M. Mažvydas ir K.

Donelaitis yra skirtingų epochų (Renesanso ir Švietimo) atstovai, todėl doros

sąvoką aiškina savaip. Dorybė visais laikais yra viena iš labiausiai vertinamų vertybių. Šiais
laikais doru vadiname pasiaukojantį, mylintį ir gerbiantį kitus žmogų. Prieš daugelį metų
Lietuvos rašytojai išdėstė savo mintis apie dorybę, tačiau jos skiriasi nuo šiuolaikinių žmonių
pasaulėžiūros. 1547 metais Karaliaučiuje išleistoje pirmojoje lietuviškoje knygoje
„Katekizmas“ M. Mažvydas, šios knygos autorius, pastorius, supratęs švietimo svarbą, kalba
apie doros reikšmę. Jis , pratarmėje „Knygelės pačios bylo lietuvininkump ir žemaičiump“,
teigė, jog doras tas, kuris nori pažinti krikščionių mokslą ir suvokia mokslo svarbą: „Jei tą
mažą krikščionių mokslą mokėsit/ Ir pagal jį jūs patys save rėdysit./Kaukus, Žemėpačius ir
Laukosargus pameskit,/ Visas velniuvas, deives apleiskit.“ Pratarmėje autorius skatina
atsisakyti senojo tikėjimo, nes jis pagrįstas prietarais bei ragina kiekvieną sekmadienį
lankytis bažnyčioje: „Kiek nedėlios bažnyčion vaikščioti prisakykit, / Kunigus, idant mokytų
žmones, raginkit!”. M. Mažvydas siekė šviesti žmones apie Dievą, skatinti mokytis krikščionių
mokslą ir laikytis Dievo įsakymų. Taip pat doros sąvoką, kiek kitokią, iškėlė grožinės
literatūros pradininkas, pietistas ir knygos “Metai” autorius K. Donelaitis. Rašytojas teigia,
kad būti doram – tai: nenutolti nuo gamtos, būti arti Dievo, būti darbščiam, sąžiningai atlikti
savo darbą ir branginti savo kalbą bei papročius. Kūrinyje dėstomas būrų gyvenimas, jų
kasdienybė, darbo ir tradicijų svarba. Dorų būrų pavyzdys atsiskleidžia ištraukoje apie Krizo
dukters vestuves. Nors būrai vaizduojami kaip nepasiturintys, “viežlybieji”, “vyžoti nabagai”,
tačiau į vestuves geba, nori pasipuošti lietuviškais tautiniais rūbais, nes su darbiniais rūbais
eiti nepagarbu, gėda : “Juk žinai…” Tradicijų puoselėjimas bei tęstinumas tuometiniams
būrams buvo dorybė. Nors šių autorių doros sąvokos skiriasi, to meto rašytojai siekė skleisti
dorybę, šviesti kitus ir rodyti svetimšaliams pavyzdį. Taigi, M. Mažvydo “Katekizme” ir K.
Donelaičio “Metuose” siekiama įrodyti, jog būti doram - būti pareigingam.