You are on page 1of 214

ACADEMIA

4/2015
apolon quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia
AP. KUTATELADZE TBILISI STATE ACADEMY OF ART

redaqtori
marine bulia
Editor
Marina Bulia

saredaqcio sabWo:
dimitri TumaniSvili, gia buRaZe,
vaxtang liCeli, nino RaRaniZe, nino WoRoSvili,
nana kupraSvili, ana kldiaSvili, irina elizbaraSvili,
mzia janjalia, maia mania, liana anTelava
Editional Board:
Dimitri Tumanishvili, Gia Bugadze, Vakhtang Licheli, Nino Gaganidze,
Nino Tchogoshvili, Nana Kuprashvili, Anna Kldiashvili,
Irina Elizbarashvili, Mzia Janjalia, Maia Mania, Liana Antelava

dizaini
Tamaz varvariZe
Design by
Tamaz Varvaridze

kompiuteruli uzrunvelyofa
irma liparteliani
Computer services provided by
Irma Liparteliani

garekanze wm. giorgisa da wm. Tevdores xati nakifaridan (zemo svaneTi), XI s.


Front Cover St. George and St. Theodore Icon from Nakiphari (Upper Svaneti), 11th century

www.art.edu.ge
© Tssa, 2015
© TSAA, 2015 ISSN 1512-0899
sarCevi
CONTENTS
5 dimitri TumaniSvili
mxatvruli forma
15 Dimitri Tumanishvili
Artistic Form
16 mariam didebuliZe
wm. giorgisa da wm. Tevdores xati nakifaridan
30 Mariam Didebulidze
St. George and St. Theodore Icon from Nakiphari
34 Tamar xundaZe
`naTlisReba~ Sua saukuneebis qarTul reliefebze
39 Tamar Khundadze
Medieval Georgian Reliefs of the Baptism
43 Tamar dadiani
wminda giorgis saxe raWis qvis qandakebaSi
(mravalZalisa da znakvis eklesiaTa reliefebi)
46 Tamar Dadiani
Saint George Image in Rachian Stone Sculpture
(Reliefs of Mravaldzali and Znakva Churches)
50 qeTevan abaSiZe
hujabis taZris gegma da Sida sivrce da maTi
mimarTeba XII-XIII da XIII-XIV saukuneebis taZrebTan
62 Ketevan Abashidze
Hujabi Church Plan and Internal Space –
References to the 12th-14th Century Temples
68 marine yenia
ansamblis agebis Taviseburebani
XIII saukunis svaneTis moxatulobebSi
80 M. Kenia
Peculiarities of the General Arrangement of the Mural Decoration
in the 13th c. Svaneti Murals
87 daviT xoStaria
david grimi da qarTuli stili saeklesio arqiteqturaSi
93 David Khoshtaria
David Grimm and the Georgian Revival Style in Church Architecture
98 naTia nacvliSvili
Tbilisis konfesiuri sivrcis formireba:
germanuli Temi da luTeranuli eklesiebi
105 Natia Natsvlishvili
Forming Confessional Space: German Community
and Lutheran Churches in Tbilisi
108 ana kldiaSvili
istoriis recefcia me-20 saukunis qarTul mxatvrobaSi
115 Ana Kldiashvili
The Reception of History of the 20th Century Georgian Painting
120 qristine darCia
peizaJis Janris Casaxva da ganviTarebis pirveli etapi
qarTul dazgur mxatvrobaSi (1880-1930-iani ww.)
126 Kristine Darchia
Origin of Landscape Genre and the 1st Stage
of its Development in Georgian Easel Painting
136 samson leJava
erTi Tbilisuri aivnis Sesaxeb
138 Samson Lejava
About One Tbilisi Balcony
142 Tamar SavguliZe
socialisturi realizmis principebi
(qarTuli qandakebis magaliTze)
146 Tamar Shavgulidze
Concerning Some Principles of Socialistic Realism
in Georgian Sculpture
152 naTia ebanoiZe
konceptualuri xelovneba
1980-90-iani wlebis saqarTveloSi
156 Natia Ebanoidze
Conceptual Art in 1980s-90s’ Georgia
160 ana mgalobliSvili
religia da materialuri kultura
161 Anna Mgaloblishvili
Religion and Material Culture
162 nana inwkirveli
aleqsandre WavWavaZis saxlmuzeumi winandalSi.
Senobis reabilitaciis ozeroviseuli gadawyveta
164 Nana Intskirveli
Aleksandre Chavchavadze House-Museum in Tsinandali.
Ozerov Solution to Building Rehabilitation
176 nino sanadiraZe
kultura, kulturis resursebi da
kulturis prioritetebi
180 Nino Sanadiradze
Culture as Economic Resource
181 ana nemsaZe
mediakultura — kvlevis obieqti
185 Ana Nemsadze
Media Culture — Object of Reasearch
186 dodo WumburiZe
kulturis sferos produqtebi, rogorc komunikaciis
saSualebebi saSemsruleblo xelovnebisa da masobrivi
RonisZiebebis menejmentis Taviseburebebi
188 Dodo Chumburidze
Products in Cultural Sphere, as the Communications Tools,
Management Features of Executive Art and Mass Events
189 pavel pavlinovi
evgeni lanseres 1929 wlis eqspedicia svaneTSi
197 Pavel Pavlinov
The 1929 Eugene Lancere Expedition to Svaneti
200 leo stainbergi
Tanamedrove xelovneba da misi `publikis~ gasaWiri
210 Leo Steinberg
Contemporary Art and the Plight of its Public
dimitri TumaniSvili

dimitri TumaniSvili marsel diuSani anda nairgvari „minimaliz-


mebi“ da `konceftualizmebi“. gasagebia, rom
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
da ZeglTa dacvis erovnuli kvleviTi centri Seswavlis nacadi ileTebis amgvar mimdina-
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo reobaTa pirispir uZlurebam SeiZleba Seg-
samxatvro akademia vaSfoTos, iqneb gagvamwaros kidec. meore mx-
riv, xom naTelia: formis garCevas ver Seud-
gebi iq, sadac imTaviTvea uaryofili azris,
grZnobis Tu risic gnebavT, xilul saxed
gamoxatva.2 Tuki ratomRac (maTi genezisis
mxatvruli forma gamo?) kvlavac ar movisurvebT amgvari su-
liskveTebis naxelavi gindac nafiqri saxviTi
xelovnebis sxvadasxva dargs (gnebavT _ sxva- (Zv. qarTulad xelovans aki „saxis-moqmedic“
dasxva xelovnebebs), cxadia, araerTi Tvise- erqva), sazogadodac mxatvruli Semoqmede-
ba aerTianebs da sxvebTan erTad, isic, rom bisagan gavmijnoT, imis gacnobierebas arafe-
yvelas nivTieri safuZveli aqvs. amasTan, ri uSlis xels, rom misi gaazreba Tu mxolod
musika, an poezia ar udris haeris rxevebs, da mxolod ara, upiratesad mainc sociolo-
xuroTmoZRvreba qvebs Tu agurebs, ferwe- giuri Tu kulturul-istoriul-kulturo-
ra tilosa da saRebavebs. adamiani aRiqvams logiur sibrtyezeRaa SesaZlebeli.
maT Tanafardobebs hangebad, moculobaTa da formis analizs garkveulwilad isic
sivrceTa erTobliobebad, saganTa saxeebad, vnebs, rom ase uwodeben, damatebiTi gan-
isini ki aseTsa Tu iseT STabeWdilebas axde- martebebisa Tu dafiqrebis gareSe, saxviTi
nen da cnobierebas grZnobismier-azrismier nawarmoebebis TvaliT aRqmad Tvisebebze yo-
warmodgenebad daekvlevian. xelovanTa mier velgvar msjelobas, Tumca sinamdvileSi sag-

5
nad mas sul sxvadasxva ram SeiZleba hqondes.
nivTieri masalis meoxebiT CvenTvis mowvdil
upirvelesad yovlisa, formisa da for-
SegrZnobad xatebebs vuwodebT „mxatvrul
mebis istoriuli gamokvleva unda ganvasxva-
formas“ da is _ xelovnebis CvenTvis misawv-
voT. gansakuTrebiT TvalsaCinod am samec-
domi erTaderTi sinamdvilea.
niero amocanebis sxvaoba arqiteqturis
miuxedavad amisa, mxatvruli formis ana-
magaliTze Cans. aviRoT Tundac romelime
lizi, romlis meTodebisa Tu xerxebis, ase,
Suasaukunovani taZari. Cven SegviZlia vila-
1850-1920-iani wlebis SualedSi damuSavebam
parakoT mis agebulebaze, elementebis ur-
saxviTi1 xelovnebis kvleva mecnierebis da-
TierTmimarTebaze, maTi TanafardobiT mi-
moukidebel, warmatebul mimarTulebad aq-
Rebul gamomsaxvelobaze da a.S. mocemuli
cia, dRes mravalTaTvis lamisaa saZraxisi
nagebobis Taviseburebebis gamosaCenad SeiZ-
Tu samarcxvino ram gaxda. aq ar aris imis
leba misi droiT winamorbedi da momdevno
adgili, am Semobrunebis mizezebi Tu sababebi
Senobebic movixmoT da aseTnairad xuroT-
ganvixiloT, Tumca maTgan erT-erTi ki unda moZRvarTa imdroindel ZiebaTa gezic gamo-
vaxsenoT: gaRizianeba imis gamo, rom for- varkvioT, anu: am taZris rogorc garkveuli
ma_analitikuri midgomiT bevrs verafers formis sxva msgavsTa Soris istoriuli ad-
gaarkvevT iseTi movlenebisas, rogoricaa, gili davinaxoT. magram aseve SegviZlia das-
akvirveblad zemonaxseneb elementTagan ro-
1
„saxva“ _ nivTierebisTvis raime, sasurveli moyvan-
iloba-formis micemas niSnavs. amitomac „saxviTi xe- melime erTi amovarCioT _ mag., TaRebis mo-
lovnebani“ xuroTmoZRvrebasac moicavs (Sdr. germa-
nuli bildende Künste) ramdenadme sxvaa, Tu mxatvruli 2
ver vityviT, am rigis namuSevrebi saerTod ganZar-
Semoqmedebis dargebs imis mixedviT davajgufebT asa- culi iyos formierobisgan _ nairnairi „obieqtebis“,
xavs Tu gamosaxavs isini Cvens garSemo arsebul sag- „instalaciebis“, „aqciebis“ da a.S. wardgenisas saxviT
nebs da movlenebs, Tu ki, es „gamo-saxviTi“ Tu „asax- xelovnebaTa gamocdileba aSkarad aris gaziarebuli,
viTi“ xelovnebani iqneba (Sdr. germanuli darsotellende Tavad maTac _ Teoriebis sawinaaRmdegod! _ xSirad
oder bildende Künste, rus. Изобразительное искусство). esTetikuroba _ „STambeWdaobas“ daamCneven xolme.
dimitri TumaniSvili

xazuloba, karis moCarCoeba anda sulac du- xeebs gadahyroda. saqme isaa, rom miuxedavad
Rabis Sedgeniloba. sxva Sesabamis nimuSebTan cnobili debulebisa, „xelovneba bunebis mi-
dadarebiT am calkeul formaTa warmomav- baZva aris“-o, xelovneba, maSinac ki, Tu aseT
loba an kidev samomavlo mniSvnelobac war- wambaZvelobas eswrafvis, sinamdvileSi Tavad
moCindeba da isec SeiZleba moxdes, rom isi- bunebis arsTa da arsebulis met-naklebad
ni gansxvavebul „ganviTarebis mwkrivebSic“ zustad gameorebas rodi emsaxureba; sakmaod
moeqcnen (ase, banas kaTedralis gegmarebiTi TvalsaCinoa: nebismieri ram-suraTi, leqsi,
idea qristes aqeT IV s-is italiidan modis, moTxroba, hangi, naSenoba gvimxels,3 rogo-
misive garSemosavlelis korinTuli svetis- ria misi damxatav-gamomTqmel-amgebis gana-
Tavebi gvianklasikuri heladidan, mTavar si- cadSi qveyniereba, ra eZvirfaseba mas da ra
vrceSi naxmari ioniuri kapitelebis amgvari Zags, ras mieltvis, ras ki _ eltvis. kul-
Sesruleba ki ax.w. V-VI ss-dan.). aseTive vi- turologi ityoda, albaT, mxatvruli Se-
Tareba gvaqvs asaxviT xelovnebebSic. Cveu- moqmedeba realobas ase Tu ise dalagebuli
lebrivi ramaa, vTqvaT, ferweraSi Suq-Crdi- Rirebulebebis cxaurSi gatarebuls warmog-
lis anda qandakebaSi zedapiris damuSavebis vidgenso. saamisod xelovani4 xazs usvams asa-
calke ganbWoba, daxatuli sinaTlis mifeni- saxis (Cvens SemTxvevaSi _ TvaliT dasanaxis)
sa, gindac qvis gaprialebis ama Tu im wesis romelsame mxaresa Tu niSans da, Sesabamis-
winasaxeebisa an Semdgomi „Tavgadasavlebis“ ad, auCinarebs an Cqmalavs danarCenebs. ase
Zieba. yuradRebis Rirsi SeiZleba Seiqnes, gardasaxuli, TviT yofiTze uyofiTesi niv-
ase vTqvaT, „teqnikuri wvrilmanebic“ _ ev- Tebic msoflwesrigis Tavisebur metaforad5
ropuli mxatvrobis meistorieT uwevT, mag., iqceva, amsaxavisTvis faseul Tu saZulvel
Tvali samosis nakecebis gadmocemis goTur mis ragvarobas gamogvixatavs.
xanaSi miRebuli sqemis aRorZinebis xanaSi nanaxis „gametaforulebis“ upirveles
6

gamoyenebas miadevnon, aRmosavlur-qristi- saSualebaTagani sivrcis aseTnairad Tu


anuli tixruli minanqris gamomkvlevT ki iseTnairad asaxva gaxlavT. samiod suraTis
e.w. „sarWisebri naoWebis“ drosa da sivr- daTvalierebac kmara imis dasadastureblad,
ceSi ganfenas miyvnen. formisa da formaTa rom Tu Cveni saarsebo garemo ZiriTadi niS-
sxvadasxvaoba „mcire“, imave „gamoyenebiT“ nebiT ucvlelia, yvela garemoeba-viTarebaSi
xelovnebebzec iTqmis. sura Tu, davuSvaT, erTnairi, „suraTTa sivrce“ TiTqmis usasru-
skami, cxadia, SegviZlia mTlianobad davaxa- lod nairgvarovania. amitomac, yovel cal-
siaToT, oRond arc isaa SeuZlebeli, pir- ke SemTxvevaSi guldasmiT unda CavakvirdeT
velis yel-tuCi an meoris fexi Tu sazurge gaurkveveli siRrme „iSleba“ sasuraTo sibr-
SeviswavloT, isini qronologiursa da geo- tyis „miRma“ Tu mkafiod mosazRvruli baqani;
grafiul cvalebadobaSi davinaxoT. sruladaa igi ugulebelyofili (mag., egvip-
meore ganyofa formis garCevisas, Cemis tur freskebsa da reliefebze); Tu mouxelTe-
azriT aucilebeli, mxatvrul pirobiTobasa bel, uTxeles Sred Cafenila gamosaxulebebsa
da sakuTriv formismiers Sorisaa gansaxor- da maTs fons Soris (rogorc Suasaukunovan
cielebeli. „pirobiTobis“, imav „konvenciis“ qristianul moxatulobebsa da xatebzea); an,
cneba upirvelesad asaxviT xelovnebas mieye- 3
gvimxels maSinac, rodesac _ rogorc axla, ro-
neba, uTvalnaTlivesad ki mxatvrobaSi iCens gorc, aseve, nairnair xatmebrZoleobaTa Jams, _
Tavs. visac erTxel mainc Cauvlia muzeumis aRar xatavs, aRar gviambobs, aRar gvimRers... ara-
Tqmac „uwyebaa“, msjavria „xilulTa yovelTa da
darbazebSi, xelovnebaze dasuraTebuli wig- araxilulTa“ Taobaze.
ni erTxel mainc Caufurclavs, Znelad Tu 4
sxvaTa Soris, yoveli Cvenganic _ mag., rodesac
gaeqceva imis SegrZnebas, TiTqos sxvadasxva rasme yveba an TanamosaubreTaTvis risame mtkicebas
qveyanasa Tu xanaSi sul nairgvari adamiane- lamobs.
bi, mTebi, xeebi da a.S. arsebula, sxvadasxva
5
xelovneba metaforis bunebis mqoned miaCnia Sesa-
niSnav Tanamedrove xelovnebis istorikoss, gottf-
mxatvari sul nairfer cocxal arsebebsa da rid bioms.
dimitri TumaniSvili

iqneb, „SigniTken“ xan ikumSeba, xan farTov- Soris manZili, miT ufro naklebad gvebadeba
deba (asea zogierT niderlandur tiloze) da STabeWdileba maTi moZraobisa _ is an Zalian
vin icis, kidev sad ra dagvxvdeba. am usazRv- Senelebulad SeigrZnoba, anki Seyovnebulad
ro mravalferovnebaSi gzis gasagnebad iqneb Tu SeCerebulad; xolo raki dros Cven moZra-
XX saukunis damdegis veneli mecnieris, alois oba-cvalebadobiT vamCnevT da vzomavT, misi
riglis mignebuli „sivrcis tipebi“ moviSve- msvlelobac mdordeba an wydeba.
lioT. gardaTxrobiT (avtorismieri termino- misaRebi Tu iqneba am kuTxiT mqandakeb-
logia Cven amjerad arafers gvargebs) isini lobaze saubari? a. rigli am kiTxvas dade-
ase SeiZleba daxasiaTdes: a) sruli sibrtyi- biTad pasuxobda da mec meCveneba, rom je-
Toba (gamosaxulebasa da fons Sua dacileba rovani dazustebiT, aq SeuZlebeli araferia.
ar aris _ Zveli aRmosavleTi); b) nawilobrivi jer erTi, rac reliefis xelovnebas Seexeba,
sivrce (gamosaxulebis ukan, axlosve, mas mo- iq igive mdgomareobaa, rac ferweraSi. Tavis-
cilebuli sibrtyea anda yvela figurasa Tu Tavad, mrgval qandakebas Tu mivadgebiT, aq
figuraTa jgufs „sakuTari“ sivrce akravs Tavi da Tavi misi realur sivrceSi dayeneba
da es „kerZoobiTi“ sivrceebi mTeli kom- da gaSlaa. daiyeneT Tvalwin egvipturi da
poziciis momcvel erTian konstruqciad ar Suamdinaruli, berZnul-antikuri da evro-
ikvreba _ antikuri xelovneba); g) usasrulo pul-barokuli (mag., janlorenco berninis)
sivrce (suraTis yvela calkeuli monakveTi qandakebebi. TiTqos ar unda iyos moulod-
da Tavad igi mTlianobaSi „amonaWeria“ usas- neli imis Tqma, mkacrad winxedSi dasanaxi,
rulo sivrcisa, rac mas oTxive mxriv akravs mkacrad Tavis TavSi Caketili Zvel-aRmosav-
gars _ axali drois evropuli xelovneba). luri gamosaxulebebi naklebad „gamodis“ Tu
morig namuSevarze fiqrisas, gnebavT, mas- „Semodis“-o garemomcvel sivrceSi, vidre
ze werisas, iq gamosaxuli sivrce SegviZlia hellinuri, xolo j. berninis, vTqvaT, „davi-

7
warmosaxvaSi a. riglis aRweril „modelebs“ Ti“ da „wminda tereza“ masSi pirdapiraa „Se-
davadaroT, maT „mivazomoT“ da an romelime moWrili“ ginda „gadmoRvrili“.
maTgans mivaTvaloT anda maTTan met-naklebi gamosaxulebis sivrciTobis xarisxi, ra-
siaxlove-siSoris dadgeniT gamovkveToT misi sakvirvelia, uSualo kavSirSia masze gamosa-
maxasiaTeblebi. aseve „etalonebad“ SesaZloa xulTa samganzomilianobis CvenebasTanac.
„suraTis sivrcis“ istoriulad Camoyalibe- mtkiceba ki ara, Tqmac ar unda, vfiqrob: rac
buli saxeobanic gamogvadges. ufro xSirad ufro Rrmad „swvdeba“ suraTis (zogjer re-
dasadareblad XV saukunis italiaSi mogonil liefisac) warmosaxuli sivrce, miT ufro
„geometriul perspeqtivas“ mimarTaven _ ara srulad vlindeba Cveni yoveldRiurobis
misi gamorCeuli srulyofilebis, „sisworis“ saganTaTvis gardauvali moculobrioba. da
da „bunebriobis“6 gamo (isic yvela sxvasaviT kvlav: rogorc „suraTis sivrce“, realuris-
miaxloebiTicaa da xelovnuric), aramed rad- gan gansxvavebiT, uTvalavi nairsaxeobiT Cn-
ganac igi, albaT, yvela sxvaze metadaa ra- deba, yovelive cocxalisa da aracocxalis
cionalur-erTmniSvnelovani; xolo raki asea, CvenTvis ase Cveulebrivi sisqe-simrgvalec
misgan „gadaxvevebi“ Tu mas „acdena“7 ufro mravalgvarad isaxeba xelovnebaSi. imgvar xe-
ioli SesaniSnicaa da misaTiTebel-asaxsne- lovnebaSic ki, romelic Segnebulad misdevs
lic. „suraTis sivrce“ gansazRvravs didwi- xilul sinamdviles, nivTier sxeulTa niSan-
lad „suraTis drois~ Tvisebriobasac. ram- Tvisebebi sakmaod mravalgvarad gadmoicema _
denad naklebadac SeigrZnoba gamosaxulTa erTia, viTom, jottos, mazaCCos da miqelan-
6
Cven sazogadodac varT midrekili CvenTvis Cveuli jelo buonarottis momrgvalebuloba? axla
fiziko-fiziologiurad calsaxad ganpirobebulsa qveynierebisadmi sxvadasxva damokidebule-
da amitom „normalurs“ (adamianTa Warbi umravleso- bis kvalad Seqmnili xatebani vnaxoT da umal
bisTvis saerTos) gavuTanabrod.
davrwmundebiT, raoden msxvaobaria maTi mi-
7
„gadaxvevac“ da „acdenac“ aq mxolod „sxvanairobas“
gulisxmobs da ara „xarvezianobas“. marTeba bunebis arsTa Sesaxeb Cveni cxovre-
dimitri TumaniSvili

biseuli gamocdilebiT miRebul codnasTan, rbili, srulad momrgvalebuli da mkvrivi


raoden rTulia xSirad sityviT gamoTqva, moculobebic SeiZleba SemogxvdeT, bare-
niSandobliv rogoria isini. ra saxels moux- liefiviT calpiramomrgvalebulic, Txeli
denT, mag., egvipturi, sibrtyeSi CakveTili firfitis magvaric, yvavilebsaviT msubuqic,
figurebis nivTobriobas, romlebic „mrgva- mWvirali da nislis Tu kvamlis bolqviviT
liao“, ver ityvi, arada, mkerdisa Tu piri- xelSeuxebi da qrobadic, liTonisebr pria-
saxis Cvenken moqceul zedapirebze ukanask- la da datexilic, zogjer, samwuxarod, ub-
nelTa amatalReblad ikveTeba kunTebi, yv- ralod gafuyulic da vin icis, kidev ranai-
rimalebi, idayvi, muxli da a.S. an ra vTqvaT, ri _ SemqmnelTa xedvis Tu midrekileba-ge-
rarigiao, iaponuri graviurebis feradkimo- movnebis Sesabamisad.
noiani qalbatonebi da batonebi, an, Tugind, friad mravalgvaria asaxviTi xelovne-
anri matissis adamianebi, Senobebi, aveji, wv- bis nimuSebze gamoxatul cocxal arsebaTa
ril-wvrili nivTebi da yvavilebi? SeiZleba Tu ama Tu im saganTa ieric _ mag., adamiani
isini erTi sityva „sibrtyiTiT“ moistumro? xan tanmokle da didTavaa, xan kidev dagrZe-
da gana igive ar iTqmis Sua saukuneebis ber- lebuli da tanwvrili; xeebi xan gvimrisebr
Znul-bizantiursa da, sxva yvelaferi iqiT bumbulismagvaria, xan sokosnairi, xan fera-
iyos, qarTul mxatvrobaze? kedelsa Tu fi- di burTebis msgavsi; mTa-kldeebi xan zvir-
carze gabrtyelebuliao Tu vityviT, mosax- Tebisebr talRovan-dagrexilia, xan dakbi-
deni iqneba es wmindanTa, angelosur gundTa luli baqnebis wawyobiT axuxulavebuli...
Tu miwier mefe-didebulTa saxebaTaTvis? amis mizezi zemoTqmulis mere _ zogadad,
erTianad mosworebulia maTi CrdilTa xaze- rasakvirvelia, _ advili misaxvedria: „nor-
biT da aTinaTebiT aferadebul-gacxovlebu- maluri“ Sefardebebis SecvliT fermwerni,
li sxeulebi da saxeebi? axla moculobaTa moqandakeni da a.S. maTTvis misaRebsa Tu
8

sxva maxasiaTeblebs Tu movikiTxavT _ maT- miuRebelze migvaniSneben, maT TvalSi upi-


gan romels eTqmis „msubuqi“ xolo, romels ratessa da ugulebelsayofs dagvanaxeben.
„mZime“, „sriala“, „xeSeSi“, „rbili“, „xisti“ ise, „normalurisa“ da „normis“ ambavic veraa
da, rac mTavaria, aseTad Tu iseTad maT ra mTlad martivi _ bunebrivi mocemulobebis
SegvagrZnobinebs? yvelam viciT ukve, rom ase gamo is, cxadia, erTi ver iqneba CineTsa da
iolad, erTi-ori epiTetis wamoZaxebiT fons SvedeTSi, afrikasa da saqarTveloSi; kidev
ver gavalT; aqac erTaderTi SesaZlo gza meti, erT garemosa da erT droSic ki pira-
mouRleli Tvalierebaa, ase Tu ise msgavsTan di Sexedulebebis arseboba ar uSvebs srul
da srulebiT sxvadasxvanairTan Sedareba-Se- erT-saxeobas. gavixsenoT, mag., polikletes,
pirispireba, araerTi, araa gamoricxuli, su- mironisa da fidiasis, aseve miqelanjelosa
lac moCvenebiTad urTierTs acdenili gan- da rafaelis gamoxatuli adamianebi. miu-
sazRvrebebis moZieba. am mxrivac, sibrtyis xedavad amisa, garkveul farglebsa da sa-
xelovnebaTagan moculobisaze, qandakebaze Tanado sifrTxiliT mainc aris SesaZlebeli
gadasvla sagangebo Zalisxmevas moiTxovs. gasaSualoebul-„Cveulebriv“ ga­­reg­nobaze
gzis maCveneblad, egebis, kidev erTi avstri- vilaparakoT _ ase, aravin daiJinebs, albaT,
elis, gvido kaSnitc-fon vainbergis wina „rogorc wesi Tavi simaRlis naxevars an mes-
saukuneSi gamoTqmuli mosazreba movixmoT, ameds udris“, anda „xelis mtevani zomiT mk-
geometrizebuli, amdenad ki, ase vTqvaT, lavis xelaao“. momigeben, erTic vnaxoT, egeb
abstrahirebuli zedapirebiT mosazRvruli da aseTsac gadavawydeT sadmeo. pasuxad ga-
egvipturi skulpturebi amis gamo masas (e.i. daWriT „arao“ ver daiZaxeb _ aseTi ram iqneb
wonasac) moklebuli Canso, rac migvaniSnebs moxdes kidec. magram es xom yvela SemTxve-
„moculobriobis“ gansazRvras damatebi- vaSi „gamonaklisad“ Tu CaiTvleba da ram
Ti ganzomilebebic hqoniao. yvelaferi amis „manormirebeli“ warmodgenebi rom gvaqvs,
gaTvaliswinebiT, xelovnebis nawarmoebebze imitomaa SesaZlebeli adamianis, cxovelis,
dimitri TumaniSvili

mcenaris da sxva nivTTa gazrda-dapatarave- da mravalferovnebas migvabrunebs ara mar-


biT, gamokveTa _ „gameorebaricxovnebiT“ ama to xelovnebaSi, Cvens yofaSi da qcevaSi Ta-
Tu im faseulobiTi msjavris gadmocema; ami- vCenils. amave rigisaa asaxviT nawarmoebebSi
tomaa, neoliTur qandakTa uzarmazari mker- individualurisa Tu pirovnulis Cvenebis
di da barZayebi dedoba-Svilierebis, amiT ki sakiTxic. mravladaa ostatebic da mTeli
bunebis cxovelmyofel ZalTa mniSvnelobas kulturebic, romelnic calkeulis gamomar-
rom SegvagrZnobinebs, kretuli freskebisa Cev niSnebs arafrad agdeben. sayovelTaod
Tu Cveneburi brinjaos sartylebis vaJTa cnobilia egvipturi da romauli qandakovani
mxarbeWianoba da welwvriloba simardisa da Tavebis portretuloba, xolo Suamdinaru-
Ronierebis sasicocxlo Rirebulebas, gvia- li da berZnuli gamosaxulebebis sruli Tu
nantikur da Suasaukunovan saxebaTa didro- TiTqmis sruli stereotipuloba; sakmaod
ni Tvalebi da zeapyrobili Tu ganpyrobili gulgrilia individualurisadmi Sua sauku-
didmtevniani xelebi ki sulierebis upirve- neebi (qristianulic da islamuric), axali
lesobas. rasakvirvelia, am wams naTqvami sqe- dro ki mas wyalobs, sxvadasxva simZafriT
maturze sqematuria da sxva niSnebTan erTad ki ama Tu im xelovanTan Tu qveyanaSi;8 XIX
CamoTvlilni gacilebiT Rrma da mravalfe- saukunis bolodan, 100-ze meti welia, vin
rovani saTqmelis matarebelia xolme. Tu- karikaturulobamde amkveTrebs portretu-
mca yovelTvis unda gvaxsovdes, rom, jer lobas, vin, piriqiT, gameorebadi formebiT
erTi, CvenTvis uCveulo „deformacia“ raRac aqarwylebs mas.
dros, erTic vnaxoT, mobezrebulic hqondaT kidev erTi, rac mxatvrul pirobiTobas,
da, Sesabamisad, is naklebmoqmedic iyo; meo- ayalibebs, romelsame xelovnebis nawarmoeb-
rec _ rac gazviadebad CavTvaleT, sadRac Si warmmarTveli mxatvruli saSualebaa. ro-
realoba SeiZleba aRmoCndes, gavixsenoT, gorc wesi, esa Tu is ostati asaxvis rome-

9
mag., el grekos wmindanebiviT dawvrilebu- liRac erT saSualebas gaamTavrebs xolme.
li masais afrikuli tomis meomrebi. amasTan mxatvrobaSi es SeiZleba iyos xazi, feris
erTad, angariSi istoriulad cvalebad mSve- sixasxase, ramdenime feris Tanaxmiereba, fe-
nierebis idealsac da kidev ufro swrafwar- rebisve sibace-simuqis SepirispirebiT miRe-
maval modasac unda gaewios. ase, ukanaskneli
buli Suq-Crdili; mqandakeblobaSi _ nakvTa
50-60 wlis manZilze, imis Tanaxmierad „la-
mkveTri an TandaTani gamoyvana, zedapiris
mazad“ ra miiCneoda, kino da teleekranebsa
sigluve Tu xaoianoba, moculobis amoweva-
Tu fotoJurnalebis gamosaCen adgilebze
CakveTiT warmoqmnili sxvadasxva Zalis Crdi-
erTi-meores cvlidnen putkuna, Tmaafuebu-
lebi, daferva, sxvadasxva masalis urTierT-
li qalebi, Txeli, knaWa gogonebi da zorba,
Sexameba da a.S. xelovnebis qmnilebebTan
TiTqmis rom brge dedakacebi. es, ra Tqma
„urTierTobis“ mciredi gamocdilebac ki
unda, modis gamovlinebaa. misi kaleidosko-
gvarwmunebs, rom amao mcdelobaa yvela Tu
puri siWrelis miRma ki droismieri idealic
bevri saSualebis Tanabari datvirTviT ga-
amoicnoba _ biologiur-vitaluris, Tanacve
moyeneba. rasakvirvelia, xazovani gamosaxu-
raime sakralurobisa da stiqionurobisgan
leba Zalze xSirad feradic aris, koloris-
ganZarculis, SegrZnebiT _ sasiamovnoTi
tulsa Tu tonalisturs ki xazis elementic
mosazRvrulis. sabolood I msoflio omis
daemCneva da a.S. amasTanave, ferTa najero-
Semdgom fexmokidebuli, is 1920-iani wlebis
bisa da elferTa moWarbeba Tu Crdil-naT-
hedonizmSic ganiWvriteba, sportulobis ev-
lis gakontrasteba anda gadaden-gadmodena
ro-amerikul kultSic da misgan TiTqmis ga-
aucileblad daamcrobs xazis TavisTavad
nurCevel, fizikuri ZaliT aRfrTovanebaSic
nacistebis germaniasa Tu sabWoTa kavSirSi 8
esec, rasakvirvelia, gamartivebuli suraTia _
da _ yvelgan sxvaganac. Tumca, meore mxriv, sak­
marisia vaxsenoT, mag., XVII-XVIII ss-is sadarbazo
portretebi, sadac „gatipiureba“ Tu idealizacia
bolo msjeloba Cven kvlav Rirebulebebsa individualurze metad xvdeba Tvals.
dimitri TumaniSvili

silamazes; verc formis Suq-CrdiliT „amoy- unda iyos. Tuki es winapiroba daculi ar
vana“ egueba maincdamainc feris sisufTaves aris, suraTi, skulptura, sxvac raime ise-
da siZlieres; aTinaTebiT aWrelebuli brin- ve verafers (sul bevri-Zalian cotas) gve-
jaos Tu gadaprialebuli, CrdilCamdgari tyvis, rogorc abdaubda, areul-gaumarTavi
CanaburRebiT dawertili marmarilos zeda- winadadeba. ase gansajeT, qaosis Tu absurdis
piri anelebs qandakebisa Tu reliefis plas- STabeWdilebis mosaxdenadac ki mogvarebuli
tikur gamonakvTulobas da TviT figurebis mTelia saWiro _ Tu arada, ver gaarkvevT,
monaxazsac ki aklebs mkafioebas. raRa Tqma es amqveynad wes-rigis ararsebobis damadas-
unda, ise ar unda vifiqroT, TiTqos muzeu- turebeli xatebaa Tu uxelTuris mier ver-
mebisa Tu sagamofeno darbazebSi gavlisas mowesrigebuli, mTlianobis armqone ram.
iarliyebs CamoarigebT _ „es xazovania“; „es garkveuli TvalsazrisiT „sakuTriv formas“
koloristuli“; „es luminaristuli“... es sityva „kompoziciac“ SeiZleba CavunacvloT
gansazRvrebebi erTgvari gvarovnuli cne- _ formis mxareTa ganxilvisas xom namuSevris
bebia, Torem sakuTriv namuSevrebs Soris SemadgenelTa erTi meoris mimarT ganTavse-
kvlav uricxvi „gardamavali“ an kidev „Se- baze, erTmaneTTan mimarTebaze gviwevs sau-
reuli“ formebi SemogxvdebaT. ai, Tundac: bari. pirvelad, umetesad viwro azriT „kom-
onore domies „tonalistur“, arc Tu iSvia- poziciaze“ iTqmis xolme _ imaze, rogoraa
Tad TiTqmis monoqromul tiloebze jer xom ganlagebuli gamosaxuli arsebebi, sagnebi
gamosaxulTa siluetebia metyveli; amasTan Tu abstrahirebuli konfiguraciebi: simet-
erTad ki saRebavebi xazovani bunebis sxva- riulad, heraldikurad, samkuTxedad, pira-
dasxva xasiaTis monasmebiT daitaneba, erTd- midad, wred, spiralad... es geometriuli fi-
roulad zeTis feradebis „korpusulobasac“ gurebi _ xan erTi romelime, xan ramdenime
Tanamyofi Tu erTmaneTSi SemsWvaluli; xan
10

rom avlens da grafikosis mtkice xelsac. an


kidev: vinsent van gogis mravali suraTis uceb dasanaxi, xan gamosaxulebaTa naxlarT-
feriT-weris wesi gaixseneT _ mokle-mokle Si „Semaluli“ _ ferweruli, grafikuli anda
nairferad monasmebs aq Tavisuflad SeiZle- reliefuri kompoziciis SemadgenelTa axra-
ba „feradi xazebic“ vuwodoT. daxriT, mibruneba-mobrunebiT, maTi gare mo-
„asaxvis xerxebis“ xsenebis Tanave, Cven, xazulobebiT, aseve Sida naxatiTa Tu romeli-
me, saerTo monaxazidan gasuli, aziduli Tu
arsebrivad, ukve „sakuTriv formismierze“
warziduli (mag., aSverili an gawvdili xeli,
saubars SevudeqiT. xazebi, ferebi, qvisa Tu
samosis gafrialebuli bolo da sxva) war-
xis burcob-SeRrmavebebi xom ara marto xi-
moiqmneba. es fuZe-sqema, zogjer cnobierad
lulis saxebebs warmoqmnis,9 ferweris Tval-
„agebuli da moZebnili“, zogjerac winaswa-
saCino avstrieli mkvlevaris, otto pextisa
ri mcdelobis gareSe, „TavisiT“ warmomdga-
an ser ernest gombrixisa ar iyos, sibrtyeze
ri, erTaderTi momagvarebeli ar gaxlavT,
(an _ sivrceSi) mowesrigebul naySadac lag-
sxvebic aris, romelnic SeiZleba masTan
deba. „mowesrigeba“ ucabedad rodi wamomc-
Tanaarsebulic iyos da calkec iyos gamo-
da: yovelnair gansjasaviT, xelovnebaze sja-
yenebuli. aseTia, mag., ritmi _ msgavsi ele-
sac dasabamad aqsiomaturi debuleba aqvs,
mentebis garkveuli, kanonzomierad aRqmadi
romlis damtkiceba SeuZlebelia, TumcaRa
da-SoriSorebiT Seqmnili. isini miaxloebiT
igi intuiciurad, mgoni, aravis aeWvebs. sa- erT _ ufro xSirad horizontalur, _ xazzea
xeldobr, ragindara xelovnebaTmcodneobiT xolme „dalagebuli“, Tanabari _ maSin metri
msjelobas aucilebel wanamZRvrad is aqvs, gvaqvs, _ anki sxvadasxva dacilebiT. amasTan,
rom saxviTi nawarmoebi gawonasworebuli manZili SeiZleba ramdenime mimarTulebiT
9
maRalmxatvruli e.w. `usagno“ xelovnebac (vas. (es ukanaskneli gamosaxulebaTa Setrialebi-
kan­
dinski, Cveni dav. kakabaZe...) qveyniur arsTa da Ta anda waxriT moiniSneba) mcirdebodes, rac
energiaTa urTierTmiltolvas, Widilis Tu mSvid
Tanayofnas gvisuraTebs. aCqarebad SeigrZnoba, Tu piriqiT, izrdebo-
dimitri TumaniSvili

des da, Sesabamisad, Senelebis STabeWdilebas umetes, Tu erTi qveynisac) naxelavs saziaro,
iZleodes. Tavad gamosaxulebani, iqneb, iyos gamaerTianebeli niSnebic moepoveba rogorc
kidec sadme sul mTlad igiveobrivi, xolo pirobiTobis, aseve „wminda“ formis mxri-
ufro xSirad odnavi sxvaobani aris xolme vac. pirobiTobaTa droisa da adgilismiero-
Setanili, Tanabarzomieri metris odnav „ga- bas maSinve SeniSnavT _ arc Tvalis daZabva
sacocxleblad“, swrafisa da nelis damate- unda da arc gonebis, mag., imis SemCnevas, rom
biT gasamaleblad Tu Sesayovneblad; xanda- Zvel aRmosavleTSi adamianis gamoxatvisas
xan, meti simZafris misaniWeblad, ZiriTadi winxedsa da gverdxeds aerTianebdnen; an _
moZraobis sawinaaRmdego muxtis gasaCenadac. XV-XIX saukuneebis evropaSi xatvis winaRud-
ritmuli naxati SeiZleba gamosaxulebis Sig- gomeli piroba sibrtyeze perspeqtiuli „ko-
niTac vnaxoT (mag., SesamoselTa nakecebisa), lofis“ ageba iyo. magram bolos motanili
Tanac is mis farglebSi SeiZleba darCes, mag- TariRebic mogvagonebs, rom pirobiToba
ram aseve SesaZlebelia sxvebze gameordes an SeiZleba aswleulebs gahyves (egvipte-Suam-
sxvagvars, mag., Tundac sul sadas (an iqneb _ dinareT-mcire aziis SemTxvevaSi _ aTasw-
sadasve fons) Seupirispirdes, es ki sxavadas- leulebsac!), maS, ratomRa ar aris erTnai-
xvanairad „datvirTuli“ monakveTebis dama- ri am xnis ganmavlobaSi naxat-naqandakari?
tebiT ritmul Tu erTmaneTs „Sewonil“ kom- karga xania naTelia; amas mxolod asasaxis
poziciur svlebs gvaZlevs. gamosaxulebis sxvadasxvaobiT ver axsni, Tundac imiT, jer
zedapiris gawonasworeba, Tundac ritmireba, religiuri ambebi rom Warbobs, mere ki sa-
muq-naTlis, ferTa ganawilebiTac aris SesaZ- ero; vera, radgan, vTqvaT XVI saukunisa da
lebeli. „Suqis“ da „Crdilis“, aseve feradi XVII saukunis sÁuJeturad msgavsi niderlan-
laqebis Tu maxvilebis ganawileba TavisTa- duri yofis suraTebi ara mxolod erTmaneTs
vadac kanonzomieri wesrigis warmomqmnelia ara hgavs, gaCveul Tvals imasac gaumxels,

11
(amitom axseneben zogierTni Suq-Crdilis romel aswleuls ekuTvnis is, pirvelsa Tu
da ferTa kompozicias), metwilad ki xazovan meores. ise Cans, rom saqme „wminda“ formis-
sqemas Tanxvedrili an _ daZabulobis Sesa- mieris mier gancdili cvlilebebia, saxel-
mateblad, _ nawilobriv mas acdenili. al- dobr, formis elementTa gansxvavebuli ur-
baT, zedmeticaa kvlav imis Sexseneba, rom es TierTkavSiri. mainc da mainc es ori saukune
faqtorebi uamravnairad exameba da uerTdeba alalbedze rodi vaxsene _ swored am oris
erTi meores da amitomac xelovnebis nebis- dasavleTevropuli saxviTi xelovnebis mox-
mieri nimuSi, maT Soris arcTu gamorCeulic, mobiT moxerxda 1910-ian wlebSi yvelaze kar-
gamocanasaviT amoucnobi da Tavis samtvrevi gad formaTqmnis wesTa nairgvarobis Cveneba.
xdeba. daumateT amas isic, rom „wminda“ for- vgulisxmob, ra Tqma unda, saxelganTqmuli
mismieri asaxviTac aris xolme, ganuyofeli Sveicariel-germaneli swavlulis, hainrix
da aqac uricxv nairsaxeobas waawydebiT, zog vÁolfflinis mier _ misiv sityvaTxmarebiT!
rasmesac sazogadod daujerebelsa da gauge- _ „klasikuri“ da „barokuli“, igive cxovel-
bars. piradad CemTvis aseTi versawvdomi is xatuli stilebis10 warmoCinebas. ise, ajobeb-
gaxlavT, rom XVII saukunis zogierT holan- da, albaT, aq formaTa tipebi gveTqva, raki
diur suraTze gamawonasworeblad (is ki, ro- Tavad am mecnierisve azriT, amgvaradve aRna-
gorc davinaxeT, „sufTa“ formismieri unda gi forma sul sxvadasxva drosa da, rac mTa-
iyos) daxatuli siRrme gvevlineba _ anu „asa- varia, sxva pirobiTobisasac ipoveba. ase, ro-
xviTi“ mxare. rogoraa es SesaZlebeli jerac manuli reliefebi „klasikuria“, XIII saukunis
ver gamomirkvevia, amasTan ki utyuarad asea... somxuri „xaCkarebis“ qvaze kveTiloba ki _
xelovnebis istoria rogorc mecniereba „barokul“-„cxovelxatuli“. h. vÁolffliniT
imas emyareba, rom, erTi mxriv, yoveli mxatv- 10
stilis cnebas vin ra Sinaarss miawers, vin kidev
ruli qmnileba ganumeorebel-erTjeradia, ras. axla ar Sevudgebi am sakiTxze msjelobas, vfiq-
rob, sakmarisia iTqvas rom h. vÁolfflinTan igi
meore mxriv ki, erTsa da imave drois (miT formis agebis uzogades wess aRniSnavs.
dimitri TumaniSvili

(aq mis SexedulebaTa arsebas gadmovcem da (Zveli saberZneTi, goTuri stilis evropu-
ara mis azrTa msvlelobas Tu terminolo- li eklesiebi) mxatvruli zemoqmedebis uar-
gias), „klasikuri“ imgvari formaa, romlis sebiTesi saSualebaa TviTon konstruqcia,
yvela Semadgeneli (maT Soris romelime ga- qandakovani da sxva samkauli ki mas axlavs,
mosaxulis yvela wvrilman-msxvilmani) cxad- an (TeoriaSi mainc!) saerTod gamoiricxeba
liv da mTlianad ganirCeva, naTelia maT (XX s-is „axali arqiteqtura“); zogan (Zveli
Soris urTierTmimarTebac _ kompoziciuri romi, renesansis da misi momdevno xana...) de-
Tu mniSvnelobiTi (mag., romelia wamyvani, kori masTan arafriT dakavSirebul mocu-
romeli ki SedarebiT meorexarisxovani), _ lobebzea zeddebuli. amav rigisaa wamyvani
naTladaa mofarglul-dasrulebuli mTe- masalebi da konstruqciebi (mag., kamarovneba
lic. „barokuli“ ki, misi dakvirvebiT, iseTi an ukamaroba), isic kidev, mSeneblobis rome-
nawarmoebia, sadac metobs elementebis nawi- li mimarTuleba pirvelobs (ZvelTagan yve-
lobriv Cveneba, ar gamoikveTeba maTi sazRv- laze SemoqmedebiTi, gezismimcemi taZarTa,
rebi da TviTkmaroba, sagangebo ZalisxmeviT maTTan erTad ki sasaxleTa xuroTmoZRvre-
Tu „waikiTxav“ kompoziciur wesrigs da mT- baa, elinistur-romaul xanaSi maT gverdiT
lianobaSi nawarmoebi ki „dausrulebel“- sazogadoebrivi nagebobebic Cndeba; qristi-
„moufarglavi“ Cans.11 h. vÁolfflinis naaz- anul Sua saukuneebSi isev taZari da _ al-
revze bevrs kamaTobdnen da axlac kamaToben, baT, mainc naklebad, _ sasaxle modis win; XIV
is ki veravin daadastura, mis mier aRwerili s-dan saqristianos dasavleTSi ukanaskneli
saxeobani formisa ar arsebobdes. isic kia _ da, ase, XVI-XVII ss-dan sazogadoebrivi Seno-
uTuod iqneba da marTlac aris formis age- bebi winaurdeba, romelnic XIX s-Si upirve-
bis mravali sxva wesic, oRond maT naTel- les adgils imkvidrebs, axla ukve binaTmSe-
sayofad, etyoba, mecnierebam jer ver moica- neblobasTan erTad). axla _ rac formismier
12

la da amitom am ors unda davjerdeT. im az- mxares Seexeba. yvela sxva _ sulerTia, sax-
riT ki, ara ginda ar ginda yvelafers an erTi viT, sityvier Tu bgeriT, _ xelovnebis dar-
gansazRvreba movaweboT an kidev meore, ara gze metad, arqiteqturaSi iCens Tavs gamoye-
_ isinic raRacgvar aTvlis wertilad gamog- nebismier-daniSnulebismieri (yvel­ gan sxva-
vadgeba, romelmac ara marto da arc imdenad ganac arsebuli) moTxovna-moTxovnilebani,
msgavseba unda gvapovninos, aramed sworedac Tan istoriulad cvalebadi; magram marto
_ sxvadasxvaoba da erTaderToba.
isini rodi gansazRvraven ama Tu im nagebo-
aqamde Tu TiTqmis sul saxviTi xelovne-
bis arqiteqturul-mxatvrul gadawyvetas.
bis asaxviT dargebze visaubreT, es ise rodi
jer erTi, yofacxovrebaSic aris esTetiku-
unda CamomarTvaT, TiTqos xuroTmoZRvreba
ri sawyisi (romlis fardobiTi mniSvneloba
gadamaviwyda. sulac ara! kidev metic, maszec
xuroTmoZRvrebaSi pirobiTobis erT-erTi
umravlesad is ganyofa-kategoriebi Wris,
ganzomileba unda iyos) da, Sesabamisad, xse-
zemoT racaa moyvanili. vfiqrob _ aqac SeiZ-
nebul moTxovnebSi isic urevia. amas garda,
leba „pirobiTobani“ vnaxoT. aseTTagania,
arqiteqtura adamianis xelqmnili garemos
mag., warmarTobis arqiteqturaSi taZris gare
Semqmnelicaa da mudamJam raRacgvari zemoq-
ieris, qristianulsa da, garkveulwilad,
medebis mosaxdenad gaTvlilic. xelovnebaT-
islamurSi ki Sida sivrcis mTavroba; isic,
mcodneobiTi analizi xuroTmoZRvrebis ni-
rom zogan, e.w. organul xuroTmoZRvrebaSi
muSs swored am mxridan mieyeneba _ rogorRa
11
swored rom _ „Cans“ _ radganac araTu XVII s-is, warimarTeba igi? daaxloebiT ise, rogorc
impresionistuli, viTomda „SemTxveviT“-„frag­ men­ „gamosaxvis xelovnebaSi“ _ mag., Tu gegmis,
tuli“ suraTebi mxatvruli TvalsazrisiT, savsebiT
dasrulebulia. sakmarisia mivadevnoT Tvali, rogo- Tu gare kedlebis garCeva zustad iseve keT-
raa „SeWedili“ k. monesa Tu e. manes kompoziciebi. deba, rogorc ferweruli tilosi an grafi-
h. vÁolfflinTan „dasruleba“ mxatvrulobis wina- kuli furclisa, Tu bareliefisa. pirvelad
pirobas ki ara, mosasazRvris TvalnaTliobasa da
gamokveTlobas niSnavs. varkvevT, rogoria Tu erTis, Tu meoris
dimitri TumaniSvili

kompoziciuri sqema _ ra geometriuli figu- Ti an erTia, an mcire raodenobisa, ganaTeba


ra (an figurebi) udevs mas safuZvlad, ragva- gabneulia, fasadebze Tanabarzomiereba su-
ri ritmuli naxati msWvalavs mas; gansxvaveba fevs, dekori mcired amozidulia, saerTo
isaa, rom aq gamosaxulebis fonTan mimarTe- kompozicia ufro metrze agebuli, maxvi-
bis nacvlad, kedlis sibrtyesTan RiobebiT lebi _ mag., SuaSi, _ sul odnavaa gamokve-
axdili zedapirebisa da amoziduli manawev- Tili da danarCen Semadgenlebs ar akninebs;
reblebisa da mosarTavebis Sefardebas vad- „barokul“-„cxovelxatulSi“ Sida sivrcis
genT; kar-sarkmlebSi Cawolili Tu mamkobi erTbaSad aRqma ar xerxdeba, fragmentuli
elementebis dacemuli Crdilebi aq Suq- sivrciTi suraTebi mravladaa, ganaTeba-
Crdilovan kompozicias qmnis (xvrelobebis kontrastuli, fasadebi _ Zlier Zerwilia,
zoma-moyvanilobasa da dekoris amoburcu- mkveTri maxvilebiT, muqi CrdilebiTa da
lobiT Sepirobebuls); garkveuli adgili _ maTi siZlieriT TiTqos „aelvarebuli“ gana-
marTalia, bevrad naklebi vidre ferweraSi Tebuli monakveTebiT...
da TviT daferil qandakebaSi, _ aqvs feris xelovnebis nawarmoebze gansja, erTi
moxmoba-moxmarebasac. samagierod, emateba SexedviT, misi mxatvruli Rirseba-Rirebu-
sakiTxebi garemomcvel bunebasa Tu nagebo- lebis CvenebiT unda dabolovdes. marTlac,
bebTan damokidebulebisa (Sewyobilia is bu- Cven arcTu iSviaTad ase viqceviT da es sav-
nebrivsa Tu xelovnur garemos, kontrastu- sebiT gasagebicaa, rakiRa xelovnebasTan
lia mis mimarT, ra saSualebebiT miiRweva an adamianis „urTierToba“ yovelTvis da une-
pirveli, an meore da a.S) da, rac mTavaria, burad SefasebiTia. amasTan ki, xelovnebis
rogoria Sida sivrce. interieris dasaxasi- istorikosisTvis es savaldebulo sulac ar
aTeblad mniSvnelovania ara mxolod „obieq- aris. kidev meti, sulier-gonebismieri naqm-
turi“ maCveneblebi (mTlianobaSi Senobis Tu nis Sefaseba mis mowoneba-armowonebasac ar

13
misi ama Tu im nawilisa da elementis zoma- udris (imis msgavsad, Zveli romaelebi pi-
moculoba, fizikurad Tu anazomze maTi Ta- ris gemoze rasac ambobdnen _ „gemovnebaze
nafardobani), isic, rogor awvdis maT xelo- ar daoben“-o) da arc martooden esTetiku-
vani misulT, rogor dainaxavs maT igi. amis ri xarisxis Cvenebas _ xelovnebas xom (mo-
gasarkvevad aucilebelia adgili movinacv- diT amaze nu vidavebT!) sxvac moaqvs, eTi-
loT, interierSi da Sesasvlelidan moyole- kur-religiuric da a.S. karga xania, rac sa-
buli, iq davdgeT, sadac bunebrivad imyofe- xelmZRvanelo mgonia avstriel-germaneli
bodnen adamianebi da aRvnusxoT romlidan mecnieris, hans zelmairis miTiTeba _ xelov-
ras davinaxavT: ra nawils sivrcisas, romel nebis nawarmoebis rangi da misi Rirebuleba
elements mTlianad SevxedavT, romels ki gavmijnoTo _ pirveli, miaxloebiT, mxatvru-
sxva waefareba; romeli monakveTi saidan xv- li srulyofilebis tolfasia, meores ki „Ri-
deba Tvals da a.S. aucileblad unda iqnes rebulebaTa samyarosTan“, Sesabamisad, waru-
CaniSnuli, ranairad ganefineba Suqi, sad ra val-absoluturTan aqvs saerTo, rac CvenT-
maxvilebs „svams“. sxvanairad Tu vityviT, vis, miTumetes, Tavisi bunebiT racionalur-
unda vecadoT mivxvdeT, ra zomamde apiro- gansjismieri mecnierebisTvis, Tu aris kidec
bebs Cven STabeWdilebas sigrZe-sigane-si- misawvdomi, dasabuTebadsa da miwier-cod-
maRleebis „obi­ eq­
turi“ Sefardebani da rad nismiers mainc verafers SegvZens. ase rom, h.
gardasaxavs maT (arqiteqtorisve SemoTava- zedlmairi gvirCevs erTmaneTSi ar avrioT
zebuli) xedvis kuTxe­ebi da Suqis moZraoba. mxatvruli srulqmnileba da Cveni piradi,
e.i. ki, rogoria aq, am nagebobaSi Camoqnili grZnobismieri „pasuxi“ masze. yvela CvenTa-
sivrcis suraTi anda suraTebi. vrceldeba gans SeuZlia Seamowmos amis SesaZlebloba
xuroTmoZRvrebaze „klasikur“-„barokulis“ _ araferi gviSlis, mag., vaRiaroT, rom ro-
dapirispirebac: „klasikuri“ nagebobis in- melime poema srulyofilebaa (e.i. masSi yve-
terieri iolad moixileba, sivrciTi sura- la Sinaarsobriv-formismieri Semadgenelis
dimitri TumaniSvili

Tanxmiereba-mTlianobaa miRweuli), am dros monacemebiT vsazrdoobT. rasakvirvelia,


ki, is ar gvekareba, guls ki ram patara, saSu- maT gareSecaa SesaZlebeli sÁuJetis, gamo-
alo Rirsebis leqsi gviCqrolebs. oRond aq yenebul simboloTa an alegoriebis axsna. ai,
kidev erTi „magram“ wamoyofs Tavs: raki xe- imaze Tu midga saqme, niSandobliv am jer-
lovneba ara mxolod gonebiT, Tu calke grZ- ze ras gvamcnoben isini, nebauneburad for-
nobiT da a.S., aramed raRacnairi mTlianobi- mismieri gamomsaxveloba unda davixmaroT.
Ti gancdis gziT „Semodis“ CvenSi, yvela rasakvirvelia, arasodes unda viviwyebdeT
adamianisTvis aRmoCndeba ostati an mTeli h. vÁolfflinis Segonebas, formis droiTi
epoqa da TviT kulturac ki, romlis mimarT gansazRvruloba mudam gaiTvaliswineTo _
is ugrZnobelia, romelic mas „ar elaparake- rom, mag. berZnuli arqauli qandakebisa anda
ba“; ra Tqma unda, amgvari, garduvali „Sez- raimsis taZris wmindan-angelozTa xatebebis
Rudulobisgan“ arc xelovnebis Semswavle- Rimili gamosaxulTa gunebaganwyobis gamom-
lia Tavisufali. maS, raRa unda iRonos man xatvelad ar CavagdoT. da mainc, ragindara
aseTi, verCasawvdomi mxatvruli movlenis Sinaarsi saxviT xelovnebaSi martooden xi-
pirispir? vfiqrob, is, rac aris kidec saxvi- lul formadRa arsebobs da misi ugulebe-
Ti xelovnebis mkvlevaris movaleoba _ unda lyofa, Tu gindac misdami ugulisyuroba,
daaxasiaTos igi yvela SesaZlo Tvalsazri- esao da, isedac gvesmiso, Tu gvazaralebs,
siT, maT Soris am narkvevSi dasaxelebuli Torem verafer xeirs dagvayris. Sinaarsis-
kriteriumebiTac. xolo aseTi, rogorc mieri gansakuTrebuli TvalsaCinoebiT sax-
ityvian, „identifikaciis“ Semdgom, Tuki viT pirobiTobaSi cxaddeba _ didi mtkiceba
man gansaxilveli araTu ver Seitkbo, verc ar unda, rom samganzomilebianobis gadmoce-
saTqmeli „amoikiTxa“ da verc, ase vTqvaT, ma an masze uaris Tqma, sxeulTa „bunebiTi“,
„gamoTqmulobis xarisxs“ miuxvda, imas unda wyobisadmi yuradReba anda misi aradmiCneva,
14

dajerdes, sarkvevis „aseToba“ rom gaarkvia, individualuri nakvTebis guldagul gamoy-


sxva ki imaT dauTmos, vinc aramarto aseT- vana an arSemCneva arsebulze sul sxvadas-
nairad qmnil formas Seicnobs, mis mier ga- xva warmodgenis, sxvadasxva msoflmxedve-
moTqmul azrsac, da mis metsa Tu nakleb lobis maniSnebelia. axla isic vTqvaT, erTi
garkveulobasac; moduri sityvaTxmarebiT: msoflxatis gamziarebelni mas nairgavarad
vinc saxviT „teqsts“ ara gramatikul savar- rom ganicdian Tu SeigrZnoben _ xelovne-
jiSod „waikiTxavs“, aramed rogorc leqss. bisTvis ki msoflgancda da msoflSegrZneba,
Cemi fiqriT, aseTi TavSekaveba ufro goniv- ra Tqma unda, kidev ufro arsebiTia, vidre
rulic iqneba da ufro sasaxeloc, vidre romelime swavlebas Tu moZRvrebas damowa-
gauTavisebeli mxatvruli enis Sedevri ara- feba; Tanac „grZnobismieri“ nairferovneba,
raobad movixsenioT, xolo caSi ki arafrad pirovnul-individualurTan erTad, kuTxob-
Rirebuli nacodvilari aviyvanoT. riv-individualuric moipoveba da erovnul-
erTic kidev, ukanaskneli kiTxva: uS- individualuric... rogorc vnaxeT, forma
lis Tu ara xels, metic, Tu ewinaaRmdege- msxvaobar modasa da mSveniereba-silamazis
ba (rogorc gagvagoneben xolme) mxatvruli idealebsac daimCnevs; zemoTac iTqva gak-
formis Cakvirvebuli garCeva xelovnebis vriT, amaSic msoflmxedveloba aisaxebao
nawarmoebTa Sinaarsis mxriv Semecnebas, maTi da es asec aris, amasTan ki: aq Tavisi wili
sulieri Tu kulturuli mniSvnelobis Cawv- socialur, wodebriv (gnebavT, klasobrivi
domas? aramc da aramc! es ori mimarTuleba uwodeT) sawyisebsac aqvs. sazogadoebis Sre-
gansjisa ara marto araa urTierTdapirispi- Ta „xedva“ Seapirobebs, mag., ragvar gareg-
rebuli, piriqiT, ferwerul, naqandakar, xu- nobas aZlevs upiratesobas inglisis mefis
roTmoZRvrul da a.S. namuSevarTa sazrisis karis mxatvari antonis van deiki da respub-
„gamocnobisas“ yovelTvis, gacnobierebula- likuri holandiis qalaq harlemis mkvidri
da Tu gaucnobiereblad, mxatvruli formis frans halsi; „aristokratiuli“ sinatifis
dimitri TumaniSvili

mamtkicebeli iyo XVIII saukuneSi mamakacTa DIMITRI TUMANISHVILI


„feminizebuli“ Cacma-daxurva, safrangeTis George Chubinashvili National Research Centre
1789 wlis revoluciis Semdgomi Targebi- for Georgian Art History and Heritage Preservation
sa da varcxnilobis SedarebiTi simartive Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
da „bunebrioba“ ki adamianTa „Tanasworo-
basa da Tavisuflebas“ RaRadebda... esec ki
unda davZino aucileblad: ar unda vendoT ARTISTIC FORM
martiv, calsaxa gansazRvrebebs rogoricaa,
mag., mtki­ ceba, sibrtyiT-xazobrivi midgo- Summary
ma spiritualizmis gamomsaxveliao _ nuTu
dasajerebelia, qveynierebisadmi erTnairi A sensual-expressive basis of the fine arts, the meth-
mimarTeba amoZravebdes, vTqvaT, egviptel ods of analysis of artistic forms — as the elements of
freskists da anri matiss? an gindac marTla a form, as an artistic conditionality, both for the form
sulierebis da sibrtyovnebis ganuyreloba itself and for non-artistic structuring, — is discussed
virwmunoT, erTsa da imaves itevs es cneba in this essay. Furthermore, an artistic form is also dis-
XIII saukunis qarTvel xatmwerTana da pit cussed as a content creator.
mondrianTan? vgoneb, es ase ar unda iyos.
da am mxrivac bevrze bevria sakeTebeli da
safiqreli. ueWvelia, es yvelafer sxvasac
Seexeba _ arc imis mwams, raime kuTxiT hqon-
des saerTo, sityvaze, minosuri kretisa da
XVII-XVIII saukuneebis evropis mkerdmoRe­Ril
kabebs... kulturul-Sinaarsobrivi, iqneb pi­

15
rovnul-fsiqologiuric gaxsna sakuTriv
mxatvrulis, formismieris „gverdis avli-
Tac“ aris, albaT, SesaZlebeli, oRond aseve
didi sifrTxile da ostatobaa saWiro, raTa
metismeti ar mivaweroT teqnikas, drois
Cveulebebs, skolur Cvevebs gamowveuli da
a.S.; isini upirobod pirovnulis gamomavle-
nad ar miviRoT, asaxvis nebismieri saSualeba
ki sagangebo-gamomsaxvelobiTad.
amrigad, saxviTi formis analizis dauf­
leba xelovnebis mkvlevarTaTvis iseTive
moucilebeli saWiroebaa, rogorc musikosis­
Tvis notebis da sxva niSnebis kiTxvis codna.
mxolod am analitikuri xerxebis meoxebiT
Tu SeiZleba sabuTiani, saerTodac gasagebi
gaxdes xelovnebaTmcodnis azris msvlelo-
ba, isini Cveni kvlevis mecnierulobis erTi
saukeTeso dammowmebelTagania.
mariam didebuliZe

mariam didebuliZe nakifaris wm. giorgisa da wm. Tevdores


g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
arc Tu didi zomis xati (41 X 33 sm.) qarTuli
da ZeglTa dacvis erovnuli kvleviTi centri xatweris erTi gamorCeuli nimuSia2.
samecniero literaturaSi igi XII sauku-
niT TariRdeba3. Tumca, Cemi azriT, igi ufro
XI s-is II naxevrisa an miwurulis qmnileba unda
iyos (sur. 1, 2, 3).
wm. giorgisa da wm. Tevdores xati xati Sesrulebulia temperiT, Txlad da-
nakifaridan gruntul, sakmaod xalvaTad naqsov, sqeli
teqsturis tiloze, romelic amJamad moci-
`qadageba ferebiTa da xazebiT~ _ ase gan- lebulia xis safuZvls. tilos naWeri erTia-
sazRvravdnen eklesiis didi mamebi qristia- nad faravda rogorc xatis kidobans, aseve
nul mxatvrobas. marTlac, iseve rogorc CarCos. savaraudoa, rom CarCo moWedilobiT
qadageba ganmartavs saxarebiseul teqsts 2
am xats sakmaod dramatuli Tavgadasavali aqvs.
da sxvadasxva aqcentebs svams mis SinarsSi, CvenTvis ucnob dros da ucnobi piris mier ferweru-
li tilo aZrobil iqna xis safuZvlidan (vandalizmi
aseve mxatvrobac (gamosaxuleba zogadad) Tu Senaxvis mcdeloba?) da ase, qsovilis naglejiviT
ikonografiisa da mxatvruli saSualebebis ido nakifaris eklesiaSi, saidanac qalbatonma rene
daxmarebiT sayovelTaod cnobil siuJet- Smerlingma wamoiRo da g. CubinaSvilis sax. qarTuli
xelovnebis istoriis institutis samuzeumo kole-
Si akeTebs nairgvar aqcentebs, ganmartavs, qcias Caabara. xatis gansakuTrebuli maRali mxat-
amravalferovnebs da aRrmavebs gamosaxu- vruli Rirsebebis gamo, igi institutis direqto-
lebis Sinaarss1. ris, akad. v. beriZis seifSi inaxeboda. 1988 wels b-n
vaxtang beriZis kabinetidan wignebis da saqaRalde-
am TvalsazrisiT sakmaod sainteresoa
16

ebis gadatanisas institutis axal SenobaSi, erekle


wm. giorgisa da wm. Tevdores xati nakifa- II-is moedanze, xati daikarga da SemTxveviT gadaurCa
ridan. igi kargi magaliTia imisa, Tu ro- ganadgurebas, rodesac igi Zvel, gadasagdebad gan-
kuTvnil JurnalebSi Cayolebuli vipove. meored ki
gor SeiZleba saxviTi saSualebebisa da 1992 wlis tragikuli movlenebis dros igi isev Sem-
ikonografiis meSveobiT garkveuli Sinaar- TxveviT gadaurCa xanZars, radgan ori dRiT adre,
sis gamokveTa da garkveuli azrobrivi aq- mxatvris saxlis darbeviT SeSinebulma Cveni `mu-
zeumidan~ gavitane, rac CanTaSi Cametia, maT Soris,
centebis dasma. pirvel rigSi es xati. samwuxarod, Cveni institutis
koleqciis davTari daiwva (Tumca cnobilia am xatis
1
sayovelTaod cnobilia, rom saxviTi xelovnebis
sainventaro nomeri: # 489 (Е.Л. Привалова, Павниси,
nawarmoebebi swored saxviTi saSualebebis meSve-
Тб., 1977, gv, 51)) da ufro zusti informacia am xatis
obiT gvesaubrebian, gadmogvcemen saTqmels, imas,
Sesaxeb aRar gagvaCnia. amJamad xati gadacemulia S.
rac siuJetis miRmaa da risic mnaxavelisTvis ga-
amiranaSvilis sax. xelovnebis saxelmwifo muzeumSi,
ziareba-gadmocema-ganmarteba maTi Semqmneli osta-
misi ukeTesi dacvis mizniT.
tis mTavari sazrunavia (an yovel SemTxvevaSi, unda
iyos, Tu es WeSmariti xelovnebaa, da ara mxolod
3
g. alibegaSvili, wminda meomarTa _ giorgisa da
samSvenisi an formaTa TamaSi). odnavi cvlilebac Tevdo­res xati zemo svaneTidan, `freska~, Tb., 1982,
ki kompoziciur agebaSi, xazis xasiaTSi, modelire- gv. 46-47; g. alibegaSvili, T. sayvareliZe, qarTuli
bis maneraSi, ferTa gamaSi, ritmSi da a.S. sruliad Weduri da ferweruli xatebi, Tb., 1980. gv. 99; il.
cvlis erTi da imave siujetis Sinaarss. magaliTad, 10; g. alibegaSvili, T. sayvareliZe, qarTuli xatebi,
jorjones venera, ticianis venera, goias SiSveli Tb., 1994.gv.135, tab 13; G.Alibegashvili, A. Volskaia, K.
maxa, manes olimpia _ oTxive tiloze wamowolili Si- Waitzman, M. Chatsidakis, G. Babic, M. Alpatov, The Icons,
Sveli qalis figuraa gamosaxuli, Tumca jorjones Milano-Lubliana, 1981-1982, gv. 90, 112; Г. Алибегашвили,
aramiwieri qalRmerTis saxe mxatvruli saSualebe- `Вновь открытый~ памятник грузинского иконописного ис-
bis xasiaTis cvlilebaTa Sedegad manes suraTze ka- кусства, Ars Georgica, #9, seria A, Tb., 1987, gv. 89-93.
xpas gamosaxulebad gardaisaxeba. asevea dedis da ba- wm. meomarTa xats n. WiWinaZe XII s-is xatebis
vSvis Tema, romelic mxatvrul saSualebaTa xasiaTis jgufSi asaxelebs; n. WiWinaZe, XI-XIII saukuneebis
cvlilebiT sul sxva­dasxvagvar Sinaarss iZens (mag., qarTuli xatweris mxatvrul-istoriuli aspeqtebi,
vladimiris RmrTimSoblis bizantiuri xati, rafae- sadoqtoro disertaciis avtoreferati, Tb., 2004,
lis madona della sedia, rubensis elene fourmani gv. 22; n. WiWinaZe, Sua saukuneebis qarTuli xatwera,
SvilebTan erTad da bolos lado gudiaSvilis `miu- Tb., 2011, gv. 9; n. WiWinaZe, xati: kulti da xelovneba
safarni~). (qarTuli xatweris istoriidan), Tb., 2014, gv. 128.
mariam didebuliZe

iyo dafaruli, vinaidan axla gamosaxulebis ovaliT, wawvetebuli orboloiani wveriT,


an Tundac feris raime kvali ar Cans. mxolod rac mas wm. Tevdore tironisgan ganasxvavebs5.
cerobia wiTeli oqris zoliT aRniSnuli. me- niSandoblivia, rom centrisken mibrune-
ore mxriv, arc nalursmnalis da arc moWedi- bul, 3/4-Si gamosaxul saxeebze didroni, Savi
lobis raime sxva kvali Cans tilos am nawil- naxatiT mkafiod SemosazRvruli da TeTri
ze, Tumca dabejiTebiT raimes Tqma Znelia, gamonaTebebiT xazgasmuli nuSisebri Tvale-
vinaidan tilos kideebi sakmaod daZenZilia. bis mzera arc zustad cisken aris apyrobi-
xatis centraluri are, anu kidobani li, arc mlocvelisken, da arc erTmaneTsken
mTlianad Sevsebulia orfiguriani kompozi- _ win da odnav iribad, sadRac sivrceSia mi-
ciiT: molurjo-momwvano neitralur fonze marTuli, rac xatis saerTo mlocvelobiT
(niadagis zolis aRniSvnis gareSe), mTeli ta- ganwyobas esadageba.
niT gamosaxulni arian wm. meomrebi _ giorgi xatis ikonografia, erTi SexedviT, sak-
(marcxniv) da Tevdore (marjvniv). didi zo- maod tradiciulia, Tumca, ufro guldasmiT
mis oqrosferi (albaT auripigmentis) Sara- dakvirvebisas gamoCnda, rom Tavisi droi-
vandebiT mosilni, isini sam-meoTxedSi arian sTvis arc Tu ise gavrcelebuli.
Setrialebulni, locvad xelapyrobilni kom- zogadad, wm. meomrebis wyviladi gamosa-
poziciis zeda nawilSi, centrSi gamosaxuli xulebebi uZvelesi droidan arsebobs, Tumca
uflis makurTxeveli marjvenisken, romelic umetesad mxedris saxiT (mag., webeldis filis
singurisferi cis segmentidan Zirs, odnav meore nawili (VIII s)6; martvilis taZris re-
diagonaluradaa mimarTuli (wm. giorgisken). liefi (VII s)7; sabereebis IV da VIII eklesiebis
wmindanTa figurebs Soris, kompoziciis moxatulobebi (IX da X ss,)8; vales eklesiis
qveda nawilSi, gamosaxulia qveviTken wawve- timpani (X s)9; nikorwmindis taZris timpanis
tebuli ovalis (wveTis) formis wiTeli fari reliefi (XI s)10; nakifarisa da macxvariSis

17
ornamentirebuli oqrosferi arSiiT. fonze, taZarTa moxatulobebi (XII s)11; kapadokiaSi
wmindanTa saxeebis win Cans TeTri saRebaviT 5
Ch. Walter, The Warrior Saints in Byzantine Art and Tradition,
Sesrulebuli, amJamad Zalze mkrTali asom- Birningham, 2003, gv. 60.
Tavruli warwerebis fragmentebi (g; wi). Lexikon der christlichen Ikonographie, 8, Rom–Freiburg–
wm. meomrebi samxedro samosSi arian ga- Basel–Wien 1976, gv. 444–446 (G. Weigert), gv . 447–451 (G.
Weigert, E. Lucchesi-Palli);
mosaxulni: oqrosferi abjrebi Savi naxatiT; Л.Мавродинова, Св. Теодор – развитие и особенности на
oqrosferi, Savi naxatiTve ornamentirebuli иконографския му тип в средневековната живопис, Известиа
qobiT da samajeebiT Semkuli mokle kabebi (wm. на Института за искуствознание, 13, Sofia, 1969, gv. 33-52.
ori Tevdores garCeva, Tu gamosaxulebas warwera
giorgis _ lurji da wm. Tevdores _ wiTeli); ara aqvs, zogjer Znelia, miTumetes, rom maTi biog­
fibuliT cal mxarze Sekruli da mklavebze ra­fiuli cnobebic xSirad aRreulia. D. Mouriki, The
gadakidebuli grZeli (muxlebs qvemoT), mo- Mosaics of Nea Moni on Chios, Athens, 1085, gv. 142-143; H.
Maguire, The icons of their Bodies. Saints and their images in
sasxamebi _ wm. giorgis _ wiTeli, wm. Tevdores Byzantium, Princeton, 1996, 21-22.
_ lurji; dabal, uornamento CeqmebSi Catane- 6
Л. Хрушкова, Скульптура раннесредневековой Абхазии
buli viwro, Semotkecili Sarvlebi rombuli, V-X века, Тб., 1980, tab. XXVII.
badisebri, TeTri wvrili naxatiTaa dafaruli. 7
Н. Аладашвили, Монументальная скульптура Грузии, М.,
1977; il. 56.
wm. meomrebis garegnoba Seesatyviseba
8
Т. Шевякова, Монументальная живопись раннего средне­
saukuneTa ganmavlobaSi dadgenil ikonogra-
вековья Грузии, Тб., 1983, il. 28, 42.
fias: wm. giorgi _ axalgazrdaa, xveulTmiani, 9
Н. Аладашвили, Монументальная скульптура Грузии, М.,
uwverulvaSo, pirsavse, odnav mZime nikapiT;4 1977; il. 94.
wm. Tevdore stratilati _ Suaxnisa, xveulT- 10
Н. Аладашвили, Монументальная скульптура Грузии, М.,
miani, wverulvaSiani da ufro mogrZo saxis 1977; il. 156.
11
Т. Вирсаладзе, Фресковая роспись художника Микаела
4
Ch. Walter, The Warrior saints in Byzantine Art and Tradition, Маг­лакели в Мацхвариши, krebulSi: Избранные труды,
Birmingham, 2003, gv. 109-144; Г. Чубинашвили, Грузинское Тб., 2007, il. 9; Н. Аладашвили, Г. Алибегашвили, А. Во­
чеканоое искусство, Тб., 1959, t. I, gv. 244-264; 430 da sxv. ль­ская, Живописная школа Сванети, Тб., 1983, таб. 60.
mariam didebuliZe

ialnli kilises moxatuloba hasan-dagidan rebi. mag., wm. kozma da damiane; wm. evgeni da
(IXs.) 12; mavrukanis eklesiis freskebi (X s)13; makariosi22; wm. giorgi da Teodore XII s-is
iusuf koC kilise avCilvarSi (XII s)14 da sxv. tyviis sabeWdurze Dumbarton Oaks-is koleq-
aranakleb xSirad gamoisaxeba fronta- ciidan23, aseve Dumbarton Oaks-is koleqciis XI
lurad mdgom wm. meomarTa reprezentaciuli s-is steatitis xati24, wm. giorgi da wm. de-
wyvilebi. aseTi kompoziciis erTi adreuli metre mooqrovil enkolpiumze aTonis mTi-
nimuSia vinicaSi napovni terakotis fila dan25, wm. petre da wm. pavle ermitaJis XII s-is
skoples muzeumidan (daax. VIII s)15. sabeWdurze26.
frontalurad, fexze mdgomi wyviladi qarTul xelovnebaSi amgvari kompozici-
meomrebis gamosaxulebebi aris spilos Zvlis is magaliTia XIII s-is tbeTis saxarebis yda wm.
karedebze (mag., arbavilis karedi, X s16, ermita­ pertesa da wm. pavles gamosaxulebiT _ 3/4
Jis karedi ormoci wamebuliT, X s17), veneciis Setrialebuli figurebi zemoT centrSi ga-
wm. mTavarangelozis minanqruli xatis CarCo- mosaxuli qristes naxevarfigurisken arian
ze, XI s.18 da sxv. aseve CvenSi, set­is karedze, locvad mimarTulni27.
XIII s19, favnisis moxatulobaSi, XII s20, udab-
22
Il Menologio di Basilio II (Cod. vaticano greco 1613), Torino,
nos xarebis eklesiis moxatulobaSi21 da sxv. 1907, il. 152, 259.
rac Seexeba Cveni xatis kompoziciur sqe- 23
V. Laurent, Le Corpus des sceaux de l’empire byzantin, V1:
mas _ uflisken (an RmrTismSoblisken) locviT L’eglise de Constantinople, Paris, 1963, V, 1, 597–598, no.779.
mimarTuli ori, erTmaneTisken Sebrunebu- 24
I. Kalavrezou-Maxeiner, Bezantine icons in Steatite, Wien,
li figura _ TavisTavad is ar aris iSviaTi 1985, pl. 6, fig. 5.
Н.П. Кондаков, Памятники христианского искусства на
25
qristianul xelovnebaSi. gavixsenoT Tundac
Афоне, Санкт Петербург, 1902, 212, fig.84.
vedrebis kompozicia, Tumca iq Jestikulaci- 26
Н.П.Лихачев, Моливдовулы греческого Востока, К XVIII
ac cota sxvagvaria da Sinaarsic sxvaa. Tanac
18

международному конгрессу Византинистов (Москва, 8-15


macxovari mTeli taniT aris warmodgenili августа, 1991г.), из серии Научное Наследие, т. 19, М., 1991,
ст. 185-186, таб. LXX – 17.
da yvela TvalsazrisiT centralur figuras
aTonis qsenofontes monasterSi daculia XII s-iT
warmoadgens. daTariRebuli ori sakmaod didi zomis mozaikuri
es sqema xSirad gamoiyeneba qristes an xati, TiTeulze patricianul samosSi gamowyobili
wm. meomaria: erTze wm. giorgi da meoreze _ wm. de-
mariamis winaSe warmdgar wmindanTa wyvile-
metre, romlebic 3/4 Si arian Setrialebulni zeda
bis gamosaxvisas. amis erT-erTi adreuli ni- kuTxeSi gamosaxuli qristes naxevarfigurisken, da,
muSia ­basili meoris menologiumis miniatiu- faqtobribad, erTmaneTisken, Tu gverdigverd arian
ganlagebulni. es erTianobaSi Cvens xatTan qmnis
12
M. and N. Thieery, Nouvelles églises de Cappadoce, Region msgavsebas, Tumca aq fari saerTod ar aris gamo-
de Hasan Daği, Paris, 1963, p.91. saxuli, samosic sxva tipisaa da, miuxedavad maTi
N.Thierry, Haut Moyen Age en Cappadoce: l’église no. 3 de
13 `dawyvilebisa~, es mainc ori calke xatia. История
Mavrucan, Journal des savants, 1972, pp. 258-63, fig. 21. иконописи VI-XX века, Под редакцией Т.В. Моисеевой, ИП
СИВ, 2010, gv. 58, ill 26-27.
14
Ch. Walter, The Warrior saints in Byzantine Art and Tradition,
Birningham, 2003, il. 28.
27
Г. Н. Чубинашвили, Грузинское чеканоое искусство, Тб.,
1959, t. II, il. 431.
15
Ch. Walter, The Warrior saints in Byzantine Art and Tradition,
sainteresoa gavixsenoT varZiis didi taZris sarkm-
Birningham, 2003, gv. 125, il. 24.
lebis moxatuloba, sadac samxreT kedelze, sarkm-
16
D. Talbot Rice, Art of the Byzantine Era, London, 1997, il. 64. lebis wirTxlebSi gamosaxul wm. meomrebs sarkmlis
А. Банк, Византийское искусство в собраниях Советского
17
TaRSi gamosaxuli evmanueli akuTxebs da gaSlili
Союза, Ленинград, Москва, 1966, илл. 126, 130. xelebiT adgams mowameobriv gvirgvinebs. erTi wyvi-
G. Alibegashvili, A. Volskaia, K. Waitzman, M. Chatsidakis,
18 li swored wm. giorgi da wm. Tevdorea. rodesac dar-
G. Babic, M. Alpatov, The Icons, Milano-Lubliana, 1981-1982. bazidan pirdapir vuyurebT samxreT kedels, qristes
il. p. 43. naxevarfiguras vxedavT frontalurad, wirTxlebze
gamosaxul meomrebs ki gverdulad, anu isini TiT-
19
n. WiWinaZe, Sua saukuneebis qarTuli xatwera, Tb.,
qos Setrialebulni arian centrisken, 3/4 -Si. Tumca
2011, tab. 17.
varZiaSi mainc aqcenti gvirgvinis dadgmaze keTdeba,
20
Е.Л. Привалова., Павниси, Тб., 1977, gv. 43, tab. XV. rac mopirdapire kedlis Sinaarss Seefardeba (mefeTa
m. bulia, a. volskaia, d. TumaniSvili, daviTgare­
21
kurTxeva), Tanac, wm. meomrebi mainc erTmaneTTan iseT
jis monastrebi. lavra, udabno, Tb., 2008, gv. 113. mWidro erTobaSi ar aRiqmeba, rogorc Cvens xatze.
mariam didebuliZe

igive sqemaa gamoyenebuli centrisken Telaven nacrisfer frTosan figurebs _ bo-


Setrialebul da locvad xelapyrobil qti- rotebis simboloebs. maTi farebis wverebic
torTa mravalricxovan gamosaxulebebSi 28. am figuraTa frTebs erWoba30.
uflis makurTxeveli marjvenisken mi- rodesac Cvens xatze gamosaxul wm. me-
trialebuli, locvad xelapyrobili wm. me- omrebis pozas vuyurebT, maT Soris, miwa-
omrebi giorgi da Tevdore, maT Soris, miwaze ze dadgmuli fariT, maSinaTve boWormis wm.
dadgmuli mxolod erTi fariT, am periodis giorgis Weduri xati gvaxsendeba, romelzec
qarTul xelovnebaSi TiTqmis ar viciT arc wmindanis poza da miwaze dadgmuli fari ems-
xatweraSi, arc monumentur mxatvrobaSi da
gavseba Cveni xatisas, Tumca iq mxolod erTi
arc WedurobaSi29.
figuraa. da esec, rogorc Cans, am droisTvis
erTaderTi axlo paraleli aris tigran
sakmaod iSviaTi ikonografiuli versiaa31.
honencis eklesiis 1225 wlis moxatuloba
sakuTriv bizantiur xelovnebaSi am iko-
anisSi, sadac samxreTi mklavis dasavleT ke-
nografiuli redaqciis nimuSebi sakmaod co-
delze gamosaxulni arian wm. giorgi da wm.
taa _ ZiriTadad mcire plastikaSi da ume-
Tevdore, locviT Setrialebulni cis seg-
tesad ori wm. Tevdores gamosaxulebiT.
mentSi gamosaxuli qristes naxevarfiguris-
niSandoblivia, rom nakifaris msgavs kom-
ken (sur. 4). Tumca, nakifaris xatisgan gansx-
poziciaSi wm. giorgisa da wm. Tevdores wy-
vavebiT, aq ori fari, ori Subi da ori, aseve
vili ZiriTadad mcire plastikis nimuSebze
vertikalurad dadgmuli xmalia gamosaxuli.
gvxvdeba da umetesad XI-XII saukuneebiT da-
sxva axlo paraleli qarTul xelovnebaSi
TariRebul nimuSebze (mag., XI s-is steatitis
ar gveguleba. cxadia, im masaliT vmsjelob,
romelic CemTvis xelmisawvdomia. gviani xa- 30
Л. Шервашидзе, К вопросу о средневековой грузинской

19
nidan SeiZleba davasaxeloT XV s-is jruWis светской миниатюре (Миниатюры батальной тематики
в Джручской псалтыри) Тб., 1964, ст. 33-34, таб. XXXVIII;
xelnaweris miniatura (H-1665, 224v), romelic XVI s-is zugdidis karedis gare frTebze, erTmane-
imeorebs am sqemas, Tumca miniaturaze wm. Tisken Setrialebuli wm. dimitri da wm. Tevdorea
gamosaxuli, magram es sul sxva saxis da Semadgenlo-
merkuri da wm. prokopi arian gamosaxulni,
bis kompoziciaa, vinaidan wm. meomrebi erTianobaSi
iaraRic sakmaod bevria (sur. 5). sagulisxmoa, mxolod karedis daxurvis SemTxvevaSi aRiqmebian,
rom am miniaturaze wminda meomrebi fexiT Tanac isini mxolod odnav arian Setrialebulni
erTmaneTisken, arc mavedrebeli poza aqvT da arc
28
N. Izmailov, Une stéatite Byzantine du Musée de Chersonèse, uflis xelia gamosaxuli, arc qristes naxevarfu-
in: L’art Byzantine chez les Slaves. L’ancienne Russie, Les Slaves gura) (g. alibegaSvili, T.sayvareliZe, qarTu­li
catholoque, «Deuxième recueil dédié à la mémoire de Théodore xatebi, Tb., 1994, il. 54; Г. Чубинашвили, Грузинское
Uspenski», II, Paris, 1932, p. 32-48. mag., spilos Zvlis чеканоое искусство, Тб., 1959, t. II, il. 530.
firfita imperator romanoz meorisa da evdokias 31
Г. Н. Чубинашвили, Грузинское чеканое искусство, Тб.,
figurebiT (R.Cormack, Byzantine Art, Oxford, 2000, il. 74), 1959, t. I, gv. 429-444; t. II, il. 162.
anda sulac baCkovos saZvleSi grigol bakurianisa aseve mxolod erTi figuraa (wm. Tevdore strati-
da misi Zmis figurebi mariamis naxevarfiguris lati) torCelos taZarSi (italia) Senaxul XI s-is
winaSe (Е.Бакалова, Бачковската костница, София, 1977, marmarilos filaze, romelzec wminda meomris poza
илл. 136). qtitorebi alaverdis taZris samxreT da faris forma msgavsia Cveni xatisa, Tumca aq sxva
mklavSi (alaverdis eparqiis istoriis furclebi, 1, iaraRic aris gamosaxuli. Torcello. Alle origin di Vene-
samecniero konferenciis masalebi, Tbilisi-Telavi- zia tra occidente e oriente, ed. Gianmatteo Caputo e Giovanni
alaverdi, 2006 w-is noemberi, Tb., 2007, gv. 60, sur. 3), Gentili, 2010, Marsilio gv. 83, cat. # 48. erTi figuraa XII
mefe da dedofali gelaTis mTavari taZris CrdiloeT s-is wm. giorgis SeRebil reliefur berZnul xatze
karibWeSi (gelaTi 900, 2007, ill.83) da sxv. kastoriidan (Weitzmann K., Chatzidakis M., Miatev K., Ra-
29
petriwonis monastris grigol bakurianiseul ti- dojčić S., Frühe Ikonen. Sinaai, Griechenland, Bulgarien, Ju-
pikonSi (Tavi XXXIV) naxsenebia wm. giorgisa da wm. goslawien. Wien und München, 1965. il. 49), wveTis for-
Tevdores xati, `saruTiTa da vercxliT moWedili~. mis, wvetiT Zirs dadgmuli faris motivs vxedavT
samwuxarod, am mokle aRweraSi ar Cans xatis iko- svaneTSive Semonaxul XIII s-is sami wm. meomris xatze
nografiuli da kompoziciuri Taviseburebebi, Tum- nakifaridan. Tumca, isini frontalurad dganan da
ca mainc sagulisxmo faqtia. a.SaniZe, qarTvelTa faric samia. G. Alibegashvili, A. Volskaia, K. Weitzman.,
monasteri bulgareTSi da misi tipikoni. tipikonis M. Chatsidakis, G. Babic, M. Alpatov, The Icon, Milano-Lu-
qarTuli versia, Tb., 1971, gv. 118-119. bliana, 1981-1982, il. 123.
mariam didebuliZe

xati Dumbarton Oaks-is koleqciidan32; XII s-is tris koleqciaSi (XIV s-is miwuruli); aTonis
miwurulis wm. giorgisa da Tevdores tyviis wm. pavles monasterSi (XVII s) da sxva37.
sabeWduri Dumbarton Oaks-is koleqciidan33; XII kedlis mxatvrobaSi es sqema imdenad aq-
s-is steatitis xati berlinis muzeumidan34). tiurad vrceldeba paleologosTa da Semd-
wm. giorgis da wm. Tevdores wyviladi gom, postbizantiur xanaSi, rom didxans mis
mavedrebeli gamosaxulebis ferweruli ni- warmomavlobas swored paleologoTa xanas
muSebi _ xatwerisa Tu kedlis mxatvrobis, ukavSirebdnen: mag., kastoriaSi, wm. giorgis
gacilebiT mcire raodenobisa, da CemTvis eklesia tu vunu (1368-1385), wm. aTanases
xelmisawvdomi masaliT, mxolod ramdenime eklesia (1383-1384) (sur. 7), qriste zoodotes
nimuSiT Semoifargleba (sinas xati, anisis eklesia (1389); aTonis mTaze qsenofontos
freska), maT Sorisaa Cveni xatic. monastris wm. demetres taZris egvteri (XIV
s), albaneTSi, lesnovikis maxloblad mde-
samagierod, Zalian didia ori wm. Tevdo-
bare RmrTismSoblis eklesia (XIV); serbeTSi,
res kompoziciebis nimuSebis raodenoba. Ta-
JiCas eklesia (XIV s-is miwuruli), paganovos
nac, wm. Tevdoreebis amsaxveli nawarmoebebi
wm. ioane RvTismetyvelis manasteri (XIV-XV
droSic gacilebiT metad aris ganfenili _
ss-Ta mijna)38; probotas eklesia rumineTSi39.
TiTqmis XVII s-is CaTvliT.
ori wm. Tevdores es ikonografiuli sqe-
XI-XII s-dan mxolod mcire xelovnebis
ma paleologosTa xanaSi mcire xelovnebis ni-
nimuSebia SemorCenili (tyviis sabeWdurebi,
muSebSic gamoiyeneba: mag., spilos Zvlis fir-
steatitis xatebi da sxva35. am ikonografiu- fita kremlis muzeumidan (XV s)40.
li redaqciiT Seqmnili ferweruli xatebidan sagulisxmoa, rom paleologosTa xanaSi
uadresia porfire uspenskis mier kievSi waRe- sagangebod xdeba wmindanTa iaraRis aqcenti-
buli da kievis sasuliero akademiaSi daculi reba, romelic sakmaod mravalferovania da
(an dakarguli) XII s-is sinas xati36 (sur. 6).
20

mravalricxovani. nakifaris xatze ki meomre-


ZiriTadad ki ori wm. Tevdores msgavsi bs arc xmali artyiaT, arc Subi da arc mS-
ikonografiiT Sesrulebuli xatebi ufro vild-isari upyriaT.
gviani droisaa: xatebi veroias bizantiur rogorc aRvniSneT, xatweris nimuSebs
muzeumSi (XIII s-is II nax.); kastoriis bizantiur Soris nakifaris xatTan, TariRisa da kom-
muzeumSi (XIV s-is II nax.), hilandaris monas- poziciuri agebis mxriv, sakmaod axlo pa-
ralels warmoadgens xati sinas monastris
32
I. Kalavrezou-Maxeiner, Bezantine icons in Steatite, Wien,
1985, pl. 7, fig. 6. koleqciidan41. Sav-TeTri fotos mixedviT
33
V.Laurent, Le Corpus des sceaux de l’empire byzantin, V1: Znelia darwmunebiT Tqma, Tu ra periodSia
L’eglise de Constantinople, Paris, 1963, V. 1, p. 597–598, no.779. Sesrulebuli es xati _ Sesrulebis TariRi
34
Kalavrezou-Maxeiner, Byzantine Icons, pl. 49, fig. 100 . 37
A. Trifonova, The iconographical type of saints Theodore Ty-
35
N. Izmailov, Une stéatite Byzantine du Musée de Chersonèse, ron and Theodore Stratelates facing each other and its diffusion
in: L’art Byzantine chez les Slaves. L’ancienne Russie, Les Slaves during the Byzantine and post-Byzantine period, Зограф, Бр.
catholoques. Deuxième recueil dédié à la mémoire de Théodore 34, 2010, gv. 58-60.
Uspenski, II, Paris, 1932, p. 32-48; Н.П. Кондаков, Памятни- 38
A.Trifonova, The iconographical type..., gv. 55-58; S.
ки христианского искусства на Афоне, Санкт Петербург,
Pelikanidis, M. Chatzidakis, Kastoria. Byzantine art in Greece,
1902, 220; Банк А., Геммы-стеатиты – моливдовули. О роли
Athens, 1985, il. p 119.
сфрагистики для изучения византийского прикладного ис-
кусства, Палестинский Сборник, 68, 1971, 46-52, илл. 2-3;
39
T.Sinigalia, Puşcaşu, Mânăstirea Probota, Bucareşti, 2000,
I.Kalavrezou-Maxeiner, Bezantine icons in Steatite, Wien, 1985, ill.34.
pl. 7. fig. 6; V. Laurent, Le Corpus des sceaux de l’empire byzan- 40
И.А. Стерлигова, Работы греческих резчиков на Руси: к
tin, V1: L’eglise de Constantinople, Paris, 1963, V. 1, 101–102, изучению стиля древнерусской мелкой пластики первой по-
no. 1749; Н.П. Лихачев, Моливдовулы греческого Востока, ловины 15-го века, в сборнике: Древне-русское искусство,
ст. 196-195, таб. LXXI – 11 da sxv. Искусство средневековой Руси и Византии эпохи Андрея
36
Н.И. Петров, Альбом достопримечательностей церковно- Рублева, Материалы Международной научной конфе-
археологического музея при Киевской духовной академии, ренции 1-2 октября 2008 года, Редактор-составитель Э.С.
Киев, 1912, вып. I, стр. 10, илл. 7; Н.П. Кондаков, Иконы Смирнова, М., 2012, ст., 254, илл. 9.
Синайской и Афонской коллекции Санкт-Петербурга, 1902, madlobas vuxdi n. WiWinaZes da n. burWulaZes, rom­
41

I, ст. 10, таб. VI. lebmac momawodes am xatis sqema da Sav-TeTri foto.
mariam didebuliZe

savaraudod, XII-XIII s unda iyos (kondakovi Oaks-is XI s-iT daTariRebul steatitis xat-
XII s-iT aTariRebs, izmailova ki XIV-XV)42. ze faric oria da xmalic44.
Tumca gansxvaveba mainc sakamod didia. wm. Tevdoreebis kompoziciis yvela ni-
upirveles yovlisa, Sinaarsis mxriv: Cvens muSSi, xazgasmulia materialuri iaraRi da
xatze gamosaxulia wm. giorgi da wm. Tevdo- misi mravalferovneba, farebic yovelTvis
re, sinas xatze ki wm. Tevdore tironi da oria45. nakifaris xatis SemTxvevaSi mxolod
wm. Tevdore stratilati. Tanac isini war- erTi, orive wmindanisTvis saziaro faris
dgebian ara uflis marjvenis, aramed maria- gamosaxva sakmaod iSviaTi ikonografiuli
mis naxevarfiguris winaSe, romelic gaSlili versiaa da garkveul simbolur mniSvnelobas
xelebiT gvirginebs adgams maT. maTi poze- iZens. iqmneba STabeWdileba, rom aqcenti ke-
bic gacilebiT ufro `dramatulia~ _ ufro
Tdeba swored wmindanebis locviT-mowameo-
mxrebSi da welSi moxrilni, TiTqos Camu-
briv funqciaze. miTumetes, rom sxva iaraRi
xlulni, ufro mkveTrad ukan gadagdebuli
_ arc Subi, arc xmali, arc mSvildisari _ ar
TavebiT, ufro xazgasmulad mavedrebel po-
aris gamosaxuli, anu materialuri sabrZolo
zaSi. gansxvavebaa SeiaraRebis mxrivac _ sinas
atributebi ugulebelyofilia. gamodis, rom
xatze figurebs Soris, SubebiTa da xmlebiT
wmindanTa upiratesi iaraRi maTi rwmenaa, ma-
flankirebuli, ori faria erTimeoeris `ze-
moT~ dadgmuli. Tvals xvdeba iaraRis simra- cxovris siyvaruli da erTguleba.
vle da mravalferovneba. wm. meomrebis gamosaxulebaTa sxva nimu-
nakifaris xatis SemTxvevaSi ki wm. meom­ Sebze (mag., wm. giorgis xatze mestiis muzeu-
rebi mxrebSi gasworebulni arian, da maTi midan, setis karedze, mravalricxovan Wedur
odnavi welSi gazneqa Tayvaniscemisa da gan- xatebze _ laSTxveris XI s-is an sujunas We-
dideba-vedrebis pozaze msubuqi miniSnebaa. duri xatebi), materialuri iaraRi, piriqiT,
xazgasmulia46.

