Kuo reikšmingos pirmosios lietuvių kalbos gramatikos?
Lietuvių kalba yra kilusi iš baltų prokalbės. Anksčiau lietuvių kalba
buvo šnekama žymiai didesnėje teritorijoje negu dabar. Manoma, kad maždaug XIII – XIV amžiuje susiformavo lietuvių kalbos pagrindinės aukštaičių ir žemaičių tarmės, kurios vėliau skilo į patarmes. Lietuva susidūrė su kalbos, rašto draudimais, lenkėjimu, rusinimu. Žmonės kalbėjo skirtingomis kirčiuotėmis ir tarmėmis, rašė skirtingais raštais, todėl buvo pradėtos kurti pirmosios lietuvių kalbos gramatikos. Pirmasis lietuvių kalbą suvienodinti bandė Danielius Kleinas, išleisdamas pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Grammatica Litvanica“. Ji buvo lotynų kalba. Po metų buvo išleista šios gramatikos santrauka vokiečių kalba „Compendium Litvanico-Germanicum“. Gramatika buvo skirta mokyti kunigams, o santrauka - vokiečiams, turintiems ryšių su lietuviškai kalbančiais žmonėmis. Jomis buvo siekta suvienodinti lietuvių kalbos rašybą, garsyną ir morfologiją. Šios gramatikos sutvirtino besiformuojančios lietuvių kalbos tarmes, pamatus, suvienijo lietuvius. Danieliaus Kleino pavyzdžiu sekė Povilas Frydrichas Ruigys ir Gotfrydas Ostermejeris. Mažojoje Lietuvoje XVIII a. išėjo dvi vokiškai parašytos lietuvių kalbos gramatikos: „Lietuvių kalbos gramatikos pradmenys” ir „Naujoji lietuvių kalbos gramatika”. Pirmąją parašė Karaliaučiaus universiteto docentas Povilas Frydrichas Ruigys. Šioje gramatikoje apžvelgiamos Mažosios Lietuvos tarmės, aprašomos lietuvių kalbos priegaidės, pirmą kartą aptariama būdvardžių bevardė giminė, veiksmažodžių būtasis dažninis laikas. Antrosios gramatikos autorius Karaliaučiaus vokiečių mokslinės draugijos narys Gotfrydas Ostermejeris naujai suskirstė vardažodžių linksniuotes ir veiksmažodžių asmenuotes, smulkiai aprašė žodžių darybos dalykus. XVIII a. Lietuva ėmė lenkėti. Sulenkėjo miestai, dvarai, buvo lenkinami Lietuvos valstiečiai. Lietuvių kalbai sunkiu laikotarpiu, Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje buvo išleista lietuvių kalbos gramatika “Universitas lingvarum Litvaniae”. Tačiau ji buvo anoniminė. Gramatika įtvirtino vidurinės rašomosios kalbos normas, buvo parašyta kitakalbiams mokymo tikslais. Ši gramatika yra seniausia išlikusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje išleista lietuvių kalbos gramatika. “Universitas lingvarum Litvaniae” gramatikos autorius pačiu laiku išleido gramatiką. Manau, kad gramatika padėjo lietuviams nesulenkėti, priminė tikrąją lietuvių kalbą ir parodė, kad lietuvių kalba turi ateitį ne tik Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje, bet ir už jos ribų. Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos buvo stiprus smūgis visai lietuvių kalbai. D. Kleinas, P. Frydrichas Ruigys, G. Ostermejeris ir nežinomas autorius sustatė lietuvių kalbą į vietas - paaiškino garsyną ir morfologiją, tarmes, bevardę giminę, būtąjį dažninį laiką, veiksmažodžius, žodžių darybą, kalbos normas ir dar daug kitų dalykų. Net ir per sunkius, tiek lietuvių kalbai, tiek lietuvių gyvybėms laikus, buvo leistos lietuvių kalbos gramatikos, nors ir svetur, nors ir ne gimtąją kalba, tačiau buvo rašytos ir leidžiamos. Turėtume būti dėkingi kiekvienam kalbininkui, kuris prisidėjo prie lietuvių kalbos raidos, netgi tiems, kurie, labai gaila, bet neatskleidė savo asmenybių. Tad branginkime ir mylėkime savo gimtąją kalbą - rašykime ir kalbėkime taisyklingai.