu-
winaswar araa dadgenili da igi, misi sur- meorebeli yofierebis specifikur pirobas.
vilisagan damoukideblad, Tavidanve Cayeneb- meTodologiuri TvalsazrisiT egzistencial-
ulia ucxo, samyaroseul pirobebSi, e.i. gada- izmi samarTals ganixilavs fsiqologiuri
gdebuli da gaucxoebulia. adamiani am qvey- (egzistencialuri) analizis, misi subieqturi
nad sakuTar “saxlSi araa” 4 . samarTlis, Sefasebis safuZvelze. samarTlis egzisten-
rogorc adamianis aranamdvili yofierebis, cialuri TeoriiT samarTali, misi on-
forma mkvidrdeba m. haidegeris “Das man”-is tologiuri TvalsazrisiT, ara imdenad de-
filosofiuri kategoriis damkvidrebiT. egz- terminirebs adamianze, rogorc garegani ze-
istencialurma samarTlis filosofiam swored gavlenis faqtori, aramed ufro xels uwy-
“Man”–is kategoriiT Camoayaliba “Als-sein” obs mis TviTgamoxatvas. samarTlis egzis-
– “yofiereba xarisxSi” (v. mainhoferi). Tum- tencialuri filosofiis mizani, misi warmo-
ca TviT “Das man”–i niSnavs adamians, romelic madgenlebis, a. kaufmanisa da m. miuleris
gaCenilia sikvdilisaTvis da misi arseba da- azriT, mdgomareobs imaSi, rom gamonaxos
farulia normatiuli wesrigiT, socialuro- samarTlis istoriuli cvalebadobisa da misi
biT. am sityvaSi “me” ar arsebobs srulad, istoriul yofierebis erTiani substancia,
“me” daclilia sakuTari Tavisagan. “Das man” romelic iqceva samarTlis realur yofiere-
(viRac) fiqrobs Cvens magivrad, imas, Tu ra bad. a. kaufmanis Tanaxmad, “samarTlis isto-
unda vikiTxoT, rogor unda moviqceT, rogo- riulobis problema erTjeradi da ganumeo-
ria politikuri Canafiqri, “das man”-i daad- rebeli istoriuli miznis wminda on-
3
filosofiuri leqsikoni.
4
narkvevebi filosofiis istoriaSi, Tb., 1993w. gv. 417.
5
dominik kola, “politikuri sociologia” Tb., 1999 w. gv. 103.
6
Òèõîíðàâîâ Þ. Â., Îñíîâû Ôèëîñîôèè Ïðàâà, M., 1997 ã. ñò.572.

51
tologiuri problemaa”7 . igi Tvlis, rom “Tu “Als-sein”-is saxiT. igi Tvlis, rom “Tu me,
me raimes vwyvet da amasTan Cemi moqmedeba Als-sein, vcxovrob gansazRvrulobis, rogorc
emTxveva samarTlianobis normebs, maSin es sulieri gonieri arsebis saxiT, amiT vaxor-
ukanasknelni Cemi gadawyvetilebiT identi- cieleb valdebulebis erTgvar wess, valde-
ficirdebian Cems subieqturobasTan, iqcevian bulebas, romelic Seesabameba Cems arsebas.
“ganpirobebul jerarsobad” 8 . samarTliano- magaliTad, roca me, rogorc eqimi, Sevdivar
bis Sinaarss gansazRvravs swored es “gan- pacientTan urTierTobaSi, mesmis, rom igi
pirobebuli jerarsoba” da ara sayovelTao Cemgan moelis eqimis valdebulebis Sesrulebas”10 .
normebi (kanoni). magram problema kvlav rCe-
boda subieqtur, “ganpirobebul” gadawyvetile- v. mainhoferi exeba aseve orTodoqsaluri
basa da sayovelTao samarTlis normebis moTx- egzistencializmis mier dasmul iseT prob-
ovnaTa Seusabamobis saxiT, risi gadawyvetac lemasac, rogoricaa adamianis mier Seqmnil
scada samarTlis egzistencialuri filosofi- institutebTan da dawesebulebebTan misi
is erT-erTma fuZemdebelma, v. mainhoferma. winaaRmdegoba. Tumca aRniSnul problemas
igi gamoyofs adamianis yofierebis or Ziri- analitikuri egzistencialis saxiT igi Riad
Tad formasa da Taviseburebas: adamianuri tovebs da ar xsnis.
yofierebis erTjeradobasa da ganumeoreblobas, samarTlis egzistencialuri filosofia Sem-
adamianur yofierebaze garesamyaros moqmede- deg problemebsac svams: a).sad iwyeba SezRud-
bas. v. mainhoferis individualuri, adamia- va da sad mTavrdeba Tavisufleba? b).rogor
nuri yofierebisa da socialuri yofierebis erTiandeba samarTalSi absoluturi da Se-
kavSiris saxiT Semoaqvs axali forma egzis- fardebiTi Rirebulebebi? aRniSnul proble-
tencialuri arsebis “Als-sein” – “gansazRvru- mebs igi wyvets sasamarTlosa da mosamarT-
li xarisxiT yofierebis” saxiT. igi Tvlis, lis samarTliani gadawyvetilebis gziT. egz-
rom individualuri yofiereba icvleba misi istencialuri samarTlis filosofiis meore
socialuri rolis mixedviT. v. mainhoferis warmomadgeneli, h. koni amtkicebs, rom
azriT, adamiani Tavisi individualobisa da “sazRvriT situaciebSi” (k. iaspersi) adami-
egzistencialuri Tavisuflebis ganxorcieleb- ani Tavs acnobierebs yvelasagan gansxvavebu-
isas gadadis Tavisi yofierebis sxva sfero- li individis saxiT. h. konis azriT, “sinamd-
Si, romelic mas aniWebs sazogadoebrivi ar- vile iracionaluria, amitom igi ar eqvemde-
sebis Sinaarss (rogorc qmris, gamyidvelis, bareba racionalur axsnas. cnebebma ar Sei-
kreditoris da a.S. saxiT). swored is sfe- Zleba axsnan egzistencia. Cveni codna arse-
ro, sadac adamiani Tavis sazogadoebriv daniS- bulis Sesaxeb ar aris pasiuri, araa obieq-
nulebas da funqcias asrulebs, warmoadgens turad arsebuli garesamyaros abstraqtuli
samarTlis sferos. misi azriT, “marTalia, registracia, Cveni codna cxovrebis nawil-
egzistencialuri filosofia samarTlebriv ia, Cveni egzistenciis da interesebis imede-
urTierTobebs ar ganixilavs “munyofiereb- bis nawili”11 .
is” - “Dasein”-is, gasagebad, “munyofiereba”,
iseve, rogorc yofiereba, aris ara mxolod bunebiT-samarTlebrivi Teoriis safuZvlebs
TviTyofiereba, aramed gansazRvruli xarisxiT emyareba egzistencialuri samarTlis
yofiereba – “Als-sein”9 . filosofiis cnobili warmomadgeneli, e. fe-
hneri. igi mkacrad akritikebs iuridiul pozi-
v. mainhoferi miiCnevs, rom adamianTa damok- tivizms, romelic, misi azriT, mxolod “em-
idebuleba, rasac qmnis misi dabadebidan sa- piriuli”, “realuri” faqtebis ignorirebas
zogadoebaSi mocemuloba, gamowveulia swored axdens samarTlis bunebis gamovlenisaTvis.
ganpirobebuli, “raRac xarisxSi yofierebis am mizniT igi emyareba karl iaspersis cno-

7
iqve, gv. 573.
8
iqve, gv. 575.
9
iqve, gv. 575.
10
iqve, gv. 576.
11
iqve, gv. 579.

52
bil “sazRvriTi situaciis” filosofiur igi Tavis egzistencializms amyarebs da
konstruqcias. swored “sazRvriT situacia- aZlierebs e.w. qristianuli personalizmiT15 .
Si” miRebuli adamianuri gadawyvetileba xdeba samarTlis egzistencialuri bunebis asaxs-
egzistencialuri samarTlis warmoSobis wyaro nelad igi adamianis socialur yofierebaSi
da safuZveli. TavisTavad igi mudam war- gamoyofs “or elements – pirovnebis aris-
moSobadi Sinaarsisaa. fehneris azriT, sa- tokratul gagebas, Tavisufali Semoqmedebi-
marTlisa da pozitiuri normis urTierToba sa da yvelaze ukanaskneli adamianis Rirseb-
unda emyarebodes mxolod “sazRvriT situa- is socialistur damkvidrebas, misi sicocx-
ciaSi” miRebul egzistencialur gadawyvetile- lis uflebis ganxorcielebas”16 . samarTlis
bebs. mxolod samarTalSemoqmedTa da sax- bunebis asaxsnelad berdiaevi erTmaneTisagan
elmwifo organoTa mier miRebuli gadaw- ganasxvavebs pirovnebisa da individis cnebebs.
yvetilebebis egzistencialuri samarTlis individi misTvis naturalisturi, bi-
normebze damyareba qmnis misi samarTlebrivi ologiuri, sociologiuri Sinaarsis Semcve-
xasiaTis safuZvels. samarTlis filosofiis lia. xolo pirovnebas igi ganixilavs, rogorc
aRniSnuli koncefciiT, “simZimis centri mdgo- mikrokosmoss. misi azriT, “pirovneba niSnavs
mareobs konkretul situaciaSi. swored mas- Tavisuflebas adamianis bunebisa da garesam-
Sia samarTlis azri. swored is aZlevs kan- yarosagan, sazogadoebisagan, saxelmwifosa-
ons da samarTlis sxva wyaroebs mniSvnelo- gan damoukideblobas, Tumca es araa egois-
bas da arsebobas”12 . turi TviTdamkvidreba”17 . pirovnebas berdiae-
vi samarTalTan mimarTebaSi ganixilavs rogorc
samarTlis egzistencialuri filosofia universums da ganumeorebel individualo-
cdilobda daecva pirovneba usulo samarT- bas. pirovnebaSi igulisxmeba ~aqsiologiuri
lebrivi formalizmisagan, aRmasrulebeli SefasebiTi kategoria~18 . igi pirovnebas miiC-
organoebis normatiuli Zaladobisagan, rasac nevs pirovnebad da ara obieqtad pirovnebebs
“cdilobda mieRwia yofierebisa” da “konkre- Soris. misi azriT, `subieqtis obieqtad gada-
tuli egzistencialuri situaciis” kategorie- qceva mis sikvdils niSnavs, obieqti ki
bis damkvidrebiT. xSirad igi “uklaso sa- yovelTvis borotia, keTili SeiZleba iyos
zogadoebis” bundovan egzistenciadac ki iq-
mxolod subieqti (pirovneba)~19 .
ceoda 13 .
samarTals berdiaevi miiCnevs pirovnebis `obieq-
samarTlis egzistencialur filosofias tivaciis~, sazogadoebaSi gasvlis, masSi
sruliad axali da gansakuTrebuli “person- `gaTqvefis~ saSualebad. igi amkvidrebs erT-
aluroba” SesZina cnobilma rusma filoso- gvar “antiierarqiul personalizms~. berdi-
fosma nikoloz berdiaevma (1874-1948). aevi uaryofs sxvadasxva saxis ierarqiul
vfiqrobT misi Sexedulebebi samarTalsa da struqturebs, dionisizmis, Teosofiis, ko-
saxelmwifoze mkiTxvelisaTvis saintereso munizmis, faSizmis, liberalizmisa da sxva
iqneba. Tumca Cven SevexebiT misi Teoriis saxis sazogadoebrivi Tanacxovrebis formeb-
mxolod calkeul mniSvnelovan momentebs. is saxiT. centraluri adgili mis `qristian-
berdiaevis egzistencializmi emyareba mxolod ul socializmsa~ da religiur-egzistencial-
Tavisuflebis fenomens. igi Tavis Tavs “Tavisu- ur TeoriaSi ukavia adamianis absolutur
flebis Svils” uwodebda da Tvlida, rom ganusxvisebel uflebebs, romelTac RvTiuri
“misi saqme mxolod Tavisuflebas emyareba”14 . da ara adamianuri buneba aqvT. adamianis

12
Íåðñåñÿíö Â. Ñ., Ôèëîñîôèÿ ïðàâà M., 2000 ã. ñò. 628.
13
Ñóðèÿ Ïðàêàø Ñèíõè, Þðèñïðóäåíöèÿ Ôèëîñîôèÿ ïðàâà.
14
Áåðäÿåâ Í. À., Ýêçèñòåíöèàëüíàÿ äèàëåêòèêà áîæåñòâåííîãî è ÷åëîâå÷åñêîãî. Ì., 1996 ã. ñò. 235.
15
Íåðñåñÿíö Â. À., dasax. naSromi, gv. 541.
16
iqve, gv. 541.
17
iqve, gv. 542.
18
Áåðäÿåâ Í. À., Öàðñòâî äóõà è öàðñòâà êåñàðèÿ. M., 1995 u. cn. 5.
19
Íåðñåñÿíö Â. Ñ., dasax. naSromi gv. 543.

53
uflebebi warmoiSoba ara Zalisagan, aramed is Sesaxeb, romelsac igi ufro “aristokrat-
RvTiuri Tavisuflebisagan. berdiaevis egzis- ulad miiCnevs, vidre demokratiulad”. amit-
tencialur filosofiaSi adamiani aqsi- omacaa, rom mis SexedulebebSi Tavisufleb-
ologiurad (RirebulebiT aspeqtSi) ufro is fenomeni daclilia samarTlebrivi buneb-
maRla dgas, vidre saxelmwifo. adamianis isagan da mxolod religiur xasiaTs atarebs.
uflebebis ideis ganviTarebas berdiaevi bunebi- misi azriT, “Tavisufleba ufro pirveladia,
Ti samarTlis ganviTarebis Sedegad miiCnevs. vidre samarTlianoba. upirveles yovlisa,
misi azriT, TviT “RmerTis uflebebis dek- samarTlianoba - iusticia aris araqristian-
laracia da adamianis uflebaTa deklaracia uli idea”23 .
erTi da igive deklaraciaa”20 .
n. berdiaevis egzistencialuri filosofia
n. berdiaevis egzistencialur filosofiaSi iZleva ara imdenad samarTlisa da saxelmwi-
samarTlis arsis garkveva xdeba wminda re- fos, ramdenadac adamianis obieqtivirebul
ligiur, personalistur msoflmxedveloba- samyaroSi gaucxoebisa da religiur-esqa-
ze dayrdnobiT. igi samarTlis ideaSi aer- tologiur gaazrebas. albaT sakmaod bevri
Tianebs mxolod “adamianis pirovnebis sub- SeiZleba iTqvas n. berdiaevis personalis-
ieqtur uflebebs”, sulis Tavisuflebis, tur egzistencialur filosofiaSi adami-
rwmenis, sityvisa da azris Tavisuflebis anis, samarTlisa da saxelmwifos adgilisa
ideebs. yvela am uflebas igi “idealur sa- da arsis Sesaxeb, rac calke kvlevis sagani
marTals”21 uwodebs. berdiaevi aRniSnavs, rom ufroa, vidre winamdebare statiisa.
kanonis iZulebiTi Zala SeuTavsebelia Tavisu-
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom samarT-
flebis fenomenTan. misTvis pozitiuri sa-
lis egzistencialuri filosofia Sedegia
marTali yovelTvis arasamarTlebrivi kanon-
samarTlebrivi cnobierebis krizisuli peri-
ia. misi azriT, “samarTali, rogorc saxelm-
odis arsebobisa, romelic me-20 saukunis
wifos organo da iaraRi, rogorc misi
dasawyisidan viTardeboda. igi warmoadgens
SeuzRudavi Zalauflebis faqtobrivi gamoxat-
ara samarTlis arsisa da bunebis gaazrebis
uleba, xSirad sicrue da siyalbea, igi
mcdelobas, aramed mimarTulia adamianis,
sasargebloa mxolod calkeul adamian-
rogorc sazogadoebrivi arsebis, yofierebis
TaTvis”22 . problemuri momentebis warmoCenisa da ganvi-
gansxvavebulia misi warmodgena Tavisufleb- Tarebisaken normatiuli wesrigis pirobebSi.

20
iqve, gv. 548.
21
iqve, gv. 549.
22
iqve, gv. 549.
23
Áåðäÿåâ Í. À., Öàðñòâî äóõà è öàðñòâà êåñàðèÿ. ñò. 322.

54
ÑÀÍ-ÑÀÊ ÒÖÓÏÓ
ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ
áÄËÛÄÊÒÖËÄÁÉÓ ÈÄÏÒÉÀ
ÂÒÉÂÏË ÄÒÄÌÏÅÉ

 amoCenili moazrovne Jan-Jak isaakis Ze


ruso daibada 1712 wlis 28 ivniss Svei-
tialis, Tvisebebic. uyvarda mogzauroba,
dakvirveba cxovelebsa da bunebaze da araCveu-
cariaSi, qalaq JenevaSi, erT-erT mTavar qu- lebrivad SeeZlo movlenebis qaRaldze gad-
Caze _ grand riu, Cveulebriv saxlSi, xe- motana. uyvarda sufTa haerze, Citebis Wik-
losnis (mesaaTis) ojaxSi. magram miuxeda- WikSi wera da kiTxva.
vad imisa, rom misi samSoblo Sveicaria iyo, 29 wlis asakSi, 1741 wlis Semodgomaze, igi
aTeulobiT da, SeiZleba iTqvas, aseulobiT safrangeTSi (parizSi) dasaxlda, sadac ga-
avtori mas frang mwerlad, ganmanaTleblad, icno gamoCenili frangi ganmanaTleblebi, deni
filosofosad, kompozitorad, humanistad, didro, dalamberi da sxva didi moazrovneni,
literatorad, enciklopedistad, frangi eris enciklopedistebi. isini sistematurad xvde-
geniad moixseniebs. bodnen erTmaneTs kafeebSi Tu binebSi da
am, erTi SexedviT paradoqsuli, faqtis axs- ilesavdnen TavianT gonebas. Jan-Jak rusos
na imaSi mdgomareobs, rom rusos winaprebi yovelTvis Tan hqonda ubis wignaki, sadac
frangebi iyvnen. dide ruso safrangeTSi cno- aseTi Sexvedrebis dros ucabedad gaCenil
bili wignebiT movaWre iyo. igi protestant- ideebs iniSnavda.
ul sarwmunoebas aRiarebda da amis gamo Jan-Jak ruso miTebiT ar cxovrobda. yovelTvis
safrangeTis maSindelma samarTaldamcavma swored bWobda igi Tu ara, es sxva saqmea,
organoebma 1550 wels qveynidan gasaxleba magram bednierebas TviT cxovrebaSi eZebda.
miusajes. swored maSin dasaxlda Jan-Jak misi azriT, adamiani Tavisufali ibadeba, ma-
rusos didi papa SveicariaSi da samudamo- gram Semdeg iCagreba. Tu mocemul etapze
dac darCa iq. dide rusos erT-erTi Svili adamiani ver aRwevs iseT bunebriv moTxovnas,
iyo daviTi, romlis Svilic iyo isaak ruso rogoric Tavisufleba da bednierebaa, rusos
(Jan-Jakis mama). mixedviT, es misi ki ara, arsebuli sazoga-
Jan-Jak rusos deda, suzana bernari, mis Sobas doebrivi weswyobilebis bralia. amisaTvis droa
gadahyva. TviT ruso, cocxal-mkvdari, metad saWiro, Cans idea adre momwifebula. Tu idea
susti daibada. miuxedavad mamidis mzrun- da sinamdvile erTmaneTs ar eTanadeba, maSas-
velobisa, Tandayolilma sisustem da avadmy- adame saamiso pirobebi unda momzaddes.
ofobam mTels mis sicocxles daaCnia kvali. eduard SevardnaZem Tavis naSromSi “Cemi
gadamwyveti roli mis aRzrdaSi misma mamam, arCevani” (1992 w.) swored am sakiTxze gaamax-
isaakma Seasrula. man adridanve Seaswavla vila Cveni yuradReba. igi wers: “did moazrovn-
Svils wera-kiTxva, SeaCvia wignebis kiTxvas, eTa gonebaSi Sobili diadi ideebi didxans
Tavmdablobas da a.S., Tumca sxvadasxva mize- elian TavianT dros”. zogjer es molodini
zebis Sedegad, rusos dakaceba ufro metad aswleulebis manZilze grZeldeba, magram adre
Tavisi damoukidebeli cxovrebis pirobebSi Tu gvian maTi Jami dgeba. “proeqti ar vargo-
mouxda. aq gamomJRavnda misi, rogorc moxe- da evropisaTvis, radgan arc evropa vargoda

55
proeqtisaTvis” _ Tqva Jan-Jak rusom Zveli mTliania, ganuyofeli, ganusxvisebeli; is
samyaros qveynebis gaerTianebis mravali kon- ekuTvnis xalxs”. daaxloebiT imaves imeo-
cefciidan erT-erTis Sesaxeb” (gv. 93). rebs sxva sityvebSi safrangeTis 1793 wlis
konstituciac.
rusos es SevardnaZiseuli Sefaseba mis mier
gamoyenebulia axal filosofiur Sexedule- aRsaniSnavia, rom, grei grexemis azriT, ru-
baTa xorcSesxmisaTvis, rac Tavis “arCevan- sos Sexedulebebma ara marto safrangeTze
Sia” Caqsovili da rac demokratiisa da Tavisu- moaxdina gavlena misi istoriuli, iuridiu-
flebis SenarCunebis ideas emsaxureba. li dokumentebis Sedgenisas, aramed amerikis
SeerTebuli Statebis 1776 wlis 4 ivlisis
amrigad, mwerlis roli ar SeiZleba zogadad
“damoukideblobis deklaraciazec”, romlis
Sefasdes. misi Sefasebis kriteriumad miC-
Semqmnelebmac, gansakuTrebiT ki jefersonma,
neul unda iqnes is, Tu rogor moemsaxureba
masSi Seitanes rusos politikuri doqtri-
misi ideebi (koncefcia) sazogadoebas Tavis
nis igive princi pebi.
epoqaSi.
Jan-Jak rusos moRvaweobis dros axali poli-
rogorc cnobilia, me-18 saukunis bolos
tikuri ideebis gamoTqma safrangeTSi saSiSi
safrangeTis 1789-1794 wlebis didma bur-
iyo. xSirad aseTi avtors bastiliaSi dapa-
Juaziulma revoluciam xerxemali Caumsx-
timreba emuqreboda. amitom im epoqis moRva-
vria feodalizms. imave saukunem dasawyisidan
weni xSirad TavianT naSroms an gvars ar
am miznis mimRwevi ideologebi da maT Soris
awerdnen, an holandiaSi beWdavdnen da qvey-
Jan-Jak rusoc Soba, romlis ideebic moem-
anaSi saidumlod SemohqondaT.
saxura safrangeTis revolucias feodaliz-
mis mospobisa da burJuaziuli wyobilebis rogorc grei grexemi wers, “safrangeTSi
Seqmnis saqmeSi. ludoviko XIV-is dros adamianebi krints
ver Zravdnen, ludoviko XV-is dros CurCu-
ruso safrangeTis burJuaziuli revoluci-
li daiwyes, xolo Tqveni aRmatebulebis (e.i.
is sulieri mama iyo. kerZod, misi naSromi _
ludoviko XVI-is _ g.e.) dros daiwyes xmama-
“sazogadoebrivi xelSekruleba”, revolu-
Rali laparaki, yvirili _ uTxra marSalma
cionerTa saxarebas warmoadgenda.
de riSeliem ludoviko XVI-es”.
rogorc profesori s. danelia wers, “rusos
Jan-Jak rusos moRvaweoba safrangeTSi lu-
sazogadoebrivi xelSekruleba saxarebad iqca
doviko XV-is mefobis periods daemTxva,
safrangeTis didi revoluciis moRvaweTaTvis,
magram, grexemis TqmiT, maSinac saSiSi iyo
romlebic robespieris saxiT ara uSedegod
“xmamaRali laparaki”. miuxedavad amisa, ruso
eZebdnen am wignSi Tavis revoluciuri praq-
mainc gabedulad da dabejiTebiT laparakob-
tikis sabuTebs...”
da sazogadoebaze da samTavrobo xelisu-
Jan-Jak ruso Tavisi SexedulebebiT, feodal- flebaze, rogorc aravin manamde.
izmis winaaRmdeg brZolisas, plebeebis mx-
Jan-Jak ruso Sefasebuli iyo Tavisi niWiere-
ares idga. swored amitom moiTxovdnen ia-
biT, misi naSromebi mravalmxrivi xasiaTisa
kobinelebi rusoseuli respublikis Seqmnas.
iyo. pirveli aseTi mniSvnelovani naSromi
maTi beladi, robespieri, sityva-sityviT acx-
rusom dawera parizSi diJonis akademiis mier
adebda, rom “umaRlesi xelisufleba miekuTvne-
sakonkursod gamocxadebul Temaze “Seuwyo
ba xalxs. xelisufleba ganuyofeli da ga-
Tu ara xeli mecnierebisa da xelovnebis
nusxvisebelia.” es ki, faqtia, rusos Sexed-
aRorZinebam zneobis siwmindes?” (1750w.),
ulebaTa aslia ara marto ideuri gagebiT,
risTvisac igi diJonis universitetis pirv-
aramed rusoseuli terminologiiTac.
el prizs iRebs. mis Semdgom naSromTagan
Jan-Jak rusos Sexedulebani safuZvlad dae- cnobilia: “risgan warmoiSoba uTanasworoba
do ara marto safrangeTis 1789 wlis 26 adamianTa Soris da amarTlebs Tu ara mas
agvistos cnobil “adamianisa da moqalaqis bunebrivi kanonebi?” (1753w.); “axali eloi-
uflebaTa deklaracias”, aramed safrangeTis za” (1761w.); “sazogadoebrivi xelSekruleb-
1791 wlis konstituciasac, romlis pirve- is Sesaxeb, anu politikuri samarTlis princ-
live muxlSi weria, rom “suvereniteti i pebi” (1762w.); “emili” (1762w.) da sxva

56
mravali. ramdenime naSromi mxolod misi gar- me-18 saukuneSi, safrangeTSi Jan-Jak rusos
dacvalebis Semdeg gamoqveynda (1781 w. da gavleniT mesame wodebisaTvis, ZiriTadad
1788w.). burJuaziisaTvis, erT-erT popularul loz-
ungad iTvleboda cneba “saxalxo suvereni-
didia Jan-Jak rusos Rvawli, gansakuTrebiT
pedagogiur-aRmzrdelobiT sferoSi. igi teti”. swored es problema iyo dakavSirebu-
moicavs fizikuri, gonebrivi da zneobrivi li rusos mier saxalxo nebis ideasTan, rac
aRzrdis principebs. aRniSnuli sakiTxi qarTve- mas asaxuli hqonda Tavis naSromSi “sazoga-
li mkiTxvelisaTvis xelmisawvdomia iseT doebrivi xelSekruleba”.
naSromebis saxiT, rogoric aris: s. danelia suverenitetis sakiTxi Jan-Jak rusomde Jan
“Jan-Jak rusos cxovreba da pedagogikuri bodenma wamoswia win, magram man es ufleba
sistema”, Tb., 1948w.; uSangi obolaZe “Jan- monarqs mianiWa. mis mixedviT suverenul
Jak ruso”, Tb., 1976w.; giorgi jiblaZe “ru- uflebaTa matareblad qveyanaSi RmerTis uSua-
sizmis arsi”, Tb. 1983w. (rusul enaze) da sxv. lo warmomadgeneli monarqi iyo.
am sakiTxTan dakavSirebiT mxolod erT profesori l. aleqsiZe Jan-Jak rusos ixse-
gakvirvebas gamovxatav. TviT Jan-Jak ruso niebs gansakuTrebiT saxelmwifo suverenite-
sxvisi bavSvebis aRzrdaze fiqrobs. misi naS- tis cnebis axsnisas. misi azriT, “niSan-Tvise-
romebi “axali eloiza” da “emili” aRzrdis bas, romelic gviCvenebs saxelmwifo xelisu-
ideebs ganaviTarebs da Tavisi xuTi Svili ki flebis uzenaesobas qveynis saSinao saqmeebSi
Jan-Jakma da misma meuRlem _ tereza levaser- da damoukideblobas romelime ucxo saxelm-
ma, upatrono bavSvTa TavSesafarSi moaTavs- wifosagan... saxelmwifo suvereniteti ewodeba”.
es ise, rom arc gvari da arc saxelebi maT
feodaluri daqucmacebis winaaRmdeg brZo-
ar misces, arc raime niSani daades Tundac
lis procesSi saxelmwifo suverenitetis idea
tansacmelze, rom ecnoT isini. Jan-Jak ruso
amiT moiqca ise, rogorc platonis e.w. “ide- gansakuTrebiT ganviTarda didi frangi mec-
aluri saxelmwifos” wevri. rasakvirvelia, nieris, Jan bodenis naSromebSi. bodenis azriT,
bolos man ijavra da didad dagmo es saqcie- “suvereniteti usazRvro da absoluturi,
li, razec Tavisive “emilSi” aRniSna: “visac umaRlesi da mudmivi xelisuflebaa sazoga-
ar SeuZlia Seasrulos mamis movaleoba, imas doebis wevrTa mimarT, xolo am xelisuflebis
ara aqvs ufleba iqces mamad”. matarebeli monarqia, romlis brZaneba qvey-
nis SigniT usityvod unda xorcieldebodes”.
winamdebare statiis Temis Sesabamisad, ufleba
ara maqvs gverdi avuaro rusos iseT naS- burJuaziam feodalizmis winaaRmdeg brZoli-
roms, rogoric aris “sazogadoebrivi xelSek- sas, monarqis suverenitets ufro revolu-
ruleba”. es naSromi aRiarebulia rusos mTeli ciuri _ saxalxo suverenitetis - Teoria
Semoqmedebis Sedevrad. igi Sedgeba 4 wignis- daupirispira. am Teoriis TvalsaCino warmo-
agan. swored aq aris ganxiluli saxelmwi- madgeneli, Jan-Jak ruso naSromSi “sazoga-
foebriv-politikuri wyobilebis iseTi prob- doebrivi xelSekrulebis Sesaxeb anu poli-
lemebi, rogoricaa suvereniteti (saxelmwifo tikuri samarTlis princi pebi” (1762w.) as-
suvereniteti, saxalxo suvereniteti), sax- abuTebs xalxis uflebas TviT ganagos sa-
elmwifoebriobis Seqmna, kanonis miRebis wesi, zogadoebis socialur-politikuri bedi”.
saerTo nebis Seqmna da a.S. marTlac, Jan-Jak rusos azriT, suverenite-
saxelmwifo suvereniteti gulisxmobs xelisu- ti xalxis saerTo nebis ganxorcielebaa,
flebis damoukideblobas, SeuzRudvelobas, romelic uzenaesi da ganusxvisebelia. rogorc
ganusxviseblobas, uzenaesobas, rogorc qveynis vxedavT, bodenisagan gansxvavebiT, rusom
SigniT, ise sagareo urTierTobebSi. aRiara ara monarqis, aramed xalxis neba,
saxalxo suvereniteti.
aseT uflebaTa matarebeli, rusos mixedviT,
mxolod xalxia, rac garantirebulia sax- rusos ar swamda arc saxalxo warmomadgen-
elmwifoSi adamianTa Soris dadebuli xe- lobiTi organos arseboba. amitom kanonmde-
lSekrulebiT, xalxis didi umravlesobis beli arc parlamenti SeiZleba yofiliyo.
TanxmobiT. rusos gagebiT, kanoni is iuridiuli aqtia,

57
romelsac mxolod xalxi amtkicebs. is, anu sazogadoebrivi gaerTianebis, iseTi
forma, romelic saerTo ZalebiT, erTiani
amrigad, rusos saxalxo suvereniteti
gulisxmobs pirdapir saxalxo uflebas da impulsiT da SeTanxmebulad daicaven da
ara warmomadgenlobiTi sistemis arsebobas. gaufrTxildebian TiToeuli wevris pirad da
amitom, rusos mixedviT, parlamentis mier qonebriv mdgomareobas.
miRebuli kanoni ZalaSi Sedis mxolod ref- rusos mixedviT, TiToeulis gaerTianeba yve-
erendumis wesiT misi damtkicebis Sedegad. lasTan ar gamoiwvevs sxvisadmi daqvemdebarebas
es imas niSnavs, rom ruso mxolod uSualo da inarCunebs imave Tavisuflebas, rac mas
demokratiis princi ps icavs. manamde hqonda. winaaRmdeg SemTxvevaSi es,
rusos mixedviT, saxelmwifo da samarTali pirvelyofili mdgomareobis, adamianebi moispo-
adamianTa nebis erTianobis, anu sazogadoe- bodnen da ar eqnebodaT TviTdacvis unari.
brivi xelSekrulebis nayofia. mas miaCnia, xelSekrulebis Sedegad qveyanaSi iqmneba sa-
rom moqmedi samarTali ar aris bunebiTi zogadoebrivi gaerTianeba, asociaciis esa Tu
xasiaTisa, rom ara marto saxelmwifo, aramed is forma.
samarTalic emyareba adamianTa Soris xelSek-
rulebas. ruso sityva-sityviT wers: “es sa- asociaciis wevri uxmod eqvemdebareba saer-
marTali ar aris bunebrivi. igi emyareba xe- To nebas, sanam ar dairRveva sazogadoebrivi
lSekrulebebs”. xelSekruleba. xelSekrulebis darRvevis
Sedegad TiToeuli pirovneba ibrunebs Tavis
rusos ganmartebiT, “uzenaesi xelisufle- sawyis uflebamosilebas, bunebriv Tavisuflebas.
ba”, anu suvereniteti, “ar SeiZleba warmod-
genil iqnes vismes mier imave mizeziT, ra saerTo nebis Seqmnisas asociaciis wevrebi
mizeziTac ar SeiZleba misi gansxviseba. misi sargebloben erTi da imave pirobebiT, amitom
arseba Camarxulia saerTo nebaSi, neba ki aravisaTvis iqneba sasargeblo, daumZimos
uaryofs warmomadgenlobas: igi an isev is mdgomareoba sxvas (iqve gv. 29).
aris, an sxva, Sua xazi ar arsebobs. amitom rusos azriT, asociacia, sazogadoebrivi
xalxis deputatebi ar arian misi warmomad- xelSekrulebis darRvevis SemTxvevaSi, ti-
genlebi da arc SeiZleba iyvnen. isini mx- ranul xasiaTs miiRebs.
olod am xalxis noqrebi arian: isini sab-
olood verafers gadawyveten. arc erT kan- asociaciaSi adamianebi (wevrebi) erTianobas
ons, Tu igi xalxma ar daadastura, mniS- qmnian, sadac TiToeuli wevri mTelis ganuy-
vneloba ara aqvs, is kanonic ar aris”. ofeli nawilia (gv. 30). asociacia qmnis samo-
qalaqo sazogadoebas, romelsac ewodeba
rusosTvis neba arsebobs individualuri da respublika da Tavis wevrTa mier iwodeba
sazogadoebrivi. bunebrivad yvelas neba Tavis- saxelmwifod (gv. 31).
ufali da Tanasworia, magram saWiro aris
misi, am Tavisufali nebis, dacva sxvaTa neb- aseTi sazogadoebis wevrebs koleqtiurad
is meSveobiT. xalxi ewodeba, TiToeul maTgans ki _ mo-
qalaqe, romelic suverenuli xelisuflebis
swored imitom, rom sxvaTa nebam misi inter- nawils flobs da TviT ki warmoadgens qveSevr-
esi daicvas, amisaTvis saWiroa, man Tavisi
doms, radgan igi eqvemdebareba saxelmwifos
nebac gaasxvisos, gadasces sazogadoebas.
mier miRebul kanonebs (iqve gv. 31).
Jan-Jak ruso Tavis “sazogadoebrivi xelSek-
rusos sazogadoebrivi xelSekrulebis sab-
rulebis” pirveli wignis VI TavSi special-
oloo mizani aris individTa ganusxvisebeli
urad Cerdeba sakiTxze “sazogadoebrivi xe-
bunebiTi uflebebis ganmtkiceba. es uflebe-
lSekrulebis Sesaxeb” (rusuli gamocemis gv.
bia: individis sicocxle, Tavisufleba, sakuTre-
28-32).
ba da saxalxo uSiSroebis dacva. swored am
misi azriT, imisaTvis, rom adamianebma Tavi mizniTaa, rom adamianebi qmnian asociacias,
daaRwion TavianT pirvelyofil bunebriv mdgo- romelic warmoadgens sazogadoebrivi pirovneb-
mareobas da siZneleebs, mas erTiani Zala is anu “me-s” zneobriv da koleqtiur orga-
unda daupirispiron, unda i povon asociaci- nizms.

58
rusos azriT, adamianebi bunebrivad ibadebi- rogorc cnobilia, saqarTvelos 1995 wlis
an Tavisufalni da Tanasworni. misi “sazoga- moqmedi konstituciiT es Sexeduleba gaziare-
doebrivi xelSekrulebis” pirveli wignis bulia da mis mixedviT saqarTveloSi “sax-
pirveli Tavi swored ase iwyeba: “adamiani elmwifo xelisufleba xorcieldeba xelisu-
dabadebulia Tavisufali, amave dros ki igi flebis danawilebis princi pze dayrdnobiT”
yvelgan borkilebSia” (gv. 14). swored am (muxli 5).
“borkilis“ moxsnas moiTxovs ruso, roca
saqarTveloSi oficialur iuridiul saswav-
asabuTebs adamianTa Soris xelSekrulebis
dadebis gziT sazogadoebrivi pirovnebis koleq- lo-saxelmZRvanelo literaturaSi profe-
tiur “me-s” Seqmnas. rogorc vxedavT, indi- sorebis, g. inwkirvelis, l. aleqsiZis, v. me-
vidTa nebis krebadoba qmnis sazogadoebriv trevelisa da sxvebis mier kargad aris gaSu-
nebas, igi iqmneba sazogadoebrivi xelSek- qebuli rusos “sazogadoebrivi xelSekrulebis
rulebis safuZvelze, romelsac uxmod eqvem- Teoriis” epoqaluri mniSvneloba.
debarebian individTa nebani. isini ki, vinc profesor g. inwkirvelis ganmartebiT, Jan-
umciresobaSi rCeba, sazogadoebrivi xelSek- Jak rusos “sazogadoebrivi xelSekrulebis
rulebidan gamomdinare, umravlesobis nebas Sesaxeb” naSromis mixedviT “adamianebma sa-
unda daeqvemdebaron. zogadoebrivi xelSekrulebis meSveobiT Se-
rusos es Sexedulebani dRevandelobis kvalo- qmnes saxelmwifo, raTa uzrunveleyoT ker-
baze fantastikurad JRers, magram safrange- Zo sakuTrebis dacva da “bunebiTi Tavisu-
Tis me-18 saukunis burJuaziisaTvis igi Zlieri flebis” nacvlad moepovebinaT “samoqalaqo
iaraRi iyo feodalizmisa da absoluturi Tavisufleba”.
monarqiuli wyobilebis sawinaaRmdegod, bur- avtors miaCnia, rom “...im droisaTvis arse-
Juaziuli demokratiuli respublikis Seqm- bul istoriul pirobebSi saxelmwifos war-
nisaTvis. moSobis axsna, rogorc xelSekrulebis Sedegi,
rusos azriT, saerTo neba-survilis ganmax- progresuli idea iyo, vinaidan amiT laxvari
orcielebeli mxolod sazogadoebaa. saxelm- Caeca Sua saukuneebSi gabatonebul religiur
wifo xelisufleba sazogadoebis mTliani nebis warmodgenebs saxelmwifos RvTaebrivi war-
ganxorcielebisaTvis momsaxure organoa. xalx- moSobis Sesaxeb”.
ma sazogadoebrivi xelSekrulebis safuZvelze
rac Seexeba Jan-Jak rusos Sexedulebas su-
miiRo saxelmwifoebrivi suverenuli ufle-
verenitetis Sesaxeb, aq profesori g. inwk-
bebi. imisaTvis, rom es suvereniteti ar dair-
irveli sakiTxs SedarebiT farTod gadmoscems.
Rves, saWiroa misi mTlianoba, misi ganusx-
igi exeba saxalxo suverenitetis, agreTve
visebloba. xalxis xelisufleba daunawile-
belia. amiT rusom uaryo Sarl lui mon- saxelmwifo da erovnuli suverenitetis prob-
teskies da sxvaTa xelisuflebis danawileb- lemebsac.
is Teoria. “im mizezebiT, ris gamoc umaRle- aseve sworad miuTiTebs profesori u. obo-
si xelisufleba ganusxvisebelia, igi daunaw- laZe Jan-Jak rusos Teoriis Sesaxeb. misi
ilebelicaa,” _ ambobs ruso. azriT: “naSromSi “sazogadoebrivi xelSek-
es Sexeduleba rusos sazogadoebrivi xe- rulebis Sesaxeb” ruso Semdegi saxiT war-
lSekrulebis Teoriis logikur daskvnas war- moadgens axali sazogadoebis sawyisebs: ad-
moadgens, magram imave safrangeTis burJua- amianebi harmoniuli sazogadoebis Tanacxovre-
ziam rusos SexedulebaTa gverdiT, 1789 wlis bisaTvis nebayoflobiTi xelSekrulebis gziT
26 agvistos “adamianisa da moqalaqis ufle- kavSirdebian da qmnian suverenul, erTian
baTa deklaraciis” damtkicebisas arc lui saxelmwifoebriv sxeuls, amiT isini, marTa-
monteskies xelisuflebis danawilebis Teo- lia, garkveuli zomiT asxviseben TavianT
ria daiviwya da mis me-16 muxlSi Cawera, Tavisuflebas da nebas, magram es anazRaur-
rom “nebismier sazogadoebas, sadac ufleba- deba imiT, rom saxelmwifos saerTo sxeuli
Ta dacva uzrunvelyofili da xelisufleb- mSvidobiani cxovrebis saxiT uzrunvelyofs
is danawileba SemoRebuli ar aris, konsti- TiToeuli adamianis pirad uflebebsa da maT
tucia srulad ara aqvs”. harmoniul Tanacxovrebas.

59
aseT saxelmwifoSi, romelic tovebs kerZo ilebiT advilia dai pyro, daeuflo, vinem
sakuTrebas, magram zomieri saxiT, misi azriT, marTo. SeiZleba gamoiyeno iseTi didi berke-
amgvari saxelmwifos Seneba SeuZlebelia ti, rom erTi TiTiT aamoZrao dedamiwis birTvi,
mSvidobiani gziT, radgan despoturi sax- msoflio, magram unda gqondes herkulesis
elmwifoebi nebiT ar daTmoben ZaladobiT mxrebi, rom igi daimagro”.
moxveWil privilegiebs”.
rogorc cnobilia, Jan-Jak rusomde sazoga-
am erTian sxeulSi ki, rusos gagebiT, ar doebrivi xelSekrulebis Teoriaze msjelo-
ikargeba adamianis neba-survili. amitom iyo, ba Zveli berZnebidan daiwyo (epikuri...), Sem-
rom safrangeTis burJuaziam zemoT dasax- deg mas ganaviTarebs holandieli mecnieri
elebuli deklaracia swored rusos gaazre- iuristi, sociologi grociusi (10.04.1583-
buli debulebiT daiwyo, rom “adamianebi ibade- 28.08.1645).
bian da rCebian Tavisufalni da uflebebiT
grociusi ganasxvavebda “bunebiT” da “adami-
Tanasworni. socialuri gansxvavebani mxolod
anismier” samarTals. igi miiCnevda, rom sax-
saerTo sargeblobaze SeiZleba iqnes dafuZneb-
elmwifo warmoiSoba, e.w. sazogadoebrivi
uli” (muxli 1).
xelSekrulebis Sedegad.
amis Sedegad ar SeiZleba ar gagvaxsendes
xelSekrulebiTi saxelmwifos Seqmnaze
rusos Teoriis dadebiTi da uaryofiTi mxa-
saubrobs aseve hobsi (1588-1679), ingliseli
reebi, roca saqarTvelos moqmed konstitu-
filosofosi, aTeisti. mas sazogadoebis sawyis
cias vkiTxulobT, romlis mixedviTac: “yve-
mdgomareobad miaCnda yvelas brZola yvelas
la adamiani dabadebiT Tavisufalia da kano-
winaaRmdeg. misi azriT, aseve “...aucilebelia
nis winaSe Tanasworia ganurCevlad rasisa,
ganusazRvreli Tavisuflebis SezRudva da
kanis ferisa, enisa, sqesisa, religiisa, poli-
xelSekrulebiTi saxelmwifos Seqmna”.
tikuri da sxva Sexedulebebisa, erovnuli,
eTnikuri da socialuri kuTvnilebisa, war- hobsis azriT, pirovneba unda emorCilebodes
moSobisa, qonebrivi da wodebrivi mdgomare- xelisuflebas, magram Tu xelisufleba ver
obisa, sacxovrebeli adgilisa” (muxli 14); asrulebs Tavis movaleobas, gamarTlebulia
rom “saqarTveloSi saxelmwifo xelisuflebis xelSekrulebis darRveva, e.i. revolucia.
wyaroa xalxi”; rom “xalxi Tavis Zalau- mmarTvelobis saukeTeso formad igi monar-
flebas axorcielebs referendumis, uSualo qias miiCnevs. misi moZRvreba ganaviTara jon
demokratiis sxva formebisa da Tavisi war- lokma.
momadgenlobis meSveobiT” (muxli 5) da a.S.
jon loki (1632-1704) ingliseli filoso-
rusos ganmartebiT, kanoni xalxis neba-sur- fosia. igi moZraobisa da cnobierebis wyarod
vilis gamomxatvelia. erTi da igive kanoni RmerTs miiCnevs.
savaldebulo ar aris yvela saxelmwifos-
aTvis. guSindeli kanoni savaldebulo ar aris loki iyo parlamentur-monarqiuli konsti-
dRes, magram Tu adamianebi mdumared xvdebi- tuciuri wyobilebis momxre. moiTxovda umaR-
an arsebul kanonebs, es ukve Tanxmobis niSa- lesi sakanonmdeblo xelisuflebis (parla-
nia. rusos mixedviT, rac ufro metad erT- mentis) gamoyofas aRmasrulebeli xelisu-
sulovnad uTanxmdebian krebaze damswreni flebisagan. igi saxelmwifos warmoSobas as-
erTmaneTs, miT ufro saerTo nebas gamoxat- abuTebda “bunebiTi uflebis” safuZvelze da
aven isini. miaCnda igi piradi Tavisuflebisa da kerZo
sakuTrebis dacvis organod.
rusoizmis mixedviT (Tu rusos mimdevarTa
azriT, an rusos moZRvrebis mixedviT – n.d.), jon morles mixedviT, rusos Teoriis pirve-
rogorc kargi arqiteqtori gausinjavs niadags li sulis Camdgmeli iyo jon loki. Jan-Jak
Tavis dasadgmel obieqts, gauZlebs Tu ara rusos princi pebi swored lokis Sexedule-
niadagi mis simZimes, aseve kargma kanonmde- bebidan gamomdinareobda.
belma winaswar unda Seiswavlos im sazoga- sazogadoebrivi xelSekrulebis Teoria gan-
doebis xasiaTi, romelSic gatarebul unda sakuTrebiT damuSavebulia Jan-Jak rusos mier.
iqnes esa Tu is kanoni. rusos TqmiT, “gac- am Teorias Tavisi droisaTvis progresuli

60
mniSvneloba hqonda, iyo revoluciuri xasi- tikuri organizmi da adamianebi kargaven ra
aTis mimdinareoba filosofiaSi. igi uaryof- moqalaqeobriv uflebebs, ubrundebian isev
da Sua saukuneebis Teologiur Sexedule- bunebriv uflebebs. xalxis “me”-s gamo-
bebs saxelmwifo xelisuflebis RvTaebriv amJRavnebs mxolod saerTo kreba.
warmoSobasa da mis SeuzRudvelobasTan dakav-
mas Semdeg, rac adamiani Tavis nebas gadas-
SirebiT. miaCnda, rom radgan saxelmwifo
cems sazogadoebas, misi, rogorc individis
aRmocenda sazogadoebrivi xelSekrulebis
neba, eqvemdebareba saerTo sazogadoebrivs.
safuZvelze, xelSekrulebis borotad gamoy-
is individualuri neba ki, romelic sazoga-
enebis SemTxvevaSi moqalaqeebs aqvT misi
doebas gauwevs winaaRmdegobas, sastiki sasje-
gauqmebis ufleba. aqedan gamomdinare, rusos
lis Rirsia. sasjeli rusos mixedviT sa-
mixedviT, danaSauli niSnavs pirovnebis an
zogadoebrivi nebis darRvevis safuZvelze
pirTa jgufis mier sazogadoebrivi xelSek-
warmoiSva.
rulebis darRvevas.
amrigad, rusos mixedviT, iqmneba koleqti-
rusos mixedviT, xalxs ufleba aqvs ajanye-
uri organizmi, romelSic TiToeuli moqalaqe
bisa im SemTxvevaSi, Tu umaRlesi xelisu-
monawileobs, rogorc mTlianis ganuyofeli
fleba daarRvevs sazogadoebriv xelSekrule-
nawili. rogorc ruso wers, “politikuri
bas da waarTmevs xalxs uflebebs.
mTlianoba anu suvereni” (gv. 33, iqve) es
rusos sazogadoebrivi xelSekrulebis Teo- sazogadoebrivi nebaa, anu igive sazogadoe-
ria mimarTuli iyo feodaluri weswyobileb- brivi “me”, romelsac yvela uxmod unda
is, misi institutebis winaaRmdeg da war- daeqvemdebaros. aseTia sazogadoebrivi xelSek-
moadgenda sayrden ideologias axalgazrda rulebis Zala.
revoluciuri burJuaziuli ZalebisaTvis.
rusos Teoria me-18 saukuneSi safrangeTSi gr. grexemis azriT, Jan-Jak rusos es sa-
robespierisa da, saerTod, iakobinelTa diqta- zogadoebrivi xelSekruleba qveyanaSi for-
turis saimedo sayrdeni iyo. malurad arasodes qveyndeba, rogorc iu-
ridiuli dokumenti, magram igi yvelgan aris
sazogadoebrivi xelSekrulebis koncefcia miRebuli mdumared. am xelSekrulebiT indi-
gulisxmobs, rom saxelmwifo Seiqmna adami- vidi yvelas, Tumca, faqtobrivad, aravis neb-
anTa gonivruli urTierTobis Sedegad im deba da TviT ki sxva pirTagan moi povebs imis
dainteresebiT, rom es saxelmwifo organizacia eqvivalents, rac man gasca da axla gac-
daicavs yvelas interess Tanabrad. ilebiT meti Zala icavs mas, vidre manamde.
sazogadoebrivi xelSekrulebis Teoria dakav- rusoizmi, am mimarTulebiT, swored imaSi
Sirebuli iyo bunebiTi samarTlis moZRvre- gamoixateba, rom calkeul pirTa Senakrebi
basTan, rom Tavisufali da damoukidebeli qmnis xalxis koleqtiur organizms da TviT
individebis neba-surviliT Seqmnili saxelm- xdeba mTelis ganuyofeli nawili, amitom
wifo valdebulia uzrunvelyos adamianis umaRlesi xelisufleba SeiZleba mxolod
bunebidan gamomdinare uflebaTa dacva. xalxi iyos, rac rusos mixedviT daunawile-
rodesac saxelmwifoSi mmarTvelni ama Tu im belia, romlis moqmedebac saxelmwifo orga-
nebas ganaxorcieleben, maTi es moqmedeba noTa SeTanxmebis Sedegi ki ara, aramed mis
suverenis davalebiT unda xdebodes. rusos yvela wevrTa Soris dadebuli xelSekrulebaa.
mixedviT, qveyanaSi gabatonebuli neba unda xalxi, rusos mixedviT, TviTmpyrobelia, xolo
iyos mxolod sayovelTao neba anu kanoni, mTavroba ki Sualeduri organizmi TiToeul
romelsac masSi koncentrirebuli sazoga- qveSevrdomsa da am TviTmpyrobel xalxs Soris.
doebrivi Zala aqvs. Tu mmarTveli moindomebs kanonebs xalxi iRebs, mTavroba ki maTi aR-
raime damoukidebeli, individualuri aqtis masrulebelia.
gatarebas, maSinve Sesustdeba misi kavSiri
mTelTan, “sayovelTao nebasTan”. Tu mmarTve- mTavroba ar SeiZleba iyos TviTmpyrobeli
lis neba ufro aqtiuri gamodga da Tavisi da xalxisgan damoukidebeli. Tu mTavroba
kerZo neba Tavs moaxvia xalxs, maSin moispo- Tavis nebas ufro aqtiurad gamoavlens, vi-
ba sazogadoebrivi kavSiri, daingreva poli- dre umaRlesi xelisufali, anu xalxi, ma-

61
Sin qveyanaSi iqneba ori umaRlesi Zala: xalxi Tu kanoni individis moTxovnilebis winaaRm-
- uflebiT, xolo mTavroba - saqmiT (in fac- degaa miRebuli, rusos mixedviT, es niSnavs,
to), ris gamoc sazogadoebrivi mTlianoba rom individi cdeba da, rogorc sazogadoe-
dairRveva da politikuri korporacia daiSleba bis wevri, saerTo nebas upirispirdeba. Tu
Semadgenel nawilebad. individis Semcdar nebas mis mimarT ganvix-
mTavrobis forma, rusos mixedviT, SeiZleba ilavT, igi aucileblad SemzRudveli xdeba,
iyos demokratiuli, rodesac xelisufleba radgan am erTian organizmSi myofi yoveli
aris mTlianad xalxis an misi udidesi naw- pirisaTvis Tavisuflebis mimcemi mxolod
ilis xelT _ patara saxelmwifoebisaTvis; saerTo nebaa. adamianis survili mxolod
aristokratiuli _ saSualo sididis sax- saerTo neba-survils unda eTanxmebodes.
elmwifoebisaTvis; da monarqiuli _ didi winaaRmdeg SemTxvevaSi individi Tavad izRude-
saxelmwifoebisaTvis. ba. amitom adamianma unda uaryos Tavisi sur-
vili, Tavisi araswori moTxovna da saerTo
rusos, “sazogadoebrivi xelSekrulebis” ideis
neba miiRos.
SemuSavebisas, ufro metad warmodgenili
hqonda patara, “10000-kaciani saxelmwifo, faqti rad Rirs, rom, napoleonis TqmiT,
es misdagvarad, rogorc platoni Tavis “ide- safrangeTSi ”rusos gareSe revolucia ver
alur respublikas” axasiaTebda”. gaimarjvebda” (g. grexemi, iqve, 155 gv.).
platonis “idealur saxelmwifoSi” gaTval- istoriam ruso Seafasa Tavisi epoqis gamoCe-
iswinebuli iyo 5040 ojaxis cxovreba, sa- nil adamianTa pirveli rigis daucxromel
dac TiToeul pirs saerTo xelisuflebis mebrZol mecnierad da Cvenc es faqti swored
mxolod erTi meaTiaTasedi neba eqneboda. ase avsaxeT.
* * *
Jan-Jak rusos ideebi Tavis epoqaSi udaod mosazreba dResac sadavoa.
progresuli iyo. amboben, rom rusos naS-
ruso metad upativcemlod dakrZales. monar-
romebs ubiT atarebdnen 1789-1794 wlebSi
qiulma wyobilebam es metad didi tvirTi
parizis barikadebze samkvdro-sasicocxlo
moiSora. mTvarian Rames misi sxeuli, yovel-
brZolebSi.
gvari Tavyrilobis gareSe, gaitanes sofel
rogorc cnobilia, Jan-Jak rusom miiRo mx- ermonvilis parkSi da daasaflaves alvis xeebs
olod dawyebiTi ganaTleba, xolo Semdeg, Soris. es swored iseTi myudro da ganyeneb-
didi niWisa da gansakuTrebuli Sromismoy- uli adgili iyo, rogoric rusos uyvarda.
vareobis Sedegad, Rrmad daeufla filoso-
Jan-Jak rusos sxeuli am adgilze iyo dakrZa-
fias, literaturas, istorias, botanikas,
luli safrangeTis did burJuaziul rev-
musikis Teorias. revoluciamdeli xelisu-
oluciamde, xolo revoluciis gamarjvebis
falni rusos didad sdevnidnen, kerZod, misi
Semdeg, 1794 w., misi neSti, qvemexebis gri-
wignebi “sazogadoebrivi xelSekrulebis Sesax-
aliT, fanfarebisa da dafdafebis xmauriT,
eb”, “emili, anu aRzrdis Sesaxeb”, profesor
gamarjvebulTa didi zeimiT, mTavrobis gan-
uSangi obolaZis gadmocemiT, “saeklesio
kargulebiT gadaasvenes parizSi da dakrZa-
xelisufalTa wardginebiT cecxls misces
les panTeonSi.
parizSic da JenevaSic”. amitom rusos ar
ascda devna-gasaxlebani maSindel xelisu- am ambavs moeswro misi meuRle tereza
falTagan. ruso mudmiv siRatakesa da SiSis levaseri, romelmac rusosTan erTad 34 weli
qveS cxovrobda. 1778 w. igi parizidan gada- icxovra da misi gardacvalebis Semdeg kidev
saxlda misgan 20 miliT daSorebul sofel 23 weli icocxla 1801 wlis 17 ivlisamde,
ermonvilSi, sadac imave wlis 2 ivliss, 66 magram ideurad dabal doneze yofnis gamo,
wlis asakSi moulodnelad, yovelgvari avad- man mainc ver gaigo, Tu ratom sdevnida Jan-
myofobis gareSe gardaicvala. aris safuZv- Jak rusos ase Zalian revoluciamdeli mTavro-
liani eWvic, rom TiTqos Jan-Jak rusom sic- ba, xolo ratom aiyvana igi revoluciis
ocxle TviTmkvlelobiT daasrula, magram es Semdgomma mTavrobam camde. Tundac marto is

62
ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓ
ÉÃÄÖÒÉ ÌÄÔÀÌÏÒ×ÏÆÄÁÉ
ÏÈÀÒ ÌÀàÀÒÀÛÅÉËÉ
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ

“ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÀÖÝÉËÄÁÄËÉ ÁÏÒÏÔÄÁÀÀ. ÌÉÓÉ ÞÀËÀÖ×ËÄÁÀ


ÀÒ ÖÍÃÀ ÂÀÉÆÀÒÃÏÓ ÓÀàÉÒÏÆÄ ÌÄÔÀÃ.”

ÊÀÒË ÐÏÐÄÒÉ (1)

1. cneba adamianis Tandayolili bunebrivi da funda-


menturi uflebebis winaSe, kanonis (konsti-
aucilebeli boroteba – saxelmwifo, adami-
tuciis) uzenaesoba yvela sxva normatiuli
anis bedisweraa, vinaidan igi Tan sdevs mis
aqtis winaSe, saxelmwifo organoebis fun-
yofier da cnobier istorias, dabadebidan
qciebis zusti gamijvna, damyarebuli urT-
sikvdilamde. swored misi yofieri sunTqviT
ierTSezRudvisa da konstituciuri kontro-
arsebobs politikuri cxoveli, HOMO POLI-
lis princi pze” (2).
TIKUS (aristotele) - adamiani. ar arsebobs
arc erTi qveyana kacobriobis istoriaSi, Tumca ruseTis Tanamedrove iurisprudencia
sadac adamians ar efiqros aucilebeli samarTlebriv saxelmwifoSi gulisxmobs sax-
borotebis - saxelmwifos farglebsa da xa- elmwifos daqvemdebarebas Semdegi aucilebe-
siaTze, idealur sazogadoebriv wyobaze, li princi pebisadmi, rogorebicaa: saxalxo
samarTlianobasa da samarTlebriv saxelmwifoze. suvereniteti, saxelmwifos mxridan adami-
anis uflebebis ganuxreli dacva, saxelmwi-
winamdebare statiaSi SevecdebiT ganvixiloT
fos SeboWva konstituciuri wyobiT, kon-
samarTlebrivi saxelmwifos ideuri ganviTare-
stituciis yvela sxva Sida kanonebTan uze-
bis istoria, misi cneba da misTvis damaxas-
naesoba, xelisuflebis danawileba, sasamarT-
iaTebeli klasikuri da Tanamedrove gageba,
lo organoebis damoukidebloba da saerTa-
iseve, rogorc sxva paradoqsebi, romlebic
Soriso samarTlis sayovelTaod aRiarebul
mas axasiaTebs. vfiqrobT, mkiTxvelisaTvis
normaTa Sida nacionaluri samarTlis normebT-
pirvel rigSi saintereso iqneba samarTlebrivi
an upiratesoba” (3).
saxelmwifos ideisa da Teoriuli da ideuri
ucnauri metamorfozis procesis gacnoba. sruliad sxvagvari materialuri elemente-
biT xasiaTdeba samarTlebrivi saxelmwifos
samarTlebriv saxelmwifos, rogorc gan-
cneba Tanamedrove germanul iurisprudenciaSi,
sazRvrul Teoriul koncefcias, sakmaod didi
sadac mis aucilebel elementebad miiCneva:
preistoriuli ganviTarebis periodi aqvs.
Tumca pirvel rigSi sakiTxavia is, Tu ra 1. saxelmwifos sakanonmdeblo moqmedebaTa
aris saerTod samarTlebrivi saxelmwifo? erTianoba - Gesetzgebundenheitsstaatliche
ras moicavs misi cneba? Handels;
samarTlebrivi saxelmwifos cnebis qveS ig- 2. sasamarTlo wesiT dacvis ufleba – Ver-
ulisxmeba “saxelmwifos pasuxismgebloba waltungsgerichtsbarkeit;

63
3. federaciuli sakonstitucio kontroli filosofiur-samarTlebriv SexedulebebSi. ase
(sakonstitucio sarCelis wardgenis ufle- magaliTad, bunebiT-samarTlebrivi sa-
ba) - Verfassungsgerichtsbarkeit; marTlianobis aristokratiul Teorias vx-
4. xelisuflebis danawileba - Gewaltentei- vdebiT sofist kalikles mosazrebebSi. xolo
lung; adamianTa sazogadoebis-saxelmwifos, rogorc
maT Soris saxelSekrulebo SeTanxmebis,
5. adamianis ZiriTadi uflebebi – Grundrechte;
Teoriis pirvel Canasaxs vxvdebiT sofist
6. xelisuflebis mier konstituciisa da likofronosTan(7). adamianTa bunebiT-samarT-
kanonis uzenaesobis upirobo dacva (4). lebrivi Tanasworobis ideas aviTarebda
samarTlebrivi saxelmwifos Tanamedrove cnebam sofisti alkidamosi, romlis azriTac, “Rv-
ganviTarebis sakmaod didi gza gaiara, risi ganx- Taebam Seqmna yvela adamiani Tavisufali, xolo
ilvac, imedia, mkiTxvelisaTvis saintereso iqneba. bunebas ki aravin ar uqcevia monad”(8). swored
es idea iqca SemdgomSi grociusisa da Jan
2. samarTlebrivi Jak rusos politikur-samarTlebrivi Sexed-
saxelmwifos ideis ulebebisa da samarTlebrivi saxelmwifos
istoriuli metamorfoza Teoriis materialuri elementebis recefci-
samarTlebrivi saxelmwifos idea kacobrio- is safuZvlad.
bis istoriaSi Caisaxa da viTardeboda rogorc samarTlebrivi saxelmwifos ideis Rrma Teo-
“politikuri brZolis princi pi”(4). igi riul da logikur ganzogadebas vxvdebiT
Tavidanve aerTianebda Tavis TavSi sa- sokrates praqtikul filosofiur da samarT-
marTlianobis, Tanasworobisa da sayovelTao lebriv SexedulebebSi samarTlianobis Sesaxeb
keTildReobis princi pebs. jer kidev Zvel da diskusiaSi, rogorc meTodSi. samarTliano-
berZnul miTologiaSi Caisaxa samarTliano- bisa da samarTlebrivi sazogadoebis ideam
bis qalRmerTis - “Dike”-s, rogorc usamarT- saboloo logikur da “TiTqmis utopiur,
lobasa da ZalauflebasTan mebrZoli simbo- totalitarul” (k. poperi) ganzogadebas mi-
los, saxe. cnobili Svidi berZeni brZenidan aRwia sayovelTaod cnobil berZeni filoso-
erT-erTi, bianti ki Tvlida, rom “saukeTeso fosis, platonis SromebSi. swored platon-
forma wyobisa esaa wyoba, sadac moqalaqeebs ma daamkvidra samarTlebrivi (totalitarul-
eSiniaT kanonebis iseve, rogorc tiranisa”(6). Teologiuri) saxelmwifos da samarTliano-
xolo cnobili filosofiur formulis - bisa (dikaiosyne) da samarTlis (dikaion) ter-
“Seican Tavi Seni”, interpretatori, hiloni minebi, sadac TavisTavad aisaxa misi bunebiT-
mouwodebda polisis moqalaqeebs: “damor- samarTlebrivi Teoria. platonis azriT “sa-
CildiT kanonebs”. saukeTeso formad sazoga- marTali (dikaion) da samarTlianoba (dikaio-
doebrivi Tanacxovrebisa mas miaCnda iseTi syne) mdgomareobs imaSi, rom yoveli akeTebs
sazogadoeba, sadac moqalaqeebi damjeri arian Tavis saqmes da aqvs Tavisufleba ise, rom
kanonebisa da yurs ar ugdeben politikosebs sxvisi Tavisufleba aravis hqondes da arc
(demagogebs) da oratorebs. Tavisi dakargos.”
samarTlebrivi saxelmwifos gafarToebuli
platonis Teoriuli filosofiur-idealis-
Teoriuli da praqtikuli xorcSesxmisadmi
turi samarTlebrivi Sexedulebebi, sruliad
swrafva iwyeba klasikuri berZnuli filosofi-
realistur CarCoebSi moaqcia aristotelem.
is ganviTarebasTan erTad. ukve heraklite
samarTlebrivi saxelmwifos pirvel ideur
efeseli aRiarebda, rom “yvela adamianuri
metamorfozas vxvdebiT aristoteles “poli-
kanoni cocxlobs erTiani RvTiuri ZaliT,
tikaSi”, romlis Tanaxmad “is, vinc amtki-
romelic, TavisTavad, yvelaze avrcelebs Tavis
cebs, rom saxelmwifos unda marTavdes goneba,
Zalauflebas”(6). heraklite iyo pirveli, vinc
mouwodebs, rom saxelmwifos marTavdes kanon-
filosofiur cnebebs - logosi, goni, simar-
ebi da RmerTi, xolo vinc mouwodebs, rom
Tle, buneba, samarTlebrivi saxelmwifos
saxelmwifos marTavdes adamiani, is moTxovs
metaiuridiuli elementebis Sinaarsi mianiWa.
mmarTvelobaSi agreTve cxovelis Seyvanas.
gacilebiT srulyofil saxes iRebs samarT- vneba da mrisxaneba cxoveluri Tvisebebia,
lebrivi saxelmwifos idea sofistebis isini amaxinjeben mmarTvel pirebs, Tundac

64
isini saukeTeso adamianebi iyvnen” (9). swored formebis samarTlebrivi daxasiaTebis Sesax-
samarTliani kanonis ar arseboba iwvevs ad- eb. samarTlebriv saxelmwifosTan miaxloe-
amianis (mmarTvelis) gacxovelebas da misi bul formad igi “politeias” miiCnevs (16),
cxoveluri nawilis gaaqtiurebas. amodis ra sadac udides rols saSualo klass aniWebs.
im poziciidan, rom adamiani aris politikuri aristoteles ekuTvnis aseve xelisuflebis
arseba (10), aristotele samarTals Tvlis danawilebis, rogorc samarTlebrivi saxelm-
politikur cnebad, romelic iyofa bunebiTi wifos erT-erTi ZiriTadi niSnis, Sesaxeb
da pozitiuri (nebiT dadgenili) samarTlis mosazreba (17). misi azriT, mxolod is sax-
normebad (11). samarTlis politikuri buneb- elmwifo asrulebs moqalaqeTa winaSe nakisr
is damaxasiaTebel elementad igi TviT sa- valdebulebebs, romelic pasuxs sam kiTx-
marTlianobas da mis saxelmwifoebriv bunebas vaze scems: 1. romeli organo unda axor-
miiCnevs: “samarTlianoba saxelmwifoebrivi cielebdes kanonmdeblobas? 2. romeli unda
movlenaa, radgan samarTali aris saxelmwi- axorcielebdes administraciul saqmianobas?
foebriv urTierTobaTa momwesrigebeli sa- da 3. romel organos SeiZleba miendos mar-
Sualeba da samarTlianobis sazomi” (12). Tlmsajulebis ganxorcieleba?”. (18).
samarTlebrivi saxelmwifos ideuri konstru-
samarTlebrivi saxelmwifos aristoteleseuli
qciaa mocemuli aristoteles Semdeg msjelo-
Teoria ganavrco Zvelma romaelma istoriko-
baSic: “saxelmwifoebi, romlebic miznad isax-
sma, polibiosma. gansakuTrebuli Rvawli mas
aven sazogado sargeblobas, absoluturi
swored xelisuflebis danawilebis Teori-
samarTlianobis TvalsazrisiT, swori sax-
ul ganviTarebaSi miuZRvis.
elmwifoebrivi formebi arian, xolo is sax-
elmwifoebi, romlebic mxolod xelmZRvane- polibiosi aRniSnavs, rom saxelmwifoTmcod-
li pirebis sargeblobas emsaxurebian, aras- neebis umravlesoba aRiarebs saxelmwifo
wor saxelmwifoebriv formebsa da swori wyobilebis sam formas: monarqias, aristokra-
saxelmwifoebrivi wyobidan gadaxras warmoad- tiasa da demokratias (19). “marTlac, Tu
genen” (13). aseT saxelmwifoebad Zveli berZeni Cven yuradRebas gavamaxvilebT konsulebis
filosofosi arasamarTlebriv saxelmwifo- Zalauflebaze, saxelmwifo aRmoCndeba sruli-
ebs - despotur saxelmwifoebs, miiCnevs, vi- ad monarqiuli da TviTmpyrobeluri, Tu sen-
naidan saxelmwifo unda iyos mxolod Tavis- atze gavamaxvilebT yuradRebas – aristokrat-
ufali adamianebis kavSiri. despotur sax- uli, xolo Tu vinme miiRebs mxedvelobaSi
elmwifoSi igi TavisTavad gulisxmobs “ti- xalxis nebas, maSin romis saxelmwifos aRi-
ranul, SeuzRudav, pozitiuri da bunebiTi arebs demokratiad” (20). misi azriT, romis
samarTlebrivi normebiT SeuboWav totali- saxelmwifoSi xelisuflebis danawilebam xeli
tarul saxelmwifos” (14). Seuwyo mis gaZlierebas, swored konsulebs,
senatsa da saxalxo krebebs Soris saxelm-
aristoteles mniSvnelovan damsaxurebad unda
wifo xelisuflebis danawilebiT miaRwia romis
miviCnioT isic, rom adamiani politikuri
imperiam swraf ganviTarebas (21).
arsebidan samarTlebriv arsebad aqcia, vi-
naidan “adamians axasiaTebs miswrafeba sax- samarTlebrivi midgoma saxelmwifosadmi ga-
elmwifoebrivi urTierTobisaken. xolo vinc naviTares romaelma iuristebma, romlebmac
pirvelad SemoiRo saxelmwifoebrivi kavSi- Seqmnes iurisprudencia, rogorc “RvTaebrivi
ri, man adamianebs didi sikeTe moutana. ad- da adamianuri saqmeebis Secnoba, samarTliano-
amiani, mocilebuli kanonsa da samarTals, bisa da usamarTlobis codnis” Sesaxeb mec-
yvelaze mdabali arsebaa, radgan yvelaze didi niereba (22). TviT samarTlis cnebis qveS
saSiSroeba SeiaraRebuli usamarTlobaa” (15). romaeli iuristebi “samarTlian samarTals”
zemoaRniSnulidan cxadia, rom aristoteles gulisxmobdnen. jer kidev ulpiane aRniSnav-
politikuri Teoria samarTlebrivia, damyare- da, rom “samarTlis Seswavlisas saWiroa
buli bunebiT-samarTlebriv princi pebze. sa- upirveles yovlisa gairkves, Tu saidan mov-
marTlebrivi saxelmwifos ideuri srulyofisa ida samarTlis dasaxeleba (ius)”. igi safuZ-
da Teoriuli logikurobis kuTxiT saukeTe- vels iRebs “samarTlianobidan” (iustitia),
soa aristoteles mosazrebebi saxelmwifoTa rogorc celsi aRniSnavs lakonurad: “ius est

65
ars boni et equi” (samarTali aris sikeTisa da ologizacias ganicdis Sua saukuneebis iuris-
ekvivalentobis xelovneba) (22). romis iuris- prudenciaSi (Toma aqvineli, mixeil padueli
prudenciis didi wvlili samarTlebrivi sax- da sxv).
elmwifos ideis transformaciaSi aisaxa
samarTlebrivi saxelmwifos ideur WrilSi,
romaelTa mier TviT samarTlis sajaro da
rogorc aucilebeli elementi, Semodis samo-
kerZo nawilebad dayofaSi da aseve mis klas-
qalaqo sazogadoebis cneba. mis erT-erT av-
ifikaciasa da sistematizaciaSi. xelmZRv-
torad unda miviCnioT cnobili ingliseli
anelobdnen ra samarTlis, rogorc samarT-
filosofosi, jon loki (1632-1704). Tumca
lebrivis, ideiT, e.i. samarTlis Sesabamiso-
samarTlebrivi saxelmwifos materialuri
biT realur cxovrebasTan, romaelma iuristeb-
elementis-saerTaSoriso samarTlis normebi-
ma Seqmnes “iuristebis samarTali” (23). sa-
sa da saxelmwifos xelSekrulebiTi Teori-
marTlebrivi saxelmwifos safuZvlad romael-
is Canasaxs vxvdebiT cnobil holandiel mec-
ma iuristebma miiCnies swored arsebul sa-
nierTan, grociusTan (1583-1645).
marTlebriv normebSi samarTlianobis aqsi-
ologiuri elementis - equitas–is, damkvidre- grociusis mier Sua saukuneebis iurispru-
ba (24). gacilebiT kompleqsuri da sistem- denciiT “gaRmerTebuli suverenuli xelisu-
atizebuli, viwro, bunebiT-samarTlebrivi falisa” da TviT “xelisuflebis” usamarT-
kuTxiT xdeba samarTlebrivi saxelmwifos lobis winaaRmdeg xalxis “bunebrivi winaaRm-
ideis Teoriuli damuSaveba cnobili ekviv- degobis gawevis uflebis” Teoriuli das-
alenturobis princi piT. romaeli iuristebi abuTeba iqca erT-erT winapirobad samarT-
samarTals, samarTlianobisagan (iustitia) gan- lebrivi saxelmwifos ideis gamyarebisaTvis.
sxvavebiT, aniWeben misTvis damaxasiaTebel swored grociuss ekuTvnis samarTlebrivi
Tvisebas, rogoricaa Tanasworoba kanonis saxelmwifos Taviseburad axali cnebac -
winaSe (ius aequum). saxelmwifo, rogorc ‘’Tavisufal adamianTa
srulyofili kavSiri, Seqmnili saerTo keTil-
kidev ufro srul da sistemur saxes iRebs
dReobisa da kanonis dacvis mizniT”(27).
samarTlebrivi saxelmwifos ideis ideuri
metamorfoza, bunebiT-samarTlebrivi Tval- davubrundeT isev jon loks. garda imisa,
sazrisiT, cnobili romaeli politikuri rom aris klasikuri politikuri da samarT-
moRvawisa da filosofosis, ciceronis Sexed- lebrivi liberalizmis mamamTavari, igi sa-
ulebebSi “samarTlebrivis” Sesaxeb. igi sa- marTlebrivi saxelmwifos fundamenturi
marTliani saxelmwifos ideas ukavSirebs TviT elementebis Tanamedrove formebis safuZv-
samarTlianobas, romelic “yvelas miuzRavs lis Camyrelicaa. samarTlebrivi saxelmwi-
sakadriss da amyarebs da inarCunebs adami- fos aucilebel materialur normatiul
anebs Soris samarTlianobas”(26). cicerons elementebad igi miiCnevda: saxalxo suveren-
mxedvelobaSi aqvs swored TiToeuli moqalaqis itets, xelisuflebis danawilebas da adami-
samarTlebrivi Tanasworoba kanonis winaSe. anis ganuyofeli bunebrivi uflebebis dac-
misi azriT, “samarTlianobis pirveli moTx- vas. Tumca loki imeorebs grociusis mier
ovna isaa, rom aravin avnebdes erTmaneTs da wamoyenebul usamarTlo xelisuflebis
yvela sargeblobdes saerTo TanasakuTrebiT winaaRmdeg xalxis winaaRmdegobis Tandayolil
ise, rogorc sakuTariT”(27). saxelmwifom, uflebasac, ramac Tavisi recefcireba aSS-is
rogorc “saerTo marTlwesrigma”, unda uzrun- konstituciasa da safrangeTis adamianis
velyos aseve uflebamosili Tanamdebobis uflebaTa pirvel deklaraciaSi hpova. igi
pirebis Tavnebobisagan moqalaqeTa dacva. ami- Tvlis, rom yovel adamians aqvs bunebis mier
saTvis ki “kanonis moqmedebis qveS unda eqce- boZebuli pozitiuri da RvTiuri ufleba
odes yvela”. mis saxels ukavSirdeba, aseve, daicvas “Tavisi sakuTreba, e.i. Tavisi sic-
moqalaqeTa politikuri da samoqalaqo ufle- ocxle, Tavisufleba da qoneba”(28). sain-
bebis terminisa da cnebis pirveladi damkvi- teresoa mis mier Tavisuflebis, rogorc ukve
dreba iurisprudenciaSi. ciceronis mier samarTlebrivi kategoriisa da saxelmwifos
dasaxuli saxelmwifo, rogorc adamianTa aucilebeli elementis, ganmartebac. jon
Soris SeTanxmebuli erTianoba, Zlier Te- lokis Tanaxmad “mTavrobis Zalauflebis qveS

66
myofi adamianebis Tavisufleba mdgomareobs wertilia politikuri Tavisuflebis fenome-
imaSi, rom am saxelmwifoSi yvelasTvis ar- ni da kanonTa aqsiologia da ontologia. igi
sebobs saerTo da masSi Seqmnili sakanonmde- ufro aristoteles praqtikul racionalis-
blo xelisuflebiT dadgenili cxovrebis tur meTodologias emyareba, vidre deistur
mudmivi wesi, anu Tavisufleba imoqmedo sak- filosofias an bunebiT-samarTlebriv Teor-
uTari survilis mixedviT yovelTvis, roca ias. monteskie mkacri racionaluri Tval-
amas kanoni ar gikrZalavs da ar iyo damok- TaxedviT ganixilavs politikur Tavisufle-
idebuli sxva adamianis mudmiv, ganusazRvrel, bas, rogorc samarTlebrivi saxelmwifos myar
ucnob, TviTmpyrobelur nebaze”(29). ze- materialur elements. misi azriT, “poli-
moaRniSnulis ganmarteba, albaT, samarT- tikuri Tavisufleba mdgomareobs ara mxolod
lebrivi saxelmwifos cnebis klasikuri for- imaSi, akeTo is, rac gsurs, aramed “saxelm-
mad unda miviCnioT. jon lokis mier Se- wifoSi, e.i. sazogadoebaSi, sadac kanonebi
muSavebul “liberalur samarTlebrivi sax- arseboben, Tavisufleba SeiZleba mdgomare-
elmwifos” ideaSi ZiriTadi mainc xelisu- obdes imaSi, iqonio SesaZlebloba akeTo is,
flebis danawilebisa da misi urTierTgawo- risi survilic miRebulia da ar iyo iZule-
nasworebis, urTierTkontrolis princi pebia. buli akeTo is, risi gakeTebac araa miRebu-
misi azriT, sazogadoebaSi saxelmwifoebri- li. Tavisufleba aris ufleba akeTo yve-
obis ganxorcieleba gulisxmobs mxolod erTi laferi, rac araa akrZaluli kanoniT”(31).
xelisuflebis, sakanonmdeblo xelisufleb- am sityvebiT monteskie TiTqos imeorebs lokis
is, arsebobas. Tumca kanonTa Sesrulebis sityvebs da mis mosazrebas, Tumca igi “sax-
uzrunvelyofa ar SeuZlia arc erT idealu- elmwifo xelisuflebis danawilebis Teor-
rad moqnil da srulyofil xelisuflebas. ias dasrulebuli klasikur formas aZlevs
amitom amisaTvis saWiroa Camoyalibdes sa- da amdenad es moZRvreba TavisTavad warsuli
kanonmdeblo xelisuflebisagan (pozitiuri abstraqciidan Tavisi droisaTvis idealad da
samarTlis normebiT) gamijnuli xelisuflebis momavlisaTvis ki programad iqceva (32). mon-
axali Sto aRmasrulebeli xelisuflebis teskies azriT, TiToeul saxelmwifoSi ar-
saxiT. Tumca orive - sakanonmdeblo da aR- sebobs samgvari xelisufleba: sakanonmdeb-
masrulebeli, xelisuflebis srulyofili lo, romelic ganagebs saerTaSoriso samarT-
funqcionireba mainc SeuZlebelia mesame, lis sakiTxebs, aRmasrulebeli, romelic ga-
federaciuli, xelisuflebis gareSe. jon nagebs samoqalaqo samarTlis sakiTxebs da
lokis azriT, sakanonmdeblo xelisufleba sasamarTlo, romelic sasjelsa da kanonTa
unda ganaxorcielos uSualod xalxma, maT gamoyenebis pirobebs uzrunvelyofs.
mier arCeuli warmomadgenlobiTi organos –
sakanonmdeblo xelisufleba, misi azriT,
parlamentis, mier. xolo danarCeni ori xe-
xalxs unda ekuTvnodes, aRmasrulebeli -
lisufleba ki mxolod erTgvar “ministeri-
monarqs, xolo sasamarTlo xelisufleba
alur” xasiaTs unda atarebdes (30). lokis
realizebuli unda iyos da ara ganxorciele-
mier Camoyalibebuli liberalur-samarTlebrivi
buli, specialuri sasamarTlo xelisufleb-
Teoriis gamarjvebad unda miviCnioT cnobili
is mier. sasamarTlos ganxorcieleba unda
princi pis - “yvelaferi daSvebulia, rac ar
uzrunvelyos aRmasrulebeli xelisuflebis
aris akrZaluli kanoniT”, samoqalaqo sa-
organoebma. igi dasaSvebad Tvlida aseve mo-
zogadoebis istoriaSi damkvidreba.
samarTleTa arCeviTobas. monteskie gamoyofs
jon lokis liberalur-samarTlebrivi sax- ramdenime aqsiomatur princips, rac aucilebe-
elmwifos ideur metamorfozas vxvdebiT yve- lia samarTlebrivi saxelmwifosaTvis, kerZod:
laze srulyofilad cnobili frangi iuris-
1. dauSvebelia sasamarTlo xelisuflebis
tis da mecnieris, Sarl lui monteskies (1680-
sakanonmdeblo xelisuflebasTan gaerTiane-
1755) sociologiur-enciklopediur samarT-
ba, radgan mosamarTleTaTvis sakanonmde-
lebriv TeoriaSi. monteskies “kanonTa goni”
blo funqciis miniWeba iwvevs moqalaqeTa
dRemde rCeba saxelmwifosa da samarTlis
uflebebis SezRudvas;
Sesaxeb aqsiologiur-gnoseologiur da on-
tologiur enciklopediad. misi amosavali 2. sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisu-

67
flebebis gaerTianeba aris tirania; nagebs sazogadoebrivi interesi saxelmwifos
da warmoadgens raRacas. yovel SemTxvevaSi,
3. Tu sasamarTlo xelisufleba gaerTianeb-
kanonieri mmarTveloba respublikuri
ulia aRmasrulebel xelisuflebasTan,
mmarTvelobaa” (36).
maSin mosamarTle xdeba mCagvreli da ara
marTlmsajulebis iaraRi; sakmaod orazrovani da zogadia, monteski-
esTan SedarebiT, rusos azri samarTlebrivi
4. samive xelisuflebis gaerTianeba niSnavs
saxelmwifos formasa da Sinaarsze. misi
absolutur sikvdils saxelmwifosa da
azriT, imisaTvis, rom saxelmwifo kargad
samoqalaqo sazogadoebis, pirovnebisa da
iyos gawonasworebuli, saWiroa nebismier
Tavisuflebis (33).
pirobebSi arsebobdes Tanafardoba or qm-
S.l. monteskies samarTlebrivi saxelmwifos nilebas Soris, erTia mmarTvelobis Zalau-
Sesaxeb Teoriuli princi pebis srulyofilad fleba, rogorc aseTi da meore – Zalaufle-
CamoTvla did dros moiTxovs, rac, TavisTa- ba, moqalaqeebi, romlebic, erTis mxriv, su-
vad, arc warmoadgens Cveni statiis ZiriTad verenebi arian da meores mxriv ki - qveSevr-
mizans. mkiTxvels SeuZlia gaecnos maT mon- domebi” (37).
teskies “kanonTa gonis” qarTul TargmanSic (34).
moqalaqeTa mier saxelmwifo Zalauflebis
monteskies ideebi, Tavis usazRvro liberal- gawonasworebis ideam, samarTlebrivi saxelm-
izebas ganicdis Jan Jak rusos “sazogadoe- wifos TvalsazrisiT, ganviTareba hpova samo-
briv xelSekrulebaSi”. ruso albaT yvelaze qalaqo sazogadoebis germanul klasikur
originaluri moazrovnea samarTlebrivi sax- filosofiur da samarTlebriv formaSi, rom-
elmwifos ideuri metamorfozis Tval- lis avtorebad unda miviCnioT imanuel kan-
sazrisiT. mis mier Camoyalibebuli princi pe- ti da fridrix hegeli. didi keningsbergeli
bi mimarTulebis gareSe, arasworad aisaxa filosofosisa da humanistis, kantis (1724-
iakobinelebis diqtaturaSi. rusos amosava- 1804) saxelTanaa dakavSirebuli ara marto
li wertili da samarTlebrivi saxelmwifos klasikuri germanuli filosofiis, samoqalaqo
ideuri metamorfozis safuZveli saxalxo sazogadoebis, samarTlebrivi saxelmwifos
suverenitetia. igi gamoyofs samoqalaqo sa- ideis ganviTareba, aramed TviT kacobriobis
zogadoebis pirvelad samarTlebriv materi- ganmanaTlebluri, TviTrefleqsiuri meTod-
alur elementebsac - bunebrivi mdgomareo- ologiiT saerTo-sakacobrio samarTlebrivi
bis, xelSekrulebis Teorias, saerTo sax- cnobierebis sakiTxis pirveladi daxasiaTe-
alxo nebas, sicocxlisa da sikvdilis ufle- bac. misma Rrma da saocrad saintereso nawar-
bebsa da pirovnebis ganuyofel fundamentur moebebma gamoiyvana samarTlebrivi saxelmwi-
uflebebs. Tumca misi idea samarTlebrivi fos idea arasrulwlovnebis asakidan, swored
saxelmwifos Sesaxeb ufro idealuria, utopi- ganmanaTleblebis saSualebiT, romelic ”ad-
uri elementebiT, vidre racionaluri da amianis ganviTarebaa Tavisi arasrulwlovneb-
konstruqciuli. misi azriT, ”xalxi kargad isagan, romelSic Tavisive gamoisobiT imyo-
iqceva, rodesac iZulebulia morCilebdes da feba. arasrulwlovaneba, Tavisi gamoisobiT
kidec morCilebs, magram gacilebiT ukeT iqce- iseTi ramaa, romlis mizezi Wkuis ukmariso-
va, rodesac SesaZlebloba eZleva es uReli baSi ki ar aris, aramed gambedaobisa da si-
gadaigdos da amas kidec iqms. vinaidan xalxi, mamacis ukmarisobaSia, raTa gamoiyeno Wkua
romelic Tavisuflebas imave uflebiT lideris daxmarebis gareSe. Sapere aude! gabe-
ibrunebs, romliTac igi mas CamoerTva, yve- de Seni Wkua Tavadve moixmaro! - aseTia
lanairad uflebamosilia daibrunos igi. sa- ganmanaTleblobis mowodeba!” (37). kantis
zogadoebrivi wyoba wmidaTa wminda nebaa, Sexedulebebi samarTlebriv saxelmwifoze
yvela sxva danarCenTa safuZveli” (35). wminda aqsiologiuri RirebulebiTi da racio-
rusos politikur da samarTlebriv idealad nalurobiT Tanabrad Sezavebuli azriTaa savse.
respublikuri wyoba miaCnia: ”me respublikas imanuel kantis Sexedulebebi samarTlebrivi
vuwodeb kanonebiT marTul nebismier saxelm- saxelmwifos Sesaxeb umeteswilad mocemulia
wifos, vinaidan mxolod am SemTxvevaSi ga- mis cnobil nawarmoebSi ”samarTlis mecniere-

68
bis metafizikuri sawyisebi”. swored samarT- mas saxelmwifo miaCnia. kanti saxelmwifos
lis mecnierebas Tvlida igi SesaZleblobad, uwodebs ”mravali adamianis gaerTianebas,
ganemarta adamianis adgili samyaroSi da romlebic emorCilebian samarTlian kanonebs,
saxelmwifoSi. misi azriT, ”Tuki arsebobs radgan es kanonebi aucilebelia, rogorc
mecniereba saWiro adamianisaTvis, maSin esaa aprioruli kanonebi, e.i. rogorc kanonebi,
is, rasac me vaswavli - kerZod ki, Rirseuli romlebic TavisTavad gamomdinareoben samarT-
adgili mivuCino adamians samyaroSi - rom- lis, rogorc garegnuli movlenis, gagebidan
lisganac SeiZleba TavisTavad iswavlo, Tu (da ara rogorc statutoruli kanonebi)”
rogori unda iyo, raTa iyo adamiani” (38). (41). TviT saxelmwifosac kanti ar ganix-
samarTlebrivi saxelmwifos winapirobebi iw- ilavs dasrulebuli, mocemuli normatiu-
yeba misi metafizikuri swavlebidan samar- lobis saxiT, aramed miiCnevs TavisTavad, Tavis
Talsa da moralze, rogorc socialur reg- TavSi arsebul idead - “saxelmwifo, ideaSi,
ulatorebze, arsebulsa da jerarsze, rogorc iseTia, rogoric unda iyos samarTlebrivi
erTgvari socionormativistikidan gamomdinare kanonebis princi pebiT, amasTan, es idea em-
cnebebze (39). adamianis, rogorc fenomenisa saxureba mas, rogorc gzamkvlevi Zafi mima-
da noumenis, erTianoba qmnis adamianTa erTo- rTuli nebismieri faqtobrivi gaerTianebisken
bis aucileblobas, rasac sazogadoeba war- uSualo erTobaSi” (42). kantis udidesi
moadgens. adamianTa Soris winaswar SeTanxme- damsaxurebaa xelisuflebis danawilebis prin-
buli, ”gamanawilebeli” Tavisufleba uzrun- ci pis, samarTlebrivi saxelmwifos saboloo
velyofs bunebrivi mdgomareobidan civiluri logikurobamde dayvana da misi detaluri
garemos Seqmnas. Tavisufali neba arRvevs am aqsiologiuri konkretizacia. igi gamoyofs
mdgomareobas, romelic TavisTavad ”arasa- xelisuflebis sam Stos, sakanonmdeblo, aR-
marTlebrivi mdgomareobaa, romelSic ar masrulebel da sasamarTlo xelisuflebas.
arsebobs gamanawilebeli Tavisufleba, romel- misi azriT, “yovel saxelmwifoSi arsebobs
sac ewodeba bunebrivi mdgomareoba (Status sami xelisufleba, e.i. sayovelTao wesiT
naturalis). kantis moralur kanons, kategori- gaerTianebuli neba sam pirovnebaSi (trias po-
ul imperativs, Sehyavs yoveli adamiani ”for- litica): umaRlesi xelisufleba (suverenite-
malur-samarTlebriv” TanasworobaSi, rac ti) kanonmdeblis saxiT, aRmasrulebeli xe-
samarTlebriv mdgomareobas gulisxmobs. es lisufleba mmarTvelis saxiT (romelic mar-
igive ”adamianTa urTierTobaa, romelic Sei- Tavs kanonis Tanaxmad) da sasamarTlo xe-
cavs im pirobebs, romelTa gamo yovels (in- lisufleba (romelic yovels miuzRavs
divids) SeuZlia isargeblos (teilhafig wer- sakadriss kanonis Tanaxmad mosamarTlis sa-
den) Tavisi samarTliT. aseT mdgomareobaSi SualebiT (Potestas legislatoria, rectoria et iudi-
SesaZleblobaTa formaluri princi pi ganix- ciaria), rogorc sami mosazreba praqtikul
ileba nebis Tavisuflebis saxiT, rasac ewodeba silogizmSi.” (43). kantis Tanaxmad, sakanon-
sazogadoebrivi samarTlianoba” (40). mdeblo xelisufleba unda ekuTvnodes mx-
imanuel kanti erTmaneTisagan ganasxvavebs olod xalxis gaerTianebul nebas, vinaidan
samarTlianobis ramdenime saxes, kerZod: “mxolod sayovelTao wesiT gaerTianebuli
saxalxo neba SeiZleba iyos sakanonmdeblo”
· dacvis samarTlianobas _ iustitia tutatrix;
(44). kanti sakmaod Riad ganmartavs samo-
· urTierTSemZen samarTlianobas – iustitia qalaqo sazogadoebis fenomensac, rogorc
commutatika; “samoqalaqo Tanasworobas, aRiaro mxolod
· gamanawilebeli samarTlianobas - iustitia is, vinc Senze maRla dgas xalxis Semadgen-
distributiva. lobaSi, romelzec mas aqvs moraluri ufleba
kantis TeoriaSi absolutur eTikurobasa da daakisros vinmes samarTlebrivi valdebule-
Rirebulebas iZens TviT samarTlis norma, ba, rogorc mas akisreben sxvebi” (45). sa-
rogorc samarTlebrivi samoqalaqo sazoga- marTlebrivi saxelmwifos winapirobad kanti
doebis ZiriTadi safuZveli. igi amodis ru- miiCnevs arsebuli xelisuflebis sami Stos
sos mier ganvrcobili sazogadoebrivi xe- urTierTkoordinacias - potestates coordinate,
lSekrulebis Teoriidan, romlis Sedegadac roca erTi avsebs meores da imavdroulad

69
TiToeuli eqvemdebareba erTmaneTs - subordi- k.velkeris azriT, istoriuli ganviTarebis
natae. es ki saukeTeso saSualebaa, raTa samarTlebrivi analizis saSualebiT gamoiy-
romelime maTganma ar SeZlos meoris fun- ofa saxelmwifoTa sxvadasxva formebi,
qciebis uzurpacia. igi aseve dauSveblad romelTaganac aRsaniSnavia: despotia, Teokra-
miiCnevs aRmasrulebeli xelisuflebis mier tia da samarTlebrivi saxelmwifo. Tavda-
sakanonmdeblo funqciebis SeTavsebas, rac pirvelad samarTlebrivi saxelmwifos cneba
yovelTvis despotizmis warmoSobis mizezi moiazreboda misi formis saxiT. swored sax-
xdeba. kanti iZleva samarTlebrivi saxelmwi- elmwifos garkveul formas asaxavs misi sa-
fos cnebas, romlis mixedviTac “saxelmwi- zogadoebriv-politikuri ganviTarebis done.
fos keTildReobad igulisxmeba samarTlis samarTlebrivi saxelmwifos Teoriuli das-
princi pebsa da saxelmwifo mowyobis umaR- abuTebis pirveli cda germaniaSi moxda jer
lesi SeTanxmebuloba, romliskenac swrafvas kidev 1848 wlis revoluciamde, rodesac
gvavaldebulebs goneba raRac kategoriuli k.rotekma da k.velkerma (1834-1848) gamoaqvey-
imperativis saxiT” (46). kanti pirveli iyo nes, frangi ganmanaTleblebis cnobili encik-
samarTlebrivi saxelmwifos TeoretikosTa lopediis msgavsad, e.w. “Staatslexikon”, anu
Soris, romelmac wamoayena politikis SemzRu- “enciklopedia saxelmwifoTmcodneobaSi”.
davi saSualebis - samarTlis gaZlierebis, swored masSi aisaxa liberaluri, politikuri
idea (47). da samarTlebrivi ideebi, rac TavisTavad gaxda
samarTlebrivi saxelmwifos zogad sawyisis
mcire daskvnis saxiT unda iTqvas, rom sa-
Teoriuli damuSavebis safuZveli. swored am
marTlebriv saxelmwifoze imanuel kantis
Sexedulebebis warmoaCina erT, mcire mocu- enciklopediaSi, pirvelad germanul iuris-
lobis statiaSi SeuZlebelia da es momava- prudenciis istoriaSi, damuSavda iseTi Te-
li Teoriul-samarTlebrivi kvlevis saqme mebi, rogorebicaa: Tavisufleba, konstitu-
ufroa. Tumca kanti idealur samarTlebrivi cia, mefeTa pasuxismgebloba da ZiriTadi
saxelmwifos formasTan miaxloebas xedavda uflebebi. enciklopediis gamoqveyneba iqca
ufro “samarTlebriv princi pebsa da miswrafe- liberalurad ganwyobili burJuaziis poli-
bebSi, vidre mmarTvelobis formaSi, an sxva tikuri iaraRad germanul absolutizmTan
institutebSi” (48). mis TeoriaSi ZiriTad brZolis procesSi. kurt fon rotekisa da
sisusted miiCneven moqalaqisaTvis saxelmwi- velkeris naSromebSi pirvelad gaiJRera kon-
fos winaaRmdeg gamosvlis akrZalvas (49). stituciuri saxelmwifos ideam, romelsac
unda uzrunveleyo pirovnebis uflebebis, misi
imanuel kantis ideam samarTlebriv saxelm- xelSeuxeblobisa da sakuTrebis dacva, kanonis
wifoze metamorfoza ganicada klasikuri winaSe moqalaqeTa Tanasworuflebianobis
germanuli filosofiis meore geniosTan georg princi pebis ganxorcieleba. aseT saxelmwi-
vilhelm fridrix hegelTan (1770-1831 ww). fos k.roteki ukavSirebda respublikas. igi
sakmaod rTuli amocanaa hegelis sistemis samarTlebriv saxelmwifos aigivebda e.w.
srulyofili analizi samarTlebrivi saxelm- “Tavisufal saxelmwifosTan” (Freiheitsstaat).
wifos ideuri ganviTarebis WrilSic, rac k.velkeri iyo pirveli, vinc wamoayena idea
albaT specialuri statiis Tema ufroa vi- saerTo-germanuli parlamentis Camoyalibebi-
dre Cveni msjelobis sagani. sa aucileblobis Sesaxeb. gansakuTrebiT mkacri
kritikiT iqna ganxiluli germaniis iuris-
3. samarTlebrivi prudenciaSi konservatiuli legitimizmis
saxelmwifos idea XIX-XX skolis warmomadgenlebi (Stali). enciklo-
saukuneebSi pediaSi pirvelad daisva aRmasrulebeli xe-
germaniis klasikuri samarTlis filosofia- lisuflebis (ministrebis) pasuxismgeblobis
Si samarTlebrivi saxelmwifos cneba pirve- sakiTxic specialurad Seqmnili sasamarTlo
lad karl velkerma daamkvidra Tavis cno- organos winaSe. velkeris azriT, aRmasrule-
bil naSromSi ”saxelmwifo da sasjeli”. (Die beli xelisuflebis pasuxismgeblobis gardau-
Letzen Grunde von Recht. staat und Strafe), valobis princi pis gareSe samarTlebrivi sax-
romelic gamoqveynda 1813 wels gisenSi. elmwifo warmoadgens iuridiul da poli-

70
tikur fiqcias. misi azriT, Tu samarTlebriv badia da cnebis ZiriTadi problemaa misi mizneb-
saxelmwifoSi aRmasrulebeli xelisufleb- isa da saSualebebis urTierTwinaaRmdegobri-
is pasuxismgeblobis da misi parlamentis mier obis da saboloo miuRwevlobis gamo” (50).
kontrolirebis, miRebuli kanonebis sasamarT- TavisTavad samarTlebrivi saxelmwifos idea
los wesiT zedamxedvelobis princi pebis dacva Zalauflebisa da saxelmwifo xelisuflebis
xdeba, igi SesaZlebelia iyos rogorc monar- SezRudvis istoriacaa. xolo “Zalauflebis
qiuli, aseve respublikuri formis. Semdgom istoria dedamiwaze aris adamianuri egoiz-
aTwleulebSi germanul klasikur iurispru- mis istoria. Tumca swored es egoizmi as-
denciaSi xdeba samarTlebrivi saxelmwifos wavlis adamianebs alagmon TavianTi bunebrivi
ideis daviwyeba da damaxinjeba (u. seineri, impulsebi” (51).
gneisti da sxva).
TviT samarTlebrivi saxelmwifos idea sa-
samarTlebrivi saxelmwifos cnebas ubrunde- marTlebrivi cnobierebis ori ZiriTadi for-
ba robert fon moli. misi moRvaweoba atarebda miT - personaluri da transpersonaluri
ara imdenad politikur, ramdenadac wminda formebiT - ganisazRvreba (52).
mecnierul xasiaTs. samarTlebrivi saxelm-
samarTlebrivi cnobierebis personaluri forma
wifos Teoriul modelSi konservatiuli
politikuri elementi Seitana fridrix iu- amtkicebs, rom saxelmwifo warmoadgens mx-
lius Stalma. samarTlebriv saxelmwifoSi olod erTgvar momsaxure sistemas im saSu-
sakonstitucio wesiT kontrolis meqanizmi, alebebisa, rac uzrunvelyofs pirovnebis-
rogorc axali elementi, samarTlebrivi sax- adamianis drosa da sivrceSi zneobriv da
elmwifos cnebaSi SemoaqvT iseT mecnierebs, faqtobriv srulyofas (i.lini, p. novgorod-
rogorebic arian rudolf fon gneisti, otto cevi, g. radbruxi). transpersonaluri sa-
beri da lorenc fon Steini. Steini 1879 marTlebrivi cnobierebis forma, TviTmyofa-
wlis naSromSi samarTlebriv saxelmwifos di mniSvnelobiT, mxolod saxelmwifosa da
uwodebs ”saxelmwifos, romelic emyareba samarTalSi ganxorcielebul samarTliano-
konstitucias, kontrolirebads sasamarTlos bis ideas aqvs, mxolod masSi poulobs ad-
mier (Lorenz von Stein, Rechtsstaat und Ver- amiani arsebobis gamarTlebasa da mizans
waltungs rechtspflege, 1879. S. S-55). german- (SerSeneviCi, kistiakovski, kelzeni da sxva).
uli klasikuri samarTlis filosofiaSi, ukve samarTlebrivi saxelmwifos idea swored am
XX saukunis dasawyisidan, samarTlebrivi or cnobierebas Soris moZraobis istorias
saxelmwifos liberalur-individualisturi warmoadgens, romelic samarTlis maiZulebe-
Sinaarsi Seicvala “nacionaluri” da "Zalau- li Zalidan totalur pozitivizmamde ganvi-
flebis” axleburi totaluri cnebebiT. Tarda. Tumca “iZuleba sulac ar aris sa-
marTlis niSani. iZuleba, zogadad, ufro
samarTlebrivi saxelmwifos ideis ucnaur
gamoxatavs samarTlis avadmyofur mdgomare-
metamorfozas adgili hqonda k.gerberis, a.
obas. igi arsebobs an iq, sadac samarTali
daisis, g. elinekis, r. ieringis, n. korkuno-
ukve dairRva, an iq, sadac arsebobs amis
vis, i. ilinis, p. novgorodcevis, kistiak-
tendencia, miswrafeba samarTaldarRvevisak-
ovskis, kelzenis, p. labandis, i. Stalis,
en” (53).
SerSeneviCis, r. radbruxis da sxvaTa nawar-
moebebSi. Cveni statiis moculobis gaTval- isic cxadia, rom iZulebisgan ganTavisufle-
iswinebiT, SevecdebiT im avtorebis mxolod ba TviT adamianis bunebrivi miswrafebaa. vi-
ZiriTadi mosazrebebis daxasiaTebas, rom- naidan “adamianis cnobiereba yovelTvis mi-
lebmac gadamwyveti roli Seasrules samarT- iswrafvis dauqvemdebaros iuridiul normebs
lebrivi saxelmwifos ideis samarTlebriv xelisuflebis maiZulebeli aqtebi” (54).
recefciaSi. absoluturad yvela cnobili rusul, germanul da dRevandel qarTul
Teoretikosi, upirveles yovlisa, cdilobda iurisprudenciaSi vxvdebiT erTmaneTisagan
TviT samarTlebrivi saxelmwifos cnebis da- sruliad gansxvavebul midgomas samarTlebrivi
zustebas da misi Sefasebas, romelic TavisTa- saxelmwifos ideisadmi. Taviseburi originalo-
vad ufro “metaiuridiulia, radgan masSi biT gamoirCeoda revoluciamdeli da Semdgomi
Sedis elementebi, romlebic umetesad cvale- periodis rusi avtorebis Sexedulebebi sa-