21
es gamosaxuleba gacilebiT ufro stati-
kuria, ufro dinji, ieratiuli. nakifaris 44
Kalavrezou-Maxeiner, Byzantine Icons, pl. 6, fig. 5.
xati swored Tavisi lakoniurobiT erTg- 45
wm. meomarTa iaraRis formebsa da mniSvnelobaze
vari lapidarulobiT, epikurobiT axdens ix. P.L. Grotowski, Arms and Armours of the Byzantine Saints.
STabeWdilebas. Tradition and innovation in Byzantine iconography (843-1261),
Leiden, Brill, 2009.
rogorc vnaxeT, Tu wm. Tevdoreebis ga- 46
Г. Н. Чубинашвили, Грузинское чеканоое искусство, Тб.,
mosaxulebebi sakmaod mravalricxovania, gan- 1959, t. 2, ill.152, 156.
sakuTrbiT paleologosTa xanidan, nakifa- Zirs vertikalurad dadgmuli fari, erTgvari rega-
risnairi wyvili _ wm. giorgi da wm. Tevdore, liis mniSvnelobiT, gamosaxulia favnisSi, wm. gior-
gis figuris `ukan~, iseve rogorc mis winaSe mdgomi
ufro iSviaTia43.
qtitorebis figurebs `ukan~. Tumca aq farebs ver-
ase rom, Cveni xati ikonografiuli Tval- tikalurad dayenebuli xmlebic axlavs. qtitoruli
sazrisiT, SeiZleba iTqvas, wm. giorgis da wm. portretis garCevisas, e. privalova aRniSnavs, rom
Tevdores amgvari dawyvilebis uadresi da wveriT miwaze dadgmuli fari, xmlebi da Subebi sa-
varaudod, iaraRis kurTxevis da dalocvis rituals
unikaluri nimuSia, gansakuTrebiT ki erTi ganasaxierebs. Е.Л. Привалова, Павниси, Тб., 1977, gv 43,
faris gamosaxvis gamo. marTlac, Dumbarton 52; jruWis fasalmunSi (H-1665;) aris meore miniatu-
rac, 224 r (Л. Шервашидзе, К вопросу о средневековой гру-
42
Н.П. Кондаков, Иконы Синайской и Афонской коллекции зинской светской миниатюре, tab XXXVII), romelzec ga-
преосв. Порфирия, издаваемые в лично им изготовленных mosaxulia wm. giorgi da wm. demetre, magram sakmaod
23 таблицах, Санкт-Петербург, 1902, 10-12, таб. IV ; N. gansxvavebuli kompoziciuri wyobiT _ orive meomari
Izmailov, Une stéatite Byzantine du Musée de Chersonèse, in: kompoziciis marcxena nawilSi dganan erTad, locvad
L’art Byzantine chez les Slaves. L’ancienne Russie, Les Slaves xelapyrobilni marjvena zeda kuTxeSi cis segment-
catholoques. Deuxième recueil dédié à la mémoire de Théodore Si gamosaxuli qristes naxevarfigurisken, romelic
Uspenski, II, Paris, 1932, p. 32-48. maTken kurTxevis JestiT aris mimarTuli, xolo ia-
43
sakmaod gavcelebulia maTi amxedrebuli wyvile- raRi ki meomrebis figurebis `win~ aris gamosaxuli,
bi, Tundac zemoT dasaxelebuli garejis saberee- da faqtobrivad, qriste swored iaraRs akurTebs da
bis eklesiebSi, mefis mxatvar Tevdores freskebSi maTi pozac iaraRis kurTxevis Txovnas ufro hgavs.
(ifrali, nakifari), qvis mravalricxovan safasado aqac meomrebi fexiT Telaven eSmakis (demonis) fr-
reliefebze da sxv. Tosan nacrisfer figuras _ borotebis damarcxeba.
mariam didebuliZe

iqmneba STabeWdileba, rom roca meomre- Ta ganÃurvebulTa daSretad; da Cafxuti igi


bi frontalurad arian gamosaxulni, maSin cxovrebisaÁ daidgiT da maxÂli igi sulisaÁ,
TiTqos maTi sabrZolo triumfi aris xaz- romel ars sityuaÁ RmrTisaÁ (efeselTa mi-
gasmuli, xolo roca sam-meoTxedSi locvad marT, 6:11-17). da aseve fsalmunisac: `rame-
wardgebian uflis winaSe _ maTi mowameobrivi Tu ara mSvildsa Cemsa vesav, arca maxvilman
Rvawli da meoxebis Zala. Cemman macxovnos me.... RmrTisa mier viqebo-
nakifaris xatSi wm. meomrebis samxedro- diT Cven maradRe da saxelsa Sensa auarebdeT
sabrZolo funqcia ki ar aris xazgasmuli, ukunisamde~ (fsalmunni 43; 7,9).
aramed maTi rwmenis siZliere, uflisadmi Ta- `eseni etlebiTa da eseni hunebiTa, xolo
vis Rvawlis Sewirva (Tumca samosi mainc me- Cven saxeliTa uflisa RmrTisa CuenisaiTa
omrisa aqvT da ara wamebulis, anu qlamindiT Cuen vxadodiT~ (fsalmunni. 19, 7).
ar arian warmodgenilni). cnobilia, rom wm. `rameTu ara mSvildsa Cemsa vesav, arca
meomrebi gaiazrebodnen rogorc WeSmariti maxvilman Cemman macxovnos me, rameTu Sen
rwmenis damcvelebi, urwmunoebasTan da mwva- mcxovnne Cuen maWirvebelTa CvenTagan da
leblobebTan mebrZolni. anu dafasebuli iyo moZuleTa CvenTa arcxvine~ (fsalmunni, 43; 7-8).
ara imdenad maTi samxedro-saomari simxneve xatis misteria _ kavSiri ufalsa da ada-
da siZliere, aramed borotebasa da urwmu- mians Soris, ufalsa da wmindanebs Soris,
noebaze gamarjvebis unari. wminda meomrebi, misi idumali arsi da funqcia Cvens xatSi
xatebis saxiT warmodgenilni, ufro Zlevamo- Zalian efeqturad aris gadmocemul _ `mo-
silni arian, vidre maTi realuri sabrZolo Txrobili~ wminda mxatvruli saSualebebiT.
iaraRi47. q. valteri aRniSnavs, rom umravles sakmaod standartuli ikonografiuli sqema
meomarTa cxovrebebSi maTi samxedro Rvawli nakifaris xatis SemTxvevaSi marTlac gamor-
22

TiTqmis arc aris aRniSnuli48. Ceulad eqspresiuli da mravlismTqmeli gax-


nakifaris xatze gamosaxul wminda me- da xelebiT Seqmnili ritmis meSveobiT: qve-
omrebs kargad SeeferebaT mociqul pavles vidan zeviT mimarTuli locvis da vedrebis
sityvebi: `SeimoseT yovlad saWurveli igi ze-aRsvla da zemodan qveviT mas Segebebuli
RmrTisaÁ, raTaÁ SeuZloT Tquen wina-dad- madli da kurTxeva.
gomad manqanebaTa maT eSmakisaTa rameTu ara xuTi xelis es motivi Zalian efeqturi
ars brZolaÁ Cueni sisxlTa mimarT da Ãorc- da eqspresiulia, vinaidan mSvenivrad aris
Ta, aramed mTavrobaTa mimarT da Ãelmwife- moZebnili xelis mtevnebis da moqnili, Tumca
baTa. soflis mpyrobelTa mimarT bnelisa ara metismetad wagrZelebuli TiTebis gan-
amis sawuToÁsaTa, sulTa mimarT ukeTurebi- lagebis, aRma da daRma moZraoba-mimarTebis
saTa, romeli arian caTa queSe. amisTÂs aRi- ritmi, romelic musikaluri melodiis ganc-
ReT yovlad saWurveli igi RmrTisaÁ, raTa das da JReradobas badebs. Tamamad SeiZleba
SeuZloT wina-dadgomad dResa mas borotsa iTqvas, rom am motivis amgvari eqspresiuli
da yovelsave iqmodeT, raÁTa sdgeT. mtkiced ritmuli gadawyveta iSviaTad Tu moiZebneba.
ukue degiT, moirtyeniT welni Tquenni WeSma- safiqrebulia, rom dazianebamde _ anu
ritebiTa da SeimoseT jaWÂ igi simarTlisaÁ. roca acvenili saRebavis qveS TeTri gruntis
da SeisxeniT ferÃTa TquenTa ganmzadebu- laqebi ar zemoqmedebda feradovan STabeW-
lebaÁ saxarebisa mis mSvidobisaÁ da yovelsa dilebaze, xolo xelis oqrosferi oqra ar
Sina aRiReT fari igi sarwmunoebisaÁ, romli- iyo gamuqebuli, es motivi kidev ufro eqs-
Ta SeuZloT yovelTa maT isarTa borotisa- presiuli iqneboda.
R.S. Nelson, `And So, With the Help of God~; The Byzantine
47 nakifaris xatis mxatvruli saxe mniSvne-
Art of War in the Tenth Century, DOP, 65-66, 2011-2012, lovania misi TariRis dazustebisTvis. rad-
Washington DC, 2012, gv. 191. gan Tu igi XI s-isaa, maSin is am ikonografiu-
Ch. Walter, The Warrior saints in Byzantine Art and Tradition,
48
li sqemis erTi adreuli nimuSi gamodgeba.
gv. 14; 31-36.
mariam didebuliZe

nakifaris xatis samecniero literatu- Cvens xatze figuris proporciebiT, xa-


raSi mocemuli daTariReba _ XII ss _ TiTqos zis xasiaTiT, poziTa da dgomiT ganpiro-
eWvs ar iwvevs, Tumca me mainc ufro zust bebuli saerTo STabeWdileba gacilebiT
TariRad XI s-is miwuruls miviCnevdi. mgonia, ufro statikuria, vidre xsenebul periodSi
rom nakifaris wm. meomrebis xatis Sesrule- (XII s) da sxva mxatvrul saSualebaTa xasiaT-
bis dro win uswerebs 40 sebasteli mowamisa Tan erTad, ufro XI s-isken migvaniSnebs, vi-
da uSgulis odigitrias xatebis Sesrulebis dre XII s
dros, miTumetes mTavarangelozTa xatebi- wm. meomrebis xatis kompoziciur stru-
sas lagurkisa da mestiis muzeumidan. qturaSi TvalSi umal gecemaT simetriis
g. alibegaSvili, romelmac yvelaze sa­ principi, rac gamosaxulebis erTgvar he-
fuZ­ vlianad ganixila es xati, XII s-iT da- raldikur xasiaTs gansazRvravs. simetria,
TariRebas sxva faqtorebTan erTad, figu- rogorc kompoziciuri, aseve feradovani,
rebis welSi gazneqili dgomiT asabuTebs, gamoiyeneba rogorc gamomsaxvelobis da mo-
ris analogiad yincvisis qtitorTa pozebi numenturobis Seqmnis saSualeba.
moyavs da a.S.49. meomarTa xelis mtevnebic simetriulad
aris ganlagebuli, uflis xeli, ki, Tumca
meomarTa sxeulis welTan odnavi gazneqa
centrSia, mainc mimarTulia wm. giorgisken.
erTi SexedviT, TiTqos emsgavseba XII s-is II
am odnav asimetrias epasuxeba Tevdores
naxevrisa da XIII s-is figurebis torsis ga-
wiTeli saxelos wabasruli laqa, romelic
drekas (mag., favnisi, udabnos xareba, yincvisi
awonasworebs mas.
da sxv.), Tumca es samosis TargiTac SeiZleba
kompozicia Zalian kompaqturia, gamo-
iyos ganpirobebuli _ XI s-is zemo-krixis da
saxuleba mTlianad, mWidrod avsebs kadrs,
atenis moxatulobebSi qtitorebis figure-

23
rac aseve XI s ufro axasiaTebs, da Zalian
bic msgavsad aris gazneqili. Tu SevadarebT
monumentur STabeWdilebas axdens. am STa-
XII s-is II naxevris favnisis moxatulobaSi wm.
beWdilebasve uwyobs xels daunawevrebeli
meomrebis torsis gazneqas, TvalSi sacemia
feradi laqebis jvaredini da dinji ritmi,
Zalian didi gansxvaveba _ favnisSi is TiTqmis
sqeli, Zlieri mkafio Savi konturis xazis
manerulobis zRvarzea50. Cveni xati ki Tavisi mTlianoba da statikuri xasiaTi. Savi naxati
TavdaWerilobiT, formaTa da konturis gan- Zalian energiulia, Tumca mSvidad mdinare,
zogadeba-mTlianobiT bevrad adreuli unda wynari. misi gavlebis tempi Zalian mSvidia.
iyos. g. alibegaSvili amaxvilebs yuradrebas xelis mtevnebis forma, TiTebis proporcie-
aseve naxatis stilizaciasa da dinamikaze. bic ufro XI s-saa, miTumetes Tu maT mesti-
Tumca XII s-is sxva nawarmoebebTan SedarebiT isa da lagurkis xatebs SevadarebT52.
aq Tvals swored Zlieri, cota mZime, mTlia- XII s-is nawarmoebebTan SedarebiT fi-
ni naxatis siwynare, pozaTa statika, monu- guraTa proporciebi odnav jmuxia _ Ta-
menturoba da a.S. xvdeba. saxis weris rbili vebisa da torsis zomebi fexebs aRemateba,
manerac XII-XIII saukuneTa nawarmoebebis sia- didi zomis oqros Saravandebi ki saerTo-
xloviT aixsneba51, Tumca nakifaris xatze dac adreuli xanis _ XI s-is mxatvrobisT-
saxis damuSavebis maneraSi meti simkveTrea, visaa damaxasiaTebeli. Cveni xatis figure-
vidre mag., angelozebis xatebze lagurkasa bis Tavis tanTan proporciuli Sefardeba
da mestiis muzeumidan. daaxloebiT, 1:6 aris, rac XI s-is mxatvro-
bis umetesi nawarmoebebis monacemebs ufro
49
g.alibegaSvili, T.sayvareliZe, qarTuli xatebi,
Tb., 1994. gv, 135. 52
n. WiWinaZes wignSi es xatebi XI-XII s-is mijniT Ta-
50
Е.Л.Привалова, Павниси, tab. XV. riRdeba, miTumetes, ufro adreuli unda iyos Cveni
g.alibegaSvili, T. sayvareliZe, qarTuli xatebi,
51
xati. n. WiWinaZe, xati: kulti da xelovneba qarTuli
Tb., 1994. gv, 136. xatweris istoriidan, Tb., 2014, gv. 124.
mariam didebuliZe

Seesabameba53. figuris proporciebis dagrZe- neli TviT Savi naxatic Zalian lakoniuria,
leba XII saukunidan xdeba, metadre misi II na- sul ramdenime xaziT Seqmnili. saxeloze
xevridan moyolebuli da XIII s-Sic54. nakecebi martivad, paraleluri rkalebis
iqmneba STabeWdileba, TiTqos wmindanTa saxiT aris mocemuli. magram feradovani
figurebi zemodan aris danaxuli _ zemodan, laqis daunawevrebloba ar qmnis aplikaciu-
zecidan, RmerTis `TvaliT~. erTgvari `Rv- robisa da sibrtyobriobis efeqts, radgan
Taebrivi rakursiT~, roca aqcenti saxeze da xazi, Tumca lakoniuri, mainc plastikurad
xelebze keTdeba, rac IX-X ss-is xelovnebas sakmaod gamomsaxvelia. sagulisxmoa, rom
axasiaTebda. ar aris gamoricxuli, rom es Ceqmebis zedapiri TiTqmis ar aris damuSa-
erTgvari gamomsaxvelobiTi xerxia da nakleb vebuli (Tumca ar aris gamoricxuli, rom
savaraudoa, rom mxatvarma ver moargo maTi ferweris zeda Sreebi Camocvenilia). ver ga-
zoma xatis formats, ver `Caatia~ kadrSi da movricxavT, rom am naxats miuyveboda gaRia-
debebi, magram axla aranairi kvali ar Cans
fexebis damokleba mouxda.
arc mosasxamebze, arc kabebze. mag., XII s-is
XI s-ze migvaniSnebs feradovani gadawyve-
damdegis 40 mowamis xatze samosis nakecebi
tac, sadac gacilebiT Zlieria Tbil ferTa
mkafio gaRiadebebiT da gamonaTebebiT aris
kuTri wona, XII s-is ufro civi tonebisken mi-
damuSavebuli, saxisa da sxeulis modelireba
drekili koloritisgan gansxvavebiT 55.
ufro `platikuria~ da xazis plastika ufro
xatis feradovani gadawyveta marTlac
gamokveTili, ufro mrgvlovani.
Zalian eqspresiulia: mkafio mJReri ferebis
Cveni xatis mxatvrul gadawyvetaSi pir-
didi laqebis dinji, statikuri ritmi xels velive SexedviT yuradRebas ipyrobs wmin-
uwyobs simSvidisa da monumenturobis, iera- danTa saxeebi, gansakuTrebiT didroni Tva-
tulobis gancdas. erTgvarad heraldikuri
24

lebis gamometyveleba.
gamosaxulebis xasiaTs aniWebs. rogorc es xSirad aris Sua saukuneebis
ferTa raodenoba ar aris didi _ Za- mxatvrobaSi, samosis damuSavebis SedarebiT
lian JReradi da Rrma singurisferi wiTeli ubralo, TiTqmis erTSriani manerisgan gansx-
oqrosferTan da aseve Rrma muq lurjTanaa vavebiT, wmindanTa saxeebze ufro rTuli,
Sexamebuli. sufTa, najeri, kompoziciaSi Za- sakmaod mravalSriani modelirebaa, Tanac
lian ostaturad, eqspresiuli ritmiT ganla- Zalian daxvewilad Sesrulebuli (sabednie-
gebuli ferebi msuye naxatis siSaviTaa gamk- rod, wm. giorgis saxe mSvenivrad aris Semo-
veTrebuli. naxuli, damuSavebis zeda fenebis CaTvliT).
feradovan gamomsaxvelobas, cxadia isic saxeebi marTlac Zalian eqspresiulia,
ganapirobebs, rom feris laqa faqtobrivad gansakuTrebiT wm. giorgis saxe _ mSvidi, er-
ar aris danawevrebuli gaRiadebebiTa da ga- Tgvari locviT-meditaciuri gamometyvele-
moTeTrebebiT. is ki ara, nakecebis aRmniSv- biT. saxis nakvTebi kaligrafiulad daxvewi-
53
Tumca Tavis da sxeulis proporciuli Sefardebis
li xazebiT aris moxazuli _ didi zomis, nu-
mkacrad gansazRvra da dadgena sxvadasxva periodis- Sis formis Tvalebi, quTuTosa da muqi sqe-
Tvis Znelia, aq ostatis individualobac did rols li warbis moqnilad gazneqili da gavlebuli
TamaSobs, magram erTgvari zogadi tendencia mainc
SeiniSneba da dadasturebulic aris samecniero li-
xaziT. cxviri, odnav momrgvalebuli nikapis
teraturaSi. J. and D. Winfield, Proportion and structure ovali, sakmaod maRali kiseri. dabali, `sva-
of the Human Figure in Byzantine wall-painting and mosaic, nuri~ Subli. ramdenime adgilas Savi naxati
B.A.R. International Series 154, Oxford, 1982.
wiTeli xaziT aris dublirebuli (mag., cx-
Т. Вирсаладзе, Грузинская средневековая монументальная
54

живопись, Тб., 2007, ст. 19-20. virTan). am xatze xazi kaligrafiulia _ anu
55
Т. .Б. Вирсаладзе, Фрагменты древней фресковой росписи sisqe-siwvrilis moqnili gadasvla, funjis
главного Гелатского храма, Ars Georgica, 5, Tb., 1959, gv. moZraoba rom igrZnoba _ funjis dawoliT
195; T. virsalaZe, qarTuli mxatvrobis istoriidan, miRebuli msuye sisavse da Semdeg msubuqad
Tb., 2007, gv. 98.
mariam didebuliZe

`gasvla~ xazidan, rac idealurad wminda da rogorc aRvniSne, Cveni xati Tavisi
wvril daboloebas qmnis. mxat­vruli saxiT sebastis 40 mowamis xatze
saxis sarCuli Tbili oqrosferi oqraa, cota adrindeli unda iyos. yvelaze metad
msubuqi moyavisfro-zeTisxilisferi Crdi- mas TiTqos swored am xatis mxatvrul ga-
lebiT, yirmizis mkrTali laqebiT loyebze, dawyvetasTan aqvs saerTo, magram mainc sx-
nikapze, Sublze, xelebze, da msubuqi gaRia-
vanairia. saxeebis Sedareba gviCvenebs, rom
debiTa da gamonaTebebiT. XI s-isTvis saxa-
weris manera iq gansxvavebulia, saxis nakv-
siaTo maryuJi cxviris zeda nawilSi, ufro
Tebis naxati ufro diferencirebuli, Cvens
intensiuri gamonaTebebi TvalebqveS, Subl-
xatze ki ufro ganzogadebul-mTliani, ga-
ze da cxvirze. Tvalis upeebSi mkafio TeTri
Riadebebi Cvens xatze naklebad gamokveTi-
wertilebia, romlebic mzeris xasiaTs da mi-
marTulebas gansazRvravs. Sublze da kiser- lia, ufro ganzogadebulia, sebastelebis
ze gamonaTebebs xazobrivi xasiaTi aqvs, Tu- xatze ki mkafio da mkveTria, amavdroulad,
mca arc iseTi, rogorc Tevdores nawarmoe- aseve diferencirebuli. sebastiel mowameTa
bebSi, aramed isini ufro statikuri, sxarti sxeulebis naxatic plastikuria, Cven, xat-
da moklea, ufro `monasmi~-a, vidre xazi. Si ki agreTve ufro ganzogadebuli, ar aris
maTi xasiaTi ufro XI s-is nawarmoebebisken ise diferencirebuli.
ixreba. Tvalis qveS muqi Crdilis dadebis sagulisxmoa kidev erTi: kompoziciuri
manerac ufro XI saukunis mxatvrobas emsgav- gadawyvetis msgavseba nakifaris meomrebis
seba. iseve rogorc cxviris Zgideze dadebu- xatTan _ 40 mowamis xatze locvis aRmasvla
li `mZimis~ formis rkali. XII s-is lazares da kurTxevis Segebeba aranakleb efeqturad
xatze saxeebis damuSaveba sakmaod gansxva- aris gamosaxuli.
vebulia _ ufro mkafio, ufro kontrastu- imisTvis rom 40 figura ganelagebina si-

25
li sarCulis mimarT, ufro xazobrivi. amave brtyeze ise, rom siRrmis Cveneba ar dasWir-
dros, es mSvidi saxeebi, TiTqos maradisoba-
veboda da, amave dros, es sruliad bunebri-
Si rom miumarTavT mzera, saocari Sinagani
vi yofiliyo, wina rigis figurebi ukiduresi
emociiT aris savse da Zalian metyvelia.
tanjvisgan Zirs damxobilni, Cakuzul-dawo-
am nawarmoebis mTavari mxatvruli STa-
lilni arian, amis wyalobiT ki mxatvari
beWdileba aris ieratiulobis, mdgradobis,
advilad gviCvenebs Semdegi rigis naxevrad
simkvrivis, sidinjis kompaqturobis, monu-
gulwasuli figurebis gadawolil-gadaxril
menturobis, ritmulobis, lakoniurobis
gancda. es niSnebi ki swored XI s-is mxatvro- pozebs, romlebic Tavis mxriv, maT `Semdeg~,
bas axasiaTebs. sasuraTe sibrtyeze ki maT zemoT gamosaxul
Tuki ikonografiis TvalsazrisiT Cveni mesame rigis figurebis danaxvis saSualeba
xatis miaxloebiTi paralelebi farTo bi- gvaZlevs, rigisa, sadac fizikur tanjvas
zantiur arealSi moiZebneba, stilis Tval- rwmena da religiuri aRfrTovaenba sZlevs,
sazrisiT mainc qarTuli masaliT gvixdeba es grZnobebi mexuTe, sul zeda rigSi namd-
Semofargvla, vinaidan berZnuli, an miTume- vil aRfrTovanebul sagalobels, gandide-
tes balkanuri an rusuli nimuSebi parale- bas da locvas gamoxatavs. am zeapyrobil
lebad ar gamodgeba _ bizantiasa da saqarT- xelebs zemodan Seegebeba macxovris makur-
velos Soris stilis sinqronuli ganviTare- Txebeli xelebi da kaSkaSa wiTliT dawerili
ba naklebadaa SesamCnevi56. mowameobrivi gvirgvinebis mZlavri melodia,
qristes xelebis moZraobas rom miyvebian da
56
Т. .Б. Вирсаладзе, Фрагменты древней фресковой росписи
главного Гелатского храма, Ars Georgica, 5, Tb., 1959, gv. mowameTa Tavebisken eSvebian. TiTqmis musi-
195; T.virsalaZe, qarTuli mxatvrobis istoriidan, kaluri hangi gvesmis am daxvewil ritmSi _
Tb., 2007, gv. 99-100; m. didebuliZe, yincvisis wm. niko- rogorc pozebis da xelebis moZraobis, aseve
lozis taZris moxatuloba Tanadrouli bizantiuri
mxatvrobis konteqstSi, ACADEMIA, #1, 2010, gv. 69-88. TviT xazTa denis.
mariam didebuliZe

marTlac, amgvari gonebamaxviluri ga- sivrce aqvs59. amitom, Tu uSgulis xati XI s-


dawyveta saocar efqts iZleva _ martvilebi isaa, miTumetes am xanisa unda iyos nakifaris
erTmaneTis `ukan~ ki ar arian rigebad ganla- meomrebis xati. Cven xatTan SedarebiT uSgu-
gebulni, aramed erTnairad iSlebian uflis lis xatis naxatic da damuSavebac ufro XII
TvalsawierSi `RmerTis TvaliT naxilvebni~, s-isken ixreba. cxadia, gansxvaveba ostatobis
TiTqos zemodan. kompoziciuri ageba arc doneSic aris60.
sibrtyes arRvevs, arc samganzomilebianobis Tu nakifaris meomrebs SevadarebT fxo-
iluzias qmnis. da araCveulebrivad efeqturi treris mTavarangelozTa xats, romelic XI
da mravlismTqmeli detali: xatis sibrtyis -XII s-iT TariRdeba61, vnaxavT, rom Cveni xati
diagonalebis gadakveTaze, xatis centrSi ga- ufro adre Cans Sesrulebuli _ fxotreris
mosaxuli wmindani tipologiurad qristes xatze proporciebic ufro XII s-isken ixre-
saxes imeorebs, da Tanac imave vertikalzea ba, samosis wvrili, Txeli naxatic, erTgvari
ganTavsebuli, romelzec qristes naxevarfi- dematerializaciis SegrZneba, sveli nakece-
gura kompoziciis zeda nawilSi.
bis efeqtic da sxva niSnebic. cxadia, yvela
Tu SevadarebT lagurkis RmrTismSo-
SemTxvevaSi gasaTvalisiwnebelia ostato-
bels, romelic XI s-iT TariRdeba57, vnaxa-
bis xarisxi, Tumca nakifaris xats verc amas
vT, rom lagurkis xati ufro martivia Ses-
dauwunebT _ yovel SemTxvevaSi, saxis weris
rulebis maneris mxriv, metad sworxazovani,
manera sakmaod daxvewilia da mravalSrianic,
naklebi damuSavebiT da saxis ufro `svanu-
ri~ tipiT. gamosaxuleba `gaWedilia~ kadrSi, magram fxotreris angelozebis figurebTan
konturis xazi sqeli da gamomsaxvelia. da samosisi damuSavebasTan SedarebiT Cveni
saerTod konturis xazis sisqe, miTume- xatisa ufro mZimec Cans, ufro mkvrivic da
26

tes Sida damuSavebasTan SedarebiT, bevr ra- proporciebic ufro damjdaria. miuxedavad
mes gveubneba Sesrulebis TariRze. lagurkis fxotreris figuraTa mkacri frontaluro-
odigitriasTan SedarebiT, Cveni xatis Ses- bisa, nakifaris figurebi ufro statikur
rulebis manera ufro klasikuri Cans, ufro STabeWdilebas tovebs.
daxvewili, Tumca uSgulis odigitraiTan Se- Cveni xatis msgavsad, aseve XI-XII sauku-
darebiT _ ufro igrZnoba misi `svanuroba~. neebiT TariRdeba `jvarcmis~ xati mestiis
uSgulis odigitriis xati, romelic XI n. WiWinaZe miiCnevs, rom es xati saqarTvelos cen-
59

s-iT TariRdeba58 gacilebiT ufro rTuli tralur raionebSi iqna Seqmnili. xati: kulti da xe-
da mravalSriani teqnikiT aris Sesrulebu- lovneba, gv. 116.
60
yovelive amis gaTvalisiwnebiT, nana burWulaZem
li, gansxvavdeba meti emociurobiT, mariamis
gamoTqva mosazreba am xatis mefis mxatvar Tevdo-
xelis wagrZelebuli TiTebiT, xazis meti di- res mier Sesrulebis Taobaze. burWulaZe n., monu-
namikiT, misi gavlebis ufro swrafi tempiT, menturi da dazguri mxatvrobis urTierTmimarTe-
bis sakiTxisTvis Sua saukuneebis qarTul saekle-
plastikurobiT, formaTa meti diferencia-
sio xelovnebaSi, saqarTvelos siZveleni, #11, 2007,
ciiT da gansakuTrebiT ki qristes sxeulis gv. 122-145. amis dabejiTebiT mtkiceba cota safr-
da samosis nakecebis plastikurobis xarisxiT Txiloa, Tumca Sesrulebis TariRis mxriv ki es xati
marTlac lagurka-nakifaris droisa unda iyos. ama-
_ (muxlis da wvivis mrgvlovanad, rkaluri
ve dros gasaTvaliswinebelia ferweris ama Tu im
xaziT gamokveTa, kvarTis gamWvirvaloba da dargis mxatvruli specifika _ erTi da igive osta-
simsubuqe da sxv.), Tanac igi ise ar aris `ga- ti dazgur nawarmoebs sxvanairad wers, freskas ki
Wedili~ kadrSi, rogorc Cveni xati _ meti sxvanairad, rogorc Sua saukuneebSi (mag., Teofane
berZeni), aseve aRorZinebis epoqaSic (mag., rafaeli).
g. alibegaSvili, T. sayvareliZe, qarTuli xatebi,
57 mefis mxatvar TevdoresTan garkveul siaxloveze
Tb., 1994. gv, 130. n. WiWinaZec miuTiTebs, Tumca rogorc mis wina-
58
n. WiWinaZe, Sua saukuneebis qarTuli xatwera, Tb., morbeds (n. WiWinaZe, xati: kulti da xelovneba,
2011, gv. 7-8; misive, xati: kulti da xelovneba, gv. gv. 117),.
113-116. 61
n. WiWinaZe, xati: kulti da xelovneba, gv. 117-120.
mariam didebuliZe

muzeumidan62. Tumca misi mxatvruli saxis dumlo serobis gamosaxulebiT zeda CarCo-
gaTvaliswinebiT XI saukune TiTqos unda ga- ze, romelic XII-XIII saukunisa unda iyos. fe-
moiricxos _ ukiduresad dagrZelebuli pro- radovneba aqac Zalian STambeWdavia da aseve
porciebi, formaTa sifrifanoba, simsubuqe, jvaredin ritmze agebuli. Tumca am xatze
xazgasmuli emociuroba da dramatizmi, sa- saxeebi ufro martivia, ufro `daSlili~, sa-
mosis damuSavebis xerxebi _ yovelive gveub- xeTa nakvTebis naxati ufro wvrilia, ufro
neba, rom XII s-is II naxevarze adre ar unda dune, naklebad kaligrafiuli, ufro erTg-
iyos Sesrulebuli. nakifaris wm. meomrebis varovani sisqisaa. nakecebis naxati da mode-
xati ki masze bevrad adreuli droisa Cans63. lireba ufro martivi, `milebis~ msgavsi efe-
nakifaris wm. meomrebis xati gansxvavde- qtiT, rogorc mag., macxvariSSi. da rogorc
ba XI-XII ss-iT daTariRebuli mestiisa da la- Cans, isic swored am periodisa unda iyos67.
gurkis mTavarangelozTa xatebis mxatvruli kidev ufro gamohkveTs Cveni xatis xa-
saxisganac64, sadac sinaze, simsubuqe, gamW- siaTs misi Sedareba XIII s-is damdegis setis
virvaloba ukve mkafiod aris gamovlenili karedze gamosaxul wm. moemrebTan da asve XIII
(n. WiWinaZe maT komnenosTa epoqis saukeTeso s-is wm. giorgis xatTan mestiis muzeumidan68.
nawarmoebebad miiCnevs, rac swored XII s-ze xatweris nawarmoebis daTariReba, mi-
miuTiTebs65). Tumetes aTwleulebis sizustiT, sakmaod
Cvens xatze ar Cans XII s-isTvis damaxa- rTuli saqmea69 da mraval eWvs badebs xol-
siaTebeli proporciaTa wagrZelebuloba, me, miTumetes, rom aq ar gvaqvs iseTi sayr-
formaTa simsubuqe da sifrifanoba, saxis denebi, rogoric gaaCnia freskas (arqiteq-
`fsiqologiuri~ tipi, saxis mogrZo ovali, turis TariRi, warwerebi da a.S.) an minia-
ufro monumenturia, fexebic ufro moklea, turebs (kolofonebi, minawerebi da sxv)70.

27
torsi ufro grZeli, ara aqvT figuraTa Zalauneburad, amosaval wertilad viRebT
dekoratiuli modelireba, koloriti fa- kedlis mxatvrobas, Tumca yvelam kargad
qiz naxevartonebze ki ara, aramed gabeduli viciT, rom dargebs Soris teqnikuri sxvao-
lokaluri, JReradi ferebis laqebis rit- ba amgvari daskvnebis gakeTebas arTulebs.
mul monacvleobazea agebuli. marTlac, visac ki Tavis xeliT Seusrulebia
cxadia, aq dgeba am nawarmoebebis gansx- xatis an freskis asli, kargad icis, Tu ro-
vavebuli warmomavlobis da ostatobis do- gori gansxvavebulia es procesebi mxatvru-
nis sakiTxic, magram radgan isini yvela qar- li TvalsazrisiT.
Tuli xatweris nimuSebia, garkveuli, Zalze 67
sxvaTa Soris, am xatis ikonografiac Zalian Ta-
zogadi Sedarebebis gakeTeba albaT mainc viseburi da Znelad wasakiTxia _ vedrebis rigi, ga-
dasaSvebia66. datanil-gadanawilebuli gverdiT CarCoze, oRond
qriste mxolod serobis scenaSia, isic marcxena ki-
sainteresoa wm. meomarTa xatis Sedare- deSi, kompoziciis centrSi ki mTavarangelozebia. es
ba CaJaSis wm. mTavarangelozTa xatTan, sai- ucnauri da moulodneli gadawyvetaa.
68
n. WiWinaZe, Sua saukuneebis qarTuli xatwera, il.
62
n. WiWinaZe, Sua saukuneebis qarTuli xatwera, Tb.,
17, 19.
2011, gv. 8; g. alibegaSvili, dasax. naSr., gv. 133;
T. Velmans, L’art de l’Icône, Citadelles & Mazenod, Paris,
69
n. WiWinaZe, xati: kulti da xelovneba, gv. 13.
2013,gv. 151; n. WiWinaZe, xati: kulti da xelovneba, 70
xatebis gawmenda-restavraciac Zalian mniSvnelo-
gv 82, 120-124. vani faqtoria xatweris nimuSebis daTariRebisas.
63
swored XII s-iT TariRdeba sinas xati, romelTanac ase mag., g. alibegaSvili adreul naSromSi (Г. Али-
svaneTSi daculi jvarcma did siaxloves iCens. бегашвили, Памятники средневековой станковой живописи
из верхней Сванетии, krebulSi Средневековое искусство,
64
n. WiWinaZe, xati: kulti da xelovneba, gv. 124-128;
Русь. Грузия, М., 1978, gv. 158-175) ormoci mowamis xats
t. velmansi maT XI s-iT aTariRebs, T. Velmans, L’art de
XIV s-T aTariRebda, xolo mas mere, rac restavra-
l’Icône, gv. 126.
torma a. ovCini­kovma gawminda igi da Wvartlis sqeli
65
n. WiWinaZe, xati: kulti da xelovneba gv. 124. muqi Sris qveS brwyinvale feradovneba da daxvewili
66
g.alibegaSvili, T. sayvareliZe, qarTuli xatebi, naxati gamoavlina, mecnierma xati XII s-is I naxevarze
gv. 146. gadaaTariRa.
mariam didebuliZe

Tumca arc imis ignorireba SeiZleba, aris rigi xatebisa (mag., ifralis ange-
rom Sua saukuneebis qarTuli ferweris sami- lozi, nakifaris wm. giorgi, an Cviledi ma-
ve dargi drois garkveul msxvil monakveTe- riami da barbare, macxovari xedan, RmrTis-
bSi saziaro mxatvrul-stilistur Tavisebu- mSobeli lagurkidan da sxv.), romelTa `sva-
rebebs avlens71. nuroba~ eWvs ar iwvevs da swored zemoTCamo-
Cveni xatis mxatvruli warmomavloba Ti- Tvlili niSnebi axasiaTebs. magram metismeti
Tqos ar iwvevs eWvs _ igi ara mxolod ina- gamartive­ ba iqneboda svanuri ferweruli
xeboda svaneTSi, aramed swored svanur fe- saxelosnoebisTvis mxolod am saxis nawarmo-
rwerul saxelosnoSi unda iyos Sesrulebu- ebTa mikuTvneba.
li. amas gansakuTrebiT gvafiqrebinebs saxeTa marTlac, Tu gadavxedavT Cvens xelT
tipi, figuraTa proporciebi, da rac mTava- arsebul masalas, vnaxavT, rom svanur adgi-
ria, xazis xasiaTi. meore mxriv, xati tilo- lobriv xelovnebaSic Tanaarsebobda ufro
zea Sesarulebuli, Tanac sakmaod intensiuri ferweruli, mravalSriani modelirebiT
feradovnebisaa, saxis weris rTuli maneriT, Sesrulebuli nawarmoebebi (mag., uSgulis
es ki TiTqos ar unda iyos damaxasiaTebeli odigitria), da ufro martivi ferweruli
adgilobrivi svanuri nawarmisTvis. xerxebiT, daufaravad sibrtyovan-xazobri-
ama Tu im nawarmoebis `svanurobaze~ vi maneriT dawerili (macxovari xedan). vgo-
msje­lobisas, didi yuradReba eqceva xol- neb, aq raime mkafio maxasiaTeblebis gamok-
me feradovnebas, gansakuTrebiT saRebavebis veTa Znelia.
SerCevas, romlebic, rogorc wesi, ZiriTadad `svanurobis~ kidev erT, wminda teqnikur
miwis pigmentebiT Semoifargleba72, iSviaTi niSnad miCneulia ferweruli fenis datana
gamonaklisiT (mag. firuzisferi ifrarSi); pirdapir xis zedapirze, an mxolod Txel
gruntze, tilos gareSe74.
28

Tumca bolo drois teqnikuri kvlevis Sede-


nakifaris wm. meomrebis xati, romelic
gebi gvarwmunebs, rom mineraluri saRebave-
rigi niSnebiT svanuri mxatvrobis nimuSi
bic arc Tu iSviaTia, xSirad Sereulia miwis
unda iyos, tilozea Sesrulebuli. ferweru-
saRebavebTan, an sulac sufTa saxiT gamoiye-
li fena Txelia da tilos faqtura naTlad
neba. gansakuTrebiT xatweraSi. amis dasturia
gamosWvivis. tilo sakmaod sqlad naqsovia,
wm. meomrebis aq warmodgenili xati. anda ga-
misi teqstura da qsovis xasiaTi ormoci wa-
vixsenoT araCveulebrivad mJReri da gamom-
mebulis xatis tilos teqsturas emsgavseba.
saxveli laJvardi mestiis macxovris xatze; magram tilos arseboba_ar arseboba, ise-
an Tundac setis karedis feradovneba; mTa- ve rogorc levkasisa, TiTqos ar unda iyos
varangelozTa xati saidumlo serobiT, anda svanuri warmomavlobis mkafio da upirobo
jvarcmis didi xati macxvariSidan. aseve mes- ganmsazRvreli. marTlac, Zalian `svanuri~
tiis muzeumis XIII s-iT daTariRebuli Cvile- lagurkis odigitria daxatulia tiloze,
di RmrTismSoblis xatis kaSkaSa wiTeli foni. xolo Zalian `arasvanuri~ jvarcmis xati _
udavo svanuri warmoamvlobis maCvenebla­ tilos gareSe. aseve, XIV s-is fxotreris xa-
daa miCneuli martivi Sesrulebis manera da mi­ tebi, romlebic sulac ar hgavs svanuri mxa-
nimaluri modelireba, an sulac mxolod fe- tvrobis qmnilebebs, tilos gareSea daxatu-
ris laqis da ZiriTadi naxatis erToblioba73. li pirdapir levkasiT dafarul xis ficarze.
71
g. alibegaSvili, T. sayvareliZe, qarTuli xatebi, iseve rogorc gardamoxsnis xati, rac sulac
gv. 146; n. WiWinaZe, Sua saukuneebis qarTuli xatwe- ar gulisxmobs maT svanur warmomavlobas.
ra, Tb., 2011, gv. 7. es xatebi sxvadasxva mxatvruli tradi-
72
g. alibegaSvili, T. sayvareliZe, qarTuli xatebi, ciiT aris Sesrulebuli da sadaurobac sxva­
129-130; n. WiWinaZe, Sua saukuneebis qarTuli xatwe-
ra, Tb., 2011, gv 11. 74
g. alibegaSvili, T. sayvareliZe, qarTuli xatebi,
73
g. alibegaSvili, T. sayvareliZe, qarTuli xatebi, gv. 130; n. WiWinaZe, Sua saukuneebis qarTuli xatwe-
gv. 135. ra, Tb., 2011, gv 11.
mariam didebuliZe

dasxva aqvs. ase rom, es teqnologiuri maxasi­ XIII s-dan Cndeba, e. cigaridasi ki mas ufro
aTebeli mdgrad kriteriumad ver gamodgeba. gvian, XIV s-is Sua xanas miakuTvnebs78 (tro-
roca vambobT, rom wm. giorgisa da wm. fimova da izmailova am sqemas sinas ukav-
Tevdores xati svanuri ferweruli skolis Sireben, kondakovi ki konstantinopols,
nimuSia, aq nawarmoebis yvela mxatvruli da Tumca sinur xats somexi an qarTveli osta-
teqnologiuri komponenti igulisxmeba da, tis Sesrulebulad miiCnevs79).
rac mTavaria, maTi ganumeorebeli mTliano- qarTuli nimuSi erTgvarad axleburad
ba, daxvewilobis da mouxeSaobis, simSvidisa svams am sqemis warmomavlobis sakiTxs _ Tu
da Sinagani eqspresiulobis erToblioba. Cveni xati marTlac XI s-saa, igi am tipis kom-
es xati, Tu marTlac XI s-saa, rogorc poziciis erT adreuli nimuSi gamodis, Dum-
Cans, erTi adreuli nimuSia wm. meomrebis barton Oaks-Si daculi steatitis xatTan er-
votivuri75 wyviladi gamosaxulebis, sadac Tad80, da ufro adrea Sesrulebuli vidre am
ori wm. Tevdore ki ara, wm. giorgi da wm. sqemis XII s-is nimuSebi ori wm. Tevdores gamo-
Tevdorea warmodgenili. Tanac ikonogra- saxulebiT: tyviis sabeWduri Dumbarton Oaks
fiuladac da mxatvruladac xazgasmulad -idan81 da xsenebuli sinas ferweruli xati.
ugulebelyofilia maTi sabrZolo funqcia Tu gaviTvaliswinebT, raoden intensiu-
da atributika da aqcenti locviT-mWvrete- ri da aqtiuri iyo qarTvelTa moRvaweoba si-
lobiT aspeqtsa, vedrebasa da mowameobriv nas mTaze, sadac dadasturebulia qarTvel
Rvawlze keTdeba. ar aris gamoricxuli, rom berTa skriptoriumis arseboba82, qarTuli
ori Tevdores kompoziciis versia swored warmomavlobis xatmwerTa moRvaweobac sru-
saqarTveloSi Seqmnil ikonografiul reda- liad bunebrivi unda yofiliyo83.
qcias efuZnebodes. ar iqneboda gasakviri, Tu wm. meomarTa,

29
am ikonografiuli tipis, ufro sworad saxeldobr ki swored giorgisa da Tevdo-
ki ori wm. Tevdores gamosaxulebis warmoma- res, xatis am droisTvis es sakmaod iSviaTi
vlobaze sakmaod gansxvavebuli mosazrebebi sqema, saziaro gamxdariyo orivegan da misi
arsebobs. versiebis (ori wm. Tevdore) gavrcelebis-
rogorc davinaxeT, es sqema Tavidan ga- Tvis mieca dasabami.
moiyeneboda mcire plastikaSi (sabeWdurebi, Sesabamisad, ar aris gamoricxuli xsene-
steatitis xatebi), xolo xatwerasa da ke- buli ikonografiuli tipis swored qarTuli
dlis mxatvrobaSi Semdeg Cndeba. zogi mkvle-
78
A.Trifonova, The iconographical type of saints Theodore
vari miiCnevs, rom is saerTodac gviani xanis Tyron and Theodore Stratelates , gv.54, SeniSvna 9.
qmnilebaa, Tumca, rogorc vnaxeT, paleolo- 79
N.Izmailov, Une stéatite Byzantine du Musée de Chersonèse,
gosTa xanaze adreuli mcire plastikis, xa- in: L’art Byzantine chez les Slaves. L’ancienne Russie, Les
twerisa da freskis nimuSebic aris. Slaves catholoques. Deuxième recueil dédié à la mémoire de
Théodore Uspenski, II, Paris, 1932, p. 32-48, gv. 38.
a. grabari ori wm. Tevdores kompozciis 80
Kalavrezou-Maxeiner, Byzantine Icons, pl. 6, fig. 5.
ikonografiuli sqemis samSoblod konstan- 81
Laurent, Le Corpus, V, 1, 597–598, no.779.
tinopls miiCnevs76, xolo trofimova _ Te-
l. menabde, Zveli qarTuli mwerlobis kerebi, t. II
82

saloniks, vinaidan swored kastoriaSi, ve- Tb., 1980.


roiasa da makedoniaSi gvxvdeba es kompozi- 83
N. Burtchuladze, Georgian icons at St Catherine’s monastery
cia yvelaze xSirad, faqtobrivad XVII s-is on Mount Sinai (on Georgian – Byzantine cultural interrelations),
Georgian art in the context of European and Asian cultures, Pro-
CaTvliT77. m. vasilaki miiCnevs, rom es sqema
ceedings of the I International Symposium on Georgian Culture,
Tbilisi, 2008 (Tbilisi, 2009), gv. 234 -240; z. sxirtlaZe, io-
75
Ch. Walter, The Warrior saints, gv 66.
ane Tohabi _ sinaze moRvawe qarTveli mxatvari, li-
76
A. Grabar, La peinture religieuse en Bulgarie, Paris, 1928, p 116. teratura da xelovneba, #3, 1998, gv. 61-72; n. WiWi-
77
A. Trifonova, The iconographical type of saints Theodore naZe, sinas mTis wm. ekaterines monastris qarTuli
Tyron and Theodore Stratelates facing each other and its ferweruli xatebis mxatvruli sistemebi, saerTaS-
diffusion during the Byzantine and post-Byzantine period, oriso konferencia `ucxoeTi qarTuli memkvidreo-
Зограф, Бр. 34, 2010, gv. 61. ba~, moxsenebaTa Tezisebi, Tb., 2011, gv. 108-109.
mariam didebuliZe

tradiciidan warmomavloba. cxadia, es mxolod MARIAM DIDEBULIDZE


hipotezaa, romelic sinas mTis ekaterines George Chubinashvili National Research Centre
monastrisa da qarTul samxatvro centrebs for Georgian Art History and Heritage Preservation
Soris (svaneTis CaTvliT) aqtiur Semoqmede-
biT kavSirs gulisxmobs84.
ase rom, Cveni xatis TariRis dazusteba ST. GEORGE AND ST. THEODORE
erTgvarad ganamtkicebda gamoTqmul hipo- ICON FROM NAKIPHARI
Tezas sinas xatis nimuSad qarTuli nawarmo-
ebis gamoyenebis Sesaxeb (Tumca arc is unda Summary
dagvaviwydes, rom mcire plastikaSi XI s-Si
amgvari ikonografiuli sqema ukve dadastu- The icon of St. George and St. Theodore from the Naki-
rebulia). phari church (Svaneti) is an outstanding work of Geor-
rogorc vnaxeT, es xati saxiTmetyve- gian icon painting both from iconographical and artistic
lebis kargi nimuSia, marTlac, mxatvar- point of view. In the scholarly literature, the icon dates
ma ikonografiis meSveobiT _ erTi fari from the 12th c. However, the last quarter of the 11th c
da araviTari sxva iaraRi _ wm. meomerebis seems to be more precise date.
locviT-mavedrebel funqciaze gaamaxvila The image of two warrior saints, facing each other
yuradReba. kompozicuri agebiT, propor- in the act of supplications turning towards the Hand of
ciebis cvlilebiT, ferweruli damuSavebiT the Lord blessing them from semicircular `heaven~ is
ki gamohyo zeciuri xedvis kuTxe, aqcenti not rare in the East Christian art, although mostly since
gaakeTa saxeebze, xolo xelebis ganlagebis the 13th c and mostly depicting two St Theodores. The
ritmiT locvis zeaRsvlis da madlis gad- Nakiphari version – St. George and St Theodore, al-
movlenis Sinaarsi gamokveTa. most without any armor and only with a single shield
30

amgvarad, SeiZleba iTqvas, rom XI s-is between them, is quite rare. In a way, there are certain
miwurulis wm. Tevdores da wm. giorgis xati resemblances with the fragment of the 11th c steatite
nakifaridan, mxatvruli doniT namdvilad icon from the Dumburton Oaks collection, the early
Tavisi drois saukeTeso nawarmoebebs ga- 13th c wall painting from Anisi, and the 12th c icon from
nekuTvneba, xolo ikonografiis Tvalsazri- Sinai (although in this case there are represented two
siT bevr saintereso sakiTxs svams mkvlevar- St Theodores, rich and diverse armor, and the Virgin
Ta winaSe. crowning them.
Thus, the Nakiphari icon seems to have quite rare
iconography for period in question (the 11th c) and in
terms of artistic rendering it is one of the masterpieces
of the medieval Svanetian painting.

84
n. burWulaZe, qarTvelebi sinas mTaze _ axali ma-
salebi qarTul-sinuri xatebis Sesaxeb. saerTaSo­
riso konferencia `ucxoeTi qarTuli memkvidre-
oba~, moxsenebaTa Tezisebi, Tb., 2011, gv. 24-26. am
sqemis erTgvari gamoZaxili aris sinas wm. ekateri-
nes monasterSive Semonaxuli qarTuli xati wm. mefe
daviT aRmaSeneblis da wm. giorgis gamosaxulebebiT
(d. kldiaSvili, sinas mtis wm. giorgis xati daviT
aRmaSeneblis gamosaxulebiT, mravalTavi, # 15,
gv. 117-135). iqac wmindani 3/4 Si aris gamosaxuli
maRla, qristes naxevarfigurisken mimarTuli ve-
drebad, xolo ferxTiT, figuris ukan, wvetiT Zirs
mimarTuli fari udgas. aqac fars erTgvari damcro-
bili funqcia aqvs _ locviTi da meoxebiTi funqcia
TiTqos ufro xazgasmulia da mniSvnelovani.
mariam didebuliZe

1. wm. giorgi da wm Tevdore,


ferweruli xati nakifaridan, zemo
svaneTi, XI s.
St. George and St. Theodore, pictorial icon,
Nakiphari, Upper Svaneti, 11th century

31

2. wm. giorgi da wm. Tevdore, ferweruli 3. wm. giorgi da wm Tevdore, ferweruli


xati nakifaridan (fragmenti) xati nakifaridan (fragmenti)
St. George and St. Theodore, pictorial icon, St. George and St. Theodore, pictorial icon,
Nakiphari, fragment Nakiphari, fragment
mariam didebuliZe

4. wm. giorgi da wm Tevdore, tigran 5. wm. prokopi da wm. merkuri, jruWis


honencis eklesiis moxatuloba, anisi, fsalmunni (H-1665, 224v), XV s.
32

XIII s. St. Procopius and St. Mercurius, Jruchi psalms


St. George and St. Theodore, Tigran Honents (H-1665, 224v), 15th century
church painting, Ani, 13th century

6. wm Tevdore startilati da wm. Tevdore


tironi, ferweruli xati sinas
monastridan, XII s.
St. Theodore Stratelates and St. Theodore Tyron,
pictorial icon, Sinai Monastery, 12th century
mariam didebuliZe

7. wm. Tevdore startilati da wm. Tevdore


tironi, wm. aTanases eklesiis moxatuloba,
kastoria, XIV s.
St. Theodore Stratelatis and St. Theodore Tyron,
St Athanasius church painting, Kastoria, 14th century

33
8. wm Tevdore startilati da wm. Tevdore 9. wm. petre da wm. pavle, tbeTis saxarebis
tironi, spilos Zvlis xati, XV s. Weduri yda, XIII s.
St. Theodore Stratelatis and St. Theodore Tyron, St. Peter and St. Paul, Tbeti Gospel cover incuse,
ivory icon, 15th century 13th century
Tamar xundaZe aRsaniSnavia, rom adreul Sua saukuneebSi,
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
sxva sauflo dResaswaulebTan SedarebiT,
da ZeglTa dacvis erovnuli kvleviTi centri naTlisRebas ufro xSirad gamosaxaven, rac
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo savaraudod, qveynis moqcevasTan, rjulis
samxatvro akademia ganmtkicebasTan unda iyos dakavSirebuli.
niSandoblivia isic, rom naTlisRebis re-
liefuri kompoziciebis umetesoba, swored,
tradiciulad, qristianobis gamarjvebis,
qristes rjulze moqcevis niSnad aRmarTul
`naTlisReba~  Sua saukuneebis qvajvaraTa waxnagebzea gamokveTili1. aseTia,
qarTul reliefebze* mag., berijvaris (VI-VII ss)2 (sur. 1), brdaZoris
mcire (VI s)3 (sur. 2), dmanisis sof. ganTia-
naTlisReba _ aTormetTagan erT-erTi sau- dis (VI s)4 (sur. 3), usaneTis (VIII-IX ss)5 (sur.
flo dResaswauli _ umniSvnelovanesia Teo- 4) qvasvetebi; aseve, adreuli Sua saukuneebis
logiuri da liturgiuli TvalsazrisiT. qvajvarebis fragmentebs unda warmoadgen-
naTlisRebisas pirvelad xilulad gacxadda den karbis Xs-is eklesiis fasadze CaSenebu-
wminda sameba, uflis samive hipostasi: Ze _ li6 (sur. 5) da rkonis midamoebSi aRmoCenili
ieso, suliwminda _ mtredis saxiT da mama _ (sur. 6) reliefuri gamosaxulebebi; naTlis-
xmiT, sityvebiT… _ `ese ars Ze Cemi sayua- Rebis kompozicia gvxvdeba funqciurad da
reli, romeli me saTno viyav~ (maTe, 4,17). es ideurad masTan dakavSirebul embazze Jale-
movlena oTxive maxarebelTan aris damowme- Tidan (VI-VII ss)7 (sur. 7) da webeldis kankelis
buli (maTe, 4, 13-17; markozi, 1, 9-11; luka, filaze (VII-VIII ss)8 (sur. 8). mcire arqiteq-
34

3, 21-22; ioane, 1, 29-34). garda imisa, rom 1


k. maCabeli, qristianuli ikonografiis Camoyali-
naTlisReba udidesi Teofaniuri dResaswau- bebis sakiTxisaTvis (Sobisa da naTlisRebis kompo-
lia, sadac samebis dogmatis gaTvalsaCinoe- ziciebi adreuli Sua saukuneebis qarTul reliefe-
bze), saqarTvelos siZveleni, 9, Tb., 2006, gv. 41-52.
ba xdeba, amavdroulad, is aris qristianu- 2
g. oTxmezuri, stela naeklesiar `berijvaridan~,
li eklesiis Svidi umTavresi saidumlodan macne, 1, Tb., 1986, gv. 64-88; a. Tofuria, berijvaris
pirvelis _ naTlobis istoriuli safuZve- stela, Zeglis megobari, 3, Tb., 1987, gv. 33-39; k. maCa­
be­li, adreuli Sua saukuneebis qarTuli qvajvarebi,
li. iesos naTlisRebam mdinare iordane-
Tb., 2008, gv. 45-46; g. javaxiSvili, adreuli Sua sa­
Si safuZveli daudo naTlobis rituals, ukuneebis qarTuli mcire qandakeba, Tb., 2014, gv. 37-39.
risi aRsrulebis Sedegad adamiani eziareba 3
k. maCabeli, adreuli Sua saukuneebis qarTuli qva­
sarwmunoebas, iRebs RvTaebriv naTels, xde- j­varebi, gv. 16-18.
ba qristiani. aqedan gamomdinare, naTlisRe-
4
iqve, gv. 18-19; k. maCabeli, dmanisis axladaRmoCenili
qvajvara, saqarTvelos siZveleni, 10, Tb., 2007, gv.
bis gamosaxulebam adreqristianuli xanidan, 7-46.
katakombebis mxatvrobidan moyolebuli, 5
k. maCabeli, adreuli Sua saukuneebis... gv. 19-21.
gansakuTrebuli adgili daimkvidra qristia- 6
z. sxirtlaZe, n. CitiSvili, karbis wm. samebis ekle-
nul saxviT xelovnebaSi. sia, saqarTvelos siZveleni, 12, Tb., 2008, gv. 76-100.
naTlisRebis dResaswaulis amsaxveli 7
n. qadeiSvili JaleTis embazs taZris Tanadroulad
miiCnevs da VIII-IX ss-iT aTariRebs (n. qadeiSvili, Ja-
kompoziciebi saqarTveloSi adreuli Sua leTis xuroTmoZRvruli Zegli, Tb., 1964, gv.57-66),
saukuneebidan gvxvdeba. am Temis uadresi n. iamaniZe ki _ VI-VII ss-iT (n. iamaniZe, qarTuli em-
gamosaxulebebi qvis reliefebze SemogvrCa. bazebis tipologiis sakiTxisaTvis, Academia, 4, 2002,
gv. 66-71; N. Iamanidzé, Les Installations Liturgiques Sculp-
* statia momzadda SoTa rusTavelis fondis mier da­ tées des Églises de Géorgie (VIe-XIIIe siécles), Bibliothéque De
fi­nansebuli proeqtis _ `Sua saukuneebis qarTuli qan- L’antiquité tardive _ 15, Turnhout, 2010, gv. 21-23, 33-34).
dakeba~ _ farglebSi. wakiTxulia profesor dimitri 8
Д. Айналов, Некоторые христианские памятники Кавказа,
TumaniSvilis 65 wlisTavisadmi miZRvnil samecniero Археологические известия и заметки, т. III, вып. 7-8, М.,
konferenciaze (Tbilisis samxatvro akademia, Tb., 1895, gv. 233-243; Д. Айналов, Эллинистические основы ви-
2015, 11-12 ivnisi). зантийского искусства, Записки русского археологического
T a m a r x u n d a Z e

turuli formebis garda, naTlisRebis scena kompoziciebi). es ukanaskneli ikonogra-


gvxvdeba safasade qandakebaSic, rogoricaa, fiuli versia adreuli Sua saukuneebis
avnevis eklesiis sarkmlis saTauris relie- qarTul xelovnebaSi naTlisRebis scenis
fi (X s)9 (sur. 9). ar aris gamoricxuli, rom gadawyvetis erT-erT TvalsaCino Tavise-
soxTas naxevraddakarguli reliefis frag- burebas warmoadgens. yrmis saxiT iesos ga-
mentzec naTlisReba yofiliyo gamosaxu- mosaxva ar aris uCveulo adreqristianuli
li (sur. 10). amas SemorCenili nawilebis xelovnebisTvis,10 Tumca, am nimuSebSi yrma
urTierTganla­ geba gvafiqrebinebs _ wvive- ieso mdinareSi dgas. embazSi iesos naTlis-
bamde SiSveli, aqeT-iqeT terfebgadgmuli Rebis gamosaxva iSviaTobaa, is, ZiriTadad,
fexebi iordaneSi mdgari iesos gamosaxule- aRmosavleTqristianuli xelovnebis calk-
bisTvisaa saxasiaTo; gverdiT ki, TiTqos eul nimuSebSi gvxvdeba, mag., adreuli Sua
misken gadaxrili figuris qveda nawili, erT saukuneebis (VI-VIII ss) siriul-palestinu-
mxares (iesosken) mimarTuli terfebiTa da ri warmomavlobis brinjaos sacecxlure-
mogrZo SesamoseliT, ioane naTlismcemels bze11, amave xanis siriul vercxlis Tasze
unda ganasaxierebdes; maT qvemoT gamosaxu- uSgulidan12 da sxv.13 mecnierebi _ k. maCa­
li Tevzebi da paraleluri xazebiT daseri- beli, n. iamaniZe, n. gengiuri aseT ikono-
li foni mdinareze migvaniSnebs. grafiul gadawyvetas adamianis Cvil asak-
amjerad, qarTul reliefebze gamokve- Si monaTvlis tradicias ukavSireben da
Tili naTlisRebis kompoziciebis mxolod liturgiis gavleniT xsnian14. amas adas-
zogierT ikonografiul sakiTxze SevaCereb turebs saqarTveloSi didi raodenobiT
yuradRebas da Sevecdebi maTi saxismetyve- SemorCenili adreuli Sua saukuneebis qvis
sanaT­lavebi. reliefuri gamosaxulebe-

35
lebiTi sazrisis axsnas.
aRsaniSnavia, rom saqarTveloSi arse- biT damSvenebuli JaleTis embazis garda
bul naTlisRebis reliefur kompoziciebs (sur. 7), yuTisebri, sada embazebi SemorCe-
nilia sof. wverodabalis (VI-VII ss), bzifis
Soris gvxvdeba rogorc am Temis sayovel-
cixis eklesiis (IX s), Tavkveris, anatoris15,
Taod dakanonebuli ikonografiuli sqema,
romelic efuZneba oTxive maxareblis mier 10
mag. romis katakombebis mxatvrobisa da sarkofage-
damowmebul saxarebiseul teqsts da gamo- bis reliefebis (santa maria atikvas sarkofagis,
episkopos maqsimianes savarZlis reliefis (VI s), mi-
saxavs iesos naTlisRebas mdinare iordane- lanis spilos Zvlis diptiqonisa (V s) da sxva ga-
Si, sadac macxovari warmodgenilia mowiful mosaxulebebi, G. Sciller, Iconography of Christian Art, v. I,
New York, 1971, gv. 58-88, il. 148, 349-353 (uwveruli
asakSi _ `meocdaaTesa welsa..~ (luka. 3,23)
Wabukis saxiTaa warmodgenili ieso ravenis arianel-
(JaleTis embazis (sur. 7), webeldis kanke- Ta baftisteriumis V s-is mozaikur kompoziciaSic).
lis (sur. 8), avnevis (sur. 9) reliefebi), ise, 11
k. maCabeli, brinjaos sacecxlurebi saqarTvelo­
yrma iesos naTlobas embazSi (berijvaris Si, xelovneba 6, Tb., 1991, gv. 43-58; N. Iamanidzé, Les
installations... gv. 32 (iqve ix. literatura am sakiTxze).
(sur. 1), usaneTis (sur. 4), karbis (sur. 5) 12
Г. Н. Чубинашвили, Сирийская чаша в Ушгуле, Вопросы
историии скусства, Тб., 2002, gv. 128-136, il. 39-42; N.
общества, т. XII, СПб., 1901, gv. 202-203; g. CubinaSvili,
Iamanidzé, Les installations ... , il. 22.
qarTuli xelovnebis istoria, Tb., 1936, gv. 208-209;
Р. Шмерлинг, Малые формы в архитектуре средневековой
13
embazSi ieso, mxolod zrdasrul asakSi, warmod­
Грузии, Тб., 1962, gv. 68-69; Н. Чубинашвили, Хандиси, Тб., genilia 900 wliT daTariRebul spilos Zvlis re-
1978,gv. 86-90;n. aladaSvili, VIII-IX saukuneebis qvaze liefze turnedan. G. Sciller, Iconography… il. 162.
kveTili reliefebis adgili Sua saukuneebis qarTu- 14
k. maCabeli, qristianuli ikonografiis … gv. 46;
li skulpturis ganviTarebaSi, saqarTvelos siZve- n. iamaniZe, qarTuli embazebis ..., gv. 69; N. Iamanidzé,
leni, #7-8, Tb., 2005, gv. 51-52; Л. Хрушкова, Скуль­п­ Les installations ... gv. 31-33; n. gengiuri, sanaTlavis
тура средневековой Абхазии V-X вв., Тб., 1980, gv. 43-85; struqturis Taviseburebebi qarTul adreqristia-
N. Iamanidzé, Les installations…... gv. 115-129. nul arqiteqturaSi, saqarTvelos siZveleni, 17, Tb.,
9
i. giviaSvili, sofel avnevis eklesia, saqarTvelos 2014, gv. 110.
siZveleni, 10, Tb., 2007, gv. 97-117. 15 ­
N. Iamanidzé, Les installations ... gv. 19-25, il. 2, 4, 9, 11-15.
T a m a r x u n d a Z e

qvitkiriswyaros16, xospios da daSbaSis17ekle- uwodebdnen (gacxadeba uflisa Cuenisa ieso


siebSi. kidev ori qvis embazi daculia bol- qristesi). SesaZloa, usaneTis qvajvaraze
nisis muzeumSi. erTi _ ufro mcire zomis, gamokveTili varskvlavi Teofaniis kosmiur
wylisgan dasacleli naxvretiT, sadaa (sur. niSansac gamoxatavdes, msgavsad naTlisRebis
11), meoreze ki, romelic fragmentuladaa scenaSi mzisa da mTvaris an maTi personifi-
SemorCenili, palmis xis gamosaxulebaa amok- kaciebis gamosaxulebebisa23.
veTili (sur. 12). naTlisRebis amgvari ikono- Tu naTlisRebis kompoziciis klasiku-
grafiuli versiis Camoyalibebaze SesaZloa, ri ikonografia asaxavs qristes naTlisRebis
aseve, gavlena moaxdina Sobis scenaSi yrmis istoriul, konkretul, saxarebiseul ambavs,
ganbanvis epizodma, romelic TavisTavad naT- yrma iesos naTloba embazSi aris ganzogade-
lisRebis winasaxedaa miCneuli. yrma iesos buli, simboluri xati naTlisRebisa, naT-
ganbanva ar aris `Sobis~ mxolod damatebiTi lobis saidumlosi, sadac xazgasmulia kaco-
scena, is macxovris kacebrivi bunebis mowmo- briobis codvaTagan ganwmenda, xelaxali su-
ba da amavdroulad naTlobis saidumlos sim- lieri dabadeba, amadac naTelRebuli Cvilis
boluri gamoxatulebaa18. Sobis kompoziciaSi saxiT gamoisaxeba.
yrmis ganbanvis gamosaxuleba qristianul xe-
naTlisRebis yvela dasaxelebul kom-
lovnebaSi adreuli xanidanve gvxvdeba, mag.,
poziciaSi, ganTiadis qvajvaris umoklesi,
IV s-is II nax-is koptur qvis reliefze kairos
orfiguriani ikonografiuli versiis garda
kopturi muzeumidan19, V s-is siriul marma-
(sur. 3), warmodgenilia suli wminda mtredis
rilos reliefze (veneciidan), VII-VIII ss-is re-
saxiT, rogorc es saxarebaSia damowmebuli.
liqvariumis vecxlis firfitaze20, VI-VII ss-is
maTgan brdaZoris (sur. 2), JaleTis (sur. 7),
kapadokiur mxatvrobaSi, rogoricaa CavuSi-
36

karbisa (sur. 5) da rkonis (sur. 6) reliefe-


nis, naTlismcemlis eklesiis freska, sadac
bze mtreds niskartiT gvirgvini moaqvs24. es
yrma ieso embazisebr WurWelSi dgas locvad
gvirgvini SesaZloa, erTi mxriv, mowameobis
xelapyrobili21, VIII-IX ss-is bizantiur Tu pa-
gvirgvins ganasaxierebdes, romelic mianiSne-
lestinur tixruli minanqris jvarze22, amave
bs qristes vnebebze, mis msxverplze, meore
xanis martvilis minanqris enkolpionis ukana
mxriv ki, is naTlisRebiT borotebis Zlevis,
mxares sevadis teqnikiT Sesrulebul Sobis
uflis didebisa da meufebis simbolosac
scenaSi da sxv. vfiqrob, Sobis aluzia unda
warmoadgens. amavdroulad, es gamosaxuleba
iyos varskvlavis gamosaxulebac usaneTis
aluziaa noes istoriisa, sadac mtredi ze-
qvajvaris naTlisRebis kompoziciaSi (sur.4).
Tisxilis rtoTi warRvnisgan gadarCenilebs
arc isaa gamoricxuli, rom `naTlisRebis~ es
axali sicocxlis dasawyiss auwyebs (dabadeba
ikonografiuli versia uZvelesi qristianu-
_ 8, 11). warRvna _ codvili samyaros dangre-
li ritualis gavleniTac aixsnas, rodesac
va da axlis dasawyisi, naTlisRebis winaswa-
Soba da naTlisReba erTad idResaswaule-
ruwyebad gaiazreba25, mtredi ki, winasaxea
boda da mas sxvagvarad uflis gacxadebas
suliwmindisa. naTlisRebis prefiguracias
16
n. gengiuri, embazi qvitkiriswyaros eklesiidan, warmoadgens Zveli aRTqmis sxva movlene-
Zveli xelovneba dRes, 05, 2014, gv. 62-67, il. 3, 4, 5.
17
n. gengiuri, sanaTlavis struqturis ... gv. 109.
23
k. maCabeli usaneTis reliefis varskvlavs im si-
naTlis gamosaxulebad miiCnevs, romelmac wm. efrem
18
G. Sciller, Iconography… gv. 65.
asu­ris (IV s) mixedviT, naTlisRebisas gaanaTa md.
19
K. Wessel, Coptic Art, London, 1965, gv. 153, il. 92. iordane. k. maCabeli, qristianuli ikonografiis …
20
G. Sciller, Iconography… gv.64, il.156. gv. 47.
21
N. Thierry, La Cappadoce, De l’antiquité au Moyen Age, 24
mtredis gamosaxuleba gvirgviniT naTlisRebis
Bibliothéque de L’antiquité tardive-4, Turnhout, 2002, gv. 120, kompoziciaSi gvxvdeba VI saukunis egviptur spilos
il.28, nax.32. Zvlis reliefze, G. Sciller, Iconography… il. 358.
22
G. Sciller, Iconography… , il. 54. 25
iqve, gv. 129
T a m a r x u n d a Z e

bic, romlebic wylis stiqias ukavSirdeba26 _ Tavze dadeba, rac Zveli aRTqmis Tanaxmad,
moses gadasvla wiTel zRvaze (gamosvla - 14, RvTisadmi Sesawir msxverpls niSnavs _ `das-
21-29; pirveli korinTelTa -10, 1-6), isu dva xeli misi Tavsa zeda mis Sesawirvisasa~
naves mier iordaneze aRTqmis kidobnis ga- (lev., 1,4)30. adreqristianul locvebSi (epik­
dasveneba (ieso naves Ze _ 3, 11-17), ionas is- le­ses da anamnezes locvebi) naTlisReba
toria (iona _ 1,15; 2,1-11); winaswarmetyvel msxverplis ziarebisTvis kurTxevis mTavar
elises mier aramis mefis sardlis nayamanis moments warmoadgens31. es azri xazgasmuladaa
keTrisgan saswaulebrivi gankurneba mdinare gadmocemuli karbis reliefze, sadac kom-
iordaneSi27 (meoTxe mefeTa _ 5, 1-14) da sxv. poziciis zeda nawilSi gamokveTil jvarTan
sagulisxmoa, rom Zveli aRTqmis es teqstebi erTan, iesos embazis qveS kravis gamosaxule-
Sesulia naTlisRebis sakiTxavebSi da ixsenie- baa warmodgenili (sur. 5). es gamosaxuleba
ba naTlobis saidumlos aRsrulebis dros28. TiTqos xiluli gacxadebaa iesos danaxvaze
naTlisRebis reliefur kompozicieb- warmoTqmuli naTlismcemlis sityvebisa `aha
Si xSirad gvxvdeba jvris gamosaxuleba. be- tarigi RmrTisa, romelman aRixunes coduani
rijvarisa (sur. 1) da usaneTis qvasvetebze soflisani~ (ioane 1,29).
(sur. 4) jvari embazebzea amokveTili, xolo sainteresoa isic, rom Tu karbis re-
brdaZorisa (sur. 2) da karbis (sur. 5) re- liefze tolmklava Zlevis jvaria gamosaxu-
liefebze calke, kompoziciis Tavisufal li, brdaZoris kompoziciaSi (sur. 2) naT-
areze. yvela SemTxvevaSi is aSkarad mia- lismcemelsa da yrma iesos Soris warmod­
niSnebs qristes vnebebze, jvarcmaze. naT- genilia dagrZelebulqvedamklaviani jva­ri,
lisReba xom gacxadebaa kacobriobis xsnis- romelsac k. maCabeli md. iordaneSi naT­
Tvis qristes dedamiwaze movlinebisa, rac lisRebis adgilas aRmarTul memoriuli

37
misi jvarcmiT sruldeba. naTlisRebisa da stela-jvris gamosaxulebad miiCnevs32, rac
jvarcmis mistiur kavSirze araerTi miniSne- xSirad gvxvdeba naTlisRebis klasikur
baa saxarebasa (markozi, 10, 38-39; luka, 12, ikonografiul redaqciebSi (amis erT-erTi
50) Tu mociqulTa epistoleebSi (romaelTa, adreuli magaliTia ravenis marTlmadide-
6, 34). eklesiis mamaTa swavlebiT, jvarcmuli belTa baptisteriumis V s-is mozaika). naT-
macxovris gangmiruli gverdidan gadmodine- lisRebisa da jvarcmis kavSirze miuTiTe-
buli sisxliTa da wyliT (ioane _ 19, 34) _ bs agreTve, berijvaris qvasvetis meore
am `macocxlebeli wyaroebiT~ dadginda qris- waxnagze gamokveTili jvarcmis kompozicia.
tianuli eklesiis ori umTavresi saidumlo webeldis filis kompozicia (sur. 8)
_ evqaristia da naTloba29. axladmonaTluls naTlisRebis saxarebiseul, istoriul, ga-
kiserze swored jvars kideben, rac qristes
vrcelebul ikonografiul versias gadmogv-
jvris tvirTvas ganasaxierebs _ `raodenTa
cems, sadac zrdasruli, wverosani qriste
qristes mier naTelgviRebies, qriste Segvi-
SiSveli dgas naTlismcemlis winaSe, ori
mosies~. saRvTismetyvelo tradiciaSi naT-
angelozi Tayvaniscemis, Sevrdomis niSnad,
lisReba macxovris msxverplis winasaxedaa
xelebs mimarTavs macxovrisken. am kompozi-
miCneuli. amis niSania ioanes xelis iesos
ciaSi oTxive saxarebaSi damowmebuli wmin-
26
iqve, gv. 131 da samebis samive wevria gamosaxuli: erT
27
es siuJeti gamosaxulia brdaZoris mcire qvasvetze vertikalze ganlagebuli kacebrivi sxeu-
naTlisRebis zemoT, k. maCabeli, qarTuli qris­ti­ liT Semosili Ze _ ieso, suli wminda _
anuli xelovnebis saTaveebTan, Tb., 2014, gv. 88-89.
28
G. Sciller, Iconography… gv. 128.
30
iqve, gv. 121.
29
n. azauraSvili, oTxi jvari xelovnebis muzeumis
31
A. Grabar, Un rouleau liturgique constantinopolitain et ses
`aTonuri tipis~ jvrebis koleqciidan, narkvevebi V, peintures, DOP, 8, 1954, gv. 182.
Tb., 1999, gv. 121, sqolio 3. 32
k. maCabeli, qristianuli ikonografiis … gv. 45
T a m a r x u n d a Z e

mtredis saxiT da xma mamisa, romelic xi- reliefze gamosaxuli WurWeli angelozis
lulad, makurTxeveli marjvenis saxiT aris xelSi am ikonografiuli detalis gamosaxvis
gadmocemuli _ `uflis xeli mamaRmerTis adreul nimuSad unda miviCnioT. avnevis re-
sityvebs aRniSnavs~33. uflis xmis, sityvebis liefze qristesa da naTlismcemels Soris
saxviTad gadmocemasTan dakavSirebiT, sain- gamosaxuli sami Tevzi, mdinareze miniSnebasa
teresoa andria kesaria-kabadukielis gan- da naTelRebuli qristianebis simbolos gar-
marteba wminda ioanes `gamocxadebis~ erT- da, SesaZloa, wminda samebasac gamoxatavdes.
erT epizodze _ RvTismetyveli ambobs: `da Tumca, rTuli gasagebia kompoziciis marcxe-
miviqec mun xilvad xmisa mis, romeli metyo- na areze gancalkevebiT warmodgenili meoTxe
da...“ kabadukieli mama ase ganmartavs apoka- didi zomis vertikalurad, zemoT mimarTuli
lifsis am pasaJs _ `amiT gulisxma vhyofT, Tevzisa da mis Tavze reliefurad amozidu-
viTarmed ara kacobriv TualiTa saxilveli li sada kvadratuli formis gamosaxulebis
anu yuriTa sasmenel iyo xmai igi, rameTu
mniSvneloba. xom ar SeiZleba es ukanaskne-
Tqua, viTarmed: miviqec ara smenad, aramed
li JaleTis embazisa (sur. 7) da webeldis
xilvado xmisa mis, rameTu sulieri smenai da
(sur. 8) kompoziciebSi sworkuTxa monakveTis
xilvai erT arian...~34 aqedan naTlad Cans, rom
saxiT gadmocemuli cis segmentis msgavsad,
qristianuli xelovnebis pirobiTi, abstra-
zeciur samyaros ganasaxierebdes, romliske-
hirebuli saxviTi ena Tavad wminda werilis
nac naTelRebuli suli (Tevzi) miemarTeba?
daSifrul, simbolur metyvelebas efuZneba.
uflis xmas zogjer, simbolurad mxolod
avnevis X s-is, erTi SexedviT, tradi-
cis segmentic ganasaxierebs. SesaZloa, avne-
ciuli ikonografiis kompoziciaSi (sur. 9)
vis reliefzec (sur. 9) es sworkuTxa forma,
ramdenime saintereso detalia. kerZod, sa-
38

amgvari abstrahirebuli saxiT mamaRmerTis


nelsacxeble WurWeli, romelic angelozs
xmaze, mis sityvebze mianiSnebdes.
uWiravs, rac patristikul literaturaSi
rogorc ganxilulma masalam cxadyo,
asaxul, adreqristianul saeklesio RvTism-
Sua saukuneebis saqarTvelos qvis plasti­
saxurebasTan unda iyos dakavSirebuli. wm.
kaSi asaxuli naTlisRebis kompoziciebi iko-
kirile aleqsandrieli (Tavis katexizisur
nografiuli sqemebisa Tu calkeul detal-
sityvebSi) axsenebs mirons, romelic naTlis-
Ta gadawyvetis mravalferovnebiT, zogi­erT
Rebis ritualSi cvlis xeldasmas. is war-
SemTxvevaSi ki, mkafiod gamovlenili Tavise-
moadgens suliwmindis simbolos, romlis meS-
veobiTac xdeba qristes mironcxeba. saxelo- burebebiT xasiaTdeba. TiToeul reliefze
vnebaTmcodneo literaturaSi aRniSnulia, es Tema gansxvavebuli Sinaarsobrivi konte-
rom IX saukunidan naTlisRebis kompozicie- qstiT warmoCindeba. qarTul relifebze ga-
bSi es idea mtredis mier ampulidan qristes mokveTili naTlisRebis kompoziciebi, Ta-
Tavze mironis dasxmiT gadmoicema, mag., IX vianTi ganumeorebeli JReradobiT, avsebs da
s-is spilos Zvlis reliefis35, XII s-is marte- amdidrebs zogadad Sua saukuneebis xelovne-
logiumis miniaturis gamosaxulebebi, xolo baSi arsebul am sauflo dResaswaulis iko-
angelozi WurWliT xelSi XIII s-is Zeglebze nografiis saerTo suraTs.
Cndeba, mag., raSid al lies xelnaweri da
dasavluri miniaturebi36. e.i. avnevis X s-is
33
LCI - 4, Freiburg, 1994, gv. 249
34
andria kesaria-kabadukieli, Targmanebai iovanes
gamocxadebisai, gv. 5
35
G. Sciller, Iconography… , il. 366.
36
LCI - 4, gv. 251.
T a m a r x u n d a Z e

TAMAR KHUNDADZE the new one, is understood as prognostic for the Bap-
George Chubinashvili National Research Centre
tism; balsamarium is more unusual detail which is held
for Georgian Art History and Heritage Preservation by angel (Avnevi, 10th century) that can be explained
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art by the influence of church sacred worship reflected in
patristic literature.
Therefore, this theme is shown under different se-
MEDIEVAL GEORGIAN RELIEFS mantic context on each relief and it enriches the whole
OF THE BAPTISM picture of Baptism iconography in Middle Medieval
Art by its unique sonority.
Summary

The earliest representations of Baptism in Georgia are


preserved on stone reliefs dated back to 6th-10th cen-
turies. Among them we encounter both iconographic
scheme based on commonly recognized gospel texts
which reflects Baptism of adult Jesus in the Jordan Riv-
er (e.g., reliefs of Jaleti font _ 6-7th centuries, Tsebeldi
iconostasis _ 7-8th centuries, Avnezi _ 10th century,
Sothta _ 10th century) and infant Jesus Baptism in font
(e.g., arrangements of Berijvari _ 6-7th centuries, Us-
aneti _ 8-9th centuries, Karbi _ 8-9th centuries, Rkoni
_ 6th centuries).This last iconographic version presents
one of the clearest features of solution for Baptism

39
scene in earlier Medieval Georgian Art development of
which is affected by tradition of Baptism of human in
infant age (K. Machabeli, N. Iamanidze, N. Gengiuri),
and, probably, by episode of Infant ablution shown in
the Christmas Scene that is recognized as forerun of
Baptism as such.
In Georgian monuments reflecting the Baptism we
often encounter both traditional and less spread icono-
graphic details, for example, cross representation (Beri-
jvari, Usaneti, Brdadzor, Karbi) that points out The Pas-
sion of Christ, Crucifix (Marcus, 10, 38-39); (Luke, 12,
50); (Romans, 6, 34). Christ Holy Eucharist is pointed
out by lamb representations on Karbi relief (Joannes
1, 29); aureola in dove’s bill (Brdadzori, Jaleti, Karbi,
Rkoni). This aureola may, on the one hand, represent
martyrdom that points out The Passion of Christ, His
Eucharist, and on the other hand, it also represents the
symbol of victory over the evil through the Baptism,
glorifying God and Masters’. At the same time, this
representation is an allusion of Noah history, where the
dove informs the survivors from the Flood about the
beginning of new life (the Genesis – 8, 11). The Flood
_ the destruction of godless world and the beginning of
T a m a r x u n d a Z e

1. berijvaris qvajvari (fragmenti) 2. brdaZoris qvajvari(fragmenti)


Berijvari stone cross (fragment) Brdadzori stone cross (fragment)
40

3. ganTiadis qvajvari(fragmenti)
Gantiadi stone cross (fragment)

4. usaneTis qvajvari Usaneti stone cross


T a m a r x u n d a Z e

5. karbis eklesia, fasadze CaSenebuli stela 6. rkonSi aRmoCenili reliefi


(fragmenti) Relief discovered in Rkoni

41
Karbi church. Stele incorporated in façade (fragment)

7. JaleTis embazi Jaleti font

8. webeldis kankelis fila


Tsebelda iconostasis
T a m a r x u n d a Z e

9. avnevis eklesiis reliefi


Avnevi church relief
42

10. soxTas eklesiis reliefi


Sokhta church relief

11. Eembazi bolnisis muzeumidan


Font, Bolnisi Museum

12. Eembazi bolnisis muzeumidan (fragmenti)


Font, Bolnisi Museum (fragment)
Tamar dadiani originalurobiT ipyrobs yuradRebas, rac
gamoarCevs am regionis skulpturul nawar-
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
da ZeglTa dacvis erovnuli kvleviTi centri moebebs wmindanis sxva, SedarebiT ufro ka-
nonikuri gamosaxulebebisagan, rasac Cven
qvemoT dawvrilebiT SevexebiT.
Sua saukuneebis qarTul xelovneba-
Si wminda giorgi ZiriTadad gvirgvinos-
wminda giorgis saxe raWis qvis nis damTrgunveli mxedrisa an fexze mdgo-
qandakebaSi (mravalZalisa da mi meomris saxiT gamoixateba. rogorc wesi,
qvis plastikaSi wmindanis cxenosani gamosa-
znakvis eklesiaTa reliefebi)*
xulebebi Warbobs (zemoxsenebuli adreuli
Zeglebis garda, vale (X s), iyalTo (X-XI ss)4,
saqarTveloSi bizantiidan Semosulma wminda
bzis petre-pavle (X-XI ss)5, javaxeTis axaSeni
giorgis kultma gansakuTrebuli popularoba
(XI s)6, bediisa (X s) da safaris (XI s) kankele-
da mniSvneloba moipova qveynis sulier cxov-
bi7, raWaSi _ joisubani (X s)8 (sur.1), gadaR-
rebasa da kulturaSi. wminda mowame, romlis
ma genduSi (X s)9 (sur. 2), nikorwmindis ori
saxem iv. javaxiSvilis azriT, Zveli, warmar-
kompozicia (XI s)10 (sur. 3-4); fexze mdgomi
Tobisdroindeli mTvare RvTaeba Secvala,
wminda giorgis gamosaxulebebi mxolod ra-
xalxur rwmena-warmodgenebSi TviT ufalsac
Wis or Zeglze gvaqvs _ mravalZalisa (XI s-is
gautolda1 da qarTul saeklesio xelovne-
dasawyisi)11 (sur. 5) da znakvis (motyiaris)
baSic erT-erT centralur figurad iqca.
(XI s)12 (sur. 6-7) eklesiaTa fasadebze. winam-
Sua saukuneebis qarTul saxviT xelovne-
debare werilSi ZiriTadi yuradReba swored
baSi wminda giorgis gamosaxulebaTa umeteso-
am or Zeglze iqneba gamaxvilebuli.

