Tautiškumas yra tautos unikalūs bruožai, tai, kuo pasireiškia tauta.

 Nuo senų dienų buvo

teigiama, kad valstybę vienija kalba, papročiai, tradicijos ir bendra teritorija. Tautiškumo ir
tradicijų vertę aprašo pietistas, pastorius, labai išsilavinęs, plataus akiračio, daug skaitęs ir
kelias kalbas mokantis Donelaitis kūrinyje „Metai“, siekdamas akcentuoti tradicijas kaip
tautos savitumo ženklą ir lietuvybei suteikti moralinį turinį. Kūrinyje, parašytame
hegzametru, daugiausiai dėmesio skiriama būrams, jų kasdienybei , darbams, gamtai bei
papročiams ir tautiškumui. Būrai kūrinyje vaizduojami kaip nepasiturintys, „viežlybieji“,
„vyžoti nabagai“, tačiau darbštūs, kruopštūs, pamaldūs lietuviai. Būrų tautiškumas
atsiskleidžia epizode, kuriame yra aprašomos Krizo dukters vestuvės. „Štai visi kaimynai....“.
Donelaitis aprašydamas būrų aprangą ir papročius siekia suvienyti lietuvius, supažindinti
kitus su būrų tradicijomis, parodyti tradicijų tęstinumą ir įrodyti, kad lietuviui nedera
amoraliai elgtis, nes amoralumas – prielaida lietuviškai tapatybei išnykti. Nors būrai neturi
daug lėšų, nėra turtingi, tačiau jie geba ir nori pasipuošti tautiniais rūbais šventėms ir
vestuvėms, nes žino, kad su darbiniais rūbais eiti į vestuves gėda ir nepagarbu. Nors ir šiais
laikais žmonės atsigręžia į kitų šalių tradicijas, papročius, maistą, tačiau svarbu neužmiršti
savo šalies ir puoselėti jos tradicijas. Taigi, Donelaitis kūrinyje „Metai“ siekia skatinti lietuvius
puoselėti savo papročius, kalbą, skatina dirbti ir savęs, kaip lietuvių, nemenkinti.