71
marTlebriv saxelmwifoze. samarTlis cno- miiCneva ‘sajaro politikuri xelisuflebis
bili Teoretikosi, m. kovalevski samarTlebrivi organizaciisa da saqmianobis da misi indi-
saxelmwifos ramdenime niSans gamoyofda. erT- videbTan, rogorc samarTlis subieqtebTan
erT ZiriTad niSnad igi miiCnevda adamianis urTierTmimarTebis samarTlebriv forma” (66).
uflebebis dacvis garantirebasa da misi samarTlebrivi saxelmwifos ZiriTad niSne-
Tavisuflebis farglebis gazrdas swored bad igi Tvlis:
saxelmwifo politikuri Zalauflebis Sem- 1. samarTlebrivi kanonis uzenaesobas;
cirebis xarjze. xolo ganmasxvavebel niS-
2. moqalaqeTa uflebebisa da Tavisuflebeb-
nad adreul da Tanamedrove samarTlebrivi
is realurobas (ganxorcielebadobas);
formisadmi mimarTul saxelmwifoebs Soris
mas pirovnebis avtonomiurobis xarisxi mi- 3. xelisuflebis ganawilebas da am prin-
aCnda (55). TviT samarTlebrivi saxelmwifos ci pze saxelmwifo suverenitetis funq-
aucilebel fundamentur elementebad ki igi cionirebas.
miiCnevda: saxalxo suverenitets saxalxo igi aseve gamoyofs samarTlebrivi saxelmwi-
warmomadgenlobiTi organos arCevis safuZ- fos iuridiul-normatiul, institucionalur-
velze da aRmasrulebeli da sasamarTlo Tu samarTlebriv da individualur-samarTlebriv
sakanonmdeblo xelisuflebis organoebis elementebsac. marqsistul-deterministuli
kanonisadmi upirobo daqvemdebarebas (56). meTodologiiT dasabuTebul elementebs vx-
meore rusi mecnieri, SerSeneviCi samarT- vdebiT meore cnobil mecnierTan, d. keri-
lebrivi saxelmwifos sxva aucilebel niS- movTan, romelic didi originalobiT ar gam-
nad miiCnevda mxolod saxelmwifo xelisu- oirCeva da masze SeCereba, albaT, zedmeti-
flebas, romelic qmnis “urTierTgamiznul caa (61).
samarTlian normebs”(57). gacilebiT mdidari da sainteresoa germanul
zogadi, zomieri SexedulebebiT gamoirCeva iurisprudenciaSi bunebiT-samarTlebrivi da
sociologiuri samarTlis skolis erT-erTi pozivitivisturi meTodologiis WrilSi ganx-
cnobili warmomadgeneli, b. kistiakovski, iluli samarTlebrivi saxelmwifos idea
romelic samarTlebriv saxelmwifos miiCnevs legisturi da racionalisturi samarTlebrivi
“saxelmwifoebrivi yofierebis umaRles for- cnobierebis formebis saxiT, kelzenisa da g.
mad”. Tumca, misi azriT, “samarTlebrivi sax- radbruxis SexedulebebSi.
elmwifo araa raRac mkacrad gamoWrili ti pi, gansakuTrebuli TaviseburebiT gamoirCeva
rogorc, magaliTad, monarqiuli, respub-
gustav radbruxis (1878-1949) Sexedulebe-
likuri an konstituciuri saxelmwifoebi. igi
bi samarTlebriv saxelmwifoze. germanul
ufro gamoxatavs cnobil miswrafebebs mima-
iurisprudenciaSi mis Teoriaze arsebobs
rTulebebs, romlebic asaxvas hpoveben sax-
azrTa sxvadasxvaoba. Cveulebriv mas samarT-
elmwifos agebulebasa da saqmianobaSi” (58).
lis filosofiis relativisturi Teoriis
swored aseTi saxelmwifo qmnis pirobebs,
avtorad miiCneven (62). samarTlebrivi sax-
romlis drosac “SesaZlebelia harmonia sa-
elmwifos ZiriTadi elementebi mocemulia
zogadoebriv mTliansa da pirovnebas Soris.
radbruxis ramdenime ZiriTad nawarmoebSi,
aq saxelmwifoebrivi individualoba ar Ca-
rogorebicaa "samarTlis filosofia“ (1914),
gravs kerZo pirebis interesebs. piriqiT, aq
"kanonieri umarTlebloba da zekanonieri sa-
yovel adamianSi warmodgenilia da xorcS-
marTali“ (1946), "adamiani samarTalSi“
esxmulia gansazRvruli kulturuli mizani,
(1926).
rogorc cxovrebiseuli da piradi miswrafe-
ba” (59). rac Seexeba Tanamedrove rusul radbruxi samarTlis aqsiologiuri
iurisprudenciaSi recefcirebuli samarT- filosofiuri Teoriis "klasikos reinkarna-
lebrivi saxelmwifos ideas, igi sakmaod torad“ iTvleba (63). igi samarTlisa da
sistematizebul xasiaTs atarebs iseT cno- saxelmwifos metaiuridiuli bunebis gamo-
bil avtorebTan, rogorebic arian; v. nerse- savlenad emyareba neokantianur "Tavisufali
sianci, d. kerimovi da s. aleqseevi. v. ners- samarTlis moZraobas“ (64). swored misi
esiancis azriT, samarTlebriv saxelmwifod dualizmisTvisaa damaxasiaTebeli arsisa da

72
jerarsis urTierTgamijvna. misTvis sinamd- lebrivi princi pebi, romlebic ufro aRmate-
vile arsis sferoa, xolo Rirebuleba – bulni arian, vidre romelime samarTlebrivi
jerarsis, TviT samarTals igi miiCnevs "re- debuleba an kanoni da romlebTan winaaRmde-
alobad, romelic mowodebulia emsaxuros gobac am ukanasknelT Zalas ukargavs. am
samarTlebriv Rirebulebebs, samarTlis ideas. princi pebs bunebiT samarTals an goniT sa-
amdenad samarTlis cneba damokidebulia sa- marTals uwodeben“ (70). sakmaod bundovania
marTlebriv idealebze“ (64). radbruxi TviT gasarkvevad Tu ra igulisxma radbruxma "goniT
samarTlis cnebas akavSirebs masSi arsebul samarTalSi“. albaT ufro is ucvleli Rire-
iZulebiT normatiul wesrigTan, riTac r. bulebebi, romlebic Tansdeven kacobriobis
ieringis Teoriis erTgvar ideur gamgrZele- da pirovnebis, saxelmwifoebis ganviTarebis
bladac gvevlineba. misi azriT, "samarTali istorias. igi ucvlel, istoriulad mzard
da Zalaufleba erT sibrtyeze, Tanabrad aris Rirebulebebad miiCnevs: pirovnebis Tavisu-
warmodgenili. sadac Zalauflebaa, mxolod flebas, Tanasworobasa da samarTlianobas,
iq aris samarTali“ (66). Tumca saxelmwi- rac aucilebelia samarTlebrivi kanonisa da
fos aucilebel elementad igi, Zalaufle- saxelmwifosaTvis. sqematurad ki radbruxis
basTan erTad, samarTalSi samarTlianobis Teoria Semdegi saxiT SeiZleba warmovidginoT:
ideas miiCnevs. igi Tvlis, rom "samarTliano-
samarTlis idea (samarTlianobis azri):
ba, TavisTavad, niSnavs Tanasworobas, gam-
awonasworebeli samarTlianoba kerZo samarT- 1. Tanasworoba (samarTlianobis azri). forma:
lebrivi kategoriaa, xolo gamanawilebeli rogor unda mowesrigdes adamianis cx-
samarTlianoba - sajaroa“ (67). ovrebiseuli garemoebebi? – Zaladobis
akrZalvis, samarTlisa da kanonebis sa-
radbruxi pirveli iyo, vinc moaxdina nacio-
zogadoebrivi xasiaTis daxmarebiT - Sun
nal-socialisturi saxelmwifos aqsi-
cuique;
ologiuri da samarTlebrivi Sefaseba. igi
aucilebel realobad miiCnevda iseTi samarT- 2. mizanSewoniloba – (miznis idea, saerTo
lebrivi institutebis Seqmnas, romlebic keTildReobisaken swrafva da samarTliano-
winaaRmdegobas gauwevdnen "ZlierTa ama qvey- ba, socialuri samarTlianoba). Sinaarsi:
nisa“ – mier sakuTari sargeblis sayovelTao ra unda iyos mowesrigebuli? interese-
sargeblad gamocxadebas. misi azriT "sa- bi, molodinebi, eTikuroba, zneobrioba;
marTlisa da moCvenebiTi an yalbi sargeblis
3. samarTlebrivi dacva - (samarTlianoba da
gaerTianeba samarTlebriv saxelmwifos usa-
samarTlebrivi Tanxmoba), saSualeba:
marTlo saxelmwifod gadaaqcevs (68). sa-
rogor unda mowesrigdes moTxovnebi,
marTlebriv saxelmwifos normatiul wesrigSi
valdebulebebi, raTa gamoiricxos Zala-
misi arsebobis aucilebel elementad igi
dobis batonoba sazogadoebaSi? (71).
miiCnevs kanonSi arsebul Rirebulebebs,
romelTaganac igi gamoyofs: sayovelTao samarTlebrivi saxelmwifos ideis logikuro-
sargebels, pirovnebis samarTlebriv dacvas bam da normatiulobam srulyofili saxe
da samarTlianobas. misi azriT, samarTlebrivi SeiZina hans kelzenis (1881-1973) cnobil
saxelmwifos yofierebis safuZvlad mxolod "samarTlis wminda TeoriaSi“. kelzenTan sax-
samarTliani kanoni unda miviCnioT. g. rad- elmwifo iqca iuridiuli politikis nawilad.
bruxi Tvlis, rom "Tu kanonebi Segnebulad swored man gawminda igi metaiuridiuli, aq-
gamoricxaven samarTlianobisaken swrafvas, siologiuri elementebisagan da miiRo nor-
magaliTad: TviTneburad uars amboben adami- maTa "ariTmetikuli totaloba“. mis norma-
anis uflebebisa da garantiebisagan, maSin tiul totalur wesrigSi saxelmwifosa da
aseTi kanonebi ar moqmedeben (ZalaSi ar ari- samarTlisagan gamoiricxa samarTlianoba,
an) da xalxi araa valdebuli daicvas isini“ rogorc kacobriobis "lamazi sizmari“. misi
(iqve, 69). ar SeiZleba ar aRiniSnos is erT- azriT, "Cven ar viciT, ra aris igi da verc
gvari mcire samarTlebrivi voluntarizmi, verasdros gavigebT, ra iqneba igi“ (72). kelze-
romelsac Cven vxvdebiT mis calkeul de- nis Teoriam daamkvidra iZulebiTi normatiu-
bulebebSi, igi Tvlis, rom "arsebobs samarT- li wesrigi, rogorc saxelmwifo. igi ar

73
ganasxvavebda saxelmwifosa da samarTlis qalaqo sazogadoeba Semdegi princi pebis er-
cnebebs, rogorc iuridiulad RirebulebiT Tobliobad moiazreba:
kategoriebs. misTvis "saxelmwifo warmoad- 1. pirovnebis Tavisufali TviTgamorkvevis
gens samarTlis normaTa sistemas, sadac iu- ufleba;
ridiuli normebi gamoxataven saxelmwifos 2. ekonomikuri da kulturuli procesebis
nebisyofas, Tumca saxelmwifo ar qmnis sa- xelisuflebis politikuri TamaSis pro-
marTals“ (73). kelzenis azriT, "yoveli sax- cesSi TviTregulireba;
elmwifo aris samarTlebrivi saxelmwifo.
3. maqsimaluri politikuri Tavisufleba da
xolo es termini warmoadgens pleonazms“
keTilsindisieri samoqalaqo konkurencia. (77).
(74). kelzenma sabolood daangria bunebiT-
samarTlebrivi Teoriis mier damkvidrebuli samarTlebrivi saxelmwifos ideis materi-
ucvleli Rirebulebebis cnebebi da igi wmin- alur-normatiul elementebs vxvdebiT ger-
da pozitiur normatiul logikaSi gadaitana. maniis 1949 wlis 23 maisis konstituciaSi,
man goneba gamoacxada samarTlis erTaderT kerZod: ZiriTad uflebebs (muxlebi 1-19);
wyarod, xolo "civma gonebam xelT igdo xelisuflebis danawilebis princi psa da sax-
samarTlis fabrikaciis monopoliuri ufle- elmwifosaTvis winaaRmdegobis gawevis ufle-
ba“(75). albaT kelzenis Teoriulma, poziti- bas (muxli 20); saxelmwifo xelisuflebis
ur-normatiulma totalobamac Seuwyo xeli sasamarTlo organoTa mier kontrols (mux-
evropis kontinentze totalitaruli saxelm- li 93). sakmaod rTulia germanulenovan farTo
wifoebis samarTlebrivi gamarTlebis process. literaturaSi gamoarCio is ZiriTadi, rac
mizezi ki imaSic unda veZeboT, rom samarT- axasiaTebs samarTlebrivi saxelmwifos ideas,
lebrivi saxelmwifo araa mxolod normaTa mis normatiul bunebas. Cven ubralod Sevec-
ierarqia da maTi mkacri yofierebaa, aramed adeT mokrZalebuli formiT gangvexila zo-
ufro zogad-aqsiologiuri kategoriaa. nor- gierTi mniSvnelovani sakiTxi, rac samarT-
mativizmisa da Teoriul sisusteebze werda lebriv saxelmwifos exeba.
jer kidev 20-e saukunis dasawyisSi cnobili rac Seexeba qarTul iurisprudencias, sa-
qarTveli mecnieri da samarTlis filosofi- marTlebrivi saxelmwifos idea mocemulia
is avtori, g. naneiSvili. igi SeniSnavda, rom mxolod ramdenime avtorTan (b.savaneli,
"raki samarTals vaTavisuflebT yovelgvari v.abaSmaZe, g.naneiSvili, i.surgulaZe,
bunebiTi momentisagan da mis kanonSezomile- g.inwkirveli da T.gamyreliZe). aRsaniSnavia,
bas davupirispirebT bunebaSi mocemul kan- rom kompleqsuri sistematuri saxis naSromi
onSezomilebas, Cven SegviZlia imedi davam- mocemul sakiTxze, samwuxarod, jer ar ar-
yaroT mxolod aqtze, romelSic yovelTvis sebobs.
Camarxulia aRiareba imis uaryofis SesaZle-
blobisa, rac iZulebiT mtkicdeba“ (76). samarTlebrivi saxelmwifos pozitivisturi
swored iZulebiTi mtkicebis aqtebad unda da marqsistuli determinizmiT gajerebuli
ganvixiloT totalitaruli saxelmwifoebis cneba gvxvdeba calkeul avtorebTan. ase ma-
arseboba istoriaSi. galiTad: g.inwkirvelis azriT, samarTlebrivi
saxelmwifo aris saxelmwifo, "sadac zei-
zemoT aRniSnulidan cxadia, rom hans kelze- mobs kanoni, sadac uzrunvelyofilia kano-
nis normativizmma samarTlebrivi saxelmwi- nis uzenaesoba“ (78). Tumca TviT samarTliani
fos ideaze ufro uaryofiTi gavlena moaxdi- kanonisa da masSi Tanasworobis Sesaxeb arafe-
na da normatiul nihilizmamde daiyvana igi. ria naTqvami. samarTlebrivi saxelmwifo sak-
samarTlebrivi saxelmwifos axlebur da praq- maod srulyofili sistemuri saxiT gaazre-
tikul gaazrebas vxvdebiT Tanamedrove ger- bulia b.savanelis "samarTlis TeoriaSi“. av-
manul iurisprudenciaSic. samarTlebrivi tori sworad miiCnevs, rom "samarTlebrivi
saxelmwifos ideis kvlevis sakiTxSi cno- saxelmwifo da samarTlebrivi kanoni, rogorc
bilia rudolf huberi. igi samarTlebrivi saerTod saxelmwifo da samarTali, araa
saxelmwifos ideas samoqalaqo sazogadoebis TviTmizani, aramed sazogadoebriv urTier-
ganviTarebis Sedegad miiCnevda. misi azriT, TobebSi adamianTa Tavisuflebis gamoxatvis,
me-19 saukunidan moyolebuli dRemde samo- organizaciis, mowesrigebisa da dacvis so-

74
cial-istoriulad ganpirobebuli sayovelTao aris arc warsulSi, da arc mimdinare peri-
formebia“ (79). odSi arsebuli saxelmwifos asli. igi is kri-
teriumia, romlis meSveobiTac SeiZleba gan-
zemoaRniSnuli sruliad ar niSnavs imas, rom
vasxvavoT kargi da cudi saxelmwifoebi“ (82).
samarTlebrivi saxelmwifos idea TavisTavad
panaceaa, vinaidan naturalisturi msoflmxed- daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom
velobiT gajerebul dRevandel saqarTvelo- saqarTveloSi samoqalaqo sazogadoebis
Si, sadac "adamiani, gansagnebuli saxiT, fiz- tradiciis ararsebobis gamo, romelic ubral-
ikuri sxeulis analogias warmoadgens, xde- od istoriam wagvarTva, SeuZlebelia mxolod
ba misi gaucxoeba. anu iqmneba mdgomareoba, institucionaluri cvlilebebiTa da norma-
romelSic adamianis sakuTari moqmedeba mis tiuli wesrigiT samarTlebrivi saxelmwifos
winaaRmdegaa mimarTuli. adamiani akeTebs da ideasTan miaxloeba. am ideis materialuri
awarmoebs raRac iseTs, rac upirispirdeba da elementebi (uflebebi) yovelTvis darCeba
aferxebs misi sicocxlis ganxorcielebas“ (80). konstituciis ferad furclebze mxolod
utyvi da realurad fiqciuri saxiT. avtoris
amdenad iseve, rogorc TviT adamianis arse-
mosazrebiT, saqarTveloSi, sxva qveynebisgan
boba, misi yofierebis formac ganicdis egz-
gansxvavebiT, samarTlebrivi saxelmwifos
istencialur, politikur, ekonomikur, so-
ideasTan miaxloebas xels uSlis Semdegi
cialur, kulturul da sxva saxis kriz-
garemoebebi: 1. myari samarTlebrivi cnobiere-
isebs. samarTlebrivi saxelmwifos ideac,
bisa da samarTlebrivi kulturis ararsebo-
TavisTavad, erTgvar kriziss ganicdis. amis
ba, wminda samarTlebrivi RirebulebiTi da
dasturia Tanamedrove samyaroSi "erTganzom-
TviTmiznuri - sazogado miswrafebaTa ararse-
ilebiani adamianis“ (h. markuze) da "masis
boba; 2. saxelmwifo biurokratizmis Sede-
adamianis“ (x. ortega, i. gaseti) "erTganzom-
gad damkvidrebuli samarTlebrivi nihilizmi;
ilebian liberalizmSi gaTqvefa, rac TavisTa-
3. saxelmwifo xelisuflebis organoTa nor-
vad niSnavs "totalur saxelmwifoSi mTeli
matiuli wesrigidan gasvlis tradicia da
adamianuri arsebobis totalur politiza- ase Semdeg.
cias“ (81).
samwuxarod, albaT SesaZlebelia aseTi usia-
samarTlebrivi saxelmwifos ideis krizisze movno niSnebis CamonaTvalis gagrZeleba, ami-
werdnen p. novgorodcevi, kistiakovski, karl tom winamdebare statia avtors surs daas-
Smidti da sxva cnobili avtorebi. Tumca es rulos cnobili germaneli iuristis da poli-
sakiTxi qarTul iurisprudenciaSi special- tikosis, maqs veberis sityvebiT: "Cveni STa-
uri kvlevis sagani arasdros gamxdara. momavlebi istoriul pasuxismgeblobas dag-
samarTlebrivi saxelmwifos "ekliani gzis“ vakisreben, pirvel rigSi, ara sazogado-sax-
gasavlelad sakmaod bevri winaaRmdegobebi alxo-sameurneo organizaciuli formisaTvis,
iarsebebs yovelTvis, yovel drosa da sivrceSi. romelsac Cven maT davutovebT, aramed Tavis-
samarTlebrivi saxelmwifo, TavisTavad, "ufro ufali moqmedebis zomisaTvis (farglebi-
idealia, romlis absoluturi sizustiT saTvis), romelsac Cven maTTvis movi povebT
realizacia ararealuria. SesaZlebelia mas- samyaroSi da davutovebT mas memkvidreobis
Tan mxolod miaxloeba an daSoreba. igi ar saxiT“ (83).

gamoyenebuli literatura:
1. poperi k., “varaudebi da darRvevebi”, mecnieru- · Jesse E. “Die Demokratie in der Bundesrepublik
li codnis zrda. Tb., 2000 w. gv. 396; Deutschland, Ein Einfuhrung in das Politische
2. savaneli b., “samarTlis Teoria”, iurispruden- System, Berlin 1986, ss. 38-40;
cia. Tb., 1993 w. gv. 117-118; 5. Informationen zur Politischen Bildung, 2000,b., 6897F.
3. Áîëüøîé Þðèäè÷åñêèé Ñëîâàðü, Ì., 1997 ã., ñò. 524; Der Rechtsstaat, ss. 2;
4. Zippelius R., “Kleine deutsche Verfassungsgeschich- 6. Àðèñòîòåëü, Àôèíñêàÿ Ïîëèòèÿ. M., 1996 ã. ñò. 41;
te, München, Beck 1999, ss. 172-173; 7. aristotele, politika, nawili pirveli, Tb.,
· Grimm D. (Hrg) “Einfuhrung in das Recht”, Aufga- 1995 w., gv. 79;
ben, Methoden, Wirkungen, Heidelberg, 1991, ss.308; 8. Íåðñåñÿíö Â.Ñ., «Ñîêðàò» Ì., 1977 ã., ñò. 20;

75
9. Reiner H., Die Hauptgrundlagen der fundamental- 50. Êîòëÿðîâñêèé Ñ.À., «Âëàñòü è Ïðàâî» (Ïðîáëåìà
sten Normen des Naturrechts. Basel. 1976. s. 2; ïðàâîâîãî Ãîñóäàðñòâî» Ì., 1915 ã. ñò. 22.
10. aristotele, politika, nawili pirveli, Tb., 51. iqve, gv.34,
1995 w., gv. 96; 52. Ïîêðîâñêèé È.À., «.Îñíîâíûå Ïðîáëåìû
11. iqve, gv. 12; Ãðàæäàíñêîãî Ïðàâà» ì 1998 ã.
12. Siegfried W., Der Rechtsgedanke bei Aristoteles. 53. Òðóáåöêîé Å.Í., «Ýíöèêëîïåäèÿ Ïðàâà» ñàíêò-
Zurich, 1947 s-64-65; ïåòåðáóðã 1998 ã. ñò. 26.
13. aristotele, politika, nawili pirveli, Tb. 54. Êîðêóíîâ. Í.À., Èñòîðèÿ ðóññêîé Ïðàâîâîé
1995 w, gv. 13; ìûñëè. Ì., 1998 ã. ñò. 142.
14. iqve, gv. 75; 55. Î ñâîáîäå, «Àíòîëîãèÿ ìèðîâèé ëèáåðàëüíîè
15. Siegfried W., dasax. naSromi, gv. 47; ìûñëé» Ì., 2000 ã. ñò. 494.
16. aristotele, dasax. naSromi, gv. 117; 56. iqve, gv.495.
17. aristotele, dasax. naSromi, gv. 117; 57. Øåðøåíåâè÷ Ã.Ô., «Îáùàÿ Òåîðèÿ Ïðàâà» Ì.,
18. abaSmaZe v., “qarTuli inteleqtualuri fenom- 1910 ã. ñò. 281.
enebi” Tb., 1992 w., gv. 450-451; 58. Êèñòÿêîâñêèé Á.À., «Ôèëîñîôèÿ è Ñîöèîëîãèÿ
19. iqve, gv. 453; Ïðàâà» Ñàíêò-Ïåòåðáóðã 1998 ã. ñò. 325.
20. Íåðñåñÿíö Â.Ñ., «Ôèëîñîôèÿ ïðàâà» Ì., 2000 ã. ñò. 97. 59. iqve, gv.347,
21. abaSmaZe v., dasax. naSromi gv. 452; 60. Íåðñåñÿíö Â.Ñ.á «Ôèëîñîôèÿ ïðàâà» Ì., 2000 ã.
22. «Ïðîáëåìû îáùåé òåîðèè ïðàâà è ãîñóäàðñòâî» ñò. 19.
Ì., 1999 ã. ñò. 659. 61. Ä.À. Êåðèìîâ «Ìåòîäîëîãèÿ Ïðàâà» Ì., 2000 ã.
23. Ñèíÿâñêèé Â.È., «Èñòîðèÿ Èñòî÷íèêîâ ðèìñêîãî ñò. 482-483.
ïðàâà» Âàðøàâà. 1911 ã. ñò. 59. 62. Kaufman A., Hassemer W., Einfurung in Re-
24. Íåðñåñÿíö Â.Ñ., «Ôèëîñîôèÿ ïðàâà» Ì., 2000 ã. ñò. 434. chtsphilosophie und Rechtstheorie der Gegenwart
25. iqve, ñò. 427. (Hr). Heidelberg 1990 j ss-108.
26. iqve, ñò. 428. 63. iqve, gv.108-109,
27. «Ïðîáëåìû îáùåé òåîðèè ïðàâà è ãîñóäàðñòâî» 64. Jurnali “almanaxi” 1999, w. #12, gv. 113.
Ì., 1999 ã. ñò. 667. 65. Radbruch G., “Rechtsphilosophie” Heidelberg 1983
28. Ëîêê Ä. Èçáðàííîå ôèëîñîôñêèå ïðîèçâåäåíèÿ. . ss. 123-128.
Ì., 1960.ã. Ò-2. ñò. 50. 66. Jurnali “almanaxi” 1999 w. #12, gv. 113.
29. nersesianci v., “samarTlebrivi saxelmwifo: 67. Radbruch G., “Rechtsphilosophie” Heidelberg 1983
istoria da Tanamedroveoba” Jurnali “saxelm- . ss. 123-128.
wifo da samarTali” #4 1996 w. gv. 14-15. 68. Jurnali “almanaxi” 1999 w. #12, gv. 114.
30. abaSmaZe v., dasax. naSromi gv. 465; 69. Radbruch G., “Rechtsphilosophie” Heidelberg 1983
31. nersesianci v., dasax. naSromi gv. 17; . ss. 336.
32. abaSmaZe v., dasax. naSromi gv. 467; 70. Jurnali “almanaxi” 1999 w. #12, gv. 114.
33. «Ïðîáëåìû îáùåé òåîðèè ïðàâà è ãîñóäàðñòâî» 71. Einfurung in Rechtsphilosophie. ss. 113.
Ì., 1999 ã. ñò. 669. 72. iqve, gv.151.
34. monteskie S.l., «kanonTa goni» Tb. 1997 w; 73. abaSmaZe v., dasax. naSromi. gv. 421.
35. ruso J.J., «sazogadoebrivi xelSekruleba» Tb., 74. abaSmaZe v., dasax. naSromi. gv. 421.
1997 w. gv. 11; 75. naneiSvili g., “samarTlis filosofiis sak-
36. iqve, gv.41; iTxebi” Tb. 1992 w. gv. 68.
37. iqve, gv.59; 76. iqve, gv.88.
38. Êàíò È., Ñî÷èíåíèÿ â 6 òîìàõ. M., 1965 ã. ò-2. ñò. 206. 77. Huber E.R., Rechtsstaat und Sizialstaat in der mod-
39. Íåðñåñÿíö Â.Ñ. «Ôèëîñîôèÿ ïðàâà» Ì., 2000 ã. ñò. 487. ernen Industrigesellschaft. Darmstadt 1968, ss-590-
40. Íåìåöêàÿ êëàñè÷åñêàÿ Ôèëîñîôèÿ «Ïðàâî è 592;
Ñâîáîäà» ò-1. M., 2000 ã. ñò. 114. 78. inwkirveli g., “saxelmwifosa da samarTlis
41. iqve, gv.119, Teoria” Tb. 1999. w. gv. 44.
42. iqve, gv.119, 79. savaneli b., “samarTlis Teoria” Tb. 1992 w.
43. iqve, gv.120, gv. 24.
44. iqve, gv.120, 80. C C saukunis qarTuli filosofiis anTolo-
45. iqve, gv.120, gia t.2 nakveTi 1. Tb. 1999 w. kakabaZe z.,
46. iqve, gv.125, “egzistencialuri krizisis problema” gv. 214.
47. Íåðñåñÿíö Â.Ñ., «Ôèëîñîôèÿ ïðàâà» Ì., 2000 ã. ñò. 497. 81. Schmitt C., Legalität und Legimität. Verfassungsre-
48. Íîâãîðîäöåâ Ï. È., «Êàíò è Ãåãåëü â èõ ó÷åíèÿõ î chtliche Aufsätze. Berlin . 1958, ss. 263.
ïðàâå è Ãîñóäàðñòâå» Càíêò-Ïåòåðáóðã 2000 ã. ñò. 210. 82. rogor iqmneba kanoni, Tb. 2000 w. gv. 42.
49. Ñóðèÿ Ïðàêàø Ñèíõàá «Þðèñïðóäåíöèÿ – 83. Weber M., “ Gesamelte politische Schriften”
Ôèëîñîôèÿ Ïðàâà» Ì., 1996 ã. ñò. 130. München 1921, ss. 20.

76
ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÖËÉ ÃÀ ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ
ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓ ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉ
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀÛÉ
ÊÏÍÓÔÀÍÔÉÍÄ ÊÖÁËÀÛÅÉËÉ
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ

Ó aqarTvelos konstituciis preambuliT gac-


xadebulia saqarTvelos moqalaqeTa uryevi
am mxriv uaxloes momavalSi raime Seicva-
los. es norma saqarTvelos civilizebuli
neba _ daamkvidron demokratiuli sazoga- ganviTarebis myari da erT-erTi ZiriTadi
doebrivi weswyobileba da samarTlebrivi safuZvelia. vfiqrob, am gadawyvetilebas
saxelmwifo. konstituciis saerTo koncef- safuZvlad udevs makiavelis e.w. “saxelmwi-
cia efuZneba Tanamedrove demokratiuli da fos orgvari formis” Teoria da ara anti-
samarTlebrivi saxelmwifos ZiriTad princi- kuri filosofiis mier ganviTarebuli “sami
pebs, romlebic calkeul muxlebSia asaxu- saxis saxelmwifo wyobilebis formis”
li. vfiqrob, saintereso iqneba gavaanalizoT moZRvreba (ix. qvemoT). saxelmwifos wes-wy-
saqarTvelos konstituciiT ganmtkicebuli ze- obilebis formad respublikis arCeva niSnavs
moaRniSnuli princi pebi da warmovaCinoT maTi dinastiuri mmarTvelis uaryofas (mefe) da
mniSvneloba. am naSromis I nawilSi ganvix- gansazRvruli vadiT arCeuli saxelmwifos
ilavT saqarTvelos, rogorc demokratiuli meTauris – prezidentis, institutis SemoRe-
respublikis, xolo II nawilSi – saqarTve- bas (konstituciis 69-e muxli). saqarTve-
los, rogorc samarTlebrivi saxelmwifos los konstituciis mier gamoyenebul “res-
ZiriTad konstituciur princi pebs. publikis” cnebaSi upirvelesad moiazreba
“aramonarqia” da garda am ZiriTadi mniS-
vnelobisa sruliadac ar aris aucilebeli
nawili I. masSi igulisxmebodes demokratiuli da Tavis-
saqarTvelo – demokratiuli ufali sazogadoebis elementebi; es ubral-
respublika od ar aris saWiro, vinaidan konstituciam
saqarTvelos konstituciis pirveli muxli am mimarTulebiT gansakuTrebiT mniSvnelo-
saqarTvelos saxelmwifo politikuri wyo- vani gadawyvetilebebi miiRo (ix. qvemoT).
bilebis formad acxadebs demokratiul res- saqarTvelos konstituciis arCevani
publikas. demokratiis sasargeblod imavdroulad niS-
saxelmwifo wes-wyobilebis formad respub- navs monokratiisa (erTpirovnuli mmarTvelo-
likis arCeviT faqtiurad miRebul iqna gada- bis) da aristokratiuli mbrZaneblobis yovel-
wyvetileba monarqiis winaaRmdeg. Tumca am gvari formis uaryofas.
debulebis ucvlelobisa da e.w. “mudmivobis” dRes Znelad Tu moiZebneba cneba, romelic
meqanizmi konstituciiT ar aris gaTvaliswineb- politikur diskusiebSi ise xSirad da amave
uli (gansxvavebiT germaniis federaciuli dros, imdenad gansxvavebuli mniSvnelobebiT
respublikis ZiriTadi kanonisagan, romlis iyos gamoyenebuli, rogorc demokratiis cneba.
79-e muxliT akrZalulia ZiriTadi kanoniT amitom aucilebelia zustad ganisazRvros,
ganmtkicebuli saxelmwifo wyobilebis for- Tu ra igulisxmeba demokratiaSi, ra moTx-
mis Secvla), magram realurad, warmoudgenelia ovnebisa Tu winapirobebis Sesrulebaa saWiro,

77
raTa saxelmwifo demokratiulad iwodebodes. suverenitetis” Teoriis gaZliereba, ramac
maSin, roca me-19 saukuneSi demokratia jer sayovelTao gavrceleba hpova. liberalizmi
kidev radikaluri brZolis niSani iyo, dRes da mogvianebiT, socializmi iyvnen ZiriTadi
yvela (ramdenime samxedro diqtaturis, gvi- politikuri mimarTulebebi, romlebic XIX
ani faSisturi da gviani feodaluri reJimis saukuneSi aqtiurad moiTxovdnen demokrati-
gamoklebiT) cdilobs demokratiiT aRiWur- is ganviTarebas da xels uwyobdnen evropis
vos. Tavad sityva "demokratia" arc meti saxelmwifoebSi demokratiuli princi pebis
arc naklebi “xalxis mmarTvelobas” niSnavs. danergvas. isini erTxmad aRiarebdnen axal
magram rogor unda ganaxorcielos xalxma universalur adamianur Rirebulebas – Ta-
mmarTveloba? nasworobas, aseve, demokratiis arsebobisaTvis
aucilebel minimums – sayovelTao saarCevno
demokratia istoriulad saTaves iRebs anti-
uflebas. magram, socializmisagan gansxvave-
kur politikur filosofiaSi. saxelmwifos
biT, liberalizmi gacilebiT mniSvnelovnad
formebis antikuri Teoriebis mixedviT, ra-
Tvlida samarTlebrivi saxelmwifosa da kano-
mac gansakuTrebuli ganviTareba aristote-
nis winaSe yvelas Tanasworobis ideas, vidre
lesTan hpova, saxelmwifoebi iyofoda imis
xelisuflebis danawilebis uaryofas, tota-
mixedviT, Tu vin axorcielebda xelisufle-
lur gaTanabrebasa da umravlesobis diqtat-
bas: erTi pirovneba, ramdenime Tu yvela er-
uras (tirania). socialistebi Tanasworobas
Tad. Sesabamisad, gamoiyo sami ZiriTadi ti pi:
ganuyoflad ukavSirebdnen ekonomikur, so-
monarqia (erTi pirovnebis xelisufleba),
cialur da materialur uflebebs, magram
aristokratia (umciresobis, elitaruli wris
gansxvavebuli warmodgenebi hqondaT saxelm-
xelisufleba) da demokratia (xalxis xe-
wifos formasTan dakavSirebiT, romlis sax-
lisufleba). e.w. “dadebiTi” saxelmwifos
eebic e.w. “xalxis saxelmwifodan” (saxalxo
formebis es sami ZiriTadi ti pi upirispird-
demokratia) mmarTvelobisagan absolutur-
eba e.w. “uaryofiTi” saxelmwifos formebis
ad Tavisufal “utopiebamde” vrceldeboda.
aseve sam ti ps: tiranias, oligarqiasa da
degenerirebul demokratias. “dadebiT” sax- rogorc vxedavT, Tanamedrove demokratiis
elmwifoebSi xelisufali marTavs yvelas cnebas istoriuli fesvebi aqvs, gansakuTre-
sasikeTod, xolo “uaryofiTi” formis sax- biT, liberaluri da socialisturi. abraam
elmwifoebSi xelisufalTa mmarTveloba mx- linkolnis saqveynod cnobili da xSirad
olod pirad keTildReobas emsaxureba da, arasworad gagebuli formulidan SesaZlebe-
amdenad, TviTneburi xasiaTi aqvs. aqedan, lia gamovyoT demokratiis sami ZiriTadi
aristoteles mier mocemul saxelmwifos princi pi: government of the people – sax-
formebis dayofas imavdroulad eTikur Rire- alxo suvereniteti; government by the peo-
bulebebTan aqvs kavSiri. ple – mosaxelobis farTo politikuri monaw-
ileoba; government for the people – politikis
nikolo makiaveli Tavis naSromSi _ “mTa-
socialuri boWva. msgavsi princi pebi Sei-
vari” (1532) saxelmwifoTa formebis anti-
Zleba aRmovaCinoT kidev erT genialur is-
kur ti pologias cvlis sxvagvari dayofiT:
toriul formulaSi: safrangeTis revoluciis
monarqia da respublika. droTa ganmavlobaSi
devizi aerTianebs Tavisuflebas, rogorc
respublika iqca Tavisufali saxelmwifos
pirovnebis Tavisuflebas, Tanasworobas,
arsebobis aRmniSvnel cnebad. XVIII saukunis
rogorc samarTlianobis universalur prin-
bolodan, erovnul-ganmaTavisuflebeli
ci ps da Zmobas, rogorc adamianobis soli-
moZraobebisa da revoluciebis epoqaSi, mTels
darul-socialur princi ps.
evropaSi dRis wesrigSi dadga monarqiis
gauqmebis sakiTxi. amave periodidan, ganmanaTle- demokratiis cnebis ganviTarebis gzaze
belTa filosofiasa da safrangeTis revolu- gamokveTilia ori ZiriTadi mimarTuleba:
ciasTan erTad iwyeba Tanamedrove demokratiis
a) demokratiis formaluri cnebis Tanaxmad,
uaxlesi istoria. feodalizmisa da absolu-
demokratiis ZiriTadi elementebia:
tizmis winaaRmdeg moqalaqeTa politikuri
da ekonomikuri emansi pacia aviTarebda 1. saxelmwifo Zalauflebis kontroli xe-
moZraobas, romelmac gamoiwvia “saxalxo lisuflebis danawilebis saSualebiT,

78
2. adamianis ZiriTadi uflebebi da Tavisu- sas xalxi TviTon, uSualod marTavs sax-
flebebi, rogorc uSualod moqmedi sa- elmwifos, magram istoriulad es forma drois
marTali da did monakveTSi arsad ganxorcielebula,
dResac igi iSviaT gamonakliss warmoadgens.
3. saxelmwifoSi xelisuflebaSi mosvlis
istoriuli gamocdilebis Sedegad cxadi
miznisa da samarTlebrivi SesaZleblobis
gaxda, rom pirdapiri demokratia Tanamed-
mqone opoziciis arseboba. saxelmwifo
rove industriul sazogadoebaSi, sadac mo-
xelisuflebis SeboWva da kavSiri suver-
saxleobis raodenoba Zalian didia, praqtiku-
enTan – xalxTan, uzrunvelyofilia pe-
lad ver xorcieldeba, vinaidan aq adgili
rioduli arCevnebiT, romliTac mocemul
aqvs rTul samarTlebriv da organizaciul
xelisuflebas mmarTvelobis SesaZlebloba
problemebs. amitom Tanamedrove saxelmwi-
aqvs mxolod garkveuli drois manZilze
foebi saxalxo suverenitetis gansaxorciele-
(momaval arCevnebamde).
blad irCeven arapirdapir demokratias. Tum-
b) aRniSnulis sapirispirod, Sinaarsze ori- ca ar unda daviviwyoT, rom xalxis pirdapi-
entirebuli cneba demokratias ganixilavs ri mmarTvelobis forma kvlav arsebobs sax-
rogorc cxovrebis wess, romelic gamomdinar- alxo gamokiTxvis saxiT, romelsac bevri
eobs Tavisuflebis, Tanasworobisa da adami- Tanamedrove demokratiuli saxelmwifo
anis uflebebisagan da cdilobs ganaxorcie- iziarebs. saqarTvelos konstituciiT aRiare-
los Tavisi ZiriTadi idea, xalxis mier Za- bulia pirdapiri, anu uSualo demokratiis
lauflebis floba, ara mxolod saxelmwi- aRniSnuli forma, kerZod, me-5 muxli acxa-
foebrivi, aramed sazogadoebrivi cxovrebis debs: “xalxi Tavis Zalauflebas axorcielebs
yvela sferoSi. referendumis, uSualo demokratiis sxva
Tanamedrove demokratias aqvs mudmivi da formebisa da Tavisi warmomadgenlebis meSve-
ganuyofeli safuZveli _ xalxi saxelm- obiT”; 74-e muxli adgens referendumis Ca-
wifo xelisuflebis erTaderTi mflo- satareblad aucilebel ZiriTad moTxovnebs,
belia. yoveli demokratiuli saxelmwifos 67-e muxlis pirveli punqtiT ki gaTval-
konstitucia miuTiTebs, rom yvela saxis iswinebulia xalxis pirdapiri sakanonmdeb-
saxelmwifo xelisufleba gamomdinareobs lo iniciativa: “sakanonmdeblo iniciativis
xalxisagan. saqarTvelos konstituciaSi ufleba aqvs …. aranakleb 30000 amomrCevels”.
demokratiuli saxelmwifos es ZiriTadi prin- xalxis Zalauflebis delegireba xalxis
ci pi asaxulia me-5 muxlis pirvel punqtSi: warmomadgenlebze, rogorc saxalxo suve-
“saqarTveloSi saxelmwifo xelisufleb- renitetis ZiriTad Suamavlebze, amcirebs
is wyaroa xalxi”. amiT naTlad da garkveviT mosaxleobis pirdapir zegavlenas politikur
aris aRiarebuli demokratiis ZiriTadi idea, gadawyvetilebebze. bevri mecnieris azriT,
rom saxelmwifos yovelgvari saxis saqmiano- xalxis warmomadgenloba Tavisufali da say-
ba unda eyrdnobodes xalxis nebas da mis ovelTao arCevnebiT arCeuli deputatebis
mier unda iyos legitimirebuli. saxelmwifo saxiT demokratiis ZiriTadi kriteriumia. am
xelisuflebis ganxorcielebis xalxis neba- ukanasknelTaTvis xalxis Zalauflebis del-
ze damokidebuleba aris saqarTvelos kon- egireba SeiZleba sxvadasxvagvarad ganxor-
stituciiT Seqmnili Tavisufali demokrati- cieldes: erT SemTxvevaSi SesaZlebelia dep-
uli wyobilebis erT-erTi niSani. utatebi aRiWurvon gansazRvruli uflebam-
saxalxo suvereniteti niSnavs, rom poli- osilebebiT. am dros dasaSvebia am uflebam-
tikuri nebis Camoyalibebis princi pi xor- osilebaTa ukan gamoTxova, garda amisa, Sesa-
cieldeba “qvevidan zeviT”. politikur gada- Zlebelia maTi ganxorcieleba damokidebuli
wyvetilebebSi saxalxo suverenitetis praq- iyos amomrCevelTa jgufis konkretul mi-
tikuli ganxorcieleba SesaZlebelia org- TiTebebze. am niSan-TvisebebiT xasiaTdeba im-
varad: uSualod, anu xalxis pirdapiri peratiuli mandati; meore SemTxvevaSi, jer
mmarTvelobiT, da arapirdapir, anu xalxis kidev adreuli liberalizmidan moyolebu-
warmomadgenlebisaTvis Zalauflebis gadace- li, xalxis warmomadgenelTa aRWurva xor-
miT. pirdapiri demokratiis ganxorcielebi- cieldeba “warmomadgenlobis viwro mniSvnelo-

79
biT”, anu deputatTa Tavisufali mandatiT, arCeuli) saarCevno ufleba; pirdapiri –
romelic mxolod saarCevno periodiT aris uzrunvelyofilia, rom asarCevi pirebi (xalx-
SezRuduli. swored es princi pia asaxuli is warmomadgenlebi) airCevian amomrCevelTa
saqarTvelos konstituciis 52-e muxlSi: mier pirdapiri xmis micemiT (kenWisyriT) da
“saqarTvelos parlamentis wevri aris sruliad ara amomrCevelTa mier arCeuli e.w. amom-
saqarTvelos warmomadgeneli, sargeblobs rCevi pirebis saSualebiT; Tanaswori – yov-
Tavisufali mandatiT da misi gawveva dauS- el xmas aqvs Tanabari raodenobrivi da war-
vebelia”. amiT saxalxo suvereniteti gada- matebiTi (Sedegobrivi) mniSvneloba; faru-
ecema xalxis warmomadgenlobas, rogorc li – arCevnebi ar unda Catardes sajarod,
erTian organizms – parlamentsa da mis anu yovelma amomrCevelma ise unda misces
wevrebs - deputatebs. xma, rom veravin SeZlos gageba Tu gadamow-
saxalxo suverenitetis xalxis warmomad- meba, vis sasargeblod miiRo man gadawyvetile-
genlebis saSualebiT ganxorcielebis Ziri- ba; konstituciis 28-e muxlis pirveli pun-
Tadi gza, upirveles yovlisa, arCevnebia, qtiT aRiarebulia arCevnebis Tavisuflebis
romlebic safuZvlad udevs saxelmwifos princi pic: “uzrunvelyofilia amomrCevelTa
nebismieri saxis saqmianobas. SeiZleba iTqvas, nebis Tavisufali gamovlineba”. Tavisufali
rom xalxis yovelgvar politikur gadaw- arCevnebi niSnavs, rom akrZalulia yovelg-
yvetilebaTa safuZvelia arCevnebi, romlis vari iZuleba Tu Zaldataneba amomrCevelze,
meSveobiTac xalxis umravlesobis mier ar- rac mas ubiZgebs xma misces romelime konkre-
Ceul xalxis warmomadgenlebs SeuZliaT mi- tul partias Tu kandidats.
iRon da ganaxorcielon konkretuli poli- demokratia SedarebiTia im TvalsazrisiT, rom
tikuri gadawyvetilebebi. amasTan, demokra- igi mzad aris gadasces saxelmwifos
tia TiToeul moqalaqes aZlevs saSualebas mmarTveloba nebismier politikur Sexedule-
hqondes saxelmwifos marTvaSi Tanamonawi- bas, romelsac mocemuli umravlesoba iziarebs.
leobis pretenzia (e.w. “aqtiuri moqalaqeo- swored amitom unda arsebobdes efeqturi
ba”), magaliTad, uflebas arCeul iqnas sax- da qmediTi opoziciis Seqmnisa da ganxor-
alxo warmomadgenlobiT organoSi an TviTm- cielebis SesaZlebloba. bunebrivia aq gamonak-
marTvelobis gaerTianebebSi. bunebrivia, aq liss warmoadgenen is dajgufebebi, romlebic
dasaSvebia garkveuli minimaluri pirobebis aSkarad ibrZvian demokratiis winaaRmdeg da
dadgena (saqarTvelos konstituciis 29-e miznad isaxaven saxelmwifos demokratiuli
muxliT gansazRvrulia, rom saqarTvelos wyobilebis gauqmebas. aRsaniSnavia, rom mravali
yovel moqalaqes aqvs ufleba daikavos nebi- eqsperti demokratiis (kidev erT) ganuyofel
smieri saxelmwifo Tanamdeboba, “Tu igi ak- niSnad umravlesobis mmarTvelobas Tv-
mayofilebs kanonmdeblobiT dadgenil moTx- lis. amave dros, umciresobas (anu opozi-
ovnebs”). aqedan gamomdinare, zemoaRniSnuli cias) yovelTvis unda darCes Sansi, anu unda
uflebis ganxorcielebisaTvis SesaZlebelia hqondes samarTlebrivi saSualeba momdevno
moTxovnil iqnas garkveuli asakis miRweva an arCevnebSi daamarcxos mmarTveli Zala da
nasamarTleobis ar qona. TviTon gaxdes umravlesoba. aseTi demokra-
amdenad, sayovelTao, pirdapiri, Tavisufa- tiuli cvlilebebis uzrunvelsayofad udidesi
li, Tanaswori da faruli arCevnebi yoveli mniSvneloba aqvs konkurirebadi politikuri
demokratiis ZiriTadi niSania. saqarTvelos Zalebis arsebobas. amisaTvis ki aucilebelia
konstitucia sxvadasxva muxlebSi asaxavs am sxvadasxva partiis Tavisufali Sejibrebi-
moTxovnebs rogorc saparlamento, ise saprez- Toba da politikuri procesis gaxsniloba.
idento arCevnebisaTvis. es arCevnebi, konsti- am TvalsazrisiT aRniSnuli demokratiuli
tuciis 49-e da 70-e muxlebis mixedviT, princi pis ganxorcielebisaTvis gansakuTre-
aris: sayovelTao – gansazRvruli pirobeb- buli mniSvneloba eniWeba konstituciis 26-
is Sesrulebis SemTxvevaSi yvela moqalaqes e muxliT dadgenil ZiriTad moTxovnebs poli-
(kanoniT dadgenili gamonaklisebi: qmeduuna- tikuri partiebis Seqmnis, funqcionirebisa
ro an meurveobis qveS myofi pirebi da a.S.) da struqturis Sesaxeb, agreTve, informaci-
aqvs aqtiuri (airCios) da pasiuri (iyos is, azrisa da presis Tavisuflebebs (m. 24),

80
Sekrebebisa da manifestaciebis Tavisuflebas Tavisufalia; saqarTvelos moqalaqeebs aqvT
(m. 25) da sazogadoebrivi gaerTianebebis ufleba Seqmnan politikuri partia da monaw-
Seqmnis uflebas (m. 26). swored masmediis ileoba miiRon mis saqmianobaSi. amdenad, par-
(presa, radio, televizia) saSualebiT miiR- tiebi ar arian saxelmwifo organoebi da
weva sajarooba mocemuli politikuri Za- arc sajaro xelisuflebis mflobelebi, isi-
lis mier saxelmwifo xelisuflebis ganx- ni warmoiSvebian moqalaqeTa politikuri aq-
orcielebisas, maTi kritika xels uwyobs tiurobis Sedegad sazogadoebriv-politikuri
mosaxleobis (amomrCevelTa) azrisa da Se- sferodan da am sferoSive saqmianoben. say-
fasebis Camoyalibebas, isini uzrunvelyofen ovelTao Tanasworobis (m. 14), saqarTvelos
politikuri xelisuflebis mudmiv kontrols. moqalaqeTa politikuri Tanasworobisa (m. 38)
da gansakuTrebiT arCevnebis Tanasworobis
demokratiuli saxelmwifos politikuri
princi pidan (m. 49) gamomdinareobs partieb-
struqtura didad aris damokidebuli
is ufleba politikuri xelisuflebisaTvis
saarCevno sistemaze, rac yovelTvis da yve-
brZolaSi Sansebis Tanasworobaze. aRniSnu-
la saxelmwifoSi gansakuTrebuli kamaTis
li uflebis mixedviT, magaliTad, yvela
sagans warmoadgens. arCevnebis proporciul
organo da dawesebuleba, romlebic Tavis
sistemas axasiaTebs politikur partiaTa
Senobebsa Tu darbazebs uTmobs partiebs
Sansebis gacilebiT meti Tanasworoba amom-
saarCevno RonisZiebebisaTvis, valdebulia
rCevlis yoveli xmis mixedviT, radgan
Tanasworad moepyras maT. dauSvebelia rome-
saarCevno siis warmdgeni yoveli politikuri
lime partiis, romlis saqmianoba SeCerebuli
partia monawileobs mandatebze amomrCevel-
ar aris an romelic ar aris akrZaluli
Ta xmebis proporciul ganawilebaSi (ra Tqma
kanonis Sesabamisad, ganacxadis uaryofa Se-
unda, Sesabamisi minimaluri saarCevno zR-
nobisa Tu darbazis daqiravebaze im safuZv-
varis gaTvaliswinebiT). arCevnebis maJori-
liT, rom mas konstituciis sawinaaRmdego
taruli sistema ki koncentrirdeba did da
miznebi aqvs. saqarTveloSi politikur par-
regionebSi aqtiurad moqmed partiebze; am
tiaTa Seqmnisa da saqmianobis safuZvlebs
dros mandatebi nawildeba yovel mocemul
konstituciis 26-e muxlTan erTad adgens 1997
saarCevno erTeulSi yvelaze meti raodeno-
wlis 31 oqtombris organuli kanoni “moqalaqeTa
bis xmebis mqone kandidatze. konstituciis
politikuri gaerTianebebis Sesaxeb”.
Sesabamisad saqarTveloSi moqmedebs orive
sistema (rasac bevri e.w. “Sereul sistemas” dabolos, demokratia SedarebiTia im Tval-
eZaxis, rac, vfiqrob, arasworia), anu par- sazrisiTac, rom igi uars ambobs sakuTar
lamentis wevrebi airCevian rogorc propor- identifikaciaze sxvadasxva fenebTan, inter-
ciuli, ise maJoritaruli saarCevno siste- esebTan an RirebulebiT warmodgenebTan. ami-
mis mixedviT. amasTan, e.w. “patara partiebi- tomac igi aris safuZvelSive Ria, gaxsnili
sa” da parlamentis metismeti partiuli da pluralisturi sazogadoebrivi wyoba.
daqucmacebulobis Tavidan asacileblad,
konstituciiT dawesebulia 7-procentiani
minimaluri saarCevno zRvari. 50-e muxlis nawili II.
me-2 punqtis mixedviT: “parlamentis wevrTa saqarTvelo - samarTlebrivi
mandatebi ganawildeba mxolod im politikur saxelmwifo
gaerTianebebsa da saarCevno blokebs Soris, saxelmwifos demokratiuli wyobileba av-
romlebic proporciuli sistemiT Catarebul tomaturad sulac ar niSnavs, rom es sax-
arCevnebSi miiReben monawile amomrCevelTa elmwifo pasuxobs samarTlebrivi saxelmwi-
xmebis 7 procents mainc”. fos moTxovnebs. sxvadasxva qveynebis
demokratiisaTvis udidesi mniSvneloba aqvT gamocdilebidan gamomdinare, umravlesoba
politikur partiebs. demokratiul sazoga- yovelTvis rodi iRebs samarTlian gadaw-
doebaSi partiebi monawileoben xalxis poli- yvetilebebs. demokratiulad arCeuli umrav-
tikuri nebis Camoyalibebis procesSi. saqarTve- lesobis gadawyvetilebebic SeiZleba ewinaaRm-
los konstituciis 26-e muxlis me-2 punq- degebodes samarTlebrivi saxelmwifos princ-
tis Tanaxmad politikuri partiis Seqmna i pebs. swored amitom saqarTvelos konsti-

81
tucia, demokratiasTan erTad, aRiarebs sa- konstitucias”). aRmasrulebel xelisufle-
marTlebrivi saxelmwifos princi ps. bas ekrZaleba Tavisufali, mxolod sakuTari
Sexedulebebis Sesabamisi gadawyvetilebebis
saqarTvelos konstitucia arc erT muxlSi
miReba, igi aucileblad unda iyos orien-
ar Seicavs uSualo miTiTebas samarTlebrivi
tirebuli moqmedi samarTlis normebze, gan-
saxelmwifos princi pze, magram sakonstitu-
sakuTrebiT ki, konstituciasa da kanonebze,
cio samarTali Sedgeba ara mxolod konsti-
es ki, anu kanonis upiratesoba, kanonis
tuciaSi uSualod mocemuli debulebebisa-
normis upiratesi Zala samarTlebrivi
gan, aramed agreTve am debulebebis Semkvre-
saxelmwifosaTvis damaxasiaTebeli erT-erTi
li, Sinaarsobrivad maTi gamaerTianebeli say-
umTavresi niSania. konstituciiT ganmtkice-
ovelTao princi pebisa da ideebisagan, rac
buli aRniSnuli norma niSnavs, rom kanonis
konstituciis kanonmdebelma ar daakonkreta
saxiT gadmocemul saxelmwifos nebas upira-
arcerT winadadebaSi. saqarTvelos konsti-
tesi Zala aqvs nebismieri sxva formiT gamoxat-
tuciis mier aRiarebul erT-erT aseT Ziri-
ul saxelmwifos nebaze (ra Tqma unda kon-
Tad princi ps ganekuTvneba samarTlebrivi
stituciis garda). konstituciis Sesabamis
saxelmwifos princi pi.
muxlebSi miTiTebulia, rom adamianis Ziri-
yvelaze mokle da martivi ganmartebiT, sa- Tadi uflebebisa da Tavisuflebebis SezRudva
marTlebrivia saxelmwifo, romelSic saxelm- dasaSvebia mxolod kanonis safuZvelze (mag.:
wifo xelisufleba SezRudulia samarTliT. m. 19 – sityvis, azris, sindisis, aRmsare-
ufro konkretulad, samarTlebrivi saxelm- blobisa da rwmenis Tavisuflebebi; m. 20 –
wifos cneba gadmoscems konstituciis Sesa- piradi cxovrebisa da saqmianobis Tavisufleba;
bamisad miRebuli kanonebiT saxelmwifos m. 21 – sakuTrebisa da memkvidreobis ufle-
(aRmasrulebeli xelisuflebis) SezRudvis, ba; m. 22 – Tavisufali mimosvlisa da sacx-
xolo konstituciiT – mTeli saxelmwifo ovrebeli adgilis Tavisufali arCevis ufleba;
xelisuflebis SezRudvis ideas. saqarTvelos m. 24 – informaciis Tavisufleba; m. 25 –
konstitucia preambulaSi garkveviT miuTiTebs, Sekrebisa da manifestaciis ufleba da a.S.),
rom saqarTvelos moqalaqeTa uryevi nebaa anu saxelmwifo xelisuflebis mxridan
samarTlebrivi saxelmwifos damkvidreba, Zir- pirovnebis mimarT yovelgvari moqmede-
iTad nawilSi ki upirobod iziarebs samarT- bis ganxorcielebis, mis cxovrebaSi
lebrivi saxelmwifos zemoaRniSnul funda- Carevis aucilebeli winapirobaa kano-
mentur debulebas da acxadebs, rom “sax- nis arseboba, rac, aseve, samarTlebrivi
elmwifo xelisufleba xorcieldeba konsti- saxelmwifos ganuyofeli niSania. aRniSnuli
tuciiT dadgenil farglebSi” (m. 5 p. 1). debulebis mixedviT, saxelmwifos (am SemTx-
miuxedavad imisa, rom aRniSnuli debuleba vevaSi aRmasrulebel xelisuflebas) Seu-
sul ramdenime sityvisagan Sedgeba, swored Zlia Caerios moqalaqeTa TavisuflebaSi an
igi Seicavs samarTalze orientirebuli sax- maTi saqmianobis sxvadasxva sferoSi mxolod
elmwifos ideas. am debulebis ganmartebis maSin, Tu igi amisaTvis kanoniT iqneba ufle-
Sedegad, samarTlebrivi saxelmwifos prin- bamosili.
ci pi gamoxatulebas hpovebs Semdegi saxiT:
me-5 muxlSi mocemuli umniSvnelovanesi de-
kanonmdebloba SeboWilia konstituciiT, ufro
bulebis garda, samarTlebrivi saxelmwifos
konkretulad _ konstituciiT Seqmnili da
princi pi gamoxatuli da dakonkretebulia
ganmtkicebuli samarTlebrivi wesrigiT; aR-
konstituciis sxva muxlebSic:
masrulebeli xelisufleba da marTlmsaju-
leba ki – konstituciis Sesabamisad miRebu- a) upirveles yovlisa am mxriv gansakuTre-
li kanonebiT, anu samarTliT (me-6 muxlis biT mniSvnelovania konstituciis debule-
pirveli punqtiT dadasturebulia konsti- bebi sxvadasxva saxelmwifo organos
tuciis uzenaesoba da misi upiratesi Zala Seqmnisa da funqcionirebis, agreTve maTi
yvela sxva aqtis mimarT: “saqarTvelos kon- uflebamosilebebis Sesaxeb, romelTa mixed-
stitucia saxelmwifos uzenaesi kanonia. yvela viTac, saxelmwifo xelisufleba safuZv-
sxva samarTlebrivi aqti unda Seesabamebodes elSive samarTliT aris SezRuduli;

82
b) samarTlebrivi saxelmwifo warmoudgene- da gadaisinjos mxolod maSin, roca igi
lia saxelmwifos ZiriTadi kanoniT – arasamarTliania; amisaTvis aucilebelia kano-
konstituciiT aRiarebuli da ganmtkice- niT gansazRvruli pirobebis Sesruleba. kanon-
buli adamianis ZiriTadi uflebebisa da mdebelma am sferoSi samarTlianobis idea
Tavisuflebebis gareSe. saqarTvelos kon- gamoxata imiT, rom dauSva sasamarTlos mier
stituciis me-2 TavSi mocemulia adami- ganxiluli davis xelaxali ganxilva da saq-
anis ZiriTadi uflebebi da Tavisuflebe- mis gadasinjva mxolod ramdenime zustad
bi, romlebic uSualod moqmed samar- gansazRvruli garemoebis arsebobisas. amas
Tals warmoadgens da romlebiTac adasturebs saqarTvelos konstituciis 84-e
SezRudulia xalxi da saxelmwifo xe- muxlis me-5 punqtic: “sasamarTlos gadaw-
lisuflebis ganxorcielebisas (m. 7). yvetilebis gauqmeba, Secvla an SeCereba Seu-
gansakuTrebuli mniSvneloba aqvT kon- Zlia mxolod sasamarTlos kanoniT gan-
stituciis me-18 da 42-e muxlebis de- sazRvruli wesiT”.
bulebebs, romelTa mixedviTac garantire-
samarTlebrivi saxelmwifos princi pidan ga-
bulia yoveli adamianis ufleba Tavis
momdinareobs agreTve Tanabarzomierebis, igive
uflebaTa da TavisuflebaTa dasacavad
Sesabamisobis princi pi. aRniSnuli princi pi
mimarTos sasamarTlos (m. 42 p. 1 – am
moiTxovs, rom fizikuri piri dacul iqnas
debulebiT ganmtkicebulia samarTlebrivi
sajaro xelisuflebis zedmeti, arasaWiro
saxelmwifosaTvis damaxasiaTebeli kidev
Carevebisagan. Tuki aseTi Careva gadaudebeli
erTi, e.w. “samarTlebrivi gzis” arsebo-
da aucilebelia, mas unda hqondes kanoniT
bis niSani), agreTve mocemulia e.w. pro-
gansazRvruli safuZveli da amasTan, es safuZ-
cesualuri ZiriTadi uflebebi;
veli Tavisi Sinaarsis, formis, miznisa da
g) xelisuflebis danawilebis princi pi (m.5 gavrcelebis mixedviT unda iyos sakmarisad
p.4) (dawvrilebiT ix. qvemoT); gansazRvruli da naTeli, raTa moqalaqem
advilad Seicnos. mocemuli princi pidan ga-
d) 82-91-e muxlebis debulebebi, romlebic
momdinare, aRmasrulebeli xelisufleba
damoukidebeli sasamarTlo xelisuflebis
valdebulia mis mier kanonis safuZvelze
Seqmnisa da funqcionirebis safuZvlebsa
ganxorcielebuli Carevebis dros gamoiyenos
da uflebamosilebebs gansazRvraven,
mxolod iseTi saSualebebi, romlebic dasax-
agreTve, afuZnebs sakonstitucio kon-
uli miznis misaRwevad saWiro da sakmarisia.
trolis sasamarTlo organos _ saqarTve-
los sakonstitucio sasamarTlos, Sesa- saqarTvelos konstituciiT aRiarebuli sa-
bamisi uflebamosilebebiT. marTlebrivi saxelmwifos princi pi scilde-
ba mis zemoxsenebul formalur maxasiaTe-
samarTlebrivi saxelmwifos cneba Seicavs
blebs. igi gacilebiT metia, vidre pirovneb-
samarTlianobis ideas. es idea yoveli sax-
is Tavisuflebis gasamtkiceblad Seqmnili
elmwifoebrivi moqmedebis miznad isaxavs ma-
samarTlebrivi teqnikis elementebis sistema.
terialuri samarTlianobis miRwevasa da Se-
samarTlebrivi saxelmwifo moicavs ara mx-
narCunebas.
olod formalur, aramed, imavdroulad, ma-
samarTlebrivi uSiSroeba, samarTlianobis terialur wesrigsac, romelic, upirveles
msgavsad, warmoadgens samarTlebrivi saxelm- yovlisa, saxelmwifo xelisuflebis uSua-
wifos princi pis mniSvnelovan Semadgenel lod mboWavi adamianis ZiriTadi uflebebiTa
nawils. misi mizania uzrunvelyos samarT- da TavisuflebebiT aris gansazRvruli. am
lebrivi mSvidoba sazogadoebaSi. moqalaqeeb- TvalsazrisiT, gansakuTrebuli mniSvneloba
ma unda icodnen, Tu ras SeiZleba daeyrdnon aqvs saqarTvelos konstituciis me-7 muxls.
isini da risi ndoba unda hqondeT. samarT- masSi mocemuli debuleba, vfiqrob, saqarTve-
lebrivi uSiSroeba niSnavs, rom ar SeiZleba los konstituciis udidesi monapovaria. aRniS-
mudmivad ganaxldes yoveli samarTlebrivi nuli debulebis mixedviT, saqarTvelos “sax-
dava da rom sasamarTlos gadawyvetilebiT elmwifo cnobs da icavs adamianis say-
myardeba samarTlebrivi mSvidoba. sasamarT- ovelTaod aRiarebul uflebebsa da Tavisu-
los gadawyvetileba ar SeiZleba gasaCivrdes flebebs, rogorc waruval da uzenaes ad-

83
amianur Rirebulebebs. xelisuflebis ganx- a. yoveli danaSaulisaTvis gaTvaliswinebu-
orcielebisas xalxi da saxelmwifo SezRudu- li sasjeli danaSaulis simZimesa da
li arian am uflebebiTa da TavisuflebebiT, damnaSavis bralTan samarTlian Sesabami-
rogorc uSualod moqmedi samarTliT”. cxa- sobaSi unda iyos. aq gansakuTrebiT
dia, rom am debulebis safuZveli, iseve mkveTrad vlindeba zemoxsenebuli Tana-
rogorc adamianis ZiriTad uflebaTa da barzomierebis, anu Sesabamisobis princi-
TavisuflebaTa amRiarebeli sxva istoriuli pis mniSvneloba. igi krZalavs Seusabamo,
dokumentebisa, bunebiTi samarTalia. saqarTve- gadaWarbebuli da sastiki sasjelis gamoy-
lo aRiarebs adamianis uflebebs, rogorc enebas. igive aris ganmtkicebuli konsti-
adamianis bunebriv (bunebiT) uflebebs, rom- tuciis me-17 muxlis me-2 punqtiT: “dauS-
lebic adamianis dabadebasTan erTad warmoiSo- vebelia adamianis wameba, arahumanuri,
bian. Sesabamisad, saxelmwifos ar SeuZlia sastiki an pativisa da Rirsebis Semlax-
waarTvas an mianiWos isini adamians, saxelm- veli mopyroba da sasjelis gamoyeneba”;
wifo valdebulia pativi sces am uflebebs b. yoveli sasjelis ucilobeli winapirobaa
da imavdroulad, uzrunvelyos isini. adami- bralis arseboba (“nulla poena sine culpa”).
anis ZiriTadi uflebebi da Tavisuflebebi, yoveli adamiani unda daisajos mxolod
aRniSnuli debulebidan gamomdinare, moqmedi im danaSaulisaTvis, romelic man braleu-
samarTlis Semadgeneli nawilia, Tavis mxriv, lad Caidina. Tuki pirs brali ar mi-
uSualod moqmedebs da, Sesabamisad, obieq- uZRvis, dauSvebelia misi dasja;
tur samarTals warmoadgens, gansxvavebiT
g. “adamiani udanaSaulod iTvleba, vidre
zogierTi sxva (magaliTad, germaniis fed-
misi damnaSaveoba ar damtkicdeba kanoniT
eraciuli respublikis ramdenime mxaris)
dadgenili wesiT da kanonier ZalaSi Se-
konstituciisagan, romlebSic adamianis ufle-
suli sasamarTlos gamamtyunebeli ga-
bebs mxolod programuli xasiaTi aqvT.
naCeniT” (udanaSaulobis prezumfcia,
saqarTvelos konstituciis aRniSnuli de-
m.40 p.1);
bulebis Sesabamisad ki, am uflebebiT
SezRudulia ara mxolod saxelmwifo, aramed d. "aravis ar SeiZleba ganmeorebiT daedos
xalxic, romelic Tavisi nebis gamoxatvisas msjavri erTi da imave danaSaulisaTvis"
valdebulia gaiTvaliswinos es uflebebi da ("ne bis in idem" - m. 42 p. 4);
gadawyvitos yoveli mocemuli sakiTxi maT e. "aravin ar agebs pasuxs im qmedobisaTvis,
Sesabamisad. adamianis uflebebsa da saxelm- romelic misi Cadenis dros samarTal-
wifos nebismier aqts Soris winaaRmdegobis darRvevad ar iTvleboda" (nulla poene sine
warmoqmnisas, es ukanaskneli ewinaaRmdegeba lege" - m. 42 p. 5 win. 1);
konstitucias, Zalas kargavs da ar SeiZleba
CaiTvalos kanonier aqtad. saqarTvelos konstitucia, Tavisi saerTo
koncefciis Sesabamisad, calsaxad da garkveviT
adamianis ZiriTadi uflebebisa da Tavisu- aRiarebs xelisuflebis danawilebis prin-
flebebis uSualo da pirdapiri moqmedeba ci ps. yoveli demokratiuli da samarTlebrivi
gansakuTrebiT naTlad Cans iq, sadac yve- saxelmwifos arsebobis safuZvlad miCneuli
laze xSiria saxelmwifos mxridan moqalaqe- es princi pi aRiarebulia konstituciis me-5
Ta piradi Tavisuflebis sferoebSi Carevis muxlis me-4 punqtiT: “saxelmwifo xelisu-
SemTxvevebi: sisxlis samarTalsa da sisxlis fleba xorcieldeba xelisuflebis danawileb-
samarTlis procesSi. saqarTvelos konsti- is princi pze dayrdnobiT”. konstituciis
tuciis me-18 da 42-e muxlebis debulebebiT debulebebiT gansazRvrulia sakanonmdeblo,
aRiarebulia adamianis ufleba samarTlian aRmasrulebel da sasamarTlo xelisufleba-
procesze. dauSvebelia sagamomZieblo orga- Ta Seqmnisa da saqmianobis wesi da maTi ufle-
noebi da sasamarTlo moepyran adamians, bamosilebebi, rogorc damoukidebeli saxelm-
rogorc SiSvel obieqts. samarTlebrivi sax- wifo xelisuflebebisa. sasamarTlo xelisu-
elmwifos princi pi sisxlis samarTlis sf- flebis Sesaxeb konstituciis 82-e muxlis
eroSi gamoixateba Semdegi saxiT: me-3 punqti pirdapir miuTiTebs, rom “sasa-

84
marTlo xelisufleba damoukidebelia da mas saxelmwifo moxele iyos mosamarTle an par-
axorcieleben mxolod sasamarTloebi”. lamentis wevri.
Tu xelisuflebis danawilebis princi pis xelisuflebis danawilebis princi pis miza-
istoriul ganviTarebas gadavxedavT, mis fes- nia erTmaneTisagan damoukidebeli xelisu-
vebs isev aristotelesTan vnaxavT. aristo- flebis sam sxvadasxva ganStoebas Soris
tele ganasxvavebda e.w. “rCevebis” (sadac urTierTkontrolisa da urTierTgawo-
rCevebs aZleven, bWoben sxvadasxva sakiTxe- nasworebis meqanizmis Seqmna (checks and bal-
bze) xelisuflebas (sakanonmdeblo xelisu- ances). saqarTvelos konstitucia iziarebs
fleba), magistrats (aRmasrulebeli xelisu- xelisuflebis danawilebis princi pis am Zir-
fleba) da marTlmsajulebas, xolo jon loki iTad ideas da axdens xelisuflebaTa ara
xelisuflebas anawilebs xalxze, parlamentze, absolutur gayofas, aramed qmnis urTierT-
monarqebsa da adgilobriv TviTmmarTveloba- kontrolisa da –gawonasworebis sistemas.
ze (Two treatises of government, 1690). mon- konstituciis mixedviT, xelisuflebis dan-
teskies mier Tavis saqveynod cnobil naS- awilebis azri mdgomareobs ara saxelmwifo
romSi _ “kanonTa goni” (1748) mocemuli xelisuflebis funqciebis mkacr gayofaSi,
debulebebis Sesabamisad, saxelmwifo xelisu- aramed imaSi, rom sakanonmdeblo, aRmasrule-
flebis samwverovani dayofa sakanonmdeblo, beli da sasamarTlo organoebi erTmaneTs
aRmasrulebel da sasamarTlo xelisuflebe- akontroleben da zRudaven, raTa gawonas-
bad pirvelad gvxvdeba pensilvaniis Statis worebul iqnas saxelmwifos Zalaufleba da
konstituciaSi (1776), Semdeg amerikis SeerTe- dacul iqnas pirovnebis Tavisufleba. aRniS-
buli Statebis konstituciaSi (1787) da XVIII nuli sistema gamoxatulebas hpovebs kon-
saukunis bolos mas kidev erTxel imeorebs stituciis sxvadasxva muxlebSi, magaliTad:
kanti (“samarTlis Teoriis metafizikuri parlamenti akontrolebs mTavrobis saqmianobas
safuZvlebi”, 1798). (m.m. 48, 56, 59, 60.2, 64), sasamarTloebi
(saerTo sasamarTloebi da saqarTvelos sa-
xelisuflebis danawileba miznad ar isaxavs
konstitucio sasamarTlo) axorcieleben
mxolod xelisuflebis organizaciul “ga-
aRmasrulebeli da sakanonmdeblo xelisu-
nawilebas” sxvadasxva saxelmwifo organoe-
flebis aqtebis kontrols maTi kanonebsa da
bze. is ZiriTadad mimarTulia Zalmomreobi-
konstituciasTan Sesabamisobis TvalsazrisiT;
Ti, erTpirovnuli, diqtatoruli mmarTvelobis
Tavis mxriv, prezidenti monawileobs sakanon-
safrTxis Tavidan acilebisken an, sul mcire,
mdeblo procesSi e.w. vetos uflebiT, amave
Semcirebisken mainc. xelisuflebis uzurpaci-
dros, kanonis ZalaSi Sesasvlelad mas xels
isa da usamarTlo mmarTvelobis safrTxe
awers da aqveynebs saqarTvelos prezidenti
minimumamdea dasuli, rodesac saxelmwifo
(m. 68).
xelisuflebas axorcielebs ara erTi piri
an erTi saxelmwifo organo, aramed, rode- urTierTkontrolisa da urTierTgawonaswore-
sac saxelmwifos amocanebi ganawilebulia bis sistemaSi ZiriTadad erTi xelisuflebis
sxvadasxva saxelmwifo organoebs Soris. organo niSnavs an irCevs sxva xelisuflebis
Tanamdebobis pirebs da piriqiT. saqarTvelos
xelisuflebis organizaciuli danawilebisas
konstituciis 77-e muxlis Sesabamisad, mTavro-
saxelmwifos ZiriTadi funqciebi ganawile-
bis Semadgenlobas amtkicebs parlamenti, 90-
bulia sxvadasxva organoebze imgvarad, rom
e muxlis mixedviT uzenaesi sasamarTlos
arc erT maTgans ar SeuZlia legalurad,
mosamarTleebs prezidentis wardginebiT irCevs
kanonieri gziT moi povos mTel saxelmwifo
parlamenti.
xelisuflebaze kontroli. amasTan, erTi
xelisuflebis warmomadgenlebi ar SeiZleba garkveul SemTxvevebSi, xelisuflebis spe-
flobdnen sxva xelisuflebis Tanamdebobebs cialuri amocanebi SeiZleba aRsasruleblad
(xelisuflebis personaluri danawileba). gadaeces samarTlebrivad TviTmyofad da
magaliTad, dauSvebelia moqmedi mosamarTle damoukidebel organos, romelic uflebamo-
imavdroulad iyos parlamentis wevri an min- silia moawesrigos Sesabamisi urTierTobebi
istri, iseve rogorc dauSvebelia moqmedi sakuTari pasuxismgeblobiTa da Sexedulebis

85
Sesabamisad. aseT organoebad saqarTvelos wesebaSi monawileoben sakanonmdeblo da aR-
konstitucia aRiarebs saqarTvelos erovnul masrulebeli xelisuflebebi. zemoT mocemu-
banksa da kontrolis palatas, romelTa li analizis safuZvelze SeiZleba davaskvnaT,
damoukideblobis garantiebi da uflebamosile- rom saqarTvelos konstituciiT safuZveli
bebi aRwerilia 95-e da 97-e muxlebSi. 95-e Caeyara saqarTvelos, rogorc samarTlebriv
muxlis me-3 da 97-e muxlis me-2 punqtebiT da demokratiul saxelmwifos. am mcire gamokv-
gansazRvrulia, rom, Sesabamisad, erovnuli levis mizani iyo saqarTvelos konstituci-
banki da kontrolis palata TavianT saqmi- iT ganmtkicebuli samarTlebrivi da demokra-
anobaSi damoukidebelni arian. maTTvis gada- tiuli saxelmwifos safuZvlebisa da mniS-
cemuli saxelmwifoebrivi amocanebis mniS- vnelobis warmoCena. rac Seexeba adamianis
vnelobidan gamomdinare da xelisuflebis ZiriTad uflebebsa da Tavisuflebebs, rogorc
danawilebis princi pis zemoaRniSnuli niSnis samarTlebrivi saxelmwifos arsebobis
gaTvaliswinebiT, saqarTvelos erovnuli bankis umTavres safuZvels, gansakuTrebuli mniS-
sabWosa da saqarTvelos kontrolis pala- vnelobis gamo, isini calke da dawvrilebiT
tis Tavmjdomaris Tanamdebobebze pirTa gam- unda iqnen ganxiluli.

86
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ -
ÊÏÌÐÒÏÌÉÓÉÓ ÛÄÃÄÂÉ?
(ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÉÓ ÛÄØÌÍÉÓ ÉÓÔÏÒÉÀ)

ÂÉÏÒÂÉ ÜáÄÉÞÄ
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ

².....ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÉÓ ÊËÀÓÉ, ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ×ÄÍÀ, ÔÄÒÉÔÏÒÉÖËÉ, ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÀÍ ÓáÅÀ ÄÒÈÏÁÀ


ÉÝÀÅÓ ÐÏËÉÔÉÊÖÒ ÁÒÞÏËÀÛÉ ÓÀÊÖÈÀÒ ÓÏÝÉÀËÖÒ ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÓ ÃÀ áÀÒÉÓáÉ, ÒÏÌÄËÛÉÝ ÌÀÈ
ÛÄÓßÄÅÈ ÛÄÈÀÍáÌÄÁÀ, ÀÓÀáÅÀÓ äÐÏÅÄÁÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀÛÉ. ÀÌÂÅÀÒÉ ÛÄÈÀÍáÌÄÁÉÓ ÂÀÒÄÛÄ, ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ
ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀÛÉ ÌÀÒÈËßÄÓÒÉÂÉ ÀÒÓÄÁÏÁÃÄÓ....² 1

Sesavali rTuli ar iqneba mivxvdeT, Tu ra mizans


²saqarTvelos moqalaqeni, romelTa uryevi emsaxureboda ²konstituciis mamebis ² mier
preambulaSi gadmocemuli azri. marTlac,
nebaa....², - ase iwyeba saqarTvelos uzenaesi
konstitucia, rogorc damfuZnebeli aqti
kanonis preambula. konstituciis preambulis
xelisuflebis umaRlesi wyaros – xalxis,
mniSvnelobas mxolod WeSmariti konstitu-
Seqmnili unda iyos. swored xalxma unda
cionalisti gaiazrebs. marTalia, preambula,
gansazRvros, Tu ra formis saxelmwifoSi
gavrcelebuli Sexedulebis mixedviT, ar
unda mas cxovreba da ganviTareba, Tu ra
Seicavs normatiuli xasiaTis Sinaarss, igi,
saxis ²sajaro mmarTvelebs² ukeTebs dele-
erTgvarad, winaTqmaa imisa, Tu risTvis iqmneba
esa Tu is aqti da ra miznebs emsaxureba igi. girebas sakuTar xelisuflebas da aRiaros,
rom TviT misi ²Zalaufleba² SezRudulia
msoflio dawerili konstituciebis istori- iseTi uzenaesi RirebulebiT, rogoricaa ad-
is pirveli furclebi Seiqmna 1787 wels amianis uflebebi.
filadelfiaSi, aSS miRebuli konstituciiT.
xals surda Seeqmna iseTi saxelmwifo, romel- aSS-is konstitucia ukve 200 welia, rac
sac msoflio istoriaSi analogi ar eqnebo- moqmedebs da, miuxedavad imisa, rom masSi
da. aSS-is konstituciis preambulis pirve- 27-mde cvlileba (bolo 1992 w.) Sevida, igi
li sityvebic daaxloebiT ase JRers _ ²We TviT saerTo samarTlis sistemaSi yvelaze
The People of United States...² (Cven SeerTe- pativcemuli da marTlac, uzenaesi dawer-
buli Statebis xalxi...)2 . Tu gavixsenebT ili aqtia. amis mizezi aris is, rom konsti-
Sarl lui monteskiesa da Jan-Jak rusos, tuciis preambulaSi mocemuli azri mis mTel
romlebic saxelmwifos warmoSobis Taobaze teqstSi (normatiul nawilSi) ase Tu ise
e.w. saxelSekrulebo Teorias aviTarebdnen, gatarebulia da, rac mTavaria, misi Sesruleba

1
²Rjycnbnewbjyyjt (ujcelfhcndtyyjt)ghfdj pfhe,t;ys[ cnhfy= j,ifz xfcnm² htl.= ,.F. Cnhfiey.
2
ix. ²msoflio qveynebis konstituciebi² avTandil demetraSvili gamocema I

87
garantirebulia ara marto sasamarTlo pa- los xalxi². CavTvaloT, rom ukve miRebuli
suxismgeblobiT, aramed, upirveles yovlisa, preambulis am normas pozitiuri mniSvnelo-
imiT, rom igi TviT qveynis mTelma ²xalxma² ba aqvs. mocemul statiaSi ki ufro
aRiara uzenaesad, rogorc aseTad. dawvrilebiT ganvixiloT is kanonSemoqmedeb-
iTi saqmianoba, romelic konstituciis av-
es yvelaferi, rac Seexeba aSS-is konstitu-
torebma ganaxorcieles da realurad miRe-
cias, axla davubrundeT saqarTvelos kon-
buli Sedegi.
stitucias. Tumca, cota rom gasagebi iyos,
Tu raze gvaqvs saubari, mivyveT mas Tanamim-
devrulad. mas Semdeg, rac 1992 wels mox- Tavi I
da jer kidev Seufasebeli ²saxelmwifo ga-
datrialeba², droebiTma samxedro sabWom 21
konstituciis
Tebervals (zustad 71 weli Sesrulda mas SeqmnisaTvis mzadeba
Semdeg, rac saqarTvelos ²pirvelma respub- winamdebare naSromSi ar ganvixilavT kon-
likam² miiRo ²saqarTvelos demokratiuli stituciuri samarTlisaTvis nacnob konsti-
respublikis konstitucia² ) gadawyvita kv- tuciis SemuSavebisa da miRebis yvela for-
lav aemoqmedebina saqarTvelos pirveli kon- mas. aRniSnuli Temis Sinaarsidan gamomdinare,
stitucia. miuxedavad imisa, rom am konsti- ufro sasargeblo iqneba SeviswavloT dRes
tuciis samoqmedod SemoReba dakavSirebuli moqmedi konstituciis SemuSavebis meTodi da
iyo sxvadasxva saxis sakanonmdeblo xarve- is alternatiuli winadadebebi, romlebic
zebTan (magaliTad, prokuraturis sistema SeTavazebul iqna qveynisaTvis.
kanongareSed gamocxadda, Zalze mcire iyo upirveles yovlisa, interess ar aris mok-
mTavrobis Tavmjdomaris uflebamosilebis vada lebuli is, Tu ra samarTlebriv memkvidre-
- 1 weli da sxv.), igi mainc moqmedebda man- obas emyareba dRes moqmedi konstitucia.
amde, sanam 1992 wlis oqtomberSi axlad
miuxedavad imisa, rom 1921 wlis konstitu-
arCeulma saqarTvelos respublikis parla-
cia garkveul xarvezebs Seicavda, igi mainc
mentma ar miiRo konstituciuri xasiaTis
aerTianebda im droisaTvis (da dReisaTvisac)
kanoni ²saxelmwifo xelisuflebis Sesaxeb².
konstitucionalizmis progresul princi pebs,
amis Semdeg dRis wesrigSi dadga saqarTve-
rogorebicaa: saxalxo suvereniteti, umaR-
los axali konstituciis miReba. aqve gv-
lesi sakanonmdeblo organo - parlamenti,
surs aRvniSnoT, rom axali konstituciis
miReba Zalze mniSvnelovani faqtia, zogadad, Zlieri da damoukidebeli sasamarTlo xe-
qveynis istoriaSi da igi kargad gaazrebu- lisufleba, adamianis ZiriTadi uflebebis
lad da marTlac sazogadoebaSi moqmed Zalebs aRiareba da maTi realizaciisaTvis Sesabami-
si konstituciuri garantiebis Seqmna, xe-
(am sityvis kargi gagebiT) Soris arsebuli
lisuflebis vertikaluri da horizontaluri
konsensusis gziT unda moxdes. konstituci-
danawileba, farTo da efeqtiani adgilobrivi
is miRebis istorias Cven kvlav SevexebiT,
TviTmmarTveloba, erovnul umciresobaTa
axla preambulas davubrundeT da vnaxoT,
uflebebis dacva da sxva.4 mocemul princi-
Tu visi “dafuZnebulia² saqarTvelos sax-
pebs Tavisi aqtualuroba ar daukargavT arc
elmwifo. ²saqarTvelos moqalaqeni..² da ara me-20 saukunis dasasrulisaTvis, ris gamoc
²saqarTvelos xalxi...”, es sityvebi Segvi- saqarTvelos saxelmwifom mizanSewonilad
Zlia wavikiTxoT ise, rom sajaro xelisu- CaTvala 1921 wlis konstituciis miReba axali
flebasTan e.w. xelSekrulebas debs saqarTve- redaqciiT. ase da amgvarad, sabWoTa perio-
los ara mTeli mosaxleoba, aramed mxolod dis konstituciebi am SemTxvevaSi ar iqnebo-
misi moqalaqeebi.3 aqve, mkiTxvels Sevaxseneb, da gaTvaliswinebuli, ris safuZvelzec
rom sakonstitucio komisiis mier mowonebu- saqarTvelos axali saxelmwifo iqneboda ara
li preambula iwyeboda sityvebiT - ²saqarTve- sabWoTa saqarTvelos, aramed saqarTvelos
3
Tumca aq termin ²moqalaqeebSi² SeiZleba ufro farTod mTeli mosaxleoba vigulisxmoT.
4
²saubrebi konstituciaze, sazogadoebis samsjavroze², avTandil demetraSvili, rubrikas uZRveboda prof.
givi inwkirveli (gazeTi ²saqarTvelos konstitucia², 1995 w.).

88
pirveli respublikis samarTalmemkvidre. CvenTvis, rogorc im reJimSi dabadebuli
swored amas mowmobda saqarTvelos parla- adamianebisaTvis, am faqtis uaryofa, magram
mentis mier 1993 wlis 25 marts miRebuli vaRiarebT ra, imas, rom faqtobrivi ²monoba²
dadgenileba, romelSic aRniSnuli iyo: ²sa- qarTveli xalxis azrovnebaze damRupvel
konstitucio komisiis amocanaa, saqarTvelos gavlenas axdenda, Cveni cxovrebis mizani
istoriuli gamocdilebis gaTvaliswinebiT, axali Taobis sruliad gansxvavebuli men-
SeimuSaos saqarTvelos 1921 wlis konsti- talitetiT aRzrdaSi unda gamoixatebodes.
tuciis axali redaqcia da gadasces igi progresuli kanoni sazogadoebas ufro pro-
saqarTvelos parlaments gansaxilvelad da gresulad ver aqcevs, mas mxolod garkveu-
sayovelTao-saxalxo kenWisyraze – referen- li biZgis micemis roli aqvs, rac pirvel
dumze, gasatanad². yovlisa, konstituciam unda ikisros. am sa-
sakonstitucio komisiaSi SemdgomSi Setani- kiTxze Zalze saintereso iqneba moviyvanoT
li proeqtebis umravlesoba iTvaliswinebda saqarTvelos konstituciis erT-erTi ²dam-
1921 wlis samarTalmemkvidreobiTobas. gamonak- fuZnebeli mamis² - vaxtang xmalaZis, sityve-
lisis saxiT gamodgeba saqarTvelos mSromel- bi: ²idealuri konstitucia ar arsebobs.
Ta partiis proeqti, romlis preambulaSi konstitucia unda asaxavdes qveyanaSi arse-
naTqvamia _ ²icavs ra saqarTvelos ssr 1937 bul viTarebas, unda Seesabamebodes am qvey-
wlisa da 1978 wlis konstituciebis ideebis nis, xalxis, eris mentalitets, mis Sexed-
da princi pebis memkvidreobiTobas, ... saqarTve- ulebebs. konstitucia unda iyos iseTi, rom
los respublika, mTeli xalxi iRebs da sazogadoebis umetes nawils ar hqondes Si-
saqveynod acxadebs am konstitucias.²5 amg- nagani winaaRmdegoba masTan, rom naklebad
vari formulireba sruliad gasagebia, rad- Cndebodes survili imisa, rom daarRvios is
gan komunisturi moZraoba saukunis dasawyisSi debulebebi da moTxovnebi, romlebic kon-
ruseTis mier saqarTvelos faqtobriv aneq- stituciaSia asaxuli. konstitucia da masSi
sias, rogorc aseTs, ar aRiarebda. miuxeda- dafiqsirebuli debulebebi cotaTi mainc win
vad imisa, rom sakonstitucio komisia mTeli unda uswrebdes sazogadoebis ganviTarebis
Tavisi muSaobis manZilze miznad isaxavda arsebul dones, raTa stimuli misces sa-
1921 wlis konstituciis axal redaqciis zogadoebis winsvlas, da rodesac sazoga-
Seqmnas, mis mier parlamentisaTvis gadacemu- doeba im doneze miva, roca misTvis es arse-
li proeqtis saboloo varianti iTvaliswinebda buli konstitucia ukve sakmarisi ar iqneba,
axali konstituciis miRebas (amis mizezebs maSin igi mas Secvlis da aiyvans ufro ma-
qvemoT SevexebiT )6 . Tumca, ukve miRebuli Ral safexurze.²8
konstituciis preambulaSi Caiwera ²saqarTve- konstituciis mier sabWoTa memkvidreobaze
los moqalaqeni.... eyrdnobian ra qarTveli uaris Tqma SeiZleba imiTac iyo gamowveuli,
eris mravalsaukunovani saxelmwifoebriobis rom saqarTvelos Tavis Tavze ar aeRo is
tradiciebsa da saqarTvelos 1921 wlis kon- sagareo valebi, romlebic sabWoTa xelisu-
stituciis ZiriTad princi pebs, saqveynod flebam qarTveli xalxis nebisa Tu survi-
acxadeben am konstitucias.²7 lis gareSe ikisra.9
saqarTvelos mosaxleoba 70 weli cxovrob- rac Seexeba samarTalmemkvidreobas, TiTqos
da sabWoTa saxelmwifoSi da Zalze rTulia da yvelaferi gasagebia, magram gadis dro da
5
²mSromelTa partiis saqarTvelos respublikis konstituciis proeqti², saqarTvelos axalgazrda iuristTa
asociaciis biblioTeka, saarqivo #8-33-16
6
²saqarTvelos konstituciis proeqtis sakonstitucio komisiis saboloo varianti, (30.06.95)², saqarTvelos
axalgazrda iuristTa asociaciis biblioTeka, saarqivo #8-33-26
7
xazi Cvenia (avtori)
8
²konstitucia prezidentsac da parlamentsac TanamSromlobisaken unda ubiZgebdes² vaxtang xmalaZe,
esaubra xaTuna gelovani (gazeTi ²qarTuli qronika², Tebervali, 1995 w.)
9
Tu ganvixilavT saqarTvelos kanons ²saxelmwifo valis Sesaxeb² mis 1-l muxlsa da gardamaval debulebebs,
davaskvniT, rom saxelmwifo xelisuflebam yofili ssrk-s valebidan mxolod is aiRo sakuTar Tavze,
romlebic saqarTvelos mosaxleobidan iyo aRebuli. (ix. dasaxelebuli kanoni, Jurnali ²parlamentis
uwyebani², #13-14, 8-04-98, gv. 9-20)

89
es sul sxvanairad ganimarteba. saqarTvelos ci ps da amitomac ver CaiTvleba demokrati-
axali konstituciiT qveyanaSi Camoyalibda uli princi pebis matareblad (amis dastur-
sakonstitucio kontrolis uzenaesi orga- ad mas moyvanili aqvs sasamarTlo xelisuflebis
no, romelsac Tumca konstituciur ufle- faqtobrivi damoukideblobis ararseboba).11
bamosilebebSi konstituciis debulebebis
rac Seexeba referendums, igi, rogorc xe-
ganmarteba ar Caewera (aqve msurs aRvniSno,
lisuflebis ganxorcielebis uSualo for-
rom konstituciis rig proeqtebSi es sak-
ma, xorcieldeba xalxis mier da xalxisaTvis
iTxi gaTvaliswinebuli iyo), magram misi saqmi-
da arsebiTi mniSvneloba ara aqvs, Tu rogori
anobis universalurobisa da Seucvlelobis
samarTlebrivi baza arsebobs qveyanaSi, rad-
gamo, SemdgomSi miRebul gadawyvetilebebSi,
gan xalxs SeuZlia Tavisi neba gamoavlinos
faqtobrivad, xorcieldeba konstituciis
uSualod (saxelmwifo organoebis kontro-
precedenturi xasiaTis ganmartebebi. yove-
lis gareSe) da referendumis safuZvelze
live amis gaTvaliswinebiT sakonstitucio
miRebul gadawyvetilebas, konstituciis ms-
sasamarTlom Tavisi 4 wliani istoriis man-
gavsad (ufro metic, masze upiratesad ),
Zilze yvelaze gaxmaurebuli gadawyvetilebiT
uSualod moqmedebis xasiaTi aqvs.
saqmeze - ²avTandil WaWua saqarTvelos par-
lamentis winaaRmdeg², Semdegnairad ganmarta bolos da bolos konstituciis, ase vTqvaT,
saqarTvelos konstitucia misi samarTalmemkvi- ²gasaRebi² misi preambulaa, xolo es uka-
dreobis TvalsazrisiT _ sasamarTlo kole- naskneli saqarTvelos II demokratiul res-
giam, gaiTvaliswina ra, rom 1991 wels moq- publikas saqarTvelos I demokratiuli res-
medi konstitucia (igulisxmeba 1978 wlis publikis samarTalmemkvidred aRiarebs.
ssrk-s konstitucia, romelSic cvlilebebi axla ganvixiloT sxvadasxva problematuri
Sevida 1989-1991 wlebSi ) warmoadgenda e.w. sakiTxebi, romlebic wamoweul iqna konsti-
demokratiul princi pebze dafuZnebul Ziri- tuciis miRebisas sxvadasxva politikur
Tad aqts da mis safuZvelze iqna ganxor- Zalebs Soris, gavarkvioT, Tu ram gamoiwvia
cielebuli referendumi saxelmwifoebrivi yvelasaTvis winaswarve gacxadebuli da mos-
damoukideblobis Taobaze, daadgina Semdegi, alodneli konstituciuri referendumis uary-
²yovelive zemoT naTqvami SesaZleblobas ofa da safuZvlad axali konstituciis miReba,
aZlevs sasamarTlo kolegias gaakeTos Sem- konstituciis saxelmwifosi, romlis saxe-
degi daskvna: marTalia, saqarTvelos 1995 li gardaiqmna ²saqarTvelos respublikidan²
wlis konstituciis pirvel muxlSi ar wer- ²saqarTvelod².
ia, rom igi aRiarebs 1991 wels moqmedi
konstituciis kanonierebas, magram es ar ni-
Snavs, imas, rom saqarTvelos 1995 wlis
Tavi II
konstitucia ar icavs 1991 wels moqmedi sakonstitucio komisia
konstituciis debulebebsa da princi pebis poziciaTa WidilSi
memkvidreobiTobas; am dros arc saxelmwifo rogorc SesavalSi aRvniSneT, 1992 wels
da arc sazogadoebrivi wyobileba ukve aRar axlad arCeulma parlamentma miiRo konsti-
iyo socialisturi.²10 TiTqosda simarTlis tuciuri kanoni ²saxelmwifo xelisuflebis
marcvali aris yvelafer amaSi, magram mod- Sesaxeb², mis SesavalSi naTqvamia: ²es kanoni
iT, sxva kuTxiT SevxedoT mocemul proble- gansazRvravs qveynis sagangebo saSinao da
mas. Tu daveyrdnobiT amave kolegiis Tavmj- sagareo mdgomareobiT ganpirobebuli saqarTve-
domaris gansxvavebul azrs xsenebul saqmeze, los saxelmwifos umaRlesi organoebis ufle-
1991 wels moqmedi konstitucia, miuxedavad bamosilebis, maTi mowyobisa da saqmianobis
mravali cvlileba-damatebebisa, srulad mainc wess axali konstituciis miRebamde, rac
ar Seicavda xelisuflebis danawilebis prin- ganxorcieldeba 1921 wlis saqarTvelos

10
ix. sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetileba, #2/80-9, 03.01. 98, krebuli ²sakonstitucio samarTalwarmoeba
da praqtika² gamocema II, Tbilisi 2000 w. (gv. 176-177).
11
iqve, gv. 196

90
konstituciis memkvidreobis safuZvelze².12 likuri partiis; saxalxo frontTan arsebu-
am kanonis mimarT ki SeiZleba iTqvas, rom li axalgazrda iuristTa asociaciis; Tsu-s
miuxedavad xarvezebisa misi mniSvneloba sa- saerTaSoriso samarTlisa da saerTaSoriso
kanonmdeblo vakuumis amovsebis saqmeSi mar- urTierTobebis fakultetis axalgazrda kon-
Tlac didia.13 erTi wlis Semdeg sakonsti- stitucionalistTa jgufis; banki ²aisi²-s; a.
tucio komisiam muSaoba daiwyo 1921 wlis SuSanaSvilis (sainiciativo proeqti); sax-
konstituciaze. 1921 wlis konstituciis 147- alxo partiis; erovnul demokratiuli parti-
e muxlis Tanaxmad, ²konstituciis zogadi is; samarTlianobis aRdgenis kavSiri - ²xma
an nawilobrivi gadasinjvis proeqti miRe- erisa²-s; mSromelTa interesebis dacvis sa-
bul unda iqnes parlamentis yvela wevrTa zogadoebis; saqarTvelos komunisturi parti-
ori mesamedis umravlesobiT. igi ZalaSi Se- is; moqalaqeTa kavSiris da SemdgomSi Se-
dis mxolod xalxis umravlesobis mier da- jerebuli e.w. ²Cikagos² proeqtebi, romlebic
dasturebis Semdeg²14 komisiam gaiTvaliswina ase Tu ise gansxvavebulad aregulirebdnen
es debuleba da parlamentis mier damtkice- sxvadasxva sakiTxs. sabolood miRebuli kon-
buli gegmis Tanaxmad, konstitucia parla- stitucia ki ar warmoadgenda zemoT moyvani-
mentSi ganxiluli, damtkicebuli da refer- li proeqtebis faqtobrivad Seucvlel rome-
endumze gatanili unda yofiliyo 1994 wlis lime variants.
Semodgomaze, Semdeg es TariRi gadaweul iqna
1995 wlis gazafxulze, magram rac ufro sakonstitucio komisiaSi ZiriTadi SeuTanxme-
meti dro gadioda, miT ufro aSkara xdebo- bloba gamoiwvia saxelmwifos mmarTvelobis
da, rom politikur Zalebs Soris dapiri- formam. warmodgenili proeqtebidan umete-
spireba ar iZleoda konstituciis miRebis soba iTvaliswinebda Sereuli mmarTvelobis
saSualebas. garkveuli mosazrebebi gaCnda sistemas, mxolod erovnul-demokratiuli
konstituciuri referendumis winaaRmdegac partiisa da sazogadoeba ²samarTlianobis
(am sakiTxs SemdgomSi SevexebiT). erT-erT xmis² proeqtebiT mocemuli iyo e.w. ameriku-
gamosavlad SemoTavazebul iqna e.w. ²mcire li ti pis saprezidento respublikebi, res-
konstitucia², xolo yovelive amis fonze publikur partias ki saparlamento respub-
safrTxis qveS dadga konstituciis miReba likis Seqmnis idea hqonda. komisiaSi ganxil-
da arCevnebis Catareba. vis Semdeg sabolood SeCerdnen respublikuri
partiis proeqtze da komisiis samdivnoSi
komisiam konstituciis dasayrden proeqtad
momzadebuli proeqtis Tanaxmad (romlis
safuZvlad airCia saxelmwifo meTauris mier
safuZveli iyo saxelmwifos meTauris ini-
warmodgenili varianti. amasTan sainteresoa
ciativa) ki Sereuli respublikis formaze.16
komisiis mdivnis, avTandil demetraSvilis
sityvebi: ²komisiis 65 wevrma mxari dauWira mokled ganvixiloT, Tu ras warmoadgenda
imas, rom saxelmwifo meTauris, sakonsti- mmarTvelobis es ori modeli.
tucio komisiis Tavmjdomaris, eduard Se- rogorc vTqviT, sakonstitucio komisiis sam-
vardnaZis mier Semotanili proeqti agveRo divnos saboloo proeqti iTvaliswinebda
safuZvlad Semdgomi ganxilvisaTvis. ... am mmarTvelobis Sereul formas, e.i. arc par-
proeqtis avtori unda iyos saqarTvelos laments da arc prezidents ar hqonda moni-
mosaxleoba...²15 Webuli gansakuTrebuli prioritetebi xelisu-
amis Semdeg komisiaSi gansaxilvelad Sevida flebis ganxorcielebisas.17 aRniSnuli proeq-
konstituciis Semdegi proeqtebi (respub- tis Tanaxmad, prezidenti warmoadgens sax-

12
ix. ²saqarTvelos konstituciuri samarTali² zaza ruxaZe, baTumi 2000w. gv. 34
13
iqve, gv. 35
14
²saqarTvelos demokratiuli respublikis konstitucia², msoflio qveynebis konstituciebi, 1992 w. av.
demetraSvili gv. 51, (xazgasma Cvenia, avtori).
15
²yvelaferi wesrigSia².. anu separatizmisagan prezidenti dagvicavs², saqarTvelos parlamentis sakonstitucio
komisiis mdivani avTandil demetraSvili (gazeTi saqarTvelos respublika 1995w.).
16
giorgi papuaSvili, ²saprezidento sistema post-sabWoTa qveynebSi: saqarTvelos magaliTi² Jurnali ²qarTuli
samarTlis mimoxilva², gv. 22
17
²saqarTvelos konstituciis proeqtis sakonstitucio komisiis saboloo varianti, (30.06.95)², saqarTvelos
axalgazrda iuristTa asociaciis biblioTeka, saarqivo #8-33-26

91
elmwifos meTaurs, romelic ²..warmarTavs gamocxadebis SemTxvevaSi. kerZod, igi ufle-
saxelmwifos saSinao da sagareo politikas. bamosili iyo Tavad daeniSna premier-minis-
igi uzrunvelyofs qveynis erTianobasa da tri da misi wardginebiT, - ministrTa kabine-
mTlianobas, saxelmwifo organoTa saqmianobas ti, xolo Tu am uflebamosilebas erTi Tvis
konstituciis Sesabamisad ² (muxli 66.2 ). vadaSi ver ganaxorcielebda, respublikis
rogorc vxedavT, prezidents aRmasrulebe- prezidenti qmnida ministrTa kabinets da
li xelisuflebis saqmianobaSi pirdapiri Careva niSnavda respublikis sabWos vadamdel
ar SeeZlo. mas, am proeqtis 70-e muxlis arCevnebs, e.i. es moqmedeba respublikis tol-
Tanaxmad, sakmaod farTo uflebamosileba fasi iyo sabWos daTxovnisa (mux. 77.6). prez-
hqonda, magram, faqtobrivad, aRmasrulebel identis kontrolis saSualebad ki parla-
xelisuflebas axorcielebda da, maSasadame, ments mxolod impiCmentis (aq: ²konstituci-
pasuxismgeblobasac sruliad Tavis Tavze isa da kanonis uxeSi an sistematuri dar-
iRebda premier-ministri da ministrTa kabine- Rvevis an saxelmwifo Ralatis² SemTxvevaSi
ti. parlamenti Sedgeboda ori palatisagan vadaze adre gadayenebis procedura) gamoy-
(respublikis sabWo da senati) da mas mniS- eneba SeeZlo.
vnelovani adgili ekava aRmasrulebeli xe- xelisuflebis danawilebis princi ps saqarTve-
lisuflebis formirebaSi. parlamentis qveda los konstitucionalizmis istoriaSi
palatis _ respublikis sabWos arCevidan 14 yovelTvis didi mniSvneloba hqonda. sakon-
dRis ganmavlobaSi respublikis prezidenti stitucio komisia, faqtobrivad, yvela proeq-
niSnavda premier-ministrsa da ministrTa sa- tis ganxilvis dros cdilobda epovna is
bWos sxva wevrebs, xolo premier-ministri, ²oqros Sualedi², mmarTvelobis iseTi for-
Tavis mxriv, daniSvnidan 5 dRis ganmavloba- ma, romlis drosac xelisuflebis Stoebi
Si valdebuli iyo ministrTa kabinetis sru- ara marto mkveTrad gamijnuli iqnebodnen
li Semadgenloba waredgina dasamtkiceblad erTmaneTisagan, aramed, amerikuli
respublikis sabWosaTvis (mux. 77.1,2). amis gamocdilebiT, aRWurvili iqnebodnen urT-
safuZvelze, ²aRmasrulebeli xelisuflebis ierTkontrolis mtkice meqanizmebiT. mocemul
xelmZRvaneli da saSinao da sagareo poli- proeqtSi asaxuli aRmasrulebeli xelisu-
tikis ganmaxorcielebeli² ministrTa kabine- flebis formirebis wesi, albaT, swored amg-
ti angariSvaldebuli iyo rogorc preziden- vari ²oqros Sualedis² povnis survils adas-
tis, ise parlamentis winaSe. es, faqtobri- turebs. aqve interess moklebuli ar iqneba
vad, gamoixateboda imaSi, rom parlaments moviyvanoT Tsu-s saerTaSoriso samarTlisa
SeeZlo gamoecxadebina ministrTa kabineti- da saerTaSoriso urTierTobebis fakulte-
saTvis undoblobis votumi (romelic, rogorc tis axalgazrda konstitucionalistTa
Semdgom vnaxavT, konstruqciuli iyo). aseve, jgufis proeqti, romelSic, faqtobrivad,
prezidents miniWebuli hqonda uflebamosileba igive procedurebi iyo gaTvaliswinebuli,
gaeTavisuflebina ministrTa kabinetis mTeli magram damatebiT saparlamento xelisufle-
Semadgenloba. Tu respublikis sabWo axali ba Zlierdeboda imiT, rom prezidentis
ministrTa kabinetis Semadgenlobas ar daamt- arCevnebis meore turis SemTxvevaSi saxelm-
kicebda, respublikis prezidenti TviTon ni- wifos meTaurs irCevda ara xalxi, aramed
Snavda ministrTa kabinets erTi wliT, xolo parlamenti.18
Semdeg, Tu respublikis sabWo ministrTa axla ganvixiloT mtkice saparlamento res-
kabinets undoblobas ar gamoucxadebda, am publikis modelis Semcveli respublikuri
ukanasknels savsebiT legitimurad SeeZlo partiis konstituciis proeqti. mocemuli
emoqmeda (mux. 77.4). Zalze sainteresod iyo proeqtis Tanaxmad ²saqarTvelos respublikis
gadawyvetili respublikis sabWos ²pasuxismge- prezidenti aris saxelmwifos meTauri, sax-
bloba² ministrTa kabinetisadmi undoblobis elmwifo institutTa stabiluri saqmiano-
18
²Tsu-s saerTaSoriso samarTlisa da saerTaSoriso urTierTobebis fakultetis axalgazrda konstituciona-
listTa jgufis saqarTvelos konstituciis proeqti² (mux. 42, 2. g.) saqarTvelos axalgazrda iuristTa
asociaciis biblioTeka saarqivo #8-33-23

92
bisa da saxelmwifo politikis memkvidreob- Tu sabWos ndobas dakargavs. amrigad, xseneb-
iTobis garanti.²19 rogorc vxedavT, aq moy- uli proeqtis Tanaxmad, saqarTveloSi unda
vanili definicia Zalze zogadia da Tavidanve Camoyalibebuliyo saparlamento respublika
xazs usvams prezidentis institutis nakleb prezidentis institutiT, romelic iqneboda
mniSvnelobas saxelmwifo organoTa sistema- politikuri arbitri xelisuflebis Stoebs
Si. rogorc Semdegi muxlebidan vityobT, Soris paeqrobisas. opoziciis amgvari mtkice
respublikis prezidenti airCeva parlamentis winaaRmdegoba saxelmwifos meTauris proeqt-
mier ²ukamaTod, faruli kenWisyriT xuTi Tan, konkretulad ki, Zlier, magram mcire
wlis vadiT². prezidentis uflebamosileba pasuxismgeblobis mqone (ministrTa kabinetis
Zalze mcire, Tumca am proeqtiTac aris gamo) prezidentis fenomenTan, SeiZleba ase
gaTvaliswinebuli erovnuli sabWos daTxov- dasabuTdes _ ²is, rac aerTianebda opozi-
na. sabWos daTxovnisa safuZveli SeiZleba cias komisiis variantis winaaRmdeg, iyo SiSi,
iyos mTavrobis daumtkicebloba (faqtobri- rom is prezidents miscemda mTavrobis sru-
vad, igive procedura, rac zemoT ganxilul li kontrolis SesaZleblobas da, amave dros,
proeqtSi iyo, magram Zalze SemWidrovebul SesaZleblobas pasuximgebeli ar yofiliyo
vadebSi)20 . aqve unda aRiniSnos, rom mocemu- gatarebuli politikisaTvis da misi waru-
li proeqtis 66-e muxlSi mocemulia sabWos mateblad ganxorcielebis SemTxvevaSi, gada-
daTxovnis imperatiuli SezRudvebi: ²dauS- ebralebina es mTavrobisaTvis. opoziciur
vebelia erovnuli sabWos daTxovna respub- partiebs aseve ar moswondaT prezidentis
likis prezidentis uflebamosilebis vadis ufleba Tundac gansazRvrul SemTxvevebSi
bolo eqvsi Tvis ganmavlobaSi, erovnuli daeTxova parlamenti.²21
sabWos daTxovnis Semdeg arCeuli erovnuli aRsaniSnavia, rom arc mmarTvel Zalas da
sabWo uflebamosilebis pirveli erTi wlis arc opozicias parlamentSi ar gaaCnda 2/3
ganmavlobaSi, garda konstituciis 103-e mux- xma, raTa meore mxaresTan kompromisis gareSe
liT gaTvaliswinebuli SemTxvevebisa, res- mieRo konstitucia da gaetana referendumze.
publikis prezidentisaTvis braldebis wi- magram Tundac Semdgariyo amgvari kompromi-
nadadebis wardgenidan sakonstitucio sasa- si ukve miRebuli konstituciis referendumze
marTlos mier gadawyvetilebis miRebamde, gatana politikurad da iuridiulad
agreTve, sagangebo an omis mdgomareobis mo-
gaumarTlebeli iqneboda. es problema gamoi-
qmedebis periodSi.² aRniSnuli proeqtis Tanax-
wvia afxazeTisa da samaCablos konfliqteb-
mad, saxelmwifo xelisuflebis sistemaSi didi
ma. Tu davesesxebiT sakonstitucio komisiis
roli uWiravs mTavrobas: ²saqarTvelos res-
Tavmjdomaris moadgiles, vaxtang xmalaZes,
publikaSi umaRlesi aRmasrulebeli xelisu-
xelisufleba komisias aRuTqvamda, rom kon-
fleba ekuTvnis mTavrobas, romelic konsti-
stituciis miRebisaTvis qveyanaSi teritori-
tuciiTa da kanonebiT dadgenil farglebSi
uli konfliqtebi daregulirebuli iqneboda.
warmarTavs saSinao da sagareo politikas,
magram es ase ar moxda da 1995 wels kon-
xelmZRvanelobs samoqalaqo da samxedro
stituciuri referendumis Catareba im qvey-
uwyebebs² (mux. 118). aqve unda aRiniSnos,
nis teritoriaze, romlis nawilSi ar vr-
rom mTavrobis siZliere ganpirobebulia par-
celdeboda saxelmwifo organoTa iurisdiq-
lamentis siZlieriT, radgan mTavrobis wevri
cia, iqneboda politikurad gaumarTlebeli
SeiZleba iyos parlamentis wevric, mTavro-
bis Tavmjdomare ki aucilebelia, rom sa- nabiji, romelic daakanonebda ²separatistul
kanonmdeblo organos wevri iyos (mux. 119.2), respublikebs².
aseve, mTavrobis Tavmjdomare angariSvalde- mocemul rTul situaciaSi respublikelebma,
bulia erovnuli sabWos winaSe ²mTavrobis gaiTvaliswines ra, rom konstitucia Sei-
saerTo politikisaTvis² da unda gadadges, Zleba ver miRebuliyo, wamoayenes winadadeba

19
iqve, ²respublikuri partiis saqarTvelos konstituciis proeqti² saarqivo #8-33-5
20
iqve, muxli 120-e.
21
giorgi papuaSvili, ²saprezidento sistema post-sabWoTa qveynebSi: saqarTvelos magaliTi², ²qarTuli
samarTlis mimoxilva², 1999 w., III kvartali.