43
ba Wedurobasa da monumentur mxatvrobaSia
rogorc zemoT aRiniSna, raWisaTvis
daculi, X-XI saukuneebis qvis plastikaSi ki
wminda giorgis ikonografiis saintereso
masala SedarebiT naklebia. Tumca, swored
da iSvi­aTi interpretaciebia damaxasiaTebe­
qvaze kveTilma reliefma Semogvinaxa urwmu-
li. maga­ liTisaTvis SegviZlia moviyvanoT
no imperatorTan mebrZoli wminda giorgis
joisub­nisa da genduSis kompoziciebi, rom-
yvelaze adreuli gamosaxulebebi (martvilis
lebzedac wmindani tradiciulad axalgazr-
dasavleTi frizi (VII s)2, webeldis kankeli
(VII-VIII ss)3. 4
N. Iamanidzé, dasax. naSr., gv. 75, tab. 58-59.
wminda giorgis amsaxveli ramdenime 5
Р. О. Шмерлинг, Архитектурные памятники района древних
селений Адзикви и Бза, macne, 2, Tb., 1969, gv.121-127, tab.
mniSvnelovani reliefuri scena raWaSia Se-
42-50.
morCenili. aRsaniSnavia, rom wminda mowamis 6
Н. А. Аладашвили, dasax. naSr., tab. 136.
aq Seqmnili saxeebi, aseve ikonografiuli de- 7
Р. О. Шмерлинг, dasax. naSr., tab. 25, 57.
talebi, yovelTvis gadawyvetis garkveuli 8
n. aladaSvili, joisubnis reliefebi. sabWoTa xelov-
neba, 7, Tb., 1978, gv. 68-76; raWa. 1991. miwisZvriT dazi-
* statia momzadda SoTa rusTavelis fondis mier
anebuli Zeglebi, Tb., 2008, gv. 19-21, tab. gverdebze
dafi­ nansebuli proeqtis `Sua saukuneebis qarTuli
168-169.
qandakeba~ farglebSi. wakiTxulia profesor dimit-
ri TumaniSvilis 65 wlisTavisadmi miZRvnil samec-
9
T. dadiani, wminda giorgis amsaxveli reliefi gadaRma
niero konferenciaze (Tbilisis samxatvro akademia, genduSidan. akad. vaxtang beriZis dabadebis 100 wlis-
Tb., 2015, 11-12 ivnisi). Tavisadmi miZRvnili konferenciis Tezisebi, 2014 wlis
1
iv. javaxiSvili, qarTveli eris istoria, t. I, Tb., 1960, 11-12 dekemberi, Tb., 2014.
gv. 50-53. 10
n. aladaSvili, nikorwmindis reliefebi, Tb., 1957,
2
Н. А. Аладашвили, Монументальная скульптура Грузии, М., gv. 20, 27-29; Н.А. Аладашвили, Монументальная скульптура
1977, tab. 52, 55. Грузии, gv.146-193, tab. 149-150, 156.
3
Р. О. Шмерлинг, Малые формы в архитектуре средневековой
11
z. sxirtlaZe, mravalZalis wm. giorgis eklesia, Zeglis
Грузии, Тб., 1962, tab. I; N. Iamanidzé, Les Installations Liturgi- megobari, 60, Tb., 1982, gv. 40-47.
ques Sculptées des Églises de Géorgie (VIe-XIIIe siécles), Bibliothé- v. silogava, znakvis ucnobi warwerebi (XI s), analebi,
12

que de L’antiquité Tardive, 15, Brepols, 2010, tab. 84. #5, Tb., 2009, gv. 171-132, sur. 1-4.
T a m a r d a d i a n i

da uwveruli ymawvilis saxiT aris warmod- liefi wminda Tevdoresa da wminda giorgis
genili, diokletianes mxatvruli saxe ki sak- warmogvidgens _ gamosaxulebebs Tan erTvis
maod originaluradaa gadawyvetili. joisu- asomTavruli warwera: `wmidao giorgi Seiwy-
banSi wminda meomris SubiT gangmirul urw- alen keTÁlad moRuawenÁ amis eklesiÁsani~16.
muno mefes Saravandi adgas, rac ucnauria sainteresoa wmindanebis zeaRmarTul
`uaryofiTi~ personaJis Cvenebisas. Tumca, xelTa mdgomareoba _ cali xeli orantasTvis
ar aris gamoricxuli es detali bizantiu- damaxasiaTebeli JestiT xelisguliT win
ri saimperatoro ikonografiidan momdina- aris naCvenebi, meore ki gadabrunebulia da
reobdes.13 genduSis reliefze uRmrTo impe- Subsaa CaWidebuli. msgavs kompozicias vxe-
ratori rqiani muzaradiTaa warmodgenili davT gveldesis kankelis erT-erT svetze (IX
da eSmakTan badebs asociacias. nikorwmindis s)17 (sur.8), romelzedac veSapis mlaxvreli
dasavleTi portalis timpanze yuradRebas wverosani wmindania gamoqandakebuli. gve-
ipyrobs wminda giorgis tipaJi grZeli swori leSapTan mebrZoli qveiTi wminda meomrebi _
TmebiT, rac aseve ar aris damaxasiaTebeli wminda giorgi da wminda qristefore gvxvde-
ba Tixis firfitaze vinicidan (makedonia, VIII
am wmindanis ikonografiisaTvis. cnobilia,
s-mde)18. mravalZalis SemTxvevaSi sainteresoa,
rom wmindanis kanonikuri saxe sakmaod ad-
rom mtris daTrgunvis aqti locvasTanaa da-
reul xanaSi Camoyalibda (gavixsenoT Tund-
kavSirebuli, rac moqmedebas abstraqtul,
ac VI saukunis sinuri xati wminda giorgisa
gadataniT xasiaTs aniWebs da mis sulier,
da wminda Tevdores gamosaxulebebiT)14 da
transcendentur mniSvnelobas usvams xazs.
X-XI saukuneebSi ukve sabolood dasrule-
zeciuri amalis wevrebi _ wminda meomrebi _
buli saxe miiRo. nikorwmindis Tanadroul
`jvarcmis~ scenis gverdiT arian gamosaxulni
qarTul Wedur da ferwerul xatebsa da
da qristianobis gamarjvebas ganasaxiereben.
freskebze yovelTvis gamokveTilia wminda
44

sayuradReboa mravalZalis wminda gior-


martvilis xuWuWa Tmebi.
gis tipaJi, romelic sruliad ar Seesabameba
qarTuli qvis plastikisaTvis iSviaTi kanonikur ikonografias. wmindani mxrebamde
ikonografiuli sqemebiT mravalZalisa da grZeli swori TmebiTa da wveriT aris war-
znakvis reliefebi gamoirCeva. modgenili (wminda Tevdoresac analogiuri
mravalZalis (mTiskalTa) wminda giorgis varcxniloba da orad gayofili wveri aqvs).
eklesia onis municipalitetSi mdebareobs. Tu garkveuli Tavisufleba SesaZlebelia
XIX saukunis gumbaTovani taZris aRmosav- bnel ZalebTan dakavSirebul `negatiur~
leT nawilSi moqceulia Zveli, X-XI sauku- personaJTa (am SemTxvevaSi diokletianes)
neebis calnaviani eklesiis kedlebi da maTi gamosaxvisas, wminda giorgis ikonografia-
Tanadrouli reliefuri filebi, romelic Si cvlilebebis Semotana, rogorc Cans, misi
sakurTxevlis sarkmlis garSemoa dajgufe- didi popularobiTa da misi pirovnebis irg-
buli15. sarkmlis viwro Riobis orsav mxares vliv Seqmnili mravalricxovani xalxuri Tq-
locvad xelapyrobil wminda meomarTa sak- mulebebiT unda aixsnas.
maod wagrZelebuli figurebia amokveTili. kidev erTi saintereso kompozicia
jvriani SubebiT wmindanebi gveleSapsa da wminda giorgis gamosaxulebiT znakvis (mo-
gvirgvinosans gangmiraven. savaraudod, re- tyiaris) eklesiis dasavleT timpanzea gan-
Tavsebuli. sof. znakva ambrolauris muni­
13
magaliTad, san vitales mozaikebi iustinianesa da
Teodoras gamosaxulebebiT (VI s) _ F.S. Kleiner, Gardner’s
cipalitetSi, mdinare znakvuris marjvena
Art Through the Ages: the Western Perspective, Vol.I, Wadswort, napirze mdebareobs. RmrTismSoblis saxelo-
2006, tab. 9-10, 9-11; saqarTveloSi Saravandmosil bis darbazuli eklesia 2003 wels auSenebiaT
diokletianes aseve mestiis sawinamZRvro jvarze (XI s)
vxedavT _ Ancient Georgian Art, Tb., 2008, gv. 28. 16
z. sxirtlaZe, dasax. naSr., gv. 48.
14
F.S. Kleiner, dasax. naSr., tab. 9-18. 17
Р. О. Шмерлинг, dasax. naSr., tab. 5
15
1991 wlis miwisZvris Sedegad dangreuli taZari 2009 Ch. Walter, The Warrior Saints in Byzantine Art and Tradition,
18

wels mTlianad aRudgeniaT. Ashgale, 2003, gv. 53, 125, tab. 24.
T a m a r d a d i a n i

Zvel naeklesiarze mdgari XIX saukunis taZ- reliefuri gamosaxulebis ikonografi­


ris adgilas. daSlili eklesiis wyobaSi aR- uli da stiluri analizic XI saukunis das-
moCenili XI saukunis reliefuri kompozicia awyisze miuTiTebs. wminda mowame Tavisi ka-
da sxva qvebi (ornamentirebuli fragmente- nonikuri ikonografiiT aris mocemuli _
bi, warweriani fila) Tanamedrove eklesiis axalgazrda uwverul saxes xuWuWa Tmebis
kedlebSi CaudgamT19. znakvis wminda giorgi xveulebi aCarCoebs. Tumca, unda aRiniSnos,
fexze mdgomi SeiaraRebuli meomris saxi- rom wmindanis samxedro aRWurviloba Tavisi
Taa warmodgenili. marjvena, idayvSi moxril xasiaTiT ufro X saukunis ZeglebTan iCens
xelSi mas grZeli Subi ukavia, marcxenaSi ki siaxloves. sayuradReboa iseTi detali, ro-
ovaluri fari. es sakmaod gavrcelebuli
goricaa fari, romelic XI saukunis masiur,
ikonografiuli sqema, rogorc zemoT iTq-
maRal farebTan SedarebiT, ufro momcro
va, iSviaTia qarTuli qvis reliefebisaTvis.
zomisaa (mag., X-XI saukuneebis Weduri xatebi
bizantiuri Zeglebidan SegviZlia davasaxe-
_ Cukuli, CixareSi (X s), jumaTi, laSTxve-
loT harbavilis spilos Zvlis triptiqoni
(luvri, X s)20, kidev ufro axlo magaliTia ri, sujuna (XI s)25 da a. S.). wmindanis samose-
berZnuli reliefuri xati vatopedis mo- li _ sartyliT SemoWerili grZeli mTlia-
nastridan (aTonis mTa, XI s)21. znakvis kom- ni javSnis perangi Rilebis rigiT, Sida kaba
poziciis pirdapiri paralelebi qarTul da mosasxami _ gvxvdeba, rogorc X saukunis
oqromWedlobaSi moiZebneba _ karedi xati Wedur Zeglebze (pirdapiri paralelia naku-
Cukulidan (X s), karedi xati CixareSidan (X raleSis xati26), aseve sxvadasxva variaciebiT
s), mravalZalis xati (X s), jumaTi (XI s), laS- XI saukunis qarTul reliefebzec (mravalZa-
Txveri (XI s)22 da a. S., qvis plastikaSi _ vanis li, nikorwminda). XI saukunis oqromWedlo-
marmarilos reliefi (quTaisis saxelmwifo baSi wminda meomarTa Cacmuloba ukve sxva

45
istoriuli muzeumi, XI-XIII ss)23 (sur.9). tipisaa da bizantiur nimuSebs imeorebs
znakvis reliefuri scena samecniero li- (magaliTad, zemoxsenebuli harbavilis
teraturaSi mxolod v. silogavas weriliT triptiqoni).
aris cnobili, romelSic ZiriTadi yuradRe- stilur mxares rac Seexeba, znakvis ga-
ba warwerebzea gamaxvilebuli. wmindanis ga- mosaxulebis mZlavri, daunawevrebeli blo-
mosaxulebis orsav mxares ganTavsebuli ki- kis saxiT mocemuli formebi fonisken Zlier
durwaisruli asomTavruli warwera paleo- momrgvalebuli kideebiT skulpturulobis
grafiulad zustad XI saukunis dasawyisiT zogad STabeWdilebas qmnis, rac X sauku-
TariRdeba: `w(mida)Á g[(iorg)i]. nisTvisaa damaxasiaTebeli. aRsaniSnavia fi-
w(mida)o g(iorg)i || [Sei]|wy{a}le c(o)
guris dgomis manera, damjdari proporciebi,
d[v(i)li] i(ovan)e lozi||m[e da S(vil)ni] |
statikuroba, rac mas aseve X saukunis Zegl-
mis[ni, a(me)n]24.
Ta wreSi aqcevs da ganasxvavebs magaliTad,
19
v. silogava, dasax. naSr., gv. 177. XI saukunis Weduri xatebisgan, romlebsac
20
F.S. Kleiner, dasax. naSr., tab. 9-26. wagrZelebuli proporciebi, figuraTa sib-
21
P. L. Grotowski, Arms and Armour of the Warrior Saints: Tradi- rtyeze ganTavsebis SedarebiT Tavisufali
tion and Innovation in Byzantine Iconography (843-1261), Boston,
Brill, 2010, tab. 33. manera, erTgvari simsubuqe gamoarCevs. qvis
22
Г. Н. Чубинашвили, Грузинское чеканное искусство, иллю- qandakebaSic X saukunis bolo skulpturu-
страции, Тб., 1959, tab. 45, 47, 36, 151, 152. lobis Ziebis zogadi niSnebiTaa aRbeWdili
23
r. Smerlingi, marmarilos qandakeba sof. vanidan, da am periodSi sibrtyobriv-grafikuli mane-
smam, t. XVII, #2, Tb., 1956, gv. 187-88; a. SaniZe, vanis
marmarilos qandakebis warweris wakiTxva-gagebisaTvis,
risa da dekoratiul-moculobiTi nawarmoe-
smam, t. XVIII, #9, Tb., 1956, gv. 857-859. bebis Tanaarseboba sakmaod xSiri movlenaa.
24
v. silogava, dasax. naSr., gv. 182; warweraze muSaobisas
gaweuli daxmarebisaTvis did madlobas vuxdiT b-n T.
25
Г. Н. Чубинашвили, dasax. naSr., tab. 156.
jojuas. 26
iqve, tab. 42.
T a m a r d a d i a n i

X saukuneSi moculobiT-plastikuri stilis TAMAR DADIANI


magaliTebia tbeTis aSot kuxis reliefuri George Chubinashvili National Research Centre
qandakeba,27 fetobnis,28 qoroRos,29 safaris for Georgian Art History and Heritage Preservation
wm. sabas kankelis (X-XI ss)30 gamosaxulebe-
bi, aseve tao-klarjeTis reliefebi (maga-
liTad, oSki)31, romlebSic Semdgomi epoqis SAINT GEORGE IMAGE IN RACHIAN
yvela damaxasiaTebeli mowinave niSan-Tvise- STONE SCULPTURE (RELIEFS
baa Cadebuli. OF MRAVALDZALI AND ZNAKVA
Tumca, reliefis dasaTariReblad sak- CHURCHES)
maod mniSvnelovan detals wminda giorgis
fexebis mdgomareoba warmoadgens _ terfebi Summary
srul profilSi ki araa gamosaxuli, aramed
odnav rakursSi, diagonaluradaa mocemuli, Georgian Medieval Art is rich in representations of
rac xSirad gvxvdeba XI saukunis Zeglebze Saint George both mounted on a horse and dismounted.
(magaliTad, zedazenis, safaris miZinebis In this regard, Rachian reliefs are an interesting
eklesiis kankelebi32, zemoxsenebuli Weduri source of material. The sculptural plasticity is particu-
xatebi da a. S.) da uCveuloa X saukuneSi. larly noteworthy. Interesting and rare interpretations of
ukve X-XI saukuneebis mijnis safaris wminda the Saint George iconography are typical for Racha. In
sabas kankelze winaswarmetyveli danielis addition to the scenes of Saint George mounting
terfebi zedxedSia mocemuli, rac am Zeg- the horse while fighting against the Emperor Diocle-
lis gardamaval xasiaTze metyvelebs. aqedan tian (Joisubani, Gadaghma Gendushi, 10th century and
gamomdinare, terfebis mdgomareobis safuZ- Nikortsminda, 11th century), we also encounter more un-
velze znakvis reliefi Semdgom epoqas, XI usual arrangements with the representations of the Saint
46

saukunis dasawyiss SegviZlia mivakuTnoT. (Mravaldzali, 11th century and Znakva (Motkiari), 11th
amasTanave, gamosaxulebis erTgvari kavSiri century). The relief of Mravaldzali with its rare icon-
X saukunis qvis reliefebTan raWis skulp- ographic solution is most compelling – bearded Saint
turuli skolis garkveuli maarqaizebeli George on foot slaying the unbeliever Emperor Dio-
xasiaTiT unda aixsnas. cletian. From an iconographic point of view, the Znakva
yovelive zemoTqmulis safuZvelze kar- arrangement is directly related to the Georgian wrought
gad Cans wminda giorgis raWaSi Seqmnil sa- icons of 10-11th centuries, though very rare for sculp-
xeTa mravalferovneba da unikaluroba, rac tural plasticity. Within scientific literature, the only re-
am regionSi wminda mowamis Zlieri kultis cord of this monument is the inscription accompanying
arsebobas miuTiTebs. amas adasturebs ra- the relief, dated back to the beginning of the 11th century.
Wasa da mezobel svaneTSi didi raodenobiT
The stylistic analysis also confirms the 11th century. The
Semor­Cenili Weduri xatebic wmindanis
diversity and the unique character of the Saint George
cxenosani Tu qveiTi gamosaxulebebiT.
imagery (especially the depictions of his face) created in
Racha is well documented in a letter confirming a pow-
erful cult of the Saint Martyr in this region.

27
Н.А. Аладашвили, dasax. naSr., tab. 71.
28
iqve, tab. 72.
29
iqve, tab. 102-109.
30
T. xundaZe, safaris monastris wminda sabas taZris
kankeli, saqarTvelos siZveleni, 17, Tb., 2014, gv. 181-
192, sur. 1.
31
Н.А. Аладашвили, dasax. naSr., tab. 122, 123, 124.
32
Р. О. Шмерлинг, dasax. naSr., tab. 27, 35-36.
T a m a r d a d i a n i

1. joisubani. sarkmlis kompozicia, X s. 2. gadaRma genduSi. X s-is bolo


Joisubani. Window arrangement, 10 century
th
Gadaghma Gundushi. Late 10th century

47

3. nikorwminda. aRmosavleTi fasadis kompozicia, XI s.


Nikortsminda. East façade arrangement, 11th century
T a m a r d a d i a n i

4. nikorwminda. dasavleTi portalis kompozicia, XI s.


Nikortsminda. West doorway arrangement, 11th century
48

5. mravalZali. aRmosavleTi fasadis 6. znakvis (motyiaris) eklesia


kompozicia, XI s. Znakva (Motkiari) church
Mravaldzali. East façade arrangement,
11th century
T a m a r d a d i a n i

7. znakva (motyiari). dasavleTi portalis kompozicia, XI s.


Znakva (Motkiari). West doorway arrangement, 11th century

49

8. gveldesi. kankelis svetis 9. vani. marmarilos reliefi, XI-XIII ss.


kompozicia, IX s. Vani. Marble relief, 11th -13th centuries
Gveldesi. Iconostasis column arrangement,
9th century
qeTevan abaSiZe hujabis taZari marTlac amJRavnebs kav-
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
Sirs „beTania-qvaTaxevis“ jgufis ZeglebTan,
da ZeglTa dacvis erovnuli kvleviTi centri magram, rogorc Semdgomi ganxilvisas davi-
naxavT, mravali niSniT (Sida sivrce, dekora-
tiuli morTuloba), is mogviano xanis _ XIII
saukunis bolosa da XIV saukunis „safara-
zarzmis“ jgufsac ukavSirdeba3 (sur. 1). hu-
hujabis taZris gegma da Sida jabis taZris adgili ZeglTa am or jgufs
sivrce da maTi mimarTeba XII-XIII Soris unda veZioT da ganxilvis dros Se-
da XIII-XIV saukuneebis taZrebTan darebisTvis gamoviyenoT XIII s-is Sua wlebis
Zeglebis kidev erTi nawili, romelTa mxat-
istoriul qvemo qarTlSi mdebare hujabis vrul gadawyvetaSi gamomJRavnda rogorc
iveriis RmrTismSoblis saxelobis monasteri Zveli normebis rRvevis tendencia, ise axal
dRes somxeTis respublikis teritoriazea safexurze gadasvlis garkveuli gzebis Zie-
moqceuli, saqarTvelos sazRvrebidan daax­ ba. es Zeglebia: kaxeTSi fuZnaris eklesia-
lo­ebiT 350-400 m-is daSorebiT. es is miwa- (XIII s-is S. p.),4 kardanaxis sabawminda (XIII s-is
wyalia, romelic istoriulad, qarTul bolo); Sida qarTlSi erTawminda (XIII s-is
werilobiT wyaroebSi `somxiTad~ iwodeboda, S. p.), gudaleTi (XIII s-is pirveli naxevris bo-
somxuri wyaroebSi ki piriqiT, `qarTvelTa loSi mdgomi Zegli); qvemo qarTlSi Tbilisis
velad~1. metexi (XIII s-is bolo), gudarexis samreklo
sxvadasxva mxatvrul tradicias akuT- (1278 w) da a.S. amrigad, diapazoni Sesadarebe-
vneben hujabs mkvlevarebic. maTi nawili mas
аспекты грузинской купольной архитектуры, 1976., gv. 72;
50

somxuri xuroTmoZRvrebis Zeglad ixseniebs,


misive, samcxis xuroTmoZvreba, Tb., 1955,) X-XIII ss-
nawili ki qarTulis nimuSad. umravles Sem- is ZeglTa qronologiur siaSi, hujabi XIII s. pirveli
TxvevaSi, is XIII saukunis I naxevriT an Sua naxevris an Sua periodis Zeglad aris moxsenebuli.
XIIIs-is Sua periodiT daTariRebuli fuZnaris ek-
xaniTaa daTariRebuli2.
lesiis paralelad ixseniebs hujabs g. CubinaSvili
1
istoriuli cnobebi hujabis monastris Sesaxeb (Г.Н.Чубинашвили, Архитектура Кахетии, Тб., 1959, gv
Zalze Zunwia (ix. `wigni saqarTvelos statistiku- 424). missave werilSi `К вопросу о национальной форме
ri aRwerilobisa meTvramete saukuneSi~, `I aRwera в архитектуре прошлого~ _ fitareTi, beTania, qvaTa-
mewinave droSaTa sabaraTaSvilosa da somxiTisa, xevi, axtala da hujabi erTi jgufis Zeglebadaa da-
Sedgenili mefe vaxtang meeqvsis brZanebiT vaxuSti saxelebuli (Г.Н.Чубинашвили, Вопросы истории искус-
batonisSvilis da givi TumaniSvilis mier 1721w.~, ства, Тб., 1970, т. 1, gv. 290). XII-XIII saukuneTa ZeglTa
Tbilisi. 1907. gv. 244, 246, 247; vaxuSti batoniS- rigSi ixseniebs hujabs rene Smerlingic (xelnaweri
vili, `aRwera samefosa saqarTvelosa~, 1941., gv. ar gamoqveynebula). ix. aseve: p.zaqaria, qarTuli
37.1721w.). saqarTvelos statistikuri aRwerilobis centralur-gumbaTovani arqiteqtura, Tb., 1978, t.
wignSi moixsenieba sof. hujabi. irkveva, rom adre II; i.gomelauri, erTawminda, Tb., 1976; c.gabaSvili,
dRevandeli sof. axkerpis adgilze yofila ori qar- portalebi qarTul arqiteqturaSi, Tb., 1955, gv.
Tuli sofeli: `xujabi da zemo xujabi~, romlebic 31, tab. 35; l.musxeliSvili, bolnisi, enimkis moambe,
ekuTvnoda aznauriSvilebs eliaraSvilebs. aq mosa- 1938; t. III, gv. 314, 336-337; R Mepisashvili, W.Cincadze,
xleTa gvarebi somxuria, mxolod qarTuli `Svilis~ Die Kunst des alten Georgien, Leipzig, 1977; R. Mepisashvili,
daboloebiT da isini dReisaTvis aRaraa sofelSi. W. Cincadze, Aufnahmen von Rolf Schrade, Wehrbauten und
dRevandeli axkerpi ki axali dasaxlebulia. Kirchen, Leipzig, 1986.
2
saxelovnebaTmocdneo literaturaSi es Zegli pir-
3
`rogorc viciT, (XIII-XIVss. mijnaze) momwifebul Sua
velad baltruSaitisis naSromSi gamoCnda da som- saukuneTa stilis farglebSi axali safexuri Camoya-
xuri arqiteqturis nimuSad iyo saxeldebuli (Jurgis libda~, romelic ZeglTa didi jgufiT aris warmod-
Baltrušaitis, Etudes sur l’art Médiéval en Géogie et en Arménie, genili _ safara, zarzma, Wule, xobi, caiSi, gergetis
Paris, 1929, gv. 35). am naSromis kritika v.beriZem `qar- sameba da sxva. ix. v. beriZe, samcxis xuroTmoZRvreba,
Tul xelovnebaSi~ gamoqveynebul werilSi warmoad- Tb., 1955, gv.225. SemdegSic xsenebuli ori jgufis
gina, romelSiac is hujabsac ixseniebs da aRniSnavs, aRsaniSnad, terminad gamoviyenebT sityvebs _ „Zve-
rom igi SecdomiT moxvda somxur ZeglTa siaSi (Ars li“ (beTania-qvaTaxevi) da „axali“ (safara-zarzma).
Georgica, t. II, `kritika da bibliografia~, 1948, gv. 4
Г.Н.Чубинашвили, Архитектура Кахетии, Тб., 1959, gv.
148). v. beriZis sxva naSromSi (В.Беридзе, Некоторые 426.
qeTevan abaSiZe

li Zeglebisa romlebTanac hujabis eklesia kvadratTan miaxloeba misi siganeSi gazrdi-


msgavsebas amJRavnebs Zalian didia. Tac aris ganpirobebuli. e.i. taZarTa sigrZe
hujabis gegma Sua saukuneebis qarTul klebulobs da Sebamisad, sigane matulobs.
gumbaTovan taZrebSi farTod gavrcelebul hujabma es mimarTuleba gamoavlina swored
tips imeorebs _ esaa umniSvnelod wagrZele- im zomebiT, gegmis sigrZe-siganis im Tana-
buli sworkuTxedi or, Tavisuflad mdgom fardobiT, romlebic XIII saukunis pirveli
burjsa da bemis kedlebze damyarebuli gum- naxevris ZeglebisaTvis iyo damaxasiaTebeli.
baTiT (sur. 2). gegmis am TaviseburebaSi mJRavndeba stilis
amgvari gegmis adrindel nimuSs XIs-is evoluciis niSnebi, Zveli da axali xerxebi
30-iani wlebis samTavro warmoadgens. XII sau- erTdroulad upirispirdeba erTmaneTs da
kunesa da XIII saukunis pirvel naxevarSi es geg- Tanaarsebobs kidec. ukve es migviTiTebs,
ma, umniSvnelo variaciebiT, kanonikurad iqca. rom taZars gardamavali, Sualeduri adgili
hujabis gegmaze erTi SexedvisTanave uWiravs XIII saukunis pirveli naxevrisa da
naTlad Cans misi gansxvavebuloba. garegani amave saukunis dasasrulis ZeglTa Soris.
sworkuTxedis zomebiT, sigrZe-siganiT, hu- hujabis taZris jmuxi, masiuri, ganieri da
jabis taZari msgavsia pirveli jgufis taZ- uswormasworo burjebi (sur. 2, 3) sxvadasxva
rebis, xolo sworkuTxedis absoluturi zomisaa, maT dabrecili rvakuTxedis forma
zomebis mixedviT TiTqmis utoldeba beTa- aqvs (gansakuTrebiT CrdiloeTisas). swored
niis taZris gegmas (hujabi _ 14,6/20,24; be- es forma, burjebis Zlier dadablebasTan
Tania _ 14,5/20,5;), magram am tol sivrceebSi erTad, ganapirobebs maT sitlanqes. dar-
saTavsebis ganawileba da ganlageba imdenad Rveulia formebis sizuste da simkafioec.
sxvadasxvagvaria, rom gansxvavebul sivrce- zemoT svetebi ganieri da msxvilia, qvemoT,

51
Sua welze _ gaRunuli, metad gaganivrebuli
moculobebs qmnis. pirveli da mniSvnelovani
(es erTgvari enTazisia), bolos, bazisTan,
cvlileba taZris gegmaSi aris dasavleTi
Zlier Seviwrovebuli. bazisebi sami nawilis-
mklavis damokleba gumbaTqveSa sivrces-
agan Sedgeba _ qveda, ufro didi, sworkuTxa
Tan SedarebiT; gumbaTqveSa kvadrati bev-
kvadratia, zeda ori, ufro dabali, oqtogo-
rad Warbobs dasavleT mklavs. dasavleTi
nis formisaa, maT Semomrgvalebuli wiboebi
mklavis sigrZe da Sesabamisad, dasavleTiT
aqvT. bazisebis aseT damuSavebaSi profilTa
mklavebSorisi sivrceebis sigrZe TiTqmis
da arqiteqturul detalTa nairgvarobis
gautolda samxreTi da CrdiloeTi mklavebis
siyvaruli vlindeba, rac `safara-zarzmis~
sigrZeebs. gegmis SigniT gaCnda toli mon-
epoqis ZeglebisaTvisaa damaxasiaTebeli.
akveTebi. amgvarad, Senobis grZivi swrafva rogorc vxedavT, faqtiurad daSlilia, Tu
mniSvnelovnad Senelda. SeiZleba iTqvas, „damsxvreulia“ burjebis
rogorc cnobilia, Senobis grZivi Re- oqtogonuri forma. isini taZris kedlebs
rZis damoklebis tendencia ukve XIII sauku- sakmao manZiliT arian daSorebuli da maor-
nis dasawyisSi daisaxa da XIV saukunis dam- ganizebeli elementis mniSvnelobas sivrcis
levamde viTardeboda. sigrZivobis Seneleba, diferenciaciaSi ar kargaven, rogorc es Sem-
swored Senobis dasavleTi nawilis sigrZeSi dgom safara-zarzmis jgufis ZeglebSia _ iq
damoklebiT xorcieldeboda. `safaraSi es burjebs dakarguli aqvT Tavisuflad mdgomi
midrekileba ufro sagrZnobia, vidre wina svetebis ieri, mcired dacilebuli kedlebi-
periodis ZeglebSi...~5 Tiseli, Wule, zar- sagan mis monakveTebad aRiqmebian da Sveri-
zma, gergetis sameba, caiSi kidev ufro me- lebs ufro emsgavsebian. maT oqtogonuri
tad uaxlovdeba kvadrats. gasaTvaliswinebe- formac ki Secvlili aqvT. miuxedavad Tavisi
lia, rom am mogviano xanis ZeglebSi gegmis formisa, hujabis taZris burjebi arafriT
5
v. beriZe, samcxis xuroTmoZRvreba, Tb., 1955, gv. 54.
Camohgavs XIII saukunis pirveli naxevris
qeTevan abaSiZe

Zeglebis natif, msubuq da haerovan svetebs, am ZeglebSi misi mniSvneloba ise Zlierad
romlebic TavianTi mkafioebiT da daxvewili ar SeukveciaT (Tiseli am mxriv gamonakliss
proporciebiT gamoirCevian. warmoadgens _ ar aqvs bema).
amrigad, hujabSi ukve burjebmac icvala rogorc Cans, hujabi zogierTi Tvise-
garkveulad saxe da maT SesrulebaSi aSkarad biT, axali safexuris ZeglebTan poulobs
gamovlinda gardamavlobis kidev erTi niSani. saerTos da gansxvavdeba XIIs-isa da XIII sau-
mniSvnelovnad Seicvala sakurTxevlis kunis pirveli naxevris taZrebisgan.
zomebic (sur.4,5). taZris sigrZis fardoba XIII-XIV saukuneebis mijnis, `safara-zar-
sakurTxevlis siRrmesTan gviCvenebs, rom zmis~ epoqis Zeglebs aRar axasiaTebs mis-
sakurTxevlis zoma taZarTan mimarTebiT wrafeba vertikalurobisaken, simaRleSi
gazrdilia (1:2,9). am mxriv pirveli nabijebi azidulobisaken. „beTania-qvaTaxevis“ jgu-
idgmeba TviT `beTania-qvaTaxevis~ periodis fis taZarTa damaxasiaTebeli daZabuloba
ZeglebSive _ timoTesubani (1:2,98 msgavsia Zlierad wagrZelebul gumbaTsa da qveda ko-
hujabis), axtala (1:2,8). Semdgom, `safara- rpuss Soris, am taZrebis xuroTmoZRvrul
zarzmis~ epoqaSi sakurTxeveli iseTive far- sxeulSi mniSvnelovnad Senelebulia. isini
dobiT gaizarda, rac am sam ZeglSi. rogorc ufro damSvidebulni da zomierni arian. mniS-
vxedavT, hujabis eklesia kvlav axali niSnis vnelovnad icvleba gumbaTisa da taZris qveda
erT-erT damwyebad gvevlineba. korpusis damokidebuleba, gumbaTi dabldeba
sakurTxevlis sivrciT-moculobaSi bema da ganivrdeba kidec. gumbaTis dadablebis es
Semcirebulia da metic, aq is mxolod zemoT, procesi, kvlavac pirveli jgufis ZeglebSi
kamaraSi, quslebis donezea erTi safexuriT iwyeba _ timoTesubanisa da yincvisis arq-
gamoyofili. qvemoT afsida faqtobrivad iteqtorebi adableben gumbaTs da Semdgom
52

Serwymulia bemasTan, maT Soris ar aris ukve, `safara-zarzmis~ epoqaSi, es Sefardeba


gamyofi safexuri; bema TiTqosda „gamqralia“ mniSvnelovnad Senelebulia. hujabis taZris
sakurTxevlis sivrceSi. bemis gansakuTrebu- aRnagobaSi gumbaTamde simaRlis Sefardeba
lad Zlieri Semcireba vlindeba hujabis, ki- gumbaTis simaRlesTan gviCvenebs, rom gumba-
rancis, axtalisa da erTawmindis eklesiebSi. Ti Zlier dabalia. ase Zlierad dabali gum-
isev es sami Zegli amJRavnebs am mimarTule- baTi TviT `safara-zarzmis~ epoqis Zegleb-
biT cvlilebas. Sic ki ar gvxvdeba (sur. 4-5).
axtala `beTania-qvaTaxevis~ jgufis bo- hujabis taZarSi gumbaTi imdenad dabali
los mdgomi erT-erTi Zeglia, xolo erTaw- da pataraa, rom igi mowyvetilia interieris
minda, rogorc ukve aRvniSneT, XIII saukunis mTlian sivrces, garedan ki taZris jvrul
Sua periodiT TariRdeba, uSualod mosdevs korpuss. amis mizezi albaT is aris, rom axa-
„beTania-qvaTaxevis“ ZeglTa jgufs da gar- li normebi jer kidev ar aris SemuSavebuli
damavlobas warmoaCens. amrigad, hujabis da hujabis xuroTmoZRvris es gadawyveta
taZari kvlav maTTan poulobs saerTos. aqve erTgvar „SemoTavazebas“ ufro hgavs axali
unda aRvniSnoT, rom, rogorc Cans, am sivr- Sefardebebis Ziebis gzaze, vidre Camoyali-
culi monakveTis Semcirebis problema erT- bebul gaazrebul kompozicias.
erT sakiTxad dadga am periodis xuroTmoZ- xuroTmoZRvrul formaTa Camouyalibe-
RvrebaSi. bemis Semcirebisaken nabijebi ga- blobisa, SeumuSaveblobis kidev erTi gamov-
dadges timoTesubnisa da yincvisis arqite- linebaa isic, rom gumbaTis dapataravebisa
qtorebma, wuRruRaSenis xuroTmoZRvarma ki da qveda korpusis amaRlebis surviliT, arq-
bema saerTod „uaryo“. axali safexuris niS- iteqtorma xelovnurad gazarda gumbaTqveSa
nebis matarebel, XIII-XIV ss-is ZeglebSi bemis sivrce _ afrebs wriulad daaSena 1,5 m. si-
Semcireba garkveulad gaformda, oRond ms- maRlis kedlebi. afrebis gaRunvidan am amaR-
gavsad hujabisa, erTawmindisa da axtalisa, lebaze gadasvla mouxeSavia. es sivrce cari-
qeTevan abaSiZe

elia mTlianad da usiamovnod xvdeba mayure- moukidebel mniSvnelobas kargavs da sivr-


bels TvalSi (sur.6-7). cul danamatebadRa aRiqmeba.
gumbaTisa da qveda jvruli korpu- hujabis taZarSi es saTavsebi simaR-
sis SeerTebis aseTi uxeiro kompozicia leSic dadablebulia. maT gverdiT da win
gviCvenebs, rom axali normebi jer araa Cam- maRali, erTianad zeviT aziduli dasavleTi,
oyalibebuli, Tumca Zvelic TiTqos aRar samxreTi da CrdiloeTi mklavebia, magram si-
akmayofilebs xuroTmoZRvrebs da axal Se- ganeSi jer kidev ar aris Seviwroebuli da
fardebebs eZieben. aseTad unda vigulisx- calke gamoyofil, damoukidebel sivrceebs
moT gumbaTis gaganivreba, dadableba da warmoadgens. isini sivrcis danawevrebaSi
Sesabamisad, gumbaTqveSa jvruli sivrcis ganmsazRvrel rols TamaSoben.
mniSvnelovnad amaRleba; saerTod sataZro iqmneba erTmaneTisagan `gaTiSuli~, mxo­
korpusis simaRle absoluturi zomebiTac ki lod dabali naxevarwriuli TaRebiT dakav-
SesamCnevad gaizarda (sur. 4, 5). Sirebuli sivrceebi (dasavleTis mklavi da
cvlileba ganicada dasavleT mklavSi mo- misi gverdiTi monakveTebi), romlebic, Tu
Tavsebulma TaRebmac, romelebic am mklavs SeiZleba ase iTqvas, erTi sivrcidan (dasavle-
akavSirebs CrdiloeT da samxreT mklaveb- Ti mklavi) meoreze (mklavebSorisi sivrcee-
Soris sivrceebTan (sur. 4). isini dasavleTi bi) `safexurovan~ gadasvlas uzrunvelyofs.
mklavis simaRleSi 2,5-jer eteva. rogorc amrigad, „Zveli“ jgufis Zeglebis in-
cnobilia, dasavleT mklavSi am TaRebis terierebisTvis damaxasiaTebeli erTi sivr-
dadableba TandaTan iCens Tavs ganviTare- cis `gadaRvra~ meoreSi da maTi harmoniuli
buli Sua saukuneebis gviandel etapze. misi urTierTSerwyma, aq erTmaneTisagan gaTiSu-
arsebobac am SemTxvevaSi, metad simptomatu- li sivrceebis `safexurovani~ dakavSirebiT

53
ria. es garkveviT acilebs gansaxilvel ta- aris Secvlili.
Zars „beTania-qvaTaxevis“ jgufis Zeglebs da unda aRiniSnos, rom dasavleTi mklavis
mas `safara-zarzmis~ epoqas uaxlovebs. da gverdiTi sivrceebis amgvari, „safexu-
pirveli jgufis ZeglebSi dasavleT rovani“ urTierTdamokidebuleba, agreTve
mklavSi maRali da ganieri TaRi iyo, rac mklavis simaRlesa da mis kedlebSi gaWril
gverdiTi, mklavebSoris monakveTebis mTlian TaRs Soris Sefardeba, rodesac dasavleTi
sivrcesTan harmoniul SekavSirebas ganapi- mklavi Zalian maRalia da TaRi 2.5-jer eteva
robebda. mklavebSorisi monakveTebis sivr- mis simaRleSi, XIII saukunis pirveli naxevris
ceebi, axali safexuris Zeglebisagan gansx- ZeglebSi gamoCnda. aseTia fitareTis „Zvel“
vavebiT, ganieri da maRali iyo. isini didi, ZeglTa jgufis boloSi moqceuli eklesia.
ganivrad gaxsnili, Seisruli TaRebiT `iR- dasavleTi TaRis es dadableba mkveTrad
gamovlinda hujabSi da gansakuTrebiT er-
vreboda~ dasavleTi mklavis sivrceSi, uerT-
TawmindaSi (1:2,5 da 1:2,7). igi amave saxiT ga-
deboda mas da xazs usvamda Sida sivrceebis
formda Semdgom, „axali“ jgufis ZeglebSic.
zeviTken vertikalur swrafvas. es TaRebi,
sainteresoa, rom mogviano xanis ZeglebSi
Tavis mxriv, sxvadasxva sivrceebis (gverdiTi
dasavleT mklavSi TaRis dadablebasTan er-
monakveTebis da dasavleTi mklavis) harmoni-
Tad, Tavi iCina patronikeTa motivis gaxsene-
uli urTierTSerwymis safuZvelze, mTliani
bam, romelic funqciuri TvalsazrisiT, faq-
sivrcis kompaqturobas ganapirobebda.
tiurad Sinaarsaa gamoclili. yvela SemTx-
Semdgomi epoqis ZeglebSi dasavleT
vevaSi, es erTgvari cru patronikea. XIII s-is
mklavSi mowyobili TaRebis dadablebiT, Se-
dasasrulisa da XIV s-is ZeglebSi _ safara,
sabamisad, gverdiTi monakveTebis daviwrove-
zarzma, Wule6 _ is TiTqmis mxolod dekora-
biT (amas emateboda burjebis, rogorc maor-
tiuli xasiaTis elements warmoadgens, mxo­
ganizebeli elementis mniSvnelobis gauqmeba
da misi Serwyma kedlebTan), es sivrceebi da- 6
v. beriZe, samcxis xuroTmoZvreba, Tb., 1955, gv. 32; 144.
qeTevan abaSiZe

lod dekoratiul funqcias asrulebs. es glebSi mklavebSorisi monakveTebi imdenad


miviwyebuli motivi am periodSi kvlav amo- maRalia, rom gansxvaveba centralur navs,
tivtivda. garda am Zeglebisa, patronikeTa e.i. jvris mklavsa da gverdiT saTavsebs
motivis gaxseneba Cans erTawmindis7 taZarSi, (mklavebSoris sivrceebs) Soris Zalian mci-
reminiscenciad vxvdebiT mas wuRruRaSenSic rea (sur.11) isini garedanac Zlierad arian
(XIII saukunis pirveli naxevris ZeglTa jguf- azidulni da centralur navs mcired gamo-
Si, qronologiurad boloSi mdgomi erT-erTi eyofian. Sesabamisad, jvris mklavebs, fron-
nageboba). `wuRruRaSenis patronikeni, gan- tonebi Zlier wawvetebuli aqvs, riTac isini
lagebuli iatakis donidan eqvsi metris si- mkafiod emijnebian am meorexarisxovan moc-
maRleze, moklebuli asasvlels, funqciuri ulobebs. miuxedavad amisa, sivrceSi maTi
gadawyvetis TvalsazrisiT, Camouyalibebeli, gamijvna da danawevreba mainc iseTi mkafio
bundovani elementebia“8. ar aris, rogorc es samTavissa, Tu misi ep-
xom ar SeiZleba, am Zveli motivis gax- oqis sxva ZeglebSia. amgvarad, hujabis os-
seneba hujabis taZarSi gverdiTi saTavsebis tati eZiebs axal sivrcobriv-moculobiT
dadablebas davukavSiroT da es ukanaskneli gadawyvetas da eZiebs mas warsulis xuroT-
(gavixsenoT wuRruRaSenze win gamoTqmuli moZRvrebaSi _ kvlav reminiscenciebis saxiT.
mosazreba, erTawmindaSi patronikeTa msgavsi aseTi gadawyveta, rogorc dReisaTvis
gamoyeneba) axlis Ziebis erT magaliTad miv- Cans, mogviano xanis ZeglebSi aRar gameo-
iCnioT, romlis gadasawyvetad wuRruRaSenis rebula. es, am xanisaTvis damaxasiaTebeli
da erTawmindas xuroTmoZRvrebma patronik- Ziebis erTi mxarea, romelic SemdgomSi ukve
eTa Zveli motivi gaixsenes, hujabisam ki, im- arRar pasuxobda axal safexurze Camoyali-
isaTvis, rom ufro mkafiod gamoeyo jvris bebul normebs da amdenad, erTaderT gamov-
54

mklavebi sivrceSi, adreuli, X_XIss-is Ze- linebad darCa; wuRruRaSenis ostatis mier
glebis (oSki, sveticxoveli, alaverdi, sam- SemoTavazebuli `patronikeTa~ motivi ki
Tavisi, samTavro da sxv.) `safexurovan~ sivr- ufro misaRebi da Sesatyvisi aRmoCnda XIII-XIV
ciT gadawyvetas mimarTa. maT Sorisaa XIIs-is saukuneTa mijnaze warmoCenili axali safex-
dasawyisis gelaTic, romelmac samTavissa urisTvis. is mniSvnelovnad ar cvlida fasa-
da samTavrosTan erTad, arsebiTad, Semdegi debis princips. hujabTan SedarebiT, yvela
saukuneebis taZarTa struqtura, maTi kon- am Zeglze gverdiTi saTavsebi amaRlebulia,
struqciuli da mxatvruli iersaxe gansaz- rac XIIs-isa da XIII s-is pirveli naxevris Ze-
Rvra. am taZrebis jvruli mklavebi mkafiod glebisTvis iyo damaxasiaTebeli da, am axa-
aris gamoyofili sivrceSi da naTlad Semow- li safexurisTvisac ufro axlobeli darCa.
ers jvris formas, rasac xels uwyobs gver- axali safexuris Zeglebis xuroTmoZRvrebma
diTi, mklavebSorisi saTavsebis (aRmosavle- mxolod daamSvides es proporcia imave gziT,
TiT) da sivrceebis (dasavleTiT) sidable. rogorc hujabisam, gazardes centraluri
jvris mklavebi, rogorc Sida sivrceebSi, ise nawilis simaRle, magram ara imdenad, ro-
gare masebSic bevrad maRalia, amitom, taZ- gorc es hujabis xuroTmoZRvarma gaakeTa.
ris moculobebi mkafiod nawevrdeba sivrce- amrigad _ dadablda dasavleTi mklavis
Si (sur.9, 10, 11, 12). amgvarad, gare masebSi CrdiloeT da samxreT kedlebSi moTavsebu-
`safexurovneba~ centraluri nawilis, jvris li TaRebi, amis gamo dasavleTi mklavi ufro
mklavebis, gverdiTebTan SedarebiT, Zlieri metad gamoikveTa da mkafiod Semoifargla
amaRlebiT gamoixateba. `beTania-qvaTaxevis~, gluvi, daunawevrebelzedapiriani, maRali,
ufro adreul ikorTasa da sxva am tipis Ze- Zlieri kedlebiT. aseTive dauWrel-daunaw-
evrebeli, vrceli zedapiris mqone kedlebi
7
i. gomelauri, erTawminda, Tb., 1976, gv. 27-28.
gars artyia mTel sivrces, mtkiced Semosaz-
8
i. gomelauri, erTawminda, Tb., 1976, gv. 27. p. zaqaraia,
Rvravs calkeul sivrcul monakveTs. Zlier
qarTuli xuroTmoZRvreba XI-XVIII ss, Tb., 1990, gv.121.
qeTevan abaSiZe

igrZnoba sivrcis Semomfargvleli kedlis taZris aRnagobaSi vertikali kvlav Warbobs


Zala. es ori Tvisebac `safara-zarzmis~ epo- horizontals (sur.7,8). rogorc vxedavT, isev
qas uaxlovebs hujabis Zegls. `Widilia~ adreul taZarTa vertikalurobasa
kamarebi yvelgan kolofiseburia. gum- da axlebis horizontalurobas Soris.
baTqveSa TaRebi, dasavleTi mklavis TaRebi, cvlilebebi Zalian bevria. maTi mniSvne­
TaRebi aRmosavleTi pastoforiumebis Sesas- loba miT ufro TvalsaCino gaxdeba, Tu
vlelis Tavzec _ naxevarwriulia (sur. 7,8). gavixsenebT, rom `XII saukunis miwuruli da
maTgan gansxvavebiT, dasavleTi mklavebsSori- XIII saukunis pirveli naxevari miRebul nor-
si monakveTebis TaRebi aRmosavleTi mxri- maTa, gavrcelebul motivTa gansakuTrebuli
dan (burjebidan samxreT da CrdiloeT ke- simtkiciT xasiaTdeba: zogierTi elementi
delze gadayvanili TaRebi) msubuqad Seis- da motivi _ wminda arqiteqturulicaa da
rulia, xolo samxreTi (sur.14), CrdiloeTi dekoraciulic _ imdenadaa fesvgadgmuli,
da dasavleTi karis Riobebis TaRebi interi- rom mas im epoqis yvela ZeglSi vxvdebiT~9.
eris mxridan, aseve sakurTxevlidan Crdil- hujabis xuroTmoZRvari arRvevs bevr
fesvgadgmul motivs. aq rRvevis aSkara
oeT pastoforiumSi gasasvleli Riobis da
gamoxatulebaa aRmosavleT fasadze tra­
mis sapirispirod, meore mxares (samxreTiT)
diciuli niSebis mowyoba (sur. 13). es niSe-
msgavsive formis niSis TaRebi ki mkafiod
bi Zlier mcire zomisaa da faqtia, rom maT
Seisrul formas atarebs. Seisruli TaRebi
raime konstruqciuli mniSvneloba ar akis-
XIII saukunis pirveli naxevris ZeglebisaT-
ria, arc tradiciuli sarkmlebia maTSi gaW-
vis aris damaxasiaTebeli, xolo mogviano xa-
rili. sworxazovani fasadidan naxevarwri-
naSi, rodesac Sida sivrceebis gadawyvetaSi
ul afsidTan sarkmlis RiobiT dakavSireba,
vertikaluri zeswrafvis Senelebis tenden-
ufro moxerxebuli iyo samkuTxa niSebis

55
cia igrZnoba, TaRebi sul ufro metad nax-
SeWrili ferdidan. hujabSi sakurTxevlis
evarwriuli xdeba. rogorc vxedavT, am mxriv,
tradiciuli sami sarkmlidan gverdiTebi,
hujabis taZris arqiteqturul gadawyvetaSi
afsidis centraluri sarkmlis aqeT-iqeT,
„Zvelis“ da „axlis“ niSnebi kvlav erTdrou- gluv kedelzea „gadatanili“, niSebi ki, maT
lad Tanaarsebobs. momdevnod, gverdiT aris gaweuli. amrigad,
adre ukve aRvniSneT, rom hujabis ekle- niSebs taZris arqiteqturuli sxeulis
siis jvruli korpusis Zlieri amaRleba ni- gadawyvetaSi mxolod dekoratiuli funqcia
Sania, romelic mas gviani xanis Zeglebs uka- darCa. es araa SemTxveviTi.
vSirebs. magram gumbaTqveSa korpusis aseTi niSebis konstruqciuli azrisagan da-
aziduloba arc mogviano xanaSi gvqonia. vi- clis procesi XIII saukunis pirveli naxevris
naidan am Zeglebma, rogorc adre vTqviT, ZeglebSi iwyeba, ukve wuRruRaSenSi isini im-
siganeSi mniSvnelovnad moimata, maTi Sida denad pataraa, rom sarkmlebi maTSi CaWed-
sivrce ufro gaiSala da gaganivrda, hori- ilia da `saTamaSosaviT~10 gamoiyureba, xolo
zontalma bevrad gadaaWarba vertikals. ase fitareTis ostatma aseve patara zomis niSe-
rom, kvlav vxedavT „axlisa“ da „Zveli“ niS- bi Zlier miuaxlova erTmaneTs da CarTo aR-
nebis Tanaarsebobas. hujabi, rogorc vTqviT, mosavleTi fasadis dekoratiuli gaformebis
sigrZe-siganis mixedviT XIIIs-is pirveli nax- sistemaSi. arc erT da arc meore SemTxvevaSi
evris Zeglebis proporciebs imeorebs, xolo sarkmlebi ar amovardnila niSidan. rogorc
beTanias absolituri zomebiTac ki Tanxvde- vxedavT, niSebis sidide mniSvnelovnad Sem-
ba. amgvarad, xuroTmoZRvarma gegmis sigrZe- cirebulia, isini `amoZravdnen~ kidec fasa-
siganis fardoba ar Secvala, mis SigniT moax- dze, maT konstruqciulad ganmtvirTve-
dina cvlilebebi, sxvanairad gadaanawila lis funqcia aRar akisria. aqedan hujabis
ZiriTadi monakveTebi da erTianad, Zlierad 9
v. beriZe, samcxis xuroTmoZvreba, Tb., 1955, gv. 67.
aamaRla sivrce, jvris mklavebi. Sesabamisad, 10
v. beriZe, samcxis xuroTmoZvreba, Tb., 1955, gv. 61.
qeTevan abaSiZe

magaliTamde bevri aRaraferi rCeba. niSebi ravs. `XII-XIII saukuneebis mijnis ZeglebSi es
faqtiurad, rogorc vTqviT, dekoratiuli sistema kanonizeburad SeiZleba CaiTvalos:
daniSnulebisRa aris. kvlav xuroTmoZRvari 12 sarkmeli gumbaTis yelSi; 3 _ sakurTxevlis
ver eleva adrindel arqiteqturul formebs afsidSi; or-ori (zogjer damatebiTi mrgva-
da tradiciad qceul normebs da konstruqci- li sarkmlebiT), samxreTisa da CrdiloeTis
uli mniSvnelobis gauazreblad xmarobs maT. mklavebSi da umetesad dasavleTis mklavSiac
aRsaniSnavia isic, rom niSebis konstruqci- (aq ar vgulisxmobT meorexarisxovani sad-
uli azrisgan dacla periodulad, aRmosav- gomebis sarkmlebsac)“12. samsarkmliani afsi-
leTi fasadidan maT gaqrobas ukavSirdeba. dis arseboba aRmosavleTi fasadis niSebTan
marTlac, gavixsenoT, rom `safara-zarzmis~ iyo dakavSirebuli. man XII-XIII saukuneebSi
epoqis ZeglTa xuroTmoZRrebma niSebi saer- gansakuTrebiT mtkiced moikida fexi. magram,
Tod uaryves da amoiRes xmarebidan. parale- rogorc ukve vnaxeT, niSebi konstruqciuli
lurad taZrebis aRmosavleTi fasadebidan azrisagan TandaTanobiT daicala da aman Ta-
gaqra sami sarkmelic. `es motivi am droisaT- visi gavlena iqonia sarkmelebzec. wuRru-
vis ukve dromoWmuli iyo~11. hujabis taZari, RaSenSi, rogorc vTqviT, xuroTmoZRvarma
niSebis fasadidan gaqrobis procesis er- daapatarava sarkmeli imisTvis, rom rogorme
Tian xazze ukanasknel, damamTavrebel eta- Caetia igi Tavis niSaSi. hujabis ostats
pad gvevlineba. axla ukve erTi nabiji rCe- sakrmlebi ar daupataravebia, magram radgan
ba XIII-XIV saukunis mijnis xuroTmoZRvarTa maTze uari jer kidev ver Tqva, isini niSe-
gadawyvetilebamde gaauqmon isini. bidan amoiRo, centraluri sarkmlis aqeT-
amrigad, aRmosavleTi fasadis es erT- iqeT moaTavsa, niSebi ki maT Semdgom gaWra
erTi mniSvnelovani da misi mxatvruli saxis fasadze. xuroTmoZRvrisTvis aucilebelia,
56

ganmsazRvreli motivi, romelic pirvelad rom gverdiTi sarkmlebi didi iyos, radgan
wromis xuroTmoZRvarma gamoiyena, XII-XIII sau- aRmosavleTidan taZars mTa emijneba. igi im-
kuneTa mijnaze gadagvarebisa da konstruqci- denad axlosaa, rom garSemosavlelad mcire
uli Sinaarsisagan daclis gzas daadga. hu- bilikic ki araa datovebuli. mTa araTu far-
jabis xuroTmoZRvarma jer kidev SeinarCuna avs fasads da mis aRqmas aZnelebs, aramed-
niSebi taZris aRmosavleTi fasadis gadawyvet- dRis Suqic, mze, Zalian gvian aRwevs taZris
aSi. misTvis isini kvlav tradiciad, uryev xu- sivrceSi. aseT pirobebSi, cxadia, sarkmleTa
roTmoZRvrul normad ganicdeba, Tumca ukve sidides gansakuTrebuli mniSvneloba hqonda.
ara konstruqciul, aramed dekoratiul-mam- amrigad, hujabis xuroTmoZRvari jer
kob elementad. aqve unda gavixsenoT albaT kidev mijaWvulia XII-XIII saukuneebis normebs
erTawmindis CrdiloeT fasadze moTavsebuli da maTi rRvevis jer mxolod gzebs saxavs.
niSa, niSebi Tbilisis metexis dasavleT da amitomac SeinarCuna man es sarkmlebi niSebT-
CrdiloeT fasadebze, romlebic am procesis an erTad fasadze, rogorc taZris ganaTebis
kidev erTi naTeli gamomJRavnebaa. SeiZleba mtkiced tradiciuli elementi. mxolod
davaskvnaT, rom hujabis taZari am mxrivadac mogvianebiT _ safaris xuroTmoZRvarma (XIII
Sualedur, gardamaval adgils ikavebs. xu- saukunis dasasrulsa da XIV saukunis da-
roTmoZRvari ver eleva aRmosavleT fasa- sawyisSi) SeZlo ukuegdo, rogorc `dromoW-
dze, qarTul sataZro arqiteqturaSi kanonad muli~, es niSebica da masTan dakavSirebuli
qceul, tradiciul sakurTxevlis sam sark- sarkmlebic _ afsidSi man mxolod erTi sark-
melsa da samkuTxa niSebs. meli datova.
mniSvnelovani cvlilebebia taZris siv­ hujabis xuroTmoZRvarma, rogorc Zve-
rceSi sarkmelTa ganlagebis mxrivac, rac li tradiciuli norma, SeinarCuna aRmosav-
bunebrivia, ganaTebis sistemasac gansa­ zRv­ leT sam sarkmels Soris damokidebuleba _
11
v. beriZe, samcxis xuroTmoZRvreba, Tb., 1955, gv. 63. 12
v. beriZe, samcxis xuroTmoZRvreba, Tb., 1955, gv. 67.
qeTevan abaSiZe

iseve rogorc interieridan, aseve fasadis XIII-XIV saukuneebSi „axali“ safexuris


mxridanac, centraluri sarkmeli gverdiT ZeglebSi Semcirda sarkmelTa raodenoba
sarkmlebze maRalia; mis zemoT ki damatebiT da amis gamo, taZrebis Sida sivrceSi bind-
mrgvali sarkmelia gaWrili (sur. 5). narevi, Senelebuli da ufro rbili ga-
rac Seexeba dasavleT da samxreT mkla­ naTebaa. `sanam Tvali ar SeeCveva am binds
vebs, aq Sewyvilebuli sarkmlebia moTavse- verc ki gaarCev kedlis mxatvrobas~14. amas
buli. am mxriv rRvevis process yvelaze me- ganapirobebs kidev erTi faqtoric, am ekle-
tad gviCvenebs CrdiloeTi fasadi, sadac mx- siebis sarkmlebi ar aris zeviT atyorcnili.
olod erTi sarkmelia13 (sur. 4,8). sarkmelTa Tu XIII saukunis pirveli naxevris ZeglebSi
ricxvis Semcireba mogviano xanis damaxasi- isini TiTqmis mTeli Tavisi simaRliT ked-
aTebeli niSania. es procesi kvlav XIII sau- lis zemo, TaRovan nawilSi iyvnen SeWrili,
kunis pirveli naxevris ZeglebSi warmoCin- aq maTi „Tavebi“ kamaraTa quslebs verc ki
da. am mxriv, SeiZleba gavixsenoT fuZnari, swvdeba (sur. 4, 7). isini aRaraa Zveleburad
romelic zustad aseve anawilebs sarkmlebs proporciulad wagrZelebuli da maRali. es
fasadebze _ CrdiloeTiT erTi, dasavleT da gansakuTrebiT exeba gumbaTis sarkmlebs _
samxreT mklavebSi Sewyvilebuli. gansxvavde- isini qvemoT, gumbaTis yelis safuZveliske-
ba aRmosavleTi fasadi, aq afsidSi mxolod naa daweuli (sur. 4, 5, 6), maSin rodesac wina
erTi sarkmelia gaWrili. erTi sarkmeli xanis ZeglTa („beTania-qvaTaxevis“ jgufi)
darCa CrdiloeT fasadze wuRruRaSenSic da gumbaTis sarkmlebi Zlierad iyo zemoT aty-
fitareTSic. ase rom, sarkmelTa raodenobis orcnili da mTlianad moCanda (sur. 15). amave
iseTi Zlieri Semcireba rogorc es safarasa dros, isini mWidrod, mcire SualediT iyvnen
da misi periodis ZeglebSia, aq jer kidev ar mijrili erTmaneTTan. amgvarad, mogviano
SeimCneva. hujabi, amis mixedviT, swored XIII

57
xanis ZeglebSi Senelda rogorc gumbaTis
saukunis pirveli naxevris ZeglTa boloSi yelis `mkveTri~ proporcia, ise misi dapir-
mdgom fitareTTan, wuRruRaSenTan da fuZn- ispirebac qvemo sivrcesTan. es amave saxiT
arTan poulobs saerTos. aisaxa taZris ganaTebis sistemaSi.
niSandoblivia isic, rom hujabis taZris igive SeimCneva hujabSic. gumbaTqveSa
gumbaTSi 12 sarkmelia SenarCunebuli. XIII-XIV sivrceSi sarkmlebi SedarebiT ufro dada-
saukuneebis mijnis Zeglebi am mxriv, aSkara blebulia, Tumca, proporciebis mixedviT,
reaqcias gamoxatavs, gumbaTSi sarkmelTa ra-
jer kidev bevrad ar gansxvavdeba XIIs-isa da
odenoba iq Semcirebulia.
XIII saukunis pirveli naxevris Zeglebis sark-
XIIs-isa da XIIIs-is pirveli naxevris Zeg-
melebisgan. es gansakuTrebiT aRmosavleT
lebSi mravalsarkmlianoba taZris Sida sivr-
sarkmlebze iTqmis _ Signidan (interieri-
cis SuqiT mTlianad gasxivosnebas ganapiro-
dan) maTi proporciebi beTaniis sarkmelTa
bebda, rac sadResaswaulo iers aniWebda mas
proporciasTan poulobs saerTos. mxolod
da cxoveli moZraobis, simsubuqis, zeviT gum-
hujabSi taZris korpusis Zlierad azidvis
baTisken miswrafebis STabeWdilebas qmnida.
gamo, isini bevrad ufro patarad moCans.
13
CrdiloeTiT erTi sarkmlis ganTavseba garkveul amaTgan gansxvavebiT, cvlileba ganica-
logikasac eqvemdebareba. Tu gaviTvaliswinebT, rom
taZris RerZi zustad aRmosavleTiT ar aris ori- da gumbaTis sarkmlebma. isini dapataravda
entirebuli da Crdilo-aRmosavleTisken ixreba, es (hujabSi 0,95-3,9 m. beTaniaSi 1-4,2 m), gaiz-
naTeli gaxdeba. mzis sxivebi dagvianebiT aRwevs am arda maT Soris manZilic da, rac mTavaria,
viwro xeobaSi, radgan mTa aRmosavleTidan Zalian
axlos aris aRmarTuli. mTeli dRis manZilze mze isini gumbaTis yelis safuZvels dauaxlovda.
ZiriTadad, samxreT da dasavleT mxares anaTebs, qvemodan yurebisas, mxolod maTi gumbaTi-
xolo Casvlisas cota xniT Cerdeba CrdiloeTi
fasadis sarkmelze. amis gamo, dRis ganmavlobaSi sa da gumbaTqveSa sivrcis gamyof salteze
samxreTidan da dasavleTidan meti sinaTle aRwevs `Semowyo­bili“ TaRovani daboloebebi moCans.
taZarSi da, bunebrivia, Sida sivrcis ganaTebasac
ZiriTadad es sarkmlebi ganapirobebs. 14
v. beriZe, samcxis xuroTmoZRreba, Tb., 1955, gv. 67.
qeTevan abaSiZe

amis gamo, gumbaTi Zveleburad gakaSkaSebuli wvdeba. Zlierad aris dadablebuli sakurTx-
da haerSi molivlive aRar geCveneba. evlis sami sarkmelic, imdenad rom maTi ga-
aqve unda gavixsenoT isic, rom gumbaT­ naTeba maRal, ganier da farTo sakurTxev-
qveSa sivrce, afrebs zemoT daSenebuli wri- els verc ki wvdeba. amitom, centraluri
uli kedliT (1,5 m. simaRlis) zeda nawilSi sarkmlis aswvriv maRla, konqamde patara
Seviwroebulia. am Seviwroebas aZlierebs mrgvali sarkmelia gaWrili, Tumca verc es
iasamnisferi qviT gamoyvanili gamomyofi wyvets am sakiTxs ukeTesad (sur.5). dasavleT,
saltec, romelic sakmaod gadmoweulia. is samxreT da CrdiloeT mklavebTan SedarebiT,
gumbaTqveSa sivrcis damaboloebeli aqcen- sakurTxeveli dabindulia.
tia. garda amisa, rogorc adre aRvniSneT, safaraSi `wm. sabas afsidi ufro farTo
gumbaTi Zlier dadablebulia, gumbaTqveSa da dabali Cans, Tumca absoluturi zome-
jvruli qveda sivrce ki Zlierad gazrdilia biT igi mcired gansxvavdeba mag., beTaniisa
_ yovelive amis Semdeg, albaT aRar iqneba da qvaTaxevis afsidebisagan~. rasakvirve-
ucnauri is, rom gansxvavebiT XIII-XIV sau- lia, sxva mizezebTan erTad, safaraSi amas
kuneebis Zeglebisagan, hujabis eklesiaSi erTi sarkmlis arsebobac ganapirobebs mniS-
gvaqvs gumbaTsa da qveda sivrces Soris ara vnelovnad. esec, albaT mogviano xanis erT-
dapirispirebulobis Seneleba, aramed erTi erT niSnad SeiZleba iqnes miCneuli, magram
sivrculi monakveTis `mowyveta~ meoresagan aqve davZenT, rom hujabSi sakurTxevlis ase-
(sur. 4,7,8). Ti `dabinduli~ saxe mkveTrad gansxvavdeba
xuroTmoZRvari Seecada es dapirispireb- Zlierad ganaTebuli dasavleTi, samxreTi da
uloba rogorme `Seenelebina~, man gumbaTi ga- CrdiloeTi mklavebisagan. rogorc aRvniS-
nasrula ara naxevari sferoTi, aramed „kver- neT, aq qvemoT daweuli sarkmlebi mklavebis
58

cxiseburi“ formiT, riTac simaRleSi gazar- TiTqmis SuaSia ganTavsebuli, rac interier-
da is (sur. 4, 5). aseTi „wawvetebuloba“, qve- Si ganaTebis simSvides ganapirobebs. maT mier
modan xedvisas, vizualurad agrZelebs gum- SemoSvebuli Suqi Tanabrad efineba simaRle-
baTis moculobas. is msubuqdeba, haerovnebis Si wagrZelebuli, aziduli kedlebis daunaw-
gancdas badebs da Tavze „Camomxobilad“ aRar evrebel, vrcel zedapirebs da sakmao siZli-
geCveneba. amrigad, xuroTmoZRvari eZebda eriT anaTebs maT. amrigad, es ganaTebuli
axal gadawyvetas, magram mTlianoba daerRva sivrce, iseve rogorc gumbaTis SemTxvevaSi,
da Sedegad, gumbaTis sivrce saerTo sivr- sakurTxevlis dabindul saxes upirispirdeba
cidan `mokveTili~ aRmoCnda. es kidev erTxel _ rogorc vxedavT, organuli mTlianobis
migviTiTebs imaze, rom taZris aSeneba, Su- darRvevasTan gvaqvs saqme.
aledur, gardamaval xanas unda miekuTvnos, taZris sivrceSi moxvedrils, SeuZle-
roca Zveli normebis `msxvreva~ da axal Se- belia SeumCneveli darCes ganaTebis mxriv
fardebaTa Ziebis mcdeloba iCens Tavs. gverdiTi, meorexarisxovani saTavsebis ase-
gumbaTqveSa sivrceSi sarkmlebis pro- Tive `gamoTiSva~. dasavleTi mklavebSori-
porciebSi mniSvnelovani cvlilebebi ar si sivrceebi dabali TaRiT mkafiod gamo-
gvaqvs, samagierod, maT adgili Seecvala da eyofa dasavleT mklavs, aRmosavleT mxares
qvemoT daiwia. gansakuTrebiT dablaa samxre- maT maRali Seisruli TaRebi aqvs da piriq-
Ti da dasavleTi mklavebis SuaSi moqceuli iT, metad ukavSirdeba gumbaTqveSa sivrces.
ormagi sarkmlebi. garda amisa, isini ukve sakurTxevlis gverdiTi saTavsebic gaxsnili
aRaraa kedlis sibrtyeze erTmaneTTan ax- iyo centraluri sivrcisken. samsxverplo
los gaWrili. erTmaneTs daSorebuli, ufro CrdiloeTi, maRali TaRiT ukavSirdeba gum-
xalvaTad da Tavisuflad Tavsdebian mkla- baTqveSa sivrces, samxreTiT moTavsebuli
vis areSi. CrdiloeTi sarkmeli SedarebiT sadiakvne ki orsarTuliania. misi qveda saT-
maRlaa, magram kamarebis quslebs mainc ver avsi mainc maRali TaRiT yofila sivrcisken
qeTevan abaSiZe

gaxsnili da ara kariT (sadiakvne mogvianebiT SemouTavazebia. es `pirdapir ugamonaklisod


amouSenebiaT da egvterad gadaukeTebiaT). miRebuli norma~16, arc man Secvala.
aseve didi sarkmlebiT naTdeba dasavleTi sami karis arseboba umagaliTo araa, ma-
maRali mklavebSorisi saTavsebi, ris gamoc, gram iSviaTobas warmoadgens. XII-XIII sauku-
isini ufro metad ukavSirdeba (Tu amas dakav- nis Zeglebidan CrdiloeTis kari ara aqvs
Sireba SeiZleba ewodos) centralur sivrces, _ ikorTas, beTanias, qvaTaxevs, fitareTs,
vidre aRmosavleTisani. garda amisa, SeuZle- wuRruRaSens, lurj monasters da arc `sa-
belia SeumCneveli darCes erTi momenti _ fara-zarzmis~ epoqis TiTqmis arc erT Ze-
samxreTi da CrdiloeTi mklavebsSorisi mon- gls (zarzma, Wule, bieTi, Tiseli, yazbegis
akveTebis dasavleT kedelSi gaWrili sarkme- sameba)17, rogorc aRniSnavs v. beriZe, Crdil-
li bevrad ufro maRalia, igi TiTqmis TaRo- oeT mxares karis gaWra yovel calkeul Sem-
van nawilSia gaWrili, rac XIII saukunis pirve- TxvevaSi adgilobrivi mizezebiT unda aix-
li naxevris Zeglebs axasiaTebs, xolo aR- snas xolme. safaraSi aseT mizezad is mde-
mosavleTi sarkmelebi aSkarad, sakurTxevlis bareobas asaxelebs _ `asea umetesad. amis
sarkmlebis msgavsad, dablaa ganTavsebuli _ kargi nimuSia `metexi~ Tbilisis~18. hujabSic
cxadia msaxurebisTvis. amrigad, sarkmelTa albaT misi arseboba ase unda iqnas axsnili.
ganawilebaSi, kedlis sibrtyeze maT ganlage- rogorc adre aRvniSneT, kompleqss meore,
baSi da zomebSi, rogorc vxedavT, ar aris er- rogorc Cans, aranakleb mniSvnelovani mis-
Tiani, SemuSavebuli midgoma _ kvlav, „Zveli“ asvleli CrdiloeTi mxridan hqonda. dasav-
da „axali“ erTmaneTs `ejaxeba~. aqedan gamom- leTi kariT sargebloba (is xevisken aris
dinare ki, TviT ganaTebis sistemac darRveu- miqceuli) albaT, mouxerxebeli iqneboda
lia. is araa erTiani da mTliani, rac kidev mlocvelTaTvis. amgvarad, Sesasvlelis ga-

59
ufro metad aZlierebs calkeuli sivrculi keTeba aqac savsebiT logikuri saWiroebiT
monakveTebis erTmaneTisagan `mokveTas~. nakarnaxevi gveCveneba. albaT kvlav relief-
organuli kavSiri, iseve rogorc mTliani is, anda Tavad arqiteqtoris mouqnelobis
sivrcis gadawyvetaSi, aseve ganaTebis sis­te­ bralia is, rom karis Riobi burjs emTxveva
maSic, rogorc vxedavT, sruliad darRveu- (samxreTiT ar emTxveva)19.
lia. sakurTxevlis samxreTiT da Crdiloe­
hujabis taZars sami kari aqvs _ samxre­ TiT tradiciisamebr, pastoforiumebia mo­
Tidan, CrdiloeTidan da dasavleTidan. wyo­bili. esaa aRmosavleTiT afsidiT dabo-
samxreTi da CrdiloeTi karebis adgilis Ser- loebuli, odnav wagrZelebuli sworkuTxe-
CevaSi, xuroTmoZRvari garkveviT emyareba XII- di. sakurTxevlidan gasvla karis saSuale-
XIII saukuneebis Zeglebis mtkice tradiciebs. biT mxolod samkveTloSia SesaZlebeli. XII
`Sesasvlelebs samxreT-dasavleTisa da Crdi- saukunisa da adreuli XIII saukunis pirveli
lo-dasavleTis kuTxis monakveTebSi aTavsebs, naxevris ZeglebSi iSviaTad vxvdebiT msgavs
gumbaTqveSa burjebis gaswvriv (ikorTa, beTa- SemTxvevas (samTavro, ikorTa, yincvisi). Cve­
nia, qvaTaxevi, yincvisi), saidanac interieris ulebriv, sakurTxevels samkveTlosac uka-
aRqmis gansakuTrebuli cxovelxatuli, mra- vSirebdnen da sadiakvnesac. `safarasa da
valgvari sivrcobrivi elementebis Semcveli misi epoqis ZeglebSi sadiakvnis `gamoTiSva~
aspeqtebi ixsneba~15. momdevno xanaSi, samxreTi ugamonakliso wesia~20 (zarzma, safara, Wule,
Sesasvleli gumbaTqveSa kvadratisaken iwevs bieTi, gergetis sameba, Tiseli) da es araa
da mis farglebSi eqceva, rac kidev ufro me-
16
v. beriZe, samcxis xuroTmoZRvreba, Tb., 1955, gv. 64.
tad anelebs sivrcis aRqmisas sigrZiv RerZs.
17
v. beriZe, samcxis xuroTmoZRvreba, Tb., 1955, gv. 64.
amrigad, Sesasvlelebis adgilis gansazRvris 18
iqve, gv. 64.
mxriv, xuroTmoZRvars raime axali araferi 19
dRes es kari amoSenebulia.
15
i.gomelauri, erTawminda, Tb., 1976, gv.23. 20
v. beriZe, samcxis xuroTmoZRvreba, Tb., 1955, gv. 64.
qeTevan abaSiZe

SemTxveviTi. `sadiakvneSi salaro _ inaxeba cnili zemoT. am oTxi wertiliTve ukavSird-


saeklesio WurWeli da samoseli _ SeiZleba eba gumbaTi gumbaTqveSa sivrces. hujabSi ki
uSualod arc ukavSirdebodes sakurTxev- xuroTmoZRvarma ar Seaxo gumbaTqveSa TaRe-
els (wirvis procesSi amis saWiroeba araa)~21. bi saltes, ufro metic, saerTod daaSora
hujabSi sadiakvneSi gasasvleli karis nacv- isini mas, gazarda ra xelovnurad afrebs
lad niSaa mowyobili, is CrdiloeTi karis zemoT sivrce. fuZnaris ganxilvisas g.n. Cu-
msgavsad, Seisruli TaRiT bolovdeba (aseTi binaSvili aRniSnavs, rom interieris amgvari
ram sxvagan ar Semxvedria). gamartiveba da TaRebis gumbaTis saltisgan
samkveTlo maRali saTavsia, xolo sa- daSoreba swored XIII saukunis pirvel nax-
diakvne SedarebiT dabali, vinaidan mis evris boloze unda migvaniSnebdeso22.
Tavze damatebiTi sadgomia mowyobili. am amrigad, yovelive es, Tavis mxriv, kidev
sadgomis sworkuTxa sarkmeli taZris in- erTxel gvafiqrebinebs, rom hujabis taZari
terierSi gamodis. is aRmosavleT kedel- gardamaval xanas unda mivakuTvnoT.
Si specialurad gaWrili, patara, mrgvali Sida sivrceebis ganawilebaSi, calkeul
sarkmliT naTdeba. aqedan viwro kibiT af- arqiteqturul detalTa damuSavebasa Tu ga-
sidis kamaraze SeiZleba moxvedra. samxreTi naTebis sistemaSi gamovlenil mTlianobis
pastoforiumis sarkmlis qvemoT, aqeT-iqiT rRvevas, emateba kidev isic, rom mSeneblobis
ori niSaa gamokveTili. marjvenaSi zeda sad- xarisxi da ostatoba mkveTrad daqveiTebu-
gomSi asasvlelia mowyobili. igive meordeba lia. es gegmidanac kargad Cans _ SeuZlebe-
CrdiloeT mxares. aqac ori niSaa, marcxena- lia TvalSi ar mogxvdes afsidebis mouxeSavi,
dan viwro kibiT CrdiloeTi pastoforiumis dabrecili moxazuloba, sakurTxevlis Sver-
afsidis kamaraze SeiZleba moxvedra. ili kedlebis, oqtogonuri burjebis `daR-
60

stilis evoluciis TvalsazrisiT, mniS- recili~ formebi da a.S. es ufro SesamCn-


vnelovania is suraTi, romelsac arqiteqtu- evia TviT sivrceSi moxvedrisas. burjebze
ruli profilebi iZleva. XIII saukunis pirve- saubrisas ukve aRvniSneT, rom iseTi STabe-
li naxevrisaTvis damaxasiaTebelia naTeli, Wdilebaa, TiTqos daSlilia maTi oqtogon-
advilad aRsaqmeli profilebi. am mxrivadac uri forma. igive SeiZleba iTqvas sarkmle-
hujabi Sualedur, gardamaval xasiaTs at- bzec, romelTa TaRovani daboloeba xSirad
arebs. Tu gumbaTqveSa burjebis bazisTa iRuneba da arazust naxevarwres Semoxazavs.
damuSavebaSi profilTa danawevrebisadmi arc kedlebia xSirad zustad vertikal-
midrekileba Canda, Senobis interieris pro- uri; mag., pilÁastris daSoreba ZiriTadi
filebi am mxriv sawinaaRmdego suraTs iZleva. kedlidan, qvemoT da zemoT ar aris toli;
TaRebis impostebi yvelgan iasamnisfer qva- an kidev, CrdiloeTi pastoforiumis viwro
Sia gamoyvanili da maTi saxe gamartivebulia. afsida qvemoT bevrad ganieria, xolo zemoT,
aseve gamartivebulia gumbaTqveSa TaRebis kedlebis aravertikalurobis gamo, arabune-
damuSaveba _ adre sam fenad, sam safexurad brivad Seviwroebuli. TvalSi gvxvdeba isic,
ganlagebuli Seisruli TaRebi erTi-meoris rom gumbaTi zustad wres ar Semoxazavs; usi-
miyolebiT TandaTan maRldeboda, gadaekvan- amovnod aRiqmeba afrebs aswvriv daSenebul
Zeboda gumbaTqveSa wriul saltes (isic aseve wriul kedelze gadasvlac da a.S. es albaT
ori zonriT, an metiTac iyo gamoyvanili), an drois aRmniSvneli kidev erTi niSania.
zeda safexuri, Seisruli TaRebis wveroe- rogorc viciT, `safara-zarzmis~ epoqas
biT miebjineboda am ukanasknels. aseTi oTxi win uZRveboda `damRupveli katastrofebis~
Serwymis wertili iqmneboda da iseTi STabe- xana; xana roca monRolebi ar asvenebdnen
Wdileba iyo, TiTqos uwono, haerSi moliv- saqarTvelos. qveyana sxva siZneleebTan er-
live gumbaTi am oTxi wertiliT aris atyor- Tad, ekonomikur krizissac ganicdida da es,
21
iqve, gv.64. 22
Г. Чубинашвили, Архитектура Кахетии, Тб., 1959, gv. 425.
qeTevan abaSiZe

ra Tqma unda, Tavis daRs daamCnevda mSene- vebs adgils da maTi rigis erT-erTi bolo-
blobis xarisxsac. Tagania. hujabSi axal gadawyvetebs sivrcis
mSeneblobis dabali xarisxi ganapiro- organizebaSi, Zvelis gaxsenebaSi eZieben. xu-
bebs imasac, rom sxvadasxva arqiteqturuli roTmoZRvari abrunebs samTavro-samTavisis
konstruqciebis da detalebis saxe mokle- epoqis ZeglTa struqturul aRnagobas, sa-
bulia sizustes, simkafioes, maTi formebi dac qristianobis umTavresi simbolo, taZ-
TiTqos `iSleba~. amiT interieris isedac ris arqiteqturuli aRnagobis xerxemali _
`darRveuli~ saxe kidev ufro metad `irRve- jvari _ Sida sivrceebsa da Sesatyvisad, gare
va~; XII-XIII saukunis ZeglebisaTvis damaxasi- masebSic mkafiod iyo gamoxatuli. Tumca
aTebeli Sesrulebis artistizmi aq sruli- masSi, rogorc mZafri politikur-ekonomi-
ad waSlili da dakargulia, magram ar aris uri Znelbedobis xanaSi agebul taZarSi, mka-
`darRveuli~ taZris mZlavri centraluri _ fiod aisaxa istoriul procesebTan ganuyre-
jvruli sivrce. xuroTmoZRvari axerxebs ar- lad dakavSirebili, xuroTmoZRvrebasa da
qiteqturuli mTelis organizebas, Sekvras _ xelovnebaSi gamovlenili krizisic.
`harmonizebas~. didi, farTo daunawevrebeli `beTaniisa, qvaTaxevis, fitareTisa da
zedapiris mqone kedlebiT mkafiodaa Semow- sxva am jgufis ZeglebSi Sua saukuneebis
erili CrdiloeTi, samxreTi, dasavleTi qarTuli xuroTmoZRvrebis cxovelxatul
da aRmosavleTi mklavebis maRali sivrce- dekoratiulma stilma Tavisi sruli umwver-
moculobebiT warmoqmnili jvari. amgvari valesi gamoxatuleba hpova~23. am mimarTu-
arqiteqturuli Temaa hujabis xuroTmoZ- lebiT ganviTareba amowuruli iyo `XIII-XIV
Rvrul naazrevSi da es sivrculi jvari saukuneebis mijnaze, roca samcxeSi kvlav in-
Zlier birTvad aRiqmeba. mis fonze zeviT tensiuri muSaoba gaiSala, arqiteqtura ukve

61
aRwerili `rRveva-daSlilobani~ erTgvarad axal safexurze dgas~24. bunebrivia, es safex-
ukana planze gadadis. is rac axali etapis uri, romelic mkafiod aris gamokveTili da
Camoyalibebis procesisaTvis mniSvnelova- gansxvavdeba wina xanis xuroTmoZRvrebisa-
nia, aq meorexarisxovnad da zogjer moux- gan, erTbaSad ver gaCndeboda. XIII saukunis
eSavad gauazrebel `SemTxveviTobad~ aRiqme- pirveli naxevris ZeglebSi ukve Tavs iCens
ba, zogjer ki, xuroTmoZRvris `sisustesac~ Zvel arqiteqturaSi fesvgadgmuli normebis
gvidasturebs. is cdilobs axali naazrevis rRvevis tendencia (yincvisi, timoTesubani,
wuRruRaSeni, hujabi, axtala, kojris kabe-
_ Sinaarsis gadmocemas, mxolod arqiteqtu-
ni da sxva), XIII saukunis Sua wlebi (erTaw-
rul-konstruqciuli saSualebani jer ver
minda, qarTlis metexi da erTi-ori kidev
aqvs masTan Serwymul-SenivTebuli. Sinaars-
sxva Zegli) ki is xanaa, romelmac moamzada
sa da formas Soris erTgvari `acdenis~
es safexuri. rogorc Sida sivrceebis ana-
`Sevseba~ zogierTi formis xazgasmuli aq-
lizidan SegviZlia davaskvnaT, hujabis taZ-
centirebiT xdeba. aseTTagania mag., interi-
ari `mosamzadebeli~ (gardamavali) nagebo-
eris, Sida sivrceebis gadawyvetaSi es aris
baa, romelic Tavis TavSi atarebs miRebuli
jvris mkafiod gamoxatva, rac cxadia, gare
normebis rRvevisa da axlis Ziebis niSnebs. aq
masebSic `gardaicema~; taZris xazgasmuli
Tavs iCens Zvelisa da axlis `Widili~.
feradovneba; samxreT fasadze or sarkmels
Soris aRmarTuli jvris kompoziis mZlavr
feradovan aqcentad warmoCena, da Tanac,
ormag jvrad gamosaxva da sxva.
amrigad, erTgvari Sejamebis saxiT,
SegviZlia vTqvaT, rom hujabis taZari „be- 23
v. beriZe, samcxis xuroTmoZRvreba, Tb., 1955, gv. 225.
Tania-qvaTaxevis“ jgufis Zeglebs Soris ika- 24
v. beriZe, samcxis xuroTmoZRvreba, Tb., 1955, gv. 225
qeTevan abaSiZe

KETEVAN ABASHIDZE
George Chubinashvili National Research Centre
for Georgian Art History and Heritage Preservation

HUJABI CHURCH PLAN AND


INTERNAL SPACE – REFERENCES
TO THE 12TH-14TH CENTURY TEMPLES

Summary

Hujabi monastery is located in northern Armenia, His-


toric territory of Kvemo Kartli. The Monastery was
built in the 13th century. The main church has a number
of similarities with Bethania-Kvatakhevi Monument
Group, which are chronologically dated 12th-13th cen-
turies.
The architecture of Khujabi is different from the
Medieval Georgian architecture of the similar period.
The differences are clearly visible in monastery plan-
ning, internal space spatial resolution, window layout,
etc. Khujabi strongly differs from a group of monu-
ments of Bethania-Kvatakhevi.
62

In this group of monuments the dome height is al-


most at the bottom and equalsto the building height and
Khujabi dome is significantly elevated, while the dome
has been lowered.
Khujabi this feature become typical to the epoch
as an decorative style of the new cycle — Safara-Zar-
zma churches group and it illustrates the `transition~
aspects of Khujabi church.
qeTevan abaSiZe

1. hujabi. samxreTi fasadi Hujabi. South façade

63
2. hujabi. gegma Hujabi. Plan
qeTevan abaSiZe

3. hujabi. interieri, samxreTi burji


Hujabi. Interior, south pier
64

4. hujabi. sigrZivi Wrili xediT CrdiloeTze 5. hujabi. Gganivi Wrili xediT aRmosavleTze
Hujabi. Longitudinal section, view of the north Hujabi. Cross section, view of the east
qeTevan abaSiZe

6. hujabi. interieri, 7. hujabi. interieri, xedi dasavleTiT


Crdilo-aRmosavleTi afra Hujabi. Interior, view to the west
Hujabi. Interior, north-east pendentive

65
8. hujabi. interieri, xedi Crdilo-aRmosavleTiT
Hujabi. Interior, view from the north-east
qeTevan abaSiZe

10. hujabi. dasavleTi fasadi


Hujabi. West façade

9. hujabi. aRmosavleTi fasadi


Hujabi. East façade
66

11. beTania. aRmosavleTi fasadi, XIIs-is bolo


Betania. East façade, late XII century

12. alaverdi. aRmosavleTi fasadi, XIs-is das.


Alaverdi. East façade, early XI century
qeTevan abaSiZe

13. hujabi. aRmosavleTi fasadi


Hujabi. East façade

67

14. hujabi. samxreTi kari 15. beTania. interieri, xedi aRmosavleTze


Hujabi. South entrance Betania. Interior, view to the east
marine yenia mxa­tv­robebia); mxolod Ji­ biansa da fxo­ t­
rerSi X saukunis, ek­­lesiis age­bis Tanadrou-
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
da ZeglTa dacvis erovnuli kvleviTi centri lad Seqmnili moxatu­ lo­ba, XIII saukuneSi
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo
axali mxa­­tvro­biT Seicvala3; gansaxilvel
samxatvro akademia moxa­tulobaTa um­ravleso­ba profesiulad
ganswavluli ostatebis Seq­ mn­ilia da maTgan
mxo­lod o­ri _ xesa da TanRilis mxatvrobaa
xalxuri osta­tebis naxe­lavi; moxa­tu­lobaTa
daculoba sakmaod araerTgvarovania _ fuz­
ansamblis agebis Taviseburebani dis mxatv­ro­ba, faqtobrivad, aRar arsebobs4;
fxotreris moxatulobaTa ukiduresi da­
XIII saukunis svaneTis moxatulobebSi
zianeba arc maTi ana­ lizisa da arc adreu-
li da mogviano fenebis urTie­r­T­mimarTebis
zemo da qvemo svaneTSi SemorCenil moxatu-
garkvevis saSualebas iZleva; danarCeni moxa-
lobaTa Soris mniSvnelo­van jgufs XIII sauku-
tulobani, marTa­ lia, met-naklebi sisruli-
nis ansamblebi qmnis, romelTa ricxvs mieku-
Taa moRweuli Cvenamde, magram mainc sakma­ris
Tvneba: zemo sva­neTSi _ mes­tiis fuzdis, Jib-
ma­sa­las iZleva analizisTvis.
ianis lamarias (II fenis mxatvroba), fxotre­
ris Taringze­lis (II fenis mxatvroba), wvirmis zisebia xelmisawvdomi, saxeldobr: r. mefisaSvili,
zemo svaneTis xuroTmoZRvruli Zeglebi, mestiis
Taringzel-zagaris, Woxul­dis macxovris, xes mxareTmcodneobis muzeumis pirveli samecniero
barbalisa da TanRilis eklesiaTa moxatu- sesia, moxsenebaTa Tezisebi, mest., 1971; r. mefisaS-
lobani; qvemo sva­neTSi _ tvi­bis Taringzelis, vili, v. cincaZe, zemo svaneTis X-XIV saukuneebis
ZeglTa fasadebis dekoraciuli agebulebis Tavi-
mamis macxovrisa da muwdis Taringzelis ek­­ sebrebani, g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis
68

le­siaTa moxatulobebi. marTalia, ze­mo svan- istoriis institutis XXVII samecniero sesia miZRv-
eTTan SedarebiT, qvemo svane­ Tis XIII sauku- nili vaxtang beriZis dabadebis 70-e wlisTavisadmi,
muSaobis gegma da moxsenebaTa Tezisebi, Tb., 1984,
nis moxatulobaTa ricxvi sa­ km­aod mokrZa­ gv. 14-15, 39; r. mefisaSvili, dasavleT saqarTvelos
lebulia, magram ga­sa­T­valiswinebelia, rom mTianeTis xuroTmoZRvrul ZeglTa Tavisebureba,
qvemo svaneTSi Su­a­ sa­ukuneebis qar­Tuli ke­d­ g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriis
institutis XXIX samecniero sesia, muSaobis gegma da
lis mxa­­­­tvrobis Zalze cota nimuSi Semogvr- moxsenebaTa Tezisebi, Tb., 1993, gv. 8; bolo wleb-
Ca1, ro­melTa Soris yvelaze mraval­ricxovani Si, saarqivo masalis gamoyenebiT, SesaZlebeli ga-
swored XIII saukunis ansamblebia, rac, cxadia, xda erTi narkvevis gamoqveyneba: r. mefisaSvili, v.
cin­caZe, zemo svaneTis xuroTmoZRvruli Zeglebi,
sa­grZnoblad zrdis maT mniSvnelobas. saqarTvelos siZveleni, #16, Tb., 2013, gv. 339-349.
XIII saukunis svaneTis mo­ xa­
tulobebze zemo svaneTis eklesiaTa daxasiaTebasa da daTari-
msje­lobisas, aucilebladaa ga­sa­Tvaliswi­ne­ RebasTan dakavSirebiT ix. agreTve: r. yenia, n. ala-
daSvili, zemo svaneTi. Sua saukuneebis xelovneba.
be­li ramdenime garemo­ e­
ba, saxeldobr: ume­ saqarTvelos megzuri, Tb., 2000; g. pataSuri, zemo
tes Se­m­Tx­vevaSi isi­ni sak­ma­od adreu­li xanis, svaneTis saeklesio xuroTmoZRvrebis tipologia,
ZiriTa­dad, X-XI sau­ku­neebSi agebul eklesiebs levan rCeuliSvili 100. samecniero konferenciis
masalebi, Tb., 2009, gv. 43-55; m. yenia, mamis (Tekalis)
am­kobs2 (ga­ monak­
li­si TanRilisa da wvirmis
macxovris eklesia qvemo svaneTSi, saqarTvelos siZ-
1
XIII s-is moxatulobaTa garda, esaa ukiduresad frag- veleni, #17, 2014, gv. 218-243.
mentirebuli XII s-is mu­Cfa lanSa­Sis, ramdenime qro- 3
qveda fenis mcire fragmenti tvibis eklesiis konq-
nologiuri fenis momcveli (XV-XVI; araerTgzis ga- Sic garCeva, magram eklesiis interieris sxva nawile-
daweril-restavrirebuli XVIII-XIX ss-Si) saydris, XVII bSi igi arsad Cans. am fragmentis mixedviT qveda fenis
s-is Cukulisa da oqon dabiSis ferweruli ansamblebi. daTariReba SeuZlebelia da verc imis Tqma SeiZle-
2
rogor cnobilia, zemo da, gansakuTrebiT, qvemo ba, iyo Tu ara eklesia mTlianad moxatuli XIII s-mde.
svaneTis saeklesio xuroTmoZRvreba je­rac ar aris 4
amJamad gairCeva konqSi, vedrebis macxovris saxis
saTanadod Seswavlili. samwuxarod, r. mefisaSvi- fragmenti, macxovris amaRleba afsidis Sublze da
lis mier zemo svaneTis ek­ lesiaTa mravalwliani wm. mowame dedaTa ekaterinesa da barbares figurebi
kvlevis Sedegebi faqtobrivad gamouqveynebelia da mis qvemoT; kamaris kompoziciebidan SerCenilia mxo­
kvlavac mis pirad arqivSi inaxeba. sadReisod, mxo- lod angelozTa dasis Saravandebi CrdiloeTi fer-
lod ramdenime sesiaze wakiTxuli moxsenebebis Te- dis aRmosavleT nawilSi.
marine yenia

amdenad, XIII saukunis svaneTis moxatu- ir. yifSiZisa8 da t. velmansis9 publikaciebi


lobani SesaZlebels xdis Cavu­Rr­mavdeT ram- xes eklesiis moxatulo­bis Taobaze, t. SevÁak-
denime yuradsaReb sakiTxs: rogor gaarTves ovas mier Sesrulebul adreul moxatulo­ba­
Tavi am ansamble­bis Semqmnelma ostate­bma maT Ta aslebis albomi, sadac Setanilia fuzdis
wi­na­Se mdgom namdvilad rTul amocanas _ mi­ moxatulobis aslebic10, n. aladaSvilis nar­
sa­dagebod­nen arqiteqturas, ro­­melic ma­T­gan kvevi svaneTis moxatulobaTa sakonqo kom-
sakmaod da­So­re­bul warsulSi agebu­li, maT-
poziciebis Sesaxeb, sadac zemo svaneTis XIII
gan gansxvavebu­li gemov­ne­bi­Ta Tu formaT­Se­
saukunis mxatvrobis monacemebicaa motani-
grZ­nebiT iyo STa­go­­nebu­li; mxatvrobis ageb-
li11, t. velmansis statia vedrebis gamosax-
isas, iTvaliswinebdnen Tu ara isini adreu-
li mo­xa­tulobis arsebobas (samwuxarod, ulebis Taobaze qarTul mxatvrobaSi, sadac
am kiTxvaze pasuxis gasacemad, sadRei­ sod, aseve zemo svaneTis XIII saukunis ramdenime
mxolod Jibianis mxatvrobaze dakvirvebaa moxatulobaa ganxiluli12, zemo sva­ne­Tis
SesaZlebeli); ansamblis sa­ er­To kompozici- Suasaukunovani xelovnebis gzamkvlevi, ga-
uri gadawyvetis TvalsazrisiT, Cans Tu ara mocemuli r. yeniasa da n. aladaSvilis mier13,
principuli sxva­ oba Tanadroul profesiul r. Smerlingis monografia qarTul eklesi-
da xalxur moxatulobaTa Soris da ra mi­ aTa kankelebze, sadac calke Tavi eZRvneba
mar­Tebaa XIII saukunisa da ufro adreul, zemo da qvemo svaneTis moxatul kankelebs14,
Tundac, XII saukunis xalxur mo­xa­­tu­lobaTa v. silogavas mo­no­g­ra­fia svaneTis werilo-
Soris svaneTSi. Tumca, es ukanaskneli prob-
biTi Zeglebis Sesaxeb15, qvemo svaneTis mox-
lema, Tavisi sirTulisa da mravalmxrivobis
atulobaTa aRweriloba16, m. yenias publika-
gamo, aSkarad calke kvlevis sagania da am-
jerad me mas ar Sevexebi. 8
ir. yifSiZe, zemo svaneTis sof. xes eklesiis mxa­tv­

69
vidre uSualod moxatulobaTa analizze robis iko­nografiuli sqemis Tavisebureba, macne, #3,
1975, gv. 46-54; misive, Sua saukuneebis svaneTis ked-
gadaval, isic unda iTqvas, rom XIII saukunis lis mxatvrobisa da xatweris urTierTobisaTvis, sab-
svaneTis moxatulobani, arsebiTad, jerac WoTa xelovneba, #1, 1977, gv. 79-85; misive, Некоторые
ar gamx­ da­
ra sa­
gangebo Seswavlis sagani da особенности образа архангелов в средневековой живописи
Сванетии, qarTuli xelovnebisadmi miZRvnili II saer-
maT Sesaxeb arc ise mdidari literatura
TaSoriso simpoziumi, Tb., 1977.
moipo­veba. XIX-XX saukunis dasawyisis siZve- 9
T. Velmans, L’église de Khé en Géorgie, Зограф, #10, 1979,
leebis moyvarulTa eqspedicie­bis masalaTa5 gv. 71-82.
garda, mniSvnelovania, am TvalsazrisiT, n. 10
Т. Шевякова, Монументальная живопись раннего сред­не­
aladaSvilis, g. a­ li­
begaSvilisa da a. vol- вековья Грузии, Тб., 1983.
skaÁas monografia svanuri ferweruli sko- 11
Н. Аладашвили, Композиции алтарной конхи в церквах
Сванетии, qarTuli xelovnebisadmi miZRvnili IV sa-
lis Se­saxeb6, TanRilis eklesiis moxatulo­
erTaSoriso simpoziumi, Tb., 1983.
bisadmi miZRvnili n. aladaSvilis werilebi7, 12
T. Velmans, L’image de la Déisis dans les églises de Géorgie
et dans celles d’autres regions du monde byzantin, Cahiers
5
Поездка в Шавшию, Хевсуретию и Сванетию графи-
Archéologiques, #29, 1980/1981, gv. 47-102.
ни Уваровой, МАК Х, М., 1904, gv. 62; eq. TayaiSvili,
arqeologiuri mogzauroba leCxum-svaneTSi 1910 r. yenia, n. aladaSvili, zemo svaneTi. Sua saukune­e­
13

wels, parizi, 1937; igive, xelmeored gamocemuli, bis xelovneba. saqarTvelos megzuri, Tb., 2000.
emigrantuli literatura, dabruneba, t. 2, Tb., 1991, Р. Шмерлинг, Малые формы в архитектуре средневековой
14

gv. 114-117, 154-171, 233-235, 245-257, 465-478. Грузии, Тб., 1962.


