Muzika

Pakruojo „Atžalyno“ gimnazija

Šarūnas Kompauskas 2a klasė

Johanas Sebastianas Bachas (1685-1750)

Didysis kompozitorius Johanas Sebastianas Bachas pirmasis pradėjo

sėkmingai derinti Vakarų Europoje egzistavusius skirtingus nacionalinius
muzikos stilius. Sujungdamas tai, kas buvo geriausia italų, prancūzų ir
vokiečių muzikinėse tradicijose, jis praturtino kiekvieną jų. Nesulaukęs
populiarumo būdamas gyvas, praėjus 50 metų po mirties Bachas buvo
beveik užmirštas. Tačiau per kitus 150 metų jo reputacija vis augo, ir
šiandien jis visuotinai pripažįstamas vienu garsiausiu kompozitoriumi.
J.S.Bachas gimė 1685 metais Eisenache, Vokietijoje. Jis gimė šeimoje, kur
buvo žavimasi muzikiniu talentu ir skatinami muzikiniai pasiekimai.
Bachų šeima muzikos srityje buvo garsi jau daug metų iki Johano
Sebastiano gimimo. Jo tėvas buvo puikus smuikininkas, du prosenelio
broliai - talentingi kompozitoriai, o kelios pusseserės didžiai gerbiamos
muzikantės. J.S.Bacho motina mirė, kai jam buvo devyneri, o dešimties
metų jis liko visiškas našlaitis. Paauglystėje gavo stipendiją studijuoti
Šv.Mykolo mokykloje Liuneburge iš dalies dėl puikaus balso, iš dalies dėl
materialinio nepritekliaus. 1702 m. jis baigė tą mokyklą, o kitais metais
pradėjo dirbti smuikininku kameriniame orkestre. Dvidešimt metų jis dirbo
įvairius su muzika susijusius darbus. Per visą gyvenimą Bachas išgarsėjo
kaip puikus vargonininkas, nors buvo ir kompozitorius, mokytojas bei
dirigentas. 1723 m. trisdešimt aštuonerių metų Bachas tapo Šv.Tomo
bažnyčios Leipcige kantoriumi. Ten išdirbo likusius dvidešimt septynerius
gyvenimo metus. Mirė 1750 metais. Nors J.S.Bachas visada turėjo gerą
darbą ir sugebėjo išlaikyti savo šeimą, per gyvenimą jis neišgarsėjo taip,
kaip Mocartas ir Bethovenas gyvi būdami. Leipcige bažnyčios susirinkime
norėta pasamdyti pirmos klasės muzikantą, ir tik tada, kai du pirmieji
išrinkti muzikantai atsisakė, ši vieta nenoriai buvo pasiūlyta Bachui.
Dvidešimt dvejų metų J.S.Bachas vedė savo antros kartos pusseserę. Jie
susilaukė septynių vaikų, bet kai jam buvo trisdešimt penkeri metai, jo
žmona mirė. Kitais metais Bachas vėl vedė, ir jo antroji žmona ne tik
padėjo auginti septynis pirmuosius vaikus, bet pagimdė jam dar trylika
vaikų. Tik devyni Bacho vaikai gyveno ilgiau už jį, bet keturi iš jų tapo
gerai žinomais muzikantais. J.S.Bachas buvo produktyvus kompozitorius.
Jis sukūrė maždaug 300 kantatų; 48 fugas ir preliudų rinkinį, kuris sudaro
"Gerai temperuotą klavyrą"; mažiausiai 140 kitų preliudų; daugiau kaip
100 kitų kūrinių klavesinui; 23 koncertus; 4 uvertiūras; 33 sonatas; 5
mišias; 3 oratorijas bei daugybę kitų įvairių kūrinių. Iš viso Bachas sukūrė
daugiau kaip 800 rimtų kūrinių. J.S.Bachas buvo liuteronas ir labai
religingas. Jis troško, kad jo muzika tarnautų bažnyčiai, ir dauguma jo
kūrinių yra religinio pobūdžio. Jis nebandė išrasti naujų muzikos formų, o
tik tobulino senąsias. Pusę šimtmečio po Johano Sebastiano Bacho mirties
jo muzika buvo beveik ignoruojama. Buvo sukurti nauji muzikos stiliai, ir
senamadišką Bacho muziką laikinai pamiršo. Bet po 1800 m.
susidomėjimas Bacho muzika atgijo, ir nuo tada jo reputacija bei
populiarumas vis augo. Šiandien J.S.Bachas populiaresnis, negu savo
gyvenamuoju laikotarpiu. Iš tiesų keista, kad šiandien visuotinai žavimasi
kompozitoriumi, kuris prieš 200 metų buvo laikomas senamadišku. Kokia
šios didžiulės sėkmės priežastis? Pirma, Bachas laikomas didžiausiu
meistru iš visų svarbesnių kompozitorių technikos atžvilgiu. Jis buvo
susipažinęs su visais to meto muzikos šaltiniais ir galėjo laisvai kiekvienu
iš jų pasinaudoti. Pavyzdžiui, joks vėlesnis kompozitorius neaplenkė
J.S.Bacho meistriškumu, kuriant kontrapunktą (technika, kai vienu metu
grojama dvi ar daugiau melodijos). Be to, jo kūriniai žavi temų
fundamentalumu bei melodijų ekspresyvumu. Daugeliui kitų muzikos
specialybės studentų Bacho kūrinių gelmė bei struktūros sudėtingumas
palieka didelį įspūdį, negu lengviau suprantami daugelio kitų kompozitorių
kūriniai. Neprofesionalūs muzikos mėgėjai Bachą paprastai laiko gana
sudėtingu kompozitoriumi; tačiau reikia pažymėti, kad jo gerbėjai nėra
vien uždaras muzikantų elito ratas. Jo įrašai perkami tikriausiai labiau už
bet kurio kito kompozitoriaus klasiko, išskyrus Bethoveną.