93
e.w. ²mcire konstituciis² miRebis Taobaze. mento arCevnebi, manamde, ivlisSi saprezi-
urigo ar iqneba ganimartos, Tu ras war- dento, pirvel rigSi ki, maisSi _ sakonsti-
moadgens ²mcire konstitucia². konstituci- tucio referendumi²24 .
uri samarTlis TeoriaSi konstituciebi, sazogadoebisaTvis jer kidev ucnobia, konkre-
klasifikaciis sxva formebTan erTad, iyofa tulad vin urCia saxelmwifos meTaurs kom-
erTian da danawilebul aqtebad. swored promisuli SeTanxmebis _ Zlieri saprezi-
konstituciuri mniSvnelobisa da Zalis mqone dento respublikis, idea, magram misi parla-
aqtebis erTianobas ewodeba ²mcire konsti- mentSi gaxmovaneba moxda bakur guluas mier.
tucia² (mag.: SveciaSi - 4 normatiuli aq- warmodgenili proeqtiT, saxelmwifosa da
tia, israelSi - 11 ZiriTadi kanoni, yofil aRmasrulebeli xelisuflebis meTaurad gvev-
CexoslovakiaSi arsebobda ramdenime Tanabari lineboda qveynis prezidenti, sakmaod farTo
iuridiuli Zalis mqone ZiriTadi kanoni, uflebamosilebebiTa da, agreTve, aranaklebi
romelTaganac erT-erTis dasaxeleba iyo pasuxismgeblobiT, mTavrobis, rogorc saTaT-
konstitucia )22 . yovelive amis gaTval- biro organos fonze. prezidents ar eniWebo-
iswinebiT, respublikuri partia inicirebas da ufleba parlamentis daTxovnisa. amasTanave,
axdenda ²mcire konstituciis² saxiT Semde- Taviseburad gadawyda prezidentis e.w. ²sa-
gi konstituciuri kanonebis miRebas: adami- kanonmdeblo saqmianobis² sakiTxi. rogorc
anis ZiriTad uflebaTa da TavisuflebaTa viciT, 1992 wlidan saxelmwifos meTaurs
Sesaxeb, sakonstitucio sasamarTlos Sesax- parlamentma (wevrTa 2/3-is gadawyvetilebiT)
eb, saerTo sasamarTloebis Sesaxeb, adgilo- kanonis Zalis aqtebis _ dekretebis, gamoce-
brivi TviTmmarTvelobisa da TviTmmarTvelo- mis ufleba mianiWa, magram konstituciur
bis organoTa arCevnebis Sesaxeb, saxelmwifo samarTalSi aRiarebuli princi pebis sawinaaRm-
xelisuflebis Sesaxeb, parlamentis arCevnebis degod aRniSnuli uflebamosileba ar Semoi-
Sesaxeb. 23 ²mcire konstituciis ² miRebiT fargla droiT. konstituciis miRebamde sax-
opoziciis azriT, Tavidan acilebuli iqne- elmwifos meTauri aRniSnul aqtebs sakmao
boda arasasurveli konstituciuri referen- raodenobiT gamoscemda, xolo konstituciam
dumi da misi, vidre erTiani aqtis, miReba garkveulwilad SezRuduli formiT aRWur-
TviT parlamentSi ufro advili iqneboda. va prezidenti am uflebamosilebiT (special-
miuxedavad imisa, rom respublikelebi mt- urad gankuTvnil dros da mxolod parla-
kiced iTxovdnen sakuTari, saparlamento mentis TanxmobiT - Tu es aqti zRudavs
respublikis modelis konstituciis an ²mcire konstituciiT aRiarebul uflebebs an Tavisu-
konstituciis² miRebas, isini mainc mzad iyvnen flebebs ). konstituciis es modeli e.w.
konsensusis misaRwevad, radgan icodnen, rom amerikul models miesadageba, magaliTad
TviT kanonis darRveviT saxelmwifos meTaurs gamodgeba aSS-is konstituciis me-2.1 mux-
SeeZlo gaetana konstituciis proeqti ref- lis debuleba ²aRmasrulebel xelisufle-
erendumze da, Tundac amas sazogadoebis bas axorcielebs amerikis SeerTebuli State-
polarizacia mohyoloda, mieRwia mizans – bis prezidenti².25
konstituciad misi proeqti damtkicebuliyo.
mmarTveli Zalis princi puloba am sakiTxSi konstituciis ²kompromisuli² proeqti iTval-
kargad Canda, kerZod, im droisaTvis moqalaqe- iswinebda saxelmwifo ministris institut-
Ta kavSiris generaluri mdivnis, zurab Jva- sac: ²mTavrobis SemadgenlobaSia saxelmwifo
nias sityvebSi: ²wels oqtomberSi saparla- ministri, romelic xelmZRvanelobs kancelar-

22
°Rjycnbnecbjyyjt (ujcelfhcndtyyjt) ghfdj pfhe,tòysè cnhfy= j,ifz xfcnm² htl.= ,.F. Cnhfiey= cnh _ 62-63
23
zaza wulaZe, ²respublikelebi mxars uWeren ²mcire konstitucias²², gazeTi ²7 dRe², 1995 w. 18-24 marti.
24
xaTuna rexviaSvili, diana gabroSvili, ²aucilebeli piroba konsensusi da kompromisi², gazeTi ²kavkasioni²
samSabaTi, 14 marti, 1995 w.
25
ix. avTandil demetraSvili, ²msoflio qveynebis konstituciebi², gamocema I, gv. 82. aqve saintereso iqneba
erTi istoriis moyvana, rodesac aSS-is prezidenti, abraam linkolni mTavrobis wevrebTan (6 wevri) erTad
ixilavda samoqalaqo omis dros samxedro Zalebis gamoyenebis mizanSewonilebas, kenWisyris Sedegi iyo 6
xma 1 - is, prezidentis winaaRmdeg. amis Semdeg linkolnma, konstituciis princi pebisa da suliskveTebis
dacviT ganacxada - ²6 winaaRmdeg, 1 momxre, momxre gadis.²

94
ias da prezidentis rwmunebiT asrulebs mis anxmebamde ris Sedegadac 1995 wlis 24 agvis-
calkeul davalebebs.² (mux. 81.3). rogorc tos, 17 saaTsa da 53 wuTze saqarTvelos
vxedavT saxelmwifo ministri, Tavisi Sinaar- axali konstitucia daibada.
siT, ar aris premier-ministri (yovel SemTx-
vevaSi, ase iyo 1995 wels, konstituciis Tavi III
miRebisas) da am ministris uflebamosileba
cvlilebebi saqarTvelos
Zalze mcire areals moicavs. 1999 wels
SeimCneva saerTo swrafva mTavrobis pasux- konstituciaSi
ismgeblobis gazrdisa, rac udavod iwvevs saqarTvelos konstituciuri wyobilebis Se-
saxelmwifo ministris, rogorc mTavrobis qmnis istoria amiT ar dasrulebula. gavida
saqmianobaze pasuxismgebeli Tanamdebobis piris, 4 weliwadi da konstituciaSi pirveli cv-
ideis ganxilvas. konstituciis mixedviT, lileba Sevida, konkretulad ki, misi 50-e
aRmasrulebeli xelisuflebis struqturisa muxlis me-2 punqtSi, rac iTvaliswinebda
da saqmianobis wess gansazRvravs parlamen- saparlamento arCevnebSi proporciuli wes-
ti, rasac axorcielebs kanonis miRebiT (mux. iT partiebisaTvis amomrCevelTa 5%-iani
78.1). 1999 wlis 24 dekembers swored aRniS- zRvris 7%-ad Secvla. sanam am cvlilebis
nul kanonSi Sevida cvlileba, riTac gafar- preistorias Sevexebode, msurs aRvniSno, rom
Tovda saxelmwifo ministris uflebamosile- saqarTvelos konstitucia miekuTvneba kon-
bani. es moqmedeba gacxadebul iqna konsti- stituciaTa im rigs, romlebSic cvlilebis
tuciis princi pebis Sesabamisad, kerZod, sax- Setana Zalze rTulia (konstituciis 102-e
elmwifo ministrs gadamwyveti roli mieniWa muxli). isic unda gaviTvaliswinoT, rom,
mTavrobis muSaobis organizebaSi, sabiujeto vinaidan saqarTvelos konstitucia axal-
procesSi, sauwyebo kontrolSi, aRmasrule- gazrdaa, misi erTianoba da Seucvleloba
beli xelisuflebis organoTa xelisufleb- sazogadoebis mxridan misdami pativiscemisa
is sxva StoebTan urTierTobis koordina- da ndobis ganmtkicebis erTgvari garantiaa.26
ciasa da sxva. am yvelafris uzrunvelsay- magram nebismier sakiTxs sxvadasxva kuTxiT
ofad ki saxelmwifo ministrs mieniWa ufle- unda SevxedoT. aSS-is konstituciis univer-
ba normatiuli aqtis _ brZanebis (romelic, salurobasa da aRiarebas ganapirobebs ara
sxvaTa Soris, normatiul aqtTa ierarqiaSi ZiriTadi teqsti, romelic 1787 wels Seiqm-
sxva ministris brZanebaze maRla dgas), gamo- na, aramed masSi SemdgomSi Sesuli cvlile-
cemisa. unda iTqvas, rom am sakanonmdeblo ba-damatebebi (mag.: uflebaTa bils konsti-
cvlilebebiT ar ganxorcielebula preziden- tuciis swored is cvlilebebi Seadgenen,
tis uflebamosilebaTa Semcireba, ministri- romlebic pirvel or aTeul weliwadSi iqna
saTvis ki misi gazrda, rameTu es mxolod miRebuli). miuxedavad imisa, rom aSS-is kon-
uflebaTa delegirebaa, madelegireblis mi- stituciaSi 27 cvlileba Sevida, am proce-
TiTebiT, TanxmobiTa Tu mowonebiT. miuxeda- duris uaRresad sirTulis gamo, ori amdeni
vad amisa, zogierTi iuristis mosazrebiT, cvlileba ar iqna moqmedebaSi moyvanili. e.i.
es SeiZleba CavTvaloT aRmasrulebeli xe- konstituciis ucvleloba ar unda iyos dogma,
lisuflebaSi xelisuflebis dualizmis masSi cvlilebebi gamowveuli unda iyos
dasawyisad. drouli da sazogadoebriv-politikuri Tu
samarTlebrivi aucileblobiT. magram konsti-
konstituciis saboloo variantSi, am sain-
tuciaSi cvlilebaTa Setanis dadgenili pro-
tereso detalebTan erTad sxva sakiTxebic
cedura zustad unda iqnas daculi, radgan
imsaxurebs yuradRebas, magram aq maTze ar
es TviT konstituciis (da ara marto konkre-
SevCerdebiT. sabolood, adamianis uflebaTa
da TavisuflebaTa Tavisa da sasamarTlo tuli cvlilebis) legitimurobas ganapirobebs
xelisuflebis TavTan dakavSirebiT opozi- (am sakiTxs kvlav davubrundebiT, rodesac
cia da xelisufleba advilad mivida SeT- konstituciis III cvlilebaze visaubrebT).

26
giorgi CxeiZe, ²sakonstitucio kontrolis problemebi saqarTveloSi², saqarTvelos axalgazrda iuristTa
asociaciis almanaxi #10, 1999w. gv.28.

95
rogorc istoriisaTvis Senaxuli konsti- visaTvis. rasac SemdgomSi Sesabamis kanonSi
tuciebis proeqtebidan vxedavT, aRniSnuli cvlileba moyva da kandidatisaTvis ukanaskne-
novacia (igulisxmeba 5%-iani zRvari) gan- li 2 wlis ganmavlobaSi qveyanaSi cxovreba
pirobebuli iyo imiT, rom im drois parla- an ucxo saxelmwifoSi sakonsulo aRricx-
mentisaTvis warmodgenili iyo Zalze farTo vis aucilebloba dawesda.
politikuri speqtri, ramdenime politikuri safuZvelSive 5%-ian Tu 7%-ian zRvars, saer-
gaerTianeba, rac arTulebda erTi politikuri Tod, rogorc aseTs, bevri momxre Tu mowi-
kursis matarebeli politikuri gadawyvetile- naaRmdege hyavda. mowinaaRmdegeTa ZiriTad
bebis miRebas, mxareebs konsensusis Ziebisaken arguments arCevnebis dros partiaTa araTanabar
ubiZgebda. konstituciis miRebis Semdeg, 1995 mdgomareobaSi Cayeneba warmoadgenda, magram
wels Catarda saparlamento arCevnebi da arCevnebSi politikur partiebs eZlevaT Tana-
parlamentSi sul samiode partia gavida (ma- bari SesaZlebloba miaRwion sawadels, mi-
gram Semdgom did fraqciaTa daSlisa Tu iRon amomrCevelTa xmebis saWiro raodenoba.
maJoritarTa gaerTianebis Sedegad Camoyali- am SezRudvis ZiriTadi ganmapirobebeli faq-
bda ramdenime fraqcia), xolo danarCenebma tori - sazogadoebrivi interesi - qmediTi
ver gadalaxes 5%-iani zRvari. aman, Sesabam- sakanonmdeblo organos Seqmnis ideaa. ufro
isad, saparlamento cxovrebis 4 wliani is- konkretulad ki misi miznebi SeiZleba war-
toriis bolos ramdenime didi politikuri movidginoT Semdegnairad: ²1. arCevnebis,
gaerTianebis Seqmna ganapiroba (igulisxmeba rogorc xalxis politikuri nebis Camoyal-
e.w. ²baTumuri aliansi² - saqarTvelos demokra- ibebis integraciuli safuZveli; 2. saarCevno
tiuli aRorZinebis kavSiri, romelSic Sev- sistemis erTianobis interesebi; 3. saparla-
idnen: aRorZinebis partia, socialisturi mento arCevnebiT gaTvaliswinebuli saxelm-
partia, tradicionalisturi partia, XXI wifo-politikuri miznebis ganmtkiceba.²27 5%-
saukune Tavisufali saqarTvelo da sxva; idan 7%-mde saarCevno zRvris gazrda
erovnul demokratiuli aliansi - mesame gza: gaumarTlebeli nabiji iyo im TvalsazrisiT,
edp, respublikelebi, mrewvelebi; da sxva). rom aRniSnuli moqmedeba scildeboda zemoT
mocemul miznebs, kerZod is, rom parlamen-
1999 wlis zafxulSi, arCevnebamde 4 TviT tSi gasuliyo erTi an ori partia da, Tu
adre, edp-m wamoayena saqarTvelos konsti- davuSvebT, rom isini erT politikis gamtare-
tuciis aRniSnul muxlSi cvlilebis winadade- blebi iqnebodnen da, faqtobrivad, gaerTian-
ba (200 000 amomrCevlis iniciativiT) 5%- debodnen, am SemTxvevaSi qveynisaTvis dam-
ianis 7%-ian barierad gadakeTebis Taobaze. Rupveli iqneboda parlamentSi opoziciuri
edp-s, ra Tqma unda, parlamentSi ar hyavda interesebis damcveli Zalis ararseboba.28
wevrTa 2/3-i da amitom es politikuri Zala rogorc vxedavT, konstituciaSi 1999 wels
mmarTvel ZalasTan ²garigebaze², politikur aRniSnuli cvlilebis Setana ar iqneboda
konsensusze unda wasuliyo. konstituciaSi mTlad gamarTlebuli, magram 1999 wlis 20
cvlilebis Sesabamisi proeqti gamoqveynda ivliss saqarTvelos konstituciaSi Sevida
²sayovelTao saxalxo ganxilvisaTvis², ma- pirveli ori cvlileba, rac sulac ar yofi-
gram, amasTan erTad, cvlilebebis meore proeq- la konstituciuri cvlilebebis istoriis
ti - prezidentis arCevnebSi kandidatad dauS- dasasruli.29
veblobis Taobaze pirobebis konstituciis saqarTvelos konstituciis miRebisas, zemoT
mier dadgenis kanonisaTvis delegirebis Taoba- ganxiluli princi puli sakiTxebis Soris
ze. es ukanaskneli cvlileba ki gaTvlili yuradRebis Rirsia saxelmwifos teritori-
iyo momaval saprezidento arCevnebSi ²arasa- uli mowyobis problema, romelic dResac ar
survel² kandidatTa monawileobis gamoricx- aris gadawyvetili.
27
ix. ²5 - procentiani minimaluri saarCevno zRvris samarTlebrivi da politikuri mniSvneloba² saqarTvelos
axalgazrda iuristTa asociaciis almanaxi #10, 1999w., gv.18
28
ix. iqve, gv.19
29
aqve sainteresoa aRiniSnos, rom 1999 wlis 30 oqtombers arCevnebSi 7%-iani zRvari ver gadalaxa erovnul
demokratiulma aliansma, am cvlilebis iniciatorma, xolo parlamentSi ki gavida sami partia (erT-erTi ki
TiTqmis konstituciuri umravlesobiT).

96
1921 wlis konstitucia, rogorc saqarTve- toriul-saxelmwifoebrivi dayofis meore
los amJamindeli konstituciis safuZveli, modelad samxareo mowyoba iqna SeTavazebu-
iTvaliswinebda ²avtonomiur mmarTvelobas² li. swored am models efuZneboda sakonsti-
- ²saqarTvelos respublikis ganuyofel naw- tucio komisiis 1994 wlis noembris proeq-
ilebs: afxazeTs (soxumis olqi), samusli- ti. konstitucia iTvaliswinebda mxareTa
mano saqarTvelos (baTumis mxare) da zaqaTa- Seqmnis wessa da uflebamosilebebs, xolo
las (zaqaTalas olqi) eniWebaT adgilobriv mxareebidan gansakuTrebiT gamoyofili da
saqmeebSi avtonomiuri mmarTveloba... wina gansxvavebulad daregulirebuli iyo afx-
muxlSi moxseniebul avtonomiur mmarTvelo- azeTis, aWarisa da cxinvalis mxareebi.
baTa debulebani SemuSavebul iqneba calke
samxareo mowyobas iTvaliswinebda agreTve
kanoniT² (mux. 107-108). rogorc vxedavT,
politikuri gaerTianebis -moqalaqeTa kavSiris,
1921 wlis konstitucia qveynis federaciul
proeqtic, romelic, zemoT moyvanili magal-
sawyisebze mowyobas iTvaliswinebda sami av-
iTidan gansxvavebiT, mxareTa zust
tonomiiT. 70-wliani sabWoTa wyobilebis dros,
CamonaTvals axdenda - ²saqarTvelos mxaree-
saqarTvelos teritoriaze arsebobda ori
bia: afxazeTi, aWara, guria, imereTi, kaxeTi,
avtonomiuri respublika (romlebsac hqon-
daT TavianTi konstituciebi) da erTi av- mesxeTi, mTianeTi, raWa-leCxumi, samegrelo,
tonomiuri olqi. sabWoTa sistemis rRvevis svaneTi, qarTli. qalaqi Tbilisi sargeblobs
Semdeg or aRniSnul avtonomiur erTeuleb- mxaris statusiT.² amave proeqtSi saintereso
Si konfliqtebi warmoiSva, ramac axali kon- debuleba aisaxa saxelmwifo enasTan dakav-
stituciis SemuSavebis procesSi saxelmwi- SirebiT, rac arc Tu ise Sors dgas teri-
fos teritoriul-saxelmwifoebrivi mowyo- toriuli mowyobis problemasTan _ ²afxa-
bis problemis arseboba ganapiroba. zuri ena afxazeTis mxareSi da osuri ena
cxinvalis regionSi saqarTvelos saxelmwifo
sakonstitucio komisiaSi Sesuli proeqtebi enis Tanabrad sargeblobs saxelmwifo enis
am problemas sxvadasxvagvarad aregulirebdnen. statusiT.²31
warmodgenili variantebi SeiZleba pirobiTad
or nawilad davyoT _ pirveli, federaciul samxareo mowyobas iTvaliswinebda agreTve
sawyisebze dafuZnebuli da meore, samxareo tradicionalistebis (irakli wereTlis) kon-
mowyobis modeli. stituciis proeqtic, romlis Tanaxmad,
²saqarTvelo administraciul-teritoriuli
marTalia, sakonstitucio komisiis samdivnos TvalsazrisiT iyofa mxareebad, mxareebi raion-
proeqtis sxvadasxva variantebi arsebobda, ebad. saqarTvelo Sedgeba Semdeg mxareebad
maT umetesobas aerTianebda saxelmwifos _ Tbilisi, Sida qarTli, qvemo qarTli, kax-
mowyoba federaciul sawyisebze. magaliTad
eT-hereTi, imereTi, mesxeT-javaxeTi, guria-
gamodgeba Semdegi debuleba: ²saqarTvelos,
aWara, samegrelo, afxazeTi. afxazeTis mx-
rogorc federaciuli saxelmwifos, subieqte-
ares adgilobriv saqmeebSi miniWebuli aqvs
bia: afxazeTi da aWara, mxareebi, cxinvalis
avtonomiuri mmarTveloba.²32
TviTmarTvadi olqi... afxazeTi da aWara ter-
itoriul-saxelmwifoebrivi erTeulebia.²30 respublikelebis mier warmodgenili proeqtic
garda amisa, aWarisa da afxazeTis samarT- samxareo mowyobas iTvaliswinebda.
lebrivi mdgomareoba ganisazRvreboda maTi rogorc vxedavT, saqarTvelos parlamenti
konstituciebiT, xolo subieqtebisa da fed- sakmaod farTo arCevanis winaSe idga. Tu
eraciis urTierToba, uflebamosilebaTa ga- mxedvelobaSi afxazeTisa da samaCablos prob-
nawileba da sxva sakiTxebi regulirdeboda lemebic iqneboda miRebuli, SesaZlebeli
aRniSnuli proeqtis mecxre TaviT. gaxdeboda konstituciiT am erTeulebis sta-
rogorc iTqva, komisiisaTvis qveynis teri- tusis gaTvaliswineba, an teritoriuli mow-

30
ix. Sesabamisi konstituciis proeqtebi, saqarTvelos axalgazrda iuristTa asociaciis biblioTeka,
saarqivo #8-33-11 da #8-33-26
31
ix. iqve, #8-33-19
32
ix. iqve, #8-33-4

97
yobis sakiTxis droebiT Riad datoveba. sab- konstituciaSi (miRebuli 1978 wels) Sevida
oloo arCevani am ukanasknelze SeCerda, cvlilebebi, romlebmac aRiares miRebuli
saqarTvelos konstituciaSi Caiwera - konstituciis uzenaesoba, Tumca saeWvo safuZ-
²saqarTvelos teritoriuli saxelmwifoebrivi velze gadawyvites avtonomiis darCenili
mowyoba ganisazRvreba konstituciuri kano- uflebamosilebebis sakiTxi avtonomiis ter-
niT uflebamosilebaTa gamijvnis princi pebis itoriaze xelisuflebis ganxorcielebisas.
safuZvelze qveynis mTel teritoriaze yovelive aman ganapiroba aWaris avtonomiaSi
saqarTvelos iurisdiqciis sruliad aRdge- sakanonmdeblo bazis Seqmna, romlis konsti-
nis Semdeg² (mux. 2.3). garda amisa, konsti- tuciasa da kanonmdeblobasTan Sesabamisoba,
tuciis me-3 muxlSi asaxul iqna saqarTve- faqtobrivad, kiTxvis qveS dadga. sakiTxi
los umaRles saxelmwifo organoTa gan- saswrafo gadawyvetas moiTxovda, magram nu
sakuTrebul gamgeblobas mikuTvnebuli sak- daviviwyebT konstituciis im debulebas,
iTxebi. dasasruls, saintereso debuleba Caido romlis Tanaxmad am sakiTxis daregulireba
amave muxlis me-2 punqtSi - ²erTobliv gamge- unda momxdariyo ²qveynis mTel teritoriaze
blobas mikuTvnebuli sakiTxebi calke gan- saqarTvelos iurisdiqciis sruliad aRdge-
isazRvreba². yovelive am debulebebis gaana- nis Semdeg².
lizebiTa da interpretaciiT SeiZleba 2000 wlis dasawyisisaTvis afxazeTis prob-
davaskvnaT: miuxedavad imisa, rom es sakiTxi lema kvlavac mougvarebelia, magram wina-
mougvarebeli darCa, arsebuli formulirebebi saarCevno bataliebis fonze saqarTvelos
gvaZlevs saSualebas vivaraudoT, rom samo- prezidenti midis politikur konsensusze
mavlod es sakiTxi unda gadawyvetiliyo aWaris xelisuflebasTan da mzaddeba kon-
federaluri mowyobis an didi uflebamosileb- stituciaSi cvlilebebis proeqti. 29 Teber-
is mqone samxareo mowyobis da ara mtkice vals ²sayovelTao saxalxo ganxilvaze² gamo-
unitaruli saxelmwifos sasargeblod. amis qveynebuli proeqti iTvaliswinebda oTxiode
gaazrebis saSualebas gvaZlevs debulebebi - punqts, romlis Tanaxmad, konstituciis te-
à ²uflebamosilebaTa gamijvnis princi pebis qstSi moxseniebuli sityva ²aWara² Seicvle-
safuZvelze ² da ²erTobliv gamgeblobas boda sityvebiT ²aWaris avtonomiuri respub-
mikuTvnebuli sakiTxebi². agreTve, aRniSnuli lika². es cvlileba gamiznuli iyo iqiTken,
modelis Sesabamisad, parlamenti erTpala- rom, rogorc ukve aRvniSneT, De facto aWaris
tian organod Camoyalibda, Tumca me-4 mux- avtonomiuri respublika konstituciis don-
lis safuZvelze, Sesabamisi pirobebis dadgo- eze dakanonebuliyo.
mis Semdeg gaTvaliswinebul iqna misi orpa- aqve msurs aRvniSno, rom konstituciuri
latian organod gardaqmna. sadac senatis kanonis proeqts darTuli daskvnebidan er-
arseboba, romlis wevrebic airCevian afxaze- TaderTi uaryofiTi daskvna gakeTebuli iyo
Tisa da aWaris agreTve saqarTvelos sxva saqarTvelos axalgazrda iuristTa asoci-
teritoriuli erTeulebidan, kidev ufro aciis mier. efuZneboda ra konstitucias, igi
amyarebs zemo gamoTqmul mosazrebas. miuTiTebda, rom am sakiTxis aRiareba teri-
mas Semdeg rac konstituciaSi darCa es ²TeTri toriuli mowyobis daregulirebis dasawy-
laqa², warmoiSva erTi dilema - ra samarT- isad arakonstituciuri iyo, radgan jer ar
lebrivi statusiT arsebobs aWaris erTeu- iyo damdgari konstituciiT gaTvaliswinebu-
li, romelic De facto avtonomiur respubli- li pirobebi.
kaa, mas Semdegac, rac miRebul iqna konsti- aRniSnul sakiTxs parlamenti prezidentis
tucia. konstitucia gardamaval debulebeb- arCevnebis Semdeg daubrunda. saparlamento
Si ar iTvaliswinebda mocemuli sakiTxis ganxilvis dros sruliad moulodnelad
daregulirebamde ukve arsebuli avtonomieb- proeqtSi, winaswar erTi TviT gamoqveynebis
is SenarCunebas, arc mis teqstSi yofila gareSe, gaCnda damatebiTi punqti - ²me-3 muxls
naxsenebi termini - ²avtonomiuri respubli- daematos Semdegi Sinaarsis me-3 punqti:
ka². aman ki, Tavis mxriv, garkveuli winaaRm- ²aWaris avtonomiuri respublikis statusi
degobebi warmoSva, radgan aWaris moqmed ganisazRvreba saqarTvelos konstituciuri

98
kanoniT ²aWaris avtonomiuri respublikis buli sakanonmdeblo anarqiis dasasrulis
statusis Sesaxeb²33 . saqarTvelos parlamen- dasawyisi. rogorc vnaxeT, konstituciis miRe-
tis iuridiulma komitetma proeqtSi es cv- bis procesi Zalze rTuli da winaaRmdego-
lileba daasabuTa, rogorc Sinaarsobrivi brivi aRmoCnda da aman garkveuli kvalic
aucilebloba. sabolood, proeqts kenWi eyara datova Cvens istoriaSi, ramac Cveni saxelm-
da saqarTvelos konstituciaSi rigiT me-3 wifos samarTlebrivi ganviTarebis erTgvari
cvlileba miRebul iqna 2000 w. 20 aprils. Semaferxeblis roli iTamaSa. saqarTvelos
am cvlilebasTan erTad, parlamentma miiRo moqalaqeebi miiswrafvian samarTlebrivi sax-
dadgenileba, romlis Tanaxmad, Seiqmna spe- elmwifos Seqmnisaken da, aRiarebulia ra
cialuri komisia, romelmac Sesabamisi kon- uzenaesi princi pi ²xelisufleba xorcield-
stituciuri kanoni unda warmoadginos 2000 eba xalxisaTvis da xalxis mier², uzenaesi
wlis Semodgomaze. am cvlilebis Semdeg naTeli kanoni unda viTardebodes qveynisa da xalx-
gaxda faqti, rom saqarTvelos saxelmwifos is ganviTarebis harmoniulad.
administraciul-teritoriuli mowyobis prob-
saqarTvelos konstituciaSi am 5 wlis man-
lema ara Tu gadawyvita, aramed ufro meti
Zilze sami cvlileba Sevida. mocemul cv-
kiTxvebi warmoSva, vidre es aqamde iyo.
lilebebs sxvadasxva politikuri Tu samarT-
lebrivi safuZvlebi hqonda. am TveebSi
daskvna saqarTvelos parlamentSi Sevida kidev axa-
²uflebisaTvis TiToeuli adamianis brZolis li proeqti konstituciaSi cvlilebebis Set-
warmatebis gvirgvins qveynis konstitucia anis Taobaze da es ukanaskneli konstituci-
warmoadgens, romelic sazogadoebaSi arse- is ara e.w. ²TeTri laqebis² amovsebas, aramed
bul politikur ZalTa urTierTSeTanxmebeb- mmarTvelobis sistemis Secvlasa da, faqto-
isa da kompromisis Sedegia, TiToeuli poli- brivad, axali konstituciuri wyobilebis
tikuri Zalis ukan ki adamianTa garkveuli Camoyalibebas iTvaliswinebs.
wre moiazreba.²34 saqarTvelos konstituciuri sistema jer
saqarTvelos konstitucia yvela moqalaqi- kidev axalia da didi gza ²filadelfiidan²
saTvis marTlac gamorCeuli siwmindis do- ²msoflio aRiarebamde², saqarTvelos ²kon-
kumenti unda iyos. swored saqarTvelos kon- stitucionalizmis mamebs² jer kidev gasav-
stituciis miRebam ganapiroba qveyanaSi arse- leli aqvT.à

33
ix. saqarTvelos konstituciuri kanoni ²saqarTvelos konstituciaSi damatebebisa da cvlilebebis Setanis
Sesaxeb², 2000w. 20 aprili (gamoqveynebulia gazeT ²saqarTvelos respublikaSi², 2000 w. 26 aprili #112).
34
ekaterine gasitaSvili, ²konstitucia gamorCeuli kanonieri siwmindis dokumentia², (saqarTvelos axalgazrda
iuristTa asociaciis almanaxi, #1, 1998 w.

99
ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÖËÉ ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ
ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉ ÃÀ
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ 1995 ßËÉÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÀ
ÌÀÒÉÀÌ áÏ×ÄÒÉÀ

XXI saukunis mijnaze Tavisuflad Segvi- kratia - Zalaufleba). maSasadame, demokratiis


Zlia ganvacxadoT, rom ideologiuri reJime- arsebiTi elementi xalxis nebis uzenaesoba,
bis damarcxebis Semdeg, msoflios sxvadasx- am nebis politikur suverenad gamocxadebaa.
va qveyanaSi, sazogadoeba politikuri Zalau- "demokratiis dros xalxi erTis mxriv monar-
flebis erTaderT kanonier sistemad qia, meores mxriv ki qveSevrdomi. igi monar-
mmarTvelobis demokratiul princi pebs aRi- qia imdenad, ramdenadac aqvs saarCevno xmebi,
arebs. aSkara antidemokratiul mmarTvelo- romlebiTac gamoxatavs Tavis nebas. suvere-
baTa ricxvi sul ufro mcirdeba. nis neba TviTon suverenulia".1
saerTod, yovel mmarTvelobas Tavisi buneba demokratiaSi suverenuli xelisuflebis mqone
da princi pi aqvs; amdenad, swored Zalau- xalxi TviTon unda akeTebdes yvelafers, risi
flebis princi pTan mimarTebaSi ganisazRvre- gakeTebac mas kargad SeuZlia, xolo imas,
ba politikuri sistemis legitimuroba. aseve, risi gakeTebac mis SesaZleblobas aRemateba,
Zalauflebis sistema legitimuria imdenad, Tavisi ndobiT aRWurvili pirebis meSveobiT
ramdenadac is misaRebia ama Tu im saxelmwi- unda axorcielebdes.
fos moqalaqeebisaTvis. "iseve, rogorc moqalaqeTa umravlesobas,
Tanamedrove demokratia, farTo gagebiT, romelTac sakmao ufleba aqvT sxvebis asarCe-
gulisxmobs arsebiTad sami, erTmaneTisagan vad, magram ar SeuZliaT sakuTari Tavis arCeva,
metnaklebad damoukidebeli princi pis xalxs, romelsac sxvisi mmarTvelobis gan-
Tanaarsebobas: xalxis nebis uzenaesoba /xe- sjis unari Seswevs, ar SeuZlia TavisiT
lisuflebis arCeviToba/, konstitucional- marTva". 2
izmi da pirovnebis uflebebi, liberalizmi. radgan sxvisi mmarTvelobis ganmsjel xalxs
demokratiuli legitimurobis gasaazreblad ar SeuZlia TavisiT marTva, amitom mas monar-
samive am princi ps ganmsazRvreli mniSvnelo- qze metad senati an sabWo esaWiroeba, romelic
ba aqvs. ganvixiloT, Tu ra igulisxmeba Ti- mas warmarTavs. magram imisTvis, rom xalxi
Toeul am princi pSi da rogor aisaxa isini am ukanasknelT endobodes, saWiroa TviTon
saqarTvelos 1995 wels miRebul konstituciaSi. asaxelebdes mis wevrebs da TviTonve irCevdes
maT uSualod an raime institutis meSveo-
biT. maSasadame, demokratiuli mmarTvelobis
xalxis nebis uzenaesoba
ZiriTadi maqsima isaa, rom xalxi Tanamdebo-
/xelisuflebis arCeviToba/
bis pirebs Tavad unda asaxelebdes. demokra-
demokratiul mmarTvelobaSi umaRlesi xe- tiaSi legitimurad ver CaiTvleba verc erTi
lisufleba ekuTvnis xalxs (demos - xalxi, saxelisuflebo instituti, romlis ufle-
1
S. l. monteskie - "kanonTa goni" gv. 37.
2
iqve, gv. 39.

100
bamosilebac, pirdapir an arapirdapir, ar lobiT organoebSi. es ukanaskneli, garkveul-
momdinareobs xalxis nebidan. wilad, is tradiciuli, zogaddemokratiuli
institutia, romelic iuridiulad saerTa-
Tavisufal saxelmwifoSi yoveli adamiani
SorisosamarTlebriv doneze karga xania
TviTon unda ganagebdes sakuTar Tavs, yovel
damkvidrebulia da Cveni qveynis konstituci-
moqalaqes unda hqondes xmis micemis ufleba
warmomadgenlis asarCevad. demokratiul iTac aris aRiarebuli. saxelmwifos marTva-
mmarTvelobaSi xalxis monawileoba unda Si moqalaqeTa monawileobis ufleba, Tavis
ganisazRvrebodes mxolod Tavis warmomad- mxriv, ukavSirdeba moqalaqis saarCevno ufle-
genelTa arCeviT. bebs. arCevnebi aris saarCevno uflebis mqone
pirTa mier xmis micemisa da am pirTa umrav-
saerTaSoriso samarTlebriv doneze aRiare- lesobis gadawyvetilebiT saxelmwifo da
buli demokratiis es fuZemdebluri princi- TviTmmarTvelobis adgilobrivi organoebis
pi - xalxis nebis uzenaesoba, xelisuflebis Camoyalibebis saSualeba.
arCeviToba - saqarTvelos 1995 wlis kon-
stituciis qvakuTxedia. xalxis nebis uzen- demokratiisaTvis Zalze mniSvnelovania dadg-
aesobis gamoxatulebaa konstituciis me-5 indes, Tu rogor, vis mier, visTvis da ra
muxli; igi miuTiTebs, rom saqarTveloSi mizniT unda iqnes micemuli xma. arCevnebi
saxelmwifo xelisuflebis wyaroa xalxi, aris saxelmwifos warmomadgenlobiTi or-
romelic Tavis Zalauflebas axorcielebs ganoebis Camoyalibebis yvelaze demokratiu-
referendumis, demokratiis sxva, uSualo li procedura, romlis meSveobiTac mosax-
formebisa da Tavis warmomadgenelTa meSveo- leobas saSualeba eZleva SearCios da war-
biT, cxadia, xalxSi saqarTvelos moqalaqee- momadgenlobiT organoSi wargzavnos Rirseuli
bi igulisxmeba. saqarTvelos konstituciis adamianebi, romlebic, Tavis mxriv, gamoxata-
74-e muxlis Tanaxmad, moqalaqeebs ara mx- ven xalxis nebas saxelmwifos umniSvnelov-
olod referendumSi monawileobis ufleba anesi sakiTxebis gadawyvetis procesSi. es
aqvT, aramed, aseve, kanoniT dadgenili wes- aris demokratiis fuZemdebluri princi pi,
iT, SeuZliaT moiTxovon misi Catareba. romlis Tanaxmadac, politikuri suvereni-
teti ekuTvnis erTobas - xalxs, xolo sax-
saxelmwifos marTvaSi moqalaqeTa monawile- elmwifo struqturebs maTi ufleba-mosile-
obis erT-erTi ufleba mocemulia konsti- ba delegirebuli aqvT am politikuri suve-
tuciis me-2 muxlis me-4 punqtSi, sadac renisagan - xalxisagan - pirdapiri an ara-
naTqvamia: "saqarTvelos moqalaqeebi adgilo- pirdapiri arCevnebis gziT. maSasadame, le-
brivi mniSvnelobis saqmeebs awesrigeben TviT- gitimurad ver CaiTvleba verc erTi sax-
mmarTvelobis meSveobiT saxelmwifos suve- elisuflebo instituti, romlis uflebam-
renitetis Seulaxavad". osileba pirdapir an arapirdapir ar mom-
saqarTvelos konstituciis 29-e muxlis dinareobs xalxis nebidan, rac, Tavis mxriv,
Tanaxmad, saqarTvelos yvela moqalaqes ufleba arCevnebis an referendumis gziT iyo gacxa-
aqvs daikavos nebismieri saxelmwifo Tanam- debuli. imis gaTvaliswinebiT, Tu romeli
deboba, Tu igi akmayofilebs kanonmdeblobiT organo airCeva, arCevnebi SeiZleba daiyos
d a dge n il m o Txo vnebs. demo kratiuli saparlamentod da saprezidentod. saqarT-
mmarTvelobis es norma yovel moqalaqes velosTvis cnobilia orive saxis arCevnebi.
utovebs Tavis samSoblosTvis samsaxuris
saxelmwifo organoebis CamoyalibebaSi monaw-
gawevis gonivrul imeds.
ileobis princi pebisa da pirobebis mixedviT,
amrigad, saqarTvelos konstituciiT ganmt- konstituciuri uflebiT ganasxvaveben aqti-
kicebuli saxalxo xelisuflebis princi pebi ur saarCevno uflebas (anu xmis micemis
xels uwyobs moqalaqeTa erTobliv monawi- uflebas saxelmwifo da TviTmmarTvelobis
leobas saxelmwifos marTvis saqmeSi. amis organoebSi monawileobis misaRebad, romel-
naTeli dadasturebaa iseTi umniSvnelovane- ic eniWeba saqarTvelos yvela moqalaqes 18
si politikuri ufleba, rogoricaa, moqala- wlis asakidan) anu piris uflebas Tavad
qis ufleba - airCios da Tavad iqnes arCeu- iqnes arCeuli saxelmwifo da adgilobrivi
li saxelmwifo xelisuflebis warmomadgen- TviTmmarTvelobis arCeviT organoebSi. kon-

101
stituciis 49-e muxlis me-2 punqtis Tanax- ma princi pebma unda ganapirobos arCevnebSi
mad, moqalaqe parlamentis wevrad SeiZleba mosaxleobis farTo masebis monawileobis
airCes 25 wlis asakidan. uzrunvelyofa. es aris sakuTriv demokratia
viwro gagebiT, romlis Tanaxmadac, poli-
warmomadgenlobiTi organoebis arCevnebi Sei-
tikuri suvereniteti ekuTvnis mTlianad
Zleba iyos: sayovelTao, nawilobrivi, mori-
xalxs, xolo saxelisuflebo struqturebs
gi, vadamdeli, damatebiTi da Sualeduri,
maTi uflebamosileba delegirebuli aqvT am
aseve, ganmeorebiTi. amomrCevels ufleba aqvs
politikuri suverenisagan (xalxisagan) pirda-
warmomadgenlobiTi organos Semadgenloba
piri an arapirdapiri arCevnebis gziT.
airCios pirdapir an iribad, anu mravalsafex-
uriani arCevnebis meSveobiT, rodesac arCevnebi
tardeba warmomadgenlobiTi organoebis an
konstitucionalizmi
saarCevno kolegiebis mier, romlebic, Tavis
mxriv, arCeuli arian xalxisagan. demokratiis meore ZiriTadi princi pi aris
konstitucionalizmi. igi cnobilia aseve "sa-
saqarTvelos konstituciis 49-e da 70-e
marTlebrivi saxelmwifos" (germ. Rechtstaat)
muxlebSi Camoyalibebulia demokratiuli
da "kanonis uzenaesobis" (ingl. Rule of law)
arCevnebis iseTi normebi, romelTa Tanaxma-
saxeliT. legitimuria ara ubralod iseTi
dac, saqarTveloSi arCevnebi tardeba say-
xelisufleba, romelic "xalxis nebas axor-
ovelTao, Tanaswori da pirdapiri saarCevno
cielebs, aramed iseTi, romelic amas iqms
uflebis safuZvelze, faruli kenWisyriT.
garkveul ZiriTad wesebTan - konstitucia-
kenWisyris dros arCevnebis CatarebisaTvis
sTan - SesabamisobaSi".
gankuTvnil SenobebSi dauSvebelia saarCevno
agitacia. sityva "konstitucia" etimologiurad niS-
navs Seqmnas, agebas, dadgenas. swored kon-
arCevnebis sayovelTaoba umniSvnelovanesi
stituciis miRebiT iqceva xalxi politikur
princi pia. igi uzrunvelyofs moqalaqeTa
subieqtad. xalxi, konstituciis gareSe, ad-
maqsimalurad srul, sayovelTao monawile-
amianTa erTobliobaa, romelsac saerTo aqvs
obas xelisuflebis arCevnebSi. Tanasworobis
ena, sarwmunoeba, teritoria da a.S. magram
princi pi avsebs da srulyofs arCevnebis say-
politikuri TvalsazrisiT, am saerTo niS-
ovelTaobas, gamoricxavs raime privilegiebs.
nebs araviTari relevantoba gaaCnia; aristo-
pirdapiri arCevnebis demokratiuli buneba
teles terminis Tanaxmad, aseTi xalxi mx-
gamoixateba imiT, rom arCevnebis aseTi wesis
olod "potenciaa" politikuri erTobisa.
dros amomrCevlebma zustad ician, vis irCeven
garkveuli wesebis, anu konstituciis miRe-
da visgan SeuZliaT moiTxovon angariSi. amom-
biT igi mkvidrdeba, anu konstruirdeba poli-
rCeveli piradad aZlevs xmas; dauSvebelia
tikur erTobad.
sxva piris nacvlad xmis micema. aseve, qarTuli
saarCevno sistemis umniSvnelovanesi princi pia Tanamedrove demokratiul saxelmwifos ar
faruli kenWisyra, romlis drosac amomrCeve- SeuZlia funqcionireba konstituciis gareSe;
li xmas aZlevs sxva pirisgan damoukide- swored es ukanaskneli warmoadgens demokra-
blad; faruli kenWisyra amomrCevelTa Tavis- tiuli mmarTvelobis dros Zalauflebis
ufali nebis gamoxatulebis garantiaa. ken- legitimurobis safuZvels, gansxvavebiT
Wisyris dros arCevnebisaTvis gankuTvnil ideologiuri reJimebisagan, sadac konsti-
SenobebSi dauSvebelia saarCevno agitacia. tuciasa da kanonTa sistemas meoradi Rire-
aseTi wesi uzrunvelyofs, rom amomrCevelma buleba eniWeba ideologiur aucileblobasTan
xma misces imas, visi arCevac mas surs, air- SedarebiT, romelsac gabatonebuli partia
Cios is, visac igi andobs Tavisi interesebis da misi lideri ganasaxiereben.
ganxorcielebas. konstitucionalizmis mTavari praqtikuli
zemoT aRniSnuli princi pebi sayovelTaod funqcia xelisuflebis SezRudva da reglamen-
aris aRiarebuli konstituciur doneze msof- taciaa. SezRudvis funqcias konstitucia
lios sxvadasxva mowinave demokratiul sax- ramdenime meTodiT axorcielebs. upirveles
elmwifoebSi. saqarTveloSic swored amgvar- yovlisa, is aSualebs urTierTobas xalxis

102
nebasa da konkretul saxelisuflebo stru- cielebs samive xelisuflebas: kanonebis Se-
qturebs Soris da amiT pirvelis SezRudvas qmnas, saxalxo gadawyvetilebaTa ganxor-
axorcielebs. nebismieri suverenisaTvis, Tun- cielebas da danaSaulTa da kerZo pirTa
dac xalxisaTvis, moqmedebis sruli Tavisu- uTanxmoebebis gasamarTlebas".5 '
flebis miniWeba despotiasa da ganukiTxaobas
saxelmwifo xelisuflebis ganawilebis auci-
niSnavs.
leblobaze jer kidev antikuri drois
garda amisa, konstitucia, ase vTqvaT, anaw- moazrovneebi miuTiTebdnen TavianT Txzule-
evrebs da erTmaneTiT awonasworebs (amerikul bebSi. kerZod, eseni iyvnen platoni ("saxelm-
variantSi "Sekaveba-gawonasworebis" checks and wifo", "kanonebi"), aristotele ("politika"),
balances sistema) xelisuflebis struqtureb- polibiosi ("istoria"). xelisuflebis ganaw-
sac, raTa minimumamde Semcirdes Zalaufleb- ilebis TvalsazrisiT, Cinebuli institutebi
is borotad gamoyenebis Sansi. saukuneTa hqonda romis respublikas. xelisuflebis
gamocdileba gviCvenebs, rom Zalauflebis mqone ganawilebis princi ps did mniSvnelobas ani-
nebismieri adamiani midrekilia misi borotad Webdnen Sua saukuneebis iseTi didi warmo-
gamoyenebisaken. imisaTvis, rom veravin SeZ- madgenlebi, rogorebic iyvnen: marsel padue-
los Zalauflebis borotad gamoyeneba, li, Toma aqvineli, mogvianebiT, burJuaziis
"saWiroa TviT saganTa iseTi wyoba, rom Za- ganmaTavisuflebeli brZolis periodSi ni-
lauflebas Zalaufleba aokebdes".3 koloz kuzaneli, samuel pufendorfi, jon
yovel saxelmwifoSi realurad arsebobs sami loki. magram klasikuri saxiT saxelmwifo
saxis xelisufleba: sakanonmdeblo, aRmas- xelisuflebis ganawilebis princi pi - rogorc
rulebeli da sasamarTlo. rodesac erT samarTlis uzenaesobisa da adamianis, rogorc
pirovnebaSi an erT magistraturaSi gaerTianeb- sazogadoebis wevris politikuri Tavisuflebis
ulia sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xe- winapiroba - Camoayaliba S.l. monteskiem.
lisufleba, Tavisufleba ukiduresad izRude- avtoris azriT, saxelmwifoSi politikuri
ba, radgan yovelTvis arsebobs imis saSiS- Tavisufleba miiRweva mxolod im SemTxveva-
roeba, rom monarqma an senatorma Seqmnas Si, rodesac sakanonmdeblo, aRmasrulebeli
tiranuli kanonebi imisTvis, rom isini ti- da sasamarTlo xelisufleba ganawilebuli
ranulad ganaxorcielos. aris sxvadasxva uwyebas Soris. maSasadame,
Tu saxelmwifo wyobas Tavis uSualo miznad
politikuri Tavisufleba im SemTxvevaSic ar politikuri Tavisufleba aqvs, misi sawyise-
gvaqvs, roca sasamarTlo xelisufleba gan-
bi unda emyarebodes xelisuflebis ganaw-
calkevebuli ar aris sakanonmdeblo da aR-
ilebis aRniSnul princi ps.
masrulebeli xelisuflebisagan. Tu igi gaer-
Tianebuli iqneba sakanonmdeblo xelisufle- xelisuflebis ganawilebis princi pi mravali
basTan, maSin misi Zalaufleba moqalaqeTa qveynis konstituciam gaiTavisa. igi met-nak-
sicocxlisa da Tavisuflebis mimarT TviT- lebad srulad da Tanmimdevrulad aisaxa
neburi iqneba, radgan mosamarTle TviTonve jer kidev 1787 wlis a.S.S.-is konstitucia-
xdeba kanonmdebeli; Tu es xelisufleba gaer- Si. es princi pi sxva mraval qveyanaSi /sa-
Tianebuli iqneba aRmasrulebel xelisufle- frangeTi, italia da a.S.S./ damkvidrda; Tum-
basTan, mosamarTles SesaZlebloba eqneba ca misi realizaciis konkretuli formebi
gaxdes mCagvreli. zogadad, "saxelmwifos sakmaod mravalferovania. aRsaniSnavia is
WeSmariti funqcia mosamarTleTa daniSvnaa faqtic, rom xelisuflebaTa ganawilebis
da ara mosamarTleoba".4 princi pi garkveulwilad saqarTvelos 1921
didi frangi ganmanaTleblis, S. l. monteskies wlis konstituciaSic SeiniSneboda, Tumca
azriT, "yvelaferi waxdeba, Tu erTi adami- ar iyo pirdapir aRiarebuli.
ani, an mTavarTa da keTilSobilTa erTi ko- xelisuflebaTa ganawileba demokratiuli
rpusi, an xalxis erTi korpusi ganaxor- konstitucionalizmis erT-erTi fuZemdebluri
3
S. monteskie, "kanonTa goni” gv. 181.
4
iqve, gv. 183.
5
iqve, gv. 196.

103
princi pia, romlis Tanaxmadac erTiani sax- konstituciis Tanaxmad, xelisuflebaTa ga-
elmwifo xelisufleba ganawilebulia erT- nawileba niSnavs ara mxolod xelisuflebis
maneTisgan damoukidebel sakanonmdeblo, aR- demonopolizacias, aramed, aseve, realur,
masrulebel da sasamarTlo xelisuflebas namdvil gawonasworebas, romlis drosac am
Soris da samarTlis uzenaesobisa da adami- sami xelisuflebidan arc erTs SeuZlia Se-
anis Tavisufali ganviTarebis winapirobas laxos an daiqvemdebaros sxva da iZulebu-
warmoadgens. Tavisuflebis uzrunvelsayofad lia urTierTgagebisa da urTierTTanamSrom-
aseve aucilebelia, rom romelime maTganma lobis CarCoebSi imoqmedos.
ar miiRos gabatonebuli mdgomareoba meo-
Tanamedrove pirobebSi, saqarTveloSi axali
reze; TiToeuli am xelisuflebis damoukide-
konstituciuri wyobis damkvidrebis proces-
bloba unda iyos garantirebuli.
Si, uaRresad didi mniSvneloba eniWeba xe-
faqtobrivad, uflebamosilebaTa ganawileba lisuflebaTa ganawilebis princi ps.
ufro metia, vidre es SeiZleba erTi Sexed- demokratiis es fuZemdebluri princi pi axa-
viT Candes. li qarTuli konstituciis mniSvnelovani
monapovaria. misi mizania ar dauSvas erTi
xelisuflebaTa ganawilebisas mTavaria ara
romelime xelisuflebis gandideba, sazoga-
is, rom xelisufleba ganawilebulia an is,
doebaSi avtoritaruli da diqtatoruli
rom xelisuflebas axorcielebs sxvadasxva
reJimis damkvidreba, aseve, urTierTkavSirisa
organo, aramed is, rom TiToeuli am xe-
da gawonasworebis princi pze dayrdnobiT,
lisuflebis mflobeli Tanasworia Tavisi
saxelmwifo mmarTvelobaSi SesaZlo Secdome-
kompetenciis farglebSi, e.i. isini sruliad
bis minimumamde dayvana, gadamwyveti sakiTxe-
damoukidebeli arian da erTmaneTis mimarT
bisadmi calmxrivi midgomis dauSvebloba. am
angariSvaldebuli ar arian, Tumca mWidro
princi pis mizania saxelmwifos yvela stru-
urTierTkavSirSi imyofebian. politikuri
qturis racionaluri da optimaluri qmede-
korpusis Zalis, anu aRmasrulebeli xelisu-
bis Sedegad saxelmwifos marTvis meqanizmis
flebisa da politikuri korpusis nebis, anu
efeqtianobis amaRleba.
sakanonmdeblo xelisuflebis daxmarebis
gareSe araferi xdeba an ar unda xdebodes.6 saqarTvelos 1995 wlis konstituciis me-5
maSasadame, arc erT maTgans SeuZlia meoris muxlis me-4 punqtSi miTiTebulia:
gareSe gaakeTos rame. amitom "xelisuflebe- “saqarTveloSi saxelmwifo xelisufleba
bi iZulebulni iqnebian imoqmedon da es auci- xorcieldeba xelisuflebis danawilebis
lebloba aiZulebT maT imoqmedon SeTanxme- princi pze dayrdnobiT”. es niSnavs, rom sax-
bulad".7 amis safuZveli ki maTive urTierT- elmwifo xelisufleba iyofa sakanonmdeblo,
kavSirebisa da wonasworobis dacvis meqanizmis aRmasrulebel da sasamarTlo xelisuflebe-
amoqmedeba gaxlavT, romelic uzrunvelyofs bad, romelTa ganmaxorcielebeli organoebi
Tavisuflebisa da saxelmwifos marTvis e.w. TavianT uflebamosilebebs damoukideblad
"pluralisturi" ideis cxovrebaSi gatarebas. asruleben. konstituciis 3-5 TavebSi
mocemulia TiToeuli am xelisuflebis war-
xelisuflebaTa ganawilebis bunebis gaTval-
momadgeneli organos saqmianobisaTvis damax-
iswinebiT, SeiZleba davaskvnaT, rom iqmneba
asiaTebeli Taviseburebebi da ZiriTadi princ-
saxelmwifo xelisuflebis iseTi organiza-
i pebi. Sesabamisad, maT ara aqvT ufleba gas-
cia, romelic gulisxmobs institucionali-
cdnen TavianTi uflebamosilebis zRvrebs.
zebuli organoebis sistemis sawyisebs aSkarad
gansazRvruli struqturul-funqciuri niS- konstituciis me-5 muxlis me-4 punqtis normaSi
nebiTa da absoluturi avtonomiuri moqmede- Cadebulia saxelmwifo mmarTvelobis siste-
bis sazRvrebiT. aq mTavaria is, rom isini maSi xelisuflebis ganawilebis princi pis
warmoadgenen sxvadasxva xelisuflebas, garantia, magram misi uzrunvelyofis xarisxi
romelTa Soris urTierTkavSiri agebulia damokidebulia im axal institutze, romel-
wonasworobis Teoriis sawyisebze. ic sakonstitucio sasamarTlos saxiT
6
S. monteskie, “kanonTa goni” gv. 196.
7
iqve, gv. 190.

104
damkvidrda da im meqanizmze, romelsac iTval- baSi an kidev usafrTxoebis rwmenaSi”.9
iswinebs misi uflebamosileba.
Tavisufleba, ZiriTadad, aris is, rom adami-
amrigad, xelisuflebaTa ganawileba aris iseTi ani ar aiZulo moimoqmedos iseTi ram, rasac
moqmedi meqanizmi, romelic aRwevs sxvadasx- kanoni ar iTvaliswinebs. es ki SesaZlebelia
va saxelmwifo struqturis erTianobas, SeT- mxolod im pirobiT, Tu adamianebs samoqalaqo
anxmebisa da specialuri samarTlebrivi pro- kanonebi ganageben. maSasadame, Tavisufleba
cedurebis urTulesi procesis safuZvelze, imis keTebis uflebaa, rac kanoniT dasaSve-
romelic gaTvaliswinebulia konfliqturi bia. sadac Zalaufleba kanons ar emorCile-
mdgomareobis SemTxvevebSic. ba, iq pirovnebis uflebaTa dacvis Sansebi
mcirea. “Tu moqalaqes SeuZlia akeTos is,
liberalizmi rasac kanonebi krZalaven, maSin mas aRar eqneba
zemoaRniSnuli ori princi pis – arCeviToba Tavisufleba, radgan igive SesaZlebloba
da konstitucionalizmi – ganxorcieleba sxvebsac eqnebaT”.10
SeiZleba TavisTavad sakmarisi ar aRmoCndes demokratiaSi formalobaTa raodenoba izrdeba
demokratiuli mmarTvelobis legitimurobi- moqalaqeTa Tavisuflebis, qonebis, sicocx-
saTvis, Tu ar arsebobs pirovnebis Tavisu- lis, Rirsebis zrdis Sesabamisad. demokra-
flebis, Rirsebisa da Tanasworobis dacvis tiuli mmarTvelobisas saxelmwifo wyobis
garantiebic. aRniSnul RirebulebaTa garkveu- buneba moiTxovs, rom mosamarTleebi zustad
li normebis dacvis gareSe demokratiuli icavdnen kanonis teqsts. demokratiul sax-
sistema legitimurad ver CaiTvleba. elmwifoebSi yvela Tanasworia. aqedan gamom-
safrangeTis 1789 wlis adamianisa da mo- dinare, nebismieri moqalaqis mimarT ar Sei-
qalaqis uflebaTa deklaraciis 26-e muxli Zleba kanonis borotad gamoyeneba, roca saqme
aRiarebs, rom nebismier sazogadoebaSi, romel- exeba mis qonebas, mis Rirsebas an mis sic-
Sic ar aris uzrunvelyofili uflebaTa ganx- ocxles.
orcieleba da ar aris gaazrebuli xelisu- 1789 wlis uflebaTa deklaraciaSi naTqvamia,
flebis ganawilebis princi pi, ar gaaCnia kon- rom adamianebi Tavisufali da Tanaswori arian
stitucia. cxadia, aq igulisxmeba demokra- TavianT uflebebSi. kanoni yvelasaTvis erTi
tiuli konstituciuri marTlwesrigi. unda iyos, icavs igi Tu sjis. kanonis winaSe
amrigad, demokratiis mesame arsebiTi princi- yvela moqalaqe Tanasworia. deklaraciiT
pi aris liberalizmi, anu pirovnebis Tavisu- gamocxadebuli moqalaqeTa Tanasworuflebi-
flebis, Rirsebisa da Tanasworobis aRiareba anoba Semdgom sxvadasxva formiT aisaxa sx-
privilegirebul Rirebulebad. Tavisufleba vadasxva qveynis konstituciaSi. swored ami-
adamianis bunebidan momdinareobs, `Tavisu- tom damkvidrda demokratiuli saxelmwifoebis
flebaze uaris Tqma sakuTar adamianur Rirse- konstituciebSi mZlavri aqcenti adamianis
baze, adamianur uflebebze, TviT movaleobe- upiratesobis Sesaxeb saxelmwifos winaSe.
bze uaris Tqmis tolfasia~.8 saxelmwifoSi adamianis mdgomareoba, pirvel
Tavisufleba is sityvaa, romelic yvelaze rigSi, damokidebulia imaze, Tu rogor
metad axdens STabeWdilebas adamianis gonebaze. zrunavs kanonmdebeli masze, rogor samarT-
Cveulebriv, Tavisuflebas demokratiul lebriv safuZvelze amkvidrebs mas; meore
mmarTvelobasTan aigiveben. saxelmwifo wy- rigSi, - imaze, Tu rogor zrunavs aRmas-
obasTan mimarTebiT Tavisuflebas sami xe- rulebeli xelisufleba mis keTildReobaze;
lisuflebis (sakanonmdeblo, aRmasrulebeli mesame rigSi, - imaze, Tu rogor aris dacu-
da sasamarTlo) garkveuli ganawileba qmnis; li konstituciuri garantiebi sakonstitu-
moqalaqesTan mimarTebaSi ki, monteskies Tanax- cio sasamarTlo organoebisa da saxalxo
mad, “Tavisufleba mdgomareobs usafrTxoe- damcvelis institutis zedamxedvelobiT.

8
J.J. ruso, “sazogadoebrivi xelSekruleba” gv. 15.
9
S. monteskie, “kanonTa goni” 213.
10
iqve, gv. 180.

105
Cvens droSi, moqalaqeTa uflebebisa da Tavisu- bulebas adamianisa da moqalaqis uflebebisa
flebis dacvis samarTlebriv saSualebebs da Tavisuflebebis uzrunvelsayofad; swored
warmoadgenen konstituciuri garantiebi, e.i. saxelmwifo unda iyos maTi dacvisa da re-
im xerxebisa da meTodebis erToblioba, rom- alizaciis umTavresi garanti.
lebic gaTvaliswinebulia konstituciuri
saerTaSoriso samarTlis sayovelTaod aRi-
normebiT. saxelmwifos suverenuli xelisu-
arebuli princi pebisa da normebis Sesabamis-
fleba moqalaqeebze vrceldeba rogorc im
ad, saqarTvelos konstitucia calsaxad aRi-
saxelmwifos teritoriaze, romlis moqalaqe-
arebs saqarTvelos moqalaqeTa Tanasworobas
caa piri, ise mis farglebs gareT. individs
socialur, ekonomikur, kulturul da poli-
ufleba aqvs moiTxovos Tavisi uflebebisa
tikur cxovrebaSi; rac gulisxmobs kanonisa
da kanonieri interesebis dacva im saxelmwi-
da qveynis administraciis winaSe Tanasworobas,
fosagan, romlis moqalaqec is aris.
gadasaxadebis winaSe Tanasworobas, uflebe-
sazogadoebrivi keTildReoba yovelTvis bisa da Tavisuflebebis gamoyenebis Tanas-
moiTxovs, rom TiToeuli adamiani ucvle- worobas.
lad inarCunebdes samoqalaqo kanonebiT mini-
adamianis, rogorc umaRlesi Rirebulebis,
Webul sakuTrebas. sakmarisia magistraturam
uflebebsa da Tavisuflebebs exeba saqarTve-
aiZulos kerZo piri gayidos Tavisi memkvi-
los 1995 wlis konstituciis meore Tavi -
dreoba, rom man amiT kerZo pirs CamoarTvas
“saqarTvelos moqalaqeoba, adamianis ZiriTa-
samoqalaqo kanonmdeblobiT miniWebuli is didi
di uflebani da Tavisuflebani”, romelSic
privilegia, romlis Tanaxmadac, aravis aqvs
Camoyalibebulia demokratiuli mmarTvelo-
ufleba aiZulos kerZo piri gaasxvisos sak-
bis fuZemdebluri debulebebi. aRniSnuli Tavi
uTari qoneba. samoqalaqo kodeqsis meSveobiT
moicavs mniSvnelovan normebsa da miTiTe-
moqalaqes SeuZlia daicvas Tavisi qoneba da
bebs, romlebic uzenaesi kanoniT garantire-
sicocxle nebismieri sxva moqalaqis winaSe.
buli ZiriTadi uflebebisa da Tavisuflebe-
amrigad, Tanasworuflebianoba, pirovnebis bis erTobliobas warmoaCenen. es konstituciis
xelSeuxebloba, politikuri Tavisuflebebi yvelaze vrceli Tavia da masSi gaerTianebu-
da socialur-ekonomikuri uflebebi konsti- lia 36 muxli. saerTod, Cvens konstitucia-
tuciuri garantiebis erT mTlian nakrebs Si, pirovnebis statusTan dakavSirebiT
warmoadgenen. Sesabamisad, erTi konkretuli mocemulia samocamde muxli. aRniSnuli kon-
uflebis an garkveuli Tavisuflebis ganux- stituciuri normebis mizania axali mentali-
orcieleblobis SemTxvevaSi seriozuli sa- tetis mqone adamianis formireba.
frTxis qveS dgeba mTlianad uflebebisa da
adamianis uflebaTa sistemis mTlianoba, gan-
Tavisuflebis institutebi.
pirobebuli aris Tanasworobisa da social-
maSasadame, saxelmwifosa da pirovnebas Soris uri princi pebis erTianobiT. amis Taobaze
urTierTkavSiris xasiaTi da buneba mimdinare me-14 muxlSi sakmaod tevadi normaa Camoy-
procesebis aSkara gamoxatulebaa. rac ufro alibebuli. me-19 muxli akanonebs sityvis,
demokratiulia saxelmwifo, miT ufro maRa- azris, sindisis, aRmsareblobisa da rwmenis
lia am urTierTobaTa Sefasebis kriteriumi. Tavisuflebas; me-20 muxli ki icavs adami-
saqarTveloSi sazogadoebrivi da saxelmwi- anis piradi cxovrebis xelSeuxeblobas.
foebrivi demokratizaciis procesma dadebi-
adamianisadmi gansakuTrebuli zrunvis das-
Ti gavlena moaxdina moqalaqeTa konstituci-
turia me-15, me-17, me-18 muxlebi, romelTa
uri uflebebisa da Tavisuflebebis gafar-
Tanaxmadac, adamianis sicocxle, misi Tavisu-
Toebasa da maTi garantiebis ganmtkicebaze,
fleba, pativi da Rirseba xelSeuvalia. kanoni
rac saTanadod Camoyalibda 1995 wlis
garkveul farglebSi icavs yovelive maTgans.
saqarTvelos konstituciaSi.
konstituciiT dadgenilia adamianis, dakave-
qarTul konstituciaSi adamianisa da xelisu- buli piris sasamarTlosadmi wardgenis, eWvmi-
flebis urTierToba ganixileba im WrilSi, tanilis dakavebis da braldebulis winaswari
rasac “xelisufleba-adamianisaTvis” eTqmis. patimrobis zRvruli normebi, romelTa dar-
konstitucia akanonebs saxelmwifos valde- Rveva isjeba kanoniT, xolo ukanonod dakave-

106
bul an dapatimrebul pirs kompensaciis miRebis 5 wlis vadiT saqarTvelos parlamentis sruli
ufleba aqvs. me-40 muxlis Tanaxmad, adami- Semadgenlobis umravlesobiT. saxalxo dam-
ani udanaSaulod iTvleba, vidre ar damt- cvels evaleba regularuli angariSgeba par-
kicdeba misi damnaSaveoba dadgenili wesiTa lamentis winaSe. konstituciis 43-e muxlis
da kanonier ZalaSi Sesuli sasamarTlos me-2 punqtiT, saxalxo damcvelis saqmiano-
gamamtyunebeli ganaCeniT. konstituciiT aseve bisaTvis dabrkolebaTa Seqmna isjeba kanoniT.
gaTvaliswinebulia: sakuTari pirovnebis Tavis-
amrigad, demokratiis ZiriTad elementad mainc
ufali ganviTarebis ufleba; ufleba daika-
xalxis nebis politikur suverenad gamocx-
vos nebismieri saxelmwifo Tanamdeboba, Tu
adeba, praqtikulad ki xelisuflebis arCevi-
igi akmayofilebs kanonmdeblobiT dadgenil
Toba miiCneva. axalgazrda da naklebad gan-
moTxovnebs; ganaTlebis miRebisa da misi formis
viTarebul demokratiul saxelmwifoebSi
arCevis ufleba; ojaxis, dedaTa da bavSvTa
demokratia, ufro xSirad gaigivebulia
uflebebis dacva; ufleba Tavisuflad mi-
arCeviTobasTan, radgan es ukanaskneli
iRos da gaavrcelos informacia.
demokratiis yvelaze TvalsaCino niSans war-
ama Tu im qveynis konstituciis demokratiu- moadgens. amitom demokratiuli mmarTvelo-
lobis donis Sefasebis kriteriumTa Soris bis damamkvidrebel qveynebSi saerTaSoriso
erT-erTi umTavresi aris is, Tu rogor mzrun- sazogadoebriobis mTeli Zalisxmeva, upirve-
velobas iCens igi ucxoelebisa da moqalaqeobis lesad, swored arCevnebis Catarebazea mima-
armqone pirTa mimarT. am mxrivac, Cveni qvey- rTuli. politikuri reJimi, romelSic xe-
ana stumarTmoyvareobis saukunovan tradi- lisuflebis arCeviToba xorcieldeba – Tun-
cias sakanonmdeblo doneze amkvidrebs. dac kanonis uzenaesobisa da liberaluri
saqarTvelos konstitucia (muxli 22, 27, Rirebulebebis dacvis gareSe – mainc demokra-
47, 35) mis teritoriaze mcxovreb ucxoeT- tiad miiCneva.
is qveynis moqalaqeebsa da moqalaqeobis arm-
konstitucionalizmi gaigivebulia wesrigTan,
qone pirebs konstituciur moTxovnaTa Ses-
stabilurobasa da mdgradobasTan. mis gareSe
rulebisTvis, pasuxis moTxovnis Tvalsazrisi-
ar SeiZleba arsebobdes imis garantia, rom
Tac, saqarTvelos moqalaqeebTan Tanabar
demokratiuli princi pebi damyardeba. konsti-
pirobebSi ayenebs. 44-e muxlis I punqtSi
tucionalizmisa da liberaluri Rirebule-
aRniSnulia, rom saqarTveloSi mcxovrebi
bebis damkvidreba, xSir SemTxvevaSi, Rrma
yoveli piri valdebulia asrulebdes saqarTve-
kulturul cvlilebebs iTxovs, rasac Tao-
los konstituciisa da kanonmdeblobis moTx-
baTa cvla sWirdeba, maSin rodesac arCevneb-
ovnebs.
is Catareba saerTaSoriso damkvirveblebis
moqalaqeTa uflebebisa da Tavisuflebis monawileobiT erTjeradi aqtia. kanonis uze-
dacvis mizniT, konstituciis 43-e muxliT naesobisa da wesrigisadmi pativiscema Znelad
saqarTveloSi Camoyalibda sruliad axali, idgams fesvs im sazogadoebaSi, sadac pativs
ombudsmenis, anu saqarTvelos saxalxo dam- ar scemen individs, pirovnebas.
cvelis instituti.
demokratiuli mmarTvelobis damyareba aseve
1996 wlis 16 maiss saqarTvelos parlament- iTxovs garkveul Zalisxmevas. misi damkvi-
ma miiRo kanoni “saqarTvelos saxalxo dam- drebisaTvis ar aris sakmarisi mxolod
cvelis Sesaxeb”. misi ZiriTadi funqciaa demokratiis ZiriTadi princi pebis upirate-
pirovnebis dacva xelisuflebis aRmasrule- sobis aRiareba, mmarTvelobis sxva princi-
beli organoebisa da saxelmwifo moxeleebis pebTan SedarebiT. WeSmariti demokratiis
mier administraciuli uflebamosilebis ara- dasamkvidreblad, xalxs, anu politikur
marTlzomieri da borotad gamoyenebis SemTx- erTobas esaWiroeba, erTi mxriv, saTanado
vevisagan. igi saqmeSi ereva maSin, roca kano- unari, romelic yalibdeba garkveuli social-
ni irRveva. misi ganxilvis sagania moqalaqis uri, ekonomikuri, kulturuli, sagareo-poli-
urTierToba saxelmwifo organoebTan, sazoga- tikuri viTarebis bazaze, xolo, meore mxriv,
doebriv organizaciebTan da ara samoqalaqo demokratiuli mmarTvelobis swavla praqtiku-
urTierTobis davebi. saxalxo damcveli airCeva li gamocdilebis miRebis procesSi.

107
ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ×ÏÒÌÄÁÉ,
ÒÄÓÐÖÁËÉÊÀ, ÒÏÂÏÒÝ ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ×ÏÒÌÉÓ
ÍÀÉÒÓÀáÄÏÁÀ, ÈÀÍÀÌÄÃÒÏÅÄ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏ ÃÀ ÌÉÓÉ
ÓÀÌÏÌÀÅËÏ ÐÄÒÓÐÄØÔÉÅÄÁÉ
ÉÌÄÃÏ ÀÒãÄÅÀÍÉÞÄ

saxelmwifos forma da mTlianad saxelmwifosTan (saxelmwifos ter-


mmarTvelobis formebi itoriuli mowyobis forma), ra xerxebiTa
da meTodebiT xorcieldeba xelisufleba
upirveles yovlisa, Sesavlis saxiT unda
saxelmwifoSi (politikuri reJimis forma),
aRvniSnoT, rom uSualod publikaciis Ziri-
dabolos, rogoria faqtobrivi urTierToba
Tadi Temis ganxilvamde mizanSewonili iqneba
saxelmwifo xelisuflebis umaRles orga-
ganvixiloT saxelmwifos formis institut-
noebs Soris, vinaidan zogjer igi gansxvave-
isa da am institutSi mmarTvelobis formis
bulia konstituciaSi mocemuli modelisa-
adgilis gansazRvra, radgan ufro sruly-
ofilad iqnes gaazrebuli, Tu ras niSnavs, gan (saxelmwifo reJimis forma).*
zogadad, mmarTvelobis forma da, ra Tqma saxelmwifoebi SeiZleba iyvnen respublikuri
unda, misi erT_erTi nairsaxeoba - respub- an monarqiuli formis matarebelni (arse-
lika, rac, saboloo jamSi, garkveuli zog- boben saxelmwifoebi, romelTa mmarTvelobis
adi Teoriuli Sesavlis Semdgom, gagviad- formebi Seicaven rogorc respublikuri, ise
vilebs Tanamedrove saqarTvelos mdgomareo- monarqiuli mmarTvelobis formis niSnebs,
bis garkvevas da misi samomavlo perspeqtive- amaze ufro vrclad mogaxsenebT Semdgom).
bis ganxilvas. teritoriuli mowyobis mixedviT saxelmwifo
saxelmwifos forma aris saxelmwifo samarT- SeiZleba iyos unitaruli, federaciuli an
lis kompleqsuri zeinstituti, romelic regionaluri, politikuri reJimis mixedviT
Tavis TavSi oTx sxvadasxva damoukidebel ki - demokratiuli, avtoritaruli, total-
qveinstituts moicavs, romlebic erToblioba- itaruli da sxva.
Si Tavs iyrian saxelmwifos formis cnebis zemoaRniSnulidan gamomdinare, Cndeba
qveS. esenia: mmarTvelobis, saxelmwifos ter- logikuri kiTxva imis Taobaze, Tu ratom
itoriuli mowyobis, politikuri da saxelm- aris, rom erTi saxelmwifo respublikuri,
wifo reJimis formis institutebi. Ee.i. mi- xolo meore - monarqiuli mmarTvelobis
uxedavad imisa, rom aq saqme gvaqvs formas- formisaa, erTi saxelmwifo federaciulia,
Tan, igi, saboloo jamSi, uTiTebs saxelmwi- xolo meore unitaruli da a.S., e.i. ratom
fos Sinagan, Sinaarsobriv niSnebze, kerZod aris, rom saxelmwifoebs sxvadasxva formebi
imaze, Tu vis mier xorcieldeba saxelmwifo aqvT. amis mizezi sxvadasxvaa, kerZod: poli-
xelisufleba, rogor xdeba saxelmwifo xe- tikuri, ekonomikuri, socialuri da sxva saxis
lisuflebis umaRlesi organoebis formireba faqtorebi, romelTa farglebSi moiazreba
(mmarTvelobis forma), rogoria saxelmwi- saxelmwifos aRmocenebisa da Camoyalibebis
fos gansazRvrul teritoriaze mosaxleo- pirobebi, istoriuli da erovnuli tradiciebi,
bis gaerTianebis wesi, misi urTierTkavSiri mosaxleobis kulturuli ganviTarebis done,
saxelmwifos sxva teritoriul nawilebsa da saerTaSoriso viTareba da sxva. amis dasa-
* zogierTi mecnieri, mag. v.e. Cirkini, erTmaneTisagan ar ganasxvavebs politikuri da saxelmwifo reJimis
cnebebs, xolo mecnierTa garkveuli nawili, mag. b.a. straSuni, erTmaneTisagan mijnavs maT da saxelmwifo
reJims ufro didi, politikuri reJimis cnebis Semadgenlad Tvlis.

108
dastureblad SeiZleba moviyvanoT inglisisa berZneTSi moxda samxedro gadatrialeba,
da safrangeTis Sedarebis magaliTi, im Tval- damyarda diqtatura da samxedroebma mefe
sazrisiT, rom burJuaziuli revoluciis konstantine xelisuflebas CamoaSores (es
mimdinareobis periodSi inglisis burJuazia periodi cnobilia, rogorc `polkovnikebis
ar iyo iseTi mkacri da radikaluri, rogoric diqtatura~), SeiZleba moxdes piriqiTac,
safrangeTis burJuazia feodalizmTan brZo- magaliTad, 1975 wels gardaicvala espaneT-
laSi. aman gamoiwvia is, rom inglisSi bur- Si diqtatori franko da 1978 wlis konsti-
Juazia feodalebTan garkveul daTmobebze tuciis safuZvelze aRdgenil iqna monarqia.
wavida, rac gamoixata inglisSi konstituci- Ee.i., rogorc davinaxeT, politikuri reJi-
uri monarqiis damyarebaSi, xolo safrangeT- mis Secvlam erT SemTxvevaSi gamoiwvia monar-
Si moxda feodalizmis sruli ganadgureba qiis Secvla respublikiT, xolo meore SemTx-
da safrangeTis burJuaziam Tavisi politikuri vevaSi ki piriqiT (magram aqve unda aRiniS-
batonoba respublikuri mmarTvelobis for- nos, rom espaneTs yovelTvis hqonda miswrafeba
maSi gamoxata. monarqiisaken da espaneTis saxelmwifos is-
toriaSi sul ori respublika arsebobda
saxelmwifos formaze ar SeiZleba gavlena mokle droiTi periodebiT, pirveli 1873-1875
ar moaxdinos qveynis mosaxleobis eTnikurma wlebSi da meore 1931-1939 wlebSi)1 .
Semadgenlobam, vinaidan mravalenovan saxelm-
wifoSi sxvadasxva erebis miswrafebam, hqon- zogierT SemTxvevaSi politikuri reJimis
deT TavianTi saxelmwifoebrivi warmonaqmne- cvalebadobam SeiZleba gamoiwvios terito-
bi, SeiZleba migviyvanos iqamde, rom terito- riuli mowyobis formis Secvlac, magali-
riuli mowyobis mixedviT saxelmwifo fed- Tad, nigeriaSi, ramdenime samxedro gadatri-
eraciuli gaxdes. alebis Semdeg, mcdeloba imisa, rom nigeria
gadaeqciaT unitarul saxelmwifod, dasrulda
saxelmwifos formaze gavlenas axdens agreTve samoqalaqo omiT 60-iani wlebis dasasruls.
qveynis istoriuli ganviTarebis tradiciebi,
ase magaliTad, germania, wesisamebr, unitaruli aqve unda aRiniSnos, rom termini "saxelmwi-
unda yofiliyo (erovnuli Semadgenlobis fos forma“, doqtrinaluri (samecniero)
TvalsazrisiT), magram igi federaciulia, es warmoSobisaa. igi ufro samecniero katego-
SeiZleba aixsnas am qveynis istoriuli gan- riaa, vidre sakanonmdeblo, magram axali
tendenciebis safuZvelze igi samarTlebrivi
viTarebis tradiciebis gamoZaxiliT, radgan
regulirebis sferoSi moeqca, anu doqtri-
germania saukuneebis ganmavlobaSi daqucma-
naluri cneba gadaiqca praqtikul sakanonm-
cebuli iyo patar-patara germanul saxelm-
deblo cnebad. amis naTelsayofad unda aRvniS-
wifoebad.
noT TurqeTis 1982 wlis konstitucia, sal-
saxelmwifos formaze did gavlenas axdens vadoris 1983 wlis konstitucia da eTiopi-
misi aRmocenebisa da Camoyalibebis pirobebi, is 1987 wlis konstitucia, sadac arsebobs
magaliTad, belgia, rogorc yvelasaTvis cno- Tavebi `saxelmwifos formis~ saxelwodebiT.2
bilia, vaterloos brZolis Semdeg napoleo-
aSkaraa, rom saxelmwifos formis sakiTxs
nis damarcxebis Sedegad Seiqmna holandiuri
ara marto Teoriuli, aramed praqtikuli
da franguli provinciebisagan da amitom
mniSvnelobac aqvs, radgan imaze, Tu rogor
bunebrivia, rom Taviseburia misi erovnuli
aris organizebuli da realizebuli saxelm-
Semadgenloba da saxelmwifos formac. wifo xelisufleba, damokidebulia saxelm-
aseve SeiZleba daisvas kiTxva imis Sesaxeb, wifos xelmZRvanelobis efeqturoba, mmarTve-
SeiZleba Tu ara saxelmwifos erTi rome- lobis qmedunarianoba, mTavrobis prestiJi
lime formaluri maxasiaTeblis Secvlam gam- da stabiluroba, kanonierebisa da marTlwe-
oiwvios saxelmwifos formis romelime sxva srigis mdgomareoba qveyanaSi da a.S. am mok-
Semadgenlis Sinaarsis cvlileba? SeiZleba le CamonaTvalidanac Cans, Tu ra didi mniS-
da amis magaliTebi Semdegia: 1967 wels sa- vneloba aqvs saxelmwifos formis sakiTxs.
1
Â.Â. Ìàêëàêîâ. Êîíñòèòóöèè çàðóáåæíûõ ãîñóäàðñòâ., Ìîñêâà 1999 ã. Ñòð.283.
2
Â.Å. ×èðêèí. Êîíñòèòóöèîííîå ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1997 ã. Ñòð.136.

109
mmarTvelobis forma: ar Sevcdebi Tu vityvi, sac getyviT, es araRiarebuli realobacaa.
rom mmarTvelobis forma wamyvani da mniS- saqarTvelos magaliTze Tu ganvmartavT,
vnelovani Semadgenelia saxelmwifos form- romeli tradiciuli xelisuflebis StoSi
isa. mmarTvelobis formis qveS gulisxmoben unda SeviyvanoT igive kontrolis palata an
umaRlesi saxelmwifo xelisuflebis orga- centraluri saarCevno komisia? verc erTSi,
nizacias, umaRlesi saxelmwifo organoebis radgan isini TviTon calke qmnian xelisu-
formirebis wess, struqturas, maT kompeten- flebis Stoebs, pirobiTad sakontrolo–
cias, uflebamosilebis vadas, urTierTobis sazedamxedvelo da saarCevno xelisufle-
formebs mosaxleobasTan da am ukanasknelTa bebs. Tavad jon lokic da Sarl lui mon-
monawileobis mniSvnelobas am organoTa teskiec, romlebmac srulyofili da saboloo
formirebaSi. erTi sityviT rom vTqvaT, saxe misces xelisuflebis danawilebis prin-
mmarTvelobis forma gvcems pasuxs kiTxvaze ci pis Teorias, Cveni Tanamedroveni rom yo-
`vin marTavs~. filiyvnen, gazrdidnen xelisuflebis StoTa
aRsaniSnavia isic, rom iuridiul literatur- raodenobas, radgan dResdReobiT ufro rTuli
aSi mmarTvelobis formis cnebas ori sxva- da mravalferovani funqciebis Sesruleba
dasxva, viwro da farTo, gagebiT xmaroben. uxdeba saxelmwifos, vidre Tundac lokisa
viwro gagebiT mmarTvelobis forma axsnilia da monteskies dros. es yovelive zemoT aRniS-
erTi piris iuridiuli mdgomareobis Tval- nuli, ra Tqma unda, arRvevs lokiseuli da
sazrisiT, es aris saxelmwifos meTauri, monteskieseuli Teoriis formas da aramc da
romelic SeiZleba iyos monarqi an preziden- aramc Sinaarss, Tuki Tundac xuT xelisu-
ti (amaze ufro vrclad qvemoT mogaxsenebT). flebas Soris urTierToba dafuZnebuli iqneba
rac Seexeba mmarTvelobis formis farTo urTierTSekavebisa da Sewonasworebis siste-
gagebas, igulisxmeba urTierTobebi saxelm- maze, romlebic gansazRvrul damoukidebel
wifo organoebsa da ekonomikur, politikur saxelisuflebo funqciebs asruleben, am xe-
centrebs Soris, is politikuri garemo, lisuflebis Stoebs mWidro urTierTkavSiri
romelSic moqmedeben saxelmwifo organoebi.3 aqvT, magram arc erTs ar SeuZlia zemdgomi
mdgomareoba daikavos meoresTan mimarTebaSi,
rac Seexeba mmarTvelobis formebis klas- TiToeul Stos kanoniT miniWebuli aqvs ufle-
ifikacias (sanam tradiciul klasifikacias bamosileba imisa, rom Tu erT–erTma Stom
SemogTavazebdeT), mas safuZvlad SeiZleba gadaaWarba Tavis uflebamosilebas, gaanei-
daedos saxelmwifo xelisuflebis danawileb- tralos misi amgvari miswrafebebi da isev
isa da erTianobis princi pebi. amis safuZ- aRadginos balansi da Tanaswori urTierTo-
velze SeiZleba ganisazRvros polikratiu- ba xelisuflebis Stoebs Soris, rac iurid-
li (mravalxelisuflebiani), monokratiuli iul literaturaSi urTierTSekavebisa da
(erTxelisuflebiani) da Sereuli (rodesac Sewonasworebis sistemiT aris cnobili. amis
erTad aris mocemuli mmarTvelobis rogorc naTel magaliTad SegviZlia moviyvanoT aSS–
polikratiuli, ise monokratiuli elemente- is 1787 wlis konstitucia, romelmac pirvelma
bi) mmarTvelobis formebi.
warmoadgina srulyofilad urTierTobis es
polikratiuli mmarTvelobis formisaTvis sistema konstituciur doneze. aqve unda
damaxasiaTebelia saxelmwifo xelisuflebis aRiniSnos: TeoriaSi gamoTqmulia mosazreba
organizaciis dafuZneba xelisuflebis dan- imis Taobaze, rom sakanonmdeblo, saparla-
awilebis princi pze, sadac erTiani saxelm- mento xelisuflebas mainc aqvs garkveuli
wifo xelisufleba dayofilia sam damouki- upiratesoba aRmasrulebel da sasamarTlo
debel xelisuflebis tradiciul Stod, ker- xelisuflebasTan SedarebiT, rac gamoixate-
Zod, sakanonmdeblo, aRmasrulebel da sasa- ba imaSi, rom mxolod parlaments SeuZlia
marTlo Stoebad (dRevandel dRes ar mimaC- miiRos kanonebi, romlis farglebSic moqmedebs
nia sagangaSod is garemoeba, rom xelisu- ara marto TviT sakanonmdeblo, aramed xe-
fleba tradiciuli samis nacvlad daiyos lisuflebis sxva Stoebic, igive, zemoaRniS-
ufro met, Tundac oTx an xuT, Stod. met- nuli aRmasrulebeli da sasamarTlo xelisu-
3
iqve, gv. 139.

110
flebebic, magram Teoriisagan gansxvavebiT Tobisa. Ee.i. rodesac mmarTvelobis formaze
praqtikaSi igrZnoba aRmasrulebeli xelisu- vsaubrobT, yovelTvis yuradRebis centrSi
flebis upiratesoba xelisuflebis sxva Sto- eqceva xelisuflebis is ori Sto, romel-
ebze da amis damadastureblad sakmarisia e.w. sac, Tu davesesxebiT frang iurists, m. ori-
`delegirebuli kanonmdeblobis~ moxseniebac, us, politikuri xelisufleba hqvia. sasa-
romelic ukve sakanonmdeblo kategoriadac marTlo xelisufleba ki, am SemTxvevaSi,
gadaiqca. aseT delegirebul kanonmdeblobas, garkveulwilad gverdze mdgomad gvevlineba,
magaliTisaTvis, iTvaliswinebs espaneTis 1978 es bunebrivicaa, radgan mmarTvelobis for-
wlis konstituciis meore Tavi). maze did gavlenas qveyanaSi arsebuli poli-
rac Seexeba monokratiuli mmarTvelobis tikuri procesebi axdenen da am konteqstSi
formas, igi xasiaTdeba erTxelisuflebiano- sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisu-
biT, sadac mTlianad uaryofilia xelisu- fleba ara marto TviTon arian politikis
flebis organizaciis Tanamedrove, demokra- mwarmoebelni, aramed xSirad politikuri
tiuli xelisuflebis danawilebisa da sax- procesebis obieqtad da arenad iqcevian xolme.
alxoxelisuflebianobis princi pebi da xe- es ki, ra Tqma unda, moqmedebs saxelmwifos
lisufleba moqceulia erTi organos an Tan- mmarTvelobis formaze da mis cvalebadoba-
amdebobis piris xelSi. aseT Tanamdebobis pirs ze. sasamarTlo xelisufleba Tavisi bunebiT
SeiZleba erqvas fiureri, duCe, kaudilo. Tavis apolitikuria (yovel SemTxvevaSi aseTi unda
droze, axlo warsulSi, aseT Tanamdebobis iyos) da igi Sors aris mmarTvelobis for-
pirebi iyvnen germaniaSi, italiasa da espan- masTan dakavSirebul da mmarTvelobis form-
eTSi, aseve zogierT islamur qveyanaSi. kon- is farglebSi politikur urTierTobebSi
stituciurad mTeli xelisufleba momdinar- uSualo monawileobisagan. Ee.i., mmarTvelo-
eobs monarqisagan. monokratiul mmarTvelo- bis forma uTiTebs metadre sakanonmdeblo
baze saubrisas zedmeti ar iqneboda gagvex- da aRmasrulebeli xelisuflebis urTier-
senebina Cveni axlo warsulic, roca yvela Tobaze, vidre sasamarTlo xelisuflebis
mniSvnelovani gadawyvetileba miiReboda urTierTobaze xelisuflebis sxva (poli-
mmarTveli komunisturi partiis politbiuros tikur) StoebTan.
mier. samwuxarod, aseTi totalitaruli so- mmarTvelobis formaze zogadad saubris Sem-
cializmis qveynebi dResac arian SemorCenili. deg, mizanSewonilad da logikurad mimaCnia
rac Seexeba Sereuli mmarTvelobis formas, gadavideT mmarTvelobis formis tradiciu-
es iseTi formaa marTva–gamgeobisa, roca li saxeebis ganxilvaze, magram manamde in-
erTmaneTSi Sereulia rogorc monokratiu- teress moklebuli ar iqneba aRiniSnos, rom
li, ise polikratiuli mmarTvelobis ele- jer kidev antikur xanaSi, cnobili moazrovne
mentebi. aseT SemTxvevaSi konstituciam Sei- da filosofosi, aristotele ganasxvavebda
Zleba aRiaros xelisuflebis danawileba, mmarTvelobis formebs imis gaTvaliswinebiT,
magram am princi ps formaluri mniSvneloba umaRlesi xelisufleba saxelmwifoSi xor-
eniWeba, radgan ar arsebobs urTierTSekaveb- cieldeboda erTpirovnulad (monarqia), pir-
is sistema, riTac arafrismTqmeli da uazro Ta SezRuduli raodenobis mier (aristokra-
xdeba konstituciaSi xelisuflebis danaw- tia), Tu qveynis mTeli mosaxleobis monawi-
ilebis princi pis aRiareba. saxelmwifo xe- leobiT (demokratia). princi pSi, aristote-
lisuflebis organizacia sxvadasxva aral- leseuli kriteriumebi, raodenobriv safuZ-
ogikuri nawilebis erTobliobas emsgavseba, velze damyarebuli, dRevandel dResac gam-
sadac erTiani naTeli mimarTuleba ar aris oiyeneba, vinaidan Tanamedrovenic mmarTvelobis
gamoxatuli. formebs imis mixedviT ganasxvaveben, umaRle-
si xelisufleba xorcieldeba erTi piris
zogadad mmarTvelobis formaze saubrisas,
mier, memkvidreobis safuZvelze, Tu garkveu-
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom saxelm-
li vadiT arCeuli organos mier.
wifo mmarTvelobis forma aris daxasiaTeba
sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisu- zemoaRniSnulidan gamomdinare, dResdReobiT
flebis struqturisa da maT Soris urTier- arsebobs mmarTvelobis ori ZiriTadi saxe,

111
monarqia da respublika. ganvixiloT isini tyviT SevexebiT monarqiis im nairsaxeobebs,
zogadad da konkretulad, maTi saxesxvaobe- romlebic arseboben dRevandel msoflioSi.
bis mixedviT. Tanamedrove periodSi monarqia warmodgenilia
absoluturi, dualisturi da saparlamento
monarqia: monarqia mmarTvelobis iseTi nair-
(konstituciuri) monarqiis saxiT. ganvixiloT
saxeobaa, rodesac saxelmwifos saTaveSi dgas
TiToeuli maTgani (zogierTi mecnieri kon-
piri (monarqi), romelic Tavis xelisufle-
stituciuri monarqiis cnebaSi aerTianebs
bas ganaxorcielebs memkvidreobis safuZvelze.
dualistur da saparlamento monarqiebs, xolo
monarqis xelisufleba uvado da samudamoa,
zogierTi avtori ki konstituciur monar-
monarqi ganTavisuflebulia rogorc poli-
qias mxolod saparlamento monarqiis sinon-
tikuri, ise iuridiuli pasuxismgeblobisa-
imad miiCnevs).
gan misi mmarTvelobis SedegebisaTvis. igi
miCneulia RmerTis wargzavnilad da misgan absoluturi monarqia: monarqiis es saxe,
kurTxeulad (es ukanaskneli faqtori dRevan- ZiriTadad, gavrcelebuli da damaxasiaTebe-
del dRes aravis aRelvebs da iseTi mniS- li iyo gviani feodalizmisaTvis. absolu-
vneloba aRar eniWeba, rogorc adreul peri- turi monarqia Tanamedrove msoflioSi gvx-
odebSi), magram es rodi niSnavs, rom monar- vdeba metad iSviaTad, ZiriTadad aRmosavle-
qis uflebamosileba yovelTvis mxolod bune- Tis qveynebSi: saudis arabeTSi, arabeTis gaer-
brivi sikvdiliT wydeboda. istoriisaTvis Tianebul emiratebSi, omanSi, katarSi, ku-
cnobilia iseTi SemTxvevebic, rodesac es veitSi, bruneiSi da sxva. absoluturi monarqia
xdeboda sxvadasxva arasamarTlebrivi saSu- niSnavs absolutur xelisuflebas. monarqis
alebebiT da monarqs pasuxs agebinebdnen Tavisi xelSia Tavmoyrili mTeli sisrule saxelm-
moqmedebebisaTvis, rogorc wesi revolucie- wifo xelisuflebisa. aseT qveynebSi ar ar-
bis periodSi, rodesac monarqiul mmarTvelo- sebobs parlamenti, mTavroba formirdeba
bas cvlida respublika. amis magaliTad Sei- monarqis mier da pasuxismgebelia mxolod
Zleba moviyvanoT inglisis istoriis erTi mis winaSe, rac Seexeba premier–ministrs,
epizodi, rodesac oliver kromvelma rev- igi, rogorc wesi, aris monarqis Svili, Zma
oluciis dros gamoacxada respublika da an sxva naTesavi 4 . monarqs nebismier dros
monarqi karl I stiuardi sikvdiliT iqna SeuZlia mTavrobis wevrebis gadayeneba, es
dasjili. mTlianad maszea damokidebuli. rogorc
vTqviT, absoluturi monarqiis dros monar-
sagareo urTierTobebSi monarqi sxva sax- qis xelisufleba iuridiulad SeuzRudavia,
elmwifoebTan warmoadgen Tavis qveyanas. monar- magram SezRudva SeiZleba arsebobdes poli-
qi iRebs saxelmwifo biujetidan mniSvnelo- tikur, moralur–eTikur da religiur as-
van finansur saxsrebs da aqvs ufleba Tavisi peqtSi5 .
pirovnebis gansakuTrebuli dacvisa. sxvadasxva
qveyanaSi monarqi sxvadasxva saxelwodebiT zogierT qveyanaSi absoluturi monarqi aseve
moixsenieba: Sahi, emiri, imperatori, sul- aris umaRlesi sasuliero piri, rac, ra Tqma
Tani, mefe, xelmwife, faraoni da sxva. unda, niSnavs monarqis xelisuflebis kidev
ufro gaZlierebas Teokratiuli SinaarsiT.
TviT sityva "monarqia“ berZnuli warmoSobisaa am SemTxvevaSi SeiZleba iTqvas, rom absolu-
(`monos~ - erTi da `arxes~ - xelisufleba) turi monarqia absolutur–Teokratiuli
da niSnavs erTxelisuflebianobas, erTi piris xasiaTisaa. absoluturi monarqiis qveynebi-
xelisuflebas, magram cnobilia gamonaklise- saTvis ucxoa konstituciis arseboba, magram
bic, magaliTad spartaSi, rogorc cnobilia, Tu arsebobs, igi oqtroirebulia da meta-
ori mefe arsebobda. dre kvazikonstituciaa, vidre qveynis uzen-
monarqiis sxvadasxva saxesxvaobebi arsebob- aesi kanoni (magaliTad, saudis arabeTi), xolo
da sxvadasxva sazogadoebriv–ekonomikur omanis sasulTanoSi konstituciis magivrobas
formaciebSi. am SemTxvevaSi Cven oriode si- yurani asrulebs6 .
4
Â.Å. ×èðêèí. Êîíñòèòóöèîííîå ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1997 ã. Ñòð.141.
5
Á.À. Ñòðàøóí. Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1996 ã. Ñòð. 306.
6
Â.Å. ×èðêèí. Êîíñòèòóöèîííîå ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1997 ã. Ñòð. 141.

112
absoluturi monarqia arsebobs iseT qveyneb- monarqiuli mmarTvelobisa, radgan monarqic
Si, sadac amgvari monarqiuli mmarTveloba da parlamentic yovelTvis cdiloben ufro
mosaxleobis mier aRqmulia, rogorc Cveu- meti xelisufleba moi povon, monarqs surs
lebrivi movlena, vinaidan isini imyofebian Tavisi xelisufleba absoluturi gaxados,
socialur–ekonomikuri da religiur– xolo parlaments ki - kidev ufro SezRu-
fsiqologiuri ganviTarebis iseT doneze, rom dos monarqis xelisufleba da monarqia sapa-
sxva marTvis formebi maTTvis ucxo da mi- rlamento formaSi gadaiyvanos, amitomacaa,
uRebelia. rom dualisturi monarqiis Cveneba konkret-
uli qveynis magaliTze arc Tu ise iolia,
dualisturi monarqia: monarqiis qvemoT ganx-
vinaidan igi ixreba xan erTi (absoluturi
ilul nairsaxeobas ewodeba dualisturi
monarqiis), xan meore (saparlamento monar-
(`gaorebuli~) monarqia. dualisturi xasiaTi
qiis) monarqiuli mmarTvelobis mxares monar-
am monarqiisa imaSi mdgomareobs, rom aq erT-
qisa da parlamentis dapirispirebis dinamikis
droulad ori Zlieri xelisuflebaa: xelisu-
kvalobaze, magram iuridiul literaturaSi
fleba memkvidreobiTi monarqisa da xalxis
dualistur monarqiebad miiCneven marokos,
mier arCeuli parlamenti. saxelmwifo xe-
nepalis samefosa da iordanias (dualisturi
lisufleba SeiZleba iTqvas gayofilia san-
iyo adre prusia, avstria, italia da rumineTi)8 .
axevrod da Tanabrad, monarqsa da parla-
ments Soris. monarqi da parlamenti akon- saparlamento (konstituciuri) monarqia:
troleben erTmaneTs. sasamarTlo xelisu- saparlamento monarqiebSi moqmedebs demokra-
fleba ekuTvnis monarqs, magram igi SeiZleba tiuli wesiT miRebuli konstitucia. sakanon-
met–naklebad damoukidebelic iyos. mdeblo xelisufleba ekuTvnis xalxis mier
arCeul parlaments (orpalatiani parlamen-
dualisturi monarqiis dros monarqs aqvs
tis dros irCeva, rogorc wesi, qveda pala-
ufleba kanonebze xelis mowerisa, igi sarge-
ta) da unda iTqvas, rom es yvelaze gavr-
blobs absoluturi vetos uflebiT (gansx-
celebuli saxea monarqiisa Tanamedrove msof-
vavebiT SeyovnebiTi, e.w. suspenziuri veto-
lioSi, absolutur da dualistur monar-
sgan, romlis daZlevis samarTlebrivi meqanizmi
qiebTan SedarebiT. konstituciuri monarqia
parlamentis mier, gaTvaliswinebulia kano-
aris iseT maRalganviTarebul qveynebSi,
niT). monarqs ufleba aqvs miiRos brZanebis
rogorebicaa didi britaneTi, iaponia, espan-
saxis aqtebi, zogierT SemTxvevaSi kanoneb-
eTi, holandia, belgia, dania. ganviTarebadi
Sic Seitanos cvlilebebi mis mier miRebuli
qveynebidan aRsaniSnavia tailandi, malaizia.
brZanebebiT. monarqs agreTve ufleba aqvs
monarqi iuridiulad iTvleba saxelmwifos
daiTxovos parlamenti, ase magaliTad, ior-
meTaurad, magram realurad igi saxelmwi-
daniaSi, 1974 wels daTxovili iqna parla-
fos mmarTvelobaSi monawileobas ar iRebs
menti da Semdgomi saparlamento arCevnebi
da iqmneba mdgomareoba, roca monarqi `me-
TxuTmeti wlis mere, 1989 wels Catarda7 .
fobs, magram ar marTavs~. mTavroba yalibde-
monarqi niSnavs ministrebs, ayalibebs mTavrobas
ba im partiisagan, romelmac umravlesoba
da amaSi igi ar uwevs angariSs parlaments,
moi pova parlamentSi (mis qveda palataSi,
mTavroba ki, Tavis mxriv, pasuxismgebelia
Tu parlamenti bikamerulia), xolo premier–
mxolod monarqis winaSe.
ministri am partiis xelmZRvanelia (amasTan
Cveni azriT, dualisturi monarqia, aris mimarTebaSi unda iTqvas, rom miuxedavad im-
Sualeduri forma absolutur monarqiasa da isa, rom saparlamento monarqiebSi monarqs
saparlamento monarqias Soris. es iseTi mdgo- realuri xelisufleba ar gaaCnia, gamonak-
mareobaa, roca monarqs erTpirovnulad ar lisebic arsebobs, aq mxedvelobaSi gvaqvs
SeuZlia marTos qveyana, xolo parlaments didi britaneTi. Tu parlamentis qveda pal-
ki ar SeuZlia monarqi CamoaSoros xelisu- ataSi mandatTa raodenoba Tanabrad ganaw-
flebas garkveul mizezTa gamo. ilda partiebs Soris, am SemTxvevaSi mTavrobis
dualisturi monarqia aramdgradi formaa meTauris, premier–ministris daniSvnis ufleba
7
Á.À. Ñòðàøóí. Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1996 ã. Ñòð.307.
8
Êîíñòèòóöèîííîå ïðàâî. Àâòîðñêèé êîëëåêòèâ Àëüõèìåíêî Â.Â. è äð. Ìîñêâà .1996 ã. Ñòð. 185.

