SENOVĖS GRAIKŲ

TEATRAS

Parengė: Dominika Borovska

 Kas yra teatras?

■ Teatras – vieta, skirta parodymui. Vaidindami aktoriai perteikia įvairius personažus,

pasakojimus ir įvykius.
 Teatro kilmė

Graikų teatras atsirado VI- V a. p. m. e. iš vyno dievo

Dioniso švenčių apeigų, Atėnuose . Dioniso palydos
satyrus vaizduojantieji choro dalyviai giedodavo
giesmes galingajam dievui apsisiaustę ožių kailiais.
Todėl žodis ,, tragedija’’ reiškia ,, ožių daina’’. Vėliau
užsimezgė solisto pašnekesiai su choru, pamažu
išsivystė tragedija. Komedija taip pat kilo iš Dioniso
švenčių.
Į teatrą rinkdavosi visi piliečiai.
Atėnuose teatro spektakliai buvo vaidinami tik du kartus per metus, per Didžiąsias ir
Mažąsias Dionisijas.
• Didžiosios Dionisijos švęstos kovo pabaigoje-balandžio pradžioje
• Mažosios Dionisijos švęstos lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje.
Dionisijos trukdavo 5-6 dienas.
Dramaturgų
varžybos
Teatre paprastai vykdavo ir
tragedijų, ir komedijų konkursai -
varžybos. Per vienas šventes
buvo leidžiama rungtis trims
poetams. Dramaturgas kurdavo
ne tik tekstą, bet ir muziką,
choreografiją. Spektaklio
pastatymo išlaidas apmokėdavo
tautos susirinkimo paskirtas
turtingas pilietis.
 Teatro
išvaizda
Teatras buvo po atviru dangumi. Centre buvo
apvali aikštelė, viduryje jos – aukuras dievui
Dionizui. Ši aikštelė buvo vadinama orchestra;
joje dainuodavo choras ir vaidindavo vienas ar
keli aktoriai. Aktoriams persirengti ir
drabužiams laikyti šalia stovėdavo suręsta
būdelė – skėnė, o žiūrovai sėdėdavo ant greta
esančio šlaito.
IV a. antroje pusėje pr. Kr. buvo pastatytas
pirmas akmeninis teatras.
Kaip vaidinta?

Vaidindavo tik vyrai, paprastai su kaukėmis, tad jas

kaitaliodamas aktorius galėdavo kurti kelis veikėjus.
Dievus ir herojus vaidinantys aktoriai turėjo būti
aukštesni, todėl avėdavo specialų apavą – koturnus. Iš
pradžių vaidindavo tik vienas aktorius. Dramaturgo
Aischilo kūriniuose atsirado antras aktorius, o Sofoklio
dramose ėmė vaidinti ir trečias aktorius.
Atėnuose Didžiųjų Dionisijų teatrinė tradicija tęsėsi apie 200 metų, tačiau IV a. pr.
Kr. pabaigoje religinis graikų teatras pamažu prarado sakralinę aurą ir ryšį su
Dioniso kultu. 
AČIŪ UŽ DĖMESĮ