6
Н. Аладашвили, Г. Алибегашвили, А. Вольская, Живопис- 15
v. silogava, svaneTis werilobiTi Zeglebi. I. isto­
ная школа Сванети, Тб., 1983, gv. 114-127. riuli sabuTebi da sulTa matianeebi, Tb., 1986, II.
7
Н. Аладашвили, Роспись церкви Тангил в Верхней Сва- epigrafikuli Zeglebi, Tb., 1988.
нетии, qarTuli saxviTi xelovnebis sakiTxebi, Tssa 16
qvemo svaneTis mxatvroba. monacemebi kompÁute-
samecniero Sromebis krebuli, Tb., 1983, gv. 17-37; ruli bankisTvis, `Ria sazogadoeba _ saqarTvelos~
misive, Volkstümliche Strömung in der Malschule von Swane- erovnuli kulturuli memkvidreobis programis
tie (Die Wandmalerei der Kirche Tangil), qarTuli xelov- saangariSo krebulebi, Tb., 1997, gv. 50-58, anota-
nebisadmi miZRvnili III saerTaSoriso sim­poziumi, ciebi gv. XVIII, XXXVII, Tb., 1998, gv. 86-97, anotaciebi
bari-leCCe, 1980. gv. 212-213, 220-221, 238, 244.
marine yenia

ciebi qvemo svaneTis XIII saukunis moxatulo­ Teba mosaxati arqiteqturisadmi sakmaod
bebsa17 da Jibianis XIII saukunis mxat­ vrobis tradiciulia. ramde­ ni­me registrad ganawi­
Tao­baze .18
le­buli scene­bi arqiteqturiT mkafiod `da­
Cemi msjeloba Jibianis moxatulobis sazRvrul~ mo­­nakveTebSi Tavsde­ba _ kon­qis
ganxilviT minda daviwyo, radgan, Cemis fiq­ kompozicia mTlianad avsebs konqs da odnav
riT, igi sakmaod mravlismTqmelia CvenTvis sakurTxevlis kedelzec Ca­modis, xolo meo-
saintereso sakiTxebis gasarkvevad. re registri mTlianad afsidis kedlis far-
Jibianis lamarias eklesia svaneTisTvis glebSi rCeba. darbazSi, rogorc sCans, sami
tradici­u­lad, momc­ro dar­ba­­zu­li ekle- registri iyo (amJa­mad mesa­me registri daRu­
siaa, samwaxnaga, Sverili, TaRnariani afsid- pulia). pirveli registri kamaris fa­r­g­lebSia
iTa da garSemosav­ le­liT samxreTsa da da­ mo­q­ceuli da sabjeni TaRiT ga­mo­yofil TiTo
savleT mxares. interieris arqiteqturuli monakveTze TiTo sce­ naa warmo­d­
genili, xo­
gafor­ mebis Ta­ visebureba isaa, rom kamaris lo danarCeni re­ gistrebi kedlebis arqite-
or nawilad damanawevrebeli sa­ b­
jeni TaRi qturulad daunawev­re­bel si­br­t­yeze gamois-
ara pilÁastrebs, aramed Sekidul konsolebs axeba. afsidsa da darbazSi registrebi ki­bi­
eyrdnoba, anu grZiv ked­lebze er­­Tiani, glu- seburi or­na­mentis sakmaod mozrdili hori-
vi zedapirebia, romelTa mTlianobas arc zontaluri zolebiT gamoiyo­fa, xolo grZiv
Riobebi arR­ vevs; isi­ni sa­
kurTxevelsa da ked­lebze gverdi-gverd ganTavsebul scenebs
dasav­leT kedelSia mowyobili (erTi sarkme­ Soris verti­ka­luri gam­yo­febi ar­sadaa gav-
li af­si­dis kedelSi; erTi sark­me­li da erTi lebuli (sur. 1). Sesabamisad, mxatvari kmay-
kari dasavleT kedel­Si)19. ofildeba eklesiis, ase vTq­ vaT, `bunebrivi
Jibianis XIII saukunis moxatulobis prog­ arqiteqtonikiT~, mihyveba inte­ri­e­ris ar­qi­
teqturuli ga­ da­
wyvetis Taviseburebebs da,
70

ra­
ma sakmaod vrcelia _ ved­ reba (afsidis
arsebiTad, damatebiT aRar ana­wevrebs mosa­xat
konqi), wm. eklesiis mamaTa rigi (afsidis ke­
ze­
dapirs. mniSvnelo­ vania, rom registrebis
deli), sauflo dResaswa­ ulTagan xareba da
gamomyofi or­namentuli ho­ri­zo­n­talebi ase­
feriscvaleba (kamaris Crd. ferdi), Soba
ve SeTa­nadebulia arqiteqturas da ferweru­
da amaRleba (kamaris samx. fe­ r­di), laza-
li dekori ar­sad bRa­lavs ar­qiteqtu­ruli
res aRdgi­ neba (das. ked­lis zeda registri),
formis `damoukideblobas~, uf­ ro metic,
jvarcma da miZineba (Crd. kedlis registri),
isic Se­iZ­leba iTq­vas, rom ferweruli deko-
ieru­salemad Sesvla da jojoxeTis warmo-
ri arqiteqturulad mniSvnelovani ele­­­men­­
tyvevna (samx­. kedlis regist­ri), wm. mxe­darni
te­bis ga­moyofa-diferenci­rebas emsaxureba _
(das. kedlis Sua registri), wm. mku­ r­nalni
satrium­fo Tu sabjeni Ta­­­Re­­bis Sida da gare
(das. sa­r­kmlis wirTxlebi).
pirze, sakurTxevlis sarkmlis wir­ TxlebSi,
mxa­
tvrobis ansamblis age­ bisas, Jibianis
aseve Se­ ki­
duli konsolebis gare pirze,
eklesiis meored momxatveli os­tatis mimar­
gansxvavebulmo­tivebiani da gansxvavebu­li
17
m. yenia, XIII s-is moxatulobani qvemo svaneTSi, g. mas­Sta­bis ornamentia gamoyenebuli20.
CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriis mxatvrobis sistemis agebis es principi
institutis XXXIII samecniero sesia, miZRvnili
garkveul siaxloves amJRav­nebs ara marto Jib-
gaiane elibegaSvilis xsovnisadmi, sesiis masalebi,
Tb., 1999, gv. 18-20. ianis Tavdapirvel moxatulo­ bas­
Tan, aramed
18
m. yenia, Jibianis XIII saukunis moxatulobis Tavise- zogadad, X-XI s-is dasawyisis svaneTis mox-
burebisTvis, qarTuli xelovnebis narkvevebi, V, Tb., atulobebTan, romelTac aSkara individua­
2008, gv. 29-35. XIII s-is zemo svaneTis moxatulobaTa
lu­ri mra­­valgvarobis miuxedavad, mxatvro-
zogadi daxasiaTebisa da foto masalisTvis ix. ag-
reTve: misive, zemo svaneTi. Suasaukunovani kedlid 20
satriumfo TaRze _ kibiseburi ornamenti; sabjeni
mxatvroba, Tb., 2010. TaRis Sida pirze _ muxlis foTlis ornamenti, gare
19
ek­le­­sia­Si Zve­li qvis kankelia SemorCenili, rom- pirze _ stilizebuli ylorti; konsolebze _ muxis
lis ferwerul dekor­Si igive qrono­lo­­giuri fenebi foTlis ornamenti; afsidis sarkmlis wirTxlebSi _
Cans, rac sakurTxevel-darbazSi. rombebSi Cawerili jvrebis `bade~.
marine yenia

bis saerTo kompoziciuri gadawy­ ve­


tisadmi senebs, sa­dac `margalitebiT~ ara ma­r­to Sar-
principulad igiveobrivi midgoma aerTi- avandebi im­ ko­
ba, aramed jvris mklavebic ki
anebs. uarsebiTesia, rom yvel­ gan, eklesiis jvarcmis scenaSi.
srulad moxatvisas, ostatebi ifarg­ le­bian Jibianis meored momxatveli ostatis erT-
interieris pi­­­r­­­­veladi, ase vTqvaT, bunebrivi gvar `retrospeqtul~ midre­ ki­
lebebs aseve
arqiteqtonikiT da Ti­ Toeul gamosaxule­ bas exmianeba klasikuri mo­ numentalizmisTvis
mo­zrdil monakveTs uTmoben _ mTeli kedeli, niSne­uli midgomis gameore­ bis survilic,
kamaris mTeli ferdi, a.S. (asea, praqtikulad, ro­melic mxatvrobis sistemis agebaSi cna­
yvela adreul moxatulobaSi), xo­lo mosaxa- urdeba. amas mowmobs moxatulobis saerTo
ti zedapi­ris danawevreba an saerTod ar xde- kompoziciuri wyobis mkafioeba _ regis­ t­
ba (mag., acSi, registrebis gamyo­ fi zo­le­bi rebis ganawilebis zemoxsenebuli principis
saerTod ar gvaqvs), am minimumamdea dayvanili garda, am mxriv damaxasiaTebe­lia, rom kamaris
mxolod horizontalu­ ri gamyofi zolebis mopirdapire ferdebze ganTavsebul sce­ nebs
meSveobiT (mag., ifxSi, re­gistrebi erTmaneT- erTmaneTisgan naTlad gamohyofs kibiseburi
isgan mxo­ lod grZiv kedlebzea gamijnuli, ornamentis erTiani horizontali kamaris ce­
radgan sakurTxevelsa da dasavleT ke­ dels n­trSi, xolo kamarisa da kedlis registreb-
TiTo-TiTo kompozicia ikavebs, an la­ RamSi, is, iseve rogorc dasavleT ke­delze zeda da
zeda da qveda re­gistrebi mTels interierSi qveda registrebis, gamoyofa aseTive orna-
naT­lad gamoiyofa erTmaneTisgan)21. mentis horizonta­lebiT xdeba; anu, savsebiT
niSandoblivia, rom mxatvrobis sistemis SesaZlebelia saubari ornamentuli zoleb-
agebis principis garda, Se­iniSneba rigi sxva is tra­­diciul, maorganizebel rolze mox-
niSnebisac, rac Jibianis meored momxatveli atulobis saerTo ko­m­poziciaSi. mxa­tvrobis
ostatis er­T­gvar maarqaizeblobaze si­tyvis sistemis saerTo simwyobris STabeWdilebas

71
Camogdebis sa­Sualebas iZleva. esaa mag., yva­­­ aZlierebs isic, rom mTels darbazSi regis­
vilisebri sa­xeebiT `daCiTva~, romelic Cans t­rebis er­ Tiani donea daculi. marTalia,
vedrebasa da lazares aRd­ ginebaSi fo­­ nze kamaris re­ gistrTan SedarebiT, konqis kom­
da ucilobel asociacias iwvevs acisa Tu poziciis done Camoweulia, magram es konqis
ifxis mxatv­ robis an tvibis mxatvrobis er- kompoziciis sagangebo gamoyofis imdenad
Tianad `daCiTul~ fonebTan; sainteresoa, tradiciuli xerxia, rom, albaT, uxerxulic
rom Tuki adreul, acisa da ifxis, moxatu- kia amaze zedmetad yuradRebis gamaxvile-
lobebSi fonebze `rozetebia~ mimobneuli, ba. aseve savsebiT tra­diciulia konqis kom-
XIII s-is Jibianisa da tvibis moxatulobebSi poziciis dominanturi mniSvneloba mTels
fonebis `daCiTva~ zustad er­ Tn­airi, marti- ansamblSi, xolo TviT am kompoziciaSi, macx-
vi, wertilebisgan Sedgenili `yvavilebiT~ ovris centraluri figuris gansakuTrebu­
xdeba (sur. 2, 4). JibianSi, fo­ nebis garda, li aqcentireba.
aseTive `daCiTva~ Cans RmrTismSoblis samo- monumentur-arqiteqtonikuri sistemis
sze vedrebasa da xa­­­­rebaSi da macxovris man- Seqmnis survilze metyvelebs ag­­­­reTve erT-
dorlaze vedre­basa da feriscvalebaSi. fo- maneTis mopirdapire mxare­ ebis sa­
erTo kom­
nis, sa­­­mosisa Tu mandor­lis `daCiTvasTan~ poziciuri gadawy­ve­­tis, garkveulwilad,
erTad, mTels moxatulobaSi Sarava­n­de­bis urTierT Sewyoba-SeTa­na­debis mcde­lo­bac.
`momargali­ teba~ aseve maarqaizebel niSnad yvelaze mka­ fiod es kamaris dasavleTi mo-
SeiZleba CaiTvalos da upi­­ r­
veles yovlisa, nakveTis gadawyvetaSi Cans (sur. 1). rogorc
Ji­bianisve Ta­­v­­dapirvel moxatulobas gagvax- Crdi­ lo­eT ise samxreT ferdebze aq erTi
21
detalurad adreuli xanis svaneTis moxatuloba- principiT agebuli kompoziciebia ganTav­
Ta sistemis agebis TaviseburebebisTvis, ix.: m. ye- sebuli (fe­riscvaleba da amaRleba) _ centr-
nia, mxatvrobis saerTo sistemis gadawyvetis Tavi- Si mandorliT gamoyofi­li mac­xovaria TiTo
seburebani adreuli xanis svaneTis moxatulobebSi,
saqarTvelos siZveleni, #12, 2008, gv. 128-151. figuriT mis or­ sav mxares, anu, gamoiyofa
marine yenia

centraluri jgu­fi, rome­lic mosaxati aris leT monakveTSi gamosa­xul sce­­­nebs ufro
ZiriTad na­ wils ikavebs, xolo kompoziciis didi areebi eTmoba, xolo dasav­ leT mo-
qve­
da nawi­ l­
Si sam figuriani jgufia. amas­ nakveTSi _ ufro mo­ mcro. scenebis amgvari
Tanave, saerTo centraluri Re­r­Zi mka­­fiodaa ganlagebis gamo, mosaxati are or uTanabro
xa­
z­gasmuli kompoziciis ro­ gorc zeda, ise monakve­Tad iyofa, Tumca scenebs Soris mx-
qveda nawilSi. cxa­dia, zust si­metriulobaze olod warmosaxviT Tu gaatareb gamyof
saubari aq ar SeiZleba, radgan kompozicieb- zRvars da igi acdenilia kamaris Tanabar naw-
is ze­ da da qve­da nawilebSi figuraTa po- ilebad gamyofi sabjeni Ta­ Ris `vertikals~
zebic da zomac zustad ar emTxveva erT­­ (damatebiT, konsoliTac `gamyarebuls~), e.i.
maneTs; aq ufro zogadi SeTanadeba-Sewyoba Cndeba raRac Zvra ZiriTadi damanawevrebeli
Tu SeiZleba aRiniSnos. kama­ris aRmosavleT RerZis mimarT, met-naklebad SeTanadebuli
monakveTSi aseTi mkafio igiveoba ar Cans, simw­
yobre irRveva, miuxedavad imisa, rom es
radgan Tu Crdi­loeTiT (xareba) ori msxvili Zvra ar aris, ase vTqvaT, materia­ lizebul-
figuris urTierTmimarTeba gansazRv­ravs sa­ fiqsirebuli _ realuri vertikaluri gamy-
er­To STabeWdilebas, samxreTiT mas sakmaod ofi zoli xom CamoSve­ buli ar aris da pir-
mraval­fi­gu­riani scena (So­ba) e­pa­suxeba. da veli SexedviT, es monakveTebi erTiani daun-
mainc, am SemTxvevaSic, raRac SeTanadebis awevrebeli sibrtyis STabeWdilebas tovebs.
danaxva SesaZlebe­lia _ esaa RmrTismSoblis kamarisa da kedlis registrebis amgvari
figuris wamyvani roli kompoziciebSi, mi­ si gadawyvetis gamo rTulia da­r­bazSi erTi mx-
sa­
ga­ngebo gamoyofa zomiT, misi met-nakle- aris (anu, kamara-kedeli mTlianad) saerTo
bad mimsgavsebuli poza (xareba­Si igi maRal kompoziciaSi er­ Ti­
ani RerZebis gamokveTa,
zurgian saydarze zis, SobaSic igi, faqti- vinaidan calkeul scenaTa kompoziciuri wyo-
urad, mjdomared gamo­ is­axeba; anu, orive ba sa­

maod gansxvavebulia. marTalia, dasav-
72

SemTxvevaSi, es mZlavri vertikalia saerTo leT naxevarSi, TiTqos, ufro Cans ra­ Rac
kompozicia­Si); aseve met-naklebad mimsgavse- erTgvarovneba, radgan kamarazec da kedleb-
bulia am centraluri figuris mdebare­ o­ zec am mxares centrire­ bu­
li kompoziciebia,
bac _ orive SemTxvevaSi, igi ara centrSia magram imis gamo, rom TviT scenebisTvis daT-
moTavsebuli, aramed kompozi­ci­is ki­dis­kenaa mobili are­ebi zomiT ar Tanxvdeba erTmaneTs,
gadaweuli (xareba­Si _ aRmosavleTiT, SobaSi scenaTa centraluri figurebis mde­bareobiT
_ dasavle­TiT). xazgasmuli, ide­ur-kompo­ziciuri centrebic
aqedan gamomdinare, Tuki erTma­ neTis kamarasa da kedelze acdenilia urTierTs.
mopirdapire mxares aSka­ raa saerTo kompo- es ac­dena uf­ ro TvalsaCinod aRmosavleT
ziciis erTgvarad Sewyobis cda, TviT erTi naxevarSi SeigrZnoba, radgan aq kompo­ zi­
sivrciTi monakveTis far­glebSi, e.i. kamaris ciebi centrirebuli ar aris da scena­Ta cen­
aRmosavleT da dasavleT monakveTebze, sak- traluri figurebi sul sxva­ dasxva mxaresaa
maod araerT­gvarovani wyoba gamodis, raSic, gadaweuli (SobaSi _ marjvena ki­disken, xolo
cxadia, SeiZleba davinaxoT axali, dinami­ mis qvemoT moTavsebul ierusalemad Sesvla-
kur-dekora­ tiuli stilis niSnebis SeRwe- Si _ sapirispi­ ro mxares, marcxena kidisken;
va jer kidev monumentur-arqiteq­to­­nikuri xarebaSi _ marjvena kidisken, xolo mis qve­
principebiT gamarTul sistemaSi. viT, miZinebaSi _ centrisken).
es Tviseba grZivi kedlebis gadawyveta- am fonze kidev ufro damaxasiaTebe-
Sic iCens Tavs (sur. 1). marTalia, mxa­tv­robis lia dasavleTi kedlis gadawyveta, romlis
Zlieri dazianebis gamo, Znelia risame da­be­ saerTo kompozicia, faqtiurad, Riobebis
jiTebiT mtkiceba, mag­ ram savsebiT naTelia, orsav mxares ganawile­ bul calkeul figu-
rom aq, meore registrSi, rogorc CrdiloeT, raTa monacvleobiT igeba; Tumca, aqac zust
iseve samx­reT mxares, erTmaneTisgan sagange- simetriu­ lo­bas ostati ar icavs. Tuki zeda
bo vertika­ luri zoliT gaumijnavi or-ori registrSi ganTavsebul lazares aRdgi­
scena Tavsdeba. amasTan, kedlebis aRmosav­ nebaSi, sarkmlis marjvniv mxolod ori fig-
marine yenia

uraa (lazare da msaxuri), sar­km­lis marcxniv, (kamaris samxreTi ferdi), lazares aRdgine-
samfiguriani jgufia (macxovari da ori mo- ba (dasavleTi kedlis zeda registri), wm.
ciquli). aqve da­vZ­ en, rom am scenaSi yvelaze mxedrebi (CrdiloeTi da samxreTi kedle-
mkafiod Cans ki­dev erTi Taviseburi miqceva bi), wm. dedani (samxreTi kedeli), wm. mTava-
winare saukuneTa midgomisadmi _ vgulisx­mob, rangelozi gabriel (dasavleTi karis Tavze)
figurebis wa­­m­ZRol rols ko­m­poziciebSi, da qtitorTa portretebi (liparit ivaCiani
romelic zogadad ni­S­neulia mTeli am moxat- da kvirike asrjiani [dasavleTi kedeli], io-
ulobisTvis. ze­­­ da registrSi dasaxul Zvras ane beri da kidev erTi ucnobi qtitori [Cr-
mosaxati sibrtyis damanawevrebeli, Riobe­ diloeTi kedeli]) (sur. 2-5). muwdis moxatu-
bis gan­ la­gebiT aqcentirebuli centraluri lobis programa SedarebiT ufro vrcelia _
RerZis mimarT kidev ufro aaq­ ti­
urebs qve­ vedreba-xilva (afsidis konqi), wm. eklesiis
da registrSi, wm. mxedarTa figurebs Soris mamaTa da wm. diakvnis rigi (afsidis kedeli),
CamoSvebuli mozr­di­li or­na­me­n­tuli zoli loroniani wm. mTavarangelozni (CrdiloeTi
_ erTaderTi vertikaluri gamyofi mTels da samxreTi kedlebi), aTormet dResas-
ansamb­ lSi. da yvelaze sagulisxmo aq isaa, waulTa ciklidan xareba da feriscvaleba
rom es zoli, romelic sarkmelsa da kars So­ (kamaris CrdiloeTi ferdi), Soba da mirqma
ris monakveTs avsebs, sarkmlis cenridan ki (kamaris samxreTi ferdi), naTlisReba (dasav-
ar eSveba, aramed misi samxreTi kidiskenaa leTi kedlis zeda registri), ierusalemad
gadaweuli, rac gansazRvravs mTeli am ked-
Sesvla (samxreTi kedeli), jojoxeTis war-
lis saerTo kompozi­ ciis erTgvar uTanabro
motyvevna (CrdiloeTi kedeli), wm. meomarTa
`amoZravebas~. zemoxsenebulis garda, mxatv­
rigi (dasavleTi kedeli) (sur. 6-9).
ro­bis an­samblSi garkve­u­li `dinamikis~ Semom-
tvibSic da muwdSic mxatvroba or reg-
tania agreTve afsidis kedlis regist­rSi, wm.
istradaa ganawilebuli _ pirveli re­­­­gistri

73
eklesiis mamaTa TaRebSi gamosaxvac (sur. 1).
kamaris farglebSia moqceuli22, xolo meore
amdenad, Jibianis XIII saukunis mxatvro-
registri _ kedlebze; ama­­s­Tan, kamaris TiTo
bis sistemis agebis Tavisebure­ ba­
Ta analizi
monakveTze Ti­­To scenaa ganTavsebuli, e.i. am
saSualebas maZlevs davaskvna, rom aq miuxe-
SemTxvevaSi ostatebi interieris pirveladi
davad aSkara mcde­ lobisa, misdios monumen-
tur-arqiteqtonikuri stilis principebs, arqiteqturuli danawevrebiT kmayofildebi-
mxa­t­vari, ro­­gorc sakuTari epoqis Svili, an, xolo grZiv kedlebsa da dasavleT kedels
yo­­velTvis Tanmimdevruli araa am survi­lis or-or mo­­nakveTad anawevreben re­gistrebis
ganxor­cie­lebisas da drois niSnebic sakmaod gamyofi xazebisa Tu ornamen­ tu­li zoleb-
TvalsaCinod Cans. is meSveobiT. registrTa do­ ne­
ebi darbazSi
msgavsi midgoma amave epoqis sxva svanur zustad emTxveva er­­­T­­maneTs, rac xels uwyobs
moxatulobebSic dasturdeba. upirveles yo- mxatvrobis sa­ erTo sistemis mkafio, naTel
vlisa, albaT, upriani iq­neba Sedareba tvibisa or­ganizebas. sagangebod un­da SevCerde orna-
da muwdis moxatulobebTan, radgan am SemTx- mentis rolze sistemis gadawyvetaSi.
vevaSi ek­ lesiaTa interieris arqiteqturu­ tvibSi kibiseburi ornamentis farTo
li gadawyveta Jibianis iden­ tu­
ria da aqac zolebi gamohyofs registrebs, qvemodan aCar-
taZarTa moxatva maTi agebidan, daaxloebiT, Coebs konqis kompozicias, gamohyofs afsidis
ori saukunis da­gvianebiT mox­da. TaRs, sabjeni TaRis konsols (bunebrivia da-
Jibianisgan gansxvavebiT, tvibSi mox- vuSvaT, rom igi sabjen TaRzec gagrZeldebo-
atulobis programas naklebi raodenobis da), sarkmelTa wirTxlebs. da aq yuradRebas
xatebani qmnis: vedreba (afsidis konqi), wm. iqcevs erTi ram _ konqis kompoziciis qvemoT
eklesiis mamani da wm. diakvanni (afsidis gamavali ornamentuli zoli Seuwyvetliv
kedeli), saxarebis scenaTagan xareba da naT- agrZelebs moZraobas sarkmlis wirTxlebSi,
lisReba (kamaris CrdiloeTi ferdi), Soba 22
tvibSi kamaris kompoziciebis qveda nawili odnav
da mTlianad daRupuli kidev erTi scena scdeba kamaris quslis dones.
marine yenia

kveTs wirTxlebs ayolebuli ornamentuli muwdis eklesiis momxatveli ostatisT-


zolis vertikals, anu sarkmels ostati ar visac amosavals klasikuri monumentaliz-
aRiqvams rogorc zRvars, mas arc is awuxebs, misken miqceva warmoadgens. am SemTxvevaSic
rom arqiteqturuli formis mTlianoba dair- mosaxati aris danawevreba minimalurad xde-
Rva _ wirTxli, faqtiurad, sam monakveTad ba _ TiToeuli scena arqiteqturuli ele-
daiyo: SuaSi horizontali da mis aqeT-iqiT mentebiT mofarglul TiTo monakveTs ika-
TiTo vertikali; Tanac ornamentuli zolis vebs; tvibis msgavsad, aqac ganivi kedlebi
sidide da TviT ornamentis motivi _ mkafio damatebiT or monakveTad iyofa registrebis
geometriuli saxe _ TiTqos kidev ufro mZa- gammijnavi SedarebiT wvrili vertikaluri
frad SegvagrZnobinebs am gansxvavebuli mi- xazebiT. magram Tuki tvibSi kedlis regis-
marTulebiT ornamentis svlas da Sesabamisad, tris ga­mo­saxulebani or, met-naklebad Tana­
arqiteqturuli formis mTlianobis darRve- bar monakveT­zea ganawilebuli, muwdSi gr­Zi­vi
vas _ esaa Secvlili damokidebuleba arqiteq- kedlebis umetes nawils (dasavleTiT) mra­
turisadmi, klasikuri teqtonikis wiaRSi de- val­­figuriani kompo­ziciebi ikavebs, xolo
koratiul-dinamiuri stilis elementebis Se- Se­
da­rebiT viwro monakveTebze (aRmosavleT-
Jonva. amisve gamoZaxili unda iyos TviT or- iT) wm. mTavar­angelozTa TiTo frontaluri
namentuli zolebis uzarmazari zomac, rac
figura Tavsdeba (sur. 7-8); anu, Tu tvibSi
am zolebs ara imdenad registrebis gamyo-
kedlis damanawevrebeli ornamentuli zolis
fad, e.i. damxmare saSualebad, aRgvaqmevinebs,
vertikali vizualurad, ase Tu ise, agrZel-
ramdenadac TavisTavadi mniSvnelobis mqone
ebs sabjeni TaRisa da konsolis vertikals
da Tanac aqtiur (ra­o­­denobi­sa gamo) elemen-
da, Sesabamisad, ar­qi­­teqtu­ruli da ferw-
tad. misi Semqmneli feradi marT­kuT­­xe­debis
eruli da­ na­
wevreba met-naklebad Tanxvdeba
monacvleoba erT­ gvarad aCqarebul ritms
74

erTma­neTs, muwdSi ac­dena maT Soris sakma­od


qmnis, romelic garkveulad arRvevs mTeli
mxatvrobis saerTo `garindebul~ simSvides. di­
dia da amitom mTeli sistemac erTgvar-
Tvali mihyveba am marTkuTxe­debis sxvada­sxva ad `amoZ­ravebulis~ STabeWdi­lebas stovebs,
mimarTulebiT (registrebs Soris horizonta- tvi­bisa da, gansakuTre­biT, Jibianis mxatvro­
luri, TaRebsa da kedlis SuaSi vertikaluri) basTan Se­da­rebisas. garda amisa, wm. mTa­var­
srbolas, romelsac erTgvari dinamika Seaqvs angelozTa sruli ta­ niT gamosaxuli fi­ gu­
saerTo statiku­robaSi. ama­sTanave, konsolis rebi, romlebic sagange­ bo farTo moCarCoe­
qveda kide calke sqeli xaziTaa mosazRvru- bisa gamo erTg­va­rad damou­kidebel `xate­bad~
li, romelic mas ornamentuli zolisgan ga- aRiqmeba, TiT­qos afsidSi wa­rm­ odgenil wm. ek­
mohyofs. mis Camoswvriv (Tanac ise, rom es lesiis mamaTa da diakvnis rig­sac agrZelebs
gagrZe­le­ba kon­solis siga­neze viwroa) ostati da logiku­rad ketavs kidec, Ti­Tqos aCerebs
atarebs vertikalur orna­men­tul zols, TiT­ sakurTxev­lisken svlas, `dara­jad~ ud­gas mas.
qos pilÁas­t­ris wina pirs amkobdes ornamen­ti­ amdenad, sa­kurT­xeveli erTgva­rad `gadmo­S­
To, anu, aq igi xa­tavs damanawev­rebel zR­vars lilia~ darbazSic, anu igi TiTqos `iWre­bao~
(vizualurs) iq, sadac es zRva­ri ar arsebobs
XII s-is miwuruli), sadac aseve Tvals xvdeba axali
(fi­­
zikurad) _ sabjen TaRs xom pilÁastrebi
dinamikur-dekoratiuli stilis elementebis SeJon-
ar gaaCnia; da kvlav, arqiteqturuli formis va jer kidev klasikuri monumentur-arqiteqtoniku-
mTlianoba irRveva, mosaxati are (romelsac ri stilis principebiT agebuli moxatulobis saer-
arqiteqturuli mocemuloba sTavazs ostats) To sistemis gadawyvetaSi. ufro dawvrilebiT amis
Sesaxeb, ix.: Т. Вирсаладзе, Фресковая роспись художника
nawevrdeba damatebiT monakveTebad (sur. 3-5), Микаэла Маглакели в Мацхвариши, Ars Georgica, #4, 1955,
rac agreTve arqiteqturisadmi Secvlili gv. 169-232; igive xelmeored gamoqveynebuli T. vir-
damokidebulebis maCvenebelia23. salaZis SromaTa krebulSi, Грузинская средневековая
монументальная живопись. Избранные труды, Тб., 2007,
mosaxati arqiteqturisadmi am Secvlilma damoki-
23
gv. 145-224; agreTve, m. yenia adreuli tradicia XII
debulebam SeuZlebelia ar gagvaxsenos zemo svane- saukunis svaneTis moxatulobebSi, Zeglis megobari,
Tis, miqel maRlakelis jgufis moxatulobani (1140- #1 (96), 1979, gv. 25-39.
marine yenia

dar­bazis sivrceSi da massa da darbazs Soris le­lis mqone, darbazuli ek­ lesiis Sida
cota ufro sxvagvari kavSiri myardeba, vidre sivrce maqsimalurad martivi da sadaa _
es Jibiansa Tu tvibSia, sa­ dac af­ sidis ked- darbazSi raimegvar arqiteqturul danawev-
lis re­ gistrSi ganTavsebuli xatebani afsi- rebas mokle­ buli erTiani gluvi zedapire-
dis sazRvrebSia `Cake­ ti­li~. amaSic, albaT, bia da Riobebic mxolod aRmosavleT (erTi
Se­iZleba da­vi­naxoT ek­le­siis interi­eris sa­
rkmeli) da dasavleT (erTi kari) mxaresaa
axle­buri gamT­lianebis survili, iq­neb axali mowyobili. Sesabamisad, mxat­ vari Tavisu-
dinamikur-dekoratiuli stilis moT­ xovnaTa falia, ase vTqvaT, arqiteqturiT Seqmnili
ze­mo­q­medeba sxva mxriv klasi­ku­ri arqiteq­to­­ obi­eqturi `dasazRv­ru­lobisgan~.
ni­kis prin­cipebiT gadawy­vetil sis­temaze. pirveli SexedviT, moxatulobis saerTo
marTlac, mxatvrobis saerTo kompozi- sistemis ageba eklesiis pirvelad arqite-
ciuri ageba muwdSi savsebiT tradiciuli qtonikas misdevs: pirveli registris momcve-
Cans _ rogorc ukve iTqva, darbazSi daculia li, sakmao raodenobis saxarebiseuli scen-
registrebis horizontalis erTiani done; ebi kamaraze Tavsdeba _ xareba, Soba, mirqma
tradiciulia ornamentis rolic sistemis (samxreTi ferdi), feriscvaleba, ierusale-
organizebaSi _ kamaris centrze gamavali mad Sesvla, jvarcma (CrdiloeTi ferdi)24 _
farTo ornamentuli zoli mkafiod gamijnavs xolo kedlebis ZiriTad nawilze meore reg-
erTmaneTisgan kamaris scenebs; ornamentuli istris gamosaxulebebi _ wm. ioane oqropiri
zoli miuyveba sabjeni TaRisa da dasavleTi da sami wm. meomari (samxreTi kedeli), mTa­
kedlis TaRis Sida pirsac; konsoli calkea varangelozTa kreba da wm. meomari (Crdi­
gamoyofili _ igi gansxvavebuli feriTaa loeTi kedeli), wm. ekaterine da wm. barbare
daferili da wina pirze ramdenime wvrili (dasavleTi kedeli) _ nawildeba (sur. 10).
TeTri Strixia dadebuli, e. i. mas damoukide- registrebs erTmaneTisgan mkafiod gamijnavs

75
beli ferweruli dekori aqvs, sabjeni TaRis kibiseburi ornamentis viwro zoli. amasTan,
mamkobi ornamenti masze ar gadmodis, anu, niSandoblivia, rom Tu registrebis ganawi­
sxva sityvebiT rom vTqva, arqiteqturuli le­ba sakmaod tradiciulia, TviT registre-
formis TavisTavadoba ar `ibRaleba~ ferw- bis Sig­niT mo­saxati aris danawevreba sakmaod
eruli dekoriT. Tumca, moxatulobis agebis intensiuri da, amasTan, uTanabroa.
zemoganxiluli Taviseburebani, kerZod, gr- kamaris TiToeul ferdze sami scenis
Zivi kedlebis danawevreba, sakurTxevlisa da gansaTavseblad sami monakveTia gamoyofili,
darbazis Secvlili urTierTmimarTeba, gar- romelTa Soris mkafio zRvars kibisebu­ ri
da amisa, erTmane­Tis mo­pir­dapire sivr­ciTi ornamentisve verti­kaluri zolebi moniSnavs.
monakve­ Te­
bis naklebad erTmaneTs misadage­ maTi wyalobiT kidev uf­ ro gamokveTilia
buli gadawy­ve­­tac _ kamara-kedlebis sa­er­To scene­bisTvis daTmobil areTa gansxvavebuli
kompoziciaSi erTiani vertikalu­ri RerZe­bis zoma _ ufro momcro monakveTebi aRmosav-
ararseboba Tu erTmane­ Tis mopirdapire mx- leTsa da dasavleTiT da ufro mozrdili
ares ganTavsebul scenaTa ur­TierT gansxvave­ cen­trSi _ da mTeli am na­wilis danawevrebis
buli kom­po­zi­­ci­uri wyoba _ naTlad me­tyve­ araTanabarzomieri, TiTqos `wyve­ti­li~ rit-
lebs Zveli kla­sikuri sis­te­mis wiaRSi axali mi (sur. 12-13).
dinamikur-de­koratiuli stilis elemente­bis am STabeWdilebas kidev ufro aZlierebs
SedarebiT ufro Zlier SeRwevaze, ase vTq- grZivi kedlebis gadawyveta, sa­ dac mosaxa-
vaT, Zveli `fu­ Ze-karka­sis~ axali `sxe­ uliT ti zedapiris danawevreba, TiTqos, kidev
Semos­va­ze~ (sur. 6-9). ufro garTulebulia. kedelze ori ZiriTa-
am TvalsazrisiT metad sainteresoa 24
scenebis ganawilebis principi, romelic saxarebi-
wvirmis Taringzel-zagaris ekle­siis mo­xa­­ seuli Txrobis istoriuli rigis midevnebas efuZne-
tuloba. am mcire, brtyelsakurTxevli­ ani, ba, mafiqrebinebs, rom dasavleTi kedlis I registr-
ze naTlisReba iqneboda gamosaxuli. amJamad ferwe-
sakmaod ganviTarebuli sammxrivi garSemosav­ ruli fena aq mTlianad daRupulia.
marine yenia

di monakveTi gamoiyofa _ momcro, sagange- urebi kedlebze (rasac TiTo `xatic~ emateba
bo moCarCoe­ bis mqone, `xatiseburi~, aRmo­ grZiv kedlebze) _ da, Sesabamisad, erTmaneT-
sav­leTiT (wm. ek­ lesiis mamaTa sakurTxev- is mopirdapire sivrciTi monakveTebis urTi-
lisken 3/4-iT mimarTuli naxevarfigurebi) erTSesabamisi gadawyvetis amokiTxva, magram
da ume­te­si nawilis momcveli danarCeni are. radgan samive kedelze TaRebis sigane erT-
es ukanaskneli, Tavis mxriv, damate­ biT naw- maneTisgan gansxvavdeba, xo­ lo kamarasa da
evrdeba ukve ferweriT miniS­ nebuli (anu, grZiv kedlebze registrebis SigniT xatebaTa
daxatuli) arqiteqturuli ele­ mentebiT _ gamyo­fi ve­r­tikalebi ar Tanxvdeba urTierTs,
viwro `pilÁastrebze~ dabjenili sam-sami mTels ansambls erTgvari `kontrapunq­ tul-
TaRiT, ro­ mleb­Sic frontaluri figurebia pulsirebuli~ ritmi ganmsWvalavs da mxat-
Ca­werili; TiTo aseTive TaRi (aseve fronta- vrobis saerTo sistemac uf­ ro metad `amoZ-
luri figurebiT) dasavleTi kedlis qveda ravebulis~ STabeWdilebas tovebs, vidre aqa-
registrSic, karis orsav mxaresaa, gamo­sa­­xu­ mde ganxilul mo­xatulobebSi (sur. 12-14).
li. Sesabamisad, zemoTganxilul moxatulo- ufro metad axali stilis elementeb-
baTa (Jibiani, tvibi) Semqmnelebis msgavsad, is momZlavreba ma­mis eklesiis mo­­­­­xatulobis
wvirmis ostatic xatavs arqiteqturas, ufro saerTo kompoziciur gadawyvetaSi Cans. Ta-
swored, qmnis mosaxati zedapiris damanaw- visi arqiteqturu­ li ga­ formebiT, savarau-
evrebeli, fizikurad ararsebuli arqite- dod, X-XI saukuneTa mijnaze agebuli, fasa-
qturuli elementebis vizualur `gansax- debze de­ko­ratiuli TaRnariT gamSvenebuli,
ierebas~ da, TiTqos, amSveneb-`amdidrebs~ mamis eklesiis in­ terieri mravalsafexu­ ro­
realurad arafriT gamorCeul, uRimRamo vani sabjeni Tu kedlis TaRebiTa da mZlavri,
interiers (sur. 12-14). mravalsafexurovanive pilÁas­t­rebiT, zemo-
mTeli qveda registris erTianad `TaR- ganxiluli eklesiebisgan gansaxvave­ biT, Tu
76

narSi~ moqceva, erTgvarad, aerTianebs mas


SeiZleba ase iTqvas, `plas­ti­kurad naZerwis~
`TaRTa~ mrudebis talRiseburi, aRmaval-daR-
STabeWdilebas to­vebs26.
mavali ritmiT, romlis `mousvenroba~ kidev
amgvarad gadawyvetil interierSi sakmaod
ufro SesagrZnobi xdeba `TaRebiT~ moniSnul
vrceli programaa gaSlili _ vedreba-xilva
monakveTTa odnav gansxvavebuli zomebi-
(konqi), wm. mociqulni da wm. eklesiis mamani
sa gamo. amdenad, zeda da qveda registrebis
(afsidis kedeli), saydari ganmzadebuli da
danawevrebis saziaro uTanabrobis miuxeda-
misi moTayvane angelozebi (afsidis Subli),
vad, isini, Tavisi xasiaTiT, mainc sakmaod sxva-
aTormet dResaswaulTa ciklidan: xareba da
obs erTmaneTisgan _ zeda registrze, sibrty-
Soba (kamaris samxreTi ferdi), feriscvale-
is damanawevrebeli monakveTebis raodenobac
ba da amaRleba (kamaris CrdiloeTi ferdi),
naklebia da ornamentuli zolebi maT Soris
mirqma, ierusalemad Sesvla da jojoxeTis
myar, mkvidr mijnebs moniSnavs, maSin roca
warmotyvevna (dasavleTi kedeli), suliwmid-
qveda registrze, garda monakveTebis gazrdi-
is mofena da naTlisReba (samxreTi kedeli),
li raodenobisa, TviT maTi gamijvnac ufro
jvarcma da amJamad daRupuli kidev erTi
Txel-Semsubuqebuli `karkasis~ meSveobiT
scena (CrdiloeTi kedeli), rasac emateba mxe-
xdeba, romelsac erTgvarad `amZimebs~ grZivi
dari wm. Tevdoresa (samxreTi kedeli) da uc-
kedlebis aRmosavleT monakveTebSi oTx-mxriv
moCarCoebuli `xatebis~ arseboba25. nob qtitorTa (dasavleTi kedeli) gamosax-
marTalia, kamarisa da kedlebis danawev- ulebani (sur. 15-18).
rebaSi SesaZlebelia raRac erTiani principis darbazSi mxatvari mosaxat zedapirs
danaxva _ ornamentuli zolebiT gamijnuli minimalurad anawevrebs da mis bunebriv ar­
scenebi kamaraze da `TaRnarSi~ Casmuli fig- qi­­
teqtonikas misdevs _ pirveli registri
kamaris farglebSi eqceva (arqiteqturuli
25
sagulisxmoa, rom am `xatebis~ zomebi gansxvavdeba
`TaRebisgan~ _ sigane odnav, xolo sigrZe sagrZnob- 26
mamis eklesiis detaluri analizisTvis ix.: m. yenia,
lad naklebia. mamis (Tekalis) macxovris eklesia ...
marine yenia

elementiT mofarglul TiTo monakveTze li, CrdiloeT kedelze, aRmosavleT TaRSi


TiTo scena Tavsdeba; aseve erTi scenaa gan- ganTavsebuli scena mis farglebs scildeba
Tavsebuli dasavleTi kedlis lÁunetSi), meo- da zeda, kamaris quslamde darCenil mona-
re re­gistri kedlis TaRebSia ganawile­buli, kveTsac iTvisebs, anu, am nawilSic TvalsaCi-
kedlis danarCen monakveTs mesame re­ gistri noa garkveuli araTanmimdevruloba erTmane-
ikavebs. garda amisa, far­ To ornamentuli Tis mopirdapire mxareTa gadawyvetaSi.
zoli kamaris centrSi, erT­maneTisgan mkafi­ garda amisa, mTels da­r­­bazSi regis­trebis
od gami­jnavs kamaris kompoziciebs; TaRebisa do­neebi da scenaTa mo­CarCoebis principic ar
da pilÁas­t­re­bis yo­veli sa­fexuri calke mo- Tanxvde­ ba erTmaneTs: kamaraze vizua­ lurad,
CarCoebis mqone sxvadasxva ornamentuli zo­ registris pirobiTi done erTmaneTis mopir­
lebiT im­koba (ornamentis motivebi erTmaneT- dapire mxares acdeni­ lia _ kompoziciebis
isgan gansxvavebulia)27, e.i. arqiteqturuli qveda kide registris xaziT moniSnuli ar
ele­men­tebi ferwe­ruli de­ko­riTacaa di­fe­ aris, xolo scenebis nawili kamaris quslis
rencire­buli (sur. 16-18). doneze mTavrdeba (feriscvaleba, savarau-
amdenad, pirveli Se­xedviT, darbazSi mx- dod, xarebac. niSandoblivia, rom orive es
atvrobis saerTo ganawi­lebisas mxatvrisTvis scena kamaris samxreTi da CrdiloeTi fer-
amosavals mo­nu­menturi arqiteqtonikuro- debis sxvadasxva monakveTs ikavebs), nawili ki
ba war­mo­­ad­­­gens, rome­lic, ase vTqvaT, jer ufro qvemoT, kedlis TaRamde Camodis (Soba,
kidev aq­ tiurad cocxali mexsierebaa, jer
savaraudod, amaRlebac. am scenebis adgilm-
ki­dev `misaba­Zi modeli~; magram, da es me­tad
debareobac gansxvavebulia _ orives samxre-
niSandoblivia, mxatvari yo­ velTvis Tanmim­
Ti da CrdiloeTi ferdebis sxvadasxva mona-
devrulad ar axorcielebs mas _ erTi ked-
kveTi eTmoba); dasavleT kedelze, pirveli
lis farg­lebSi registrebis raode­noba ar em­

77
registris done ka­ maris Crdi­ loeTi ferdis
Txveva erTmaneTs (samxreTi kedlis aRmosav-
ko­m­
poziciebisas emTxveva, xolo meore reg-
leT TaRSi erTi kompoziciaa ganTavsebuli,
istris done awe­u­­lia samxreT kedel­ze amave
xolo dasavleT TaRSi, erTmaneTisgan regis-
regis­trTan SedarebiT (sur. 16-18).
tris xaziT gamijnuli ori scena) (sur. 16);
amasTan, erTi kedlis fargleb­ Si ked-
samwuxarod, amJamad TiTqmis SeuZlebelia
lis saerTo da­nawevreba araer­T­gvarovania
imis gageba, Tu rogori iyo scenebis ganawi-
_ dasavleT kedlis samxreT monakveTSi, me-
leba CrdiloeTi kedlis TaRebsa da kedlis
ore da mesame re­ gist­
ris scenebi mkafiodaa
qveda nawilSi, radgan am mxares mxatvroba,
gamijnuli erTmaneTisgan registris xaziT,
arsebiTad, mxolod kamarazea SemorCenili.
xolo CrdiloeT monakveTSi registrebis
jvarcmis mcire fragmentebi, romelic ked-
gamyofi xazi ar aris (sur. 18). imavdroulad,
lis aRmosavleT nawilSi gairCeva, saSualebas
fi­gu­rebi advilad kveTs registris xazebs
iZleva davaskvnaT, rom kompoziciis ZiriTadi
birTvi kedlis TaRSi iyo Cawerili, xolo mf- (mirqma, wm. Tevdo­ re), Tavisuflad iW­ re­
ba
rinval mWmunvare angelozTa figurebi kama- sxva scenis fa­ r­glebSi (mirqma, jojoxeTis
ris quslsa da TaRs Soris monakveTze nawil- warmotyvevna). niSandoblivia isic, rom Tuki
deboda (sur. 17). Sesabamisad, Tuki samxreT pilÁastrebsa da TaRebis safexurebs osta-
kedelze, aRmosavleT TaRSi moqceuli scena ti sagangebod gamohyofs ferweruli deko-
mTlianad TaRiT mofarglul areSia moqceu- riT, kapiteli, rogorc damoukidebeli ar-
qiteqturuli forma, misTvis ar arsebobs,
27
pilÁastrebis wina pirsa da sabjeni TaRis Sida
igi erTianad `inTqmeba~ ornamentis uwyvet
pirze _ marwuxisebri; sabjeni TaRis gverdiT wax-
nagebze _ kibiseburi ornamenti; sabjeni TaRis dan- mdinarebaSi. yovelive es ki naTlad metyve-
arCen or safexursa da kedlis TaRebis pilÁastrTa lebs axa­li, dekoratiul-dinamikuri stilis
safexurebze _ stilizebuli ylorti (feradovnad
elementebis aqtiur SeRwevaze monumen­ tur-
gansxvavebuli erTmaneTisgan da motivis mxrivac
araidenturi). arqiteqtonikuri sistemis wiaRSi, rac kidev
marine yenia

uf­­ro mZlavrad vlindeba sa­ kurTxevlis sa­ viwro pilÁastrebze damyarebuli sabjeni
er­To ko­m­poziciur gada­wy­ve­taSi. TaRi kamarasa da grZiv ked­ lebs or uTana-
Tuki darbazSi mosaxati aris danawevre- bro nawilad hyofs (momcro aRmosavleTiT
ba mainc minimalurad xdeba da ostati, arse- da bevrad ganie­ ri dasavleTiT), romelTac,
biTad, Tumc ki araTanmimdevrulad, kmarobs damatebiT, kedlis TaRebic anawevrebs.
arqiteqturuli elementebiT erTmaneTisgan oRond, Tu­­­ki kedlebis aRmosavleT mo-
bunebrivad gamijnul monakveTebs (kamara, nakveTebSi TiTo TaRia, dasavle­TiT, mZlavr
kedlis TaRi, dasavleTi kedlis lÁuneti Se­
kidul konsolze dafuZnebuli orTaRe-
da a.S.) scenebis ganawilebisas, sakurTx- dia mowyobili. amdenad, TviT ek­le­si­is Sida
evelSi mosa­ xati aris danawevreba bevrad sivrce erTgvarad `aqtiur-amoZravebulis~
Zlieria da bevrad uTa­ na­b­
roc (sur. 15) _ STabeWdilebas to­ vebs da Tavisi xasiaTiT,
gra­ n­
diozuli sakonqo kompozicia, romel- TiTqos, `iTxovs~ da `kargadac irgebs~ im
ic aranairad ar eTanadeba darba­zis pi­rveli `mousve­nar-dinamikur~ sistemas, ro­melsac aq
regis­ t­ris kompoziciebs da darbazis mTe- momuSve mxatvari agebs.
li simaRlis TiTqmis na­ xevars ikavebs; mis marTlac, mxatvrobis saerTo kompo-
qvemoT ganlagebuli viwro naxevar-regis- ziciur wyobaze dakvirveba savse­ biT adas-
tri da sakur­T­­xev­lis saerTo kompozi­ciis turebs amas. moxatulobis Semadgeneli scen-
damasrulebeli mozrdili mesame registri, ebi _ vedreba-xilva (konqi) da wm. eklesiis
ro­­melic zomiT Tu ar sWar­ bobs, utolde- mamani (afsidis kedeli), aTormet dResas-
ba mainc darbazis mesame regis­tris scenebs. waulTagan xareba da naTlisReba (kamaris
garda amisa, sakurTxevelSi momuSave osta- CrdiloeTi ferdi), Soba da mirqma (kamaris
ti metad Tavisuf­ lad epy­ ro­ba arqiteqtu­ samxreTi ferdi), feriscvaleba (dasavleTi
rul ele­ mentebsac _ wm. mTavarangelozebi kedlis lÁuneti), jvarcma da amaRleba (Cr-
78

sakonqo kom­poziciaSi pi­­r­dapir satri­um­fo diloeTi kedeli), suliwmidis mofena (dasav-


TaRis pilÁastrebzea gadmosuli, anu ferw- leTi kedeli), rasac emateba wm. meomarTa da
eruli gamosaxulebis ganTavsebiT sruli­ad wm. meudabnoe mamaTa (samxreTi kedeli),
ugulvebel­yofilia arqiteqturuli formis wm. dedisa da ucnobi qtitoris (dasavleTi
ragvaroba. kedeli), wm. mTavarangelozTa (samxreTi da
amgvarad, mamSi mxatvrobis saerTo kom- dasavleTi karis timpanebi) figurebi _ or
poziciuri gadawyvetis Tavise­burebani ufro registradaa ga­ na­
wilebuli mTels inter-
metad iZ­leva saSualebas vilapara­koT axali, ierSi; tradiciisamebr, pirveli registri
droismieri ni­S­ne­bis momZlavrebaze. TviT kamaraze Tavsdeba, xolo meore registri ke-
mxatvrobis stilur maxasiaTebelTa gaTva­ dlebze nawildeba, ornamentis zoli pilÁas-
lis­wi­­nebiT, arc is unda Candes gadaWarbebu­ trebis wina pirsaa ayolebuli (sur. 19-22).
li, rom amgvari `progresulo­ ba~ ek­
le­
siis magram mniSvnelovani isaa, rom TiToeul
momxatveli mTavari ostatis dam­sa­xu­rebad mxares gansvavebul gadawy­ ve­
tas gvTavazobs
CavTvaloT, rome­ lic maRa­ li profesiuli ostati _ CrdiloeTiT, pirveli registris
ganswavlis mqone, albaT, baridan amosuli, scenebi odnav Camoscdeba kamaris farglebs
mxat­va­ria da, buneb­rivia, misi mWidro kavSi­ (Tanac, Tuki aRmosavleT monakveTSi reg-
ri zo­gad-epoqalur mowinave mxa­tv­­rul ten­ istrebi erTmaneTisgan horizontaluri
den­ciebTan. xaziTaa gamoyofili, dasavleT monakveT-
droismieri niSnebis momZlavrebaze sau- Si aseTi gammijnavi ar gvaqvs), xolo mTel
bris sababs Woxuldis macxov­ris eklesi- danar­Cen ares, anu, kedlis TaRebs meore
is moxatulobac iZleva. isic, savaraudod, registris scenebi ikavebs, romelTa zeda
XI saukunis dasawyis­Si agebul, garedan deko- nawili kamarasa da TaRebs Soris darCenil
ratiuli TaR­na­riT ga­formebul, darbazul mozr­dil monakveTebzec gadadis: jvarcma-
eklesi­as amkobs, romlis interieris arqite- Si, jvars mimsW­valuli macxovris, RmrTism-
qturuli gadawyveta sakmaod Tavisebu­ ria. Soblisa da wm. ioane RvTismetyvelis mom-
marine yenia

cveli jfugi TaRSia Cawerili, xolo ori kar-sarkmlis mdebareobiT miniSnebuli


mfrinvali angelozi TaRs zemoT monak­veTs cent­ ra­
lu­ri RerZi, romelic, TiTqos `gam-
avsebs, iseve, rogorc mamSi iyo; amaRleba- yarebulia~ zeda registrSi, sar­km­lis Ta­v­ze
Si, mandorlaSi moqceuli macxovari da misi gamosaxuli, mandorla-Semovlebuli macx-
amamaRle­be­li ori angelozi orTaRedis Tav- ovris figuriT da qveviT, frTe­b­gaSlili wm.
zea moqceuli, Tanac macxovris figura mox- mTavarangelozis naxevarfiguriT karis tim-
deniladaa `Casmuli~ konsolis Tavze, TaRTa panSi, garkveu­lad Sesustebulia sarkmelsa
gverdebis urTierT-Semxve­d­ri mrudebiT Se- da kars Soris monakveTze warmodgenili wm.
qmnil, iregularuli konfiguraciis areSi, de­dis naxevarfiguris ara centrSi, aramed
TaRebSi ki mo­­­ci­­qulTa ori jgufia gana­wi­ CrdiloeTiT gadawevis gamo; anu, am kedel-
le­buli. amdenad, aq registrebis gamoyofis zec yvelaferi `daZrul-amoZravebulia~.
principia gansxvavebuli (sur. 20). mxatvrobis saerTo sistemis agebis amg-
samxreTiT, kamaris aRmosavleT mo­ na­
k­ var xasiaTs kidev ufro aZlie­ rebs regis-
veTSi warmodgenili Sobis sce­ na mTlianad trebis gamyof horizontalTa zemoaRniSnu-
ikavebs kamarasa da Ta­ Ramde da­ r­
Cenil mo- li ararsebobac da is siTamame, rom­ li­Tac
nakveTsac, anu, am nawilSi, mamis msgavsad, mxatvari arqiteqturul elementebs epyroba
pirveli registris kompozicia, qveda regis- _ sakonqo kompoziciaSi, wm. mTavarangeloz-
trisgan gaumijnavi, sag­r­Z­noblad iWreba ked- Ta sruli taniT gamosaxuli figurebi, mamis
lis farglebSi, maSin roca kamaris dasavleT msgavsad, pirdapir `gadadis~ sa­ triumfo
monak­veTSi gamosaxuli mirqma, arsebiTad,
TaRis kapitelebze, suliwmidis mofenaSi,
kamaris farglebSi rCeba, xolo kama­ ra­
sa da
mociqulebi `Sekeci­lia~ karis TaRSi, jvarc-
orTaReds Soris darCenil areze wm. meud-
maSi, jvris mklavebi, maT mimsWvaluli macx-
abnoe mamaTa naxevar­fi­gurebisgan Sedgenili
ovris xelebiT, kedlis TaRis Sida pirSia `ga­­­

79
naxevar-registria ganTavsebuli; samxreTi
suli~, wm. dedis Saravandi pirdapir ebjineba
ke­d­lis Ta­RebSi wm. me­o­ma­r­Ta TiTo fronta-
sarkmlis kides TiTqos sarkmeli mas Tavze
luri figuraa Cawerili, magram, imis gamo,
adevso. aseve niSandoblivia, rom xarebaSi,
rom ked­lis am nawilSi eklesiaSi Sesasvleli
RmrTismSoblis fexsadgami, romelic regis-
meore karia gaWrili, orTa­Redis aR­mosavleT
trebis gamyof horizontalsaa acdenili da
TaRSi mxolod naxevarfigurisTvis sakmarisi
qveviTken Camococebuli, lamisaa jvarcmis
are rCe­ ba mxa­tvars, maSin roca danarCen
mfrinvali angelozis frTas `ejaxeba~. aq
TaRebSi igi sruli taniT warmogvidgens fi­
isev mamis moxatuloba SeiZleba gavixsenoT,
gurebs. Sesabamisad, samxreTiT, ara marto
registrebis gamoyofis principia gansxvave- sadac figurebi aseve Tavisuflad arRvevs
buli, aramed TviT registrebis raodenobac scenaTa sazRvrebs. Sesabamisad, ostatisT-
ki ar Tanxvdeba erTmaneTs (sur. 21). vis arqiteqturuli elementebi ar aRiqmeba
mosaxati aris Sevsebis gansxvavebuli `zRvrad~, misi `samoqmedo arealis~ momniS-
intensivoba da kedlis saer­ To kompoziciis nav, TavisTavadi mniSvneloba-Rirebulebis
`dinamikuroba~ kidev ufro mkafiod dasav- mqone `mijnad~.
leTi kedlis ga­ da­ wyvetaSi iCens Tavs (sur. Woxuldis mxatvrobis sakmao Rirse-
22). zeda registrSi, sarkmlis orsav mxares bebi, mozomil-daxvewili feradovani gama,
ganawilebu­ li feriscvalebis scenis qveda myari, odnavi `datexvisken~ midrekili xazis
zRvari samxreT da CrdiloeT monakveTebSi garkveuli eqspresiuloba, figuraTa STam-
sagrZnoblad acdenilia urTierTs, meore beWdavi gansulierebuloba da emociuri ga-
registrSi, suliwmi­dis mofenas, ro­melic, momsaxveloba TviT ostatis sakmaris dax-
TiTqos, `gaWedilia~ samxreT nawilSi, Cr- elovnebaze metyvelebs da, amdenad, sistemis
diloeT mxares mxolod qtitoris Txeli, imgvari ageba, romelsac igi gvTavazobs,
dagrZelebuli figura epasuxeba, sakmaod aSkarad misi mxatvruli gemovneba-midre-
xalvaTad mdgo­ mi eklesiiT xelSi, xolo kilebebis da, amavdroulad, epoqis zogadi
marine yenia

tendenciebis warmomCenicaa. aqedan gamom- M. KENIA


dinare, albaT, arc is iqneba didi gadaWar- George Chubinashvili National Research Centre
beba, Tuki davZen, rom mxatvrobis sistemis for Georgian Art History and Heritage Preservation
saerTo gadawyvetis xasiaTidan gamomdinare, Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
Woxuldis moxatuloba yvelaze `winwasuli~
gamodis XIII saukunis zemo svaneTis ansam-
blTa Soris. PECULIARITIES
amrigad, rogorc vxedavT, XIII saukunis OF THE GENERAL ARRANGEMENT
zemo (Jibiani, wvirmis Taringzel-zagari, OF THE MURAL DECORATION
Woxuldi) Tu qvemo (tvibi, mami, mu­w­di) svane- IN THE 13TH C. SVANETI MURALS
Tis ferwerul ansamblTa Sedareba, moxatu-
lobaTa zogadi araerTgvarov­ nebisas, metad Summary
mniSvne­lo­van, principul-arsismier erTo-
bas gviCvenebs. es er­ To­ ba imaSi vlindeba, Based on the analysis of the general compositional
rom yvelgan mxatvrobis saerTo sistemis arrangement of the 13th c. murals in Upper (Zhibiani
organizeba kvla­­vac Zvel mo­nu­mentur-ar­­ church of the Virgin, Tsvirmi church of the Archan-
qiteqtonikur gadawyvetas efuZneba, xolo gels [Zagar quarter], Chokhuldi church of the Saviour)
in­di­vi­dua­luri sxvao­bani imaSi Cans, Tu ro- and Lower (Tvibi church of the Archangels, Mami
gor xorcSesxmas hpo­vebs es zogadi principi church of the Saviour, Mutsdi church of the Archan-
yovel calkeul SemTxve­va­Si da rogor sxva­ gels) Svaneti, the article is focused on the interrelation
dasxvagvarad, gansxvavebuli siZlieriT iCens of the architecture and its painted decoration. Analy-
Tavs axali dinami­ kur-dekoratiuli stilis sis of these ensembles shows that, alongside general
niSnebi sxva mxriv klasi­kuri ar­­­­qi­teq­to­­ni­ heterogeneity, they are characterized by a significant,
80

kis pri­n­­cipebiT gadawy­vetil sis­temaSi. Tuki essential unity, evidenced by the common, monumen-
Jibianisa da tvibis moxatulobebSi es proce- tal-architectonic approach, which still forms basis for
si sakmaod TavSekavebulad vlindeba, muwdsa the general arrangement of the mural decoration; in-
da wvirmSi igi metadaa gamovlenili, xolo
dividual peculiarities are revealed in the specific ways
mamsa da WoxuldSi, Tu SeiZleba ase iTqvas,
this general principle is maintained in each particular
`sruli ZaliT~ warmoCindeba. cxadia, didia
case and in different extent to which traits of the new
cduneba, moxatulobis sistemis agebis zemo-
dynamic-decorative style are introduced.
ganxilul Taviseburebebze dayrdnobiT, zemo
If in Zhibiani and Tvibi the process is quite `mod-
da qvemo svaneTis XIII saukunis moxatuloba-
est~, in Mutsdi and Tsvirmi it is more `advanced~, gain-
Ta urTierTmimarTebis erTgvari qronolo-
ing `full strength~ in Mami and Chokhuldi. Remark-
giuri rigis dasaxvisa, maTSi dadasturebuli
garkveuli paralelizmis (tvibi _ Jibiani; mu- able is certain parallelism noticeable in the contem-
wdi _ wvirmi; mami _ Woxuldi) axali stilis porary murals of Upper and Lower Svaneti (Zhibiani
damkvidrebis Tanmimdevrul, droSi erTmane- – Tvibi; Tsvirmi – Mutsdi; Chokhuldi – Mami).
Tis momdevno stadiebad interpretirebisa,
magram radgan es moxatulobani jerac ar
aris saTanadod Seswavlil-gaanalizebuli,
xolo maTi met-naklebad myari adgili XIII
saukunis sakmaod vrcel farglebSi jerac
araa gansazRvruli swored gamowvlilviTi
kvlevis safuZvelze, amgvari Sorsmimavali
daskvnebis gamotana naadrevi mgonia. yove-
live amis garkveva kvlavac samomavlo amo-
canad unda darCes.
marine yenia

1. Jibiani. lamaria. topografiuli sqema Jibiani. Lamaria. Topographic scheme

81

2. tvibi. Taringzeli. sakurTxevlis 3. tvibi. Taringzeli. kamaris CrdiloeTi ferdisa


moxatuloba, sqema da CrdiloeTi kedlis moxatuloba, sqema
Tvibi. Taringzeli. Painting of sanctuary, scheme Tvibi. Taringzeli. Painting of north side of fornication and
north wall, scheme
marine yenia

4. tvibi. Taringzeli. kamaris samxreTi 5. tvibi. Taringzeli. dasavleTi kedlis


ferdisa da samxreTi kedlis moxatuloba, sqema
moxatuloba, sqema Tvibi. Taringzeli. Painting of west wall, scheme
Tvibi. Taringzeli. Painting of south side of
82

fornication and south wall, scheme

6. muwdi. Taringzeli. sakurTxevlis 7. muwdi. Taringzeli. kamaris CrdiloeTi


moxatuloba, sqema ferdisa da CrdiloeTi kedlis
Mutsdi. Taringzeli. Painting of sancuary, scheme moxatuloba, sqema
Mutsdi. Taringzeli. Painting of north side of fornication
and north wall, scheme
marine yenia

8. muwdi. Taringzeli. kamaris samxreTi 9. muwdi. Taringzeli. dasavleTi kedlis


ferdisa da samxreTi kedlis moxatuloba, sqema
moxatuloba, sqema Mutsdi. Targingzeli. Painting of west wall, scheme
Mutsdi. Taringzeli. Painting of south side of

83
fornication and south wall, scheme

10. wvirmi. Taringzel-zagari. 11. wvirmi Taringzel-zagari.


topografiuli sqema sakurTxevlis moxatuloba, sqema
Tsvirmi. Taringzel-Zagari. Topographic scheme Tsvirmi. Taringzel-Zagari. Painting of sanctuary,
scheme
marine yenia

12. wvirmi. Taringzel-zagari. kamaris 13. wvirmi. Taringzel-zagari. kamaris


samxreTi ferdisa da samxreTi kedlis CrdiloeTi ferdisa da CrdiloeTi
moxatuloba, sqema kedlis moxatuloba, sqema
Tsvirmi. Taringzel-Zagari. Painting of south side Tsvirmi. Taringzel-Zagari. Painting of north side
of fornication and south wall, scheme of fornication and north wall, scheme
84

14. wvirmi. Taringzel-zagari. dasavleTi 15. mami. macxovari. sakurTxevlis


kedlis moxatuloba, sqema moxatuloba, sqema
Tsvirmi. Taringzel-Zagari. Painting of west wall, Mami. The Saviour. Painting of sanctuary, scheme
scheme
marine yenia

16. mami. macxovari. kamaris samxreTi 17. mami. macxovari. kamaris CrdiloeTi
ferdisa da samxreTi kedlis ferdisa da CrdiloeTi kedlis
moxatuloba, sqema moxatuloba, sqema
Mami. The Saviour. Painting of south side Mami. The Saviour. Painting of north side

85
of fornication and south wall, scheme of fornication and north wall, scheme

18. mami. macxovari. dasavleTi kedlis 19. Woxuldi. macxovari. sakurTxevlis


moxatuloba, sqema moxatuloba, sqema
Mami. The Saviour. Painting of west wall, scheme Chokhuldi. The Saviour. Painting of sanctuary,
scheme
marine yenia

20. Woxuldi. macxovari. kamaris 21. Woxuldi. macxovari. kamaris


CrdiloeTi ferdisa da CrdiloeTi samxreTi ferdisa da samxreTi kedlis
kedlis moxatuloba, sqema moxatuloba, sqema
Chokhuldi. The Saviour. Painting of north side of Chokhuldi. The Saviour. Painting of south side of
86

fornication and north wall, scheme fornication and south wall, scheme

22. Woxuldi. macxovari. dasavleTi


kedlis moxatuloba, sqema
Chokhuldi. The Saviour. Painting of west wall,
scheme
daviT xoStaria

daviT xoStaria qarTuli stili gaCnda am nimuSebis gacnobi-


g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
sa da interpretaciis safuZvelze3.
da ZeglTa dacvis erovnuli kvleviTi centri qarTuli arqiteqturis popularizaci-
aSi da, Sesabamisad, qarTuli stilis aRmo-
cenebaSi gadamwyveti wvlili miuZRvis ruse-
Tis imperiaSi moRvawe germanel arqiteqtors
david grims (1823-1898). 1849-1850 wlebi man
david grimi da qarTuli stili kavkasiaSi gaatara, sadac naxa da azoma ar-
saeklesio arqiteqturaSi* aerTi Zegli. 1859 wels man gamosca qarTuli
da somxuri arqiteqturis Zeglebis albomi4,
qarTuli stili ewodeba XIX saukunis meo- romelic Sedgeba mokle anotaciebisa da sak-
re naxevrisa da XX saukunis dasawyisis ar- maod kvalificiurad Sesrulebuli naxazeb-
qiteqturul mimarTulebas, romelic miznad isagan (gegmebi, Wrilebi, fasadebi, ornamen-
isaxavda Sua saukuneebis qarTuli xuroT- tuli detalebi). qarTuli xuroTmoZRvrebis
moZRvrebis formebisa da elementebis aRor- ZeglTagan albomSi sxvadasxva sisruliT war-
Zinebas. TviT termini `qarTuli stili~ sak- modgenilia aTi eklesia _ manglisi, samTa-
maod axalia, misi xmareba _ brWyalebSi an maT visi, gelaTi (mTavari taZari), kojris kabe-
gareSe _ mkvlevarebma bolo dros daiwyes. ni, axtala, wuRruRaSeni, safara (mTavari
ufro adre am movlenas arsebiTad saxeli taZari), sveticxoveli, samTavro da alaver-
ar hqonia, mas ubralod aRwerdnen _ magal- di. yvela nageboba XI-XIII saukuneebisaa, rac
iTad, rogorc `qarTuli erovnuli xuroT- mowmobs, rom d. grims gansakuTrebiT izidav-
moZRvruli motivebis stilizacias~1 an sxva da uxvad morTul-moCuqurTmebuli Senobebi

87
raime msgavsi formulirebiT (rogorc wesi, (rogorc erTgan SeniSnavs v. beriZe, CuqurT-
uaryofiTi konotaciiT). kidev ufro adre, ma XIX saukuneSi miCneuli iyo qarTuli ar-
XIX saukuneSi is calke mimarTulebad ar iT- qiteqturis Tvisebad par excellence5).
vleboda da bizantiuri stilis nairsaxeobad d. grimis albomis meSveobiT ruseTis im-
ganixileboda _ iseve, rogorc Tavad Zveli periaSi momuSave arqiteqtorTa farTo wre
qarTuli xuroTmoZRvreba ganixileboda bi- arsebiTad pirvelad gaecno qarTul da somx-
zantiuris nawilad. ur arqiteqturas. metic, albomi xelisu-
iTvleba, rom qarTuli stili, rogorc 3
am TvalsazrisiT qarTuli stilisagan unda gan-
gaazrebuli mxatvruli mimarTuleba, gaCnda vasxvavoT saeklesio Senobebi, romlebic warmoad-
1880-ian wlebSi2. samoqalaqo arqiteqtur- gens gviani Sua saukuneebis arqiteqturis meqanikur
gagrZelebas axal droSi. es arsebiTad inerciuli
isaTvis es marTlac asea, magram saeklesio
procesia, romelsac ar sWirdeba sagangebod Seswav-
arqiteqturaSi qarTuli stili ufro adre, lili misabaZi nimuSebi, is memkvidreobiT miRebul
ukve 1860-ian wlebSi iCens Tavs. misi warmoSo- tradiciul codnasa da unar-Cvevebs efuZneba. bune-
brivi amosavali misTvis qronologiurad uSualod
ba ukavSirdeba Zveli qarTuli xuroTmoZRv­
winamorbedi da geografiulad uaxloesi arqite-
rebis nimuSebisadmi interesis gaCenas, rac qturaa. TbilisSi am process asaxavs orTaWalis wm.
XIX saukunis Suaxanebis publikaciebs mohyva. nikolozis (1846-1854), kukiis wm. nikolozis (1856-
1863), da samebis eklesiebi (gadakeTeba dasrul-
* winmdebare werili momzadda SoTa rusTavelis da 1863 wels) _ aguriT nagebi Senobebi, romlebic
erovnuli samecniero fondis mier dafinansebuli zogadi struqturiTa da calkeuli elementebiT
proeqtis `arqiteqtura da identoba: saeklesio mSe- XVII-XVIII saukuneTa Tbilisur eklesiebs waagavs.
nebloba TbilisSi (1801-1918)~ farglebSi. 4
D. Grimm, Monuments d’architecture byzantine en Géorgie
1
v. beriZe, Tbilisis xuroTmoZRvreba, 1801-1917 et en Arménie, Saint-Pétersbourg, 1859. arsebobs rusule-
wlebi, t. II, Tb., 1963, gv. 83. novani gamocemac: Д. Гримм, Памятники христианской
2
T. gersamia, `qarTuli stili~ Tbilisis arqite- архитектуры в Грузии и Армении, Санкт-Петербург, 1866.
qturaSi XIX da XX saukuneebis mijnaze, qarTuli 5
v. beriZe, Tbilisis xuroTmoZRvreba, 1801-1917
xelovnebis narkvevebi, IV, Tb., 2005, gv. 35-37. wlebi, t. II, gv. 87.
daviT xoStaria

flebis mier rekomendirebuli iyo, rogorc Tbilisis metexi, mRvimevi7, agreTve ovana-
`yvela arqiteqtorisaTvis aucilebeli spe- vanqi somxeTSi8).
cialuri saxelmZRvanelo~6, rac niSnavda, swored am gviandel SenobaTagan erT-er-
rom maT urCevdnen SeeswavlaT da aeTvise- Ti _ kojris kabeni aiRo nimuSad arqiteqtor-
binaT samxreT kavkasiis xuroTmoZRvru- ma evgeni beloim Tbilisis anCisxatis taZris
li memkvidreoba. zogi maTganisaTvis _ maT gadakeTebis proeqtis Sedgenisas 1865 wels.
Soris Tavad d. grimisaTvis _ es memkvidreo- es saeklesio arqiteqturaSi qarTuli stilis
ba STagonebis axal wyarod iqca. danergvis erT-erTi uadresi cdaa9. e. belois
ukve 1860-iani wlebidan arqiteqtorebi CanafiqriT, bazilikis grZivi fasadebi Tana-
d. grimis albomis SeswavliT miRebul cod- bari simaRlis dekoratiuli TaRebis uwyveti
nas praqtikaSic moixmardnen. pirvel rigSi, rigiT unda Semkuliyo, xolo dasavleT fas-
maTi yuradRebis centrSi moeqca nagebobebi adze aseve qarTuli stilis elementebiT
e. w. samTavnuri kompoziciiT _ aRmosavleTi gaformebuli samreklo unda mieSenebinaT.
fasadis mxatvruli gaformebis sistemiT, proeqtSi CvenTvis amjerad gansakuTrebiT
romelic Seqmna samTavisis taZris (1030 weli) saintereso aRmosavleTi fasadia (sur. 3). is
xuroTmoZRvarma. am kompoziciis pirdapiri samTavnur kompozicias eTmoba, magram ram-
mibaZva an Tavisufali variaciebi mis Temaze denime Tavisebureba cxadyofs, rom inspir-
gvxvdeba sxvadasxva arqiteqtorTa Semoq- aciis wyaro kojris kabenia da ara Tavad
medebaSi daaxloebiT naxevari saukunis man- samTavisi10. kabenSi, samTavisisagan gansxvave-
Zilze, 1860-iani wlebidan 1910-ian wlebam- biT, ar aris Sua dekoratiuli TaRi. fasadis
de, amasTan ara mxolod saqarTveloSi da zeda nawils evleba saSualo TaRebis saWeqi
ara mxolod marTlmadidebluri eklesieb- qvebidan amozrdili CarCo, romelic zeda
88

is xuroTmoZRvrebaSi. SeiZleba iTqvas, rom kuTxeebSi safexuriseburad aris Setexili.


Tavisi arsebobis pirvel etapze, 1860-70-ian ase gaakeTa Tavis proeqtSi e. beloimac. me-
wlebSi qarTuli stili aris samTavnuri kom- ore detali, romelic aSkarad migviTiTebs
poziciis stili. amasTan, uSualo misabaZi nimuSad kojris kabenis gamoyenebaze, didi
nimuSia ara Tavad Senobebi (arqiteqtorTa jvris aqeT-iqiT ganlagebuli dekoratiuli
umetesobas isini arc enaxa), aramed maTi naxa- oTxyurebia. samTavisSi isini jvris formisaa
zebi, Sesrulebuli d. grimis mier (sur. 1, 2). da gadabmulia dekoris erTian sistemaze da-
ratom maincdamainc samTavnuri kom- kiduli TaRebis meSveobiT. e. belois naxazze,
pozicia? sruliad ueWvelad, arCevanis kabenis kvaldakval, es oTxyurebi arafers
ganmsazRvreli erTaderTi faqtori iyo am ebmis da Tavisuflad `hkidia~ fasadze.
kompoziciis mxatvruli srulyofileba, 7
v. beriZe, qarTuli xuroTmoZRvrebis istoria, t.
romelic dainaxes da daafases XIX saukunis I, Tb., 2014, gv. 270.
arqiteqtorebma _ daafases ise, rom misi 8
Т. Измайлова, Связи архитектурного декора грузинских
gameorebis survili gauCndaT. kacma rom и армянских памятников XIII века, IV Международный
симпозиум по грузинскому искусству, Тб., 1983, gv. 3-4.
Tqvas, am mxriv isini pirvelebi ar yofilan
9
qarTuli stilis nimuSebad ar ganvixilav Senobebs,
_ damfaseblebi da mimbaZvelebi samTavisis romlebSic bizantiuri stilis farglebSi aqa-iq
aRmosavleT fasads maTze bevrad adre, ukve gamoyenebulia Sua saukuneebis qarTuli da somx-
XII-XIII saukuneebSi hyavda. is metnaklebi si- uri arqiteqturis calkeuli formebi da element-
ebi (magaliTad, imave d. grimis proeqtiT agebuli
zustiT da sisruliT gameorebulia am epo- xersonesis taZari, 1861-1879), aq laparaki SeiZleba
qis aTamde eklesiaSi (ikorTa, qvaTaxevi, ko- ufro zogad samxreTkavkasiur da ara konkretulad
jris kabeni, axtala, qsnis kabeni, gudarexi, qarTul an somxur elferze.
10
minda madloba vuTxra Cems kolegas valerian ka-
6
Ю. Савельев, Византийский стиль в архитектуре России. landaZes, romelmac pirvelma SeniSna anCisxatis aR-
Вторая половина XIX – начало XX века, Санкт-Петербург, mosavleTi fasadis gadakeTebis proeqtis msgavseba
2005, gv. 15, 35. kojris kabenTan.
daviT xoStaria

fasadis qveda nawili ZiriTadad misdevs aRar darCa13. Sedegad, fasadis qveda nawili
nimuSs, Tumca, cxadia, aq ar aris kedelSi Se- didad dascilda prototips. proeqti arc am
Wrili niSebi _ maT gasakeTeblad anCisxatis Secvlili saxiT ganxorcielebula _ ekle-
Zveli kedlis gamongreva gaxdeboda saWiro. sias mxolod samreklo miaSenes, fasadebis
saSualo TaRebiT e. beloim fasadis glu- gadamosvaze ki uari Tqves.
vi sibrtye mofargla da, Sesabamisad, fes- qarTuli stili da, kerZod, samTavnuri
tonebzec uari Tqva. ar aris arc zeda rigis kompoziciis mibaZva Zalian male gascda ro-
sarkmlebi ganapira TaRebSi. gverdiT navebs gorc saqarTvelos, ise marTlmadidebluri
e. beloim gaukeTa qarTuli xuroTmoZRvreb- saeklesio mSeneblobis farglebs. ukve 1867
isaTvis ucxo agebulebis karnizebi. wels peterburgeli arqiteqtori baRdasar
kojris kabeni samTavisis XII-XIII sauku- gazirbekovi (Razarbekiani) aproeqtebs surb
neebis mibaZvaTagan erTaderTia, romlis nax- karapetis somxur eklesias nor-naxiCevanSi
azebic d. grimis albomSi moxvda. vfiqrob, (somxebis mier 1779 wels samxreT ruseTSi,
ueWvelia, rom samTavnuri kompoziciis ko- md. donze daarsebul qalaqSi, romelic am-
jruli variantis gamoyenebisas e. beloi d. Jamad qalaq rostovis nawilia). is cota mog-
grimis naxaziT xelmZRvanelobda da Tavad vianebiT, 1875-1881 wlebSi aSenda. eklesiis
aRmosavleTi fasadi (sur. 4) samTavisidan
SenobasTan uSualo Sexeba ar hqonia. pro-
aris gadmoRebuli. mTavari gansxvaveba isaa,
eqtSi gameorebulia am naxazis Tavisebure-
rom surb karapetis eklesia aguriTaa nage-
bebi da maT Soris anazomis uzustobebic.
bi da ara aqvs qvaze kveTili CuqurTma. gar-
magaliTad, jvris aqeT-iqiT ganlagebuli
da amisa, zogierTi dekoratiuli elementi
oTxyura formis Riobebi (maTi moyvaniloba
(magaliTad, TaRebis festonebi) gamotove-
kargad Cans 1880-iani wlebis fotosuraTze11)
bulia, zogic Secvlilia (magaliTad, zemoT-

89
d. grimma Tavis naxazSi wriulad aqcia. es
naxsenebi oTxyura jvrebi gluv msxlisebr
forma Cans e. belois proeqtSic, oRond
motivadaa qceuli).
sarkmlebi aq saerTod gauqmebulia da maT
surb karapetis eklesiaSic TvalnaTliv
nacvlad oTxyurebSi pawia dekoratiuli
Cans, rom arqiteqtori samTaviss d. grimis
wreebia Casmuli12.
albomis meSveobiT icnobda. SeiZleba aRvniS-
muSaobis procesSi e. beloim proeqtSi
noT ramdenime detali, romlebic surb kar-
cvlilebebi Seitana (naxazze isini Savi mel-
apets `namdvili~ samTavisisagan ganasxvavebs
niT aris datanili) _ gaafarTova ganapira da d. grimis naxazs amsgavsebs _ didi jvris
dekoratiuli TaRebi da fasads moacila damoklebul-gamsxvilebuli mklavebi, maRa-
iribi kvadratebi, vinaidan maTTvis adgili li, TiTqos ormagi karnizebi fasadis gver-
11
XIX saukuneSi kojris kabenis eklesiis gumbaTi diT nawilebze, am karnizebis rkaliseburi
da kamarebi ukve Cangreuli iyo, magram aRmosavle- Sezneqva dakidul TaRebTan SeerTebis adgi-
Ti fasadi TiTqmis srulad iyo SemorCenili, akl- las da sxva. albaT d. grimis naxaziT xelmZ-
da mxolod karnizisa da frontonis kexis qvebi. ase
Rvanelobis Sedegia surb karapetis fasadis
aqvs eklesia naCvenebi d. grims. asea aRbeWdili is
Zvel fotosuraTzec (ix., magaliTad: Р. Шмерлинг, zogadi proporciebic _ ufro damjdari da
В. Долидзе, Т. Барнавели, Окрестности Тбилиси, Тб., 1960, siganeSi gasuli, vidre samTavisisa14.
tab. 22). 1900-ian wlebSi eklesia mTlianad daangries
rusma berebma (iqve, gv. 73). 13
m. liluaSvili, `qarTuli stilis~ ucnobi nimuSi _
12
kojris kabenis aRmosavleTi fasadi daxatuli saburTalos wm. giorgis eklesia, saqarTvelos siZ-
aqvs grigori gagarinsac (Le Caucase pittoresque, dessiné veleni, 18, 2015, gv. 279.
d’après nature par le prince Grégoire Gagarine, avec une intro- 14
a. Razarianma pirvelma aRniSna, rom nor-naxiWev-
duction et un texte explicatif par le comte Ernest Stackelberg, anis surb karapetis aRmosavleTi fasadi samTavisi-
Paris, 1847, tab. XXII). misi albomi d. grimisaze adre danaa gadmoRebuli. manve SeniSna is detalebi, rom-
gamoica da Sesabamisad, e. belois SeeZlo misi na- lebic mowmobs, rom b. gazirbekovi d. grimis naxaziT
xatiTac esargebla, Tumca anCisxatis gadakeTebis sargeblobda (А. Казарян, Церковь Сурб-Карапет в Нор-
proeqti met msgavsebas amJRavnebs d. grimis naxaz- Нахичеване. В поисках национального стиля, Архитектура,
Tan, vidre gr. gagarinis naxatTan. строительство, №5-6 (39-40), 2009, gv. 60-66).
daviT xoStaria

magram mTlianad SeiZleba iTqvas, rom pirec gamoyvanilia lekaluri aguriT, orive
samTavisis adrindel (1860-80-iani wlebis) Zalian wvrilia da uZarRvo. sapiredan qve-
mimbaZvelebs Soris b. gazirbekovma yvelaze moT CamoSvebuli aseTive lekaluri aguris
metad uerTgula prototips. garda imisa, lilvi kuTxiT dayenebuli erTi (!) kvadratis
rom sxvebze zustad hbaZavs samTavisis aR- wveros ebjineba. mis SigniT Cawerilia meore
mosavleT fasads, surb karapetis arqite- kvadrati, romlis centri reliefuri lar-
qtori imeorebs mis grZiv fasadebsac. d. nakiT aris aRniSnuli15.
grimis albomSi, aRmosavleTTan erTad mot- cnobilia, rom wm. barbares eklesia
anilia samTavisis CrdiloeTi fasadis naxaz- dekanoz iakob da mRvdel Teofane Cijava-
ic. is sworad gviCvenebs safasado dekoris Zeebis iniciativiT aSenda, magram misi pro-
agebulebas _ fasadis SuaSi, mklavis areSi sami eqtis avtori ucnobia. Senobis mdare pro-
maRali TaRia, amaTgan Sua, ufro SemaRle- fesiuli xarisxi da dabali mxatvruli done
buli TaRis areSi Cawerilia farTosapiriani (pirvel rigSi, swored aRmosavleTi fasadi-
sarkmeli; fasadis gverdiT nawilebs amkobs sa) mafiqrebinebs, rom is akademiuri ganaT-
sam-sami Tanabari simaRlis TaRi. b. gazirbek- lebis mqone arqiteqtori ar yofila. miT
ovma am naxazis mixedviT gamarTa surb karape- ufro sainteresoa sad da rogor eziara igi
tis eklesiis ara mxolod CrdiloeTi, aramed samTaviss da ram ubiZga misi aRmosavleTi
samxreTi fasadic, Seitana ra masSi mxolod fasadi nimuSad gamoeyenebina, Tanac aseTi
funqciuri saWiroebiT ganpirobebuli cvli- axirebuli interpretaciiT. yovel SemTx-
lebebi _ magaliTad, gaakeTa kari samxreTi
vevaSi, vfiqrob, dabejiTebiT SeiZleba iTq-
kedlis centrSi, romelic ar aris samTavisSi
vas, rom mas, b. gazirbekovisagan gansxvave-
(mogvianebiT ase gaakeTes qvaSveTSic). ufro
biT, d. grimis naxaziT ar uxelmZRvanelia.
metic, surb karapetis eklesiis dasavleTi
90

qarTul stils garkveuli adgili ekava


fasadic (sur. 5) samTavisiTaa STagonebuli.
Tavad d. grimis SemoqmedebaSic. marTalia,
am SemTxvevaSi b. gazirbekovi ufro rTul
saqarTveloSi agebul mis erTaderT Senobas
mdgomareobaSi iyo, vinaidan Sesabamisi naxazi
_ Tbilisis wm. aleqsandre nevelis samxedro
d. grimis albomSi ar aris (samTavisis dasav-
taZars qarTuli araferi ecxo, magram saqarT-
leTi fasadi mTlianad xelaxlaa awyobili
velos gareT d. grimma qarTul stils orjer
XV saukuneSi da mxatvrulad sustia). amitom
mimarTa da orsave SemTxvevaSi nimuSs isev-
man Taviseburi gamosavali naxa _ isev aiRo
aRmosavleTi fasadis sqema da datova misi daisev samTavnuri kompozicia warmoadgenda.
gverdiTi nawilebi (niSebis CaTvliT), xolo pirveli Senoba, romlis proeqtic d.
Sua TaRSi samTavnuri kompoziciis nacvlad grimma qarTul stilSi gaakeTa, iyo jvris
gaakeTa kari, sandriki da Zalian farTo sark- aRmarTvis eklesiis samreklo livadiaSi,
meli. misi damoukidebeli Semoqmedeba surb yirimSi. imxanad da Semdgomac arqiteqtore-
karapetis eklesiis fasadebis gadawyvetaSi bi qarTul stils yirimSi xalisiT iyenebd-
arsebiTad amiT Semoifargleba, sxva danar- nen, vinaidan es ewereboda ruseTis imperiis
Ceni samTavisidan aris gadmoRebuli. arqiteqturul politikaSi _ xelisufle-
samTavisis adreul mibaZvebs Soris unda ba Tvlida, rom bizantiuri stili, romlis
vaxsenoT navTluRis wm. barbares zemo ekle- nairsaxeobadac miiCneoda qarTuli, yvelaze
siac, agebuli 1858-1873 wlebs Soris. wina Sesaferisi iyo imperiis samxreTi mxareebi-
magaliTTan SedarebiT, aq Cans samTavnuri saTvis, pirvel rigSi ki yirimisaTvis16.
kompoziciis ufro Tamami (da Zalian waru- 15
m. liluaSvili, `qarTuli stilis~ ucnobi nimuSi _
matebeli) gadaaazrebis cda (sur. 6). aR- saburTalos wm. giorgis eklesia, gv. 280.
mosavleT fasadze SuaSi zemoT aris didi 16
d. xoStaria, imperiuli identoba da rusuli sti-
jvari, uSualod mis qvemoT _ sapireSi mo- li Tbilisis saeklesio arqiteqturaSi, saeklesio
mSenebloba TbilisSi (1801-1918): arqiteqtura da
qceuli TaRovani sarkmeli. jvarica da sa- identoba, Tb., 2015, gv. 95.
daviT xoStaria

jvris aRmarTvis eklesiis samreklo d. saWiroebis Sesabamisad. livadiis samreklos


grimma 1879 wels daaproeqta. is rva wlis Sida sivrce, am cnebis namdvili gagebiT, ara
Semdeg aSenda arqiteqtor alfons vensanis aqvs da Sesabamisad, verc sarkmlebi eqneboda.
xelmZRvanelobiT. samreklo (sur. 7) Se- kopenhagenSi safasado sibrtye, romelzec
maRlebuli proporciebis patara Senobaa, d. grimma samTavnuri kompoziciis gamoyvana
gegmiT wagrZelebuli marTkuTxedis for- isurva, SezRuduli iyo simaRleSi (mis zemoT
misa. agebulebiT is patara jvargumbaTovan samreklos TaRebia, qvemoT _ rustirebu-
eklesias waagavs, Tumca gumbaTi, rusuli li pirveli sarTuli, sul sxva xasiaTisa,
eklesiebis yaidaze, wminda dekoraciaa da ara vidre fasadis danarCeni nawili), amitom man
struqturuli elementi. SuaSi Senoba gax- sarkmlebi jvris aqeT-iqiT ganalaga, xolo
snilia ori TaRiT, romlebSic zarebi ekida. irib kvadratebze saerTod uari Tqva. amis
mokle fasadebze gamoyvanilia samTavnuri gamo kopenhagenuri varianti yvelaze Sor-
kompoziciis Sekvecili versia _ maRali saa prototipisagan da Tu d. grimis Semoq-
jvari, ori iribad dasmuli kvadrati da medebis erTian konteqstSi ar ganvixilavT,
girCi. es elementebi asxmulia Sewyvilebu- maT Soris kavSiri SeiZleba verc davinaxoT.
li lilviT gamoyvanil vertikalur RerZze. Tumca d. grimis sasaxelod unda iTqvas, rom
lilvebi ZirSi `manJetebiTa~ da burTulebiT man sworad SeigrZno samTavnuri kompoziciis
aris gaformebuli da kvadratul fila-ba- mTavari mxatvruli principi _ safasado kom-
ziss efuZneba. mTeli kompozicia mWidrod poziciis elementebis Sekvra erTiani verti-
aris Cawerili TaRovan CarCoSi17. kaluri RerZiT, rac gansakuTrebul rols
samTavnuri kompoziciis kidev ufro asrulebs mxatvruli mTlianobis SeqmnaSi. am
Sekvecili varianti warmoadgina d. grim- princips d. grimi orsave zemoTganxilul Se-
ma kopenhagenis wm. aleqsandre nevelis nobaSi misdevs.