113
aqvs monarqs. am uflebamosilebas SeiZleba aris gatarebuli xelisuflebis organizaci-
`mZinare uflebamosilebac~ ewodos, radgan is, xelisuflebis danawilebis demokratiu-
monarqi am uflebas iSviaTad iyenebs, vinaid- li princi pi da, saerTod, konstituciuri
an iSviaTia TviT am uflebamosilebis gamoy- monarqia, demokratiuli monarqiaa, risi Tq-
enebis safuZvelic, roca Tanabrad iyofa qve- mac sxva Tanamedrove monarqiul mmarTvelobe-
da palataSi mandatTa raodenoba. ase magal- bze ar SegviZlia. agreTve, konstituciuri
iTad, es uflebamosileba gamoyenebuli iqna monarqia gamoirCeva saxalxoxelisuflebiano-
elisabed II–is mier, roca premier–ministri bisa da parlamentarizmis realuri arsebobiT.
gaxda harold makmilani).
gansakuTrebuli xasiaTi aqvs konstituciur
ZiriTadi maxasiaTebeli saparlamento monar- monarqias im qveynebSi, romlebic britanuli
qiisa aris is, rom mTavrobis formireba xde- Tanamegobrobis wevrebi arian, esenia: avstra-
ba parlamentis mier da mTavroba pasuxismge- lia, kanada, axali zelandia da sxva. iTvle-
belia parlamentis winaSe, e.i. parlaments ba, rom saxelmwifos meTauri aris britane-
SeuZlia mTavrobis gadayeneba misTvis undob- Tis monarqi, romelic am qveynebSi warmodge-
lobis gamocxadebiT. nilia mis mier daniSnuli general–guberna-
torebis saxiT, xolo general–gubernator-
rac Seexeba vetos uflebas, zogierT monar-
Ta kandidaturebis wardgenas am qveynebis
qs konstituciur monarqiaSi (mag., iaponia-
mTavrobebi an parlamentebi axdenen. im qvey-
Si) amis ufleba saerTod ar aqvs, an aqvs,
nebSi, romlebic Sedian britaneTis Tanamego-
magram ar iyenebs (mag., did britaneTSi monarqs
brobaSi da mmarTvelobis formiT warmoad-
vetos ufleba daaxloebiT samasi welia ar
genen respublikebs, maT yavT arCeuli sax-
gamouyenebia).
elmwifos meTauri prezidentis saxiT, ase-
konstituciuri monarqia iTvaliswinebs par- Tia pakistani da indoeTi.
lamentis daTxovnis SesaZleblobas, amis
rac Seexeba monarqis sxva uflebamosilebebs
Taobaze gadawyvetilebas, faqtobrivad, pre-
konstituciur monarqiebSi, eseni Semdegia:
mier–ministri iRebs, magram aformebs Tavisi
monarqi iRebs rwmunebaTa da gawvevis sigelebs
aqtiT monarqi.
ucxo qveynebis elCebisagan, ajildoebs mo-
konstituciur monarqiaze ar iqneba sruly- qalaqeebs ordenebiTa da medlebiT, aniWebs
ofili saubari, Tu ar SevexebiT mis erT– titulebsa da Cinebs. monarqi asaxierebs da
erT damaxasiaTebel instituts – kontrasig- warmoadgens qveyanas oficialuri vizitebis
nacias, romlis arsi mdgomareobs imaSi, rom dros sxva qveynebSi. miuxedavad imisa, rom
monarqis mier gamocemuli aqtebi iuridiul mas ar gaaCnia realuri xelisufleba, igi
Zalas iZens mxolod premier–ministris an mainc rCeba erisa da qveynis erTianobis simbolod.
Sesabamisi ministris xelmoweris Semdeg (roca
zogadad monarqiasa da mis saxesxvaobebze
monarqis xelmoweris gverdze premier–minis-
saubris Semdeg ver daveTanxmebiT im mec-
tris an ministris xelmowera daismeba). kon-
nierebs, romlebic konstituciuri monarqiis
trasignaciis proceduris warmoSobis isto-
qveS, saparlamento monarqiasTan erTad, aer-
ria metad sainteresoa, vinaidan Sua sauku-
Tianeben dualistur monarqias, jer marto
neebSi misi mizani iyo is, rom monarqs pa-
imitomac, sxvas rom Tavi davaneboT, rom
suxi ar ego ama Tu im kanonis moqmedebis
dualistur monarqiaTa umravlesobaSi, kon-
Sedegebze da mTavrobis wevri aq, garkveul-
stitucia Tu arsebobs, igi faratina qaRal-
wilad, `gantevebis vacis~ rols asrulebda.
dia da sityva "konstituciuris“ gamoyeneba
dRes ki mas sul sxva Sinaarsi aqvs da es
aq uadgilocaa. savsebiT SesaZlebelia Sem-
cvalebadoba, romelic kontrasignaciis in-
degi klasifikacia: erTi mxriv, absoluturi
stitutis Sinaarsisa, kidev erTxel miuTiTebs
da meore mxriv, SezRuduli saxelwodebiT,
konstituciuri monarqiis farglebSi monar-
xolo SezRudul monarqiaSi Cven vigulisxmebT
qis xelisuflebis sisusteze.
dualistur da saparlamento (konstituci-
SeiZleba iTqvas, rom konstituciur monar- ur) monarqiebs, e.i., am SemTxvevaSi sinonime-
qiaSi, monarqiis sxva, zemoT ganxiluli bad aris gagebuli saparlamento da konsti-
formebisagan gansxvavebiT, Tanmimdevrulad tuciuri monarqiebi.

114
daskvnis saxiT, monarqiebze saubrisas Sei- anelobs Seix zaid ben sulTan al naxaiani;
Zleba iTqvas, rom mmarTvelobis es forma omani, monarqi – sulTan kabus ben saidi
jer kidev metad sicocxlisunariania da misi (1970 wlidan); tailandi, monarqi – mefe
gadatana istoriis arqivebSi adrea. amis ma- puni pon aduliadeti (tituli – rama IX,
galiTad SeiZleba espaneTi moviyvanoT, sa- 1946 wlidan); saudis arabeTi, monarqi –
dac 1978 wlis konstituciiT aRdgenil iqna mefe faxd ibn abdel aziz al saudi (1982
monarqia. am konteqstSi interess moklebuli wlidan); iaponia, monarqi – imperatori aki-
ar iqneba CamovTvaloT msoflioSi dRes ar- hito (1990 wlidan).
sebuli monarqiuli mmarTvelobis qveynebi.
afrika: lesoto, monarqi – letsie III; maro-
evropaSi: andora, romelic formalurad aris ko, monarqi – mefe hasan II (1961 wlidan);
saTavado, magram mravalsaukunovani tradiciis svazilendi, monarqi – mefe msvati III (1986
safuZvelze aRiarebs Tavis suverenad safrange- – 1997, misi gardacvalebis Semdeg taxti
Tis prezidents; belgia, amJamad mefea al- vakanturia).
bert II, saqson–koburgebis dinastia (taxtzea
okeaneTi: dasavleT samoa, samudamo saxelm-
1993 wlidan); didi britaneTi, dedofali
wifos meTauri mametoa tanumafili II, misi
elisabed II, uinZorebis dinastia, (1952
gardacvalebis Semdeg arCeuli iqneba prezi-
wlidan); vatikani, romelic absolutur
denti; tonga, monarqi – mefe taufohau tu-
Teokratiul monarqias warmoadgens, saxelm-
pou IV (1970 wlidan).
wifos meTauria romis kaTolikuri eklesiis
xelmZRvaneli ioane–pavle II (1978 wlidan); amerika: antigua da barbuda, bahamis kunZulebi,
dania, dedofali margaret II (1972 wlidan); barbadosi, grenada, belizi, kanada, sent–
espaneTi, mefe xuan karlosi, burbonebis di- vinsenti da sent–kitsi, sent–lusia, iamaika.
nastia, (1975 wlidan); lixtenSteini, Tava-
avstralia da okeaneTi: avstraliis kavSiri,
di hans–adami (1984 wlidan); luqsemburgi,
axali zelandia, papua axali gvinea, da
monarqi - didi hercogi Jani (1964 wlidan);
solomonis kunZulebi.9
monako, monarqi - Tavadi rene III, grimalde-
bis dinastia (1949 wlidan); niderlandebi,
monarqi - dedofali beatriqsi (1980 wl- respublika, rogorc
idan); norvegia, monarqi - mefe harold V mmarTvelobis forma, da misi
(1991 wlidan); SvedeTi, monarqi - karl XVI nairsaxeobani
gustavi, bernadotebis dinastia (1973 wlidan). respublika, rogorc mmarTvelobis forma,
azia: bahreini, monarqi – amir isa ben salman sazogadoebis iseTi saxelmwifoebrivi orga-
al–xalifa; brunei, monarqi – sulTan xasa- nizaciaa, romelic mimarTulia iqeTken, rom
nal balkiah muziadin vadaulahi; butani, maqsimalurad iqnes uzrunvelyofili saxalxo
monarqi – jimge singai vangCuki; iordania, xelisuflebianobis princi pi. saxelmwifo
monarqi – husein ibn talali; kamboja, monarqi xelisuflebis umaRlesi organoebis formire-
– mefe sianuki; katari, monarqi – emir xal- bis wesi arCeviTia, e.i, xelisufleba warmo-
ifa ben xamad al xani; quveiTi, monarqi – madgenlobiT xasiaTs atarebs. am mimarTebaSi
emir Seix jaber al–ahmed al jaber as– marTali iyo jeims medisoni aSS–is konsti-
sabah; nepali, monarqi – mefe birendra bir tuciis `mama damfuZnebeli ~, roca respub-
bikram Sax deva; malaizia, dRevandel dRes likas gansazRvravda, rogorc `qveyanas,
malaiziis umaRlesi mmarTveli aris tuamku romelSic kanonebs qmnian da asruleben xalxis
jafar ibn al marhum abdul rahmani; gaer- mier arCeuli warmomadgenlebi~10 . gadaw-
Tianebuli arabeTis saemiroebi (federacia yvetilebis miReba mmarTvelobis am formis
romelic Sedgeba Svidi saemirosagan: abu– dros xdeba dadgenili proceduriT, kenWi-
dabi, dubai, Sarja, rasel–xaima, el–fuJaira, syris gziT, kanoniT dadgenili umravleso-
ajmani da ulim–en–kaivani), dRes–dReobiT bis nebis safuZvelze. mmarTvelobis es for-
arabeTis gaerTianebul saemiroebs xelmZRv- ma, Tavisi klasikuri gagebiT, niSnavs xe-
9
Ì.Ô. ×óäàêîâ. Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìèíñê. 1998 ã. Ñòð. 762-766.
10
z.ruxaZe, saqarTvelos konstituciuri samarTali, baTumi. 1999 w. gv. 178.

115
lisuflebis danawilebis princi pis realur saxeobebs gamoyofen, maTi raodenoba xuTi,
da srulyofil ganxorcielebas. an Tundac eqvsi, SeiZleba iyos, magram iu-
ridiul literaturaSi, ZiriTadad, respub-
respublika istoriulad monarqiis anti pods
likis sam saxes asaxeleben: saprezidento,
warmoadgens, sadac memkvidreobiTi xelisu-
saparlamento (parlamenturi) da naxevrad
fleba icvleba warmomadgenlobiTi organoe-
saprezidento (Sereuli). ar SevcdebiT, Tu
biT, xolo qveSevrdomoba - moqalaqeobiT
vityviT, rom respublikis aseT saxeebad day-
(monarqiuli mmarTvelobis dros arsebobs
ofa iuridiul mecnierebaSi meore msoflio
qveSevrdomobis instituti, xolo moqalaqeoba
omis Semdeg gaCnda, radgan igive saparlamen-
damaxasiaTebelia respublikisaTvis, magram
to da naxevrad saprezidento respublikebis
Tanamedrove etapze zRvari TiTqmis waSlil-
warmoSoba, Tavisi klasikuri gagebiT, am pe-
ia am or cnebas Soris da SeiZleba iTqvas,
riods ukavSirdeba, kerZod, Cven vgulisx-
rom isini sinonimebia).
mobT germaniis 1949 wlis konstitucias,
dRes–dReobiT respublikuri mmarTvelobis italiis 1946 wlis konstitucias da 1958
qveynebi ufro metia, vidre monarqiuli (jer wlis (mexuTe respublikis) konstitucias.
kidev me–20 saukunis dasawyisSi evropaSi rac Seexeba saprezidento respublikas, igi,
sul sam respublika arsebobda). respublikuri Tavisi klasikuri gagebiT, aSS–Si warmoiSva,
mmarTvelobis formis aseTi gavrceleba me– jer kidev me–18 saukuneSi, aSS–is 1787 wlis,
20 saukuneSi moxda da kacobriobas mravali dRes moqmedi konstituciis safuZvelze.
revoluciuri procesis gadatana mouxda mis
garkveuli zogadi Sesavlis Semdeg uprianad
dasamkvidreblad.
mimaCnia ufro konkretulad ganvixiloT ze-
respublika ufro metad uaxlovdeba moaRniSnuli respublikuri mmarTvelobis
demokratiis cnebas, vidre monarqia, magram nairsaxeobani.
aqve unda aRiniSnos, rom monarqiac SeiZleba
saprezidento respublika: imTaviTve unda
iyos demokratiuli (Tanamedrove inglisi,
aRiniSnos, rom respublikuri mmarTvelobis
espaneTi, iaponia da sxva), xolo respub-
am saxes iuridiul literaturaSi arc Tu
likac SesaZlebelia antidemokratiul xasi-
ise iSviaTad dualistur respublikasac
aTs atarebdes, magaliTad, germania hitl-
uwodeben. amis mizezi SeiZleba ori ram iyos:
eris dros, saberZneTi `Savi polkovnikebis~
erTi is, rom prezidenti, am SemTxvevaSi,
dros, Cile pinoCetis dros da sxva. Sesa-
orsaxovania, radgan igi aris rogorc sax-
Zlebelia isec moxdes, rom demokratiuli
elmwifos, ise aRmasrulebeli xelisufleb-
monarqia Seicvalos antidemokratiuli res-
is meTauri, xolo meore mizezad ki SeiZle-
publikiT, ase moxda saberZneTSi, 1967 wlis
ba davasaxeloT is, rom aseTi saxis respub-
gadatrialebis Semdeg, 1973 wels likvidire-
likisaTvis damaxasiaTebelia ori Zlieri
bul iqna monarqia da damyarda diqtatura
xelisuflebis arseboba, erTi aRmasrulebe-
respublikuri mmarTvelobis formaSi. WeS-
li xelisufleba, romelic prezidentis fig-
mariti respublika, Tavisi arsiT, mainc
uraSi gansaxierdeba da meore, Zlier sa-
gulisxmobs realuri demokratiis arsebobas.
kanonmdeblo xelisufleba, parlamentis sax-
interess moklebuli ar iqneba aRiniSnos, rom iT. unda aRiniSnos isic, rom respublikuri
Tanamedrove konstituciebi, afuZneben ra mmarTvelobis es forma pirvelad dafuZnda
respublikuri mmarTvelobis formas, iyeneben aSS–Si, 1787 wlis konstituciis safuZvelze
formulas `demokratiuli respublika~ (mag., (saprezidento respublikebi gavrcelebulia
safrangeTis, italiis konstituciebi), aseT laTinur amerikaSi, aziasa da afrikaSi).
formulirebas saqarTvelos 1995 wlis kon-
saprezidento respublikaSi prezidentis arCeva
stituciac iyenebs, kerZod misi pirveli mux-
xdeba pirdapiri sayovelTao arCevnebis gziT,
lis meore punqtSi vkiTxulobT Semdegs:
magaliTad, meqsikaSi, egvi pteSi, kolumbiaSi,
`saqarTvelos saxelmwifos politikuri wyo-
venesuelaSi da sxva (TviT aSS–Si preziden-
bilebis forma aris demokratiuli respublika~.
tis arCeva xdeba arapirdapiri, ramdenime
respublikuri mmarTvelobis sxvadasxva nair- safexuriani arCevnebis safuZvelze).

116
saprezidento respublika xasiaTdeba ara mar- Si, Tuki prezidenti samarTaldarRvevas Caid-
to imiT, rom prezidenti rogorc saxelmwi- ens (daarRvevs konstitucias, an Caidens sxva
fos, ise aRmasrulebeli xelisuflebis me- saxis danaSauls) da TviT impiCmentis pro-
Tauria, aramed imiTac, rom arsebobs mTavrobis cedurac metad garTulebulia. prezidents
formirebis arasaparlamento wesi. es niSnavs sakanonmdeblo procesSi SeuZlia gamoiyenos
imas, rom mTavrobis wevrebs, ministrebs prez- e.w. SeyovnebiTi anu suspenziuri vetos ufleba,
identi erTpirovnulad niSnavs, magram zogi- romlis daZlevac parlaments SeuZlia xmaTa
erT saprezidento respublikaSi preziden- kvalificiuri umravlesobiT.
tis mier wardgenil kandidaturas parlamen- saprezidento respublikebSi SesaZlebelia
tisagan damtkiceba sWirdeba, (mag., aSS–Si, arsebobdes premier–ministris Tanamdebobac,
nigeriaSi, saqarTveloSi da sxv.). preziden- magram misi roli umniSvneloa da igi moiaz-
tis mier mTavrobis formirebisas araviTari reba, rogorc administraciuli premier–min-
mniSvneloba ara aqvs parlamentis partiul istri. miuxedavad imisa, rom saprezidento
Semadgenlobas, kerZod imas, Tu romelma par- respublikebSi ar arsebobs mTavrobis sapar-
tiam moi pova umravlesoba parlamentSi. saprez- lamento (politikuri) pasuxismgeblobis in-
idento respublikaSi mTavroba mxolod prez- stituti, saparlamento komitetebs ufleba
identis winaSea politikurad pasuxismgebe- aqvT saparlamento sxdomebze daibaron min-
li. am respublikisaTvis ucnobia iseTi cnebebi, istrebi da moisminon maTi axsna-ganmarteba
rogorebicaa: ministrTa kabineti, premier-min- ama Tu im sakiTxis Taobaze. ar gamoiricxeba
istri, parlamentis mier mTavrobisaTvis un- is garemoebac, rom ministris mier micemuli
doblobis gamocxadeba, saxelmwifos meTau- ganmartebebi SeiZleba gaxdes mis winaaRmdeg
ris mier parlamentis daTxovna da a.S. saprez- saimpiCmento procesis dawyebis safuZveli
idento respublikaSi mTavroba, rogorc umaR- (parlaments SeuZlia individualurad gada-
lesi aRmasrulebel–ganmkargulebeli orga- ayenos ministrebi impiCmentis wesiT, Tu rome-
no, rogorc aseTi, ar arsebobs, romelsac lime kanondarRvevaSi iqna mxilebuli).
SeuZlia samarTlebrivi aqtebi miiRos, mTavro-
ba, am SemTxvevaSi, prezidentisaTvis saTaTbiro rac Seexeba prezidentis sxva uflebamosile-
xasiaTs atarebs da igi misi saTaTbiro organoa. bebs, igi gamoscems kanonqvemdebare normati-
ul aqtebs, xolo sagangebo da saomari mdgo-
saprezidento respublikisaTvis agreTve mareobis dros - kanonis Zalis mqone aqteb-
damaxasiaTebelia xelisuflebis danawilebis sac, igi aris qveynis SeiaraRebuli Zalebis
princi pis zedmiwevniT mkacri ganxorcieleba mTavarsardali. igi uflebamosilia qveynis
(sxva respublikebTan SedarebiT). erTiani gareT warmoadginos Tavisi saxelmwifo, da-
saxelmwifo xelisufleba iyofa sam dos saerTaSoriso xelSekrulebebi, miiRos
damoukidebel saxelisuflebo Stod: aRmas- rwmunebaTa da gawvevis sigelebi ucxo qvey-
rulebeli xelisufleba gansaxierdeba, nebis elCebisagan da sxva.
rogorc aRvniSneT, prezidentis pirovnebaSi,
xolo sakanonmdeblo xelisufleba parla- saprezidento respublikisaTvis damaxasiaTe-
ments ekuTvnis, sasamarTlo xelisufleba ki belia mTavrobis stabiluroba da yuradsaRebia
damoukidebelia aRmasrulebeli da sakanonm- is garemoebac, rom mTavrobis axali Semad-
deblo xelisuflebisagan. am xelisuflebis genlobis formireba xdeba ara saparlamen-
StoTa urTierToba efuZneba urTierTSekave- to, aramed saprezidento arCevnebis Sede-
bis sistemas, respublikuri mmarTvelobis am gad, e.i. mTavrobis wevri asrulebs Tavis
formis dros prezidents ar SeuZlia parla- uflebamosilebas Semdgom saprezidento
mentis daTxovna, xolo, Tavis mxriv, parla- arCevnebamde. am garemoebis gaTvaliswinebiT
ments ara aqvs ufleba mTavrobas gamoucxa- SegviZlia vivaraudoT, rom saprezidento
dos undobloba da mTeli misi Semadgenloba respublikebSi ministris uflebamosilebis vada
gadaayenos. aqve unda iTqvas, rom parla- emTxveva prezidentis uflebamosilebis vadas.
ments impiCmentis wesiT SeuZlia preziden- saprezidento respublika, rogorc TviT sax-
tis vadamde gadayeneba Tanamdebobidan, ma- elwodebidanac Cans, prezidentis Zlier xe-
gram es SesaZlebelia mxolod im SemTxveva- lisuflebas gulisxmobs, igi miCneulia erisa

117
da qveynis erTianobis simbolod, qveynis saxed imaves Tqma SeiZleba, rac saparlamento monar-
sxva qveynebTan urTierTobebSi (SemTxveviTi qiis Taobaze iTqva, im gansxvavebiT, rom sa-
ar aris albaT isic, rom sityva prezidenti parlamento monarqiebSi saxelmwifos meTau-
laTinuri warmoSobisaa da niSnavs `mas, vinc ri memkvidreobiTi monarqia, xolo saparla-
win zis~). es mosazreba agreTve im garemoe- mento respublikaSi arCeviTi prezidenti.
biTac dasturdeba, rom rodesac ama Tu im
saparlamento respublikaSi saxelmwifo
saprezidento respublikaze vsaubrobT,
meqanizmis ZiriTad rgols warmoadgens par-
yovelTvis am qveynis prezidenti gvaxsendeba.
lamenti. parlamenti axdens mTavrobis
saprezidento respublikaze saubrisas, daskv- formirebas, misi formireba xdeba im parti-
nis saxiT SeiZleba iTqvas, rom es ar aris isagan, romelmac umravlesoba moi pova par-
mmarTvelobis idealuri da unaklo forma, lamentSi (orpalatiani parlamentis dros -
mis erT–erT did naklad miCneulia is, rom mis qveda palataSi) da mTavrobis Tavmj-
ar arsebobs politikuri, saxelisuflebo domarec am partiis xelmZRvanelia. mTavroba
krizisis gadawyvetis samarTlebrivi meqanizmebi ara marto formirdeba parlamentis mier,
(aq igulisxmeba, rom prezidents ar SeuZlia aramed agreTve pasuxismgebelia mis winaSe,
parlamentis daTxovna, xolo parlaments - e.i., mTavrobis formirebisa da pasuxismge-
mTavrobis gadayeneba). am mmarTvelobis dros blobis saparlamento wesi, saparlamento
saxelisuflebo krizisi miT ufro gardauva- respublikis ZiriTadi maxasiaTeblebia. Tu
lia, Tu prezidenti erTi partiis warmomad- parlamenti mTavrobas undoblobas gamoucx-
genelia, xolo parlamentSi sxva politikuri adebs, igi unda gadadges. es, ra Tqma unda,
Zala mZlavrobs da Tu es partiebi opozici- Zlieri iaraRia parlamentis xelSi, magram
urad arian ganwyobilni erTmaneTis mimarT. amis gasawonasworeblad, saprezidento res-
amgvari arasasiamovno movlenis Tavidan ac- publikisagan gansxvavebiT, SesaZlebelia par-
ilebis erT–erT saSualebad prezidentis lamentis daTxovna. formalurad am uflebiT
upartiobas asaxeleben, anu mdgomareobas, prezidenti sargeblobs, magram realurad
roca igi arc erTi partiis wevri ar aris prezidenti am uflebas iyenebs mxolod pre-
da nebismier politikur ZalasTan SeuZlia mier–ministris gadawyvetilebiT (parlamen-
TanamSromloba. politikuri krizisis Tavidan tis daTxovna, erTi SexedviT, antidemokra-
acilebis mizniT, agreTve upriani iqneboda, tiulad SeiZleba mogveCvenos, magram, re-
erTmaneTs emTxveodes prezidentisa da par- alurad rom vqTvaT, igi savsebiT Seesabameba
lamentis arCevnebi, im mizniT, raTa ar iyos saxalxoxelisuflebianobis, saxalxo suve-
mkveTri gansxvavebebi parlamentis arCevnebis renitetis ideas, vinaidan am SemTxvevaSi isev
Sedegad mosul politikur Zalasa da prez- xalxis samsjavroze gamodis mTavrobisa da
identad arCeuli piris politikur msof- parlamentis dapirispireba, im azriT, rom
lmxedvelobas Soris. ra Tqma unda, imasac Tuki parlamentis daTxovnis Semdeg xalxis
viTvaliswinebT, rom parlamentisa da prezi- nebiT isev is politikuri Zala movida um-
dentis arCevnebis Catareba erTdroulad metad ravlesobiT, romelic politikur dapirispire-
rTuli procesia, magram zemoaRniSnulis baSia mTavrobasTan, es niSnavs imas, rom xalxis
gaTvaliswinebiT es sirTule gamarTlebulad mxardaWera parlamentis mxarezea da mTavroba
unda CaiTvalos. unda gadadges. meorec is, rom es umniS-
vnelovanesi komponentia Sewonasworebis
saparlamento (parlamenturi) respublika: sistemisa). sazogadod unda iTqvas, rom prez-
imTaviTve unda aRvniSnoT, rom respublikis identi saparlamento respublikaSi formalu-
am saxisaTvis, rogorc TviT saxelwodebidanac
rad farTo uflebamosilebebiT sargeblobs,
Cans, damaxasiaTebelia parlamentarizmis ufro
magram faqtobrivad es xelisufleba premier–
meti doziT gatareba, vidre respublikuri
ministris mier xorcieldeba, e.i. saparla-
mmarTvelobis sxva formebSi. amaSi qvemoT
mento respublika `sust prezidents~ gulisx-
ufro naTlad davrwmundebiT.
mobs. saparlamento respublikebSi saxelmwi-
saparlamento respublika, Tavisi arsiT, gavs fos meTauri gamoscems iuridiuli mniSvnelo-
saparlamento monarqias da, ZiriTadSi, masze bis aqtebs, umravles SemTxvevaSi am aqtebma

118
unda gaiaron kontrasignaciis procedura, mmarTvelobis sferoSi. igi niSnavs mTavrobas
raTa maT mieniWoT iuridiuli Zala. sapar- da xelmZRvanelobs mis muSaobas. mTavroba
lamento respublikisaTvis damaxasiaTebelia pasuxismgebelia prezidentis winaSe da Sei-
e.w. solidaruli pasuxismgebloba, es gam- Zleba prezidentis mier mTavroba mTlianad
oixateba imaSi, rom parlamentis mier mTavro- iqnes gadayenebuli. es zemoT CamoTvlili
bis Tavmjdomaris gadayeneba mTeli mTavro- saprezidento respublikis niSnebia, magram,
bis wasvlas niSnavs. zogierT qveyanaSi es gansxvavebiT saprezidento respublikisagan,
SeiZleba ubralod romelime ministris gada- mTavroba pasuxismgebelia ara marto prez-
yenebamac gamoiwvios, umTavresad es arian identis, aramed parlamentis winaSec da
finansTa da Sinagan saqmeTa ministrebi. sapa- parlamentsac, undoblobis gamocxadebis
rlamento respublikebSi ufro naklebi simkac- gziT, SeuZlia misi gadayeneba. amis sapir-
riT aris gatarebuli xelisuflebis danaw- ispirod prezidents aqvs parlamentis daS-
ileba, vidre saprezidento respublikebSi. lis ufleba.
am SemTxvevaSi aRmasrulebeli xelisufleba
rogorc davinaxeT, mmarTvelobis es forma
sakanonmdeblo xelisuflebis erTgvar gagr-
Seicavs rogorc saprezidento, ise saparla-
Zelebadac gvevlineba, amis erT-erT damadas-
mento respublikis niSnebs, magram mas axas-
turebel magaliTad SegviZlia moviyvanoT is,
iaTebs iseTi niSnebic, romlebic mxolod
rom saparlamento respublikebSi SesaZlebe-
misTvis aris damaxasiaTebeli da individu-
lia erTi da igive piri iyos mTavrobisa da
aluri da ar axasiaTebs respublikis arc
parlamentis wevri erTdroulad. saparla-
erT sxva saxes. aq, upirveles yovlisa, ig-
mento respublikebs miekuTvnebian: italia,
ulisxmeba ormagi pasuxismgebloba mTavro-
gfr, indoeTi, ungreTi, CexeTi, avstria, sa-
bisa, romelic politikurad pasuxismgebelia
berZneTi da sxva.
rogorc prezidentis, ise parlamentis winaSe.
saparlamento respublikis ZiriTad naklad naxevradsaprezidento respublikis individ-
mTavrobis aramdgradobas asaxeleben, ase ma- ualur niSnad SeiZleba, aseve, CaiTvalos isic,
galiTad, italiaSi bolo naxevari saukunis rom aRmasrulebeli (samTavrobo) xelisu-
ganmavlobaSi daaxloebiT ormocdaaTjer Se- fleba dualisturi – orsaxovania, radgan
icvala mTavroba. amis Tavidan asacileblad realuri mmarTvelobiTi funqciebiT ori Tan-
bevri konstitucia axdens parlamentarizmis amdebobis piria aRWurvili, prezidenti da
Serbilebas, rac `racionaluri parlamenta- premier–ministri, romelTaganac upirateso-
rizmis~ saxeliT aris cnobili (`raciona- ba eniWeba prezidents (mag., safrangeTSi
luri parlamentarizmis~ meqanizmebi, magali- mTavrobis uflebamosileba damokidebulia
TisaTvis rom aviRoT, mocemulia germaniis imaze, Tu vin Tavmjdomareobs mis sxdomas,
1949 wlis 23 maisis konstituciaSi). prezidenti Tu premier–ministri. ra Tqma unda,
pirvel SemTxvevaSi mTavrobis uflebamosileba
naxevradsaprezidento (Sereuli) respubli-
ufro farToa).
ka: respublikuri mmarTvelobis am saxes iu-
ridiul literaturaSi `Sereul respub- iuridiul literaturaSi xSirad ara marto
likasac~ uwodeben, radgan masSi Tavmoyril- naxevradsaprezidento, aramed naxevradsapa-
ia rogorc saprezidento, ise saparlamento rlamento respublikebsac moixsenieben Sereu-
respublikisaTvis damaxasiaTebeli niSnebi, li respublikis cnebis qveS, imis mixedviT,
saprezidento respublikisaTvis damaxasiaTe- Tu romeli niSnebi mZlavroben, saparlamen-
beli niSnebis upiratesobiT. respublikuri to Tu saprezidento respublikisa (magram
mmarTvelobis am formas, zogadad, Semdegi ufro xSirad termini “naxevradsapreziden-
niSnebi axasiaTebs: prezidenti Tanamdebobas to” gamoiyeneba). naxevradsaprezidento res-
ikavebs pirdapiri arCevnebis gziT da iRebs publika pirvelad dafuZnda safrangeTSi 1958
iseTive legitimacias, rogorsac parlamenti. wlis konstituciiT. agreTve, mmarTvelobis
prezidenti, aris ra saxelmwifos meTauri, am formas miekuTvneba fineTi da portuga-
ara marto asrulebs am institutisaTvis lia. miCneulia, agreTve, rom dsT–is yvela
damaxasiaTebel funqciebs, aramed aRWurvilia qveyana, saqarTvelos garda, Sereuli res-
farTo uflebamosilebiT saxelmwifo publikebia.

119
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom respub- supersaprezidentod Tavidan iwodebodnen
likis am saxis warmoSobis mizezad SeiZleba laTinuri amerikis qveynebi, sadac preziden-
dasaxeldes im uaryofiTi movlenebis Tavidan ti Cveulebrivze ufro farTo uflebam-
acileba, rac damaxasiaTebelia sapreziden- osilebiT sargeblobda, magram SemdgomSi
to da saparlamento respublikisaTvis, romel- supersaprezidento respublikebad dasaxel-
Ta Taobaze zemoT visaubreT. magram praq- da, aseve, mravali ganviTarebadi qveyana aziasa
tikam dagvanaxa, rom mmarTvelobis es for- da afrikaSi, sadac, faqtobrivad, preziden-
mac ar yofila srulyofili da misi efeq- tis gaukontrolebeli xelisufleba arse-
turoba damokidebulia mTavrobis saparla- bobda. mmarTvelobis aseTi forma SeiZleba
mento mxardaWeraze da sasurvelia, rom damyardes samxedro gadatrialebis an poli-
prezidentsa da parlamentSi arsebul wamy- tikur mowinaaRmdegeTa CaxSobis Sedegad.
van politikur Zalas Soris didi politikur– supersaprezidento respublikebis preziden-
msoflmxedvelobrivi gansxvaveba ar iyos. ase tebi, rogorc wesi, specifikur ideologias
magaliTad: 1986 wels safrangeTSi, roca iyeneben, raTa gamarTldes maTi ganusazRvre-
prezidenti socialisti f.miterani iyo, par- li xelisufleba. aseTi respublikis samagal-
lamentis qveda palataSi arCevnebis Sedegad iTod iuridiul literaturaSi asaxeleben
umravlesobiT movidnen memarjveneebi, romelTa gvineas, prezident seku tores dros, zairis
wevrebidanac dakompleqtda mTavroba. am par- respublikas, prezident mobutu sese sekos
lamentma naxevari weli iarseba da daTxov- dros, romelic 1965–1997 wlebSi, faqto-
nili iqna prezidentis mier. axalma arCevneb- brivad, erTpirovnulad marTavda qveyanas13 .
ma SesaZlebeli gaxada mTavrobis dakompleqte-
sabWoTa respublika iseTi saxis respublika
ba socialistebisagan. ismis kiTxva: ra moxde-
iyo, romelic gaigivebulia ufro totali-
boda im SemTxvevaSi, Tuki arCevnebSi isev
tarizmsa da diqtaturasTan, vidre demokra-
memarjvene partiebi gaimarjvebdnen? am SemTx-
tiasTan. respublikuri mmarTvelobis aseTi
vevaSi prezidenti an unda wasuliyo Crdil-
forma damaxasiaTebelia `socialisturi~ qvey-
Si, an gadamdgariyo, anda daeSala parlamen-
nebisaTvis. aseTi saxis respublikebi adre
ti, rac, ra Tqma unda, mis sasargeblod ar
ufro meti iyo (sabWoTa kavSirisa da so-
imoqmedebda. 1993 wlis arCevnebze isev me-
cialisturi banakis gaqrobis Semdgom maTi
marjveneebma gaimarjves, magram prezidents
ricxvi mniSvnelovnad Semcirda), magram isi-
raime qmediTi RonisZiebebi ar ganuxor-
ni dResac arian SemorCenilni, rogorebicaa
cielebia, radgan misi vada male iwureboda
kubis respublika, koreis saxalxo demokra-
da igi Seegua arasasurvel mTavrobas11 . aseTma
tiuli respublika da a.S. respublikuri
SemTxvevebma, rodesac prezidenti da mTavroba
mmarTvelobis am saxes Semdegi damaxasiaTe-
sxvadasxva politikur Zlebs miekuTvnebian
beli niSnebi aqvs: srulxelisuflebianoba da
da ase agrZeleben saqmianobas, literatura-
zemdgradoba sabWoebisa (`warmomadgenlobi-
Si `Tanacxovrebis~ saxeli miiRo 12 . aseTi
Ti organoebi~). yvela danarCeni saxelmwifo
`Tanacxovrebis~ mdgomareoba warmoiSva 1997
organo yalibdeba Sesabamisi donis sabWoebis
wlis arCevnebis Sedegad, magram axla prez-
mier, romlebic daqvemdebarebulni da pasux-
identi memarjvene Jak Siraki iyo, xolo pre-
ismgebelni arian maT winaSe. xelisuflebis
mier–ministri (mas Semdeg, rac socialistebma
danawilebis princi pi Teoriuladac ki ar
umravlesoba moi poves parlamentis qveda pal-
aris aRiarebuli, mas upirispirdeba princi-
ataSi) gaxda socialisti lionel Jospeni.
pi mSromeli xalxis erTiani xelisuflebi-
respublikis sxva saxeebi: respublikis trad- sa, gamoxatuli sabWoebSi. sabWoebSi gaer-
iciuli saxeebis garda SeiZleba gamoiyos Tianebulia sakanonmdeblo da aRmasrulebe-
misi sxva saxeebic, rogorebicaa supersaprez- li funqciebi. sasamarTloebis damoukidebloba
idento, socialisturi, religiuri niSniT zogierT SemTxvevaSi aRiarebulia, Tumca
ki - Teokratiuli da saero da sxva. wminda deklaraciulad14 .
11
Á.À. Ñòðàøóí. Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1996 ã. Ñòð.314.
12
Ì.Ô. ×óäàêîâ. Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìèíñê. 1998 ã. Ñòð.302.
13
iqve, gv. 299-300.

120
aseve miRebulia respublikebis dayofa saero li saemiros mmarTveli) xuTi wliT irCevs
da Teokratiul respublikebad. aseT dayofas emirTa sabWos Tavmjdomares, romelic as-
safuZvlad udevs ara mmarTvelobis cnebis rulebs saxelmwifos meTauris funqciebs.
imanenturi niSani, kerZod sakanonmdeblo da unda iTqvas, rom tradiciis mixedviT irCeven
aRmasrulebeli xelisuflebis urTierTobis yvelaze didi saemiros – abudabis emirs,
Sinaarsi, aramed religiis roli saxelmwi- 1996 wels misi arCeva mexuTe vadiT moxda.
fos cxovrebaSi. saero respublika iseTi
rac Seexeba respublikebs monarqiuli niS-
respublikaa, sadac aRiarebulia religiis,
niT, aq unda davasaxeloT is qveynebi, sadac
sindisis Tavisufleba, saxelmwifo religiad
arseboben `samudamo~ (sicocxlis bolomde)
arc erTi religiuri mimdinareoba aris
prezidentebi. aseTi iyo iugoslavia, prezi-
gamocxadebuli da am qveynis moqalaqeebs
dent ioseb bros titos dros. interess mok-
Tavisuflad SeuZliaT airCion nebismieri
lebuli ar iqneba imis aRniSvnac, rom arse-
religia Tavisi survilisamebr. saxelmwifos
boben ara marto `samudamo~, aramed memkvi-
saero xasiaTi konstituciur donezec aris
dreobiTi prezidentebic, magaliTad, koreis
ganmtkicebuli bevr qveyanaSi, magaliTad sa-
saxalxo demokratiuli respublikis `samuda-
frangeTis 1958 wlis konstituciaSi.
mo~ prezidentis, kim ir senis Svili aRiare-
Teokratiuli respublika: es iseTi respub- buli iqna mamis memkvidred da prezidenti
likaa, sadac religiis Tavisufleba uaryo- gaxda mamis gardacvalebis Semdeg, 1994
filia da erT-erTi gavleniani piri saxelm- wels16 . memkvidreobiTi prezidentis institu-
wifoSi aris is, vinc gabatonebul religiur ti arsebobs, agreTve, haitis respublikaSi.
konfesias udgas saTaveSi. aqve unda aRiniS-
calke aRniSvnis Rirsia Sveicariis kavSiri,
nos, rom qveynis Teokratiuli Sinaarsi Sesa-
sadac mTavroba iqmneba parlamentis mier,
Zlebelia mis saxelwodebaSic Candes. amis
Sedgeba Svidi ministrisagan, romelTagan
magaliTad SeiZleba davasaxeloT iranis is-
TiToeuli erTi wliT asrulebs preziden-
lamuri respublika, 1979 wlis konstitu-
tis funqciebs da amasTan prezidenti Sei-
cia iTvaliswinebs ara marto arCeviTi prez-
Zleba iyos mxolod ministri, erTi wliT da
identis posts, aramed, amis garda, saxelm-
erTxel cxovrebaSi. zemoaRniSnuli magaliTebi
wifos xelmZRvanels (rahbars), romelic aris
gamonaklisi ufroa, vidre zogadi wesi, rom-
umaRlesi sasuliero piri, imami anu fakihi.
lebic saerTo fons ar qmnian mmarTvelobis
umaRlesi sasuliero piri irCeva an iniSneba
formaTa tradiciuli klasifikaciis Tval-
eqspertTa sabWos mier, romelic Seiqmna 1982
sazrisiT.
wels, romelic 93 sasuliero pirisagan Sedgeba15 .
ganvixileT ra mmarTvelobis orive forma,
SesaZlebelia, agreTve, respublikis saxed
monarqia da respublika, Tavis saxesxvaobe-
gamoiyos e.w. militaristuli respublika.
biT, SeiZleba iTqvas, rom orive sicocx-
saxelmwifo mmarTvelobis aseT formas iZens
lisunariania, magram unda aRvniSnoT, rom
samxedro gadatrialebis Semdeg, rac, saboloo
me–20 saukune mainc respublikuri mmarTvelo-
jamSi, samxedro mmarTvelobas gulisxmobs.
bis gavrcelebiTa da misi saxeebis warmoSobiT
daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom samecni- warimarTa. es gvafiqrebinebs imas, rom mo-
ero literaturaSi gamoyofen, agreTve, res- mavalSi SeiZleba gaCndnen monarqiisa da re-
publikebs monarqiuli mmarTvelobis niSnebiT spublikis sxva saxeebic, romlebic klasikur
da monarqiebs respublikuri mmarTvelobis xasiaTs miiReben. mmarTvelobis am formaTa
niSnebiT. pirvels SeiZleba mivakuTvnoT malai- sicocxlisunarianobasa da progresirebaze
zia, sadac saxelmwifos meTaurs – monarqs, miuTiTebs isic, rom zogierTi saxelmwifo
irCeven xuTi wlis vadiT, Statebis mmarTvelTa tradiciulad warmoudgenelia monarqiis
sabWos mier, agreTve arabeTis gaerTianebuli gareSe, magaliTad inglisi, zogierTi ki, ma-
emiratebic, sadac Svidi emiri (e.i. TiToeu- galiTad safrangeTi, - respublikuri
14
Á.À. Ñòðàøóí. Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1996 ã. Ñòð. 316.
15
Ì.Ô. ×óäàêîâ. Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìèíñê. 1998 ã. Ñòð. 303.
16
Â.Å. ×èðêèí. Êîíñòèòóöèîííîå ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1997 ã. Ñòð. 153.

121
mmarTvelobis gareSe. amis dasturad SeiZle- xolo Tu ra saxis respublikasTan gvaqvs
ba moviyvanoT misi bolo saukuneebis isto- saqme, amis dasakonkreteblad konstituciis
ria, rac aisaxa mis konstituciebSic, ker- sxva muxlebs unda mivmarToT, kerZod, 48-e,
Zod, 1946 wlis meoTxe respublikis konsti- 69-e, 77-e, 79-e muxlebs, sadac gan-
tuciis 44–e muxlSi naTqvami iyo Semdegi: sazRvrulia, rom `saqarTvelos parlamenti
`samefo ojaxis wevrebs ara aqvT ufleba aris qveynis umaRlesi warmomadgenlobiTi
arCeulni iyvnen respublikis prezidentis organo, romelic ganaxorcielebs sakanonm-
Tanamdebobaze~17 , xolo 1958 wlis safrange- deblo xelisuflebas~, `saqarTvelos prezi-
Tis moqmedi konstituciis mixedviT dauSve- denti aris saqarTvelos saxelmwifosa da
belia cvlilebebis Setana im TavSi, romel- aRmasrulebeli xelisuflebis meTauri~, prez-
ic respublikuri mmarTvelobis formas identi ayalibebs mTavrobas da warudgens par-
afuZnebs, e.i., mmarTvelobis forma SesaZle- laments dasamtkiceblad, `mTavrobis wevrebi pa-
belia Seicvalos (rac nakleb savaraudoa) suxismgebelni arian prezidentis winaSe~ da sxva.
mxolod axali konstituciis miRebis gziT.
aqve unda aRiniSnos, rom daaxloebiT bolo
garkveuli saxis dava arsebobs agreTve imis erTi welia, seriozulad musirebs Tema imis
Taobaze, Tu romeli mmarTvelobis forma Taobaze, rom saqarTveloSi aucilebelia
ufro Zvelia, monarqia Tu respublika. amis Seicvalos mmarTvelobis forma, respublikuri
Taobaze sxvadasxva mosazrebebi arsebobs, mmarTvelobis farglebSi, Seiqmnas ministrTa
magram veravin iZleva calsaxa pasuxs. cno- kabineti, SemoRebul iqnas premier–ministris
bilia uZvelesi respublikebi Zvel romsa da instituti da sxva, e.i. ganxorcieldes
aTenSi, agreTve uZvelesi monarqiebi asureT- mmarTvelobis formis reforma, raTa saprez-
Si, babilonsa da egvi pteSi, romlebmac waru- idento respublika Seicvalos respublikuri
Sleli kvali datoves msoflio civilizaci- mmarTvelobis sxva saxiT, saparlamento an
is ganviTarebaSi, magram amasTan mainc unda naxevradsaprezidento respublikiT.
iTqvas, rom pirveli monaTmflobeluri sax-
elmwifoebi despotiebis saxiT warmoiSvnen, mmarTvelobis formis reformas misi momxreebi
rac monarqiuli mmarTvelobis saxesxvaobaa. amarTleben imiT, rom qveyanaSi mZime social-
ur–ekonomikuri mdgomareobaa, rom qveyana Rrma
politikur krizisSi imyofeba, rom saprezi-
Tanamedrove saqarTvelo da
dento respublikis pirobebSi metad rTulia
misi samomavlo perspeqtivebi
maRali Tanamdebobis piris gadayeneba (aq ig-
rac Seexeba saqarTveloSi arsebul mmarTvelo- ulisxmeba is, rom parlaments ara aqvs Sesa-
bis formas, calsaxad SeiZleba iTqvas, rom Zlebloba mTavrobisaTvis undoblobis gamocx-
moqmedi, 1995 wlis 24 agvistos konstitu-
adebisa da mTeli misi Semadgenlobis gaday-
cia afuZnebs wminda saxis saprezidento re-
enebisa) da Turme yvelafer amis mizezi dRes
spublikas, romelsac yvela is niSani aqvs,
arsebuli saprezidento respublika yofila.
rac maxasiaTebelia respublikuri mmarTvelo-
bis am formisaTvis. amis dasadastureblad Cveni azriT, aq mmarTvelobis forma arafer
SeiZleba konstituciis Semdegi muxlebi da SuaSia, qveynis aseTi mZime mdgomareobis
normebi moviyvanoT: pirvel rigSi, unda aRvniS- mizezad, realurad, unda davasaxeloT sax-
noT konstituciis me-2 da me-5 muxlebi, elisuflebo struqturebSi korufciis ma-
romlebic aSkarad adastureben im garemoe- Rali done, moxeleTa arakeTilsindisiereba,
bas, rom saqarTvelo respublikaa, kerZod, saxelmwifo CinovnikTa mier sakuTari piradi
am muxlebSi vkiTxulobT Semdegs: `saqarTve- interesebis wina planze dayeneba qveynis in-
los politikuri wyobilebis forma aris teresebTan SedarebiT, agreTve isic, rom
demokratiuli respublika~, `saqarTveloSi qveyanaSi Seiqmna garemoeba dausjelobisa da
xelisuflebis wyaroa xalxi~, `saxelmwifo upasuxismgeblobisa, Tanamdeboba gaxda mx-
xelisufleba xorcieldeba xelisuflebis olod piradi keTildReobis simbolo. sax-
danawilebis princi pze dayrdnobiT~ da sxva. elmwifos maRalCinosnebs SeuZliaT akeTon
17
Â.Â. Ìàêëàêîâ. Êîíñòèòóöèè çàðóáåæíûõ ãîñóäàðñòâ. Ìîñêâà 1999 ã. Ñòð. 93.

122
yvelaferi da saboloo Sedegi, ukeTes SemTx- mTavrobis koleqtiuri pasuxismgeblobiT sa-
vevaSi, politikur pasuxismgeblobaSi gamoix- parlamento respublikis pirobebSi, rac ai-
ateba, xolo maT mier Cadenili kanondar- Zulebs mis TiToeul wevrs dainteresebuli
Rvevebi reagirebis gareSe rCeba. isev vimeo- iyos misi kolegis Sedegian muSaobaSi da
reb, mmarTvelobis forma aq arafer SuaSia. meorec, imiT, rom premier–ministris Tanam-
iqmneba STabeWdileba, qarTuli andazis ar iyos, debobis arseboba gantvirTavs prezidents
`cxens ver moerivnen da unagirs texavdneno~. esoden didi uflebamosilebebisagan.
zemoTqmulis gansamtkiceblad SeiZleba Sem- yovelive zemoaRniSnulis sapirispirod Sei-
degi argumentebi moviyvanoT: jer erTi, ide- Zleba iTqvas Semdegi: Tuki ministris Tanam-
aluri mmarTvelobis forma, rogorc vnaxeT, debobaze iqneba patiosani, patrioti, keTils-
ar arsebobs, yvelas garkveuli nakli axasi- indisieri da profesionali pirovneba, igi ar
aTebs, rogorc saprezidento da saparlamen- daelodeba misi kolegis Sedegian saqmianobas
to, ise naxevradsaprezidento respublikasac. da koleqtiuri pasuxismgeblobis SiSis gare-
Tuki saprezidento respublikaSi ar arse- Sec mniSvnelovan warmatebebs miaRwevs Tavis
bobs mTavrobis saparlamento pasuxismgeblobis sferoSi. arakeTilsindisieri, kanondamrRvevi
instituti, ra garantia gvaqvs, rom sapar- da uniaTo ministri prezidentma (an parla-
lamento da naxevradsaprezidento respub- mentma impiCmentis wesiT) SeiZleba gadaay-
likis pirobebSi (Tuki isev maRali iqneba enos dRevandeli mmarTvelobis pirobebSic,
korufciis done) parlamenti gamoiyenebs xolo mis kanondarRvevebze reagireba samar-
mTavrobis gadayenebis uflebas, Tu mTavroba Taldamcavma organoebma moaxdinon.
im partiisagan dakompleqtdeba, romelmac
rac Seexeba prezidentis gantvirTvas, arse-
umravlesoba moi pova parlamentSi, agreTve,
bobs saxelmwifo ministri, romelic asrulebs
saqarTveloSi arsebuli dRevandeli situ-
prezidentis davalebebs, garda amisa, aRsani-
aciidan gamomdinare, xelisuflebis arasta-
Snavia is, rom prezidentad arCeuli piri
biluroba ar unda iyos xelsayreli da mis-
unda gamoirCeodes Tavisi fizikuri da gone-
aRebi. meorec, arsebobs qveynebi, sadac
brivi SesaZleblobebiT.
mmarTvelobis forma saprezidento respub-
likaa da isini dabal ganviTarebasa da wins- daskvnis saxiT SeiZleba kidev erTxel gavim-
vlis ararsebobas ar uCivian. mesamec, eoroT, rom qveyanaSi arsebuli mZime situ-
mmarTvelobis formis Secvla aucileblad aciis mizezi mmarTvelobis formaSi ki ara,
gulisxmobs masStabur konstituciur cv- sakuTar TavSi unda veZeboT. nebismieri kano-
lilebebs (cvlilebebi metadre Seexeba kon- ni da mis safuZvelze Seqmnili mmarTvelobis
stituciis me-3 da me-4 Tavebs, romlebic formebi, garkveuli doziT, yovelTvis
moicavs prezidentsa da parlaments, agreTve gulisxmobs patiosani adamianebis arsebobas,
SesaZlebelia gaCndes axali Tavi konstitu- romlebic keTilsindisierad asruleben kano-
ciaSi, pirobiTad, “mTavrobis” saxelwodeb- nis moTxovnebs. aq igulisxmeba is, rom viRa-
iT). aseT masStabur konstituciur cvlile- cis kontroli vinmes mier yovelTvis zR-
bebs ori negatiuri aspeqti mohyveba, pirve- vardadebulia, radgan ar SeiZleba urTierT-
li is, rom konstituciis Sinagani stabil- kontrolma usasrulo xasiaTi miiRos. ase
uroba da logikuroba irRveva, meore is, rom yovelTvis darCeba erTi vinme bolos
rom konstituciuri cvlilebebi aucileblad ukontrolod, xolo am ukanasknels keTils-
unda aisaxos mimdinare kanonmdeblobaSi, rac indisiereba unda axasiaTebdes da misi makon-
droSi metad gaxangrZlivebuli procesia. aqve trolebelic es iqneba. aq Cven mivediT cno-
unda aRvniSnoT, rom zogierTi mmarTvelobis bil ritorikul frazamde - `vin unda akon-
formis cvlilebas asabuTebs, pirvel rigSi, trolos is, vinc gvakontrolebs Cven~.

123
gamoyenebuli literatura

1. saqarTvelos konstitucia, 1996 w.


2. inwkirveli g., saxelmwifosa da samarTlis Teoria, Tbilisi,1997 w.
3. melqaZe o., sazRvargareTis saxelmwifo samarTali, Tbilisi, 1996 w.
4. melqaZe o., saubrebi qarTul konstituciaze, Tbilisi, 1996 w.
5. melqaZe o., respublika saparlamento Tu saprezidento, Tbilisi, 1996 w.
6. demetraSvili a., msoflio qveynebis konstituciebi, Tbilisi, 1992 w.
7. cnobilaZe p., saqarTvelos konstituciuri samarTali, Tbilisi, 1996 w.
8. ugrexeliZe m., aSS–is konstitucia, kompromisebis xelovneba, Tbilisi, 1997 w.
9. melqaZe o. da avtorTa koleqtivi, sazRvargareTis qveynebis konstituciuri
samarTali, Tbilisi, 1999 w.
10. ruxaZe z., saqarTvelos konstituciuri samarTali, baTumi, 1999 w.
11. utiaSvili g., saqarTvelos respublikis konstituciuri wyoba.
12. kovingtoni k., bukvardti r., sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisuflebis
urTierToba aSS–Si.
13. germaniis federaciuli respublikis ZiriTadi kanoni, Tbilisi, 1995 w.
14. Òåîðèÿ ãîñóäàðñòâà è ïðàâà. Àâòîðñêèé êîëëåêòèâ. Ìîñêâà, 1998 ã.
15. Ñûðûõ Â.Ì., Òåîðèÿ ãîñóäàðñòâà è ïðàâà.Áèëèíà, 1998 ã.
16. Àëüõèìåíêî Â.Â. è äð.á Êîíñòèòóöèîííîå ïðàâî. Àâòîðñêèé êîëëåêòèâ, 1996 ã.
17. Ñòðàøóí Á.À., Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí, îáùàÿ ÷àñòü.
Ìîñêâà. 1996 ã.
18. ×óäàêîâ Ì.Ô., Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìèíñê. 1998 ã.
19. ×èðêèí Â.Å., Êîíñòèòóöèîííîå ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí. Ìîñêâà. 1997 ã.
20. Ìàêëàêîâ Â.Â., Êîíñòèòóöèè çàðóáåæíûõ ãîñóäàðñòâ. Ìîñêâà 1999 ã.
21. Ñòðàøóí Á.À., Êîíñòèòóöèîííîå (Ãîñóäàðñòâåííîå) ïðàâî çàðóáåæíûõ ñòðàí, îáùàÿ ÷àñòü.
Ìîñêâà, 1998 ã.

124
ÓÀÐÀÒËÀÌÄÍÔÏ ÊÏÍÔÒÏËÉ
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÛÉ
ÉÒÉÍÀ ßÀØÀÞÄ
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ

á elisuflebis danawileba samarTlebrivi


saxelmwifos erT-erTi fuZemdebluri pri-
nci pia, romlis Tanaxmad, erTiani saxelm-
ti. Tavis mxriv, garTulebulia prezidentis
Tanamdebobidan vadamde gadayenebis wesi (im-
piCmenti); prezidentisa da parlamentis ufle-
wifo xelisufleba danawilebulia erTmane- bamosilebis vada ar emTxveva erTmaneTs.
Tisagan damoukidebel sakanonmdeblo, aRmas-
rac Seexeba xelisuflebis danawilebis rbil
rulebel da sasamarTlo xelisuflebad da
models, igi gvxvdeba saparlamento respub-
romelic samarTlis uzenaesobisa da adami-
likebSi, sadac mTavrobas uSualod ayali-
anis Tavisufali ganviTarebis uzrunvelyofis
bebs saparlamento umravlesoba.
winapirobas warmoadgens. danawilebis es mod-
eli efuZneba saxelmwifoSi urTierTkontr- saqarTvelos axali konstituciuri wyobis
olis, urTierTSekavebisa da xelisuflebaTa damkvidrebis procesSi xelisuflebis danaw-
Soris Tanasworobis Camoyalibebis ideas. am ilebis princi ps uaRresad didi mniSvneloba
princi pis realizacia gamoricxavs Zalau- aqvs. 1995 wlis 24 agvistos konstituciis
flebis koncentracias erTi romelime orga- me-5 muxlSi pirdapir aris miTiTebuli, rom
nos xelSi, politikur process gamWvirval- saqarTveloSi "saxelmwifo xelisufleba
es xdis da SesaZleblobas iZleva ganxorci- xorcieldeba xelisuflebis danawilebis
eldes efeqturi kontroli xelisuflebaze. princi pze dayrdnobiT."
xelisuflebis danawileba sazogadoebis gan- xelisuflebis danawilebis procesSi mniS-
viTarebis erT-erT umniSvnelovanes politikur- vnelovan adgils ikavebs parlamentis kon-
samarTlebriv doqtrinad iqca; am moZRvrebam troli aRmasrulebel xelisuflebaze.
istoriulad progresuli roli Seasrula
burJuaziis brZolaSi absolutizmTan, Tan- msoflio konstitucionalizmi aRmasrulebel
amedrove epoqaSi ki xelisuflebis danaw- xelisuflebaze saparlamento kontrolis
ilebis princi pi konstitucionalizmis ganxorcielebis araerT formas icnobs, ker-
qvakuTxedad mogvevlina. Zod: impiCments, samTavrobo politikis Ziri-
Tadi mimarTulebebis ganxilvas, saparlamen-
ganasxvaveben xelisuflebis danawilebis mkacr to komisiebis mxridan ganxorcielebul kon-
da rbil modelebs. e.w. mkacri modeli ganx- trols, parlamentis sxdomaze gamocxadebis
orcielebulia saprezidento ti pis respub- aucileblobas da a.S.
likaSi. aq aRmasrulebeli xelisufleba damok-
idebuli ar aris parlamentSi warmodgenil saprezidento respublikaSi saparlamento
politikur Zalebze; prezidenti, rogorc wesi, kontrolis SezRudvis pirobebSi kontrolis
ar aris uflebamosili daiTxovos parlamen- erT-erT qmediT formad iTvleba kiTxva-Se-

125
kiTxvis ufleba parlamentis wevrTa mxridan aseve werilobiTi pasuxebis wardgena im zepir
mTavrobis wevrebis winaSe. aRniSnuli insti- SekiTxvebze, romelTac zepiri pasuxebi ver
tuti saqarTvelosTvisac sainteresoa, rad- gaecemoda drois ukmarisobis gamo. Tanamed-
gan aRiarebulia Cveni qveynis moqmed kanonm- rove periodSi ministrebs yovelwliurad
deblobaSic. saqarTvelos konstituciis 59- usvamen ramdenime aTas SekiTxvas.
e muxlSi Camoyalibebulia kiTxvisa da Se-
saparlamento sistemis istoriasTan dakav-
kiTxvis samarTlebrivi buneba, xolo saqarTve-
Sirebulia agreTve interpelacia, rogorc
los parlamentis reglamentSi detaluradaa
saparlamento kontrolis erT-erTi efeqturi
mowesrigebuli kiTxva-SekiTxvis procedura.
saSualeba. is safrangeTSi didi xnis winaT
ministrebisadmi mimarTuli SekiTxvebi war- Camoyalibda. jer kidev 1791 wlis konsti-
moadgens informaciis miRebisa da kontro- tucia iTvaliswinebda ministrebisagan axsna-
lis ganxorcielebis saSualebas. is gamoiy- ganmartebis moTxovnas. 1830 wlis monarqiu-
eneba yvela qveynis parlamentis mier, romelTa li reJimis periodSi interpelacia Cveulebriv
mTavrobac politikuri pasuxismgeblobis ma- praqtikad iqca da kidev ufro farTod gavr-
tarebelia. imdenad, ramdenadac am proce- celda mesame da meoTxe respublikebis dros,
duras ar mosdevs pirdapiri sanqciebis gamoy- Tumca, vinaidan es procedura xandaxan pa-
eneba, igi gavrcelebulia iseT qveynebSic, latis muSaobis dRis wesrigis darRvevas
sadac aRmasrulebeli xelisufleba pasux- iwvevda, 1958 wlis reformebis bolos daiw-
ismgebeli ar aris parlamentis winaSe. yes misi gakritikeba. dResdReobiT ministrebs
miuxedavad imisa, rom ministrebisadmi mima- SeiZleba mosTxovon angariSi ndobis sakiTx-
rTuli SekiTxvebi farTod gamoiyeneba is gadasawyvetad, magram mxolod saguldagu-
pirovnebis uflebebisa da Tavisuflebebis lod SemuSavebuli proceduris Sesabamisad.
dacvis TvalsazrisiT, is naklebad mniSvnelo- imisaTvis, raTa uzrunvelyofil iqnes sa-
vania politikur urTierTobebSi. misi miza- kanonmdeblo da aRmasrulebel xelisufle-
nia informaciiis miReba mTavrobisagan da, bebs Soris azrTa gacvlis regularoba, um-
roca saWiroa, uflebis borotad gamoyenebis ravles qveynebSi parlamentis wevrebs saSu-
gamoaSkaraveba da misi Tavidan acileba. es aleba eZlevaT dasvan kiTxvebi interpelaci-
procedura aseve gamoiyeneba zusti cnobebis is formiT, rac informaciis miRebisa da
misaRebad, rac exmareba parlamentis wevrebs klasikur saparlamento sistemaze kontro-
parlamentisadmi wardgenili rTuli kanon- lis ganxorcielebis ZiriTad saSualebad
proeqtebisa da delegirebuli sakanonmdeb- iTvleba.
lo aqtebis arsis garkvevaSi. bevr SekiTxvas interpelacia (laT. interpellatio - sityvis Sew-
Sablonuri xasiaTi aqvs, Tumca, parlamentis yveta, moTxovna, sarCeli) aris zogierT sax-
wevrebis SekiTxvebze gacemuli pasuxebi opozi-
elmwifoSi deputatTa jgufis mier mTavro-
cias saSualebas aZlevs gamoavlinos mTavrobis
bisadmi an calkeuli ministrisadmi mimarTu-
politikis susti adgilebi.
li moTxovna, miscen ganmarteba maT mier
iseve, rogorc bevri sxva saparlamento in- gatarebuli saSinao Tu sagareo politikis
stituti, aRniSnuli procedura Tavdapirve- Taobaze an romelime konkretul sakiTxze.
lad did britaneTSi Camoyalibda. ministre- saparlamento Teoriasa da praqtikaSi bun-
bisadmi mimarTulma SekiTxvebma Secvala ukve dovanebaa parlamentarTa kiTxvis, SekiTxvisa
moZvelebuli meTodebi, romelTa meSveobiTac da interpelaciis gamijvnis sakiTxSi. p. cno-
aSkaravdeboda mTavrobisadmi mimarTuli sa- bilaZe, ganmartavs ra interpelaciis Sinaarss,
Civrebi, an Seiswavleboda misi politika. is miuTiTebs, rom igi aris "zogierT saxelmwi-
iqca sagangebo procedurad 1849 wlidan, foSi deputatTa jgufis mier mTavrobisadmi
rodesac yovel sxdomaze gamoiyo dro, cno- an calkeuli ministrisadmi mimarTuli moTx-
bili "SekiTxvebis saaTis saxelwodebiT." 1902 ovna miscen ganmarteba maT mier gatarebuli
wels damkvidrda werilobiTi pasuxebis praq- saSinao Tu sagareo politikis Taobaze an
tika dasmul SekiTxvebze; nebadarTuli iyo romelime konkretuli sakiTxis Sesaxeb 1 .
1
p. cnobilaZe. konstituciuri (saxelmwifo) samarTali (cnobari). 1998 w. gv.54

126
mocemul ganmartebaSi, albaT, "Cveneburi" zoluciis miRebiT, rac gamoxatavs parla-
SekiTxvis Sinaarssac moviazrebdiT, rom ara mentis kmayofilebas an ukmayofilobas mTavro-
Semdegi fraza: "interpelacia gansxvavdeba bis mocemul ganmartebebze.
zepiri da Cveulebrivi werilobiTi SekiTxve-
klasikuri saparlamento reJimis pirobebSic
bisagan, upirveles yovlisa, Setanis proce-
ki interpelaciis proceduras SeuZlia Sein-
duriTa da samarTlebrivi SedegebiT. memo-
arCunos Tavisi mniSvneloba mxolod im SemTx-
randumSi, romelic Tan axlavs interpel-
vevaSi, Tu mas iyeneben windaxedulad da iseTi
aciis teqsts, Cveulebriv, miTiTebulia misi
sakiTxebis ganxilvasTan dakavSirebiT, rom-
mizezebi da aRniSnulia vadebi, romlis gan-
lebic sakmarisad mniSvnelovania imisTvis,
mavlobaSic unda iqnes gacemuli pasuxi."2
raTa gamarTldes mTavrobasTan mimarTebaSi
zaur jinjolava interpelacias saparlamen- politikuri sanqciebis gamoyeneba. mTel rig
to kontrolis calke formad miiCnevs, romel- qveynebSi, gansakuTrebiT dasavleT evropaSi,
ic parlaments uflebas aZlevs mosTxovos es procedura warmatebiT gamoiyeneba da
mTavrobas angariSi misi saqmianobis Sesaxeb, popularobiT sargeblobs mxolod imitom,
xolo SekiTxvas ganmartavs parlamentis mier rom aq zemoaRniSnuli pirobebi daculia.
aRmasrulebeli xelisuflebisagan informaciis SekiTxva aris parlamentis wevris mier min-
miRebisa da misdami kontrolis ganxorcielebis istrisadmi mimarTuli moTxovna misces gan-
erT-erT formad, rac parlaments exmareba marteba raime konkretul saqmeze. is ar
droulad gamoavlinos mmarTvelobis aparatis gulisxmobs politikuri sanqciebis dauy-
saqmianobaSi daSvebuli Secdomebi da xeli ovnebliv gamoyenebas da amitom mkveTrad gan-
Seuwyos maT am naklovanebaTa droulad ga- sxvavdeba saparlamento kontrolis ganxor-
mosworebaSi3 . cielebis iseTi saSualebisagan, rogoricaa
rac Seexeba oTar melqaZes, is interpela- interpelaciebi, romlebic moiTxoven mTavro-
cias SekiTxvis erT-erT formad Tvlis. "Se- bisagan axsna-ganmartebas, magram, rogorc wesi,
kiTxva ori saxisaa: martivi SekiTxva da in- maT mosdevs sanqciebis gamoyeneba, vinaidan
terpelacia. martivi SekiTxva ar saWiroebs miiReba gakicxvis rezolucia da zogjer
specialur proceduras, Sedis zepiri saxiT tardeba kenWisyra ndobis sakiTxis gamo.
da aseve miiReba pasuxic - ganxilvis gareSe, unda aRiniSnos, rom saparlamento praqtika-
Tu amas parlamenti ar moiTxovs. interpel- Sic araerTgvarovani damokidebulebaa sapar-
aciis dros SekiTxva parlamentSi Seitaneba lamento kontrolis mocemuli formebisad-
gansakuTrebiT mniSvnelovan sakiTxTa irgv- mi. zogierT qveyanaSi interpelaciebi da Se-
liv; dgindeba pasuxis gacemis vada, romelic kiTxvebi Zireulad ar gansxvavdeba erTmane-
aseve werilobiT gaicema. plenarul sxdomaze Tisagan (magaliTad, SvedeTSi); zogan ki maTi
pasuxis ganxilvas mosdevs kamaTi da SeiZle- Sinaarsi da procedura arsebiTad gamijnulia.
ba damTavrdes mTavrobis, premier-ministris sailustraciod moviyvanT sazRvargareTis
an calkeuli ministris mimarT gakicxvis qveynebis magaliTebs, romlebic didi mraval-
rezoluciis miRebiT, romelsac SeiZleba ferovnebiT xasiaTdeba.
ndobis sakiTxze kenWisyra da, maSasadame,
maTi gadadgoma mohyves”4 . kiTxva-SekiTxvis da interpelaciis institu-
ti gavrcelebulia sakmaod bevr qveyanaSi.
miuxedavad saparlamento kontrolis mocemu- maTi procedura xSirad mkacrad reglamen-
li formisadmi zemoxsenebuli avtorebis tirebulia, raTa ar iqnes daSvebuli ufleb-
araerTmniSvnelovani damokidebulebisa, saerTo is borotad gamoyeneba. TurqeTSi palatis
maT Soris gamoixateba imaSi, rom interpel- calkeuli wevrebis an politikuri jgufebis
acia, upirveles yovlisa, iwvevs kamaTs, meo- mier wamoyenebuli winadadeba interpelaciis
rec, Seicavs politikur sanqcias, vinaidan Sesaxeb mokled ganixileba, amasTan, sityviT
kamaTi mTavrdeba kenWisyris safuZvelze re- SeiZleba gamovidnen mxolod mTavrobis wevre-
2
iqve.
3
z. jinjolava. saqarTvelos respublikis parlamenti. Tbilisi, 1993 w. gv. 50.
4
o. melqaZe. sazRvargareTis qveynebis saxelmwifo samarTali. Tbilisi, 1996 w., gv. 130-131.

127
bi, aseve piri, romelmac Seitana winadadeba germaniaSi interpelaciis Sesabamisi proce-
interpelaciis Sesaxeb. winadadebis miRebis dura cnobilia "didi SekiTxvis" saxelwodebiT.
SemTxvevaSi dauyovnebliv niSnaven kamaTis is unda Seitanos aranakleb ocdaaTma wevr-
dRes sakiTxis arsis irgvliv. interpelacia ma. bundestagis Tavmjdomare winadadebiT
SeiZleba ganxorcieldes winadadebis mokle mimarTavs mTavrobas gansazRvros, apirebs Tu
ganxilvidan ara uadres ori dRisa da ara ara igi pasuxis gacemas da, saxeldobr, rodis.
ugvianes erTi kvirisa. kamaTSi monawileobis mTavroba ar aris valdebuli gasces pasuxi,
ufleba aqvs palatis yvela wevrs. ndobis Tumca, amis Sedegad mTel pasuxismgeblobas
votumi gamoaqvT kamaTis damTavrebidan mx- sakuTar Tavze iRebs. teqsti egzavneba bund-
olod erTi dRe-Ramis Semdeg. estagis yvela wevrs da kamaTi iniSneba mTavro-
bisaTvis xelsayrel dRes. kiTxvis avtori
libanSi interpelacia werilobiT formas
Tavdapirvelad xsnis saqmis arss, ris Semd-
atarebs. mTavrobam unda upasuxos SekiTxvas
egadac iwyeba ganxilva, Tu amas sxdomaze
Setanidan aTi dRis ganmavlobaSi, winaaRmdeg
damswre ocdaaTi deputati moiTxovs. Tu
SemTxvevaSi interpelacias CarTaven uaxloesi
mTavroba uars ityvis pasuxis gacemaze an
sxdomis dRis wesrigSi. interpelaciis Set-
Tavs aaridebs pasuxis gacemas TxuTmeti dRis
anis Sesaxeb parlamentis wevrebs acnobeben
ganmavlobaSi, bundestags SeuZlia CarTos
sxdomis dawyebamde ara ugvianes ori dRisa.
sakiTxis ganxilva dRis wesrigSi, Tu am gada-
saerTo diskusiis mimdinareobisas, interpel-
wyvetilebas mxars dauWers ocdaaTi sxdomaze
aciis avtorsa da mTavrobis warmomadgen-
damswre deputati. garda amisa, mTavrobis
lebs ufleba aqvT gamovidnen sityviT pri-
warmomadgeneli unda daeswros ganxilvas
oritetis mixedviT. debatebi mTavrdeba ken-
bundestagis moTxovniT.
WisyriT motivirebuli rezoluciis miRebis
Sesaxeb, interpelaciis gadadebiT an misi SvedeTSi SekiTxvebi da interpelaciebi ar-
safuZvlianobis aRiarebiT. ukanasknel SemTx- sebiTad ar gansxvavdeba erTmaneTisagan. in-
vevaSi maSinve unda Catardes kenWisyra re- terpelaciis Setana xdeba palatis nebar-
zoluciis miRebaze. TviT da Tan mosdevs mTavrobis werilobiTi
pasuxi manamde, vidre Catardeba misi Ria
libiaSi interpelaciis ganxilvis dRes niS-
ganxilva. kamaTis dRes adgenen ministrebi.
navs palata pirvelsave Sesabamis sxdomaze.
rogorc wesi, rac ufro martivia SekiTxva,
kamaTs ar SeiZleba adgili hqondes inter-
miT ufro male gaecema mas pasuxi. Tumca
pelaciis Setanidan rva dReze adre, Tu
SveicariaSi interpelacias mxari unda dau-
mTavroba Tanxmobas ar ganacxadebs sakiTxis
Wiros erovnuli sabWos aTma wevrma da kan-
saswrafod ganxilvaze. Tu interpelaciis
tonebis kavSiris samma wevrma. parlamentis
avtori an parlamentis sxva romelime wevri
wevrebi iyeneben am proceduras, raTa sajar-
moisurvebs, kamaTi SeiZleba damTavrdes ndobis
od mohfinon naTeli mTavrobisadmi gamoTqmul
votumis kenWisyriT. arabeTis gaerTianebul
konkretul braldebebsa da kritikas - am
respublikaSi moqmedebs wesi, romlis mixed-
gziT axorcieleben isini efeqtur politikur
viTac, interpelaciis Setanidan kamaTis dRem-
kontrols.
de unda gavides aranakleb erTi kvira. es
periodi SeiZleba Semcirdes, Tu sakiTxi sabWoTa kavSirisa da saxalxo demokratiis
saswrafoa da ministri amis Sesaxeb Tanx- zogierT qveyanaSic ar iyo mkveTri gansx-
mobas ganacxadebs. vaveba interpelaciebsa da SekiTxvebs Soris.
orive procedura erTnair wesrigs eqvemde-
fineTSi interpelacia mTavrobaze zemoqmede-
bareboda (mag., ministrebs rogorc inter-
bis amave mizans emsaxureba. mas mxari unda
pelaciebze, ise SekiTxvebze pasuxi unda gaecaT
dauWiros parlamentis ocma wevrma da Sesa-
sami dRis ganmavlobaSi sabWoTa kavSirSi da
bamisma ministrma pasuxi unda gasces TxuT-
rumineTSi, sesiebis periodSi _ bulgareTSi da
meti dRis ganmavlobaSi. Tu mTavroba ar
ocdaaTi dRis ganmavlobaSi _ CexoslovakiaSi).
apirebs pasuxis gacemas, amave vadis ganmav-
lobaSi man unda acnobos parlaments amis britaneTis sistemisaTvis ar aris cnobili
mizezi. interpelaciis procedura, Tumca mas waaga-

128
vs “winadadeba sxdomis gadadebis Sesaxeb”. ulia gansakuTrebuli procedura. palatis
aRniSnuli winadadeba, romelic Seitaneba wevrma Tavisi SekiTxvis Sesaxeb unda acno-
uSualod Sesvenebis win, saSualebas aZlevs bos Sesabamis ministrs da TemTa palatis
TemTa palatis wevrebs wamoayenon mTavrobis spikers im dRis SuadRemde, roca mas surs
winaSe mTeli rigi sakiTxebi, Tumca, am wi- am SekiTxvis dasma. aseTi saxis SekiTxvebi
nadadebis Taobaze kenWisyra ar tardeba. me- (“piradi SekiTxvebi”) ar qveyndeba. maTze
ore mxriv, im konkretul winadadebaze, vrceldeba Cveulebrivi SekiTxvebis samarT-
romelic “gansakuTrebuli saxelmwifoebrivi lebrivi reJimi, amasTan, maT unda hqondeT
mniSvnelobisaa”, SeiZleba Catardes kenWisyra saswrafo xasiaTi. saboloo sityva spikers
iseve, rogorc es xdeba interpelaciebis dros ekuTvnis, gansakuTrebiT im SemTxvevebSi, roca
kontinenturi evropis zogierT qveyanaSi, unda ganisazRvros, Tu ramdenad saswrafoa
Tumca xSirad aseTi gadadeba dakavSirebu- esa Tu is sakiTxi. aseTi SekiTxva SeiZleba
lia saparlamento kontrolis iseT saSu- ar iqnes miRebuli, Tu imave saqmeze ukve
alebasTan, rogoricaa deputatebis SekiTx- dasmuli iyo sxva SekiTxva. pasuxebi “pirad
vebi mTavrobis wevrTa mimarT. SekiTxvebs” gaecema imave dRes, Cveulebriv
SekiTxvebze pasuxis gacemis dasrulebis Sem-
SekiTxvebi SeiZleba iyos rogorc zepiri,
deg. parlamentis arc erT wevrs ar aqvs
ise werilobiTi. parlamentis wevri, romel-
ufleba erT dReSi dasvas or SekiTxvaze
ic svams SekiTxvas, sTavazobs Sesabamis min-
meti, romlebzec man unda miiRos zepiri
istrs, rom man upasuxos zepirad palatis
pasuxebi.
winaSe anda Camoayalibos pasuxi werilobiTi
formiT. SekiTxvebi ufro xSirad formulire- ministrebi zepir SekiTxvebs yovelTvis pa-
bulia werilobiTi saxiT, raTa parlamentis suxoben gansazRvrul dRes, Tumca werilo-
wevrebi da Sesabamisi ministrebi informire- biT SekiTxvebze pasuxis gasacemad maT Tavis
buli iyvnen maTi Sinaarsis Taobaze. gankargulebaSi ufro didi dro aqvT. pasux-
ebi uSualod igzavneba parlamentis sxdomis
fineTSi ministrma SekiTxvas unda upasuxos
oficialur oqmSi gamosaqveyneblad. Tu gan-
ocdaaTi dRis ganmavlobaSi. pasuxis formas
sazRvruli drois gasvlis Semdeg pasuxi ar
_ zepirs Tu werilobiTs, is Tavad irCevs.
aris saxeze, parlamentis wevrs SeuZlia
israelSi Sesabamisi ministri SekiTxvas zepi-
zepirad dasvas igive SekiTxva da moiTxovos
rad pasuxobs ocdaerTi dRis ganmavlobaSi.
aseTive pasuxis gacema. parlamentarebi wer-
amis Semdeg SekiTxvis avtors aqvs erTi dam-
ilobiTi formis SekiTxvebs xSirad mimar-
atebiTi SekiTxvis dasmis ufleba. iaponiaSi
Taven maSin, roca saqme exeba kerZo pirebs an
werilobiT SekiTxvaze pasuxis gasacemad min-
administraciul sakiTxebs.
istris gankargulebaSia mxolod erTi kvira.
zepiri SekiTxvebi daismeba parlamentis pa- TemTa palataSi zepiri SekiTxvebisaTvis gamoy-
latis TanxmobiT mxolod saswrafo SemTx- ofilia erTi saaTi sxdomis dawyebamde, or-
vevebSi. SabaTobiT, samSabaTobiT, oTxSabaTobiT da
xuTSabaTobiT. ministrebis sia, romlebic
didi britaneTis TemTa palataSi mkacri wesebia
pasuxoben SekiTxvebs yoveli sxdomis dros,
dadgenili aRniSnuli proceduris regulire-
winaswar qveyndeba. siiT gaTvaliswinebuli
bis mizniT. saboloo sityva ama Tu SekiTx-
ministrebis Tanmimdevroba icvleba yovel
vis daSvebis Sesaxeb ekuTvnis spikers. Se-
kviras da ganisazRvreba partiebs Soris kon-
kiTxvis dasmis msurvelma palatis wevrma,
sultaciebis Semdeg. amgvarad, yoveli minis-
pirvel rigSi, werilobiT unda Camoayalibos
tri drodadro siis saTaveSi eqceva mis ko-
SekiTxva da gadasces klerks. Tu mas surs
mpetencias mikuTvnebul sakiTxebze pasuxis
zepiri pasuxis miReba, Tavis SekiTxvas var-
gasacemad. pasuxebi rogorc zepir, ise wer-
skvlaviT aRniSnavs. pasuxi aseT SekiTxvas
ilobiT SekiTxvebze qveyndeba sxdomis ofi-
unda gaeces ara ugvianes or dRe-RameSi. Tu
cialur oqmSi.
mas surs pasuxis saswrafod miReba, SeuZlia
amis Sesaxeb waradginos specialuri moTx- SekiTxvebisa da pasuxebis gacvlis rituals
ovna. saswrafo sakiTxebisaTvis gaTvaliswineb- Tvals adevnebs spikeri. rodesac cxaddeba

129
deputatis gvari, is asaxelebs Tavisi Se- sia ibeWdeba da vrceldeba bundestagis yve-
kiTxvis nomers da, Sesabamisad, ministri la wevrs Soris. SekiTxvis avtors an par-
SekiTxvas pasuxobs momzadebuli teqstis lamentis nebismier sxva wevrs SeuZlia min-
mixedviT. amis Semdeg deputats aqvs damate- istrs dausvas ori damatebiTi SekiTxva. Se-
biTi SekiTxvis dasmis ufleba, razec minis- kiTxvebze, romelTac ar gaecaT pasuxi gan-
tri kvlav iZleva pasuxs. kiTxva-pasuxi Sei- sazRvruli drois ganmavlobaSi, werilobiTi
Zleba gagrZeldes ramdenime wuTs da masSi pasuxebi qveyndeba debatebis oficialur oqmSi.
monawileobis miReba SeuZliaT palatis sxva garda zepiri SekiTxvebisa, bundestagis sapro-
wevrebsac. ase grZeldeba manam, sanam spikeri ceduro wesebi iTvaliswinebs aseve werilo-
ar gadawyvets, rom dadga momdevno sakiTxze biT an “patara moTxovnebs” konkretuli aqte-
gadasvlis dro. mocemuli proceduris bis Sesaxeb specialuri xasiaTis informaci-
siswrafe ganisazRvreba erTi saaTis ganmav- is misaRebad. es moTxovnebi dapirispirebu-
lobaSi dasmuli SekiTxvebis raodenobis mixed- lia “did moTxovnebTan”, romlebic saerTo
viT. xSirad SekiTxvebis raodenoba or- politikis sakiTxebs exeba da interpelacie-
mocdaaTs aRwevs. amis erT-erTi mizezia is bis tolfasia.
garemoeba, rom damatebiTi SekiTxvebi xSirad
ministrebs rTul mdgomareobaSi ayeneben, kerZo SekiTxvebis dros, romlis mizani
vinaidan maT unda upasuxon SekiTxvebs samTavrobo problemis gaazrebaa, bundestag-
winaswari momzadebis gareSe. is Tavmjdomare wardgenil werilobiT moTx-
ovnas gadascems generaluri kancleris uw-
aseTi procedura gansakuTrebiT damaxasiaTe- yebas. pasuxi ToTxmet dReSi ibeWdeba ofi-
belia TemTa palatis muSaobisaTvis. sxva cialur organoSi, magram bundestagSi
qveynebi cdilobdnen daenergaT analogiuri msjeloba mis garSemo ar imarTeba.
wesi sakuTar praqtikaSi, rasac gansxvavebu-
li Sedegebi mohyveboda. msgavsi procedura, zogadi SekiTxvebi federalur mTavrobaSi
romelic inglisis magaliTs misdevs, gvxvde- SeiZleba Setanil iqnes fraqciis an depu-
ba avstraliaSi, indoeTSi, irlandiaSi, kana- tatTa 5%-is mier. federaluri mTavrobis
daSi, nigeriaSi, axal zelandiaSi, pakistan- pasuxi avtomaturad Sedis bundestagis sx-
Si, ceilonSi, aseve im qveynebSic, sadac ar domis dRis wesrigSi da imarTeba debatebi.
aris gavrcelebuli inglisuri saparlamen- im SemTxvevaSi, Tu zogad SekiTxvaze pasuxi
to institutebis gavlena. kabinetis sxdomaze mtkicdeba, TavisTavad
igulisxmeba, rom sxdomis Semdeg kancleri
italiaSi, magaliTad, SekiTxvebs CarTaven amis Sesaxeb informacias warudgens presas
Semdegi sxdomis dRis wesrigSi im SekiTxve- da debatebi am situaciaSic gamoiricxeba.
bis gamoklebiT, romelTac werilobiTi pa-
belgiis warmomadgenelTa palatisaTvis cno-
suxebi unda gaeceT. deputatTa palataSi
bilia SekiTxvebis sami saxe: upirveles yov-
yovel sxdomaze pirveli ormoci wuTi, xolo
lisa, arsebobs werilobiTi SekiTxvebi, romel-
senatSi - pirveli erTi saaTi zepir SekiTx-
sac xeli unda moaweros palatis ara umetes
vebs eTmoba. Tu SekiTxva upasuxod rCeba
samma wevrma. SekiTxvebs pasuxi unda gaeces
ori Tvis ganmavlobaSi, is moZvelebulad
TxuTmeti dRis ganmavlobaSi da isini unda
iTvleba da siidan iSleba. werilobiT Se-
gamoqveyndes “kiTxva_pasuxis biuletenSi”,
kiTxvebze pasuxis gasacemad ministris gan-
romelic gamodis kviraSi erTxel. Tu am
kargulebaSia aTi dRe.
xnis ganmavlobaSi pasuxi ar gaicema, SekiTx-
germaniis bundestagSi, romelic inglisis va xelmeored gamoqveyndeba biuletenSi imis
magaliTis mimdevaria, yvela sxdoma iwyeba miTiTebiT, rom ministrma mas ar upasuxa;
SekiTxvebis saaTiT. misi mizania dauyovneblivi meorec, arsebobs zepiri SekiTxvebi. palatis
informaciis miReba adgilobriv saqmeebze, Tavmjdomare an, Tu aucilebelia, Tavmjdom-
saSinao da sagareo politikis sakiTxebze. areTa konferencia, wyvets, Tu ramdenad See-
SekiTxvebis dajgufeba xdeba saministroebis sabameba igi reglamentiT dadgenil wesebs.
mixedviT da bundestagis Tavmjdomare gan- Tu palatis mier sxva ram ar aris gaTval-
sazRvravs maTi ganxilvis wess. SekiTxvebis iswinebuli, SekiTxvebs yovel samSabaTs sx-

130
domis dasawyisSi eTmoba aranakleb ocdaaTi upasuxebs, SeiZleba gaimarTos saerTo de-
wuTisa da SekiTxvebi ganixileba maTi ward- batebi. Tumca es procedura kenWisyris Catare-
genis Tanmimdevrobis mixedviT. mocemul pro- bas krZalavs, igi interpelacias gvagonebs.
ceduras bevri saerTo aqvs inglisis TemTa TavmjdomareTa konferencia uflebamosilia
palatis praqtikasTan, Tumca aq ministris gamoyos is zepiri SekiTxvebi, romelTac
pasuxis Semdeg damatebiT SekiTxvebs ar Sei- dasvamen am miznisaTvis gankuTvnil special-
Zleba hqondes adgili; mesamec, arsebobs ur yovelkvireul sxdomaze. SekiTxvebze wer-
saswrafo SekiTxvebi. Tu Tavmjdomare da ilobiTi pasuxebi, Cveulebriv, erTi Tvis
Sesabamisi ministri Tanaxmani arian, warmo- ganmavlobaSi gaicema. Tu pasuxi ar iqneba
madgenelTa palatis wevrs SeuZlia dasvas saxeze, werilobiTi SekiTxva SeiZleba zepiriT
riggareSe SekiTxva. SekiTxvis avtors ufle- Seicvalos. zepir SekiTxvebs 1974 wlidan
ba aqvs ilaparakos ara umetes xuTi wuTisa. ewodeba “SekiTxvebi mTavrobas”. es SekiTxve-
msgavsi procedura cnobilia belgiis sena- bi daismeba samSabaTobiT, erovnuli krebis
tisaTvis, sadac SekiTxvebisaTvis special- SuadRis sxdomis Semdeg da or saaTs gr-
uri droa gamoyofili. Zeldeba. yoveli politikuri jgufi misTvis
gamoyofil droSi Tavad gansazRvravs Se-
niderlandebSi werilobiT SekiTxvebs pasuxi
kiTxvebis raodenobas, Sinaarssa da avtorebs.
unda gaeces ocdaaTi dRis ganmavlobaSi, zepir
safrangeTis senatSi msgavsi SekiTxvebi dais-
SekiTxvebs ki _ sami dRis ganmavlobaSi. aqauri
meba TveSi erTxel, erT sxdomaze.
proceduris ganmasxvavebel niSnad gvevline-
ba orive palatis Tavmjdomaris farTo ufle- parlamentarTa interesi zepiri SekiTxvebi-
bamosileba. isini gadawyvetilebas Rebuloben sadmi Zalze mniSvnelovania. erovnul kreba-
ara mxolod imis Sesaxeb, Seesabameba Tu ara ze wlis ganmavlobaSi daismeba samasi-samas
mocemuli SekiTxva reglamentiT dadgenil ormocdaaTi SekiTxva, senatSi _ asamde. gar-
wesebs, aramed imis Sesaxebac, saerTod, Rirs da amisa, aseTi sxdomebis gadacema xdeba
Tu ara misi dasma. maT SeuZliaT, magaliTad, erovnuli televiziiT.
uaryon SekiTxva im safuZvliT, rom proble-
zemoaRniSnuli qveynebis garda, ministrebi-
ma, romelsac igi wamoWris, uaxloes mo-
sadmi SekiTxvebiT mimarTvis procedura ama
mavalSi parlamentis mier ganixileba.
Tu im formiT gamoiyeneba albaneTSi, bulga-
analogiuri procedura didi xnis ganmavlo- reTSi, saberZneTSi, daniaSi, indoneziaSi,
baSi axasiaTebda safrangeTis erovnul kre- iranSi, islandiaSi, kamerunSi, luqsemburg-
bas. mas gansakuTrebuli mniSvneloba mieniWa Si, norvegiaSi, rumineTSi, somaliSi, sene-
1958 wlis konstituciuri reformebis Semdgom. galSi, TurqeTSi, centraluri afrikis res-
Tanamedrove periodSi zepiri SekiTxvebi war- publikaSi, Cexoslovakiasa da eTiopiaSi.
moadgens krebis calkeuli wevrebis gankar- rumineTSi pasuxis gasacemad mTavrobis gan-
gulebaSi myof erTaderT saSualebas. aseTi kargulebaSia sami dRe, albaneTSi _ eqvsi,
SekiTxvebi CarTulia dRis wesrigSi imdenad, centraluri afrikis respublikaSi _ aTi dRe,
ramdenadac konstituciis mixedviT, kviraSi somaliSi _ oci dRe, CexoslovakiaSi _
erTi sxdoma eTmoba deputatebis SekiTxvebi- ocdaaTi dRe, bulgareTSi pasuxi SekiTxvas
sa da mTavrobis pasuxebis ganxilvas. kon- SeiZleba gaeces sesiebis ganmavlobaSi nebis-
stituciis 48-e muxlis mixedviT, “priori- mier dros. is faqti, rom umravles qveynebSi
tetis wesiT kviraSi erTi sxdoma rezervire- pasuxis gacemis vada mkacrad aris gansazRvru-
bulia parlamentis wevrebis SekiTxvebisa da li, imis mauwyebelia, rom mTavroba valde-
mTavrobis pasuxebis ganxilvisaTvis.” zepiri bulia warmoadginos Sesabamisi informacia
SekiTxvebi iyofa SekiTxvebad debatebiT da da, imis miuxedavad, es valdebuleba konsti-
debatebis gareSe. pirvel SemTxvevaSi sityva tucias efuZneba, kanons, reglaments Tu
ekuTvnis mxolod Sesabamis ministrs, Semdeg dadgenil praqtikas, igi SekiTxvebis proce-
ki - deputats, romelmac ministrs SekiTx- duras realur Zalas aniWebs. zogierT qvey-
viT mimarTa. orive maTgans eTmoba xuTi wuTi. anaSi ministrebs SeuZliaT saerTod uari Tqvan
meore SemTxvevaSi mas Semdeg, rac deputati pasuxis gacemaze sazogadoebrivi intereseb-
axsnis SekiTxvis arss, xolo ministri mas is dacvis motiviT.

131
aRniSnuli proceduris popularoba aixsneba palatis erT-erTi wevris mier 48 saaTis
imiT, rom parlamentis wevrebi TavianTi ufleb- ganmavlobaSi im sxdomis dawyebidan, romelzec
is ganxorcielebis dros arafriT arian is ganixileba. SekiTxvebi egzavneba ministrebs,
SezRuduli; maTi moqmedebis Tavisufleba romelTac erovnuli krebis TanxmobiT Seu-
ifargleba mxolod im wesebiT, rac aregu- ZliaT erTi kviriT gadadon pasuxis gacema.
lirebs sakiTxis dasaSvebadobas formaluri werilobiT SekiTxvebs pasuxi unda gaeces
da ara arsobrivi TvalsazrisiT. erTi Tvis ganmavlobaSi. Tu erovnul krebas
ar akmayofilebs ministris pasuxi, mas Seu-
saqarTvelos konstituciis 59-e muxlis Tanax-
Zlia SekiTxva interpelaciad gadaaqcios,
mad, “parlamentis wevri uflebamosilia kiTx-
Tumca amis gakeTeba imave sxdomaze ar Sei-
viT mimarTos parlamentis winaSe angariS-
Zleba. libanSi SekiTxva interpelaciad Sei-
valdebul organos, mTavrobis wevrs, qala-
Zleba iqces imave sxdomaze. zepiri SekiTxve-
qis mers, yvela donis teritoriuli erTeu-
bi yovel kviras SekiTxvebisa da interpela-
lis aRmasrulebeli organos xelmZRvanels
ciebisaTvis gankuTvnil specialur sxdomaze
da miiRos maTgan pasuxi.
ganixileba. Sesabamis ministrs SeuZlia maS-
parlamentis wevrTa sul cota aTkacian inve an am miznisaTvis Sesaferis Semdgom
jgufs, saparlamento fraqcias, ufleba aqvT sxdomaze upasuxos an moiTxovos, rom Se-
SekiTxviT mimarTon parlamentis winaSe an- kiTxva werilobiT Camoyalibdes. pasuxi wer-
gariSvaldebul organos, mTavrobis calkeul ilobiT SekiTxvebs unda gaeces 10 dReSi.
wevrs, romlebic valdebulni arian upasux-
saqarTvelos parlamentis reglamenti sak-
on SekiTxvas parlamentis sxdomaze. pasuxi
maod detalurad awesrigebs aRmasrulebel
SeiZleba gaxdes parlamentis ganxilvis sagani.”
xelisuflebaze parlamentis kontrolis sa-
saqarTvelos konstituciis zemomoyvanili 59- kiTxs ministrebisadmi mimarTuli SekiTxveb-
e muxli erTmaneTisagan gamijnavs kiTxvisa is (kiTxvebis) saxiT. aRsaniSnavia Semdegi
da SekiTxvis cnebebs. SekiTxvas, kiTxvisagan garemoeba: gansxvavebiT konstituciisagan,
gansxvavebiT, saparlamento kontrolis ufro reglamentSi erTmaneTisagan ar aris gamijnuli
“seriozul” formad miiCnevs ramdenime mizezis SekiTxvisa da kiTxvis cnebebi, rac garkveul-
gamo: jer erTi, SekiTxvis SemTxvevaSi ufro wilad bundovan STabeWdilebas qmnis am ori
mkacradaa gansazRvruli am uflebis mqone terminis arsis garkvevis TvalsazrisiT. ker-
subieqtTa wre, rac gamoixateba imaSi, rom Zod, parlamentis reglamentSi Cawerilia, rom
SekiTxvis ufleba gaaCnia ara parlamentis saqarTvelos parlamentis mier aRniSnuli
calkeul wevrs, aramed saparlamento fraq- uflebamosilebis ganxorcielebis procesSi
ciasa da parlamentis wevrTa aranakleb aT- dasmuli kiTxva an SekiTxva SeiZleba iyos
kacian jgufs da, meorec, SekiTxvis SemTx- zepiri an werilobiTi. “zepiri SekiTxva (kiTx-
vevaSi arsebobs saparlamento kamaTis Sesa- va) SeiZleba daisvas parlamentis plenarul
Zlebloba, vinaidan mocemuli muxlis meore sxdomaze, magram sesiis damTavrebamde ara
punqtSi arsebobs daTqma: “pasuxi SeiZleba ugvianes 15 dRisa.
gaxdes parlamentis ganxilvis sagani. ”aqedan
werilobiTi SekiTxvis (kiTxvis) teqsts par-
gamomdinare, migvaCnia, rom Cvens sinamdvile-
lamentis wevrTa sul cota aTkaciani jgufis
Si SekiTxvis procedura garkveulwilad in-
an saparlamento fraqciis warmomadgeneli,
terpelacias waagavs, radgan arsebobs sa-
agreTve, parlamentis wevri abarebs parla-
marTlebrivi SesaZlebloba SekiTxvaze minis-
mentis aparats, romelic aRricxavs mas spe-
tris mier gacemul pasuxs mohyves misi ganx-
cialur davTarSi da gascems werilobiTi
ilva da kamaTi, rac, bunebrivia, garkveul
SekiTxvis (kiTxvis) warmodgenis damadas-
samarTlebriv SedegebTan aris dakavSirebuli.
turebel mowmobas.
interpelaciisa da SekiTxvis arsis garkvevi-
parlamentis aparati adresats gadascems
sas, sainteresoa libiis parlamentSi mim-
Semosuli werilobiTi SekiTxvis (kiTxvis)
dinare procedura. aq parlamentis orive
teqsts ara ugvianes sam dReSi.
palata iyenebs zepir SekiTxvebs. SekiTxva
wardgenil unda iqnes werilobiTi formiT TiToeuli organo da Tanamdebobis piri,

132
romelsac werilobiTi SekiTxviT (kiTxviT) boda misi savaldebulo werilobiTi formu-
mimarTes, valdebulia parlaments SekiTxvis lireba am institutis seriozulobidan ga-
miRebidan 10 dReSi warudginos werilobiTi momdinare da ara ise, rogorc es moqmedi
pasuxi. Sesabamis Tanamdebobis pirs werilo- reglamentis teqstSia (“kiTxva an SekiTxva
biTi SekiTxvis (kiTxvis) avtorTan SeTanxme- SeiZleba iyos werilobiTi an zepiri”...).
biT werilobiT SekiTxvaze pasuxis gacemis
parlamentis aparati uzrunvelyofs SekiTx-
vada SeiZleba gaugrZeldes kidev 10 dRiT.
vis gadacemas Sesabamisi ministrisaTvis; dadg-
parlamentis plenarul sxdomaze zepiri kiTx- indeba dasmul SekiTxvaze ministris mier
vis dasmidan ara ugvianes sam dReSi parla- pasuxis gacemis vada. Tu ministri dadgenil
mentis aparati uzrunvelyofs zepiri kiTx- vadaSi ganacxadebs, rom ar apirebs pasuxis
vis gacnobas Sesabamisi Tanamdebobis piri- gacemas da axsna-ganmartebis wardgenas, amis
saTvis, romelic valdebulia parlaments Sedegad mTeli pasuxismgebloba sakuTar Tavze
werilobiTi pasuxi warudginos ara ugvianes unda aiRos, rac, Tavis mxriv, savaldebulo
10 dReSi. mzadyofnas moiTxovs. ministris pasuxi amis
Semdeg uflebamosil pirTa moTxovniT Sei-
Sesabamis Tanamdebobis pirs zepiri kiTxvis
Zleba gaxdes parlamentis ganxilvis sagani,
avtorTan SeTanxmebiT SeiZleba gaugrZeldes
rac srul SesabamisobaSi iqneba saqarTve-
pasuxis gacemis vada ara umetes 10 dRiT.
los konstituciasTan. Tu pasuxi aradamak-
Tanamdebobis piris mier zepir kiTxvaze mayofilebeli iqneba, vfiqrobT, saparlamen-
gacemul pasuxs parlamentis aparati gadas- to ganxilvamde ministrs SeiZleba mieces
cems zepiri kiTxvis avtors. kidev erTi Sansi imisa, rom man warmoadgi-
Tanamdebobis pirs ufleba aqvs uari Tqvas nos ufro detaluri da damajerebeli axsna-
kiTxvaze pasuxis gacemaze, Tu informacia sax- ganmarteba.
elmwifo an samxedro saidumloebas Seicavs. sazRvargareTis zogierT qveyanaSi saparla-
is kiTxva, romelsac dadgenil vadaSi da mento debatebi mTavrdeba, rogorc aRvniS-
wesiT pasuxi ar gaecema, avtomaturad dais- neT, kenWisyris safuZvelze rezoluciis miRe-
meba uaxloes samTavrobo mosmenaze. biT, rac, Tavis mxriv, SeiZleba gaxdes mTavro-
bisaTvis undoblobis gamocxadebis safuZve-
parlamentis wevrs, deputatTa sul cota li. saqarTvelos sinamdvilisaTvis aseTi ram,
aTkacian jgufs, saparlamento fraqcias bunebrivia, miuRebelia. saprezidento res-
ufleba aqvs nebismier dros ukan gamoiTxo- publikis pirobebSi saqarTvelos konstitu-
vos sakuTari zepiri Tu werilobiTi SekiTx- cia saerTod ar iTvaliswinebs mTavrobisaTvis
va (kiTxva).” undoblobis gamocxadebis SesaZleblobas,
amrigad, Cveni azriT, urigo ar iqneboda Tundac, saparlamento kontrolis ganxor-
saqarTvelos parlamentis reglamentSi Se- cielebis procesSi. aqedan gamomdinare, mar-
kiTxvisa da kiTxvis cnebebis erTmaneTisagan Tebuli iqneboda parlamentis reglamentiT
gamijvna da im gansxvavebis sakanonmdeblo SekiTxvis proceduris dasruleba saWiroeb-
dafiqsireba, rac am or instituts Soris is SemTxvevaSi ministris pasuxis sxdomaze
realurad arsebobs, im faqtis udavo gaTval- ganxilviT. Tumca, gamovlenili faqtebidan
iswinebiT, rom konstitucia aseTi formu- gamomdinare, SesaZlebeli unda iyos aRmas-
lirebis sakmaris safuZvels iZleva. sakiTx- rulebeli xelisuflebis xelmZRvanelis
is ase gadawyveta ukanasknel SemTxvevaSi winaSe dadges calkeuli wevris pasuxismge-
logikurad gamoiwvevda ori proceduris blobis sakiTxi.
damoukidebel formulirebas Sidasaparlamen-
rac Seexeba kiTxvas, vfiqrobT, SekiTxvisa-
to dokumentSi.
gan gansxvavebiT, SesaZlebelia misi rogorc
SekiTxvis procedura, vfiqrobT, iseve, rogorc zepiri, ise werilobiTi formulireba, rac
mraval sxva qveyanaSi, mkacrad unda iyos saqarTvelos parlamentis reglamentSicaa
reglamentirebuli, “raTa ar iqnes daSvebu- gaTvaliswinebuli. amasTan, ministrs unda
li misi borotad gamoyeneba”. umjobesi iqne- hqondes kiTxvaze pasuxis gacemis formis

133
(zepiri, werilobiTi) Tavisufali arCevis kiTxvisa da SekiTxvis uflebis realizacii-
saSualeba (Tumca SesaZlebelia reglamenti saTvis saqarTvelos parlamentis reglamen-
Seicavdes sakiTxTa CamonaTvals, romelzec tSi Camoyalibebulia aseve samTavrobo mos-
marTebulia mxolod zepiri, an piriqiT, _ menisa da SekiTxvis saaTis samarTlebrivi
mxolod werilobiTi pasuxis gacema). rogorc reJimi. reglamentiT dadgenili wesiT,
aRvniSneT, parlamentarizmis praqtika icnobs “samTavrobo mosmenaze da SekiTxvis saaTze
aseve martiv SekiTxvas, romelic ar saWiroebs dasmuli sakiTxebi SeiZleba gaxdes parla-
specialur proceduras, Sedis zepiri saxiT mentis ganxilvis sagani, risTvisac gadaw-
da aseve miiReba pasuxic, _ ganxilvis gareSe, yvetilebis proeqtis mosamzadeblad SeiZle-
Tu Semdeg amas parlamenti ar moiTxovs.5 ba Seiqmnas specialuri jgufi, romlis Se-
vfiqrobT, konstitucia kiTxvis SinaarsSi madgenlobaSi Sedis SekiTxvisa da infor-
swored amgvar samarTlebriv bunebas moiaz- maciis an sakiTxebis iniciatorTa sul cota
rebs, amdenad, misi ganxilvis garTulebuli TiTo warmomadgeneli.” rogorc vxedavT,
procedura da xSirad SekiTxvasTan gaigiveba reglamentiT gaTvaliswinebulia samTavrobo
gaumarTlebelia. mosmenasa da SekiTxvis saaTze dasmuli sak-
iTxebis saparlamento ganxilvis SesaZlebloba,
parlamentis reglamentis Tanaxmad, “zepiri
rac SeiZleba saqarTvelos konstituciis 59-e
SekiTxva (kiTxva) SeiZleba daisvas parla-
muxlis anareklad miviCnioT.
mentis plenarul sxdomaze, magram ara ugvi-
anes TxuTmeti dRisa sesiis damTavrebamde.” saqarTvelos konstituciis me-4 muxlis Tanax-
sakiTxis ukeT mowesrigebis mizniT, albaT, mad, “saqarTvelos mTel teritoriaze Sesa-
umjobesi iqneboda kviris garkveul dReebSi bamisi pirobebis Seqmnisa da adgilobrivi
specialuri drois gamoyofa zepiri kiTxveb- TviTmmarTvelobis organoebis formirebis
is dasasmelad (miT umetes, Tu maTze zepiri Semdeg saqarTvelos parlamentis Semadgen-
pasuxebi iqneba gaTvaliswinebuli), Tundac, lobaSi iqneba ori palata _ respublikis
sxdomis dasawyisSi. kiTxvebis dasmis Tanmim- sabWo da senati.”
devroba, ra Tqma unda, sistemaSi moyvanili
amrigad, Cvens qveyanaSi “Sesabamisi pirobebis
da daculi unda iyos dadgenili wesis mixed-
Seqmnis” Semdeg Tanamedrove erTpalatiani
viT, magram, albaT, gasaTvaliswinebeli iqne-
parlamenti orpalatian parlamentad iqceva.
ba gansakuTrebul SemTxvevebSi riggareSe
amas, bunebrivia, mohyveba palatebs Soris
werilobiTi kiTxvis dasmis SesaZleblobac.
uflebamosilebaTa gansazRvrul doneze gam-
rogorc ukve aRvniSneT, libiis erovnuli ijvna da aRmasrulebel xelisuflebaze kon-
krebisagan gansxvavebiT, Tu libanis parla- trolis funqciebis erT-erTi maTganisaTvis
ments ministris pasuxi dasmul SekiTxvaze (an orivesTvis) miniWeba. Sesabamisad, Sei-
ar akmayofilebs, mas SeuZlia imave sxdomaze Zleba momavalSi Seicvalos mTavrobis wevre-
SekiTxva interpelaciad gadaaqcios. vfiqrobT, bisadmi kiTxvebiTa da SekiTxvebiT mimarTvis
Cvens sinamdvileSi kontrolis gansazRvru- procedurac.
li formis “avtomaturad” gardaqmna sxva
saparlamento kontrolis procedura, ama Tu
formad ministris mxridan daukmayofileblo-
im formiT, damaxasiaTebelia demokratiuli
bis SemTxvevaSi garkveulwilad areulobas
qveynebisaTvis, marTva-gamgeobis formis mi-
gamoiwvevda, Tundac, parlamentis sxdomis
uxedavad. es ukanaskneli gavlenas axdens
dRis wesrigis darRvevis TvalsazrisiT. aqedan
mxolod proceduris SesaZlebel Sedegze
gamomdinare, reglamentiT gaTvaliswinebuli
(mag., saparlamento respublikaSi _ mTavro-
unda iyos kiTxvis SekiTxvad gadaqcevis spe-
bisaTvis undoblobis gamocxadeba). parla-
cialuri procedura.
mentis winaSe ministrebisa da mTavrobis an-
rac Seexeba SekiTxvaze pasuxis gacemis vadebs, gariSvaldebuleba yovelTvis ar gulisxmobs
albaT, damakmayofilebelia is vadebi, rac regla- maT pasuxismgeblobas, xolo pasuxismgeblo-
mentiTaa gansazRvruli (ZiriTadad 10 dRe). ba, Tu is arsebobs (mmarTvelobis saparla-

5
o. melqaZe. dasax. naSromi, gv.131

134
mento da Sereuli formis dros), angariS- tis arCevnebis Semdeg gaizarda parlamentis
valdebulebasac moicavs. aseTi formis sax- uflebamosileba mTavrobis saqmianobaze kon-
elmwifoebis konstituciebSi saubaria mx- trolis sferoSi.
olod garkveul pasuxismgeblobaze, magram aq
dResdReobiT politikuri viTarebis garTuleb-
angariSvaldebulebac udavod igulisxmeba.
is pirobebSi, rodesac diskusia momdinare-
rogorc cnobilia, saqarTvelos mTavroba obs mTavrobis SemadgenlobaSi mosalodneli
angariSvaldebulia saqarTvelos prezidentisa cvlilebebis Sesaxeb, wamoiWra sakiTxi par-
da ara parlamentis winaSe, Tumca es gare- lamentisaTvis mTavrobis mimarT undoblobis
moeba ar arTmevs am ukanasknels ministrebi- gamocxadebis uflebis miniWebis Taobaze.
sadmi mimarTuli kiTxvebisa da SekiTxvebis aRniSnuli uflebis sakanonmdeblo dafiqsireba
saxiT saparlamento kontrolis ganxorcieleb- da misi praqtikulad realizeba sakanonmdeb-
is SesaZleblobas; da kidev erTi garemoeba: lo da aRmasrulebeli xelisuflebebis mier
ukanasknel periodSi saqarTvelos preziden- aRebuli momavali politikuri kursis sakiTxia.

135
ÓÀÄÒÈÏ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓ ßÀÒÃÂÉÍÄÁÀ
ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÛÉ -
ÐÒÀØÔÉÊÀ ÃÀ ÓÀÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏ ÃÉËÄÌÀ
ÈÀÌÀÒ ØÀËÃÀÍÉ
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ

Ó aqarTvelos 1995 wlis konstituciam


daafuZna evropuli ti pis sakonstitu-
cio sasamarTlo. kerZod, saqarTveloSi kon-
konstitucio sasamarTlo da saerTo sasa-
marTlo - garkveuli TvalsazrisiT, urT-
ierTkavSirSi arian, rac, zogadad, xels
stituciuri kontroli xorcieldeba special- uwyobs qveyanaSi kanonierebis ganmtkicebas.
urad Seqmnili organos - saqarTvelos sa-
"sakonstitucio sasamarTlos didi kompeten-
konstitucio sasamarTlos (evropuli siste-
cia aqvs, samarTlebrivi gziT moawesrigos
ma) da ara saerTo iurisdiqciis sasamarT-
is xarvezebi da mniSvnelovani saerTo sax-
loebis mier. Tumca saqarTvelos konstitu-
elmwifoebrivi problemebi, romlebic
ciam saerTo sasamarTloebs uflebamosileba
saqarTveloSi samarTlebrivi saxelmwifos
mianiWa mimarTon sakonstitucio sasamarT-
mSeneblobasa da samoqalaqo sazogadoebis
los normatiuli aqtis arakonstituciurad
formirebis gzaze warmoCndeba."1
cnobis moTxovniT. saerTo sasamarTlo uSu-
alod ver axorcielebs konstituciur kon- saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlo
trols, rogorc es konstituciuri zedamxed- sakonstitucio kontrolis organoTa im
velobis ganxorcielebis amerikuli siste- jgufs miekuTvneba, romelsac maTTvis dad-
mis-Tvis aris damaxasiaTebeli, magram saer- genil sferoSi umaRlesi Zalaufleba aqvs.
To sasamarTlo erT-erTi uflebamosili sub-
"sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb "saqarT-
ieqtia sakonstitucio sasamarTloSi daay-
velos organuli kanonis me-20 muxliT gan-
enos sakiTxi aqtis arakonstituciurad cno-
sazRvrulia, rom:
bis Taobaze, Tu saerTo sasamarTloSi konkre-
tuli saqmis ganxilvisas, sasamarTlo daaskv- "Tu saerTo sasamarTloSi konkretuli saq-
nis, rom arsebobs sakmarisi safuZveli, raTa mis ganxilvisas sasamarTlo daaskvnis, rom
is kanoni an sxva normatiuli aqti, romelic arsebobs sakmarisi safuZveli, raTa is kano-
unda gamoiyenos sasamarTlom am saqmis gada- ni an sxva normatiuli aqti, romelic unda
wyvetisas, mTlianad an nawilobriv miCneul gamoiyenos sasamarTlom am saqmis gadawyve-
iqnes konstituciis Seusabamod, igi SeaCerebs tisas, mTlianad an nawilobriv miCneul iqnes
saqmis ganxilvas da mimarTavs sakonstitu- konstituciis Seusabamod, igi SeaCerebs saq-
cio sasamarTlos. saqmis ganxilva ganaxlde- mis ganxilvas da mimarTavs sakonstitucio
ba sakonstitucio sasamarTlos mier am sak- sasamarTlos. saqmis ganxilva ganaxldeba
iTxis gadawyvetis Semdeg. sakonstitucio sasamarTlos mier am sakiTx-
is gadawyvetis Semdeg."
aRniSnuli ki ganapirobebs imas, rom sasa-
marTlo xelisuflebis es ori forma - sa- sakonstitucio sasamarTlos statusis, ufle-

1
ix. avTandil demetraSvili, "qveyanaSi mimdinare konstituciuri reformebisa da saqarTvelos sakonstitucio
sasamarTlos Sesaxeb", Jurnali "adamiani da konstitucia", 1999 w. #1.

136
bamosilebis, konstituciuri kontrolis konstitucio sasamarTlos Sesaxeb kanonmde-
Sesaxeb araerTi naSromi Tu monografiaa blobis Tanaxmad, sakonstitucio sasamarT-
Seqmnili, aRniSnuli statia ki konkretu- los ufleba ara aqvs erTdroulad ganixi-
lad eZRvneba konstituciuri wardginebis, los ramdenime saqme, sakonstitucio sasa-
rogorc sakonstitucio sasamarTlosadmi marTloSi sakmaod bevri sarCelia Setanili
mimarTvis, erT-erTi formis samarTlebrivi da arsebiTad ganxilvis rigs elodeba, ward-
regulirebis safuZvlebs, wardginebebis sa- ginebis riggareSe ganxilva ki metad mniS-
konstitucio sasamarTloSi Setanis praqti- vnelovania, radgan am konstituciuri ward-
kas, maT sasamarTloSi ganxilvasa da miRe- ginebis gadawyvetazea damokidebuli saerTo
bul gadawyvetilebebsa Tu ganCinebebs, aseve, sasamarTloSi konkretuli saqmis ganxilva
am TemasTan dakavSirebul sxva sakiTxebs. da bedi, amasTan, saqmis ganxilva sasamarT-
saqarTvelos kanonmdebloba sakonstitucio los mier SeCerebulia sakonstitucio sasa-
sasamarTlosadmi wardginebiT mimarTvisTvis marTlos mier gadawyvetilebis gamotanamde.
sakmarisad miiCnevs mosamarTles hqondes eWvi, konstituciuri wardginebis dakmayofileba
varaudi, rom esa Tu is kanoni Tu sxva iwvevs arakonstituciurad cnobili norma-
normatiuli aqti winaaRmdegobaSi modis kon- tiuli aqtis an misi nawilis Zaladakargu-
stituciasTan. msgavs normas iTvaliswinebs lad cnobas sakonstitucio sasamarTlos
italiis, espaneTis, avstriisa da sxva qvey- Sesabamisi gadawyvetilebis gamoqveynebis mo-
nebis kanonmdeblobac. gamonaklisia germaniis
mentidan.3
kanonmdebloba, romlis Tanaxmadac, mosamar-
Tles mxolod maSin aqvs ufleba mimarTos konstituciuri wardgineba dasabuTebuli unda
konstituciuri kontrolis organos, Tu igi iyos. wardginebaSi aucileblad unda iyos
darwmunebulia aqtis arakonstituciurobaSi. moyvanili is mtkicebulebebi, romlebic,
wardginebis avtorTa azriT, adasturebs ward-
aRsaniSnavia kidev erTi faqti sazRvargare-
ginebis safuZvlianobas.4 Cveni kanonmdeblo-
Tis qveynebis kanonmdeblobidan. avstriasa da
ba, msgavsad zemoT ganxiluli qveynebis kanon-
ruseTis federaciaSi SezRudulia im sasa-
mdeblobisa, ar iTvaliswinebs, rom mosamar-
marTlos organoTa wre, romelTac eniWebaT
uflebamosileba mimarTon sakonstitucio Tle udaod unda iyos darwmunebuli aqtis
sasamarTlos, es ufleba eniWebaT mxolod arakonstituciurobaSi, sakmarisia mas hqondes
uzenaes da meore instanciis sasamarTloebs, varaudi da miaCndes, rom esa Tu is aqti
maSin, rodesac saqarTvelosa da sxva qvey- SeiZleba ar Seesabamebodes saqarTvelos kon-
nebis kanonmdebloba msgavs SezRudvas ar stitucias, Tumca mosamarTlis azri unda
adgens. iqnes dasabuTebuli, Tanac mxedvelobaSi mi-
iReba is faqtic, rom sakonstitucio sasa-
sasamarTlos konstituciur wardginebas ganix- marTloSi konstituciuri wardginebis ganx-
ilavs sakonstitucio sasamarTlos plenumi. ilvisas procesSi mxareebi ar monawileoben.
konstituciuri wardginebis ganxilvis vada ase rom, wardginebis Sinaarsi da avtoris
ar unda aRematebodes 30 dRes sakonstitu- mtkicebulebebi mniSvnelovania sakonstitu-
cio sasamarTloSi saqmis ganxilvis dawye- cio sasamarTlosTvis.
bidan. 2 Tumca sakonstitucio sasamarTlos
sakonstitucio sasamarTloSi konstituci-
SeuZlia, saqmis mniSvnelobidan gamomdinare,
uri wardginebis Setanis ufleba aqvs saqmis
gaagrZelos vada ara umetes 30 dRisa.
ganmxilvel sasamarTlos. aseT SemTxvevaSi
aRsaniSnavia, rom saqarTvelos sakonstitu- sakonstitucio sasamarTlo saqmes ganixilavs
cio sasamarTloSi konstituciuri wardgineb- wardginebis avtorisa da im organos dauswre-
is ganxilva xdeba riggareSe, vinaidan, sa- blad, romlis aqtic gaxda davis sagani.5

2
organuli kanonis -"sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb", 22-e muxli.
3
iqve, 23 muxli.
4
organuli kanonis - "sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb", 31 muxli.
5
iqve, 42 muxli.

137
am SemTxvevaSi erTgvarad irRveva sakonsti- b) Setanili ar aris uflebamosili piris an
tucio samarTalwarmoebis procesSi aRiare- organos (subieqtis) mier;
buli mxareTa SejibrebiTobis princi pi, gan-
g) masSi miTiTebuli sadavo sakiTxi ar aris
sxvavebiT sxva procesebisgan, wardginebis
sakonstitucio sasamarTlos gansjadi;
ganxilvis SemTxvevaSi procesSi mxareebi ar
monawileoben, Sesabamisad, maT ar gaaCniaT d) masSi miTiTebuli sakiTxi ukve gadaw-
is uflebebi da movaleobebi, rac mxareebs yvetilia sakonstitucio sasamarTlos mier;
sakonstitucio kanonmdeblobiT eniWebaT, am e) masSi miTiTebuli sakiTxi ar aris gadaw-
SemTxvevaSi sakonstitucio sasamarTlo ey- yvetili saqarTvelos konstituciiT.
rdnoba mxolod wardginebaSi saerTo sasa-
marTlos mier miTiTebul mtkicebulebebs da kanonmdebloba zustad gansazRvravs moTx-
gadawyvetilebas iRebs ufro eqspertTa da ovnebs, rac waeyeneba konstituciur ward-
specialistTa Sexedulebebze dayrdnobiT. ginebas, raTa igi ganxilul iqnes sakonsti-
tucio sasamarTloSi.
"sakonstitucio samarTalwarmoebis Sesaxeb"
saqarTvelos kanonis me-16 muxlis safuZ- Tu sakonstitucio sasamarTlos praqtikas
velze konstituciur wardginebaSi miTiTe- gadavxedavT, davinaxavT, rom Zalze xSirad
buli unda iyos: konstituciuri wardginebebi ar miiReba sa-
konstitucio sasamarTlos ganmwesrigebel
a) sakonstitucio sasamarTlos dasaxeleba; sxdomaze ganCinebiT saqmis arsebiTi ganxil-
b) mosarCelis an wardginebis avtoris, mo- visTvis sxvadasxva safuZvliT, am SemTxveva-
pasuxis dasaxeleba da misamarTi; Si SeiZleba gamovyoT ramdenime metad gavr-
g) sadavo aqtisa da misi gamomqveynebeli celebuli da, Cveni azriT, mniSvnelovani
beWdviTi organos dasaxeleba, agreTve sada- safuZveli, magaliTad, rodesac wardginebis
vo aqtis sxva rekvizitebi; Setana ar xdeba uflebamosili piris, sub-
d) mtkicebulebebi, romlebic konstituci- ieqtis mier. garda amisa, migvaCnia, rom aRniS-
uri sarCelis an konstituciuri wardgineb- nuli safuZvliT wardginebis arsebiTad ganx-
is avtoris azriT adasturebs konstituci- ilvaze uari ganpirobebulia moqmedi kanonm-
uri wardginebis safuZvlianobas; deblobis xarveziT da is daxvewas moiTx-
e) saqarTvelos konstituciis debulebani, ovs. kerZod, aq saqme exeba wardginebis sub-
romlebsac mosarCelis an konstituciuri ieqtebis uflebamosilebis sakiTxs; anu vin
wardginebis avtorTa azriT ar Seesabameba an aris uflebamosili Seitanos wardgineba -
arRvevs sadavo aqti; mosamarTle, sasamarTlo, rogorc organo,
v) moTxovnis arsi; Tu kolegiuri wesiT momuSave sasamarTlo
z) saqarTvelos konstituciis, saqarTvelos kolegiebi da palatebi?
sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb kanon-
calsaxad pasuxis gacemis SesaZleblobas
isa da am kanonis normebi, romlebic mosar-
saqarTvelos kanonmdebloba ar iZleva. prob-
Celes konstituciuri wardginebis avtors
lema warmoiSva “saerTo sasamarTloebis Sesax-
sakonstitucio sasamarTloSi konstituci-
eb" saqarTvelos organuli kanonis miRebis
uri wardginebis Setanis ufleba aZlevs;
Semdeg. aRniSnulma kanonma daadgina mosa-
T) konstituciur sarCelze an konstituci-
marTleTa ufleba erTpirovnulad ganixilon
ur wardginebaze darTuli dokumentebis Camo-
da gadawyviton saqme pirveli instanciis
naTvali, agreTve im pirTa sia da misamarTi,
sasamarTloSi. anu mosamarTleebi erTpirovnu-
romlebic, mosarCelis an konstituciuri
lad ageben pasuxs maT mier gamotanil gada-
wardginebis avtorTa azriT, gamoZaxebul unda
wyvetilebaze. sakonstitucio sasamarTlos
iqnen sakonstitucio sasamarTloSi."
kanonmdeblobidan gamomdinare, mxolod saq-
amave kanonis me-18 muxlis safuZvelze kon- mis ganmxilveli sasamarTlo warmoadgens
stituciuri sarCeli an konstituciuri ward- uflebamosil subieqts konstituciuri ward-
gineba gansaxilvelad ar miiReba, Tu: ginebiT mimarTos sakonstitucio sasamarT-
a) formiT an SinaarsiT ar Seesabameba am los. sakiTxi Semdegnairad dgas – rogor
kanonis me-16 muxliT dadgenil moTxovnas; unda iqnes gagebuli kanonis es debuleba,

138
sityva-sityviT Tu saerTo sasamarTloebis velze adre gamotanili sasamarTlos gan-
mosamarTleTa statusis gaTvaliswinebiT? aCenisa da gadawyvetilebis gauqmebas, iwvevs
mxolod maTi aRsrulebis SeCerebas sapro-
upriani iqneba Tu am xarvezs naTelvyofT
ceso kanonmdeblobiT dadgenili wesiT".
konkretuli magaliTebiT saqarTvelos sakon-
stitucio sasamarTlos praqtikidan. sasamarTlos ganCinebaSi aRniSnulia, rom
"moqmedi kanonmdeblobiT cneba "sasamarTlo"
pirveli kolegiis ganmwesrigebeli sxdomis
ganisazRvreba, rogorc marTlmsajulebis
ganCinebaSi #1/6/115,6 saqmis dasaxelebaa "xa-
ganmaxorcielebeli sasamarTlo organo
Suris raionuli sasamarTlos wardgineba",
(saqarTvelos 1990 wlis 28 dekembris kano-
pirdapiraa miTiTebuli, rom “saqarTvelos
ni "saqarTvelos respublikaSi sasamarTlos
sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb” organ-
wyobilebis Sesaxeb", muxli me-12, samoqalaqo
uli kanonis me-20 muxlis Tanaxmad, konsti-
samarTlis saproceso kodeqsis me-6 muxli
tuciuri wardginebis avtori unda iyos saq-
da sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis
mis ganmxilveli sasamarTlo.
me-13 muxli).
saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos
“erTpirovnulad mosamarTles ara aqvs mar-
wardginebiT mimarTa xaSuris raionis mosa-
Tlmsajulebis ganxorcielebis uflebamosile-
marTle k. koJoriZem, riTac aSkarad ugule-
ba. kanonmdebloba ganasxvavebs cnebebs "sasa-
belyofilia, agreTve, organuli kanonis 42-
marTlo" da "mosamarTle", isini identurni
e muxlis debuleba, rom am kanonis me-20
ar arian. Sesabamisad, is uflebamosileba,
muxliT gaTvaliswinebul SemTxvevebSi “sa-
romelic SeiZleba ganaxorcielos sasamarT-
konstitucio sasamarTloSi wardginebis Set-
lom, rogorc kolegiurma organom, ar Sei-
anis ufleba aqvs saqmis ganmxilvel sasa-
Zleba ganaxorcielos erTpirovnulma mosa-
marTlos.”
marTlem. zemoaRniSnulidan gamomdinare, erT-
sakonstitucio sasamarTlos meore kolegi- pirovnulad mosamarTle uflebamosili ar
is ganmwesrigebeli sxdomis ganCinebaSi #2/ aris konstituciis wardginebiT mimarTos
49/1/,7 saqmis dasaxeleba "q. Tbilisis didubis sakonstitucio sasamarTlos."
raionuli sasamarTlos wardgineba", sasamarT-
aRsaniSnavia is faqti, rom am gadawyvetilebis
lom aRniSna, rom konstituciis 89-e mux-
miRebis dros jer kidev ar iyo miRebuli
lis 1-li punqtiT sasamarTlos ufleba aqvs
saqarTvelos organuli kanoni "saerTo sasa-
konstituciuri wardginebiT mimarTos sakon-
marTloebis Sesaxeb".
stitucio sasamarTlos organuli kanoniT
dadgenili wesiT. am kanonis me-20 muxli ki Tumca, dRes ukve miRebulia axali sisxlisa
adgens, rom: da samoqalaqo samarTlis saproceso kode-
qsebi, xolo organuli kanoniT '"saerTo
"1. Tu saerTo sasamarTloSi konkretuli
sasamarTloebis Sesaxeb" gansazRvrulia, rom
saqmis ganxilvisas sasamarTlo daaskvnis, rom
raionul sasamarTloSi erTi mosamarTle
arsebobs sakmarisi safuZveli, raTa is kano-
erTpirovnulad ganixilavs saqmes.
ni an sxva normatiuli aqti, romelic unda
gamoiyenos sasamarTlom am saqmis gadawyve- sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis 47-e
tisas, mTlianad an nawilobriv miCneul iqnes muxli 8 gansazRvravs, rom raionuli sasa-
konstituciis Seusabamod, igi SeaCerebs saq- marTloSi mosamarTle, rogorc pirveli in-
mis ganxilvas da mimarTavs sakonstitucio stanciis sasamarTlo, saqmes, saCivars da sxva
sasamarTlos. saqmis ganxilva ganaxldeba masalas ganixilavs erTpirovnulad. saolqo
sakonstitucio sasamarTlos mier am sakiTx- sasamarTlo ki kolegiurad 3 mosamarTlis
is gadawyvetis Semdeg; SemadgenlobiT.
2. kanonis an sxva normatiuli aqtis arakon- samoqalaqo saproceso kodeqsis me-6.2 mux-
stituciurad cnoba ar niSnavs am aqtis safuZ- liT ki dadgenilia:9
6
ganCineba miRebulia 1999 wlis 22 seqtembers.
7
ganCineba miRebulia 1997 wlis 27 maiss.
8
es kodeqsi miRebulia 1998 wlis 20 Tebervals.
9
es kodeqsi miRebulia 1997 wlis 14 noembers

139
Tu saqmis ganmxilveli sasamarTlos azriT, sazRvrulia da maTSi ar Sedis konstituci-
kanoni, romelic am saqmisTvis unda iqnes ur wardginebebze xelmowera, garda amisa, am
gamoyenebuli, ar Seesabameba an ewinaaRmdege- dros SeiZleba Tavmjdomare ki ara, sxva
ba konstitucias, sasamarTlo SeaCerebs saq- mosamarTle ganixilavdes saqmes, Sesabamis-
mis ganxilvas am sakiTxze sakonstitucio ad, sasamarTlos Tavmjdomare sruliadac ar
sasamarTlos gadawyvetilebis miRebamde, ris aris saqmis ganmxilveli sasamarTlo. igi
Semdegac saqmis ganxilva ganaxldeba. SeiZleba sruliadac ar monawileobdes aRniS-
miuxedavad imisa, rom raionul sasamarTlo- nuli konkretuli saqmis ganxilvaSi.
Si saqmes ganixilavs erTi mosamarTle, is vfiqrobT yvelaze misaRebi iqneba, rom ward-
mainc sasamarTlo organoa da sasamarTlos gineba Semotanil iqnes Sesabamisi raionuli
gamoaqvs gadawyvetileba Tu ganaCeni saqarTve- sasamarTlos saxeliT, xolo mas xeli moaw-
los saxeliT. eros saqmis ganmxilvelma mosamarTlem.
vinaidan saolqo sasamarTloSi saqmes konstituciuri wardginebebis arauflebamo-
kolegiurad 3 mosamarTle ganixilavs, ufro sili piris mier Setana metad problematuri
didia albaToba konstituciuri wardgineba sakiTxia dRes sakonstitucio sasamarT-
Setanil iqnes sasamarTlos saxeliT, magram losTvis da vfiqrobT, kanonmdeblobiT ufro
sakonstitucio sasamarTlos praqtika konkretul daregulirebas saWiroebs,
gviCvenebs, rom xSirad sakonstitucio sasa- dawvrilebiT unda ganisazRvros konstituci-
marTlos konstituciuri wardginebiT raion-
uri wardginebebis sakonstitucio sasamarT-
uli sasamarTlos mosamarTle mimarTavs.
loSi Setanis sakiTxebi, Tanac axla ukve
kanonmdeblobis safuZvelze, saqarTvelos saxezea sasamarTlo praqtika, rac kanonm-
sakonstitucio sasamarTlo iZulebulia mo- debels udaod unda daexmaros problemis
samarTle miiCnios arauflebamosil pirad da sworad gadawyvetaSi.
wardgineba ar miiRos saqmis arsebiTad gan-
vfiqrobT, mizanSewonilia ganisazRvros cnebebi
saxilvelad, es ganmtkicebulia kidec sakon-
"saqmis ganmxilveli sasamarTlo" da "saqmisa
stitucio sasamarTlos praqtikiT, ukve
damkvidrda amis precedentic, ris gamoc ganmxilveli mosamarTle".
Zalian bevri mniSvnelovani sakiTxi, razec garda am safuZvlisa, sakonstitucio sasa-
xSirad konkretuli pirovnebebis bedia damok- marTlos praqtika icnobs SemTxvevebs, roca
idebuli, gansaxilvelad ar miiReba. Sesabam- wardginebis miReba ar xdeba sxva darRveveb-
isad, moqmedebas agrZelebs arakonstituci- is gamo. magaliTad:
uri normatiuli aqtic, amis Sedegad ki sax-
elmwifoSi irRveva mravali adamianis ufle- ganCinebaSi #2/88/1/,1 0 saqmis dasaxeleba "q.
ba Tu Tavisufleba. sakonstitucio sasamarT- WiaTuris raionuli sasamarTlos wardgine-
lo aqveynebs msgavs ganCinebebs, maTSi mi- ba", sasamarTlo kolegia miuTiTebs, rom
TiTebuli darRvevebi da naklovanebebi ki konstituciuri wardgineba Setanili iyo
gaTvaliswinebul unda iqnes konstituciuri uflebamosili subieqtis mier da sadavo aqtic
wardginebebis momavali avtorebis mier. normatiuli xasiaTis iyo, magram darRveuli
iyo saqarTvelos kanonis "sakonstitucio
sainteresoa kidev erTi sakiTxi, vin unda samarTalwarmoebis Sesaxeb" me-16 muxlis "e"
moaweros xeli konstituciur wardginebas qvepunqtiT gaTvaliswinebuli moTxovna, rom-
moqmed kanonmdeblobaSi zemoTaRniSnuli lis mixedviTac wardginebaSi miTiTebuli unda
winaaRmdegobebis gaTvaliswinebiT? iyos saqarTvelos konstituciis is debule-
aris mosazreba, rom es unda ganaxorcielos bani, romlebsac, avtoris azriT, ar Seesa-
Sesabamisi raionuli sasamarTlos Tavmjdomar- bameba an arRvevs sadavo aqti. sakonstitu-
em, magram Cven es azri mcdarad migvaCnia, cio samarTlis uflebamosilebaSi ki sruli-
radgan sasamarTlos Tavmjdomaris funqcie- adac ar Sedis kanonTa winaaRmdegobaSi mos-
bi kanonmdeblobiT dadgenili da gan- vlasa da koliziaze msjeloba.
10
es ganCineba miRebulia meore kolegiis gamwesrigebel xdomaze 1999 wlis 1 aprils.

140
xSiria SemTxveva, rodesac wardgineba ar ovnebs, am ganCinebis miRebisa da am sakiTxze
SeiZleba miRebul iqnes arsebiTad gansaxil- sasamarTlos gadawyvetilebis miRebiT moxda
velad, radgan miTiTebuli aqti ar warmoad- metad mniSvnelovani faqti, sakonstitucio
gens normatiul aqts, sakonstitucio sasa- sasamarTlom arakonstituciurad scno sisx-
marTlo ki ar aris uflebamosili imsjelos lis samarTlis kodeqsis 23-e da 96-e mux-
individualuri aqtebis konstituciasTan Se- lebSi damatebiT sasjelad gaTvaliswinebu-
sabamisobaze, am safuZvliT, 1997 wlis 24 li qonebis konfiskacia,
seqtembris #2/57/1/ganCinebiT ar iqna miRe- sasamarTlos gadawyvetilebaSi miTiTebulia:
buli qalaq rusTavis raionuli sasamarT- "qonebis konfiskacia gulisxmobs msjavrde-
los wardgineba. bulisa da misi ojaxis wevrebis sakuTrebis
sasamarTlos ganCinebaSi #1/6/115/, saqmis gauqmebasa da SezRudvas, romelic ar aris
dasaxeleba "xaSuris raionuli sasamarTlos gamowveuli sazogadoebrivi saWiroebiT da
wardgineba", aRniSnuli iyo, rom, garda imi- ar xdeba misi anazRaureba. konfiskacia us-
sa, rom wardgineba Semotanili iyo arau- asyidlod xorcieldeba da materialur zians
flebamosili piris mier da miTiTebuli ar ayenebs ara marto msjavrdebuls, aramed misi
iyo muxlebi, romelic avtors wardginebis ojaxis udanaSaulo wevrebsac. Tanac amiT
Setanis uflebas aZlevda, sadavo aqti Zal- irRveva “sasjelis individualizaciis prin-
adakargulad iyo cnobili, sakonstitucio ci pi" saqarTvelos konstituciiTa da saer-
samarTalwarmoebis Sesaxeb saqarTvelos kano- TaSoriso samarTlis sayovelTaod aRiarebu-
nis me-13 muxlis me-2 punqtis safuZvelze ki li princi pebidan gamomdinare, sakuTrebis
saqmis ganxilvis momentisTvis sadavo aqtis ufleba waruvali da uzenaesi Rirebulebaa,
gauqmeba an Zaladakargulad cnoba iwvevs demokratiuli sazogadoebis, socialuri da
sakonstitucio sasamarTloSi saqmis Sewyve- samarTlebrivi saxelmwifos qvakuTxedia,
tas, sadavo aqts am saqmeSi ki warmoadgenda Tumca misi SezRudva daiSveba kanoniT gaTval-
1998 wlis biujetis Sesaxeb kanoni, romel- iswinebuli pirobebis arsebobisas. qonebis
ic 1999 wlis saxelmwifo biujetis Sesaxeb konfiskaciis dakanoneba ki sakuTrebis uflebis
kanonis miRebiT Zaladakargulad gamocxadda. daucvelobis gamovlinebaa. aRniSnuli norm-
is sakonstitucio sasamarTlos mier gauqme-
sakonstitucio sasamarTlos # 1/14/51/ gan- ba uprecedento SemTxveva aris, radgan arc
CinebaSi miTiTebulia, rom q. Tbilisis CuRu- erT postkomunistur saxelmwifoSi, sadac
reTis raionuli sasamarTlos mier Semot- arsebobs sakonstitucio sasamarTlo da,
anil konstituciur wardginebaSi ar iyo Sesabamisad, arsebobda qonebis konfiskacia,
daculi kanonmdeblobiT gaTvaliswinebuli rogorc sasjelis erT-erTi saxe, msgavsi
normebi, kerZod, gadawyvetileba sakonstitucio sasamarTlos
mier ar yofila miRebuli.
wardginebis avtori iTxovda ganmartebas, maSin
rodesac sakonstitucio sasamarTlos aqte- Cven SevecadeT statiaSi warmogveCina is
bia ganCineba, gadawyvetileba da daskvna. ward- problematuri sakiTxebi da movlenebi, rac
ginebaSi ar iyo miTiTebuli is normebi, rom- mniSvnelovania sakonstitucio sasamarTlos
lebic wardginebis avtors sakonstitucio Semdgomi saqmianobisa da moRvaweobisTvis,
sasamarTloSi wardginebis Setanis uflebas kanonmdebloba, vfiqrobT, namdvilad saWiroebs
aZlevda. am garemoebaTa miuxedavad, sakon- daxvewas da sakiTxis sworad daregulire-
stitucio sasamarTlos pirvelma kolegiam bas, Tumca sakonstitucio sasamarTlos praq-
ganmwesrigebel sxdomaze saqme miiRo arsebi- tikidan cxadia, rom damkvidrda sasamarTlo
Tad gansaxilvelad, imis gaTvaliswinebiT, rom precedenti da sasamarTlo saqmis ganmxilv-
wardgineba Semotanili iyo uflebamosili el sasamarTlos ganmartavs, rogorc sasa-
piris mier, miTiTebuli sakiTxi sakonstitu- marTlo organos da masSi ar moiazrebs erT-
cio sasamarTlos gansjadia da wardgineba pirovnul mosamarTles, romelic saqmes ganix-
ZiriTadad Seesabameba kanonmdeblobis moTx- ilavs pirveli instanciiT.

141
ÄÒÏÅÍÖËÉ ÖÛÉÛÒÏÄÁÉÓ ÓÀÁàÏÓ
ÀÐÀÒÀÔÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ
ÃÀÝÅÉÓ ÓÀÊÉÈáÈÀ ÓÀÌÓÀáÖÒÉ
ÂÉÅÉ ÌÉØÀÍÀÞÄ
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ

adamianis uflebebi warmoadgens zogadsaka- adamianTa sazogadoebis yvela wevris Tanas-


cobrio faseulobas. maT formirebaSi mniS- worobis princi pi, iseve rogorc sxva bevri
vnelovani wvlili miuZRviT kulturul-is- ZiriTadi princi pi, romlebic Seadgenen imas,
toriul epoqebs, civilizaciebsa da poli- rac dRes adamianis uflebebad iwodeba, praq-
tikur Zalebs. tikulad niSandoblivia yoveli kulturis,
religiisa da filosofiuri tradiciebisaTvis.
adamianis uflebebis koncefcia bunebiTi kon-
erTi aseTi tradiciaTagani, romlis saTavec
cefciis doqtrinidan gamomdinareobs da or
religiaSi devs, “bunebiT uflebebad” (jus
ZiriTad cnebas Seicavs. pirveli imaSi mdgo-
naturale, natural rights) iwodeba.
mareobs, rom adamians miniWebuli aqvs xel-
Seuvali da ganusxvisebeli uflebebi. es adamianis uflebebis, rogorc terminis, aR-
moraluri uflebebi yoveli individis adami- mocenebasa da damkvidrebas, win uswrebda XVII
anuri bunebidan gamomdinareobs da maTi daniS- saukunis filosofosTa da politikur moR-
nulebaa adamianis sakuTari Rirsebis grZno- vaweTa Soris farTod gavrcelebuli “bunebiTi
bis SenarCuneba. adamianis uflebebis koncefci- uflebebis” cneba, romelic antikuri xanis
is meore cnebas iuridiuli uflebebi moazrovneTa mier SemuSavebul “bunebiTi sa-
ganekuTvneba. maTi dadgena im normaSemoqmedeb- marTlis” (lex naturale) Teorias ukavSirdeba.
iTi procesebis mixedviT xdeba, romlebic “bunebiTi uflebebis” sinonimad “ganuyofe-
rogorc erovnul, aseve saerTaSoriso don- li” anu “xelSeuvali uflebebi” (inalienable
eze mimdinareoben. msgavsi uflebebis safuZ- rights) ixmareboda.
veli imaTi Tanxmobaa, viszedac es uflebebi bunebiT samarTalTan dakavSirebiT Jak mar-
unda gavrceldes, anu samarTlebrivi obieq- teni SeniSnavda: “adamianis pirovneba ufle-
tis Tanxmoba, maSin, roca pirveli jgufis bebs mxolod im faqtis gamo flobs, rom igi
uflebebis safuZvels bunebiTi wesrigi war- aris pirovneba, mTlianoba, sakuTari Tavisa
moadgens. da qmedebebis baton-patroni. bunebiTi samarT-
adamianis sicocxle da adamianuri Rirseba lis wyalobiT adamians ufleba aqvs pativs
mTeli istoriis ganmavlobaSi fexqveS iTele- scemdnen, iyos uflebaTa subieqti, flobdes
boda. iseTi normebis gamoyenebis idea, rom- uflebebs. yovelive es ki adamians mxolod im
lebic erTiani iqneboda yvela adamianisaTvis faqtis gamo ekuTvnis, rom igi adamiani aris”.
yovelgvari diskriminaciis gareSe, mravali XVIII saukunis ganmavlobaSi “bunebiT ufle-
aswleulis win daibada. marTlac, ar arse- bebTan” dakavSirebulma ideebis pirvelma
bobs sazogadoeba, romelsac ar hqonodes ylortebma “bunebiTi samarTlis” normebis
raime wesebi garkveuli uflebebis dasacavad. iuridiul normebad cnoba gamoiwvia. aRniS-

142
nuli normebi pirvelad gaxda kacobriobis uflebaTa saerTaSoriso samarTliT aRiare-
istoriaSi erovnuli konstituciebis nawili buli princi pebis danergva erovnul konsti-
da amiT gamoixata xelSekrulebiTi urTier- tuciebSi da qveynis Sidasakanonmdeblo siste-
Toba saxelmwifosa da individs Soris, said- mis harmonizacia maTdami. amasTanave, auci-
anac gamomdinareobda, rom saxelmwifos Za- leblobam ganapiroba adamianis uflebaTa
laufleba Tavisufali pirovnebis Tanxmobas dacvis iseTi saerTaSoriso meqanizmebis kvalo-
efuZneboda. 1776 wlis amerikis damoukide- baze, rogoricaa gaeros adamianis uflebaTa
blobis deklaracia da 1789 wlis adamianisa komiteti, adamianis uflebaTa da ZiriTad
da moqalaqis uflebaTa franguli deklara- TavisuflebaTa evropis sasamarTlo, adami-
cia mocemuli wanamZRvridan momdinareobs. anis uflebaTa amerikis saxelmwifoTaSorisi
Semdgom periodSi es princi pi gaiziara rig- komisia da sasamarTlo, afrikis adamianisa
ma evropulma, laTinoamerikulma da aziis im da xalxTa uflebebis komisia, qveynis Signi-
saxelmwifoebma, romlebic koloniebis xvedrs Tac Seqmniliyo analogiuri institutebi,
gadaurCnen. romlebic uzrunvelyofdnen adamianis ufle-
miuxedavad yovelive zemoaRniSnulisa, Seg- bebisa da Tavisuflebebis ganxorcielebas.
viZlia samarTlianad vamtkicoT, rom adami- aRniSnuli moTxovnileba emsaxureboda im
anis uflebebi, rogorc politikur-samarT- amomaval debulebas, romlis mixedviTac ad-
lebrivi movlena, warmoadgens axali da uax- amianis uflebebi garantirebuli unda iyos ara
lesi istoriis nayofs. sayovelTaod cno- marto normatiulad, aramed praqtikuladac.
bilia, rom yovel pirovnebas miniWebuli aqvs saqarTvelom, rogorc gaerosa da evropis
saerTaSoriso samarTliT aRiarebuli adami- sabWos sruluflebianma wevrma, xeli moaw-
anis uflebebi da Tavisuflebebi, saxelmwifo era da ratificireba gaukeTa rogorc adami-
ki, Tavis mxriv, valdebulia pativs scemdes anis uflebaTa saerTaSoriso bils, aseve
da icavdes am uflebebsa da Tavisuflebebs. adamianis uflebaTa da ZiriTad Tavisufle-
es Tvalsazrisi kargad aris asaxuli gaer- baTa evropis konvencias. ufro metic, saqarTve-
Tianebuli erebis organizaciis wesdebaSi, los axal, 1995 wlis 24 agvistos konsti-
romlis preambulaSic gaerTianebuli erebis tuciis yvelaze moculobiT meore TavSi _
xalxebma erTxmad ganacxades, rom TavianT “saqarTvelos moqalaqeoba. adamianis ZiriTa-
miznad daisaxes ganamtkicon rwmena adami- di uflebani da Tavisuflebani”, srulyofi-
anis ZiriTadi uflebebisadmi, adamianis lad aisaxa gaeros adamianis uflebaTa say-
pirovnebis Rirsebisa da Rirebulebebisadmi. ovelTao deklaraciiT gamocxadebuli fun-
gaero mowodebulia xeli Seuwyos “adamianis damenturi princi pebi. miuxedavad imisa, rom
uflebebisa da ZiriTadi Tavisuflebebis say- es garantiebi kanonmdeblobiT aRiarebul iqna,
ovelTao pativiscemasa da dacvas yvelasaTvis, cxovrebaSi maT gasatareblad aucilebeli
rasis, sqesis, enisa da religiis ganurCevlad”. gaxda adamianis uflebebis dacvisa da ganx-
gaeros wesdebaSi aRniSnuli Rirebulebis orcielebis uzrunvelyofa, anu iseTi Si-
SetaniT, organizaciis mamamTavrebma safuZ- dasaxelmwifoebrivi meqanizmebis Seqmna,
veli Cauyares saerTaSoriso samarTlis axa- romelTa erTaderTi da uSualo funqciac
li dargis _ adamianis uflebaTa saerTa- adamianis uflebebis dacva gaxdeboda. am mi-
Soriso samarTlis, aRmocenebas. am ukanaskne- marTulebiT saqarTvelom mniSvnelovani nabiji
lis sabaziso dokumentad 1948 wlis 10 gadadga, rodesac Seqmna sakonstitucio sasa-
dekembris gaeros adamianis uflebaTa say- marTlo, saxalxo damcvelis, anu ombudsme-
ovelTao deklaracia iqca. gamomdinare iqidan, nis instituti da erovnuli uSiSroebis sa-
rom deklaracia savaldebulo Zalis matare- bWoSi Camoayaliba adamianis uflebaTa dacvis
beli ar aris, Seiqmna saerTaSoriso doku- sakiTxTa samsaxuri.
mentebi (paqtebi, konvenciebi da qartiebi), saqarTveloSi adamianis uflebaTa sferoSi
romlebSic adamianis uflebebis efeqturi situaciis gaumjobesebis mizniT 1997 wlis
dacvis meqanizmebi Caido. aprilSi prezidentma SemoiRo axali Tanam-
adamianis uflebebis ganviTarebisa da ganmt- deboba _ erovnuli uSiSroebis sabWos mdi-
kicebis meore etaps warmoadgenda adamianis vnis moadgile adamianis uflebaTa dacvis

143
sakiTxebSi da erovnuli uSiSroebis sabWos uSiSroebis sabWos mdivnis wardginebiT. sain-
aparatSi Seiqmna adamianis uflebaTa dacvis teresoa is garemoeba, rom debuleba arafers
ganyofileba, romelic 1999 wlis 28 de- ambobs im vadis Taobaze, romliTac xdeba
kembers samsaxurad gadakeTda. erovnuli uSiSroebis sabWos mdivnis moadgilis daniS-
uSiSroebis sabWoSi, maRal konstituciur vna. rac Seexeba safrangeTis mediators, igi
organoSi, aseTi rgolis gaCeniT xazi gaesva iniSneba 6 wlis vadiT, ministrTa sabWos
saqarTveloSi adamianis uflebaTa dacvis dekretiT., erT-erTi yvelaze didi msgavse-
prioritetulobas. saqarTvelo gaxda pirveli ba maT Soris gamoixateba, albaT, aRmas-
qveyana, sadac amgvari precedenti dainerga. rulebeli xelisuflebis mier uSiSroebis
sabWos mdivnis moadgilisa da mediatoris
logikuria, nebismier moqalaqes gauCndes kiTx-
daniSvnaSi.
va, Tu ra saWiroebam ganapiroba sasamarTlo
xelisuflebis, sakonstitucio sasamarTlosa am mxriv erTgvari paralelis gavleba Sei-
da saxalxo damcvelis institutis parale- Zleba SvedeTis iusticiis kanclerTanac,
lurad erovnuli uSiSroebis sabWoSi amg- romelsac, rogorc nominalurad gvirgvinis
vari samsaxuris Camoyalibeba. pasuxis gace- warmomadgenels (konstituciis Tanaxmad me-
maSi am samsaxuris funqciebis, saqmianobis formisa fis mTavar ombudsmens), ukavia arapolitikuri
da struqturis gaanalizeba dagvexmareba. Tanamdeboba sicocxlis bolomde. igi
damoukidebelia da angariSvaldebulia mx-
upirveles yovlisa, aRniSvnis Rirsia is faq-
olod mefis (anu aRmasrulebeli xelisufa-
ti, rom Tavisi iuridiuli bunebiT erovnu-
lis) winaSe.
li uSiSroebis sabWos samsaxuri ombudsme-
nis institutis msgavsia. swored amitom mi- debulebiT araferia naTqvami, SeiZleba Tu
zanSewonilad mimaCnia paralelis gavleba ara erTi da imave piris uSiSroebis sabWos
ombudsmenis, kerZod ki safrangeTis media- mdivnis moadgiled xelmeored daniSvna, ma-
toris institutTan. mediatoris institut- Sin, roca mediatoris Tanamdebobaze piri Sei-
Tan uSiSroebis sabWos aparatis adamianis Zleba sicocxleSi mxolod erTxel dainiSnos.
uflebaTa dacvis sakiTxebis samsaxuris Se-
meore umTavres msgavsebas uSiSroebis sab-
dareba gamoiwvia im garemoebam, rom safrangeT-
Wos mdivnis moadgilisa da mediatoris in-
Si mediatoris instituts xSirad adminis-
stitutis Soris warmoadgens garemoeba,
traciul organoTa kategorias miakuTvneben.
romlis Tanaxmadac TiToeuli am samsaxurTa-
aSkaraa isic, rom franguli ombudsmenis in-
gani Seqmnilia imisaTvis, rom erTma pirma
stituts midrekileba aqvs ufro aRmasrule-
(uSiSroebis sabWos mdivnis moadgilem, medi-
beli, vidre sakanonmdeblo xelisuflebisken.
atorma) ganaxorcielos masze dakisrebuli
amasTanave ar unda dagvaviwydes, rom erovnuli
ufleba-movaleobani. naTqvamis dasadasture-
uSiSroebis sabWos Sesabamisi samsaxuri aR-
blad sakmarisia debulebis 1.1 muxlis
masrulebeli xelisuflebis organoa, rac
amonaweric, romlis Tanaxmad: “adamianis
garkveulwilad gansazRvravs misi saqmiano-
uflebaTa dacvis sakiTxTa ganyofileba (sam-
bis mimarTulebebs.
saxuri) . . . iqmneba adamianis uflebaTa dacvis
saqarTvelos prezidentis 1997 wlis 12 mai- sakiTxebSi erovnuli uSiSroebis sabWos mdi-
sis #245-e brZanebulebis safuZvelze damt- vnis moadgilis saqmianobis uzrunvelyofis
kicda erovnuli uSiSroebis sabWos aparatis mizniT . . . “
adamianis uflebaTa dacvis ganyofilebis
samsaxuri Tavis saqmianobaSi xelmZRvanelobs
debuleba. debulebam gansazRvra adamianis
saqarTvelos konstituciiT, kanoniT erovnu-
uflebaTa dacvis sakiTxebSi uSiSroebis sa-
li uSiSroebis sabWos Sesaxeb, saqarTvelos
bWos mdivnis moadgilis uflebamosilebani,
sxva kanonebiTa da normatiuli aqtebiT,
ganyofilebis (amJamad samsaxuris) struq-
saqarTvelos prezidentis brZanebulebiT,
tura da saqmianobis organizacia.
gankargulebiT, direqtivebiT, saxelmwifo
debulebis Tanaxmad saqarTvelos preziden- kancelariisa da erovnuli uSiSroebis sab-
ti niSnavs da aTavisuflebs erovnuli uSiS- Wos aparatis debulebiTa da zemoaRniSnuli
roebis sabWos mdivnis moadgiles, erovnuli debulebiT.

144
am ori institutis umTavresi damakavSirebe- iuridiul pirTa gancxadebebsa da saCivrebs,
li rgoli maTi ZiriTadi saqmianobaa, romel- Tu uflebebis darRveva moxda saqarTvelos
ic TiToeulis kompetenciis farglebSi ad- teritoriaze da damrRvevi saqarTvelos uSiS-
amianis uflebaTa dacvas warmoadgens. swored roebis, samarTaldacvis da aRmasrulebeli
kompetenciaTa da saqmianobis formebis mixed- xelisuflebis organoebia. igi gancxadebas
viT gansxvavdebian isini erTmaneTisgan. an saCivars ganixilavs mxolod im SemTxveva-
Si, Tu masSi aRniSnul sakiTxebze miRebulia
uSiSroebis sabWos mdivnis moadgilisa da
zemdgomi administraciuli organos gadaw-
mediatoris saqmianobis umTavresi ganmsazRvre-
yvetileba, agreTve maSin, rodesac gancxade-
li pirobaa damoukidebloba da xelSeuxe- ba an saCivari exeba sakiTxis ganxilvis dros
bloba. miuxedavad imisa, rom orives daniS- adamianis uflebaTa darRvevas.
vnaca da ganTavisuflebac aRmasrulebeli
xelisuflebis prerogativaa _ mdivnis moadg- safrangeTis mediatori iRebs saCivrebs
iles niSnavs da aTavisuflebs Tanamdebobidan samTavrobo uwyebebis, xelisuflebis adgi-
prezidenti uSiSroebis sabWos mdivnis ward- lobrivi organoebis, sajaro dawesebulebeb-
ginebiT, xolo mediators _ ministrTa sabWo isa da sajaro samsaxuris misiiT aRWurvili
dekretiT, Tavis saqmianobaSi isini damoukide- yvela saxis organos saqmianobis Sesaxeb. neb-
beli arian da moqmedeben kanonis uzenaeso- ismier fizikur pirs SeuZlia mediators gan-
bis princi piT. saxilvelad warudginos saCivari. iuridiul
pirebs aseTi ufleba ar daukanondaT. saCi-
imunitetis uflebiT sargeblobs mediatori, vari aucileblad individualur xasiaTs unda
rac mas erTgvar upiratesobas aniWebs uSiS- atarebdes. koleqtiuri an jgufuri saCivriT
roebis sabWos mdivnis moadgilesTan Sedare- mimarTva gamoricxulia.
biT, Tumca, meores mxriv, mdivnis moadgiles
xeli miuwvdeba yvelanair informaciasTan da mediatori ar iRebs saCivrebs mTavrobis an
masalebTan, TviT saidumlo masalebis CaTvliT. samTavrobo uwyebebis, xelisuflebis adgi-
lobrivi organoebis, sajaro dawesebulebeb-
“sajaro samsaxuris Sesaxeb” saqarTvelos isa da sajaro samsaxuris misiiT aRWurvili
kanonis 64-e muxlis Tanaxmad, uSiSroebis yvela saxis organosa da maT moxeleebs Soris
sabWos mdivnis moadgilis, rogorc saxelm- aRmocenebuli samoqalaqo davis Taobaze.
wifo moxelis Tanamdeboba SeuTavsebelia sxva
saCivari egzavneba safrangeTis respublikis
TanamdebobasTan an sxva anazRaurebad sam-
parlamentis erT-erTi palatis wevrs, romel-
uSaosTan saxelmwifo da adgilobrivi TviT-
ic mas mediators gadaugzavnis, Tu miiCnevs,
mmarTvelobis saxazino dawesebulebaSi, neb-
rom es saCivari eqceva am ukanasknelis ko-
ismieri donis warmomadgenlobiT an sakanon-
mpetenciis sferoSi da mis Carevas saWiroebs.
mdeblo organos wevrobasTan, garda samecni-
ombudsmenisaTvis saCivriT mimarTvis e.w. “sa-
ero, pedagogiuri da saxelovnebo moRvaweo-
parlamento filtris” arseboba mniSvnelovnad
bisa. Tavisi uflebamosilebis vadis ganmav-
amcirebs gancxadebaTa raodenobas mediatoris
lobaSi mediators SeuZlia regionaluri an
misamarTiT da aZlevs kanonmdeblebs ufle-
adgilobrivi xelisuflebis organoTa arCevneb-
bas sakuTari Sexedulebisamebr gansazRvron
Si Tavisi kandidaturis wamoyeneba mxolod
saCivarTa da gancxadebaTa “pirveladi” bedi.
im SemTxvevaSi, Tu igi mediatorad daniS- amasTanave, mediators ara aqvs ufleba saku-
vnamde am Tanamdebobaze ukve imyofeboda. Tari iniciativiT ganixilos saqme, rac mis
uSiSroebis sabWos mdivnis moadgilesTan damoukideblobas erTgvarad zRudavs.
ganmcxadebelTa miReba warmoebs orSabaTobiT, am mxriv adamianis uflebaTa dacvis sakiTx-
gamonaklis SemTxvevebSi, ukiduresi aucile- ebze erovnuli uSiSroebis sabWos mdivnis
blobis viTarebaSi, nebismier samuSao dRes. moadgile farTo uflebebis matarebelia. Tavisi
uSiSroebis sabWos mdivnis moadgile adami- iniciativiT, mas SeuZlia gamoavlinos da
anis uflebaTa dacvis mizniT ixilavs saqarTve- daawesos kontroli adamianis uflebaTa dar-
los, ucxoel moqalaqeTa, moqalaqeobis arm- Rvevebze, Tu misTvis cnobili xdeba am dar-
qone pirTa, arasamTavrobo organizaciaTa da Rvevebis Sesaxeb.

145
uSiSroebis sabWos aparatis adamianis ufle- da misi uflebebis savaraudo damrRvev sax-
baTa dacvis sakiTxTa samsaxurisa da media- elmwifo uwyebas Soris. praqtikaSi, erovnu-
toris institutis momsaxureba ufasoa, rac li uSiSroebis sabWoSi, am samsaxuris Seqm-
xels uwyobs moqalaqeTa mxridan didi raode- nis dRidan, ar dafiqsirebula SemTxveva, rom
nobiT saCivrebis uwyvet dinebas da am orive saxelmwifo aRmasrulebeli xelisuflebis
samsaxuris srulyofil datvirTvas. organos, romelsac mimarTa uSiSroebis sab-
Wos mdivnis moadgilem, adamianis uflebaTa
uSiSroebis sabWos mdivnis moadgile kon-
da TavisuflebaTa darRvevis faqtis dadas-
trols uwevs adamianis uflebaTa dacvis
turebis SemTxvevaSi, ar mieRos qmediTi zomebi
sakiTxebze saqarTvelos prezidentis brZa-
arsebuli mdgomareobis gamosasworeblad.
nebulebebisa da gankargulebebis Sesrulebis
aRniSnulis garantad ori safuZveli arse-
mimdinareobas, anu igi axdens zedamxedvelo-
bobs: prezidenti, romlis saxeliTac moqmedebs
bas adamianis uflebebis dacvis sferoSi prez-
uSiSroebis sabWo da uSiSroebis sabWos
identis mier gamocemuli kanonqvemdebare
mdivnis moadgilis avtoriteti. avtoriteti
normatiuli aqtebis Sesrulebaze. aRniSnu-
ganmsazRvrelia safrangeTis mediatoris SemTx-
li mniSvnelovnad ganapirobebs zemoTqmuli
vevaSic, rameTu mis rekomendaciebs savalde-
gankargulebebisa da brZanebulebebis cxovre-
bulo iuridiuli Zala ara aqvT da, Sesabam-
baSi gatarebas.
isad, maTi Sesruleba mxolod sxvaTa keTil
Tavis saqmianobaSi uSiSroebis sabWos mdiv- nebaze, qveyanaSi kanonebisadmi pativiscemis
nis moadgile sargeblobs xelisuflebis arsebul mdgomareobaze da sakuTar av-
organoTa mxardaWeriT. kanoniT “safrangeTis toritetzea damokidebuli.
respublikis mediatoris Sesaxeb” dadgenil-
uSiSroebis sabWos mdivnis moadgilis mier
ia saerTo princi pi: ministrebma da yvela
gagzavnil werilze pasuxi miRebuli unda
sajaro organom xeli unda Seuwyon media-
iqnes erTTvian vadaSi, maSin, rodesac media-
toris saqmianobas. safrangeTis ombudsmeni
tors SeuZlia individualurad gansazRvros
uflebamosilia kiTxvebi dausvas samoqalaqo
is vada, romlis ganmavlobaSic unda miiRos
mosamsaxureebs an miiwvios isini sasaubrod,
pasuxi. mediatoris mier gansazRvruli drois
Caataros gamoZieba. Tumca ministrs SeuZlia
monakveTSi pasuxis miuReblobis SemTxvevaSi,
ar misces Tavis daqvemdebarebaSi myof samo-
mas ufleba aqvs sajarod gamoaqveynos Tavi-
qalaqo mosamsaxureebs mediatorisTvis Cveneb-
si rekomendaciebi da amiT gamoiyenos sa-
is micemis ufleba. amgvar situaciaSi, medi-
zogadoebrivi rezonansis Zalaufleba im ad-
ators ar SeuZlia raime moimoqmedos. aqedan
ministraciuli organos an Tanamdebobis piris
SegviZlia davaskvnaT, rom mediatoris xe-
mimarT, romelmac ar Seasrula mediatoris
lisufleba kontrolis daqvemdebarebaSi my-
rekomendacia.
ofTa keTil nebazea damokidebuli.
uSiSroebis sabWos mdivnis moadgile, media-
saCivrebisa da gancxadebebis ganxilvisas
toris msgavsad, operatiulad exmaureba sig-
uSiSroebis sabWos mdivnis moadgiles ar
nals adamianis uflebaTa darRvevis faqtebis
gamoaqvs rekomendaciuli an savaldebulo
Sesaxeb da Tavis gamgeblobaSi arsebuli
xasiaTis gadawyvetileba. igi kontrolze
uflebamosilebis farglebSi axdens reagire-
iyvans saCivars da saqmis viTarebis ukeT gac-
bas. amasTanave, zedamxedvelobs Tavisufleb-
nobis mizniT gamoiTxovs damatebiT masalebs
is aRkveTis adgilebSi adamianis uflebaTa
da moi povebs Sesabamis informacias. Tu ufle-
dacvas. am kuTxiT igi aqtiurad monawileobs
bebis darRveva aSkaraa, moqalaqis gancxadeba
saxelmwifo Sewyalebis komisiis srulfaso-
uSiSroebis sabWos mdivnis moadgilis wer-
vani saqmianobis xelSesawyobad. mediatori
ilTan erTad gadaegzavneba Sesabamis uwyebas
moklebulia aseT funqcias, rac amcirebs misi
saTanado zomebis miRebis SuamdgomlobiT.
moqmedebis sferos areals.
sxvagvarad rom vTqvaT, adamianis uflebaTa
dacvis sakiTxTa samsaxuri ar gamoscems saqarTvelos prezidentis davalebiT uSiS-
konkretul normatiul aqts, aramed “media- roebis sabWos mdivnis moadgile monawile-
toris” funqcias asrulebs ganmcxadebelsa obs ltolvilTa da iZulebiT gadaadgile-

146
bul pirTa dabrunebis procesTan dakavSire- · meoradi perioduli moxseneba saerTa-
bul molaparakebebSi maTi dabrunebis ganx- Soriso paqtze “samoqalaqo da poli-
orcielebaSi adamianis uflebaTa dacvis ga- tikuri uflebebis Sesaxeb” (2000w.).
rantiis uzrunvelyofis mizniT. amgvari fun- rogorc vxedavT, uSiSroebis sabWos mdivnis
qciis dakisrebiT saxelmwifom xazi gausva moadgiles adamianis uflebaTa dacvis sak-
adamianis uflebaTa dacvis did mniSvnelo- iTxebSi sakmaod farTo uflebamosilebebi
bas, gansakuTrebiT mosaxleobis im nawilSi, gaaCnia qveyanaSi adamianis uflebaTa da Tavisu-
romelsac iZulebiT aqvs datovebuli sacx- flebaTa dasacavad. swored amitom zemoaRniS-
ovrebeli adgilebi. molaparakebebSi uSiS- nuli uflebamosilebebis gansaxorcieleblad
roebis sabWos mdivnis moadgilis monawile- mas ufleba eZleva:
obam unda ganapirobos sakiTxTa paketze SeT-
· saxelmwifo xelisuflebisa da mmarTvelo-
anxmeba, romliTac daculi iqneba afxazeTidan
bis adgilobriv organoebs, sawarmoebs,
da samaCablodan devnili mosaxleoba sakuTar
organizaciebsa da dawesebulebebs da iq
sacxovrebel adgilebSi dabrunebis Semdeg.
momuSave Tanamdebobis pirebs mosTxovos
saqarTvelos prezidentis davalebiT uSiS- da miiRos saqmesTan dakavSirebuli in-
roebis sabWos mdivnis moadgile monawile- formacia;
obs saerTaSoriso forumebSi adamianis ufle- · adamianis uflebaTa arsebuli mdgomareo-
baTa da TavisuflebaTa dacvis sakiTxebTan bis dasadgenad da darRvevebis aRmosafx-
dakavSirebiT. vrelad daubrkoleblad Sevides saxelm-
wifo xelisuflebisa da mmarTvelobis
erT-erT yvelaze mniSvnelovan funqcias,
adgilobriv organoSi, nebismier sawarmo-
romelic adamianis uflebaTa dacvis sakiTx-
Si, organizaciasa da dawesebulebaSi,
Ta samsaxurma itvirTa, warmoadgens saerTa-
samxedro qvedanayofebSi, dakavebis,
Soriso organizaciebisTvis saxelmwifo mox-
winaswari patimrobisa da Tavisuflebis
senebebis momzadeba saqarTveloSi adamianis
SezRudvis sxva adgilebSi;
uflebaTa da TavisuflebaTa dacvis mdgo-
· miiRos axsna-ganmarteba aRmasrulebeli
mareobis Sesaxeb. am mxriv samsaxurSi SemoRe-
xelisuflebis nebismieri Tanamdebobis
bul iqna specialuri Tanamdeboba _ samsax-
pirisagan da mopovebuli informacia moax-
uris ufrosis moadgile, romlis ZiriTad
senos erovnuli uSiSroebis sabWos;
funqciadac msgavsi moxsenebebis momzadeba
· werilobiT an piradad mimarTos im orga-
da saxelmwifos saxeliT saerTaSoriso or-
nos an Tanamdebobis pirs, romelTa mizez-
ganizaciebisaTvis wardgena gaxda. amasTanave,
iTac dairRva adamianis uflebebi da
masve daekisra aRniSnuli moxsenebebis dacvis
Tavisuflebebi.
momzadeba ganxilvis dros. dRemde uSiSroe-
bis sabWos adamianis uflebaTa dacvis sak- erovnuli uSiSroebis sabWos mdivnis moadg-
iTxTa samsaxuris mier gaeros Sesabamisi ile, mediatoris msgavsad, xSirad mimarTavs
komitetebisaTvis wardgenilia Semdegi mox- iseTi efeqturi “iaraRis” gamoyenebas, rogor-
senebebi: icaa adamianis uflebaTa da TavisuflebaTa
dacvisaTvis gaweuli muSaobis gaSuqeba ma-
· moxseneba konvenciaze “qalTa diskrimi-
sobrivi informaciis saSualebebis meSveobiT.
naciis yvela formis aRmofxvris Sesax-
eb” (1998w.); mediatori Tavisi saqmianobis Sesaxeb yovel-
· moxseneba konvenciaze “bavSvTa uflebeb- wliur moxsenebas warudgens safrangeTis
is Sesaxeb” (1998w.); respublikis prezidentsa da parlaments,
· moxseneba konvenciaze “wamebisa da sxva romelic qveyndeba sajarod. gamomdinare Tavisi
sastiki, araadamianuri an Rirsebis Sem- specifikurobidan, erovnuli uSiSroebis sa-
laxavi mopyrobisa da sasjelis winaaRm- bWos mdivnis moadgile adamianis uflebaTa
deg” (1999w.); dacvis sakiTxebSi ar akeTebs msgavs angariSebs.
· pirveladi moxseneba konvenciaze “raso- erTaderTi, rac mis kompetenciaSi Sedis _
brivi diskriminaciis yvela formis Sesaxeb” informacia warudginos uSiSroebis sabWos
(2000w.); konkretul saqmesTan dakavSirebiT, Tu adg-

147
ili aqvs adamianis uflebaTa uxeS an maso- safuZvelze damtkicebuli debulebiT, xolo
briv darRvevas. aRniSnuli informacia ar mediatoris institutisa _ kanoniT.
eqvemdebareba sajarod gamoqveynebas.
gamocdileba adasturebs, rom adamianis ufle-
erovnuli uSiSroebis sabWos mdivnis moadg- bebis damcav axal meqanizmebze moTxovnileba
iles dakisrebuli movaleobebis ganxorciele- yvelaze metad maSin warmoiSoba, roca mo-
baSi daxmarebas uwevs aparati, romelic sam- qmed institutebs saxelmwifo mmarTvelobis
saxuris ufrosis, ufrosis moadgilis, sami organoebis mimarT sakontrolo uflebebis
referentisa da saqmis mwarmoeblisgan Sedgeba. ganxorcielebis unari ar SeswevT da saWiroa
samsaxurs xelmZRvanelobs samsaxuris ufrosi, administraciis TviTnebobisagan moqalaqeTa
romelsac Tanamdebobaze niSnavs da aTavisu- uflebebis damatebiTi dacva.
flebs erovnuli uSiSroebis sabWos mdivani.
saqarTvelos erovnuli uSiSroebis sabWos
mis kompetencias miekuTvneba: a). samsaxuris
aparatis adamianis uflebaTa dacvis sakiTx-
saqmianobis uzrunvelyofa; b). samsaxuris
Ta samsaxuris politikur-samarTlebriv siste-
TanamSromelTa funqciuri movaleobebis gan-
maSi CarTva ganpirobebulia saxelmwifoebrivi
sazRvra; g). samsaxuris kompetenciis sak-
regulirebis gziT, rac administraciuli
iTxebze moqalaqeTa miReba; d). Tavisi ufle-
aparatis poziciebs ganamtkicebs. garda amisa,
bamosilebebis farglebSi samsaxurebrivi
arsebobs sxva garemoebebi, romlebic am in-
dokumentebis xelmowera.
stitutis Seqmnis mizezs asaxavs. ZiriTadad,
adamianis uflebaTa dacvis sakiTxTa samsax- es aris saxelmwifoebrivi saqmianobis yvela
uris ufrosis moadgilis kompetenciaSi, garda sferoSi samarTlebrivi funqciebis gafar-
saerTaSoriso organizaciebisaTvis special- Toeba, saxelmwifos administraciuli fun-
uri perioduli saxelmwifo moxsenebebis qciebis gazrda, ris safuZvelzec wina planze
momzadebisa, Sedis urTierToba saqarTvelos gamodis aRmasrulebeli xelisufleba da
saxalxo damcvelTan da mis aparatTan. aRniS- iqmneba administraciul gadawyvetilebaTa per-
nuliT samsaxuri cdilobs erTgvari koor- sonalizaciisa da individualizaciis
dinacia gauwios adamianis uflebebis damcv- saWiroeba.
el, qveynis SigniT moqmed institutebs, rac
Tanamedrove msoflioSi moqalaqeebi uflebe-
maT saqmianobas ufro efeqturs gaxdis.
bis dasacavad upiratesobas aniWeben aratrad-
samsaxurSi momuSave sami referentis umTavresi iciul saSualebebs. adamianis uflebaTa dacvis
daniSnuleba moqalaqeTa gancxadebebisa da sakiTxebSi uSiSroebis sabWos aparatis samsax-
saCivrebis ganxilva da Sesabamisi reagirebis uris saqmianoba demokratiulia da ganmtkice-
moxdenaa. referentebs gansazRvruli ara aqvT bulia ufasod gaweuli samsaxuris principiT.
sferoebi gancxadebaTa da saCivarTa Sinaar-
uSiSroebis sabWos Sesabamisi samsaxuris
sis mixedviT, rac am samsaxuris muSaobas
saqmianoba xels uwyobs administraciisadmi
ufro moqnilsa da moqalaqeebisaTvis xelm-
ndobis gazrdas. swored amitom, es institu-
isawvdoms xdis.
ti SeiZleba CaiTvalos aRmasrulebeli xe-
miuxedavad zemoT moyvanili mravali msgavse- lisuflebis saqmianobaSi kanonierebisa da
bisa da gansxvavebisa, unda aRiniSnos, rom samarTlebrivi safuZvlis ganmtkicebis mniS-
rangiT es ori instituti gansxvavdeba erT- vnelovan faqtorad, arasasamarTlo kontro-
maneTisgan, rac gamoxatulia maTi saqmiano- lis formad. misi mTavari princi pia kon-
bis ganmsazRvreli normatiuli dokumente- trolisa da zedamxedvelobis saparlamento,
biT _ uSiSroebis sabWos aparatis adamianis sasamarTlo, administraciuli Tu sxva form-
uflebaTa dacvis sakiTxTa samsaxuris saqmi- isagan gansxvavebiT, adamianisa da moqalaqis
anoba ganisazRvreba prezidentis brZanebulebis uflebebis dacva.

148
ØÖÈÀÉÓÉÓ ÓÀÌáÄÃÒÏ ÂÖÁÄÒÍÀÔÏÒÉ,
ÌÉáÄÉË ÉÀÊÏÁÉÓ ÞÄ ÛÀËÉÊÏÅÉ
ÌÉÍÃÉÀ ÁÄÒÄÊÀÛÅÉËÉ

Ø uTaisis samxedro gubernatori, general- re ar gauqmda aRniSnuli Tanamdeboba da


leitenanti mixeil iakobis Ze Salikovi guberniis marTva-gamgeoba ruseTis imperiis
(SalikaSvili) daibada stavropolis guber- Sida guberniebis marTvis saerTo wess ar
niaSi 1832 w. misi qarTuli warmoSoba eWvs daeqvemdebara. 1883 wlidan aRdga quTaisis
ar badebs: igi vaxtang VI-is amalaSi myof sageneralgubernatoro. misi teritoria
SalikaSvilTa STamomavalia; istoriulma vi- sagrZnoblad gaizarda TurqTagan axlad
Tarebam mas ucxo qveynis, Tumc misTvis ganTavisuflebuli baTumis olqis mierTebis
mSobliuri ruseTis, samsaxurSi yofna aiZu- xarjze. m. i. Salikovi quTaisis samxedro
la. m. i. Salikovma sakmaod warmatebuli gubernatoris postze 1898 wlamde iyo. amis
samxedro kariera gaikeTa. 1850 wlis 8 ag- Semdeg igi peterburgSia, sadac gardaicvala
vistos brZanebiT, jer kidev 18 wlis Wabuki, kidec 1809 wlis 16 oqtombers.
ruseTis armiis oficeri xdeba; 1875 wlis
XIX saukunis ukanaskneli mesamedi saintereso
30 agvistos manifestis safuZvelze - gene-
movlenebiT aisaxa ruseTis imperiaSi, ker-
ral-maiori, xolo 1886 wlis 30 agvistos
Zod, moxda 60-iani wlebis reformebis Sede-
brZanebulebiT - general-leitenanti.
gebis gadafaseba. bevri ram am miRwevaTagan
m. i. Salikovi monawileobda 1859, 1860, 1863, safuZvlianad gadasinjuli da uaryofil iq-
1877-1878 wlebis samxedro kampaniebSi. igi na. aRniSnuli periodi ruseTis imperiis is-
dajildoebuli iyo uamravi ordeniT, romel- toriaSi cnobilia e. w. `kontrreformebis”
Tagan gansakuTrebiT aRvniSnavT ramdenimes: saxeliT; igi aRiniSneba reaqciuli gan-
1861 wels wminda anas mesame xarisxis orde- wyobilebebis mkveTri gaaqtiurebiT. amgvar-
ns, xmliTa da bantiT; 1863 wels wminda anas ad, m. i. Salikovis moRvaweoba quTaisis guber-
meore xarisxis ordens, xmliT da bantiT; niaSi daemTxva imperiaSi mimdinare zemoaRniS-
1872 wels wm. vladimiris IV xarisxis or- nul procesebs.
dens; 1877 wels wm. stanislavis pirveli
e.w. `kontrreformebis~ periodSi Seiqmna ori
xarisxis ordens, xmliTa da bantiT; 1889
mniSvnelovani proeqti, romelic amierkavka-
wels TeTri arwivis ordens. garda ruseTis
siis mxaris mmarTvelobis gardaqmnas exebo-
imperiis jildoebisa, m. i. Salikovs miRebuli
da: 1. `debuleba amierkavkasiis im nawilebis
aqvs ori ucxouri jildo: 1889 wels spar-
marTvis Sesaxeb, romlebic ar eqvemdebarebod-
seTis lomisa da mzis ordeni da 1890 wels
nen saerTo samoqalaqo mmarTvelobas~; 2. `am
italiis samefo didi jvris ordeni.
nawilebis mmarTveli administraciuli da sa-
1891 wlidan m. i. Salikovi quTaisis samxed- samarTlo dawesebulebebis Statebis~ Sesaxeb.
ro gubernatoria. es Tanamdeboba quTaisis maTSi saubari iyo mmarTvelobis samxedro
guberniaSi 60-iani wlebidan gvxvdeba, ker- formebidan samoqalaqo formebze gadasvla-
Zod, 1867 wlis 12 aprils gauqmda quTaisis ze, anu, samxedro-saxalxo mmarTvelobis gar-
sageneralgubernatoro da gubernias samxed- daqmnaze. aRniSnulma proeqtma cxoveli ga-
ro gubernatori marTavda 1874 wlamde, vid- moxmaureba hpova amierkavkasiaSi. igi, ro-

149
gorc wesi, cirkularis saxiT gaegzavna mx- warmoadgendes makontrolebel Zalas, avto-
aris administracias, raTa mis Sesaxeb saku- ris simpaTiebs iwvevs da iqve sakuTar mosaz-
Tari mosazrebebi da Sexedulebebi gamoeT- rebasac gamoTqvams: `srulad veTanxmebiT ra
qvaT. quTaisis samxedro gubernatorma, m. i. zemoaRniSnuls, aucileblad migvaCnia zogi-
Salikovma specialuri moxsenebiTi baraTi Se- erTi Sesworebis Setana dadgenilebis proeq-
adgina, sadac warmoadgina saTanado rekomen- tSi im sadamsjelo uflebaTa Taobaze, rom-
daciebi. naSromi kapitaluri xasiaTisaa. igi lebic eniWeba samxedro gubernators, olqis
moicavs 51 nabeWd Tabaxs. Tan erTvis cxri- ufrosebs, maT TanaSemweebsa da ubnis ufro-
lebi saintereso monacemebiT. Sroma daw- sebs~. 1879 wlis moqmedi instruqciis me-20
yebulia 1887 wels, xolo misi damTavrebis muxlis II nawilSi, samxedro gubernatoris
zusti TariRi ar aris dafiqsirebuli. ufleba-movaleobebis Sesaxeb aRniSnulia: “im
danaSaulobebisa da darRvevebis mixedviT, rom-
rogorc Cans, m. i. Salikovi sakmaod ganaT-
lebsac iTvaliswinebs sisxlis samarTlis ko-
lebuli pirovneba iyo. igi Zalze saintereso
deqsi da kanoni gamosasworebeli msjavrdebis
informacias gvawvdis kavkasiis mTieli xalxis,
Sesaxeb, agreTve wesdeba momrigebeli mosa-
soxumisa da baTumis okrugebis mosaxleobis
marTleebis mier dadgenili msjavrdebis Se-
Sesaxeb. avtori, xSir SemTxvevaSi, tenden-
saxeb, yarsisa da baTumis olqebSi sasamar-
ciurad msjelobs, magram es momenti mis nak-
Tlo nawilis mowyobis arsebuli debuleba
lad ver CaiTvleba, radganac is ti piuri, iTvaliswinebs Semdegs: mosaxleobis mier Ca-
rusi didmoxelis poziciebidan gamodis. qu- denili danaSaulebani ar eqvemdebarebian im-
Taisis samxedro gubernatori azrovnebs Ta- periis saerTo kanonebiT gasamarTlebas da
visi epoqis suliskveTebis Sesabamisad da ver iqnebian gadacemuli saxalxo sasamar-
momxrea adgilebze administraciuli xeli- TloebisaTvis, saqmeTa ganxilva da dasru-
suflebis gaZlierebisa. igi wers: `adgilobriv leba administraciuli wesiT warmoebs”. ase-
administraciul xelisuflebas, romelic yve- Tive viTareba iyo Seqmnili quTaisis guber-
laze axlos dgas xalxTan, unda mieniWos niis Semadgenel TiTqmis yvela administra-
ara marto sadamsjelo Zalaufleba, rome- ciul erTeulSi da igi, rogorc vxedavT,
lic danaSaulebaTa aRsakveTad da Tavidan saerTo imperiul suliskveTebas exmianeboda.
asacileblad gamoiyeneba, aramed garkveuli
sasamarTlo uflebebic umartivesi darRve- amave instruqciis 21-e muxlSi samxedro
vebis, danaSaulebebisa da samoqalaqo sarCe- gubernatorebs administraciuli wesiT eni-
lebis ganxilvasTan dakavSirebiT~. avtori WebodaT damnaSaveTa dajarimebisa (300 mane-
Tvlis, rom saWiroa miniWebul uflebaTa ga- Tamde) da sam Tvemde dapatimrebis ufleba.
moyenebis ufro dawvrilebiTi reglamenta- 1891 wels, mTavarmarTeblis gankargulebis
cia, raTa adgili ar eqnes TavaSvebulobasa safuZvelze, quTaisis samxedro gubernators
da zedmetad subieqtur damokidebulebas mieniWa soxumis okrugTan mimarTebaSi Semde-
xalxis cxovrebis araswori gamovlinebebis gi uflebebi: 1) im pirTa sam Tvemde dapatim-
mimarT. m. i. Salikovi savsebiT eTanxmeba 1889 rebisa, qurdobaSi, yaCaRobasa da sxva dana-
w. 12 ivlisis kanons1, romelic amierkavkasi- Saulebriv qmedebaSi rom edebaT brali; 2)
isaTvis gamoica da aRniSnavs, rom xelisuf- privilegirebuli wodebis pirTa Sesaxeb, ro-
lebis danawilebaze (aq igulisxmeba adminis- melTac igive danaSaulebaSi edeba brali,
traciuli da sasamarTlo xelisuflebis gansakuTrebuli moxsenebiT mimarTvisa
gancalkeveba) uaris Tqma marTebuli da sa- mTavarmarTeblisadmi da mxolod sagangebo
fuZvliania imdenad, ramdenadac saqme exeba SemTxvevaSi maTi dapatimrebisa sakuTari ga-
iseTi xalxis marTvas, romlebic gonebrivad, dawyvetilebiT, ris Sesaxebac unda ecnobos
zneobrivad da ekonomikurad SedarebiT nak- mis udidebulesobas. garda amisa, quTaisis
lebad arian ganviTarebulni. zemoaRniSnul samxedro gubernators, quTaisis guberniis
proeqtebSi mocemuli mosazreba, rom kavka- ozurgeTis mazris mcxovrebTa mimarT, 1888
siis xelisuflebas unda hqondes mdgomareobis wels mTavarmarTeblisagan mieniWa damnaSave-
Sesabamisi sadamsjelo da sasamarTlo uf- Ta, maT Soris Tavadebisa da maTi ojaxebis,
lebebi da rom igi, marTvis procesSi, unda sxva mazrebSi gadasaxlebis ufleba. analo-

150
giuri uflebebi, mciredi SesworebebiT, rebs baTumisa da arTvinis okrugebis Taoba-
gaTvaliswinebuli iyo axali proeqtebiTac. zec. ZiriTadi miniSneba dapyrobili terito-
riebis qalaqebis gareT myofi uZravi qonebis
m. i. Salikovi Tvlida, rom saWiro iyo am
(mamulebis) saxelmwifo sakuTrebad ga-
uflebaTa gafarToeba, Tumca xSir SemTxve-
mocxadebaze iyo. Tu kavkasiis sxvadasxva re-
vaSi sakmaod progresul azrebsac ayalibebs
gionebSi aseTi RonisZieba dagvianebuli Cans,
okrugis ufrosebis, ubnis ufrosebisa da ma-
savsebiT misaRebad miaCniaT msgavsi RonisZiebis
Ti TanaSemweebis mxridan disci plinaruli
gatareba baTumisa da arTvinis okrugebSi. m.
sasjelis dadebis TvalsazrisiT.
i. Salikovi Tvlis, rom Suamdgomloba, ro-
quTaisis samxedro gubernatori saxalxo sa- melic warmoadgina kavkasiis mTavarmmarTve-
samarTloebis dadgenilebis proeqtTan da- lma samoqalaqo nawilSi, general-adiutan-
kavSirebiTac gamoTqvams Tavis mosazrebebs, tma Seremetievma, rac SeiZleba swrafad un-
romliTac icavs sasamarTlo uwyebaSi admi- da iqnes dakmayofilebuli. igi wers: `me,
nistraciuli moxeleebis monawileobis ide- rogorc quTaisis guberniis samxedro guber-
as, rac Seexeba pirad Semadgenlobas, sax- natori, sami wlis manZilze gamudmebiT vzru-
alxo sasamarTlos mTavar Tavmjdomared Zve- navdi imaze, rom arTvinisa da baTumis ok-
leburad unda darCeniliyo samxedro guber- rugebis miwebi da tyeebi umaRlesi nebiT
natoris TanaSemwe: sasamarTlos erT-erTi wev- gamocxadebuliyo saxelmwifo xazinis sakuT-
ris, sagubernio sammarTvelos mrCevelis, nac- rebad~. ra Sedegebs moitanda yovelive es?
vlad unda yofiliyo samxedro-saxalxo kan- misi azriT, aseTi RonisZieba daicavda saxel-
celariis mmarTveli TanaSemwe. mwifo qonebas Semdgomi datacebisagan, gaa-
Tavisuflebda administracias saxelmwifo mi-
zemoaRniSnuli debulebis 58-e muxlis I pun-
webis yidva-gayidvis mayureblis rolisagan
qtis Tanaxmad, saxalxo sasamarTloebis daq-
da bolos mouRebda areulobas adgilobriv
vemdebarebidan amoRebul iqna samoqalaqo saq-
mosaxleobaSi. aseTi midgoma, raRa Tqma un-
meebi, yvela sarCeli da dava, romelic saad-
da, wminda imperiul princi pebze iyo dam-
gilmamulo saqmeebTan an darRveuli mflo-
yarebuli da aq savsebiT ignorirebulia ad-
belobisa da sargeblobis aRdgenasTan iyo
gilobrivi mosaxleobis roli da ufleba mi-
dakavSirebuli. debuleba ar ganmartavda, Tu
waze. rogorc wesi, saadgilmamulo mowyoba,
romeli instanciisaTvis unda miemarTaT mo-
imperiuli TvalsazrisiT, kolonizaciis da-
sarCeleebs msgavs SemTxvevebSi. igi adminis-
sawyisad iTvleba.
traciuli wesiT gadawydeboda saadgilmamu-
lo komisiaSi. yovelive zemoaRniSnulidan gamomdinare, m.
i. Salikovi akeTebs Sesabamis daskvnebs:
avtors saintereso mosazreba aqvs gamoTqmu-
li quTaisis guberniis saadgilmamulo mow- 1. quTaisis guberniis okrugebSi samxedro-
yobis Taobazec. exeba ra aRniSnul sakiTxs, saxalxo mmarTvelobis sistema ucvlelad
igi mas politikur problemaTa WrilSi ga- unda iqnes SenarCunebuli; mosamsaxureTa pi-
nixilavs, gansakuTrebiT soxumis okrugis mo- radi Semadgenloba Zveleburad unda daeqvem-
saxleobasTan dakavSirebiT. mas miaCnia, rom, debaros samxedro saministros;
Tu droze ar gadaiWra aRniSnuli problema 2. samxedro gubernatoris sadamsjelo Zala-
da afxazebi ar iqnebian darwmunebulni Tavis ufleba ar unda Semcirdes;
uflebebSi miwaze, iarsebebs imis saSiSroeba, 3. gamocdilebis gaTvaliswinebiT, amJamad moq-
rom pirvelive xelsayrel SemTxvevaSi Seiq- medi Statebi ramdenadme unda gaZlierdes,
mneba niadagi imperiisaTvis arasasurveli pro- xolo mTavarmarTeblis kancelariis mier pro-
pagandis, maT Soris politikuris, gasavrce- eqtirebuli Statebis SemoReba okrugebis mar-
leblad. m. i. Salikovi Tvlis, rom swored Tvis sruli moSlis tolfasia, garda amisa,
saadgilmamulo sakiTxis arasworad dayenebam igi saerTod cudad aisaxeba saqmiswarmoebaze
gamoiwvia ajanyeba afxazeTSi 1866 wels da quTaisis guberniis sammarTveloSi;
mRelvareba 1870 wels, romelic kodoris 4. daarsdes droebiTi adgilobrivi saadgil-
xeobaSi jarebis gagzavniT iqna SeCerebuli. mamulo komisia im mizniT, rom Sesabamisi
analogiuri mdgomareobis gamo, imaves imeo- saqmeebi gadawydes kolegiuri wesiT;

151
5. saadgilmamulo saqme, mis saboloo das- lebis mmarTveli administraciuli da sasa-
rulebamde, ar gadaeces saxelmwifo qonebis marTlo dawesebulebebis Statebisa~ - ganxil-
saministros; vamde, saWiroa winaswar dawvrilebiT gavec-
6. adgilobrivi saxalxo sasamarTlo gar- noT samxedro-saxalxo sammarTvelos mTavar-
daiqmnas proeqtis Sesabamisad, magram misi marTeblis kancelariis mier Sedgenil `we-
saerTod gauqmeba ar unda moxdes; rils kavkasiis mxaris samxedro-saxalxo mmar-
7. Tuki samxedro-saxalxo mmarTveloba, TvelobaTa gardaqmnis Sesaxeb~, radganac
miuxedavad imisa, rom igi namdvilad saWiroa, debulebisa da Statebis proeqtebis am saxiT
mainc iqneba gauqmebuli, maSin: Sedgena `werilSi~ warmodgenili monacemebiT
a)SenarCunebul iqnes quTaisis samxedro guber- aris ganpirobebuli.
natoris TanaSemwis Tanamdeboba; es `werili~ Seicavs Zalze vrcel da Ri-
b) quTaisis sagubernio sammarTvelo da samxed- rebul masalas, romelic ganmartavs samxed-
ro gubernatoris kancelaria gaZlierdes ro- ro-saxalxo mmarTvelobis sistemasa da amo-
gorc piradi SemadgenlobiT, aseve fuladi canebs, am ukanasknelis dasawyissa da ganvi-
saxsrebiT, Statebis proeqtis Sesabamisad; Tarebas, agreTve samxedro-saxalxo mmarTve-
g) samxedro gubernatoris sadamsjelo uf- lobas daqvemdebarebuli mosaxleobis Tana-
lebebis mimarT, agreTve saadgilmamulo saq- medrove kulturul mdgomareobas. am masa-
meebis warmoebasa da sasamarTlo mowyobas- lam, ZiriTadad, gadamwyveti mniSvneloba iqonia
Tan dakavSirebiT, gaTvaliswinebul iqnes is, ara marto debulebis proeqtSi SemoTava-
rac naTqvamia zemoT moyvanil me-2, me-4 da zebuli marTvis sistemisa da wesis arCevi-
me-5 punqtebSi; sas, aramed im piradi da fuladi saSua-
d) soxumis okrugis mmarTveloba araviTar lebebis gansazRvris drosac, romlebsac awe-
SemTxvevaSi ar unda iqnes gaTanabrebuli III sebs proeqtiT gaTvaliswinebuli Statebi. mag-
Tanrigis mazrebis mmarTvelobasTan. igi or- ram, miuxedavad amisa, aseT kapitalur naS-
ganizebul unda iqnes Statebis proeqtis Se- romSi ar aris warmodgenili iseTi monace-
sabamisad; mebi, romlebic mxolod adgilobrivi admi-
e) baTumisa da arTvinis okrugebSi mmarTve- nistraciisaTvis aris SesamCnevi, ris gamoc
lobis organizeba unda moxdes analogiurad. `werilis~ zogierTi daskvna saWiroebs met-
naklebad arsebiT Sesworebebs, romlebic win
garda zemoaRniSnulisa, quTaisis samxedro wamoweven Semdeg sakiTxs: Seesabameba Tu ara
gubernatoris, m. i. Salikovis `moxsenebiTi proeqtSi gaTvaliswinebuli marTvis sistema
baraTi~ Seicavs vrcel da Rirebul faqtobriv da wesi, agreTve Statebi, sinamdvileSi ar-
masalas. igi ganmartavs samxedro-saxalxo sebul mdgomareobas, gansakuTrebiT quTaisis
mmarTvelobis sistemasa da amocanebs, am uka- guberniasTan mimarTebaSi.
nasknelis dasawyissa da ganviTarebas, agreT-
ve, samxedro-saxalxo mmarTvelobas daqvem- `werilis~ Tanaxmad, samxedro-saxalxo mmar-
debarebuli mosaxleobis socialur-ekonomi- Tvelobis sistema, romelic kavkasiis mTiel
kur da kulturul mdgomareobas. vfiqrobT, tomebTan brZolis periodSi da maTi damor-
aRniSnuli naSromi mravalmxriv sayuradRebo Cilebis Semdeg maT mimarT gamoiyeneboda, Tav-
iqneba dainteresebuli mkiTxvelisaTvis. dapirvelad SemdegSi mdgomareobda: 1) admi-
nistraciuli xelisuflebis damyareba, ro-
melsac miniWebuli hqonda iseTi farTo uf-
quTaisis samxedro gubernatoris lebebi, rom maT gamo xelisuflebas xalxis
moxsenebiTi baraTi kavkasiis mxaris TvalSi namdvili Zala da mniSvneloba gaaC-
samxedro-saxalxo mmarTvelobaTa nda; 2) samxedro Zalebis mxridan daxma-
gardaqmnis Sesaxeb rebis aRmoCena, administraciis meo-
I rexarisxovan moRvaweTa moTxovnazec ki, in-
amJamad Sedgenili proeqtebis - 1) `debuleb- sureqciuli moZraobebis dasaSoSmineblad; da
isa amierkavkasiis im nawilebis marTvis Se- 3) gamartivebuli formis mqone sasamarTlo,
saxeb, romlebic ar eqvemdebarebian saerTo Sedgenili arCeuli pirebisagan, romlebic
samoqalaqo mmarTvelobas~ da 2) `am nawi- xalxis SexedulebaTa suliskveTebiT wyvet-

152
dnen sakiTxebs. `werilis~ sxva adgilas (gv. mxolod farulad dawyebuliyo mosaxleobis
15) naTqvamia: `administraciuli Zalauflebis momzadeba imperiis erTiani kanonebisadmi da-
farglebSi olqis ufrosi uflebamosili iyo: samorCileblad. yovelive amis misaRwevad sa-
a) gamoeyenebina iaraRi amboxebuli da dau- Wiro iyo iseTi Zlieri, uflebamosili da,
morCilebeli mosaxleobis winaaRmdeg, b) gansakuTrebiT, erTiani xelisufleba, rome-
samxedro sasamarTlosaTvis gadaeca pirebi lic Tavs moiyrida erT saministroSi. saWi-
RalatisaTvis, mTavrobisa da xelisuflebis ro iyo mosamsaxureTa Sesabamisi Semadgen-
winaaRmdeg mowyobili amboxebisaTvis; mTav- lobac. es ukanasknelni ara mxolod energi-
robis mimarT gamovlenili aSkara daumorCi- ulni da mkacrni unda yofiliyvnen, aramed
leblobisa da misi SeuracxyofisaTvis; g) samarTliani da uangaronic, maT gacnobie-
mxaridan administraciuli wesiT gaesaxlebina rebuli unda hqonodaT dakisrebuli amoca-
saSiSi da damnaSave pirebi, ris Sesaxebac nebi, yofiliyvnen TavianTi saqmis erTgulni
unda moexsenebina kavkasiis armiis mTavar- da unda daemsaxurebinaT mosaxleobis pati-
sardlobisaTvis; da d) daemtkicebina sasa- viscema da ndoba. aseT mosamsaxureTa kon-
marTloebis ganaCenebi~. administraciuli Ta- tingenti, rogorc `werilSia~ naTqvami, iv-
namdebobebi ekavaT oficrebs kavkasiis armiis seboda oficrebiT kavkasiis armiis rigebidan,
rigebidan (`werili~, gv.3), TandaTan, mSvi- rac ar iyo Znelad misaRwevi samxedro-sax-
dobiani cxovrebis ganviTarebasTan erTad, es alxo mmarTvelobaSi samsaxuris gansakuT-
mkacri sistema Serbilebul iqna; calkeul- rebuli privilegiebis gamo. yarsisa da baTu-
ma, dabali rangis ufrosebma dakarges jare- mis olqebis SemoerTebis Semdeg iqac Semo-
bis sakuTari gadawyvetilebiT gamoyenebis uf- Rebuli iqna igive mmarTveloba, amasTan, ra
leba; im samoqalaqo procesebis ricxvidan, Tqma unda, CamoTvlili amocanebi jer ver
romlebic saxalxo sasamarTloebSi warmoebda, CaiTvleboda Sesrulebulad, risi mizezebic
amoRebul iqna miwasTan dakavSirebuli da- “werilSi” nawilobriv ganmartebulia.
vebi; mosaxleobas mieniWa sasoflo TviTmmar-
Tveloba; SemoRebul iqna momrigebeli sasa- `werilSi~ mocemulia miTiTebebi im amoca-
marTloebi, romlebsac daeqvemdebara adgi- nebis Sesaxeb, romlebic ekisreba samxedro-
lobrivi mosaxleoba da a.S. (`werili~, gv. saxalxo mmarTvelobis administracias:
77). 1883 w. 12 ivnisis kanonis gamocemamde `samxedro-saxalxo mmarTvelobis nawilebSi
samxedro-saxalxo sammarTvelo kavkasiis administraciam, saerTo valdebulebaTa Ses-
samxedro okrugis jarebis sardals eqvem- rulebis garda, unda Seiswavlos da warmar-
debareboda, xolo Semdeg kavkasiaSi samoqa- Tos xalxis cxovreba, Tvalyuri unda adev-
laqo nawilis mTavarmarTeblis gankargulebaSi nos mosaxleobis zneobriv da politikur
gadavida, amasTan, isev samxedro saministros ganwyobas da dauyovnebliv unda gaataros
daqvemdebarebaSi rCeboda. aseTi Serbilebu- damcavi da damsjeli RonisZiebebi, raTa Ca-
li saxiT samxedro-saxalxo mmarTvelobam nasaxSive aRkveTos yovelgvari mavne zegav-
dRemde iarseba. Tavdapirvelad mxolod mTi- lena... “dabolos, unda aRiniSnos, - naTqvamia
elTaTvis SemoRebul samxedro-saxalxo mmar- Semdeg `werilSi~, - rom politikurad ara-
Tvelobis sistemas SemdgomSi, upirveles yov- saimedo da meryevi mosaxleobis marTvisas
lisa, Semdegi amocanebi unda Seesrulebina: warmoiSoba uamravi saqme, romlebic cnobil
daemSvidebina damorCilebuli mxare, Seeguebina RonisZiebebs saWiroeben, zogjer Zalze mkacrs
igi axal politikur mdgomareobas da Tanac da energiuls; romlebic ver iqnebian iuri-
imdenad, rom TviT mosaxleobas igi adre diulad damtkicebuli da ver daeqvemdebarebian
arsebulze ukeTesad mieCnia; ganexorcielebina gamxelas, raTa aman ar gamoiwvios akrZalu-
meTvalyureoba yovelgvar politikur propa- li movlenebis ganviTareba~. es sityvebi ki-
gandaze da saswrafod CaexSo igi; magram, dev ufro gvarwmuneben im amocanaTa sirTu-
imavdroulad, cxovrebis wesi, sasamarTlo, lesa da seriozulobaSi, romlebic ekisreba
SariaTi, adaTi da samoqalaqo urTierTobebi samxedro-saxalxo mmarTvelobis Cinosnebs da,
TiTqmis xeluxlebeli rCeboda, raTa ar aseve, mosamsaxureTa Sesabamisi Semadgenlobis
momxdariyo sayofacxovrebo wesebisa da mqone, Zlieri da erTiani xelisuflebis au-
Sexedulebebis wyobis iZulebiTi ngreva da cileblobaSi.