91
rusul-marTlmadideblur eklesiaSi (1881 1880-iani wlebidan qarTuli stili gan-
weli). mTavar dasavleT fasadze (sur. 8), viTarebis axal etapze gadavida. is gascda
romelic sxvadasxva qveynisa da epoqis ar- saeklesio arqiteqturis farglebs da samo-
qalaqo arqiteqturaSic SeaRwia (galaktion-
qiteqturuli elementebis sakvirvel nazavs
is quCis #22 saxli, arqiteqtori a. zal-
warmoadgens, centrSi warmodgenilia qvaSi
cmani _ 1883, qalaqis saTaTbiros wiTeli
nakveTi moCuqurTmebuli jvari, mis qvemoT
darbazi, arqiteqtori aleqsandr ozerovi _
dekoratiuli girCi, ufro qvemoT patara
1886, orive TbilisSi18). misabaZ nimuSTa wre
burTulebze dasmuli `manJetebi~ da ZirSi
gafarTovda _ amieridan is aRaraa mxolod
gluvi marTkuTxa bazisi. es elementebi erT-
`samTavnuri kompoziciis stili~. codna Zve-
maneTze aqac vertikaluri lilvebiT aris
li qarTuli xuroTmoZRvrebis Sesaxeb gaiz-
gadabmuli. qarTul xuroTmoZRvrebas mog-
arda, gaCnda axali, ufro zusti anazomebi,
vagonebs jvris aqeT-iqiT gaWrili sarkmleb-
Catarda bevri Zeglis detaluri fotogra-
is moCuqurTmebuli sapireebic (Tumca maTi
fireba. 1895-1898 wlebSi arqiteqtorma oto
forma da proporciebi gansxvavdeba qarTu-
simonsonma aago abasTumnis wm. aleqsandre
lisagan).
nevelis eklesia19, romlisTvisac nimuSad
rogorc vxedavT, d. grimi Tavisuflad
zarzmis monastris mTavari eklesia gamoiyena
irCevda da ajgufebda samTavnuri kompo-
(mas asec ewodeboda _ axali zarzma). 1902-
ziciis calkeul elementebs konkretuli
1911 wlebSi aSenda saburTalos wm. giorgis
17
livadia ruseTis imperatorebis sazafxulo rezi- eklesia, romelic qarTuli stilis saxasiaTo
dencia iyo. gasabWoebis mere, roca sasaxlis komp-
leqsSi sanatoriumi moewyo, samreklos Senobas sam-
18
T. gersamia, `qarTuli stili~ Tbilisis arqiteqtu­
Tavnuri kompoziciebis Semcveli dekori CamoTales raSi XIX da XX saukuneebis mijnaze, qarTuli
_ rogorc Cans, jvrebis gamosaxulebis gamo. bolo xelovnebis narkvevebi, IV, Tb., 2005, gv. 36.
xanebSi Tavdapirveli dekori aRadgines _ samwuxa- 19
m. mania, evropeli arqiteqtorebi TbilisSi, Tb.,
rod, Zalian ugemurad da uxarisxod. 2006, gv. 122-124.
daviT xoStaria

magaliTia, Tumca cxadad gamokveTili erTi Si arCevanis safuZveli wminda esTetikuria.


prototipi ar gaaCnia20. saqarTvelos gareT es aris wm. rifsimes somxuri eklesia ial-
am periodSi qarTuli stili kidev erTxel taSi, yirimSi, aSenebuli Tbiliseli arqite-
iqna gamoyenebuli yirimSi _ gaspras wm. ni- qtoris gabriel ter-miqelovis mier 1905-
nos eklesiaSi (1908-1912) ialtis maxloblad. 1909 wlebSi. Tavad eklesia mTlianad Zveli
misi arqiteqtori nikolai krasnovi werda, qarTuli da somxuri arqiteqturis motiveb-
rom Senoba `gelaTisa da haRpatis taZrebis zea agebuli24, magram amjerad CvenTvis ufro
stilSi~ daaproeqta21. ramdenadac Zveli fo- sainteresoa misi ezos Sesasvlelis arqite-
tosuraTebiT (sur. 9) SeiZleba vimsjeloT qtura (sur. 10). liTonis WiSkris or mxares
(Senoba Zlier aris damaxinjebuli bolo g. ter-miqelovma dadga Tlili qviT mopir-
wlebis barbarosuli rekonstruqciiT), keTebuli koSkurebi, romlebic TavianTi
eklesia ufro Zvel qarTul arqiteqturas piramidulsaxuraviani cru gumbaTebiTa da
mogvagonebs, vidre somxurs, Tumca maincda- frontonebiT daboloebuli `mklavebiT~ Sua
mainc arc gelaTs hgavs da arc haRpats. saukuneebis Senobebs mogvagonebs. koSkureb-
miuxedavad qarTuli stilis aseTi gam- is gare (quCispira) fasadebi samTavnuri kom-
ravalferovnebisa, samTavisi am gvian pe- poziciis Sekvecili (usarkmlo) versiiT aris
riodSic rCeboda xuroTmoZRvarTa rCeul morTuli. jvari, girCi da kvadratebi Sem-
nimuSad, oRond d. grimis naxazebiT xelmZ- kulia Zveli qarTuli xuroTmoZRvrebis rep-
Rvaneloba maT ukve aRar sWirdebodaT. ertuaridan aRebuli CuqurTmebiT.
1904-1910 wlebSi arqiteqtor leopold bil- samTavnuri kompoziciisaTvis adgilis
feldis proeqtiT aigo misi yvelaze cnobi- SerCevidan da misi interpretaciidan gamom-
li asli _ qvaSveTis wm. giorgis eklesia Tbi- dinare, mgonia, rom g. ter-miqelovis namu-
lisSi. qvaSveTis Sesaxeb bevri dawerila22 da
92

Sevarze gadamwyveti gavlena iqonia d. grimis


aq masze vrclad aRar SevCerdebi. SevniSnav zemoTnaxsenebma qmnilebam _ jvris aRmarTvis
mxolod, rom aq gadmoRebulia ara mxolod eklesiis samreklom, romelic ialtidan sul
samTavisis gare dekori, aramed gegma da zog- samiode kilometriT dacilebul livadiaSi
adi struqturac. originalTan yvelaze ax- dgas da g. ter-miqelovs aucileblad eqne-
los aRmosavleTi fasadia. boda nanaxi. ialtis wm. rifsimes ezos Sesasv-
Tu qvaSveTis wm. giorgis eklesiis nimu- lelis koSkebis struqtura sakmaod waagavs
Sad samTavisis aReba, mis mxatvrul Rirse- livadiis samreklosas. msgavsia samTavnuri
bebTan erTad, ivane amilaxvris sentimenteb- kompoziciebiT gaformebuli sibrtyeebis
iTac SeiZleba aixsnas23, meore gvian magaliT- proporciebi. analogiuria kompoziciis el-
20
m. liluaSvili, `qarTuli stilis~ ucnobi nimuSi _ ementTa SerCevac _ orsave SemTxvevaSi gam-
saburTalos wm. giorgis eklesia, gv. 277. otovebulia sarkmeli (ialtis eklesiis Ses-
21
Н. Калинин, А. Кадиевич, М. Земляниченко, Архитектор asvlelis koSkurebs, iseve rogorc livadi-
высочайшего двора, Москва, 2003, gv. 91
is samreklos, Sida sivrce ara aqvs). mcire
22
v. beriZe. Tbilisis xuroTmoZRvreba, 1801-1917
gansxvaveba aris am elementTa komponirebaSi:
wlebi, t. II, gv. 87-89; k. cincaZe, qvaSveTis wmidis
giorgis eklesia tfilisSi, Tb., 1994; T. gersa- livadiis samrekloSi girCi kvadratebis qve-
mia, Tbilisis qaSveTis wm. giorgis axali eklesia, moTaa, ialtis eklesiaSi _ jvarsa da kvad-
saqarTvelos siZveleni, 17, 2014, gv. 312-327.
ratebs Soris.
23
eklesiis mamulebis gamge komitetis Tavmjdomares
ivane amilaxvars ar surda qvaSveTis Zveli eklesiis 24
magaliTad, gumbaTi farTo da dabali yeliTa da
dangreva, raki is mis mama-papaTagan iyo aSenebuli. oTxi mrgvali koSkuriT kuTxeebSi gadmoRebulia
igi mxolod mas Semdeg daiTanxmes, rac dapirdnen, eCmiawinis wm. rifsimes eklesiidan, or sarkmels Sua
rom axali eklesia samTavisis mixedviT aSendeboda. aRmarTuli didi moCuqurTmebuli jvari SuaSi de-
imxanad samTavisi amilaxvarTa agebulad iTvleboda koratiuli girCiT (samxreT fasadze) _ axtalidan,
(v. beriZe. Tbilisis xuroTmoZRvreba, 1801-1917 wle- am sarkmlebis gaformeba msubuqi naxevarsvetebiTa
bi, t. II, gv. 88; k. cincaZe, qvaSveTis wmidis giorgis da maTze dasmuli gadanakecebiani TavsarTiT _ sava-
eklesia tfilisSi, gv. 37). raudod, iSxnidan.
daviT xoStaria

dasasruls, saerTo suraTis sisruli- DAVID KHOSHTARIA


saTvis vaxseneb kidev erT, ufro gviandel George Chubinashvili National Research Centre
nagebobas, romelic funqciurad eklesia ar for Georgian Art History and Heritage Preservation
yofila, magram formiT baZavs Sua sauku-
neebis qarTul eklesiebs. es aris cnobili
mewarmisa da komersantis akaki xoStarias DAVID GRIMM AND
meuRlis _ minadora Turqia-xoStarias (gar- THE GEORGIAN REVIVAL STYLE
daicvala 1924 wels) saflavis Zegli Teiran- IN CHURCH ARCHITECTURE
Si, dulabis sasaflaoze (sur. 11). savarau-
dod, is aSenda TbilisSi gazrdili da Sem- Summary
dgom iranSi moRvawe rusi arqiteqtoris
nikolai markovis proeqtiT25. uSualo pro- The architect David Grimm made a significant contri-
totipi mas ar gaaCnia, gamoyenebulia Zveli bution to the promotion of Medieval Georgian architec-
qarTuli jvargumbaTovani eklesiis zogadi ture. Owing to the album of his drawings published in
struqtura (arc Tu ise marjved awyobili) 1859, architects of the Russian Empire became aware
da XI-XII saukunebis eklesiebisaTvis damaxa- and appreciated Medieval Georgian monuments. The
siaTebeli safasado dekoratiuli TaRnari. emergence and early development of the Georgian
`qarTulobis~ gancdas xels uwyobs fasa- Revival Style in the church architecture were closely
debis mopirkeTeba Tbili moyviTalo tonis linked to D. Grimm’s album. The architects particu-
didroni Tlili filebiT. larly admired a system of the decoration of the eastern
aseTia Zalian mokled ganviTarebis xazi façade created by the master builder of the Samtavisi
qarTuli stilisa saeklesio arqiteqturaSi Cathedral (completed in 1030) and repeated more or
_ stilisa, romlis saTaveSic david grimi less precisely in many twelfth- and thirteenth-century

93
dgas Tavisi albomiT. rac ar unda vTqvaT churches. D. Grimm’s drawings of the eastern façades
d. grimze, rogorc arqiteqtorze (da mas of Samtavisi and one of its later copies, the Kabeni
didi SemoqmedebiTi niWiT dajildoebul church near Kojori became the source of inspiration for
ostats namdvilad ver vuwodebT), misi, a number of architects In 1860s and 1870s.
rogorc Zveli qarTuli xuroTmoZRvreb- The Georgian Revival style was being used in and out-
is erT-erTi pirveli gamommzeureblisa da side of Georgia both in Orthodox and Armenian Mono-
popularizatoris Rvawli saTanadod unda physite church architecture. The direct influence of D.
iqnas Sefasebuli. Grimm’s drawings can be traced in the project of the
reconstruction of the Anchiskhati Church in Tbilisi
(1865, the architect E. Beloy) and in the Surb Kara-
pet Church in Nor-Nakhichevan (1867, the architect B.
Gazirbekov). D. Grimm himself designed abbreviated
replicas of the Samtavisi façade for the bell tower of
the Church of the Exaltation of the Cross in Livadia,
Crimea (1879, built by A. Vincent in 1887) and for the
Russian Orthodox church in Copenhagen (1881). The
former in its turn inspired the architect G. Ter-Mikelov
in the design of the entrance towers of the St Hripsime
Church at Yalta, Crimea (built between 1905 and 1909).

25
j. giunaSvili, akaki xoStaria reza Sahis inaugu-
raciaze, gazeTi saqarTvelos respublika, #85,
7 maisi, 2010, gv. 4-5.
daviT xoStaria

1. samTavisis taZari. aRmosavleTi fasadi,


d. grimis naxati
94

Samtavisi Cathedral. East façade, drawing by


D. Grimm

2. kojris kabeni. aRmosavleTi fasadi, 3. anCisxatis eklesiis gadakeTebis proeqti.


d. grimis naxati aRmosavleTi fasadi. arqiteqtori e. beloi
Kabeni Church near Kojori. East façade, drawing by Project of the Reconstruction of Anchiskhati Church.
D. Grimm East façade, architect E. Beloy
daviT xoStaria

4. surb karapetis eklesia nor-naxiWevanSi. 5. surb karapetis eklesia nor-naxiWevanSi.


aRmosavleTi fasadi,arqiteqtori dasavleTi fasadi, arqiteqtori
b. gazirbekovi (a. Razarianis fotosuraTi) b. gazirbekovi (a. Razarianis fotosuraTi)
Surb Karapet Church in Nor-Nakhichevan. East façade, Surb Karapet Church in Nor-Nakhichevan. West façade,
architect B. Gazirbekov (Photo by A. Kazarian) architect B. Gazirbekov (Photo by A. Kazarian)

95

6. navTluRis wm. barbares eklesia TbilisSi.


aRmosavleTi fasadi (m. liluaSvilis
fotosuraTi)
Navtlugi St Barbara Church in Tbilisi. East façade
(Photo by M. Liluashvili)
daviT xoStaria

7. jvris aRmarTvis eklesiis samreklo


livadiaSi. arqiteqtori d. grimi. wina planze
_ mefiswuli aleqsei nikolozis-Ze
(1913 wlis fotosuraTi)
Church of the Exaltation of the Cross in Livadia. Architect
D. Grimm. In the foreground _ the heir apparent Alexei
Nikolaevich (Photo 1913)
96

8. wm. aleqsandre nevelis eklesia 9. wm. ninos eklesia gaspraSi. arqiteqtori


kopenhagenSi. arqiteqtori d. grimi n. krasnovi (1918 wlis fotosuraTi)
St Alexander Nevsky Church in Copenhagen. St Nino Church at Gaspra. Architect N. Krasnov
Architect D. Grimm (Photo 1918)
daviT xoStaria

10. wm. rifsimes eklesia ialtaSi. ezos Sesasvleli, arqiteqtori g. ter-miqelovi


(v. bileckis fotosuraTi)
St Hripsime Church in Yalta. Courtyard entrance, architect G. Ter-Mikelov (Photo by V. Biletsky)

97
11. minadora Turqia-xoStarias saflavis
Zegli dulabis sasaflaoze TeiranSi
(n. naxucriSvilis fotosuraTi)
Tomb monument of Minadora Turkia-Khoshtaria
at the Dulab Cemetery in Tehran
(Photo by N. Nakhutsrishvili)
naTia nacvliSvili ukanasknelSi sul 69 ojaxma daido bina.
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
maTTvis gankuTvnili teritoria xelisuf-
da ZeglTa dacvis erovnuli kvleviTi centri lebas winaswar Sedgenili gegmis mixedviT
quCebad da sakarmidamo nakveTebad hqonda
dayofili. koloniis centrSi gamoyofili
iyo adgili eklesiis, sasuliero saswavle-
belisa da pastoris saxlisTvis. TiToeulma
Tbilisis konfesiuri sivrcis germanulma ojaxma sacxovrebeli saxlis asa-
formireba: germanuli Temi da Seneblad da sameurneo saqmianobis dasawy-
luTeranuli eklesiebi* ebad or heqtramde miwis nakveTi miiRo3.
axalmosaxleTa umetesoba miekuTvneboda
XIX saukunis Tbilisis mravaleTnikuri da pietistTa ukidures egzaltirebul frTas
mravalkonfesiuri urbanuli sivrcis Seqm­ _ e. w. separatistebs. am religiurma mimar-
naSi, sxvadasxva erovnebis xalxTan er­ Tulebam farTo gavrceleba pova germaniis
Tad, mniSvnelovani wvlili germanelebmac samxreT regionebSi, kerZod vÁurtembergSi
Seitanes. mcxovreb luTeranebs Soris da fanatikuri
germanelTa aqtiuri Camosaxleba sa- seqtis saxe miiRo. maT uflis moaxloebuli
qarTveloSi 1817 wlidan daiwyo. maTi pir- meored mosvlis swamdaT da dedamiwaze aTas-
veli kolonia _ marienfeldi sarTiWalaSi wliani `RvTis sufevis~ damyarebas elodnen.
Seiqmna. momdevno wels kolonistTa ricxvs es molodini gansakuTrebiT gaZlierda napo-
vÁurtembergidan 10 nakadad Camosuli 500 leonis omebisa da 1816-1817 wlebis mousav-
ojaxi Seemata. 1818 wels saqarTveloSi sul lianobis Semdeg4. separatistebs germaniaSi
98

5 kolonia daarsda: ori TbilisTan (aleq- sastikad sdevnidnen, arTmevdnen qonebas da


sandersdorfi da axali Tbilisis kolonia) apatimrebdnen5. am dros maT mfarvelad ga-
da TiTo-TiTo sarTiWalaSi (petersdor- mouCnda ruseTis imperatori aleqsandre I,
fi), asureTsa (elizabetTali) da bolnisSi romelic daTanxmda germanelebis kavkasia-
(katarinenfeldi)1. germanelTa Camosaxlebam Si gadmosaxlebas6. misi gadawyvetileba po-
1910-ian wlebamde gastana.
xelmwifo qonebaTa eqspedicias (1850 wlidan). 1852
Tbilisis midamoebis orive germanu-
wels Tbilisis germanuli kolonia amoRebuli iqna
li dasaxleba mtkvris marcxena sanapiroze eqspediciis gamgeblobidan da daeqvemdebara Tbi-
mdebareobda _ aleqsandersdorfi didube- lisis saqalaqo mmarTvelobas. Sesabamisad, masze
gavrcelda qalaqis mSeneblobis wesebi. amieridan
Si da axali Tbilisis kolonia kukiaze2. am kolonistebs ekrZalebodaT nebarTvis gareSe raime
mSeneblobis Catareba. ix.: T. beriZe, Zveli Tbilisis
* werili momzadda SoTa rusTavelis erovnuli sa­
gareubnebis istoria, Tb., 1977, gv. 42-47.
mecniero fondis mier dafinansebuli proeqtis _
`arqiteqtura da identoba: saeklesio mSenebloba
3
saistorio centraluri arqivi, fondi #1727, Тиф-
TbilisSi (1801-1918)~ _ farglebSi. лисский Евангелическо-Лютеранский церковный совет;
anaweri #1, saqme #29, Материалы об объединении не-
1
g. manjgalaZe, germaneli kolonistebi amierkavka-
мецких колоний город Тифлис и колония Тифлис и о по-
siaSi, Tb., 1974, gv. 30-32.
стройке церкви.
2
1852 wlamde Tbilisis (kukiis) kolonias, iseve, ro- 4
A. Gestrich, German Religious Emigration to Russia in the Ei-
gorc sxva germanul koloniebs, gansakuTrebuli
ghteenth and Early Nineteenth Centuries: Three Case Studies,
statusi hqonda. Sida saqmeebis saxelmZRvanelod
wignSi: In Search of Peace and Prosperity: New German Settle-
da mosagvareblad Temi irCevda mamasaxliss (germa-
ments in Eighteenth-Century Europe and America, edited by H.
nulad Sulce, Schulze) da or msajuls (baizitceri,
Lehmann, H. Wellenreuther, and R. Wilson in cooperation with
Beisitzer). saxelmwifos mxridan koloniis mmarTvelo-
J. B. Frantz and C. Wessel, Pennsylvania, 2000, gv. 93.
ba ebara jer kolonistebis sammarTvelo kantoras
(1833 wlamde), Semdeg samoqalaqo gubernatoris kan-
5
T. kvirkvelia, v. qurTiSvili, germanelTa dasaxleba
celarias (1834-1839 wlebSi), saxelmwifo qonebaTa TbilisSi, literatura da xelovneba, 1-6, 1995, gv. 15.
sa­
mi­
nistros (1839-1849 wlebi), bolos ki kavkasiis 6
g. manjgalaZe, germaneli kolonistebi amierkavka-
mefisnacvlis mTavar sammarTvelosTan Seqmnil sa- siaSi, gv. 16-25.
naTia nacvliSvili

litikuri da socialuri garemoebebiT iyo seba~ miiRo10. meore aseTi Sekreba 1828 wlis
nakarnaxevi. axali teritoriebis dapyrobis 3 da 4 ianvars moewyo misioneris, SemdgomSi
xarjze mzard imperias ekonomikis gansavi- ufrosi pastoris, iohaness bernard zalte-
Tareblad kargi xelosnebi da meurneebi tis (Johannes Bernhard Saltet) xelmZRvanelobiT.
sWirdeboda, germanelebi ki cnobili iyvnen ramdenadme Secvlili ganweseba ruseTis im-
kvalifikaciiTa da SromismoyvareobiT. sepa- peratorma erTi wlis Semdeg daamtkica. mos-
ratistebs, Tavis mxriv, swamdaT, rom qriste kovis luTeranuli konsistoriisgan damou-
araratis mTebidan unda mosuliyo, amitom kideblad, Seiqmna Svidi mrevli _ koloniebis
kavkasias gansakuTrebul sakralur mniSv- raodenobis Sesabamisad _ ufrosi pastoriT
nelobas aniWebdnen da surdaT gankiTxvis saTaveSi. Tbilisis sxva germanelebi, romle-
dRes, romelsac 1836 wlisTvis elodnen, aq bic aq kolonistebis mosvlamde cxovrobdnen
Sexvedrodnen. ruseTis imperiaSi gadmosax- da maTgan gansxvavebiT, Tbilisis moqalaqeebi
lebas germanelebi pirvel rigSi fanatikuri iyvnen (samxedro pirebi, xelosanTa ramdenime
religiuri Sexedulebebidan gamomdinare da- ojaxi) gancalkevebiT darCnen11. aqve unda aRi-
Tanxmdnen, Tumca konfesiuri Tavisuflebis niSnos, rom axladCamosul da adre dasaxle-
da socialuri pirobebis gaumjobesebis per- bul germanelebs Soris daZabuli urTierTo-
speqtivam maT gadawyvetilebaze aseve mniSv- ba arasodes yofila. gansxvavebuli religi-
nelovani gavlena iqonia7. uri warmodgenebi maT xels ar uSlida saerTo
saqarTveloSi Camosvlisa da dasaxlebis saeklesio sivrciT esargeblaT, ramac mSob-
Semdeg kolonistebs gauWirdaT damoukide- liur qveyanas moSorebuli, ucxo miwaze mc-
beli religiuri organizaciis daarseba. maT xovrebi eTnosi momavalSi gaaerTiana kidec.
ar hqondaT saamiso gamocdileba, ar hyavdaT axali Tbilisis koloniis eklesias sa-

99
religiuri liderebi da ver Tanxmdebodnen fuZveli 1828 wlis 7 Tebervals Caeyara,
rwmenasTan dakavSirebul fundamentur sa­ misTvis koloniis centrSi gamoyofil te-
kiTxebze. 1820-ian wlebSi TbilisSi Camo­ ritoriaze _ dRevandeli k. marjaniSvilis
sulma bazelis misiam8 germanuli kolonie- quCisa da daviT aRmaSeneblis prospeqtis ga-
bis dasaxmareblad misionerebis gamogzavnis dakveTaze12 (sur. 1).
aucileblobis sakiTxi daayena9. mSeneblobis dasawyebad saWiro Tanxa
1823 wlis 12-22 agvistos, misioner avgust germanelebma da qalaqis Tanamdebobis pi-
ditrixis (August Dittrich) TaosnobiT Tbi­lisSi rebma gaiRes13. saZirkvlis Cayras ramde-
Catarda Svidi vÁurtemberguli ko­lo­niis nime maRalCinosani piri eswreboda14, maT
saeklesio kreba, romelmac `saeklesio ganwe- 10
germanuli Temebisa da maTi samSeneblo saqmiano­
bis istoria dawvrilebiT aris moTxrobili wignSi:
7
A. Gestrich, German Religious Emigration to Russia.., gv. 94.
Bericht über den Bau der evangelisch-lutherischen Petri-Pauli-
8
bazelis misia, igive bazelis evangelisturi misio- Kirche in Tiflis 1893-1897 vom Kirchenrat, Tiflis, 1898. misi
neruli sazogadoeba, 1815 wels Seiqmna. misi warmo- erTi egzemplari daculia centralur saistorio
madgenlebi ZiriTadad vÁurtembergis luTeranuli arqivSi (fondi #1727, anaweri #1, saqme #54). mad-
da bazelis reformatoruli eklesiebis wevrebi loba minda gadavuxado dimitri TumaniSvils germa-
iyvnen. sazogadoebis mizani iyo misionerTa sagange- nuli teqstis qarTuli TargmanisaTvis.
bod momzadeba emigrantTa koloniebSi gasagzavnad. 11
Bericht über den Bau.., gv. 3.
1821 wels bazelis misiam sakuTari warmomadgenle-
bi ruseTis imperiaSic, kerZod, kavkasiasa da kas-
12
eklesiis saZirkvelSi Cades spilenZis fila impera-
piis zRvis regionSi gamoagzavna Raribi germanuli toris saxelis, safuZvlis Cayris TariRis da ekle-
da Sveduri koloniebis mosanaxuleblad. luTeran siis saxelobis aRniSnviT, biblia, augsburgis aRmsa-
misionerTa saqmianoba ruseTis imperiaSi 1835 wels rebloba da martin luTeris mcire katexizmo.
nikoloz I-is brZanebiT Sewyda. ix.: http://missionaries. 13
Bericht über den Bau.., gv. 4.
griffith.edu.au/missionary-training/basel-mission-society-1815; 14
sca, fondi #1734, Петропавловская евангелическо-лю-
http://www.mundus.ac.uk/cgi-bin/search?coll_id=1220&inst_ теранская церковь в городе Тифлисе, anaweri #1, saqme
id=45&keyword=Asia #1, Счёты и расчёты по постройке евангелическо-лютеранской
9
A. Gestrich, German Religious Emigration to Russia.., gv. 96. церкви св. Петра и Павла в городе Тифлисе в 1828 году, gv. 1.
naTia nacvliSvili

Soris, samxedro gubernatori n. sipiagini, ze aRmarTuli samreklo erTmaneTze dadg-


romelic imavdroulad kolonistebis sa- muli ori kuburi moculobisgan Sedgeboda
Civrebis gansaxilveli specialuri komite- da mrgvali gumbaTiT sruldeboda. mis qveda
tis Tavmjdomarec iyo15. Semowiruli Tanxa sivrces aqeT-iqidan mokle mklavebi erTvo-
maleve gaTavda da kedlebis daaxloebiT da. gumbaTis sfero jvriT iyo dagvirgvine-
1,5 metramde amoyvanis16 Semdeg mSenebloba buli. dasavleTi karis win mowyobil karibWes
SeCerda. germanelma kolonistebma dasaxma- oTxi msxvili toskanuri sveti amkobda. maT
reblad mTavrobas mimarTes. xelisuflebam efuZneboda antablementi, romlis Tavzec
`Camosaxlebulebis aRmsareblobis Sesaxeb frontoni iyo gakeTebuli. grZivi kedlebi
saTanado cnobebis moZiebis da imaSi darwmu- oTx-oTxi TaRovani sarkmliT nawevrdeboda.
nebis Semdgom, rom isini, zogierTebis gamo- eklesia quCidan moSorebiT, siRrmeSi idga.
klebiT, aRiarebdnen mxolod wm. luTera- wm. petresa da pavles eklesiis arqiteq-
nul sarwmunoebas, ukiduresad aucileblad tura romelime konkretul tipobriv pro-
CaTvala maT xuT koloniaSi aeSenebina ekle- eqts Tu ara, imperiaSi dadgenil ZiriTad
siebi, eklesiebTan pastorebis gansaTavsebe- samSeneblo tendenciebs udavod misdevda.
li saxlebi moewyo, xolo tfilisis kolo- rogorc cnobilia, aleqsandre I-is mmarT-
niaSi saswavlebeli daearsebina~17. velobis periodSi (1801-1825) da erTxans,
1830 wels uzenaesma xelisuflebam sa- Semdegac gviani klasicizmi ruseTis impe-
qarTvelos mTavarmarTeblis baron rozenis riis oficialur arqiteqturul stils war-
SuamdgomlobiT 27 859 maneTi da 55 kapiki moadgenda20. 1820-30-ian wlebSi TbilisSi
gamoyo axali Tbilisis, elizabetTalis, ka- ramdenime marTlmadidebelTa eklesiac gaa-
tarinenfeldis, marienfeldis da elenen- formes klasicistur yaidaze _ magaliTad,
100

dorfis (goigoli, azerbaijani) koloniebSi avlabris feriscvalebis, karis wm. giorgis


eklesiebis asagebad18. da samebis eklesiebi21.
axali Tbilisis koloniis eklesiis mSe- luTeranuli eklesiis mSenebloba 1834
nebloba inJiner lazarevis xelmZRvane- wels dasrulda. kurTxevis rituals, rome-
lobiT ganaxlda. misi Tavdapirveli gegma lic avgust ditrixma Caatara, eswrebodnen
Seicvala da grZiv navs dasavleT mxares nar- saqarTvelos mTavarmarTebeli baroni roze-
Teqsic daemata. eklesiis gare saxeze war- ni, egzarqosi mose, somexi mTavarepiskoposi
modgenas gviqmnis al. Stringis (Al. String) na- da qalaqis sxvadasxva moxele22.
xati19, romelzec Senoba Crdilo-dasavleTi kolonistebisgan gansxvavebiT, sakuTari
mxridan aris naCvenebi (sur. 2). misi arqite- samlocvelo ar hqondaT Tbilisis moqalaqe
qtura gviani klasicizmis nimuSia. narTeqs- luTeranebs. isini kolonistebis eklesiiT
sargeblobdnen da am ukanasknelTagan uaryo-
15
g. manjgalaZe, germaneli kolonistebi amierkavka- fili pastori qristian franc haani (Christian
siaSi, gv. 42.
Franz Hahn) emsaxureboda. 1850 wels kavka-
16
2265 kodi (daaxloebiT 110 tona) kirqva pastor
zaltets sofel did avWalaSi mcxovrebi saxazino 20
d. xoStaria, imperiuli identoba da rusuli sti-
glexis zaxari varTanaSvilisagan 604,26 vercxlis li Tbilisis saeklesio arqiteqturaSi, arqiteq-
maneTad SeuZenia (sca, fondi #1734, saqme #1, gv. 30). tura da identoba: saeklesio mSenebloba TbilisSi
17
sca, fondi #1727, anaweri #1, saqme #29. (1801-1918), proeqtis macne, Tb., 2015, gv. 85.
18
Tanxis ZiriTadi nawili gaTvaliswinebuli iyo Tbi- v. beriZe, Tbilisis xuroTmoZRvreba, 1801-1917 wle-
21

lisis eklesiis dasamTavreblad da iqve pastoris bi, t. II, Tb., 1963, gv. 27; klasicisturi elementebis
saxlis da saswavleblis asaSeneblad. mxolod amis mqone eklesiebis sruli CamonaTvalisaTvis ix.: g. Wa-
Semdeg SeeZloT sxva koloniebs darCenili fuliT niSvili, Tbilisis 1801-1918 wlebis saeklesio nage-
eklesiebis mSeneblobis wamowyeba (iqve). bobebis klasificireba saarqivo wyaroebis mixedviT,
19
liTografia naxatidan Sesrulebulia Tbiliseli arqiteqtura da identoba: saeklesio mSenebloba
gravioris henrix dÁusterdikis mier, savaraudod, TbilisSi (1801-1918), proeqtis macne, Tb., 2015, gv. 33.
1880-ian wlebSi. 22
Bericht über den Bau.., gv. 6.
naTia nacvliSvili

siis mefisnacvalma mixeil voroncovma maT dakavSirebiT ar gamarTlda, maTi umetesoba


baronis quCaze (dRevandeli a. furcelaZis tradiciul luTeranizms daubrunda. 1861
quCa) miwa aCuqa, saxelmwifom ki 1000 mane- wels axali Tbilisis kolonia oficialurad
Tis odenobis subsidia gamouyo. am TanxiT SeuerTda Tbiliss da kolonistebi Tbilisis
SesaZlebeli gaxda samlocvelo saxlis aSe- moqalaqeebi gaxdnen. ori damoukidebeli
neba. 1865 wels Senoba gadakeTda polkov- mrevlis arsebobam azri dakarga. 1884 wels
nik viqtor fon hÁorSelmanis (Victor von gamarTul saerTo krebaze25 yofili koloni-
Hörschelmann) TaosnobiT. saxli ori nawilis is mrevli koloniaTa sinodis kavSiridan ga-
_ erTmaneTTan farTo kariT dakavSirebuli movida da moskovis evangelistur-luTera-
samlocvelo darbazisa da misaRebi oTaxis- nul konsistorias daeqvemdebara. 1890 wels
gan Sedgeboda. am ukanasknels fanjrebi da ruseTis imperatoris aleqsandre III-is brZa-
Sesasvleli kari quCis mxares hqonda. karis nebiT ori mrevli gaerTianda26. am faqtma
Tavze mowyobili iyo patronike orRanis
garkveuli cvlilebebi gamoiwvia _ daixura
dasadgmelad. mis mopirdapire mxares gan-
saswavlebeli, zedmetad CaiTvala samlocve-
Tavsebul sakristias ukana mxridan sakurT-
lo da kvlav aqtualuri gaxda eklesiis mSe-
xevli emijneboda. samlocvelo darbazi, ro-
neblobis sakiTxi27.
melic ezoSi mdebareobda, gafarTovda. misi
saeklesio sabWom _ savaraudod, Tanxebis
sigrZe 19.20 metramde gaizarda, sigane 7.10,
dazogvis mizniT _ jer Tbilisis koloni-
xolo simaRle 5.68 metramde23.
is eklesiis gadakeTeba gadawyvita. proeqti
Tbilisis 1867 wlis gegmis mixedviT, sam-
arqiteqtor aleqsandr SimkeviCs daukveTes,
locvelo saxli dRevandeli r. TabukaSvilisa
Tumca Sesabamisma komisiam daadgina, rom
da aTonelis quCebs Soris idga (sur. 3), im
nageboba daZvelebuli iyo da rekonstruq-

101
adgilas sadac dRes yvavilebis bazaria.
es saxli gansakuTrebuli popularobiT cias ar eqvemdebareboda. sabolod gadawyda
ar sargeblobda qalaqel luTeranebs Soris. axali eklesiis aSeneba. proeqti evangelis-
kolonistebis msgavsad, maTac surdaT sru- tur-luTeranuli eklesiis mrevlis arqi-
lyofili saeklesio nageboba, romelic mra- teqtorebs _ paul Sternsa da oto simon-
valkonfesiur qalaqSi maTi arsebobis saja- sons daukveTes28. p. Sternma mavrul stilSi
ro da TvalsaCino dadastureba iqneboda. 25
krebas Taosnobdnen Zveli moqalaqeebis mxridan
swored Tbilisis mravalferovan urbanul general-maiori gotlib fon brandti (Gottlieb von
garemoSi TviTdamkvidrebis surviliT unda Brandt), saxelmwifo mrCeveli karl haani (Carl Hahn)
da vaWari fridrix zetceri (Friedrich Setzer), kolo-
yofiliyo gamowveuli maTi gadawyvetile- nistebis mxridan _ namdvili saxelmwifo mrCeveli
ba sakuTari eklesiis aRmarTvis Sesaxeb. hainrix fon Struve (Heinrich von Struve), ludismxarS-
mrevlis wevrebma 1874-1877 wlebSi luTera- veli fridrix vetceli (Friedrich Wetzel) da maswavle-
beli maTeus Svarci (Matthäus Schwarz). (iqve, gv. 9).
nebsa da sxva konfesiis xalxebs Soris axa- 26
iqve, gv. 8.
li eklesiisTvis daaxloebiT 10 000 maneTi 27
iqve, gv. 9.
Seagroves, magram mSeneblobis sakiTxi qa- 28
iqve, gv. 10. germanul teqstSi uTuod orTogra-
laqel da koloniis mrevlTa gaerTianebis fiuli Secdomaa gaparuli da arqiteqtor Sternis
problemam droebiT daCrdila24. saxelis inicialad P-s (paul) nacvlad aso H aqvs
dasmuli. gasakviri ar aris, rom Sternma eklesiis
XIX saukunis Sua xanis Semdeg, roca se-
arqiteqturis stilad mavruli airCia. islamuri
paratistebis molodini meored mosvlasTan stilizaciiT arqiteqtoris gataceba mis mier dap-
roeqtebul araerT SenobaSi iCens Tavs. magaliTad,
23
samlocvelos gasafarToveblad mrevls kavkasiis yofili saTaTbiros da gamgeobis Senoba (dRevandeli
xelisuflebisgan damatebiT 2000 maneTi sesxis aRe- Tbilisis sakrebulo, 1882-1886 wlebi), misi sakuTari
ba mouwia. sesxi ruseTis evangelistur-luTeranuli saxli daviT aRmaSeneblis prospeqtis #128-Si (1893
mrevlebis daxmarebiT 4 weliwadSi iqna gastumrebu- weli) da sxva. ix.: v. beriZe, Tbilisis xuroTmoZR-
li (iqve, gv. 7). vreba, 1801-1917 wlebi, t. II, gv. 183-184; m. mania, evro-
24
iqve. peli arqiteqtorebi TbilisSi, Tb., 2000, gv. 32, 94.
naTia nacvliSvili

Sesrulebuli proeqti waradgina, xolo o. nis garda, mgalobelTa gundic Tavisuflad


simonsonma _ neogoTikuri, romelic XIX daetia33.
saukunis Sua xanidan ruseTis imperiaSi lu- saqarTvelos centralur saistorio
Teranuli eklesiebisaTvis lamis oficialur arqivSi daculi evangelistur-luTeranuli
arqiteqturul stilad iqna miRebuli29. am- eklesiis mSeneblobasTan dakavSirebuli do-
denad, ar aris gasakviri, rom upiratesoba o. kumentacia mniSvnelovan informacias gvawv-
simonsonis proeqts mieniWia. dis XIX saukunis bolos TbilisSi moRvawe
1891 wels SerCeuli proeqti eklesiis mSeneblebisa da xelosnebis vinaobis Sesaxeb,
sabWom dasamtkiceblad sankt-peterburgSi aseve masaliT momaragebisa da zogadad mSe-
gagzavna. Sinagan saqmeTa saministrodan das- neblobis organizaciis Sesaswavlad34.
turis mosvlamde, cxadia mrevli salocavi aqtiuri samSeneblo samuSaoebi 1894
adgilis gareSe ver iqneboda. ori mrevlis wlis gazafxulze daiwyo. nagebobis fun-
gaerTianebisa da samlocvelo saxlis da- damenti (daaxloebiT 469 kuburi metri)35
ketvis Semdeg meti sivrce iyo saWiro, ami- da cokoli qvis ostatis nikolai beliaevis
tom gadawyda Tbilisis koloniis eklesiis xelmZRvanelobiT gakeTda36. samSeneblo ma-
gafarToeba. sakristia sakurTxevlad gada- salad gamoyenebuli iqna kirqva, romelic
keTda, es ukanaskneli ki centraluri navis Tavadi ilia gedevaniSvilis kuTvnili ka-
nawili gaxda, aseve gaizarda dasavleT mona- rieridan SeiZines37.
kveTSi koSkisa da navis gadakveTis adgili da eklesiis kedlebis da TaRebis amoyva-
patronikes sivrce30. rekonstruqcia gazrdi-
nas e. w. rusuli aguriT qvis ostati karl
li mrevlis mcire zomis eklesiaSi datevas
SuiSeli meTavlyureobda. is pasuxismgebeli
emsaxureboda.
102

iyo rogorc Sesrulebuli samuSaos akura-


1893 wlis 19 seqtembers safuZveli
tulobasa da simtkiceze, ise saWiro rao-
Caeyara wm. petresa da pavles axal eklesi-
denobis ostatebis da muSebis daqiraveba-
as31. is zustad Zveli eklesiis win, kirxesa
ze (`Все работы обязываюсь выполнить прочно
da mixeilis quCebis kuTxeSi ganTavsda. mSe-
и аккуратно и наставить на работе мастеровых и
nebloba arqiteqtor leopold bilfeldis
рабочих сколько потребуется~38). samSeneblo
xelmZRvanelobiT warimarTa32.
aguri baqodan igzavneboda. maT mowodebas
eklesiis Tavdapirvel proeqtSi mci-
Zmeb manveliancebis navTobproduqtebisa da
re cvlilebebi iqna Setanili. magaliTad,
marilis firma uzrunvelyofda39.
aguris kedlebis nestisgan dasacavad dama-
tebiT gaCnda Tlili qvis cokoli; saxura- 33
Bericht über den Bau.., gv. 14.
visTvis moTuTiebuli Tunuqi SeirCa; gadaw- 34
sca, fondi #1733, Комитет по постройке евангеличе-
ско-лютеранской Петро-Павловской церкви в городе Тиф-
yda patronikes gafarToeba, raTa mas orRa- лисе, anaweri #1.
Е. И. Кириченко, Русская архитектура 1830-1910-х годов,
29
35
iqve, saqme #2.
М., 1978, gv. 100. ostati xels gadaxdis qviTrebze berZnulad awers,
36

30
gadakeTebuli eklesia pastor-adÁunktma qristian rac mis erovnebaze miuTiTebs. iqve, saqme #4, gv. 5.
beermanma (Christian Beermann) akurTxa (Bericht über den 37
Tavadi i. gedevaniSvilis gancxadebaSi, romelic
Bau.., gv. 10). man luTeranuli eklesiis samSeneblo komisias qvis
31
saZirkvlis qvis Cadebis pativi ergoT moskovis transportirebasTan dakavSirebiT miswera, naTqva-
evangelistur-luTeranuli konsistoriis superin- mia, rom karieri qalaq kaspis rkinigzis sadguridan
tendants paul fon everTs (Paul von Ewerth), kavka- daaxloebiT 3 kilometris, xolo mcxeTis rkinigzis
siis saswavlo olqis mzrunvels kiril Áanovskisa da sadguridan daxloebiT 9 kilometris daSorebiT
tfilisis vice-gubernators graf voldemar tizen- mdebareobda (iqve, saqme #2). rogorc cnobilia, kas-
hauzens (Woldemar Tiesenhausen). iqve, gv. 12. pis midamoebi mdidaria kirqviT. swored aman ganapi-
roba 1926-1931 wlebSi aq cementis qarxnis aSeneba.
32
Bericht über den Bau.., gv. 13; T. gersamia, Zveli Tbi-
lisis arqiteqturis istoriidan, saqarTvelos siZ­
38
iqve, saqme #3.
ve­leni, #10, 2007, gv. 207. 39
iqve, saqme #4, gv. 15, 17.
naTia nacvliSvili

mcire samuSaoebi, rogoricaa karebis zemoT CamoTvlil samSeneblo masalaTa


CarCoebis Casma, kibis mowyoba, karebis Camo­ maRaziebis da samxatvro saxelosnoebis mra-
kideba da SeRebva xelosan aleqsandre kapa- valferovneba, maT mier momxmareblisTvis
naZes Seusrulebia40. SeTavazebuli produqciis da momsaxurebis
1896 wels eklesia aSenebulia da is deko- maRali xarisxi kidev erTxel adasturebs,
ratiulad formdeba. karnizebis mosawyobad, rom XIX saukunis miwurulis Tbilisi gacxo-
aseve kontrforsebisa da fasadebis calke- velebuli ekonomikuri da kulturuli cxov-
uli adgilebis gasaformebelad saWiro qvis rebis mqone evropuli yaidis qalaqi iyo.
filebi i. xregliCis sawyobSi iqna SeZenili41. eqsterierisgan gansxvavebiT, ucnobia
SemdgomSi es filebi dekorator anton no- zustad rogor gamoiyureboda wm. petresa
vaks dauferavs minis saRebaviT42. eklesiis da pavles eklesiis interieri. gansakuT-
ezosa da trotuaris mowyoba daukveTes rebuli mniSvneloba patronikes saTanadod
karl Sulcis firmas, romelic cementisa da gamarTvas eniWeboda. patronikes, sadac or-
asfaltis samuSaoebs asrulebda43. sasarkmle Rani da mgalobelTa gundi Tavsdeboda, lu-
feradi mina samSeneblo komisiam SeiZina ar- Teranuli RvTismsaxurebisTvis gansakuTre-
tem axverdovis sawyobSi, romelic im dros buli liturgiuli mniSvneloba hqonda. mar-
evropaSi xarisxiT ganTqmuli belgiuri da tin luTeris gamorCeulma damokidebulebam
rusuli (malcovebis) minis Semomtani yofi- musikisadmi da misma cnobilma gamonaTqvamma
la saqarTveloSi44. `Teologiis Semdeg meore adgilze vayeneb
1897 wlis dasawyisisTvis eklesiis musikas da mivageb udides pativs~, arsebiTad
gamSveneba dasrulebuli iyo. yvelaze bo- gansazRvra luTeranuli RvTismsaxurebis
los gakeTda rkinis zari da koSkis dasav- xasiaTi47.

103
leTi kedlis saaTi. zari TbilisSi, inJinre- eklesiis kurTxevis scenis aRweridan
bis iaralovisa da alixanovis meqanikisa da irkveva, rom interierSi ganTavsebuli iyo
rkinis sasxmel qarxanaSi daamzades45, xolo saqadago da trapezi. `akurTxa (superinten-
saaTis oqrosferi ciferblati f. tarasovis dantma fon everTma _ n. n.) jvris gardas-
mxatvruli aqsesuarebis maRaziaSi moixata46. axviT saqadago, trapezi, zari, orRani da
40
iqve, gv. 1. mTeli Senoba~48. rogorc Cans, aseve luTe-
41
xregliCis sawyobi mixeilisa da iv. krilovis quCe- ranuli wesis Tanaxmad, eklesiaSi xatebi da
bis (dRevandeli aRmaSeneblis prospeqti da j. kaxi- wmindanTa qandakebebi ar hqoniaT. arcerTi
Zis quCa) gadakveTaze, mixeilis prospeqtis #148-Si
mdebare Sternis cnobil saxlSi iyo ganTavsebuli dokumenti maTi SeZenis an kurTxevis faqts
(iqve, saqme #6, gv. 61). ar ixseniebs. erTaderTi Zegli _ aleqsan-
42
iqve, gv. 1. anton novaks 1890-iani wlebSi saxelos­ dre III-s (1881-1894) biusti _ Zveli eklesiis
no hqonda mixeilis (axlandeli aRmaSeneblis) pros-
dasavleTi kedlis niSaSi iyo moTavsebuli49.
peqtze #144 saxlSi. saxelosno asrulebda sam-
Rebro da saalfreo samuSaoebs da aseve SekveTebs es biusti mrevlis wevrebma 1890-ian wleb-
iRebda Teatris dekoraciebze, scenis mowyobaze, Si dadges maTi gamaerTianebeli monarqis
interieris moxatvasa da xelovnuli marmarilos
damzadebaze (Путеводитель по Кавказу, издание К. Беги-
Rvawlis aRsaniSnavad.
чева, Тифлис, 1896, gv. 127). XX saukunis dasawyisidan 1897 wlis 4 aprils moskovis evangeli-
a. novakis saxelosno ukve arqiteqturul qandake- stur-luTeranulma konsistoriam axali ek-
bebzec muSaobda (К. Моретти, 50 лет на стройках Грузии,
Тб., 1971, gv. 12-14).
lesiis kurTxevis nebarTva gasca. 18 maiss
43
iqve, gv. 31. 47
vrclad musikis rolze luTeranul eklesiaSi ix.:
axverdovs farTi sawyobisaTvis somxur bazarze, me-
44
M. Range, The Material Presence of Music in Church: the Han-
liq aikazovis saxlSi hqonda naqiravebi (iqve, gv. 58). seatic City of Lübeck, wignSi: A. Spicer (ed.) Lutheran Churches
45
iqve, saqme #7, gv. 1. in Early Modern Europe, Farnham, 2012, gv. 197-220.
maRazia veliaminovis (dRevandeli dadianis) quCaze
46
48
Bericht über den Bau.., gv. 17.
mdebareobda (iqve, gv. 2). 49
iqve, gv. 12.
naTia nacvliSvili

kurTxevis sityvis warmosaTqmelad mosko- mxolod saukeTeso xarisxis samSeneblo ma-


vidan xelaxla Camovida superintendanti sala da dekoratiuli nakeTobebi SeiZina,
p. fon everTi. ceremonias Tbiliseli ger- rac Tbilisis germanuli Temis materialur
manelebis garda uamravi mowveuli stumari SeZlebaze da ambiciebze metyvelebda. marT-
eswreboda, maT Soris didi mTavari mixeil lac, maTi umetesoba SeZlebuli komersante-
romanovi da kavkasiis samoqalaqo mTavarmar- bi da mewarmeebi iyvnen. aseTi masStabis ekle-
Tebeli Tavadi grigori golicini. sazeimo sia marTmadidebel imperiaSi germanelebis
msvleloba Zveli eklesiidan (is SemdgomSi religiuri identobis SenarCunebis simbolo
sacxovrebel saxlad gadaakeTes)50 kirxesa da iyo da Tbilisis mravalkonfesiur da mrava-
mixeilis quCebis gavliT gaemarTa `didebul leTnikur garemoSi mtkiced damkvidrebuli
kamarebian da maRali sarkmlebis feradi maRali socialuri da kulturuli statusis
SuqiT~ ganaTebul axal eklesiaSi51. gazeTma manifestacias emsaxureboda.
`kavkazma~ kurTxevis ceremoniis didebuleba
feriscvalebis dResaswauls Seadara52.
1893-1897 wlebSi agebuli wm. petresa da
pavles eklesia Tavisi zomiTa da samSeneblo
xarisxiT erT-erTi gamorCeuli sakulto
Senoba iyo TbilisSi (sigane _ 13 m., sigrZe
_ 38 m., simaRle koSkis Spilis CaTvliT _
68 m.)53. eklesia Seulesavi aguris galavniT
SemozRudul, wiTlad moSandakebul swor-
kuTxa moedanze idga (sur. 4). jvruli geg-
104

mis mqone, aguris nageboba kirqvis cokol-


ze iyo aRmarTuli. dasavleT mxares koSki-
samreklo, xolo aRmosavleTiT, mTavari
navis perpendikularulad, transepti iyo
ganTavsebuli. aziduli formebi, Seisruli
Riobebi, mZlavrad Sverili kontrforsebi
da samreklos maRali piramidiseburi saxu-
ravi Senobas mkafio goTikur iers sZenda.
cokolis, orsafexurovani kontrforsebis
daferdebuli saxuravebis da kar-sarkmle-
bis sapireebis TeTri feri Seulesavi aguris
fonze mkveTr kontrasts qmnida. dasavleTi
portalis Tavze aseTive TeTri varduli iyo
gakeTebuli. transepts dasavleT kedelSi
gaWrili damatebiTi Sesasvlelebi hqonda.
mSeneblobis xarjma 56 933 maneTi da
90 kapiki Seadgina54. mrevlma eklesiisTvis
T. gersamia, Zveli Tbilisis arqiteqturis isto-
50

riidan, gv. 207.


51
Bericht über den Bau.., gv. 17.
52
Кавказ, 19 Мая, 1897, #131, gv. 1-2.
T. gersamia, Zveli Tbilisis arqiteqturis isto-
53

riidan, gv. 207.


54
Bericht über den Bau.., gv. 30.
naTia nacvliSvili

NATIA NATSVLISHVILI presence within the multicultural setting of the city.


George Chubinashvili National Research Centre
From 1874 to 1877, 10 000 rubles were collected to
for Georgian Art History and Heritage Preservation start the construction of a church, but it was hindered
by the process of the consolidation of two parishes. By
that time, the colonists had already returned to the Lu-
FORMING CONFESSIONAL SPACE: theranism and the existence of the two parishes did not
GERMAN COMMUNITY AND make sense anymore. In 1890, by the order of Alexan-
LUTHERAN CHURCHES IN TBILISI der III they were finally united.
With joint forces, Germans started to build a new
Summary
church. The building committee announced a compe-
Multicultural and Multi confessional urban space of the tition between two leading architects: Paul Stern and
19th century Tbilisi was shaped by different ethnic and Otto Simonson. The former presented a project de-
religious groups, among which, the contribution signed in Neo- Moorish style, while the latter chose
of Germans was particularly important. The Ger- a Neo-Gothic style. Preference was given to Otto Si-
man emigration to Georgia on a large scale started in monson’s project. The building activities led by another
1817 when their first colony – Marienfeld (near Sar- famous German architect, Leopold Bielfeld, started in
tichala) was established. Their number had increased 1893 and was completed in 1897. The new Lutheran
by the arrival of five hundred families from Württem- church was situated in front of the old church and faced
berg in 1818. On the territory of Georgia, the German the Mikheil Street (present David Aghmashenebeli Av-
immigrants established five colonies, two of which – enue) with its western façade. The church was one of
Alexsanderdorf (in Didube) and NeuTifflisserKolonie the biggest and most impressive religious buildings in
(in Kukia) were located on the left bank of the river Tbilisi, manifesting the social status and the wealth of

105
Mtkvari. In 1862, they were fully incorporated into the its builders.
city. By confession, the colonists were Chiliastic Pi-
etists. They believed that the Last Judgment would take
place in the Caucasus around 1836. Persecuted and
exiled from the South German Duchy, the immi-
grants were sheltered by the Russian Emperor Alexan-
der I. The religious tolerance was one of the privileges
guaranteed to the new settlers; they also received lands
for living and agricultural purpose.
The first Lutheran Church in Tbilisi was built be-
tween 1828 and 1834. It was situated in the centre of
the colony, on the intersection of the present Marjan-
ishvili Street and David Agmashenebeli Avenue. It was
designed after the neoclassical style that was the main-
stream of the 1820s Russian Empire. The church also
served the German citizens who had settled in Tbilisi
before the colonists and who did not have a place of
their own for worship. In 1850, the Caucasus Viceroy
Mikhail Vorontsov gave them a plot on the Baron (pres-
ent Purtseladze) Street, while the authorities granted
them 1000 rubles as subsidy, which enabled the
Germans to build a meetinghouse. However, the par-
ish wanted a real church as a manifestation of their
naTia nacvliSvili

1. wm. petresa da pavles luTeranuli eklesiis kuTvnili miwis nakveTis gegma, 1875 w.
(centraluri saistorio arqivi)
St. Peter and St. Paul Lutheran church land plan, 1875 (Central Historic Archive)
106

2. 1828-1834 wlebSi agebuli wm. petresa da


pavles luTeranuli eklesia. 1880-iani
wlebis liTografia
St. Peter and Paul Lutheran church constructed
between in 1828-1834. Lithography of 1880th
naTia nacvliSvili

3. Tbilisis 1867 wlis gegma Tbilisi map, 1867

107
4. 1893-1897 wlebSi agebuli wm. petresa da pavles eklesia. Ria baraTi
St. Peter and Paul church, 1893-1897, Greeting Card
ana kldiaSvili* riacia SeiZleba arsebobdes). Cvens mier da-
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo
sawyisSi gansazRvruli, arc Tu didi inter-
samxatvro akademia valiT (sul raRac 20-25 wliT) daSorebuli
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa ori etapi Cveni istoriisadmi sruliad gan-
da ZeglTa dacvis erovnuli kvleviTi centri sxvavebul midgomas warmoaCens. ufro metic,
am or etapze sakuTari warsulisadmi inter-
ess sruliad gansxvavebuli intencia ganapi-
robebda da, Sesabamisad, mizanic orive Sem-
TxvevaSi gansxvavebuli gaxldaT.
istoriis recefcia me-20 saukunis am sakiTxis kvleva da garkveuli
qarTul mxatvrobaSi** daskvnebis gamotana sainteresoa ara mar-
to saxelovnebaTmcodneo kuTxiT, aramed
(nawili I. toposi sabWoTa xelovnebaSi) mniS­
vnelovania zogadad dRevandeli Cveni
sazogadoebis erovnuli cnobierebis adeq-
Tvals Tu gadavavlebT gasuli saukunis sax- vaturad Sefasebis kuTxiTac; warsulis gaaz-
viT xelovnebas, aRmovaCenT, rom qarTul reba, misdami damokidebuleba xom garkveul-
mxatvrobaSi istoriis recefciis ori eta- wilad, gansazRvravs eris identobis parame-
pis gamoikveTaa SesaZlebeli. pirveli ufro trebs awmyoSi da ganapirobebs samomavlo
xangrZlivi sabWoTa periodiT, konkretulad orientirebsac.
ki, 30-50-iani wlebiT Semoifargleba, xolo am Temaze muSaobis dros, kerZod ki,
meore ufro mcire droiT intervals, 80- sabWoTa periodSi saqarTvelos istoriis Te-
iani wlebis pirvel naxevars moicavs. saqarT- maze Seqmnili namuSevrebis moZiebisas (rac,
108

unda iTqvas, sakmaod rTuli iyo, radgan na-


velos istoria, misi warsuli orive SemTx-
muSevrebi praqtikulad aRar arsebobs da
vevaSi aqtiurad eqceva SemoqmedTa Tvalsawi-
maTi mxolod fotoebis moZieba SevZeliT)
erSi. amjerad Cveni werili mxolod sabWoTa
gamoikveTa namuSevrebis ori ZiriTadi jgu-
periods Seexeba.
fi. pirvel jgufSi gaerTianda suraTebi,
`warsuli Cveni meSveobiT gamoTqvams romlebic istoriul gmirebs, saqarTvelos
Tavs~1. warsuli ise gamoTqvams Tavs, rogo- mefeebsa da maTTan dakavSirebul istoriul
radac, ra aspeqtiTac ganixilaven mas moce- movlenebs asaxavs; meore jgufSi ki gaerTi-
mul momentSi; ra saxis Rirebulebebs eZeben anda is suraTebi, romlebic ama Tu im kuTx-
masSi, ras wamosweven am warsulis wiaRidan iT romelime istoriul toposTan aris da-
da ra mizniT. kavSirebuli. Cveni werili swored am meore
yoveli epoqa Tu etapi im paradigmis jgufs Seexeba.
prizmaSi ganixilavs warsuls, romelsac Ta- amjerad, Cven XX s-is 30-50-ian wlebSi
vad atarebs kulturis sakuTar `sxeulSi~ Sesrulebuli namuSevrebis mxatvrul mxares
(Tumca am paradigmis farglebSi mravali va- ar SevexebiT. Tvalis erTi SevlebiTac ki
cxadia, rom es tipuri socrealisturi na-
* JurnalSi `Academia~ #3/2013/14 gamoqveynda weri­li: muSevrebia, romlebzec Soreuli peizaJebis
ana kldiaSvili, `mxatvari _ paraziti (citaciis meTodis
Sesaxeb Tanamedrove qarTul mxatvrobaSi)~. statiis fonze warmodgenilia sabWoTa adamianebis
avtorebi arian ana kldiaSvili da qristine darCia. `bednieri yofa~ _ zogan Sromis scenebia wina
Jurnalis redaqcia bodiSs ixdis daSvebuli Sec-
domisTvis.
planze, zogan _ garTobisa da dasvenebis.
** naSromi wakiTxulia profesor dimitri TumaniS- erTi SexedvisTanave naTelia, rom am suraTe-
vilis 65 wlisTavisadmi miZRvnil samecniero kon- bze sabWoTa yofa, oRond, qarTuli sabWoTa
ferenciaze (Tbilisis samxatvro akademia, Tb., 2015, yofaa asaxuli. suraTebs fonad tipuri qar-
11-12 ivnisi).
Tuli peizaJebi gasdevs _ zogan saqarTvelo-
1
z. firaliSvili, qarTuli kaleidoskopi, Tb., 2015, gv. 5.
ana kldiaSvili

saTvis damaxasiaTebeli mTa-gorebze Sefeni- oqtombris revoluciis pirvel wlebSi


li oda-saxlebiT, zogan Sua saukuneebis qar- da Semdgomac sabWoTa kavSirSi mravali wlis
Tuli taZrebiT. sagangebodaa xazgasmuli wina ganmavlobaSi Tavad partiul xelmZRvanelo-
planze gamosaxul personaJTa nacionaluri baSi mimdinareobda cxare kamaTi e.w. `nacio-
kuTvnilebac. aq warmodgenili adamianebis nalur sakiTxze~5; am kamaTSi CarTuli iyvnen
tipaJica da Cacmulobac tipurad qarTulia. mecnierebic (mag., niko mari), magram ukve
uxvadaa eTnografiuli elementebic (cekva, samamulo omis Semdgom xelisuflebam (faq-
sakravebi). erovnuli motivebis sagangebod tiurad ki stalinma) oficialurad ganmarta,
warmoCena socrealisturi namuSevrebisaTvis rom klasobrioba meoradia nacionalobasTan
Cveulebrivi movlenaa da sabWoTa ideolo- SedarebiT da rom nacionalizmis mxardaWera
giiTaa ganpirobebuli (sur. 1, 2, 3, 4). marqsizm-leninizmis uryevi principia6.
am konteqstSi, albaT aucilebelia ram- erTi SexedviT, SeiZleba ucnaurad
denime sityva vTqvaT sabWoTa imperiis mier mogveCvenos, rom proletariatis diqtatu-
gatarebuli e.w. `nacionaluri politikis~ ris qveyanaSi faqtiurad aRiarebuli iyo
Taobaze. mcdaria azri imis Sesaxeb, TiTqos nacionaluri principis upiratesoba klaso-
sabWoTa wyobilebis pirobebSi xelisufleba brivze, Tumca, amis miRma bolSevikebis Sors
axSobda yovelive erovnuls2. sulac piriq- mimavali gegmebi imaleboda. 1919 wels par-
iT, adamianis uflebaTa Tanmimdevrulad tiiis VIII yrilobaze leninisa da stalinis
uarmyofeli bolSevikebi Zalze aqtiurad nacionalur politikas n. buxarini da g. pi-
da sruliad Segnebulad icavdnen erebisa da atakovi daupirispirdnen7. yrilobaze gamar-
erovnebebis uflebebs. `nacionaluri poli- Tuli mwvave kamaTis dros `nacionaluri
tikis~ fuZemdebeli Tavad lenini iyo, xolo sakiTxis~ momxreebis da Tavad leninis argu-

109
misi erTguli mimdevari ki stalini gaxl- mentebma naTlad daadastura, rom maTi zrax-
daT. `ers SeuZlia sakuTari survilisamebr vebi arc ise keTilSobiuluri iyo, rogorc
avtonomiur sawyisebze moawyos sakuTari es erTi SexedviT Canda. leninis pasuxi buxa-
cxovreba. mas aqvs ufleba Sevides feder- rinis kritikaze aseTi iyo: Tu Cven uarvyofT
alur urTierTobebSi sxva erebTan. mas aqvs naciebs da mxolod mSromel masebze visau-
ufleba sruliad gamoeyos sxvebs, nacia su- brebT, es Sedegs ver mogvitans; ar vaRiaroT
verenulia da yvela eri Tanasworia~3. revo- is, rac arsebobs obieqturad, SeuZlebelia8.
luciisa da samoqalaqo omis Semdgom wlebSi aucilebelia, yofilma mCagvrelebma moipo-
gamocemul dekretebSi erebi da erovnebebi von yofil CagrulTa ndoba. rac ufro meti
garkveuli `uflebebiT~ iyvnen aRWurvilni. uflebebi da SesaZleblobebi eqneba nacio-
am dekretebSi aRiarebuli iyo maTi Tanas- nalur umciresobas, miT meti ndoba eqneba
woroba, garantirebuli iyo maTi suvereni-
teti eTnoteritoriuli federaciulobis 5
m. lacisma axal xelisuflebas `federalizmis ab-
surdulobaze miuTiTa da gaafrTxila, rom respub-
farglebSi; aseve garantirebuli iyo `na-
likebis raodenobis gazrda iseTi `ganuviTarebeli
cionaluri umciresobebis~ Tavisufali gan- naciebis xarjze, rogorebic arian TaTrebi da belo-
viTarebis ufleba; deklarirebuli iyo na- rusebi, Zalze saxifaToa (А.П. Ненароков, К единству
равных: Культурные факторы объединительного движения
cionaluri institutebisa da tradiciebis
советских народов, 1917-1924, М., 1991, gv. 91-92). 1919
pativiscema da, raRa Tqma unda, yvelaze wels m. iofem xelisufleba gaafrTxila e.w. `naciona-
mTavari gaxldaT leninis Teza `erTa TviT- luri madis~ gazrdis Taobaze da mouwoda mas, bolo
moeRo `buferuli~ respublikebis separatizmisaT-
gamorkvevis~ Sesaxeb4.
vis (А.П. Ненароков, К единству равных… gv. 92-93).
2
z. kiknaZe, ilias mamuli, kr. saqarTvelo aTaswle­ 6
Y.Slezkin, The USSR as a Communal Apartment, or How a
ulebis mijnaze, Tb., 2004, gv. 42. Socialist State Promoted Ethnic Particularism, Slavic Review,
3
И. Сталин, Марксизм и национальный вопрос, М., 1950, gv. 51. Vol. 53, No. 2 (Summer 1994), pp. 414—452.
4
В. Ленин, Вопросы национальной политики и пролетар-
7
Восьмой съезд РКП(б): Протоколы, М., 1959. С.46-48, 77-81.
ского интернационализма, М., 1965. 8
iqve, gv. 46-48, 77-81.
ana kldiaSvili

mas yofili velikoderJavuli naciis prole- anTa cnobierebis `dapyrobis~, axali iden-
tariatisa9. cxadia, yofili ruseTis imperi- tobis danergvis, nacionaluri grZnobebis
aSi Semavali erebisa da erovnebebis ndobis maTTvis sasurvel kalapotSi moqcevis da am
mopovebisaTvis zrunva sxva araferi iyo, Tu procesebis kontrolis erT-erT qmediT me-
ara imperiis modernizaciis mcdeloba da qanizmad ganaTlebis sistemas ganixilavdnen
am xalxebis kvlav ruseTis mmarTvelobis da Sesabamis politikas atarebdnen. `sabWoTa
qveS gaerTianeba. leninis paradoqsis Tanax- skolaSi ara Tu am idea-grZnobis (erovnuli
mad, gza sruli Sinaarsobrivi erTobisaken ideis. a.k.) CaxSobis... mcdeloba yofila, ara-
gadioda formis gamravalferovnebaze. Si- med misi (erovnuli motivis) erTgvari hiper-
naarsi, idea unda yofiliyo _ socializmi, bolizaciac ki xdeboda. ...erovnuli patrio-
xolo forma _ nacionaloba. swored aqedan tizmis Zieba yvelgan, iqac ki, sadac is ar
modioda sabWoTa imperiis kulturis mTa- gaWaWanebula: patriotizmi agiografiaSi, pa-
vari postulati: `formiT nacionaluri, Si- triotozmi `vefxistyaosanSi~. sabWoTa sko-
naarsiT socialisturi~. laSi moxda mistikuri piradi `mamulizmis~
bolSevikebi amgvari politikis gata­re­ gasayovelTaoeba da amis Sedegad vulgari-
bis Sedegad ramdenime kurdRels iWerdnen: zacia. ilias uSualo gancdis, intuiciurad
1. nacionalobas aclidnen Sinaars da masSi nawvdomis gaobieqtureba, racionalizacia,
axali Sinaarsis anu socialisturi Sina­ kanonizacia... es sqolastikis xana iyo. gan-
arsis `Cadebas~ uwyobdnen xels, rac pa- cdis sferodan is (patriotizmi a.k.) saval-
triotizmis cnebis profanacias iwvevda; debulo WeSmaritebis sferoSi inacvlebs~11.
2. imadlierebdnen erebsa da erovnebebs da erTi SexedviT erovnuli kultura sab-
moipovebdnen maT ndobas; WoTa kavSiris respublikebSi arnaxul ayva-
110

3. umtkivneulod axorcielebdnen ruseTis vebas ganicdida. adgilebze finansdeboda


xelovnebis sxvadasxva dargi _ kino, Teatri,
imperiis (da saerTod, zogadimperiul)
literatura, saxviTi xelovneba da a.S. isto-
odindel princips `dayavi da ibatone~,
riul Temebze idgmeboda speqtaklebi, sta-
radgan am politikis gasatareblad sab-
linis dakveTiT, samamulo omis periodSi
WoTa imperiis farglebSi `matrioSkis~
gadaiRes `giorgi saakaZe~. momdevno aTwl-
principiT qmnidnen erovnul erTeulebs:
eulSi ki istoriul Temaze zedized Seiqm-
avtonomiur respublikebs, olqebs, mxa­
na ramdenime mxatvruli filmi: `maia wyneTe-
reebs, romlebic Semdgom, 90-ian wlebSi,
li~, `baSi-aCuki~, `mamluqi~ da sxv12. moskovSi
rogorc cnobilia, damoukideblobis
drodadro ewyoboda sxvadasxva respublike-
gzaze Semdgari respublikebis winaaRm-
bis kulturis dekadebi, aseve mTeli sabWoTa
deg warmatebiT gamoiyenes10.
kavSiris masStabiT pompezurad aRiniSneboda
erovnul interesebze zrunvis sababiT, bol-
ama Tu im eris cnobili moRvaweebis, mwer-
Sevikebma erebs ganusazRvres samoqmedo
lebis, poetebis da sxvaTa iubileebi. mag.,
areali, sruliad gamoTiSes politrikuri sa-
1936-1938 wlebSi, rodesac aTasobiT `sxvag-
kiTxi, romelic arc ki ganixileboda da `mi-
varad moazrovne adamians~ xvretdnen an gu-
ugdes~ _ kultura, romelsac, Tavis mxriv,
lagebSi ganamwesebdnen, mTeli sabWoTa kav-
mkacrad akontrolebdnen. bolSevikebi adami-
Siri didi zar-zeimiT aRniSnavda tajikuri
9
iqve, gv. 106. (da ratomRac ara sparsuli) literaturis
10
swored es avtonomiuri respublikebi da olqebi (mag.,
afxazeTis respublika da samxreT oseTis olqi saqarT- z. kiknaZe, ilias mamuli, kr. saqarTvelo aTaswle­
11

veloSi, yarabaxis olqi _ azerbaijanSi da sxv.) gamoiy- ulebis mijnaze, Tb., 2004, gv. 42.
ena ruseTma Zalze efeqturad 1990-ian wlebSi sabWoTa 12
aq yuradReba unda mieqces im faqts, rom yvela es
kavSiris daSlisas mokavSire respublikebSi da, maT So- filmi saqarTvelos Znelbedobis xanas asaxavs (gvian
ris saqarTveloSic, areulobisa da SeiraRebuli kon- Sua saukuneebs) da arc erTi exeba saqarTvelos oqros
fliqtebis mosawyobad. xanas.
ana kldiaSvili

fuZemdeblis firdousis 1000 wlisTavs, uz- erovnuli enebi komunistebs sWirdebo-


beki klasikosi mwerlis aliSer navois 500 daT imisaTvis, raTa socializmisa da komu-
wlisTavs da taras SevCenkos 150 wlisTavs. nizmis ideebi sabWoTa xalxebisaTvis gasageb
am rigSi iyo rusTavelis 1937 wlis iubilec. enaze `eqadagaT~15; aseve, imisaTvis, rom `nac-
`...1937 wlis stalinuri epoqis iubile na- men~ komunistebs sakuTar enaze gaemarTaT
cionalur-revoluciuri narativis (formiT polemika `mSobliur~ burJaziasTan da amiT
nacionaluri, SinaarsiT _ internacionalu- faqtiurad ganedevnaT nacionalizmis virusi
ri) triumfia~13, ris dasturadac Tavad 1937 umwifari proletaris cnobierebidan16.
wlis vefxistyaosnis gamocemis winasityvao- erovnuli enebis arseboba maT droebiT
bis erTi abzaci gamodgeba: `oqtombris re- movlenad miaCndaT da swamdaT, rom sab-
voluciam kavkasiis qedze mijaWvul amiran- olood maTi arsebobis aucilebloba aRar
sac ahyara xundebi, qarTvel xalxs mianiWa iqneboda da maT adgils, rusuli daikavebda,
namdvili Tavisufleba (TiTqos aranamdvili rogorc mTavari sakomunikacio ena. da marT-
Tavisufleba arsebobdes. a.k.), da am droi- lac, roca sabWoTa xelisuflebam gadawyvi-
dan iwyeba misi ganaxlebuli, formiT nacio- ta, rom mizani miRweuli iyo, 1978 wels kidec
naluri da SinaarsiT socialisturi kultu- hqondaT mcdeloba saxelmwifo enad rusuli
ris mZlavri aRmavloba. samarTlianad ambobs SemoeRoT, rasac saqarTveloSi didi winaaR-
amxanagi beria: `mxolod sabWoTa xelisufle- mdegoba mohyva.
bis pirobebSi, mTeli xalxis Semoqmedebisa sarwmunoebis Sesaxeb sityvas aRar ga-
da kulturis mZlavri aRmavlobis pirobebSi vagrZelebT, kargadaa cnobili, rac am sfe­
gaxda SesaZlebeli genialuri qarTveli poe- roSi bolSevikebma daatriales; jer gaa­
tis SoTa rusTavelis poemis daweridan 750 nadgures samRvdeloeba, eklesiebi da mom-

111
wlisTavis aRniSvna...~ rusTavelis iubile devno wlebSi specsamsaxurebis mkacri kon-
gadaiqca sabWoTa kavSiris xalxTa interna- trolis qveS moaqcies represiebiT isedac
cionalur zeimad, ganTavisuflebuli erebis dasustebuli eklesia. amas Tan erTvoda aT-
namdvil xalxur dResaswaulad~14. am mcire eizmis propaganda.
nawyvetidanac naTlad Cans, rogor cdilobs rac Seexeba `mamuls~, romelic ilia
komunisturi xelisufleba nacionaluri Te- WavWavaZem Tavis triadaSi pirvel adgilze
mis, warsulis, eris mexsierebis `privatize- daayena, mas bolSevikebi gansakuTrebuli
bas~, warsulis gamoyenebas mediumad massa da `sifaqiziT~ ekidebodnen. da Tu rogori iyo
xalxs Soris; adamianTa mexsierebis sasurvel es damokidebuleba, amas Cvens mier zemoT
ideologiur kalapotSi moqcevas anu socia- ganxiluli suraTebis analizic cxadyofs,
listur awmyoSi Semoyvanas. gansakuTrebiT ki namuSevrebis erTi jgufi,
es midgoma universaluria, analogiuri romlebzec sabWoTa adamianebis `bednieri
procesi saxviT xelovnebaSic mimdinareobs, yofa~ istoriuli landSaftis, konkretulad
risi dasturicaa Cvens mier zemoT moyvanili ki, mcxeTis sxvadasxva rakursiT warmodge-
namuSevrebi. nili peizaJis fonze viTardeba. es namu-
ilia WavWavaZis cnobili triada `mamuli, Sevrebi erTi ikonografiuli sqemis mixedvi-
ena, sarwmunoeba~ XIX s-dan mokidebuli Cveni Taa Seqmnili; yovel maTganze erTsa da imave
erovnuli identobis ganmsazRvrel for­mulad komponentebs vxvdebiT: mSenebare an ukve
iqca da Segnebulad Tu intuiciurad swored aSenebul zahess, leninis Zegls, e.w. `axali
am sam sferos misdga sabWoTa xelisufleba.
15
В. Ленин, Критические заметки по национальному вопросу
z. SaTiriSvili, kulturis poetika da nacionalu-
13 (1913 г); В. Ленин, Вопросы национальной политики и проле-
ri narativi: rusTavelis recefcia qarTul kultu- тарского интернационализма, М., 1965, gv. 32-34, 129.
raSi, ena da kultura, #4, 2003, gv. 110. 16
В. Ленин, О праве наций на самоопределение, 1914,
14
SoTa rusTaveli, vefxistyaosani, Tb., 1937, I-II. gv. 61, 83-84.
ana kldiaSvili

drois~ amsaxvel, muSebisa da glexebis `bedn- aseve, eris gaqristianebis istoria (miriani)
ieri cxovrebis~ scenebs wina planze da ukan, da saxelmwifoebriobisaTvis brZola (vax-
fonze mcxeTis peizaJs jvris taZriT (sur. 5, tang gorgasali). amave dros, mcxeTa Sua sau-
6, 7). odnav saxecvlilia es sqema l. gudiaS- kuneebis saqarTvelos sulieri centricaa,
vilis namuSevarze `axali mcxeTa~ (sur. 8). aq qarTvelTa ierusalimia da kidec aris ageb-
`axali droebis~ simbolod wina planze gamo- uli ierusalimis rogorc nimuSis mixedviT17.
saxul axladaSenebul sarkinigzo xidze mi- erTi sityviT, qarTvelTaTvis es aris erT-
mavali matarebelia warmodgenili, romelsac erTi umniSvnelovanesi sivrce, samkvidro,
fons ukve ara jvris taZari, aramed Tavad sxvadasxva drois saqarTvelos politikuri,
qalaqis xedi uqmnis sveticxovliTurT. aR- kulturuli da sulieri centri, qarTvelTa
saniSnavia, rom l. gudiaSvili iseT rakurss istoriuli mexsierebis sacavi, sadac Cveni
irCevs, romelic mas SesaZleblobas aZlevs, winaprebi cxovrobdnen, Sromobdnen, locu-
Tavi aaridos zahesTan mdgomi leninis Zeg- lobdnen, ibrZodnen, imarxebodnen da sa-
lis gamosaxvas. am suraTze saubrisas kidev dac isini sakuTar identobas moniSnavdnen.
erTi detalia aRsaniSnavi: es sarkinigzo xidi swored am sivrceSi warmarTul xanasa Tu
sakmaodaa daSorebuli mcxeTas; am rakursi- adreul Sua saukuneebSi xorcieldeboda
dan Tavad qalaqis da sveticxovlis danaxva Cveni saxelmwifoebriobac; Sesabamisad, eris
praqtikulad SeuZlebelia, magram mxatvarma mexsierebaSi swored mcxeTas ukavSirdeboda
ratomRac `SekumSa~ sivrce. rogorc Cans, Staatsnation18-ad (anu saxelmwifos mqone na-
igi zahesis kaskadis gamosaxvasac moerida da ciad) sakuTari Tavis gancdis precedenti19.
`axali droebis~ simbolod ideurad Sedar- swored amitom, mcxeTasTan yvela kuTxisa da
ebiT neitraluri rkinigzis gamosaxva amjo-
112

drois (maT Soris XX s-is) qarTvels terito-


bina, Tumca, am namuSevris ZiriTadi paTosi riuli identobis grZnoba gaaCnda. e. smiTi,
sxva suraTebisagan gansxvavebuli mainc araa. nacionaluri identobis erT-erTi mkvlevari,
am suraTebis ganxilva gvafiqrebinebs, Tvlis, rom `teritoriuli identoba~ adamia-
rom amgvari ikonografiuli sqemis Camoyali-
nis TviTcnobierebis, nacionaluri idento-
beba SemTxveviTi ar iyo da rom es suraTebi
bis, romelic Tavis mxriv `fundamenturad
saxelmwifos dakveTiT sruldeboda. am na-
mravalganzomilebiania~, erT-erTi umniS-
muSevrebSi warmodgenili TiToeuli kompo-
vnelovanesi komponentia20. `teritoriuli
nenti konkretuli gzavnilis Semcvel niSan-
identoba~ aris sazogadoebis cnobierebaSi
simbolos warmoadgenda, erTobliobaSi ki
arsebuli `Cveni~ teritoriis anu samSoblos,
isini qmnidnen ideologiur koncepts, rom-
`mamulis~ xati, romelsac mcxeTa _ patriar-
lis erT-erTi komponenti swored `mamuli~
qi-qalaqi srulad ganasaxierebs.
gaxldaT, konkretulad ki _ mcxeTa.
mamulis cnebaSi, cxadia igulisxmeba is mcxeTasTan qarTvelTa teritoriuli
teritoria, romlis farglebSic eri sauku- identobis Seqmnis procesi xangrZlivi iyo
neebis ganmavlobaSi axorcielebs Tavis yo- 17
d. xoStaria, nimuSi da asli Sua saukuneebis qar-
fas, rogorc kulturogenuri da religiuri Tul xuroTmoZRvrebaSi, literature da xelovneba,
arsebebisagan Semdgari adamianTa erToba eri 1990, #1, gv. 37-50.

sakuTari politikuri, religiuri Tu kul-


18
fridrix mainekem 1908 wels erTmaneTisagan ganasx-
vava Kulturnation (kulturuli nacia) anu, upiratesad,
turuli Rirebulebebis mixedviT qmnis, awy- pasiuri kulturuli erToba da Staatsnation (saxelm-
obs da awesrigebs Tavis sasicocxlo sivrc- wifo nacia) _ aqtiuri TviTdeterminirebuli poli-
es. am TvalsazrisiT mcxeTa gamorCeuli tikuri nacia (ix. entoni d. smiTi, nacionaluri
identoba, Tb., 2008, gv. 10.
toposia, qarTvelTaTvis is sakraluri sivr- 19
l. patariZe, qarTuli identoba, kr. saqarTvelo
cea, romelsac ukavSirdeba rogorc miTi qa- aTaswleulTa gasayarze, Tb., 2006, gv. 226.
rTvelTa warmomavlobis Sesaxeb (qarTlosi), 20
e. d. smiTi, nacionaluri identoba, Tb., 2008, gv.17.
ana kldiaSvili

da saukuneebis ganmavlobaSi grZeldebo- sakralur adgilas axali komunisturi ide-


da21, qarTvelTa cnobierebaSi am terito- ologiis markerebiT _ hidroeleqtrosadgu-
riis sakralizacia da miTologiuri mniS- riT, rkinigziTa da leninis ZegliT moniSnes,
vnelobebiT datvirTva xdeboda, radgan, anu xelaxali Sesaqmis aqti ganaxorcieles
rogorc zemoT ukve aRvniSneT, es neitral- da amiT qarTvelTa cnobierebaSi axali iden-
uri sivrce ki ar iyo, aramed, toposi, sa- tobis danergvas Seudgnen. amgvarad, axal-
dac Cveni winaprebi cxovrobdnen. amgvarad ma xelisuflebam komunisturi miTi drois
sakralur sivrceSi Semodioda sakraluri ciklurobis, samyaros mudmivi ganaxlebis
drois ganzomileba. garda amisa, Cveni wina- da `mudmivi dabrunebis~ wrebrunvaSi CarTo;
prebi ara marto cxovrobdnen, aramed saku- odnav mogvianebiT ki, xelovnebis saSuale-
Tari saqmeebiT moniSnavdnen da ganwmendnen biT, am toposSi komunisturi ideologiis ax-
am teritorias. amdenad, sakralur drosa da ladCanergili niSnebis propagandac daiwyo.
sivrces kulturis elementic emateboda22. Tu rogor ganaxorciela sabWoTa xe-
amasTan erTad, es sakraluri sivrce peri- lisuflebam ideologiuri sivrcis organi-
odulad ganicdida ganaxlebas, gardaqmnas.
zeba da ra adgili miuCina masSi warsuls, qa-
`religiuri identobis cvlilebis konte-
rTvelTa istorias suraTebis kompoziciuri
qstSi (igulisxmeba qristianobis SemoReba.
ageba cxadyofs. cxadia, rom totalitarul-
a.k.), bunebrivia, xdeba sivrcis, teritoriis
ma kulturam sakuTari miznis misaRwevad,
xelaxali gaazreba, ukve axali simboliz-
adamianTa cnobierebaze zemoqmedebis mizniT,
mis saSualebiT~23, ris Sedegadac sakralur
eris istoriul mexsierebaSi gamjdari saku-
sivrceSi Cndeba axali religiis Sesabamisi
Tari identobis vizualuri xati axal ide-
ideur-sivrcobrivi maxvilebi _ jvris taZ-
ologizirebul sivrce-landSaftSi Semoi-

113
ari, sveticxoveli da sxv. es qmnadoba-aRm-
yvana. Tumca, sakiTxavia, rogor? mcxeTa,
Senebloba Sesaqmis aqtis ganmeorebadobis
tolfasi iyo, rasac, rogorc mirCa eliade misi ZeglebiTurT yvelgan Soreul planzea
ambobs, mohyveboda Tavad sakraluri sivr- gadatanili. anu warsuli Sors, ukana plan-
cis resakralizacia da misi kidev erTxel ze gadavida (pirdapiri da gadataniTi mniS-
imago mundi-s kategoriaSi gadasvla24. vnelobiT), gafermkrTalda, konturebi da
amgvarad, mcxeTaSi ikvreboda qarTuli simZafre dakarga, erTgvar miraJad iqca. sa-
kosmosi, es iyo qronotoposi, romelSic magierod win wamoiwia axalma samyarom (zahe-
Tavs iyrida da erTmaneTs ejaWveboda sis, rkinigzis, leninis Zeglis, `bednieri yo-
sakraluri dro-sivrce da qarTvelTa kul- fis~ scenebis saxiT) da amiT warsulze meti
turuli plastebi. mniSvnelovaneba SeiZina. aRsaniSnavia, rom
swored am faqiz, erovnuli idento- axalma uari ki ar Tqva Zvelze, ki ar gaau-
bis ganmsazRvreli toposis qsovilSi iWreba qma an ugulvebelyo is, an ki ar daupirisp-
`axali droeba~. rogorc Cans, SemTxveviT irda mas, aramed sakuTar rogorc realur,
rodi SearCies `ГОЭЛРО-s gegmis~ erT-er- aseve mxatvrul sivrceSi `Semoiyvana,~ Tumca
Ti pirveli nagebobis zahesisaTvis swored ki garkveulwilad `gadafara~ is. es naTlad
mcxeTa _ qarTvelTa teritoriuli idento- cxaddeba erT-erT suraTze `stalini zahesis
bis yvelaze mniSvnelovani toposi da aq, am mSeneblobaze~ (sur. 9). ucnobi mxatvris fer-
21
l. patariZe, politikuri da kulturuli iden- werul tiloze, zemoT CamoTvlili ikono-
tobani IV-VIII ss-is qarTul erTobaSi: `qarTlis grafiuli komponentebidan mxolod zahesia
cxovrebis~ samyaro, Tb., 2009, gv. gv. 109. gamosaxuli. aq arc erTi istoriuli kompo-
22
iqve, gv.108.
nenti aRaraa warmodgenili (arc jvari, arc
23
iqve, gv.108.
mcxeTis xedi), ukana planze, Sors mxolod
m. eliade, miTosi _ paradigmuli modeli, kldekari,
24

1996, #1. mTa qarTlis bundovani silueti moCans.


ana kldiaSvili

istoriuli landSafti suraTis wina planze, amdenad, SegviZlia davaskvnaT, rom mcxe­
marjvena mxares, SemaRlebaze mdgom adami- Tis misadgomebTan zahesis aSenebiT, le­ni­nis
anTa jgufma `gadafara~ da es bunebrivicaa, Zeglis dadgmiT, anu axali miTis qmnadobiT da
radgan am jgufis da mTeli kompoziciis cen- xelovnebis nawarmoebebis saSualebiT Zveli-
traluri figura, xazgasmuli TeTri samosi- sa da axlis, warsulisa da axali miTebis er-
Ta da centraluri mdebareobiT, poziT didi Tian mxatvrul sivrceSi moqceviT, maT Soris
beladis, stalinis figuraa, romelic Tavad xelisuflebisaTvis sasurveli korelaciis
aris axali droebis sulisCamdgmeli da Semo- dadgeniT da Semdgom ki am ideis propagan-
qmedi, istoriac da religiac. am SemTxvevaSi diT xelisuflebam, erTi mxriv, sazogadoebis
politikuri demiurgis xatma Caanacvla sxva nebismieri wevri axali miTis Tanamonawiled
suraTebSi dafiqsirebuli istoriasTan daka- aqcia, meore mxriv ki, landSaftze kontroli
vSirebuli elementebi. ganaxorciela27, radgan zustad icoda, rom
Zvelis, memoriis axal sivrceSi Semoy­ momavalSi Tavad es Tanamonawileobis gancda
vanis xerxs yovelTvis aqtiurad iyenebdnen da axali ideologizebuli landSafti moax-
imperiebi. romis imperiaSi erTdroulad ar- denda adamianebis cnobierebaSi im struq-
sebobda romis, rogorc polisis identoba; turebisa da strategiebis Canergvas, ro-
aseve, e.w. Tota Italia-s (mTeli italia) cno- melic Semdgom qarTvelTa axali identobis
biereba da, rac mTavaria, arsebobda erTiani Camoyalibebas, sabWoTa idealebsa da Rireb-
ulebebTan naziareb da mis damcvel qarTvel
romauli sivrcis oikumenuri (imperiuli)
`homo sovietikuss~ warmoqmnida, rac ganx-
cnobiereba25. es xerxi dResac gamoiyeneba.
orcielda kidec. es axali miTi droTa gan-
`dRevandel msoflioSi aqtualuria regio-
mavlobaSi Tavadac `daZvelda~, warsulSi ga-
114

nuli an globaluri sivrcis mimarT idento-


davida, sxvadasxva drois `warsulTa~ jaWvSi
bis Camoyalibeba. es ki xdeba ara nacionalur-
Cadga, rogorc erT-erTi rgoli da adamian-
teritoriul identobasTan dapirispirebiT,
Ta cnobierebaSi memkvidreobiTobis elferi
aramed, misi `SemoyvaniT~ am sivrceSi~26.
SeiZina. anu isic `Cveni~ jer teritoriuli
mniSvnelovania kidev erTi aspeqti.
identobis da Semdeg zogadad nacionaluri
levi briulis mixedviT, totalitarul kul-
identobis nawili gaxda. da, rac mTavaria,
turebSi aucilebeli momentia, rom pirovne-
ise mkvidrad daikava adgili adamianTa cno-
ba koleqtivis nawilad iqces. amisaTvis mas
bierebaSi, rom dRemde ssrk-s daSlidan meo-
Tanamonawileobis (participaciis) gancda,
Txedi saukunis gasvlis Semdegac, aqtiuria
ciklur droSi aqtiuri monawileobis Seg-
da garkveulwilad zemoqmedebs Cveni sazoga-
rZneba unda gauCndes, rasac SesaniSnavad
doebis sxvadasxva (politikur, socialur da
axorcielebs suraTebis wina planze gamo-
kulturul) sferoze.
saxuli qarTvelTa yofis (dasvenebis Tu za-
hesis mSeneblobaSi monawileobis) amsaxveli
scenebi. mizani martivia, maTTan msgavsebiT,
erovnuli Tu socialuri identobis aRmoCen-
iT, maTSi sakuTari Tavis SecnobiT, aRmqmeli
subieqti Tavadac axali `kosmosis~ wevrad da
Tanamonawiled ganicdis Tavs.
25
R. Laurence, Territory, Ethnonims and Geography: the 27
landSaftze xelisuflebis kontrolisa da ada-
Construction of Identity in Roman Italy. In: Cultural Identity in mianis cnobierebaze misi gavlenis Sesaxeb ix.: R. Lau-
Roman Impire, London and New York, Routledge, 2001. rence, Territory, Ethnonims and Geography: the Construction of
26
e. d. smiTi, nacionaluri identoba, Tb., 2008, gv. Identity in Roman Italy. In: Cultural Identity in Roman Impire,
143-179. London and New York, Routledge, 2001, gv. 79.
ana kldiaSvili

ANA KLDIASHVILI identity throughout the ages – throughout the differ-


Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
ent historical stages. Indeed, the tender fabric of this
self defining national toposis swiftly intersected by the
George Chubinashvili National Research Centre
for Georgian Art History and Heritage Preservation `New Age~ markers of the communist ideology – hy-
droelectric power plant, railway and the statue of Lenin.
These painterly canvases reveal adeeply rooted national
THE RECEPTION OF HISTORY OF THE memory, the visual icon of Georgian identity (Mtskhe-
20TH CENTURY GEORGIAN PAINTING ta), in a new ideologized space-landscape _ namely
in the far background of the image, always faded like
Part I
a mirage and unchanging in every painting. However,
Summary on the forefront of the pictures, is brought forth a new
world, represented by the hydroelectric power plant,
The reception of history of the XX Century 30s-50s the railway, the statue of Lenin, the Soviet `happy
in Georgia was a direct consequence of the so called life~ scenes – all of which successfully overruled the
`National Politics~ purposefully thought out by the preference of the past. The integration of the old, the
Soviet Regime andimplemented within the roots struc- memoria, into the new space is a known mechanism
tures of the Georgian culture. The acknowledged supe- actively used by empires. Conversion of the past myths
riority of the `national~ principle over the `class~ prin- with the myths of the present within a pictorial space,
ciple within aproletarian dictatorship became an actual establishing an intentional correlation between them to
fact — under the guise of which, lay, the hidden and serve the interests of the government and using it as a
far-reaching agendas especially designed for Georgia propaganda tool, firstly, transformed every member of
— with a Bolshevik `twist~. `Conquering~ people’s the society into an active participant of this myth, an