153
1882 wels kavkasiis samoqalaqo nawilis yo- rebis safuZvelze, rom orive am Tanamdebobas
filma mTavarmarTebelma, general-adiutantma, erTi da igive pirovneba iTavsebs, xolo rad-
Tavadma dondukov-korsakovma samxedro sami- ganac mxaris aRniSnuli nawilebis mmarTve-
nistroSi Seitana Tavisi mosazrebebi kavka- lobiTi sistema wminda samxedro xasiaTisa
siaSi samxedro-saxalxo mmarTvelobis gar- ar aris, rogorc, magaliTad, yubanis da Ter-
daqmnis Sesaxeb, amasTan, man ganacxada: `da- gis olqebSi, aramed samxedro-saxalxo, ami-
debiTma Sedegebma, romlebic mTieli tomebis tom, ra Tqma unda, ufro gamarTlebuli iyo
marTvis saqmeSi miRweulia am sakiTxis swo- maTi daqvemdebareba mTavarmarTeblisaTvis, ro-
rad warmarTvis wyalobiT, imdenad ganaviTa- gorc mxaris mmarTvelisaTvis, da ara jare-
res maTSi moqalaqeobrioba, rom saSualebas bis sardlisaTvis, romelic mxolod jarebs
iZlevian am mosaxleobis marTva miaxlovebul da kazakTa im olqebs ganagebs, romelTa mo-
iqnes saerTo samoqalaqo wesebze damyarebul saxleoba maT SemadgenlobaSia gaerTianebuli.
mmarTvelobasTan~. es gancxadeba gansakuT- sxvaTa Soris, 1883 w. 12 ivnisis kanonSi
rebul yuradRebas i pyrobs da mas araerTxel naTqvamia: droebiTi RonisZiebebis saxiT, 1885
davubrundebiT. aq mxolod imas SevniSnavT, w. 1 ianvramde kavkasiis samoqalaqo nawilis
rom `werilSi~ “mTielebSi” igulisxmeba da- mTavarmarTeblis gankargulebaSi gadacemul
Restnis mosaxleoba da warmodgenili gancx- iqnes 514,114 maneTi samxedro-saxalxo mmar-
adeba, Tuki mxolod daRestnis mosaxleobas Tvelobis Sesanaxad. mTavarmarTebels mieces
exeboda, SesaZloa, marTlac samarTliani iyos; dawesebulebaTa droebiTi Statebis dadgeni-
magram Tuki baTumis, arTvinis da soxumis sa da maTSi cvlilebebis Setanis uflebamo-
okrugebic iyo mxedvelobaSi, maSin aq raRac sileba, saWiroebisamebr, aRniSnuli Tanxis
gaugebrobaa. farglebSi.
marTalia, gardaqmnis proeqti saxelmwifo zemoaRniSnulis Sesrulebis mizniT, 1885 w.
sabWoSi iyo Setanili, magram amis Sedegad Sedgenilia debulebisa da Statebis axali
miRebul iqna 1883 w. 12 ivnisis kanoni, rome- proeqtebi, romlebic winaswari ganxilvisaTvis
lic exeboda ara TviT marTvis sistemas, ara- wardgenil iqna mTavarmarTeblis sabWos wi-
med mxolod mis organizacias; amasTan, igi naSe, xolo Semdgom gadaeca baton Sinagan
jarebis sardlis daqvemdebarebidan kavkasiis saqmeTa ministrs. Sinagan saqmeTa saministrom
samoqalaqo nawilis mTavarmarTeblis gankar- daskvnebisaTvis gadasca igi sxva saministroebs.
gulebaSi gadavida. Tumca im cvlilebebis
Sefasebisas, romlebic aRniSnulma kanonma Se- ar aris aucilebeli yuradRebis SeCereba
itana samxedro-saxalxo mmarTvelobaSi, `we- mTavarmarTeblis sabWos wevrTa mier aRniS-
nuli proeqtebis ganxilvisas gamoTqmul mo-
rilSi~ naTqvamia: `misi (kanonis) gamoyenebis
sazrebebze da bat. ministrebis daskvnebze,
Sedegad aRniSnuli mmarTveloba Tavisi su-
radganac yovelive es dawvrilebiT gadmoce-
liskveTebiT aRar iyo samxedro; marTalia,
mulia `werilSi~. mivuTiTebT mxolod um-
mosamsaxureebi kvlav iricxebodnen samxed-
Tavres SeniSvnebze.
ro uwyebaSi, magram amas mxolod formalu-
ri mniSvneloba hqonda da garkveul privile- sabWos wevrma, finansTa saministros warmo-
giebs unarCunebda mosamsaxureebs~ (`werili~, madgenelma, n.s.m. vinogradovma gamoTqva mo-
gv.51). am daskvnas ver daveTanxmebiT, jer sazreba imis Taobaze, rom aucilebelia samxed-
erTi da, ZiriTadad, imis gamo, rom 1883 ro-saxalxo mmarTvelobis adgilebSi dawes-
wlis 12 ivnisis kanonis gamoyenebisa da daqvem- des kolegiuri dawesebulebebi; agreTve imis
debarebis aRniSnuli gadacemis gamo, samxed- Sesaxeb, rom amierkavkasiis mxareSi amJamad
ro-saxalxo sammarTvelos aranairad da ara- arsebuli cxra guberniis nacvlad Seiqmnas
ferSi ar daukargavs Tavisi Taviseburebebi, mxolod oTxi gubernia, rac xazinas 199,000
romlebic dRemde arseboben; meorec, igi isev maneTis sufTa danazogs Sematebda. saxel-
samxedro saministros gankargulebaSi rCeba mwifo qonebis ministris yofilma uflebamo-
da marTalia, jarebis sardlis daqvem- silma, t.s. tixeevma gamoTqva mosazreba, rom
debarebidan mTavarmarTebelTan gadavida, mag- samxedro-saxalxo mmarTvelobis teritoriebi
ram, unda vivaraudoT, es moxda im mosaz- dauyovnebliv unda iqnen aRiarebuli saxel-

154
mwifo sakuTrebad da gadacemul iqnen saxel- moebis formis simartive - yovelive es am
mwifo sakuTrebis saministros. Tbilisis sa- sasamarTloebis sasargeblod metyvelebs, ami-
samarTlo palatis yofilma ufrosma Tavmjdo- tom SesaZlebelia maTi im saxiT datoveba,
marem, misi udidebulesobis sasaxlis karis rogorc proeqtSia warmodgenili; xolo bat.
hofmeisterma gonCarovma, miuTiTa ra sax- gonCarovis mier daproeqtebuli sasamarTloebi,
alxo sasamarTloebis naklovanebebze, war- romlebic dauSveben sasamarTlo wesdebisa
moadgina rekomendacia imis Taobaze, rom Se- da adaTis wesiT moqmedi dawesebulebis Se-
moRebul iqnes momrigebeli sasamarTloebi erTebas, SeTavsebas, arRveven sasamarTlos
saerTo wesdebidan sxvadasxva gansxvavebebiT, wesdebebis mTlianobas; v) soflis mamasaxli-
daSvebul iqnes gansawmendeli fici Cveulebis sebisa da maTi TanaSemweebis Tanamdeboba ar-
mixedviT, amasTan, dawesebul iqnes ara saa- CeviTi unda iyos; z) administracias Zalze
pelacio instancia, aramed mxolod sakasa- didi Zalaufleba aqvs miniWebuli; general-
cio instancia, romelsac unda warmoadgen- adiutantma vanovskim, marTalia, ar moiTxova
des sasamarTlo palata da a.S., garda amisa, am Zalauflebis Semcireba, magram aucileblad
Segrovebul da gamocemul iqnes mTielTa yve- miiCnia, ufro dawvrilebiT iqnes miTiTebuli
la adaTi. baton samxedro ministrs, rome- misi gamoyenebis SemTxvevebi da xarisxi; gar-
lic general-adiutantis, Tavad dondukov- da amisa, ar unda moxdes okrugebis ufro-
korsakovis zemoT moyvanil gancxadebas ey- sebis mier privilegirebul wris pirTa pro-
rdnoboda, Tavis mxriv, ar Sexvedria winaaR- eqtirebuli acileba saqmis ganxilvisa da
mdegobani iseT sakiTxebTan dakavSirebiT, ro- dasjisagan; da T) saqmeebis gadacemisas Sina-
goricaa: samxedro-saxalxo mmarTvelobas daq- gan saqmeTa saministrosaTvis, mosamsaxureebs
vemdebarebuli adgilebis marTvis Sesaxeb Se- unda SeunarCundes samxedro uwyebaSi momu-
sabamisi debulebis damtkiceba; Sesabamisi sa- SaveTa uflebebi da SeRavaTebi, agreTve ga-
ministroebisaTvis maTi gadacema da samxed- nakveTebi da Tanamdebobis, klasisa da pensi-
ro-saxalxo mmarTvelobis amJamad arsebuli is Tanrigebis miRebis uflebebi (`werili~,
saxelwodebis Secvla. garda amisa, batonma gv. 53-74).
samxedro ministrma aRniSna, rom: a) yarsis
magram rodesac 1999 w. general-adiutant
olqi iseTi didi ar aris, rom calke saol-
Tavad dondukov-korsakovisaTvis peterbur-
qo an sagubernio sammarTvelos (rogorc ko-
gSi yofnis dros cnobili gaxda, rom proeq-
legiur dawesebulebas) saWiroebdes, aramed
ti jer kidev ar iyo wardgenili saxelmwi-
igi SeiZleba mierTebul iqnes erevnis guber-
fo sabWosaTvis da bat. ministrebis azrTa
niasTan; b) saerTod, iq, sadac amJamad ar-
urTierTgaziarebis Sedegad gairkva, rom pro-
sebobs samxedro-saxalxo kancelariebi, maT
eqtis ganxorcieleba saeWvo iyo, man ukan
nacvlad, sadac saWiroa, dawesdes saolqo
waiRo proeqti misi xelaxla gadamuSavebis
mmarTveloba, kolegiuri sistemis SemoRebis
mizniT (`werili~, gv. 74-75).
saxiT; g) adre adgilebze momuSave saadgil-
mamulo komisiebis arseboba Zalze sasargeblo
iyo da maTi ricxvi unda gaizardos kidec, II
ris meSveobiTac uswrafesad gadawydeba sa- rogorc `werilSia~ naTqvami (gv. 77-78), am-
adgilmamulo miwis sakiTxi, romelic mTeli Jamad, rodesac unda gadawydes sakiTxi, mx-
sazogadoebrivi mowyobis qvakuTxeds warmo- ari davuWiroT mTiel mosaxleobaSi marTvis
adgens; d) Cvens mier dapyrobis uflebiT winandel sistemas, davuqvemdebaroT igi sa-
dakavebuli adgilebis saxelmwifo sakuTrebad erTo samoqalaqo mowyobas da saerTo sasa-
gamocxadebis dro ukve xelidan aris gaS- marTlo dawesebulebebs, Tu SevqmnaT raime
vebuli; amis daSveba axla mxolod yarsisa axali sistema, gardamavali marTvis pirvel
da yofil baTumis olqSia SesaZlebeli; e) sistemasa da meores Soris, aucilebelia Se-
marTalia, sasurvelia, mxaris calkeuli na- fasdes am mosaxleobis Tanamedrove kultu-
wilebis marTvaSi arsebuli Taviseburebebis ruli Tvisebebi, romelTa safuZvelzec unda
uswrafesi aRmofxvra, magram saxalxo sasa- moxdes mTieli tomebis marTvis yvelaze mi-
marTloebis siiafe, saolqo administraciis zanSewonili wesis SerCeva, kerZod: a) admi-
mier maTi xelmZRvaneloba, sasamarTlos war- nistraciuli mmarTvelobis mixedviT, b) sa-

155
adgilmamulo mowyobis mixedviT da g) mar- robda, romlebsac mTavrobis sakanonmdeblo
Tlmsajulebis ganxorcielebis mixedviT. RonisZiebebi mkvdar wesebamde dahyavdaT da
romlebsac wina planze aReb-micemobis reJi-
`werilSi~, upirveles yovlisa, gansazRvru-
mi hqondaT wamoweuli (`werili~, gv. 81-83).
lia daRestnis mTielTa kulturuli Tvi-
magram es daxasiaTeba unda Seivsos da ram-
sebebi. rogorc `werilSia~ naTqvami, ocdaa-
denadme gansxvavebulad unda Sefasdes.
Ti weli xalxis cxovrebaSi saerTod ar
warmoadgens epoqas1 da ver Secvlis cxov- jer erTi, `werilSi~ ar aris warmodgenili
rebis xasiaTsa da wess; mTielma tomebma ver cnobebi soxumis okrugis ZiriTadi adgilobri-
moaswres Tavisi saxelmwifoebrivi mowyobis vi mosaxleobis kulturuli Tvisebebis Se-
ti pis gamomuSaveba, Tundac iseTi primitiu- saxeb, okrugisa, romelic, agreTve, quTaisis
lisa, rogoric amjerad baqosa da elisave- guberniis SemadgenlobaSi Semodis da samxed-
topolis guberniebis SemadgenlobaSi Sema- ro-saxalxo mmarTvelobis daqvemdebarebaSi
val yofil saxanoebSi arsebobda; SeuZlebe- imyofeba. meorec, yofili baTumis olqis mo-
lia aseTi veluri da Camouyalibebeli mo- saxleoba, misi kulturuli Tvisebebis mixed-
saxleobisaTvis 30 wlis ganmavlobaSi Semo- viT, ar SeiZleba gaTanabrebul iqnes daRes-
iRo mmarTvelobis samoqalaqo formebi; igi tnis mTielebTan. arTvinis da, gansakuTrebiT,
sul axlaxan ixreboda amboxebisaken, igi fa- baTumis okrugebis mosaxleoba, Tavisi xasi-
natikuria, xolo mis fanatizms ara imdenad aTiT, dRemde iseTive rCeba, rogoric Turqe-
religiuri, ramdenadac politikuri sarCu- Tis mTavrobis dros iyo. TxuTmetwlian pe-
li aqvs. amgvar TvisebaTa gamo `werilSi~ riods kidev ufro naklebad SeeZlo raime
keTdeba Semdegi daskvna: `mosaxleobis (mTi- arsebiTi gavlenis moxdena am mosaxleobis
elTa) aRniSnuli movlenebi da Tvisebebi Zal- xasiaTis ZiriTad Tvisebebze, igi Zveleburad
ze mniSvnelovania da, TavisTavad, yuradRebas boboqari, Tavisuflebis moyvarea, misTvis da-
moiTxoven, ufro imitomac, rom Tu Cven sul maxasiaTebelia Zarcva-yaCaRoba, sisxlis aReba
mcire Secdomas mainc davuSvebT, yvela am da igi naklebad aris momzadebuli moqala-
TvisebiT isargeblebs musulmanoba - Cveni qeobriobis aRqmisaTvis. Tumca es Tvisebebi
mudmivi mteri am mxaris damSvidebis saqmeSi~ garegnulad iSviaTad vlindeba da ara marto
(`werili~, gv. 78-81). mmarTvelobis amJamad dawesebuli reJimis gamo,
aramed imitomac, rom mosaxleoba Tavis
yofili baTumis olqis mosaxleobis kultu-
amJamindel mdgomareobas droebiTad miiCnevs
ruli Tvisebebis Sesaxeb `werilSi~ naTqva-
da TiTqos Cawynarda kvlav TurqTa xeli-
mia: baTumisa da arTvinis okrugebis mo-
suflebis qveS gadasvlis molodinSi, raTa
saxleoba, Tavisi Sinagani wyobiT, cotaTi
Tavidan aicilos umizno msxverpli, amasTan,
Tu gansxvavdeba daRestnis mTielTa sazoga-
igi isev frTxilad da eWviT ekideba mTav-
doebebisagan. rodesac TurqeTis imperiis Se-
robis mier gatarebul TiToeul RonisZiebas.
madgenlobaSi Sedioda, igi mxolod nomina-
rogorc, magaliTad, 1878-1879 ww. aWarlebi
lurad iyo damokidebuli mTavrobaze, gamo-
aReldnen maSinve, rogorc ki zogierTi pun-
saRebsac ki ar ixdida dadgenil dros da
qti Cveni jarebis mier iqna dakavebuli; ag-
dadgenili odenobiT; adgili hqonda yaCaRobas,
reTve, 1886-1887 ww. SesamCnevi iyo mo-
mosaxleoba yovelTvis ar cnobda xelisuf-
saxleobis Zlieri mRelvareba aRwerisa da
lebas da srul ignorirebas ukeTebda gamo-
samxedro valdebulebis SemoRebasTan dakav-
cemul kanonebs; misTvis, iseve rogorc saer-
SirebiT, rac, sxvaTa Soris, yovelTvis iw-
Tod sunitebisaTvis, damaxasiaTebelia poli-
vevda TurqeTSi emigraciis gaZlierebas, uka-
tikuri sarCulis mqone religiuri fanatiz-
nasknel SemTxvevaSi mxolod da mxolod xmebis
mi, xolo is garemoeba, rom mosaxleoba ar
gavrcelebis gamo imis Taobaze, TiTqos samxed-
aris uzrunvelyofili miwis mxriv, aRgznebul
ro valdebulebis moxda naturiT iqneba
mdgomareobaSi amyofebs mas, rac xelsayrel
ganxorcielebuli.
niadags warmoadgens religiuri da politi-
kuri propagandisaTvis; dabolos, es mo- Tuki velurobisa da cxovrebis wyobis mixed-
saxleoba saukuneebis manZilze Turqi Cinov- viT yofili baTumis olqis mosaxleobasa da
nikebis gamryvneli mmarTvelobis qveS cxov- daRestnis mTielTa Soris gansxvaveba mci-

156
rea, politikuri Sexedulebebis mxriv maT Tan dakavSirebiT. baTumis olqi TurqeTs
Soris gansxvaveba Zalze didia da arcTu mxolod 15 wlis win gamoeyo, igi esazRvreba
yofili baTumis olqis mosaxleobis sasar- TurqeTs, misi musulmanuri mosaxleoba Tur-
geblod. daRestnis mTielebi, gansakuTrebiT qeTs Tavis samSoblod miiCnevs; Turqma emis-
Samilis dros, Zlier xelisuflebas grZnobd- rebma Caunerges maT rwmena, rom es gamoyofa
nen da emorCilebodnen mas. isini ara marto droebiTia; saerTo sazRvrebis arseboba ori-
omis siZneleebs itandnen, aramed fulad mo- ve mxares erTmaneTTan dakavSirebis saSua-
sakrebelsac ixdidnen, amasTan, maTTvis ucxo lebas aZlevs; bevr Cvens axal mosaxles na-
iyo yaCaRoba da Zarcva. yofil baTumis ol- Tesauri kavSiri aqvs TurqeTis qveSevrdo-
qSi mosaxleobam disci plinis damcavi xeli- mebTan; dabolos, omis SemTxvevaSi yarsisa
sufleba ar icoda; gazafxulis dadgomisTa- da baTumis olqebi advilad SeiZleba iqcnen
nave yovelwliurad Semodiodnen Turquli saomari moqmedebebis Teatrad, xolo is, Tu
eskadronebi da ikavebdnen gzebs zamTris dad- ra roli Seasrules afxazebma da ra mniS-
gomamde, raTa daecvaT isini Zarcva-yaCaRobisa- vneloba hqonda soxumis olqis teritorias
gan, gadasaxadis asakrebad, agreTve, xSirad TurqeTTan orive ukanaskneli omis dros, jer
iniSneboda jarebi, romlebsac aWarlebi yo- kidev imdenad kargad gvaxsovs, rom amis Se-
velTvis uwevdnen winaaRmdegobas da mxolod saxeb saubari zedmetia.
amis Semdeg uxdidnen fulad mosakrebels,
mxedvelobidan arc is unda gamogvrCes, rom
Tanac, rogorc `werilSia~ naTqvami, arasru-
daRestani Cveni mmarTvelobis qveS ukve 35
li odenobiT. rodesac daRestans vadarebT
welia imyofeba ganuwyvetliv da rom Cveni
baTumisa da arTvinis okrugebs, maTi poli-
Zlieri gavlena daRestanze jer kidev XVIII
tikuri mniSvnelobis TvalsazrisiT, rome-
saukuneSi daiwyo. pirvelad ruseTis daqvem-
lic Zalze did rols TamaSobs mmarTve-
debarebaSi miRebul iqna yumurTa Samxali,
lobis sistemis arCevisas, kidev ufro did
1802 w. avaris saxano iTxovda imaves, mom-
gansxvavebas vawydebiT, mxedvelobaSi gvaqvs
devno wels dapyrobil iqnen aWarlebi, xolo
is, Tu ra droidan Semovida yofili baTumis
1820 w. - yara-yalmuxeTis saxano. Cveni xeli-
olqis teritoria Cveni imperiis Semadgen-
sufleba da gavlena gamudmebiT izrdeboda
lobaSi. musulmanebiT dasaxlebuli kavkasi-
1830 wlamde yara molas, Semdeg ki hamzaT-
uri provinciebis Cvens mier dapyrobas poli-
begisa da bolos Samilis gamoCenamde (1834
tikuri mniSvneloba, arsebiTad, eqneba mx-
w.), swored am droidan, anu 1830 wlidan
olod imdenad, ramdenadac am provinciebiT
iwyeba uwyveti saomari moqmedebebis periodi,
dainteresebulia TurqeTi da ramdenadac mas
romelic 1859 w. dasrulda. yofili baTumis
aqvs SesaZlebloba zegavlena iqonios maTze,
olqis mosaxleoba ki, mis SemoerTebamde, sru-
Cveni interesebis sazianod. daRestans, rome-
liad ucxo iyo CvenTvis, iseve, rogorc Cven
lic misi geografiuli mdebareobis wyalobiT,
viyaviT ucxoni am mosaxleobisaTvis.
arasdros warmoadgenda TurqeTis provinci-
as, TurqeTTan mxolod religiuri kavSiri soxumis okrugis ZiriTadi mosaxleoba -
aqvs da amitom daRestans TurqeTi drodad- afxazebi da e.w. samurzayanoelebi (esec
ro iyenebda CvenTvis ama Tu im sirTuleebis afxazuri tomia) - kulturuli Tvisebebis
Sesaqmnelad. bolo omis dros Turqma emis- TvalsazrisiT, Zalze dabal safexurze im-
rebma daRestanSi mxolod umniSvnelo ajan- yofeba, gansakuTrebiT pirvelni: isini velurni,
yebis mowyoba SeZles, romelic warmatebiT zarmacni, qarafSutani da meryevni arian;
iqna CaxSobili da romelmac sabolood da- cxenebisa da saqonlis moparva afxazTa da
arwmuna mTielebi amgvar mcdelobaTa uSede- samurzayanoelTa yvela fenis warmomadgen-
gobaSi, radganac brZola Zalze uTanaswo- lebisTvis Cveulebaa da rogorc Cveuleba,
roa. mxolod gansakuTrebiT araxelsayrel igi Znelad eqvemdebareba represiul Ro-
viTarebaSi, im SemTxvevaSi, Tuki saomari moq- nisZiebebs. maTi religia qristianuli, mahma-
medebebi mtkvris auzSi gadainacvlebda, See- dianuri da warmarTuli kultebis aRrevas
Zlo daRestans ufro seriozuli garTulebebi warmoadgens; marTlmadidebluri eklesiis mier
moetana CvenTvis. sruliad sxva mdgomareobaa dadgenili wes-Cveulebebi umetesobisaTvis
yofili baTumis olqisa da soxumis okrug- sruliad ucxoa; qorwinebisa da naTlobis

157
saidumloebani TiTqmis ar arsebobs: pirveli meTa ganxilvisa da gadawyvetis kolegiuri
Secvlilia dedoflis wayvaniT, Cveulebis Se- forma da Tavidan iqnes acilebuli is ux-
sabamisad, xolo meore - agreTve dawesebuli erxulobani, romlebic dokumentis - `kerZo
wes-CveulebebiT; mosaxleobis musulmanur na- mosazrebebi debulebis calkeuli muxlebis
wils arc meCeTi gaaCnia da arc molebi, arc Sesaxeb~, me-6 punqtSia warmodgenili. kance-
ganicdis maT saWiroebas, dRevandeli qris- lariebis sanacvlod SemoTavazebulia daRes-
tiani xval Tavs musulmanad Tvlis da piri- tnisa da yarsis olqebSi saolqo sammarTve-
qiT; qurdoba maTi profesionaluri saqmia- loebis Seqmna, xolo quTaisis guberniis
nobaa; Turq emisarTa gavlena maTze metad samxedro-saxalxo kancelariis saqmeTwarmoeba
Zlieria. quTaisis sagubernio sammarTvelos unda ga-
daeces. samxedro-saxalxo mmarTvelobis na-
yvela am monacems im daskvnamde mivyavarT,
wilebSi mosaxleobis administraciuli mar-
rom quTaisis guberniis okrugebis gaTanabrebas
Tvis sasurveli wesis zogadi safuZvlebis
daRestnis mTielebTan araviTari safuZveli
Semdgomi ganxilvisas, `werilSi~ naTqvamia,
ar gaaCnia da rom es mosaxleoba ver CaiT-
rom mosaxleobis zemoaRniSnuli xasiaTisa
vleba momzadebulad samoqalaqo mmarTvelobis
da ganwyobis pirobebSi, didi administraciu-
formebis aRsaqmelad.
li erTeulebis formireba sruliad Seu-
quTaisis guberniis okrugebis mimarT amgvari sabamoa, gansakuTrebiT maSin, roca erT ad-
daskvnis gakeTebis mizezTa CamoTvlisas un- ministraciul erTeulSi erTiandebian iseTi
da aRiniSnos umTavresi. maT Soris upirve- nawilebi, romlebic saerTo kanonebs eqvem-
lesi mdgomareobs okrugebis zemoT CamoT- debarebian da iseTebi, romlebic gansakuT-
vlil politikur TvisebebSi da mosaxleobis rebuli debulebebis mixedviT imarTebian. am
kulturul TvisebebSi, romelTa winaaRmdeg ukanasknelSi igulisxmeba adgilebi, romlebic
brZolisaTvis TxuTmetwliani periodi Zal- amJamad samxedro-saxalxo mmarTvelobas eq-
ze mcirea; meore mizezi mdgomareobs Tavda- vemdebarebian. `marTalia, SesaZlebelia iseTi
pirvelad momsaxure personalis arasaTana- administratoris moZebna, romelic SeZlebs
do SerCevaSi, romelic ar akmayofilebda mo- erTnairad gaiTavisos mmarTvelobis sxvadasxva
cemuli werilis dasawyisSi CamoTvlil sistemebi, - naTqvamia `werilSi~ - magram
moTxovnebs. amis dasamtkiceblad sakmarisia gamoyenebis TvalsazrisiT, mmarTveli pirebi,
Semdegi faqtis moyvana: baTumis olqis Semo- umetes SemTxvevaSi, romelime erTi sistemi-
erTebidan 1891 wlamde, olqis ufrosis Ta- saken gadaixrebian, romlis mixedviTac war-
namdeboba aq xuT pirs ekava, maTgan ori ga- marTaven guberniis marTvas, maSin, rodesac
samarTlebul iqna, xolo mesame, marTalia, Tuki mmarTvelobis romelime sistemis gata-
ar gadaeca sasamarTlos, magram gaTavisuf- reba mkacrad ar iqneba daculi, garda imisa,
lda Tanamdebobidan. dabolos, aq samsaxurSi rom ar mogvecema saSualeba vimsjeloT misi
bevri iseTi kategoriis piri iyo, romlebic mizanSewonilobis xarisxze, es agreTve ga-
samsaxurSi mxolod erTs - gamorCenas eZebs, moiwvevs mimarTulebis meryeobas, rac cu-
gamdidrebas cdilobs, raTa uzrunvelyos sa- dad aisaxeba mosaxleobaze, romelsac ar
kuTari Tavi da, Tu SesaZlebloba mieca, yo- SeuZlia gaigos mis mimarT wayenebuli moTxov-
velnairi gziT cdilobs daagrovos didZali nebi da amis gamo kargavs rwmenas mmarTve-
qoneba da Semdeg Tavis keras daubrundes. lebisa da mmarTvelobis mimarT~. (gv. 84). am
samwuxarod, es movlena Cveulebrivia TiT- mosazrebaTa gamo, SeuZleblad aris miCneu-
qmis yvela e.w. axali adgilisaTvis. li yarsis olqis mierTeba erevnis gubernias-
Tan, imavdroulad, debulebisa da Statebis
proeqtis Tanaxmad, quTaisis guberniaSi swo-
III red aseTi viTarebis Seqmnaa gaTvaliswinebuli,
mTavarmarTeblis kancelariis mier Sedgeni- samxedro-saxalxo mmarTvelobis quTaisis
li debulebis proeqti iTvaliswinebs samxedro samxedro gubernatoris kancelariis gauq-
gubernatorebis kancelariebis gauqmebas, rom- mebiT da misi saqmeTwarmoebis gadacemiT sa-
lebic samxedro-saxalxo mmarTvelobas gana- gubernio mmarTvelobisaTvis, radganac es da-
gebdnen, im mizniT, rom dawesebul iqnes saq- wesebuleba iZulebuli iqneba imoqmedos sa-

158
erTo kanonebiTac da debulebebis Sesabamisa- gadasawyvetad adgilze Casvlis aucileblobas.
dac: zemoaRniSnulisgan gansxvavebiT, yofi- dabolos, igi, mrCeveli wodebis Sesabamisad,
li baTumis olqisa da yofili soxumis gan- valdebuli iqneba monawileoba miiRos saer-
yofilebisaTvis guberniaSi administraciuli Tod yvela saqmis mosmenaSi, romelic sa-
mmarTvelobis aseTi wesis ganxorcieleba gubernio sammarTveloSi ganxorcieldeba da
SeuZlebelia, xolo iseTi viTarebis Seqmna, sakuTari mosazreba gamoTqvas maT Sesaxeb,
romelic winaswar dawunebulia, uxerxulia. rac gamoiwvevs mosasmeni saqmeebis axlos gac-
nobis, xolo zog SemTxvevaSi maTi piradad
im mizniT, rom ukeTesad ganvmartoT marTvis
ganxilvis aucileblobas. 73-e muxlis Ta-
is uxerxulobani, romlebic warmoiqmneba
naxmad, mTavari saxalxo sasamarTlo ikribeba
sxadasxva debulebebis mixedviT marTvadi na-
saWiroebisamebr, Semosul saqmeTa raodenobis
wilebis erT administraciul erTeulSi ga-
mixedviT, magram aranakleb weliwadSi or-
erTianebiT, agreTve imis gasarkvevad, rom
jer mainc.
SeuZlebelia quTaisis guberniaSi samxedro-
saxalxo mmarTvelobis kancelariis gauqmeba ]quTaisis guberniaSi guberniis sammarTvelo
da misi saqmis warmoebis sagubernio mmarTve- mdebareobs q. quTaisSi, xolo mTavari sax-
lobisTvis gadacema, aucilebelia aRiniSnos alxo sasamarTlo - baTumSi; aqedan gamomdi-
Semdegi: nare, TiToeul sesiasTan dakavSirebiT, vice-
gubernatori da mrCeveli unda gaemgzavron
1) davuSvaT, guberniis ufrosi SeZlebs ar
baTums. im saqmeTa raodenobis mixedviT Tu
mianiWos upiratesoba marTvis ama Tu im sis-
vismjelebT, romelTa warmoebac mTavar sax-
temas da piradad eqneba imis unari, rom
alxo sasamarTloSi ganxorcieldeba, ori se-
gaiTavisos sxvadasxva sistemebi, aRniSnuli
siiT Semofargvla SeuZlebeli iqneba; weli-
Tvisebebi, romlebic unda gaaCndes guberniis
wadSi eqvsi mainc iqneba saWiro. baTumisa da
ufross, mniSvnelovanwilad unda iyos da-
arTvinis olqebis saxalxo sasamarTloSi uka-
maxasiaTebeli misi TanaSemwisaTvis, vice-
naskneli sami wlis manZilze saqmeTa moZrao-
gubernatorisa da mrCevelTaTvis, romelTac,
bis Sesaxeb arsebuli cnobebis Tanaxmad, aR-
kanonis Tanaxmad, ama Tu is saqmis gadawyve-
niSnul sasamarTloSi Semovida: 1891 w. -
tisas, SeuZliaT sakuTari azri gaaCndeT.
141 saqme, 1892 w. - 173 da 1893 w. - 210
2) amJamad proeqtirebuli debulebis 47-e saqme. gansjadobis gafarToebisa (`kerZo mo-
muxlis Sesabamisad da samxedro gubernato- sazrebebis~ me-15 muxli da debulebis pro-
ris TanaSemwis Tanamdebobis gauqmebis gamo. eqtis 77-e muxli) da mosaxleobis ekonomi-
mTavari saxalxo sasamarTlos Tavmjdomareoba kuri interesebis gardauval ganviTarebasTan
daekisra vice-gubernators; 47-e muxlis Ta- erTad, gaizrdeba im saqmeTa ricxvi, rom-
naxmad, sasamarTlos SemadgenlobaSi Sedis lebic aRniSnul sasamarTlos mier ganxil-
mrCeveli, romelic xelmZRvanelobs saqmeTa vas eqvemdebarebian; xolo Tuki es gazrda
momzadebas mosmenisaTvis da romelic Tval- iseTive progresiiT ganviTardeba, rogorc am
yurs adevnebs maT moZraobas da maT mixedviT ukanaskneli sami wlis ganmavlobaSi moxda,
warmoebul angariSgebas. guberniis sammar- maSin sul male mTavar saxalxo sasamar-
Tvelos mrCevels gadaecema saolqo sasamar- TloSi yovelwliurad Semova aranakleb 300
Tloebis yvela gasaCivrebuli gadawyvetileba, saqmisa. Tu yoveli xuTi saqmis gadawyvetaze
romlebic dakavSirebuli iqneba samoqalaqo erT dRes vigulisxmebT, maSin vice-guberna-
sarCelTan, SariaTis da sisxlis samarTlis tors da mrCevels yovelwliurad aranakleb
saqmesTan, agreTve mTavari saxalxo sasamar- 60 dRis gatareba mouxdeba; kidev 2 dRes
Tlos gasaCivrebuli gadawyvetilebebi. imave Tu viangariSebT TiToeul mgzavrobaze, ma-
mrCevelis ganyofilebaSi moiyris Tavs yvela Sin sagubernio sammarTvelo 2-3 Tvis ganmav-
sxva saqme, romelic, proeqtis mixedviT, ol- lobaSi vice-gubernatoris, Tavisi uaxloesi
qebamde ganekuTvneboda da eqvemdebareboda xelmZRvanelis, gareSe darCeba, rac udaod
guberniis sammarTvelosTvis gadacemas, maT mniSvnelovan sirTuleebs da saqmeTa aranor-
Soris, Zalze rTuli saadgilmamulo saq- malur msvlelobas gamoiwvevs sagubernio mmar-
meebic, romlebic xSirad gamoiwveven davis TvelobaSi, xolo mrCevelis aryofna srul

159
Seferxebas gamoiwvevs sxva saolqo saqmeebSi. Semdgom ki es wesi gauqmda, da araviTari -
amrigad, im SemTxvevaSi, Tuki moxdeba vice- arc ekonomikuri da saerTod arc erTi sa-
gubernatoris movaleobebis SeTavseba mTava- kiTxi - sagubernio mmarTvelobas aRar gada-
ri saxalxo sasamarTlos Tavmjdomaris mo- ecema, amasTan, is saqmeebi, romlebic adre
valeobebTan, xolo mrCevelis pirdapiri mo- sagubernio mmarTvelobas gadaecemoda, amJa-
valeobebisa - masze aRniSnul sasamarTloSi mad olqebis mixedviT wydeba saerTo debulebis
dakisrebul movaleobebTan, maSin naTlad ik- Sesabamisad, rac sagubernio mmarTvelobisa-
veTeba am viTarebis aranormaluroba da ga- Tvis ar iyo cnobili. rac Seexeba im sa-
nuxorcielebloba mTeli saqmeTa warmoebis kiTxebs, romlebic teqnikur nawilSi warmo-
sruli moSlis gareSe. iSobian, maTTvis samxedro gubernatorTan ar-
sebobs gansakuTrebuli teqnikuri TanamSro-
3) saadgilmamulo saqmeTa gadacema saguber-
meli - samSeneblo da sagzao samuSaoebis
nio sasamarTlosaTvis dasaSvebia imis gamo,
mwarmoebeli, xolo sagubernio mmarTvelobis
rom am dawesebulebebis gadawyvetilebebi ar
samSeneblo ganyofileba mis mimarT mxolod
adgenen sakuTrebis uflebebs, aramed mxolod
makontrolebel dawesebulebas warmoadgens;
droebiTi flobisa da sargeblobis uflebas
Tu mainc warmoiSoba teqnikuri sakiTxebis
gansazRvraven (`werili~, gv. 96). arTvinisa
samSeneblo nawilSi mosmenis aucilebloba,
da baTumis olqebTan mimarTebaSi es asea,
es araviTar uxerxulobas da sirTules ar
magram soxumis olqSi, sadac mosaxleobas,
iwvevs da amaSi araferia aranormaluri. yo-
romelsac danaSauli ar aqvs Cadenili, sa-
velive es gvarwmunebs quTaisis samxedro
kuTrebaSi gadaecema nakveTebi, warmoiSoba dava
gubernatoris kancelariis gauqmebisa da saq-
sakuTrebis uflebis Sesaxeb, romelsac amJa-
miswarmoebis sagubernio mmarTvelobisaTvis
mad ganixilaven momrigebeli Suamavlebi da
gadacemis aucileblobaSi da agreTve imaSi,
samxareo gubernatori (1870 w. 8 noemberis,
rom SeuZlebelia vice-gubernators daekis-
misi umaRlesobis damtkicebuli debuleba, p.
ros mTavari saxalxo sasamarTlos Tavmjdo-
24 da debuleba soxumis olqis mosaxleobis
mareoba, xolo mrCevels - am sasamarTloSi
saadgilmamulo mowyobis adgilobrivi dawe-
monawileoba, meores mxriv ki imaze miuTi-
sebulebis Sesaxeb - 1887 w. 11 noemberi, Tavi
Tebs, rom samxedro gubernatoris TanaSem-
I, p. 10, litera - b.).
wis Tanamdebobis gauqmeba ar unda moxdes.
4) sagubernio sammarTveloebi, kanonis Ta-
magram Tu mxedvelobaSi miviRebT zogierTi
naxmad, warmoadgenen kolegiur dawesebulebebs;
saxis saqmeTa gadawyvetis kolegiuri wesis
Cvens kanonmdeblobaSi mkacrad aris dadgeni-
li, rom kolegiuri dawesebulebebis gadaw- damkvidrebis aucileblobas, am mizniT saWi-
yvetilebis damtkiceba an gauqmeba aseve mx- roa quTaisis guberniaSi Seiqmnas droebiTi
olod kolegiur dawesebulebebs SeuZliaT, saadgilmamulo komisia. am komisias SeiZleba
amis gamo sagubernio sammarTvelos gadawyve- gadaeces Semdegi saqmeebi:
tilebebi SeiZleba gauqmebul iqnen mxolod a) saadgilmamulo saqmeebi, romlebic aRniS-
mmarTveli senatis mier, saCivrebi aRniSnuli nulia debulebis proeqtis me-100 muxlSi,
mmarTvelobebis gadawyvetilebebis mimarT ga- da saerTod, mosaxleobaSi warmoqmnil yve-
daecema senats, dadgenili vadebis dacviT la kerZo saadgilmamulo sakiTxTan da da-
(muxli 813, t. II, naw. I). debulebis proeqtis vasTan dakavSirebuli saqmeebi;
102-e muxli arRvevs am ZiriTad princi ps.
b) imave debulebis 58-e muxlis p.s-is (gv.
5) dokumentis, `kerZo mosazrebebi debuleb- 101) Sesabamisad, saxalxo sasamarTlos daq-
isa da Statebis proeqtis calkeuli mux- vemdebarebidan amoRebuli saqmeebi;
lebis Sesaxeb~ - me-6 paragrafSi gakeTebuli
g) proeqtis me-40 da 41-e muxlebSi aRniS-
miTiTeba imis Taobaze, rom yvela ekonomiku-
nuli saqmeebi; da
ri da teqnikuri sakiTxi, romelic baTumis,
arTvinis da soxumis olqebTan mimarTebaSi d) saqmeebi, romlebic exeba soflis sasamar-
warmoiSoba, gadaecema sagubernio mmarTve- Tloebis mier miRebuli gadawyvetilebebis
lobas, ganekuTvneba 1891 wlamde periods, gasaCivrebas.

160
droebiTi saadgilmamulo komisia iqmneba Sem- IV
degi SemadgenlobiT: Tavmjdomare - samxed-
mosaxleobis Tanamedrove ekonomikuri da kri-
ro gubernatoris TanaSemwe da wevrebi: samxed-
minaluri cxovrebis asaxsnelad `werilSi~
ro-saxalxo mmarTvelobis kancelariis mmar- Semdegi princi puli daskvna aris warmodge-
Tvelis TanaSemwe, quTaisis samxedro guber- nili: `adgilobriv administraciul xelisuf-
natorTan arsebuli ufrosi moxele sagan- lebas, romelic yvelaze axlos dgas xalx-
gebo davalebaTaTvis, ori miwismzomeli sa- Tan, unda mieniWos ara marto sadamsjelo
mijno ganyofilebidan da saqmismwarmoebeli Zalaufleba, romelic danaSaulebaTa aRsak-
zemoxsenebuli kancelariis Semadgenlobidan, veTad da Tavidan asacileblad gamoiyeneba,
kancelariis mmarTvelis TanaSemwe imavdrou- aramed garkveuli sasamarTlo uflebebic umar-
lad mTavari saxalxo sasamarTlos wevric tivesi darRvevebis, danaSaulebebisa da sa-
aris; mas ekisreba yvela is movaleoba, rac moqalaqo sarCelis ganxilvasTan dakavSirebiT;
debulebis proeqtiT sagubernio sasamarTlos magram radganac samoqalaqo cxovrebam da
mrCevelze iyo gaTvlili; gadawyvetilebebis ekonomikuri interesebis ganviTarebam, ragind
miRebisaTvis saWiroa komisiis Semadgenlobidan umniSvnelo iyos igi, gadadga Tavisi nabije-
aranakleb 3 kacis monawileoba, gadawyveti- bi, amitom ar aris saWiro administraciisaT-
lebebi miiReba xmaTa umravlesobiT, Tanabari vis, gansakuTrebiT qveda instanciebisaTvis,
xmebis SemTxvevaSi upiratesoba eniWeba iseTi farTo uflebamosilebaTa gadacema, rom-
Tavmjdomaris xmas. saWiroebis SemTxvevaSi lebic teritoriebis imperiasTan SemoerTebis-
aucilebeli cnobebis Sesagroveblad komisia Tanave Seqmnili debulebebiT iyo dadgenili;
adgilze miavlens Tavis erT an or wevrs. garda amisa, saWiroa miniWebul uflebaTa
komisiis gadawyvetilebebi im saqmeebTan da- gamoyenebis ufro dawvrilebiTi reglamenti-
kavSirebiT, romlebic aRniSnulia proeqtis reba, raTa adgili ar eqnes TavaSvebulobasa
me-100 muxlSi, samxedro gubernatoris das- da zedmetad subieqtur damokidebulebas
kvniT, dasamtkiceblad waredgineba mTavar- xalxis cxovrebis araswori gamovlinebebis
marTebels. debulebis proeqtis 101-e muxl- mimarT. amasTan, unda aRiniSnos, rom xeli-
Si da zemoT moyvanili punqtis litera a-s suflebis gayofiT gamowveuli naklovanebebi,
meore naxevarSi aRniSnuli saqmeebis, agreT- romlebic ara marto mTieli, aramed mkvidri
ve sasoflo sasamarTloebis gadawyvetilebaTa rusi mosaxleobis samxedro-saxalxo mmar-
gasaCivrebis saqmeTa mixedviT miRebuli ga- TvelobaSi SeiniSneba, ukve aRiarebulia misi
dawyvetilebebi, sagubernio sammarTvelos Jur- udidebulesobis nebiT da swored maT gamo-
nalebis msgavsad, dasamtkiceblad waredgi- iwvies 1889 w. 12 ivlisis kanonis gamocema,
neba samxedro gubernators. saCivrebi komi- xolo xelisuflebis gayofaze uaris Tqma
siis gadawyvetilebaTa mimarT imave komisia- ufro marTebuli da safuZvliani iqneba, Tu
Si Semodis; xolo Semdeg, misi ganmartebiT, saqme exeba iseTi xalxis marTvis mowesri-
Jurnalis asliTa da samxedro gubernato- gebas, romlebic gonebrivad, zneobrivad da
ris daskvniT TandarTuli, gadaecema mTavar- ekonomikurad SedarebiT naklebad arian gan-
marTebels, romelic saboloo gadawyveti- viTarebuli. saolqo da sagubernio adminis-
lebebs iRebs maT Sesaxeb (debulebis proeq- traciisaTvis garkveuli administraciuli da
tis 102-e muxli). saadgilmamulo saqmeebTan sasamarTlo uflebebis miniWebisas, romlebic
dakavSirebuli saqmiswarmoeba am komisiaSi marTvis iseT sruliad gansakuTrebul sis-
temas qmnian, romelic garkveul, ufro aqti-
Tavisufldeba saRerbo mosakreblisagan (103-e
ur xelmZRvanelobasa da warmarTvas moiTxovs,
muxli).
aucilebelia, kavkasiaSi umaRles xelisuf-
komisiis dafuZneba ar gamoiwvevs raime xar- lebas hqondes misi mdgomareobis Sesabamisi
jebs, garda imisa, rac saWiroa kancelariis sadamsjelo da sasamarTlo uflebebi, ag-
mmarTvelis TanaSemwis TanamdebobisaTvis da reTve, TviT marTvis ganxorcielebaSi igi unda
igi ar ewinaaRmdegeba bat. samxedro minis- warmoadgendes makontrolebel Zalas, mas unda
tris Sexedulebas amgvari dawesebulebebis hqondes imis SesaZlebloba, rom warmarTos
aRdgenis Taobaze. marTvis mTeli mimdinareoba da saboloo ga-

161
dawyvetilebebi miiRos Seqmnil gaugebrobebTan baT qurdobaSi, yaCaRobasa da pirutyvis ga-
dakavSirebiT, ra Tqma unda, imavdroulad tacebaSi, es exeba rogorc adgilobriv mkvidr
igi ar unda gascdes cnobil CarCoebs; aR- mosaxleobas, aseve CamosaxlebulT da ok-
niSnuli uflebebi ara aqvs miniWebuli xeli- rugSi droebiT mcxovreb pirebs; da 2) pri-
suflebis umaRles warmomadgenels kavkasia- vilegirebuli wodebis pirTa Sesaxeb, ro-
Si~ (`werili~, gv. 84-87). melTac imave danaSaulebSi edebaT brali,
gansakuTrebuli moxsenebebiT mimarTvisa
sruliad veTanxmebiT ra zemoaRniSnuls, au-
mTavarmarTeblisadmi da mxolod sagangebo
cileblad migvaCnia zogierTi Sesworebis Se-
SemTxvevaSi maTi dapatimrebisa sakuTari ga-
tana dadgenilebis proeqtSi im sadamsjelo
dawyvetilebiT, ris Sesaxebac unda ecnobos
uflebaTa Taobaze, romlebic eniWeba samxed-
mis maRaludidebulesobas.
ro gubernators, olqis ufrosebs, maT Tana-
Semweebsa da ubnis ufrosebs. garda amisa, quTaisis guberniis ozurgeTis
mazris mcxovrebTa mimarT quTaisis samxed-
moqmedi, 1897 wlis instruqciis me-20 mux- ro gubernators 1888 w. mTavarmarTeblis
lis me-2 naxevarSi yarsisa da baTumis ol- mier mieniWa damnaSave pirTa, maT Soris Ta-
qebis gubernatorebis ufleba-movaleobebis Se- vadebisa da amiT ojaxebis quTaisis sxva maz-
saxeb aRniSnulia: im danaSaulebebisa da dar- rebSi gadasaxlebis ufleba.
Rvevebis mixedviT, romlebsac iTvaliswinebs
Zeglisdeba sisxlis samarTlisa da gamosas- amJamad proeqtirebuli debulebis me-10 mux-
worebeli msjavrdebis irgvliv, agreTve wes- lSi aRniSnulia: mTavarmarTebels aqvs uf-
deba momrigebeli mosamarTleebis mier dad- leba: im pirTa mimarT, romlebic mis mier
genili msjavrdebis Sesaxeb, romlebic Cade- sazogadoebrivi wesrigisa da simSvidisaTvis
nilia mkvidri mosaxleobis warmomadgenelTa saSiS pirovnebebad iqnebian miCneuli, gamoi-
mier, - yarsisa da baTumis olqebSi sasamar- yenos Semdegi administraciuli sasjeli: eqvs
Tlo nawilis mowyobis Sesaxeb moqmedi de- Tvemde vadiT patimroba da gadasaxleba kav-
bulebis Tanaxmad, - ar eqvemdebarebian impe- kasiis mxaris sxva nawilebsa da imperiis
riis saerTo kanonebiT gasamarTlebas da ver Sida guberniebSi, policiis meTvalyureobis
iqnebian gadacemuli saxalxo sasamar- qveS, aT wlamde vadiT. amave proeqtis me-15
TloebisaTvis, maT mixedviT saqmeTa ganxil- da 33-e muxlebis Tanaxmad, samxedro guber-
va da maTi dasruleba administraciuli we- natorebs eniWebaT Semdegi uflebebi: ubra-
siT warmoebs. lo klasis pirTa dapatimrebisa or Tvemde
vadiT; xolo Tuki aseTive brali edebaT pri-
amave instruqciis 21-e muxlSi naTqvamia: vilegirebuli wodebis pirebs, maSin samxed-
samxedro gubernatorebs, administraciuli ro gubernatorebi winaswar nebarTvas iReben
wesiT, olqebis mosaxleobis mimarT eniWebaT kavkasiis samoqalaqo nawilis mTavarmarTebli-
damnaSaveTa 300 maneTamde dajarimebisa da 3 sagan da mxolod gansakuTrebul, gadaudebel
Tvemde dapatimrebis ufleba, im gamonakli- SemTxvevaSi apatimreben maT sakuTari gadaw-
siT, rom privilegirebuli wodebis pirTa yvetilebiT, ris Sesaxebac dawvrilebiT
dapatimrebis Taobaze maT winaswar unda iTx- moaxseneben mTavarmarTebels Semdgom gankar-
gulebaTa misaRebad.
ovon nebarTva mTavarsardlisagan. gadaudebel
SemTxvevaSi ki isini gascemen gankargulebas okrugebis ufrosebs, maT TanaSemweebsa da
winaswari dapatimrebis Sesaxeb da, imavdrou- ubnis ufrosebs ubralo soflis mosaxleobis
lad, dawvrilebiT moaxseneben mTavarsardals mimarT SeuZliaT gamoiyenon Semdegi sasje-
im garemoebaTa Taobaze, romlebmac ganapi- li: dapatimrebisa, ara umetes 2 kviris va-
robes amgvari zomebis miReba. diT da jarimis dadebisa, araumetes 15 man.
odenobiT, TanaSemweebsa da ubnis ufrosebs
1891 w. adgilobrivi xelisuflebis, bat.
SeuZliaT 7 dRemde vadiT dapatimreba da 5
mTavarmarTeblis mier quTaisis samxedro
maneTamde odenobis jarimis dadeba.
gubernators soxumis okrugTan mimarTebaSi
mieniWa Semdegi uflebebi: 1) im pirTa sam SemoTavazebuli winadadebebis mixedviT, mTa-
Tvemde dapatimrebisa, romlebsac brali ede- varmarTeblis, okrugebis ufrosebis, maTi Ta-

162
naSemweebisa da ubnis ufrosebis sadamsjelo uxeSobisaTvis. garda amisa, mTavarmarTebli-
uflebebi gaZlierebulia; samxedro guberna- saTvis kavkasiis mxaris sxva nawilebSi aT
torebisa ki Sesustebuli; amasTan, `weril- wlamde vadiT policiis meTvalyureobis qveS
Si~ ar aris axsnili am ukanaskneli gadaw- gadasaxlebis uflebis miniWebis Sesabamisad,
yvetilebis mizezebi, romelTa safuZvelzec samxedro gubernatorebsac unda mieniWoT
mas adgili unda hqonoda. meores mxriv, ok- guberniis sxva mazrebsa da okrugebSi an
rugebis ufrosebs, maT TanaSemweebsa da ub- sxva olqebSi sam wlamde vadiT gadasaxlebis
nis ufrosebs eZlevaT fuladi jarimis da- ufleba.
debis ufleba maSin, rodesac igive ufleba,
dabolos, sadamsjelo administraciul Ro-
romelic amJamad samxedro gubernators aqvs nisZiebaTa rigSi unda iqnes SemoRebuli sa-
miniWebuli, marTalia, gauqmebulad ver Ca- soflo sazogadoebebisaTvis mamasaxlisis ar-
iTvleba, radganac samxedro gubernatoris Cevis uflebis droebiTi CamorTmeva samxed-
daqvemdebarebaSi myofi moxeleebisTvis mini- ro gubernatoris gadawyvetilebiT, xolo ma-
Webuli ufleba, TavisTavad, TviT samxedro masaxlisis daniSvna moxdes mTavrobis mier.
gubernatorebis uflebac iqneba, magram jarimis
odenoba ki mniSvnelovnad aris Semcirebuli ufro dawvrilebiT unda iqnes ganxiluli
- 300-dan 5-15 maneTamde. samxedro guberna- quTaisis guberniaSi mkvidri mosaxleobis da-
torebisaTvis - aseTi sapasuxismgeblo pos- yofa ubralo da privilegirebul klasebad,
tis mqone pirTaTvis - amJamad miniWebuli rac daSvebulia amJamad da gaTvaliswinebulia
sadamsjelo uflebebis Sesusteba, Tanac im debulebis proeqtSi mosaxleobis mimarT
teritoriaze, romlis mosaxleobac gansakuT- zemoaRniSnuli sadamsjelo RonisZiebebis ga-
rebul meTvalyureobas moiTxovs, uxerxulia; tarebisas. okrugebis mkvidri mosaxleobis
maT unda SeunarCundes sam Tvemde vadiT da- uflebebi sxvadasxva wodebebis mixedviT jer
patimrebis ufleba, agreTve, ucvlelad unda gansazRvruli ar aris, xolo begebis uf-
darCes administraciuli wesiT 300 maneTam- lebebi yofil baTumis olqSi, agreTve Tava-
de odenobis jarimis dadebis ufleba yvela debisa da amistebis uflebebi soxumis ok-
okrugis mosaxleobasTan mimarTebaSi, soxu- rugSi, sakanonmdeblo TvalsazrisiT, jer san-
mis okrugis CaTvliT. qcirebuli ar aris. imis gaTvaliswinebiT,
rom, zneobrivi da gonebrivi TvalsazrisiT,
fuladi jarimis dakisrebis ufleba ar unda begebs, Tavadebs, amistebsa da, meores mxriv,
mieniWoT arc okrugebis ufrosebs da maT ubralo klass Soris, mcireodeni gamonak-
TanaSemweT da arc ubnis ufrosebs, Tanam- lisis garda, raime gansxvaveba ar arsebobs,
debobis borotad gamoyenebis SesaZlo SemTxve- Tanac soxumis okrugSi Tavadebi da amis-
vebis Tavidan acilebis mizniT. samxedro tebi, Cveulebriv, qurdobebis moTaveebi da
gubernatorebis mxridan fuladi jarimebis organizatorebi arian, ris gamoc isini, zneo-
dakisrebisas, ra Tqma unda, gaTvaliswinebul bis mxriv, lamis ubralo xalxze dabla dga-
unda iqnes ara marto danaSaulis xarisxi, nan, es xalxi ki mxolod iaraRs warmoad-
aramed damnaSavis sagadamxdelo saSualebebic. gens maT xelSi. am viTarebaSi TiTqos ar
mas Semdeg, rac administraciis dabal mox- unda moxdes adgilobrivi mosaxleobis am-
eleebs CamoerTmevaT fuladi jarimebis da- gvari dayofa, iseve, rogorc ar aris es
kisrebis uflebebi, unda gaZlierdes maTi uf- daSvebuli ozurgeTis mazraSi, aramed, amis
lebebi patimrobaSi ayvanis mxriv, kerZod: nacvlad, adgilobrivi xelisuflebis mier
okrugebis ufrosebs mieniWaT erTi TviT Ta- ama Tu im klasis pirTa dapatimrebisas, daS-
visuflebis aRkveTis ufleba, maT TanaSem- vebul iqnes gamonaklisi im pirTa mimarT,
weebsa da ubnis ufrosebs - ori kviriT. maTi romlebsac ganaTlebiT da samxedro an samo-
uflebebis amgvari gaZliereba gamarTlebulia qalaqo samsaxuriT mopovebuli aqvT ruse-
dadgenilebis proeqtis 33-e muxlis SeniS- Tis imperiis xelisuflebasTan Sesabamisi uf-
vnaSic, romlis Tanaxmad maT eZlevaT admi- lebebi, rogorc es debulebis proeqtis 55-e
nistraciuli wesiT dapatimrebis ufleba, mTav- paragrafSia dadgenili maT gansjadobasTan
robis mier ZalauflebiT aRWurvil pirTa dakavSirebiT. sxvaTa Soris, am gziT daiZle-
mimarT gamovlenili upativcemulobisa da va is uxerxulobani - drois gaWianureba -

163
romlebsac adgili aqvs adgilobrivi xeli- qisa da arTvinisa da baTumis okrugebis yve-
suflebis mier administraciuli wesiT eg- la is teritoria, romelic ar warmoadgenda
reT wodebuli privilegirebuli wodebebis savakufo miwebs, saxelmwifo sakuTrebad gamo-
pirTa patimrobaSi ayvanis dros, radganac am acxada. sabWos Jurnalis es nawili damtki-
RonisZiebas mxolod maSin aqvs saTanado Sede- cebulia yofili mTavarmarTeblis, general-
gi, rodesac igi yovelgvari gaWianurebis ga- adiutantis Tavad dondukov-korsakovis mier
reSe, iqve, cxel kvalze gamoiyeneba. 1888 w. 31 marts. dabolos, aRniSnuli prin-
ci pi mmarTveli senatis sakasacio departa-
mentis mierac iqna miRebuli. departamentis
V
1874 w, 16 ianvars gadawyvetilebaSi (krebu-
saadgilmamulo sakiTxi, im saxiT, rogorc li #125), aRniSnulia: `...saxelmwifo sab-
igi `werilSia~ warmodgenili, moicavs: a) Wos azriT, madaTovis saqmesTan dakavSirebiT
saxelmwifosa da mosaxleobis damokidebulebas gairkva Semdegi: mokvleulia da araviTar eWvs
miwasTan; b) mosaxleobis mowyobas saadgil- ar iwvevs is, rom amierkavkasiis mxaris yve-
mamulo TvalsazrisiT; da g) im dawe- la musulmanur provinciaSi dasaxlebuli
sebulebebis organizacias, romlebic ganageben uZravi mamulebi ar imyofebodnen kerZo sa-
saadgilmamulo saqmeebs da am saxis saqmeebis kuTrebaSi, aramed mxolod garkveuli Semo-
warmoebisa da gadawyvetis wess. savlebiT sargeblobisaTvis gadaecemodnen gar-
aq ar SevexebiT `werilSi~ warmodgenil im dacvalebamde an STamomavlobiT; aravis See-
monacemebsa da Sexedulebebs, romlebic exe- Zlo aseTi mamulebis gayidva, gasaCuqreba an
ba mTieli mosaxleobisa da saadgilmamulo anderZiT datoveba, radganac sakuTrebis uf-
saqmis mowyobas daRestanSi, am sakiTxs mx- leba uzenaes xelisuflebas ekuTvnoda.
olod quTaisis guberniaSi Semaval okru- miuxedavad amisa, yarsis olqis, arTvinisa
gebTan mimarTebaSi ganvixilavT; mxolod wi- da baTumis okrugebis SemoerTebis Semdeg,
naswar SevniSnavT, rom saadgilmamulo sa- male iqna SemCneuli kerZo pirTa saxelze
kiTxze `werilSi~ vrceli masalaa mocemuli saxelmwifo da savakufo miwebis damtkiceba
daRestnis mTiel tomebTan mimarTebaSi, mag- sasamarTlo gadawyvetilebebisa da sanota-
ram, rac Seexeba baTumis, arTvinisa da soxumis ro aqtebis safuZvelze; amrigad, okrugebSi
okrugebs, `werilSi~ warmodgenili monace- gaCnda kerZo saadgilmamulo sakuTreba, ami-
mebi mniSvnelovan Sevsebas saWiroeben. tom general-adiutantma, Tavadma dondukov-
korsakovma, ministrTa komitetis meSveobiT,
im teritoriebis SemoerTebisas, romlebic aRZra Suamdgomloba aseTi araswori gadaw-
baTumisa da arTvinis okrugebs Seadgenen, mo- yvetilebebisa da aqtebis ganadgurebisa da
saxleobisaTvis gamocxadebul iqna maTTvis sasamarTlos daqvemdebarebidan saadgilmamu-
im samoqalaqo uflebaTa SenarCunebis Sesaxeb, lo saqmeebis droebiTi amoRebis Sesaxeb. amas
romlebiTac isini TurqeTis mTavrobis dros mohyva 1884 w. 26 oqtombris kanoni, romel-
sargeblobdnen. amasTan, musulmanebs sakuT- mac yarsis olqSi, arTvinisa da baTumis ok-
rebis uflebaTa instituti ar gaaCnda, gar- rugebSi droebiT akrZala nasyidobis aqtebi
da `mulqisa~, romelic yofil baTumis ol- da uZravi qonebiT sajaro vaWroba, Tuki mas-
qSi arc warsulSi arsebobda da arc amJamad ze ar arsebobda ruseTis kanonebis Sesabami-
arsebobs, da `vakfisa~, anu meCeTebis uZravi sad gaformebuli aqtebi. magram am kanonma
qonebisa. aRniSnuli princi pi saadgilmamu- ara marto ver gaauqma saxelmwifo qonebis
lo sakuTrebasTan mimarTebaSi musulmanTaT- dataceba, aramed piriqiT, borotmzraxvelTa
vis dadgenilia musulmanuri samarTlis kom- xelSi saxelmwifo miwebis datacebis axal
petentur SemswavlelTa mier, xolo yarsisa saSualebad iqca - mflobelobis xandazmu-
da yofili baTumis olqebisaTvis - im komi- lobis Sesaxeb samflobelo Canawerebis mi-
siebis mier, romlebic Seiswavlidnen miwaT- Rebis gziT, an sasamarTlos mier damtki-
mflobelobis sakiTxs am olqebSi. am komisi- cebuli samediatoro gadawyvetilebebis sa-
aTa Sromebis ganxilvis safuZvelze kavkasi- SualebiT. amgvari borotebis aRkveTis miz-
is samoqalaqo nawilis mTavarmarTeblis sab- niT, kavkasiis samoqalaqo nawilis
Wom 1885 w. 17 ianvari sxdomaze yarsis ol- mTavarmarTebelma, general-adiutantma Ser-

164
emetievma, misi maRaludidebulesobis sabWo- iqnen gamocxadebuli saxelmwifo sakuTrebad
Si am saqmis yovelmxrivi ganxilvisa da Cemi, da unda gadavidnen saxelmwifo qonebis sami-
rogorc quTaisis samxedro gubernatoris, nistros daqvemdebarebaSi. saidumlo mrCevelma
moxsenebis safuZvelze, am saqmesTan dakavSi- kuCaevma gaiziara wina mosazreba da daamata,
rebiT 1893 w. warmoadgina Suamdgomloba rom mosaxleobis wodebrivi uflebebis gan-
sabWos mier SemuSavebuli Semdegi debuleb- sazRvrisa da saxelmwifo glexTa yofis mow-
is umaRlesad damtkicebis Sesaxeb: `yarsisa yobis sakiTxi ar Sedis Sinagan saqmeTa sami-
da yofili baTumis olqebis qalaqebs gareT nistros daqvemdebarebaSi. stats-mdivanma os-
myofi miwebi, romlebic ar miekuTvnebian sa- trovskim aucileblad miiCnia olqebis yvela
vakufo mamulebs, gamocxadebul iqnen saxel- miwis, agreTve saxelmwifo glexebisa da ko-
mwifo qonebad~. imavdroulad, misi maRalu- lonistebis gadacema saxelmwifo qonebis sa-
didebulesoba iTxovda, am debulebis dam- ministros daqvemdebarebaSi. general-adiutanti
tkicebasTan erTad, imave ricxvidan daw- vanovski am sakiTxs gansakuTrebuli yurad-
yebuliyo saerTo xandazmulobis vada, am ad- RebiT moekida. igi Seexo saidumlo mrCeve-
gilebSi uZrav qonebaze sakuTrebis uflebaTa lis, tixeevis mosazrebas olqebSi, upirve-
mosapoveblad, xandazmuli mflobelobis sa- les yovlisa, saxelmwifo uflebis damkvid-
fuZvelze. rebisa da miwebis Sesabamisi saministrosaT-
vis gadacemis Sesaxeb; bat. samxedro minis-
im gansakuTrebuli mniSvnelobis gamo, rome- tri Tvlis, rom dapyrobis uflebiT daka-
lic swor saadgilmamulo mowyobas aqvs da vebuli miwebis saxelmwifo sakuTrebad ga-
rac soflis mosaxleobis ekonomikuri ganvi- mocxadebis dro ukve xelidan aris gaSvebuli;
Tarebis qvakuTxeds warmoadgens, - miT ume- rom axla amgvari RonisZiebis gatarebam Sei-
tes, rom, am Tu im gadawyvetilebis miRebas Zleba gamoiwvios mosaxleobis aRelveba da
saadgilmamulo sakiTxze, romelic miwaTmoq- arasasurveli garTulebebi, ramac SeiZleba
medi masis umetesobis yvelaze saWirboroto didi xniT SeaCeros saadgilmamulo sakiTxis
interesebs exeba, Tanac yvelaze CamorCenili gadawyveta; amgvari RonisZieba amJamad Sei-
masisa, romelic Znelad iTvisebs yovelgvar Zleba gatarebul iqnes mxolod yarsisa da
siaxles miwaTmoqmedebisa da miwaTmflobelobis yofili baTumis olqebis teritoriebTan mi-
saqmeSi, - miT ufro udidesi mniSvneloba marTebaSi, - viTarebis Seswavlis safuZvel-
aqvs gamarjvebulTa da damarcxebulTa gaer- ze gamovlenili mosaxleobis miwaT-
Tianebisa da dapyrobili qveynis damSvidebisaT- mflobelobis pirobiTi uflebebisa da saku-
vis (`werili~, gv. 87). amis gamo saWiroa Tari miwebis gayidvis Sesaxeb konstantino-
moviyvanoT mTavarmarTeblis sabWos wevrTa polis traqtatis VII muxliT gaTvaliswineb-
da bat. ministrTa mosazrebebi aRniSnul sa- uli SeRavaTebis gamo, - Tumca mainc im pi-
kiTxTan dakavSirebiT. sabWos wevrTa umete- robiT, rom mcxovreblebs ar CamoerTmevaT
sobam gamoTqva azri, rom saadgilmamulo sa- maT sargeblobaSi myofi nakveTebi (`werili~
kiTxis gadawyvetas win unda uZRodes miwaT- gv.69-70). am sakiTxTan dakavSirebiT, `we-
mflobelobis yvela saxeobisa da formis da rilSi~, daskvnebis saxiT, warmodgenilia Sem-
mosaxleobis yvela tradiciuli saadgilma- degi monacemebi da mosazrebebi: a) saxelmwi-
mulo uflebis Seswavla; yvela miwis saxel- fo sakuTrebad SeiZleba gamocxaddes mxolod
mwifo qonebis saministrosaTvis gadacema saqmis is uZravi qoneba, romelic aravis kerZo sa-
garkveuli vadiT SeCerebas gamoiwvevs, rom kuTrebas ar warmoadgens, magram es RonisZieba
aRaraferi vTqvaT imaze, rom aman SeZleba jer-jerobiT ver iqneba gatarebuli daRes-
gamoiwvios azris Secvla TviT normaluri tanis mTieli tomebis mimarT, radganac dRemde
mowyobis arsis Sesaxeb da amiT warmoiSvas ver moxerxda arsebuli komisiebis mier ker-
yoymani, rac Zalze saSiSia aseT mniSvnelo- Zo mflobelobaSi arsebuli uZravi qonebis
van saqmeSi. ganixilavda ra am mosazrebas, saTanado sizustiT gansazRvra; b) marTalia,
saidumlo mrCeveli tixeevi Tvlida, rom ol- 1889 wels, 1888 w. 12 ivnisis kanonis ZaliT,
qebis teritoriebi, romlebic uxvad daRvri- samxedro-saxalxo mmarTvelobas daqvem-
li sisxlisa da uzarmazari msxverplis Se- debarebuli saxelmwifo miwebi unda gadas-
degad aris mopovebuli, dauyovnebliv unda cemoda saxelmwifo qonebis saministros, mag-

165
ram jer-jerobiT yvela miwa gadacemuli ar mamulo TvalsazrisiT, Sesabamisi debulebis
aris, amitom yvela miwis saxelmwifo sakuT- (debuleba maTi saadgilmamulo mowyobis Se-
rebad gamocxadebis dro marTlac xelidan saxeb) safuZvelze, garda im privilegirebuli
aris gaSvebuli; g) mTlianad saadgilmamulo wodebis pirebisa, romlebsac jer ar miuRi-
saqmis gadacema, misi axlandeli saxiT, mo- aT - zogs damatebiTi, zogs ki srulebiT-
saxleobis (rogorc saxelmwifo glexebis) saadgilmamulo nakveTebi. 32 Temidan 12-is
CaTvliT, SeuZlebelia, `werilSi~ dawvri- mosaxleoba, romelic omis dros Cveni mTav-
lebiT gadmocemul mizezTa gamo (gv. 93-94); robis erTguli darCa, elodeba maTze miwis
da d) vinaidan saadgilmamulo da, masTan srul sakuTrebaSi gadacemas, xolo danarCe-
dakavSirebiT, wodebrivi sakiTxi aucileblad ni 20 Temi - miwis damtkicebas STamomav-
unda iqnes datovebuli administraciis daqvem- lobiT sargeblobis uflebiT. am samuSaos
debarebaSi, xolo kerZo saadgilmamulo da- Sesruleba momrigebeli Suamavlebis mier da-
vebi unda ganixilebodnen kolegiuri wesiT iwyo 1887 w. da axlac grZeldeba, am drois
da ara axlad Sedgenili Statebis mixedviT manZilze 3 Temis saadgilmamulo mowyobis
daproeqtebuli saadgilmamulo komisiis mi- dasrulebac ki ver moxerxda (TiToeuli mom-
er (romelic ar unda mocdes mis pirdapir rigebeli Suamavali TiTo TemTan dakavSi-
movaleobas), `werilis~ Tanaxmad, okrugebsa rebiT muSaobs). Tu Semdgomi muSaobac imave
da olqebSi samxedro-saxalxo mmarTvelobas wesiT warimarTeba, danarCeni udanaSaulo 9
daqvemdebarebuli, glexTa saqmeebis mwarmoe- Temis mowyoba 21 weliwadSi damTavrdeba; amas
beli saerTo dawesebulebebis daarsebamde, Tu davumatebT im, marTalia SedarebiT nak-
yvela kerZo saadgilmamulo sakiTxis ganxilva lebad rTul, samuSaos, romelic dasWir-
da gadawyveta mxaris am nawilebSi gadaeces deba miwis ganawilebas danaSaulis mqone mo-
saolqo mmarTvelobebs, romelTa Seqmnac aris saxleobis 20 TemSi, maSin afxazeTisa da
SemoTavazebuli; amasTan, es dawesebulebebi samurzayanos mosaxleobis saadgilmamulo
daaweseben ara sakuTrebis uflebebs, aramed mowyoba 30 welze male ar damTavrdeba; rom
mxolod droebiTi mflobelobisa da sar- araferi vTqvaT samuSaoebis Rirebulebaze xazi-
geblobis uflebebs, amitom saCivrebi maT ga- nisaTvis, radganac yovelwliurad es xarje-
dawyvetilebaTa Sesaxeb gansaxilvelad da bi, momrigebeli Suamavlisa da miwismzomel-
saboloo gadawyvetilebis misaRebad gadae- Ta anazRaurebis CaTvliT, 16 aTas maneTze
cema mTavarmarTebels (`werili~, gv. 96). mets Seadgens, rac 30 wlis manZilze naxe-
var milions (480 aTass), miuaxlovdeba, sru-
bat. ministrebisa da sabWos wevrTa Sexedu-
liad ar aris sasurveli, rom soxumis ok-
lebebsa da agreTve `werilSi~ warmodgenil
rugis mosaxleoba, gansakuTrebiT ki afxazi
mosazrebebTan dakavSirebiT unda aRiniSnos
mosaxleoba, romelic meryevi da mouwesri-
Semdegi:
gebelia, amdeni xnis ganmavlobaSi mouwyobeli
a) `werilSi (gv. 89) naTqvamia, rom soxumis iyos yvelaze arsebiTi - saadgilmamulo, Tval-
saadgilmamulo komisiam (romelic amJamad sazrisiT. sanam afxazebi aseT gaurkvevel
gauqmebulia) daasrula Tavisi samuSaoebi 1869 mdgomareobaSi iqnebian da ar iqnebian dar-
w., man sakanonmdeblo sanqcia 1870 w. miiRo wmunebuli TavianT uflebebSi miwis sakiTxTan
da amJamad xdeba misi sisruleSi moyvana mom- dakavSirebiT, manamde iqneba imis saSiSroeba,
rigebeli Suamavlebis meSveobiT. aqedan Seg- rom pirvelsave xelsayrel SemTxvevaSi Seiq-
viZlia gavakeToT daskvna, rom soxumis ok- mneba niadagi CvenTvis arasasurveli propa-
rugSi saadgilmamulo sakiTxi gadawyvetis gandis - maT Soris politikuris - gasavrce-
sasurvel procesSia, magram sinamdvileSi saqme leblad. saadgilmamulo sakiTxis arasworma
sxvagvarad aris. praqtikaSi sakmaod xSirad dayenebam gamoiwvia afxazebis ajanyeba 1866
warmoiSoba iseTi sakiTxebi, romlebic ar w. da maTi mRelvareba 1870 w., romelic
aris gaTvaliswinebuli arc 1870 w. debulebiT kodorSi jarebis gagzavniT iqna SeCerebuli.
da arc okrugSi saadgilmamulo saqmis war- aqedan Cans, rom saadgilmamulo sakiTxi
marTvis Sesaxeb 1885 w. miRebuli instruq- soxumis okrugSi iseTive mniSvnelobas inar-
ciiT. soxumis okrugSi 32 adgilobrivi Te- Cunebs, rogorc mis arTvinisa da baTumis
mia, romlebic saWiroeben mowyobas saadgil- okrugebSi aqvs, xolo zemoaRniSnuli de-

166
buleba da instruqcia, soxumis okrugSi sa- fo qonebis saministrosaTvis gadacemis Se-
adgilmamulo saqmis uswrafesi dasrulebis saxeb ukve gadawyvetilia 1888 w. 14 ivnisis
miRwevis mizniT, gadaxedvasa da cvlilebebis kanoniT da TviT gadacemac nawilobriv ganxor-
Setanas saWiroebs. cielebulia, nawilobriv ki grZeldeba. ami-
2) mTavarmarTeblis mier warmodgenil iqna tom ganxilvas saWiroebs sakiTxi mxolod
zemoaRniSnuli moxseneba yarsisa da yofili imis Taobaze, SeiZleba Tu ara amJamad mTeli
baTumis olqebis im miwebis saxelmwifo saadgilmamulo-wodebrivi saqmis, agreTve
sakuTrebad gamocxadebis Sesaxeb, romlebic mkvidri mosaxleobisa (rogorc saxelmwifo
qalaqebs gareT mdebareoben da ar ganekuT- glexebis) da kolonistebis gadacema imave
vnebian savakufo mamulebs. radgan sakiTxi saministrosaTvis, amasTan, mxedvelobaSi un-
amgvarad dgas, saWiroa mxolod daJinebiTi da viqonioT isic, rom jer gamosacemia de-
zrunva general-adiutant Seremetievis ze- buleba mosaxleobis saadgilmamulo mowyobis
moT moyvanili Suamdgomlobis uswrafesi dak- Sesaxeb, Semdeg es debuleba sisruleSi unda
mayofilebis Taobaze. iqnes moyvanili nadelebis faqtiuri gamoyo-
fis gziT da, garda amisa, unda iqnes gansaz-
administraciuli xasiaTis is RonisZiebebi, Rvruli mkvidri mosaxleobis wodebrivi uf-
romlebic aqamde gamoiyeneboda, agreTve mi- lebebi. `werilSi~ es sakiTxi uaryofiTad
webisa da tyeebis gadacema saxelmwifo qo- aris gadawyvetili. am gadawyvetilebas ar
nebis saministrosaTvis, rac, `werilis~ Ta- SeiZleba daveTanxmoT im mizezebis gaTvalis-
naxmad, TiTqos aRniSnuli uZravi qonebis winebiT, romlebic dawvrilebiT aris war-
saxelmwifo sakuTrebad gamocxadebis tol- modgenili `werilSi~.
fasia, ver daicavs mas sasamarTlos gadaw-
yvetilebebis gziT ganxorcielebuli data- im adgilobriv dawesebulebaTa Taobaze, rom-
cebisagan. amis gamo me, rogorc quTaisis lebmac, proeqtis Tanaxmad, unda warmarTon
samxedro gubernatori, sami wlis manZilze saadgilmamulo saqmeebi, navaraudevia, rom
gamudmebiT vzrunavdi imaze, rom arTvinisa komisias, wodebriv-saadgilmamulo saqmeTa das-
da baTumis okrugebis miwebi da tyeebi umaR- rulebis mizniT, daevalos samxedro-saxalxo
lesi nebiT gamocxadebuliyo saxelmwifo sa- mmarTvelobis nawilebSi (tfilisSi) infor-
kuTrebad. sasamarTlos gadawyvetilebaTa mi- maciis Segroveba mTieli mosaxleobis sayo-
Rebisas mxolod aseTi aqti iqneba miCneuli facxovrebo saadgilmamulo urTierTobaTa Se-
xazinis uflebaTa kategoriul da utyuar saxeb, saboloo debulebaTa SemuSaveba Se-
mtkicebulebad, daicavs saxelmwifo sakuT- sabamisi olqebis mosaxleobis saadgilmamu-
rebas Semdgomi datacebisgan, gaaTavisuflebs lo mowyobis Sesaxeb da mTavarmarTeblisaT-
administracias saxelmwifo miwebis yidva-ga- vis moxsenebebis warmodgena saadgilmamulo
yidvis mayureblis rolisagan da bolos mo- davebTan dakavSirebiT Semosuli saCivrebis
uRebs areulobas, romelsac mkvidr mo- Sesaxeb; saolqo mmarTvelobebs ki (quTaisis
saxleobaSi warmoSobs imis danaxva, Tu ro- guberniaSi - quTaisis mmarTvelobas, olqebSi
gor iqceva viRac Camosaxlebul pirTa sa- glexTa saqmeebis warmmarTveli saerTo da-
kuTrebad miwebi, romlebic maT sargeblobaSi wesebulebebis Seqmnamde) daevalos yvela kerZo
iyo da ZvelTagan uzenaesi xelisuflebis saadgilmamulo sakiTxisa da davis ganxil-
sakuTrebas warmoadgendnen; da rac mTavaria, va-gadawyveta (`werili~, gv. 96). Cven ar
aseTi aqti, erTis mxriv, xels Seuwyobs mkvid- SevexebiT aRniSnuli saqmeebis proeqtirebul
ri mosaxleobis saadgilmamulo mowyobis saq- saolqo mmarTvelobaze dakisrebas da sru-
mes, meores mxriv ki rusi mosaxleobis mier liad SeuZleblad migvaCnia quTaisis saguber-
baTumisa da arTvinis okrugebis koloniza- nio mmarTvelobaze im saqmis warmoebis da-
ciis dawyebas, rac aqamde SeuZlebeli iyo kisreba, romelic quTaisis guberniaSi Sema-
imis gamo, rom am okrugebSi miwebi, sakanon- val okrugebs exeba; aq mxolod aRvniSnavT,
mdeblo wesiT, ar iyo gamocxadebuli saxel-
rom quTaisis guberniaSi es saqmeebi Tavmoy-
mwifo sakuTrebad.
rili unda iyos adgilobriv droebiT saad-
3) sakiTxi samxedro-saxalxo mmarTvelobis gilmamulo komisiaSi, rogorc es mocemuli
teritoriaTa miwebisa da tyeebis saxelmwi- werilis III TavSia aRniSnuli.

167
ÓÀÖÁÒÄÁÉ ÀÌÄÒÉÊÖËÉ
ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏÍÀËÉÆÌÉÓ
ÆÏÂÉÄÒÈ ÓÀÊÉÈáÆÄ
ÁÀØÀÒ ÁÄÒÄÊÀÛÅÉËÉ
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ

Sesavali saukunis msoflioSi civilizebuli evropu-


li saxelmwifoebi qmnidnen konstituciebs.
“xalxis Zalaufleba konstituciis yvelaze mniSvnelovani, rac amerikulma kon-
aucilebeli safuZvelia.” stitucionalizmma moaxerxa, iyo msoflio-
Tomas jefersoni saTvis sruliad axali da progresuli in-
stitutis, sakonstitucio kontrolis sasa-
marTlo organos, SeTavazeba.
msoflio konstitucionalizmze saubrisas
SeuZlebelia yuradReba ar gavamaxviloT aSS- konstitucionalizmis istoriaSi aSS-is roli
is konstituciasa da mis Sedegebze, rogorc ganusazRvrelia. gavixsenoT, Tu ra pirobeb-
amerikis istoriaze, aseve msoflios sxva Si xdeboda aSS-is konstituciis Seqmna. es
qveynebis konstituciebis Camoyalibebaze. aSS- periodi ramdenime mniSvnelovani faqtoriT
is konstitucia unikaluri dokumentia, romel- xasiaTdeba: am periodSi absolutur monar-
ic mTlianad dafuZnebulia demokratiul qias kontinentur evropaSi jer kidev ar
princi pebze da, albaT, gadaWarbebuli ar amouwuravs Tavisi misia; evropeli klasiko-
iqneba, Tu mas msoflio qveynebis konsti- sebis ideebs xelisuflebis danawilebis prin-
tuciebis mefes vuwodebT. mainc raSi mdgo- ci pis Taobaze ararealuri saxe mieca; da,
mareobs am qveynis konstituciis unikaluro- rac mTavaria, maSin, rodesac amerikaSi
ba? pasuxi martivia da igi SemdegSi mdgo- demokratiuli reformebi mimdinareobs, evropa
mareobs: aSS iyo pirveli qveyana, romelmac, atarebs militaristul da sxva saxis re-
konstituciaze dayrdnobiT, realuri gaxada formebs, romelTa mizani dapyrobiTi omebis
xelisuflebis danawilebis princi pis obieq- warmoebaa. amerikuli konstitucionalizmis
turi implementacia; aSS-is konstitucia mkac- Camoyalibebis dros evropis msgavs situa-
rad icavs paritetulobis princi ps saxelm- ciaSi msoflios sxva kontinentebic imyofe-
wifo xelisuflebis sam Stos, aRmasrulebel, boda, maSasadame, gazviadebuli ar iqneba Tu
sakanonmdeblo da sasamarTlo xelisufle- vityviT, rom rogorc evropis, ise sxva kon-
bebs, Soris; SeerTebuli Statebis konsti- tinentis saxelmwifoebs amerikam demokrati-
tuciam daawesa konstituciaSi cvlilebaTa uli qveynis mSeneblobis bazisi Seuqmna. es
Setanis Zalze rTuli procedura da mec- srulebiT ar gulisxmobs, TiTqos evropa
nierebi xSirad amerikul konstitucias amis karCaketil cxovrebas eweoda da misTvis ucxo
gamo ,,mkacrs" eZaxian. vfiqrob, es iyo amerikel iyo demokratia, magram faqtia, rom amerikulma
kanonmdebelTa brwyinvale Canafiqri, radgan konstituciurma sistemam mniSvnelovani gav-
aseTi procedura myari konstituciis Senar- lena moaxdina evropaSi konstitucionalizmisa
da demokratiis ganviTarebaze.
Cunebis umTavresi meqanizmia, rac amerikam
msoflios imiT daumtkica, rom ori sauku- zemoT SevecadeT, gangvemarta amerikuli kon-
nis win miRebuli konstitucia jer kidev stitucionalizmis mier Seqmnili progresu-
arsebobs da metic, masze dayrdnobiT me-20 li institutebi da yuradReba migveqcia im

168
faqtze, rom amerika warmoadgenda msoflio elmwifoebSi iyo. amerikelma kanonmdeblebma
novators, romelmac sruliad progresuli kongresis, rogorc sakanonmdeblo xelisu-
institutebis CamoyalibebiTa da konstituciis flebis umaRlesi organos, prezidentis,
SeqmniT xeli Seuwyo qveyanaSi demokratiu- rogorc qveynisa da aRmasrulebeli xelisu-
li reformebis jerovnad ganxorcielebas. flebis meTauris da uzenaesi sasamarTlos,
vfiqrob, uintereso ar iqneba, mokled gan- rogorc sasamarTlo xelisuflebis umaRle-
vixiloT amerikuli konstitucionalizmis si rgolis, SeqmniT srulad upasuxes amerikis
miRwevebi da is institutebi, romelic man samomavlo ganviTarebis gegmebs. konstitu-
kacobriobas uanderZa. ciam uzrunvelyo balansi sam xelisuflebas
Soris da maT erTmaneTis gakontrolebis neba
aSS - xelisuflebis misca. ase magaliTad, kongresi akontrolebs
danawilebis princi pis prezidents im meqanizmiT, rom mas SeuZlia
pirveli maRiarebeli prezidentis Tanamdebobidan gadayeneba impiC-
amerikis SeerTebuli Statebis 1789 wlis mentis wesiT, prezidenti akontrolebs kon-
konstitucia aRiarebs xelisuflebis danaw- gress kongresis mier miRebul bilze vetos
ilebis princi ps, es erT-erTi yvelaze dadebiT, xolo prezidentsa da kongresze
demokratiuli faqtia aSS-is konstituciaSi. sakonstitucio kontrols axorcielebs uze-
miuxedavad imisa, rom xelisuflebis danaw- naesi sasamarTlo, romelzec, faqtobrivad,
ilebis princi pze da, Sesabamisad, sami xe- kontrols axorcielebs rogorc kongresi,
lisuflebis arsebobaze pirvelad monteskie aseve prezidenti, radgan, rogorc viciT,
alaparakda, evropaSi didi xnis ganmavloba- uzenaesi sasamarTlos Semadgenlobis formire-
Si am princi pis implementacia ar xdeboda. baSi monawileobas orive maTgani iRebs.
es ki, ZiriTadad, imiT iyo gamowveuli, rom xelisuflebis danawilebis princi pis imple-
evropaSi am sakiTxs gansakuTrebuli yura- mentacias msoflioSi yvelaze mtkiced aSS
dReba ar eniWeboda, radganac xelisuflebis axdens, raSic mas misi marTva-gamgeobis forma
danawilebis princi pis aRiarebas savaraudod exmareba. SeerTebuli Statebis konstitucia
mohyveboda yovlisSemZle monarqis uflebeb- xelisuflebis danawilebis princi ps for-
is Sekveca, rac, samwuxarod, imdroindeli malurad ar aRiarebs da, Sesabamisad, saprez-
kontinenturi evropisaTvis tragediis tol- idento respublikis farglebSi Zalze obieq-
fasi iqneboda. maSasadame, gazviadebuli ar turad axorcielebs kidec. gansxvavebiT sa-
iqneba iTqvas, rom xelisuflebis danawileb- parlamento Tu Sereuli mmarTvelobis for-
is princi pis popularizaciaSi aSS-is roli mis qveynebisagan, SeerTebuli Statebi yve-
ganusazRvrelia. aSS swored is saxelmwi- laze metad icavs xelisuflebis danawileb-
foa, romelmac xelisuflebis danawilebis is princi pis originalur ideas, xolo Tu
princi pi pirvelma aRiara konstituciis don- ratom ar xdeba saparlamento Tu Sereuli
eze, anu aSS rom ara, kacobrioba me-18 sauku- mmarTvelobis formis qveynebSi xelisufleb-
neSi albaT ver gaxdeboda xelisuflebis is danawilebis principis ganxorcieleba, amaze
danawilebis princi pis ganxorcielebis mom- cota qvemoT visaubrebT.
swre da vin icis, amerika rom ara, msoflio
rodisRa eRirseboda am princi pis implement- amrigad, aSS aris pirveli qveyana, romelmac
acias. amerikam saxelmwifo xelisufleba xelisuflebis danawilebis princi pi aRiara
dahyo sam nawilad, raTa saxelmwifo orga- konstituciis doneze da msoflioSi rigiT
noebs ufro advilad SesZlebodaT TavianTi pirveli qveyana, sadac am princi pis ganxor-
funqciebis ganxorcieleba da xeli Seuwyo cieleba yvelaze pozitiurad mimdinareobs.
saxelmwifo xelisuflebis organoTa demokra-
tiul funqcionirebas. aSS-is ,,damfuZnebel
adamianis uflebebis dacva -
mamebi" (vaSingtoni, franklini, jefersoni da
amerikuli konstitucionalizmis
a.S.) kargad xedavdnen, ramdenad aucilebeli
umTavresi princi pi
iyo sami xelisuflebis arseboba, raTa qvey-
nis bedi ar yofiliyo erTpirovnuli mmarTve- amerikeli ,,damfuZnebeli mamebis" mixedviT,
lis xelSi, rogorc es evropis umetes sax- xelisuflebis ZiriTadi mizania daicvas adami-

169
anis uflebebi da ar miiRos iseTi kanoni, da, magram am bils didi mniSvneloba aqvs
romelic am ukanasknels arRvevs. aSS-is kon- sakuTriv amerikisaTvis, sadac Zalze prob-
stitucia umniSvnelovanes adgils uTmobs lematuria Savkanian xalxTa uflebebi, rom-
adamianis uflebebis dacvas xelisuflebis lebic, iseve rogorc TeTrebi, amerikis Svile-
danawilebis princi pis aRiarebiT, radgan bad iTvlebian.
vfiqrob, rom adamianis uflebebis dacva yve-
SeerTebul StatebSi adamianis uflebebis
laze metad xelisuflebis danawilebis prin-
dacvaze gansakuTrebiT maxvildeba yuradRe-
ci pis formulaciaSi gamoixateba, im gare-
ba imis gamo, rom TviTon am qveynis Seqmnis
moebis gaTvaliswinebiT, rom xalxi warmoad-
mizans Tavdapirveladve warmoadgenda iseTi
gens saxelmwifo xelisuflebis wyaros da,
politikur reJimis daarseba, rogoric demokra-
Sesabamisad, saxelmwifo xelisuflebis samive
Stos xalxi axorcielebs. albaT dameTanxme- tiaa, xolo imisaTvis, rom realurad qveyan-
biT, rom amerikis konstituciaSi 1791 wels am Seqmnas demokratiuli wyoba, saWiroa aRi-
Setanili Sesworebebi revoluciuria msof- aros TiToeuli moqalaqis ufleba monawi-
lio konstitucionalizmis istoriaSi, am leoba miiRos qveynis marTvaSi. moqalaqes unda
SesworebaTa revoluciuroba imaSi mdgomar- hqondes imis imedi, rom Tu vinme uxeSad
eobs, rom isini Setanilia iseT periodSi, daarRvevs mis uflebebs, mas daicavs is xe-
rodesac msoflioSi mimdinareobda adamianis lisufleba, romelsac TviTon marTavs. ver
usamarTlo diskriminacia qonebrivi, erovnu- vityviT, rom, adamianis uflebebis dacvis
li, religiuri da sxva TvalsazrisiT, rasac TvalsazrisiT, SeerTebuli Statebi sruly-
ufro xSirad monarqiuli mmarTvelobis qvey- ofili saxelmwifoa, magram, imavdroulad,
nebSi hqonda adgili. amerikis SeerTebul yuradReba unda mivaqcioT im faqtsac, rom
StatebSi adamianis uflebebis dacvis Tval- Tanamedrove msoflioSi SeerTebuli State-
sazrisiT, araerTi kanoni iqna miRebuli romel- bi yvelanairad cdilobs daicvas demokrati-
ic adamianis uflebebis dacvis myar safuZv- uli princi pebi, konstituciis moTxovnebi,
els qmnis, amerikaSi adamianis uflebebis dacva, saerTaSoriso samarTlis sayovelTaod aRi-
SeiZleba iTqvas, saxelmwifo politikis rang- arebuli normebi da princi pebi, xolo am
Sia ayvanili. am qveyanaSi erTnairad xdeba yvelafers ki aerTianebs erTi umTavresi prin-
adamianis uflebebis dacva socialur- ci pi - adamianis uflebebis dacva.
ekonomikur, pirad da politikur sferoSi. SeerTebul StatebSi adamianis uflebebis
adamianis uflebebis dacva amerikelebs ara dacvis sferoSi Zalze didi gavlena iqonies
marto qveynis SigniT, aramed gareTac uxde- iseTma demokratebma rogorebic iyvnen: abraam
baT. amis damamtkicebel sabuTad aSS-is yo- linkolni - man pirvelma aRimaRla xma mono-
fili prezidentis jimi karteris moRvaweobas bis da adamianis mier sxvaTa usamarTlod
moviyvanT, romlisTvisac sagareo politika- Cagvris winaaRmdeg; luis brendisi, amerikis
Si adamianis uflebebis dacva umniSvnelov- uzenaes sasamarTlos yofili mTavari mosa-
anes saqmes warmoadgenda. sagulisxmoa is marTle, romelsac SeerTebul Statebis is-
faqtic, rom aSS-Si ara marto kanonebi icaven toriaSi qalTa uflebebisa da azris Tavisu-
adamianis uflebebs, aramed amerikuli isTeb- flebis udides damcvelad moixsenieben; erl
liSmenTic, romelic adamianis uflebaTa uoreni, aseve uzenaes sasamarTlos yofili
dacvis erT-erT mtkice meqanizmad gvevlineba. mTavari mosamarTle, romlis drosac amerikaSi
SeerTebul StatebSi adamianis uflebebis umniSvnelovanesi adgili daikava Tanasworo-
dacvis mxriv, gansakuTrebiT aRsaniSnavia bis princi pma; jon ficjerald kenedi, amerikis
samoqalaqo uflebaTa bili, romelic 1964 prezidenti, romelmac istoriaSi pirvelma
wels miiRo kongresma. am bilma sastikad warudgina kongress samoqalaqo uflebaTa
akrZala SavkanianTa diskriminacia da didi bili, riTac igi zangTa da TeTrkanianTa
roli Seasrula aSS-Si konstitucionaliz- Tanasworuflebianobis princi pis aRiarebas
mis ganviTarebaSi. Tumca adamianis uflebeb- moiTxovda, Tumca sainteresoa, rom kongres-
sa da Tavisuflebebs 1776 wlis damoukide- ma es bili mxolod misi sikvdilis Semdeg
blobis deklaracia samoqalaqo uflebaTa daamtkica; aRsaniSnavia, agreTve, martin luTer
bilisa da konstituciis miRebamdec aRiareb- kingis roli adamianis uflebebis dacvis

170
sferoSi, amerikis istoriaSi samudamod darCeba la ayenebs, es asec unda iyos, radganac Tu
misi gamosvla 1963 wels vaSingtonSi, konstituciaSi cvlileba Sedis, es, ra Tqma
200 000-kacian demonstraciaze, romelic unda, mniSvnelovani faqtia da amisaTvis ar
samoqalaqo uflebebis bilis mxardasaWerad unda iyos iseTi procedura dawesebuli
gaimarTa. swored aq warmoTqva kingma Tavisi romelic, advilad SeZlebs masSi cvlilebe-
istoriuli sityvebi, gamosvlaSi - ,,me voc- bis Setanas, faqtia,rom amerikaSi es meqanizmi
nebob" (I have a dream), kingma ganacxada, rom amarTlebs da gaamarTlebs kidec. darwmuneb-
igi ocnebobda yvela protestantisa Tu ka- uli var, amerikas rom ar daedgina cvlile-
Tolikes, TeTrkanianisa Tu Savkanianis gaer- baTa Setanis aseTi rTuli procedura, igi
Tianebaze msoflioSi demokratiuli princi- iseve Cabardeboda istorias, rogorc misi Tan-
pebis dasacavad. amedrove, 1791 wlis franguli konstitucia.
zemoaRniSnuli saubriT msurda, yuradReba
gamemaxvilebina im faqtze, rom amerikaSi aSS-is uzenaesi sasamarTlo,
adamianis uflebebis dacvaze ara marto kanon- rogorc sakonstitucio
ebi zrunavs, aramed amerikuli sazogadoebis kontrolis sasamarTlo organo
yvela fenis warmomadgenlebic, radganac isini da adamianis uflebebis dacvis
kargad xedaven, rom konstitucionalizmis mtkice meqanizmi
ganviTarebis aucilebeli prekondicia adami- aSS-is konstitucia arafers ambobs imaze,
anis uflebebis dacvaa. rom uzenaes sasamarTlo axorcielebs sa-
konstitucio kontrols, rogorc sakanonm-
amerikis SeerTebuli Statebis deblo, iseve aRmasrulebel xelisuflebis
konstitucia - ,,mkacri" aqtebze, magram, miuxedavad amisa, 1803 wels
reagirebis konstitucia es sistema amerikam pirvelad danerga msof-
,,konstituciam saukuneebs unda gauZlos" - lioSi, raSic didi wvlili Seitana uzenaes
es sityvebi did amerikel demokrats, uzenae- sasamarTlos mTavarma mosamarTlem jon
si sasamarTlos yofil mTavar mosamarTles, marSalma. “merberi medisonis winaaRmdeg”
jon marSals ekuTvnis. albaT dameTanxmebiT, saqmis ganxilvisas, marSalma ganacxada, rom
rom konstituciis sicocxlisunarianobis erT- arsebobda iseTi federaluri kanoni, romel-
erTi umTavresi ganmsazRvreli faqtoria, Tu ic SeusabamobaSi modioda konstituciasTan
rogor adgens TviT konstitucia masSi cv- da daumata, rom aseTi kanonebis arakonsti-
lilebaTa Setanis proceduras. zogadad, tuciurobis gamocxadeba mxolod sasamarT-
SeiZleba konstituciaSi dadgenili iyos Zalze los prerogativa unda yofiliyo. marSali-
martivi procedura cvlilebebis Sesatanad, seulma sasamarTlom oficialurad ganacxa-
rogorc es, magaliTad, germaniaSia. aseTi da, rom igi sakonstitucio kontrols ga-
saxis konstituciebs ,,moqnils" uwodeben, naxorcielebda yvela saxelmwifo aqtze. sasa-
magram arsebobs cvlilebebis Setanis meore marTlos aseTma qmedebam maRali Tanamdebo-
da, SeiZleba iTqvas, ufro progresuli forma. bis zogierTi piris didi ukmayofileba gam-
es forma iTvaliswinebs konstituciaSi cv- oiwvia, magram marSali eSmakurad axerxebda
lilebebis Setanis rTul proceduras, rogorc sasamarTlos dacvas Tavdasxmisagan. uzenae-
es amerikis SeerTebul StatebSia, aseTi sax- si sasamarTlos sakonstitucio kontrolis
is konstitucias ki ,,mkacrs" uwodeben. sasamarTlo organod gamocxadebaze amerikis
vfiqrob, germanuli modeli aSkarad Camor- kongresma konstituciaSi Sesworeba ar Seit-
Ceba amerikuls, radgan amerikuli modeli ana. es nabiji kongresis mxridan SeiZleba
ufro metad gamoxatavs imas, rom konstitu- CaiTvalos rogorc dadebiTad, aseve uary-
cia aris ierarqiulad yvelaze maRla mdgomi ofiTad, SeiZleba kongresi negatiurad moiq-
sakanonmdeblo aqti da ar awesebs cvlileba- ca, rom konstituciaSi, rogorc qveynis
Ta Setanis iseTi proceduras, rogorc amas uzenaesi Zalis mqone aqtSi, ar uzrunvelyo
Cveulebrivi kanonisaTvis awesebs, anu amiT iseTi debuleba, romelic mogvcemda sakon-
amerikuli modeli konstitucias, cvlilebe- stitucio kontrolis sasamarTlo organos
bis Setanis TvalsazrisiTac ki, kanonze maR- definicias, magram Tu gaviTvaliswinebT, rom

171
konstituciis dacva sasamarTlos preroga- dacvas. renquistis dros, gansakuTrebuli
tiva iyo da sasamarTlos mier romelime aq- mniSvneloba SeiZina samoqalaqo Tavisufle-
tis arakonstituciurad cnoba ara marto bebis farTo interpretaciam, Tumca imdroin-
misi ufleba, aramed movaleobac ki iqneboda, delma sasamarTlom SezRuda presis Tavisu-
es nabiji pozitiur mniSvnelobas iZens, maSas- fleba, Tu igi safrTxes uqmnida qveynis
adame, SesaZloa kongresma saWirod ar CaTv- erovnul uSiSroebas. 1980-ian wlebSi sasa-
ala aseTi Sesworebis Setana konstitucia- marTlom ramdenime federaluri kanonis in-
Si, radgan Tvlida, rom konstituciis dacva terpretacia gaakeTa, romlebic krZalavda
da aqtebze sakonstitucio kontrolis ganx- diskriminacias. renquistis sasamarTlom,
orcieleba uzenaesi sasamarTlos dauwereli agreTve, araerTi kanoni scno arakonstituci-
ufleba-movaleoba da misi modus vivendi iyo. urad, romelic qalTa da mamakacTa Tanas-
aSS-is uzenaesi sasamarTlos umTavres fun- woruflebianobas uaryofda.
qcias misi daarsebidanve warmoadgenda adami- SeerTebuli Statebis uzenaesma sasamarTlom
anis uflebebis dacva, rasac Zalze didi didi roli Seasrula ekonomikur sferoSic.
gasaqani mieca marSalis moRvaweobis dros. me-19 saukunis bolosaTvis araerTi kanoni
adamianis uflebebis dacvis mxriv, susti iyo iqna miRebuli, romelic aregulirebda same-
rojer teinis (marSalis Semcvlelis) sasa- warmeo saqmianobas. sasamarTlom kanonebis
marTlo, rac gamoixata saqmeSi - “skoti umravlesoba konstituciurad scno da, Se-
sendfordis winaaRmdeg” (1857), sadac sabamisad, sasamarTlos muSaoba am Tval-
igi acxadebda, rom dred skoti afrikeli sazrisiT gaizarda. miuxedavad imisa, rom
Savkaniani iyo da mas, rogorc monas, ar sasamarTlom sakanonmdeblo aqtebis umrav-
gaaCnda moqalaqeobrivi uflebebi. teinis es lesoba konstituciurad scno, igi ar eT-
qmedeba gansakuTrebulad iqna gakritikebul anxmeboda biznesis maregulirebel politi-
aSS-is CrdiloeT nawilSi. miuxedavad amisa, kas. es pozicia gamoxatavda im konstituci-
amerikulma uzenaesma sasamarTlom mainc moax- uri doqtrinis ganviTarebas, romelic zRu-
erxa demokratiulad funqcionireba, rac davda xelisuflebis Zalauflebas gaekon-
teinis Semdeg mosulma uzenaesi sasamarT- trolebina biznesi. 1920-ian wlebSi am doqtri-
los mTavarma mosamarTleebma daamtkices. nam biznesis maregulirebel kanonmdeblobasac
maTgan gansakuTrebiT gamovyofdi luis bren- Seutia. uzenaesma sasamarTlom arakonsti-
disis droindel sasamarTlos. tuciurad scno 130-ze meti maregulirebe-
aSS-is uzenaesi sasamarTlo gansakuTrebiT li kanoni, sasamarTlom arakonstituciurad
gaZlierda da demokratiuli princi pebis udavo scno saxelmwifo da adgilobrivi kanonebi,
damcveli gaxda 1937 wlidan. am periodidan romlebic, misi azriT, arRvevdnen im
moyolebuli, sasamarTlos umTavres funq- ekonomikur uflebebs, romelsac me-14 Ses-
cias warmoadgens konstituciis mier garan- woreba icavs.
tirebuli samoqalaqo Tavisuflebebisa da amerikis SeerTebul StatebSi uzenaesi sasa-
uflebebis interpretacia. me-20 saukunis marTlos siZliere dasturdeba imiTac, rom
uzenaesi sasamarTlos istoriaSi gansakuTre- igi ar erideba iseTi aqtis gauqmebas, romelic
biT aRsaniSnavia erl uorenis moRvaweoba, SeiZleba arakonstituciuri, magram, imavdrou-
romelic misi mTavari mosamarTle iyo 1953- lad, mosaxerxebeli iyos saxelmwifo xe-
1969 wlebSi. uorenis moRvaweobis period- lisuflebis organoTaTvis TavianTi funqciebis
Si, yvelaze cnobili saqmea “brauni ga-
gansaxorcieleblad. amis Taobaze aSS-is
naTlebis sabWos winaaRmdeg” (1954),
uzenaes sasamarTlos yofili mTavari mosa-
romelmac aRkveTa zangTa diskriminacia
marTle uoren bergeri miuTiTebs, rom aseTi
samxreTis saganmanaTleblo sistemaSi, rac
aqti aucileblad unda gauqmdes, miuxedavad
dRemde rCeba ZalaSi. sasamarTlo mxars uWer-
imisa, rom igi efeqturi da sasargebloa sax-
da Savkanian amerikelTa uflebebis dacvasac.
elmwifo organoTaTvis TavianTi funqciebis
uoren bergerisa da uiliam renquistis dros, gansaxorcieleblad. vfiqrob, amerikuli
uzenaesma sasamarTlom gansakuTrebuli yura- demokratia swored kanonisadmi aseTma midg-
dReba dauTmo samoqalaqo Tavisuflebebis omam ganaviTara.

172
amerikaSi uzenaes sasamarTlos avtoriteti amerikelebma realurad samarTlebrivi sax-
ganusazRvrelia. uzenaesi sasamarTlos didi elmwifo Camoayalibes.
avtoriteti gamoixateba sakanonmdeblo or-
ganoSic, rac imiT mtkicdeba, rom Tu senati
ganixilavs impiCmentis wesiT prezidentis marTva-gamgeobis amerikuli
Tanamdebobidan gadayenebis sakiTxs, am dros forma - progresuli
mas uzenaes sasamarTlos mTavari mosamar- instituti
Tle Tavmjdomareobs. uzenaesi sasamarTlos amerikis SeerTebuli Statebi pirveli sax-
avtoritetze mowmobs is faqtic, rom 1963 elmwifoa, romelmac marTva-gamgeobis for-
wels Seqmnil specialur komisias, romelic mad saprezidento respublika airCia da msof-
prezident kenedis mkvlelobis garemoebebis lioSi pirvelma SesTavaza aseTi forma ka-
dadgenas iZiebda, Tavmjdomareobda uzenaes cobriobas. amerikuli marTva-gamgeobis for-
sasamarTlos mTavari mosamarTle, erl uo- mis udidesi monapovaria prezidentis, rogorc
reni, gaamarTla Tu ara uorenis muSaobam am saxelmwifosa da aRmasrulebeli xelisufleb-
komisiaSi, es calke davis sakiTxia, magram is meTauris, institutis SemoReba. prezi-
msurs xazi gausva, rom amerikulma isTeb- dents amerikis konstituciam Tavidanve didi
liSmenTma swored mas gamoucxada ndoba. uflebebi misca da daavala mas yofiliyo
aqedan SeiZleba davaskvnaT, rom uzenaesi qveynis Sida da sagareo politikur sakiTx-
sasamarTlo amerikaSi im organodaa aRiare- Ta umTavresi koordinatori da qveynis Sei-
buli, romelic kanonierebisa da samarTliano- araRebuli Zalebis umaRlesi mTavarsarda-
bis damcvelia. yvelafer amas ki uzenaesma sasa- li, magram es rodi niSnavs imas, rom amerikel-
marTlom Tavis siZlieriT miaRwia, rac yvelaze ma ,,damfuZnebelma mamebma" amiT sakanonmdeb-
naTlad konstituciis dacvaSi gamoixateba. lo organo daasustes. piriqiT, amerikulma
amerikis SeerTebul StatebSi ganusazRvre- konstitucionalizmma kongresi aRmasrulebel
lia uzenaesi sasamarTlos roli demokrati- xelisuflebaze saparlamento kontrolis
isa da konstitucionalizmis ganviTarebaSi. ganxorcielebis uflebamosilebiT aRWurva,
amerikas hyolia Zlieri da susti kongresi, rac gamoixateba rogorc prezidentis, ise
Zlieri da susti prezidenti, am fonze, Sesa- didi Tanamdebobis mqone sxva pirTa impiCmen-
Zloa, amerikaSi xSirad gatarebuliyo aras- tis wesiT gadayenebaSi. amerikulma konsti-
tuciam prezidenti daasaxela saxelmwifos
wori politika saxelmwifos mier miRebuli
politikis umTavres koordinatorad, radga-
aqtebiT. swored am dros gadamwyvet rols
nac kongresis mier miRebuli kanonebi swored
uzenaesi sasamarTlo asrulebda, romelsac
mas da mis gunds unda ganexorcielebina.
SeeZlo arakonstituciurad gamoecxadebina
rogorc zemoT aRvniSne, amerikaSi sakanonm-
aqti, romelic Semdeg qveynis demokratias
deblo da aRmasrulebeli xelisufleba erT-
safrTxes Seuqmnida. SeerTebul StatebSi
maneTs akontroleben arsebuli meqanizmebiT,
adamianis uflebebis dacvis sferoSi yvelaze
es garemoeba imaze miuTiTebs, rom amerikuli
produqtiuli swored uzenaesi sasamarTlo
marTva-gamgeobis forma ar aris supersaprez-
iyo, mis mier ganxilul saqmeebSi misi mo-
idento, igi damyarebuli saxelmwifo xelisu-
sazreba TiTqmis yovelTvis pasuxobda
flebis sam Stos Soris ZalTa balansze.
demokratiis princi pebis moTxovnebs. marSa-
prezidentis instituti amerikaSi unikaluria
li – brendisi – uoreni, es is sameulia, rom-
im TvalsazrisiTac, rom igi arCeviTia, iseve,
lis gareSec uzenaesi sasamarTlo ver gaxdebo-
rogorc kongresi, anu amerikaSi sakanonmdeb-
da amerikuli demokratis dacvis mtkice meqanizmi.
lo xelisufleba ar irCevs prezidents,
bolos minda aRvniSno, rom amerikuli sakon- rogorc es saparlamento mmarTvelobis zo-
stitucio sasamarTlo kontroli yvelaze gierT qveyanaSia. es princi pi axorcielebs
moqnilia mTel msoflioSi, amerikuli sakon- xalxis realur monawileobas qveynis mar-
stitucio kontrolis sasamarTlo organo TvaSi. igi calke irCevs prezidentsa da kon-
yovelTvis axerxebs ara marto konstituci- gress da ukeTebs maT Tavisi uflebebis del-
is, aramed, zogadad, demokratiuli princi- egirebas. aSS-Si didi mniSvneloba aqvs vetos
pebis moTxovnebis dacvas, romelTa baziszec dadebis instituts prezidentis mxridan. amiT

173
prezidenti agrZnobinebs kongress, rom mis moacxados omi, anu, rogorc vxedavT, samxedro
mier miRebulma kanonma SeiZleba safrTxe saqmianobaSi kongresis rolic didia. kon-
Seuqmnas qveynis sagareo Tu ekonomikur, aseve gresi, aseve, nebas rTavs prezidents ganax-
erovnuli uSiSroebis politikas, romelzec orcielos farTo uflebamosilebebi omiano-
igia pasuxismgebeli. prezidenti ufro xel- bis periodSi. ase magaliTad, meore msoflio
sayrel pirobebs qmnis Tavisi uflebebis gan- omis dros franklin delano ruzveltma
saxorcieleblad, rac SeiZleba imaSi gam- araerTi sagangebo samsaxuri Seqmna da iapo-
oixatos, rom kongresma gaiTvaliswinos prez- nuri warmoSobis amerikeli moqalaqeebic ki
identis SeniSvnebi da miiRos iseTi kanoni, daapatimra. sagareo politikaSi konstitu-
romelic sasurveli iqneba rogorc prezi- cia aZlevs prezidents elCebis daniSvnisa
dentisaTvis, iseve kongresisaTvis. amerikis da xelSekrulebebis dadebis uflebas. igi
istoriaSi iyo iseTi periodebi, rodesac susti aseve iRebs ucxo qveynis di plomatebs. prez-
kongresis pirobebSi prezidenti gaZlierda, identi uflebamosilia waradginos kongres-
xolo cudi prezidentis pirobebSi – kon- Si kanonproeqti, romelic exeba sagareo
gresi. magaliTad, Teodor ruzveltis dros daxmarebas da sxva saxis saerTaSoriso saqmi-
prezidentis instituti Zalze gaZlierda, anobebs. miuxedavad imisa, rom prezidenti
rasac ver vityviT kartersa da taftze, mi- sagareo politikaSic sakmaod didi ufleba-
uxedavad amisa, am or xelisuflebas Soris mosilebiT sargeblobs, kongresi aqac did
balansi arasodes darRveula da aseT dros rols asrulebs, rac kidev erTxel migviniS-
udides rols asrulebda uzenaesi sasamarT- nebs imaze, rom amerikaSi prezidenti yov-
lo, romelic orive xelisuflebaze ganax- lisSemZle ar aris. senatis Tanxmobaa auci-
orcielebda sakonstitucio kontrols. lebeli prezidentis mier wardgenil di p-
lomatiuri warmomadgenelis daniSvnaze da
SeerTebuli Statebis marTva-gamgeobis for-
mis mier xelSekrulebis dadebazec, magram
ma saprezidento respublikaa, saintereso
rodesac prezidenti debs SeTanxmebebs ucxo
iqneba, mokled ganvixiloT amerikis prezi-
qveynis liderebTan, aq ukve senatis Tanxmoba
dentis roli da misi zogierTi umTavresi
saWiro aRar aris. aSS-Si prezidentebi sa-
uflebamosileba.
gareo politikis warmarTvas xSirad avalebd-
amerikis SeerTebuli Statebis prezidenti nen TavianT saxelmwifo mdivnebs. gamonaklis
uflebamosilia gamosces brZanebebi. es Se- warmoadgendnen vudro vilsoni da franklin
Zleba iyos direqciebi, proklamaciebi da sxva delano ruzvelti.
saxis gancxadebebi. yvelaferi es ar saWiroebs
SeerTebuli Statebis prezidentebi did rols
kongresis Tanxmobas. erT-erTi yvelaze cno-
asrulebdnen ucxo saxelmwifoTa Soris kon-
bili brZaneba emansi paciis proklamacia iyo,
fliqtis daregulirebis saqmeSi maT Soris
romelic abraam linkolnma 1863 wels, samo-
ki gamoirCeoda Teodor ruzvelti da vudro
qalaqo omis dros gamosca. es proklamacia
vilsoni. ruzveltma miiRo nobelis premia
aRiarebda monaTa Tavisuflebas. prezidenti,
ruseT-iaponiis (1904-1905) omis dasrule-
agreTve, Tanamdebobaze niSnavs kabinetis
baSi xelis SewyobisaTvis, vudro vilsonma
wevrebs, uzenaesi sasamarTlos mosamarTleebsa
ki didi roli iTamaSa samSvidobo xelSekrulebis
da sxva, maRali federaluri Tanamdebobis
momzadebaSi pirveli msoflio omis dros.
pirebs senatis TanxmobiT. garda amisa, prez-
idents SeuZlia daniSnos Tavisi TanaSemwee- SeerTebul StatebSi prezidents gansakuTre-
bi da mrCevlebi, rac ar moiTxovs senatis buli urTierToba aqvs xalxTan, ramdenadac
Tanxmobas. SeerTebul StatebSi prezidentis, xalxi mas ndobas ucxadebs da, Sesabamisad,
rogorc SeiaraRebuli Zalebis umaRlesi prezidenti cdilobs xalxis mxardaWeriT
mTavarsardlis, movaleobas warmoadgens da- ganaxorcielos Tavisi ideebi da programa.
icvas qveyana omianobis periodSi da Seinar- prezidents mravali saSualeba aqvs xalxTan
Cunos mSvidoba, agreTve, rogorc umaRlesi mWidro urTierTobis dasamyareblad. ase ma-
mTavarsardali, prezidenti niSnavs maRali galiTad, vudro vilsoni xSirad atarebda
samxedro Tanamdebobis pirebs kongresis Tanx- pres-konferenciebs, f. d. ruzveltma am mizniT
mobiT. mxolod kongresia uflebamosili ga- gamoiyena radiogadacema ,,buxrispira saubrebi"

174
(,,Fireside chats"). igi iyo, agreTve, pirveli radganac mimaCnia, rom kongresis mier miRe-
prezidenti, romelic televiziiT gamovida, bul sakanonmdeblo aqtTa Soris am aqtma
1960 wlidan prezidentebi xSirad mimarTavd- udidesi gavlena moaxdina qveynis samxedro
nen satelevizio gamosvlebs, raTa TavianTi sistemaze, sagareo da erovnuli uSiSroebis
ideebi ufro farTo auditoriisaTvis gaecnoT. politikaze. miuxedavad imisa, rom prezi-
dentma trumenma am kongress ,,usaqmuri" (Do-
rogorc vnaxeT, SeerTebul StatebSi prezi-
nothing) uwoda, swored am kongresma SeZlo
dentis instituts gansakuTrebuli mniSvnelo-
uzrunveleyo aseTi, metad strategiuli
ba aqvs, misi roli ganmsazRvrelia rogorc
daniSnulebis sakanomdeblo aqtis miReba da,
Sida, iseve sagareo politikaSi. prezidenti,
SeiZleba iTqvas, rom aSS-is istoriaSi yve-
rogorc sagareo politikis mTavari koordi-
laze produqtiuli swored es kongresi iyo.
natori, did rols asrulebs saerTaSoriso
am aqtis safuZvelze araerTi saxelmwifo
konfliqtebis mogvarebaSi, ucxo qveynis
organo Camoyalibda, magram gansakuTrebiT
liderebTan SeTanxmebebis dadebaSi, sagareo
msurs xazi gavusva erovnuli uSiSroebis
politikaSi adamianis uflebebis dacvaSi,
sabWos da samxedro sistemaSi momxdar cv-
ekonomikurad Rarib saxelmwifoTaTvis fin-
lilebas, romlis safuZvelzec amerikis Tav-
ansur daxmarebaSi da a.S. aranaklebia prez-
identis roli qveyanaSi saSinao politikis dacvis ministri ara samxedro, aramed samo-
warmarTvis TvalsazrisiTac, rac gamoixate- qalaqo piri unda yofiliyo.
ba qveynis ekonomikur, sabiujeto da sagada- 1947 weli is periodia, rodesac Jdanovis
saxado sistemebSi aqtiuri monawileobiT. doqtrinis gamocxadebiT msoflio oficial-
miuxedavad imisa, rom prezidenti didi ufle- urad gaxda bi polaruli da, faqtobrivad,
bamosilebebiT sargeblobs, rogorc vnaxeT, daiwyo ,,civi omi", romelic aRsavse iyo
misi roli saSinao da sagareo politikis uamravi saSineli da imavdroulad saintereso
zogierT sakiTxebSi SezRudulia kongresis faqtiT. erovnuli uSiSroebis sabWos Seqm-
mier, ris safuZvelzec SeiZleba kidev erTx- nis mizans, rogorc cnobilia, warmoadgenda
el dabejiTebiT ganvacxadoT, rom aSS ar prezidentisaTvis rekomendaciebis micema qvey-
aris arc zesaprezidento da arc zesapar- nis sagareo da erovnuli uSiSroebis poli-
lamento respublika. es ubralod is qveyanaa tikasTan dakavSirebiT. ,,civi omis" mimdinar-
sadac namdvilad arsebobs sami Tanasworu- eobis periodSi, erovnuli uSiSroebis sab-
flebiani xelisufleba. Wos roli sagareo politikaSi mniSvnelo-
dabolos, sasurvelia xazi gavusvaT imas, vani iyo da vfiqrob, am organos gareSe
rom amerikuli marTva-gamgeobis formas amerikis TiToeul prezidents Zalze gauWird-
SeerTebul StatebSi, uamravi ekonomikuri eboda ,,borotebis imperiasTan" brZola.
Tu politikuri krizisis pirobebSi, arasodes erovnuli uSiSroebis sabWos ZiriTad mizans,
uRalatia Tavisi permanentuli saxisaTvis. agreTve, warmoadgens amerikis kanonieri in-
,,civi omis" pirobebSic ki, arasodes dar- teresebis dacva qveynis gareT. sabWo cdi-
Rveula Tanasworuflebianoba prezidentsa da lobda, Sesabamisi reagireba moexdina sabWo-
kongress Soris, miuxedavad bevri sirTu- Ta kavSiris mier ganxorcielebul antikon-
leebisa da uTanxmoebebisa, maT mainc moax- venciur saqmianobebze, es faqti imiTac aris
erxes erTiani ideebiT exelmZRvanelaT da sayuradRebo, rom sabWo ara marto amerikis,
Tanabari wvlili SeetanaT ,,wiTeli monstris" aramed im konvenciebisa da saerTaSoriso
damarcxebaSi. xelSekrulebebisa da SeTanxmebebis intere-
sebs icavda, romelTa mizans msoflioSi mS-
vidobisa da stabilurobis damyareba war-
1947 wlis erovnuli
moadgenda. erovnuli uSiSroebis sabWo,
uSiSroebis aqti - amerikuli
agreTve, did rols asrulebs saerTaSoriso
konstitucionalizmis erT-
konfliqtebis mogvarebaSi. ase magaliTad,
erTi udidesi monapovari
prezident niqsonis administraciis dros
1947 wlis erovnuli uSiSroebis aqtze gan- erovnuli uSiSroebis sabWom didi roli
sakuTrebiT msurs yuradRebis gamaxvileba, iTamaSa israel-sirias Soris arsebuli kon-

175
fliqtis daregulirebaSi, rac umniSvnelov- arsebobis gareSe SeuZlebelia konstituci-
anesi sakiTxi iyo axlo aRmosavleTis poli- uri saxelmwifos mSeneblobis dawyeba, anu,
tikur cxovrebaSi. swored erovnulma uSiS- aqedan gamomdinare SeiZleba iTqvas, rom msof-
reobis sabWom dasaxa kardinaluri gzebi ssrk- lio saxelmwifoebma amerikuli konstitu-
s dangrevisaTvis da germaniis unifikacii- cionalizmis bazisze daiwyes TavianTi kon-
saTvis, riTac man daasrula msoflio bi po- stitucionalizmis ganviTareba. evropis gan-
larizaciis procesi. viTarebuli qveynebis umravlesobam, amerikis
konstituciisagan gansxvavebiT, specialuri
erovnuli uSiSroebis sabWos arsebobam,
Tavi dauTmo adamianis uflebebsa da Tavisu-
agreTve, dadebiTad imoqmeda qveynis saSinao
flebebs TavianT konstituciaSi, magram
politikaze. sabWos SeqmniT daregulirda
vfiqrob, aqac amerikuli konstitucional-
uamravi saxis uTanxmoeba sxvadasxva samTavro-
izmis gavlena iCens Tavs, radgan albaT dameT-
bo samsaxurebs Soris. miuxedavad imisa, rom
anxmebiT, rom uazrobaa adamianis uflebebis
garkveuli uTanxmoebebi mainc arsebobda, bolo
dacvaze saubari, Tu qveyana xelisuflebis
momentSi erovnuli uSiSroebis sabWo mainc
danawilebis princi ps ar aRiarebs, xolo,
axerxebda maT aRmofxvras da cdilobda yve-
rogorc aRvniSne, xelisuflebis danawileb-
la samTavrobo samsaxurebis interesebi
is princi pis pirveli maRiarebeli konsti-
Tanabrad daekmayofilebina qveynis interesebTan
tuciis doneze aSS-ia. miuxedavad imisa, rom
Sesabamisad.
evropa xelisuflebis danawilebis princi ps
erovnuli uSiSroebis aqtis meore did mo- aRiarebs, mimaCnia, rom evropul saxelmwi-
napovars, rogorc aRvniSne, Tavdacvis minis- foTa umetesobaSi, saparlamento da Sereu-
trad samoqalaqo da ara samxedro piris li mmarTvelobis formis pirobebSi, ar xde-
daniSvnis instituti warmoadgenda. vfiqrob, ba xelisuflebis danawilebis principis obieq-
am Tanamdebobam gaamarTla amerikis gegmebi turi implementacia. xelisuflebis danaw-
samxedro sferoSi. samoqalaqo piris dominire- ilebis princi pi marto imas rodi niSnavs,
ba Tavdacvis sferoSi progresuli movlenaa. rom qveyanam formalurad aRiaros sami xe-
igi aSkarad uwyobs xels qveynis Tavdacvisa lisufleba, aq mTavari isaa, rom samive xe-
da samxedro sistemis ufro met moqnilobas lisufleba Tanasworuflebiani iyos, rac ufro
da mis demokratiulad funqcionirebas. gauadvilebs moqalaqes monawileoba miiRos
qveynis marTvaSi, evropuli saparlamento
mmarTvelobis formas faqtobrivad indifer-
amerikuli entuli damokidebuleba aqvs sam xelisufle-
konstitucionalizmis bas Soris ZalTa balansze, rac xelisuflebis
gavlena msoflio danawilebis princi pis jerovnad ganxor-
konstitucionalizmze. cielebis aucilebeli rekvizitia, iseT sapa-
amerikuli konstitucionalizmis gavlena rlamento qveynebSi, rogorebic, magaliTad,
msoflio konstitucionalizmze udavoa mar- italia da germaniaa, ar arsebobs damoukide-
to im ubralo mizeziT, rom pirveli kon- blad moqmedi aRmasrulebeli xelisufleba
stituciis avtori msoflioSi swored da, SeiZleba iTqvas, rom igi sakanonmdeblo
amerikis SeerTebul Statebia. es gavlena, organos struqturuli qvedanayofia, aRmas-
agreTve, gamoixateba xelisuflebis danaw- rulebeli xelisufleba saparlamento
ilebis princi pis implementaciiT, marTva-gam- mmarTvelobis formis qveynebSi sakanonmdeb-
geobis axali formis SemoRebiT da sakon- lo organos daukiTxavad verc erT mniS-
stitucio kontrolis sasamarTlo organos vnelovan nabijs gadadgams, anu, SeiZleba
CamoyalibebiT. msoflioSi demokratiuli saxis iTqvas, rom aRmasrulebeli xelisufleba
konstituciaTa Seqmnas, rogorc viciT, subordinirebulia sakanonmdeblo xelisufle-
sistematuri xasiaTi meore msoflio omis baze. arsebobs marTva gamgeobis meore for-
Semdeg mieca. am konstituciaTa umravlesoba mac es aris Sereuli mmarTvelobis forma,
aRiarebda xelisuflebis danawilebis prin- rogorc es, magaliTad, safrangeTSia. Sereu-
ci ps da sakonstitucio kontrolis sasa- li mmarTvelobis formis imedebma safrangeTSi,
marTlo organos Camoyalibebas, romelTa romelic saparlamento da saprezidento

176
formebis dadebiT TvisebaTa gaerTianebas war- nebi, romlebic adre usityvod asrulebdnen
moadgenda, ver gaamarTla da, faqtobrivad, “wiTeli monstris” direqciebs, demokratiu-
es qveyana supersaprezidento respublikad li xasiaTis uamrav reformas axorcielebs.
aqcia. maSasadame, SeiZleba iTqvas, rom arc es ki SeuZlebeli iqneba, Tu isini ar eziare-
saparlamento da arc Sereuli mmarTvelobis bian amerikuli konstitucionalizmis iseT
formebi xelisuflebis danawilebis princi- ZiriTad princi pebs, rogorebicaa: adamianis
pis obieqturad implementaciaSi ar amarTlebs. uflebebis dacva, xelisuflebis danawileb-
amerikuli konstitucionalizmi, rogorc is princi pis ganxorcieleba da, aseve, miuk-
aRvniSneT, did gavlenas axdens msoflio erZoebuli da yvela TvalsazrisiT depoli-
konstitucionalizmze sakonstitucio kon- tizirebuli sakonstitucio kontrolis sasa-
trolis danergviTac. miuxedavad imisa, rom marTlo organo. am fonze mimaCnia, rom
kontinenturma evropam, amerikisagan gansx- amerikulma konstitucionalizmma axla
vavebiT, sakonstitucio kontrolis sasamarT- umTavresi yuradReba sagareo sakiTxebze unda
lo organod sakonstitucio sasamarTlo gadaitanos. igi unda iyos kargi maswavlebe-
Camoayaliba, masze mainc didia amerikuli li moswavle ,,axali demokratiis" qveynebis
konstitucionalizmis gavlena Tundac im konstitucionalizmisTvis. Cven darwmunebulni
ubralo mizeziT, rom aseTi originaluri unda viyoT imaSi, rom dRes, rodesac, kon-
institutis danergva mxolod amerikul kon- stitucionalizmis TvalsazrisiT, amerikis
stitucionalizms ekuTvnis. CvenTvis rTuli SeerTebuli Statebi upirvelesi Zlieri qvey-
iqneba srulad visaubroT amerikuli konsti- anaa, igi Tavis gamocdilebebs gauziarebs sxva
tucionalizmis gavlenaze msoflio konsti- qveynebs, romlebsac surT iyvnen Zlieri sax-
tucionalizmze, radganac arsebobs uamravi elmwifoebi da es siZliere moi povon ara
iseTi instituti, romelic msoflios bevrma diqtaturiT, totalitarizmiT da sxva ms-
qveyanam amerikuli konstitucionalizmisagan gavsi reJimebiT, aramed WeSmaritad Zlieri
gadmoiRo. da adamianis uflebebis damcveli sisteme-
biT, anu demokratiiT. amerikis SeerTebulma
Statebma gaiara konstitucionalizmis gan-
daskvna viTarebis Zalze rTuli etapebi. iyo winaaRm-
am mokle naSromSi ganvixileT amerikuli degobebi, uTanxmoebebi da sxva saxis sirTu-
konstitucionalizmis zogierTi sakiTxi da leebi, magram, miuxedavad amisa, amerikam mainc
xazi gavusviT im faqts, rom amerikelebma SeZlo konstitucionalizmis mefis wodebis
TavianTi sakuTari konstituciis SeqmniT bevri mopoveba. dRes, rodesac aSS msoflioSi erT-
axali instituti danerges, romelTa arse- erT uZlieres saxelmwifos warmoadgens, es
boba aucilebelia qveyanaSi demokratiuli gasakviri arc unda iyos, radgan ,,damfuZne-
gardaqmnebis gansaxorcieleblad. amerikul- beli mamebis" mizani swored imaSi mdgomare-
ma demokratiam, romelic amerikuli konsti- obda, STamomavlobisaTvis miecaT saSualeba,
tuciis baziszea Seqmnili, msoflios Tavisi rom aSS uZlieresi saxelmwifo gamxdariyo
siZliere daumtkica. amerikam kacobriobas da maqsimalurad daculiyo konstituciisa
aCvena, rom konstituciuri saxelmwifo safuZ- da demokratiis princi pebi. amerikaSi
velia yovelive aRmavlobisa da mouwoda msof- demokratiisa da konstitucionalizmis ufro
lio qveynebs daamyaron demokratiuli reJi- metad ganviTarebaSi udidesi wvlili Seaqvs
mi, ganaviTaron konstitucionalizmi da hqon- TiToeul amerikels, romelic mxurvaled
deT mxolod erTi survili - demokratiuli emsaxureba didi amerikeli demokratisa da
saxelmwifos mSenebloba. ver vityviT, rom politikosis, jon. f. kenedis 1960 wels
demokratiis mSeneblobis saqmeSi amerikam warmoTqmul genialur sityvebs: ,,nu ekiTxe-
Tavisi misia daasrula. vfiqrob, amerika jer biT Tqven Tavs, Tu ra mogcaT amerikam, aramed
kidev agrZelebs demokratiis mSeneblobas, yovelTvis SeekiTxeT Tqvens Tavs, Tu ra argeT
mxolod ufro swrafi tempiT, vidre sxva Cvens qveyanas". vfiqrob, aseTi devizi unda
qveynebi, amerikul konstitucionalizms jer hqondes yvela im ers, visac surs demokratiisa
kidev bevri ram aqvs gasakeTebeli, miT umetes da konstitucionalizmis ganviTareba Tavi-
dRes, rodesac e.w. ,,axali demokratiis" qvey- anT samSobloSi.

177
×ÄÃÄÒÀÝÉÖËÉ ÃÀ ÖÍÉÔÀÒÖËÉ (ÃÄÝÄÍÔÒÀËÉÆÄÁÖËÉ)
ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÄÁÉÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÖÒ-ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ
ÈÀÅÉÓÄÁÖÒÄÁÄÁÉÓ ÃÀáÀÓÉÀÈÄÁÀ
ÂÉÅÉ ÀÌÉÒÀÍÀÛÅÉËÉ
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ

“ÃÄÃÀÌÉßÀÆÄ ÌÝáÏÅÒÄÁ ÚÅÄËÀ ÀÃÀÌÉÀÍÓ ÃÀ ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ ãÂÖ×Ó ÀØÅÓ ÈÅÉÈÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ Ö×ËÄÁÀ.”

ÈÏÌÀÓ ãÄ×ÄÒÓÏÍÉ, 1790

200 weliwadze metma ganvlo mas Semdeg, federalistebi, aleqsandre hamiltonis me-
rac msoflioSi pirveli konstitucia daiw- TaurobiT, warmoadgendnen saporto qalaqeb-
era da Seiqmna klasikuri federaciuli sax- is komersantebis interesebs. antifederal-
elmwifo. 1787 wels filadelfiaSi Seikrib- istebi, Tomas jefersonis xelmZRvanelobiT,
nen delegatebi, romlebTac gadasawyveti hqon- gamodiodnen soflisa da samxreTis intere-
daT problema: 13 damoukidebeli qveynisagan, sebis damcvelebad. maT Soris kamaTi Seexo
federaluri xelisuflebis Camoyalibebis centraluri xelisuflebisa da Statebis
gziT, SeeqmnaT erTi, axali politikuri formis ZalauflebaTa urTierTdamokidebulebas. fed-
saxelmwifo. saxelmwifos unda hqonoda erT- eralistebi upiratesobas Zalauflebis ar-
droulad konfederaciisa da unitaruli qvey- sebul formas aniWebdnen, xolo antifeder-
nis niSnebi. 1787 wlis 17 seqtembers, 16 alistebi Statebis uflebis damcvelebad
kviriani TaTbiris Semdeg, konstituciis sab- gamodiodnen. jefersoni aRiarebda Zlieri
oloo variants 42 damswre delegatidan 39- centraluri xelisuflebis mniSvnelobas
ma moawera xeli. sagareo urTierTobebSi, magram misi sxva
b. franklinma xeli gaiSvira j. vaSingtonis sferoebSi gamoyenebis winaaRmdegi iyo. hamil-
skamis sazurgeze gamosaxuli kaSkaSa oqros- tons anarqiis eSinoda da wesrigidan gamom-
frad SeRebili naxevar mzisaken da Tqva: “am dinare azrovnebda. jefersons eSinoda tira-
sesiis msvlelobisas me xSirad vuyurebdi am niis da azrovnebda Tavisuflebidan gamom-
sazurges prezidentis ukan da ver gamerkvia, dinare.
mzis amosvlas asaxavda is Tu Casvlas, ma- yovelive zemoTqmuli imis sailustraciod
gram axla, bolos da bolos, me bednieri gamodgeba, rom aSS-is demokratiuli ganvi-
var imiT, rom vici - es mze amomavalia da Tareba da qveynis institucionaluri grada-
ara Camavali~. cia wlebis manZilze mimdinareobda. SeerTe-
aSS-is Semdgomi saxelmwifoebrivi ganviTarebac bul Statebs orive gza sWirdeboda. qveyanas
am mzis sxivebis fonze warimarTa. Tumca es namdvilad gauRima bedma, rom hyavda es ori
ar niSnavs imas, rom xsenebul qveyanas demokra- pirovneba da SesZlo droulad SeeTanxmebina
tiuli reformebis gzaze winaaRmdegobebi ar maTi filosofiuri Sexedulebebi. isini fed-
hqonia: konfliqtma, romelic 1790 wlebSi eralizmis saTaveebTan idgnen da TavianTi
federalistebsa da antifederalistebs Soris ideebiT mniSvnelovnad Seuwyves xeli feder-
warmoiSva, Rrma daRi daasva amerikis sax- alizmis sxvadasxva qveynebSi aRorZinebasa da
elmwifoebriobas. mis Semdgom popularizacias.

178
am ori bumberazi pirovnebebis ideebis Se- CrdiloeT amerikaSi damoukideblobisaTvis
jaxebam warmoSva konstituciis axali da brZolis da federalistebsa da antifeder-
Rrmad mniSvnelovani interpretacia. amis naTe- alistebis metoqeobis dasrulebis Semdeg
li dasturia Semdegi faqtic: jefersoni moi pova. partikularizmisa da separatistu-
saxelmwifo ministri iyo maSin, roca hamil- li tendenciebisagan gansxvavebiT, amerikuli
tonma warmoadgina angariSi erovnuli bankis federalizmi, pirvel rigSi, miznad isaxavda
dafuZnebasTan dakavSirebiT. jefersonma uaryo federaluri organoebis gaZlierebas, maSin,
igi da, icavda ra Statebis uflebebs, amtki- roca evropuli gagebiT federalizmi, up-
cebda, rom konstituciaSi naTlad iyo CamoTv- irveles yovlisa, saxelmwifoebrivi central-
lili yvela Zalaufleba, romelic ekuTvno- izmis muqaras xedavda da amitom xazs usvam-
da federalur xelisuflebas, xolo yvela da calkeuli wevrebis damoukideblobis Se-
sxva uflebebi rCeboda Statebs. konstitu- narCunebis aucileblobas.
ciaSi ki araferi iyo naTqvami bankis Seqmnis
federalizmi - es aris erTiani saxelmwifos
uflebis Sesaxeb.
Semadgeneli nawilis avtonomiis umaRlesi
hamiltoni Seedava mas da ganacxada, rom forma.
mravalmxrivi saWiroebis gamo, uflebebis
federaciis SemadgenlobaSi Semaval “saxelm-
mTavar nawilSi unda yofiliyo nagulisxmevi
wifoebs~ axasiaTebs sami ZiriTadi niSani:
zogadi muxlebis arseboba. erT-erT maTgans
unda mieniWebina kongresisaTvis uflebamosile- 1. saxelmwifo organoebis damoukidebloba
ba “SemoeRo yvela kanoni, romelic aucile- (Cveulebriv, uzrunvelyofilia arCevneb-
beli da saWiro iyo~ imisaTvis, rom ganexor- is meSveobiT);
cielebina misTvis miniWebuli calkeuli 2. avtonomiuri kompetenciis arseboba kon-
uflebani. erovnul xelisuflebas konsti- stituciur da sakanonmdeblo sferoebSi
tucia aniWebda uflebas daewesebina da See- (im sakiTxebis gamoklebiT, romlebic fed-
grovebina gadasaxadi, gaestumrebina valebi eraciis kompetencias miekuTvneba), agreTve,
da esesxa fuli. erovnuli bankis arseboba marTvis sferoSi;
xels Seuwyobda am funqciebis efeqtur Ses- 3. iuridiuli piris statusi, sakuTari fi-
rulebas. aqedan gamomdinare, kongresi ufle- nansuri resursebisa da avtonomiuri bi-
bamosili iyo Seeqmna aseTi banki. vaSingtonma ujetis CaTvliT.
da kongresma miiRes hamiltonis Sexedulebe-
federalizmi saxelmwifos iseTi mowyobaa,
bi da es iyo federaluri xelisuflebis
rodesac mmarTvelobiTi funqciebi ganawile-
uflebis gazrdis mniSvnelovani precedenti.
bulia centralur da federaciis subieqtebs
amasTanave, unda aRiniSnos, rom es ar iyo
(Statebi, mxareebi, miwebi, kantonebi da a.S.)
aSS-is istoriis manZilze erTaderTi prece-
Soris. es aris saxelmwifo xelisuflebis
denti federaluri xelisuflebisa da State-
vertikaluri gradacia, romelic garkveul-
bis Zalauflebis ganawilebis mravalwlian
wilad avsebs da srulyofs sayovelTaod
gzaze. igi sul bolos reiganis prezidento-
aRiarebul xelisuflebis horizontalur
bis pirvel wlebSi “axali federalizmis~
ganawilebas.
saxiT gamovlinda.
erT-erTi “mama-damfuZnebeli~, TvalsaCino
sityva “federalizmi~ warmoiSva laTinuris-
politikuri da saxelmwifo moRvawe, Tomas
agan “Foedus~, rac niSnavs “federacias, kav-
jefersoni, werda: “mTavroba xdeba kargi ara
Sirs, SeTanxmebas~. me-18 saukunidan dawyebu-
xelisuflebis konsolidaciiT an koncentraci-
li, pirvel rigSi, monteskies wyalobiT, es
iT, aramed misi sworad ganawilebis Sedegad.”
sityva xSirad ixmareboda ramdenime saxelm-
wifos samarTlebrivi gaerTianebis organiza- es niSnavs, rom konstituciiT an federaluri
ciuli princi pis aRsaniSnavad, sadac gan- xelSekrulebiT gansazRvrulia saxelmwifo
sakuTrebiT gamosayofia maTi wevrebis TviT- marTvis sferoebi da elementebi, romlebSic
gamorkveva da saxelmwifoebrivi saqmeebis meore donis teritoriuli erTeulebi (fed-
gadawyvetaSi monawileobis ufleba. sityva eraciis subieqtebi) suverenuli arian da maT
“federalizmma~ Tavisi dRevandeli mniSvneloba kompetenciaSi centraluri (federaluri)

179
xelisufleba ver Caereva da piriqiT, Statebs amasTanave, unda aRiniSnos, rom Znelia daeT-
araviTar SemTxvevaSi aqvT ufleba Caerion anxmo avtors, roca Cvens pirobebSi fed-
mmarTvelobis iseT sferoebSi, romlebic kon- eraciuli mowyobis alternativis ararsebobasa
stituciis (an federaluri xelSekrulebis) da, sazogadod, federaciuli qveynebis ricxvis
ZaliT, mxolod federaluri xelisuflebis zrdaze miuTiTebs. sityvam moitana da unda
kompetencias ganekuTvneba. iTqvas, rom bolo ramdenime wlis manZilze
myarad musirebs azri saqarTvelos federaci-
federalizmis princi pis Sesabamisad, ori an
uli mowyobis aucileblobis Taobaze. am ideam
meti xelisufleba axorcielebs Zalmosile-
xelisuflebis zeda eSelonebSic moikida fesvi.
bas erTi da imave xalxis mimarT da erTsa
masze saubrobs yvela, visTvisac nacnobia
da imave teritoriaze. SeerTebuli Statebi-
Tu ucnobi federalizmis arsi. sakiTxisadmi
sa da, magaliTad, pensilveniis Statis xe-
amgvari saxiT midgomam calmxrivobis ele-
lisuflebani saziarod floben zogierT
mentebi warmoSva da saqarTvelosTan mima-
uflebamosilebas (mag., gadasaxadebis akre-
rTebaSi federalizmis, rogorc qveynis ter-
faze), maSin, roca sxva uflebamosilebebi
itoriuli da erovnuli erTianobis, Senar-
eqskluziurad ganekuTvneba an erTs, an me-
Cunebis ualternativo gzis propagandamde
ores. rogorc jeims medisoni “federalist
migviyvana. Tavs Sevikavebdi amgvari radikaluri
10”-Si werda: “federaluri konstitucia qm-
damokidebulebisagan da davZen, rom dRes-
nis didi saerTo interesebis iRblian kombi-
dReobiT arsebuli 200-de saxelmwifodan
nacias, romelic Statebis xelisuflebebs
mxolod sul raRac 21 saxelmwifoa fed-
ekuTvnis”. ase magaliTad, fulis moWra
eraciuli (evropaSi maTi ricxvi mcirea).
erovnuli xelisuflebis saqmea, ojaxis gayris
ufleba ki Statebis prerogativaa. amis sa- sakamaTod ar vxdiT im faqts, rom qveynis
pirispirod, Statebis milicia xandaxan eqvem- federaluri mowyoba saxelmwifo ganviTare-
debareba erovnul mTavrobas, Tumca Ziri- bis progresuli formaa. amasTanave,
Tadad Statebis gankargulebaSia. saqarTveloSi misi xelaRebiT da aCqarebiT
gadmoReba garkveul problemebTan iqneba dakav-
amerikuli federalizmis istoria gviCvenebs,
Sirebuli. gasaTvaliswinebelia qveynis isto-
rom yovelTvis rodi iyo advili mkafio xazis
riuli tradiciebi da arsebuli mdgomareo-
gavleba “saerTosa” da “adgilobrivsa da
ba, saSinao da sagareo faqtorebi.
specifikurs” Soris. miuxedavad amisa, fed-
eralizmi iZleoda amerikis mravalferovneb- upirveles yovlisa, mTel rig unitarul
is problemis gadawyvetis saSualebas. qveynebSi (vgulisxmob, decentralizebul)
centridanulma Zalebma TavianTi miswrafebe-
federalur xelisuflebasa da federaciis
bis dakmayofileba saxelmwifos transformire-
subieqtebs Soris marTvis sferoebis ganaw-
basa da reorganizaciaSi hpoves ise, rom sax-
ilebisas xdeba ara xelisuflebis urTierT-
elmwifoebrivi wyobis forma SeinarCunes.
gadacema, aramed urTierTdelegireba. am SemTx-
rogorc wesi, federalizmisa da unitariz-
vevaSi “gadacemasa” da “delegirebas” Soris
mis Tanaarsebobam da, garkveulwilad, maTma
mTavari gansxvaveba isaa, rom pirvel SemTx-
dapirispirebam, rogorc xdeba xolme, maTi
vevaSi xelisuflebis erTi done meores ga-
daaxloeba gamoiwvia; maT bevri ram gadaiRes
dascems marTvis sferos gankargvis uflebas,
erTmaneTisagan.
rasac, princi pSi, adgili aqvs qveynis uni-
taruli mowyobis drosac. “delegireba~ ki meore msoflio omis Semdeg da, gansakuTre-
unda gavigoT rogorc ara marto marTvis biT bolo periodSi, saxelmwifoebis trans-
uflebis, aramed, saerTod, saxelmwifo formacia gamoixata regionalur safuZvelze
mmarTvelobis garkveul sferoze pasuxismge- da ganxorcielda mkacri decentralizaciis
blobis gadacema ufro farTo gagebiT, ma- gziT. dResdReobiT unitaruli saxelmwifoebis
galiTad, am sferos dasafinanseblad biujetSi SemadgenlobaSi regionaluri statusi aqvT:
Tanxebis mobilizebiT, safinanso gegmis (biu- alandis kunZulebs (fineTi), menisa da nor-
jetis) formirebisa da xarjebis gaweviT.1 mandiis kunZulebs (didi britaneTi), itali-
1
v. lorTqifaniZe, ,,qveynis federaciuli mowyoba~, Tbilisi, 1999w. gv. 10-11.

180
is 20 da espaneTis 17 olqs, erayis qur- rizmis sawyisebi. erTi mxriv, federalizmma
Tistans, grenlandiasa da fareris kunZu- dakarga Zveli monopolia decentralizebul
lebs (dania). unitarul saxelmwifoebze. meore mxriv, war-
moiSva federaciul da unitarul saxelmwi-
federaciuli saxelmwifoebis analogiurad
foTa axali nairsaxeoba - centralizebuli
ganxorcielda funqciebis gamijvna centralur
federaciuli da decentralizebuli unitaru-
da regionalur xelisuflebas Soris. saer-
li saxelmwifoebi. zogjer, federaciuli
To saxelmwifos gansakuTrebul kompetencias
miekuTvneba: sagareo politika, SeiaraRebu- saxelmwifos subieqtebze meti uflebebi de-
li Zalebi, fulad-sakredito urTierTobebi, centralizebuli unitaruli saxelmwifoeb-
sabaJo saqme, sasazRvro samsaxuri da a.S. is Semadgenel avtonomiebs aqvT. magaliTad
avtonomiuri warmonaqmnis gansakuTrebul gamodgeba Sotlandiisa (didi britaneTi) da
kompetencias Seadgens: olqis (regionis) fareris kunZulebis (dania) monawileoba msof-
uwyebaTa da dawesebulebaTa organizacia, lio da evropis CempionatebSi fexburTSi.
munici palitetebis sazRvrebis dadgena da alandebi uSveben safosto markebs, norman-
Secvla, qalaqmSenebloba, kultura, arqivebi, diis kunZulebs (didi britaneTi) ki saku-
soflis meurneoba, turizmi, sporti da a.S. Tari fulis niSnebic aqvT2 . federaciuli
saxelmwifos arc erT subieqts amgvari ufle-
aseTi saxis saxelmwifoebSi TiToeul avto- bebi ar gaaCnia.
nomias aqvs Tavisi konstitucia, gerbi da
droSa, hyavs “saolqo~ (regionaluri) par- miuxedavad decentralizebuli unitarizmisa
lamenti, mTavroba da marTlmsajulebis or- da centralizebuli federalizmis daaxloe-
ganoebi. erT-erTi ukanaskneli normatiuli bisa, maT Soris aris arsebiTi sxvaobac. fed-
aqti, romelic olqs aniWebs sakanonmdeblo eraciul saxelmwifoSi centraluri da fed-
funqcias, iyo 1979 wels SemoRebuli daniis eraciis subieqtis kompetenciebi deklarire-
kanoni grenlandiis saTaTbiro organos – bulia konstituciaSi da ara specialur
landstremis, sakanonmdeblo organoTi - land- organul kanonebSi (mag., italiis 5 special-
stangiT (parlamentiT), Secvlis Sesaxeb. uri statusis mqone olqis samarTlebrivi
mdgomareoba gansazRvrulia italiis 1948
unitaruli saxelmwifos reorganizaciis erT- wlis konstituciuri kanonebiT). amasTanave,
erTi umniSvnelovanesi formaTagani erTpa- federaciul saxelmwifoSi xelisuflebis
latiani parlamentebis orpalatianad Camoy- gadanawileba xdeba ara mxolod horizonta-
alibeba gaxldaT. erT-erTi palata terito- lurad, aramed vertikaluradac, zevidan
riuli warmomadgenlobis safuZvelze airCe- qveviT. amas emateba federaciis subieqtebSi
va, magaliTad, italiis konstituciis 57-e xelisuflebis horizontaluri danawileba,
muxlSi weria: “respublikis senati irCeva rac qmnis funqciaTa rTul da, amave dros,
olqebis bazaze.” erTian kompleqss. am SemTxvevaSi xelisu-
aRniSnuli wesi gaTvaliswinebulia saqarTve- flebis funqciebi nawildeba ara mxolod erTi
los konstituciis me-4 muxlSi, Tumca, sam- da imave mTavrobis sxadasxva organoebs Soris,
wuxarod, igi jer ar amoqmedebula. senati, aramed ramdenime mTavrobas Soris, romelic
romelic am muxlis safuZvelze saqarTve- federaciis subieqtia. aSS-is konstitucia
los mTel teritoriaze Sesabamisi pirobebis CamoTvlis funqciaTa farTo speqtrs, romelic
Seqmnisa da adgilobrivi TviTmmarTvelobis aqvs mxolod kongress da romelic SeiZleba
organoebis formirebis Semdeg Seiqmneba, war- hqondes mxolod Statebs.
modgenili iqneba afxazeTSi, aWarasa da kanadis konstituciiT, parlamentis sakanon-
saqarTvelos sxva teritoriul erTeulebSi mdeblo kompetenciaSia 24 sfero, StatebTan
arCeuli wevrebisa da saqarTvelos prezi- erTobliv kompetenciaSi - 12 sfero da mx-
dentis mier daniSnuli 5 wevrisagan.
olod Statebis kompetenciaSia 16 sfero,
rogorc vxedavT, erTmaneTs exameba ori gan- sadac centralur xelisuflebas “ar aqvs
sxvavebuli formis federalizmisa da unita- Carevis ufleba~.

2
l. mataraZe, saxelmwifoebrivi mowyobis formebi, saqarTvelos respublika, 4 oqtomberi, 1995 w.

181
federaciuli saxelmwifo agebulia xelisu- orpalatiani parlamentis daweseba ganxor-
flebis am ori donis mudmiv harmoniul Tan- cielda koneqtikutis Statis mixedviT, xolo
amSromlobasa da Serwymaze. federalur sax- qveynis prezidentis, rogorc saxelmwifosa
elmwifoSi suverenulia centraluri xelisu- da aRmasrulebeli xelisuflebis meTauris
fleba, magram federaciis subieqtebi monawi- nimuSad aRebul iqna - Statebis saguberna-
leoben suverenitetis warmoqmnaSi (g. go- toro xelisufleba. bevrgan adgilobrivi
giaSvili, federalizmis politikuri mniS- administraciis xelmZRvanels prezidenti
vneloba, politika, 1998/4-6). ewodeboda. amerikis SeerTebuli Statebis
unitarul decentralizebul saxelmwifoeb- umaRlesi Tanamdebobis pirisaTvis vetos
Si xelisuflebriv debulebaTa gradaciis uflebis miniWebisas saxelmZRvanelod aiRes
veqtori yovelTvis zustad esadageba erT Stat niu-iorkis konstitucia.
gaTvaliswinebul mimarTulebas - zevidan amerikis Statebis federaciuli kavSiri Zalian
qveviT, maSin, rodesac federaciul saxelm- axalgazrda da SeiZleba iTqvas garkveuli
wifoebSi - piriqiT, qvevidan zeviT. amgvari precedentic iyo imdroindeli msofliosaTvis,
saxiT warimarTa italiis 5 olqis specialuri rogorc saxelmwifoebrivi mowyobis forma.
statusis gansazRvra 1947 wlis konstituci- amas emateboda separatistuli miswrafebebi,
iTa da Sesabamisi konstituciuri kanonebiT. romelTac zurgs gareSe Zalebi umagrebdnen.
am mxriv, yvelaze sagulisxmoa espaneTis ma- 1861 wels Svidma monaTmflobelurma Stat-
galiTi, sadac kompetenciis gamijvnis prob- ma gamoacxada, rom gadis federaciidan.
lema xangrZlivi molaparakebisa da sakon- amerikis maSindeli prezidenti, a. linkolni,
stitucio sasamarTlos specialur gadaw- iZulebuli iyo omi gamoecxadebina konfed-
yvetilebaTa sagani gaxda, xolo TviT xe- eratebisaTvis, ramac aTasobiT adamianis si-
lisuflebriv debulebaTa gadacemis proce- cocxle Seiwira.
dura iyo ara erTjeradi, aramed etapobrivi, analogiuri SemTxveva iyo Sveicariis fed-
kargad gaazrebuli sqemis safuZvelze3 . eraciis istoriaSi. 1648 wels vestfaliis
sxvagvari warmoSobisaa federaciuli saxelm- kongresze didma saxelmwifoebma cnes Svei-
wifoebis subieqtTa konstituciur-samarT- cariis damoukidebloba, Tavisi mowyobiT
lebrivi statusi. rogorc istoria mowmobs, Sveicaria imdroisaTvis konfederaciul sax-
federaciis Seqmnis iniciatorebi da Semo- elmwifos warmoadgenda (cameti kantonis
qmedni arian saxelmwifo warmonaqmnebi, rom- SemadgenlobiT).
lebic Semdgom maTi subieqtebi xdebian. isini 1815 wels venis kongresma oficialurad cno
qmnian xelisuflebis saerTo-federalur Sveicariis kavSiris damoukidebloba (rogorc
struqturebs, aniWeben maT saTanado kompe- federaciuli saxelmwifosi). igi ocdaor
tencias, ris gamoc iZulebuli arian uari kantons aerTianebda. 1843 wels Svidi kaTo-
Tqvan TavianT “damoukideblobaze~ da daTmon likuri kantoni gamovida kavSiridan. amas
uflebamosilebaTa nawili. unda iTqvas, rom mohyva oTxwliani dapirispireba, romelic
yovelive zemoaRniSnulis ganxorcielebas qvey- xanmokle omiTa da separatistebis damarcxe-
nebma met-naklebad xangrZlivi dro moandomes.
biT damTavrda.
gaerTianebis procesi, romelic CrdiloeT
rac Seexeba kanadasa da avstralias, iqac
amerikaSi me-18 saukuneSi daiwyo, damTavrda
federaciuli saxelmwifos Camoyalibebis
britaneTis 13 provinciis kavSiriT - konfed-
procesi amerikul-Sveicariuli sqemiT wari-
eraciiT, xolo, rodesac Tavi iCines gaer-
marTa. marTalia, rogorc erT, ise meore
TianebisaTvis damaxasiaTebelma problemebma,
saxelmwifoSi saqme SeiaraRebul konfliqtam-
igi federaciiT Seicvala.
de ar misula, magram dapirispireba ingli-
yovelma Statma Tavisi wvlili Seitana 1787 sur da frangul Temebs Soris (kanadaSi)
wlis konstituciis SemuSavebaSi. magaliTad, mwvave xasiaTs atarebda da unda iTqvas, rom
konstituciaSi, erTpalatianis nacvlad, mas dResac ar daukargavs Tavisi simwvave.
3
l. mataraZe, saxelmwifoebrivi mowyobis formebi, saqarTvelos respublika 4 oqtomberi, 1995

182
xangrZlivi konfrontaciis Semdeg, 1864 wels rogorc wesi, federaciuli saxelmwifo mow-
miRebul iqna kvebekis xelSekruleba, ramac yobili ar aris erovnuli niSnis mixedviT.
safuZveli daudo 1867 wlis aqts britane- arc Sveicariis (dayofilia 22 kantonad) da
Tis CrdiloeT amerikis Sesaxeb, romelic aSS-is (50 Stati da kolumbiis federaluri
SemdgomSi kanadis konstituciad iqca. okrugi), arc avstraliisa (Sedgeba 6 Sta-
tisa da ori teritoriisagan) da kanadis
sakmaod gaWianurda avstraliis saxelmwifos
(dayofilia 10 provinciad da 2 teritori-
konstituciis miReba, riTac igi federaci-
ad) saxelmwifoebrivi mowyoba xsenebuli
ul saxelmwifod gamocxadda. am mizniT, ab-
niSniT ar ganxorcielebula.
soluturad yvela koloniaSi Catarda ref-
erendumi. 30 weliwadi gavida mas Semdeg, ufro metic, eTnikuri problemebis gadawyve-
rac belgia federalizmis gzas daadga, Tum- tis yvelaze warmatebuli Sedegebi miRweul
ca jer kidev ar dasrulebula misi saxelm- iqna iseT unitarul saxelmwifoebSi, rogore-
wifoebrivi mowyoba. valonebsa da flamandi- bicaa: espaneTi da italia. frankos reJimis
elebs Soris dapirispireba dResac igrZnoba. Semdeg, 1983 wels avtonomizaciis procesi
damTavrda 17 avtonomiuri regionis SeqmniT.
yovelive zemoTqmuli mianiSnebs imas, rom
kataloniam, baskoniam, galisiam da andalu-
federaciuli saxelmwifos Camoyalibebis ziam moi poves avtonomiis farTo uflebebi.
procesi rTuli da xangrZlivia. amdenad, espaneTi centraluri unitaristuli saxelm-
naCqarevad gveCveneba dRevandel pirobebSi wifodan decentralizebul unitarul sax-
saqarTvelos federaciuli mowyobis mxar- elmwifod Seicvala. aman mniSvnelovnad gaa-
damWeri gancxadebebi da agitacia, maSin, roca jansaRa Sida politikuri viTareba da qvey-
ar momxdara saqarTvelos sruli decentral- anas Tavidan aacila eTnosebs Soris Seiar-
izacia, roca raionebisa da didi qalaqebis aRebuli konfliqti.
aRmasrulebeli xelisuflebis pirveli pire-
italiis oci avtonomiuri olqidan 5 sarge-
bi ki ar airCevian, aramed iniSnebian prezi-
blobs specialuri statusiT. amasTan, oTxi
dentis mier. aseT pirobebSi saqarTveloze,
maTgani Seqmnilia erovnuli niSnis mixedviT,
rogorc federaciul saxelmwifoze, saubari,
esenia: vale d¢aosta (frangebi), trentino-
cota ar iyos, uxerxulia.
alto-adije (germanelebi), friuli-venecia-
upirveles yovlisa, saWiroa moxdes saqarTve- julia (slovenielebi) da sardinia (sardi-
los mkacri decentralizacia regionaluri nielebi). mexuTe olqis, siciliis, avtonomi-
niSnis mixedviT (albaT, am etapze ufro mis- urad gamoyofis safuZvelia social-
aRebi iqneba e.w. asimetriuli federalizmi), ekonomikuri faqtorebi.
rac safuZvels moamzadebs garkveuli wleb- separatizmi erTmniSvnelovnad saSiSia rogorc
is Semdeg misi SesaZlo klasikuri federaci- unitaruli, ise federaciuli saxelmwifoeb-
uli saxelmwifos CamoyalibebisaTvis. isaTvis. maTgan dasacavad aRniSnuli ti pis
amasTanave, gasaTvaliswinebelia is momentic, qveynebSi SemuSavebulia sxvadasxva samarT-
rom ara marto ZaliT Camocilebuli teri- lebrivi dacvis meqanizmi. federaciuli sax-
toriebi, aramed sxva istoriuli mxareebic elmwifos konstituciaSi mocemulia is fun-
aranair survils gamoTqvamen qveynis amgvari qciebi, romlebsac itovebs centri, esenia:
saxiT mowyobisaTvis (erTia ambiciebi da me- sagareo urTierTobebi, Tavdacva, sasazRvro
ore - unari TavianT Tavze aiRon federaciis da sabaJo, fulis emisia da a.S. mkacrad
subieqtisaTvis damaxasiaTebeli funqciebi da gansazRvrulia federaciis subieqtebis ko-
kompetenciebi). mpetencia.
sakamaToa federaciuli saxelmwifos mxar- decentralizebul unitarul saxelmwifoeb-
damWerTa argumentebi imis Taobaze, rom mx- Si mTavrobis yvela komisarsa da warmomad-
olod federaciuli saxelmwifo aris eTni- genels irCevs ara mosaxleoba, aramed mas
kur-erovnuli problemis gadawyvetis yvelaze mTavroba niSnavs. maTi samarTlebrivi mdgo-
optimaluri forma.4 mareoba da samsaxurebrivi daniSnuleba -
4
ix. v. lorTqifaniZe, qveynis federaciuli mowyoba, Tbilisi, 1999w. gv.18.

183
Tvalyuri adevnon avtonomiur warmonaqmnTa saxelmwifos unitaruli forma da gaavrce-
xelisuflebisa da mmarTvelobis organoebis la Sotlandiasa da uelsze gaerTianebuli
saqmianobis kanonierebas - savsebiT calsaxaa. samefos suvereniteti; amave dros, Sotlan-
isini xelmZRvaneloben administracias, ma- diis sakanonmdeblo organos gadasca zogi-
gram ara am warmonaqmnTa, aramed saxelm- erTi uflebamosileba. rac Seexeba uelss,
wifo administraciul organoebs - fosta- misi misamarTiT ganxorcielda administraci-
telegrafi, saavtomobilo da sarkinigzo uli delegireba, anu centris mxridan mmarTvelo-
gzebi, sahaero transporti, saerTo-saxelm- biTi funqciebis nawilobrivi gadacema.
wifoebrivi daniSnulebis sawarmoebi da dawese- unitaruli sistemis mTavari Rirseba isaa,
bulebebi, romlebic ganlagebuli arian av- rom igi amartivebs gadawyvetilebebis miReb-
tonomiis teritoriaze da axorcieleben maTi is meqanizms imgvarad, rom umaRlesi saxelm-
saqmianobis koordinacias avtonomiebis ad- wifo xelisuflebis kompetencia arafriTaa
ministraciasTan.5 SezRuduli (garda saerTaSoriso normebisa)
italiis konstituciis 127-e muxlis mixed- da ar aris aucilebeli xelisuflebis qvemdgom
viT, verc erTi saolqo sabWos mier miRebu- organoebTan mravali sakiTxis SeTanxmeba.
li kanonproeqti ZalaSi ver Seva mTavrobis federalizmi SesaZlebelia mxolod iq, sa-
komisris vizis gareSe. konstituciiT daSve- dac xalxSi gamomuSavebulia movaleobis
bulia saolqo sabWos daTxovnac sxvadasxva grZnoba, valdebulebebisa da xelSekrulebe-
mizezTa gamo. bisadmi erTguleba, SeTanxmebis xelovneba da
espaneTSi - regionaluri avtonomiuri gaer- politikuri kompromisebis niWi. aseTia fed-
Tianebebis organoebis saqmianobisadmi kontro- eralizmis sasicocxlo safuZvlebi6 .
li ekisrebaT: sakonstitucio sasamarTlos, saqarTvelos saxelmwifoebrivi mowyobis sa-
mTavrobas, administraciuli iusticiis or- kiTxTan dakavSirebiT, mqonda pativi gavsaubre-
ganoebsa da aRricxvis palatas (konstituciis bodi germaniis federaciuli respublikis
153-e muxli). gamonaklisi daSvebulia mx- federalizmis institutis direqtors, baton
olod kataloniisa da baskoniis kanonebis Snaiders (romelic vizitiT imyofeboda
mimarT, romlebic am avtonomiebis statusis saqarTveloSi) da gameziarebina Cemeuli xe-
Tanaxmad, mxolod sakonstitucio sasamarT- dva qveynis teritoriuli dayofis Sesaxeb.
los kontrols eqvemdebarebian (Sesabamisi marTalia, igi mxars uWerda saqarTvelos
statusebis 40-e da 48-e muxlebi). federaciuli mowyobis ideas, magram,
Tuki unitarul saxelmwifoebSi mxareebis amasTanave, daeTanxma im azrs, rom mTavaria
mTavrobebi centraluri xelisuflebis iuris- ara saxelwodeba (federaciuli an unitaru-
diqcias boikots gamoucxadeben, am SemTx- li), aramed Sinaarsi, - is, Tu ra saxis
vevaSi saxelmwifoebrioba, legitimuri sax- funqciebi eqneba regionebs teritoriuli
elmwifos nebis gamomxatveli xelisufleba dayofis SemTxvevaSi. anu garkveul etapze
da suvereniteti ar wyvets arsebobas. uni- SeiZleba qveyana darCes unitaruli (ig-
tarul saxelmwifoSi teritoriuli mTliano- ulisxmeba mkacrad decentralizebuli, Tu
bis rRveva ar iwvevs saxelmwifos nebis ga- gnebavT asimetriuli), magram regionebis ko-
momxatveli xelisuflebis kvdomas. federaciis mpetencia unda iyos gacilebiT farTo.
dros, Tuki federaciis subieqtebi Sewyveten zogadad, ganasxvaveben federalizmis or saxes:
centralur xelisuflebasTan urTierTobas, e.w. unitaruli federalizmi (germania) da
maSin saxelmwifoebriobas safrTxe daemuqreba. amerikuli federalizmi. amjerad, gavecnoT
amerikul da avstraliur federalizms da gan-
aRniSnuli problemis gamo, inglisma uari
vixiloT maTTvis damaxasiaTebeli Taviseburebebi.
Tqva Sotlandiasa da uelsTan erTad er-
Tiani xelisuflebis dafuZnebaze da gamoiy- aSS-Si saerToerovnuli samarTlebrivi siste-
ena delegirebis idea. kerZod, SeinarCuna mebi ar arsebobs. aris 50 Statis samarT-

5
l. mataraZe, saxelmwifoebrivi mowyobis formebi, saq. respublika, 4 oqtomberi, 1995 w.
6
g. gogiaSvili, federalizmis politikuri mniSvneloba, politika, 1998/4-6.

184
lebrivi sistemebi da damoukideblad - fed- SeiZleba gasaCivrdes TviT aSS-is umaRles
eraluri samarTlebrivi sistema. sasamarTloSi, rogorc sakonstitucio kon-
trolis umaRles organoSi.
miuxedavad amisa, aSS-is konstitucia Sei-
cavs debulebebs, romelic iZleva saSuale- umaRlesi sasamarTlos mier konstituciisa
bas garkveul donemde moxdes Statebis kanon- da kanonebis ganmarteba aris federaluri
mdeblobisa da sasamarTlo praqtikis samarTlis nawili da aqvs savaldebulo Zala
unificireba. qveynis yvela sasamarTlosa da sxva xelisu-
flebis dawesebulebisaTvis.
konstituciis me-4 muxlSi miTiTebulia, rom
yvela StatSi “sruli ndobiTa da pativisce- mecnierebs Soris arsebobs amerikuli feder-
miT unda moekidon sxva Statis oficialur alizmis orgvari gageba: ormagi federalizmi
aqtebs, dokumentebsa da samarTalwarmoebis da kooperatiuli federalizmi.
masalebs”. amasTan, myarad moqmedebs princi- termini - “ormagi federalizmi~, aris erTg-
pi, romlis mixedviTac, TiToeuli Statis vari Sejameba Teoriasa da erovnul xelisu-
saxelmwifo organoebs SeuZliaT gamoiyenon flebasa da Statebs Soris urTierTobebis
sxva Statis normatiuli aqtebi. unda aRin- Sesaxeb. aRniSnul Teorias aqvs oTxi mniS-
iSnos, rom es princi pi moqmedebs vertikalur vnelovani elementi:
donezec. federaluri sasamarTloebi aseve
1. erovnuli xelisufleba marTavs mxolod
movaleni arian ndobiTa da pativiscemiT moepy-
“CamoTvlili uflebebis~ mixedviT;
ran Statebis mier miRebul normatiul aqtebsa
da sasamarTlo gadawyvetilebebs. 2. erovnul xelisuflebas aqvs SezRuduli
konstituciuri miznebi;
aSS-is kongresi flobs Statebis samarT-
3. xelisuflebis TiToeuli erTeuli -
lebrivi sistemis unifikaciis farTo Sesa-
erovnuli Tu Statebisa - sakuTar sfer-
Zleblobebs. samarTlis unifikaciis mima-
oSi suverenulia;
rTulebiT moqmedeben sxvadasxva organiza-
ciebi, rogorebicaa: amerikis samarTlis in- 4. urTierToba saxelmwifosa da Statebs
stituti, marTlmsajulebis organizaciis in- Soris xasiaTdeba ufro daZabulobiT,
stituti, amerikis iuristTa asociacia da a.S. vidre TanamSromlobiT.
ormagi federalizmi Statebs miiCnevs fed-
federaluri samarTlisa da Statebis samarT-
eraluri sistemis mZlavr komponentad, zo-
lebrivi normebis Tanafardoba ganisazRvreba
gierT SemTxvevaSi - erovnuli xelisufleb-
konstituciis me-6 muxliT, romelic feder-
is Tanasworadac ki. am Teoriis Tanaxmad,
aluri samarTlis (konstitucia, federaluri
upirvelesi mniSvnelobisaa Statebis ufle-
kanonebi da aSS-is saerTaSoriso xelSekrule-
bamosilebebi, romlebic eyrdnoba Semdeg kon-
bebi) Statebis normatiul aqtebTan mimarTe-
cefcias: Statebs rCebaT yvela is uflebam-
baSi zemdgomobis princi ps gansazRvravs. es
osileba, romlebic konstituciam erovnul
princi pi gulisxmobs, rom Statebis arc erTi
mTavrobas ar mianiWa. Statebis uflebebis
samarTlebrivi aqti ar unda ewinaaRmdege-
damcvelebs sjeraT, rom erovnuli mTavro-
bodes federalur normebs. Statis konsti-
bis uflebebi Zalian SezRuduli unda iyos.
tuciis an kanonis winaaRmdegobis SemTxveva-
isini moiTxoven, rom miuxedavad moqnili
Si Statebis mosamarTleebi movaleni arian
punqtisa, romelmac kongress mianiWa
ixelmZRvanelon aSS-is konstituciiT an kanon-
“nagulisxmevi uflebamosilebani”, man unda
ebiT. amave dros, aSS-is konstituciam daad-
imoqmedos mxolod CamoTvlili uflebamosile-
gina Statebis samarTlebrivi normebis Tanas-
bebis farglebSi. isini aZliereben TavianT
woroba federaciis normatiul aqtebTan.
Tvalsazriss Sesworebis citirebiT: “ufle-
Statebis samarTlebrivi normebis aSS-is kon- bamosilebani, romlebic konstituciis Tanax-
stituciasa da federalur kanonebTan Sesa- mad, ar gadaecema SeerTebul Statebs da
bamisobis sakiTxebze dava wydeba sasamarT- arc Statebs ekrZalebaT, eniWebaT Statebs
los gziT da Sesabamisi gadawyvetilebebi an maT mosaxleobas.”7
7
janda, beri, goldmeni ,,amerikuli demokratia~ Tb. 1995w gv.81.

185
politologebi ormag federalizms xSirad rT gamoiyeneba “zebra-namcxvris~ metafora
“fenovani namcxvris federalizms” uwodeben: (marble cake). erovnuli da Statebis xelisu-
erovnuli mTavrobisa da Statebis mTavrobe- flebebi ar moqmedeben gancalkevebul sfer-
bis uflebamosilebani da funqciebi isea gan- oebSi. maTi kompetencia urTierTSereulia.
calkevebuli, rogorc fenovani namcxvris kooperatiuli federalizmis TeoriisaTvis
calke Sreebi. xelisufleba inarCunebs uze- gadamwyvetia konstituciis uzenaesobis pun-
naesobas sakuTar “SreSi~, anu moqmedebis qtis (muxli 7) ganvrcobiTi interpretacia.
sferoSi. orive Sre mkafiod gansxvavdeba da es punqti…sagangebod acxadebs erovnuli
TiToeuli Sris ganzomileba mkacradaa fiq- kanonebis uzenaesobas Statebis kanonebze da
sirebuli konstituciaSi. zogierTi kriti- moiTxovs yvela mosamarTlisgan ar daicvan
kosi amtkicebs, rom, Tu erovnuli mTavroba Statis kanonebi, Tuki isini ewinaaRmdegeba
Statebis Seqmnilia, maSin is mxolod 13 konstitucias, erovnul kanonebsa da sax-
Statis qmnilebaa, anu imaTi, vinc konsti- elmwifo xelSekrulebebs.
tuciis ratifikacia moaxdina. danarCeni 37 ormag da kooperatiul federalizms Soris
Stati miRebul iqna kavSirSi mas Semdeg, kardinaluri gansxvavebaa is, Tu rogor in-
rac Seiqmna erovnuli xelisufleba da Tanac, terpretirebas axdenen es Teoriebi amerikis
Seiqmna am ukanasknelis mier im miwaze, romel- konstituciis im ori nawilisa, sadac Camoy-
ic erovnulma xelisuflebam SeiZina. kri- alibebulia urTierTobebis pirobebi erovnul
tikis sxva midgoma exeba ratifikaciis pro- xelisuflebasa da Statebis xelisuflebas
cess. konstituciis ratifikacia specialuri Soris. muxli 6, nawili 8 CamoTvlis kon-
konventebis meSveobiT moaxdina pirvelma 13 gresis uflebamosilebebs da mTavrdeba me-18
Statma da ara Statebis legislaturam. am- nawilis “moqnili punqtiT~, romelic kon-
denad, ratifikacia iyo xalxismieri da ara gress aniWebs nebismieri kanonis gamocemis
Statebismieri aqti, ufro metic, konsti- uflebamosilebas, im kanonisa, romelic auci-
tuciis preambula iwyeba sityvebiT: “Cven lebeli da savaldebulo iqneba zemoCamoTv-
SeerTebuli Statebis xalxi” da ara: “Cven, lilis gansaxorcieleblad.
Statebi”.
rogorc aRiniSna, me-8 Sesworeba Statebsa
rac Seexeba kooperatiul federalizms, TviT da xalxs unarCunebs im uflebamosilebebs,
termini warmoiSva 1930-an wlebSi. is asax- romlebic ar gadaeca erovnul mTavrobas,
avs erovnul xelisuflebasa da Statebs anda ar aekrZala Statebs konstituciis ZaliT.
Soris urTierTobis sxva Teorias. aRniSnu- ormagi federalizmi postulatad miiCnevs
li Teoria cnobs mTeli saxelmwifosa da SezRudul “moqnil punqts~ da me-8 Ses-
Statebis funqciebis gadafarvas da uaryofs worebis farTo gagebas. kooperatiuli fed-
gancalkevebuli sferoebis, anu Sreebis ideas. eralizmi ki, - piriqiT, postulatad Tvlis
kooperatiuli federalizmis Teoria moicavs “moqnili punqtis~ moqnilobas, xolo me-8
sam elements. 1. erovnuli da Statebis xe- Sesworeba TavisTavad dahyavs naTel, martiv
lisuflebis qvedanayofebi, ufro xSirad, WeSmaritebamde.8
erToblivad axorcieleben samTavrobo fun-
qciebs, vidre cal-calke; 2. saxelmwifo da amerikis istoriis manZilze moxda Zalau-
Statebi inawileben Zalauflebas; 3. Zalau- flebis gadaadgileba Statebidan erovnul
fleba ar aris koncentrirebuli mTlianad xelisuflebaSi. pasuxi istoriuli ganviTare-
romelime xelisuflebis (mTavrobis) an misi bis TaviseburebebSi da ara konstituciis Teori-
qvedanayofi doneze. pasuxismgeblobis aseTi is Sesaxeb gamarTul kamaTSi unda veZioT.
danawevreba (fragmentacia) xalxsa da adami- zogadad, federaluri xelisuflebisa da
anTa jgufebs gavlenis bevri centris gamoy- Statebis uflebebis Tanafardobis sakiTxi
enebis saSualebas aZlevs. kooperatiuli kargad aisaxeba xolme respublikuri da
federalizmi nakleb yuradRebas uTmobs gan- demokratiuli partiebis programebsa da maT
sxvavebas erovnulsa da Statebis xelisu- dapirispirebaSi. respublikelebi, eyrdnobian
flebas Soris. am ti pis federalizmis mima- ra abraam linkolnis cnobil frazas - “saxelm-
8
iqve, gv. 84

186
wifo naklebad unda ereodes iseT sakiTxeb- amasTanave, unda aRiniSnos, rom, Tu Stateb-
Si, romlis gadawyvetasac TviT moqalaqee- is kanonebi ewinaaRmdegeba federaciis kanon-
bic SeZleben”, gamodiodnen biurokratebis ebs, upiratesoba eniWeba am ukanasknels.
ricxvis Semcirebisa da StatebisaTvis Tavi- Statebs, federaciis Tanxmobis gareSe, ar
si uflebamosilebebis dabrunebiT. amis SeuZliaT Camoayalibon da Seqmnan sazRvao
gamoxatuleba iyo niqsonis “axali federal- da saxmeleTo samxedro Zalebi, dabegron
izmi~, romlis sakvanZo momenti iyo Semosav- gadasaxadebiT sakuTrebis nebismieri saxeoba,
lis ganawileba, riTac erovnul xelisuflebas romelic federacias ekuTvnis da ar Seu-
unda daebrunebina Statebisa da adgilobrivi ZliaT fulis gamoSveba, anu ar aqvT is ufle-
organoebisaTvis Segrovebuli sagadasaxado bebi, rac nebismier federaciul saxelmwi-
Semosavali, raTa maT sakuTari Sexedulebi- foSi igi gadacemuli aqvs centrs.
samebr daexarjaT es saxsrebi. “axali fed- aRmasrulebeli xelisufleba dakisrebuli aqvs
eralizmis~ aRdgenis mcdeloba iyo reigani- didi britaneTis dedofals da xorcieldeba
seuli “axali federalizmi~, romelic, faq- misi saxeliT mis mier xuTi wlis vadiT
tobrivad, winamorbedi respublikeli prezi- daniSnuli general-gubernatoris mier. im
dentis ideebs imeorebda, Tumca misi warmate- uflebamosilebebs Soris, romelTac gener-
biT ganxorcieleba sabolood ar moxerxda. al-gubernatori premier-ministrTan SeTanxme-
amerikulisagan gansxvavebiT, avstraliuri biT axorcielebs, SeiZleba gamoiyos Semdegi:
federalizmi gamoirCeva TvisobriobiT. avs- mas aqvs saparlamento sesiebis mowvevisa da
tralia federaciuli saxelmwifoa, romel- gadadebis, warmomadgenelTa palatis daTx-
ovnis ufleba. parlamentis mier miRebuli
ic didi britaneTis TanamegobrobaSia gaer-
kanonebis ZalaSi Sesasvlelad saWiroa igi
Tianebuli. is Sedgeba 6 Statisa da 2 ter-
mowonebul iqnas mis mier. mas aqvs ufleba
itoriisagan - CrdiloeTi da avstraliis
daubrunos parlaments kanoni Tavisi SeniS-
dedaqalaqi. yovel StatSi aris gubernatori
vnebiT. general-gubernatori niSnavs moxeleebs
(romelsac niSnavs inglisis dedofali), par-
saxelmwifoebriv Tanamdebobebze, aqvs Sewy-
lamenti, mTavroba, sasamarTlo organoebi.
alebis ufleba da aris umaRlesi mTavar-
avstralia konstituciuri monarqiaa. saxelm- sardali.
wifos meTauria didi britaneTis dedofali, StatebSi dedoflis warmomadgenlebi - gu-
romelic Tavis funqciebs axorcielebs mis bernatorebi damoukidebeli arian general-
mier daniSnuli general-gubernatoris meS- gubernatorisagan, romelic maT saqmianobas
veobiT. sakanonmdeblo xelisufleba gadacemu- ar akontrolebs. gubernatorebi moqmedeben
li aqvs orpalatian parlaments (senati da gadacemuli kompetenciebis farglebSi. maTi
warmomadgenelTa palata). palatebis ufle- uflebamosilebis vadac aseve xuTi welia.
bamosileba, praqtikulad, msgavsia, gamonak-
lis warmoadgens safinanso kanonmdeblobis avstraliis samarTlebrivi sistema Camoyal-
sfero-aq senatis ufleba SezRudulia (mas ibda anglosaqsuri samarTlis gavleniT. saerTo
ar aqvs ufleba Sesworebebi Seitanos safin- samarTali, gansxvavebiT sakanonmdeblosagan,
anso kanonproeqtebSi). avstraliis kavSiris yvela 6 Statisa da 2
(CrdiloeTisa da avstraliis dedaqalaqi)
Statebisa da federaciis kanonmdeblobis teritoriisaTvis erTiania. am TvalsazrisiT,
sfero gamijnulia konstituciiT. Tu fed- avstraliis saerTo samarTlis sistema mniS-
eraciis sakanonmdeblo uflebamosileba zus- vnelovnad gansxvavdeba aSS-is samarTlisa-
tad aris gansazRvruli 51-e muxliT, State- gan, sadac yovel StatSi aris “sakuTari~
bis sargebloben e.w. “Tanxlebi uflebam- saerTo samarTali. avstraliis saerTo sa-
osilebiT~, romelTa Sesabamisad maT parla- marTlis erTianobis uzrunvelyofaSi did
mentebs miniWebuli aqvT ufleba miiRon neb- rols TamaSobs avstraliis umaRlesi sasa-
ismieri kanonebi Tavis teritoriaze “mSvi- marTlo, romlis gadawyvetilebac saerTo
dobis, wesrigisa da keTili nebis mmarTvelo- samarTlis sakiTxebze (romelic miRebulia
bis~ SesanarCuneblad. sasamarTloebis gadawyvetilebebis gasaCivrebis

187
safuZvelze) savaldebuloa avstraliis yve- ic Sedgeba avstraliis ZirZveli mosaxleo-
la sasamarTlosaTvis. saerTo samarTlis bis warmomadgenlebisagan, Tumca maT raime
sistemaSi precedentis Zala aqvs mxolod seriozuli uflebamosileba ar gaaCniaT. mar-
avstraliis uzenaes sasamarTlos, Statebisa Talia, 1976 wels CrdiloeT teritoriaze
da teritoriebis umaRles sasamarTloebs. daiwyo aborigenTaTvis dasaxlebaTa mSeneblo-
ba da zogierT StatSi miiRes kanoni, romel-
avstraliis kanonmdebloba moicavs kanonebs,
ic maTTvis miwaze uflebas iZleoda, abori-
romelTac iReben avstraliisa da calkeuli
genTa mTavari problemebi jer kidev gadau-
Statebis parlamentebi. maT emateba Sesabami-
Wreli rCeba.
si aRmasrulebeli xelisuflebis sakanonm-
deblo aqtebi. avstraliis sasamarTlo sistema moicavs fed-
eralur sasamarTloebs, calkeuli Statebis
1976 w. mTavrobam miiRo gadawyvetileba, rom
sasamarTloebs, agreTve, ramdenime special-
qveynis farglebs gareT saxelmwifos ewo-
uri sasamarTlo dawesebulebas zustad gan-
dos avstralia, xolo qveynis SigniT - avs-
sazRvruli funqciebiT. federaluri da
traliis kavSiri. avstraliis kavSirisa da
calkeuli Statebis sasamarTloebs SeuZli-
Statebis kompetencia gansazRvrulia konsti-
aT ganixilon saqmeebi rogorc kavSiris, ise
tuciiT ise, rom samarTlebrivi institute-
Statebis kanonmdeblobis Sesabamisad. amitom
bis arsebiTi nawili regulirdeba Statebis
federaluri sasamarTloebi Seiqmna rogorc
kanonmdeblobiT, maTi mniSvnelovani nawili
umaRlesi sasamarTlo organo, agreTve Crdi-
Sedis kavSirisa da Statebis erToblivi ko-
loeTisa da avstraliis dedaqalaqis teri-
mpetenciis sferoSi (winaaRmdegobis SemTx-
toriebze - sasamarTlo funqciebis Sesas-
vevaSi, upiratesoba eniWeba kavSiris kanonm-
ruleblad. 1970 wels Catarda sasamarTlo
deblobas) da Zalze mniSvnelovani - kav-
reforma da moqmedi umaRlesi sasamarTlos
Siris gansakuTrebul kompetenciaSi.
gverdiT Seiqmna avstraliis saojaxo sasa-
ase magaliTad, Statebis kanonmdeblobiT marTlo da Semdeg, - avstraliis federaluri
regulirdeba miwis sakuTrebis uflebebi da sasamarTlo.
sxva saxis sakuTrebani, xelSekrulebiTi sa-
avstraliis umaRlesi sasamarTlo ganixilavs
marTali, zianis anazRaurebisaTvis pasuxismge-
sakiTxebs, romlebic dakavSirebulia konsti-
bloba, Sromis pirobebi da sxva. kavSiris
tuciis ganmartebasTan; saqmeebs, roca avs-
kanonmdebloba gansazRvravs sasamarTloebis
traliis kavSiri gamodis rogorc erT-erTi
iurisdiqcias da aregulirebs marTlmsaju-
mxare; Statebs Soris davas; zogierTi fed-
lebis zogierT sxva sakiTxebs, mag., kanonm-
eraluri Cinovnikebis moqmedebaze saCivrebs;
deblobas daqiravebisa da ganTavisuflebis,
agreTve, saqmeebs sisxlis samarTlis dana-
sapensio uzrunvelyofis, qorwinebisa da gan-
Saulebze, romlebic gaTvaliswinebulia avs-
qorwinebis (garda zogierTi kerZo sakiTxeb-
traliis kavSiris kanonmdeblobiT.
isa) sakiTxebze, agreTve. sabanko da saav-
toro samarTals. amasTanave, umaRlesi sasamarTlo ganixilavs
saCivrebs federaluri iurisdiqciis ganmx-
avstraliis kanonmdeblobis erT-erT Tavise-
orcielebeli sasamarTloebis nebismier gada-
bur dargs qmnian normebi, romlebic aregu-
wyvetilebaze, ganaCenze, agreTve, umaRlesi
lireben qveynis ZirZveli mosaxleobis, ab-
da Statebis sasamarTloebis Sesabamis gada-
origenebis, samarTlebriv mdgomareobas. am
wyvetilebebze. 1900 wlis konstituciis
xaziT me-20 saukuneSi kanonmdeblobaSi araer-
mixedviT, umaRlesi sasamarTlos gadaw-
Ti cvlileba iqna Setanili. Tu, mag., 1900
yvetileba SeiZleba gasaCivrdes saidumlo
wlis konstituciiT aborigenebs hqondaT
sabWos sasamarTlo komitetSi. Tumca, praq-
mxolod saarCevno ufleba, 1967 wlis ref-
tikulad, igi iSviaTad xorcieldeba.
erendumis Semdeg isini formalurad cnobil
iqnen srulyofil moqalaqeebad. 1968 wels amrigad, SeiZleba iTqvas, rom, miuxedavad
Seiqmna aborigenebis sakiTxebze federaluri ori federaciuli qveynis saxelmwifoebrivi
saministro. 1973 wels dafuZnda aborigeneb- mowyobis msgavsebisa, aris maT Soris mniS-
is erovnuli sakonsultacio komiteti, romel- vnelovani gansxvavebac. pirvel rigSi, es aix-

188
sneba imiT, rom aSS aris saprezidento res- yovelive zemoaRniSnulidan gamomdinare, Sei-
publika, avstralia ki, - konstituciuri Zleba iTqvas, rom nebismieri saxelmwifos
monarqia. Tuki aRmasrulebeli xelisufleb- demokratiuli da samarTlebrivi ganviTareb-
is meTauri aSS-Si prezidentia, avstraliis isaTvis arsebiT mniSvnelobas iZens ara ama
aRmasrulebel xelisuflebas nominalurad Tu im qveynis saxelwodeba (centralizebu-
didi britaneTis dedofali xelmZRvanelobs, li federaciuli, decentralizebuli uni-
romelic aRniSnul kompetencias ara uSua- taruli an kidev asimetriuli federaciuli
lod, aramed mis mier daniSnuli warmomad- saxelmwifo), aramed misi struqturul-ter-
genelis meSveobiT axorcielebs. gansxvavebu- itoriuli dayofa, jansaRi urTierToba cen-
lia Statebisa da federaciis kompetencia trsa da regionebs Soris, funqciaTa mkveTri
sakanonmdeblo sakiTxebSi, rac TiToeuli gamijvna da maTi qveynis Sesabamisi terito-
qveynisaTvis damaxasiaTebeli TaviseburebebiT riuli erTeulebisaTvis delegireba, rac
aixsneba. SeiniSneba garkveuli gansxvaveba am dRevandel pirobebSi gansakuTrebul mniS-
ori qveynis sasamarTlo sistemaSic. magram, vnelobas iZens Cveni qveynisTvis, radgan ar
mTavaria ara xsenebuli, aramed is, rom Ti- arsebobs Zlieri, damoukidebeli saxelmwifo
Toeuli qveynis saxelmwifoebrioba ganmtki- saxelmwifoebriv-teritoriul erTeulebad
cebulia konstituciuri mowyobis, saxelm- mizanmimarTuli da efeqturi dayofis gareSe
wifoebriv-teritoriuli erTeulebis farTo da swored es aris uaxloes momavalSi WeS-
kompetenciisa da uflebaTa delegirebis maritad demokratiuli, samarTlebrivi sax-
safuZvelze. elmwifos Camoyalibebis erT-erTi sawindari.

189
ÓÀãÀÒÏ áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÐÏËÉÔÉÊÖÒ-
ÔÄÒÉÔÏÒÉÖËÉ ÌÏßÚÏÁÀ ÃÀÓÀÅËÄÈ
ÄÅÒÏÐÉÓ ØÅÄÚÍÄÁÛÉ
ÃÉÌÉÔÒÉ ÁÀÒÀÌÉÀ
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ

I. sajaro xelisuflebis pirveli paragrafis pirveli punqtis Tanax-


politikur_teritoriuli mad, mokavSire `derJava~ gamarjvebulebma
mowyoba germaniis miwebSi gaauqmes prusia, rogorc saxelmwifo war-
monaqmni, sxva miwebi nawilobriv gaerTianda
$1. germanuli federalizmi yofil prusiul provinciebTan (magaliTad,
winamdebare statiis ZiriTad mizans warmoad- saqsonia, angaliti), nawilobriv Seerwya mas
gens dasavleT evropis qveynebSi, kerZod ger- (mag. maSindeli viunterbergbadeni), nawilo-
maniaSi, sajaro xelisuflebis politikur- briv ki yofili prusiis sazRvrebSi darCa
teritoriuli mowyobis ganxilva. Tavdapirve- (branderburgi) da yofili miwebi (bavaria).
lad mivmarToT federaciis struqturas. aRsaniSnavia, rom zemoCamoTvlili cvlile-
dRevandeli mdgomareobiT germania Sedgeba bebi germaniis federaciuli respublikis Se-
16 miwisagan, sami maTgani warmoadgens did qmnamde moxda. unda vTqvaT, rom vaimaris
qalaqebs _ berlini, hamburgi da bremeni (am respublikis struqturebTan SedarebiT, ax-
miwis SemadgenlobaSi Sedis patara sazRvao ladSeqmnili federacia optimizebuli iyo,
qalaqic _ bremenhafenic), hamburgi da breme- Tumca miwebs Soris garkveuli uTanasworo-
ni calke miwebs warmoadgenen. es ganpirobe- ba dResac arsebobs. ase magaliTad, teri-
bulia ara maTi teritoriuli sididiT (maini toriiT yvelaze didi miwa - bavaria (70,5
frankfurtze, kiolni, diuseldorfi ra Tqma aTasi kv. Km.), yvelaze pataraze - bremenze
unda, maT ar CamorCebian), aramed im faqtiT, (0,4 aTasi kv. km) didia 176-jer, xolo mo-
rom Tavis droze, rodesac jer kidev hanza saxleobis raodenobiT yvelaze didi miwa -
arsebobda, hamburgi da bremeni damoukidebe- CrdiloeT reini vestfalia (17,68 mln.),
li savaWro qalaq-respublikebi iyo. aRemateba yvelaze pataras _ imave bremens
germaniis federaluri mowyoba SeiZleba (0,68 mln.) 26-jer.
CavTvaloT feodalur danawevrebis epoqis ZiriTadma kanonma gaiTvaliswina federaciis
memkvidred. prusia ierTebda sxvadasxva mi- struqturis Semdgomi da SesaZlebeli opti-
webs, romlebic samefoebs, sahercogoebs war- mizacia. kerZod, misi 29-e muxli iTval-
moadgendnen, utovebda maT gansazRvrul gan- iswinebs federaluri teritoriis gaformeb-
calkevebas. 1871 wlis imperiuli konstituci- is proceduras. Tu ar CavTvliT federaciis
iT, romelmac germaniis gaerTianeba gaaforma gazrdas 1957 wels saaris SesvliT da 1990
da 1919 wlis vaimaris konstituciiT fed- wels yofili gdr-s 5 miwis damatebiT (dasav-
eraluri mowyoba eyrdnoboda aRniSnul is- leT da aRmosavleT berlinis gaerTianebis
toriul erTeulebs. prusia ki teritoriiTa Sedegad), maSin gadaformebas adgili hqonda
da mosaxleobis raodenobiT didad aRemate- erTxel, 1952 wels _ badeni, viurtemberg-
boda federaciis danarCen subieqtebs, iseve, badeni da viurtenberg_gogentolerni gaer-
rogorc ruseTi sabWoTa kavSiris sxva res- Tiandnen, romlebmac Seadgines dRevandeli
publikebs. badenviurtembergi. ZiriTadi kanonis 29-e

190
muxliT gaTvaliswinebuli procedura federaciis gansakuTrebuli kanonmdeblobis
demokratiulia, Tumca sakmaod rTuli, ma- sferoSi miwebs SeuZlia ganaxorcielon sa-
gram es ukanaskneli garemoeba ar SeiZleba kanonmdeblo saqmianoba mxolod maSin da
naklovanebad CaiTvalos. aqve aRvniSnavT, rom imdenad, roca da ramdenadac arian pirdapir
118-e muxlis Tanaxmad, zemoaRniSnuli gada- uflebamosilni federaluri kanoniT (71-e
formeba sami miwisa erT miwad gamartivebu- muxli). aRniSnul sferos 73-e muxlma mi-
li proceduriT moxda. yofili miwebis urT- akuTvna 12 pozicia sagareo urTierTobebi,
ierTSeTanxmebis safuZvelze, 1994 wels, Tavdacva, federaluri moqalaqeoba, gadaadg-
ZiriTad kanonSi gardamavali da saboloo ilebis Tavisufleba, satelevizio da safos-
debulebis saxiT Sevida 118-e muxli, rom- to kavSiri da sxva).
lis Tanaxmadac berlinisa da branderburgis konkurirebuli kanonmdeblobis farglebSi, 72-
miwebis teritoriaze gadaformebas aseve Sei- e muxlis Sesabamisad, miwebs SeuZliaT ga-
Zleba adgili hqondes gamartivebulad, orive naxorcielon sakanonmdeblo saqmianoba maSin
miwis SeTanxmebis safuZvelze misi amomrCev- da imdenad, roca da ramdenadac Sesabamis
lebis monawileobiT. sakiTxebSi ar aris federaluri kanonebi.
kompetenciebis ganawileba federaciasa da federaciam unda ganaxorcielos sakanonmde-
miwebs Soris sakmao yuradRebiT aris da- blo saqmianoba am sferoSi, roca es saWiroa,
muSavebuli ZiriTad kanonSi, ise rom kompe- saerTo saxelmwifoebrivi interesebidan ga-
tencia danawilebulia kanonmdeblobasTan, momdinare, federalur teritoriaze erTnai-
aRmasrulebel saqmianobasa da finansebTan ri cxovrebis pirobebis, an samarTlebrivi
mimarTebaSi. germanul literaturaSi germa- da ekonomikuri erTianobis SesanarCuneblad.
nia xasiaTdeba rogorc `kooperatiuli fed- federaluri kanoniT SeiZleba ganisazRvros,
eracia~, rameTu adgili aqvs instituciurad rom federaluri sakanonmdeblo regulire-
(upirveles yovlisa, konstituciurad) ba, romlis aucileblobac ar arsebobs, Se-
gaformebul TanamSromlobas federaciasa da icvalos miwebis samarTliT.
miwebs, agreTve Tavad miwebs Soris.
24-e muxli gansazRvravs konkurirebuli kanon-
saxelmwifo uflebamosilebisa da saxelmwi- mdeblobis sferos, iTvlis ra 28 sakiTxs
fos amocanebis ganxorcieleba, ZiriTadi kano- (samoqalaqo, sisxlis, sisxlis aRmasrule-
nis 30-e muxlis Sesabamisad, eniWeba miwebs, beli samarTali, sasamarTloebis mowyoba _
rameTu ZiriTadi kanoni ar uSvebs da arc sasamarTlo procesi, advokatura, notariati,
Seicavs sxvagvar regulirebas. es aris miwe- iuridiuli konsultireba, samoqalaqo mdgo-
bis kompetenciebis prezumciis Taviseburi mareobis aqtebi, gaerTianebebisa da kavSireb-
forma, romelic germaniis federaciis de- is samarTali, ucxoelebis miReba da gansax-
centralizaciaze miuTiTebs. leba, atomuri energiis warmoeba da gamoy-
31-e muxlis Tanaxmad, federalur samarTals eneba samSvidobo miznebiT da sxva). amasTan
upiratesoba aqvs miwebis samarTalTan mima- erTad dadgenilia, rom kanonebi saxelmwi-
rTebaSi, Tumca aRniSnuli debuleba SezRudu- fos pasuxismgeblobis Sesaxeb, romlebic
lad ganimarteba: igi moqmedebs mxolod maSin, zemoT miTiTebul nusxaSia moyvanili, iTx-
rodesac federaluri samarTalqmedeba xorcield- ovs bundestagis Tanxmobas. sxva danarCeni,
eba federaluri kompetenciis farglebSi. ase vTqvaT, amas ar moiTxovs. 74-e muxlis
miwebs aqvT sakanonmdeblo ufleba (muxli damateba adgens sajaro samsaxurSi myof pirTa
70), rameTu, ZiriTadi kanonis Tanaxmad, sa- xelfasebisa da momaragebis sakiTxebs, sam-
kanonmdeblo uflebamosilebani ar gadaecema saxurTan sajaro_samarTlebriv mimarTule-
federacias, xolo federaciasa da miwebs basa da erTgulebas.
Soris kompetenciebis gansxvaveba ganisazRvreba 75-e muxliT dadgenilia federaciis ufleba
ZiriTadi kanonis debulebebiT gansakuTrebu- gamosces Semofargluli miTiTebebi miwebis
li da konkurirebadi kanonmdeblobis Sesax- kanonmdeblobisaTvis imave pirobebis arsebo-
eb. aq, amrigad, Camoyalibebulia miwebis sa- bisas, rogoricaa konkurirebuli kanonmde-
kanonmdeblo kompetenciis prezumfcia. blobis dros. Semofargluli kompetencia

191
Seicavs 6 sferos (umaRlesi ganaTlebis saer- miwis mier kanonis darRvevas. aRniSnuli dad-
To princi pebi, beWdviTi sityvis saerTo sa- genileba SeiZleba gasaCivrebul iqnes feder-
marTalurTierToba, miwis nakveTebis ganaw- alur sakonstitucio sasamarTloSi.
ileba, wylis meurneoba, bunebis dacva da bundesratis TanxmobiT miRebulma federalur-
sxva). Semofargluli miTiTebebi SesaZlebe- ma kanonma SeiZleba daakisros federalur
lia detalurad Seexos mosawesrigebel urT- mTavrobas uflebamosileba gansakuTrebul
ierTobebs an Seicavdes pirdapiri moqmedebis SemTxvevebSi gamosces miTiTebebi federaluri
normebs mxolod gansakuTrebul SemTxveveb- kanonebis Sesasruleblad. garda im SemTx-
Si. federaciis mier Semofargluli miTiTe- vevebisa, romelTac federaluri mTavroba
bebis gamocemis dros miwebma TavianTi kanon- CaTvlis gadaudeblad, miTiTebebi unda gaig-
ebi masTan SesabamisobaSi unda moiyvanon kano- zavnos miwebis xelisuflebis umaRles or-
niT dadgenil SefardebiT droSi. am SemTx-
ganoebSi.
vevaSi federacias SeuZlia federaluri
regulirebis aucileblobis gauqmebis kon- Tu miwebi asruleben federalur kanonebs
statireba. federaciis davalebiT, maSin 85-e muxlis
Tanaxmad, amisaTvis organoebs qmnian miwebi,
im SemTxvevaSi, Tu ZiriTadi kanonis Sesabam-
rameTu sxva ar aris gaTvaliswinebuli fed-
isi SekiTxvebi gavidnen federaluri kompe-
eraluri kanoniT, romelic bundesratis Tanx-
tenciis farglebidan, moqmedebs federaluri
mobiT aris miRebuli.
samarTali, Tumca igi SeiZleba miwebis sa-
marTliTac Seicvalos (muxli 125a). amasTan federalur mTavrobas, bundesratis Tanxmo-
dakavSirebiT saeWvo sakiTxebs federaluri biT, SeuZlia gamosces saerTo administraci-
sakonstitucio sasamarTlo ganixilavs (126-e uli miTiTebebi da gansazRvros Cinovnikebisa
muxli). da mosamsaxureebis erTgvari momzadeba. sa-
Sualo donis xelisuflebis xelmZRvanelebi
83-e muxlis Tanaxmad federaluri kanonebis
unda dainiSnon misi TanxmobiT. miwebis xe-
Sesruleba dakisrebulia miwebze, rameTu
lisufleba eqvemdebareba umaRlesi feder-
ZiriTadi kanoniT ar aris daSvebuli an gan-
aluri xelisuflebis miTiTebebs. miTiTebebi,
sazRvruli sxva ram, anu xdeba isev miwebis
im SemTxvevebis garda, romlebsac federaluri
kompetenciebis prezumfcireba. amasTan dakav-
mTavroba gadaudeblad CaTvlis, unda gaeg-
SirebiT, 84-e muxlis Sesabamisad, miwebi
zavnoT miwebis umaRlesi xelisuflebis or-
aregulireben xelisuflebis dawesebasa da
ganoebs, romlebic miTiTebebis Sesrulebas
administraciul warmoebas, Tu sxva ram ar
uzrunvelyofen.
aris gansazRvruli federaluri kanoniT,
romelic bundesratis TanxmobiT miiReba. federaluri zedamxedveloba vrceldeba Ses-
federalur mTavrobas SeuZlia bundesratis rulebis kanonierebasa da mizanSewoniloba-
TanxmobiT gamosces saerTo administraciu- ze. am mizniT, federalur mTavrobas ufleba
li miTiTebebi. aqvs gamoiTxovos angariSebi da dokumentebi da
wargzavnos uflebamosileba yvela organoSi.
federaluri mTavroba ganaxorcielebs
zedamxedvelobas miwebis mier federaluri federaluri kanonebis nawili sruldeba misi
kanonebis Sesrulebaze moqmedi samarTlis sakuTari administraciis meSveobiT, an uSu-
Sesabamisad. am mizniT mas SeuZlia Tavisi alod federaluri korporaciebis an sajaro
warmomadgenlebi gagzavnos miwebis umaRlesi samarTlis dawesebulebebis meSveobiT, amis-
xelisuflebis organoebSi da maTi Tanxmo- aTvis ki federaluri mTavroba, Tu sxva ram
biT, an, Tu Tanxmobas ar miiReben, bundes- ar aris gaTvaliswinebuli federaluri kano-
ratis TanxmobiT, wargzavnon isini miwebis niT, gamoscems administraciul miTiTebebs,
qvemdgom organoebSic. Tu miwebis mier fed- awesrigebs ra organoebis Camoyalibebasac (86-e
eraluri kanonebis Sesrulebis dros daSve- muxli).
buli naklovanebebi, romlebic federalurma federacias, bundesratis TanxmobiT miRebu-
mTavrobam aRmoaCina, ar iqna aRmofxvrili, li Sesabamisi kanoniT, SeuZlia daavalos
maSin bundesrati federaluri mTavrobis an miwebs federaluri kanonebis Sesruleba,
miwis iniciativiT adgens, hqonda Tu ara adgili romlebic Tavdapirvelad Tavad unda ganax-

192
orcielos. es, kerZod, exeba atomuri en- miwebad da maT gansakuTrebul urTierTobebs.
ergiis sferos (87-e muxli), transportis Tu miwa ar asrulebs Tavis federalur mov-
arteriebs (87g, 87e, 89-e, 90-e muxlebi), aleobebs, romlebic ZiriTadi an federaluri
amasTan, adgilobrivi avtostradebis marTva kanoniT aris gaTvaliswinebuli, federalur
TviTmmarTvelobasac SeiZleba daevalos. mTavrobas, bundesratis TanxmobiT, ufleba
ucxo qveynebTan urTierTobebi, 32-e muxlis aqvs miiRos zomebi federaluri Zaldataneb-
Sesabamisad, federacias miekuTvneba, magram isa miwebis mier maTi movaleobebis Sesas-
im SemTxvevaSi, Tu dadebuli xelSekruleba ruleblad, amisaTvis federaluri mTavroba
ucxo qveyanasTan miwis gansakuTrebul urT- an misi uflebamosili organo, kanoniT aZlevs
ierTobas exeba, maSin aRniSnuli miwis azri miTiTebebs yvela miwasa da xelisuflebas.
Tavis droze unda iqnes gaTvaliswinebuli, saintereso regulireba aris mocemuli Zir-
magram Tavisi kompetenciis farglebSi da iTad kanonSi 1969 wels Setanil me-8 TavSi.
federaluri mTavrobis TanxmobiT, miwebsac aq gaTvaliswinebulia TanamSromlobis formebi
SeuZliaT Tavad dadon xelSekrulebebi ucxo federaciasa da miwebs Soris socialur-
saxelmwifoebTan. ekonomikur sferoSi.
federaciisa da miwebis yvela xelisufleba 91a muxlis Tanaxmad, federacia exmareba
samarTlebriv da samsaxureobriv daxmarebas miwebs Tavisi funqciebis ganxorcielebaSi,
uwevs erTmaneTs (35-e muxli). Tu es amocanebi mTlianad sazogadoebisaTvis
sazogadoebrivi uSiSroebis mxardasaWerad da aris mniSvnelovani da federaciis monawile-
aRsadgenad, gansakuTrebul SemTxvevebSi mi- oba aucilebelia cxovrebis pirobebis ga-
webi Tavisi policiis dasaxmareblad iwveven saumjobeseblad. es exeba umaRlesi skoleb-
federaluri sasazRvro dacvis dawesebule- isa da klinikebi mSenebloba-ganviTarebas,
bebs. bunebrivi katastrofis an Zalian mZime meurveobis regionuli da agraruli struq-
avariis SemTxvevaSi, miwa dasaxmareblad iwvevs turebis gaumjobesebasa da sanapiroebis dacvas.
sxva miwebis policiis samsaxurebs, sxva ad- aRniSnuli amocanebi konkretizebulia bundes-
ministraciis Zalebs, agreTve federalur ratis TanxmobiT miRebul kanonSi, romelic
sasazRvro da samxedro Zalebs. Tu bune- unda Seicavdes federaciisa da miwebis er-
brivi katastrofa an avaria safrTxes uqmnis Toblivi amocanebis Sesrulebis saerTo princ-
erTze meti miwis teritorias, maSin feder- i pebs. kanoni iTvaliswinebs procedurasa da
aluri mTavroba, aucileblobis SemTxvevaSi, dawesebulebebis Seqmnas erToblivi Semofar-
miwebis mTavrobas aZlevs miTiTebas sxva mi- gluli dagegmvisaTvis, romelic Sesabamisi
webis policiis Zalebi gadaiyvanos mis daqvem- miwebis TanxmobiT xorcieldeba. aseT dros
debarebaSi, agreTve gamoiyenos federaluri federacia Tavis Tavze iRebs xarjebis naxe-
sasazRvro Zalebis policiis qvedanayofebi vars an aranakleb naxevrisa. SeTanxmebis safuZ-
da samxedro Zalebi. magram nebismier dros, velze federaciasa da miwebs, 91b muxlis
bundesratis moTxovniT, yovel SemTxvevaSi Sesabamisad, SeuZliaT iTanamSromlon ga-
saSiSroebis gavlis Semdeg, federalurma naTlebis dagegmvaSi an mecnieruli gamokv-
mTavrobam yvela es zoma unda gaauqmos. levebis xelSewyobaSi, romelTa mniSvnelo-
analogiuri regulireba gaTvaliswinebulia bac regionul farglebs scildeba.
91-e muxliT, im SemTxvevaSi, Tu safrTxe 1993 wels miRebul iqna kanoni federaciasa
emuqreba arsebul an Tavisufal demokrati- da miwebs Soris TanamSromlobis Sesaxeb
ul wyobas federaciasa da miwebSi. evrokavSiris saqmeebSi.
36-e muxliT, umaRles federalur xelisu-
flebas ufleba aqvs gansazRvruli raodeno- $2. finansuri urTierTobani
biT gamoiyenos yvela miwis Cinovnikebi. sxva ZiriTadi kanonis 104-e (a) muxlis Sesabamis-
federaluri organoebisaTvis Cinovnikebs, ad, federacias da miwebs TavianTi danaxar-
rogorc wesi, moiwveven im miwebidan, rom- jebi aqvT cal-calke. Tu miwebi moqmedeben
lebSic isini moqmedeben. Tavdacvis Sesaxeb kanon- federaciis davalebiT, maSin xarjebs es uka-
ebi unda iTvaliswinebdnen federaciis dayofas naskneli iRebs. federalur kanons, romelic

193
fuladi Tanxebis gadasaxadis garantias iZleva 108-e muxlma federaciebisa da miwebis fin-
da rac aucilebelia miwebisaTvis, SeuZlebe- ansuri organoebis kompetencia gamijna, agreTve
lia mTlianad an nawilobriv daakisros gada- gansazRvra maTi TanamSromlobis princi pebi,
xda federacias, Tu kanoniT gaTvaliswinebu- kerZod, sabaJo gadasaxadebi, romlebic fed-
lia, rom federacia naxevar an met xarjebs eraluri kanonebiT aris dadgenili evrokav-
iRebs, maSin igi sruldeba federaciis Siris farglebSi. finansuri moTxovnilebeb-
davalebiT. Tu meoTxeds an ufro met xar- is dasakmayofileblad Sesabamisi saqmianoba
jebs iRebs miwebi, kanonis miReba bundesrat- imarTeba federaluri finansuri organoebis
is Tanxmobas moiTxovs. federacias SeuZlia mier da maTi saSualo donis xelmZRvanelebi
finansuri daxmareba gauwios miwebs metad iniSnebian miwebis mTavrobasTan SeTanxmebiT.
saWiro investiciebisaTvis, saerTo sxva gadasaxadebs marTavs miwebis finansuri
ekonomikuri Tanafardobis gadalaxvis mizniT, organoebi, romelTa struqtura da Cinovni-
federalur teritoriaze ekonomikuri Zalebis kTa momzadeba regulirebulia bundesratis
gansxvavebis kompensaciisa da ekonomikuri TanxmobiT miRebuli federaluri kanoniT.
winsvlis xelSesawyobad.
federaciisa da miwebis biujeti erTmaneTze
federacia da miwebi TavianTi administraci- damokidebuli ar arian, magram federacia da
uli organoebis xarjebs Tavadve faraven da miwebi valdebuli arian TavianT sabiujeto
saTanado marTvis ganxorcielebaSi erTmane- meurneobaSi gaiTvaliswinon saerTo
Tis winaSe pasuxs ageben. ekonomikuri Tanafardobis (wonasworobis)
105-e muxli anawilebs federaciasa da mi- moTxovnilebani (109-e muxlis 1-li da adg-
webs Soris finansur kompetencias. federa- ilobrivi TviTmmarTvelobis nawilebi).
cias ekuTvnis gansakuTrebuli ufleba sa-
Tavdacvis mdgomareobis SemTxvevaSi federa-
kanonmdeblo sakiTxebSi, romelic sabaJo ga-
cias gadaecema konkurirebuli kanonmdeblo-
dasaxadebisa da finansuri monopoliebis sa-
bis ufleba miwebis sferoSic ki, am kuTxiT
gans exeba. konkurirebul kanonmdeblobaSi
kanonebi bundesratis Tanxmobas moiTxovs.
Sedis sxva gadasaxadebi, romlebic mTlianad
federalur kanons, romelic bundesratis
an nawilobriv federaciisaTvis sasargeblod
TanxmobiT gamoicema, SeuZlia federaciisa
amoiReba, agreTve is gadasaxadebi, romlebic
da miwebis administraciisa da finansebis
saWiroa federaciisaTvis am sferoSi misi
sakanonmdeblo uflebis gansaxorcieleblad. sakiTxebis regulireba sxvagvarad, vidre es
miwebs kanonmdeblobis ufleba aqvT adgilo- dadgenilia ZiriTadi kanoniT, magram amasTan
brivi moTxovnilebebis gadasaxadebTan da savaldebuloa SenarCundes miwebis, Temebisa
fufunebis sagnebTan dakavSirebiT, Tu es gadasax- da Temebis kavSiris gansakuTrebiT finansuri
adebi federaciis mier dawesebuls ar emTxveva. cxovrebis unari. im kanonebis mzadeba, romelic
miwebis kompetenciaSi iWreba da sakuTrebis
federaluri kanoni gadasaxadebis Sesaxeb, uflebasa da pirad Tavisuflebas zRudavs,
romlis mixedviTac Tanxebi mTlianad an naw-
SeiZleba daiwyos Tavdacvis mdgomareobis
ilobriv miwebis an Temebis biujets avsebs,
gamocxadebamde (115-e muxlis I, III da IV
saWiroebs bundesratis Tanxmobas.
nawilebi). Tu am periodSi federaluri or-
ZiriTadi kanonis 106-e muxlma gaanawila ganoebi mzad ar arian raime qmediTi zomebi
konkretuli gadasaxadebi federaciis, miweb- miiRon saSiSroebis Tavidan asacileblad,
sa da Temebs (Temebis kavSirebs) Soris da xolo situacia daJinebiT moiTxovs dauy-
daadgina maTi amoRebis pirobebi da Semosu- ovnebliv damoukidebel moqmedebas feder-
li Tanxebis adresatebi. sagadasaxado sa- aluri teritoriis sxvadasxva nawilSi, ma-
marTlis normebis ase detalurad konsti- Sin, 115-e muxlis Sesabamisad, miwebis
tuciaSi aRwera arcTu xSirad gvxvdeba, ma- mTavrobas, an maT mier daniSnuli xelisu-
gram, rogorc warmogvidgenia, azrs namdvilad flebis warmomadgenlebs, an miwebis kompe-
ar aris moklebuli. tenciis sferoSi uflebamosilebs SeuZliaT
107-e muxliT miRebulia kanoniT dadgenili miiRon zomebi, romlebic federaluri mTavro-
zomebi miwebis finansuri mdgomareobis ga- bis kompetenciis sagans warmoadgens (feder-
saumjobeseblad. aluri sasazRvro dacvis samsaxurebis gamoy-

194
eneba, miwebis organoebze da qvemdgomebze miwebis mTavroba arcTu iSviaTad iwodeba
miTiTebebis micema). miwebis xelisuflebisa kabinetad an saxelmwifo mTavrobad, berlin-
da qvemdgomTa mimarT gamoyenebuli zemoT sa da hamburgSi - senatad. isini Sedgeba
miTiTebuli zomebi SeiZleba gauqmebul iqnes ministr-prezidentebisagan (berlinSi, bremen-
federaluri mTavrobisa da miwebis ministr- Si, hamburgSi – mmarTveli an pirveli bur-
prezidentebis mier. gomistri), romelsac warmomadgenlobiTi
literaturaSi xSirad aRiniSneba, rom Tav- organo irCevs da agreTve asrulebs miwis
dacvis mdgomareobaSi myofi germania central- meTauris uflebamosilebebs. umeteswilad
izebul unitarul saxelmwifod gadaiqceva. analogiuria federaluri prezidentis ufle-
bamosilebebic, misi kabineti agreTve Sedgeba
ministrebisagan, romlebic prezidentisa da
$3. miwebis sakanonmdeblo da saxalxo warmomadgenlebis winadadebebiT in-
aRmasrulebeli iSnebian. mTavrobisa da misi xelmZRvanelis
xelisuflebis organoebi statusi, maTi urTierTobebi warmomadgenlo-
miwebis xelisuflebis organizacia ZiriTadi biT organoebTan ZiriTadi niSnebiT
kanoniT ar regulirdeba. igi gansazRvrulia analogiuria federaluri mTavrobisa da fed-
miwebis konstituciaSi, romelTa Soris aRniS- eraluri kancleris statusTan da maT urT-
nul sakiTxSi mniSvnelovani msgavseba SeimC- ierTobasTan bundestagTan.
neva, Tumca, rasakvirvelia, met-naklebad marTalia, gvxvdeba specifikuri Tavisebure-
arsebiTi gansxvavebac arsebobs. banic. magaliTad, hamburgis senati Tavisi
sakanonmdeblo xelisuflebas miwebSi ganax- rigebidan irCevs pirvel an meore burgomis-
orcieleben warmomadgenlobiTi organoebi, trs 1 wlis vadiT. ar aris Zneli, am SemTx-
romlebic miwebis umetesobaSi iwodeba land- vevaSi paraleli gaataro Sveicariis feder-
tagebad (miwebis yriloba), qalaq-miwebSi maT alur sabWosTan.
sxvagvari dasaxeleba aqvT - moqalaqeTa kre- miwebSi agreTve moqmedeben konstituciuri
ba (Burgerschaft) - bremensa da hamburgSi, sasamarTloebi, romelTac sxvadasxva dasax-
deputatebis palata - berlinSi. yvelgan, eleba aqvT (magaliTad, saxelmwifo sasamarT-
bavariis garda, maT erTpalatiani sistema lo palata (Staatsgerichtshaf) baden-viuten-
aqvT da airCevian 4 da 5 wliT. bavariis bergSi, sakonstitucio sasamarTlo palata
senati (zemo palata) formirdeba social- saqsoniaSi).$4. miwebis politikur-teri-
uri, sameurneo, kulturuli da saTemo kor- toriuli organizaciamiwebis politikur-
poraciebis warmomadgenelTa safuZvelze: teritoriuli organizaciis ZiriTad erTeuls
senatorebs irCeven 6 wlis vadiT da yoveli warmoadgens Temebi (Cemeinden).
ori wlis Semdeg senati 113 wevriT ganax- ZiriTadi kanonis me-2 muxlis me-2 nawilis
ldeba. Tavdacvis mdgomareobis SemTxvevaSi Tanaxmad, Temebs garantirebuli unda hqon-
miwebis saxalxo warmomadgenlobis uflebam- deT ufleba adgilobrivi sazogadoebis saqmee-
osilebebis amowuruli vadebi grZeldeba 6 bis mogvarebisa kanonis farglebSi sakuTari
TviT. aRniSnuli mdgomareobis damTavrebis pasuxismgeblobiT. kanoniT gaTvaliswinebul
Semdeg (ZiriTadi kanonis 115-e “o’’ muxlis I farglebSi saTemo kavSirebs TviTmmarTvelo-
nawili), bundestagisagan gansxvavebiT, miwebis bis ufleba aqvT Tavisi kompetenciis sfero-
saxalxo warmomadgenlebis umetesoba SeiZle- Si (SegaxsenebT, rom saTemo kavSirebs qmnian
ba vadamde daiSalos peticiuri referendumis Tavad Temebi TavianTi kompetenciebis ukeTe-
safuZvelze amomrCevelTa gadawyvetilebiT. sad ganxorcielebis mizniT da mxolod im
Tavisi ZiriTadi niSnebiT miwebis saxalxo uflebamosilebebs ganaxorcieleben, romlebic
warmomadgenlobis funqcia da uflebamosile- maT kavSirSi monawile Temebma mianiWa da
bani, Sida organizacia da procedura ems- xarjaven Temebis mier gadacemul saxsrebs).
gavseba bundestagisas. qalaq-miwebSi aRniS- TviTmmarTvelobis garantia moicavs agreTve
nuli organoebi asruleben agreTve adgilo- sakuTari finansuri pasuxismgeblobis safuZ-
brivi saqalaqo TviTmmarTvelobis funqciebs vlebs. aRniSnuli muxlis me-3 nawili avalde-
da ganaxorcieleben maT uflebamosilebebs. bulebs federacias uzrunvelyos miwebis