115
consciousnesses, `implanting~ new identity, invoking accomplice if you like, and secondly, the government
national sentiments, would ensure, that the Georgian had the full control over the landscape, and the full
culture would be considered as an active mechanism knowledge of the fact that this feeling of participation
accommodating the interests of the governing body. in a new ideologized landscape would slowly instill the
The clear example of this, is a group of works based structures and strategies in people’s consciousness that
on a single iconographical scheme, created during the would form a new national identity – The Georgian
1930-50s, where the Soviet `happy life~ is brought `Homo-Sovieticus~ – who, in case the future genera-
forth from the backgrounds of the historical landscapes tion decided to form a new Georgian identity, would
— concretely, the landscape of Mtskheta. Indeed, the serve as the true guardian of the Soviet ideals.
formation of such iconographical schemes was never
an accident, since such art-works were always commis-
sioned by the government. Separately, each component
represented within the paintings, is an intentionally
constructed sign/symbol that delivers a concrete mes-
sage of a subliminal character. As a whole, on the other
hand, they form a very clear ideological picture, im-
bued with the concept of `homeland~ as its main mes-
sage — with Mtskheta as its main background.
Mtskheta for Georgians is a sanctuary of histori-
cal memory. It is the place of sacred gathering, where
the Georgian cosmos came together, a meeting point of
sacral time-space, an intersection of Georgian cultural
components and a place where Georgians marked their
ana kldiaSvili

1. mose ToiZe. gamarjvebis simRera Mose Toidze. Song of Victory


116

2. giorgi (Jora) jaSi. dResaswauli kolmeurneobaSi


George (Zhora) Jashi. Celebration in collective farm
ana kldiaSvili

3. lado gudiaSvili. feros baqani SorapanSi


Lado Gudiashvili. Factory platforms from Shorapani

117

4. lado gudiaSvili. simRera mSvidobaze


Lado Gudiashvili. Song of Peace
ana kldiaSvili

5. ucnobi mxatvari.
leninis Zegli zahesSi
Unknown Painter.
Lenin statue in Zahesi
118

6. irakli ToiZe. Sromis dResaswauli


Irakli Toidze. Labor day
ana kldiaSvili

7. irakli ToiZe. iliCis naTura


Irakli Toidze. Ilich lamp

119
8. lado gudiaSvili. axali mcxeTa
Lado Gudiashvili. New Mtskheta

8. ucnobi mxatvari.
stalini zahesis
mSeneblobaze
Unknown Painter.
Stalin at the Zahesi
hydropower plant
construction
qristine darCia dasavleTevropulisa da qarTuli xe-
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo
lovnebis gzis gayra marTlmadideblobasTan
samxatvro akademia erTad, islamuri qveynebis zegavlenamac ga-
napiroba. swored maSin, rodesac aq humanis-
turi ideebi Cndeboda, rac TandaTan buneb-
rivad gamoiwvevda realisturi xelovnebis
niSnebis Casaxvasa da ganviTarebas, saqarTve-
peizaJis Janris Casaxva da lo Zlieri islamuri qveynebis gavlenis sfe-
ganviTarebis pirveli etapi roSi moeqca. am da sxva istoriul mizezTa
qarTul dazgur mxatvrobaSi gamo saqarTvelo didi xniT CamorCa realis-
(1880-1930-iani ww)* turi dazguri mxatvrobis ganviTarebis gza-
ze da saerTodac acda realisturi saxviTo-
realisturi mxatvrobis istoria saqarTve- bis dasavleTevropul models.
loSi, mravalsaukunovani marTlmadideblur- rusuli saxviTi xelovneba aRmoCnda is
qristianuli xelovnebis tradiciis mqone Sualeduri rgoli, romlis gavliTac saqarT-
qveyanaSi, bunebrivia, dasavleTi evropisagan velo, marTalia, dagvianebiT, magram sabo-
gansxvavebuli `scenariT~ ganviTarda. Tavise- lood mainc eziara dazguri mxatvrobis sai-
buri sulier-kulturuli da istoriuli vi- dumlos. manamde dazguri ferwerisaTvis sar-
Tarebis gamo sul sxva gza ganvlo aq peizaJis biels, XVIII saukunis meore naxevris evropuli
Janrmac. rogorc cnobilia, XVIII saukunis Sua mxatvrobis gavleniT Seqmnili, qarTuli pa-
wlebamde saxviTi xelovnebis ZiriTad xazs raduli portreti da XIX saukunis Sua xanaSi
saqarTveloSi qristianuli saeklesio xelov- mdidar vaWarTa Tu warCinebul moqalaqelTa
120

neba qmnida. qarTuli saeklesio mxatvroba portretuli Janris farTod gavrcelebuli


marTlmadidebluri samyaros sulieri azris gamosaxulebebi, e.w. `Tbilisuri portreti~
ganviTarebas, mxatvruli gemovnebisa da esTe- qmnida. am dros saqarTveloSi ukve moRva-
tikuri xedvis cvlilebebs fexdafex misdev- weobs grigol maisuraZe (1817-1885) _ peter-
da. amas adasturebs qarTuli monumenturi burgis samxatvro akademiaSi ganswavluli
mxatvrobis stilTa Tu mxatvrul tendencia- pirveli qarTveli profesionali mxatvari,
Ta qronologiuri Tanmimdevroba, romelic, romlis mxatvruli memkvidreobidan Cvenamde,
SeiZleba iTqvas, srul paralelizms avlens aseve portretebi SemorCa.
(magram ara igiveobas), msoflio samarTlma- SeiZleba iTqvas, rom qarTul dazgur
dideblo xelovnebis ZiriTadi tendenciebis mxatvrobas, JanrTa simravliTa da saxviT
mokarnaxe centrTan _ bizantiur xelovne- saSualebaTa mravalferovnebiT, safuZveli
basTan. niSandoblivia, rom formismieri Tu XIX saukunis bolos, 1880-90-ian wlebSi Caey-
zogadi struqturul-ikonografiuli msgav- ara, rodesac qarTveli mxatvrebis pirveli
sebis miuxedavad, mxatvrul-esTetikuri aq- Taoba (g. gabaSvili, r. gvelesiani, a. beri-
centebis doneze, qarTuli saeklesio mxatv-
Ze, a. mrevliSvili, d. guramiSvili, m. ToiZe)
roba didad sxvaobs berZnul-bizantiuri Tu
akademiuri ganaTlebis misaRebad ruseTSi,
siria-palestinuri xelovnebis nimuSTagan.
ufro iSviaTad evropaSic, miemgzavreba. qar-
* qvemomdebare statia, warmoadgens fragments teqs- Tuli dazguri ferwera, nawilobriv, evropis,
tisa, romelic daiwera albomisaTvis `peizaJi qar- ZiriTadad ki mainc rusuli realisturi sko-
Tul mxatvrobaSi~. publikacia batoni dimitri Tu-
lis, kerZod, `peredviJnikuli~ mxatvrobis
maniSvilis redaqtorobiT momzadda, risTvisac did
madlobas movaxseneb mas. gavliT ecnoba realisturi saxviTi xelov-
naSromi wakiTxulia profesor dimitri TumaniSvi- nebis monapovars. am gziT qarTuli dazguri
lis 65 wlisTavisadmi miZRvnil samecniero konfe-
mxatvroba nel-nela mdidrdeba axal-axali
renciaze (Tbilisis samxatvro akademia, Tb., 2015,
11-12 ivnisi). gamomsaxvelobiTi saSualebebiT. sazRvrebs
qristine darCia

garedan Semosul siaxleTagan `principulad SemTxvevaSi, avtorTa Sinagan siTamamesa da


axali iyo, pirvel rigSi, Tematuri diapa- mxatvrul ostatobas gvimzeurebs (TavisTa-
zonis Zlierad gafarToeba da garemomcvel vad sainteresoa, rom maTi peizaJuri kompo-
cxovrebasTan, yofasTan `pirdapiri~kavSiris ziciebi naklebadaa cnobili sazogadoebi-
damyareba, portretisa da evropul xelovne- saTvis da TviT profesionalTa yuradReba-
baSi kultivirebuli sxva Janrebis _ yofiTi sac naklebad ipyrobs (sur. 1, 2)). Tavis mx-
Janris, peizaJis, naturmortis, mravalfigu- riv, albaT, isic kanonzomieria, rom qarTu-
riani kompoziciis Casaxva~1. li dazguri ferweris Seqmna-Camoyalibebis
amgvarad, peizaJi qarTul mxatvrobas pirvel etapze namdvil peizaJist mxatvrebad
rusul-evropuli xelovnebisagan `ergo memk- saqarTveloSi droebiTmcxovrebi Tu misi mk-
vidreobiT~. sxva Janrebis msgavsad, igi yov- vidri araqarTveli fermwerni _ b. fogeli,
lad `umtkivneulod~ Semovida da damkvidrda e. lansere, r. zomeri da i. zankovski gvevli-
qarTuli mxatvrobis Tematur repertuarSi, nebian. rogorc realisturi mxatvrobis sau-
rasac, umTavresad, meTodur-esTetikuri sa- kunovani ganviTarebis istoriuli mexsiere-
fuZvlebi hqonda. peizaJi, rogorc realis- bis mqone Semoqmedni, isini srulad floben
turi mxatvrobis ganuyofeli komponenti, peizaJis Janris saxviT instrumentebs. boris
aucilebeli piroba iyo qarTuli dazguri fogelisa da evgeni lanseres mravalwlian-
ferweris movlenad SedgomisaTvis. igi nel- ma pedagogiurma moRvaweobam saqarTveloSi,
nela iCens Tavs pirveli Taobis qarTvl mxat- cxadia, mniSvnelovnad Seuwyo xeli peizaJis
varTa SemoqmedebaSi, Tumc dasawyisSi sakma-
mimarT qarTvel mxatvarTa interesis gaRvi-
od uCinrad arsebobs da naklebad warmoad-
vebasa Tu `mxatvruli gemos~ gaRviZebas (am
gens umTavres mxatvrul amocanaTa gadaWris
da sxva mizezTa gamo, isini Tavadac qarTuli
asparezs. SesaZloa, swored amitom, igi sxva

121
kulturis nawilad iqcnen).
nebismier Janrze ufro `iRbliani~ aRmoCn-
mxatvarTa pirveli Taobis SedarebiT
da da, praqtikulad, gadaurCa `qarTulisa~
axalgazrda warmomadgenlebi naklebad dis-
da `erovnulis~ garegnul gamoxatulebebs,
tancirdebian peizaJis Janrisgan; maTgan mose
romelsac rusul ganaTlebamiRebuli qarT-
ToiZe gamoirCeva. peizaJi, romelSic m. ToiZe
veli mxatvrebi saxasiaTo tipaJSi, xalxur
mxatvrobis sxva Janrebis msgavsad, Tanabari
wes-CveulebebSi, nacionalur kostiumebsa
ZaliT asparezobs, stilisturad kargadaa
da eTnografiul aqsesuarebSi eZiebdnen da
gamarTuli. mxatvars siuJetze metad ferwe-
saamisod ufro `epikuri~ xasiaTis kompozi-
ruli amocanebi ainteresebs _ Suq-Crdilis
ciebs irCevdnen. peizaJi arasodes gamxdara
cxovlad gadmocemis survili da weris pas-
saxarbielo asparezi qarTuli akademizmi-
saTvis, romelic am movlenisaTvis damaxasi- tozuri manera mis Semoqmedebas, zog SemTxve-
aTebeli odnavi SezRudulobiT, siaxlisadmi vaSi, impresionistebsa Tu postimpresionizm-
swrafvis dasazRvrulobiTa da Semoqmedebi- Tan aaxloebs, Sesabamisad, gacilebiT ufro
Ti Tavisuf­ lebis erTgvari `reglamentire- xSirad gvxvdeba masTan peizaJic (sur. 3, 4).
bulobiT~, Tumc ki maRali profesionaliz- XX saukunis dasawyisSi qarTul saxviT
miT xasiaTdeba. amasobaSi ki peizaJi, rogorc xelovnebaSi realuri gardatexa xdeba. miu-
saxelovnebo koniunqturisagan Tavisufali xedavad imisa, rom dasavlurma avangardulma
Janri, Zaldautaneblad axerxebs ferweruli mimdinareobebma dasawyisSi sworedac ruse-
arsis gamoxatvas. Tis gavliT `SemoJona~, 1900-1910-ian wlebSi
pirveli Taobis mxatvarTa Tematurad samoRvaweo asparezze gamosuli axalgazr-
imTaviTve gansazRvrul SemoqmedebaSi mou- da mxatvarTa Taoba wyvets kavSirs rusul
lodnelad gviCans peizaJebi, romlebic, xSir `peredviJnikur~ ferwerasTan da evropul
mxatvrobasTan `gadis pirdapir kontaqtze~.
1
В. Беридзе, Н. Езерская, Искусство советской Грузии
dasavluri da rusuli modernis miRwevebis
1921-1970, М., 1975, gv. 15.
qristine darCia

aTviseba-gaTavisebasTan erTad, qarTveli Se- sadac amqveyniuri cxovreba miedineba, sadac


moqmedni cdiloben mxatvrobaSi erovnulo- misTvis Tanabrad mniSvnelovani `ambebi~ xde-
bis problema dasvan da tradiciisadmi axle- ba. niko firosmanis peizaJebis, albaT, erT-
buri midgoma SeimuSaon. amave dros, qarTve- erTi saukeTeso gansazRvreba giorgi xoSta-
li artistebi xarbad ewafebian msoflio xe- rias ekuTvnis, igi maT `mravalscenian sura-
lovnebis axal mimdinareobebs. Tebs~ uwodebs da Semdegnairad axasiaTebs:
am ormxrivi mimarTulebis mxatvrul `ubralo, cotaTi gulubryvilo moTxroba
formaSi yvelaze bunebrivad da organulad bunebasa, adamiansa da sxvadasxva ambebze,
gacxadebas qarTuli saxviTi xelovnebis erT- Tavis rigze mcxovreb samyaroze, romelic
erTi umniSvnelovanesi da gamorCeuli figu- Cvens saWvretelad gadaSlila mTeli mraval-
ra, profesional mxatvarTa uecari aRmoCena ferovnebiTa da erTianobiT~3. magram dasav-
da erTgvari orientiri _ niko firosmanaS- leTevropeli Semoqmedisagan gansxvavebiT,
vili axerxebs. akademiuri ganaTlebis armqo- niko firosmanaSvili samyaros tragikuli
ne mxatvari ufro Tavisufalia realisturi elferis mqone panTeistur xats rodi qmnis,
mxatvrobis `xilvebisagan~, mis mzeriT mexsie- misTvis es garemomcveli samyaros bunebri-
rebaSi naklebad iCrdileba qarTuli qristi- vi mdgomareobaa, romelSic Zaldautaneblad
anuli xelovnebisa Tu xalxuri folkloris poulobs sakuTar adgils mTxrobeli _Semo-
nimuSebi, iqneba es kedlis mxatvroba, xatwe- qmedi, romelic ar ganikiTxavs, ubralod _
ra, saflavis reliefi Tu saxviTi xelovne- gardaTxrobs (sur. 5).
bis sxva dargi. qarTuli nivTieri kultu- SeiZleba iTqvas, rom qarTul saxviT
riT nakvebi niWi, misdauneburad flobs eris xelovnebaSi peizaJis, rogorc mxatvrobis
`genetikuri kodis~ gasaRebs, romelsac ase srulfasovani Janris Camoyalibeba 1910-1920-
122

daJinebiT eswrafvian qarTveli moderniste- iani wlebis qarTuli ferweris monapovaria.


bi. `profesiul~ mxatvrobaSi gauwafavi, mis am dros peizaJi dasrulebul mxatvrul mov-
lenad Camoiqna da qarTuli dazguri ferwe-
saxviT saSualebebTan gauSinaurebeli niko
ris uZiriTadesi niSnebic daitia. mocemuli
firosmanaSvili gamosaxulebisadmi ridsa da
pleadis mxatvarTa Soris igi erT-erT um-
mowiwebas ganicdis, aqedan _ figuraTa iera-
Tavres Temad iqca. mas aqtiurad mimarTavs
tiuloba-reprezentatiuloba da formaTa
axali Taobis TiTqmis yvela warmomadgeneli.
primitivistuli elferi, rac miT ufro ax-
magaliTad, valerian sidamon-erisTavi Zi-
lobels xdis mis Semoqmedebas modernistuli
riTadad istoriul JanrSi muSaobs, magram
mxatvruli epoqis warmomadgenelTaTvis. am
mis mxatvrul danatovarSi peizaJebsac vpou-
madliani nazaviT iqmneba niko firosmanaSvi-
lobT (sur. 6); peizaJs gverds ar uvlis arc
lis mxatvroba, ase qarTuli da ase Tanamed-
portretisti qeTevan maRalaSvili, romelic
rove erTdroulad. firosmani gulubryvilo
sakmarisad realisturi xasiaTis landSaf-
da gulwrfeli mzeriT aRiqvams yvelafers;
tebs qmnis; simbolur-alegoriuli Temebis
mis TvalsawierSi Tanabrad xvdeba istoriu-
moyvaruli Salva qiqoZis ferweruli narati-
li pirebi, ubralo adamianebi, cxovelebi Tu
vi ki yvelaze ukeT, albaT, swored aq vlinde-
garemomcveli buneba, iseve rogorc `azrob-
ba (sur. 7). peizaJs mimarTaven evropaSi damk-
rivad sapirispiro movlenebi: [...] sikeTe da
vidrebuli feliqs varlamiSvili da mixeil
boroteba, Sroma da lxini~2. amitomac, suf-
bilaniSvili; kirile zdaneviCi xom isedac
Ta formiT peizaJi masTan naklebad gvxvde-
or Janrs _ naturmortsa da peizaJs aZlevs
ba. landSafti misTvis umTavresad `adgilia~,
upiratesobas, ufro realisturi mxatvrobis
2
Г.Хоштария, Своеобразие построения картин Пиросма- motrfiale aleqsandre cimakuriZe ki mxo-
нашвили, qarTuli xelovnebisadmi miZRvnili II saer­ lod peizaJs uZRvnis sakuTar Semoqmedebas
TaSoriso simpoziumi, Tb., 1977, gv. 2-5, wignidan:
d. Tu­maniSvili, werilebi, narkvevebi, Tb., 2001. 3
iqve.
qristine darCia

(sur. 13, 14). magram calke unda gamovyoT ori nes mxatvrul bunebas yvelaze naTlad mainc
avtori _ daviT kakabaZe da elene axvlediani, `imereTis~ seria gvicxadebs. xilul formaTa
modernisti mxatvrebi, romelnic ukonkuren- mxatvruli ganzogadebisa da abstrahirebis
cio pirvelobas aniWeben peizaJs (sur. 8-11). mxolod misTvis cnobili saidumlos wyalo-
qarTuli saxviTi xelovnebis am orma didma biT d. kakabaZe axerxebs, feradi geometriu-
figuram swored peizaJSi miagno sakuTar Se- li nakuwebiT awyobili sibrtye mnaxvelis
moqmedebiT kredos, magram sruliad gansxva- mier uyoymanod iqnes aRqmuli xedvis maRali
vebulad: e. axvledianisTvis es konkretuli wertilidan danaxul mTa-barad. abstrahire-
landSaftis farglebSi sakuTari tempera- bis miuxedavad, landSafti realurobasa da
mentis darad, misive wamieri gancdis fiqsi- konkretulobas inarCunebs, amitomac kakaba-
rebaa, d. kakabaZesaTvis ki samyaros didebu- Ziseul imereTs, raoden paradoqsulic unda
lebis, waruvalobisa da zedroulobis gad- iyos, erT-erT gansazRvrebad `saxasiaToc~
mocemis saukeTeso saSualeba. e. axvlediani ki eTqmis. imereTis ukacrieli peizaJebi, ro-
nebismir peizaJur xeds dekoratiulobis gorc waruvalisa da zedroulis amqveyniuri
mxolod misTvis damaxasiaTebeli esTetikuri gamocxadeba, imavdroulad, bunebis ganzoga-
gancdiT gadmoscems da, rac ase mniSvnelova- debul xatsac hgavs. magram avtoris mxridan
nia misTvis, yovelTvis aRwevs peizaJis dra- es xelovnebis gziT, Semoqmedebis procesiT
matul JReradobas. magram axvledianiseu- bunebis wvdoma ufroa, vidre Tayvaniscema.
li `dramatizmi~ upirvelesad avtoriseuli moazrovne da mofiqral mxatvars xiluli
subieqturobis nayofia, igi bunebis suraT- bunebis daxatva ki ara, gageba unda, misi ma-
Tan emociur-gancdiTad Serwymuli mxatv- radiuli arsis wvdoma da ferisa da xazis
ris TviTreprezentaciaa. amitomac naklebad saSualebiT gadmocema surs, rasac SesaSu-

123
mkacri gadarCevis princips eqvemdebareba mas- ri mxatvruli damajereblobiTa da didni-
Tan landSaftis Semadgeneli elementebi Tu Wieri xelovanis simartiviT akeTebs. ra ti-
sezonuri movlenebi; mxatvris swrafi mzeriT pis landSaftsac unda xatavdes d. kakabaZe,
zustad `daWerili~ arqiteqtura, adamianebi, forma yovelTvis formulis mkafioebamde
Tovli, nisli, qarbuqi, kaSkaSa mze da wvima dawretili da mxatvrulad dasrulebulia.
Tanabaruflebiania mis peizaJebSi. e. axvle- amitomac uwodebs l. rCeuliSvili d. kaka-
diani yovelTvis konkretul peizaJur xeds baZis peizaJebs `suraT-peizaJebs~4 da e. axv-
iZleva, gansxvavebuli mxatvruli intonacii- ledianTan erTad, mas qarTul mxatvrobaSi
Ta da esTetikuri gancdiT, Tumc Zireuli av- dazguri peizaJis Semqmnelad asaxelebs. al-
toriseuli mxatvruli principebiT; mxatvris baT, ar iqneba gadaWarbebuli Tu vityviT,
individualoba yoveli konkretuli suraTis rom qarTul dazgur ferweraSi maT peiza-
farglebSi vlindeba. Jis ori polusuri tipi Seqmnes, qarTuli
sul sxva tipis meTodur midgomas avlens peizaJis erTgvari `alfa da omega~ mogvces;
peizaJisadmi racionalurobiT `SeniRbuli~, peizaJis Janris mimdevar mxatvarTaTvis maT
faruli temperamentis mqone daviT kakabaZe. mTavari savali gzebi dasaxes. e. axvledianis
yovel axal peizaJur motivs igi damoukide- peizaJebis gza TiTqos ufro iolad savalia,
bel serias uZRvnis. erTi seriis farglebSi igi mxatvris emociuri individualobisa da
avtori konkretul mxatvrul amocanas amuS- niWierebis zRvarze gadis, d. kakabaZisa ki
avebs, romlis Sesabamisadac cvlis mxatv- winaswar gansjas, mxatvruli amocanis das-
rul manerasa da weris teqnikas. ase iqmneba awyisSive gansazRvras da teqnikuri saSuale-
erTmaneTisagan sruliad gansxvavebuli ime- bebis swor arCevas moiTxovs. Tumc mTavaria
reTis, bretanis, svaneTis, kojris, kikeTis ara aTvlis wertili, aramed Sedegi, romel-
peizaJebi, parizisa da Tbilisis xedebi. d.
4
l. rCeuliSvili, axali qarTuli xelovnebis saki­
kakabaZis peizaJis qvakuTxeds, maT uSinaga-
Txebi, Tb., 1998, gv. 13.
qristine darCia

Tanac TiToeuli Semoqmedi sakuTari niWie- xatvis procesSi Tavsmoxveuli eiforiuli


rebisa da mxatvruli Ziebebis kvalad midis. monafiqri. yvelaferi TiTqos samuSao pro-
sxvadasxva mxatvris individualurma Ziebebma cesis dawyebamde wydeba: mziT gamTbari ga-
gansazRvra swored qarTuli peizaJis Semd- remos motivi, xis foTlebSua Suq-Crdilis
gomi ganviTarebis gza. TamaSis Tema da TviT xedvis wertili anu
qarTul realistur dazgur mxatvroba- rakursi, rac namuSevris kompoziciur qva-
Si peizaJis Janris `uflebebis damcvelad~ kuTxeds Seqmnis, imTaviTvea mxatvris Sina-
da erT-erT mTavar qomagad aleqsandre ci- gani alRoTi ganpirobebuli, Tavad xatvis
makuriZe gvevlineba. Tbilisis istoriul- procesi ki mxolod saxviTi xelovnebis mi-
eTnografiuli muzeumis dakveTiT Sesru- mezisis uxsovar princips misdevs. aqedan
lebul Tbilisis xedebis ferwerul serias iRebs saTaves al. cimakuriZis Semoqmedebis
(1926-1930 ww.) Tu ar CavTvliT, misi mxatv- msubuqi momxibvleloba (sur. 13, 14).
ruli memkvidreobidan, ZiriTadad, 1930-50- gamorCeulad saintereso rolSi aRmoCn-
iani wlebis peizaJebs vicnobT. rogorc Cans, da peizaJis Janri gasuli saukunis 30-ian
swored am dros Seiqmna xelsayreli garemo wlebSi, rodesac mas erTgvari `maSveli rgo-
moskovSi klasikuri samxatvro ganaTleba- lis~ funqciis Sesruleba mouxda qarTvel
miRebuli mxatvris niWisTvis. realisturi mxatvrTaTvis, maSin, rodesac xelovnebis Ti-
mxatvrobis tendenciis gaZliereba da ZalaSi Toeuli dargi saxelmwifos mxridan fxizlad
Sesvla gaxda saWiro, raTa 1921 wels samSob- kontroldeboda da mkacr cenzuras eqvemde-
loSi dabrunebul al. cimakuriZes sakuTari bareboda. am dros iqmneba adgilobrivi na-
adgili epova qarTul xelovnebaSi. rusi `pe- cionaluri niSnebiT Sezavebuli, fsevdohe-
redviJnikebisa~ da rus mxatvarTa kavSiris roikuli paTetikiT aRsavse soc-realisturi
124

mxatvrul tradiciaze aRzrdili fermweri, mxatvrobis TavisTavad saintereso, ara mxo-


romlisTvisac yovelive modernistuli imTa- lod mxatvruli, aramed socio-kulturuli
viTve ucxo da miuRebeli iyo, peizaJis, Tu fenomeni. magram yvelafris miuxedavad, zo-
SeiZleba ase iTqvas, `klasikur versias~ qmnis. gierTi xelovani mainc axerxebs plakaturi
rusuli akademiuri samxatvro ganaTlebis kompoziciebis miRma sxvadasxva mxatvruli
kvali aSkarad SeiniSneba mis mSvid, gawonas- amocanis gadaWraze muSaobas. swored pei-
worebul, sivrciTi perspeqtivis principe- zaJis Janri TamaSobs, am mxriv, gadamwyvet
biT agebul, epikuri xasiaTis landSaftebSi. rols qarTul dazgur ferweraSi, radgan,
kompoziciurad kargad mogvarebuli, kolo- Janris specifikidan gamomdinare, SemoqmedT
ristulad Tanabari, emociurad ki maJoruli Tavisufali qmedebis saSualebas aZlevs. am-
peizaJi moklebulia yovelgvar dramatizms. denad, bunebrivia, rom saqarTvelos gasab-
sufTa ferebiT gajerebuli msuye monasme- Woebis Semdeg samSobloSi dabrunebulma da-
biT weris pastozuri manera rusuli realis- viT kakabaZem, mogvianebiT saxalxo mxatvrad
turi mxatvrobis mier mxolod nawilobriv aRiarebulma elene axvledianma da zogadad,
miRebul-gaziarebuli impresionizmis anasx- maTi Taobis mxatvrebma Sveba swored peiza-
lets Seicavs. sxva yvelaferSi: Tvalwin ga- Jis JanrSi hpoves. d. kakabaZe realisturi
daSlili landSaftis gadmocemis erTgule- mxatvrobis tradiciaSi qmnis peizaJebs in-
baSi, xiluli bunebisadmi realistur mid- dustriul Temebze. mxatvari cdilobs saku-
gomasa da xedvaSi, iseve rogorc klasikuri Tari peizaJebi sabWoTa xelisuflebisaTvis
mxatvruli principebis mimdevrobaSi, al. ufro misaReb Temebs _ mitings, madneulis
cimakuriZe realisturi mxatvrobis safuZv- damuSavebasa Tu rionhesis mSeneblobas Seu-
lebs icavs. win gadaSlili landSaftisadmi Tavsos. swored 1930-40-ian wlebSi iwyebs igi
mxatvris gulwrfeli aRtaceba da emociuri muSaobas ufro usafrTxo da `Seudavebeli~
gaxsniloba arc avtoris mogonilia da arc realisturi xasiaTis seriebze `svaneTi~,
qristine darCia

`kojori~ da `kikeTi~ (sur. 12). magram unda da rac mTavaria, daviT kakabaZis msgavsad,
iTqvas, rom siuJetisa Tu Temis miuxedavad, korneli sanaZemac miagno bunebis suraTis
d. kakabaZe arasodes midis daTmobaze saku- ganzogadebisa da abstrahirebis sakuTar me-
Tari Semoqmedebis mxatvrul principebTan Tods, romelsac, Cveulebriv, aWarisa da gu-
da ar `azaralebs~ mxatvrul formas. riis peizaJebSi mimarTavs. Cais plantaciebiT
amdenad, sabWoTa periodSi peizaJi bev- mofenili mTa-bariT erTianad Sevsebuli
risTvis gamosavalia, mravalTaTvis ki intui- sasuraTe kadri masTan msubuqad geometri-
ciuri `svla~, romlis drosac Tavisuflad zirebuli formebis _ feradovani sibrtyee-
vlindeba mxatvris ferweruli SesaZleblo- bis, uswormasworo wreebisa da mrudeebis _
bebi _ gacilebiT ufro bunebrivi da namdvi- dekoratiuli ZaliT gardaiqmneba. Tumca d.
li xdeba weris manera, SeuzRudavi, gulwr- kakabaZisagan gansxvavebiT, k. sanaZis peizaJe-
feli da aranaZaladevi Temisa Tu motivis bi nakleb amaRlebuli da ufro amqveyniuria,
arCevani. magaliTad, `koniunqturul~ sabWo- radgan moklebulia kakabaZiseul moCvenebiT
Ta moTxovnebTan adaptirebuli, yofiTi Jan- maTematikur sizustes, daufaravad Tavisu-
ris garkveuli tipis motivebis, iqneb sulac, fali da nebismieria. k. sa­ naZisaTvis ucxoa
Zaladmoyvare valentin Serpilovi peizaJis gamosaxulebis formulis xarisxSi ayvanis
xatvis dros, ferweruli teqnikis Ziebis mx- survili. mxatvari mTis ferdebze Sefenili
riv, kidev ufro Tamami, Tematuri intona- Cais plantaciebis Tavisebur piqtogramas qm-
ciis mxriv ki ufro Tavisufali da bunebrivi nis da ara waruvali bunebis maradiul xats.
xdeba. Zveli xelovnebisagan `nasesxeb~ en- amitomac guobs k. sanaZis aWaris peizaJebi
kaustikis teqnikas, erTgvar teqnikur eqspe- wina planze motanil msxvilmasStabian port-
riments sakuTar SemoqmedebaSi, v. Serpilovi retebsa da gamosaxulebebs, rac kinokadris

125
ZiriTadad swored amgvar kompoziciebSi mi- fragmentulobisa da dinamizmis gancdas to-
marTavs (sur. 15.). 1930-40-ian wlebSi peiza- vebs mnaxvelSi (sur. 18).
Jebs mravlad vxvdebiT iseT mxatvrebTanac, dasasrul, vfiqrobT, sruli ufleba
rogorebicaa mose ToiZe, klara kveesi, Tamar gvaqvs, vTqvaT, rom peizaJis Janrs sakmaod
abakelia, Tamar TavaZe, uCa jafariZe, petre mniSvnelovani adgili ukavia qarTul saxviT
bliotkini, korneli sanaZe da mixeil goci- xelovnebaSi. misi warmoSobis, ganviTarebisa
riZe, romelTanac peizaJi zogjer misTvis da ZalaSi srulad Sesvlis procesi naxevar
uCveulo siurealistur-primitivistul el- saukunesac ki ar moicavs, magram es dro sav-
fersac ki iRebs da zog SemTxvevaSi, Teatris sebiT sakmarisi aRmoCnda, rom peizaJs qar-
dekoraciasac emsgavseba. Tul mxatvrobaSi sakuTari `matianes~ pirve-
gansakuTrebul masStabs peizaJis Janri li Tavi daewera. marTalia, saqarTveloSi ar
korneli sanaZis SemoqmedebaSi aRwevs. yu- Seqmnila mimdinareoba Tu mxatvarTa gaer-
radRebas imTaviTve iqcevs peizaJebis Tema- Tianeba, romelic mxolod peizaJs airCevda
turi mravalferovneba da ferweruli Ses- mTavar motivad, magram peizaJis Janrma, rom-
rulebis cvalebadi manera. masTan naxavT lis stilistika sxvadasxva mxatvruli epoqis
mJReri, kontrastuli ferebiTa da pasto- tendenciebiT nakarnaxevi ferweruli amoca-
zuri monasmebiT Sesrulebul eqspresiul nebis Sesabamisad icvleboda, TiTqmis yvela
peizaJebs, ufro etiuduri xasiaTis svaneTis epoqaSi SeZlo mxatvruli azris gardasaxvis
xedebs, msubuq movercxlisfro gamaSi mo- avangardSi yofna. da, rac mTavaria, peizaJis
livlive landSaftebsa Tu Zveli ostatebis Janrma qarTvel SemoqmedT sakuTari mxatv-
tradiciaSi Seqmnil, XVII saukunis holandiu- ruli samyaros gamovlenis Tavisufleba mis-
ri mxatvrobisa da XIX saukunis franguli ca da araerTi qarTveli mxatvris Semoqmede-
stilis pastoralur motivebs (sur. 16, 17). biTi individualoba daitia.
qristine darCia

KRISTINE DARCHIA Nevertheless, the period was sufficient for landscape


Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
to create its own history in Georgian art. The landscape
genre, whose stylistics changed according to the dictates
of artistic challenges of differing artistic epochs, mana­
ORIGIN OF LANDSCAPE GENRE AND ged to stay on the forefront of the transformation of
THE 1ST STAGE OF ITS DEVELOPMENT artistic thinking. Most importantly, landscape painting
IN GEORGIAN EASEL PAINTING enabled Georgian artists to freely express their artistic
outlooks and provided room for creative individualism
Summary of numerous Georgian painters.

In Georgia, a country with long-standing traditions of


Orthodox Christian art, realistic painting developed in a
way different from that of Western Europe. Georgian ea-
sel painting, with its genre and technique diversity, origi-
nated in the 1880-1890s, when the 1st generation of Geor-
gian artists (G. Gabashvili, R. Gvelesiani, A. Beridze, A.
Mrevlishvili, D. Guramishvili and M. Toidze) travelled
to Russia (or rarely to Europe) to receive education.
Therefore, Georgian easel painting became exposed to
the latest achievements in Realistic Art through the Rus-
sian Realistic School. This way, Georgian art inherited
landscape painting from Russian and European art. Sim-
126

ilar to other genres, landscape `smoothly established~


itself in the thematic repertoire of Georgian art. This had
its methodological and aesthetic reasons. Landscapes
an inseparable attribute of Realistic Art was a neces-
sary precondition for Georgian easel art to succeed. But
it can be said that the development of landscape paint-
ing as an independent genre of art owes to Georgian art
of the 1910-20s, when landscape established itself as an
accomplished artistic phenomenon encompassing the
main attributes of Georgian easel painting. It was one
of the main themes for the artists of this generation. Al-
most all representatives of the new generation resorted
to it. Two artists however are particularly outstanding
– Davit Kakabadze and Elene Akhvlediani, modernist
painters, whose art was dominated by landscape. These
two painters created two polar types of landscape – the
certain alpha and omega – in Georgian easel painting.
They paved ways for landscape painters. It was through
the individual pursuits by different artists that the further
path of development of Georgian landscape art eventu-
ally took shape.
Landscape painting occupies a distinguished
niche in Georgian art. The process of its emergence
and development spans less than two centuries.
qristine darCia

1. gigo gabaSvili Gigo Gabashvili

127

2. aleqsandre mrevliSvili Alexander Mrevlishvili


qristine darCia

3. mose ToiZe. kalooba qarTlSi, 1895 w.


Mose Toidze. Harvesting in Kartli, 1895
128

4. mose ToiZe. 1910-iani ww.


Mose Toidze. 1910s
qristine darCia

5. niko firosmanaSvili. dReoba cxeniswyalze


Nico Pirosmanashvili. The feast at Tskhenistskali

129

6. valerian sidamon-erisTavi. borjomi, 1920-iani ww.


Valerian Sidamon-Eristavi. Borjomi, 1920th
qristine darCia

7.
Salva qiqoZe. 1917 w. Shalva Kikodze. 1917
130

8. elene axvlediani. 1920-iani ww.


Elene Akhvlediani. 1920th
qristine darCia

9. elene axvlediani. parizi, 1920-iani ww.


Elene Akhvlediani. Paris, 1920s

131
10. daviT kakabaZe. bretani, 1921 w.
David Kakabadze. Brittany, 1921
qristine darCia

11. daviT kakabaZe. imereTis peizaJi, 1934 w.


David Kakabadze. Imereti landscape, 1934
132

12. daviT kakabaZe. kojori, 1944 w.


David Kakabadze. Kojori, 1944
qristine darCia

13. aleqsandre cimakuriZe. 1930 w.


Alexander Tsimakuridze. 1930

133

14. aleqsandre cimakuriZe. mxatvris saxli qviSxeTSi, 1938 w.


Alexander Tsimakuridze. Artists house in Kvishkheti, 1938
qristine darCia

15. valentin Serpilovi. 1957 w.


Valentin Sherpilov. 1957
134

16. korneli sanaZe. borjomi, 1963 w.


Corneli Sanadze. Borjomi, 1963
qristine darCia

17. korneli sanaZe. idilia, 1974 w.


Corneli Sanadze. Idyll, 1974

135

18. korneli sanaZe. aWareli qali


Corneli Sanadze. Adjarian woman
samson leJava es nageboba ubralod ganwirulia. Tbilisi
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
xom dRes aRarc aris `sixarulis qalaqi~,
da ZeglTa dacvis erovnuli kvleviTi centri romelic arc Tu Soreul warsulSic ki,
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo uzarmazar kreatiul muxts atarebda. ispo-
samxatvro akademia ba misi Seucvleli `adgilis suli~. moqnil,
faqiz, cocxal urbanul organizs enacv-
leba srulebiT tlanqi, gauTleli, Tavxe-
durad araprofesiuli amoZirkva uaRresad
Rirseuli warsulisa, romlis sivrces axa-
erTi Tbilisuri siaTebda adamianuri masStabi, nagebobaTa
aivnis Sesaxeb*1 Tvisobriobis urTierTgaTvaliswineba aRm-
Seneblobisas, Zlieri komunikaciuroba, mis-
yofili f. engelsis (amJamad, lado asaTia- andobeloba da gamorCeuli artistulobac,
nis) da S. dadianis quCaTa kuTxeSi jer kidev rac calkeul detalebSic Canda, da, rac
SemorCenilia Zveli, Tbilisuri CuqurTmiani umTavresia, mTlian struqturaSic sisavsiT
aivnis saukeTeso nimuSi, romlis gamorCeu- cnaurdeboda.
li xarisxi, Sesrulebis zedmiwevniToba da Cveni magaliTi am midgomebs saukeTesod
SemoqmedebiTi amocanis dasmis Taviseburi adasturebs. konkretulad ki, ai ra Cans am
maqsimalizmic ki _ eWvgareSea. amasTan, misi SenobaSi: igi Tavis `mikrosivrceSi~ ara mx-
mdgomareoba Cveni sazogadoebis gulgrilo- olod kargad, aramed Zalian sarwmunodac
bisa da kulturuli memkvidreobisadmi am-
aorganizebs irgvlivmdebare garemocvas,
neziuri damokidebulebis metad samwuxaro
uaRresad moqnilad akavSirebs or quCas urT-
136

gamoxatulebaa. mouvlelobis gamo, Zegli


ierTTan da Taviseburi `mediatoris~ rolsac
imdenad savalalo mdgomareobaSia, rom dRes
asrulebs. xisti urTierTperpendikularuli
Tu ara xval, SeiZleba amortizirebis gamo,
`Sexvedra~ quCaTa dinebisa gacilebiT elas-
Tavadve, sxvis `dauxmarebladac~ ki CaiSa-
tikuri da Serbilebulic xdeba, amis Sedegad
los. samagierod, ar Cans srulebiT absur-
ki, yalibdeba uwyvetobis gancda, anu diskre-
duli, `panorama Tbilisis~ dari, mega-pro-
tulobas kontiniumuroba enacvleba.
eqtebis nakleboba, romelTa ganxorcieleba
amas garda, es aivani sakmarisad msxvil-
sul male Tbiliss srulebiT ucxo, gul-
masStabiania imisTvis, raTa es funqcia Sea-
miukarebel, Semzarav fsevdo-urbanul mon-
srulos _ mas Seswevs saaamiso Zala: arc
strad gadaaqcevs!
zedmetad `liderobs~, vinaidan quCasTan
amJamad, Cemi mizania ara marto ga-
wilnayarobis ganwyobas ar `iviwyebs~, ris
giziaroT didi gulistkivili am, rogorc
Sedegadac _ mainc mokrZalebulad erT-
Cans, gamousworebeli urbanuli katastro-
fis gamo, aramed gagesaubroT imaze, Tu veba qalaqis urTierTSeziarebul ritmSi,
ra gansazRvravs konkretulad, am araCveu- oRondac cxadia, ise, rom arc Tavisi Tvi-
lebrivi aivnis gansakuTrebulobas. sobrivobis gamorCeulobas Tmobs. amdenad,
pirveli gancda, rac geufleba, roca aq Cans amocanis uaRresad daxvewili xedva.
umzer am, lamisaa `gabomJebul~ aivans isaa, Senoba calkeul, avtonomiur erTeulad ki
rom igi sakuTar saxlad aRar `aRiqvams~ ar aRiqmeba, romelsac ubralod arc ki ain-
Tbiliss. cotac da miusafar `ucxo xilad~ teresebs, Tu ra xdeba mis irgvliv (Tundac
iqceva `gasxvaqalaqebuli TbilisisaTvis~. mis uaxloes sivrceebSi), aramed dialogu-
roba, konteqstualuroba axasiaTebs. mas,
* naSromi wakiTxulia profesor dimitri TumaniSvilis mSobliur qalaqSi calkeulad mniSvnelovani
65 wlisTavisadmi miZRvnil samecniero konferenciaze
(Tbilisis samxatvro akademia, Tb., 2015, 11-12 ivnisi). saxis matareblobisas, mainc `wilnayarad~
samson leJava

gancdili Tvisobrivobis `SerTvac~ gamo- anu gamodis, rom misi `moZravi suli~ amasTa-
arCevs mTlianobaSi. aseTi midgoma Tavisebur nave, ar gulisxmobs mxolod garkveul max-
`orkestrulobas~ gulisxmobs, sadac cxa- vilTa arsebobas, maT `fokusirebulobas~,
dia, gamocalkeveba da amovardniloba TviT aramed upiratesad, Tavisebur `nakadismi-
solirebad instrumentsac arasgziT unda ax- erobasac~.
asiaTebdes. `solirebis~ aseTi unaris flo- zemoaRniSnul ganwyobas aZlierebs xvia
bisas, es sacxovrisi mainc inarCunebs mokrZa- svetebis aRmamimarTuli `svla~. isini gvir-
lebulobas _ misi aqtiuroba araa Tavsmox- gvindeba Zalian rTulad damuSavebuli sve-
veuli, aramed erTgvarad `Rirseulia~ da tisTavebiT, romelTa zedapiri cocxlad
Tavmdablobis `araukumgdebelic~ Cans. mTe- asimetriuli dekoriTaa `Catvifruli~ da,
li es, TiTqosda `personaluri~ Tvisebebi amave dros, zrdisa da `antigravitaciulo-
TavisTavad, didad sagulisxmoa, magram aq bis~ matareblobas imiTac avlens, rom misive
kidev erTi niuansi iqcevs yuradRebas: Tavad damagvirgvinebeli konfiguraciebi sivrceSi
Senoba, romelsac gars evleba aivani, Zveli aqtiur `gadasvlas~ iwyebs. svetisTavTa da-
naSTis safuZvelzea aRmarTuli da mrgva- muSaveba ubralod virtuozulia. miT ufro
lia. is sakuTar konfiguraciaSive `atarebs~ Semawuxebelia, ufaqizes niuansTa niveli-
quCaTa SekavSirebis `ndomas.~ Tumca, maszeve reba, rac Tavis droze, tlanqi dafervis
`Semozrdili~ da misganve organulad `amo- Sedegad iqna miRebuli. kidev erTi, Tavis
mavali~ aivani am mizanswrafvas ufro meti droze erTiani `sartylis~ saxis, aw ki frag-
sisruliT, garemosTan meti misadagebulo- mentuli gamaerTianebeli `zoli~ saxlis
biT avlens. ase rom, quCebTan SekavSirebisas qveda nawilsac Semouyveboda. mas rogorc
orsafexurovani `svla~ gveZleva. festoniseburi aJuris, ise zeddebuli, te-

137
axla ki davakvirdeT, Tu rogor aviTa- qnikurad uaRresad rTulad gansaxorciele-
rebs am uwyvet `ganSla-Semovlebas~ sakuTriv beli morTulobis saxe aqvs. aqac Cans, rom
morTuloba. igi solidarulia _ saxli-aivani aivnis mqmneli ostatebi ubralod brwyinva-
_ `tandemis~ mizanswrafvisa, `Semoqargavs~ led flobdnen Tavis saqmes da udidesi si-
ra msubuqi, uaRresad moxdenili, magram ima- yvaruliTac axorcielebdnen yovel detals,
vdroulad, energiulobiT aRvsili dekoriT yovel elements. ai amitomac, TviT mikros-
sakuTar Senobas. aq Wviruli `xelrTva~ truqturebSic ki, imave rigis gulisxmieri
ubralod ki ar alamazebs saxls, rogorc pasuxismgebloba Canda, rogoric vlindeba
garedan datanili samSvenisi, aramed Tavad Tavad mTlian wyobaSi. gamodis, rom zereled,
saxlisave `wiaRidan~ amoizrdeba da mTel mis haiharad, ubralod arafers qmnidnen, mTeli
dinamizms `amravalferovnebs~ erTob maRa- arsebiT iyvnen CarTulni SesaqmeSi, xolo sa-
li esTetikuri ganzomilebebis matarebe- kuTari qalaqis gamSvenebas ki ise aRiqvamd-
li, ubralod filigranulad Sesrulebuli nen, rogorc didebuli poemisaTvis misi su-
dekoriT. denadi xviebi mravalmimarTule- liskveTebis sruliad Sesaferisi, poeturad
biania. CuqurTmis nairnakadovani svlebis sisxlsavse striqonis Sematebas.
mTeli es `mogzauroba~ wamyvani, garTule- imasac nu daviviwyebT, rom am rigis
bulmonaxaziani jvarisebri maxvilis mniS- aivanTa aRmSeneblebi anonimurobas inarCu-
vnelovanebasac gamohkveTs, Tanac rogorc nebdnen. saxeli da dideba etyoba, saerTod
SedarebiT rTulnaxatian TaRnarSi, ise moa- arc izidavdaT da maTi Rrmad religiuri
jiris TavisTavadac Zlier metyvel, Tumc cnobierebisaTvis es verc iqneboda gadam-
gacilebiT martiv morTulobaSi. es faqto- wyveti. am aivnis gamarTvis xana, Cans, XIX s-is
ri moajirisa da TaRnaris araerTgvarovan 70-ian wlebs ukavSirdeba, rodesac amqruli
dekorums Sinagan `erTsulovnebas~ sZens da organizaciebi jer kidev inarCunebs Tavis
Taviseburad kidec hkravs mTel am Senobas _ arsebobas, Tumca 1860-ian wlebSi momxdari
samson leJava

ajanyebis CaxSobis Semdeg, es jerac inten- SAMSON LEJAVA


siuri, magram ukve klebadi inercia iyo, George Chubinashvili National Research Centre
romelmac Tumc ki, vgoneb, Taviseburi kon- for Georgian Art History and Heritage Preservation
centracia moaxdina gansaxilvel aivanSi. Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
meCveneba, rom amqris wevrebi maTi mfarveli
wmindanisadmi da upirvelesad, RvTisadmi pa-
tivmigebas imiT avlendnen, rom guliT sur- ABOUT ONE TBILISI BALCONY
daT sakuTar did saxlad aRqmuli qalaq-
isaTvis iseTi ram SeematebinaT, romelic mis The letter describes one interesting and high artistic
dignity and distinctive decor filigree balconies, placed
`adgilis suls~ araTu mxolod Seefereboda,
between Asataini and Dadiani Street in Tbilisi, Geor-
aramed mis Tavisebur `amaRlebasac~ ki Seuwy-
gia. As a result of neglection, this moment is at the edge
obda xels. saero rigis aRmSeneblobaSic xom
of destruction.
lamis eklesiaTa aRmarTvisas Cenili sasoeba The presented work presents the analysis of the
amoZravebdaT. amitomac iyo, rom aq sakral- building characteristics and the Balcony’s function as
urica da ufro gamiwierebulic, Sepirispire- well as the development of the urban structure. The let-
bulad ki ar aRiqmeboda, aramed urTierTSex- ter expresses the concerns over the fate of the old city
mobilad. vfiqrob, uiliam moriss rom exi- and describes society’s attitude regarding the culture
la am aivnis aRmSeneblobis procesi, egebis heritage.
ufro Rrmadac Caswvdomoda misTvis arsebiT
problematikas axal nÁuansTa SemoTavazebiT
_ Tundac gaucxoebis sakiTxTan mimarTebiT.
mTavari ki sxvaa: mxolod es magaliTic
138

ki naTlad metyvelebs, rom adre sxva qalaqSi


vcxovrobdiT da axla ki sul sxva sivrce-
Si varsebobT. Cven, mTelma sazogadoebam
gavwireT es qalaqi. igi TiTqos aRarc ki
aris mSobliuri. Cveni sociumi sworedac
rom gauucxovda Tbiliss, romelsac didi
erTobis ganwyoba aranairad aRar amoZravebs.
urTierTizolirebuloba, sakuTar mikrosa-
myaroSi Caketva, lokalur ganzomilebaTa
absolutizacia cxovrebis wesad gveqca.
amitomac, davbrmavdiT aseTi Senobebis aR-
qmis TvalsazrisiTac. maT vgoneb, verc ki
vamCnevT, da maTive bedisa sulac ar gvedar-
deba. aRarc mTliani qalaqi gviyvars, da misi
momcro nawili risTvisRa dagvafiqrebs? arc
saydrisis afeTqebaa umravlesobisaTvis aq-
tualuri! destruqciuli movlenebi TiTqos
Cvens miRma xdeba, gegoneba, Cven es ar gvexe-
ba, TiTqos ubralod araaqtualuria, rac
TviTmotyuebaa da sxva araferi. amitomac
moxda, rom Zveli Tbilisi, es arcTu mxolod
SesanarCunebeli, aramed Cvenive sulierebi-
saTvis oazisad aRsaqmeli, gasafrTxilebeli
sivrce, ukve lamis Semzarav getod vaqcieT!
samson leJava

sacxovrebeli saxli, asaTianisa da dadianis quCaTa kuTxe (T. belqanias fotoebi)


Dwelling House, Corner of Asatiani and Dadiani Streets (Photos by T. Belkania)

139
140 samson leJava
samson leJava

141
Tamar SavguliZe turuli kategoria, romelic saTaves anti-
kuri periodidan iRebs. zogierTi kritikosi
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo
samxatvro akademia miiCnevs, rom alegoria kvlav dominanturad
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa socialistur realizmSi im mizeziT gadaiqca,
da ZeglTa dacvis erovnuli kvleviTi centri rom igi, rogorc mxatvruli xerxi, ideolo-
giuri diskursis gansamtkiceblad mosaxerxe-
belia, misi saSualebiT SesaZlebeli xdeba
sxvadasxva zneobrivi sistemebis konkretul
formebSi gansaxiereba. vinaidan socialistu-
socialisturi realizmis ri xelovneba monawileobas iRebda social-
principebi ur gegmarebaSi, axal alegoriul formebs
(qarTuli qandakebis magaliTze) unda moexerxebina da xelovneba ganeride-
bina iseTi „damRupveli“ zegavlenisgan, ro-
nawili 1 goric iyo individualizmi da yvelaferi,
rac pirovnebis koleqtivisgan gancalkevebis
winamdebare statiaSi SevexebiT socialis- tendencias atarebda. alegoriaSi ki devs
turi realizmis, rogorc saxviTi meTodis swored is ganmazogadebeli elementi (gan-
principebs da vecdebiT gamovkveToT, rogor sakuTrebiT ki vizualur alegoriaSi), ro-
moxda maTi qandakebis enaze adaptacia. cxa- melic xels uwyobs saazrovno dogmebis iko-
dia, socialisturi realizmis saxviTi prin- nografiul sqemebSi transformirebas da maT
cipebi xelovnebis yvela dargisTvis, yvela Semdgom, iol mimReobas.
respublikaSi saerTo gaxldaT, magram wi- alegoriis aucileblobam, romelic axal
namdebare statiaSi Cven ganvixilavT im maga­ saazrovno veqtorebs Camoayalibebda da
142

liTebs, romelTa arsebobasac qarTuli sab- Tanamonawile gaxdeboda sabWoTa miTis Tu


WoTa qandakeba adasturebs da Sesabamisad, axali sabWoTa religiis Seqmnis procesSi,
qarTuli xelovnebis sabWoTa epoqis tenden- xelovnebaSi axali vizualuri formebis dan-
ciebs asaxavs. ergvis aucilebloba gamoiwvia, rasac Sede-
1932 wels, socialisturi realizmi ga- gad mohyva, droisa da sivrcis specifiuri,
formda, rogorc mxatvruli stili. Tavad i.b. mxolod sabWoTa xelovnebisTvis damaxa-
stalins, arsad, arasdros daufiqsirebia, ro- siaTebeli percefcia. aseve, socialisturi
gori unda yofiliyo igi. socialisturi re- realizmis vizualizaciis procesSi aqtiu-
alizmis ideologiuri wanamZRvrebi SeiZleba rad iqna gamoyenebuli sxvadasxva saxviTi
m. gorkisa da i. stalinis mimoweraSi davin- kulturebis elementebi, kerZod marTl-
axoT. stalinma da partiam mwerali gamoiyena, madidebluri, qristianuli ikonografiiT
rogorc ganaTlebul da elitarul, inteleq- dawyebuli, impresionizmiT dasrulebuli.
tualur wresTan brZolis meqanizmi1. rodesac impresionizmzea saubari, vgulisx-
socialisturi realizmis, rogorc mxat- mobT, rom socilisturma realizmma isarge-
vrulad Rirebuli stilis maxasiaTeblebze bla misi ferweruli monapovrebiT da ara
rTulia saubari, magram igi udaod emorCile- impresionistuli qandakebis elementebiT,
ba konkretuli ideis asaxvisTvis aucilebel TumcaRa socialisturi realizmis qanda-
kanons, romelic saboloo jamSi efeqtur se- kebam sakuTari narativis farglebSi mainc
miotikur strategiad iqca. moaxerxa da nawilobriv gamoiyena is saxviTi
socialisturi realizmis umTavresi, saSualebebi, rac impresionistuli saxviTi
sax­
viT formebSi gacxadebuli erT-erTi se- maneriT gamdidrebul, socialisturi real-
miotikuri strategia iyo alegoria. kul- izmis ferweras xelewifeboda.
magaliTad, socialisturi realizmis
1
g. gvaxaria, socializmis dabadeba, radio Tavisuf­
leba, 2000. tipuri ferweruli namuSevrisTvis damaxasi­
Tamar SavguliZe

aTebelia moZraoba. figurebi sasuraTe si- iluzia saxviT enaze an/da iseTi droiTi seg-
brtyeze xSirad imyofebian moZraobis pro- mentebis dauyoneblivi simultanuroba, rog-
cesSi, mxolod maTi moZraobis traeqtoria orebicaa verbalizebuli „yofna“ da „iqneba“.
winaswargansazRvrulia. isini aucileblad socialisturi realizmis kidev erTi
moZraoben win, xSirad ferweruli kompozi- moTxovna, romelic Tanabrad ganxorcielda
ciidan mayureblisken, modian pirdapir an xelovnebis yvela hipostasSi aris e.w. axali
figuraTa gamosaxuleba profilSia mocemu- sabWoTa adamianis Seqmna, romlic gadaiq-
li da sruliad cxadad ikiTxeba, rom isini ceoda komunisturi suliT warmarTul so-
ara ubralod siarulis procesSi arian gamo- cialur sxeulad. imisTvis, rom sabWoTa ada-
saxulni, aramed mniSvnelovani datvirT- miani gaeidealebinaT, rogorc xuTwledis
vis mqone nabijis gadadgmis momentSi arian gegmis Sesrulebaze orientirebuli mZlavri
dafiqsirebulni. mxolod nabiji ar aris fizikuri imiji, socialisturi realizmis
gamosaxuli, rogorc TviTneburi, sxvadasx- mxatvrebma da moqandakeebma, zogadad Semoq-
va datvirTvis mqone qmedeba, misi maJoruli medebma, Seqmnes alegoriuli saxeebi. gansaz-
JReradoba cxadhyofda saTqmels, rom ga- Rvres sanimuSo muSebisa da glexebis Tvise-
dadgmul nabijs adamiani mihyavs warmate- bebi da sxeuli aqcies maT aRmniSvnelad,
buli momavlisken, romelic saxelmwifos romelic gansazRvravda maT socialur iden-
mier aris garantirebuli. Zlier moqalaqeSi tobasa da mniSvnelobas. gamoqandakebuli
proecirebuli, Zlieri saxelwifos narativi pirovnebebi socialistur realizmSi ukve
ferweraSi da qandakebaSi yovelTvis Semagre- iyvnen frTxilad da gulmodgined gansaz-
bulia Zlieri, sakuTar TavSi darwmunebuli Rvruli socialuri sxeulebi, romelTa
plastikis mqone sxeuliT. fizikuri Tvisebebi unda gamxdariyo stal-
qarTuli qandakeba ferweris darad so- inuri sociumis, romelime seqtoris muSaTa

143
cialisturi realizmis adepti gaxda da izi- da glexTa tipuri ideali.
arebda im tendenciebs, romelic ruseTSi, ro- yoveli es, aTasobiT portreti, glexebi-
gorc maSindeli kulturis centrSi Seqmnili sa, muSebisa, warmatebuli kolmeurneebisa,
xelovnebis sivrceSi daiZra. masSic, moZrao- metraqtoreebisa, frontis gmirebisa, parti-
ba da nabijis alegoria gaxda ganmsazRvreli zanebisa, romelic Seqmnilia sabWoTa period-
(sur. 1). socialisturi realizmis qarTuli Si da romelTa variantebiTac uxvad aris war-
qandakebis magaliTebSi dafiqsirebuli moZ- modgenili sabWoTa qarTuli qandakeba (da ara
raoba, swored farTod gadadgmuli nabijis mxolod qarTuli, aramed zogadad sabWoTa
alegoriaa. moZraoba isea mocemuli, rom Tu qandakeba), ar iyo gaTvlili individualuri
mayurebeli profilSi naxavs qandakebas, Cans Rirebulebrivi niSnebis, pirovnuli Tvise-
rom qandakeba win dgams nabijs, xolo may- bebis, xasiaTis gamomJRavnebeli elementebis
ureblisTvis, romelic pirispir aRmoCdeba gamosaxvaze. isini arsebobdnen mxolod sx-
qandakebasTan, igi misken momavali figuraa. vadasxva, sabWoTa xelisuflebis mier daSveb-
sabWoTa kulturis mkvlevarTa mosazrebiT2, uli socialuri fenebis (muSebi, maswavleble-
socialistur realizmSi aseTi tipis moZrao- bi, samxedro personali, eqimebi, xelovanebi
bis aucilebloba gansazRvra i.b. stalinis da a.S.) materialuri emblemebis sivrceSi da
dawesebulma e.w. xuTwledebma da gegmebma, maTiT iRebdnen mniSvnelobas (samuSao iaraRi,
pirveli cnobili xuTwledi 1932-1937 wle- medlebi, epoletebi da a.S.) (sur.2).
bze gaiTvala da swored aqedan iRebs saTaves aseTia aTasobiT skulpturuli bius-
xelovnebis nawarmoebTa saxviTi enis dogma- ti (kidev erTi niSani sabWoTa xelovnebisa,
tizaciac. swored gamosaxul „nabijs“ unda romelmac biusti gaaqtiura, rogorc erT-
Seeqmna myisi­eri da Seuferxebeli progresis erTi umTavresi forma sabWoTa qandakebaSi),
romelic inaxeba saqarTvelos saxelmwifo
2
W. Holz, Art of The Soviets, Painting, sculpture and architectu-
re in a one-party state 1917-1992, 1993, p. 73-86. muzeumebis fondebSi mTeli qveynis masStabiT.
Tamar SavguliZe

socialisturi realizmis qarTuli skulptu- uri Tu miTologiuri mniSvnelobebis Seqmna


ruli versiis gansakuTrebiT bevri da sain- misi plastikuri SesaZleblobebis fargleb-
tereso koleqciaa Semonaxuli onis mxareTm- Sic aris miRwevadi. socialisturi ferwera
codneobiT muzeumSi, xaragaulis istoriisa iyenebs mistikur Suqs, romlis wyaro ti-
da ambrolauris muzeumebSi. loze arasdros aris miTiTebuli, romelic
maTi cal-calke aRwera da daxasiaTeba anaTebs gamosaxuli personaJebis saxeebs da
ar mogvvcems raime tipis saxelovnebaTmcod- sxeulebs da ferweruli tilos centrebad
neo Sedegs formis analizis TvalsazrisiT, ayalibebs maT. ferweraSi Semotanili ga-
vinaidan isini kidev erTxel adastureben, naTeba SeiZleba daukavSirdes socialistu-
rom rogorc ki pirvelxarisxovani moqandake ri eqstazis, xuTwledebis da Sesrulebuli
ar hkidebda xels sabWoTa Temas, rigiTi mo- gegmebis, Semdgari socializmis bednierebas,
qandakis xelSi, socialisturi realizmi, gan- progress da a.S. (sur. 4). qandakeba am tipis
sakuTrebiT qandakebaSi iyo ara saxelovne- naracias moklebulia, magram es sulac ar
bo movlena, aramed politikuri dakveTa, niSnavs, rom socialisturma realizmma igi
romelsac yvela SesaZlo kavSiri hqonda dak- gaaTavisufla analogiuri religiuri, or-
arguli xelovnebasTan. qarTuli muzeumebis magi kodirebuli teqstebis Seqmnis aucile-
fondebSi Semonaxuli socialisturi real- blobisgan.
izmis nimuSebi, portretebi, umTavresad Ta- qarTul skulpturaSi, iseve rogorc
baSirSi Sesrulebuli (Zalian iSviaTia brin- sxva respublikebis qandakebaSi, Cndeba
jao), fotografiuli sizustiT imeoreben desk­ ripciuli Temebi, romelTa arseboba
portretirebulebs, cxadia moqanda­keebs gan- aucilebelia sabWoTa, socialisturi miTisa
sakuTrebuli rudunebiT aqvT miniSnebuli da re­ligiuri muxtis gasaCenad. im periodis
maTi socialuri msazRvreli, profesiuli qarTuli qandakebis gansakuTrebul damsax-
144

kuTvnilebis niSani, romelic maT socialur urebad ver CavTvliT aRniSnuli tendenciis
safexurze migviTiTebs (sur. 3). gaCenas, es mxolod ferweris narativSi io-
socialisturi realizmi ar aris mokle- lad gamosaxuli religiuri qveteqstebis qa-
buli religiur da miTologiur datvirT- ndakebis formaSi gacxadebis aucileblobaa.
vebs. cxadia, religiuri, ufro zustad ki gveCveneba, rom qandakebaSi socialisturma
qristianuli ikonografia ase cxadad da xelovnebam Seqmna miTologiuri samyaros
xelSesaxebad ar vlindeba, magram stilma gancda. rogorc miTSi, romelSic demiurge-
gamoiyena e.w. vizualuri xatis ormagi ko- bi aweseben socialuri qcevisa da yofis san-
direbis meTodi. man Seqmna Tavis wmindanTa qcias _ sameurneo, religiur-ritualurs da
mTeli sistema, Seqmna maTi gamosasaxi saSu- a.S. aseve moxda sabWoTa epoqaSi, qandakebeb-
alebebis mTeli arsenali da gadaaqcia isini, Si pirvel plastad gamovlindnen TviT de-
im idealuri arsebebis saxed, romlebic mi- miurgebi, cxadia, maT Soris iyo ranJirebis
wveulni iyvnen stalinis socialistur sa- procesi da iyvnen rogorc umTavresi demi-
moTxeSi, iq masTan erTad dasamkvidreblad. urgebi (beladi, partiis liderebi, ideolo-
ferweraSi amisTvis socialurma realizmma giis mamebi) (sur. 5), aseve lokalur doneze
aiRo impresionistuli ganaTeba (rom aRa- mniSvnelovani, demiurgebis nebis ganmaxor-
raferi vTqvaT sxeulebze), rusuli, marTl- cielebeli da maTi aucilebeli atributi:
madidebluri xatebis foni da socialisturi gmirebi, sabWoTa realobaSi ki revoluciis
sakvanZo simboloebi, romlebic jamSi qmnian winamZRolebi da ideuri sulisCamdgmelebi
kvazireligiur mniSvnelobebs3. (sur. 6). maTi gamosaxulebebi gvxvdeba TiTq-
qandakeba moklebulia ferweris meTo- mis yvela qarTveli moqandakis Semoqmede-
debs da saSualebebs, magram kvazi-religi- baSi 1960-ian wlebamde. sabWoTa vizualur
xelovnebaSi, kerZod qarTul qandakebaSi
3
W. Holz, Art of The Soviets. Painting, sculpture and architecture in
a one-party state, 1917-1992, 1993, p. 73-86. miTologiuri samyaros rekonstruirebis
Tamar SavguliZe

meore plastad Cven vTvliT konkretuli Si moxdeba. am TvalsazrisiT yvelaze ufro


Tematikis Semosvlas. kerZod, miTologiuri produqtiuli da funqciurad datvirTuli
samyaros modelis Seqmnisas misi, miTolo- aris awmyo. socrealistur nawarmoebebSi
giuri samyaros modelis eqvivalentad ver- movlenebi ZiriTadad swored awmyoSi xdeba
balur ganzomilebaSi aris ganfenili imis (`kolxeTis ciskari~, `gvadi bigva~ da sxva).
axsna Tu rogoraa sagani mowyobili, rac socrealizmis esTetikis praqtikuli xorc-
Tanabaria Tavisi mniSvnelobiT imis moyo- Sesxma yvelaze ufro martivad aseT nawar-
lisa Tu rogor iqmneboda sagani. es empiri- moebebSia SesaZlebeli. ufro rTulad aris
uli samyaros aRwerilobas mowmobs da vx- saqme, roca mwerali asaxavs Soreul war-
vdebiT rom amgvar aRwerilobasa da Txro- suls. aq mas sWirdeba ufro meti Zalisxme-
bas mivyavarT samyaros pirvelqmnadobasTan, va, rom istoriuli faqtebi da movlenebi an,
rogor da risgan iqmneboda igi4, aseTive Tundac, gamogonili ambebi socrealistur
deskripciuli, aRwerilobiTi, sabWoTa sa- kanons dauqvemdebaros. am SemTxvevaSi misi
myaros empiriuli aRmwerlisa da mTxrobe- mizania, msoflio istoriis ganviTarebis
lis funqcia mieniWa qandakebas. ris gamoc, veqtori warmoaCinos, rogorc moZraoba
SemTxveviTi ar aris iseTi Temebis kanoni- komunizmisaken da, amasTan, msoflio isto-
zeba rogoricaa: samamulo omis gmirTa da riaSi moZebnos iseTi momentebi, romelTa
gamarjvebis Temebi (sur. 7, 8, 9), progresisa daxmarebiTac SeZlebs am poziciis gamyare-
da mSromelTa Tema (sur. 10), ojaxisa da de- bas. aq mkiTxvels did daxmarebas uwevda
dobis Tema (sur. 11), mosavlis aRebis Tema marqsistuli kritikac, romelic istoriul
(sur. 12), alegoriuli Temebi gazafxulisa personaJebSi, istoriul faqtebsa da movle-
da Semodgomis Sesaxeb, jansaRi sxeulisa da nebSi eZebda da, unda iTqvas, rom `poulob-
sportis Tema (sur. 13). ZiriTadad am da sxva

145
da~ kidevac `progresul marcvlebs~, rom-
danarCeni Temebisgan iyo konstruirebuli lebic maSinac ki aaxloebdnen kacobriobas
sabWoTa moqalaqis realoba da mas mkacrad sanukvar mizanTan, komunizmTan, maSin roca
ar eZleoda ufleba Tavis yoveldRiurebaSi kacobriobam komunizmis Sesaxeb namdvilad
gaTamaSebuli yofiTi Temebisgan Semdgari araferi icoda.
savaldebulo misteriebi sxva TematikiT mwerlebi gaurbodnen komunizms, ro-
Caenacvlebina. qandakeba, rogorc, sabWoTa gorc ukve damdgari faqtis, mxatvrulad
moqalaqis samyaros modelis sisworis das- warmoCenas. SesaZlebeli iyo, maT komuniz-
turi iyo yvelgan, gansakuTrebiT ki sajaro mis mxatvruli xorcSesxmis dros sabedis-
sivrceSi, raTa swori veqtorebi mieca moqa- wero ideologiuri Secdoma daeSvaT, rasac
laqisTvis da gaemyarebina misi sabWoTa mo- arasodes apatiebda partia da xelisufleba“
qalaqis pozicia. (gafrindaSvili 2010)5. erTi SexedviT qar-
mkvlevarebi miiCneven, rom sabWoTa lit- Tulma qandakebam, iseve rogorc qarTulma
eraturasa da xelovnebaSi mudmivad ori dro ferweramac, gadalaxa mudmivad ori drois
iyo warmodgenili: awmyo da warsuli. sain- faqtori da Semoitana warsuli, rogorc ase-
teresoa, rom sabWoTa ferweris germaneli Ti, Tanac ara komunisturi warsuli, aramed
mkvlevarebi da sabWoTa literaturis qa- nacionaluri niSniT gamorCeuli. qarTvel
rTveli mkvlevarebi erTmaneTs aRniSnul moqandakeebs arasdros SeuwvetiaT qarTve-
mosazrebaSi sruliad eTanxmebian: „socreal- li sazogado moRvaweebis, gansakuTrebiT ki
istur nawarmoebSi iseve, rogorc nebismier mwerlebis gamosaxva. magram isic cxadia, rom
sxva verbalur mxatvrul TxzulebaSi, Sei- nacionaluri warsulisTvis qarTul qanda-
Zleba aRwerili iyos movlenebi, romlebic kebas ar dauwyia axali saxviTi saSualebebis
warsulSi moxda, awmyoSi xdeba an momaval-
5
n. gafrindaSvili, socrealisturi diskursi da
4
Е. М. Мелетинский, Мифическое Время, Мифы Народов qar­Tuli sabWoTa literaturis ramdenime Tavisebu-
Мира, Т. 1, c. 252-253. reba, `spekali~, #1, Tb., 2010.
Tamar SavguliZe

Zieba, man igi warmatebiT moaqcia social- politikam erTbaSad ver Secvala qarTul
isturi realizmis qandakebis farglebSi qandakebaSi mimdinare procesebi. socialis-
gamomuSavebul formebSi da nacionaluri, turi realizmis gamoZaxils qarTul qanda-
vizualuri identobisgan mxolod erovnu- kebaSi 1990-iani wlebis CaTvliT vxvdebiT.
li kostiumis dekoratiuli elementebiRa metic, socialisturi realizmi aRar Senar-
(isic ara yovelTvis) dautova. Tu ki mwer- Cunda Tavdapirveli saxiT, transformirda
lebi cdilobdnen ise warmoeCinaT Soreuli da formaSi deklarirebuli ideologiis sa-
warsuli, rogorc moZraoba komunizmisken, muSao meTodidan xelovnebis formaSi trans-
risTvisac mudmivad eZebdnen damajerebel formirebis mcdelobac ki hqonda, magram amis
argumentebs, sabWoTa qandakebam `dagvarw- Sesaxeb statiis meore nawilSi mogaxsenebT.
muna~, rom Cveni awmyo warsulis organuli 1960-iani wlebi ki is droa, rodesac daiSva
gagrZelebaa, ris dasturadac warsuli (is- warsulisa da istoriuli pirebis asasaxad
toriuli pirebi da maTze damagrebuli Ri- axali Ziebebi da daiwyo erovnuli identobis
rebulebebi) da awmyo (Tanamedrove samyaros adeqvaturi, saxviTi formebis Ziebis proce-
Semoqmedi demiurgebi) erT saxviT formaSi si. saxviT xelovnebaSi `formiT erovnuli,
gaerTianebuli SemogvTavaza (sur. 14). SinaarsiT socialisturi~ lozungis epoqa
kidev erTi, saxviTi TvalsazrisiT sain- erTi SexedviT, dasasruls miuaxlovda.
tereso cvlileba an siaxle, romelic Se-
vida qarTul qandakebaSi, aris emociis an
religiuri rwmenis damatebiTi vizualuri
simboloebiT gamosaxvis elementi. aRniSnu-
li saxviTi xerxi antikuri periodidan iRebs
saTaves da sxvadasxva kulturebSi Segvx-
146

vdeba, rogorc gamosaxuli RmerTebisa Tu


wmindanebis Sinagani sulieri mdgomareobis
gadmocemis saSualeba. vgulisxmobT gamo- TAMAR SHAVGULIDZE
saxuli figurebis samosis afrialebul nawi-
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
lebs an qarSi afrialebul Tmebs. swored
amas uwodebs abi varburgi `Pathos-formel~6, George Chubinashvili National Research Centre
for Georgian Art History and Heritage Preservation
romlis Zalian bevri magaliTi moiZebneba
sabWoTa epoqis qarTul qandakebaSi, Tanac
Tamamad SeiZleba iTqvas, rom brwyinvale CONCERNING SOME PRINCIPLES OF
magaliTebi. gamosaxuli paTosi sabWoTa xe-
SOCIALISTIC REALISM IN GEORGIAN
lovnebaSi mxolod ideologiuri diskursis
SCULPTURE
kidev erTxel, droSi da sivrceSi fiqsirebas
emsaxureboda da imis Cvenebas, rom qari aris Summary
araCveulebrivi alegoriuli saSualeba asaxo
stalinisturi suliT momavlisken moZravi Part I
adamianebi, sabWoeTis moqalaqeebi (sur. 15).
Article concerns some aspects of Socialistic Realism
statiaSi ganxiluli yvela tendencia and the ways it was manifested in XX century Georgian
meoce saukunis qarTul qandakebaSi 1930- sculpture that was intended for public spaces and as a
iani wlebidan 1960-ian wlebamde gaxlavT aq- part of private interiors. We discuss artistic, particular-
tualuri. cxadia, bevri moqandake Semdgomac ly sculptural ways of visualizing messages, that Com-
agrZelebs igive gzas da n. xruSCovis mier munist Party was sending through art pieces, discuss
dawyebulma axalma, e.w. `daTbobis~ epoqis messages themselves and tried to analyze how Soviet
Georgian sculpture was rethinking in sculptural forms
6
Nigel Spivey, Enduring Creation. Art, Pain, and Fortitude, 2001
p. 112-136
such categories as time, allegory, mythology etc are
Tamar SavguliZe

147
1. valentin TofuriZe. gamarjveba, 1948 w. 2. giorgi sesiaSvili. mijnis amogdeba, 1931 w.
Valentin Topuridze. Victory, 1948 Giorgi Sesiashvili. Overcoming the threshold, 1931

3. tite sixaruliZe. saguSagoze (ambrolauris saxviTi


xelovnebis muzeumis qandakebis fondi)
Tite Sikharulidze. Patrol (Fine Arts Museum, Ambrolauri)
Tamar SavguliZe

4. avtobusis gaCereba, sajavaxo (wyaro: www.soviet-mosaics.ge)


Bust Stop, Sajavakho (source: www.soviet-mosaics.ge)
148

6. valentin TofuriZe. lado


kecxovelis biusti, 1936 w.
Valentin Topuridze. Lado Ketskhoveli bust, 1936

5. valentin TofuriZe (u. jafariZis


monawileobiT). v. leninis monumenti,
Tbilisi, 1956
Valentin Topuridze (in collaboration with Ucha
Djaparidze). V. Lenin’s Monument, Tbilisi, 1956
Tamar SavguliZe

7. ucnobi avtori. samamulo omisadmi 8. ucnobi avtori. samamulo omis gmirTa


miZRvnili monumenti, WiaTura memorialuri kompleqsi, lagodexi
Unknown author. W W II Memorial Monument, (fragmenti)

149
Chiatura Unknown Author. Memorial complex dedicated to the
heroes of W W II, Lagodekhi (detail)

9. ucnobi avtori. samamulo omis memoriali, axmeta


Unknown Author. WWII Memorial Monument, Akhmeta
Tamar SavguliZe

10. Tamar abakelia. industria saqarTveloSi, imelis Senobis frizis fragmenti, 1937
Tamar Abakelia. Industrial Georgia, Marx-Engels-Lenin Institute, also well known as IMELI Building, Frieze, Tbilisi, 1937
150

11. a. qiqoZe. kolmeurne deda, 1940 12. Tamar abakelia. kolmeurnis ojaxi, 1939
A. Kikodze. Collective farmer mother, 1940 Tamar Abakelia. Collective farmers family, 1939
Tamar SavguliZe

13. nikoloz kandelaki. msoflios 14. Tengiz RviniaSvili. ilia


rekordsmeni, badros mtyorcneli nino WavWavaZis monumenti, yvareli
dumbaZe, 1952-1953 ww. Tengiz Gviniashvili. Ilia Chavchavadze
Nikoloz Kandelaki. Nino Dumbadze, record-holder monument, Kvareli

151
in Discus-throwing, 1952-53

15. giorgi Sxvacabaia. droSebi Cqara, Tbilisi, 1988 w.


Giorgi Shkhvatsabaia. Flags, Tbilisi, 1988
naTia ebanoiZe dasavleTSi konceftualuri xelovnebis
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
Camoyalibebasa da ganviTarebas formalistu-
da ZeglTa dacvis erovnuli kvleviTi centri ri modernizmis krizisSi aqvs fesvebi gadg-
muli. 1962 wlidan ganxorcielebuli koleq-
tiuri antiformalisturi qmedebebi swored
dasavlur kulturul sivrceSi im droisTvis
dominantur kulturul paradigmaze _ vizu-
konceptualuri xelovneba alur formalizmze reaqcias warmoadgenda.
1980-90-iani wlebis saqarTveloSi „konceftualisti artistebisaTvis sakvanZo
sakiTxis _ `dematerializaciis~ ukan idga
obieqtisadmi, rogorc xelovnebis nawar-
sabWoTa periodis dasasrulis krizisma qar-
moebis aucilebeli dasasrulisadmi, Sesaba-
Tul xelovnebaSi alternatiuli gzebisa da
misad, misi fizikuri arsebobisa da sabazro
axali identobebis Ziebis sakiTxi daayena.
Rirebulebisadmi sazogado undobloba. ase-
zogierTi mxatvris SemTxvevaSi axali
ve arsebobda SemoqmedebiTi produqciis ko-
sazrisis Ziebis gza qveynis istoriasa da re-
mercializaciis Tavidan aridebis survili
ligiur identobaze gavida, amave dros, bev-
da mcdeloba. es istoriuli konteqstiT iyo
risTvis orientirad dasavluri postmoder-
gamZafrebuli: vietnamis omi da aqedan gamom-
nistuli formebi da maTTan adaptacia iqca.
dinare, daeWveba amerikuli cxovrebis wesSi~1.
1980-iani wlebis Sua xanebidan qarTveli
qarTveli artistebisaTvis ki axali
artistebi mimarTaven axal, tradiciulisa-
`avangarduli~ formebisadmi mimarTvis mTa-
gan gansxvavebul masalas da xelovnebis iseT
vari motivacia postsabWoTa mdgomareobiT
formebs, rogoricaa performansi, aqcia, he-
152

ganpirobebuli fsiqozuri sinamdvilidan Ta-


feningi. xelovneba cdeba sagalereo sivrces
vis daRwevis survilia.
da xdeba ufro sajaro, socialurad metad
Tu dasavleTSi konceftualuri xelov-
aqtiuri. 80-iani wlebis dasasrulisaTvis vi-
nebis winapirobad neo-dada, fluqsusi da
zualuri xelovnebis alternatiuli forme-
duSamis antiformalisturi esTetika ganixi-
bisadmi mimarTva ukve Camoyalibebuli mxatv-
leba, romlebic upirispirdeba abstraqtul
ruli movlenis saxes iRebs, romelic dasav-
eqspresionizmTan dakavSirebul mTel rig
luri postmodernizmisa da posttotalita-
mimdinareobebs, saqarTveloSi abstraqtuli
ruli viTarebis konteqstSi unda ganvixiloT.
da konceftualuri xelovneba erTdroulad
qarTul kulturaSi postmodernistu-
warmoadgens avangards da maT Soris mkafio
li kulturis niSnebi xelovnebis sxvadasxva
zRvari arc arsebobs.
dargebSi 70-iani wlebidan Cndeba. Tumca, Tu
abstraqtul-eqspresionistul nawarmoe-
dasavluri postmodernizmi adamianis cxov-
bebs saqarTveloSi 70-80-ian wlebSi aleqsan-
rebis TiTqmis yvela sferos Seexo da for-
dre (Sura) banZelaZe da jibson xundaZe qmni-
mirebisa da ganviTarebis xangrZlivi istoria
an. am `araoficialuri~ mxatvruli praqtikis
aqvs, saqarTveloSi es procesebi arasistemu-
gamocdilebis Sedegad gaCnda avangarduli
ria. qarTveli artisti qmnis namuSevars, Tvi-
mimarTuleba, romelsac a. banZelaZis moswav-
Tonve SeimuSavebs gamofenis koncefcias da
leebi warmoadgendnen.
zrunavs produqciis realizaciaze; xSirad, maTgan yvelaze meTodurad konceftu-
TviTonvea Tavisive xelovnebis kritikosi. aluri kvleviT gia eZgveraZea dakavebuli.
artistebi cdiloben xelovnebaSi CarTon sab- mis SemoqmedebaSi, iseve rogorc aSS-sa da
WoTa periodSi gamotovebuli mTeli diskur- evropul konceftualur xelovnebaSi, gvxv-
si. amitomac, xSirad, isini dasavleTisaTvis
ukve istoriad qceul praqtikebs mimarTaven.
1
Seth Siegelaub, Some Remarks on So-Called Conceptual Art,
L’art conceptual, une perspective, exhibition catalog, ARS, Mu-
erT-erTi maTgania konceftualizmi. seé d’Art Moderne de la Ville de Paris, Paris, 2000. gv. 92.
naTia ebanoiZe

deba formaluri ideuri sakiTxebis gadaWris mxolod kiTxvebs svams (rogorc p. ozbor-
survili. artisti jer kidev sabWoTa reJimis ni SeniSnavs, `konceftualuri xelovneba,
periodSi miemgzavreba germaniaSi da misi Se- upirvelesad, SekiTxvebis xelovnebaa~)3.
moqmedeba dasavluri xelovnebis Tanamedro- nawarmoebis mimRebi wyvets rogor moaxdi-
ve formebis paralelurad viTardeba. Tum- nos misi interpretacia.
ca, jer kidev studentobis bolo periodSi swored `mimRebi~ da ara `mnaxveli~, `wa-
is qmnis abstraqtul-konceftualur nawar- kiTxva~ da ara `naxva~ _ cnebaTa funqcioni-
moebebs. misi cnobili Sav-TeTri tiloebi
rebis amgvari cvla arsebiTi elementia axali
(sur.1) (am seriaze mxatvari 25 weli muSaob-
diskursis gaazrebisaTvis. metic, SesaZloa,
da) 1985 wels, iliko zautaSvilisa da Temo
xelovnebis nawarmoebma arasdros miaRwios
gocaZis iniciativiT, mxatvris saxlSi gamoi-
mimRebamde da misi wakiTxvis aqti arc Sedges.
fina. g. eZgveraZis es solo gamofena kon-
1970_80-ian wlebSi abstraqtuli xasia-
ceftualuri mimarTulebis pirveli gamofe-
na iyo da is droze adre daxures. artisti am Tis namuSevrebze da aseve fotoze, instala-
etapze aRmosavluri filosofiisa (induizmi, ciebsa da performansze muSaobs iliko zau-
Zen-budizmi) da Tanamedrove formebis sin- taSvili. artisti dasavluri artis zogad
TezirebiT eqsperimentirebs. es seria misive problematikas mimarTavs. Temebi, romlebzec
sityvebiT, reaqciaa `kulturis mier cnobie- is muSaobs moicavs momxmarebluri cnobiere-
rebis sruli determinirebis saSiSroebaze~. bis kritikas, aRmosavluri filosofiisa da
aq aRniSnulisa da aRmniSvnelis urTierTmi- fsiqoanalizis motivebs.
marTebisa da myofoba_armyofobis proble- „perestroikis“ Semdgomi periodis gaaq-
mebi ganixileba. is mocemuloba, romelsac tiurebuli socialuri da politikuri kri-
uSvebs struqturalisturi meTodi _ aR- zisi Sesabamisad aisaxa qarTul xelovnebaSi.

153
niSnulis (obieqtis) aryofna aRmniSvnelis posttotalitaruli situaciis paradoqseb-
(ideis) funqciasTan mimarTebiT Sav-TeTr ze refleqsia sxvadasxvagvarad dafiqsirda
ferweraSi sainteresod muSavdeba. aq „sig-
qarTveli mxatvrebis namuSevrebSi. isini Zi-
nifikaciis Semadgenlebi mxolod aRmniSvne-
riTadad, am situaciis absurdulobas aRwe-
lis SriT aris warmodgenili...referenti da
ren. am Temas exeba levan WoRoSvilis seria
aRniSnuli interesis miRma rCeba“2.
`cudi videoebi~.
aRmniSvnelsa da mis garemomcvel kon-
Tu amerikul da evropul konceftua-
teqsts Soris mimarTebis kvlevas mxatvari
lizmSi vietnamis omis Temaze iqmneba iseTi
enis Zirebis gaanalizebamde mihyavs, da `maTi
mZime namuSvrebi, rogoricaa mag., doku-
gamomJRavnebiT enis gadalaxva~ xdeba. es yve-
laferi, ra Tqma unda, transcendenturis Zie- menturi kadrebis simZafreze agebuli `da
bebs ukavSirdeba. mogvianebiT es Ziebebi ufro bavSvebi? da bavSvebi~ („art vorkers“), `omi
ganivrco. Cndeba figuratiuli elementebi. saxlSi~ (marta rozleri)4, qarTuli arti am
simboluri struqturebi Caanacvla enobriv- 3
Peter Osborne, Conceptual Art. Themes and Movements, Lon-
ma TamaSebma. Semodis ironia da skepticizmi. don, 2000, gv. 14.
poststruqturalistur etapze gadasv- 4
aSS-sa da evropuli konceftualuri xelovneba Ta-
lis paralelurad, g. eZgveraZis namuSevreb- visi ganviTarebis adreul etapze ufro formaluri
Si ufro da ufro imatebs desakralizaciis ideuri sakiTxebiT (aqti/movlena, maTematikuri se-
riebi, kulturuli formebis struqturebis lingvis-
xarisxi, xolo avtoris pozicia qreba. Zne- turi proeqtebi) aris dakavebuli. ideologiurad
lia raime detalSi misi moxelTeba. avtori datvirTuli Sinaarsi sakvanZoa laTinoamerikuli
konceftualuri xelovnebisaTvis. es iyo xelovneba,
2
m. xundaZisa da n.metrevelis dokumenturi filmi- romlisTvisac TviTon ideologia iqca konceftua-
dan `BORN IN GEORGIA OR FROM SURFACE TO ABYSS~`; luri proeqtis fundamentur `materialur idento-
gia eZgveraZesTan Cawerili intervius beWduri bad~. Crdilo amerikisa da evropis konceftualuri
versia, Jurnali „cxeli Sokoladi“, #56, Tb., 2010 xelovneba politikurad radikalizebuli vietnamis
gv.52-57. omis Semdeg gaxda.
naTia ebanoiZe

lokaluri konteqstisaTvisac aqtualuri Tumca, miuxedavad imisa, rom xelovneba


Temis asaxvas Taviseburad axdens: aq versad socialuri SinaarsiT itvirTeba da garemo-
SevxvdebiT msgavs pirdapir da mwvaved kriti- mcvel realobaze protesti sxvadasxva for-
kul imijebs. qarTveli aritistebi yovelT- miT aisaxeba, es protesti mainc arasdros
vis arapirdapiri, metaforuli eniT saubro- aris mwvave da misi gamoxatvis formebi, ume-
ben, yovelTvis axdenen refleqsirebulis es- tes SemTxvevaSi, esTetikuri kritikulobis
Tetizirebas, Targmnian mas esTetikis enaze. farglebSi eqceva, gansxvavebiT dasavluri
amasTan kavSirSi, pirvel rigSi, koka ramiSvi- konceftualizmis zogierTi gamovlinebisa-
lis fotoseria `omi Cemi fanjridan~(sur.2) gan, sadac korporaciuli ideologiis kri-
unda vaxsenoT. am seriaSi avtori postsabWo- tikas xelovnebis sociologiasTan meti sa-
Ta realobis sanaxaobis dokumentirebas ax- erTo aqvs, vidre esTetikur fenomenTan (mag.
dens. `omi Cemi fanjridan~ igeba registrire- h.haakis namuSevari `Voici Alcan ~ (1983).
buli gadaRebis principze, emsgavseba kinoq- aqtualur socialur-politikur faqto-
ronikas. amasTan, avtori gamijnulia realo- rebs exeba mamuka jafariZe Tavis namuSevreb-
Si `is~, `es~-1992 (sur. 3), sadac artisti am
bisagan. is kadrebis „dasaWerad“ quCaSi gasv-
Temebze reagirebas minimalisturi kompozi-
lis magivrad, sakuTari fanjridan aRbeWdavs
ciebis farglebSi axdens.
movlenebs, romlebsac mxatvrul gamomsaxve-
absurdamde misul, krizisul realobas
lobas sZens. es momenti, romelic simpoto-
mxatvari enaze eqsperimentebamde mihyavs. is
maturia am periodis xelovnebisaTvis, amave
mimarTavs enas, rogorc niSans, struqturas,
dros, albaT, socialurad naklebad aqtiuri
romelic SeuZlia daSalos da mis sivrceSi
qarTuli xelovnebis maxasiaTebel niSnadac
imoZraos. lingvisturi TamaSis principzea
unda miviCnioT. aseve, qarTvel mxatvrebTan
154

Seqmnili namuSevrebi: „ramzes mzera“ (sur. 4)


ar gvxvdeba `araesTetikuri~ reprezentaciis
„qarqaSi“, „gangaSi“...
xerxebis simravle: dokumentis (aRweris,
realobis gaazrebisa da gadalaxvis, misi
instruqciis) xelovnebis nimuSad warmodge-
refleqsiis surviliT iyo motivirebuli m.
nisaTvis yovelTvis xdeba misi esTetizireba, jafariZis konceftualuri tipis gamofena
misi dakavSireba sxva realobasTan. „Cven vuyurebT erTmaneTs“, sadac komunika-
qarTuli konceftualuri artis gamox- ciisa da xelovnebis interaqtiulobis prob-
maureba konceftualuri praqtikisaTvis iseT lema ganixileboda.
mniSvnelovan Temebze, rogoricaa _ institu- Semoqmedebis garkveul etapze xelov-
cionaluri kritika an xelovnebis saqonlad nebaSi enis, rogorc niSnis funqcionirebiT
qcevis faqti, sakmaod pasiuria. dasavleli Temo javaxiSvilic interesdeba. Tumca, is
artistebisaTvis es erT-erT aqtualur Te- ar ambobs uars gamosaxulebaze, masalaze,
mas warmoadgenda. isini cdilobdnen gale- faqturaze da enas iyenebs vizualur niSnad,
reisa da muzeumis, rogorc xelovnebis ad- romelic namuSevris aRqmisas mxatvruli me-
gilsamyofelisa da misi ganmsazRvrelis, tyvelebis erT-erT elements warmoadgens.
aseve xelovnebis bazris, rogorc xelovnebis aseTia „morzes anbani“- ramdenime obieqtisa-
mesakuTrisa da distributoris instituci- gan Semdgari seria, romelSic morzes anbaniT
ebis damxobas. iwereba teqstebi (zogierTi maTgania `mamao
qarTveli artistebidan am Temas, i.zauta­ Cveno~, `sad xar?“...) (sur. 5).
Svilis garda, mamuka jafariZe exmianeba. misi T. javaxiSvilis sxva obieqtebSic Cnde-
namuSevari _ `Cemi usaxelo jempri~. xelov- ba piqtogramis msgavsi niSnebi. maTSi mate-
nebisadmi momxmareblur damokidebulebaze, rialuris miRma gaRwevis survili TiTqos
reprezentaciis tradiciuli formebisadmi arsebuli realobidan gaqcevis survils aR-
protests warmoadgens. niSnavs. aseTebia: `daRlili mavTulebi _ 4-e
naTia ebanoiZe

faza~, kompoziciebi centrSi moTavsebuli wlebis bolos emigraciaSi midis. erT-erT


`fanjrebiT~. am namuSevrebSi didi datvirTva centralur problemad ramiSvilisTvis bo-
vizualur mxareze, fersa da masalaze modis. lomde rCeba gamosaxuleba, misi SesaZleb-
amasTan, isini Tavis pirvelad funqciebsac lobebi da sazRvrebi, misi struqtura da
inarCunebs. urTierTqmedeba referentul realobasTan,
T. javaxiSvilma, samxatvro akademiis TviTon gamosaxulebis fenomenis Tanmimdev-
damTavrebis Semdeg, kinos sferoSic miiRo ruli kvleva. artistis am rigis namuSevre-
ganaTleba da misTvis video arti organuli bi (qveCarCos transformaciebi, „Last Gallery“)
media aRmoCnda. misi videoebi ganmsWvalu- (sur. 8) erTgvari dialogia msgavsi prob-
lia krizisuli situaciis mZafri gancdiT. lematikiT datvirTul adreul dasavlur
aqtiuri imiji xdeba kedeli, rogorc Cake- konceftualizmTan. qveCarCos SemTxvevaSi,
tili sivrcis metafora, misi gangrevis mc- materiis transformaciisa da TandaTan qro-
delobebi ki xangrZlivi videoebis mTavari bis process Tan gasdevs da konceftualu-
moqmedebaa. kedlis Tema gvxvdeba mis obieq- rad afuZnebs teqsti: EX DEO NASCIMUR; IN
tebSic mag., „I do like the wall, I don’t like the wall“ CHRISTO MORUMUR, PER SPIRITUM SANCTUM
_ am frazis saSualebiT naCvenebi situaciis REVIVISCIMUS. anu xsenebuli procesi aRwe-
paradoqsuloba da individis tragedia vi- rilia rogorc vizualurad, aseve lingvis-
zualizirebulia jvarze gakruli adamianis turad da amgvarad warmoCindeba namuSevris
figuriT, roemlic damokidebulia garkveul koncefcia (raimegvari religiuri qveteqs-
mosazRvrulobaze. tis arsebobas, avtori uaryofs).
1991w. T. javaxiSvili awyobs aqcias sa- ramiSvilis namuSevrebi areklavs qvey-
xelwodebiT „bul-bulioni“, romelSic misi nis politikur realobas. aseTebia: `Border~

155
protesti sistemis funqcionierebis, misi (sur.9), `Down~ (1989), aseve `cudi da kargi
ugulvebelmyofeli meqanizmis mimarT audi- sityvebi~ _ seria, romelic Sedgeba TeTr
toriis winaSe sakuTari leqsebis (is aseve ga- tiloze feradi ZafebiT amoqarguli sityve-
tacebuli iyo minimalisturi, eqsperimentu- bisagan: ego, kriminali, korufcia, morfi...
li poeziiT) wardgenis Semdeg, maTi daxeviT miuxedavad imisa, rom Tanamedrove das-
da maTgan bulionis momzadebiT gamoixata. avluri artisTvis aqtualuri sakiTxebiT
Tanamedrove politikuri realoba aisaxa qarTveli artistebic interesdebian da cdi-
mis obieqtebSi: „tvirTi-92“ (sur. 6), „Tval- loben msagvsi problematikis konceftualur
Tvali“, `cxeni myavs, unagiri movercxlili kvlevas, mTlianobaSi qarTuli konceftu-
maqvs, wasasvleli-ara~, `123-Grey~. aluri xelovnebis safuZveli da motivacia
artistis pozicia vizualurad formde- adgilobrivi konteqstiT, alternatiul
ba 1994 wels Seqmnil namuSevarSi, „Я~ (sur. 7). formebTan adaptaciis, gamotovebuli gamoc-
es aris foto, Tavad artistis gamosaxule- dilebis Sevsebis, arsebuli realobis daZ-
biT, romelic rusuli aso Я-s msgavs pozaSia levis surviliT aris ganpirobebuli. Tumca
warmodgenili. CaRunuli Tavi da magrad da- es xelovneba naklebad operirebs agresiu-
Wimuli muStSekruli xeli im daZabuli mux- li formebiT. artistebi xSirad mimarTaven
tis gamoxatulebaa, romelic arsebobda im ganyenebul, abstragirebul formebs. isini
periodisaTvis sazogadoebaSi. Znelad Tmoben xelovnebis nawarmoebis es-
formaluri ideuri problemebiT (ga- Tetikur ganzomilebas da is maTi namuSevre-
mosaxuleba, misi transformacia da for- bis aucilebel komponentad rCeba. maTTvis
mis dematerializacia, konstruqciis de- aucilebelia metaforul, qaragmul enaze
konstruqcia) interesdeba koka ramiSvili, Targmnon faqtebi. obieqti kvalav xelovne-
romlis foto-seriasac zemoT ukve SevexeT. bis nawarmoebis dasasrulia; gamosaxuleba-
is kidev erTi mxatvaria, romelic 90-iani umetesad, legitimuri.
naTia ebanoiZe

ufro zogad konteqstSi, vizualuri xe- NATIA EBANOIDZE


lovnebis tradiciuli formebis uaryofas, George Chubinashvili National Research Centre
nebismier SemTxvevaSi, safuZvlad krizisi for Georgian Art History and Heritage Preservation
udevs. dasavleTSi es iyo gacnobierebuli
`xelovnebis tradiciuli enebis kraxi ufro
vrcel mniSvnelobaTa sistemaSi, rogoric CONCEPTUAL ART
aris gviani kapitalizmis modernistuli IN 1980S-90S’ GEORGIA
kultura~5. saqarTveloSi ki _ posttotali-
Summary
taruli sivrce, Tavisi qaoturi xasiaTiTa
da absurduli realobiT.
The crisis of the end of the Soviet era stipulated the
miuxedavad kritikisa da winaaRmdegobe-
emergence of alternative forms and the quest for new
bisa, romlebic xelovnebis sferosadmi gan-
identities in Georgian art. Some of the artistic trends
sxvavebulma midgomam gamoiwvia, miuxedavad
were focused on the country’s history and religious
imisa, rom konceftualur xelovnebas zogi
identity, while others adopted postmodernist forms of
mkvlevari `dausrulebel proeqtad~ moiaz-
rebs da saubrobs mis Teoriul safuZvelSi Western art.
arsebul winaaRmdegobriobebze, dasavle- At the end of the 1980s, alternative practices of
Tis SemTxvevaSi, konceftualuri xelovneba visual art formed an artistic phenomenon, which has to
mniSvnelovani gardamavali etapi iyo, rom- be discussed in the context of western postmodernism
lis farglebSi formirebuli axali idea xe- and post-totalitarian condition.
lovnebis istoriaSi paradigmatuli cvlis Georgian artists sought for the involvement of the
safuZvlad iqca. whole discourse omitted in the conditions of socialist
realism into visual culture. That was why they applied
156

rac Seexeba qarTul konceftualur


arts, is umeteswilad, imeorebs adreuli artistic practices that had already become a matter of
konceftualizmis vizualur gamomsaxvelo- the past for the western world. One of them was con-
bas da tvirTavs mas lokaluri politikuri ceptualism.
da socialuri konteqstisaTvis aqtualuri While the formation and development of concep-
SinaarsiT. Tumca neokonceftualizmisagan tualism in the West was rooted in the crisis of formalist
gansxvavebiT, romelic aseve igive gamomsa- modernism, the main motivation for applying `avant-
xvelobas iyenebs, oRond ufro datvirTu- garde~ artistic forms for Georgian artists was their aim
lia socialuri da politikuri ideologiu- to escape the psychotic reality. They used the visual ex-
ri sakiTxebiT, Cvens SemTxvevaSi xelovneba pression of early conceptualism and created the works
ar misula cinikur materializmsa da fa- related to the issues of the local relevance. However,
seulobaTa agresiul ngrevamde. aq, miuxe- unlike Neo conceptualism, which also used the same
davad garkveuli mcdelobebisa, romlebic expression, but was more loaded with social and politi-
ufro intuiciur doneze mimdinareobda, cal ideological issues, works of Georgian artists never
dekonstruqciis, demistifikaciisa Tu demi- revealed any signs of cynical materialism or aggressive
Tologizaciis kon­ ceftualizmisaTvis aseT destruction of values. They translated the facts into the
sakvanZo procesebze refleqsireba ar momx- metaphorical language and almost never transcended
dara da es mcdelobebi axali identobisa da the boundaries of aesthetic criticality.
axali sazrisis Ziebis procesebad gaformda. Despite some efforts, which were mainly intui-
tive, the reflection on the key issues of conceptual prac-
tice, such as: deconstruction, demystification or demy-
thologization, was not developed and these efforts were
formed as the processes of the quest for new identities.
5
Joseph Kosuth, Within the Context: Modernism and Critical
Practice. Ghent. 1977, gv. 14.
naTia ebanoiZe

1. g. eZgveraZe. axali vitaloba, 1992 w.