195
konstituciur wyobasa da zemoaRniSnul soflis teritoriaze Temebi gaerTianebulia
princi pebs Soris Sesabamisoba. mazrebSi (Kreise), romelTac sakuTari TviT-
miTiTebuli debulebebidan SeiZleba gavake- mmarTveloba aqvT. zogjer praqtikaSi saTe-
ToT daskvna, rom miwebis politikur-teri- mo kavSirebi teritoriulad emTxveva mazrebs
toriuli mowyoba eyrdnoba Temebis avtono- da saTemo kavSiris TviTmmarTveloba, am SemTx-
mias maT finansur avtonomiasTan erTad da vevaSi, warmoadgens mazris TviTmmarTvelo-
rom Temebs, Tavisi kompetenciis farglebSi, bas. amasTan erTad didi qalaqebi warmoad-
SeuZliaT saTemo kavSirebi Seqmnan. danarCen- genen qalaqebs mazrebis gareSe (Krusfreie-
Si ki es problematika regulirdeba konsti- Stadte), an qalaq_mazrebs (Staltkreese),
tuciebiTa da miwaTa kanonebiT. romlebsac, warmoadgenen ra Temebs, imavdrou-
lad mazrebis uflebebic aqvT. isini SeiZle-
magaliTad, 1946 wlis hesenis miwis konsti- ba dayofil iqnen saqalaqo olqebad (Bezirke).
tuciis 137-e muxlis Tanaxmad, Temebi war- berlini, magaliTad, TviTmmarTvelobis 23
moadgenen adgilobrivi sajaro administraciis olqad iyofa. zogjer olqebad iyofa didi
yvela gansakuTrebuli uflebamosilebis ma- soflis Temebic, romelTa mosaxleoba 100
tareblebs, romelic xorcieldeba maTi sak- 000-s aRemateba. sul germaniis federaciul
uTari pasuxismgeblobis safuZvelze, garda respublikaSi 543 mazraa, maTSi 117 qalaqi
im SemTxvevebisa, rodesac uflebamosilebe- mazris gareSe.
bi, sazogadoebrivi interesebidan gamomdinare,
kanonis gansakuTrebuli miTiTebiT, sxva or- Temebsa da mazrebs TavianTi wesdebebi aqvT
ganos miekuTvneba. analogiuria saTemo kav- (Satzungen an Okdmungen). zogierT miweb-
Sirebis statusic. Temebisa da saTemo kav- Si mazrasa da centrs Soris aris Suale-
Sirebis ufleba TavianTi saqmianobis duri administraciul_teritoriuli erTeuli
damoukidebel marTvaSi garantirebulia sax- _ saxelmwifo olqi (Keglerungsbezirk),
elmwifos mier, romelic zRudavs Tavis romlis farglebSic wydeba adgilobrivi sax-
zedamxedvelobas mxolod aseTi mmarTvelo- elmwifo amocanebi da xorcieldeba saxelm-
bis kanonebis SesabamisobasTan dakavSirebiT. wifo zedamxedveloba adgilobriv TviTm-
Temebsa da mis kavSirebs, agreTve maT marTvelobaze. aseTi erTeuli aris 29.
mmarTvelobas, SeiZleba saxelmwifo amocanebis
Sesrulebac daekisros, romlebic gadawyde- $5. adgilobrivi TviTmmarTveloba
ba umaRlesi saxelmwifo organoebis miTiTe- da mmarTveloba
bebis Sesabamisad. saxelmwifo valdebulia adgilobrivi TviTmmarTvelobis organizacia
garanti gaxdes Temebisa da misi kavSirebis germaniaSi sakmaod sxvadasxvagvaria. germane-
mier fuladi Tanxebis miRebis sakiTxSi, rom- li mecnierebi 4 ti pis Temebs gamoyofen. maTi
lebic maTi funqciebis ganxorcielebisaTvis klasifikacia ganisazRvreba warmomadgenlo-
aris saWiro da uzrunvelyos Semosavlis biTi organoebsa da administracias Soris
wyaroebiT, romelTac isini sakuTari pasux- urTierTdamokidebulebiT.
ismgeblobiT iyeneben. samxreT germanuli modeli, romelic miRe-
Temebi warmoadgenen soflis dasaxlebul bulia, kerZod, badenviutenbergSi, bavariaSi,
punqtebs an maT jgufebsa da qalaqebs. miwebi xasiaTdeba warmomadgenlobiTi korporaciis
berlini da hamburgi, imavdroulad, Temebs zeda fenisa da administraciis SerwymiT.
warmoadgenen. isini ganageben infrastruqture- warmomadgenlobiTi korporacia (saTemo sab-
bis ganviTarebas, sazogadoebriv transports, Wo, deputatebis saqalaqo Sekreba da sxva)
turizms, mSeneblobas, saskolo da skolam- irCeva uSualod mosaxleobis mier. aseve
del dawesebulebebs, gzebis mdgomareobas, irCeven administraciis xelmZRvanels _ bur-
saavadmyofoebs, Teatrebs, biblioTekebs, gomistrs, romelic imavdroulad, Tanamde-
muzeumebs, socialur da sportul dawese- bobis mixedviT, warmomadgenlobiT korpora-
bulebebs. maT SeuZliaT daadginon da mokri- ciaSi Tavmjdomareobs. am models sabWos
bon kanoniT gaTvaliswinebuli gadasaxadebi konstitucias uwodeben.
da mosakreblebi. 1993 wlis dasawyisisaTvis sxva modeli miRebulia iseTi miwebis qalaqeb-
germaniaSi iyo 16 000-ze meti Temi. Si, rogorebicaa heseni da Slezvig_golSteini,

196
agreTve qalaq_miwebSi: berlini, bremeni da miwebis konstituciebi, rogorc aRiniSna,
hamburgi. igi xasiaTdeba imiT, rom xalxis uflebas aZlevs Temebsa da mazrebs Seqmnan
mier arCeuli warmomadgenlobiTi organo TavianTi warmomadgenlobiTi organoebi say-
ayalibebs Tavis kolegiur aRmasrulebel ovelTao, pirdapiri, Tavisufali, Tanaswori
organos _ magistrats an senats, romelic da faruli arCeviT, kandidatTa siebSi
Sedgeba burgomistrebisa da sapatio (anu konkurenciis SemTxvevaSi _ proporciul
romlebic sazogadoebriv sawyisebze muSaoben) saarCevno sistemaze dayrdnobiT uzrunvely-
wevrebisagan. aseTive modeli moqmedebs TviT- ofen saWiro SemTxvevebSi Temis gancalkeve-
mmarTvelobad saqalaqo olqebSi, magaliTad, buli nawilebis warmomadgenlobas.
berlinis olqebSi irCeven deputatebis sa- samTavrobo olqebSi, moqmedeben samTavrobo
olqo krebas (Bezink-Sverordnetenven-Sam- prezidiumebi, romlebsac xelmZRvaneloben
mlungen), TiToeuli maTgani irCevs saolqo samTavrobo prezidentebi da romlebic adg-
mmarTvelobas (Bezirhsamt) saolqo mrCev- ilze ganaxorcieleben miwebis uflebamosilebas.
lebisa da burgomistris SemadgenlobiT. erT-
erTi saolqo mrCevel-burgomistris moadg- adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebi
ilea. aRniSnuli modeli iwodeba magistrat- qmnian qveynis masStabebSi Tavis sazogadoe-
is konstituciad. briv organizaciebs _ germaniis qalaqTa yri-
lobas, germaniis sasoflo mazraTa yrilo-
mesame modeli damaxasiaTebelia reinland- bas, germaniis qalaqTa da TemTa kavSirs da
pfaltis, saaris, Slezvig-golSteinis miweb- a.S. aRniSnuli organoebi uzrunvelyofen
isaTvis (soflis Temebi). igi iTvaliswinebs, adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebis
rom mosaxleobis mier arCeuli warmomadgen- TanamSromlobas da warmoadgenen maT feder-
lobiTi organo, Tavis mxriv, irCevs burgo- aluri organoebisa da dawesebulebebis winaSe.
mistrs, romelic saTaveSi udgas warmomad-
genlobiT korporaciasac da adgilobriv ad-
ministraciasac. aRniSnul models ewodeba II. Sveicariis politikur –
burgomistris konstitucia. teritoriuli mowyoba
da bolos, meoTxe modeli, romelic arse- Sveicaria SeiZleba CaiTvalos evropaSi, da
bobs CrdiloeT reinisvestfaliasa da qveda msoflioSic ki, yvelaze uZveles federa-
saqsoniis miwebSi, Seiqmna britanuli oku- ciad, Tumca mecnierTa umetesobis azriT,
paciuri xelisuflebis zegavlenis qveS da 1884 wlamde Sveicaria formalurad konfed-
gvaxsenebs inglisur_saqsonur sistemas eracias warmoadgenda. Tumca am qveynis fed-
`sabWo_mmarTveli~. warmomadgenlobiTi or- eraciaSi gadazrda ufro adre moxda. 1847
gano, rogorc yvelgan, irCeva mosaxleobis wlis Semodgomaze zondenbergis mcdeloba
mier, magram am organos mier Seqmnili aRmas- gamosuliyo konfederaciidan ZaliT iqna damx-
rulebeli komiteti ar warmoadgens adgi- obili, xolo aRsaniSnavia, rom Cveulebrivi
lobriv administracias, igi mxolod warmo- konfederacia aris damoukidebeli saxelmwi-
madgenlobiTi organos gadawyvetilebebs amza- foebis kavSiri, sadac TiToeul maTgans
debs. aRmasrulebel komitetTan erTad war- Tavisuflad SeuZlia kavSiri datovos nebis-
momadgenlobiTi organo irCevs Temis direq- mier dros. 1848 wlis konstituciam, faqto-
torats (qalaqebi da sxva). direqtori aris brivad, daadastura faqti, rom gasuli sauku-
administraciis xelmZRvaneli. es aris e.w. nis Sua xanebSi Sveicaria Camoyalibebuli
CrdiloeT germaniis konstitucia, anu direq- saxelmwifo iyo da ara saxelmwifoebis saer-
toris konstitucia. TaSoriso-samarTlebrivi kavSiri. Sveicariis
federaciulma xasiaTma Tavis Semdgomi gan-
mazrebSi TviTmmarTvelobis organoebs war-
viTareba hpova 1874 wlis moqmed konstitu-
moadgens warmomadgenlobiTi organo _
ciaSi da asaxulia mis samive TavSi da agreTve
kraistagi (mazris yriloba) an kraisrati
gardamaval debulebebSi.
(mazris sabWo) da administracia landratis
(saerTo mrCevlis meTaurobiT), romelsac an konstituciis dRevandeli redaqciiT, pirve-
mosaxleoba, an warmomadgenlobiTi organo li muxlis Tanaxmad, kavSiriT gaerTianebu-
irCevs. li 23 suverenuli kantoni qmnis Tavis er-

197
TobliobaSi Sveicariis konfederacias (ger- enebis gamocvla arasasurvelad iTvleba.
manulidan – Sveicariis nafici amxanagoba). konstituciis me-3 muxlis Tanaxmad, kantonebi
3 kantoni Sedgeba TiToeuli or-ori naxe- suverenulia, rameTu maTi suvereniteti fed-
varkantonisagan. untervaldeni - zeda eraluri konstituciiT SezRuduli ar aris,
valdenisa da qveda valdenisagan (obvaldeni isini ganaxorcieleben yvela uflebas, rom-
da nidvaldeni), bazeli - saqalaqo da sof- lebic federalur xelisuflebaze ar aris
lis, apenceli - Sida rodenisa da gare gadmocemuli. aqedan gamomdinare, daskvnis
rodenisagan (inerrodeni da ausenrodeni). gakeTebac ki SeiZleba kantonebis arasuver-
naxevarkantonebs xelisuflebis damoukide- enulobis Sesaxeb, rac ganpirobebulia ara
beli organizacia axasiaTebs (Sesabamis kan- imdenad secesiis uflebis ar arsebobiT, ram-
tonebSi saerTo kantonebis organoebi ar aris), denadac imiT, rom kantonebi Tavisi kompe-
magram kantonebis sabWoSi sanaxevro warmo- tenciis sakiTxebs Tavad ki ar wyveten, aramed
madgenlobaa. untervaldeni naxevarkantoneb- amomrCevelTa da kantonebis umetesobiT saer-
isagan Sedgeba. 1897 wels, konfederaciis To-nacionalur referendumze.
Seqmnis Semdeg, apenceli konfesionaluri
mosazrebiT daiyo, xolo bazeli - 1933 wels. me-5 muxlis Tanaxmad, konfederacia garan-
tias aZlevs kantonebs SeinarCunon Tavisi
konstituciis pirvel muxlSi CamoTvlil teritoria da suvereniteti, konstitucia,
kantonebsa da naxevarkantonebs mivyavarT Tavisufleba, moqalaqeTa sakonstitucio ufle-
daskvnamde, rom nebismieri cvlileba aRniS- bebi, romelic xalxma xelisuflebas gadasca.
nul CamonaTvalSi moiTxovs mis Sesabamis
reformas. aqedan gamomdinare, reformis gareSe terminologia da frazeologia kantonebis
erTmxrivi secesia kantonisa da naxevarkan- konstituciebisa xSirad orientirebulia
tonisa an kantonebisa da naxevarkantonebis suverenitetze, rogorc xarisxze, romelic
Serwyma konstituciis sawinaaRmdego iqmne- zustad saxelmwifosaTvis aris damaxasiaTe-
boda da a. S. beli. es Cans, upirveles yovlisa, kantonebis
konstituciebis ganmartebidan, sadac kantonebi
kantonebis teritoria sxvadasxvagvaria, 36 Tavis Tavs aZleven Semdeg gansazRvras: `kan-
kv. kilometriT dawyebuli, bazelis qalaqis tonebs aqvT sakuTari da mudmivi organiza-
naxevarkantoniT da 106 kv. kilometriT, ciebi” (bazeli), kantoni `Tavisufali demokra-
graubiulenis kantoniT damTavrebuli, kan- tiuli saxelmwifoa” (Jeneva, liucerni),
tonebis naxevarze metis teritoria 1 aTas `Tavisufali demokratiuli saxelmwifo da
kv.kilometrsac ki aRwevs. Sveicariis mosax- Sveicariis konfederacia’’ (sankt-kaleni), ,,su-
leobis 65% laparakobs germanul enaze, 20% verenuli kantoni’’ (Jiura), ,,erT-erTi suv-
- frangul, xolo 10% - inglisur da 1% - erenuli kantoni” (Jeneva), ,,suverenuli re-
rauSis enaze. moyvanili cifrebi im faqts spublika’’ (valisi), ,,suverenuli saxelmwifo’’
amtkicebs, rom mosaxleobis nawili saubrobs (friberi) da a.S.
aRniSnul 2-3 enaze erTdroulad. 1980 wlis
aRweris Tanaxmad, germanuli ena mSobliurad kantonebs aqvT xelisuflebis sakuTari or-
miaCnda mosaxleobis 65%-s, franguli - 18,4%- ganizacia da, rogorc vnaxeT, sakuTari mo-
s, italiuri - 9,8%-s, xolo retro-romanu- qalaqeoba.
li [rauSis] - 0,8%-s. e.i mosaxleobis 6%- rogorc aRiniSna, erTis mxriv, konstitucia
Tvis arc erTi ena mSobliuri ar aris. kan- ar aZlevs uflebas kantonebs politikuri
tonebis umetesoba erTenovania: 14 - frangu- xelSekrulebis dadebisa da politikuri kav-
li, 1 – italiuri. amasTan aRsaniSnavia er- Sirebis Seqmnisa, meores mxriv, uflebas aZlevs
Tic: sami kantoni iTvleba orenovnad da dar- xelSekruleba dados sakanonmdeblo, sasa-
Cenili erTi - samenovnad. amasTan erTad dad- marTlo da administraciul sakiTxebSi (me-7
genilia, rom oficialuri ena moqmedebs ama muxli). marTalia, aseTi SeTanxmebebi war-
Tu im TemSi da mxolod arc Tu didi ricx- modgenil unda iqnes federalur xelisu-
vi Temebisa realurad orenovani aris. mo- flebaSi, romelsac SeuZlia xeli SeuSalos
qalaqeebs aqvs ufleba airCion oficialuri maT Sesrulebas, Tu isini arRveven konfed-
urTierTobebisa da ganaTlebisaTvis erTi ena. eraciis an sxva kantonebis interesebs.

198
kantonebs Soris sadao sakiTxebis warmoSobis zoblur urTierTobebsa da policiasTan dakav-
dros konstituciis me-14 muxli moiTxovs SirebiT, magram es xelSekrulebebi ar unda
Tavis Sekavebas yovelgvari damoukidebeli Seicavdes iseT rames, rac winaaRmdegobaSi
qmedebisagan. Tu kantons uecari saSiSroeba modis konfederaciisa da sxva kantonebis
emuqreba sazRvargareTidan, misi xelisufleba, interesebTan.
me-15 muxlis Tanaxmad, daxmarebas iTxovs amasTan kantonebs, ucxoeTis saxelmwifoebsa
sxva kantonisagan, romelic valdebulia gaag- da maT warmomadgenlebs Soris oficialuri
zavnos daxmareba da erTdroulad saqmis urTierTobebi unda ganxorcieldes feder-
kursSi Caayenos federaluri xelisufleba. aluri sabWos SuamdgomlobiT, magram ze-
Sesabamis danaxarjebs amasTan dakavSirebiT moaRniSnuli xelSekrulebebis konkretul
konfederacia gaiRebs. sakiTxebSi kantonebs SeuZliaT uSualod
kantonSi Sida ganawesis darRvevasTan an sxva daamyaron urTierToba sxva qveynebis qvemdgom
kantonis mxridan muqaris SemTxvevaSi kanto- xelSekrulebasa da Tanamdebobis pirebTan
ni valdebulia dauyovnebliv Seatyobinos amis (muxli me-10).
Sesaxeb federalur sabWos, raTa am uka- konfederaciis kompetenciebis gansakuTrebu-
nasknelma miiRos zomebi Tavisi kompetenciis li sfero yovelTvis farTovdeboda. am pro-
farglebSi an moiwvios federaluri kreba. cesma asaxva hpova federalur konstitucia-
gadaudebel SemTxvevaSi kantonis mTavroba, Si Setanili 100-ze meti cvlilebis saxiT.
federaluri sabWos dauyovnebliv saqmis kurs- meore msoflio omis Semdeg, mniSvnelovnad
Si CayenebiT, valdebulia daxmareba iTxovos gafarTovda konfederaciis uflebebi
sxva kantonebisagan, romlebic, Tavis mxriv, ekonomikis sferoSi 1947 wlis konstituci-
am daxmarebas aRmouCenen: Tu kantonis uri gadaxedvis Sedegad, Semdgom periodSi
mTavrobas amis gakeTeba ar SeuZlia, maSin konfederacia iRebs uflebebs socialur
federalur xelisuflebas SeuZlia, qveynis sferoSi, garemos dacvis damatebiT, teri-
uSiSroebis muqaris SemTxvevaSi, imoqmedos toriuli infrastruqturebis regulirebis
damoukideblad. kantonebis saqmeebSi Carevis sakiTxebSi. konfederacia dReis mdgomareo-
dros federaciam unda gaiTvaliswinos da biT marTavs rkinigzis umetes nawils, tele-
daicvas kantonebisa da xalxis ufleba, romel- komunikaciebs. mas miekuTvneba gansakuTrebu-
ic garantirebulia konstituciis me-5 mux- li uflebamosileba atomuri energetikisa da
liT. danaxarjebs iRebs Sesabamisi kantoni, mecnieruli gamokvlevebis sferoSi.
magram gansakuTrebuli garemoebis dros fed-
eraluri kreba sxvagvaradac gadawyvets (me- 1990 wlis 23 seqtembers, konstituciuri
16 muxli). gadaxedvis Sedegad, konfederaciam gaafar-
Tova Tavisi kompetencia energopolitikis
ganxilul SemTxvevaSi, me-17 muxlis Sesa- gatarebaSi. imavdroulad konfederacia iRebs
bamisad, kantonebi valdebulni arian Tavisu- ufro met uflebebs sagadasaxado sferoSi,
fali gadaadgilebis ufleba miscen jarebs, dRevandeli mdgomareobiT konfederacia iRebs
romlebic dauyovnebliv federaluri meTau- arapirdapiri gadasaxadis 90%-s, rac qvey-
robis qveS gadadian. nis SigniT amoiReba. marTalia, kantonebs
sagareo urTierTobebs, princi pSi, konfed- ufleba aqvT daadginon pirdapiri gadasaxa-
eracia ganagebs. konstituciis me-8 muxlis di, romelic ar aris konstituciiT gaTval-
Tanaxmad marto konfederacias aqvs ufleba iswinebuli, magram erTobliobaSi sagadasax-
gamoacxados omi da zavi, Sevides saerTa- ado sistema `dRevandeli mdgomareobiT Sors
Soriso kavSirebSi da dados xelSekrulebe- aris imisgan, rom harmonizebulad gamoiyure-
bi sazRvargareTis qveynebTan, kerZod, savaWro bodes”. aRniSnuli garemoeba Zalian kontrastu-
da sabaJo xelSekrulebebi. konstituciis me- lia mezobel germaniasTan SedarebiT, sadac
11 muxli krZalavs nebismier samxedro ka- finansebis konstituciurad danawilebis reg-
pitulacias. rogorc gamonaklisi, konsti- ulireba xels uwyobs miwebsac da Temebsac.
tuciis me-9 muxli uflebas aZlevs kantonebs amasTan erTad, federaluri Semosavlebis
sazRvargareTTan dadon xelSekrulebebi sax- umetesi nawili brundeba kantonebSi da ko-
elmwifo normebis sakiTxebSi, urTierTme- munebSi, saerTo jamSi, ase gadacemuli Tanx-

199
ebi Sveicariis biujetis erT meoTxeds Sead- mowyobilia e.w. landsgemaindes (germ. Lands-
gens (26,3% 1987 wels). gemeinde – pirdapir soflis Temi an qveynis
dRes gansakuTrebuli federaluri kompetenci- mxaris Temi) sistemiT. misi dedaazri mdgo-
is sferos warmoadgens Tavdacva, sabaJo saqme, mareobs imaSi, rom kantonuri gadawyvetile-
fulis emisia, rkinigzebi da sxva mravali. bebi miiReba kantonebis (naxevarkantonebis)
amomrCevelTa saerTo krebaze, rasac lands-
konfederaciisa da kantonebis konkurirebu- gemainde hqvia.
li kompetencia vrceldeba samoqalaqo sa-
marTalze, inteleqtualuri sakuTrebis CaTv- 80-iani wlebis Sua periodSi aRniSnul krebeb-
liT, sisxlis samarTalze, ucxoelTa re- Si amomrCevelTa donis monawileoba glarusSi
Jimze da sxva. ganaTlebis finansirebis, erovnu- aRwevda 10 aTas amomrCevlamde. nidvaldenSi
li da regionaluri sajaro saqmianobis, da obvaldenSi Sesabamisad 2,5 aTassa da 1,1
erovnuli krebebis da sxva sakiTxebSi kon- aTass. bolo cifrebi Seesabameba apencelis
federacia adgens saerTo regulirebis re- naxevarkantonebSi monawile amomrCevelTa dones.
Jims, xolo Sesrulebas awarmoebs kantonebi. saerTo wesis Tanaxmad, landsgemaindes adg-
federaluri moTxovnebis Seusruleblobis ili aqvs weliwadSi erTxel. rogorc wesi,
SemTxvevaSi kantonuri SeiZleba federalu- yvela landsgemainde ikribeba aprilis bo-
riT Seicvalos. los, gamonaklisia kantoni glarusi, sadac
kantonebis gansakuTrebuli kompetenciis sf- es Sekrebebi maisis dasawyisSi xdeba. lands-
ero vrceldeba iseT dargebze, rogoricaa gemainde tardeba didi RirsSesaniSnaobiT,
jandacva, wesrigis dacva, komunaluri meur- raTa mxari dauWiron aRniSnuli institutis
neoba da a.S. konfederacias delegirebis arsebobas. magaliTad, obvaldenis naxevar-
ufleba aqvs zogierTi Tavisi uflebamosilebis kantonis 1968 wlis konstituciis me-6 mux-
kantonebis mier ganxorcielebaSi. lis Tanaxmad, romelic yvelaze ufro sru-
lad aregulirebs landsgemaindes instituts:
me-2 muxlSi gardamavali debulebebisa fed- `musika ukravs korteJis gavlis mTeli drois
eraluri konstituciiT dadgenilia feder- monakveTze qalaqSi, moedanze. dafdafebi
aluri samarTlis prioriteti kantonalur- urtyamen kantonuri administraciis SenobasTan
Tan SedarebiT. gavlis dros~ (Landberg). moedanze dgamen
konstituciiT gaTvaliswinebuli zedamxed- xis SemoRobil nagebobas, romelic mokrive-
velobis gansaxorcieleblad kantonebis moR- Ta saasparezo rings mogvagonebs, sadac lands-
vaweobaze, konfederacias ufleba aqvs fed- gemaindes Catarebis dros imyofebian kantoneb-
eraluri inspeqtorebi gagzavnos, avalde- isa da naxevarkantonebis mTavari Tanamdebo-
bulebs kantonebs centrs gaugzavnon maT mier bis pirebi. amomrCevelTaTvis dgamen ramden-
miRebuli kanonebi, agreTve sxvadasxva saxis ime rigSi skamebs, danarCenebi ewyobian, rogorc
moxsenebebi. SeuZliaT”.
konfederacias SeuZlia kantonebze finansuri naxevarkantonSi obvaldeni, garda yovelw-
zemoqmedeba moaxdinos, zogierT SemTxvevaSi liuri Sekrebisa, SesaZlebelia gansakuTre-
ki ganaxorcielos pirdapiri Careva Sida buli SemTxvevebis drosac moxdes Sekreba
uSiSroebis uzrunvelsayofad, wesrigis mx- saswrafo saqmeebis gadasawyvetad, roca amas
ardasaWerad (85-e muxli, me-6 nawili, kon- 500 deputati moiTxovs, romlebic dRis
stitucia). 1825 wlidan 1832 wlamde period- wesrigs werilobiT warmoadgendnen, aseT
Si aseT Carevebs adgili sul aTjer hqonda. SemTxvevebSi landsgemainde ikribeba 6 TveSi.
oqmis Sedgenisa da landsgemaindes proce-
duras adgens kantonuri sabWo _ warmomad-
$1. xelisuflebis organoebi genlobiTi organo, romelic arsebobs erT-
kantonebSi droulad naxevarkantonis saerTo krebasTan
xelisufleba kantonebSi organizebulia erTad. kenWisyra xelis aweviT mimdinareobs.
araerTgvarovnad. apencelis da untervalde- Tu vizualurad Sedegi orjer ar gamoCnde-
nis naxevarkantoni da glasuris kantoni, ba, maSin mimdinareobs xmebis daTvla. rome-
sadac mosaxleobis sul 2,5% cxovrobs, lime Tanamdebobis piris arCevis dros saWiroa

200
xmebis absoluturi umravlesoba, sxva sak- interpelacia kancelariaSi unda iqnes Setani-
iTxebTan dakavSirebiT xmas aZleven, e.i. mx- li ganxilvamde 14 dRiT adre da werilobiT.
ars uWeren an piriqiT. drois mixedviT ufro Zveli 1887 wels miRe-
landsgemaindes kompetencia sakmaod farToa, buli glasuris kantonis konstituciaa,
yvela erTeulSi, sadac igi praqtikaSi gvx- romelmac sqematurad ufro zustad gamoxa-
vdeba, irCevs mTavrobas - saxelmwifo sabWos ta Tavisi landsgemaindes uflebamosilebani.
da mis xelmZRvanels calke (Landammann). 31_1 muxlSi miTiTebulia, rom aseT Sekre-
magaliTad, obvaldenSi, Sekrebaze, garda bas aqvs uflebamosileba Secvalos konsti-
zemoaRniSnulisa, umaRlesi sasamarTlos tucia, miiRos kanonebi erTobliobaSi, gada-
mosamarTleebs niSnaven, agreTve kantonuri wyvitos 250 000-ze meti frankis kredi-
sasamarTlos, administraciuli tribunalis torebis sakiTxi erTmaneTTan dakavSirebuli
mosamarTleebs da maT moadgileebs. yovel 2 miznebis gansaxorcieleblad, an 50 000
weliwadSi landsgemainde irCevs umaRlesi frankisa - erTi miznis gansaxorcieleblad,
sasamarTlos Tavmjdomareebsa da adminis- romelic weliwadis ganmavlobaSi ixarjeba.
traciuli tribunalebis Tavmjdomareebs. am kreba agreTve adgens gadasaxadebs, irCevs
saukunis 70-iani wlebis dasawyisSi kenWi- Tanamdebobis pirebs kantonis aRmasrulebeli
syra tradiciuli xelis aweviT Seicvala xelisuflebis ukve arCeul mTavrobis wevr-
mosamarTleebis daniSvnisaTvis faruli ken- Ta ricxvidan, irCevs mosamarTleebs, gener-
WisyriT, obvaldenis landsgemainde irCevs alur prokurors, sagamomZieblo mosamarTles
agreTve kanclers, generalur prokurors, da mTavrobisa da sasamarTloebis intendantebs.
sagamoZiebo mosamarTleebs, kantonur inten- nidvaldenis naxevarkantonis 1965 wlis kon-
dants. aRniSnuli naxevarkantonis konsti- stitucia TiTqmis analogiurad gansazRvravs
tucia Seicavs agreTve normas Tanamdebobis landsgemaindes instituts. zogierTi gansx-
pirTa rotaciis Sesaxeb. am pirTa naxevari vaveba aris danaxarjebis sazRvris doneSi,
tovebs dakavebul Tanamdebobas yovel 2 we- romlis zemoTac landsgemaindes Tanxmobaa
liwadSi. yvela landsgemaindeSi iReben gada- saWiro, romelic ganisazRvreba, rogorc
wyvetilebas konstituciis mTlianad da naw- erTjeradi danaxarji 100 000-s frankze
ilobriv Secvlis Sesaxeb, irCeven kantonis zemoT da perioduli danaxarji 1 wlis gan-
sabWos wevrebs obvaldenSi, Tu amis Sesaxeb mavlobaSi 20 000 frankze zemoT. mTlianad
daadgens landsgemainde, gadawyvetilebas landsgemaindes instituti TandaTanobiT dace-
konstituciis mTlianad gadaxedvis Sesaxeb mas ganicdis, rac aixsneba kantonis winaSe
orwlian vadaSi amzadebs kantonis sabWo im- mdgomi amocanebis, problemebis zrdiT, ze-
isaTvis, rom SemdgomSi gadasawyvetad ref- moaRniSnuli organos aSkara mouqnelobiT,
erendums gadasces. romlis sakmaod iSviaTi mowveva ar iZleva
aRniSnuli naxevarkantonis landsgemainde saSualebas swrafad moaxdinos reagireba
ixilavs kanonproeqtebs, Setanils saxalxo Seqmnili problemebis gadawyvetaSi. aRniS-
iniciativis gaformebis wesiT, amasTan erTad nul tendenciaze miuTiTebs moqmedi lands-
maT ar unda daarRvion federaluri an kan- gemaindeebis TandaTan Semcireba. maTi Semcv-
tonuri konstituciiT gaTvaliswinebuli wesi, leli institutebis moZebna arcTu Znelia,
garda im SemTxvevisa, rodesac saubaria TviT isini kantonis parlamentSi arian.
kantonuri konstituciis gadaxedvaze. aseTi 15 kantonsa da naxevarkantonSi parlamenti
iniciativis ufleba ekuTvnis 500 amomrCev- iwodeba did sabWod, eqvsSi - kantonur sab-
els konstituciis mTliani an nawilobrivi Wod (Kantonstat), oTxSi _ landgratebad da
gadaxedvis SemTxvevaSi da TiToeul amom- Jiuris kantonSi _ parlamentad. isini yvel-
rCevels, roca saqme exeba romelime kanonis gan Sedgeba erTi palatisagan. parlamentis
gauqmebas an Secvlas, an finansur kreditebs, wevrTa ricxvi kantonebSi icvleba 60-dan
romlebic landsgemaindes kompetencias exe- (nekSateni, Jiura) 200-mde (berni, aprau).
ba. garda amisa, obvaldenis TiToeul mo- parlamentebi yvelgan irCeva proporciuli
qalaqes saxelmwifo sabWos wevrebTan saarCevno sistemiT. saerTo wesiT legistra-
(mTavrobasTan) interpelaciis ufleba aqvs. turis vada 4 welia, magram igi SeiZleba

201
naklebi iyos (2 weli graubiundenSi) an meti saWiroa, sazRvargareTis qveynebTanac. saer-
(5 weli krinerSi). kantonebis parlamentebi To wesis Tanaxmad, kantonuri mTavroba war-
ganaxorcieleben mniSvnelovan kompetencias moadgens Sveicariis federaluri sabWos an-
bevr dargSi. zogierT SemTxvevaSi Tavis alogs. mTavroba gamoscems saWiro dadge-
uflebamosilebebs parlamenti unawilebs amom- nilebebs zogjer mas sasamarTlo funqcie-
rCevelTa korpuss an landsgemaindes. bic eniWeba, gansakuTrebiT im kantonebSi, sadac
sakanonmdeblo dargSi parlamentebs aqvT ar aris administraciuli tribunali.
federaluri xelisuflebis gamgeblobis sak- kantonebis umetesobaSi mTavrobas ewodeba
iTxebidan gadacemuli darCenili kompeten- samTavrobo sabWo (Regierungsrat), laTinuren-
ciebi. ubralo kanonebis miRebis garda, par- ovan kantonebSi _ saxelmwifo sabWo (conseil
lamenti saarCevno korpusTan erTad monawi- d` Etat), apencel-innerodgenis naxevarkantoneb-
leobs konstituciis gadasinjvaSi. kantoneb- Si _ kantonaluri komisia (Standes Kommmis-
is parlamentebi azrs gamoTqvamen finansur sion), xolo Jiuras kantonSi isev da isev
sakiTxebSi, adgenen gadasaxadebs, biujets, mTavrobad (Gouvernement) iwodeba. kantonuri
agvareben sesxis sakiTxebs (rogorc aRiniSna, mTavrobis ricxobrivi Semadgenloba arcTu
rig SemTxvevaSi, amisaTvis referendumia saWiro). didia, 5-dan 3 kacamde. praqtikulad, yvela
12 kantonSi isini niSnaven mTavrobis Tavmj- kantonSi mTavrobis wevrebs irCevs xalxi.
domareebs, xolo naxevarze met kantonebSi mTavrobis formirebis aseTi wesi uzrunve-
_ umaRlesi sasamarTlos wevrebs. maT speci- lyofs aRmasrulebeli xelisuflebis Zlier
fikur uflebamosilebas warmoadgens gadaw- pozicias kantonebis parlamentebTan mimarTebaSi.
yvetilebis miReba naturalizaciisa da Sew- saerTo wesiT kantonebis mTavrobas irCeven
yalebis Sesaxeb. axlaxan miRebuli konsti- maJoritaruli saarCevno sistemiT erT
tuciebi parlamentebs aniWebs uflebamosilebas saarCevno olqSi, romelsac TviT kantoni
ekonomikis dagegmvis sakiTxebSi. aRmasrulebel Seadgens. marto ciurixsa da tiCinoSi mTavro-
xelisuflebaze saparlamento kontrolis bis formirebisaTvis proporciul saarCevno
saSualebas warmoadgens SekiTxvebi, inter- sistemas iyeneben. mTavrobis uflebamosileb-
pelaciebi, rezoluciebi. is vada emTxveva parlamentis uflebamosilebis
sasamarTlo sakiTxebTan dakavSirebiT, par- vadas. imisaTvis, rom piri gaxdes saxelm-
lamenti arCevs konfliqtebs administraciasa wifo mrCeveli, igi unda pasuxobdes imave
da sasamarTlo organoebs Soris, warmoqm- cenzebs, amomrCevlobisa da Tanamdebobis
nils kompetenciebis ganawilebis gamo, aZlevs SeuTavseblobis princi pebs, rasac kantonur
saxelmwifo Cinovnikebis devnis uflebas (kan- parlamentSi arCevisas, magram pasiur amom-
tonuri mTavrobis wevrebis, sakuTari wevre- rCevelTan uflebebis minimumi zogjer aweulia
bis, mosamarTleebis, romlebmac sasamarTlo (25 wlamde _ friurqSi, 27 wlamde _ JenevaSi).
darRvevebi Caidines). rac Seexeba sesiebisa zogierT patara kantons aqvs policiis xas-
da Sekrebebis Catarebas, parlamentebis ume- iaTis mTavrobebi, anu iseTi, romelic Tavis
tesoba moqmedebs rogorc Sveicariis feder- funqciebs asrulebs saWiroebis SemTxvevaSi;
aluri Sekreba. aris zogierTi gansxvaveba danarCen dros mTavrobis wevrebi agrZeleben
parlamentebs Soris, romlebic kanton-qalaqeb- muSaobas Tavisi profesiiT.
Si moqmedeben (bazeli_saqalaqo, ciurixi, Jene- kantonebis umetesobaSi saxelmwifo mrCev-
va), sadac parlamenti Tanamedrove organoa, lebs SeuZliaT Sevidnen kantonebis sabWos
federaluri parlamentis magvari organizaciiT SemadgenlobaSi, magram zogjer aseTi sax-
da soflis kantonebis parlamentebi. elmwifo mrCevlebis ricxvi SezRudulia (kan-
mTavroba aris kantonis umaRlesi aRmasrule- tonebi vo da valisi). kantonebis cugisa da
beli da administraciuli organo. igi mar- apencel_innerodenis saxelmwifo mrCevlis
Tavs da Tvalyurs adevnebs kantonuri admin- mandatis SeTavseba kantonis parlamentis
istraciis moRvaweobas, niSnavs Cinovnikebs, wevrobasTan ar aris daSvebuli.
warmoadgens kantons mis farglebs gareT, mTavrobis yoveli wevri meTaurobs erT an
mxars uWers konfederaciis organoebTan da ramdenime departaments, mTavrobis Tavmj-
sxva kantonebTan urTierTobebs da, roca es domares xSir SemTxvevaSi ewodeba landa-

202
mani: mas irCevs mTavroba, an uSualod Si evropis kontinentis am nawilSi, praq-
saarCevno korpusi (kantoni uri), an, rogorc tikulad, yvela qveyanaSi moxda farTomas-
aRvniSneT, landsgemainde (apencelis orive Stabiani gadideba qvemdgomi teritoriuli
naxevarkantoni, undervaldeni, glarusi) an erTeulebisa. ase, SveciaSi gauqmda yvela
yvelaze ufro didi sabWo (germanulenovani komunis 89%, daniaSi 80%, belgiaSi 78%,
kantonebi). did britaneTSi 68%, gfr-Si 64%, avstria-
kantonebsa da naxevarkantonebSi, sadac mo- Si 43%, norvegiaSi 40%, SveicariaSi ki
qmedebs landsgemainde, mTavrobis Tavmjdomare Temebis ricxvTa raodenoba mxolod 2%-iT
Tavmjdomareobs kantonis mcxovrebTa saer- Semcirda. marTalia safrangeTSi analogiuri
To krebaze. sxva kantonebSi mTavrobis Tavmj- mdgomareobaa, aRniSnul periodSi komunebis
domaris roli SeiZleba SeuTavsebeli iqnes mxolod 4% gaqra.
konfederaciis prezidentis rolTan, im SemTx- teritoriis mixedviT Temebi sakmaod sxva-
vevaSic ki, roca saxelmwifo sabWos (mTavro- dasxvagvaria. Temi port treze tiCinos kan-
bis) Tavmjdomares airCeven pirdapiri arCeviT, tonSi Seadgens 28ha-s, xolo Temi manieri
TviT am organos Semadgenloba asaxavs Zalebis vos kantonSi _ 28 322ha-s. aseTive sxva-
Tanafardobas kantonis politikur partiebs Soris. dasxvaoba aRiniSneba mosaxleobis raodenobaSi
_ 2-3 aTasidan dawyebuli, 300-400 aTasiT
mTliani sasamarTlo xelisufleba, feder-
damTavrebuli. saSualo ricxviT (2100) Svei-
aluri sasamarTlos moRvaweobis sferosa da
caria uaxlovdeba safrangeTs (1500), amave
ramdenime iuridiuli xasiaTis federaluri
dros avstriaSi es ricxvi Seadgens 3300,
komisiis gamoklebiT, ekuTvnis kantonebis
italiaSi 7100, gfr-Si 7300, belgiaSi 16299,
sasamarTlo organoebs.
niderlandebSi 17400, daniaSi 18600, Sve-
ciaSi 29200, did britaneTSi 123000 (cifrebi
$2. kantonebis politikur - damrgvalebulia).
administraciuli organizacia Temebis kompetenciaSi Sedis TavianTi fin-
kantonebi iyofa Temebad (komunebad). termini ansebis marTva, sanitariisa da higienis sak-
“Temi” (Gemeinde) ixmareba qveynis germanu- iTxebis regulireba, saskolo saqme, wesrigis
lenovan nawilSi, termini “komuna” - mis dacva. did qalaqebSi ganageben agreTve gzeb-
danarCen nawilSi. Temad (komunad) Sveicari- sac wyal- da energomomaragebas.
aSi miiCneven teritoriuli xasiaTis mqone Sveicariis Temebs urTierTSoris kooperire-
sajaro koleqtivs, romelic adgilobriv bis saSualeba gaaCnia. aseT kooperacias ori
doneze ganaxorcielebs decentralizebul forma aqvs _ Temebs Soris SeTanxmeba da
sajaro xelisuflebas. zemdgomi koleqtivis Temebis asociacia. pirvel SemTxvevaSi gamor-
meTvalyureobis qveS, Temebs cnoben sajaro icxulia romelime Temzeda organos arsebo-
samarTlis korporaciebad, romlebSiac iu- ba. ufro xSirad aseT SeTanxmebebs deben
ridiuli piris status floben: maTi moR- garemos dacvis, ganaTlebis, teritoriis
vaweoba Semofarglulia qveynis Sesabamisi mowyobis, kooperirebis sakiTxebSi, meore
teritoriiT. 1850 wels iTvlidnen 3204 Tems, formis SemTxvevaSi SesaZlebelia Temszeda
Semdeg, 10 wlis ganmavlobaSi, meti dayofiT organos Seqmna, romelic masze gadacemul
ricxvi gaizarda 3211-mde, 80-iani wlebis sakiTxebs ganagebs. aseTi organo sajaro sa-
bolosaTvis isev Semcirda 190-iT da Seadg- marTlis korporacias warmoadgens da iqmne-
ina 3021. aRniSnuli raodenobidan 222 gauqmda, ba erTi an ramdenime amocanis Sesasrule-
magram amave dros Seiqmna axali 32. blad, ufro xSirad, wylis resursebis eqs-
es mcire teritoriuli erTeulebi ganawile- pluataciis, wylis ganawilebis, teritoriis
bulia araTanabrad. 6 kantoni _ berni, vo, mowyobis, ganaTlebis sistemis ganviTarebis
krineri, tiCino, aprao, graunbiundeni - aer- sakiTxebSi. kooperirebis meore forma ufro
Tianebs Temebis 3/5 nawils, xolo yoveli xSirad gvxvdeba qalaqis aglomeraciebSi.
meoTxe Sedis anbernis an vos kantonSi. aRniS- kantonebis organizaciis ZiriTad moments
nuli mdgomareoba TiTqmis gansakuTrebulia warmoadgens saWiro meTodebis dadgena Teme-
dasavleT evropaSi, rameTu 1950-1980 wleb- bis teritoriuli arsebobis dacvisaTvis, maTi

203
SesaZlebeli Serwymis, gayofis an STanTqmis- da tiCino; kantonebSi: berni, vriberi, nev-
agan. saukeTeso meTods warmoadgens kantonebis Sateli, valisi da Jiura, aseT sabWos hqvia
konstituciaSi maTi saxelobiTi gadaTvla. generaluri; sabWos munici paluri ewodeba
ase moiqcnen uri, obvaldeni, glarusi da kantonSi - Jeneva. germanulenovan Sveicaria-
apencelis ori naxevarkantoni. erTi kantoni Si mas hqvia saTemo sabWo an saqalaqo sabWo.
_ cugi Tavis konstituciaSi ixsenebs Tavisi sabWoebi iReben gadawyvetilebebs saTemo
Temebis raodenobas. nidvaldenisa da bazeli- cxovrebis gansakuTrebiT mniSvnelovan sak-
qalaqis konstituciebi Seicaven normebs, iTxebze, magaliTad, rogorebicaa biujetis
romlebic avaldebulebs kantonebis xelisu- miReba, saTemo gadasaxadebis SemoReba, uZravi
flebas Temebis reorganizacia moaxdinos maTi qonebis marTva, sesxis aRebis ufleba,
TanxmobiT. sxva kantonebSi Temebis gauqmebis eqstraordinaluri xarjebis gaweva. sabWo
ufleba sakanonmdeblo xelisuflebas aqvs. Tvalyurs adevnebs aRmasrulebeli xelisu-
magram, kantonuri konstituciis umetesoba flebisa da administraciis moRvaweobas.
iTxovs Tanxmobis miRebas erTi an ramdenime
Temis reorganizaciis sakiTxSi, amasTan er- Sveicariis yvela TemSi aRmasrulebeli xe-
Tad Tanxmoba gamoxatuli unda iyos adgi- lisufleba ekuTvnis kolegiur organos,
lobrivi aucilebeli referendumiT. gan- romelsac xalxi irCevs. iq, sadac funqcion-
sakuTrebul SemTxvevebSi referendums Sei- irebs xalxis saerTo Sekreba, am organos
Zleba hqondes fakultaturi xasiaTi. garda Tavad irCeven; kanton nevSatelis TemebSi aseTi
amisa, Sveicariis federalurma sasamarTlom organo formirdeba generaluri sabWos mier.
rig gadawyvetilebebSi cno Temebis ufleba kantonebSi vo da tiCino aRmasrulebeli xe-
arsebobisa da Tavisi teritoriis SenarCuneba- lisuflebis organos ewodeba munici palite-
Si. igi iRebs saCivrebs Temebisagan maTi ufle- ti; kantonebSi friberi, nevSateli, valisi,
bebis darRvevasTan dakavSirebiT. berni da Jiura _ komunaluri sabWo; kanton
JenevaSi - administraciuli sabWo da sxva.
$3. adgilobrivi TviTmmarTveloba aRmasrulebeli organos Semadgenloba icv-
da mmarTveloba leba kantonidan kantonamde, Temidan Temam-
umetesi qveynebisagan gansxvavebiT Sveicarias de. kantonuri kanonmdeblobiT dadgenilia am
ara aqvs adgilobrivi mmarTvelobis unificir- Semadgenlobis qveda da zeda zRvari, magal-
ebuli sistema. praqtikulad, TiToeul kantons iTad, 3-dan 9 kacamde kantonSi vo, magram
Tavisi sistema da Taviseburebani axasiaTebs. saerTo wesis Tanaxmad aRmasrulebeli orga-
kantonebis umetesobaSi _ 26-dan 23-Si (gar- no aerTianebs 5-dan 7 kacamde. aRmasrulebe-
da dasavleT frangulenovani kantonebisa: vo, li organos uflebamosilebis vada imdenivea,
Jeneva da nevSateli), saarCevno korpusi ganix- rogorc kantonuri mTavrobis, ufro xSirad
ileba, rogorc qvemdgomi teritoriuli er- igi Seadgens 4 wels.
Teulis xelisuflebis ZiriTadi organo. adg- aseT organoSi Tavmjdomareobs piri, romel-
ilobrivi problemebis gadawyveta Temis mo- ic sxvadasxva kantonebSi iwodeba sxvadasx-
saxleobis mier Cveulebrivi formaa. Temis vagvarad. kantonebSi vo, friberi, tiCino _
saerTo Sekreba aerTianebs yvela mis amom- es aris sindiki, kantonebSi nevSateli da
rCevels. amomrCeveli organo iqmneba masTan berni _ komunaluri (saTemo) sabWos Tavmj-
erTad TemebSi, romelTa mosaxleobac sak- domare; kantonSi vo da rig germanulenovan
maod mniSvnelovania. kantonebSi _ komunis (Temis) prezidenti,
piriqiT, kantonebSi Jeneva, nevSateli da vo magaliTad kantonebSi Jeneva da Jiurameri.
Cveulebrivia adgilobrivi parlamentis ko- germanulad molaparake kantonebSi xmaroben
munaluri sistema _ sabWo. misi arseboba agreTve dasaxelebas _ saTemo an saqalaqo
aucilebelia yvela TemisaTvis, romlebic ufrosi (Gemeindea-mmann, Stadtammann) an
Jenevasa da nevSatelis kantonSi Sedis da qalaqis prezidenti. maT Zalian xSirad sak-
TemebisaTvis, romelTa mosaxleoba 800 maod mniSvnelovani uflebamosilebebi aqvT.
aRemateba _ kantonSi vo. arCeviT organos dasaxelebuli aRmasrulebeli organoebi ga-
ewodeba komunaluri sabWo, kantonebSi vo naxorcieleben cxovrebaSi warmomadgenlobi-

204
Ti organosa da moqalaqeTa saerTo krebis inspeqtorebis adgilze gagzavniT Semowmebis
gadawyvetilebebs. dabolos, TemebSi SeiZle- Casatareblad TemebSi. zogierTi saTemo aqti
ba xelisuflebis sxva organoebic arsebobd- (sesxis gamoyeneba, operaciebi uZrav qonebasTan
nen, mag., komisia saskolo saqmeebze, gadasax- dakavSirebiT) saWiroebs kantonebis Tanxmobas.
adebze, saxelmwifo daxmarebaze. da bolos, zogierT SemTxvevaSi kantonebs
Temebi Tavad qmnian xelisuflebisa da mar- pirdapir SeuZliaT Caerion Temebis saqmeeb-
Tvis organoebs, irCeven personals, ganageben Si, auqmeben ra Temebis mier gamocemul aqtebs
Temis qonebas, finansebs, kerZod, wyveten da maTi organoebis funqciebsac ki asrule-
gadasaxadebis dawesebis sakiTxebs, dawyebiTi ben. Tanac Secvla SeiZleba iyos nawilo-
da saSualo skolis problemebs. maTi gamge- brivi an mTliani. bolo, yvelaze ufro mkac-
blobis sferos miekuTvneba policiis fun- ri zomebi miiReba im SemTxvevaSi, roca Teme-
qciebis ganxorcieleba, am sityvis ufro bi uxeSad arRveven kanonebs, an xelisufleb-
vrceli mniSvnelobiT _ sazogadoebrivi wes- is borotad gamoyenebis SemTxvevaSi Tanamde-
rigis mxardaWera, sagzao moZraobis regu- bobis pirTa mxridan. amasTan erTad, kanton-
lireba, sacxovrebeli adgilebis normaluri ma unda gamoiyenos Tanazomierebis princi pi
mdgomareobis SenarCuneba, xanZarTan brZola, iZulebiTi xasiaTis zomebis ganxorcielebi-
mSeneblobaze Tvalyuris devneba da sxva. maT sas, Sesabamisi Sedegis misaRebad gamoyeneb-
ekisrebaT socialuri uzrunvelyofis mar- ul saSualebebSi. kantoni kontrols uwevs
Tva, teritoriebis keTilmowyoba, garemos Temuri TviTmmarTvelobis moRvaweobas
dacva, mosaxleobis wyliTa da eleqtroen- umTavresad prefeqtebis an saTemo saqmeebze
ergiiT momarageba. maT kompetenciaSi Sedis Tavisi departamentis meSveobiT da Zalian
kulturuli da sportuli moRvaweoba. aRniS- iSviaTad TviTon kantonis mTavroba pirdapir
nuli funqciebi, iuridiuli TvalsazrisiT, ereva Sesabamis garCevaSi. kantonebis umete-
iyofa Temebis sakuTar funqciebad da saxelm- sobaSi arsebobs prefeqtis Tanamdeboba, ma-
wifos da kantonebis mier delegirebulad. gram ara rogorc centrsa da adgilebs Soris
saTemo avtonomia SveicariaSi srulad ar SemakavSirebeli saSualeba, safrangeTis an
niSnavs imas, rom qvemdgomi teritoriuli italiis msgavsad, aramed rogorc organize-
erTeulebi saerTod damoukidebelni arian buli rgoli, romelic uzrunvelyofs kan-
TavianTi sakiTxebis gadawyvetis sferoSi. tonuri organoebis moRvaweobisa da adgi-
Temebze dawesebulia meTvalyureoba, rogorc lobrivi TviTmmarTvelobis koordinacias.
saxelmwifos, aseve kantonebis mxridan. prefeqtis erTiani statusi ar arsebobs,
zogjer mas irCevs saarCevno korpusi (kan-
saerTo wesiT, kantonuri kanonmdebloba ufle-
tonebi berni da vriberi), zogjer igi iniS-
bas iZleva Temebis saqmeebSi Carevisa. umTavre-
neba (kantoni vo). prefeqtis kompetenciac
sad, ori xerxiT xdeba aRniSnulis realiza-
metad gansxvavebulia, sakmaod vrceliT daw-
cia: yvelaze xSiria Careva romelime piris
yebuli (vriberi, vo an verni), sakmaod SezRu-
saCivris safuZvelze. aseT SemTxvevebSi, tar-
duliT damTavrebuli (kantoni sanvel-galeni).
deba iuridiuli kontroli saTemo xelisu-
flebis aqtebis moqmed kanonmdeblobasTan Sveicariis praqtikaSi gvxvdeba ori ZiriTa-
Sesabamisobis gansazRvris mizniT. kontroli di meTodi TviTmmarTvelobaze kontrolis
SeuZlia ganaxorcielos an administraciul- ganxorcielebisa, romelic Zalian waagavs
ma kantonurma sasamarTlom, an kantonurma franguli praqtikis Sesabamis meTodebs: kon-
mTavrobam. arCevis meore formaa kontroli, troli wesdeba an aqtebis kanonierebaze, an
romelic xorcieldeba Tanamdebobrivi ufle- ama Tu im zomebis miRebis mizanSewonileba-
bamosilebis, an valdebulebis ZaliT; aRniS- ze. kontrolis meore saxe mniSvnelovnad
nuli kontroli xorcieldeba informaciis zRudavs saTemo avtonomias. am SemTxvevaSi
gamoTxovis meSveobiT, saTemo organoebis kantonis makontrolebeli organoebi mTli-
zogierT gadawyvetilebaze Tanxmobis mice- anad saxelmwifos interesebidan gamomdinar-
miT da pirdapiri CareviT maT kompetenciaSi eoben. aseTi kontroli, magaliTad, regularu-
(moRvaweobaSi). informaciis miReba SeiZleba lad xorcieldeba teritoriis mowyobasTan
rogorc Sesabamisi cnobebis gamoTxoviT, aseve dakavSirebul miRebul zomebze.

205
ÉÀÐÏÍÉÉÓ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÃÀ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ
ÉÀÐÏÍÉÉÓ ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ
ÆÅÉÀÃ ÌÀÈÉÀÛÅÉËÉ
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ßÄÅÒÉ

1991 wels damoukideblobis mopovebasTan tradiciuli faseulobebiTa da moralur-


erTad saqarTvelo dadga damoukidebeli ar- zneobrivi valdebulebebiT, romlebsac dRes-
sebobis gzis arCevis winaSe. Cveni arCevani dReobiT, ultraTanamedrove iaponiaSi sak-
(albaT sruliad bunebrivad) dasavlur kul- maod myari safuZveli aqvT.vfiqrob, aRniSnu-
turasa da mis faseulobebze, maT Soris li Tema mravalmxriv saintereso iqneba, gan-
samarTalze, SeCerda. sakuTrebiT saqarTveloSi, vinaidan, rogorc
aRvniSne, yuradRebis miRma rCeba, bevrisaTvis
saqarTvelom axal kanonmdeblobaSi gaiTavi-
ki saerTod, ,,ucnobi xilia", iaponiis sax-
sa evropisa da amerikis samarTlis ZiriTadi
elmwifoebrioba da samarTali. saqarTvelos
princi pebi, da rom ara es garemoeba, Cvens msgavsad iaponia tradiciuli da konservati-
dRevandel samarTlebriv sistemas sruliad uli qveyanaa, magram, miuxedavad amisa dRem-
sxva saxe eqneboda. Tumca am evro-ameri- de rCeba erT-erT yvelaze maRalganviTare-
kanizaciis (dadebiTi gagebiT) fonze sain- bul da Tanamedrove saxelmwifod. iaponia,
formacio-samarTlebriv TvalTaxedvis miRma mmarTvelobis formiT, konstituciuri monar-
rCeba, bevrisaTvis ki saerTod ucnobia azi- qiaa, politikur-teritoriuli mowyobiT ki
uri samarTlis, Cvens SemTxvevaSi, yvelaze - unitaruli saxelmwifo. konstituciis miRe-
ganviTarebuli _ iaponuri samarTlis siste- ba iaponiaSi meore msoflio omis Semdgom
ma, misi fenomeni da misi TviTmyofadoba, periodSi xdeboda da, faqtobrivad, konsti-
romlis mTavari normatiuli aqtis _ kon- tucia daiwera amerikis saokupacio jarebis
stituciis, mixedviT ganvixilavT am qveynis StabSi (muSaobda asevedamoukidebel iaponel
saxelmwifo da samarTlis safuZvlebs, xSir eqspertTa jgufi), Tumca konstitucias se-
SemTxvevaSi mxolod misTvis damaxasiaTebel riozuli mowinaaRmdegeebi mxolod Sedare-
mraval saintereso Taviseburebas. biT mcirericxovani reaqciuli jgufebis saxiT
iaponiis konstitucia, saxelmwifo da samar- hyavda, romlebic msgavsi liberaluri kon-
Tali, iseve, rogorc qveyana mTlianobaSi, stituciis miRebaSi mxolod damarcxebulis
Zalian specifikuri da sainteresoa. aRsaniS- poziciis dafiqsirebas xedavdnen.
navia, rom, dasavluri sazogadoebrivi Seg- iaponiis konstitucia warmoadgens erTgvar
nebisa da mentalitetisagan gansxvavebiT, sa- kompromiss, romelic sakuTar TavSi moicavs
dac samarTali ganixileba, upirvelesad, sakmaod mravalferovan speqtrs politikuri
rogorc konfliqtebis momgvarebeli saSu- Zalebisa, rogorc qveynis SigniT, aseve mis
aleba, iaponiaSi, iseve, rogorc sxva aziur farglebs gareT. sxvadasxva mxareTa intere-
qveynebSi (miuxedavad iaponiis maRalganviTare- sebis dafiqsireba konstituciaSi erT-erTma
bisa), sazogadoebis wyobasa da samarTals Tanamedrovem aRwera, rogorc ,,...konservan-
safuZvlad udevs konfliqtebisagan Tavis tebsa da okupantebs Soris Tokis gadaqaCva,
acilebis mizanswrafva, prevenciulobis Se- romlis dabalansirebac xdeba qveynis Sida
darebiT meti xarisxi. saxelmwifos marTvac, da saerTaSoriso sazogadoebis azris
am mxriv, xSirad ganisazRvreba garkveuli mier".konstituciaSi iyo gamoyenebuli an-

206
glosaqsuri samarTlisa da asevemTels msof- preambulasa da mTlianad konstituciaSi
lioSi aRiarebuli sakonstitucio samarT- Zalian farTodaa gatarebuli saxalxoobis
lebrivi princi pebi. konstitucia ZalaSi Sev- princi pi. preambula sruldeba ficiT _ ,,vfi-
ida (gamarjvebul qveyanaTa Soreuli aRmo- cavT Cveni qveynis RirsebiT," rom yvela Zalas
savleTis komisiis TanxmobiT) 1947 wels. vixmarT raTa miRweul iqnas dasaxuli miznebi.
aRsaniSnavia is faqti, rom konstituciis aRsaniSnavia, rom konstituciaSi TiTqmis
miRebis dRidan TviT iaponiam da mTlianad yvelgan iaponia Tavisi xalxis saxeliT fig-
msofliom sakmaod bevri cvlileba ganicada, urirebs.
magram, miuxedavad amisa, dRemde iaponiis
imperatori -miuxedavad imisa, rom iaponia-
mTavar normatiul dokumentSi arc erTi
Si, iseve, rogorc didi britaneTSi,imperatori
cvlileba ar Sesula, misi normebs ar daukar-
warmoadgens qveynis simbolos da, faqtobri-
gavT is Rrma nacionaluri da, imavdroulad,
vad, realuri Zalaufleba ar gaaCnia, kon-
globaluri faseulobebi, romlebzec dayrd-
stituciis pirveli Tavi mas Seexeba. am Tav-
nobiT Seiqmna es normebi,miuxedavad maTi xSir
Si CamoTvlili uflebebi, realurad, mxolod
SemTxvevaSi araordinalurobisa (Tumca es
formalobas warmoadgens. imperatorze vi-
ukanaskneli ufro gansxvavebuli samarT-
saubrebT, rogorc aRmasrulebeli xelisu-
lebrivi Tu saerTo cxovrebiseuli Segnebis,
flebis Semadgenel nawilze.
mentalitetis bralia). konstituciis mimox-
ilviT SesaZlebeli xdeba qveynis saxelmwi- omze uaris Tqma - konstituciis meore
fos, samarTlisa da sazogadoebis ZiriTadi Tavi pacifisturidebulebebiT grZeldeba,
safuZvlebis gacnoba. romlebic (amjerad aSkarad) omisdroindeli
Tanamedrove parametrebiT, iaponiis konsti- iaponiisgamoZaxilia, pasuxia Tavis Secdomebsa
tucia sakmaod demokratiuli normatiuli da moralurad mZime (iaponiisaTvis yvelaze
aqtia, romelic Seqmnilia amerikisa da didi rTul da mtkivneul) tragikul mdgomare-
britaneTis konstituciuri modelis mixed- obaze. konstituciaSi aris specialuri Tavi
viT. konstitucia acxadebs saxalxo suve- – “omze uaris Tqma”, sadac dafiqsirebulia
renitetis princi ps, farTod iziarebs sax- sakmaod saintereso da erTmxriv gabeduli
alxoobis, adamianis uflebaTa da Tanamed- debuleba, romelSiac naTqvamia, rom iaponiis
rove msoflios sxva faseulobebs. xalxi “samudamod uars ambobs omze,
rogorc naciis suverenul uflebaze”,
preambula _ konstituciis sakmaod did ZaliT damuqrebasa da SeiaraRebuli Zalis,
preambulaSi saubaria mTeli kacobriobisaTvis rogorc saerTaSoriso davis mogvarebis sa-
saerTo Rirebulebebze, politikuri moralis, Sualebis, gamoyenebaze. arsebuli antisaomari
sxva princi pebis dacvis aucileblobaze. ideologiis praqtikul ganxorcielebad Cai-
saubaria imaze, rom arc erTi saxelmwifo Tvleba is, rom iaponia uars ambobs samxedro
ar unda xelmZRvanelobdes mxolod saku- saxmeleTo, sazRvao Tu sahaero Zalebze. es
Tari interesebiT da ar unda ukeTebdes ig- norma konstituciaSi iqna Setanili iaponel mil-
norirebas sxvebs; rom iaponel xalxs miznad itaristTa nebis winaaRmdeg. isini am normas ganix-
aqvs dasaxuli ar dauSvas "omis saSineleba- ilavdnen, rogorc iZulebiT droebiT zomas.
Ta ganmeoreba". warmodgenil formulirebeb-
Si SesaZloa davinaxoT iaponiis, rogorc me-9 muxlis gamo iaponias formalurad ar
meore msoflio omSi damarcxebuli qveynis, gaaCnia SeiaraRebuli Zalebi da iZulebulia
ganwyoba, axlo warsulSi agresori qveynis Secvalos igi “Tavdacvis” ZalebiT. qveyanaSi
pozicia. daaxloebiT imave Sinaarsis debule- arsebobs samxedro korpusi, romelic finan-
bebi iyo Cadebuli aseve damarcxebuli ger- sirdeba biujetis mxolod 1%-iT, rac Tan-
maniis 1949 wlis konstituciaSi. es liber- amedrove saxelmwifos SeiaraRebuli Zalebi-
aluri debulebebi SeiZleba yofiliyo nakar- saTvis minimaluri Tanxaa. iaponiis mTavro-
naxevi gamarjvebul mxareTa mier, an Sedegi bis SemadgenlobaSi ar Sedis aRniSnuli
orive mxaris ,,omisa da mSvidobis" sakiTxeb- samxedro korpusis meTauri, radganac, kon-
Si Tanxvedrisa, Tumca mas Semdeg am mxriv stituciis mixedviT, ministrTa kabineti unda
TiTqmis araferi Secvlila. Sedgebodes mxolod samoqalaqo pirebisagan.

207
pirovnebis statusze saubaria TavSi, romelsac axasiaTebs TanamSromelTa ,,samudamo daqirave-
ewodeba “xalxis uflebebi da movale- bis" sistema.ar arsebobs sapensio limiti,
obebi”. damqiravebeli muSaobis garantias aZlevs
momsaxures,sanam am ukanasknels muSaoba Seu-
iaponiis konstituciaSi adamianis ZiriTad
Zlia. xelfasi ganisazRvreba momsaxuris
uflebaTa da TavisuflebaTa regulirebaze
muSaobis staJiTa da misi damsaxurebebiT
aisaxa e. w. “miniWebul uflebaTa” koncef-
cia. pirovnebis statusi, ZiriTadad, emyareba samsaxuris winaSe. gansazRvrulia mTeli
adamianis bunebriv, ganusxvisebel uflebebs, sistema premiebisa da SeRavaTebisa, romlebic,
romlebic garantirebulia saxelmwifos mier realurad, amarTleben ,,keTil" ganwyobas
da warmodgenilia, rogorc samudamo, ucv- samsaxuris mimarT.
leli uflebebi, magram, meores mxriv, kon- konstituciaSi SeiZleba calke gamovyoT
stituciaSi gatarebulia adamianis ufleba- debulebebi, rolebic Seexeba pirTa pirad
Ta dacvis demokratiuli, saxalxo politi- uflebebsa da Tavisuflebebs. mocemuli Tavis
ka, rac imaSi mdgomareobs, rom saxelmwifos me-13 muxlSi aRiniSneba, rom yoveli piri
mier garantirebuli uflebebs mxardaWeras, pativcemuli unda iyos, rogorc pirovneba.
maT Tavisufal ganxorcielebas konstitucia esfraza sakmaod mniSvnelovani da mravlis
(saxelmwifo)mniSvnelovnad ukavSirebs xalxis aRmniSvnelia.aSkaraa saxelmwifos damokide-
rols, “adamianis uflebebi unda iyos dacu- buleba adamianis mimarT ara mxolod rogorc
li xalxis mudmivi ZalisxmeviT”. politikuri Tu sxva uflebebis matarebeli
iaponia Zveli sazogadoebisaTvis damaxasi- moqalaqisadmi, aramed rogorc suverenuli
aTebel tradiciaTa daZleviT aRiarebs Ta- meobis mqone individisadmi, rac, Tanamedro-
nasworobisa da sxva sayovelTaod aRiare- veobis fonze, aucilebeli da faseuli gare-
bul ufleba-Tavisuflebebs. am mxriv, re- moebaa.
aluri nabijebis gadadgma mTlianad qveyni- saxelmwifo Cveuli Sromis uflebis gver-
saTvis sakmaod did cvlilebebTan iyo dakav- diT adgens Sromis valdebulebasac.
Sirebuli. konstituciaSi aris debuleba imis
Sesaxeb, rom yoveli jildo (wodeba) mo- iaponia msoflioSi erT-erTi yvelaze nakle-
qmedebs mxolod sicocxlis manZilze da bad religiuri qveyanaa da aman, Tavis mxriv,
likvidirebulia yvela saTavadaznauro wodeba, realuri gamoxatuleba hpova konstitucia-
imperatoris garda. Sic, kerZod, skolebsa da sxva saswavlo
dawesebulebebSi Tavi unda Seikavon nebis-
socialur-ekonomikur uflebebSi aRsaniSna- mieri saxis religiuri swavlebisagan. sax-
via kerZo sakuTrebis ufleba, romelic, iapo- elmwifom da misi organoebma aseve Tavi unda
niis konstituciis mixedviT, ar unda ewi- Seikavon nebismieri ,,religiuri moRvaweobis-
naaRmdegebodes sazogadoebrivkeTildReobas. agan". arc erTi religia ar flobs privile-
konstituciaSi aseve Cadebulia sakmaod mniS- gias da arc sargeblobs raime politikuri
vnelovani, erTgvarad ,,nacionaluri" norma,
ZalauflebiT. ase rom, iaponia namdvilad ar
romlis mixedviTac kerZo sakuTreba SeiZle-
iziarebs saqarTvelos mTavari sakanonmdeb-
ba gamoyenebul iqnes saxalxo interesebis
lo dokumentis me-9 muxlidan gamomdinare
Sesabamisad, mesakuTrisaTvis samarTliani
Sexedulebebs, radganac, SeiZleba iTqvas, rom
kompensaciis gadaxdiT. es norma kargad asax-
Cveni konstituciis me-9 muxli arasrulad,
avsmis erT-erT mizans, iaponiis saxelmwifo
magram ewinaaRmdegeba samarTlebrivi saxelm-
ekonomikur politikas, romelic cdilobs
wifosaTvis msgavsi, damaxasiaTebeli konsti-
naklebad dauSvas ucxo saxelmwifos savaWro-
tuciis saxes (wminda sakanonmdeblo, samarT-
ekonomikuri kapitalis Semodineba qveyanaSi.
lebrivi gagebiT), miT umetes, rom igi sax-
iaponiis mxriv amgvari nabiji gasagebia, miT
elmwifos umaRles normatiul aqtSia dafiq-
umetes, Tu gaviTvaliswinebT maT tradici-
sirebuli da TviT es faqti, garkveulwilad,
ul ,,qsenofobias".
ver esadageba saerTo aRmsareblobis mxriv
kidev erTi Tavisebureba _ stabilurobis aRiarebul Tanasworobis princi pebs, miuxe-
moyvarul da erTgulebis damfasebel iaponias davad imisa, rom am muxlidan Znelad Tu

208
SeiZleba raime iuridiuli Sedegis miReba an SezRuduli ar aris. iyo SemTxveva, roca
imis dadgena, rom saqarTvelos mosaxleobis politikuri partia Sedgeboda mxolod col-
umravlesoba marTlmadidebluri aRmsareblo- qmrisagan. iaponiis yvelaze didi partia Sedgeba
bisaa. xolo iaponiis konstituciiT, rogorc daaxloebiT 3.000.000 wevrisagan, danarCe-
vxedavT, uaryofilia, Zvel tradiciaTa da nebi mas sakmaod CamorCebian (sididiT meore
CveulebaTa daZleviT, msgavsi fiqciebi, Tan- partia mxolod 70.000 wevrisagan Sedgeba).
amedroveobis progresuli princi pebis
konstituciaSi Semdgom saubaria qveynis par-
dafuZnebis gziT.
lamentze. iaponiaSi parlamenti (erTaderTi
sayovelTaod aRiarebul politikur ufle- kanonSemoqmedi organo) orpalatiania, war-
baTa gverdiT (saarCevno ufleba, gaerTianebaTa momadgenlobiTi (qveda) palata 500 wevriT
Tavisufleba, gadaadgilebis Tavisufleba da da mrCevelTa (Councillors) palata orjer
sxva) me-156 muxlSi gamyarebulia saxalxo naklebi, 250 wevriT (zeda palata). qveda
neba, xalxis uflebebi. saerTod, iaponiis palatas, rogorc wesi, meti Zalaufleba aqvs,
konstitucia erT-erTi yvelaze demokrati- zeda palatasTan SedarebiT. 1946 wlis kon-
ulia am TvalsazrisiT. konstituciis mixed- stituciis miRebamde iaponiaSi arsebobda
viT, amomrCevels aqvs ufleba airCios da, araarCeviTi perTa palata.
imavdroulad, gadaayenos sajaro Tanamdebo-
imperatormaparlamenti SeiZleba vadamde adre
bis pirebi. am mxriv arsebobs gansazRvruli
daiTxovos mTavrobis moTxovniT, am SemTx-
wesi, roca amomrCevelTa mier xdeba adminis-
vevaSi imperatori mxolod formaluri Sua-
traciul-teritoriul erTeulebis Tavmjdom-
areTa daTxovna (,,gamoTxovna") dakavebuli mavlis rolis matarebelia.
Tanamdebobidan. konstituciaSi pirdapiraa deputatebi kvalificirebuli parlamentare-
miTiTebuli, rom nebismier sajaro Tanamde- bi arian. isini yovelwliurad ,,kanonis Sesa-
bobaze momuSave pirebi arian mTlianad sa- bamisad" iReben jildos saxelmwifo xazinidan.
zogadoebis, da ara (servants),mxolod, misi am debulebidan gamomdinare, sajaro Tanam-
romelime nawilis, “mosamsaxureebi” (termins debobaze myofi piri xalxis msaxuria,
– “mosamsaxure” iaponiaSi gansxvavebuli risTvisac igi jildos iRebs.
datvirTva aqvs, kerZod, xSir SemTxvevaSi
parlamentis saerTo struqturis Sinaarsi
igi pativis niSania).
mimarTulia imisaken, rom deputatebma maqsi-
konstituciiT gansazRvrulia ufleba, rom- malurad sruladganaxorcielon TavianTi
lis mixedviTac yvelas SeuZlia mimarTos samuSao.yoveli deputati valdebulia iyos
sasamarTlos mSvidobiani peticiiT, zianis minimum erTi an ori mudmivi saparlamento
anazRaurebis Taobaze. termini - ,,mSvidobi- komisiis wevri, komisiebisa, romlebic Seesi-
ani peticia", garkveuli novaciis saxiT Se- tyvebian sazogadoebrivi cxovrebis sxvadasxva
modis iaponiis konstituciaSi. sferoebs, isini TanamSromloben da, xSir
konstitucia adgens kidev erT valdebule- SemTxvevaSi, erTad muSaoben Sesabamis samin-
bas _ gadasaxadTa gadaxdas. istroebTan da ufleba aqvT gaakontrolon
isini (komisiebis raodenoba qveda palataSi
pirovnebis swrafvas bednierebisaken, rogorc aris 18, zeda palataSi - 16). kanonproeqtis
naTqvamia konstituciaSi, saxelmwifo Tavis parlamentis mier miReba-armiRebis bedi xSirad
mTavar sazrunavad acxadebs. saxelmwifo naxseneb komisiaTa muSaobazea damokidebuli.
valdebulia gamoiyenos yvela Zala sazoga- maTi muSaoba metwilad gansazRvravs kanon-
doebis Semdgomi ganviTarebisa da keTildRe- proeqtis momzadebasa da ganxilvas. es gan-
obisaTvis. SeiZleba iTqvas, iaponiam am mxriv pirobebulia rigi garemoebebiT. deputatebs
miaRwia mizans. kanonproeqtis yoveli nawilis detalurad
ZiriTadad, maRalganviTarebul qveynebSi poli- ganxilvis SesaZlebloba arasrulad aqvT,
tikur partiaTa raodenoba mcirea, am mxriv radgan kanonis safuZvlianad ganxilva ver
iaponia kvlavac gamonaklisia. arCevnebis dros xerxdeba dRis wesrigis SezRudul fargleb-
iaponiaSi 10.000-mde partia iqmneba, ZiriTad Si. skrupulozurobisadmi midrekilebis mqone
adgilobrivi. partiis wevrTa raodenoba iaponelebs saSualeba eZlevaT detalurad

209
daamuSaon proeqti saparlamento komisiebSi, gadascems, romelmac an unda uaryos, an
romlebic ver iReben monawileobas kanon- daeTanxmos warmomadgenlobiTi palatis gada-
proeqtTa ganxilvaSi sxdomebis dros. samag- wyvetilebas. yoveli zemoT CamoTvlili or-
ierod maT, Tavisi saqmianobisaTvis aqvT gano maqsimalur "kontrols" ganaxorcielebs
rogorc sakmarisi dro, aseve sakmao dax- kanonproeqtis srulyofis mizniT, Tavisi
mareba, sxvadasxva sazogadoebrivi wreebisa- kompetenciis mixedviT.
gan (magaliTad, mewarmeTa warmomadgenlebi,
palataTa sxdomebi Riaa. biujetis ganxilvas
profkavSirebi, akademiuri wreebi).
unda eswrebodes mTeli ministrTa kabineti
palatebSi Seqmnilia sakmaod Zlieri damx- premier-ministriTurT, amasTanave, ganxilva-
mare struqturebi, romlebic deputatebs Si monawileobis miReba SeuZliaT sazoga-
exmarebian TavianTi saqmianobis doebis warmomadgenlebsa da ubralo mo-
ganxorcielebaSi.mag., daaxloebiT 750 depu- qalaqeebs. yovel moqalaqes aqvs ufleba Seit-
tatze modis 847 marto biblioTekis Tanam- anos gancxadeba imisaTvis, rom monawileoba
Sromeli (msoflioSi yvelaze maRali Tana- miiRosbiujetis ganxilvasTan dakavSirebul
fardoba), maTgan 155 muSaobs specialur debatebSi da, ZiriTadad, sabiujeto komisi-
sakvlev ganyofilebebSi, romlebic deputatebis is Tavmjdomare maTi ricxvidan arCevs ram-
TxovniT amuSaveben sxvadasxva masalebs, weren denimes sesiaze sityviT gamosvlisaTvis.
moxsenebebs da sxva. kenWisyra parlamentSi SeiZleba ganxor-
miRebuli kanonis vetos ufleba aravis aqvs cieldes sxvadasxva xerxiT: fexze adgomiT,
(qveda palatas SeuZlia daZlios zeda pala- biuletenebiT (TeTri _ momxre, cisferi _
tis veto kanonproeqtis xmaTa 2/3-iT meored winaaRmdegi), am biuletenebze sakuTari gvaris
miRebiT, iaponiaSi parlamentis kvorumi sru- dafiqsirebiT, gamokiTxviT. kenWisyra da de-
li Semadgenlobis 1/3-ia). Tu amowurulia batebi mimdinareobs ufro daZabulad, vidre
konsensusis miRwevis yvela gza, miRebulad saqarTvelos parlamentSi, ramdenadac para-
iTvleba qveda palatis kanonproeqtis redaqcia. doqsuli ar unda iyos, xSiria erTmaneTis
sityvieri da fizikuri Seuracxyofa.
iaponiaSi kanonis miRebas, sxva qveynebisagan
gansxvavebiT, Zalian skrupulozurad udge- miRebul kanons xels awers is ministri,
bian, kanonproeqtis miRebis procesi xor- romelic pasuxismgebelia mis Sesrulebaze,
cieldeba zedmiwevniT biurokratuli siste- aseve premieri da imperatori.
miT, romlis meSveobiTac proeqti maqsimalu- interpelaciis (deputatis werilobiTi moTx-
rad ixveweba parlamentSi pirvel mosmenamde. ovna mTavrobis romelime saqmis an faqtis
kanonproeqti SemuSavdeba saministroTa de- Taobaze) ufleba yovel deputats aqvs, kab-
partamentebSi, Semdeg gadaecema saministros ineti Tu calkeuli ministri valdebulia, 7
xelmZRvanelobas, midis ministramde, aqedan dRis ganmavlobaSi gasces deputats pasuxi
gadaigzavneba premier-ministris kancelaria- werilobiT an zepiri formiT.
Si, amis Semdeg premier-ministrTan da mx-
olod amis Semdeg, saministros saxeliT, sakmaod efeqturad moqmedeben specialurad
gadaecema parlaments, magram kanonproeqti Seqmnili palataTa sagamoZiebo komisiebi,
jer kidev ar ganixileba palataSi pirveli romelTa muSaobis Sedegad, magaliTad, meqr-
mosmenis saxiT, masze jer muSaoben palatis Tameobasa da Tanamdebobis borotad gamoy-
sakanonmdeblo biuroSi da Sesabami palatis enebaSi araerTi premier-ministri amxiles,
mudmiv (zemoaRniSnul) komisiaSi. aqve kanon- rasac Sedegad maTi gadayeneba mohyva, rom
proeqti gadis Seswavlisa da sxva normati- aRaraferi vTqvaT sxva Tanamdebobis pirebze.
ul aqtebTan Sesabamisobis grZel proceduras. konstituciasTan erTad palataTa saarCevno
Semdeg iqmneba specialuri qvekomisiebi proeq- proceduras awesrigebs 273-muxliani saarCevno
tis SeswavlisaTvis da mxolod mas Semdeg, kanoni. warmomadgenlobiTi palatis deputa-
rac komisia miiRebs dadebiT gadawyvetile- tobis yovel kandidats arCevnebSi monawi-
bas, kanonproeqti ganixileba qveda palata- leobisaTvis ekisreba 25.000-mde aSS dola-
Si, romelic, Tavis mxriv, mas zeda palatas ris ekvivalenti fuladi Tanxa (qveda pal-

210
ataSi 17.000 aSS dolaramde) da Tu kandi- garemoculi. es tendencia bolo wlebSi aRar
datma xmaTa 1/5-ze naklebi raodenoba miiRo, SeimCneva, maTi cxovreba SedarebiT gaxsnili
gadaxdili Tanxa ukan ar ubrundeba. aRniS- gaxda sazogadoebisaTvis. amis faqtobrivi
nuli Tanxa ormagdeba, Tu kandidatebi wamoy- magaliTia is, rom dRevandeli imperatoris
enebulni arian siiT. coli warmomavlobiT ubralo ojaxidanaa.
evropis saxelmwifoebisagan gansxvavebiT, imperatori xelSeuxebelia, igi piradad arc
iaponiaSi akrZalulia agitaciis zogierTi erT SemTxvevaSi aris pasuxismgebeli da mas
forma. sagulisxmo da yuradsaRebia iseTi ar daekisreba samoqalaqo, sisxlis Tu ad-
SezRudva, rogoricaa agitaciis akrZalva sxva ministraciuli pasuxismgebloba, misi qmedeb-
kandidatebis winaaRmdeg. isaTvis pasuxismgebelia mTavroba da minis-
trebi.
arCevnebze, rogorc wesi, iaponelebi ar akeTe-
ben individualur politikur arCevans, aramed arc imperators da arc misi ojaxis wevrebs
kandidats xmas aZleven sxva, moraluri,raRac ar SeiZleba gadaeces raime saxis qoneba an
pativiscemis msgavsi damokidebulebis gamo saCuqari parlamentis Sesabamisi nebarTvis
(,,giri"), axlobelTa TxovniT. xSiria SemTx- gareSe, magram maTi piradi saWiroebisaTvis
vevebi, rocacoli ,,memkvidreobiT" ikavebs biujetidan gamoyofili saxsrebi sakmaod
gardacvlili meuRlis adgils. magaliTad, didia (saimperatoro karis personali daax-
25% saparlamento adgilebisa ojaxis Sesa- loebiT 1200 kacamde aRwevs).
bamis memkvidreze gadadis. liberalur-demokra-
arc konstituciurad da arc faqtobrivad
tiuli partiis (erT-erTi udidesi partiis)
imperators ar gaaCnia e. w. piradi Zalau-
yovel mesame wevrs parlamentSi hyavs Tavisi
fleba. mas ar gaaCnia uflebamosileba mima-
naTesavi.
rTuli saxelmwifo xelisuflebis ganxor-
kabineti - ase uwodeben iaponiaSi mTavrobas cielebisaken. igi mxolod simboloa da Tavi-
(aRmasrulebeli xelisufleba). Teoriulad, si uflebebiT igi valdebulia xalxis winaSe,
aRmasrulebel xelisuflebad iaponiaSi, xe- igi, ZiriTadad, asrulebs Sidasaxelmwifoe-
lisuflebis dayofis princi piT, SeiZleba briv, ceremonialur funqciebs, sxva moqmede-
miviCnioT imperatori (saxelmwifos meTau- bebs, magaliTad, elCebisagan sigelis miRebas
ri) da mTavroba (ministrTa kabineti), ma- da sxva, iaponiis imperatoris SemTxvevaSi -
gram, rogorc aRvniSne, realuri Zalaufle- misi piradi iniciativis gareSe, es misi valde-
ba mxolod mTavrobas aqvs, romelic, Tavis bulebaa. yvelaze didi zegavlena, rac man
mxriv, pasuxismgebelia parlamentis winaSe. SeiZleba realurad moaxdinos qveynis cx-
ovrebaze, mxolod da mxolod ideologiuri
imisaTvis, rom imperatoris realuri Zalau-
xasiaTis aris. praqtikulad, iaponiis imper-
fleba davinaxoT, mis moRvaweobas unda Sevxe-
ators ufro mcire uflebebi aqvs, vidre
doT ara mxolod iuridiuli, aramed faqto- didi britaneTis monarqs.
brivi rakursiTac.
iaponiis ministrTa kabineti sakmaod rTuli,
iaponiaSi moqmedebs imperatorTa salikuri didi da biurokratuli meqanizmia. kabineti,
(frankuli) dinastia (taxti gadaecema ufros dResdReobiT, Sedgeba premier-ministris, 12
Svils, qalebi ki taxtis memkvidreebi ver ministrisa da 8 saxelmwifo ministrisagan,
gaxdebian). yoveli axali imperatoris ,,aRzeve- es ukanasknelni, rogorc wesi, premier-minis-
bisTanave" cxaddeba axali era da, amasTan tris mrCevlebi arian (premiers SeuZlia maT
dakavSirebiT, axali oficialuri kalendaruli misces calkeuli mmarTvelobebi sazogadoe-
welTaRricxva (1989 wlidan imperator aki- bis sferoebis mixedviT an imave premieris
hitos eraa). kancelariaSi SeiZleba sxvadasxva ganyofile-
tradiciiT imperatoris, romelic iTvlebo- bebs xelmZRvanelobdnen). kabinetis Semadgen-
da RvTiuri warmomavlobis pirad (RvTiur lobaSi, aseve, Sedian kabinetis ministri da
warmomavlobaze pirvelad uari Tqva impera- sakanonmdeblo biuros xelmZRvaneli. am uka-
torma xirohitom 1946 wels), aseve misi nasknelis xelSi gadis mTavrobis yvela kanon-
ojaxis cxovreba mudam saidumloebiT iyo proeqti.

211
yovel ministrs hyavs 2 moadgile, saparla- konsensusiT gadawyvetilebaTa miReba xSir
mento (romelic ministrTan erTad modis da SemTxvevaSi sakiTxisadmi gacilebiT awonil,
ministrTan erTad tovebs Tanamdebobas) da gamozomil midgomas gulisxmobs, ministreb-
administraciuli. es ukanaskneli ar aris isagan moiTxovs ufro met momzadebasa da
maRal CinovnikTa rigebidan. igi inarCunebs SeTanxmebul moqmedebas.
Tavis posts, miuxedavad ministris gadadgo-
iaponiis mTavrobis muSaobaSi ZiriTadi prob-
misa, rac iaponiaSi sakmaod xSirad xdeba.
lema, xSir SemTxvevaSi, swraf da efeqtur
ministris postze yofnis saSualo xangr-
(politikurad mniSvnelovan) gadawyvetile-
Zlivoba erTi welia da amis gamo ministreb-
baTamiRebis SeuZleblobaSi mdgomareobs.
isafuZvlianad ver erkvevian TavianTi sfer-
iaponias survili aqvs hyavdes Zlieri lideri,
os saqmianobaSi. ministrTa saqmianobas, rogorc
magram maTi Cveuleba, gadawyvetileba
wesi, mxolod premieri Tu akontrolebs.
yovelTvis konsensusiT miiRon, SeiZleba iTqvas,
administraciuli ministrebi warmoadgenen im
uzrunvelyofs imas, rom is, rac msgavsi
ZiriTad SedarebiT mudmiv berkets, romelic
saparlamento sistemis mqone did britaneT-
"dominirebulad" uZRveba saministros saqmianobas.
Si amarTlebs, naklebad efeqturia iaponiaSi.
konstituciis mixedviT, kabinetis ministreb- sanam iaponias ar surs cvlilebebi Seitanos
is naxevari mainc unda iyvnen deputati par- Tavis CveulebebSi, rig mecnierTa azriT, ga-
lamentarebi da, faqtobrivad, kabinetSi mosavali SeiZleba iyos is, rom parlamentma
aradeputatebi naklebad arian, ZiriTadad, cvlileba konstituciaSi Seitanos da misces
esenia araprofesionali specialistebi, rom- xalxs ufleba pirdapiri arCevnebiT airCion
lebic damokidebulni arian TavianT qveSevr- Tavisi premier-ministri, rac, Tavis mxriv,
domebze. ministrTa aparatis "namdvili" xe- daabalansebs ZalauflebaTa gadanawilebas
lmZRvaneli aris administraciuli moadgile, mTavrobis moqmedebebSi. britanul samTavro-
profesionali Cinovniki specialuri ga- bo sistemaSi samoqmedo Zalaufleba aqvs kab-
naTlebiT. TviT ministri ki, upirveles yov- inets da ara mis premier-ministrs da misi
lisa, Tavisi partiis warmomadgenelia da, SesaZleblobebi didadaa damokidebuli misi
rogorc wesi, moqmedebs partiuli interese- da kabinetis urTierTdamokidebulebaze (roca
bis Sesabamisad da sakmaod did dros uTmobs margaret tetCerma an jon meijorma ,,dakarges"
am interesTa ganxorcielebas. kabineti, maT avtomaturad dakarges saSu-
iseve, rogorc, magaliTad, kancleri germa- aleba, raime arsebiTi zegavlena moexdinaT
niaSi, iaponiis yvelaze mniSvnelovani figu- mniSvnelovan gadawyvetilebebze). iaponiaSi
ra premier-ministria. magram axali konsti- ki arian pirebi(,,Crdilovani Sogunebi", rogorc
tuciis miRebis Semdeg, realurad saxelisu- maT uwodeben), romelTac ufro meti Zalau-
flebo Zalaufleba erTi konkretuli fleba da SesaZlebloba aqvT, vidre arsebul
pirovnebis xelSi arasdros yofila. premieri premiersa Tu mis kabinets. iaponiisaTvis (iseve,
akontrolebs da warmarTavs kabinetis rogorc qarTuli realobisaTvis) ar aris
muSaobas. ucxo, yofil premiers, an sxva yofil maRal
Cinosans, meti Zalaufleba hqondes, vidre
kabinetSi sxdomebi daxurulia da mimdinar- misi mmarTvelobis dros, maTi mizeziT praq-
eobs tradiciebis dacviT, risi erT-erTi tikulad SeuZlebeli xdebaswrafi da mniS-
gamovlena gadawyvetilebaTa miRebaa konsen- vnelovani gadawyvetilebis miReba, Tu igi ar
susiT, sadac Tavis Sekaveba, faqtobrivad, eTanxmeba romelime ,,didi avtoritetis" mqone
Tanxmobis niSania. piris gadawyvetilebas Zalaufleba daqsaq-
kabineti Tavis funqciebs ganaxorcielebs sulia gavlenian politikosTa da biurokratTa
CveulebaTa safuZvelze. sxdomaTa procedura Soris da yovelive es mniSvnelovani xelis
ar regulirdeba dawerili samarTlis norme- SemSleli faqtoria qveynis Tanamedrove,
biT. sakiTxTa gadawyvetilebebis momzadeba demokratiuli mmarTvelobisaTvis. sabolood
xdeba saidumlo pirobebSi. kabinetSi gada- ki iaponiaSi ar aris pirovneba, romelic
wyvetilebas iReben erTxmad da ara kenWisyriT. erTpirovnulad warmoadgenda qveyanas.

212
sasamarTlo xelisuflebas, sakmaod marTlis saqmianoba, misi pirovneba da pro-
mravalmxrivi funqciebiT da uflebamosilebiT, fesionalizmi gamoaqvs sazogadroebrivi Se-
saTaveSi udgas 15-wevriani uzenaesi sasa- fasebis arenaze, uqvemdebarebs mis saqmianobas
marTlo, romlis kvorumi plenarul sxdome- saxalxo kontrols, es kidev erTi magali-
bze 9, xolo calkeuli saqmeebisaTvis - 3 Tia demokratiisa, am sityvis pirdapiri gage-
mosamarTlea. biT. aRsaniSnavia, rom jerjerobiT am
meqanizmiT arc erT mosamarTles ar dau-
ministrebi pasuxs ageben koleqtiurad.
tovebia Tanamdeboba.
konstitucia uzenaes sasamarTlos uflebam-
iaponiaSi aris eqvsi umaRlesi sasamarTlo
osils xdis ganaxorcielos sakonstitucio
(saapelacio samkaciani kolegia), romlebic
kontroli da, imavdroulad, iyos qveynis
ganixilaven sxvadasxva saxis saqmeebs.
samarTalwarmoebis bolo instancia, (pasux-
ismgebeli rogorc sisxlis, ise samoqalaqo moqmedebs, aseve, 50-mde saolqo sasamarTlo.
saqmeebze da uflebamosili, ilaparakos Tu maT axasiaTebT e. w. disci plinaruli (sa-
imoqmedos iaponiis saxeliT). zogado xasiaTis) elementebi. saolqo sasa-
marTloebi, ZiriTadad, saqmeebs ganixilaven
sasamarTlo mowyobilia anglosaqsuri siste-
erTpirovnulad (an samkaciani kolegiebiT).'''
mis – praqtikis, mixedviT, sasamarTlo gada-
wyvetilebebi da calkeul mosamarTleTa (mx- sasamarTlo sistemaSi ierarqiulad yvelaze
olod uzenaesi sasamarTlos) gansakuTrebu- dabla dganan disci plinaruli sasamarTloe-
li mosazrebebi eqvemdebareba gamoqveynebas. bi. aq saqmeebs ganixilavs erTi mosamarTle,
imavdroulad, misi uflebamosilebis qveSmoiaz- romelsac SesaZloa, arc hqondes iuridiu-
reba sasamarTloTa mmarTvelobis uflebam- li ganaTleba. es faqti miuTiTebs sazoga-
osilebebis gansazRvra, sasamarTlo central- doebis maRal urTierTndobaze, TviTSegnebasa
izaciis tradiciebze dayrdnobiT (am tradicie- da samarTlebrivi sistemis demokratiuloba-
bidan gamomdinare), igi ganazogadebs sasa- ze. disci plinarul sasamarTloebSi ganix-
marTlo praqtikas, gamoscems saxelmZRvane- ilavenwvrilman sisxlisa da samoqalaqo
lo miTiTebebsa da aqtebs sasamarTlo dis- saqmeebs (11 000 dolarze qvemoT).
ci plinis Sesaxeb.
gansakuTrebul sistemas warmoadgens saojaxo
uzenaesma sasamarTlom, arsebobis pirveli sasamarTloebi, romelTa kompetenciis qveS,
25 wlis manZilze, arakonstituciurad scno Cveul saojaxo saqmeebTan erTad, ganixilaven
mxolod erTi normatiuli aqti, maSin, roca rogorc samemkvidreo, aseve arasrulwlo-
weliwadSi 5000-mde saqmes ganixilavda, amis vanTa sisxlis samarTlis saqmeebs, gamomdinare
gamo iaponeli iuristebi uzenaes sasamarT- iqidan, rom arasrulwlovani ar moiazreba,
los konservatulobaSi sdebdnen brals. rogorc damoukidebeli, sruliad qmedunari-
ani piri, aramed rogorc ojaxis ganuyofeli
konstitucia, garkveulwilad, ayalibebs mo-
wevri. saojaxo sasamarTloebi, xSir SemTx-
samarTleTa sareferendumo pasuxismgeblo-
vevaSi, asruleben SuamavalTa funqciebs.
bis instituts. kerZod, yovel aT weliwadSi
(qveda palatis arCevnebis dros) amomrCev- iaponiaSi ar arsebobs calke administraciu-
lebi xmas aZleven TiToeuli uzenaesi sasa- li sasamarTloebi (msgavsad anglosaqsuri
marTlos mosamarTles, “momxre an mowinaaRm- samarTlis sistemisa). am saxis kontrols
dege” sistemiT. im SemTxvevaSi, Tu romelime iaponiaSi ganaxorcieleben saerTo sasamarT-
mosamarTles mxars ar dauWers amomrCevel- loebi, oRond specialuri proceduriTa da
Ta umravlesoba, mosamarTle tovebs Tanam- specialuri saCivrebis, maT Soris e.w. "sax-
debobas. am debulebiT konstitucias mosa- alxo saCivrebis gziT".

213
CONSTITUTIONAL LAW III

LIST OF ARTICLES IN THE PRESENT


"ALMANAKHI" – CONSTITUTIONAL LAW III
1. Resolution of the Parliament of Georgia on Ratification of the First Protocol on
“European Convention on Protection of Fundamental Human Rights and Freedoms”

Protection of Property Rights According to the First Article of the First Protocol of
European Convention on Protection of Fundamental Human Rights and Freedoms

2. Calumny and Democracy


Herman Shvarts

3. How can Free Media Support Justice


Herman Sharvts

4. Liberalism and Constitution


Alexander Orakhelashvili

5. Importance of Freedom of Speech and the Level of its Protection in Georgia and
some other Countries
Nino Suknidze

6. Existential Philosophy of Justice


Eka Gachechiladze

7. Jan-Jak Russo’s Theory of Social Compact


Grigol Eremov

8. Ideal Metamorphoses of Constitutional State


Otar Macharashvili

9. Principles of Democracy and Constitutional State in Georgian Constitution


Konstantin Kublashvili

10. Georgian Constitution – the Result of Compromise?


(History of Creation of Georgian Constitution)
Giorgi Chkheidze

11. The Main Principles of Democratic Governing and Georgian Constitution of 1995
Mariam Khoperia

12. Forms of Governing, Republic as one of the Forms of Governing, Contemporary


Georgia and its Future Perspectives
Imedo Ardjevanidze

214
LIST OF ARTICLES

13. Parliamentary Control in Georgia


Irina Tsakadze

14. Submission of Common Court to Constitutional Court – Practice and Legislative


Dilemma
Tamar Kaldani

15. Protection of Human Rights at the Apparatus of National Security Council


Givi Mikanadze

16. Military Governor of Kutaisi, Mikheil Shalikov


Mindia Berekashvili

17. Some Issues of American Constitutionalizm


Bakar Berekashvili

18. Constitutional-Legal Characteristics of Federal and Unitarian (Decentralized) States


Givi Amiranashvili

19. Political-Territorial Arrangement of Public Powerty in the Countries of West Europe


Dimitri Baramia

20. State of Japan and Justice According to the Constitutional Law of Japan
Zviad Matiashvili

215
ÐÉÒÀÃ ÌÏÍÀÝÄÌÈÀ ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÃÀÝÅÀ
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ
ÌÉÄÒ ÂÀÌÏÝÄÌÖËÉ ÌÀÓÀËÄÁÉ:
“ÀËÌÀÍÀáɔ N8 “ÓÉÓáËÉÓ ÓÀÌÀÒÈÀËɔ(I)
N1 “ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈÀËɔ N9 “ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÓÀÌÀÒÈÀËɔ(II)
N2 “ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÓÀÌÀÒÈÀËɔ N10 “ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÓÀÌÀÒÈÀËɔ(II)
N3 “ÌÀÒÈËÌÓÀãÖËÄÁÉÓ ÓÀÌÀÒÈÀËɔ N11 “ÓÀÌÏØÀËÀØÏ ÓÀÌÀÒÈÀËɔ(II)
N4 “äÖÌÀÍÉÔÀÒÖËÉ ÓÀÌÀÒÈÀËɔ N12 “ÓÉÓáËÉÓ ÓÀÌÀÒÈÀËɔ(II)
N5 “ÓÀÌÏØÀËÀØÏ ÓÀÌÀÒÈÀËɔ N13 “ÓÉÓáËÉÓ ÓÀÌÀÒÈÀËÉÓÀ ÃÀ
N6 “ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ ÃÀÝÅÉÓ ÊÒÉÌÉÍÏËÏÂÉÉÓ ÐÒÏÁËÄÌÄÁɔ
ÓÀÌÀÒÈÀËɔ(I) N14 “ØÀÒÈÖËÉ ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÉÓÔÏÒÉÉÓ
N7 “ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ ÃÀÝÅÉÓ ÓÀÊÉÈáÄÁɔ
ÓÀÌÀÒÈÀËɔ(II) N15 “ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÓÀÌÀÒÈÀËɔ(III)
N16 “ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÓÀÌÀÒÈÀËɔ(III)
ÑÖÒÍÀËÉ “ÊÏÃÉÊÏ Î” (3 ÍÏÌÄÒÉ) N17 “ÀÃÌÉÍÉÓÔÒÀÝÉÖËÉ ÓÀÌÀÒÈÀËɔ(III)

ßÉÂÍÄÁÉ ÃÀ ÁÒÏÛÖÒÄÁÉ:
1. ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÄÁÉÓ ÃÀÝÅÉÓ ÄÅÒÏÐÖËÉ ÌÄØÀÍÉÆÌÄÁÉ;
2. ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈÀËßÀÒÌÏÄÁÉÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÀ ÃÀ ÐÒÀØÔÉÊÀ (I);
3. ÓÀÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÏ ÓÀÌÀÒÈÀËßÀÒÌÏÄÁÉÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÀ ÃÀ ÐÒÀØÔÉÊÀ (II);
4. ÍÏÒÌÀÔÉÖËÉ ÀØÔÄÁÉÓ ÊÒÄÁÖËÉ ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÉ ÈÅÉÈÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓÀ ÃÀ
ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉÓÀÈÅÉÓ;
5. ÍÏÒÌÀÔÉÖËÉ ÀØÔÄÁÉÓ ÊÒÄÁÖËÉ ÌÉßÉÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÓÀ ÃÀ ÐÒÉÅÀÔÉÆÀÝÉÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ;
6. ÓÀÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏ ÊÒÄÁÖËÉ ËÔÏËÅÉËÈÀÈÅÉÓ;
7. ÓÀÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏ ÊÒÄÁÖËÉ ÓÀÌáÒÄÈ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÃÀÍ ÃÄÐÏÒÔÉÒÄÁÖËÉ ÌÄÓáÄÁÉÓÀÈÅÉÓ;
8. ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÁÉËÉ;
9. ÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÖËÉ ÄÒÄÁÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÀÈÀ ÃÏÊÖÌÄÍÔÄÁÉ;
10. ÌÀÒÈËÌÓÀãÖËÄÁÉÓ ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÀ ÃÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÄÁÉ ÀÙÌÏÓÀÅËÄÈ ÄÅÒÏÐÉÓ
ØÅÄÚÍÄÁÛÉ;
11. ÐÒÀØÔÉÊÖËÉ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ;
12. ÁÀÅÛÅÉÓ Ö×ËÄÁÄÁÉ;
13. ØÀËÉÓ Ö×ËÄÁÄÁÉ;
14. ÓÀáÄËÌÞÙÅÀÍÄËÏ ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉ ÉÞÖËÄÁÉÈ ÂÀÃÀÀÃÂÉËÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ;
15. ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÖÒÉ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ (ÆÀÆÀ ÒÖáÀÞÄ);
16. ÐÀÓÖáÉÓÌÂÄÁËÏÁÀ ÓÀÌÄßÀÒÌÄÏ ÃÀ ÓáÅÀ ÄÊÏÍÏÌÉÊÖÒÉ ÃÀÍÀÛÀÖËÉÓÀÈÅÉÓ ÓÉÓáËÉÓ
ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÊÏÃÄØÓÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ (ÍÉÍÏ ÂÅÄÍÄÔÀÞÄ, ÂÏÜÀ ÌÀÌÖËÀÛÅÉËÉ);
17. ×ÄÃÄÒÀËÉÆÌÉ ÒÏÂÏÒÝ ÍÏÒÌÀÔÉÖËÉ ÐÒÉÍÝÉÐÉ ÃÀ ÐÏËÉÔÉÊÖÒÉ ßÄÓÒÉÂÉ (ÂÉÀ áÖÁÖÀ);
18. ÓÀÂÀÃÀÓÀáÀÃÏ ÓÀÌÀÒÈËÉÓ ÓÀ×ÖÞÅËÄÁÉ (Æ. ÒÏÂÀÅÀ);
19. ÓÀÀÅÔÏÒÏ ÃÀ ÌÏÌÉãÍÀÅÄ Ö×ËÄÁÄÁÉÓ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÒÄÂÖËÉÒÄÁÀ ÃÀ ÌÀÒÈÅÀ (ÍÉÍÏ
ÊÖÍÝÄÅÀ-ÂÀÁÀÛÅÉËÉ).
20. ÓÀØÀÒÈÅÄËÏ ÃÀ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ;
21. ÓÀÌÀÒÈËÉÀÍÉ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÓ Ö×ËÄÁÀ;
22. áÄËÉÓÖ×ËÄÁÀ ÃÀ ÓÀÌÀÒÈÀËÉ (ÉÒÏÃÉÏÍ ÓÖÒÂÖËÀÞÄ);
23. ÉÖÒÉÓÔÉÓ ÒÜÄÅÄÁÉ;
24. ÛÄÓÀÅÀËÉ ËÔÏËÅÉËÈÀ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÓÀÌÀÒÈÀËÛÉ;

ÌÓÖÒÅÄËÄÁÌÀ ÛÄÂÉÞËÉÀÈ ÌÉÀÊÉÈáÏÈ ÀÓÏÝÉÀÝÉÉÓ ÁÉÁËÉÏÈÄÊÀÓ

ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÀáÀËÂÀÆÒÃÀ ÓÀÉÀ GYL A ÉÖÒÉÓÔÈÀ ÀÓÏÝÉÀÝÉÀ

216

You might also like