G. Edzgveradze. New vitality, 1992

157

2. k. ramiSvili. omi Cemi fanjridan, 1992 w. 3. m. jafariZe. es, 1992 w.


K. Ramishvili. War from my window, 1992 M. Japaridze. This, 1992
naTia ebanoiZe

4. m. jafariZe. ramzes mzera, 1992 w.


M. Japaridze. Ramses gaze, 1992

5. T. javaxiSvili. mamao Cveno, 1987 w.


158

T. Javakhishvili. Lord’s prayer, 1987

6. T. javaxiSvili. tvirTi, 1992 w.


T. Javakhishvili. Burden 1992

7. T. javaxiSvili. Я, 1994 w.
T. Javakhishvili. Я, 1994
naTia ebanoiZe

8. k. ramiSvili. Last gallery, 1991 w.


K. Ramishvili. Last gallery, 1991

159

9. k. ramiSvili. Border, 1989 w.


K. Ramishvili. Border, 1989
ana mgalobliSvili sxeuli da masTan dakavSirebuli sakiT-
xi erT-erTi centraluria materialuri
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo
samxatvro akademia religiuri kulturisaTvis. religia operi-
rebs da Sedgeba sxeulebisgan. wmindanebis,
RmerTebis, miTiuri gmirebis, winaprebis
anTropologiuri gamosaxulebebi saSule-
bas aZlevs morwmuneebs Tanaziari gaxdnen
im Zalisa, romelic am gamosaxulebebs Tan
religia da materialuri kultura* axlavs, miiRon Sewevna Tu dalocva maTgan.
berninis wm. terezas qandakeba gviCvenebs
aTwleulebis manZilze sabWoTa realobi- sxeulis warmmarTvel adgils religiuri
saTvis miuRebeli iyo religiuri rwmena da eqstazis dros, mgrZnobiare aRmafrenis mo-
warmodgenebi. religiur sakiTxebTan dakav- ments. sxeulis nawili SeiZleba iqces wminda
Sirebuli mecnieruli kvlevebi tendenciuri reliqviad romelTanac sxvadasxva saxis ko-
xasiaTisa iyo, an zogierT SemTxvevaSi, wminda munikaciaSi Sedian adamianebi: uyureben, exe-
politikuri mizezebis gamo, garkveul peri- bian da SeigrZnoben2. religiur praqtikad
odebTan mimarTebaSi saerTod ar warmoebda. moiazreba locva, romelSic sxeulia CarTu-
dasavleTSi religiuri kvlevebi pli- li „sxeulis teqnikis“ meSveobiT3. sxeulis
uralizmis pirobebSi viTardeboda, ramac dispoziciaze gavlenas axdens religiuri
XX saukunis bolodan religiis SeswavlaSi teqstis da saubris mosmena. saerTo loc-
sruliad axali paradigmebis gaCenas Seuw- va an rituali sxeulis msgavsi moZraobebis,
yo xeli. erT-erT saintereso mimarTulebas Jestebis, qcevis anareklebiT, uniformad
religiisa da materialuri kulturis ur- qceuli samosiT individumebisgan Semdgar
TierTmimarTebis sakiTxi warmoadgens1. erTian socialur sxeulad gardaiqmneba
160

zogadi ganmartebiT, religia aris gza da saerTo identobis mqone Temis, sazoga-
urTierTobisa erTi mxriv adamiansa da meo- doebis gancdas badebs.
re mxriv RmerTebs, angelozebs, wmindanebs, religiuri materialuri kulturis Se-
saiqios, winaprebis sulebs, bedisweras Soris.
madgeneli nawilia aseve, sivrcesTan dakav-
religiaSi igulisxmeba ideebi, doqtri-
Sirebuli sakiTxic. religia qmnis sakralur
nebi, koncefciebi, magram amasTan erTad is
sevrceebs: eklesiebs, monastrebs, romelebic
moicavs grZnobebs, aRqmas, sivrceebs, suraT-
religiuri ritualebis, religiuri SegrZne-
xatebs, samoss, sakvebs da sxva saxis praqti-
bebis Tavmoyris adgilebia. amave dros, sak-
kas, romelic ukavSirdeba locvas, ganwmen-
relur sivceebs vxvdebiT morwmuneebis sax-
das, rituals, piligrimobas, religiur ga-
lebSi, kedelze ganTavsebuli religiuri xa-
naTlebas da a.S.
tebisa Tu nivTebis saxiT, yoveldRiurobis
materialur religiur kulturaSi igu-
Cveuli ritmiT mcxovrebi saxlis binadarni
lisxmeba religiis yvela aspeqti, romelic
am sakralur sivrceebTan Tanacxovroben da
kavSirSia adamianis sxeulTan, sagnebTan, ad-
am sivceebis Tanaziarnic xdebian4. sakralu-
gilTan da sxvadasxva saxis artefaqtebTan,
romlebic Tavis mxriv, yoveldRiur reli- ri xdeba adgilebi, romelebic aRniSnavs imas,
giur praqtikaSi monawileobs. rom raRac mniSvnelovani moxda. amgvari siv­
Cven SevecdebiT nawilobriv SevexoT ma- rceebis aRmniSvnelebad gvevlineba adgilebi
terialuri religiis konteqsSi sxeulis, si- romelebic gvaxsenebs gardacvlil, Cvengan
vrcis, bgeris, esTetikis gagebis sakiTxebs. wasul adamianebs. adgili am SemTxvevaSi, max­
sovrobad gardaiqmneba da sakraluri xdeba
* naSromi wakiTxulia profesor dimitri TumaniSvilis gardacvlilis mSoblebisTvis, axloblebis­
65 wlisTavisadmi miZRvnil samecniero konferenciaze
(Tbilisis samxatvro akademia, Tb., 2015, 11-12 ivnisi).
2
A. Zito, Body, Material Religion, volume 7. Issue 1, 2011.
1
C. McDannell, Material Christianity, New Haven, 1995; Reli-
3
M. Mauss, `Techniques of the Body~, Economy and Society 2 , 1973.
gion and Material Culture: The Matter of Belief , D. Morgan, 4
E. Frances King, Material Religion and Popular Cultur, Lon-
ed., London, 2010. don, 2010.
ana mgalobliSvili

Tvis. isini materialur nivTebTan erTad Semoqmedebam, maSinac ki roca is iqmneboda


qmnian am adgilebis narativs5. seriozuli mxatvrebis mier, dabali xelov-
religiur materialeur kulturaSi do- nebis kategoriaSi gadainacvla.
minanturi vizualuri formatia, amitom gasa- saerTod Seswavlis miRma darCa Tu
kuTrebiT sainteresoa Tu rogor konteqtSi masobriv religiur produqciasTan dakavSi-
SeiZleba iyos ganxiluli, matrialuri kul- rebili sakiTxebi, rac Tavis mxriv amouwurav
turis farglebSi, bgerasTan dakavSirebuli masalas gvTavazobs gansjisaTvis.
sakiTxi. bgera Tavisi xasiaTiT aramateri- materialuri religiis mkvlevarebi es-
aluria, mouxelTebeli, efemruli. am sa- Tetikis ufro farTe gagebas daubrundnen,
kiTxis ukeT gasaazreblad saeklesio zarebs romelic ZvelberZnul filosofiaSi iRebs
moviyvanT magaliTad. ra Tqma unda, zars
saTaveebs da esTetikis Seswavlis sagnad
aqvs Tavisi materialuri konstitucia da
aqcevs grZnobebis ganxorcielebis gzebs,
is vizualur niSnadac SeiZleba iyos wakiT-
aRqmis formebs ad a.S7. maTTvis erTnairad
xuli, magram misi ZiriTadi funqcia bgeris
sainteresoa maRali da dabali xelovnebis
gamocemaa. eklesiis zari acxadebs eklesiis
nimuSebi. isini ar Semoifarglebian mxolod
arsebobis Sesaxeb, gviCvenebs liturgiis
gansakuTrebuli mSvenierebis da Rirebule-
dros da gviwvevs saerTo locvisTvis, qnis
bis mqone sagnebiT, radganac mTavari SekiTx-
komunalur sazRvrebs. amgvarad is monawi-
va aris ara is Tu rogor gamoiyureba sagani,
leobs dRis ritmis, dRis ganrigis SeqmnaSi,
aramed is Tu ras akeTebs es sagani rodesac
wvlili Seaqvs morwmuneebis erTmaneTTan da
Sedis praqtikul xmarebaSi da rogor mona-
RmerTTan urTierTobaSi. sainteresoa isic,
wileobs is samyaros konstruirebaSi.
rom bgerebi afarToebs materialur sazRv-
im sakiTxTa CamonaTvalSi, romelic re-
rebs, gamodis ra materialuri Senobebidan
ligiur materialur kulturas ukavSirde-
da sagnebidan isini gadainacvlebs quCebSi,

161
ba Cven mxolod mcireds SevexeT, magram es
saxlebSi da a.S. CamonaTvali naTelyofs, rom
mciredic naTelyobs rom religiuri materi-
bgera yoveldRiuri praqtikis konstruire-
aluri kulturis Seswavla kompleqsurobas
bis erT-erT monawiled SeiZleba CaiTvalos
moiTxovs da ver SemoisazRvreba erTi rome-
da am kuTxiT, Sesabamisad, religiuri mate-
lime disciplinis SesaZleblobebiT.
rialuri kulturis Semadgeneli nawilia6.
ramdenadac materialuroba religiebis 7
B. Meyer, J. Verrips, Aesthetics, Key words in religion, media
Semadgeneli nawilia da grZnobebsa da aRq- and culture, New York, 2008.
mebs iyenebs rwmenis mediumebad, erT-erTi
mniSvnelovani da umTavresi sakiTxi reli-
giis SeswavlisaTvis aris esTetika. ANNA MGALOBLISHVILI
XVIII saukunidan moyolebuli esTetika
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
gulismobs mecnierebas an filosofias mSve-
nierebis, silamazis Sesaxeb. dematerialize-
buli Teoria esTetikis Sesaxeb morgebuli
RELIGION AND
iyo eqskluziurad maRal, elitur Tu mo-
MATERIAL CULTURE
dernul xelovnebas. am Teoriebis mixedviT,
religiam dakarga sazogadoebis moderniza-
Material culture consists of the objects, images, forms
ciaSi monawileobis miRebis unari da am funq-
of aesthetic discernment, built environments, and tech-
ciis Sesruleba xelovans da maRal, elitur
xelovnebas daekisra, ramac praqtikulad niques of the body that operate on the world and our-
xelovanisa da religiuri realobis gamijv- selves. In the context of Material religion materiality is
na gamoiwvia. religiurobiT ganmsWvalulma not understood as an `expression~ of ideas, beliefs, or
theological doctrines, but as the felt-life of a religion and
5
D. Morgan,The Material Culture of Lived Religions, Studies in
Art History,volume 41, Helsinki, 2010. as the actual basis of beliefs. The article examines the
6
Is. Weiner, Sound, Material Religion, volume7. Issue1, 2011 role of the body, space and sound in the study of religion.
nana inwkirveli pirveladi STabeWdilebiT sasaxle mxo-
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo
lod ori _ ozerovisa da sabWoTa periode-
samxatvro akademia bis disharmoniul monacvleobas warmoad-
genda (sur. 1), amdenad kvleviTi samuSaoebi
ozerovis arqiteqturis moculobis mTli-
anobis dasadgenad mivmarTeT, Tumca kvle-
vam sruliad gansxvavebuli suraTi mogvca,
aleqsandre WavWavaZis saxlmuzeumi radgan moculobis dasavleTi fasadis Ziebis
winandalSi. Senobis reabilitaciis procesSi, al. WavWavaZiseuli sasaxlis pirva-
ozeroviseuli gadawyveta ndel konturs mivageniT (sur. 2, 3, 4). kvleve-
(arqiteqturul, arqeologiur, bis dros kidev ramdenime samSeneblo perio-
laboratoriul kvlevaTa uaxlesi di gamoikveTa.
Sedegebi)* naSromSi mTavari aqcenti gadatanilia
istoriul wyaroebSi miTiTebuli samSeneblo
muzeumis reabilitacia-restavraciaze
periodebis Tanmimdevrobis dazustebasa da
muSaobis procesSi gamovlenili
mSeneblobis ganviTarebis procesze.
siaxleebi, problemebi da arqiteqturuli
Cveni azriT, XIX saukunis miwuruls, sa-
gadawyvetis ozeroviseuli gzebi
reabilitacio proeqtze muSaobis procesSi
rogorc cnobilia, al. WavWavaZem sasaxle gadawyda rekonstruqciis aucilebloba, rac
1830 wels aaSena, magram mas Semdeg Senobam Zvel, istoriul (sensitiur) garemos axali
ramdenjerme ganicada saxecvlileba: WavWava- moculobis morgebas gulisxmobda.
Cven mier Catarebulma kvleviTma samu-
Ziseuli sasaxle moicavda 28 saZinebelsa da
162

Saoebma gamokveTa sami ZiriTadi, meoTxe _


ramdenime salons, sasaxle farTe aivnebiT
damxmare da mexuTe _ sabWoTa-saremonto sa-
yofila garSemortymuli, xolo interieri
muSaoebis periodebi (sur. 3, 4). masala, ro-
evropul stilze iyo mowyobili.
melmac migviyvana nagebobis samSeneblo pe-
1854 wels, Samilis Semotevis dros,
riodebad dayofasTan, TavisTavad Seicavs
Senoba gaqurdes da gadawves, ris gamoc, 1886
etapebs.
wels daigegma sasaxlis reabilitacia, risi warmogidgenT mSeneblobis I periodis
proeqtirebac arqiteqtor aleqsandre oze- kvle­vis etapebs da amasTan, sareabilita-
rovs1 miandes da maleve sareabilitacio sa- cio-samSeneblo samuSaoebis II da III peri­
muSaoebic ganxorcielda2. odebs:
miuxedavad imisa, rom am periodis arqi-
teqturisTvis damaxasiaTebeli iyo ekleq­ kvleviTi samuSaoebis etapebi:
turi stili, arqiteqtori ozerovi evropu- pirveli samSeneblo periodi
li stilebis paralelurad qarTul isto- anazomze muSaobis procesSi gaCnda zon-
riul motivebs mimarTavs. daJebis gakeTebis aucilebloba.
pirvel etapze, aRmosavleTiT, pirve-
* naSromi wakiTxulia profesor dimitri TumaniS- li sarTulis or safasade fanjaras Soris,
vilis 65 wlisTavisadmi miZRvnil samecniero kon-
ferenciaze (Tbilisis samxatvro akademia, Tb., 2015, agurisa da yore-wyobis monacvleobiT amo-
11-12 ivnisi). yvanili buxris irgvliv, nalesobis qveS ga-
1
al. ozerovs q. TbilisSi daproeqtebuli aqvs Rvi-
moCnda xanZris kvali, rac pirveli niSani
nis pirveli qarxana meliqiSvilis quCaze, Teatralu-
ri institutis Senoba rusTavelis gamzirze da sxva. iyo istoriuli wyaroebidan cnobili xanZris
2
im droisaTvis sasaxle ukve gadasuli iyo saimpe- Semdeg SemorCenili al. WavWavaZis sasaxlis
ratoro saufliswulo mamulebis mflobelobaSi da nawilisa (sur. 2). yore wyobiT amoyvanili ke-
igi ruseTis saimperatoro ojaxis sazafxulo rezi-
deli pirdapir SeWrilia ozerovis arqiteq-
denciad iqca.
nana inwkirveli

turis interierSi, rac kidev erTxel adas- niericaa da maRalic, zomebiT 2.82X1.78 m.
turebs reabilitacia-rekonstruqciis pro­ karis aseTi zomebi gvafiqrebinebs, rom is
eqtis gaazrebul dagegmvas (sur. 3, 4). mxedrisTvis iyo gaTvaliswinebuli, rome-
yuradReba mivaqcieT iatakis gansxvave- lic, am kariT pirdapir sajiniboSi Sedioda.
bul doneebsa da masalas (sur. 5): II-III _ oze- interierSi am karis orive mxares TaRovani
roviseuli periodebis iataki bevrad dablaa, niSebia (sur. 11). aRniSnuli niSebi amovsebu-
vidre I _ WavWavaZiseuli periodis, amasTan, I li iyo aguris wyobiT.
periodis pirveli sarTulis iatakze aguris interierSi arsad Cans sarTulSua gada-
fenilia, II-III periodSi ki xis ficruli iataki xurvis koWebis kvali, Tumca mxedrisaTvis
iyo mowyobili. gaTvaliswinebuli Riobisa da samxreTiT,
pirveli sarTulis CrdiloeT mxares, in­te­rierSi mowyobili TaRCebis simaRle iZ-
nalesobis qveS aRmoCnda I periodis Sesasvle- leva erTgvar informacias saTavsis simaR-
li kari xis arqitraviT, aseve I-III periodebis lezec.
gammijnav kedelze ori safasade fanjaraa, gaSiSvlda nagebobis CrdiloeTi kedeli,
romelic dReisaTvis interierSia moqceuli, interierSi, nagebobis Tavsa da boloSi, aR-
rac Tavdapirvelad I periodis samxreT fasa- moCnda Sewyvilebuli TaRebis nawilebi, rac,
dis pirvel sarTulze unda yofiliyo (sur. vfiqrobT, adasturebs, rom wagrZelebuli
3, 6), amdenad, dazustda I periodis aRmosav- formis moculoba aleqsandre WavWavaZiseu-
leTi, CrdiloeTi da samxreTi fasadebis I lia (sur. 12). arqiteqtori ozerovi xels ar
sarTulis konturi.
axlebs Zveli sasaxlis am nawils (sur. 13),
rogorc istoriuli wyaroebidanaa cno­
piriqiT, interierSic Cndeba ozeroviseuli
bili, al. WavWavaZis sasaxle orsarTuliani
safasade wyoba masiuri qvisa da aguris mo-

163
iyo, garSemortymuli aivnebiT, amdenad sa-
nacvleobiT. xeluxlebels tovebs dasavleT
Wirod miviCnieT zondaJis gakeTeba I-II sar-
fasads, sadac, zondaJis Sedegad gamoikveTa
Tulebs Soris I-III periodebis mijnaze, ramac
ezoSi gasasvleli kari, romelic kompozi-
naTeli gaxada sayrdeni da amave dros safa-
ciurad zustad fasadis centrSia (sur. 14).
sade kedlis arseboba, rac nagebobas amou-
moculobis dasavleTiT bolo oTaxSi II-III pe-
yveba pirveli sarTulidan mTlian simaRle-
riodis aguris buxari iyo, liTonis Weduri
ze da samxreTi Semosasvlelidan aCens viwro
ornamentiani xufiT. aSkaraa, rom arqiteq-
koridors (sur. 6), saidanac xdeba ganawileba
tori Zvel sasaxles adaptaciis meTodebiT
I periodis yvela saTavsoSi. nalesobis moxs-
inarCunebs.
nisTanave sayrdeni kedlebis meore sarTul-
ze, rogorc samxreTiT, ise, CrdiloeTiT ga-
meore samSeneblo periodi
moCnda amoqolili sam-sami TaRovani Riobi
kvlevis procesSi meore periods miva-
(sur. 8, 9), rac migvaniSnebs, rom saTavsos ga-
sasvlelebi hqonda da eWvgareSe adasturebs, kuTvneT sasaxlis reabilitaciis ozerovi-
rom Cven mier diferencirebuli I periodi seuli gadawyveta. es is nawilia, romelic
aleqsandre WavWavaZiseuli sasaxlea. yvelaze TvalismomWrelad gamoiyureba (sur.
meore sarTulis samxreTi fasadis das- 3; 4; 15; 16, 17). rogorc ukve aRvniSneT, am
avleTi nawili agurisa da yore-wyobis mona- dros moxda Zveli, kaxuri arqiteqturisa da
cvleobiTaa Sesrulebuli, adgilebSi Semor- axali, evropuli stilis gaerTianeba _ sin-
Cenilia saTofuri fanjrebic, romelTa rit- Tezi, romelic saSualebas iZleva restavra-
mi organulad imeorebs kaxuri arqiteqturis ciis procesSi I, II da III periodebi aRviqvaT
elementebs (sur. 10). rogorc erTi mTlianoba da ara rogorc
samxreTi fasadze arsebuli gviandeli calkeuli nagebobebi, stili Tu kompozicia,
kibe midgmulia karis Riobze, romelic ga- iseve, rogorc XIX saukunis miwuruls.
nana inwkirveli

mesame samSeneblo periodi NANA INTSKIRVELI


III periodiT davaTariReT moculoba, ro- Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
melic cota mogvianebiT miaSenes. vfiqrobT,
erTi da imave arqiteqtorisaa (al. ozerovi).
miSeneba, Cveni azriT, damxmare saTavsoebis ALEKSANDRE CHAVCHAVADZE
aucileblobiT iyo ganpirobebuli (sur. 3, HOUSE-MUSEUM IN TSINANDALI.
4), am periods miekuTvneba pirvel sarTulze OZEROV SOLUTION TO BUILDING
arsebuli rusuli Rumelic (sur. 18). REHABILITATION
(LATEST RESULTS OF ARCHITECTURAL,
meoTxe da mexuTe samSeneblo periodebi ARCHAEOLOGICAL, LABORATORY STUDIES)

sabWoTa da Semdgom periodSi samuzeumo


Summary
sivrced gadakeTebisa da sxvadasxva mcire sa-
remonto samuSaoebs moicavda. This is the analysis of current condition and ways of
problem resolution for the rehabilitation project using
Ozerovstudy on revealing the problems through the
differentiation of the construction periods and the ways
problem resolution.
In general, trace which enables to refurbish original
appearance of a monument is erased in such buildings.
Only material received after the removal of construction
layers enables us to define construction periods and to
consider their synthesis — consolidation of spaces of
164

different styles as a new structural entity.


We saw the course of action of architect Ozerov in
the historical environment, how he preserved and used
the existing material and the proficiency with which he
adapted the new space to the actual condition that is
definitely displayed in the places of tangling of different
spaces and in settings under the finishing (See figures
№8 and №9).
In 2008, during the designing of refurbishment
project, we in the project team made a decision to pre-
serve the significant units revealed during the research
process in such a way that makes visible both architec-
ture and solutions of Al. Ozerov and details, settings
and character of Chavchavadze Kakheti architecture
(see figures #19; #20; #21 and #22).
nana inwkirveli

165

1. al. WavWavaZis saxl-muzeumi. fasadebi Al. Chavchavadze House-Museum. Façades


nana inwkirveli

2. al. WavWavaZiseuli sasaxlis gegmis pirvandeli konturi (naxazi)


Al. Chavchavadze’s Palace original contour plan (drawing)
166

3. pirveli sarTulis gegma (naxazi) First floor plan (drawing)


nana inwkirveli

4. meore sarTulis gegma (naxazi) Second floor plan (drawing)

167

5. Wrili 4-4 Sections 4-4


nana inwkirveli

6. pirveli sarTuli. gegmis kroki da interieri


First floor. Plan crock and interior
168

7. meore sarTuli. gegmis kroki da interieri


Second floor. Plan crock and interior
nana inwkirveli

8. meore sarTuli. interieri restavraciis Semdeg


Second floor. Interior restoration

169

9. meore sarTuli. interieri restavraciis Semdeg


Second floor. Interior restoration
nana inwkirveli

10. samxreTi fasadi (naxazi) South façade (drawing)

11. Wrili 2-2 (naxazi) 2-2 Section (drawing)


170

12. Wrili 3-3 (naxazi) 3-3 Section (drawing)

13. Wrili 3-3. anazomisa da grafikuli rekonstruqciis analizi (naxazi)


3-3 Section. Measurements and graphical analysis of the reconstruction (drawing)
nana inwkirveli

14. dasavleTi fasadi restavraciis Semdeg


West façade restoration

171

15. aRmosavleTi fasadi East façade


nana inwkirveli

16. samxreTi fasadi South façade


172

17. aivnis fragmentebi Balcony fragments


nana inwkirveli

173

18. buxrebi Fireplaces


nana inwkirveli

19. Ria pavilioni restavraciis Semdeg


Light pavilion restoration
174

20. Ria pavilioni restavraciis Semdeg


Light pavilion restoration
nana inwkirveli

22. pirveli sarTulis interieri restavraciis Semdeg


The first floor interior restoration

175

23. aRmosavleTi fasadi restavraciis Semdeg


East façade restoration
nino sanadiraZe Rirebuleba kulturis Semadgeneli na-
SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos
wilia, kultura ar arsebobs RirebulebaTa
saxelmwifo universiteti sistemis gareSe da piriqiT. amdenad, kul-
turis Teoria RirebulebaTa Teoriis gare-
Se ar arsebobs. kulturisa da Rirebulebis
ganuyreli kavSiri moiTxovs gairkves Tu ra
adgili ukavia RirebulebaTa sistemas kul-
kultura, kulturis resursebi turaSi, raa RirebulebiTi cneba da ra fa-
da kulturis prioritetebi* seulobebs ukavSirdeba kulturasa da kul-
turis sferoze saubrisas.
kultura _ saukuneebis manZilze sakamaTo aRsaniSnavia, rom RirebulebaTa mecnie-
cnebaa, kultura, rogorc globaluri cne- rul definicias mxolod mecxramete sau-
ba da kultura, rogorc lokaluri gageba. kunis bolos Caeyara safuZveli. mas herman
kamaTi imaze, Tu ra aris kultura mravalg- rudolf lotces, vilhelm vindelbandis,
varia. kultura, rogorc identobis gamomsa- maqs veberis, devid kolbisa da sxvaTa naS-
xveli forma, kultura rogorc Rirebule- romebi udevs safuZvlad. miuxedavad, imisa
baTa sistema da kultura rogorc bazisuri rom RirebulebaTa filosofiuri mniSvne-
gamomsaxveloba. loba epoqebisa da drois mixedviT icvle-
kulturis gamomsaxvelobisa da gagebi- ba, Rirebulebebi struqturul kavSirSia
saTvis SesaZlebelia warmovidginoT ramde- erTmaneTTan da erT mTlian sistemas qm-
nime Zireuli instrumenti: nis, maTi SefardebiTi mniSvnelobis mixed-
• Rirebulebebi viT. Rirebuleba gamoxatavs adamianis rw-
176

• damokidebulebebi da faseulobebi menas, Sexedulebebs, idealebsa Tu eTikur


(damokidebulebebi, rogorc loka- standartebs, romlebic safuZvlad udevs
misi cxovrebis stils. Rirebulebebi, xSir
luri da globaluri, aseve koleq-
SemTxvevaSi, gansazRvravs adamianis qcevas
tiuri da individualuri)
sxvadasxva situaciaSi da gavlenas axdens
• adaTebi, wesebi
mis gadawyvetilebebze.
• ena
adaTebi saukuneebis manZilze dagrovili
CamoTvlilTagan upirveless sawyis Ri-
gamocdileba da damokidebulebaTa erTob-
rebulebaTa sistema warmoadgens. sxvadsxva
liobaa, romlis ganmartebac yvelaze karga-
mimarTulebis mkvlevarebi kulturisa da
daa asaxuli UNESCO-s 2003 wlis aramate-
Rirebulebebis cnebebs sxvadasxvagvarad gan-
rialuri kulturuli memkvidreobis dacvis
martaven, magram verc erTi mimarTuleba ver
konvenciaSi, rac gulisxmobs warmosaxvisa
uaryofs kulturisa da RirebulebaTa ur-
da gamoxatvis formebs, codnasa da unar-
TierTkavSirs.
Cvevebs _ aseve, maTTan dakavSirebul saSu-
Rirebulebis cneba, Tanamedrove so-
alebebs, sagnebs, artefaqtebs da kulturul
ciologiaSi, ara marto mravali formiT ga-
sivrceebs, _ aRiarebuls gaerTianebebis,
nisazRvreba, aramed Tavisi funqcionaluri
jgufebisa da, zogierT SemTxvevaSi, cal-
interpretaciiTa da gamoyenebiTac gansxva-
keuli pirebis mier maTi kulturuli memk-
vebulia, sxvadasxva avtorebi Rirebulebis
vidreobis nawilad. Taobidan TaobaSi gada-
cnebaSic sxvadasxva azrs gulisxmoben, mag-
cemuli aseTi aramaterialuri kulturuli
ram kavSiri Rirebulebebsa da kulturas So-
memkvidreoba gaerTianebebisa da jgufebis
ris calsaxadaa aRiarebuli.
mier mudmiv ganaxlebas ganicdis maTi gare-
* naSromi wakiTxulia profesor dimitri TumaniSvilis mo pirobebis, bunebasTan urTierTmoqmede-
65 wlisTavisadmi miZRvnil samecniero konferenciaze
bisa da istoriis Sesabamisad da ayalibebs
(Tbilisis samxatvro akademia, Tb., 2015, 11-12 ivnisi).
nino sanadiraZe

maTSi TviTmyofadobisa da memkvidreobis gamoxatavs adamianis damokidebulebebs, sur-


gancdas“1. kulturuli memkvidreoba, garda vilebs, saswaulebs, xSirad SeuZlebeli Se-
aRiarebuli materialuri da aramaterialuri saZleblobebisken swrafvasac, rasac adamia-
memkvidreobisa, or RirebulebiT mimarTu- ni yoveldRiurobaSi moklebulia da amitom
lebasac gulisxmobs: imas, rasac awmyo war- realizebas mis mier Seqmnil idealur sinamd-
sulidan aragenetikuri gziT iRebs da imas, vileSi eZebs. miTi socialuri fenomenia,
rasac Tanamedroveoba memkvidreobiT miRe- romlis daniSnulebaa socialuri erTobebis
buli formebidan qmnis, rac xSir SemTxvevaSi yofierebis gamarTleba, maTi interesebisa
saxecvlil an axal, inovaciur ganzomilebebs da survilebis, zogjer, moqmedebebis SesaZ-
warmoadgens. kultura TanamedroveobaSi yo- lebeli SesaZlebloba. miTi prozauli rea-
velTvis moicavs siaxleebsa da aRmoCenebs, lobidan sasurvel sinamdvileSi gadayvanas
romelTac warsulSi ar hqonda adgili. am- emsaxureba, Tavisebur virtualur sinamdvi-
denad, inovacia warsulTan SedarebiT mra- les qmnis da amiT kmayofilebis, siamayisa da
valsaxovania. erT SemTxvevaSi, warsulSi ar- TviTdamkvidrebis moTxovnilebebs akmayofi-
sebulis ganviTareba, misi bazisidan aRebuli lebs. miTosuri narativi, rogorc transfor-
siaxleebis erTobliobaa, meore SemTxvevaSi maciis SesaZlebloba, mxolod pirvelyofili
ki, warsulSi miRweulis safuZvelze axali kulturebisaTvis araa damaxasiaTebeli, ara-
realobis Seqmna, rac axali kulturis mier med Tanamedrove kulturebSic iCens Tavs da
motanili gamowvevebis Sedegi SeiZleba iyos. xSiradac masebis mobilizaciisa da zemoqme-
Tumca, istoriuli kulturebi, ramdenad debis saSualebasac warmoadgens. narativebsa
mravalferovanic ar unda iyos maTi Sedegi, da miTosur teqstebTan erTad, Tanamedrove
aucilebelia gaazrebuli iyos aramarto Ta- samyaroSi ufro da ufro mniSvnelovani xde-

177
namedroveobasTan mimarTebaSi, aramed war- ba kulturis resursebis sakiTxi.
sulTan kavSirSic. kulturis resursebis sakiTxi, is mimar-
miuxedavad kulturis cnebis mravalgva- Tulebaa romelic kulturisa da xelovne-
ri da RirebulebiTi bunebisa, TviT cnebis bis menejmentis mkvlevarebsa da samecniero
universaluroba da yovlismomcveloba saSu- jgufebSi bolo aTwleulebia did interess
alebas iZleva kultura ganvixiloT mravali iwvevs da axal tendenciebs amkvidrebs. kul-
sxvadsxva mimarTulebiT, kultura rogorc: turis resursebi TavisTavad gulisxmobs,
• sazogadoebrivi cxovrebis sfero; ara marto kulturis sferos mimarTulebebs,
• socialuri instituti; aramed kulturis sferos produqtebsac.
• pirovnebis ganviTarebis donis maxasi- unda aRiniSnos, rom kulturis resursebi
aTebeli; gansakuTrebul SesaZleblobas aniWebs erT-
• sazogadoebis maregulirebeli norme- droulad mwarmoebelsac da momxmarebelsac,
bis sistema; rogorc urTierTsargeblis momtan urTier-
• socialuri gamocdilebis gadacemis Tobas, rogorc ekonomikur da socialur re-
meqanizmi; surss. kulturis resursebi, maTi konteqs-
• TviT determinaciis fenomeni da a. S. tidan gamomdinare asocirebulia sxvadasxva
miuxedavad kulturis cnebis sxvadasxva RirebulebebTan da inovaciurad gamoyenebis
mimarTulebis sistematizaciis mcdelobisa SesaZleblobas ganapirobebs.
kulturis nebismieri gamovlineba miTisa da sazogadoebaSi kulturis gamovlenis
narativis gareSe ar arsebobs, radgan miTi formebi da damokidebulebebi xSirad sxva-
dasxva ganzomilebas warmoadgens. kultura
1
saerTaSoriso konvencia aramaterialuri kultu-
ruli memkvidreobis dacvis Sesaxeb. parizi, 2003 w., materialuricaa da sulieric. Tumca, misi
17 oqtomberi. ratificirebulia saqarTvelos par- suliereba qmnadobis an warmoebis SemTxve-
lamentis 2007 wlis 4 dekemberis N 5535 _ II s dad-
vaSi iZens materialur xasiaTs, rac xSirad
genilebiT.
nino sanadiraZe

sazogadoebis, anu urTierTobaTa sistemis kulturis elementebi), adgilebs, sxva eTno-


faseulobaTa maCvenebelicaa. kulturisa da grafiul maxasiaTeblebs da kulturis sfe-
sazogadoebis es urTierToba erTdroulad ros sxvadasxva monawileebs3.
SeiZleba iyos materialurica da sulieric. Cveni warmodgeniT, kulturis resursi
misi materialuroba im socialur institu- es aris istoriul faqtTa, mxatvrul Rire-
tebSi gamoixateba, romelTa gareSe sazoga- bulebaTa da miTologiaTa erToblioba, ro-
doeba warmoudgenelia, xolo kulturis ma- melic warmodgenas qmnis ama Tu im obieqtze.
terialuroba ideis ganxorcielebis formaa, kulturis obieqtebis maxasiaTeblebisa da
anu materialur nivTebsa da nawarmoebebSia SesaZleblobebis sinTezi warmoqmnis kultu-
realizebuli. kulturis SesaZleblobebsa ris resurebis subieqtebs, romlTa gaazreba
da realizebis saSualebebs kulturis re- qmnadobis procesSi TavisTavad kulturis
sursebis arseboba ganapirobebs. produqtebis warmoebis SesaZleblobas qm-
kulturis resursebze saubrisas mniSv- nis. kulturis resusrebi, Tavisi subieqturi
nelovania gaviazroT kulturis sferos re- bunebidan gamomdinare, Tavis TavSi Seicavs
sursebis maxasiaTeblebi: ama Tu im kulturis saerTo da indvidulaur
• kultura, rogorc Rirebuleba. maxasiaTeblebs da rac mniSvnelovania, Rire-
• kultura, rogorc konkretuli ele- bulebaTa sistemis erobliobasac.
mentebis erTianoba. bolo aTwleulia UNESCO Tavis doku-
• kultura, rogorc cxovrebisadmi mentaciaSi praqtikulad, srulad gadavida
adaptaciis meTodi. terminis „kulturis produqti“ gamoyeneba-
• kultura, rogorc socialuri norma. ze, romelSic igulisxmeba saqonelic da mom-
• kultura, rogorc socialuri mexsie- saxurebac. kulturis produqtis definicia,
178

reba. rogorc aseTi, leqsikonSi ar moipoveba.


• kultura, rogorc socialuri komu- dasavleli mecnierebi, bazarze orientire-
nikacia. bis gavleniT, midrekilni arian Seiswavlon
• kultura, rogorc ena. kulturis industria kulturis produqtis
• kultura, rogorc saqmianoba. instrumentuli midgomis WrilSi, rac gu-
• kultura, rogorc Semoqmedeba. lisxmobs mis ganxilvas ekonomikur sibrtye-
• kultura, rogorc socialuri gamoc- Sic4. kulturis resursebi, rogorc obieqtebi
dileba2. warmoadgens ganwyobaTa erTobliobas, ro­
kulturis resursebis kvleva Tanamed- mel­ Ta emociuri gaTavisebac SesaZlebelia
rove samyaroSi axali mimarTulebaa. samec- rogorc individulur, ise farTo masebis
niero literaturaSi sxvadsxva ganmarteba konteqstSic. kulturis resursebis produq­
ganixileba, vrceli ganmartebiT kulturis tebad qmnadobisa da warmoebis procesSi mniS­
resursebi warmoadgens istoriul-kultu- v­­nelovania gaviTvaliswinoT warmoebis mTa­
rul SesaZleblobebs, romlebic moicavs va­ ri Taviseburebebi. kulturis produqt­
istoriul, arqeologiur, arqiteqturul, ebi, garda maTi eqvsi maxasiaTeblisa5, ase­ve
monumenturi xelovnebis nimuSebs da mate- Tavis TavSi aerTianebs kulturis Rire­
rialuri kulturis sxva Zeglebs, maT Soris, 3
briuselis me-13 asambleis krebuli _ Royale de Belgi-
aramaterialur nimuSebsa da monapovrebs que. 13th Assembly of Compendium Experts in Brussels, The As-
(tradiciuli yofa, xalxuri rewvis nimuSebi, sembly has been held on 4-5 December at the Académie Royale
de Belgique in Brussels in the framework of the Belgian Presi-
adgilobrivi Cveulebebi, samosi, religiuri dency of the Committee of Ministers of the Council of Europe.
2
n. sanadiraZe, saxelovnebo mecnierebaTa Ziebani,
4
n. sanadiraZe, kulturis resursebis sakiTxebi Ta-
#4 (57), 2013. gv 80, saqarTvelos SoTa rusTavelis namedrove sazogadoebaSi, xelovnebaTmcodneobiTi
Teatrisa da kinos saxelmwifo universiteti., (http:// etiudebi, t. VI, baTumi, 2015. gv. 101-107.
www.tafu.edu.ge/files/pdf/dziebani/krebuli_4_(57)_2013.pdf) 5
n. sanadiraZe, dasax. naSr., gv. 101-107.
nino sanadiraZe

bulebaTa sistemasa da kulturis resursebis midgomebsa da saqmianobebs gulisxmobs da


TavisTavad bunebasac. kulturis produqtis gansxvavdeba ekonomikuri da Tanamedrove
Rirebuleba gamoixateba imaSi, rom TiToeuli marketinguli qmedebebisgan. Tumca, aqve
momxmarebeli mas sxvadasxvanairad aRiqvams unda aRniSnos, rom Tanamedrove ekonomika
da sxvadasxvanairi interpretaciiT warmo­ da gansakuTrebiT, warmatebuli brendingi
idgens. es aris produqtebi, romlebsac mo­ kulturis produqtebis warmoebis Tavise-
mxmarebeli moixmars Tavis warmodgenebsa da burebasac iTvaliswinebs da narativebisa da
aRqmebSi, da ara sxvadasxva praqtikul mdgo­ Rirebulebebis gamoyenebiT bazarze pozi-
mareobebSi, romelime praqtikuli prob­­ le­ cionirebis upiratesobasac flobs.
mis gadasaWrelad. kulturis sferos pro­­ kulturis resursebidan warmoebuli
duqtebi Tavisi SinaarsiT aerTianebs Semdeg produqtebis Taviseburebebi isev Rirebule-
Rirebulebebs: baTa sistemaSia saZiebeli da Tavis mxriv, ax-
• erToba _ erTi kulturis matarebe- lebur danaxvas saWiroebs da ara siaxleebis
li momxmareblisTvis kulturis re- gamogonebas. esenia:
sursebis aRqmis xelmisawvdomoba da • aramaterialuri matarebeli, anu mex-
SesaZlebloba. erTi kulturis mata- sierebis fenomeni _ sazogadoebis/
reblobis gancda iwvevs _ gancdebs, mom­xmareblis mexsierebaze zemoqmede-
romelic modis garkveuli tipis enis, ba, rodesac resursi SesaZleblobas
landSaftis, melodiis, da a.S. erTob- iZleva obieqti win wamosawevad (pro-
liobis aRqmiT da iZleva garkveuli mouSenisTvis) gamoiyeno xanmokle mex-
identobis gancdas, anu SesaZlebelia sierebidan xangrZliv mexsierebamde,
Seiqmnas kulturis erToba. anu istoriul konteqstTan asocire-

179
• Tavad warmoadgens Rirebulebebs, an buli Rirebuleba.
Seicavs RirebulebaTa sistemebsac, • materialuri matarebeli, anu obieq-
ro­melnic TviTidenTifikaciis saSu- tis fenomeni _ rodesac kulturis
alebebs iZleva. ama Tu im resurss gaaCnia sakuTari,
miuxedavad imisa, rom kulturis sfe- individualuri istoria, qronologia,
ros produqtebis6 ganmarteba SesaZlebe- faqtobrivi masala, emocia da mxatv-
lia, kulturis resursebidan warmoebuli ruli Rirebuleba.
produqtebi sxva kategoriebis produqtebs kulturis resursebi idealur versiaSi
gulisxmobs da garda produqtis maxasiaTe- unda akmayofilebdes sam mocemulobas:
beli sami obieqtisa (1. ZiriTadi produqti, 1. mxatvruli Rirebuleba
an TviT obieqti; 2. Tanmxlebi (Tanmdevi) 2. faqtobrivi masala (istoria, qrono­
momsaxureba da 3. faseuloba _ simboluri, logia da a.S.)
emociuri, an raime sxva faseuloba, romel- 3. miTologia/narativi
sac momxmareblebi ama Tu im produqts ani- bolo wlebSi Catarebulma kvlevebma
Weben), TviTon produqti, Tavisi SinaarsiT, aCvena, rom kulturis resursebis gamo­ ye­
gansxvavebul safexurebsac Seicavs. kul- neba da kulturis SemoqmedebiTi indus­
turis resursebidan warmoebuli kulturis t­ri­­
ebis gaZliereba dRiTidRe ufro da
produqtebi kulturis im Rirebulebebsac ufro izrdeba, viTardeba. am seqtors aqvs
aerTianebs, romelTa gamoc esa Tu is re- SesaZlebloba iyos wamyvani bazarze, SeuZlia
sursi kulturis produqtebis warmoebis Se- ekonomikis zrda, SeuZlia xeli Seuwyos
saZleblobasac qmnis. maTi sazogadoebamde SemoqmedebiTobas da inovaciebs ekonomikis
mitana, anu bazarze gamotana gansxvavebul sferoSi.
6
n. sanadiraZe, „kulturis sferos proeqtebis me-
nejmenti da dagegmareba“, Tb., 2011, gv. 15-17.
nino sanadiraZe

NINO SANADIRADZE
Shota Rustaveli Theatre and Film Georgia State University

CULTURE AS ECONOMIC RESOURCE

Summary

Culture may be considered as a determiner of identity.


Identity can be the characteristics of the nations, states,
social and ethnic groups, etc. In a reality, culture is a sys-
tem of terms that defines identity and values.
Analysis of the issues related to the management
of the field of culture emerges special interest for several
reasons: firstly, management of the field of culture im-
plies the full range of general management and secondly
– prospects of such analysis are important in order to de-
termine the necessity and opportunities of cooperation of
the cultural field and other businesses.
There have been a lot of arguments lately aiming to
determine if there is a possibility for the culture to be re-
180

garded as a economic resource. It is still arguable if what


can be stated to be cultural resource – culture itself or
economic opportunities of the culture. While discussing
the processes of planning and organizing following cir-
cumstances shall be considered: the process of manage-
ment of the field of culture not only depends on socio-
cultural context and socio-cultural environment, but the
process itself acquires socio-cultural features.
ana nemsaZe `mediis TeoriisTvis gadamwyveti mniSvnelo-
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo
ba hqonda marSal makluanis cnobil for-
samxatvro akademia mulas `medium is the message~ (`mediumi aris
gzavnili~). am frazaSi gadmocemulma WeS-
maritebam moxaza horizonti, romlis Car-
CoebSic dResac moZraobs media-Teoriuli
diskursi. am frazaSi mtkicdeba, rom medi-
mediakultura — umi (zepiri sityva, teqsti, ferwera, foto-
kvlevis obieqti grafia, filmi, cekva da a.S.), romelSic enis
subieqti axorcielebs raRac gamonaTqvams,
kulturis istoriisa da sazogadoebrivi erTdroulad da ukanasknelis paralelurad
urTierTobebis arsebobis xangrZlivi isto- ayalibebs sakuTar gamonaTqvams. amasTanave,
riis manZilze sakomunikacio procesebi yov- Setyobinebis subieqti iSviaTad acnobierebs
elTvis mniSvnelovani iyo. miuxedavad imisa, mediumis am gamonaTqvams da arasdros Seu-
rom am procesebis ganxorcielebaSi yvela Zlia misi gacnobierebulad gakontroleba.
epoqaSi sxvadasxva sakomunikacio saSuale- es niSnavs, rom roca gamovTqvamT raRacas,
bebi asrulebda gadamwyvet rols, maTi fun- ufro sworad, vakeTebT gansazRvruli niS-
qcia ar Secvlila kulturis TvalsazrisiT. nebis kombinirebas niSanTa TamaSis konteqst-
isini yovelTvis avrcelebdnen informacias, Si ise, rom es kombinacia gadmoscems Cvens
ris safuZvelzec yalibdeboda sazogadoe- mier Cadebul azrs, Cven de faqto gamovTqvamT
bis Rirebulebebi, adamianebis socialuri ara erT, aramed or sxvadasxva gamonaTqvams.
rolebi da sivrce individebis inteleqtua- erTi gamonaTqvami Seicavs imas, risi gamoTq-

181
luri saqmianobisTvis. `media (laTinurad mac Cven gacnobierebulad gvindoda. Cveni es
`media~ `medium~) niSnavs saSualebas, Suama- gzavnili, es Setyobineba `gacnobierebuli~
vals. es XX saukunis terminia. media ar aris komunikaciuri intenciaa, romlis gadacema-
mxolod informaciis gadacemis saSualeba. sac Cven vcdilobT gansazRvruli niSnebis
es aris mTeli garemo, sadac kulturuli kombinaciis daxmarebiT. Tumca, warmoiqmneba
kodebi iqmneba, iZens esTetikur maxasiaTeb- meore gamonaTqvamic _ mediis gamonaTqvami,
lebs da translirdeba. mediakultura aris romlis gacnobierebulad gakontrolebac
kacobriobis mier kulturul-istoriuli Cven ar SegviZlia. es aris erTgvari Setyo-
ganviTarebisas SemuSavebuli sainformacio- bineba Setyobinebis ukan, romelsac ver akon-
sakomunikacio saSualebebis erToblioba, trolebs molaparake subieqti. mediis Teo-
romelsac SeuZlia sazogadoebis cnobierebis riis davalebac swored isaa, rom gaarkvios
Camoyalibeba da pirovnebis socializacia~1. ras ambobs es meore gamonaTqvami (romelic
XX saukunis II naxevridan, mas Semdeg, Cven ar dagvigegmavs) _ mediumis gamonaTqvami.
rac gaCnda eleqtronuli sakomunikacio sa- mediis Teoriis proeqti, romelsac amgvarad
Sualebebi, aucilebeli gaxda masobrivi in- gavigebT, Zalian mogvagonebs fsiqoanali­
formaciis saSualebebis struqturis, maTi zis proeqts. ukanasknelic amtkicebs, rom
funqciebis Seswavla da samecniero cod- Cveni metyveleba orad aris gapobili. Cveni
nis Camoyalibeba eleqtronuli sakomunika- yoveli gamonaTqvami aRmoCndeba ormagi. is
cio saSualebebiT sazogadoebis cxovrebaSi gadmozidavs gacnobierebul, Cven mier `Ca-
ganxorcielebuli gardaqmnebis SesaZlebeli debul~ azrs da amave dros gaucnobierebel
Sedegebis gaTvaliswinebis da kulturis gan- azrsac, rogorc Cveni erotikuli survilis
viTarebis perspeqtivis ganWvretis mizniT. manifestacias. saerTod, rogor xdeba subme-
dialuri gzavnilis gageba? pasuxi, romelsac
1
n. kirilova, mediakultura, rogorc kvlevis obieq-
am kiTxvaze gvaZlevs makluani, SedarebiT
ti, profesoris rideri, gv. 1-2.
ana nemsaZe

martivia _ gansxvavebuli mediebis Sedar- ***


ebis gziT. Setyobineba, romelsac gadmos- axali aTaswleulis dawyebisTanave msof­ lio
cems molaparake gacnobierebulad mediis Zlieri kulturuli gardaqmnebis winaSe aR-
saSualebiT, rogorRac unda gancalkevdes moCnda. teqnologiuri procesebis (rac XX
Tavisi `medialuri~ manifestaciisgan da saukunis II naxevridan swrafi tempiT ganvi-
Seedaros sxva mediebSi gadmocemis varian- Tarda) safuZvelze warmoiqmna e.w. `virtua-
tebs. aq Setyobinebis gadmomcemi wardgeba, luri realoba~ _ eleqtronuli sakomunika-
rogorc subieqti, romelic irCevs Tavisi cio saSualebebis mier Seqmnili simboluri
Setyobinebis gagzavnis `matarebels~. Tu mas garemo, romlis Seqmnasa da moxmarebaSic ada-
surs informaciis gadacema, irCevs erT me- miani aqtiurad monawileobs. vizualuri ko-
diums Tavis gankargulebaSi arsebuli yvela munikaciebis masStabi imdenad gaizarda, rom
mediidan. amgvarad, mimRebs SeuZlia mediumis sazogadoebrivi urTierTobebidan TiTqmis
gzavnilis gamoTvla sakmaod ubralo for- mTlianad ganidevna komunikaciis verbaluri
mulis daxmarebiT: medializebul gzavnils da damwerlobiTi formebi. teqnologiebma,
minus gamgzavnis mier Cadebuli Setyobineba romelTa erT-erTi ZiriTadi saxasiaTo niSani
udris mediumis gzavnils~2. interaqtiulobaa da romlebic gamosaxule-
kultura, erT-erTi ganmartebiT, sa- bebisa da qseluri komunikaciis safuZvelze
komunikacio reJimia. `mediakulturis tra­ Seiqmna, gardaqmna adamianis sacxovrebeli
diciuli cneba aerTianebs audiovizualuri sivrce. am sivrceSi adamianis garemomcvel
xelovnebis yvela saxeobas. dRevandeli me- axal materialur garemosTan erTad, gaCnda
diakultura aris informaciuli nakadis, adamianebs Soris urTierTobisa da individis
pirvel rigSi, audiovizualuri saSualebebis TviTrealizaciis axali formebi, rac jer
kidev inarCunebs kavSirs kulturis Zvel par-
182

_ televizia, kino, video, kompiuteruli


grafika, interneti _ intensivoba. misi saSu- adigmasTan (romelic dResac ganagrZobs ar-
alebiT adamiani iTavisebs garesamyaros so- sebobas). `erTmaneTSi gadaixlarTa ori prin-
cialur, zneobriv, fsiqologiur, mxatvrul, cipuli logika: fantazmuri logika, romelic
inteleqtualur aspeqtebs. ZiriTad aqcents akeTebs fsiqoanalizze
audiovizualuri kultura aris kul- misTvis damaxasiaTebeli identifikaciebiT,
turuli informaciis fiqsaciisa da trans- proeqciebiT, warmosaxuli transcendenciis,
laciis saSualeba. is cvlis manamde arsebul Zalauflebisa da seqsualurobis sferoe-
verbalur-weriT komunikacias. audiovizua- biT, romlebic operirebs obieqtisa da gare-
luri mediateqsti aris niSanTa ansambli, mos doneze, upiratesoba eniWeba opoziciebs
romelSic Sedis gamomsaxvelobiTi, xmovani saxli/avtomobili (imanenturi/transcenden-
da verbaluri rigebi da gamoiyeneba sxvadasx- turi) da socio-ganmasxvavebeli logika, ro-
va saxis informaciis translaciisTvis. me- melic warmoqmnis gansxvavebas sociologi-
diakulturis specifikaa semiotikuri buneba isadmi mimarTvis saSualebiT, romelic Tavis
da realizaciis teqnikuri SesaZleblobebi. mxriv anTropologiisagan aris warmoebuli
mediakulturis sivrcis arsebobis safuZve- (moxmareba, rogorc niSanTa warmoeba, gansx-
lia iersaxeebis warmoeba da gavrceleba da vaveba, statusi, prestiJi). garkveuli azriT,
cikli `Setyobineba/Tanamonawileoba~. Tana- es yvelaferi jer kidev arsebobs, Tumca, sxva
monawileoba aris Setyobinebis moxmarebis mxriv es ukve qreba. aRwera mTeli am idumali
piroba da Sedegi, xolo Setyobinebis war- universumis _ proeqtulis, warmosaxulis da
moeba Tanamonawileobis piroba da Sedegi~3. simboluris, jer kidev Seesabameboda obi-
eqtis, rogorc subieqtis sarkis statuss da
2
b. groisi, eWvis TvaliT mediis fenomenologia, pro- Tavis mxriv, eTanadeboda agreTve, sarkisa da
fesoris rideri, gv. 3.
`scenis~ warmosaxul siRrmeebs. arsebobs sax-
3
n. kirilova, mediakultura, rogorc kvlevis obieqti,
profesoris rideri, gv. 2. lis scena, Sinagani, privatuli dro-sivrcis
ana nemsaZe

scena (romelic, garda amisa, korelaciaSia ri saSualeba. fotografia SegviZlia gavi­


sazogadoebriv sivrcesTan). opoziciebi _ az­
roT, rogorc kulturis fenomeni da
subieqti/obieqti da sajaro/piraduli jer rogorc saxelovnebo mimarTuleba. foto-
kidev iyo mniSvnelovani. es iyo yoveldRiuri grafiis saSualebiT dafiqsirda wamieri mo-
cxovrebis amoxsnisa da gamorkvevis era; es menti, SesaZlebeli gaxda erTi gamosaxulebis
ki istoriuli scenis CrdilSi warmoqmnili bevri aslis gavrceleba, rasac manamde ver
sxvagvari scenaa, sadac pirveli aRiqmeboda axerxebda vizualuri komunikaciis saSuale-
simbolurad ufro metad datvirTulad, maSin ba. `fotografiis, misi e.w. obieqturi gamo-
rodesac bolo _ politikurad dacarielebu- saxulebis saswauli araobieqturi samyaros
lad. dRes scena da sarke aRar arsebobs. maT radikalurad gamovlenis SesaZleblobaSi
adgilze gaCndnen ekrani da qseli. sarkisa mdgomareobs. odnav paradoqsulia, rom obi-
da scenis asaxuli transcendentulobis ma- eqturi samyaros ararseboba fotografuli
givrad arsebobs raRac araamsaxveli, ima- obieqtivis saSualebiT aRmoCndeba~5.
nenturi zedapiri, romelzedac warimarTeba `fotografireba erTaderTxel moxda.
operaciebi, anu arsebobs komunikaciis brty- is usasrulod imeorebs imas, risi gameo-
eli operaciuli zedapiri. raRac Seicvala rebac SeuZlebelia egzistencialuri Tval-
da faustiseulma, promeTeulma (SesaZloa sazrisiT. Cven fotografiaSi yovelTvis
oidiposiseulma) warmoebis da moxmarebis obieqtis gaqrobis enaze vlaparakobT. is
periodma adgili dauTmo SeerTebis, kon- rodesRac iyo, is ukve aRar aris. fotogra-
taqtebis, Sexebis, ukukavSirisa da sayovel- fuli aqti gulisxmobs erTgvar simbolur
Tao interfeisis `proTeul~ eras, romelic mkvlelobas, magram es ar aris ubralod
modis komunikaciis mTel samyarosTan erTad, obieqtis mkvleloba, qreba subieqtic, ro-
satelevizio saxis meSveobiT (televizia ki

183
melic ganTavsebulia obieqtis ukana mxares.
aRmoCndeba, rom am axal eraSi yvelaze metad fotoaparatis yoveli gaCxakuneba asrulebs
srulyofili obieqtia) Cveni sakuTari sxeuli rogorc obieqtis, ise subieqtis realur ar-
da mTeli misi garemomcveli samyaro gadai- sebobas.fotografia ar atyobinebs (aucile-
qceva raRac tipis makontrolebel ekranad~4. beli ar aris atyobinebdes) ra aRar aris,
aramed mxolod da albaT, mxolod imas, rac
*** iyo. es nÁuansi gadamwyvetia~6.
vizualuri komunikaciis saSualebebi da ga­ „nebismieri foto arsebobis serTifika-
mom­saxvelobiTi formebi mravalgvaria. fer- tia. is axali genia, romelic gamosaxulebebis
weram da qandakebam, rogorc `medialurma ojaxSi Semoitana fotografiam. teqnikuri
saSualebebma~ wina aswleulebSi Seqmna xe- TvalsazrisiT fotografia ori, xarisxo-
lovnebis bevri unikaluri nimuSi, risi sa- brivad gansxvavebuli procesis gadakveTaze
SualebiTac aRibeWda da gavrcelda epoqebis mdebareobs. pirvelia qimiuri procesi, rac
msoflmxedeloba, zneobrivi da esTetikuri zogierT nivTierebaze sinaTlis zegavlenas
idealebi. xelovnebis es nimuSebi dResac ukavSirdeba, xolo meore, optikuri mowyobi-
mogviTxrobs imperiebis da qalaqebis isto- lobis saSualebiT gamosaxulebis gamosax-
riebs, vizualuri niSnebiT gadmoscems adami- vaa, rac fizikuri xasiaTis aris. me megona,
anebis arsebobis sivrces, risi saSualebiTac rom fotografias, Spectator-is gagebiT, arso-
istoriis garkveuli periodis srulad gaaz- brivad safuZvlad edo, Tu SeiZleba ase gamox-
rebaa SesaZlebeli. atva, obieqtis qimiurad aRmoCena (romlisgan
fotografiis gaCenis Semdeg realoba wamosuli sinaTle mTlianad aRwevs Cemamde),
firze aRbeWda fotoaparatma, warmoiqmna
5
J. bodriari, fotografia, sinaTliT wera, pro­fe­
garemomcveli samyaros fiqsaciis unikalu­
soris rideri, gv. 1.
4
J. bodriari, komunikaciis eqstazi, profesoris ri- 6
r. barti, Camera lucida, meore nawili, profesoris ri-
deri, gv. 1-2. deri, gv. 3.
ana nemsaZe

Operator-is TvalsazrisiT ki piriqiT, foto- graful Spectrum-s, radgan es sityva Tavisi


grafia mxedvelobas ukavSirdeba, kadrad ZiriT inarCunebs kavSirs `speqtaklTan~, am-
qceul xvrels kamera-obskuras saganSi~7. atebs kidev raRacas, rac saSinelebis elf-
`foto ar eqvemdebareba klasifikacias. ers sZens da rasac nebismieri foto Seicavs
fotografia pirveli nabijisTanave, sistem- _ gardacvlilis dabrunebas~9. Operator-is
atizaciis pirveli mcdelobisTanave sxlte­ moRvaweoba vinmes an rames (kameris patara
ba. mowesrigebuli erTobliobis (corpus) Ses- xvreliT) Tavze wadgomaa. es qmedeba maSin
aqmnelad xom Tavidan konkretuli nairsaxe- aris srulyofili, roca subieqti, romelsac
obebis sistematizacia aris saWiro. qveganyo- fotos uReben, amas saerTod ver amCnevs. mis-
filebebi, romlebsac fotos uqvemdebareben, gan uSualod gamomdinareobs yvela foto,
empiriuli (peizaJebis foto, naturmortebi, romelic `Sokis~ (alibis Tqma ajobebda),
portretebi, SiSveli natura) an esTetikuri fotografiuli `Sokis~ principze aigeba. es
(realisturi foto/mxatvruli foto) xasia- imdenad travmis miyenebaSi ar mdgomareobs,
Tis aris, rac yvela SemTxvevaSi, sagnis gareg- ramdenadac imis aRmoCenaSi, rac aqamde Za-
nuli mxarea, araviTari kavSiri ar aqvs mis ar- lian saimedod iyo dafaruli, rasac Tvi-
sTan (ra Tqma unda, Tu is arsebobs saerTod), Ton moqmedi piri ugulebelyofda an qvec-
romelic sxva araferia, Tu ara is axali, rac nobierSi inaxavda~10. `mizidulobis (rac zo-
masTan erTad movida. fotos filosofiurad gierT fotos gaaCnia), Tundac miaxloebiT
gardaqmna (gamoTqma) SeuZlebelia, is mTli- aRsaniSni sityva aris `SemTxveva~. zogierTi
anad SemTxveviTobiT aris ganpirobebuli, foto SememTxva, zogierTi ki ara. CemTvis
risi msubuqi da uferuli garsic aris Tvi-
SemTxvevis principi fotos aZlevs arsebobis
Ton. is aris absoluturi calkeuloba, su-
SesaZleblobas da piriqiT, SemTxvevis gareSe
184

verenuli, mkrTali da rogorRac suleluri


ar arsebobs foto. raRac foto wamomagebs:
SemTxveviToba. es (foto da ara fotografia)
is me gamomacocxlebs, me mas gamovacocx-
aris SemTxveva, Sejaxeba~8.
leb. sulis Cadgma _ swored es unda davarqva
fotografiis fenomenis analizi adas-
im mizidulobas, rac mas aarsebebs (gansaz-
turebs, rom foto garemomcveli samyaros
Rvravs mis arsebobas). TviTon foto ara-
zusti analogia. fotos, rogorc xelovnebis
nairad ar aris gasulierebuli (me ar mjera
nimuSs ar aqvs meoradi azri _ konotaciuri
cocxali fotoebis). ubralod is me gamoma-
mniSvneloba, rac gansazRvravda mis stils da
cocxlebs, es aris mTeli SemTxveva~11.
miakuTvnebda mas romelime mxatvrul mimdi-
nareobas. swored es ganasxvavebs fotos xe-
***
lovnebis sxva nawarmoebebisgan. “sityva Stadium ara `swavlebas~, aramed
fotos, rogorc xelovnebis nawarmoe- pirvel rigSi, raRacaSi sibejiTes, raRacis
bis gaanalizebisTvis saWiro aRmoCnda fo- Snos, odnav fusfuss, magram gansakuTrebul
tos gadaRebis procesis Seswavla. fotos simZafres moklebul, zogadi gulmodginebis
SeqmnaSi monawileobs sami subieqti: Operator msgavs raRacas niSnavs. swored Stadium-is wy-
aris fotografi, Spectator aris yvela, vinc alobiT vinteresdebi bevri fotogadaRebiT,
fotoebs aTvalierebs JurnalebSi, wigneb- an imitom, rom maT politikur mowmobad aR-
Si, albomebSi, arqivebSi. is ki, visac fotos viqvam, an imitom, rom vargis istoriul ti-
uReben, aris samizne, referenti, arc Tu loebad vaWaSnikeb.
didi simulakris saxeoba, eidolon, romleb-
sac obieqti asxivebs, me vuwodebdi foto-
9
r. barti, Camera lucida, pirveli nawili, profesoris
rideri, gv. 2.
7
r. barti, Camera lucida, meore nawili, profesoris ri- r. barti, Camera lucida, pirveli nawili, profesoris
10

deri, gv. 2. rideri, gv. 4.


8
r. barti, Camera lucida, pirveli nawili, profesoris r. barti, Camera lucida, pirveli nawili, profesoris
11

rideri, gv. 2-3. rideri, gv. 3.


ana nemsaZe

meore nawili yofs Stadium-s (an wyvets ANA NEMSADZE


mas). amjerad me ar mivemarTebi maT saZebrad Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
(ise, rogorc ifareboda Stadium-is veli Cemi
suverenuli cnobierebiT), aramed is Tvi-
Ton mofrinavs scenidan isariviT da ganmg- MEDIA CULTURE —
miravs. arsebobs sityva, romelic aRniSnavs OBJECT OF REASEARCH
mWreli instrumentis danatovar Wrilo-
bas, naCxvlets, niSans. es sityva miT ufro Summary
Semefereba, radgan punqtuaciis ideaze
akeTebs gzavnils da fotoebi, romlebzec According to one of definitions, culture is a regime of
saubroben TiTqos aRniSnulni arian, xandax- communication. Transmission of information is one of
an fuTfuTeben am mgrZnobiare wertilebiT. main functions of culture. Information was transmitted
isini arian swored niSnebi da Wrilobebi. am through extremely different tools of communication at
meore elements, romelic Slis Stadium-s, me stages of existence of the mankind. New tool of com-
aRvniSnavdi sityviT Punctum. foto ar eqvem- munication used to define specificity of culture. Forma-
debareba CaRrmavebas siaSkaravis Zalis gamo. tion and spreading electronic tools of communication
me unda davemorCilo kanons, romelic mi- generally is the important change fulfilled during the
krZalavs fotoSi CaRrmavebas, mis mTlianad last years.
gamsWvalvas. me mxolod misi, rogorc uZravi Today it is very topical to study and analyze the
zedapiris gaCxreka SemiZlia mzeriT. foto
newest specificity of culture at cultural studies. Con-
brtyelia am sityvis yvela mniSvnelobiT.
temporary foreign authors created theoretical works,
ai, ras unda veTanxmebode. mzeris Tvalsaz-
which tell us what is the main sign of culture (as dis-
risiT `gamosaxulebis~ arsi is aris, rom is

185
tinct system of communication) at the beginning of 21st
mTlianad gadmobrunebulia, aklia intimu-
century, what challenge should accept contemporary
roba da miT ufro miuRweveli da idumalia,
personality and what type of changes will possibly take
vidre yvelaze faruli azri. foto aris
gamosaxuleba, romelsac aklia mniSvneloba, place within next decades.
magram daxmarebisTvis moixmobs yvela Sesa- On the base of these sources the essence of me-
Zlo azris siRrmes. is gauxsneli, magram dium as the tool of transmitting information and its’
mainc aSkara gamosaxulebaa, romelsac aqvs role in culture, culture’s audiovisual characteristics are
arseboba-ararsebobis Tviseba. discussed in this work. In this work culture’s two para-
me ramdenic ginda imdeni SemiZlia ve- digms _ the first one, which existed in previous millen-
Zebo, araviTri aRmoCena ar xdeba. Tu me va- nium (and still exists) and the second one which was
dideb kadrs, mxolod qaRaldis marcvlamde formed after beginning of new millennium (and is still
davdivar, vSli gamosaxulebas mis Semadge- being raised) are characterized too.
nel materiad, xolo Tu me mas ar vadideb, One of the parts of this work is dedicated to the
Tu me vkmayofildebi yuradRebiani gamokv- phenomenon of photography and shades of photo, as a
leviT, me movipoveb im erTaderT codnas, piece of art.
rac isedac mqonda didi xniT adre, masze
erTi SexedviT, ufro swored, ki is, rom es
namdvilad iyo. ase rom, am SemTxvevaSic `qa-
nCis amoxraxnam~ araferi ar momca~12.

r. barti, Camera lucida, meore nawili, profesoris ri-


12

deri, gv. 4.
dodo WumburiZe aris is, rasac menejerebi akeTeben. menejmen-
saqarTvelos SoTa rusTavelis Teatrisa da kinos
ti aris sxva adamianebis SromiTi saqmianobis
saxelmwifo universiteti koordinaciisa da gaerTianebis procesi, img-
varad, rom igi efeqtiani da Sedegiani iyos~2.
„kulturis mimarTulebebi ganviTardnen
imisaTvis, rom Sinaarsi miecaT strategiis
formirebis procesisTvis da garemocva da-
kulturis sferos produqtebi, ecvaT cvalebadi faqtorisgan ise, rom sxva
rogorc komunikaciis saSualebebi, specifikuri kulturuli Rirebulebebi da-
saSemsruleblo xelovnebisa morCilebodnen garemos zemoqmedebas~ 3.
da masobrivi RonisZiebebis kulturis sferoSi moRvawe organiza-
menejmentis Taviseburebebi* ciebs, romlebic kulturis xarisxiani pro-
duqtis SeTavazebaze arian orientirebuli,
kulturis sferoSi menejmentis mniSvnelo- miznobrivi jgufebis damokidebulebis Secv-
ba raodenobrivTan erTad, Tvisobrivi para- laze didi Zalisxmevis daxarjva uwevs.
metrebiT ganisazRvreba. mTavari aqcenti ara „menejerTa erT-erTi ZiriTadi movaleo-
mxolod kulturis sferos produqtebis gay- baa organizaciis efeqtianobisa da prog-
idvebis raodenobas eqceva, aramed mis sagan- resis Sefaseba mis saqmianobaSi. menejerebi
manaTleblo rolsa da mniSvnelobas. sazoga- valdebulni arian mudmivad Seiswavlon or-
doebis sulieri Rirebuleba mniSvnelovanwi- ganizaciis Sida da gare garemo~4.
lad dafuZnebulia kulturis sferoSi arse- praqtikos menejerTa profesiulma aso-
bul tendenciebze, kerZod, ramdenad xaris- ciaciis (American Management Asosietion _ AMA)5
186

xiani produqtebi iqmneba da ramdenad xel- gansazRvrebis Tanaxmad „menejeris yvelaze


misawvdomia igi miznobrivi auditoriisaTvis. mniSvnelovani unar-Cveva moicavs Semdeg oTx
„kulturis sfero da xelovneba qmnis aspeqts:
konkretul samuSao adgilebs, gaaCnia Tavisi 1) konceptualur Cvevebi;
avtonomiuri bazari, romelsac aqvs sagrZ- 2) komunikaciis Cvevebi;
nobi sainvesticio potenciali. kultura da 3) efeqtianobis Cvevebi;
xelovneba socialurad momgebiania, vinaidan 4) pirovnebaTSorisi urTierTobebis Cve-
isini akumulireben da translirebas ukeTe- vebi6.“
ben sazogadoebis mTavar Rirebulebebs. SemoqmedebiTi adamianebis erT-erTi ga-
kultura da xelovneba gavlenas axdens morCeuli maxasiaTebeli isaa, rom isini ar
elitarul, masobriv kulturebze, igi qmnis ifarglebian mxolod moTxovnilebaTa dak-
socialuri qcevis modelebs~1. mayofilebiT, maT surT TviTrealizacia.
kulturis xarisxiani produqtis Seqmnas maTTan urTierTobaSi menejerma saWiroa
menejeri droulad da miznobrivi audito- gaiTvaliswinos Semoqmedi adamianis fsiqo-
riis moTxovnebis gaTvaliswinebiT, mxolod logia. isini arian gaxsnilebi rodesac maT
motivirebuli da profesionali gundis mxar- SemoqmedebiTi ideis realizaciisaTvis Sesa-
daWeriT uzrunvelyofs. 2
St. P. Robbnis, M. Coulter, Upper Sabble River, New Jersey,
s. robinsis da m. koulteris mier SemoTa- 2005, p. 17.
vazebuli ganmartebis Tanaxmad „menejmenti 3
x. hagorti, saxelovnebo menejmenti _ antrepre­ni­
oruli stili, Tb., 2013, gv. 371.
* naSromi wakiTxulia profesor dimitri TumaniSvi- 4
g. SublaZe, m. natitaSvili, l. dolikaSvili, stra-
lis 65 wlisTavisadmi miZRvnil samecniero konfe­
tegiuli menejmenti, Tb., 2010., gv. 28.
renciaze (Tbilisis samxatvro akademia, Tb., 2015,
11-12 ivnisi).
5
http://www.amanet.org/Individual-Solutions.aspx
1
n. imnaiSvili, kulturuli momsaxurebis sistemis 6
g. SixaSvili, m. gedevaniSvili, k. rusiZe, proeqtebis
menejmenti da marketingi, Tb., 2005, gv. 18-19. menejmenti, Tb., 2012, gv. 5.
dodo WumburiZe

bamisi pirobebi aqvT Seqmnili. TviTrealiza- „xelovnebis nawarmoebi moqmedebs ada-


ciisaken mizanmimarTulad miiswrafvis yve- mianis Segnebaze, afxizlebs mis warmosaxvas,
la Semoqmedi, marTvis procesSi kulturis aRebs (rogorc mecnierebi amboben) misi mex-
sferoSi moRvawe menejers aRniSnuli sfe- sierebis bloks, iwvevs emociebs da asxvafe-
rosTvis damaxasiaTebeli specifikis gaTva- rebs mis SegnebaSi Camoyalibebul debule-
liswineba uwevs. bebs, azrovnebisa da saqcielis Cveulebriv
„jgufi rom CaiTvalos organizaciad normas, xels uwyobs arabanaluri azrov-
unda pasuxobdes Semdeg moTxovnebs: nebis formirebas. am procesSi moqmedeben
1. minimum ori adamiani unda Tvlides ukukavSirebi~9.
Tavs gundis wevrad. vTvli, rom kulturis sferoSi moRvawe
2. unda arsebobdes minimum erTi mizani, organizaciebis menejerisTvis, r. laikertis
saerTo jgufis yvela wevrisaTvis. organizaciis sxvadasxva klasifikaciidan
3. jgufis yvela wevri erToblivi Za- yvelze metad misaRebia monawileobaze da-
lisxmeviT unda iRwvodes saerTo miznis fuZnebuli organizacia (r. laiketma Tavis
miRwevisaTvis~7. aRiarebul naSromSi „adamianuri organiza-
miznobriv auditoriasTan gamarTuli cia“ (1967) erTmaneTs daupirispira organi-
sakomunikacio strategiis SemuSavebasTan zaciis sxvadasxva tipi. man safuZvlad sasia-
erTad TanamSromlebs Soris arsebuli loi- movno mmarTvelobis stilis tipebi aiRo).
aluri damokidebuleba nebismier organiza- „monawileobaze dafuZnebul organizaci­
cias exmareba winsvlaSi da sasurveli imijis aSi liderebi endobian xelqveiTebs da darw-
formirebaSi. munebulni arian imaSi, rom maTi TanamSrom-
„organizaciis codna niSnavs, rom orga- lebi loialurebi arian organizaciis mi-

187
nizaciis saqmianobis mTel majiscemas Signi- marT. urTierTobebi mkveTrad gansazRv-
dan gacilebiT ufro srulad grZnob. ganyo- rulia. informaciuli nakadebi vrceldeba
filebis wevrebma yvelaferi ician calkeul
vertikalurad da horizontalurad. miznebi
TanamSromelTa Tu ganyofilebaTaSorisi
yalibdeba adamianebis TanamonawileobiTi
ur­TierTobis Sesaxeb; srulad acnobiereben
principiT, romlebic uSualod arian CarTu-
gare gavlenebisa Tu saSinao politikis qveda
li amocanis praqtikul gadawyvetaSi~10.
dinebebs, SeuZliaT SearCion sakvanZo figu-
warmatebul menejerebs aqvT damaxasiaTe-
rebi gadawyvetilebaTa misaRebad da moeri-
beli motivaciuri stimulebis buneba, komu-
don pasuxismgeblobis maTTvis dakisrebas,
nikaciuri procesebis xasiaTi, gadawyvetile-
visac piradi ambicia da gamorCena organiza-
bebis miRebis xerxebi, miznebisa da priorite-
ciul da sajaro interesebze metad uRirs~8.
tebis, aseTive kontrolis meTodebi.
roca produqti uxarisxoa es upirveles
yovlisa Semqmnelis bralia, imavdroulad, „cnebaSi „kulturis sfero“ igulisxmeba
momxamreblsac aqvs Tavis wili pasuxismgeb- sawarmoTa, dawesebulebaTa da arakomerciul
loba. cudi isaa, rom dabal xarisxs SeCveul organizaciaTa erToblioba, romlebic, ofi-
momxmarebelSi maRali xarisxis produqti cialuri klasifikaciis Tanaxmad, ganekuTv-
SesaZloa ver axdendes saTanado gamoxmaure- neba kulturisa da xelovnebis qmnilebebis,
bas. swored amaSi gamoixateba menejeris win- aramaterialuri momsaxurebis mwarmoebel,
daxeduleba, rom xarisxze gaakeTos aqcenti saxalxo meurneobis sxvadasxva seqtors. kul-
da miznobriv jgufebs misTvis misaRebi for- turis sferos ganviTarebis dagegmva unda
miT SesTavazos produqti. warmoadgendes miznobrivi orientaciisa da
aucilebeli Sedegebis miRwevis, kulturis
7
Х. Мескон, М. Альберт, Ф. Хедоури, Основы менеджмен-
та, М., 2012, ст. 23. 9
m. TumaniSvili, „sanam repeticia daiwyeba“, Tb.,
8
m. glen brumi, m. skot katlipi, a. senteri, sazoga- 1977, gv. 278.
doebasTan urTierTobis Sesavali, Tb., 2010, gv. 82. 10
R. Likert, The human organization, N. Y., 1967.
dodo WumburiZe

sferoSi moRvawe sxvadasxva subieqtis saq- DODO CHUMBURIDZE


mianobis efeqturobis amaRlebis, sazoga- Shota Rustaveli Theatre and Film
doebisTvis kulturis sferos momsaxurebis Georgian State University
miwodebis uzrunvelyofis mizniT gansaxor-
cielebel RonisZiebaTa erTobliobas. kul-
turis sferos menejeri zedmiwevniT unda PRODUCTS IN CULTURAL SPHERE,
flobdes komerciuli da arakomerciuli AS THE COMMUNICATIONS TOOLS,
saqmianobis marketings, erkveodes ekonomika- MANAGEMENT FEATURES OF
sa da samarTalSi da flobdes menejerisaT- EXECUTIVE ART AND MASS EVENTS
vis aucilebel sxva unar-Cvevebs, romelTa
Summary
gamoyenebiTac unda xdebodes strategiuli
dagegmareba~11.
Organizations operating in cultural sphere and are ori-
kargad momzadebuli sakomunikacio stra-
ented to offer qualitative products, they do great effort
tegia mniSvnelovan rols asrulebs, rogorc
for change the target group attitudes. When the product
Sida aseve gare auditoriasTn muSaobaSi. ko-
is defective, this is, first of all, the developer’s fault,
munikaciis strategia (rogorc misi SemuSave-
while the customers also havetheir share of responsibil-
ba, ise werilobiT Camoyalibeba) mniSvnelov-
ity. There is no good that the customer cannot influence
nad aris damokidebuli imaze, Tu ramdenad
in some way on receiving the quality products.
kargad aris Camoyalibebuli kulturis sfe-
roSi moRvawe organizaciis struqtura da That is the managerial circumspection to focus on
ramdenad warmatebulad funqcionirebs igi. quality and to offer products to target groups in accept-
able form. It is incredible to exist of products of Execu-
tive art and mass events without spectator, the authors
188

of communication strategies of cultural sphere (market-


ing and PR Specialist) must promote the spectators.
In the article is also paid attention to the role and
meaning communication strategy that aims to com-
municate effective to target groups. Communication
strategy (as it’s developing, as its writing) is depend on,
how good is developed the structure in cultural sphere
and how successful is functioning.
In the article is also paid attention to the role and
meaning communication strategy that builds effec-
tive communications to target groups. Communication
strategy (as it’s developing, as its forming in written
form) is depend on, how well is developed the structure
of organizations in cultural sphere and how success-
fully is functioning.

11
n. sanadiraZe, kulturis sferos proeqtebis me-
nejmenti da dagegmareba, Tb., 2011, gv. 47.
pavel pavlinovi kavkasiaSi e. lanseres Semoqmedebas cal­
v. surikovis sax. moskovis saxelmwifo akademiuri
keuli gamokvlevebic mieZRvna1, werilebic2,
samxatvro instituti monografiis nawilebic3. da mainc, ferweris
akademikosis 1929 wlis svaneTSi mogzau-
roba kvlavac erT-erTia kavkasiis ama Tu im
raionSi mravalricxovan naklebSeswavlil
eqspediciaTagan4.
evgeni lanseres 1929 wlis samamulo Tu ucxoel mkvlevarTa Soris
eqspedicia svaneTSi svaneTisadmi interesi jer kidev XIX sauku-
neSi gaCnda5. amasTan, XX saukunis damdegamde
istoriul-kulturulad da mxatvrulad Sesrulebuli naSromebi, ZiriTadad, aRweri-
interesis aRmZvrelia `vercxlis saukunis~ Ti xasiaTisaa6. maT mniSvnelovan nawils Sead-
ostatTa nawarmoebebi Seqmnili 1920-30-ian gens Canawerebi am mTian regionSi Tu masze
wlebSi, bolSevikuri revoluciis Semdeg, gavliT mogzaurobis Sesaxeb7. da mainc, di-
romelmac istoriis momdevno msvleloba
1
Г. Масхарашвили, Жизнь и творчество Е.Е.Лансере в Гру-
Secvala da mravali kulturuli kavSir-urT- зии. Автореферат на соискание учёной степени кандидата
ierTobac daarRvia. 1920-ian wlebSi mravali искусствоведения, Тб., 1965; misive, evgeni lansere ka-
rusi mxatvari, metadre adre ucxoeTSi nas- vkasiaSi, Tb., 1973.
2
Е. Лансере, Несколько слов о моей жизни на Кавказе, Твор-
wavli `miriskustvas~ wevrebi dasavleT evro- чество, №1, 1936, ст.11; Г. Масхарашвили, Закавказье в
pasa da amerikaSi miemgzavrebian, Tan TiTqos произведениях Е.Е.Лансере, Искусство, №11, 1960, ст.29-
36; r. Smerlingi, a. volskaia, e. lansere, daRest-
mudam bolSevikebisgan ganTavisuflebul
nuri etiudebi, sabWoTa xelovneba, #3, 1961, gv.,
ruseTSi maleve dabrunebis ganzraxviT. 1923 49-55; М.Медзмариашвили, «Я хочу правды…» Памятни-

189
wels aSS-Si wavida k. somovi, 1924-Si safr- ки средневековой архитектуры Грузии в пейзажах Евгения
Лансере, Литературная Грузия, №6, 1987, ст.219-224 da
angeTSi serebrÁakova, xolo 1926-Si a. benua sxv.
midis. mravalma Tavi `mxatvrul iatakqve- 3
maT Soris yvelaze monumenturia: О.Подобедова,
SeTs~ Seafara (e.i. axali xelisuflebis da- Е.Е.Лансере, М., 1961.
4
am Temis irgvliv erTaderTi publikacia iqna mi-
kveTebs ar iRebda), zogierTma ki arCia ruse- gnebuli: Г.Масхарашвили, Путешествие Е.Е.Лансере по
Tis imperiis provinciebSi, maT Soris kavka- Сванетии, Тезисы доклада на ХХ научной сессии Институ-
siaSi gadabargebuliyo _ ise, rogorc evgeni та истории грузинского искусства, 1956.
5
ruseTis mxridan svaneTisadmi politikuri in-
lanserem. mas Semdeg rac donis naxiCevanSi is teresi XVII s-Si Cndeba. 1639 wels moskoveli el-
mxarSi edga `TeTr moZraobas~, man 1920 wels Cebi am mTian mxareSi baqsanis xeobiT moxvedrilan
ojaxiTurT, saqarTvelos miaSura, 1921 wlis 6
Воскобойников, Описание горных промыслов и полезных
минералов в округах Имеретии, Раче, Мингрелии, Лечхуме и
TebervalSi misi gasabWoebis mere ki tfiliss в Суанах, Горный журнал, 1826; М.Селезнёв, О сванах и су-
darCena gadawyvita. 1922-1934 wlebSi igi анах, Маяк, 1844. Кн.15; Шаховской и Немирович-Данченко,
Сванетия, газета «Кавказ», 1846, №44; Лобанов-Ростовский,
tfilisis samxatvro akademiis profesori, Сванетия, газета «Кавказ», 1852, №14-17; Галиев, Сванетия,
1926-1930 wlebSi ki, Tan, ferweris fakulte- Горный журнал, 1863, №4; Д. Бакрадзе, Сванетия, Записки
Кавказского отделения географического общества, 1864,
tis dekanic gaxldaT. mas izidavda kavkasiis
VI, ст.19-128; C.Phillipps-Wolley, Savage Svânetia, Vol. 1-2. L.,
kultura da buneba, romelTa Seswavlas is 1883; К. Бороздин, Закавказские воспоминания. Мингрелия
1912 wels, l. tolstois `xaji muratis~ da- и Сванетия с 1854 по 1861 год. Спб., 1885; Dèchy de, M. La
Svanetie libre… Budapest, 1886; И.Каневский, Любопытные
suraTebis dakveTasTan dakavSirebiT Seudga. уголки Кавказа. Батумский округ. Сванетия. Очерки жиз-
1920-ian wlebSi lanserem kavkasiis sxvadasxva ни и природы, Тифлис, 1886; Монастырь святых Квирика и
Улиты в Сванетии, Новое обозрение, 1889, №204; Н.Орбели,
kuTxeSi ramdenime eqspedicia Caatara, maT Перевалы Джаварис, Латпарский и Донгуз-Орун, Ежегодник
Soris ki 1929 wlis zafxulSi svaneTs mogza- Русского горного общества, I, 1901; И.Ткешелашвили, Сва-
нетия. Поездка по Сванетии в 1900 и 1903 годах и краткий
uroba iqneb, yvelaze sagulisxmo iyos, Tumc этнографический её очерк, М., 1905.
isic, sxvebiviT, naklebSeswavlili rCeba. 7
А.Стоянов, Путешествие по Сванетии, Записки Кавказ-
pavel pavlinovi

dad sainteresoa mecnierulad Tavad raf. wyo xeli17. 1910 wels aaSenes sacxene gza be-
erisTavis `svaneTis narkvevebi~, r. bernovi- Comde; 1912-13 wlebSi skolebis gacxovele-
lis `Tavisufali svaneTi8, inglisis samefo buli mSenebloba mimdinareobda. gankerZoe-
sageografo sazogadoebis prezidentis, dug- biT dgas RvTismsaxurTa mier Sesrulebuli
las freSfildis mogonebani svaneTis koSke- samrevloebis aRwera18.
bze9, brosses10, g. filimonovis11, grafinÁa svaneTis adreul gamosaxulebaTa Sori-
p. uvarovas12, e. TayaiSvilis13 arqeologiur saa f. dÁubua de monperÁos gravÁurebi19, n.
ÁaroSenkos suraTebi20, i. Sarlemanis da a. ani-
eqspediciaTa masalebi, n. maris SeniSvnebi
simovas naxatebi, d. ermakovis 1910 wlis da
enasa da kulturis `genetikaze~14, b. da i.
1920-iani wlebis sergei Simanskis fotoseriebi.
niJaraZeebis da a. onianis gamokvlevebi svan-
1918 wels, Tavad dadeSqelianebisa da
Ta enis Sesaxeb15. mravali iq gamgzavreba XIX
gardafxaZeebis amowyvetis Semdeg svaneTis
saukunis Sua xanaSi svanebis mier ruseTis istoriaSi axali etapi iwyeba. `memarcxene~
qveSevrdomobis miRebasTan iyo dakavSire- komunistebma svanebis erTi xelis dakvriT
buli. ase, 1859 wels rusma arqeologma da `gakomunisteba~ moindomes..... `samwuxarod,
numizmatma, polkovnikma i. barTolomeim Ta- im drois dadebiTi muSaoba mcireze mcire
visufali svaneTis ori Temi daafica, ramac iyo da gakeTebulsac xalxis TvalSi yvela-
arCeviTi `maxSvebis~ institutis gauqmeba nairi fasi ekargeboda, imdenad Warbobda
moitana16. regionis imperiis SemadgenlobaSi uaryofiTi mxare dadebiT muSaobas~ _ werda
Seyvanam socialuri sakiTxebis wamoWras Seu- 1925 wels `memarjvene~ komunisti, saqarT-
velos ssr aRmasrulebeli komitetis Tavm-
ского отделения географического общества, 1876, X, №2,
ст.289-471; В Сванетии. Из путешествия И.Иванюкова и jdomare f. maxaraZe21. 1925 wlis seqtem-
190

М.Ковалевского, Вестник Европы, 1886, VIII, ст.5-59, IX, berSi, 1924 wlis agvistos antikomunisturi
ст.566-612; Долгушин, Через Сванетию к Эльбрусу, Сбор-
ник материалов для описания местностей и племён Кавка-
ajanyebis Semdeg, man mioara svaneTi, ewvia
за, Кн. XXVIII, Тифлис, 1900. ст.137-197; П. Поггенполь, axal samazro centrs, mestias, gaxsna kerami-
Через Сванетию в долину Баксана, Ежегодник Русского kuli qarxana beCoSi, saxavda regionis eko-
горного общества, II, 1902, ст.78-102; П. Панютин, Из Суху-
ма в Кутаис через Сванетию, Ежегодник Русского горного nomikisTvis egzom aucilebeli nikorisZi-
общества, XII, 1912, ст.1-22; М.Ильина, Поездка в Сване- ri-cageri-laSxeTi-leCxumis gzis aSenebis
тию, Спб., 1913. gegmas. lenjeris xeobaSi biliki romaelebma
8
R.Bernoville, La Souanétie libre: Episode d`un voyage à la jer kidev Cv.w. pirvel saukuneebSi gaiyvanes.
chaine centrale du Caucase, Paris, 1875.
1910 wels aSenda sacxene gza beComde. 1924-
9
D.Freshfield, Svanetia, PSHS. 1888, VI. ingliseli mestiis
70-sa da uSgulis 50 koSkze wers. 25 wlebSi sagzao samuSaoebs v. feldti awar-
10
Brosset, Rapports sur un voyage archéologique dans la Géorgie
et dans l`Armenie, 1847-48.
17
В.Ольдерогге, Забытые. Очерк вырождения в княжеской
и Вольной Сванетии, Спб., 1897; Школьное дело в Сване-
11
Г.Филимонов, Сванетия в археологическом отношении, тии, I. Путевые впечатления директора народных училищ
Вестник Древнерусского искусств. 1876, №11-12, ст.80-94. Кутаисской губернии Л.Я.Семёнова, II. Из отчёта о по-
П.Уварова, Поездка в Пшавию, Хевсуретию и Сванетию,
12
ездке в Сванетию попечителя Кавказского учебного округа
Материалы по археологии Кавказа, Вып. 10, 1904. Н.Ф.Рудольфа летом 1910 года, Тифлис, 1913.
13
e. TayaiSvili, arqeologiuri eqspedicia leCxum- 18
Гавриил Преосвященный, Обозрение сванетских прихо-
svaneTSi 1910 wels, parizi, 1936 (fotosuraTebi dim. дов, Православное обозрение, 1867, Вып. 1. ст.30-61; Гри-
ermakovisa). горий (Дадиани), еп. Гурийский, Поездка в Сванетию для
14
Н.Марр, Из поездок в Сванию, Христианский Восток, II, обозрения церквей Гурийско-Мингрельского епископа Гри-
1913. гория. Поти, 1893.
15
Сванские тексты на лашском наречии. Страна и нравы,
19
F.Dubois de Montpéreux, Voyage au Caukase chez les Tcher-
рассказы и сказки, стихи и песни, заговоры. Собрал Арсен kesses et les Abkhasses en Colchide, en Géorgie, en Armenie et
Ониан из Сасаша. Пг., 1917. en Crimée, Paris, 1843.
16
i. barTolomeis adreuli mogzauroba warmodge-
20
1884 wels n. ÁaroSenkom kavkasiaSi saqorwilo
nilia statiaSi: Поездка в вольную Сванетию Бартоло- mogza­urobis dros meuRle pÁatigorskSi datova da
мея в 1853 году, Записки Кавказского отделения русского erTi Tvis ganmavlobaSi svaneTSi mogzaurobda.
географического общества. 1855, кн. III, ст.147-237. 21
Ф.Махарадзе, Сванетия, Тифлис, 1925, ст.45-46.
pavel pavlinovi

moebda. 1926 wels mestiamde telegrafi gai- wels mTaTa silamazesa da svanTa tradicieb-
yvanes. miuxedavad amisa, samanqano Saragzis sa da wes-Cveulebebs imecnebdnen z. SanSievi,
mSenebloba mxolod 1929 wels daiwyes, ramac masTan erTad ki col-qmari stiqs vasserman
cotaTi Seamsubuqa satransporto viTareba; filadelfiidan da cnobili alpinisti, pro-
1930-iani wlebis Sua xanaSi mestiaSi pirveli fesori g. nikolaZe26.
avtomanqanebi Cavida. kargi gzis uqonlobis amgvarad, e. lanseres svaneTis pirvelaR-
wyalobiT zemo svaneTi inarCunebda Tavisu- momCens ver vuwodebT. magram swored fer-
fali Temuri cxovrebis naSTebs tradiciuli weris akademikosi uTavsebs pirvelad erTi
kulturiTurT, rac mkvlevarT izidavda. meores sadRiuro Canawerebsa da maRali mx-
1920-iani wlebis Sua xanidan didad gaR- atvruli donis uxv saxviT masalas. mxatvris
vivda interesi svaneTis mimarT, rasTan kav- gansakuTrebiT maRalmTiani, XI-XII saukunee-
SirSi 1941 wlisTvis regionis Taobaze gvari- bis saeklesio xuroTmoZRvrebis ZeglebiT
ani raodenobis literatura dagrovda22. gajerebuli zemo svaneTis 14 Temis Tavisu-
1926 wlis agvistoSi quTaisidan zugdidamde, fleba izidavda.
zemo svaneTze gadavliT iares mxatvarma t. cotaTi gvian, 1929 wlis SemodgomiT,
anisimovam, moqandake b. korolÁovma da misma `Tovlisa da koSkebis qveyanas~ b. kovalevski
meuRlem23. 1928 welis agvisto-seqtemberSi ewvia da fotosuraTebis seriac Seqmna. misi
latfarisa da donguz-orunis uReltexile- wignis winasityvaobaSi akad. n. marri mar-
bze gadavliT eqspedicia gamarTa mxatvris Tebulad adarebs am dafarul mxares, xe-
mamam, s. anisimovma, romelic svaneTs pirve- lovnebis amdeni nawarmoebi rom Semoinaxa,
lad jer kidev revoluciamde swvevia24. 1929 ierusalimis, sinas, Zveli aTonis monaster-
wels man dawera am mxaris pirveli gzamkv-

191
Ta TavSesafrebs27. Tu gavixsenebT lanseres
levi, reomelic 3 000 calad gamovida25. amave bretaniT revoluciamdel gatacebas, sagu-
wels svaneTis mcxovrebTa sisxlis agluti- lisxmoa, rom marri erTmaneTs svanursa da
nacias profesori b. gindce swavlobda. 1930 bretanis Zvel-keltur kultebs adarebs.
22
П.Двали, Сванетия, Путевые наброски, Тифлис, 1924; З. e. lanseres eqspediciis Sesaswavlad
Рихтер, Кавказ наших дней, М., 1924; Б.Гавришвили, Сва- ZiriTadi wyaroebia: gamouqveynebeli sadRi-
нетия, Тифлис, 1926; С.Третьяков, Сванетия,В переулках
гор, М., 1928; Н. Крыленко, Через Местийский перевал, uro Canawerebi, misi werilebi, Canaxatebis
Огонёк, №417, М., 1929; В.Гречишников, В ледяном коль- 3 albomi, amas garda ki 30-ze meti temperiTa
це. Очерки Верхней Сванетии, М.-Л., 1930; А.Кожевников,
Человеческий заповедник. Вольная Сванетия, М.-Л., 1930 da sanginiT Sesrulebuli etÁudi, yofili
(1928 wlis zafxulSi Seqmnili 26 fotosuraTi; yda ssrk sxvadasxva muzeumebsa da kerZo kole-
_ n. dmitrovskis qsilografiis mixedviT); В.Пере-
бийнос, В теснинах Кавказа. По Балкарии и Сванетии… qciebSi daculi. mxedvelobidan arc Taname-
Ростов-на-Дону, 1930; В.Клеменьев, Через Сванетию на droveTa mogonebebi unda gamogvrCes. ase,
Эльбрус, М., 1930; С. Навериани, Маршрутный путь в Сва-
нетию через Твиберский перевал. Путеводитель, М.-Л.,
a. ostroumova-lebedevas `avtobiografiul
1930; И.Будовниц, Страна башен. Вольная Сванетия, Л., CanawerebSi~, 1946 wliT daTarirebul mo-
1930; Р. Бершадский, Дорога берётся с боя (Экскурсия по
gonebebSi tfilisis 1929 wlis 13-17 ivliss
Сванетии), М., 1931; В.Гольцев, Саванэ. Записки о Верхней
Сванетии, М., 1933; Ф.Соболь, Верхняя Сванетия (Соци- monaxulebis gamo vkiTxulobT: `pirvelsave
ально-экономический очерк), М.-Л., 1933; p. ingoroyva, dRes Cems amxanagsa da megobars, mxatvar
svaneTis istoriuli Zeglebi, Tb., 1941 (tiraJi 800
cali)..-Л., 1930 (26 фотографий, лето 1928 г.; обложка - по e. lanseresTan gavemarTeT. is Sin dagvxvda,
ксилографии Н.П.Дмитревского). magram Zalian eSureboda romeliRac dakve-
23
t. anisimovas mogzaurobis dRiuri da 14 naxati
Tis (egebis amierkavkasiis saxalxo komisarTa
da etÁudi asaxulia wignSi: С.Анисимов, От Казбека к
Эльбрусу, М.-Л., 1928, ст.223-270. 26
З. Шаншиев, По Сванетии. Путевые очерки, Тифлис, 1931.
24
С.Анисимов, Картины Кавказа, М., 1915. 27
Б.Ковалевский, Страна снегов и башен. Очерки сванской
25
С.Анисимов, Сванетия. Путеводитель, М.-Л., 1929 (t. культуры, Л., 1930 (avtoris 43 foto; yda s. pÁaskovs-
anisimovas 16 naxatiTurT). kaiasi).
pavel pavlinovi

sabWos saxlis arqiteqturuli gamarTulo- paraskevi. 26. vwer werils meuRles, vada­­
bis proeqti daewyo anda opera `loengrin- reb orbels da Runibs [daRestanSi] salaS­­
isTvis~ eskizebs qmnida. p.p.) dasrulebas, vi- qrod wasvlis TvalsazrisiT. muaSSi [kuror-
dre svaneTSi saeqskursiod gaemarTeboda28. ti qvemo svaneTSi, orbelidan 25 km, sasaSidan
1929 wlis 21 ivliss ostati, masTan erTad 1,5 km.] viqiraveT cxenebi, TiTo 10 maneTad.
ki misi qaliSvili nataSa, misi megobari kira, SabaTi. 27. Svids oci aklda, gavediT;
ardavasti da mxatvari Saliko q. quTaisSi moRrublulobaa, male wvimam wamoJinJla.
gaemgzavrnen, romelsac momdevno ori dRe xSirad gviwevs nakadulebze gadasvla. mi-
swavlobdnen: `23 ivlisi. dilidan bagratis vuyvebiT mdinare lojanaurs [lajanuri].
taZrisken _ mas 3 [saaTamde] vwerT~29. ukve 22 win svanebi midian, erT-erTi yavarjniania,
ivliss is wers meuRles, olga konstantines calfexa. yvela Semxvedri aucileblad gves-
asul lanseres: `ai, quTaisSi varT, cariel, almeba. turistebi ar yofilan. CvenTan er-
sakmaod WuWyian saklaso oTaxSi, `saeqskur- Tad, Tavad orbelidan _ 2 cxeni oTxi Rvini-
sio baza~, rigebi rkinis sawolebisa Tivis ani tikiT; orive gamyoli mTvralia. tyavebSi
leibebiT, sanaxavad, rasakvirvelia, sisaZa- gamowyobili adamianebi Zalian cxovelxatu-
glea, magram svanebTan SedarebiT, es marT- lia. SeiaraRebulebi TiTqmis araa (xanjlebi
lac da sasaxlea.... gvacilebdnen kiras deda, cota, erTxel Tu orjer _ SaSxanebi). gza ki
iosif adolfis Ze [Sarlemani], kolÁa Cubi- Zalian gacxovebulia, bevr saqonels mier-
novi (CubinaSvili), babalova da sxva axal- ekebian. Sesvenebis mere, 12-is axlos, fons
gazrda qalbatonebi.... svaneTsa da balyare- ramdenimegzis gasvlis mere (nawilobriv cx-
Tze (sadac daveSvebiT) yvela ambobs, rom iq endacxen), aRmarTi daiwyo. pirveli, kaskad-
192

yaCaRobis TvalTaxedviT sul siwynare da amde, msubuqad aviare; meore, tyispiramde,


simSvideao.~ ukve daRlilma, magram meore Sesvenebis
24 ivliss isini qveda (`sadadiano~) Semdeg, mindorze (veeberTela yvavilebi _
svaneTSi gaemgzavrnen: `11.45. alpanSi gavemg- SroSanebi, maCitelebi, yviTeli da sosan-
zavreT 2.40. fuWi lodini da molaparakebebi vardisferi zizilebi _ yvavilebis feri si-
orbelisken ekipaJis Taobaze. sabolood, ase, kaSkaSiT gansacvifrebelia) _ aRmarTi mec
6.30 saaTze _ viqiraveT uremi da fexiT [ga- sawvaleblad gamiZnelda, sunTqvac mekvroda,
vudeqiT gzas]. uromantikulesi xeoba.... mi- fexebsac daRla moeria.
vediT ase 10.30-ze, Zalian daRlilebi.... bolos, uReltexili [jvaris wveri]. civi
xuTSabaTi. 25. diliTve asvla dadianebis qari. ukanaskneli sxivebi Cvens axlos mrisx-
cixe-darbazisken; Zalian aRvfrTovandiT.... ane, Semzarav kedlad damdgari mTebis kuTx-
didi interesiT davxate jvari. magram ra eebze. pirvelad maqvs es SegrZneba.
cacxvebia mand, ra saintereso eklesia! _ uReltexilis iqiT qari maSinve Cadga,
xisa, garSemo saCixi aqvs. sainteresoze sain- daTba, guli sagules Cadga da yvela TiTqmis
tereso xis kveTili cxaurebi 3 sarkmelSi sirbil-sirbiliT daeSva qvemoTken. Rarta­
Sesasvlelebis aswvriv. febSi Tovlia. maleve foTlovani tye, Semd­
gvZinavs mindorSi, nabdebis qveS, brezen- gom naZvebi. bnela. sawvalebeli daRmarTi,
tze, baRlinjoebisa da sasadiloSi moRre- gza TiTqmis ar Cans; saSveli joxia. mivediT
obe svanebis Rriancelis SiSis gamo.... dam- sul ganawamebni. kurortze iolad da kargad
axasiaTebeli bagirebiani xidi. movewyveT.
28
А.Остроумова-Лебедева, Автобиографические записки, т. 28. kvira. gvian avdeqiT.... wavediT qve-
3, М., 1951, ст.72. moT [sasaSSi]. soflis Zalian cxovelxatuli
29
aq da qvemoT, miuTiTeblad: e. lanseres sadRiuro kuTxe. eklesiaSi ori Zveli xatia _ giorgisa
Canawerebi. mxatvris ojaxis koleqcia.
pavel pavlinovi

da Cviledi deda RvTisasi, vercxlis per- [denberi] mimaval mTavar gzas gadavuxvieT...
angebi. eklesiaSi marto viyaviT. pirveli uReltexili 9.30-ze, Semdeg mom-
svanebis lamazi tipi: brgeni, mxarbeWian- cro aRmarT-daRmarTebiT Txemis gayolebiT
ni, ar aris gadagvarebis tipi. viyaviT cemes- meorisken (11-ze), saidanac davinaxeT uSkuli
Si... Semzaravi xidi. [uSguli].
orSabaTi. 29. isev qvemoTken, ukve SevxvdiT saxedamwvari da tuCebiarebi-
yvelani erTad; sasaSSi etÁudebs SevudeqiT, ani rusebis wyvils; Semdgom SevityveT, rom
puriT waxemsebis Semdeg _ cemesSi, sadac Sa- isini ialbuzze asulan.
likosTan erTad interieur-s vwerdiT, nataSam aq (3 sT-s axlos) Zalian daRlilebi
da ardavastma ki didi gatacebiT (gveRirsa!) movediT. skolaSi. maSinve moirbina xalx-
saxli da koSki azomes. ma. didxans idga da Cven mogvStereboda.
samSabaTi. 30. gavurigdiT cxenebis gamo fiqrobdnen, rom Cven kino viyaviT. koSkebSi
_ 23 maneTad ori cxeni gamyolianad, dRis aravin minaxavs. gadaviRe mxolod telegraf-
12 sT-dan, RamisTeviT da pirdapir uSgulSi* is boZi koSkis fonze _ `axali da Zveli~.
[zemo svaneTSi, latfaris 2830 m-is simaRlis cotaTi suli rom moviTqviT da orcxo-
uReltexilis gadavliT]. biliani CaiT da konservebiT wavixemseT, sax-
oTxSabaTi. 31. dilidan bargs vkravT, etialod wavediT. yvelani srulebiT aRfr-
valagebT. marto albomSi Canaxatebs vasru­ Tovanebuli varT.....~
lebT... 1.30-ze gavemgzavreT. ramdenime xanSi olga konstantines asulisadmi 1 agvist­
cxenis-cxaleTi [cxeniswyali] fons mivad-
os werilSi mxatvari zemo svaneTis pirvel
eqiT. gamyoli mosasinjad dawinaurda. erT
STabeWdilebebze iwereba: `dRes Cven Cveni
adgilze, marTalia pataraze, cxeni jida-

193
mgzavrobis mTavar adgilze, zemo svaneTSi,
sianad daifara.... erT adgilze didsakidari-
sofel uSkulSi mivediT. is kavkasiasa da
ani cxeni kinaRam CqerSi gadavarda.
svaneTSi erTi umaRlesTagania, myinvars 5
xidi.... ColubTan, marTlac, laSkeTi-
versiT daSorebuli. wvims da sakmaod grila.
dan [laSxeTi] 12 versSi aRmoCnda.... amis
mere samiod versi meore napirs ukan mi- magram irgvliv ranairi soflebia! miuxeda-
vuyvebodiT. Semogvxvdnen eqskursantebi, vad didi xnis nanaxi fotosuraTebisa, iosif
2 xnieri, qalbatonsa da erT axalgazrda adolfis Zisa da sxva mxatvrebis Canaxatebi-
vaJTan erTad. sofel decilis nangrevebis sa Cven srulebiT gaognebulni varT efeq-
cotaTi zemoT Rame patara karvis qveS ga- turobiT, moulodnelobiT, fantastikuro-
vaTieT. ukve gavCerebuliyaviT, rodesac biT, Sua­­sau­
kuneobriobiT am, TiTqmis rom
qvemoTken daeSva da aseve Rame gaaTia ax- mxolod koS­ kebisgan Semdgari soflebisa!
algazrdebis, eqskursantebis didma parti- yvela mxares vicqirebiT da ar viciT, xeli
am: maTSi ori germaneli iyo. Rame wynaria, ras movkidoT... dRevandeli Rame tyeSi ga-
Tbili, diliT namic ar mosula... vatareT, brezentsa da nabdebze (Tumca ki,
xuTSabaTi. 1 agvisto. gzas 5 sT-ze, Caisa asea yoveldRec)... laSkeTSi wina gaCerebisas
da saWmlis gareSe davadeqiT (wyali Sorsaa)... Cven pirvelad vimuSaveT interesiT, es qvemo
gasaocaria efeqtebi cageris velis mimar- svaneTi iyo~.
TulebiT. magram me daRestnis mTebi mainc `uSkuli. paraskevi. 2. diliT etÁudebze
ufro miyvars. Segvxvdnen glexebi, romelT- varT. me arsebiTad, marto cixe-darbazis saR-
ac RamiT cxenebi gaqcevian; maT galiaSi amos etÁudma gamitaca. saRamos Weqa-quxilia.
mtredebi axlda. roca tye gailia, isev gagvi-
SabaTi. 3. isev daviwye dilis sÁuJeti.
Wirda abobReba, metadre rodesac kalisken
vxatavdi tipebs, vbanaobdiT. xedi zemodan.
* e. lansere wers: Ушкуль, Ушгул, Каль bindbundis efeqtebi gansacvifrebelia...~
pavel pavlinovi

didad sainteresoa aRwera dResaswau- is werda 2 oqtombers, tfilisisken matare-


lisa uSgulis Temis oTxTagan erT-erT so­ bliT momavali: `jer ars SevebrZolo gare
felSi, CvibianSi: `kvira. 4. Cveni cxovreba samyarosadmi gulgrilobas svaneTSi rom
Cveulebrivia. magram CubianSi dResaswaulia: Semipyro~. mis mier Seqmnili namuSevrebi-
Tavs moiyrian samlocvelosTan, Tivis Tib- dan naxevarze meti uSgulisa (CaJaSi, Jibiani)
vis win msxverpls Sewiraven. guSindeli saRa- da mestiis TemebSia dawerili, suraTebis
mos aqeT _ iSviaTi srola. dilidan quCebi nawili temperiT muyaozea Seqmnili, nawili _
sufTadaa daxvetili. guSin saRamos gaismoda sanginiT, akvareliT da fanqriT tonirebul-
simRerebi, gamalebiT amzadebdnen arays; Cven sa da Cveulebriv qaRaldze. garda momete-
is sasaSSi gavsinjeT _ sazizRrobaa. ase, 10
buli `koSkebiani peizaJebisa~, aris svanebis
sT-ze, uSkulis oTxive soflis mxridan cx-
damaxasiaTebeli portretebi (`svani, ro-
vrebis (TiTqmis sul Savis) da erTi mozveris
melic Cangze ukravs~, `uSguli. sof. Jibiani.
moyvana daiwyes. Tavs kvlavac Caketili sam-
moxuci monadire giorgi niJaraZe~, `uSguli.
locvelos galavanSi iyridnen; rokian joxze
sof. Jibiani. Wianuriani qali~, `uSguli. ax-
wvrili saeklesio cvilis sanTlebi iyo mib-
muli. Cven aivnidan viyurebodiT (im dros algazrda svani~, `mestia. mxatvar jafariZis
axalgazrda vaJs vxatavdiT): ramdenime wuTi mama~, `svani monadire jixviTurT~ da sxv.),
locvisa (mRvdeli ar aris, is gardaicvala) mTis peizaJebi (`mTa uSba sof mestiis ga-
da yvela wavid-wamovida, raTa saxlebis win dasaxedidan~, `vodarxus kldeebi da mTa ba-
daklan. erTi saaTis Semdeg kvlav gamoCndnen Sil-tau lezgiris myinvarTan (naxatia Ca-
samlocvelosken mimavalni: biWebs, qalebs da laaTis myinvaridan, uSbis miRma romaa, mdi-
kacebs mohqondaT xorcis naWrebi, Cureke- naris velis gadaRma), `mTebi TeTnuldi da
194

biani mrgvali tablebi da aryiani boTlebi. histola mestiidan~), interierebi (`mebeci.


yovelive amas samlocvelos Cvens (samxreT) saxlis Sida xedi~, `sof. mestia. Zveli sax-
mxares dgamdnen. lis sazamTro sacxovrebeli sadgomi~, `uS-
galavanSi TiTqmis sul mamakacebi iyvnen guli. sof. CaJaSi. sacxovrebeli saxlis zeda
_ qalebi an galavanze isxdnen an moSorebiT. sarTulze~, `cemesi~) Jibianis, CaJaSis da sxva
isini naklebnic iyvnen. yvelgan bavSvebi (go- eklesiebis gamosaxulebebi da sxv.
gonebic). xalxi arcTu bevria _ 500 (ase ambo-
agvistos Sua ricxvebSi jgufma uSguli
ben) mcxovrebidan _ 30-50 (mamakaci). didxans
datova30, moinaxula kalis, ifaris, mulaxis,
yayanebdnen, albaT momaval TibvasTan dakav-
muJalis, mestiis, lenjeris, beCos Temebi, md.
SirebiT. ase, 3-ze 30-mde kacma erTi meores
dolras fexiT auyva da beCos uReltexiliT
xeli qamrebSi CasWides da simReriTa da cek-
(3367 m.) ialbuzis mTiswineTSi, Tanamedrove
va-cekviT samlocvelos nela garSemosvlas
yabardo-balyareTSi gadavida. Jeleznovod-
Seudgnen. srul wres xalxi ar eyo _ mxolod
mis naxevars. xoragiani tablebic `wris~ Sig- skSi dasvenebis mere e. lansere 8 seqtembers
niT iyo. simRera monacvleobiT mimdinareob- 30
seqtembris bolos mgzavrobis Sedegebis daja­
da: wris xan erTi, xan meore naxevari. sam- mebisas, mxatvari werda: `svaneTSi inensiuri muSao-
bis erT TveSi (da 1 kvirac peterburgSi) daixarja:
locvelos bevrjer Semouares (ar dagviT-
TuTiis TeTra _ daaxloebiT 8 didi tubi, Ria oqris
vlia, magram samze metad). naxevari saaTis _ 4, yviTeli marsi 1 ½, garansi _ 3½ momcro, natu-
mere gaCerdnen, qudebi moixades, pirjvari raluri siena _ 1, damwvari siena _2, Ria kadmiumi
_ 2, umbra _ 1, saSualo kadmiumi _ 2, Savi _ 3 mom-
gadaiweres da Camosxdomas Seudgnen...~ cro, narinjisferi kadmiumi ½, kobalti _3, wiTeli
zemo svaneTSi ramdenime kviris ganmav- kadmiumi 1/3, ultramarini _ 3, zurmuxtisferi _2,
lobaSi lansere gare samyarosgan Tavisufal narinjisferi marsi _ 1, mwvane kobalti _ 1 (piris-
feri oqrisTvis). ase rom, kadmiumsa da ultramarins
SemoqmedebiT cxovrebaSi CaiZira. rogorc mivZalebivar.
pavel pavlinovi

gaemgzavra moskovs, sadac a. dmitrievTan (1926w.), wignisa daRestanze (savaraudod,


molaparakeba gamarTa xarkovSi rkinigzel- 1931 w., sakuTari STabeWdilebebiT: `1. arq-
Ta kulturis saxlis foies moxatulobis iteqturis Sesaxeb, 2. Rame tidibSi, 3. Rame
Sesaxeb da leningrads, sadac bWoba hqonda koisuSi, 4. uReltexili, 5. goCobi. mgzav-
saxelmwifo rusul muzeumSi Tavisi namu- roba mTian daRestanSi~31), ucxoeli tur-
Sevrebis 1930 wlis gazafxulze gamofenis istebisTvis kavkasiis gzamkvlevisa (1934w.),
Taobaze. matarebelSi, 9 seqtembers ostati sadac unda Sesuliyo naxati `uSkulis xedi
windawin werda Sexvedrebis gegmebze: `peter- latfaris uReltexilze mimavali bilikidan
burgSi vinaxulo: stepanovi, notgafti, leb- (myinvari Sxara)~. samwuxarod, am gamocemebs
edevebi, Silingovski, belkinebi, troinicki, dRis sinaTle ar Rirsebia.
nafisati, golovini, kustodieva, Áu. nera- 1934 wlis noemberSi moskovis gamomcem-
dovski, oberi, lÁubimovebi. libam `Всекохудожник~ SesTavaza lanseres s.
moskovSi movinaxulo: a. toÁanovskaÁa, anisimovis wignis `svaneTi~ gaformeba. 1934-
35 wlebSi am maketze muSaobda32. `liter-
konCalovski, grabari, trocki, bomi, brai­
aturisa da xelonebis ruseTis saxelmwifo
lovskaÁa, solncevi, melneri, Culkovi, SCu-
arqivSi~ (РГАЛИ) SemorCenilia ydis (sangina
sevi, Joltovski, kepinovebi, o. arcibaSeva,
lurj qaRaldze) da dasuraTebis (fanqari,
kardovski, a. Áakulovi, `saWurvlis palata~
tuSi, TeTra _ `meCange~, `baga~, `sof. kalis
`Красная Нива~.
eklesia~, `svanTa Tavebi~, `xis Zeluri Seno-
maxaCkalaSi ramdenime dRiT Sevlis
ba, Tavrari~, `qalebi rTvisas~, `uSkuli~,
mere, lansere tfiliss mxolod 5 oqtombers
`xeze kveTiloba~, `mTis paizaJi~) eskizebi,
Camovida.

195
eskizi saTauris TavsarTisa (`koSkebi mTebis
1930-ian wlebSi mxatvari araerTxel mi-
fonze~) da 11 fanqriT monaxazi TavsarTebi-
brunebia svaneTis Temas. jer kidev 1929 wels
sa (gamosaxulebebi svanebisa mTeli taniT,
Jurnalis `Красная Нива~ #50 ydas e. lan-
profilebisa, marxilebisa, bagisa, naxnavebi-
seres `svani monadire mokluli jixviTurT~
sa, ZaRlebisa da a.S.33
amSvenebda. naxati `koSkebi mestiaSi~ `Архи-
gamocema pirvelad 1936 wlisTvis gadai-
тектурная газета~-s 1936 wlis #16-Si daist-
do. am wlis ivnisSi lanserem misTvis winas-
amba. 1930 wels ostatma temperiT erT-erTi
ityvaoba dawera. jerjerobiT gamourkveve-
namuSevris _ `mestiis kuTxe~ _ gameoreba,
li garemoebebis gamo wigns dRis naTeli
romelic axla saqarTvelos xelovnebis sax- ar Rirsebia. beskinis varaudiT, gamocemaze
elmwifo muzeumSi imyofeba, svaneTSi mog- uari 1938 wels iTqva. SesaZloa, amis mizezi
zaurobis mTavar sulis Camdgmelebs, mariam svaneTis arqiteqturaze giorgi leJavasa da
da iosif Sarlemanebs aCuqa (suraTis Zirze mariam jandieris monografiis gamocema iyo34.
warwerilia: `ai mestia svaneTSi, Tqven ki gi- misi yda da tituli n. lobanovis Seqmnilia,
survebT axal adgilze bednierad da mxia- erTaderT ferad Canaxatze ki asaxulia e.
rulad gecxovroT. e. lansere. tfilisi. 25 lanseres ukve naxsenebi, SarlemanebisTvis
ivnisi 1930). 1930 wels naCuqari suraTi `mestiis kuTxe~.
wignebisa da Jurnalebis gaformebis
9 seqtembers, matarebliT novoCerkasks gamcdari e.
31

`miriskusnikuli~ cdis gagrZelebad, `zaf- lansere ixsenebda: `gansakuTrebiT gulmomwvarni uS-


xuli angorSi~-s warmatebuli gamocemis mere gulidan wasvlisas viyaviT~-o.

(leningradi, 1925), lansere agrZelebs am


32
РГАЛИ. fondi 1982, aRw. 2, saqme 31, f. 8-9.
33
РГАЛИ. fondi 1982 aRw. 2, saqme 31,f. 18.
dargSi muSaobas. is qmnis maketebs: gamocemi- 34
`19 noemberi. dRes Всекохудожник-Si viyavi, saubre-
sa tfilisis xedebis 12 avtolitografiebiT bi `Сванетия~-s gaformebaze~.
pavel pavlinovi

am gamocemis TvalsaCino mniSvnelobis liani uReltexilebis sazeimo mdumareba da


damadasturebel recenziad mxatvarma 1937 ukacrielebaa. am marad Tovlian-yinulian
wlis dekemberSi dawera gamouqveynebeli sivrceebze, romelTac adamianis xeli ar mi-
`SeniSvna svaneTis Taobaze~35: `kontrastebi karebia, romelnic TiTqos JamTa srbolas
yovelTvis gizidavT, metadre istoriuli. gamoTiSvia, TiTqosda uZraviao, ase meCvene-
me yovelTvis mizidavda sxva, CvenTvis ucxo boda, ganasaxierebda am gadasvlas Cveni XX
xanaSi azriT gadanacvleba. da ai Cems Tval- saukunidan ukan, istoriis gaSeSebul saxe-
win _ svaneTia, romelSic gvarovnulma wyo- baTa miRma, gvarovnuli wyobilebis egzom
bilebam, gadmonaSTma Sorze Sori istori- Soreul epoqaSi.
uli xanisa, Seqmna sakvirveli, Tavis rigze maxsendeba, rogor gadagveSala pirve-
umagaliTo, Cvens dRevandlobamde SemorCe- lad, latfaris uReltexilidan Camosulebs,
nili suraTi im odindeli cxovrebisa. magram zemo svaneTis yvela sxvaze maRla ganlage-
Zveli ingreva, adgils axal moTxovnilebebs, buli uSgulis sofelTa mTeli jgufi. Rr-
axal gagebas uTmobs _ qveyana Cqarobs dae- mad xeobis fskerze Cven davinaxeT sofle-
wios mTeli [sabWoTa] kavSiris wyobilebas, bi, saxlebis koSkebiT aburZgnuli pawia
gauTanabrdes mas. grovebis saxiT, TiTqosda zed maTze gadmo-
jer kidev svaneTs gamgzavrebamde bevrad wolili Sxaras myinvarebis qveS 30-40 wuTis
adre, svaneTis soflebis fotosuraTebis Semdeg Cven, daqanculebi, CaJaSis viwro,
Tvalierebisas, maxsendeboda italiis Sua- daklaknil quCas mivuyvebodiT. adamianebi
saukunovani qalaqebi, sadac koSkebi agreTve TiTqmis ar Candnen, magram yoveli mxridan
qalaqis Suagul aRimarTeboda, rogorc es Cven gars koSkebi Semogvrtymodnen _ saTo-
196

san jiminianoSi, umbriis momcro qalaqSi furebiani, bneli, mZime, waferdebuli... Sem-
aris. magram Tu svaneTSi koSkebi gvarianad dgom, rodesac am saxlebis SigniTac mogvi-
naklebi zomisa aRmoCnda, samagierod kidev wia Sesvla, sxva, Soreuli xanis STabeWdile-
ufro Zlieri iyo sazogado STabeWdileba ba kidev ufro gagviZlierda. gvaxsendeboda
Tvalwin gaSlili suraTis mTeli erToblio- kalevala, nibelungebi.
bisgan, romc garemomcveli bunebis gran- da ai, garemomcveli mTebisa da velebis
diozulobazec ara vTqvaT ra, _ aq suraTi
mTeli silamazis miuxedavad, me marto am ko-
Sua saukuneebisa cxovlad, ara marto jer-
Skebis, am sacxovreblebis Caxatva mindoda.
ac dasaxlebul koSkebada da cixe-saxlebiT
magram dro da cxovreba ganuxrelad miiwevs
warmosdga, aramed Tavad maTma binadrebmac
win, Zveli ingreva, qreba mowmeebi Tumc ki ga-
es-esaa daiwyes Soreuli warsulis fsiqo-
dayruebuli warsulisa, magram es xom mainc
logiasa da wes-Cveulebebisgan dacileba.
Tavisuflebis moyvare xalxis warsulia. es
es Soreul istoriul xanasTan realuri
uZvirfasesi, ganumeorebeli Zeglia xalxis
Sexebis dauviwyar SegrZnebas qmnida. Tan ra
cxovrebisa. amitomac meCveneba ase faseuli
bunebis wiaRi! xeluxlebeli tyeebi, Sesazari
da drouli amx. jandierisa da leJavas Ses-
kbodeebi; wvrili Zafebi bilikebisa, aTas-
rulebuli Sroma, romelTac egzomi gulisy-
wleulebis sigrZeze erTaderTni rom aka-
uriTa da gagebiT Seiswavles arqiteqturis
vSirebdnen erT sofels meore sofelsa da
TvalsazrisiT svanuri soflebis tipobrivi
gare samyarosTan. yvelaze sulis SemZvre-
Senobebi, maTi koSkebi da saxlebi. me savse-
li, yvelaze diadi STabeWdileba ki, bunebis
biT swori mgonia isic, rom amxanagebma ufro
grandiozuli suraTebisgan miRebul yvela
meti yuradReba mestiis erT SesaniSnav kar-
sxva STabeWdilebas rom abaTilebs _ Tov-
midamos dauTmes, sadac marTalia, aRaraa
35
РГАЛИ. fondi 1982 aRw..2, saqme 11, f. 1-2. simkacre uSgulis im soflebisa, romelnic
pavel pavlinovi

axlaxans gavixseneT, _ samagierod, am kar- PAVEL PAVLINOV


midamoSi svanur SenobaTa yofiTma, sameur- V. Surikov Moscow State Academy Art Institute
neo tipma yvelaze met mTlianobasa da das-
rulebulobas miaRwia.
am ramdenime wamZRvanebuli striqonis THE 1929 EUGENE LANCERE
dabolovebad visurvebdi gamomeTqva erTi EXPEDITION TO SVANETI
mosazreba, erTi varaudi, Znelad da Zvirad
Summary
Tu ganxorcielebadi, magram vfiqrob, mra-
valTaTvis warmtaci; ra iqneboda, svanur
The article describes the adventure of the author’s
sofelTagan erTi, Zveleburi ieri sxvebze
grandfather, a famous Russian artist, Eugene Lancere
metad rom SerCenia, SegvZleboda istori- (1875 -1946), while traveling around Svaneti. Eugene
ul nakrZalad gamogvecxadebina, Segvenaxa Lancer worked in Georgia in 1920-34 and traveled in
igi, rogorc TaviseburebiTobiT msoflioSi Svaneti Region in 1929, the expedition works and notes
erT-erTi Zegli~. have an important place in the artist’s works. Research
1929 wlis svaneTis eqspediciam mxat- is based on the artist’s diary, his personal letters, and
vris SemoqmedebaSi mniSvnelovani adgili three albums of drawings and memories of the contem-
daimkvidra. amis dasturi isicaa, rom 1934 poraries.
wels moskovs gadasvlis Semdgom gamarTul Lancere diary has not been published and this let-
ostatis yvela, arc Tu mravalricxovan per- ter is the first time publishing and therefore, it is very
sonalur gamofenaze svanuri etÁudebi iyo exciting for interested readers.
xolme gamotanili.

197
werili Targmna dimitri TumaniSvilma
pavel pavlinovi

1. uSguli. sofel Jibianis Suka, 1929 w. 2. sofeli sasaSi, 1929 w.


Ushguli. Village Zhibiani, lane, 1929 Chazhashi village, 1929
198

3. uSguli. sofeli CaJaSi, saxlis meore sarTulze, 1929 w.


Ushguli. Chazhashi village, second floor of the house, 1929
pavel pavlinovi

4. TeTnuldisa da histolas xedi mestiidan, 1929 w.


Tetnuldi and Histola mountains views from Mestia, 1929

199

5. sofel sasaSis mkvidris portreti, 1929 w. 6. uSguli. sofeli Jibiani, qali


Portrait of Chazhashi village resident, 1929 WianuriT, 1929 w.
Ushguli. Zhibiani village, woman with chianuri, 1929
leo stainbergi ramdenime sityviT minda gavamarTlo Cemi
Tema, vinaidan zogma Cemma megobarma eWvi
gamoTqva, Rirda ki saerTod misi ganxilva.
erTma cnobilma abstraqcionistma mxatvarma
miTxra: `oh, es `publika~! ratom unda viRel-
Tanamedrove xelovneba voT gauTaveblad `publikis~ gamo!~, meorem
da misi `publikis~ gasaWiri1 ki ikiTxa: `mainc ra iseT gasaWirSi arian? bo-
los da bolos sulac ar aris aucilebeli
leo stainbergi (1920 moskovi _ 2011, niu-ior- xelovneba yvelasTvis arsebobdes, adamianebi
ki) XX saukunis erTi yvelaze saxelovani da an igeben mas da tkbebian kidec misiT, anda
cnobili xelovnebis istorikosia. ver igeben da maSin arc sWirdebaT. maS raSia
germanul-ebrauli warmomavlobis stein- sirTule?~
bergi daibada moskovSi, 1933 wlidan swavlob- Sevecdebi avxsna, Tu raSi vxedav am sir-
da londonSi, xolo 1945 wlidan sicocxlis Tules, upirvelesad ki, visTvis arsebobs,
bolomde moRvaweobda aSS-Si. Cemi gagebiT, es sirTule. sxvagvarad rom
misi kvleviTi moRvaweobis sfero Ziri­ vTqvaT, me Sevecdebi avxsna, ras vgulisxmob
Tad italiuri renesansi iyo (maT Soris qris- cnebaSi `publika~.
tes saxe saxviT xelovnebaSi); aseve didi adgi-
1906 wels matisma gamofina suraTi, ro-
li daeTmo man Tanamedrove xelovnebis kvle­
melsac `sicocxlis sitkboebani~ uwoda (ina-
vas, gansakuTrebiT iseT xelovanTa Semoq-
xeba barnsis fondSi, merioni, pensilvania),
medebas, rogorebic iyvnen pikaso, jonsi, de
(sur. 1). amJamad ukve aRiarebulia, rom es
kooningi, klaini, polloki da sxv; mas mniSv-
iyo XX saukunis mxatvrobis erTi umniSvne-
200

nelovan sakiTxad esaxeboda Tanamedrove xe-


lovnebis movlenebisa da nawarmoebebis Sefa- lovanesi garRveva. suraTis Tema Zvelmodu-
sebis kriteriumebisa da midgomebis dadgena. ri baqxanaliaa: bunebis wiaRSi gamosaxuli
stainbergma Tanamdrove xelovnebis ga- SiSveli figurebi, romlebic cekvaven, yvavi-
mokvlevebSi Semoitana naklebformaluri lebs agroveben, musikiT iqceven Tavs, esiy-
midgoma, pirveli piriT dawerili msjeloba varulebian erTmaneTs da a.S. es matisis yve-
da piradi STabeWdilebebis niuansebis aRwe- laze gabeduli wamowyeba iyo ­_ yvelaze didi
ra-analizi. zomis tiloa, romelic mas iqamde Seeqmna. da
warmodgenili werili efuZneba leqcias, man Zalian gaaRiziana xalxi. yvelaze metad
romelic niu-iorkis Tanamedrove xelovne- ki gakapasda pol siniaki, im drois wamyvani
bis muzuemSia wakiTxuli (Museum of Modern mxatvari, damoukidebelTa salonis vice-
Art, New York) 1960 wels, pirvelad daibeW-
prezidenti. igi siamovnebiT ar miiRebda am
da JurnalSi Harper’s Magazine-Si 1962 wlis
nawarmoebs, romelic mxolod imitom moxv-
martSi, Semdeg ki Sevida 1972 gamocemul kre-
da gamofenaze, rom matisi im wels mimRebi
bulSi `sxva krite­riumebi~ (Leo Steinberg. Other
Criteria, Oxford University Press, London-Oxford- komisiis wevri iyo da mis namuSevars Jiuri
New-York, 1972) ar unda gaevlo. samagierod siniakma miswera
Tavis megobars: `matisi etyoba mTlad wavi-
da xelidan. 2,5 metris tiloze man ganala-
ga ceris simsxo xaziT Semofargluli raRac
ucnauri gamosaxulebani, mere yvelaferi da-
fara brtyeli, mkveTri saRebaviT, romelic,
TumcaRa sufTaa, amazrzenad gamoiyureba.
igi mogvagonebs saRebavebis, lakebisa da sa-
1
Leo Steinberg, Contemprorary Art and the Plight of its Public,
Other Criteria, London-Oxford-New-York, 1972, pp. 2-16. ojaxo nivTebis maRaziaTa Wrel vitrinebs~.
leo stainbergi

es ambavi momyavs mxolod imis saCveneb- araviTar sargeblobas ar mogvitans imis


lad, rom, siniaki, aRiarebuli modernisti, daviwyeba, rom matisis damokidebuleba ad-
wlebis ganmavlobaSi mxatvrobis avangardSi reuli kubizmisadmi _ misi sakuTari Semoqme-
myofi, Cemis azriT, im momentSi matisis `pub- debis aRmavlobis mwvervalze _ absoluturi
likis~ wevri iyo da misi saqcielic tipiuria da qedmaRluri miuRebloba iyo. 1908 wels,
am `publikisTvis~. rogorc avangarduli Semodgomis salonis
erTi wlis Semdeg, matisi mivida pikasos Jiuris wevrma, man ar miiRo brakis axali
saxelosnoSi, raTa enaxa misi bolo namuSeva- `peizaJi patara kubebiT~ _ iseve rogorc,
ri `avinioneli qaliSvilebi~. is amJamad niu- 1912 wels, gamarjvebulma kubistebma uary-
iorkis Tanamedrove xelovnebis muzeumSi ves diuSamis `SiSveli figura, romelic kibe-
daculi (sur. 2). esec, rogorc axla viciT, ze Camodis~ (sur. 3). amitomac, nacvlad imisa,
kidev erTi garRveva iyo Tanamedrove xelov- rom daviJinoT, TiTqos mxolod akademisti
nebaSi; amjerad ki ukve matisi gakapasda. man mxatvrebi uZaliandebian siaxleebs, xom ar
ganacxada, rom es suraTi Seuracxyofa, mTe- ajobebda Segvebrunebina braldeba? yoveli
li Tanamedrove mxatvrobis gamasxaravebis adamiani akademisti xdeba imis meoxebiTa Tu
mcdeloba iyo. igi iqadneboda, rom `daaxr- imis mixedviT, Tu ras uaryofs.
Cobda~ pikasos da ananebda mis mistifikacias. avangardis es akademizacia uwyveti pro-
me meCveneba, rom im wuTas matisi iqceoda cesia. igi mkafiod SesamCnevi iyo niu-iork-
tipurad, rogorc pikasos `publikis~ wevri. Si bolo ramdenime wlis ganmavlobaSi. iqneb
amgvari SemTxvevebi sulac ar aris ga- jobdes Tavi davaneboT am uazro, miTiur
monaklisi. isini mowmobs erT sazogado gamijvnas _ erTi mxriv Semoqmedi, axlismWv-
wess _ rogorc ki Cndeba marTlac axali reteli individumebisa, romlebsac Cven xe-

201
da originaluri xelovneba, pirvel rigSi lovanT vuwodebT, da _ meore mxriv, pirquS,
da yvelaze xmamaRla, mas swored xelovanni anonimur, umecar masas Soris, romelsac Cven
aZageben. cxadia imitom, rom swored isi- `publikas~ vuwodebT.
ni warmoadgenen yvelaze dainteresebul ufro zustad rom vTqva, `publikis~ cne-
mxares. uaryofis JiniT verc erTi kriti- bis Cemeuli gageba funqciuria. sityva `pub-
kosi, verc erTi gacofebuli burJua ver lika~ CemTvis ar aRniSnavs adamianebis rome-
Seedreba xelovans ZalaSi. lime gansakuTrebul jgufs. igi miuTiTebs im
is adamianebi, romlebic ar Rebulobd- rols, romelsac isini asruleben, an romel-
nen salonebSi kurbes, manes, impresionistebs sac maT Tavs axvevs mocemuli gamocdileba
da postimpresionistebs, yvelani mxatvrebi da mxolod isini, vinc am gamocdilebis miRma
iyvnen, umetesad akademisti mxatvrebi. mag- arian, SeiZleba ganTavisufldnen `publikis~
ram mxolod da mxolod akademisti mxatvre- wevrobis braldebisgan.
bi rodi icaven Tavis Camoyalibebul maneras rac Seexeba `gasaWirs~ _ me aq ubralod
suraTis Seqmnis axali meTodebis an gemovne- vgulisxmob im diskomforts, Soks an afo-
bis SemaSinebeli cvlilebebisgan. xelovneba- riaqebas, an sibrazes, an gabezrebas, romel-
Si revoluciuri mimdinareobis beladi SeiZ- sac zogi adamiani yovelTvis ganicdis, da
leba aranakleb gadairios axali mimarTule- yvela adamiani drodadro ganicdis, roca
bis Seqmnis gamo, vinaidan, iSviaTad Tu rame SeefeTeba axal ucnob stils. roca axalgazr-
agiJebs ise adamians, rogorc subordinaciis da viyavi, marigebdnen, rom am diskomforts
darRveva an revoluciuri moRvaweobis Rala- araviTari mniSvneloba ar hqonda, upirvele-
ti. da, Cemi azriT, swored Ralatis am ganc- sad imitom, rom igi TiTqos mxolod filis-
dam gaabraza ase matisi 1907 wels, roca man terebs eufleba (rac sicruea), da meorec
ixila is, rasac `pikasos mistifikacia~ uwoda. imitom, rom TiTqosda igi Zalian xanmokle
leo stainbergi

iyos. es ukanaskneli etyoba, marTalia. ara- li Sokis Zala Zalian swrafad iwriteba. axa-
viTari saxis xelovneba ar rCeba Semawuxebe- li maleve xdeba Cveuli, mere normaluri da
li didi xnis manZilze. yovel SemTxvevaSi, am mimzidveli da, bolos, avtoritetuli. SeiZ-
bolo asi wlis ganmavlobaSi arc erTi stili leba vifiqroT, yvelaferi kargadaa. Cveni
xangrZlivi droiT ar darCenila ise miuRe- sawyisi mcdari Sefaseba Sesworebulia; Tu
beli, rogorc pirvelad Canda. aman ki SeiZ- Cven, an Cveni mamebi cdebodnen kubizmTan da-
leba gagviCinos eWvi, TiTqos Tavidan amdeni kavSirebiT naxevari saukunis win, axla yvela-
Tanamedrove namuSevris uaryofa mxolod da feri Seicvala.
mxolod istoriuli SemTxveviToba iyo. diax, magram erTi ram ar Secvlila _ ne-
1950-iani wlebis dasawyisSi imdroindeli bismieri axali xelovnebis _ vidre axalia _
avan-gardis garkveuli mesityveni cdilobd- mimarTeba Tavis sakuTar drosTan. an sxva-
nen gansxvavebulad emsjelaT abstraqciul nairad rom vTqvaT, bolo asi wlis ganmavlo-
eqspresionizmze. isini varaudobdnen, rom is baSi yovel moments hqonia sakuTari aRsaS-
dauokebeli Zala da spontanuri qmedeba, ro- foTebeli xelovneba, ise rom yvela Taoba,
melic qmnida am nawarmoebebs, ayenebda maT kurbedan moyolebuli, Rebulobda Tavis
xelovnebis Sefasebis zRvars miRma da Tavisi wil diskomfortis Soks Tavisive Tanamedro-
raobiT miuReblad aqcevda. amis dasturad ve xelovnebisgan. am TvalsazrisiT, sruliad
isini, kbilebis kmayofili kraWuniT, miu- mcdaria imis mtkiceba, TiTqos is SeSfoTe-
TiTebdnen, rom cota vinme Tu yidulobda ba, romelsac adamianebSi iwvevs axali sti-
am suraTebs. dResdReobiT Cven viciT, rom li, sagulisxmo ar aris, vinaidan xanmoklea.
yidvisgan es Tavdapirveli TavSekaveba sxva sinamdvileSi igi grZeldeba _ igi CvenTan
araferi iyo, Tu ara normaluri droiTi da- erTad aris mTeli saukunea. da is Zrwola,
202

xaneba aTi an naklebi wliT. 1950-iani wlebis romelsac Tanamedrove xelovneba iwvevs,
miwurulisTvis abstraqciuli eqspresioniz- TiTqos raRac mavne Cvevasac emsgavseba, da
mis bazari saocrad aqtiuri gaxda. bolos da imdenad aucilebelia CvenTvis, rom zogi,
bolos, masSi araferi iyo Tavisi raobiT miu- sabWoTa ruseTis msgavsi sazogadoeba, ro-
Rebeli. isini ubralod erTi an ori sezonis melsac ar gaaCnia sakuTari meamboxe, aRmaS-
ganmavlobaSi aRmaSfoTeblad gveCveneboda, foTebeli xelovneba, Cvens TvalSi TiTqos
Cven ki uarmyofeli `publikis~ mdgomareo- naxevrad cocxalia. isini ar ganicdian im
bidan gamovdiodiT da vuaxlovdebodiT maT. mudmiv aRelvebas, an periodul aSlilobas,
aRsaSfoTeblis esoden swrafi gaSinau- an uxerxulobas, romelic Cvens normalur
reba Cveni saxelovnebo cxovrebis erTi yve- mdgomareobas warmoadgens da romelsac me
laze damaxasiaTebeli niSania, da drois is `publikis gasaWirs~ vuwodeb.
intervali, romelic miRebul Soksa da gamo- amitom me vaskvni, rom es gasaWiri mniSv-
xatul madlierebas Soris gadis, progresu- nelovania, radgan igi qronikulic aris da
lad mcirdeba. gemovnebis adaptaciis dRevan- imavdroulad endemuric. adre Tu gvian es
deli tempiT, velurobis niSniT aRbeWdils, yvelas gasaWiri xdeba, gind xelovanis, gind
axalgazrda mxatvars sWirdeba daaxloebiT filisteris da, Sesabamisad, seriozuli gan-
7 weli raTa enfant terrible-dan gadaiqces res- xilvis Rirsia.
peqtabelur maestrod _ ara imdenad imitom,
rom TviTon icvleba, aramed imitom, rom is ***
gamowveva, romliTac is sazogadeobas mimar- roca asparezze gamoCndeba xolme axali, da
Tavs, esoden swrafad misaRebi xdeba. marTlac gaugebari nawarmoebi, Cven yovelT-
ase rom, romelic gnebavT Tavawyvetili, vis vgebulobT, rom vinme gamWriaxma kriti-
dauokeblad axleburi stilis mier gamowveu- kosma mas maSinaTve uwodao `axali realoba~,
leo stainbergi

an vinme koleqcionerma Seicno masSi poten- rom adre Tu gvian, adamiani _ Tuki saamiso
ciuri investirebis didi SesaZlebloba. neba unari aqvs _ gaugebs an `wamoeweva~ mas. mag-
momeciT, erTi ori sityva Sevawio maT, vinc ram axlis mimarT am miuReblobaSi arc Rir-
es ver ganWvrites. sebaa, da arc raime pozitiuri.
xelovnebis axali nawarmoebis winaSe maT magram davuSvaT, rom Tqven aRwerT am wi-
SeiZleba gauCndeT gancda, TiTqos mokveTil- naaRmdegobas, rogorc garkveul siZneles gai-
ni arian imas, ris nawiladac miaCndaT Tavi _ ziaroT sxva kacis mier gaRebuli msxverpli
TiTqos raRac daungries, an waarTves. es gan- an am msxverplis gaRebis tempi. neba momeciT,
cda yvelaze ukeT kvlav swored xelovanma ganvmarto, ras vgulisxmob `msxverplSewir-
gamoxata. roca 1908 wels JorJ brakma ixila vaSi~ xelovnebis originalur nawarmoebTan
`avinioneli qaliSvilebi~, man Tqva: `TiTqos dakavSirebiT. me kvlav vubrundebi matisis
Cveuli sakvebis nacvlad kanafi da parafini `sicocxlis sitkboebebs~, suraTs, romelmac
SemogvTavazes~-o. aq sayuradReboa sityvebi esoden Seuracxyo misi Tanamedrove mxatv-
`Cveuli sakvebi~. uazroa uTxra adamians `ici rebi da kritikosebi. matisma daarRvia zogi
ra, Tu ar mogwons Tanamedrove xelovneba, Cveuli warmodgena. magaliTad, sayovelTaod
ratom ar gaanebeb Tavs? ratom wux mis gamo?~ miRebuli iyo, rom figuratiuli mxatvrobis
aris xalxi, visTvisac gaugebari cvlileba naxvisas, adamians SesaZlebloba eZleoda mze-
xelovnebaSi, iseTi, romelic marTlac damab- ris koncentracia figurebze moexdina, sur-
neveli da Semawuxebelia, ufro hgavs mkveTr vilisamebr TiTo-TiTod daeTvalierebina
cvlilebas, _ an ufro zustad, mkveTr Semci- isini. daxatul figurebs, `Tvalis magnitebs~
rebas Cveuli dRiuri racionisa, rogorc es vazaris TqmiT, sakmao vizualuri `wonadoba~
xdeba forsirebuli marSis dros an cixeSi. gaaCndaT, raTa xangrZlivad miezidaT mzera.

203
da vidre arseboben adamianebi, visTvisac xe- ase rom, xelovnebasTan urTierTobis mTe-
lovneba amgvari gancdis sagania, aRar aris li misi gamocdileba sazRaurad hpirdeboda
saintereso imaze saubari, rom amavdroulad adamians siamovnebis miRebas figurebis Wvre-
arseboben snobebic, romelTa moCvenebiTi tisas, miTumetes Tu es xalisiani, SiSveli,
grZnobebi namdvil gulgrilobas niRbavs. qalTa figurebia; magram am suraTSi, figu-
vici, rom mravlad arian adamianebi, rom- rebis yuradRebiT daTvalierebisas danapire-
lebic sruliad gulwrfelad wuxan im Zvre- bi sazRauri ratomRac aRar aris. aq TiTqos
bis gamo, romlebic TiTqos cvlis xelov- raRac dabrkolebaa, vinaidan figurebs aklia
nebis mniSvnelovnebas da faseulobas. da es mTlianoba da struqturuloba. maTi kontu-
garkveul Rirsebas aniWebs imas, rasac me `pub- rebi gavlebulia ise, rom sruliad ugulve-
likis gasaWiri~ vuwode. Cndeba danakargis, lyofs maT miRma Sesabamisi Zvlebis arsebo-
uecari gaZevebis, raRac winaswar gamiznuli bas an funqcias, zogi figura ki gamoyofili
uaryofis gancda _ zogjer SegrZneba imisa, mZime muqi `daCiTviT~ _ im `ceris sisqe~ xaze-
rom wlebis ganmavlobaSi Camoyalibebuli biT, romlebzec Cioda siniaki.
adamianis kultura, an gamocdileba, uimedod Zvel dros aseTi ramis naxvisas, imwamsve
gaufasurebulia, da rom igi sulieri upova- daiZaxebdnen `am kacma xatva ar iciso~, mag-
robis anabara aRmoCnda. am gancdam SeiZleba ram Cven xelT gvaqvs mxatvris mier am sura-
ufro didi travma miayenos xelovans, vidre TisTvis Sesrulebuli calkeuli figurebis
moyvaruls. danakargisa an Secbunebis es gan- winaswari mosamzadebeli eskizebi _ Cinebuli
cda metismetad xSirad aRiwereba ubralod naxatebis seria _ romlebSic Cans, rom ma-
rogorc esTetikuri Sefasebis mcdaroba an tisi yvela drois mxatvarTa Soris naxatis
rogorc axali gamocdilebis pozitiuri fa- erTi saukeTeso ostati iyo. da mainc, amde-
seulobis wvdomis uunaroba. Cven vambobT, ni mosamzadebeli eskizebis mere, igi dasru-
leo stainbergi

lebul nawarmoebSi imdagvar maneras iyenebs, aris, vinaidan XX saukunis namuSevarTa didi
sadac misi es unari gamiznulad Caklulia an umravlesobis saTave swored matisis magali-
msxverplad aris Sewiruli. mZime konturebi, Tia. kandinskis da miros Tavisuflad mdina-
romlebic Semofarglavs am nimfebs, gamoric- re feradi formebi, da maT Semdeg Seqmnili
xavs moculobis an simkvrivis raime materia- uamravi suraTi, romlebic realobas an gan-
lizacias. isini TiTqos energias aclis figu- cdas nakadis saxiT asaxavs, Tavis warmomav-
rebis arss da maT garSemo sivrceSi asxivebs lobas Tu Tavisuflebas im daSvebebs unda
mas. an iqneb swored Cveni xedva waritaceba umadlodes, romlebic matisis am namuSevarSi
ise, rom iqamde ver amovicnobT figurebs, iyo Cadebuli.
vidre iZulebuli ar gavxdebiT mTlianis magram 1906 wels amis winaswar ganWvreta
ritmul sistemaSi CavrToT isini. es waagavs SeuZlebeli iyo. imis eWvic ki Cndeba, rom amg-
wyalSi Cagdebuli qvis cqeras: Tvali mihyveba vari namuSevari Tavisi Rirebulebis nawils
ganSlad wreebs da saWiro xdeba nebis daZabva SesaZloa retrospeqtivaSi iZens, misi poten-
imisTvis, raTa am impulsis sawyisi wertili ciis TandaTanobiTi gamovlinebisas zogjer
ar dagvekargos _ albaT imitom, rom igi eso- sulac sxvaTa qmedebis wyalobiTac ki. magram
den arafris momcemia. da SesaZloa matisic roca matisi am suraTs xatavda, dega jerac
cdilobda misi calkeuli figurebi wyalSi moRvaweobda, da win kidev aTi wlis sicocxle
Cavardnili qvasaviT gamqraliyo Cvens winaSe, edo. jerac sruliad SesaZlebeli iyo zus-
raTa veiZulebineT sxva sistema gveRiarebina. tad da mkveTrad xatva. gasakviri ar aris, rom
bunebaSi amgvari naxatis analogia ver cota vinmes Tu mounda gverdSi amosdgomoda
iqneba scena an xedi, romelzec gaSlilia ma- matiss amgvari msxverplSewirvisas, romelic
terialuri da mkvrivi formebi. ufro zusti mis talRovan xazSi iyo nagulisxmevi. pirve-
204

iqneba, mas Tu romelime cirkularul siste- li adamiani, vinc es suraTi aRiara, mxatva-
mas SevadarebT, mag., qalaqs, an sisxlis mi- ri ki ar iyo, aramed moyvaruli; leo stai-
moqcevis sistemas, romlebSic yvela saxis ni, gertrudas Zma, romelsac, rogorc yvela
Seferxeba paTologiur mdgomareobas iwvevs danarCens, Tavidan ar moswonebia igi, magram
sistemaSi, msgavsad sisxlis trombisa an gamudmebiT ubrundeboda, da bolos, ram-
transportis sacobisa da Cemi azriT, matisi denime kviris mere gamoacxada, rom es didi
grZnobda, rom tradiciuli gagebiT `swori nawarmoebia da gadawyvita misi yidva. cxadia,
naxati~ _ anu roca xazi da toni garkveuli igi darwmunda, rom aq gaRebul msxverplad
xasiaTis mqone mkvriv formas aRniSnavs sivr- Rirda is axali da dadebiTi gamocdileba,
ceSi konkretuli mdebareobisas _ rom aseTi romelic sxva mxriv ver iqneboda miRweuli.
naxati gamoiwvevda mzeris dabrkolebas, mis ramdenadac CemTvis cnobilia, pirveli
SeCerebas simkvriveebze, an amiT yuradRebas kritikosi, romelmac xelovnebaSi axali sti-
TviT sagnebze gaamaxvilebda; es ki sulac ar li ganixila, rogorc msxverpli, aris bodle-
iyo xedvis is saxeoba, romelic matiss Tavis ri. engrisadmi miZRvnil Tavis eseSi igi aR-
suraTebisTvis surda. niSnavs: `sulieri SesaZleblobebis gamoSro-
Cvenda bedad ar gvixdeboda arCevanis ga- bas~, romelsac engri axvevs Tavis Tavs, raTa
keTeba 1906 wels, vinaidan raRa Tqma unda, miaRwios erTgvar civ klasikur ideals, _
ar viqnebodiT mzad im vizualuri Cvevebis misi warmodgeniT, rafaelis suliskveTebiT.
dasaTmobad, romlebic SeZenili gveqneboda bodlers ar moswons engri: igi grZnobs, rom
WeSmariti Sedevrebis WvretiT, da albaT gag- misi namuSevridan gaZevebulia yovelgvari
viWirdeboda maTi gadagdeba erTbaSad, erT warmosaxva da moZraoba, magram igi ambobs: `me
wamSi erTi naxatis gulisTvis. dResdReobiT sakmaod Rrmad Cavwvdi engris xasiaTs, raTa
amgvari analizi sruliad Cveulebrivi ram mivxvde, rom misTvis es aris gmiruli msxverp-
leo stainbergi

li, msxverpli Sewiruli im idealebis sakur- rom fantazia da idealuri silamaze jerac
Txevelze, romlebic mas gulwrfelad miaCnia amouwuravi iyo. me vfiqrob, swored es igu-
ufro keTilSobilad da mniSvnelovnad~. da lisxmeba an SeiZleba igulisxmebodes, roca
Semdeg, sagulisxmo naxtomiT, bodleri ukav- vambobT, rom Tanamedrove xelovnebis namu-
Sirebs erTmaneTs engrsa da kurbes, romelic Sevris winaSe mdgomi adamiani `ar aris mas-
agreTve arc maincdamainc xiblavs. igi kur- Tan~. martivad rom vTqvaT, aris ra Zlier
bes uwodebs Zlevamosil muSas, SemaSinebeli, midrekili garkveuli faseulobebisadmi, mas
dauokebeli nebis adamians, romlis miRweve- ar SeuZlia emsaxuros axal kults, romelSic
bi zogierTisTvis ukve ufro momxibvlelia, es faseulobani gamasxaravebulia.
vidre rafaelis tradiciebis mimdevari didi Cemi fiqriT, umeteswilad swored am
ostatebisa, rac, ueWvelad ganpirobebuli mdgomareobaSi varT. Tanamedrove xelovne-
iyo maTi damajerebeli simkvriviT da mouri- ba gamudmebiT gvepatiJeba taSi davukraT im
debeli mouxeSaobiT~. bodleri aRmoaCens faseulobaTa ngrevas, romlebsac Cven jerac
kurbesTan azrovnebis imave Taviseburebebs, veloliavebiT, maSin roca is konkretuli mi-
rasac engrTan, vinaidan manac msxverplad zezi, romlis gamoc xdeba msxverplis gaReba,
gaiRo Tavisi niWi da CaaCuma Tavisi warmosa- iSviaTad Tu aris xolme ganmartebuli. ase
xva. `magram gansxvaveba imaSia, rom b-i engris rom, msxverplSewirva gamoiyureba mxolod
mier rafaelis simSvenieris ideisa da tra- rogorc ngrevis an ganZarcvis aqti, yovelg-
diicisadmi mirTmeuli heroikuli msxverpli, vari motivebis gareSe _ zustad ise, rogorc
b-i kurbes mier gaiReba garegnuli, konkre- kurbes namuSevari bodlerisTvis iyo mxolod
tuli, amwuTieri realobisTvis. warmosaxvis revoluciuri Jesti TviT Jestis xaTriT ga-
winaaRmdeg brZolaSi isini gansxvavebuli mo- keTebuli.

205
tivebiT moqmedeben; magram fanatizmis am or
dapirispirebul nairgvarobas erTidaigive ***
msxverplamde mihyavs orive~. neba momeciT movitano ufro axali drois
bodlerisTvis kurbe miuRebeli iyo. niS- magaliTi, Tanac Cemi sakuTari gamocdilebi-
navs ki es, rom misi mgrZnobiaroba ar utol- dan. 1950 wlis dasawyisSi, axalgazrda kac-
deboda mxatvrisas? aramc da aramc, vinaidan ma saxelad jasper jonsma, moawyo Tavisi
bodleris goneba ufro daxvewili, ufro pirveli personaluri gamofena niu-iorkSi.
mgrZnobiare iyo, ufro mowifuli, vidre suraTebi, romlebic man gamofina _ mraval­
kurbesi. arc is mgonia, bodleri, rogorc wliani muSaobis Sedegi _ Semacbunebeli iyo.
literatori, nakleb mgrZnobiare yofiliyo guldasmiT Sesrulebuli zeTiT an enkaus-
vizualuri an plastikuri Rirebulebebis tikiT, isini warmoadgendnen variaciebs oTx
mimarT. mis mier kurbes miuRebloba ubra- ZiriTad Temaze:
lod imas niSnavs, rom, hqonda ra sakuTari • ricxvebi, mwyobr rigebad ganlagebu-
idealebi, igi ar iyo mzad msxverplad gaeRo li mTel simaRleze, feradi an TeTri
is, rac kurbem ukuagdo. kurbe, Tavis mxriv, TeTrze.
iseve rogorc yvela kargi xelovani, miiswra- • aso-niSnebi, imave principiT ganlage-
foda mxolod Tavisi sakuTari konkretuli buli.
miznebisken; dawunebulma faseulobebma (mag., • amerikuli droSa _ misi gamosaxuleba
fantazia, `idealuri silamaze~), didi xania ki ara, gafrialebuli da heroikuli,
dakarga misTvis pozitiuri Rirseba da ami- aramed mkvrivi, gaSeSebuli _ motivi
tomac danakargs aRarc warmoadgenda. magram TavisTavad.
isini sworedac rom danakargad aRiqmeboda • da bolos, samizneebi, zogi samferi,
bodlerisTvis, romelsac, SesaZloa, swamda, zogic mTlianad TeTri an mTlinad
leo stainbergi

mwvane, zogjer patara yuTebiT zevi- rebaSi, Cven isini dagvenaxa. sxvebs miaCndaT,
dan, romlebSic mxatvarma anatomiur rom am nawarmoebebis momxiblaoba mdgoma-
nawilTa, udavod adamianis, TabaSiris reobda TviT masalis gamoyenebis daxvewilo-
muliaJebi Cadga (sur. 4). baSi da rom mxatvarma gamiznulad amoirCia
ramdenime nivTi TiTo egzemplarSic iyo swored banaluri sagnebi imisTvis, rom isini
_ mag., tanisamosis mavTulis sakidi, Camoki- `uxilavi~ gamxdariyo, anu sruli koncentra-
debuli nacrisferi fonidan gamoCril Wi- cia momxdariyo mxolod grZnobad zedapir-
kartze; tilo, romelzec pirispir midebu- ze. magram aman ar gaamarTla ori mizeziT.
li iyo ufro mcire zomis daWimuli tilo, erTi, imazedac ki ver moxerxda SeTanxmeba,
romlis mxolod zurgi Canda da `tilo~ ewo­ iyo Tu ara es nawarmoebebi marTlac kargad
deboda. meore nawarmoebs erqva `ujra~ _ aq daxatuli (erTma niu-iorkelma kritikosma,
xis ujris wina ficari ori saxeluriT Sed­ romelic maniakaluri originalurobiT ga-
gmuli iyo nacrisfrad SeRebili tilos qve- moirCeoda, ganacxada, rom sagnebi mSvenieri
da nawilSi. iyo, magram mxatvroba sakmaod mdare). meo-
rogori reaqcia hqonda xalxs? isini, vinc rec, Tu jonss marTlac undoda, rom misi
valdebulni iyvnen raime eTqvaT, cdilobd- nawarmoebebis siuJetebi uxilavi gamxdariyo
nen moeTavsebinaT es axali namuSevrebi raime mxolod maTi banalurobis gamo, man, ra Tqma
istoriul sqemaSi. zogma ubralod moicila unda, ver miaRwia warmatebas _ im debiutan-
Tavidan da ambobda: `isev dada, es adrec gvi- tis msgavsad, romelsac imedi aqvs, rom Seu-
mCneveli darCeba, Tu cisfer jinsebSi ga-
naxia; eqspresionizms mohyveba uazroba da an-
mocxaddeba mejlisze. Tu jonss ganzraxuli
ti-xelovneba, iseve, rogorc ocian wlebSi~.
hqonda siuJetis dafarva, ukeTesi iqneboda
erTma mtrulad ganwyobilma niu-iorkelma
206

standartuli abstraqciisTvis miemarTa, ro-


kritikosma mTeli gamofena dainaxa, rogorc
melSic siuJets arc vinme eZebs. am axal namu-
savalalo degradaciis nawili, kidev erTi
SevrebSi ki sagnebi metsimetad TvalSisacemi
nabiji Tanamedrove xelovnebis yovelgvari
iyo, Tundac maTi konteqstis gamo. jasper
sazrisisgan gamocarielebisken. frangi kri-
jonsis droSa, sadme Stabis Tavze aRmarTu-
tikosi werda: `Cven ar unda viCqaroT da viy-
li, marTlac uxilavi gaxdeboda; samizneebi
viroT `TaRliToba!~ magram sifrTxiles mas
poligonze marTlac SeumCneveli darCeboda;
mxolod da mxolod warsuli Caagonebda; mas
magram saguldagulod gardaqmnilni piris-
iseTi SegrZneba hqonda, TiTqos gaamaimunes.
pir sanaxavad samxatvro galereaSi, es sagne-
meore mxriv, niu-iorkeli gonieri qa-
bi aRwevs mizans da gaognebs.
lebisa da mamakacebis sakmaod didma rao-
rogorc Cans, jonsis namuSevrebTan pir-
denobam udidesi enTuziazmi gamoxata, Tumca
veli Sexvedrebisas cota vinme Tu xvdeboda,
gauWirdaT imis axsna, Tu ram moxibla isini rogori reaqcia unda hqonoda. zogi cnobili
ase. erTma muzeumis direqtorma gamoTqva avan-gardisti kritikosi cdilobda, aprobi-
azri, rom SesaZloa, jasper jonsis mowoneba rebuli avangarduli sazomebiT misdgomoda
gamowveuli iyo imiT, rom man erTgvari Sve- _ romlebic moulodnelad moZvelebuli da
ba moitana abstraqciuli eqspresionizmis- gamouyenebadi aRmoCnda.
gan, romelsac metismetad didi raodenobiT piradad Cemi pirveli reaqcia sruliad
vxedavdiT bolo wlebSi. magram amgvari ne- normaluri iyo. me ar momewona es gamofe-
gatiuri gansazRvrebebi arasodesaa adeqva- na da Zalianac mindoda mefiqra, rom is ra-
turi. zogi Tvlida, rom mxatvarma airCia Rac mosabezrebeli ram iyo. Tumca man mainc
Cveulebrivi, yofiTi nivTebi imitom, rom imoqmeda Cemze da me ver vxvdebodi, ratom.
Cven yoveldRiurobaSi ver vamCnevT ubralo Semdeg nel-nela Sevicani Cems TavSi yvela
sagnebs, da mas surda, rom pirvelad cxov- klasikuri simptomi filisteruli reaqcii-
leo stainbergi

sa Tanamedrove xelovnebaze. me vbrazobdi isini gamofenili iyo am zeda Taroze, ro-


mxatvarze, TiTqos man sufrasTan mimiwvia gorc yofiTi, moxmarebis sagnebi, magram gana
da gamimaspinZlda raRaciT, risi Wamac SeuZ- es sakmarisi mizezi iyo imisTvis, rom ase
lebelia _ parafinis da Tivis msgavsiT. me davTrgunuliyavi? Tu me isini ar momewona,
gavRiziandi zogierT Cems megobarze, imitom ar jobda ubralod maTi ugulvelyofa?
rom Tavs ikatunebdnen, TiTqos moswonT es magram yovelive rodi iyo esoden mar-
namuSevrebi. Tanac sakmaod uxerxuli eWvic tivi. is, rac me namdvilad mTrgunavda, iyo
mqonda _ iqneb maT marTlac moswonT; marT- is, rac, Cemi SegrZnebiT, am namuSevrebs SeeZ-
lac gacofebuli viyavi rogorc sakuTar lo Semoetana mTel danarCen xelovnebaSi. me
Tavze, aseTi debili rom aRvmoCndi, da sa- momeCvena, rom de kuningis da klainis sura-
erTod am situaciaze mTlianad, romelmac Tebi moulodnelad, rembrandtisa da jotos
TiTqos niRabi amxada. wreSi moeqca. yvelani iluzionist mxatvre-
amasobaSi ki suraTebi CemTan darCa _ bad momeCvena. bolos da bolos, rodesac
isini zemoqmedebdnen Cemze da mTrgunavd- klaini debs Savi saRebavis laqas, es saReba-
nen. maTze fiqri miqmnida SemaZrwunebeli vi transformacias ganicdis. Tqven SeiZleba
danakargis mZafr SegrZnebas. gansakuTrebiT ar icodeT, ras gamosaxavs igi, magram yovel
erTi, romelsac erqva `samizne oTxi saxiT~. SemTxvevaSi, igi energiis biliki mainc aris,
es sakmaod didi zomis tilo iyo. igi war- an nawili im sagnisa, romelic TeTri sivrcis
moadgenda samfer samiznes _ wiTeli, yviTe- SigniT an mis sawinaaRmdegod moZraobs. sa-
li da cisferi _ romlis zemoT, anjamebiT Rebavi da tilo aRniSnavs raRac ufro mets,
damagrebuli xis ficris ukan, yuTebSi Cade- vidre mxolod Tavis Tavs. saRebavi jerac is
buli iyo adamianis saxis oTxi erTi da igive saSualebaa, romliTac gamoisaxeba raRac xi-

207
asli, ufro swored, saxis qveda nawili, zeda luli, nagrZnobi, an gaazrebuli, raRac sxva,
nawili ki, Tvalebis CaTvliT, CamokveTili vidre TviT saRebavi. magram aq, jasper jonsis
iyo. es suraTi ucnaurad uZravad da mkacrad suraTze igrZnoba iluziis dasasruli. saRe-
gamoiyureboda xelovnebis nawarmoebisTvis bavi aRar gamoiyeneba trasformaciis saSu-
da momagona bodleris mier engris mimarT ga- alebad. es kaci, Tu mas surs raime samganzo-
moTqmuli pretenzia: `aRar aris warmosaxva, milebiani, mimarTavs TabaSiris anabeWds da
Sesabamisad aRar aris moZraoba~. SeiZlebo- agebs yuTs mis mosaTavseblad. rodesac ti-
da ki raime azris gamotana am nawarmoebidan? loze xatavs, mxolod imis gamosaxva SeuZlia,
vfiqrobdi imaze, Tu rogor Seryvnilia ada- rac brtyelia _ cifrebi, asoebi, samizne,
mianis saxe amgvari uxeSi gasagnebiT, Tanac droSa. yvelaferi sxva TiTqos TvalTmaqco-
raime socialuri protestis mizniTac ki ara, ba iqneboda, bavSvuri TamaSi `modi, viTom...~.
aramed umizezod, alaozed. raRac momentSi ase rom, brtyeli _ brtyelia, xolo mkvri-
msurda, rom suraTs gamoewvia CemSi adamia- vi _ samganzomilebiani, da es am movlenis
nis msxverplSewirvis, naalafariviT wamoWi- faqtebia, ganurCevlad imisa, xelovnebaa es
muli Tavebis gancda. mere vimedovnebi, rom Tu ara-xelovneba. aRar aris metamorfoze-
yovelive amas SeeZlo ufro hipnotikuri da bi, aRarc masalis jadoqroba. CemTvis es ga-
amazrzeni saxe mieRo, rogorc Zalauflebis moiyureboda, rogorc mxatvrobis sikvdili,
primitiul niSans. magram rodesac kvlav vna- uxeSi gaCereba, gzis dasasruli.
xe _ mTeli es romantika gaqra. es saxeebi _ me TviTon ar var mxatvari, magram davin-
oTxi, erTi da igive _ triumfisTvis ar iyo teresdi ori cnobili niu-iorkeli abstraq-
aq Sekrebili; isini danawevrebuli iyo, zus- cionisti mxatvris azriT jasper jonsze,
tad Tvalebis qveS gadakveTili, magram ara erTma Tqva: `Tu es ferweraa, maSin sjobs
raime sisastikis aRsaniSnavad, aramed ub- Tavi davanebo~; meorem ki sinanuliT Tqva:
ralod imitom, rom Cateuliyvnen ujrebSi. `ras izam, me jerac ocnebiT vcxovrob~.
leo stainbergi

igic grZnobda, rom saukunovani ocneba imis vidgens ucnaur inversias, vinaidan samiz-
Sesaxeb, Tu ra iyo an SeiZleba yofiliyo nes romelic distanciaze unda arsebobdes,
ferwera, uazrod iqna msxverplad gaRebuli mieniWa yvela SesaZlebeli `aq yofna~, maSin
axalgazrda kacis mier, romelic SesaZloa roca saxeebi Taroze iqna Semodebuli.
metismetad sulswrafi an upativcemulo iyo da kvlav vigrZeni, rom im kategoriebis
imisTvis, rom jerac eocneba. yvelaferi es gaTanabrebam, romlebic sivrcis subieqturi
Zalian hgavda bodleris gancdebs kurbesTan niSansvetebia, Semoitana sruliad ar-adami-
dakavSirebiT, TiTqos man bolo mouRo war- anuri xedvis kuTxe. TiTqos subieqturma
mosaxvas. cnobierebam, romelsac erTaderTs SeuZlia
arada am suraTebze fiqri ar masveneb- misces azri `aq~ da `iq~ cnebebs, Sewyvita ar-
da, kvlav da kvlav vubrundebodi maT. da seboba.
nel-nela raRac gadmovida Cemze _ martooba da mxolod mere gamokrTa azri, rom
ufro Zlieri, vidre odesme menaxa miusafro- jasper jonsis yvela suraTi warmoSobda
bis amsaxvel suraTebSi. nawarmoebSi `mizani SegrZnebas miusafari molodinisa. kedlis-
saxeebiT~ me vigrZeni faseulobaTa ucnauri ken mibrunebuli tilo TiTqos elodeba,
Senacvleba. yovlad ugono arahumanurobiT rom vinmem moatrialos, ujra elodeba rom
an ganurCevlobiT, cocxali da aracocxa- vinmem gamowios, gamkvrivebuli droSa ki
li gaTanabrebuli iqna. CamokveTili saxe, ras elodeba _ aRiarebas Tu aRmarTvas? sa-
gamravlebuli, dabrmavebuli, oTxjer ga- mizneebi ki cxadia, elian gasrolas. jonsma
meorebuli samiznis gugis upirovno mzeris Seasrula erTi suraTi, sarkmelze Camoweu-
zemoT. samiznis guga da brma saxeebi _ Tum- li fardiT, romelic, rogorc yvela farda,
ca dapirispirebulni TiTqos SemTxveviT an elodeba awevas. carieli sakidi elodeba,
208

CveviT, raime gamoxatuli mizandasaxulobis rom vinmes samosi daakidon. es rigebad mo-
gareSe. TiTqos is faseulobani, romlebsac wesrigebuli asoebi elodeba, rom raime si-
saxisTvis unda mieniWebina meti simZafre tyva gamoTqvan, xolo ricxvebi, Carigebuli
an meti gamomsaxveloba, aRarc arsebobdes; rogorc saangariSoze, elis Sejamebas. is Ta-
TiTqos isini, visac SeeZlo daecva an mieni- baSiris niRbebic ki ise gamoiyureba, TiTqos
Webina es faseulobani, arc iyvnen iqve. raRac mizniT droebiT Seawyves Taroze. da
Semdeg moxda meore inversia. me daviwye miuxedavad amisa, roca uyureb am nivTebs,
imaze fiqri, Tu ra iyo sinamdvileSi samiz- uciloblad ici, rom maTi dro gavida, rom
ne da davaskveni, rom samizne SeiZleba arse- aRaraferi moxdeba, rom fardas aravin awevs,
bobdes mxolod rogorc wertili sivrceSi _ rom is ricxvebi ar Seikribeba, da sakidze ar
`iq~, siSoreSi. magram jasper jonsis samizne dakideben samoss.
yovelTvis `aq~ aris; is avsebs mTel arsebul yvela am nawarmoebSi adamianis Tema ub-
zedapirs. man dakarga Tavisi mkacrad gamo- ralod ignorirebuli ki ar aris, rogorc,
xatuli `iq-auroba~. mere davfiqrdi adamia- mag., abstraqcionizmSi, aramed iqmneba SegrZ-
nis saxezec da sawinaaRmdego daskvnamde mi- neba misi aryofnisa, da _ rac amas yovelTvis
vedi. saxes ara aqvs azri, Tu igi ar aris `aq~. gansakuTrebiT mtanjvels xdis _ adamianis
distanciaze SeiZleba davinaxoT adamianis ar arsebobisa adamianis mierve Semqnil ga-
sxeuli, Tavi, profilic ki. magram imav wams, remoSi. da bolos, jasper jonsis suraTebma
rogorc raRac sagans aRviqvamT rogorc sa- CemSi aRZres igive grZnoba, rasac gamoiwvev-
xes, igi ukve aRar aris obieqti, aramed or- da mkvdari qalaqi _ oRond SemaZrwuneblad
mxrivi urTierTgacnobierebis erTi polusi; nacnobi mkvdari qalaqi. darCa mxolod sag-
mas, iseve rogorc Cven sakuTar saxes, gaaC- nebi _ kacis xelqmnili niSnebi, romlebic
nia absoluturi `aq yofna~. raRa Tqma unda, adamianebis aryofnaSi iqca sagnebad. jonsma
jasper jonsis, `saxeebiani samizne~ warmog- winaswar igrZno maTi mitovebuloba.
leo stainbergi

amgvari gancdebi dameufla jasper jon- Tanamedrove xelovneba yovelTvis ga-


sis suraTebis Tvalierebisas. axla ki kiTxve- nacxadebs Tavs im gardamaval zonaSi, sa-
bis mTeli rigisa da erTgvari SeSfoTebis wi- dac Rirebulebani ar aris dafiqsirebuli.
naSe var. igi yovelTvis mRelvarebaSi ibadeba, yovel
is, rac me vTqvi _ marTlac arsebobda am SemTxvevaSi sezanis mere. pikasom erTxel
suraTebSi Tu me STavikiTxe maTSi? eTanxmeba Tqva, rom is rac mniSvnelovania CvenTvis se-
ki es mxatvris ganzraxvas? emTxveva ki is sxva zanSi, mis suraTebze metadac ki, aris misi
adamianebis STabeWdilebebs, rac damarwmu- aRelvebuloba. me mgonia, rom Tanamedrove
nebda Cemi SegrZnebebis sisworeSi? ar vici. xelovnebis funqcia aris swored am aRel-
me vxedav, rom es suraTebi arc maincdamainc vebis gadacema mnaxvelisTvis, ise, rom misi
hgavs xelovnebas, romelic mowodebuli iyo Sexvedra nawarmoebTan _ yovel SemTxvevaSi,
gacilebiT ufro rTuli problemebis gadas- vidre es nawarmoebi axalia, _ WeSmaritad
awyvetad. me arc is vici, saerTod ganekuTv- egzistenciuri viTareba iyos. kirkegoris
neba Tu ara isini xelovnebas, diadia isini, RmerTis msgavsad, nawarmoebi TiTqos gvdev-
an kargi, an gaizrdeba Tu ara maTi fasi. da
nis Tavisi agresiuli absurdulobiT, imgva­
rac ki ram gamocdileba mimiRia ferweris-
rad, rogorc jasper jonsi warmomidga me
gan warsulSi, TiTqos ki ar mexmareba, ara-
ramdenime wlis win. igi moiTxovs gadawyve-
med mabrkolebs. me mowodebuli var Seva-
tilebas, romelSic Tqven aRmoaCenT raRac
faso esTetikuri Rirebuleba, mag., tiloze
Tqvens sakuTar Tvisebas; da es gadawyveti-
miwebebuli ujrisa. magram arafers, rac ki
leba yovelTvis aris `rwmenis naxtomi~, Tu
odesme minaxavs, ar SeuZlia maswavlos, ro-
gamoviyenebT kirkegoris cnobil termins.
gor unda gakeTdes es. me marto var amis wi-
msgavsad kierkegoris RmerTisa, romelic ab-

209
naSe, da me unda Sevafaso igi xelmisawvdomi
ramisgan moiTxovs msxverpls yovelgvari mo-
standartebis gareSe. Rirebuleba, romelsac
raluri standartebis darRveviT; msgavsad
me mivakuTvneb am suraTebs, iqneba Cemi sa-
kierkegoris RmerTisa, suraTi Cans ram des-
kuTari gambedaobis gamocda. aq me SeiZleba
gamovarkvio, ramdenad mzad var gavuZlo da- poturi, mkacri, iracionaluri; iTxovs Cvens
pirispirebas axal gamocdilebasTan. rwmenas, Tanac ar iZleva momavali sazRauris
iqneb metismetad analitikurobiT ga- dapirebas. sxvagvarad rom vTqvaT, Tanamed-
vurbivar mas? iqneb Cumad yurs vugdeb saub- rove originaluri xelovnebis bunebaSia war-
rebs? iqneb vcdilob am xelovnebaSi danaxu- moaCinos Tavis Tavi, rogorc saSiSi riski.
li garkveuli mniSvnelobebis formulirebas da Cven, `publika~, xelovanTa CaTvliT, unda
_ isini imisTvis xom ar Seqmnila, rom gamic- vamayobdeT, rom varT am rTul viTarebaSi,
xadon raRac Cemi Tavis Sesaxeb, Tu es avTen- vinaidan sxva araferi mogveCveneboda realo-
turi gamocdilebaa? basTan ufro axlos myofad. xelovneba xom,
am kiTxvebs bolo ar uCans, da maTze pa- bolos da bolos, cxovrebis sarke unda iyos.
suxi ar iZebneba Cvens dagrovebul gamocdi- me vkiTxulobdi `gamosvlaTa~, me-16
lebaSi. es erTgvari TviTanalizia, romlis- Tavs, sadac aRwerilia mananas gardamosvla
kenac gibiZgebs axali xateba, da risTvisac udabnoSi, da momeCvena, rom es Zalian axloa
me madlobeli var. me vrCebi aRelvebuli am sakiTxTan.
yoymanis mdgomareobaSi am mxatvrobisgan, `xolo ganTiad iqmna dacxromai cuarisai
am mxatvrobis da Cems gamo, da mgonia, rom garemos banakis, da aha, pirsa zeda udabnosa-
es kargia. me naklebad mjera im adamianebis, sa mwulili, viTarc qinZis marcuali spetaki,
vinc Cveulebisamebr, rogorc ki ixilaven xe- viTarca myinvari queyanas zeda. xolo ixiles
lovnebis axal nawarmoebs, zustad ician, ra ra ZeTa israelsa hrqua moyuasman moyuassa:
aris didebuli da ra iarsebebs didxans. raÁ ars ese? rameT da ara uwyodes rai iyo.
leo stainbergi

xolo mose Tqua maTda mimarT, ese puri, ro- LEO STEINBERG
mel mogvca Tquen ufalman Wamad... Sekribed
kacad kacadman misgan, raoden jer iyos....
da yves esreT ZeTa israeliTa da Sekribes, CONTEMPORARY ART AND
romelmanme friadi, da romelmanme mciredi, THE PLIGHT OF ITS PUBLIC
da aRwyes Romori da ara dahmatda friadsa
da mciredsa ara daaklda... aramed dauteves
Summary
vieTme misgani ganTiadmde, da gardaeca mat-
Leo Steinberg is one of the most distinguished and fa-
li da ayrolda…
mous historians of Art in 20th century. The field of his
da saxel-sdves ZeTa israelisaTa saxeli
research activity was mainly Italian Renaissance (in-
misi manana, xolo iyo viTarca Tesli qinZis
cluding representations of the Face of Christ in art);
spetaki da gemoi misi viTarca kipruWi Tafl-
also he paid attention to the research of the modern
sa Sina, da Tqua mose: ... aRavseT Romuri ma-
art, especially to the work of such painters, as Picasso,
nanaiTa dasamarxvelad naTesavisTvis Tqueni-
Johns, De Kooning, Klein, Pollok and others were; de-
sa, raTa ixilon puri, romeli SeWameT Tquen
termination of evaluation criteria and approaches for
udabnosa zeda,... da dadva ahron winaSe sawa-
the modern art developments and works he considered
meblis dasamarxvelad...~
as an important issues.
am adgilamde rom mivedi, Sevwyvite kiTx-
The presented letter of Leo Steinberg which is
va da vifiqre, raoden magonebda Tanamedrove
based on lecture which was read at the Museum of
xelovneba am mananas; ara mxolod imitom, rom
Modern Art, New York in 1960, was firstly published in
RmerTis naboZia, anda imitom rom udabnos
Harper’s Magazine in March, 1962, then was included
sakvebia, an imitom rom veravis gaego ra iyo
210

in collection published in 1972 `Other Criteria~ (Leo


igi _ `ara uwyodes, raÁ iyo~, arc imitom, rom
Steinberg. Other Criteria, Oxford University Press,
nawili imTaviTve, muzeumSi iyo daunjebuli
London-Oxford-New-York, 1972).
_ `dasamarxvelad naTesavisTvis Tquenisa,
raTa ixilon...~, arc imitom, rom misi gemo
saidumlod rCeba, vinaidan sityvebi `kipru-
Wi Taflsa Sina~ faqtiurad gaucnobierebe-
li mixvedraa. es ebrauli sityva sxvagan ar
gvxvdeba Zvel literaturaSi da aravin icis,
sinamdvileSi ras niSnavs. legenda ki ambobs,
rom manana yvelas im gemosi eCveneboda, rac
TviTon surda; Tumca is garedan movida, misi
gemo TviT kacis qmnileba iyo.
axal xelovnebasTan analogia yvelaze
metad ganmimtkica am brZanebam _ yoveldRe
SeegrovebinaT igi, Sesatyvisad moTxovnile-
bisa, da ar gadaenaxaT, rogorc qoneba an in-
vesticia momavalSi, raTa yoveli dRis Seg-
roveba rwmenis aqtad eqciaT.

werili Targmna mariam didebuliZem


leo stainbergi

1. anri matisi. sicocxlis sitkboebani, 1906 w.


Henri Matisse. Joy of Life, 1906

211

2. pablo pikaso. avinioneli qaliSvilebi, 1907 w.


Pablo Picasso. The Young Ladies of Avignon, 1907
leo stainbergi

3. marsel diuSami. SiSveli figura, romelic


212

kibeze Camodis, 1912 w.


Marcel Duchamp. Nude Descending a Staircase, 1912

4. jasper jonsi. samizne, 1955 w.


Jasper Johns. Target, 1955

You might also like